ERGO Life Insurance SE
ERGO Life Insurance SE
Investicinio gyvybės draudimo taisyklės Nr. 013
Galioja nuo 2018 04 09
I. Bendroji dalis
1. Pagrindinės taisyklėse vartojamos sąvokos
Draudikas – ERGO Life Insurance SE.
Draudėjas – asmuo, kuris sudarė su draudiku investicinio draudimo sutartj.
Draudimo apsauga – draudiko jsipareigojimas jvykus draudiminiam jvykiui mokėti draudimo išmoką.
Sutarties šalys – draudikas ir draudėjas.
Bazinis draudimas – draudiko nustatytas draudimo paketas (apdraus- tų draudimo rizikų ir jų draudimo sumų rinkinys), kurio visos draudimo išlaidos jskaičiuotos j sutarties mokestj.
Apdraustasis asmuo – tai draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje jvardytas asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam jvykiui drau- dikas privalo mokėti draudimo išmoką. Viena draudimo sutartimi gali būti apdrausti ir keli asmenys. Tokiu atveju vienas iš jų yra pagrindinis apdraustasis asmuo, o likusieji vadinami kartu apdraustaisiais asmeni- mis. Taisyklėse vartojama sąvoka “apdraustasis” taikoma bet kuriam draudimo sutartimi apdraustajam asmeniui.
Pagrindinis apdraustasis asmuo – apdraustasis asmuo, kuris apdraus- tas baziniu draudimu ir kuriam mirus pasibaigia draudimo sutartis. Tai- syklėse vartojama sąvoka “pagrindinis apdraustasis asmuo” taip pat taikoma vieninteliam draudimo sutartimi apdraustajam asmeniui.
Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kuris draudi- mo sutartyje nurodytais atvejais jgyja teisę j draudimo išmoką. Drau- dėjas gali paskirti bei pakeisti asmenis, turinčius teisę pagal draudimo sutartj gauti draudimo išmokas. Įstatymų nustatytais atvejais naudos gavėjus paskirti arba pakeisti galima tik apdraustajam sutikus.
Investavimo kryptis – viena iš draudiko siūlomų draudėjo lėšų inves- tavimo j vertybinius popierius ar kitas investavimo priemones krypčių.
Investavimo programa – draudėjo pasirinktos investavimo kryptys ir j jas investuojamų draudimo jmokų paskirstymas procentais.
Investicinis vienetas – investavimo kryptyje apskaitomo kapitalo są- lyginis vienetas.
Sukaupto kapitalo struktūra – sukaupto kapitalo paskirstymas (išraiš- ka investiciniais vienetais).
Sukaupto kapitalo vertė – draudimo sutarčiai tenkančių investicinių vienetų verčių suma.
Išperkamoji suma – draudimo sutarties nutraukimo atveju išmokama suma.
2. Draudimo taisyklių struktūra
Investicinio draudimo taisyklės sudarytos iš bendrosios dalies ir pa- pildomų draudimo sąlygų. Papildomose draudimo sąlygose nurodomi draudiminiai ir nedraudiminiai jvykiai, draudimo sumų ir draudimo iš- mokų nustatymo tvarka. Atvejais, nenumatytais papildomose draudi- mo sąlygose, taikomos taisyklių bendrosios dalies nuostatos.
3. Draudimo sutarties sudarymas
3.1. Asmuo, norėdamas sudaryti draudimo sutartj, pateikia draudi- kui nustatytos formos prašymą. Prašymo pateikimas ir jmokos sumo- kėjimas nejpareigoja draudiko sudaryti draudimo sutartj. Apdraudžia- mi asmenys užpildo draudiko nustatytos formos apklausos anketas, jei draudikas tokių reikalauja. Draudėjo pateiktas prašymas ir apklausos anketos, sudarius draudimo sutartj, kartu su šiomis taisyklėmis tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi.
3.2. Draudikas, jvertinęs draudimo riziką, gali atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių. Jeigu draudimo jmoka pagal pateiktą prašymą buvo sumokėta iki draudimo rizikos jvertinimo ir draudiko atsisakymo sudaryti draudimo sutartj, tokia jmoka grąži- nama ją sumokėjusiam asmeniui. Jeigu per šj laikotarpj jvyksta šiose taisyklėse numatytas draudiminis jvykis, draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos.
3.3. Draudikui sutikus sudaryti draudimo sutartj ir draudėjui sumokė- jus pirmą draudimo jmoką, draudėjui išrašomas draudimo liudijimas, kuris patvirtina draudimo sutarties sudarymą. Draudimo sutarties su- darymo diena yra draudimo liudijimo išrašymo diena.
3.4. Draudikui sutikus gali būti apdraustos draudimo rizikos pagal šių taisyklių papildomas draudimo sąlygas. Į draudimo sutartj jtrauktos draudimo rizikos, jų draudimo terminai ir draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime bei jo prieduose.
4. Draudimo objektas
Draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo gy- venimo trukme ir kapitalo kaupimu. Draudimo objektas, priklausomai nuo draudimo sutarčiai taikomų draudimo sąlygų, taip pat gali būti turtinis interesas, susijęs su nelaimingais atsitikimais ir/arba apdraus- tojo sveikata. Draudimo objektai nurodomi draudimo liudijime.
5. Xxxxxxxx xxxx
5.1. Į draudimo sutartj jtraukiamas bazinis draudimas pagrindiniam apdraustajam asmeniui. Apdraustos bazinio draudimo rizikos ir jų draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime.
5.2. Draudėjas gali pasirinkti papildomas draudimo rizikas ir papildo- mas draudimo sumas. Draudimo sumos kiekvienai apdraustai draudi- mo rizikai atskirai nustatomos sutarties šalių susitarimu. Kiekvienam apdraustajam asmeniui susitartos draudimo sumos nurodomos drau- dimo liudijime. Draudikas gali nustatyti minimalias draudimo sumas.
ERGO Life Insurance SE. Adresas Geležinio Vilko g. 6A, LT-03507 Vilnius. Įmonės kodas 110707135. PVM kodas LT107071314. Tel. (0 0) 000 0000, el. paštas xxxx@xxxx.xx. Tinklalapio adresas xxx.xxxx.xx.
6. Sukauptas kapitalas
6.1. Sudarydamas draudimo sutartj draudėjas nurodo investavimo programą pagal investavimo kryptis. Išmokamo sukaupto kapitalo ar jo dalies vertė apskaičiuojama pagal galiojančią investicinių vienetų pirkimo kainą. Investavimo krypties pajamos ar nuostolis keičia inves- ticinių vienetų vertę.
6.2. Investicinio vieneto vertė skelbiama investavimo krypties apra- šyme nustatyta tvarka. Investicinių vienetų pirkimo ir pardavimo kainų nustatymo tvarka pateikiama investavimo krypties aprašyme.
6.3. Pagrindiniam apdraustajam asmeniui išgyvenus iki draudimo termino pabaigos išmokama sukaupto kapitalo vertė, atskaičius drau- dimo liudijime nustatytą kapitalo atsiėmimo mokestj.
7. Xxxxxxxx jmokos ir atskaitymai
7.1. Draudėjo sumokėtos draudimo jmokos naudojamos draudimo sutartyje nustatytiems investiciniams vienetams jsigyti. Dalis sumo- kėtų draudimo jmokų skiriama valstybės nustatytiems mokesčiams ir rinkliavoms sumokėti bei investicinių vienetų pirkimo išlaidoms kompensuoti.
7.2. Iš sukaupto kapitalo kiekvieno mėnesio pirmą dieną išskaičiuoja- mi nustatyto dydžio draudimo sutarties mokesčiai:
a) sutarties mokestis – draudimo sutarties administravimo ir bazi- nio draudimo išlaidoms kompensuoti;
b) administravimo mokestis – investavimo administravimo išlai- doms kompensuoti;
c) draudimo rizikos mokesčiai – papildomos draudimo apsaugos, jeigu tokia pasirenkama, išlaidoms kompensuoti.
7.3. Sutarties mokesčio ir administravimo mokesčio dydžiai nurodo- mi draudimo liudijime. Šių mokesčių dydžius draudikas gali pakeisti ne anksčiau kaip po penkiolikos metų nuo draudimo pradžios.
7.4. Draudimo rizikos mokesčių tarifus tvirtina draudikas. Draudimo sutarties draudimo rizikos mokesčiai apskaičiuojami pagal galiojančius tarifus ir apdraudžiamų asmenų individualius duomenis. Draudimo ri- zikos mokestis gali būti padidintas, atsižvelgiant j apdraustojo rizikos laipsnj.
Draudėjo prašymu draudikas pateikia draudimo sutarties galiojančius draudimo rizikos mokesčių dydžius. Pasikeitus statistiniams duome- nims apie draudiminius jvykius ir draudimo išmokas, draudikas gali vienašališkai pakeisti draudimo rizikos mokesčių tarifus. Apie šiuos pa- keitimus draudikas praneša draudėjui prieš 3 mėnesius iki naujų tarifų jsigaliojimo dienos. Jeigu draudėjas nesutinka su tarifų pakeitimu, jis gali iki naujų tarifų jsigaliojimo nemokamai pakeisti draudimo sutar- ties sąlygas, darančias jtaką draudimo rizikos mokesčio dydžiui, arba nutraukti draudimo sutartj pagal 14.5. punktą.
7.5. Investiciniams vienetams jsigyti skirta sumokėtos draudimo jmokos dalis perskaičiuojama j investicinius vienetus pagal susitartą investavimo programą ir perskaičiavimo dieną galiojančią investicinių vienetų pardavimo kainą. Pagal galiojančią draudimo sutartj pinigai perskaičiuojami j investicinius vienetus per tris darbo dienas nuo drau- dimo jmokos sumokėjimo dienos, jeigu draudimo liudijime nenurodyta kitaip. Draudimo jmokos, sumokėtos iki draudimo liudijimo išrašymo dienos, perskaičiuojamos j investicinius vienetus per tris darbo dienas nuo draudimo liudijimo išrašymo dienos.
7.6. Pirmos draudimo jmokos dydis nurodomas draudimo liudijime. Kitų draudimo jmokų (eilinių jmokų) mokėjimo terminus ir dydžius pa- sirenka draudėjas. Minimalų draudimo jmokų dydj nustato draudikas.
7.7. Jeigu sumokėta eilinė draudimo jmoka viršija draudiko nustaty- tą maksimalią sumą, ši jmoka perskaičiuojama j investicinius vienetus pagal 7.5. punktą tik draudikui sutikus.
7.8. Draudimo jmokos sumokėjimo data laikoma diena, kai jmoka jskaitoma j draudiko sąskaitą. Jeigu iš mokėjimo pavedimo negalima nustatyti, pagal kurią draudimo sutartj yra mokama draudimo jmoka, tai draudimo jmokos sumokėjimo diena bus laikoma jmokos priskyrimo
draudimo sutarčiai diena. Draudėjas atsako už tai, kad mokama jmoka patektų j draudiko sąskaitą ir draudikui būtų pateikti visi būtini draudi- mo sutarties rekvizitai.
7.9. Xxxxxxxx jmoką už draudėją jo vardu gali sumokėti ir kiti asme- nys nejgydami jokių teisių j draudimo sutartj ir sumokėtas jmokas.
7.10. Sumokėta draudimo jmoka perskaičiuojama j draudimo sutarty- je nurodytą valiutą sąskaitos arba kito mokėjimo dokumento išrašymo dienos oficialiu keitimo kursu.
8. Draudimo jmokų mokėjimo uždelsimas
8.1. Kai sukaupto kapitalo vertė tampa mažesnė už tuo metu galio- jančio sutarties nutraukimo mokesčio dydj (žr. 14.4 punktą), draudimo apsauga sustabdoma. Draudikas tokiu atveju siunčia draudėjui pra- nešimą apie draudimo apsaugos sustabdymą. Pranešime nurodomas minimalios draudimo jmokos, būtinos atnaujinti draudimo apsaugos galiojimą, dydis.
8.2. Draudimo apsaugos sustabdymo metu išskaičiuojami 7.2. punk- te nustatyti sutarties mokestis ir administravimo mokestis, o draudimo rizikos mokesčiai neišskaičiuojami.
8.3. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas tęsiasi ilgiau nei 6 mė- nesius, tai draudikas turi teisę vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti draudimo sutartj pagal 14.4. punktą.
9. Draudimo sutarties galiojimo terminai
9.1. Pageidaujamą draudimo terminą draudėjas xxxxxx xxxxxxx. Xxxxxxxx terminas jrašomas j draudimo liudijimą. Draudimo sutartis jsigalioja esant visoms šioms sąlygoms: sumokėta pirma draudimo jmoka ir draudėjui išrašytas draudimo liudijimas. Draudimo sutarties jsigaliojimo data yra draudimo liudijimo išrašymo data. Draudikas turi teisę pripažinti draudimo sutarties jsigaliojimą ir nesant visų išvardintų sąlygų.
9.2. Draudimo apsauga jsigalioja, jeigu sumokėta pirma draudimo jmoka ir draudėjui išrašytas draudimo liudijimas, tačiau ne anksčiau, negu draudimo liudijime nurodyta draudimo pradžia.
9.3. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:
a) kai miršta pagrindinis apdraustasis asmuo ir/arba išmokamas sukauptas kapitalas;
b) jeigu draudėjas (fizinis asmuo) miršta arba draudėjas (juridinis asmuo) likviduojamas ir nėra jų teisių ir pareigų perėmėjų. Tokiu atveju teisėtiems draudėjo paveldėtojams arba likviduojamam juridiniam asmeniui draudikas išmoka išperkamąją sumą pagal
14.4. punktą.
c) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui.
9.4. Papildomose draudimo sąlygose gali būti numatyti kiti draudimo sutarties pasibaigimo atvejai.
9.5. Apdraustajam asmeniui mirus visa draudimo apsauga, taikoma pagal draudimo sutartj šiam asmeniui, pasibaigia.
10. Ikisutartinės draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos
10.1. Draudikas jsipareigoja supažindinti draudėją su šiomis draudi- mo taisyklėmis, draudiko siūlomų investavimo krypčių aprašymais, draudimo jmokų dydžiais ir išduoti draudimo liudijimą. Draudėjas gali gauti ir kitą su draudimo sutartimi susijusią informaciją, numatytą jstatymuose.
10.2. Draudėjas turi teisę pasirinkti bet kurias investavimo kryptis iš draudiko siūlomo sąrašo. Draudikas gali nustatyti dalis, kuriomis gali būti investuojama j tam tikras investavimo kryptis, ir pasirenkamų krypčių skaičių.
10.3. Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartj, bei jos galiojimo metu privalo suteikti draudikui informaciją apie apdraudžiamą ar ap- draustąjj asmenj, taip pat informaciją apie sudarytas ar ketinamas su-
daryti šio asmens gyvybės draudimo sutartis ar kitas draudimo sutar- tis, kurių draudimo apsauga yra tokia pati ar panaši. Vykdant draudimo sutartj gautos informacijos apie draudėją ar apdraustąjj asmenj drau- dikas jsipareigoja neskelbti, išskyrus draudimo sutartyje arba jstatymų nustatytus atvejus.
