ALYTAUS LOPŠELIS-DARŽELIS „DU GAIDELIAI“

2.4. grupėse sukurta sveika ir saugi, ugdanti ir funkcionali aplinka, padedanti tenkinti individualius fizinius, protinius, pažintinius, emocinius ir dvasinius vaikų poreikius pagal jų amžių;

2.5. dviejose grupėse, lopšelio ir darželio, sukurta aplinka, tenkinanti alerginiais susirgimais ir bronchine astma sergančių vaikų poreikius (nėra kilimų, yra oro valymo ir drėkinimo įranga).

2.6. visose grupėse vaikams, alergiškiems atskiriems maisto produktams, maitinimas teikiamas pagal individualų valgiaraštį.

2.7. ugdytinių veikla organizuojama pagal dienos ritmą ir metų laikus – „Ruduo“,

„Žiema“, „Pavasaris“;

2.8. mokslo metų pradžioje grupių auklėtojos sudaro 5 dienų veiklų tvarkaraščius;

2.9. ugdytiniai supažindinami su Alytaus miesto istorija, lietuvių tautos tradicijomis, papročiais, šventėmis, artimiausia gamtine aplinka, reikšmingais gamtos ir kultūros objektais,

žmonių profesijomis; mokomi bendrauti ir bendradarbiauti, laikytis bendrai priimtų susitarimų, formuojama sveiko gyvenimo būdo nuostata;

2.10. sudarytos sąlygos, padedančios tenkinti vaikų saviraiškos poreikius per žaidimus, meną, muziką, vaidybą, sportą;

2.11. veikia meninės, sportinės, intelektualinės pakraipos neformaliojo švietimo

būreliai;

2.12. pedagogai padeda vaikams adaptuotis naujoje aplinkoje, pratintis prie dienos

ritmo, ugdytis nuostatą išbandyti ir perimti dar nežinomus pažinimo ir veiklos būdus, pratintis prie naujų žmonių, veikti ne visai įprastose situacijose;

2.13. lopšelyje-darželyje teikiama pagalba specialiųjų poreikių vaikams. Įstaigoje veikia vaiko gerovės komisija, atliekami vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, vertinimai, kuriamos individualios vaikų ugdymo programos, vaikų reikmėms pritaikoma specialioji ugdymo(si) aplinka.

2.14. lopšelis-darželis teikia kokybiškas ugdymo paslaugas, užtikrina vaikų poreikių tenkinimą per aktyvios asmenybės savybių ugdymą, siekia vaiko brandumo mokyklai, plečia ryšius.

3. Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas:

3.1. lopšelyje-darželyje dirba ikimokyklinio ugdymo auklėtojai, priešmokyklinio ugdymo pedagogai, logopedas, meninio ugdymo pedagogas;

3.2. pedagogai turi aukštąjį arba aukštesnįjį pedagoginį išsilavinimą, yra kompetentingi savo srities žinovai, sugebantys tinkamai įgyvendinti ugdymo turinį;

3.3. pedagogai savo profesinę kompetenciją nuolat tobulina kursuose ir seminaruose, siekia įgyti kuo aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, dalijasi sukaupta gerąja darbo patirtimi su savo ir kitų įstaigų pedagogais, rašo straipsnius į spaudą, organizuoja seminarus.

4. Įstaigos savitumas:

4.1. Alytaus lopšelis-darželis „Du gaideliai“ įsikūręs Vidzgirio mikrorajone. Įstaiga veikia nuo 1978 metų. Šalia yra daugiau ugdymo įstaigų – lopšelis-darželis „Linelis“, „Vidzgirio“ pagrindinė mokykla, Jotvingių gimnazija, mokykla-darželis „Drevinukas“ – ir bendruomenės reikmėms skirtas stadionas;

4.2. lopšelio-darželio bendruomenė susitarė gyvenimą lopšelyje-darželyje grįsti šių vertybių pagrindu: tautiškumo ir pilietiškumo, kūrybiškumo ir iniciatyvumo, sveikatos ugdymo, pagarbos ir tolerancijos, atvirumo naujoms idėjoms, pokyčiams;

4.3. lopšelio-darželio darbuotojai ir vaikų tėvai turi lūkestį išugdyti aktyvų vaiką – sveiką ir saugų, komunikuojantį ir kritiškai mąstantį, pasitikintį savimi, tyrinėjantį save ir supantį pasaulį, kūrybingą;

4.4. Sveikatos ugdymas – prioritetinė lopšelio-darželio veiklos sritis:

4.4.1. įstaiga nuo 2016 metų priklauso „Sveikatą stiprinančių“ mokyklų tinklui, įgyvendina programą „Sveika vaikystė“;

4.4.2. teikiame sveikatai palankų maitinimą vaikams, įgyvendiname Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą, tenkiname vaikų, sergančių alerginiais susirgimais ir bronchine astma, ugdymo poreikius;

4.4.3. didelį dėmesį skiriame emocinio intelekto ugdymui (įgyvendiname programą

„Zipio draugai“, ugdymo procese naudojame interaktyvius emocinį intelektą lavinančius žaidimus, vykdome šviečiamąją veiklą), aktyviai sportinei veiklai.

4.4.4. integruojame Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą.

4.5. lopšelio-darželio ugdytiniai aplanko Alytaus miesto reikšmingus urbanistikos, architektūros, kultūros ir gamtos paminklus: Alytaus piliakalnį, Dailidės ežerėlį, Alytaus miesto parką, Alytaus miesto teatrą, Alytaus kraštotyros muziejų, Xxxxxxx Xxxxxxx memorialinį muziejų,

keramikės Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx muziejų, Alytaus Jurgio Kunčino biblioteką, netoli esančius lopšelius-darželius ir mokyklas;

4.6. lopšelis-darželis turi savitas tradicijas, priimtinas visai bendruomenei ir atliepiančias jos poreikius:

4.6.1. mokyklinės šventės (Rugsėjo 1-oji, priešmokyklinės grupės ugdytinių

išleistuvės);

4.6.2. Derliaus šventė;

4.6.3. Tautinės ir kalendorinės šventės;

4.6.4. Sporto šventės;

4.6.5. organizuojamos teminės savaitės: teatro, sveikatingumo, profesijų, kalbos.

4.7. puoselėdami savo krašto kultūrines tradicijas, stengiamės sudaryti optimalias

vystymosi ir tobulėjimo sąlygas vaiko asmenybei atsiskleisti: ugdome vaikų tautinę savimonę, meilę ir pagarbą gamtai, dzūkų krašto papročiams ir tradicijoms; padedame vaikui pažinti pasaulį, jo materialiąją ir dvasinę įvairovę, pajusti grožį;

4.8. Lankstus ir glaudus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais prisideda prie ugdytinių saugumo, saugios ir sveikos aplinkos kūrimo, socialinių ir emocinių poreikių tenkinimo, praplečia neformalųjį švietimą. Lopšelis-darželis bendrauja ir bendradarbiauja su socialiniais partneriais:

4.8.1. Alytaus Vidzgirio pagrindine mokykla: pedagogai rengia bendrus užsiėmimus ugdytiniams, pedagogai dalijasi gerąja patirtimi;

4.8.2. Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuru;

4.8.3. Alytaus miesto pedagogine psichologine tarnyba;

4.8.4. Kelmės rajono pedagogine psichologine tarnyba;

4.8.5. Vilkaviškio lopšeliu-darželiu „Eglutė“;

4.8.6. VŠĮ Nacionaline krepšinio akademija - organizuojamos krepšinio treniruotes 4-6 metų vaikams;

4.8.7. Alytaus jaunimo centru - organizuojami anglų kalbos mokymai 5-6 metų ugdytiniams, vykdomi bendri projektai;

4.8.8. Alytaus sporto ir rekreacijos centru - organizuojamos futbolo treniruotės 5-6 metų vaikams;

4.8.9. Alytaus miesto teatru – vykdomos edukacijos bei rodomi spektakliai teatre ir lopšelyje-darželyje;

4.8.10. Alytaus kraštotyros muziejumi – vykdomos edukacijos;

4.8.11. Alytaus RŠPPPC; UAB „ETKC“ projekto „Atrask save“ organizatoriais studentų praktinio mokymo tikslais;

4.8.12. Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriumi – socialiai remiamų asmenų įdarbinimo tikslais;

4.9. sukurta funkcionali edukacinė aplinka ir inovatyvios ugdymo procesą praturtinančios edukacinės erdvės:

4.9.1. darbui su specialiųjų poreikių vaikais yra įruoštas logopedinis kabinetas, jame sukaupta daug žaislų, didaktinių, metodinių ir vaizdinių ugdymo priemonių;

4.9.2. funkcionali salė, pritaikoma sportinei ir meninei veiklai, joje vyksta įvairios šventės, pramogos, kūno kultūros ir meninio ugdymo valandėlės.

4.9.3. visose lopšelio-darželio grupėse veikia interneto ryšys, yra nešiojami

kompiuteriai;

4.9.4. diegiamas elektroninis dienynas;

4.9.5. lopšelio-darželio kieme turime daržininkavimo erdvę – šiltnamį, kuriame vaikai

augina daržoves; sveikatingumo takelį; lauko bibliotekėlę, skaitymo suolelį, stacionarių lauko įrenginių.

5. Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai:

5.1. lopšelis-darželis visiškai tenkina vietos bendruomenės poreikį ikimokykliniam ugdymui. Kiekviena grupė – atvira, savita, turinti savo originalų stilių;

5.2. įstaigoje laiku tenkinami specialieji vaikų poreikiai: suteikiama parama vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bei jų tėvams. Tėvai nuolat konsultuojami visais ugdymo klausimais, aptariami vaikų pasiekimai, mokomi tęsti korekcinę veiklą namuose, skatinami dalyvauti pratybose;

5.3. tėveliai visuomet laukiami grupėse, jie kviečiami dalyvauti kasdieninėje vaikų veikloje, šventėse, išvykose;

5.4. tėvai linkę bendrauti ir bendradarbiauti su įstaigos pedagogais ir tarpusavyje, domisi vaikų ugdymu;

5.5. tėvams pageidaujant, sudaromos sąlygos vaikams atsiskleisti bet kurioje meno ar muzikos veikloje.

6. Filosofinės ugdymo kryptys. Lopšelio-darželio ikimokyklinio ugdymo programos parengimas remiasi šiomis filosofinėmis ugdymo kryptimis:

6.1. Humanistine - į vaiką žvelgiama kaip į kūno, sielos, dvasios vienovę, visų vaiko galių plėtrą, visybinį mažo vaiko pasaulio suvokimą; ugdoma laisva, harmoninga asmenybė, svarbiausia ne žinios, o vaiko asmenybės raida.

6.2. Progresyvistine - pagrindinis dėmesys skiriamas ugdytinio individualybės laisvai plėtrai, remiantis jo interesais. Vaikas turi teisę į pilnavertį vaikišką gyvenimą, todėl mokykla turi jį žavėti, būti jauki, puošni, patraukli. Siekiama, kad tėvai tiesiogiai dalyvautų ugdymo procese, drauge su pedagogais spręstų, ko turi mokytis jų vaikai ir kaip vertinti ugdymo rezultatus;

6.3. Egzistencialistine ir fenomenologine - į kiekvieną ugdytinį žiūrima kaip į unikalią pasaulio būtybę, ne tik kuriančią, bet ir jaučiančią, išgyvenančią, besidžiaugiančią. Ugdytojas ir ugdytinis mokosi vienas iš kito draugiškai bendradarbiaudami. Jiems suteikiama veiklos pasirinkimo laisvė pagal savo galimybes;

6.4. Rekonstruktyvistine -ugdymo paskirtis padėti ugdyti aktyvų ir sąmoningą savo šalies ir pasaulio pilietį. Mokykla panaudodama ugdymo turinį ir ugdymo proceso organizavimą, puoselėja demokratines idėjas.

7. Požiūris į vaiką ir jo ugdymą, remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija (ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-983):

7.1. 3 straipsnyje teigiama, kad „imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų < >

svarbiausia vaiko interesai“. Vadovaujantis šia nuostata, programa bus orientuota į vaiko poreikių tenkinimą;

7.2. 16 straipsnyje teigiama, kad „nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmenį <......> gyvenimą“. Vadovaujantis šia nuostata, programoje bus pabrėžiama konfidencialumo svarba bendraujant su vaiku ir jo artimaisiais;

7.3. 29 straipsnis akcentuoja, kad vaiko lavinimo tikslas - kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę <......>, vaiko pagarbą tėvams, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir vertybėms

<........> , pagarbą gamtai“. Remiantis šia nuostata, programos turinys bus orientuotas į vaiko visuminį asmenybės ugdymą. Daug dėmesio skirsime sveikatos ugdymui, kalbiniam ugdymui, gamtos tyrinėjimams, suteiksime žinių mūsų tautos tradicijas ir papročius.

II. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

8. Ikimokyklinio ugdymo programos turinys sudarytas remiantis šiais principais:

8.1. humaniškumo – gerbti vaiką kaip asmenybę; garantuoti jam teisę gyventi ir elgtis pagal prigimtį bei asmeninę patirtį;

8.2. tautiškumo – ugdyti būsimąjį tautos kultūros saugotoją ir kūrėją; puoselėti lietuvių liaudies tradicijas ir papročius;

8.3. ugdymo(si) aplinkos reikšmingumo principas – sukurti tokią socialinę (išorinę) ir kultūrinę (vidinę) aplinką, kuri užtikrintų sėkmingą ugdytinio asmenybės formavimą, gyvenimą ir brandą, jo savimonės ir saviraiškos galimybes;

8.4. integracijos – siekti fizinio, psichinio ir socialinio ugdymo darnos, vaiko pažinimo, jausminės ir veiklos patirties sąveikos, besiformuojančio vaizdo apie supantį pasaulį vientisumo.

8.5. diferencijavimo – ugdyti vaikus atsižvelgiant į individualias jų savybes, ugdymo šeimoje tradicijas ir asmeninę vaikų patirtį.

8.6. prieinamumo – sudaryti visas sąlygas vaiko kompetencijoms ugdytis per pasirinktą veiklą. Siūlomos veiklos ir ugdymo būdai yra prieinami visiems vaikams pagal amžių, jų gebėjimus, nepriklausomai nuo socialinės padėties;

8.7. ugdymo atvirumo specialiųjų poreikių vaikams – teikti pedagoginę, korekcinę pagalbą spec. poreikių vaikams, pripažįstant jų gebėjimus ir potencines galias;

8.8. kolegialumo – stiprinti kolegialumo atmosferą, skatinti bendrumo jausmą, abipusę pagalbą, dalintis žiniomis ir patirtimi, formuojant vieningą požiūrį į vaiką, aktyviai bendradarbiaujant tarpusavyje, su šeima bei socialiniais partneriais;

8.9. tęstinumo – siekti, kad ikimokyklinio amžiaus vaikai darniai pereitų nuo ugdymosi šeimoje ar ikimokyklinėje grupėje prie ugdymosi priešmokyklinėje grupėje;

8.10. atsinaujinimo – sparčiai kintant aplinkai, priimant gausios informacijos išteklius ugdomas gebėjimas nebijoti pokyčių ir neprarasti noro mokytis visą gyvenimą.

III. TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

9. Tikslas:

9.1. atsižvelgiant į vaiko prigimtines galias, jo individualią patirtį, vadovaujantis raidos dėsningumais, padėti vaikui išsiugdyti savarankiškumo, sveikos gyvensenos, pozityvaus bendravimo su suaugusiais ir vaikais, kūrybiškumo, aplinkos ir savo šalies pažinimo, mokėjimo mokytis pradmenis.

10. Uždaviniai:

10.1. plėtoti individualias - fizines, socialines, pažinimo, kalbos ir bendravimo, kūrybines - vaiko galias, tenkinant jo prigimtinius poreikius, skatinant pažinti ir išreikšti savo unikalumą;

10.2. sudaryti pozityvaus bendravimo ir bendradarbiavimo su suaugusiais ir vaikais edukacines sąlygas, siekti, kad vaikai gebėtų spręsti kasdienes problemas, suprastų savo ir kitų ketinimus, veiksmų pasekmes;

10.3. xxxxxx, kad vaikai aktyviai dalyvautų ir išreikštų save šeimos, lopšelio-darželio ir vietos bendruomenės gyvenime;

10.4. mokyti pažinti ir veikti: žaisti, tyrinėti, kelti klausimus ir ieškoti atsakymų, pasirinkti veiklos būdus ir priemones, samprotauti apie tai, ko išmoko, numatyti tolesnės veiklos žingsnius.

IV. UGDYMO TURINYS

11. VAIKAS – AKTYVUS UGDYMO PROCESO DALYVIS

Pasitikintis savimi

Komuni- kuojantis ir kritiškai mąstantis

AKTYVUS VAIKAS

Tyrinėjantis save ir supantį pasaulį

Sveikas ir saugus

Kūrybingas

• Fizinis aktyvumas

• Kasdienio gyvenimo įgūdžiai

• Estetinis suvokimas

• Meninė raiška

• Rašytinė kalba

• Sakytinė kalba

• Problemų sprendimas

• Tyrinėjimas

• Aplinkos pažinimas

• Skaičiavimas ir matavimas

• Emocijų suvokimas ir raiška

• Iniciatyvumas ir atkaklumas

• Savivoka ir savigarba

• Savireguliacija ir savikontrolė

• Santykiai su suaugusiais

• Santykiai su bendraamžiais

• Mokėjimas mokytis

11.1. SVEIKAS IR SAUGUS

KASDIENIO GYVENIMO ĮGŪDŽIAI
Esminis gebėjimas - Tvarkingai valgyti, savarankiškai atlikti savitvarkos veiksmus: apsirengti ir nusirengti, naudotis tualetu, praustis, šukuotis. Saugoti savo sveikatą ir saugiai elgtis aplinkoje.
Vertybinė nuostata - Noriai ugdosi sveikam kasdieniam gyvenimui reikalingus įgūdžius.
Vaikų pasiekimai	Vaikų veiksena	Ugdymo gairės
1-asis žingsnis
Bando savarankiškai valgyti ir gerti iš puodelio.	Pats laiko šaukštelį, bando juo valgyti. Mažais gabalėliais supjaustytą maistą ima dviem pirštais ar sauja.	Skatinti valgyti pirštais. Tirštą maistą duoti tik šaukšteliu, skystą iš puoduko, kad jaustų skirtumą tarp to, ką valgo ir ką geria. Žaidžiant mokyti laikyti šaukštelį, puodelį, semti šaukšteliu ir pan. Žaisti žaidimą „Pamaitinkime lėlytę, meškutį“, „Geriu arbatą“, pratinti būti savarankiškam.
2-asis žingsnis
Valgo ir geria padedamas arba savarankiškai. Kartais parodo mimika, ženklais arba pasako, kada nori tuštintis ir šlapintis. Suaugusiojo rengiamas vaikas „jam padeda“. Suaugusiojo padedamas plaunasi, šluostosi rankas, išpučia nosį. Paprašytas padeda žaislą į nurodytą vietą	Valgo sriubą, košę šaukštu, geria iš vaikams pritaikyto puoduko. Norėdamas tuštintis ar šlapintis rodo į tualeto duris, atsineša puoduką ar savais ženklais pasako. Rengiamas kiša koją į batuką, ranką į rankovę, deda kepurę ant galvos. Tiesia nešvarias rankas tikėdamasis, kad suaugusysis jas nuplaus ar nušluostys. Padedamas pučia nosį į nosinę. Nuneša žaislą (lėlę, meškiuką, kiškutį, mašinytę, kamuoliuką) į jam skirtą vietą.	Skatinti vaiką valgyti savarankiškai, pasakant ar parodant, kaip valgo grupės vaikai. Žaisti žaidimus „Su kuo lėlytė valgo?“, „Meškiukas nori valgyti“ Atsižvelgiant į vaiko tuštinimosi ir šlapinimosi įgūdžius sodinti ant puoduko ar klozeto. Grupėje turėti didelę lėlę su drabužių rinkiniu, siūlyti vaikui ją rengti žaidžiant žaidimą „Lėlytė eina į lauką“. Žaisti žaidimus imituojant rengimosi veiksmus (pvz., pritaikyti tam žaidimą „Jurgelis meistrelis“). Rengiant vaiką, pratinti apsirengti ir nusirengti drabužėlius tam tikra tvarka, rengti žaidinant „Šmurkšt kojytę į kojinytę (batuką)“ ir t. t. Kurti žaidybines situacijas, skatinančias vaiką panaudoti savo mokėjimus ir įgūdžius: „Parodykime meškučiui, kaip plauname rankeles, išpučiame nosį.“ Kurti siužetines situacijas, skatinančias vaiką padėti žaislą į jam skirtą vietą. „Mašinytė grįžta į garažą“, „Lėlytė sėdasi prie stalo, gulasi į lovytę

		(vežimėlį)“, „Kamuoliukai pavargo ir nori pailsėti“ ir t. t.
3-asis žingsnis
Savarankiškai valgo ir geria. Pradeda naudoti stalo įrankius. Pasako, ko nori ir ko nenori valgyti. Pats eina į tualetą, suaugusiojo padedamas susitvarko. Suaugusiojo padedamas nusirengia ir apsirengia, bando praustis, nusišluostyti veidą, rankas. Padeda į vietą vieną kitą daiktą	Valgo šaukštu, šaukšteliu, šakute. Pasako, kokius patiekalus mėgsta. Priminus arba pats savarankiškai eina į tualetą. Mėgina apsiauti batukus, apsivilkti, bando sagstyti sagas, varstyti batų raištelius. Prieš valgį, pasinaudojęs, tualetu susitepęs pats plaunasi rankas. Susitepęs prausiasi ir šluostosi veidą. Sudėlioja žaislus į jiems skirtas vietas.	Skatinti ragauti ir valgyti įvairų maistą. Pratinti gerai sukramtyti maistą, neskubinti valgančio vaiko, mokyti valgyti ramiai. Pratinti keltis nuo stalo tik baigus valgyti. Siūlyti žaisti žaidimus, mokant naudotis stalo įrankiais (pvz., „Gimtadienis“, „Kavinėje“, „Skonio laboratorija“ ir kt.). Prižiūrėti, kad vaikas valgytų su įrankiais taip, kaip jis gali, pagirti vaiką už pastangas. Turėti grupėje indelių, skatinti vaiką jais žaisti. Mokyti taisyklingai naudotis tualetu. Žaisti žaidimus „Kuo aš apsirengsiu, eidamas į lauką ar iš darželio namo?“, „Aprenk draugą“. Skatinti klausytis ir (ar) imituoti eilėraštukus: R. Kašausko „Batukai pyksta“, R. Skučaitės „Močiutės spinta“. Naudoti įvairias spalvotas, kvepiančias vaikiškas higienos priemones. Kalbėtis su vaikais apie švarą. Skaityti kūrinėlius (pvz., K. Xxxxxx „Jonas pas čigonus“). Sistemingai skatinti pažaidus sudėti žaislus ir kitas priemones į vietą. Tvarkyti žaislus, dainuojant dainelę: „Visi žaisliukai turi savo vietą, turi savo vietą, vietą numylėtą.“, žaidžiant žaidimus „Surink mane“, „Lėlytė nori miego“, „Plaunu indelius“. Vykdyti ilgalaikius projektus (pvz.: „Švarios rankelės“, „Burbuliada“), bendras veiklas-popietes su tėveliais „Ragaujame drauge“ ir kt.
4-asis žingsnis
Valgo gana tvarkingai. Primenamas po valgio skalauja burną. Pasako, kodėl reikia plauti vaisius, uogas, daržoves. Padeda suaugusiajam serviruoti ir po valgio sutvarkyti stalą. Dažniausiai savarankiškai	Valgo nedideliais gabaliukais, gerai sukramto, valgydamas nekalba, neužsiima pašaliniais darbais, nežaidžia; taisyklingai naudojasi šaukštu, šakute, pradeda naudotis peiliu, pavalgęs nusivalo servetėle. Pavalgęs	Xxxxxxxx, kad vaikai valgytų neskubėdami. Su vaikais kalbėti apie tai, kad labai svarbu pusryčius, pietus, vakarienę valgyti tuo pačiu metu. Žaisti žaidimus, kuriuose formuojasi maitinimosi ritmo suvokimas (šeima, restoranas ir kt.). Žaidžiant

naudojasi tualetu ir susitvarko juo pasinaudojęs. Šiek tiek padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Šiek tiek padedamas plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį. Gali sutvarkyti dalį žaislų, su kuriais žaidė. Pasako, kad negalima imti degtukų, vaistų, aštrių ir kitų pavojingų daiktų.

padėkoja. Žino, kad galima apsinuodyti valgant nepažįstamas uogas, vaisius.

Maunasi (nusimauna) kelnes, aunasi (nusiauna) batus, šlepetes, velkasi (nusivelka) megztinį, užsideda (nusiima) kepurę. Pastebi, kada yra nešvarus, ir savarankiškai prausiasi, šluostosi rankšluosčiu. Priminus šukuojasi plaukus šukomis. Čiaudėdamas ar kosėdamas prisidengia burną ir nosį, pasitraukia nuo kitų vaikų. Sudėlioja žaislus į jiems skirtas vietas. Pats neragauja jokių vaistų, neima degtukų.

vaikai mokomi atskirti pagrindines produktų grupes

– pieną, mėsą, vaisius, daržoves. Kiekvieną kartą prieš valgant įtraukti vaikus į stalo padengimo veiklą, siekti, kad stalai būtų serviruojami pagal taisykles, patiekalus atitinkančiais indais (žaidimai

„Puošiame stalus, „Servetėlių grožis“). Kalbėtis su vaikais, kodėl reikia plauti vaisius, daržoves, uogas, sudaryti sąlygas mokytis praktiškai juos nuplauti. Rekomenduoti tėvams aprengti vaikus patogiais ir lengvai aprengiamais drabužiais. Primenant eiliškumą, skatinti vaikus savarankiškai apsirengti ir nusirengti, tvarkingai susidėti drabužius. Mokyti vaikus taisyklingai plautis ir šluostytis rankas, praustis ir šluostytis veidą. Priminti, kad čiaudint ar kosint būtina prisidengti burną ir nosį. Priminti, kad naudotųsi nosinaite. Skatinti susitvarkyti žaislus, su kuriais žaidė, įvairiai motyvuojant, padedant. Pasiruošti ir naudoti vaizdines priemones apie saugų elgesį. Rodyti mokomuosius filmus. Žiūrinėjant paveikslėlius vartant vaikiškus žurnalus, pastebėti ir parodyti dvejopas situacijas, pvz.: tas, kuriose saugu vaikui, ir tas, kuriose gali įvykti nelaimė. Xxxxxxxx, kurti kūrinėlius apie saugų elgesį. Organizuoti saugaus elgesio savaites (viktorinas), kviesti medicinos darbuotojus, gaisrininkus. Vykdyti ilgalaikius sveikatinimo projektus, organizuoti tiriamąją veiklą, bendras veiklas-popietes su tėveliais. Integruojama Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo programa (5 val. per metus) (vaistai, buitinės cheminės

medžiagos, tabakas alkoholis).

5-asis žingsnis

Valgo tvarkingai, dažniausiai taisyklingai

naudojasi stalo įrankiais. Domisi, koks

Išmano, kuriems patiekalams valgyti skirti

įvairūs stalo įrankiai. Valgo įvairų maistą

Savo pavyzdžiu rodyti, kaip taisyklingai naudotis

stalo įrankiais. Patraukliomis formomis paaiškinti

maistas sveikas ir visavertis. Serviruoja ir tvarko stalą, vadovaujamas suaugusiojo.

Savarankiškai apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Priminus plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Priminus tvarkosi žaislus ir veiklos vietą.

Žaisdamas, ką nors veikdamas stengiasi saugoti save ir kitus. Priminus stengiasi sėdėti, stovėti, vaikščioti taisyklingai.

(penkių pagrindinių maisto produktų grupių). Įvardija kelis sveikus maisto produktus (morką, obuolį, pieną ir t. t.) bei kelis nenaudingus sveika - tai (traškučius, kokakolą, guminukus). Pasako, kad pieną, mėsą, vaisius, daržoves valgyti naudingiau nei saldumynus. Pasako, kad saldžiuosius gėrimus gerti nesveika. Pratinasi pasiteirauti suaugusiųjų apie neįprasto skonio ar nemalonaus kvapo maistą. Pasako, kaip reikia apsirengti šiltu ir šaltu oru. Stengiasi būti tvarkingas, nesutepti drabužių, tvarkingai juos padėti, sulankstyti. Priminus savarankiškai pasikeičia savo sušlapusius rūbus, avalynę. Suaugusiojo padedamas kloja lovą. Sudeda žaislus, šluosto dulkes, valo stalą, surenka šiukšles aikštelėje. Saugiai elgiasi grupėje, lauko aikštelėje (stengiasi bėgti nekliudydamas kitų, nelipti ant tvoros). Taisyklingai sėdi (nesikūprina) ant kilimo, prie stalo. Atlieka pratimus, stiprinančius nugaros ir pilvo raumenis.

pieno, mėsos, vaisių ir daržovių naudą. Papasakoti apie per didelio saldumynų kiekio žalą organizmui. Kviesti vaikus į talką dengiant stalą gimtadieniui, šventei. Priminti, kad sudėtų ne tik gerai matomus žaislus, bet ir tuos, kurie yra po stalu, lova, spintele ir kt. Skatinti vaikų savarankiškumą. Pasiūlyti vaikams tvarkantis apsirengti specialiais vaikiškais darbo drabužiais – prijuostėlėmis, kepurėlėmis. Kartu su vaikais organizuoti xxxxxxxxxx, projektus apie saugų vaikų elgesį. Diskutuoti su vaikais, kaip konfliktus spręsti taikiai. Žaidimas „Saugių žodžių piramidė“: kiekvienas vaikas „stato“ saugių žodžių piramidę, aukščiausia piramidė tampa saugaus elgesio nuostatomis. Savo pavyzdžiu rodyti, kaip taisyklingai sėdėti, stovėti, vaikščioti. Stebėti ir priminti, kad taisyklingai sėdėtų. Vykdyti ilgalaikius sveikatinimo projektus, organizuoti tiriamąją veiklą, bendras veiklas-popietes su vaikų tėveliais. Apsilankyti Alytaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, Saugaus eismo klasėje, Alytaus policijos komisariate ir t. t. organizuoti susitikimus. Integruojama Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo programa (5 val. per metus) (vaistai,

buitinės cheminės medžiagos, tabakas alkoholis).

