VILNIUS, 2013
PROJEKTO „BALTOJO GANDRO (CICONIA CICONIA) APSAUGA LIETUVOJE“ NR. LIFE07 NAT/LT/000531
BALTOJO GANDRO APSAUGOS STATUSO ATASKAITA: PASIŪLYMAI DĖL SVARBIAUSIŲ RŪŠIAI VIETŲ ATRANKOS IR APSAUGOS (A.6 VEIKLA)
VILNIUS, 2013
I. BALTOJO GANDRO IR JO POPULIACIJOS APRAŠYMAS Baltojo gandro apibūdinimas
1. Baltasis gandras (lot. Ciconia ciconia) priklauso paukščių (Aves) klasei, gandrinių paukščių (Ciconiiformes) būriui, gandrinių (Ciconiidae) šeimai. Tai agrolandšafto paukštis, laikomas ekologiškos, žmonėms gyventi sveikos aplinkos ir tausojančio žemės ūkio indikatoriumi. Lietuvoje baltojo gandro perėjimo buveinių ištirtumas yra pakankamai išsamus, nes duomenys rinkti nuo 1958 metų ir ištirta visa šalies teritorija. Mitybos buveinių ištirtumas nėra toks išsamus, kadangi tiksliniai šių buveinių tyrimai Lietuvoje nebuvo vykdyti. Baltojo gandro buveinei būdingas atviras agrarinis kraštovaizdis bei tankus hidrografinis tinklas, lizdavietės aptinkamos stambiuose medžiuose, esančiuose šalia sodybų, pakelėse ir laukuose, gyvenvietėse ir didesnių miestų pakraščiuose, neretai ant specialiai gandrams iškeltų platformų. 1994 m. Lietuvoje pirmą kartą įvertintas gandrų pasiskirstymas pagrindiniuose kraštovaizdžio elementuose. Išskirtos trys pagrindinės jų grupės: miškas (miškas, pamiškė, krūmynai, pelkėta vietovė); agrolandšaftas (pieva, ganykla, pakelės) ir tiesioginė žmogaus kaimynystė (vienkiemiai, fermos, gyvenvietės, miesteliai ir miestai). Ankstesnių metų tyrimų duomenimis tiesioginėje žmogaus kaimynystėje rasta 69 proc. gandralizdžių, agrolandšafte – 24 proc., o natūralioje gamtinėje aplinkoje tik 6 proc. 2009–2010 m. baltųjų gandrų apskaitos duomenimis, lizdai dažniausiai kraunami ant stulpų – 61 proc. (49 proc. – ant elektros oro linijų atramų, 11 proc. – ant specialių stulpų, ir tik 1proc. – ant ryšių stulpų), medžiuose – 21 proc., ant vandens bokštų – 9 proc. bei ant pastatų – 9 proc., o 1 proc. – kitose vietose.
Baltojo gandro paplitimas, gausumas, buveinių užimamas plotas ir pokyčiai Lietuvoje
2. Lietuvos Respublikos teritorijoje baltasis gandras paplitęs didžiausiu tankumu savo areale
– vidutiniškai 0,3 perinčių porų/km². Dažniausiai baltieji gandrai lizdus krauna iki 1 km atstumu vienas nuo kito. Kai kur peri nedidelėmis kolonijomis. Šalyje yra tik kelios glaustos kolonijos, kur nedideliame plote peri po keliolika porų. Lokalus perinčių porų tankumas priklauso ne nuo rajono, bet nuo vietos kraštovaizdžio sąlygų. Baltųjų gandrų inventorizacija visoje šalies teritorijoje atlikta 6 kartus. Tačiau gausos pokyčių analizei atskirų metų duomenys nėra tinkami, kadangi buvo registruoti skirtingi parametrai. Ryškiausias baltųjų gandrų perinčios populiacijos sumažėjimas Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, stebėtas 1984 metais. Nors rūšis Lietuvoje, palyginus su kitomis Europos šalimis, visą laiką buvo gausi, nuo 1994– 1995 metų stebimas populiacijos augimas, kadangi kolūkinės žemės ūkio sistemos sunykimas, daugelyje vietų numelioruotų plotų užmirkimas sukūrė palankias mitybines sąlygas šiems paukščiams. 2009–2010 metų baltųjų gandrų lizdų apskaitos duomenimis šalyje perėjo 19 000– 19 500 baltųjų gandrų porų. Dar apie 1700 lizdų pavieniai paukščiai arba jų poros buvo užėmę, bet neperėjo. Tačiau, pastaraisiais metais vėl intensyvėjantis žemės ūkis, greitas ekonominis augimas gali nulemti atgalinį procesą, todėl nors ir gausi, ši rūšis reikalauja dėmesio ir apsaugos jau dabar. Todėl, kaip viena iš priemonių yra saugomų teritorijų baltojo gandro apsaugai skirtų saugomų teritorijų išskyrimas.
