LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Varėnos rajono savivaldybės merui Xxxxxx Xxxxxxx El.p. xxxxx@xxxxxx.xx		2018-12-18 Nr. 0-00-00000
	Kopija: Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje
tarnybai Xx.x.XXXxxxxxx@xxx.xx DĖL KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS IŠVADOS

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau - STT), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymu ir Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601, atliko korupcijos rizikos analizę Varėnos rajono savivaldybės administracijos (išvada su priedais pridedama) veiklos srityse:

1. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo.

2. Nekilnojamojo turto objektų, kurie yra netvarkomi arba apleisti, arba nenaudojami, arba naudojami ne pagal paskirtį nustatymas ir tokių objektų einamųjų metų sąrašo sudarymas bei keitimo procedūrų vykdymas.

3. Savivaldybės būsto fondo būklės gerinimas.

Atliekant korupcijos rizikos analizę taip pat įvertinta Varėnos rajono savivaldybės 2016 - 2018 metų korupcijos prevencijos programa.

Korupcijos rizikos analizės atlikimo pagrindas: STT 2018 m. kovo 21 d. rašte Nr. 4-01- 2158 nurodytas sprendimas.

Korupcijos rizikos analizę atliko STT Kauno valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Xxxxxx Xxxxxxxxxx, Varėnos rajono savivaldybės 2016-2018 metų korupcijos prevencijos programą vertino STT Kauno valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkė Xxxxx Xxxxxxxxxxx.

Korupcijos rizikos analizė pradėta 2018 m. liepos 16 d., baigta 2018 m. lapkričio 14 d.

Nustatyta, kad egzistuoja korupcijos rizika minėtose veiklos srityse.

Vadovaudamiesi Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos 19 punktu, prašome per 3 mėnesius nuo šios išvados gavimo dienos STT pateikti informaciją, kaip įvykdyti ar numatomi vykdyti joje pateikti pasiūlymai (pridedama lentelė – 2 priedas).

PRIDEDAMA. 50 lapų.

Direktoriaus pavaduotojas Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS IŠVADA DĖL KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS VEIKLOS SRITYSE

TURINYS

1. KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS APIMTIS IR METODAI ....2

2. KORUPCIJOS RIZIKA SAVIVALDYBĖS ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO SRITYJE................................................3

2.1. Savivaldybės nuosavybės teise valdomo ilgalaikio materialiojo turto pardavimas.... ..3

2.2. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuoma ..9

2.3. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimas panaudos pagrindais.........................15

2.4. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimas patikėjimo teise................................22

3. KORUPCIJOS RIZIKA NEKILNOMOJO TURTO OBJEKTŲ, KURIE YRA APLEISTI AR NETVARKOMI NUSTATYMO IR TOKIŲ OBJEKTŲ EINAMŲJŲ METŲ SĄRAŠO SUDARYMO SRITYJE................................................................................................................25

4. KORUPCIJOS RIZIKA SAVIVALDYBĖS BŪSTO FONDO BŪKLĖS GERINIMO DARBŲ VYKDYMO SRITYJE..................................................................................................................32

5. MOTYVUOTOS IŠVADOS .36

6. PASIŪLYMAI 38

Priedai:

1 priedas. Atliekant korupcijos rizikos analizę naudoti ir įvertinti teisės aktai, dokumentai ir informacija .41

2 priedas. Pateiktų pasiūlymų įgyvendinimas .45

3 priedas. Varėnos rajono savivaldybės 2016-2018 metų korupcijos prevencijos programos vertinimas.......................................................................................................................................46

1.KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS APIMTIS IR METODAI

Varėnos rajono savivaldybės administracijos veiklos srityse Korupcijos rizikos analizė atlikta pirmą kartą.

Analizuotas laikotarpis - nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d.

Tikslas:

Nustatyti korupcijos rizikos veiksnius, galinčius sudaryti prielaidas korupcijai pasireikšti analizuojamose Varėnos rajono savivaldybės administracijos veiklos srityse.

Uždaviniai:

1. Identifikuoti analizuojamų veiklos sričių teisiniame reglamentavime galimus korupcijos rizikos veiksnius.

2. Išanalizuoti praktinį analizuojamų veiklos sričių procedūrų vykdymą ir nustatyti galimus korupcijos rizikos veiksnius.

3. Pasiūlyti korupcijos riziką mažinančių priemonių.

4. Pateikti siūlymus dėl Varėnos rajono savivaldybės korupcijos prevencijos programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano tobulintino, atsižvelgiant į analizės metu nustatytą problematiką.

Objektas:

Varėnos rajono savivaldybės administracijos veikla turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, nekilnojamojo objektų, kurie yra apleisti ar netvarkomi nustatymo ir tokių objektų einamųjų metų sąrašo sudarymo bei savivaldybės būsto fondo būklės gerinimo srityse.

Subjektas:

Varėnos rajono savivaldybė (toliau - Savivaldybė).

Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai:

1. Teisės aktų ir dokumentų turinio analizė.

2. Interviu metodas (Savivaldybės darbuotojams žodžiu ir/ar el. paštu pateikti klausimai).

3.Viešai prieinamos informacijos stebėjimas ir analizavimas (Savivaldybės interneto svetainė xxxx://xxx.xxxxxx.xx, kitos interneto svetainės, informacija žiniasklaidoje ir pan.).

Atliekant korupcijos rizikos analizę išnagrinėta ir (ar) įvertinta:

1. Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos 15 punkte nurodyti duomenys (korupcijos pasireiškimo tikimybės išvada ir su tuo susijusi informacija, sociologinių tyrimų duomenys (,,Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“), galimybė vienam darbuotojui priimti sprendimus analizuojamose srityse, darbuotojų ir padalinių atstumas nuo centrinio padalinio, darbuotojų savarankiškumas priimant sprendimus ir sprendimų priėmimo diskrecija, darbuotojų ir padalinių priežiūros ir kontrolės lygis, reikalavimas laikytis įprastos darbo tvarkos, analizuojamose procedūrose dalyvaujančių darbuotojų rotacijos lygis, atliekamos veiklos ir sudaromų sandorių dokumentavimo reikalavimai, teisės aktų priėmimo ir vertinimo sistema).

2. Išvados dėl korupcijos rizikos analizės 1 priede nurodyti teisės aktai ir dokumentai.

3. Savivaldybės ir kitose interneto svetainėse skelbiama informacija, susijusi su analizuojamomis veiklos sritimis.

4. Per susitikimus su Savivaldybės darbuotojais gauta informacija apie darbo praktiką ir veiklos rezultatus analizuojamose veiklos srityse.

5. Savivaldybės darbuotojų elektroniniu paštu ir telefonu pateikta informacija apie darbo praktiką ir veiklos rezultatus analizuojamose veiklos srityse.

Korupcijos rizikos analizės išvados padarytos remiantis nurodytų dokumentų ir duomenų analize bei darant prielaidą, jog visi analizei pateikti dokumentai yra išsamūs ir galutiniai, o jų kopijos atitinka originalus. Jei Savivaldybė prašomų pateikti dokumentų ar duomenų nepateikė, buvo laikoma, kad jų nėra.

 2. Korupcijos rizika Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimas juo srityse

2.1. Savivaldybės nuosavybės teise valdomo ilgalaikio materialiojo turto pardavimas

Savivaldybės 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. I pusmečio biudžeto vykdymo ataskaitų duomenimis, didžiausią dalį analizuojamo laikotarpio Savivaldybės materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamų (60,5 proc. arba 62,3 tūkst. eurų) sudarė pajamos gautos iš ilgalaikio materialiojo turto (statinių, jų dalių ir žemės) pardavimo (2016 m. -18,1 tūkst. eurų, 2017 m.- 7,4 tūkst. eurų ir 2018 m. I pusmetį- 36,8 tūkst. eurų).

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau- Įstatymas) 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas šį turtą parduodant viešo aukciono būdu¹.

Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1178² patvirtintas Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašas (toliau - Aukciono tvarkos aprašas), pagal kurį savivaldybės turi nusistatyti savo organizuojamų viešų aukcionų sąlygų tvirtinimo tvarką (21.3 punktas), sudaryti aukciono organizavimo ir vykdymo komisiją bei patvirtinti jos darbo reglamentą (28 punktas).

Analizės metu nustatyta, kad Savivaldybė nėra atskirai reglamentavusi minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtinto Aukciono tvarkos aprašo įgyvendinimo tvarkos, tačiau Savivaldybėje yra patvirtinta Savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu sąlygų tvirtinimo tvarka³, sudaryta nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono komisija ir patvirtintas jos darbo reglamentas⁴.

Detaliai išanalizavus ir antikorupciniu požiūriu įvertinus Savivaldybės nuosavybės teise valdomo ilgalaikio materialiojo turto pardavimą reglamentuojančius Savivaldybės teisės aktus ir darbo praktiką, nustatyti šie galimi korupcijos rizikos veiksniai:

1. Nenustatytos viešame aukcione parduodamo Savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo ir tvarkymo procedūros.

Įstatymo 21 straipsnio 4 dalis nurodo, jog viešame aukcione parduodamas savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai turi būti įtraukti į savivaldybių tarybų tvirtinamą Viešame aukcione parduodamo savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą. Tačiau nacionaliniai teisės aktai šio sąrašo sudarymo ir tvarkymo nereglamentuoja ir tokiu būdu savivaldybėms suteikiama diskrecija sudarant ir tvirtinant viešame aukcione parduodamo nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą.

Analizės metu nustatyta, kad visas analizuojamu laikotarpiu viešuose aukcionuose parduotas Savivaldybės nekilnojamas turtas buvo įtrauktas į Viešame aukcione parduodamo Varėnos rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą⁵, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybė nėra nustačiusi jokių minėto sąrašo sudarymo ir tvarkymo procedūrų, veikla šioje srityje tampa neaiški ir neužtikrina skaidrumo. Savivaldybės administracijos Xxxxx valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigybei⁶ priskirta funkcija - „rengti viešame aukcione parduodamo Savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo projektą“, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybėje nėra nustatyta viešame aukcione parduodamo nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo procedūra, tampa neaišku kaip faktiškai ši funkcija yra/turėtų būti vykdoma. Ši aplinkybė leidžia daryti prielaidą, jog sudarant Savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo projektą yra apsiribojama Turto valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojo vienasmeniu sprendimu, o tai yra korupcijos rizikos veiksnys.

2. Neužtikrinamas Savivaldybės nekilnojamojo turto ir nekilnojamųjų daiktų pardavimo proceso viešumas.

Savivaldybės internetiniame tinklalapyje xxx.xxxxxx.xx skelbiama informacija apie Savivaldybės parduodamą nekilnojamąjį turtą ir nekilnojamuosius daiktus apsiriboja tik pranešimų apie aktualiu laikotarpiu vykstančius aukcionus paskelbimu. Pranešimai daugeliu atvejų yra nepakankamai aiškūs ir informatyvūs (pateikiama - minimali informacija apie parduodamą turtą), o juose nurodytos nuorodos neveikia.

Pavyzdys.

Be to, Savivaldybė savo internetinėje svetainėje neskelbia viešame aukcione parduodamo Savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo, nepateikia bendros informacijos apie nekilnojamojo turto ir nekilnojamų daiktų pardavimo viešo aukciono organizavimą ir vykdymą, neįvardina Savivaldybės parduodamo nekilnojamo turto ir nekilnojamųjų daiktų pardavimo procedūrų (nenurodo kokius veiksmus turi atlikti aukcione pageidaujantys dalyvauti fiziniai ir juridiniai asmenys, išsamiai neišaiškina su parduodamu nekilnojamuoju turtu susijusios žemės pardavimo/nuomos klausimų, nepateikia aukciono dokumentų ir detalių jų pildymo instrukcijų, nenurodo informacijos apie aukciono žiūrovus ir t.t.) bei neinformuoja apie įvykdytus pardavimus. Tuo nesudaromos visuomenei sąlygos gauti internetu visą viešą informaciją bei atsiranda prielaidos kilti abejonėms dėl Savivaldybės nekilnojamojo turto ir nekilnojamų daiktų pardavimo srityje vykdomos veiklos skaidrumo.

3. Savivaldybės teisės aktai nenustato konkrečių ir aiškių Savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu sąlygų rengimo ir tvirtinimo procedūrų.

Aukciono tvarkos aprašo 21.3 punktas numato savivaldybių administracijų pareigą nustatyti savo organizuojamų aukcionų sąlygų tvirtinimo tvarką.

Savivaldybėje yra patvirtintas Varėnos rajono savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu sąlygų tvirtinimo tvarkos aprašas³ (toliau - Sąlygų tvirtinimo tvarkos aprašas), kuriame nurodoma, jog jis reglamentuoja Varėnos rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jei žemės sklypas parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu) ar kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione sąlygų parengimą ir tvirtinimą (1 p.), tačiau iš esmės nenustato jokios Savivaldybės organizuojamų nekilnojamojo turto ir nekilnojamųjų daiktų pardavimo aukcionų sąlygų rengimo ir tvirtinimo tvarkos (nedetalizuoja sudėtinių Sąlygų rengimo ir tvirtinimo procedūrų, nenumato jų dokumentavimo, neįvardina visų dalyvių, nenumato procedūrų dalyvių funkcijų, neteikia nuorodų į kitus Savivaldybės teisės aktus ir t.t.). Tokiu būdu Savivaldybės vykdomos aukcionų sąlygų rengimo ir tvirtinimo procedūras nėra reglamentuotos, detalizuotos Savivaldybės teisės aktuose, o tai yra ydinga antikorupciniu požiūriu.

Dar paminėtina, kad Sąlygų tvirtinimo tvarkos apraše minimas Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrius Savivaldybės tarybos sprendimu¹⁰ nuo 2016 m. sausio 1 d. yra panaikintas.

4. Nepakankamai detaliai ir aiškiai reglamentuota Savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu komisijos (toliau - Aukciono komisija) vykdoma veikla. Aukciono komisijos darbo reglamente nustatyta teisinio reglamentavimo apimtis dėl Aukciono komisijos funkcijų ir darbo organizavimo yra nepakankama, nes:

4.1. Aukciono komisijos darbo reglamentas neįvardina atskirų komisijos vykdomų procedūrų ir nurodo labai abstrakčias komisijos funkcijas.

Pvz. Sąlygų tvirtinimo tvarkos aprašo 7 punktas – „Aukciono komisija organizuoja ir vykdo nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų viešą aukcioną vadovaudamasi LR Vyriausybės 2014-10-28 nutarimu Nr. 1178 „Dėl valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Dėl to, atskirais atvejais, Aukciono komisija gali pasinaudoti per plačia diskrecija, formuoti skirtingą praktiką ar elgtis nepakankamai objektyviai.

4.2. Dalis Aukciono komisijai priskirtų funkcijų dubliuoja atskiroms Savivaldybės administracijos pareigybėms prisikirtas funkcijas. Dėl to sunku identifikuoti faktinius šių funkcijų vykdytojus bei taikyti atsakomybę už funkcijų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

Pvz. Aukciono komisijos darbo reglamento 6 punkte numatyta Aukciono komisijos funkcija „rengti savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų viešo aukciono sąlygas“ yra numatyta ir Savivaldybės administracijos Xxxxx valdymo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo⁷ 7.10 punkte.

4.3. Nepakankamai reglamentuotas Aukciono komisijos veiklos dokumentavimas. Kai kurios Aukciono komisijos darbo reglamente įtvirtintos komisijos veiklos įforminimo (dokumentavimo) nuostatos yra nepakankamai išsamios ir dėl to gali būti suvokiamos ir taikomos nevienodai.

Pvz. Aukciono komisijos darbo reglamento 12 punktas nurodo, kad „Visi Aukciono komisijos posėdžiai yra protokoluojami. Kai komisijos posėdyje svarstomas Savivaldybės nekilnojamo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų viešo aukciono sąlygų nustatymas, protokoluotojas surašo laisvos formos protokolą, kurį pasirašo aukciono vedėjas ir protokoluotojas“. Tačiau Aukciono komisijos darbo reglamentas nenurodo kokia turi būti posėdžio protokolo forma ir kas turi pasirašyti protokolą tais atvejais, kai komisija posėdyje nesvarsto Savivaldybės nekilnojamo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų viešo aukciono sąlygų.

Dar atkreipiame dėmesį, kad Aukciono komisijos posėdžių protokolų registrai nėra įtraukiami į Savivaldybės dokumentacijos planus ir tuo neužtikrinamas tinkamas įstaigos veiklos dokumentų valdymo organizavimo tikslų (dokumentus tvarkyti ir įtraukti į apskaitą taip, kad būtų užtikrintas priėjimas prie visų įstaigos turimų dokumentų ir tai padėtų įstaigai veikti efektyviai ir skaidriai bei išsaugoti dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti įstaigos veiklos įrodymai ir su įstaigos veikla susijusių fizinių ir juridinių asmenų prievolės ir teisėti interesai) įgyvendinimas⁸.

4.4. Dalis Aukciono komisijos darbo reglamente įtvirtintų Aukciono komisijos darbo organizavimo nuostatų neužtikrina tinkamo Aukciono tvarkos aprašo nuostatų vykdymo.

Pvz. Aukciono komisijos darbo reglamento 13 punktas numato, kad „Aukciono komisijos protokoluotojas yra atsakingas, kad būtų laiku pateikta ir paskelbta informacija apie organizuojamą viešą aukcioną bei aukciono sąlygas“, tačiau Aukciono komisijos darbo reglamentas nedetalizuoja sąvokos „laiku“ bei neįvardina kur ta informacija turi būti skelbiama. Tuo neužtikrinamas tinkamas Aukciono tvarkos aprašo 25 punkto nuostatų, numatančių, jog „apie rengiamą aukcioną ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki aukciono dalyvių registravimo pradžios skelbiama viešai aukciono organizatoriaus interneto svetainėje ir bent vienoje Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo priemonėje. Aukcionui neįvykus informacija apie rengiamą naują to paties turto aukcioną skelbiama ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki aukciono dalyvių registravimo pradžios“, vykdymas.

Pastebėjome, kad Savivaldybė 2018 sausio mėnesį pasitvirtino Varėnos rajono savivaldybės administracijos organizuojamų viešų aukcionų, kuriuose parduodamas savivaldybės nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai, vykdymo informacinių technologijų priemonėmis taisykles⁹, tačiau iki 2018 m. rugsėjo mėnesio dar neorganizavo nei vieno elektroninio aukciono¹⁰. Siūlome įvertinti tai, kad turto pardavimas varžytinių sistemoje reikalauja minimalių darbuotojų ir darbo laiko sąnaudų, be to pats pardavimas vyksta atvirai, nevaržant galimybių dalyvauti ir taip užkertant kelią galimam piktnaudžiavimui, o turtas parduodamas optimaliomis kainomis, turto pardavimą vykdyti elektroninio aukciono būdu.

