UAB KLAIPĖDOS REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRO 2024 – 2026 M.

STRATEGINIS VEIKLOS PLANAS

Klaipėda, 2024

1. Bendrovės pristatymas

Uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras įregistruota 2003 m. kovo 25 d., toliau strateginiame veiklos plane vadinama Bendrove arba KRATC. Bendrovės registro tvarkytojas - Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, įmonės kodas 163743744, adresas: Xxxxx x. 15, Klaipėda.

Bendrovės veiklos tikslas yra regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas ir administravimas Klaipėdos regione, komunalinių atliekų tvarkymas, komunalinių atliekų sąvartynų bei kitų atliekų tvarkymo objektų statybos, plėtimo ir modernizavimo, saugaus jų eksploatavimo užtikrinimas, pelno gavimas tenkinant fizinių ir juridinių asmenų poreikį bendrovės teikiamoms paslaugoms, racionalus bendrovės turto bei kitų išteklių naudojimas, kad būtų nepažeisti akcininkų turtiniai interesai. Bendrovės veiklos objektas yra: nepavojingų atliekų tvarkymas ir šalinimas, sandėliavimas, apdorojimas, perdirbimas ir prekyba jomis, skolų administravimas ir išieškojimas.

2002 m. Europos komisija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasirašė finansinį memorandumą dėl projekto „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, kuriame numatė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo ir plėtros etapus, reikalavimus regiono atliekų tvarkymui regione ir projekto finansavimo sąlygas.

Projektui įgyvendinti 2003 m. kovo 25 d., reorganizavus UAB „Klaipėdos krašto atliekų tvarkymas“ skaidymo būdu, buvo įsteigtas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, kuris pradėjo savo veiklą 2003 m. liepos 1 d.

2007 m. pasirašytos koncesijos sutartys su Klaipėdos m. ir Neringos savivaldybėmis dėl atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo.

2008 m. buvo pastatytas ir pradėtas eksploatuoti regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas Dumpiuose (I ir II sekcijos). Iki 2011 m. uždaryti ir rekultivuoti visi anksčiau veikę sąvartynai bei užterštos teritorijos Klaipėdos regione.

2013 m. pradėtas atliekų deginimas UAB „Fortum Klaipėda“ (pakeistas pavadinimas

„Gren Klaipėda“) kogeneracinėje jėgainėje, kai ši bendrovė laimėjo tarptautinį pirkimo konkursą dėl privataus ūkio subjekto parinkimo, kuris pastatytų komunalinių atliekų netinkančių perdirbti ir turinčių energetinę vertę deginimo įrenginius, skirtus šilumos ir elektros energijos gamybai ir teiktų netinkamų perdirbti komunalinių atliekų deginimo paslaugą.

2013-2015 m. įrengta dešimt didelių gabaritų atliekų surinkimo bei septynios kompostavimo aikštelės Klaipėdos regione.

2015 m. įrengta Klaipėdos regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo infrastruktūra ir pradėtas atliekų rūšiavimas mechaninio apdorojimo įrenginyje.

2020 m. įrengtos šlako (I etapas) ir didžiųjų atliekų apdorojimo aikštelės Dumpiuose. 2022 m. įrengta šlako apdorojimo aikštelė (II etapas) ir Klaipėdos regioninio nepavojingų

atliekų sąvartyno III sekcija.

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2005 m. įsteigė 100% valdomą dukterinę įmonę UAB „Anabazis“. 2011 m. vasario 11 d. dukterinė įmonė UAB „Anabazis“ buvo pertvarkyta į VšĮ „Anabazis“, kurios vienintelis dalininkas - UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras. Viešosios įstaigos registro tvarkytojas - Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas, įmonės kodas 300097874, bendrovė įregistruota adresu Ketvergių g. 2, Dumpių k., Klaipėdos raj. VšĮ „Anabazis“ laikoma su Bendrove susijusia įmone. 2023 m. lapkričio 16 d. priimtas VšĮ „Anabazis“ savininko sprendimas likviduoti įstaigą ir paskirtas jos likvidatorius.

Klaipėdos regionas, kuriame savo veiklą vykdo KRATC, yra vienintelis iš dešimties Lietuvos regionų, besiribojančių su Baltijos jūra ir Kuršių mariomis. Šį regioną sudaro Klaipėdos ir Palangos miestų, Skuodo, Kretingos, Klaipėdos, Šilutės rajonų ir Neringos savivaldybių teritorijos.

1 pav. Atliekų tvarkymo infrastruktūra Klaipėdos regione Bendrovės objektai:

Klaipėdos regioninis nepavojingųjų atliekų sąvartynas, mechaninio apdorojimo (MA) įrenginys, didžiųjų atliekų (baldų) apdorojimo aikštelė bei šlako apdorojimo aikštelė (Dumpių k., Klaipėdos r.)

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės

Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės

— Regioninis nepavojingų atliekų sąvartynas Ketvergių g. 2, Dumpių k., Klaipėdos r.

— Bendrovės administracija: Liepų g. 15 ir Tomo g. 2, Klaipėdos m.

— Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė Kaukėnų g.21, Glaudėnų k., Klaipėdos r.

— Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė Tilžės g. 66A, Klaipėdos m.

— Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė Plieno g. 13, Klaipėdos m.

— Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė Šiaurės pr. 30, Klaipėdos m.

— Didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė Nidos – Smiltynės pl. 12, Neringos sav.

— Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelė Geležinkelio Pylimo g. 0, Xxxxxxxx, Xxxxxxxxx x.

— Didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė Piliakalnio

g. 20, Puodkalių k., Skuodo r.

— Didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė Sodžiaus

g. 86, Ankštakių k., Kretingos r.

— Didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė S. Jurgučio

g. 13, Joskaudų k., Kretingos r.

— Didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė Šyšos g.

1a, Rumšų k., Šilutės r.

— Didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė Ąžuolo g.

54, Vėžaičiai, Klaipėdos r.

— Mechaninio apdorojimo įrenginys, Ketvergių 2a, Dumpių k., Klaipėdos r.

— Didžiųjų atliekų (baldų) apdorojimo aikštelė, Uosių g. 7, Dumpių k., Klaipėdos r.

2023 m. kovo 29 d. Juridinių asmenų registre įregistruotose bendrovės įstatuose nurodyti šie organai:

- visuotinis akcininkų susirinkimas;

- valdyba;

- direktorius.

Bendrovės įstatuose nurodyta, kad bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 1442442,89 Eur. Bendrovės įstatinis kapitalas padalytas į 4973941 paprastąsias vardines akcijas. Bendrovės akcijos nominali vertė 0,29 Eur. Informacija apie bendrovės akcininkus, jų turimą akcijų skaičių, vertę ir akcijų dalis 2023 m. gruodžio 31 d. pateikiama 1 lentelėje.

1 lentelė. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro akcininkų sąrašas

Eil. Nr.	Akcininkas	Akcijų skaičius vienetais	Akcijų dalis procentais
1.	Klaipėdos miesto savivaldybė	4504179	90,556
2.	Klaipėdos rajono savivaldybė	25000	0,503
3.	Šilutės rajono savivaldybė	44300	0,891
4.	Neringos savivaldybė	325100	6,536
5.	Kretingos rajono savivaldybė	1700	0,034
6.	Palangos miesto savivaldybė	145	0,003
7.	Skuodo rajono savivaldybė	100	0,002
8.	Kiti fiziniai ir juridiniai asmenys	73417	1,475
	IŠ VISO :	4973941	100

Bendrovės valdyba buvo išrinkta 4 metams iš 3 narių stebėtojų tarybos posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 30 d., metu. Veikiančios bendrovės valdybos kadencija baigėsi visuotinio akcininkų susirinkimo, vyksiančio 2023-04-27, metu. 2023 m. gruodžio 22 d. visuotinis akcininkų susirinkimas išrinko 4 narių Bendrovės valdybą 4 metų kadencijos laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip iki valdybos kadencijos pabaigos metais vyksiančio Bendrovės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Valdybos nariais išrinkti:

- Xxxxx Xxxxx ir Xxxx Xxxxxxxxx – nepriklausomi valdybos narai.

- Xxxxxxx Xxxxxxxx ir Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojos.

2. Veiklos analizė

2.1. Išorės veiksniai, turintys įtakos Bendrovės veiklai ir veiklos rezultatams:

2.1.1. Demografiniai pokyčiai

Gyventojų skaičiaus pokyčiai, migracija, gyventojų požiūriai, nuostatos, gyvenimo stilius

– šie veiksniai turi tiesioginės įtakos organizacijos veiklai, nes įtakoja komunalinių atliekų kiekį regione.

2023 metų pradžioje Klaipėdos regione gyveno 334281 gyventojai. t. y. 11 proc. visų šalies gyventojų. Miestuose gyveno 70 proc., kaimuose – 30 proc. regiono gyventojų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis Klaipėdos regione 2023 m., lyginant su 2022 m., gyventojų skaičius didėja 3 %.

250 000

231 111

226 140

222 119

221 289

222 396

228 654

228 956

235 414

200 000

150 000

100 000

50 000

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

Miestas

Kaimas

Gyventojų skaičiaus dinamika Klaipėdos regione

							(asmenys)

93 507	94 367	95 133	96 433	97 562	93 629	95 307	98 867

2 pav. Gyventojų skaičiaus dinamika Klaipėdos regione. (sudaryta atsižvelgiant į Lietuvos Statistikos departamento tinklapyje skelbiamus oficialius duomenimis [Šaltinis: xxxx://xxx.xxxx.xxx.xx/xxxxxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxx?xxx0000&xxxxxxxX(xxxxxxx 2023-08-29)]

2.1.2. Politiniai ir sutartiniai įsipareigojimai

Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybės yra sudariusios koncesijos sutartis su bendrove dėl savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo. Sutartys galioja iki 2033 m., pagal jas bendrovei mokamas koncesijos mokestis, kurio dydžius tvirtina Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriai.

Kitos Klaipėdos regiono savivaldybės ar jų pavedimų administratoriai yra sudarę su Bendrove atliekų tvarkymo sutartis ir moka Bendrovei „vartų mokestį“, kurių dydžiai nustatyti Bendrovės valdybos sprendimais.

Kitų nepavojingų pramonės atliekų tvarkymo tarifai pateikti internetinėje svetainėje xxxxx.xx.

Bendrovė ir UAB Gren Klaipėda 2012 m. liepos 13 d. sudarė sutartį dėl atliekų priėmimo naudoti Kogeneracinės jėgainės veikloje. Pagal sudarytos sutarties nuostatas atliekų priėmimo naudoti Kogeneracinės jėgainės veikloje ir apdorotų deginimo liekanų priėmimo sąvartyne įkainiai gali būti perskaičiuojami įvertinant bendrą kainų lygio kitimą (vartotojų kainų indeksą,

jei jis didesnis negu 5 proc.) ir mokesčių pasikeitimus. Sutartyje yra įtvirtinta nuostata, kad įkainių padidėjimui turi pritarti visos Klaipėdos regiono savivaldybių tarybos. UAB Gren Klaipėda nesikreipė į bendrovę dėl įkainių indeksavimo, todėl bendrovės 2024-2026 m. strateginiame plane neplanuojamas minėtų įkainių didėjimas.

Bendrovė plėtoja bendradarbiavimą su UAB „Gren Lietuva“ dugno pelenų (šlako) apdorojimo srityje. Pagal pasirašytą dugno pelenų (šlako) apdorojimo paslaugų teikimo sutartį, bendrovė įrengė ir perdavė UAB „Gren Lietuva“ eksploatuoti naujai pastatytos šlako apdorojimo aikštelės I ir II etapus.

2023 m. buvo paskelbtas atliekų surinkimo Klaipėdos m. ir transportavimo į bendrovės įrenginius viešųjų pirkimų konkursas, numatant, kad atliekų vežėjas vykdys ne tik mišrių komunalinių, didelių gabaritų, biologiškai skaidžių atliekų surinkimą, bet ir vykdys atskirą maisto atliekų surinkimą. Konkurse dalyvavo 2 tiekėjai, siekiant sumažinti paslaugos kainą buvo vykdomos derybos su potencialiais paslaugos teikėjais. 2023 m. spalio mėn. pasirašyta paslaugų teikimo sutartis, kuri įsigalioja nuo 2024 sausio 1 d. ir galioja 5 metus, todėl 2024–2026 m. strateginiame veiklos plane atliekų vežimo kaina planuojama pagal pasirašytą sutartį.

2022 m. buvo paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas dėl vežėjo parinkimo Neringoje. 2023

m. sausio mėn. buvo atplėšti vokai su pasiūlymais. Konkursas buvo nutrauktas dėl kelių priežasčių: pasiūlytos kainos ir būtinumo tikslinti techninę specifikaciją, todėl įvyko neskelbiamos derybos su tiekėjais ir pasirašyta laikina sutartis. Atliekų vežėjo Neringoje parinkimo konkursą planuojama skelbti iš naujo, todėl planuojamu laikotarpiu numatoma paslaugos teikimo kaina pagal galiojančią sutartį.

Nuo 2023 m. pasikeitė pakuočių atliekų tvarkymo teisės aktai ir jų surinkimas perduodamas savivaldybėms arba administratoriams (RATC). Xxxxxxxx paskelbė viešųjų pirkimų konkursą pakuočių atliekų surinkėjui Klaipėdos m. ir Neringoje parinkti. 2023 m. birželio mėn. buvo pasirašytos pakuočių atliekų bei antrinių žaliavų surinkimo Klaipėdos m. ir Neringoje bei jų vežimo į atliekų tvarkymo įrenginius paslaugos teikimo sutartys. Sutartys numato, kad Gamintojų ir importuotojų asociacijos finansuoja pakuočių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugas, infrastruktūros priežiūrą, atnaujinimą ir plėtrą.