10.4. Draudikas draudžia tikėdamas tuo, kad draudėjas ir apdraustasis j visus prašyme pateiktus klausimus, ypač susijusius su esamais arba ankstesniais susirgimais, sveikatos sutrikimais ir negalavimais, neigia- mais jpročiais, paveldimomis ligomis, darbine veikla, laisvalaikio po- mėgiais, atsakė išsamiai ir teisingai.
10.5. Jeigu sudarius draudimo sutartj nustatoma, kad draudėjas arba apdraustasis suteikė draudikui žinomai melagingą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai jvertinti, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia arba sumažinti draudimo išmoką, arba atsisakyti ją mokėti, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas nuslėpė, išnyko iki draudimi- nio jvykio ar neturėjo jtakos draudiminiam jvykiui.
10.6. Jeigu draudžiama kito asmens gyvybė, už teisingus ir išsamius duomenis atsakingas tiek draudėjas, tiek apdraustasis asmuo. Drau- dėjas privalo pranešti apdraustajam apie draudimo sąlygas.
11. Draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos draudimo sutarties galiojimo metu
11.1. Su draudimo sutartimi susiję pranešimai turi būti pateikiami tik raštu. Draudikui tokie pranešimai jsigalioja nuo jų gavimo momento. Tarpininkai nejgalioti priimti pranešimus.
11.2. Apie adreso korespondencijai gauti pasikeitimą draudėjas drau- dikui turi pranešti per tris darbo dienas. Priešingu atveju draudėjas turės kompensuoti su tuo susijusius nuostolius, jei jam skirtas prane- šimas bus išsiųstas registruotu laišku draudikui žinomu adresu. Šis pra- nešimas galioja nuo jo pristatymo žinomu adresu momento. Tai galioja ir tuo atveju, kai pasikeitė draudėjas.
11.3. Draudėjui pakeitus vardą arba pavardę, atitinkamai taikomi 11.2. punkto reikalavimai.
11.4. Jei draudėjas ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui išvyksta j užsienj, jis turi draudikui nurodyti asmenj, gyvenantj Lietuvoje ir jgalio- tą vietoje draudėjo gauti draudiko pranešimus.
11.5. Draudėjui raštu pareikalavus ir jam apmokėjus 1 lentelėje nusta- tyto dydžio mokestj išduodamas draudimo liudijimo dublikatas ir kiti draudimo sutarties sudarymą patvirtinantys dokumentai. Remiantis draudėjo raštišku prašymu ir jam sumokėjus 1 lentelėje nustatyto dy- džio mokestj, draudikas gali teikti ir kitas papildomas sutarties admi- nistravimo paslaugas, kurios nejtrauktos j 7.2. punkte atskaitomus mokesčius.
11.6. Draudikas turi teisę pareikalauti draudėjo kompensuoti draudi- ko sąskaita atlikto apdraudžiamo asmens medicininio patikrinimo iš- laidas, jeigu draudėjas atsisako sudaryti draudimo sutartj, nesumoka pirmos draudimo jmokos arba nutraukia draudimo sutartj 14.2. punkte numatytu atveju.
11.7. Iki draudiminio jvykio draudėjas bet kuriuo metu gali pakeisti naudos gavėją, išskyrus jstatymuose ir šių taisyklių 11.8. punkte numa- tytais atvejais. Jeigu naudos gavėjas buvo paskirtas apdraustojo as- mens sutikimu, tai naudos gavėjas gali būti pakeistas tik apdraustajam asmeniui sutikus.
11.8. Jeigu naudos gavėjas paskirtas neatšaukiamai, tai draudėjas be naudos gavėjo sutikimo negali mažinti draudimo sumas. Jei draudimo apsauga sustabdoma pagal 8.1. punktą, draudikas gali pranešti apie tai neatšaukiamai paskirtam naudos gavėjui.
11.9. Draudėjas apie ketinimą perleisti arba jkeisti savo teises, kylan- čias iš draudimo sutarties, turi nedelsiant pranešti draudikui raštu.
11.10. Draudikas turi teisę keisti siūlomų investavimo krypčių sąrašą.
11.11. Tais atvejais, kai bent viena iš investavimo programoje pasirink- tų investavimo krypčių yra naikinama, apie tai draudikas informuoja draudėją ne mažiau kaip prieš 30 dienų. Draudėjas privalo pateikti savo sprendimą dėl investavimo programos pakeitimo iki investavimo kryp-
ties naikinimo dienos. Jei draudėjas per šj laikotarpj nepateikia savo sprendimo, draudikas savo nuožiūra pakeičia draudėjo investavimo programą ir / ar paskirsto naikinamoje investavimo kryptyje draudėjo sukauptą kapitalą kitoms investavimo kryptims.
11.12. Kiekvienais metais draudikas raštu praneša draudėjui apie jo su- kaupto kapitalo vertę ir išperkamąją sumą.
12. Draudimo išmokų nustatymo tvarka
12.1. Apdraustojo mirties atveju draudikui reikia pateikti:
- mirties liudijimą (arba notariškai patvirtintą jo nuorašą);
- išsamią gydytojo arba gydymo jstaigos pažymą apie mirties priežastj, taip pat apie ligos, dėl kurios apdraustasis mirė, pra- džią ir eigą.
12.2. Apie apdraustojo mirtj draudikui reikia pranešti per 30 dienų nuo apdraustojo mirties arba per 30 dienų nuo teismo sprendimo paskelbti apdraustąjj mirusiu jsigaliojimo.
12.3. Išlaidas, susijusias su patvirtinamųjų dokumentų gavimu, ap- moka asmuo, pretenduojantis j draudimo išmoką.
12.4. Siekdamas nustatyti, ar priklauso mokėti draudimo išmokas, draudikas gali pareikalauti papildomų jrodymų arba pats savo sąskaita atlikti reikalingus tyrimus.
12.5. Jei apdraustojo amžius buvo nurodytas neteisingai, o jmokos ir atskaitymai buvo susitarti mažesni, tai draudimo išmoka nustato- ma pagal faktinj amžių ir susitartas jmokas. Jei draudikas, žinodamas tikrąjj amžių, nebūtų draudęs iš viso, tai jis moka išmoką pagal 14.4. punktą.
13. Draudimo išmokų mokėjimo tvarka
13.1. Draudimo išmokos mokamos draudimo sutartyje nustatytiems naudos gavėjams. Jeigu draudimo sutartyje nenurodytas naudos gavėjas, tai draudimo išmokos apdraustojo mirties atveju mokamos apdraustojo paveldėtojams. Visas kitas išmokas (išperkamoji suma, dalis sukaupto kapitalo ir pan.) pagal draudimo sutartj draudikas su- moka draudėjui, jo jgaliotiems gauti kitas išmokas asmenims arba jo paveldėtojams.
13.2. Išmokas draudikas moka išmokų gavėjui jo sąskaita. Mokant iš- mokas j užsienj, su tuo susijusi rizika ir sąnaudos tenka išmokų gavė- jui (valiutos konvertavimas, pavedimo išlaidos, nuostoliai, vėlavimai ir pan.).
13.3. Draudimo išmokas draudikas sumoka per 30 dienų nuo visų draudiminj jvykj patvirtinančių dokumentų gavimo ir draudiminio jvy- kio patvirtinimo dienos. Jeigu dėl draudiminio jvykio vyksta teisėsau- gos organų tyrimas arba pradėtas teismo procesas, tai draudikas turi teisę atidėti sprendimą dėl draudimo išmokos iki proceso pabaigos. Xxxxx išmokos sumokamos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo mokėtinos išmokos patvirtinimo dienos.
13.4. Išmokamo sukaupto kapitalo vertė perskaičiuojama j pinigus iš- mokos patvirtinimo dienos investicinių vienetų pirkimo kaina. Išmokas draudikas moka litais išmokų patvirtinimo dienos oficialiu draudimo sutartyje nurodytos valiutos kursu.
13.5. Sutarties šalių susitarimu pagal draudimo sutartj mokėtinos draudimo išmokos gali būti išmokamos dalimis.
14. Draudimo sutarties nutraukimas prieš terminą
14.1. Draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartj jspėjęs draudiką raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj iki numatytos draudimo sutar- ties nutraukimo datos.
14.2. Draudėjas – fizinis asmuo – turi teisę nutraukti draudimo sutartj raštu pranešęs draudikui per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama visa sumokėta draudimo jmoka.
14.3. Jei draudėjas arba apdraustasis asmuo nenurodė arba neteisin- gai nurodė aplinkybes, kurios yra svarbios suteikiant draudimo apsau- gą, draudikas, vienašališkai ne teismo tvarka, gali nutraukti draudimo sutartj.
14.4. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu drau- dėjui (nustačius jo kaltę) pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudė- jui grąžinama išperkamoji suma. Ši suma apskaičiuojama iš sukaupto kapitalo vertės išskaičiavus draudimo liudijime nustatytą draudimo sutarties nutraukimo mokestj.
14.5. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, išsky- rus 14.6 punkte nustatytus atvejus, draudėjui grąžinama išperkamoji suma.
14.6. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu draudi- kui (nustačius jo kaltę) pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudėjui grąžinama pagal draudimo sutartj sukaupto kapitalo vertė ir papildo- mai sumokama 1% sukaupto kapitalo vertės dydžio kompensacija.
14.7. Jeigu draudėjas nėra nurodęs jokio kito jgaliotojo asmens, tai po jo mirties pranešimą apie draudimo sutarties nutraukimą gauna nau- dos gavėjas. Jeigu naudos gavėjo nėra arba jo buvimo vietos nustatyti nejmanoma, tai pranešimas gali būti jteiktas draudėjo paveldėtojams.
15. Draudimo sutarties keitimas ir atnaujinimas
15.1. Draudėjas apie pageidaujamus draudimo sutarties pakeitimus praneša raštu. Draudikas, jvertinęs pasikeitusias aplinkybes, gali atsi- sakyti keisti sutarties sąlygas. Draudimo sutarties pakeitimai jsigalio- ja nuo draudiko išrašytame draudimo sutarties pakeitime nurodytos datos.
15.2. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę keisti eilinių jmokų investavimo programą. Pakeista investavimo programa taikoma tik draudimo jmokoms, sumokėtoms nuo investavimo progra- mos pakeitimo dienos. Vieną kartą per draudimo metus investavimo programa keičiama nemokamai. Jeigu jmokų investavimo programa keičiama daugiau nei vieną kartą per metus, tai draudėjas iš anksto turi sumokėti mokestj, nurodytą 1 lentelėje. Draudikas gali nustatyti investavimo programų keitimo apribojimus.
15.3. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę keisti jau sukaupto kapitalo struktūrą, nepažeisdamas draudiko nustatytus in- vestavimo j kryptis apribojimus. Keičiant sukaupto kapitalo struktūrą, jo vertė apskaičiuojama pagal jau turimų investicinių vienetų pirkimo kainą ir perskaičiuojama j naujų investavimo krypčių investicinius vie- netus pagal jų pardavimo kainą. Perskaičiavimas atliekamas per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
15.4. Pradedant antrais draudimo metais draudėjas gali atsiimti dalj sukaupto kapitalo nenutraukiant draudimo sutarties. Išmokamo su- kaupto kapitalo suma negali viršyti 70% sumos, mokėtinos sutarties nutraukimo atveju pagal 14.4. punktą. Ši suma išmokama draudėjui iš anksto sumokėjus 1 lentelėje nustatyto dydžio dalies kapitalo atsiėmi- mo mokestj. Išmokėjus dalj sukaupto kapitalo likusio sukaupto kapitalo vertė perskaičiuojama proporcingai pagal visas pasirinktas investavi- mo kryptis, jeigu nesusitarta kitaip.
15.5. Jei pagal 8.1. punktą draudimo apsauga buvo sustabdyta, tai jos galiojimas atnaujinamas po pranešime nurodytos sumos sumokėjimo kito mėnesio pirmą dieną. Jeigu draudėjas nesumoka nurodytos su- mos per 6 mėnesius nuo draudimo apsaugos sustabdymo dienos, tai draudimo apsauga gali būti atnaujinta tik draudikui sutikus ir jo nusta- tytomis draudimo sąlygomis.
15.6. Keičiant arba atnaujinant draudimo sutartj galioja 14.3. punktas.
15.7. Sutarties šalių susitarimu j galiojančią draudimo sutartj gali būti jtraukiamos šių taisyklių papildomos draudimo apsaugos pagal drau- dimo sąlygas.
15.8. Draudikui sutikus draudimo sutartis gali būti keičiama j kitą draudimo sutartj pagal galiojančias draudiko draudimo taisykles.
16. Atsakomybė už draudimo rūšies taisyklių pažeidimus
Jeigu draudikas per nustatytą terminą nesumoka draudimo išmokų, tai jis privalo sumokėti 0,02% delspinigius nuo išmokų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.
17. Draudimo sutarčių perleidimo tvarka
17.1. Draudikas, pranešęs draudėjui prieš 2 mėnesius, gali perleisti tei- ses ir pareigas pagal draudimo sutartis kitoms draudimo jmonėms tik jstatymų nustatyta tvarka.
17.2. Draudėjas turi teisę per nustatytą laikotarpj pareikšti prieštaravi- mą draudikui dėl draudimo sutarties perdavimo kitai draudimo jmonei.
17.3. Draudėjui pareiškus prieštaravimą, jo draudimo sutartis nutrau- kiama nuo prieštaravimo rašto gavimo dienos. Draudėjui šiuo atveju išmokama 14.5. punkte nustatyta išmoka.
18. Baigiamosios nuostatos
18.1. Draudimo sutarčiai taikomi Lietuvos Respublikos jstatymai.
18.2. Draudėjo ir draudiko ginčai gali būti sprendžiami neteismine tvarka, vadovaujantis LR draudimo priežiūros komisijos nustatytomis vartotojų ir draudikų ginčų nagrinėjimo taisyklėmis arba teisme, vado- vaujantis Lietuvos Respublikos teisės normomis.
18.3. Draudikas turi teisę keisti taisykles, kurių pagrindu jau yra pa- sirašyta sutartis, jeigu yra tenkinamos tokios sąlygos: pakeitimai yra būtini, siekiant apginti apdraustojo interesus, arba apdraustojo padėtis po pakeitimų pagerinama, arba po pakeitimų draudikui yra saugiau, o apdraustojo interesai dėl to nenukenčia.