5. Atskirais atvejais, organizuodama ir vykdydama nekilnojamojo turto pardavimą viešo aukciono būdu, Savivaldybė galimai neužtikrina tinkamo teisės aktų reikalavimų vykdymo.

Analizuojamu laikotarpiu Savivaldybė organizavo 8 nekilnojamo turto ir jam priskirto žemės sklypo aukcionus (2016 m. – 4 aukcionai, 2017 m. – 2 aukcionai ir 2018 m. I pusmetį – 2 aukcionai)¹¹.

Išanalizavus Savivaldybės pateiktus šių aukcionų dokumentus, nustatyta, kad Savivaldybė skyrė nepakankamai dėmesio jų organizavimui ir vykdymui ir tuo neužtikrino tinkamo teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybės nekilnojamojo turto pardavimą viešo aukciono būdu, reikalavimų vykdymo, kas galėjo sudaryti sąlygas veikti neskaidriai. Iš Savivaldybės pateiktų dokumentų nėra aišku, ar buvo laikomasi šių reikalavimų:

- visų analizuojamu laikotarpiu parduotų objektų pradinė vertė buvo nustatyta atlikus vertinimą (Įstatymo 21 straipsnio 3 dalis);

- visi pranešimai apie aukcionus buvo paskelbti Savivaldybės interneto svetainėje (Aukciono tvarkos aprašo 25 punktas);

- aukcionų sąlygų projektai buvo parengti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, gavus parduodamo turto vertinimą ir centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo sprendimą dėl valstybinės žemės pardavimo ar nuomos (Sąlygų tvirtinimo tvarkos aprašo 3 punktas).

Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės nuosavybės teise valdomo ilgalaikio materialiojo turto pardavimo srityje, siūlome:

1. Detalizuoti viešame aukcione parduodamo Savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo ir tvarkymo procedūras.

2. Skelbti informaciją apie Savivaldybės nekilnojamojo turto ir nekilnojamųjų daiktų pardavimo procesą.

3. Nustatyti Savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu sąlygų rengimo ir tvirtinimo procedūras.

4. Patikslinti Savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu komisijos darbą reglamentą, jame numatant:

- konkrečias ir aiškias Aukciono komisijos funkcijas;

- detalesnį Aukciono komisijos veiklos dokumentavimą;

- priemones, užtikrinančias tinkamą Aukciono tvarkos aprašo nuostatų vykdymą.

2.2. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuoma

Pagrindinės nuomos nuostatos ir principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXVIII skyriuje „Nuoma“. Savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos reglamentavimą konkretina Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kurio 15 straipsnio 8 dalis nurodo, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

Analizuojamu laikotarpiu Savivaldybės materialiojo turto nuomą reglamentavo Savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-VIII-224 patvirtinti ir vėlesniais sprendimais¹² iš dalies pakeisti šie teisės aktai:

- Varėnos rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašas (toliau – Turto nuomos tvarkos aprašas), kuris nustatė Savivaldybės materialiojo turto nuomos sąlygas, turto perdavimo nuomos pagrindais būdus ir jų taikymą, turto valdytojo teises ir pareigas organizuojant nuomą, asmenų, siekiančių išsinuomoti Savivaldybės turtą, teises ir pareigas, taip pat pagrindinius Savivaldybės turto nuomos sutarties reikalavimus;

- Varėnos rajono savivaldybės materialiojo turto viešojo nuomos konkurso organizavimo tvarkos aprašas (toliau – Turto viešojo nuomos konkurso aprašas), kuris nustatė Savivaldybės materialiojo turto viešo nuomos konkurso tvarką ir sąlygas, turto valdytojo pareigas organizuojant nuomos konkursą ir pagrindinius turto nuomos konkurso būdu sutarties sudarymo reikalavimus;

- Varėnos rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos ne konkurso būdu tvarkos aprašas (toliau - Turto nuomos ne konkurso būdu aprašas), kuris nustatė Savivaldybės materialiojo turto nuomos ne konkurso būdu tvarką ir sąlygas.

Atlikus šių aprašų turinio analizę bei įvertinus Savivaldybės darbo praktiką ilgalaikio materialiojo turto (toliau – Savivaldybės turto) nuomos srityje, nustatyti sekantys galimi korupcijos rizikos veiksniai:

1. Nevertinamas Savivaldybės priimamų sprendimų dėl turto nuomos tikslingumas ir galimos pasekmės. Turto nuomos tvarkos aprašo 6 punktas numato, kad Savivaldybės turtas, kuris nereikalingas savivaldos funkcijoms įgyvendinti yra išnuomojamas. Šio punkto 4 papunktis nurodo, kad Savivaldybės turtas ne konkurso būdu gali būti išnuomojamas valstybės ir savivaldybės funkcijas įgyvendinantiems subjektams. Vadinasi, Savivaldybės turtas gali būti išnuomojamas toms pačioms savivaldos funkcijoms. Tačiau šiuo atveju kyla klausimas dėl tokios nuomos tikslingumo. Savivaldybės teisės aktai nenumato reikalavimo pagrįsti sprendimus dėl Savivaldybės turto nuomos ir tuo neužtikrina šių sprendimų nešališkumo. Manytina, kad daugeliu atvejų sprendimai dėl Savivaldybei nereikalingo turto nuomos yra priimami neįvertinus galimybės šį turtą parduoti, ar perduoti kitiems asmenims valdyti, naudoti ir disponuoti juo panaudos pagrindais ar patikėjimo teise, ir tuo galimai neužtikrinamas racionalus ir efektyvus Savivaldybės turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo.

Pvz. Užuot priėmusi sprendimą Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį vandens gręžinį perduoti Savivaldybės įmonei UAB „Varėnos vandenys“ valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, Savivaldybė priėmė sprendimą vandens gręžinį išnuomoti geriamo vandens tiekimo veiklai vykdyti, ko pasėkoje minėtas vandens gręžinys ne konkurso būdu, 1 metams buvo išnuomotas tai pačiai UAB „Varėnos vandenys“, kuri už jo naudojimąsi turi Savivaldybei mokėti nuomos mokestį.

2. Savivaldybės priimti sprendimai dėl turto nuomos ne visada orientuoti į didžiausios naudos visuomenei užtikrinimą. Įstatymo 9 straipsnis numato, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais. Šiais principais privalo vadovautis visi asmenys, priimdami sprendimus dėl valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Todėl ir Savivaldybei priimant sprendimus dėl turto nuomos turi būti paisoma visuomeninės naudos ir racionalumo principų, kiekvienu konkrečiu atveju rengiant ir priimant tokį sprendimą turi būti vertinamos šio sprendimo sukeliamos pasekmės.

Pvz. Savivaldybės taryba 2016 m. vasario 19 d. priėmė sprendimą Nr. T-VIII-274 „Dėl Savivaldybės nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų nuomos“, kuriuo nusprendė 10-čiai metų išnuomoti negyvenamąsias patalpas, esančias Valkininkų mstl., Vilniaus g.18 (toliau – Savivaldybės negyvenamosios patalpos). Minėto Savivaldybės tarybos sprendimo pasėkoje, 79,45 kv. m. bendro ploto Savivaldybės negyvenamosios patalpos už 50,85 eurų per mėnesį nuomos mokestį, buvo išnuomotos fiziniam asmeniui, paslaugų veiklai vykdyti. Manytina, kad priimdama sprendimą dėl minėtų Savivaldybės negyvenamųjų patalpų nuomos, Savivaldybės taryba neužtikrino, jog Savivaldybės turtas būtų valdomas, naudojamas ir juo disponuojama racionaliai, siekiant patenkinti visuomenės interesus ir suteikti maksimalią naudą visuomenei, nes:

- Savivaldybės negyvenamųjų patalpų nuoma netenkina viešo intereso¹³, o suteikia tiesioginę naudą konkrečiam asmeniui;

- Savivaldybės negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis¹⁴ buvo sudaryta pažeidžiant Turto nuomos tvarkos aprašą, nes faktiškai sudaryta ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui ir pagal iki 2017 m. rugsėjo 26 d. galiojusį Turto nuomos tvarkos aprašą (6.2 p.) tokiam nuomos laikotarpiui turėjo būti taikomas investicijų reikalavimas;

- išnuomojant Savivaldybės negyvenamąsias patalpas nebuvo užtikrintas turto valdymo efektyvumo principas. Tai yra, Savivaldybei neturint poreikio 10 metų naudotis išnuomojamu turtu, o per visą turto nuomos laikotarpį Savivaldybei gaunat tik apie 6,0 tūkst. eurų nuomos pajamų ir įsipareigojant „Sutarties galiojimo laikotarpiu atlikti nuomojamo turto ar su juo susijusių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus, kai atliekami viso objekto, kurio dalis nuomojama, arba su tuo objektu susijusių inžinerinių tinklų kapitalinio remonto darbai“¹⁵, kyla abejonės dėl šio turto reikalingumo apskritai. Savivaldybė iš tokios nuomos gali neturėti jokios realios finansinės naudos, o tik nuostolį.

Analizės metu pastebėta, kad ne visi analizuojamu laikotarpiu Savivaldybės priimti sprendimai išnuomoti turtą, užtikrino pirmiau paminėtus savivaldybės turto naudojimo principus, o kai kurie net sukėlė abejones dėl realaus jų pasekmių vertinimo.

Pvz. Savivaldybei 2017 m. uždarius vaikų globos namus „Spengla“, o nuo 2018 m. sausio mėnesio VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms uždarius šalia vaikų globos namų buvusį vaikų tuberkuliozės skyrių „Valkininkų pušelė“, Savivaldybės meras kreipėsi į Sveikatos ministeriją, kad vaikų tuberkuliozės skyriaus naudoti pastatai būtų perduoti Savivaldybės nuosavybėn. Naujienų portalo „15 min“ duomenimis -„Pasak mero, jau surastas investuotojas žada čia įkurti privačius globos namus. „Mes šiam investuotojui pasiūlėme nuomotis ir „Pušelę“, nes čia yra vienas kompleksas. Ji susidomėjo mūsų pasiūlymu, tad ir čia gali būti privatūs senelių namai“, - mano X. Xxxxxx. Jis teigė nenorintis išsamiau pasakoti apie investuotojo planus, nes galutinė sutartis dar nepasirašyta“¹⁶.

Minėtos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog Savivaldybė, siekdama perimti vaikų tuberkuliozės skyriaus „Valkininkų pušelė“ naudotus pastatus, galimai turėjo suinteresuotumą, t. y. pastatus siekė perimti ne viešam, bet privačiam interesui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2018 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 119 Savivaldybės nuosavybėn (savarankiškajai savivaldybės funkcijai įgyvendinti) perdavus Santaros klinikų vaikų tuberkuliozės skyriaus naudotus 7 pastatus, Savivaldybė organizavo 5-ių perduotų pastatų ir 4-ių pastatų, kuriuos savo veikloje naudojo Savivaldybės vaikų namai „Spengla“ nuomos konkursą (viso 2018 m. I pusmetį Savivaldybė organizavo 4 šio turto nuomos konkursus). Nežiūrint į tai, kad Savivaldybė nustatė gan patrauklias šios nuomos sąlygas (nuomos terminas - 40 metų, pradinė visų 9 pastatų nuomos kaina – 1 euras per mėnesį, investicija į visus 9 pastatus - 250 tūkst. eurų, 10 metų nemokamas valstybinės žemės nuomos mokestis už prie nuomojamų pastatų esantį 14,7542 ha žemės sklypą ir t.t.), pastatai išnuomoti nebuvo. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir įvertinus Savivaldybės perimtų pastatų atžvilgiu patiriamas sąnaudas (metinės Savivaldybės perimtų pastatų priežiūros sąnaudos sudaro apie 12 tūkst. eurų, vieno perimto pastato nugriovimas - 28 650 eurų), manytina, kad Savivaldybės sprendimas perimti Santaros klinikų vaikų tuberkuliozės skyriaus naudotus pastatus buvo priimtas galimai neįvertinus visų šio sprendimo sukeliamų pasekmių.

3. Nepakankamai reglamentuota Savivaldybės tarybos diskrecija priimant sprendimus dėl turto nuomos. Tai yra:

- Turto nuomos ne konkurso būdu tvarkos aprašas (6 punktas) suteikia Savivaldybės tarybai teisę nesilaikyti šio aprašo reikalavimų ir Savivaldybės turtą atskiru sprendimu išnuomoti ne konkurso būdu. Savivaldybės teisės aktai nedetalizuoja sąlygų/aplinkybių, kurioms esant šia teise Savivaldybės taryba gali pasinaudoti, bei nenurodo kokiomis sąlygomis tokiu atveju Savivaldybės turtas turi būti išnuomojamas,

- Turto nuomos tvarkos aprašas (4 punktas) nurodo, kad „turto, išnuomojamo ne konkurso būdu, ir turto, kuriam reikalingos investicijos, pradinį nuompinigių dydį nustato Savivaldybės taryba“, tačiau nenurodo kaip ir kuo vadovaudamasi Savivaldybės taryba tai turi padaryti.

Savivaldybės teisės aktai detaliau nereglamentuoja minėtomis aprašų nuostatomis Savivaldybės tarybai suteiktos diskrecijos, ji gali būti naudojama pasirinktinai, tenkinant privačius interesus, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.

4. Esamas Savivaldybės turto nuomos teisinis reglamentavimas neužtikrina pakankamo visuomenės ir suinteresuotų asmenų informavimo. Turto viešojo nuomos konkurso organizavimo aprašo 4 punkte nustatyta, kad „Turto nuomos konkursas skelbiamas viešai turto valdytojo internetiniame puslapyje ir bent viename vietos laikraštyje.“ Manytina, kad apribojant informacijos skleidimą turto valdytojo internetinėje svetainėje bei viename vietos laikraštyje ir nenustatant imperatyvo informaciją skelbti Savivaldybės interneto tinklalapyje, negali būti užtikrinamas nuomos procedūrų skaidrumas. Be to, Savivaldybės interneto tinklalapyje apskritai pasigendama susistemintos informacijos apie Savivaldybės turto nuomą, pavyzdžiui, informacijos apie išnuomotą, ar planuojamą išnuomoti turtą, trumpalaikės nuomos mokesčių dydžius, galiojančias nuomos sutartis ir pan.

5. Savivaldybės turto nuomos organizavimo ir vykdymo procese numatytos priemonės, skirtos suderinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, yra nepakankamos. Turto viešojo nuomos konkurso apraše įtvirtinta nuostata, jog „Komisijos narys neturi teisės balsuoti, jeigu jis su konkurse dalyvaujančiais fiziniais asmenimis, įmonių savininkais, vadovais, įstaigų ir organizacijų vadovais susijęs šeimos ar giminystės ryšiais <...> arba yra veikiamas kitų sąlygų, galinčių turėti įtakos jo nešališkumui“ (6 punktas). Vertinat tokį teisinį reglamentavimą pasigendama detalesnio komisijos nusišalinimo mechanizmo, kuriame, be kitų procedūrų būtų nustatytas reikalavimas nusišalinusiam nariui fiziškai nedalyvauti komisijos posėdyje, ir konfidencialumo pasižadėjimo instituto.

6. Savivaldybės turto nuomos konkurso organizavimo ir vykdymo reglamentavimas neapima nuomos konkursus organizuojančių ir vykdančių komisijų sprendimų priėmimo tvarkos. Todėl nėra aišku: kelių narių dalyvavimo posėdyje užtenka, kad komisijos posėdis įvyktų, kiek balsų pakanka, kad būtų priimtas sprendimas, kaip elgiamasi, kai svarstomu klausimu balsai pasiskirsto po lygiai ir t. t. Dėl šių klausimų nereglamentavimo atsiranda prielaidų rastis nevienodai praktikai, kurią gali lemti komisijos narių suinteresuotumas.

7. Dalis Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarčių sąlygų neužtikrina tinkamo principinių Savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo nuostatų vykdymo. Tai yra:

7.1. Savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-VIII-224 patvirtintos Varėnos rajono savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto ilgalaikės nuomos sutarties formos (toliau – Sutarties forma) 6.2¹⁷ ir 6.3¹⁸ punktai įtvirtina nuostatas, leidžiančias Savivaldybės turto nuomininkui (net ir tam kuris nuomos laikotarpiu netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus), pasibaigus nuomos terminui, sudaryti naują Savivaldybės turto nuomos sutartį. Tokiu būdu esamiems nuomininkams sudaromos išskirtinės sąlygos. Be to, tuo neužtikrinamas tinkamas Savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo nuostatų, numatančių, kad Savivaldybės turtas ilgalaikei nuomai turi būti išnuomojamas viešo konkurso būdu, o išnuomojant turtą didesniam kaip 10 metų laikotarpiui turi būti taikomas reikalavimas investicijoms, vykdymas bei sudaromos sąlygos atsirasti rizikai, jog Savivaldybės turtas bus nuomojamas mažesne nei rinkos kaina.

7.2. Sutarties formos 4.5 punkto nuostatos, numatančios, jog nuomininkas neturi teisės subnuomoti išnuomoto turto (ar jo dalies) ar suteikti tretiesiems asmenims kokių nors kitų teisių naudotis turtu (ar jo dalimi), prieštarauja Turto nuomos tvarkos aprašo 11.1 punktui, pagal kurį subnuomoti nuomojamą turtą arba kitaip leisti kitiems asmenims juo naudotis galima esant Savivaldybės tarybos sprendimui. Toks dviprasmiškas Savivaldybės turto nuomos teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas neobjektyvių sprendimų dėl savivaldybės turto nuomos priėmimui ir yra laikytinas korupcijos rizikos veiksniu. Kita vertus, iš Turto nuomos tvarkos aprašo11.1 punkto nuostatų neaišku, kuriais atvejais ir kokiais kriterijais vadovaudamasi Savivaldybės taryba gali suteikti nuomininkui leidimą subnuomoti ar perleisti tretiems asmenims išnuomotą savivaldybei priklausantį turtą. Manome, jog Savivaldybei nereglamentavus šių atvejų ir nenustačius kriterijų yra sudaromos nevienodos sąlygos turto nuomininkams bei atsiranda galimybė priimti skirtingus sprendimus dėl Savivaldybės turto subnuomos ar perleidimo jį naudoti tretiesiems asmenims, o tai yra ydinga antikorupciniu požiūriu.

8. Savivaldybės turto nuomininkų atžvilgiu neužtikrinamas teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas. Savivaldybės taryba savo sprendime dėl turto nuomos įtvirtina nuostatą, jog turtas yra išnuomojamas konkrečiam (pavyzdžiui 10 metų), bet ne ilgesniam kaip iki nuosavybės teisės į išnuomotą turtą perėjimo kitam asmeniui laikotarpiui. Tačiau sprendimą dėl išnuomoto turto perdavimo kitam asmeniui gali priimti tik pati Savivaldybės taryba, todėl ši nuostata vertintina kaip priklausanti tik nuo Savivaldybės valios, t. y. šiuo atveju nuomos sutarties nutraukimui prieš terminą neturi jokios įtakos nuomininko valia, jo veiksmai ar neveikimas. Tokiu būdu, Savivaldybė nepagrįstai įgyja perdėtą pranašumą, kuris gali būti naudojamas kaip priemonė daryti įtaką nuomininkui, siekiant su sutarties objektu tiesiogiai nesusijusių tikslų.

