NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

2021 M. KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS, KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS IR

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

UAB „EPSO-G“

Įmonės kodas 302826889 Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius

                                                 TURINYS                                                 

PUSLAPIS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3

KONSOLIDUOTOS IR BENDROVĖS FINANSINĖS ATASKAITOS:

KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 6

KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA 7

KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS 8

KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 9

KONSOLIDUOTŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 10

KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS 63

PRIEDAI:

INFORMACIJA APIE SKAIDRUMO GAIRIŲ LAIKYMĄSI 154

PRANEŠIMAS APIE AB NASDAQ VILNIUS LISTINGUOJAMŲ BENDROVIŲ VALDYSENOS KODEKSO LAIKYMĄSI 157

2

Finansinės ataskaitos patvirtintos 2022 m. balandžio 15 d.

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx L.e.p. generalinis direktorius Xxxxxxxx Xxxxxxx Vyriausiasis finansininkas

Nepriklausomo auditoriaus išvada

UAB „EPSO-G“ akcininkui

Mūsų nuomonė

Mūsų nuomone, atskirosios ir konsoliduotosios finansinės ataskaitos parodo tikrą ir teisingą UAB „EPSO-G“ (toliau ‒ Bendrovė) ir jos patronuojamųjų įmonių (toliau visos kartu ‒ Grupė)

2021 m. gruodžio 31 d. atskirosios ir konsoliduotosios finansinės būklės ir tuomet pasibaigusių metų Bendrovės ir Grupės atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių veiklos rezultatų bei atskirųjų ir konsoliduotųjų pinigų srautų vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus,

patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje.

Mūsų audito apimtis

Bendrovės ir Grupės atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas sudaro:

• 2021 m. gruodžio 31 d. konsoliduota ir Bendrovės finansinės būklės ataskaita;

• tuomet pasibaigusių metų konsoliduota ir Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaita;

• tuomet pasibaigusių metų konsoliduota ir Bendrovės nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos;

• tuomet pasibaigusių metų konsoliduota ir Bendrovės pinigų srautų ataskaita; ir

• atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, apimantis reikšmingus apskaitos principus ir kitą aiškinamąją informaciją.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal Tarptautinius audito standartus (TAS). Mūsų atsakomybė pagal TAS toliau aprašyta mūsų išvados pastraipoje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“.

Manome, kad gauti audito įrodymai suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei.

Nepriklausomumas

Esame nepriklausomi nuo Bendrovės ir Grupės vadovaujantis Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos parengtu Tarptautiniu buhalterių profesionalų etikos kodeksu (įskaitant Tarptautinius nepriklausomumo reikalavimus) (toliau - TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu, kurie taikytini atliekant atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų auditą Lietuvos Respublikoje. Taip pat laikomės kitų TBESV kodekse bei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme numatytų etikos reikalavimų.

Išvada apie kitą informaciją, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą

Už kitą informaciją yra atsakinga vadovybė. Kita informacija apima konsoliduotąjį metinį pranešimą, tačiau neapima atskirųjų ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, mūsų auditoriaus išvados apie šias ataskaitas bei neapima informacijos apie skaidrumo gairių laikymąsi, pranešimo apie AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymąsi.

Mūsų nuomonė apie atskirąsias ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas (toliau ‒ finansinės ataskaitos) neapima kitos informacijos, įskaitant konsoliduotąjį metinį pranešimą.

Mums atliekant finansinių ataskaitų auditą mūsų atsakomybė ‒ perskaityti pirmiau minėtą kitą informaciją ir įvertinti, ar yra reikšmingas nesuderinamumas tarp kitos informacijos ir finansinių

UAB „PricewaterhouseCoopers“, J. Jasinskio g. 16B, LT-03163 Vilnius, Lietuva

x000 (0) 000 0000, xx_xxxxxxx@xxx.xxx, xxx.xxx.xx

Įmonės kodas 111473315, įregistruota LR juridinių asmenų registre

reikšmingų iškraipymų.

Konsoliduotojo metinio pranešimo atžvilgiu mes įvertinome, ar konsoliduotajame metiniame pranešime pateikta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatyme numatyta informacija.

Remiantis audito metu atliktu darbu, mūsų nuomone:

• finansinių metų, už kuriuos parengtos finansinės ataskaitos, konsoliduotajame metiniame pranešime pateikta informacija atitinka duomenis, pateiktus finansinėse ataskaitose; ir

• konsoliduotasis metinis pranešimas yra parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo bei Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Be to, privalome informuoti, ar, atsižvelgiant į audito metu gautą informaciją ir įgytą supratimą apie Xxxxxxxx ir Grupę bei jų aplinką, nustatėme reikšmingų iškraipymų konsoliduotajame metiniame pranešime, kurį gavome iki šios auditoriaus išvados išleidimo dienos. Xxxx atžvilgiu nėra nieko, apie ką turėtume informuoti.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už finansinių ataskaitų, kurios parodo tikrą ir teisingą vaizdą pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, patvirtintus taikyti Europos Sąjungoje, parengimą bei už tokią vidaus kontrolės sistemą, kuri, vadovybės nuomone, yra būtina finansinių ataskaitų parengimui be reikšmingų iškraipymų, galinčių atsirasti dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Bendrovės ir Grupės gebėjimą toliau tęsti veiklą ir atitinkamai atskleisti dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ir Grupę ar nutraukti jų veiklą arba yra priversta tai padaryti, neturėdama jokios kitos realios alternatyvos.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės ir Grupės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas ‒ gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir parengti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas ‒ tai aukšto lygio užtikrinimas, tačiau jis nėra garantija, kad

auditas, atliktas pagal TAS, visada atskleis reikšmingą iškraipymą, jei toks yra. Iškraipymai, galintys atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie gali turėti įtakos finansinių ataskaitų naudotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priimame profesinius sprendimus ir vadovaujamės profesinio skepticizmo principu. Taip pat:

• nustatome ir įvertiname finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės ar klaidos rizikas, suplanuojame ir atliekame procedūras kaip atsaką į tokias rizikas ir surenkame audito įrodymus, kurie suteikia pakankamą ir tinkamą pagrindą mūsų audito nuomonei. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidos neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas;

• išsiaiškiname su auditu susijusią vidaus kontrolę, kad galėtume parengti esant konkrečioms aplinkybėms tinkamas audito procedūras, tačiau ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės ir Grupės vidaus kontrolės efektyvumą;

ir susijusių atskleidimų pagrįstumą;

• padarome išvadą dėl vadovybės taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais audito įrodymais, egzistuoja reikšmingas neapibrėžtumas, susijęs su įvykiais ar sąlygomis, dėl kurių gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės ir Grupės gebėjimo

tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jei tokių atskleidimų nepakanka, privalome modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, surinktais iki auditoriaus išvados išleidimo dienos. Tačiau būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Xxxxxxxx ir Grupė negalės toliau tęsti savo veiklos;

• įvertiname bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pagrindžiantys sandoriai bei įvykiai pateikti taip, kad atitiktų teisingo

pateikimo koncepciją;

• surenkame pakankamų ir tinkamų audito įrodymų apie įmonių finansinę informaciją ar jų vykdomą veiklą Grupėje, kad galėtume pareikšti nuomonę apie konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

Atsakome už vadovavimą Grupės auditui, jo priežiūrą ir atlikimą. Tik mes atsakome už pareikštą audito nuomonę.

Mes, be kitų dalykų, informuojame už valdymą atsakingus asmenis apie planuojamą audito apimtį, audito atlikimo laiką ir reikšmingus pastebėjimus audito metu, įskaitant visus svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatome audito metu.

UAB „PricewaterhouseCoopers“ vardu

Xxxx Xxxxxxxxxxxx Partnerė

Auditoriaus pažymėjimo Nr.000377

Vilnius, Lietuvos Respublika 2022 m. balandžio 15 d.

Elektroniniu auditoriaus parašu pasirašoma tik Nepriklausomo auditoriaus išvada

	Pasta bos	GRUPĖ		BENDROVĖ
		2021–12- 31	2020-12-31		2021–12- 31		2020-12-31
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	6	9 754	11 135		66		5
Materialusis turtas	7	603 103	574 227		7		12
Naudojimo teise valdomas turtas	8	11 127	9 829		213		307
Investicijos j dukterines jmones	9	-	-		323 566		321 192
Atidėto pelno mokesčio turtas	27	27 018	20 861		479		414
Po vienerių metų gautinos sumos	12	4	105		-		-
Perkrovų valdymo lėšų likučio ilgalaikė dalis	24	-	18 041		-		-
Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas	10	781	1 089		-		-
Ilgalaikio turto iš viso		651 787	635 287		324 331		321 930
Trumpalaikis turtas
Atsargos	11	18 997	5 191		6		-
Išankstiniai apmokėjimai ir sutarčių turtas		3 712	3 431		204		132
Prekybos gautinos sumos	12	74 674	32 460		114		50
Kitos gautinos sumos	13	106 767	83 315		11 339		27 663
Kitas finansinis turtas	14	65 385	22 735		-		-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	15	41 284	5 113		36 868		3 362
Trumpalaikio turto iš viso		310 819	152 245		48 531		31 207
XXXXX IŠ VISO		962 606	787 532		372 862		353 137
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Nuosavas kapitalas
Įstatinis kapitalas	16	22 483	22 483		22 483		22 483
Perkainojimo rezervas	17	310	406		-		-
Xxxxxxxxxxxx rezervas	18	16 600	16 522		2 248		2 248
Xxxx rezervai	18	59 546	22 616		50		50
Nepaskirstytasis pelnas		160 775	160 232		168 002		155 446
Nuosavas kapitalas, tenkantis patronuojančios jmonės akcininkams		259 714	222 259		192 783		180 227
Nekontroliuojanti dalis		11 884	10 805		-		-
Nuosavo kapitalo iš viso		271 598	233 064		192 783		180 227
Įsipareigojimai
Ilgalaikiai jsipareigojimai
Ilgalaikės paskolos	21	000 000	000 242		-		-
Kiti ilgalaikiai finansiniai jsipareigojimai	22	-	134 128		-		134 128
Nuomos jsipareigojimai	23	9 028	7 641		136		219
Perkrovų valdymo lėšos	24	88 267	55 659		-		-
Atidėjiniai	25	1 877	5 313		-		-
Xxxxx ilgalaikės mokėtinos sumos ir jsipareigojimai	26	3 584	3 029		-		-
Ilgalaikių jsipareigojimų iš viso		245 599	373 012		136		134 347
Trumpalaikiai jsipareigojimai
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	21	24 399	26 959		-		2 560
Trumpalaikės paskolos	21	-	20 019		94 652		20 653
Kitų finansinių jsipareigojimų einamųjų metų dalis	22	84 128	14 481		84 128		14 481
Nuomos jsipareigojimų einamųjų metų dalis	23	1 395	1 523		83		90
Prekybos skolos	28	75 433	36 118		284		87
Gauti išankstiniai apmokėjimai	29	57 867	14 891		-		-
Pelno mokesčio jsipareigojimas	27	2 265	5 007		-		-
Perkrovų valdymo lėšų einamųjų metų dalis	24	20 820	6 860		-		-
Atidėjiniai	25	3 795	885		-		-
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir jsipareigojimai	30	175 307	54 713		796		692
Trumpalaikių jsipareigojimų iš viso		445 409	181 456		179 943		38 563
Įsipareigojimų iš viso		691 008	554 468		180 079		172 910
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		962 606	787 532		372 862		353 137

6

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

      GRUPĖ    BENDROVĖ    

Pastabos

2021 m. 2020 m.

2021 m. 2020 m.

 (pergrupuota)   (pergrupuota)

Pajamos	31	358 638		268 950		493		296
Kitos pajamos	32	3 965		1 570		-		-
Dividendų pajamos ir asocijuotų jmonių perleidimo pelnas	33	307		1 726		16 129		4 093
Pajamų, kitų pajamų ir pelno iš viso		362 910		272 246		16 622		4 389
Veiklos sąnaudos
Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos pirkimo sąnaudos		(91 007)		(29 688)		-		-
Elektros energijos sisteminių paslaugų sąnaudos		(61 860)		(81 741)		-		-
Elektros energijos technologinių reikmių sąnaudos		(40 165)		(15 190)		-		-
Gamtinių dujų sistemos balansavimo sąnaudos		(8 914)		(5 162)		-		-
Gamtinių dujų technologinių reikmių sąnaudos		(2 354)		(1 183)		-		-
Nusidėvėjimas ir amortizacija	6,7,8	(34 765)		(32 705)		(103)		(92)
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos		(35 423)		(30 400)		(2 408)		(1 769)
Remontų ir priežiūros sąnaudos		(6 469)		(6 890)		-		-
Mokesčiai ir privalomieji mokėjimai		(6 559)		(5 957)		-		-
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos		(3 966)		(3 483)		(75)		(35)
Transporto sąnaudos		(3 021)		(2 317)		(31)		(37)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos		(154)		(615)		-		-
Kito turto nurašymo (atstatymo) sąnaudos		45		(65)
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimo sąnaudos		(17)		(233)		-		-
Atsargų nurašymai, gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai, investicijų vertės sumažėjimas		(255)		(471)		-		-
Kitos sąnaudos		(23 226)		(13 959)		(673)		(522)
Veiklos sąnaudų iš viso		(318 110)		(230 058)		(3 290)		(2 455)
Veiklos pelnas		44 800		42 188		13 332		1 934
Finansinė veikla
Palūkanų pajamos		44		125		170		189
Palūkanų sąnaudos		(1 748)		(2 129)		(613)		(831)
Finansinė veiklos sąnaudos grynąja verte		(1 704)		(2 004)		(443)		(642)
Pelnas prieš apmokestinimą		43 096		40 183		12 889		1 292
Pelno mokestis
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	27	(9 814)		(9 642)		-		-
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	27	6 536		9 544		445		385
Pelno mokesčio iš viso		(3 278)		(98)		445		385
Grynasis pelnas		39 818		40 085		13 334		1 677
Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos j pelną
(nuostolius) ateityje
Nuostolis dėl ilgalaikio finansinio turto perkainojimo	17,18	-		(61)		-		-
Atidėtojo pelno mokesčio jtaka	27	-		9		-		-
Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos j pelną (nuostolius) ateityje, iš viso		-		(52)		-		-

7

Laikotarpio bendrosios pajamos, iš viso	39 818	40 033	13 334	1 677
Grynasis pelnas priskirtini:
Patronuojančios jmonės akcininkams	38 326	38 850	13 334	1 677
Nekontroliuojančiai daliai	1 492	1 235	-	-
	39 818	40 085	13 334	1 677
Bendrosios pajamos priskirtinos:
Patronuojančios jmonės akcininkams	38 326	38 800	13 334	1 677
Nekontroliuojančiai daliai	1 492	1 233	-	-
	39 818	40 033	13 334	1 677

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

Nuosavas kapitalas, priskirtinas Grupės akcininkams

GRUPĖ Pasta-

bos

Įstatinis

kapitalas

Perkaino- jimo rezervas

Finansinio turto perkainojimo

  rezervas  

Privalo- masis

rezervas

Kiti rezervai

Nepaskir- stytasis pelnas

Tarpinė suma

Nekontro-

liuojanti Iš viso

dalis  

	22 483		475		51		16 522		22 572	122 131	184 234	9 727		193 961
					(51)						(51)	(1)		(52)
	- -		-		(51)		-		-	-	(51)	(1)		(52)
	-		-		-		-		-	38 850	38 850	1 235		40 085
	-		-		(51)		-		-	38 850	38 799	1 234		40 033
	-		-		-		-		44	(44)	-	-		-
			(69)							69	-	-		-
19,33	-		-		-		-		-	(773)	(773)	(156)		(928)
	22 483		406		-		16 522		22 616	160 232	222 259	10 805		233 064
	22 483		406		-		16 522		22 616	160 232	222 259	10 805		233 064
	-		-		-		-		-	38 326	38 326	1 492		39 818
	-		-		-		-		-	38 326	38 326	1 492		39 818
17	-		(96)		-		-		-	96	-	-		-
	-		-		-		78		36 930	(37 008)	-	-		-
19,33	-		-		-		-			(777)	(777)	(413)		(1 190)
								(94)      (94)     -   (94)

Likutis 2020 m. sausio 1 d.

Bendrosios pajamos

Finansinio turto tikrosios vertės

pasikeitimas

Kitos bendrosios pajamos (sąnaudos) už metus iš viso

Grynasis pelnas už metus Laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos) iš viso

Pervesta j rezervus

Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos

Dividendai

Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.

Likutis 2021 m. sausio 1 d. Bendrosios pajamos Grynasis pelnas už metus

Laikotarpio bendrosios pajamos

(sąnaudos) iš viso

Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos

Pervesta j rezervus

Dividendai

Kiti nuosavybės pokyčiai

Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.  22 483      310         -    16 600   59 000 000 000 259 714 11 884 271 598

BENDROVĖ Įstatinis

kapitalas

Privalo- masis

Kiti rezervai

Nepaskirsty- Iš viso

tasis pelnas

     rezervas                                                                                                           

Likutis 2020 m. sausio 1 d. Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos		22 483 -	2 248 -	50 -	154 542 1 677		179 323 1 677
(sąnaudos) Dividendai	19,33	-	-	-	(773)		(773)
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.		22 483	2 248	50	155 446		180 227
Likutis 2021 m. sausio 1 d. Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos		22 483 -	2 248 -	50 -		155 446 13 334		180 227 13 334
(sąnaudos) Dividendai	19,33	-	-	-		(777)		(777)
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.		22 483	2 248	50		168 002		192 783

8

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

	Pasta- bos	GRUPĖ		BENDROVĖ
		2021 m.	2020 m.		2021 m.	2020 m.
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)		39 818	40 085		13 334	1 677
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	6,7,8	34 765	32 705		103	92
Ilgalaikio materialiojo turto perkainojimas/vertės sumažėjimas	7,17	17	233		-	-
Gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai (nuostolių atstatymas)		(79)	(248)		-	-
Pelno mokesčio sąnaudos	27	3 278	98		(445)	(385)
Dotacijos pripažintos kaip pajamų korekcija		(144)	-			-
Finansinio turto vertės sumažėjimas		213	719		-	-
Nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo/nurašymo		154	460		-	-
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:
Palūkanų pajamos		(44)	(100)		(170)	(189)
Palūkanų sąnaudos		1 748	2 038		613	831
Dividendų pajamos		(307)	(895)		(16 129)	(4 093)
Kitos finansinės sąnaudos (pajamos)		-	(765)		-	-
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:
Pirkėjų jsiskolinimo (padidėjimas) sumažėjimas		(35 973)	(8 713)		(64)	(12)
Kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas		(29 526)	23 483		(211)	(60)
Atsargų, išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio turto (padidėjimas) sumažėjimas		(15 137)	(2 738)		(78)	(51)
Prekybos skolų padidėjimas (sumažėjimas)		36 557	2 897		241	(38)
Kitų mokėtinų sumų, gautų išankstinių apmokėjimų padidėjimas (sumažėjimas)		166 370	(48 969)		104	267
Kito finansinio turto pasikeitimas		(24 637)	(2 394)		-	-
(Sumokėtas) gautas pelno mokestis		(12 669)	(5 749)		380	385
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai		164 404	32 147		(2 322)	(1 500)
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (jsigijimas)		(114 633)	(137 967)		(65)	(7)
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimas		251	438		-	-
Dukterinių (asocijuotų) jmonių (jsigijimas) / perleidimas		-	1 652		(2 375)	-
(Suteiktos) / susigrąžintos paskolos		-	-		16 535	(20 020)
Gautos dotacijos	20	57 548	26 964		-	-
Gautos perkrovų valdymo lėšų jplaukos	13,24	44 505	30 748		-	-
Gautos palūkanos		28	96		170	189
Xxxxx dividendai		307	895		16 129	4 093
Kiti investicinės veiklos srautai		-	46		-	-
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(11 994)	(77 128)		30 394	(15 745)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Gautos paskolos	21	-	60 000		94 017	-
Sugrąžintos paskolos	21	(26 959)	(30 404)		(2 560)	(2 560)
Nuomos mokėjimai	23	(1 694)	(1 559)		(90)	(81)
Sąskaitų likučio perviršis (overdraftas)/trumpalaikės paskolos		(20 019)	20 019		(20 019)	20 654
Sumokėtos palūkanos		(1 939)	(2 467)		(656)	(1 014)
Išmokėti dividendai		(1 147)	(962)		(777)	(773)
Kitų finansinių jsipareigojimų apmokėjimas	21,22	(64 481)	(8 003)		(64 481)	(7 965)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		(116 239)	36 624		5 434	8 261
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)		36 171	(8 357)		33 506	(8 984)
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	15	5 113	13 470		3 362	12 346
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	15	41 284	5 113		36 868	3 362

9

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis.

1. Bendroji informacija

UAB „EPSO-G“ (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje jregistruota uždaroji akcinė bendrovė. Buveinės adresas – Gedimino pr. 20, LT- 01103, Vilnius, Lietuva. Bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis ūkio subjektas, 2012 m. liepos 25 d. jregistruotas Juridinių asmenų registre, jmonės kodas 302826889.

EPSO-G yra patronuojanti bendrovė, atsakinga už grupės jmonių veiklą užtikrinant nepertraukiamą, stabilų elektros energijos perdavimą aukštos jtampos tinklais ir gamtinių dujų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais bei užtikrinant šių perdavimo sistemų valdymą, priežiūrą ir plėtrą; taip pat prekybos organizavimą gamtinių dujų ir biokuro biržose; bei jrengimą ir valdymą elektros energijos kaupiklių, veiksiančių kaip pirminis rezervas ir užtikrinsiančių patikimą, stabilų ir vartotojų interesus atitinkantj Lietuvos elektros energetikos sistemos darbą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Bendrovę paskyrė vykdytoju ypatingos valstybinės svarbos projekte

- fizinio barjero jrengimo pasienyje su Baltarusija (toliau – Projektas). Bendrovė, atlikdama vykdytojo funkcijas, patiria projekto administravimo išlaidas, kurias kompensuoja projekto užsakovas – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Bendrovės ir Grupės iki 2021 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų ir suteiktų paslaugų (patirtų išlaidų) apimtys nurodytos 34-oje pastaboje.

EPSO-G teikia valdymo paslaugas dukterinėms ir paskesnio lygio dukterinėms bendrovėms. Teikiamos valdymo paslaugos yra orientuotos j EPSO-G grupės jmonių veiklos efektyvumo didinimą, išteklių panaudojimo optimizavimą ir vieningų veiklos standartų diegimą. Šios paslaugos teikiamos pagal viešojo pirkimo būdu sudarytas sutartis.

2021 ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės jstatinis kapitalas buvo lygus 22 482 695 Eur. Įstatinis kapitalas 2021 ir 2020 m. gruodžio 31

d. buvo padalintas j 0,29 Eur nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas. Visos akcijos pilnai apmokėtos.

Bendrovės akcininkas	2021 m. gruodžio 31 d.		2020 m. gruodžio 31 d.
	Akcinis kapitalas (eurais)	Proc.	Akcinis kapitalas (eurais)	Proc.
Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos                                          ministerijos	22 482 695	100	22 482 695	100

Xxxxxxxxx vadovybė patvirtino šias finansines ataskaitas 2022 m. balandžio 15 d. Bendrovės akcininkas turi jstatyminę teisę nepatvirtinti šių finansinių ataskaitų ir reikalauti, kad vadovybė parengtų naujas finansines ataskaitas.

2021 m. gruodžio 31 d. EPSO-G grupėje dirbo 1 278 darbuotojai (2020 m. gruodžio 31 d. – 1 081 darbuotojas), Bendrovėje – 74 darbuotojai

(2020 m. gruodžio 31 d. – 32 darbuotojai).

10

EPSO-G grupę (toliau – Grupė) sudaro Bendrovė, žemiau nurodytos tiesiogiai ir netiesiogiai kontroliuojamos dukterinės jmonės:

		Nuosavybės dalis, (proc.)
Įmonė	Įmonės buveinės adresas	2021 m. gruodžio 31 d.	2020 m. gruodžio 31 d.	Pagrindinė veikla
DUKTERINĖS ĮMONĖS
LITGRID AB	Xxxxx Xxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxxxx g. 8, Vilnius, Lietuva	97,5	97,5	Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius
AB „Amber Grid“	Laisvės pr. 10, Vilnius, Lietuva	96,6	96,6	Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius
BALTPOOL UAB	Žalgirio g. 90, Vilnius, Lietuva	67,0	67,0	Prekybos energijos ištekliais (biokuro produktais) biržoje operatorius, VIAP lėšų administratorius*
UAB „TETAS“	Senamiesčio g. 102B, Panevėžys, Lietuva	100	100	Transformatorinių pastočių, skirstymo punktų, elektros linijų projektavimo, statybos, rekonstrukcijos ir techninės priežiūros paslaugos
UAB GET Baltic (valdoma per AB „Amber Grid“)	Geležinio Vilko g. 18A, Vilnius, Lietuva	96,6	96.6	Prekybos gamtinių dujų biržoje organizavimas

Energy cells, UAB Gedimino pr. 20, Vilnius 100 - Elektros energijos kaupimo jrenginių diegimas ir valdymas

*2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nuo 2013 m. sausio 1 d. Baltpool, UAB buvo paskirtas elektros energetikos sektoriaus viešąjj interesą atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų administratoriumi.

Grupės investicijas j bendrai valdomas jmones sudarė:

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Grupės valdomų akcijų dalis (proc.)		Pagrindinė veikla
		2021-12-31	2020-12-31
LitPol Link Sp.z.o.o	Wojciecha Gorskiego 900-033 Varšuva, Lenkijos Respublika	-	50,0	Likviduota

2019 m. birželio 19 d. Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatoriai „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ ir „Litgrid“, vieninteliai dukterinės jmonės „LitPol Link“ akcininkai, kuriems priklauso po 50 proc. jmonės akcijų, priėmė sprendimą likviduoti jmonę. 2020 m. spalio 15 d. buvo gauta Grupei priklausanti piniginių lėšų dalis, kuri sudarė 45,6 tūkst. Eur. 2021 m. kovo 10 d. „LitPol Link“ Sp.z.o.o. buvo likviduota.

2020 m. liepos 7 d. Grupės bendrovė LITGRID AB kartu su „UAB „Ignitis grupė“ užbaigė sandorj pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartj dėl UAB „Duomenų logistikos centras“ akcijų pardavimo. Pagal sutartj, Grupė pardavė 20,36 proc., o Ignitis grupė – 79,64 proc. DLC akcijų. Pardavusi turimas akcijas, Grupė 2020 m. liepos 7 d. gavo 1 652 tūkst. Eur. Akcijų pardavimo pelnas 831 tūkst. Eur apskaityta Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Investicijos j dukterines jmones detaliau aprašytos 9 pastaboje.

Bendrovė 2021-01-26 jsteigė 100 proc. valdomą dukterinę bendrovę „Energy cells“, UAB. Naujai jsteigtos bendrovės funkcija yra jdiegti energijos kaupimo jrenginius, kurių bendra suminė galia ir talpa sieks mažiausiai 200 megavatų. Energijos kaupimo jrenginiai bus pirminiu rezervu užtikrinant patikimą, stabilų ir vartotojų interesus atitinkantj Lietuvos elektros energetikos sistemos darbą iki sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais o ateityje – sparčiai augančių atsinaujinančių energijos šaltinių integracijai j esamą elektros perdavimo sistemą.

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Grupės ir Bendrovės finansines ataskaitas už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio

31 d.:

2.1 Rengimo pagrindas

Grupės ir Bendrovės finansinės ataskaitos už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., yra parengtos pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos jsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikj materialųjj turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir jvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinj turtą, kuris apskaitomas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas.

Finansinės ataskaitos yra pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip. Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės jmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Apskaitos principai, taikyti rengiant finansines ataskaitas, yra tokie patys kaip ir taikyti ankstesniais finansiniais metais, išskyrus:

a) Naujų ir/ar pakeistų TFAS ir Tarptautinės finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto (TFAAK) išaiškinimų taikymas 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais Xxxxxxxx pirmą kartą pritaikė šiuos TFAS, jų pakeitimus ir TFAAK:

„Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos“ - 16-ojo TFAS pataisos (paskelbtos 2020 m. gegužės 28 d. ir taikomos metiniams

laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau. 2021 m. kovo 31 d. paskelbta pataisa buvo pratęsta šios praktinės priemonės (išimties) galiojimo data nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. birželio 30 d.). Pataisomis nuomininkams (tačiau ne

nuolaidos nebūtų laikomos nuomos pakeitimais. Dėl to daugeliu atveju nuolaida bus apskaitoma kaip kintamo dydžio nuomos mokestis. Ši praktinė priemonė taikoma tik nuomos nuolaidoms, kurios yra tiesioginė COVID-19 pandemijos pasekmė, ir tik jei jvykdomos visos šios sąlygos: (i) dėl nuomos mokesčių pasikeitimo patikslintas atlygis už nuomą yra iš esmės toks pats kaip atlygis už nuomą prieš pat pasikeitimą arba už jj mažesnis; (ii) bet koks nuomos mokesčių sumažinimas turi jtakos tik mokesčiams, kurie iš pradžių turėjo būti sumokėti 2021 m. birželio 30 d. arba anksčiau; (iii) kitos nuomos sąlygos iš esmės nekeičiamos. Jei nuomininkas pasirinktų taikyti praktinę priemonę nuomai, jis turėtų taikyti praktinę priemonę nuosekliai visoms panašių požymių turinčioms nuomos sutartims panašiomis aplinkybėmis. Grupės ir Bendrovės vertinimu, šie pakeitimai neturi reikšmingos jtakos finansinėms ataskaitoms, nes Grupei ir Bendrovei su COVID-19 susijusios nuolaidos netaikomos.

„Palūkanų normų lyginamųjų indeksų reforma“ - 9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šias pataisas paskatino palūkanų normų lyginamųjų indeksų, tokių kaip LIBOR ir kitų tarpbankinių palūkanų normų (toliau – TPN), pakeitimą alternatyvia lyginamąja norma. 2-ojo etapo pataisose aptariami klausimai, kylantys dėl reformų jgyvendinimo, jskaitant vieno lyginamojo indekso pakeitimą alternatyvia lyginamąja norma.

TPN reforma neturėjo jtakos Bendrovei ir Grupei, nes visos jos gautos ir numatomos gauti paskolos bei finansiniai jsipareigojimai, kuriems skaičiuojamos palūkanos, yra arba susietos su EURIBOR. Dėl šios priežasties nebuvo poreikio pereiti prie alternatyvių lyginamųjų palūkanų normų. EURIBOR nustatymo būdo pasikeitimas (t. y. perėjimas nuo kotiruojamomis kainomis pagrjstos metodologijos prie sandoriais pagrjstos metodologijos) neturėjo jtakos taikomoms palūkanų normoms, kadangi visoms su EURIBOR susietoms paskoloms taikomas 12 mėn. EURIBOR. Grupės ir Bendrovės vertinimu, šie pakeitimai neturi reikšmingos jtakos finansinėms ataskaitoms.

b) Standartai, pataisos ir aiškinimai, patvirtinti Europos Sąjungoje, tačiau dar nejsigalioję, kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau

laiko:

„Įplaukos iki naudojimo pagal numatytą paskirtj“, „Nuostolingos sutartys – sutarties jvykdymo išlaidos“, „Nuoroda j Konceptualiuosius pagrindus“ – siauros apimties 16-ojo TAS, 37-ojo TAS ir 3-ojo TFAS pataisos ir 2018–2020 m. ciklo Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų metiniai patobulinimai – 1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS, 16-ojo TAS ir 41-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2020 m. gegužės 14 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau).

• Pagal 16-ojo TAS pataisą ūkio subjektui draudžiama iš ilgalaikio materialiojo turto savikainos atimti jplaukas, gautas pardavus pagamintą turtą tol, kol ūkio subjektas rengia turtą jo naudojimui pagal numatytą paskirtj. Tokio turto pardavimo jplaukos, taip pat jo pagaminimo išlaidos, dabar pripažjstamos pelne arba nuostoliuose. Ūkio subjektas taikys 2-ąjj TAS tokio turto savikainai nustatyti. Savikaina neapims testuojamo turto nusidėvėjimo, nes jis dar nėra parengtas naudojimui pagal numatytą paskirtj. 16-ojo TAS pataisa taip pat patikslinama, kad ūkio subjektas „testuoja, ar turtas tinkamai veikia“, kai jis vertina turto techninius ir fizinius rodiklius. Su turtu susiję finansiniai rodikliai nėra svarbūs šiam vertinimui. Todėl turtas gali veikti pagal vadovybės numatytą paskirtj ir jam skaičiuojamas nusidėvėjimas dar jam nepasiekus vadovybės numatytų veiklos rodiklių.

• 37-ąja pataisa patikslinama „sutarties vykdymo išlaidų“ reikšmė. Pataisa paaiškinama, kad tiesiogiai su sutarties vykdymu susijusios išlaidos apima papildomas sutarties vykdymo išlaidas; ir kaip yra priskiriamos kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su sutarties vykdymu. Pataisa taip pat patikslinama, kad prieš suformuodamas atskirą atidėjinj nuostolingai sutarčiai, ūkio subjektas pripažjsta bet kokj vykdant sutartj panaudoto turto, o ne tai sutarčiai priskirto turto, vertės sumažėjimo nuostolj.

• 3-iasis TFAS buvo pakeistas taip, kad jame būtų daroma nuoroda j 2018 m. Konceptualiuosius finansinės atskaitomybės pagrindus, siekiant nustatyti, kas sudaro turtą ar jsipareigojimą verslo jungimo metu. Taip pat buvo patikslinta, kad jsigyjantis ūkio subjektas jsigijimo dieną neturėtų pripažinti neapibrėžtojo turto, kaip apibrėžta 37-ajame TAS.

• 9-ojo TFAS pataisa nustatoma, kokie mokesčiai turėtų būti jtraukti j 10 % testą dėl finansinių jsipareigojimų pripažinimo nutraukimo. Išlaidos arba mokesčiai galėtų būti mokami trečiosioms šalims arba skolintojui. Remiantis pataisa išlaidos arba mokesčiai trečiosioms šalims nebus jtraukiami j 10 % testą.

• Prie 16-ojo TFAS pateiktas 13 pavyzdys buvo pakeistas, kad būtų panaikintas pavyzdys dėl nuomotojo atliekamų mokėjimų, susijusių su nuomojamo turto pagerinimais. Pataisos tikslas – panaikinti bet kokj galimą neaiškumą, susijusj su nuomos paskatų apskaita.

• 1-ajame TFAS numatyta išimtis, kurią leidžiama taikyti, jeigu patronuojamoji jmonė pradeda taikyti TFAS vėliau nei jos patronuojančioji jmonė.

• Panaikintas reikalavimas ūkio subjektams atliekant tikrosios vertės vertinimą nejtraukti pinigų srautų mokesčiams mokėti pagal 41-ąjj TAS. Ši pataisa priimta siekiant suderinamumo su standarto reikalavimu diskontuoti pinigų srautus po apmokestinimo.

c) Standartai, aiškinimai ir jų pataisos, kurie dar nėra patvirtinti Europos Sąjungoje, kurių Bendrovė nepradėjo taikyti anksčiau laiko:

„Reguliuojamos atidėjinių sąskaitos“ - 14-asis TFAS (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau. Standarto jsigaliojimas atidėtas, kol bus parengta galutinė jo redakcija). Šiuo standartu bus leidžiama pirmą kartą TFAS taikantiems ūkio subjektams sumas, susijusias su tarifo reguliavimu, pripažinti pagal jų taikytus pagal anksčiau jų taikytus BAP reikalavimus tuomet, kai pradedami taikyti TFAS. Tačiau siekiant, kad būtų galima lengviau palyginti su ūkio subjektais, kurie jau taiko TFAS ir nepripažjsta tokių sumų, šiuo standartu reikalaujama, kad tarifo reguliavimo jtaka būtų pateikiama atskirai nuo kitų straipsnių. Ūkio subjektas, kuris jau rengia ataskaitas pagal TFAS, negali taikyti šios standarto nuostatos, t. y. tarifo reguliavimo jtaką turi pateikti atskirai nuo kitų straipsnių.

Grupei ir Bendrovei neaktualios šio standarto naujos nuostatos, nes perėjimas prie TFAS jvykęs ankstesniais laikotarpiais.

„Turto pardavimas ar jnašai tarp investuotojo ir jo asocijuotosios jmonės ar bendrosios jmonės“ - 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems datą, kurią nustatys TASV, arba vėliau). Šiose pataisose aptariamas neatitikimas tarp 10-ojo TFAS ir 28-ojo TAS reikalavimų, susijusių su turto pardavimu ar jnašais tarp investuotojo ir jo asocijuotosios jmonės arba bendrosios jmonės. Šių pataisų esmė, kad visa sandorio suma pripažjstama pelnu ar nuostoliu tuomet, kai sandoris apima verslą. Pelnas ar nuostolis pripažjstama iš dalies tuomet, kai sandoris apima turto pardavimą, kuris nėra verslas, net jei šis turtas priklauso patronuojamajai jmonei.

Grupės ir Bendrovės vertinimu, šios pataisos neturės reikšmingos jtakos Bendrovės ir Grupės finansinėms ataskaitoms.

„Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“ – 1-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2020 m. sausio 23 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau). Šiomis siauros apimties pataisomis patikslinama, kad jsipareigojimai skirstomi j trumpalaikius arba ilgalaikius, atsižvelgiant j teises, kurios egzistuoja ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Įsipareigojimai yra ilgalaikiai, jeigu ūkio subjektas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi esminę teisę atidėti jsipareigojimo jvykdymą ne mažiau nei 12 mėnesių. Gairėse nebereikalaujama, kad ši teisė būtų besąlyginė. Vadovybės lūkesčiai, susiję su tuo, ar ji vėliau pasinaudos teise atidėti jsipareigojimo jvykdymą, neturi jtakos jsipareigojimų klasifikavimui. Teisė atidėti jsipareigojimo jvykdymą egzistuoja tik tuomet, jeigu ūkio subjektas atitinka visas atitinkamas sąlygas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Įsipareigojimas priskiriamas trumpalaikiam, jeigu sąlyga pažeidžiama finansinių ataskaitų parengimo datą arba iki šios datos, net jeigu iš paskolos davėjo po ataskaitinio laikotarpio pabaigos gaunamas tokios sąlygos atsisakymas. Priešingu atveju, paskola klasifikuojama kaip ilgalaikė, jeigu paskolos sąlyga pažeidžiama tik po ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Be to, pataisomis patikslinami skolos, kurią bendrovė gali apmokėti konvertuodama ją j nuosavą kapitalą, klasifikavimo reikalavimai. „Apmokėjimas“ apibrėžiamas kaip jsipareigojimo išnykimas atsiskaičius pinigais, kitais ekonominę naudą teikiančiais ištekliais arba ūkio subjektui priklausančiomis nuosavybės priemonėmis. Numatyta išimtis konvertuojamoms priemonėms, kurios gali būti konvertuojamos j nuosavą kapitalą, tačiau tik toms priemonėms, kuomet konvertavimo pasirinkimo sandoris klasifikuojamas kaip nuosavybės priemonė kaip atskiras sudėtinės finansinės priemonės komponentas.

„Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams, jsigaliojimo datos atidėjimas“ – 1-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2020 m. liepos 15 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 1-ojo TAS pataisa „Įsipareigojimų priskyrimas trumpalaikiams arba ilgalaikiams“ buvo paskelbta 2020 m. sausio mėn., o jos pirminė jsigaliojimo data buvo 2022 m. sausio 1 d. Tačiau, reaguojant j Covid-19 pandemiją, jsigaliojimo data buvo atidėta vieneriems metams, siekiant jmonėms suteikti daugiau laiko jgyvendinti pakeistose gairėse numatytus klasifikavimo pasikeitimus.

Šiuo metu Grupė ir Xxxxxxxx vertina, kokios jtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

„Apskaitos politikos atskleidimas“ - 1-ojo TAS ir 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos pataisos (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 1-ojo TAS pataisomis reikalaujama, kad jmonės atskleistų reikšmingą apskaitos politikos informaciją, o ne svarbius apskaitos politikos principus. Pataisoje pateikta reikšmingos apskaitos politikos informacijos apibrėžtis. Pataisoje taip pat išaiškinta, kad apskaitos politikos informacija laikoma reikšminga, jeigu be jos finansinių ataskaitų naudotojai negalėtų suprasti kitos finansinėse ataskaitose atskleistos reikšmingos informacijos. Pataisoje pateikti apskaitos politikos informacijos, kuri tikėtina, kad bus laikoma reikšminga ūkio subjekto finansinėms ataskaitoms, pavyzdžiai. Be to, 1-ojo TAS pataisose išaiškinta, kad nebūtina atskleisti nereikšmingos apskaitos politikos informacijos. Tačiau, jeigu ji atskleidžiama, ji neturėtų užgožti reikšmingos apskaitos politikos informacijos. Kartu su šia pataisa buvo atlikta 2-osios TFAS taikymo praktikoje rekomendacijos „Priimami sprendimai dėl reikšmingumo“ pataisa, kurioje pateiktos gairės, kaip taikyti reikšmingumo koncepciją apskaitos politikos atskleidimams.

Šiuo metu Grupė ir Xxxxxxxx vertina, kokios jtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

„Apskaitinių jverčių apibrėžimas“ - 8-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2021 m. vasario 12 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 8-ojo TAS pataisose išaiškinta, kaip jmonės turėtų atskirti apskaitos politikos pakeitimus nuo apskaitinių jverčių pakeitimų.

Atidėtasis pelno mokestis, susijęs su iš vieno sandorio kylančiu turtu ir jsipareigojimais – 12-ojo TAS pataisos (paskelbtos 2021 m. gegužės 7 d. ir taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau). 12-ojo TAS pataisose nurodyta, kaip apskaityti atidėtąjj pelno mokestj nuo tokių sandorių kaip nuoma ir eksploatavimo nutraukimo jsipareigojimai. Esant nurodytoms aplinkybėms, ūkio subjektams leidžiama nepripažinti atidėtojo pelno mokesčio tuomet, kai jie pripažjsta turtą ar jsipareigojimus pirmą kartą. Anksčiau egzistavo tam tikras neaiškumas dėl to, ar išimtis taikoma tokiems sandoriams kaip nuoma ir eksploatavimo nutraukimo jsipareigojimai, t. y. sandoriams, kuriems pripažjstamas tiek turtas, tiek jsipareigojimai. Pataisomis patikslinama, kad išimtis nėra taikoma ir kad ūkio subjektai privalo pripažinti atidėtąjj pelno mokestj nuo tokių sandorių. Pataisomis reikalaujama, kad jmonės pripažintų atidėtąjj pelno mokestj nuo sandorių, iš kurių pirminio pripažinimo metu atsiranda vienodos apmokestinamųjų ir jskaitomųjų laikinųjų skirtumų sumos.

Šiuo metu Grupė ir Xxxxxxxx vertina, kokios jtakos šios pataisos turės jos finansinėms ataskaitoms.

Konsolidavimo principai

Dukterinės jmonės

Tai jmonės, kuriose Bendrovė turi galią valdyti ūkio subjektą, j kurj investuojama (t.y. turi galiojančių teisių, kurios jai šiuo metu suteikia galimybę vadovauti svarbiai veiklai), gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, j kurj investuojama ir gali naudotis savo galia valdyti ūkio subjektą, j kurj investuojama, kad paveiktų investuotojo grąžos dydj.

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima EPSO-G ir jos dukterines jmones. Dukterinių jmonių finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokj patj ataskaitinj laikotarpj kaip ir patronuojančios jmonės finansinės ataskaitos.

Dukterinės jmonės yra konsoliduojamos nuo datos, kai jų kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė

prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės jmonių yra eliminuojami.

Verslo jungimai

Verslo jungimams, jvykusiems tarp bendro pavaldumo jmonių, nėra taikomas 3-iasis TFAS „Verslo jungimai“. Verslo jungimo sandoriai tarp bendro pavaldumo ūkio subjektų yra apskaityti taikant dalyvavimo (kontrolės) sujungimo (angl. pooling of interest) (kitaip: buvusių apskaitinių verčių) metodą. Grupė nepripažjsta turto bei jsipareigojimų jų tikrosiomis vertėmis jsigijimo dieną, o apjungia jsigytą turtą bei jsipareigojimus balansinėmis vertėmis. Prestižas neatsiranda, o skirtumas tarp sumokėto atlygio ar perleisto grynojo turto apskaitinės vertės bei gauto atlygio ar jsigyto grynojo turto apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose apskaitomas tiesiogiai nuosavame kapitale.

Kitiems verslo jungimams apskaityti yra taikomas jsigijimo metodas. Įsigijimo savikaina yra tikroji vertė, kurią sudaro mainais suteikto turto, išleistų nuosavybės priemonių, gautų ar prisiimtų jsipareigojimų tikroji vertė mainų dieną. Nuosavybės priemonių išleidimui patirtomis išlaidomis mažinama nuosavybė; skolos priemonių išleidimui patirtomis išlaidomis ir susijusiomis verslo jungimu, mažinama skolos balansinė vertė; visos kitos su verslo jungimu susijusios išlaidos pripažjstamos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai yra patiriamos.

Įsigyjamojoje jmonėje identifikuojamas jsigytas turtas, jsipareigojimai ir neapibrėžtieji jsipareigojimai, atitinkantys 3 TFAS „Verslo jungimai“ pateiktus pripažinimo kriterijus. Jie yra pripažjstami jų tikrosiomis vertėmis jsigijimo dieną.

Perleisto atlygio ir nekontroliuojančios dalies jsigyjamame ūkio subjekte sumos bei anksčiau turėtos nuosavybės dalies jsigyjamame ūkio subjekte tikrosios vertės perviršis lyginant su jsigyto identifikuojamo grynojo turto tikrąja verte yra pripažjstamas prestižu. Jeigu bendra perleisto atlygio, pripažintos nekontroliuojančios dalies ir anksčiau turėtos nuosavybės dalies suma yra mažesnė už jsigytos dukterinės jmonės grynojo turto tikrąją vertę (perkant pigiau nei rinkos kaina), skirtumas pripažjstamas tiesiogiai pelne arba nuostoliuose.

Nekontroliuojama dalis jgytoje jmonėje atspindi nuosavybės dalj, nepriklausančią Grupei. Nekontroliuojama dalis vertinama: a) tikrąja verte arba b) nekontroliuojamos dalies procente dalimi jgytosios jmonės grynajame turte. Nekontroliuojama dalis, kuri neatspindi nuosavybės dalies yra vertinama tikrąja verte.

Nuosavybės dalies dukterinėse jmonėse pasikeitimas, neturintis jtakos kontrolės pasikeitimui

Sandoriai su nekontroliuojančios dalies akcininkais, dėl kurių kontrolė neprarandama, apskaitomi kaip sandoriai, kurie pripažjstami nuosavo kapitalo dalyje, t. y. kaip sandoriai su akcininkais. Skirtumas tarp sumokėto atlygio tikrosios vertės ir jsigytos dukterinės jmonės atitinkamos grynojo turto dalies balansinės vertės apskaitomas nuosavame kapitale. Vykdant perleidimo nekontroliuojančiai daliai sandorius, pelnas ar nuostoliai taip pat apskaitomi nuosavo kapitalo dalyje.

Investicijos j asocijuotas ir bendrai valdomas jmones

Asocijuota jmonė – tai tokia jmonė, kuriai Grupė ar Xxxxxxxx daro reikšmingą jtaką, tačiau nekontroliuoja. Reikšminga jtaka – tai galimybė dalyvauti priimant ūkio subjekto, j kurj investuojama, finansinės ir veiklos politikos sprendimus, nekontroliuojant ar bendrai nekontroliuojant šios politikos. Ji paprastai susijusi su nuosavybės dalimi nuo 20 iki 50 proc.

Bendrai valdoma jmonė yra jungtinės veiklos bendrovė, kurioje dalininkų susitarimu bendrai kontroliuojama vykdoma ekonominė veikla ir su veikla susijusiems strateginiams finansiniams ir veiklos sprendimams priimti būtinas vieningas šalių, kurios dalijasi kontrole, (dalininkų) sutikimas.

Asocijuotos ir bendrai valdomos jmonės Grupės konsoliduotose finansinėse ataskaitose apskaitomos taikant nuosavybės metodą. Taikant nuosavybės metodą investicija j asocijuotą ir bendrai valdomą jmonę pradžioje yra apskaitoma savikaina, o po to apskaitinė vertė yra padidinama arba sumažinama po jsigijimo datos jvykusiais Grupės grynojo turto asocijuotoje ir bendrai valdomoje jmonėje dalies pasikeitimais, atėmus bet kokj investicijų vertės sumažėjimą.