18.4. Draudikas taip pat turi teisę papildyti ir pakeisti taisyklių, ku- rių pagrindu jau yra pasirašytos sutartys, tam tikrus straipsnius šiais atvejais: pasikeitus arba atsiradus naujoms teisės normoms, kuriomis vadovaujantis buvo sudarytos taisyklės arba kai pasikeičia teisinės nor- mos, tiesiogiai susijusios su sutartimi, arba esant objektyviam būtinu- mui dėl ekonominės padėties (pvz., esant hiperinfliacijai).
Naujos nuostatos privalo teisiškai ir ekonomiškai atitikti pakeistąsias ir neturi, palyginti su ankstesne redakcija, teisiškai ir ekonomiškai pablo- ginti apdraustųjų padėties.
18.5. Apie pakeitimus pagal 18.3., 18.4. punktus draudikas draudėjui praneša raštu. Jie jsigalioja praėjus mėnesiui nuo pranešimo gavimo, jeigu draudikas nenurodo kito termino. Jeigu draudėjas nesutinka su draudimo taisyklių pakeitimais, tai jis gali nutraukti draudimo sutartj pagal 14.5. punktą.
1 lentelė. Papildomų sutarties administravimo paslaugų kainoraštis
Xxxxxxxx xxxxxxxxx xxxxxxxxx išdavimas | 5,00 Eur |
Draudimo sutarties pakeitimas, jskaitant investavimo programos keitimą daugiau nei 1 kartą per metus | 10,00 Eur |
Dalies kapitalo atsiėmimo mokestis | 30,00 Eur |
Draudikas gali keisti pateiktus jkainius. Jie gali būti didinami, jei drau- diko išlaidos, susijusios su išvardytų paslaugų teikimu, didėja dėl infliacijos.
II. Papildomos gyvybės draudimo sąlygos
1. Draudiminiai jvykiai
1.1. Draudimo išmoka mokama apdraustajam mirus draudimo su- tarties galiojimo metu, išskyrus 2.1., 2.2. punktuose numatytus atvejus.
1.2. Teismui paskelbus apdraustąjj mirusiu, tai laikoma draudiminiu jvykiu, jeigu apdraustojo dingimo bei spėjamo žuvimo diena priklauso draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiui. Jei teismas pripažjsta ap- draustąjj nežinia kur esančiu, tai nelaikoma draudiminiu jvykiu.
2. Nedraudiminiai jvykiai
2.1. Nedraudiminiai jvykiai, dėl kurių draudimo išmoka nemokama, yra:
a) apdraustojo savižudybė per pirmus tris draudimo apsaugos ga- liojimo metus;
b) apdraustojo mirtis, susijusi su karo veiksmais, karo ar nepapras- tosios padėties jvedimu, vidaus neramumais, branduolinės ener- gijos poveikiu arba apdraustojo nusikalstamais veiksmais;
c) apdraustojo mirtis draudimo apsaugos sustabdymo metu.
2.2. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos, jeigu draudi- minis jvykis jvyko dėl draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo kaltės (veikos, padarytos tiesiogine ar netiesiogine tyčia), išskyrus veiksmus, susijusius su pilietinės pareigos atlikimu ar būtinąja gintimi arba ap- draustojo savižudybe po trijų draudimo apsaugos galiojimo metų.
3. Xxxxxxxx xxxx. Draudimo išmokos
3.1. Pagrindinis apdraustasis asmuo apdraudžiamas bazine gyvybės draudimo suma. Sutarties šalių susitarimu šis asmuo gali būti apdraus- tas papildoma gyvybės draudimo suma. Susitartos draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime.
3.2. Šalių susitarimu kiti apdraustieji asmenys gali būti apdrausti gy- vybės draudimu. Kiekvienam apdraustajam xxxxxxxx sutartos gyvy- bės draudimo sumos nurodomos draudimo liudijime.
3.3. Draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl draudiminio jvykio:
3.3.1. Mirus pagrindiniam apdraustajam asmeniui išmokama draudiminio jvykio patvirtinimo dieną pagal draudimo sutartj su- kaupto kapitalo vertė ir draudimo liudijime nustatytos šio asmens gyvybės draudimo sumos.
3.3.2. Mirus kartu apdraustajam asmeniui išmokama šio asmens gyvybės draudimo suma, jeigu draudimo sutartyje tokia nustatyta.
3.4. Draudimo išmokos apdraustajam mirus dėl nedraudiminio jvykio:
3.4.1. Mirus pagrindiniam apdraustajam asmeniui draudimo su- tartis pasibaigia, o naudos gavėjams išmokama draudimo sutarties išperkamoji suma. Dėl apdraustojo mirties kaltas naudos gavėjas ne- turi teisės j draudimo išmoką.
3.4.2. Mirus kartu apdraustajam asmeniui nutrūksta šio asmens draudimo apsauga ir jokios draudimo išmokos nemokamos.
3.5. Jeigu apdraustojo gyvybės draudimo suma buvo padidinta ir apdraustasis nusižudo per pirmus trejus metus nuo draudimo sumos padidinimo, išskyrus 2.1. a) punkte numatytą atvejj, tai mokama drau- dimo suma pagal 3.3. punktą yra lygi mažiausiai iš apdraustojo draudi- mo sumų, galiojusių per trejus paskutinius metus.
3.6. Jei draudėjas arba apdraustasis asmuo nenurodė arba netei- singai nurodė aplinkybes, kurios yra svarbios suteikiant draudimo ap- saugą, draudikas, mirus apdraustajam, turi teisę sumažinti draudimo išmoką arba mokėti išperkamąją sumą.
III. Papildomos darbingumo netekimo draudimo sąlygos
1. Draudiminis jvykis
Draudiminiu jvykiu yra laikomas negrjžtamas apdraustojo visiškas darbingumo netekimas, dėl kurio apdraustasis negali verstis veikla, duodančia pajamų.
Darbingumas – žmogaus sugebėjimas ir galimybė atlikti savo profesi- jos darbą arba kitus darbus, nereikalaujančius specialių žinių, kvalifika- cijos ir jgūdžių.
Darbingumo netekimas – tai tokia žmogaus organizmo būklė, kai ap- draustasis dėl ryškių organizmo funkcijos sutrikimų ilgai arba nuolat negali dirbti nei jprastomis, nei specialiomis darbo sąlygomis (kai dar- bingumo negalima koreguoti protezavimu, kompensacine technika bei kitomis reabilitacijos priemonėmis).
Visiško darbingumo netekimo faktas patvirtinamas, jeigu apdrausta- sis yra visiškai nedarbingas daugiau negu šešis mėnesius ir bus visiškai ir nuolat nedarbingas ateityje.
2. Nedraudiminiai jvykiai
2.1. Visiškas darbingumo netekimas nelaikomas draudiminiu jvykiu, jeigu apdraustajam asmeniui jis atsirado dėl ligų ir jų pasekmių, nelai- mingų atsitikimų padarinių, kuriuos sukėlė:
a) jvykiai, susiję su karo veiksmais, karo ar nepaprastosios padėties jvedimu, vidaus neramumais, tarnyba kariuomenėje;
b) apdraustojo nusikalstama veika ar rengimasis padaryti nusikals- tamą veiką, ar kitas teisei priešingas veikimas arba neveikimas;
c) apdraustojo užsiėmimas pavojinga sporto ar laisvalaikio veikla (ekstremalaus sporto šakos, kovinės sporto šakos, nardymas, al- pinizmas, parašiutizmas, aviasportas, sklandymas, oro balionai, automobilių, motociklų lenktynės), jeigu draudimo sutartyje ne- buvo numatyta kitaip;
d) tyčia sukeltos ligos, tyčiniai susižalojimai arba bandymas nusižudyti;
e) apdraustojo sužalojimas dėl tiesioginės arba netiesioginės drau- dėjo ar draudimo išmokų gavėjo tyčios;
f) jonizuojanti radiacija (išskyrus spindulinės terapijos pasekmes);
g) alkoholio, narkotinių, apsvaigimo tikslu naudotų toksinių me- džiagų, stipriai veikiančių vaistų, kurie nebuvo paskirti gydytojo, poveikio.
2.2. Visiškas darbingumo netekimas nelaikomas draudiminiu jvykiu, jeigu jis nustatytas per pirmus 6 mėnesius nuo draudimo pradžios.
2.3. Visiškas darbingumo netekimas nelaikomas draudiminiu jvykiu, jeigu apdraustasis sąmoningai nevengia pavojingos situacijos, su- sijusios su jo darbingumo netekimu, išskyrus veiksmus, susijusius su pilietinės pareigos atlikimu arba gyvybės, sveikatos, garbės ir orumo gynimu.
2.4. Jeigu draudimo apsauga buvo sustabdyta arba nutraukta, tai at- naujinus draudimo apsaugos galiojimą 1 straipsnyje nurodytos nuos- tatos netaikomos, jeigu darbingumo netekimas atsirado dėl priežasčių, kurios jvyko per draudimo apsaugos negaliojimo laikotarpj.
3. Draudimo objektas
Draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su pagrindinio ap- draustojo asmens visišku darbingumo netekimu. Darbingumo neteki- mo draudimo apsauga galioja tik pagrindiniam apdraustajam asme- niui nuo 16 metų amžiaus.
4. Xxxxxxxx xxxx. Draudimo išmokos
4.1. Pagrindinis apdraustasis asmuo apdraudžiamas visiško darbin- gumo netekimo draudimo suma. Xxxxxxxx xxxx xxxxxxxx xxxxxxxx xxxxxxxxx.
4.2. Jeigu pagrindinis apdraustasis asmuo tampa visiškai nedarbin- gas dėl draudiminio jvykio, tai išmokama draudiminio jvykio patvirtini- mo dieną pagal draudimo sutartj sukaupto kapitalo vertė ir draudimo liudijime nustatyta šio asmens visiško darbingumo netekimo draudimo suma.
4.3. Jeigu pagrindinis apdraustasis asmuo tampa visiškai nedarbin- gas dėl nedraudiminio jvykio, tai išmokama draudimo sutarties išper- kamoji suma.
4.4. Pagrindiniam apdraustajam asmeniui visiškai netekus darbingu- mo investicinio draudimo sutartis pasibaigia.
4.5. Kol draudėjas, apdraustasis ar kitas j draudimo išmoką preten- duojantis asmuo sąmoningai ar aplaidžiai nevykdo 4.6. punkte nusta- tytų reikalavimų, draudikas turi teisę nepripažinti draudiminio jvykio. Tačiau tai negalioja, jeigu toks aplaidus pareigų nevykdymas netrukdo nustatyti draudiminj jvykj.
4.6. Asmuo, pretenduojantis j draudimo išmoką pagal 4.2. punktą, apie apdraustojo darbingumo netekimą turi neatidėliotinai, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio jvykio pranešti draudikui. Medicininės socialinės ekspertizės komisijos išvadą bei išsamų gydančio gydytojo išrašą apie darbingumo netekimo priežastis, pradžią ir numatomą atei- tyje ilgalaikj jo buvimą privaloma pateikti draudikui per 4 mėnesius nuo apdraustojo darbingumo netekimo.
4.7. Siekdamas tiksliau nustatyti darbingumo netekimo laipsnj drau- dikas gali pareikalauti papildomų jrodymų, apklausti visus gydytojus, ligonines ir kitas gydymo jstaigas, kuriose apdraustasis asmuo buvo gydomas, savo sąskaita atlikti reikalingus medicininius tyrimus ar skirti gydytojų ekspertizę.
IV. Papildomos kritinių ligų draudimo sąlygos
1. Draudiminis jvykis
Draudiminio jvykio prielaida yra apdraustojo kritinė liga ar būklė, pa- tvirtinta gydytojo. Kritinės ligos diagnozė turi atitikti 6 straipsnyje nu- rodytus kritinių ligų diagnozavimo kriterijus.
2. Nedraudiminiai jvykiai ir nedraudžiami asmenys
2.1. Nedraudiminiais jvykiais, dėl kurių draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi:
a) jei diagnozė atitiko ne visus 6 straipsnyje nurodytus atitinkamos kritinės ligos diagnozavimo kriterijus;
b) jei kritinė liga ar būklė atsirado per pirmus 6 mėnesius nuo drau- dimo liudijime nustatytos kritinių ligų draudimo pradžios;
c) jei kritinės ligos atsirado dėl jonizuojančio spinduliavimo (išsky- rus spindulinės terapijos pasekmes);
d) jeigu viena iš šių ligų ar būklių buvo sukeltos apdraustajam tyčia susižalojus arba bandant apdraustajam nusižudyti;
e) jeigu viena iš šių ligų ar būklių buvo sukeltos apdraustojo suža- lojimu dėl tiesioginės arba netiesioginės draudėjo ar draudimo išmokų gavėjo tyčios;
f) jei sveikatos sutrikimai atsirado apdraustajam vykdant nusikalti- mą arba rengiantis jj jvykdyti;
g) jeigu viena iš šių ligų ar būklių atsirado apdraustajam nuo al- koholio, narkotinių ar apsvaigimo tikslu naudotų toksinių me- džiagų, stipriai veikiančių vaistų, kurie nebuvo paskirti gydytojo, poveikio.
2.2. Xxxxxxxx išmoka nemokama, jei kritinė liga buvo apdraustojo mirties, jvykusios per vieną mėnesj nuo kritinės ligos diagnozavimo, priežastis.
2.3. Draudimo išmoka nemokama, jeigu buvo nustatytos šios pik- tybinio auglio diagnozės: odos piktybinio auglio; lėtinės limfocitinės leukozės; I stadijos limfogranuliomatozės; I stadijos prostatos vėžio; nustačius ankstyvosios stadijos dar neišplitusj lokalizuotą (carcinoma in situ) piktybinj auglj; bet kokius auglius, kai apdraustasis infekuotas ŽIV arba serga AIDS.
2.4. Kritinių ligų draudimu nedraudžiami asmenys:
- sergantys arba persirgę kritinėmis ligomis;
- sergantys AIDS arba ŽIV viruso nešiotojai;
- sergantys ateroskleroze; cukriniu diabetu; lėtinėmis sunkiomis kraujo, kepenų, inkstų, plaučių ligomis;
- psichikos ligoniai bei sergantys lėtinėmis sunkiomis nervų ligomis;
- piktnaudžiaujantys jvairiomis svaiginančiomis, toksinėmis, nar- kotinėmis medžiagomis, vaistais, alkoholiu.
2.5. Draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, jeigu draudėjas ar apdraustasis pateikė neteisingus duome- nis arba sąmoningai klaidingą informaciją apie apdraudžiamojo svei- katos būklę.
2.6. Jei draudimo apsauga buvo sustabdyta, tai kritinių ligų draudi- miniams jvykiams ji pradeda galioti po 6 mėnesių laukimo laikotarpio nuo draudimo apsaugos galiojimo atnaujinimo dienos. Jeigu kritinių ligų draudimo apsauga buvo sustabdyta arba nutraukta, tai atnauji- nus draudimo apsaugos galiojimą 1 straipsnyje nurodytos nuostatos netaikomos, jeigu kritinė liga atsirado dėl priežasčių, kurios jvyko per draudimo apsaugos negaliojimo laikotarpj.