9. Savivaldybėje nėra reglamentuota nuomos sutarčių vykdymo kontrolė. Savivaldybėje iš esmės nereglamentuotos nuomos sutarčių vykdymo kontrolės procedūros, teisės aktuose nenustatyta veikla, kuria siekiama užtikrinti, kad Savivaldybės išnuomotas turtas būtų naudojamas pagal paskirtį ir sutartį bei, kad Savivaldybės turto nuomininkai tinkamai vykdytų turto nuomos sutartyse numatytus įsipareigojimus.

Pažymėtina, kad aiškiai nereglamentavus Savivaldybės sudarytų turto nuomos sutarčių vykdymo kontrolės procedūros, nenustačius šioje procedūroje dalyvaujančių asmenų, jų įgaliojimų ir atsakomybės, didėja tikimybė, kad Savivaldybės turtas bus išnuomojamas neužtikrinant racionalaus ir efektyvaus jo valdymo.

Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės nekilnojamojo turto nuomos srityje, siūlome:

1. Vertinti Savivaldybės priimamų sprendimų dėl turto nuomos tikslingumą ir galimas pasekmes.

2. Aiškiai apibrėžti sąlygas/aplinkybes, kurioms esant Savivaldybės taryba gali pasinaudoti išimtine teise Savivaldybės turtą išnuomoti ne konkurso būdu.

3. Nustatyti, kaip ir kuo vadovaudamasi Savivaldybės taryba turi nustatyti turto, išnuomojamo ne konkurso būdu, ir turto, kuriam reikalingos investicijos, pradinį nuompinigių dydį.

4. Savivaldybės interneto tinklalapyje skelbti informaciją apie išnuomotą ir planuojamą išnuomoti Savivaldybės turtą, trumpalaikės nuomos mokesčių dydžius, galiojančias nuomos sutartis ir kitą informaciją.

5. Detalizuoti Savivaldybės turto nuomos konkursus organizuojančios ir vykdančios komisijos narių nusišalinimo procedūrą ir nustatyti reikalavimą nusišalinusiam nariui fiziškai nedalyvauti komisijos posėdyje, sukurti konfidencialumo pasižadėjimo institutą.

6. Savivaldybės teisės aktuose, reglamentuojančiuose Savivaldybės turto nuomą, nustatyti turto nuomos konkursus organizuojančių ir vykdančių komisijų sprendimų priėmimo tvarką.

7. Pakeisti Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties formą, joje numatant aiškias ir nedviprasmiškas nuomos sąlygas bei užtikrinant tinkamą principinių Savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo ir Savivaldybės turto nuomininkų teisėtų lūkesčių principo nuostatų vykdymą.

8. Reglamentuoti Savivaldybės turto nuomos sutarčių vykdymo kontrolės procedūrą.

2.3.  Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimas panaudos pagrindais

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.629 straipsnio 1 dalį „Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės“. Savivaldybių turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis reglamentavimą konkretina Įstatymas, kurio 14 straipsnio 1 dalis nurodo, jog savivaldybės turtas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis subjektams, kurie patenka į pateikiamą baigtinį kategorijų sąrašą¹⁹.

Analizuojamu laikotarpiu Savivaldybės turto perdavimą panaudos pagrindais reglamentavo Savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-VII-1124 patvirtintas ir vėlesniais sprendimais (2015 m. spalio 30 d. Nr. T-VIII-166 ir 2017 m. gegužės 2 d. Nr. T-VIII-666) iš dalies pakeistas Varėnos rajono savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti tvarkos aprašas (toliau - Aprašas).

Išanalizavus ir antikorupciniu požiūriu įvertinus Aprašo turinį ir praktinį įgyvendinimą, nustatyti sekantys galimi korupcijos rizikos veiksniai:

1. Aprašas nedetalizuoja atskirų jame įtvirtintų Įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Dalis Aprašo nuostatų atkartoja Įstatymo 14 straipsnio nuostatas, tačiau nedetalizuoja jų įgyvendinimo, nors Aprašas kaip Įstatymo nuostatas įgyvendinantis teisės aktas turėtų tai atlikti. Tuo Savivaldybėje nesukuriamos vidaus kontrolės priemonės, užtikrinančios tinkamą Įstatymo nuostatų įgyvendinimą bei sudaromos sąlygos interpretacijai ir neobjektyviems sprendimams.

Pvz. Įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos „Prieš sudarydamas panaudos sutartį panaudos gavėjas turi pateikti rašytinį įsipareigojimą panaudos sutartyje numatytomis sąlygomis panaudoti savo lėšas perduoto nekilnojamojo daikto einamajam ir statinio kapitaliniam remontui, kito ilgalaikio materialiojo turto remontui atlikti“ yra pažodžiui atkartotos Aprašo 7 punkte. Aprašas turėtų konkretinti šios nuostatos įgyvendinimo tvarką, t. y. nustatyti įsipareigojimo formą, numatyti kada, kokiu būdu ir kam šis įsipareigojimas turi būti pateikiamas ir pan..

2. Esamas Savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais teisinis reglamentavimas nenustato Savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais mechanizmo. Savivaldybės teisės aktai neįvardina Savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais proceso etapų ir nenustato atskirų jų procedūrų. Apraše nėra aiškiai įvardinti dokumentai, kuriuos turi pateikti subjektai, pageidaujantys tapti Savivaldybės turto panaudos gavėjais, neaišku kam konkrečiai ir kokia forma jie turi būti pateikiami; neaišku kas ir kuo vadovaujantis juos nagrinėja, kas ir kokia forma informuoja panaudos gavėjus (esamus ir galimus) apie jų atžvilgiu Savivaldybės priimtus sprendimus ir t.t.. Dėl to neužtikrinamas Savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais proceso skaidrumas bei sudaromos sąlygos kilti abejonėms dėl Savivaldybės priimtų sprendimų nešališkumo.

Manome, jog Savivaldybei, sudarius sąlygas Savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais procedūras (susijusias su panaudos gavėjų prašymų ir kartu teiktinų dokumentų pateikimu bei informavimu apie panaudos davėjo priimtus sprendimus) atlikti elektroninėmis priemonėmis, būtų užtikrintas Savivaldybės veiklos skaidrumas ir sumažinta administracinė našta²⁰.

3. Nenustatyta subjektų, pageidaujančių tapti panaudos gavėjais, vertinimo sistema. Aprašas nenurodo kokia tvarka ir kokiais vertinimo kriterijais vadovaujantis Savivaldybėje yra atrenkami Savivaldybės turto panaudos gavėjai. Tai yra:

3.1. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 2 dalį savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas tik toms asociacijoms ir tiems labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityje. Aprašo 1.4 ir 1.7 punktai įtvirtina minėtą Įstatymo nuostatą, tačiau nenurodo kriterijų ar teisės aktų, kuriais vadovaujantis Savivaldybė asociacijų ir labdaros ir paramos fondų veiklą priskiria socialinei arba valstybės nacionalinio saugumo sričiai. Dėl to atsiranda rizika, jog asociacijų ir labdaros ir paramos fondų, pageidaujančių tapti panaudos gavėjais, veiklos vertinimui gali būti taikomi skirtingi kriterijai.

3.2. Aprašo 3 punktas įtvirtina Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatą ir nustato kriterijus, kuriuos turi atitikti subjektai²¹, pageidaujantys panaudos pagrindais gauti Savivaldybės turtą. Tačiau Savivaldybės teisės aktai nenustato kas ir kuo vadovaujantis nusprendžia, kad subjektas atitinka/neatitinka Aprašo 3 punkte įtvirtintus kriterijus. Be to, Savivaldybėje nėra nustatyta, kaip sprendžiama, su kuriuo subjektu sudaryti panaudos sutartį, jeigu pretendentų į konkretų panaudos objektą yra daugiau nei vienas. Manome, jog tokia situacija atskiriems Savivaldybės darbuotojams sudaro galimybę neribotai diskrecijai, kuri gali sudaryti sąlygas korupcijai atsirasti.

Pvz. Savivaldybės įgyvendinamo projekto „Pastato, esančio Pušelės g. 11, Naujųjų Valkininkų k., Varėnos r., atnaujinimas ir pritaikymas bendruomenės poreikiams“ informaciniame pranešime²² nurodoma, kad po pastato rekonstrukcijos jame įsikurs Naujųjų Valkininkų kaimo bendruomenė ir Naujųjų Valkininkų kaimo viešoji biblioteka. Vidaus patalpų ir erdvių išplanavimas bus maksimaliai pritaikomas abiejų naudotojų poreikiams, kad patalpas būtų galima panaudoti kuo universaliau įvairiai veiklai ir vietos žmonių užimtumui. Minėta viešai pateikta informacija leidžia daryti prielaidą, jog Savivaldybė, įgyvendindama šį projektą, kitų bendruomenių atžvilgiu veikia neobjektyviai, nes Naujųjų Valkininkų kaimo bendruomenei galimai sudaro išskirtines sąlygas - „garantuoja“ patalpų suteikimą, projektą rengia atsižvelgdama į konkrečius šios bendruomenės poreikius ir pan.. Be to, paminėta aplinkybė suponuoja rizikos, jog bus neužtikrintas tinkamas Savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų laikymasis, atsiradimą.

4. Atskiros Aprašo nuostatos nepakankamai aiškios ir konkrečios. Tai yra:

4.1. Aprašo 5 punktas nurodo, kad Sprendime ar administracijos direktoriaus įsakyme turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas, perduodamo turto naudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Aprašas neatskleidžia „kitų panaudos sąlygų“ nustatymo aplinkybių, t.y. nenurodo konkrečių apribojimų/teisių ir pagrindų, kuriais vadovaujantis šie apribojimai/teisės gali ir (ar) turi būti nustatomi kiekvienu konkrečiu atveju. Tokia diskrecija sudaro sąlygas Savivaldybės atsakingiems asmenims veikti neobjektyviai, t.y. atskiriems Savivaldybės turto panaudos gavėjams nustatyti skirtingas turto naudojimo sąlygas.

Pvz. Savivaldybės taryba 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-VIII-948²³ leido asociacijai „Visuomeninė organizacija Kabelių kaimo bendruomenė“ neatlygintinai 20 metų pagal panaudos sutartį naudotis 34,07 kv. m. ploto patalpa, esančia Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame ir patikėjimo teise Varėnos rajono Marcinkonių pagrindinės mokyklos valdomame pastate, asociacijos įstatuose numatytai veiklai, teikiančiai naudą visuomenei, vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad Savivaldybė, priimdama šį sprendimą nevertino panaudos gavėjo vykdomos veiklos²⁴ galimo poveikio tame pačiame pastate mokyklos vykdomai veiklai ir minėtu sprendimu turto panaudos gavėjui nenustatė jokių papildomų sąlygų.

4.2. Pagal Aprašo 9 punkto nuostatas Savivaldybės turtas panaudos pagrindais negali būti perduodamas ilgesniam nei 20 metų laikotarpiui, Aprašo 1.1-1.2 punktuose nurodytiems subjektams²⁵, ir ne ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui, Aprašo 1.3-1.8 punktuose²⁶ nurodytiems subjektams. Tačiau neaišku, ar toks terminas nustatomas visais atvejais, ar kiekvienu Savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais atveju, panaudos termino nustatymo klausimas sprendžiamas individualiai (laikantis taisyklės, kad maksimalus terminas negali būti ilgesnis negu 20 ar 10 metų). Pastaruoju atveju, jeigu terminas nustatomas kiekvienu atveju individualiai, neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis nustatomi konkretūs turto perdavimo terminai.

Analizės metu pastebėta praktika, kuomet, norėdamas užtikrinti projekto, kuriuo siekiama gauti Europos sąjungos struktūrinių fondų finansavimą investicijų projektui įgyvendinti, finansavimo sąlygose nurodyto reikalavimo dėl turto panaudos sutarties galiojimo termino, įvykdymą, panaudos gavėjas dar nepasibaigus panaudos sutarties terminui, kreipiasi į Savivaldybę, prašydamas pratęsti sudarytos panaudos sutarties terminą arba suteikti pagal panaudą kitą turtą. Tokio prašymo pasėkoje, Savivaldybės Taryba paprastai priima panaudos gavėjui palankų sprendimą (pakeičia sutarties terminą, nutraukia panaudos sutartį anksčiau termino ar perduoda kitą turtą). Ydinga tai, kad tokia procedūra Apraše nereglamentuota, tačiau faktiškai taikoma. Taip sudaromos prielaidos korupcijai, piktnaudžiavimui ir susitarimams, nes šiuo atveju Savivaldybės sprendimas yra vienas iš veiksnių, užtikrinančių panaudos gavėjui finansavimo gavimą.

4.3. Aprašo 16 punktas ir Aprašo 1 priedo (Varėnos rajono savivaldybės turto panaudos sutartis) 11.1 punktas įtvirtina nuostatą, jog panaudos davėjas (Savivaldybė) gali vienašališkai nutraukti panaudos sutartį prieš terminą, pateikęs panaudos gavėjui ne mažesniu kaip 10 dienų intervalu ne mažiau kaip 2 įspėjamuosius raštus, jei panaudos gavėjas: nesudaro sąlygų kontroliuoti, ar perduotas pagal panaudos sutartį turtas naudojamas pagal paskirtį ir sutartį, ar verčiasi veikla dėl kurios buvo perduotas savivaldybės turtas; per 10 darbo dienų nuo panaudos sutarties pasirašymo dienos neperima turto pagal turto priėmimo-perdavimo aktą; nevykdo įsipareigojimų savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ar statinio kapitalinį remontą arba kito ilgalaikio materialiojo turto remontą; nevykdo kitų panaudos sutartyje nurodytų sąlygų ir kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais. Ši nuostata suteikia teisę Savivaldybei savo nuožiūra nuspręsti, ar pasinaudoti šia sąlyga, ar ne. Aprašas nenustato konkrečių sąlygų nevykdymo pasekmių, o tokios sąlygos, kurios nenustato konkrečių sąlygų neįvykdymo pasekmių yra laikytinos korupcijos rizikos veiksniu.

4.4. Aprašo 1 priedo (Varėnos rajono savivaldybės turto panaudos sutartis) 8.6 punktu panaudos gavėjas įsipareigoja per 30 darbo dienų nuo turto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos sudaryti su atitinkamomis įmonėmis ir organizacijomis sutartis dėl atsiskaitymo už administravimo, komunalines, ryšio ir kitas paslaugas ir raštu informuoti panaudos davėjo atstovą; mokėti mokesčius kas mėnesį. Tačiau Savivaldybėje pastebėta ir kita, Apraše neįtvirtinta praktika, – kai panaudos pagrindais suteikiamos patalpos pastatuose, kuriuos panaudos ar kitais pagrindais valdo, naudoja ir jais disponuoja kiti juridiniai asmenys, o suteikiamose patalpose nėra įrengta atskirų vandens, elektros ir (ar) šilumos energijos įvadų ir panaudos gavėjas mokesčius už vandenį, elektrą ir šildymą moka tiems kitiems juridiniams asmenims, pagal jų išrašytas sąskaitas. Pastebime, kad esant minėtoms aplinkybėms, tiek Savivaldybės tarybos sprendime, tiek ir pačioje panaudos sutartyje turėtų būti įrašyta papildoma sąlyga dėl panaudos gavėjo atsiskaitymo už sunaudotą vandenį, elektros ir (ar) šilumos energiją tvarkos.

Pvz. Varėnos rajono Marcinkonių pagrindinė mokykla ir asociacija „Visuomeninė organizacija Kabelių kaimo bendruomenė“ sudarė 2018-04-30 panaudos sutartį Nr. ns-57 dėl 34,07 kv. m. ploto patalpos, esančios Savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame ir patikėjimo teise Varėnos rajono Marcinkonių pagrindinės mokyklos valdomame pastate naudojimosi panaudos pagrindais. Šia sutartimi (8.6 punktas) asociacija „Visuomeninė organizacija Kabelių kaimo bendruomenė“ įsipareigojo per 30 darbo dienų nuo turto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos sudaryti su atitinkamomis įmonėmis ir organizacijomis sutartis dėl atsiskaitymo už administravimo, komunalines, ryšio ir kitas paslaugas ir raštu informuoti panaudos davėjo atstovą; mokėti mokesčius kas mėnesį. Tačiau asociacija sutarčių dėl komunalinių paslaugų teikimo nesudarė, o mokesčius už komunalines paslaugas (vandenį, elektros energiją ir šildymą) moka mokyklai pagal jos išrašytas sąskaitas.

4.5. Aprašo 1 priedas (Varėnos rajono savivaldybės turto panaudos sutartis) panaudos gavėjui numato įpareigojimą savo lėšomis ne rečiau kaip kartą per 3 metus atlikti perduoto nekilnojamojo turto priežiūros ir paprastojo remonto darbus, atlikti statinio kapitalinio remonto darbus, kito ilgalaikio materialiojo turto remontą, padengti avarijos, įvykusios patalpų inžinerinėse sistemose dėl neatliktų priežiūros ir remonto darbų, padarytus nuostolius (8.5 p.) ir tam sudaryti rašytinį įsipareigojimą, kuris yra neatskiriama panaudos sutarties dalis (21.2 p.). Manome, kad nuostatos, susijusios su statinio kapitalinio remontu, nėra pakankamai aiškios (nelogiška, kad statinio kapitalinio remonto darbus reikia atlikti kartą per 3 metus, neįvertinus poreikio ir galimų anksčiau atliktiems remonto darbams suteiktų garantijų) ir dėl to atskirais atvejais gali būti skirtingai traktuojamos, t. y. Savivaldybė gali įvairiai interpretuoti šios nuostatų vykdymą ir atskiriems panaudos gavėjams gali taikyti skirtingas sankcijas už šios nuostatų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.

5. Nepakankamai reglamentuota panaudos pagrindais perduoto Savivaldybės turto naudojimo priežiūros ir panaudos sutarties sąlygų vykdymo kontrolė.

