Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės Nr. 012
ERGO Life Insurance SE
Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės Nr. 012
1. Pagrindinės draudimo taisyklėse vartojamos sąvokos
Draudikas – ERGO Life Insurance SE.
Draudėjas – pilnametis fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kuris sudarė su draudiku draudimo sutartj.
Draudimo apsauga – draudiko jsipareigojimas mokėti draudimo išmoką jvykus draudžiamajam jvykiui.
Sutarties šalys – draudikas ir draudėjas.
Apdraustasis - draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje jvardytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudžiamajam jvykiui draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
Naudos gavėjas - draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kuris draudimo sutartyje nurodytais atvejais jgyja teisę j draudimo išmoką. Draudėjas gali paskirti bei pakeisti asmenis, turinčius teisę pagal draudimo sutartj gauti draudimo išmokas. Įstatymų nustatytais atvejais naudos gavėjus paskirti arba pakeisti galima tik apdraustajam sutikus.
2. Draudimo sutarties sudarymas
2.1. Papildomu draudimu nuo nelaimingų atsitikimų (toliau - papildomas draudi- mas) asmuo gali būti draudžiamas tik kartu su pagrindiniu draudimu, jeigu draudi- mo sutartyje nenumatyta kitaip. Pagrindinis draudimas yra draudimas pagal bet kurias draudiko gyvybės draudimo taisykles.
2.2. Papildomas draudimas neatsiejamas ir negalioja be pagrindinio draudimo. Pa- pildomas draudimas pasibaigia, kai pasibaigia pagrindinio draudimo jmokų mokė- jimo laikotarpis, jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Papildomam draudimui taikomos ir pagrindinio draudimo taisyklės tiek, kiek jos neprieštarauja papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių nuostatoms.
2.3. Draudėjas, norėdamas j draudimo sutartj jtraukti papildomą draudimą, patei- kia draudikui prašymą raštu. Prašymo pateikimas ir jmokos sumokėjimas dar nej- pareigoja draudiko apdrausti papildomu draudimu. Apdraudžiami asmenys užpildo draudiko nustatytos formos apklausos anketas, jei draudikas tokių reikalauja. Drau- dėjo pateiktas prašymas ir apklausos anketos, sudarius draudimo sutartj, kartu su šiomis draudimo taisyklėmis tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi.
2.4. Draudikas, jvertinęs draudimo riziką, gali atsisakyti apdrausti papildomu drau- dimu, nenurodydamas priežasčių. Jeigu draudimo jmoka pagal pateiktą prašymą buvo sumokėta iki draudimo rizikos jvertinimo ir draudiko atsisakymo apdrausti, to- kia jmoka grąžinama ją sumokėjusiam asmeniui. Jeigu per šj laikotarpj jvyksta šiose draudimo taisyklėse numatytas draudžiamasis jvykis, draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokos.
2.5. Papildomi draudimai, dėl kurių sutarties šalys susitarė, nurodomi draudimo liudijime ar jo prieduose.
3. Draudžiamieji jvykiai
3.1. Draudžiamasis jvykis yra draudimo sutartyje nustatytas nelaimingas atsitiki- mas (išskyrus 4 straipsnyje nurodytus nedraudžiamuosius jvykius), kuriam jvykus išmokos gavėjas jgyja teisę j draudimo išmoką.
3.2. Nelaimingu atsitikimu laikomas atvejis, kai apdraustojo kūnas staiga, ne dėl jo valios paveikiamas iš išorės ir padaroma žala sveikatai arba gyvybei.
3.3. Draudikas suteikia draudimo apsaugą nelaimingų atsitikimų atvejais, kurie gali atsitikti apdraustajam draudimo apsaugos galiojimo metu visą parą ir visame pasaulyje. Sužalojimai, kurie gali būti pripažinti draudžiamaisiais jvykiais, nurodyti šių draudimo taisyklių priede Nr.1 „Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokų len- telės“.
4. Nedraudžiamieji jvykiai ir nedraudžiami asmenys
Nedraudžiamieji jvykiai, kai draudimo išmoka nemokama:
4.1. Nelaimingi atsitikimai dėl lėtinių, jgimtų ar degeneracinių ligų, psichikos ar są- monės sutrikimų, apopleksijos, epilepsijos ar kitų konvulsinių traukulių, ištinkančių visą apdraustojo kūną. Tačiau draudimo apsauga galioja, jei čia išvardyti sutrikimai ar traukuliai atsirado dėl nelaimingo atsitikimo, kuris pagal šias draudimo taisykles laikomas draudžiamuoju jvykiu.
4.2. Nelaimingi atsitikimai, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su karo ar nepaprasto- sios padėties jvedimu, kariniais veiksmais, maištu, riaušėmis, vidaus neramumais, bet kokio pobūdžio teroro aktais, darbuotojų streikais, lokautais, o taip pat valdžios institucijų ir pareigūnų atliekamais sulaikymais ir suėmimais, jei draudimo sutartyje nesusitarta kitaip. Taip pat nėra atlyginama žala arba išlaidos, sukeltos arba susiju- sios su reagavimu, kelio užkirtimu ar nuslopinimu šiame punkte nurodytų veiksmų ir jvykių.
4.3. Nelaimingi atsitikimai, kurie jvyko dėl draudėjo ar draudimo išmokų gavėjo tyčios (veikos, padarytos tiesiogine ar netiesiogine tyčia).
4.4. Nelaimingi atsitikimai, kurie susiję su apdraustojo tyčiniu susižalojimu ar ban- dymu nusižudyti, dalyvavimu muštynėse ar buitiniuose konfliktuose, taip pat ku- riuos patyrė apdraustasis, darydamas ar rengdamasis padaryti nusikalstamą veiką ir/ar atlikdamas kitus priešingus teisei veiksmus. Nusikalstamos veikos požymius arba rengimąsi ją vykdyti arba kitą priešingą teisei veiksmus, veikimą ar neveikimą jrodo ir draudikas gali remtis priimdamas sprendimą dėl jvykio pripažinimo nedrau- džiamuoju ar atsisakymo mokėti draudimo išmoką: ikiteisminio tyrimo institucijų, organų, jgaliotų nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas, išvados, procesi- niai sprendimai ir/arba teismų nuosprendžiai, sprendimai, nutarimai ir nutartys.
4.5. Nelaimingi atsitikimai, kurie atsitinka, kai apdraustasis:
a) naudojasi oro susisiekimo priemonėmis be motoro, motoriniais aeroplanais, lengvaisiais lėktuvais, kosminiais laivais, taip pat kai apdraustasis užsiima pa- rašiutizmu;
b) vairuoja transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (viršijant Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytą alkoholio koncentraciją kraujyje), nar- kotikų ar apsvaigimo tikslu panaudotų toksinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ar stipriai veikiančių vaistų;
c) vairuoja oro susisiekimo priemonę ar yra jos jgulos narys;
d) atlieka karinę tarnybą armijoje ar kitoje panašioje formuotėje, dalyvauja taikos palaikymo misijoje;
e) kaip motorinės transporto priemonės vairuotojas, antrasis vairuotojas ar keleivis, dalyvauja transporto priemonių varžybose, iš jų ir treniruotėse, kurio- se siekiama didelio greičio;
f) aktyviai dalyvauja bet kokiose oficialiai organizuojamose sporto varžybose ar treniruotėse, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Oficialiai organi- zuojamos sporto varžybos ir treniruotės yra tokios, kurias rengia sporto orga- nizacijos, juridinio asmens teises turintys sporto klubai, sporto mokyklos, spor- to centrai, sporto bazės, sporto šakų federacijos, asociacijos, draugijos, kitos kūno kultūra ir sporto veikla užsiimančios organizacijos bei institucijos, kurios sudaro sąlygas praktikuoti kūno kultūrą ir sportą, rengti sportininkus, orga- nizuoti sporto varžybas ir kitus kūno kultūros bei sporto renginius. Oficialiai rengiamos sporto varžybos yra vykdomos pagal varžybų nuostatus, kurie turi atitikti sporto varžybų taisykles. Varžybų nuostatuose turi būti nurodyti var- žybų organizatoriai, taip pat varžybų vykdymo sąlygos, tvarka ir saugos rei- kalavimai. Šio punkto nuostatos netaikomos sporto užsiėmimams, kurie nėra organizuojami sporto organizacijų ir yra apdraustojo laisvalaikio praleidimo forma;
g) užsiima kovinėm sporto šakom arba ekstremaliai pramogauja (nardymas, alpinizmas, šuolis su parašiutu, šokinėjimas su guma, banglentė, jėgos aitva- ras, kalnų dviratis, laipiojimas sienele ir pan.), jeigu draudimo sutartyje nenu- matyta kitaip.
4.6. Nelaimingi atsitikimai dėl tiesioginio ar netiesioginio branduolinės energijos poveikio ir pakenkimai sveikatai dėl bet kokio spindulių (radioaktyviųjų, elektroma- gnetinių, šilumos, šviesos ir kt.) poveikio, taip pat dėl cheminių ar biologinių medžia- gų naudojimo netaikiais tikslais.
4.7. Sveikatos sutrikimai dėl gydymo, operacijų ar kitų medicininių procedūrų. Jei- gu operacija ar gydymas buvo būtini dėl nelaimingo atsitikimo, tuomet tai vertina- ma kaip draudžiamasis jvykis.
4.8. Infekcijos, išskyrus tas, kurių sukėlėjai patenka j organizmą susižeidus drau- džiamojo jvykio, numatyto šiose draudimo taisyklėse, metu. Nedideli odos ir gleivi- nės sužeidimai (nubrozdinimai, jbrėžimai) nelaikomi draudžiamaisiais jvykiais, nors per sužeidimus tuoj pat ar po kurio laiko ligos sukėlėjai patenka j organizmą. Pasiu- tligės, stabligės, Laimo ligos ar erkinio encefalito atveju šis apribojimas negalioja. Infekcijoms, sukeltoms gydymo metu, taikytinas 4.7 punktas.
4.9. Nelaimingi atsitikimai, kuriems turėjo jtakos alkoholio, narkotikų ar apsvaigi- mo tikslu naudotų toksinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, sti- priai veikiančių vaistų vartojimas. Draudikas taip pat nemoka draudimo išmokos, kai apdraustasis vartojo alkoholj ar kitas svaigiąsias medžiagas po nelaimingo atsitiki- mo iki gydytojo apžiūros arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.
4.10. Pilvo ar pilvo ertmės išvaržos.
4.11. Sveikatos sutrikimai dėl psichinių reakcijų (afekto būklėje), nepriklausomai nuo jų atsiradimo priežasties.
4.12. Nelaimingi atsitikimai, kuriems atsirasti turėjo jtakos apdraustojo ligos (trau- mos), dėl kurių valstybinės institucijos apdraustajam buvo nustačiusios darbingumo (nejgalumo) lygj, arba psichikos liga.
4.13. Patologiniai kaulų lūžiai, tarpslankstelinių diskų pakenkimai, tarpslankstelinių diskų išvaržos, patologiniai, pasikartojantys sąnarių išnirimai (panirimai), degenera- ciniai pokyčiai sąnariuose, dantų pažeidimai valgant.
4.14. Osteosintezės konstrukcijų pašalinimas, jų lūžimas ir išnirimas bei sąnarių pro- tezų lūžimas ir išnirimas.
4.15. Teismui pripažinus apdraustąjj nežinia kur esančiu.
4.16. Nedraudžiami asmenys:
4.16.1. Psichiniai ligoniai ir asmenys, kuriems reikia ilgalaikės priežiūros, ne- draudžiami, ir nors draudimo jmoka už juos sumokama, draudimo apsauga jiems negalioja. Priežiūros reikalaujantis asmuo yra toks asmuo, kuriam kas- dieniame gyvenime nuolat reikalinga kitų pagalba.
4.16.2. Asmenys, atiduoti j specialią auklėjimo jstaigą ar atliekantys laisvės atėmimo bausmę, bei asmenys, kuriems yra taikomos priverčiamos medicinos priemonės. Taip pat draudimo apsauga nesuteikiama kardomojo kalinimo (su- ėmimo) arba arešto laikotarpiu.
4.16.3. Draudimo apsauga pasibaigia, kai tik apdraustasis tampa neapdrau- džiamas pagal 4.16.1 arba 4.16.2 punktą. Draudėjui yra grąžinamos draudimo jmokos už likusj papildomo draudimo galiojimo laiką.