1 lentelė. Baltojo gandro populiacijos gausa 1958–2010 m.
Metai | Užimti lizdai | Suaugę individai | Porų skaičius | Šaltinis |
1958 | 8811 | 13 142 | - | Mūsų gamta. 1974m., Nr. 12 |
1968 | 6933 | 13 110 | - | Mūsų gamta. 1974m., Nr. 12 |
1974 | 6464 | 13 115 | - | Mūsų gamta. 1974m., Nr. 12 |
1984 | - | - | 4126 | Mūsų gamta. 1985m., Nr. 8 |
1994 – 1995 | 9400 | 18 754 | - | Ciconia. 1995, 3 t. Nr. 1 |
2009– 2010 | 20 700 | - | 19 000 | LIFE+ projekto "Baltojo gandro (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje"duomenys |
Pav. 1. Baltojo gandro lizdų paplitimas Lietuvoje 2009–2010 metais.
Baltojo gandro nacionalinis ir tarptautinis teisinis statusas
3. Baltasis gandras Lietuvoje yra saugomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Saugomų gyvūnų, augalų, grybų ir bendrijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 108-2727; 2009, Nr.159-7200). Bazinis žalos įkainis už sunaikintą kiaušinį, jauniklį, suaugusį paukštį, lizdą, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.87-4616). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004 Nr.55-1899; 2006 Nr. 92-3635) 1 saugoma teritorija įsteigta baltųjų gandrų migracinių srautų susiliejimo vietos apsaugai. Tuo tarpu šiuo metu nėra išskirtų teritorijų perinčių baltųjų gandrų apsaugai Lietuvoje. Tačiau, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1335, 2011, Nr. 67-3171), yra numatyti apribojimai bei rekomendacijos veiklai tokiose teritorijose, jei jos būtų įsteigtos. Todėl išlieka aktualus svarbiausių baltajam gandrui teritorijų faktas ir jų įteisinimas. Aktualumą nurodo ir tai, jog baltasis gandras yra saugomas tarptautiniu lygiu. Ši rūšis įrašyta į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą (OL 2010 L 20, p.7). Taip pat į Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos II priedą (Žin., 1996, Nr. 91-2126), Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos II priedą (Žin., 2001, Nr. 50-1742), Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo II priedą (Žin., 2004, Nr. 125- 4510).
II. BALTOJO GANDRO, JO POPULIACIJOS BŪKLĖS ĮVERTINIMAS Populiacijos dydis ir pasiskirstymas
4. 2009–2010 m. baltųjų gandrų lizdų apskaitos duomenimis Lietuvoje buvo daugiau nei 20 000 užimtų lizdų, kuriuose perėjo apie 19 000–19 500 baltųjų gandrų porų, kas sudaro 8–10 proc. pasaulinės populiacijos. Baltųjų gandrų porų tankis yra 0,3 perinčių porų/km², toks tankis yra didžiausias visame jų areale. Didžiausi baltųjų gandrų lizdų tankiai nustatyti:
• Vakarų Lietuvoje: Šilalės rajono, Pagėgių, Skuodo rajono, Tauragės rajono, Šilutės rajono, Kretingos rajono, Kelmės rajono savivaldybėse;
• Pietvakarių Lietuvoje: Vilkaviškio rajono, Alytaus miesto ir Alytaus rajono,, Kalvarijos, Prienų rajono, Šakių rajono, Lazdijų rajono savivaldybėse;
• Šiaurės rytų Lietuvoje: Utenos rajono, Rokiškio rajono, Molėtų rajono savivaldybėse.