6-asis žingsnis

Valgo tvarkingai. Pasako, jog maistas reikalingas, kad augtume, būtume sveiki. Įvardija vieną kitą maisto produktą, kurį valgyti sveika, vieną kitą – kurio vartojimą reikėtų riboti. Savarankiškai serviruoja ir tvarko stalą. Savarankiškai apsirengia ir

nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. Suaugusiųjų padedamas pasirenka drabužius

Taisyklingai naudojasi peiliu. Valgydamas laiko šakutę kairiąja, peilį – dešiniąja ranka, šaukštą ir šaukštelį – tarp pirštų. Jaučia, kada sušilo arba sušalo, ir savarankiškai apsirengia arba nusirengia megztinį, striukę, pasikeičia savo sušlapusius rūbus, avalynę. Plaunasi

rankas, prausiasi, tvarkosi. Pjausto daržoves, vaisius. Kala vinis į lentą. Siuva, siuvinėja.

Kartu su vaikais aptarti, kodėl žmogus valgo. Paprašyti vaikų pasakoti, ką jie dažniausiai valgo pusryčiams, pietums ir vakarienei, diskutuoti, kurie iš jų vartojamų produktų, patiekalų yra naudingiausi jų augimui ir gerai savijautai. Vaikams pateikti paveikslėlius su įvairiais maisto produktais ir

patiekalais, jais žaidžiant mokytis atskirti naudingą ir bevertį maistą. Organizuoti įvairių kūrybinių

ir avalynę pagal orus. Priminus ar savarankiškai plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto rankas ir veidą. Dažniausiai savarankiškai tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. Savarankiškai ar priminus laikosi sutartų saugaus elgesio taisyklių. Stebint suaugusiajam saugiai naudojasi veiklai skirtais aštriais įrankiais. Žino, kaip saugiai elgtis gatvėje, kur kreiptis iškilus pavojui, pasiklydus.

Priminus stengiasi vaikščioti, stovėti, sėdėti taisyklingai.

darbelių (piešinių, inscenizacijų ir t. t.) kūrimą, jais skatinti pasirinkti sveikus produktus ir patiekalus. Klausytis skaitomų knygelių, vaidinti, žaisti loto, žiūrėti filmukus apie žmogui naudingus maisto produktus (duoną, obuolius, pieną, vandenį ir kt.). Žaidžiant su lėlėmis ar kitus žaidimus rūšiuoti maisto produktus (jų paveikslėlius) į naudingus ir vengtinus. Pasiūlyti vaikams apsirengti lengvesniais ar šiltesniais drabužėliais. Sušlapusius rūbus, avalynę pasidžiauti. Parūpinti skysto muilo su dozatoriumi, parodyti, kaip ir kiek dozuoti, kad rankos būtų švarios. Priminti, kad reikia taupyti vandenį, paaiškinti, kodėl, pasiūlyti vandens čiaupą atsukti tiek, kiek reikia, kad muilas nusiplautų. Pasiūlyti „Rankų plovimo dienoraštį“ 5–8 metų vaikams: xxxx://xxx.xx.xx/xxxxxxx/ G5_1_naud_inf.html. Žaidimas „Išmanieji pirštukai“. Auklėtojas kartu su vaikais piešia didelę plaštaką ir ant kiekvieno pirštuko užrašo vaikų mintis, kodėl reikia plautis rankas. Parūpinti priemonių kalimo, siuvimo, dygsniavimo žaidimams. Auklėtojas kartu su vaikais „Xxxxxx lietuje“ diskutuoja, aptaria, vertina. Auklėtojas pasiūlo, kad vaikai pasakytų, kai pastebės jį (ją) vaikštantį ar sėdintį susikūprinus. Vykdyti ilgalaikius sveikatinimo projektus, organizuoti tiriamąją veiklą, bendras veiklas-popietes su vaikų tėveliais. Apsilankyti Alytaus apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje, Saugaus eismo klasėje, Alytaus policijos komisariatą ir t. t., organizuoti susitikimus. Integruojama Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo programa (5 val. per metus) (vaistai,

buitinės cheminės medžiagos, tabakas alkoholis).

FIZINIS AKTYVUMAS
Vertybinė nuostata. Noriai, džiaugsmingai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.
Esminis gebėjimas. Eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai atlieka veiksmus, kuriems būtina akių-rankos koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika.
Vaikų pasiekimai	Vaikų veiksena	Ugdymo gairės
1-asis žingsnis
Sėdi, šliaužia, ropoja pirmyn ir atgal, įkalnėn ir nuokalnėn, laiptais aukštyn, ko nors įsitvėręs atsistoja, stovi laikydamasis ar savarankiškai, žingsniuoja laikydamasis, vedamas arba savarankiškai, išlaiko pusiausvyrą. Tikslingai siekia daikto, rankos judėjimą seka akimis, pačiumpa ir laiko daiktą saujoje, paglosto žaislą jo nečiupdamas, kiša jį į burną, purto, mojuoja, stuksena, gniaužo, dviem pirštais – nykščiu ir smiliumi – suima smulkų daiktą, perima daiktus iš vienos rankos į kitą.	Vaikas atsispiria kojomis nuo suaugusiojo delnų. Vaikas ropoja per pagalvėles, per į ritinį susuktą takelį ar laiptais aukštyn. Vaikšto laikydamasis įvairiu atstumu sustatytų baldų. Vaikas laiko rankoje žaisliuką, juo suduoda per matomus daiktus, siekia ir čiumpa žaislus, perima juos iš vienos rankos į kitą.	Vaiko regėjimo lauke padėti žaislų ir skatinti ropoti iki jų; pasiūlyti ropoti peršviečiamu tuneliu, po stalu. Svarbu nepalikti vaiko vieno. Žaisti žaidimą „Eikš pas mane“. Atsistokite arba atsiklaupkite prieš vaiką, ištieskite rankas ir kvieskite į savo glėbį. Kviesti susipažinti su nauju žaislu: apžiūrėti, liesti, purtyti, gniaužyti ir kt. Siūlyti dėlioti žaislą ar kokį nors daiktą iš vienos rankos į kitą. Lengvais sukamaisiais judesiais masažuoti vaiko delniukus. Žaisti su įvairaus dydžio kamuoliukais, balionais. Žaidimai – „Imu-dedu“, „Paimk žaisliuką“, „Padėk į vietą“. Vykdyti judriąsias mankšteles, šiltuoju metų laiku 2 kartus per dieną veiklas vykdyti kieme, šaltuoju metų laiku – 1 kartą per dieną.
2-asis žingsnis
Savarankiškai atsistoja, stovi, atsitupia, pasilenkia, eina į priekį, šoną ir atgal, eina stumdamas ar tempdamas daiktą, bėga tiesiomis kojomis, atsisėdęs ant riedančio žaislo stumiasi kojomis, pralenda per kliūtis keturpėsčia, padedamas lipa laiptais aukštyn pristatomuoju žingsniu, spiria kamuolį išlaikydamas pusiausvyrą. Pasuka riešą, apverčia plaštaką delnu žemyn, pasuka delnu aukštyn, mosteli plaštaka, paima daiktą iš viršaus apimdamas jį pirštais, išmeta daiktus iš rankos atleisdamas pirštus, ploja rankomis. Xxxxxx, meta, gaudo kamuolį.	Vaikas vaikšto pasiėmęs žaislą, eidamas sustoja, vėl pradeda eiti ir keičia ėjimo kryptį. Žaidžia su judėjimą skatinančiais žaislais. Vaikas užlipa kelių pakopų laipteliais, laikydamasis laiptų turėklų. Užlipa ir nulipa nuo kėdės. Vaikas sudeda 4–6 kaladėles vieną ant kitos, varto knygelę po vieną puslapį, atsuka, užsuka dangtelius.	Siūlyti žaidimus, lavinančius ir įtvirtinančius vaiko judėjimą (pvz., „Atnešk žaisliuką takeliu“, „Ištaškyk balutę“, „Skrenda paukšteliai“ ir kt.). Sudaryti vaikui galimybę nešioti žaislus „takeliu“ tarp dviejų virvių, stumdyti žaislinį vežimėlį, prikrautą kubelių, vaikytis ir ridenti kamuolį, joti ant linguojančių žaislų, važiuoti pasispiriant kojomis, pakviesti eiti „tilteliu“ paskui save. Turėti grupėje žaislų, kuriuos galima stumdyti, sėdėti ar jais važinėti. Siūlyti statyti bokštelį, užsukti ir atsukti dangtelius. Pasiūlyti padaryti kamuoliuką: paimti popieriaus lapą ir suglamžyti taip, kad būtų panašus į kamuoliuką. Žaisti žaidimą „Takelis“. Iš popieriaus

juostelių padaryti apie 3–5 cm takelį. Duoti vaikui kruopų, tegu beria ant takelio ir kviečia paukštelius lesti. Duoti lipdyti iš minkšto plastilino ir kt. „Imu- dedu“, „Paimk žaisliuką“, „Padėk į vietą“. Vykdyti judriąsias mankšteles, šiltuoju metų laiku 2 kartus per dieną veiklas vykdyti kieme, šaltuoju metų laiku

– 1 kartą per dieną.

3-asis žingsnis

Pastovi ant vienos kojos (3–4 sekundes). Tikslingai skirtingu ritmu eina ten, kur nori, vaikščiodamas apeina arba peržengia kliūtis, eina plačia (25–30 cm) linija. Bėga keisdamas kryptį, greitį. Lipa ir nulipa laiptais pakaitiniu žingsniu laikydamasis suaugusiojo rankos ar turėklų. Atsispirdamas abiem kojomis pašoka nuo žemės, nušoka nuo laiptelio, peršoka liniją, spiria kamuolį. Geriau derina akies- rankos, abiejų rankų, rankų ir kojų judesius, tiksliau konstruoja, veria ant virvutės sagas, ridena, mėto, gaudo kamuolį, įkerpa popieriaus kraštą.

Vaikas stovi ant vienos kojos (apie 3–4 sekundes), po to pakeičia koją. Vaikas vaikšto, bėgioja aplink pagalvėlę, gulinčią ant grindų, jos neužkliudydamas. Vaikas vaikšto keturiomis, kaip šuniukas, nerangiai kaip dramblys, tyliai kaip pelė, ištiesęs kaklą kuo aukščiau kaip žirafa. Ant grindų išdėstytos pėdos – vaikas jomis eina paprastai, po to ant pirštų galų. Xxxxxx laikomas už rankos šokinėja abiem kojomis, ant vienos kojos, paskui ant kitos. Vaikas įmeta sagą, kaštoną, gilę į dėžutę, kurioje padaryta tinkamo dydžio anga. Į išvirkščią pusę išverčia savo kojines. Ridendamas ar mesdamas kamuolį, vaikas taiko į kėglius, išdėliotus ant žemės, vartelius. Atsuka ir užsuka įvairaus dydžio dangtelius; sudeda daiktus vieną ant kito (pastato 5–6 kubų bokštą); ant siūlo suveria sagas. Vaikas gaudo suaugusiojo metamą kamuolį, kai tik pagauna, kamuolys metamas iš naujo, vis labiau nuo jo tolstant. Įkerpa žirklėmis popieriaus kraštą.

Naudoti priemonę ,,Kempinėlių takelis“ (tai nebereikalinga parketo lenta, ant kurios užklijuota minkšta kempinėlė). Sudaryti sąlygas vaikui vaikščioti įvairiu atstumu, neužkliudant padėtų daiktų (žaidimas „Neužkliudyk“). Organizuoti siužetinių pratimų, kurie skatintų vaiką peržengti kliūtis, eiti plačia linija. Sudaryti sąlygas vaikams laipioti kopėtėlėmis siekiant tikslo – pauostyti, pasiekti, nukabinti. Žaisti žaidimą „Pašto dėžutė“. Kartu su vaikais imituoti šuoliuojančius gyvūnus. Žaisti žaidimą „Viens, du, trys – pasiruošęs – šok!“

, „Gandriukas“. Pasiūlyti vedžioti labirintą (galite rasti internete arba patys nubraižyti). Tegu vaikas veda pieštuku arba piršteliu. Kad būtų įdomiau, sugalvokite pasakojimų, pasakų: kur veda šis kelias, pas ką ir t. t. Sudaryti galimybes vaikui ridenti, gaudyti, mėtyti, spardyti kamuolius. Kartu su vaikais pasidarykite vėrinį, verkite makaronus, xxxxx, karoliukus ir t. t. Pradėti nuo didesnių skylučių, taip mažyliui bus įdomiau, po to verti vis smulkesnius daiktus. Siūlyti žaidimus ir žaislus, kuriuose atliekami sukamieji plaštakos judesiai (pvz., žaidimas kėgliais ir kt.). Mokyti žirklėmis įkirpti popierinės saulutės spindulėlį. Kasdien

vykdyti rytines mankšteles, šiltuoju metų laiku 2 kartus per dieną veiklas vykdyti kieme, šaltuoju

metų laiku – 1 kartą per dieną. 2 kartus per savaitę vykdyti sportinius užsiėmimus (1 kartą salėje, 1 kartą – lauke). Tarp veiklų vykdyti akyčių, rankyčių, pirščiukų mankšteles, atsipalaidavimo pratimus. Vykdyti visuotines mankštas, sportinius užsiėmimus netradicinėse vietose, sporto šventes

kartu su vaikų tėvais.

4-asis žingsnis

Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, stovėdamas ir sėdėdamas atlieka įvairius judesius kojomis bei rankomis. Eina ant pirštų galų, eina siaura (5 cm) linija, gimnastikos suoleliu, lipa laiptais aukštyn ir žemyn nesilaikydamas už turėklų, šokinėja abiem ir ant vienos kojos, nušoka nuo paaukštinimo. Xxxx ir vairuoja triratuką. Pieštuką laiko tarp nykščio ir kitų pirštų, tiksliau atlieka judesius plaštaka ir pirštais (ima, atgnybia, suspaudžia dviem pirštais, kočioja tarp delnų) bei ranka (mojuoja, plasnoja). Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį. Judesius tiksliau atlieka kaire arba dešine ranka, koja.

Vaikas eina lyg čiuoždamas, o kai suplojama rankomis, jis eina aukštai keldamas kelius. Žaisdamas juda įvairiais būdais (pvz., vaikšto kaip gandras, šokinėja kaip varlytė ir kt.). Atsigula ant nugaros ir „mina dviratį“. Iš pradžių lėtai, paskui vis greičiau ir greičiau. Vaikas suglaustomis kojomis šoka į apskritimo vidų, paskui į išorę, po to šokinėja viena koja. Pieštuku, teptuku piešia, braižo nesudėtingas geometrines figūras. Iš plastilino lipdo įvairius daiktus, kerpa tiesiai, taisyklingai laikydamas žirkles ir klijuoja paveikslėlius. Vieną ant kito dėlioja daiktus (pastato 8–10 kubų bokštą); glamžo popierių ir formuoja įvairaus dydžio gumuliukus; išvarsto batų raištelius ir iš naujo suveria; atsega ir užsega sagas. Vaikas ranka, paskui visais pirštais liečia stalą.

Siūlyti vaikui įvairių žaidybinių situacijų, skatinančių vaikščioti ant pirštų, kulnų (pvz., įsidūriau į pirštelį – einu ant kulno ir kt.). Iš laikraščio ant grindų suformuoti tiesią, maždaug trijų metrų ilgio ir penkių centimetrų pločio liniją. Vaikas eina šia linija, nenukrypdamas nuo jos, paskui grįžta atbulas. Sudaryti sąlygas vaikui važinėti triratukais, paspirtukais. Paprašyti mažylio surinkti pagaliukus po vieną ir dėti į dėžutę, kai juos netyčia išberiate. Parūpinti pagaliukų kaišiojimui. Sudaryti vaikui sąlygas minkyti tešlą, lipdyti iš modelino, plastilino. Leisti kirpti nesudėtingas formas, po to priklijuoti jas ant popieriaus. Žaisti su vaiku pirštukų žaidimus „Pirštukai miega“: ,,Šitas pirštukas nori miegelio. Šitas – atsigulė jau į lovelę. Šiam pirštukui akys merkias. Šis pirštukas miega, knarkia. Ššš... Tu, mažyli, būk tylus, nes gali pažadint broliukus.“ Sudaryti sąlygas vaikui žaisti

„vonelėse“ su pupomis, grikiais ar šiaip įvairiomis kruopomis. Į didelį dubenį galima įberti gilių, kaštonų ir paslėpti ten kokį nors smulkų daiktą (mažą žaisliuką, kamuoliuką), vaikas jų ieško. Pasiūlyti vaikui pabūti vaistininku – įvairius daiktus imti žnyplėmis, pincetu, perdėti iš vieno indo į kitą įvairaus dydžio karoliukus. Kasdien vykdyti rytines mankšteles, šiltuoju metų laiku 2 kartus per dieną

		veiklas vykdyti kieme, šaltuoju metų laiku – 1 kartą per dieną. 2 kartus per savaitę vykdyti sportinius užsiėmimus (1 kartą salėje, 1 kartą – lauke). Tarp veiklų vykdyti akyčių, rankyčių, pirščiukų mankšteles, atsipalaidavimo pratimus. Vykdyti visuotines mankštas, sportinius užsiėmimus netradicinėse vietose, sporto šventes kartu su vaikų tėvais.
5-asis žingsnis
Eina pristatydamas pėdą prie pėdos,	Vaikas eina „tip-top“ žingsneliais. Šoka į	Organizuoti veiklą, kad vaikas eidamas atliktų
pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai	šoną, greitai laksto, sustoja ir pajuda iš vietos.	ritminius judesius pečiais, galva, muštų kamuolį,
keldamas kelius, atlikdamas judesius	Xxxxxx užlipa ant bet kokio paaukštinimo ir	mestų į viršų, ėjimą keistų bėgimu. Žaisti žaidimą
rankomis, judėdamas vingiais. Greitas,	nušoka ant žemės. Meta kamuolį, sniego	„Raganėle pamotėle“. Sugalvoti maršrutą, kad
xxxxxx, bėgioja vingiais, greitėdamas ir	gniūžtę į taikinį. Mėto kamuolį vienas kitam	vaikas turėtų eiti, bėgti, perlipti suolą, pralįsti po
lėtėdamas, išsisukinėdamas, bėga ant pirštų	ir gaudo, meta į žemę viena ranka, o kita	kėde ir t. t. Organizuoti bėgimo estafetes, įvairių
galų. Šokinėja abiem kojomis vietoje ir	ranka jį pagauna. Laipioja kopėtėlėmis,	šuolių žaidimus, panaudojant įvairias priemones:
judėdamas pirmyn, ant vienos kojos, šokinėja	bokšteliais. Vaikas piešia ar rašo pieštuku,	kaspinus, kamuolius, lankus, lazdas. Žaisti žaidimus
per virvutę, peršoka žemas kliūtis, pašoka	bando piešti statinius, gyvūnėlius, pieštuką	su išsisukinėjimais, kurių tikslas – ilgiau likti
siekdamas daikto. Laipioja lauko įrengimais.	laiko taisyklingai, veria ant virvelės smulkius	nepagautam. Siūlyti vaikams šokinėti per šokdynę,
Spiria kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį iš	daiktus, apsirengia ir nusirengia, (už)riša	lanką. Pasiūlyti piešti įvairių linijų, pieštuku apvesti
įvairių padėčių. Pieštuką ir žirkles laiko	kilpas. Sprigtu svaido rutuliukus. Iš storų	daiktus: stiklinę, apverstą lėkštutę, puoduką; po
beveik taisyklingai. Tiksliai atlieka	siūlų pina kasą, veja virveles. Batų dėžės	truputį duoti sudėtingesnes užduotis. Sudaryti
sudėtingesnius judesius pirštais ir ranka (veria	šonus apsagsto skalbinių segtukais. Meta	sąlygas vaikui žaisti su pipete. Parinkti įvairių
ant virvelės smulkius daiktus, sega sagas).	kamuolį į žemę viena ranka, o kita ranka jį	priemonių (sagų, rutuliukų, karolių), kad vaikas
Meta kamuolį iš įvairių padėčių, į taikinį,	pagauna.	galėtų verti ant siūlo. Duoti vaikui krepšį su
tiksliau gaudo, mušinėja. Įsisupa ir supasi		skalbinių segtukais, paimti segtuką trimis pirštais,
sūpynėmis.		prisegti, paprašyti, kad ir jis taip pat padarytų.
		Kasdien vykdyti rytines mankšteles, šiltuoju metų
		laiku 2 kartus per dieną veiklas vykdyti kieme,
		šaltuoju metų laiku – 1 kartą per dieną. 2 kartus per
		savaitę vykdyti sportinius užsiėmimus (1 kartą
		salėje, 1 kartą – lauke). Tarp veiklų vykdyti akyčių,
		rankyčių, pirščiukų mankšteles, atsipalaidavimo
		pratimus. Vykdyti visuotines mankštas, sportinius

užsiėmimus netradicinėse vietose, sporto šventes kartu su vaikų tėvais, dalyvauti sportiniuose

projektuose, iniciatyvose, akcijose.

6-asis žingsnis

Eina ratu, poroje, prasilenkdamas, gyvatėle, atbulomis, šonu. Ištvermingas, bėga ilgesnius atstumus. Bėga pristatomu ar pakaitiniu žingsniu, aukštai keldamas kelius, bėga suoleliu, įkalnėn, nuokalnėn. Šokinėja ant vienos kojos judėdamas pirmyn, šoka į tolį, į aukštį. Važiuoja dviračiu.

Rankos ir pirštų judesius atlieka vikriau, greičiau, tiksliau, kruopščiau. Tiksliau valdo pieštuką bei žirkles ką nors piešdamas, kirpdamas. Su kamuoliu atlieka sporto žaidimų elementus, žaidžia komandomis, derindami veiksmus.

Juda greta kito vaiko poroje, ratu, rikiuotėje, sutartinai su kitais vaikais. Važiuoja dviračiu plačiu ir siauru takeliu, ratu. Savarankiškai įveria siūlą, dygsniuoja, neria vąšeliu. Kerpa įvairias formas taisyklingai naudodamasis žirklėmis. Žaidžia komandinius žaidimus.

Organizuoti vaikams įvairias estafetes, kurių metu vaikai galėtų judėti poroje, ratu, sutartinai su kitais vaikais. Sudaryti sąlygas žaisti žaidimą „Klasės“, šokinėti per gumytę, Pasiūlyti vaikams įverti siūlą į adatą, siuvinėti pagal trafaretą; ant kartono išdurti skylutes ir duoti vaikui didelę adatą su ryškios spalvos siūlu, tegu lopo, kuria įvairius ornamentus, siuvinėja, sudygsniuoja nesudėtingus rūbelius lėlėms, maišelius ir kt., neria vąšeliu, daro kutus. Parūpinti priemonių, tinkančių konkretiems sportiniams žaidimams (krepšinio, futbolo kamuolius, badmintono rakečių, kėglių, lazdų, salės riedulio vartų). Organizuoti sportinius žaidimus, kad vaikai galėtų varžytis tarpusavyje.

Kasdien vykdyti rytines mankšteles, šiltuoju metų laiku 2 kartus per dieną veiklas vykdyti kieme, šaltuoju metų laiku – 1 kartą per dieną. 2 kartus per savaitę vykdyti sportinius užsiėmimus (1 kartą salėje, 1 kartą – lauke). Tarp veiklų vykdyti akyčių, rankyčių, pirščiukų mankšteles, atsipalaidavimo pratimus. Vykdyti visuotines mankštas, sportinius užsiėmimus netradicinėse vietose, sporto šventes kartu su vaikų tėvais, dalyvauti sportiniuose

projektuose, iniciatyvose, akcijose.

11.2. KOMUNIKUOJANTIS IR KRITIŠKAI MĄSTANTIS

SAKYTINĖ KALBA

Esminis gebėjimas - išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba.

Vertybinė nuostata – nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba.
Vaikų pasiekimai	Vaikų veiksenos	Ugdymo gairės
1-asis žingsnis
Klausymas. Įdėmiai klausosi suaugusiojo.	Gestais parodo, kad klausosi ir supranta	Xxxxxxx kalbėti su vaiku. Kalbėti apie tai, ką tuo metu
Skiria griežtą ir malonų kalbinančio	(purto galvą, linksi, ploja delniukais, pradeda	darote ir matote, kai keičiate sauskelnes, maudote,
suaugusiojo toną. Supranta elementarius	verkšlenti), parodo mimika (nukreipia akis,	maitinate ar rengiate, guldote miegoti. Kalbėtis apie
kalbinančiojo klausimus ir prašymus.	sukiojasi, ieškodamas pavadinto daikto), visu	viską su vaiku, o ne kalbėti vaikui. Kasdien grupės
Atpažįsta artimiausios aplinkos garsus.	kūnu (prieina, nueina, atsisėda, gulasi).	aplinką papildyti naujais daiktais, žaislais, juos vaikui
Džiaugiasi įvairiais garsais ir ritmais.	Xxxxxxxx vardu, atsisuka. Pavadinus daiktą ar	nuolat įvardijant. Žaidinti, juokinti, kykuoti vaiką,
Supranta savo ir artimųjų vardus, artimiausios	reiškinį, jų ieško, kartoja siūlomus judesius.	sakant trumpus eilėraštukus, pvz., „Virė virė košę“.
aplinkos daiktų ir reiškinių pavadinimus.	Auklėtojai pasiūlius paploti katutes, mergaitė	Žaisti žaidimus: „Kas pasislėpė?“, „Ko neliko?“,
Supranta veiksmų pavadinimus, geba	ištiesia prieš save rankutes ir delniukais kelis	„Kur pasislėpė?“ „Kas čia?“ ir kt. Skatinti vaiką tarti
veiksmais atsakyti į klausimus.	kartus suploja. Čiauška garsų junginius, savo	jo čiauškėjimo garsus, garsų junginius, jo netariamus
Kalbėjimas. Komunikavimui vartoja	kalba kartoja paprastus jam sakomus žodžius:	garsus ir garsų junginius. Skatinti vaiką mėgdžioti
įvairius garsus ir judesius: daug čiauška,	„ačiū“, „nėra“, „noriu“, „duok“ ir kt. Vaikas	trumpus žodelius. Kalbėtis su vaiku taisyklingai
kartoja, mėgdžioja jam tariamus garsus ir	kelia rankas į viršų ir sako: „Nio apa!“ Vaikas	tariant garsus ir žodžius. Kad susidarytų ryšys tarp
skiemenis. Vartoja kelis trumpus žodžius.	atsisveikina: „Ate ate!“ Nukritus žaislui sako:	daikto ir žodžio, veiksmo, judesio ir žodžio,
	„Ba!“	intonacija pabrėžto žodžio ir daikto ar veiksmo,
		rodymas turi sutapti labai daug sykių. Žaisti sąveikos
		žaidimus „duok-imk“, „tavo-mano“, „prašau-ačiū“.
		Padėti vaikui rasti žodį norui, būsenai, ketinimui ar
		kitai minčiai išreikšti.
2-asis žingsnis
Klausymas. Klausosi ir kalba, mimika,	Xxxxxx, gestais, trumpais žodeliais atsako į	Nuolat kalbėti apie artimiausios aplinkos daiktus,
gestais reaguoja į suaugusiųjų ir vaikų	suaugusiojo klausimus, prašymus. Xxxxxx,	reiškinius, santykius, tą patį dalyką nusakyti kuo
kalbėjimą.	gestais, kalba reaguoja į vaikų kalbą. Kūno	įvairesniais žodžiais. Taisyklingai vadinti su juo
Supranta vaikų ir suaugusiųjų kalbą apie	judesiais, garsais, trumpais žodeliais atliepia	bendraujančius suaugusiuosius, įvardyti kūno dalis,
artimiausios aplinkos objektus, reiškinius,	jam skaitomą trumpą tekstuką. Teigiamai	aplinkoje esančius daiktus ir žaislus. Skatinti vaiko
santykius, nesudėtingus trumpus tekstukus:	arba neigiamai reaguoja į prašymus,	klausinėjimą. Kalbant su vaiku sudaryti ryšį tarp
žaidinimus, eilėraštukus, pasakas,	siūlymus. Auklėtojai pasiteiravus, kur jo	daikto ir žodžio, veiksmo, judesio ir žodžio.
pasakojimus, su dienotvarke xxxxxxxxxx	xxxxxxxx, paskatinus surasti šuniuką, mažylis	Sutapatinti žodžio tarimą su daikto ar veiksmo
paaiškinimus, prašymus, paprastus klausimus.	ieško šuniuko pats sau sakydamas: „Kū au	rodymu. Kasdien raiškiai deklamuoti, pasakoti
Supranta ir greitai mokosi paprastų naujų	au? Nė au au.“ Auklėtoja myluodama vaiką	xxxxxxx tekstukus. Palaikyti vaiko norą tarti, kartoti
žodžių. Išklauso ir supranta du vienas po kito	sako: – Mylu mylu, spust spust. Prie širdelės	žodžius. Pastebėti, kuo vaikas domisi, į ką žiūri, ką

išsakomus prašymus, kvietimus.

