Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos PAGRINDŲ SUSITARIMAS


Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Vietnamo Socialistinės Respublikos PAGRINDŲ SUSITARIMAS

dėl visapusės partnerystės ir bendradarbiavimo


EUROPOS SĄJUNGa,


toliau – Sąjunga, ir

BELGIJOS KaRaLYSTĖ, BULGaRIJOS RESPUBLIKa, ČEKIJOS RESPUBLIKa, DaNIJOS KaRaLYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERaCINĖ RESPUBLIKa, ESTIJOS RESPUBLIKa,

aIRIJa,


GRaIKIJOS RESPUBLIKa,


ISPaNIJOS KaRaLYSTĖ,


PRaNCŪZIJOS RESPUBLIKa,


ITaLIJOS RESPUBLIKa,


KIPRO RESPUBLIKa,


LaTVIJOS RESPUBLIKa,


LIETUVOS RESPUBLIKa,


LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ, VENGRIJOS RESPUBLIKa,

MaLTa,


NYDERLaNDŲ KaRaLYSTĖ, aUSTRIJOS RESPUBLIKa,

LENKIJOS RESPUBLIKa,


PORTUGaLIJOS RESPUBLIKa,


RUMUNIJa,


SLOVĖNIJOS RESPUBLIKa,


SLOVaKIJOS RESPUBLIKa,


SUOMIJOS RESPUBLIKa,


ŠVEDIJOS KaRaLYSTĖ,


JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITaNIJOS IR ŠIaURĖS aIRIJOS KaRaLYSTĖ,


Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Susitariančiosios Šalys, toliau – valstybės narės,

ir


VIETNaMO SOCIaLISTINĖ RESPUBLIKa,


toliau – Vietnamas, toliau kartu – Xxxxx,


aTSIŽVELGDaMOS j tradicinius Šalių draugystės ryšius ir glaudžius istorinius, politinius bei ekonominius jas vienijančius santykius,


KaDaNGI

Šalys ypač daug dėmesio skiria visapusiškam tarpusavio santykių pobūdžiui, kaip matyti, be kita ko, iš

2005 m. Vietnamo parengto „Vietnamo ir Europos Sąjungos santykių iki 2010 m. pagrindinio plano ir gairių iki 2015 m.“ ir vykstančių Šalių diskusijų,


KaDaNGI Šalys mano, kad šis susitarimas yra platesnių ir nuoseklių jų tarpusavio santykių, grindžiamų susitarimais, kurių šalimis jos yra, dalis,


PaTVIRTINDaMOS savo jsipareigojimą laikytis bendrųjų tarptautinės teisės principų ir Jungtinių Tautų Chartijos tikslų bei principų ir paisyti demokratijos principų bei žmogaus teisių,


PaTVIRTINDaMOS pagarbą Vietnamo Socialistinės Respublikos nepriklausomybei, suverenumui, teritoriniam vientisumui ir nacionalinei vienybei,


PaTVIRTINDaMOS savo jsipareigojimą laikytis gero valdymo principo ir kovoti su korupcija,


PaTVIRTINDaMOS

norą skatinti ekonominę ir socialinę savo gyventojų pažangą, atsižvelgiant j tvaraus vystymosi

principą bei aplinkos apsaugos reikalavimus,


aTSIŽVELGDaMOS j tai, kad Tarptautiniam baudžiamajam teismui tenka svarbus vaidmuo plėtojant taiką ir tarptautinj teisingumą, kurio tikslas veiksmingai traukti atsakomybėn už sunkiausius nusikaltimus, keliančius susirūpinimą visai tarptautinei bendruomenei,


KaDaNGI Šalys sutinka, kad masinio naikinimo ginklų platinimas kelia didelę grėsmę tarptautiniam saugumui, ir nori šioje srityje stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą. Visos tarptautinės bendruomenės jsipareigojimas kovoti su masinio naikinimo ginklų platinimu grindžiamas bendru sutarimu priimta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos (JT ST) rezoliucija Nr. 1540,


PRIPaŽINDaMOS būtinybę laikantis Šalių tarptautinių jsipareigojimų siekti nusiginkluoti ir neplatinti ginklų,


IŠREIKŠDaMOS

savo besąlygišką jsipareigojimą kovoti su visomis terorizmo formomis laikantis tarptautinės teisės

nuostatų, jskaitant žmogaus teisių apsaugos ir humanitarinę teisę, ir pradėti veiksmingą tarptautinj bendradarbiavimą bei imtis priemonių nusikalstamumui šalinti, ir atkreipdamos dėmesj j atitinkamas JT ST rezoliucijas,


PRIPaŽINDaMOS 1980 m. kovo 7 d. Europos ekonominės bendrijos ir Filipinų, Indonezijos, Malaizijos, Singapūro bei

Tailando (Pietryčių

azijos valstybių asociacijos

(aSEaN)

narių) bendradarbiavimo susitarimo, prie kurio 1999 m.

prisijungė Vietnamas, ir 1995 m. liepos 17 d. Europos bendrijos ir Vietnamo Socialistinės Respublikos bendradarbiavimo susitarimo svarbą,


PRIPaŽINDaMOS

dabartinių Šalių santykių stiprinimo svarbą, siekdamos išplėsti bendradarbiavimą ir bendru noru

jtvirtinti, pagilinti ir jvairinti savo santykius abiem Šalims svarbiose srityse, laikantis suverenumo, lygybės, nediskrimi­ navimo, gamtinės aplinkos apsaugos ir abipusės naudos principais,


PRIPaŽINDaMOS Vietnamo kaip besivystančios šalies statusą ir atsižvelgdamos j Šalių išsivystymo lygj,


PRIPaŽINDaMOS didelę vystomojo bendradarbiavimo reikšmę besivystančių šalių, visų pirma žemų pajamų ir žemesnių nei vidutinių pajamų besivystančių šalių, tvariam ekonomikos augimui, tvariam vystymuisi ir visapusiam tarptautiniu mastu sutartų vystymosi tikslų, jskaitant Jungtinių Tautų tūkstantmečio vystymosi tikslus, jgyvendinimui laiku,


PRIPaŽINDaMOS Vietnamo pažangą siekiant Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir jgyvendinant jo socialinio ir ekonominio vystymosi strategiją bei jo, kaip žemų pajamų besivystančios šalies, dabartinj išsivystymo lygj,


KaDaNGI Šalys ypatingą svarbą teikia tarptautinę prekybą reglamentuojantiems principams ir taisyklėms, nustatytiems Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) steigimo susitarime, ir poreikiui juos taikyti skaidriai ir nediskriminuojant,


PRIPaŽINDaMOS didelę prekybos reikšmę vystymuisi ir prekybos lengvatų programų svarbą,


IŠREIKŠDaMOS

besąlygišką jsipareigojimą skatinti visus tvaraus vystymosi aspektus, jskaitant aplinkos apsaugą ir

veiksmingą bendradarbiavimą kovojant su klimato kaita, taip pat veiksmingą tarptautiniu mastu sutartų Šalių ratifikuotų darbo standartų propagavimą ir jgyvendinimą,


PaBRĖŽDaMOS bendradarbiavimo migracijos srityje svarbą,


PaTVIRTINDaMOS savo norą stiprinti šalių bendradarbiavimą, pagrjstą bendromis vertybėmis ir abipuse nauda ir visiškai atitinkantj vykdomą regioninę veiklą,


PaŽYMĖDaMOS, kad šio susitarimo nuostatos, patenkančios j Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo Trečiosios dalies V antraštinės dalies taikymo sritj, yra privalomos Jungtinei Karalystei ir airijai, kaip atskiroms Susitariančiosioms Šalims, arba kaip Europos Sąjungos daliai, kaip nurodyta prie Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtame Protokole (Nr. 21) dėl Jungtinės Karalystės ir airijos pozicijos dėl laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės. Tas pats galioja ir Danijai pagal prie tų Sutarčių pridėtą protokolą (Nr. 22) dėl Danijos pozicijos,


SUSITaRĖ:


I aNTRaŠTINĖ DaLIS


POBŪDIS IR TAIKYMO SRITIS


1 straipsnis


Bendrieji principai


1. Šalys patvirtina savo jsipareigojimą laikytis bendrųjų tarptautinės teisės principų, kaip apibrėžta Jungtinių Tautų Chartijos tiksluose ir principuose, dar kartą patvirtintuose JT Generalinės asamblėjos deklaracijoje dėl tarptautinės teisės principų, susijusių su taikiais santykiais ir valstybių bendradarbiavimu vadovaujantis 1970 m. spalio 24 d. Jungtinių Tautų Chartija, ir kitose atitinkamose tarptautinėse sutartyse, kuriose, be kita ko, jtvirtinti teisinės valstybės ir pacta sunt servanda principai; taip pat paisyti demokratijos principų bei žmogaus teisių, nustatytų JT Generalinės

asamblėjos Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose atitinkamuose tarptautiniuose žmogaus teisių

dokumentuose, kurių susitariančiosiomis šalimis yra Šalys, kuriais grindžiama abiejų Šalių vidaus ir tarptautinė politika ir kurie yra esminis šio susitarimo elementas.


2. Šalys patvirtina savo jsipareigojimą toliau bendradarbiauti visapusiškai siekiant tarptautiniu mastu sutartų vystymosi tikslų, jskaitant Tūkstantmečio vystymosi tikslus, vykdydamos savo prisiimtus tarptautinius jsipareigojimus. Ši nuostata yra esminis šio susitarimo elementas. Xxxxx taip pat patvirtina savo jsipareigojimus atitinkamai pagal 2005 m. Europos konsensusą dėl vystymosi, Paryžiaus deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo, kuri 2005 m. priimta aukšto lygio

forume pagalbos veiksmingumo klausimais,

akros

veiksmų darbotvarkę, priimtą Trečiajame aukšto lygio forume

pagalbos veiksmingumo klausimais, ir 2006 m. priimtą Hanojaus principinę deklaraciją dėl pagalbos veiksmingumo siekiant toliau gerinti vystymosi bendradarbiavimą, jskaitant pažangą atsiejant pagalbą ir kuriant geriau prognozuojamus pagalbos mechanizmus.


3. Šalys patvirtina jsipareigojimą skatinti visus tvaraus vystymosi aspektus, bendradarbiauti sprendžiant su klimato kaita ir globalizacija susijusias problemas ir prisidėti siekiant tarptautiniu mastu sutartų vystymosi tikslų, jskaitant Tūkstantmečio vystymosi tikslus.


4. Šalys susitaria, kad jgyvendindamos visus bendradarbiavimo aspektus pagal šj Susitarimą atsižvelgs j savo išsivystymo lygj, poreikius ir galimybes.


5. Šalys patvirtina, kad prekyba svarbi vystymuisi, o prekybos lengvatų programos padeda skatinti vystymąsi besivys­ tančiose šalyse, taip pat ir Vietname.


6. Šalys susitaria, kad pagal šj susitarimą bendradarbiaus laikydamosi atitinkamų nacionalinių jstatymų, taisyklių ir kitų teisės aktų.


2 straipsnis


Bendradarbiavimo tikslai


Siekdamos stiprinti dvišalę partnerystę, Šalys jsipareigoja plėtoti išsamų dialogą ir skatinti tolesnj bendradarbiavimą visuose abiem Šalims svarbiuose sektoriuose. Jos visų pirma stengiasi:


a) pradėti dvišalj bendradarbiavimą visuose svarbiuose regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose bei organizacijose;


b) siekdamos abipusės naudos plėtoti prekybą ir investicijas tarp Šalių;


c) pradėti bendradarbiauti visose abiem Šalims svarbiose prekybos ir investicijų srityse, siekdamos palengvinti tvarius prekybos ir investicijų srautus bei užkirsti kelią ir pašalinti prekybos ir investicijų kliūtis, kad tai atitiktų ir papildytų esamas ir būsimas regionines EB-aSEaN iniciatyvas;


d) plėtodamos vystomąjj bendradarbiavimą siekti panaikinti skurdą, skatinti tvarų vystymąsi, kovoti su kylančiais sunkumais, kaip antai klimato kaita ir užkrečiamos ligos, plėtoti ekonomikos reformą ir integruotis j pasaulio ekonomiką;


e) pradėti bendradarbiauti teisingumo ir saugumo srityse, jskaitant teisinės valstybės principą ir teisinj bendradarbiavimą, duomenų apsaugą, migraciją, kovą su organizuotu nusikalstamumu, pinigų plovimu ir nelegaliais narkotikais;


f) skatinti bendradarbiavimą visose abiem Šalims svarbiose srityse, jskaitant žmogaus teises, ekonominę politiką, finansines paslaugas, mokesčius, pramonės politiką ir mažas bei vidutines jmones, informacines ir ryšių technologijas, mokslą ir technologijas, energetiką, transportą, miestų ir regionų planavimą ir vystymą, turizmą, švietimą ir mokymus, kultūrą, klimato kaitą, aplinką ir gamtos išteklius, žemės ūkj, miškininkystę, gyvulininkystę, žuvininkystę ir kaimo plėtrą, sveikatą, statistiką, darbo, užimtumo ir socialinius santykius, viešojo administravimo reformą, asociacijas ir nevyriausybines organizacijas (NVO), gaivalinių nelaimių prevenciją ir padarinių švelninimą, lyčių lygybę;


g) plėsti abiejų Šalių dalyvavimą vykdomose ir skatinti dalyvavimą būsimose subregioninėse ir regioninėse bendradar­ biavimo programose, kuriose gali dalyvauti kita Šalis;


h) pradėti bendradarbiauti kovojant su masinio naikinimo ginklų platinimu ir jų tiekimo būdais, kitais būdais kovojant su nelegalia prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais, šalinant nuo karo likusius sprogmenis;


i) pradėti bendradarbiavimą kovojant su terorizmu;


j) jvairiomis priemonėmis, jskaitant kultūrinius mainus, informacinių technologijų naudojimą ir švietimą, didinti abiejų Šalių svarbą ir matomumą viena kitos regionuose;


k) skatinti žmonių tarpusavio supratimą, be kita ko, seminaruose, konferencijose, jaunimo mainų programose ir kituose renginiuose bendradarbiaujant tokiems subjektams, kaip ekspertų grupės, akademinė bendruomenė, verslo atstovai ir žiniasklaida.