4.17. Nelaimingi atsitikimai patirti draudimo apsaugos sustabdymo arba negalioji- mo metu.
5. Draudimo objektas
5.1. Draudimo objektas yra turtiniai interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais.
6. Draudimo išmokų rūšys ir draudimo sumos
6.1. Draudimo išmoka mirties atveju
Jei dėl draudžiamojo jvykio nukentėjęs apdraustasis per metus nuo nelaimingo atsi- tikimo dienos miršta, atsiranda teisė reikalauti draudimo išmokos, pagal draudimo sumą, numatytą draudimo liudijime apdraustojo mirties dėl nelaimingo atsitikimo atveju.
Teismui apdraustąjj paskelbus mirusiu, draudimo išmoka yra mokama tik tais atve- jais, kai teismo sprendime yra nurodoma, kad apdraustasis dingo be žinios, esant aplinkybėms, kurios leidžia manyti apdraustąjj žuvus dėl draudžiamojo jvykio bei apdraustasis dingo ir spėjamai žuvo draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu.
6.2. Draudimo išmoka negalios atveju
Negalia - tai ilgalaikis ir nuolatinis apdraustojo fizinio ar psichinio pajėgumo neteki- mas dėl nelaimingo atsitikimo, kai asmuo visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu arba socialiniu gyvenimu, jgyvendinti savo teisių ir vykdyti savo parei- gų. Jei nelaimingas atsitikimas sąlygojo nuolatinj apdraustojo fizinio ar psichinio pajėgumo netekimą (negalią), tai draudėjas turi teisę šiame punkte nustatytomis sąlygomis reikalauti draudimo išmokos iš negalios atveju susitartos draudimo su- mos. Negalia ir jos laipsnis nustatomi vadovaujantis medicininiais dokumentais ir draudiko gydytojų ekspertų išvadomis.
Draudimo išmoka negalios atveju yra mokama, jei yra jvykdomos visos šios sąlygos:
- negalią sąlygojo nelaimingas atsitikimas, kuris buvo pripažintas draudžia- muoju jvykiu;
- negalia turi išlikti praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių po nelaimingo atsitiki- mo, kas turi būti patvirtinta atitinkama medicinine pažyma, išduota ne vėliau, kaip per 3 mėnesius pasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui nuo nelaimingo atsi- tikimo datos;
- negalia patvirtinta medicininiais dokumentais ir draudiko gydytojų ekspertų išvadomis.
6.3. Draudimo išmoka kaulų lūžių atveju
Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, iš kaulų lūžių atvejui susitartos drau- dimo sumos, proporcingai gydytojų nustatytiems lūžiams, yra mokama draudimo išmoka už kaulų lūžius, kuriuos apdraustasis patiria dėl draudžiamojo jvykio.
Draudimo išmoka dėl kaulų (sąnarių) lūžių mokama, jei tai pagrjsta spinduliniais tyrimais (rentgeno, kompiuterinio tomografo ar magnetinio rezonansinio tyrimo nuotraukomis).
6.4. Draudimo išmoka laikinos negalios atveju
Laikina negalia - tai apdraustojo sužalojimas pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ir trumpam sutrikdant jų funkcijas.
Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, iš laikinos negalios atvejui susitartos draudimo sumos, proporcingai draudiko gydytojų ekspertų nustatytam negalios laipsniui, yra išmokama vienkartinė išmoka už laikiną negalią, kurią lėmė:
6.4.1. Sąnarių (kaulų) išnirimas (panirimas)
Draudimo išmoka sąnarių (kaulų) išnirimo (panirimo) atveju yra mokama, kai tai patvirtinta rentgenologiškai arba kitais objektyviais tyrimo metodais, buvo skirtas gydymas arba imobilizacija nepertraukiamai ne trumpiau kaip 14 dienų ir išnirimas (panirimas) buvo atstatytas asmens sveikatos priežiūros jstaigoje. Jeigu pirminis išnirimas (panirimas) buvo iki draudimo apsaugos jsigaliojimo, tai pasikartojantieji išnirimai (panirimai) nėra draudžiamieji jvykiai ir dėl jų draudimo išmokos nemokamos.
6.4.2.Minkštųjų audinių sužalojimas
Draudimo išmoka mokama esant minkštųjų audinių, raumenų vientisumo pa- žeidimui, daugybinėms hematomoms, antkaulio uždegimui, ausies būgnelio, akies kiauriniams sužalojimams, krūtinės ląstos sužalojimams, sukėlusiems pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą, poodinę emfizemą, išsi- vysčius pūlingoms komplikacijoms: osteomielitui, flegmonoms, abscesams, hemartrozei (kai sąnarj reikėjo punktuoti).
6.4.3. Meniskų, raiščių, sausgyslių plyšimai (jplyšimas)
Draudimo išmoka meniskų plyšimo (jplyšimo) atveju mokama, kai tai buvo gy- dyta operuojant arba tai patvirtinta magnetinio rezonansinio tyrimu.
Raiščių, sausgyslių, raumenų plyšimas (jplyšimas) yra pagrindžiamas objek- tyviais radiologiniais tyrimais ir ne trumpesniu kaip 14 dienų iš eilės gydymo laikotarpiu, kurio metu buvo taikyta imobilizacija, arba operaciniu gydymu.
6.4.4. Nudegimai (ne mažesni nei II laipsnio) arba nudegiminė liga.
6.4.5. Nušalimai (ne mažesni nei III laipsnio nušalimai).
6.4.6. Galvos ir stuburo smegenų traumos
Tai kraujo išsiliejimas (hematoma), galvos, nugaros smegenų sukrėtimas (ko- mocija), sumušimas (kontūzija).
Galvos nugaros smegenų sukrėtimo (komocijos) ar sumušimo (kontūzijos) di- agnozė turi būti nustatyta gydytojo specialisto (neurologo ar neurochirurgo), gydyta stacionariai arba ambulatoriškai ne trumpiau kaip 14 dienų ir medici- niškai pagrjstas objektyvus nedarbingumas tęsėsi ne trumpiau kaip 14 dienų.
6.4.7. Trauminis vidaus organų pažeidimas, kai sužalotą organą reikėjo operuo- ti.
6.4.8.Atsitiktinis ūmus vidutinio ar sunkaus laipsnio apdraustojo apsinuodiji- mas vaistais, cheminėmis medžiagomis, dujomis, garais, nuodingaisiais au- galais ar grybais, išskyrus 4.9 punkte nurodytus atvejus.
Draudžiamuoju jvykiu yra laikomas apdraustojo apsinuodijimas, jei apdraus- tasis buvo gydytas ligoninės stacionare ne trumpiau kaip 3 dienas.
6.4.9. Nėštumo netekimas, sukeltas nelaimingo atsitikimo.
6.5. Įprastinė medicininė pagalba
Jeigu draudimo sutartyje apdraustajam yra nustatytos mirties, negalios, kaulų lūžių ir laikinos negalios draudimo išmokų rūšys, tai apdraustasis taip pat jgyja teisę j 6.5.1-6.5.3 punktuose nurodytas draudimo išmokas, jeigu tenkinamos minėtuose punktuose nustatytos sąlygos.
6.5.1. Draudimo išmoka už gydymosi išlaidas atliekant kosmetines plastines operacijas
Apdraustasis jgija teisę j gydymo išlaidų dėl kosmetinių defektų ar subjauroji- mų, atsiradusių dėl nelaimingo atsitikimo metu patirtų veido ar kaklo srityje, pašalinimo, kompensavimą. Draudimo išmoka negali viršyti 1000 EUR.
6.5.2.Apdraustasis jgyja teisę j draudimo išmoką dėl išlaidų, patirtų reabilita- cijai asmens sveikatos priežiūros jstaigoje, galūnių, sąnarių, organų proteza- vimui, protezų ir ortopedijos techninių priemonių jsigijimui, atlyginimo, jeigu šios išlaidos buvo patirtos dėl ne mažiau kaip 25% dydžio negalios, nustatytos pagal 6.2 punktą, ir jos nėra kompensuojamos iš privalomojo sveikatos drau- dimo fondo biudžeto ar savanoriškojo sveikatos draudimo lėšų arba yra kom- pensuojamos tik iš dalies. Draudimo išmoka negali viršyti 1000 EUR.
Reabilitacijos išlaidas sudaro apdraustojo sumokėtos pinigų sumos už šias medicinos paslaugas: fizioterapijos procedūras, kineziterapijos užsiėmimus ir 10 masažo seansų.
6.5.3. Apdraustasis jgyja teisę j išlaidų už psichologinę pagalbą (psichologo, psichiatro, psichoterapeuto konsultacijas) kompensavimą, jeigu minėta pa- galba apdraustajam buvo suteikta dėl ne mažiau kaip 25% dydžio negalios, nustatytos pagal 6.2 punktą. Draudimo išmoka negali viršyti 1000 EUR.
6.6. Papildoma medicininė pagalba
Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, atlyginamos papildomos medicininės pagalbos išlaidos pagal 6.6.1-6.6.2 punktus. Visų dėl vieno draudžiamojo jvykio pa- gal šiuos punktus išmokų suma negali viršyti draudimo liudijime nustatytos papil- domos medicininės pagalbos draudimo sumos.
6.6.1. Apdraustasis jgyja teisę j draudimo išmoką dėl išlaidų, patirtų kosmeti- nėms plastinėms operacijoms, skirtoms kosmetiniams defektams ar subjauro- jimams bet kurioje apdraustojo kūno vietoje pašalinti, jeigu šią operaciją buvo būtina atlikti dėl nelaimingo atsitikimo, išskyrus mirties atvejj, operacija buvo atlikta praėjus vieneriems metams po nelaimingo atsitikimo dienos, išskyrus
atvejus, kai buvo nustatyta, kad medicininiu požiūriu ją buvo būtina atlikti anksčiau. Pagal šj punktą mokama draudimo išmoka mažinama išmoka, ap- draustajam nustatyta pagal 6.5.1 punktą.
6.6.2.Jeigu apdraustasis nukentėjo dėl nelaimingo atsitikimo, kuris pripažjsta- mas draudžiamuoju jvykiu, tai draudikas atlygina būtinas išlaidas, neviršijant draudimo sutartyje nustatytos draudimo sumos papildomai medicininei pa- galbai:
a) nukentėjusio apdraustojo paieškos ir gelbėjimo priemonės, vykdytos valstybinių ar privačių tarnybų;
b) nukentėjusio apdraustojo pervežimas iki artimiausios gydymo jstaigos esant gydytojo patvirtintam būtinumui;
c) nukentėjusio apdraustojo transportavimas j nuolatinę gyvenamąją vie- tą, jei tai būtina gydančio gydytojo patvirtintu sprendimu;
d) apdraustajam mirus dėl draudžiamojo jvykio užsienyje apdraustojo kūno transportavimas j jo nuolatinę gyvenamąją vietą arba būtinos laido- jimo išlaidos užsienyje, neviršijant pervežimo išlaidų.
6.7. Ligonpinigiai
Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, yra išmokami ligonpinigiai, kai dėl drau- džiamojo jvykio nukentėjęs apdraustasis buvo paguldytas j ligoninę, reabilitacijos centrą (tik po sunkios traumos pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos mi- nistro patvirtintą parodymų sąrašą). Xxxxxxxx išmokos dydis už kiekvieną dieną, praleistą ligoninėje, nustatomas draudimo liudijime. Pirmoji ir paskutinė hospita- lizavimo diena laikoma viena diena. Ligonpinigiai pradedami mokėti nuo pirmos gydymosi ligoninėje dienos. Dėl vieno draudžiamojo jvykio yra mokama ne dau- giau kaip už 30 gydymosi ligoninėje dienų. Dėl visų draudžiamųjų jvykių, jvykusių per vienus draudimo galiojimo metus, ligonpinigiai mokami ne daugiau kaip už 100 gydymosi ligoninėje dienų. Pagrindas mokėti ligonpinigius yra epikrizė iš ligos isto- rijos. Ligonpinigiai nemokami, jei draudėjas gydosi sanatorijoje, poilsio namuose ar reabilitacijos centre (išskyrus šiame punkte nustatytus atvejus), dienos stacionare.
6.8. Dienpinigiai
Jeigu sutarties šalys dėl to atskirai susitarė, yra išmokami dienpinigiai, kai nuken- tėjęs dėl draudžiamojo jvykio apdraustasis laikinai netenka darbingumo. Xxxxxxxx išmokos dydis už kiekvieną nedarbingumo dieną nustatomas draudimo liudijime. Dienpinigiai pradedami mokėti nuo pirmos nedarbingumo dienos. Pirmoji ir pasku- tinė nedarbingumo dienos laikomos viena diena. Dėl vieno draudžiamojo jvykio yra mokama ne daugiau kaip už 30 nedarbingumo dienų. Dėl visų draudžiamųjų jvy- kių, jvykusių per vienus draudimo galiojimo metus, dienpinigiai mokami ne daugiau kaip už 100 nedarbingumo dienų. Pagrindas mokėti dienpinigius yra mediciniškai pagrista objektyvi nedarbingumo trukmė ir teisės aktų nustatyta tvarka išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Dienpinigiai dėl nedarbingumo, kurj sukėlė šių drau- dimo taisyklių priede Nr.1 nenumatytas sužalojimas, yra mokami ne daugiau kaip už 10 kalendorinių dienų.