Aprašo 14 punktas nurodo, kad „Savivaldybės administracijos padalinys ar Turto valdytojas, rengęs Panaudos sutartį, kontroliuoja, ar panaudos gavėjas naudoja gautą turtą pagal paskirtį, ar verčiasi veikla, dėl kurios buvo perduotas Savivaldybės turtas, ar vykdo visas Panaudos sutartyje numatytas sąlygas, ar panaudos gavėjui, turinčiam socialinės įmonės statusą, šis statusas nepanaikintas, ar sveikatos priežiūros įstaigai nepanaikintas licencijos (leidimo) galiojimas, ar švietimo įstaigai nepanaikintas švietimo ir mokslo ministerijos išduotas leidimas mokyti“, tačiau nenustato Savivaldybės perduoto turto naudojimo priežiūros ir panaudos sutarties sąlygų vykdymo kontrolės procedūrų.

Taip pat analizės metu pastebėta:

5.1. Savivaldybės ir asociacijų (bendruomenių) sudarytose Savivaldybės turto panaudos sutartyse nurodoma perduodamo turto naudojimo paskirtis – „asociacijos įstatuose numatytai veiklai, teikiančiai naudą visuomenei, vykdyti“ arba „asociacijos įstatuose nurodytai veiklai vykdyti“. Toks turto naudojimo paskirties apibūdinimas yra gan abstraktus, kadangi asociacijų įstatuose paprastai nurodomos labai įvairios asociacijų vykdomos veiklos.

Pvz. Savivaldybės ir asociacijos „Kibyšių bendruomenė“ 2017 m. balandžio 4 d. sudarytoje sutartyje (2017-04-04 Nr. ns-46) dėl Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio 1 ha žemės sklypo panaudos, nurodoma perduodamo turto naudojimo paskirtis - asociacijos įstatuose numatytai veiklai, teikiančiai naudą visuomenei, vykdyti ir panaudos teise valdomam pastatui eksploatuoti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad asociacijos įstatai įtvirtina labai įvairią asociacijos veiklą (maisto produktų ir gėrimų gamyba, mažmeninė prekyba ne parduotuvėse; kirpyklų ir kitų grožio salonų veikla; laidotuvės ir su jomis susijusi veikla; sportinė veikla; kita poilsio organizavimo veikla) tampa sunku suprasti kokia yra tikroji perduoto žemės sklypo naudojimo paskirtis, o pasėkoje ir įvertinti, ar gautą žemės sklypą asociacija naudoja pagal paskirtį.

5.2. Didžioji dalis panaudos gavėjų nevykdo Aprašo 1 priedo (Varėnos rajono savivaldybės turto panaudos sutartis) 8.3¹ punkte nurodyto įsipareigojimo kiekvienais kalendoriniais metais pateikti panaudos davėjui ataskaitą apie panaudos pagrindais perduoto turto naudojimą.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Savivaldybėje nėra pakankamai reglamentuota veikla, kuria siekiama užtikrinti veiksmingą Savivaldybės perduoto turto naudojimo priežiūros ir panaudos sutarties sąlygų vykdymo kontrolę, o tai sudaro prielaidas korupcijai atsirasti.

6. Savivaldybės turto panaudos gavėjų atžvilgiu neužtikrinamas teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas. Aprašo 1 priedo (Varėnos rajono savivaldybės turto panaudos sutartis) 3 punkte nurodoma, jog panaudos terminas nustatomas konkrečiam laikotarpiui (nuo .. iki), bet ne ilgiau kaip iki perduoto turto pardavimo viešame aukcione. Tačiau sprendimą dėl panaudos pagrindais perduoto turto pardavimo viešame aukcione priima tik pati Savivaldybės taryba, todėl ši nuostata vertintina kaip priklausanti tik nuo savivaldybės valios, t. y. šiuo atveju panaudos sutarties nutraukimui prieš terminą neturi jokios įtakos panaudos gavėjo valia, jo veiksmai ar neveikimas. Tokiu būdu, Savivaldybė nepagrįstai įgyja perdėtą pranašumą, kuris gali būti naudojamas kaip priemonė daryti įtaką panaudos gavėjui, siekiant su sutarties objektu tiesiogiai nesusijusių tikslų.

7. Neužtikrinamas pakankamas visuomenės informavimas. Įstatymas nenumato savivaldybėms prievolės informuoti visuomenę apie kitiems asmenims panaudos pagrindais perduotą savivaldybės turtą. Tačiau siekiant didinti procedūrų viešumą ir skaidrumą, tokia prievolė galėtų būti nustatyta Savivaldybės teisės aktuose. Xxxxxxxx, kad viešumą, skaidrumą ir visuomenės kontrolę padidintų Savivaldybės interneto tinklalapyje skelbiama informacija apie panaudos pagrindais perduotą Savivaldybės turtą (perduotą turtą, šio turto gavėją, jo vykdomą veiklą, perduoto turto naudojimo paskirtį, panaudos sutarties terminą, panaudos gavėjo ataskaitą apie gauto turto naudojimą ir pan.). Viešai skelbiant šią informaciją, padidėtų kontrolės efektyvumas, nes atsirastų reali galimybė visuomenės inicijuojamai kontrolei.

Taip pat atkreipiame dėmesį į šias taisytinas Aprašo nuostatas:

- Aprašas nustato konkrečią Savivaldybės turto panaudos sutarties formą (Aprašo 1 priedas), tačiau Aprašo 6 punktas nurodo, kad „Panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis atlikti nekilnojamo daikto einamąjį ir statinio kapitalinį remontą, kito ilgalaikio materialiojo turto remontą, apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas, apdrausti gaunamą ilgalaikį materialųjį turtą ir kitos Civiliniame kodekse nustatytos panaudos sąlygos“. Šiuo atveju aprašo 6 punkto nuostatos yra perteklinės, todėl siūlome jų atsisakyti;

- Aprašo 4 punkte nurodoma, kad „Sprendimą ar administracijos direktoriaus įsakymą rengia Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir turto valdymo skyrius <..>“, tačiau šis skyrius nuo 2016 m. sausio 1 d. yra panaikintas^10.

Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos srityje, siūlome:

1. Pakeisti Aprašą, jame įtvirtinant Savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais mechanizmą (procesą), numatant aiškias ir konkrečias Savivaldybės turto ir jo eksploatavimui reikalingo žemės sklypo perdavimo proceso inicijavimo, vykdymo ir kontrolės procedūras, šių procedūrų dalyvius, jų funkcijas ir pan.

2. Nustatyti subjektų, pageidaujančių tapti Savivaldybės turto panaudos gavėjais, vertinimo sistemą.

3. Svarstyti galimybę dėl informacijos apie panaudos pagrindais kitiems asmenims perduotą Savivaldybės turtą (perduoto turto adresą, plotą, šio turto gavėją, turto gavėjo vykdomą veiklą, perduoto turto naudojimo paskirtį, panaudos sutarties terminą, panaudos gavėjo ataskaitą apie gauto turto naudojimą ir pan.) skelbimo Savivaldybės interneto tinklalapyje.

4. Savivaldybės turto panaudos gavėjų atžvilgiu užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą.

2.4. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto perdavimas patikėjimo teise

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.953 straipsnio 1 dalį „turto patikėjimo sutartimi viena šalis (patikėtojas) perduoda kitai šaliai (patikėtiniui) savo turtą patikėjimo teise tam tikram laikui, o kita šalis įsipareigoja tą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti patikėtojo ar jo nurodyto asmens (naudos gavėjo) interesais“.

Įstatyme turto perdavimas patikėjimo pagrindais siejamas su valstybės ir savivaldybių funkcijų vykdymu, t. y. valstybės ar savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduotas tik tiems subjektams, kurie pagal įstatymus gali atlikti valstybės ar savivaldybių funkcijas, ir tik šių funkcijų vykdymui.

Įstatymo 12 straipsnis įtvirtina nuostatą, jog savivaldybių nuosavybės teise priklausančio turto patikėjimo teisės subjektais gali būti: 1) savivaldybės institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos; 2) kiti juridiniai asmenys, kurie atitinka sąlygas dėl funkcijų vykdymo. Savivaldybės turtas perduodamas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo savivaldybės tarybos sprendimu. Kiti procedūriniai savivaldybių turto perdavimo patikėjimo pagrindais klausimai nacionaliniais teisės aktais nereglamentuojami, todėl vadovaujantis Įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, yra nustatomi savivaldybių tarybų.

Analizuojamu laikotarpiu Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimą patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo reglamentavo Savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. T-VI-344 patvirtintas Savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašas (toliau – Aprašas).

Antikorupciniu požiūriu įvertinus Aprašo turinį ir faktinę analizuojamu laikotarpiu turto perdavimo patikėjimo pagrindais srityje Savivaldybės vykdytą veiklą, nustatyti šie galimi korupcijos rizikos veiksniai:

1. Aprašas neatskleidžia Savivaldybės turto perdavimo patikėjimo pagrindais mechanizmo. Tai yra, Aprašas nenustato konkrečių ir aiškių Savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise proceso procedūrų, nenumato išsamaus jų dokumentavimo, neįvardina konkrečių procedūrų dalyvių ir neapibrėžia pastarųjų funkcijų. Tokiu būdu, visas Savivaldybės turto perdavimo patikėjimo teise procesas (nuo sprendimo Savivaldybės turtą perduoti patikėjimo teise priėmimo iki patikėto turto naudojimo kontrolės) tampa neapibrėžtas ir dėl to neaiškus. Tuo neužtikrinamas šio proceso skaidrumas bei sudaromos sąlygos kilti abejonėms dėl Savivaldybės priimtų sprendimų nešališkumo.

2. Atskiros Aprašo nuostatos nepakankamai aiškios ir konkrečios. Dalis Aprašo nuostatų nėra pakankamai detalizuotos, dėl ko jas galima skirtingai suprasti, o jų vykdymą įvairiai interpretuoti.

Pvz. Pagal Aprašo 4.2. punkto nuostatas, prie teikiamo Savivaldybės tarybos sprendimo dėl savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise kitiems asmenims (nurodytiems Aprašo 1.3 punkte) turi būti pridėta šių subjektų parengta pagrindimo medžiaga, kad būtina perduoti jiems šį savivaldybės turtą. Tačiau Aprašas nenurodo kam ir kokiu būdu Aprašo 1.3 punkte nurodyta subjektų parengta pagrindimo medžiaga turi būti pateikiama, kas šią medžiagą nagrinėja/vertina, ar jos atžvilgiu yra priimamas sprendimas, ar apie šį sprendimą yra informuojamas subjektas ir t.t. Mūsų nuomone, ši Aprašo nuostata yra nekonkreti ir sudaro sąlygas tam tikrais atvejais dviprasmiškai ją interpretuoti.

3. Aprašas nedetalizuoja dalies Įstatymo nuostatų.

Pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį - „kitiems juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas“. Tačiau Apraše ši Įstatymo nuostata neįtvirtinta. Be to, Aprašas nenustato Savivaldybės turto patikėjimo sutarties tipinės formos ar privalomų jos nuostatų²⁷ bei nenumato turto patikėjimo sutarties galiojimo termino nustatymo tvarkos. Dėl šios priežasties sutarties šalims atsiranda per plati diskrecija turto patikėjimo sutarties klausimą spręsti bendru susitarimu. Kadangi šis susitarimas gali būti paveiktas korupcinių rizikos veiksnių ir neatitikti Savivaldybės interesų, manytina, kad patikėjimo sutarties esminių sąlygų ir galiojimo termino nustatymo tvarkos formalizavimas, pvz., Savivaldybės turto panaudos sutarties formos ir maksimalaus sutarties termino nustatymo reglamentavimas, galėtų sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę.

Taip pat Apraše nėra nustatyta subjektų, pageidaujančių tapti patikėtiniais, vertinimo sistema. Kaip minėta, savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduotas tik tiems subjektams, kurie pagal įstatymus gali atlikti valstybės ar savivaldybių funkcijas, ir tik šioms funkcijoms vykdyti. Tačiau iš Aprašo nėra aišku, kas vertina ir kaip vertina, ar subjektas gali atlikti valstybės ar savivaldybių funkcijas, ar šias funkcijas jis vykdo. Be to, nėra nurodoma, kaip sprendžiama, su kuriuo subjektu sudaryti turto patikėjimo sutartį, jeigu pretendentų į konkretų turto patikėjimo objektą yra daugiau nei vienas. Dėl to atskiriems Savivaldybės darbuotojams atsiranda galimybė elgtis neobjektyviai bei kyla pagrįstų abejonių, ar visais atvejais yra užtikrinama, kad Savivaldybės turtas būtų naudojamas pagal Įstatymo 9 straipsnyje numatytus savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus.

Pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 dalį „Savivaldybės institucija ar įstaiga, sudariusi turto patikėjimo sutartį, privalo prižiūrėti, kad turto patikėjimo sutartis būtų tinkamai vykdoma“. Minėta įstatymo nuostata suteikia turto patikėtojui teisę kontroliuoti patikėtinio veiklą, tačiau Apraše ji neįtvirtinta. Analizės metu nebuvo gauta duomenų apie šios nuostatos vykdymą, todėl buvo padaryta išvada, jog Savivaldybėje nėra sukurtas kontrolės/priežiūros mechanizmas, užtikrinantis patikėjimo sutarties sąlygų vykdymo kontrolę.

Taip pat paminėtina, kad Apraše nėra įtvirtinta, nors faktiškai yra vykdoma:

- Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostata, numatanti, kad kai Savivaldybės nekilnojamasis turtas perduodamas kitiems juridiniams asmenims²⁸, Savivaldybės tarybos sprendime turi būti nurodyta konkreti savivaldybės funkcija, kuriai atlikti bus naudojamas perimtasis turtas;

- Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.960 straipsnio 2 dalies nuostata, numatanti, jog nekilnojamo daikto patikėjimo sutartis turi būti notarinės formos.

4. Aprašas nepateikia jokios informacijos (nuorodų) apie Savivaldybės turto patikėtinio naudojimosi žemės sklypu (jo dalimi), kuriame yra patikėjimo teise perduodamas turtas ir kuris reikalingas šiam turtui eksploatuoti, įteisinimo tvarką ar sąlygas. Siekiant užtikrinti turto savininko teisių, kurias įgyja patikėtinis, įgyvendinimą, Apraše galėtų būti įtvirtinta nuostata, jog patikėtinis, laikydamasis įstatymų ir sutarties, jei tokia sudaryta, organizuoja žemės sklypo, reikalingo perduotam patikėjimo teise Savivaldybės nekilnojamajam turtui – statiniams eksploatuoti, formavimo procedūras, sudaro naudojamo žemės sklypo panaudos (nuomos) sutartį, savo lėšomis atlieka pertvarkyto turto kadastrinius matavimus, įregistruoja pakeitimus Nekilnojamojo turto registre ir pan.

5. Neužtikrinamas tinkamas Aprašo 4 punkto nuostatų vykdymas. Aprašo 4 punktas numato, kad „prie teikiamo rajono Savivaldybės tarybos sprendimo dėl savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo reise projekto turi būti pridėta: turto patikėjimo teisės subjekto prašymas ar sutikimas perduoti jam savivaldybės turtą, kuriame turi būti nurodytas prašomo perduoti savivaldybės turto naudojimo tikslas. Jeigu turtas nupirktas vykdant valstybės ar savivaldybės programas, vietoje prašymo pridedamas programą koordinuojančio savivaldybės skyriaus pateiktas turto gavėjų sąrašas (4.1 p.); perduodant turtą pagal turto patikėjimo sutartį šių taisyklių 1.3 punkte nurodytiems subjektams, šių subjektų parengta pagrindimo medžiaga, kad būtina perduoti jiems šį savivaldybės turtą (4.2 p.).<...>“ Tačiau analizės metu nustatyta, kad minėtos Aprašo nuostatos yra nevykdomos, t. y. prie Savivaldybės tarybos sprendimų dėl Savivaldybės turto valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise faktiškai nepridedami Aprašo 4.1 ir 4.2 punktuose nurodyti dokumentai.

6. Neužtikrinamas pakankamas visuomenės informavimas. Savivaldybė neskelbia, o ir Aprašas nenumato Savivaldybės pareigos viešai skelti informacijos apie Savivaldybės patikėtą turtą. Tačiau siekdama įgyvendinti vietos savivaldos veiklos skaidrumo ir viešumo principus²⁹, Savivaldybė galėtų savo interneto svetainėje skelbti informaciją apie Savivaldybės patikėtą turtą ir tuo padidinti Savivaldybės veiklos skaidrumą, atskaitomybę ir visuomenės pasitikėjimą.

Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės nekilnojamojo turto perdavimo patikėjimo teise srityje, siūlome:

1. Pakeisti Savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašą, jame įtvirtinant ir detalizuojant: Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas, atskleidžiant Savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais mechanizmą (procesą), numatant aiškias ir konkrečias Savivaldybės turto perdavimo patikėjimo pagrindais proceso procedūras; jų dokumentavimą, dalyvius ir jų funkcijas bei pateikiant informaciją (nuorodas) apie Savivaldybės turto patikėtinio naudojimosi žemės sklypu (jo dalimi), kuriame yra patikėjimo teise perduodamas turtas ir kuris reikalingas šiam turtui eksploatuoti, įteisinimo tvarką ar sąlygas.

2. Reglamentuoti Savivaldybės turto patikėjimo sutarties sąlygų vykdymo kontrolę.

3. Numatyti papildomas vidaus kontrolės priemones, užtikrinančias tinkamą Aprašo 4 punkto nuostatų vykdymą.

4. Svarstyti galimybę dėl informacijos apie patikėjimo teise perduotą Savivaldybės turtą (perduoto turto adresą, plotą, šio turto gavėją, perduoto turto naudojimo paskirtį, patikėjimo sutarties terminą, ir pan.) skelbimo Savivaldybės interneto tinklalapyje.

3.Korupcijos rizika nekilnojamo turto objektų, kurie yra apleisti ar netvarkomi nustatymo ir tokių objektų einamųjų metų sąrašo sudarymo srityje

Pagal Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytus kriterijus³⁰ savivaldybės veiklos sritis – nekilnojamų turto objektų, kurie yra apleisti ar neprižiūrimi nustatymas ir tokių objektų einamųjų metų sąrašo sudarymas, priskiriama prie savivaldybės veiklos sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė.

Savivaldybių administracijos, kasmet sudaro apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamo turto sąrašus (iki 2018 m. sausio 1 d. - nenaudojamų, naudojamų ne pagal paskirtį, apleistų arba neprižiūrimų patalpų ir statinių sąrašus) į kuriuos įtraukia savivaldybių teritorijoje esantį fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamą turtą, kuris pagal savivaldybių tarybų nustatytus kriterijus yra pripažįstamas apleistu ar neprižiūrimu (iki 2018 m. sausio 1 d. – nenaudojamu, naudojamu ne pagal paskirtį, apleistu ar neprižiūrimu) ir kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto įstatymu yra apmokestinamas nekilnojamo turto mokesčiu.

Pažymėtina, kad į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktiems statiniams taikomas maksimalus nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Todėl siekiant, kad nekiltų ginčai ir nebūtų sudarytos sąlygos korupcijai, savivaldybėms būtina labai išsamiai ir aiškiai reglamentuoti apleistų ar neprižiūrimų nekilnojamojo turto objektų nustatymo procedūrą.