3 straipsnis


Bendradarbiavimas regioninėse ir tarptautinėse organizacijose


1. Šalys jsipareigoja bendradarbiauti ir keistis nuomonėmis regioniniuose ir tarptautiniuose forumuose bei organiza­ cijose, jskaitant Jungtines Tautas, jos agentūras ir organizacijas, aSEaN ir ES dialogą, aSEaN regioninj forumą (aRF) bei azijos ir Europos susitikimą (aSEM) ir Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).


2. Šalys taip pat susitaria šiose srityse skatinti ekspertų grupių, akademinės bendruomenės, NVO, verslo atstovų ir žiniasklaidos bendradarbiavimą seminaruose, organizuojant konferencijas ir vykdant kitą susijusią veiklą su sąlyga, kad bendradarbiaujama abipusiu sutarimu.


4 straipsnis


Dvišalis ir regioninis bendradarbiavimas


1. Vykstant dialogui ir bendradarbiavimui pagal šj susitarimą, skirdamos deramą dėmesj dvišalio bendradarbiavimo klausimams, abi Šalys susitaria kiekviename sektoriuje atitinkamą veiklą vykdyti dvišaliu ar regioniniu lygiu arba derindamos abiejų šių lygių veiklą. Pasirinkdamos tinkamą lygj, Šalys stengsis kiek jmanoma didinti poveikj visoms suinteresuotosioms šalims ir stiprinti jų dalyvavimą, kartu kuo geriausiai išnaudodamos turimus išteklius, atsižvelgdamos j politines ir institucines jgyvendinimo galimybes ir užtikrindamos nuoseklumą kitos veiklos, kurioje dalyvauja Sąjunga ir aSEaN partneriai, atžvilgiu. Prireikus bendradarbiavimas gali apimti paramą aSEaN integracijai ir bendruomenės kūrimui.


2. Prireikus Šalys gali nuspręsti teikti finansinę paramą bendradarbiavimui susitarime reglamentuojamose arba su juo susijusiose srityse, laikydamosi savo finansinių procedūrų ir atsižvelgdamos j savo išteklius. Tokiu bendradarbiavimu visų pirma būtų remiama Vietnamo socialinė ir ekonominė reforma, ir jis galėtų apimti pajėgumų kūrimo priemones, pavyzdžiui, mokymo programų rengimą, praktinius užsiėmimus ir seminarus, ekspertų mainus, tyrimus ir kitas priemones, Šalių sutartas pagal paramos vystymuisi teikėjų strategijas.


II aNTRaŠTINĖ DaLIS


VYSTOMASIS BENDRADARBIAVIMAS


5 straipsnis


Bendrieji principai


1. Pagrindinis vystomojo bendradarbiavimo tikslas – pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus, taip pat panaikinti skurdą, siekti tvaraus vystymosi ir integracijos j pasaulio ekonomiką. Įgyvendinant vystomojo bendradarbiavimo tikslus atsižvelgiama j Vietnamo socialinio ir ekonominio vystymosi strategijas ir programas. Šalys pripažjsta, kad jų vystomajam bendradarbiavimui tenka esminis vaidmuo jveikiant Vietnamo vystymosi sunkumus.


2. Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą laikydamosi savo procedūrų ir atsižvelgdamos j savo išteklius.


6 straipsnis


Bendradarbiavimo tikslai


Šalių vystomojo bendradarbiavimo strategijomis, be kita ko, siekiama:


a) siekti tvaraus ekonomikos augimo;


b) skatinti gyventojų ir socialinj vystymąsi;


c) skatinti institucines reformas ir plėtrą;


d) skatinti aplinkos tvarumą, atkūrimą ir geriausią patirtj bei gamtos išteklių išsaugojimą;


e) užkirsti kelią klimato kaitos padariniams ir juos pašalinti;


f) remti strategijas ir priemones, kuriomis siekiama palaipsniui integruotis j pasaulio ekonomiką ir prekybą.


7 straipsnis


Bendradarbiavimo formos


1. Šalys susitaria, kad kiekviename bendradarbiavimo pagal šią antraštinę dalj sektoriuje veiklą vykdys dvišaliu ar regioniniu lygiu arba derindamos abiejų šių lygių veiklą, jskaitant trišalj bendradarbiavimą.


2. Šalių bendradarbiavimo formos gali apimti:


a) Šalių sutartų projektų ir programų rengimą ir jiems teikiamą techninę pagalbą;


b) gebėjimų stiprinimą rengiant mokymus, praktinius užsiėmimus ir seminarus, organizuojant ekspertų mainus, tyrimus ir bendrus Šalių mokslinius tyrinėjimus;


c) prireikus galimybę apsvarstyti kitas bendradarbiavimo formas;


d) keitimąsi informacija apie geriausią patirtj pagalbos veiksmingumo klausimais.


III aNTRaŠTINĖ DaLIS


TAIKA IR SAUGUMAS


8 straipsnis


Kova su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo j taikinj priemonių platinimu


1. Šalys mano, kad masinio naikinimo ginklų bei jų siuntimo j taikinj priemonių platinimas tiek valstybiniams, tiek nevalstybiniams subjektams kelia vieną iš rimčiausių pavojų tarptautiniam stabilumui ir saugumui, ir kartu patvirtina savo pagrjstas teises siekiant taikių tikslų tyrinėti, kurti, naudoti, pardavinėti ir perduoti biologines, chemines ir branduolines technologijas ir susijusias medžiagas laikantis sutarčių ir konvencijų, kurių šalimis jos yra, nuostatų. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklų platinimu ir tiekimo būdais, besąlygiškai laikydamosi savo galiojančių jsipareigojimų, prisiimtų pagal tarptautines nusiginklavimo ir neplatinimo sutartis ir susitarimus bei kitus atitinkamus tarptautinius Šalių jsipareigojimus, ir juos jgyvendindamos nacionaliniu mastu. Šalys susitaria, kad ši nuostata yra esminis susitarimo elementas.


2. Be to, Xxxxx susitaria bendradarbiauti ir prisidėti kovojant su masinio naikinimo ginklų ir jų siuntimo j taikinj priemonių platinimu:


a) imdamosi priemonių pasirašyti ir ratifikuoti visas atitinkamas tarptautines sutartis ir susitarimus arba prireikus prie jų prisijungti ir besąlygiškai vykdyti savo jsipareigojimus;


b) pagal kiekvienos Šalies galimybes, j kurias tinkamai atsižvelgiama, sukurdamos veiksmingą nacionalinės eksporto kontrolės sistemą, kuria būtų kontroliuojamas su masinio naikinimo ginklais susijusių prekių eksportas ir tranzitas, jskaitant masinio naikinimo ginklų dvejopo panaudojimo technologijų galutinės paskirties kontrolę, ir užtikrinamos veiksmingos sankcijos už eksporto kontrolės taisyklių pažeidimus pagal JT ST rezoliucijos 1540 nuostatas, ir kuri neribotų jprasto ir teisėto importo ir eksporto bei finansinių operacijų. Ji gali aprėpti pagalbos teikimą, jskaitant gebėjimų stiprinimą.


3. Šalys susitaria palaikyti nuolatinj politinj dialogą, kuris papildys ir jtvirtins šias nuostatas.


9 straipsnis


Bendradarbiavimas kovojant su visais neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais aspektais


1. Šalys pripažjsta, kad visi neteisėtos šaulių ir lengvųjų ginklų gamybos, perdavimo ir paleidimo j apyvartą aspektai, jskaitant pernelyg didelių jų kiekių kaupimą, ir nekontroliuojamas jų platinimas ir toliau kelia didelę grėsmę taikai ir tarptautiniam saugumui, ir kartu patvirtinta savo pagrjstas teises savigynai ir saugumo poreikiams gaminti, importuoti ir laikyti šaulių ir lengvuosius ginklus. Šiuo xxxxxxxx Xxxxx primena atitinkamas JT Generalinės asamblėjos rezoliucijų 64/50 ir 64/51 nuostatas.


2. Šalys susitaria laikytis ir besąlygiškai jgyvendinti savo atitinkamus jsipareigojimus spręsti visus neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais problemos aspektus pagal galiojančius tarptautinius susitarimus, kurių susitariančiosiomis šalimis jos yra, ir JT Saugumo Tarybos rezoliucijas, taip pat jsipareigojimus pagal kitus atitinkamus šios srities tarptau­ tinius dokumentus, pavyzdžiui, JT neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais visų aspektų prevencijos, kovos su ja ir jos panaikinimo veiksmų programą.


3. Šalys jsipareigoja prireikus pradėti politinj dialogą, siekdamos keistis nuomonėmis ir informacija ir vienodai vertinti neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais klausimus bei problemas, taip pat stiprinti Šalių gebėjimus vykdyti tokios prekybos prevenciją, kovoti su ja ir ją panaikinti.


10 straipsnis


Bendradarbiavimas kovos su terorizmu srityje


Šalys dar kartą patvirtina, kad kovojant su terorizmu svarbu besąlygiškai laikytis teisės, jskaitant JT Chartiją, žmogaus teisių apsaugos teisę, pabėgėlių teisę ir tarptautinę humanitarinę teisę. Šiais pagrindais ir, vadovaudamosi JT Generalinės

asamblėjos rezoliucijoje 60/288 išdėstyta JT pasauline kovos su terorizmu strategija bei 2003 m. sausio 28 d.

Bendrojoje ES ir aSEaN deklaracijoje dėl bendradarbiavimo kovojant su terorizmu, Šalys susitaria stiprinti bendradar­ biavimą siekdamos užkirsti kelią terorizmui ir neleisti jo vykdyti.


Šalys tai daro visų pirma:


a) visapusiškai jgyvendindamos JT ST rezoliuciją 1373 bei kitas atitinkamas JT rezoliucijas ir imdamosi veiksmų tarptau­ tinėms konvencijoms ir kovos su terorizmu bei jo prevencijos dokumentams ratifikuoti ir visapusiškai jgyvendinti;


b) jungtiniame komitete pradėdamos reguliarias konsultacijas dėl bendradarbiavimo kovos su terorizmu ir jo prevencijos klausimais;


c) keisdamosi informacija apie teroristų grupuotes ir jų rėmimo tinklus pagal tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatas ir – jei jgyvendinamos Šalių programos ir priemonės – remdamos kovos su terorizmu ir jo prevencijos gebėjimų stiprinimą;


d) keisdamosi nuomonėmis apie kovos su terorizmu ir kurstymu vykdyti teroristinius aktus priemones ir metodus, jskaitant techninių sričių ir mokymo priemones bei metodus, ir dalydamosi terorizmo prevencijos patirtimi;


e) bendradarbiaudamos taip, kad būtų sustiprintas tarptautinis sutarimas dėl kovos su terorizmu ir jo norminių pagrindų, ir siekdamos kuo greičiau susitarti dėl Susitarimo dėl Xxxxxxxxxx tarptautinio terorizmo konvencijos, kuria būtų papildyti galiojantys JT kovos su terorizmu dokumentai;


f) skatindamos JT valstybes nares bendradarbiauti, kad būtų veiksmingai jgyvendinta JT pasaulinė kovos su terorizmu strategija;


g) keisdamosi geriausia praktika žmogaus teisių apsaugos srityje, kuri būtų pasitelkiama kovojant su terorizmu.


11 straipsnis


Teisinis bendradarbiavimas


1. Šalys susitaria bendradarbiauti teisės klausimais, visais lygiais stiprinant teisinę valstybę ir institucijas teisingumo jgyvendinimo ir teisėsaugos srityse.


