UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „SŪDUVOS VANDENYS“ DARBO TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS
UŽDAROSIOS AKCINĖS BENDROVĖS „SŪDUVOS VANDENYS“ DARBO TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ (toliau – darbdavys, įmonė) darbo taryba (toliau - darbo taryba) renkama Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - Darbo kodeksas) 171 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Darbo taryba sudaroma iš 5 narių trejų metų kadencijai, kuri pradedama skaičiuoti nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios. Darbo tarybos narių skaičius gali keistis priklausomai nuo pakitusio darbuotojų skaičiaus įmonėje ir nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 170 straipsnio 1 dalimi.
3. Darbo taryba savo veikloje vadovaujasi Darbo kodeksu, kitais įstatymais, darbdavio ir darbo tarybos susitarimais, kitos darbo teisės normomis ir šiuo veiklos reglamentu.
II. NARYSTĖ DARBO TARYBOJE
4. Į darbo tarybą išrinktas darbuotojas darbo tarybos nariu laikomas nuo darbo tarybos rinkimų balsavimo rezultatų paskelbimo. Darbuotojas, esantis atsarginių darbo tarybos narių sąraše, darbo tarybos nariu vietoj narystę darbo taryboje pabaigusio darbuotojo tampa nuo darbo tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinami jo, kaip naujo darbo tarybos nario, įgaliojimai, priėmimo.
5. Narystė darbo taryboje pasibaigia:
1) atsistatydinus iš darbo tarybos;
2) nutrūkus darbo santykiams;
3) mirus darbo tarybos nariui;
4) įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo darbo tarybos nario išrinkimas į darbo tarybą pripažintas neteisėtu;
5) pasibaigus darbo tarybos kadencijai;
atstatydinus iš darbo tarybos, kai to raštu pareikalauja ne mažiau kaip trečdalis darbdavio ar darbovietės darbuotojų, turinčių rinkimų teisę. Darbo taryba, gavusi tokį darbuotojų rašytinį reikalavimą, ne vėliau kaip per tris savaites turi surengti slaptą darbuotojų balsavimą, kuris yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbdavio ar darbovietės darbuotojų. Darbo tarybos narys atstatydinamas, jeigu už tai balsavo daugiau kaip du trečdaliai balsuojant dalyvavusių darbuotojų.
6) tapus darbdaviu arba pagal įstatymus, įgaliojimus ar steigimo dokumentus darbdaviui atstovaujančiu asmeniu.
III. DARBO TARYBOS TEISĖS IR PAREIGOS
6. Darbo taryba turi teisę:
1) dalyvauti informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą;
2) Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir terminais gauti iš darbdavio ir iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti;
3) teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo;
4) inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės, jeigu darbdavys nevykdo darbo teisės normų reikalavimų ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimų;
5) esant būtinybei aptarti svarbius darbdavio darbuotojų ekonominius, socialinius ir darbo klausimus, sušaukti visuotinį darbdavio ar darbovietės darbuotojų susirinkimą
(konferenciją), suderinus su darbdaviu susirinkimo (konferencijos) datą, laiką ir vietą;
6) atlikti kitus veiksmus, neprieštaraujančius Darbo kodeksui, kitoms darbo teisės normoms, ir veiksmus, nustatytus darbo teisės normose ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose.
7. Darbo taryba privalo:
1) atlikti savo funkcijas laikydamasi Darbo kodekso, kitų įstatymų ir kitų darbo teisės normų reikalavimų bei darbo tarybos ir darbdavio susitarimų;
2) atlikdama savo funkcijas, atsižvelgti į visų darbdavio darbuotojų teises ir interesus, nediskriminuoti atskirų darbuotojų, jų grupių ar atskirų darboviečių darbuotojų;
3) informuoti darbuotojus apie savo veiklą kiekvienais metais viešai pateikdama įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams metinės darbo tarybos veiklos ataskaitą ar kitu darbo tarybos veiklos reglamente nustatytu būdu;
4) raštu informuoti darbdavį apie savo įgaliotus narius;
5) jeigu darbdavio lygmeniu veikia viena ar kelios profesinės sąjungos, abipusio pasitikėjimo pagrindais bendradarbiauti su visomis profesinėmis sąjungomis.