6.9. Kiekvienam apdraustajam draudimo išmokos rūšys ir draudimo sumos nusta- tomos šalių susitarimu. Susitartos draudimo išmokų rūšys ir draudimo sumos nuro- domos draudimo liudijime.
7. Draudimo jmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka
7.1. Draudimo jmoka apskaičiuojama atsižvelgiant j pasirenkamas draudimo iš- mokų rūšis (žr. 6 straipsnj), draudimo sumas, draudimo trukmę, apdraudžiamų as- menų amžių ir jų skaičių, kitus rizikos veiksnius. Draudikas, atsižvelgęs j apdraustojo draudimo rizikos laipsnj, gali siūlyti draudėjui papildomą draudimą, taikant kitus draudimo jmokų tarifus.
7.2. Draudimo jmokos už papildomą draudimą mokamos tuo pačiu periodiškumu ir tą patj laikotarpj, kaip ir už pagrindinj draudimą, jeigu draudimo sutartyje nenuma- tyta kitaip. Papildomo draudimo jmokos mokamos kartu su pagrindinio draudimo jmokomis ir jų mokėjimo tvarkai galioja pagrindinio draudimo taisyklės.
8. Draudimo jmokų nesumokėjimas
8.1. Jei draudėjas nesumoka eilinės draudimo jmokos ar jos dalies draudimo sutar- tyje nustatytu laiku, draudikas draudėjo sąskaita raštu apie tai praneša draudėjui. Per 30 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos draudėjui nesumokėjus draudimo jmokos, draudimo apsauga sustabdoma ir atnaujinama tik draudėjui sumokėjus draudimo jmokos jsiskolinimą.
9. Papildomo draudimo galiojimo terminai
9.1. Papildomas draudimas galioja tik kartu su pagrindinio draudimo (žr. 2.1 punk- tą) sutartimi. Papildomas draudimas galioja iki pagrindinio draudimo jmokų mokėji- mo laikotarpio pabaigos, jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
9.2. Papildomo draudimo apsauga jsigalioja kitą dieną po pirmos jmokos sumokė- jimo, tačiau ne anksčiau, negu draudimo liudijime nurodyta papildomo draudimo pradžia.
9.3. Apdraustojo papildomas draudimas pasibaigia:
a) apdraustajam mirus;
b) pasibaigus ar nutrūkus pagrindiniam draudimui;
c) pasibaigus papildomo draudimo galiojimo terminui.
10. Ikisutartinės draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos
10.1. Draudikas jsipareigoja supažindinti draudėją su šiomis draudimo taisyklėmis ir draudimo jmokų dydžiais ir išduoti draudimo liudijimą. Draudikas privalo pateikti ir kitą su draudimo sutartimi susijusią informaciją, kurią jpareigoja draudiką pateikti Lietuvos Respublikos jstatymai.
10.2. Draudėjas, sudarydamas draudimo sutartj bei jos galiojimo metu, privalo su- teikti draudikui išsamią ir teisingą informaciją apie apdraustąjj, taip pat informaciją apie sudarytas ar ketinamas sudaryti šio asmens gyvybės draudimo ar draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis. Draudėjas ir apdraustasis, draudimo sutarties sudarymo ir jos galiojimo metu, pildydami prašymą sudaryti ar keisti draudimo su- tartj, pranešimą apie draudžiamąjj jvykj, atsakydami j draudiko pateikiamus klau- simynus, anketas ar papildomus klausimus, privalo pateikti draudikui visą jiems žinomą informaciją, kuri reikalinga draudikui draudimo rizikai jvertinti, nustatyti aplinkybėms, kurios gali turėti esminės jtakos draudžiamojo jvykio atsiradimo ti- kimybei, ištirti draudžiamajam jvykiui, draudimo jmokų, draudimo išmokos dydžio ar kitų reikšmingų draudimo sutarčiai aplinkybių nustatymui. Draudėjas privalo raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, tame tarpe susijusj su apdraustojo duomenų apie sveikatos būklę, gydymą, darbinę veiklą pasikeitimais.
10.3. Draudikas draudžia tikėdamas tuo, kad draudėjas ir apdraustasis j visus prašy- muose, draudiko pateiktose anketose ar klausimynuose pagrindiniam draudimui ir papildomam draudimui pateiktus klausimus, ypač susijusius su esamais arba anks- tesniais susirgimais, sveikatos sutrikimais ir negalavimais, neigiamais jpročiais, pa- veldimomis ligomis, darbine veikla, laisvalaikio pomėgiais, atsakė išsamiai ir teisin- gai.
10.4. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draudėjas arba ap- draustasis, sudarant draudimo sutartj ar jos galiojimo metu, nevykdė savo parei- gos atskleisti informaciją ir tyčia ar dėl neatsargumo suteikė draudikui neišsamią, neatitinkančią tikrovės informaciją apie draudėją, apdraustąjj ar apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai jvertinti, draudžiamojo jvykio atsi- radimo tikimybei, draudimo jmokų dydžių nustatymui ar kitų reikšmingų draudimo sutarčiai aplinkybių nustatymui, tai draudikas turi teisę nutraukti draudimo sutartj arba papildomą draudimą, arba jvykus draudžiamajam jvykiuisumažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, kurias draudėjas ir/ar apdraustasis nuslėpė, išnyko iki draudžiamojo jvykio ar neturėjo jtakos drau- džiamajam jvykiui.
10.5. Draudėjas privalo informuoti apdraustąjj, jo teisėtą atstovą ir naudos gavė- ją apie sudarytą draudimo sutartj ir juos supažindinti su jų teisėmis ir pareigomis, nustatytomis draudimo sutartyje. Jei draudimo sutartis yra keičiama, draudėjas privalo šiame punkte išvardintiems asmenims suteikti informaciją apie draudimo sutarties pasikeitimus.
11. Draudimo sutarties šalių teisės ir pareigos draudimo sutarties galiojimo metu
11.1. Su draudimo sutartimi susiję pranešimai turi būti pateikiami tik raštu. Draudi- kui tokie pranešimai jsigalioja nuo jų gavimo momento. Draudiko pavedimu veikian- tys draudimo tarpininkai nejgalioti priimti pranešimus.
11.2. Kol draudėjas, apdraustasis ar kitas j draudimo išmoką pretenduojantis asmuo sąmoningai ar aplaidžiai nevykdo 12 straipsnyje nustatytų reikalavimų, draudikas turi teisę nepripažinti draudžiamojo jvykio. Tačiau tai negalioja, jeigu toks aplaidus pareigų nevykdymas netrukdo nustatyti draudžiamojo jvykio.
11.3. Draudėjas ir apdraustasis privalo laikytis teisinių normų, žinybinių arba kitų nustatytų saugumo priemonių, laikytis visiems priimtinų saugaus elgesio taisyklių siekiant išvengti nelaimingo atsitikimo.
11.4. Iš esmės pasikeitus draudimo sutartyje numatytoms aplinkybėms, dėl kurių padidėja arba gali padidėti draudimo rizika, draudėjas privalo tuoj pat, kai tik suži- nojo apie draudimo rizikos pasikeitimus, bet ne vėliau kaip per 14 kalendorinių die- nų nuo sužinojimo dienos, pranešti apie tai draudikui. Draudimo rizikos padidėjimu vadinami atvejai, kai apdraustojo gyvenime ar veikloje pasikeičia darbo pobūdis ar dėl kitų priežasčių pasikeičia kuri nors aplinkybė, nurodyta draudėjo prašyme. Drau- dikas, kuriam buvo pranešta apie draudimo rizikos padidėjimą, turi teisę pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo jmokos dydj.
11.5. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo su- tartyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių sumažėja ar gali sumažėti draudimo rizika, draudėjas dėl draudimo rizikos sumažėjimo turi teisę prašyti draudiko pakeisti drau- dimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo jmokos dydj.
12. Draudimo išmokų nustatymo tvarka
12.1. Įvykus nelaimingam atsitikimui, draudėjas (apdraustasis) privalo:
a) nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 48 valandas, kreiptis j asmens sveikatos priežiūros jstaigą;
b) nurodyti gydančiam gydytojui tikslią nelaimingo atsitikimo datą ir aplin- kybes;
c) vykdyti gydytojo nurodymus ir, kiek tai jmanoma, mažinti nelaimingo atsi- tikimo pasekmes;
d) nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, pranešti draudikui apie kie- kvieną draudžiamąjj jvykj. Pavėlavus pranešti apie draudžiamąjj jvykj, drau- dikas gali pareikalauti draudėjo kompensuoti medicinines išlaidas, būtinas draudžiamajam jvykiui nustatyti;
e) teisingai užpildyti draudiko atsiųstą pranešimą apie nelaimingą atsitikimą ir nedelsdamas išsiųsti draudikui;
f) remdamasis draudiko nurodymais, užkirsti kelią nuostoliams atsirasti ar juos mažinti, taip pat suteikti draudiko reikalaujamą informaciją;
g) stengtis, kad kuo greičiau būtų parengti draudikui reikalingi pranešimai bei išvados;
h) atlikti draudiko paskirtą medicininę ekspertizę, jei medicininiai duomenys nepakankami ir pagal juos negalima tiksliai nustatyti nelaimingo atsitikimo metu patirto sveikatos pakenkimo laipsnio. Tam būtinas išlaidas apmoka draudikas;
i) duoti raštišką sutikimą, suteikiantj draudikui teisę susipažinti su jo medici- nos dokumentais, leisti draudikui atlikti nuostolių priežasties ir dydžio tyrimus, suteikti draudikui visą ir teisingą informaciją, taip pat pateikti jo reikalaujamus dokumentus;
j) dokumentais pagrjsti patirtus nuostolius, jeigu yra pateikiamas reikalavimas mokėti draudimo išmoką dėl medicininės pagalbos, o taip pat ir kitais draudi- mo sutartyje nustatytais atvejais;
k) prieš gaunant medicinos paslaugas raštu suderinti jprastos ar papildomos medicininės pagalbos išlaidų dydžius su draudiku.
12.2. Gavęs rašytinj pranešimą apie nelaimingą atsitikimą, draudikas ar jo atstovas nedelsdami pateikia draudėjui arba asmeniui, turinčiam teisę gauti draudimo išmo- ką, užpildyti pranešimo apie nelaimingą atsitikimą blanką.
12.3. Draudėjas, apdraustasis ir draudimo išmokų (naudos) gavėjai privalo laikytis 12 straipsnio nuostatų.
12.4. Draudėjas ir/arba apdraustasis privalo kuo išsamiau atsakyti j draudiko pateik- tos anketos klausimus ir grąžinti ją draudikui, taip pat privalo pateikti visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo jvykio aplinkybes bei pasekmes, būti- nus nustatant draudimo išmokos dydj. Šiuos dokumentus jie turi teisę gauti jstaty- mų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
12.5. Draudikas, gavęs pradinę informaciją, atlieka nelaimingo atsitikimo tyrimą, kurio metu apklausiami jvykio liudytojai, apžiūrima jvykio vieta, užklausiamos ati- tinkamos teisėsaugos, teisėtvarkos, gydymo, medicininės ekspertizės jstaigos, taip pat jstaigos, kuriose yra sudaromi psichoneurologinių, toksikologinių, narkologinių jskaitų sąrašai. Draudžiamajam jvykiui tirti draudikas gali pasitelkti institucijas, eks- pertus, atitinkamos srities specialistus arba mokslininkus.
12.6. Draudimo išmokos dydj nustato draudiko gydytojai ekspertai, vadovaudamie- si šių draudimo taisyklių draudimo išmokų lentelėmis ir atsižvelgdami j nukentėjusj asmenj gydžiusių medikų išvadas, konsultacijas, siūlymus ir nukentėjusiojo asmens reabilitacijos efektyvumą.
12.7. Kosmetinės plastinės ar atstatomosios rekonstrukcinės operacijos būtinybė nustatoma pagal 12.6 punkto reikalavimus tik pasibaigus sužalojimo gijimo pro- cesui, atsižvelgus j ankstesnę nukentėjusio asmens sveikatos būklę iki nelaimingo atsitikimo ir atmetant ankstesnių traumų pasekmes bei kosmetinius defektus ar jgimtas anomalijas.