2. Šalys susitaria bendradarbiauti gerinant teisėsaugos galimybes tokiose srityse kaip civilinė teisė, civilinio proceso teisė, baudžiamoji teisė ir baudžiamojo proceso teisė, ir keistis informacija apie teisės sistemas ir teisės aktus.


3. Be to, Šalys jsipareigoja bendradarbiauti tarptautinio baudžiamojo teisingumo srityje. Šalys mano, kad už tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančius sunkiausius nusikaltimus būtina bausti, o tikslingomis tinkamo lygio priemonėmis turi būti užtikrinta, kad už juos bus veiksmingai traukiama atsakomybėn.


4. Šalys mano, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas yra pažangi ir nepriklausoma institucija, veikianti tarptautinės taikos ir teisingumo labui. Šalys susitaria bendradarbiauti siekdamos stiprinti tarptautinei bendruomenei susirūpinimą keliančių sunkiausių nusikaltimų prevencijos ir baudimo už juos teisinius pagrindus ir apsvarstyti galimybę prisijungti prie Romos statuto. Šalys susitaria, kad šiuo klausimu būtų naudingas tarpusavio dialogas ir bendradarbiavimas.


IV aNTRaŠTINĖ DaLIS


BENDRADARBIAVIMAS PREKYBOS IR INVESTICIJŲ KLAUSIMAIS


12 straipsnis


Bendrieji principai


1. Šalys užmezga dialogą dvišalės ir daugiašalės prekybos ir su prekyba susijusiais klausimais, kad sustiprintų dvišalius prekybos santykius ir padėtų plėtoti daugiašalės prekybos sistemą.


2. Šalys jsipareigoja savo abipusei naudai kuo labiau skatinti prekybinių mainų plėtojimą ir jvairovę. Jos jsipareigoja suteikti geresnes ir geriau prognozuojamas patekimo j rinką sąlygas, šalindamos prekybos kliūtis, pirmiausia laiku panaikindamos netarifines kliūtis bei prekybos apribojimus ir imdamosi priemonių skaidrumui didinti, atsižvelgdamos j šioje srityje tarptautinių organizacijų, kurių narėmis yra abi Šalys, atliktą darbą.


3. Pripažindamos, kad prekyba būtina vystymuisi ir kad prekybos lengvatų programos, jskaitant Bendrąją lengvatų sistemą (BLS), ir PPO apibrėžtas specialus bei diferencijuotas režimas yra naudingi besivystančioms šalims, Šalys deda pastangas, kad pagerintų savo konsultacijas dėl veiksmingo šių aspektų jgyvendinimo.


4. Įgyvendindamos šios antraštinės dalies nuostatas Šalys atsižvelgia j savo išsivystymo lygj.


5. Šalys praneša viena kitai apie prekybos politikos ir su prekyba susijusios politikos, pavyzdžiui, žemės ūkio, maisto saugos, vartotojų apsaugos ir aplinkos politikos, raidą.


6. Šalys skatina dialogą ir bendradarbiavimą, siekdamos plėtoti tarpusavio santykius prekybos ir investicijų srityse, jskaitant prekybos problemų sprendimą, techninės pagalbos teikimą ir gebėjimų stiprinimo programas, prekybos klausimams, be kita ko, šioje antraštinėje dalyje nurodytose srityse aptarti.


7. Siekdamos išnaudoti savo potencialą ir pasinaudoti tarpusavio ekonominiu papildomumu, Šalys stengiasi jvertinti savo galimybes bei sprendimų variantus ir ieškoti naujų, kad sustiprintų savo santykius prekybos ir investicijų srityje, o prireikus derėtis dėl laisvosios prekybos ir kitų abiem Šalims svarbių susitarimų.


13 straipsnis


Prekybos vystymasis


1. Šalys jsipareigoja vystyti, jvairinti ir plėsti tarpusavio prekybą ir gerinti savo gaminių konkurencingumą vietos, regionų ir tarptautinėse rinkose. Šalių bendradarbiavimu šiuo tikslu siekiama visų pirma stiprinti gebėjimus tokiose srityse kaip vystymosi strategijos, prekybos galimybių optimizavimas, jskaitant BLS lengvatas, konkurencingumas, jmonių skatinimas keistis technologijomis, politikos, jstatymų ir kitų teisės aktų skaidrumas, rinkos informacija, institucijų raida ir regionų bendradarbiavimas.


2. Šalys visapusiškai naudojasi pagalba prekybai ir kitomis papildomomis pagalbos programomis, kuriomis siekiama plėtoti tarpusavio prekybą ir investicijas.


14 straipsnis


Sanitarijos, fitosanitarijos ir gyvūnų gerovės klausimai


1. Šalys dar kartą patvirtina savo teises ir jsipareigojimus pagal PPO susitarimą dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių (SFS).


2. Šalys stiprina bendradarbiavimą ir keičiasi informacija apie tarpusavio prekybai reikšmingus SFS teisės aktus, sertifi­ kavimą, kontrolę bei priežiūros procedūras, jgyvendindamos PPO susitarimą dėl sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių, Tarptautinę augalų apsaugos konvenciją, vykdydamos Tarptautinio epizootijų biuro veiklą ir CODEX alimentarius.


3. Be to, Šalys susitaria bendradarbiauti sanitarinių ir fitosanitarinių priemonių klausimais ir skatinti šios srities bendradarbiavimą stiprindamos gebėjimus ir teikdamos techninę pagalbą, kuri turi būti pritaikyta kiekvienos Šalies poreikiams ir skirta padėti atitikti kitos Šalies teisinius reikalavimus, jskaitant maisto saugą, augalų ir gyvūnų sveikatą ir tarptautinių standartų taikymą.


4. Šalys susitaria prireikus bendradarbiauti gyvūnų gerovės klausimais, jskaitant techninės pagalbos teikimą ir gebėjimų stiprinimą gyvūnų gerovės standartams kurti.


5. Šalys paskiria kontaktinius centrus, per kuriuos perduodama informacija šiame straipsnyje nurodytais klausimais.


15 straipsnis


Techninės prekybos kliūtys


1. Šalys skatina taikyti tarptautinius standartus, taip pat bendradarbiauja ir keičiasi informacija apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties vertinimo procedūras, ypač pagal PPO susitarimą dėl techninių prekybos kliūčių (TPK).


2. Šalys siekia keistis informacija nuo ankstyvos naujų TPK srities teisės aktų rengimo stadijos. Šiuo tikslu Šalys skatina imtis visų priemonių, kuriomis siekiama pašalinti skirtumus atitikties vertinimo ir standartų kūrimo srityje ir gerinti Šalių atitinkamų šios srities sistemų konvergenciją ir suderinamumą. Šalys susitaria keistis nuomonėmis ir tirti galimybes taikyti trečiųjų asmenų atliekamą sertifikavimą siekdamos palengvinti tarpusavio prekybos srautus.


3. Techninių prekybos kliūčių klausimais bendradarbiaujama, be kita ko, tinkama forma palaikant dialogą, vykdant bendrus projektus, techninės pagalbos ir gebėjimų stiprinimo programas. Prireikus Šalys paskiria kontaktinius centrus, per kuriuos perduodama informacija šiame straipsnyje nurodytais klausimais.


16 straipsnis


Bendradarbiavimas muitų ir prekybos lengvinimo klausimais


1. Šalys:


a) dalijasi importo, eksporto ir kitų muitinės procedūrų supaprastinimo patirtimi ir geriausia praktika ir tiria jų supaprastinimo galimybes;


b) užtikrina muitų ir prekybos lengvinimo nuostatų skaidrumą;


c) plėtoja bendradarbiavimą muitų ir veiksmingų abipusės administracinės pagalbos mechanizmų klausimais;


d) siekia bendro sutarimo ir bendrų veiksmų jgyvendindamos atitinkamas tarptautines iniciatyvas, be kita ko prekybai palengvinti.


2. Ypatingą dėmesj Šalys skiria, be kita ko:


a) tarptautinės prekybos patikimumo ir saugumo užtikrinimui;


b) veiksmingesnio muitinės vykdomo intelektinės nuosavybės teisių jgyvendinimo užtikrinimui;


c) darnaus požiūrio j prekybos lengvinimą ir kovą su sukčiavimu bei pažeidimais užtikrinimui.


3. Neatmesdamos galimybės bendradarbiauti kitais šiame susitarime numatytais būdais, Šalys patvirtina, kad yra suinteresuotos ateityje apsvarstyti galimybę sudaryti protokolus dėl bendradarbiavimo muitų srityje ir dėl abipusės administracinės pagalbos, laikydamosi šiame susitarime nustatytos institucinės struktūros.


4. Šalys siekia sutelkti techninės pagalbos išteklius, kuriais būtų remiamas bendradarbiavimas muitų srityje ir jgyven­ dinamos prekybos lengvinimo pagal šj susitarimą nuostatos.


17 straipsnis


Investicijos


Šalys skatina didesnius investicijų srautus plėtodamos investicijoms palankią ir stabilią aplinką, palaikydamos nuolatinj dialogą, kuriuo siekiama pagerinti supratimą ir bendradarbiavimą investicijų klausimais, nagrinėti administracinius mechanizmus, kuriais palengvinami investicijų srautai, ir skatinti stabilias, skaidrias, atviras taisykles ir vienodas sąlygas Šalių investuotojams.


18 straipsnis


Konkurencijos politika


1. Xxxxx išlaiko savo konkurencijos jstatymus bei kitus teisės aktus ir konkurencijos tarnybas. Šiuos jstatymus jos taiko veiksmingai, nediskriminuodamos ir skaidriai, siekdamos savo teritorijoje skatinti teisinj tikrumą.


2. Šiuo tikslu Xxxxx imasi gebėjimų stiprinimo ir kitų bendradarbiavimo veiksmų, skirtų konkurencijos jstatymų ir kitų teisės aktų rengimui ir jgyvendinimui, atsižvelgdamos j tai, kiek lėšų gali būti skirta pagal Šalių bendradarbiavimo priemones ir programas.


19 straipsnis


Paslaugos


Šalys veda nuolatinj dialogą, kuriuo visų pirma siekiama keistis informacija apie atitinkamus nacionalinės teisės aktus geriausiai patirčiai nustatyti, skatinti patekimą j viena kitos rinkas, jskaitant elektroninė prekybą, taip pat skatinti naudotis kapitalo ištekliais bei technologijomis ir skatinti prekybą paslaugomis tarp regionų ir trečiųjų šalių rinkose.


20 straipsnis


Intelektinės nuosavybės teisių apsauga


1. Šalys dar kartą patvirtina, kad labai didelę reikšmę teikia intelektinės nuosavybės teisių (INT) apsaugai ir besąlygiškam tarptautinių intelektinės nuosavybės teisių apsaugos jsipareigojimų jgyvendinimui, siekdamos užtikrinti tinkamą ir veiksmingą tokių teisių apsaugą vadovaudamosi atitinkamais tarptautiniais standartais ir (arba) susitarimais, kaip antai Sutartis dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) ir Tarptautinė konvencija dėl naujų augalų veislių apsaugos (UPOV), jskaitant veiksmingus jgyvendinimo būdus.


2. Šalys susitaria tvirčiau bendradarbiauti intelektinės nuosavybės apsaugos ir jgyvendinimo srityje, jskaitant tinkamas apsaugos ir kitos Šalies geografinių nuorodų registravimo savo teritorijoje palengvinimo priemones atsižvelgdamos j tarptautines šios srities taisykles, praktiką bei raidą ir savo galimybes.


3. Bendradarbiavimas vyksta Šalių sutarta forma, jskaitant keitimąsi informacija ir patirtimi tokiais klausimais, kaip intelektinės nuosavybės teisių jgyvendinimo praktika, skatinimas, sklaida, supaprastinimas, valdymas, derinimas, apsauga, vykdymas ir veiksmingas taikymas, tokių teisių pažeidimų prevencija, bei kova su falsifikavimu ir piratavimu, jskaitant, tokių teisių kontrolei bei apsaugai skirtų organizacijų steigimą ir stiprinimą.


21 straipsnis


Aktyvesnis ūkio subjektų dalyvavimas


1. Šalys remia ir sudaro palankias sąlygas Pramonės ir prekybos rūmų veiklai, taip pat Šalių profesinių asociacijų tarpusavio bendradarbiavimui, siekdamos skatinti prekybą ir investicijas abiem Xxxxxx svarbiose srityse.


2. Šalys skatina atitinkamų savo reguliavimo institucijų ir privataus sektoriaus subjektų dialogą, per kurj būtų galima aptarti naujausius prekybos ir investicijų aplinkos pokyčius, ištirti privataus sektoriaus vystymosi poreikius ir keistis nuomonėmis apie politikos pagrindus jmonių konkurencingumui stiprinti.


22 straipsnis


Konsultacijos


Siekdamos užtikrinti dvišalių prekybos santykių patikimumą ir prognozuojamumą, Šalys susitaria, gavusios kitos Šalies prašymą nedelsdamos ir kuo skubiau viena kitai suteikti informacijos apie visus neatitikimus, galinčius atsirasti prekyboje arba kitais su prekyba susijusiais klausimais pagal šią antraštinę dalj.