Kalbėjimas. Noriai dalyvauja pokalbiuose. Mėgdžiojimu, žodelių pakartojimais, veiksmais, mimika ir pantomimika dalyvauja paprastuose žodiniuose žaidimuose. Dviejų trijų žodžių sakiniais kalba apie tai, ką mato ir girdi, kas atsitiko, ko nori. Suaugusiojo padedamas kartoja girdėtus trumpus kūrinėlius.

glust glust. Vaikas atkartoja atskirus žodelius:

– Mylu mylu. Xxxxxx, matydamas, kaip ploja rankomis mergaitė, sako: „Mergaitė va teip dajo.“ Išgirdęs deklamuojamą eilėraštuką: „Ci ku ca ku, tu ku tu ku, Xxxx lietučio sviedinukų“, kartoja: „Ti ku te ku, tiu ku tiu ku, Deuk letutio pedinukų“.

rodo, ko klausia, ką bando pasakyti, išreikšti. Paskatinti vaiką kalbėti jam padedant pasakyti žodžius. Skatinti vaiką kartoti dainelių, eilėraštukų, žaidinimų, pasakėlių tekstų garsus, žodžius, frazes, juos papildant kūno kalba. Žaisti su vaiku žaidimus, kurių metu vaikui reikėtų šokinėti, pliaukšėti delnais, šokti. Domėtis vaiko pasauliu, kantriai išklausyti jį, skatinti dalintis savo įspūdžiais. Kalbant, pati auklėtoja turi vartoti mandagius žodžius, kalbėti

aiškiai taisyklingai.

3-asis žingsnis

Klausymas. Klausosi skaitomų ir pasakojamų kūrinėlių, naujų žodžių. Išklauso, supranta ir reaguoja į kelis vienas paskui kitą sekančius prašymus, siūlymus, patarimus.

Kalbėjimas. 3–4 žodžių sakiniais kalba ir klausinėja apie save, savo norus, poreikius, išgyvenimus. Pradeda mėgdžioti suaugusiųjų kalbėseną. Xxxx „ačiū“, „prašau“. Kalba ir klausinėja apie tai, ką matė ir girdėjo, apie aplinkos objektus, jų savybes, įvykius, net jei jų dabar ir nemato. Domisi laidomis, animaciniais filmais vaikams, kalba apie juos. Vienu ar keliais žodžiais atsako į elementarius klausimus. Kalba kelių žodžių sakiniais, žodžius derina pagal giminę, skaičių, linksnį.

Kartu su suaugusiuoju deklamuoja eilėraštukus, užbaigia žinomas pasakas, eilėraščius.

Mėgsta klausytis jau žinomų kūrinėlių, suklūsta išgirdęs jau girdėtą pasakojimą, aiškinasi nesuprastą žodį. Auklėtoja:

„Sauliuk, tavo batų raišteliai atsirišę“. „Mano bata dizūkai?“ – pasitikslina vaikas. Auklėtoja: „Lukai, dabar čiuoši tu. Po tavęs čiuoš Simas. Simas teiraujas: „Dabal Lukas cios? As paskui? As dabal noliu ciosti“. Vaikas sako: „Žiūrėk, kaip aš vairuoju. Aš geras vairuotojas. Kai užaugsiu, pirksiu ma - šiną. Bus didelė ir graži.“ Vaikas kalba: „Nu, parduotuvėj didelėj tai yra įėjimas toks... Va čia... Kur sukasi durys... Gestikuliuoja rankomis, rodydamas, kaip sukasi. Vaikas komentuoja filmu - ką „Traukinukas iš ramunių pievos“: – Traukinukas labai links - mas, jam patinka gėlės. Xx xxxxxxx xxxxx. Auklėtoja: – Gale lauko kamarėlė, Ita ita itata, Stovi pieno puodynėlė Ita ita itata. Vaikas: – Ma itata, ma citata.

Skaityti ir pasakoti vaikams apie kitus vaikus, artimiausios aplinkos gyvūnėlius, vaikams skirtų televizijos laidų veikėjus, siejant tai su jo gyvenimiška patirtimi. Skaityti atsižvelgiant į kūrinį – garsiai arba tyliai, greitai arba lėtai, perteikiant teksto emocijas. Kalbėjimą su vaiku nuolat įvairinti naujais žodžiais, nusakančiais artimiausią aplinką. Mokyti suprasti suaugusiojo prašymus. Skatinti vaiką nuolat pasakoti apie save, savo norus, rūpesčius, šeimos narius. Kalbinėmis užduotimis keliant klausimus:

„Koks?“ „Kodėl?“ „Kur?“ „Kaip?“ skatinti vaiką nusakyti aplinkos reiškinių savybes, ieškoti įvykių priežasčių ir pasekmių, pasakoti apie tai, kas vyksta ar vyko aplink vaiką. Kalbant skatinti vaiką vartoti mandagumo žodelius. Įvairiose bendravimo situacijose nuolat klausinėti vaiko apie jį patį, apie tai, ką jis veikia, ko nori, ką mėgsta, skatinti apie tai pasakoti. Skatinti vaiko kalbėjimą, pateikiant taisyklingo kalbėjimo modelius. Deklamuoti eilėraštukus, užbaigti žinomų pasakų, eilėraštukų frazes. Kartu su vaiku žiūrint vaikiškus filmukus,

skatinti jį pasakoti apie tai, ką matė ir girdėjo žodžiais ir gestais. Kartoti girdėtus eilėraštukus, dainuoti

daineles, žaisti žaidimus.

4-asis žingsnis

Klausymas. Klausosi aplinkinių pokalbių, sekamų, pasakojamų, skaitomų, deklamuojamų kūrinių literatūrine kalba, tarmiškai. Pradeda išklausyti, suprasti ir reaguoti į tai, ką jam sako, aiškina suaugusysis ar vaikas. Stengiasi suprasti kita kalba kalbančių vaikų norus, pasiūlymus.

Kalbėjimas. Kalba pats sau, kalba kitam, klausinėja, užkalbina, prašo, pašaukia, kartais laikydamasis elementarių kalbinio etiketo normų. Kalba, pasakoja apie tai, ką jaučia ir jautė, veikia ir veikė. Žaidžia garsais ir žodžiais, kuria naujus žodžius. Kalba, pasakoja apie tai, ką mato ir matė, girdi ir girdėjo, ką sužinojo, suprato, vartodamas elementarius terminus, girdėtus naujus žodžius. Kalbėdamas vartoja paprastos konstrukcijos gramatiškai taisyklingus sakinius. Taisyklingai taria daugumą gimtosios kalbos žodžių garsų. Padedant atpažįsta žodyje kelis atskirus garsus. Deklamuoja trumpus eilėraščius, atkartoja trumpas pasakas ar apsakymus, pridėdamas savo žodžių, pasakojimą palydėdamas gestais

ir mimika.

Domisi aplinkinių pokalbiais, pasakojimais –

„viską girdi“. Vaikas išklauso draugą ir reaguoja į jo kalbą. Andrius kalba Samantai:

„Mano tai didžiulis paukštis bus. Iš to kartono padarysiu. Juo net žmogus galės skraidyti. Prie uodegos priklijuosiu daug siūlų. Kad gražu būtų“. Samanta: „Nesąmonė. Nepakels jis to žmogaus!“ Gabija aiškina vaikams: „Aš tai žinau, kad negalima iš dėdžių svetimų imti sal- dainių, nes jie apnuodyti. Xxx, aš tai žinau, kad nepažįstamas dėdė net pavogti vaiką gali, jei eisi su juo“. Vaikas pasakoja, ką girdėjęs: „Paskui nuvažiavo į ligoninę, nes skaudėjo pilvuką. Sirgo ir gėrė arbatą. Brolis nustebo, kas čia yra. Tėtis atnešė gėlių. Padarė arbatą su medum, kad pasveiktų. Davė biotikų“. Urtė klausia: „Auklėtoja, prašom pasakyti, kaip užrašyti „Colgate“? Nes aš tai valau dantis tokia pasta, tik užrašyti nemoku“. Deklamuoja savo kūrybos eilėraštuką: „Lapė gaidelį pagriebs, Batelis išsigąs. Ir vilkas ateis, Lapė uodegą sudraskė, Ir bėgo kraujas“.

Skaityti vaikui tekstus ne tik literatūrine kalba, bet ir tarmiškai. Atkreipti vaiko dėmesį į kita kalba kalbančius aplinkinius. Skatinti vaiką įvairiose bend- ravimo situacijose gyvai kalbėtis su draugais. Bend - raujant su suaugusiaisiais, vartoti elementarius manda- gumo žodžius. Skatinti vaiką kalbėti apie dabartinę ir buvusią veiklą, esamus ir buvusius išgyvenimus, vartojant girdėtus naujus žodžius. Su vaiku kalbėti taisyklingų konstrukcijų sakiniais, taisyklingai tariant gimtosios kalbos garsus, skatinant įvairiuose žodžiuose juos atpažinti. Džiaugtis kiekvienu vaiko žodinės kūrybos bandymu, neprieštarauti, nesišaipyti iš jo. Vaiko kalbos jausmą žadinti emocinga, ekspresyvia ir vaizdinga kalba. Vykdyti ilgalaikius ir trumpalaikius projektus kalbai turtinti (1 ilgalaikį ir 2-3 trumpalaikius per mokslo metus). Organizuoti kalbos savaites, kaupti ir fiksuoti vaikų kalbą (pvz.: „Gražių žodelių skrynelė“,

„Vaikučiai – šnekučiai“).

5-asis žingsnis

Klausymas. Klausosi įvairaus turinio tekstų (grožinių, publicistinių, enciklopedinių, informacinių) apie aplinką, įvairius įvykius, reiškinius, klausosi gyvai, įrašų. Supranta sudėtingesnio turinio tekstus. Supranta, kad į

jį kreipiamasi ar kalbama ne gimtąja kalba.

Supranta, kad skirtingo turinio tekstai suteikia specifinę informaciją, kad juos galima skaityti, galima klausyti įrašų. Vaikas, paklausęs auklė- tojos skaitomo lakštingalos pamėgdžiojimo, sako: „Auklėtoja, įsijunkim

paukščių garsų pamėgdžiojimo kompaktą ir

Sudaryti galimybes vaikui susipažinti su įvairių žanrų tekstais. Padėti vaikui pajausti tekstų stilistinę įvairovę. Skaityti įvairių žanrų tekstus (pvz., skelbimus, reklamines skrajutes, įvairių enciklopedijų tekstus, autorines pasakas ir pan.). Palaikyti

kiekvieno vaiko kalbėjimą, rodant susidomėjimą tuo,

Kalbėjimas. Natūraliai kitiems kalba apie tai, ką žino, veikia, ko nori, tikisi, nesupratus paaiškina, pakartoja. Kalbėdamas žiūri į akis. Kalba, pasakoja apie tai, kas buvo nutikę, įvykę, tai siedamas su žmonėmis, tautos gyvenimu, gamtos reiškiniais. Vartoja įvairią techniką, transporto priemones bei prietaisus įvardijančius žodžius. Pasakoja, kalbasi apie matytus animacinius filmus, televizijos laidas, žaistus kompiuterinius žaidimus. Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, pakartodamas jo kalbos vieną kitą žodį. Laisvai kalba sudėtiniais sakiniais, žodžius į sakinius jungia laikydamasis perprastų kalbos taisyklių. Vartoja daugumą kalbos dalių (daiktavardžius, veiksmažodžius, būdvardžius, prieveiksmius, prielinksnius ir kt.). Išgirsta pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų vardažodžiuose, trumpuose žodžiuose. Seka girdėtas ir savo sukurtas pasakas, kuria įvairias istorijas, eilėraštukus, inscenizuoja. Deklamuoja skaitomų pasakų eiliuotus intarpus.

kitų paukščių paklausysim“. Xxxxxxx, išeidamas iš grupės atsisveikina: „Bai bai!“ Vilius atsako: „Bai bai, viso gero, laukim karo!“ Vaikas vartydamas nuotraukų albumą sako: „Čia gi Obeliai. Čia Obelių bažnyčia. O čia kunigas gyvena. Čia kur seniūnas dirba. Ar nematai?“ Vaikas pasakoja apie tai, kas buvo: „Mano brolį, kai parvežė mama iš ligoninės, tai jis buvo užsimerkęs ir toks raudonas. Paskui gėrė pieną ir pabalo. O paskui valgė košę ir užaugo dabar. Jau jis vaikšto“. Vaikas kalba apie matytą filmuką:

„Filmukas „Kempiniukas“ man patinka, jis labai juokingas. Jis linksmas ir gamina mėsainius“. Xxxxxx: „Mindaugai, ateik, žaisim karą. Va, aš jau pūškas pastačiau. Xxx klius, tai tu nugriūsi“. Xxxxxxxxx: „Nebojse, aš už tvoros pasislėpsiu“. Vaikas pasakoja:

„Lietuva – tai vėliava. Ir žmonės. Ir cepelinai. Cepelinai – tai bulvės, grietinė, skanumėlis. O bulvės – tai močiutės daržas“. Vaikas piešia Lietuvos žemėlapį: „Hmm... Lietuvos žemėlapis... A a a, žinau. Mums reikės gaublio. Ką? Tokia maža? Betgi visur daug žmonių. Auklėtoja, ar čia tikrai Lietuva?“ Xxxxxxxx įvardija savo vardo bei kito žodžio pirmus garsus: „Mano pirma raidelė r. Dar r yra raktas, orkestras. Oi ne, čia iš o prasideda. Auklėtoja, o kaip sudėlioti žodį Klaipėda, ten kur jūra yra. Ai, žinau, kad pirma raidė k“ . Xxxxxx sukūrė eilėraštukus: „Tindi rindi riuška, Kas ten miške triuška? Ar ne

dindiliantė Ruda bimbiliantė? Vilkas mieną pjauna, Meška kuzdiniana. O kiškelis

ką jis kalba, užduodant vaikui atvirus klausimus. Skatinti vaiką kalbėti apie savo norus, išgyventus įspūdžius, vidinį pasaulį. Plečiant jo žodyną, turtinti jį įvairiais techniniais terminais. Sužinojus naują žodį, skatinti išsakyti savo įspūdžius. Skatinti vaiką kalbėti apie nutikimą, patirtį prisimenant kuo daugiau įvykio aplinkybių, detalių, pateikiant vaikui įvairių klausimų, padedančių įvairinti kalbėjimą: kur tai nutiko, ką ten girdėjai, ką tada jautei ir kt. Būti dėmesingu pasakojimo klausytoju. Kalbant su vaiku vartoti įvairias kalbos dalis (dalyvius, veiksmažodžių laikų įvairovę, įvairius būdvardžių laipsnius, ištiktukus, jaustukus ir pan.). Skatinti vaiką išgirsti pirmą ir paskutinį garsą jo paties, tėvų, draugų vardažodžiuo - se, trumpuose žodžiuose. Su atpažintu garsu sugalvoti naujų žodžių. Žaisti žodžiais juos trumpinant, įvairiai jungiant. Žaisti klausimų- atsakymų rimavimo reikalaujančius žaidimus (pvz.,

„Kas ten triuška? Tindiriuška.“) Skaitant kūrinėlius, nutylėti frazę ar žodį, skatinant vaiką juos pasakyti. Įvairiai inicijuoti eilėraščių, istorijų, pasakų kūrimą, pvz., kitaip sugalvoti pasakos pradžią ar pabaigą, atvirkštinę pasaką. Klausytis audio įrašų su tautosaka, eilėraščiais, pasakomis, dainomis, jas bandyti atkartoti, lavinti atmintį. Ieškoti grupėje daiktų iš tam tikros raidės, surasti savo vardo pirmą raidę ir pan.

bekepuris Ant kelmelio šoka. Jei nešviestų saulė, Būtų liūdna pasauly, Būtų baisu man, Būtų baisu tėvam. Verktų vaikai, Xxxx blogai.

Verktų visi, Xxxxxx ir maži“.

6-asis žingsnis

Klausymas. Klausosi draugų ir savo kalbos įrašų, įvairių stilių tekstų, mįslių, erzinimų, pajuokavimų bendrine kalba ir tarme. Supranta knygelės, pasakojimo, pokalbio turinį, įvykių eigą. Supranta pajuokavimus, dviprasmybes, frazeologizmus, perkeltinę žodžių prasmę. Supranta artimiausioje aplinkoje vartojamus kitos kalbos žodžius.

Kalbėjimas. Kalba natūraliai, atsižvelgdamas į bendravimo situaciją, išsakydamas savo patirtį, norus, svajones, svarstymus, kalba apie problemų sprendimą, vartoja mandagumo bei vaizdingus žodžius (sinonimus, antonimus ir kt.), technologinius terminus (mikrofonas, pelė, klaviatūra ir kt.). Bando susikalbėti su kitakalbiu vaiku, suaugusiuoju. Garsiai svarsto savo planuojamos veiklos eigą, praneša apie tai draugui, grupelei draugų, visai grupei. Klausinėja apie tai, kas išgirsta, xxxxxx, sugalvota, pajausta. Pasakoja, kalba apie aplinką, gamtos reiškinius, techniką, įvardydamas įvairias detales, savybes, būsenas, vartodamas naujai išgirstus sudėtingesnės sandaros žodžius. Kalba taisyklingais sudėtingais sakiniais, vartoja pagrindines kalbos dalis. Išgirsta žodžius, kurie panašiai skamba, bet turi skirtingą

reikšmę. Išgirsta pirmą, paskutinį ir žodžio

Mėgdžioja įrašytos pasakos personažų kalbėjimą, rodo įvairias grimasas. Perskaičius pasaką „Brėmeno muzikantai“, vaikai sampro- tauja. Rugilė: „Man tai patiko, kai plėšikai pabėgo iš namų. Labiausiai katinas patiko, kai jo akys sublizgėjo. Xxxxx: „Man tai gaila tų gyvūnų. Jų niekas nemyli. Aš tai savo katiną myliu ir jo neišmesiu. Gerai, kad išgąsdino plėšikus. Jie tai negeri“. Goda:

„Man patinka tyloje būti. O grupėje vaikai šaukia visada. Galva tada skauda visada. Xxxxxxxx, kad būtų tylu“. Vaikas žaidimo metu sako kitam: „Netrukdyk tu mums. Ir iš viso eik iš čia. Čia ne tavo žaidimas, ir mes tavęs nenorim. Tu ne daktaras“. Auklėtoja klausia vaiko: „ Ką reikia nulipdyti, kad paukštelis matytų? Artūras: „ Glazki“. Auklėtoja: „Taip, akutes“. Vaikas garsiai svarsto: „O aš darau knygutę apie Vilnių. Jei mano draugė iš Amerikos atvažiuos, aš jai parodysiu. Štai prezidentūra, o čia dar Gedimino bokštą nupiešiu“. Xxxxxx, išgirdęs sakant „hello!“, atsako „labas!“. Xxxxx vaikai. Vanesa: „Aš tai va liūdną žmogų nupiešiau. Jam liūdna, nes jam nedavė su žaislais pažaist arba nes mama išėjo“. Deividas: „O mano linksmas žmogeliukas, nes jam nupirko ledų, transformerį ir todėl, kad jis turi“. Xxxxxxx:

„O kam čia tos raidelės kabo? Xxxxx

Xxxxxxxx vaikui suvokti pasakojimo turinį, išskirti ir aptarti su vaiku pasakojimo eigą. Žaisti žaidimus, susijusius su pasakojimo tekstu, jį iliustruoti, inscenizuoti. Ugdymo veikloje klausytis įvairios stilistikos tekstų. Sudaryti kuo daugiau ir įvairesnių bendravimo situacijų, kurios inicijuotų turiningus vaikų pokalbius apie jiems įdomius daiktus, poelgius, reiškinius, nutikimus, vartojant jiems mažiau girdi - mus, sudėtingesnės sandaros žodžius. Skatinti vaikus klausinėti apie tai, kas jiems įdomu, negirdėta, diskutuoti apie tai tarpusavyje ir su auklėtoja. Pratinti Pasakoti vaikams apie jiems nepažįstamą patirtį, skati-nant juos kurti pasakojimus apie nekasdienius, fantastinius nuotykius, personažus, vartojant išgalvotus žodžius, kalbą. Pratinti vaiką reikiamą informaciją perduoti kitiems. Žaisti įvairius garsų keitimo žodžiuose žaidimus (pvz., „kur – mur, mė – bė, zė – žė“ ir kt.), dainuoti ritmines daineles, ieškoti aplinkoje daiktų, kurių pavadinimai prasideda arba baigiasi nurodytu garsu. Išmėginti kalbinės raiškos priemones kuriant dialogus, inscenizuojant, vaidinant. Inicijuoti įvairius vaikų žodžių žaidimus, pasakojimų būdus: spontaniškus, atkuriamuosius, kūrybinius, fan

- tastinius, ir kt. Išmėginti kalbinės raiškos priemones, kuriant dialogus, inscenizuojant, vaidinant. Žiūrėti mokomuosius filmukus apie

„Abėcėlę“, „Raideles“ ir pan. Aplankyti Alytaus miesto lėlių teatrą.

viduryje	paskaityti: MKO. Ai, supratau. Xxxxxx surasti žodžius su tom raidelėm. O! Xxxxx, kaka, namo“. „Ryte Xxxxx atėjus į grupę au - klėtoja sveikinasi: „Dzien dobry!“ Berniukas atsako: „Tu nekalbėk lenkiškai, nes tu kalbi lietuviškai“. Vaikas komentuoja matomą paveikslą: „Čia nupieštas rutulys su daug spalvotų spalvų. Va, čia žalias rutulys, o aplinkui geltonas, o aplinkui dar žalias. Vaiko sukurta pasaka be galo: „Gyveno kartą senelė ir senelis. Jie turėjo anūkėlę. Anūkėlė išėjo į mišką grybų parauti. Beeidama pasiklydo ir pamatė dar vieną trobelę. Ten gyveno senelis ir senelė. Ir jie turėjo anūkėlę Anūkėlė išėjo į mišką grybų parauti...“ Vaiko sukurtos pasakos pradžia: „Gyveno kartą senelis ir senelė. Ir jie turėjo du žiogus ir tarakoną.“ Vaikai užmena mįsles: „Daktarė žolė, kuri stabdo kraują. Kas?“ (Trauklapis) „Be kojų, be sparnų įskrido į medį.“ (Sniegas) Vaikai juokauja: „Paduok man knygą, – prašo auklėtoja. „Aš pats esu knyga“,– xxxx xxxxxx. Vaikas sako: „Ei, tu būsi mano sesuo. O tu būsi sena bobutė be septyniolikos dantų“. Vaikai žaidžia žodžiais: „Labą dieną su uogiene“, „Pusantro pieno rūgščios lėkštės“. Vaikai kalba „angliškai“. Aistė: – Dabar aš būsiu pakviesta ant scenos. Šokam – hans ap, beibi, hand ap. Šokam, šokam, valio! O, jes, okei, o mai got.
RAŠYTINĖ KALBA
Esminis gebėjimas - atpažinti ir rašinėti raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradėti skaitinėti.
Vertybinė nuostata – domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu.
Vaikų pasiekimai	Vaikų veiksenos	Ugdymo gairės

1-asis žingsnis

Skaitymas. Vartinėja, žiūrinėja paveikslėlių knygeles, žiūrinėja paveikslėlius. Palankiai reaguoja į knygelių skaitymą (vartymą) kartu su suaugusiaisiais.

Rašymas. Stebi rašančiuosius, domisi įvairiomis rašymo priemonėmis, brauko jomis įvairias linijas.

Manipuliuoja su įvairaus formato, įvairios medžiagos žaislinėmis paveikslėlių knygelėmis. Manipuliuodamas su žaislinėmis knygelėmis, rodo teigiamas emocijas. Domisi įvairiais rašikliais kaip ir kitais jam naujais daiktais.

Sukurti vaikui knygų aplinką, kad jis galėtų pačiais įvairiausiais būdais pažinti knygutes: vartinėti, čiupinėti, plėšyti, kramtyti, žaisti. Pasisodinus kūdikį ant kelių, kartu vartyti, žiūrinėti paveikslėlius. Kalbėti vaikui apie tai, ką mato kiekviename puslapyje. Sudaryti situacijas, kuriose mažylis galėtų matyti, kaip rašote. Skatinti vaiką keverzoti –

nekontroliuojama keverzonė tiek pat svarbi vaiko rašymui, kaip ir čiauškėjimas – kalbėjimui.

2-asis žingsnis

Skaitymas. Varto knygeles, žiūrinėja paveikslėlius, piršteliu juos rodo. Pradeda atpažinti jo mėgstamas knygeles, nori, kad jas jam paskaitytų. Kartais knygelę laiko taisyklingai. Reaguoja į skaitomą tekstą. Kreipia dėmesį į aplinkoje esančias raides, žodžius, simbolius.

Rašymas. Įvairiomis rašymo priemonėmis spontaniškai brauko popieriaus lape.

Varto knygeles, žiūrinėja paveikslėlius, piršteliu juos rodo, pastukseno pirštu į lapą su šuniuku, nusišypsojo: „Au, au, au au“. Atsivertė kitą lapą su katyte: „Mau, mau, mau“. Pastukseno pirštu paveikslą, pasilenkęs jį pabučiavo. Pamatęs aplinkoje parašytas raides, nupieštus simbolius, klausia: „Kas čia?“

Laikant vaiką ant kelių, skaityti knygutę. Leisti vaikui pačiam laikyti knygutę, versti lapus. Rodyti vaikui knygelių paveikslėlius, kalbėti apie juos. Vartant ir skaitant knygeles, skatinti vaikų žodinę ir kūno kalbą. Skaitomų kūrinėlių tekstą sieti su jo gyvenimu. Papildyti vaiko rašytinę aplinką. Parūpinti vaiko rašinėjimams popieriaus ir jo amžiui tinkančių įvairių rašiklių. Tekstais galima įvardinti aplink esamus daiktus (durys, langas, siena, stalas). Turėti raidynų didelių, kad jie galėtų juos naudoti. Kai vaikas rodo piešinį, pastebėti ir pavadinti, ką jis nupiešė (oi kiek daug tu nupiešei linijų, va raudona, o ši mėlyna, o čia tai spiralė. Man patinka tavo piešinukas). Vengti

žodžių „kaip gražu“, „šaunuolis“, nes jie nieko nepasakantys.

3-asis žingsnis

Skaitymas. Varto knygeles, dėmesį skirdamas ne tik paveikslėliams, bet ir tekstui, prašydamas paskaityti. Geba sieti paveikslėlius su juose vaizduojamais konkrečiais daiktais, juos pavadina. Pradeda pažinti aplinkoje esančius simboliu.