2.1.3. Teisiniai veiksniai

Vadovaujantis LR Atliekų tvarkymo įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2022 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. D1-256 patvirtino Atliekas naudojančių ar šalinančių įmonių prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos vienai tonai numatomų naudoti ar šalinti pavojingųjų ar nepavojingųjų atliekų dydžio nustatymo ir prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo tvarkos aprašą. Minėto Aprašo 12.4 p. nurodyta, kad nepavojingųjų atliekų sąvartyno uždarymo ir priežiūros po uždarymo prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama įvertinant nuo sąvartyno veiklos pradžios iki prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos numatomą pašalinti nepavojingųjų atliekų kiekį tonomis. Vadovaujantis minėtu aprašu, bendrovė atliko prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimą ir nustatė, kad Klaipėdos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno prievolių įvykdymo užtikrinimo suma sudaro apie 1,5 mln. Eur. Minėtas aprašas nenumato, kad sąvartynas gali būti įrengtas sekcijomis, todėl pašalinus sekcijoje leidžiamą šalinti atliekų kiekį, ji gali būti uždaroma, panaudojant šiam tikslui sukauptus atidėjinius. Pagal aprašo reikalavimus susidaro situacija, kad neeksploatuojamos sąvartyno sekcijos yra uždarytos ir šiam tikslui sukaupti atidėjiniai yra panaudoti (sumažinti), tuo tarpu prievolių įvykdymo užtikrinimo suma atvirkščiai padidėja, nes Apraše nenumatyta, kad prievolių įvykdymo užtikrinimas neskaičiuojamas nuo uždarytose sąvartyno sekcijose pašalinto atliekų kiekio.

Be to, draudimo kompanijos nenoriai suteikia tokio dydžio garantijas, bankai prašo šias lėšas deponuoti, todėl bendrovė gali susidurti su sunkumais įgyvendinant Atliekų tvarkymo

įstatymo nuostatas dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo. Su tokia situacija yra susidūrę kiti Lietuvos regioniniai atliekų tvarkymo centrai, kai draudimo kompanijos atsisako suteikti prievolių įvykdymo užtikrinimą ir jie negali įgyvendinti teisės aktų nuostatų. Dėl susiklosčiusios situacijos tiek Bendrovė, tiek Klaipėdos miesto savivaldybė kreipėsi į Aplinkos ministeriją, tačiau teisės aktai dar nėra pakeisti.

Bendrovės veiklai ir jos rezultatams reikšmingiausią įtaką turi Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatos, reglamentuojančios sąvartyne šalinamų atliekų apmokestinimą mokesčiu už aplinkos teršimą. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą yra nustatyti 2020-2024 m. mokesčio tarifai. Taip pat įstatyme nurodyta, kad mokestis apskaičiuojamas sąvartyne šalintų atliekų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio įstatymo 8 priede, ir indeksavimo koeficiento. Mokesčio už aplinkos teršimą tarifai indeksuojami kiekvienais metais, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikant indeksavimo koeficientą, kuris nustatomas Lietuvos statistikos departamento apskaičiuotą ir Oficialiosios statistikos portale paskelbtą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą. Mokestinių metų vartotojų kainų indeksas nustatomas kiekvienų mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas palyginus su 2018 metų gruodžio mėnesio kainomis. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, negalima tiksliai nustatyti koks bus atliekų šalinimo mokestis kiekvienais metais. Taikant indeksavimo koeficientą 2021 m. mokestis už aplinkos teršimą buvo indeksuotas 1,138 koeficientu, 2022 m. mokestis už aplinkos teršimą buvo indeksuotas 1,386 koeficientu. 2023 m. mokestis už aplinkos teršimą bus indeksuotas 1,403 koeficientu. 2024 m. finansiniame plane yra įvertintas tik 1,404 indeksavimo koeficientas, 2024-2026 m. nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamomis atliekomis, išskyrus asbesto atliekas nustatytas 50 Eur/t mokestis.

2 lentelė. Mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifai

Metai	Įstatyme nurodytas mokesčio už aplinkos teršimą tarifas, Eur/t		Indeksavimo koeficientas	Indeksuotas mokesčio už aplinkos teršimą tarifas, Eur/t
Metai	Nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos, išskyrus asbesto atliekas	Asbesto atliekos	Indeksavimo koeficientas	Nepavojingųjų atliekų sąvartyne šalinamos atliekos, išskyrus asbesto atliekas	Asbesto atliekos
2021 m.	10	10	1,138	11,38	11,38
2022 m.	15	10	1,386	20,79	13,86
2023 m.	50	10	1,403	70,15	14,03

Aplinkos ministerija yra parengusi Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma pakeisti indeksavimo koeficiento skaičiavimus, tačiau dėl gautų pastabų derinant įstatymo pakeitimo projektą, jis dar gali būti koreguojamas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027

m. planą patvirtino tik 2022 m. birželio 1 d., todėl nusikėlė Klaipėdos regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plano tvirtinimas, kurį Klaipėdos regiono plėtros taryba patvirtino 2023 m. kovo 3 d. sprendimu. Klaipėdos miesto savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. planas ir Neringos savivaldybės atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. planas buvo patvirtinti savivaldybių Tarybų 2023 m. spalio mėn. Kitų regiono savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planai patvirtinti 2023 m. spalio-lapkričio mėn.

2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, kuris numato, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (tolia – VERT) savivaldybėms nustatys komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainą, kuri apskaičiuojama pagal šios tarybos patvirtintą Komunalinių atliekų tvarkymo regioninių kainų nustatymo metodiką. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2022 m. gruodžio 30 d. priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus dėl atliekų tvarkymo sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų, investicijų vertinimo ir derinimo, bei komunalinių atliekų tvarkymo regioninės kainos nustatymo. Minėtas įstatymas numatė, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai iki 2023 m. kovo 1 d. turi parengti regioninės kainos projektą, tačiau bendrovė kreipėsi į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą dėl pateikimo termino pratęsimo. VERT, įvertinus pakeitimų apimtį ir būtinus pasiruošimo darbus, neprieštaravo, kad regioninės kainos projekto pateikimas būtų atidėtas iki 2023 m. birželio 1 d. Bendrovė yra pateikusi Regioninės kainos projektą regiono savivaldybėms ir VERT.

Pagal LR Aplinkos ministerijos ir VERT pateiktus išaiškinimus, kitos buityje susidarančios (mišrios statybinės ir griovimo atliekos kodas 17 09 04), bei kitos aikštelėse iš gyventojų priimamos atliekos (nepatenkančios į 20 atliekų kodą), nėra priskiriamos komunalinėms atliekoms, todėl vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymu, minėtos atliekos nepatenka į VERT reguliuojamą veiklą. Šiuo metu Klaipėdos regiono savivaldybėms nustatyti

„vartų mokesčiai“ apima šių atliekų tvarkymą, todėl nepaisant to, kad įstatymas numato, kad šios atliekos turi būti tvarkomos vietinės rinkliavos lėšomis, į Regioninę kainą jos negali būti įskaičiuojamos, todėl neaišku iš kokių lėšų savivaldybės turi sumokėti už šių atliekų tvarkymą. LR Aplinkos ministerija yra parengusi Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma kitas buitines atliekas priskirti VERT reguliuojamai veiklai, todėl priėmus minėto įstatymo pakeitimo projektą, regioninės kainos skaičiavimai turės būti atliekami iš naujo.

2.1.4. Ekonominiai veiksniai

Analizuojant ekonominius veiksnius ir jų įtaką bendrovės veiklai, reikia atkreipti dėmesį į tai, kokie pagrindiniai ekonominiai įvykiai gali turėti įtakos jos veiklai ir kokių veiksmų reikia imtis, siekiant šią įtaką stabilizuoti. Tai būtų bendro vidaus produkto (BVP) dinamika, gyventojų pajamų, infliacijos lygis bei jų dinamika.

3 lentelė. Ekonominės raidos scenarijus 2023-2026 metams

Pavadinimas	2022 (P)	2023 (P)	2024 (P)	2025 (P)	2026 (P)
BVP palyginamosiomis kainomis pokytis , %	1,9	-0,4	1,7	2,9	2,9
Vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (vidutinis metinis), %	18,9	9	2,9	2,4	2,3
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pokytis, %	13,3	12,1	6,5	5,0	5,0

Sudaryta remiantis Finansų ministerijos 2023 m. rugsėjo mėn. paskelbtu ekonominės raidos scenarijumi 2023-2026 metams [xxxx://xxxxxx.xxx.xx/xx/xxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxx- duomenys/ekonomines-raidos-scenarijus (žiūrėta 2023-11-20)].

Finansų ministerijos paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje 2023-2026 m., nurodoma, kad 2023 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos ekonomikos aktyvumas padidėjo, buvo fiksuotas 0,7 proc. BVP augimas. Lietuvoje metų pradžioje užfiksuota techninė recesija pasibaigė. Scenarijaus rengimo metu disponuota informacija leidžia daryti prielaidą, kad antrąjį š. m.

pusmetį BVP bus sukurta daugiau, nei pirmąjį, tačiau metinio nuosmukio, tikėtina, išvengti nepavyks.

Po prastesnio 2023 m. I ketvirčio šalies darbo rinkos būklė II ketvirtį smarkiai pagerėjo. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, užimtų gyventojų skaičius per ketvirtį išaugo 3,6 proc., o per metus – 0,6 proc.. Atsižvelgus į vyraujantį ekonominį neapibrėžtumą, scenarijuje numatoma, kad 2023 m. nedarbo lygis, apskaičiuotas pagal gyventojų užimtumo tyrimo metodiką, sudarys 6,9 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais atsigaunant ekonominiam aktyvumui nedarbo lygis ims mažėti ir 2024 m. sudarys 6,6 proc., 2025 m. – 6,4 proc., o 2026

m. artės prie natūralaus nedarbo lygio ir sudarys 6,3 proc.

Pirmoje 2023 m. pusėje išlikusi įtampa darbo rinkoje ir vis dar pakankamai aukšta infliacija didino spaudimą kelti darbo užmokestį. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje 2023 m. sausį–birželį augo 12,8 proc. Viešajame ir privačiajame sektoriuose darbo užmokestis pirmąjį pusmetį augo panašiu tempu (atitinkamai 12,9 ir 12,8 proc.). 2023 m. II ketvirčio duomenys rodo, kad metinis darbo užmokesčio augimas per ketvirtį sparčiai sulėtėjo privačiajame sektoriuje (–1,5 procentinio punkto) ir lėmė darbo užmokesčio augimo lėtėjimą šalyje, nors viešajame sektoriuje atlyginimų augimas paspartėjo (0,5 procentinio punkto). Metinis vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (be individualiųjų įmonių) pokytis šalyje II ketvirtį siekė 12,3 proc., privačiajame sektoriuje – 12,1 proc., o viešajame – 13,1 proc. Viešajame sektoriuje atlyginimai augo sparčiau nei privačiajame, tokios tendencijos nebuvo nuo 2021 m. I ketvirčio. Šiemet atlyginimų augimą skatina didesnė minimalioji mėnesinė alga (2023 m. ji išaugo 15,1 proc. ir siekia 840 Eur). Vyraujant ekonominiam neapibrėžtumui, kurį kelia karas Ukrainoje ir vis dar griežtinama monetarinė politika, verslui bus vis sunkiau reikšmingai kelti darbo užmokestį, todėl ir 2024 m. numatomas nuosaikesnis darbo užmokesčio augimo tempas – 6,5 proc. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje galėtų augti po 5 proc. kasmet (2025–2026 m.).

Scenarijuje numatoma, kad 2023 m. vidutinė metinė infliacija sudarys 9,0 proc., o prie palankesnės nei pernai kainų raidos prisidės ne tik palankesnės energijos kainos, bet ir pasaulinių tiekimo grandinių normalizavimasis bei Europos Centrinio banko vykdomos euro zonos monetarinės politikos griežtinimas. 2024 m. toliau mažėjant infliaciniam spaudimui vidutinė metinė infliacija sumažės iki 2,9 proc. Šiais metais anksti užpildytos ES dujų saugyklos (90 proc.) suteikia daugiau energetinio stabilumo, todėl dujų trūkumo ir energijos kainų šuolio rizika artėjančią žiemą yra sumažėjusi, o spartus atsinaujinančios energijos gamybos didinimas Lietuvoje ir ES mažins kitų energijos rūšių spaudimo kainoms atsinaujinimo riziką. Nuo 2025

m. infliacijos tempas turėtų dar labiau priartėti prie Europos Centrinio Banko 2 proc. infliacijos euro zonoje tikslo, tačiau šiais ir kitais metais didinantį poveikį šalies infliacijai turės didesni akcizų energijos prekėms tarifai, todėl numatoma, kad infliacija sudarys 2,3–2,4 proc.

2.1.5. Technologiniai veiksniai

Bendrovei labai svarbu užtikrinti atliekų tvarkymo įrangos tinkamą priežiūrą ir nepertraukiamą jos darbą, bei diegti naujas pažangias technologijas. Bendrovė įgyvendina investicinį projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“, šis projektas finansuojamas ES lėšomis, todėl būtina laiku pastatyti maisto atliekų apdorojimo įrenginius.

Bendrovė 2023 m. įsigijo techniką, būtiną vykdyti veiklą Klaipėdos regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne ir Mechaninio rūšiavimo gamykloje, todėl ateinančiu laikotarpiu svarbu užtikrinti įrenginių tinkamą eksploataciją ir priežiūrą.

Bendrovė diegia technologijas, kurios padeda sumažinti energijos vartojimą. 2023 m. buvo atliktas energetinis auditas ir siekiama gauti finansavimą pagal priemonę: Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas pagal energijos audito

ataskaitas. Taip pat 2024 m. planuojama įgyvendinti saulės elektrinės projektą, kurios pagaminta energija bus suvartojama Dumpių sąvartyno teritorijoje esančių įrenginių eksploatacijos metu.

Bendrovė vykdo naujų programų diegimą, kurios didina darbo efektyvumą ir sumažina žmogiškųjų klaidų riziką. 2022 m. bendrovė įdiegė dokumentų ir užduočių valdymo sistemą

„Avilys“, pradėjo diegti centralizuotą atliekų apskaitos programą bendrovės objektuose (4 padaliniai). 2023 m. atliekų apskaitos programa buvo diegiama kituose bendrovės objektuose, ir iki 2024 m. įdiegta visuose padaliniuose (9 objektai). Taip pat įdiegtos sutarčių kontrolės, transporto priemonių valdymo ir kontrolės, kuro apskaitos programos.

Įsigyta antžeminė dyzelinio kuro talpykla su degalų įpylimo įranga.

2.1.6. Aplinkosauginiai veiksniai

Bendrovė, vykdydama savo veiklą, nuolatos vertina galimą poveikį aplinkai, taiko priemones ir procesus pagal visuotinai priimtus aplinkosaugos standartus. Siekiant užtikrinti, kad bendrovės veikla atitiktų aukščiausius aplinkosauginius reikalavimus, buvo įdiegta aplinkos apsaugos vadybos sistema, atitinkantis ISO 14001 standartą. Rūpintis aplinka įpareigoja ne tik pastaraisiais metais išaugęs visuomenės dėmesys šiai sričiai, bet ir griežtėjantys teisės aktų reikalavimai. Bendrovė ypatingą dėmesį skiria kvapų mažinimui Klaipėdos regioninio sąvartyno teritorijoje.