Grupei tenkanti jsigytos asocijuotos ir bendrai valdomos jmonės pelno ar nuostolių dalis po jsigijimo pripažjstama pelne (nuostoliuose) bendrųjų pajamų ataskaitoje, o Grupei tenkanti kitų bendrųjų pajamų pasikeitimų dalis po jsigijimo pripažjstama kitose bendrosiose pajamose. Šiomis sumomis yra koreguojama investicijų j asocijuotas jmones apskaitinė vertė.

Prestižas, susijęs su investicijomis j asocijuotas ir bendrai valdomas jmones, yra jtraukiamas j investicijos balansinę vertę ir vertinamas dėl vertės sumažėjimo kaip investicijos dalis.

Asocijuotos ar bendrai valdomos jmonės nuostoliai, viršijantys Grupės dalj joje, jskaitant bet kurias kitas gautinas sumas neužtikrintas turtu, nėra pripažjstami, išskyrus tuos atvejus, kai Grupė prisiima teisinius arba konstruktyvius jsipareigojimus arba padaro mokėjimus asocijuotos ar bendrai valdomos jmonės vardu.

Nerealizuotas pelnas iš sandorių tarp Grupės ir jos asocijuotų ir bendrai valdomų jmonių yra eliminuojamas iki Grupės turimos investicijos dalies asocijuotoje ir bendrai valdomoje jmonėje. Nerealizuotas nuostolis taip pat eliminuojamas, jeigu sandoris nėra perleisto turto vertės sumažėjimo jrodymas.

Jeigu Grupės dalis asocijuotoje ar bendrai valdomoje jmonėje sumažėja, tačiau reikšminga jtaka yra išlaikoma, tik proporcinga praradimui dalis sumų, anksčiau pripažintų kitose bendrosiose pajamose, yra perklasifikuojama j pelną (nuostolius).

Pelnas ir nuostoliai, atsiradę iš dalies asocijuotoje jmonėje sumažėjimo, yra pripažjstami bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.2 Investicijos j dukterines, asocijuotas ir bendrai valdomas jmones Bendrovės atskirose finansinėse ataskaitose

Investicijos j dukterines jmones patronuojančios jmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos jsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios jmonės finansinės būklės ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

Investicijos j asocijuotas ir bendrai valdomas jmones patronuojančios jmonės finansinėse ataskaitose yra apskaitomos jsigijimo savikaina atėmus vertės sumažėjimo nuostolius, kai investicijos apskaitinė vertė patronuojančios jmonės finansinės būklės ataskaitoje viršija tikėtiną atsiperkamąją vertę.

2.3 Parduoti laikomas turtas ir nutraukta veikla

Ilgalaikj turtą ir perleidžiamo turto grupes Grupė klasifikuoja kaip skirtas parduoti, jei jų balansinė vertė bus atgaunama daugiausiai iš pardavimo, o ne toliau jj naudojant. Toks ilgalaikis turtas ir perleidžiamo turto grupės, klasifikuojamos kaip laikomos parduoti, yra jvertinamos mažesne iš jų balansinės vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas.

Klasifikavimo j skirtą parduoti turtą kriterijai laikomi jgyvendintais tik tada, kai labai tikėtina, kad pardavimas jvyks, o turtas ar perleidžiamo turto grupė gali būti nedelsiant parduota esamos būklės. Pardavimui jvykdyti reikalingi veiksmai turėtų parodyti, kad nėra tikėtina, jog pardavimas gali būti nutrauktas. Vadovybė turi būti jsipareigojusi atlikti tikėtiną pardavimą per vienerius metus nuo perkėlimo datos. Turtas ir jsipareigojimai, klasifikuojami kaip skirti parduoti, pateikiami finansinės būklės ataskaitoje atskirai kaip trumpalaikiai straipsniai.

2.4 Nekilnojamasis turtas, jranga ir jrengimai bei nematerialusis turtas

Nekilnojamasis turtas, jranga ir jrengimai

Tikroji vertė nustatoma kiekvienam piniginj srautą generuojančiam vienetui (elektros ir dujų perdavimo tinklai) taikant diskontuotų srautų metodą; turto vertės sumažėjimo nuostolis kaip skirtumas tarp turto tikrosios ir balansinės vertės alokuojamas visiems piniginj srautą generuojančio vieneto atskiriems turto vienetams proporcingai jų balansinei vertei.

Visas sukauptas nusidėvėjimas bei vertės sumažėjimas perkainojimo metu yra sudengiamas su bendrąja turto verte ir likusi suma koreguojama iki perkainotos turto vertės.

Pirmojo ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo metu susidariusia apskaitinės vertės padidėjimo suma yra didinamas perkainojimo rezervas nuosavame kapitale, o vertės sumažėjimo suma yra apskaitoma per pelno (nuostolių) straipsnj. Dėl vėlesnio turto perkainojimo susidariusi apskaitinės turto vertės sumažėjimo suma, kuri padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, tiesiogiai mažina perkainojimo rezervą nuosavame kapitale; visi kiti sumažėjimai apskaitomi per pelno (nuostolių) straipsnj. Vertės padidėjimas, kuris padengia ankstesnius vertės sumažėjimus, apskaitomas per pelno (nuostolių) straipsnj. Visi kiti turto vertės padidėjimai vėlesnių perkainojimų metu yra apskaitomi perkainojimo rezerve. Kiekvienais metais skirtumas tarp perkainoto turto nusidėvėjimo, parodyto bendrųjų pajamų ataskaitoje, bei nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pradine verte, perkeliamas iš perkainojimo rezervo j nepaskirstytąjj pelną, jvertinus atidėtojo pelno mokesčio poveikj. Taip pat pardavus arba nurašius turto vienetą bet koks su šiuo turtu susijęs perkainojimo rezervo likutis yra perkeliamas j nepaskirstytąjj pelną.

Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą jtraukiamos tikslinių ir bendrųjų paskolų palūkanos ir kitos skolinimosi išlaidos (banko administravimo mokestis ir pan.), jeigu jos yra tiesiogiai priskiriamos ilgo parengimo turto jsigijimui. Ilgo parengimo turtu traktuojamas toks turtas, kuris vystomas pagal projektą, kurio vertė ne mažesnė nei 1 mln. eurų ir kurio parengimas naudojimui ar pardavimui trunka ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Skolinimosi išlaidos, kurios priskiriamos ilgo parengimo turto jsigijimui, kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis. Skolinimosi išlaidos pradedamos kapitalizuoti tada, kai patiriamos išlaidos ilgo parengimo turtui pasigaminti arba jsigyti (sumokamas avansas arba apmokami darbai pagal pasirašytą aktą apie atliktus darbus ir jų vertę) ir baigiamos kapitalizuoti, kai iš esmės baigta visa veikla, būtina ilgo parengimo turtui parengti numatomam naudojimui ar pardavimui (pasirašomas statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas). Nustatant kapitalizuoti tinkamą skolinimosi išlaidų sumą, išlaidoms, patirtoms jsigyjant ilgo parengimo turtą, taikoma kapitalizacijos norma.

Kintamieji mokėjimai, kurie priklauso nuo ateities veiksnių neapskaitomi ilgalaikio materialaus turto savikainoje ir jsipareigojimuose, kai turtas yra parengtas naudojimui vadovybės numatytu būdu. Kintamieji mokėjimai kapitalizuojami ilgalaikio materialaus turto savikainoje sumokėjimo momentu.

Išankstiniai apmokėjimai už ilgalaikj turtą klasifikuojami kaip ilgalaikis turtas, nes naudojami ilgalaikėje veikloje ir atvaizduojami nebaigtos statybos balanso straipsnyje.

Nebaigtos statybos straipsnyje yra apskaitomas statomas ilgalaikis materialusis turtas. Tokio turto jsigijimo savikaina apima projektavimo, statybos darbus, montavimui perduotus jrengimus ir jrangą bei kitas tiesiogines išlaidas.

Ilgalaikis materialusis turtas registruojamas jsigijimo (pasigaminimo) savikaina, jsigijimo vertę sumažinant tam turtui jsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES paramos fondų lėšos, perkrovų valdymo jplaukų dalis, skirta investicijoms finansuoti, gamintojų prijungimo prie perdavimo tinklo bei užsakovų inicijuotų perdavimo tinklo jrenginių perkėlimo/rekonstravimo darbų patirtų išlaidų jmokos.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikis nematerialusis turtas yra pripažjstamas jsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažjstamas, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Xxxxxxxx gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai jvertinta.

Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas yra apskaitomas jsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra.

Nusidėvėjimas ir amortizacija

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, išskyrus žemę, nebaigtą statybą ir jstatyminius servitutus, nusidėvėjimas (amortizacija) yra skaičiuojamas per jvertintus naudingo tarnavimo laikotarpius, taikant tiesiogiai proporcingą metodą. Kiekvienų metų pabaigoje Grupė ir Xxxxxxxx peržiūri ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikotarpius, likvidacines vertes bei nusidėvėjimo (amortizacijos) metodą, užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą ilgalaikio turto naudojimo pobūdj. Įvertinimo pakeitimo jtaka, jei tokia yra, pripažjstama perspektyviai.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto jvertinti naudingo tarnavimo laikotarpiai yra tokie:

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto grupės	Naudingo tarnavimo laikotarpiai (metais)
Pastatai	20 - 75
Statiniai ir jrenginiai	18 - 70
Mašinos ir jrengimai	5 - 35
Transporto priemonės	4 - 10
Kitas materialusis turtas	3 - 10
Nematerialusis turtas, iš kurio	3 - 4
Įstatyminiai servitutai ir perdavimo tinklo apsaugos zonos	neamortizuojama

Įstatyminių servitutų ir apsaugos zonų naudingas tarnavimo laikotarpis neribotas, nes teisė naudotis apsaugos zonomis servitutiniais pagrindais nėra apribota laike

Pelnas ar nuostolis, susidarantis dėl ilgalaikio turto pardavimo, apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo pajamų ir turto likutinės vertės ir yra pripažjstamas ataskaitiniais metais per pelno (nuostolių) straipsnj.

Remonto išlaidos yra pridedamos prie apskaitinės ilgalaikio materialiojo turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ar Bendrovė gaus ateityje ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei jas galima patikimai jvertinti. Pakeistos dalies apskaitinė vertė yra nurašoma. Visos kitos remonto ir priežiūros išlaidos yra pripažjstamos sąnaudomis per pelno (nuostolių) straipsnj tuo metu, kai jos yra patiriamos.

2.5 Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės sumažėjimas

Kiekvieną metinių finansinių ataskaitų datą Grupė ir Bendrovė peržiūri ilgalaikj materialųjj ir nematerialųjj turtą, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė gali būti sumažėjusi. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė jvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima jvertinti ilgalaikio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, numatomi būsimieji pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės, naudojant diskonto normą, jvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, j kurią nebuvo atsižvelgta jvertinant būsimuosius pinigų srautus.

Jei turto (ar pinigus kuriančio vieneto) jvertinta atsiperkamoji vertė yra mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pinigus kuriančio vieneto) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo pripažjstami iš karto pelno (nuostolių) straipsnyje, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Tuo atveju, nuostoliai dėl vertės sumažėjimo yra apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas.

Jei po nuostolių dėl vertės sumažėjimo pripažinimo turto vertė vėliau padidėja, apskaitinė turto (pinigus kuriančio vieneto) vertė padidinama iki naujai paskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pinigus kuriančio vieneto) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažjstamas per pelno (nuostolių) straipsnj iš karto, nebent šis turtas anksčiau buvo perkainotas. Pastaruoju atveju, jo vertės sumažėjimo panaikinimas yra apskaitomas kaip perkainojimo rezervo padidėjimas (neviršijant buvusio vertės sumažėjimo sumos dydžio).

Nematerialiam turtui, kurio naudingas tarnavimo laikas yra neapibrėžtas, Grupė ir Bendrovė kasmet jvertina atsiperkamąją vertę, kad būtų galima jvertinti šio turto vertės sumažėjimą (jei toks yra).

2.6 Naudojimo teise valdomas turtas

Naudojimo teise valdomas turtas yra turtas, kurj Grupė ir Bendrovė turi teisę valdyti nuomos laikotarpiu. Grupė ir Xxxxxxxx pripažjsta naudojimo teise valdomą turtą visų rūšių turto nuomai, jskaitant naudojimo teise valdomo turto nuomai subnuomos atveju, bet išskyrus nematerialiojo turto nuomą, trumpalaikę nuomą ir mažos vertės turto nuomą.

Naudojimo teise valdomo turto pirminis vertinimas

Nuomos pradžios datą Grupė ir Xxxxxxxx naudojimo teise valdomą turtą vertina jsigijimo savikaina, kurią sudaro: nuomos jsipareigojimų pirminio vertinimo dabartinė vertė, patirtos pirminės tiesioginės su nuomojamu turtu susijusios išlaidos, bet kokie nuomos mokesčiai pradžios datą, atėmus bet kokias nuomos paskatas.

Naudojimo teise valdomo turto vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Grupė ir Xxxxxxxx naudojimo teise valdomam turtui taiko savikainos metodą: turto vertė atitinkamai datai apskaičiuojama kaip skirtumas tarp jsigijimo savikainos ir sukaupto nusidėvėjimo, bei pakoregavus sumomis dėl nuomos jsipareigojimo pakartotinio vertinimo.

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo turto perdavimo naudoti datos (pradžios datos) iki

Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimui apskaičiuoti Bendrovė taikė šiuos normatyvus:

Žemė* 99 metai

Pastatai nuo 2 iki 10 metų

Transporto priemonės nuo 2 iki 4 metų

Kitas ilgalaikis materialusis turtas nuo 2 iki 3 metų

*Grupė žemės nuomos sutartims, sudarytoms ne aukciono būdu su savivaldybėmis taiko portfelio metodą – atitinkamos Grupės jmonės sutarčių rinkinys dėl panašių kriterijų apskaitomas kaip viena sutartis. Nežiūrint j likusj žemės nuomos sutarties terminą, pagal teisės aktų reikalavimus sutartys privalo būti tęsiamos, kol žemės sklypuose egzistuoja Grupės jmonių jrenginiai. Vertinant Grupės jmonių infrastruktūros turto generuojamą srautą (turto atsiperkamosios vertės skaičiavimui), prognozuojamas begalinis srautas, nes dėl vykdomų rekonstrukcijos ir remonto darbų turtas gali būti eksploatuojamas ilgiau nei taikomi pirminiai nusidėvėjimo normatyvai. Dėl šios priežasties žemės nuomai taikomas iš esmės begalinis normatyvas, atitinkantis pirminj sutarties terminą – 99 metus.

2.7 Finansinis turtas

Taikant 9 TFAS „Finansinės priemonės“ finansinis turtas yra skirstomas j žemiau nurodytas 3 kategorijas:

- finansinj turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas amortizuota savikaina;

- finansinj turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažjstant kitomis

bendrosiomis pajamomis; ir

- finansinj turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažjstant pelnu ar nuostoliais.

Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas lygmeniu, kuriuo matyti, kaip visos finansinio turto grupės kartu valdomos siekiant konkrečių verslo tikslų. Taikomajam verslo modeliui neturi jtakos vadovybės ketinimai pavienių priemonių atžvilgiu. Grupė ir Xxxxxxxx gali taikyti daugiau nei vieną verslo modelj savo finansiniam turtui valdyti.

Finansiniam turtui valdyti taikomas verslo modelis grindžiamas faktais, kuriuos galima matyti iš veiklos, kurią Grupė ir Xxxxxxxx vykdo siekdama verslo modelio tikslų.

Grupė ir Xxxxxxxx pripažjsta finansinj turtą finansinės būklės ataskaitoje tik tada, kai tampa finansinės priemonės sutarties nuostatų šalimi, finansinio turto pirkimas arba pardavimas pripažjstamas arba jo pripažinimas nutraukiamas, taikant apskaitą pagal prekybos datą.

Pirminio pripažinimo metu Grupė ir Xxxxxxxx finansinj turtą vertina tikrąja verte, išskyrus gautinas prekybos sumas, j kurias nejtrauktas reikšmingas finansavimo komponentas. Kai finansinis turtas vertinamas ne tikrąja verte, kurios pasikeitimas pripažjstamas pelnu arba nuostoliais, pirminis finansinio turto jvertinimas apima priemonės tikrąją vertę bei sandorio išlaidas, tiesiogiai priskirtinas prie finansinio turto jsigijimo.

Sandorio išlaidos apima visus mokesčius ir komisinius, kurių Grupė nebūtų mokėjusi, jei nebūtų sudariusi finansinės priemonės

sutarties.

Jeigu pirminio pripažinimo metu finansinio turto tikroji vertė skiriasi nuo sandorio kainos, tuomet skirtumas pripažjstamas pelnu arba nuostoliais, išskyrus 3-ojo tikrosios vertės hierarchijos lygio finansinj turtą (t.y. turtą, kurio tikroji vertė nustatyta remiantis rinkoje nestebimais rodikliais).

Atsižvelgiant j verslo modelj, taikomą valdant finansinio turto grupę, finansinio turto apskaita yra tokia:

Finansinis turtas, vertinamas amortizuota verte

Pinigai ir jų ekvivalentai – Grupės ir Bendrovės sąskaitose bankuose esantys pinigai ir jų ekvivalentai jvairia valiuta, kuriais Grupė ir Xxxxxxxx gali disponuoti be apribojimų. Pinigų ekvivalentams priskiriamos trumpalaikės (iki trijų mėnesių) likvidžios investicijos, kurios yra lengvai iškeičiamos j žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga.

Grupės išduotos paskolos ir gautinos sumos apskaitomos atsižvelgiant j verslo modelj, kurio tikslas – laikyti finansinj turtą siekiant surinkti sutartyje numatytus pinigų srautus, kuriuos gali sudaryti pinigų srautai susiję su pagrindinės skolos dengimu bei palūkanų jplaukomis.

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas, kuriam nustatyti fiksuoti ar kitaip nustatomi mokėjimai ir kuris nekotiruojamas aktyvioje rinkoje. Jos pripažjstamos trumpalaikiu turtu, išskyrus tas paskolas ir gautinas sumas, kurių grąžinimo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių po finansinės padėties ataskaitos parengimo dienos; tokiu atveju - paskolos ir gautinos sumos pripažjstamos ilgalaikiu turtu.

Paskolos ir gautinos sumos pradžioje apskaitomos jsigijimo savikaina (gautino atlygio tikrąja verte), o vėliau - amortizuota savikaina, naudojant faktinių palūkanų metodą. Pelnas arba nuostolis pripažjstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per pelną (nuostolius)

Grupė ir Xxxxxxxx apskaito finansinj turtą, kuris vėlesniais laikotarpiais vertinamas tikrąja verte, tikrosios vertės pasikeitimą pripažjstant pelnu ar nuostoliais, taikant verslo modelj, kurio tikslas pasiekiamas renkant sutartyje numatytus pinigų srautus ir parduodant finansinj turtą.

Bendrovė neturi finansinio turto, laikomo prekybai, kuris jsigyjamas siekiant artimiausiu laiku jj parduoti, ir šiai kategorijai priskiria tik finansinj turtą, kuris atsiranda iš verslo ar investicijų perleidimo ir yra ne nuosavybės neapibrėžtasis atlygis.

Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas

Grupė turėjo nuosavybės vertybinių popierių turto, kurj pasirinko klasifikuoti dėl tikrosios vertės pokyčių kaip apskaitomus tikrąja verte per bendrąsias pajamas kategorijoje.

Faktinių palūkanų metodas

Faktinių palūkanų metodas taikomas apskaičiuojant finansinio turto amortizuotą savikainą, taip pat atitinkamu laikotarpiu pelno (nuostolių) ataskaitoje paskirstant palūkanų pajamas.

Faktinių palūkanų norma – norma, kurią taikant apskaičiuotos būsimos pinigų jplaukos tikėtinu finansinio turto galiojimo laikotarpiu, tiksliai diskontuojamos iki finansinio turto bendrosios balansinės vertės, kuri rodo finansinio turto amortizuotą savikainą prieš koregavimą dėl bet kokių atidėjinių nuostoliams. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą, Grupė ir Bendrovė vertina tikėtinus pinigų srautus, atsižvelgiant j visas finansinės priemonės sutarties sąlygas (pvz., išankstinj mokėjimą, pratęsimą, pasirinkimo pirkti ir panašius pasirinkimo sandorius), bet neatsižvelgdama j tikėtinus kredito nuostolius. Skaičiuojant jtraukiami visi atlygiai ir kitos sumos, kuriuos sutarties šalys sumokėjo arba gavo viena iš kitos ir, kurie yra neatskiriama faktinių palūkanų normos dalis, sandorių sąnaudos, taip pat visos kitos premijos arba nuolaidos. Skaičiuojant faktinių palūkanų normą daroma prielaida, kad pinigų srautus ir tikėtiną panašių finansinių priemonių grupės galiojimo laikotarpj galima patikimai jvertinti. Kai pinigų srautų arba finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) tikėtino galiojimo laikotarpio patikimai jvertinti nejmanoma, Grupė ir Bendrovė naudoja sutartyje numatytus pinigų srautus per visą sutartyje numatytą finansinės priemonės (arba finansinių priemonių grupės) galiojimo laikotarpj.

Tikėtini kredito nuostoliai

Grupės ir Bendrovės patiriami kredito nuostoliai apskaičiuojami, kaip visų sutartyje numatytų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Xxxxxxxx turi gauti pagal sutartj, ir visų pinigų srautų, kuriuos Grupė ir Bendrovė tikisi gauti, skirtumas (t. y. visas pinigų trūkumas), diskontuotas taikant pirminę faktinių palūkanų normą. Pinigų srautus Grupė ir Xxxxxxxx apskaičiuoja atsižvelgiant j visas finansinės priemonės sutarties sąlygas per tikėtiną tos finansinės priemonės galiojimo laikotarpj, jskaitant turimo užstato arba kitokio kredito vertės didinimo, kuris yra neatskiriamas nuo sutarties sąlygų, pinigų srautus.

Tikėtini kredito nuostoliai rodo svertinj kredito nuostolių vidurkj, nustatytą atsižvelgiant j atitinkamą jsipareigojimų nejvykdymo riziką (tikimybę).

Tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai - tai tikėtini kredito nuostoliai, susidarantys dėl visų galimų jsipareigojimų nejvykdymo jvykių per laikotarpj nuo finansinio turto pirminio pripažinimo iki vėlesnės, finansinio turto padengimo, arba finansinio turto galutinio nurašymo, datos.

Grupė ir Xxxxxxxx tikėtinus galiojimo laikotarpio kredito nuostolius pripažjsta prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta. Paprastai kredito rizika reikšmingai padidėja prieš tai, kai finansinė priemonė tampa laiku neapmokėta arba pastebima kitų su skolininku susijusių pradelsimo veiksnių (pvz., pakeitimas arba restruktūrizacija). Todėl, jei nepatiriant daug išlaidų ar pastangų galima gauti pagrjstos ir patikimos informacijos, kuri yra labiau orientuota j ateitj nei j pradelstus mokėjimus, ja būtina remtis vertinant kredito rizikos pasikeitimus.

Tikėtini kredito nuostoliai pripažjstami atsižvelgiant j individualiai arba bendrai jvertinta išduotų paskolų ir prekybos gautinų sumų kredito riziką, kurios vertinimas remiasi visa pagrjsta bei patvirtinta informaciją, jskaitant j ateitj orientuotą informaciją.

Prekybos gautinų sumų viso galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai vertinami taikant individualųjj vertinimą. Vadovybės sprendimas dėl individualaus vertinimo priimamas atsižvelgiant j galimybę gauti informaciją apie konkretaus skolininko kredito istoriją, finansinę būklę vertinimo datai, jskaitant j ateitj orientuotą informaciją, kuri leistų laiku nustatyti konkretaus skolininko reikšmingą kredito rizikos padidėjimą, tokiu būdu jgalinant priimti sprendimą dėl viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių pripažinimo konkretaus skolininko atžvilgiu.

Išduodant paskolą jvertinami ir apskaitomi 12 mėnesių tikėtini kredito nuostoliai. Vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais, nesant reikšmingo kredito rizikos padidėjimo, susijusio su paskolos gavėju, koreguojamas 12 mėnesių tikėtinų kredito nuostolių likutis atsižvelgiant j vertinimo datai likusią nepadengtą paskolos sumą. Nustačius, kad paskolos gavėjo finansinė būklė reikšmingai pablogėjo, lyginant su būkle, buvusia paskolos išdavimo metu, apskaitomi visi paskolos galiojimo laikotarpio tikėtini kredito nuostoliai. Vėliausias momentas, kai pripažjstami visi išduotai paskolai tenkantys tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, identifikuojamas, kai skolininkas vėluoja apmokėti eilinę jmoką, arba visą skolą ilgiau negu 30 dienų. Esant kitų jrodymų, apskaitomi visi išduotai paskolai tenkantys tikėtini galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, neatsižvelgiant j jmokų vėlavimo apmokėti ilgiau nei per 30 dienų prielaidą. Paskolos, kurioms apskaičiuojami viso galiojimo laikotarpio kredito nuostoliai, laikomos dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (credit- impaired) finansiniu turtu.

Dėl kredito rizikos sumažėjusios vertės (angl. – credit-impaired) finansinis turtas

Finansinio turto vertė yra sumažėjusi dėl kredito rizikos jvykus vienam arba daugiau jvykių, kurie neigiamai paveikia apskaičiuojamus būsimus to finansinio turto pinigų srautus. Finansinio turto vertės sumažėjimo dėl kredito rizikos jrodymai yra stebėjimais grindžiami duomenys apie šiuos jvykius:

a) dideli skolininko finansiniai sunkumai;

b) sutarties pažeidimai, pavyzdžiui, laiku neapmokėta skola arba eilinė jmoka;

c) skolininkui suteikta nuolaida, kurios skolintojas kitu atveju nebūtų suteikęs dėl ekonominių ar sutartyje nurodytų priežasčių, siejamų

su skolininko finansiniais sunkumais;

d) išaugusi tikimybė, kad skolininkas bankrutuos arba bus atliktas kitoks finansinis reorganizavimas;

e) dėl finansinių sunkumų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka;

f) finansinis turtas perkamas arba suteikiamas su didele nuolaida, iš ko matyti patirti kredito nuostoliai.

Finansinio turto vertės sumažėjimą dėl kredito rizikos gali kartu lemti keli jvykiai, kurie gali jvykti vienu metu arba vienas po kito per

finansinio turto sutarties galiojimo laikotarpj.

Gautinų paskolų ir prekybos gautinų sumų viso galiojimo tikėtinų kredito nuostolių suma apskaitoma per pelną (nuostolius), naudojant kontrarinę abejotinų gautinų sumų sąskaitą.

Grupė nurašo gautinas paskolas ir prekybos gautinas sumas, kai netenka teisės j sutartyje numatytus finansinio turto pinigų srautus. Finansinių priemonių sudengimas

Finansinis turtas ir finansiniai jsipareigojimai yra sudengiami ir grynoji suma yra pateikiama finansinės būklės ataskaitoje, jei egzistuoja jvykdoma teisė sudengti pripažintas sumas ir yra ketinama atsiskaityti grynąja verte, t. y. realizuoti turtą ir jvykdyti jsipareigojimus tuo pačiu metu.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Xxxxxxxx nutraukia finansinio turto pripažinimą kai:

- baigiasi teisės j finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;

- Grupė ir Xxxxxxxx išlaiko teisę j pinigų srautus, bet prisiima jsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartj per trumpą laiką; arba

- Grupė ir Xxxxxxxx perleidžia savo teisę gauti pinigines jplaukas iš turto ir/arba (a) perleidžia iš esmės visą su finansinio turto nuosavybe susijusią riziką ir naudą, arba (b) nei perleidžia, nei išlaiko su finansiniu turtu susijusios rizikos ir naudos, bet perleidžia šio turto kontrolę:

- jei Grupė ir Xxxxxxxx neišlaikė kontrolės, ji nutraukia finansinio turto pripažinimą, o visos perduodant sukurtos arba išlaikytos teisės ir prievolės pripažjstamos atskirai turtu arba jsipareigojimais;

- Jei Grupė ir Xxxxxxxx išlaikė kontrolę, ji toliau pripažjsta finansinj turtą tiek, kiek toliau kontroliuoja finansinj turtą.

Vertinant ar Grupė ir Xxxxxxxx išlaikė perduoto turto kontrolę, atsižvelgiama j gavėjo gebėjimą parduoti šj turtą. Jei gavėjas praktiškai geba parduoti visą turtą nesusijusiai trečiajai šaliai ir atlikti tai vienašališkai, netaikydamas perdavimui papildomų apribojimų, laikoma, kad Grupė ir Xxxxxxxx kontrolės neišlaikė. Visais kitais atvejais Grupė ir Xxxxxxxx kontrolę išlaikė.

2.8 Atsargos

Atsargos pirminio pripažinimo metu yra apskaitomos jsigijimo savikaina. Vėlesniais laikotarpiais atsargos yra apskaitomos grynąja galimo realizavimo verte arba jsigijimo savikaina – priklausomai nuo to, kuri yra mažesnė. Atsargų savikaina apima jsigijimo kainą ir susijusius mokesčius, kurie vėliau nėra atgaunami iš mokesčių institucijų, bei tas pridėtines išlaidas, kurios susidarė gabenant atsargas

Grynoji galimo realizavimo vertė – jvertinta pardavimo kaina, atėmus jvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir jvertintas pardavimo išlaidas.

2.9 Prekybos skolos ir kiti finansiniai jsipareigojimai, paskolos Finansiniai jsipareigojimai, paskolos

Finansiniai jsipareigojimai pirminio pripažinimo metu yra apskaitomi tikrąja verte, atėmus sandorio sudarymo išlaidas.

Vėlesniais laikotarpiais finansiniai jsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota savikaina, apskaičiuota taikant efektyvios palūkanų

normos metodą. Palūkanų sąnaudos yra pripažjstamos, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansiniai jsipareigojimai priskiriami ilgalaikiams, jei iki finansinės būklės ataskaitos datos sudaryta finansavimo sutartis jrodo, kad jsipareigojimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai pagal pobūdj buvo ilgalaikis.

Prekybos skolos

Prekybos skolos yra jsipareigojimas apmokėti už prekes ir paslaugas, jsigytas iš tiekėjų jprastinės veiklos metu. Prekybos skolos yra klasifikuojamos kaip trumpalaikiai jsipareigojimai jeigu apmokėjimo terminas sueina per vienerius metus. Priešingu atveju jos yra parodomos kaip ilgalaikiai jsipareigojimai.

Finansinių jsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinio jsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis jsipareigojamas pakeičiamas kitu jsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo jsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio jsipareigojimo nutraukimu ir naujo jsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų finansinių jsipareigojimų verčių pripažjstamas Bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.10 Dividendų paskirstymas

Dividendų paskirstymas Grupės ir Bendrovės akcininkams ir dukterinių bendrovių nekontroliuojamai daliai pripažjstami jsipareigojimu Grupės ir Bendrovės finansinėse ataskaitose tuo laikotarpiu, kuomet dividendus patvirtina Grupės ir Bendrovės akcininkai.

2.11 Užsienio valiuta

Konsoliduotose finansinėse ataskaitose kiekvienos Grupės jmonės finansiniai veiklos rezultatai bei finansinė būklė yra pateikti eurais, kurie yra Bendrovės ir jos dukterinių jmonių funkcinė valiuta bei Grupės konsoliduotų finansinių ataskaitų pateikimo valiuta. Visa finansinė informacija, pateikta eurais, yra suapvalinta iki artimiausio tūkstančio, jeigu nenurodyta kitaip. Kadangi šiose ataskaitose sumos yra suapvalintos iki tūkstančių eurų, tai dėl apvalinimo sumos lentelėse gali nesutapti.

Sandoriai užsienio valiuta perskaičiuojami j funkcinę valiutą pagal valiutų keitimo kursus, galiojančius sandorių atlikimo dieną arba vertinimo (jeigu straipsniai iš naujo vertinami) dieną. Valiutų perskaičiavimo pelnas ir nuostoliai, atsirandantys vykdant atsiskaitymus, susijusius su šiais sandoriais, bei perskaičiuojant užsienio valiuta išreikštus piniginius turto bei jsipareigojimų likučius pagal metų pabaigoje galiojančius kursus, apskaitomi pelno ar nuostolių ataskaitoje.

2.12 Dotacijos

Dotacijos yra pripažjstamos apskaitoje, kai yra pakankamas užtikrinimas, kad Grupės jmonės atitiks dotacijų skyrimo sąlygas ir tokia dotacija bus gauta.

Dotacijos, susijusios su turtu

Jeigu Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos yra gautos ilgalaikio turto forma arba yra skirtos ilgalaikiam turtui jsigyti, jos yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šios dotacijos yra apskaitomos mažinant susijusio ilgalaikio turto apskaitinę vertę. Dotacijos bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažjstamos mažinant turto nusidėvėjimo sąnaudas per atitinkamo ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpj.

Strateginių projektų rengimui ir jgyvendinimui Grupei skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos ir perkrovų valdymo jplaukų dalis, panaudota su VERT suderintoms investicijoms finansuoti, apskaitomos kaip dotacijos, susijusios su turtu.

Avansu gautos dotacijos, susijusios su ilgalaikio turto jsigijimu, yra apskaitomos kaip ilgalaikiai jsipareigojimai iki tokio turto jsigijimo

momento.

Dotacijos, susijusios su pajamomis

Valstybės ir Europos Sąjungos dotacijos, gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, suma pripažjstama panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinj laikotarpj patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažjstamos pelne (nuostoliuose) didinant kitas pajamas tuo laikotarpiu, kuriuo gaunamos arba yra pakankamas užtikrinimas, kad tokia dotacija bus gauta ir Xxxxxxxx atitinka dotacijų sutartyje nustatytas dotacijų skyrimo sąlygas.

2.13 Xxxxxxxxxxx

Atidėjiniai apskaitomi tada, kai dėl jvykio praeityje Grupė ir Xxxxxxxx turi teisinj ar konstruktyvų jsipareigojimą, ir tikėtina, kad jam jvykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir jsipareigojimo suma gali būti patikimai jvertinta. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), jei reikia, atsižvelgiant j konkrečią jsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimo metodas, atidėjinio balansinė vertė didėja kiekvieną laikotarpj, siekiant atspindėti praėjusj laiką. Toks didėjimas pripažjstamas kaip skolinimosi išlaidos.

Atidėjiniai servitutams ir perdavimo tinklo apsaugos zonų registracijai apskaitomi tada, kai Grupė turi teisinj jsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam vykdyti bus reikalingi ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir jsipareigojimo suma gali būti patikimai jvertinta. Su atidėjiniais servitutams susijusios išlaidos yra pripažjstamos ilgalaikiu nematerialiuoju turtu, atsižvelgiant j kompensuojamas sumas. Jei pinigų laiko vertė yra reikšminga, atidėjiniai yra diskontuojami, naudojant efektyvią laikotarpio palūkanų normą (prieš mokesčius), atsižvelgiant j konkrečią jsipareigojimui specifinę riziką. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusio laiko tarpą, yra apskaitomas kaip finansinės sąnaudos.

Išmokos už kompensacijas žemės savininkams ir apsaugos zonų registracijos išlaidos apskaitomos, mažinant atidėjinius, o atidėjinių perskaičiavimas dėl prielaidų pasikeitimo – atitinkamai kaip nematerialiojo turto vertės pokytis (3 pastaba).

2.14 Išmokos darbuotojams Socialinio draudimo jmokos

Bendrovė ir Grupė moka socialinio draudimo jmokas j Valstybinj socialinio draudimo fondą (toliau - Fondas) už savo darbuotojus pagal nustatytų jmokų planą ir vadovaujantis šalies jstatymų reikalavimais. Nustatytų jmokų planas – tai planas, pagal kurj Bendrovė ir Grupė moka nustatyto dydžio jmokas ir ateityje neturės jokio teisinio ar konstruktyvaus jsipareigojimo ir toliau mokėti šias jmokas, jeigu Fondas neturės pakankamai turto, kad galėtų visiems darbuotojams sumokėti išmokas, susijusias su tarnyba dabartiniu ar ankstesniais laikotarpiais. Socialinio draudimo jmokos pripažjstamos sąnaudomis pagal kaupimo principą ir priskiriamos darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudoms.

Kintama atlygio dalis

Bendrovė ir Grupė pripažjsta kintamos atlygio dalies jsipareigojimą ir sąnaudas, remiantis iš anksto apibrėžtais Grupės ir Bendrovės bei darbuotojų tikslų pasiekimo rezultatais. Grupė ir Bendrovė kintamos atlygio dalies jsipareigojimus ir sąnaudas pripažjsta tuomet, kai turi sutartinj jsipareigojimą arba praeityje buvo taikoma praktika, sukūrusi konstruktyvų jsipareigojimą.

Išmokos darbuotojams išeinant j pensiją sulaukus pensinio amžiaus

Kiekvienam Grupės ir Bendrovės darbuotojui, išeinančiam iš darbo sulaukus pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus priklauso vienkartinė išmoka. Išmokų darbuotojams jsipareigojimas pripažjstamas balanse ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinių ataskaitų sudarymo dieną. Aprašytas ilgalaikis išmokų darbuotojams jsipareigojimas finansinių ataskaitų sudarymo dieną yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais jvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Nustatytos ilgalaikės išmokos jsipareigojimo dabartinė vertė nustatoma diskontuojant jvertintus būsimus pinigų srautus, naudojant palūkanų normas, nustatytas vyriausybės obligacijoms, kurios išreikštos tokia valiuta, kuria bus sumokėtos išmokos darbuotojams ir kurių terminas panašus j susijusio jsipareigojimo terminą.

2.15 Nuomos jsipareigojimai

Grupė ir Xxxxxxxx kaip nuomininkas

Nuomos jsipareigojimo pirminis vertinimas

Nuomos jsipareigojimo pirminio vertinimo suma apskaičiuojama kaip pradžios datai nesumokėtų nuomos mokesčių dabartinė vertė. Nuomos mokėjimai diskontuojami nuomos sutartyje numatyta palūkanų normą arba, jei šios normos negalima lengvai nustatyti, kas

yra jprasta Bendrovės ir Grupės sutartims, taikoma Grupės ir Bendrovės papildomo skolinimosi palūkanų normą. Papildomo skolinimosi

palūkanų norma nustatoma, jvertinant už kokias palūkanas Grupė ir Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas panašios vertės turto jsigijimui, panašioje ekonominėje aplinkoje ir atitinkančiomis sąlygomis.

Papildomo skolinimosi palūkanų norma nustatoma, jvertinant už kokias palūkanas Grupė ir Bendrovė galėtų pasiskolinti lėšas

atitinkamam laikotarpiui tam tikro turto jsigijimui.

Pradžios datą nuomos mokesčiai, jtraukti j nuomos jsipareigojimo vertinimą, apima:

- fiksuotuosius mokesčius, atėmus bet kokias gautinas nuomos paskatas;

- kintamuosius nuomos mokesčius, kurie priklauso nuo indekso ar normos;

- sumas, kurias Grupė ir Xxxxxxxx turėtų mokėti pagal likvidacinės vertės garantijas;

- pasirinkimo pirkti sandorio vykdymo kainą, jei yra pagrjstai žinoma, kad Xxxxxxxx ta pasirinkimo teise pasinaudos;

- baudas už nuomos nutraukimą, jeigu daroma prielaida, kad per nuomos laikotarpj Grupė ir Bendrovė pasinaudos pasirinkimo teise nutraukti nuomą.

Nuomos jsipareigojimo vėlesnis vertinimas

Po pirminio pripažinimo Grupės ir Bendrovės nuomos jsipareigojimo vertės pokytis atliekamas:

- padidinus jsipareigojimo vertę apskaičiuotomis palūkanomis;

- sumažinus balansinę vertę atliktais nuomos mokėjimais;

- pakartotinai atlikus jsipareigojimo vertinimą dėl nuomos pakeitimų, ar peržiūrėtų mokesčių

Nuomos jsipareigojimo palūkanos kiekvienu laikotarpiu per nuomos laikotarpj yra suma, dėl kurios susidaro pastovi periodinė palūkanų norma likusiai nuomos jsipareigojimo sumai. Periodinė palūkanų norma yra diskonto norma, arba, jei taikoma, peržiūrėta diskonto norma.

Nuomos jsipareigojimo pakartotinis vertinimas

Po pirminio pripažinimo, pakartotinai jvertinamas nuomos jsipareigojimas, kad būtų atsižvelgta j nuomos mokesčių pakeitimus. Grupė ir Xxxxxxxx dėl nuomos jsipareigojimo pakartotinio jvertinimo taip pat koreguoja naudojimo teise valdomo turto vertę. Jeigu naudojimo teise valdomo turto balansinė vertė sumažinta iki nulio ir dar sumažinamas nuomos jsipareigojimas, bet kokią likusią pakartotinio jvertinimo sumą Grupė ir Xxxxxxxx pripažjsta pelnu arba nuostoliais.

Peržiūrėta diskonto norma

Grupė ir Xxxxxxxx pakartotinai jvertina nuomos jsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą, jeigu pasikeičia nuomos laikotarpis. Grupė ir Xxxxxxxx apskaičiuoja peržiūrėtus nuomos mokesčius remdamasi peržiūrėtu nuomos laikotarpiu arba kai pasikeičia pasirinkimo teisės pirkti nuomojamą turtą vertinimas, atsižvelgiant j jvykius ir aplinkybes, pasirinkimo teisės pirkti kontekste.

Pasikeitus nuomos laikotarpiui ar pasikeitus pasirinkimo teisės pirkti vertinimui, Grupė ir Xxxxxxxx nustato peržiūrėtą diskonto normą kaip nuomos sutartyje numatytą palūkanų normą arba, jei šios normos negalima lengvai nustatyti, Grupės ir Bendrovės kaip nuomininko taikomą papildomo skolinimosi palūkanų normą pakartotinio jvertinimo datą.

Nepakeista diskonto norma

Grupė ir Xxxxxxxx nustato peržiūrėtus nuomos mokesčius likusiam nuomos laikotarpiui remdamasi peržiūrėtais sutartyje numatytais mokėjimais.

Diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, Grupė ir Bendrovė naudoja nepakeistą diskonto normą, nebent nuomos mokesčiai pasikeičia dėl kintamųjų palūkanų normų pasikeitimo. Tokiu atveju Grupė ir Xxxxxxxx naudoja peržiūrėtą diskonto normą, kuri parodo palūkanų normos pokyčius.

Nuomos pakeitimai

Grupė ir Xxxxxxxx nuomos pakeitimą apskaito kaip atskirą nuomą, jeigu jvykdomos abi šios sąlygos:

- dėl pakeitimo padidėja nuomos apimtis, nes papildomai suteikiama teisė naudoti vieną ar daugiau nuomojamo turto objektų;

ir

- atlygis už nuomą padidėja suma, kuri atitinka atskirą apimties padidėjimo kainą ir bet kokius tos atskiros kainos koregavimus siekiant atsižvelgti j konkrečios sutarties aplinkybes.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, pakeitimo jsigaliojimo datą Grupė ir Xxxxxxxx:

- paskirsto atlygj pakeistoje sutartyje;

- nustato pakeistos nuomos terminą, ir

- pakartotinai jvertina nuomos jsipareigojimą diskontuodama peržiūrėtus nuomos mokesčius, naudodama peržiūrėtą diskonto normą.

Kai nuomos pakeitimas neapskaitomas kaip atskira nuoma, Grupė ir Bendrovė apskaito nuomos jsipareigojimo koregavimą:

- sumažindama naudojimo teise valdomo turto balansinę vertę, kad būtų atsižvelgta j visišką ar dalinj nuomos nutraukimą dėl nuomos pakeitimų, kuriais sumažinama nuomos apimtis. Bet kokj pelną arba nuostolius, susijusius su visišku ar daliniu nuomos nutraukimu, Grupė ir Xxxxxxxx pripažjsta pelnu arba nuostoliais;

- atitinkamai koreguojamas naudojimo teise valdomas turtas dėl visų kitų nuomos pakeitimų.

Grupė ir Xxxxxxxx nuomos jsipareigojimus pateikia atskirai nuo kitų jsipareigojimų finansinės būklės ataskaitoje. Nuomos jsipareigojimo palūkanų sąnaudos pateikiamos atskirai nuo naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimo. Nuomos jsipareigojimo palūkanų sąnaudos yra finansinių sąnaudų komponentas, pateikiamas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

2.17. Nuomos apskaita

Grupė kaip nuomotojas

Pajamos pagal veiklos nuomos sutartis yra pripažjstamos tiesiogiai proporcingu metodu per visą nuomos laikotarpj.

2.18 Pajamų pripažinimas

Pajamos pagal sutartis su klientais

Grupės pajamos yra pripažjstamos pagal vieningą principą, kuris grindžiamas penkių žingsniu modeliu, taikomu visus sutartims su klientais. Paslaugų teikimo pajamas Grupė pripažjsta ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jvykdo veiklos jsipareigojimą, t.y. paslaugų ar prekių kontrolė perduodama klientui. Ši kontrolė gali būti perduodama laikui bėgant arba tam tikru nustatytu metu. Tam tikrų paslaugų sutarčių atveju pajamos pripažjstamos remiantis iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos suteikta faktine paslauga kaip visų teiktinų paslaugų dalimi, nes naudą iš teikiamų paslaugų klientas gauna ir ja naudojasi vienu metu.

Pajamos iš elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų

Pajamas pagal sutartis su klientais iš elektros energijos sudaro pajamos iš elektros energijos perdavimo, sisteminių paslaugų, prekybos disbalanso bei balansavimo elektros energija bei pajamos iš naujų vartotojų prijungimo. Pajamos pagal sutartis su klientais iš elektros energijos Grupėje pripažjstamos ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo jvykdomas veiklos jsipareigojimas, t.y. perduodama prekės kontrolė ar suteikiama paslauga, išskyrus pajamas iš naujų vartotojų prijungimo, kurias Grupė pripažjsta per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpj (apskaitos politikos pasikeitimas aprašytas šioje pastaboje). Pripažindama pajamas Grupė atsižvelgia j sutarčių su klientais sąlygas ir j visus svarbius faktus bei aplinkybes, jskaitant pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdj, sumą, laiką ir neapibrėžtumą. Pagrindinės pardavimų sutartys sudaromos vieneriems metams ir sutampa su ataskaitiniu laikotarpiu, vėlesniais laikotarpiais vertės koregavimai už praeitus laikotarpius neatliekami, sutarčių pakeitimai yra reti.

Perdavimo paslaugų kainos reguliuojamos Valstybinės energetikos reguliavimo Tarybos (toliau – Taryba arba VERT) nustatant perdavimo paslaugos viršutines kainų ribas. Konkrečias perdavimo kainas ir tarifus nustato Grupės bendrovės, neviršydama Tarybos patvirtintų ribų. Nustatant sekančių metų kainas, vertinami einamųjų (nepasibaigusių) metų nuokrypiai ir praeitų (jau pasibaigusių) metų nuokrypiai bei jvairios prognozės ateinantiems metams – t.y., jie didina arba mažina sekančių metų kainas, t.y. kainos nekoreguojamos retrospektyviai. Visos galimos kainos korekcijos ateities laikotarpiuose dėl praeityje / einamuosiuose metuose uždirbto pelno perviršio / patirto didesnio nuostolio nėra vertinamos, kaip kintama kainos dalis pagal 15 TFAS. Toks ateities pajamų sumažėjimas (dėl uždirbto pelno perviršio) ar padidėjimas (dėl patirtų didesnių sąnaudų) neatitinka bendrųjų jsipareigojimų ar turto apskaitos pripažinimo kriterijų, nes priklauso nuo Grupės veiklos ateityje ir yra laikomas reguliaciniu turtu arba jsipareigojimais (angl. regulatory assets and liabilities) ir dėl to Grupės vadovybės vertinimu nepatenka j 15 TFAS taikymo apimtj.

Grupė perka sistemines paslaugas iš gamintojų, o vėliau teikia šią paslaugą skirstomojo tinklo operatoriams bei elektros energijos vartotojams pagal Tarybos nustatytą tarifą. Grupė apskaito pajamas bendrąja verte, nes teikdama šias paslaugas veikia kaip pagrindinis sisteminių paslaugų teikėjas.

Pajamos iš gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų

Pajamos iš sistemos naudotojų už gamtinių dujų perdavimo paslaugą, pripažjstamos kas mėnesj, remiantis disponuojamais duomenimis apie prie skirstymo sistemos prijungtiems sistemos naudotojams paskirstytus gamtinių dujų kiekius ir su sistemos naudotojais, kurie tiesiogiai prijungti prie perdavimo sistemos, pasirašytais perduotų gamtinių dujų aktais.

Pajamos už gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimą ir disbalanso užmokestis yra susiję su dujų srautų valdymu, siekiant užtikrinti gamtinių dujų perdavimo sistemos veikimą priimtinose slėgio ribose. Gamtinių dujų techninio balansavimo pajamos yra susiję su dujų atsargų pokyčiais dujotiekyje ir tokių atsargų pardavimas pirkėjui yra pripažjstamas pajamomis tada, kai dujų nuosavybė perduodama pirkėjui.