V aNTRaŠTINĖ DaLIS


BENDRADARBIAVIMAS TEISINGUMO SRITYJE


23 straipsnis


Kova su organizuotu nusikalstamumu


Šalys susitaria bendradarbiauti kovodamos su organizuotu, ekonominiu bei finansiniu nusikalstamumu ir korupcija. Tokiu bendradarbiavimu visų pirma siekiama jgyvendinti ir skatinti taikyti atitinkamus tarptautinius standartus ir dokumentus, kaip antai JT konvencija prieš tarptautinj organizuotą nusikalstamumą bei jos papildomi protokolai ir JT konvencija prieš korupciją.


24 straipsnis


Bendradarbiavimas kovojant su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu


1. Šalys sutaria dėl poreikio dirbti ir bendradarbiauti siekiant užkirsti kelią rizikai, kad bus piktnaudžiaujama jų finansų sistemomis ir jos naudojamos pinigams, gautiems iš bet kokios sunkios nusikalstamos veiklos, plauti, pagal Finansinių veiksmų darbo grupės (FaTF) rekomendacijas.


2. abi Šalys susitaria skatinti organizuoti mokymus ir teikti techninę pagalbą, kuria siekiama padėti rengti ir

jgyvendinti teisės aktus, taip pat užtikrinti veiksmingą kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu mechanizmų veikimą. Bendradarbiaujant visų pirma sudaromos sąlygos Šalių kompetentingoms institucijoms pagal atitinkamus teisės aktus keistis susijusia informacija laikantis tinkamų kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu standartų, kurie būtų lygiaverčiai Šalių ir šioje srityje veikiančių tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, Finansinių veiksmų darbo grupės (FaTF), taikomiems standartams.


25 straipsnis


Bendradarbiavimas kovojant su neteisėtais narkotikais


1. Šalys bendradarbiauja, siekdamos užtikrinti visapusj ir darnų požiūrj, pagrjstą veiksmingu kompetentingų institucijų, jskaitant teisėsaugos, muitinės, sveikatos, teisingumo ir vidaus reikalų bei kituose svarbiuose sektoriuose veikiančias institucijas, veiksmų koordinavimu, siekdamos sumažinti neteisėtų narkotikų pasiūlą (taip pat neteisėtą aguonų auginimą opiumui gaminti ir sintetinių narkotikų gamybą), nelegalią prekybą ir paklausą, taip pat poveikj narkotikų vartotojams bei visai visuomenei ir užtikrinti veiksmingesnę prekursorių kontrolę.


2. Šalys susitaria dėl bendradarbiavimo priemonių šiems tikslams pasiekti. Veiksmai grindžiami bendrai sutartais principais, atitinkančiais reikšmingas tarptautines konvencijas, kurių šalimis jos yra: Politinę deklaraciją, Deklaraciją dėl narkotikų paklausos mažinimo gairių ir Tarptautinio bendradarbiavimo siekiant išspręsti pasaulio narkotikų problemą

stiprinimo priemones, priimtas 1998 m. birželio mėn. 20-ojoje JT Generalinės

asamblėjos

specialiojoje sesijoje

narkotikų klausimais, taip pat 2009 m. kovo mėn. 52-ojoje JT Narkotinių medžiagų komisijos sesijoje priimtą politinę deklaraciją ir veiksmų planą.


3. Šalių bendradarbiavimas apima techninę ir administracinę pagalbą, visų pirma šiose srityse: nacionalinės teisės aktų ir nacionalinės politikos rengimas, nacionalinių institucijų ir informacijos bei stebėjimo centrų steigimas, darbuotojų mokymas, moksliniai narkotikų tyrimai; pastangos mažinti narkotikų paklausą ir jų daromą žalą; ir teisminis ir policijos bendradarbiavimas; ir veiksminga prekursorių kontrolė dėl sąsajos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba. Šalys gali susitarti jtraukti kitas sritis.


26 straipsnis


Asmens duomenų apsauga


1. Prireikus Šalys susitaria bendradarbiauti siekdamos asmens duomenų apsaugos lygj pakelti iki aukščiausių tarptautinių standartų, jtvirtintų Šalims galiojančiuose tarptautiniuose dokumentuose.


2. Bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje gali, be kita ko, apimti techninę pagalbą, teikiamą keičiantis informacija ir žiniomis.


VI aNTRaŠTINĖ DaLIS


SOCIALINIS IR EKONOMINIS VYSTYMASIS IR KITOS BENDRADARBIAVIMO SRITYS


27 straipsnis


Bendradarbiavimas migracijos srityje


1. Šalys dar kartą patvirtina bendrų pastangų valdyti migracijos srautus tarp jų teritorijų svarbą. Siekdamos stiprinti bendradarbiavimą šalys pradeda išsamų dialogą visais su migracija susijusiais klausimais. Migracijos klausimai jtraukiami j migrantų kilmės, tranzito ir paskirties šalių ekonominio ir socialinio vystymosi nacionalines strategijas.


2. Šalių bendradarbiavimas grindžiamas specialių poreikių vertinimu, kuris atliekamas Xxxxxx konsultuojantis tarpusavyje, ir jgyvendinamas vadovaujantis atitinkamais galiojančiais Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais. Bendradar­ biaujant didžiausias dėmesys skiriamas, be kita ko:


a) pagrindinių migracijos priežasčių tyrimui;


b) dalyvavimui išsamiame dialoge teisėtos migracijos klausimais, kuriuo siekiama bendrai sutarus sukurti teisėtos migracijos galimybių skatinimo mechanizmus;


c) keitimuisi patirtimi ir praktika, susijusia su 1951 m. liepos 28 d. pasirašytos Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir jos 1967 m. sausio 31 d. pasirašyto protokolo, visų pirma negrąžinimo ir savanoriškos repatriacijos principų, laikymusi ir jgyvendinimu;


d) leidimo jvažiuoti j šalj taisyklėms, j šalj jleistų asmenų teisėms ir statusui, vienodam požiūriui j teisėtai šalyje gyvenančius užsieniečius, jų integracijai, švietimui ir mokymui, taip pat kovos su rasizmu ir ksenofobija priemonėms;


e) veiksmingos nelegalios imigracijos, neteisėto migrantų gabenimo ir prekybos žmonėmis prevencijos politikos sukūrimui, jskaitant kovos su neteisėtu žmonių gabenimu užsiimančių asmenų ir prekiautojų žmonėmis tinklus ir tokios prekybos aukų apsaugos būdus;


f) neteisėtai šalies teritorijoje gyvenančių asmenų grąžinimui humaniškomis ir oriomis sąlygomis, jskaitant savanoriško jų grjžimo skatinimą, ir tokių asmenų readmisijai pagal 3 dalj;


g) abiem Šalims svarbiems vizų ir kelionės dokumentų saugumo klausimams;


h) abiem Šalims svarbiems sienų kontrolės klausimams;


i) techninių ir žmogiškųjų gebėjimų stiprinimui.


3. Siekdamos bendradarbiauti neteisėtos imigracijos prevencijos ir kontrolės srityje ir neatmesdamos poreikio apsaugoti prekybos žmonėmis aukas, Šalys taip pat susitaria, kad:


a) jei kompetentingos Vietnamo valdžios institucijos pagal nacionalinės teisės aktus arba atitinkamus galiojančius susitarimus nustatė, kad grąžintinas asmuo turi Vietnamo pilietybę, valstybės narės, kurios teritorijoje nelegaliai apsistoję Vietnamo piliečiai, kompetentingų valdžios institucijų prašymu Vietnamas nedelsdamas juos priima atgal;


b) jei kompetentingos konkrečios valstybės narės valdžios institucijos pagal nacionalinės teisės aktus arba atitinkamus galiojančius susitarimus nustatė grąžintino asmens pilietybę, Vietnamo, kurio teritorijoje nelegaliai apsistoję valstybių narių piliečiai, kompetentingų valdžios institucijų prašymu kiekviena valstybė narė savo piliečius nedelsdama priima atgal.


Šiais tikslais Xxxxx savo piliečiams suteikia atitinkamus asmens dokumentus. Jei grąžintinas asmuo neturi jokio dokumento ar kitų pilietybės jrodymų, konkrečios valstybės narės arba Vietnamo kompetentingos valdžios institucijos Vietnamo arba konkrečios valstybės narės prašymu tą asmenj apklausia, kad nustatytų jo pilietybę.


4. Vadovaudamosi savo teisės aktais ir procedūromis, Šalys tvirčiau bendradarbiaus readmisijos klausimais, siekdamos kitos Šalies prašymu ir abipusiu sutarimu vesti derybas dėl ES ir Vietnamo piliečių readmisijos susitarimo.


28 straipsnis


Švietimas ir mokymas


1. Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą švietimo ir mokymo srityje deramai atsižvelgdamos j savo jvairovę, kad būtų pasiektas geresnis tarpusavio supratimas ir susitaria didinti informuotumą apie švietimo galimybes ES ir Vietname.


2. Be to, Šalys ypatingą dėmesj skiria priemonėms, skirtoms užmegzti atitinkamų jų aukštojo mokslo ir specializuotų jstaigų ryšius ir skatinti informacijos, praktinės patirties, studentų, ekspertų ir techninių išteklių mainus, pasinaudojant Pietryčių azijai skirtų Sąjungos programų siūlomomis švietimo ir mokymo galimybėmis bei abiejų Šalių šioje srityje jgyta patirtimi.


3. Be to, abi Šalys susitaria skatinti atitinkamų aukštojo mokslo programų, pavyzdžiui, Erasmus Mundus programos, ir konferencijų vertėjų rengimo programų jgyvendinimą ir remti ES ir Vietnamo švietimo jstaigų bendradarbiavimą jgyvendinant bendras studijų ir mokslinių tyrimų programas, siekdamos skatinti akademinj bendradarbiavimą ir mobilumą.


4. Xxxxx taip pat susitaria užmegzti dialogą joms svarbiais klausimais, susijusiais su aukštojo mokslo ir techninio bei profesinio mokymo sistemų modernizavimu, kuris galėtų apimti visų pirma techninės pagalbos priemones, kuriomis, be kita ko, siekiama gerinti kvalifikacijos suteikimo pagrindus ir kokybės užtikrinimą.


29 straipsnis


Sveikata


1. Šalys susitaria bendradarbiauti sveikatos sektoriuje, siekdamos gerinti sveikatingumo sąlygas ir socialinę gerovę, visų pirma stiprindamos sveikatos sistemą, jskaitant sveikatos priežiūrą ir sveikatos draudimą.


2. Bendradarbiaujama daugiausia šiose srityse:


a) programos, kuriomis siekiama stiprinti sveikatos sektorių, jskaitant sveikatos sistemos, sveikatos paslaugų bei sveika­ tingumo sąlygų gerinimą ir socialinės gerovės didinimą;


b) bendros epidemiologijos priemonės, jskaitant bendradarbiavimą išankstinės epidemijų, pavyzdžiui, paukščių ir pandeminio gripo ir kitų pagrindinių užkrečiamų ligų, prevencijos ir kontrolės srityje;


c) tarptautiniai sveikatos susitarimai, visų pirma Tabako kontrolės pagrindų konvencija ir Tarptautinės sveikatos taisyklės;


d) maisto saugos standartai, jskaitant maisto produktų importo pagal 14 straipsnj automatinės kontrolės tinklą;


e) Šalių susitarimu keitimasis informacija ir patirtimi vaistų ir medicinos jrangos politikos ir reglamentavimo klausimais;


f) neužkrečiamų ligų prevencija ir kontrolė keičiantis informacija ir geriausia patirtimi, skatinant sveiką gyvenseną, sprendžiant su svarbiausiais sveikatos veiksniais susijusius klausimus ir šias ligas stebint bei gydant.


3. Šalys suvokia tolesnio sveikatos sektoriaus modernizavimo svarbą ir susitaria sveikatos sektoriuje stiprinti gebėjimus ir techninę pagalbą.


30 straipsnis


Aplinka ir gamtos ištekliai


1. Šalys sutaria, kad reikia tvariai saugoti bei valdyti gamtos išteklius ir biologinę jvairovę, kurie yra dabartinės ir būsimų kartų vystymosi pagrindas.


2. Šalys sutaria, kad bendradarbiavimas šioje srityje skatina saugoti ir gerinti aplinką, siekiant tvaraus vystymosi. Pagal šj susitarimą imdamosi bet kokių priemonių Šalys atsižvelgia j Pasaulio viršūnių susitikimo tvaraus vystymosi klausimais išvadas.


3. Šalys susitaria bendradarbiauti, siekdamos stiprinti abipusę paramą aplinkos politikai ir aplinkos aspektus jtraukti j visus bendradarbiavimo sektorius.