Mažiausi baltųjų gandrų lizdų tankiai nustatyti:
• Centrinėje Lietuvoje: Jonavos rajono, Kauno miesto ir Kauno rajono, Pasvalio rajono, Elektrėnų, Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono savivaldybėse;
• Miškinguose pietryčių ir rytų Lietuvos rajonuose – Varėnos rajono, Švenčionių rajono, Druskininkų, Šalčininkų rajono, Trakų rajono ir Vilniaus miesto bei Vilniaus rajono savivaldybėse.
Nei vieno baltojo gandro lizdo neaptikta Neringos savivaldybėje.
Pav. 2. Baltojo gandro lizdų tankių pasiskirstymas Lietuvoje 2009–2010 metais.
Tvarkymo planai ir jų įgyvendinimas
5. Iki šiol Lietuvoje nėra parengtas nei vienas gamtotvarkos planas, kuriame būtų numatytos priemonės, gerinančios baltojo gandro apsaugos būklę, nes šalyje nėra išskirta nei viena saugoma teritorija baltojo gandro perinčios populiacijos apsaugai. Rambyno regioniniame parke, remiantis parengtomis „Rekomendacijomis baltųjų gandrų apsaugai Rambyno regioniniame parke“, 2007–2008 metais buvo įgyvendintos baltųjų gandrų apsaugos priemonės vykdant projektą „Baltųjų gandrų apsauga Rambyno regioniniame parke ugdant gyventojų aplinkosauginį sąmoningumą ir telkiant kaimo bendruomenes“. Siekiant užtikrinti optimalias perėjimo sąlygas baltiesiems gandrams ir ilgalaikę gandralizdžių apsaugą, Rambyno regioniniame parke taikytos šios gandralizdžių apsaugos priemonės: 1) ant pastatų, tiesiai ant stogo dangos sukrautų lizdų pakėlimas ant specialios medinės platformos, 2) ant elektros oro linijų atramų sukrautų lizdų pakėlimas ant specialios metalinės platformos, 3) ant kaminų sukrautų lizdų pakėlimas ant specialios platformos, 4) seniai naudojamų, pernelyg aukštų lizdų sužeminimas, 5) apleistų, nebenaudojamų lizdų atnaujinimas. Taip pat buvo numatytas ir įgyvendintas lankytojų srauto reguliavimas Bitėnų gandrų kolonijoje bei vietos ūkininkų informavimas ir ekologinio ūkininkavimo skatinimas. Visos numatytos priemonės buvo įgyvendintos sėkmingai ir pasiteisino baltųjų gandrų apsaugos požiūriu.
Radaviečių apsaugos būklė
5. Šiuo metu šalyje išskirta viena teritorija baltųjų gandrų migracinių srautų susiliejimo vietos apsaugai (Senrusnės ir Sennemunės ežerai, LTSLUB002). Kadangi bendra baltojo gandro radviečių apsaugos būklė yra pakankamai gera, rūšies perimviečių apsaugai Lietuvoje nėra išskirta nė viena saugoma teritorija. Toks sprendimas anksčiau buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad ši rūšis yra saugoma remiantis Saugomų gyvūnų, augalų, grybų ir bendrijų įstatymu, mūsų šalyje yra numatytos baudos už lizdo, suaugusio paukščio, jauniklio ar kiaušinio sunaikinimą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. D1- 621 „Dėl Lietuvos saugomoms rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr.87-4616). Tačiau kartu yra numatytos apsaugos priemonės, kurios būtų taikomos įsteigus rūšies perinčios populiacijos apsaugai svarbias teritorijas arba jau esamose saugomose teritorijose paskelbus šią rūšį tiksline. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41- 1335, 2011, Nr. 67-3171) 2 priedo „Paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos ir tvarkymo reikalavimai“ 36 punktu, baltųjų gandrų apsaugai svarbiose teritorijose:
36.1. draudžiama keisti hidrologinį režimą, jeigu dėl to sumažėtų maitinimuisi tinkamų buveinių ar pablogėtų jų kokybė;
36.2. skatinama:
36.2.1. ekologiškai ūkininkauti;
36.2.2. įrengti naujus nedidelius vandens telkinius ir atkurti sunaikintus;
36.2.3. genėti lizdinius medžius;
36.2.4. įrengti lizdams sukti tinkamas vietas, iškelti platformas lizdams;
36.2.5. nenaudoti pesticidų.