12.8. Jeigu yra pateikiamas reikalavimas dėl išlaidų psichologinei pagalbai kompen- savimo, tai būtina pateikti draudikui asmens sveikatos priežiūros jstaigos išduotą siuntimą psichologo, psichiatro, psichoterapeuto konsultacijai.
12.9. Įprastinės ir papildomos medicininės pagalbos draudimo atveju draudikui būtina pateikti išlaidas pagrindžiančių sąskaitų originalus. Jeigu pateiktas reikala- vimas padengti nukentėjusios asmens paieškos ir gelbėjimo išlaidas, tai turi būti pa- teiktas paieškos ir gelbėjimo tarnybos išduotas dokumentas, patvirtinantis paieškos ir/ar gelbėjimo darbų faktą, ir tokias išlaidas pagrindžianti sąskaita. Nukentėjusio apdraustojo transportavimo j nuolatinę gyvenamąją vietą atveju, turi būti pateikta gydytojo pažymą apie būtinumą parvežti tolimesniam gydymui j nuolatinio gyveni- mo vietą.
12.10. Erkinis encefalitas ir Laimo liga yra pagrindžiami apdraustojo užsikrėtimu šiomis ligomis dėl erkės jkandimo, atliktais ir ligą patvirtinančiais serologiniais tyrimais, pirmųjų ligos požymių atsiradimu praėjus ne mažiau kaip 30 dienų nuo papildomo draudimo apsaugos taikymo pradžios dienos. Negalia turi pasireikšti ne vėliau kaip per 2 metus nuo erkinio encefalito ar Laimo ligos diagnozavimo datos.
12.11. Ilgalaikis ir nuolatinis apdraustojo fizinio ar psichinio pajėgumo netekimas (negalia) ir jo laipsnis draudiko gali būti vertinamas ir nustatomas praėjus ne mažiau kaip 12 mėnesių po nelaimingo atsitikimo, su sąlyga, kad negalia yra patvirtinta atitinkama medicinine pažyma, išduota ne vėliau kaip per 3 mėnesius pasibaigus 12 mėnesių laikotarpiui nuo nelaimingo atsitikimo datos. Jeigu nepagydomas fizinio ar psichinio pajėgumo netekimas (negalia) yra neabejotinas, draudikas turi teisę mo- kėti draudimo išmoką nesilaikant šiame punkte nustatytų terminų.
13. Draudimo išmokų apskaičiavimas
13.1. Išmokos dydis priklauso nuo negalios laipsnio. Nustatant negalios laipsnj, ne- atsižvelgiama j ankstesnių ligų paūmėjimus, medicinos pagalbos teikimo trūkumus, rekonstrukcines-plastines operacijas.
13.2. Visiškai netekus kūno dalies, organo arba pasireiškus jų funkciniam nepajėgu- mui, negalios laipsnis nustatomas remiantis priede Nr.1 pateikta negalios dėl nelai- mingo atsitikimo nustatymo lentele.
13.3. Nukentėjusio asmens darbingumo sumažėjimas (netekimas) ir/arba šio su- mažėjimo netekimo nustatymas, kai Nejgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba terminuotai ar nuolat nustato nukentėjusiam asmeniui darbingumo sumažėjimą (nejgalumo lygj), negali būti laikomas draudimo išmokos dydžio apskaičiavimo (nu- statymo) pagrindu.
13.4. Iš dalies netekus ar sutrikus nepagydomai kūno dalių ar jutimo organų funkci- joms, negalios laipsnis nustatomas daliai procentinės išraiškos nuo visiško netekimo ar sutrikimo kūno dalių ar jutimo organų funkcijų.
13.5. Jei dėl nelaimingo atsitikimo sužalota kūno dalis, vidaus ar jutimo organai, kurių netekimas nenumatytas šių draudimo taisyklių draudimo išmokų lentelėse, tai fizinis ar psichinis organizmo funkcijų sutrikimo laipsnis nustatomas mediciniškai pagal kitus 12.6 punkte numatytus kriterijus.
13.6. Jei dėl nelaimingo atsitikimo pakenktos kelios fizinės ar psichinės funkcijos, negalios laipsnis nustatomas pagal 13.2 punktą šių funkcijų sutrikimo laipsnius su- dedant. Tačiau ši suma negali viršyti 100%. Draudimo išmoka, mokama dėl vienos kūno dalies visų sužalojimų, negali viršyti draudimo išmokos, mokamos dėl tos kūno dalies netekimo.
13.7. Jei dėl nelaimingo atsitikimo pakenkiama fizinė ar psichinė funkcija, kuri prieš draudžiamąjj jvykj buvo nuolat sutrikusi dėl ligos ar buvusios traumos, tai funkcijų sutrikimo laipsnis (negalia) apskaičiuojamas pagal 13.2 punktą, atimant atitinkamai prieš tai buvusj organų funkcijos netekimo laipsnj.
13.8. Jei apdraustasis, apdraustas draudimu nuo nelaimingų atsitikimų mirties atveju, per metus nuo nelaimingo atsitikimo miršta dėl to paties nelaimingo atsiti- kimo, tai prarandama reikalavimo teisė j išmoką dėl negalios, kaulų lūžių ir laikinos negalios, t. y. iš draudimo išmokos, numatytos pagal 6.1 punktą mirties atveju, ati- mama ta išmokos dalis, kuri jau buvo išmokėta draudėjui dėl negalios, kaulų lūžių ar laikinos negalios.
13.9. Jei apdraustasis miršta per metus nuo nelaimingo atsitikimo, bet ne dėl nelai- mingo atsitikimo jtakos, arba miršta praėjus daugiau kaip metams nepriklausomai nuo priežasties ir buvo pareikšta reikalavimo teisė dėl išmokos negalios atveju pagal
6.2 punktą, tai išmoka dėl negalios mokama pagal negalios laipsnj, nustatytą re- miantis paskutiniais medicininio patikrinimo duomenimis.
13.10. Jeigu sutarties šalys atskirai susitarė dėl draudimo kaulų lūžių atveju, drau- dimo išmokos nustatomos remiantis priede Nr.1 pateikta kaulų lūžių nustatymo len- tele, skaičiuojant procentais nuo draudimo sumos draudimo kaulų lūžių atveju.
13.11. Jeigu sutarties šalys atskirai susitarė dėl draudimo laikinos negalios atve- ju, draudimo išmokos nustatomos remiantis priede Nr.1 pateikta laikinos negalios nustatymo lentele, skaičiuojant procentais nuo draudimo sumos laikinos negalios atveju.
13.12. Draudimo išmoka dėl jprastinės ar papildomos medicininės pagalbos išlaidų apdraustajam nėra mokama tais atvejais, kai šias išlaidas yra atlyginę už žalą at- sakingi asmenys arba jos yra kompensuotos pagal privalomąjj arba savanoriškąjj draudimą. Jeigu minėtos išlaidos už medicininę pagalbą yra atlygintos tik iš dalies, draudėjas jgyja teisę j draudimo išmoką dėl neatlygintos dalies.
13.13. Draudikas moka draudimo išmokas dėl jprastinės ar papildomos medicini- nės pagalbos išlaidų, jeigu apdraustasis gauna šios medicininės pagalbos paslaugas per 2 metus nuo nelaimingo atsitikimo dienos. Draudimo išmokos dėl minėtų medi- cininės pagalbos paslaugų, gautų praleidus šj terminą, nėra mokamos.
13.14. Jeigu papildomo draudimo suma buvo padidinta, o pirma draudimo jmoka pagal draudimo sutarties pakeitimą dėl draudimo sumos padidinimo yra nesu- mokėta, tai jvykus draudžiamajam jvykiui draudimo išmokos skaičiuojamos pagal draudimo sumą, galiojusią iki jos padidinimo.
14. Draudimo išmokų mokėjimo tvarka
14.1. Draudimo išmokos mokamos apdraustajam, jei draudimo sutartyje nenuma- tyta kitaip. Apdraustojo mirties atveju draudimo išmokos mokamos naudos gavė- jams. Jeigu draudimo sutartyje nenurodytas naudos gavėjas, tai draudimo išmokos apdraustajam mirus mokamos apdraustojo jpėdiniams.
14.2. Jei apdraustasis yra nepilnametis arba neveiksnus asmuo, išmokos moka- mos tik j šio asmens vardu atidarytą sąskaitą banke. Apdraustojo nepilnamečio ar neveiksnaus asmens mirties atveju draudimo išmoka mokama jo teisėtiems jpėdi- niams.
14.3. Draudimo išmokas draudikas sumoka per 30 dienų nuo tos dienos, kai gauna- ma visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo jvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir išmokos dydj (jskaitant papildomą informaciją iš teisėsaugos institu- cijų, sveikatos priežiūros jstaigų ir pan.). Jeigu dėl draudžiamojo jvykio vyksta tei- sėsaugos institucijų tyrimas arba pradėtas teismo procesas, tai draudikas turi teisę atidėti sprendimą dėl draudimo išmokos iki tyrimo ar teismo proceso pabaigos. Sprendimą, ar gauta informacija yra pakankama pripažinti jvykj draudžiamuoju ir nustatyti išmokos dydj, priima draudikas.
Reikalingos gauti informacijos apimtj nustato draudikas. Rinkdamas informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo jvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir išmokos dydj, draudikas turi teisę reikalauti iš pateikusių prašymus gauti išmokas asmenų, sveikatos priežiūros jstaigų, teisėsaugos institucijų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos jstatymų nustatyta tvarka išduotus paveldėjimo teisės doku- mentus, asmenų tapatybę, giminystės ryšj patvirtinančius dokumentus, medicini- nes išvadas, diagnozes, kitus medicininius dokumentus, apdraustojo mirties faktą patvirtinančius dokumentus, paaiškinimus, išvadas ir visą kitą žodinę ir rašytinę informaciją, kuri, draudiko manymu, yra reikalinga jvykiui ištirti ir išmokai nustatyti.
14.4. Draudimo išmoka jvykus nelaimingam atsitikimui gali būti išmokama dalimis, atsižvelgiant j apdraustą asmenj gydžiusių gydytojų išvadas ir reabilitacijos efekty- vumą.
14.5. Jei jvykis yra draudžiamasis, o draudėjas ir draudikas nesusitaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo rašytiniu pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią sutarties šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tiksliam žalos dydžiui nusta- tyti prireikia daugiau kaip 3 mėnesių.
14.6. Draudimo išmokas draudikas moka išmokų gavėjui jo sąskaita. Išmokos perve- damos j išmokos gavėjo nurodytą sąskaitą. Mokant išmokas j užsienj, su tuo susijusi rizika ir sąnaudos tenka išmokų gavėjui (valiutos konvertavimas, pavedimo išlaidos, nuostoliai, vėlavimai ir pan.).
14.7. Draudimo išmokas draudikas moka nacionaline valiuta pagal Lietuvos Banko nustatytą nacionalinės valiutos ir draudimo sutarties valiutos kursą, galiojantj iš- mokos mokėjimo dieną. Draudikas turi teisę sumažinti draudimo išmoką nesumokė- tų pagrindinio draudimo ir papildomų draudimų, jtrauktų j draudimo sutartj, jmokų suma ir išskaičiuoti draudiko nustatyta tvarka nesumokėtas sumas, susijusias su draudimo sutarties sudarymu ir vykdymu.
15. Draudimo išmokos sumažinimas ir jos nemokėjimo pagrindai
15.1. Jei nelaimingo atsitikimo sukeltiems sveikatos sutrikimams ar jų pasekmėms jtakos turėjo ligos ar negalavimai, ankstesnių traumų pasekmės, tai draudimo išmo- ka mažinama pagal ligos ar negalavimo dalj.
15.2. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją mokėti mažesnę, jei- gu draudėjas ir/ar apdraustasis, sudarydamas draudimo sutartj, pateikė draudikui žinomai neteisingus duomenis apie apdraustąjj arba juos nuslėpė, jeigu apdraus- tasis neleidžia arba trukdo susipažinti su apdraustojo medicinine dokumentacija ir/ arba patikrinti jo sveikatą.
15.3. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją mokėti mažesnę, jei- gu jvykus nelaimingam atsitikimui draudėjas nejvykdo šių draudimo taisyklių 12.1 a), c), d), f) dalyse numatytų reikalavimų, išskyrus, kai jrodoma, kad apie draudžia- mąjj jvykj draudikas sužinojo laiku ir kai nepranešimas apie draudžiamąjj jvykj netu- rėjo jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
15.4. Draudikas turi teisę nemokėti draudimo išmokos arba ją mokėti mažesnę, jei- gu:
b) apdraustasis vairuoja motorinę transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę;
c) apdraustasis nepaklūsta teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ir dėl to yra padaroma žala apdraustajam;
d) žala atsirado dėl to, kad draudėjas ar apdraustasis sąmoningai nesiėmė jam prieinamų priemonių šiai žalai išvengti ar sumažinti.
