LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
Kauno rajono savivaldybės merui Xxxxxxxxx Xxxxxxx El.p. xxxxx@xxx.xx		2018-06-26 Nr. 4-01-5016
	Kopija: Vyriausybės atstovo Kauno apskrityje
tarnybai Xx.x.XXXxxxxxx@xxx.xx DĖL KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS IŠVADOS

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos

prevencijos įstatymu ir Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. 1601, atliko korupcijos rizikos analizę Kauno rajono savivaldybės administracijos (išvada su priedais pridedama), veiklos srityse:

1. Viešųjų pirkimų organizavimas (nuo pirkimų poreikio formavimo iki pirkimo rezultato įvertinimo).

2. Viešųjų pirkimų vidaus kontrolė.

Atliekant korupcijos rizikos analizę taip pat vertinta Kauno rajono savivaldybės 2015-2020 metų korupcijos prevencijos programa.

Korupcijos rizikos analizės atlikimo pagrindas:

2018 m. sausio 29 d. rašte Nr. 4-01-736 nurodytas sprendimas.

Korupcijos rizikos analizę atliko STT Kauno valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Xxxxxx Xxxxxxxxxx.

Korupcijos rizikos analizė pradėta 2018 m. kovo 1 d., baigta 2018 m. birželio 20 d.

Nustatyta, kad egzistuoja korupcijos rizika minėtose veiklos srityse.

Vadovaudamiesi Korupcijos rizikos analizės atlikimo tvarkos aprašo 19 punktu, prašome per 3 mėnesius nuo išvados gavimo dienos STT pateikti informaciją, kaip įvykdyti ar numatomi vykdyti šioje išvadoje pateikti pasiūlymai (lentelė pridedama – 2 priedas).

PRIDEDAMA. 52 lapai.

Direktoriaus pavaduotojas Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx

Xxxxxx Xxxxxxxxxx, tel. (8 37) 20 94 24, el. p. xxxxxxx@xxx.xx

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS IŠVADA DĖL KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS VEIKLOS SRITYSE

TURINYS

1. KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS APIMTIS IR METODAI .2

2. KORUPCIJOS RIZIKA VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ORGANIZAVIMO SRITYJE .3

2.1. Pirkimo poreikio formavimo etapas .... .4

2.2. Pirkimų planavimo etapas 6

2.3. Pirkimų inicijavimo ir pasirengimo pirkimui etapas 8

2.4. Pirkimo vykdymo etapas .10

2.5. Pirkimo sutarties sudarymo etapas .16

2.6. Pirkimo sutarties vykdymo etapas 17

3. DETALI SAVIVALDYBĖS ATLIKTŲ VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ANALIZĖ .............................18

3.1. Savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūra ir taisymas (remontas).............18

3.2. Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūra ir remonta........................................................................................................................24

3.3. Aplinkosauga...................................................................................................................31

3.4. Savivaldybės veiklos informavimas ir viešinimas...........................................................33

4. KORUPCIJOS RIZIKA VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VIDAUS KONTROLĖS SRITYJE ....35

5. MOTYVUOTOS IŠVADOS .36

6. PASIŪLYMAI 38

Priedai:

1 priedas. Atliekant korupcijos rizikos analizę naudoti ir įvertinti teisės aktai, dokumentai ir informacija .42

2 priedas. Pateiktų pasiūlymų įgyvendinimas .47

3 priedas. Kauno rajono savivaldybės 2015-2020 metų korupcijos prevencijos programos vertinimas.......................................................................................................................................48

1. KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĖS APIMTIS IR METODAI

Tikslai:

1. Nustatyti korupcijos rizikos veiksnius, galinčius sudaryti prielaidas korupcijai pasireikšti, Kauno rajono savivaldybės administracijai organizuojant viešuosius pirkimus ir vykdant jų vidaus kontrolę.

2. Pateikti pasiūlymus dėl nustatytų korupcijos rizikos veiksnių mažinimo ir valdymo.

3. Įvertinti Kauno rajono savivaldybės 2015-2020 metų korupcijos prevencijos programą ir jos įgyvendinimą 2017 metais.

Uždaviniai:

1. Nustatyti, ar teisės aktuose pakankamai reglamentuota Kauno rajono savivaldybės administracijos veikla viešųjų pirkimų organizavimo ir viešųjų pirkimų vidaus kontrolės srityse.

2. Išanalizuoti ir nustatyti antikorupciniu požiūriu ydingas procedūras Kauno rajono savivaldybės administracijai organizuojant viešuosius pirkimus ir atliekant viešųjų pirkimų vidaus kontrolę.

3. Pasiūlyti korupcijos riziką mažinančių priemonių.

4. Pateikti pasiūlymus dėl Kauno rajono savivaldybės korupcijos prevencijos programos ir jos įgyvendinimo priemonių plano tobulinimo, atsižvelgiant į analizės metu nustatytą problematiką.

Analizuotas laikotarpis – 2017 metai.

Objektas:

Kauno rajono savivaldybės administracijos veikla viešųjų pirkimų organizavimo ir viešųjų pirkimų vidaus kontrolės srityse.

Subjektas:

Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau - Savivaldybė).

Duomenų rinkimo ir vertinimo metodai:

1. Teisės aktų ir dokumentų turinio analizė.

2. Interviu metodas (Kauno rajono savivaldybės administracijos darbuotojams pateikti klausimai).

3. Viešai prieinamos informacijos stebėjimas ir analizavimas (Kauno rajono savivaldybės interneto svetainė xxxx://xxx.xxx.xx, Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainė xxxx://xxx.xxx.xx/, centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema xxxxx://xxxxxxxx.xxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/, xxx.xxxx.xx, ir kitos interneto svetainės, informacija žiniasklaidoje ir pan.).

Atliekant korupcijos rizikos analizę išnagrinėta ir (ar) įvertinta:

1. Išvados dėl korupcijos rizikos analizės 1 priede nurodyti teisės aktai, dokumentai ir informacija.

2. Kauno rajono savivaldybės ir kitose interneto svetainėse skelbiama informacija, susijusi su analizuojamomis veiklos sritimis.

3. Per susitikimus su Kauno rajono savivaldybės darbuotojais gauta informacija apie darbo praktiką ir veiklos rezultatus analizuojamose veiklos srityse.

4. Kauno rajono savivaldybės administracijos darbuotojų elektroniniu paštu ir telefonu pateikta informacija apie darbo praktiką ir veiklos rezultatus analizuojamose veiklos srityse.

Korupcijos rizikos analizės išvados padarytos remiantis nurodytų dokumentų ir duomenų analize, vertinant:

1. Sociologinių tyrimų duomenis („Lietuvos korupcijos žemėlapis 2016“).

2. Galimybę vienam darbuotojui priimti sprendimus analizuojamose srityse.

3. Darbuotojų ir padalinių atstumą nuo centrinio padalinio.

4. Darbuotojų savarankiškumą priimant sprendimus ir sprendimų priėmimo diskreciją.

5. Darbuotojų ir padalinių priežiūros ir kontrolės lygį.

6. Reikalavimus laikytis įprastos darbo tvarkos.

7. Analizuojamose procedūrose dalyvaujančių įstaigos darbuotojų rotacijos lygį.

8. Atliekamos veiklos ir sudaromų sandorių dokumentavimo reikalavimus.

9. Teisės aktų priėmimo ir vertinimo sistemą.

10. Veiklos, dokumentų viešumą ir prieinamumą visuomenei.

Korupcijos rizikos analizės išvados padarytos remiantis nurodytų dokumentų ir duomenų analize bei darant prielaidą, jog visi analizei pateikti dokumentai yra išsamūs ir galutiniai, o jų kopijos atitinka originalus. Jei Savivaldybė prašomų pateikti dokumentų ar duomenų nepateikė, buvo laikoma, kad jų nėra.

2. KORUPCIJOS RIZIKA VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ORGANIZAVIMO SRITYJE

Pagal nuo 2017 metų liepos 1 d. įsigaliojusį Viešųjų pirkimų įstatymą¹ perkančiosios organizacijos supaprastintiems pirkimams nebetaiko savo pasitvirtintų supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių - supaprastintus pirkimus atlieka pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, o mažos vertės pirkimus pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašą², todėl antikorupciniu požiūriu šiuo metu yra ypač aktualus perkančiųjų organizacijų nustatytas pirkimų organizavimo teisinis reglamentavimas ir procedūrų praktinis vykdymas.

Perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijos³

(toliau tekste - Pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijos) nurodo, jog siekiant užtikrinti tinkamą pirkimų proceso valdymą, identifikuoti galimas klaidas ar pažeidimus bet kuriame pirkimų proceso etape, užkirsti jiems kelią ateityje, perkančiosios organizacijos pirkimų organizavimas ir vidaus kontrolė turi apimti visą pirkimų procesą, t. y. perkančiosios organizacijos poreikių formavimą, pirkimų planavimą, iniciavimą ir pasirengimą jiems, pirkimų vykdymą, pirkimo sutarties sudarymą, vykdymą ir jos rezultatų įvertinimą.

Analizuojamu laikotarpiu Savivaldybės viešųjų pirkimų planavimo, inicijavimo, organizavimo, atlikimo ir atskaitomybės tvarką reglamentavo Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮS-650 patvirtintas ir 2017 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. ĮS-1522 iš dalies pakeistas Kauno rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų planavimo, inicijavimo, organizavimo, atlikimo ir atskaitomybės tvarkos aprašas (toliau - Aprašas).

Atlikus Aprašo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių Savivaldybės veiklą viešųjų pirkimų organizavimo srityje, turinio analizę bei įvertinus Savivaldybės darbo praktiką, nustatyta, kad atskiri Savivaldybės viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės etapai yra nereglamentuoti arba nepakankamai aiškiai reglamentuoti, daugelyje pirkimo etapų nėra identifikuota rizika ir numatytos papildomos vidaus kontrolės priemonės šiai rizikai valdyti. Visa tai yra korupcijos rizikos veiksniai, galintys neigiamai įtakoti Savivaldybės vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą ir efektyvumą. Detali informacija apie analizės metu atskiruose Savivaldybės viešųjų pirkimų organizavimo etapuose nustatytus korupcijos rizikos veiksnius pateikiama 2.1-2.6 skyriuose.

1. Pirkimų poreikio formavimo etapas

Vadovaujantis Pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų 34 punktu, perkančiosios organizacijos reikmėms reikalingų pirkti prekių, paslaugų ar darbų poreikį turėtų formuoti perkančiosios organizacijos vadovo paskirti pirkimų iniciatoriai, pateikdami už pirkimų planavimą atsakingam asmeniui pirkimų sąrašus ateinantiems biudžetiniams metams. Rengdamas pirkimų sąrašą (Pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų 35 punktas) pirkimų iniciatorius turi: atlikti rinkos tyrimus, įvertinti galimybę prekes, paslaugas ir darbus įsigyti naudojantis CPO katalogu, įvertinti galimybę pirkimą atlikti CVP IS priemonėmis, įvertinti, ar ketinamoms įsigyti prekėms, paslaugoms, darbams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai bei parengti pirkimų pagrindimą.

Analizės metu nustatyta, kad Savivaldybės teisės aktai nepakankamai reglamentuoja Savivaldybės veiklą prekių, paslaugų ir (ar) darbų pirkimų poreikio formavimo etape, o tai sąlygoja korupcijos rizikos veiksnių, galinčių sudaryti prielaidas korupcijai pasireikšti, Savivaldybei organizuojant viešuosius pirkimus, atsiradimą. Tai yra, analizės metu nustatyta, kad Savivaldybėje egzistuoja šie korupcijos rizikos veiksniai:

1. Nepaskirti už pirkimų poreikio formavimą atsakingi asmenys, nenustatytos jų funkcijos ir atsakomybė, ir dėl to neužtikrintas Pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų 35 punkto nuostatų vykdymas bei šiomis nuostatomis pagrįsto Savivaldybės pirkimų sąrašo parengimas.

Pagal Pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijas perkančiosios organizacijos reikmėms reikalingų pirkti prekių, paslaugų ar darbų poreikį formuoja perkančiosios organizacijos vadovo paskirti pirkimų iniciatoriai, kurie parengia kiekvienų metų pirkimų sąrašą.

Pirkimų iniciatorius, rengdamas pirkimų sąrašą, turi:

- atlikti rinkos tyrimą, reikalingą potencialiems tiekėjams ir numatomai pirkimo vertei nustatyti;

- įvertinti galimybę prekes, paslaugas ir darbus įsigyti naudojantis CPO elektroniniu katalogu ir pirkimų pagrindime pateikti vieną iš toliau pateiktų siūlymų, suderintą su už pirkimų vykdymą naudojantis CPO elektroniniu katalogu atsakingu asmeniu;

- pirkimą vykdyti naudojantis CPO elektroniniu katalogu, kai jame siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka pirkimo iniciatoriaus suformuotus poreikius ir pirkimas negali būti atliktas efektyvesniu būdu racionaliai naudojant lėšas;

- atlikti pirkimą nesinaudojant CPO elektroniniu katalogu ir, jeigu perkančioji organizacija pagal teisės aktus privalo užtikrinti, kad prekių, paslaugų ir darbų pirkimai būtų vykdomi naudojantis CPO elektroniniu katalogu, kai jame siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali jų atlikti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama lėšas, pateikti argumentuotą motyvaciją;

- įvertinti galimybę atlikti pirkimą CVP IS priemonėmis;

- įvertinti, ar ketinamoms įsigyti prekėms, paslaugoms ar darbams taikytini aplinkos apsaugos kriterijai, energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, ir pirkimų pagrindime pateikti siūlymus dėl šių kriterijų taikymo vykdant pirkimą;

- parengti pirkimų pagrindimą, kuriame būtų nurodytas išlaidų būtinumas, atsižvelgdamas į savo veiklos uždavinius ir tikslus, ir pan.

2.1.2. Neapibrėžta rinkos tyrimo sąvoka, nenustatyta rinkos tyrimo tvarka, nenumatytos rinkos tyrimą atliekančių darbuotojų funkcijos ir atsakomybė, ir dėl to neužtikrintas rinkos tyrimų, kurie gali suteikti perkančiajai organizacijai informacijos apie galimybes įsigyti jos poreikius atitinkančias prekes, paslaugas ar darbus, padėti apsispręsti dėl tinkamiausio viešojo pirkimo būdo pasirinkimo, sužinoti apie naujus, dar nežinomus produktus, paslaugas, rasti naujų, inovatyvių sprendimų, atlikimas. Be to, paminėtina, kad naujas viešųjų pirkimų reglamentavimas⁴ suteikia perkančiosioms organizacijoms pirkimo pasirengimo etape galimybę prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų ar rinkos dalyvių konsultacijas, o šiomis konsultacijomis remtis pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų, nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai.

2.1.3. Nereglamentuotos Savivaldybės darbuotojų mokymo paslaugų, Savivaldybės teritorinių padalinių (seniūnijų) ir Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus (šie padaliniai patys atlieka viešuosius pirkimus) atliekamų pirkimų poreikio formavimo procedūros, ir tuo neužtikrinamas skaidrus šių pirkimų poreikio formavimo etapo vykdymas.

Aprašas Savivaldybės darbuotojų mokymo paslaugų bei seniūnijų ir Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus atliekamų pirkimų atžvilgiu, įtvirtina išimtis, tačiau atskirai šios išimtys nėra reglamentuojamos. Tokiu būdu minėti pirkimai vykdomi nesivadovaujant jokiu Savivaldybės norminiu teisės aktu, o jų poreikis nėra pagrindžiamas. Dėl to galimos situacijos, kai mokymo paslaugų bei seniūnijų ir Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vykdomų pirkimų poreikis gali būti sukurtas dirbtinai, o tai jau yra korupcijos rizikos veiksnys.

Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės viešųjų pirkimų poreikio formavimo etape, siūlome:

1. Paskirti už pirkimo poreikio formavimą atsakingus asmenis, nustatyti jų funkcijas ir atsakomybę.

2. Nustatyti rinkos tyrimo tvarką, paskirti rinkos tyrimą atliekančius asmenis ir nustatyti jų funkcijas bei atsakomybę.

3. Reglamentuoti Savivaldybės darbuotojų mokymo paslaugų pirkimo poreikio formavimo procedūrą.

4. Nustatyti seniūnijų ir Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vykdomų pirkimų poreikio formavimo procedūras.

5. Paskirti Savivaldybės pirkimų poreikio formavimo etapo prevencinę kontrolę vykdantį asmenį ir nustatyti jo funkcijas.

2. Pirkimų planavimo etapas

Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo⁵ (toliau- Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija, rengia ir tvirtina planuojamų atlikti einamaisiais biudžetiniais metais viešųjų pirkimų planus ir kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos, o šiuos planus patikslinusi – nedelsdama, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra, skelbia tais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų suvestinę, kurioje nurodo perkančiosios organizacijos pavadinimą, adresą, kontaktinius duomenis, pirkimo objekto pavadinimą ir kodą, numatomą kiekį ir apimtį (jeigu įmanoma), numatomą pirkimo pradžią, pirkimo būdą, ketinamos sudaryti pirkimo sutarties trukmę. Ši Įstatymo nustatyta prievolė CVP IS viešinti planuojamų atlikti viešųjų pirkimų suvestines pirmiausia yra siejama su viešųjų pirkimų skaidrumu ir konkurencijos didinimu. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba 2017 metais atliktoje Lietuvos Respublikos Savivaldybių administracijų 2017 metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų suvestinių viešinimo apžvalgoje⁶ konstatavo, jog savivaldybės nepakankamai atsakingai planuoja viešuosius pirkimus ir viešina pirkimų suvestines. Apžvalgos duomenimis, Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. I pusmetį paskelbtų pirkimų⁷ skaičius, palyginti su planuotų vykdyti skaičiumi sudarė 51-75 procentus.

Pagal Aprašą⁸ Savivaldybės pirkimų planą, įvertinusi patvirtintą Kauno rajono savivaldybės

biudžetą bei atsižvelgdama į Administracijos struktūrinių ir struktūrinių teritorinių padalinių pateiktą informaciją apie ateinančiais metais numatomus vykdyti viešuosius prekių, paslaugų ir darbų pirkimus, parengia Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja, o tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius. Patvirtinus pirkimų planą iki kiekvienų kalendorinių metų kovo 15 dienos, o patikslinus (pagal Aprašą planas tikslinamas 1 kartą per mėnesį) – per 5 darbo dienas CVP IS paskelbiama tais metais planuojamų atlikti viešųjų pirkimų suvestinė, kurioje nurodomas pavadinimas, adresas, kontaktiniai duomenys, pirkimo objekto pavadinimas ir kodas, numatomas kiekis ar apimtis, numatoma pirkimo pradžia, pirkimo būdas, ketinamos sudaryti pirkimo sutarties trukmė.

Išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius Savivaldybės veiklą viešųjų pirkimų planavimo etape ir darbo praktiką, nustatyta, kad pirkimų planavimo etape egzistuoja šie korupcijos rizikos veiksniai:

2.2.1. Savivaldybės struktūriniai teritoriniai padaliniai (seniūnijos) neviešina informacijos apie savo planuojamus pirkimus, pirkimai nėra įtraukiami į Savivaldybės pirkimų planą, tuo neužtikrinamas Savivaldybės veiklos skaidrumas ir sudaromos prielaidos kilti abejonėms dėl seniūnijose atliekamų pirkimų nešališkumo.

Savivaldybės pateiktais duomenimis, visi 2017 metais Savivaldybės seniūnijų atlikti - 2 569 pirkimai, kurių bendra vertė 2,1 mln. eurų, į 2017 metų Savivaldybės pirkimų planą buvo neįtraukti.

2.2.2. Savivaldybėje nepakankamas dėmesys skiriamas savalaikiam Savivaldybės pirkimo plano atnaujinimui, ir tuo apribojama suinteresuotiems subjektams galimybė savalaikiai gauti aktualią ir išsamią informaciją apie Savivaldybės planuojamus viešuosius pirkimus.