Šis teisės aktas parodo jog baltojo gandro apsaugai svarbių teritorijų įteisinimas yra tik laiko klausimas. Būtent šios priežasties LIFE+ projekte "Baltojo gandro (Ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje" ir buvo numatyta A.6 veikla – svarbiausių baltajam gandrui teritorijų išskyrimas teikiant atsakingai institucijai – Aplinkos ministerijai – siūlymus dėl rūšies apsaugai svarbių teritorijų steigimo.
Tai nulemia, jog baltojo gandro mitybos buveinių kokybė priklauso nuo įvairių, dažnai tarpusavyje susijusių veiksnių, tokių kaip hidrologinis režimas, grobio gausumo ir rūšinės įvairovės pokyčiai, grobio cheminės taršos. Todėl pastaraisiais metais vėl intensyvėjantis žemės ūkis, greitas ekonominis augimas gali nulemti atgalinį procesą, todėl nors ir gausi, ši rūšis reikalauja dėmesio ir apsaugos jau dabar. Aktuali išlieka ir baltųjų gandrų lizdų priežiūra, ypač apsauga ant elektros perdavimo linijų stulpų. Todėl, kaip viena iš rūšies palankios apsaugos būklės užtikrinimo priemonių yra saugomų teritorijų baltojo gandro apsaugai įteisinimas.
III. SIŪLYMAI PRAKTINĖS APSAUGOS ĮTEISINIMUI STEIGIANT TIKSLINES RŪŠIAI SAUGOMAS TERITORIJAS
Svarbiausių rūšies apsaugai teritorijų atranka ir kriterijai
7. Teritorijų baltojo gandro apsaugai atranka prasidėjo nuo vietovių su didžiausiu jų lizdų tankiu atrankos, t.y. teritorijų, kur peri didžiausia nacionalinės populiacijos dalis išskyrimo (3 pav.). Visos tokios vietos yra potencialios skelbti jas kaip rūšies apsaugai svarbias teritorijas.
Pav. 3. Vietovių su didžiausiu baltojo gandro lizdų tankiu pasiskirstymas Lietuvoje.
Paukščių apsaugai svarbių teritorijų baltiesiems gandrams atranka:
1. Remiantis baltųjų gandrų lizdų duomenų bazėje esančia informacija, apskaičiuojamas gandralizdžių skaičius 1×1 km dydžio gardelėje visoje Lietuvos teritorijoje.
2. Atlikus "karštųjų taškų" analizę GIS aplinkoje išskiriami didžiausius gandralizdžių tankius turintys plotai, kuriuose paskaičiuojamas vidutinis gandralizdžių tankis (lizdai/km²) bei bendras lizdų skaičius.
3. Atrenkamos tik tos teritorijos, kurių plotas yra ne mažiau 10 km², kuriose yra ne mažiau 30 gandralizdžių, ir kurių vidutinis gandralizdžių tankis yra ne mažesnis nei 1,3 gandralizdžių/km².
Taip atrinktos teritorijos laikytinos potencialiai geriausiomis gandrų lizdinėmis teritorijomis. Tolesnė teritorijų atranka turi būti vykdoma tikslinant teritorijų ribas pagal esamą situaciją bei, esant reikalui, prijungiant gandrams svarbias mitybines buveines dedant 3 kilometrų buferinę zoną.