Pajamos iš statybos, remonto ir techninės priežiūros paslaugų

Pajamos iš projektų paprastai pripažjstamos per laikotarpj, kurj, yra suteikiamos paslaugos. Norėdama nustatyti tinkamą pajamų sumą, kurią reikia pripažinti atitinkamu laikotarpiu, Grupė naudoja procentinj sutarties jvykdymo jvertinimo metodą. Sutarties jvykdymo lygis jvertinamas nustatant, kokią visų jvertintų kiekvienos statybos sutarties sąnaudų dalj sudaro statybos sutarties sąnaudos, faktiškai patirtos iki ataskaitinės datos. Bendra planuojamų sąnaudų suma yra jvertinama iš naujo pasikeitus aplinkybėms, o pripažintų pajamų padidėjimas arba sumažėjimas apskaitomas tą ataskaitinj laikotarpj, kada Grupė sužino apie aplinkybių pasikeitimą. Kai yra tikėtina, jog iš anksto jvertintos visos statybos sutarties sąnaudos viršys visas sutarties pajamas, numatomas nuostolis yra nedelsiant apskaitomas kaip sąnaudos. Projektų sutarčių sąnaudos yra pripažjstamos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kai jos yra patiriamos.

Remonto ir techninės priežiūros paslaugų pajamos, pripažjstamos tam tikru momentu - tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kuomet buvo

suteiktos paslaugos, atsižvelgiant j konkretaus sandorio jvykdymo lygj.

Sutarčių turtas ir sutarčių jsipareigojimai

Sutarčių turtas – tai teisė j atlygj mainais už prekes ar paslaugas, kurios buvo perduotos klientui, jeigu teisė j atlygi priklauso ne nuo praėjusio laiko. Jeigu Grupė vykdo sutartj perduodama prekes ar paslaugas klientui prieš klientui sumokant atlygj arba prieš tai, kai jis tampa mokėtinu, sutarties turtas pripažjstamas nuo uždirbtos atlygio dalies, kuri yra sąlyginė. Sutarčių jsipareigojimai – tai jsipareigojimai klientui perduoti prekes ar paslaugas, už kurias Grupė iš kliento gavo atlygj (arba suma tampa mokėtina). Jeigu klientas sumoka atlygj prieš tai, kai Grupė perduoda prekes ar paslaugas klientui, sutarčių jsipareigojimai yra pripažjstami tada, kai mokėjimas yra atliekamas arba mokėjimas tampa mokėtinu (priklauso nuo to, kuris iš jų jvyksta anksčiau). Sutarčių jsipareigojimai yra pripažjstami pajamomis, kuomet Grupė jvykdo veiklos jsipareigojimą pagal sutartj.

Prekybos gamtinių dujų biržoje ir susijusių paslaugų pajamos

Grupė gamtinių dujų biržoje nėra savo sąskaita veikiantis subjektas, bet vykdantis agento veiklą. Prekybos biržoje pajamos yra vertinamos pagal agento (tarpininko) atlygj, nurodytą sutartyje su klientu, ir neapima trečiųjų šalių vardu surenkamų sumų. Dėl šios priežasties už parduotas dujas Biržoje surinktos sumos nėra pripažjstamos pajamomis.

Grupės teikiamos kitos paslaugas, organizuojant prekybą dujų biržoje, pagal su Taryba suderintus paslaugų jkainius:

- Pirminės registracijos jkainis – vienkartinis jkainis, mokamas tapus Biržos dalyviu;

- Metinis narystės jkainis – kiekvienais metais mokamas biržos dalyvio fiksuotas jkainis už narystę biržoje. Šios pajamos pripažjstamos per laikotarpj, nes naudą dėl narystės Biržos dalyvis gauna metų eigoje. Metinės narystės jkainis mokamas už kalendorinius metus (jei rinkos dalyvis tapo Biržos dalyviu metų eigoje, jkainis apskaičiuojamas proporcingai pagal likusių iki metų pabaigos dienų skaičių.

- Kintamasis prekybos jkainis – eurais už 1 MWh išreikštas jkainis, mokamas sandorj sudariusio biržos dalyvio už gamtinių dujų biržoje jsigytą ir (ar) parduotą gamtinių dujų kiekj.

Grupė pajamoms pagal sutartis su klientais taip pat priskiria: REMIT duomenų teikimo ACER agentūrai paslaugas, viešai neatskleistos informacijos portalo administravimo paslaugas, netiesioginių gamtinių dujų perdavimo pajėgumų paskirstymo sujungimo taškuose paslaugas, antrinės pajėgumų prekybos platformos administravimo paslaugas ir balansavimo ribinių kainų skelbimo paslaugas. Grupė minėtas pajamas pripažjsta per laikotarpj pagal Grupės taikomus paslaugų jkainius.

Biokuro biržos, šilumos aukcionų ir VIAP lėšų administravimo pajamos

Biokuro prekybos sandoriai tarp biržos dalyvių sudaromi tarpusavyje, o atsiskaitymai tarp dalyvių vyksta tiesiogiai. Grupė pajamomis pripažjsta Tarybos patvirtintus mokesčius už prekybą biokuro biržoje. Šios pajamos pripažjstamos tam tikru momentu, jvykus sandoriui.

Grupė pajamomis iš medienos aukcionų organizavimo pripažjsta surenkamus komisinius pagal Grupės patvirtintus jkainius, suderintus su Taryba. Šios pajamos pripažjstamos tam tikru momentu jvykus sandoriui.

Grupė pajamomis iš šilumos aukcionų organizavimo pripažjsta surenkamus komisinius mokesčius iš dalyvių už faktiškai sudarytus sandorius pagal Grupės patvirtintus jkainius. Šios pajamos pripažjstamos tam tikru momentu jvykus sandoriui.

Vykdydama VIAP lėšų administratoriaus funkciją Grupė pajamomis pripažjsta tik Tarybos Grupei skirtas VIAP lėšas VIAP lėšų administravimo sąnaudoms padengti.

Grupė Tarybos skirtas VIAP lėšas apskaito kaip dotacijas, susijusias su pajamomis, nes jos skiriamos elektros gamintojų, naudojančius atsinaujinančius energijos išteklius, suteiktų paslaugų negautoms pajamoms kompensuoti. VIAP pajamos pripažjstamos suteiktų paslaugų apimtyje.

Minėtos dotacijos pripažjstamos pajamomis:

- Tarybos Grupei skirtas VIAP lėšas už elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, balansavimą.

- Tarybos Grupei paskyrus VIAP lėšas už elektros energijos gamybos jrenginių, elektros energijos gamybai naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, pajungimą prie perdavimo tinklų, perdavimo tinklų optimizavimą, plėtrą ir (ar) rekonstrukciją, susijusią su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu.

SGDT administravimo pajamos

Pagal Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo (toliau – SGDT) jstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatas Grupė vykdo SGDT lėšų administratoriaus funkcijas. SGDT lėšų administravimas vykdomas vadovaujantis Komisijos 2012 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. O3-294 patvirtintu Suskystintų gamtinių dujų terminalo, jo infrastruktūros ir jungties jrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo tvarkos aprašu.

Grupė, rinkdama ir administruodama SGDT lėšas veikia tik kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Grupei nesukuria pajamų/pelno jprastinės veiklos metu, išskyrus SGDT lėšų dalj, skirtą SGDT lėšų administravimo sąnaudoms padengti, laikomą Grupės pajamomis. Iš SGDT lėšų mokėtojų surenkamos ir SGDT lėšų gavėjams (SGDT projekto jgyvendinimo Grupei arba SGDT operatoriui) pervedamos SGDT lėšos nelaikomos Grupės pajamomis/sąnaudomis, bet apskaitomos kaip kitos gautinos/kitos mokėtinos sumos ir kitas finansinis turtas. Pajamos pripažjstamos kas mėnesj, nes administravimo mokestis yra fiksuotas.

Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos pripažjstamos kaupimo principu, atsižvelgiant j skolos likutj ir taikomą palūkanų normą. Gautos palūkanos apskaitomos pinigų srautų ataskaitoje kaip investicinės veiklos pinigų srautai.

Dividendų pajamos

Dividendų pajamos pripažjstamos, kai atsiranda teisė gauti dividendus.

Kitos (netipinės veiklos) pajamos

Pelną iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo, nuomos pajamas bei netesybas ir baudas iš rangovų už ne laiku atliktus darbus,

jskaitant statomą ilgalaikj materialųjj turtą, Bendrovė apskaito kaip kitas pajamas.

Netesybos ir baudos iš rangovų už ne laiku atliktus darbus yra apskaičiuojamos projektui ar jo etapui pasibaigus ir, informavus tiekėją, yra užskaitomos su tiekėjo skola. Kilus teisminiam ginčui dėl netesybų ar baudų dydžio ir kuomet yra labiau tikėtina, nei netikėtina, kad netesybų ar baudų sumos bus sumažintos ar panaikintos, pripažjstami atidėjiniai.

Sąnaudų kompensavimas vykdant fizinio barjero jrengimo projektą

Bendrovė, atlikdama vykdytojo funkcijas fizinio barjero jrengimo projekte, patiria projekto administravimo išlaidas, kurias kompensuoja projekto užsakovas – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Bexxxxxx, būdama projekto vykdytoju veikia kaip tarpininkas valstybės vardu ir ši veikla Bendrovei/ Grupei nesukuria pelno, nes pagal teisės aktų nuostatas Bexxxxxx xegali gauti pelno iš šios veiklos. Todėl iš užsakovo gautų išmokų nepripažjsta pajamomis, bet apskaito kaip sąnaudų kompensavimą.

Naujų vartotojų ir gamintojų prijungimas prie perdavimo tinklo

Nuo 2020 m. sausio 1 d. pajamas gautas iš naujų vartotojų prijungimo prie Perdavimo tinklo Grupė apskaito per sukurto turto naudingo tarnavimo laikotarpj, jeigu naujo vartotojo prijungimas susijęs su tolimesniu vartojimu ir su tuo susijusiomis pajamomis.

Gamintojų prijungimas prie perdavimo tinklo apskaitomas dotacijų principu, sudengiant gamintojo prijungimui sukurto turto jsigijimo savikainą su kompensacija, gaunama iš prijungto gamintojo.

Kai trečiosios šalys (užsakovai) reikalauja perkelti perdavimo tinklo jrenginius ir kai dėl perkėlimo turtas sukuriamas Grupės resursais

– taikomas dotacijų principas ir sukurto turto savikaina sudengiama su iš užsakovo gautina kompensacijų suma. Kai turtas sukuriamas užsakovo ir nemokamai perduodamas Grupei – sudengiant iš trečiųjų šalių gautą turtą su turto verte. Jeigu perkėlimo metu esminis pagerinimas nebuvo atliktas ir turtas sukurtas Grupės, toks turtas nepripažjstamas – apskaitomos kompensacijos pajamos iš užsakovo ir tokio turto sukūrimo sąnaudos. Kai nėra esminio pagerinimo, o turtas sukuriamas užsakovo – iš užsakovo nemokamai gautas turtas nepripažjstamas ir apskaitomas nebalansinėse sąskaitose.

26

2.19 Perkrovų valdymo lėšos/jsipareigojimai

Perkrovų valdymo jplaukos atsiranda formuojantis skirtingoms elektros rinkos kainoms Lietuvoje, Švedijoje, Lenkijoje ir Latvijoje dėl nepakankamo elektros linijų pralaidumo. Biržos operatorius (Nord Pool AS) dėl kainų skirtumų skirtingose prekybos zonose gautas jplaukas lygiomis dalimis paskirsto tarpsistemines jungtis eksploatuojančių šalių perdavimo sistemų operatoriams.

2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr. 2019/943 „Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, nustato, kad perkrovų valdymo jplaukos gali būti naudojamos: a) užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu iš tikrųjų būtų galima pasinaudoti; b) išlaikyti ar išplėsti tinklų pralaidumą investicijomis j tinklą, visų pirma investicijomis j naujas jungiamąsias linijas; c) jeigu pajamų negalima veiksmingai panaudoti a) ir (arba) b) punktuose nustatytiems tikslams, pritarus atitinkamų valstybių narių reguliavimo institucijoms jas galima panaudoti neviršijant didžiausios sumos, kurią turi nustatyti tos reguliavimo institucijos, kaip pajamas, j kurias turi atsižvelgti reguliavimo institucijos, tvirtindamos tinklo tarifų apskaičiavimo ir (arba) tinklo tarifų nustatymo metodiką.

Vadovaujantis ES Reglamento nuostatomis, perkrovų valdymo jplaukos pripažjstamos šia prioriteto tvarka:

a) užtikrinti, kad paskirstytuoju jungčių pralaidumu būtų galima pasinaudoti - pajamomis tuo laikotarpiu, kuriuo patiriamos susijusios sąnaudos. Kai tarpsisteminė jungtis neplanuotai atsijungia, o jungties pajėgumai jau yra suprekiauti elektros biržoje (t.y. jie jau yra paskirstyti), liniją valdantys operatoriai užtikrina, kad rinkos dalyviai pasinaudotų suprekiautais pajėgumais. Tokiu atveju, operatoriai patiria kaštus, kurie susidaro dėl kainų skirtumo tarp operatorių suprekiautos elektros energijos kainos ir Grupės pirktos/parduotos reguliavimo ir/ar balansavimo elektros energijos kainos.

b) išlaikyti ar išplėsti jungčių pralaidumą - finansinėse ataskaitose perkrovų valdymo jplaukos apskaitomos remiantis dotacijų apskaitos principais - t. y. pradžioje perkrovų valdymo jplaukos pripažjstamos kaip jsipareigojimai, tuomet apskaitomos mažinant atitinkamo turto vertę, o vėliau mažina susijusio turto nusidėvėjimo sąnaudas per turto naudingo tarnavimo laikotarpj.

c) sumažinti tarifą – pripažjstama pajamomis tuo laikotarpiu, kurj Grupė gauna mažiau pajamų dėl nustatytų mažesnių tarifų.

Grupės vertinimu, perkrovų jplaukų likutis 2021 m. gruodžio 31 d. esmine dalimi bus panaudotas investicijoms su Taryba suderintiems projektams, jskaitant Sinchronizacijos projektus, finansuoti iki 2025 m. Tik 0,2 – 1 mln. Eur perkrovų valdymo jplaukų kasmet bus panaudota kompensuoti nuostoliams, atsiradusiems dėl tarpsisteminių jungčių atsijungimo ir užtikrinimo pasinaudojimą suprekiautais pajėgumais.

Nuo 2019 m. gegužės mėn. sukauptų perkrovų valdymo lėšų sąskaita prijungta prie UAB „EPSO-G“ grupės sąskaitos ir naudojama patronuojamosios bendrovės, kuri gauna šias jplaukas, veiklos finansavimui, kol nėra poreikio finansuoti investicijas. Grupės finansinės būklės ataskaitoje šios banko sąskaitos likutis pateikiamas kaip perkrovų valdymo lėšų likutis, išskiriant ilgalaikę ir trumpalaikę (per ateinančius 12 mėn. planuojama investuoti suma) dalis.

Gavus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) leidimą, nuo 2021 m. vasario 26 d. patronuojamoji bendrovė su UAB

„EPSO-G“ sudarė tarpusavio skolinimosi sutartj, pagal kurią laisvos perkrovų valdymo lėšos naudojamos grupės tarpusavio skolinimo

tikslais.

Finansinės padėties ataskaitoje nepanaudotos perkrovų valdymo jplaukos pateikiamos kaip ilgalaikiai ir trumpalaikiai jsipareigojimai.

2.20 Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos (pajamas). Pelno mokestis pripažjstamas pelno ar nuostolių ataskaitoje, išskyrus tą jo dalj, kuri susijusi su straipsniais, pripažintais kitų bendrųjų pajamų eilutėje ar tiesiogiai nuosavybės dalyje. Tokiu atveju pelno mokestis taip pat pripažjstamas atitinkamai kitų bendrųjų pajamų eilutėje arba tiesiogiai nuosavybės dalyje.

Pelno mokestis

Einamųjų metų pelno mokesčio sąnaudos yra apskaičiuotos nuo einamųjų metų pelno prieš apmokestinimą, pakoreguoto tam tikromis apmokestinamojo pelno nemažinančiomis/nedidinančiomis sąnaudomis/pajamomis. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusj finansinių ataskaitų datą. 2021 metais ir 2020 metais pelno mokesčio tarifas buvo 15 proc.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpj išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu Grupė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė, išskyrus atvejus, kai Grupė veiklos nebetęsia dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir (arba) išvestinių

finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno. Perkeliamų atskaitomų mokestinių nuostolių suma negali būti didesnė kaip 70 proc. ataskaitinių metų apmokestinamo pelno sumos.

Grupės jmonės, vadovaudamosi teisės aktų nuostatomis, perleidžia mokestinius nuostolius kitoms grupės jmonėms už atlygj, lygų 15% nuo mokestinio nuostolio sumos.

Grupės jmonės turi teisę naudotis mokesčių lengvatomis investicijoms j reikalavimus atitinkantj turtą. Grupė tokias lengvatas apskaito kaip mokestinius kreditus, o tai reiškia, kad lengvatos sumažina mokėtinų mokesčių sumas ir einamųjų metų mokesčio sąnaudas.

Atidėtasis pelno mokestis

Atidėtasis pelno mokestis apskaitomas balansinių jsipareigojimų metodu. Atidėtųjų mokesčių turtas ir jsipareigojimai yra pripažjstami būsimų mokesčių tikslais, pažymint skirtumus tarp turimo turto ir jsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės.

Grupė atidėtojo pelno mokesčio turtu taip pat pripažjsta sukauptus mokestinius kreditus – nepanaudotos investicijų lengvatos sumas, kuriomis tikimasi ateityje sumažinti pelno mokesčio jsipareigojimą. Atidėtųjų mokesčių jsipareigojimai yra pripažjstami visiems laikiniems skirtumams, kurie vėliau didins apmokestinamąjj pelną, o atidėtųjų mokesčių turtas pripažjstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjj pelną. Toks turtas ir jsipareigojimai yra nepripažjstami, jei nesusijusio su verslo jungimu sandorio metu pripažintas turtas ar jsipareigojimai nedaro jtakos nei apmokestinamajam, nei finansiniam pelnui.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinių ataskaitų sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjj pelną. Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir jsipareigojimai yra jvertinami naudojant mokesčio tarifą, kuris taikomas metų, kuriais šiuos laikinus skirtumus numatoma padengti arba apmokėti, pelno mokesčiui apskaičiuoti.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir jsipareigojimai užskaitomi tarpusavyje, kai jie yra susiję su pelno mokesčiais, nustatytais tos pačios mokesčių institucijos ir kuomet egzistuoja pagal jstatymą jgyvendinama teisė užskaityti ataskaitinio laikotarpio mokesčių turtą su ataskaitinio laikotarpio mokesčių jsipareigojimu.

Pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis už ataskaitinj laikotarpj

Ataskaitinio laikotarpio ir atidėtasis pelno mokestis pripažjstami pajamomis ar sąnaudomis ir jtraukiami j laikotarpio grynąjj pelną ar nuostolj, išskyrus atvejus, kai mokestis atsiranda iš sandorio ar jvykio, kuris pripažjstamas tiesiogiai nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose. Tuomet mokesčiai taip pat apskaitomi, atitinkamai, nuosavame kapitale ar kitose bendrosiose pajamose.

2.21 Neapibrėžtumai

Neapibrėžti jsipareigojimai nėra pripažjstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažjstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra

tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.22 Pobalansiniai jvykiai

Pobalansiniai jvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtj finansinių ataskaitų datą (koreguojantys jvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Pobalansiniai jvykiai, kurie nėra koreguojantys jvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų jtaka yra reikšminga.

2.23 Tarpusavio užskaitos

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir jsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras

standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.24 Tikrosios vertės vertinimas

Tikroji vertė – tai suma, už kurią vertės nustatymo dieną sandorio šalys viena kitai jprastomis rinkos sąlygomis gali parduoti turtą ar paslaugas arba perleisti jsipareigojimą. Tikrosios vertės nustatymas paremtas prielaida, kad turto pardavimo ar jsipareigojimų perdavimo sandoris sudaromas arba: pagrindinėje to turto ar jsipareigojimų rinkoje, ar jei nėra pagrindinės rinkos – to turto ar jsipareigojimo pačioje palankiausioje rinkoje. Pagrindinė ar pati palankiausia rinka turi būti Bendrovei prieinama.

Turto ar jsipareigojimų tikroji vertė nustatoma naudojant tas prielaidas, kurias naudotų rinkos dalyviai norėdami nustatyti turto ar

jsipareigojimų kainą, darant prielaidą, kad rinkos dalyviai turi geriausių ekonominių interesų.

Nefinansinio turto tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant j rinkos dalyvio gebėjimą generuoti ekonominę naudą, naudojant turtą efektyviausiai ir geriausiai arba parduodant jj kitam rinkos dalyviui, kuris turtą naudotų efektyviausiai ir geriausiai.

Grupė naudoja vertinimo metodikas, kurios esamomis aplinkybėmis yra tinkamos ir apie kurias turima pakankamai duomenų tikrajai vertei nustatyti, naudodama kuo daugiau svarbių rinkose stebimų duomenų ir kuo mažiau rinkose nestebimų duomenų.

Visas turtas ir jsipareigojimai, kurių tikroji vertė yra nustatoma ar atskleidžiama finansinėje ataskaitoje, yra suskirstomi pagal toliau

aprašomą tikrosios vertės hierarchiją, kuri paremta tikrajai vertei nustatyti naudojamais reikšmingais žemiausio lygio duomenimis:

1 lygis – tokių pačių turto vienetų arba jsipareigojimų kotiruojamos (nekoreguotos) kainos aktyviosiose rinkose;

2 lygis – vertinimo metodikos, kuriose tiesiogiai ar netiesiogiai rinkose stebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę;

3 lygis – vertinimo metodikos, kuriose rinkose nestebimi žemiausio lygio duomenys, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę.

Turtą ir jsipareigojimus, kurie finansinėse ataskaitose pripažjstami pakartotinai, Grupė pakartotinai vertindama skirstymą nusprendžia, ar perkeliamos sumos vyko tarp hierarchijos lygių (pagal žemiausio lygio duomenis, kurie yra reikšmingi nustatant tikrąją vertę apskritai) kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

Vertinimus atlieka vadovybė kiekvieną ataskaitinę dieną. Siekdama atskleisti informaciją apie tikrąją vertę Grupė nustatė turto ir

jsipareigojimų klases pagal turto ir jsipareigojimų pobūdj, ypatybes bei riziką ir anksčiau apibūdintą tikrosios vertės hierarchijos lygj.

2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. finansinėse ataskaitose Grupė neturėjo reikšmingo pakartotinai arba vieną kartą tikrąja verte jvertinto turto ar jsipareigojimų, išskyrus finansinj turtą, vertinamo tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas (10 pastaba) ir ilgalaikj materialųjj turtą (3 ir 7 pastabos).

Grupės ir Bendrovės pagrindinis finansinis turtas, neatspindėtas tikrąja verte, yra pinigai ir pinigų ekvivalentai, iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos. Finansiniai jsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte yra prekybos skolos, kitos mokėtinos sumos ir jsipareigojimai, paskolos. Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduodamas turtas pagal tvarkingą sandorj tarp rinkos dalyvių. Tikroji finansinio turto vertė yra ne mažesnė už sumą, diskontuotą nuo pirmos dienos, kurią gali būti pareikalauta ją sumokėti.

2.25 Bendrovės ir Grupės veiklos tęstinumas

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės trumpalaikiai jsipareigojimai 131,1 mln. Eur, Grupės trumpalaikiai jsipareigojimai 134,6 mln. Eur viršijo trumpalaikj turtą. Kaip nurodyta 35 -je pastaboje, Bendrovės likvidumo rodiklio sumažėjimą lėmė 84,1 mln. eurų skolos AB „Ignitis Grupė“ pergrupavimas iš ilgalaikių j trumpalaikius jsipareigojimus – numatytas sutartinis jsipareigojimų jvykdymo terminas 2022 m. rugsėjo 30 d.

Bendrovė yra numačiusi iki 2022 m. trečiojo ketvirčio pabaigos pritraukti papildomą ilgalaikj finansavimą, 2022 m. antrąjj arba trečiąjj

ketvirtj išleidžiant iki 135 mln. eurų 5 metų trukmės su darnumu susietus fiksuoto pajamingumo skolos vertybinius popierius. Nuo 2022

m. pradžios Bexxxxxx xktyviai vykdo pasiruošimą – vykdomas reitingavimo procesas, rengiamas emisijos prospektas, derinami bei verifikuojami darnumo kriterijai ir atliekami kiti pasiruošimo veiksmai. Bexxxxxx xredito reitingo nustatymo procedūrą taiko pirmą kartą. Reitingavimo procedūros yra užbaigtos, gautas investicinio lygio reitingas, tačiau dėl konfidencialumo jsipareigojimų šių ataskaitų išleidimo datą neatskleidžiamas. Artimiausiu metu suteiktas konfidencialus reitingas bus konvertuotas j viešą reitingą.

Atsižvelgiant j Grupės disponuojamas laikinai laisvas trumpalaikes lėšas, bei turimus nepanaudotus sąskaitos perviršio (overdrafto) limitus, vertybinių popierių platinimas gali būti atidėtas iki 2022 m. trečiojo ketvirčio.

Kaip alternatyva, esant ypač nepalankioms kapitalo rinkos sąlygoms, numatoma užsitikrinti finansavimą paimant ne trumpesnės nei 12 mėn. trukmės paskolą (-as) iš komercinių bankų ir atidėti skolos vertybinių popierių platinimą 2023 metų pirmam pusmečiui.

Kaip nurodyta pobalansinių jvykių 38 pastaboje, Bendrovė užsitikrino kombinuotą sąskaitų kredito perviršio limitą 90 mln. Eur sumoje

ir kredito perviršio sutartys galioja ilgiau kaip 12 mėnesių.

3. Pagrindiniai apskaitiniai vertinimai ir prielaidos

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir jvertinimus, kurie jtakoja taikomą apskaitos politiką bei pateiktas turto, jsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus. Faktiniai rezultatai gali skirtis nuo tokių vertinimų. Rengiant šias finansines ataskaitas, reikšmingi vadovybės vertinimai ir prielaidos bei pagrindiniai neapibrėžtumų šaltiniai, dėl kurių kyla rizika, kad susijusio turto ir jsipareigojimų apskaitinė vertė ateinančiais finansiniais metais bus reikšmingai pasikeitusi, pateikti žemiau.

Ilgalaikio materialiojo turto vertinimas

Kaip aprašyta 7 pastaboje, Grupė atliko ilgalaikio materialiojo turto vertės atitikimo tikrajai vertei patikrinimą. Nustatant turto tikrąją vertę, pagrindinę jtaką daro naudojamos prielaidos vertinant būsimųjų laikotarpių perdavimo paslaugos pajamas. Ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei nustatyti naudotos prielaidos plačiau atskleistos minėtoje pastaboje.

Investicijų j dukterines jmones vertės sumažėjimo patikrinimas

Bexxxxxx xnvesticijas j dukterines jmones apskaito jsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimą. Kiekvienų metinių finansinių ataskaitų datą Bexxxxxx xustato, ar yra požymių, kad investicijų vertė būtų sumažėjusi. Jeigu tokių požymių yra, Bendrovė apskaičiuoja vertės sumažėjimą kaip skirtumą tarp dukterinės jmonės balansinės vertės ir jos atsiperkamosios vertės, rezultatą apskaitydama pelno (nuostolių ) straipsnyje.

Bexxxxxx xtliko investicijų j dukterines jmones vertės sumažėjimo testus ir nustatė, kad 2021 m. gruodžio 31 d. nėra investicijų j dukterines jmones vertės sumažėjimo.

LITGRID AB pirkimo kainos priedo ir atidėto jsipareigojimo korekcijos vertinimas

Įgyvendinant 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB, elektros energetikos jstatymo reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. liepos 4 d. priėmė nutarimą Nr. 826 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės steigimo ir valstybės turto investavimo“, kuriuo nurodė Energetikos ministerijai jsteigti uždarąją akcinę bendrovę ir priimti visus reikalingus sprendimus, kad

„Lietuvos energija“, UAB (buvusi UAB „Visagino atominė elektrinė“, nuo 2019 m. UAB „Ignitis grupė“, toliau – Ignitis grupė) valdomos LITGRID AB akcijos būtų atlygintinai perduotos naujai jsteigtai uždarajai akcinei bendrovei UAB „EPSO-G“, atsižvelgiant j nepriklausomų vertintojų nustatytą akcijų rinkos vertę.

2012 m. rugsėjo mėn. tarp Ignitis grupė ir Bendrovės buvo sudaryta sutartis dėl elektros perdavimo sistemos operatorės LITGRID AB 97,5 proc. akcijų pardavimo (toliau – Sutartis). Sutartyje nustatyta akcijų pardavimo kaina lygi nepriklausomų vertintojų nustatytai rinkos vertei, kuri sudarė 217 215 tūkst. Eur, bei, atsižvelgiant j neapibrėžtumus dėl būsimų reguliuojamos veiklos paslaugų kainų nustatymo principų pasikeitimų, numatytam galutinės kainos priedui.

Priedo skaičiavimas yra paremtas 2015-2018 m. investicijų grąžos skaičiavimo prielaidomis. Bendrovė atlikusi pradinj kainos priedo jvertinimą nustatė 27 075 tūkst. Eur neigiamą kainos priedą. Ignitis grupė nesutiko su pateiktais argumentais ir skaičiavimu, jų vertinimu, neigimas kainos priedas sudarytų 4 679 tūkst. Eur. 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. kainos priedas buvo jvertintas 17 961 tūkst. eurų suma. Kainos priedas buvo apskaitytas mažinant už akcijas mokėtiną sumą, apskaityta finansinės būklės ataskaitos straipsnyje „kiti ilgalaikiai finansiniai jsipareigojimai“.

2021 m. gruodžio mėn. Grupė ir Ignitis grupė pasiekė susitarimą, kad neigiamas kainos priedas gali būti lygus 17 961 tūkst. Eur sumai, jeigu Grupė padengs susijusius jsipareigojimus iki akcijų pirkimo pardavimo sutartyje numatyto termino – 2022 m. rugsėjo 30 d. Kaip nurodyta pobalansiniuose jvykiuose, Bendrovė 2022 m. kovo 31 d. galutinai atsiskaitė su Ignitis grupė, kuri patvirtino Bendrovės visų Sutarties jsipareigojimų pilno ir tinkamą jvykdymą.

Apsaugos zonų vertinimas

Apsaugos zona – tai Grupės nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype jrengto perdavimo elektros tinklo apsaugai skirta teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Tai tam tikri ūkinės veiklos apribojimai ar draudimai nustatytoje apsaugos zonoje, taikomi neterminuotam laikui.

Nuo 2020 m. jsigaliojęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų jstatymas jpareigoja Grupę iki 2022 m. gruodžio 31 d. suregistruoti

eksploatuojamų inžinerinių tinklų apsaugai taikomas apsaugos zonas.

Pradinis atidėjinys, kaip nematerialus turtas, ir ilgalaikis jsipareigojimas suformuotas remiantis 2020 m. turto kadastro nuostatų pakeitimais, kurie yra būtini LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų jstatymo numatytai prievolei suformuoti apsaugos zonų registrui iki 2022 m. gruodžio 1 d., bei atsižvelgiant j LR energetikos ministro 2020 m. spalio 13 d. jsakymu Nr. 1 -339 patvirtintą apsaugos zonų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašą. Atidėjinys apsaugos zonoms pripažintas trumpalaikiuose ir ilgalaikiuose jsipareigojimuose. Atidėjinys apskaičiuotas, kaip aprašyta 6 ir 25 pastabose, jvertinant:

• apaugos zonų formavimo planuojamas patirti išlaidas ir žymų registravimo jkainius dauginant juos iš apsaugos zonų skaičiaus;

• aktualią diskonto normą - panašių jsipareigojimų skolinimosi normą.

2021 m. Grupė patikslino suformuotą atidėjinj atsižvelgiama j:

• apaugos zonų formavimo planuojamas patirti išlaidas ir žymų registravimo jkainius dauginant juos iš apsaugos zonų skaičiaus pagal jau jvykusių paslaugų pirkimų informaciją;

• aktualią diskonto normą - panašių jsipareigojimų skolinimosi normą.

COVID-19 jtaka Grupės vykdomai veiklai

Pagrindinės sritys, j kurias Grupė atsižvelgė, vertindama COVID-19 jtaką, pateikta žemiau.

Veiklos tęstinumas

Dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, Grupėje ir Bendrovėje nuolat vykdoma ir vertinama su koronaviruso COVID-19 susijusių veiksnių jtaka Grupės ir Bendrovės veiklai ir rezultatams. Yra vertinami galimi sutrikimai ar jtaka pinigų srautams, paslaugų teikimui ir paklausai, finansavimo šaltinių pritraukimui, kritines funkcijas atliekančių darbuotojų galimiems užsikrėtimams COVID-19, vykdomų projektų vėlavimui.

Grupė ir Bexxxxxx, analizuodama visą šių finansinių ataskaitų išleidimo metu prieinamą informaciją apie COVID-19 keliamas grėsmes ateityje, nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, galinčių kelti abejones dėl Grupės ir Bendrovės veiklos tęstinumo.

Tikėtini kredito nuostoliai: finansinis turtas

Grupė jvertino praeities jvykius, dabartines ir būsimas ekonomines sąlygas, žinomas šių finansinių ataskaitų išleidimo dieną, nustatant

tikėtinus kredito nuostolius dėl COVID-19 jtakos.

Vykdant pagrindinių Grupės klientų stebėseną, reikšmingos neigiamos jtakos dėl COVID-19 nebuvo identifikuota. Grupė neprognozuoja likvidumo ar kredito rizikos problemų. Pagrindiniai Grupės klientai yra didelės jmonės, kurios dažnu atveju taip pat yra reguliuojamos ir/ar priskiriamos prie nerizikingų bendrovių sąrašo. Grupės jmonės yra sudarę kreditų draudimo sutartis gautinoms sumoms, disbalanso rinkos dalyviai yra pateikę nustatyto dydžio banko garantijas arba sumokėję depozitus.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto tikrosios ir atsiperkamosios vertės nustatymas

Vadovybė peržiūrėjo pagrindines prielaidas, naudojamas ilgalaikio materialiojo turto tikrosios ir atsiperkamosios vertės nustatymui ir nenustatė jokių aplinkybių, jog dėl COVID-19 reikėtų reikšmingai tikslinti vadovybės prognozes 2022 – 2026 m. laikotarpiui bei diskonto normą. Taip pat, jvertinus aktualiausią informaciją bei ilgalaikes prognozes, nėra numatomas reikšmingas investicijų grąžos rodiklio pasikeitimas. Dėl COVID-19 nėra numatomi reikšmingi pokyčiai teisiniame reglamentavime bei teikiamų paslaugų apimtyje. Vadovybė nenustatė su COVID-19 pandemija susijusių aplinkybių, galinčių reikšmingai keisti perkainota verte apskaitomo materialiojo turto vertę.

Aplinkos apsauga, socialinė atsakomybė ir valdysena

Grupėje, kaip ir daugumoje pažangių pasaulio bendrovių, veiklos planuose yra daug dėmesio skiriama aplinkos apsaugai, socialinei atsakomybei ir valdysenai (angl. Environmental, Social and Governance – toliau ESG).

Pingančios technologijos, brangstantis iškastinis kuras, kovos su klimato kaita kontekste griežtėjantys Europos Sąjungos aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos naudojimas ir bendras visuomenės apsisprendimas skatina rinktis tvarius sprendimus, keičia požiūrj j tvarumą ir tvarias investicijas.

Grupės strategijoje ir veiklos planuose iki 2030 m. planuojama reikšmingai padidinti saulės ir vėjo generacijos galią Lietuvoje. Dėl šios priežasties elektros perdavimo tinklo atstatymo ir plėtros vienas iš prioritetų kova su klimato kaita, vystant ir pritaikant elektros perdavimo sistemas energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių ir mažinant infrastruktūros poveikj aplinkai;

Gamtinės dujos atliks svarbų vaidmenj, kaip pereinamojo laikotarpio energija, siekiant europinių ir nacionalinių šiltnamio efektą kuriančių dujų išmetimo mažinimo j atmosferą tikslų. Vis didesnę dalj turėtų sudaryti „žalios“ dujos: biometanas ir dujos, pagamintos žalios elektros energijos konversijos procese – žaliasis vandenilis bei sintetinis metanas. Grupė vienu iš pagrindinių darnios veiklos tikslu jvardijamas siekis sumažinti veiklos poveikj aplinkai dviem trečdaliais iki 2030 metų.

Šiuo metu klimato kaitos jtaka neturėjo reikšmingos jtakos konsoliduotoms finansinėms ataskaitoms.

4. Finansinių ataskaitų palyginamųjų duomenų pergrupavimas

Grupė nusprendė bendrųjų pajamų ataskaitoje pergrupuoti pajamas, išskiriant kitas, netipinės veiklos pajamas. Detalus pajamų

grupavimas pateiktas 31-33 -je pastabose.

Grupė

2020 m. prieš pergrupavimą

Pajamos pagal sutartis su klientais	Xxxxx
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos		195 626
Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos		49 080
Kitos pajamos pagal sutartis su klientais	14 828
	259 534
Kitos pajamos	10 986
Dividendų ir asocijuotų jmonių perleidimo pajamos	1 726
Pajamos iš viso :	272 246

2020 m. po pergrupavimo

Pajamos	268 950
Kitos pajamos	1 570
Dividendų pajamos ir asocijuotų jmonių perleidimo pelnas	1 726
Pajamų, kitų pajamų ir pelno iš viso :	272 246

Grupė ir Xxxxxxxx nusprendė xxxxx (nuostolių) ataskaitoje pateikti ne tik finansinj rezultatą, bet ir finansinės veiklos pajamas bei

sąnaudas:

	Grupė		Bendrovė
	2020		2020
	Prieš pergrupavimą	Po pergrupavimo	Prieš pergrupavimą	Po pergrupavimo
Finansinės veiklos rezultatas	(2 004)	-	(642)
Finansinė veikla
Palūkanų pajamos	-	125		189
Palūkanų sąnaudos	-	(2 129)		(831)
Finansinės sąnaudos grynąja verte	-	(2 004)		(642)

Grupė nusprendė patikslinti bendrųjų pajamų ataskaitos veiklos sąnaudų grupavimą pagal prigimtj (by nature):

Veiklos sąnaudos	2020 m. prieš pergrupavimą	2020 m. po pergrupavimo
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų sąnaudos	(128 391)	-
Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos pirkimo sąnaudos		(29 688)
Elektros energijos sisteminių paslaugų sąnaudos		(81 741)
Elektros energijos technologinių reikmių sąnaudos		(15 190)
Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų sąnaudos	(6 345)
Gamtinių dujų sistemos balansavimo sąnaudos		(5 162)
Gamtinių dujų technologinių reikmių sąnaudos		(1 183)
Kito turto nurašymo (atstatymo) sąnaudos		(65)
Kitos sąnaudos	(12 252)	(13 950)

5. Informacija pagal segmentus

Informacija apie veiklos segmentus atskleidžiama vadovaujantis tuo pačiu metodu, kuris naudojamas teikiant informaciją ūkio subjekto pagrindiniam sprendimus priimančiam asmeniui. Pagrindinis Grupėje sprendimus priimantis asmuo, kuris yra atsakingas už išteklių paskirstymą ir verslo segmentų veiklos rezultatų jvertinimą yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Vadovybė vertina Grupės veiklos rezultatus pagal tris veiklos segmentus, kurie atitinka Grupės strategijoje nurodytas veiklos kryptis:

- elektros energijos perdavimo segmentas apima LITGRID AB vykdomą veiklą;

- gamtinių dujų perdavimo segmentas apima AB Amber Grid vykdomą veiklą;

- kitos veiklos segmentas, kuris apima:

- energijos išteklių biržos operatoriaus Baltpool, UAB vykdoma veikla;

- gamtinių dujų biržos operatorės UAB „GET Baltic“ vykdoma veikla;

- energetikos jrenginių statybos ir rangos bendrovės UAB „TETAS“ vykdoma veikla;

- patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ vykdoma veiklą.

Atsižvelgiant j tai, kad kitos veiklos segmento atskirų elementų pajamos, pelnas (EBITDA) bei bendras turtas po konsolidacijos korekcijų nesiekia 10 procentų visų segmentų nurodytų finansinių rodiklių, visi elementai agreguoti j bendrą kitos veiklos segmentą.

Grupė turi vieną geografinj segmentą – Lietuvos Respubliką. Grupės veikla užsienio valstybėse yra nereikšminga Grupei. Pagrindinis sprendimus priimantis asmuo stebi rezultatus remdamasis finansinėmis ataskaitomis, kurios yra parengtos naudojant tuos pačius apskaitos principus kaip ir sudaromos finansinės ataskaitos, t. y. informacija apie pelną ar nuostolius, jskaitant nurodytas pajamas ir sąnaudas. Pagrindiniai veiklos rodikliai yra grynasis pelnas ir pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), veiklos sąnaudos be elektros, dujų ir susijusių sąnaudų, nusidėvėjimo, nurašymų ir vertės sumažėjimo. Visi rodikliai skaičiuojami remiantis finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis.

Pajamos iš Lietuvos klientų per 2021 m. sudarė 85 proc. (per 2020 metus 89 proc.).

Grupės informacija apie segmentus už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusj laikotarpj yra pateikta žemiau:

Elektros energijos perdavimas		Gamtinių dujų perdavimas	Kita veikla	Tarpsegmentinių operacijų eliminavimas	Iš viso
Pajamos ir kitos pajamos	270 588	66 973	36 759	(11 717)	362 603
Veiklos sąnaudos, be elektros, dujų ir susijusių sąnaudų, nusidėvėjimo, nurašymų ir vertės sumažėjimų	(31 348)	(21 197)	(36 966)	10 847	(78 664)
EBITDA	46 206	34 508	(201)	(874)	79 639
Iš viso korekcijų j laikotarpio pelną (nuostolius)	(26 193)	(11 344)	14 323	(16 607)	(39 821)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(21 337)	(11 882)	(1 546)		(34 765)
Turto nurašymai, vertės sumažėjimai	(344)	(101)	64		(381)
Palūkanų pajamos	21	2	176	(155)	44
Palūkanų sąnaudos	(752)	(388)	(763)	155	(1 748)
Pelno mokestis	(4 088)	547	263		(3 278)
Dividendų pajamos ir asocijuotų jmonių perleidimo pelnas	307	478	16 129	(16 607)	307
Grynasis pelnas (nuostoliai)	20 013	23 164	14 122	(17 481)	39 818
Turto iš viso	489 825	318 520	593 152	(438 891)	962 606
Grynoji finansinė skola	(68 544)	(108 727)	(149 242)	105 746	(220 767)
Investicijos (ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto jsigijimai)	(57 664)	(45 707)	(10 086)	1 285	(112 172)

Grupės informacija apie segmentus už 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusj laikotarpj yra pateikta žemiau:

Elektros energijos perdavimas		Gamtinių dujų perdavimas	Kita veikla	Tarpsegmentinių operacijų eliminavimas	Iš viso
Pajamos ir kitos pajamos	207 516	50 831	29 059	(16 886)	270 520
Veiklos sąnaudos, be elektros, dujų ir susijusių sąnaudų, nusidėvėjimo, nurašymų ir vertės sumažėjimų	(29 137)	(19 380)	(27 652)	13 164	(63 005)
EBITDA	51 789	25 076	1 406	(3 722)	74 549
Iš viso korekcijų j laikotarpio pelną (nuostolius)	(25 186)	(7 644)	2 041	(3 675)	(34 464)
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(20 354)	(10 934)	(1 417)		(32 705)
Turto nurašymai, vertės sumažėjimai	(1 379)	15	(21)		(1 383)
Palūkanų pajamos	63	3	193	(134)	125
Palūkanų sąnaudos	(964)	(363)	(934)	134	(2 129)
Pelno mokestis	(0 000)	0 000	000	000	(98)
Dividendų pajamos ir asocijuotų jmonių perleidimo pelnas	1 726		4 093	(4 093)	1 726
Grynasis pelnas (nuostoliai)	26 603	17 432	3 447	(7 397)	40 085
Xxxxx iš viso	414 353	304 793	423 635	(355 249)	787 532
Grynoji finansinė skola	(84 726)	(121 818)	(190 889)	30 290	(367 143)
Investicijos (ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto jsigijimai)	(54 039)	(91 723)	(676)	765	(145 673)

Grupės pajamos 2021 metais iš didžiausių klientų:

Įmonės pavadinimas	2021
AB Energijos skirstymo operatorius	169 129
Ignitis UAB	38 622
AB Ignitis gamyba	18 844
Didžiausių klientų pajamų Iš viso:	226 595

Grupės pajamos 2020 metais iš didžiausių klientų:

Įmonės pavadinimas	2020
AB Energijos skirstymo operatorius	162 925
Ignitis UAB	12 802
AB Ignitis gamyba	10 927
Orlen	6 002
Didžiausių klientų pajamų Iš viso:	192 656

6. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Grupė	Pas- tabos	Prestižas	Patentai ir licencijos	Programinė jranga	Kitas nematerialusis turtas	Įstatyminiai servitutai ir apsaugos zonos*	Iš viso
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.		61	281	5 758	210	1 600	7 910
Įsigijimai		-	14	1 109	138	4 088	5 349
Nurašymai		-	-	(15)	-	-	(15)
Perklasifikavimas tarp grupių		-	14	(31)	17	-	-
Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų		-	-	-	-	165	165
Dengimas su dotacijomis		-	-	(177)	-	-	(177)
Amortizacija		-	(132)	(1 905)	(60)	-	(2 097)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.		61	177	4 739	305	5 853	11 135
2020 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė		61	855	10 611	446	5 853	17 826
Sukaupta amortizacija		-	(676)	(5 882)	(133)		(6 691)
Likutinė vertė		61	179	4 729	313	5 853	11 135
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.		61	179	4 729	313	5 853	11 135
Įsigijimai		-	31	1860	83	-	1 974
Nurašymai		-	-	(6)	-	-	(6)
Perklasifikavimas su IMT		-	-	479	37	-	516
Perklasifikavimas tarp grupių		-	4	(182)	178	-	-
Vertės koregavimas dėl pasikeitusių prielaidų		-	-	-	-	(1 188)	(1 188)
Dengimas su dotacijomis	20	-	-	(313)	-	-	(313)
Amortizacija		-	(94)	(2 142)	(128)	-	(2 364)
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.		61	120	4 425	483	4 665	9 754
2021 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė		61	878	11 667	746	4 665	18 017
Sukaupta amortizacija		-	(758)	(7 242)	(263)		(8 263)
Likutinė vertė		61	120	4 425	483	4 665	9 754

*Grupė 2021 m. gruodžio 31 d. buvo suformavusi 3 825 tūkst. Eur apsaugos zonų atidėjinj ir su tuo susijusj nematerialųjj turtą pagal 3 pastaboje aprašytus principus ir planuojamą paslaugų vertę pagal jvykusius pirkimus, taikant 0,62%, diskonto normą. 2020 m. gruodžio 31 d. atidėjinys ir nematerialusis turtas sudarė 4 088 tūkst. Eur pagal tuo metu planuotus paslaugų pirkimus, taikant 0,62% diskonto normą.

Grupė prestižui, jstatyminiams servitutams ir apsaugos zonoms atliko vertės sumažėjimo jvertinimą. Minėti turto vienetai buvo priskirti Litgrid AB ir Amber grid pinigų srautus generuojantiems turto vienetams (7 pastaba). Testo rezultatai neindikavo poreikio formuoti vertės sumažėjimą prestižo, jstatyminių servitutų ir apsaugos zonų turto vienetams.

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės ilgalaikio nematerialaus turto vertė buvo lygi 66 tūkst. Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. - 5 tūkst. Eur.