Analizuojamu laikotarpiu Savivaldybėje apleistų ar neprižiūrimų nekilnojamojo turto objektų nustatymo ir tokių objektų sąrašo sudarymo procedūras reglamentavo šie Savivaldybės teisės aktai:

- Savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. T-VII-700³¹, kuriuo patvirtintas Nekilnojamo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti, sąrašo sudarymo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas);

- Savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. DV-552³², kuriuo sudaryta nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti, nustatymo komisija (toliau - Komisija) ir patvirtinti jos veiklos nuostatai (toliau - Komisijos nuostatai);

- Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. DV-655³³, kuriuo pakeista Komisijos sudėtis.

Detaliai išanalizavus ir antikorupciniu požiūriu įvertinus pirmiau paminėtus Savivaldybės teisės aktus, nustatyta, kad juose numatyta teisinio reglamentavimo apimtis dėl nekilnojamo turto objektų, kurie yra nenaudojami, apleisti arba neprižiūrimi ir tokių objektų einamųjų metų sąrašo sudarymo procedūros yra nepakankama ir sudaro prielaidas korupcijai pasireiškti. Tai yra, išanalizavus Aprašą, Komisijos nuostatus ir darbo praktiką, nustatyti šie galimi korupcijos rizikos veiksniai:

1. Apraše nurodyti požymiai, pagal kuriuos nekilnojamojo turto objektai įtraukiami į nekilnojamo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti, sąrašą (toliau - Sąrašas), yra nepakankamai aiškūs ir detalūs bei nepagrįsti konkrečiais vertinimo kriterijais.

Aprašo 5 punktas nurodo požymius pagal kuriuos (bent vieną iš jų) nekilnojamo turto objektai įtraukiami į Sąrašą. Požymiai grindžiami pastatų saugos bei pavojaus aplinkai, žmogaus gyvybei ir sveikatai kriterijais, tačiau pagal juos nedetalizuojami, yra abstraktūs (pavyzdžiui, požymiai: statiniai yra neremontuojami (5.2 p.), statinių patalpos yra netvarkomos (5.3 p.); patalpos yra neprižiūrimos (5.3 p.) ir pan.)) ir nepagrįsti aiškiais, jų atitikimą pagrindžiančiais, vertinimo kriterijais (t. y. Aprašas nenustato konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis nekilnojamas turtas yra pripažįstamas neprižiūrimu, netvarkomu, neremontuojamu ir pan.).

Pastebime, kad nekilnojamojo turto vertinimo požymio „patalpos yra tuščios“ (5.3 p.) pagrindimas pastatų saugos bei pavojaus aplinkai, žmogaus gyvybei ir sveikatai kriterijais neturi aiškios logikos, o nekilnojamojo turto vertinimas pagal šį požymį, gali būti traktuojamas kaip šio turto savininkų ar valdytojų teisių suvaržymas. Todėl manome, kad tiek minėto požymio nustatymas, tiek ir jo taikymas nekilnojamojo turto vertinimui yra svarstytinas.

2. Apraše įtvirtintos Sąrašo sudarymo ir keitimo procedūros yra nepakankamai detalios ir aiškios.

Aprašo II skyriuje nustatyta Sąrašo sudarymo procedūra neužtikrina jos dalyvių vykdomos veiklos aiškumo ir skaidrumo bei sudaro sąlygas Savivaldybės atsakingiems asmenims veikti neobjektyviai, kadangi:

2.1. Aprašas nedetalizuoja Komisijai priskirtų funkcijų „vizualus nekilnojamojo turto būklės įvertinimas“ ir „statinių identifikavimas pagal Aprašo 5 punkte nustatytus kriterijus“ (8 p.) vykdymo procedūrų bei nenumato jų vykdymo dokumentavimo. Tuo yra neužtikrinamas tinkamas minėtų Komisijos funkcijų atlikimas bei tampa apsunkintas jų įvykdymo fakto įrodymas. Be to, toks neapibrėžtumas sudaro sąlygas interpretacijai ir galimiems ginčams, o tai yra korupcijos rizikos veiksnys.

2.2. Savivaldybės tarybos nustatyta³² Sąrašo forma neužtikrina Apraše nurodyto Sąrašo sudarymo tikslo. Dalis Sąraše pateikiamos informacijos yra perteklinė ir kelia abejones dėl naudojimo tikslingumo.

Pagal principinius teisės aktų rengimo reikalavimus³⁴ Sąrašo turinys turi atitikti jo paskirtį – nustatyti savivaldybės teritorijoje esantį, fizinių ir juridinių asmenų apleistą ir neprižiūrimą turtą. Tačiau pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą Sąrašo formą, Sąraše daugiausia informacijos pateikiama apie nekilnojamo turto savininką - mokesčių mokėtoją (nurodomas mokesčių mokėtojo pavadinimas arba vardas ir pavardė, mokesčių mokėtojo kodas arba asmens kodas, mokesčių mokėtojo buveinės adresas arba gyvenamoji vieta), o pats nekilnojamas turtas Sąraše net neįvardijamas (nurodomas tik jo adresas). Tokiu būdu Sąrašas praranda savo tikslingumą, nes iš esmės neįvardina nustatyto apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto (išskyrus adresą, kuriuo gali būti įregistruotas ne vienas nekilnojamo turto objektas, nenurodo jokių kitų nekilnojamąjį turto objektą identifikuojančių ar apibūdinančių registro duomenų), o pateikia perteklinę, neaišku kam reikalingą informaciją apie į Sąrašą įtraukto turto savininkus.

Be to, atkreipiame dėmesį į tai, kad Sąraše nurodydama nekilnojamojo turto savininkų asmens duomenis (vardą ir pavardę, asmens kodą ir gyvenamąją vietą) Savivaldybė galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas.

2.3. Pagal Aprašo 8 punkto nuostatas, prie Sąrašo turi būti pridėta turima vaizdinė medžiaga (nuotraukos, žemėlapiai ir pan.). Tačiau Komisijos nuostatai neįtvirtina Komisijos pareigos turėti vaizdinę medžiagą bei nenurodo kokiam tikslui ta medžiaga turi būti prie Sąrašo pridedama. Tokiu būdu, Sąrašo rengėjams (šiuo atveju - Komisijai) suteikiama teisė patiems priimti sprendimus dėl būtinybės turėti, ar neturėti, vaizdinę medžiagą, dėl jos turinio ir naudojimo, o tai sudaro galimybę Komisijai priimti neobjektyvius ir šališkus sprendimus.

2.4. Aprašo 6 punktas nurodo aplinkybes, kurių pagrindu pagal Aprašo 5 punkte išvardintus požymius apleistais arba neprižiūrimais, ar nenaudojamais pripažinti nekilnojamo turto objektai į Sąrašą neįrašomi, tačiau Aprašas nedetalizuoja šių aplinkybių taikymo. Todėl nėra aišku, kas ir kada jas turi/gali taikyti - ar Komisija dar rengdama preliminarų sąrašą, ar nekilnojamo turto savininkas ar valdytojas, siekdamas, kad jo nekilnojamas turtas būtų išbrauktas iš Komisijos sudaryto preliminaraus sąrašo.

Be to, siekiant šiame reguliavime užtikrinti asmenų lygiateisiškumo principą, manome, jog būtų tikslinga praplėsti Aprašo 6 punkte išdėstytą aplinkybių sąrašą, į jį įtraukiant atvejus, kuomet nekilnojamo turto savininkas ar valdytojas kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl statybą, rekonstrukciją, atnaujinimą ar griovimą leidžiančių dokumentų išdavimo bei aplinkybes, susijusias su galimu stichinių nelaimių poveikiu nekilnojamojo turto objektams.

2.5. Pagal Aprašo 10 punkto nuostatas „asmenys, kurių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamojo turto objektas planuojamas įrašyti į Sąrašą, gali per 30 dienų nuo pranešimo apie planuojamą įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti Komisijai dokumentus, įrodančius, kad nekilnojamojo turto objektas neatitinka 5 punkte nustatytų kriterijų arba atitikimas šiems kriterijams yra sąlygotas 6 punkte nurodytų aplinkybių“, tačiau Aprašas nenurodo kokiu būdu (elektroniniu paštu, registruotu laišku, per kurjerį ir pan.) Komisija informuoja asmenis apie planuojamą jų nekilnojamo turto įtraukimą į Sąrašą, nedetalizuoja kaip yra fiksuojama pranešimo išsiuntimo asmeniui data, nenustato Komisijai asmenų pateiktų dokumentų nagrinėjimo procedūros bei nenumato dokumentų vertinimo etape galimų ginčų nagrinėjimo tvarkos ir tuo sudaro sąlygas korupcijai atsirasti.

2.6. Aprašo 2 punktas nurodo, jog Aprašas „reglamentuoja <...> Sąrašo keitimo procedūrą“, tačiau faktiškai nenustato jokių Sąrašo keitimo sąlygų/aplinkybių ar procedūrų ir tuo neužtikrina minėtos Aprašo nuostatos (tikslo) įgyvendinimo bei sudaro piktnaudžiavimui tinkamas sąlygas. Kita vertus, nelabai suprantamas Sąrašo keitimo tikslas, kadangi Sąrašo paskirtis – kasmet nustatyti savivaldybės teritorijoje esančius apleistus ar neprižiūrimus nekilnojamo turto objektus (kurie vadovaujantis Nekilnojamo turto mokesčio įstatymu yra apmokestinami nekilnojamo turto mokesčiu) ir apmokestinti juos maksimaliu nekilnojamo turto mokesčio tarifu. Be to, pastebime, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti nekilnojamojo turto mokestį arba visai nuo jo atleisti³⁵ bei pačios gali sustabdyti, pakeisti ar panaikinti savivaldybės tarybos priimtus teisės aktus³⁶.

3. Dalis Aprašo nuostatų yra neaktualios, t. y. nesuderintos su teisės aktų pakeitimais.

Aprašas neįtvirtina nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Nekilnojamo turto mokesčio įstatymo nuostatų ir tuo neužtikrina tinkamo jų įgyvendinimo³⁷.

Taip pat pastebime, kad Apraše yra keletas taisytinų netikslumų:

- Apraše minimas Architektūros ir kraštovaizdžio skyrius, kurio kompetencijai priskirtas Aprašo 12-14 punktuose nurodytų funkcijų (ne vėliau kaip iki lapkričio 10 d. parengia Savivaldybės tarybos sprendimo projektą dėl Sąrašo tvirtinimo ir teikia jį tvirtinti savivaldybės tarybai; ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Sąrašo patvirtinimo, raštu praneša įrašytų į Sąrašą nekilnojamojo turto savininkams apie jų valdomų objektų įrašymą į sąrašą ir informuoja apie Savivaldybės tarybos nustatytą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą; ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 15 d. sprendimo nuorašą pateikia mokesčių inspekcijai) vykdymas, Savivaldybės tarybos sprendimu³⁸ nuo 2016 m. sausio 1 d. yra panaikintas;

- Aprašo 14 punktas įpareigoja Architektūros ir kraštovaizdžio skyrių iki einamųjų metų gruodžio 15 d. Sąrašo kopiją pateikti Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau nuo 2016 m. gruodžio 14 d. BĮ „Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro³⁹.

4. Praktikoje naudojama Apraše neįtvirtinta Sąrašo sudarymo procedūra.

Praktikoje Sąrašas yra sudaromas apibendrinus visus Savivaldybės seniūnų parengtus, jų vadovaujamos seniūnijos teritorijoje esančio, apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašus, tačiau minėta procedūra ir joje dalyvaujančių seniūnų funkcijos nėra reglamentuotos. Tuo sudaroma prielaida korupcijai, piktnaudžiavimui ir susitarimams, nes šiuo atveju sprendimą dėl nekilnojamojo turto įtraukimo į Sąrašą faktiškai gali įtakoti ir seniūnas.

Pvz. Savivaldybės taryba 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-VIII-511 patvirtino Nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimo ir apleisti, sąrašą.

2016 m. gruodžio 14 d. Savivaldybės administracijos Matuizų seniūnijos seniūnas Savivaldybės tarybai pateikė prašymą⁴⁰, kuriame nurodė, kad „2016 metais sudarant Matuizų seniūnijos Nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį, arba yra neprižiūrimi ir apleisti sąrašą, įvyko klaida. Sąraše pateiktas nekilnojamojo turto objektas „Gatavos produkcijos sandėlis“, kurio unikalus numeris 3899-1002-2056, nuosavybės teise priklauso uždarajai bendrovei „Simpras“, o ne uždarajai bendrovei „Taraila. Prašome išbraukti iš Nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba naudojami ne pagal paskirtį, arba yra neprižiūrimi ir apleisti sąrašo UAB „Taraila“.

Minėto prašymo pasėkoje, Savivaldybės taryba priėmė sprendimą⁴¹ dėl 2016-11-29 sprendimu Nr. T-VIII-511 patvirtinto Sąrašo pakeitimo, tačiau šiuo sprendimu ne atitaisė Matuizų seniūnijos prašyme nurodytą klaidą – vietoje „UAB „Taraila“ įrašė „UAB „Simpras“, bet panaikino Sąrašo 5 eilutę, kurioje buvo įrašytas UAB „Simpras“ priklausantis avarinės būklės statinys adresu Statybininkų g. 25, Matuizų kaimas. Tokiu būdu statinys, adresu Xxxxxxxxxxxx x. 25, Matuizų k. buvo išbrauktas iš Sąrašo ir jo atžvilgiu nebuvo pritaikytas maksimalus nekilnojamo turto mokesčio tarifas.

5. Nepakankamai reglamentuota Nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti, nustatymo komisijos veikla.

Komisijos nuostatai³ neužtikrina Komisijos veiklos skaidrumo ir aiškumo bei sudaro sąlygas tam tikrais atvejais dviprasmiškai interpretuoti juose įtvirtintus nustatymus, kadangi:

5.1. Komisijos nuostatų II skyriuje išvardintos Komisijos funkcijos atkartoja Aprašo 7, 9 ir 11 punktų nuostatas, tačiau jų nedetalizuoja, nors Komisijos nuostatai, kaip Aprašo įgyvendinamasis teisės aktas, privalėtų tai atskleisti.

Pvz. Pagal Aprašo 7 punktą Komisija iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. vizualiai įvertina nekilnojamojo turto techninę būklę, identifikuoja statinius pagal Aprašo 5 punkte nustatytus kriterijus ir parengia nustatytos formos jų preliminarų sąrašą. O Komisijos nuostatų 4.1 punktas nurodo, kad Komisija iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. turi vizualiai įvertinti nekilnojamojo turto techninę būklę, identifikuoti xxxxxxxxx pagal Aprašo 5 punkte nustatytus kriterijus ir parengti jų preliminarų sąrašą.

5.2. Komisijos nuostatų 5 punktas numato Komisijos teisę „.. pareikalauti iš nekilnojamojo turto objektų savininkų papildomų dokumentų dėl nenaudojamų arba neprižiūrimų ir apleistų nekilnojamojo turto objektų“, tačiau nuostatai nedetalizuoja šios procedūros ir jos taikymo (nenurodo sąlygų/aplinkybių kada Komisija turi teisę reikalauti iš nekilnojamojo turto objektų savininkų papildomų dokumentų, nenustato kokie dokumentai yra laikyti papildomais, kaip jie įtraukiami į apskaitą, kur ir kiek laiko saugomi ir pan.) ir tuo suteikia Komisijai galimybę šią teisę savaip interpretuoti.

Nepakankamas Komisijos teisių reglamentavimas mažina atsparumą korupcijai, todėl būtina Komisijos nuostatuose įvardinti aiškias Komisijos teises ir reglamentuoti su jų vykdymu susijusias procedūras.

Atkreipiame dėmesį, jog suteikiant Komisijai teises, būtina įvertinti Administracinės naštos mažinimo įstatymo⁴² nuostatas, užtikrinančias darnaus administracinės naštos mažinimo proceso, orientuoto į piliečių, verslo subjektų ir valstybės interesus, kuo mažesnėmis sąnaudomis pasiekti teisės aktuose numatytų tikslų įgyvendinimą.

5.3. Komisija savo išvadas įformina posėdžių protokolais, kurių registrai nėra įtraukiami į Savivaldybės dokumentacijos planus ir tuo neužtikrinamas tinkamas įstaigos veiklos dokumentų valdymo organizavimo tikslų (dokumentus tvarkyti ir įtraukti į apskaitą taip, kad būtų užtikrintas priėjimas prie visų įstaigos turimų dokumentų ir tai padėtų įstaigai veikti efektyviai ir skaidriai bei išsaugoti dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti įstaigos veiklos įrodymai ir su įstaigos veikla susijusių fizinių ir juridinių asmenų prievolės ir teisėti interesai) įgyvendinimas.

Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų, kurie yra apleisti ar neprižiūrimi nustatymo ir tokių objektų einamųjų metų sąrašo sudarymo srityse, siūlome:

1. Patikslinti Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašą, jame numatant:

- aiškius, detalius ir konkrečiais vertinimo kriterijais pagrįstus požymius, kuriais vadovaujantis nekilnojamasis turtas būtų pripažįstamas apleistu ar neprižiūrimu;

- konkrečias ir aiškias Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo sudarymo procedūras, jų dalyvius, dalyvių funkcijas ir atsakomybę;

- detalesnį sąlygų/aplinkybių, suteikiančių teisę apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą neįtraukti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, taikymą;

- naują Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamo apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo formą, kuri užtikrintų joje pateikiamos informacijos aktualumą ir tinkamą Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų vykdymą;

- aktualias Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nuostatas.

2. Svarstyti dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo keitimo procedūros tikslingumo.

3. Detalizuoti Nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti nustatymo komisijos funkcijas ir teises.

4. Užtikrinti, kad Nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti nustatymo komisijos surašomų protokolų registrai būtų įtraukiami į Savivaldybės dokumentacijos planą.

4. Korupcijos rizika Savivaldybės būsto fondo būklės gerinimo darbų srityje

Analizės metu, Savivaldybės būsto fondo gerinimo darbų srityje identifikavus galimų korupcijos rizikos veiksnių, buvo atliktas šios Savivaldybės veiklos srities vertinimas.

Savivaldybės pateiktais duomenimis, Savivaldybės būsto fondą analizuojamu laikotarpiu sudarė: 2016 metais (2016-01-01 būklei) – 302 būstai; 2017 metais (2017-01-01 būklei) – 295 būstai ir 2018 metais (2018-01-01 būklei) – 310 būstų, o Savivaldybės būsto fondo būklės gerinimo darbams panaudotos lėšos atitinkamai sudarė: 2016 metais - 29,6 tūkst. eurų; 2017 metais - 24,5 tūkst. eurų, o 2018 m. I pusmetį – 8,1 tūkst. eurų.