Tuo tarpu atskiros baltųjų gandrų kolonijos – buvo siūlomos prilyginti GAMTOS PAMINKLAMS, nes tai visiškai išskirtiniai atvejai ir tankumo kriterijų negalime taikyti, kadangi tuo atveju tikros kolonijos „susitapatina“ su miesteliais, kuriuose yra daug gandrų lizdų, bet ne kolonijos – Rubikiais, Valkininkais, Dargužiais ir pan.
8. Toliau buvo rengiami baltųjų gandrų apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijai. Po projekto ekspertų ir LR Aplinkos ministerijos (Toliau AM) specialistų konsultacijų buvo parengti baltųjų gandrų apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijai. Jie pateikiami žemiau.
Potenciali baltųjų gandrų apsaugai skirta teritorija turi tenkinti visus šiuos kriterijus:
1. Gausos kriterijus: teritorijoje turi būti ne mažiau kaip 20 gandralizdžių.
2. Rūšies buveinės kokybės kriterijus: gandralizdžių skaičius, tenkantis 1 km2 baltiesiems gandrams tinkamos buveinės* – turi būti ne mažesnis kaip 0,78 gandralizdžių/km²
3. Rūšies buveinės santykinio ploto kriterijus: teritorijoje baltiesiems gandrams tinkamų buveinių* turi būti >40% nuo bendro teritorijos ploto.
* baltiesiems gandrams tinkama buveinė – atviras kraštovaizdis: dirbama žemė, ganyklos, pievos, drėgni plotai bei netankiai užstatytos teritorijos. Baltiesiems gandrams netinkamos buveinės apima miškus, didelius vandens telkinius, aukštapelkes, tankiai užstatytas gyvenamąsias ir pramonines teritorijas.
Vertinami gandralizdžiai, o ne perinčios gandrų poros, nes:
• tinkamai prižiūrimi ir apleisti gandralizdžiai gali būti vėl paukščių užimti;
• lizdų užimtumas smarkiai svyruoja tarp metų;
• gandralizdžių vertinimas yra paprastesnis – nebūtina papildomų lauko stebėjimų reikalaujanti lizdų užimtumo informacija.
Pasiūlymas dėl apsaugos strategijos – PAST skelbiami ne plotai, kuriuose yra gandralizdžiai, o tinkamos buveinės pagal aukščiau pateiktus požymius, t.y. agrarinis kraštovaizdis (ne miško žemė, vandenys, užstatytos teritorijos ar kitos paskirties žemė). Be to, AM siūlymu gandrų PAST atranka vykdoma esamų saugomų teritorijų pagrindu, nes dėl rūšies perinčios populiacijos gausos jos turėtų būti pakankamai didelio ploto, kas apsunkintų tokių naujų saugomų teritorijų steigimą.
Tuo būdu, apibendrinant galima sekančiai apibūdinti siūlomas steigti ir/ar atrenkamas baltųjų gandrų PAST:
- tai aukščiau išvardintus kriterijus atitinkančios teritorijos
- jos apima ne pačių lizdų išsidėstymo vietas, o plotus su tinkamomis mitybinėmis buveinėmis
- yra dabartinės saugomos teritorijos dalis
- apima tik rūšies apsaugai aktualias buveines.
Siūlymai dėl konkrečių baltojo gandro saugai svarbių teritorijų
9. Atsižvelgiant į praeitame skyrelyje išdėstytus kriterijus, buvo sudaryti surašai įvairių saugomų teritorijų, nurodant jose aptiktų lizdų bendrą skaičių bei jų tankį vienam teritorijos km2. Pradžioje minėti sąrašai sudaryti visoms nacionalinėms PAST (1 priedas) bei visiems valstybiniams parkams (2 priedas). Vėliau atrinktų teritorijų sąrašai buvo sutrumpinti paliekant tik 8 PAST su didžiausiu aptiktų baltųjų gandrų lizdų skaičiumi ir/arba tankumu 1 km2 (3 priedas). Be to, buvo sudarytas 10-tiems valstybinių parkų sąrašas su didžiausiu aptiktų baltųjų gandrų lizdų skaičiumi ir/arba tankumu 1 km2 (4 priedas).