Rašymas. Įvairiomis rašymo priemonėmis

Reikalauja, kad knygelė būtų skaitoma po kelis kartus, nekeičiant teksto. Xxxxxxxx, žiūrėdamas į paveikslėlį, aiškina: – Mergaitė turi burnytę ir suknelę. Berniukai neturi. Kotryna pasakoja: – Berniukas rengiasi. Vai-

kojinės, batai. Kur sudėti? Kur kėdutė? Skiria grupėje esančius simbolinius ženklus: įvairius

Skaityti vaikui kelis kartus per dieną, parinkus trumpus tekstukus, kuriuose kartojasi tie patys žodžiai. Skaityti normaliai, vengti vaikiškų intonacijų, teatrališkumo. Skirtingai perteikti atskirų personažų kalbą. Skatinti vaiką pavadinti kiekvieną

paveikslėlį. Kalbėti su vaiku apie iliustraciją, kad jis susietų vaizdą su konkrečiu daiktu. Skaitymo metu

kraiglioja vertikalias ir horizontalias linijas.	žaidimų kampelius, patalpas žyminčius ženklus ir kt. Vaiko keverzonės lape.	leisti vaikui liesti ar laikyti su tekstu susietus daiktus. Nuolat atkreipti vaikų dėmesį į jų artimoje aplinkoje esančius simbolius, aiškinti jų reikšmę. Pozityviai vertinti vaiko keverzones. Džiaugtis jo pasiekimais. Nuolat skatinti keverzonėmis reikšti savo mintis. Vieno ar dviejų žodžių vaiko kalbą versti taisyklinga kalba. Pvz., vaikas sako: „Nio niamu“, o suaugęs atsako: Xxxxxx Xxxxxxx. Košytės nori. Tuoj įdėsim.“ Vaikui augant, pasakoti ir skaityti trumpus jumoristinius kūrinėlius, sekti trumpas gyvulines pasakas (Ropė, Vištytė ir gaidelis, Lapė ir strazdas, Vilkas ir ožiukai, ir kt.
4-asis žingsnis
Skaitymas. Domisi skaitymu. Vaizduoja, kad skaito knygą, kuri jam buvo skaityta. Skaito knygelių paveikslėlius, įvardija įvairių objektų ir veikėjų bruožus, veiksmus. Atkreipia dėmesį į raides, simbolius (grafinius vaizdus) aplinkoje, pradeda jais manipuliuoti įvairioje veikloje. Rašymas. Domisi ne tik įvairiomis rašymo priemonėmis, bet ir galimybe rašyti (planšetiniu kompiuteriu ir kt.) Keverzonėse ir piešiniuose pasirodo realių raidžių elementai ir raidės. Raidėmis ir simboliais (grafiniais vaizdais) pradeda manipuliuoti įvairioje veikloje.	Xxxxxx pasiėmė knygą „Grybų karas“, pradėjo vartyti: „Dabar skaitysiu grybus. Xxxxx, grybai“, – juokiasi. „Grybas, baravykas, buvo baravykų mūšis ir visi žuvo. Liko tik musmirė. Grybus renka negeri vaikučiai, oi nu nu. Atia, atia, pasaka“, – užverčia ir nubėga.	Įvairioje bendravimo aplinkoje vartyti žurnalą, knygą, bukletą ar skrajutę. Skatinti vaiką domėtis suaugusiojo skaitomu tekstu suteikiant jam informacijos apie skaitymą. Vaikui užduoti klausimus apie tai, ką „perskaitė.“ Atsakymus užrašyti ir jam paskaityti. Vaiko „perskaitytą“ tekstą pasiūlyti iliustruoti. Žiūrint paveikslėlį, skatinti apie jį pasakoti, kas ką daro, ką kalba ir pan.
5-asis žingsnis
Skaitymas. Domisi abėcėlės raidėmis. Pastebi žodžius, prasidedančius ta pačia raide. Supranta, kad kai kurios raidės turi savo pavadinimą ir specifinę grafinę raišką. Supranta aplinkoje matomų kai kurių spausdintų žodžių prasmę. Xxxxxxxxx	Xxxxxx sako: „Pažiūrėkit, kai Vanesa ir Mija susikibo rankomis, turime M raidę. Xxxxxxxx, pabandom ir mes kokią raidę padaryti“. „Ropė“ – vaiko sugalvotas knygelės pavadinimas. Vartydami knygutę, Mija kalbasi su Robertu: „Žiūrėk, čia berniukas	Grupėje kurti kuo įvairesnę raidžių aplinką. Skaityti tekstukus, kuriuose žaidžiama su kalbos garsais, kurie atspindi vaiko pažįstamas raides. Raidėms sugalvoti smagius pavadinimus: A – stogelis, H – kopėtėlės, sudarant žodinius vaizdinius. Skatinti vaiką apie raides, jų charakterį kurti istorijas, pasakas. Nuolat

pavadinimus paveikslėliams, knygelėms.	šypsosi, nes valgo sveiką maistą. O čia	kreipti vaiko dėmesį į aplinkoje esančius užrašus,
Įvardija specifinius skaitomo teksto veikėjų	liūdnas, nes jam skauda pilvą“. „Ne, jis	simbolius, reklaminius užrašus ir pan. pažįstamas
bruožus.	liūdnas, nes storas. Pažiūrėk koks“.	raides. Skatinti vaiką pavadinti savo sukurtas
Rašymas. Domisi ir supranta skirtingų	„Nestoras, jo pilvas išsipū- tęs. Nes privalgė	knygeles, nupieštus piešinius, atliktus darbelius.
spaudinių funkcijas (kalendorius, valgiaraštis,	ko nors negero“.	Skatinti nusakyti veikėjų, daiktų, veiksmų savybes
reklama, bukletas ir pan.). Kopijuoja raides,		būdvardžiais, veiksmažodžiais, jaustukais, ištiktukais,
paprastus žodžius. „Iliustruoja“ pasakas,		dalyviais, prieveiksmiais. Skatinti vaikus kurti rankų
pasakojimus, istorijas, filmukus, iliustracijose		darbo knygeles su paslaptingomis durelėmis,
parašydamas nukopijuotas raides, žodžius.		langeliais, uždengtais paveikslėliais ir kt. Padėti
Kuria ir gamina rankų darbo knygeles su		pajusti vaikams ryšį tarp vaizdo ir žodžio „skaitant“
elementariais nukopijuotais sakiniais,		iliustracijas. Praturtinant vaiko aplinką skirtingo
žodžiais, raidėmis. Braižo ir aiškina planus,		turinio spaudiniais, skatinti savarankiškai kurti
schemas, grafikus. Bando rašyti raides,		reklamas, skelbimus, sveikinimus, kvietimus,
pradėdamas savo vardo raidėmis.		dienotvarkę, orų prognozes suvestines ir kt.
(Planšetiniame kompiuteryje rašo savo vardą,		Organizuoti išvyką į biblioteką. Žaisti „Žodžių“,
trumpus žodelius).		„Raidžių“, „Abėcėlė“ loto supažindinant su raidėmis,
		žodžiais. Bandyti kopijuoti savo vardą ir draugo
		vardą.
6-asis žingsnis
Skaitymas. Domisi knygomis, įvairiais	Knygų kampelyje kalba vaikai. Justas:	Grupės knygų kampelį nuolat papildyti įvairių žanrų
rašytiniais tekstais, supranta nesudėtingą jų	„Atėjau, kad išsirinkčiau knygelę“. Eglė:	knygomis, rašytiniais tekstais. Kartu su vaiku kasdien
siužetą, klausinėja. Pradeda suprasti ryšį tarp	„Man tai patinka knygos apie gyvūnus,	skaityti knygas. Pakalbėti apie skaitomo teksto
knygos teksto, iliustracijų ir asmeninės	drugelius“. Jorė: „Aš noriu surasti įdomesnių	veiksmą, kokie įvykiai aprašyti. Susieti perskaitytą
patirties. Žino keliolika abėcėlės raidžių.	knygelių“. Xxxxx: „Aš tai noriu tik pavartyti	tekstą su vaiko patirtimi. Organizuoti vaiko vardo rai
Supranta, kad garsas siejamas su raide, o	knygelių“ . Tadas: „Aš tai pažįstu jau keturias	- džių dieną. Skaitant knygeles, atkreipti vaiko
raidės sudaro žodį. Pradeda skirti žodžius	raides: T, A, D ir S. Tai mano vardo raidės“.	dėmesį į atskiras raides, žodžius, teksto dėstymą
sudarančius garsus, skiemenis. Pažįsta	„Suplosiu savo vardą“: Mija. Suploja du	įvairaus žan - ro knygose. Xxxxxxxx vaiko vardo, jo
parašytą žodį, kaip atskirų raidžių junginį.	kartus. „Suplosiu tavo vardą“ Vitalijus.	artimųjų vardų raidžių abėcėles (t. y., asmeninį vaiko
Gali perskaityti užrašus, kuriuos mato	Suploja keturis kartus. „Oho, koks tavo ilgas	raidžių žodynėlį). Skatinti vaiką atpažinti
gatvėse, pavyzdžiui, parduotuvių, kirpyklų,	vardas, net keturis kartus ploti reikia.	artimiausioje aplinkoje esančius įvairius simbolinius
kavinių pavadinimus.	Suplokim Dovydo vardą“. Vaikas eidamas	ženklus, skaitinėti įvairias trumpas iškabas. Skatinti
Rašymas. Spausdintomis raidėmis rašo savo	gatve skaito gatvės pavadinimą: „Gabijos“.	vaiką kuo dažniau kurti žodinius laiškus, telegramas,
vardą, kopijuoja aplinkoje matomus žodžius.	Vaiko nukopijuoti aplinkos daiktų	pranešimus, žinutes. Sukurtą tekstą pasiūlyti perteikti
Piešiniuose užrašo atskirų objektų	pavadinimai. Vaiko užrašytas vardas. Vaiko	įvairiais simboliais. Skatinti vaiką kopijuoti

pavadinimus. Įvairiais simboliais bando perteikti informaciją. Planšetiniu kompiuteriu rašo raides, žodžius. Supranta rašymo tikslus.

piešinio veikėjo užrašytas pavadinimas. Vaikas rodyklėmis informuoja, kad tai Xxxxxx portretas. Vaiko nupieštas ženklas

„Bangų nėra“. Vaiko kompiuteriu užrašytos raidės, žodis.

reikiamus žodžius, raides, simbolius nuo pavyzdžių įvairiuose raidynuose, knygose, bukletuose, skrajutėse, žurnaluose, laikraščiuose, iškabose. Skatinti vaiką įvairiais simboliais perteikti informaciją apie save, kitus, aplinką. Pasiūlyti veiklos, kurioje vaikui kiltų poreikis užrašyti įvairių objektų pavadinimus, sim- bolius. Pasiūlyti vaikams atskiras raides, žodžius, simbolius ar šiaip įdomią informaciją perrašyti ar savarankiškai užrašyti kompiuteriu. Pasigaminti su vaikais metodinę priemonę savo rankomis „Xxxxxx“, „Skaičiai“ ir žaisti

su ja dėlioti savo vardą, draugo ir pan.).

PROBLEMŲ SPRENDIMAS

Esminis gebėjimas - nusiteikti ieškoti išeičių kasdieniams iššūkiams bei sunkumams įveikti., bendradarbiaujant, pradėti numatyti priimtų sprendimų

pasekmes.

Vertybinė nuostata – Supranta, kad susidūrė su sudėtinga veikla, kliūtimi, problema; nori ją įveikti, išbando paties taikytus, stebėtus ar naujai

sugalvotus veikimo būdus; stebi savo veiksmų pasekmes, supranta, kada pavyko įveikti sunkumus. Nepasisekus prašo suaugusiojo pagalbos.

Vaikų pasiekimai

Vaikų veiksenos

Ugdymo gairės

1-asis žingsnis

Pakartoja nepasisekusį veiksmą, jį keičia, kad pasiektų laukiamą rezultatą. Xxxxxx, gestais ir žodžiais parodo, kad susidūrė su kliūtimi, tikėdamasis suaugusiojo ar vyresnio vaiko pagalbos.

Žaidžia su vienas į kitą įdedamais indeliais. Xxxxx didesnį indelį ir kelis kartus kantriai bando įdėti jį į mažesnį. Nepavykus didesnį indelį padeda, paima mažesnį ir įdeda jį į kitą. Vaikas bando užlįsti į tarpą tarp spintelės ir sienos. Spraudžiasi, daug kartų bando, tada pradeda rėkti, į pagalbą kviesdamas

suaugusįjį.

Padrąsinti vaiką savarankiškai bandyti įveikti iššūkį ar problemą. Xxxxxxx, kai jam pasiseka susidoroti su kliūtimi. Parodyti vaikui naujų veiksmų sunkumui įveikti. Kai vaikas bando atlikti tai, ko padaryti dar negali, padėti jam. Jei bando daryti tai, kas pavojinga

– aiškinti, kad to daryti negalima, nukreipti dėmesį, nuraminti.

2-asis žingsnis

Susidūręs su sudėtinga veikla, kliūtimi, išbando jau žinomus veikimo būdus. Stebi, kaip panašioje situacijoje elgiasi kiti ir išbando jų naudojamus būdus.

Nepavykus įveikti kliūties, meta veiklą arba laukia pagalbos.

Pamatęs užsuktą buteliuką, deda jį į burną, meta, paima, perdeda iš rankos į ranką, paglosto, sugniaužia. Stebi, kaip auklėtojas atsuka ir užsuka buteliuko kamštelį. Paima buteliuką ir bando kamštelį atsukti pats.

Pavykus apsidžiaugia. Bando sudėti korteles į

Drąsinti vaiką: „Tau pavyks!“ „Pabandyk kitaip!“

„Na, dar kartą!“ Rodyti vaikams būtinus veiksmų su daiktais būdus. Patarti, kaip elgtis įvairiose sudėtingose situacijose. Komentuoti vaiko veiksmų ir auklėtojo demonstruojamų veiksmų pasekmes. Šiek tiek padėti vaikui įveikti kliūtį ar sunkumą, atlikti

	joms skirtą dėžutę. Išima, įdeda, vėl išima, dalį įdeda. Po 5–6 veiksmų nueina šalin taip ir nepabaigęs sudėti kortelių.	sudėtingą veiklą, kad stiprėtų jo pasitikėjimo savimi jausmas.
3-asis žingsnis
Drąsiai imasi sudėtingos veiklos, atkakliai, keisdamas veikimo būdus bando ją atlikti pats, stebi savo veiksmų pasekmes. Nepavykus įveikti sudėtingos veiklos ar kliūties, prašo pagalbos arba meta veiklą.	Vaikas bando pastatyti aukštą bokštą iš kaladėlių. Dedant kaladėles ant viršaus, bokštas griūva. Vaikas nenusimena ir bando dar kartą. Dabar padaro tvirtą pagrindą iš didesnių kaladėlių. O viršuje kaladėlę ant kaladėlės deda tol, kol bokšto viršūnė vėl griūva. Vaikas bando dar kartą, kaladėles dėdamas atsargiau. Meda gaudo jai metamą kamuolį. Mergaitė kamuolio nepagauna vieną, antrą, trečią kartą. Tada sako: „As nenoliu gaudyt“.	Skatinti vaikus imtis pagal jų galimybes sudėtingos veiklos. Jei vaikas sako „negaliu“, „nemoku“, jį drąsinti. Kai vaikui kas nors nepasiseka arba jei jis prašo padėti, klausti paties vaiko: „Ką dar galima padaryti? Kaip kitaip galima padaryti?“ Arba pateikti kelis sprendimo būdus, padedančius įveikti kliūtis, kad vaikas pasirinktų vieną iš jų.
4-asis žingsnis
Supranta, kad susidūrė su sudėtinga veikla, kliūtimi, problema. Nori ją įveikti, išbando paties taikytus, stebėtus ar naujai sugalvotus veikimo būdus. Stebi savo veiksmų pasekmes, supranta, kada pavyko įveikti sunkumus. Nepasisekus prašo suaugusiojo pagalbos.	Xxxxx pažiūri į dėlionę ir sako: „Čia bus sunku. Tokios dar nedariau“. Vaikas sako: „Aš tai padarysiu“ ir bando tol, kol pavyksta arba sugalvoja kitaip. Mergaitė pripila pilną kibirėlį smėlio ir nori nunešti draugei. Tačiau kibirėlis per sunkus, ji jo nepakelia. Tada mergaitė išpila smėlį ir iš naujo pripila tik trečdalį kibirėlio. Smėlį nuneša draugei. Vaikams trūksta mašinėlių lenktynėms organizuoti. Jie kreipiasi pagalbos į suaugusįjį.	Komentuoti vaikų taikytus problemų sprendimo būdus ir jų pasekmes, kad vaikai geriau suprastų, kodėl pavyko įveikti sunkumus. Vaikams susidūrus su problema, skatinti juos prisiminti, kokius panašios problemos sprendimo būdus jie taikė anksčiau. Drąsinti vaikus kartu ieškoti išeities iš susidariusios probleminės situacijos. Padėti vaikams įveikti sunkumus, tariantis kartu su vaikais, padedant jiems apmąstyti svarbiausius problemų sprendimo etapus.
5-asis žingsnis
Retsykiais pats ieško sunkumų, kliūčių, aktyviai bando įveikti sutiktus sunkumus. Ieško tinkamų sprendimų, tariasi su kitais, mokosi iš nepavykusių veiksmų, poelgių. Nepasisekus samprotauja, ką galima daryti toliau, kitaip arba prašo suaugusiojo pagalbos.	Imasi kurti darbelį iš popieriaus, kurį reikia tiksliai lankstyti ir kirpti, bet nėra tikras, ar jam pavyks. Nepavykus tinkamai perlenkti, ima kitą lapą ir bando dar kartą Susipykęs su draugu, po kurio laiko bando išspręsti nesutarimą – pasiūlo savo atsineštą žaislą,	Padėti vaikams įveikti sunkumus, tariantis kartu su vaikais, padedant jiems apmąstyti svarbiausius problemų sprendimo etapus. Siūlyti vaikams sudėtingos veiklos, drąsinti jos imtis, drąsiai bandyti, eksperimentuoti, tartis su kitais Skaityti kūrinių apie įvairius žmonių ketinimus, poelgius ir jų pasekmes.

pakviečia žaisti, leidžia pasirinkti norimą vaidmenį. Bandė nutapyti paveikslą, bet pridėjo per daug juodos spalvos, paveikslas pasidarė murzinas. Vaikas samprotauja:

„Nieko, nutapysiu kitą.“

Xxx vaikai susiduria su problema, paprašyti visų pagalvoti, ką galima daryti toje situacijoje. Padėti vaikams geriau suprasti kiekvieno pasiūlyto sprendimo pasekmes. Paprašyti vaikų įsivertinti savo būseną, nuotaiką, emocijas, atliktą darbą įsivertinimo kampelyje tam tikromis situacijomis (pasvarstyti

kodėl jos skiriasi).

6-asis žingsnis

Atpažįsta, su kokiu sunkumu ar problema susidūrė. Ieško tinkamų sprendimų, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes, tariasi su kitais ir atsižvelgia į jų nuomonę, siūlo ir priima pagalbą, mokosi iš savo ir kitų klaidų. Nepasisekus bando kelis kartus, ieškodamas vis kitos išeities arba prašo kito vaiko ar suaugusiojo pagalbos.

Numatydamas pasekmes, į žaidimą nenori priimti vaiko, kuris dažnai sugriauna kitų statinius arba elgiasi ne pagal žaidimo taisykles. Pasako, kaip jausis kitas vaikas, jei kas nors suplėšys jo piešinį. Žino ir pasako kelis būdus, kaip galima elgtis, kai niekas su tavimi nedraugauja. Išvardija kelias savo grupei būdingas problemas. Bando iš popieriaus išlankstyti lėktuvėlį. Iš pradžių lanksto, kiek prisimena. Po to paima draugo padarytą lėktuvėlį, jį apžiūrinėja ir bando išlankstyti. Nepavykus paprašo draugo, kad

jam parodytų, kaip lankstyti.

Užduoti vaikams atviruosius klausimus, padedančius apmąstyti problemą: „Kas atsitiko?, Kaip tu jautiesi? Kaip jaučiasi kiti?“ Vaikui susidūrus su problema, klausti: „Ką tu darei? Ar tai padėjo įveikti problemą? Ką dar galima daryti? Ar tai padės įveikti problemą?“ Siūlyti vaikams probleminių užduočių, kurias įveikti turėtų jie patys. Turėti ramybės kampelį (ribą, kedutę), kur vaikas galėtų pabūti vienas, pagalvoti, nurimti.

11.3. PASITIKINTIS SAVIMI

SAVIVOKA IR SAVIGARBA
Esminis gebėjimas - Supranta savo asmens tapatumą („aš esu, buvau, būsiu”), pasako, kad yra berniukas / mergaitė, priskiria save savo šeimai, grupei, bendruomenei, pasitiki savimi ir savo gebėjimais, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su kitais.
Vertybinė nuostata – Save vertina teigiamai.
Vaikų pasiekimai	Vaikų veiksenos	Ugdymo gairės
1-asis žingsnis
Reaguoja į pasakytą savo vardą. Pradeda jausti savo kūno buvimą – apžiūrinėja,	Pamatęs žaislą, su kuriuo žaidė vakar, prisimena save su žaislu ir kartoja veiksmus	Laikytis pastovaus dienos ritmo ir ritualų, su tais pačiais žaislais žaisti tuos pačius žaidimus. Dažnai

tyrinėja savo rankas, kojas, stebi jų judėjimą. Apžiūrinėja, liečia kitą vaiką, tyrinėja jo kūną. Jaučiasi svarbus kitiems – šypsosi, krykštauja, kai aplinkiniai maloniai bendrauja su juo.

su juo, kitą dieną pamatęs tą žaislą vėl prisimins save žaidžiantį su tuo žaislu ir kartos veiksmus. Vaikas tarsi jaučia, kad „su manimi tai jau vyko“ ir tai stiprina „aš“ jausmą. Pašauktas vardu, pasuka galvą, žiūri į akis. Žaidžia savo rankytėmis (su neria, viena liečia kitą), susitelkdamas patiriamiems pojūčiams. Liečia kitų plaukus, ausis, nosį, akis. Bando suduoti per barškutį. Pamatęs ateinančią mamą, šypsosi, tiesia rankas.

kreiptis į vaiką vardu, įvardijant jo jausmus ir veiksmus. Žaisti lietuvių liaudies žaidinimus. Žaisti žaidinimus su vaiko kūno dalimis, jas įvardijant. Ploti katučių vaiko rankomis. Žaisti darant pauzes, kad vaikas pakartotų judesius, garsus. Pasitikti ir išlydėti vaiką šiltai, su šypsena, panešioti, pagirti. Kasdien žaisti vardų žaidimus: skatinti vaiką atsiliepti, pašaukus vardu; padrąsinti save vadinti vardu; pasakyti vardą kitam, parodant pirštais metukus.

Padrąsinti vartoti įvardžius savo asmens ir kitų asmenų nurodymui: aš-tu; mano-tavo; man-tau.

2-asis žingsnis

Turi savo kūno išorės vaizdinius – atpažįsta save neseniai darytose nuotraukose, savo atvaizdą veidrodyje, pavadina kelias kūno dalis. Supranta, ką ir kaip gali padaryti pats, išreiškia savo norus, pyksta, kai suaugusysis neleidžia to daryti. Džiaugiasi didėjančiomis savo galimybėmis judėti, atlikti veiksmus, kalbėti, tikisi juo besirūpinančio suaugusiojo pritarimo, palaikymo, pagyrimo.

Parodo save neseniai darytose šeimos, vaikų grupės nuotraukose ir pasako savo vardą. Žiūrėdamas į savo atvaizdą veidrodyje, pastebi dažus ant kaktos ir valo savo kaktą, o ne atvaizdą veidrodyje. Sulaikius bėgantį, veržiasi iš rankų, įnirtingai reiškia protestą. Prieina prie suaugusiojo, kad parodytų, ko išmoko. Krykštauja, kai jam paplojama, jis pagiriamas.

Žaisti su vaiku žaidinimus, judinant rankeles, kojeles, liečiant nugarytę, pilvuką. Parūpinti dėžę su kamuoliu- kais, kad vaikas galėtų joje vartytis. Vartoti kūno dalių pavadinimus. Pasiūlyti žaislų su veidrodėliais, žaidimų su drabužių detalėmis (kepurėmis, kaspinais) stebint save nedūžtančiame veidrodyje. Xxxxxxxx, ką ir kaip gali padaryti pats, išreiškia savo norus, pyksta, kai suaugusysis prašo to nedaryti. Vaiko protestą suprasti kaip jo poreikių ir norų išraišką, o ne kaprizus. Sudaryti vaikui pasirinkimo situacijas, naudoti tik būtinus draudimus (kad nenukristų, nenusidegintų). Demonstruojant ir aiškinant įtraukti vaiką į diskusiją, kas jam patinka ir kas nepatinka. Vaikui skirti pakankamai individualaus dėmesio – domėtis, ką jis veikia, pritarti žvilgsniu, šypsena, pagirti, pasidžiaugti pasiekimais. Skatinti žaisti įvairius žaidimus su veidrodžiu, pamatyti save, pastebėti, kada esu išsitepęs, kada tvarkingas. Kuo skiriuosi nuo draugo. Pažiūrėti kai esu linksmas, kai liūdnas, kai tvarkingas, puošnus.

3-asis žingsnis
Kalba pirmuoju asmeniu: „aš noriu“, „mano“. Savo „aš“ sieja su savo veikla ir daiktų turėjimu – pasako, ką daro, ką turi. Pasako, kas jis yra – berniukas ar mergaitė, atskiria berniukus nuo mergaičių, pavadina 5–6 kūno dalis. Didžiuojasi tuo, ką turi ir ką gali daryti, tikisi, kad juo besirūpinantys suaugusieji ir kiti vaikai jį mėgsta ir priima.	Pasako savo vardą. Nebesako „Gustė eina“, sako „Aš einu.“ Tarp kitų daiktų atpažįsta savo atsineštą žaislą ir jį parodo. Atpažįsta savo pėdkelnes, megztinį, suknelę. Jei mano, kad kitas ketina atimti jo žaislą, sako „Čia mano“ ir eina prie suaugusiojo pagalbos. Xxxxxxxxxx, „Kas tu esi – berniukas ar mergaitė?“, teisin- gai atsako: „Berniukas“ arba „Mergaitė“. „Kodėl taip manai?“ – „Mamytė sakė“, „Nes aš esu mergaitė“ Prašo, kad suaugusysis ste- bėtų tai, ką jis daro ir kaip daro, rodo suaugusiajam savo žaislą, reikalauja, kad jo darbelis būtų matomas.	Xxxxxxxxx su vaiku taip, kad šiam reikėtų sakyti: „aš dedu, tu dedi, jis deda“ ir pan. Dažnai įvardyti daiktus, kurie priklauso vaikui, paminint jo vardą. Komentuojant vaiko veiklą, būtinai paminėti vaiko vardą. Pasiūlyti žaidimų „Bendraujant su vaikais tinkamose situacijose paminėti vaiko vardą ir lytį. Kalbėtis su vaikais, ką mėgsta žaisti berniukai ir xxxxxxxxx. „Mano – tavo“, „Mano kūnas“, „Mano žaidimai“ ir kt. Pasidžiaugti, paploti, jei vaikas padeklamuoja, padainuoja. Pakomentuoti ir pagirti vaiko pasiekimus atėjusiems jo pasiimti tėvams, kad vaikas tai girdėtų. Pakabinti vaiko darbelius taip, kad jis galėtų juos matyti. Pratinti skirti savo asmeninius daiktus, žaislus nuo kitų, atpažinti savo drabužėlius, kitus daiktus. Neversti vaiko dalintis žaislais, kol jis tam nepasirengęs, Skatinti jog pats vaikas atrinktų žaislus, su kuriais nori dalintis.
4-asis žingsnis
Supranta, kad turi nuo kitų atskirą savo norų, ketinimų, jausmų pasaulį. Pasako, kaip jaučiasi, ko nori jis pats ir kaip jaučiasi, ko nori kitas asmuo. Supranta, kad suaugęs žmogus negalėjo matyti to, ką jis matė, ką darė arba kas atsitiko, jeigu nebuvo kartu (tėvams pasakoja, ką veikė darželyje ir kt.). Mano, kad yra geras, todėl kiti jį mėgsta, palankiai vertina.	Supranta, kad jam neskani sriuba gali būti skani kitam vaikui. Pats būdamas linksmas arba ramus, gali suprasti ir paaiškinti, ką jaučia nuskriaustas bendraamžis. Pasakoja auklėtojui, ką veikė per išeigines dienas, o šeimos nariams – ką veikė darželyje. Bando nutylėti savo prasižengimus. Giriasi, kad turi daug draugų, kad auklėtoja yra jo draugė.	Pasiūlyti veiklos tyrinėjimams: „Kas aš esu?“, „Mano kūnas“, „Žmonių panašumai ir skirtumai“, „Mano ir kitų pomėgiai“, „Mano ir kitų jausmai“. Paskatinti vaikus kalbėti apie tai, ko auklėtojas nematė, nuoširdžiai domėtis ir klausinėti apie jų įspūdžius, jausmus. Xxxxxxxxxx vaikams apie save tai, ko jie nematė. Stebėti, ar neatsiranda nepakankamo savęs vertinimo ženklų (nuleista galva ar pečiai), ir pasidomėti, kas atsitiko? Kodėl? Dažnai kartoti, kad vaikas yra ypatingas ir svarbus kitiems grupėje.
5-asis žingsnis
Supranta, kad jis buvo, yra ir visada bus tas pats asmuo: atpažįsta save kūdikystės nuotraukose, apibūdina savo išvaizdą,	Xxxxxx save kūdikį iš namų atsineštose nuotraukose. Pasako, kad jo vardas, akių spalva, mama ir tėtis niekada nepasikeis.	Kalbėti su vaiku apie jo praeitį, dabartį, ateitį. Pasiūlyti veiklos tyrinėjimams: „Mano kūnas, pomėgiai, norai, gebėjimai praeityje, dabar, ateityje“.

teisingai pasako, kad suaugęs bus vyras (mote- ris), tėvelis (mamytė). Jaučiasi esąs šeimos, vaikų grupės narys, kalba apie šeimą, draugus. Savęs vertinimas nepastovus, priklauso nuo tuo metu išsakyto suaugusiojo vertinimo, siekia kitų dėmesio, palankių vertinimų.

Dažnai pasakoja, ką veikė namuose su mama, tėčiu ar kitais šeimos nariais. Į grupę atėjusiems tėvams noriai aprodo grupę, pasakoja apie tai, ką joje veikė, apie draugus, auklėtoją. Vaikas sako, kad jis yra blogas, nes auklėtoja ant jo supyko. Kitą dieną jis sako, kad yra geras, nes auklėtoja jį pagyrė. Vaikas nenori eiti į darželį, nes kiti su juo nežaidžia (nors iš tiesų su juo nežaidžia tik vienas vaikas, su kuriuo jis nori žaisti).

Žaisti žaidimus, kuriuose vaikas vaizduoja tai save, tai ką nors kitą, save praeityje arba ateityje. Dažnai kalbėtis su vaikais apie jų šeimas, tėvelių darbus, šventes, organizuoti šei- mos dienas darželyje, išvykas į darbovietes. Turėti vaiko šeimos, grupės nuotraukų albumėlius. Rengti grupės šventes, prisistatymus tėvams, kitoms darželio grupėms Xxxxxxxx su vaikais apie tai, kas yra gerai, o kas blogai. Skatinti ir girti vaiką, tai siejant su jo asmeniu, išsakyti pastabas konkrečiam jo poelgiui ar veiksmui, nesiejant su jo asmenybe. Paskatinti vaikus dažniau keisti žaidimo partnerius, įtraukti į savo žaidimus mažiau populiarius vaikus, paskatinti sakyti komplimentus vienas kitam, žaisti žaidimą „Kas mane pagirs?“ Įžeidus, nuskriaudus draugą paskatinti atsiprašyti ir jam pasakyti 3– 5 malonius dalykus. Dažniau kreiptis į vaiką vardu, pagiriant ir jį, ir jo

gebėjimus.