7. Ilgalaikis materialusis turtas

Grupė	Pas- tabos	Žemė	Pastatai	Statiniai ir mašinos	Transporto priemonės	Kitas materialus ilgalaikis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.		645	23 000	000 000	1 359	12 312	21 659	525 899
Įsigijimai		-	-	314	194	2 373	139 206	142 087
Išankstiniai apmokėjimai už IMT							(1 763)	(1 763)
Vertės (sumažėjimas) / atstatymas		-	-	(233)	-	-	250	17
Pardavimai		-	(26)	(380)	(36)	-	-	(442)
Nurašymai		-	(10)	(818)	-	(11)	-	(839)
Perklasifikavimas j (iš) atsargas (ų)		-	-	98	-	(12)	-	86
Įvesta j eksploataciją (iš nebaigtos statybos)		388	1 487	20 974	-	2 117	(24 966)	-
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	20	-	(45)	(2 124)	-	(111)	(59 429)	(61 709)
Nusidėvėjimas		-	(975)	(24 694)	(360)	(3 080)	-	(29 109)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.		1 033	23 000	000 000	1 157	13 588	74 957	574 227
2020 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė		1 033	25 610	501 468	2 415	19 642	74 957	625 125
Sukauptas nusidėvėjimas		-	(1 804)	(41 549)	(1 258)	(6 054)	-	(50 665)
Sukauptas vertės sumažėjimas		-	-	(233)	-	-	-	(232)
Likutinė vertė		1 033	23 000	000 000	1 157	13 589	74 957	574 227
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.		1 033	23 000	000 000	1 157	13 589	74 957	574 227
Įsigijimai		37	54	1 140	230	1 633	95 297	98 391
Išankstiniai apmokėjimai už IMT							11 807	11 807
Pardavimai		-	(67)		(8)	(1)		(76)
Nurašymai		-		(1 965)		(1)	(43)	(2 009)
Perklasifikavimas j (iš) atsargas (ų)				(4)		(175)	(89)	(268)
Įvesta j eksploataciją (iš nebaigtos statybos)		(388)	3 201	89 097		3 329	(95 239)	-
Perklasifikavimas (iš INT)						(479)	(37)	(516)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	20		(54)	(959)		(272)	(46 393)	(47 678)
Nusidėvėjimas			(861)	(26 179)	(330)	(3 405)		(30 775)
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.		682	26 079	520 816	1 049	14 217	40 260	603 103
2021 m. gruodžio 31 d.
Įsigijimo vertė		682	28 744	588 777	2 637	23 676	40 260	672 062
Sukauptas nusidėvėjimas		-	(2 665)	( 67 728)	(1 588)	(9 459)	-	(81 439)
Sukauptas vertės sumažėjimas		-	-	(233)	-	-	-	(233)
Likutinė vertė		682	26 079	520 816	1 049	14 217	40 260	603 103

Išankstiniai apmokėjimai už Ilgalaikj materialųjj turtą (toliau – IMT), atspindėti nebaigtos statybos straipsnyje :

	2021	2020
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje	771	1 844
Sumokėti avansai už IMT per periodą	14 903	1 419
Perkelta j nebaigtą statybą	(2 961)	(2 492)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje	12 713	771

Grupės 2021 m. gruodžio 31 d. kapitalizuotos palūkanos j ilgalaikj materialųjj turtą atitinkančius kriterijus sudarė 186 tūkst. Eur, taikyta

metinė palūkanų kapitalizavimo norma buvo 0,7 proc. (2020 m. - 219 tūkst. EUR, taikyta palūkanų norma – 0,8 proc.).

2021 ir 2020 m. Grupės didžiausios investicijos atliktos strateginiuose valstybinės reikšmės projektuose ir elektros bei dujų tinklo atstatymo ir modernizavimo projektuose. 2021 m. investicijos j strateginius valstybinės reikšmės projektus sudarė 67,7 mln. Eur (2020

m. - 108,6 mln. Eur), o tinklo atstatymą - 26,9 mln. Eur. (2020 m. – 24,2 mln. Eur) visų Grupės investicijų.

2021 m. parengto naudoti turto, kuris perklasifikuotas iš nebaigtos statybos straipsnio, vertė, eliminavus dotacijas, 64 862 tūkst. Eur sudarė dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto (GIPL) jgyvendinimo metu jvestas j eksploataciją turtas. Pagal GIPL projektą statomo dujotiekio dalis jau buvo naudojama 2021 metais dujų perdavimui Lietuvos Respublikos teritorijos viduje, tačiau 2021 m. gruodžio 31 d. GIPL dujotiekis dar nebuvo pilnai užbaigtas savo tikslinei paskirčiai, kadangi nebuvo baigta jungtis su Lenkija. Dėl to, kad GIPL dujotiekis nebuvo tinkamas savo paskirčiai 2021 m. gruodžio 31 d. j ilgalaikio materialaus turto jsigijimo vertę nėra jtraukta GIPL kompensacija (toliau – CBCA jmoka), nustatyta vadovaujantis tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo kriterijais. Pagal Grupėje taikomą apskaitos politiką (2.4 pastaba), CBCA jmoka laikoma kintamuoju mokėjimu ir bus pripažjstama ilgalaikio materialaus turto savikainos dalimi, kai kompensacija bus sumokama, šiam mokėjimui jsipareigojimas nėra pripažintas.

2021 m. gruodžio 31 d. Grupė turėjo 233 017 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 79 993 tūkst. Eur) ilgalaikio materialiojo turto pirkimo jsipareigojimų, kuriuos turės vykdyti ateinančiais laikotarpiais. Įsipareigojimų sumoje jvertinta Grupei tenkanti CBCA jmokos dalis, kuri sudaro 54,9 mln. eurų, kurios 50% pagal CEF sutartj nebus finansuojama ES paramos lėšomis ir turės būti sumokėta GAZ-SYSTEM S.A. VERT sprendimu CBCA jmoka yra jtraukta j gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas nuo 2022 m.

Nurašymus daugiausia sudarė turto dalių, kurios pakeičiamos turto rekonstrukcijos metu, nurašymai.

Grupės ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte. Grupė paskutinj kartą turtą perkainojo 2018 m. gruodžio 31 d., jis buvo atliktas Grupės vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis.

Grupė 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. atliko ilgalaikio materialiojo turto (jskaitant nebaigtą statybą) vertinimą ir nustatė, kad turto balansinė vertė reikšmingumo ribose atitinka jo tikrąją vertę. Vertinimas atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygj (pastaba 2.24), atliktas Grupės vidiniais resursais ir nesinaudojant nepriklausomo išorės vertintojo paslaugomis. Grupės turto tikrąją vertę 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. jvertino pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą. Turto vertė apskaičiuota kaip grynųjų būsimųjų pinigų srautų dabartinė vertė.

Žemiau yra pateiktos vertinimo prielaidos.

Grupės veiklos yra reguliuojamos. Turtas veikia kaip vientisas tinklas. Tinklo tikroji vertė vertinama taikant pajamų metodą, tačiau vertinime eliminuota visa veikla, susijusią su perdavimo tinklo plėtra (ir nesusijusią su vertinamu dabartiniu turtu) - investicijas j plėtros projektus, naujų gamintojų/vartotojų prijungimą, dotacijas plėtros projektams.

Litgrid 2021 m. gruodžio 31 d. turto vertės skaičiavimuose buvo taikomos šios pagrindinės prielaidos:

· Nuo 2022 m. reguliacinėje kainodaroje taikomas atnaujintas reguliuojamos turto bazės ir kapitalo kaštų nustatymo LRAIC modelis, kuris buvo pritaikytas skaičiavimuose. Kapitalo kaštus sudaro reguliuojamo turto nusidėvėjimo sąnaudos ir investicijų grąža, apskaičiuojama kaip reguliuojamo turto bazės ir investicijų grąžos normos sandauga. Per penkių metų reguliavimo laikotarpj optimizuojamo (planuojamo atstatyti) turto kapitalo kaštai nustatomi dabartine (atstatomąja) verte, o investicijos j optimizuotą turtą per 5 metų reguliavimo laikotarpj atitinka LRAIC modeliu suskaičiuotą atstatomo turto vertę, neoptimizuoto turto kapitalo kaštai nustatomi istorine verte. Be to, atsižvelgiant j prieinamus finansavimo šaltinius ir siekiant išlaikyti tvarų Bendrovės jsiskolinimo lygj, investicijų finansavimui numatyta papildoma dedamoji, didinanti reguliuojamos veiklos pajamų lygj.

· Investicijų dydžiai iki 2031 m. iš pagal faktinius duomenis pakoreguoto dešimtmečio investicijų plano, iš kurio eliminuotos visos plėtros

investicijos.

· Per perdavimo pajamas kompensuojamos visos reguliuojamai veiklai priskirtinos veiklos sąnaudos, išskyrus darbo užmokesčio sąnaudų kompensavimą, kurių kompensavimo prielaida 92-95 proc.

· 2022-2024 m. pinigų srautuose jvertintas 2018-2021 m. investicijų grąžos dydžio ir sisteminių paslaugų rezultato, viršijančio VERT leistiną dydj (viršpelnio), jvertinus ir efektyvų veiklos sąnaudų taupymą, kuriuo didinama leistina investicijų grąža, grąžinimas tinklų naudotojams (mažesnė perdavimo kaina ir pajamos).

· Investicijų grąžos norma (WACC iki mokesčių) 2022-2026 m. - 4,03 proc. (atitinka 3,42 proc. WACC po mokesčių), nuo 2027 m. prilyginta diskonto normai - 4,09 proc. (=WACC po mokesčių 3,48 proc.). 2020 m. gruodžio 31 d. turto vertės skaičiavimuose - investicijų grąžos norma (WACC iki mokesčių) 2022-2026 m. - 3,92 proc. (atitinka 3,34 proc. WACC po mokesčių), nuo 2027 m. prilyginta diskonto normai - 4,17 proc. (=WACC po mokesčių 3,55 proc.).

· Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Bendrovės suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 3,48 proc. (2020 m gruodžio 31 d. Turto generuojami grynieji pinigų srautai buvo diskontuoti Xxxxxxxxx suskaičiuota diskonto norma (WACC po mokesčių), kuri lygi 3,55 proc.).

Xxxxx Xxxx 2020 m gruodžio 31 d. turto vertės skaičiavimuose buvo taikomos šios pagrindinės prielaidos::

· diskontuojant pinigų srautus buvo naudota 3,42% diskonto norma;

· 2022-2023 m. taikoma 3,94% VERT nustatyta investicijų grąžos norma, 2024-2025 m., vadovaujantis 2020 m. VERT atnaujinta WACC

metodika, taikoma 4,12% investicijų grąžos norma;

· tęstinio srauto vertė nustatoma sulyginus investicijų grąžos normą (4,02% prieš pelno mokestj) su diskonto norma;

· dėl perdavimo apimčių (faktiškai sistemos naudotojų užsakytų didesnių pajėgumų ir kiekių), patirtų sąnaudų, jvertinus veiklos efektyvumą susidaręs 2019 m.-2021 m. Bendrovės reguliuojamas pelnas, viršijantis nustatytą investicijų grąžą, ateityje bus atstatomas mažinant perdavimo kainas sistemos naudotojams (vienkartinis efektas);

· metinio augimo koeficientas neribotam laikui netaikomas (lygus 0).

· Atsižvelgdama j tai, kad reguliavimo aplinkoje 2021 m. nejvyko jokių reikšmingų pokyčių, jvertinus visas aukščiau nurodytas prielaidas ir atlikus turto vertės sumažėjimo testą, Bendrovė nustatė, kad ilgalaikio materialaus turto balansinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų datai vertės sumažėjimo požymių neturi ir yra artima turto tikrajai vertei. Bendrovės vadovybės nuomone, vienkartiniai Bendrovės gauto reguliuojamo pelno, viršijančio VERT nustatytą investicijų grąžą, svyravimai neturi jtakos ilgalaikio materialiojo turto vertei, todėl vertės pokyčio korekcijos nėra reikalingos apskaitoje.

Lentelėje žemiau pateiktos Grupės ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės, kurios būtų buvusios pripažintos, jei turtas būtų apskaitomas istorinės savikainos metodu, nejtraukiant išankstinių apmokėjimų, tačiau atėmus gautas dotacijas, 2021 m. gruodžio 31

d. ir 2020 m. gruodžio 31 d.:

	Xxxx	Xxxxxxxx	Statiniai ir mašinos	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Nebaigta statyba	Iš viso
2021 m. gruodžio 31 d.	645	26 609	650 667	15 354	26 930	720 205
2020 m. gruodžio 31 d.	1 033	24 278	603 363	14 853	74 050	717 577

Jei Grupės ilgalaikio materialiojo turto vertė nebūtų mažinama dotacijomis, jo balansinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d. būtų didesnė 459 500 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 424 509 tūkst. Eur). Informacija apie ilgalaikj materialųjj turtą, kurio vertė sumažinta gautomis/gautinomis dotacijomis:

	2021-12-31		2020-12-31
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje	424 509		373 834
Įsigijimai	47 678		61 709
Nusidėvėjimas	(12 241)		(10 962)
Nurašymas	(446)		(72)
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje	459 500		424 509

Bendrovė	Kitas ilgalaikis materialusis turtas	Iš viso
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	19	19
Įsigijimai	2	2
Nusidėvėjimas	(9)	(9)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	12	12
Įsigijimo vertė	77	77
Sukauptas nusidėvėjimas	(65)	(65)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	12	12
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	12	12
Įsigijimai	2	2
Nusidėvėjimas	(7)	(7)
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	7	7
Įsigijimo vertė	79	79
Sukauptas nusidėvėjimas	(72)	(72)
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	7	7

2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės kitą ilgalaikj materialųjj turtą sudarė kompiuterinė technika ir baldai.

8. Naudojimo teise valdomas turtas

Bendrovė yra sudariusi patalpų ir transporto priemonių, Grupė – patalpų, transporto priemonių, valstybinės žemės ir kito ilgalaikio turto nuomos sutartis. Transporto priemonių nuomos sutartys sudaromos 3-4 metams, patalpos 5-8 metams, kitas materialusis turtas – 2- 3 metams, žemės nuomos sutartys sudaromos 99 metams. Grupė ir Xxxxxxxx, pripažindama naudojimo teise valdomą turtą ir nuomos jsipareigojimus, nustatydama nuomos terminus vertino sutarčių pratęsimo ir nutraukimo anksčiau termino tikimybę.

Grupės ir Bendrovės naudojimo teise valdomą turtą sudarė:

Grupė	Žemė		Pastatai		Transporto priemonės	Kitas materialusis     turtas	Iš viso
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d	5 685		1 420		2 024	249	9 378
Naujos sutartys	-		218		2 096	-	2 314
Indeksavimas			3				3
Nurašymai	-		(354)		-	(11)	(365)
Nusidėvėjimas	(58)		(447)		(947)	(49)	(1 501)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	5 627		840		3 173	189	9 829
Įsigijimo vertė	5 743		1 648		4 750	287	12 428
Sukauptas nusidėvėjimas	(116)		(808)		(1 577)	(98)	(2 599)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	5 627		840		3 173	189	9 829
Naujos sutartys	328		2 315		363	-	3 006
Nurašymai	-		(47)		(34)	-	(81)
Nusidėvėjimas	(61)		(515)		(1 016)	(34)	(1 626)
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.	5 894		2 592		2 486	155	111 27
Įsigijimo vertė	6 071		3 915		5 079	287	15 352
Sukauptas nusidėvėjimas	(177)		(1 323)		(2 593)	(132)	(4 225)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.	5 894		2 592		2 486	155	11 127
Bendrovė
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.			212		64	-	276
Naujos sutartys			114		-	-	114
Nusidėvėjimas			(60)		(23)	-	(83)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.			266		41	-	307
Įsigijimo vertė			369		81	-	450
Sukauptas nusidėvėjimas			(103)		(40)	-	(143)
Likutinė vertė 2020 m. gruodžio 31 d.			266		41	-	307
Naujos sutartys			-		-		-
Nusidėvėjimas			(69)		(25)		(94)
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.			197		16	-	213
Įsigijimo vertė			369		81		450
Sukauptas nusidėvėjimas			(172)		(65)		(237)
Likutinė vertė 2021 m. gruodžio 31 d.			266		16	-	213

2021 m. pagrindiniai naudojimo teise valdomo turto jsigijimai buvo dėl Grupės bendrovės išsinuomotų naujo biuro patalpų (pastatų grupė), nuomos terminas 10 metų, jsigijimo vertė 1 716 tūkst. Eur. Dėl kasmet didėjančio žemės nuomos mokesčio, Grupė iš naujo jvertino nuomos teise valdomą turtą ir nuomos jsipareigojimus.

Grupė ir Xxxxxxxx neturėjo nuomos sutarčių su kintamaisiais mokėjimais, nejtrauktais j nuomos jsipareigojimų vertę.

9. Investicijos j dukterines jmones

Bendrovės investicijos j dukterines jmones

2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo akcijų šiose Grupės jmonėse:

Grupės jmonės	Įsigijimo vertė	Vertės   sumažėjimas	Apskaitinė vertė	Dalyvavimas (akcijų      proc.)
LITGRID AB	217 215	26 090	191 125	97,5
AB „Amber Grid“	126 529	-	126 529	96,6
BALTPOOL UAB	388	-	388	67,0
UAB „TETAS“	3 150	-	3 150	100,0
Energy cells, UAB	2 374	-	2 374	100,0
Iš viso	349 656	26 090	323 566

Bendrovė 2021-01-26 jsteigė 100 proc. valdomą dukterinę bendrovę „Energy cells“, UAB, apmokėdama 500 000 vnt. naujai jsteigtos bendrovės akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 Eur. Bendrovė 2021-11-26 sprendimu sumažino jstatinj kapitalą nuo 500 tūkst. Eur iki 125 tūkst. Eur, skirtumo suma padengiant dukterinės jmonės veiklos nuostolius ir sumokėjo papildomą 1 875 tūkst. Eur jnašą j Energy cells, UAB kapitalo formavimą.

Kaip nurodyta 3 pastaboje, Xxxxxxxx atliko vertinimus dėl dukterinių jmonių vertės sumažėjimo požymių egzistavimo ir jų nenustatė. Investicijų j LITGRID ir Xxxxx Xxxx atsiperkamoji vertė buvo apskaičiuota kaip dukterinės jmonės viso turto ir visų jsipareigojimų, jvertintų tikrąja verte, skirtumas, atspindintis grynojo turto tikrąją vertę. Investicijų vertės sumažėjimo koregavimų ar papildomų apskaitymų nebuvo atlikta.

Grupės jmonių su nekontroliuojama dalimi apibendrinta finansinės būklės ataskaita 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d.

Įmonės pavadinimas

    Trumpalaikis turtas ir jsipareigojimai   Ilgalaikis turtas ir jsipareigojimai  

Grynasis turtas

Metai

LITGRID

Turtas Įsipareigojimai Iš viso grynojo

trumpalaikio turto

Turtas Įsipareigojimai Iš viso grynojo

ilgalaikio turto

2021 m. gruodžio 31 d. 122 538 121 562 976 367 287 146 755 220 532 221 508

Grynasis turtas, tenkantis mažumos daliai 2021 12 31 5 538

2020 m. gruodžio 31 d. 38 965 66 116 (00 000) 000 000 000 000 245 188 218 037

Grynasis turtas, tenkantis mažumos daliai 2020 12 31 5 451

Amber Grid
2021 m. gruodžio 31 d.	46 318	43 369	2 949 272 202 97 578 174 624	177 573
			Grynasis turtas, tenkantis mažumos daliai 2021 12 31	6 073
2020 m. gruodžio 31 d.	49 144	42 987	6 157 255 649 107 396 148 253	154 410
			Grynasis turtas, tenkantis mažumos daliai 2020 12 31	5 281

Baltpool

2021 m. gruodžio 31 d. 113 615 113 051 564 190 55 135 699

Grynasis turtas, tenkantis mažumos daliai 2021 12 31 231

2020 m. gruodžio 31 d. 45 776 45 000 000 000 82 96 612

Grynasis turtas, tenkantis mažumos daliai 2020 12 31 202

GET Baltic

2021 m. gruodžio 31 d.	62 995	62 329	666	653	83	570	1 236
			Grynasis turtas, tenkantis mažumos daliai 2021 12 31				42
2020 m. gruodžio 31 d.	11 836	11 414	422 783 110 673				1 095
			Grynasis turtas, tenkantis mažumos daliai 2020 12 31				37
			Iš viso grynojo turto, tenkančio mažumos daliai 2021 12 31				11 884
			Iš viso grynojo turto, tenkančio mažumos daliai 2020 12 31				10 971

Grupės jmonių, kuriose apskaitoma nekontroliuojama dalis, apibendrinta bendrųjų pajamų ataskaita už 2021 m. ir 2020 m.

Įmonės pavadinimas Metai	Pajamos	Pelnas prieš apmokestinimą	Kitos bendrosios pajamos	Pelno mokesčio (sąnaudos) nauda	Viso grynųjų bendrųjų pajamų	Bendrosios pajamos tenkančios nekontroliuojamai daliai	Nekontroliuojamai daliai išmokėti dividendai
LITGRID
2021 m. gruodžio 31 d.	270 588	24 101	-	(0 000)	00 000	000	(413)
2020 m. gruodžio 31 d.	207 516	30 881	(61)	(0 000)	00 000	000	(102)
Amber Grid
2021 m. gruodžio 31 d.	66 973	22 617	-	547	23 164	792	-
2020 m. gruodžio 31 d.	50 831	13 797	-	3 635	17 432	596	-
Baltpool
2021 m. gruodžio 31 d.	1 269	106	-	(17)	89	29	-
2020 m. gruodžio 31 d.	1 132	213	-	(31)	182	60	(54)
GET Baltic
2021 m. gruodžio 31 d.	1 660	731	-	(112)	619	21	(16)
2020 m. gruodžio 31 d.	1 503	789	-	(51)	738	25	-

Grupės jmonių, kuriose apskaitoma nekontroliuojama dalis, apibendrinta pinigų srautų ataskaita už 2021 m. ir 2020 m.

Įmonės pavadinimas Metai	Grynieji pagrindinės veiklos srautai	Grynieji investicinės veiklos srautai	Grynieji finansinės veiklos srautai	Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)	Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pradžioje	Pinigai ir pinigų ekvivalentai metų pabaigoje
LITGRID
2021 m. gruodžio 31 d.	66 373	(32 714)	(00 000)	0 000	00	0 819
2020 m. gruodžio 31 d.	27 103	(7 397)	(19 709)	3	30	33
Amber Grid
2021 m. gruodžio 31 d.	66 373	(32 714)	(15 623)	9	3	12
2020 m. gruodžio 31 d.	23 559	(70 898)	47 145	(194)	197	3
Baltpool
2021 m. gruodžio 31 d.	63 000	(00 000)	00 000	00	726	738
2020 m. gruodžio 31 d.	(18 537)	(00)	00 000	00	000	000
GET Baltic
2021 m. gruodžio 31 d.	723	(38)	(000)	000	000	000
2020 m. gruodžio 31 d.	1 113	(179)	(000)	000	00	000

10. Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas

Grupės finansinj turtą, vertinamą tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas, sudarė investicijos j TSO Holding AS akcijas:

2021 m. gruodžio 31 d.		2020 m. gruodžio 31 d
TSO Holding AS (2 proc.) akcijų vertė, tūkst. Eur	781	1 089

2020 m. sausio 15 d. Grupė kartu su kitais Nord Pool Holding AS akcininkais - Šiaurės ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriais (PSO) per bendrą kontroliuojamą bendrovę TSO HOLDING AS (Grupė turi 2 proc. akcijų) pardavė 66 proc. Nord Pool Holding AS akcijų Euronext ir šio sandorio pagrindu nustatė investicijos tikrąją vertę; vėlesniais laikotarpiais tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant j tikėtinus gautinus dividendus.

2021 m. gruodžio 31 d. TSO HOLDING AS akcijų tikroji vertė atitiko trečią tikrosios vertės vertinimo hierarchijos lygj, kai vertė nustatyta

2020 m. jvykusių sandorių pagrindu.

11. Atsargos

Grupė
	2021-12-31	2020-12-31
Medžiagos, atsarginės dalys ir kitos atsargos bei turtas, skirtas parduoti	12 334	2 873
Gamtinės dujos	7 289	1 443
Komplektavimo jrenginiai rangos projektams	-	1 374
Atimti: vertės sumažėjimas	(626)	(499)
Apskaitinė vertė	18 997	5 191

Grupės atsargos, apskaitytos grynąja galimo realizavimo verte, jsigijimo vertė 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 3 338 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 847 tūkst. Eur), sąnaudose per metus pripažinta atsargų savikaina sudarė 24 174 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 14 670 tūkst. Eur).

Medžiagos, atsarginės dalys ir kitos atsargos 2021 m. gruodžio 31 d. (lyginant su 2020 m. gruodžio 31 d.) ženkliai išaugo dėl atsargų, jsigytų vykdant Fizinio barjero su Baltarusijos Respublika jrengimo projektą. Gamtinių dujų atsargų vertės pasikeitimams 2021 m., lyginant su 2020 m., reikšmingiausią jtaką darė gamtinių dujų kainų pokyčiai.

Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2021 ir 2020 metais:

Grupė
2021 m.	2020 m.
Apskaitinė vertė sausio 1 d.	499	640
Vertės sumažėjimo pasikeitimas	127	(141)
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.	626	499

Vertės sumažėjimo sąnaudos buvo jtrauktos j kitas sąnaudas bendrųjų pajamų ataskaitoje.

12. Prekybos gautinos sumos

Prekybos gautinas sumas sudarė:

         Grupė         Bendrovė      

I. Prekybos gautinos sumos pagal sutartis su klientais 2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.

I.1. Po vienerių metų prekybos gautinos sumos Atimti: ilgalaikių gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai	4            -	159 (54)		-	-
Po vienerių metų gautinų sumų likutinė vertė:	4	105	-		-
I.2. Trumpalaikės prekybos gautinos sumos Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą	50 508	23 099	-		-
Xxxxxxxx sumos už gamtinių dujų perdavimą ir tranzitą	9 574	5 799	-		-
Xxxxxxxx sumos už rangos darbus ir kitas paslaugas	6 488	1 895	114		50
Atimti: prekybos gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai          (112)         (225)           -           - Prekybos gautinų sumų pagal sutartis su klientais
likutinė vertė	66 458	30 568		114	50
	-	-		-	-
II. Prekybos gautinos sumos pagal kitas sutartis:	-	-		-	-
Kitos prekybos gautinos sumos	4 475	1 155		-	-
Xxxxxxxx perkrovų valdymo jplaukos	3 741	737
Atimti: prekybos gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai	-	-		-	-
Prekybos gautinų sumų pagal kitas sutartis likutinė
vertė:  8 216          1 892           -            - Trumpalaikių prekybos gautinų sumų iš viso: 74 674 32 460 - -

Trumpalaikės prekybos gautinos sumos / Prekybos gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai

Prekybos gautinas sumas pagal kitas sutartis sudarė gautinos perkrovų jplaukų lėšos, gautinos sumos iš ITC fondo, gamtinių dujų disbalansą ir turto nuomą. Tikroji prekybos gautinų sumų pagal sutartis su klientais vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. Grupė 2021 metais apskaitė 112 tūkst. Eur tikėtinų kredito nuostolių atstatymą dėl apmokėtų sumų.

Gautinos sumos už elektros energijos perdavimą 2021 m. gruodžio 31 d. palyginus su 2020 m. gruodžio 31 d. padidėjo, nes 2021 m.

gruodžio mėn. balansavimo kaina padidėjo 4,5 karto, o kiekis- 72 % lyginant su 2020 m. gruodžio mėn. Tikroji prekybos gautinų sumų pagal sutartis su klientais vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei. Bendrovė nebuvo pripažinusi abejotinų skolų.

Grupė taiko supaprastintą kredito rizikos vertinimo metodą, kaip reikalaujama pagal 9-ąjj TFAS ir apskaito atidėjinius nuostoliams viso galiojimo laikotarpio kredito nuostolių atžvilgiu nuo gautinų sumų pirminio pripažinimo. Nustatant gautinų sumų kredito nuostolius, Grupė taiko individualų vertinimą ir nuostolių koeficientų matricą. Nuostolių koeficientų matrica, pagrjsta istoriniais, ilgesnio nei 36 mėnesio laikotarpio, duomenimis apie pirkėjų atsiskaitymus už skolas. Nuostolių koeficientai gali būti koreguojami atsižvelgiant j ateities makroekonomines prognozes. Nuostolių koeficientai skaidomi j atskiras gautinų sumų grupes, atsižvelgiant j atskiros grupės kredito rizikos ypatybes bei pradelsto mokėjimo terminus.

Prekybos gautinos sumos	Nepradelsta	Prekybos gautinos sumos, kurių apmokėjimo terminas pradelstas				Iš viso
		1-30 dienų	31-90 dienų	91-180 dienų	181 ir daugiau dienų
2021 m. gruodžio 31 d.
Prekybos gautinų sumų trumpalaikė dalis, iš kurių:	73 358	1 249	88	0	91	74 786
Valstybės valdomos jmonės	49 050					49 050
Tikėtini kredito nuostoliai, %	0%	0%	0%	0%	0%	0%
Kiti pirkėjai	24 308	1 249	88	0	5	25 650
Tikėtini kredito nuostoliai, %	0	1,4%	2%	15%	100%
Vertės sumažėjimas		17	4	0	5	26
Bankrutavę, bankrutuojantys, likviduojami pirkėjai					86	86
Tikėtini kredito nuostoliai, %		100%	100%	100%	100%

Vertės sumažėjimas				86	86
Iš viso tikėtini kredito nuostoliai	17	4	0	91	112

Grupės prekybos gautinoms sumoms apskaityto vertės sumažėjimo pokytis 2021 m. ir 2020 m.:

2021	2020
Apskaitinė vertė sausio 1 d.	225	387
Vertės sumažėjimo atstatymas	(113)	(162)
Apskaitinė vertė gruodžio 31 d.	112	225

Grupė 2021 m. apskaitė 112 tūkst. Eur (2020 m. -162 tūkst. Eur) prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo atstatymą dėl apmokėtų gautinų sumų.

13. Kitos gautinos sumos Grupė Bendrovė

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.

Gautinos administruojamos VIAP lėšos	59 159	39 351	-	-
Gautinos administruojamos SGDT lėšos	13 385	12 834	-	-
Iš biudžeto gautinas PVM	2 075	120	-	-
Gautinos dotacijos	20 230	28 819	-	-
Paskolos dukterinėms jmonėms	-	-	11 095	27 630
Kitos gautinos sumos	11 941	2 214	244	33

Atimti: kitų gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai    (23)          (23)            -            -

Apskaitinė vertė 106 767 83 315 11 339 27 663

Kitų gautinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

Grupės pagrindinę kitų gautinų sumų vertės dalj ir gautinų sumų pradelsimus sudarė gautinos VIAP ir SGDT lėšos. Grupė, veikdama kaip administruojantis asmuo, renkant VIAP ir SGDT lėšas, nepatiria kredito rizikos, todėl šioms pradelstoms sumoms neformuojami tikėtini kredito nuostoliai.

Gautinų dotacijų straipsnyje apskaityta iš ES struktūrinių fondų gautinos dotacijos Grupės vykdomiems projektams. Gautina ES struktūrinių fondų parama dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos projektui 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 8 840 tūkst. Eur ir 2020 m. gruodžio 31 d. 24 934 tūkst. Eur. 2021 m. gruodžio 31 d. kitų gautinų dotacijų 9 900 tūkst. Eur sumą sudarė iš ES gautinos dotacijos elektros perdavimo tinklo strateginiams projektams vykdyti.

2021 m. gruodžio 31 d. Grupės kitų gautinų sumų straipsnyje 10 838 tūkst. Eur (2020 m. gruodžio 31 d. – 2 073 tūkst. Eur) sudarė iš gamtinių dujų biržos dalyvių gautinos sumos už biržoje suprekiautas dujas.

Kitos gautinos sumos Nepradelsta

Kitos gautinos sumos

dienų

1-30 dienų 31-90 dienų 91-180 dienų 181 ir daugiau

Iš viso:

2021 m. gruodžio 31 d. Kitos gautinos sumos, iš kurių:	11,918	23				11,941
Gautino suma už gamtines dujas iš biržos dalyvių Tikėtini kredito nuostoliai, %	10,838 0%	0%	0%	0%	0%	10,838 0%
Kitos gautinos sumos	1,080				23	1103
Tikėtini kredito nuostoliai, %	0%	0%	0%	0%	100%	0%
Vertės sumažėjimas					23	23

14. Kitas finansinis turtas	Grupė
2021 m.		2020 m.
gruodžio 31 d.		gruodžio 31 d.
Administruojamos SGDT lėšos	1 305	3
Deponuotos lėšos garantijoms ir depozitai	5 359	1 619
Perkrovų valdymo jplaukų nepanaudotos lėšos	-	6 860
Biržos dalyvių lėšos	58 721	14 253
Apskaitinė vertė	65 385	22 735

Biržos dalyvių lėšas sudaro iš jų gauti piniginiai užstatai ir avansiniai mokėjimai (alternatyva – pateikti banko garantijos) užtikrinantys galimybę dalyvauti biržos prekyboje. Dėl šių piniginių lėšų trumpalaikio disponavimo galimybių ir naudojimo tik atsiskaitymams už biržos jsigytus produktus, jos nepriskiriamos pinigų ir pinigų ekvivalentų straipsniui.

Pagal teisės aktų reikalavimus pinigai, skirti išmokėti SGDT lėšų gavėjams, laikomi atskirai nuo kitų Grupės pinigų ir pinigų ekvivalentų ir gali būti naudojami tik SGDT lėšų mokėjimams.

Kito finansinio turto tikroji vertė 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. buvo artima apskaitinei vertei.

15. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	Grupė		Bendrovė
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Pinigai banke	41 284	5 113	36 868	3 362
Apskaitinė vertė	41 284	5 113	36 868	3 362

Pinigų ir pinigų ekvivalentų tikroji vertė yra lygi jų nominaliai ir apskaitinei vertei.

16. Įstatinis kapitalas

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės jstatinis kapitalas buvo lygus 22 482 694,57 eurų ir buvo padalintas j

77 526 533 nominaliosios vertės paprastąsias vardines akcijas, kurių kiekvienos vertė 0,29 euro. Visos akcijos yra pilnai apmokėtos.

Kapitalo valdymas

Kapitalą sudaro visas finansinės būklės ataskaitoje apskaitytas nuosavas kapitalas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių jstatymas reikalauja, kad Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 1/2 jos jstatinio kapitalo. 2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė ir visos Grupės jmonės atitiko šj reikalavimą.

Pagrindinis Bendrovės ir Grupės jmonių kapitalo valdymo tikslas yra palaikyti optimalią kapitalo struktūrą , kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas, kapitalo kaštų ir rizikos minimizavimas. Grupės jmonių kapitalo struktūrą formuojama, jvertinant pagrindinės veiklos, planuojamų investicijų ir plėtros poreikj.

Bendrovės valdyba patvirtino dividendų politiką, kuria visoms Grupės jmonėms nustatomi vienodi dividendų išmokėjimo principai, kuriais siekiama tvaraus Grupės ir jos bendrovių verslo vertės augimo, ilgalaikės naudos akcininkams, ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų jvykdymo. Dividendų politika yra vienas iš kapitalo rizikos valdymo jrankių. Pagal ją dividendai skiriami, atsižvelgiant j bendrovių nuosavo kapitalo grąžos lygj, finansines galimybes mokėti dividendus, valstybei svarbių projektų vykdymą bei kitas aplinkybes. Dividendams skiriama nuo 60 iki 85 proc. grynojo pelno, priklausomai nuo nuosavo kapitalo grąžos dydžio bei kitų bendrovės mokumą jtakojančių sąlygų.

Bendrovės dividendų skyrimą už 2016 – 2021 m. laikotarpi reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1116 „Dėl UAB „EPSO-G“ mokamų dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijų“. Pagal šio nutarimo nuostatas, Bendrovės akcijų valdytojai dividendams kasmet gali skirti 0,5 procento paskirstytinojo pelno, jeigu aukštesni dividendai neigiamai jtakos Bendrovės finansinę padėtj.

Pasikeitimų kapitalo valdymo tiksluose, lyginant su praėjusiais metais, nebuvo.

17. Perkainojimo rezervas

Perkainojimo rezervas − tai ilgalaikio materialiojo turto vertės padidėjimo suma, gauta perkainojus turtą.

		mokestis	pelno mokestj
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	557	(82)	475
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(62)	9	(53)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	(19)	3	(16)
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.	476	(70)	406
Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas	(48)	7	(41)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymas	(65)	10	(55)
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.	363	(53)	310
18. Privalomasis ir kiti rezervai

Grupė Perkainojimo rezervas Atidėtasis pelno

Atėmus atidėtąjj

Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra sudaromas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jj privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, kol rezervas pasieks 10 proc. jstatinio kapitalo. Jis gali būti naudojamas tik būsimiems nuostoliams dengti. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovėje šis rezervas buvo pilnai suformuotas.

Kiti rezervai

Kiti rezervai sudaromi akcininkų sprendimu (t.y. verslo vystymo tikslu) ir gali būti perskirstomi skirstant kitų metų pelną.

19. Dividendai

2021 m. gegužės 11 d. jvykusio UAB „EPSO-G“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 777 224 Eur dividendų, dividendai, tenkantys vienai akcijai - 0,01 Eur. 2020 m. balandžio 30 d. jvykusio UAB „EPSO-G“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta išmokėti 772 704 Eur dividendų, dividendai, tenkantys vienai akcijai - 0,00997 Eur.

Xxxxxxxx 2021 m. ir 2020 m., išmokėdama dividendus vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr. 1116 nuostatomis dėl galimybės dividendams skirti 0,5 procento paskirstytino pelno.

20. Dotacijos

Dotacijas sudaro dotacijos, skirtos jsigyti ilgalaikj turtą ir kompensuoti sąnaudas. Per 2021 m. ir 2020 m. dotacijų judėjimą sudarė:

Grupė
Likutis laikotarpio pradžiai	2021	2020
Gautinos dotacijos (13 pastaba)	28 819	2 754
Avansu gautos dotacijos (ilgalaikiai jsipareigojimai) (26 pastaba)	(1 677)	(1 398)
Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai jsipareigojimai) (29 pastaba)	(5 023)	(6 384)
	22 119	(5 028)
Pripažintos dotacijos
Perkelta j ilgalaikj materialųjj turtą (7 pastaba)	47 678	61 709
Perkelta j ilgalaikj nematerialųjj turtą (6 pastaba)	313	177
Panaudotos dotacijos sąnaudų kompensavimui	144	230
	48 135	62 116
Gautos dotacijos
Gautos dotacijos piniginėmis lėšomis (PSA))	57 548	26 964
Perkrovų jplaukos, perkeltos j dotacijas (24 pastaba)	2 954	8 005
	60 502	32 858
Dotacijos gautos turtu	1 086	-
Likutis laikotarpio pabaigai
Gautinos dotacijos (13 pastaba)	20 230	28 819
Avansu gautos dotacijos (ilgalaikiai jsipareigojimai) (26 pastaba)	(1 677)	(1 677)
Avansu gautos dotacijos (trumpalaikiai jsipareigojimai) (29 pastaba)	(9 887)	(5 023)
	8 666	22 119

21. Paskolos

Grupės ir Bendrovės paskolas sudaro:

	Grupė		Bendrovė
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Ilgalaikės paskolos	142 843		-
Banko paskolos		167 242		-
Trumpalaikės paskolos
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	24 399	26 959	-	2 560
Banko sąskaitos perviršis	-	20 019	-	20 019
Trumpalaikė finansinė skola Grupės jmonėms	-	-	94 652	634
Iš viso paskolų	167 242	214 220	94 652	23 213

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

	Grupė		Bendrovė
	2021 m.	2020 m.	2021 m.	2020 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Tarp 1 ir 2 metų	32 120	24 399	-	-
Nuo 2 iki 5 metų	37 552	59 564	-	-
Po 5 metų	73 171	83 279	-	-
Iš viso	000 000	000 242	-	-

Grupė ir Xxxxxxxx 2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. jkeitimų neturėjo.

Paskolų sutartyse numatytos finansinės ir nefinansinės sąlygos, kurių atskiros Grupės jmonės jsipareigojusios laikytis. Grupės jmonės 2021 m. ir 2020 m. šiuos jsipareigojimus vykdė.

Grupės paskolos su fiksuota palūkanų norma 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 57 proc., 2020 m. gruodžio 31 d. - 46 proc., likusios paskolos

susietos su 3 ir 6 mėn. EURIBOR kintama dalimi. Jei EURIBOR palūkanų bazė neigiama, taikoma 0 reikšmė.

Grupės paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 0,57 proc. 2020 m. gruodžio 31 d. - 0,63 proc.

2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. ir Grupės nepanaudotų paskolų likutis buvo 5 000 tūkst. Eur, Grupės ir Bendrovė nepanaudotų overdraftų – 20 000 tūkst. Eur.

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovė iš dukterinių bendrovių pagal tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartis buvo pasiskolinusi 94 652 tūkst. Eur. Bendrovė perėmusi Grupės jmonių teigiamus lėšų likučius, juos priskiria gautoms paskoloms, o suteiktas naudoti lėšas – suteiktomis paskolomis. Tokj perimtų ir suteiktų lėšų apskaitymą lemia Bendrovės prisiimta rizika dėl lėšų grąžinimo, patiriamų palūkanų sąnaudų banko atžvilgiu, administruojamų skolinimo ir skolinimosi limitų, ieškant efektyviausio būdo investuoti lėšas.

Grynosios skolos likučių ir finansinės veiklos pinigų srautų 2021 m. ir 2020 m. suderinimas:

Grupė	Pinigai	Paskolos	Kiti ilgalaikiai finansiniai jsipareigojimai	Nuomos jsipareigojimai	Iš viso
Grynoji skola 2019 m. gruodžio 31 d.	13 470	(164 664)	(156 897)	(8 945)	(317 036)
Gautos paskolos ir naujos nuomos sutartys		(60 000)		(2 129)	(62 129)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	(8 357)	-		-	(8 357)
Overdraft'o pasikeitimas	-	(20 019)		-	(20 019)
Paskolų grąžinimai	-	30 404		-	30 404
Nuomos jsipareigojimų vertės koregavimas				351	351
Kitų ilgalaikių finansinių jsipareigojimų padengimas			7 965
					7 965
Nuomos mokėjimai				1559	1 559
Kiti pokyčiai
Apskaičiuotos palūkanos (sąnaudose ir kapitalizuotos)			(687)
		(1 538)		(123)	(2 348)
Palūkanų mokėjimai		1 474	870	123	(2 467)
Grynoji skola 2020 m. gruodžio 31 d.	5 113	(214 343)	(148 749)	(9 164)	(367 143)
Naujos nuomos sutartys				(2 799)	(2 799)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	36 171				36 171
Overdraft'o pasikeitimas		20 019			20 019
Paskolų grąžinimai		26 959			26 959
Kitų ilgalaikių finansinių jsipareigojimų padengimas			64 481
					64 481
Nuomos mokėjimai				1 540	1 540
Kiti pokyčiai
Apskaičiuotos palūkanos (sąnaudose ir kapitalizavimas)			(470)
		(1 352)		(112)	(1 934)
Palūkanų mokėjimai		1 315	512	112	1 939
Grynoji skola 2021 m. gruodžio 31 d.	41 284	(167 402)	(84 226)	(10 423)	(220 767)
Bendrovė	Pinigai	Paskolos	Kiti ilgalaikiai finansiniai jsipareigojimai	Nuomos jsipareigojimai	Iš viso
Grynoji skola 2019 m. gruodžio 31 d.	12 346	(5 120)	(156 897)	(276)	(149 947)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų (sumažėjimas)	(8 984)	-		-	(8 984)
Overdraft'o pasikeitimas	-	(20 019)		-	(20 019)
Gautos paskolos		(635)			(635)
Naujos nuomos sutartys		-		(114)	(114)
Nuomos mokėjimai		-		81	81
Paskolų grąžinimai		2 560		-	2 560
Kitų ilgalaikių finansinių jsipareigojimų padengimas			7 965
					7 965
Kiti pokyčiai
Apskaičiuotos palūkanos (sąnaudose ir kapitalizavimas)			(687)
		(143)		(1)	(831)
Palūkanų mokėjimai		143	870	1	1 014
Grynoji skola 2020 m. gruodžio 31 d.	3 362	(23 214)	(148 749)	(309)	(168 910)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų (sumažėjimas)	33 506	-		-	33 506
Overdraft'o pasikeitimas	-	20 019		-	20 019
Gautos paskolos		(94 017)			(94 017)
Nuomos mokėjimai	-	-		90	90
Paskolų grąžinimai	-	2 560		-	2 560
Kitų ilgalaikių finansinių jsipareigojimų padengimas			64 481
					64 481
Kiti pokyčiai

Apskaičiuotos palūkanos (sąnaudose ir kapitalizavimas)			(470)
		(142)		(1)	(613)
Palūkanų mokėjimai		142	512	1	655
Grynoji skola 2021 m. gruodžio 31 d.	36 868	(94 652)	(84 226)	(219)	(142 229)

22. Kiti ilgalaikiai finansiniai jsipareigojimai

Grupės ir Bendrovės jsipareigojimas UAB „Ignitis grupė“ pagal 2012 m. rugsėjo 27 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartj, apskaičiuotos bazinės kainos pagrindu, priskiriamas finansiniams jsipareigojimams, vertinamiems amortizuota savikaina.

Grupės ir Bendrovės jsipareigojimas (neigiama suma, kadangi gautina suma) dėl LITGRID akcijų kainos priedo, esant konservatyviam Bendrovės akcijų priedo dydžio vertinimui ir Bendrovės susitarimui su Ignitis grupė, aprašytam 3 pastaboje, sudarė (17 961) tūkst. Eur 2021 ir 2020 m gruodžio 31d. Šis grynasis jsipareigojimas priskiriamas finansiniams jsipareigojimams, vertinamiems tikrąja verte per pelną (nuostolj) ir priskiriamas 3 tikrosios vertės hierarchijos lygiui. 2021 m. ir 2020 m. LITGRID akcijų kainos priedo tikrosios vertės pokyčių, pripažintų pelne ar nuostolyje nebuvo.

Šio pobūdžio Grupės ir Bendrovės jsipareigojimai buvo lygūs, jų judėjimas 2021 m. ir 2020 m. pateiktas žemiau:

Grupė
	2021 m.	2020 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.
Ilgalaikė dalis
Mokėtina suma už LITGRID AB akcijas pagal bazinę kainą		152 089
Mokėtina (gautina) LITGRID akcijų kainos priedo suma		(17 961)
Ilgalaikė dalis iš viso		134 128
Trumpalaikė dalis
Mokėtina suma už LITGRID AB akcijas pagal bazinę kainą	102 089
Mokėtina (gautina) LITGRID akcijų kainos priedo suma	(17 961)
Mokėtina trumpalaikė dalis iš viso	84 128	14 481
Iš viso finansinių jsipareigojimų	84 128	148 609
Ilgalaikės jsipareigojimų dalies grąžinimo terminai
Tarp 1 ir 2 metų	-	134 128

Xxxxxxxx, informavusi ir gavusi AB „Ignitis Grupė“ pritarimą, 2021 m. anksčiau termino grąžino 50 000 tūkst. Eur skolos už LITGRID AB

akcijas pagal 2012 m. rugsėjo 27 d. LITGRID akcijų pirkimo – pardavimo sutartj.

Finansiniai jsipareigojimai susieti su 12 mėnesių EURIBOR kintama dalimi. Šių jsipareigojimų palūkanų normos svertinis vidurkis 2021

m. gruodžio 31 d. sudarė 0,35 proc. (2020 m. gruodžio 31 d. – 0,44 proc.).

Sukauptos palūkanos 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė 92 tūkst. Eur, 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 134 tūkst. Eur ir yra apskaitytos kitose trumpalaikėse mokėtinose skolose ir jsipareigojimuose.

23. Nuomos jsipareigojimai

Grupės ir Bendrovės nuomos jsipareigojimai ir jų judėjimas:

Xxxxx Xxxxxxxx

	2021–12-31	2020–12-31		2021–12-31	2020–12-31
Apskaitinė vertė laikotarpio pradžioje	9 164	8 945		309	276
Sudarytos nuomos sutartys	3 006	2 129		-	114
Nutrauktos nuomos sutartys	(81)	(357)
Apskaičiuotos palūkanos	112	123		1	1
Nuomos mokėjimai (pagrindinė suma ir palūkanos)	(1 778)	(1 682)		(91)	(82)
Indeksavimas	-	6
Apskaitinė vertė laikotarpio pabaigoje	10 423	9 164		(219)	(309)
Ilgalaikiai nuomos jsipareigojimai	9 028	7 641		136	219
Trumpalaikiai nuomos mokėjimai	1 395	1 523		83	90

Būsimieji nuomos mokėjimai pagal neatšaukiamas nuomos sutartis:

      Xxxxx    Xxxxxxxx     

	2021–12-31		2020–12-31		2021–12-31		2020–12-31
Nuomos jsipareigojimai iš viso:.	10 423		9 164		219		309
Einamųjų metų dalis	1 395		1 523		83		90
Ilgalaikiai jsipareigojimai, kurių padengimo terminai:	9 028		7 641		136		219
Tarp 1 ir 2 metų	1 111		1 244		83		83
Tarp 2 ir 3 metų	627		628		53		68
Tarp 3 ir 5 metų	594		198		-		68
Virš 5 metų	6 696		5 571		-		-

Grupės palūkanos, apskaičiuotos nuo nuomos jsipareigojimų, atspindėtos finansinės veiklos sąnaudose 2021 m. sudarė 112 tūkst. Eur,

2020 m. - 123 tūkst. Eur (Bendrovės – 2021 ir 2020 m. po 1 tūkst. Eur.). Informacija apie naudojimo teise valdomą turtą atskleista 8 pastaboje.