2013 m. birželio 6 d vykusiame Komisijos nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų ir apsaugos režimo pakeitimo nagrinėti. posėdyje buvo priimtas sprendimas baltųjų gandrų PAST steigti Metelių, Vištyčio, Rambyno Varnių ir Salantų regioninių parkų dalyse, pagal aprobuotus ir su su AM specialistais sutartus kriterijus (posėdžio protokolas 5 priede). Pasitarimo metu nutarta, išanalizavus duomenis apie baltiesiems gandrams tinkamas buveines, steigiamų PAST ribas nustatyti atsižvelgiant į parkų funkcines zonas. Į PAST ribas funkcinė zona bus įtraukiama tuo atveju, jei tinkamos buveinės plotas užima daugiau nei 30 proc. šios teritorijos. Todėl LIFE+ projekto ekspertai papildomai vertino buveinių pasiskirstymo ypatumus pagal minėtą sutartį ir nustatė, jog visų penkių siūlytų regioninių parkų atskiroms dalims gali būti suteiktas baltųjų gandrų apsaugai svarbios teritorijos statusas.
Galutiniai siūlymai ir sprendimai
10. 2013 m. rugsėjo 3 d vykusiame Komisijos nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų ir apsaugos režimo pakeitimo nagrinėti. posėdyje buvo priimtas nutarimas pasirinktų penkių baltųjų gandrų PAST steigimo klausimo nagrinėjimą pratęsti kito posėdžio metu, patikslinant rūšies buveinių būklę siūlomose PAST (posėdžio protokolas 6 priede).
Taigi dėl teritorijų, kurioms planuojama suteikti PAST statusą siekiant baltųjų gandrų apsaugos gerinimo, oficialus sprendimas dar yra, o šiuo metu tikslinamos tik buveinių/parko dalių, kurioms šis statusas bus suteikiamas, ribos.
Pav. 4. Baltojo gandro apsaugai svarbių teritorijų išsidėstymas šalyje Lietuvoje.
1 priedas. Lietuvos paukščių apsaugai svarbių teritorijų tinkle perinčių baltųjų gausa ir/ar tankis
Kodas | Pavadinimas | Plotas, km² | Lizdai | Tankis, lizdai/km² |
LTSKUB00 1 | Apšės upės slėnis | 3,2 | 2 | 0,62 |
LTSVEB00 5 | Asvejos ežerynas | 108,2 | 17 | 0,16 |
LTBIRB00 1 | Biržų giria | 176,8 | 11 | 0,06 |
LTRASB00 2 | Blinstrubiškio miškas | 22,2 | 1 | 0,05 |
LTVARB00 5 | Dainavos giria | 554,4 | 19 | 0,03 |
LTIGNB00 4 | Dysnų ir Dysnykščio apyežerių šlapžemių kompleksas | 40,2 | 1 | 0,02 |
LTKEDB00 3 | Dotnuvos-Josvainių miškai | 57,8 | 2 | 0,03 |
LTSKUB00 2 | Erlos ir Salanto upių senslėniai | 14,6 | 5 | 0,34 |
LTPAKB00 2 | Gedžiūnų miškas | 142,7 | 17 | 0,12 |
LTSIAB001 | Gubernijos miškas | 192,6 | 13 | 0,07 |
LTKALB00 1 | Kalvarijos apylinkės | 197,5 | 84 | 0,43 |
LTKAUB0 08 | Kauno marios | 82,9 | 2 | 0,02 |
LTSVEB00 2 | Labanoro giria | 530,7 | 32 | 0,06 |