IV. DARBO TARYBOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
8. Darbo taryba savo įgaliojimus įgyja ir pradeda vykdyti Darbo kodekse nustatytas funkcijas susirinkusi į pirmąjį posėdį. Pirmąjį darbo tarybos posėdį rinkimų komisijos pirmininkas turi sušaukti ne anksčiau kaip per penkias ir ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo.
9. Darbo tarybos nariai pirmajame darbo tarybos posėdyje visų darbo tarybos narių balsų dauguma iš savo narių išsirenka darbo tarybos pirmininką ir sekretorių.
10. Darbo tarybos pirmininkas:
1) šaukia darbo tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja;
2) atstovauja darbo tarybai santykiuose su darbuotojais, darbdaviu, profesinėmis sąjungomis ir trečiaisiais asmenimis;
3) rengia metinės darbo tarybos veiklos ataskaitos įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams projektą ir pateikia įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams darbo tarybos patvirtintą ataskaitą;
4) turi kitas Darbo kodekse ir kituose įstatymuose bei šiame reglamente, kuris tvirtinamas pirmajame darbo tarybos posėdyje, nustatytas teises.
11. Darbo tarybos sekretorius tvarko ir saugo darbo tarybos dokumentaciją, elektroniniu paštu ne vėliau kaip 3 dienas iki posėdžio informuoja darbo tarybos narius apie šaukiamo darbo tarybos posėdžio datą, laiką, vietą, darbotvarkę, informuoja darbdavį apie darbo tarybos posėdžio datą, laiką ir vietą, rašo darbo tarybos posėdžio protokolą ir atlieka kitus darbo tarybos pirmininko pavedimus. Kai darbo tarybos sekretorius laikinai negali eiti savo pareigų, jį pavaduoja darbo tarybos pirmininko paskirtas darbo tarybos narys.
12. Darbo tarybos veiklos forma yra posėdžiai. Darbo tarybos kvietimu arba pritarimu (pritarus darbo tarybos narių daugumai) jos posėdžiuose turi teisę dalyvauti darbdavys ar jam atstovaujantys asmenys, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos ar šakos profesinių sąjungų atstovai. Prireikus darbo taryba į savo posėdžius gali kviesti atitinkamos srities ekspertus. Posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų darbo tarybos narių.
13. Darbo taryba priima sprendimus posėdyje paprasta balsų dauguma atviru balsavimu. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia pirmininko balsas.
14. Darbo tarybos sprendimai įforminami protokolu. Protokole nurodomi darbo tarybos sprendimo motyvai, pateikiami paaiškinimai. Protokolą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasirašo darbo tarybos pirmininkas ir sekretorius.
15. Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbo tarybos įgaliojimų pradžios darbo
tarybos pirmininkas raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta darbo taryba, pavadinimą.
16. Darbdavys ir darbo taryba gali sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aptarti svarbiausi darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo, papildomų garantijų darbo tarybos nariams jų veiklos vykdymo laikotarpiu nustatymo ir kiti susiję klausimai, skatinantys darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą.
17. Darbo tarybos narys turi teisę:
1) balsuoti dėl visų darbo tarybos klausimų;
2) dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ar raštu teikti pasiūlymus, pastabas;
3) siūlyti darbo tarybai svarstyti klausimus;
4) daryti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros;
5) gauti darbo tarybai dokumentus ar jų kopijas, kuriuos registruoja darbo tarybos sekretorius;
6) siūlyti kviesti į darbo tarybos posėdžius ekspertus, kitus specialistus;
7) reikšti asmeninę nuomonę apie savo veiklą darbo taryboje;
8) gavus darbo tarybos įgaliojimą kalbėti darbo tarybos vardu;
9) gauti medžiagą ir visą informaciją, kuri reikalinga darbo tarybos veiklai;
10) susipažinti su darbo tarybos posėdžių protokolais ir kitais dokumentais.
18. Darbo tarybos nario pareigos:
1) dalyvauti darbo tarybos posėdžiuose;
2) vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais, darbo tarybos veiklos reglamentu, darbo tarybos priimtais nutarimais darbo tarybos funkcijoms įgyvendinti;
3) laikytis įsipareigojimo vadovautis darbdavio ir jo darbuotojų interesais, darbo tarybos nario veiklą grįsti kolegialumo, nešališkumo, objektyvumo principais;
4) likus ne mažiau kaip 1 (vienai) darbo dienai iki organizuojamo posėdžio dienos, informuoti darbo tarybos pirmininką arba sekretorių apie nedalyvavimą darbo tarybos posėdyje;
5) raštu pranešti darbo tarybai apie galimą interesų konfliktą, kurį gali sukelti posėdžio darbotvarkėje numatyto klausimo svarstymas ir nusišalinti nuo to klausimo svarstymo.