Analizuojamu laikotarpiu Savivaldybės būsto fondo būklės gerinimo darbų vykdymą reglamentavo Savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo tvarkos aprašas⁴³ (toliau – Gerinimo darbų vykdymo tvarkos aprašas), o sprendimus dėl minėtų darbų vykdymo, vadovaudamasi Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais nuostatais⁴⁴, priiminėjo Savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo komisija (toliau – Komisija)⁴⁵.

Išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius Savivaldybės būsto fondo būklės gerinimo darbų vykdymą ir darbo praktiką minėtoje Savivaldybės veiklos srityje, nustatyti šie galimi korupcijos rizikos veiksniai:

1. Nepakankamai aiškios ir detalios Gerinimo darbų vykdymo tvarkos aprašo nuostatos. Didžioji dalis Xxxxxxxx darbų vykdymo tvarkos aprašo nuostatų yra nedetalizuotos, dėl ko jas galima skirtingai suprasti, o jų vykdymą įvairiai interpretuoti. Tai yra:

1. Gerinimo darbų vykdymo tvarkos aprašo 2 punkto nuostatos - „Varėnos rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbus atlieka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka parinktas rangovas“ prieštarauja aprašo 13 punkto nuostatoms – „Komisija, būsto nuomininkui raštu sutikus būsto būklės gerinimo darbus atlikti savo jėgomis, gali nuspręsti remontui skirti tik reikalingas statybines medžiagas“. Be to, Gerinimo darbų vykdymo tvarkos aprašo 13 punkto nuostatų vykdymo reglamentavime nėra aišku: kas ir kuo vadovaudamasis nustatyto remontui reikalingas statybines medžiagas ir jų kiekius, kas ir kokiu būdu jas nuperka, kaip vykdomas medžiagų perdavimas nuomininkui bei ar vykdoma faktinė nuomininkui perduotų statybinių medžiagų panaudojimo kontrolė. Analizės metu pastebėtas Gerinimo darbų vykdymo tvarkos apraše nenumatytas Savivaldybės būsto remonto būdas - remontui reikalingas medžiagas įsigyja patys nuomininkai, o remonto darbai apmokami Savivaldybės biudžeto lėšomis.

Pvz. 2017 m. balandžio 20 d. posėdyje (2017-04-20 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 2) Komisija, svarstydama X. X. xxxxxxx pakeisti Savivaldybės būste (Savanorių g. 38-2, Varėnoje) lauko duris, priėmė sprendimą - “Siūlyti būsto nuomininkei įsigyti duris savo lėšomis, o jų montavimo darbus atlikti Varėnos rajono savivaldybės biudžeto lėšomis“.

1.2. Gerinimo darbų vykdymo tvarkos aprašo 7 punktas numato galimybę Savivaldybės tarybos nariams ir seniūnijų seniūnams teikti siūlymus dėl Savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėti gerinimo darbai iš esmės yra sąlygojami dviejų būsto nuomos sutarties šalių (Savivaldybės administracijos ir Savivaldybės būsto fondo nuomininkų), minėta galimybė gali būti vertinama kaip sudaranti sąlygas Savivaldybės tarybos nariams ir seniūnijų seniūnams galimam piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi.

1.3. Gerinimo darbų vykdymo tvarkos aprašo 8 punktas nurodo, kad „Varėnos rajono savivaldybės administracijos specialistas, paskirtas į Komisijos sudėtį, kartu su pasirinktu savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų rangovo atstovu, <...> vyksta įvertinti būsto būklės pagal nuomininko prašyme arba siūlyme nurodytą informaciją“, tačiau aprašas nenumato šios vertinimo procedūros dokumentavimo (pavyzdžiui, patalpos apžiūros akto surašymo, prašomų remontuoti patalpų fotografavimo ir pan.) ir tuo sudaro galimybes nuomininko prašymą vertinančiam asmeniui veikti neobjektyviai.

1.4. Gerinimo darbų vykdymo tvarkos aprašo 9 punktas nurodo, kad „parinktas savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų rangovas, vadovaudamasis rangos sutartimi, įvertina darbų apimtis ir sudaro preliminarią sąmatą“, tačiau aprašas nenumato šios sąmatos naudojimo Savivaldybės būsto fondo būklės gerinimo darbų vykdymo procese ir dėl to tampa nepagrįstas jos sudarymo tikslingumo bei neužtikrinamas racionalus ir ekonomiškas Savivaldybės biudžeto lėšų naudojimas.

1.5. Pagal Gerinimo darbų vykdymo tvarkos aprašo 10 punktą, Komisija, nagrinėdama nuomininkų prašymus dėl nuomojamo būsto remonto, vertina Savivaldybės būsto fondo būklės gerinimo darbų būtinumą, atsižvelgdama į šias aplinkybes: Savivaldybės būsto remontui Savivaldybės biudžete numatytas lėšas, prašymo pagrįstumą, būsto pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę, gyventojo ekonominę, socialinę padėtį, mokumą už būsto nuomą bei prisidėjimą prie būsto būklės gerinimo. Tačiau Savivaldybėje nėra nustatyti minėtų aplinkybių vertinimo kriterijai, todėl nėra aišku kaip ir kuo vadovaudamasi Komisija jas įvertina. Tuo yra neužtikrinamas Komisijos veiklos skaidrumas ir jos priimtų sprendimų nešališkumas.

1 pavyzdys. 2017 m. vasario 24 d. vykusiame Komisijos posėdyje (2017-0-24 Komisijos posėdžio protokolas Nr. 1) buvo nagrinėti dviejų nuomininkių (A. K. ir D. B.) prašymai suremontuoti jų nuomojamų būstų (atitinkamai adresu - Kunigiškių g. 4a, Dubiškių k. ir Burokaraisčio g. 2-6, Xxxxxxxxxxx k.) grindis. Komisija šių prašymu atžvilgiu priėmė skirtingus sprendimus - A. K. prašymą tenkino (Komisijos motyvas - „Turimais duomenimis nuomininkė nėra skolinga už būsto nuomą. Būsto apžiūros metu buvo pastebėti dideli koridoriaus grindų defektai, būklė nepatenkinama“), o D. B. prašymo netenkino (Komisijos motyvas - „Turimais duomenimis įsiskolinimo už būsto nuomą nėra. Būsto apžiūros metu pastebėti grindų dangos defektai ir trūkumai. Posėdžio pirmininkas pažymėjo, kad tokie darbai priskiriami paprastojo remonto darbų rūšiai. Tokios rūšies darbus būsto nuomininkas turėtų atlikti savomis lėšomis“).

Paminėtina, kad pagal STR 1.01.08:2002⁴⁶ 14.11punktą, esamų grindų pertvarkymo ir naujų grindų įrengimo darbai yra priskiriami paprastojo remonto darbams, todėl Komisija, nagrinėdama pirmiau paminėtus prašymus, negalėjo juose nurodytus grindų remonto darbus traktuoti kaip skirtingos remonto rūšies ir jų atžvilgiu pririmti skirtingus sprendimus.

2 pavyzdys. 2016 m. balandžio 29 d. posėdyje Komisija nagrinėjo klausimą dėl Savivaldybės būsto Vytauto g. 46-10, Varėnoje remonto darbų atlikimo ir jo atžvilgiu priėmė vienbalsį sprendimą – „ atlikti būsto remonto darbus“. Komisijos posėdžio protokole (2016-04-29 Nr. 1) nurodomas šio sprendimo motyvas – „Komisijos pirmininkas informavo, kad šiuo metu būstas nuomojamas Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centre (toliau - PSPC) dirbančio gydytojo šeimai. Gydytojas raštu kreipėsi į PSPC direktorių su prašymu atlikti nuomojamo būsto remontą. Jeigu remontas nebus atliktas, tuomet gydytojas planuoja išvykti iš Varėnos ir palikti darbo vietą. Varėnos PSPC susiduria su sunkumais pritraukiant gydytojus dirbti Varėnoje.“ leidžia daryti prielaidą, jog minėtą sprendimą Komisija priėmė pažeisdama Gerinimo darbų vykdymo tvarkos aprašo 7 ir 10 punktų nuostatas⁴⁷, bei neužtikrindama ekonomiško, racionalaus ir efektyvaus Savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo (sprendime nenurodė remonto darbų ir jų vertės).

1.6. Gerinimo darbų vykdymo tvarkos aprašo 11 punktas nurodo, kad „Komisija, priimdama sprendimą dėl būsto būklės gerinimo darbų vykdymo, pirmumą teikia šildymo sistemų ir stogų remontui bei avariniams darbams. Smulkius paprastojo remonto darbus nuomininkas turi atlikti pats“. Aprašas nenurodo kokie konkretūs darbai priskiriami minėtame punkte nurodytiems šildymo sistemų; stogų remonto ir smulkaus paprastojo remonto darbams, todėl suteikia plačią diskreciją Komisijai.

Pagal nusistovėjusią tvarką, daugiausia Komisija nagrinėja ir priima sprendimus dėl Savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomininkų pateiktų prašymų atlikti jų nuomojamų būstų einamąjį remontą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.493 straipsnio 1 dalies nuostatas⁴⁸, nuomininkai privalo savo lėšomis daryti savivaldybės būsto ir socialinio būsto einamąjį remontą, todėl tokia Komisijos vykdoma veikla (jos priimti sprendimai) kelia pagrįstas abejones dėl savo teisėtumo.

Pvz. 2016 m. balandžio 29 d. posėdyje Komisija nagrinėjo J. L. ir X. X. xxxxxxxx dėl lauko durų pakeitimo jų nuomojamuose būstuose. Komisijos posėdžio protokolo (2016-04-29 Nr.1) duomenimis, minėtų prašymų atžvilgiu Komisija priėmė skirtingus sprendimus - J. L. prašymo netenkinti (Komisijos motyvas - „nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą nekilnojamąjį turtą tvarkingą ir ne rečiau kaip kartą į penkis metus savo lėšomis daryti jo paprastąjį remontą“) , o X. X. xxxxxxx – tenkinti (Komisijos motyvas - „nuomininkas nėra skolingas už būsto nuomą“).

2. Nepakankamas dėmesys skiriamas Komisijos sprendimų įforminimui.

Peržiūrėjus Savivaldybės pateiktus analizuojamu laikotarpiu Komisijos surašytus posėdžių protokolus (2016 m. – 4 protokolai; 2017 m. – 5 protokolai; 2018 m. I pusmetį - 4 protokolai) pastebėta, jog:

- Komisijos posėdžių protokolų registras nėra įtraukiamas į Savivaldybės dokumentacijos planus ir tuo neužtikrinamas tinkamas įstaigos veiklos dokumentų valdymo organizavimo tikslų (dokumentus tvarkyti ir įtraukti į apskaitą taip, kad būtų užtikrintas priėjimas prie visų įstaigos turimų dokumentų ir tai padėtų įstaigai veikti efektyviai ir skaidriai bei išsaugoti dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti įstaigos veiklos įrodymai ir su įstaigos veikla susijusių fizinių ir juridinių asmenų prievolės ir teisėti interesai) įgyvendinimas;

- didžioji dalis Komisijos protokolų yra neinformatyvūs ir nepagrindžia Komisijos priimtų sprendimų (kai kuriuose protokoluose nenurodomas konkretus prašomo suremontuoti būsto adresas, neįvardijami konkretūs remonto darbai, nenurodomi jų vykdytojai, darbams skiriamos sumos ir pan.).

Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės būsto fondo būklės gerinimo darbų srityje, siūlome:

1. Nustatyti detalesnę ir aiškesnę Savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo tvarką.

2. Numatyti papildomas vidaus kontrolės priemonės Komisijos sprendimų įforminimo srityje.

5. MOTYVUOTOS IŠVADOS

1. Išanalizavę teisės aktus, reglamentuojančius Savivaldybės veiklą ilgalaikio materialiojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimą juo srityje, ir darbo praktiką, atkreipėme dėmesį į šiuos korupcijos rizikos veiksnius:

1.1. Savivaldybėje nenustatytos viešame aukcione parduodamo Savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo ir tvarkymo procedūros.

1.2. Savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu sąlygų tvirtinimo tvarkos aprašas nenustato konkrečių ir aiškių Savivaldybės organizuojamų nekilnojamojo turto ir nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu sąlygų rengimo ir tvirtinimo procedūrų.

1.3. Nepakankamai detaliai ir aiškiai reglamentuota Savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu komisijos vykdoma veikla.

1.4. Savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu organizavimo ir vykdymo srityse egzistuojančios vidaus kontrolės priemonės neužtikrina tinkamo teisės aktų reikalavimų vykdymo.

1.5. Savivaldybės teisės aktai nenumato prievolės pagrįsti Savivaldybės turto nuomos sprendimus.

1.6. Savivaldybės priimti sprendimai dėl turto nuomos ne visada orientuoti į didžiausios naudos visuomenei užtikrinimą.

1.7. Nepakankamai reglamentuota Savivaldybės tarybos diskrecija priimant sprendimus dėl turto nuomos.

1.8. Nepakankamos Savivaldybės turto nuomos organizavimo ir vykdymo procese numatytos priemonės, skirtos suderinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus.

1.9. Savivaldybės nustatytas turto nuomos konkurso organizavimo ir vykdymo reglamentavimas neapima nuomos konkursus organizuojančių ir vykdančių komisijų sprendimų priėmimo tvarkos.

1.10. Dalis Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarčių sąlygų neužtikrina tinkamo principinių Savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo nuostatų vykdymo.

1.11. Savivaldybės turto nuomininkų ir Savivaldybės turto panaudos gavėjų atžvilgiu neužtikrinamas teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas.

1.12. Savivaldybėje nėra reglamentuota nuomos sutarčių vykdymo kontrolė.

1.13. Savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti tvarkos aprašas nedetalizuoja jame įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų įgyvendinimo, nenustato Savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais mechanizmo, nenumato subjektų, pageidaujančių tapti panaudos gavėjais, vertinimo sistemos bei nepakankamai reglamentuoja panaudos pagrindais perduoto Savivaldybės turto naudojimo priežiūros ir panaudos sutarties sąlygų vykdymo kontrolę.

1.14. Nepakankamai aiškios ir konkrečios atskiros Savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais lakinai neatlygintinai valdyti ir naudoti tvarkos aprašo nuostatos.

1.15. Savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašas neatskleidžia Savivaldybės turto perdavimo patikėjimo pagrindais mechanizmo, neįtvirtina dalies Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų bei nepateikia jokios informacijos (nuorodų) apie Savivaldybės turto patikėtinio naudojimosi žemės sklypu (jo dalimi), kuriame yra patikėjimo teise perduodamas turtas ir kuris reikalingas šiam turtui eksploatuoti, įteisinimo tvarką ar sąlygas.

1.16. Nepakankamai aiškios ir konkrečios atskiros Savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo nuostatos.

1.17. Savivaldybėje nepakankamas dėmesys skiriamas tinkamam Savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo 4 punkto nuostatų vykdymui.

1.18. Esamas Savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo teisinis reglamentavimas neužtikrina pakankamo visuomenės ir suinteresuotų asmenų informavimo.

2. Išanalizavę teisės aktus, reglamentuojančius Savivaldybės veiklą nekilnojamo turto objektų, kurie yra netvarkomi arba apleisti, arba nenaudojami, arba naudojami ne pagal paskirtį nustatymo ir tokių objektų einamųjų metų sąrašo sudarymo bei keitimo srityse, ir darbo praktiką, atkreipėme dėmesį į šiuos korupcijos rizikos veiksnius:

2.1. Nekilnojamo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti, sąrašo sudarymo tvarkos apraše (toliau - Aprašas) nurodyti požymiai, pagal kuriuos nekilnojamo turto objektai įtraukiami į Nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti sąrašą (toliau - Sąrašas) yra nepakankamai aiškūs ir detalūs bei nepagrįsti konkrečiais vertinimo kriterijais.

2.2. Nepakankamai detaliai ir aiškiai reglamentuotos Apraše įtvirtintos Sąrašo sudarymo ir keitimo procedūros.

2.3. Praktikoje naudojama Apraše neįtvirtinta Sąrašo sudarymo procedūra.

2.4. Nepakankamai reglamentuota Nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti, nustatymo komisijos veikla.

3. Išanalizavę teisės aktus, reglamentuojančius Savivaldybės veiklą Savivaldybės būsto būklės gerinimo darbų srityje, ir darbo praktiką, atkreipėme dėmesį į šiuos korupcijos rizikos veiksnius:

3.1. Nepakankamai aiškios ir detalios Savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinio darbų vykdymo tvarkos aprašo nuostatos.

3.2. Nepakankamas dėmesys skiriamas Savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinio darbų vykdymo komisijos sprendimų įforminimui.

6. PASIŪLYMAI

1. Siekdami mažinti korupcijos riziką Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo srityse, siūlome:

1.1. Detalizuoti viešame aukcione parduodamo Savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo ir tvarkymo procedūras.

1.2. Nustatyti konkrečias ir aiškias Savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu sąlygų rengimo ir tvirtinimo procedūras.

1.3. Atsižvelgus į išvados dėl korupcijos rizikos analizės II skyriaus 2.1 dalies 4 punkte pateiktus pastebėjimus, patikslinti Savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu komisijos darbo reglamentą.

1.4. Vertinti Savivaldybės priimamų sprendimų dėl turto nuomos tikslingumą ir galimas pasekmes.

1.5. Aiškiai apibrėžti sąlygas/aplinkybes, kurioms esant Savivaldybės taryba gali pasinaudoti išimtine teise Savivaldybės turtą išnuomoti ne konkurso būdu.

1.6. Nustatyti, kaip ir kuo vadovaudamasi Savivaldybės taryba turi nustatyti turto, išnuomojamo ne konkurso būdu, ir turto, kuriam reikalingos investicijos, pradinį nuompinigių dydį.

1.7. Detaliau reglamentuoti komisijos, organizuojančios ir vykdančios Savivaldybės turto nuomos konkursus, nario nusišalinimo procedūrą.

1.8. Svarstyti klausimą dėl Savivaldybės nekilnojamojo turto ir nekilnojamųjų daiktų pardavimo proceso skelbimo.

1.9. Savivaldybės teisės aktuose, reglamentuojančiuose Savivaldybės turto nuomą, nustatyti turto nuomos konkursus organizuojančių ir vykdančių komisijų sprendimų priėmimo tvarką.

1.10. Atsižvelgus į korupcijos rizikos analizės II skyriaus 2.2 dalies 7 punkte pateiktus pastebėjimus, tobulinti Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto ilgalaikės nuomos sutarties formą.

1.11. Reglamentuoti Savivaldybės turto nuomos sutarčių vykdymo kontrolės procedūrą.

1.12. Atsižvelgus į korupcijos rizikos analizės II skyriaus 2.3 dalies 1-4 ir 6 punktuose pateiktus pastebėjimus, pakeisti Savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti tvarkos aprašą.