LTKEDB00 1 | Labūnavos miškas | 39,8 | 5 | 0,13 |
LTKEDB00 2 | Lančiūnavos miškas | 52,2 | 3 | 0,06 |
LTALYB00 1 | Metelių, Dusios ir Obelijos ežerai | 44,8 | 1 | 0,02 |
LTKLAB00 5 | Minijos upės slėnis | 21,8 | 3 | 0,14 |
LTBIRB00 2 | Nemunėlio upės slėnis | 15,5 | 7 | 0,45 |
LTSLUB00 1 | Nemuno delta | 266,7 | 77 | 0,29 |
LTKAUB0 04 | Nevėžio upės slėnis | 11,5 | 3 | 0,26 |
LTKAUB0 05 | Padauguvos miškas | 57,8 | 1 | 0,02 |
LTMAZB0 01 | Plinkšių miškas | 60,4 | 1 | 0,02 |
LTPLUB00 2 | Reiskių tyro pelkė | 40,5 | 2 | 0,05 |
LTSALB00 2 | Rūdninkų giria | 201,0 | 1 | 0,00 |
LTZARB00 5 | Sartų regioninis parkas | 112,1 | 34 | 0,30 |
LTSLUB00 2 | Senrusnės ir Sennemunės ežerai | 15,9 | 20 | 1,26 |
LTROKB00 4 | Šaltojos ir Vyžuonos upių slėniai | 15,7 | 2 | 0,13 |
LTZARB00 4 | Šiaurės rytinė Gražutės regioninio parko dalis | 57,0 | 1 | 0,02 |
LTANYB0 01 | Šimonių giria | 232,7 | 17 | 0,07 |
LTVLKB00 1 | Širvintos upės slėnis | 5,0 | 12 | 2,42 |
LTUKMB0 01 | Taujėnų-Užulėnio miškai | 225,3 | 30 | 0,13 |
LTRADB00 5 | Tyrulių pelkė | 37,0 | 1 | 0,03 |
LTSLUB00 4 | Vainuto miškai | 146,8 | 15 | 0,10 |
LTIGNB00 3 | Vakarinė Aukštaitijos nacionalinio parko dalis | 349,2 | 35 | 0,10 |
LTAKMB0 02 | Ventos upės slėnis | 33,6 | 2 | 0,06 |
LTTAUB00 3 | Visbarų žuvininkystės tvenkiniai | 6,6 | 1 | 0,15 |
LTPLUB00 1 | Žemaitijos nacionalinis parkas | 211,9 | 28 | 0,13 |
LTALYB00 3 | Žuvinto, Žaltyčio ir Xxxxxx pelkės | 184,9 | 32 | 0,17 |
2 priedas. Valstybiniuose parkuose perinčių baltųjų gausa ir/ar tankis
Pavadinimas | Plotas, km² | Lizdai | Tankis, lizdai/km² |
Anykščių regioninis parkas | 154,9 | 42 | 0,27 |
Asvejos regioninis parkas | 122,1 | 21 | 0,17 |
Aukštadvario regioninis parkas | 170,3 | 29 | 0,17 |
Aukštaitijos nacionalinis parkas | 410,6 | 45 | 0,11 |
Biržų regioninis parkas | 144,1 | 77 | 0,53 |
Dieveniškių istorinis regioninis parkas | 86,1 | 19 | 0,22 |
Dubysos regioninis parkas | 115,5 | 30 | 0,26 |
Dzūkijos nacionalinis parkas | 585,2 | 33 | 0,06 |
Gražutės regioninis parkas | 319,3 | 47 | 0,15 |
Kauno marių regioninis parkas | 98,9 | 2 | 0,02 |
Krekenavos regioninis parkas | 115,9 | 32 | 0,28 |
Kuršių nerijos nacionalinis parkas | 272,2 | 0 | 0,00 |
Kurtuvėnų regioninis parkas | 172,7 | 24 | 0,14 |
Labanoro regioninis parkas | 553,2 | 34 | 0,06 |
Metelių regioninis parkas | 177,2 | 85 | 0,48 |
Nemuno deltos regioninis parkas | 289,5 | 100 | 0,35 |
Nemuno kilpų regioninis parkas | 253,5 | 37 | 0,15 |
Neries regioninis parkas | 105,2 | 6 | 0,06 |