4. Šalys jsipareigoja tęsti ir stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, ypač kiek jis susijęs su:


a) aktyviu Šalių dalyvavimu jgyvendinant daugiašalius aplinkos susitarimus, kurių šalimis jos yra, jskaitant Bazelio konvenciją, Stokholmo konvenciją ir Roterdamo konvenciją;


b) sąmoningumo aplinkos klausimais propagavimu ir skatinimu aktyviau dalyvauti vietos lygiu, jskaitant čiabuvių ir vietos bendruomenių dalyvavimą jgyvendinant aplinkos apsaugos ir tvaraus vystymosi iniciatyvas;


c) aplinką tausojančių technologijų, produktų ir paslaugų propagavimu ir naudojimu, be kita ko, taikant reglamen­ tavimo ir rinkos priemones;


d) neteisėto atliekų, jskaitant pavojingas atliekas ir ozono sluoksnj ardančias medžiagas, vežimo j kitas valstybes prevencija;


e) aplinkos oro kokybės, aplinkai nekenksmingo atliekų tvarkymo, cheminių medžiagų saugumo, tvaraus integruoto vandens išteklių valdymo gerinimu ir tvaraus vartojimo bei tvarios gamybos skatinimu;


f) tvaria miškų plėtra ir apsauga, jskaitant tvarų miškų tvarkymą, miškų sertifikavimo sistemas, kovos su savavališku miško kirtimu ir susijusia prekyba priemones, ir su miškų plėtros integravimu j vietos bendruomenės plėtrą;


g) veiksmingu nacionalinių parkų tvarkymu ir biologinės jvairovės teritorijų bei pažeidžiamų ekosistemų pripažinimu ir saugojimu, tinkamai atsižvelgiant j tose teritorijose arba netoli jų gyvenančias vietos bendruomenes ir čiabuvius;


h) pakrančių ir jūrų aplinkos saugojimu ir išsaugojimu skatinant veiksmingai valdyti jūros išteklius, kad būtų pasiekta tvari jūrų plėtra;


i) dirvožemio apsauga, dirvožemio funkcijų išsaugojimu ir tvaria žemėtvarka;


j) žemėtvarkos gebėjimų stiprinimu, skaidria agroekonomika ir sklandžiu žemės sklypų rinkos veikimu, grindžiamu tvarios žemėtvarkos principu ir lygiomis suinteresuotųjų asmenų teisėmis, siekiant tvarios plėtros tikslais užtikrinti veiksmingą naudojimą ir aplinkos apsaugą.


5. Šiais tikslais Šalys siekia dvišaliais ir daugiašaliais pagrindais stiprinti bendradarbiavimą, jskaitant techninės pagalbos programas, skirtas skatinti aplinką tausojančių technologijų kūrimą, perdavimą ir naudojimą, taip pat iniciatyvas ir partnerystės susitarimus, grindžiamus abipusiai naudingu pirmalaikio Tūkstantmečio vystymosi tikslų jgyvendinimo principu.


31 straipsnis


Bendradarbiavimas klimato kaitos klausimais


1. Šalys susitaria bendradarbiauti, kad paspartintų kovą su klimato kaita ir jos poveikiu aplinkos būklės blogėjimui bei skurdui ir skatintų vykdyti tokią politiką, kuri padėtų švelninti klimato kaitos padarinius ir prisitaikyti prie neigiamų klimato kaitos padarinių, visų pirma kylančio jūros lygio, o savo ekonomiką orientuoti j tvarų augimą, grindžiamą anglies dioksido kiekio mažinimu.


2. Bendradarbiaujant siekiama šių tikslų:


a) kovoti su klimato kaita, siekiant bendro tikslo – pereiti prie mažu anglies dioksido kiekiu pagrjstos, saugios ir tvarios ekonomikos, taikant konkrečias klimato kaitos švelninimo priemones pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) principus;


b) gerinti savo ekonomikos energijos suvartojimą, skatinant energijos vartojimo efektyvumą, energijos taupymą ir saugios bei tvarios atsinaujinančios energijos naudojimą, taip pat pereiti prie klimatui nekenkiančios gamybos, kuri padėtų pagrindus ekologiškos energijos revoliucijai;


c) skatinti savo ekonomikoje taikyti tvaraus vartojimo ir gamybos modelius, kurie padėtų mažinti spaudimą ekosistemoms, jskaitant dirvožemj ir klimatą;


d) prisitaikyti prie neišvengiamų ir neigiamų klimato kaitos padarinių, jskaitant prisitaikymo priemonių jtraukimą j Šalių visų sektorių ir visų lygių augimo ir vystymosi strategijas bei planus.


3. Siekdamos 2 dalyje nustatytų tikslų Šalys:


a) intensyvina politinj dialogą ir bendradarbiavimą techniniu lygiu;


b) skatina bendradarbiauti vykdant mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros veiklą ir kuriant mažai taršias techno­ logijas;


c) stiprina bendradarbiavimą jgyvendinant tinkamas nacionalines švelninimo priemones, mažu anglies dioksido kiekiu grindžiamo augimo planus bei nacionalines prisitaikymo prie klimato kaitos programas ir mažinant katastrofų pavojų;


d) stiprinti gebėjimus ir institucijas klimato kaitos problemoms spręsti;


e) skatinti visų pirma pažeidžiamiausių gyventojų ir pažeidžiamose teritorijose gyvenančių asmenų sąmoningumą, o vietos bendruomenėms palengvinti dalyvavimą kovojant su klimato kaita.


32 straipsnis


Žemės ūkis, miškininkystė, gyvulininkystė, žuvininkystė ir kaimo plėtra


1. Šalys susitaria tvirčiau bendradarbiauti, be kita ko, aktyviau vedant dialogą ir keičiantis patirtimi žemės ūkio, miškininkystės, gyvulininkystės, žuvininkystės ir kaimo plėtros klausimais visų pirma šiose srityse:


a) žemės ūkio politika ir bendros tarptautinės žemės ūkio perspektyvos;


b) Šalių tarpusavio prekybos augalais, gyvūnais ir jų produktais lengvinimas ir rinkos plėtra bei rėmimas;


c) plėtros kaimo vietovėse politika;


d) augalų, gyvūnų ir akvakultūros produktų kokybės politika, visų pirma saugomos geografinės nuorodos ir ekologinė gamyba; kokybiškų produktų, ypač ekologiškų ir geografinėmis nuorodomis apibūdinamų produktų realizavimas (ženklinimas, sertifikavimas ir kontrolė);


e) gyvūnų gerovė;


f) tvaraus ir ekologiško žemės ūkio vystymas ir biotechnologijų perdavimas;


g) tvarios ir atsakingos ilgalaikės jūrų ir žuvininkystės politikos rėmimas, jskaitant pakrančių ir jūros išteklių apsaugą ir valdymą;


h) skatinimas dėti pastangas užkirsti kelią neteisėtai, nepraneštai ir nereguliuojamai žvejybai ir savavališkam miško kirtimui bei neteisėtai prekybai miškininkystės produktais ir kovoti su šiais reiškiniais pagal Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos susitarimą (FLEGT) ir Savanoriškos partnerystės susitarimą (VPa);


i) paveldimumo moksliniai tyrimai, gyvūnų ir augalų rūšių atranka, jskaitant gyvulių veislinės medžiagos gerinimą, sausumos ir vandens gyvūnų pašarų ir mitybos moksliniai tyrimai;


j) neigiamo klimato kaitos poveikio žemės ūkio produkcijai švelninimas ir skurdo mažinimas atokiose ir kaimo vietovėse.


k) tvarios miškotvarkos rėmimas ir skatinimas, jskaitant prisitaikymą prie klimato kaitos ir jos neigiamų padarinių švelninimą.


2. Šalys susitaria jvertinti galimybes teikti techninę pagalbą augalinei ir gyvulinei produkcijai, jskaitant, tačiau neapsiri­ bojant gyvūnų ir augalų produktyvumo gerinimu ir produktų kokybe, ir taip pat sutaria apsvarstyti gebėjimų stiprinimo programas, skirtas šios srities vadybos gebėjimams stiprinti.


33 straipsnis


Bendradarbiavimas lyčių lygybės srityje


1. Šalys bendradarbiauja stiprindamos su lyčių klausimais susijusią politiką ir programas, taip pat institucinius ir administracinius gebėjimus ir remdamos nacionalinių lyčių lygybės strategijų jgyvendinimą, jskaitant moterų teises ir jų stiprinimą, siekdamos užtikrinti lygiateisj vyrų ir moterų dalyvavimą visuose ekonomikos, kultūros, politikos ir socialinio gyvenimo sektoriuose. Bendradarbiaujant didžiausias dėmesys skiriamas tam, kad būtų gerinamos moterų galimybės naudotis neribotam jų pagrindinių teisių jgyvendinimui reikalingais ištekliais.


2. Šalys skatina sukurti tam reikiamus pagrindus, siekdamos:


a) užtikrinti, kad lyčių lygybės klausimai būtų tinkamai jtraukti j visas vystymosi strategijas, politikos sritis ir programas;


b) keistis lyčių lygybės propagavimo patirtimi ir būdais ir skatinti priimti pozityvias moterims palankias priemones.


34 straipsnis


Bendradarbiavimas šalinant nuo karo likusius sprogmenis


Šalys pripažjsta, kad svarbu bendradarbiauti šalinant minas, bombas ir kitus nesprogusius sprogmenis ir laikytis tarptautinių sutarčių, kurių šalimis jos yra, atsižvelgiant j kitus atitinkamus tarptautinius dokumentus. Todėl Šalys susitaria bendradarbiauti:


a) keisdamosi patirtimi ir vesdamos dialogą, xxxxxxxxxxxx valdymo gebėjimus, mokydamos ekspertus, tyrėjus ir speciali­ zuotus ekspertus, jskaitant pagalbą gebėjimų stiprinimui pagal vidaus procedūras pirmiau minėtiems klausimams spręsti;


b) informuodamos ir šviesdamos apie bombų ir minų sukeliamų nelaimingų atsitikimų prevenciją, nukentėjusiųjų nuo bombų ir minų reabilitaciją ir jų reintegraciją j visuomenę.


35 straipsnis


Bendradarbiavimas žmogaus teisių srityje


1. Šalys susitaria bendradarbiauti propaguojant ir saugant žmogaus teises, be kita ko, jgyvendindamos tarptautinius žmogaus teisių dokumentus, kurių šalys jos yra.


Šiuo tikslu bus teikiama techninė pagalba.


2. Bendradarbiavimas gali apimti:


a) žmogaus teisių propagavimą ir švietimą žmogaus teisių klausimais;


b) žmogaus teisių srityje veikiančių institucijų stiprinimą;


c) tolesnj plėtojamo dialogo žmogaus teisių klausimais stiprinimą;


d) bendradarbiavimo žmogaus teisių srityje veikiančiose JT institucijose stiprinimą.


36 straipsnis


Viešojo administravimo reforma


Xxxxx, remdamosi joms konsultuojantis atliktu konkrečių poreikių vertinimu, susitaria bendradarbiauti, siekdamos restruktūrizuoti savo viešąjj administravimą ir gerinti jo veiksmingumą, be kita ko:


a) gerindamos organizacinj veiksmingumą, jskaitant decentralizavimą;


b) didindamos institucijų veiksmingumą teikiant paslaugas;


c) gerindamos viešųjų finansų valdymą ir atskaitomybę pagal atitinkamus Šalių jstatymus ir kitus teisės aktus;


d) tobulindamos teisės ir institucinę sistemą;


e) stiprindamos politikos formavimo ir jgyvendinimo gebėjimus (viešųjų paslaugų teikimas, biudžeto formavimas ir vykdymas, antikorupcija);


f) stiprindamos teisės jgyvendinimo mechanizmus ir atitinkamus institucijų gebėjimus;


g) reformuodamos viešąją tarnybą, institucijas ir administracines procedūras;


h) stiprindamos gebėjimus viešajam administravimui modernizuoti.


37 straipsnis


Asociacijos ir nevyriausybinės organizacijos


1. Šalys pripažjsta asociacijų ir NVO, jskaitant socialinius partnerius, vaidmenj ir galimą indėlj j bendradarbiavimą pagal šj susitarimą.


2. Vadovaudamosi konkrečios Šalies demokratijos principais ir teisės bei administracinėmis nuostatomis, organizuotos asociacijos ir NVO gali:


a) dalyvauti formuojant politiką;


b) gauti informacijos apie konsultacijas dėl vystymosi ir bendradarbiavimo strategijų ir sektorinės politikos, ypač su jų veikla susijusiose srityse, jskaitant visus vystymosi proceso etapus, ir tokiose konsultacijose dalyvauti;


c) gauti finansinius išteklius, jei tai leidžia konkrečios Šalies vidaus taisyklės, o ypač svarbiose srityse – gauti paramą gebėjimams stiprinti;


d) dalyvauti jgyvendinant bendradarbiavimo programas su jų veikla susijusiose srityse.