24. Perkrovų valdymo lėšos

2021 m. ir 2020 m. perkrovų valdymo lėšų judėjimas:

	Pastabos	Grupė
	2021	2020
Perkrovų valdymo lėšos laikotarpio pradžioje	62 519		39 135
Gautos perkrovų valdymo lėšos per periodą		50 112	32 381
Panaudota ilgalaikiam materialiam turtui finansuoti	20	(2 954)	(8 005)
Perkrovų valdymo lėšos panaudotos atsijungimų nuostoliams kompensuoti per periodą		(590)	(992)
Perkrovų valdymo lėšos laikotarpio pabaigoje		109 087	62 519

Perkrovų valdymo lėšų gavimo ir panaudojimo principai aprašyti 2.19 pastaboje. 2021 m. gruodžio 31 d. nepanaudotas pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (EB) Nr.714/2009 nurodytas paskirtis jplaukų likutis sudarė 109 087 tūkst. Eur. Trumpalaikė jsipareigojimo dalis numatoma padengti (panaudoti) per 12 mėnesių.

Grupė
Įsipareigojimų dalis	2021-12-31	2020-12-31
Perkrovų valdymo lėšų jsipareigojimo ilgalaikė dalis	88 267	55 659
Perkrovų valdymo lėšų jsipareigojimo trumpalaikė dalis	20 820	6 860
Iš viso:	109 087	62 519

2020 m. gruodžio 31 d. nepanaudotos perkrovų valdymo lėšos buvo laikomos atskiroje bankinėje sąskaitoje ir sudarė 24 901 tūkst. Eur (ilgalaikė dalis sudarė 18 041 tūkst. Eur, trumpalaikė dalis – 6 860 tūkst. Eur.). 2021 m. Grupė gavo leidimą naudoti perkrovų valdymo lėšas Grupės jmonių tarpusavio skolinimui.

25. Atidėjiniai

Grupė
2021 m.		2020 m.
gruodžio 31 d.		gruodžio 31 d.
Xxxxxxxxxxx darbuotojų pensijų išmokoms*	924	841
Atidėjiniai servitutų jsipareigojimams	277	1 250
Atidėjiniai apsaugos zonų registravimui**	3 803	4 088
Atidėjiniai teisminėms byloms / pretenzijoms***	668	19
Apskaitinė vertė	5 672	6 198
Ilgalaikiai atidėjiniai	1 877	5 313
Trumpalaikiai atidėjiniai	3      795	885

*Atidėjinius pensijų išmokoms sudaro apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos jstatymus ir Grupės bendrovių kolektyvines sutartis mokėtinos sumos (2.14 pastaba).

**2020 m. gruodžio 31 d. Grupė pripažino 4 088 tūkst. Eur atidėjinj ir su tuo susijusj nematerialųjj turtą specialiųjų žemės naudojimo sąlygų (apsaugos zonų) formavimui (3 pastaba). 2021 m. pagal patikslintą jvertinimą buvo sumažintas 263 tūkst. Eur.

***Atidėjinius teisminėms byloms/pretenzijoms 2021 m. gruodžio 31 d. sudaro atidėjinys galimam mokėjimui teismo sprendimu AB „Šiaulių energija“ (37 pastaba).

26. Xxxxx ilgalaikės mokėtinos sumos ir jsipareigojimai

Grupė
2021 m.		2020 m.
gruodžio 31 d.		gruodžio 31 d.
Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų prijungimo	-	-
Avansu gautos dotacijos	1 667	1 667
Sutartiniai jsipareigojimai pagal prijungimo sutartis	1 305	1 337
Kita	612	25
Apskaitinė vertė	3 584	3 029

Avansu gautas dotacijas sudarė piniginės lėšos gautos Sinchronizacijos programai jgyvendinti iš CEF (Connecting Europe Facility) fondo. Išlaidas, kurioms finansuoti buvo gauta dotacija, planuojama patirti 2023 m.

Sutartinius jsipareigojimus pagal prijungimo sutartis sudarė naujų vartotojų lėšos, skirtos prijungimui prie dujų perdavimo sistemos. Šie jsipareigojimai bus pripažinti pajamomis per prijungimo metu sukurto turto eksploatavimo laikotarpj. Sutartinių jsipareigojimų dalis, kuri bus pripažinta pajamomis per vienerius metus, apskaityta trumpalaikių jsipareigojimų pagal sutartis su klientais straipsnyje.

27. Ataskaitinių metų pelno mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudarė:

         Grupė          Bendrovė      

2021 m. 2021 m. 2020 m. 2020 m.

gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokestis 9 814 9 642 - -

Atidėtojo pelno mokesčio (pajamos)  (6 536)        (9 544)         (445)         (385)

Ataskaitinio laikotarpio pelno mokesčio sąnaudos

(pajamos)

3 278 98 (445) (385)

Atidėtojo pelno mokesčio turto ir jsipareigojimų judėjimas prieš sudengiant su ta pačia mokesčių institucija susijusias sumas, yra

pateikiamas žemiau:

Grupė
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	IMT perkainojimas (vertės sumažėjimas)	Kito turto vertės sumažėjimas	Perkrovų valdymo jplaukos	Nusidėvėjimo normatyvų skirtumai	Nepanaudota investicijų lengvata	Kita	Viso
2019 m. gruodžio 31 d.	4 253	87	8 412	156	-	766	13 674
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	(191)	129	4 667	29	3 923	1 267	9 824
Atidėtojo pelno mokesčio turtas sudengtas su atidėtojo pelno mokesčio jsipareigojimu					-
	-	-	-	-		(385)	(385)
2020 m. gruodžio 31 d.	4 062	216	13 079	185	3 923	1 648	23 113
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	(112)	1	5 532	29	685	486	6 621
Atidėtojo pelno mokesčio turtas sudengtas su pelno mokesčio jsipareigojimu (panaudotas mokestinis nuostolis)						(380)	(380)
2021 m. gruodžio 31 d.	3 950	217	18 611	214	4 608	1 754	29 354

Atidėtojo pelno mokesčio jsipareigojimai	IMT perkainojimas (vertės padidėjimas)	Nusidėvėjimo normų skirtumai	Mokesčių lengvata jsigyjant      IMT	Kita	Viso
2019 m. gruodžio 31 d.	(89)	-	(1 544)	(349)	(1 982)
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	16	-	119	(414)	(279)
Pripažinta kitų bendrųjų pajamų straipsnyje	9	-	-	-	9
2020 m. gruodžio 31 d.	(64)	-	(1 425)	(763)	(2 252)
Pripažinta pelno (nuostolių) straipsnyje	18		138	(240)	(84)
2021 m. gruodžio 31 d.	(46)	-	(1 287)	(1 003)	(2 336)

Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2020 m. gruodžio 31 d.	20 861
Atidėtojo pelno mokesčio turtas grynąja verte 2021 m. gruodžio 31 d.	27 018

Pagal Pelno mokesčio jstatymo nuostatas, investicijoms j Įstatyme nustatytus kriterijus atitinkantj ilgalaikj turtą gali būti taikoma pelno mokesčio lengvata. Grupė apskaičiuodama 2021 m. pelno mokestj, taikydama minėtą lengvatą susimažino pelno mokesčio sąnaudas bendra 3 865 tūkst. eurų suma (2020 m. – 5 888 tūkst. Eur) (jskaitant pripažintą atidėtąjj pelno mokesčio turtą).

2021 m. Bendrovė patyrė 2 950 tūkst. Eur. mokestinių nuostolių (2020 m. – 2 566 tūkst. Eur.). Mokestinius nuostolius Bendrovė perleidžia Grupės jmonėms už atlygj (15 proc.). 2021 m. EPSO-G gautas atlygis už LITGRID perleistus 2020 m. mokestinius nuostolius sudarė 380 tūkst. Eur.

Bendrųjų pajamų ataskaitoje pateikta pelno mokesčio sąnaudų suma gali būti suderinta su pelno mokesčio sąnaudomis, apskaičiuotomis taikant jstatyme numatytą pelno mokesčio tarifą pelnui prieš pelno mokestj:

	Grupė		Bendrovė
	2021 m.	2020 m.		2021 m.		2020 m.
	gruodžio 31 d.	gruodžio 31 d.		gruodžio 31 d.		gruodžio 31 d.
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	43 096	40 183		12 889		1 292
Pelno mokestis taikant 15 proc. tarifą	6 464	6 028		1 933		194
Investicijų lengvatos jtaka	(3 180)	(1 965)		-		-
Atidėtasis pelno mokestis (nepanaudota investicijų lengvata)	(685)	(3 923)		-		-
Neleidžiamų atskaitymų ir neapmokestinamųjų pajamų jtaka	638	(17)		(2 378)*		(579)
Praėjusių metų koregavimas	41	42		-		-
Mokestinio nuostolio jskaitymas	-	(67)		-		-
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos per pelną (nuostolj)	3 278	98		(445)		(385)
Pelno mokesčio sąnaudos (pajamos), apskaitytos per kitas bendrąsias pajamas	-	(9)		-		-

*Bendrovės pelno mokesčio apskaičiavime neapmokestinamos pajamas sudarė iš dukterinių jmonių gauti dividendai – 16 129 tūkst.

Eur.

28. Prekybos skolos

         Grupė          Bendrovė      

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.

Skolos už elektros energiją	42 280	13 123	- -
Skolos už gamtines dujas	4 502	1 016	- -
Skolos už rangos darbus, paslaugas	17 132	6 118	- -
Skolos už ilgalaikj materialųjj turtą	11 432	14 942	- -

Kitos prekybos mokėtinos sumos  87          919          284           87

Apskaitinė vertė 75 433 36 118 284 87

Skolos už elektros energiją apima balansavimo ir reguliavimo mokėtinas sumas, kurios išaugo dėl kelis kartus išaugusios balansavimo paslaugos kainos ir kiekio. Mokėtinos sumos už balansavimo-reguliavimo energiją 2021- 12-31 buvo 29,9 mln. EUR (2020-12-31 – 3,2 mln. EUR).

Tikrosios prekybos mokėtinų sumų vertės yra apytikriai lygios jų apskaitinėms vertėms.

29. Gauti išankstiniai apmokėjimai

Grupė
	2021 m. gruodžio 31 d.	2020 m. gruodžio 31 d.
Gauti depozitai iš biržos dalyvių	44 969	8 246
Avansu gautos dotacijos	9 887	5 023
Įsipareigojimų jvykdymo garantija	2 359	953
Avansu gautos sumos iš naujų vartotojų	581	611
Xxxxx avansu gautos sumos	71	58
Apskaitinė vertė	57 867	14 891

Kaip nurodyta 13 pastaboje, biržų dalyviai prieš jvykstant prekybai perveda depozito lėšas, kuriomis vėliau jskaitoma jsigytiems produktams jskaityti arba grąžinami. Iš dujų ir elektros biržos dalyvių gauti depozitai naudojami biržos dalyvių atsiskaitymo dieną, nebent yra dalyvio prašymas nenaudoti depozitų, taip sumažinant mokėtiną sumą už produktus ir biržos paslaugas. Visiškai ar iš dalies nepanaudotos depozito sumos lieka kitiems biržos dalyvio atsiskaitymams. Biržos. Jei biržos dalyvių depozito sumos nepanaudojamos 1 metus, depozitai grąžinami biržos dalyviams.

Avansu gautas dotacijas sudaro piniginės lėšos gautos iš CEF (Connecting Europe Facility) fondo, kurios bus panaudotos patirtoms

išlaidoms finansuoti 2022 m.

30. Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir jsipareigojimai

	Grupė		Bendrovė
	2021 m. gruodžio 31 d.	2020 m. gruodžio 31 d.	2021 m. gruodžio 31 d.	2020 m. gruodžio 31 d.
Nefinansiniai jsipareigojimai
Mokėtinos administruojamos XXXX xxxxx	00 000	00 000	-	-
Mokėtinos administruojamos SGDT lėšos	12 259	10 670	-	-
Sukauptos administruojamos SGDT lėšos*	2 406	2 174	-	-
Su darbo santykiais susiję jsipareigojimai	4 726	5 052	511	427
Sukauptos atostogų rezervo sąnaudos	3 087	2 656	175	109
Mokėtinas PVM	10 440	2 227	-	-
Mokėtinas nekilnojamojo turto mokestis	1 350	921	-	-
Avansu gautos sumos sutarčių vykdymui	19 772	-
Nefinansinių jsipareigojimų iš viso:	148 654	43 994	686	536
Finansiniai jsipareigojimai
Mokėtini dividendai	572	519	-	-
Mokėtinos palūkanos	160	213	92	134
Sukauptos kitos sąnaudos	1 094	880	18	22
Gauti depozitai	-	5 599	-	-
Mokėtinos sumos biržos dalyviams už dujas	24 013	2 168
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai jsipareigojimai	814	1 340	-	-
Finansinių jsipareigojimų iš viso:	26 653	10 719	110	156
Bendra finansinių ir nefinansinių jsipareigojimų apskaitinė vertė	175 307	54 713	796	692

*Sukauptos administruojamos SGD terminalo lėšos yra apskaitomos tuomet, kai gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojams išrašoma PVM sąskaita faktūra. SGD terminalo lėšos yra priskiriamos mokėtinų SGD terminalo lėšų sąskaitai tuomet, kai AB „Klaipėdos nafta“ ir UAB „Ignitis“ išrašo AB „Amber Grid“ PVM sąskaitą faktūrą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomai dedamajai prie gamtinių dujų perdavimo kainos.

Trumpalaikių kitų mokėtinų sumų tikroji vertė yra apytikriai lygi jų apskaitinei vertei.

31. Pajamos

Grupės pajamas sudarė:

            Grupė      

   2021 m.     2020 m.  

Grupės pajamos pagal sutartis su klientais  

Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos Elektros energijos perdavimo paslauga	80 070	83 363
Prekyba balansavimo / disbalanso energija	71 720	21 217
Sisteminės paslaugos	91 653	86 702
Kiti elektros energijos ir susijusių paslaugų pardavimai	2 618	4 344
Elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų iš viso:	246 061	195 626
Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos Gamtinių dujų perdavimo paslaugos	53 748	45 897
Balansavimo pajamos perdavimo sistemoje Naujų vartotojų prijungimo pajamos Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų iš viso:	12 540         -     66 288	4 588     (1 405)*      49 080
Kitos pajamos pagal sutartis su klientais Pajamos iš statybos, remonto ir techninės priežiūros paslaugų	22 827	12 411
Prekybos dujų biržoje ir susijusių paslaugų pajamos	1 476	1 454
Biokuro biržos, šilumos aukcionų, VIAP lėšų administravimo ir kitos pajamos	789	963
Kitų pajamų iš viso:	25 092	14 828
Grupės pajamų iš viso pagal sutartis su klientais:	337 441	259 534
Grupės pajamos nepriskiriamos sutartims su klientais
Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos*	19 978	8 959
Perkrovų jplaukos	590	991
Kitos su elektros energija susijusios paslaugos	629	844

Gamintojų prijungimo ir elektros jrenginių perkėlimo pajamos  -         (1 378)

Pajamų, nepriskiriamų sutartims su klientais iš viso::  21 197          9 416

Pajamos iš viso:  358 638        268 950

*suma atspindi su pajamomis susijusias dotacijas `(2.18 pastaba)

Bendrovės pajamas pagal sutartis su klientais sudarė pajamos iš valdymo paslaugų teikimo ir 2021 m. buvo lygios 493 tūkst. Eur (2020

m. – 296 tūkst. Eur).

	Grupė
	2021 m.	2020 m.
Pajamos pripažjstamos per laikotarpj
Elektros energijos perdavimo ir susijusios paslaugos	267 258	205 021
Gamtinių dujų perdavimo ir susijusios paslaugos	66 288	49 080
Pajamos iš statybos sutarčių vykdymo	9 629	487
Narystės pajamos	70	55
Pajamų, pripažjstamų per laikotarpj iš viso:	346 329	254 643
Pajamos pripažjstamos tam tikru momentu, suteikus paslaugą
Pajamos už remonto ir techninės priežiūros paslaugas	12 713	12 036
Prekybos biržose pajamos	2 680	2 271
Pajamų, pripažjstamų tam tikru momentu, suteikus paslaugas iš viso:	12 309	14 307
Pajamų iš viso:	358 638	268 950

53

32. Kitos pajamos

Grupės kitas pajamas sudarė:

Grupė
2020 m.	2020 m.
Turto nuomos pajamos	661	594
Delspinigiai ir netesybos	2 877	240
Kitos pajamos	427	736
Kitų pajamų iš viso:	3      965	1 570

33. Dividendų ir asocijuotos jmonės perleidimo pajamos

	Grupė		Bendrovė
2021	2020		2021	2020
Dividendų pajamos	307	895	16 129	4 093
Asocijuotos jmonės perleidimo pelnas	-	831
Dividendų ir investicinės veiklos pajamų iš viso	307	1 726	16 129	4 093

Grupės asocijuotos jmonės perleidimo pajamas sudarė pelnas iš 2020 m. jvykdyto UAB „Duomenų logistikos centras“ akcijų pardavimo

(1 pastaba) - 831 tūkst. Eur

Grupė 2021 m. ir 2020 m. dividendus gavo iš TSO Holding (10 pastaba).

Bendrovė 2021 m. ir 2020 m. dividendus gavo iš dukterinių bendrovių. Grupės bendrovių išmokėti dividendai Grupės nekontroliuojamai daliai 2021 m. sudarė 413 tūkst. Eur, 2020 m. – 156 tūkst. Eur.

34. Sandoriai tarp susijusių šalių

2021 m. ir 2020 m. gruodžio 31 d. patronuojanti Grupės ir Bendrovės šalis buvo Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos. Susijusių šalių atskleidimo tikslais Lietuvos Respublika neapima centrinių ir vietinių valdžios institucijų. Atskleidimas apima sandorius ir likučius su akcininku, dukterinėmis jmonėmis (Bendrovės sandoriuose), visomis valstybės kontroliuojamomis, ar reikšmingai jtakojamomis jmonėmis (tokių jmonių sąrašas skelbiamas xxxxx://xxx.xxxx.xx/xxxx-xxxxxx/xxx-xxxxxxx ir sandoriai atskleidžiami tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. Eur ) bei vadovybe ir jų šeimų nariais.

Xxxxxxxxx su susijusiomis šalimis vykdomi pagal teisės aktais patvirtintus tarifus arba laikantis viešųjų pirkimo jstatymo reikalavimų.

54

Atsiskaitymo terminas 30 – 60 dienų.

                    (visos   sumos   tūkstančiais   eurų,   jei   nenurodyta   kitaip)                                   

2021 m. dvylikos mėnesių laikotarpio Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Xxxxxxxxxx xxxxx-	Paslaugų pirkimai	Biržos duju, SGDT lėšų ir VIAP pirkimai*	Paslaugų pardavimai	Biržos duju, SGDT lėšų ir VIAP pardavimai*	Mokėtinos sumos už paslaugos	Mokėtinos sumos už biržos dujas, SGDT ir VIAP*	Kiti jsipareigoj imai	Gautinos sumos už paslaugas	Xxxxxxxx sumos už dujas, SGDT ir VIAP	Finansinės sąnaudos
Ignitis grupės jmonės:
AB „Ignitis grupė“	-						84 220**	174		470
AB Energijos skirstymo operatorius	27 187	23 000	000 000	104 787	995	721		23 309	19 966	2
UAB Ignitis	6 474	35607	29 623	33 754	3 146	7 315		15 343	1 318
AB Ignitis gamyba	67 007	7 924	18 965	72 525	19 072	4 931		4 996	15 561
UAB Ignitis grupės paslaugų centras	8		278		1			30
UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė	243		437		175			1
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė	262		128		43
UAB Transporto valdymas	816				98
Kitos valstybės valdomos jmonės:
AB Lietuvos geležinkeliai
VĮ Ignalinos atominė elektrinė	128		984	725	10			99	74
AB Klaipėdos nafta		27 732				7 005
VĮ Geoterma								45	65
AB „LTG Infra“	826		499	242	826			69	37
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM			6 835		19,592			2 151
Kitos valstybės valdomos jmonės	181		140		516			5
Iš viso	103 132	94 306	331 971	212 033	44 474	19 972	84 220	46 222	37 021	472

* Dujų biržos operatorės dujų produkto pirkimai ir pardavimai bei Grupės SGDT lėšų ir VIAP lėšų pirkimai ir pardavimai neatspindėti Grupės pelno nuostolių ataskaitoje, nes Grupė šių lėšų atžvilgiu veikia kaip tarpininkas, surenkant ir paskirstant nurodytas lėšas.

** Įsipareigojimai nurodyti su Grupės apskaityta neigiama kainos priedo suma (22 pastaba)

55

2020 m. dvylikos mėnesių laikotarpio Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė:
Xxxxxxxxxx xxxxx	Paslaugų pirkimai	Biržos duju, SGDT lėšų ir VIAP pirkimai*	Paslaugų pardavimai	Biržos duju, SGDT lėšų ir VIAP pardavimai*	Mokėtinos sumos už paslaugos	Mokėtinos sumos už biržos dujas, SGDT ir VIAP*	Kiti jsipareigoj imai	Gautinos sumos už paslaugas	Xxxxxxxx sumos už dujas, SGDT ir VIAP	Finansinės sąnaudos
Ignitis grupės jmonės:
AB „Ignitis grupė“	-						148 743**	127		687
AB Energijos skirstymo operatorius	1 045	58 918	163 405	85 688	379	3 923		19 347	13 717
UAB Ignitis	4 338	52 256	19 369	21 346	725	3 968		2 394	1 424
AB Ignitis gamyba	80 881	63 434	10 929	33 957	8 614	8 718		1 403	1 479
UAB Ignitis grupės paslaugų centras			261					27
UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė			32		100
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė	192		282					28
UAB Transporto valdymas	1 066				110
Energetikos paslaugų ir rangos organizacija	712									6
UAB Duomenų logistikos centras	8		240					25
Kitos valstybės valdomos jmonės:
VĮ Ignalinos atominė elektrinė	177		1 109	683	23			116	90
AB Klaipėdos nafta		35 729				7 240
VĮ Geoterma								45	65
AB „LTG Infra“			492	179				52	29
Kitos valstybės valdomos jmonės	170		127		149			4
Iš viso	88 000	000 000	196 246	141 853	10 100	23 849	148 743	23 568	16 804	693

* Dujų biržos operatorės dujų produkto pirkimai ir pardavimai bei Grupės SGDT lėšų ir VIAP lėšų pirkimai ir pardavimai neatspindėti Grupės pelno nuostolių ataskaitoje, nes Grupė šių lėšų atžvilgiu veikia kaip tarpininkas, surenkant ir paskirstant nurodytas lėšas.

** Įsipareigojimai nurodyti su Grupės apskaityta neigiama kainos priedo suma (22 pastaba)

56

                    (visos   sumos   tūkstančiais   eurų,   jei   nenurodyta   kitaip)                                   

2021 m. Bendrovės sandoriai ir 2021 m. gruodžio 31 d. likučiai su susijusiomis šalimis sudarė:

Susijusios šalys

Finansinės

veiklos

Dividendų

pajamos

Finansinės

veiklos

Mokėtinos

sumos

Gautinos sumos

Suteiktos/ (gautos)

Pirkimai Pardavimai

pajamos

       sąnaudos   

     paskolos

AB „Ignitis grupė“			470	84 220*	174	-	-	-
Litgrid AB	-	16 129	- -		53	(43 594)	-	247
AB Xxxxx Xxxx	99		- -		32	3 284	-	110
UAB „Tetas“	38		- -		10	(5 973)	-	44
UAB „Baltpool“	28		- -		7	(45 084)	-	33
UAB „GET Baltic“			- -		2	-	-	7
Energy cells, UAB	5		- -		30	7 811	-	52
Valstybės sienos
apsaugos tarnyba					203			308
prie LR VRM
Transporto valdymas
UAB
Iš viso	170	16 129	470	84 223	511	83 556	34	801

3 34

*Įsipareigojimai nurodyti su Bendrovės apskaityta neigiama kainos priedo suma (22 pastaba)

paskolos

2020 m. Bendrovės sandoriai ir 2020 m. gruodžio 31 d. likučiai su susijusiomis šalimis sudarė:

Susijusios šalys

Finansinės Dividendų Finansinės

veiklos pajamos veiklos

pajamos     sąnaudos

Mokėtinos

sumos

Gautinos sumos

Suteiktos Pirkimai Pardavimai

AB „Ignitis grupė“	-		687	148 743*		127	-		- -
Litgrid AB	-	3 983	-	-		27	-		- 136
AB Xxxxx Xxxx	69		-	-		18	7 852		- 129
UAB „Tetas“	23		-	635		8	1 239		- 13
UAB „Baltpool“	95	110	-	-		22	18 539		- 18
UAB „GET Baltic“	1		-	-		-	-		- -
Transporto valdymas
UAB
Iš viso	188	4 093	687	149 378	202		27 630	32		296

32

*Įsipareigojimai nurodyti su Bendrovės apskaityta neigiama kainos priedo suma (22 pastaba)

	Grupė		Bendrovė
Išmokos vadovybei	2021-12-31	2020-12-31	2021-12-31	2020-12-31
Išmokos, susijusios su darbo santykiais	2 848	2 000	000	000
Iš jų: Išeitinės kompensacijos	67	98	7	6
Vadovų skaičius (vidutinis sąrašinis)	28	23	6	5

Per 2021 m. ir 2020 m. Grupės ir Xxxxxxxxx vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

Vadovybe yra laikomi administracijos vadovai bei departamentų direktoriai. 2021 m. kolegialių valdymo organų nariams išmokos sudarė 253 tūkst. Eur (2020 m. – 220 tūkst. Eur).

35. Finansinės rizikos valdymas

57

Grupė ir Xxxxxxxx, vykdydama veiklą, patiria finansinę riziką. Valdydamos šią riziką, Grupė ir Xxxxxxxx siekia sumažinti veiksnių, galinčių neigiamai paveikti Grupės ir Bendrovės finansinius rezultatus, jtaką. Grupė ir Bendrovė vadovaujasi UAB „EPSO-G“ valdybos patvirtinta UAB „EPSO-G“ grupės jmonių iždo ir finansinių rizikų valdymo politika (toliau – Rizikų politika).

Finansinės priemonės pagal grupes (kaip pateikta finansinės būklės ataskaitoje)

        Grupė         Bendrovė     

Finansinis turtas 2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.  gruodžio 31 d.

Prekybos gautinos sumos (12 pastaba)	74 674	32 460	114	50
Kitos gautinos sumos (13 pastaba) Perkrovų valdymo jplaukų nepanaudotų lėšų likučio dalis (pastaba 24)	11 918 -	2 191 24 901	11 339	27 663
Kitas finansinis turtas (pastaba 14)	65 385	15 874	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	41 284          5 113        36 868       3 362
Finansinis turtas vertinamas amortizuota savikaina	193 261        80 539         48 321       31 075
Kitas finansinis turtas Finansinis turtas, vertinamas tikrąja verte per kitas
bendrąsias pajamas	781	1 089	-	-
Finansinis turtas iš viso:	194 042	81 628	48 321	31 075

        Grupė          Bendrovė      

Finansiniai jsipareigojimai 2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.

Įsipareigojimas už LITGRID AB jsigijimą	84 128	148 609	84 128	148 609
Paskolos	167 242	214 220	94 652	23 213
Nuomos jsipareigojimai	10 423	9 164	219	309
Prekybos skolos	75 433	36 118	284	87

Gauti išankstiniai apmokėjimai *(pastaba 29)  44 969        8 246                  

Kitos mokėtinos sumos ir jsipareigojimai (pastaba 30)     26 653         10 719           110          156

Iš viso 408 848 427 076 179 393 172 374

*tik gauti depozitai iš biržos dalyvių

Kredito rizika

2021 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. gruodžio 31 d. kredito rizika buvo susijusi su:

        Grupė          Bendrovė      

2021 m. 2020 m. 2021 m. 2020 m.

gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.   gruodžio 31 d.

Finansinis turtas amortizuota savikaina* 193 261 80 539 48 321 31 075

Kredito rizika dėl prekybos gautinų ir kitų gautinų sumų atskleista 12 ir 13 pastabose.

Gautinos administruojamos VIAP ir SGDT lėšos nėra jtrauktos skaičiuojant kredito riziką. Grupė, negaudama šių lėšų, nuostolių nepatirtų, nes nėra lėšų gavėja, o tik administratorė.

Grupė turi reikšmingą kredito rizikos koncentraciją, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp 10 pagrindinių pirkėjų, iš kurių gautinos sumos 2021 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 96 proc. (2020 m. gruodžio 31 d. sudarė apie 95 proc.) visų Grupės prekybos gautinų sumų (finansinio turto). Didžiausio pirkėjo - skirstomųjų tinklų operatoriaus AB „Energijos skirstymo operatorius“ mokėtinos sumos 2021 m. gruodžio 31

d. sudarė 31 proc. (2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 61 proc.) visų Grupės prekybos gautinų sumų (finansinio turto).

Kredito rizika yra valdoma reguliariai atliekant priežiūros procedūras (individualią skolininkų priežiūrą, pirkėjų stebėjimą ir analizę, siekiant numatyti galimas jų mokumo problemas ateityje ir kt.). Grupės bendrovės yra patvirtinusios pirkėjų skolų valdymo reglamentą, kuriame nurodyti konkretūs veiksmai, terminai, kuriuos reikalinga vykdyti mažinant pirkėjų jsiskolinimą.

Žemiau pateiktoje lentelėje nurodyti bankų reitingai, kuriuose Grupė ir Xxxxxxxx laiko pinigus ir pinigų ekvivalentus (15 pastaba) ir kitą finansinj turtą (14 pastaba):

Swedbank*	AA-
SEB*	AA-
OP Corporate Bank	AA-

* Reitingai pateikti apie motininius bankus 2021 m. gruodžio 31 d. būklei.

Prekybos ir kitos gautinos sumos yra daugiausia gautinos iš valstybės valdomų jmonių bei didelių gamintojų be reikšmingų istorinių apmokėjimų sutrikimų.

Likvidumo rizika

Grupės politika yra veiklos finansavimo užtikrinimas, t. y., kad Grupės jmonės visada turėtų pakankamai lėšų ir/ar pasirašytų kreditavimo sutarčių bei overdraftų (sąskaitų likučių perviršių) sutartiniams jsipareigojimams jvykdyti. Likvidumo rizika valdoma sudarant Grupės jmonių grynųjų pinigų srautų prognozes.

Grupės pinigų srautai iš pagrindinės veiklos 2021 metais yra teigiami, dėl to likvidumo rizika yra nedidelė. Grupės likvidumo (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai jsipareigojimai) ir skubaus padengimo ((trumpalaikis turtas – atsargos) / trumpalaikiai jsipareigojimai)) rodikliai 2021 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,7 ir 0,65. (2020 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,84 ir 0,81). Bendrovės likvidumo ir skubaus

padengimo rodikliai 2021 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,27 ir 0,27 (2020 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 0,81 ir 0,72). Grupės ir Bendrovės likvidumo rodiklio sumažėjimą iš esmės lėmė Ignitis Grupė skolos pergrupavimas iš ilgalaikių j trumpalaikius jsipareigojimus. Likvidumo rizika valdoma nuolat atliekant trumpalaikes ir ilgalaikes Bendrovės pinigų srautų prognozes. Likvidumas bus užtikrintas Bendrovės mokumą užtikrinančiais sprendimais – planuojamais gauti dividendais. EPSO–G grupės likvidumo rizika valdoma atliekant paskolų restruktūrizavimą. Plačiau atskleista 2.25 pastaboje.

Žemiau lentelėje yra pateikta informacija apie Grupės ir Bendrovės finansinių jsipareigojimų sutartines padengimo datas. Ši informacija buvo paruošta, remiantis finansinių jsipareigojimų nediskontuotais pinigų srautais atsižvelgiant j anksčiausias datas, kada Grupė ir Bendrovė turės padengti šiuos jsipareigojimus. Įsipareigojimų likučiai, kurių padengimo terminas yra iki 12 mėnesių, atitinka jų apskaitines vertes, kadangi diskontavimo jtaka yra nereikšminga.

Grupė iki 3 mėn. Nuo 4 mėn. iki

vienerių metų

Per antrus -

penktus metus

Po penkių metų Įsipareigojimų Iš

            viso  

2021 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	101 382	704			102 086
Paskolos	2 252	22 886	71 800	74 584	171 522
Nuomos jsipareigojimai	364	1 236	2 854	11 342	15 796
Kiti finansiniai jsipareigojimai		84 441	-	-	84 441
2020 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	44 362	2 095	380		46 837
Paskolos	23 169	25 608	86 698	85 125	220 600
Nuomos jsipareigojimai	374	1 225	2 236	9 002	12 837
Kiti finansiniai jsipareigojimai		14 999	134 608	149 607

Bendrovė iki 3 mėn. Nuo 4 mėn. iki

vienerių metų

Per antrus -

penktus metus

Po penkių metų Įsipareigojimų Iš

            viso  

2021 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	284	796			1 080
Paskolos	94 652				94 652
Nuomos jsipareigojimai	23	61	137		221
Kiti finansiniai jsipareigojimai		84 441			84 441
2020 m. gruodžio 31 d.
Prekybos ir kitos mokėtinos sumos	87	692	-	-	779
Paskolos	20 656	2 563	-	-	23 219
Nuomos jsipareigojimai	23	69	220		312
Kiti finansiniai jsipareigojimai		14 000	000 000		149 607

Rinkos rizika

Grupės ir Bendrovės pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai iš pagrindinės veiklos iš esmės yra nepriklausomi nuo palūkanų normų pasikeitimų rinkoje. Grupė turi ilgalaikių ir trumpalaikių paskolų, kurių palūkanos susijusios su EURIBOR. Jeigu palūkanų norma padidėtų/sumažėtų 0,1 procentiniu punktu, 2021 m. gruodžio 31 d. Grupės pelnas prieš mokesčius būtų 235 tūkst. Eurų mažesnis / didesnis (2020 m. 249 tūkst. Eur mažesnis /didesnis).

Dujų pirkimo ir elektros energijos pirkimo kainų svyravimo rizika

Grupė patiria riziką, susijusią su gamtinių dujų ir elektros energijos pirkimo kainų pokyčiais. Pokyčius jtakoja jvairūs svyravimai tarptautinėse rinkose. Grupė 2021 m. nesiėmė jokių veiksmų gamtinių dujų ir elektros energijos kainų svyravimo rizikai sumažinti.

Finansinio turto ir jsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir jsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra prekybos ir kitos gautinos sumos, terminuoti indėliai, pinigai ir pinigų ekvivalentai, paskolos, prekybos ir kitos skolos. Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir jsipareigojimams jvertinti buvo naudojami tokie metodai ir prielaidos:

- Trumpalaikių prekybos ir kitų gautinų sumų, terminuotų indėlių, kito finansinio turto, pinigų ir pinigų ekvivalentų, trumpalaikių paskolų, trumpalaikių prekybos skolų ir kitų mokėtinų sumų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis).

- Ilgalaikių paskolų tikroji vertė nustatoma remiantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei (3 lygis). 2021 m. gruodžio 31 d. Grupės Ilgalaikių paskolų, už kurias mokamos fiksuotos palūkanos, tikroji vertė buvo apytiksliai 306 tūkst. Eur mažesnė nei apskaitinė vertė (2020 m. gruodžio 31 d. - 384 tūkst. Eur).

36. Kainų ir Grupės pelningumo reguliavimas

2021 m. gruodžio 31 d. Litgrid, AB elektros energijos perdavimo paslaugų 2018-2020 m. laikotarpio investicijų grąžos dydis, patvirtintas VERT ir viršijantis nustatytą leistiną, kuriuo ateinančiais laikotarpiais turės būti mažinamos elektros energijos perdavimo paslaugų kainos, sudarė 23,6 mln. Eur. Dalis nurodyto periodo investicijų grąžos neatitikties - 15,3 mln. Eur jvertinta (sumažintos pajamos) nustatant 2022 m. elektros energijos perdavimo paslaugų kainas, likusia dalimi – 8,5 mln. Eur (bei galimai papildomai ½ pinigų kainos nuo 8,5 mln. Eur) - turės būti sumažintos leidžiamos pajamos, nustatant 2023 m. elektros energijos perdavimo paslaugų kainas.

2021 m. elektros energijos perdavimo paslaugos rezultatas yra neigiamas (nuostolis) dėl 2021 m. ženkliai išaugusių elektros energijos kainų ir dėl to padidėjusių technologinių nuostolių elektros perdavimo tinkle. Šis neigiamas rezultatas VERT dar nėra patvirtintas kaip kompensuotinas, tačiau bus jvertintas, koreguojant elektros energijos perdavimo paslaugų kainas 2023 metams.

2021 m. gruodžio 31 d. VERT patvirtintas 2020 m. elektros energijos sisteminių paslaugų teigiamas rezultatas (pajamų ir sąnaudų skirtumas) sudarė 4,4 mln. Eur, kuriuo sumažintos sisteminių paslaugų pajamos, nustatant 2022 m. sisteminių paslaugų kainą. 2021

m. sisteminių paslaugų rezultatas taip pat yra teigiamas, bet nepatvirtintas VERT ir turės būti jvertintas (sumažintos pajamos), nustatant 2023 m. sisteminių paslaugų kainą.

Preliminarus VERT tvirtintinas 2021 m. gamtinių dujų perdavimo veiklos rezultatas (pajamų ir sąnaudų skirtumai, lyginant su VERT nustatytais rodikliais) 2021 m. gruodžio 31 d. VERT nebuvo patvirtintas ir Grupės vertinimu sudaro apie 10 mln. Eur. Minėtas viršijimas turėtų būti jvertintas (sumažintos pajamos) VERT, nustatant 2023 m. gamtinių dujų perdavimo paslaugų leistinas pajamas ir kainas.

37. Neapibrėžtieji jsipareigojimai Teisminiai nagrinėjimai

LITGRID AB grupės teisminiai nagrinėjimai

2020 m. kovo 12 d. ieškovas AB “Šiaulių energija” pateikė ieškinj AB „Energijos skirstymo operatorius“, kuriuo prašoma priteisti 1 272 tūkst. Eur nuostolių atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo 1 272 tūkst. Eur sumos nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško jvykdymo dienos. Ginčas kilo dėl 2019 m kovo 25 d. ieškovo AB “Šiaulių energija” valdomoje Šiaulių termofikacinėje elektrinėje jvykusios avarijos, kurios metu, kaip nurodoma ieškovo ieškinyje, sugedo elektrinėje sumontuotas trifazis sinchroninis generatorius. Procese LITGRID AB statusas buvo pakeistas j atsakovo, kartu prašant priteisti reikalaujamą sumą solidariai iš atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir LITGRID AB.

2021 m. balandžio 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies: iš LITGRID AB priteista 590tūkst. Eur nuostolių bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 12 d.) iki visiško teismo sprendimo jvykdymo. Taip pat AB „Šiaulių energija“ naudai priteista 8 tūkst. Eur bylinėjimosi išlaidų. AB „Energijos skirstymo operatorius“ dalyje ieškinys atmestas.

Su teismo sprendimu nesutinkama pilna apimtimi. 2021 m. gegužės 7 d. LITGRID AB pateikė apeliacinj skundą. Nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje data dar nepaskirta. Grupė suformavo atidėjinj visai priteistai sumai.

2021 m. kovo 30 d. ieškovas "Žilinskio ir CO" UAB Kauno apygardos teismui pateikė ieškinj atsakovui Grid Solutions SAS dėl 923 tūkst. Eur delspinigių priteisimo. LITGRID byloje dalyvauja kaip tretysis asmuo, nes byloje pripažintos aplinkybės gali turėti jtakos sprendžiant netesybų klausimą rangovo "Žilinskio ir CO" UAB atžvilgiu pastarajam vėluojant pagal 2019 m. kovo 20 d. sutartj Nr. 19SUT-65 "Litpol Link jungties išplėtimo I etapo poveikio aplinkai vertinimo, projektavimo ir statybos darbų sutartj" jvykdyti darbus. 2022 m. kovo mėn. byla buvo išnagrinėta, priimtas sprendimas ieškinj atmesti, tačiau jis dar nejsiteisėjęs ir gali būti apskųstas. LITGRID šiuo metu vertina, ar yra pagrindas delspinigių „Žilinskio ir CO“ peržiūrėjimui

AB „Amber Grid“ teisiniai ginčai

Šiuo metu Amber Grid dėl gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomos dedamosios prie gamtinių dujų perdavimo kainos (toliau – SGD terminalo lėšos) priteisimo iš AB „Achema“ yra pradėjusi dvi civilines bylas. Amber Grid veikia tik kaip SGD terminalo lėšų administratorius ir SGD terminalo lėšas perveda jų gavėjams tik tuomet, kai surenka iš pirkėjų, todėl dėl ginčytinų sumų kredito rizikos nepatiria. Minėtos civilinės bylos nagrinėjimas dar vyksta I-oje instancijoje, Kauno apygardos teisme. 2022 m. sausio 11 d. AB "Achema" jvykdė teismo jpareigojimą ir nustatytu terminu pateikė prašymą dėl trūkumų pašalinimo ir patikslintą priešieškinj. Bylos nagrinėjimo iš esmės datos teismas kol kas nėra nustatęs.

BALTPOOL UAB teisiniai ginčai

BALTPOOL pateiktų ieškinių bei pareiškimų dėl teismo jsakymų išdavimo pagrindu teismuose pradėtose civilinėse bylose vyko / tęsėsi aktyvūs teisminiai ginčai dėl VIAP lėšų skolų priteisimo iš VIAP lėšų skolininkų: AB „Lifosa“, AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Dainavos elektra“. Iš šių VIAP lėšų skolininkų išieškotos sumos buvo/būtų jskaitomos j VIAP lėšų biudžetą, todėl šie teisminiai ginčai tiesioginės jtakos Baltpool finansinei būklei neturėjo/neturės.

2021 m. išliko/ buvo sustabdytos civilinės bylos dėl VIAP lėšų priteisimo iš skolininkų AB „Achema“ ir AB „Lifosa“. Iš šių VIAP lėšų skolininkų išieškotos sumos būtų jskaitomos j VIAP lėšų biudžetą, todėl šie teisminiai ginčai tiesioginės jtakos Baltpool finansinei būklei neturės.

38. Pobalansiniai jvykiai

Kaip nurodyta 3-je pastaboje, Grupė ir Bendrovė 2022 m. kovo 31 d. galutinai atsiskaitė su Ignitis grupė, grąžindama likusią paskolos dalj ir sumokėdama susijusias palūkanas. Ignitis grupė patvirtino Bendrovės visų Sutarties jsipareigojimų pilno ir tinkamą jvykdymą.

Bendrovė pratęsė sąskaitų kredito perviršio sutartj su SEB bankas ir sudarė sąskaitų kredito perviršio sutartj su OP Corporate Bank.

Bendras kombinuotas sąskaitų kredito perviršio limitas sudarė 90 mln. Eur, sutartys galioja ilgiau kaip 12 mėnesių.

Grupė, siekdama išnaudoti atsiveriančios europinės dujų rinkos potencialą ir sudaryti galimybę regioninės dujų biržos UAB „GET Baltic“ klientams pasiūlyti pažangiausius prekybos dujomis sprendimus, 2022 m. vasario 1 d. paskelbė biržos strateginio partnerio atranką. Planuojamam dalies UAB „GET Baltic“ akcijų pardavimui pritarė AB „Amber Grid“ ir Grupės valdybos. Kvalifikacinius reikalavimus atitikęs ir didžiausią kainą už UAB „GET Baltic“ akcijas pasiūlęs dalyvis galės jsigyti 66% UAB „GET Baltic“ akcijų paketą.

Grupė dėl 2022 m. vasario 24 d. Rusijos Federacijos pradėtų karinių veiksmų Ukrainoje taikys visas Lietuvos ar užsienio institucijų inicijuotas ir paskelbtas sankcijas, verslo ribojimus, imsis veiksmų, vienaip ar kitaip susijusių su Rusijos ir Baltarusijos juridinių ar fizinių asmenų veikla, jos akcininkais, valdymo organų nariais.

Gamtinių dujų perdavimo veikla

Grupės valdoma gamtinių dujų perdavimo sistema turi fizinę jungtj su Baltarusijos dujų perdavimo sistema ir per šią jungtj yra transportuojamos dujos j Lietuvos teritoriją bei tranzitu perduodamos j Rusijos Karaliaučiaus sritj. Grupės perdavimo pajamos, generuojamos iš tranzito paslaugos, sudaro iki 20 proc. pajamų iš gamtinių dujų veiklos. Tuo atveju jeigu dėl sistemos naudotojo nemokumo būtų kurj laiką ribojamos tranzito paslaugos, būtų kurj laiką gaunamos mažesnės pajamos iš dujų perdavimo tranzitu. Grupė kartu su Lenkijos perdavimo operatoriumi „Gaz-System“ paskelbė, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. GIPL dujotiekiu ir jungtimi pradės naudotis dujų rinkos dalyviai ir prasidės komerciniai dujų srautai tarp Lietuvos ir Lenkijos. Grupė prognozuoja, kad ši jungtis taps svarbia ir naudojama regioniniu lygmeniu ir tai turės didesnj nei buvo prognozuojama poveikj pajamų didėjimui bei kompensuotų galimą pajamų mažėjimą dėl tranzito paslaugų j Rusiją ribojimo.

Elektros energijos perdavimo veikla

Grupės dukterinė bendrovė LITGRID AB neturi nei tiekėjų, nei pirkėjų Ukrainoje, Rusijoje ar Baltarusijoje, todėl Rusijos sukeltas karas

Ukrainoje neturėtų tiesiogiai reikšmingai jtakoti elektros perdavimo veiklos finansinių rezultatų. Netiesioginė jtaka galėtų pasireikšti:

- kintant rinkoje elektros energijos kainai, jtakotų patiriamas technologinių nuostolių sąnaudas. Jei taip atsitiktų, poveikis būtų

trumpalaikis, nes reguliatorius vėlesniais periodais patirtus nuostolius kompensuotų;

- pabrangstant rangovų tinklo remonto darbams ir investiciniuose projektuose naudojamiems elementams kuriuos jie iki šiol jsigydavo aukščiau išvardintose valstybėse. Tokių elementų dalis yra labai maža, pokyčio (tokių elementų tiekėjų pasikeitimo) jtaka elektros perdavimo veiklos finansiniams rodikliams būtų nereikšminga.

Biržų operatorių veikla

Įvykiai Ukrainoje gali turėti netiesioginę jtaką gamtinių dujų biržos operatoriaus veiklai. Biržoje nėra registruota Rusijos ar Baltarusijos dalyvių - nei pirkėjų, nei pardavėjų. Gamtinių dujų importas iš Rusijos tiek j Baltijos ir Suomijos regioną, tiek j Europą šiai dienai nėra

61

apribotas. Biržos prekybos dalis 2021 m. sudarė tik apie 12% (8TWh) viso regiono poreikio (65 TWh). Rusijai sustabdžius gamtinių dujų tiekimą j regioną, apie 2/3 regiono gamtinių dujų poreikio galima būtų užtikrinti importuojant dujas per Klaipėdos SGD terminalą. Pažymėtina, kad Lietuva 100% gamtinių dujų poreikio galėtų užsitikrinti per Klaipėdos SGD terminalą, o Lietuvos prekybos aikštelėje nuperkamas gamtinių dujų kiekis sudaro apie 50-60 % biržos prekybos apyvartos, todėl tikėtina importo sustabdymas iš Rusijos didelio poveikio biržos Lietuvos prekybos aikštelės apyvartai neturėtų.

Vertinant trumpalaikiu laikotarpiu, biržos instrumentas dažniausiai yra naudojamas kaip alternatyvus dujų tiekimo šaltinis, ypatingai susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms, todėl jvairūs neplanuoti jvykiai dažniausiai turi teigiamą trumpalaikj poveikj biržos apyvartai.

Įvykiai Ukrainoje taip pat gali turėti ir netiesioginę jtaką energetikos išteklių biržos operatorės veiklai:

- Jei biokuro importo srautas iš Baltarusijos mažėtų arba būtų nutrauktas, tai gali jtakoti biokuro sandėlių formavimą šiltuoju laikotarpiu. Apribojus biokuro importą, tikėtina didėtų biokuro kainos Lietuvoje ir didintų šilumos kainas, tačiau esminiai nejtakotų biokuro prekybos apimčių. Pokyčiai biokuro rinkoje esminiai nejtakotų biržos operatorės pajamų, nes jos gaunamų mokesčių (komisinių) jkainiai susieti su biržoje suprekiautais biokuro energijos vienetais – tonos naftai ekvivalentais (tne).