Bendrovė siekia formuoti švarią ir sveiką aplinką Klaipėdos regiono gyventojams, prisideda prie visuotinės sveikatos apsaugos, gyventojų fizinės ir emocinės gerovės kūrimo bei gyvenimo kokybės gerinimo. Xxxxxxxx įvykdė priemones susijusias su kvapų mažinimu:

- 2023 metais atliko biofiltro ir ventiliacijos, naudojamos oro valymui atliekų mechaninio apdorojimo įrenginyje, modernizavimą;

- atliko Klaipėdos regioninio sąvartyno I ir II sekcijų dalinę rekultivaciją, siekiant sumažinti deponuojamų atliekų atvirus plotus ir skleidžiamus nemalonius kvapus;

- 1 kartą metuose ties sąvartyno SAZ riba atlieka kvapo taršos matavimus;

- UAB „Gren“ sustojimo metu 2023 m. birželio – liepos mėnesiais bendrovė atliekas kaupė, saugojo ir pakavo plėvele, kuri užtikrino kvapų mažinimą;

- praplėstas dujų laukas, siekiant užtikrinti efektyvesnį dujų surinkimą iš Dumpių sąvartyno.

Bendrovės atliekų tvarkymo objektai turi galiojančius Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Vykdydama teisės aktų reikalavimus bendrovė planingai ir periodiškai atlieka šių objektų poveikio aplinkai (atmosferos oro, paviršinių nuotekų ir filtrato bei požeminio vandens) veiklos, aplinkos monitoringą.

Bendrovė numato atliekų tvarkymo sistemos gerinimą ir vystymą, užtikrindama naujų rūšiavimo priemonių diegimą, visuomenės pasitenkinimo lygio kėlimą ir infrastruktūros įrengimo kokybės užtikrinimą.

2.2. Vidaus veiksniai, turintys įtakos Bendrovės veiklai ir veiklos rezultatams

2.2.1. Tiekėjai

Bendrovė vykdydama veiklą bendradarbiauja su prekių, paslaugų ir darbų tiekėjais. Bendrovė pagal Viešųjų pirkimų įstatymą yra perkančioji organizacija, todėl prekes, paslaugas ir darbus įmonė įsigyja viešųjų pirkimų būdu. Bendrovės vykdomi viešieji pirkimai leidžia racionaliai panaudoti bendrovės lėšas. Vykdant pirkimus svarbu, kad tiekėjas būtų patikimas ir tinkamai įvykdytų sutarties sąlygas, bei pirkimas įvyktų sklandžiai.

Bendrovė taiko veiksmingas priemones, užtikrinančias, kad pirkimai būtų vykdomi skaidriai, laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo

reikalavimų, ir nepripažįsta sukčiavimo, kyšininkavimo ar kitų neleistinų, konkurenciją ribojančių veiksmų. Taip pat vykdomi „žalieji pirkimai“.

2.2.2. Klientai

Bendrovės klientai yra Klaipėdos m. ir Neringos savivaldybių gyventojai ir įmonės, kurie moka vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, nes Klaipėdos m. ir Neringos savivaldybės pavedė Bendrovei komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimą.

Kitos Klaipėdos regiono savivaldybės, kurios nepavedė Bendrovei komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administravimo funkcijos, visas surinktas komunalines atliekas pristato į Bendrovės atliekų tvarkymo objektus.

Taip pat Bendrovės klientai yra kiti asmenys, kurie pristato nepavojingas pramonės atliekas sutvarkymui.

Bendrovė kasmet atlieka klientų (rinkliavos mokėtojų) pasitenkinimo paslaugomis vertinimą, analizuoja rezultatus ir, atsižvelgdama į juos, siūlo naujoves, kurios didina Įmonės paslaugų kokybę, naudojimosi jomis paprastumą, patogumą ir prieinamumą.

Siekdama gerinti klientų ir partnerių patirtį, bendrovė sistemingai siekia veikti efektyviai, tobulinti savo veiklos procesus.

2.2.3. Finansiniai ištekliai

Bendrovės finansinius išteklius sudaro: nuosavos lėšos (apyvartinės lėšos, nuosavas kapitalas bei sukauptas pelnas), skolintos lėšos bei dotacijos (ES fondai, valstybės, savivaldybių lėšos).

Bendrovės pajamos yra pagrindinis finansavimo šaltinis, leidžiantis palaikyti ir plėtoti Bendrovės veiklą, grąžinti paskolas bei daryti naujas investicijas. Pagrindines bendrovės pajamas sudaro Klaipėdos m. ir Neringos savivaldybių mokamas koncesijos mokestis, bei kitų Klaipėdos regiono savivaldybių „vartų mokesčiai“. Taip pat labai svarbus pajamų šaltinis yra pajamos už kitų komercinių nepavojingų atliekų tvarkymą, nes šios pajamos dalinai padengia bendrovės sąnaudas ir sumažina savivaldybių atliekų tvarkymo kainas.

Bendrovė 2021 m. rugsėjo 16 d. pasirašė kreditavimo sutartį su Luminor Bank AS dėl 8 200 000 Eur ilgalaikės paskolos, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2031 m. rugsėjo 15 d. 2022 m. gruodžio mėn. buvo pasirašytas susitarimas su Luminor banku dėl kredito sumos padidinimo 820 tūkst. Xxx, bei paskolos paėmimo termino pratęsimo iki 2023 m. gruodžio 31 d.

2023-12-31 kredito suma ir paskirtis:

- 1 738437 Eur įsipareigojimams refinansuoti,

- 6 974780 Eur investicijų projektams finansuoti.

Klaipėdos m. ir Neringos savivaldybių vietinės rinkliavos mokėtojų mokama rinkliava nėra Bendrovės pajamos.

2.2.4. Organizacinė struktūra ir žmogiškieji ištekliai

Bendrovės sėkmę lemia kvalifikuotas personalas, todėl sudaromos galimybės darbuotojams kelti kvalifikaciją, tobulinti teorines ir praktines žinias. Bendrovėje veikia darbuotojų motyvacinė sistema, kuri susieta su tikslų įgyvendinimu.

2023 m. buvo vykdomi mokymai visiems darbuotojams: „Darbuotojų motyvavimas ir įsitraukimo didinimas“, „Konfliktų prevencija ir valdymas”, „Prisitaikymas prie pokyčių“.

Bendrovė siekia sukurti geranorišką, pasitikėjimu ir abipusiu bendradarbiavimu grįstą darbo aplinką, užtikrinti darbuotojams palankias darbo sąlygas, susijusias su darbuotojų sauga ir sveikata, darbo ir poilsio vieta, darbui skirtų priemonių suteikimu, darbo pradžios ir pabaigos laiko bei nuotolinio darbo pasirinkimo galimybe, darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimu.

Bendrovė skiria dėmesį darbuotojų sveikatos apsaugai, profesinių ligų prevencijai, rūpinasi fizine ir emocine darbuotojų sveikata, suteikia darbuotojams papildomą darbuotojų sveikatos draudimą.

Bendrovėje periodiškai organizuojami profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir darbuotojų profilaktiniai skiepijimai bendrovės lėšomis, vykdomi privalomi darbų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos instruktažai. Darbuotojai, kurie nuolat arba dažnai dirba lauke, aprūpinami specialiais darbo drabužiais, apsaugančiais nuo išorinio aplinkos poveikio.

Xxxxxxxx gerbia ir palaiko darbuotojų jungimosi į profesines sąjungas laisvę, teisę formuoti darbo tarybą ir teisę derėtis su darbdaviu.

2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja bendrovės struktūra pagal kurią Mechaninio rūšiavimo skyriuje buvo įsteigtos vairuotojų–operatorių pareigybės, nes buvo įsigytas naujas krovininis automobilis ir atsisakyta nuomos paslaugų. Vietoj Finansų skyriaus įsteigtas Finansų ir ekonomikos skyrius ir įsteigtas papildomas etatas, nes įsigaliojo Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai pagal kuriuos Regioninę kainą nustatys Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Per 2023 m. bendrovės organizacinė struktūra buvo keista 3 kartus. 2023 m. gegužės, liepos mėn. buvo pakeista organizacinė struktūra, pagal kurias buvo perskirstyti darbai Mechaninio rūšiavimo ir Atliekų tvarkymo skyriuje, etatų skaičius nepadidėjo (106 etatai). 2023 m rugsėjo mėn. Atliekų tvarkymo skyriuje buvo padidintas darbuotojų skaičius 1 etatu. Iš viso bendrovėje numatyta 107 etatai.

3 pav. Bendrovės organizacinė struktūra

2.2.5. Vidaus kontrolės sistema

Bendrovės vidaus kontrolę vykdo struktūrinių padalinių vadovai. Kiekvienas vadovas yra atsakingas už jo vadovaujamam skyriui pavestų funkcijų vykdymo kokybę ir rezultatyvumą. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro vidaus kontrolės sistema nustatyta Vidaus kontrolės politikoje.

2.3. Bendrovės stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės (SWOT)

Remiantis išorinės ir vidinės aplinkos analize, nustatytos stipriosios ir silpnosios bendrovės veiklos sritys. Taip pat apibrėžtos galimybės ir grėsmės, galinčios turėti įtakos bendrovės veiklai.

Stiprybės:

- Ilgametė atliekų tvarkymo patirtis;

- Sukurta atliekų tvarkymo infrastruktūra orientuota į žiedinės ekonomikos principus;

- Profesionali komanda;

- Pelninga bendrovės veikla;

- Sukurta regioninė komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūra Klaipėdos regione;

- IT technologijų tobulinimas: vieno langelio principas, procesų tobulinimas.

Silpnybės:

- Įstatyminės bazės nestabilumas;

- Gyventojams trūksta motyvacijos rūšiuoti atliekas;

- Reikšmingas investicijų poreikis infrastruktūros atnaujinimui ir naujos sukūrimui.

Galimybės:

- Dalyvavimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose finansavimui gauti;

- Papildomos pajamos iš komercinės veiklos;

- Bendrovės sąnaudų mažinimas efektyvinant procesus;

- IT sprendimai geresnės paslaugos kokybei užtikrinti;

- Visuomenės švietimas atliekų tvarkymo klausimais.

Grėsmės:

- Paslaugų kainų ir mokesčių (šalinimo mokestis) padidėjimas;

- Politiniai pokyčiai regione;

- Nestabili atliekų tvarkymo teisinė sistema (nuolat kintantys teisės aktai);

- Ilgi veiklos procesų pakeitimų derinimai su institucijomis (TIPK, PAV);

- BDAR pažeidimas;

- IT saugumas: vartotojų duomenų bazės saugumas.

3. Bendrovės misija, vizija ir vertybės ir tikslai

Bendrovės misija:

Teikti didžiausią aplinkosauginę vertę kuriančius atliekų tvarkymo sprendimus, atitinkančius visuomenės poreikius ir steigėjų lūkesčius.

Bendrovės vizija:

Tapti pirmaujančia novatoriška atliekų tvarkymo bendrove Lietuvoje.

Bendrovės vertybės Atsakomybė, tai:

• Nuolatinis švaresnės aplinkos visuomenei kūrimas;

• Įstatymų ir aplinkosauginių reikalavimų laikymasis;

• Įsipareigojimų klientams, partneriams ir įmonės darbuotojams laikymasis.

Profesionalumas apima siekius:

• Naudoti optimalius komunalinių atliekų tvarkymo būdus, diegiant pažangiausias technologijas;

• Nuolat mokytis ir tobulėti, semtis patirties iš Lietuvos ir užsienio pažangiausių specialistų/partnerių.

Bendradarbiavimas, tai nuolatinis siekis:

• Bendradarbiauti su visuomene, analizuojant iškilusias problemas bei ieškant būdų joms

spręsti;

• Efektyviai bendradarbiauti tarpusavyje, įgyvendinant įmonės tikslus bei siekiant

geriausio rezultato.

Sąžiningumas – tai bendras ir neginčijamas elementas, kuriuo pagrįsta įmonės veikla.

Strateginiai tikslai, uždaviniai :

1 tikslas. Bendradarbiaujant su atliekų turėtojais, ugdyti jų sąmoningumą ir atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų supratimą (keisti požiūrį, sumažinti, naudoti pakartotinai ir perdirbti)

1.1. uždavinys. Padidinti visuomenės įsitraukimą įgyvendinant atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetus per partnerystes, didesnį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir įvairias žiniasklaidos priemones;

1.2. uždavinys. Stiprinti KRATC darbuotojų administracinius gebėjimus žiedinės ekonomikos, atliekų prevencijos ir efektyvaus tvarkymo srityse.

2 tikslas. Mažinti susidarančių komunalinių atliekų kiekį ir šiukšlinimą

2.1. uždavinys. Padėti gyventojams keisti elgesį, siekiant sumažinti maisto švaistymą;

2.2. uždavinys. Padėti gyventojams keisti elgesį, siekiant sumažinti susidarančių komunalinių atliekų kiekį ar jų pavojingumą;

2.3. uždavinys. Plėtoti ir vystyti paruošimo naudoti pakartotinai veiklą;

2.4. uždavinys. Užtikrinti šiukšlinimo prevenciją, tvarkyti šiukšles.

3 tikslas. Didinti komunalinių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir mažinti mišrių komunalinių (nerūšiuotų) atliekų kiekius

3.1. uždavinys. Skatinti atliekų turėtojus kompostuoti biologines atliekas namų ūkio sąlygomis;

3.2. uždavinys. Plėsti biologinių atliekų (žaliųjų ir maisto atliekų) rūšiuojamojo surinkimo apimtis;

3.3. uždavinys. Plėsti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) apimtis;

3.4. uždavinys. Plėtoti kitų paruošimui naudoti pakartotinai ir perdirbimui tinkamų atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą ir paslaugas;

3.5. uždavinys. Vystyti buityje susidarančių pavojingųjų atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą ir paslaugas.

4 tikslas. Užtikrinti aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkantį komunalinių atliekų tvarkymą

4.1. uždavinys. Užtikrinti viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą;

4.2. uždavinys. Plėtoti Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą;

4.3. uždavinys. Aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu eksploatuoti regioninę komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, optimizuoti jos darbą ir poveikį aplinkai;

4.4. uždavinys. Panaudoti komunalinių atliekų medžiaginius bei energetinius išteklius;

4.5. uždavinys. Vykdyti atliekų monitoringą ir poveikio klimato kaitai stebėseną.