38 straipsnis


Kultūra


1. Siekdamos gerinti tarpusavio supratimą ir geriau supažindinti su savo kultūra, Šalys susitaria skatinti jvairialypj bendradarbiavimą kultūros srityje, tinkamai atsižvelgdamos j savo jvairovę.


2. Šalys taip pat siekia imtis atitinkamų priemonių kultūriniams mainams skatinti ir vykdyti bendras iniciatyvas jvairiose kultūros srityse, jskaitant bendradarbiavimą paveldo saugojimo srityje, tinkamai atsižvelgdamos j kultūrų jvairovę. Xxxx atžvilgiu Xxxxx susitaria toliau bendradarbiauti azijos ir Europos susitikimuose (aSEM) remdamos azijos ir Europos fondo (aSEF) veiklą. Šiuo tikslu Xxxxx remia ir skatina savo kultūros jstaigų ilgalaikę partnerystę ir bendradar­ biavimą.


3. Šalys susitaria konsultuotis ir bendradarbiauti atitinkamose tarptautinėse organizacijose, pavyzdžiui, UNESCO, siekdamos bendrų tikslų ir skatindamos kultūrų jvairovę, taip pat saugodamos kultūros paveldą. Šiuo atžvilgiu Šalys susitaria skatinti ratifikuoti ir stiprinti bendradarbiavimą jgyvendinant 2005 m. spalio 20 d. priimtą UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos jvairovės apsaugos ir skatinimo, akcentuodamos politinj dialogą apie kultūros jtraukimą j tvarią plėtrą ir skurdo mažinimą, kad lengvinant kultūros pramonės vystymąsi būtų skatinamas dinamiško kultūros sektoriaus formavimasis. Xxxxx toliau stengiasi raginti kitas valstybes ratifikuoti tą konvenciją.


39 straipsnis


Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityse


1. Šalys susitaria stiprinti mokslinj ir technologinj bendradarbiavimą abiem svarbiose srityse, jskaitant pramonę, energetiką, transportą, aplinką, visų pirma klimato kaitą ir gamtos išteklių valdymą (pavyzdžiui, žuvininkystės, miškinin­ kystės ir kaimo plėtros), žemės ūkj ir maisto saugą, biotechnologijas ir žmonių bei gyvūnų sveikatą, atsižvelgdamos j savo politiką ir bendradarbiavimo programas.


2. Šiuo bendradarbiavimu, be kita ko, siekiama:


a) skatinti keistis moksline ir technologine informacija ir praktine patirtimi, jskaitant informaciją apie atitinkamos politikos ir programų jgyvendinimą;


b) skatinti nuolatinius mokslo bendruomenių, mokslinių tyrimų centrų, universitetų bei pramonės ryšius ir partnerystes mokslinių tyrimų srityje;


c) skatinti žmogiškųjų išteklių mokymus mokslo ir technologijų srityje;


d) plėsti mokslo ir technologijų tyrimų taikymą siekiant skatinti tvarų vystymąsi ir gerinti gyvenimo kokybę.


3. Bendradarbiavimas vyksta tokiomis formomis:


a) jgyvendinant bendrus mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros projektus ir programas;


b) bendruose moksliniuose seminaruose ir praktiniuose užsiėmimuose, susitikimuose, simpoziumuose ir konferencijose keičiantis informacija, žiniomis ir patirtimi;


c) rengiant mokslininkų ir jaunų mokslo darbuotojų mokymus ir mainus pagal tarptautines mobilumo ir mainų programas, užtikrinant kuo platesnę mokslinių tyrimų ir mokymosi rezultatų bei geriausios praktikos sklaidą;


d) kitomis Šalių sutartomis formomis.


4. Šalys skatina atitinkamas aukštojo mokslo jstaigas, mokslinių tyrimų centrus ir gamybos sektorius, ypač mažąsias ir vidutines jmones, dalyvauti plėtojant šj bendradarbiavimą. Šios bendradarbiavimo priemonės turėtų būti grindžiamos abipusiškumo, vienodo vertinimo ir abipusės naudos principais ir užtikrinti tinkamą intelektinės nuosavybės apsaugą.


5. Bendradarbiaujant specialus prioritetas teikiamas, be kita ko, šioms sritims:


a) pasirinktų mokslinių tyrimų jstaigų galimybių dalyvauti mokslininkų mainuose ir mokymuose skatinimui ir lengvinimui;


b) skatinimui mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą jtraukti j investicines ir oficialias vystymosi pagalbos programas ir (arba) projektus.


6. Šalys pagal savo galimybes stengiasi sutelkti finansinius išteklius, kuriais būtų remiamas mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo pagal šj susitarimą jgyvendinimas.


7. Šalys susitaria dėti visas pastangas, kad visuomenė būtų geriau informuota apie jų mokslinio ir technologinio bendradarbiavimo programų teikiamas galimybes.


40 straipsnis


Bendradarbiavimas informacinių ir ryšių technologijų srityje


1. Pripažindamos, kad informacinės ir ryšių technologijos (IRT) yra reikšmingas šiuolaikinio gyvenimo elementas ir yra gyvybiškai svarbios ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, Šalys susitaria keistis nuomonėmis apie jų vykdomą šios srities politiką, siekdamos skatinti ekonominj ir socialinj vystymąsi.


2. Bendradarbiaujant šioje srityje daugiausia dėmesio, be kita ko, skiriama:


a) dialogo jvairiais IRT plėtros aspektais lengvinimui;


b) IRT gebėjimų stiprinimui, jskaitant žmogiškųjų išteklių plėtrą;


c) Šalių ir Pietryčių azijos tinklų ir paslaugų sujungimui ir sąveikai;


d) naujų IRT standartizavimui ir sklaidai;


e) Šalių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bendradarbiavimo IRT srityje skatinimui;


f) IRT saugumo klausimams ir (arba) aspektams, taip pat kovai su elektroniniais nusikaltimais;


g) telekomunikacijų, jskaitant radijo jrangą, atitikties vertinimui;


h) bendradarbiavimui ir dalijimuisi patirtimi bei geriausia praktika, susijusia su informacinių technologijų sklaida plačiojoje visuomenėje ir viešojoje administracijoje;


i) atitinkamų institucijų ir jstaigų bei subjektų bendradarbiavimo audiovizualiniame ir žiniasklaidos sektoriuje lengvinimui;


j) tolesnio Šalių IRT bendrovių bendradarbiavimo, jskaitant technologijų perdavimą, skatinimui.


41 straipsnis


Transportas


1. Šalys susitaria toliau stiprinti bendradarbiavimą atitinkamose transporto politikos srityse, siekdamos gerinti ir plėsti investavimo galimybes ir prekių bei keleivių judėjimą, skatinti laivybos ir aviacijos patikimumą bei saugumą, visų pirma paieškos ir gelbėjimo operacijų, kovos su piratavimu ir platesnio reglamentavimo derinimo srityje, spręsti transporto poveikio aplinkai problemą ir didinti savo transporto sistemų efektyvumą.


2. Bendradarbiaudamos šioje srityje Šalys siekia skatinti:


a) keistis informacija apie savo transporto politiką ir praktiką, ypač apie miesto, kaimo, jūrų ir oro transportą, miesto transporto planavimą, transporto logistiką, viešojo transporto plėtrą ir daugiarūšio transporto tinklų sujungimą bei sąveiką;


b) naudojantis tinkamomis dvišalėmis priemonėmis keistis informacija apie Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemą („Galileo“), daugiausia dėmesio skiriant abiem Šalims svarbiems reguliavimo, pramonės ir rinkos plėtros klausimams;


c) imtis bendrų veiksmų oro transporto paslaugų srityje, be kita ko, jgyvendinant galiojančius susitarimus, jvertinant tolesnio santykių plėtojimo galimybes ir techninj bei norminj bendradarbiavimą tokiose srityse kaip skrydžių sauga, aviacijos saugumas ir oro eismo valdymas, siekiant remti reglamentavimo derinimą ir pašalinti verslui kylančias kliūtis. Tuo remdamosi Šalys tirs galimybę išplėsti bendradarbiavimo civilinės aviacijos srityje mastą;


d) plėtoti jūrų transporto paslaugų srities dialogą, kuriuo būtų siekiama neriboti patekimo j tarptautinę jūrų rinką ir prekybą komerciniais pagrindais, jsipareigoti palaipsniui panaikinti esamas krovinių rezervavimo sistemas, nejvesti krovinių dalinimo sąlygų, kurti paslaugas jūrų transporto srityje, jskaitant pagalbines paslaugas, galimybės naudotis pagalbinėmis ir uosto paslaugomis atžvilgiu nustatyti nacionalinj režimą ir palankiausio režimo statusą laivams, kuriuos valdo kitos Šalies piliečiai ar bendrovės, ir spręsti transporto paslaugų „nuo durų iki durų“ teikimo klausimą;


e) saugumo, saugos ir taršos prevencijos standartų jgyvendinimą, pirmiausia jūrų ir oro transporto srityse, atsižvelgiant j atitinkamas tarptautines konvencijas, jskaitant bendradarbiavimą atitinkamuose tarptautiniuose forumuose, siekiant užtikrinti geresnj tarptautinės teisės aktų vykdymą. Šiuo tikslu Xxxxx skatins techninj bendradarbiavimą ir pagalbą su transporto saugumu susijusiais klausimais, jskaitant, paieškos ir gelbėjimo operacijas ir avarijų bei incidentų tyrimą.


42 straipsnis


Energetika


1. Šalys susitaria tvirčiau bendradarbiauti energetikos sektoriuje, siekdamos:


a) jvairinti energijos šaltinius, kad būtų galima gerinti energetinj saugumą ir vystyti naujus, naujoviškus ir atsinauji­ nančius energijos šaltinius, jskaitant tvarų biokurą ir biomasę (atsižvelgiant j konkrečias šalies sąlygas), vėjo, saulės energiją ir hidroenergiją, ir remti tinkamų politikos pagrindų kūrimą, kad atsinaujinančiųjų išteklių energijai būtų sukurtos palankios investicijų ir konkurencijos sąlygos, ir jų jtraukimą j atitinkamas politikos sritis;


b) racionaliai naudoti energiją tiek pasiūlos, tiek paklausos lygiu, didinant energetinj efektyvumą energijos gamybos, transportavimo, paskirstymo ir galutinio vartojimo etapuose;


c) skatinti technologijų, kuriomis siekiama tvarios energijos gamybos ir tvaraus energijos naudojimo, perdavimą;


d) šioje srityje stiprinti gebėjimus ir lengvinti investicijas vadovaujantis skaidriomis ir nediskriminuojančiomis prekybos taisyklėmis;


e) nagrinėti galimybės naudotis energijos paslaugomis prieinama kaina ir tvarios plėtros sąsajas.


2. Šiuo tikslu Šalys susitaria savo abipusei naudai skatinti ryšius bei bendrus mokslinius tyrimus ir plėsti techninę pagalbą bei gebėjimų stiprinimą per atitinkamus regioninius forumus ekologiškos gamybos ir aplinkos apsaugos srityse. abi Šalys jvertins papildomas galimybes vadovaujantis esamais teisiniais ir politiniais pagrindais tvirčiau bendradarbiauti branduolinio saugumo srityje.


43 straipsnis


Turizmas


1. Vadovaudamosi Pasaulio turizmo organizacijos Pasauliniu turizmo etikos kodeksu ir tvarumo principais, grindžiamais vietine programa „Darbotvarkė 21“, Šalys siekia gerinti keitimąsi informacija ir nustato geriausią praktiką, kad būtų užtikrinta darni ir tvari turizmo plėtra.


2. Šalys susitaria plėtoti bendradarbiavimą, be kita ko:


a) saugodamos ir optimaliai išnaudodamos gamtos ir kultūros paveldo potencialą;


b) mažindamos neigiamą turizmo poveikj;


c) didindamos teigiamą turizmo verslo indėlj j tvarų vietos bendruomenių vystymąsi, be kita ko, plėtodamos ekologinj ir kultūrinj turizmą, kartu puoselėdamos vietos ir čiabuvių bendruomenių vientisumą bei interesus;


d) teikdamos techninę pagalbą ir stiprindamos gebėjimus, jskaitant politikų ir turizmo vadybininkų mokymo programas;


e) skatindamos turizmo pramonę, jskaitant abiejų Šalių kelionių organizatorius ir agentūras, toliau plėtoti dvišalj bendra­ darbiavimą, jskaitant mokymus.