Analizės metu nustatyta, kad 2017 m. kovo 8 d. patvirtintas Savivaldybės 2017 metų viešųjų pirkimų planas, analizuojamu laikotarpiu buvo tikslinamas 9 kartus, paskutinį kartą - 2017 m. gruodžio 28 d.⁹, t. y., likus 1 darbo dienai iki metų pabaigos. Tokiu būdu, paskutinis Savivaldybės 2017 m. viešųjų pirkimų plano tikslinimas prarado savo prasmę, nes tik laiku ir tiksliai paviešinta informacija apie planuojamus pirkimus padeda tiekėjams iš anksto ruoštis būsimiems pirkimams ir pasiūlyti perkančiajai organizacijai tinkamai parengtus pasiūlymus ir dėl to padidėja tikimybė, kad planuojamame pirkime dalyvaus daugiau tiekėjų, o tai savo ruožtu užtikrins didesnę konkurenciją ir turės įtakos galutinei pasiūlymo kainai.

2.2.3. Savivaldybės teisės aktai nenumato neplaninių pirkimų inicijavimo ir vykdymo procedūrų ir tuo sudaromos sąlygos jų atžvilgiu veikti neobjektyviai.

Aprašas (9, 18 ir 20 punktai) numato, pirkimų, atliekamų iki pirkimų plano patvirtinimo, inicijavimo ir vykdymo procedūras, bet visai nereglamentuoja į pirkimų planą savalaikiai neįtrauktų pirkimų. Tokiu būdu, tampa nepagrįstas savalaikiai į pirkimų planą neįtraukto pirkimo poreikis ir jo atžvilgiu priimtas Savivaldybės administracijos vadovo (ar jo įgalioto asmens) sprendimas, o tai yra korupcijos rizikos veiksnys.

Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės viešųjų pirkimų planavimo etape, siūlome:

1. Reglamentuoti Savivaldybės struktūrinių teritorinių padalinių (seniūnijų) viešųjų pirkimų planavimo procedūras.

2. Užtikrinti savalaikį Savivaldybės viešųjų pirkimų plano tikslinimą.

3. Reglamentuoti į Savivaldybės pirkimų planą neįtrauktų pirkimų inicijavimo ir vykdymo sąlygas (aplinkybes) ir procedūras.

2.3. Pirkimų inicijavimo ir pasirengimo jam etapas

Viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų 50 punkte rekomenduojama pirkimų iniciatoriui kiekvieno pirkimo procedūroms atlikti pildyti paraišką, kurią tvirtina perkančiosios organizacijos vadovas. Laikytina, kad šis perkančiosios organizacijos vadovo patvirtinimas yra formalus pagrindas pradėti atitinkamo pirkimo procedūras, t. y. šiuo veiksmu pradedamas pirkimo inicijavimo ir pasirengimo jam etapas.

Nors analizės metu nustatyta, kad principinės šių rekomendacijų nuostatos yra įtvirtintos Savivaldybės teisės aktuose (Aprašo III skyrius „Viešųjų pirkimų inicijavimas, organizavimas ir atlikimas“) ir iš esmės yra vykdomos (kiekvienam pirkimui yra pildomas Aprašo 1 priede nurodytas prašymas, kurį tvirtina Savivaldybės administracijos direktorius), tačiau išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius Savivaldybės veiklą pirkimų inicijavimo ir pasirengimo jiems etape, pastebėti šie korupcijos rizikos veiksniai:

1. Savivaldybės teisės aktai nenurodo kas yra seniūnijose, Kultūros, švietimo ir sporto skyriuje bei Savivaldybėje atliekamų mokymo paslaugų pirkimų iniciatoriai, ir tuo neužtikrina viešųjų pirkimų inicijavimo ir organizavimo funkcijų atskyrimo. Savivaldybėje taikoma praktika, kai prekių, paslaugų ir (ar) darbų poreikį formuojantis asmuo pats organizuoja ir atlieka atitinkamą pirkimą, yra ydinga korupciniu požiūriu.

2.3.2. Savivaldybės teisės aktuose, reglamentuojančiuose viešųjų pirkimų inicijavimo etapo procedūras, nėra rekomendacijos/įpareigojimo pirkimų iniciatoriaus funkcijas atliekančiam darbuotojui prieš teikiant pirkimo paraišką peržiūrėti pirkimų sąrašo rengimo etape atlikto rinkos tyrimo duomenis, rezultatus ir atlikti išsamesnį rinkos tyrimą, būtiną pirkimo vertei ir realiam galimų tiekėjų skaičiui nustatyti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija rinkoje paraiškos teikimo metu gali būti visiškai kitokia nei ta, kuri buvo tuomet, kai buvo rengiamas Savivaldybės metinis pirkimų planas. Neatnaujinus rinkos tyrimo duomenų prieš teikiant pirkimo paraišką didėja tikimybė, kad perkančiosios organizacijos planuojama maksimali pirkimo vertė gali neatitikti realios situacijos rinkoje. Kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo metinio pirkimų plano parengimo iki pirkimo paraiškos pateikimo, tuo labiau šis veiksmas (išsamesnis rinkos tyrimas) padidina viešojo pirkimo sėkmingos ir skaidrios baigties tikimybę.

2.3.3. Savivaldybės teisės aktuose neapibrėžta, kokiais atvejais (dėl kokių priežasčių) gali būti inicijuojamas skubus viešasis pirkimas, todėl atsakingiems asmenims atsiranda galimybė elgtis neobjektyviai siūlant ir priimant sprendimus dėl skubių pirkimų inicijavimo būtinumo Savivaldybėje.

Manome, kad skubūs pirkimai galėtų būti inicijuojami tik esant staiga atsiradusiam poreikiui dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, aplinkybės, kuriomis grindžiama ypatinga skuba, negali priklausyti nuo perkančiosios organizacijos (pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos uždelsimo įsigyti reikiamas prekes, paslaugas ar darbus). Perkančiajai organizacijai, iniciavus viešojo pirkimo atlikimą skubos tvarka, atsiranda galimybė viešąjį pirkimą vykdyti patiriant mažiau įstatyminių suvaržymų ir tokiu būdu reikiamas prekes, paslaugas ar darbus įsigyti greičiau. Tačiau tuo pačiu padidėja korupcijos rizika ir tikimybė, kad reikiamos prekės, paslaugos ar darbai bus įsigyti brangiau. Todėl ypač svarbu aiškiai teisės aktuose apibrėžti atvejus, kuriais gali būti siūloma atlikti viešąjį pirkimą skubos tvarka.

2.3.4. Viešųjų pirkimų inicijavimo etape, iniciatorių rengiama paraiška nederinama su asmeniu, atsakingu už pirkimų vykdymą naudojantis CPO elektroniniu katalogu bei asmeniu atsakingu už viešųjų pirkimų prevencinę kontrolę, tuo neužtikrinamas tinkamas Pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų įgyvendinimas. Tai yra, Savivaldybės nustatytos formos pirkimų paraiška nenumato paraiškos derinimo su asmeniu, atsakingu už pirkimų vykdymą naudojantis CPO elektroniniu katalogu ir asmeniu, atliekančiu viešųjų pirkimų prevencinę kontrolę.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Savivaldybėje nėra paskirti už viešųjų pirkimų vykdymą naudojantis CPO elektroniniu katalogu ir viešųjų pirkimų prevencinę kontrolę atsakingi asmenys.

2.3.5. Savivaldybės teisės aktuose nėra įtvirtinta vadovo teisė priimti sprendimus kam pavesti atlikti konkretų pirkimą, tuo sukeliamos abejonės, dėl galimo vadovo sprendimo šališkumo. Tai yra, Xxxxxx nėra įtvirtinta Savivaldybės administracijos vadovo teisė priimti vieną iš Pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų 54 punkte nurodytų sprendimų (pavesti jau sudarytai Viešojo pirkimo komisijai atlikti pirkimo procedūras arba suformuoti naują Viešojo pirkimo komisiją ir pavesti jai atlikti šio pirkimo procedūras; pavesti pirkimo organizatoriui atlikti mažos vertės pirkimo procedūras; pavesti už pirkimų vykdymą naudojantis CPO elektroniniu katalogu atsakingam asmeniui atlikti pirkimą; įgalioti kitą perkančiąją organizaciją atlikti pirkimo procedūras iki pirkimo sutarties sudarymo, nustačius jai užduotis ir suteikus visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti) bei nenustatytos aiškios ir nedviprasmiškos tokio sprendimo galimos sąlygos ar aplinkybės.

Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės viešojo pirkimo inicijavimo ir pasirengimo jam etape, siūlome:

1. Savivaldybės teisės aktuose nustatyti kas yra seniūnijose, Kultūros, švietimo ir sporto skyriuje bei Savivaldybėje atliekamų mokymo paslaugų pirkimų iniciatoriai ir numatyti jų funkcijas.

2. Savivaldybės teisės aktuose nustatyti rekomendaciją /įpareigojimą pirkimo iniciatoriui prieš teikiant pirkimo paraišką peržiūrėti pirkimų plano rengimo etape atlikto rinkos tyrimo duomenis, rezultatus ir atlikti išsamesnį rinko tyrimą, būtiną pirkimo vertei, potencialiems tiekėjams nustatyti.

3. Savivaldybės teisės aktuose aiškiai apibrėžti, kada gali būti inicijuojamas skubus prekių, paslaugų ir (ar) darbų viešasis pirkimas bei reglamentuoti jo dalyvius ir procedūras.

4. Paskirti už viešųjų pirkimų vykdymą naudojantis CPO elektroniniu katalogu ir viešųjų pirkimų prevencinę kontrolę atsakingą asmenį ir numatyti jo funkcijas.

5. Savivaldybės teisės aktuose įtvirtinti vadovo teisę priimti sprendimus dėl atskiriems pirkimams atlikti konkrečių pirkimo vykdytojų paskyrimo bei numatyti tokių sprendimų sąlygas ar aplinkybes.

2.4. Pirkimo vykdymo etapas

Viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijos (60-63 punktai) labai detaliai aprašo pirkimų vykdytojų (perkančiosios organizacijos vadovo sudarytos Viešojo pirkimo komisijos ir paskirto Pirkimo organizatoriaus) atliekamas pirkimo vykdymo procedūras.

Išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius Savivaldybės veiklą viešųjų pirkimų vykdymo etape ir darbo praktiką, nustatėme šiuos korupcijos rizikos veiksnius:

2.4.1. Savivaldybės teisės aktai nepakankamai detaliai reglamentuoja pirkimo vykdymo etapo procedūras (nenumato sudėtinių pirkimo vykdymo etapo procedūrų, jų dokumentavimo, neįvardina visų dalyvių ir pan.), ir tuo neužtikrina šiame pirkimo etape Savivaldybės vykdomos veiklos aiškumo ir skaidrumo.

Pavyzdys. Pagal Aprašo 23 punktą „Jeigu Prašyme nurodyta neišsami informacija apie pirkimo objektą, pirkimo vykdytojas (Pirkimų organizatorius, Komisija) turi teisę pareikalauti Pirkimų iniciatoriaus ją patikslinti raštu. Informacija turi būti patikslinta per Pirkimų organizatoriaus, Komisijos nurodytą terminą“. Šiame punkte įtvirtinta nuostata „turi teisę“ nenustato konkrečių jos taikymo sąlygų, o Aprašas nenumato daugelio su šiuo pirkimo etapu susijusių procedūrų (Apraše nenurodytas būdas (žodžiu, ar raštu), kuriuo Pirkimo organizatorius ar Viešųjų pirkimų komisija turi/gali kreiptis į Pirkimo iniciatorių, nenumatyta Pirkimo iniciatoriaus papildomai pateiktos informacijos nagrinėjimo procedūra, nenumatyta, kaip sprendžiami ginčytini klausimai tarp pirkimo vykdytojo ir pirkimo iniciatoriaus ir pan.). Tokiu būdu, pirkimų vykdytojams, pirkimo vykdymo etape suteikiama teisė veikti savo nuožiūra, o tai gali sudaryti sąlygas pirkimų vykdytojams elgtis neobjektyviai.

2.4.2. Savivaldybėje nėra užtikrinama, jog pirkimus organizuotų ir atliktų Administracijos direktoriaus įgaliojimus tam turintys asmenys ir struktūriniai padalinai, ir tuo neužtikrinamas tinkamas Aprašo 12 punkto nuostatų vykdymas.

Analizės metu nustatyta, kad Savivaldybės struktūriniai padaliniai (25 seniūnijos) vykdo iki 50,0 tūkst. eurų vertės pirkimus, nors neturi tam įpareigojimų, o Savivaldybė nėra nustačiusi seniūnijose atliekamų pirkimų tvarkos. Informatyvumo dėlei paminėtina, kad Savivaldybės pateiktais duomenimis 2017 metais Savivaldybės seniūnijos atliko 2 569 pirkimus, kurių bendra pirkimų vertė sudarė 2 078 454,48 eurus.

3. Viešųjų pirkimų komisijų darbo reglamentuose nurodomos labai abstrakčios komisijos funkcijos, ir dėl to atskirais atvejais Viešųjų pirkimų komisijoms suteikiama per plati diskrecija bei sudaromos sąlygos elgtis nepakankamai objektyviai.

Pavyzdys. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-05-08 įsakymu Nr. ĮS-830 patvirtintame viešojo pirkimo „Kauno rajono Xxxxx Xxxxxxxxxx gimnazijos pastato, Mokyklos g. 14, Čekiškėje, rekonstravimo darbų viešasis pirkimas“ komisijos darbo reglamente numatytos šios Komisijos funkcijos: tvirtinti pirkimo dokumentų pakeitimus ir reikiamus skelbimus dėl viešojo pirkimo vykdymo, viešąjį pirkimą vykdyti CVP IS priemonėmis, vykdyti visas perkančiosios organizacijos ir komisijos funkcijas, kurias privaloma vykdyti atliekant konkretų viešąjį pirkimą, numatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Mūsų nuomone, konkrečiam pirkimui sudarant atskirą komisiją ir patvirtinant jai atskirą darbo reglamentą yra siekiama kažkokio išskirtinumo (pavyzdžiui, specifinių pirkimo vykdytojų žinių, sklandesnio pirkimo vykdymo ir pan.) ir tam komisijai yra nustatomos konkrečios šio pirkimo užduotys ir numatomos detalios funkcijos joms atlikti. Kitu atveju, pirkimus galėtų atlikti Savivaldybės nuolatinė viešųjų pirkimų komisija pagal savo patvirtintą darbo reglamentą.

3. Savivaldybės teisės aktuose nėra reglamentuota perkančiajai organizacijai suteikta teisė kviesti ekspertus (dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti), ir tuo neužtikrinamas Savivaldybės viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių ekspertų skyrimo aiškumas ir nešališkumas.

Savivaldybės teisės aktuose nėra reglamentuota: kas priima sprendimus dėl eksperto kvietimo, kuo yra grindžiamas Savivaldybės darbuotojo sprendimas dėl konkretaus eksperto kvietimo, kaip yra parenkamas konkretus ekspertas, ekspertų darbo organizavimas (ekspertinio vertinimo užduoties ar ekspertinio vertinimo instrukcijos parengimas ir pateikimas ekspertams, kas atsakingas už ekspertų darbo koordinavimą, informacijos ekspertams teikimą ir pan.), kokiomis priemonėmis užtikrinamas ekspertų nešališkumas atliekant ekspertinius vertinimus, kokias teises ir pareigas turi ekspertai ekspertinio vertinimo metu, kaip sprendžiami ginčytini klausimai tarp Savivaldybės ir ekspertų ir pan.

3. Savivaldybės teisės aktuose įtvirtinta pareiga pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą yra numatyta ne visiems Savivaldybės viešojo pirkimo proceso dalyviams, ir tuo neužtikrinamas tinkamas Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatų vykdymas bei sudaromos sąlygos pirkimuose kilti interesų konfliktams.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 2 dalį, perkančioji organizacija, siekdama užkirsti kelią pirkimuose kylantiems interesų konfliktams, turi reikalauti, kad kiekvienas asmuo pirkimo procedūrose dalyvautų ar su pirkimu susijusius sprendimus priimtų tik prieš tai pasirašęs konfidencialumo pasižadėjimą ir Viešųjų pirkimų tarnybos kartu su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija nustatytos formos nešališkumo deklaraciją. Pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijos siūlo nešališkumo deklaraciją bei konfidencialumą pasižadėjimą pasirašyti visiems viešųjų pirkimų procese dalyvaujantiems asmenims (Viešojo pirkimo komisijos ir Pretenzijų nagrinėjimo komisijos nariams, ekspertams, pirkimų organizatoriams ir iniciatoriams, už pirkimų planavimą atsakingam asmeniui, prevencinę kontrolę atliekančiam asmeniui)¹⁰ bei kiekvienai perkančiajai organizacijai rekomenduoja pasitvirtinti konfidencialumo pasižadėjimų ir nešališkumo deklaracijų registrus (14 punktas) ir paskirti asmenis, atsakingus už nešališkumo deklaracijų ir konfidencialumo pasižadėjimo registro tvarkymą (26 punktas).

Įvertinus šios procedūros atlikimą praktiškai nustatyta, kad bendro nešališkumo deklaracijų bei konfidencialumo pasižadėjimų registro Savivaldybėje nėra ir asmuo, kuriam būtų pavesta tvarkyti šį registrą nepaskirtas. Didžioji dalis Savivaldybės pirkimų procese dalyvaujančių asmenų pasirašytų nešališkumo deklaracijų ir konfidencialumo pasižadėjimų saugomi ne kartu su konkretaus pirkimo dokumentais, o Viešųjų pirkimų skyriuje byloje R10.35 „Viešųjų pirkimų dokumentai: paraiškos ir pasiūlymai, jų nagrinėjimo ir vertinimo dokumentai, protokolai, kiti su pirkimu susiję dokumentai“, kurią pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą Savivaldybės dokumentacijos planą turi formuoti Teisės skyrius.

3. Savivaldybėje nėra sudarytas (paskirtas) nešališkas tiekėjų pretenzijas nagrinėjantis subjektas, nedetalizuotas pretenzijų nagrinėjimo vykdymas.

Viešųjų pirkimų įstatymo 103 straipsnis nustato bendrus tiekėjų pretenzijų nagrinėjimo perkančiojoje organizacijoje principus, nenumatant išsamios tiekėjų pretenzijų nagrinėjimo perkančiojoje organizacijoje tvarkos. Analizės metu nustatyta, kad Savivaldybėje nėra reglamentuotas tiekėjų pretenzijų nagrinėjimas, o tiekėjų pretenzijas nagrinėja Viešųjų pirkimų komisija, nors pagal Viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų 63.5 punktą bei Viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo rekomendacijų¹¹ 9 punktą rekomenduojama, kad pretenzijas nagrinėtų perkančiosios organizacijos įgaliotas asmuo, nesantis viešųjų pirkimų komisijos nariu, arba sudaroma kita komisija (pretenzijų nagrinėjimo komisija), į kurią būtų įtrauktas pirkimų organizatorius ar viešųjų pirkimų komisijos nariai.

3. Savivaldybėje nėra pagrindžiamas pirkimo objekto skaidymo (neskaidymo) į dalis ar analogiškų pirkimų sujungimo (atskyrimo) tikslingumas.

Viešojo pirkimo objekto skaidymas į dalis – tai toks pirkimo sąlygų nustatymas, leidžiantis potencialiam tiekėjui pateikti pasiūlymą tiek visoms pirkimo dalims, tiek kelioms ar vienai pirkimo daliai. Atkreiptinas dėmesys, kad bendroji Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinta taisyklė tarptautiniams pirkimams yra pareiga pirkimo objektą skaidyti į dalis. Šios pareigos gali būti nesilaikoma tik tuomet, jeigu pirkimo dokumentuose pirkimo vykdytojas motyvuotai pagrindžia, kad sprendimas pirkimo objekto neskaidyti į dalis yra paremtas siekiu užtikrinti konkurenciją, optimaliu pirkimo sutarties valdymu, pateis pirkimo objekto ypatingumu, kompleksiniu požiūriu ar kitomis aplinkybėmis, dėl kurių pirkimo objekto skaidymas į dalis yra netikslingas.