5 tikslas. Užtikrinti Įmonės informacijos saugumo tęstinumo valdymą ir sumažinti galimą žalą Įmonės veiklai, užkertant kelią ar sumažinant neigiamą informacijos saugumo incidentų poveikį

5.1. uždavinys. Nustatyti informacijos saugumo valdymo kryptį ir priemones, užtikrinant informacijos saugumą atitinkančius veiklos reikalavimus bei atitinkamus įstatymus ir reglamentus;

5.2. uždavinys. Užtikrinti tinkamą ir efektyvų informacijos saugumo valdymą, siekiant išvengti veiklos sutrikdymo dėl konfidencialios informacijos atskleidimo, informacijos vientisumo pažeidimo arba informacijos neprieinamumo;

5.3. uždavinys. Užtikrinti visų informacijos saugumo įsipareigojimų laikymąsi, kurie reglamentuoti sutartyse su klientais, partneriais, nustatyti teisės aktuose, standarto ISO/IEC 27001:2013 reikalavimuose.

5.4. uždavinys. Užtikrinti reikiamus resursus ir nuolat gerinti informacijos saugumo valdymo sistemą.

4. Bendrovės vykdomos priemonės

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. birželio 1 d. patvirtino Valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. planą, Klaipėdos regiono plėtros taryba 2023 m. kovo 3

d. sprendimu patvirtino Klaipėdos regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m planą, Klaipėdos miesto savivaldybės ir Neringos savivaldybės tarybos 2023 m. spalio mėn. patvirtino savivaldybių atliekų prevencijos ir tvarkymo planus 2021-2027 m. Bendrovė 2024-2026 m. laikotarpiu planuoja vykdyti priemones orientuotas į atliekų prevenciją, perdirbimo apimčių ir veiklos efektyvumo didinimą.

Bendrovės strateginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės bei jų vertinimo rodikliai pateikiami 1 priede.

5. Klaipėdos miesto savivaldybės mero nustatyti lūkesčiai Bendrovei

Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2023 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. M-582 patvirtino akcininko lūkesčių raštą UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, kuriuo nustatė šiuos siektinus rodiklius:

Eil. Nr.

Siektini veiklos rodikliai

Matavimo vienetas

Siektinos rodiklių reikšmės

2024

2025

2026

2027

2028

Komunalinių atliekų, šalinamų sąvartynuose, kiekis

Proc.

< 5

< 4

Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą surinkimas Klaipėdos m.

Proc.

≥ 98

Xxxxxxxx realizavimui susmulkintos medienos ir perdirbimui tinkamų atliekų kiekis

≥7300

≥7400

Kvapų emisiją mažinančių priemonių vykdymo skaičius

Vnt.

≥3

Kvapų matavimas Klaipėdos regioninio sąvartyno teritorijoje

Kvapo vienetas ties sąvartyno SAZ riba

4 lentelė. Savivaldybės nustatyti lūkesčiai bendrovei Nefinansiniai lūkesčiai

Finansiniai lūkesčiai

Eil . Nr.	Siektini finansiniai rodikliai	Matavi mo vieneta s	Siektinos rodiklių reikšmės
Eil . Nr.	Siektini finansiniai rodikliai	Matavi mo vieneta s	2024 m.	2025 m.	2026 m.	2027 m.	2028 m.
1.	Grynasis pelningumas	Proc.	≥ 1,4	≥ 1,4	≥ 1,4	≥ 1,4	≥ 1,4
2.	Skolos ir nuosavybės santykis (skolos/nuosavas kapitalas + dotacijos)	Koef.	≤ 0,5	≤ 0,5	≤ 0,5	≤ 0,5	≤ 0,5
3.	*Dividendai	Proc.	**70	**70	**70	**70	**70

* Dividendai skiriami nuo Bendrovės paskirstytino pelno, į kurį nėra įtraukiami pelno paskirstymo projekte nurodyti pervedimai iš rezervų perskirstymui sumos.

** Dividendai skiriami, įvykdžius ES finansuojamus investicinius projektus.

6. Planuojami vykdyti investiciniai projektai ir investicijos

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 1 d. patvirtintame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plane numatyta, kad komunalinių atliekų tvarkymas turi būti organizuojamas taip, kad skatintų atliekas tinkamai paruošti pakartotinai naudoti ir perdirbti. Savivaldybės visiems komunalinių atliekų turėtojams turi užtikrinti atliekų surinkimo ir rūšiavimo galimybę, aprūpinti priemonėmis, atsižvelgdamos į Atliekų tvarkymo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus, neimdamos papildomo mokesčio, išskyrus nustatytą vietinę rinkliavą ar kitą įmoką už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistema kiekvienoje Lietuvos savivaldybėje turi būti organizuojama taip, kad būtų įgyvendintos šios valstybinės užduotys:

– iki 2025 m. padidinti pakartotinai naudoti paruošiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekį, kad jis sudarytų ne mažiau kaip 55 proc. susidariusių komunalinių atliekų (pagal svorį);

– iki 2030 m. padidinti pakartotinai naudoti paruošiamų ir perdirbamų komunalinių atliekų kiekį, kad jis sudarytų ne mažiau kaip 60 proc. susidariusių komunalinių atliekų (pagal svorį);

– iki 2030 m. sumažinti sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekį, kad jis sudarytų ne daugiau kaip 5 proc. visų susidariusių komunalinių atliekų (pagal svorį).

Klaipėdos regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 m. plane numatomos įgyvendinti komunalinių atliekų tvarkymo užduotys, kurias kaip pareigą savivaldybėms nustato Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų planas. Komunalinių atliekų tvarkymo užduotys bus vykdomos per savivaldybių organizuojamas komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, bei – savivaldybėms bendradarbiaujant – per sukurtą regioninę komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

Bendrovės investicijų finansavimui numatomos Europos sąjungos, valstybės ir savivaldybių biudžetų bei bendrovės nuosavos ir skolintos lėšos. Bendrovė planuoja 2024-2026

m. iš viso investuoti 6,3 mln. Eur.

2024–2026 metais bendrovė planuoja vykdyti šiuos investicinius projektus, dalį projektų planuojama vykdyti iki 2027 m.

Vykdomų investicinių projektų aprašymas:

6.1. Investicinis projektas „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“

Bendra vykdomo investicinio projekto vertė - 7 156,5 tūkst. Eur be PVM. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos, pareiškėjo ir partnerių lėšomis. Projekto įgyvendinimo laikotarpis 2016-04-04 –2024-06-30.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2016 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. D1–281 patvirtino 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto

„Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.2.1– APVA–R–008 priemonės „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašą. Pagal patvirtintą aprašą atsirado galimybė gauti finansavimą biologinių atliekų konteinerių ir (arba) kompostavimo priemonių individualioms valdoms plėtrai, konteinerių aikštelių įrengimui / rekonstrukcijai ir konteinerių įsigijimui.

2016 m. pabaigoje buvo pasirašytos jungtinės veiklos sutartys su Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų ir Neringos savivaldybių administracijomis. Jungtinės veiklos sutartyse UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prisiėmė įsipareigojimus kaip projekto pareiškėjas, savivaldybės – projekto partneris. Buvo pateikta paraiška dėl finansavimo

skyrimo Aplinkos projektų valdymo agentūrai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir 2017–10–27 buvo sudaryta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 05.2.1–APVA–R–000–00–0000 „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“ sutartis.

Pagrindinis projekto tikslas yra pagerinti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą sukuriant/rekonstruojant komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą. Visas projekto metu sukurtas ir įsigytas turtas priklausys bendrovei. Įgyvendinant projektą keturiose Klaipėdos regiono savivaldybėse įrengtos komunalinių atliekų konteinerių aikštelės bei individualių valdų savininkams išdalintos kompostavimo priemonės ir žaliųjų atliekų surinkimo konteineriai:

Įvykdžius viešuosius pirkimus buvo pasirašytos sutartys su rangovais dėl šios infrastruktūros sukūrimo (5 lentelė).

5 lentelė. Projekto metu sukuriama infrastruktūra

Pavadinimas	Klaipėdos miesto savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė	Skuodo rajono savivaldybė	Neringos savivaldybė
Požeminių konteinerių aikštelių skaičius, vnt.	12	16	0	30
Pusiau požeminių konteinerių aikštelių skaičius, vnt.	266	18	18	0
Antžeminių konteinerių aikštelių skaičius, vnt.	40	73	10	0
Kompostavimo dėžė individualiai valdai, vnt.	500	3800	350	0
Žaliųjų atliekų surinkimo konteineriai individualiai valdai, vnt.	2500	960	0	0
Maisto atliekų surinkimo konteineriai individualiai valdai	4495	0	0	0
Maisto atliekų surinkimo kibirėliai individualiai valdai	4495	0	0	0

Įgyvendinant projektą įvykdyti beveik visi požeminių, pusiau požeminių ir antžeminių konteinerių aikštelių įrengimo darbai. Šiuo metu baigiama vykdyti pasirašyta sutartis dėl 40 vnt. antžeminių komunalinių atliekų surinkimo aikštelių Klaipėdos mieste projektavimo, konteinerių tiekimo ir statybos darbų, nes ne dėl sutartį vykdančio rangovo kaltės, Klaipėdos m. neįrengta 5 vnt. aikštelių. Antžeminės komunalinių atliekų surinkimo aikštelės įrengiamos tose vietose, kur nėra galimybės įrengti įgilintų konteinerių, todėl dalyje aikštelių tenka iškelti ESO tinklus arba juos apsaugoti, taip pat prieš pradedant darbus ir po darbų atlikimo būtina įvertinti nuotekų tinklų, esančių po aikštelėmis, būklę. ESO rangovo darbo terminai labai ilgi, todėl nebuvo galimybės darbus atlikti iki sutartyje numatytos datos. Taip pat, vykdant pusiau požeminių aikštelių įrengimą Kretingos r., iki sutarties pabaigos neįrengta 1 pusiau požeminė aikštelė, kadangi šioje aikštelėje buvo rastas aukštos įtampos kabelis, kuris trukdo aikštelės įrengimui. Planuojama

atlikti sutarčių su rangovais pakeitimus ir 5 vnt. antžeminių aikštelių įrengimo darbus Klaipėdoje ir 1 vnt. aikštelės įrengimo darbus Kretingoje pabaigti vykdyti 2024 m.

6.2. Investicinis projektas „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“

Investicinio projekto vertė –2 608,19 tūkst. Eur be PVM. Europos Sąjungos fondų lėšos – 2 216,96 tūkst. Eur, KRATC indėlis – 391,23 tūkst. Eur. Projekto įgyvendinimo pabaiga – 2024

m. kovo 31 d.

2020 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu Nr. D1–512 pakeitė 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto

„Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.2.1– APVA–R–008 priemonės „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašą. Pagal šį aprašą Aplinkos ministerija numatė Europos Sąjungos fondų paramą skirti šioms priemonėms finansuoti:

– rūšiuojamuoju būdu iš gyventojų surenkamų maisto / virtuvės atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimui ir (ar) esamos komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros pritaikymui maisto / virtuvės atliekų apdorojimui;

– gyventojų informavimui maisto / virtuvės atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais.

Vadovaujantis Aprašo nuostatomis, įmonė sukuria atskirai iš Klaipėdos m., Šilutės raj., Palangos m., Kretingos raj. ir Xxxxxxxx gyventojų surinktų maisto atliekų paruošimo perdirbti pajėgumus ir įgyvendina investicinį projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“. Projektas yra aktualus ruošiantis įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus bei ambicingas ES komunalinių atliekų tvarkymo užduotis.

Įgyvendinus projektą, bus pasiekti tokie rezultatai:

1. Įrengta maisto atliekų apdorojimo infrastruktūra Klaipėdos RATC;

2. Sukurti maisto atliekų apdorojimo pajėgumai – ne mažesni kaip 6 673 t/metus.

Bendrovė 2021 m. birželio mėn. pasirašė su APVA sutartį dėl projekto vykdymo. Sutartyje buvo numatyta, kad projekto biudžetas – 1 709,78 tūkst. Eur, tame tarpe Bendrovė lėšos – 378,8 tūkst. Eur.

Bendrovė 2022 m. spalio 31 d pateikė paraišką APVA dėl finansavimo sutarties pakeitimo. 2023 m. vasario mėn. buvo pakeista sudaryta su APVA sutartis dėl projekto termino pratęsimo iki 2023 m. rugsėjo 1 d. ir finansavimo. ES lėšomis finansuojama 1 708,9 tūkst. Eur ( 80,1 %), bendrovės lėšomis – 423,8 tūkst. Eur (19,87 proc.) projekto vertės, iš viso 2 132,8 tūkst. Eur.

Bendrovė 2023 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į APVA dėl projekto termino pratęsimo ir buvo pakeista pasirašyta finansavimo sutartis, pratęsiant projekto terminą iki 2023-12-31.

Vykdant projektą „Maisto atliekų apdorojimo infrastruktūros sukūrimas Klaipėdos RATC“ 2022–2023 m. buvo pasirašytos visos sutartys su tiekėjais dėl įrangos tiekimo. 2023 m. pradžioje įvyko rangos darbų viešasis pirkimas. Pagal tiekėjų gautus pasiūlymus mažiausia rangos darbų kaina 1 677,4 tūkst. Eur, t.y. 763,4 tūkst. Eur daugiau negu numatyta finansavimo sutartyje. Taip pat finansavimo sutartyje nėra numatyta bunkerio įrengimo darbų, todėl projekto investicijos išaugo ir projektas pabrango apie 40 proc. Bendrovė 2023 m. rugpjūčio mėn. kreipėsi į Aplinkos ministeriją dėl galimybės skirti papildomų lėšų projekto įgyvendinimui.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2023 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. D1- 369 pakeitė patvirtintą 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.2.1-APVA-R-008 priemonės „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašą, kuriame, įvertinus projekto finansinę situaciją, padidinta Klaipėdos regionui nustatyta ES struktūrinių fondų lėšų suma. Bendrovė pateikė prašymą APVA dėl papildomo finansavimo skyrimo. Papildomos išlaidos, kurioms prašoma

papildomo finansavimo, bus patirtos iki išlaidų tinkamumo finansuoti laikotarpio, nustatyto projekto sutartyje, pabaigos, t. y. iki 2023-12-31. Projekto vertė gavus papildomą finansavimą – 2 608,2 tūkst. Eur (tame tarpe: ES lėšos – 2 216,9 tūkst. Eur, KRATC lėšos – 391,2 tūkst. Eur). 2024-01-22 APVA pritarė pateiktam prašymui ir 2024 m. sausio 25 d. pasirašytas sutarties su APVA pakeitimas Nepaisant to, kad planuojama padidinti projekto finansavimą, lėšų rangos darbų ir bunkerio įsigijimo ir montavimo darbams apmokėti nepakanka, todėl dalį projekto išlaidų teks apmokėti Bendrovei.

Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintos Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės numato, kad kai projekto veiklos nebaigiamos ir (arba) projekto rezultatai nepasiekiami iki 2023 m. gruodžio 31 d., bet projekto vykdytojas projekto sutartyje įsipareigoja po 2023 m. gruodžio 31 d. projekto veiklas užbaigti ir (arba) projekto rezultatus pasiekti savo lėšomis, mokėjimo prašymas, kuriuo neprašoma apmokėti išlaidų, bet atsiskaitoma už projekto veiklas ir (arba) pasiektus projekto rezultatus, gali būti teikiamas iki 2024 m. liepos 31 d.

2023 m. Bendrovė įsigijo teleskopinį krautuvą, maisto apdorojimo liniją, depakerį, sumokėjo avansą už bunkerį, bei atliko didžiąją dalį maisto apdorojimo pastato rangos darbų. Pagal pasirašytą rangos darbų sutartį pastato statybos darbus numatoma užbaigti iki 2024 m. sausio 31 d., o iki 2024 m. kovo 31 d. atlikti statybos užbaigimo akto gavimo ir registravimo nekilnojamo turto registre procedūras.. Taip pat planuojama pabaigti vykdyti priėmimo bunkerio įsigijimo ir montavimo, bei techninės priežiūros paslaugų sutartis.

6.3. Projektas „Fotovoltinės saulės elektrinės įrengimas Glaudėnuose“

Projekto biudžetas – 331 tūkst. Eur. Projektas finansuojamas nuosavomis lėšomis.

Projekto įgyvendinimo pabaiga 2024 m. liepos mėn.

Remiantis Klimato kaitos programos lėšų naudojimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. D1-275, Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – APVA) ir Xxxxxxxx 2021 m. gegužės 19 d. sudarė projekto

„Fotovoltinės saulės elektrinės įrengimas ant uždaryto sąvartyno“ finansavimo Klimato kaitos programos lėšomis teikiant subsidiją sutartį (toliau – Subsidijos sutartis), kuria APVA įsipareigojo suteikti 30 proc. dydžio finansavimą, bet nedidesnę nei 143 566,58 Eur subsidiją, projektui, o būtent diegiamai įrangai ir įrengimo darbams.

2022 m. vykdant projektą „Fotovoltinės saulės elektrinės įrengimas ant uždaryto sąvartyno“ 2 kartus buvo paskelbti konkursai dėl saulės elektrinės įrangos įsigijimo ir įrengimo darbų, tačiau konkursai neįvyko. Atsižvelgiant į projekto sudėtingumą, kad elektrinė turi būti įrengta ant uždaryto sąvartyno, kuris smenga ir sudėtinga atlikti montavimo darbus, buvo atlikta ekspertizė dėl elektrinės įrengimo ant uždaryto sąvartyno. Atlikus ekspertizę, bendrovė kreipėsi į APVA dėl projekto termino pratęsimo, keičiant projekto aprašyme nurodytą saulės elektrinės įrengimo vietą, perkeliant ją nuo sąvartyno kaupo į kitą tinkamą vietą tame pačiame sklype.

2022 m. lapkričio mėn. pavyko gauti pritarimą iš agentūros dėl naujos statybos vietos ir sutarties pratęsimo 9 mėnesiams. 2022 m. gruodžio mėn., atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus, atlikus būtiną rinkos konsultaciją, bendrovė paskelbė apie saulės elektrinės pirkimą per CPO LT katalogą ir 2023 m. sausio 16 d. sudarė Pirkimo sutartį dėl saulės elektrinės projektavimo, įrangos įsigijimo, rangos darbų atlikimo, aptarnavimo ir priežiūros paslaugų teikimo žemės sklype, adresas Kaukėnų g. 21, Glaudėnų k., Sendvario sen., Klaipėdos

r. sav., (toliau – Rangos darbų sutartis), kuria rangovas rangos darbus įsipareigojo atlikti iki 2023

m. rugsėjo 16 d., tačiau dėl rangovo laiku ir tinkamai nevykdomos Rangos darbų sutarties Bendrovė prarado 30 proc. projekto „Fotovoltinės saulės elektrinės įrengimas ant uždaryto sąvartyno“ lėšų finansavimą,

Xxxxxxxx informavo rangovą apie ketinimą nutraukti Rangos darbų sutartį, nes dėl jų laiku ir tinkamai nevykdomos Rangos darbų sutarties prarado 30 proc. projekto finansavimo, bei neturi

galimybės užbaigti projekto. Xxxxxxxx pasiūlė 30 proc. sumažinti Rangos darbų sutarties kainą, todėl siekiant tarpusavio nuolaidomis išspręsti ginčytinus klausimus bei užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, 2023 m. spalio mėn. buvo pasirašyta taikos sutartis, kuria Rangovas įsipareigojo iki 2024 m. gegužės 31 d. atlikti rangos darbus.

6.4. Projektas „Energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimas“

Projekto biudžetas – 598 tūkst. Eur. Projektas finansuojamas: 70 proc. nuosavomis ir 30 proc. valstybės biudžeto lėšomis. Projekto įgyvendinimo pabaiga — 2024 m. liepos mėn.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2020 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-417 „Dėl Klimato kaitos programos priemonės „Privačių juridinių asmenų energijos vartojimo efektyvumo įgyvendinimas pagal energijos audito ataskaitas“ patvirtino tvarkos aprašą pagal kurį teikiama parama energijos vartojimo efektyvumo priemonių įgyvendinimui.

Siekiant įvertinti energijos, energijos išteklių ir vandens nuostolius, patiriamus Bendrovei priklausančiuose pastatuose, įrenginiuose, technologiniuose procesuose ir numatyti technines organizacines priemones energijos ir vandens nuostoliams sumažinti, Xxxxxxxx atliko energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo auditą. Auditas atliktas vadovaujantis Energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo audito atlikimo technologiniuose procesuose ir įrenginiuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1-141 ir Išsamiojo energijos, energijos išteklių ir šalto vandens vartojimo audito atlikimo viešojo naudojimo paskirties pastatuose metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-184. Energijos vartojimo auditas įmonėje atliktas pirmą kartą.

Įgyvendinant projektą tinkamos finansuoti išlaidos yra nauja, nenaudota ir įdiegta apšvietimo, šildymo sistemos ar technologinių procesų įranga, įgyvendinant energijos vartojimo audito ataskaitoje nurodytas energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones, kurios padeda efektyviau naudoti energiją.

Bendras projekto įgyvendinimo laikotarpis, įskaitant projekto įgyvendinimo termino pratęsimą, negali būti ilgesnis kaip 27 mėnesiai. Bendrovė 2023 m. birželio mėn. pateikė paraišką atliekų smulkintuvo atnaujinimo ir apšvietimo sistemos modernizavimo finansavimui gauti. Šiuo metu paraiškos yra nagrinėjamos, galutinis sprendimas dėl finansavimo skyrimo nėra priimtas.

Energetinio audito metu nustatyta, kad atliekų smulkintuvas yra pagrindinis ir pirminis įrenginys, turintis reikšmingą poveikį įmonės energetiniam efektyvumui. Dėl atliekų smulkintuvo susidėvėjimo ir dėl to pasireiškiančių pasikartojančių smulkintuvo gedimų įmonėje pasireiškia ryškus procesų tarpusavio našumo nesuderinamumas, dėl ko ženkliai mažėja pagaminamos produkcijos (antrinių žaliavų) kiekis. Todėl įmonei rekomenduojama iš esmės atnaujinti atliekų smulkintuvo pagrindinius mazgus, kad būtų išvengta pasikartojančių jo gedimų. Tai leistų įmonei pagerinti bendrą įmonės energijos vartojimo efektyvumą. Remiantis bazinių 2020 metų įmonės energijos suvartojimu ir realizuotos produkcijos kiekiu, buvo apskaičiuota, kad tam pačiam kiekiui produkcijos pagaminti su atnaujintu smulkintuvu įmonė sutaupytų 256 MWh elektros energijos ir 54 MWh dyzelino energijos, kuris suvartojamas smulkintuvo gedimų metu papildomai į rūšiavimo procesą įtraukiant ekskavatorių. Energijos vartojimo efektyvumo priemonės įgyvendinimas sumažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų taršą 107,52 t CO2/metus. Taip pat audito ataskaitoje rekomenduojama apšvietimo sistemos modernizavimą vykdyti, keičiant visas liuminescencines lempas, esančias šviestuvuose, į LED tipo lempas, paliekant tą patį šviestuvo korpusą arba liuminescencinius šviestuvus, keisti į LED tipo.

6.5. Atliekų surinkimo aikštelės, skirtų atliekų priėmimui iš juridinių asmenų Dumpių k., Klaipėdos r. įrengimas.

Preliminarus projekto biudžetas – 245,0 tūkst. Eur, projektas finansuojamas bendrovės lėšomis, tiksli vertė paaiškės parengus techninį projektą. Planuojama projektą įgyvendinti iki 2026 m. sausio mėn.

Pagal galiojantį Klaipėdos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, bendrovei leidžiama naudoti 15000 t tinkamų perdengimui statybinių atliekų, kitos atliekos turi būti šalinamos sąvartyne. Nuo 2023 m. ženkliai nuo 15 Eur/t iki 50 Eur/t išaugo mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, taip pat Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plano vienas iš uždavinių - didinti atliekų perdirbimo apimtis. Šiam tikslui pasiekti reikia sukurti regioninę infrastruktūrą. Bendrovė šalia regioninio sąvartyno planuoja įrengti aikštelę, skirtą juridiniams asmenims, kurioje būtų vykdoma statybinių atliekų rūšiavimo ir pagal galimybes apdorojimo veikla.

6.6. Didelių gabaritų atliekų apdorojimo aikštelės Uosių g., Dumpių k., Klaipėdos r., rekonstrukcija.

Preliminarus projekto biudžetas – 385,0 tūkst. Eur, projektas finansuojamas bendrovės lėšomis, tiksli vertė paaiškės parengus techninį projektą. Planuojama projektą įgyvendinti iki 2026 m. sausio mėn.

Bendrovė 2020 m. įrengė ir pradėjo eksploatuoti didelių gabaritų atliekų apdorojimo aikštelę, kurioje iš gyventojų ir įmonių yra priimamos didelio gabarito atliekos apdorojimui. Pagal projektą aikštelė buvo išklota šlako danga, tačiau pradėjus eksploatuoti aikštelę, susiduriama su problema, kad šlakas susimaišo su priimtomis atliekomis, todėl jos yra nepatrauklios atliekų perdirbėjams. Taip pat teršiamas kelias, esamas prie aikštelės, dėl ko Bendrovė ne vieną kartą yra gavusi skundus iš šalia veikiančių įmonių. Siekiant išspręsti šią problemą, Xxxxxxxx planuoja didelių gabaritų atliekų apdorojimo aikštelėje pakloti kietą dangą.

6.7. Palangos, Kretingos ir Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių plėtros ir pajėgumų didinimo projektai, atnaujinant kompostavimo įrangą.

Preliminarus projekto biudžetas – 3,2 mln. Eur. Projektas finansuojamas ES, valstybės biudžetų ir nuosavomis lėšomis, tiksli vertė paaiškės parengus techninį projektą. Planuojama projektą įgyvendinti iki 2027 m. gruodžio mėn.

Bendrovei nuosavybės teise priklauso žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės Klaipėdos regione. Palangos, Kretingos ir Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelėse priimami dideli biologiškai skaidžių atliekų kiekiai ir aikštelėse trūksta vietos kompostavimo veiklai vykdyti. Taip pat bendrovė neturi reikiamos technikos pagaminti geros kokybės kompostą (krautuvas, vartytuvas, sijotuvas), kuris galėtų būti realizuojamas. Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 573, yra numatyta priemonė Nr. 4.1.1 „Skatinti atliekų paruošimo perdirbti ir perdirbimo infrastruktūros modernizavimą, plėtrą, naujų įrenginių, skirtų tekstilės, baldų, plastiko, kombinuotų pakuočių, biologinių, elektros ir elektroninės ir kitų atliekų diegimą“. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministras 2023 m. balandžio 27 d. patvirtino 2022– 2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-10- 02 „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ aprašas. Viena šio aprašo priemonių žaliųjų atliekų perdirbimo plėtra. Klaipėdos regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. plane yra numatyta priemonė žaliųjų atliekų perdirbimo plėtra, todėl tikimasi gauti finansavimą projekto įgyvendinimui. Šiuo metu dar nėra patvirtintas šios priemonės finansavimo aprašas, todėl nėra aišku kokios išlaidos bus tinkamos finansuoti. Bendrovė siekdama Palangos,

Kretingos ir Glaudėnų žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių plėtros, 2024 m. planuoja parengti šių aikštelių detaliųjų planų korektūras, bei parengti investicinį projektą.

Pažangos priemonės „Skatinti atliekų perdirbimą ir antrinių žaliavų naudojimą“ veiklų įgyvendinimo grafikas:

• Priemonės veiklos aprašo tvirtinimas: 2024 m. III ketv. (atsakinga Aplinkos ministerija)

• Kvietimų teikti paraiškas skelbimas: 2024 m. III ketv. (atsakinga CPVA)

• Paraiškų vertinimas ir finansavimo sutarčių sudarymas: 2025 m. III ketv. (atsakinga CPVA)

6.8. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių tinklo plėtra Klaipėdoje.

Preliminarus projekto biudžetas — 1 882,4 tūkst. Eur, projektas finansuojamas ES (1,6 mln. Eur) ir savivaldybių biudžetų (282,4 tūkst. Eur) lėšomis, tiksli vertė paaiškės parengus techninį projektą. Planuojama projektą įgyvendinti iki 2027 m. gruodžio mėn.

LR Vyriausybės 2022 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. 573 patvirtintame Valstybiniame atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021–2027 metų plane nustatytos rūšiuojamojo atliekų surinkimo plėtros ir gyventojų sąmoningumo ir atsakomybės didinimo atliekų rūšiavimo srityje užduotys:

• iki 2027 m. išplėsti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių (DGASA) tinklą – kaimo vietovėse įrengti po vieną DGASA ne didesniu kaip 15 km atstumu nuo gyvenamųjų teritorijų, o miestuose – vieną DGASA 10 km atstumu tarp tokių aikštelių arba aprūpinančią bent 40 000 gyventojų. Šiuo metu Klaipėdos mieste veikia 3 DGASA, trūksta 1 aikštelės.