44 straipsnis


Pramonės politika bei mažųjų ir vidutinių jmonių bendradarbiavimas


atsižvelgdamos j savo ekonominę politiką ir tikslus, Šalys susitaria skatinti su pramonės politika susijusj bendradar­ biavimą visose tam tinkamose srityse mažųjų ir vidutinių jmonių konkurencingumui gerinti, be kita ko:


a) keisdamosi informacija ir patirtimi, kaip sukurti teisinius pagrindus ir kitas sąlygas mažosioms ir vidutinėms jmonėms jų konkurencingumui gerinti;


b) skatindamos ūkio subjektų ryšius ir mainus, remdamos bendras investicijas ir bendrų jmonių bei informacijos tinklų kūrimą, visų pirma pasinaudodamos galiojančiomis Sąjungos horizontaliomis programomis, ypač skatindamos, kad partneriai keistųsi programine ir technine jranga, jskaitant naujas ir pažengusias technologijas;


c) teikdamos informaciją, skatindamos naujoves ir keisdamosi geriausia patirtimi, susijusia su galimybėmis gauti finansavimą ir patekti j rinką, jskaitant audito ir apskaitos paslaugas visų pirma mažosioms ir vidutinėms jmonėms;


d) sukurdamos palankias sąlygas atitinkamoms Šalių privataus sektoriaus ir verslo asociacijų priemonėms ir jas remdamos;


e) skatindamos jmonių socialinę atsakomybę bei atskaitomybę ir atsakingą verslo praktiką, jskaitant tausų vartojimą ir gamybą. Šis bendradarbiavimas papildomas vartotojo požiūriu svarbiais klausimais kaip antai, informacija apie gaminj ir vartotojo vaidmuo rinkoje;


f) abipusiu sutarimu pasirinktose pramonės srityse vykdydamos bendrus mokslinių tyrimų projektus, teikdamos techninę pagalbą ir bendradarbiaudamos standartų, techninių reglamentų ir atitikties vertinimo procedūrų klausimais.


45 straipsnis


Ekonominės politikos dialogas


Šalys susitaria, pasitelkdamos esamus dvišalius ir daugiašalius abiem svarbių sričių mechanizmus, bendradarbiauti skatinant keitimąsi informacija apie savo ekonomikos tendencijas bei politiką ir dalijantis ekonominės politikos koordinavimo patirtimi regioninio ekonominio bendradarbiavimo ir integracijos kontekste, jskaitant keitimąsi informacija apie reformos eigą ir valstybinių jmonių konversiją pagal Šalių jstatymus ir kitus teisės aktus.


46 straipsnis


Bendradarbiavimas mokesčių srityje


1. Siekdamos stiprinti ir plėtoti ūkinę veiklą ir kartu atsižvelgti j poreikj plėtoti tinkamus norminius ir administra­ cinius pagrindus, Šalys jsipareigoja mokesčių srityje laikytis gero administravimo reikalavimų ir taikys skaidrumo bei keitimosi informacija principus, remdamosi dvišaliais ES valstybių narių ir Vietnamo mokesčių susitarimais. Be to, Xxxxx jsipareigoja intensyvinti keitimąsi patirtimi, dialogą ir bendradarbiavimą kovojant su mokesčių slėpimu ir kita žalinga mokestine praktika.


2. Šalys jsipareigoja stiprinti mokesčių srities bendradarbiavimą, siekdamos išplėsti savo reguliavimo ir administra­ cinius gebėjimus, be kita ko, keičiantis patirtimi ir teikiant techninę pagalbą.


3. Šalys skatins veiksmingai taikyti dvišalius ES valstybių narių ir Vietnamo mokesčių susitarimus ir rems pasiūlymus ateityje rengti naujus tokius susitarimus.


47 straipsnis


Bendradarbiavimas finansinių paslaugų srityje


Šalys susitaria palaikyti dialogą, siekdamos keistis informacija ir patirtimi apie savo reguliavimo sistemas, ir stiprinti bendradarbiavimą bankininkystės, draudimo ir kitų finansų sektoriaus sričių apskaitos, audito, priežiūros ir reguliavimo sistemoms tobulinti, jskaitant gebėjimų stiprinimo programas abiem Šalims svarbiose srityse.


48 straipsnis


Bendradarbiavimas gaivalinių nelaimių prevencijos ir padarinių švelninimo srityje


1. Šalys susitaria bendradarbiauti užkertant kelią gaivalinėms nelaimėms ir veiksmingai j jas reaguojant, kad būtų kuo mažiau prarasta gyvybių, nuosavybės, gamtos išteklių, gamtos ir kultūros paveldo, o nelaimių rizikos mažinimas nacionaliniu ir vietos lygmeniu būtų jtrauktas j visus sektorius ir veiklos sritis.


2. Šiuo pagrindu Šalys susitaria:


a) dalytis informacija apie gaivalinių nelaimių stebėjimą, vertinimą, prognozavimą ir išankstinj jspėjimą;


b) plėtoti gebėjimus dalijantis gaivalinių nelaimių prevencijos ir padarinių švelninimo patirtimi ir geriausia praktika;


c) remti viena kitą technologijomis, specializuota jranga ir priemonėmis, reikalingomis nelaimių valdymui ir avarijų likvidavimui;


d) plėtoti už gaivalinių nelaimių valdymą ir avarijų valdymą atsakingų Šalių valdžios institucijų dialogą, siekdamos remti ir stiprinti šios srities bendradarbiavimą.


49 straipsnis


Miestų ir regionų planavimas ir vystymas


1. Šalys susitaria skatinti šios srities bendradarbiavimą ir partnerystę pripažindamos miestų ir regionų planavimo ir vystymo svarbą siekiant ekonomikos augimo, skurdo mažinimo ir tvaraus vystymosi.


2. Miestų ir regionų planavimo ir vystymo bendradarbiavimas gali vykti tokiais būdais:


a) keičiantis patirtimi sprendžiant su tvariu miestų ir regionų planavimu ir vystymu susijusius klausimus, jskaitant:


— miestų planavimo ir susijusios infrastruktūros, regionų planavimo ir miestų plėtros, istorinių miestų išsaugojimo ir vystymo politiką;


— miestų tinklų, kuriuose dalyvautų centrinė ir vietos administracija, jskaitant savivaldybes, asociacijas ir NVO, agentūras, rangovus ir profesines asociacijas, kūrimą;


— architektūros valdymą, planavimą ir miestų erdvės plėtrą naudojantis geografine informacine sistema (GIS);


— miestų centrų planavimą ir vystymą, senamiesčių atnaujinimą ir miestų aplinkos planavimą;


— miesto ir kaimo ryšių palaikymą;


— miestų techninės infrastruktūros vystymą, jskaitant miestų vandentiekio sistemų atnaujinimą ir gerinimą, nuotekų ir kietųjų atliekų tvarkymo sistemų statybą ir aplinkos bei miesto kraštovaizdžio apsaugą;


b) remiant centrinio, regionų ir vietos lygmens administratorių mokymus ir gebėjimų stiprinimą regionų ir miestų planavimo, architektūros administravimo ir architektūros paveldo srityse;


c) bendradarbiaujant per atitinkamas tarptautines organizacijas, kaip antai JT HaBITaT ir Pasaulio miestų forumas, vykdant bendras mokslinių tyrimų programas ir rengiant praktinius užsiėmimus bei seminarus, kad būtų keičiamasi informacija ir patirtimi, susijusia su miestų planavimu ir vystymu, jskaitant miestų plėtrą, miestų formavimą, sklypų parengimą ir techninės infrastruktūros plėtrą.


3. Šalys susitaria tvirčiau bendradarbiauti ir skatinti savo regionų ir miestų valdžios institucijas dalytis patirtimi ir informacija, kad remdamos tvarų vystymąsi išspręstų kompleksiškas urbanistikos problemas.


50 straipsnis


Darbas, užimtumas ir socialiniai reikalai


1. Šalys susitaria tvirčiau bendradarbiauti darbo, užimtumo ir socialinių reikalų srityje, jskaitant bendradarbiavimą darbo, regioninės ir socialinės sanglaudos, sveikatos ir saugos darbo vietoje, lyčių lygybės, jgūdžių ugdymo visą gyvenimą, žmogiškųjų išteklių vystymo, tarptautinės migracijos, deramo darbo ir socialinės apsaugos srityse, siekdamos stiprinti socialinj globalizacijos aspektą.


2. Šalys dar kartą patvirtina būtinybę remti visiems naudingą globalizacijos procesą ir kaip esminę tvaraus vystymosi ir skurdo mažinimo prielaidą skatinti visišką bei našų užimtumą ir deramą darbą, kaip patvirtinta JT Generalinės asamblėjos rezoliucijoje 60/1 ir 2006 m. liepos mėn. JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos aukšto lygio susitikime priimtoje ministrų deklaracijoje. abiejų Šalių bendradarbiavimas atitinka jų ekonominės ir socialinės padėties ypatumus ir skirtumus, j kuriuos atsižvelgiama bendradarbiaujant.


3. Šalys dar kartą patvirtina savo jsipareigojimus laikytis tarptautiniu mastu pripažintų darbo standartų, nustatytų Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijose, kurių šalimis jos yra, ir minimų TDO Pagrindinių darbo teisių ir principų deklaracijoje, juos propaguoti ir jgyvendinti. Šalys susitaria bendradarbiauti ir teikti techninę pagalbą, siekdamos skatinti tarptautiniu mastu pripažintus darbo standartus ratifikuoti kaip tikslingus standartus ir veiksmingai jgyvendinti Šalių ratifikuotus darbo standartus.


4. Vadovaudamosi galiojančiais priimančiosios šalies jstatymais, sąlygomis bei procedūromis ir atitinkamomis tarptau­ tinėmis sutartimis bei konvencijomis, kurių šalimis jos yra, Šalys siekia užtikrinti, kad priimančiosios Šalies teritorijoje teisėtai dirbantiems kitos Šalies piliečiams taikomas režimas, be kita ko, darbo sąlygų, užmokesčio arba atleidimo iš darbo atžvilgiu nediskriminuotų pilietybės pagrindu, palyginti su kitų trečiųjų šalių piliečiams taikomomis sąlygomis.


5. Bendradarbiavimo formos gali apimti Šalių sutartas konkrečias programas ir projektus, taip pat gebėjimų stiprinimą, keitimąsi politinėmis nuomonėmis ir iniciatyvas abiem Šalims svarbiomis temomis dvišaliu arba daugiašaliu lygmeniu, pavyzdžiui, aSEM, ES-aSEaN ir TDO lygmeniu.


51 straipsnis


Statistika


1. Šalys susitaria skatinti bendradarbiavimą derinant ir tobulinant statistinius metodus, jskaitant statistinių duomenų rinkimą, apdorojimą, analizavimą ir sklaidą.


2. Šiuo tikslu Šalys susitaria stiprinti bendradarbiavimą, be kita ko, regioninėse ir tarptautinėse organizacijose, stiprindamos gebėjimus ir vykdydamos kitus techninės pagalbos projektus, jskaitant šiuolaikinės statistikos programinės jrangos teikimą, kad pagerintų statistinių duomenų kokybę.


VII aNTRaŠTINĖ DaLIS


INSTITUCINĖ STRUKTŪRA


52 straipsnis


Jungtinis komitetas


1. Šalys susitaria jsteigti jungtinj komitetą, sudarytą iš abiejų Šalių aukščiausio lygio atstovų. Šio komiteto uždaviniai:


a) užtikrinti tinkamą šio susitarimo veikimą ir jgyvendinimą;


b) nustatyti prioritetus atsižvelgiant j šio susitarimo tikslus;


c) stebėti plataus masto Šalių santykių raidą ir teikti rekomendacijas šio susitarimo tikslams pasiekti;


d) prireikus prašyti komitetų ar kitų organų, jsteigtų pagal kitus Šalių susitarimus, suteikti informacijos ir svarstyti visus jų pateiktus pranešimus;


e) keistis nuomonėmis ir teikti pasiūlymus bet kokiu abiem Šalims svarbiu klausimu, jskaitant būsimas priemones ir joms jgyvendinti turimus išteklius;


f) spręsti dėl šio susitarimo taikymo ar aiškinimo kylančius nesutarimus;


g) nagrinėti visą kurios nors Šalies pateiktą informaciją apie jsipareigojimų vykdymą ir konsultuotis su kita Šalimi, siekiant pagal 57 straipsnj rasti abiem Šalims priimtiną sprendimą.


2. Xxxxxxxx posėdžius jungtinis komitetas rengia kiekvienais metais pakaitomis Hanojuje ir Briuselyje abipusiu sutarimu nustatytu metu. Šalių sutarimu taip pat gali būti šaukiami neeiliniai jungtinio komiteto posėdžiai. Jungtiniam komitetui pakaitomis pirmininkauja kiekviena Šalis. Jungtinio komiteto posėdžių darbotvarkė nustatoma Šalių sutarimu.


3. Jungtinis komitetas steigia pakomitečius ir specializuotas darbo grupes, kurie jam padėtų vykdyti uždavinius. Kiekviename jungtinio komiteto posėdyje šie pakomitečiai ir darbo grupės jam pateikia išsamias savo veiklos ataskaitas.


4. Šalys susitaria, kad jungtinio komiteto uždavinys taip pat yra užtikrinti, kad visi Šalių sudaryti arba būsimi sektoriniai susitarimai ar protokolai būtų tinkamai taikomi.