Pagramančio regioninis parkas | 135,3 | 59 | 0,44 |
Pajūrio regioninis parkas | 58,7 | 8 | 0,14 |
Panemunių regioninis parkas | 101,6 | 57 | 0,56 |
Pavilnių regioninis parkas | 21,8 | 0 | 0,00 |
Rambyno regioninis parkas | 48,1 | 46 | 0,96 |
Salantų regioninis parkas | 132,6 | 104 | 0,78 |
Sartų regioninis parkas | 121,2 | 50 | 0,41 |
Sirvėtos regioninis parkas | 87,5 | 33 | 0,38 |
Tytuvėnų regioninis parkas | 181,6 | 20 | 0,11 |
Trakų istorinis nacionalinis parkas | 81,5 | 18 | 0,22 |
Varnių regioninis parkas | 334,8 | 158 | 0,47 |
Veisiejų regioninis parkas | 122,6 | 18 | 0,15 |
Ventos regioninis parkas | 98,3 | 42 | 0,43 |
Verkių regioninis parkas | 26,9 | 0 | 0,00 |
Vištyčio regioninis parkas | 104,3 | 74 | 0,71 |
Žagarės regioninis parkas | 71,4 | 8 | 0,11 |
Žemaitijos nacionalinis parkas | 219,0 | 36 | 0,16 |
3 priedas. 8 PAST su didžiausia perinčių baltųjų gausa ir/ar tankiu
Kodas | Pavadinimas | Plotas, km² | Lizdai | Tankis, lizdai/km² |
LTKALB001 | Kalvarijos apylinkės | 197,5 | 84 | 0,43 |
LTSVEB002 | Labanoro giria | 530,7 | 32 | 0,06 |
XXXXXX000 | Nemuno delta | 266,7 | 77 | 0,29 |
LTZARB005 | Sartų regioninis parkas | 112,1 | 34 | 0,30 |
LTUKMB001 | Taujėnų-Užulėnio miškai | 225,3 | 30 | 0,13 |
LTIGNB003 | Vakarinė Aukštaitijos nacionalinio parko dalis | 349,2 | 35 | 0,10 |
LTPLUB001 | Žemaitijos nacionalinis parkas | 211,9 | 28 | 0,13 |
LTALYB003 | Žuvinto, Žaltyčio ir Xxxxxx pelkės | 184,9 | 32 | 0,17 |
4 priedas. 10 valstybinių parkų su didžiausia perinčių baltųjų gausa ir/ar tankiu
Pavadinimas | Plotas, km² | Lizdai | Tankis, lizdai/km² |
Biržų regioninis parkas | 144,1 | 77 | 0,53 |
Metelių regioninis parkas | 177,2 | 85 | 0,48 |
Nemuno deltos regioninis parkas | 289,5 | 100 | 0,35 |
Pagramančio regioninis parkas | 135,3 | 59 | 0,44 |
Panemunių regioninis parkas | 101,6 | 57 | 0,56 |
Rambyno regioninis parkas | 48,1 | 46 | 0,96 |
Salantų regioninis parkas | 132,6 | 104 | 0,78 |
Sartų regioninis parkas | 121,2 | 50 | 0,41 |
Varnių regioninis parkas | 334,8 | 158 | 0,47 |
Vištyčio regioninis parkas | 104,3 | 74 | 0,71 |
5 priedas. 2013 m. birželio 6 d vykusio Komisijos nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų ir apsaugos režimo pakeitimo nagrinėti posėdžio protokolas Nr. V5-15
6 priedas. 2013 m. rugsėjo 3 d vykusio Komisijos nevalstybinių organizacijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų teikiamiems pasiūlymams dėl saugomų teritorijų steigimo, jų ribų ir apsaugos režimo pakeitimo nagrinėti posėdžio protokolas Nr. V5-17