6-asis žingsnis

Vis geriau suvokia savo norus, jausmus, savybes, gebėjimus, šeimą, bendruomenę, Tėvynę. Ima suvokti save, kaip galintį daryti įtaką kitam (pralinksminti, padėti ir kt.) ir atsakingai pasirinkti (ką veikti, kaip elgtis, aktyviai dalyvauti priimant su jo gyvenimu ir veikla susijusius sprendimus ar kt.). Juokiasi iš savo klaidų ar mažų nelaimių, jeigu jos nesukėlė rimtų pasekmių. Save apibūdina, nusakydamas fizines ir elgesio savybes, priklausymą šeimai, grupei, gali pasakyti savo tautybę. Save ir savo gebėjimus vertina teigiamai. Stebi ir atpažįsta kitų palankumo ir

nepalankumo jam ženklus (pasakytus žodžius, kvietimą žaisti kartu ir kt.).

Nupiešia save ir pakomentuoja, kaip atrodo, ką turi, ką veikia, pasako ką nors apie šeimą, bendruomenę, Tėvynę. Vaikas atsisako suduoti kitam, suprasdamas, kad jam skaudės. Vaikas sako, kad prieš pietus nevalgys atsi- neštų sausainių, juos suvalgys po pietų. Juokiasi pamatęs, kad supainiojo batus. Juokiasi netyčia auklėtoją pavadinęs mama. Vaikas sako: „Aš Xxxxx. Mano ilgi plaukai. Aš mėgstu piešti. Mano tėtis Grybauskas ir taip pat broliukas Grybauskas. Man mama nu

- pirko naują lėlę. Aš gyvenu Lietuvoje.“ „Aš darželinukė ir naminukė. Darželyje būnu su grupės vaikais. Namuose gyvenu su tėčiu, mama ir broliu. Xxxxxxx esu sesė, mamai ir

Paskatinti samprotauti apie save, savo pomėgius, veiklą: „Kas? Kada? Ką? Kur? Kaip? Su kuo?“ („Kur buvai? Su kuo buvai? Ką mėgsti veikti?“). Pasiūlyti idėjų savęs, šeimos, kitų žmonių, jų grupių, Tėvynės tyrinėjimams. Pristatyti vaiko ir tėvų pomėgius vakaronėse, parodose ir kt. Leisti vaikui vis daugiau rinktis pačiam, nepažeidžiant savo ir kitų saugumo bei nustatytų elgesio taisyklių. Paskatinti pastebėti juokin-gą pusę savo klaidose. Skatinti juos pozityviai reaguoti į savo klaidas. Sąmoningai suklysti, pademonstruo-jant, kaip galima juoktis iš savo apsirikimų Skatinti pokalbius, diskusijas apie fizines savybes, pomėgius ir elgesio savybes, šeimą, grupę,

Tėvynę. Pasiūlyti idėjų veiklai, skatinančiai tyrinėti kitų palankumo ir nepalankumo vaikui ženklus,

	tėčiui – dukra.“ Iš intonacijų, žodžių, veido iš - raiškos, pozos supranta, kada kitas palankiai ar nepalankiai nusiteikęs jo atžvilgiu.	aiškintis palankumo ir nepalankumo priežastis.
SAVIREGULIACIJA IR SAVIKONTROLĖ
Esminis gebėjimas - Laikosi susitarimų, elgiasi mandagiai, taikiai, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus (suvaldo pyktį, neskaudina kito), įsiaudrinęs geba nusiraminti.
Vertybinė nuostata – Nusiteikęs valdyti emocijų raišką ir elgesį.
Vaikų pasiekimai	Vaikų veiksenos	Ugdymo gairės
1-asis žingsnis
Gerai jaučiasi įprastoje aplinkoje. Nusiramina kalbinamas, nešiojamas, supamas. Tapatinasi su suaugusiojo, prie kurio yra prisirišęs, emocijomis.	Sutelkia žvilgsnį į žaislus, seka juos akimis, pats ieško žaislo akimis. Įprastoje aplinkoje užmiega vienas. Nustoja verkti, kai mama arba tėtis paima ant rankų ir priglaudžia. Kai suaugusysis kalba linksmai, gyvai, kūdikis pradeda šypsotis.	Žaisti su vaiku, parūpinti spalvingų, skambančių, judančių žaislų, nedūžtančių veidrodėlių. Sukurti mažai kintančią, saugią aplinką. Kiekvieną kartą vaikui sunerimus reaguoti švelniai ir suteikti fizinį komfortą. Pagal galimybes dažniau paimti vaiką ant rankų. Mokytis atpažinti vaikų poreikių raiškos ženklus (kai skauda, kai nori valgyti, nori bendrauti...). Kalbinti kūdikį, dainuoti jam įvairia intonacija – linksmai, ramiai, liūdnai. Xxxxxxxx, džiuginti kūdikį, kad kuo daugiau laiko būtų linksmas, smagus.
2-asis žingsnis
Išsigandęs, užsigavęs, išalkęs nusiramina suaugusiojo kalbinamas, glaudžiamas, maitinamas. Pats ieško nusiraminimo: apsikabina minkštą žaislą arba čiulpia čiulptuką, šaukia suaugusįjį, ropščiasi ant kelių. Pradeda valdyti savo emocijų raišką ir veiksmus, reaguodamas į juo besirūpinančio suaugusiojo veido išraišką, balso intonaciją, žodžius.	Pargriuvęs bėga pas juo besirūpinantį suaugusįjį ir rodo, kur skauda. Raminamas nustoja verkti. Pavargęs migdosi apkabinęs savo mėgstamą minkštą žaislą. Pakelia ranką suduoti kitam vaikui, bet išgirdęs auklėtojo „Ne!“ ir pamatęs griežtą veido išraišką, susilaiko.	Į vaiko išreikštus poreikius reaguoti nuosekliais, pastoviais veiksmais, intonacijomis, žodžiais. Nustatyti vaikui ir jo veiklai būtinus apribojimus ir nuosekliai jų laikytis. Suteikti vaikui galimybę išreikšti savo emocijas (pvz., nespėjus pravirkti neskubėti raminti). Padėti vaikams nusiraminti, pasiūlant minkštus, švelnius daiktus, leisti miegoti, apsikabinus iš namų atsineštą mėgstamą žaislą. Vaiko elgesiui reguliuoti taikyti veido mimiką ir balso intonacijas. Vaikams parodyti, kaip reikėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Organizuoti žaidimus kuriuose reikia ką nors daryti paeiliui: paridenti kamuolį, pastumti mašinėlę, vežimuką. Parūpinti

keletą žaislų komplektų, kad neprailgtų laukimas

savo eilės.

3-asis žingsnis

Yra ramus ir rodo pasitenkinimą kasdiene tvarka bei ritualais. Jeigu kas nepatinka, nueina šalin, atsisako bendros veiklos. Geriau valdo savo emocijų raišką ir veiksmus, reaguodamas į juo besirūpinančio suaugusiojo veido išraišką, balso intonaciją, žodžius. Žaisdamas kalba su savimi, nes kalba padeda sutelkti dėmesį, kontroliuoti savo elgesį. Išbando įvairius konfliktų sprendimo ar savo interesų gynimo būdus (rėkia, neduoda žaislo, pasako suaugusiajam ir kt.). Bando laikytis suaugusiojo prašymų ir susitarimų.

Pats pasirenka žaislus, susiranda žaidimo draugų ir žaidžia. Noriai sėdasi prie stalo atėjus pietų metui. Ramiai sutinka eiti miegoti. Prašo maisto arba norimo žaislo, o ne atima jį iš kito vaiko. Sutinka su suaugusiojo nuomone, kad nuskriaudė kitą vaiką. Pasitraukia iš žaidimo, kai negauna norimo žaislo. Atsisako dalytis žaislu, laikosi jo įsitvėręs, jeigu su juo dar nori žaisti. Xxxx

„aš pats“, kai suaugusysis nori jam padėti. Neskaudžiai užsigavęs bando sulaikyti ašaras, jei auklėtoja šypsosi ir raminamai šneka. Pats susiranda žaislų, žaidžia greta kitų ir su kitais. Vaikas sako: „Mašinytė važiuoja. Brrbrr!“ Suaugusiojo paprašytas priima atstumtą vaiką į žaidimą. Suaugusiajam pasakius „Žaislas ne tavo, jis Xxxxxxxxx“, atiduoda jai žaislą.

Žinoti ir taikyti kiekvienam vaikui priimtiną dienos ritmą, priimtinus nusiraminimo būdus. Pasiūlyti vaikams žaislų ar priemonių, padedančių išreikšti jausmus. Žaidimui pasiūlyti lėles su emocija veide. Skatinti vaikus vartoti žodžius, pasakant, ko jie nori, o ne fizinę jėgą. Paaiškinti ar suvaidinti, kaip vaiko elgesys įskaudino kitus. Dažnai klausti vaikų, ar jiems nereikia pagalbos. Pasiūlyti vaikams būdų, kaip spręsti kylančius konfliktus. Įrengti grupėje nusiraminimo, gerų emocijų kampelį. Leisti vaikui pačiam pasirinkti, nuspręsti, ką darys, kaip pasielgs toje veikloje, kurioje jis jau sugeba priimti sprendimą. Savo veido išraiška ir kalbos intonacijomis padėti vaikui valdyti savo emocijas ir spontaniškus impulsus. Padrąsinti vaikus reikšti visas emocijas. Vaikui žaidžiant su lėlėmis, parodyti daugiau, nei vaikas vartoja, emocijų ir jausmų raiškos būdų. Pagirti vaiką, kai jis atsižvelgia į suaugusiojo prašymą ir nepažeidžia susitarimų. Pakomentuoti, kodėl buvo svarbu atsižvelgti į prašymą, kodėl svarbi viena ar kita elgesio taisyklė. Žaisti emocinį intelektą lavinančius stalo žaidimus, (pvz.: „Palydėk kačiukus

namo“), naudoti emocijų lėles.

4-asis žingsnis

Nusiramina, kalbėdamas apie tai, kas jį įskaudino, ir girdėdamas suaugusiojo komentarus. Pradeda valdyti savo emocijų raiškos intensyvumą priklausomai nuo situacijos (pvz., ramioje aplinkoje džiaugsmą reiškia santūriau). Paklaustas ramioje

situacijoje pasako galimas savo ar kito

Vaikas sako: „Aš pykstu. Dovilė su manim nežaidė.“ Ir laukia auklėtojo komentarų. Bando tartis dėl norimo žaislo: „Dabar aš pažaisiu, po to duosiu tau, gerai?“ Paprašytas netrukdyti kitiems, audringas džiaugsmo emocijas gali reikšti santūriau. Priminus ir

padedant sutvarko žaislus, su kuriais žaidė.

Susitarti su vaikais, kad atbėgtų pasitarti su auklėtoju, kai jaučiasi įskaudinti ar nežino išeities sudėtingoje situacijoje. Paskatinti vaikų vaidmenų žaidimus, kuriuose jie prisiima bendraamžio vaidmenį įvykusioje konfliktinėje situacijoje ir kartu ieško išeities. Siūlyti žaidimus, padedančius mokytis spręsti

konfliktines situacijas ir rasti tinkamą išeitį. Taikyti

asmens netinkamo elgesio pasekmes. Nuolat primenant ir sekdamas suaugusiojo bei kitų vaikų pavyzdžiu laikosi grupėje numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Žaisdamas stengiasi laikytis žaidimo taisyklių.

Paragintas iššluosto vandenį, kurį pats išpylė. Kreipiasi į suaugusįjį, norėdamas pasitikslinti taisyklių pažeidimo pasekmes: „Ar galime išeiti į lauką dabar? O kas bus, jei išeisime?“

paskatinimo, pagyrimo, loginių pasekmių metodus, padedant mokytis kontroliuoti emocijų raišką. Kalbėtis apie tinkamus emocijų raiškos būdus. Kartu su vaikais nustatyti paprastas kasdienes elgesio grupėje taisykles, kuriose matytųsi ir vaikų atsakomybė. Paskatinti, pagirti vaikus už taisyklių ir tvarkos laikymąsi, pagalbą auklėtojui. Žaisti emocinį intelektą lavinančius stalo žaidimus, (pvz.: „Palydėk

kačiukus namo“), naudoti emocijų lėles.

5-asis žingsnis

Xxxxxxxxxx, atsipalaiduoja, klausydamasis ramios muzikos, pabuvęs vienas, kalbė- damasis su kitais. Vis dažniau jausmus išreiš- kia mimika ir žodžiais, o ne veiksmais. Ramioje situacijoje sugalvoja kelis konflikto sprendimo būdus, numato jų taikymo pasekmes. Retkarčiais primenamas laikosi grupėje numatytos tvarkos, susitarimų ir taisyklių. Pats primena kitiems tinkamo elgesio taisykles ir bando jų laikytis be suaugusiųjų priežiūros.

Pavargęs ar nusiminęs nueina pažaisti

„Ramybės kampelyje“, nusiramina kalbėdamasis su auklėtoja. Siekia norimo žaislo, siūlydamas savo žaislą kitam: „Gal nori mano mašinytės? Aš pažaisiu su tavo lėktuvėliu.“ Pats sutvarko žaidimų vietą po žaidimų. Pasakęs auklėtojai, ką ne taip daro kitas vaikas, stebi auklėtojo reakciją ir iš jos nusprendžia, koks elgesys priimtinas grupėje. Pats bando sudrausminti išdykaujančius bendraamžius.

Įkurti grupėje ramybės erdves, judančių švieselių įrenginius, muzikos klausymosi per ausines vietas su minkštais žaislais. Pasirūpinti, kad būtų žaislų, kurie padeda vaikui suvaldyti emocijas: muzikinių dė- žučių, grojančių, švilpiančių vilkelių ir pan. Skatinti vaiko pastangas pačiam spręsti problemas ir nesutarimus, ieškoti taikių išeičių, keliant problemų sprendimą skatinančius klausimus: „Kaip galima išspręsti šią problemą? Kas atsitiks, jeigu padarysime taip?“ Leisti vaikui pačiam spręsti problemas, neskubėti patarinėti, nurodinėti. Pasakoti istorijas arba žaisti žaidimus, kurių veikėjai pozityviai sprendžia konfliktus. Būtinai padėti vaikui, kuriam reikalinga pagalba derybose (pvz., vaikams su kalbos sutrikimais), konkrečiose konfliktinėse situacijose. Pastebėti vaiko pastangas laikytis tvarkos ir susitarimų, pagirti vaiką, padrąsinti. Žaisti emocinį intelektą lavinančius stalo žaidimus, (pvz.: „Palydėk

kačiukus namo“, „Zuikių miestas“), naudoti emocijų lėles.

6-asis žingsnis

Pats taiko įvairesnius nusiraminimo, atsipalaidavimo būdus (pastovi prie

akvariumo su žuvytėmis, klauso pasakos,

Supykęs ant draugo, nueina prie akvariumo pažiūrėti žuvyčių, bibliotekėlėje varto

spalvingas knygeles, piešia. Bendraamžio

Padėti vaikui išreikšti savo jausmus bei nusiraminti, jį išklausant, su juo žaidžiant. Skaityti M. Molickos

„Terapines pasakas“ ir kalbėtis apie tinkamas išeitis

naudodamasis ausinė- mis ir kt.). Bando susilaikyti nuo netinkamo elgesio jį provokuojančiose situacijose, ieško taikių išeičių, kad neskaudintų kitų. Stengiasi suvaldyti savo pyktį, įniršį. Supranta susitarimų, taisyklių prasmę bei naudingumą ir dažniausiai savarankiškai jų laikosi. Lengvai priima dienos ritmo pasikeitimus.

erzinamas nusisuka ir nueina šalin, susilaikydamas nuo konflikto. Žaisdamas agresyvius kovos žaidimus, susivaldo ir neuž- gauna kitų. Nepasidalinus vaidmenimis žaidime, bando tartis ir rasti sprendimą be auklėtojo pagalbos. Paprašytas tvarko kitų išmėtytus žaislus, nors ir pyksta bei mano, jog tai neteisinga. Laikosi susitarimo paprašyti draugo, jei nori pažaisti su jo žaislu, ir paaiškina, kodėl svarbu paprašyti: „Nes žaislas Motiejaus, ir jis išsigąs, jei neras savo

mašinytės.“ Džiaugsmingai ruošiasi šventei.

konfliktinėse situacijose. Padėti įvardyti sudėtingus jausmus: nusivylimą, nerimą, pavydą Leisti vaikams žaisti kovos žaidimus, bet stebėti, ar nėra ribų peržengimo ženklų. Nustatyti ribas, kurias peržengus žaidimai gali tapti pavojingi, aiškintis su vaikais skirtumus tarp kovinių žaidimų ir peštynių tikrovėje. Žaisti emocinį intelektą lavinančius stalo žaidimus, (pvz.: „Palydėk kačiukus namo“, „Zuikių miestas“), naudoti emocijų lėles.

SANTYKIAI SU SUAUGUSIAIS
Esminis gebėjimas - Pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais kasdienėje ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais.
Vertybinė nuostata – Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiaisiais.
Vaikų pasiekimai	Vaikų veiksenos	Ugdymo gairės
1-asis žingsnis
Verkia atsiskirdamas nuo tėvų, tačiau padedamas pedagogo pamažu nurimsta ir įsitraukia į veiklą. Atpažįsta juo besirūpinantį suaugusįjį, džiaugiasi jį pamatęs, atsako jam kalbinamas, žaidinamas, siekia būti greta.	Atsiskirdamas nuo tėvų, kai auklėtojas jį paima ant rankų, atsisuka į tėvus, tiesia į juos rankas, pravirksta, tačiau nešiojamas nurimsta, susidomi jam rodomais žaislais Šypsosi, čiauška ir džiaugsmingai juda, kai jį kalbina juo besirūpinantis auklėtojas. Šliaužia, ropoja, eina prie juo besirūpinančio auklėtojo, tiesia rankas, kad šis jį paimtų, kai į grupę įeina nepažįstamas žmogus.	Padėti vaikui pajusti prieraišumą prie juo besirūpinančio auklėtojo, t. y.: palaikyti akių kontaktą su vaiku, jam nusišypsoti, jį paglostyti, panešioti, pažaisti su juo veidas prieš veidą, parūpinti vaikui įdomių žaislų, užtikrinti vienodą dienos ritmą grupėje ir namuose, sužinoti iš tėvų ir taikyti tokius pačius, kaip ir namuose, vaiko raminimo būdus. Rodyti asmeninį dėmesį vaikui – pažiūrėti į akis, nusišypsoti, pakalbinti, panešioti, pažaisti su juo. Bendraujant prisitaikyti prie vaiko bendravimo ritmo – atsakyti šypsena į vaiko šypseną, pakartoti vaiko sakomus žodžius ir, atvirkščiai, nusišypsoti ir palaukti, kol vaikas atsakys šypsena, kalbėti ir palaukti vaiko

		atsako. Stebėti ir reaguoti į vaiko rodomus ženklus apie norą būti paimtam ant rankų (tiesia rankas), pažaisti (duoda žaisliuką, veda prie žaislų) ir kt.
2-asis žingsnis
Xxxxxxx atsiskiria nuo mamos, tėčio ar globėjo. Akivaizdžiai parodo prieraišumą prie juo besirūpinančio suaugusiojo. Mėgsta žaisti kartu su juo, stebi ir mėgdžioja jo žodžius, veiksmus. Prieš ką nors darydamas pažiūri į suaugusiojo veidą, laukdamas pritarimo ar nepritarimo ženklų, atpažįsta suaugusiojo emocijas, jausmus. Dažniausiai vykdo jam suprantamus suaugusiojo prašymus, kreipiasi į jį pagalbos. Bijo nepažįstamų žmonių, nežinomos aplinkos, neįprastų žaislų.	Verkia ar sunerimsta, atsiskirdamas nuo tėvų, tačiau raminamas glaudžiasi prie auklėtojo, susidomi kitais vaikais ir žaidimais. Vaikas rodo suaugusiajam stiprius jausmus: apkabina arba nusisuka, myluoja arba atstumia. Išprašo iš suaugusiojo to, ko nori – panešioti, padainuoti, paskaityti. Mėgsta, kai jo žaidimą stebi, juo žavisi, jam pritaria juo besirūpinantis suaugęs žmogus. Nori lipti laiptais, palipa ant pirmos pakopos ir pažiūri į suaugusiojo veidą. Pamatęs šypseną, lipa toliau, o griežtą veido išraišką – sustoja ir laukia. Pargriuvęs žvilgteri į suaugusiojo veidą, pamatęs išgąsčio išraišką, pravirksta, pamatęs šypseną – atsistoja. Vaikas bijo eiti iš grupės į salę, bet vedamas už rankos ten eiti sutinka. Vaikas traukiasi nuo naujo, didelio, tamsaus, gauruoto meškino; šalinasi judančių ir neįprastai skambančių žaislų. Stebėdamas spektaklį darželyje, išsigąsta scenoje pamatęs nepatrauklų personažą.	Sukurti ir laikytis atsisveikinimo su tėvais ritualų: apsikabinti, palinkėti smagių žaidimų, pasakyti, kada ateis pasiimti, susitarti, kad dar galės pamojuoti per langą, palikti savo nuotraukėlę, žaislą iš namų ir kt. Grupėje turėti įdomių žaislų, žaidimų ir kurį laiką pažaisti su vaiku, kol nusiramins ir įsitrauks į grupės veiklą. Pastebėti, kada vaikui reikia auklėtojo dėmesio, ir padrąsinti, paskatinti jį. Stengtis, kad auklėtojo bendravimas su vaiku būtų pozityvus. Vaikui supykus, užsispyrus, reaguoti pozityviai – jautriai aiškintis pykčio priežastis, padėti vaikui taikyti vis daugiau būdų išreikšti savo poreikiams ir nuotaikai. Žaisti su vaiku taip, kad šis lyderiautų, tampant trūkstamos informacijos teikėju, elgesio modeliu, pagalbininku. Raiškia pritariančia ar nepritariančia veido mimika reaguoti į tinkamus ar netinkamus vaiko veiksmus, poelgius. Pirmiausia parodyti vaikams naują aplinką, joje pažaisti ką nors smagaus, malonaus. Pristatyti vaikams naujus žaislus, supažindinant, kaip jie atrodo, juda, kokius garsus skleidžia, kelis kartus pakartoti veiksmus su žaislais, pakviesti vaikus pabandyti su jais pažaisti kartu su auklėtoju. Tik po to skatinti vaikus su nauju žaislu žaisti savarankiškai. Prieš einant į salę stebėti spektaklio, nuteikti vaiką teigiamai, kalbėti apie personažus.
3-asis žingsnis
Lengviau nei antraisiais metais atsiskiria nuo tėvų. Drąsiai veikia, rizikuoja, išbando ką nors nauja, kai šalia yra juo besirūpinantis	Dažniau išlieka ramus, kai artimieji atsisveikina ir išeina. Bėgiodamas kieme nutolsta nuo auklėtojo, apžiūrinėja aplinką,	Bendradarbiauti su vaiko tėvais, sužinant naujus jo pa-siekimus, įpročius, interesus bei informuojant tėvus apie įstaigoje praleistą dieną. Pritarti vaiko

suaugusysis. Mėgdžioja, tačiau žaidime savaip pertvarko suaugusiųjų veiksmus, žodžius, intonacijas. Nori veikti savarankiškai ir tikisi suaugusiojo palaikymo, pagyrimo. Ne visada priima suaugusiojo pagalbą, kartais užsispiria. Xxxxxx stebi nepažįstamus žmones, kai auklėtojas yra šalia jo arba matomas netoliese.

kitus vaikus, tačiau stengiasi auklėtojo neišleisti iš akių. Jei užėjęs už čiuožyklos auklėtojo nemato, tuoj pat grįžta atgal. Siužetiniame žaidime mėgdžioja mamos, auklėtojo padėjėjos ir auklėtojos buitinius veiksmus, savaip juos sudėliodamas į siužetą ir palydėdamas girdėtais žodžiais bei intonacijomis: maitina lėlę, valo stalą, šluoja grindis, tvarko žaislus. Pats susiranda žaislus, naudoja žaislus pakaitalus, nemėgsta, kad suaugusysis siūlytų žaidimo veiksmų seką, bet džiaugiasi pagyrimu. Dažnai kartoja „Aš pats“, nesileidžia nurengiamas, aprengiamas, bando tai padaryti pats. Gali atkakliai reikalau- ti, kad suaugusysis paduotų aukštai padėtą greit dūžtantį ar žaidimui nesaugų daiktą. Iš draugo atima žaislą, jei tokį turi namie, ir sako „Mano“, prašo suaugusiojo jam žaislą grąžinti. Smalsiai apžiūrinėja į grupę atėjusius svečius, paima jų duodamą žaislą, jeigu šalia yra auklėtojas.

iniciatyvai, tačiau visuomet atskubėti į pagalbą, kai jam reikia suaugusiojo, būti vaiko saugumo garantu. Žaidžiant su vaiku skatinti jo savarankiškumą, veikimą tarsi, tariamai, daiktų pakaitalų naudojimą, persikūnijimą, tapimą kuo nors: klausti, ko reikės žaidimui; paduotą kubelį „suvalgyti“ lyg bandelę; vadinti vaiką prisiimto vaidmens vardu – mama, tėveliu, pardavėju; parūpinti vaidmens atributų, žaislų komplektų (pvz., lėlė, indai, vonelė, sunkvežimis, kubeliai); įsitraukus į žaidimą ką nors pirkti, ko nors pageidauti, kad vaikas galėtų pra - turtinti žaidimą; kalbėtis su vaiku apie tai, kas žaidžiama. Kai vaikas sako „Ne“, priešgyniauja arba užsispiria, parinkti tinkamus bendravimo su juo būdus – pasiūlyti jam rinktis vieną iš dviejų: „Ką pirmiau valgysi – sriubą ar mėsytę?“; pasiūlyti išspręsti problemą: „Dabar aš dėsiu žaislus į dėžutę. O kas man juos padavinės?“; paskirstyti vaidmenis ir veiklą: „Aš nuplausiu stalą, o tu gali jį nušluostyti.“ Jei vaikas užsispyrė to, kas jam pavojinga, xxxxxxxxx nukreipti jo dėmesį į kitą įdomią veiklą. Į grupę retsykiais pasikviesti svečių, kviesti tėvus ar senelius, dalyvauti vaikų ugdymo procese, kad vaikai pratintųsi bendrauti su nepažįstamais

žmonėmis.