Į aukščiau paminėtus aspektus reikia atsižvelgti ir tuomet, kai sprendimas dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis priimamas supaprastintame pirkime. Supaprastintų pirkimų atveju sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis neretai grindžiamas formaliai nurodant, jog Viešųjų pirkimų įstatymo 28 straipsnio 1 dalis pareigą skaidyti pirkimo objektą nustato tik tarptautiniams pirkimams, o atliekant supaprastintus pirkimus nustatyta galimybė, o ne prievolė tai daryti. Visgi, viešųjų pirkimų reglamentavimas negali būti traktuojamas kaip suteikiantis teisę apjungti bet kokio pobūdžio prekes, paslaugas ir darbus į vieną pirkimo objektą ir tokio pirkimo neskaidyti į dalis ar sudarantis galimybes nevertinti neskaidymo įtakos pirkimo efektyvumui. Todėl rengiant pirkimo dokumentus būtina atsižvelgti į Smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skatinimo dalyvauti viešuosiuose pirkimuose rekomendacijų, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 1S-139, nuostatas ir svarstyti galimybę, esant tikslingumui, sudėtinių dalių pirkimo objektą skaidyti į dalis.

Kitas aspektas yra sujungti analogiškus pirkimus į vieną, pagal poreikį numatant jį skaidyti į dalis. Pavyzdžiui, Savivaldybės administracija 2017 m. vykdė 45 maitinimo paslaugų pirkimus, kurių bendra vertė sudarė 35,0 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant kelis mažos vertės pirkimus yra taikomos paprastesnės pirkimų procedūros (pavyzdžiui, pirkimą pavedama atlikti ne Viešojo pirkimo komisijai, o pirkimo organizatoriui) ir dėl to mažėja kontrolės galimybės, ši pirkimų praktika laikytina ydinga antikorupciniu požiūriu, todėl remiantis ekonomiškumo ir racionalaus lėšų naudojimo principais būtų tikslingiau organizuoti vieną ar keletą viešųjų pirkimų visiems tapatiems pirkimo objektams.

3. Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius (pagal Aprašo 29 punktą šis Savivaldybės skyrius pirkimus inicijuoja, organizuoja ir atlieka laikydamasis savo nustatytos tvarkos) nenusistatė savo vykdomų pirkimų inicijavimo, organizavimo ir vykdymo tvarkos, ir tuo neužtikrino tinkamo Savivaldybės vidaus teisės aktų reikalavimų vykdymo.

4. Savivaldybėje nėra reglamentuotas Savivaldybės darbuotojų mokymo paslaugų (Aprašas numato šių paslaugų pirkimų išimtį) pirkimų vykdymas, tuo sudaromos šiems pirkimams išskirtinės sąlygos.

5. dalis Viešųjų pirkimų skyriaus kompetencijai priskirtų funkcijų dubliuoja ar papildo pirkimų vykdytojų (Viešųjų pirkimų komisijų ir pirkimų organizatorių) atliekamas funkcijas, ir dėl to tampa neužtikrintas tinkamas viešųjų pirkimų vykdytojams pavestų funkcijų vykdymas.

Pavyzdys. Pagal Aprašo 25 punktą „Viešųjų pirkimų skyriaus specialistai parengia pirkimo sąlygų projektą ir teikia tvirtinti Komisijai“, tačiau Viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų 60.1.3 punktas numato, kad pirkimo dokumentus parengia Viešųjų pirkimų komisija, o Viešųjų pirkimų skyriaus nuostatų¹² 5.3 punktas įvardina Viešųjų pirkimų skyriaus funkciją - analizuoti ir vertinti kitų Administracijos skyrių teikiamų viešųjų pirkimų dokumentų projektų atitiktį viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, ir teikti juos Viešųjų pirkimų komisijai.

3. Savivaldybėje nustatytas pirkimų žurnalo pildymo reglamentavimas neužtikrina tinkamo ir teisingo jo pildymo.

Aprašo 27 punktas numato, jog „Viešųjų pirkimų specialistai, Pirkimų organizatoriai atliktą pirkimą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po jo įvykdymo privalo įregistruoti Kauno rajono savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų žurnale <.. ..> (Aprašo 2 priedas)“, o pagal Viešųjų pirkimų skyriaus nuostatų 5.8 punktą - Viešųjų pirkimų skyriui yra pavesta tvarkyti Administracijos sudaromų viešųjų pirkimų žurnalą.

Pagal Aprašo 29 punktą visi Savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus atlikti pirkimai turi būti užregistruoti Savivaldybės viešųjų pirkimų žurnale. Analizės metu nustatyta, kad Kultūros, švietimo ir sporto skyrius pirkimus registruoja ne Savivaldybės, o savo skyriaus viešųjų pirkimų žurnale. Informatyvumo dėlei paminėtina, kad 2017 metais Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus viešųjų pirkimų žurnale buvo užregistruoti 186 pirkimai, kurių bendra vertė 210,3 tūkst. eurų.

Analizės metu pastebėtas ne vienas atvejis, kuomet į Savivaldybės Viešųjų pirkimų žurnalą įvykęs pirkimas buvo įtrauktas po kelis kartus (pavyzdžiui, 2 kartus buvo įtraukti šie pirkimai: Atliekų tvarkymo Savivaldybės rekreacinėse teritorijose paslaugų pirkimas ir žemės sklypų kadastrinių geodezinių matavimų paslaugų pirkimas), neatidžiai pildomos žurnalo grafos (pavyzdžiui, grafoje „Pirkimo būdas“ nurodoma „CPO“), o žurnalo grafoje „Pirkimą vykdęs/kuravęs asmuo“ prie kiekvieno pirkimo nurodoma vieno Savivaldybės darbuotojo pavardė, nesuteikiant informacijos ar tas asmuo pirkimą vykdė, ar kuravo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Savivaldybės teisės aktai pirkimų organizavimo procese nenumato jokio pirkimą kuruojančio asmens.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Aprašo 31 punkto nuostatas metinė Kauno rajono savivaldybės administracijos mažos vertės pirkimų ataskaita Viešųjų pirkimų tarnybai rengiama pagal Viešųjų pirkimų žurnale nurodytus duomenis, darytina išvada, kad Savivaldybės 2017 metų Viešųjų pirkimų tarnybai pateiktoje ataskaitoje (Atn-3) pateikta informacija yra galimai netiksli.

Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės viešųjų pirkimų vykdymo srityje, siūlome:

1. Išsamiau reglamentuoti viešųjų pirkimų vykdymo etape atliekamas procedūras.

2. Užtikrinti, kad viešuosius pirkimus organizuotų ir vykdytų tik įgaliojimus tam turintys asmenys/padaliniai.

3. Viešųjų pirkimų komisijų darbo reglamentuose numatyti kiek galima konkretesnes joms pavedamas funkcijas.

4. Savivaldybės teisės aktuose reglamentuoti ekspertų įtraukimo į viešųjų pirkimų vykdymą bei jų veiklos organizavimo procedūras, nustatant:

- kokius duomenis turi išnagrinėti ir įvertinti ekspertus skirti įgalioti Savivaldybės darbuotojai prieš priimdami sprendimą dėl konkretaus asmens tinkamumo būti ekspertu;

- kaip organizuojamas ekspertų darbas;

- kokiomis priemonėmis užtikrinamas ekspertų nešališkumas atliekant ekspertinius vertinimus;

- kokias teises ir pareigas turi ekspertai ekspertinio vertinimo metu, kaip sprendžiami ginčytini klausimai tarp Savivaldybės.

5. Savivaldybės teisės aktuose įtvirtinti Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpareigojančias visus Savivaldybės vykdomų viešųjų pirkimų procese dalyvaujančius asmenis prieš pradedant vykdyti funkcijas pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.

6. Svarstyti galimybę dėl nešališkumo deklaracijų ir konfidencialumo pasižadėjimų registrų patvirtinimo ir už jų pildymą atsakingo asmens paskyrimo.

7. Svarstyti galimybę dėl nuolatinės pretenzijų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba už pretenzijų nagrinėjimą atsakingo asmens paskyrimo.

8. Reglamentuoti tiekėjų pretenzijų nagrinėjimo tvarką.

9. Savivaldybės teisės aktuose įtvirtini sąlygas/aplinkybes, kurios pagrįstų sprendimus dėl pirkimo objekto skaidymo (neskaidymo) į dalis ar analogiškų pirkimų sujungimo (atskyrimo).

10. Nustatyti Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vykdomų viešųjų pirkimų inicijavimo, organizavimo ir vykdymo tvarką.

11.Reglamentuoti Savivaldybės darbuotojų mokymo paslaugų pirkimo vykdymo procedūras.

12. Užtikrinti, kad Viešųjų pirkimų skyriaus kompetencijai priskirtos funkcijos nedubliuotų pirkimų vykdytojų (Viešųjų pirkimų komisijų ir pirkimų organizatorių) atliekamų funkcijų.

13. Užtikrinti tinkamą Savivaldybės viešųjų pirkimų žurnalo pildymą.

2.5. Pirkimo sutarties sudarymo etapas

Atlikus pirkimo procedūras ir priėmus sprendimą sudaryti pirkimo sutartį, pirkimo sutarties sudarymo etape parengiama ir derinama sutartis, kuri nustato Savivaldybės perkamų prekių, paslaugų ir (ar) darbų poreikio tenkinimo sąlygas.

Savivaldybėje sutarčių sudarymo tvarką reglamentuoja Kauno rajono savivaldybės administracijos sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašas¹³ (toliau - Sutarčių aprašas).

Atlikus minėto Sutarčių aprašo turinio analizę ir įvertinus darbo praktiką, pirkimo sutarties sudarymo etape nustatyti šie korupcijos rizikos veiksniai:

1. Savivaldybėje nėra reglamentuotos sutarčių, kurias pasirašo seniūnai rengimo ir derinimo procedūros, ir tuo neužtikrinamas šios jų vykdomos veiklos aiškumas ir skaidrumas.

Paminėtina, kad Savivaldybės teisės aktuose nėra reglamentuotos Sutarčių aprašo 5 punkte -„Sutartis, kurių vertė neviršija 50 000 eurų (be PVM) ir kurios susijusios su atitinkama Kauno rajono savivaldybės teritorija, gali pasirašyti Savivaldybės administracijos filialų vadovai (seniūnai)“ įtvirtintos nuostatos „gali pasirašyti“ sąlygos ar aplinkybės. Be to, negauta duomenų apie Savivaldybės administracijos direktoriaus konkretiems seniūnams suteiktus įgaliojimus savivaldybės administracijos vardu pasirašyti sutartis. Šios paminėtos aplinkybės sukelia abejones dėl galimo seniūnijų sudaromų sutarčių teisėtumo.

2. Sutarčių aprašas neaiškiai apibrėžia kas turi rengti ir derinti sutarties projektą, dėl to apsunkinamas pirkimo sutarties sudarymo procesas. Tai yra, Sutarčių aprašo 7 punkte nurodoma, kad „sutarties sudarymo projektą parengia ir teikia derinti asmuo, kuris pagal kompetenciją yra atsakingas už atlikimą funkcijų, su kuriomis siejamas sutarties sudarymas“, tačiau pagal šias nuostatas neaišku, kas tas asmuo turėtų būti - ar pirkimo iniciatorius, ar pirkimo vykdytojas.

3. Neapibrėžta sutartis derinančių asmenų¹⁴ atsakomybė, ir tuo nenustatyta, ką kiekvieno derintojo parašas reiškia.

4. Nepakankamai aiškiai reglamentuota sutarčių registravimo procedūra, ir tuo neužtikrinamas tinkamas įstaigos veiklos dokumentų valdymo organizavimo tikslų (Dokumentus tvarkyti ir įtraukti į apskaitą taip, kad būtų užtikrintas priėjimas prie visų įstaigos turimų dokumentų ir tai padėtų įstaigai veikti efektyviai ir skaidriai bei išsaugoti dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti įstaigos veiklos įrodymai ir su įstaigos veikla susijusių fizinių ir juridinių asmenų prievolės ir teisėti interesai) įgyvendinimas¹⁵.

Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo etape, siūlome:

1. Patikslinti Kauno rajono savivaldybės administracijos sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašą, jame numatant:

- sutarčių, kurias pasirašo seniūnai rengimo ir derinimo procedūras;

- kas turi rengti ir derinti sutarčių projektus;

- asmenų, kurie atlieka sutarčių derinimą atsakomybę;

- aiškias sutarčių registravimo procedūras.

2.6. Pirkimo sutarties vykdymo etapas

Pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijos (80 punktas) rekomenduoja perkančiosios organizacijos ir tiekėjo įsipareigojimų vykdymo, pristatymo (atlikimo, teikimo) terminų laikymosi koordinavimą (organizavimą), taip pat prekių, paslaugų ir darbų atitikties pirkimo sutartyse numatytiems kokybiniams ir kitiems reikalavimams stebėseną pavesti pirkimo iniciatoriams.

Išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius Savivaldybės veiklą viešųjų pirkimų organizavimo srityje ir darbo praktiką, nustatyta, jog:

1. Savivaldybėje iš esmės nereglamentuotos viešojo pirkimo sutarties vykdymo procedūros. Tai yra, Savivaldybės teisės aktuose nereglamentuota veikla, kuria siekiama užtikrinti tinkamą prekių ir paslaugų teikėjų prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymą tiekiant prekes, suteikiant paslaugas ir atliekant darbus (Savivaldybės įsigytų prekių, paslaugų ir darbų priėmimo tvarka, taip pat šiame procese dalyvaujančių Savivaldybės darbuotojų įgaliojimai ir atsakomybė).

Pažymėtina, kad aiškiai nereglamentavus Savivaldybės įsigytų prekių, paslaugų ir darbų priėmimo tvarkos ir procese dalyvaujančių asmenų įgaliojimų ir atsakomybės, didėja tikimybė, kad perkančiajai organizacijai priimant tiekėjų pateiktas prekes, vertinant atliktas paslaugas bei darbus nebus užtikrintas tinkamas perkančiosios organizacijos interesų atstovavimas, bus sudėtinga nustatyti Savivaldybės darbuotojus, atsakingus už sprendimų, padariusių žalą Savivaldybės interesams, priėmimą ir, esant reikalui, išsireikalauti padarytų nuostolių atlyginimą.

2. Savivaldybės teisės aktuose nenumatytos viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, pratęsimo ir (ar) keitimo procedūros, nenustatyti šiose procedūrose dalyvaujantys subjektai bei neaprašytas jų vykdymas.

Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo etape ir užtikrinti sklandų pirkimo sutarčių vykdymą Savivaldybėje, siūlome:

1. Reglamentuoti viešojo pirkimo sutarties vykdymo procedūras, xxxx xxxxxxxx:

- veiksmus ir procedūras, kurias turi atlikti viešojo pirkimo sutarties vykdymo etape dalyvaujantys subjektai inicijuodami viešojo pirkimo sutarties nutraukimą, pratęsimą ar keitimą;

- aiškią įsigytų prekių, paslaugų ir darbų priėmimo tvarką;

- Savivaldybės prekių, paslaugų ir darbų priėmimą vykdančių darbuotojų įgaliojimus ir atsakomybę;

- galimybę sudėtingų, didelės apimties pirkimų ir kitais atvejais sutarties vykdymo priežiūrą (administravimą) pavesti ne vienam darbuotojui, o specialiai sudarytai nešališkai ir kompetentingai sutarties administravimo komisijai.

3. Detali Savivaldybės atliktų viešųjų pirkimų analizė

Analizės metu, identifikavus 4 didžiausia rizika pasižymėjusias Savivaldybės veiklos sritis – Savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūra ir taisymas (remontas), valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūra ir remontas, aplinkosauga bei Savivaldybės veiklos informavimas ir viešinimas, buvo atlikta detali šiose Savivaldybės veiklos srityse 2017 metais atliktų viešųjų pirkimų analizė. Išsami informacija apie šią analizę pateikiama 18-35 puslapiuose.

3.1. Dėl Savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) taisymo (remonto)

Savivaldybės 2017 metų viešųjų pirkimų žurnalo duomenimis, Savivaldybė analizuojamu laikotarpiu atliko 19 su Savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) taisymu (remontu) susijusių viešųjų pirkimų, kurių bendra vertė sudarė 10,1 mln. eurų. Iš minėtų 19 pirkimų, net 7 pirkimai (bendra pirkimų vertė – 3,7 mln. eurų) buvo neįtraukti į Savivaldybės 2017 metų viešųjų pirkimų planą, tuo neužtikrintas Savivaldybės veiklos skaidrumas ir sudarytos prielaidos kilti abejonėms dėl priimto sprendimo atlikti pirkimų plane nenumatytus pirkimus nešališkumo.

Išanalizavus su Savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) taisymu (remontu) susijusius pirkimus, jų pasėkoje sudarytas pirkimo sutartis ir pastarųjų vykdymą, nustatyti šie korupcijos rizikos veiksniai:

3.1.1. Analizuojamu laikotarpiu buvo nevykdomos 2 Savivaldybės 2017 metais viešojo pirkimo būdu sudarytos gatvių remonto darbų sutartys (2017-03-31 Darbų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. S-364; sutarties vertė – 1,2 mln.. eurų ir 2017-09-11 Kauno rajono vietinės reikšmės kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbų sutartis Nr. S-874; sutarties vertė 3,5 mln. eurų). Dėl to kyla abejonių tiek dėl pačių pirkimų poreikio, tiek ir dėl galimo asmeninio suinteresuotumo Savivaldybei priimant sprendimą neįsigyti minėtose pirkimo sutartyse numatytų darbų.

2. Atskirose Savivaldybės seniūnijose atliekamų analogiškų kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbų kainos skiriasi nuo kelių iki keliasdešimt kartų.

Pavyzdys.

Darbų pavadinimas	Mato vnt.	Sutartyse numatyta kaina, eurais (su PVM)		Pokytis
		minimali	maksimali	eurais	kartais
Asfalto dangos atstatymas prie bortų	t	70,16	145,2	75,04	2,07
Remonto lokalinės sąmatos parengimas	1000 m2	18,15	51,84	33,69	2,86
Defektinio akto parengimas	1000 m2	30	96,09	66,09	3,20
Supaprastinto projekto parengimas	1000 m2	152,46	1518,63	1366,17	9,96
Šaligatvių dangos išardymas	100 m2	46,19	455,01	408,82	9,85
Skaldos atsijų šaligatvio pagrindo įrengimas	100 m 2	185,18	2373,31	2188,13	12,82
Plotų planiravimas mechanizuotu būdu	1000 m2	47,29	1210	1162,71	25,59
Kelkraščių dangos sustiprinimas h-1 cm žvyro sluoksniu	m 2	0,06	1,72	1,66	28,67
Senos dangos išardymas ir išvežimas iki 5 km	100 m2	21,78	628,85	607,07	28,87
Žvyro pagrindo taisymas nepridedant medžiagų	100 m2	1,63	113,58	111,95	69,68

Tokia situacija Savivaldybėje susidarė dėl to, jog Savivaldybė 25 seniūnijų 88 pavadinimų vietinės reikšmės kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbų pirkimui organizavo 5 atskirus supaprastintus atvirus konkursus (kiekvieno vertė po 1,2 mln. eurų; pirkimų objektuose nurodomos atskiros seniūnijos, pavyzdžiui vieno pirkimo objektas - Kauno rajono Akademijos, Alšėnų, Ežerėlio, Kačerginės, Ringaudų, Zapyšlio seniūnijų vietinės reikšmės kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbai) ir pasirašė 5 atskiras sutartis (2017-03-31 Nr. S-363; 2017-03-31 Nr. S-364; 2017-04-10 Nr. S-399; 2017-04-11 Nr. S-401 ir 2017-06-29 Nr. S-671). Tuo Savivaldybė nepažeidė LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, tačiau galimai neužtikrino racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo. Manome, jog kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbams sudarydama preliminariąją sutartį¹⁶, minėtos situacijos (didelio tų pačių darbų kainų skirtumo) Savivaldybė galėjo išvengti.