15.5. Dėl draudimo išmokos nemokėjimo ar mažesnės išmokos mokėjimo sprendžia draudikas; jis motyvuotai paaiškina priežastis ir apie tai raštu praneša asmenims, pagal draudimo sutartj turintiems teisę j draudimo išmokas.
16. Papildomo draudimo nutraukimas prieš terminą
16.1. Draudėjas turi teisę nutraukti papildomą draudimą jspėjęs draudiką raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj iki numatytos draudimo nutraukimo datos.
16.2. Kai papildomas draudimas nutraukiamas draudiko iniciatyva dėl draudėjo kal- tės pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudimo jmokos negrąžinamos.
16.3. Kai papildomas draudimas nutraukiamas draudėjo iniciatyva, išskyrus 16.4 punkte nustatytus atvejus, papildomo draudimo jmokos negrąžinamos.
16.4. Kai draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva dėl draudiko kaltės pažeidus draudimo sutarties sąlygas, draudėjui grąžinamos sumokėtos draudimo jmokos už likusj papildomo draudimo galiojimo laiką.
16.5. Jeigu pagrindinis draudimas nutrūksta dėl nedraudžiamojo jvykio, tai drau- dikas grąžina sumokėtas draudimo jmokas už likusj papildomo draudimo galiojimo laiką.
17. Draudimo sutarties keitimas
17.1. Jeigu keičiama pagrindinio draudimo suma ar draudimo trukmė, tai papildo- mas draudimas gali būti tęsiamas tik draudiko nustatytomis sąlygomis.
17.2. Jei draudėjui laiku nesumokėjus draudimo jmokos draudimo apsauga buvo sustabdyta, tai jos galiojimas atnaujinamas kitą dieną po to, kai draudėjas sumo- ka visas nustatytu laiku nesumokėtas draudimo jmokas už pagrindinj draudimą ir papildomus draudimus, kurie jtraukti j draudimo sutartj. Jeigu draudėjas nesumoka draudimo jmokų per 6 mėnesius nuo draudimo apsaugos sustabdymo dienos, tai draudimo apsauga gali būti atnaujinta tik draudikui sutikus ir jo nustatytomis drau- dimo sąlygomis.
17.3. Draudikas turi teisę pakeisti papildomo draudimo sąlygas, jspėdamas raštu draudėją ne vėliau kaip prieš mėnesj iki numatytos draudimo sąlygų pakeitimo da- tos. Jeigu draudėjas nesutinka su šiais draudimo sąlygų pakeitimais, tai papildo- mas draudimas nutraukiamas nuo numatytos draudimo sąlygų pakeitimo datos ir draudėjui grąžinamos sumokėtos draudimo jmokos už likusj papildomo draudimo galiojimo laiką.
18. Atsakomybė už draudimo taisyklių pažeidimus
18.1. Jeigu draudėjas per nustatytą terminą nesumoka draudimo jmokos ar kitos sumos pagal draudimo sutartj, draudėjas, draudikui pareikalavus, privalo sumokėti draudikui 0,02% delspinigius nuo nesumokėtų sumų už kiekvieną pavėluotą dieną.
18.2. Jeigu draudikas per nustatytą terminą nesumoka draudimo išmokų, jis priva- lo, draudėjui pareikalavus, sumokėti 0,02% delspinigius nuo nesumokėtų draudimo išmokų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.
Generalinis direktorius
Xx. Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx
Valdybos narys Xxxxxxx Xxxxxxxxxx
a) apdraustasis važiuodamas motorine transporto priemone su jrengtais sau- gos diržais, kaip vairuotojas ar keleivis, nebuvo užsisegęs saugos diržų;
Papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių priedas Nr. 1
Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų išmokų lentelės
1. Negalios dėl nelaimingo atsitikimo nustatymo lentelė
Straipsnio Nr. | Sužalojimas | Draudimo išmoka (%) |
1.1. | Viršutinių ir apatinių galūnių paralyžius (tetraplegija); labai ryškūs smegenų žievės, smegenėlių funkcijos pažeidimai; silpnaprotystė; sąmonės sutrikimas; dubens organų funkcijos sutrikimas. | 100 |
1.2. | Apatinių galūnių paralyžius su dubens organų funkcijos sutrikimu. | 70 |
1.3. | Vienos kūno pusės paralyžius; 2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos labai stiprus sumažėjimas; labai ryškus koordinacijos sutrikimas; labai stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; sunkūs kognityviniai sutrikimai (10 ir mažiau balų); silpnaprotystė; epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesj. | 50 |
1.4. | 2-jų galūnių judesių, jutimų ir jėgos stiprus sumažėjimas; ryškūs galvos smegenų nervų organiniai pažeidimai; koordinacijos sutrikimas; stiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas; dubens organų funkcijos sutrikimas; ryškūs kognityviniai sutrikimai (20 ir mažiau balų); epilepsijos priepuoliai ne rečiau kaip kartą per mėnesj. | 40 |
1.5. | Vienos iš galūnių paralyžius (monoplegija); kalbos sutrikimai; ryškus koordinacijos sutrikimas; galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos bei jutimų sumažėjimas; vidutinio dažnumo (5 -10 kartų per metus) epilepsijos priepuoliai; Parkinsono sindromas. | 30 |
1.6. | Koordinacijos ir judesių sutrikimas; kalbos sutrikimai; neryškūs kognityviniai sutrikimai; nestiprus galūnių raumenų tonuso padidėjimas ir jėgos sumažėjimas; reti (3-4 kartus per metus) epilepsijos priepuoliai. | 15 |
1.7. | Ryški veido asimetrija; autonominiai (vegetaciniai) simptomai; smegenų žievės funkcijos ir kalbos sutrikimai, vazomotoriniai sutrikimai, pavieniai (1-2 per metus) epilepsijos priepuoliai. | 7 |
1I.. CentrinLiėeknameirejvi rųeišskiinsiatiepmo gaalvos ir nugaros smegenų traumos:
Pastaba: liekamieji reiškiniai yra priskiriami tam tikrai grupei, kai nustatomi ne mažiau kaip du tai grupei būdingi požymiai. Jeigu dėl to paties išorinio poveikio apdraustasis patyrė bent vieną sužalojimą, numatytą šios lentelės 1 straipsnyje, ir bent vieną liemens ir/ar galūnių kaulų sužalojimą, numatytą šios lentelės 44-87 straipsniuose, draudimo išmoka dėl sužalojimų, numatytų šios lentelės 44-87 straipsniuose, nėra mokama.
Pastaba: draudimo išmoka yra mokama esant neuropatijos simptomams nepriklausomai nuo pažeistų nervų skaičiaus. | ||
2.1. | Vienpusis. | 5 |
2.2. | Dvipusis. | 10 |
3. | Kaklo ir peties, juosmens ir kryžkaulio rezginio ar jų nervų pažeidimas. Pastaba: draudimo išmoka yra mokama, jeigu yra judesių, jėgos, jutimo, raumenų sunykimas ir odos trofikos sutrikimas. | 25 |
4. | Periferinių nervų vientisumo pažeidimas: Pastaba: draudimo išmoka yra mokama esant neuropatijos simptomams. Jeigu toje pačioje galūnėje sužalota keletas nervų, draudimo išmoka yra mokama tik dėl vieno nervo sužalojimo. Jeigu sužalojama kairiarankių apdraustųjų kairė ranka, o dešiniarankių – dešinė, draudimo išmoka yra didinama 10 %. | |
4.1. | Nervų sužalojimas dilbio, riešo, blauzdos, čiurnos srityse. | 5 |
4.2. | Nervų sužalojimas žasto, alkūnės, šlaunies, kelio srityse. | 10 |
2I.I. PerifeTrraiunmėinniaiegralvvųiniųsnisertveųmsužaalojimai:
10 | ||
6. | Žymus akipločio sumažėjimas; regėjimo lauko koncentriškas susiaurėjimas. Draudimo išmokos dydis priklauso nuo regėjimo lauko ploto bei srities sumažėjimo. | 10-20 |
7. | Regos sumažėjimas, kai dėl traumos buvo implantuotas dirbtinis lęšiukas, lęšis (abiejose akyse): 0,4 0,3 - 0,1 mažiau nei 0,1. | 10 20 25 |
8. | Voko nudribimas, akių raumenų paralyžius, voko defektas, trukdantis uždaryti akies plyšj. Draudimo išmokos dydis priklauso nuo voko pažeidimo dydžio. | 5-10 |
9. | Pulsuojantis vienos akies išverstakumas (egzoftalmas). | 20 |
10. | Regos organų sužalojimo pasekmės: obuolio dislokacija, ašarų kanalo pažeidimas, žvairumas, tinklainės atšokimas (dėl tiesioginio akies sužalojimo). | 10 |
11. | Potrauminės akies ligos (išskyrus konjuktyvitą); kraujo išsiliejimas; rainelės defektas; vyzdžio formos pakitimai; lęšiuko dislokacija. Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 10 ir 11 straipsniuose, draudimo išmoka dėl 11 straipsnyje numatytų sužalojimų nėra mokama. | 5 |
12. | Visiškas regėjimo vienintele arba abiem akimis netekimas. | 100 |
13. | Visiškas regėjimo netekimas viena akimi. | 45 |
14. | Regėjimo aštrumo sumažėjimas po akies sužalojimo. Pastaba: regėjimo aštrumas apskaičiuojamas kiekvienai akiai atskirai vadovaujantis žemiau pateikiama lentele. |
5I.II. RegoVsieonorsgaakinesaaikomodacijos paralyžius.
Regėjimo aštrumas | Draudimo išmoka(%) | |
Iki traumos | Po traumos | |
0,7 | 1 | |
0,6 | 3 | |
0,5 | 5 | |
0,4 | 7 | |
1,0 | 0,3 | 10 |
0,2 | 15 | |
0,1 | 20 | |
<0,1 | 30 | |
0,0 | 45 | |
0,7–0,6 | 1 | |
0,5 | 3 | |
0,4 | 5 | |
0,9 | 0,3 0,2 | 10 15 |
0,1 | 20 | |
<0,1 | 30 | |
0,0 | 45 | |
0,6–0,5 | 2 | |
0,4–0,3 | 7 | |
0,8 | 0,2 0,1 | 15 20 |
<0,1 | 30 | |
0,0 | 45 | |
0,5–0,4 | 2 | |
0,3 | 7 | |
0,7 | 0,2 0,1 | 15 20 |
<0,1 | 25 | |
0,0 | 40 | |
Regėjimo aštrumas | Draudimo išmoka(%) | |
Iki traumos | Po traumos | |
0,4 | 1 | |
0,3 | 3 | |
0,6 | 0,2 0,1 | 10 15 |
<0,1 | 20 | |
0,0 | 30 | |
0,4–0,3 | 1 | |
0,2 | 5 | |
0,5 | 0,1 | 10 |
<0,1 | 15 | |
0,0 | 25 | |
0,3– 0,2 | 2 | |
0,4 | 0,1 <0,1 | 7 10 |
0,0 | 20 | |
0,1 | 5 | |
0,3 | <0,1 0,0 | 10 20 |
0,1 | 5 | |
0,2 | <0,1 0,0 | 10 20 |
0,1 | <0,1 | 10 |
0,0 | 20 | |
<0,1 | 0,0 | 10 |
Pastabos:
1. Visiškas aklumas – kai regėjimo aštrumas mažiau kaip 0,01 (2 m atstumu nesuskaičiuoja pirštų) iki šviesos jutimo.
2. Jeigu sužalotos akies regėjimo aštrumas, buvęs iki nelaimingo atsitikimo dienos, nėra žinomas, yra laikoma, kad jis yra toks pats kaip ir nesužalotos akies.