3. Draudimo objektas
3.1. Draudimo objektas yra turtinis interesas, susijęs su apdraustojo asmens kritine liga.
3.2. Kritinių ligų sąrašas:
- miokardo infarktas;
- smegenų insultas (infarktas);
- piktybinis auglys;
- vainikinių širdies kraujagyslių šuntavimo operacija;
- inkstų funkcijos nepakankamumas;
- galūnių netekimas/galūnių funkcijos netekimas;
- regėjimo netekimas (aklumas);
- išsėtinė sklerozė;
- vidaus organų transplantacijos operacija;
- širdies vožtuvų pakeitimas (protezavimas);
- aortos protezavimo operacijos.
4. Xxxxxxxx xxxx
4.1. Šalių susitarimu apdraustieji asmenys gali būti apdrausti kritinių ligų draudimu. Kiekvienam apdraustajam susitarta kritinių ligų draudi- mo suma nurodoma draudimo liudijime.
4.2. Draudimo suma pagal kiekvieno apdraustojo asmens draudimą išmokama tik vieną kartą, neatsižvelgiant j kritinių ligų ir jų pasikarto- jimo skaičių. Draudikui pripažinus apdraustojo kritinę ligą šio asmens kritinių ligų draudimas pasibaigia.
5. Draudimo išmokų nustatymo tvarka
5.1. Apie kritinę ligą draudikui reikia pranešti raštu per 30 dienų nuo kritinės ligos diagnozavimo.
5.2. Išmokas pagal draudimo sutartj draudikas moka pateikus drau- dimo liudijimą ir dokumentus iš sveikatos priežiūros jstaigos, jrodan- čius apie nustatytą kritinę ligą: išsamų gydytojo išrašą apie ligą, jos eigą, tyrimus, gydymą arba atliktas operacijas.
5.3. Siekdamas nustatyti, ar priklauso mokėti draudimo išmokas, draudikas gali pareikalauti papildomų jrodymų, apklausti visus gydy- tojus ir gydymo jstaigas, kuriose apdraustasis asmuo buvo gydomas, savo sąskaita atlikti reikalingus medicininius tyrimus ar skirti gydytojų ekspertizę.
5.4. Kol draudėjas, apdraustasis ar kitas j draudimo išmoką preten- duojantis asmuo sąmoningai ar aplaidžiai nevykdo šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų, draudikas turi teisę nepripažinti draudiminio jvykio. Tačiau tai negalioja, jeigu toks aplaidus pareigų nevykdymas netrukdo nustatyti draudiminio jvykio.
5.5. Draudimo išmokas kritinių ligų draudimo atveju draudikas išmo- ka apdraustajam asmeniui, jeigu nebuvo susitarta kitaip.
6. Kritinių ligų apibrėžimai ir diagnozavimo kriterijai
Miokardo infarktas – tai ūmus negrjžtamas širdies raumens pažeidi- mas (nekrozė) dėl nutrūkusios adekvačios arterinės kraujotakos atitin- kamame segmente.
Draudiminis jvykis esant miokardo infarktui pripažjstamas, kai užsitę- sus specifinio skausmo (krūtinės anginos) priepuoliui atsiranda naujų elektrokardiografinių pakitimų, būdingų miokardo infarktui, o kraujo serume nustatomas infarktui būdingų fermentų (KFK, LDH, KKMB, tro- poninas) padidėjimas.
Draudimo išmoka nemokama, jeigu nėra naujų elektrokardiografinių pakitimų, būdingų miokardo infarktui, nors kraujo serume fermentai yra padidėję.
Smegenų insultas (infarktas) – tai ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, pasireiškiantis židininiais neurologiniais simptomais, kurie neišnyksta praėjus 24 valandoms nuo ligos pradžios. Smegenų insultas (infarktas) pripažjstamas draudiminiu jvykiu, jei nuolatinis neurologinis deficitas (patvirtinta gydytojo neurologo bei instrumentiniais tyrimais) išlieka 3 mėnesius nuo ligos pradžios.
Piktybinis auglys – tai nekontroliuojamas piktybinių ląstelių augimas ir išplitimas j greta esančius organus arba audinius. Piktybinio auglio diagnozė pripažjstama draudiminiu jvykiu, jeigu auglys yra išplitęs, di- agnozė nustatyta (ar patvirtinta) gydytojo onkologo arba hematologo, o auglio piktybiškumas jrodytas histologiškai. Draudiminiu jvykiu taip pat laikomas susirgimas leukoze, limfoma bei melanoma (nuo III lygio pagal Clarko klasifikaciją).
Draudimo išmoka nemokama, jeigu buvo nustatytos šios diagnozės: odos piktybinio auglio; lėtinės limfocitinės leukozės; I stadijos limfogra- nuliomatozės; I stadijos prostatos vėžio; nustačius ankstyvosios sta- dijos dar neišplitusj lokalizuotą (carcinoma in situ) piktybinj auglj; bet kokius auglius, kai apdraustasis infekuotas ŽIV arba serga AIDS.
Vainikinių širdies kraujagyslių šuntavimo operacija
Draudiminiu jvykiu pripažjstama dviejų ar daugiau vainikinių širdies kraujagyslių šuntavimo operacija (atviru būdu), skirta šių kraujagyslių užakimui arba susiaurėjimui koreguoti, jei jos būtinybė prieš tai buvo jrodyta angiografinio tyrimo metu.
Jeigu buvo atlikta vainikinių širdies kraujagyslių praplėtimo operacija balionėliu (balioninė angioplastika), draudimo išmoka nemokama.
Inkstų funkcijos nepakankamumas pripažjstamas draudiminiu jvykiu, jeigu yra nustatytas negrjžtamas ir smarkus abiejų inkstų funkcijos sutrikimas, kuris gydomas reguliariomis dializės (hemodializės ir pe- ritoninės dializės) procedūromis ir kurio simptomai lieka 3 mėnesius nuo ligos pradžios, arba šiai ligai gydyti yra atlikta inksto (-ų) trans- plantacijos operacija. Esant ūmiam inkstų funkcijos nepakankamumui arba jei inkstų nepakankamumas atsirado dėl to, kad nuosavas orga- nas buvo atiduotas transplantuoti kitam asmeniui, draudimo išmoka nemokama.
Galūnių netekimas/galūnių funkcijos netekimas
Visiškas ir nuolatinis dviejų ir daugiau galūnių arba jų funkcijos ne- tekimas dėl ligos ar traumos. Galūnės netekimu laikomas netekimas aukščiau kelio ar alkūnės sąnario. Kai kuriais atvejais galūnių funkcijos gali būti prarandamos laikinai. Tokiu atveju draudimo išmoka mokama, jeigu galūnių funkcijos neatsistato ir praėjus 3 mėnesiams.
Regėjimo netekimas (aklumas)
Visiškas ir negrjžtamas abiejų akių regėjimo netekimas dėl ligos ar traumos. Tai turi patvirtinti gydytojas oftalmologas klinikiniais bei ins- trumentiniais tyrimais.
Išsėtinė sklerozė
Draudiminis jvykis išsėtinės sklerozės atveju pripažjstamas, jeigu yra pasikartojantys jutiminės ir motorinės funkcijų sutrikimai, kurie tęsiasi ilgiau negu 6 mėnesius nuo ligos diagnozavimo.
Šios ligos diagnozė turi būti neabejotina ir patvirtinta neurologo kliniki- niais bei instrumentiniais tyrimais (branduolinis magnetinis rezonanso tyrimas).
Vidaus organų transplantacijos operacija
Tai širdies, plaučių, kepenų, kasos, plonųjų žarnų, kaulų čiulpų persodi- nimo operacija apdraustajam asmeniui, kai jis yra recipientas.
Jei persodinami kiti vidaus organai, audiniai ar jų dalys, draudimo iš- moka nemokama.
Širdies vožtuvų pakeitimas (protezavimas)
Tai vieno arba kelių širdies vožtuvų (aortos, mitralinio, triburio, plau- tinės arterijos) pakeitimo operacija dirbtiniais vožtuvais dėl stenozės arba jų nepakankamumo arba abiejų priežasčių kartu.
Draudimo išmoka nemokama, jeigu buvo atlikta vožtuvų plastikos, ko- rekcijos ar jpjovimo operacija.
Aortos protezavimo operacijos
Tai ligos pažeistos pilvinės ar krūtininės aortos dalies pašalinimas ir pakeitimas transplantantu. Draudimo išmoka nemokama, jeigu buvo atlikta aortos šakų operacija, jos stentavimas arba operacija.
V. Papildomos draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sąlygos
1. Draudiminiai jvykiai
1.1. Draudiminis jvykis yra draudimo sutartyje nustatytas nelaimin- gas atsitikimas (išskyrus 2 straipsnyje nurodytus nedraudiminius jvy- kius), kuriam jvykus išmokos gavėjas jgyja teisę j draudimo išmoką.
1.2. Nelaimingais atsitikimais laikomi atvejai, kai apdraustojo kū- nas staiga, ne dėl jo valios paveikiamas iš išorės ir padaroma žala svei- katai arba gyvybei.
1.3. Draudikas suteikia draudimo apsaugą nelaimingų atsitikimų atvejais, kurie gali atsitikti apdraustajam draudimo sutarties galiojimo metu visą parą ir visame pasaulyje.
2. Nedraudiminiai jvykiai ir nedraudžiami asmenys
Nedraudiminiais jvykiais, dėl kurių draudikas neprivalo mokėti draudi- mo išmokų, laikomi:
2.1. Nelaimingi atsitikimai dėl psichikos ar sąmonės sutrikimų, apo- pleksijos, epilepsijos ar kitų konvulsinių traukulių, ištinkančių visą ap- draustojo kūną. Tačiau draudimo apsauga galioja, jei čia išvardyti sutri- kimai ar traukuliai atsirado dėl nelaimingo atsitikimo, kuris pagal šias taisykles laikomas draudiminiu jvykiu.
2.2. Nelaimingi atsitikimai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su karo ar nepaprastosios padėties jvedimu, karo veiksmais, vidaus neramumais, bet kokio pobūdžio teroro aktais, jei draudimo sutartyje nesusitarta kitaip.
2.3. Nelaimingi atsitikimai, kurie jvyko dėl draudėjo ar draudimo iš- mokų gavėjo kaltės (veikos, padarytos tiesiogine ar netiesiogine tyčia), išskyrus veiksmus, susijusius su pilietinės pareigos atlikimu ar būtinąja gintimi.
2.4. Nelaimingi atsitikimai, kurie susiję su apdraustojo tyčiniu susi- žalojimu ar bandymu nusižudyti, taip pat kuriuos patyrė apdraustasis, darydamas ar rengdamasis padaryti nusikalstamą veiką ar atlikdamas kitus priešingus teisei veiksmus.
2.5. Nelaimingi atsitikimai, kurie atsitinka, kai apdraustasis:
a) naudojasi oro susisiekimo priemonėmis be motoro, motoriniais aeroplanais, lengvaisiais lėktuvais, kosminiais laivais, taip pat kai apdraustasis užsiima parašiutizmu;
b) vairuoja transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (viršijant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą alkoholio koncen- traciją kraujyje); važiuodamas motorine transporto priemone su jrengtais saugos diržais, kaip vairuotojas ar keleivis, nėra užsise- gęs saugos diržų;
c) vairuoja oro susisiekimo priemonę ar yra jos jgulos narys;
d) atlieka karinę tarnybą armijoje ar kitoje panašioje formuotėje, dalyvauja kare bei kariniuose veiksmuose;
e) kaip motorinės transporto priemonės vairuotojas, antrasis vai- ruotojas ar keleivis, dalyvauja transporto priemonių varžybose, tarp jų ir treniruotėse, kuriose siekiama didelio greičio; taip pat nelaimingi atsitikimai, kurie atsitinka aktyviai dalyvaujant bet kokiose sporto varžybose, treniruotėse, jeigu draudimo sutartyje nėra numatyta kitaip. Oficialiai organizuojamos sporto varžy- bos ir treniruotės yra tokios, kurias rengia sporto organizacijos, juridinio asmens teises turintys sporto klubai, sporto mokyklos, sporto centrai, sporto bazės, sporto šakų federacijos, asociacijos, draugijos, kitos kūno kultūra ir sporto veikla užsiimančios orga- nizacijos bei institucijos, kurios sudaro sąlygas praktikuoti kūno kultūrą ir sportą, rengti sportininkus, organizuoti sporto varžy- bas ir kitus kūno kultūros bei sporto renginius. Oficialiai rengia- mos sporto varžybos yra vykdomos pagal varžybų nuostatus, kurie turi atitikti sporto varžybų taisykles. Nuostatuose turi būti nurodyti varžybų rengėjai, taip pat varžybų vykdymo sąlygos, tvarka ir saugos reikalavimai;
f) užsiima sportu ar veikla, pavojinga gyvybei (nardymas, alpiniz- mas, kovinės sporto šakos ir ekstremalaus sporto šakos), jeigu draudimo sutartyje nėra numatyta kitaip.
2.6. Nelaimingi atsitikimai dėl tiesioginio ar netiesioginio branduo- linės energijos poveikio ir pakenkimai sveikatai dėl bet kokio spindulių (radioaktyviųjų, elektromagnetinių, šilumos, šviesos ir kt.) poveikio, taip pat dėl cheminių ar biologinių medžiagų naudojimo netaikiais tikslais.
2.7. Sveikatos sutrikimai dėl gydymo, operacijų ar kitų medicininių procedūrų. Jeigu operacija ar gydymas buvo būtini dėl nelaimingo atsi- tikimo, tuomet tai vertinama kaip draudiminis jvykis.
2.8. Infekcijos, išskyrus tas, kurių sukėlėjai patenka j organizmą su- sižeidus draudiminio jvykio, numatyto šiose taisyklėse, metu. Nedideli odos ir gleivinės sužeidimai (nubrozdinimai, jbrėžimai) nelaikomi drau- diminiais jvykiais, nors per sužeidimus tuoj pat ar po kurio laiko ligos sukėlėjai patenka j organizmą. Pasiutligės ir stabligės atveju šis apribo- jimas negalioja. Infekcijoms, sukeltoms gydymo metu, taikytinas 2.7. punktas.
2.9. Nelaimingi atsitikimai, kuriuos lėmė alkoholio, narkotinių ar ap- svaigimo tikslu naudotų kitų toksinių medžiagų, stipriai veikiančių vais- tų vartojimas.
2.10. Pilvo ar pilvo ertmės išvaržos.
2.11. Sveikatos sutrikimai dėl psichinių reakcijų (afekto būklėje), ne- svarbu, kas buvo jų priežastis.
2.12. Patologiniai kaulų lūžiai, tarpslankstelinių diskų pakenkimai (iš- skyrus atvejus, kai juos lemia prievartinis išorinis poveikis).