- Jei Europos Sąjungoje bus atsisakyta gamtinių dujų importo iš Rusijos, tikėtina dujų kainos reikšmingai didės, didindamos šilumos kainas Lietuvos miestuose, reikšmingai priklausančiuose nuo dujų tiekimo. Dėl padidėjusių šilumos kainų bendrovės pajamos iš šilumos aukcionų esminiai nesikeistų, nes komisinių jkainiai susieti su aukcionuose suprekiautais energijos vienetais – GWh.

- Tikėtina sumažės dalies pramoninių elektros energijos vartotojų gamybos apimtis ir atitinkamai sumažės jų elektros energijos suvartojimas, kas lemtų jplaukų j VIAP lėšų biudžetą sumažėjimą. Vertinant VIAP lėšų biudžeto išlaidas atkreiptinas dėmesys, kad minėti geopolitiniai jvykiai nesudaro prielaidų elektros energijos rinkos kainų mažėjimui. Todėl, elektros energijos rinkos kainai išliekant didesnei nei didžiosios dalies VIAP lėšomis remiamų elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų atžvilgiu taikomas fiksuotas rėmimo tarifas, VIAP lėšų biudžeto išlaidos 2022 m. taip pat būtų mažesnės nei prognozuota.

2022 m. sausio 27 d. LITGRID AB ir EPSO-G valdybose priimti sprendimai siekti LITGRID jsigyti papildomas TSO Holding AS (Nord Pool)

akcijas (šiuo metu valdoma 2 proc.), jas jsigijus – perleisti EPSO-G.

62

*****

VALDYBOS PIRMININKO ŽODIS

Gerbiamieji,

2022 metų pradžioje žiniasklaidos, visuomenės ir politikų darbotvarkėse su pandemija susijusius klausimus per naktj pakeitė žinios apie karą ir saugumą mūsų regione. Dėmesys nukrypo ir j energijos išteklių jtaką tarptautiniams santykiams, dar kartą išryškėjo jų svarba mūsų kasdieniam gyvenimui. Neabejoju, kad 2022 metais prasidės naujas pasaulinių geopolitinių procesų etapas, šie metai taps ir ryškiu riboženkliu energetikai visame regione.

Lietuva užtikrintai ir sėkmingai žengia energetinės nepriklausomybės link. Vasario 24-osios ryte visos „EPSO-G“ grupės komandos ryžtas kuo sparčiau eiti šiuo keliu dar labiau padidėjo.

Stebime ir vertiname pokyčius pasaulinėse energetikos rinkose ir energetikos technologijų raidą. Tačiau dar daugiau dėmesio skiriame Lietuvos energetikos pokyčių inicijavimui. Pagrindines pokyčių gaires ir kryptis nusistatėme pernai patvirtinę jmonių grupės Strategiją 2030. Išlaikysime spartų integracijos j Vakarų Europos rinkas tempą. Energijos išteklių gamintojams toliau vystysime regioninę rinką ir infrastruktūrą, skatinsiančią investuoti j žaliosios energijos gamybą. Visa tai leis Lietuvoje mažinti neigiamą poveikj aplinkai ir pasiekti išsikeltų dekarbonizacijos tikslų.

Prognozuojame, kad jgyvendinus visus strategijoje numatytus tikslus, socialinė ir ekonominė investicijų nauda Lietuvai per dešimtmetj sudarys maždaug 4 mlrd. eurų, o finansinė grąža siektų maždaug 160 mln. eurų.

Siekiant šių tikslų turės reikšmingai keistis ir pati „EPSO-G“ jmonių grupė – ji taps dar stipriau orientuota j kintančius klientų ir visuomenės lūkesčius. Nors ir būdamos natūralios bei reguliuojamos monopolijos savo srityse, grupės jmonės jau pradėjo sisteminius pokyčius siekiant nuolat gerinti paslaugas savo klientams. Esame pasiryžę iš esmės stiprinti visą jmonių grupę plečiant jos veiklas bei atitinkamai koreguoti jmonių grupės veiklos modelj.

Kartu su strategijoje numatytais tikslais jsipareigojome iki 2030 metų sumažinti jmonių grupės poveikj aplinkai dviem trečdaliais. Pernai žengėme pirmuosius nuoseklius, efektyvius ir išmatuojamus tvarios veiklos žingsnius. O ateityje mūsų laukia naujų technologijų diegimo, procesų bei veiklos grandinės tobulinimo veiksmų.

Įmonių grupė ir toliau siekia aukščiausių geros valdysenos ir skaidrumo standartų – pernai pelnėme valdysenos jvertinimą A.

2021 metais jvyko „EPSO-G“ jmonių grupės komandos pokyčių. Xxxxxxxxx „Litgrid“ vairą metų pradžioje sėkmingai perėmė Xxxxx Xxxxxxxx. O metų pabaigoje darbą „EPSO-G“ pabaigė Xxxxxxxx Xxxxx, dirbęs grupėje beveik nuo jos veiklos pradžios. Pavasarj darbą pradėsiantis naujasis jmonių grupės vadovas imsis intensyvesnės tarptautinei plėtros bei taps tuo katalizatoriumi spartesnei jmonių grupės, o tuo pačiu ir viso Lietuvos energetikos sektoriaus transformacijai.

Pastaraisiais mėnesiais turėjau daug progų stebėti „EPSO-G“ ir visos jmonių grupės komandos, akcininkų atstovų, valdybos ir komitetų narių bei partnerių susitelkimą ir motyvaciją jveikti iššūkius. Ypač reaguojant j per naktj pasikeitusią situaciją. Kviečiu ir linkiu mums visiems su tokiu pačiu susitelkimu ir motyvacija dirbti kartu ir ateityje.

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx, „EPSO-G“ valdybos pirmininkas

L.E.P. GENERALINIO DIREKTORIAUS ŽODIS

Gerbiamieji,

2021 metai buvo svarbūs ir jdomūs daugeliu atžvilgiu. Sparti Lietuvos ekonomikos plėtra lėmė didesnius šalies energetinius poreikius, o tai sąlygojo ir didesnes „EPSO-G“ grupės jmonės veiklos apimtis. Išaugusi elektros ir dujų perdavimo veikla, sėkmingas dujų bei biokuro biržų darbas bei sklandžiai jgyvendinami strateginiai infrastruktūros plėtros projektai lėmė trečdaliu didesnes jmonių grupės pajamas – jos siekė 363 mln. eurų.

Pernai sėkmingai ėjome energetinės nepriklausomybės keliu. „Litgrid“ sėkmingai baigė du sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais svarbius projektus: išplėtė jungtj su Lenkija „LitPol Link“, optimizavo Šiaurės Rytų Lietuvos tinklą. Sėkmingai jgyvendinami ir visi kiti sinchronizacijos projektai, kuriuos bendrovė baigs iki 2025 metų. Pernai gruodj atliktas bandymas parodė, kad „LitPol Link“ kritiniu atveju leistų užtikrinti šalies elektros energetikos sistemos darbą dirbant sinchroniškai su Lenkijos sistema, o kartu – ir su kontinentine Europa.

„Xxxxx Xxxx“ gruodj Lietuvos teritorijoje baigė dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statybos darbus. Lietuvai sujungus savo dujotiekius su Lenkijos, o tuo pačiu ir su visos Europos dujų rinka, šiemet atsivers naujos tarptautinės prekybos dujomis galimybės. Todėl „Xxxxx Xxxx“ pradėjo dujų biržos „GET Baltic“ strateginio partnerio atranką. Kartu su būsimuoju partneriu galėsime išnaudoti europinės dujų rinkos potencialą ir sudaryti galimybę klientams pasiūlyti pažangiausius prekybos dujomis sprendimus.

Pernai pradėjome Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija projekto jgyvendinimą. Liūto dalis darbų teko grupės bendrovei „Tetas“, kurie iki metų galo svarbiausiuose pasienio ruožuose jrengė koncertinos užtvarą. O kartu su kitomis statybos bendrovėmis visą fizinj barjerą daugiau nei 500 kilometrų ilgio pasienyje jrengs iki šių metų rugsėjo.

Veiklą sėkmingai plėtojo ir „Baltpool“ – augantis biržoje parduotas biokuro kiekis ir tokiu būdu plėtojama rinka reikšmingai didino paskatas sparčiau atsisakyti iškastinio kuro.

Jauniausia jmonių grupės bendrovė „Energy cells“ pernai pradėjo ir šiemet ketina užbaigti elektros energijos kaupimo jrenginių sistemos projektą. 200 megavatų galios ir 200 megavatvalandžių talpos jrenginiai suteiks galimybes Lietuvai turėti sinchronizacijai itin svarbų momentinj izoliuoto darbo elektros energijos rezervą.

Į strateginius šalies energetikos infrastruktūros objektus „EPSO-G“ grupės jmonės pernai investavo daugiau nei 97 mln. eurų. O j ateitj žvelgiame per pernai patvirtintos jmonių grupės strategijos iki 2030 metų prizmę. Joje – tolesnis šalies energetinės nepriklausomybės stiprinimas ir viso Lietuvos energetikos sektoriaus transformacija.

2022 metų pradžioje per kelias valandas ir per kelias dienas teko ryžtingai keisti daug sprendimų, kuriais anksčiau vadovavomės daugelj mėnesių ir metų. Šiuo laikotarpiu išryškėjo, jog Lietuva daugelj metų užtikrintai ir sėkmingai žengia energetinės nepriklausomybės keliu. Išryškėjo ir tai, jog jmonių grupėje dirbantys darbuotojai veikia susitelkę ir yra pasiryžę jveikti visus iššūkius.

Tariu ačiū „EPSO-G“ ir visos grupės jmonių klientams, darbuotojams ir partneriams už bendrą darbą 2021 metais. Linkiu tolesnio susitelkimo ir ryžto mums visiems. 2022 metai bus taip pat labai jdomūs. Žengiame teisinga kryptimi.

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx, laikinai einantis „EPSO-G“ generalinio direktoriaus pareigas

EPSO-G TRUMPAI

34,0 proc. – Tiek per 2021 metus išaugo konsoliduotos EPSO-G pajamos (iki 362,6 mln. eurų)

6,8 proc.– Tiek per 2021 metus padidėjo veiklos pelnas (EBITDA) (iki 79,6 mln. eurų)

15,8 proc. – Tokia 2021 metais buvo EPSO-G grupės nuosavybės grąža

11 TWh – Tiek elektros perduota Lietuvos gyventojams ir verslui. (+8,4 proc.)

24,1 TWh – Tiek gamtinių dujų perduota Lietuvos gyventojams ir verslui (-4 proc.) 5,8 TWh – Tiek per 2021 m. buvo parduota „Baltpool“ biržoje biokuro (+5,8 proc.) 10,4 proc. – Tiek per metus išaugo prekybos dujomis apimtis GET Baltic biržoje

A – Taip jvertintas EPSO-G grupės valdysenos skaidrumas ir atskaitingumas

Svarbiausi EPSO-G grupės veiklos rodikliai:

	2021 m.	2020 m.	Pokytis
			+/-	Proc.
Pajamos, tūkst. Eur	362 603	270 519	92 084	34,0%
EBITDA1, tūkst. Eur	79 639	74 549	5 090	6,8%
Grynasis pelnas, tūkst. Eur	39 818	40 085	-267	-0,7%
Nuosavo kapitalo grąža (ROE)2, proc.	15,8%	18,8%
Darbuotojų skaičius	1 278	1 081	197	18,2%
Perduotas elektros energijos kiekis, GWh	10 937	10 089	848	8,4%
Transportuotas dujų kiekis, GWh	24 136	25 144	-1 008	-4,0%
Gamtinių dujų biržos apyvarta, GWh	7 957	7 206	751	10,4%
Energijos išteklių biržoje parduotas biokuro kiekis, tne	5 781	5 466	315	5,8%

1) EBITDA = pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos –finansinės veiklos pajamos + nusidėvėjimo ir amortizacijos

sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos (jskaitant ir ilgalaikio materialiojo turto neigiamą perkainojimą) + turto nurašymo sąnaudos

– netipinės veiklos jtaka

2) Nuosavo kapitalo grąža = Grynasis pelnas/((Nuosavas kapitalas laikotarpio pradžioje + Nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje)/2)

2021 METŲ EPSO-G IR ĮMONIŲ GRUPĖS KONSOLIDUOTAS METINIS PRANEŠIMAS

Konsoliduotas EPSO-G valdymo bendrovės ir jmonių grupės pranešimas parengtas už 12 mėnesių laikotarpj, pasibaigusj 2021 m. gruodžio 31 d.

1. BENDROJI INFORMACIJA APIE EPSO-G ĮMONIŲ GRUPĘ

Bendrovės pavadinimas	UAB „EPSO-G“
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2012-07-25, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	302826889
Buveinės adresas	Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius
Adresas korespondencijai	Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius
Telefonas	8 685 84866
El. paštas	xxxx@xxxxx.xx
Interneto tinklapis	xxx.xxxxx.xx
Įstatinis kapitalas	22 482 695 Eur
Vienintelis akcininkas	Lietuvos Respublika, kurios turtines ir neturtines teises jgyvendina LR energetikos ministerija

„EPSO-G“ yra 100 proc. valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų jmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB „EPSO- G“ akcininko teises ir pareigas jgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Svarbiausia 1 278 darbuotojų turinčios „EPSO-G“ grupės veikla yra užtikrinti nepertraukiamą, stabilų elektros energijos perdavimą aukštos jtampos tinklais ir gamtinių dujų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais bei efektyvų šių perdavimo sistemų valdymą, priežiūrą ir plėtrą. Grupei priklausančios bendrovės taip pat valdo ir plėtoja biokuro, gamtinių dujų bei medienos prekybos platformas, skirtas užtikrinti sąlygas skaidriai konkurencijai energijos išteklių ir apvaliosios medienos rinkoje.

Visų „EPSO-G“ grupės jmonių pareiga – efektyviai ir numatytu laiku jgyvendinti akcininko lūkesčių laiške iškeltus valstybei svarbius energijos perdavimo ir mainų infrastruktūros plėtros projektus prisidedant prie Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytų tikslų jgyvendinimo, taip kuriant tvarią ilgalaikę vertę akcininkui Lietuvos valstybei, žmonėms ir šalies ūkiui.

2021 m. gruodžio 31 d. „EPSO-G“ grupę (toliau – Grupę) sudarė valdymo bendrovė UAB „EPSO-G“ (toliau – „EPSO-G“ arba Bendrovė), penkios tiesiogiai kontroliuojamos grupės jmonės (LITGRID AB (toliau – „Litgrid“), AB „Amber Grid“ (toliau –

„Amber Grid“), BALTPOOL UAB (toliau – „Baltpool“), UAB „TETAS“ (toliau „Tetas“), Energy cells, UAB (toliau – „Energy cells“) ir netiesiogiai kontroliuojama UAB GET Baltic (toliau – „GET Baltic“).

„EPSO-G“ jmonių grupės struktūra 2021 m. gruodžio 31 d:

Pavadinimas	LITGRID AB	AB „Amber Grid“	BALTPOOL UAB	UAB „TETAS“	UAB GET Baltic	Energy cells, UAB
Teisinė forma	Akcinė bendrovė	Akcinė bendrovė	Uždaroji akcinė bendrovė	Uždaroji akcinė bendrovė	Uždaroji akcinė bendrovė	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	2013-06-11, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	2009-12-10, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	2005-12-08, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	2012-09-13, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	2021-01-26, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	302564383	303090867	302464881	300513148	302861178	305689545
Buveinės adresas	Xxxxx Xxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxxxx g. 8, LT- 05131 Vilnius	Laisvės pr. 10, LT-04215 Vilnius	Žalgirio g. 90, LT-09303 Vilnius	Senamiesčio g. 102B, LT-35116 Panevėžys	Geležinio Vilko g. 18 A, LT- 08104 Vilnius	Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius
Telefonas	8 707 02171	8 5 236 0855	8 5 239 3157	8 45 504 670	8 5 236 0000	8 659 00748
El. paštas	xxxx@xxxxxxx.xx	xxxx@xxxxxxxxx.xx	xxxx@xxxxxxxx.xx	xxxx@xxxxx.xx	xxxx@xxxxxxxxx.xxx	xxxx@xxxxxx-xxxxx.xx
Interneto tinklalapis	xxx.xxxxxxx.xx	xxx.xxxxxxxxx.xx	xxx.xxxxxxxx.xx	xxx.xxxxx.xx	xxx.xxxxxxxxx.xxx	xxx.xxxxxx-xxxxx.xx
Veiklos pobūdis	Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius	Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius	Energijos išteklių ir medienos biržos operatorius, VIAP lėšų administratorius	Specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto ir jrengimo paslaugos, testavimo ir bandymo darbai, energetikos objektų projektavimas	Gamtinių dujų biržos operatorius	Elektros energijos perdavimo sistemos operatoriui izoliuotam elektros energetikos sistemos darbui reikalingos elektros energijos rezervo užtikrinimas
EPSO-G valdoma akcijų dalis	97,5 proc.	96,6 proc.	67 proc.	100 proc.	96,6 proc.	100 proc.

67

1.1. „EPSO-G“ grupė

„EPSO-G“ yra 100 proc. valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų jmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB „EPSO- G“ akcininko teises ir pareigas jgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Svarbiausia 1 278 darbuotojų turinčios „EPSO-G“ grupės veikla yra užtikrinti nepertraukiamą, stabilų elektros energijos perdavimą aukštos jtampos tinklais ir gamtinių dujų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais bei efektyvų šių perdavimo sistemų valdymą, priežiūrą ir plėtrą. Grupei priklausančios bendrovės taip pat valdo ir plėtoja biokuro, gamtinių dujų bei medienos prekybos platformas, skirtas užtikrinti sąlygas skaidriai konkurencijai energijos išteklių ir apvaliosios medienos rinkoje.

Visų „EPSO-G“ grupės jmonių pareiga – efektyviai ir numatytu laiku jgyvendinti akcininko lūkesčių laiške iškeltus valstybei svarbius energijos perdavimo ir mainų infrastruktūros plėtros projektus prisidedant prie Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytų tikslų jgyvendinimo, taip kuriant tvarią ilgalaikę vertę akcininkui Lietuvos valstybei, žmonėms ir šalies ūkiui.

2021 m. gruodžio 31 d. „EPSO-G“ grupę (toliau – Grupę) sudarė valdymo bendrovė UAB „EPSO-G“ (toliau – „EPSO-G“ arba Bendrovė), penkios tiesiogiai kontroliuojamos grupės jmonės (LITGRID AB (toliau – „Litgrid“), AB „Amber Grid“ (toliau –

„Amber Grid“), BALTPOOL UAB (toliau – „Baltpool“), UAB „TETAS“ (toliau „Tetas“), Energy cells, UAB (toliau – „Energy cells“) ir netiesiogiai kontroliuojama UAB GET Baltic (toliau – „GET Baltic“).

1.2. „EPSO-G“ valdymo bendrovė

EPSO-G, UAB yra valdymo bendrovė, kuriai vienintelio akcininko – Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos - keliamas tikslas yra kurti pažangią, efektyviai valdomą, ilgalaikę naudą akcininkams teikiančią energijos perdavimo ir biržų operatorių grupę, užtikrinančią strateginių Lietuvos energetikos interesų jgyvendinimą ir prisidedančią prie šalies konkurencingumo didinimo bei visuomenės gerovės kūrimo.

Įgyvendindama Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau tekste NENS), pagal akcininko lūkesčių laiške nubrėžtas veiklos kryptis valdymo bendrovė nustato Grupės ir ją sudarančių bendrovių strateginius tikslus ir uždavinius, prižiūri jų jgyvendinimą, identifikuoja ir valdo veiklos rizikas bei taiko priemones Grupės jmonių veiklos efektyvumui didinti. Valdymo bendrovė taip pat nustato gerąją verslo praktiką atitinkančias veiklos taisykles, koordinuoja Grupei priklausančių jmonių veiklą audito, žmogiškųjų išteklių, rizikos valdymo, socialinės atsakomybės, inovacijų, komunikacijos bei kitose veiklos skaidrumą ir atskaitingumą didinančiose srityse, taip kurdama tvarią ilgalaikę vertę Lietuvos žmonėms ir verslui.

Vienoda geroji „EPSO-G“ grupės jmonių valdysenos praktika yra jgyvendinama remiantis Korporatyvinio valdymo politika, prie kurios yra prisijungusios grupės bendrovės ir valdymo bendrovės nominuotiems atstovams tiesiogiai dalyvaujant patronuojamų jmonių valdybų darbe.

„EPSO-G“ valdymo bendrovė priežiūros bei kontrolės funkcijas vykdo šiomis priemonėmis:

• priimdama visuotinio „EPSO-G“ akcininkų susirinkimo kompetencijai priskiriamus sprendimus patronuojamose Grupės bendrovėse, taip užtikrinant veiklos krypčių, tikslų, uždavinių ir priemonių sąsajas;

• nominuodama valdymo bendrovės atstovus j Grupės jmonių valdybas, taip užtikrindama kryptingą akcininko iškeltų tikslų jgyvendinimą, derinant patronuojamų grupės jmonių veiklos strategijas su Grupės strategijos kryptimis;

• organizuodama ir vykdydama Audito komiteto darbą, taip užtikrindama priimamų sprendimų skaidrumą, kontrolę ir atskaitingumą Grupėje;

• organizuodama ir vykdydama Atlygio ir skyrimo komiteto darbą, taip užtikrindama vienodus skyrimo ir atlygio mokėjimo principus Grupėje;

• vykdydama centralizuotą Grupės mastu veikiantj vidaus auditą, kuris yra tiesiogiai atskaitingas audito komitetui bei Bendrovės valdybai ir nėra pavaldus Bendrovių administracijai;

• priimdama svarbias sritis reglamentuojančias veiklos politikas, taip diegdama gerąją tvarios plėtros praktiką Grupėje;

• parengdama tipinius, standartizuotus dokumentų projektus, kurie suvienodina Grupės bendrovių veiklą;

• jgyvendindama funkcinj veiklos sričių kuravimą Grupėje;

• teikdama konsultacines paslaugas Grupės jmonėms.

„EPSO-G“ valdymo bendrovės uždaviniai, funkcijos ir veikla juos jgyvendinant:

EPSO-G uždaviniai	Projektai ir funkcijos	Veikla
Strateginių projektų valdymas	Sinchronizacija	▪ Strateginių projektų jgyvendinimo kontrolė ▪ Interesų atstovavimas Lietuvos ir tarptautinėse institucijose ▪ Veiksmų koregavimas dėl rezultato ir integruotumo užtikrinimas ▪ Viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo užtikrinimas
	GIPL
Įmonių valdymas	Kompetentingas akcininko interesų atstovavimas Grupės jmonių valdymo organuose	▪ Grupės strategija ir bendri tikslai, jgyvendinantys akcininko lūkesčius ▪ Integruotos, vienodais principais pagrjstos finansų ir verslo valdymo praktikos (vienodos grupės veiklos politikos) ▪ Gerųjų verslo praktikų diegimas
	Tikslų nustatymas ir integravimas	▪ Įmonių veiklos planų derinimas ir tvirtinimas
		▪ Metinių tikslų nustatymas valdybose, suderinamumo užtikrinimas
	Galimybių identifikavimas ir plėtros jgalinimas	▪ Keliami ambicingi tikslai, kuriamos naujos veiklos, naujų jmonių jsigijimai
	Efektyvumo užtikrinimas	▪ Įmonių grupės veiklos efektyvumo jvertinimas ir optimizavimo priemonių numatymas ir jgyvendinimas
		▪ Biudžeto uždaviniai ir veiklos sąnaudų kontrolė ▪ Vienodas, brandus ir su rinka palyginamas atlygio valdymas
	Veiklos kontrolė	▪ Centralizuota audito funkcija ▪ Veiklos planų jgyvendinimo priežiūra ▪ Metinių rezultatų jvertinimas valdybose
	Atitikties ir rizikų valdymas	▪ Atitikties valdymo principų nustatymas ▪ Rizikų valdymo priemonių nustatymo ir valdymo kontrolė
Atskaitingumo užtikrinimas	Atskaitomybė akcininkui	▪ Atskaitomybė pagal lūkesčių laiško reikalavimus
		▪ Kokybiška ir greita informacija apie grupės jmonių būklę
		▪ Kokybiška ir greita informacija apie projektų būklę
		▪ Formalioji ir neformalioji komunikacija

	Santykių su interesų turėtojais valdymas	▪ Interesų turėtojų grupių identifikavimas ▪ Interesų turėtojų lūkesčių nustatymas ▪ Komunikacijos strategijos ir funkcinės lyderystės rizikų valdymui užtikrinimas ▪ Komunikacija
	Pirkimų kriterijai, kontrolė	▪ Dalyvavimas pirkimų komisijose ▪ Esminių sutarčių sąlygų analizė, vertinimas ir tvirtinimas valdybose
	Veiklos ir elgsenos modelių nustatymas	▪ Bendros vertybės, politikos ir tvarkos, kuriomis vadovaujasi visos grupės jmonės
	Skaidrumas	▪ Atskaitomybės suinteresuotosioms šalims užtikrinimas ▪ Korupcijos prevencijos užtikrinimas
Sinergijų užtikrinimas	Finansų valdymas	▪ Bendras iždo valdymas
	Veiklų valdymas	▪ Bendri pirkimai ▪ Paslaugos grupės jmonėms ▪ Dalijimasis žiniomis (angl. know-how) ▪ Inovacijų paieška ir jgyvendinimas

Klientai

„EPSO-G“ klientas – tai Grupės akcininkas ir Grupės jmonės. Kokybiškiems, lemiamą jtaką valdomų bendrovių veiklai darantiems valdymo sprendimams, efektyviai veiklos kontrolei bei konsultavimui užtikrinti yra būtini aukštos kvalifikacijos specialistai ir gera valdymo bendrovės dalykinė reputacija.

Išsami informacija apie „EPSO-G“ valdymo bendrovės veiklą yra pateikta šio tarpinio pranešimo 7-ajame skirsnyje

„Valdysenos ataskaita“.

1.3. „Litgrid“

„Litgrid“ yra elektros perdavimo sistemos operatorius, kuris užtikrina patikimą elektros energijos perdavimą bei elektros energijos balansą, valdo ir eksploatuoja aukštos jtampos elektros perdavimo tinklą ir nuolatinės srovės jungtis

„LitPol Link“ bei „NordBalt“. Bendrovė rūpinasi perdavimo tinklo ir elektros energijos rinkos plėtra, koordinuoja elektros srautus ir palaiko stabilų šalies energetikos sistemos darbą.

Vadovaujantis Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje jtvirtintais ilgalaikiais tikslais, svarbiausios

„Litgrid“ veiklos sritys ir atsakomybės yra: šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu.

Bendrovės misija - patikimas ir kokybiškos elektros energijos perdavimas Europos rinkoje, kuriantis vertę visuomenei.

„Litgrid“ teikiamos paslaugos:

• elektros energijos perdavimas aukštosios jtampos (110 ir 330 kV) elektros jrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų operatoriams. Elektros energijos perdavimas yra valstybės reguliuojama veikla. Pagrindinė elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus veikla – valdyti aukštos jtampos elektros perdavimo tinklą ir užtikrinti patikimą, efektyvų, kokybišką, skaidrų ir saugų elektros energijos perdavimą.

• sisteminės paslaugos patikimam sistemos darbui palaikyti. Perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos jrenginiuose, reaktyviosios galios ir jtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams

sistemines paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

• prekyba balansavimo ir reguliavimo elektros energija užtikrinant gamybos ir vartojimo balansą. Perdavimo sistemos operatorius organizuoja prekybą balansavimo elektros energija, perka ir parduoda balansavimo elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti. Reguliavimo elektros energija – perdavimo sistemos operatoriaus nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. Perdavimo sistemos operatorius organizuoja prekybą reguliavimo elektros energija aukcione. „Litgrid“ kartu su Estijos ir Latvijos operatoriais organizuoja bendrą Baltijos šalių balansavimo energijos rinką, kurioje valdomas bendras Baltijos šalių balansas ir prekiaujama balansavimo energija vienodais principais ir sąlygomis.

• viešuosius interesus atitinkančios paslaugos. Tai paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinj energetinj saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, integraciją ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos jgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos VIAP paslaugų teikėjams. Litgrid“ teikia šias VIAP paslaugas: elektros energijos gamybos jrenginių, naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo tinklo, perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstrukcija, susijusi su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu; gamintojų iš atsinaujinančių energijos išteklių, prijungtų prie perdavimo tinklo, kuriems skirta atleidimo nuo balansavimo atsakomybės skatinimo priemonė, pagamintos elektros energijos balansavimas.

• aukštos jtampos nuolatinės srovės jungčių techninės priežiūros, eksploatacijos ir valdymo paslaugos.

2021 m.		2020 m.	Pokytis
			+/-	Proc.
Pajamos, tūkst. Eur	270 588	207 516	63 072	30,4%
EBITDA1, tūkst. Eur	46 206	51 199	-4 993	-9,8%
Grynasis pelnas, tūkst. Eur	20 013	26 603	-6 590	-24,8%
Turtas, tūkst. Eur	000 000	000 353	75 472	18,2%
Darbuotojų skaičius	335	308	27	8,8%

Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai. Svarbiausi „Litgrid“ grupės finansiniai rodikliai:

1) EBITDA = pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos –finansinės veiklos pajamos + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos (jskaitant ir ilgalaikio materialiojo turto neigiamą perkainojimą) + turto nurašymo sąnaudos - netipinės veiklos jtaka

1.4 „Amber Grid“

„Amber Grid“ yra gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius atsakingas už gamtinių dujų perdavimą ir magistralinių dujotiekių eksploatavimą, saugią ir patikimą dujų perdavimo sistemos veiklą bei plėtrą, taip pat administruoja dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), nacionalinj kilmės garantijų registrą.

Bendrovės misija yra efektyviai ir patikimai vykdyti dujų perdavimą, sudarant palankias sąlygas konkurencijai dujų rinkoje ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.

„Amber Grid“ valdomą perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos jrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas priskirtas perdavimo sistemai.

Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gamtinių dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos SGD terminalu, Lietuvos skirstymo sistemų operatorių skirstymo sistemomis ir tiesiogiai prie perdavimo sistemos prijungtomis vartotojų sistemomis.

Paslaugos

„Amber Grid“ sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia gamtinių dujų perdavimo paslaugas Lietuvos teritorijoje: perduoda dujas Lietuvos vartotojams, taip pat transportuoja gamtines dujas j Latviją ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritj.

Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

▪ dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;

▪ dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;

▪ SGD terminalo, jo infrastruktūros, jungties jrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrjstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo;

▪ dujų, pagamintų iš AEI, kilmės garantijų registro administravimo.

Klientai

„Amber Grid“ klientai yra didelės Lietuvos pramonės jmonės ir vidutinės Lietuvos verslo bendrovės, elektros, centralizuotos šilumos gamybos jmonės. Taip pat Baltijos ir trečiųjų šalių energetikos, gamtinių dujų tiekimo jmonės, kurioms teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos.

„GET Baltic“

„Xxxxx Xxxx“ valdo 100 proc. GET Baltic akcijų. GET Baltic yra licencijuota gamtinių dujų rinkos operatorė, turinti registruoto duomenų teikimo subjekto statusą (RRM) suteiktą ACER agentūros. Bendrovė administruoja elektroninę prekybos sistemą, kurioje yra vykdoma prekyba trumpalaikiais ir ilgalaikiais gamtinių dujų produktais Lietuvos, bendroje Latvijos ir Estijos, Suomijos prekybos aikštelėse. Kurdama gamtinių dujų prekybai pritaikytus sprendimus GET Baltic siekia didinti didmeninės gamtinių dujų rinkos likvidumą, konkurencingumą ir skaidrumą Baltijos šalyse ir Suomijoje.

Svarbiausi „Amber Grid“ grupės finansiniai rodikliai:

2021 m.		2020 m.	Pokytis
			+/-	Proc.
Pajamos, tūkst. Eur	68 595	52 286	16 309	31,2%
EBITDA1, tūkst. Eur	35 372	26 060	9 312	35,7%
Grynasis pelnas, tūkst. Eur	23 211	18 170	5 041	27,7%
Turtas, tūkst. Eur	380 214	316 371	63 843	20,2%
Darbuotojų skaičius	324	319	5	1,6%

1) EBITDA = pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos –finansinės veiklos pajamos + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos (jskaitant ir ilgalaikio materialiojo turto neigiamą perkainojimą) + turto nurašymo sąnaudos - netipinės veiklos jtaka

1.5 „Baltpool“

„Baltpool“ yra energijos išteklių ir prekybos mediena biržos operatorius, kuris organizuoja prekybą, t. y. sudaro vienodas sąlygas rinkos dalyviams jsigyti biokuro ir medienos konkurencijos sąlygomis, taip užtikrinant didžiausią naudą vartotojams ir grąžą valstybei.

„Baltpool“ organizuoja j centralizuotus tinklus tiekiamos šilumos aukcionus ir vykdo elektroninės medienos pardavimo

sistemos administratoriaus funkcijas.

Bendrovei keliamas tikslas – sudaryti vienodas sąlygas rinkos dalyviams jsigyti biokuro ir medienos konkurencijos sąlygomis ir taip sudaryti sąlygas formuotis pasiūlos ir paklausos santykj atspindinčioms kainoms.

Biržos veikla vykdoma Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Danijoje, Suomijoje ir Švedijoje.

„Baltpool“ klientai pagal vykdomas veiklas:

• Biokuro biržos veikloje klientai yra biokuro pirkėjai (centralizuotos šilumos tiekimo jmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai ir kitos jmonės, savo veikloje naudojančios biržoje prekiaujamus biokuro produktus) ir biokuro tiekėjai (medienos granulių ir skiedrų gamintojai bei tiekėjai);

• Medienos aukcionų organizavimo veikloje klientai yra medienos pardavėjai – Valstybinių miškų urėdija ir jos teritoriniai padaliniai. Medienos pirkėjai – jmonės, savo veikloje naudojančios medienos produktus: nuo medienos apdirbimo jmonių iki biokuro tiekimo jmonių.

• Šilumos aukcionų organizavimo veikloje svarbiausi klientai yra šilumos tiekimo jmonės, kurios jpareigotos joms reikalingą šilumos kiekj iš nepriklausomų šilumos tiekėjų supirkti šilumos aukcionuose ir nepriklausomi šilumos tiekėjai, kurie yra prijungti prie šilumos tiekimo sistemų ir parduoda šilumą aukcione.

• VIAP lėšų administravimo veiklos klientai yra elektros energijos vartotojai, kurie pagal galiojantj teisinj reguliavimą privalo mokėti VIAP lėšas už savo suvartotą elektros energiją. Iš elektros energijos vartotojų, prijungtų prie skirstomojo tinklo, VIAP lėšos yra surenkamos per skirstomojo tinklo operatorių. Vartotojai, prijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus valdomų tinklų, VIAP lėšas administratoriui perveda tiesiogiai. Bendrovės klientais taip pat yra energetikos jmonės, teisės aktų nustatyta tvarka teikiančios viešuosius interesus atitinkančias paslaugas: elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, teikiančių elektros energijos gamybos, kuri yra būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, paslaugas ir kitas paslaugas, nustatytas Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraše.

Specialūs jpareigojimai:

LR Vyriausybės nutarimu „Baltpool“ yra paskirta jgyvendinti specialųjj jpareigojimą – vykdyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje (toliau – VIAP) lėšų administratoriaus funkcijas. Išsami informacija ir ataskaitos apie šios funkcijos vykdymą yra viešai skelbiama „Baltpool“ internetiniame puslapyje xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xx/xxxx-xxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxx/.

Svarbiausi „Baltpool“ veiklos rodikliai:

	2021 m.	2020 m.	Pokytis
			+/-	Proc.
Pajamos, tūkst. Eur	1 269	1 132	137	12,1%
EBITDA1, tūkst. Eur	186	273	-87	-31,9%
Grynasis pelnas, tūkst. Eur	89	182	-93	-51,1%
Turtas, tūkst. Eur	113 806	45 953	67 853	147,7%
Darbuotojų skaičius	19	18	1	5,6%

1) EBITDA = pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos –finansinės veiklos pajamos + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos (jskaitant ir ilgalaikio materialiojo turto neigiamą perkainojimą) + turto nurašymo sąnaudos - netipinės veiklos jtaka

1.6. „Tetas“

UAB „Tetas“ pagrindinė veikla - inžinerinių tinklų t. y. elektros jrenginių iki 400 kV jtampos statyba ir remontas. Taip pat bendrovė vykdo statybos darbus – stato ir montuoja statybines konstrukcijas, montuoja elektros energijos tiekimo ir skirstymo jrenginius, tiesia elektros tinklus, vykdo statinių elektros inžinerinių sistemų jrengimo darbus:

• Elektros jrenginių iki 400 kV jtampos statyba ir eksploatacijos darbai: atliekami elektros linijų, elektros skirstyklų ir pastočių iki 400kV, galios transformatorių ir kitų objektų statybos, rekonstravimo, techninės priežiūros ir remonto darbai.

• Elektros tinklų tiesimas: atliekami 0,4-110 kV naujų kabelinių linijų tiesimas, techninė priežiūra ir

rekonstravimas.

• Atsinaujinančių energetinių išteklių montavimas: saulės elektrinių montavimas, jrangos tiekimas/komplektavimas, techninė priežiūra ir gedimų šalinimas.

• Naujų elektros energijos vartotojų elektros jrenginių prijungimo prie tinklų darbai, jskaitant ir vartotojo nuosavybėje esančių elektros tinklų montavimo darbai.

• Atliekami relinės apsaugos ir automatikos (RAA) konfigūravimo ir paleidimo – derinimo darbai.

• Ruošiami ypatingos svarbos energetikos ir ryšių statinių statybos, rekonstravimo ir remonto projektai ar atskiros jų dalys nuo objekto kūrimo pradinės studijos iki projekto parengimo. Atliekami projekto vykdymo priežiūros darbai.

• Ruošiami naujų elektros energijos vartotojų elektros jrenginių prijungimo prie tinklų projektai.

UAB „TETAS“ taip pat vykdo optinių ryšių kabelių inžinerinės infrastruktūros jrengimo darbus, teikia saulės jėgainių projektavimo paslaugas ir jrengimo darbus. Bendrovėje yra suformuotas projektavimo paslaugas teikiantis padalinys. Taip pat Bendrovė teikia elektros jrenginių bandymo ir diagnostikos paslaugas.

Svarbiausi „Tetas“ veiklos rodikliai:

	2021 m.	2020 m.	Pokytis
			+/-	Proc.
Pajamos, tūkst. Eur	33 338	26 129	7 209	27,6%
EBITDA1, tūkst. Eur	1 679	2 218	-539	-24,3%
Grynasis pelnas, tūkst. Eur	382	854	-472	-55,3%
Turtas, tūkst. Eur	32 657	11 926	20 731	173,8%
Darbuotojų skaičius	498	395	103	26,1%

1) EBITDA = pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos –finansinės veiklos pajamos + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos (jskaitant ir ilgalaikio materialiojo turto neigiamą perkainojimą) + turto nurašymo sąnaudos - netipinės veiklos jtaka

2. MISIJA, VIZIJA, VERTYBĖS

„EPSO-G“ turi esminj vaidmenj užtikrinant sklandų ir patikimą Lietuvos perėjimą prie didelius kiekius AEI integruojančios energetikos sistemos, jgalinant sektoriaus dekarbonizaciją, inicijuojant sistemų susiejimo projektus bei palengvinant klimatui neutralios energijos mainus.

EPSO-G vizija – jgalinsime Lietuvos energetikos sektoriaus saugumą, integraciją, transformaciją.

EPSO-G misija – jgalinti tvarius ir efektyvius energijos mainus.

Misijos jgyvendinimas, vizijos siekimas ir visa „EPSO-G“ grupės veikla yra grindžiama pamatinėmis žmogiškosiomis ir profesinėmis vertybėmis: profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga.

„EPSO-G vertybės:

Profesionalumas - siekiame, kad kiekvienas darbuotojas grupėje būtų pripažintas ir galėtų augti kaip savo srities profesionalas. Suprantame profesinių žinių, praktinės patirties ir nuolatinio mokymosi svarbą grupės rezultatams ir veiklos tęstinumui užtikrinti.

Bendradarbiavimas - akcentuojame nuoširdų ir konstruktyvų bendradarbiavimą tarpusavyje, sudarantj sąlygas darniai siekti užsibrėžtų tikslų.

Pažanga - atvirumas naujoms veiklos praktikoms ir idėjoms skatina kurti, atsinaujinti, jgyvendinti prasmingus pokyčius bei veda mus j priekj.

2.1. Veiklos ir reguliacinė aplinka

2021 metais „EPSO-G“ jmonių grupės veiklai didžiausios jtakos turėjo šalta 2020-2021 metų žiema ir vėsus pavasaris. Tai didino energijos, ypač elektros, poreikj. Po COVID-19 pandemijos atsigaunanti pasaulio ir Lietuvos ekonomika, padidėjusi elektros energijos ir atitinkamai elektros energijos perdavimo paslaugų paklausa, dėl situacijos pasaulinėse ir Europos energijos rinkose ženkliai išaugusios gamtinių dujų ir elektros energijos kainos didmeninėse rinkose, turėjusios jtakos ir perdavimo sistemos operatorių patiriamoms sąnaudoms ir kartu gaunamoms pajamoms, teikiant sistemos balansavimo paslaugas.

Rekordiškai aukštos gamtinių dujų kainos Europos rinkose 2021 metais, pradėjusios sparčiai kilti vasarą ir metų pabaigoje ES likvidžiausiuose dujų prekybos taškuose siekusios ir apie 180 Eur/MWh kainą, nejprastai maži gamtinių dujų rezervai Europos gamtinių dujų saugyklose, apyvartinių taršos leidimų (ATL) kainų padidėjimas, padidėjusi dujų paklausa Azijos rinkose, taip pat išaugusi elektros energijos paklausa, elektros energijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių generacijos režimai Europoje, sudarė sąlygas didmeninių elektros energijos kainų Europoje didėjimui iki neregėtų aukštumų per pastarąjj dešimtmetj. Tam tikromis 2021 metų antros pusės dienomis ar valandomis siekiančių ir kelis šimtus ar net tūkstantj eurų už megavatvalandę (MWh) neatidėliotinų (angl. Spot) sandorių rinkoje.

Šios tendencijos lėmė tai, kad 2021 metais Lietuvoje buvo fiksuota didžiausia didmeninė elektros kaina nuo 2013 metų. Remiantis „Nord Pool“ duomenimis, pernai Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina siekė 90,45 Eur / MWh ir, palyginti su 2020 metais, padidėjo 66 procentais.

Pagal importo ir eksporto (saldo) santykj, 2021 metais 66 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio buvo importuota: 44 proc. buvo importuota per sieną su Latvija, 31 proc. – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtj, 17 proc. elektros importo sudarė elektra iš trečiųjų šalių ir 7 proc. per „LitPol Link“ jungtj su Lenkija. 2020 m. buvo importuota 52 proc. Lietuvos elektros energijos poreikio.

2021 metais metinis elektros energijos galutinis suvartojimas Lietuvoje (be kiekių Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (KHAE) užkrovimui ir technologinių tinklų sąnaudų) buvo 8 proc. didesnis, palyginti su 2020 metais. Planuojama, kad suvartojimo didėjimo tendencijos išliks ir ateityje. „Litgrid“ prognozuoja, kad elektros paklausa (bendras šalies poreikis) per ateinantj dešimtmetj augs vidutiniškai po kiek daugiau nei 2 proc. kasmet ir 2030 metais sieks apie 15 TWh (2020 m. – 12 TWh). Elektros energijos vartojimui didžiausios jtakos turės bendros ekonomikos tendencijos, didėjantis elektros energijos sunaudojimo efektyvumas, elektra varomų automobilių ir šilumos siurblių skaičius, suvartojamas elektros energijos kiekis. Taip pat jtakos turės globalios tendencijos pereiti prie mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų energijos šaltinių, Europos Sąjungos siekis, kad jos ribose iki 2050 m. vyrautų klimatui neutrali ekonomika.

Atitinkamai 2021 metais metinis „Litgrid“ perduotas elektros energijos kiekis šalies poreikiams buvo 8,4 proc. didesnis, palyginti su 2020 metais, ir siekė beveik 11 TWh (2020 m. – 10,1 TWh). Perduotos elektros energijos kiekio augimą daugiausiai lėmė auganti šalies ekonomika. Preliminariais Lietuvos banko duomenimis, 2021 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augo apie 5 proc.

75

„Amber Grid“ perdavimo sistema, kaip ir per pastaruosius kelis metais, buvo perduoti solidūs gamtinių dujų perdavimo kiekiai, užtikrinantys šalies energetinj ir kartu nacionalinj saugumą.

„Amber Grid“ duomenimis, 2021 m. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams transportuota 26 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų. Iš jų Lietuvoje buvo suvartota 24 TWh dujų (4 proc. mažiau nei 2020 m.) ir beveik 2 TWh – kitoms Baltijos šalims ir Suomijai (76 proc. mažiau, palyginti su 2020 metais).

Dėl suskystintų gamtinių dujų konkurencingumo rinkoje, didelis buvo ir dujų transportavimas per Klaipėdos SGD terminalą. 2021 metais dujų importas per SGD terminalą sudarė 62 proc. viso per Lietuvą j ES dujų rinką patiekto dujų kiekio. Palyginimui – 2020 metais šis rodiklis siekė 65 proc, o 2018 m. - 35 procento. Jungtimi iš Latvijos j Lietuvos dujų perdavimo sistemą buvo transportuota 12 proc. (3,2 TWh), o iš Baltarusijos – 26 proc. dujų (6,8 TWh).

Dujų transportavimas iš Baltarusijos per Lietuvą j Karaliaučiaus sritj 2021 metais sudarė 26,7 TWh ir buvo 7,2 proc.

didesnis nei 2020 metais, kai tranzitu j Karaliaučių buvo perduota 24,9 TWh dujų.

Iš viso per 2021 metus „Amber Grid“ valdomą Lietuvos dujų perdavimo sistemą buvo transportuota beveik 53 TWh gamtinių dujų, 2020 m. - 58 TWh.

„Amber Grid“ vertinimu, sukurta perdavimo infrastruktūra užtikrina dujų sistemos naudotojų poreikius atitinkančius srautus, yra pakankamai pralaidi juos perduoti ir atspari nepalankių ar ekstremalių aplinkybių atvejais.

Nepaisant išaugusių dujų kainų Europoje ir regione, „GET Baltic“ dujų biržos apyvarta 2021 m. buvo rekordinė ir siekė 8 TWh, t. y. buvo 10 proc. didesnė nei 2020 m. (7,2 TWh). „GET Baltic“ vertinimu, dujų biržos prekybos rezultatai atspindi aktyvų didmeninės dujų rinkos dalyvių jsitraukimą bei tvarias biržos augimo tendencijas. Numatoma, kad Lietuvos vaidmuo bendroje regiono dujų rinkoje dar labiau išryškės 2022 m., po 2021 m. užbaigtos dujotiekių jungties su Lenkija (GIPL) statybos Lietuvos pusėje ir 2022 m. pradėjus naudoti naują, alternatyvų dujų tiekimo ir transportavimo kanalą.

Energijos išteklių biržoje parduotas biokuro kiekis pernai augo 6 proc. ir sudarė 5,8 TWh.

Remiantis naujausiu Finansų ministerijos skelbiamu Lietuvos Ekonominės raidos scenarijumi, 2022-2024 m. prognozuojamas 3,5-3,7 proc. Lietuvos BVP augimas. Atitinkamai, tikimasi, kad pozityvios tendencijos turėtų atsispindėti ir vėlesnių laikotarpių EPSO-G jmonių grupės rezultatuose.

„EPSO-G“ grupės veiklas bei strateginius pasirinkimus reikšmingai jtakoja nacionalinio ir ES lygmens teisėkūros

iniciatyvos bei strateginio planavimo dokumentai:

• Nacionaliniu lygmeniu, svarbiausi „EPSO-G“ grupės veiklą jtakojantys strateginiai planavimo dokumentai yra 2018 metais Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta atnaujinta Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategija (toliau – NENS) bei 2020 metais patvirtintas ir Europos Komisijai teikiamas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas (toliau – NEKS). NENS Lietuva išsikėlė ambicingus tikslus, kuriais ženkliai prisidės prie Energetikos sąjungos, Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 metų, Paryžiaus susitarime nustatytų tikslų ir 2030 metų ES energetikos ir klimato politikos tikslų jgyvendinimo. Jais siekiama padidinti atsinaujinančių energijos išteklių dalj (jskaitant ir biometano bei kitų iš AEI pagamintų dujų) šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime: 2030 metais – 45 proc., o nuo 2050 metų – 80 procentų.