3. Sumažėjus abiejų akių regėjimo aštrumui, kiekviena akis vertinama atskirai.
Straipsnio Nr. | Sužalojimas | Draudimo išmoka (%) |
daugkartiniai besitęsiantys galvos svaigimo priepuoliai su vegetacinėmis reakcijomis, pusiausvyros sutrikimu. | 30 | |
16. | Viso ausies kaušelio netekimas. | 5 |
17. | Klausos susilpnėjimas viena ausimi. Pastaba: vertinami audiogramos, impedansometrijos duomenys, kalbos girdimumas. | |
17.1. | Šnabždant žodžius girdi iki 1 metro, o šnekant - nuo 1 iki 3 metrų atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 30-50 db). | 5 |
17.2. | Šnibždant žodžių negirdi prie ausies kaušelio, o šnekant girdi iki 1 metro atstumu (audiogramoje klausos sumažėjimas iki 60-80 db). | 10 |
18. | Visiškas kurtumas viena ausimi (visai negirdi šnekančiojo, audiogramoje – mažiau 91 db). | 15 |
19. | Visiškas kurtumas abiem ausimis. | 60 |
1IV5.. KlausoSmsaorkrūgs avenstaibiulinės funkcijos sutrikimai:
30 | ||
21. | Nosies sparnelių ir galiuko netekimas. | 15 |
22. | Nosies galiuko arba sparnelio (sparnelių) netekimas. | 10 |
23. | Kvėpavimo nosimi sutrikimas. Draudimo išmokos dydis priklauso nuo: sutrikimo laipsnio ir pusių (jvertinamas rinimonometru, norma – iškvėpimas ir jkvėpimas 380-400 ml/sek.): a ) stiprus vienpusis (mažiau kaip 100 ml/sek.) arba žymus abipusis (mažiau kaip 200 ml/sek.); b) visiškas abipusis (0 ml/sek.). | 5 10 |
24. | Uoslės ir skonio netekimas. | 15 |
25. | Uoslės netekimas. | 10 |
26. | Potrauminiai lėtiniai veido daubų uždegimai. | 2 |
27. | Gerklų arba trachėjos funkcijos pažeidimas: | |
27.1. | Nuolat funkcionuojanti tracheostoma. | 40 |
27.2. | Disfonija. | 10 |
27.3. | Afonija. | 30 |
27.4. | Artikuliacijos sutrikimas. | 15 |
28. | Kvėpavimo organų pažeidimo atvejis, dėl kurio yra: | |
28.1. | I laipsnio kvėpavimo nepakankamumas. | 10 |
28.2. | II laipsnio kvėpavimo nepakankamumas. | 40 |
28.3. | III laipsnio kvėpavimo nepakankamumas. | 60 |
29. | Krūtinės ląstos deformacijos po šonkaulių ar krūtinkaulio lūžių esant stipriam kvėpavimo judesių apribojimui. | 10 |
2V0.. KvėpavNiomsieos ksaiuslųt, ekrmemazlių ir minkštųjų audinių netekimas.
Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė bent vieną iš šios lentelės 28 straipsnyje numatytų sužalojimų ir bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 29 straipsnyje, draudimo išmoka, numatyta dėl 29 straipsnyje numatyto sužalojimo, nėra mokama.
Pastaba: vertinami širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumo požymiai pagal NYHA klasifikaciją, EKG, fizinio krūvio mėginius, ultragarsinį tyrimą, ilgalaikį EKG ir AKS sekimą. | ||
30.1. | II funkcinė klasė – širdies nepakankamumo požymiai atsiranda sunkaus fizinio krūvio metu. | 15 |
30.2. | III funkcinė klasė – širdies nepakankamumo požymiai atsiranda vidutinio fizinio krūvio metu. | 40 |
30.3. | IV funkcinė klasė – širdies napakankamumo požymiai atsiranda ramybės būklėje, kartais išlieka nuolat. | 70 |
31. | Kraujo apytakos sutrikimas dėl stambiųjų periferinių kraujagyslių sužalojimo: | |
31.1. | Nedidelis - patinimai, pulsacijos susilpnėjimas. | 5 |
31.2. | Didelis - patinimai, cianozė, ryškus pulsacijos susilpnėjimas. | 10 |
31.3. | Labai didelis - patinimai, cianozė, limfostazė, trofikos sutrikimai. | 15 |
3V0I. . ŠirdieŠsirdiireskirrkarauujjaaggysyliųslnieųpaskaisnktaemmumaas dėl širdies ar magistralinių kraujagyslių sužalojimo:
Straipsnio Nr. | Sužalojimas | Draudimo išmoka (%) |
Pastaba: širdies ir kraujagyslių sistemos sužalojimo atveju liekamųjų reiškinių priskyrimas tam tikrai grupei galimas tada, kai nustatomi ne mažiau kaip 2 tai grupei būdingi požymiai.
32.1. | Žymus sukandimo ir kramtymo sutrikimas. | 7 |
32.2. | Labai didelis sukandimo ir išsižiojimo sutrikimas, žandikaulio deformacija. | 25 |
33. | Apatinio žandikaulio netekimas: Pastaba: žandikaulio netekimo atveju draudimo išmoka dėl sužalojimų, numatytų 32 straipsnyje nėra mokama. | |
33.1. | Dalies žandikaulio. | 15 |
33.2. | Viso žandikaulio. | 50 |
34. | Liežuvio netekimas: | |
34.1. | Iki vidurinio trečdalio. | 15 |
34.2. | Nuo vidurinio trečdalio ir daugiau. | 30 |
34.3. | Visiškas netekimas. | 50 |
35. | Žymus burnos ertmės susiaurėjimas, seilių fistulės susidarymas. | 15 |
36. | Stemplės arba ryklės susiaurėjimas dėl nudegimo ar sužalojimo: Pastaba: susiaurėjimas turi būti patvirtintas objektyviais tyrimo metodais. | |
36.1. | Sunkiai ryjamas minkštas maistas. | 10 |
36.2. | Sunkiai ryjamas skystas maistas. | 30 |
36.3. | Visiškas nepraeinamumas (gastrostoma). | 80 |
37. | Liekamieji reiškiniai po trauminio virškinimo trakto organų sužalojimo: | |
37.1. | Dempingo sindromas. | 40 |
37.2. | Sąauginė liga, dalinis žarnyno nepraeinamumas. | 15 |
37.3. | Dirbtinė išeinamoji anga. | 30 |
37.4. | Kasos endokrininės funkcijos sutrikimas. | 30 |
37.5. | Kasos egzokrininės funkcijos sutrikimas. | 5 |
37.6. | Kepenų II laipsnio nepakankamumas. | 45 |
37.7. | Kepenų III laipsnio nepakankamumas. | 80 |
38. | Trauminis virškinimo trakto organų sužalojimas dėl kurio pašalinta: | |
38.1. | Kepenų dalis. | 15 |
38.2. | Blužnis. | 15 |
38.3. | Dalis skrandžio ar dalis kasos ar dalis žarnyno. | 25 |
38.4. | Visas skrandis. | 40 |
3V2I. I. VirškKirnamimtymoo osurtrgikaimnaas idėl veido kaulų lūžimo ar apatinio žandikaulio traumų:
Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė trauminį vidaus organų pažeidimą laikinos negalios atveju, kai pažeistą organą reikėjo operuoti, ir bent vieną iš sužalojimų, numatytų 38 straipsnyje, draudimo išmoka pagal draudimo taisyklių 6.4.7 punktą dėl trauminio vidaus organų pažeidimo, kai pažeistą organą reikėjo operuoti, nėra mokama.
Jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio j jo kūną patyrė bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 38 straipsnyje ir bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 37 straipsnyje, draudimo išmoka dėl šios lentelės 37 straipsnyje numatytų sužalojimų nėra mokama.
Pastaba: Xxxxx apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė sužalojimą, nustatytą šios lentelės 39 straipsnyje, ir trauminį vidaus organų pažeidimą laikinos negalios atveju, kai pažeistą organą reikėjo operuoti, draudimo išmoka pagal draudimo taisyklių 6.4.7 punktą dėl trauminio vidaus organų pažeidimo, kai pažeistą organą reikėjo operuoti, nėra mokama. | 25 | |
40. | Šlapimo išskyrimo funkcijų sutrikimai: | |
40.1. | Inkstų funkcijos sutrikimas: a) II laipsnio nepakankamumas; b) III laipsnio nepakankamumas. Pastaba: patyrus sužalojimą, numatytą šios lentelės 39 straipsnyje, ir bent vieną iš sužalojimų, numatytų 40.1 punkte, draudimo išmoka dėl sužalojimo, numatyto šios lentelės 39 straipsnyje, nėra mokama. | 40 80 |
40.2. | Žymus šlapimtakio ar šlaplės susiaurėjimas, šlapimo pūslės tūrio sumažėjimas. | 20 |
40.3. | Visiškas šlapimtakio ar šlaplės nepraeinamumas, fistulė lytiniuose organuose. | 40 |
41. | Lyties organų sužalojimo pasekmės: | |
41.1. | Pašalinta kiaušidė, kiaušintakis arba sėklidė. | 15 |
41.2. | Pašalinta dalis vyro varpos. | 25 |
41.3. | Pašalinta visa vyro varpa. | 40 |
41.4. | Pašalintos abi kiaušidės arba abu kiaušintakiai, arba gimda: a) kai moters amžius iki 50 metų imtinai; b) kai moters amžius virš 50 metų. | 40 20 |
3V9I. II. ŠlapIinmkstoo piaršallyintiminasė. sistema
sužalojimo. Draudimo išmoka mokama remiantis draudimo taisyklių 6.5.1 punkto nuostatomis. Jeigu mokama draudimo išmoka už gydymosi išlaidas atliekant kosmetines plastines operacijas, tai po plastinės operacijos išlikus randams, mokamas šių draudimo išmokų skirtumas. | 10 | |
43. | Liemens ir galūnių odos hipertrofiniai, keloidiniai, deformuojantys minkštuosius audinius randai, trukdantys dėvėti drabužius arba avalynę: | |
43.1. | Užima mažiau kaip 1% ploto. | 1 |
43.2. | Užima 1-2% ploto. | 2 |
43.3. | Užima 3-4% ploto. | 4 |
43.4. | Užima 5-10% ploto. | 5 |
43.5. | Užima daugiau kaip 10% ploto. | 8 |
43.6. | Užima daugiau kaip 15% ploto. | 10 |
4IX2. . MinkšVetiųdojųir kaakulodpirniekiiųniosaur žšoanlinoiųjipmaviaršiių labai ryškūs, trikdantys mimiką randai (išliekantys po plastinės operacijos) nuo nudegimo, nušalimo ar
Pastaba: fizinio asmens delnas atitinka 1% kūno paviršiaus ploto. Randai vertinami nuo nelaimingo atsitikimo dienos praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams. Draudikui išmokėjus bent vieną iš šios lentelės 43 straipsnyje nurodytą draudimo išmoką, apdraustasis praranda reikalavimo teisę į išlaidų dėl plastinių operacijų, išskyrus plastines operacijas kosmetiniams defektams ar subjaurojimams veido ar kaklo srityje pašalinti, kompensavimą.
SXtu. bLuireasmens ir galūnių kaulų sužalojimas
44. | Stuburo funkcijos pažeidimai po stuburo traumos. Sužalojimai ir jiems nustatytos procentinės išmokos dalys yra pateikiamos šios lentelės 1 ir 3 straipsniuose. |
Straipsnio Nr. | Sužalojimas | Draudimo išmoka (%) |
Pečių lankas; peties sąnarys
45. | Peties sąnario nejudrumas po žastikaulio galvos rezekcijos. | 40 |
46. | Peties sąnario nejudrumas. | 30 |
47. | Peties sąnario ribotas judrumas. | 10 |
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
Ranka
48. | Rankos ir mentės (ar jos dalies) netekimas. | 75 |
49. | Rankos netekimas po egzartikuliacijos peties sąnaryje arba bigė vidurinėje žasto dalyje. | 70 |
50. | Rankos netekimas – bigė žasto apatiniame trečdalyje. | 65 |
51. | Dilbio netekimas dėl egzartikuliacijos alkūnės sąnaryje. | 65 |
52. | Dilbio netekimas žemiau alkūnės sąnario. | 60 |
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka yra didinama 10%.