2.13. Neapdraudžiami asmenys:
2.13.1. Psichiniai ligoniai ir asmenys, kuriems reikia ilgalaikės prie- žiūros, nedraudžiami, ir nors draudimo jmoka už juos sumokama, draudimo apsauga jiems negalioja. Priežiūros reikalaujantis asmuo yra toks asmuo, kuriam kasdieniniame gyvenime nuolat reikalinga kitų pagalba.
2.13.2. Draudimo apsauga pasibaigia, kai tik apdraustasis asmuo tampa neapdraudžiamas pagal 2.13.1.
2.14. Jeigu draudimo apsauga buvo sustabdyta arba nutraukta, tai at- naujinus draudimo apsaugos galiojimą 1 straipsnyje nurodytos nuos- tatos netaikomos, jeigu nelaimingas atsitikimas jvyko per draudimo apsaugos negaliojimo laikotarpj.
3. Draudimo objektas
Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais.
4. Draudimo išmokų rūšys ir draudimo sumos
4.1. Draudimo išmoka mirties atveju
Jei dėl nelaimingo atsitikimo nukentėjęs apdraustasis per metus mirš- ta, tai yra teisė reikalauti draudimo išmokos pagal draudimo sumą, nu- matytą apdraustojo mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju.
4.2. Draudimo išmoka negalios atveju
Negalia – tai ilgalaikis ir nuolatinis apdraustojo fizinio ar psichinio pa- jėgumo netekimas dėl nelaimingo atsitikimo, kai asmuo visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu arba socialiniu gyvenimu, jgy- vendinti savo teisių ir vykdyti savo pareigų.
Jei nelaimingas atsitikimas lemia nuolatinj apdraustojo fizinio ar psi- chinio pajėgumo netekimą (negalią), tai draudėjas turi teisę reikalauti draudimo išmokos iš negalios atveju susitartos draudimo sumos, pro- porcingai draudiko medicininės tarnybos darbuotojų nustatytam ne- galios laipsniui.
Negalia turi pasireikšti ne vėliau kaip per vienus metus nuo nelaimingo atsitikimo ir, pasibaigus šiam laikotarpiui, ne vėliau kaip per tris mėne- sius turi būti mediciniškai patvirtinta atitinkama pažyma.
4.3. Draudimo išmoka kaulų lūžių atveju
Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, iš kaulų lūžių atveju susi- tartos draudimo sumos, proporcingai draudiko medicininės tarnybos darbuotojų nustatytiems lūžiams, yra išmokami pinigai už kaulų lūžius, kuriuos apdraustasis patiria dėl nelaimingo atsitikimo.
Draudimo išmoka dėl kaulų lūžių mokama, jei tai pagrjsta spinduliniais tyrimais (rentgeno, kompiuterinio tomografo ar magnetinio rezonansi- nio tyrimo nuotraukomis). Kai šių tyrimų duomenų nepakanka diagno- zei pagrjsti, gali būti mokama draudimo išmokos dalis, jeigu sužaloji- mai pagrjsti kliniškai, bei skirtas trukme ir būdu adekvatus gydymas.
4.4. Draudimo išmoka laikinos negalios atveju
Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, iš laikinos negalios atvejui susitartos draudimo sumos, proporcingai draudiko medicininės tarny- bos darbuotojų nustatytam negalios laipsniui, yra išmokami pinigai (vienkartinė išmoka) už laikiną negalią, kurią lėmė:
4.4.1. Sąnarių – peties, alkūnės, klubo, kelio, stuburo kaklinės da- lies slankstelių, pirštakaulių, girnelės – išnirimai
Draudimo išmoka sąnarių išnirimo atveju mokama, kai tai patvirtin- ta rentgenologiškai, buvo skirtas operacinis gydymas arba imobili- zacija ir gydyta nepertraukiamai ne trumpiau kaip 14 dienų. Jeigu pirminis išnirimas buvo iki sudarant draudimo sutartj, tai pasikarto- jantieji išnirimai nėra draudiminiai jvykiai ir dėl jų draudimo išmokos nemokamos.
Vieno piršto kelių pirštakaulių išnirimai vertinami kaip vienas išnirimas.
4.4.2. Minkštųjų audinių sužalojimas
Draudimo išmoka mokama esant minkštųjų audinių, raumenų ir sausgyslių vientisumo pažeidimui; daugybinėms hematomoms; ant- kaulio uždegimui; krūtinės ląstos sužalojimams, sukėlusiems pneu- motoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą, poodinę emfizemą; išsivysčius pūlingoms komplikacijoms: osteomielitui, flegmonoms, fistulėms.
Jeigu vieno draudiminio jvykio metu pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys, sausgyslės, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sun- kiausią iš padarinių.
4.4.3. Meniskų, raiščių, sausgyslių plyšimai, kelio sąnarj sudaran- čių kaulų dalelių atplyšimai
Draudimo išmoka meniskų plyšimo (jplyšimo) atveju mokama, kai tai buvo gydyta operuojant arba tai patvirtinta artroskopinės operacijos metu.
Traumos atveju plyšus vieno kelio abiem meniskams, draudimo iš- moka mokama kaip esant vieno menisko plyšimui.
Plyšus raiščiams, sausgyslėms, draudimo išmoka mokama, kai buvo skirtas operacinis gydymas arba imobilizacija ir gydyta nepertrau- kiamai ne trumpiau kaip 14 dienų.
4.4.4. Nudegimai (ne mažesni nei II laipsnio) arba nudegiminė liga.
4.4.5. Nušalimai (ne mažesni nei III laipsnio nušalimai).
4.4.6. Galvos ir stuburo smegenų traumos
Tai kraujosruva (hematoma), galvos, nugaros smegenų sukrėtimas (komocija), sumušimas (kontūzija).
Galvos, nugaros smegenų sukrėtimo (komocijos) ar sumušimo (kon- tūzijos) diagnozė turi būti nustatyta gydytojo specialisto (neurolo- go ar neurochirurgo), gydyta stacionariai arba ambulatoriškai ne trumpiau kaip 14 dienų ir nedarbingumas tęsėsi ne trumpiau kaip 14 dienų.
4.4.7. Trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti.
4.4.8. Atsitiktiniai ūmūs vidutinio ar sunkaus laipsnio apdraustojo apsinuodijimai vaistais, cheminėmis medžiagomis, dujomis, garais, nuodingaisiais augalais ar grybais, išskyrus taisyklių 2.9. punkte nu- rodytus atvejus.
Draudiminiu jvykiu yra laikomas apdraustojo apsinuodijimas, jei ap- draustasis gydosi stacionariai ne trumpiau kaip 3 dienas.
4.5. Draudimo išmoka už gydymosi išlaidas atliekant kosmetines plastines operacijas
Jeigu draudėjas, sudarydamas draudimo sutartj, pasirinko apdrausta- jam mirties, negalios, kaulų lūžių ir laikinos negalios draudimo išmokų rūšis, taip pat yra atlyginamos apdraustojo gydymo išlaidos iki 3000,00 Lt (trys tūkstančiai litų) už kosmetinių defektų ar subjaurojimų, atsi- radusių dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų veido ar kaklo srities minkštųjų audinių sužalojimų, gydymą.
4.6. Ligonpinigiai
Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, yra išmokami ligonpinigiai, kai dėl nelaimingo atsitikimo nukentėjęs apdraustasis buvo paguldytas j ligoninę, reabilitacijos centrą (tik po sunkios traumos pagal SAM 1999 02 25 jsakymu Nr. 92 patvirtintą parodymų sąrašą). Draudimo išmo- kos dydis už kiekvieną dieną, praleistą ligoninėje, ir už visą ligoninėje praleistą laiką yra nustatomas draudimo liudijime. Pirmoji ir paskutinė hospitalizavimo diena laikoma viena diena. Pagrindas mokėti ligonpi- nigius yra nedarbingumo pažymėjimas ir/arba epikrizė iš ligos istorijos. Ligonpinigiai nemokami, jei draudėjas gydosi sanatorijose, poilsio na- muose ar reabilitacijos centruose (išskyrus šiame punkte nustatytus atvejus), dienos stacionare.
4.7. Dienpinigiai
Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, yra išmokami dienpinigiai, kai nukentėjęs dėl nelaimingo atsitikimo apdraustasis laikinai neten- ka darbingumo. Draudimo išmokos dydis už kiekvieną nedarbingumo dieną ir už visą nedarbingumo laikotarpj yra nustatomas draudimo liu- dijime. Dienpinigiai pradedami mokėti nuo pirmos nedarbingumo die- nos. Pirmoji ir paskutinė nedarbingumo dienos laikomos viena diena. Pagrindas mokėti dienpinigius yra nedarbingumo pažymėjimas arba pažyma dėl neatvykimo j darbą, darbo biržą ar ugdymo instituciją (F 094a).
4.8. Kiekvienam apdraustajam draudimo išmokos rūšys ir draudimo sumos nustatomos šalių susitarimu. Susitartos draudimo išmokų rūšys ir draudimo sumos jrašomos j draudimo liudijimą.
5. Sutarties šalių teisės ir pareigos draudimo sutarties galiojimo metu
5.1. Draudėjas ir apdraustasis privalo laikytis teisinių normų, žinybi- nių arba susitartų saugumo priemonių.
5.2. Iš esmės pasikeitus draudimo sutartyje numatytoms aplinky- bėms, dėl kurių padidėja arba gali padidėti draudimo rizika, draudėjas privalo tuoj pat, kai tik sužinojo apie draudimo rizikos pasikeitimus, bet ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sužinojimo dienos, pranešti apie tai draudikui. Draudikas, kuriam buvo pranešta apie drau- dimo rizikos padidėjimą, turi teisę pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo rizikos mokestj.
5.3. Draudimo rizikos padidėjimu vadinami atvejai, kai apdraustojo gyvenime ar veikloje pasikeičia darbo pobūdis ar dėl kitų priežasčių pa- sikeičia kuri nors aplinkybė, nurodyta draudėjo prašyme.
5.4. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių sumažėja ar gali sumažėti draudimo rizika, draudėjas dėl draudimo rizikos sumažėjimo turi teisę prašyti draudiko pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba su- mažinti draudimo rizikos mokestj.
5.5. Draudikas turi teisę pakeisti papildomas draudimo nuo nelaimin- gų atsitikimų sąlygas, jspėdamas raštiškai draudėją ne vėliau kaip prieš mėnesj iki numatytos draudimo sąlygų pakeitimo datos. Jeigu draudė-
jas nesutinka su šiais draudimo sąlygų pakeitimais, tai draudimas nuo nelaimingų atsitikimų nutraukiamas nuo draudimo sąlygų pakeitimo dienos.
6. Draudimo išmokų nustatymo tvarka
6.1. Atsitikus draudiminiam jvykiui, draudėjas privalo:
a) nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 48 valandas, kreiptis j gydy- toją (gydymo jstaigą);
b) nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, pranešti draudikui apie kiekvieną draudiminj jvykj. Pavėlavus pranešti apie drau- diminj jvykj, draudikas gali pareikalauti draudėjo kompensuoti medicinines išlaidas, būtinas draudiminiam jvykiui nustatyti;
c) vykdyti gydytojo nurodymus ir, kiek tai jmanoma, mažinti nelai- mingo atsitikimo pasekmes;
d) teisingai užpildyti draudiko atsiųstą pranešimą apie nelaimingą atsitikimą ir nedelsdamas išsiųsti draudikui;
e) remdamasis draudiko nurodymais, užkirsti kelią nuostoliams atsirasti ar juos mažinti, taip pat suteikti draudiko reikalaujamą informaciją;
f) stengtis, kad kuo greičiau būtų parengti draudikui reikalingi pra- nešimai bei išvados;
g) neprieštarauti, kad xx apžiūrėtų draudiko paskirti gydytojai; tam būtinas išlaidas apmoka draudikas;
h) leisti draudikui atlikti nuostolių priežasties ir dydžio tyrimus, su- teikti draudikui visą ir teisingą informaciją, taip pat pateikti jos reikalaujamus dokumentus.
6.2. Gavęs raštišką pranešimą apie nelaimingą atsitikimą draudikas ar jo atstovas nedelsdami pateikia draudėjui arba asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmoką, užpildyti pranešimo apie nelaimingą at- sitikimą blanką.
6.3. Draudėjas, apdraustasis ir draudimo išmokų gavėjai privalo lai- kytis 6 straipsnio nuostatų.
6.4. Draudėjas ir/arba apdraustasis privalo kuo išsamiau atsakyti j draudiko pateiktos anketos klausimus ir grąžinti ją draudikui, taip pat privalo pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudi- minio jvykio aplinkybes bei pasekmes, būtinus nustatant draudimo iš- mokos dydj. Šiuos dokumentus jie turi teisę gauti jstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
6.5. Draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka nelaimingo atsiti- kimo tyrimą, kurio metu apklausiami jvykio liudytojai, apžiūrima jvykio vieta, užklausiamos atitinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, gydymo, medicininės ekspertizės jstaigos, taip pat organizacijos, kuriose yra sudaromi psichoneurologinių, toksikologinių, narkologinių jskaitų sąra- šai. Prireikus draudikas daro nuotraukas.
6.6. Draudimo išmokos dydj nustato draudiko medicinos tarnybos darbuotojai, vadovaudamiesi šių taisyklių draudimo išmokų lentelėmis ir atsižvelgdami j nukentėjusj asmenj gydžiusių medikų išvadas, konsul- tacijas, siūlymus ir nukentėjusiojo asmens reabilitacijos efektyvumą.
6.7. Kosmetinės plastinės (ar atstatomosios rekonstrukcinės) opera- cijos būtinybė nustatoma pagal 6.6. punkto reikalavimus tik pasibaigus sužalojimo gijimo procesui, atsižvelgus j ankstesnę nukentėjusio as- mens sveikatos būklę iki nelaimingo atsitikimo ir atmetant ankstesnių traumų pasekmes bei kosmetinius defektus ar jgimtas anomalijas.
6.8. Draudiko medicinos tarnybos darbuotojų išvados yra privalo- mos, jei nejrodoma, kad jos neatitinka tikrosios padėties.
6.9. Ilgalaikis ir nuolatinis apdraustojo fizinio ar psichinio pajėgumo netekimas (negalia) nustatomas praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams ir ne daugiau kaip 12 mėnesių nuo draudiminio jvykio dienos. Jeigu ne- pagydomas fizinio ar psichinio pajėgumo netekimas (negalia) yra nea- bejotinas, draudimo išmoka gali būti mokama nelaukiant šio termino.
7. Draudimo išmokų apskaičiavimas
7.1. Išmokos dydis priklauso nuo negalios laipsnio. Nustatant nega- lios laipsnj neatsižvelgiama j ankstesnių ligų paūmėjimus, medicinos pagalbos teikimo trūkumus, rekonstrukcines-plastines operacijas.