• ES kontekste „EPSO-G“ grupei itin svarbus „Žaliasis kursas“ – ES skėtinė strategija ir veiksmų planas, apimantys jvairius ekonomikos sektorius. Siekiama, kad iki 2050 metų Europa taptų klimatui neutraliu kontinentu, tuo tarpu CO2 emisijos 2030 metais būtų sumažintos 55 proc., lyginant su 1990 metais. „Žaliojo kurso“ apimtyje pristatytos Energetikos sistemų integracijos, Vandenilio ir Jūrinio vėjo strategijos tiesiogiai jtakoja Grupės jmonių (visų pirma perdavimo sistemos operatorių) planus bei joms keliamus ilgalaikius tikslus, akcentuoja naujųjų technologijų integracijos ir tarpsektorinių iniciatyvų svarbą.

• ES kontekste taip pat svarbus, galimai darysiantis reikšmingą jtaką „EPSO-G“ grupei ir ypač - „Amber Grid“ - 2021-12-15 Europos Komisijos paskelbtas Europos Sąjungos (ES) teisės aktų pasiūlymų rinkinys, kuriuo siekiama dekarbonizuoti ES dujų rinką, palengvinant atsinaujinančių ir mažai anglies dioksido išskiriančių (angl. low-carbon) dujų, jskaitant vandenilj, jsisavinimą ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą visiems Europos piliečiams. Sprendimai dėl šio paketo ES lygiu jsigaliojimo galimai bus priimami 2022 metais.

2.2. Reguliacinė aplinka

„EPSO-G“ grupės jmonių vykdomos elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo veiklos bei energijos išteklių ir dujų rinkų operatorių veiklos yra licencijuojamos. Licencijos suteikia išskirtines teises teikti perdavimo ir rinkų operatorių paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

„EPSO-G“ jmonių grupei priklausantys elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo sistemų operatoriai yra vieninteliai Lietuvoje, galintys teikti šias paslaugas. Jie veikia natūralios monopolijos sąlygomis, todėl jų vykdomų veiklų kainos yra valstybės reguliuojamos. „EPSO-G“ grupei priklausančių energijos išteklių ir dujų rinkos operatorių nustatomi prekybos biržose jkainiai yra derinami su reguliuojančia institucija. Reguliavimo funkciją ir licencijuojamos veiklos vykdymo priežiūrą Lietuvoje atlieka Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba arba VERT).

Nuo reguliuojančios institucijos priimamų sprendimų tiesiogiai priklauso reguliuojamų „EPSO-G“ grupės jmonių finansiniai rezultatai, skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms elektros ir dujų perdavimo sistemų patikimumui užtikrinti, taip pat galimybės strateginius projektus finansuoti nuosavomis ar skolintomis lėšomis.

Elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo kainos reguliuojamos nustatant viršutines kainų ir (ar) pajamų ribas. Leidžiamą pajamų lygj sudaro pagrjstos būtinosios sąnaudos, jskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Konkrečias paslaugų kainas, neviršijančias nustatytų viršutinių ribų, nustato paslaugų teikėjai (operatoriai), o Taryba, patikrinusi ir nustačiusi, kad jos apskaičiuotos laikantis kainų ir (ar) tarifų nustatymo reikalavimų, nustatytų VERT kainų ir (ar) pajamų viršutinių ribų skaičiavimo bei operatorių metodikose (tvarkose), bei, kad jos nediskriminuoja vartotojų ir nėra klaidingos, jas tvirtina.

Elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos nustatomos penkerių metų reguliavimo periodui (motyvuotu VERT sprendimu periodo trukmė gali būti keičiama). Jos gali būti koreguojamos, kai yra vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos, reikšmingų pokyčių, jskaitant paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių, nuo operatorių nepriklausančių, veiksnių. Elektros energijos perdavimo kainų viršutinės ribos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, gamtinių dujų - vieną kartą per metus.

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos galiojo perdavimo sistemų operatorių nustatytos ir Tarybos patvirtintos elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo kainos bei „Litgrid“ sisteminių paslaugų kaina 2021 metams. Taip pat pernai galiojo VERT 2020 metų rugpjūtj nustatytas ir nuo rugsėjo 1 dienos taikomas prekybos biokuroje biržoje „Baltpool“ jkainis, pratęsiant, tik konvertavus j kitus energijos vienetus, iki 2020 m. rugsėjo 1 d. taikyto jkainio galiojimą, kiti

„Baltpool“ jkainiai. Galiojo ir VERT dar 2015 m. gruodj nustatyti „GET Baltic“ gamtinių dujų biržos paslaugų jkainiai.

Vidutinė 2021 metams „Amber Grid“ taikyta (pagal VERT patvirtintas kainas) perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams sudarė 1,40 Eur/MWh. 2021 m. vidutinė kaina, palyginti su 2020 metais taikyta 1,22 Eur/MWh vidutine kaina, buvo apie 15 proc. didesnė, o palyginti su 2019 m. vidutine kaina (1,46 Eur/MWh) - apie 4 proc. mažesnė. Šiam pokyčiui didžiausios jtakos turėjo vienkartinė investicijų grąžos korekcija 2020 metams už ankstesnius laikotarpius.

Vidutinė 2021 metams patvirtinta „Litgrid“ elektros energijos perdavimo paslaugos kaina 0,721 ct/kWh, palyginus su 2020 m. (0,814 ct/kWh), buvo 11,4 proc. mažesnė. Tam didžiausios jtakos turėjo gauta didesnė, nei Tarybos nustatyta, investicijų grąža ankstesniais laikotarpiais, kurios dalis buvo grąžinama 2021 metais.

Nuo 2021 metų sausio 1 d. taikyta VERT patvirtinta vidutinė, nediferencijuota „Litgrid“ sisteminių paslaugų kaina 2021 metams, palyginti su 2020 m. taikyta (0,785 ct/kWh), sumažėjo 2,9 proc. – iki 0,762 ct/kWh. Esminės priežastys, lėmusios šios kainos pokytj, buvo prognozuojamos 2021 metams mažesnės galios rezervų sąnaudos, ypač tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos sąnaudos, kurios dėl ženkliai mažesnės tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugos jsigijimo kainos buvo prognozuotos apie 34 proc. mažesnės, palyginti su nustatytomis 2020 metams. Taip pat prognozuojamos mažesnės sąnaudos, reikalingos reaktyviosios galios valdymui.

2021 metais buvo taikomi, nuo 2022 m. toliau taikomi ir (ar) nuo 2022 metų pradėti taikyti šie „Baltpool“ ir „GET Baltic“ paslaugų jkainiai (be PVM):

• „Baltpool“ reguliuojamų / licencijuojamų veiklų:

− 2021 ir 2022 m. prekybos biokuro biržoje jkainis sandoriams, pagal kuriuos biokuras tiekiamas Lietuvoje

– 41,27 Eur / 1000 MWh (be PVM). Šis VERT 2020 m. rugpjūtj priimtu sprendimu nustatytas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. taikomas jkainis atitinka iki 2020 m. rugsėjo 1 d. taikytą 0,48 Eur/tne jkainj, kai nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo pratęstas jo galiojimas, jkainj konvertuojant j kitus vienetus (iki 2020 m. rugsėjo 1 d. taikytas 0,48 Eur/tne jkainis nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. buvo konvertuotas j 41,27 Eur / 1000 MWh vienetus, taikant koeficientą 1 tne = 11,63 MWh). „Baltpool“ prekybos biokuro biržoje 0,48 Eur/tne jkainis buvo taikomas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. ir, palyginti su anksčiau galiojusiu (0,61 Eur/tne) jkainiu, buvo 21,3 proc. mažesnis. Įkainio mažėjimą labiausiai lėmė „Baltpool“ 2017–2018 m. uždirbtos pajamos, vykdant aktyvią prekybą biokuro biržoje, todėl ši suma buvo grąžinama, mažinant paslaugų kainą biržos dalyviams;

− 2021 ir 2022 m. medienos biržos jkainis – 0,12 proc. nuo EMPS (Elektroninėje medienos prekybos sistemoje) sudarytų medienos pirkimo-pardavimo sandorio vertės;

− nuo 2021 m. gruodžio 1 d. jsigaliojo prekybos šilumos aukcionų segmente jkainis – 15,65 Eur/1000 MWh už nurodytą šilumos kiekj (iki tol galiojo 2018 m. gegužę VERT nustatytas 9,84 Eur/1000 MWh jkainis) (jkainis pakoreguotas, jvertinus 2021-2024 m. prognozuojamų sąnaudų, leistinos pelno normos, suteiktinų paslaugų rodiklius bei veiklos rezultatus 2018-2020 m.);

− nuo 2022 m. sausio 15 d. taikomas degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių (DAEI) apskaitos sistemos jkainis – 0,017 Eur už tūkstantj DAEI apskaitos vienetų (pradėta nauja „Baltpool“ veikla – DAEI sistemos administravimas).

• „Baltpool“ nereguliuojamos veiklos:

− 2021 ir 2022 m. prekybos biokuro biržoje jkainis, kai biokuras tiekiamas ne Lietuvoje – 0,5 % nuo sandorio

vertės;

• „GET Baltic“:

− 2021 ir 2022 x. xxxxxxx narystės jkainis - fiksuotas jkainis už kalendorinius metus – 5000 Eur /metus planui Nr. 1 ir 0 Eur / metus planui Nr. 2;

− 2021 ir 2022 m. kintamasis prekybos jkainis - už biržoje jsigytą ir (ar) parduotą produkto kiekj – 0,08 Eur

/ MWh planui Nr. 1 ir 0,12 Eur / MWh planui Nr. 2 (nurodyti jkainiai - tai VERT dar 2015 m. gruodžio nutarimu patvirtinti nuo 2016 m. taikomi jkainiai);

Išsami informacija apie „GET Baltic“ teikiamų kitų paslaugų (jskaitant REMIT duomenų teikimo paslaugos, duomenų mainų paslaugos ir kt. paslaugų) jkainius skelbiama „GET Baltic“ tinklalapyje: xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xxx/xx- content/uploads/GET-Baltic-paslaug%C5%B3-%C4%AFkainiai_20211120.pdf. 2022 m. sausio 1 d. jsigaliojo perdavimo sistemų operatorių nustatytos ir Tarybos patvirtintos elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo kainos bei

„Litgrid“ sisteminių paslaugų kaina. „Amber Grid“ atveju buvo pakoreguota 2021 metams nustatyta pajamų viršutinė riba ir atitinkamai kainos 2022 metams, o „Litgrid“ atveju nustatyta kainos viršutinė riba naujam 2022-2026 m. reguliavimo periodui ir atitinkamai 2022 m. kainos.

2021 m. gegužės 31 d. Taryba, atsižvelgdama j Tarybos 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu pakoreguotą gamtinių dujų perdavimo veiklos viršutinę ribą, patvirtino „Amber Grid“ valdybos nustatytas gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas, jsigaliosiančias nuo 2022 m. sausio 1 d.

Patvirtinta, kad vidutinė dujų perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams 2022 metais, palyginti su 2021

m. taikyta vidutine kaina (1,40 Eur/MWh) mažės trečdaliu arba 29 proc. ir sudarys 1 Eur/MWh. 2022 metais vartotojams

/ sistemos naudotojams taikytiną iki šiol mažiausią dujų perdavimo paslaugos kainą pagrinde lėmė gauta didesnė, nei Tarybos nustatyta, investicijų grąža už 2019-2020 m. 2022 m. perdavimo paslaugų kainoms jtakos turėjo ir 2020

m. gruodžio - 2020 m. vasario mėn. vykusios viešosios konsultacijos dėl 2022-2023 m. taikytinos perdavimo kainų metodikos, 2020 m. „Xxxxx Xxxx“ vykdytos GIPL jungties komercinio panaudojimo apklausos rezultatai ir GIPL jungties veikimo pradžia 2022 m.

2021 m. spalio 1 d. Taryba patvirtino 0,684 ct/kWh elektros energijos perdavimo aukštos jtampos tinklais paslaugos kainos viršutinę ribą naujam 2022-2026 m. reguliavimo periodui, kuri jsigaliojo nuo 2022 m. sausio 1 dienos, ir, palyginti su taikyta 2021 m. (0,721 ct/kWh), yra 5,1 proc. mažesnė. Šiam pokyčiui didžiausią jtaką turėjo prognozuojamas apie 10 proc. didesnis (nei prognozuota 2021 metų kainoms) perduoti elektros energijos kiekis Lietuvos vartotojams (kainos

viršutinę ribą mažinantis veiksnys). Taip pat jtakos turėjo ir (1) „Litgrid“ 2018-2020 m. gauta didesnė, nei Tarybos nustatyta, investicijų grąža (kainos viršutinę ribą mažinantis veiksnys), (2) j leistinų 2022 m. pajamų lygj jtraukiamų prognozuojamų sąnaudų pokyčiai naujam „Litgrid“ reguliavimo periodui: prognozuojamos didesnės sąnaudos technologinėms reikmėms dėl situacijos elektros energijos rinkose (kainos viršutinę ribą didinantis veiksnys), investicijų grąžos (WACC) dėl naujos WACC metodikos nuo 2022 m. taikymo bei situacijos finansų rinkose sumažėjimas nuo 5,34 % (2021 m.) iki 4,03 % (2022 m.) (kainos viršutinę ribą mažinantis veiksnys) ir kiti sąnaudų pokyčiai. Neviršijant šios ribos bei atsižvelgiant j Tarybos 2021 m. spalio 15 d. sprendimą dėl elektros energijos sisteminių paslaugų kainos,

„Litgrid“ nustatė elektros energijos perdavimo paslaugų kainas ir jų taikymo tvarką, kurią, kaip numatyta teisės

aktuose, 2021 m. spalio 29 d. paskelbė Taryba.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. patvirtinta vidutinė elektros energijos perdavimo paslaugos kaina sumažėjo atitinkamai 5,1

proc. - iki 0,684 ct/kWh.

Tarybos patvirtinta „Litgrid“ sisteminių paslaugų vidutinė nediferencijuota kaina nuo 2022 m. sausio 1 d. sumažėjo 22,7 proc. – iki 0,589 ct/kWh. Esminės priežastys, lėmusios šios kainos pokytj, buvo prognozuojamas apie 10 proc. didesnis (nei prognozuota nustatant 2021 metų sisteminių paslaugų kainą) suteiktinų sisteminių paslaugų kiekis, bei prognozuojamos apie 15 proc. mažesnės (lyginant nustatytoms 2021 m.) sisteminių paslaugų sąnudos 2022-iems metams pagrinde dėl mažesnių sąnaudų elektros energetikos sistemos izoliuoto darbo užtikrinimui bei dėl 2020 m. patirtų mažesnių sisteminių paslaugų sąnaudų (lyginant su prognozuotomis, nustatant 2020 m. sisteminių paslaugų kainą).

Pokyčiai elektros energijos balansavimo rinkoje:

• nuo 2021 m. birželio pradžios Baltijos šalių elektros rinkos duomenys skelbiami naujai sukurtoje platformoje: Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai (PSO) – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST ir Estijos „Elering“

– jdiegė naują Baltijos šalių elektros rinkos duomenų skelbimo platformą „Baltic Transparency Dashboad“ (xxxxx://xxxxxx.xxxxxxxxxxxx-xxxxxxxxx.xx), pakeitusią „Baltic CoBa Balancing Dashboard“ sistemą. Naujasis sprendimas patogesnis rinkos dalyviams, o operatoriai turi daugiau lankstumo ir gali skelbti dar daugiau sistemos duomenų;

• siekiant jgyvendinti tolimesnius harmonizavimo tarp ES valstybių narių reikalavimus, 2021 m. atnaujintos Baltijos balansavimo regiono disbalanso apskaitos taisyklės, atsižvelgiant j 2021 m. liepą-rugpjūtj vykdytos viešosios konsultacijos rezultatus;

• 2021 m. spalio 5 d. „Litgrid“ paskelbė kartu su Latvijos ir Estijos elektros PSO parengtą Baltijos šalių balansavimo rinkos plėtros planą. Šiuo tikslu Baltijos PSO iki 2024 m. pab. planuoja sukurti Baltijos apkrovos ir dažnio valdymo (ADV) bloką, bendrą Baltijos šalių balansavimo pajėgumų rinką, jdiegdami pajėgumų rinkos ir tarpvalstybinio pajėgumo paskirstymo mechanizmus, kad balanso paslaugų teikėjai Baltijos šalyse galėtų konkuruoti likvidžioje rinkoje, užtikrindami efektyviausią balansavimo pajėgumų pirkimą Baltijos šalyse. Išsamesnė informacija apie planą skelbiama „Litgrid“ tinklalapyje xxxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxxxxx/xxxxxxxxx/xxxxxxxx-xxxxx-xxxxxxxxxxx-xxxxxx/00000;

• 2021 m. lapkričio 30 d. VERT suderino „Litgrid“ parengtas atnaujintas disbalanso pirkimo-pardavimo sutarties standartines sąlygas. VERT teigimu, lyginant su iki tol galiojusiomis sąlygomis, atnaujinta tvarka turėtų labiau skatinti rinkos dalyvius išvengti patiriamo disbalanso ir užtikrinti nuoseklų ir labiau harmonizuotą atsiskaitymo už disbalansą taisyklių taikymą, tuo pačiu prisidedant prie elektros energijos sistemos efektyvumo didinimo galutinių vartotojų naudai.

Siekiant didinti pasinaudojimo gamtinių dujų perdavimo sistema paprastumą ir lankstumą bei skatinti regioninės dujų rinkos plėtrą, nuo 2020 m. jleidimo taškuose perdavimo paslaugų kainos harmonizuotos su kaimyninėje tarifų zonoje, apimančioje Latviją, Estiją ir Suomiją, jleidimo kainomis. Be to, siekiant sudaryti kuo geresnes sąlygas rinkos dalyviams pasinaudoti Lietuvos SGD terminalu ir didinti konkurencinj spaudimą kainoms dujų rinkoje, nuo 2019 m. taikoma 75 proc. nuolaida perdavimo paslaugų kainai Klaipėdos jleidimo taške. Tokia pati kainodara bus taikoma ir 2022 metais.

Vertinant Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos nacionalinių institucijų, atsakingų ministerijų ir perdavimo sistemos operatorių vykdomas diskusijas, planus, siekiant bendros Lietuvos ir FINESTLAT (Latvijos, Estijos ir Suomijos) tarifų zonos sukūrimo, ateityje galimi pokyčiai „Amber Grid“ perdavimo kainų struktūroje,

79

Pažymėtina ir tai, kad, „Energy cells“ – kaip paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus (toliau – PKSO) – veikla PKSO paskyrimo laikotarpiu - iki Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais (iki sinchronizacijos projekto jgyvendinimo pabaigos), jskaitant paslaugų kainas, yra reguliuojama valstybės. „Energy cells“ teiktinos izoliuoto darbo rezervo paslaugos kainą numatoma jtrauktj j „Litgrid“ sisteminių paslaugų kainą. Atitinkamus sprendimus dėl izoliuoto darbo rezervo paslaugos kainos ir jos jtraukimo j „Litgrid“ sisteminių paslaugų kainą VERT, remiantis galiojančiais teisės aktais, turėtų priimti 2022 m. antroje pusėje.

3. VEIKLOS STRATEGIJA IR STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PAŽANGA

3.1. Veiklos strategija

2021 metų liepą patvirtinta „EPSO-G“ strategija 2030“ apibrėžia jmonių grupės viziją, misiją, vertybes, strategines kryptis, tikslus bei numatomus finansinius ir kitus veiklos rodiklius iki 2030 metų. Šie elementai leidžia „EPSO-G“ grupei užtikrinti tvarius bei efektyvius energijos mainus bei jgyvendinti savo misiją identifikuotoms svarbiausioms suinteresuotoms šalims - vartotojams, gamintojams ir tiekėjams, steigėjui, visuomenei bei darbuotojams (vieni kitiems). Strategija buvo parengta atsižvelgiant j raštą dėl valstybės siekiamų tikslų ir keliamų lūkesčių „EPSO-G”, kuriam pritarta 2021 m. gegužės 3 d. Energetikos ministro jsakymu.

„EPSO-G“ turi esminj vaidmenj užtikrinant sklandų ir patikimą Lietuvos perėjimą prie didelius kiekius AEI integruojančios energetikos sistemos, jgalinant sektoriaus dekarbonizaciją, inicijuojant sistemų susiejimo projektus bei palengvinant klimatui neutralios energijos mainus. „EPSO-G“ veikla suvokiama per platformos verslo modelj, kurio esminiai bruožai yra šie: jgalinamos vertę kuriančios sąveikos tarp tiekėjų ir vartotojų; atvira, dalyvavimą skatinanti infrastruktūra toms sąveikoms bei bendros taisyklės. Taigi savo veikla Grupė kuria tvarią, skaidrią, vienodais standartais paremtą ekosistemą, palengvinančią mainus tarp gamintojų, tiekėjų ir vartotojų, bei kuriančią vertę visuomenei per tvarios energijos pasirinkimų jgalinimą bei indėlj kuriant šalies konkurencingumą.

EPSO-G misija - jgalinti tvarius ir efektyvius energijos mainus. Siekiant jgyvendinti misiją, EPSO-G jsipareigoja:

• Vartotojams – vystyti patikimą ir skaidrią platformą, teikiančią plačias energijos jsigijimo galimybes už konkurencingą kainą;

• Gamintojams ir tiekėjams - vystyti patikimą ir skaidrią platformą, kurioje paprasta ir greita realizuoti energijos

produktus likvidžioje rinkoje;

• Steigėjui - užtikrinti subalansuotą ir integruotą energijos mainų sistemą;

• Visuomenei – skatinti klimatui neutralius energijos pasirinkimus, siekiant ilgalaikio Lietuvos ekonominio konkurencingumo;

• Vieni kitiems – kurti atvirą ir pažangią komandą, gyvenančią ateities energetika.

„EPSO-G“ vizija - jgalinsime Lietuvos energetikos sektoriaus saugumą, integraciją, transformaciją. Atitinkamai, suformuluotos vizijos jgyvendinimo kryptys iki 2030 metų:

• Vartotojams – sukurta j vartotojų poreikius orientuota organizacija, kurianti naujas galimybes;

• Gamintojams ir tiekėjams – išvystyta likvidi regioninė rinka ir investicijoms j energijos gamybą patraukli infrastruktūra;

• Steigėjui – integruotas Lietuvos energetikos sistemos vystymas;

• Visuomenei – kryptingai mažėjantis veiklos poveikis aplinkai ir energijos sistemos, pritaikytos energetikos

sektoriaus dekarbonizacijai;

• Vieni kitiems – pripažinti ateities energetikos lyderiai regione.

3.2. Strategijos jgyvendinimo pažanga

Vartotojams – sukurta j vartotojų poreikius orientuota organizacija, kurianti naujas galimybes.

Klientų pasitenkinimo didinimas yra vienas iš „EPSO-G“ grupės strateginių tikslų, prisidedančių prie sklandaus „EPSO-G“ strategijos jgyvendinimo, siekiant sukurti j vartotojų poreikius orientuotą organizaciją. Grupės mastu klientų pasitenkinimo tyrimai pagal vieningą metodologiją buvo atlikti pirmą kartą 2021 metų lapkričio – gruodžio mėnesiais. Tyrimuose dalyvavo 221 klientas, besinaudojantis bendrovių „Amber Grid“, „Baltpool“, „GET Baltic“, „Litgrid“ ir „Tetas“ paslaugomis. Naudojant GCSI ir NPS metodikas buvo analizuojamas „EPSO-G“ grupės jmonių klientų pasitenkinimas teikiamomis paslaugomis, jų atitikimas klientų lūkesčiams bei noras rekomenduoti šias paslaugas kitiems. Grupės jmonių indeksai pagal GCSI metodiką varijavo nuo 75 iki 88, tuo tarpu Grupės strategijoje keliamas ilgalaikis tikslas užtikrinti, kad klientų pasitenkinimo indeksas grupės bendrovėse būtų ≥80, t.y. jmonių rezultatai patektų tarp rinkos lyderių.

Strategijoje keliamas tikslas sukurti bendrą Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos gamtinių dujų perdavimo tarifų zoną iki 2025 m. konkurencingoms gamtinių dujų kainoms užtikrinti. Tikimasi, kad ženklios naudos Lietuvos ir visam Rytų Baltijos regionui suteiks ir GIPL taško komercinio panaudojimo galimybių nuoseklus išplėtimas.

Dėl Lietuvos prisijungimo prie kaimyninės tarifų zonos, apimančios Latviją, Estiją ir Suomiją (FINESTLAT tarifų zona) ir taikytinų Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos integravimosi priemonių 2021 m. aktyviai tęstos diskusijos su regioniniais partneriais. Siekiant Lietuvai prisijungti prie FINESLAT tarifų zonos visoms šalims naudingomis ir subalansuotomis sąlygomis, kartu su kitais operatoriais 2021 m. buvo parengta alternatyvų analizė dėl galimo kaštų kompensavimo tarp perdavimo sistemų operatorių mechanizmo (angl. Inter-TSO Compensation (ITC) Mechanism). Baltijos šalys ir Suomija toliau derins pozicijas dėl tolesnės rinkos integracijos. 2022 metais numatoma skelbti viešą konsultaciją dėl bendros tarifų zonos sukūrimo ir ITC mechanizmo jdiegimo. Raxxx xompromisinj sprendimą, Lietuva prisijungtų prie FINESTLAT tarifų zonos nuo 2023-2024 m.

Atsižvelgiant j vartotojų poreikius rinktis vartojamą energiją, tame tarpe pagamintą iš AEI, svarbu sukurti plačias galimybes prekybai energijos kilmės sertifikatais. Elektros ir dujų, pagamintų iš AEI, nacionalinius kilmės garantijų registrus administruoja atitinkamai „Litgrid“ ir „Amber Grid“. Siekta, kad 2021 m. būtų sukurta efektyvi ir patikima elektros energijos kilmės sertifikatų sistema, 2022 m. - sukurtos galimybės prekiauti biometano kilmės garantijomis tarp LT-LV-EE-FI. Pastarosios priemonės jgyvendinimas Baltijos šalių ir Suomijos PSO sprendimu laikinai sustabdytas. Dėl Estijoje inicijuotų teisės aktų pakeitimų bei vėluojančių teisės aktų, susijusių su kilmės garantijų veikla, priėmimo Latvijoje bei Suomijoje, galimybės prekiauti biometano kilmės garantijomis (su tvarumo sertifikatais) tarp Baltijos šalių ir Suomijos nusikels j 2022 m. pabaigą ar 2023 m. Tuo tarpu Nacionalinės dujų, pagamintų iš AEI (jskaitant vandenilj), kilmės garantijų sistemos integravimas j regioninę ir kuriamą Europinę sistemą 2021 m. vyko pagal REGATRACE projekte numatytus terminus.

Grupė skiria didelj dėmesj pasiruošimui atverti rinkai reikšmingus duomenis bei skaitmenizacijos brandos didinimui. 2021 m. pradėtas Grupės jmonių duomenų valdysenos, duomenų analitikos ir atvirų duomenų projektas kaip pirmas žingsnis link duomenimis grjstos organizacijų grupės – atitinkamos kultūros ir ekosistemos, kur leis pilnai išnaudoti ir j Grupės veiklą integruoti duomenis, analitiką ir jais remiantis priimti geriausius veiklos sprendimus.

Grupės paslaugų kuriama vertė ir plečiamos galimybės rinktis iš daugiau šaltinių (pvz. dujų rinkos regioninė integracija, jgyvendinus GIPL), tiekėjų, paslaugų (pvz., dujų perdavimo sistemos pritaikymas vandenilio transportavimui, prekyba energijos kilmės sertifikatais, elektros infrastruktūros parengimas geležinkelių elektrifikacijai, elektros vartotojų sistemų prijungimo spartinimas) prisidės prie gyventojų gerovės, klimatui neutralios energetikos sistemos kūrimo, o kartu (per konkurencingas energijos kainas) ir šalies ūkio konkurencingumo didinimo.

Gamintojams ir tiekėjams: išvystyta likvidi regioninė rinka ir investicijoms j energijos gamybą patraukli infrastruktūra

Strategijos laikotarpiu, per ateinantj dešimtmetj, bus siekiama išlaikyti aukštą perdavimo sistemų patikimumą bei skaitmenizuoti technologinj turtą. Tai aktualu visiems platformos dalyviams – identifikuotoms svarbiausioms suinteresuotosioms šalims. Atitinkamai, strateginiais KPI laikome VERT kasmet nustatomus perdavimo patikimumo rodiklius. Elektros sektoriuje AIT (vidutinė elektros energijos perdavimo nutraukimo trukmė minutėmis) ir ENS (perdavimo tinklu neperduotos elektros energijos kiekis, kWh) rodikliai 2021 metais neviršijo priimtinų reikšmių. Dujų sektoriuje 2021 metais nebuvo neplanuotų nutraukimų dėl operatoriaus atsakomybės.

Strategijos laikotarpiu aktualu efektyvinti ilgalaikj sistemų plėtros planavimą, siekiant mažinti perdavimo tinklų pralaidumų apribojimus, užtikrinant efektyvų tarptautinių jungčių, vidaus tinklo plėtros projektų jgyvendinimą bei naujų generuojančių šaltinių ir naujų vartotojų prijungimą.

NENS kuriama ambicinga vizija – iki 2030 metų 45 proc. elektros energijos galutiniame suvartojime turi sudaryti AEI.

„Litgrid“ vertinimu, plečiant atsinaujinančius energijos išteklius, siekiant ambicingesnių AEI plėtros tikslų, 2030 metais AEI dalis suvartojime gali siekti ir iki 90 proc. Todėl itin daug dėmesio 2021 metais buvo skiriama jvertinti tinklo gebėjimui prisitaikyti atsinaujinančių energetikos šaltinių integracijai bei energijos kaupimo technologijų diegimui bei užtikrinti, kad energijos perdavimo sistema būtų parengta iki 5 GW sausumos AEI ir jūrinio vėjo integracijai iki 2030 m. Prie sklandesnės AEI integracijos prisidės ir 200 MW energijos kaupimo sistemos projektas, kuris bus užbaigtas 2022 m., kurio pagrindinis tikslas veiklos pradžioje - užtikrinti elektros energetikos sistemos nacionalinj saugumą, o vėlesniame etape, po 2025 m., teikti lankstumo paslaugas.

Visuomenei: kryptingai mažėjantis veiklos poveikis aplinkai ir energijos sistemos, pritaikytos energetikos sektoriaus dekarbonizacijai

Grupės siekis – iki 2030 m. 2/3 sumažinti veiklų poveikj aplinkai. 2021 m. pradėtas EPSO-G grupės jmonių veiklų poveikio aplinkai vertinimas, tame tarpe ŠESD inventorizacija, kadangi iki šiol Grupės veiklų poveikis aplinkai nebuvo sistemingai matuotas. 2021 m. visose projekte dalyvaujančiose bendrovėse užbaigta ŠESD inventorizacija bei grupės mastu pateikta tarpinė ŠESD inventorizacijos ataskaita, nustatyti pagrindiniai CO2 emisijų šaltiniai kiekvienos jmonės veikloje. 2022 m. bus atlikti likusių aplinkosauginių poveikių skaičiavimai bei apsibrėžtos veiksmų kryptys, parengti poveikių mažinimo veiksmų planai. Priemonių, mažinančių grupės veiklų daromą poveikj klimatui (tokių kaip žaliųjų pirkimų vykdymas, AEI varomas transporto parkas), sąrašas bus kasmet atnaujinamas ir plečiamas. Taip pat toliau bus vystomas dialogas su reguliatoriumi dėl palankios klimato neutralumui sprendimams aplinkos sukūrimo.

Vertiname, kad Grupės jmonės atlieka svarbų vaidmenj jgalinant sklandžią Lietuvos energetikos sektoriaus transformaciją j „žaliąja“ energetika grjstą sistemą. Suvaldyti AEI integraciją užtikrinant sistemos stabilumą yra svarbus iššūkis, kuriam Grupė ruošiasi identifikavusi prioritetines reikalingų jgyti naujų kompetencijų sritis bei rengdamasi integruoti ženklius kiekius jūrinio vėjo, plėtoti kilmės garantijų sistemas, palengvinančias energijos iš AEI mainus, prijungti biometano ir vandenilio gamintojus. Bus siekiama Lietuvos dujų perdavimo sistemos pritaikymo vandenilio transportavimui, kas yra strategiškai svarbus ir kompleksiškas uždavinys atsižvelgiant j ES vandenilio strategiją bei Energijos sistemų integracijos strategiją. Šalia techninio parengtumo bei dujų kokybės reikalavimų pritaikymo svarbus reguliacinės aplinkos pokyčių, būtinų žaliojo vandenilio integravimui, sukūrimas bei bendradarbiavimo vandenilio tematika skatinimas regione. Atitinkamai, 2021 metais pradėtos rengti nacionalinės vandenilio technologijos plėtros Lietuvoje gairės iki 2050 metų; kartu su Baltijos šalių ir Suomijos dujų perdavimo sistemos operatoriais pradėtas rengti techninių vandenilio transportavimo galimybių tyrimų ir plėtros planas; tęsti darbai jgyvendinant demonstracinj „žalio“ vandenilio jmaišymo j dujų tinklus projektą.

Vieni kitiems : pripažinti ateities energetikos lyderiai regione

„EPSO-G“ grupės jmonėse dirba daug aukštos kvalifikacijos darbuotojų, sukaupta plataus masto ir tarptautinių projektų praktinė patirtis (angl. know-how). Plėtojant tvarią darbdavio ir darbuotojo partnerystę, siekiama stiprinti ir toliau brandinti jmonių valdymo ir energetikos kompetencijas, kurios bus svarbios strateginiams tikslams, susijusiems su NENS numatytų strateginių projektų jgyvendinimu, dekarbonizacija, tarpsektorine energijos sistemų integracija, pasiekti bei išlikti konkurencingais, siekiant reikšmingo grupės pajamų dalies iš nereguliuojamų veiklų ir užsienio rinkų padidinimo.

2021 metais grupėje pradėtas kompetencijų modelių atnaujinimas – Grupės jmonės patobulino kompetencijų modelius, sudarytus iš bendrųjų ir vadovavimo kompetencijų, taip pat buvo pasirinktos prioritetinės sritys „Amber Grid“ ir „Litgrid“ funkcinių kompetencijų modelių parengimui. Be to, Grupės mastu inicijuota darbdavio jvaizdžio gerinimo programa bei nustatytos darbdavio jvaizdžio gerinimo kryptys.

Grupei keliamas tikslas pajamų struktūroje padidinti pajamų iš nereguliuojamų veiklų ir užsienio rinkų proc. - 2021 m.

šis rodiklis siekė 10,5 proc. ir buvo kiek mažesnis nei planuota (11 proc.). Steigėjui: integruotas visos Lietuvos energetikos sistemos vystymas

Grupės strategijoje akcentuojama būtinybė sudaryti palankias sąlygas žaliosios energetikos gamintojų prijungimui prie grupės valdomos infrastruktūros – parengti sistemą biometano ir vandenilio maišymui, pritaikyti elektros perdavimo sistemą tolimesnei jūros ir sausumos vėjo, saulės energetikos plėtrai.

Be to, svarbus skirtingų sektorių integracijos skatinimo aspektas, taip siekiant optimalaus sistemos subalansavimo. Kartu su partneriais inicijuoti bandomieji demonstraciniai projektai, integruojant elektros ir centralizuoto šilumos tiekimo sektorius (power-to-heat) bei siekiant prijungti prie perdavimo sistemos vandenilio gamintoją (bandomojoje aplinkoje) (power-to-gas). Toks skirtingų ekonomikos sektorių bendradarbiavimas energetikoje tiek šalies viduje, tiek regione leis optimaliai panaudoti turimą infrastruktūrą, sumažins poreikj ateityje riboti AEI energiją ir padidins bendrą sistemos efektyvumą.

3.3 Veiklos ir finansiniai tikslai

Remiantis akcininko lūkesčių laiške nurodytomis ir strategijoje patvirtintomis kryptimis, „EPSO-G“ valdyba valdymo bendrovei iškėlė šiuos 2021 metų veiklos tikslus.

Nr.	Metinis tikslas	Siektinas rodiklio dydis	Tikslo svoris (%)
1.	Grupės jmonių strateginių projektų jgyvendinimo valdymas	1) Įgyvendintas LitPol Link išplėtimo projektas - rodiklio svoris 25%; 2) Pasirašyta sutartis dėl kompensatorių pirkimo - rodiklio svoris 25%; 3) Sinchronizacijos su KET programos projektų nurodytų gairių ir užbaigimų vykdymas laiku - rodiklio svoris 20 %; 4) GIPL projekto nurodytų gairių ir užbaigimo vykdymas laiku - rodiklio svoris 10 %; 5) 200 MW energijos kaupimo sistemos projekto nurodytų gairių ir užbaigimo vykdymas laiku - rodiklio svoris 20%.	40%
2.	LR elektros energetikos sistemos patikimo veikimo stiprinimas	Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos avarinio prijungimo prie Lenkijos Respublikos elektros tinklų darbui sinchroniniu režimu projekto jgyvendinimas (avarinės pagalbos per sinchroninę jungtj su Lenkija bandymas) bei pateikti pasiūlymai dėl LEES vystymosi integruoto plano	15%
3.	Pagal kompetenciją užtikrintas elektros energijos iš nesaugios Astravo atominės elektrinės nepatekimas	1) Sukurtas elektros energijos, patenkančios iš trečiųjų šalių, prekybos ir pralaidumų nustatymo teisinis reguliavimas, užtikrinantis Būtinųjų priemonių jstatymo jgyvendinimą siekiant, kad Baltijos šalyse nebūtų prekiaujama Baltarusijoje pagaminta elektros energija bei nebūtų finansuojama Astravo atominės elektrinės veikla. (II ketv.) - rodiklio svoris 70%; 2) Išanalizuotos galimybės, parengti sprendiniai ir veiksmų planas dėl elektros energijos pralaidumo iš Baltarusijos j Lietuvą nuoseklaus mažinimo iki 2025 m. (II ketv.) - rodiklio svoris 30%.	15%

4.	Valdymo bendrovės vertės didinimas	1) Iki liepos 2 d. peržiūrėti ir identifikuoti Valdymo bendrovės vertę didinantys pamatuojami rodikliai, susiję su: i) Grupės strategijos 2030 jgyvendinimo pažanga; ii) Korporatyvinio modelio peržiūra; iii) Valdymo bendrovės ir Grupės tikslų formulavimo ir kaskadavimo sistema; iv) Grupės kompetencijų centro apibrėžimu - rodiklio svoris 34%; 2) Sutarta apimtimi jgyvendinti pagal pirmą punktą išgryninti tikslai ir rodikliai – rodiklio svoris 66%.	20%
5.	Fizinio barjero su Baltarusija jrengimo projekto jgyvendinimas numatyta apimtimi	1) 2 DALIS 397 km – Pasirašyti sutartis su gen. rangovais iki gruodžio 1 d. ir pradėti darbus iki gruodžio 31 d. - rodiklio svoris 40%. 2) Iki 2021-12-31 d. jrengti koncertinos prizmę Druskininkų, Adutiškio, Barausko, Kabelių ir Kapčiamiesčio PU - rodiklio svoris 60%.	10%

Už nustatytų tikslų jgyvendinimą EPSO-G generalinis direktorius yra atskaitingas valdybai. Bendrovei keliami veiklos finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra tapatūs EPSO-G generalinio direktoriaus tikslams.

Valdymo bendrovės valdyba kiekvienais metais atlieka tikslų pasiekimo jvertinimą. Jo rezultatas lemia kintamos atlygio dalies dydj, neviršijantj atlygio politikoje nustatytos proporcijos.

EPSO-G valdymo bendrovei iškelti tikslai, valdybos vertinimu, 2021 m. buvo jvykdyti 93,4 proc.

3.4 Reikšmingų infrastruktūros projektų santrauka

3.4.1. Elektros energetikos sistemos parengimas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos

tinklais

Pagrindinis Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais tikslas yra iki 2025 m. pritaikyti Europos Sąjungos teisinę bazę elektros rinkos, elektros sistemos valdymo ir plėtros srityse, bei eliminuoti politizuojamą ir diskriminuojančią sistemos valdymo praktiką. Baltijos šalių sinchroninis darbas su KET yra svarbus politiniais ir techniniais aspektais: sistemos valdymas pagal nediskriminuojančius, su kitais PSO suderintus principus, atitinkančius ES trečiojo energetikos dokumentų paketo reikalavimus; lygiavertės konkurencijos su trečiosiomis šalimis elektros rinkoje galimybės; sąlygos prekiauti ir užsitikrinti elektros energijos rezervus bendroje Europos rinkoje; decentralizuotas, pagal elektrinių technologines galimybes vykdomas dažnio reguliavimas, kuris užtikrins didesnj Baltijos šalių EES savarankiškumą.

Sinchroniškas darbas su kontinentinės Europos elektros tinklais užtikrins:

• energetikos sistemų patikimą darbą ir saugų elektros perdavimą;

• tarpusavyje derinamus veiksmus prižiūrint jrenginius ir planuojant tinklo plėtrą;

• bendras energetikos sistemų valdymo taisykles ‒ tinklų kodeksus, kurie vienodai bus taikomi visose Europos Sąjungos valstybėse;

• elektros prieinamumą iš Vakarų Europos energetikos sistemų.

Pabrėžiant integracijos su žemyninės Europos elektros perdavimo sistema svarbą, 2020 m. balandžio 14 d. LR Vyriausybė jsteigė specialią elektros tinklų sinchronizavimo projektui skirtą komisiją, kuri užtikrina darbų koordinavimą aukščiausiu lygiu. Komisijai vadovauja šalies ministras pirmininkas. Jos darbe dalyvauja energetikos, aplinkos, finansų, užsienio reikalų ir žemės ūkio ministrai, taip pat „Litgrid“ ir „EPSO-G“ vadovai.

2020 metais Sexxxx xriėmė Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais jstatymo pakeitimą, kuriuo sinchronizavimo su Europos elektros tinklais projektui nustatė specialiuosius saugumo reikalavimus. Jie skirti efektyviai valdyti galimas rizikas ir sklandžiai jgyvendinti elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais infrastruktūros projektus.

Įstatymu numatyta pareiga perdavimo sistemos operatoriui „Litgrid” užtikrinti perdavimo sistemos stabilumo, saugumo, patikimumo, konfidencialios informacijos apsaugos, rangovų atitikties nacionalinio saugumo interesams, kibernetinės saugos ir jrenginių saugumo reikalavimus.

Bendradarbiavimas su Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemų operatoriais:

Sinchronizacijos su KET programos sklandus jgyvendinimas yra glaudžiai susijęs ir priklauso nuo tarptautinio

bendradarbiavimo ir veiksmų derinimo su regiono partnerėmis, ypač su Latvija, Estija, Lenkija bei Švedija. 2021 m. „Litgrid“ aktyviai tęsė šj bendradarbiavimą trimis kryptimis:

Sinchronizacijos programų koordinavimas:

• 2021 m. kovo 5 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas dėl sistemos valdymo sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos elektros perdavimo sistemų operatorių dėl izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo.

• 2021 m. kovo 30 d. Baltijos elektros perdavimo sistemų operatoriai pasirašė paslaugų teikimo sutartj su kontinentinės Europos perdavimo sistemų operatorių konsorciumu dėl 5 tyrimų, kurių tikslas – pateikti rekomendacijas kaip užtikrinti saugų ir stabilų Baltijos šalių veikimą kontinentinės Europos sinchroninėje zonoje nuo 2025 m.

• 2021 m. spalio 29 d. buvo pasirašytas avarinės pagalbos bandymo susitarimas tarp Litgrid ir PSE.

• 2021 m. gruodžio 21 d. buvo sudarytas susitarimas su Švedijos PSO dėl aktyviosios galios rezervo izoliuoto

darbo metu.

Bendrų projektų jgyvendinimas:

Techninis Baltijos šalių sistemų sinchronizavimo scenarijus numato, kad sinchronizacija su KET vyks esama jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ nutiesiant naują jūrinj kabelj tarp šių valstybių. Šj scenarijų 2018 m. rugsėjo 14 d. patvirtino Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė. Tinklų sinchronizavimo procesą prižiūri Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninė grupė, o projektą „Harmony Link“ jgyvendina „PSE“ ir „Litgrid“.

Planuojamas „Harmony Link“ jungties galingumas 700 MW, ilgis – maždaug 330 km. Įgyvendinant šj bendrą su PSE „Harmony Link“ projektą 2021 metais buvo padaryta pažanga:

• gautas leidimas ir atlikti jūros dugno tyrimo darbai Švedijos išskirtinėje ekonominėje zonoje;

• jsigytas sklypas Darbėnų pastotės statybai;

• 2021 m. gegužės 31 d. patvirtinta kabelio techninė specifikacija, pirkimo strategija;

• 2021 m. liepos 9 d. paskelbtas aukštos jtampos nuolatinės srovės keitiklių gamybos ir jrengimo pirkimas, organizuojamas Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus PSE;

• 2021 m. rugpjūčio 10 d. paskelbtas kabelio projektavimo, gamybos ir jrengimo darbų pirkimas;

• 2021 m. rugpjūčio 17 d. buvo pabaigtas „Harmony Link jungties statyba“ projekto jūros dugno tyrimo pagrindinis etapas, patvirtinta tyrimo ataskaita;

• 2021 m. rugsėjo 14 d. buvo patvirtintas „Harmony Link jungties statyba“ ir „Darbėnų 330 kV skirstyklos“ statybos inžinerinės infrastruktūros vystymo planas;

• pradėta rengti dokumentacija užsakovų atstovo darbų pirkimui, kurj organizuoja Lenkijos perdavimo sistemos

operatoriaus PSE.

Programos finansavimas:

2021 m. spalio mėnesj „Litgrid“ kartu su PSE (Lenkija), AST (Latvija) ir Elering (Estija) pateikė paraišką Baltijos Sinchronizacijos projekto III etapo jgyvendinimo finansavimui iš Europos Infrastruktūros tinklų priemonės (EITP, CEF – Connecting Europe Facility).

2022 m. sausio 26 d. Europos Sąjungos infrastruktūros tinklų fondo „Connecting Europe Facility“ (CEF) koordinacinis komitetas aukščiausiais balais jvertino bendrą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių paraišką.

Keturios valstybės siekė investicijų projektams, kurių bendra vertė sudaro 238 mln. eurų, iš kurių CEF parama kompensuotų maksimalią galimą kompensuoti sumą – 170 mln. eurų. Lietuvos projektų vertė yra 41 mln. eurų, Latvijos

– 49 mln. eurų, Estijos – 37 mln. eurų, Lenkijos – 111 mln. eurų. Lėšos būtų skiriamos tinklo atnaujinimui, dažnio valdymo jrangai ir informacinių sistemų projektams.

Lietuvos dalies finansavimas numatytas keturiems „Litgrid“ projektams – Darbėnų pastotės statybai, pasienyje su Latvija esančios 330 kV elektros perdavimo oro perdavimo linijos Klaipėda-Grobinė rekonstrukcijai, elektros perdavimo sistemos informacinių technologijų sistemoms ir Lietuvos-Švedijos elektros jungties „NordBalt“ informacinių technologijų sistemoms. Sutartj dėl III etapo finansavimo EITP lėšomis planuojama suderinti ir pasirašyti per 2022 m. pirmąjj pusmetj.

Investicijos:

Bendra sinchronizacijos su KET projekto investicijų vertė, trims Baltijos šalims - iki 1 650 mln. Eurų. Šis projektas yra jtrauktas j Europos Komisijos Bendrojo intereso projektų sąrašą. Projektas yra jgyvendinamas atskirais finansavimo etapais.

• Bendra trijų Baltijos šalių pirmojo finansavimo etapo investicijų vertė siekia 430,4 mln. eurų, iš jų 166,33 mln. eurų - Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui. 2019 m. pirmajam investicijų etapui ES Lietuvai skyrė 124,7 mln. eurų, arba 75 proc. reikiamos sumos iš Europos tinklų infrastruktūros priemonės.

• Bendra Baltijos šalių ir Lenkijos antrojo finansavimo etapo jgyvendinimo investicijų vertė siekia 959,6 mln. eurų, iš jų 400,6 mln. eurų Lietuvai tenkanti investicijų dalis. Šio darbų etapo investicijų vertė yra didžiausia dėl numatomos jūrinės jungties „Harmony link“ statybos ir numatomų statyti sinchroninių kompensatorių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. 2020 m. gruodžio mėn. pasirašytoje paramos sutartyje Lietuvai skirta 300,45 mln. eurų parama.

• Be to, 2019 m. su EK buvo pasirašyta sutartis dėl Sinchronizacijos projekto II etapo parengiamųjų darbų finansavimo. Lenkijos ir Lietuvos bendros investicijos pagal šią sutartj sudaro 20,58 mln. eurų, tame tarpe Lietuvos investicijos – 8,12 mln. eurų. Iš CEF bus finansuojama 50 proc. investicijų, kas sudaro 10,29 mln. eurų abiem šalims ir 4,06 mln. eurų – Lietuvai.