3.1.3. Savivaldybė neskyrė pakankamai dėmesio Savivaldybės seniūnijų vietinės reikšmės kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbų pirkimų (5 pirkimai; bendra pirkimų vertė 6 mln. eurų) sąlygų parengimui bei pagal juos sudarytų sutarčių vykdymui, t. y.:

3.1.3.1. Savivaldybė į seniūnijose perkamų kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbų sąrašą įtraukė remonto darbų defektinio akto, supaprastinto projekto ir lokalinės sąmatos parengimo paslaugas. Mūsų manymu, Savivaldybė, neturėdama tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, turinčių reikalingų žinių ar patirties, gali pirkti defektinio akto, supaprastinto projekto bei remonto darbų lokalinės sąmatos parengimo paslaugas, tačiau visas šias paslaugas įsigydama iš tuos darbus vykdančių tiekėjų, sudarė antikorupciniu požiūriu ydingą situaciją, kuomet darbų vykdytojai patys galėjo nusistatyti atliekamus darbus, jų kiekius ir turėjo galimybę tuo piktnaudžiauti.

Taip pat manome, kad Savivaldybė kai kurioms perkamoms paslaugoms („defektinio akto parengimas“, „supaprastinto projekto parengimas“, „remonto lokalinės sąmatos parengimas“ ir „išpildomosios, kontrolinės geodezinės nuotraukos parengimas“) taikydama nebūdingą mato vienetą – „1000 m^2“, galimai siekė sudaryti tiekėjams paprastesnes šių paslaugų vykdymo sąlygas ir tuo neužtikrino rezultatyvaus pirkimams skirtų lėšų panaudojimo.

Pavyzdys. Alšėnų seniūnijos Narsiečių kaimo K. Dulksnio gatvės remonto darbų preliminarioje sąmatoje ir atliktų darbų akte nurodomi tokie paslaugų kiekiai:

Eil. Nr.	Darbų ir išlaidų aprašymai	Mato vnt.	kiekis
1.	Supaprastinto projekto parengimas	1000 m 2	2,15
2.	Remonto lokalinės sąmatos parengimas	1000 m 2	4,3
3.	Išpildomosios, kontrolinės geodezinės nuotraukos parengimas	1000 m 2	6

Savivaldybė pagal 4 seniūnijų vietinės reikšmės kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbų sutartis (2017-03-31 Nr. S-363, 2017-03-31 Nr. S-364, 2017-04-10 Nr. S-399 ir 2017-04-11 Nr. S-401) atskiriems remonto darbams iš šių darbų vykdytojų įsigijo supaprastintus projektus ir remonto lokalines sąmatas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.04.04:2017 “Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“¹⁷ lokalinė sąmata iš principo yra sudėtinė supaprastinto projekto dalis, todėl nusipirkus remonto darbų supaprastintą projektą, Savivaldybei nebuvo poreikio pirkti dar ir remonto lokalinę sąmatą. Aplinkybė, jog Savivaldybė tiems patiems gatvių remonto darbams perka supaprastinto projekto ir remonto lokalinę sąmatos parengimo paslaugą, kelia įtarimų, jog Savivaldybėje remonto lokalinės sąmatos parengimo paslaugų poreikis galėjo būti sukurtas dirbtinai, tam, kad darbų vykdytojai galėtų gauti „papildomą“ atlygį.

Taip pat analizės atlikimo metu buvo pastebėtas ne vienas atvejis, kuomet remonto darbų supaprastintą projektą ir lokalinę sąmatą parengęs darbų vykdytojas atliko savo paties parengtame supaprastintame projekte ir remonto lokalinėje sąmatoje nenumatytus bei raštu su Savivaldybe nesuderintus papildomus darbus. Dėl to kyla abejonių tiek dėl pačių papildomų darbų poreikio, tiek ir dėl darbų vykdytojo kompetencijos rengti remonto darbų supaprastintus projektus ir lokalines sąmatas.

Pavyzdys. UAB „Parama“ Savivaldybei pateikto 2017 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais atliktų darbų akto duomenimis, Savivaldybė už Ringaudų seniūnijos Noreikiškių kaimo Šiltnamių gatvės remonto darbų supaprastintą projektą sumokėjo 3,8 tūkst. eurų, 0,2 tūkst. eurų už šios gatvės remonto lokalinę sąmatą ir dar 0,3 tūkst. eurų už papildomus (Ringaudų seniūnijos Noreikiškių kaimo Šiltnamių gatvės remonto supaprastintame projekte ir lokalinėje sąmatoje nenumatytus ir su Savivaldybe raštu nesuderintus) darbus - 8 m plastikinių pralaidų ir 2 antgalių pralaidai įrengimą.

3.1.3.2. Savivaldybės seniūnijų rengtose kelių (gatvių) taisymo (remonto) pirkimo sąlygose nustatyta nemažai netikslumų ir neaiškumų dėl kurių tiekėjai teikė paklausimus bei po keletą kartų buvo tikslinamos pačios pirkimų sąlygos. Dėl to prailgėjo pirkimų atlikimo laikas, atliekant pirkimų procedūras (atsakymų į tiekėjų paklausimus parengimas; pirkimų sąlygų tikslinimas, pretenzijų nagrinėjimas ir pan.), kurių atlikti būtų nereikėję, jei pirkimo sąlygos būtų aiškios ir tikslios, buvo gaištamas Savivaldybės darbuotojų darbo laikas bei neužtikrinamas racionalus Savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimas.

Pavyzdys. Kauno rajono Akademijos, Alšėnų, Ežerėlio, Kačerginės, Ringaudų, Zapyškio seniūnijų kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbų pirkimo sąlygose (darbų įkainių ir maksimalių kiekių lentelėje) dalies darbų, kurių mato vienetuose nurodyta „vnt.“ darbų kiekiuose nurodyti ne sveikieji skaičiai, bet skaičiai po kablelio:

Eil. Nr.	Darbų pavadinimas	Mato vnt.	Maksimalus kiekis per 36 mėn.
2.	Šurfavimas iki 1 m gylio	vnt.	25,2
28.	Šulinio angos paaukštinimas G/B žiedais	vnt.	28,8
35.	Lietaus surinkimo šulinėlio montavimas ir liuko ar grotelių pastatymas	vnt.	3,6
45.	Antgalio pastatymas įrengiamai plastikinei pralaidai	vnt.	25,2
47.	Plastmasinio lietaus kanalizacijos šulinio 315 mm skersmens montavimas k9=1.15	vnt.	7,2
50.	Ketinių liukų pastatymas	vnt.	3,6
51.	Ketinių liukų keitimas į plaukiojančio tipo	vnt.	3,6
80.	„Plaukiojančio“ tipo liukų pakėlimas asfaltavimo metu	vnt.	10,8
81.	Medžių pjovimas	vnt.	3,6
82.	Kelmų rovimas	vnt.	3,6

3.1.3.3. Savivaldybė nei Savivaldybės seniūnijų kelių (gatvių) remonto darbų pirkimų sąlygose, nei sutartyse neaptarė remonto metu susidariusių statybinių atliekų - naudoto asfalto, išardytų bordiūrų, trinkelių ir pan. (toliau – medžiagos) panaudojimo. Atsakingi Savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus darbuotojai paaiškino, kad medžiagos yra paliekamos seniūnijose, kur „seniūnai toliau juos naudoja savo nuožiūra“. Analizės metu apklausus 11-os seniūnijų seniūnus paaiškėjo, kad kai kuriose seniūnijose minėtas medžiagas darbų vykdytojai nepalieka seniūnijose, o išsiveža. Atsižvelgiant į tai, kad medžiagos rinkoje turi savo vertę, o Savivaldybėje nėra reglamentuota medžiagų naudojimo tvarka, be to, nei seniūnai, nei remonto darbų vykdytojai neatsiskaito už panaudotas medžiagas, susidaro situacija, jog tiek darbų vykdytojas, tiek ir seniūnas medžiagas gali naudoti savo nuožiūra. Ši diskrecijos teisė yra korupcijos rizikos veiksnys, nes ji gali būti naudojama tenkinant asmeninius interesus.

3.1.3.4. Atskirais atvejais atsakingų Savivaldybės darbuotojų parašais patvirtintose preliminariose sąmatose ir atliktų darbų aktuose nurodyti atskiri darbai ir jų kiekiai kelia abejonių, jog Savivaldybėje galėjo būti sudarytos sąlygos darbų vykdytojams gauti atlygį už faktiškai neatliktus darbus ar nepanaudotas medžiagas.

1 Pavyzdys. Pagal principines gatvės dangos konstrukcijos įrengimo nuostatas, kiekvienas gatvės dangos sluoksnis turi būti klojamas nuosekliai, tolygiai paskirstant per visą plotą (jei kitaip nenumato projektas). Tačiau pagal Alšėnų seniūnijos Narsiečių kaimo K. Dulksnio gatvės atliktų darbų aktą, šios gatvės dangos sluoksniai buvo įrengti sekančiai:

- pirmas gatvės dangos sluoksnis- „žvyro pasluoksnis 0/32h═10 cm“ įrengtas 1095 m² plotui;

- antras gatvės dangos sluoksnis – „žvyro pasluoksnis 0/32 h═10 cm“ įrengtas 840 m² plotui;

- trečias gatvės dangos sluoksnis – „15 cm storio viensluoksnis pagrindas iš dolomitinės skaldos 0/45“ įrengtas 5176 m² plotui;

- ketvirtas gatvės dangos sluoksnis – „6 cm storio viensluoksnė danga iš AC16PD asfaltbetonio mišinio“ įrengtas 4576 m² plotui.

Akivaizdu, kad atskiri gatvės dangos sluoksniai „padengė“ labai skirtingą gatvės plotą.

2 Pavyzdys. Ringaudų seniūnijos Ringaudų kaimo Rasos gatvės 2017 m. rugpjūčio - rugsėjo mėnesiais atliktų darbų akto duomenimis, Rasos gatvėje atlikti darbai (grunto kasimas ir transportavimas, pralaidos įrengimas, dangos iš apsauginio šalčiui atsparaus sluoksnio, dolomitinės skaldos, žvyro bei asfaltbetonio įrengimas, kelkraščio dangos iš žvyro įrengimas bei dirvos paruošimas užpilant 10 cm sluoksnio storiu dirvožemiu ir užsėjimas žole rankiniu būdu)) pagal savo pobūdį niekaip negalėjo sudaryti statybinių šiukšlių (10 t), kurias pagal minėtą atliktų darbų aktą išvežė darbų vykdytojas, o Savivaldybė jam už tai apmokėjo.

3 Pavyzdys. Darbai „Daugiau kaip 50 mm storio asfaltbetonio dangos sluoksnio frezavimas freza, kai frezuojamas plotas daugiau kaip 5 m²“ atliekami mažesniame nei 5 m² plote (Pažėruose A. Gustaičio gatvėje – 2,0 m²; Papiškėse Liepų gatvėje - 3,6 m² ).

Savivaldybės pateiktais duomenimis, Savivaldybė 2017 metais vietinės reikšmės keliams ir gatvėms projektuoti, tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti (toliau tekste - gatvių remontui) panaudojo 5,4 mln. eurų, iš jų 79,6 procentus (arba 4,3 mln. eurų) sudarė Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos; 17,5 procentus (arba 949,9 tūkst. eurų) savivaldybės biudžeto lėšos ir 2,9 procentus (arba 157 tūkst. eurų) privačios fizinių ir juridinių asmenų lėšos.

Atkreiptinas dėmesys, kad Savivaldybėje yra patvirtintas Savivaldybei skiriamų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų naudojimą ir skirstymą reglamentuojantis tvarkos aprašas ¹⁸ (toliau tekste KPP lėšų aprašas), o Savivaldybės kelių (gatvių) taisymui (remontui) naudojamų Savivaldybės biudžeto ir privačių fizinių ir (ar) juridinių asmenų (toliau - paramos davėjų) lėšų skyrimas ir panaudojimas nėra reglamentuotas. Tuo neužtikrinamas Savivaldybės kelių (gatvių) remonto (taisymo) ir priežiūros srityse vykdomos veiklos bei šiai veiklai naudojamų Savivaldybės biudžeto ir privačių asmenų lėšų skaidrumas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad KPP lėšų aprašo 8 punkte yra įtvirtintos nuostatos, numatančios, jog „Kelių ir gatvių remonto darbų, prie kurių privačiomis lėšomis prisideda fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, sąrašas Komisijos sprendimu yra teikiamas tvirtinti Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdyje kartu su visu einamųjų metų objektų sąrašu. Patvirtinus objektų sąrašą, sudaromos remonto darbų sąmatos ir kartu su paramos sutartimi teikiamos pasirašyti asmenims, kurie nori prisidėti prie kelio ar gatvės remonto darbų. Darbai pradedami vykdyti tik tada, kai Savivaldybė pavedimu į paramos sąskaitą banke gauna 50 proc. objekto remonto darbų sąmatinės vertės. Jeigu paramos sutartis nepasirašoma, objekto remonto darbai nevykdomi, o sutaupytos lėšos panaudojamos kitų kelių ar gatvių, kurie yra objektų sąraše, remonto darbams“. Mūsų nuomone šios KPP lėšų aprašo nuostatos neužtikrina paramos davėjų dalyvavimo Savivaldybės kelių (gatvių) taisyme (remonte) aiškumo ir skaidrumo, nes: nereglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų „patekimo“ į kelių ir gatvių remonto darbų, prie kurių privačiomis lėšomis prisideda fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, sąrašą procedūros; neįvardina kriterijų, kuriais vadovaudamasi Komisija atrenka remontuojamus objektus; nedetalizuoja paramos davėjų dalyvavimo Savivaldybės kelių ir gatvių remonto darbų organizavimo ir vykdymo kontrolės procedūrose ir pan.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Savivaldybėje nėra reglamentuota gatvių rekonstravimo, remonto, priežiūros bei eismo saugumo priemonių įrengimo ir atstatymo darbų vykdymo priežiūra, ir dėl to kyla rizika, jog realiai ji gali būti nevykdoma.

Pavyzdys. 2017 metais Savivaldybė ir UAB „Statybų Koordinatoriai“ per CPO sudarė statinio statybos techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartį (2017-03-27 Nr. CPO096500), kuria už 1,6 tūkst. eurų UAB „Statybų Koordinatoriai“ įsipareigojo 11 mėnesių laikotarpiu vykdyti 3 mln. vertės darbų (gatvių rekonstravimo, remonto, priežiūros, eismo saugumo priemonių įrengimo ir atstatymo) statinių statybos techninę priežiūrą. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“¹⁹ akivaizdu, jog iš principo statinių statybos techninė priežiūra didžiosios dalies paminėtų darbų atžvilgiu yra net negalima, o sutarties kaina (1,6 tūkst. eurų) už visų (išskyrus gatvių greideriavimą ir sniego valymą) 25-se Savivaldybės seniūnijose 11 mėnesių laikotarpiu vykdytų gatvių remonto ir priežiūros darbų priežiūrą yra neadekvati. Šios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog pagal minėtą sutartį statinio statybos techninės priežiūros paslaugos realiai galėjo būti neteikiamos.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlome:

1. Svarstyti galimybę dėl preliminarios sutarties Savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbų pirkimuose taikymo.

2. Nustatyti kas gali rengti savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbų defektinį aktą, supaprastintą projektą ir lokalines sąmatas bei aiškiai apibrėžti šių dokumentų naudojimą.

3. Numatyti papildomas vidaus kontrolės priemones savivaldybės kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbų pirkimo sąlygų rengimo srityje.

4. Nustatyti savivaldybės kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbuose susidariusių statybinių medžiagų (naudoto asfalto, išardytų bordiūrų, trinkelių ir pan.) panaudojimo tvarką.

5. Reglamentuoti savivaldybės kelių (gatvių) rekonstravimo, remonto, priežiūros bei eismo saugumo priemonių įrengimo ir atstatymo darbų vykdymo priežiūrą.

3.2. Dėl melioracijos ir hidrotechnikos statinių

Savivaldybė patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius - 1 150 km. melioracijos griovių ir 12 hidrotechnikos statinių. Savivaldybės pateiktais duomenimis, 2017 metais melioracijos statinių priežiūrai Savivaldybė panaudojo 276,6 tūkst. eurų (213,0 tūkst. eurų iš Savivaldybei 2017 metams skirtos specialiosios valstybės biudžeto tikslinės dotacijos²⁰ ir 63,6 tūkst. eurų iš savo biudžeto).

Žemės ūkio ministerijos savivaldybėms melioracijai skiriamų valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, panaudojimą reglamentuoja Valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, skiriamų savivaldybių biudžetams Žemės ūkio ministerijos kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, paskirstymo, pervedimo, naudojimo ir atsiskaitymo Žemės ūkio ministerijai tvarkos aprašas²¹, tačiau nuo 2005 metų pagal Žemės ūkio ministerijos nustatytus veiklos prioritetus²², savivaldybėms melioracijai skiriamos lėšos negali būti naudojamos naujų tinklų, įrenginių (pralaidų per kelius, griovių ar drenažo sistemų) įrengimui, o tik esamų melioracijos statinių ir sistemų remontui ir priežiūrai bei melioracijos projektų M1:2000 planinės medžiagos (griovių, rinktuvų, hidrotechnikos statinių, pylimų, užtvankų, tvenkinių, sausintuvų) vektorizavimui ir atributinių duomenų rinkinio parengimui pagal MelGIS specifikaciją.

Analizės atlikimo metu nustatyta, kad Savivaldybė visą melioracijai 2017 metams skirtą dotaciją (213,0 tūkst. eurų) panaudojo pagal minėtus Žemės ūkio ministerijos nustatytus prioritetus, t. y. 201,9 tūkst. eurų - valstybei nuosavybės teise priklausančiuose melioracijos grioviuose esančių drenažo žiočių ir hidrotechnikos statinių priežiūrai, griovių šlaitų ir pagriovių šienavimui, krūmų kirtimui, dugno valymui iki projektinio gylio sąnašų kaupimo vietose, melioracijos įrenginių remontui, remonto darbų projektams ir ekspertizėms bei 11,1 tūkst. eurų - melioracijos projektų duomenų vektorizavimui ir atributinių duomenų parengimui pagal MelGIS specifikaciją bei melioruotos žemės ir melioracijos įrenginių kompiuterinei apskaitai. Tam Savivaldybė organizavo 10 mažos vertės pirkimų, iš kurių 2 (65,1 tūkst. eurų vertės) pirkimai (Bubių kadastrinės vietovės dalies griovių remontas ir Bubių kadastrinės vietovės dalies griovių remonto techninė priežiūra) buvo neįtraukti į Savivaldybės 2017 metų viešųjų pirkimų planą. Tuo neužtikrintas Savivaldybės veiklos skaidrumas ir sudarytos sąlygos kilti abejonėms dėl priimto sprendimo atlikti pirkimų plane nenumatytus pirkimus nešališkumo.

2017 metais savo biudžeto lėšomis (63,6 tūkst. eurų) Savivaldybė apmokėjo 220 m melioracijos griovio remonto ir 1 drenažo sistemos rinktuvo avarijos likvidavimo darbus. Minėtiems darbams atlikti Savivaldybė organizavo du mažos vertės pirkimus.

Visų minėtų pirkimų pasėkoje, Savivaldybės administracija sudarė 12 pirkimo sutarčių (toliau- Sutartys), iš kurių 2 (4,7 tūkst. eurų sumai) – žodines. Bendra visų Sutarčių vertė sudarė 197,3 tūkst. eurų.

Išanalizavus pirmiau paminėtus pirkimus, Sutartis ir jų vykdymą, nustatyti šie korupcijos rizikos veiksniai:

3.2.1. Atskirais atvejais Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje vėluojama pateikti informaciją apie sudarytas sutartis arba sistemoje skelbiama ne visa informacija apie sutartį.

Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) tvarkos aprašo²³ 28 punktas įpareigoja perkančiąją organizaciją laimėjusių dalyvių pasiūlymus ir sudarytas sutartis paviešinti CVP IS ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo. Analizės metu, vertinant, ar Savivaldybėje Sutarčių atžvilgiu buvo laikomasi šio Informacijos viešinimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo reikalavimo, nustatyta, kad visos Savivaldybės administracijos raštu sudarytos Sutartys CVP IS buvo paviešintos, tačiau 2 iš jų, nesilaikant nustatyto termino (2017-09-18 Bubių kadastrinės vietovės dalies griovių remonto darbų sutartis Nr. S-896 buvo paviešinta 2018-01-23, o 2017-10-03 Bubių kadastrinės vietovės dalies griovių remonto darbų techninės priežiūros paslaugų teikimo sutartis Nr. S-944 – 2017-12-15). Dar atkreiptas dėmesys, kad daugeliu atvejų Savivaldybė neviešina Sutarčių priedų, kurie yra neatskiriama sutarčių dalis ir kuriuose yra nurodomi Savivaldybės perkami darbai/jų kiekiai/įkainiai/techninės specifikacijos. Tokiu būdu yra apribojama suinteresuotų subjektų galimybė savalaikiai gauti aktualią ir išsamią informaciją apie Savivaldybės administracijos vykdomų viešųjų pirkimų rezultatus.

3.2.2. Daugelio pirkimų, kurių objektą sudarė kelios dalys, sąlygose ir sutartyse Savivaldybės perkami darbai ir jų kiekiai buvo nedetalizuojami pagal atskiras pirkimo objekto dalis, ir tuo sudarant sąlygas tiekėjui pačiam atskiroms pirkimo objekto dalims nusistatyti atliekamus darbus ir jų kiekius ir taip sutartį vykdyti galimai jam palankesnėmis sąlygomis bei apribojant Savivaldybės galimybes pareikšti tiekėjui pretenziją dėl netinkamo sutarties sąlygų vykdymo.

Pavyzdys. Užtvankų priežiūros darbų pirkimo objektą sudarė 10-ties Kauno rajono užtvankų (Altoniškių, Batniavos, Gailiušių, Gaižėnų, Krivėnų, Liedos, Pociūnų, Purviškių, Ramučių ir Šašių) priežiūros darbai, kurie tiek pirkimo sąlygose, tiek ir su pirkimą laimėjusiu tiekėju sudarytoje 11,3 tūkst. eurų vertės sutartyje (2017-04-04 Rangos darbų sutartis Nr. S-373) buvo įvardijami bendrai (nurodant 6 pavadinimų darbus ir jų kiekius), nedetalizuojant jų pagal kiekvieną užtvanką atskirai. Ši aplinkybė užtvankų priežiūros darbų vykdytojui suteikė galimybę vienašališkai nusistatyti kiekvienoje užtvankoje atliekamus darbus ir jų kiekius bei priimat sau palankius sutarties vykdymo sprendimus (pavyzdžiui mažiau darbų atliekant labiausiai nutolusioje užtvankoje). Tuo buvo neužtikrintas tinkamas pirkimo tikslo (rezultato) įgyvendinimas bei rezultatyvus šiam pirkimui skirtų valstybės lėšų (11,3 tūkst. eurų) panaudojimas.

3.2.3. Nors Savivaldybė, vykdydama Melioracijos techninio reglamento MTR1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“²⁴ 28 punkto nuostatas, visiems 2017 metais atliktiems melioracijos statinių paprasto remonto²⁵ darbams organizavo projektavimo paslaugų pirkimus, tačiau šių pirkimų sąlygose ir sutartyje konkrečiai neįvardino koks projektas – techninis, darbo ar techninis-darbo yra perkamas (iš principo tai skirtingi dokumentai; skiriasi jų sudėtis, rengimo sąlygos). Ši aplinkybė leido daryti prielaidą, jog Savivaldybė melioracijos statinių remonto darbų projektų pirkimuose nepakankamą dėmesį skyrė pirkimo objekto apibūdinimui, ir tuo galimai sudarė paslaugos tiekėjui palankesnes sutarties vykdymo sąlygas bei neužtikrino rezultatyvaus 17,6 tūkst. eurų valstybės lėšų panaudojimo.

Pavyzdys. Savivaldybės organizuoto inžinerinio projektavimo paslaugų pirkimo sąlygose, Inžinerinio projektavimo paslaugų teikimo sutartyje (2017-07-26 Nr. S-725) bei pagal ją atliktų darbų perdavimo - priėmimo akte (2017-09-28 Nr. 1) yra nurodomas pirkimo objektas (rezultatas) – „inžinerinio projektavimo (Kauno rajone esančių dalies griovių, jų įrenginių remonto projektavimo paslaugos: Bubių kadastrinės vietovės dalies griovių, jų įrenginių remonto projektavimo, Pajiesio kadastrinės vietovės dalių griovių, jų įrenginių remonto projektavimo, bei Piliuonos kadastrinės vietovės dalies griovių, jų įrenginių remonto projektavimo) paslaugos iš kurio visai neaišku kokį projektą (techninį, darbo ar techninį-darbo) Savivaldybė norėjo pirkti ir kokį nupirko.

3.2.4. Savivaldybė Pajiesio ir Piliuonos kadastrinių vietovių dalies griovių, jų įrenginių remonto projektų ekspertizės paslaugų pirkime ir sutarties vykdyme galimai sudarė palankias sąlygas konkrečiam tiekėjui ir nesirūpino kokią naudą sukurs šiuo pirkimu įsigytos paslaugos, kadangi:

- Pajiesio ir Piliuonos kadastrinių vietovių dalies griovių, jų įrenginių remonto projektų ekspertizei organizavo ne atskirus, bet vieną pirkimą;

- Nežiūrint į tai, kad Savivaldybė 2017 metų rugpjūčio mėnesį Bubių kadastrinės vietovės dalies griovių, jų įrenginių remonto projekto ekspertizės paslaugas pirko iš CPO (2017-08-24 sutartis Nr. CPO101829), 2017 m. rugsėjo mėnesį, motyvuodama tuo, jog „CPO kataloge perkamų paslaugų nėra (2017-09-27 prašymas atlikti viešąjį pirkimą Nr. VP-391) Pajiesio ir Piliuonos kadastrinių vietovių dalies griovių, jų įrenginių remonto projektų ekspertizės paslaugų pirkimą atliko neskelbiamos apklausos būdu, žodžiu apklausiant 3 tiekėjus ir sudarant žodinę sutartį;

- Pirkimo laimėtojui Savivaldybei, kaip sutarties įvykdymo faktą, pateikus ne minėtų projektų ekspertizės aktus²⁶, o tik Paslaugų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame nurodoma, jog yra atliktos Pajiesio ir Piliuonos kadastrinių vietovių dalies griovių, jų įrenginių remonto projektų ekspertizės, Savivaldybė dėl to tiekėjui jokių pretenzijų nepareiškė ir už teisiškai netinkamai įformintas paslaugas sumokėjo 1.1 tūkst. eurų

3.2.5. Savivaldybė visiems remontuojamiems melioracijos grioviams, jų įrenginiams organizavo remonto darbų projektų ir jų ekspertizių pirkimus, tačiau beveik visais atvejais melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbų pirkimo sąlygose ir sutartyse įtvirtindavo nuostatą įpareigojančią rangovus remonto darbus vykdyti ne pagal Savivaldybės pateiktus remonto darbų projektus, o pagal darbų kiekių žiniaraščius²⁷. Ši aplinkybė leidžia daryti prielaidą, jog melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbų projektai Savivaldybei galimai buvo reikalingi tik darbų kiekių žiniaraščiams parengti ir remonto darbų vykdytojams palankesnėms darbų vykdymo sąlygoms sudaryti. Dėl to tampa neužtikrintas rezultatyvus melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbų projektavimui ir projektų ekspertizėms skirtų lėšų panaudojimas.

Pavyzdys. 2014 metais Savivaldybė Lapių kadastrinės vietovės (buv. Lapių ūkio) dalies griovių remonto darbų projektui išleido 7,1 tūkst. eurų, jo ekspertizei - 0,6 tūkst. eurų. Tačiau po 2 metų Savivaldybės sudaromoje Lapių kadastrinės vietovės (buv. Lapių ūkio) dalies griovių remonto darbų sutartyje nurodoma, kad remonto darbai turi būti vykdomi ne pagal 7,7 tūkst. eurų kainavusį ekspertuotą remonto darbų projektą, bet pagal sutarties priede nurodytą darbų kiekių žiniaraštį (pateiktą 2014 metais nupirktame šių darbų projekte).

3.2.6. Savivaldybė galimai dirbtinai sukūrė melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbų techninės priežiūros paslaugų pirkimo poreikį, kadangi:

- visiems, Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamiems, melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbams Savivaldybė pirko techninės priežiūros paslaugas (tam išleido 4,5 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų), nors joks teisės aktas nenumatė melioracijos statinių remonto darbų techninės priežiūros būtinybės, be to, turėdama kvalifikuotus specialistus (Žemės ūkio skyriaus darbuotojus) tai galėjo padaryti pati;

- nesant atskiram melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbų techninės priežiūros reglamentavimui valstybiniame lygmenyje, Savivaldybė pati nereglamentavo šios priežiūros (t. y.

nenustatė: melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbų techninės priežiūros darbų, vykdytojų ir dalyvių, procedūrų, dokumentavimo ir pan.) ir melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbų techninės priežiūros pirkimo sąlygose ir sutartyse arba konkrečiai neįvardino kuo vadovaujantis ir kaip minėta priežiūrą turi būti vykdoma, arba tai padarė dviprasmiškai, tuo nepagrindžiant melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbų techninės priežiūros pirkimų motyvų (poreikio) ir naudos.

Pavyzdys. Savivaldybės administracija ir X. Xxxxxxxx projektavimo įmonė sudarė Bubių kadastrinės vietovės dalies griovių remonto darbų techninės priežiūros paslaugų sutartį (2017-10-03 Nr. S-944), kuria numatė, jog paslaugų tiekėjas Bubių kadastrinės vietovės dalies griovių remonto darbų techninės priežiūros paslaugas suteiks Batniavos seniūnijoje Kvesų ir Dulkių kaimuose, vadovaudamasis MTR 1.12.01:2008 Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklėmis bei Bubių kadastrinės vietovės dalies griovių, jų įrenginių remonto techniniu projektu Nr. 7985/1-00-TDP. Tačiau faktinis šių sutarties sąlygų įvykdymas buvo neaiškus, nes Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės²⁸melioracijos statinių (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti) techninę priežiūrą apibrėžia kaip techninių ir organizacinių priemonių visumą melioracijos statinių techninei būklei palaikyti, kad būtų užtikrintas šių statinių funkcionalumas, o griovių remonto darbų techninė priežiūra, vadovaujantis Bubių kadastrinės vietovės dalies griovių, jų įrenginių remonto techniniu projektu Nr. 7985/1-00-TDP, gali būti suprantama ir vykdoma kaip statinio projekto vykdymo priežiūra, arba kaip statinio statybos techninė priežiūra.

3.2.7. Savivaldybė melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbų techninės priežiūros paslaugų pirkime galimai sudarė palankias sąlygas konkrečiam tiekėjui, kadangi visų trijų 2017 metais atliktų kadastrinių vietovių (Lapių, Bubių ir Šlienavos) griovių, jų įrenginių remonto technines priežiūras vykdė tas pats tiekėjas (X. Xxxxxxxx projektavimo įmonė), su kuriuo beje buvo sudarytos ir sutartys dėl Lapių ir Šlienevos kadastrinių vietovių dalies griovių remonto projektavimo darbų.

3.2.8. Savivaldybės 10-ties užtvankų priežiūros darbų pirkime perkami darbai (latakų išvalymas rankiniu būdu; augalinio sluoksnio nuvalymas nuo plokščių rankiniu būdu; šlaitų, kraštų šienavimas rankiniu būdu; tankių krūmų kirtimas rankiniu būdu; vidutinio tankumo krūmų kirtimas rankiniu būdu ir retų krūmų kirtimas rankiniu būdu) jau eilę metų, kaip Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių pagalbiniai laikino pobūdžio darbai, yra įtraukiami į Savivaldybės vykdomas Viešųjų darbų programas (nuo 2017 m. liepos 1 d. - Užimtumo didinimo programa)²⁹. Vadinasi, Savivaldybės teritorijoje esančių užtvankų priežiūros darbus galėjo vykdyti tiek viešojo pirkimo būdu parinktas tiekėjas, tiek ir pagal Viešųjų darbų (Užimtumo didinimo) programas įdarbinti asmenys.

Savivaldybės pateiktais duomenimis, Savivaldybė 2017 metais pagal Viešųjų darbų ir Užimtumo didinimo programas panaudojo 163,04 tūkst. eurų. Pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą viešųjų darbų sąrašą³⁰ ir Užimtumo didinimo programą³¹ minėtos lėšos galėjo būti naudojamos laikino pobūdžio darbams (Savivaldybei patikėjimo teise priskirtos valstybinės žemės, teritorijų tvarkymui ir priežiūrai; socialinės ir visuomeninės paskirties objektų, esančių valstybinėje žemėje, teritorijų tvarkymui; Savivaldybei pagal teisės aktus priskirtų archyvinių dokumentų tvarkymui; stichinių meteorologinių reiškinių, gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimui; valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių (valdymas patikėjimo teise) priežiūrai; valstybei nuosavybės teise priklausančių vandens telkinių ir prie jų esančių poilsiaviečių tvarkymui ir priežiūrai bei valstybės saugomų istorijos, kultūros paminklų, kultūros paveldo objektų, nacionalinio ir regioninių parkų, neveikiančių kapinių, kitų saugomų ir turinčių liekamąją vertę objektų priežiūrai) apmokėti. Tačiau Savivaldybė nevedė detalios apskaitos apie tai kiek ir kokių laikino pobūdžio darbų 2017 metais buvo atlikta ir apmokėta Viešųjų darbų (Užimtumo didinimo) programų lėšomis. Tokiu būdu, Savivaldybėje susidarė situacija, kuomet užtvankų priežiūros darbų sutartyje (2017-04-04 Nr. S-373) numatytus darbus faktiškai galėjo atlikti ne sutarties vykdytojas (Xxxxxxx Xxxxxxxxxx firma „Vorupė“), bet Viešųjų darbų (Užimtumo didinimo) programų dalyviai, o esant galimybei tuos pačius darbus apmokėti iš skirtingų finansavimo šaltinių, atsirado rizika už tuos pačius darbus sumokėti du kartus.

3.2.9. Savivaldybė Mastaičių kadastrinės vietovės griovio Nr. 1 techninio-darbo projekto parengimo ir 220 metų griovio kanalizavimo darbų pirkime ir sutarties vykdyme galimai sudarė palankias sąlygas tiekėjui ir tuo neužtikrino rezultatyvaus 60 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo, kadangi:

- neskelbiamos apklausos būdu atliekamo pirkimo objekto neskaidė į atskiras - projekto parengimo ir kanalizavimo darbų dalis;

• tiekėjui neįvykdžius sutartyje numatyto įsipareigojimo – parengti techninį – darbo projektą griovio kanalizavimui, dėl to Savivaldybė nereiškė jokių pretenzijų, o apmokėjo už darbo projekto griovio kanalizavimui perengimą pateiktą 1,8 tūkst. eurų sąskaitą;

• techninę darbų priežiūrą, kurią valstybės lėšomis finansuojamiems analogiškiems darbams visada perka, šiuo atveju atliko pati Savivaldybė (tinkamą kvalifikaciją turintys Žemės ūkio skyriaus darbuotojai);

• priėmė ir apmokėjo tiekėjo atliktus, sutartyje (darbų kiekių žiniaraštyje) nenumatytus 1,4 tūkst. eurų vertės papildomus darbus, kuriuos (darbus), jų kiekius ir kainas nusistatė pats tiekėjas.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlome:

1. Numatyti papildomas vidaus kontrolės priemones, užtikrinančias:

- savalaikį Savivaldybės sudarytų sutarčių viešinimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;

- melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūros (remonto) darbų projektų ir jų ekspertizės pirkimų poreikio pagrindimą;

- aiškų perkamų melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūros (remonto) darbų, jų projektų ir projektų ekspertizės objekto apibūdinimą;

- tinkamą melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūros (remonto) darbų sutarčių vykdymo kontrolę ir priežiūrą.

2. Reglamentuoti melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbų techninę priežiūrą.

3. Svarstyti galimybę dėl Užimtumo didinimo programos lėšomis finansuojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių pagalbinių laikino pobūdžio darbų detalios apskaitos vedimo.

3.3. Aplinkosauga

Analizės metu įvertinome du aplinkosaugos srityje Savivaldybės organizuotus ir vykdytus viešuosius pirkimus: Pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo Svirno g.6, Eigirgalos kaime Domeikavos seniūnijoje paslaugų viešą pirkimą (toliau – Atliekų tvarkymo pirkimas) ir 200 tonų bešeimininkių padangų atliekų, sukauptų 25-iose Savivaldybės seniūnijose, transportavimo iki atliekų naudotojo paslaugos pirkimą (toliau - Padangų transportavimo paslaugos pirkimas).

Atliekų tvarkymo pirkimas³² buvo vykdomas pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Kauno RAAD) įgaliojimą³³ . Kauno RAAD įgaliojimo organizuoti ir atlikti Atliekų tvarkymo pirkimą suteikimas Savivaldybei bei Savivaldybės sprendimas skirti šiam pirkimui 127,3 tūkst. eurų neužtikrino Savivaldybės veiklos skaidrumo ir sudarė prielaidas kilti abejonėms dėl šių sprendimų nešališkumo, kadangi šį pirkimą tiek pagal kompetenciją, tiek ir skirtas lėšas (Kauno RAAD Aplinkos ministerija iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos skyrė 500 tūkst. eurų) turėjo atlikti Kauno RAAD. Savivaldybės administracijos direktorius Atliekų tvarkymo pirkimui sudarė atskirą viešojo pirkimo komisiją (toliau - Komisija) ir patvirtino jos darbo reglamentą³⁴. Į Komisijos sudėtį buvo įtraukti 3 Savivaldybės darbuotojai, 2 Kauno RAAD įgalioti asmenys ir pagal Savivaldybės ir advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai sutartimi³⁵ suteiktą įgaliojimą veikiantis advokato patarėjas. Manome, kad Savivaldybei turint savo teisės padalinį ir visam Atliekų tvarkymo pirkimo vykdymo procesui, o ne atskiriems su pirkimu susijusiems teisiniams klausimams spręsti, samdant papildomą teisines paslaugas teikiantį subjektą, gali būti neužtikrinamas taupus Savivaldybės lėšų panaudojimas.

Taip pat atkreipėme dėmesį į Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą Komisijos darbo reglamentą, kuris daugeliu atvejų buvo nedetalus ir dėl to neaiškus (pavyzdžiui, pagal Reglamento 6.2 punktą Komisija turėjo rengti pirkimo dokumentus, tačiau ar juos turėjo pati tvirtinti, ar teikti tvirtinimui perkančiosios organizacijos vadovui yra neaišku), o Reglamente (6.3 punktas) įtvirtinta Komisijos funkcija - Komisija vykdo visas Administracijos ir Komisijos funkcijas, kurias privaloma vykdyti atliekant konkretų viešąjį pirkimą, numatytas šio Reglamento 2 punkte³⁶ Komisijai suteikė neapibrėžtą diskreciją, o tai yra korupcijos rizikos veiksnys, suteikiantis galimybę piktnaudžiauti.

Analizuojant Atliekų tvarkymo pirkimo pasėkoje sudarytos 2017-11-21 Pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo Svirno g. 6, Eigirgalos k., Xxxxxxxxxx sen., Kauno raj., paslaugų teikimo sutarties Nr. S-1137 (toliau – Sutartis) vykdymą, pastebėjome, kad Sutartyje yra nurodyti 7 paslaugų fiksuoti įkainiai, tačiau bendra (maksimali) sutarties kaina (627,0 tūkst. eurų) nenurodoma, o tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu (sudaroma galimybė piktnaudžiauti).

Sutarties vykdymo priežiūrą vykdęs Savivaldybės darbuotojas analizei pateikė informaciją tik apie 2 iš 7 Sutartyje numatytų paslaugų įvykdymą (207,7 tūkst. eurų sumai). Dėl ko, negalėjome įsitikinti, ar planuota Atliekų tvarkymo pirkimo vertė (627,0 tūkst. eurų) faktiškai buvo neviršyta bei, ar tiekėjas tikrai suteikė likusias 5 Sutartyje numatytas paslaugas. Šios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog Savivaldybėje vykdyta Sutarties vykdymo priežiūra buvo galimai neefektyvi.