7.2. Visiškai netekus kūno dalies, organo arba pasireiškus jų funkci- niam nepajėgumui, negalios laipsnis nustatomas remiantis 5 priede pateikta negalios laipsnio nustatymo lentele.
7.3. Nukentėjusio asmens darbingumo sumažėjimas (netekimas) ir/ arba šio sumažėjimo netekimo nustatymas, kai Medicininės socialinės ekspertizės komisija terminuotai ar nuolat suteikia nukentėjusiam as- meniui invalidumo grupę (negalios laipsnj), negali būti laikomas drau- dimo išmokos dydžio apskaičiavimo (nustatymo) pagrindu.
7.4. Iš dalies netekus ar sutrikus nepagydomai kūno dalių ar jutimo organų funkcijoms, negalios laipsnis nustatomas daliai procentinės iš- raiškos nuo visiško netekimo ar sutrikimo kūno dalių ar jutimo organų funkcijų.
7.5. Jei dėl nelaimingo atsitikimo sužalota kūno dalis, vidaus ar ju- timo organai, kurių netekimas nenumatytas šių taisyklių draudimo išmokų lentelėse, tai fizinis ar psichinis organizmo funkcijų sutrikimo laipsnis nustatomas mediciniškai pagal kitus 6.6. punkte numatytus kriterijus.
7.6. Jei dėl nelaimingo atsitikimo pakenktos kelios fizinės ar psi- chinės funkcijos, negalios laipsnis nustatomas pagal 7.2. punktą šias funkcijas sudedant. Tačiau ši suma negali viršyti 100%. Draudimo iš- moka, mokama dėl vienos kūno dalies visų sužalojimų, negali viršyti draudimo išmokos, mokamos dėl tos kūno dalies netekimo.
7.7. Jei dėl nelaimingo atsitikimo pakenkiama fizinė ar psichinė funk- cija, kuri prieš draudiminj jvykj buvo nuolat sutrikusi, tai funkcijų su- trikimo laipsnis (negalia) apskaičiuojamas pagal 7.2. punktą, atimant atitinkamai prieš tai buvusj organų funkcijos netekimo laipsnj.
7.8. Jei per metus nuo nelaimingo atsitikimo apdraustasis miršta dėl to paties nelaimingo atsitikimo, tai prarandama reikalavimo teisė j išmoką dėl negalios, esant kaulų lūžiams, esant laikinai negaliai, t.y. iš draudimo išmokos, numatytos pagal 4.1. punktą mirties atveju ati- mama ta išmokos dalis, kuri jau buvo išmokėta draudėjui dėl negalios, kaulų lūžių ar laikinos negalios.
7.9. Jei apdraustasis miršta per metus nuo nelaimingo atsitikimo, bet ne dėl nelaimingo atsitikimo jtakos arba miršta praėjus daugiau kaip metams, nepriklausomai nuo priežasties ir buvo pareikšta reikala- vimo teisė dėl išmokos negalios atveju pagal 4.2., tai išmoka dėl nega- lios mokama pagal negalios laipsnj, nustatytą remiantis paskutiniais medicininio patikrinimo duomenimis.
7.10. Jeigu sutarties šalys atskirai susitarė dėl draudimo kaulų lūžių arveju, draudimo išmokos nustatomos remiantis kaulų lūžių lentele, skaičiuojant procentais nuo draudimo sumos draudimo kaulų lūžių atveju.
7.11. Jeigu sutarties šalys atskirai susitarė dėl draudimo laikinos ne- galios atveju, draudimo išmokos nustatomos remiantis laikinos nega- lios nustatymo lentele, skaičiuojant procentais nuo draudimo sumos laikinos negalios atveju.
8. Draudimo išmokos mokėjimo tvarka
8.1. Jeigu draudimo sutartyje nenurodytas naudos gavėjas, tai drau- dimo išmokos apdraustajam mirus mokamos apdraustojo paveldėto- jams. Kitos draudimo išmokos mokamos apdraustajam, jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
8.2. Draudimo išmoka jvykus nelaimingam atsitikimui gali būti išmo- kama dalimis, atsižvelgiant j apdraustąjj asmenj gydžiusių gydytojų išvadas ir reabilitacijos efektyvumą.
8.3. Jei jvykis yra draudiminis, o draudėjas ir draudikas nesusitaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo raštišku pageidavimu draudi- kas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tiksliam žalos dydžiui nustatyti prireikia daugiau kaip 3 mėnesių.
9. Draudimo išmokos sumažinimas ir jos nemokėjimo pagrindai
9.1. Jei nelaimingo atsitikimo sukeltiems sveikatos sutrikimams ar jų pasekmėms jtakos turėjo ligos ar negalavimai, ankstesnių traumų pasekmės, tai draudimo išmoka mažinama pagal ligos ar negalavimo dalj, jei ši dalis sudaro ne mažiau kaip 25%.
9.2. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją mokė- ti mažesnę, jeigu draudėjas, sudarydamas draudimo sutartj, pateikė draudikui žinomai neteisingus duomenis apie draudimo objektą arba juos nuslėpė.
9.3. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją mokėti mažesnę, jeigu jvykus nelaimingam atsitikimui draudėjas nejvykdo šių taisyklių 6.1. a), b), c), e) dalyse numatytų reikalavimų, išskyrus, kai jro- doma, kad apie draudiminj jvykj draudikas sužinojo laiku ir kai neprane- šimas apie draudiminj jvykj neturėjo jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
9.4. Jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl to, kad draudėjas ar apdrausta- sis sąmoningai nesiėmė jam prieinamų priemonių šiam jvykiui išvengti ar draudiminio jvykio nuostoliams sumažinti, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo.
9.5. Dėl draudimo išmokos nemokėjimo ar mažesnės išmokos mo- kėjimo sprendžia draudikas; jis motyvuotai paaiškina priežastis ir apie tai raštu praneša asmenims, pagal draudimo sutartj turintiems teisę j draudimo išmokas.
Generalinis direktorius
Xx. Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx
Valdybos narys Xxxxxxx Xxxxxxxxxx
ERGO Life Insurance SE
Priedas Nr. 1 prie Investicinio gyvybės draudimo taisyklių Nr. 013
Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų jmokų lentelės
1. Negalios laipsnio nustatymo lentelė
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Negalios laipsnis (%) |
I. Centrinė nervų sistema
1. | Liekamieji reiškiniai po galvos ir nugaros smegenų traumos: | |
1.1. | Viršutinių ir apatinių galūnių paralyžius (tetraplegija); labai ryškūs smegenų žievės, smegenėlių funkcijos pažeidimai; silpnaprotystė; sąmonės sutrikimas; dubens organų funkcijos sutrikimas (funkcija vertinama pagal BARTHEL indeksą). | 100 |
1.2. | Dviejų galūnių paralyžius su dubens organų funkcijos sutrikimu. | 70 |
1.3. | Vienos kūno pusės paralyžius; 2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos labai stiprus sumažėjimas; labai ryškus koordinacijos sutrikimas; labai stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; sunkūs kognityviniai sutrikimai (10 ir mažiau balų); silpnaprotystė; epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesj. | 50-60 |
1.4. | 2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos stiprus sumažėjimas; ryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; koordinacijos sutrikimas; stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; ryškūs kognityviniai sutrikimai (20 ir mažiau balų); vidutinio dažnumo (5-10 kartų per metus) epilepsijos priepuoliai. | 30-40 |
1.5. | Vienos iš galūnių paralyžius (monoplegija); neryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; kalbos sutrikimai; koordinacijos sutrikimas; galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos bei jutimų sumažėjimas; reti (3-4 per metus) epilepsijos priepuoliai; stiprus uoslės ir skonio sutrikimas; išmatų, šlapimo nelaikymas; Parkinsono sindromas. | 20-30 |
1.6. | Lengvi galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; nežymus uoslės ar skonio sutrikimas; koordinacijos ir judesių sutrikimas; kalbos sutrikimai; neryškūs kognityviniai sutrikimai; nestiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas; pavieniai (1-2 per metus) epilepsijos priepuoliai. | 15-20 |
1.7. | Ryški veido asimetrija; autonominiai (vegetaciniai) simptomai; smegenų žievės ir kalbos sutrikimai, vazomotoriniai sutrikimai. | 10 |
1.8. | Psichikos sutrikimai; asmenybės ir elgesio sutrikimai F07. | 10-30 |
1.9. | Psichologinės raidos sutrikimai (vaikams). | 10-30 |
Pastaba. Liekamuosius reiškinius priskirti tam tikrai grupei galima tada, kai nustatomi ne mažiau kaip du tai grupei būdingi požymiai. | ||
II. Periferinė nervų sistema
2. | Trišakio, veidinio ar poliežuvinio nervų periferiniai sužalojimai. Draudimo išmoka priklauso nuo jutimo sutrikimo laipsnio; skausminio sindromo. | 5-10 |
3. | Kaklo ir peties, juosmens ir kryžkaulio rezginio ar jų nervų pažeidimas. Draudimo išmoka priklauso nuo judesių, jėgos, jutimo, raumenų sunykimo bei odos trofikos sutrikimo laipsnio. | 5-40 |
4. | Nervų vientisumo pažeidimas. N. axiliaris, N. musculocutaneus, N. radialis, N. ulnaris, N. medianus, N. thoracicus longus, N. glutaeus, N. femoralis, N. cutaneus femoralis, N. ischiadicus, N. tibialis, N. peronaeus. Draudimo išmoka priklauso nuo judesių, jutimo, raumenų trofikos sutrikimo laipsnio. Pastaba: Jeigu vienoje galūnėje sužalojama keletas nervų, draudimo išmoka mokama už sunkiausią sužalojimą. | 5-30 |
III. Regos organai
5. | Vienos akies akomodacijos paralyžius. | 10 |
6. | Žymus akipločio sumažėjimas; regėjimo lauko koncentriškas susiaurėjimas. Draudimo išmoka priklauso nuo regėjimo lauko ploto bei srities sumažėjimo. | 10-20 |
7. | Regos sumažėjimas, kai dėl traumos buvo implantuotas dirbtinis lęšiukas, lęšis (abiejose akyse): 0,4 0,3- 0,1 mažiau nei 0,1. | 10 20 25 |
8. | Voko nudribimas, akių raumenų paralyžius, voko defektas, trukdantis uždaryti akies plyšj. Draudimo išmoka priklauso nuo voko nudribimo laipsnio. | 5-10 |
9. | Pulsuojantis vienos akies išverstakumas (egzoftalmas). | 20 |
10. | Regos organų sužalojimo pasekmės: obuolio dislokacija; ašarų kanalo pažeidimas, žvairumas, tinklainės atšokimas (dėl tiesioginės akies traumos). | 5-10 |
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Negalios laipsnis (%) |
11. | Potrauminės akies ligos (išskyrus konjuktyvitą); kraujo išsiliejimas, rainelės defektas, vyzdžio formos pakitimai; lęšiuko dislokacija. Pastaba: jeigu po akies traumos yra keletas padarinių, kurie nurodyti 10 ir 11 straipsniuose, tai draudimo išmoka mokama pagal vieną iš straipsnių (sunkiausią sužalojimą). | 5 |
12. | Visiškas regėjimo vienintele arba abiem akimis netekimas. | 100 |
13. | Visiškas regėjimo netekimas viena akimi. | 45 |
14. | Regėjimo aštrumo sumažėjimas po akies sužalojimo. Pastaba: regėjimo aštrumas nustatomas pagal regėjimo aštrumo nustatymo lentelę, kiekvienos akies atskirai. |
Regėjimo aštrumo nustatymo lentelė
Iki traumos | Po traumos | Procentai (%) | Iki traumos | Po traumos | Procentai (%) | |
1,0 | 0,7 0,6 0,5 0,4 0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 | 1 3 5 7 10 15 20 30 45 | 0,6 | 0,4 0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 | 1 3 10 15 20 30 | |
0,9 | 0,7-0,6 0,5 0,4 0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 | 1 3 5 10 15 20 30 45 | 0,5 | 0,4-0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 | 1 5 10 15 25 | |
0,4 | 0,3- 0,2 0,1 <0,1 0,0 | 2 7 10 20 | ||||
0,8 | 0,6-0,5 0,4-0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 | 2 7 15 20 30 45 | 0,3 | 0,1 <0,1 0,0 | 5 10 20 | |
0,2 | 0,1 <0,1 0,0 | 5 10 20 | ||||
0,7 | 0,5-0,4 0,3 0,2 0,1 <0,1 0,0 | 2 7 15 20 25 40 | 0,1 | <0,1 0,0 | 10 20 | |
<0,1 | 0,0 | 10 | ||||
Pastabos: 1. Visiškas aklumas – kai regėjimo aštrumas mažiau kaip 0,01 (2 m atstumu nesuskaičiuoja pirštų) iki šviesos jutimo. 2. Kai nežinomas sužalotos akies regėjimo aštrumas iki traumos, tai laikomas tokiu pat kaip ir nesužalotos akies. 3. Dėl traumos sumažėjus abiejų akių regėjimo aštrumui, vertinama kiekviena akis atskirai. Abiejų akių regėjimo netekimu laikomas geriau matančios akies regėjimo netekimas. | ||||||
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Negalios laipsnis (%) | ||||
IV. Klausos organai
15. | Smarkūs vestibulinės funkcijos sutrikimai: daugkartiniai besitęsiantys galvos svaigimo priepuoliai su vegetacinėmis reakcijomis, nedrąsi eisena. | 30 |
16. | Ausies kaušelio netekimas. Pastaba: draudimo išmoka priklauso nuo kaušelio netekimo dalies. | 2-20 |
17. | Klausos susilpnėjimas viena ausimi. Pastaba: vertinami audiogramos, impedansometrijos duomenys, kalbos girdimumas. | 5-15 |
17.1. | Šnabždant žodžius girdi iki 1 metro, o šnekant – nuo 1 iki 3 metrų atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 30-50 db). | 5 |
17.2. | Šnibždant žodžių negirdi prie ausies kaušelio, o šnekant girdi iki 1 metro atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 60-80 db). | 10 |
17.3. | Visiškas kurtumas (visai negirdi šnekančiojo audiogramoje – mažiau 91 db). | 15 |
18. | Visiškas kurtumas abiem ausimis. | 60 |
19. | Trauminis vienos ausies būgnelio plyšimas, nesusilpninęs klausos. | 1 |
V. Kvėpavimo sistema
20. | Nosies kaulų, kremzlių ir minkštųjų audinių netekimas. | 30 |