4-asis žingsnis

Lengvai atsiskiria nuo tėvų ar globėjų. Grupėje jaučiasi saugus, rodo pasitikėjimą grupės auklėtojais, supranta jų jausmus, bendradarbiauja su jais: guodžiasi, kalbasi, klausia, tariasi. Paklaustas suaugusiajam pasako savo nuomonę. Dažniausiai stengiasi laikytis suaugusiųjų nustatytos tvarkos,

priima jų pagalbą, pasiūlymus bei vykdo individualiai pasakytus prašymus. Mėgsta ką

Xxxxxx atsisveikina su tėvais ir pats bėga į grupę, dairosi, ką ir su kuo žaisti. Vaikas įsitraukia į auklėtojo pasiūlytą veiklą, tačiau ją plėtoja savitai, kalbasi su auklėtoju, ką ir kaip daro, klausia patarimų, prašo priemonių, rodo, ką padarė. Vaikas paklauso auklėtojo patarimo užsidėti kepurę ir apsirišti šaliką,

kadangi lauke pučia stiprus vėjas. Vaikas kalbasi su į grupę pakviesta tautodailininke,

Pasiūlyti vaikams veiklos, per kurią reikia kalbėti apie šeimą. Xxxxxxxxx vaiko ir šeimos fotografijas vaiko akių lygyje. Organizuoti šeimos dienas grupėje. Kviesti tėvus dalyvauti grupės veikloje. Dėl vaikų ugdymo, išvykų, švenčių ir kt. tartis su vaikais bei jų tėvais. Organizuoti stalo žaidimų vakarus su tėveliais. Klausytis vaikų, skatinti pasakyti savo norus,

sumanymus, idėjas, padėti juos įgyvendinti. Padėti vaikams laikytis tvarkos, kontroliuoti savo elgesį.

nors daryti kartu su suaugusiuoju. Kalbasi, ką nors veikia su nepažįstamais žmonėmis, kai auklėtojas yra šalia jo arba matomas netoliese.	stebėdamas jos veiklą ir pats bando tapyti, piešti.	Xxxxxx supykus, paskatinti kalbėti apie tai, kas jį supykdė, padėti rasti tinkamą išeitį, nusiraminti. Kviesti į grupę vaikams įdomius žmones ir skatinti vaikus ką nors veikti drauge.
5-asis žingsnis
Rodo, prašo, siūlo, aiškina, nurodinėja, įtraukdamas suaugusįjį į savo žaidimus, ben- drą veiklą, pokalbius apie savijautą ir elgesį. Priima su veikla susijusius suaugusiojo pasiūlymus. Tikrina suaugusiojo išsakytas leistino elgesio ribas – atsiklausia, derasi, pasako, kaip pasielgė kitas, ir laukia komentarų. Dažniausiai laikosi sutartų taisyklių, suaugusiojo prašymų, pasiūlymų, tačiau stipriai supykęs, išsigandęs, susijaudinęs gali priešintis suaugusiajam. Drąsiai bendrauja su mažiau pažįstamais ar nepažįstamais žmonėmis grupėje, salėje ar įstaigos kieme.	Paprašo auklėtojo pabūti ligoniu ir jį „gydo“: paklauso širdies ritmo, matuoja temperatūrą, „išrašo“ receptą. Auklėtojui paprašius, paguldo jį į „ligoninę“. Prieina prie auklėtojo ir sako: „Tomas ima žaislus iš lentynos ir mėto.“ Ir laukia auklėtojo atsakymo. Patvirtinus, kad žaislų mėtyti negalima, nubėga. Susijaudinęs atsisako deklamuoti eilėraštį per šventę, nors auklėtojas to ir prašo. Į grupę atėjusiems svečiams aprodo savo žaislus, darbelius, atsako į jų klausimus.	Vaikams prašant įsitraukti į jų žaidimus, atlikti antraeilius vaidmenis, palaikyti jų sumanymus, užduoti klausimų, padedančių plėtoti žaidimą. Kalbėtis su vaikais apie tai, kuo naudingos elgesio tai- syklės, kodėl būtina jų laikytis, kas nutinka, kai jos pažeidžiamos. Būti tinkamo elgesio modeliu vaikams. Kalbėti su jais apie tinkamą bendravimą su tėvais, broliais ir seserimis. Suprasti vaiko priešinimosi priežastį ir padėti jam įveikti kylančias problemas. Grupės vakaronėse skatinti deklamuoti eilėraštį kartu su šeimos nariais. Paskatinti vaikus bendrauti su grupės svečiais, papasakoti apie juos daugiau, kad vaikai turėtų apie ką kalbėtis, kartu su vaikais sugalvoti jiems klausimų.
6-asis žingsnis
Nusiteikęs geranoriškai, pagarbiai, mandagiai bendrauti su suaugusiaisiais. Tariasi, diskutuoja su jais dėl dienotvarkės ir elgesio taisyklių, teikia pasiūlymus, stengiasi laikytis susitarimų, nors kartais su suaugusiuoju bendrauja priešiškai. Kasdienėse situacijose bando tinkamu būdu išsakyti priešingą nei suaugusiojo nuomonę. Paprašytas paaiškina, kodėl negalima bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, kai šalia nėra juo besirūpinančio suaugusiojo. Žino, į ką galima kreiptis pagalbos pasimetus, nutikus nelaimei.	Atėjęs iš namų auklėtojui pasipasakoja savo rūpesčius ir džiaugsmus. Vaikas pasako, kokio elgesio norėtų grupėje ir kartu su auklėtoju suformuluoja taisyklę. Vaikas paaiškina auklėtojui, kad dabar nenori piešti piešinio, pasako, kad nori žaisti statybų kampelyje. Vaikas pasako, kad nepažįstamas suaugęs žmogus gali būti negeras: gali ką nors pavogti, kur nors nusivežti vaiką, ką nors blogo jam padaryti. Pamokytas vaikas pasako, kad pasiklydęs pagalbos kreiptųsi į policininką, pardavėją ar kitą žmogų.	Padėti vaikams keisti netinkamus bendravimo su suaugusiaisiais būdus, siekiant geranoriškai bendrauti. Kartu su vaikais sudaryti dienotvarkę, tartis dėl jos pakeitimų. Kartu kurti elgesio grupėje taisykles. Sudaryti galimybes vaikams išsakyti savo nuomonę visais aktualiais gyvenimo grupėje klausimais. Padėti vaikams išmokti būdų, kaip pasakyti savo nuomonę, neįžeidžiant kitų. Aiškintis bendravimo su nepažįstamais žmonėmis taisykles ir galimus pavojus. Išklausyti vaikų pasakojamus atsitikimus su suaugusiaisiais ir pasvarstyti, kaip kitą kartą panašiose situacijose jie galėtų elgtis.

SANTYKIAI SU BENDRAAMŽIAIS
Esminis gebėjimas - Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (supranta kitų norus, dalijasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda), suaugusiojo padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems.
Vertybinė nuostata – Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais.
Vaikų pasiekimai	Vaikų veiksenos	Ugdymo gairės
1-asis žingsnis
Patinka žiūrėti į kitus kūdikius, būti šalia kitų vaikų, juos liesti, mėgdžioti jų veido išraišką, veiksmus.	Pamatęs kitą kūdikį, žiūri jam į veidą, bando paliesti akį, nosį, tempia už plaukų. Pravirksta, jeigu verkia kitas kūdikis, nusišypso, jei kitas kūdikis juokiasi.	Pasodinti kūdikius vieną šalia kito, duoti tokių pačių žaislų, skatinti bendrauti, tačiau stebėti, kad jie neužgautų vienas kito. Kai vaikai žaidžia, atkreipti dėmesį į kitų vaikų jausmus juos įvardinti, savybes: „ Lukutis davė kubelį Xxxxxx. Jis draugiškas.“
2-asis žingsnis
Mėgsta žaisti greta kitų vaikų, stebėti jų veiklą. Jiems šypsosi, mėgdžioja jų judesius, veiksmus, ką nors pasako. Gali duoti žaislą kitam, jį imti iš kito, tačiau supykęs gali atimti žaislą iš kito, jam suduoti.	Atsistoja prieš kitą vaiką veidas į veidą, žiūri į akis, nusišypso. Paima žaislą ir meta, jeigu kitas jį paėmė ir metė. Būtinai nori raudonos mašinytės, jei kitas su tokia žaidžia. Xxxxxx žaidžia greta nepažįstamo vaiko, tačiau pastebėjęs, kad auklėtojo nėra šalia, sunerimsta ir bėga jo ieškoti. Bando atimti žaislą iš kito vaiko, kai šis jo neatiduoda, suduoda jam kastuvėliu.	Paskatinti vaikus žaisti greta. Komentuoti vieno ir kito norus, emocijas, veiksmus. Pagal galimybes parūpinti pageidaujamų žaislų. Paskatinti būti geranoriškiems vienas kitam. Padėti vaikams pažinti grupės naujoką. Pristatyti jį kitiems. Skatinti pažaisti greta, kol auklė- tojas yra šalia ir vaikai jaučiasi saugūs. Stebėti vaikus, stabdyti netinkamus veiksmus ir paaiškinti, kodėl negalima taip elgtis. Padėti vaikams ištaisyti savo klaidas: ‚mes negalime skaityti knygutės, nes tu ją suplėšei, padėk man ją suklijuoti“.
3-asis žingsnis
Ieško bendraamžių draugijos. Žaidžia greta, trumpai pažaidžia su kitu vaiku, trumpam įsitraukia į kito vaiko žaidimą. Bendrauja mimika, judesiais, veiksmais, dažniau kalbasi su kitu vaiku, pakaitomis atlieka veiksmus su tuo pačiu žaislu. Audringai reiškia teises į savo daiktus, žaislus, nori kito vaiko jam patinkan- čio žaislo. Gali simpatizuoti kuriam nors vaikui.	Vaikas stebi, ką daro kitas, pakartoja jo veiksmus. Vaikas ima tą patį arba tokį patį žaislą ir mėgdžioja kito veiksmus; tiesia žaislą kitam, nors ne visada jį atiduoda; rodo žaislą kitam; ima žaislą, su kuriuo žaidė ir jį paliko kitas; pakaitomis atlieka veiksmus su kitu, kiekvienas su savo žaislu arba tuo pačiu žaislu. Jei kitas nori atimti žaislą, jo nepaleidžia, bėga šalin, rėkia. Išmoksta pasakyti: „Nesimušk, man skauda.“ Graso piršteliu: „Nu, nu, nu“, jeigu mato kurį nors	Organizuoti žaidimus, kuriuose vaikams ką nors reikė-tų daryti paeiliui arba keliems vienu metu. Grupėje turėti po kelis tokius pačius žaislus. Pakomentuoti draugiškus vaikų veiksmus ir jausmus, pritarti ketinimui žaisti kartu, padėti įsitraukti į bendro žaidimo epizodus. Užtikrinti vaiko saugumą. Paskatinti vaiką išreikšti nepasitenkinimą, kai kiti vaikai daro ką nors ne taip. Atsiliepti į vaikų pagalbos prašymus. Padėti vaikui įgyvendinti ketinimus, atsižvelgiant į kitų vaikų norus. Skatinti vaikus žaisti kartu, greta. Sukurti žaidimo vietas, kuriose vaikai

	vaiką xxxxxxx xxxx žaislą. Dažniau nei su kitais žaidžia su vienu vaiku.	žaistų vienas greta kito. Padėti pačiam vaikui išspręsti jo problemas, ar pasakyti kitam, kaip jis jaučiasi.
4-asis žingsnis
Kartu su bendraamžiais žaidžia bendrus žaidimus (kviečia žaisti, priima, prašosi pri- imamas į žaidimą). Žaisdamas mėgdžioja kitus vaikus, supranta jų norus, stengiasi suprasti kita kalba nei jis kalbančio vaiko sumanymus. Tariasi dėl vaidmenų, siužeto, žaislų. Padedamas suaugusiojo, palaukia savo eilės, dalijasi žaislais, priima kompromisinį pasiūlymą. Gali turėti vieną ar kelis nenuo- nuolatinius žaidimų partnerius. Su jais lengvai susipyksta ir susitaiko.	Vaikai supranta kito norą žaisti kartu. Žaidžia Giedrė su Akvile: „Ar nori būti mano vaikelis?“ – xxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxx. Ši linkteli galva. Prie jų prieina Matas. Stebi. „Matai, būk mano vyras.“ – xxxxx Xxxxxx. „Gerai“, – sutinka Matas. Vaikas duoda žaislą kitam, jei šis labai jo nori. Sako: „Gerai, jei taip nori, imk raudoną mašinėlę. Aš paimsiu mėlyną“. Vaikas palaukia savo eilės. Xxxxxxxx supyksta: „Aš norėjau būti mama“. Jos žaidimo draugė sutinka: „Gerai, tu dabar pabūk mama. Po to aš būsiu mama“. Akvilė kasdien laukia savo draugės, kol ši ateis į darželį, ir žaidžia su ja lėlių kampelyje.	Skirti pakankamai laiko ir vietos vaikų bendriems žai- dimams. Naudoti smėlio laikrodį, susitarimus ir kitus būdus, padedančius vaikams palaukti savo eilės. Paskatinti paprašyti žaislo, tartis dėl žaislo, žaisti juo kartu. Komentuoti priimtinus ir nepriimtinus vaiko veiksmus, primenant elgesio taisykles. Mokyti pasakyti sau „ne“, kai norisi pasielgti netinkamai. Atkreipti dėmesį ir pagirti vaiko norą pasidalyti, ypač tose situacijose, kai tenka trumpam atidėti savo norų patenkinimą. Įvairiose situacijose atkreipti vaiko dėmesį į jo veiksmų pasekmes kitam. Vengti lyginti vaikus, vartojant žodžius „geresnis“, „blogesnis“ . Skatinti ir palaikyti vaikų draugystes.
5-asis žingsnis
Sėkmingai įsitraukia į vaikų grupę ir nuolat kartu žaidžia. Geranoriškai veikia kartu su kitais, siūlydamas sumanymą ar priimdamas kitų sumanymą, fantazuodamas. Tikslingai atsineša žaislą iš namų bendram žaidimui su žaidimo draugu. Paprašius kitam vaikui, duoda pažaisti savo žaislu arba žaidžia juo paeiliui. Noriai žaidžia su vaikais iš kitos kultūrinės ar socialinės aplinkos, natūraliai priima vaikų skirtumus. Gali padėti kitam vaikui. Pats randa nesutarimo, konflikto sprendimo būdą arba prašo suaugusiojo pagalbos. Gali turėti draugą arba kelis kurį laiką nesikeičiančius žaidimų partnerius.	Pamatęs žaidžiančius vaikus, pasiprašo į žaidimą. Pats sugalvoja žaidimą ir pakviečia kitus žaisti. Vaikai palaiko vienas kito fantazavimą: „Pyp pyp, kur tu eini? Tuoj suvažinėsiu!“ – šaukia Xxxxxxxx. „Nesuvažinėsi, aš nematomas!“ – atšauna Matas. Vaikai stengiasi užjausti, suprasti kitą. Pamatęs, kad Xxxxxxx sudavė Xxxxxxxx, Xxxxx susirūpinęs stebi, kaip šis jaučiasi. Modestas dėmesingai klausosi, ką sako kitakalbis vaikas, norėdamas su juo pažaisti. Vaikai nuolat grupėje žaidžia po du ar kelis.	Jei grupėje yra vaikų, kurių kiti nepriima į žaidimus, išsiaiškinti to priežastis ir padėti atstumtiesiems įsitraukti į žaidimus. Siūlyti įvairios veiklos, turti nan-čių vaiko patirtį apie bendruomenę, žmones, jų veiklą, panašumus ir skirtumus. Pagiriant pastiprinti tinkamą, draugišką vaikų elgesį. Tarpininkauti vaikams ieškant išeičių konfliktinėje situacijoje. Pasiūlyti veiklos, kurioje keliems vaikams reikia siekti vieno tikslo, skatinti bendradarbiavimą.

6-asis žingsnis

Rodo iniciatyvą bendrauti ir bendradarbiauti su kitais vaikais, palaikyti su jais gerus santykius, domisi skirtumais tarp vaikų ir juos toleruoja. Taikiai diskutuoja, tariasi, derasi su kitais vaikais dėl žaidimų sumanymų ir veiklos. Dalijasi žaislais ir kovoja už kitų teisę žaisti paeiliui. Siekdamas rasti kompromisą, įsitraukia į derybų procesą. Supranta, kad grupė vaikų, norėdama veikti sutartinai, turi susitarti dėl visiems priimtino elgesio. Supranta, koks elgesys yra geras ar blogas ir kodėl. Suvokia savo veiksmų pasekmes sau ir kitiems. Turi draugą arba kelis nuolatinius žaidimų partnerius. Palaiko ilgalaikę draugystę mažiausiai su vienu vaiku.

Į grupę kasdien atsineša vis kitą žaislą, kad galėtų su juo žaisti kartu su kitais. Leidžia kitiems pažaisti su savo žaislu. Po trumpo filmo, kuriame mama xxxxx kūdikį, vaikai tariasi dėl žaidimo veiksmų. Rūta sako:

„Mums reikia vaiko odelę po maudymo patepti aliejumi. Mano mama taip daro.“ Vaikai derasi. Liana žaidžia su lėlyte. Prie jos prieina Eglė ir sako: „Liana, gal nori apsikeisti lėlių drabužiais? Aš tau duosiu savo, o tu man – savo“. „Nežinau, mano gražesni“. „Ir mano gražūs!“ „Nu, gerai, aš dar pažaisiu su savo drabužiais truputį“. „Bet vėliau jau apsikeisim, gerai“ „Gerai, bet labai vėliau“. „Na, nelabai, tik truputį“. „Gerai“.

Pasako, koks elgesys yra tinkamas, o koks – ne. Pasako, kuris vaikas yra jo draugas.

Sudaryti galimybes vaikams gauti naujų įspūdžių, galinčių praturtinti jų žaidimus. Atkreipti vaikų dėmesį į tinkamus jų poelgius bei santykius su kitais, pabrėžiant, kad tai padeda visiems pasijusti laimingesniems. Paskatinti vaikus aiškintis, kas yra gerai, o kas blogai. Kartu su vaikais kurti taisykles, susitarimus, pasiryžtant jų laikytis. Pasiūlyti veiklų, kuriose reikėtų ką nors daryti drauge. Kalbėtis apie draugus ir draugystę.

MOKĖJIMAS MOKYTIS
Esminis gebėjimas - Mokosi žaisdamas, stebėdamas kitus vaikus ir suaugusiuosius, klausinėdamas, ieškodamas informacijos, išbandydamas, spręsdamas problemas, kurdamas, įvaldo kai kuriuos mokymosi būdus, pradeda suprasti mokymosi procesą.
Vertybinė nuostata – Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ko išmoko.
Vaikų pasiekimai	Vaikų veiksenos	Ugdymo gairės
1-asis žingsnis
Reaguoja į kalbinimą, mimiką, žaislus, daiktus. Stebi ką nors ir susitapatina su juo, mėgdžioja, siekia išgauti tą patį rezultatą. Pradeda tyrinėti žaislus ir daiktus visais pojūčiais.	Sutelkia dėmesį į žaislus, daiktus, žmones, reaguoja kūno judesiais, mimika, garsais, šypsena. Žiūrėdamas į besišypsančio suaugusiojo veidą ir pats pradeda šypsotis. Stebi ir kartoja garsus, judesius. Žaislus deda į burną, ima, meta, perima iš rankos į ranką, barškina, daužo.	Palaikyti priežiūros tvarką kuri sudaro galimybes žaidybinei sąveikai. Kalbinti kūdikį, rodyti jam įdomius žaislus ar daiktus, sudaryti galimybę judėti, praktikuotis, džiaugtis, kai kas nors pavyksta, girti. Xxxxxxxxx, maudant, žaidžiant su kūdikiu kalbėtis su juo, rodyti ir įvardyti daiktus, veiksmus su žaislais. Parūpinti žaislų, kurie skatina tyrinėti visais pojū- čiais. Skatinti tyrinėjimo, veikimo džiaugsmą.

		Parūpinti vaiko pažinimą skatinančių žaislų, priemonių, medžiagų.
2-asis žingsnis
Nori naujų įspūdžių, todėl aktyviai domisi aplinkos daiktais – juda, norėdamas paimti, pasiekti, išbandyti žaislus ar daiktus. Patraukia, pastumia, paridena, įdeda daiktus ir stebi, kas vyksta, bando pakartoti pavykusį veiksmą. Stebi, mėgdžioja, klausia.	Juda spontaniškai ir turėdami tikslą ką nors pasiekti, pajudinti, pabandyti. Tai daro sutelkęs dėmesį, nors pamatęs, pvz., naują žaislą, lengvai pereina prie kitos veiklos. Mėgsta kelis kartus iš eilės žiūrėti, klausytis to paties, pvz., skaitomos pasakos, dainos ar filmuko. Pastebėję suaugusiuosius, vyresnius ar bendraamžius vaikus ką nors darant, patys bando daryti taip pat. Klausia: „Kas čia?“ „Kur?“, prašo parodyti.	Pripažinti, kad viskas, kas vyksta, gali būti naudinga žaidimui ir mokymuisi. Pastebėti vaikų ketinimus, juos įvardyti: – Tu nori paimti smėlio formelę ir iškepti pyragą? Jei reikia, padėti įgyvendinti. Duoti tokių žaislų, kurie skatintų stumti, traukti, imti, čiupinėti pirštais, kišti į burną, kuriais galima įvairiais būdais manipuliuoti, esant minimaliai suaugusiojo pagalbai. Leisti vaikams žaisti ir mokytis individualiu tempu. Į vaiko individualias pastangas, smalsumą ir tyrinėjimus žiūrėti pozityviai, išklausyti vaikus, skatinti, džiaugtis tuo, ko jie išmoko, jų mažais atradimais. Žaislai ar žaidimui tinkamus daiktus parinkti taip, kad būtų ir tokių, su kuriais lengva veikti, ir tokių, kurie keltų iššūkius ir galėtų būti įvairiai panaudojami. Įgytą patirtį skatinti pritaikyti žaidimuose. Išmoktus veiksmus su daiktais pritaikyti žaidimuose.
3-asis žingsnis
Veikia spontaniškai ir tikėdamasis tam tikro rezultato. Klausia, kaip kas nors vyksta, kaip veikia, atidžiai stebi, bando. Modeliuoja veiksmus ir siužetinio žaidimo epizodus. Džiaugiasi tuo, ką išmoko.	Žino, kad paspaudus dėžutės dangtelį, iššoka varlytė. Daug kartų kartoja veiksmą, krykš- taudamas, kai sulaukia rezultato. Nustemba, apžiūrinėja dėžutę, jeigu varlytė neiššoka. Klausia, kaip ir kodėl kas nors vyksta, kaip veikia, atidžiai stebi, bando, pvz., pastato bokštą iš kaladėlių, jį sugriauna ir žiūri, kas įvyksta. Sugalvoja ir žaidžia siužetus su žaislais, kviečia aplinkinius pažaisti kartu parduotuvę ar daktarą, mėgdžioja suaugusiojo kalbą, veiksmus, žaidimą kartoja keletą kartų, sugalvoja naujų veikėjų, veiksmų. Noriai imasi įvairių suaugusiųjų darbų, padeda	Atkreipti dėmesį į vaiko ketinimus, norą ką nors išbandyti, pažinti, ir kurti sąlygas vaikui mokytis. Vaikams padėti suprasti savo galimybes ir apribojimus, sudaryti visas sąlygas tobulinti savo gebėjimus individualiu tempu. Leisti vaikams patiems pajusti ir nuspręsti, kada jiems reikalinga pagalba. Vaikus drąsinti inicijuoti žaidimus. Kurti prasmingas ir, kur įmanoma, tikrovišką žaidimo ir darbo kontekstą. Pvz., šluota šluojamas takelis, o šlapia šluoste valoma siena. Kartu su vaiku pasidžiaugti tais dalykais, kurių jis jau išmoko: užsisegti sagas, bėgioti, sudėlioti dėlionę. Leisti jam išbandyti save veiksme: lipti, šokti, lįsti...išvynioti,

	tvarkyti, valyti, padengti stalą. Vaikas giriasi: – Paziūlėk, aš moku nusokti! Ir nušoka nuo laiptelio.	išpakuoti, atidaryti, supakuoti. Mokyti žaisti su mechaniniais, elektroniniais žaislais. Niekada nebausti, nekritikuoti, nebarti vaiko už nesėkmę, geriau pagirkit už pastangas.
4-asis žingsnis
Pasako, parodo, ką nori išmokti. Mėgsta kūrybiškai žaisti, veikti, siūlo žaidimų ir veiklos idėjas, imasi iniciatyvos joms įgyvendinti, pastebi ir komentuoja padarinius. Pasako, ką veikė ir ką išmoko.	Paėmęs žirklutes ir neatkirpęs popieriaus, auklėtojui sako: „Man napavyko“ ir tiesia rankutes, kad auklėtojas jį pamokytų. Patys žaidžia ir stengiasi įtraukti kitus į vis sudėtingesnio siužeto žaidimus. Kai kurie vaikai mėgsta dėlioti dėliones, statyti namus, bokštus, konstruoti, išardyti, sugriauti ir stebėti, kas atsitinka. Xxxxx, kaip tai daro kiti ir stengiasi pakartoti. Pasakoja, kad su muzikos mokytoja dainavo ir išmoko padainuoti dainelę.	Pastebėti situacijas, kuriose vaikas nori ko nors išmokti. Skatinti pasakyti, ko jis nori išmokti, sudaryti sąlygas mokytis to, ko jis nori. Netrukdyti, kai vaikas įsitraukia į žaidimą, ko nors mokosi, tačiau stebėti ir padėti ar padrąsinti, kai vaikas prašo ir kai tai būtina. Xxxxxxxx su vaikais apie tai, ką veikė per dieną ir ko iš jų išmoko.
5-asis žingsnis
Norėdami ką nors išmokti pasako, ko nežino ar dėl ko abejoja. Drąsiai spėja, bando, klysta ir taiso klaidas, xxxxxx, ką sako kiti, pasitikslina. Aptaria padarytus darbus, planuoja, ką darys toliau, spėlioja, kas atsitiks, jeigu..	Pasako, ko nori išmokti, pvz., nupiešti žmogų, gyvūną, drąsiai klausia suaugusiųjų, pasako, kad nemoka nupiešti katės, nes išeina panaši į žmogų. Įsitraukia į mokymąsi žaisdami, konstruodami, piešdami, lipdydami, pilstydami, grupuodami daiktus. Suaugusiesiems ir kitiems vaikams aiškina, ką norėjo padaryti, ką padarė, ką darys toliau. Kalba apie tai, kas gali atsitikti, jeigu pasirinks vienokią ar kitokią veiklą, pvz., jeigu iš didesnio indo pils vandenį į mažesnį, jeigu gatvę pereis ne per perėją.	Vaikus drąsinti sakyti „Aš nežinau“, nebijoti suklysti ką nors darant, iškelti klausimus, problemas, galvoti, kaip rasti atsakymą ar sprendimą. Pvz.:, kaip iš aplinkinių daiktų pasistatyti namą, kaip nulipdyti iš plastilino norimą daiktą. Pripažinti, kad vaikų sugebėjimas išlaikyti dėmesį ir domėjimasis aplinkiniu pasauliu didėja. Todėl planuojant ugdymo programą numatyti įvairios veiklos, kuri padeda mokytis tyrinėti ir pažinti aplinką. Skatinti kalbėti apie savo žaidimus, kitą veiklą ir taip plėtoti jų refleksijos gebėjimus.
6-asis žingsnis
Kalba apie tai, ką norėtų išmokti, ką darys, kad išmoktų, numato, ką veiks toliau, kai išmoks. Laiko save tikru mokiniu, atradėju. Drąsiai ieško atsakymų į klausimus, rodo	Vaikas pasako, kad nori išmokti rašyti, skaityti, skaičiuoti, išsiaiškinti, tyrinėti aplinką. Klausinėja suaugusiųjų, kas, kaip, kodėl vyksta, pats savarankiškai bando ieškoti	„Ryto rato“ ir kitos veiklos metu pasikalbėti su vaikais, ko jie nori išmokti, kaip jie gali mokytis, pastebėti vaiko norą ir sudaryti sąlygas to išmokti. Leisti, siūlyti vaikams naudotis imitaciniams

iniciatyvą iškeliant ir sprendžiant problemas. Išsiaiškina, kokios informacijos reikia, randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose, pvz.:, enciklopedijose, žinynuose. Siūlo ir jungia idėjas bei strategijas joms įgyvendinti. Pasako, ką jau išmoko, ką dar mokosi, paaiškina, kaip mokėsi, kaip mokysis toliau.

atsakymų. Noriai žaidžia įvairius tinkamus jo amžiui stalo ir kompiuterinius žaidimus, mėgsta klausyti skaitomų knygų, patys mielai jas varto, suranda atsakymus į iškilusius klausimus. Savarankiškai ieško sprendimų, o pagalbos į suaugusiuosius kreipiasi tik tada, kai pats negali išspręsti. Xxxx, kad darbelį padarė, žiūrėdamas į darbelių knygos paveikslėlius.

žaidimams tinkamomis priemonėmis (pvz., spausdinimo mašinė- lė ar kompiuterio klaviatūra, skaičiuotuvai, šluotos, tuščios dėžės, kartonas, liniuotės, stiklinės, vamzdeliai, žarnelės). Sudaryti sąlygas vaikui žaisti sudėtingus žaidimus ir kartu mokytis tyrinėti daiktus, medžiagas, jų savybes ir kitų dalykų. Supažindinti vaikus su enciklopedijomis, internetu, leidžiama, siūloma bei mokoma jais naudotis. Xxxxxxxx su vaikais ne tik apie tai, ką jie jau išmoko ar mokysis, bet ir apie tai, kaip jie mokosi,

kaip dar galima mokytis.