Analizuojant Padangų transportavimo paslaugų pirkimą pastebėjome, kad 2017 metais Savivaldybė Padangų transportavimo paslaugų pirkimui organizavo net 5 supaprastintus pirkimus (3 skelbiamos apklausos, 1 neskelbiamos apklausos ir 1 atviro konkurso būdu). CVP IS duomenimis pirmąjį, skelbiamos apklausos būdu organizuotą, 200 tonų bešeimininkių padangų atliekų, sukauptų 25-iose Savivaldybės seniūnijose transportavimo paslaugų pirkimą nutraukė pati Savivaldybė, antras, atviro konkurso būdu vykdytas Padangų transportavimo paslaugų pirkimas buvo nutrauktas atmetus visus pasiūlymus, o trečiąjį minėtų paslaugų pirkimą (kurio pasėkoje buvo sudaryta 2017-06-15 pirkimo sutartis Nr. S-657) Savivaldybė vykdė pakeitusi pirkimo sąlygas (pirkimo sąlygose buvo neįvardinama maksimali 1 t kaina ir bendra maksimali sutarties suma; atsisakyta vertinti tiekėjų kvalifikaciją; nenumatomas ūkio subjektų grupės dalyvavimas pirkimo procedūrose; įtvirtinamos pasiūlymo kainos derybos) apklausiant 1 tiekėją (UAB „Ekobazė“).

Analizuojamu laikotarpiu, iškilus papildomam (20 t) bešeimininkių padangų transportavimo paslaugų poreikiui, Savivaldybė paskelbė šių paslaugų pirkimą skelbiamos apklausos būdu, tačiau pirkimą nutraukė ir vėl naują paskelbė pakeitusi (sugriežtinusi) pirkimo sąlygas. To pasėkoje, pasiūlymą pateikė vienas tiekėjas (UAB „Ekobazė“), tačiau šį kartą jo pasiūlyta tų pačių paslaugų kaina buvo 54,44 eur/t , t.y. 9,45 eurais didesnė.

Minėtos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog Savivaldybė Padangų transporto paslaugų pirkimus organizavo galimai konkrečiam pirkėjui.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlome:

1.Svarstyti galimybę dėl sprendimų:

- atlikti kitos perkančiosios organizacijos įgaliotą pirkimą sąlygų ar aplinkybių nustatymo;

- samdyti teisines paslaugas teikiantį tiekėją poreikio pagrindimo.

2. Aiškiau reglamentuoti Viešųjų pirkimų komisijų funkcijas.

3.4. Savivaldybės veiklos informavimas ir viešinimas

Analizuojant 2017 metais Savivaldybės organizuotą Savivaldybės veiklos informavimo ir viešinimo paslaugų pirkimą³⁷ bei jo pasėkoje sudarytas sutartis, pastebėti šie galimi LR Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai ir korupcijos rizikos veiksniai:

3.4.1. Savivaldybė su kiekvienos pirkimo dalies laimėtoju pasirašė atskiras paslaugų pirkimo sutartis, tuo nesilaikydama pirkimo sąlygose savo pačios nustatytos pirkimo sąlygos – „kiekvienai pirkimo daliai bus sudaroma atskira pirkimo sutartis, išskyrus atvejį, jeigu kelių pirkimo dalių laimėtojas bus tas pats tiekėjas tada bus sudaroma bendra sutartis“.

3.4.2. Savivaldybė su UAB „Point media“ pasirašė susitarimus dėl 3 sutarčių (2017-03-13 Nr. S-316; 2017-03-13 Nr. S-317 ir 2017-04-05 Nr. S-385) pakeitimų, skirtų papildomoms paslaugoms įsigyti (toliau - susitarimai). Savivaldybė nurodė, jog visi šie susitarimai buvo paprašyti

vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis³⁸, tačiau:

3.4.2.1. Minėtais susitarimais Savivaldybė faktiškai siekė įsigyti ne papildomas, į pirminį pirkimą neįtrauktas paslaugas, o didesnius, pirminiame pirkime numatytų, paslaugų kiekius.

Pavyzdys. 2017-10-12 d. susitarimo dėl 2017 m. kovo 13 d. sutarties Nr. S-316 pakeitimo, skirto papildomoms paslaugoms įsigyti 6.22 punktas nurodo kad „Užsakovas įsipareigoja teikti, o Paslaugų teikėjas įsipareigoja įsigyti papildomas straipsnių, įskaitant maketavimą, spausdinimo Paslaugas nacionaliniame dienraštyje (maksimaliai iki 2000 xx.xx) bei straipsnių, sveikinimų, kitos skelbtinos informacijos spausdinimo, įskaitant maketavimą, paslaugas regioniniame dienraštyje (maksimaliai iki 10000 xx.xx). Papildomų paslaugų vertė iki 24279,30 eurų su PVM...“.

3.4.2.2. Susitarimų pasirašymo metu (2017 m. spalio 12 d.) pagal vieną paslaugų pirkimo sutartį (2017-04-05 Nr. S-385) visos paslaugos Savivaldybei jau buvo suteiktos (t. y. suteiktas visas sutartyje numatytas maksimalus paslaugų kiekis), o pagal dvi sutartis (2017-03-13 Nr. S-316 ir 2017-03-13 Nr. S-317) dar buvo teikiamos (t. y. dar buvo nesuteiktas visas maksimalus sutartyse numatytas paslaugų kiekis).

3.4.2.3. Susitarimais buvo pakeistos pirkimo sąlygos ir kaina. Tai yra:

- pagal pirkimo sąlygas, sutartys buvo sudarytos 12 mėnesių laikotarpiui su galimybe jas pratęsti 2 kartus po 12 mėnesių, bet ne ilgiau nei bus nupirktas maksimalus paslaugų kiekis, priklausomai nuo to, kuri sąlyga bus įvykdyta greičiau. O Susitarimai šias nuostatas pakeitė ir numatė, jog - Užsakovui suteikus paslaugas už sutartyje nurodytą sumą arba išpirkus maksimalų paslaugų kiekį, sutartis nenutrūksta, o galioja iki viešojo konkurso būdu bus nustatytas naujas paslaugų teikėjas;

- susitarimais 30,5 tūkst. eurais padidėjo pirkimo I, II ir V dalių kaina (I dalies – 24,3 tūkst. eurų; II dalies- 3,6 tūkst. eurų ir V dalies – 2,6 tūkst. eurų).

3.4.3. Susitarimus (sutarčių pakeitimus) Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Savivaldybė paskelbė 2018 m. vasario 26 d. t. y. praėjus 136 dienom po sutarčių pakeitimų ir tuo nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 18 straipsnio 11 dalies³⁹ nuostatų bei apribojo suinteresuotų subjektų galimybę savalaikiai gauti aktualią ir išsamią informaciją apie Savivaldybės administracijos vykdomų viešųjų pirkimų rezultatus.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlome:

1. Numatyti papildomas vidaus kontrolės priemones, užtikrinančias:

• Savivaldybės veiklos informavimo ir viešinimo paslaugų poreikio pagrindimą;

• Savalaikį informacijos apie Savivaldybės veiklos informavimo ir viešinimo paslaugų sutarčių pakeitimus paskelbimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbimą.

4. KORUPCIJOS RIZIKA VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ VIDAUS KONTROLĖS SRITYJE

Pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijose rekomenduojama perkančiajai organizacijai vykdyti išankstinius veiksmus, kuriais siekiama išvengti galimų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų ir perkančiosios organizacijos vidaus dokumentų, susijusių su pirkimais, pažeidimų tiek visame pirkimų procese, tiek atskiruose jų etapuose, t. y. vykdyti ir išankstinę pirkimo procedūros stebėseną, patikrinimą ir suderinamumą, taip pat prevencinę perkančiosios organizacijos sudarytų pirkimo sutarčių vykdymo kontrolę. Analizės 3 skyriuje „Detali Savivaldybės atliktų viešųjų pirkimų analizė“ įvardinta visa eilė Savivaldybėje vykdytų viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo netikslumų, mūsų manymu kilo būtent dėl nepakankamos viešųjų pirkimų vidaus kontrolės.

Išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius Savivaldybės veiklą viešųjų pirkimų vidaus kontrolės srityje ir darbo praktiką, nustatyti šie korupcijos rizikos veiksniai:

4.1. Nepakankamai išsamus ir aiškus vidaus kontrolės reglamentavimas ir valdymas. Tuo neužtikrinamas Savivaldybės veiklos ekonomiškumas, efektyvumas, rezultatyvumas ir skaidrumas.

Pavyzdžiui, Savivaldybės teisės aktai nereglamentuoja Savivaldybės seniūnijų ir Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus (šie Savivaldybės padaliniai pirkimus vykdo individuliai) vykdomų pirkimų kontrolės priemonių nei viename pirkimų etape.

4.2. Neužtikrinamas viešųjų pirkimų vykdymą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų vykdymas. Tuo neužtikrinamas tinkamas nustatyto teisinio reglamentavimo nuostatų įgyvendinimas.

Pavyzdžiui, Savivaldybės viešųjų pirkimų planavimo, inicijavimo, organizavimo, atlikimo ir atsakomybės tvarkos aprašo 29 punktas nurodo, kad Administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius pirkimus inicijuoja, organizuoja ir atlieka laikydamasis savo nustatytos tvarkos, tačiau faktiškai jokios tvarkos šis skyrius nėra nusistatęs.

4.3. Nereglamentuota prevencinės kontrolės srityje vykdoma veikla. Savivaldybėje nepatvirtinta viešųjų pirkimų ar atskirų jo etapų atrankos prevenciniam patikrinimui tvarka ar kiti teisės aktai, kuriuose būtų aiškiai nustatyta viešųjų pirkimų pažeidimų prevencinės kontrolės tvarka, apimtys ir vykdančių darbuotojų įgaliojimai. Tuo neužtikrinama atliekamų procedūrų kontrolė.

Pavyzdžiui, Savivaldybės viešųjų pirkimų planavimo, inicijavimo, organizavimo, atlikimo ir atskaitomybės tvarkos aprašo 28 punktas nurodo, kad Savivaldybės administracijos direktorius turi prižiūrėti „kaip laikomasi viešųjų pirkimų planavimo, verčių skaičiavimo ir pirkimų organizavimo“, tačiau nei šis aprašas, nei kiti Savivaldybės teisės aktai nenumato minėtos priežiūros vykdymo sąlygų, kriterijų ir pan.

4.4. Nepaskirti prevencinę kontrolę atliekantys asmenys. Savivaldybėje nepaskirtas prevencinę pirkimų ir pirkimo sutarčių vykdymo kontrolę atliekantis asmuo, kuris vykdytų išankstinę viešųjų pirkimų proceso procedūros stebėseną, patikrinimą ir suderinimą, taip pat prevencinę Savivaldybės sudarytų pirkimo sutarčių vykdymo kontrolę.

Siekiant sumažinti korupcijos riziką viešųjų pirkimų vidaus kontrolės srityje, siūlome:

1. Atsižvelgiant į Pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų nuostatas, sukurti galimų viešųjų pirkimų pažeidimų prevencinės kontrolės mechanizmą.

2. Savivaldybėje paskirti prevencinę viešųjų pirkimų ir pirkimo sutarčių vykdymo kontrolę atliekantį asmenį, kuris vykdytų išankstinę viešųjų pirkimų proceso procedūros stebėseną, patikrinimą ir suderinimą, taip pat prevencinę Savivaldybės sudarytų pirkimo sutarčių vykdymo kontrolę.

5. MOTYVUOTOS IŠVADOS

1. Išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius Savivaldybės veiklą viešųjų pirkimų organizavimo srityje ir darbo praktiką, atkreipėme dėmesį į šiuos korupcijos rizikos veiksnius:

1.1. Savivaldybėje nereglamentuoti Savivaldybės viešųjų pirkimų planavimo, inicijavimo, organizavimo, atlikimo ir atskaitomybės tvarkos apraše išskirti mokymo paslaugų, Savivaldybės seniūnijų ir Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus atliekami viešieji pirkimai.

1.2. Savivaldybėje nepaskirti už pirkimo poreikio formavimą atsakingi asmenys, nenustatytos jų funkcijos ir atsakomybė.

1.3. Savivaldybėje nenustatyta rinkos tyrimo tvarka, nenumatytos rinkos tyrimą atliekančių darbuotojų funkcijos ir atsakomybė.

1.4. Savivaldybės struktūriniai teritoriniai padaliniai (seniūnijos) neviešina jokios informacijos apie planuojamus vykdyti pirkimus, jų vykdomi pirkimai neįtraukiami į Savivaldybės pirkimų planą.

1.5. Savivaldybėje nepakankamas dėmesys skiriamas pirkimo plano atnaujinimui, neanalizuojamos neplaninių pirkimų poreikio atsiradimo priežastys.

1.6. Savivaldybėje neatskirtos viešųjų pirkimų inicijavimo ir organizavimo funkcijos.

1.7. Savivaldybės teisės aktuose neapibrėžta kokiais atvejais (dėl kokių priežasčių) gali būti inicijuojamas skubus viešasis pirkimas.

1.8. Savivaldybės teisės aktuose nėra įtvirtinta vadovo teisė priimti sprendimus dėl atskiriems pirkimams atlikti konkrečių pirkimo vykdytojų paskyrimo.

1.9. Nepakankamai detaliai reglamentuotos viešųjų pirkimų vykdymo etapo procedūros.

1.10. Savivaldybėje nėra užtikrinama, jog pirkimus organizuotų ir atliktų Administracijos direktoriaus įgaliojimus tam turintys asmenys ir (ar) struktūriniai padalinai.

1.11. Viešųjų pirkimų komisijų darbo reglamentuose nurodomos labai abstrakčios komisijos funkcijos.

1.12. Savivaldybės teisės aktuose nėra reglamentuota perkančiajai organizacijai suteikta teisė kviesti ekspertus.

1.13. Savivaldybės teisės aktuose įtvirtinta pareiga pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą numatyta ne visiems Savivaldybės viešojo pirkimo proceso dalyviams.

1.14. Savivaldybėje nėra sudarytas (paskirtas) nešališkas tiekėjų pretenzijas nagrinėjantis subjektas, nedetalizuotas pretenzijų nagrinėjimo vykdymas.

1.15. Savivaldybėje nėra pagrindžiamas pirkimo objekto skaidymo (neskaidymo) į dalis ar analogiškų pirkimų sujungimo (atskyrimo) tikslingumas.

1.16. Dalis Viešųjų pirkimų skyriaus kompetencijai priskirtų funkcijų dubliuoja ar papildo pirkimų vykdytojų (Viešųjų pirkimų komisijų ir pirkimų organizatorių) atliekamas funkcijas.

1.17. Savivaldybėje nustatytas pirkimų žurnalo pildymo reglamentavimas neužtikrina tinkamo ir teisingo jo pildymo.

1.18. Savivaldybėje nėra reglamentuotos sutarčių, kurias pasirašo seniūnai rengimo ir derinimo procedūros.

1.19. Savivaldybės teisės aktuose neaiškiai reglamentuota sutarčių registravimo procedūra, nenumatyta kas turi rengti ir derinti sutarčių projektus bei neįtvirtinta sutartis derinančių asmenų atsakomybė.

1.20. Savivaldybėje iš esmės nereglamentuotas sutarties vykdymo etapas, nenumatytos viešojo pirkimo sutarties nutraukimo, pratęsimo ir keitimo procedūros.

2. Išanalizavus teisės aktus, reglamentuojančius Savivaldybės veiklą viešųjų pirkimų vidaus kontrolės srityje ir darbo praktiką, atkreipėme dėmesį į šiuos korupcijos rizikos veiksnius:

2.1. Savivaldybės teise aktuose neišsamiai reglamentuota vidaus kontrolė ir jos valdymas.

2.2. Savivaldybėje neužtikrintas tinkamas viešųjų pirkimų vykdymą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų vykdymas.

2.3. Savivaldybėje nereglamentuota prevencinės kontrolės srityje vykdoma veikla.

2.4. Nepaskirti prevencinę kontrolę atliekantys asmenys.

6. PASIŪLYMAI

1.Siekdami sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės viešųjų pirkimų poreikio formavimo etape, siūlome:

1.1. Paskirti už pirkimo poreikio formavimą atsakingus asmenis, nustatyti jų funkcijas ir atsakomybę.

1.2. Nustatyti rinkos tyrimo tvarką, paskirti rinkos tyrimą atliekančius asmenis ir nustatyti jų funkcijas bei atsakomybę.

1.3. Reglamentuoti Savivaldybės darbuotojų mokymo paslaugų pirkimo poreikio formavimo procedūrą.

1.4. Nustatyti seniūnijų ir Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vykdomų pirkimų poreikio formavimo procedūras.

5. Paskirti Savivaldybės pirkimų poreikio formavimo etapo prevencinę kontrolę vykdantį asmenį ir nustatyti jo funkcijas.

2. Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės viešųjų pirkimų planavimo etape, siūlome:

2.1. Reglamentuoti Savivaldybės struktūrinių teritorinių padalinių (seniūnijų) viešųjų pirkimų planavimo procedūras.

2.2. Užtikrinti savalaikį Savivaldybės viešųjų pirkimų plano tikslinimą.

2.3. Nustatyti aiškias ir nedviprasmiškas sąlygas ar aplinkybes, kuriomis remdamasis Savivaldybės administracijos vadovas (ar jo įgaliotas asmuo) gali priimti sprendimą dėl į Savivaldybės pirkimų planą savalaikiai neįtraukto pirkimo atlikimo.

3. Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės viešojo pirkimo inicijavimo ir pasirengimo jam etape, siūlome:

3.1. nustatyti kas yra seniūnijose, Kultūros, švietimo ir sporto skyriuje bei Savivaldybėje atliekamų Savivaldybės darbuotojų mokymo paslaugų pirkimų iniciatorius ir numatyti jo funkcijas.

3.2. Atskirti viešųjų pirkimų inicijavimo funkcijas nuo pirkimo organizavimo.

3.3. Savivaldybės teisės aktuose aiškiai apibrėžti, kada gali būti inicijuojamas skubus prekių, paslaugų ir (ar) darbų viešasis pirkimas bei reglamentuoti jo dalyvius ir procedūras.

3.4. Savivaldybės teisės aktuose įtvirtinti vadovo teisę priimti sprendimus dėl atskiriems pirkimams atlikti konkrečių pirkimo vykdytojų paskyrimo bei numatyti tokių sprendimų sąlygas ar aplinkybes.

4. Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės viešųjų pirkimų vykdymo srityje, siūlome:

4.1. Detaliau reglamentuoti Savivaldybės pirkimų vykdymo procesą, į jį įtraukiant Savivaldybės darbuotojų mokymo paslaugas bei seniūnijų ir Savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus atliekamas pirkimų vykdymo procedūras.

4.2.Užtikrinti, kad viešuosius pirkimus vykdytų tik įgaliojimus tam turintys asmenys/ padaliniai.

4.3. Savivaldybės teisės aktuose reglamentuoti ekspertų įtraukimo į viešųjų pirkimų vykdymą bei jų veiklos organizavimo procedūras, nustatant: kokius duomenis turi išnagrinėti ir įvertinti ekspertus skirti įgalioti Savivaldybės darbuotojai prieš priimdami sprendimą dėl konkretaus asmens tinkamumo būti ekspertu; kaip organizuojamas ekspertų darbas; kokiomis priemonėmis užtikrinamas ekspertų nešališkumas atliekant ekspertinius vertinimus; kokias teises ir pareigas turi ekspertai ekspertinio vertinimo metu, kaip sprendžiami ginčytini klausimai tarp Savivaldybės.

4.4. Svarstyti galimybę dėl nešališkumo deklaracijų ir konfidencialumo pasižadėjimų registrų patvirtinimo ir už jų pildymą atsakingo asmens paskyrimo.

4.5. Svarstyti galimybę dėl nuolatinės pretenzijų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba už pretenzijų nagrinėjimą atsakingo asmens paskyrimo.