Valstybinės svarbos projektų jgyvendinimo pažanga

Sinchronizacijos su KET tikslo jgyvendinimui 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 918 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planą (toliau – Sinchronizacijos projekto veiksmų ir priemonių planas arba VPP) ir jpareigojo „Litgrid“, kaip Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorių, jgyvendinti šj planą glaudžiai bendradarbiaujant su Baltijos šalių bei Lenkijos operatoriais ir prižiūrint Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijai.

Visi VPP veiksmai ir priemonės, kurių jgyvendinimo terminai buvo numatyti 2021 m. buvo jvykdyti (25 veiksmai), išskyrus projekto antrojo etapo antros dalies projektų ir darbų dalinio finansavimo Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) finansinės paramos lėšomis užtikrinimą, kuriam LR Vyriausybė patvirtino atnaujintą baigimo terminą – 2022 m. III ketvirtis. Papildomai per 2021 metus užbaigtas vienas veiksmas, kurio jgyvendinimo terminas numatytas 2022 m.2021 m. buvo jgyvendinti du sinchronizacijos programai svarbūs projektai. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo jgyvendinti penki iš 14 programoje numatytų projektų.

LitPol Link jungties išplėtimas. „LitPol Link jungties išplėtimas“ yra vienas iš kertinių projektų Sinchronizacijos programai ir ypač – avarinio prisijungimo sinchroniniu režimu prie Lenkijos elektros tinklų galimybei užtikrinti. 2021 metų gruodžio mėnesj projektas buvo sėkmingai užbaigtas.

„LitPol Link“ jungties išplėtimo projektą sudarė „LitPol Link“ skirstyklos, Alytaus transformatorių pastotės, šalia esančių 330 kV ir 110 kV elektros perdavimo oro linijų rekonstrukcijos. Vienas pagrindinių atnaujintos „LitPol Link“ skirstyklos elementų – trys 600 MVA galios autotransformatoriai. Tai galingiausi tokio tipo jrenginiai Baltijos šalyse. Būtent jie leis vienu dažniu sujungti Baltijos šalių ir kontinentinės Europos elektros tinklus. Bendra „LitPol Link“ išplėtimo projekto vertė – 22,5 mln. eurų, projektas iš dalies finansuojamas iš ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės. Užbaigus statybos darbus ši jungtis gruodžio 4 d. buvo sėkmingai išbandyta atliekant avarinės pagalbos bandymą kartu su Lenkijos operatore PSE tam atvejui, jei dėl nenumatytų priežasčių sinchronizaciją būtų būtina atlikti iki 2025 metų.

Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas ir paruošimas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema. Šj projektą sudarė Ignalinos AE ir Utenos transformatorių pastočių 330 kV ir 110 kV skirstyklų rekonstrukcijos ir Lietuvos elektrinės transformatorių pastotės 330 kV skirstyklos rekonstrukcija perkeliant valdomą šuntinj reaktorių iš Ignalinos AE pastotės j Elektrėnų kompleksą.

Projekto jgyvendinimo metu „Litgrid“ paruošė Ignalinos AE ir Utenos transformatorių pastotes bei su jomis susijusias perdavimo linijas sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Įgyvendintas projektas ne tik priartina valstybę prie strateginio tikslo, bet ir prisideda prie Lietuvos elektros energetikos sistemos efektyvumo ir patikimumo.

Viso projekto vertė yra apie 24 mln. eurų. Projektas iš dalies finansuojamas iš Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo priemonės „Elektros perdavimo sistemos modernizavimas ir plėtra“. Kompleksinis projekto jgyvendinimas leis sutaupyti apie 6 mln. eurų investicijų j elektros perdavimo tinklą ir papildomai apie 0,6 mln. eurų kasmet dėl mažesnių elektros jrenginių eksploatavimo kaštų.

Sinchroninių kompensatorių jgyvendinimas Lietuvos elektros energetikos sistemoje. Šio projekto jgyvendinimo metu Lietuvoje bus pastatytos trys sinchroninių kompensatorių stotys, kurios bus prijungtos prie Telšių, Alytaus ir Neries (Nemenčinė, Vilniaus rajonas) 330 kV transformatorių pastočių.

2021 m. gruodžio 29 d. „Litgrid“ pasirašė sutartj su bendrove „Siemens Energy“, kuri Lietuvoje iki 2024 metų pabaigos jrengs tris sinchroninius kompensatorius, būtinus ruošiantis Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentine Europa. Su tarptautinj pirkimą laimėjusia „Siemens Energy“ sudarytos sinchroninių kompensatorių projektavimo, gamybos ir jrengimo darbų sutarties vertė – 87,4 mln. eurų (be PVM). Bendrovė turės ne tik jrengti sinchroninius kompensatorius, bet ir teikti garantinj aptarnavimą bei atsargines dalis, būtinas užtikrinti sinchroninių kompensatorių patikimą veikimą.

Lygiagrečiai UAB „Tetas“ vykdė darbus dėl pastočių rekonstrukcijos, reikalingos SK jrengti, juos planuojama užbaigti

2022 metais.

Projektų jgyvendinimo kontrolė

„EPSO-G“ grupėje centralizuojant projektų kontrolės sritj, 2021 m. buvo jsteigtos ir užpildytos keturios ePMO projektų vadovų pareigybės (angl. ePMO – enterprise project management office).

Tai leis toliau tobulinti vienodą projektų valdymo kultūrą visose grupės bendrovėse, teikti metodinę pagalbą bendrovių padalinių ir projektų vadovams dėl projektų jgyvendinimo, rizikų ar problemų valdymo bei kitais su šiomis funkcijomis susijusiais klausimais.

EPSO-G ePMO projektų vadovų funkcijos:

• centralizuota projektų portfelių, programų ir projektų jgyvendinimo kontrolė bei atitikimo galiojantiems

procesams patikra;

• projektų jgyvendinimo rodiklių duomenų surinkimas, projektų ir jų portfelių ataskaitų parengimas ir

pristatymas vadovybei;

• efektyvių projektų valdymo ir kontrolės metodų, procedūrų ir jrankių kūrimas, pažangiausių projektų valdymo praktikų Grupėje diegimas;

• Grupės darbuotojų konsultavimas.

Projektų jgyvendinimo statusas 2021 m. gruodžio 31 d.:

3.4.2. Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL

Šiuo projektu siekiama integruoti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas j bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą. „Amber Grid“ jgyvendina dujotiekio projekto dalj Lietuvos teritorijoje, o Lenkijos Respublikos teritorijoje - Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM S.A.

Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) - tai gamtinių dujų infrastruktūra, sujungsianti Lenkijos ir Lietuvos, o tuo pačiu Baltijos šalių bei Suomijos perdavimo sistemas su Europos Sąjungos (ES) sistema.

Europos Komisija GIPL projektą pripažino didelės svarbos dujų tiekimo saugumą užtikrinančiu infrastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetinio saugumo užtikrinimo. „Amber Grid“ GIPL projektą jgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A.

88

GIPL projekto tikslai:

• integruoti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas j bendrą ES dujų rinką,

• diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius,

• padidinti dujų tiekimo saugumą.

Bendras dujotiekio ilgis bus 508 km, iš kurių Lietuvos teritorijoje – 165 km. Sukurti pajėgumai leis Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų ir Suomijos rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.

GIPL projekto nauda:

• integruos Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas j bendrą ES dujų rinką,

• sukurs prieigą prie alternatyvių dujų tiekimo šaltinių, kelių bei sandorio šalių ir padidins dujų rinkos konkurencingumą,

• padidins dujų tiekimo saugumą ir patikimumą – sukuriant tiek papildomus dujų perdavimo pajėgumus, tiek galimybes taikyti ES šalių solidarumo mechanizmus ekstremalios situacijos atveju,

• sudarys sąlygas lanksčiau ir efektyviau panaudoti Lenkijos ir Lietuvos SGD terminalus ir perdavimo tinklus,

• padidins dujų prekybos likvidumą Lenkijos ir Baltijos šalių prekybos zonose, sustiprins jų regioninj vaidmenj. Nuo 2020 m. sausio vykę tarptautinio dujotiekio, jungiančio Lietuvą ir Lenkiją GIPL statybos darbai Lietuvos teritorijoje užbaigti 2021 m. gruodžio 31 d., kai buvo gautas paskutinis GIPL projekto statybos užbaigimo aktas. Lenkijoje statybos darbus planuojama pabaigti per 2022 m. pirmąjj pusmetj.

GIPL statybų metu Lietuvoje buvo nutiestas dujotiekis per devynias savivaldybes nuo Širvintų iki Lazdijų. Projekto rangos darbus jgyvendino jmonių konsorciumas, kurj sudarė UAB „Alvora“ ir UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“. Dujotiekis paklotas po didžiausiomis Lietuvos upėmis Nemunu ir Nerimi, taikant aplinką tausojantj horizontalaus kryptinio gręžimo HDD metodą, atlikti masiniai archeologiniai tyrinėjimai, pastatyta Santakos dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stotis, Lietuvoje jrengtas dujotiekis sujungtas su Lenkijoje paklotu vamzdynu, suvirinant auksinę siūlę valstybių sienų sankirtoje. Visas dujotiekis yra patikrintas maksimalia apkrova ir užpildytas dujomis.

Investicijos:

GIPL projektas finansuojamas „Amber Grid“ bei GAZ-SYSTEM S.A. nuosavomis ir skolintomis lėšomis, ES finansinės paramos pagal Europos Komisijos transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) programą bei Infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Be ES finansinės paramos GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija pagal tarpvalstybinj sąnaudų paskirstymo sprendimą, padengdamos dalj GIPL investicijų Lenkijos teritorijoje. 500 mln. eurų vertės GIPL projekto investicijos Lietuvos pusėje dėl didelės konkurencijos pirkimų konkurse buvo apie 22 mln. eurų mažesnė, palyginti su pradžioje planuotais 136 mln. eurų.

Daugiau informacijos apie GIPL projektą, jo eigą ir naujienas galima rasti „Amber Grid“ interneto tinklapyje.

3.4.3. Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimas

Projektu siekiama padidinti dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumus, užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvesnj infrastruktūros panaudojimą bei geresnę Baltijos šalių dujų rinkų integraciją. Taip pat bus sudarytos geresnės sąlygos naudotis Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla. Projekto vykdytojai – „Amber Grid“ ir Latvijos perdavimo sistemos operatorius AS „Conexus Baltic Grid“.

Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos galimybių studija ir kaštų naudos analizė, kurioje jvertinta regiono rinkos dujų paklausa ir srautų modeliavimas, parodė, kad regiono dujų poreikio ir tiekimo saugumo užtikrinimui, po to, kai bus sukurta kita regiono dujų perdavimo infrastruktūra, t. y. nutiestos dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos (Balticconnector) bei Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) ir kita, tarp Lietuvos ir Latvijos bus reikalingi didesni perdavimo pajėgumai – iki 130,47 GWh per parą Latvijos kryptimi ir iki 119,5 GWh per parą Lietuvos kryptimi.

Įgyvendinus projektą, padidėję dujų perdavimo pajėgumai tarp Lietuvos ir Latvijos bus vertingi ir dėl tuomet jau veiksiančios GIPL jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos.

Jungties pajėgumams padidinti, Lietuvos teritorijoje numatoma padidinti Kiemėnų dujų apskaitos stoties pajėgumus ir pertvarkyti dujotiekj prie Panevėžio kompresorių stoties. Latvijos teritorijoje reikės rekonstruoti dalj magistralinių dujotiekių pietinėje, centrinėje ir vakarinėje šalies dalyse, siekiant padidinti maksimalų projektinj slėgj dujotiekiuose iki 50 bar, ir jrengti naują kompresorių stotj šalia Inčukalnio požeminės dujų saugyklos. Projektą numatoma jgyvendinti iki 2023 m. pabaigos.

Investicijos:

Planuojama projekto investicijų suma – 10,2 mln. Eur, iš jų, Lietuvos teritorijoje – 4,7 mln. Eur.

Svarbūs jvykiai per ataskaitinj laikotarpj:

• užbaigti projektavimo darbai;

• gauti statybą leidžiantys dokumentai abiem rekonstrukcijos projekto dalims;

• paskelbtas rangos darbų pirkimas ir sudaryta laimėtojų eilė rangos darbams atlikti I ir II pirkimo daliai. Sutarčių pasirašymas numatytas 2022 m. pirmąjj ketvirtj, o rangos darbai planuojama, kad truks iki 2023 m. pabaigos.

3.4.4. Lietuvos elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos projektas

Lietuvos elektros energijos kaupimo jrenginių sistema yra būtina siekiant užtikrinti Lietuvos energetikos sistemos saugumą ir galimybę dirbti izoliuotu režimu. Momentinj izoliuoto darbo elektros energijos rezervą Lietuvai iki sinchronizacijos su KET užtikrinsianti energijos kaupiklių sistema po sinchronizacijos bus naudojama iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminamos energijos integracijai.

2021 m. liepos pabaigoje Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskyrė „EPSO-G“ jmonių grupės bendrovę „Energy cells“ momentinj izoliuoto darbo elektros energijos rezervą Lietuvai turinčių užtikrinti kaupimo jrenginių operatore ir patikėjo jai valdyti elektros kaupimo jrenginių sistemą. „Energy cells“ jrengs ir j Lietuvos energetikos sistemą integruos keturių energijos kaupiklių (baterijų) sistemą, kurių bendra suminė galia ir talpa sieks 200 megavatų (MW) ir 200 megavatvalandžių (MWh). Keturis po 50 MW galios ir 50 MWh talpos energijos kaupimo jrenginius „Energy cells“ jdiegs Vilniaus, Šiaulių, Alytaus ir Utenos transformatorių pastotėse. Tai yra didžiausias Baltijos šalyse ir vienas didžiausių tokio tipo projektų Europoje.

Investicijos:

Planuojama projekto investicijų suma – apie 103 mln. Eur, iš kurių didžioji dalis (iki 100 mln. Eur) bus finansuota

Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Svarbūs jvykiai per ataskaitinj laikotarpj:

• 2021 m. sausio mėn. jsteigta specialios paskirties 100 proc. EPSO-G valdoma dukterinė bendrovė „Energy cells“.

• 2021 m. sausio mėn. paskelbtas tarptautinis baterijų energijos kaupimo jrenginių sistemos projektavimo, gamybos, jrengimo Lietuvos EES darbų ir techninio aptarnavimo paslaugų pirkimo konkursas.

• 2021 m. spalio mėn. „Energy cells“ pasirašė sutartj su pirkimą laimėjusiu „Siemens Energy“ ir „Fluence“

konsorciumu.

• 2021 m. lapkričio mėn. – energijos kaupimo jrenginių sistemos projektavimo darbų pradžia.

Energijos kaupimo jrenginių sistemos projektavimo, gamybos, jrengimo darbai bus užbaigti iki 2022 m. pabaigos, o juos užbaigus ketinama pradėti teikti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugą.

3.4.5. Fizinio barjero prie sienos su Baltarusija įrengimas

Baltarusijos režimui pradėjus hibridinę ataką prieš Lietuvą ir j Lietuvą ėmus plūsti nelegaliems migrantams, 2021 metų rugpjūčio 23 dieną Ministrų kabinetas pritarė Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymui pasienyje su Baltarusija jrengti fizinj barjerą. Vyriausybė taip pat nutarė, kad šio Valstybinės reikšmės projekto vykdytojas bus Energetikos ministerijos valdoma jmonių grupė „EPSO-G“.

„EPSO-G“ iki 2022 metų rugsėjo 1 d. prie sienos su Baltarusija jrengs maždaug 500 km ilgio fizinj barjerą. Bendras Lietuvos sienos su Baltarusija ilgis yra 679 kilometrai, daugiau nei 100 kilometrų siena eina upių ir ežerų krantais, kur fizinis barjero jrengimas nenumatytas. Taip pat siena nebus statoma rezervatuose, pelkėtose vietovėse ar kitose dėl sudėtingų gamtos sąlygų nejveikiamose vietose – natūraliame barjere.

Investicijos:

Planuojama projekto investicijų suma – 152 mln. Eur.

Svarbūs jvykiai per ataskaitinj laikotarpj:

• 2021 m. rugpjūčio 23 d. Vyriausybė apsisprendė dėl fizinio barjero jrengimo prie sienos su Baltarusija, jj statyti pavedė „EPSO-G“.

• 2021 m. rugsėjo 10 d. „EPSO-G“ pradėjo konsultaciją su rinkos dalyviais dėl fizinio barjero prie Baltarusijos sienos jrengimo.

• 2021 m. rugsėjo 13 d. Fizinio barjero prie sienos su Baltarusija pirmojo etapo sutartis pasirašyta su „EPSO-G“ grupės jmone UAB „Tetas“.

• 2021 m. rugsėjo 21 d. „EPSO-G“ baigia rinkos konsultacijas dėl fizinio barjero antrojo etapo jrengimo, kitą savaitę bus skelbiamas viešasis pirkimas.

• 2021 m. rugsėjo 29 d. po atliktų rinkos konsultacijų buvo paskelbtas fizinio barjero prie sienos su Baltarusija

antrojo etapo pirkimas.

• 2021 m. lapkričio 29 d. pasirašytos antrojo etapo fizinio barjero prie sienos su Baltarusija jrengimo rangos sutartys su UAB „Tetas“, UAB „Brosta“, UAB „Kauno tiltai“.

• 2021 m. gruodj pasienyje su Baltarusija pradėti fizinio barjero antrojo etapo jrengimo darbai.

3.5. Perdavimo tinklo plėtra

Gerbdamos interesų turėtojų teisę iš anksto jvertinti artimoje aplinkoje plėtojamų projektų poveikj jų ekonominiams ir socialiniams interesams, „EPSO-G“ grupės bendrovės, kurios yra perdavimo sistemų operatoriai, periodiškai atnaujina ir skelbia dešimties metų tinklo plėtros planus.

3.5.1. Elektros energijos perdavimo tinklų plėtros planas

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (LR) Elektros energetikos jstatymu, elektros perdavimo sistemos operatorė (PSO) valdo elektros energijos perdavimo tinklus, užtikrina šių tinklų eksploatavimą, plėtrą, techninę priežiūrą ir jų ilgalaikj pralaidumą pagrjstiems elektros energijos perdavimo poreikiams tenkinti, taip pat atsako už LR elektros energetikos sistemos sujungimą su kitų valstybių elektros energetikos sistemomis, atlieka balansavimą ir elektros energetikos sistemos dispečerinj valdymą ir turi atitinkamą veiklos licenciją.

2021 m. „Litgrid“ atnaujino „Lietuvos elektros energetikos sistemos 400-110 kV tinklų plėtros planą 2021–2030 m.“ Planą VERT suderino 2021 m. spalio 28 d. Plane pateikiamos elektros galios ir energijos vartojimo poreikių, elektrinių (gamybos jrenginių) galių prognozės, elektros sistemos adekvatumo vertinimas, elektros rinkos ir sistemos elektros galių ir energijos balansų prognozė, taip pat informacija apie elektros perdavimo tinklą, jo plėtrą ir atstatymą, diegiamas inovacijas bei numatomas investicijas.

Dešimties metų tinklo plėtros plane numatoma, kad:

• 2021-2030 m. elektros perdavimo tinklo vystymui gali reikėti apie 1,35 mlrd. eurų. Maždaug pusę planuojamų investicijų bus skirtos strateginių valstybės projektų jgyvendinimui. Kitą pusę (apie 52 proc.) numatomų investicijų ketinama skirti tinklo efektyviai plėtrai ir sistemingam atnaujinimui, fizinei ir informacinei saugai, informacinių sistemų plėtrai, taip pat tyrimams ir inovacijoms;

• ruošiantis prisijungimui prie Europos, bus užbaigti su sinchronizacija susiję projektai: jūrinė elektros jungtis su Lenkija „Harmony Link“ statyba, bus dar nutiesta ir rekonstruota apie 430 km vidinių elektros perdavimo linijų, jrengtos dvi naujos 330 kV skirstyklos, jrengti nauji sinchroniniai kompensatoriai bei EES dažnio stabilumo vertinimo ir automatinio generacijos valdymo sistemos;

• be tinklo vystymo prisijungimui prie Europos, „Litgrid“ planuoja nutiesti 84 km naujų linijų siekiant užtikrinti elektros tinklo patikimumą, taip pat planuojama 2021–2030 m. baigti, vykdyti toliau ar pradėti vykdyti apie 118 vnt. 330-110 kV pastočių rekonstravimus;

• nepaisant COVID-19 pandemijos sukelto trumpalaikio elektros vartojimo sumažėjimo, prognozuojama, kad galutinis elektros energijos suvartojimas per ateinantj dešimtmetj augs vidutiniškai po 1,9 proc. kasmet ir 2030 metais sieks 13,7 TWh (2021 m. – 11,97 TWh). Elektros energijos vartojimui didžiausios jtakos turės bendros ekonomikos tendencijos, didėjantis elektros energijos sunaudojimo efektyvumas, elektra varomų automobilių ir šilumos siurblių skaičius, geležinkelių elektrifikacija;

• elektromobilių skaičius 2030 m. šalyje gali viršyti 230 tūkst. ir jie naudos apie 507 mln. kWh per metus. Palyginti, 2020 m. pabaigoje elektromobilių Lietuvoje buvo maždaug 2,5 tūkst. „Litgrid“ skaičiuoja, kad perdavimo sistemai problemų nekiltų ir jei elektromobilių skaičius šalyje būtų didesnis nei prognozuojama – perdavimo sistema tam bus paruošta;

• itin daug dėmesio skiriama jvertinti tinklo gebėjimui prisitaikyti atsinaujinančių energetikos šaltinių integracijai bei energijos kaupimo technologijų diegimui. 2021 m. pabaigoje Vilniaus transformatorių pastotėje buvo jrengta bandomoji 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistema. Taip bus patikrintos baterijų kaupimo sistemų panaudojimo galimybės realiomis Lietuvos elektros energetikos sistemos sąlygomis. Gauti rezultatai ir žinios padės „Litgrid“ ugdyti kompetencijas ir diegti energijos kaupiklius bei apibrėžti baterijų galimas teikti papildomas paslaugas;

• plečiant atsinaujinančius energijos išteklius, planuojama, kad siekiant ambicingesnių AEI plėtros tikslų, 2030

m AEI dalis suvartojime gali siekti ir iki 90 proc.

• prisidedant prie žaliosios energijos politikos tikslų jgyvendinimo, planuojama išnaudoti Baltijos jūros regioninj bendradarbiavimą, plėtojant jūrinę vėjo energiją ir tarptautinj elektros perdavimą. Todėl ateityje „Litgrid“ skirs ypatingą dėmesj jūros vėjo elektrinių prijungimui prie sausumos perdavimo tinklo.

„Litgrid“ 10 metų elektros perdavimo tinklo plėtros planas yra skelbiamas bendrovės svetainėje

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxx-xxxxxx/xxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxx-00-xxxx-xxxxxxx-xxxxxx-/0000.

3.5.2 Gamtinių dujų perdavimo tinklo plėtros planas

Vadovaudamasi Gamtinių dujų jstatymo nuostatomis, „Amber Grid” kas dvejus metus rengia perdavimo sistemos operatoriaus 10 metų tinklo plėtros planą. 2020 m. birželio mėn. „Xxxxx Xxxx“ parengė ir pateikė VERT dešimties metų (2020–2029 m.) tinklo plėtros planą (kurj VERT suderino 2020 m. spalio 1 d.). Jame numatoma investicijų vertė j dujų perdavimo sistemos plėtros projektus per artimiausią dešimtmetj sudaro 229,15 mln. Eur (jskaitant 2021 m. baigtą vykdyti GIPL projektą Lietuvos teritorijoje, taip pat tęstinių investicijų dalj, atlikta iki 2020 m.). Prognozuojama, kad per ateinančius dešimt metų Lietuvoje suvartojamų dujų kiekiai neženkliai didės, 2022 m. atsiras galimybė transportuoti dujas naujomis kryptimis – dujotiekiu tarp Lenkijos ir Lietuvos. Taip pat tinklo plėtros plane numatytos pagrindinės perdavimo sistemos vystymo kryptys, tarp jų – dėmesys inovacijoms ir žaliosios energetikos plėtrai.

Daugiau informacijos apie planuojamas investicijas pateikiama Xxxxxxxxx interneto tinklalapyje

xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxx-xxxxxx.

2022 m. numatoma atnaujinti perdavimo sistemos operatoriaus 10 metų tinklo plėtros planą.

4. VEIKLOS APŽVALGA

4.1. Svarbūs ataskaitinio laikotarpio įvykiai

Sausis

2021 m. sausio 21 d. vienintelis „EPSO-G“ akcininkas – Energetikos ministerija – pritarė bendrovės valdybos sprendimui steigti specialios paskirties dukterinę bendrovę „Energy cells“. Pagal patvirtintą nacionalinio saugumo interesus užtikrinančio projekto koncepciją, bendrovės funkcija - Lietuvoje jdiegti energijos kaupimo jrenginių sistemą, kurių bendra suminė galia ir talpa sieks mažiausiai 200 megavatų ir 200 megavatvalandžių. „Energy Cells“ Juridinių asmenų registre jregistruota 2020 m. sausio 26 d.

Vasaris

2021 m. vasario 3 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorių „Litgrid“ ir PSE vykdomame naujos jūrinės elektros jungties projekte pradėti Baltijos jūros dugno tyrimo darbai. Tyrimai yra skirti išžvalgyti 290 km ilgio ir 300 m pločio trasą Baltijos jūroje, ištirti grunto mėginius, išanalizuoti jūros dugne identifikuotus objektai, tarp jų – pavojingas nuolaužas ar sprogmenis. Tyrimo ataskaitos duomenys bus naudojami kabelio tiesimo ir apsaugos strategijai rengti.

2021 m. vasario 9 d. „Litgrid“ xxxxxxx, jvertinusi viešos atrankos rezultatus ir kandidato kompetenciją bei patirtj,

„Litgrid“ generaliniu direktoriumi paskyrė Xxxx Xxxxxxx. Jis darbą pradėjo 2021 m. vasario 22 dieną.

2021 m. vasario 24 d. „Litgrid“ pranešė, kad su Valstybine energetikos reguliavimo taryba buvo suderintas 10 metų Lietuvos elektros energetikos sistemos 400-110 kV tinklų plėtros planas. Jame numatyta, kad 2020–2029 metais elektros perdavimo tinklo vystymui bus skirta 1,25 mlrd. Eur „Litgrid“ investicijų. Iš jų apie 54 proc. planuojama

panaudoti strateginių valstybės projektų jgyvendinimui. Apie 46 proc. bus skirta bendrovės tinklo efektyviai plėtrai ir sistemingam atnaujinimui, fizinei ir informacinei saugai, informacinių sistemų plėtrai, taip pat tyrimams ir inovacijoms.

Kovas

2021 m. kovo 4 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai „Litgrid“ ir PSE baigė „Harmony Link“, jūrinės elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos, projekto jgyvendinimo studiją, kuri padėjo pagrindus planuojamų skelbti jungties keitiklių ir kabelio pirkimų sąlygoms.

2021 m. kovo 17 d. plėsdama savo veiklą „Baltpool“ biokuro birža pradėjo prekybą nauju produktu – naudota mediena. Šis sprendimas atveria galimybes jvairioms statybinių ir pramoninių atliekų tvarkymu užsiimančioms jmonėms dalyvauti biokuro prekybos aukcionuose bei pasiūlyti naudotą medieną Baltijos ir Skandinavijos šalių energijos bei šilumos gamintojams.

2021 m. kovo 23 d. „GET Baltic“ valdyba laikinai eiti bendrovės generalinės direktorės pareigas paskyrė Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx, kuri balandžio 13 d. pakeitė „GET Baltic“ vadovę Xxxxxx Xxxxx jos nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogų metu.

Balandžio mėn.

2021 m. balandžio 1 d. „Baltpool“ pradėjo biokuro prekybą Baltijos ir Skandinavijos šalių bei Lenkijos uostuose. Biokuro prekyba laivais vyksta kaip jprastai „Baltpool“ elektroninėje prekybos platformoje pagal standartizuotas prekybos taisykles. Tai suteikia daugiau galimybių biokuro gamintojams didinti produktų prekybos apimtis ir geografiją tarptautinėse rinkose, o pirkėjai iš Skandinavijos šalių turės daugiau galimybių jsigyti tvaraus biokuro iš Baltijos jūros regiono valstybių.

2021 m. balandj „GET Baltic“ valdyboje darbą pradėjo naujai išrinkta valdybos narė – „Xxxxx Xxxx“ teisės ir administravimo direktorė Xxxxxxx Xxxxxxxxx, valdybos pirmininku išrinktas „EPSO-G“ finansų vadovas Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx.

Gegužės mėn.

2021 m. gegužės 31 d. „Litgrid“ bei PSE akcininkai pritarė investicijoms j jūrinės jungties „Harmony Link“ statybą. Priėmus finansavimo sprendimą abejose šalyse bus pereita j projekto jgyvendinimo etapą ir bus pradėti vykdyti projekto grafike numatyti darbai. „Harmony Link“ projektui numatytos investicijos siekia 680 mln. eurų, iš kurių 493 mln. eurų sudarys iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) gauta maksimali galima parama.

Birželio mėn.

2021 m. birželio 4 d. „Litgrid“ informavo kitų BRELL sutarties šalių, tarp jų ir Baltarusijos operatorius apie pradedamą teisinj procesą dėl Lietuvos ir Baltarusijos elektros jungčių kontrolės. Šių veiksmų „Litgrid“ ėmėsi vykdydama Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, jstatymo nuostatas. Šio jstatymo nuostatos draudžia j Lietuvos elektros energijos rinką patekti elektros energijai iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios branduolinės elektrinės.

2021 m. birželj „Tetas“ tapo oficialia energetikos giganto X.ON rangove. Buvo patvirtinta bendrovės kvalifikacinė paraiška siekiant dalyvauti vieno didžiausių Europoje energetikos koncernų E.ON rangos konkursuose.

2021 m. birželio 11 d. trys Baltijos šalių elektros sistemos perdavimo operatoriai – „Litgrid“, Latvijos AST ir Estijos

„Elering“ – jdiegė naują Baltijos šalių elektros rinkos duomenų skelbimo platformą „Baltic Transparency Dashboard“. Naujasis sprendimas bus patogesnis rinkos dalyviams, o operatoriai turės daugiau lankstumo ir galės skelbti dar daugiau sistemos duomenų.

Liepos mėn.

2021 m. liepos 5 d. „Litgrid“ informavo BRELL šalių operatorius apie planuojamą maksimalaus perdavimo pralaidumo iš Baltarusijos j Lietuvą sumažinimą. Šiuo veiksmu siekiama užtikrinti, kad mūsų šalies elektros linijos nebūtų naudojamos Baltarusijoje pagamintos elektros prekybai ir jgyvendinti Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, jstatymo nuostatas.

2021 m. liepos 20 d. buvo paskelbtas Lietuvos vandenilio sektoriaus plėtros gairių parengimo viešasis konkursas. Lietuvai imantis žaliojo vandenilio sektoriaus plėtros paskelbtas viešasis tarptautinis konkursas vandenilio sektoriaus panaudojimo ir plėtros iki 2050 m. studijai parengti. Sutartj su studijos rengėju planuojama pasirašyti jau šj rudenj, o nacionalinės vandenilio sektoriaus plėtros gairės ir jų jgyvendinimo veiksmų planas bus parengtas iki 2022 m. pavasario.

2021 m. liepos 28 d. Vyriausybė paskyrė „Energy cells“ elektros energijos kaupimo jrenginių sistemos operatore. Rugpjūčio mėn.

2021 m. rugpjūčio 18 d. „Litgrid“ paskelbė pirkimą atlikti studiją, kuria bus nustatytos sąlygos Lietuvos elektros energetikos sistemai veikti izoliuotu režimu. Ruošdamasi šalies energetikos sistemos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, „Litgrid“ siekia užtikrinti, kad prireikus sistema galėtų veikti savarankiškai, atskirai nuo kitų valstybių ir Vakarų Europos tinklų bei IPS / UPS elektros energetikos sistemos.

2021 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarė, kad Fizinio barjero per sienos su Baltarusija vykdytojas bus jmonių grupė „EPSO-G“, kuri turi reikiamų išteklių šio projekto jgyvendinimui, patirties jrengiant sudėtingus infrastruktūrinius objektus bei gebėjimus suvaldyti su tokio tipo projektų jgyvendinimu susijusias rizikas.

2021 m. rugpjūčio 26 d. „EPSO-G“ pristatė jmonių grupės strategiją iki 2030 metų, kuri buvo parengta vadovaujantis bendrovės akcininko keliamais lūkesčiais, numatytais Lietuvos Respublikos energetikos ministro patvirtintame rašte dėl valstybės siekiamų tikslų ir keliamų lūkesčių. Įgyvendindama naująją strategiją jmonių grupė iki 2030 metų planuoja maždaug 1,8 mlrd. eurų investicijas.

Rugsėjo mėn.

2021 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos dujų perdavimo sistemų operatoriai „Amber Grid“, „Conexus Baltic Grid“, „Elering“ ir „Gasgrid Finland“ pasirašė susitarimo memorandumą dėl žaliųjų dujų, dar vadinamų atsinaujinančiomis dujomis, rinkos plėtros skatinimo.

2021 m. rugsėjo 14 d. „EPSO-G“ pasirašė sutartj su „Tetu“ dėl pirmojo Fizinio barjero prie Baltarusijos sienos jrengimo

etapo.

2021 m. rugsėjo 20 d. „Litgrid“ Vilniaus transformatorių pastotėje sumontavo pirmąją prie elektros perdavimo tinklo prijungtą bateriją. 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterija yra pirmasis pilotinis projektas Baltijos šalyse, kurio metu

„Litgrid“ specialistai testuos tokio jrenginio teikiamas galimybes veikti perdavimo tinkle. Spalio mėn.

2021 m. spalio 15 d. „Energy cells“ pasirašė sutartj su jungtinės veiklos pagrindu dirbsiančiomis bendrovėmis „Siemens Energy“ ir „Fluence“ dėl 200 megavatų (MW) galios ir 200 megavatvalandžių (MWh) talpos jrenginių sistemos projektavimo, gamybos ir jrengimo bei šios sistemos aptarnavimo darbų.

2021 m. spalio 19 d. Baltijos šalių ir Suomijos dujų perdavimo sistemos operatoriai pradėjo rengti techninių vandenilio transportavimo galimybių tyrimų ir plėtros planą.

2021 m. spalio 22 d. Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, nutiesus tarptautinio GIPL dujotiekio dalis iš abiejų valstybių pusių, suvirinta simbolinė auksinė siūlė, žyminti dviejų Europos Sąjungos šalių dujų perdavimo sistemų fizinj sujungimą.

Lapkričio mėn.

2021 m. lapkričio 9 d. Baltijos šalių elektros perdavimo operatorės - Lietuvos „Litgrid“, Estijos „Elering“ ir Latvijos AST -

sutarė kartu jsteigti Baltijos šalių regioninj koordinavimo centrą, kuris veiks Taline.

2021 m. lapkričio 15 d. „Litgrid“ sėkmingai užbaigė Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ išplėtimo projektą. Tai – reikšmingiausias iš keturių iki šiol jgyvendintų sinchronizacijos projektų, nes išplėsta prie Alytaus esanti „LitPol Link“ jungtis nuo šiol esant reikalui turi galimybę veikti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos tinklais.

2021 m. lapkričio 26 d. Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija projekto priežiūros komisija patvirtino „EPSO-G“ vykdyto viešojo pirkimo rezultatus ir pritarė esminėms sutarčių su projekto antrojo etapo ruožuose užtvarą jrengsiančiomis

bendrovėmis sąlygoms. Kiek vėliau bendrovė pasirašė sutartis su bendrovėmis „Tetas“, „Brosta“ ir bendrovių „Kauno tiltai“ ir „Alkesta“ konsorciumu.

Gruodžio mėn.

2021 m. gruodžio 6 d. „Energy cells” paskelbė simbolinę projekto jgyvendinimo darbų pradžią. Momentinio izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugą jmonė pradės nuo 2022 metų gruodžio.

2021 m. gruodžio 8 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE atliko išskirtinj bandymą, kurio metu dalis Lietuvos elektros energijos sistemos pirmą kartą istorijoje dirbo sinchroniškai su Lenkijos sistema, o kartu – ir su kontinentinės Europos sinchronine zona.

2021 m. gruodžio 22 d. „Litgrid“ sėkmingai jgyvendino Šiaurės Rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo projektą. Bendrovė paruošė Ignalinos AE ir Utenos transformatorių pastotes bei su jomis susijusias perdavimo linijas sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais. Įgyvendintas projektas ne tik priartina valstybę prie strateginio tikslo, bet ir prisideda prie Lietuvos elektros energetikos sistemos efektyvumo ir patikimumo.

2021 m. gruodžio 29 d. „Litgrid“ trečiadienj pasirašė sutartj su bendrove „Siemens Energy“, kuri Lietuvoje iki 2024 m. pabaigos jrengs tris sinchroninius kompensatorius, būtinus ruošiantis Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentine Europa.

Veiklos rodikliai

2021 metais „EPSO-G“ jmonių grupės veiklai didžiausios teigiamos jtakos turėjo ypač sparčiai auganti šalies ekonomika bei reikšmingi oro temperatūros nuokrypiai nuo standartinės klimato normos metų pradžioje bei pabaigoje, padidinę energijos perdavimo poreikj. Didesnes pajamas iš gamtinių dujų perdavimo turėjo jtakos pasikeitusi perdavimo srautų struktūra.

Aukštos jtampos elektros perdavimo tinklais šalies gyventojų ir verslo poreikiams per laikotarpj buvo perduota beveik 11 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos – 8,4 proc. daugiau, palyginti su 2020 m. 12 mėn. laikotarpiu.

Pagerėjo pagrindiniai elektros perdavimo sistemos patikimumo rodikliai. Nutraukimų vidutinės trukmės (angl. average interruption time, AIT) ir neperduotos energijos kiekio (angl. energy not supplied, ENS) rodikliai pernai buvo mažesni palyginti su 2020 metų rodikliais. AIT pernai siekė 0,112 min. (2020 metais šis rodiklis buvo 0,209 minutės), o ENS pernai sudarė 3,356 MWh (2020 metais jis siekė 6,300 MWh).

Tarpsisteminių jungčių su Švedija ir Lenkija „NordBalt“ ir „LitPol Link“ bendras prieinamumas 2021 metais buvo atitinkamai 97,3 proc. ir 87,5 proc. „LitPol Link“ prieinamumas, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, mažėjo dėl planinių priežiūros darbų gegužę ir laikinų atjungimų užbaigiant „Litpol Link“ jungties išplėtimo projektą.

2021 metais Lietuvos ir Baltijos regiono bei Suomijos vartotojams buvo transportuotos 26 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų perdavimo j Karaliaučiaus sritj. Iš jų Lietuvoje buvo suvartotos 24 TWh dujų (4 proc. mažiau nei 2020 m.) ir beveik 2 TWh buvo transportuotos kitoms Baltijos šalims ir Suomijai (76 proc. mažiau, palyginti su 2020 metais).

Per 2021 metus iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 62 proc. viso jleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams (16,3 TWh). Jungtimi iš Latvijos j Lietuvos dujų perdavimo sistemą buvo transportuota 12 proc. (3,2 TWh), o iš Baltarusijos – 26 proc. dujų (6,8 TWh).

Gamtinių dujų perdavimo tinklo prieinamumas sistemos naudotojams siekė 100 proc.

Svarbiausi EPSO-G grupės jmonių veiklos rodikliai:

	2021 m.	2020 m.	Pokytis
			+/-	Proc.
Elektros energija
Perduotas elektros energijos kiekis, GWh	10 937	10 089	848	8,4%	10 277
ENS (neperduotos el. energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh*	3,36	6,21			32,3
AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. *	0,11	0,21			1,13
„NordBalt“ prieinamumas, proc.	97,3%	95,6%			97,6%
„LitPol Link“ prieinamumas, proc.	87,5%	92,4%			97,9%
Gamtinės dujos
Dujų kiekis, transportuotas j vidinj išleidimo tašką, GWh	24 136	25 144	-1 008	-4,0%	23 530
Dujų kiekis, transportuotas j gretimas perdavimo sistemas, GWh**	28 595	32 861	-4 266	-13,0%	31 991
Gamtinių dujų biržos apyvarta, GWh	7 957	7 206	751	10,4%	2 858
Biokuras
Energijos išteklių biržoje parduotas biokuro kiekis, tūkst. GWh	5 781	5 466	315	5,8%	5 023

*Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.

**Latvijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities perdavimo sistemos.

2021 metais „GET Baltic“ gamtinių dujų biržos prekybos apimtis Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje sudarė beveik 8 teravatvalandes (TWh). Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais, prekybos apimtys padidėjo beveik 10 proc. Didžiausios jtakos išaugusioms prekybos apimtims turėjo šaltesni nei jprasta orai metų pradžioje bei pabaigoje ir išaugusi elektros energijos gamyba.

2021 metais energijos išteklių biržoje „Baltpool“ prekyba biokuru išaugo beveik 6 proc. – 2021 metais buvo suprekiauta 5,8 teravatvalandės (TWh), o 2020 metais prekybos apimtys sudarė 5,5 TWh. Biržoje buvo sudaryta beveik 8 tūkst. sandorių, kurių vertė siekė 99,7 mln. eurų. Bendrovės šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje buvo sudaryta sandorių dėl 4,9 GWh šilumos pirkimo-pardavimo, o medienos aukcionų sistemoje EMPS buvo sudaryta sandorių 1,722 mln. m3 medienos pardavimui už 106,90 mln. Eur.

4.3 Finansiniai rodikliai

Finansiniai rodikliai, tūkst. Eur	2021 m.	2020 m.	Pokytis		2019 m.
			+/-	Proc.
Pajamos	362 603	270 519	92 084	34,0%	250 985
Veiklos sąnaudos	318 110	230 058	88 052	38,3%	235 210
EBITDA1	79 639	74 549	5 090	6,8%	47 790
Grynasis pelnas	39 818	40 085	-267	-0,7%	11 403
Turtas	962 606	787 532	175 074	22,2%	719 546
Ilgalaikis turtas	651 787	635 287	16 500	2,6%	565 052
Trumpalaikis turtas	310 819	152 245	158 574	104,2%	154 494
Nuosavybė	271 598	233 066	38 532	16,5%	193 961
Įsipareigojimai	691 008	554 466	136 542	24,6%	525 585
Grynoji skola2	220 509	366 881	-146 372	-39,9%	316 654
Dividendai*	nepaskirti	777	-	-	773

Santykiniai finansiniai rodikliai
EBITDA marža3	22,0%	27,6%		18,9%
Nuosavo kapitalo grąža (ROE)4	15,8%	18,8%		6,0%
Turto apyvartumas5	37,7%	34,4%		34,9%
Grynosios skolos ir EBITDA santykis	2,8	4,9		6,6
Grynosios skolos ir nuosavybės santykis	81,2%	157,4%		158,6%
Nuosavo kapitalo ir turto santykis	28,2%	29,6%		27,0%

*Dividendai už ataskaitinius metus išmokami sekančiais metais.

1) EBITDA = pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos –finansinės veiklos pajamos + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos (jskaitant ir ilgalaikio materialiojo turto neigiamą perkainojimą) + turto nurašymo sąnaudos - netipinės veiklos jtaka

2) Grynoji skola = Ilgalaikė finansinė skola + Trumpalaikė finansinė skola + Nuomos jsipareigojimai + Įsipareigojimas „Ignitis”, UAB už „Litgrid“ AB akcijų jsigijimą – Trumpalaikės investicijos – Terminuoti indėliai – Pinigai ir pinigų ekvivalentai

3) EBITDA marža = EBITDA/Pajamos

4) Nuosavo kapitalo grąža = Grynasis pelnas/(Nuosavas kapitalas laikotarpio pradžioje + Nuosavas kapitalas laikotarpio pabaigoje)/2

5) Turto apyvartumas = Pajamos/Turtas

Pajamos

2021 metais konsoliduotos „EPSO-G“ grupės pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metais, padidėjo nuo 270,5 mln. eurų iki 362,6 mln. eurų, t. y. 92,1 mln. Eur arba 34,0 procento.

Pajamos iš elektros perdavimo ir susijusios veiklos 2021 metais siekė 267,3 mln. eurų ir buvo 30,4 proc. didesnės nei 2020 metais. Pajamų augimą daugiausiai lėmė disbalanso ir balansavimo elektros pajamos, kurios siekė 71,7 mln. Eur ir buvo 3,4 karto didesnės nei 2020 metais. Šių pajamų augimas neturi jtakos ilgalaikiam bendrovės pelningumui.

Dujų perdavimo ir susijusių paslaugų bei gamtinių dujų prekybos organizavimo pajamos 2021 metais sudarė 68,6 mln. Eur. Tai – 31 proc. daugiau nei 2020 metais. Didesniam pajamų lygiui jtakos turėjo šalta 2021 metų žiema ir vėsus pavasaris bei pasikeitusi perdavimo srautų struktūra, lėmusi didesnj transportavimą per taškus, kuriuose taikomos aukštesnės perdavimo paslaugų kainos.

Kitos grupės pajamos, jskaitant VIAP, sudarė 29,1 mln. Eur, kurių didžiąją dalj sudarė dukterinės jmonės „Tetas“ pajamos (tame tarpe ir 6.7 mln. pajamų, gautų jgyvendinant Fizinio barjero pasienyje su Baltarusija projektą - didžioji dalis šio projekto vykdoma „de-minimis“ sąlygomis, todėl jtaka pelningumui yra ribota).

400

22,4

362,6

350

50,5

5,0

7,9

8,0

300

250

200

150

20%

100

8%

50

0

2020 m.

pajamos

ΔElektros perdavimas

ΔElektros balansavimas

ΔSisteminės ΔDujų ΔDujų paslaugos transportavimas balansavimas

ΔKitos pajamos

2021 m.

pajamos

98

25%

32%

2020 m.

15%

17%

2021 m.

31%

10%

2%

3%

22%

15%

-3,3

270,5

Veiklos sąnaudos

Grupės bendrosios veiklos sąnaudos 2021 metais sudarė 318,1 mln. Eur. Daugiausia dėl ženkliai aukštesnių vidutinių energijos išteklių kainų jos buvo 88,1 mln. Eur arba 38,3 proc. didesnės lyginant su 2020 metais. Sąnaudas taip pat didino ir dukterinės jmonės „Tetas“ patirtos išlaidos Fizinio barjero projekte.

Didžiausią veiklos sąnaudų dalj sudarė energetinių išteklių ir susijusių paslaugų pirkimas – 205,7 mln. Eur (elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė 194,5 mln. Eur, gamtinių dujų jsigijimo sąnaudos siekė 11,3 mln. Eur.) arba 64,5 proc. visų sąnaudų. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos sudarė beveik 34,8 mln. Eur, darbo užmokestis ir

18,8%

15,8%

40,1

39,8

6,0%

11,4

2019 2020 2020

Grynasis pelnas, mln. Xxx XXX, proc.

susijusios sąnaudos – 35,4 mln. Eur, rangos ir subrangos darbai bei medžiagos – 11,7 mln. Eur, remontų ir priežiūros sąnaudos – 6,2 mln. Eur, telekomunikacijų ir ITT sąnaudos – 4 mln. Eur, o likusios sąnaudos sudarė 20,4 mln. Eur (didelę dalj sudarė Fizinio barjero projekto vykdymo savikaina).

350

5,0

11,0

318,1

300

66,1

4,9

2,1

-1,0

250

230,1

8%

6%

200

11%

3%

11%

150

13%

2021 m.

2020 m.

56%

11%

61%

100

14%

3%

3%

50

0

2020 m. ΔElektros energijos ΔDujų ΔNusidėvėjimo Sąnaudos sąnaudos asigijimo sąnaudos sąnaudos

ΔDarbo užmokestis

ΔRemontų sąnaudos

ΔKitos sąnaudos

2021 m.

sąnaudos

Veiklos rezultatas

Grupės veiklos pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (EBITDA) 2021 metais siekė 79,6 mln. Eur. Palyginti su 2020 metais EBITDA išaugo 6,8 procento. EBITDA marža 2021 metais siekė 22,0 proc. (tuo pačiu laikotarpiu 2020 m. ji buvo 27,6 proc.).

Pagrindinės Grupės EBITDA augimo priežastys:

• Palyginti su 2020 m. 30 proc. didesnės elektros energijos perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos.

• Palyginti su 2020 m. 35 proc. didesnės gamtinių dujų perdavimo ir susijusios pajamos.

Neigiamą jtaką EBITDA sudarė 51,5 proc. didesnės elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimų sąnaudos, bei 77,6 proc. didesnės gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimų sąnaudos, kurias savo ruožtu nulėmė išaugusios energetinių

99