V. KLAUSIMŲ, PRAŠYMŲ PATEIKIMO IR NAGRINĖJIMO DARBO
TARYBOJE TVARKA
19. Prašymus ar klausimus svarstymui darbo tarybos posėdyje turi teisę pateikti darbo tarybos nariai, darbdavys ir darbuotojai.
20. Xxxxxxxxx ir darbuotojai prašymus svarstyti klausimą darbo tarybos posėdyje pateikia el. paštu xxxxxxxxxxx@xxxxxxxxxxxxxxx.xx arba raštu darbo tarybos pirmininkui arba sekretoriui. Prašyme turi būti suformuluota klausimo esmė, nurodomos klausimo sprendimui svarbios aplinkybės, paaiškinimai (esant galimybei pridedami reikiami dokumentai), siūlomas sprendimas.
21. Prašymus registruoja darbo tarybos sekretorius. Apie įregistruotą prašymą darbo tarybos sekretorius nedelsiant informuoja darbo tarybos pirmininką.
22. Jeigu prašyme teikiamas svarstyti klausimas nepriklauso darbo tarybos kompetencijai, darbo tarybos pirmininkas per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo, nurodydamas motyvus, grąžina prašymą jį padavusiam asmeniui.
23. Jeigu gautas prašymas yra anoniminis, jis nepriimamas ir nesvarstomas.
24. Šio darbo tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka pateiktus klausimus darbo tarybos pirmininkas įtraukia į darbo tarybos posėdžio darbotvarkės projektą, nusprendžia dėl į
posėdį kviečiamų asmenų ir, suderinęs su darbo tarybos nariais bei į posėdį kviečiamais asmenimis, nustato darbo tarybos posėdžio laiką ir vietą.
25. Darbo tarybos posėdis rengiamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo svarstyti klausimą darbo tarybos posėdyje įregistravimo dienos. Jeigu paprašoma prašymą pateikusį asmenį jį papildyti, šiame punkte nurodytas terminas skaičiuojamas nuo papildyto prašymo įregistravimo dienos.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
26. Darbo tarybos veikla pasibaigia:
1) kai nutrūksta darbdavio veikla, nesant teisių perėmėjo, ar nutraukiama darbovietės veikla, jos darbuotojų neperkėlus į kitą darbdavio darbovietę;
2) kai pasibaigia darbo tarybos kadencija;
3) kai darbo taryboje lieka mažiau kaip trys jos nariai ir atsarginių darbo tarybos narių sąraše nėra nė vieno kandidato, turinčio teisę tapti darbo tarybos nariu;
4) darbo tarybos sprendimu, priimtu daugiau kaip dviem trečdaliais darbo tarybos narių balsų;
5) kai darbdavys sujungiamas ar prijungiamas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos. Taip nesusitarus, veikusi darbo taryba išlaiko savo įgaliojimus atstovauti darbdavio dalies darbuotojams iki savo kadencijos pabaigos arba naujos darbo tarybos verslo perdavėjo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje sudarymo, atsižvelgiant į tai, kuris terminas yra trumpesnis.
27. Naujos darbo tarybos rinkimo procedūra pradedama likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki darbo tarybos kadencijos pabaigos arba per mėnesį nuo 26 punkto 3, 4 ir 5 papunkčiuose nustatytų aplinkybių atsiradimo. Naujos darbo tarybos rinkimus privalo inicijuoti darbo taryba, pasiūlydama darbdaviui sudaryti rinkimų komisiją šio kodekso nustatyta tvarka.
28. Darbo tarybos veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame reglamente ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti posėdžio pirmininkas. Toks sprendimas po trumpo posėdžio pirmininko motyvų išdėstymo priimamas be diskusijų balsavusiųjų darbo tarybos narių dauguma.
29. Darbo tarybos veiklos reglamentas ar atskiri jo punktai gali būti naikinami, papildomi arba keičiami visų Darbo tarybos narių balsų dauguma.