• plėsti atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, priėmimo vietų (stotelių) tinklą .

• vykdyti viešinimo kampanijas, skatinančias atliekų rūšiuojamąjį surinkimą .

Klaipėdos regiono atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021 – 2027 metų plane, patvirtintame Klaipėdos regiono plėtros tarybos 2023 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. K/S-7, nustatytas užduotis ir planuojamas priemones (2.3.1., 2.3.3., 3.4.1., 4.2.2.), Bendrovė kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe planuoja įgyvendinti regioninį projektą – Atliekų tvarkymo sistemos plėtra. Šio projekto apimtyje planuojama įrengti Klaipėdos regiono pakartotinio panaudojimo centrą ir Klaipėdos miesto didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę Klaipėdos mieste.

Šiuo metu Klaipėdos regione nėra pakartotinio naudojimo centro, pritaikyto pakartotinio panaudojimo, remonto ir prevencijos veikloms. Vykdoma tik pakartotinio panaudojimo eksperimentinė veikla nuomojamose Tilžės turgaus patalpose, kurios yra per mažos, tam nepritaikytos ir netinkamos kompleksinio projekto įgyvendinimui. Įsitikinę paslaugos reikalingumu ir tokios veiklos vykdoma patirtimi kituose Lietuvos (Alytaus, Vilniaus) regioniniuose centruose ir Europoje (Italijoje, Danijoje, Ispanijoje, Vengrijoje ir kt.), siekiame didinti paslaugos kokybę sukuriant infrastruktūrą, skirtą pakartotinio naudojimo, remonto ir prevencijos tikslams, visų Klaipėdos regiono savivaldybių gyventojams. Tai būtų pirmas toks centras Klaipėdos regione.

Infrastruktūriniam projektui įgyvendinti reikalingas apie 1 ha sklypas, todėl planuojame projektą įgyvendinti 1,0366 ha valstybinės žemės sklype teritorijoje tarp Minijos g., Lakštučių g., Nemuno g. ir žemės sklypų Minijos g. 44A ir Minijos g. 44B, Klaipėdos mieste. Atsižvelgiant į tai, kad projektui įgyvendinti reikalingas aukščiau nurodytas valstybinės žemės sklypas ir Bendrovė nėra įgijus į jį daiktinių teisių, siekiama Projektą pripažinti regioninės svarbos projektu. Taip pat teikiamas siūlymas Klaipėdos regiono plėtros tarybai projektą įtraukti į Regiono plėtros planą.

2023 m. rugsėjo 22 d. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministras įsakymu Nr. D1-323 patvirtinto Regioninės pažangos priemonės Nr. 00-000-00-00-00(RE) „Skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą“ finansavimo gaires. Xxxx xxxxxxxx, kad pareiškėjas ir partneris privalo prisidėti prie projekto finansavimo ne mažiau kaip 15 proc. visų tinkamų finansuoti projekto

išlaidų. Pareiškėjas savo iniciatyva ir savo ir (arba) kitų šaltinių lėšomis gali papildomai prisidėti įgyvendinant projektą.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo ir prevencijos 2021-2027 m. plane numatyta iki 2027

m. Klaipėdos regione įrengti 8 papildomas DGASA (Klaipėdos m. sav. – 1 vnt., Klaipėdos r. sav. – 1 vnt., Kretingos r. sav. – 2 vnt., Neringos sav. – 1 vnt. (Neringos sav. nusprendė neįrenginėti DGASA), Skuodo r. sav. – 1 vnt., Šilutės r. sav. – 2 vnt.), todėl tokius projektus rengs ir kitos regiono savivaldybės, bei šią funkciją gali pavesti atlikti bendrovei.

6.9. Kitos investicijos

Klaipėdos regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne buvo įrengtas dujų laukas, tačiau 2020 m. balandžio mėn. įvykęs gaisras sąvartyne sunaikino pagrindinę sąvartyno dujų surinkimo sistemos dalį. Xxxxxxxx gavo Aplinkos apsaugos departamento privalomąjį nurodymą atstatyti dujų surinkimo sistemą. Siekiant kuo efektyviau panaudoti dujas ir įvykdyti AAD reikalavimus, bendrovė išplėtė sąvartyno dujų gavybos sistemą įrengdama 11 vnt. naujų dujų gręžinių. Įgyvendinus projektą įrengta konteinerio tipo kolektorinė, naujai įrengti gręžiniai sujungti su dujų kolektorine, taip pat senoji ir naujoji dujų sistemos sujungtos į vieną. Šiuo metu Xxxxxxxx atlieka išgaunamų dujų kokybės tyrimus, kad priimti sprendimą dėl tolimesnio dujų panaudojimo. Šiam tikslui planuojama 2024 m. išlaidų suma 50 tūkst. Eur.

Mechaninio rūšiavimo gamykloje veikianti automatizuota komunalinių atliekų rūšiavimo įrangos veikimo bei darbo procesų stebėjimo ir valdymo sistema yra pasenusi bei negalima užtikrinti jos palaikymo, bei nuo 2024 m. sausio pradeda veikti maisto apdorojimo įrenginys. Siekiant šiuo procesus valdyti reikalingas naujos įrangos veikimo bei darbo procesų stebėjimo ir valdymo sistemos projektavimas ir diegimas, planuojamos išlaidos 70 tūkst. Eur.

Klaipėdos miesto savivaldybės pavedimu bendrovė turi įrengti vieną požeminę konteinerių aikštelę Pievų tako g. ir 4 antžemines konteinerių aikšteles. Preliminarios pasiūlytos antžeminių konteinerių aikštelių pastatymo vietos: Didžioji Vandens g. 13 iš Tiltų gatvės pusės, Daržų g. 18 žemės sklype, automobilių stovėjimo aikštelėje iš Aukštoji gatvės pusės, prie Karlskronos aikštės iš Žvejų gatvės pusės ir Pylimo gatvėje prie Bastionų komplekso (esamų konteinerių stovėjimo vietoje). Nesant galimybei aptarnauti konteinerius numatytose vietose, pasiūlyti kitas konteinerių pastatymo vietas. Planuojamos išlaidos – 150,0 tūkst. Eur.

2024-2026 m. kitos įrangos įsigijimui planuojama skirti 558,5 tūkst. Eur. Bus įsigyjami konteineriai, kompiuteriai, Adblue kolonėlės, ratų plovimo įranga, supresuotų ryšulių griebtuvas, vandens laistymo įranga ir kt. (6-8 priedai)

7. Kiti projektai

2023 m. kovo 1 d. pradėtas dalyvavimas naujame projekte, pagal ES INTERREG Europe 2021-2027 m. programą, MINEV („Atliekų mažinimas dideliuose renginiuose“) skirtuose tvariai žiedinės ekonomikos plėtrai Europos Sąjungoje.

MINEV projektas. Klaipėda – vienintelis didelis pajūrio miestas Lietuvoje, kuriame gyvena 150 000 gyventojų. Tačiau per du didžiausius vasaros festivalius (Džiazo festivalis ir Jūros šventė), į Klaipėdą atvyksta ir joje apsistoja daug daugiau žmonių. Manoma, kad švenčių metu miestą aplanko iki 0,5 milijono lankytojų (t. y. skaičius patrigubėja). Dėl šios priežasties atliekų kiekis mieste šiuo laikotarpiu išauga apie 20 proc., o didžiausia atliekų koncentracija būna centrinėje miesto dalyje. Savivaldybė renginių metu jau uždraudė maistui ir gėrimams vartoti bet kokius stiklinius indus, tačiau kitų atliekų kiekis būna didžiulis, todėl reikia stengtis, kad jos būtų surinktos laiku arba būtų pritaikytos prevencinės priemonės jų sumažinimui. Siekiant pasisemti patirties iš kitų Europos valstybių, bei surasti naujas priemones ar metodus sumažinti susidarančių atliekų kiekius masinių renginių metu, bendrovė 2022 m. pateikė paraišką dėl dalyvavimo MINEV („Waste minimization in large events“) projekte. Paraiškai buvo pritarta ir bendrovė kartu su parteriais iš Malagos (Ispanija/pagrindinis partneris), Centrinės Makedonijos

regiono (Graikija), Bolonijos (Italija), Krokuvos (Lenkija) ir Briuselio (Belgija) 2023 – 2026 m. dalyvaus gerųjų praktikų pasidalinimo projekte.

Pagrindiniai projekto tikslai:

1. Mažinti festivalių metu susidarančių atliekų kiekį.

2. Pasisemti patirties ir žinių iš kitų šalių, kuriose vyksta panašūs festivaliai.

3. Rasti tvaresnių sprendimų žiedinės ekonomikos tikslams pasiekti (vengti vienkartinės, neperdirbamos taros, vengti plastiko).

Taip pat šių metų birželio mėnesį pateikta paraiška dalyvauti dar viename Interreg Europe projekte – COLLECT CIRCULAR. Laukiame paraiškos patvirtinimo.

8. Finansinės prognozės

KRATC prognozuojamos pajamos ir sąnaudos 2024-2026 metais Bendrovės pajamos.

14 000,0

421

422

Kitos pajamos

12 000,0

528

845

432

10 000,0

Pajamos už apdorotų

deginimo liekanų priėmimą

8 000,0

Pajamos iš kitų nepavojingų

atliekų

6 000,0

Pajamos iš kitų savivaldybių

4 000,0

5 130

2 000,0

4 062

Pajamos iš Neringos

savivaldybės

0,0

Pajamos iš Klaipėdos m.

savivaldybės

tūkst. Eur

855	3 235
2 782	2 822
2 246	350
260

000

3 811

3 815

2 823

346

5 900

2022 m. faktas

2023 m. faktas

(preliminarus)

2024 m. prognozė

2025 m. prognozė

2026 m. prognozė

4 pav. Bendrovės pajamos

Planuojama, kad 2024 m. pajamos, lyginant su 2023 m., padidėja 9 proc. Pajamos iš savivaldybių padidėja 15 proc. dėl Klaipėdos m. koncesijos mokesčio padidėjimo nuo 2024 m. Pajamos iš kitų nepavojingų (ne savivaldybių) atliekų padidėja 18 proc., lyginant su 2023 m., dėl padidėjusių nepavojingų atliekų tvarkymo kainų. Planuojama, kad 2024 m. sumažės pajamos už antrines žaliavas dėl rinkoje nestabilių antrinių žaliavų kainų ir paklausos.

2025 m. ir 2026 m. planuojama, kad pajamos nesikeis, lyginant su 2024 m.

Bendrovės sąnaudos

Prognozuojamos sąnaudos pavaizduotos 5 paveiksle.

14 000,0

598,2

599,0

591,3

Vietinės rinkliavos

administravimo sąnaudos

571,5

12 000,0

2 437,3

2 463,9

2 474,6

Atliekų surinkimo sąnaudos

Klaipėdos m. ir Neringos sav.

2 002,1

467,9

546,3

528,1

445,9

Finansinės veiklos sąnaudos

10 000,0

247,6

1 371,8

Veiklos sąnaudos

110,5

3 657,1

3 614,5

3 595,6

8 000,0

3 673,7

2 620,9

Didelių gabaritų atleikų

surinkimo aikštelių

eksploatacija

905,6

894,4

907,7

6 000,0

745,0

12979,09

1 222,8

863,3

136,6

159,0

158,4

Uždarytų sąvartynų priežiūra

214,1

142,3

222,6

205,0

222,3

1 395,4

1 789,5

1 862,9

1 900,9

4 000,0

Kompostavimo aikštelių

eksploatacija

2 155,9

1 985,8

1 923,1

Mechaninis KA apdorojimas

2 000,0

Atliekų deginimo sąnaudos

1 499,0

1 620,0

1 640,2

1 633,4

1 672,2

0,0

Regioninio sąvartyno ir

didžiųjų atliekų apdorojimo aikštelės eksploatavimo sąnaudos

tūkst. Eur

2022 m. faktas

2023 m. faktas

(preliminarus)

2024 m.

prognozė

2025 m.

prognozė

2026 m.

prognozė

5 pav. Bendrovės sąnaudos

Palyginus su 2023 m. faktu, 2024 m. sąnaudos didėja 9 proc. Pagrindiniai sąnaudų pokyčiai yra šie:

— regioninio sąvartyno sąnaudos didėja 1 proc. Sąnaudų didėjimą įtakoja naujo turto įsigijimas, dėl ko padidėja ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos, nes 2023 x.xx tik įsigyta nauja technika (smulkintuvas, buldozeris, ekskavatorius, krautuvas), bet ir įrengtos kuro kolonėlės, praplėstas dujų laukas, bei įsigyta kita įranga. Padidėja draudimo sąnaudos dėl padidėjusios laidavimo draudimo sumos.

— mechaninio apdorojimo sąnaudos didėja 28 proc. Pagrindinė sąnaudų didėjimo priežastis yra 2024 m. pradedama vykdyti nauja maisto atliekų apdorojimo veikla, nes bendrovė vykdydama investicinį projektą įrengė naują maisto atliekų apdorojimo gamyklą. Vykdydama

šią veiklą bendrovė patirs papildomas nusidėvėjimo, darbo užmokesčio, elektros, kuro, draudimo, transportavimo sąnaudas. Sąnaudų padidėjimą įtakoja ir planuojamas atlikti kapitalinis mechaninio apdorojimo gamyklos remontas, nes įrengimai yra susidėvėję ir juos būtina atnaujinti.

— didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių sąnaudos didėja 5 proc. Sąnaudų didėjimą įtakoja nusidėvėjimo sąnaudų didėjimas, nes bendrovė visuose objektuose įdiegė centralizuotą atliekų apskaitos programą, dėl ko padidėja jos nusidėvėjimo ir kompiuterinės priežiūros išlaidos.

— atliekų vežėjų sąnaudos Klaipėdos m. didėja 24 proc., nes 2023 m. įvyko atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugos viešųjų pirkimų konkursas ir buvo pasirašyta nauja paslaugų teikimo sutartis. Paslaugos kaina nuo 38 Eur/t (2023 m.) išaugo iki 47,70 Eur/t, t.y. 9,7 Eur/t be PVM.

— vietinės rinkliavos administravimo sąnaudos Klaipėdos m. didėja 6 proc. dėl planuojamų vykdyti programos „KRATIS“ tobulinimo darbų, pašto paslaugų kainų išaugimo, bei bankų sąnaudų didėjimo padidinus vietinę rinkliavą.