5. Jungtinis komitetas priima savo darbo tvarkos taisykles.


VIII aNTRaŠTINĖ DaLIS


BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS


53 straipsnis


Bendradarbiavimo ištekliai


1. Siekdamos jgyvendinti šiame susitarime nustatytus bendradarbiavimo tikslus ir atsižvelgdamos j savo turimus išteklius ir teisės aktus, Šalys susitaria skirti tinkamus išteklius, jskaitant finansinius išteklius.


2. Šalys skatina Europos investicijų banką tęsti savo veiklą Vietname, laikantis savo procedūrų ir finansavimo kriterijų.


54 straipsnis


Būsimų pakeitimų sąlyga


1. Siekdamos tvirčiau bendradarbiauti Šalys abipusiu sutarimu gali išplėsti šio susitarimo taikymo sritj, jskaitant jo papildymą konkrečių sektorių ir veiklos susitarimais arba protokolais. Tokie konkretūs susitarimai yra neatsiejama bendrų dvišalių santykių, kuriuos reglamentuoja šis susitarimas, ir bendros institucinės sąrangos dalis.


2. Įgyvendindama šj susitarimą bet kuri Šalis gali teikti pasiūlymus dėl bendradarbiavimo srities išplėtimo, atsižvelgdama j taikant šj susitarimą jgytą patirtj.


55 straipsnis


Kiti susitarimai


1. Nedarant poveikio atitinkamoms Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo nuostatoms, nei šis susitarimas, nei pagal jj vykdomos priemonės neturi poveikio valstybių narių teisėms pradėti dvišalj bendradarbiavimą su Vietnamu ar prireikus su Vietnamu sudaryti naujus partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimus.


2. Šis susitarimas neturi poveikio Šalių prisiimtų jsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu taikymui ar jgyvendinimui.


3. Esami konkrečių bendradarbiavimo sričių, patenkančių j šio susitarimo taikymo sritj, susitarimai laikomi bendrų dvišalių santykių, kuriuos reglamentuoja šis susitarimas, ir bendros institucinės sąrangos dalimi.


56 straipsnis


Susitarimo taikymas ir aiškinimas


1. Kiekviena Šalis gali kreiptis j jungtinj komitetą, kad šis išspręstų ginčą dėl šio susitarimo taikymo ar aiškinimo.


2. Jungtinis komitetas gali išspręsti klausimą pateikdamas rekomendaciją.


57 straipsnis


Įsipareigojimų vykdymas


1. Šalys imasi bet kokių bendrų ar konkrečių priemonių, kurių reikia jų jsipareigojimams pagal šj susitarimą vykdyti, ir užtikrina šiame susitarime nustatytų tikslų ir siekių laikymąsi.


2. Jei kuri nors Šalis mano, kad kita Šalis nevykdo tam tikrų šiuo susitarimu numatytų savo jsipareigojimų, ji gali imtis tinkamų priemonių.


3. Išskyrus esminio susitarimo pažeidimo atvejus, prieš imdamasi priemonių ji pateikia jungtiniam komitetui visą reikšmingą informaciją, būtiną padėčiai išsamiai išnagrinėti, kad būtų rastas abiem Šalims priimtinas sprendimas.


4. Šalys susitaria, kad, norint teisingai aiškinti ir praktiškai taikyti šj susitarimą, 57 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „tinkamos priemonės“ reiškia priemones, kurių imtasi pagal tarptautinės teisės nuostatas ir kurios proporcingos pagal šj susitarimą prisiimtų jsipareigojimų nevykdymui. Pasirenkant tokias priemones, pirmenybė turėtų būti teikiama toms priemonėms, kurios mažiausiai trukdo šio susitarimo veikimą. apie šias priemones nedelsiant pranešama kitai Šaliai ir dėl jų konsultuojamasi jungtiniame komitete, jei kita Šalis to prašo.


58 straipsnis


Palengvinimas


Siekdamos palengvinti bendradarbiavimą pagal šj susitarimą, abi Šalys susitaria pagal savo vidaus taisykles ir teisės aktus jgyvendinant bendradarbiavimą dalyvaujantiems pareigūnams ir ekspertams sudaryti sąlygas, būtinas jų funkcijoms vykdyti.


59 straipsnis


Deklaracijos


Prie šio susitarimo pridėtos deklaracijos yra neatskiriama jo dalis.


60 straipsnis


Teritorinis taikymas


Šis susitarimas taikomas teritorijoje, kurioje taikoma Europos Sąjungos sutartis, toje Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir Vietnamo Socialistinės Respublikos teritorijoje.


61 straipsnis


Šalių sąvokos apibrėžtis


Šiame susitarime „Šalys“ – Sąjunga ar jos valstybės narės arba Sąjunga ir jos valstybės narės, atsižvelgiant j atitinkamą jų kompetenciją, ir Vietnamo Socialistinė Respublika.


62 straipsnis


Nacionalinis saugumas ir informacijos atskleidimas


Nė viena šio susitarimo nuostata nėra aiškinama kaip kurios nors Šalies jpareigojimas teikti informaciją, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu esminiams savo saugumo interesams.


63 straipsnis


Įsigaliojimas ir trukmė


1. Šis susitarimas jsigalioja pirmąją mėnesio dieną po to, kai paskutinė Šalis praneša kitai Šaliai, kad šiuo tikslu būtinos teisinės procedūros yra baigtos.


2. Šis susitarimas galioja penkerius metus. Jis automatiškai pratęsiamas kitiems vienerių metų laikotarpiams, jei kuri nors iš Šalių ne vėliau nei likus šešiems mėnesiams iki kito vienerių metų laikotarpio pabaigos viena kitai raštu nepraneša apie savo ketinimą nepratęsti šio susitarimo.


3. Šis susitarimas iš dalies keičiamas Šalių susitarimu. Pakeitimai jsigalioja tik po to, kai paskutinė Šalis kitai Šaliai praneša, kad atlikti visi būtini formalumai.


4. Šj susitarimą viena Šalis gali nutraukti kitai Šaliai pateikdama rašytinj denonsavimo pranešimą. Susitarimo nutraukimas jsigalioja praėjus šešiems mėnesiams po to, kai kita Šalis gauna pranešimą.


64 straipsnis


Pranešimai


Pranešimai pagal 63 straipsnj teikiami, atitinkamai, Europos Sąjungos Tarybos generaliniam sekretoriatui ir Vietnamo užsienio reikalų ministerijai.


65 straipsnis


Autentiškas tekstas


Šis susitarimas parengtas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų, vokiečių ir vietnamiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.


Съставено в Брюксел на двадесет и седми юни две хиляди и дванадесета година. Hecho en Bruselas, el veintisiete de junio de dos mil doce.

V Bruselu dne dvacátého sedmého června dva tisíce dvanáct. Udfærdiget i Bruxelles den syvogtyvende juni to tusind og tolv.

Geschehen zu Brüssel am siebenundzwanzigsten Juni zweitausendzwölf.

Kahe tuhande kaheteistkümnenda aasta juunikuu kahekümne seitsmendal päeval Brüsselis. Έγινε στις Βρυξέλλες, στις είκοσι εφτά Ιουνίου δύο χιλιάδες δώδεκα.

Done at Brussels on the twenty-seventh day of June in the year two thousand and twelve. Fait à Bruxelles, le vingt-sept juin deux mille douze.

Fatto a Bruxelles, addì ventisette giugno duemiladodici.

Briselē, divi tūkstoši divpadsmitā gada divdesmit septītajā jūnijā.

Priimta du tūkstančiai dvyliktų metų birželio dvidešimt septintą dieną Briuselyje. Kelt Brüsszelben, a kétezer-tizenkettedik év június havának huszonhetedik napján. Magħmul fi Brussell, fis-sebgħa u għoxrin jum ta’ Ġunju tas-sena elfejn u tnax.

Gedaan te Brussel, de zevenentwintigste juni tweeduizend twaalf.

Sporządzono w Brukseli dnia dwudziestego siódmego czerwca roku dwa tysiące dwunastego. Feito em Bruxelas, em vinte e sete de junho de dois mil e doze.

Întocmit la Bruxelles la douăzeci și șapte iunie două mii doisprezece. V Bruseli dňa dvadsiateho siedmeho júna dvetisícdvanásť.

V Bruslju, dne sedemindvajsetega junija leta dva tisoč dvanajst.

Tehty Brysselissä kahdentenakymmenentenäseitsemäntenä päivänä kesäkuuta vuonna kaksituhattakaksitoista. Som skedde i Bryssel den tjugosjunde juni tjugohundratolv.


Voor het Koninkrijk België Pour le Royaume de Belgique Für das Königreich Belgien


Deze handtekening verbindt eveneens de Vlaamse Gemeenschap, de Franse Gemeenschap, de Duitstalige Gemeenschap, het Vlaamse Gewest, het Waalse Gewest en het Brussels Hoofdstedelijk Gewest.

Cette signature engage également la Communauté française, la Communauté flamande, la Communauté germanophone, la Région wallonne, la Région flamande et la Région de Bruxelles-Capitale.

Diese Unterschrift bindet zugleich die Deutschsprachige Gemeinschaft, die Flämische Gemeinschaft, die Französische Gemeinschaft, die Wallonische Region, die Flämische Region und die Region Brüssel-Hauptstadt.


За Република България



Za Českou republiku



For Kongeriget Danmark



Für die Bundesrepublik Deutschland



Eesti Vabariigi nimel



Thar cheann Na hÉireann For Ireland


Για την Ελληνική Δημοκρατία



Por el Reino de España



Pour la République française



Per la Repubblica italiana



Για την Κυπριακή Δημοκρατία



Latvijas Republikas vārdā –



Lietuvos Respublikos vardu



Pour le Grand-Duché de Luxembourg



a Magyar Köztársaság részéről



Għal Malta



Voor het Koninkrijk der Nederlanden



Für die Republik Österreich



W imieniu Rzeczypospolitej Polskiej



Pela República Portuguesa



Pentru România



Za Republiko Slovenijo



Za Slovenskú republiku



Suomen tasavallan puolesta För Republiken Finland


För Konungariket Sverige


For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland


За Европейския съюз Por la Unión Europea Za Evropskou unii

For Den Europæiske Union Für die Europäische Union Euroopa Liidu nimel

Για την Ευρωπαϊκή Ένωση For the European Union Pour l'Union européenne

Per l'Unione europea

Eiropas Savienības vārdā –

Europos Sąjungos vardu az Európai Unió részéről Għall-Unjoni Ewropea Voor de Europese Unie

W imieniu Unii Europejskiej Pela União Europeia

Pentru Uniunea Europeană Za Európsku úniu

Za Evropsko unijo Euroopan unionin puolesta För Europeiska unionen




L 329/42

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

2016 12 3



LT

PRIEDAS


BENDROJI DEKLARACIJA DĖL RINKOS EKONOMIKOS STATUSO


Šalys tvirčiau bendradarbiauja siekdamos pagal atitinkamas procedūras kuo greičiau pripažinti Vietnamo rinkos ekonomikos statusą.


EUROPOS SĄJUNGOS VIENAŠALĖ DEKLARACIJA DĖL BENDROSIOS LENGVATŲ SISTEMOS (BLS)


Europos Sąjunga pripažjsta didelę BLS reikšmę prekybos vystymuisi ir toliau bendradarbiauja, be kita, ko, dialogo, mainų ir gebėjimų stiprinimo forma, siekdama užtikrinti, kad Vietnamas optimaliai naudosis sistema pagal atitinkamas Šalių procedūras ir nuolat besivystančios ES prekybos politikos nuostatas.


BENDROJI DEKLARACIJA DĖL 24 STRAIPSNIO (BENDRADARBIAVIMAS KOVOJANT SU PINIGŲ PLOVIMU IR TERORIZMO FINANSAVIMU)


Šalys susitaria, kad jungtinis komitetas parengs už keitimąsi atitinkama informacija pagal šj straipsnj atsakingų kompetentingų institucijų sąrašą.


BENDROJI DEKLARACIJA DĖL 57 STRAIPSNIO (ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMAS)


Kad šis susitarimas būtų tinkamai aiškinamas ir praktiškai taikomas, Šalys susitaria, kad „esminiu susitarimo pažeidimu“ – 57 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka – pagal 1969 m. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės (Vienos konvencija) 60 straipsnio 3 dalj laikoma:


a) Vienos konvencija nesankcionuotas atsisakymas vykdyti susitarimą; arba


b) esminės susitarimo normos, kaip aprašyta 1 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 8 straipsnyje, pažeidimas.


Esminio susitarimo pažeidimo atveju apie priemonę iškart pranešama kitai Šaliai. Xxxxx Xxxxxx prašymu jungtinis komitetas per 30 dienų surengia skubias konsultacijas visiems priemonės aspektams arba jos pagrindui nuodugniai jvertinti, siekdamas rasti abiem Xxxxxx priimtiną sprendimą.


Document Metadata

Filed: December 2nd, 2016