4.6. Reglamentuoti tiekėjų pretenzijų nagrinėjimo tvarką.

4.7. Savivaldybės teisės aktuose įtvirtinti Viešųjų pirkimų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpareigojančias visus Savivaldybės vykdomų viešųjų pirkimų procese dalyvaujančius asmenis prieš pradedant vykdyti funkcijas pasirašyti nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.

4.8. Svarstyti galimybę dėl Savivaldybės teisės aktuose įtvirtinimo sąlygų/aplinkybių, kurios pagrįstų sprendimus dėl pirkimo objekto skaidymo (neskaidymo) į dalis ar analogiškų pirkimų sujungimo (atskyrimo).

4.9. Užtikrinti, kad Viešųjų pirkimų skyriaus kompetencijai priskirtos funkcijos nedubliuotų pirkimų vykdytojų (Viešųjų pirkimų komisijų ir pirkimų organizatorių) atliekamų funkcijų.

4.10. Užtikrinti tinkamą Savivaldybės viešųjų pirkimų žurnalo pildymą.

5. Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo etape, siūlome:

5.1. Patikslinti Kauno rajono savivaldybės administracijos sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašą, jame numatant:

- sutarčių, kurias pasirašo seniūnai rengimo ir derinimo procedūras;

- kas turi rengti ir derinti sutarčių projektus;

- asmenų, kurie atlieka sutarčių derinimą atsakomybę;

- aiškias sutarčių registravimo procedūras.

6. Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės viešųjų pirkimų sutarčių vykdymo etape ir užtikrinti sklandų pirkimo sutarčių vykdymą Savivaldybėje, siūlome:

6.1. Reglamentuoti viešojo pirkimo sutarties vykdymo procedūras, xxxx xxxxxxxx:

- veiksmus ir procedūras, kurias turi atlikti viešojo pirkimo sutarties vykdymo etape dalyvaujantys subjektai inicijuodami viešojo pirkimo sutarties nutraukimą, pratęsimą ar keitimą;

- aiškią įsigytų prekių, paslaugų ir darbų priėmimo tvarką;

- Savivaldybės prekių, paslaugų ir darbų priėmimą vykdančių darbuotojų įgaliojimus ir atsakomybę;

- galimybę sudėtingų, didelės apimties pirkimų ir kitais atvejais sutarties vykdymo priežiūrą (administravimą) pavesti ne vienam darbuotojui, o specialiai sudarytai nešališkai ir kompetentingai sutarties administravimo komisijai.

7. Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės viešųjų pirkimų vidaus kontrolės srityje, siūlome:

7.1. Atsižvelgiant į Pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų nuostatas, sukurti viešųjų pirkimų pažeidimų prevencinės kontrolės mechanizmą.

7.2. Savivaldybėje paskirti prevencinę viešųjų pirkimų ir pirkimo sutarčių vykdymo kontrolę atliekantį asmenį, kuris vykdytų išankstinę viešųjų pirkimų proceso procedūros stebėseną, patikrinimą ir suderinimą, taip pat prevencinę Savivaldybės sudarytų pirkimo sutarčių vykdymo kontrolę.

8. Siekiant sumažinti korupcijos riziką Savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) priežiūros ir taisymo (remonto), valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūros ir remonto, aplinkosaugos bei Savivaldybės veiklos informavimo ir viešinimo srityse vykdomuose viešuosiuose pirkimuose, siūlome:

8.1. Svarstyti galimybę dėl preliminarios sutarties Savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbų pirkimuose taikymo.

8.2. Nustatyti kas gali rengti savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbų defektinį aktą, supaprastintą projektą ir lokalines sąmatas bei aiškiai apibrėžti šių dokumentų naudojimą.

8.3. Nustatyti savivaldybės kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbuose susidariusių statybinių medžiagų (naudoto asfalto, išardytų bordiūrų, trinkelių ir pan.) panaudojimo tvarką.

8.4. Numatyti papildomas vidaus kontrolės priemones, užtikrinančias:

• savalaikį Savivaldybės sudarytų sutarčių viešinimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje;

• papildomą kontrolę savivaldybės kelių (gatvių) taisymo (remonto) darbų pirkimo sąlygų rengimo srityje;

- melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūros (remonto) darbų projektų ir jų ekspertizės pirkimų poreikio pagrindimą;

- aiškų perkamų melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūros (remonto) darbų, jų projektų ir projektų ekspertizės objekto apibūdinimą;

- tinkamą melioracijos ir hidrotechnikos statinių priežiūros (remonto) darbų sutarčių vykdymo kontrolę ir priežiūrą;

- Savivaldybės veiklos informavimo ir viešinimo paslaugų poreikio pagrindimą.

8.5. Svarstyti galimybes dėl:

- melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbų techninės priežiūros reglamentavimo;

- Užimtumo didinimo programos lėšomis finansuojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių pagalbinių laikino pobūdžio darbų detalios apskaitos vedimo;

-sprendimo atlikti kitos perkančiosios organizacijos įgaliotą pirkimą sąlygų ar aplinkybių nustatymo;

- sprendimo samdyti teisines paslaugas teikiantį tiekėją poreikio pagrindimo.

9. Siekiant didinti atsparumą korupcijai, siūlome:

9.1. Savivaldybei svarstyti galimybę dėl pirkimų centralizavimo.

9.2. Vykdant mažos vertės pirkimus atsižvelgti į STT 2017-06-23 antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-4722 3 punkte pateiktus siūlymus dėl Mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo nuostatų praktinio įgyvendinimo.

9.3.Vykdant viešuosius pirkimus dažniau taikyti elektroninį aukcioną.

Direktoriaus pavaduotojas Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx

Xxxxxx Xxxxxxxxxx, 8 63 064 141, el. p. xxxxxxx@xxx.xx

Išvados dėl korupcijos rizikos analizės Kauno rajono savivaldybės administracijos veiklos srityse

1 priedas

I.TEISĖS AKTŲ IR DOKUMENTŲ, ANALIZUOTŲ ATLIEKANT KORUPCIJOS RIZIKOS ANALIZĘ, SĄRAŠAS

Lietuvos Respublikos teisės aktai ir dokumentai:

1. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.

2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

3. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas.

4. Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas.

5. Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymas.

6. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 1S-174 „Dėl perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų patvirtinimo“.

7. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymas Nr. 1S-97 „Dėl mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“.

8. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 1S-91 "Dėl perkančiųjų organizacijų supaprastintų viešųjų pirkimų pavyzdinių taisyklių patvirtinimo".

9. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. 1S-222 „Dėl informacijos viešinimo centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

10. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 1S-204 "Dėl viešųjų pirkimų gairių perkančiosios organizacijos vadovui patvirtinimo".

11. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2010 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 1S-22 "Dėl Viešojo pirkimo komisijos nario atmintinės patvirtinimo".

12. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2009 m. rugsėjo 30 d. įsakymas Nr. 1S-96 „Dėl pasiūlyme nurodytos prekių, paslaugų ar darbų neįprastai mažos kainos sąvokos apibrėžimo“.

13. Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V-118 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“.

14. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymas Nr. D1-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė: patvirtinimo“.

15. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. V-49 „Dėl įgaliojimų suteikimo Kauno rajono savivaldybės administracijai organizuoti ir vykdyti pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo Svirno g. 6, Xxxxxxxxxx k., Xxxxxxxxxx xxx., Kauno raj., paslaugų viešąjį pirkimą“

16. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. 3D-6 „ Dėl 2017 m. skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų žemės ūkio ministerijai priskirtoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybei) funkcijoms atlikti paskirstymo tarp savivaldybių sąrašo patvirtinimo“.

17. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 3D-486 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 3D-273 redakcija).

18. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. 3D-271 „Dėl valstybės biudžeto specialiosiomis tikslinėmis dotacijomis einamiesiems tikslams finansuoti melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje prioritetų“.

19. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. 3D-1 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“ patvirtinimo“.

20. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 28 d. įsakymas Nr. 3D-803 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.05.01:2015 „Melioracijos statinių projekto ekspertizė ir melioracijos statinių ekspertizė“ patvirtinimo“.

21. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr.3D-218 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo“.

II. ANALIZUOTŲ IR VERTINTŲ TEISĖS AKTŲ IR KITŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS

1. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas Nr. ĮS-1522 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų planavimo, inicijavimo, organizavimo, atlikimo ir atskaitomybės tvarkos aprašo patvirtinimo“.

2. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 8 d. įsakymas

Nr. ĮS-410 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. viešųjų pirkimų plano patvirtinimo“.

3. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. ĮS-2582 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. ĮS-410 pakeitimo“.

4. Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus VP žurnalas už 2017 metus.

5. Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. pirkimų registracijos žurnalas.

6. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymas

Nr. ĮS-367 „Dėl Viešųjų pirkimų skyriaus nuostatų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“.

7. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimas Nr. TS-205 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašo patvirtinimo“.

8. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. ĮS-1813 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“.

9. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. ĮS-768 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamento patvirtinimo“.

10. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. ĮS-1839 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“.

11. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. ĮS-2105 „Dėl statybos rangos darbų, įgyvendinant projektus „Neformaliojo švietimo infrastruktūros tobulinimas Kauno rajono savivaldybėje“, „Viešosios erdvės atnaujinimas prie pastato Instituto g. 20, Raudondvario k., Kauno r.“ ir „ Kauno rajono savivaldybės Ilgakiemio kaimo infrastruktūros sutvarkymas ir pritaikymas kaimo bendruomenės poreikiams viešųjų pirkimų komisijos sudarymo“.

12. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 8 d. įsakymas Nr. ĮS-830 „Dėl Kauno rajono Xxxxx Xxxxxxxxxx gimnazijos pastato mokyklos g. 14, Čekiškėje, rekonstravimo darbų viešojo pirkimo komisijos sudarymo“.

13. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. įsakymas NR. ĮS-1751 „Dėl pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo Svirno g.6, Eigirgalos k., Xxxxxxxxxx sen., Kauno r., paslaugų viešojo pirkimo komisijos sudarymo“.

14. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai dėl pirkimo organizatorių skyrimo: 2014 m. gegužės 14 d. įsakymas Nr. ĮS-808, 2015 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. ĮS-634, 2015 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. ĮS-1136, 2016 m. sausio 14 d. įsakymas Nr. ĮS-75, 2016 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. ĮS-537, 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. ĮS-1558, 2016 m. spalio 18 d. įsakymas Nr. ĮS-1942, 2016 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. ĮS-2172; 2017 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. ĮS-15, 2017 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. ĮS-16, 2017 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. ĮS-313, 2017 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. ĮS-590, 2017 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. ĮS-1133, 2017 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. ĮS-1220, 2017 rugsėjo 13 d. įsakymas Nr. ĮS-1779.

15. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. ĮS-1751 „Dėl pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo Svirno g. 6, Eigirgalos k., Xxxxxxxxxx sen., Kauno r., paslaugų viešojo pirkimo komisijos sudarymo“.

16. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. ĮS-2493 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos vardu sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

17. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. TS-371“Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programų lėšų, skirtų Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams ir gatvėms projektuoti, tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, naudojimo ir skirstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2016 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. TS-76 redakcija).

18. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. TS-58„Dėl Kauno rajono savivaldybės 2017 metų ataskaitos apie Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimą ir atliktus darbus patvirtinimo“.

19. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017-01-26 sprendimas Nr. TS-45 „Dėl Kauno rajono savivaldybės viešųjų darbų 2017 m. I ir II ketvirčių programos patvirtinimo“.

20. Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017-01-26 sprendimas Nr. TS-46 „Dėl Kauno rajono savivaldybės 2017 m. viešųjų darbų, teikiančių socialinę naudą vietos bendruomenei, skirtų padėti palaikyti ir (ar) plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą, sąrašo patvirtinimo“.

21. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. ĮS – 378 „Dėl Kauno rajono darbdavių, įgyvendinsiančių 2017 m. I ir II ketvirčių programos viešuosius darbus, sąrašo patvirtinimo“.

22.Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017-06-29 sprendimas Nr. TS-254 „Dėl Kauno rajono savivaldybės užimtumo didinimo 2017 m. programos patvirtinimo“.

23. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-07-03 įsakymas Nr. ĮS-1320 „Dėl Kauno rajono darbdavių, įgyvendinsiančių 2017 m. III ir IV ketvirčių Kauno rajono savivaldybės užimtumo didinimo programos laikinuosius darbus, sąrašo patvirtinimo“.

24. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. ĮS-2215 „Dėl skyrimo asmenų, atsakingų už Kauno rajono savivaldybės administracijos vardu sudarytų viešojo pirkimo sutarčių vykdymą“.

25. Kauno rajono savivaldybės administracijos sudarytos sutartys: 2014 m. kovo 27 d. Projektavimo paslaugų sutartis Nr. S-403, 2014 m. gegužės 20 d. Ekspertizės paslaugų pirkimo sutartis Nr. S-583, 2016 m. kovo 15 d. sutartis Nr. S-441, 2016 m. lapkričio 16 d. Teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. S-1240 .

26. Kauno rajono savivaldybės mero 2018 m. kovo 2 d. raštu Nr. MSD pateikta informacija apie: Savivaldybės kreipimasi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl sutikimo nutraukti pirkimo procedūras ar pakeisti pirkimo sąlygas, nutrauktus pirkimus, sutarčių pakeitimus, gautas tiekėjų pretenzijas, pretenzijų nagrinėjimo vykdytojus, prevencinę kontrolę atliekančius asmenis, sutarčių vykdymo kontrolę, Savivaldybės darbuotojų tarnybinius nusižengimus, korupcijos prevencijos programą ir jos įgyvendinimo ataskaitas.

27. Kauno rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus 2018 m. sausio 10 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos Raudondvario seniūnijos ūkinės ir finansinės veiklos vidaus audito ataskaita Nr. VAA18-01.

28. Kauno rajono savivaldybės interneto svetainėje xxxx://xxx.xxx.xx/,Xxxxxxx pirkimų tarnybos interneto svetainėje xxxx://xxx.xxx.xx, Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje CVP IS, STT interneto svetainėje xxxx://xxx.xxx.xx/xx/xxxx/xxxxxxx-xx-xxxxxxxx/ ir kitose interneto svetainėse skelbiama informacija, susijusi su analizuojamomis veiklos sritimis.

Vertinant Savivaldybės Korupcijos prevencijos programą analizuoti teisės aktai ir dokumentai:

1. Lietuvos Respublikos nacionalinė kovos su korupcija 2015–2025 metų programa, patvirtinta 2015 m. kovo 10 d. Vyriausybės nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 metų programos patvirtinimo“.

2. Savivaldybės korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijos, patvirtintos STT direktoriaus 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 185.

3. Kauno rajono savivaldybės 2015-2020 metų korupcijos prevencijos programa, patvirtinta Savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. TS- 371.

4. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 3 d. raštu Nr. SD-486 pateikta Kauno rajono savivaldybės korupcijos prevencijos 2015-2020 m. programos įgyvendinimo 2017 m. ataskaita.

______________________________________________________________

Išvados dėl korupcijos rizikos analizės Kauno rajono savivaldybės administracijos veiklos srityse

2 priedas

Eilės Nr.	STT pasiūlymai	Savivaldybės planuojamos įgyvendinti priemonės
Antikorupcinis kai kurių veiklos sričių vertinimas
	Išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės nurodyti pasiūlymai, susiję su viešųjų pirkimų inicijavimu ir atlikimu, sudarytų sutarčių vykdymu.	Atsižvelgta – detalizuoti, nurodyti, kaip atsižvelgta. Atsižvelgta iš dalies – detalizuoti, nurodyti, kaip. Pagrįsti, kodėl atsižvelgta tik iš dalies. Neatsižvelgta – pagrįsti, kodėl neatsižvelgta.
	Išvadoje dėl korupcijos rizikos analizės nurodyti pasiūlymai, susiję su leidimų kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje, išdavimu bei savivaldybei (valstybei) nuosavybės teise priklausančių nukirstų medžių tvarkymu ir naudojimu.	Atsižvelgta – detalizuoti, nurodyti, kaip atsižvelgta. Atsižvelgta iš dalies – detalizuoti, nurodyti, kaip. Pagrįsti, kodėl atsižvelgta tik iš dalies. Neatsižvelgta – pagrįsti, kodėl neatsižvelgta.

Išvados dėl Kauno rajono savivaldybės

korupcijos rizikos analizės

3 priedas

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS 2015 – 2020 METŲ KORUPCIJOS PREVENCIJOS PROGRAMOS VERTINIMAS

Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT), siekdama užtikrinti korupcijos prevencijos sistemos ir jos priemonių veikimo efektyvumą bei turėdama tikslą perduoti kaupiamą patirtį savivaldybėms rengiant antikorupcines programas, atsižvelgdama į Savivaldybės korupcijos prevencijos programos rengimo rekomendacijas⁴⁰, patvirtintas STT direktoriaus 2014 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 185 (toliau – Programos rengimo rekomendacijos), Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos⁴¹, patvirtintos 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 (toliau - NKKP) nuostatas, atliko Kauno rajono savivaldybės 2015-2020 metų korupcijos prevencijos programos⁴², patvirtintos Savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. TS-371 (toliau – Programa) bei Savivaldybės antikorupcinės veiklos tobulinimo (korupcijos prevencijos programos) priemonių plano 2015-2020 metams (toliau – Priemonių planas) vertinimą. Taip pat įvertintas Programos įgyvendinimas 2017 m. pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. kovo 3 d. raštu Nr. SD-486 parengtą Kauno rajono savivaldybės korupcijos prevencijos 2015-2020 m. programos įgyvendinimo 2017 m. ataskaitą⁴³ (toliau – Programos įgyvendinimo ataskaita).

Vertinimą atliko STT Kauno valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkė Xxxxx Xxxxxxxxxxx.

Įvertinus Programą nustatyta:

1. Lietuvos Respublikos Seimui 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 patvirtinus 2015-2025 metų NKKP, Savivaldybė neatnaujino Programos nuostatų.

NKKP 39 p. numatyta, kad „Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į Programos nuostatas, tvirtina ir atnaujina savivaldybių kovos su korupcija programas“. Savivaldybės Programa buvo patvirtinta 2014 metais ir nei karto nebuvo atnaujinta. Taip pat NKKP 41 punkte numatyta, kad savivaldybių įstaigų kovos su korupcija programose turi būti numatomos priemonės, kuriomis būtų:

- padidintas viešumas ir atvirumas teikiant viešąsias ir administracines paslaugas ir priimant sprendimus;

- padidintas veiklos procedūrų skaidrumas ir aiškumas;

- užtikrintas darbuotojų patikimumas, lojalumas ir sąžiningumas;

- visuomenė motyvuojama elgtis sąžiningai, pranešti apie korupciją;

- pagerinta valdymo kokybė;

- sumažinta našta verslui;

- padidintas pajamų ir išlaidų viešumas;

- padidintas turto tvarkymo skaidrumas.

Rekomendacija

Atsižvelgiant į NKKP nuostatas peržiūrėti ir esant būtinumui atnaujinti Savivaldybės Programą.

2. Savivaldybė, rengdama naujo laikotarpio programą, neatliko ankstesnės Programos veiksmingumo ir (ar) poveikio vertinimo.

Rekomendacija

Kryptingai siekiant Savivaldybės Programoje numatytų tikslų, būtina įvertinti ankstesnės programos veiksmingumą, t. y. įvertinti, ar įvykdžius Programos priemones pašalinti ar sumažinti nustatyti korupcijos rizikos veiksniai, ar būtina nustatyti naujas priemones šiems korupcijos rizikos veiksniams šalinti ar mažinti. (Programos rengimo rekomendacijų 29 p.). Atsižvelgiant į tai, kad Savivaldybės Programa patvirtinta ilgam laikotarpiui (5 metams), rekomenduojame Programos veiksmingumo vertinimą atlikti periodiškai ir esant būtinumui, atnaujinti Programą bei Priemonių planą.

3. Programoje nepateikti aplinkos analizės atlikimo rezultatai ir Savivaldybės vertinti rizikingi korupcijos požiūriu vidiniai ir išoriniai veiksniai.