— finansinės sąnaudos didėja 121 proc., nes bendrovė paėmė ilgalaikę paskolą iš Luminor banko.

2025-2026 m. neplanuojamas sąnaudų augimas lyginant su 2024 m.

KRATC prognozuojami veiklos rezultatai 2024-2026 metais

2024 metų planuojamas veiklos rezultatas – 233,3 tūkst. Eur grynojo pelno, 2025 m.- 208,2 tūkst. Eur, 2026 m. – 212,1 tūkst. Eur.

1 priedas

UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro strateginio veiklos plano Kokybės, aplinkosaugos ir informacijos saugumo 2024-2026 metų programa

Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	Siektinos rodiklių reikšmės
Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	2024 m.	2025 m.	2026 m.
1 tikslas. Bendradarbiaujant su atliekų turėtojais, ugdyti jų sąmoningumą bei atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetų supratimą (keisti požiūrį, sumažinti, naudoti pakartotinai ir perdirbti)
1.1. uždavinys. Padidinti visuomenės įsitraukimą įgyvendinant atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetus per partnerystes, didesnį komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir įvairias žiniasklaidos priemones
1.1.1. Bendradarbiauti su vaikų daželiais ir mokyklomis, pateikiant daugiau informacijos apie atliekų prevencijos ir tvarkymo prioritetus, jų įgyvendinimą (požiūrio keitimą, atliekų mažinimą, pakartotinį naudojimą, perdirbimą, panaudojimą energijai gauti), organizuoti viktorinas/varžytuves/konkursus tarp regiono ugdymo įstaigų bei ekskursijas į Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo įrenginius	Projektų vadovas komunikacijai	2024-2026 m.	Organizuotų pamokų ir jų dalyvių skaičius	Vnt./asm .	80/2000	80/2000	80/2000
1.1.2. Esant poreikiui, sukurti KRATC išmaniąją programėlę apie KRATC teikiamas paslaugas su galimybe integruoti kitų savivaldybių informaciją (apie teikiamas komunalinių atliekų surinkimo paslaugas, atliekų surinkimo grafikus, remonto dirbtuves, labdaros organizacijas, maisto prekių planavimą, vietinės rinkliavos savitarną ir pan.)	VRAS/IT	2025 m.	Programėlės sukūrimas	Vnt.	-	1	-
1.1.3. Atnaujinti atliekų prevencijos ir pakartotinio naudojimo rubrikas KRATC internetiniame puslapyje, integruoti informaciją apie remonto dirbtuves, labdaros organizacijas, kurioms galima aukoti daiktus, tobulinti keitimosi daiktais ir mainų stotelėje esančių daiktų rezervavimo internetinę platformą, pridedant rubriką apie dažų, gruntų, lakų, klijų,	Projektų vadovas komunikacijai	2024-2026 m.	Mainų stotelės „IMK“ reklama	Vnt./met us	2	2	2

Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	Siektinos rodiklių reikšmės
Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	2024 m.	2025 m.	2026 m.
glaistų ir kitų statybinių medžiagų likučių, tinkamų naudojimui, dalinimąsi tarp gyventojų
1.1.4. Inicijuoti bendradarbiavimo veiklas su labdaros organizacijomis, amatininkais, menininkais, profesinio ugdymo, būrelių, dirbtuvių, siuvyklų, taisyklų ir kt. socialinių bei paslaugų įstaigų atstovais, plėtoti bendras iniciatyvas, edukacijas ar projektus atliekų prevencijos, pakartotinio naudojimo bei atliekų rūšiavimo srityse	Projektų vadovas komunikacijai	2024-2026 m.	Įvykę renginiai	Vnt.	3	3	3
1.1.5. Vykdyti viešinimo kampanijas, skatinančias atliekų rūšiuojamąjį surinkimą (ypač maisto, tekstilės, statybinių, baldų, pakuočių, padangų, pavojingųjų atliekų), tinkamą tvarkymą bei kompostavimą namų sąlygomis, taip pat įtraukiant ir 2.2.1 priemonėje numatytas temas	Projektų vadovas komunikacijai	2024-2026 m.	Įvykusios viešinimo kampanijos	Vnt.	5	5	5
1.1.6. Kartu su savivaldybėmis vykdyti rūšiuojamojo atliekų surinkimo kontrolę, taikyti atsakomybę už savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus	VRAS	2024-2026 m.	Įvykusių patikrinimų skaičius	Vnt.	12	12	12
1.2. uždavinys. Stiprinti KRATC ir savivaldybių darbuotojų administracinius gebėjimus žiedinės ekonomikos, atliekų prevencijos ir efektyvaus tvarkymo srityse
1.2.1. Dalyvauti konferencijose, seminaruose ar mokymuose komunalinių atliekų tvarkymo tematika, organizuoti pažintines išvykas į kitų regionų ar šalių atliekų tvarkymo įrenginius	Direktorius	2024-2026 m.	Konferencijų, seminarų, mokymų skaičius	Vnt.	15	15	15
1.2.2. Dalyvauti tarptautiniuose projektuose komunalinių atliekų prevencijos ir tvarkymo tematika (esant kvietimams ir pagal tikslingumą)	Direktorius/Di rektoriaus pavaduotojas gamybai	2024-2026 m.	Tarptautinių projektų skaičius	Vnt.	1	1	1

Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	Siektinos rodiklių reikšmės
Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	2024 m.	2025 m.	2026 m.
1.2.3. Organizuoti periodinius susitikimus, aptarimus, seminarus su Klaipėdos regiono savivaldybių atstovais, siekiant aptarti atliekų prevencijos ir tvarkymo, apmokestinimo naujoves, atliekų tvarkymo rezultatus ar kitus svarbius Klaipėdos regioninės sistemos klausimus	Direktorius	2024-2026 m.	Įvykusių susitikimų skaičius	Vnt.	2	2	2
2 tikslas. Mažinti susidarančių komunalinių atliekų kiekį ir šiukšlinimą
2.1. uždavinys. Padėti gyventojams keisti elgesį, siekiant sumažinti maisto švaistymą
2.1.1. Vykdyti visuomenės švietimo ir informavimo kampaniją apie maisto atliekų prevenciją, tinkamą rūšiavimą ir tvarkymą. Skatinti gyventojus maisto atliekų rūšiavimui naudoti kompostuojamus atliekų maišelius, organizuojant visuomenės informavimo kampaniją nukreiptą į plastiko ir kitų priemaišų mažinimą maisto ir žaliosiose atliekose	Projektų vadovas komunikacijai	2024-2026 m.	Įvykusios viešinimo kampanijos ar straipsniai spaudoje	Vnt.	3	3	3
2.1.2. Atlikti kiekybinį visuomenės nuomonės tyrimą (reprezentatyvią gyventojų apklausą) apie informacijos prieinamumą bei pakankamumą maisto atliekų prevencijos ir tvarkymo klausimais	Projektų vadovas komunikacijai	2024 m.	Atliktas tyrimas	Vnt.	1	-	-
2.2. uždavinys. Padėti gyventojams keisti elgesį, siekiant sumažinti susidarančių komunalinių atliekų kiekį ar jų pavojingumą
2.2.1. Organizuoti viešinimo kampaniją, ypatingai atkreipiant dėmesį į ilgalaikio vartojimo gaminius, tekstilę ir vienkartinius gaminius, skatinančią rinktis daugkartinius gaminius ir pakartotinai naudoti daiktus, vengti vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo (1.1.5 priemonės dalis)	Projektų vadovas komunikacijai	2024-2026 m.	Įvykusios viešinimo kampanijos ar straipsniai spaudoje	Vnt.	3	3	3

Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	Siektinos rodiklių reikšmės
Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	2024 m.	2025 m.	2026 m.
2.2.3. Parengti ir KRATC bei savivaldybių internetiniuose puslapiuose sukurti rubrikas apie buityje susidarančių pavojingųjų atliekų vengimą, alternatyvių valymo priemonių naudojimą ir pan. bei tinkamą buityje susidarančių pavojingųjų atliekų rūšiavimą	Projektų vadovas komunikacijai	2025 m.	Sukurta rubrika	Vnt.	-	1	-
2.3. uždavinys. Plėtoti ir vystyti paruošimo naudoti pakartotinai veiklą
2.3.1. Plėsti atliekų, tinkamų paruošti pakartotinai naudoti, priėmimo vietų (stotelių) tinklą	PAS/EIAS	2024-2026 m.	Veikiančių stotelių skaičius	Vnt.	3	3	3
2.3.2. Organizuoti atskirą pakartotiniam naudojimui tinkamų daiktų/atliekų (tekstilės, drabužių, baldų, elektros ir elektroninės įrangos, sporto ir laisvalaikio inventoriaus ir kt.) surinkimą per DGASA ir/ar priėmimo vietas (stoteles)	EIAS	2024-2026 m.	Pakartotinai panaudotų daiktų kiekis	t	80	90	100
2.3.3. Įrengti pakartotinio naudojimo centrą, kuriame būtų rūšiuojamos, tikrinamos, tvarkomos (remontuojamos, plaunamos, ir kt. atnaujinamos) pakartotiniam naudojimui paruošti tinkamos atliekos ir daiktai	PAS	2024-2026 m.	Techninio projekto parengimas (projektą pripažinus regioninės svarbos projektu ir sudarius žemės sklypo nuomos sutartį)	Vnt.	1
	PAS	2024-2026 m.	Pakartotinio centro įrengimas (Projektą planuojama	Proc..	-	36	31

Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	Siektinos rodiklių reikšmės
Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	2024 m.	2025 m.	2026 m.
			įgyvendinti 2027 m.)
2.3.4. Esant poreikiui, sukurti ir įgyvendinti dažų, gruntų, lakų, klijų, glaistų ir kitų statybinių medžiagų, tinkamų naudojimui, surinkimo iš gyventojų ir dalinimosi programą	EIAS/IT	2025-2026 m.	Sukurta dalijimosi programa	Vnt.	-	-	1
2.4. uždavinys. Užtikrinti šiukšlinimo prevenciją, tvarkyti šiukšles
2.4.1. Organizuoti, skatinti ir dalyvauti pilietinėse šiukšlių rinkimo iniciatyvose	Projektų vadovas komunikacijai	2024-2026 m.	Sudalyvauta akcijų	Vnt.	1	1	1
2.4.2. Teikti informaciją gyventojams apie asbesto atliekų priėmimo šalinimui galimybes, namų ūkiams naudojantis paramos lėšomis asbestinių stogų keitimui	Projektų vadovas komunikacijai	2024-2026 m.	Įvykdytas viešinimas	Vnt.	1	1	1
3 tikslas. Didinti komunalinių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą ir mažinti mišrių komunalinių (nerūšiuotų) atliekų kiekius
3.1. uždavinys. Skatinti atliekų turėtojus kompostuoti biologines atliekas namų ūkio sąlygomis
3.1.1. Inicijuoti maisto atliekų savanoriško kompostavimo namuose demonstracinį projektą Klaipėdos, Palangos miestuose bei Neringoje, dalintis šio projekto rezultatais su visomis Klaipėdos regiono savivaldybėmis	Direktoriaus pavaduotojas gamybai	2024 m.	Įvykęs projektas	Vnt.	1
3.1.2. Parengti ir platinti atliekų turėtojams maisto atliekų kompostavimo namų ūkio sąlygomis instrukciją (lankstinukus, informaciją internete, žiniasklaidoje)	Projektų vadovas komunikacijai	2024-2026 m.	Parengti lankstinuko maketą	Vnt.	1	1	1
3.2. uždavinys. Plėsti biologinių atliekų (žaliųjų ir maisto atliekų) rūšiuojamojo surinkimo apimtis
3.2.1. Organizuoti maisto atliekų rūšiuojamojo surinkimo paslaugos teikimą gyventojams	VRAS	2024-2026 m.	Sudaryta sutartis su paslaugos teikėju	Vnt.	1	1	1

Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	Siektinos rodiklių reikšmės
Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	2024 m.	2025 m.	2026 m.
3.2.2. Plėtoti žaliųjų atliekų rūšiuojamojo surinkimo apimtis	PAS/VRAS	2024-2026 m.	Rodiklis bus 2027 m., nes neįgyvendintas proj.		-	-
3.2.3. Įgyvendinti maisto atliekų ir žaliųjų atliekų rūšiavimo monitoringo ir kontrolės sistemą	VRAS	2024-2026 m.	Įvykdyti patikrinimai	Vnt.	10	12	12
3.3. uždavinys. Plėsti pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų atskiro surinkimo (pirminio rūšiavimo) apimtis
3.3.1. Peržiūrėti ir pagal poreikį atnaujinti konteinerių aikštelių išdėstymo schemas Klaipėdos ir Neringos savivaldybėse	VRAS	2024-2026 m.	Schemų peržiūrėjimas	Vnt.	1	1	1
3.3.2. Plėtoti daugiabučių namų bei viešųjų erdvių rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą, įrengiant papildomas aikšteles ar vietas su konteineriais pakuočių atliekoms ir kitoms antrinėms žaliavoms rūšiuoti, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais pakuočių atliekų tvarkymą	VRAS/PAS	2024-2026 m.	Papildomų aikštelių įrengimas	Vnt.	5	-	-
3.3.3. Organizuoti pakuočių atliekų, susidarančių komunalinių atliekų sraute, rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo savivaldybės teritorijoje surinkimo paslaugos bei infrastruktūros įrengimo, atnaujinimo, plėtros, priežiūros paslaugos teikimo administravimą	VRAS	2024-2026 m.	Sudaryta sutartis su paslaugos teikėju	Vnt.	1	1	1
3.3.4. Parengti ir KRATC bei savivaldybių internetiniuose puslapiuose skelbti rūšiuojamųjų atliekų tvarkymo atmintines	Projektų vadovas komunikacijai	2024 m.	Parengta atmintinė	Vnt.	1	1	1
3.4. uždavinys. Plėtoti kitų paruošimui naudoti pakartotinai ir perdirbimui tinkamų atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą ir paslaugas
3.4.1. Plėsti buityje susidarančios tekstilės atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą (plėtoti konteinerių tinklą ir per DGASA)	EIAS	2024-2026 m.	Sudaryta sutartis su paslaugos teikėju	Vnt.	1	1	1

Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	Siektinos rodiklių reikšmės
Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	2024 m.	2025 m.	2026 m.
3.4.2. Vykdyti elektros ir elektroninės įrangos atliekų priėmimą DGASA, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą	EIAS	2024-2026 m.	Sudaryta sutartis su paslaugos teikėju	Vnt.	1	1	1
3.4.3. Vykdyti atskirą naudotų padangų ir kitų apmokestinamų gaminių priėmimą DGASA, bendradarbiaujant su gamintojais ir importuotojais, organizuojančiais apmokestinamų gaminių atliekų tvarkymą	EIAS	2024-2026 m.	Sudaryta sutartis su paslaugos teikėju	Vnt.	1	1	1
3.4.4. Vykdyti atskirą perdirbimui tinkamų atliekų (buityje susidarančių statybos ir griovimo atliekų, didelių gabaritų, žaliųjų atliekų ir kt. atliekų) surinkimą DGASA	EIAS	2024-2026 m.	Sudaryta sutartis su paslaugos teikėju	Vnt.	1	1	1
3.4.5. Organizuoti atskirą didelių gabaritų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu	VRAS	2024-2026 m.	Sudaryta sutartis su paslaugos teikėju	Vnt.	1	1	1
3.4.6. Teikti mokamą, iš anksto užsakomą išrūšiuotų didžiųjų, statybinių ir kt. atliekų nuvežimo į DGASA, didžiųjų atliekų apdorojimo aikštelę arba statybinių atliekų rūšiavimo aikštelę Dumpių k., Klaipėdos raj. paslaugą, iš anksto patvirtinus tokių papildomų paslaugų kainodarą	EIAS	2024-2026 m.	Teikiama nauja mokama paslauga	Vnt.	-	1	-
3.5. uždavinys. Vystyti buityje susidarančių pavojingųjų atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą ir paslaugas
3.5.2. Organizuoti buityje susidarančių pavojingųjų atliekų rūšiuojamąjį surinkimą (apvažiuojamąjį surinkimą ne rečiau kaip 4 kartus per metus, individualią atliekų išvežimo paslaugą pagal gyventojo užsakymą ir pan.)	VRAS	2025 m.	Parinktas paslaugos teikėjas	Vnt.	1	1	1
3.5.3. Plėsti buityje susidarančių pavojingųjų atliekų rūšiuojamojo surinkimo infrastruktūrą	EIAS	2024-2026 m.	Techninio projekto parengimas	Vnt.	1

Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	Siektinos rodiklių reikšmės
					2024 m.	2025 m.	2026 m.
(plėtoti specialių konteinerių tinklą, plėtoti surinkimą per DGASA)			(projektą pripažinus regioninės svarbos projektu ir sudarius žemės sklypo nuomos sutartį)
			DGASA įrengimas (Projektą planuojama įgyvendinti 2027 m.)	Proc..	-	36	31
4 tikslas. Užtikrinti aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkantį komunalinių atliekų tvarkymą
4.1. uždavinys. Užtikrinti viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą
4.1.1. Visiems atliekų turėtojams teikti viešąją komunalinių atliekų tvarkymo paslaugą, atitinkančią minimalius kokybės reikalavimus, kuriuos nustato Aplinkos ministerija	VRAS	2024-2026 m.	Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą surinkimas Klaipėdos m./ Klientų (vietinės rinkliavos mokėtojų) pasitenkinimo vertinimas (4 balų sistemoje)	Proc./Bal ai	≥98/>3	≥98/>3	≥98/>3
4.2. uždavinys. Plėtoti Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą

Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	Siektinos rodiklių reikšmės
Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	2024 m.	2025 m.	2026 m.
4.2.1. Įrengti papildomas (trūkstamas) DGASA savivaldybių parinktose vietose	PAS	2024-2026 m.	Techninio projekto parengimas (projektą pripažinus regioninės svarbos projektu ir sudarius žemės sklypo nuomos sutartį)	Vnt.	1
	PAS	2024-2026 m.	DGASA įrengimas (Projektą planuojama įgyvendinti 2027 m.)	Proc..	-	36	31
4.2.2. Įrengti DGASA, skirtą atliekų priėmimui iš juridinių asmenų Dumpių k., Klaipėdos r.	PAS	2024-2026 m.	Parengtas aikštelės techninis projektas	Vnt.	1	-	-
	PAS	2024-2026 m.	Įgyvendintų investicinių projektų skaičius	Vnt.	-	1	-
4.2.3. Įrengti saulės elektrinę prie uždaryto Glaudėnų sąvartyno	PAS	2024 m.	Įgyvendintų investicinių projektų skaičius	Vnt.	1	-	-

Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	Siektinos rodiklių reikšmės
Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	2024 m.	2025 m.	2026 m.
4.2.4. Rekonstruoti didelių gabaritų atliekų apdorojimo aikštelę Uosių g., Dumpių k., Klaipėdos r.	PAS	2024-2025 m.	Parengtas aikštelės techninis projektas	Vnt.	1	-	-
	PAS	2024-2025 m.	Įgyvendintų investicinių projektų skaičius	Vnt.	-	1	-
4.2.5. Įgyvendinti Palangos, Kretingos ir Glaudėnų ŽAKA plėtros ir pajėgumų didinimo projektus, atnaujinti kompostavimo įrangą, gerinti komposto kokybę	PAS/ATS	2024-2026 m.	Parengti detaliųjų planų pakeitimai	Vnt.	3
			Parengti techniniai projektai	Vnt.		3
			Įsigyta kompostavimo technika	Vnt.			4
			Atlikti aikštelių praplėtimo darbai (projektą numatoma įgyvendinti 2027 m.)	Proc.	-	-	50
4.2.6. Atlikti regioninio mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) įrenginio Dumpių k., Klaipėdos r., kapitalinį remontą	MRS	2024 m.	Įgyvendintų investicinių projektų skaičius	Vnt.	1	-	-
4.3. uždavinys. Aplinkai ir visuomenės sveikatai saugiu būdu eksploatuoti regioninę komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūrą, optimizuoti jos darbą ir poveikį aplinkai

Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	Siektinos rodiklių reikšmės
Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	2024 m.	2025 m.	2026 m.
4.3.1. Eksploatuoti Klaipėdos regioninį nepavojingųjų atliekų sąvartyną, kaupti lėšas jo uždarymui	ATS	2024-2026 m.	Eksploatuojam ų objektų sk. / Komunalinių atliekų, šalinamų sąvartynuose, kiekis	Vnt. /proc.	1/<4	1/<4	1/<4
4.3.2. Vykdyti uždarytų sąvartynų priežiūrą po uždarymo	EIAS	2024-2026 m.	Eksploatuojam ų objektų sk.	Vnt.	7	7	7
4.3.3. Eksploatuoti regionines DGASA (esamas ir papildomai įrengtas DGASA) ir naujai įrengtą juridinių asmenų DGASA Dumpių k., Klaipėdos r.	EIAS/ATS	2024-2026 m.	Eksploatuojam ų objektų sk.	Vnt.	9	9	9
4.3.4. Eksploatuoti žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles kiekvienoje savivaldybėje	EIAS/ATS	2024-2026 m.	Eksploatuojam ų objektų sk.	Vnt.	6	6	6
4.3.5. Eksploatuoti regioninį mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) įrenginį Dumpių k., Klaipėdos r.	MRS	2024-2026 m.	Eksploatuojam ų objektų sk. / Atliekų kiekis apdorotas mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) įrenginyje	Vnt. /t	1/>75000	1/>75000	1/>75000
4.3.6. Eksploatuoti maisto atliekų apdorojimo įrenginius Dumpių k., Klaipėdos r.	MRS	2024-2026 m.	Eksploatuojam ų objektų sk.	Vnt.	1	1	1
4.3.7. Eksploatuoti šlako apdorojimo aikštelę Dumpių k., Klaipėdos r.	Operatorius	2024-2026 m.	Eksploatuojam ų objektų sk.	Vnt.	1	1	1
4.3.8. Eksploatuoti didelių gabaritų atliekų apdorojimo ir statybinių atliekų rūšiavimo aikštelę Uosių g., Dumpių k., Klaipėdos r.	ATS	2025-2026 m.	Eksploatuojam ų objektų sk.	Vnt.	1	1	1

Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	Siektinos rodiklių reikšmės
Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	2024 m.	2025 m.	2026 m.
4.3.9. Valdyti kvapų bei kietųjų dalelių emisijas ir diegti kvapus bei kietąsias daleles mažinančias priemones komunalinių atliekų tvarkymo įrenginiuose Dumpių k., Klaipėdos r.	Direktoriaus pavaduotoja gamybai	2024-2026 m.	Kvapų emisiją mažinančių priemonių vykdymo skaičius/ Kvapo vienetas ties sąvartyno SAZ riba	Vnt. /Kvapo vnt.	≥3/ <5	≥3/ <5	≥3/ <5
4.4. uždavinys. Panaudoti komunalinių atliekų medžiaginius bei energetinius išteklius
4.4.1. Organizuoti mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) įrenginyje, didelių gabaritų atliekų apdorojimo aikštelėje, statybinių atliekų rūšiavimo aikštelėje atskirtų bei DGASA surinktų perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų ir kitų perdirbimui tinkamų atliekų perdirbimą ar gautų produktų realizavimą	Direktoriaus pavaduotoja gamybai	2024-2026 m.	Xxxxxxxx realizavimui medienos ir perdirbimui atliekų kiekis	t	≥7300	≥7300	≥7300
4.4.2. Organizuoti mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) įrenginyje, didelių gabaritų atliekų apdorojimo aikštelėje, statybinių atliekų rūšiavimo aikštelėje, maisto atliekų apdorojimo įrenginyje atskirtų energijos gamybai tinkamų atliekų panaudojimą energijai gauti	Direktoriaus pavaduotoja gamybai	2024-2026 m.	Energijos gamybai tinkamų atliekų kiekis	Proc.	<55	<52	<50
4.4.3. Organizuoti maisto atliekų apdorojimo įrenginyje paruoštos biomasės pulpos perdavimą biodujų jėgainėms	Direktoriaus pavaduotoja gamybai	2024-2026 m.	Pasirašyta sutartis su paslaugos teikėju	Vnt.	1	1	1
4.4.4. Organizuoti ŽAKA pagaminto komposto realizavimą	Direktoriaus pavaduotoja gamybai	2024-2026 m.	Išdalinto komposto kiekis	t	≥5 000	≥5 000	≥5 000
4.5. uždavinys. Vykdyti atliekų monitoringą ir poveikio klimato kaitai stebėseną

Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	Siektinos rodiklių reikšmės
Priemonė	Vykdytojas	Vykdymo terminas	Siektini veiklos rodikliai	Matavi mo vienetas	2024 m.	2025 m.	2026 m.
4.5.1. Nustatyta tvarka vykdyti komunalinių atliekų sudėties tyrimus	EIAS	2024-2026 m.	Kartai per metus	Vnt.	4	4	4
4.5.2. Vykdyti surinktų ir perduotų tvarkyti komunalinių atliekų, įskaitant ir surinktas atliekas per papildančias atliekų surinkimo sistemas, apskaitą	EIAS	2024-2026 m.	Kartai per metus	Vnt.	1	1	1
4.5.3. Sukurti duomenų apie susidariusias ir sutvarkytas juridinių asmenų komunalines atliekas (pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų, biologinių atliekų ir kt.) duomenų bazę, kaupti ir analizuoti šiuos duomenis	EIAS	2024-2026 m.	Kartai per metus	Vnt.	1	1	1
5 tikslas. Užtikrinti Įmonės informacijos saugumo tęstinumo valdymą ir sumažinti galimą žalą įmonės veiklai, užkertant kelią ar sumažinant neigiamą informacijos saugumo incidentų poveikį
5.1. uždavinys. Nustatyti informacijos saugumo valdymo kryptį ir priemones, užtikrinant informacijos saugumą atitinkančius veiklos reikalavimus bei atitinkamus įstatymus ir reglamentus 5.2. uždavinys. Užtikrinti tinkamą ir efektyvų informacijos saugumo valdymą, siekiant išvengti veiklos sutrikdymo dėl konfidencialios informacijos atskleidimo, informacijos vientisumo pažeidimo arba informacijos neprieinamumo 5.3. uždavinys. Užtikrinti visų informacijos saugumo įsipareigojimų laikymąsi, kurie reglamentuoti sutartyse su klientais, partneriais ir nustatyti teisės aktuose, standarto ISO/IEC 2700:2013 reikalavimuose 5.4. uždavinys. Užtikrinti reikiamus resursus ir nuolat gerinti informacijos saugumo valdymo sistemą
5.1.1. Įgyvendinti Informacijos saugumo rizikos valdymo tvarkoje numatytas priemones	IT	2024-2026 m.	Įdiegtos programinės įrangos priežiūros užtikrinimas skaičius	Vnt.	5 Užtikrinti svarbių sistemų ( finansų apskaitos ir personalo, darbo užmokesčio IS (Labbis), vietinės	5 Užtikrinti svarbių sistemų ( finansų apskaitos ir personalo, darbo užmokesčio IS (Labbis), vietinės	5 Užtikrinti svarbių sistemų ( finansų apskaitos ir personalo, darbo užmokesčio IS (Labbis), vietinės

Priemonė

Vykdytojas

Vykdymo terminas

Siektini veiklos rodikliai

Matavi mo vienetas

Siektinos rodiklių reikšmės

2024 m.

2025 m.

2026 m.

rinkliavos apskaitos IS (KRATIS),

skambučių centras, transporto priemonių judėjimo kontrolės ir atliekų apskaitos sistema, dokumentų valdymo sistema

„Avilys“) darbo procesų veiklos tolydumą ir nenutrūk- stamumą

rinkliavos apskaitos IS (KRATIS),

skambučių centras, transporto priemonių judėjimo kontrolės ir atliekų apskaitos sistema, dokumentų valdymo sistema

„Avilys“) darbo procesų veiklos tolydumą ir nenutrūk- stamumą

rinkliavos apskaitos IS (KRATIS),

skambučių centras, transporto priemonių judėjimo kontrolės ir atliekų apskaitos sistema, dokumentų valdymo sistema

„Avilys“) darbo procesų veiklos tolydumą ir nenutrūk- stamumą

Sutrumpinimai:

EIAS – Ekologinės infrastruktūros administravimo skyrius; VRAS – Vietinės rinkliavos administravimo skyrius;

ATS – Atliekų tvarkymo skyrius; MRS – Mechaninio rūšiavimo skyrius;

PAS – Projektų administravimo skyrius IT – Projektų vadovas (IT analitikai).

Document Metadata

Table of Contents

UAB KLAIPĖDOS REGIONO ATLIEKŲ TVARKYMO CENTRO 2024 – 2026 M.

Document Metadata