Alkūnės sąnarys
53. | Alkūnės sąnario nejudrumas. | 20 |
54. | Alkūnės sąnario ribotas judrumas. | 7 |
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
Riešo sąnarys; plaštaka
55. | Plaštakos netekimas nuo riešo arba delnakaulių. | 55 |
56. | Riešo sąnario nejudrumas. | 20 |
57. | Riešo sąnario ribotas judrumas. | 5 |
58. | Plaštakos funkcijos sutrikimas. Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 4 straipsnyje, ir sužalojimą, numatytą 58 straipsnyje, draudimo išmokos dėl sužalojimų, numatytų šios lentelės 4 straipsnyje, nėra mokamos. | 10 |
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
Plaštakos pirštai
59. | Pirmasis pirštas (nykštys): | |
59.1. | Dalinai amputuotas naginis pirštakaulis. | 5 |
59.2. | Pilnai amputuotas naginis pirštakaulis. | 8 |
59.3. | Dalinai amputuotas pamatinis pirštakaulis. | 15 |
59.4. | Piršto netekimas. | 20 |
59.5. | Piršto netekimas kartu su delnakauliu ar jo dalimi. | 25 |
60. | Nykščio savojo sąnario nejudrumas. | 5 |
61. | Nykščio delninio piršto sąnario nejudrumas. | 10 |
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
62. | Antrasis (rodomasis) pirštas: | |
62.1. | Dalinai amputuotas naginis pirštakaulis. | 3 |
62.2. | Pilnai amputuotas naginis pirštakaulis. | 4 |
62.3. | Pilnai amputuotas vidurinis pirštakaulis. | 8 |
62.4. | Dalinai amputuotas pamatinis pirštakaulis. | 10 |
62.5. | Piršto netekimas. | 12 |
62.6. | Piršto netekimas su delnakauliu ar jo dalimi. | 15 |
62.7. | Piršto kontraktūra pusiau sulenkus, taip pat proksimalinio savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė. | 4 |
62.8. | Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus, taip pat dviejų savųjų piršto sąnarių ankilozė. | 8 |
63. | Trečiasis (didysis), ketvirtasis (bevardis) arba penktasis (mažylis) pirštai: | |
63.1. | Dalinai amputuotas naginis pirštakaulis. | 2 |
63.2. | Bigė viduriniojo arba pamatinio pirštakaulio. | 5 |
63.3. | Piršto netekimas su delnakauliu arba jo dalimi. | 15 |
63.4. | Piršto kontraktūra pusiau sulenkus arba pirmojo savojo piršto sąnario arba delno-piršto sąnario ankilozė. | 1 |
63.5. | Piršto kontraktūra visiškai sulenkus arba ištiesus arba dviejų, taip pat trijų piršto sąnarių ankilozė. | 3 |
64. | Dviejų vienos rankos pirštų netekimas: | |
64.1. | Pirmojo ir antrojo pirštų. | 35 |
64.2. | Pirmojo ir trečiojo, pirmojo ir ketvirtojo arba pirmojo ir penktojo (1+3), (1+4), (1+5). | 25 |
64.3. | Antrojo ir trečiojo, antrojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3), (2+4), (2+5). | 15 |
64.4. | Trečiojo ir ketvirtojo arba trečiojo ir penktojo (3+4), (3+5). | 10 |
65. | Trijų vienos rankos pirštų netekimas. | |
65.1. | Pirmojo, antrojo ir trečiojo, ketvirtojo arba penktojo (1+2+3), (1+2+4), (1+2+5). | 40 |
65.2. | Pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (1+3+4), (1+3+5). | 35 |
65.3. | Antrojo, trečiojo ir ketvirtojo arba penktojo (2+3+4), (2+3+5). | 30 |
65.4. | Trečiojo, ketvirtojo ir penktojo (3+4+5). | 25 |
66. | Keturių vienos rankos pirštų netekimas. | 40 |
Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
67. | Visų vienos plaštakos pirštų netekimas. | 45 |
Pastaba: kitais pirštų ar jų funkcijos netekimo atvejais draudimo išmoka apskaičiuojama sumuojant išmokas, numatytas atskirų pirštų funkcijos netekimo atvejais. Pastaba: kai sužalojama dešinė ranka dešiniarankiams arba kairė ranka kairiarankiams, draudimo išmoka didinama 10%.
Koja
68. | Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje: | 70 |
68.1. | Kojos netekimas dėl egzartikuliacijos klubo sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje kai iki traumos koja buvo vienintelė. | 90 |
69. | Xxxxxxxx bigė viduriniame ar apatiniame trečdalyje. | 60 |
70. | Kojos funkcijos sutrikimas dėl kojos sutrumpėjimo daugiau kaip 2,5 cm. | 5 |
71. | Blauzdos netekimas dėl egzartikuliacijos kelio sąnaryje arba bigė viršutiniame trečdalyje: | 50 |
71.1. | Vienintelės kojos blauzdos netekimas. | 80 |
72. | Bigė viduriniame ar apatiniame blauzdos trečdalyje. | 45 |
Klubo sąnarys
73. | Klubo sąnario nejudrumas. | 35 |
74. | Klubo sąnario ribotas judrumas. | 10 |
Straipsnio Nr. | Sužalojimas | Draudimo išmoka (%) |
Kelio sąnarys
75. | Sąnario nejudrumas. | 30 |
76. | Patologinis sąnario judrumas dėl raiščių plyšimo (išliekantis po operacinio gydymo). | 8 |
77. | Riboti kelio sąnario judesiai. | 5 |
Čiurnos sąnarys; pėda
78. | Čiurnos sąnario nejudrumas. | 20 |
79. | Riboti čiurnos sąnario judesiai. | 5 |
80. | Pėdos netekimas dėl čiurnos sąnario egzartikuliacijos arba pėdos amputacija ties čiurnos kaulais. | 40 |
81. | Pėdos distalinės dalies netekimas dėl amputacijos padikaulių lygyje. | 30 |
82. | Pėdos funkcijos sutrikimas dėl deformacijos, nesuaugusio lūžimo. Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė bent vieną iš sužalojimų, numatytų šios lentelės 4 straipsnyje, ir sužalojimą, numatytą šios lentelės 82 straipsnyje, draudimo išmokos dėl sužalojimų, numatytų šios lentelės 4 straipsnyje, nėra mokamos. | 5 |
Pėdos pirštai
83. | Visų pėdos pirštų netekimas dėl padų-pirštų sąnarių egzartikuliacijos arba amputacijos pamatinių pirštakaulių lygyje. | 20 |
84. | Pirmojo piršto netekimas kartu su padikauliu arba jo dalimi. | 15 |
85. | Pirmojo piršto netekimas dėl padinio piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigė pamatinio pirštakaulio lygyje. | 5 |
86. | Pirmojo piršto galinio pirštakaulio netekimas. | 2 |
87. | Antrojo, trečiojo, ketvirtojo arba penktojo pirštų netekimas: | |
87.1. | Dėl padinio piršto sąnario egzartikuliacijos arba bigės ties pamatiniu pirštakauliu. | 2 |
87.2. | Netekimas kartu su padikauliu ar jo dalimi. | 5 |
87.3. | Piršto funkcijos sutrikimas dėl sąnarių nejudrumo. | 1 |
Pastaba: kitais šios lentelės 83-87 straipsniuose nenumatytais pirštų ar jų funkcijos netekimo atvejais draudimo išmoka yra apskaičiuojama sumuojant išmokas, numatytas atskirų pirštų funkcijos netekimo atveju.
Kiti funkcijos sutrikimai
88. | Kalbos netekimas. | 50 |
2. Kaulų lūžių nustatymo lentelė
Straipsnio Nr. | Sužalojimas | Draudimo išmoka (%) |
10 | ||
1.2. | Kaukolės pamato kaulai. | 15 |
1.3. | Kaukolės skliauto ir pamato kaulai. | 20 |
11..1K. aukolKėasukkolaėsuslkaliaiu: to kaulai.
7 | ||
2.2. | Apatinio žandikaulio. | 6 |
2.3 | Akiduobės | 5 |
2.4. | Nosies kaulų, akytkaulio. | 3 |
2.5. | Gerklų, skydinės kremzlės, poliežuvinio kaulo. | 4 |
22..1.Veido kSakruuolsataik:aulio, viršutinio žandikaulio.
Pastaba: žandikaulio danties alveolės lūžimas nelaikomas žandikaulio lūžiu.
3.2. | Netekus nuo 2 iki 3 dantų. | 5 |
3.3. | Netekus nuo 4 iki 5 dantų. | 8 |
3.4. | Netekus 6 ir daugiau dantų. | 10 |
33..1.Dantų Ntertaekuums 1idnanitsieps.ažeidimas (netekus viso nuolatinio danties vainiko ir/arba šaknies), visiškas išnirim3as:
Pastaba: protezų ar tiltų lūžio atveju draudimo išmoka mokama tik dėl atraminių dantų netekimo dėl nelaimingo atsitikimo.
Visais kitais nuolatinių dantų trauminio pažeidimo (danties ar jo šaknies lūžimas, danties išnirimas, jmušimas j alveolę, danties vainiko ne mažiau kaip 1/4 nuskėlimas) atvejais mokamas 1% už vieną traumuotą dantj. Netekus parodontozės, ėduonies ar kitos dantų patologijos pažeisto danties draudimo išmoka yra mažinama 50%.
4.1.1. | Kai gydyta stacionariai ne trumpiau kaip 6 dienas. Pastaba: lūžus trims ar daugiau slankstelių draudimo išmoka negali viršyti 25%. | 12 |
4.1.2. | Kai gydyta ambulatoriškai arba stacionariai trumpiau kaip 6 dienas. Pastaba: lūžus trims ar daugiau slankstelių draudimo išmoka negali viršyti 15%. | 8 |
4.2. | Slankstelio skersinės ar keterinės ataugos. Pastaba: lūžus trijų ar daugiau slankstelių ataugoms draudimo išmoka negali viršyti 8%. | 3 |
4.3. | Kryžkaulio. | 5 |
4.4. | Uodegikaulio. | 3 |
4.1. .StuburKaaskl:inės, krūtininės, juosmeninės dalies slankstelio kūno arba lanko:
5 | ||
5.2. | Šonkaulių (1-2). | 3 |
5.3. | Šonkaulių (3 ir daugiau). | 4 |
5.4. | Šonkaulių lūžimas (3 ir daugiau) abiejose krūtinės ląstos pusėse. | 6 |
55..1.KrūtinKkrūatuinlkiasuliior. šonkauliai:
5 | ||
6.2 | Žastikaulio gumburėlio. | 4 |
6.3. | Žastikaulio artimojo galo lūžiai. | 9 |
6.4. | Žastikaulio kūno. | 10 |
6.5. | Žastikaulio tolimojo galo lūžiai. | 8 |
6.6. | Dilbio vieno kaulo. | 5 |
6.7. | Dilbio vieno kaulo tolimojo galo ir kito kaulo ylinės ataugos. | 7 |
6.8. | Dilbio dviejų kaulų lūžiai. | 10 |
66.1. .Ranka:Mentės, raktikaulio.
Straipsnio Nr. | Sužalojimas | Draudimo išmoka (%) |
6.9 | Alkūnkaulio arba stipinkaulio ylinės ataugos. | 2 |
6.10. | Riešo kaulų (išskyrus laivelio). | 3 |
6.11. | Laivelio. | 5 |
6.12. | Delnakaulių. Pastaba: draudimo išmoka yra mokama dėl kiekvieno kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 6%. | 3 |
6.13. | Nykščio pamatinio pirštakaulio. | 3 |
6.14. | Nykščio naginio pirštakaulio. | 2 |
6.15. | Rankos pirštų (pamatinio, vidurinio pirštakaulio). Pastaba: draudimo išmoka yra apskaičiuojama dėl kiekvieno piršto kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 4%. | 2 |
6.16. | Rankos pirštų (naginio pirštakaulio). Pastaba: draudimo išmoka yra apskaičiuojama dėl kiekvieno piršto kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 2%. | 1 |
Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis. Draudimo išmoka mokama pagal punktą, numatantį didžiausią išmoką.
12 | ||
7.2. | Sąvaržos plyšimas ir kaulų lūžimas. | 13 |
7.3. | Dviejų ir daugiau kaulų lūžimas. | 8 |
7.4. | Vienos sąvaržos plyšimas. | 7 |
7.5. | Vieno kaulo lūžimas. | 5 |
77..1.DubensGūkždauuoblėųs l(ūdžiumbase. nkaulis, klubakaulis, sėdynkaulis, gaktikaulis):
Šlaunikaulio gūbrių. | 8 | |
8.2. | Šlaunikaulio galvos ir/arba kaklo. | 14 |
8.3. | Šlaunikaulio kūno. | 10 |
8.4. | Šlaunikaulio arba blauzdikaulio intrasąnariniai lūžimai. | 10 |
8.5. | Girnelės. | 8 |
8.6. | Blauzdikaulio (išskyrus užpakalinio krašto ir vidinės kulkšnies). | 8 |
8.7. | Blauzdikaulio užpakalinio krašto, vidinės kulkšnies | 5 |
8.8. | Šeivikaulio, išorinės kulkšnies. | 5 |
8.9. | Blauzdikaulio ir šeivikaulio. | 10 |
8.10 | Blauzdikaulio ir šeivikaulio su sindesmozės plyšimu | 12 |
8.11. | Kulnakaulio, šokikaulio. | 7 |
8.12. | Kitų čiurnos ir pėdos kaulų (padikaulių). Pastaba: draudimo išmoka yra mokama dėl kiekvieno kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 8%. | 4 |
8.13. | Didžiojo kojos piršto. | 2 |
8.14. | Pėdos II-V pirštų pirštakaulių. Draudimo išmoka yra apskaičiuojama dėl kiekvieno kaulo lūžio, tačiau ji negali viršyti 3%. | 1 |
8.15. | Sezamoidiniai kaulai. | 1 |
88.1. .Koja:
Pastaba: vieno kojos piršto kelių pirštakaulių lūžimas vertinamas kaip vienas lūžis.