21. | Nosies sparnelių ir galiuko netekimas. | 15 |
22. | Nosies galiuko arba sparnelio (sparnelių) netekimas. | 10 |
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Negalios laipsnis (%) |
23. | Kvėpavimo nosimi sutrikimas. Draudimo išmoka priklauso nuo: sutrikimo laipsnio ir pusių (jvertinamas rinimonometru, norma – iškvėpimas ir jkvėpimas 380-400 ml/sek.): a) stiprus vienpusis (mažiau kaip 100 ml/sek.) arba stiprus abipusis (mažiau kaip 200 ml/sek.); b) visiškas abipusis (0 ml/sek.). | 5 10 |
24. | Uoslės ir skonio netekimas. | 15 |
25. | Uoslės netekimas. | 10 |
26. | Potrauminiai lėtiniai veido daubų uždegimai. | 2 |
27. | Gerklų arba trachėjos funkcijos pažeidimas. | 5 |
27.1. | Dusulys esant ramybės būsenos. Pastaba: draudimo išmoka priklauso nuo dusulio pobūdžio, trukmės, sunkumo, plaučių funkcinių mėginių. | 5-20 |
27.2. | Labai stiprus dusulys – nuolat jkištas tracheostominis vamzdelis. | 40 |
27.3. | Disfonija. | 10 |
27.4. | Afonija. | 30 |
27.5. | Artikuliacijos sutrikimas. | 15 |
28. | Liekamieji reiškiniai pašalinus trauminj pleuritą, pneumoniją, hemotoraksą, hemopneumotoraksą, pneumotoraksą ar plaučio pažeidimą. Draudimo išmoka priklauso nuo liekamųjų reiškinių bei kvėpavimo nepakankamumo laipsnio (atsižvelgiama j plaučių funkcinius mėginius, kraujo dujų sudėties rodiklius, bronchoskopijos duomenis, kraujo ir skreplių tyrimus). | 5-10 |
28.1. | Dusulio priepuoliai, dažnesni nei 1 kartą per mėnesj (užfiksuota spirometrijos metu) nesant nuolatinio kvėpavimo nepakankamumo. Pastaba: draudimo išmoka priklauso nuo priepuolių dažnumo ir trukmės, plaučių funkcinių mėginių. | 5-7 |
28.2. | Dusulys vidutinio fizinio krūvio metu, širdies plakimas, skausmas krūtinėje, objektyviai konstatuojamas I laipsnio kvėpavimo nepakankamumas. | 15 |
28.3. | Smarkūs – dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, veido cianozė, silpnumas, arterinio kraujospūdžio sumažėjimas, kepenų padidėjimas, objektyviai konstatuojamas II laipsnio kvėpavimo nepakankamumas. | 40 |
28.4. | Labai smarkūs – dusulys esant ramybės būsenos, dusulys nedidelio fizinio krūvio metu, cianozė, stazė plaučiuose, „marmurinė“ oda, objektyviai konstatuojamas III laipsnio kvėpavimo nepakankamumas. | 60 |
29. | Krūtinės ląstos deformacijos dėl šonkaulių ar krūtinkaulio lūžių esant stipriam kvėpavimo judesių apribojimui. | 10 |
Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal 29 straipsnį, tai mokant pagal 28 straipsnį, išmokėtoji suma išskaičiuojama. | ||
VI. Širdies ir kraujagyslių sistema
30. | Širdies ir kraujagyslių nepakankamumas dėl širdies ar magistralinių kraujagyslių sužalojimo. Atsižvelgiama j širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumo požymius pagal NYHA klasifikaciją, EKG, fizinio krūvio mėginius, ultragarsinj tyrimą, ilgalaikj EKG ir AKS stebėjimą. | |
30.1. | Nedidelis – pulso padažnėjimas, dusulys po fizinio krūvio, patinimai, objektyviai konstatuojamas I laipsnio širdies nepakankamumas. | 15-20 |
30.2. | Didelis – stiprus dusulys fizinio krūvio metu, ritmo sutrikimai, objektyviai konstatuojamas II laipsnio širdies nepakankamumas: stazės reiškiniai plaučiuose ir kepenyse, nuolatinis patinimas, ascitas, kaklo venų išburkimas. | 40 |
30.3. | Labai didelis – kvėpavimo ritmo sutrikimas, ritmo sutrikimai, objektyviai konstatuojamas III laipsnio širdies nepakankamumas: stazė plaučiuose, atsikosėjimas krauju, skystis krūtinplėvės ar širdiplėvės ertmėse, ascitas, nuolatinis patinimas. | 70 |
31. | Kraujo apytakos sutrikimas dėl stambiųjų periferinių kraujagyslių sužalojimo. | |
31.1. | Nedidelis – patinimai, pulsacijos susilpnėjimas. | 5 |
31.2. | Didelis – patinimai, cianozė, ryškus pulsacijos susilpnėjimas. | 15 |
31.3. | Labai didelis – patinimai, cianozė, limfostazė, trofikos sutrikimai. | 30 |
Pastaba: liekamuosius reiškinius priskirti tam tikrai grupei galima tada, kai nustatomi ne mažiau kaip du tai grupei būdingi požymiai. | ||
VII. Virškinimo organai
32. | Kramtymo sutrikimas dėl veido kaulų lūžimo ar apatinio žandikaulio traumų. | |
32.1. | Didelis sukandimo ir kramtymo sutrikimas. | 7 |
32.2. | Labai didelis sukandimo ir išsižiojimo sutrikimas, žandikaulio deformacija. | 25 |
33. | Apatinio žandikaulio netekimas. Pastaba: esant žandikaulio netekimui, draudimo išmoka pagal kramtymo sutrikimų 32 punktą nemokama. | |
33.1. | Dalies žandikaulio. | 15 |
33.2. | Viso žandikaulio. | 50 |
34. | Liežuvio netekimas. | |
34.1. | Nuo trečdalio. | 10 |
34.2. | Nuo vidurinio trečdalio. | 30 |
34.3. | Visiškas netekimas. | 50 |
35. | Žymus burnos ertmės susiaurėjimas, seilių fistulės susidarymas. | 10-15 |
36. | Stemplės arba ryklės susiaurėjimas dėl nudegimo ar sužalojimo. Pastaba: susiaurėjimas turi būti patvirtintas objektyviais tyrimo metodais. | |
36.1. | Sunkiai ryjamas minkštas maistas. | 10 |
36.2. | Sunkiai ryjamas skystas maistas. | 30 |
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Negalios laipsnis (%) |
36.3. | Visiškas nepraeinamumas (gastrostoma). | 80 |
37. | Liekamieji reiškiniai po trauminio virškinimo trakto organų sužalojimo. | |
37.1. | Dempingo sindromas. | 15 |
37.2. | Sąauginė liga, dalinis žarnyno nepraeinamumas. Išmokos dydis priklauso nuo nepraeinamumo laipsnio. | 15-25 |
37.3. | Dirbtinė išeinamoji anga. | 40 |
37.4. | Kasos endokrininės ir egzokrininės funkcijos sutrikimas. Išmokos dydis priklauso nuo šių funkcijų sutrikimo laipsnio. | 5-40 |
37.5. | Lėtinis hepatitas ar kepenų nepakankamumas dėl sužalojimo. Išmokos dydis priklauso nuo kepenų uždegimo aktyvumo rodiklių, nepakankamumo (pagal Child – Pugh) bei funkcijų sutrikimo laipsnio (biocheminio rodiklių ir kepenų audinio morfologinio tyrimo rezultatų). | 5-25 |
38. | Trauminis virškinimo trakto organų sužalojimas dėl kurio pašalinta: | |
38.1. | Kepenų dalis ar tulžies pūslė. | 15 |
38.2. | Blužnis. | 15 |
38.3. | Dalis skrandžio ar dalis kasos ar dalis žarnyno. | 25 |
38.4. | Visas skrandis. | 40 |
Pastaba: jeigu draudimo išmoka mokama pagal 38 straipsnį, tai pagal draudimo taisyklių 5.4.7. punktą (trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti) draudimo išmoka nemokama. Jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal 38 straipsnj, tai mokant pagal 37 straipsnj, išmokėta suma išskaičiuojama. | ||
VIII. Šlapimo ir lytinė sistema
39. | Viso inksto pašalinimas. Jeigu draudimo išmoka mokama pagal šj straipsnj, tai pagal draudimo taisyklių 5.4.7. punktą (trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti) draudimo išmoka nemokama. | 25 |
40. | Šlapimo išskyrimo funkcijų sutrikimai. | |
40.1. | Inkstų funkcijos sutrikimas: a) II laipsnio nepakankamumas; b) III laipsnio nepakankamumas. Pastaba: jeigu draudimo išmoka mokėta pagal 39 straipsnį, tai mokant pagal 40.1. straipsnį išmokėta suma išskaičiuojama. | 40 80 |
40.2. | Žymus šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas, šlapimo pūslės tūrio sumažėjimas. Išmokos dydis priklauso nuo susiaurėjimo bei tūrio sumažėjimo laipsnio. | 10-25 |
40.3. | Visiškas šlapimtakio ar šlaplės nepraeinamumas, fistulė lytiniuose organuose. | 40 |
41. | Lyties organų sužalojimo pasekmės. | |
41.1. | Pašalinta kiaušidė, kiaušintakis arba sėklidė. | 15 |
41.2. | Pašalinta dalis vyro varpos. | 25 |
41.3. | Pašalinta visa vyro varpa. | 40 |
41.4. | Pašalintos abi kiaušidės arba abu kiaušintakiai, arba gimda: a) kai moters amžius iki 40 metų imtinai; b) kai moters amžius daugiau kaip 40 metų. | 40 20 |
IX. Minkštųjų audinių sužalojimai
42. | Veido ir kaklo priekinio ar šoninių paviršių randai nuo nudegimo, nušalimo ar sužalojimo. Draudimo išmoka mokama remiantis taisyklių 5.5. punkto nuostatomis. | |
42.1. | Labai ryškūs, trikdantys mimiką (išliekantys po plastinės operacijos). | 10 |
43. | Liemens ir galūnių odos hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius randai, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę. | |
43.1. | Užima mažiau kaip 1% ploto. | 1 |
43.2. | Užima 1-2% ploto. | 2 |
43.3. | Užima 3-4% ploto. | 4 |
43.4. | Užima 5-10% ploto. | 5 |
43.5. | Užima daugiau kaip 10% ploto. | 8 |
43.6. | Užima daugiau kaip 15% ploto. | 10 |
Pastaba: delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto. | ||
X. Liemens ir galūnių kaulų sužalojimas
Stuburas | ||
44. | Stuburo funkcijos pažeidimai po stuburo traumos. | |
44.1. | Žymus judesių apribojimas, skausmo sindromas, jutimo sutrikimai, klinikiniais tyrimo metodais nustatyti pakitimai. Pastaba: jeigu draudimo išmoka mokama pagal šio priedo 1 ar 3 straipsnį, tai mokant pagal 44.1. straipsnį išmokėta suma išskaičiuojama. | 10-20 |
Pečių lankas; peties sąnarys | ||
45. | Pečių lanko funkcijos pažeidimas dėl mentės ar raktikaulio lūžio arba raktikaulio išnirimo. Pastaba: funkcija nustatoma pagal C. R. Constant balų skalę. Draudimo išmoka priklauso nuo judesių amplitudės, jėgos, raumenų sunykimo laipsnio. Jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal šio priedo 3 straipsnj, tai mokant pagal 45 straipsnj išmokėta suma išskaičiuojama. | 15-25 |
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Negalios laipsnis (%) |
46. | Peties sąnario nejudrumas. | 30 |
47. | Peties sąnario funkcijos sutrikimas. Pastaba: funkcija nustatoma pagal C. R. Constant balų skalę. | 10-30 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių – kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
Ranka | ||
48. | Rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas. | 75 |
49. | Rankos netekimas dėl egzartikuliacijos peties sąnaryje arba bigė vidurinėje žasto dalyje. | 70 |
50. | Rankos netekimas – bigė viduriniame arba apatiniame trečdalyje. | 65 |
51. | Dilbio netekimas dėl egzartikuliacijos alkūnės sąnaryje. | 65 |
52. | Dilbio netekimas žemiau alkūnės sąnario. | 60 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių – kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
Alkūnės sąnarys | ||
53. | Alkūnės sąnario nejudrumas. | 20 |
54. | Alkūnės sąnario funkcijos sutrikimas. Pastabos: alkūnės sąnario funkcija nustatoma pagal MAYO balų skalę. | 5-20 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių – kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius, | ||
Riešo sąnarys; plaštaka | ||
55. | Plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių. | 55 |
56. | Riešo sąnario nejudrumas. | 20 |
57. | Riešo sąnario judesių apribojimas. Riešo sąnario funkcija nustatoma pagal riešo sąnario funkcijos vertinimo balų lentelę Nr. 2. | 5-10 |
58. | Plaštakos funkcijos sutrikimas. Nustatoma pagal plaštakos funkcijos vertinimo balų lentelę Nr. 1. Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal šio priedo 4 straipsnį, tai mokant pagal 58 straipsnį išmokėta suma išskaičiuojama. | 5-35 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių – kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
Plaštakos pirštai | ||
59. | Pirmasis pirštas (nykštys). | |
59.1. | Naginio pirštakaulio bigė. | 5 |
59.2. | Bigė tarpfalanginiame sąnaryje. | 8 |
59.3. | Pamatinio pirštakaulio bigė. | 15 |
59.4. | Piršto netekimas. | 20 |
59.5. | Piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi. | 25 |
60. | Nykščio vieno sąnario nejudrumas. | 5 |
61. | Nykščio dviejų sąnarių nejudrumas. | 10 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių – kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
62. | Antrasis (rodomasis) pirštas. | |
62.1. | Naginio pirštakaulio bigė. | 4 |
62.2. | Bigė viduriniame pirštakaulyje. | 8 |
62.3. | Pamatinio pirštakaulio bigė. | 10 |
62.4. | Piršto netekimas. | 12 |
62.5. | Piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi. | 15 |
62.6. | Piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė. | 4 |
62.7. | Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų savųjų piršto sąnarių ankilozė. | 8 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių – kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
63. | Trečiasis (vidurinis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai. | |
63.1. | Galinio pirštakaulio bigė. | 2 |
63.2. | Bigė vidurinio arba pirmojo savojo piršto sąnario lygyje. | 5 |
63.3. | Piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi. | 15 |
63.4. | Piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė. | 1 |