1.13. Nustatyti subjektų, pageidaujančių tapti Savivaldybės turto panaudos gavėjais, vertinimo sistemą.

1.14. Savivaldybės turto nuomos ir Savivaldybės turto panaudos gavėjų atžvilgiu užtikrinti teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimą.

1.15. Atsižvelgus į korupcijos rizikos analizės II skyriaus 2.4 dalies 1-4 punktuose pateiktus pastebėjimus, pakeisti Savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašą.

1.16. Reglamentuoti Savivaldybės turto patikėjimo sutarties sąlygų vykdymo kontrolę.

1.17. Numatyti papildomas vidaus kontrolės priemones, užtikrinančias tinkamą Savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo 4 punkto nuostatų vykdymą.

1.18. Svarstyti galimybę dėl detalesnės informacijos apie Savivaldybės išnuomotą, patikėjimo ir panaudos teise kitiems asmenims perduotą turtą skelbimo Savivaldybės interneto tinklalapyje.

2. Siekdami mažinti korupcijos riziką Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų, kurie yra apleisti ar neprižiūrimi nustatymo ir tokių objektų einamųjų metų sąrašo sudarymo srityse, siūlome:

2.1. Atsižvelgus į išvados dėl korupcijos rizikos analizės III skyriaus 1 punkte pateiktus pastebėjimus, patikslinti Nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti, sąrašo sudarymo tvarkos aprašą.

2.2. Svarstyti dėl Nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti, sąrašo keitimo procedūros tikslingumo.

2.3. Detaliau reglamentuoti Nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti, nustatymo komisijos funkcijas ir teises.

2.4. Užtikrinti, kad Nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti, nustatymo komisijos surašomų protokolų registrai būtų įtraukiami į Savivaldybės dokumentacijos planą.

3. Siekdami mažinti korupcijos riziką Savivaldybės būsto fondo būklės gerinimo darbų srityje, siūlome:

3.1. Atsižvelgus į išvados dėl korupcijos rizikos analizės IV skyriaus 1 punkte pateiktus pastebėjimus, patikslinti Savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo tvarkos aprašą.

3.2. Atsižvelgus į išvados dėl korupcijos rizikos analizės IV skyriaus 2 punkte pateiktus pastebėjimus, numatyti papildomas vidaus kontrolės priemones Savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo komisijos sprendimų įforminimo srityje.

Direktoriaus pavaduotojas Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx

Xxxxxx Xxxxxxxxxx, 8 63 064 141, el. p. xxxxxxx@xxx.xx

Išvados dėl korupcijos rizikos

analizės Varėnos rajono savivaldybės

administracijos veiklos srityse

1 priedas

I. TEISĖS AKTŲ IR DOKUMENTŲ, ANALIZUOTŲ ATLIEKANT KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĘ, SĄRAŠAS

Lietuvos Respublikos teisės aktai ir dokumentai:

1. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

2. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.

3. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.

4. Lietuvos Respublikos nekilnojamo turto mokesčio įstatymas.

5. Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatymas.

6. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.

7. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas.

8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1178 „Dėl valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“.

9. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“.

10. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“.

11. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V-118 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“.

II. ANALIZUOTŲ IR VERTINTŲ TEISĖS AKTŲ IR KITŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS

1. Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. T-VIII-105 „Dėl viešame aukcione parduodamo Varėnos rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo tvirtinimo“.

2. Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. T-VIII-825 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. T-VIII-105 „Dėl viešame aukcione parduodamo Varėnos rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“.

3. Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. T-VIII-224 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės turto nuomos“.

4. Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. T-VIII-793 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-VIII-224“Dėl Varėnos rajono savivaldybės turto nuomos“ pakeitimo“.

5. 2016 m. balandžio 6 d. Varėnos rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. ns - 20.

6. Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T-VII-1124 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės turto perdavimo panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudoti tvarkos aprašo patvirtinimo“.

7. Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. T-VIII-948 „Dėl negyvenamųjų patalpų, nuosavybės teise priklausančių savivaldybei, panaudos“.

8. Asociacijos „Visuomeninė organizacija Kabelių kaimo bendruomenė“ įstatai.

9. Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2008 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. T-VI-344 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo patvirtinimo“.

10.Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. DV-957 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu sąlygų tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

11. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. DV-1091“Dėl Varėnos rajono savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“.

12. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 9 d. įsakymas Nr. DV-505 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. DV-1422 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus darbuotojų pareigybių aprašų tvirtinimo“ pakeitimo“.

13. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. DV-957 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu sąlygų tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

14. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. DV-43 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos organizuojamų viešų aukcionų, kuriuose parduodamas savivaldybės nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai, vykdymo informacinių technologijų priemonėmis taisyklių patvirtinimo“.

15. 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. birželio 30 d. laikotarpiu Savivaldybės organizuotų viešų turto pardavimo aukcionų medžiaga.

16. Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gegužės 28 d. sprendimas Nr. T–VII-700 „Dėl 2014 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo, nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti, sąrašo sudarymo ir tvarkos aprašo tvirtinimo“.

17. Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. T-VIII-540 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. T-VIII-511 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti, sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“.

18. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. DV-552 „Dėl nekilnojamo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti komisijos sudarymo“.

19. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. DV-655 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. DV-552 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti komisijos sudarymo“ pakeitimo.

20. Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. T-VIII-107 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimo“.

21. Varėnos rajono savivaldybės administracijos Matuizų seniūnijos seniūno 2016 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. SR4(1.3)-273 „Dėl apleistų pastatų“.

22. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. DV-317 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo tvarkos aprašo tvirtinimo“.

23. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. DV-318 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo komisijos nuostatų patvirtinimo“.

24. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. DV-319 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo komisijos sudarymo“.

25. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. DV-688 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. DV-319 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo komisijos sudarymo“ pakeitimo“.

26. 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. birželio 30 d. laikotarpio Savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo komisijos surašyti posėdžių protokolai.

27. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 metų veiklos ataskaita.

28. Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 metų veiklos ataskaita.

29. Varėnos rajono savivaldybės interneto svetainėje xxxx://xxx.xxxxxx.xx.xx/, STT interneto svetainėje xxxx://xxx.xxx.xx/xx/xxxx/xxxxxxx-xx-xxxxxxxx/ ir kitose interneto svetainėse skelbiama informacija, susijusi su analizuojamomis veiklos sritimis.

Vertinant Savivaldybės Korupcijos prevencijos programą analizuoti teisės aktai ir dokumentai:

1. Lietuvos Respublikos nacionalinė kovos su korupcija 2015–2025 metų programa, patvirtinta 2015 m. kovo 10 d. Vyriausybės nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos patvirtinimo“.

2. Savivaldybės korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijos, patvirtintos STT direktoriaus 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 185.

3. Varėnos rajono savivaldybės 2016-2018 metų korupcijos prevencijos programa, patvirtinta Savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-VIII-377 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės 2016–2018 metų korupcijos prevencijos programos patvirtinimo“.

______________________________________________________________

Išvados dėl korupcijos rizikos analizės Varėnos rajono savivaldybės administracijos veiklos srityse

2 priedas

Eilės Nr.	STT pasiūlymai	Savivaldybės planuojamos įgyvendinti priemonės
Antikorupcinis kai kurių veiklos sričių vertinimas
		Atsižvelgta – detalizuoti, nurodyti, kaip atsižvelgta. Atsižvelgta iš dalies – detalizuoti, nurodyti, kaip. Pagrįsti, kodėl atsižvelgta tik iš dalies. Neatsižvelgta – pagrįsti, kodėl neatsižvelgta.
		Atsižvelgta – detalizuoti, nurodyti, kaip atsižvelgta. Atsižvelgta iš dalies – detalizuoti, nurodyti, kaip. Pagrįsti, kodėl atsižvelgta tik iš dalies. Neatsižvelgta – pagrįsti, kodėl neatsižvelgta.

Išvados dėl Varėnos rajono savivaldybės

korupcijos rizikos analizės

3 priedas

VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS 2016 – 2018 METŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS VERTINIMAS

Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), siekdama užtikrinti korupcijos prevencijos sistemos ir jos priemonių veikimo efektyvumą bei turėdama tikslą perduoti kaupiamą patirtį savivaldybėms rengiant antikorupcines programas, atsižvelgdama į Savivaldybės korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijas⁴⁹, patvirtintas STT direktoriaus 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 185 (toliau – Programos rengimo rekomendacijos), Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos⁵⁰, patvirtintos 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 (toliau - NKKP) nuostatas, atliko Varėnos rajono savivaldybės 2016-2018 metų korupcijos prevencijos programos⁵¹, patvirtintos Savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T-VIII-377 (toliau – Programa) bei Programos įgyvendinimo priemonių plano vertinimą. Taip pat įvertintas Programos įgyvendinimas 2017 m. pagal Savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-VIII-976 patvirtintą Varėnos rajono savivaldybės 2016-2018 metų korupcijos prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano įvykdymo 2017 metais ataskaitą⁵² (toliau – Programos įgyvendinimo ataskaita).

Vertinimą atliko STT Kauno valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkė Xxxxx Xxxxxxxxxxx.

Įvertinus Programą nustatyta:

1. Savivaldybė, rengdama 2016-2018 metų Programą, neatliko ankstesnės Programos veiksmingumo ir (ar) poveikio vertinimo.

Rekomendacija

Rengiant naujo laikotarpio programą būtina įvertinti ankstesnės programos veiksmingumą, t. y. įvertinti, ar įvykdžius Programos priemones pašalinti ar sumažinti nustatyti korupcijos rizikos veiksniai, ar būtina nustatyti naujas priemones šiems korupcijos rizikos veiksniams šalinti ar mažinti. (Programos rengimo rekomendacijų 29 p.).

2. Programoje nepateikti aplinkos analizės atlikimo rezultatai ir Savivaldybės vertinti rizikingi korupcijos požiūriu vidiniai ir išoriniai veiksniai.

Kadangi rengiant Programą nebuvo atlikta aplinkos analizė, neaišku kokiais kriterijais vadovaujantis buvo nustatyti Programos tikslai ir uždaviniai, o taip pat priemonių plane nustatytos konkrečios priemonės.

Rekomendacija

Siekiant, kad Programa būtų orientuota į aktualiausias Savivaldybės problemas, būtina atlikti aplinkos analizę. Aplinkos analizė apima išorinių ir vidinių veiksnių, grėsmių ir galimybių analizę, todėl norint nustatyti rizikingiausias Savivaldybės veiklos sritis, būtina įvertinti sociologinių tyrimų duomenis, analizuoti duomenis, gautus atlikus korupcijos rizikos valdymo vertinimo auditą, per Savivaldybėje atliktą korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo procedūrą gautus duomenis, taip pat surinktą informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir tarnybinius nusižengimus (Programos rengimo rekomendacijų 14 punktas).

3. Kai kurie Savivaldybės Programoje numatyti uždaviniai negali užtikrinti numatytų tikslų įgyvendinimo.

Viso Savivaldybės Programoje numatyti 3 tikslai bei 7 uždaviniai. Pavyzdžiui, pirmam tikslui – „Didinti skaidrumą, mažinti ir šalinti korupcijos prielaidas Varėnos rajono savivaldybėje“ numatyti 3 uždaviniai, iš kurių du yra labiau priskirtini konkrečioms priemonėms: „Nustatyti veiklos sritis, kuriose yra didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė“, Antikorupciniu požiūriu vertinti Savivaldybės teisės aktus ir teisės aktų projektus“, o kiekvienam iš jų numatyta tik po vieną priemonę, kurios iš esmės atkartoja uždavinio esmę (Programos priemonių plano 1 ir 2 priemonės). Antram tikslui – „Šalinti prielaidas, sudarančias sąlygas valstybės tarnautojams ir darbuotojams pasinaudoti tarnybine padėtimi“ numatytas uždavinys – „Apibrėžti elgesį, prieštaraujantį teisės normoms ir palankų korupcijai“ taip pat galėtų būti įtrauktas į Programos įgyvendinimo priemonių planą kaip priemonė. Priemonių plane šiam uždaviniui įgyvendinti numatyta priemonė iš esmės vėl gi atkartoja uždavinio esmę (Programos priemonių plano 7 priemonė).

Rekomendacija

Rengiant naujo laikotarpio Programą atkreipti dėmesį į tai, kad numatomais Programos uždaviniais turi būti apibrėžiama planuojama veikla per numatytą laikotarpį, kuria siekiama užtikrinti Programoje numatytų tikslų įgyvendinimą (Programos rengimo rekomendacijų 14 punktas). Uždaviniams įgyvendinti ir tikslams pasiekti priemonių plane, atsižvelgiant į atliktos aplinkos analizę nustatytas problemas, nustatomos konkrečios priemonės, pvz.:

1.1.1.Priemonė 2.1.1.Priemonė

1.1. Uždavinys 1.1.2.Priemonė 2.1.Uždavinys 2.1.2. Priemonė

1.1.3.Priemonė 2.1.3.Priemonė

1 Tikslas 1.2.1. Priemonė 2 Tikslas 2.2.1. Priemonė

1.2.Uždavinys 1.2.2.Priemonė 2.2.Uždavinys 2.2.2. Priemonė

1.2.3. Priemonė 2.2.3.Priemonė

4. Savivaldybės Programoje nenumatyti iškeltų tikslų pasiekto rezultato vertinimo kriterijai.

Programos rezultatyvumas turi būti vertinamas pagal konkrečius Programoje ar jos įgyvendinimo priemonių plane nustatytus tikslo rezultato ir priemonių laukiamo rezultato vertinimo kriterijus ir jų reikšmes (Programos rengimo rekomendacijų 23 punktas). Pažymėtina, kad Programos tikslams turi būti nustatytos tam tikros konkrečios rezultato vertinimo išraiškos, pagal kurias pasibaigus Programos laikotarpiui būtų galima įvertinti, ar Programa buvo efektyvi, ar ne, ar įgyvendintos priemonės buvo naudingos siekiant Programoje nustatytų tikslų. Savivaldybės Programoje yra išskirtas skyrius „Programos kryptys ir vertinimo kriterijai“, tačiau jame vertinimo kriterijai nenurodomi.

Rekomendacija

Naujo laikotarpio Programoje numatyti konkrečius tikslo rezultato vertinimo kriterijus, pagal kuriuos bus galima objektyviai įvertinti Programos įgyvendinimo rezultatyvumą.

5. Savivaldybės Programa ir informacija apie jos įgyvendinimą neprieinama visuomenei.

Savivaldybės interneto tinklapio skiltyje „Korupcijos prevencija“ (xxxx://xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxx-xxxxxxxxxx/) skelbiama informacija iš esmės yra neprieinama, nes įkeltos nuorodos yra neaktyvios. Programos įgyvendinimo ataskaitos už 2016 ir 2017 metus Savivaldybės interneto tinklapyje tinkamai buvo patalpintos tik 2018 m. rugpjūčio 3 d. STT paprašius šią informaciją paskelbti. Savivaldybės Programos 27 punkte numatyta, kad Programa turi būti skelbiama Savivaldybės interneto tinklapyje, tačiau nenumatyta būtinybė skelbti informaciją apie Programos įgyvendinimą, o taip pat nenumatyta, kad ši informacija taip pat turi būti talpinama Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje.

Rekomendacija

Atsižvelgiant į NKKP 43 punktą⁵³ bei Programos rengimo rekomendacijų 24 punktą, rekomenduojame Savivaldybės įgyvendinamą Programą bei Programos vykdymo ataskaitas skelbti viešai Savivaldybės interneto tinklapyje, Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje bei Programą įgyvendinančių Savivaldybės įstaigų bei įmonių interneto svetainėse.

6. Priemonių plano struktūra iš esmės atitinka Programos rengimo rekomendacijose siūlomą struktūrą, tačiau atkreiptinas dėmesys į kai kuriuos aspektus:

- Priemonių plane 6-ų priemonių laukiamo rezultato vertinimo kriterijai įvardijami žodžiu „skaičius“. Pavyzdžiui: „Elektroniniu būdu teikiamų paslaugų skaičius“ (5 priemonė), „Padidės pranešimų apie korupcijos prevencijos priemones skaičius“ (9 priemonė), „Viešųjų pirkimų atlikimo per Centrinę perkančiąją organizaciją skaičius“ (10 priemonė). Kai kurių priemonių laukiamo rezultato kriterijai dar abstraktesni, pavyzdžiui: „Kiekvienais mokslo metais organizuoti kuo daugiau renginių korupcijos prevencijos klausimais“ (11 priemonė). Dėl to Programos ir Priemonių plano įgyvendinimo perspektyvos sudaro deklaratyvumo įspūdį. Manytina, kad parenkant priemonių vertinimo kriterijus racionaliausia būtų nurodyti konkrečius ar minimalius pamatuojamus dydžius, pavyzdžiui: x proc. (arba ne mažiau kaip x proc.) paslaugų bus teikiama elektroniniu būdu, parengta x (arba ne mažiau kaip x) pranešimų apie įgyvendinamas korupcijos prevencijos priemones, organizuoti x (arba ne mažiau kaip x) renginių.

- Daugumos priemonių plane numatytų priemonių įgyvendinimo terminai yra netikslūs, nenumatyta, kaip ir kokiu periodiškumu jos bus įgyvendinamos. Pavyzdžiui, 7-ų (iš 12-os Priemonių plane numatytų priemonių) priemonių įgyvendinimo terminas - „visą plano galiojimo laiką“ (1, 5, 6, 8, 10, 11, 12 priemonės). Siekiant, kad numatytos priemonės būtų laiku ir tinkamai įgyvendintos, būtina kuo tiksliau ir aiškiau įvardinti ne tik priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijus, bet ir numatyti tikslius priemonių įgyvendinimo terminus.

- Priemonių plane Savivaldybės įstaigoms priskirta tik viena priemonė (5 priemonė). Rengiant naujo laikotarpio programą rekomenduojame į Programos įgyvendinimą aktyviau įtraukti Savivaldybės įstaigas ir įmones.

- Savivaldybei nustačius korupcijos pasireiškimo tikimybę ir įvardinus galimas rizikas, būtina numatyti ir įgyvendinti priemones jiems valdyti. Šias ir Korupcijos rizikos analizės metu STT pasiūlytas priemones siūlome įtraukti į Programos įgyvendinimo Priemonių planą. Taip pat siūlome atsižvelgti į NKKP 41 punktą, kuriame numatyta, kad savivaldybių įstaigų kovos su korupcija programose turi būti numatomos priemonės, kuriomis būtų:

- padidintas viešumas ir atvirumas teikiant viešąsias ir administracines paslaugas ir priimant sprendimus;

- padidintas veiklos procedūrų skaidrumas ir aiškumas;

- užtikrintas darbuotojų patikimumas, lojalumas ir sąžiningumas;

- visuomenė motyvuojama elgtis sąžiningai, pranešti apie korupciją;

- pagerinta valdymo kokybė;

- sumažinta našta verslui;

- padidintas pajamų ir išlaidų viešumas;

- padidintas turto tvarkymo skaidrumas.