Atviri kaulų lūžiai arba jeigu lūžgaliams sutvirtinti buvo atlikta osteosintezės operacija (sutvirtinimas metaline plokštele, vinimis, viela ar iš išorės fiksacijos aparatu), draudimo išmoka didinama 30%,bet ne daugiau kaip vieną kartą dėl to paties draudžiamojo jvykio. | ||
9.2. | Jeigu dėl sąnario lūžimo ūmiu traumos periodu teko implantuoti dirbtinj sąnarj, draudimo išmoka didinama 50%. | |
9.3. | Avulsiniai kaulų lūžiai. | 1 |
99.1. .Kita:
Pastaba: vieno kaulo lūžis keliose vietose dėl to paties draudžiamojo įvykio vertinamas kaip vienas lūžis.
Įvykus pakartotinam kaulo lūžiui kaulinio rumbo ar metalinės konstrukcijos sutvirtinimo vietoje, draudimo išmoka dėl to kaulo lūžio mažinama 50%.
Jeigu draudžiamojo jvykio metu jvyko keleto kaulų lūžimas, draudimo išmokos yra sumuojamos, tačiau ši suma negali viršyti 100% draudimo sumos dėl kaulų lūžimo.
3. Laikinos negalios nustatymo lentelė
Straipsnio Nr. | Sužalojimas | Draudimo išmoka (%) |
10 | ||
1.2. | Galvos smegenų kraujosruva su kaukolės ertmės atvėrimu. | 18 |
1.3. | Galvos smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ne trumpiau kaip 3 dienas stacionare ir po to ambulatoriškai bei bendra gydymo (stacionarinio ir ambulatorinio) ir nedarbingumo trukmė buvo ne trumpesnė kaip 14 dienų iš eilės. | 6 |
1.4. | Galvos smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ambulatoriškai ne trumpiau kaip 14 dienų arba stacionare 1-2 dienas ir po to ambulatoriškai, jeigu abiem šiame punkte minėtais atvejais bendra gydymo (stacionarinio ir ambulatorinio) ir nedarbingumo trukmė buvo ne trumpesnė kaip 14 dienų iš eilės. | 4 |
1.5. | Galvos smegenų sumušimas (kontuzija). | 8 |
1.6. | Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ne trumpiau kaip 3 dienas stacionare ir po to ambulatoriškai bei bendra gydymo (stacionarinio ir ambulatorinio) ir nedarbingumo trukmė buvo ne trumpesnė kaip 14 dienų iš eilės. | 5 |
1.7. | Stuburo smegenų sukrėtimas (komocija) gydytas ambulatoriškai ne trumpiau kaip 14 dienų arba stacionare 1-2 dienas ir po to ambulatoriškai, jeigu abiem šiame punkte minėtais atvejais bendra gydymo (stacionarinio ir ambulatorinio) ir nedarbingumo trukmė buvo ne trumpesnė kaip 14 dienų iš eilės. | 4 |
1.8. | Stuburo smegenų sumušimas (kontuzija). | 7 |
1.9. | Galvos ir stuburo smegenų suspaudimas. | 15 |
11..1G. alvos Giralvsotsusmbeugrenoųskrmauejogsreuvnaų(hetmraatuomma)o. s:
Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną patyrė kelis galvos ir/ar stuburo smegenų sužalojimus, draudimo išmoka yra mokama pagal straipsnį, numatantį didžiausią draudimo išmoką. Pirmoji ir paskutinioji gydymo stacionare diena yra laikoma viena diena.
5 | ||
2.2. | Sąnarių – peties, alkūnės, klubo, kelio – išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti. | 7 |
2.3. | Riešo, čiurnos sąnarių išnirimas. | 3 |
2.4. | Riešo, čiurnos sąnarių išnirimas, jeigu dėl to teko operuoti. | 5 |
2.5. | Apatinio žandikaulio. | 3 |
2.6. | Apatinio žandikaulio jeigu dėl to teko operuoti. | 5 |
22..1.SąnariųSąn(karaiųu–lpųet)ieisš, nalkiūrniėms, aklsub:o, kelio – išnirimas.
Straipsnio Nr. | Sužalojimas | Draudimo išmoka (%) |
2.7. | Pirštakaulių išnirimas. | 1 |
2.8. | Pirštakaulių išnirimas su sausgyslių/raiščių vientisumo arba kapsulės pažeidimu, jeigu dėl to teko operuoti. | 3 |
Pastaba: vieno piršto kelių pirštakaulių išnirimas vertinamas kaip vienas išnirimas.
2.9. | Girnelės išnirimas. | 4 |
2.10. | Stuburo kaklinės dalies slankstelio išnirimas. | 5 |
2.11. | Stuburo kaklinės dalies dviejų ir daugiau slankstelių išnirimas. | 7 |
Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną toje pačioje galūnėje patyrė išnirimą, minkštųjų audinių, raumenų, sausgyslių, raiščių plyšimus draudimo išmoka yra mokama pagal straipsnį, numatantį didžiausią draudimo išmoką. Sąnarių (kaulų) panirimo atveju draudimo išmoka yra mažinama 50%.
Pastaba: Traumos atveju plyšus vieno kelio sąnario abiem meniskams, draudimo išmoka mokama tik dėl vieno menisko plyšimo. | 4 | |
3.2. | Kelio sąnario meniskų ir šoninių/kryžminių raiščių plyšimas. | 6 |
3.3. | Plaštakos, riešo, čiurnos, pėdos, pirštų sausgyslių, raiščių, raumenų plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas). | 1 |
3.4. | Plaštakos, riešo, pėdos, čiurnos sausgyslių, raiščių, raumenų plyšimas (jeigu buvo operuota) | 3 |
3.5. | Peties, alkūnės, klubo, kelio sausgyslių, raiščių, raumenų plyšimas (jei netaikytas operacinis gydymas). | 3 |
3.6. | Peties, alkūnės, klubo, kelio sausgyslių, raiščių, raumenų plyšimas (jeigu buvo operuota). | 5 |
3.7. | Achilo sausgyslės plyšimas. | 5 |
3.8. | Achilo sausgyslės plyšimas (jeigu buvo operuota). | 7 |
33..1.SausgyKselliioųs,ąrnaariiošmčieųni,skrųapulymšimeans. ų, meniskų plyšimas:
Pastaba: dalinio raiščių, sausgyslių, raumenų plyšimo atvejais ir tais atvejais, kai šios lentelės 3 straipsnyje nustatyti sužalojimai atsirado galūnėse su degeneraciniais pokyčiais, draudimo išmoka yra mažinama 50%. Plyšus tam pačiam meniskui, raiščiui, sausgyslei ar/ir raumeniui antrą kartą, draudimo išmoka dėl menisko, raiščio, sausgyslės ar raumens yra mažinama 50%, o kiekvieno paskesnio plyšimo atveju draudimo išmoka nėra mokama. Jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną toje pačioje galūnėje patyrė išnirimą, minkštųjų audinių, raumenų, sausgyslių, raiščių plyšimus draudimo išmoka yra mokama pagal straipsnį, numatantį didžiausią draudimo išmoką.
6 | ||
4.2. | Krūtinės ląstos sužalojimas, sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą, poodinę emfizemą. | 2 |
4.3. | Krūtinės ląstos sužalojimas, sukėlęs pneumotoraksą, hemotoraksą, eksudacinj pleuritą (kai šių būklių gydymui buvo būtina chirurginė intervencija). | 4 |
4.4. | Akies kiaurinis sužalojimas. | 5 |
4.5. | Akies ragenos kiaurinis sužalojimas. | 2 |
4.6. | Akies junginės, ragenos erozijos su svetimkūniais, kai apdraustasis buvo gydomas ambulatoriškai ne trumpiau kaip 6 dienas. | 1 |
4.7. | Trauminis vienos ausies būgnelio plyšimas, nesusilpninęs klausos. | 3 |
4.8. | Minkštųjų audinių pažeidimai, didesni kaip 10 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius. | 5 |
4.9. | Minkštųjų audinių pažeidimai, nuo 3 cm iki 10 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius. | 2 |
4.10. | Minkštųjų audinių sužalojimai, sukėlę audinių vientisumo pažeidimus, mažesnius nei 3 cm, dėl kurių reikėjo siūti audinius. | 1 |
4.11. | Piršto žaizda su nago nuplėšimu, kai nagas nuplyšo dėl tiesioginio išorinės jėgos poveikio nelaimingo atsitikimo momentu. | 1 |
4.12. | Durtiniai sužalojimai, kai dėl vieno sužalojimo yra pažeidžiami oda, poodžio ir raumenų sluoksniai. | 1 |
4.13. | Daugybiniai kąstiniai sužalojimai su minkštųjų audinių defektais, kai yra pažeidžiama daugiau negu viena kūno vieta ir vienas sužalojimas apima 0,25% ir daugiau kūno paviršiaus. | 5 |
4.14. | Minkštųjų audinių sužalojimai sukėlę daugybines hematomas; potrauminj osteomielitą, flegmoną, abscesą (kurie buvo gydyti chirurginiu būdu). Pastaba: daugybinių hematomų (kraujosruvų) atveju draudimo išmoka yra mokama, jeigu nesirezorbavusios kraujosruvos išlieka po traumos praėjus daugiau kaip 3 savaitėms, kiekvienos iš jų plotas viršija 5 cm2 ir jų skaičius yra ne mažesnis negu 3. | 3 |
4.15. | Gilūs odos nubrozdinimai (siekiantys spenelinj sluoksnj ir giliau), kurie lokalizuojasi skirtingose kūno vietose. Pastaba: draudimo išmoka yra mokama, jeigu odos nubrozdinimai siekia spenelinį sluoksnį ir giliau, lokalizuojasi skirtingose anatominėse struktūrose, bent vieno iš jų plotas yra ne mažesnis negu 2% kūno paviršiaus ploto ir asmuo buvo nedarbingas daugiau nei 6 dienas. | 2 |
4.16. | Hemartrozė (jeigu sąnarj reikėjo punktuoti). | 2 |
44.1. .TraumTirnauimsinvisidviadauuss oorgragnaų npaųže,idmimians, kkaši tsužajųlotaą uordgainnąirųeiksėjuo žopaelrouojitim.
as:
Pastaba: jeigu apdraustasis dėl išorinio poveikio į jo kūną toje pačioje galūnėje patyrė išnirimą, minkštųjų audinių, raumenų, sausgyslių, raiščių plyšimus draudimo išmoka yra mokama pagal straipsnį, numatantį didžiausią draudimo išmoką.
5. Apsinuodijimai, nuodingų gyvūnų įkandimai, gamtinės ar techninės elektros poveikis
2 | ||
5.2. | Nuo 7 iki 15 dienų. | 4 |
5.3. | Daugiau kaip 15 dienų. | 7 |
5.4 | Trauminis, posthemoraginis, anafilaksinis šokas, riebalinė embolija | 6 |
5(k.1a. i apdrNauuos3tiakis6idsiegnųy.dytas stacionare):
3 | ||
6.2. | II ° nudegimai ne mažesni kaip 5% kūno paviršiaus ploto. | 5 |
6.3. | III ° nudegimai iki 2% kūno paviršiaus ploto. | 4 |
6.4. | III ° nudegimai ne mažesni kaip 2% kūno paviršiaus ploto. | 6 |
6.5. | III ° akių nudegimai. | 4 |
6.6. | Platus I ° nudegimas, sukėlęs nudegiminę ligą. | 5 |
6.7. | III ° nušalimas. | 5 |
66.1. .NudegIiIm° nauid,egnimuaši anelimmažaeis:ni kaip 1% kūno paviršiaus ploto.
Pastaba: kūno paviršiaus ploto 1% yra lygus apdraustojo plaštakos delninio paviršiaus (delno ir pirštų kartu) plotui.
20 |
77..1.NėštumDroaundimetoeiškmiomka amso:kama kai dėl išorinio poveikio (traumos) nutrūksta arba turi būti dirbtinai nutrauktas didesnis nei 22 savaičių nėštumas.
Generalinis direktorius
Xx. Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx
Valdybos narys Xxxxxxx Xxxxxxxxxx