Kadangi rengiant Programą nebuvo atlikta aplinkos analizė, neaišku kokiais kriterijais vadovaujantis buvo išskirtos Savivaldybės veiklos sritys, kuriose gali pasireikšti korupcija (III Programos skyrius).

Rekomendacija

Siekiant, kad Programa būtų orientuota į aktualiausias Savivaldybės problemas, būtina atlikti aplinkos analizę. Aplinkos analizė apima išorinių ir vidinių veiksnių, grėsmių ir galimybių analizę, todėl norint nustatyti rizikingiausias Savivaldybės veiklos sritis, būtina įvertinti sociologinių tyrimų duomenis, analizuoti duomenis, gautus atlikus korupcijos rizikos valdymo vertinimo auditą, per Savivaldybėje atliktą korupcijos pasireiškimo tikimybės nustatymo procedūrą gautus duomenis, taip pat surinktą informaciją apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir tarnybinius nusižengimus (Programos rengimo rekomendacijų 14 punktas).

4. Savivaldybės Programos įgyvendinimo ataskaitos neskelbiamos Seimo teisės aktų registre.

Susipažinus su Seimo teisės aktų registre Savivaldybės skelbiama informacija nustatyta, kad jame patalpinta Savivaldybės įgyvendinama programa⁴⁴, tačiau neskelbiamos Programos įgyvendinimo ataskaitos už 2015, 2016 ir 2017 metus.

Rekomendacija

Atsižvelgiant į NKKP 43 punktą⁴⁵ bei Programos rengimo rekomendacijų 24 punktą, rekomenduojame Programos vykdymo ataskaitas skelbti viešai ne tik Savivaldybės interneto tinklapyje, bet ir Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje bei Programą įgyvendinančių Savivaldybės įstaigų bei įmonių interneto svetainėse.

5. Priemonių plano struktūra iš esmės atitinka Programos rengimo rekomendacijose siūlomą struktūrą, tačiau atkreiptinas dėmesys į kai kuriuos aspektus:

- Priemonių plane 8-ų priemonių laukiamo rezultato kriterijai įvardijami žodžiu „skaičius“. Pavyzdžiui: „Įvykusių susitikimų skaičius“ (1.1 priemonė), „Mokymų ir konsultacijų bei dalyvavusiųjų skaičius“ (21.2 priemonė), „Renginių antikorupcine tema skaičius“ (24.2 priemonė). Dėl to Programos ir Priemonių plano įgyvendinimo perspektyvos sudaro deklaratyvumo įspūdį. Manytina, kad parenkant priemonių vertinimo kriterijus racionaliausia būtų nurodyti konkrečius ar minimalius pamatuojamus dydžius, pavyzdžiui: x (arba nemažiau kaip x) susitikimų, x (arba ne mažiau kaip x) renginių antikorupcine tema skaičius, mokymuose dalyvaus x proc. (arba nemažiau kaip x proc.) darbuotojų ir pan.

- Dalis Priemonių plane numatytų priemonių yra sietinos su valstybės ar savivaldybės įstaigų arba valstybės tarnautojų pareigomis (funkcijomis), kurių vykdymą numato teisės aktai. Prie tokių priemonių priskirtinos: 4.1 priemonė – „Pagal parengtą metodiką atlikti antikorupcinį teisės aktų vertinimą. Ypatingą dėmesį skirti antikorupciniu požiūriu vertinant teisės aktų projektus, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, taip pat kitais visuomenei reikšmingais klausimais“, 19.1 priemonė – „Kontroliuoti, ar asmenys laiku ir tinkamai pateikia privačių interesų deklaracijas ir pagal poreikį juos konsultuoti“, 22.1 priemonė – „Viešai skelbti Savivaldybės korupcijos prevencijos programą ir jos įgyvendinimo priemonių planą interneto svetainėje xxx.xxx.xx skiltyje „Korupcijos prevencija““, 24.1 priemonė – Vykdyti korupcijos prevencijai skirtą švietimą bendrojo lavinimo mokyklose, kultūros ir švietimo įstaigose“. Manome, kad būtų tikslinga į Priemonių planą įtraukti ne jau numatytas teisės aktų normas, o jas detalizuoti, numatant, kaip jos bus įgyvendinamos.

- Daugumos priemonių plane numatytų priemonių įgyvendinimo terminai yra netikslūs, nenumatyta, kaip ir kokiu periodiškumu jos bus įgyvendinamos. Pavyzdžiui, 9-ų priemonių įgyvendinimo terminas - „nuolat“, 2-ų – „kasmet‘, 5-ų – 2015-2020 m. (t. y. visą Programos įgyvendinimo laikotarpį). Siekiant, kad numatytos priemonės būtų laiku ir tinkamai įgyvendintos, būtina kuo tiksliau ir aiškiau įvardinti ne tik priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijus, bet ir numatyti tikslius priemonių įgyvendinimo terminus.

- Savivaldybei nustačius korupcijos pasireiškimo tikimybę ir įvardinus galimas rizikas, būtina numatyti ir įgyvendinti priemones jiems valdyti. Šias priemones siūlome įtraukti į Programos įgyvendinimo Priemonių planą, taip pat Korupcijos rizikos analizės metu STT pasiūlytas priemones.

Įvertinus Programos įgyvendinimą 2017 m. nustatyta:

1. Programoje nenumatyta būtinybė kasmet teikti Savivaldybės tarybai informaciją apie Programos įgyvendinimo eigą ir veiksmingumą.

Pagal Programos nuostatas, „Kiekvienų metų Programos įgyvendinimo priemonių plano vykdymo ataskaitą parengia Administracijos direktorius ir teikia ją vertinti Antikorupcijos komisijai<...>“ (Programos 23 p.). Savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. TS-249 patvirtintuose Savivaldybės Antikorupcijos komisijos nuostatuose (toliau – Komisijos nuostatai) įtvirtinta Antikorupcijos komisijos funkcija – „Dalyvauja rengiant kovos su korupcija programas ir teikia išvadas Tarybai dėl šių programų ir jų įgyvendinimo“ (Komisijos nuostatų 8.2 p.).

Susipažinus su Savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. TS-138 „Dėl pritarimo Kauno rajono savivaldybės antikorupcijos komisijos 2017 m. veiklos ataskaitai“ (toliau - Komisijos ataskaita) nustatyta, kad Komisijos ataskaitoje nepateikiama informacija apie Programos įgyvendinimo eigą ir veiksmingumą, nurodoma tik tai, kad Programa ir Programos įgyvendinimo ataskaitos skalbiamos Savivaldybės interneto tinklapyje.

Rekomendacija

Programoje numatyti nuostatą, kad Antikorupcijos komisija kasmet teikia išvadas Tarybai apie Programos įgyvendinimo eigą ir veiksmingumą.

2. Programos įgyvendinimo ataskaitos rengiamos aprašomąja forma, dėl ko sudėtinga nustatyti kurios priemonės įgyvendintos ir kokia apimti.

- Programos įgyvendinimo ataskaitoje informacija pateikiama nenuosekliai, nesilaikant priemonių išdėstymo Priemonių plane eiliškumo pagal tikslus ir uždavinius (dažnai nenurodomas Priemonių plane numatytos priemonės eilės numeris), dėl ko sudėtinga atsekti, kuri priemonė įgyvendinta, kuri ne.

- Programos įgyvendinimo ataskaitoje pateikiama informacija tik apie įgyvendintas priemones. Neanalizuojamos priežastys, kodėl kai kurios priemonės neįgyvendinamos. Pagal Priemonių plane numatytus priemonių įgyvendinimo terminus, 2017 m. turėjo būti įgyvendinama 19 priemonių, tačiau apie kai kurias iš jų Programos įgyvendinimo ataskaitoje nėra jokios informacijos. Pavyzdžiui, ataskaitoje nerašoma, kaip sekėsi įgyvendinti 4.1, 11.1, 19.1 priemones, kurios pagal Programos priemonių plane numatytą įvykdymo terminą turi būti įgyvendinamos nuolat.

- Aprašant įgyvendintas priemones nepateikiama esminė informacija įrodanti priemonės įgyvendinimo apimtį, t. y. priemonės įgyvendinimas nevertinamas pagal konkrečiai priemonei numatytus laukiamo rezultato kriterijais. Pavyzdžiui, Priemonių plano 1.1 priemonės – „Savivaldybės administracijos skyrių darbuotojai kartu su savivaldybės seniūnijomis pagal sudarytą grafiką organizuoja susitikimus su seniūnijų bendruomene <...>“ įgyvendinimo rezultatas turi būti išreiškiamas įvykusių susitikimų, dalyvavusių savivaldybės darbuotojų ir gyventojų skaičiumi, tačiau Programos įgyvendinimo ataskaitoje nerašoma, kiek konkrečiai 2017 m. įvyko susitikimų. Kadangi daugumos priemonių įgyvendinimas neapibrėžtas pagal numatytus laukiamo rezultato kriterijus, bus sudėtinga įvertinti Programos veiksmingumą.

- Priemonių plane numatytos 4 priemonės susijusios su Savivaldybės įstaigų ir įmonių darbuotojų antikorupciniais mokymais (Priemonių plano 6.1, 12.3, 20.1, 21.2 priemonės), tačiau iš Programos įgyvendinimo ataskaitoje pateiktos informacijos nėra visiškai aišku, kiek konkrečių mokymų buvo organizuota ir kiek darbuotojų juos išklausė.

Rekomendacija

Siekiant aiškiai ir tiksliai matyti Programos įgyvendinimo rezultatą pagal laukiamo rezultato kriterijus, siūlome informaciją apie įgyvendintas ar neįgyvendintas priemones pateikti ne tik aprašomąja forma, bet ir lentelės forma (Priemonių plane, įterpiant atskirą skiltį „Priemonės įgyvendinimo rezultatas“).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Savivaldybė atsižvelgė ne į visas STT rekomendacijas, kurios buvo pateiktos 2014 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 4-01-3577, įvertinus Savivaldybės tarybos 2013 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. TS-68 patvirtintą Kauno rajono savivaldybės 2013-2014 m. korupcijos prevencijos programą.

------------------------------------

1 2017-05-02 įstatymo Nr. XIII-327 redakcija.

2 Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymas Nr.1S-97 “Dėl mažos vertės pirkimų tvarkos aprašo patvirtinimo“.

3 Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2011 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr.1S-174 „Dėl perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolės rekomendacijų patvirtinimo“.

4 Viešųjų pirkimų įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

5 Suvestinė redakcija nuo 2017-01-1 iki 2017-06-30.

6 Prieiga per internetą:

xxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxx/xxxxxxxxx/xxxxx/Xxxxxxxxxxxx_0000_x_xxxxxxxxxx_xxxxxxx_xxxxxxx_xxxxxxx_xxxxxxxxxx_xxxxxxxxxx.xxx

7 Tarptautiniai ir supaprastinti (be mažos vertės) pirkimai.

8 Aprašo II skyrius „Viešųjų pirkimų planavimas“.

9 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. ĮS-282 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. ĮS-410 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos 2017 m. viešųjų pirkimų plano sudarymo“ pakeitimo.

10 Viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo rekomendacijos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1S-73“Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo rekomendacijų patvirtinimo“.

11 Viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo rekomendacijos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. lapkričio 29 d. įsakymas Nr. 1S-73 „Dėl viešojo pirkimo komisijos sudarymo ir jos veiklos organizavimo rekomendacijų patvirtinimo“.

12 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. ĮS-367 „Dėl Viešųjų pirkimų skyriaus nuostatų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“.

13 Kauno rajono savivaldybės direktoriaus 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymas Nr. ĮS-2493 „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos sudaromų sutarčių pasirašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

14 pagal Sutarčių aprašo 8 punktą sutarčių derintojai - atitinkamą sritį kuruojantis Savivaldybės administracijos skyrius, Teisės skyrius, Biudžeto ir finansų skyrius.

15 Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. V-118 „Dėl dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo“.

16 Preliminariosios sutartys gali būti sudaromos tais atvejais, kai dėl didelės pirkimo objekto apimties reikalingi keli tiekėjai; kai nėra aišku, ar prekės, paslaugos ar darbai apskritai bus reikalingi; kai nėra aiškūs tikslūs paslaugų, prekių ar darbų kiekiai ir pan. Preliminariųjų sutarčių sudarymą reglamentavo Viešųjų pirkimų įstatymo 63 straipsnio nuostatos.

17 LR Aplinkos ministro 2016-11-07 įsakymo Nr. D1-738 ‚Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė: patvirtinimo“6.10 ir 29.7 punktai.

18 Kauno rajono savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. TS-371“Dėl Kelių priežiūros ir plėtros programų lėšų, skirtų Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės keliams ir gatvėms projektuoti, tiesti, taisyti (remontuoti), prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti, naudojimo ir skirstymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2016 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. TS-76 redakcija).

19 Statinio statybos techninė priežiūra – statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos techninė priežiūra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų. Statinių statybos techninė priežiūra privaloma , kai statybos darbai turi būti vykdomi vadovaujantis: statybos projektu, rekonstravimo projektu, pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektu, kapitalinio remonto projektu, griovimo projektu, griovimo aprašu.

20 213,0 tūkst. eurų dotacija Savivaldybei skirta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 3D-6 „ Dėl 2017 m. skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų žemės ūkio ministerijai priskirtoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybei) funkcijoms atlikti paskirstymo tarp savivaldybių sąrašo patvirtinimo“.

21 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. birželio 21 d. įsakymas Nr. 3D-486 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 3D-273 redakcija).

22 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. 3D-271 „Dėl valstybės biudžeto specialiosiomis tikslinėmis dotacijomis einamiesiems tikslams finansuoti melioracijos darbų žemės ūkio paskirties žemėje prioritetų“.

23 Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 19 d. įsakymas Nr. S-91 „Dėl informacijos viešinimo centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo“.

24 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. 3D-1 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.05.01:2005 „Melioracijos statinių projektavimas“ patvirtinimo.

25 Melioracijos statinių remontas (paprastasis) – darbai, kuriais atstatomi sugedę esami melioracijos statiniai, nekeičiant jų buvusių parametrų bei konstrukcijos (keičiami sulūžę, suirę, perklojami užsidumblinę ar susidėvėję vamzdžiai, atstatomos drenažo žiotys, kontroliniai šuliniai, įrengiami vandens nuleistuvai, stiprinami hidrotechniniai statiniai ir panašiai).

26 pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 3D-803 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.05.01:2015 „Melioracijos statinių projekto ekspertizė ir melioracijos statinių ekspertizė“ patvirtinimo 12 punkto nuostatas projekto ekspertizė yra įforminama 13 punkte nustatytos sudėties projekto ekspertizės aktu.

27 Savivaldybės administracija tam naudoja melioracijos griovių, jų įrenginių remonto darbų projektuose pateiktus darbų kiekių žiniaraščius.

28 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. balandžio 16 d. įsakymas Nr.3D-218 „Dėl melioracijos techninio reglamento MTR 1.12.01:2008 „Melioracijos statinių techninės priežiūros taisyklės“ patvirtinimo.

29 Savivaldybės vykdomos Viešųjų darbų programos (nuo 2017 m. liepos 1 d. - Užimtumo didinimo programa) įgyvendinimui sudaromas viešųjų darbų, teikiančių socialinę naudą vietos bendruomenei, skirtų padėti palaikyti ir (ar) plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą, sąrašas į kurį yra įtraukiami Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių (valdymas patikėjimo teise) pagalbiniai laikino pobūdžio darbai, kuriuos Savivaldybės darbuotojų paaiškinimu sudaro rankiniu būdu atliekami melioracijos ir hidrotechnikos statinių latakų išvalymo, augalinio sluoksnio nuvalymo nuo plokščių, šlaitų, kraštų šienavimo bei krūmų kirtimo darbai. Šiuo atveju minėtiems darbams nėra nustatomi jokie profesiniai ar kvalifikaciniai reikalavimai.

30 Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017-01-26 sprendimas Nr. TS-46 „Dėl Kauno rajono savivaldybės 2017 m. viešųjų darbų, teikiančių socialinę naudą vietos bendruomenei, skirtų padėti palaikyti ir (ar) plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą, sąrašo patvirtinimo“.

31 Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017-06-29 sprendimas Nr. TS-254 „Dėl Kauno rajono savivaldybės užimtumo didinimo 2017 m. programos patvirtinimo“.

32 Prieiga per tinklalapį xxxx://xxx.xx.xx/XX/xxxxxxx.xxx0?xxxxxxx_xxx00000.

33 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. V-49 „Dėl įgaliojimų suteikimo Kauno rajono savivaldybės administracijai organizuoti ir vykdyti pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo Svirno g. 6, Xxxxxxxxxx k., Xxxxxxxxxx xxx., Kauno raj., paslaugų viešąjį pirkimą.

34 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 7 d. įsakymas Nr. ĮS-1751 „Dėl pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo Svirno g. 6, Eigirgalos k., Xxxxxxxxxx sen., Kauno r., paslaugų viešojo pirkimo komisijos sudarymo“.

35 2016 m. lapkričio 16 d. Teisinių paslaugų teikimo sutartis Nr. S-1240.

36 „2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Europos Sąjungos tiesiogiai taikomais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Konstitucija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, kitais teisės aktais“.

37 127 tūkst. eurų vertės Savivaldybės veiklos informavimo ir viešinimo paslaugų supaprastintas atviras pirkimas buvo įtrauktas į Savivaldybės 2017 metų viešųjų pirkimų planą. Pirkimas buvo suskaidytas į 5 dalis (I pirkimo dalis (81 tūkst. eurų, su PVM) - informacijos paruošimas ir publikavimas nacionaliniuose, regionų bei specializuotos spaudos leidiniuose; II pirkimo dalis (12 tūkst. eurų, su PVM) – informacijos patalpinimas internete; III pirkimo dalis (15 tūkst. eurų, su PVM) – informacijos sklaida TV kanalais; IV pirkimo dalis (10 tūkst. eurų, su PVM) – informacijos sklaida radijo kanalais; V pirkimo dalis (9 tūkst. eurų, su PVM) – filmavimo paslaugos) kiekvienai dalei pasirašant atskirą sutartį.

38 Kai prireikia iš to pateis tiekėjo pirkti papildomų darbų, paslaugų ar prekių, kurie nebuvo įtraukti į pirminį pirkimą, kai yra visos šios sąlygos kartu: a) tiekėjo pakeitimas negalimas dėl ekonominių ar techninių priežasčių, tokių kaip pagal pirminį pirkimą įsigytos įrangos, paslaugų ar įrenginių pakeičiamumo ir sąveikumo reikalavimų užtikrinimas, ir dėl to, kad perkančiajai organizacijai sukeltų didelių nepatogumų ar nemažą išlaidų dubliavimą; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų, o bendra atskirų pakeitimų pagal šį punktą vertė - 100 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

39 Perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį ir pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų teisės aktams arba teisėtiems tiekėjų komerciniams interesams arba trukdytų laisvai konkuruoti tarpusavyje, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo pirkimo sutarties sudarymo ar jos sąlygų pakeitimo turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.

40 Prieiga per internetą: xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/x0xxxx00xx0000x0xx00xxxx000000x0.

41 Prieiga per internetą: xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/00x000x0xxxx00x0xxx0x00xxx000000.

42 Prieiga per internetą: xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxx-xxxxxxxxxx/xxxxxxxxxx-xxxxxxxxxxx-xxxxxxxx/.

43 Prieiga per internetą: xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxx/0000/xx-000.xxx

44 Prieiga per internetą: xxxxx://xxx.x-xxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxXxx/0x0xxx00000x00x000x0x00x0xxx00xx.

45 LR Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“ 43 punktas - „ Šakinių, institucinių, valstybės ir savivaldybių įstaigų kovos su korupcija programų projektai, patvirtintos programos, jų vykdymo ataskaitos turi būti skelbiami viešai, Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje ir programas vykdančių institucijų interneto svetainėse.“

Biudžetinė įstaiga	Tel. (8 706) 63 335	Duomenys kaupiami ir saugomi
A. Jakšto g. 6, 01105 Vilnius	El. p. xxxxxxxxxx@xxx.xx	Juridinių asmenų registre
		Kodas 188659948