11.4. TYRINĖJANTIS SAVE IR SUPANTĮ PASAULĮ

TYRINĖJIMAS
Esminis gebėjimas - Aktyviai tyrinėja save, socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrinėjimo būdus (stebėjimą, bandymą, klausinėjimą), mąsto ir samprotauja apie tai, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė.
Vertybinė nuostata – Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja
Vaikų pasiekimai	Vaikų veiksenos	Ugdymo gairės
1-asis žingsnis
Stengiasi pamatyti, išgirsti, paliesti, paimti, paragauti žaislus ir kitus daiktus. Reaguoja į tai, kas vyksta aplinkui, bando dalyvauti (mimika, judesiais, garsais).	Vaikai siekia paimti žaislus ir daiktus, juos liečia, apžiūrinėja, kiša į burną. Tai pirmieji tyrinėjimo žingsniai. Vaikai juda, kartoja judesius, praktikuojasi.	Visa, kas yra artimiausioje aplinkoje, laikyti žaidimo priemonėmis. Kūdikiui sudaryti galimybes žaisti su žaislais arba tam tinkamais daiktais, judėti, liesti daiktus, išlaikyti pusiausvyrą, stengtis pajudėti daikto link, jį pasiekti, paragauti. Vaikus paguldyti ar pasodinti taip, kad jie galėtų plačiai matyti aplinkui – stebėti kitus vaikus ir su jais bendrauti. Sudaryti sąlygas patirti skirtingas žaidimo erdves, tokias, kaip lygios grindys, kilimas, žolė, smėlis, minkšti ir kieti paviršiai, erdvės viduje ir lauke; pajusti įvairius pojūčius – šviežio oro, įvairių paviršių, kvapų, temperatūrų skirtumo, garsų. Vaikams pajusti ir tyrinėti duoti įvairių medžiagų, formų, skatinti žaisti

		su savo kojų pirštais, liesti savo ir pažįstamų žmonių veidą, plaukus, rankų pirštus, kartoti tai kelis kartus. Ant grindų išdėstyti pėdutes, vienkartines lėkštutes, pavedžioti jomis vaiką, paskatinti eiti savarankiškai.
2-asis žingsnis
Stengiasi išbandyti žaislus ar daiktus, stebi, kas vyksta aplinkui, rodo kitiems, ką pavyko padaryti. Mėgsta žaisti slėpynių. Patikusį veiksmą prašo pakartoti daug kartų.	Vaikai tyrinėja viską, kas yra aplinkui, jie ima, judina, liečia, stebi, klauso, bando sudėti ar išardyti, didžiuojasi, kai pavyksta, noriai bendrauja su artimais žmonėmis ir vaikais. Kartoja tą patį žaidimą, prašo dar kartą paskaityti tą pačią knygutę, pažiūrėti filmuką ar paveikslėlį.	Vaikams sudaryti sąlygas aktyviai tyrinėti aplinką, suaugusieji padeda, bet netrukdo, nepertraukia. Duoti įvairių tinkamų žaisti daiktų ir žaislų, kurie skatina atlikti tiek stambiuosius, tiek smulkiuosius judesius. Jiems sudaryti sąlygas naudoti ir vystyti įvairius gebė- jimus, pvz.:, klausyti, stebėti, prisiminti, kalbėti, aptarti, kas vyko (reflektuoti), priimti sprendimus. Jau nuo mažumės mokyti atpažinti spalvas, simetriją ir formas, atkreipti dėmesį, kurios tinka viena prie kitos, yra giminingos. Nubrėžus lygią liniją, takelį, skatinti mažylį savarankiškai eiti juo, daryti ratus , posūkius.
3-asis žingsnis
Atsargiai elgiasi su nepažįstamais daiktais ir medžiagomis, tačiau rodo susidomėjimą, bando aiškintis, kas tai yra, kaip ir kodėl tai veikia, vyksta.	Skaičiuoja, dėlioja tam tikra tvarka daiktus, bando padėti į vietą, savaip tvarkyti žaislus, mielai padalija ką nors kitiems po lygiai, pasidalina per pusę. Bando išardyti žaislus, pažiūrėti, kas yra jų viduje. Varto knygas, vaizduoja, kad skaito, kalba apie tai, ką mato paveikslėliuose.	Skatinti manipuliuoti kiekiais, eiti nuo vientiso prie dalių ir atgal, pvz., padalyti plastilino gabalą ir vėl sulipdyti į vieną, išpilstyti vandenį į mažus buteliukus ir vėl supilti į didelį indą. Sudaryti galimybes surinkti, rūšiuoti ir sudėlioti daiktus kokia nors tvarka, įvairiais būdais žaisti su medžiagomis, stiprinti tvarkos jausmą, t. y. grupuoti paprastus daiktus ar padėti juos į jų vietą. Pateikti knygų ir paveikslėlių apie įvairius jų kasdienio gyvenimo aspektus. Skirti laiko mokytis apsirengti ir valgyti, padėti vienas kitam. Sustoti rateliu, susikibus eiti pagal muziką, vorele vienas paskui kitą. Veikla su įvairiomis medžiagomis: smėliu, kinetiniu smėliu, pagamintu naminiu modelinu, pagaliukais, vandeniu.

4-asis žingsnis
Pats pasirenka žaidimui ar kitai veiklai reikalingus daiktus ir medžiagas, paaiškina, kodėl pasirinko. Žaisdamas tyrinėja, išbando daiktus bei medžiagas (pvz., plaukia ar skęsta, rieda ar sukasi ratu, tinka daiktai vienas prie kito ar ne ir pan.).	Žaidimui bando panaudoti įvairius daiktus, kartais mieliau žaidžia su artimiausios aplinkos daiktais nei žaislais ir išradingai juos panaudoja. Grupuoja daiktus tam tikra tvarka, gali padėti suaugusiesiems tvarkyti kambarius ar dirbti kitus darbus.	Ugdymo programą ir aplinką kurti taip, kad vaikams būtų prieinamos įvairios medžiagos ir priemonės, kuriomis pasinaudodami galėtų inicijuoti kryptingą iškilusios problemos sprendimo veiklą, patys sugalvoti problemų ir su pasitenkinimu ieškoti jų sprendimo būdų. Skatinti nebijoti bandyti ir klysti ieškant savo iškeltų problemų sprendimų, pasinaudoti ankstesniu patyrimu ir juo remiantis bandyti naujus sprendimo kelius.
5-asis žingsnis
Geba suvokti ryšį tarp to, kaip daiktas padarytas ir jo paskirties (pvz., ratai yra apva- lūs, nes mašinos paskirtis yra judėti). Domisi medžiagomis, iš kurių padaryti daiktai, ir jų savybėmis. Suvokia medžiagos, iš kurios padarytas daiktas, pasirinkimo tikslingumą (pvz., kodėl mašinos korpusas iš metalo, o padangos iš gumos). Paaiškina, kad su nežinomais daiktais ir medžiagomis reikia elgtis atsargiai, stengiasi taip daryti. Išskiria akivaizdžius daiktų, medžiagų, gyvūnų, augalų bruožus, savybes, kalbėdami apie tai kartais susieja skirtingus pastebėjimus.	Samprotauja apie daiktų naudojimą, bando paaiškinti, kokios jų savybės padaro juos tinkamus. Dalyvauja, stebi, kai atliekami bandymai, patys bando, pvz., sumaišyti medžiagas, išardyti daiktus. Pastebi ir pasako, parodo, kaip pasikeitė gamta ir samprotauja su kuo tai susiję, pvz., medžiai pagelto, nes buvo šalna.	Vaikus skatinti stebėti ir apibūdinti daiktų, medžiagų, gyvosios gamtos objektų savybes ir bruožus, piešti ar konstruoti įsivaizduojamus daiktus. Sudaryti galimybę suskaičiuoti, prognozuoti, pvz., į kiek dalių reikės padalyti pyragą, po kiek saldainių imti, kad visi gautų po lygiai. Skatinti pasitelkti simbolius, palyginti, atkartoti, numatyti situacijas, nukreipti savo dėmesį į ką nors kita ar atkreipti dėmesį dabar. Skatinti paaiškinti savo pasirinkimus ir logiškai juos pagrįsti. Vaikams pateikti tinkamų knygų, paveikslų, plakatų, žemėlapių, kuriais jie galėtų remtis pagrįsdami savo požiūrį. Tyrinėti, eksperimentuoti, atlikti elementarius bandymus su vandeniu, ledu, spalvomis ir t.t
6-asis žingsnis
Domisi aplinka, mėgsta stebėti, kaip auga augalai, kaip elgiasi gyvūnai, noriai atlieka paprastus bandymus, tyrinėja, iš kokių medžiagų padaryti daiktai, kur jie naudojami. Samprotauja apie tai, ką atrado, sužinojo, kelia tolesnius klausimus, siūlo idėjas, ką dar galima būtų tyrinėti. Domisi, kaip seniau gyveno žmonės, kaip žmonės gyvena kitose	Stebi ir komentuoja reiškinius, vykstančius gamtoje ir aplinkoje. Atlieka nesudėtingus bandymus (pvz.: stebi, kaip tirpsta ledas, dega žvakė, plaukia ar skęsta įvairūs daiktai, magnetas traukia metalinius daiktus). Stebimo objekto pasikeitimus fiksuoja lentelėje. Domisi gamtos reiškiniais, prietaisų veikimu ir kt., aktyviai klausinėja. Stebėdamas	Sudaryti sąlygas ir skatinti tyrinėti gamtos ir socialinės aplinkos objektus, jų kaitą, savybes. Siūlyti atlikti nesudėtingus bandymus, stebėti prietaisų veikimą. Vykdyti projektinę veiklą, skirtą ilgalaikiams stebėji- mams (pvz., stebėti augalo augimą). Mokyti vaikus fiksuoti pastebėjimus, pildyti lenteles ir pan. Grupėje turėti mikroskopą ir kitus galimus prietaisus, skirtus tyrinėti, mokyti ir skatinti

šalyse. Aktyviai tyrinėdami aplinką demonstruoja vis didėjančią kūno kontrolę, tinkamai pasitelkia visus pojūčius, savo galimybėms išplėsti pasitelkia įrankius ir kitas priemones (pvz., lupą, mikroskopą). Su suaugusiaisiais ar kitais vaikais aptaria nesudėtingų stebėjimų, bandymų ar konstravimo planus, numato rezultatą, mokosi pavaizduoti juos nesudėtingose lentelėse, diagramose, išradingai, kūrybiškai pristato savo tyrinėjimus ir kitus darbus. Stebėdamas fotografijas aiškinasi, kuo yra panašus į savo artimuosius, kuo skiriasi nuo jų Palygina daiktus, medžiagas, gyvūnus ir augalus, atsižvelgdamas į savybes, juos tikslingai grupuoja ir klasifikuoja.	aplinką, atpažįsta akivaizdžius daiktų, gyvūnų, augalų grupių panašumus ir skirtumus, juos aptaria.	vaikus jais savarankiškai naudotis. Skatinti vaikus, kad jie patys ieškotų atsakymų į iškilusius klausimus knygose, internete, jeigu mato, kad nepavyksta, pasiklaustų suaugusiųjų, kurie gali padėti.
APLINKOS PAŽINIMAS
Esminis gebėjimas - Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.
Vertybinė nuostata – Nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja.
Vaikų pasiekimai	Vaikų veiksenos	Ugdymo gairės
1-asis žingsnis
Domisi aplinka, sutelkia dėmesį į arti esančius veidus, daiktus. Reaguoja į skirtingus vaizdus, paviršius, kvapus, garsus, skonius. Atpažįsta artimus žmones, žaislus, daiktus.	Apžiūrinėja naują aplinką, savo rankas, paduotus daiktus, trumpam atkreipia dėmesį į save veidrodyje. Liečia, ragauja, uodžia, krato, daužo daiktus, žaislus. Bando pasiekti, paimti, paliesti, paragauti, pauostyti, pajudinti, sudėti vienas prie (ant) kito žaislus ar kitus daiktus.	Aplinkoje turėti žaislų, spalvotų, kontrastingo dizaino daiktų, su kuriais kūdikiai gali pradėti susipažinti, atpažinti, išbandyti. Vaikui rodyti jo atvaizdą veidrodyje. Vaikui padėti pamatyti daiktus iš skirtingų perspektyvų, pvz., iš arti ar toli, iš priekio, iš šono, tyrinėti juos visais pojūčiais (matyti spalvas, liesti skirtingus paviršius, girdėti skleidžiamą garsą). Xxxxxx vaiką, švelniai, saugiai imti ant rankų. Parodyti, kad dalijatės su kūdikiu malonumu ir atradimais. Rodoma kuo daugiau natūralių gamtos vaizdų, stebėti tikrus aplinkos reiškinius, fotografijas video vaizdus.
2-asis žingsnis

Stebi ir atpažįsta artimiausią savo aplinką, orientuojasi joje. Pažįsta ir pavadina kai kuriuos gyvūnus, žmones, daiktus, jų atvaizdus. Žino kai kurių daiktų paskirtį ir jais naudojasi (šukos, šaukštas, nosinaitė).	Pamėgdžiodami suaugusiuosius bando šukuotis, valgyti su įrankiais, valytis dantis, šluostyti stalą, pašerti naminį gyvūną, palaistyti augalą ir pan.	Skatinti vaikus išbandyti daiktus kaip įrankius, juos pavadinti. Parodyti, kaip tai daryti, įvardyti, kas daroma, taip mokant pavadinti veiksmą. Skatinti vaikus ir jiems padėti pavadinti įvairius daiktus, galvoti ir kalbėti apie tai, ką jie daro su žaislais ar daiktais. Inicijuoti klausimus apie tai, kodėl kas nors vyksta, atsitinka, ir atsakyti į juos. Sudaryti galimybę tyrinėti, kaip dviejų ir trijų dimensijų daiktai tinka vienas prie kito, pvz., dėlionės, kaladėlės. Suteikti progą dalyvauti prižiūrint tam tinkamus augalus, gyvūnėlius. Pratinami plautis rankas, naudotis dantų šepetuku ir pan. Leisti vaikams patiems prisiliesti prie gamtos. Sėti auginti augalus. Pagal galimybes turėti gyvąjį kampelį grupėje.
3-asis žingsnis
Atpažįsta ir pavadina vis daugiau artimiausioje aplinkoje esančių augalų (sodo, daržo, lauko), gyvūnų, daiktų, domisi jais. Skiria atskirus gamtos reiškinius. Orientuojasi savo grupės, darželio, namų aplinkoje. Pasako savo ir savo šeimos narių vardus. Dalyvauja prižiūrint augalus ar gyvūnus.	Kalbėdami taisyklingai pavadina kai kuriuos dažniau sutinkamus augalus ar gyvūnus, savo kūno dalis. Atkreipia dėmesį į nematytus daiktus, klausinėja, kaip vadinasi, kas tai yra, ar galima pasiimti ir pan. Pasako, kai šalta ar šilta. Padeda prižiūrėti naminius augalus ar gyvūnus, klausia, ką jie mėgsta, kodėl, kitaip rodo susidomėjimą. Džiaugiasi pamatę savo pažįstamą aplinką (darželį, namą, kuriame gyvena), orientuojasi darželyje. Xxxxxxx šeimos narius, pasako savo vardą ir pavardę, parodo ir pasako, kiek turi metų.	Skatinti vaikus stebėti ir pavadinti augalus ir gyvūnus, esančius artimiausioje aplinkoje, patalpose ir išėjus į lauką, rodyti paveikslėlius skatinant apie juos kalbėti. Sudaryti galimybę prisidėti prižiūrint kambarinį augalą, naminį gyvūnėlį. Skatinti kalbėti apie tai, ką gyvūnėlis ėda, kokius vaikus veda, ko reikia augalui, kad jis augtų ir pan. Padėti vaikams, tačiau netrukdyti išsakyti savo supratimą. Mokyti savo kūno dalių pavadinimų, aptarti jų paskirtį ir priežiūrą. Rodyti kiekvienam vaikui, kad juo rūpinamasi, bendrauti su kiekvieno vaiko artimaisiais. Sėti ir stebėti augalus. Galimybė tyrinėti gyvąją gamtą (sraiges, skruzdėles, sliekus) Gyvojo kampelio įrengimas pagal galimybes.
4-asis žingsnis
Pažįsta gyvenamosios vietovės objektus (namai, automobiliai, keliai, parduotuvės ir pan.). Pasako miesto, gatvės, kurioje gyvena, pavadinimus, savo vardą ir pavardę. Pastebi	Pastebi gyvūnus, jų išskirtinius bruožus (kailis, uodega, nagai, spalva ir pan.), klausia vardo, ką valgo ir pan. Bando paliesti augalo lapus, medžio žievę, pauostyti žiedą,	Sudaryti galimybę stebėti augalus ir gyvūnus gamtoje ir namų (ūkio) aplinkoje, žiūrėti paveikslėlius ir klausyti skaitymo apie naminius ir laukinius gyvūnus, patiems dalyvauti juos prižiūrint. Skatinti vaikus

pasikeitimus savo aplinkoje. Pastebi ir nusako aiškiausiai pastebimus gyvūnų ir augalų požymius. Atpažįsta gamtoje ar paveiksluose dažniausiai sutinkamus gyvūnus, medžius, gėles, daržoves, grybus, pasako jų pavadinimus. Pasako metų laikų pavadinimus ir būdingus jiems požymius, skiria daugiau gamtos reiškinių (rūkas, pūga, šlapdriba).

paragauti. Stebi, kas atsitiks judinant daiktus (pučiant, traukiant, stumiant, sukant, supant, skandinant). Tyrinėja medžiagų savybes: sušlapina, plėšia, minko ir pan. Žiūri filmus apie gamtą, gyvūnus, paveikslėlius knygose, nuotraukas, patys aiškina, ką mato, klausia.

kalbėti apie stebimų gyvūnų ar augalų kūno dalis, išvaizdą, apie tai, ko jiems reikia, kad augtų, kaip juos saugoti, prižiūrėti. Paaiškinti, kad ne visus augalus galima ragauti, yra nuodingų arba dilginančių. Skatinti stebėti dienos orus, metų laiką ir gamtos pokyčius, kurie tuo metu vyksta. Sudaryti galimybę ne tik apie tai kalbėti, bet ir pavaizduoti piešiniu, vaidinimu, dainele, surasti paveikslus knygose ir kt. Sudaryti galimybę tyrinėti, kaip daiktai juda ir kaip juos pajudinti, pvz., pučiant, traukiant,

stumiant, sukant, supant, skandinant.

5-asis žingsnis

Atpažįsta ir įvardija ne tik naminius, bet ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus. Skiria daržoves, vaisius, uogas, nusako, kaip naudoti maistui. Domisi dangaus kūnais, gamtos reiškiniais, kurių negali pamatyti (pvz., ugnikalnių išsiveržimas, žemės drebėjimas, smėlio audra). Pasakoja apie savo šeimą, jos buitį, tradicijas. Moka papasakoti apie savo gimtąjį miestą ar gyvenvietę. Pasako savo gatvės pavadinimą. Įvardija kelis žinomus gimtojo miesto objektus. Gali savarankiškai nueiti į darželio salę, biblioteką, valgyklą ar, pvz., dailės studiją. Atranda buities prietaisų, skaitmeninių technologijų panaudojimo galimybes, noriai mokosi jais naudotis.

Tyrinėdami gamtoje stengiasi elgtis atsargiai. Domisi gyvūnų jaunikliais, jų panašumu į tėvus, elgsena. Xxxx, kad nori turėti globotinį. Mėgsta išvykas į gamtą, muziejų, ūkį ar į tėvų darbovietes. Išvykose rodo susidomėjimą, stengiasi nepamiršti atlikti mažas užduotis, aktyviai dalyvauja aptariant, ką patyrė, išsiaiškino. Ne tik dalyvauja pokalbiuose apie orą, stebi metų laikų kaitos požymius, bet klausia apie mums neįprastus gamtos reiškinius, katastrofas, kurios vyksta pasaulyje. Dalyvauja mažos grupelės veikloje, dalijasi žaislais, pareigomis, idėjomis, tariasi dėl jų įgyvendinimo. Naudojasi skaitmeninėmis priemonėmis, susiranda norimus žaidimus, muziką, nesudėtingą vaizdinę informaciją. Kalba apie tai, kuo bus suaugę. Stebėdami fotografijas, aiškinasi, kuo panašūs į savo artimuosius.

Organizuoti vaikų išvykas į gamtą (gyvūnai, augalai, grybai, jų požymiai, poreikiai), muziejus (daiktai ir jų istorija), ūkius (naminių gyvūnų priežiūra, kultūrinių augalų auginimas), tėvų darbovietes (profesijos), skiriant jiems nedideles užduotis, ką turėtų pastebėti, ko paklausti. Grįžus padėti vaikams sudėlioti parodėlę grupėje iš rastų įdomių daiktų, gamtinės medžiagos (akmenukai, plunksnos, sėklos, lapai ir t. t.), piešinių, paveiksliukų, bukletukų ir pan. Parsineštą gamtinę medžiagą galima mokytis grupuoti pagal požymius. Vaikams sukurti situacijas aiškintis (ragauti), kaip daržovės, vaisiai, uogos vartojami maistui, kuo jie naudingi, diskutuoti apie tai, kuriuos jie mėgsta ir kurių – nelabai. Vaikams suteikti progą išbandyti techniką, kuri padeda tyrinėti judėjimą, pvz., ratai, skridiniai, magnetai, sūpynės. Skatinti domėtis šeimos tradicijomis ir apie jas kalbėti. Parodyti, kad ir darželyje laikomasi tradicijų, švenčiamos šventės. Įtraukti į pasiruošimą joms visus vaikus, sudaryti jiems sąlygas dalyvauti, klausytis

vaikų idėjų ir padėti jas įgyvendinti, stengtis, kad tai būtų tikra šventė, o ne koncertinis pasirodymas.

6-asis žingsnis
Pastebi aiškiai matomus skirtumus ir	Skirsto gyvūnus ir augalus pagal aiškiai	Sudaryti vaikams galimybes pažinti gamtinę ir
panašumus tarp gyvūnų ir augalų.	matomus išorinius požymius (pvz., kūno	socialinę aplinką stebint artimiausius objektus, t. y.
Samprotauja apie tai, kur gyvena, kuo minta	dangą, galūnių, snapo, lapų, žiedų, kamienų	kraštovaizdžius, augalus, gyvūnus, statinius,
naminiai ir laukiniai gyvūnai. Moka prižiūrėti	formą, spalvą). Kalba apie tai, kur gyvena	paminklus ir kt. Organizuoti netolimas išvykas. Pagal
kambarinius augalus, daržoves, stebi jų	laukiniai ir naminiai gyvūnai (tvartas, miškas,	galimybes keliauti pėsčiomis ir autobusais. Kartu su
augimą. Papasakoja apie naminių gyvūnų	zoologijos sodas, vanduo). Mėgsta ruošti	vaikais atlikti nesudėtingus bandymus, pvz., tirpinti
naudą žmonėms ir augalų naudojimą maistui.	daržovių, vaisių salotas. Moka nusakyti	medžiagas, daiginti sėklas, išardyti nebereikalingus
Pradeda suprasti Žemės, Saulės, Mėnulio ir	daikto pagaminimo seką (pvz., iš avių	prietaisus ir pan. Siūlyti vaikams tyrinėti žemėlapius,
kitų dangaus kūnų ryšius. Pasako tėvų	gaunama vilna, verpiami siūlai, mezgamos	gaublį. Supažindinti su giminės medžiu. Ekskursijos į
profesijas, įvardija savo giminaičius, žino	pirštinės). Klausinėja apie dangaus kūnus,	tėvelių darbovietes. Kviesti tėvelius papasakoti apie
savo namų adresą. Pasako savo šalies ir	ieško informacijos apie juos knygose,	savo profesiją. Turėti grupėje kampelį su Lietuvos
sostinės pavadinimą. Skiria ir pavadina	internete. Rūšiuoja atliekas, žino šiukšlių	atributika. Pagal galimybes supažindinti vaikus su
suaugusiųjų profesijas, darbus ir buitį	konteinerių spalvas, skiria, kokios atliekos į	senoviniais rakandais, leisti juos išbandyti, lyginti
palengvinančią techniką (prietaisai,	kurį metamos. Pasakoja, kur dirba tėveliai,	juos su dabartine technika. Švęsti tradicines šventes.
transportas, įrenginiai). Samprotauja apie tai,	apie giminę, šeimos šventes. Xxxxx	Xxxxxxx vaizdo įrašus apie Respublikoje švenčiamas
kad gamindami daiktus žmonės įdeda daug	žemėlapyje gimtąjį miestą, kur gyvena	tradicines šventes (pvz.: Užgavėnės Rumšiškėse,
darbo, kokių savybių žmogui reikia darbe,	seneliai, pusseserė ar pusbrolis. Moka	žirgų lenktynės Dusetose ir kt.) fotoalbumus apie
kokios yra profesijos. Domisi, kokie daiktai	parodyti žemėlapyje Lietuvą, Vilnių, savo	gamtą, kalbėtis apie tai, ką juose pamatė. Skirti
buvo naudojami seniau, kaip jie pasikeitė.	miestą ar rajono centrą, pažįsta Lietuvos	užduotėles vaikui stebėti žvaigždes žiemą ryte einant
Papasakoja apie tradicines šventes. Pradeda	vėliavą, herbą. Noriai išbando senovinius	į darželį ir pasakoti. Stebėti su vaikais įvairius gamtos
jausti prieraišumą prie artimiausios gamtinės	daiktus (pvz., lygina kočėlu, muša sviestą ir	reiškinius. Supažindinti su atliekų panaudojimo
aplinkos, dalyvauja ją prižiūrint ir puošiant,	kt.). Moka palyginti ir įvardyti dabartinės	galimybėmis ir siūlyti daryti įvairius darbelius iš jų.
suvokia savo vietą joje, pažįsta ir įvardija	buities technikos pranašumus. Xxxx	Xxxxxxx stalo žaidimų, įvairių loto. Siūlyti vartyti
gyvenamosios vietovės objektus (upę, kalvą,	tradicines šventes, noriai joms ruošiasi.	žurnalus. Tyrinėti, eksperimentuoti, atlikti
mišką ir pan.), gyvūnus ir augalus. Rodo		elementarius bandymus su vandeniu, ledu, spalvomis
pagarbą gyvajai ir negyvajai aplinkai ir		ir t.t.
besiformuojančią atsakomybę už jos
išsaugojimą. Mokosi rūšiuoti atliekas.

SKAIČIAVIMAS IR MATAVIMAS

Esminis gebėjimas - Geba skaičiuoti daiktus, palyginti daiktų grupes pagal kiekį, naudoti skaitmenis, apibūdinti daikto vietą eilėje, sudaryti sekas. Geba grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį. Jaučia dydžių skirtumus, daikto vietą ir padėtį erdvėje. Supranta ir vartoja žodžius, kuriais

apibūdinamas atstumas, ilgis, masė, tūris, laikas. Pradeda suvokti laiko tėkmę ir trukmę.

Vertybinė nuostata – Nusiteikęs pažinti pasaulį skaičiuodamas ir matuodamas.
Vaikų pasiekimai	Vaikų veiksenos	Ugdymo gairės
1-asis žingsnis
Skaičiavimas. Gestais, mimika parodo, jog suvokia, ką reiškia yra (nėra), dar, taip (ne). Matavimas. Susidomi, kai parodomas kitokios formos, dydžio, spalvos daiktas: siekia jį paimti, tyrinėja. Atkreipia dėmesį į judančius, artėjančius daiktus, daug kartų kartoja matytus veiksmus su daiktais.	Noriai įsitraukia į žaidimą „Slėpynės“. Žaislui pasislėpus, atidžiai stebi vietą, kur žaislas ką tik buvo. Kalbinamas gestais, mimika parodo, kad žaislo nėra (pasislėpė). Žaislui pasirodžius, džiaugiasi, krykštauja. Norą dar pažaisti išreiškia ir veiksmais (ima suaugusįjį už rankos ir tempia ar pats šliaužia ten, kur žaislas prieš tai jau buvo pasirodęs). Siekia netoliese padėtų žaislų; pirštais ima smulkius daiktus, išskėstomis rankomis – didelius daiktus; valgo šaukštu; stebi, kas atsitinka, kai ką nors sugriauna, išardo. Paprašytas parodyti, kaip rieda kamuoliukas, bando jį paridenti. Iš dviejų spalvų kamuoliukų atneša prašomos spalvos kamuoliuką.	Žaisti tą patį žaidimą (pvz., „Slėpynes“) su tuo pačiu žaislu. Žaidimo metu kalbinti vaiką, vartojant žodžius „yra“, „nėra“, „dar“, „taip“, „ne“ bei juos palydint atitinkamais gestais, mimika (pvz., pritariant – palinksėti galva, nusišypsoti, nepritariant – papurtyti galvą, susiraukti). Žaisti tuos pačius žaidimus su skirtingų spalvų, dydžių, formų daiktais: priartinti – nutolinti, paslėpti – parodyti, sugretinti. Įvardijant daikto spalvą, dydį, formą, daryti pauzes, vis pakartoti žodžius, jei norime, kad vaikas juos įsidėmėtų. „Vienas ir daug“ sąvokų supažindinimas. Formos: apvalus, kvadratinis paieška aplinkoje. Žaidimai su mozaikomis.
2-asis žingsnis
Skaičiavimas. Supranta, ką reiškia vienas, dar vienas, du, daug (parodo pirštukais, kiek turi metukų). Matavimas. Žaisdamas stengiasi rasti reikiamos formos, dydžio ar spalvos daiktą. Nuotraukoje, piešinyje atpažįsta anksčiau matytą daiktą. Supranta vis daugiau žodžių, kuriais nusakoma daikto forma, dydis, spalva, judėjimas erdvėje: paimti didelį, nueiti iki, pažiūrėti į viršų ir pan.	Paklaustas, kiek turi metukų, parodo pirštukais. Norėdamas pasakyti ar parodyti, kad ko nors yra daug, ištiesia rankytes į šonus. Žaidžia su vienas į kitą įdedamais indeliais: paima indelį, kelis kartus kantriai bando įdėti jį į pasirinktąjį; nepavykus indelį padeda, paima kitą ir vėl bando įdėti į turimą indelį. Iš kelių dėžutės skylių suranda tą, pro kurią pralįstų paimta kaladėlė. Tokios pat spalvos ar formos daiktus sudeda į atskiras dėžutes. Prisi- mena, kas paslėpta knygelės puslapio langelyje ir sava kalba tai išreiškia. Atneša prašomo dydžio (didelį arba mažą) kamuolį.	Klausytis ir teatralizuoti žaidinimus, daineles, skaičiuotes, pasakėles, eilėraštukus ar žaisti žaidimus, kuriuose kas nors skaičiuojama, kartojama, randama dar ir dar... (pvz., eilėraštukai „Mano batai buvo du“, „Du gaideliai“, kopūsto lapų lupimas po vieną). Sukurti aplinką, kurioje vaikas galėtų vartyti tas pačias knygeles kietais viršeliais, nevaržomai ardyti ir surink- ti daiktus, tyrinėti jų dydžių santykius, visaip eksperi -mentuoti su spalvomis, dydžiais ir formomis, įvairiai judėti. Domėtis, ką veikia vaikas, jį kalbinti. Darant pauzes, pakartojant žodžius, judesius, skatinti vaiką juos įsidėmėti. „Vienas ir daug“ sąvokų įtvirtinimas. Formos: apskritimas, kvadratas, stačiakampis, figūra, atpažinimas paieška aplinkoje. Skaičių sąvoka 1,2. Mokomės skaičiuoti iki 2.