63.5. | Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus arba dviejų, taip pat trijų piršto sąnarių ankilozė. | 3 |
64. | Dviejų vienos rankos pirštų netekimas. | |
64.1. | Pirmojo ir antrojo pirštų. | 35 |
64.2. | Pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4), (1+5). | 25 |
Straipsnio Nr. | Straipsnio pavadinimas | Negalios laipsnis (%) |
64.3. | Antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba antrojo ir penktojo (2+3), (2+4), (2+5). | 15 |
64.4. | Trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5). | 10 |
65. | Trijų vienos rankos pirštų netekimas. | |
65.1. | Pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5). | 40 |
65.2. | Pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5). | 35 |
65.3. | Antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5). | 30 |
65.4. | Trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5). | 25 |
66. | Keturių vienos rankos pirštų netekimas. | 40 |
Pastaba: esant kitų pirštų ar jų funkcijų netekimui draudimo išmoka nustatoma sumuojant išmokas, numatytas atskirų pirštų funkcijos netekimo atveju. | ||
67. | Visų vienos plaštakos pirštų netekimas. | 45 |
Pastaba: kai sužalojama dešiniarankių dešinė ranka, o kairiarankių – kairė, papildomai išmokamas 10% priedas prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos pagal šiuos straipsnius. | ||
Koja | ||
68. | Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje. | 70 |
68.1. | Kai iki traumos koja buvo vienintelė. | 90 |
69. | Xxxxxxxx bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje. | 60 |
70. | Kojos funkcijos sutrikimas dėl kojos daugiau kaip 2,5 cm sutrumpėjimo. | 10 |
71. | Blauzdos netekimas dėl egzartikuliacijos kelio sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje. | 50 |
71.1. | Vienintelės kojos blauzdos netekimas. | 80 |
72. | Bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje. | 45 |
Klubo sąnarys | ||
73. | Klubo sąnario nejudrumas. | 35 |
74. | Klubo sąnario funkcijos sutrikimas. Funkcija nustatoma pagal Haris balų skalę (judesių sumažėjimas, skausmingumas, aktyvumas, eisena). | 15-25 |
Kelio sąnarys | ||
75. | Sąnario nejudrumas. | 30 |
76. | Patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo. | 5-15 |
77. | Riboti kelio sąnario judesiai. | 5-25 |
Pastaba: kelio sąnario judesiai, laisvumas bei funkcija nustatomi pagal kelio sąnario funkcijos vertinimo IKDS balų skalę. | ||
Čiurnos sąnarys; pėda | ||
78. | Čiurnos sąnario nejudrumas. | 20 |
79. | Riboti čiurnos sąnario judesiai. | 5-15 |
80. | Pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais. | 40 |
81. | Pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje. | 30 |
82. | Pėdos funkcijos sutrikimas. Pastaba: jeigu buvo mokėta draudimo išmoka pagal šio priedo 4 straipsnį, tai mokant pagal 84 straipsnį išmokėta suma išskaičiuojama. | 5-25 |
Pastaba: pėdos ir čiurnos sąnario funkcija nustatoma pagal pėdos ir čiurnos sąnario funkcijos vertinimo balų lentelę Nr. 3. | ||
Pėdos pirštai | ||
83. | Visų pėdos pirštų netekimas dėl padų-pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje. | 20 |
84. | Pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi. | 15 |
85. | Pirmojo piršto netekimas dėl pado-piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė pamatinio pirštakaulio lygyje. | 5 |
86. | Pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas. | 2 |
87. | Antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas. | |
87.1. | Dėl egzartikuliacijos pado-piršto sąnaryje arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu. | 2 |
87.2. | Netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi. | 5 |
87.3. | Piršto funkcijos sutrikimas dėl sąnarių nejudrumo. | 1 |
Pastaba: kitais pirštų ar jų funkcijos netekimo atvejais draudimo išmoka nustatoma sumuojant išmokas, numatytas tam tikrų pirštų funkcijos netekimo atveju. | ||
Kiti funkcijos sutrikimai
88. | Kalbos netekimas. | 50 |
2. Kaulų lūžių nustatymo lentelė
Eil. Nr. | Xxxxxx | Xxxxxxxx išmoka (%) |
1. Kaukolė. | ||
1.1. | Kaukolės skliauto kaulai. | 10 |
1.2. | Kaukolės pamato kaulai. | 15 |
1.3. | Kaukolės skliauto ir pamato kaulai. | 20 |
2. Veido kaulai. | ||
2.1. | Skruostikaulio, viršutinio žandikaulio. | 7 |
2.2. | Apatinio žandikaulio. | 6 |
2.3. | Apatinio žandikaulio daugybinis lūžimas. | 8 |
2.4. | Nosies kaulų. | 3 |
2.5. | Gerklų, skydinės kremzlės, poliežuvinio kaulo. | 4 |
3. Dantų trauminis pažeidimas (netekus viso nuolatinio danties vainiko ir/arba šaknies), visiškas išnirimas. | ||
3.1. | Netekus 1 danties. | 2 |
3.2. | Netekus 2, 3 dantų. | 4 |
3.3. | Netekus 4, 5 dantų. | 6 |
3.4. | Netekus 6 ir daugiau dantų. | 8 |
Pastaba: protezų ar tiltų lūžio atveju draudimo išmoka mokama tik dėl atraminių dantų netekimo dėl nelaimingo atsitikimo. Visais kitais nuolatinių dantų trauminio pažeidimo ir išnirimo atvejais mokama 1%. | ||
4. Stuburas. | ||
4.1. | Kaklinės, krūtininės, juosmeninės dalies slankstelio kūno arba lanko. | 12 |
4.2. | Slankstelio skersinės ar keterinės ataugos. | 3 |
4.3. | Kryžkaulio. | 10 |
4.4. | Uodegikaulio. | 3 |
5. Ranka. | ||
5.1. | Mentės, raktikaulio. | 5 |
5.2. | Peties sąnario (mentės sąnarinė duobė). | 6 |
5.3. | Peties sąnario (kaulo fragmentai). | 4 |
5.4. | Žastikaulio. | 8 |
5.5. | Alkūnės sąnario (lūžimas per krumplj). | 5 |
5.6. | Dilbio kaulų (vieno kaulo). | 5 |
5.7. | Dilbio kaulų (vieno kaulo) lūžimas su išnirimu. | 7 |
5.8. | Dilbio kaulų (abiejų). | 7 |
5.9. | Riešo kaulų (išskyrus laivakaulio). | 3 |
5.10. | Laivakaulio. | 5 |
5.11. | Delnikaulių; dėl kiekvieno kaulo, bet ne daugiau kaip 6%. | 4 |
5.12. | Nykščio (pamatinio). | 4 |
5.13. | Nykščio (naginio pirštakaulio). | 2 |
5.14. | Rankos pirštų (pamatinio, vidurinio pirštakaulio, bet ne daugiau kaip 4%). | 2 |
5.15. | Rankos pirštų (naginio pirštakaulio). | 1 |
Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis. Lūžus kelių pirštų pirštakauliams mokama ne daugiau kaip 4%. | ||
6. Dubens kaulų (dubenkaulis, klubikaulis, sėdynkaulis, gaktikaulis). | ||
6.1. | Gūžduobės lūžimas. | 12 |
6.2. | Sąvaržų plyšimas ir kaulų lūžimas. | 13 |
6.3. | Daugiau kaip dviejų kaulų lūžimas. | 8 |
6.4. | Vienos sąvaržos plyšimas. | 7 |
6.5. | Vieno kaulo lūžimas. | 5 |
7. Koja. | ||
7.1. | Šlaunikaulio kaulinių fragmentų atskilimas. | 4 |
7.2. | Šlaunikaulio gūbrių. | 6 |
7.3. | Šlaunikaulio galvos ir/arba kaklelio. | 14 |
7.4. | Šlaunikaulio kūno. | 8 |
7.5. | Šlaunikaulio arba blauzdikaulio sąnarinių paviršių. | 10 |
7.6. | Girnelės. | 6 |
7.7. | Blauzdikaulio (išskyrus užpakalinio krašto ir vidinės kulkšnies). | 8 |
7.8. | Blauzdikaulio užpakalinio krašto, vidinės kulkšnies. | 5 |
7.9. | Šeivikaulio, išorinės kulkšnies. | 5 |
7.10. | Blauzdikaulio ir šeivikaulio. | 10 |
7.11. | Kulnikaulio, šokikaulio. | 7 |
Eil. Nr. | Xxxxxx | Xxxxxxxx išmoka (%) |
7.12. | Kitų pėdos kaulų ir čiurnos kaulų. | 4 |
7.13. | Kojos pirštų (naginio pirštakaulio). | 1 |
7.14. | Kojos pirštų (pamatinio ir vidurinio pirštakaulio). | 2 |
7.15. | Didžiojo kojos piršto (pamatinio pirštakaulio). | 3 |
7.16. | Didžiojo kojos piršto (naginio pirštakaulio). | 2 |
Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis. Lūžus kelių pirštų pirštakauliams mokama ne daugiau 5%. | ||
8. Krūtinkaulis ir šonkaulis. | ||
8.1. | Krūtinkaulio. | 5 |
8.2. | Šonkaulių (iki 3). | 3 |
8.3. | Šonkaulių (3 ir daugiau) | 4 |
8.4. | Šonkaulių lūžimas (3 ir daugiau) abiejose krūtinės ląstos pusėse. | 6 |
Pastaba: jeigu šonkaulių lūžimas sukėlė pneumotoraksą, hemotoraksą, trauminę pneumoniją, eksudacinį pleuritą (kai šioms būklėms gydyti buvo būtina chirurginė intervencija), tai prie atitinkamos draudimo išmokos pridedami papildomai 2 procentiniai punktai. | ||
9. Kita. | ||
9.1. | Atviri kaulų lūžiai arba jeigu lūžgaliams sutvirtinti buvo atlikta osteosintezės operacija (sutvirtinimas metaline plokštele, vinimis, viela ar iš išorės fiksacijos aparatu), papildomai išmokamas priedas (%) prie draudimo išmokos, skaičiuojant nuo draudimo išmokos, mokamos dėl to kaulo lūžio (bet ne daugiau kaip vieną kartą). | 10 |
9.2. | Jeigu dėl sąnario lūžimo ūmiu traumos periodu teko implantuoti dirbtinj sąnarj, prie draudimo išmokos pridedamas nurodyto dydžio priedas. | 15 |
Pastaba: vieno kaulo lūžis keliose vietose (vieno draudiminio įvykio metu) traktuojamas kaip vienas lūžis. Įvykus pakartotinam kaulo lūžiui kaulinio rumbo ar metalinės konstrukcijos sutvirtinimo vietoje, mokama 50% draudimo išmokos, mokamos dėl to kaulo lūžio. Jeigu draudiminio įvykio metu įvyko daugybinis keleto kaulų lūžimas, draudimo išmokos yra sumuojamos, tačiau ši suma negali viršyti 100% draudimo sumos dėl kaulų lūžimo. | ||
3. Laikinos negalios nustatymo lentelė
Eil. Nr. | Xxxxxx | Xxxxxxxx išmoka (%) |
1. Galvos ir stuburo smegenų traumos. | ||
1.1. | Galvos smegenų kraujosruva (hematoma). | 10 |
1.2. | Galvos smegenų kraujosruva su kaukolės ertmės atvėrimu. | 18 |
1.3. | Galvos smegenų sukrėtimas (komocija), gydytas stacionariai. | 6 |
1.4. | Galvos smegenų sukrėtimas (komocija), gydytas ambulatoriškai. | 4 |
1.5. | Galvos smegenų sumušimas (kontuzija). | 8 |
1.6. | Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija), gydytas stacionariai. | 5 |
1.7. | Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija), gydytas ambulatoriškai. | 4 |
1.8. | Stuburo smegenų sumušimas (kontuzija). | 7 |
2. Sąnarių išnirimas. | ||
2.1. | Sąnarių – peties, alkūnės, klubo – išnirimas. | 5 |
2.2. | Sąnarių – peties, alkūnės, klubo, kelio – išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti. | 7 |
2.3. | Sąnarių – riešo, čiurnos – išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti. | 5 |
2.4. | Kelio sąnario išnirimas. | 7 |
2.5. | Pirštakaulių išnirimas. | 1 |
2.6. | Pirštakaulių išnirimas su sausgyslių/raiščių vientisumo arba kapsulės pažeidimu. | 2 |
2.7. | Girnelės išnirimas. | 4 |
2.8. | Stuburo kaklinės dalies slankstelio išnirimas. | 5 |
2.9. | Stuburo kaklinės dalies dviejų ir daugiau slankstelių išnirimas. | 7 |
3. Raiščių, raumenų, sausgyslių, meniskų plyšimas. | ||
3.1. | Meniskų plyšimas. | 4 |
3.2. | Meniskų ir šoninių/kryžminių raiščių plyšimas. | 6 |
3.3. | Kelio sąnarj sudarančių dalelių atplyšimas. | 4 |
3.4. | Plaštakos, pėdos, čiurnos sausgyslių plyšimas. | 1 |
3.5. | Raiščių, raumenų, sausgyslių plyšimas (jeigu buvo operuota). | 3 |
3.6. | Raiščių, raumenų, sausgyslių plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas). | 1,5 |
3.7. | Achilo sausgyslės plyšimas. | 5 |
4. Trauminis vidaus organų, minkštųjų audinių sužalojimas. | ||
4.1. | Trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuoti. | 6 |
4.2. | Krūtinės ląstos sužalojimas, sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą, poodinę emfizemą. | 2 |
4.3. | Krūtinės ląstos sužalojimas, sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą (kai šioms būklėms gydyti buvo būtina chirurginė intervencija). | 4 |
4.4. | Akies kiaurinis sužalojimas. | 5 |
4.5. | Minkštųjų audinių pažeidimai, didesni kaip 3 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius. | 2 |
4.6. | Minkštųjų audinių sužalojimai, sukėlę audinių vientisumo pažeidimus, mažesnius nei 3 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius | 1 |
Eil. Nr. | Xxxxxx | Xxxxxxxx išmoka (%) |
4.7. | Piršto žaizda pažeidžiant nagą (nuplyšimu). | 1 |
4.8. | Minkštųjų audinių sužalojimai, sukėlę daugybines hematomas, antkaulio uždegimus, osteomielitą, kitus pūlingus procesus, fistules. | 3 |
Pastaba: jeigu vieno draudiminio įvykio metu pažeidžiami minkštieji audiniai, raumenys sausgyslės, draudimo išmoka mokama pagal vieną, sunkiausią iš padarinių. | ||
5. Apsinuodijimai (kai apdraustasis gydytas stacionariai). | ||
5.1. | Nuo 3 iki 6 dienų. | 2 |
5.2. | Nuo 7 iki 15 dienų. | 4 |
5.3. | Daugiau kaip 15 dienų. | 7 |
6. Nudegimai, nušalimai. | ||
6.1. | II0 nudegimai, ne mažesni kaip 1% kūno paviršiaus ploto. | 3 |
6.2. | II0 nudegimai, ne mažesni kaip 5% kūno paviršiaus ploto. | 5 |
6.3. | III0 nudegimai iki 2% kūno paviršiaus ploto. | 4 |
6.4. | III0 nudegimai, ne mažesni kaip 2% kūno paviršiaus ploto. | 6 |
6.5. | III0 akių nudegimai. | 4 |
6.6. | Platus I0 nudegimas, sukėlęs nudegiminę ligą. | 5 |
6.7. | III0 nušalimas. | 5 |
Kūno paviršiaus ploto 1% yra lygus apdraustojo plaštakos delninio paviršiaus (delno ir pirštų kartu) plotui. | ||