Įvertinus Programos įgyvendinimą 2017 m. nustatyta:

1. Programos įgyvendinimo ataskaitoje kai kuriais atvejais informacija apie priemonės įvykdymą yra netiksli, t. y. įvykdyti veiksmai neatitinka numatytos priemonės esmės bei vertinimo kriterijų, todėl įgyvendinimo rezultatą sunku pamatuoti (Programos įgyvendinimo ataskaitos 5, 9, 10, 12 priemonės).

Pavyzdžiui:

• 5 priemonė – Plėtoti informacinių technologijų sistemą, siekiant kuo daugiau paslaugų teikti elektroniniu būdu, tikslinti teikiamų paslaugų sąrašus bei supažindinti visuomenę su jais. Pagal Programos priemonių plane numatytą vertinimo kriterijų, šios priemonės įgyvendinimas paskaičiuojamas įvertinant elektroniniu būdu teikiamų paslaugų skaičių. Kadangi šis vertinimo kriterijus neapibrėžia konkretaus siektino rezultato (tam tikro siektinos skaičius ar procentinės išraiškos) ataskaitoje pateikta informacija, jog 67 paslaugos Savivaldybėje teikiamos elektroniniu būdu, nesuteikia informacijos apie rezultatyvumą (šio skaičiaus padidėjimą ar sumažėjimą);

• 9 priemonė – Informuoti visuomenę apie įvykdytas ir vykdomas korupcijos prevencijos priemones, stiprinti pasitikėjimą savivaldybe. Priemonių plane numatyta, kad šios priemonės įgyvendinimo rezultatą parodo padidėjęs pranešimų apie korupcijos prevencijos priemones skaičius, tačiau neaišku, kaip paskaičiuoti šį padidėjimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Savivaldybės interneto tinklapio skiltyje „Korupcijos prevencija“ didelė dalis talpinamų nuorodų yra neaktyvios (žiūrėta 2018-08-13).

2. Apie kai kurių priemonių įgyvendinimą Savivaldybė nenurodo jokios informacijos įrašydama abstrakčią frazę „uždavinys vykdomas“ (1 ir 6 priemonės).

Pavyzdžiui:

• 6 priemonė – Užvesti registracijos žurnalą, kuriame būtų registruojami skambučiai dėl galimos korupcijos apraiškų, paskirti asmenį, kuris būtų atsakingas už skambučių registravimą. Pagal Priemonių plane numatytą vertinimo kriterijų, priemonės įgyvendinimo rezultatą turi parodyti gautų pranešimų ir išnagrinėtų korupcijos atvejų skaičius. Kadangi Savivaldybė nurodė, kad „uždavinys vykdomas“, tačiau nepateikė informacijos apie priemonės įgyvendinimą, lieka neaišku, ar žurnalas užvestas, ar atsakingas asmuo paskirtas, kiek gauta pranešimų.

3. Programos įgyvendinimo ataskaitoje informacija apie kai kurių priemonių įgyvendinimą yra klaidinga.

Pavyzdžiui:

• 4 priemonė – Įdiegti pasitikėjimo telefoną su autoatsakikliu, kuris priimtų anoniminius pareiškimus ir pastabas dėl galimos korupcijos pasireiškimo. Programos įgyvendinimo ataskaitoje nurodoma, kad priemonė vykdoma, Savivaldybės interneto svetainės skiltyje „Korupcijos prevencija“ veikia nuoroda „Praneškite apie korupciją“⁵⁴. Susipažinus su Savivaldybės tinklapyje skelbiama informacija nustatyta, kad po šia nuoroda nėra jokios kontaktinės informacijos (žiūrėta 2018-08-09). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios priemonės įgyvendinimo vertinimo kriterijus yra „gautų pranešimų skaičius“, tačiau ataskaitoje informacijos apie gautų pranešimų skaičių nėra.

- 7 priemonė – Sukurti visiems savivaldybės darbuotojams taikomą etikos kodeksą ir savivaldybėje galiojančią tvarką dėl galimų/negalimų dovanų bei kelionės išlaidų. Programos įgyvendinimo ataskaitoje Savivaldybė nurodo, kad įgyvendino šią priemonę ir patvirtino Varėnos rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisykles⁵⁵. Susipažinus su šiuo teisės aktu nustatyta, kad dovanų politika paliesta tik viename 22.5 minėtų taisyklių punkte, kur numatyta, kad “valstybės tarnautojams ir darbuotojams draudžiama priimti dovanas už pareigų vykdymą, jei to nenumato tarptautinis protokolas“.

Rekomendacijos:

Norint kasmet įvertinti Programos priemonių plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatą, būtina:

- numatyti konkrečius (paskaičiuojamus ir pamatuojamus) siektino rezultato vertinimo kriterijus;

- numatyti konkrečius, etapais suskirstytus priemonių įgyvendinimo terminus (vengiant terminų: „nuolat“, „visą plano galiojimo laiką“ ir pan.);

- Ataskaitose pateikti aiškią informaciją apie priemonės įgyvendinimą pagal nustatytą vertinimo kriterijų arba nurodyti priežastis dėl ko priemonė laiku nebuvo įgyvendinta.

Siekiant, kad naujo laikotarpio Programa būtų orientuota į aktualiausias Savivaldybės problemas, siūlome ne tik atlikti aplinkos analizę, bet ir įvertinti pasibaigusios Programos rezultatyvumą.

-----------------------------------

1 Viešas aukcionas - savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo pardavimo būdas, kai neribojamas viešojo aukciono dalyvių skaičius, o nekilnojamo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu (LR valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

2 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1178 „Dėl valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 15 d. įsakymas Nr. DV-957 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu sąlygų tvirtinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

4 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. DV-1091“Dėl Varėnos rajono savivaldybės nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono komisijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“.

5 Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. T-VIII-105 „Dėl viešame aukcione parduodamo Varėnos rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo tvirtinimo“ ir Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. T-VIII-825 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 28 d. sprendimo Nr. T-VIII-105 „Dėl viešame aukcione parduodamo Varėnos rajono savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“.

6 Pareigybė patvirtinta Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. DV-1422 (Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. DV-505 redakcija) „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus darbuotojų pareigybių aprašų tvirtinimo“ pakeitimo“.

7 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. DV-1422 (Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. DV-505 redakcija).

8 Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V-118 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“.

9 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. DV-43 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos organizuojamų viešų aukcionų, kuriuose parduodamas savivaldybės nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai, vykdymo informacinių technologijų priemonėmis taisyklių patvirtinimo“.

10 Elektroninis aukcionas – viešo aukciono vykdymo būdas, kai viešas aukcionas organizuojamas ir vykdomas informacinių technologijų priemonėmis interneto svetainėje xxx.xxxxxxxxxxx.xx.

11 2016 m. – gyvenamasis namas, tvartas, kiti statiniai ir žemės sklypas, adresu Dargužių k. Liepto g.23; mokyklos pastatas, sandėlis ir žemės sklypas, adresu Čebatorių x., Xxxxxxxx x. 0; parduotuvės pastatas ir žemės sklypas, adresu Xxxxxxx x., Xxxxxxxx x. 00; 0 inžineriniai statiniai (gręžiniai), adresu Ginionių k; 2017 m. – pastatas kultūros namai kartu su butu ir žemės sklypas, adresu Druckūnų k., Tujų g.12; pastatas kultūros namai ir žemės sklypas, adresu Tolkūnų k., Liepų g.11; 2018 m. I pusmetis- dalis skalbyklos pastato ir žemės sklypas, adresu Naujieji Valkininkai, Xxxxxxx x.00; gaisrinės pastatas, garažas, inžineriniai tinklai ir žemės sklypas, adresu Varėna, Aušros g. 4.

12 Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. T-VIII-779 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-VIII-224 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės turto nuomos“ pakeitimo“ ir Savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. T-VIII-793 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T-VIII-224“Dėl Varėnos rajono savivaldybės turto nuomos“ pakeitimo“.

13 Viešuoju interesu laikoma tai, kas objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

14 2016 m. balandžio 6 d. Varėnos rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartis Nr. ns-20 su vėlesniais susitarimais (2016-09-30 Nr. ns-2-1 ir 2016-10-30 Nr. ns-20-2).

15 2016 m. balandžio 6 d. Varėnos rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. ns-20 , 4.1.2 punktas.

16 Prieiga per internetą: xxxxx://xxx.00xxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxx/xxxxxxxxxxx-xxxxxx/xxxxxxxxxxxxxx-xxxxxx/xxxxxxx-xxxxx-xxxxxxxxxxx-xxxxxxxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxx-xxxxx-000-000000

17 Nuomininkas, per visą nuomos terminą laikęsis savo įsipareigojimų pagal Sutartį, nuomos terminui pasibaigus turės pirmenybės teisę prieš kitus asmenis sudaryti naują turto nuomos sutartį papildomam terminui. Nuomotojas ne vėliau kaip 2 (du) mėnesius iki nuomos termino pabaigos raštu informuoja nuomininką apie siūlymą sudaryti naują turto nuomos sutartį papildomam terminui, nurodydamas nuomos terminą, nuomos mokestį ir kitas nuomos sąlygas, kurias nuomotojas laiko esant svarbiomis. Nuomininkas privalo ne vėliau kaip per 1 (vieną) mėnesį nuo nuomotojo pranešimo gavimo dienos raštu atsakyti nuomotojui, ar sutinka sudaryti turto nuomos sutartį papildomam terminui. Nuomininkui raštu neatsakius nuomotojui per 1 (vieną) mėnesį nuo pranešimo iš nuomotojo gavimo dienos, laikoma, kad nuomininkas atsisako sudaryti turto nuomos sutartį papildomam terminui nuomotojo pasiūlytomis sąlygomis (6.2 p.).

18 Nuomininkas neturės pirmenybės teisės sudaryti naujos turto nuomos sutarties papildomam terminui, jeigu nuomotojas iki nuomos termino pabaigos bus pareiškęs nuomininkui bent vieną pagrįstą rašytinį įspėjimą dėl Sutarties nuostatų pažeidimo. Tokiu atveju, pasibaigus turto nuomos terminui, nuomotojas turės teisę (tačiau neprivalės) pasiūlyti nuomininkui išsinuomoti turtą tokiomis pat ar naujomis nuomotojo nuožiūra nurodytomis sąlygomis ir terminais (6.3 p.).

19 „Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:

1) biudžetinėms įstaigoms;

2)viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybių institucija, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje;

3) socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims;

4) asociacijoms (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);

5) politinėms partijoms;

6) juridinių asmenų registruotiems profesinių sąjungų susivienijimams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);

7) labdaros ir paramos fondams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);

8) kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“

20 Lietuvos Respublikos administracinės naštos mažinimo įstatymas.

21 Viešosios įstaigos, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybių institucija, viešosios įstaigos – mokyklos ir viešosios įstaigos, tenkinančios visuomenės interesą muziejų sistemoje; socialinės įmonės statusą turintys juridiniai asmenys; asociacijos, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityje; politinės partijos; juridinių asmenų registre registruoti profesinių sąjungų susivienijimai; labdaros ir paramos fondai, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse.

22 xxxx://xxxxxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxx-xxxxxxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxx-x-00-xxxxxxx-xxxxxxxxxx-x-xxxxxxxxxx-xx-xxxxxxxxxx-xxxxxxxxxxxx-xxxxxxxxxx/

23 Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimas Nr. T-VIII-948 „Dėl negyvenamųjų patalpų, nuosavybės teise priklausančių savivaldybei, panaudos“.

24 asociacijos įstatuose nurodomos šios asociacijos veiklos rūšys: knygų, periodinių leidinių leidyba ir kita kūrybinė veikla; apskaitos, buhalterijos ir audito veikla, konsultacijos mokesčių klausimais; sportinis ir rekreacinis švietimas; kultūrinis švietimas; kitas niekur nepriskirtas švietimas; kita, nesusijusi su apgyvendinimu, socialinio darbo veikla; kūrybinė, meninė ir pramogų organizavimo veikla; bibliotekų, archyvų, muziejų ir kita kultūrinė veikla; sportinė veikla; pramogų ir poilsio organizavimo veikla.

251.1. biudžetinėms įstaigoms; 1.2. viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat viešosioms  įstaigoms - mokykloms ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje.

26 1.3. socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims; 1.4. asociacijoms (Savivaldybės turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas tik toms asociacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse); 1.5. politinėms partijoms; 1.6. Juridinių asmenų registre registruotiems profesinių sąjungų susivienijimams; 1.7. labdaros ir paramos fondams (Savivaldybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas tik tiems labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas – teikti naudą visuomenei ar jos daliai socialinėje arba valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse); 1.8. kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.

27 „Kiti juridiniai asmenys, kuriems savivaldybės turtas perduotas pagal turto patikėjimo sutartį, negali šio turto perduoti nuosavybės teise kitiems asmenims, jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ir kitų asmenų prievolių įvykdymą, jo išnuomoti, suteikti panaudos pagrindais ar perduoti jį kitiems asmenims naudotis kitu būdu. Šis turtas gali būti naudojamas tik savivaldybių funkcijoms įgyvendinti, o turto patikėtinis privalo užtikrinti, kad Savivaldybės nekilnojamasis turtas būtų valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais“.

28 Juridiniai asmenys, išskyrus savivaldybės įmones, savivaldybės institucijas, įstaigas ir organizacijas.

29 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnis.

30 Valstybės ar savivaldybės įstaigos veiklos sritis priskiriama prie sričių, kuriose egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nes atitinka kriterijų - pagrindinės funkcijos yra kontrolės ar priežiūros vykdymas.

31 Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2013-05-28 sprendimas Nr. T-VII-700 „Dėl 2014 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo, nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti, sąrašo sudarymo ir tvarko aprašo tvirtinimo“.

32 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-11 įsakymas Nr. DV-552 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti komisijos sudarymo“.

33 Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-05-31 įsakymas Nr. DV-655 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. DV-552 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti komisijos sudarymo“ pakeitimo.

34 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“.

35 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 5 dalis.

36 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis.

37 Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas) nustatė nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) tarifą nuo 0,3 iki 1 procento. 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-2178 (toliau – Įstatymo pakeitimas), kuriuo viršutinė NTM tarifo riba buvo padidinta iki 3 procentų.

Įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte Nr. XIP-3339 nurodoma, kad NTM tarifo padidinimo nuo 1 procento iki 3 procentų pagrindinis ir vienintelis tikslas buvo suteikti savivaldybėms finansinius instrumentus, galinčius paskatinti apleistų statinių ir pastatų savininkus juos sutvarkyti, kad nebūtų darkomas miesto vaizdas ar keliama nelaimingų atsitikimų grėsmė. Tačiau kadangi Įstatymo pakeitimo projekte nebuvo įvesta apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka bei nebuvo nurodyta, kad maksimalus 3 procentų tarifas gali būti taikomas išimtinai apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, buvo identifikuota rizika, kad savivaldybės gali piktnaudžiauti ir nustatyti didesnį nei 1 procento NTM tarifą ne tik apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, bet ir kitiems nekilnojamojo turto objektams, buvo priimti nuo 2018 m. sausio 1 įsigalioję Įstatymo pakeitimai (2017 m. birželio 8 d. įstatymas Nr. XIII-430 ir 2017 m. gruodžio 5 d. įstatymas Nr. XIII-815), kurie apibrėžė apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamo turto sąvokas bei įtvirtino nuostatą - padidintą NTM tarifą taikyti tik apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto savininkams, skatinant juos kuo greičiau apleistus pastatus ir statinius susitvarkyti ir išvengti situacijų, kad padidintu NTM tarifu būtų apmokestinami tvarkingo ir prižiūrimo nekilnojamojo turto savininkai.

38 Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 28 d. sprendimas Nr. T-VIII-107 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos struktūros tvirtinimo“.

39 Prieiga per internetą- xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxx/x/xxx.xxx?xxxx000000000.

40 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Matuizų seniūnijos seniūno 2016 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. SR4(1.3)-273 „Dėl apleistų pastatų“.

41 Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimas Nr. T-VIII-540 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. T-VIII-511 „Dėl nekilnojamojo turto objektų, kurie yra nenaudojami arba neprižiūrimi ir apleisti, sąrašo tvirtinimo“ pakeitimo“.

42 2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2386 redakcija.

43 Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. DV-317 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo tvarkos aprašo tvirtinimo“.

44 Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. DV-318 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo komisijos nuostatų patvirtinimo“.

45 Komisija patvirtinta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais: 2016-03-14 Nr. DV-319 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo komisijos sudarymo“ ir 2017-06-22 Nr. DV-688 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. DV-319 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės būsto ir socialinio būsto būklės gerinimo darbų vykdymo komisijos sudarymo“ pakeitimo.

46 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“.

47 Komisija nagrinėjo Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus prašymą, nors Gerinimo darbų vykdymo tvarkos aprašo 7 punktą nenumato galimybės Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriui teikti siūlymus dėl Savivaldybės būsto būklės gerinimo darbų.

Komisija neatliko Gerinimo darbų vykdymo tvarkos aprašo 10 punkte nurodytų aplinkybių, reikalingų Savivaldybės būsto fondo būklės gerinimo darbų būtinumo nustatymui, vertinimo.

48 Nuomininkas privalo laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą, jeigu ko kita nenustato įstatymai arba sutartis.

49 Prieiga per internetą: xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/x0xxxx00xx0000x0xx00xxxx000000x0.

50 Prieiga per internetą: xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/00x000x0xxxx00x0xxx0x00xxx000000.

51 Prieiga per internetą: xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/00x000x0xx0000x00xx0x0000x000x0x.

52 Prieiga per internetą: xxxx://xxxxxx.xx/xx-xxxxxxx/xxxxxxx/0000/00/X-XXXX-000.xxx.

53 LR Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ 43 punktas - „ Šakinių, institucinių, valstybės ir savivaldybių įstaigų kovos su korupcija programų projektai, patvirtintos programos, jų vykdymo ataskaitos turi būti skelbiami viešai, Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje ir programas vykdančių institucijų interneto svetainėse.“

54 Prieiga per internetą: xxxx://xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxx-xxxxxxxxxx/.

55 Savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. DV-1433 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių patvirtinimo“.

X. Xxxxxxxxxx, tel. (8 37) 20 94 24, el. p. xxxxxxx@xxx.xx
Biudžetinė įstaiga	Tel. (8 706) 63 335		Duomenys kaupiami ir saugomi
A. Jakšto g. 6, 01105 Vilnius	El. p. xxxxxxxxxx@xxx.xx		Juridinių asmenų registre
			Kodas 188659948