Pasakyti kiek man metų, parodyti ant pirštukų.

3-asis žingsnis

Skaičiavimas Skiria žodžius: mažai (vienas, du) ir daug. Paprašytas duoda kitiems po vieną žaislą, daiktą. Geba išrikiuoti daiktus į vieną eilę.

Matavimas. Tapatina daiktus pagal formą, dydį. Suranda tokios pat spalvos (raudonos, mėlynos, geltonos, žalios) daiktus. Supranta, kad bokštas, kurio viršuje bus didesnės, o apačioje mažesnės kaladėlės, ne - bus tvirtas. Supranta ir pradeda vartoti daiktų palyginimui skirtus žodžius: didelis – mažas, ilgas – trumpas, sunkus – lengvas, storas – plonas, toks pat, ne toks, kitoks, vienodi – skirtingi ir pan.

Pasako, kiek turi metukų. Pastebi, jei kas suklysta, paprašytas paimti vieną daiktą Žaislus, daiktus sudėlioja, surikiuoja į eilę (pvz., iš kėdučių sustato traukinuką). Nudažo juostelę kaitaliodamas dvi spalvas Kaladėlių krūvelėje randa tos pačios spalvos, formos ar dydžio detalę. Parodo, kurie du iš 4–5 paveiksliukų yra tokie patys. Dviejuose paveikslėliuose randa 3–4 slypinčius skirtumus. Visaip bandydamas suranda reikiamą dėlionės detalę. Bando pastatyti bokštą iš skirtingo dydžio kaladėlių: bokštui sugriuvus, daro bokšto pagrindą iš daugiau (didesnių) kaladėlių, viršuje esančias kaladėles dėlioja atsargiau.

Duoti vienodo dydžio ir formos daiktų ir mokyti paimti vieną (du) daiktus, padalyti daiktus po vieną (pvz., kitiems vaikams), sudėlioti juos į dvi, tris krūveles. Klausti, kurioje iš dviejų grupių yra vienas daiktas ir kur jų yra daug ir pan. Teatralizuoti daineles, pasakas, žaisti žaidimus, kuriuose kas nors paeiliui daroma, rikiuojama (pvz., pasaka „Ropė“, lietuvių liaudies daina „Išėjo tėvelis į mišką“). Vartyti knygeles, kuriose pavaizduoti objektai leidžia samprotauti apie dydžius, formas, spalvas. Skatinti vaiką pakartoti paveikslėliuose pavaizduotų objektų dydį, formą, spalvą nusakančius žodžius. Sudaryti galimybes rūšiuoti daiktus. Leisti eksperimentuoti su įvairių formų ir dydžių daiktais, kaladėlėmis, kai iš jų norima pastatyti kuo aukštesnį bokštą, nutiesti ilgesnį kelią ir pan. Kiekiai vienas, du, trys, daug. Figūros ovalus, rombas, stačiakampis. Skaičiaus ir kiekio sujungimas į vieną suvokimą. Spalvų raudona, geltona, mėlyna ir jų maišymas. Kokia spalva bus

sumaišius mėlyną ir geltoną – žalia. Knygos, kuriose vaizduojami skaičiai, formos, spalvos.

4-asis žingsnis

Skaičiavimas. Pradeda skaičiuoti daiktus, palygina dvi daiktų grupes pagal daiktų kiekį grupėje. Padalina daiktus į grupes po lygiai (po du, po tris). Supranta, kad prie daiktų pride- dant po vieną jų skaičius grupėje didėja, o paimant po vieną – mažėja. Pradeda vartoti kelintinius skaitvardžius (pirmas, antras...). Matavimas. Atpažįsta ir atrenka apskritos (skritulio), keturkampės (keturkampio), kvadratinės (kvadrato) formos daiktus, vienodo dydžio ar spalvos daiktus. Statydamas, konstruodamas, komponuoda- mas, grupuodamas pradeda atsižvelgti į daikto formą, dydį, spalvą. Labai skirtingus ir vieno - dus daiktus palygina pagal ilgį, storį, aukštį, masę ir pan. Dydžių skirtumams apibūdinti pradeda vartoti žodžius: didesnis – mažesnis, ilgesnis – trumpesnis, storesnis – plonesnis, aukštesnis – žemesnis ir pan. Už save didesnius daiktus vadina dideliais, o mažesnius – mažais. Pradeda skirti dešinę ir kairę savo kūno puses, kūno priekį, nugarą. Nurodydamas kryptį (savo kūno atžvilgiu) vartoja žodžius: pirmyn – atgal, kairėn – dešinėn, aukštyn – žemyn. Paros dalis sieja su savo gyvenimo ritmu. Žino metų laikus ir būdingus jiems požymius.

Atsakydamas į klausimą „Kiek?“, vartoja žodžius „daug“, „vienas“, „nė vieno“. Randa dvi korteles, kuriose pavaizduota po tiek pat daiktų. Paveikslėlyje suranda trims meškiukams po puodynėlę medaus. Dėliojant dėlionę vis pasižiūri, ar kitas žaidėjas turi tiek pat detalių, kiek ir jis. Žaisdami vartoja sąvokas „pirmas“, „antras“ (pvz., sako: „Aš bėgsiu pirmas, tu bėgsi antras. Aš atėjau į darželį xxxxxx, o tu – po manęs!“). Paveikslėlyje randa visus vienos formos daiktus. Iš krūvelėje padėtų trijų spalvų kaladėlių pastato tris skirtingų spalvų bokštelius. Iš skritulio, kvadrato, trikampio formos popieriaus gabaliukų sukomponuoja įvairius daiktus (pvz., mašiną, namą ir pan.). Randa reikiamą dėlionės detalę; iš kaladėlių, molio, smėlio ir pan. padaro stebėto daikto modelį. Pridėdamas vieną šiaudelį prie kito, nustato, kuris šiaudelis iš trijų yra vidutinio dydžio ir jį padeda tarp trumpiausio ir ilgiausio. Paklaustas apie kambario ilgį, išmatuoja jį žingsniais; išrikiuoja kamuolius nuo mažiausio iki didžiausio. Pasako, kad katinėlis yra mažesnis už šuniuką. Parodo, kur jo kūno priekis, nugara. Paprašytas paeina tris žingsnius į priekį. Žino, kad naktį jis miega, dieną būna darželyje. Pasako, kad

žiema ateis po to, kai nuo medžių nukris lapai.

Naudoti paveikslėlius, kuriuose pavaizduoti 1–3 daiktai ar dvi trys 1–3 daiktų grupės. Atkreipti dėmesį, koks daiktų skaičius grupėje, klausti „Kiek?“

„Ar daiktų yra po lygiai?“ ir pan. Žaisti su vaiku domino. Teatralizuoti daineles, pasakas, kuriose veikėjai ką nors dalijasi (pvz., meškučiai iš pasakos

„Du godūs meškučiai“ gali dalytis iš popieriaus iškirptą sūrį). Mokyti apibūdinti erdvės objektus, nurodant į juos panašius iš kasdienės aplinkos ir vartojant tokius palyginimus kaip: „panašus į Rubiko kubą“, „apvalus kaip kamuolys“, „tokios pat formos kaip skardinė“ ir pan. Formuoti supratimą, kad figūros forma nepriklauso nuo jos spalvos ir dydžio (pvz., paprašyti atrinkti vienodos spalvos, bet skirtingos formos ar dydžio daiktus). Leisti vaikui manipuliuoti daiktais (juos vartyti, padėti šalia, uždėti ant, įdėti į ir pan.), stebėti kitus, kaip jie komponuoja įvairius daiktus, eksperimentuoti. Pasiūlyti žaisti lego. Prašyti palyginti kasdienėje aplinkoje pasitaikančių daiktų ilgį, aukštį, masę, storį, plotį ir t. t., juos dedant vieną prie kito, kilnojant. Formuoti supratimą, kad daikto (pvz., virvutės) ilgis, masė nesikeičia, daiktą (virvutę) suraičius ar sulenkus. Žaisti judrius žaidimus, kai reikia pasirinkti teisingą kryptį savo kūno atžvilgiu (pvz., žaidimas „Diena – naktis“, „Šilta – šalta“). Kalbėtis apie tai, ką vaikas kasdien daro ryte, dieną, va - kare, naktį. Vaikščiojant gamtoje, atkreipti dėmesį į metų laikams būdingus požymius.

5-asis žingsnis

Skaičiavimas Supranta, kad daiktų skaičius

nepriklauso nuo daiktų formos, dydžio ir kitų

Suskaičiuoja, kurių paukščių paveikslėlyje

yra daugiau: skrendančių į kairę ar į dešinę.

Prieš pradedant žaisti stalo žaidimą, paklausti vaikų,

ar visi žaidėjai paėmė reikiamą kortelių skaičių.

savybių bei jų padėties erdvėje. Skaičiuoja bent iki 5. Dėliodamas kelis daiktus, sugeba atsakyti klausimus: „Kiek iš viso?“ „Kiek daugiau?“ „Kiek mažiau?“ Pastebi, kaip sudaryta daiktų (elementų) seka, geba pratęsti ją 1–2 daiktais (elementais). Pratęsdamas pasi

- kartojančių daiktų (elementų) seką, nebūtinai laikosi tos pačios sudarymo logikos (pvz., iš pradžių gali imti daiktus (elementus) pagal vieną požymį, vėliau – pagal kitą). Skiria kelintinius skaitvardžius.

Matavimas. Skiria trikampę, stačiakampę formas. Randa mažai besiskiriančius daiktus. Kalbėdamas apie spalvą, vartoja žodžius

„vienos spalvos“, „dvispalvis“. Grupuoja, komponuoja daiktus, atsižvelgdamas į jų spalvą, formą arba dydį. Palygindamas daiktų dydžius, naudojasi sąlyginiu matu (trečiu daiktu). Kalbėdamas apie atstumą, daiktų ilgį, plotį, aukštį, storį, masę, vartoja žodžius: ilgesnis – trumpesnis, siauresnis – platesnis, aukštesnis – žemesnis, lengvesnis – sunkesnis. Supranta, ką reiškia sudėlioti nuo mažiausio iki didžiausio ir atvirkščiai. Supranta, kad knygos skaitomos iš kairės į dešinę ir iš vir - šaus į apačią. Juda nurodyta kryptimi. Skiria ir žodžiais išreiškia erdvinius daikto santykius su savimi: priešais mane, už manęs, šalia manęs, mano kairėje ir pan. Pradeda suvokti praeitį, dabartį, ateitį. Skiria sąvokas šiandien, vakar, rytoj.

Paima prašomą (reikiamą) kortelių skaičių. Skaičiuodamas ir vedžiodamas pirštu įsitikina, ar žaidimo pradžioje visi žaidėjai paėmė po tiek pat kortelių. Geba žodžiais paaiškinti, ką reikėtų daryti, kad visi turėtų po lygiai. Nuspalvina dryžiukais paveikslėlyje pavaizduotą zebrą. Serviruoja stalą. Suveria pakaitomis dviejų spalvų karoliukus. Paeiliui dėlioja trikampius ir kvadratus. Išklausęs pasakos, kurioje du– trys veikėjai paeiliui ką nors atlieka, geba atsakyti į tokius klausimus, kaip: „Ką atsakė trečiasis veikėjas?“, „Kas atė- xx xxxxxx?“ Žaisdamas daiktų loto, randa reikiamos spalvos kortelę. Nuspalvina trikampius viena, o stačiakampius – kita spalva. Serviruoja stalą. Surikiuoja vaikus nuo mažiausio iki didžiausio. Balsu samprotauja, kad tėtis yra aukštesnis už vaiką, du obuoliai yra beveik tokios pat masės (tiek pat sveria) ir pan. „Rašo“ laišką Kalėdų seneliui iš kairės į dešinę ir iš viršaus į apačią. Paprašytas paima priešais save esantį daiktą, palenda po stalu, įropoja į kalniuką, užlipa ant suoliuko Xxxxxxxxxxx, ką veikė vakar, kalba būtuoju laiku, o ką veiks rytoj – būsimuoju laiku.

Skatinti vaikus ne veiksmu, o žodžiu pasakyti, kaip turėtų pasielgti ne tokį kortelių skaičių paėmęs žaidėjas, vartojant tokius posakius, kaip „atiduok man“, „paimk iš manęs“, „padėk į šoną“, „paimk dar“ ir pan. Pasiūlyti vaikui dalyvauti žaidimuose, kuriuose kas nors skaičiuojama, kartojami du trys skirtingi judesių ar garsų elementai, kur vaikas turėtų keisti savo ar daikto padėtį erdvėje ar daryti ką nors tam tikra seka (pvz., žaidimai „Trečias bėga“, „Daryk taip, kaip Xxxxxxx daro“; žaidimas, kai nutilus muzikai ar suplo - jus kaskart pasakoma, kaip kitaip vaikai turi pasielgti: susigrupuoti – sustoti po du, susėsti į du ratukus, parodyti 4 pirštukus ir pan.). Kalbėtis su vaikais apie tai, kiek veikėjų buvo pasakoje, kokia buvo įvykių pasakoje eilė, ką darė pirmasis, antrasis ir t. t. vei - kėjai (pvz., pasaka „Trys paršiukai“,

„Mergaitė ir lokys“, „Pagrandukas“). Žaisti stalo žaidimus. Karpy - ti, paišyti, spalvinti trikampius, stačiakampius. Iš įvai- rių formų detalių ar piešiant (spalvinant) figūras kurti aplikacijas, ornamentus, šventinę atributiką, įvairius daiktus, kuriais galima papuošti aplinką. Skatinti vaiką naudoti sąlyginį matą (trečią daiktą) daiktų dydžiams palyginti (pvz., matuoti pėdomis, žingsniais). Kaupti tvermės dėsniui suvokti reikalingą patyrimą (pvz., plastilino gabaliukui suteikti vis kitą formą) Kartu skaityti knygeles, „rašyti“ laiškus. Žaisti judrius žaidimus, kuriuose vaikams tenka vartoti vietą ir padėtį nusakančius įvairius žodžius (pvz., žaidimas „Lobio ieškojimas“). Domėtis, ką vaikai veikė vakar, kalbėtis apie tai, kas bus rytoj. Žaisti žaidimus, pade - dančius suvokti laiko trukmę (pvz., auklėtojai garsiai skaičiuojant iki 10, vaikai turi su - stoti į ratą; ryto

rato metu vaikai skaičiuoja kiek jų yra, kiek buvo

vakar, mažiau, daugiau, kiek mažiau, kiek daugiau).

6-asis žingsnis

Skaičiavimas. Susieja daiktų (realių ar pa - vaizduotų) kiekį su atitinkamu daiktų skaičių žyminčiu simboliu. Skaičiuoja bent iki 10. Palygina mažai daiktų turinčias grupes pagal kiekį. Supranta ir vartoja žodžius: daugiau (mažiau) vienu, dviem, po lygiai, pusiau, į 2 dalis, į 4 dalis. Atpažįsta, atkuria, pratęsia, sukuria skirtingų garsų, dydžių, formų, spalvų sekas su 2–3 pasikartojančiais elementais. Matavimas. Skiria plokštumos ir erdvės figūras: skritulį ir rutulį, kvadratą ir kubą. Klasifikuoja daiktus pagal dydį, formą arba spalvą. Matuodamas atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudojasi vienu ar keliais sąlyginiais matais (savo pėda, sprindžiu, trečiu daiktu). Atranda, kad į skirtingos formos daiktus galima sutalpinti tą patį skystų ar birių medžiagų (vandens, smėlio ir kt.) kiekį. Lygindamas dydžius, vartoja jų skirtumo didumą pabrėžiančius žodžius (šiek tiek didesnis, truputį mažesnis, didžiausias, mažiausias ir kt.). Apibūdina daiktų vietą ir padėtį kitų daiktų ar vienas kito atžvilgiu, sakydamas: į kairę – į dešinę, aukščiau – žemiau, virš – po; šalia, greta, viduryje, tarp, priešais, prie, prieš, paskui, šalia vienas kito, už, prieš, tarp, viduje, išorėje ir kt. Žino, jog gamtoje esama įvairios trukmės pasikartojančių ciklų (kartojasi savaitės dienos, metų laikai ir pan.).

Suskaičiuoja, kiek daiktų yra vienoje ir dviejose daiktų grupėse, kiek jų liks, jei kelis paimsime. Pavaizduoja, sukomplektuoja, atrenka prašomą (užrašytą) objektų skaičių. Pasako, kuriame iš dviejų rinkinių yra daugiau (mažiau) elementų. Objektų kiekį nuo 0 iki 10 susieja su atitinkamu skaičiaus simboliu. Naudodamasis abiejų rankų pirštais parodo, koks skaičius yra užrašytas. Randa garsų, judesių, spalvų ir kt. sekoje pasikartojančius elementus ir pratęsia seką dviem trimis elementais. Piešia smulkius ornamentus iš kairės į dešinę. Pasako, kad mamos karoliai suverti iš rutuliukų, langas yra stačiakampio formos, saulė – apvali. Atrenka vienodas lego detales. Randa daiktą, kuris dydžiu, forma arba spalva skiriasi nuo kitų padėtų ar pavaizduotų daiktų. Norėdamas sužinoti, kuriai lazdelei – ilgai ir plonai ar trumpai ir storai – buvo sunaudota daugiau plastilino, abi lazdeles ar vieną jų transformuoja į formą, kuri leistų jas kaip nors palyginti. Pasiūlo būdą atstumui išmatuoti. Keičia judėjimo kryptį pagal žodinį nurodymą arba simbolius (pvz., randa kelią, kai maršrutas žymimas rodyklėmis). Sudaro maršruto planą. Papasakoja, kaip daiktai išsidėstę nuotraukoje. Žino savaitės trukmę, jos dienų seką; apibūdina metų laikus pagal pokyčius gamtoje, atliekamus darbus; pasako,

ką galima nuveikti per minutę, 10 minučių, dieną, savaitę, metus.

Skatinti vaiko norą sužinoti, pažinti, kuo daugiau išmokti. Leisti pasirinkti vaikui įdomius ir suprantamus stalo žaidimus, dalomąją medžiagą, taip pat veiklą, kurioje dalyvaudamas jis galėtų lavinti savo mąstymo ir skaičiavimo įgūdžius, formuotis svarbius tolimesniam matematikos mokymuisi vaizdinius. Skatinti vaiką aiškinti kitiems savo mintis, idėjas apie atliekamus skaičiavimus. Kalbėdamas vaikas geriau pajunta skirtumą tarp to, ką jis mano, ir to, ką jis sako (tai labai svarbu vystantis vaiko mąstymui). Mokyti vaiką kuo įvairesnėse aplinkose pastebėti įvairius sekų sudarymo būdus ir pasiūlyti kuo įvairesnės veiklos, kuria vaikas galėtų išbandyti matytus ir paties sugalvotus sekų sudarymo būdus. Skatinti vaiką aplinkoje ieškoti daiktų ir jų dalių, savo forma primenančių pažįstamas, matytas geometrines figūras. Matuoti pėdomis, sprindžiais, piršto storiu, lazdele ir pan. Pasiūlyti veiklą, formuojančią supratimą apie tvermės dėsnį (pvz., sudaryti sąlygas eksperimentuojant atrasti, kad toks pat medžiagos ar produkto kiekis gali būti supakuotas skirtingų formų pakuotėse). Sudaryti sąlygas atrasti, kad skirtingos formos daiktai gali būti tos pačios talpos ar masės. Siūlyti žaidimus, veiklą, kurioje dalyvaudamas vaikas įgytų supratimą apie ilgio, tūrio, masės matavimo prie- mones ir būdus. Formuoti ir plėsti vaiko žodyną, rei- kalingą dalinantis idėjomis apie daiktų dydžių santykius („šiek tiek didesnis“, „truputį mažesnis“,

„didžiausias“, „mažiausias“ ir kt.). Pasiūlyti veiklą, kurioje aktyviai dalyvaudamas vaikas galėtų plėsti žodyną, reikalingą judėjimo krypčiai, daiktų vietai nusakyti. Žaisti žaidimus su smėlio laikrodžiu,

žadintuvu. Atkreipti vaiko dėmesį į tai, ką galima nuveikti per minutę, 10 minučių, dieną, savaitę. Skatinti dažniau vartoti savaitės dienų pavadinimus. Kalbėtis apie metų laikų kaitą, įvairiu metų laiku

atliekamus darbus.

EMOCIJŲ SUVOKIMAS IR RAIŠKA
Esminis gebėjimas. Atpažįsta bei įvardina savo ir kitų emocijas ar jausmus, jų priežastis, įprastose situacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais, žodžiais ir elgesiu atsiliepia į kito jausmus (užjaučia, padeda).
Vertybinė nuostata. Domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais.
Vaikų pasiekimai	Vaikų veiksenos	Ugdymo gairės
1-asis žingsnis
Mimika, kūno judesiais ir garsais išreiškia džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį. Patiria išsiskyrimo su tėvais nerimą ir džiaugsmą jiems sugrįžus. Išreiškia nerimą, pamatęs nepažįstamą žmogų. Atspindi kitų vaikų emocijų raišką (kartu juokiasi, jei juokiasi kitas, nusimena, jei kitas verkia).	Verkia, kai yra alkanas, šlapias ar ilgesniam laikui paliktas vienas. Kai vaiku besirūpinantis suaugusysis greta, vaikas nuo jo atsiskiria ir drąsiai tyrinėja aplinką, rizikuoja. Ko nors išsigandęs, bėga pas suaugusįjį ir jo raminamas greitai nurimsta. Atsiskyręs liūdi, verkia, vėl susitikęs – džiaugiasi, leidžiasi, nori būti jo raminamas. Krykštauja, kai suaugusieji su juo žaidžia. Kai grupėje verkia kitas vaikas, kūdikis irgi gali pravirkti.	Stengtis suprasti kūdikio emocijų reiškimo ženklus ir pasirūpinti juo, kai mažylis yra liūdnas, piktas. Pasirūpinti, kad kūdikis matytų save veidrodyje, kai yra linksmas, liūdnas, piktas. Kalbinti kūdikį ir įvardyti jo emocijas. Xxxxxx, priglausti, pamyluoti kūdikį, kai jis atsiskiria nuo tėvų, užimti jį įdomia veikla, suteikti džiugių, malonių potyrių, nukreipti dė- mesį nuo liūdesį keliančių situacijų. Užtikrinti vaiko saugumą. Paguldyti, pasodinti kūdikį šalia kitų vaikų, duoti žaisliukų, skatinti pabendrauti. Paguosti verkiantį, pasidžiaugti kartu pasiekimais, kitą vaiką kuris verkia guosti.
2-asis žingsnis
Džiaugsmą, liūdesį, baimę, pyktį reiškia skirtingu intensyvumu (nuo silpno nepatenkinto niurzgėjimo iki garsaus rėkimo). Emocijos pastovesnės, tačiau dar būdinga greita nuotaikų kaita. Atpažįsta kito vaiko ar suaugusiojo džiaugsmo, liūdesio, pykčio emocijų išraiškas.	Vaikas džiaugsmą išreiškia ir ramiai šypsodamasis, ir kvatodamas balsu. Ilgesnį laiką pabūna linksmas arba ramus, lengviau įžvelgiamos pasikeitusių nuotaikų priežastys – pavargo, kitas vaikas atėmė žaislą ir pan. Meta žaislą ant grindų ir, jeigu auklėtojas šypsodamasis jį paduoda, šis juokdamasis jį vėl meta ant grindų. Xxxxxxxxxx „Kuris verkia?“, vaikas parodo paveikslėlį su	Grupėje įtaisyti vaikų ūgio veidrodinę sieną, kad vaikai xxxxxx save ir savo veido išraišką. Kalbinti vaiką ir pavadinti jo reiškiamas emocijas. Visada pasirūpinti vaiku, kai jis jaučiasi blogai. Kartu su vaiku vartyti knygeles, kuriose veikėjai yra skirtingos nuotaikos. Dainuoti skirtingų nuotaikų daineles. Įvardyti vaikų bei savo emocijas. Xxxxxxxx, kad vaikas liūdnas, pačiam jį paglostyti ir paskatinti kitą vaiką jį pa - glostyti. Su lėlėmis, kitais žaislais žaisti

	verkiančiu kiškiuku, paklaustas „Kuris juokiasi?“, rodo paveikslėlį su besijuokiančiu vaiku. Žiūri į verkiantį vaiką ir užjausdamas jam duoda savo žaislą, paglosto.	žaidimus, kuriuose jie skirtingai jaučiasi ir elgiasi. Numatyti elgesio vystymąsi pasakant vaikams, kaip gali vykti siužetas: „Tomukas pažais ir duos tau“, Xxxxxx nori su tavimi dalintis, ji labai draugiška mergaitė“. Agresijos prasiveržimus mokyti suvaldyti tinkamais būdais: užgavau galiu paguosti, paglostyti. Supykęs sakau, arba rodau kūnu.
3-asis žingsnis
Pradeda atpažinti, ką jaučia, turi savus emocijų raiškos būdus. Pradeda vartoti emocijų raiškos žodelius ir emocijų pavadinimus. Pastebi kitų žmonių emocijų išraišką, atpažįsta aiškiausiai reiškiamas emocijas ir į jas skirtingai reaguoja (pasitraukia šalin, jei kitas piktas; glosto, jei kitas nuliūdęs).	Ant suaugusiojo supykęs vaikas atpažįsta šį jausmą ir gali pareikšti: „Aš piktas!“ Xxx xxxxx vaikas šypsodamasis jam tiesia žaislą – pats nusišypso ir pradeda su juo žaisti. Kai kitas vaikas atima žaislą, verkia ir laukia auklėtojo pagalbos. Nuščiūva, jei auklėtoja išsigąsta paliejusi vandenį.	Jautriai reaguoti į vaiko rodomus emocijų ženklus – veido mimika susitapatinti su jo nuotaika, komentuoti emocijas ar jausmus, juos pavadinti. Pastebėti, kai vai - ko emocijų ir jausmų raiška išsiplečia ir skirtingai į ją reaguoti, padėti atrasti naujų emocijų raiškos būdų. Vartyti ir skaityti vaikui „nuo - taikų knygeles“. Būti vaikui pavyzdžiu, kaip reikia reaguoti į kito vaiko emocijas: jei jis džiaugiasi, pasijuokti kartu su juo, jei liūdi, verkia – pa - glostyti, duoti žaislą. Mokyti atsiprašymo ir susitaikymo ritualų. Žaisti žaidimą „Veidelis“. Užsidengti veidą ir atsidengti, demonstruojant vis kitą emocinę išraišką. Suprasti vaiko jausmus juos pavadinti, padėti jam išgyventi. Kalbėtis su mažaisiais apie visokias emocijas. Vaidinti trumpus siužetus su žaislais. Vadovautis taisyklių esančių grupėje. Tėvams vesti pagalbos valandėles apie mažųjų emocinę raidą nuo 1 iki 3 metų.
4-asis žingsnis
Pradeda suprasti, kad skirtingose situacijose (per gimimo dieną, susipykus su draugu) jaučia skirtingas emocijas, kad jas išreiškia mimika, balsu, veiksmais, poza. Pavadina pagrindines emocijas. Atpažįsta kitų emocijas pagal veido išraišką, elgesį, veiksmus. Geriau supranta kitų emocijas ir jausmus, dažnai	Pasako, kad švenčiant gimimo dieną buvo linksma, kad supyko, kai draugas su juo nežaidė. Stovėdamas prieš veidrodį paprašytas gali nutaisyti linksmą, liūdną, piktą veido išraišką. Nuotaikų veideliais pažymi savo nuotaiką Pažiūrėjęs į bendraamžį pasako, ar jis linksmas, ar rimtas, ar liūdnas.	Paskatinti kasdien po kelis kartus žymėti savo nuotai - ką, parenkant ją atitinkantį nuotaikų veidelį. Skatinti reikšti visus jausmus, kad būtų galima pastebėti, kada vaikui reikia pagalbos, ir jam padėti. Pasiūlyti idėjų nuotaikoms ir jausmams tyrinėti. Skaityti knygeles apie jausmus ir jų išraišką. Pasiūlyti žaidimų, skatinan- čių tyrinėti ar imituoti kitų žmonių

tinkamai į juos reaguoja (pvz., stengiasi pa - guosti, padėti). Pradeda suprasti, kad jo ir kitų emocijos gali skirtis (jam linksma, o kitam tuo pat metu liūdna).	Jei pastebi supykusį bendraamžį, pasitraukia nuo jo, gali prieiti prie auklėtojos. Pasako, kad jam linksma, o draugui nelinksma.	nuotaiką. Skatinti pastebėti bendraamžių savijautą. Skatinti pasakyti, kaip jaučiasi jis ir kiti.
5-asis žingsnis
Atpažįsta bei pavadina savo jausmus ir įvardija situacijas, kuriose jie kilo. Vis geriau supranta ne tik kitų jausmus, bet ir situacijas, kuriose jie kyla (pakviečia žaisti nuliūdusį vaiką, kurio į žaidimą nepriėmė kiti). Pradeda kalbėtis apie jausmus su kitais – pasako ar paklausia, kodėl pyksta, kodėl verkia.	Rodo piešinį ir sako: „Čia aš. O čia mano šuniukas. Man linksma su juo žaisti.“ Pastebi, kad draugė taip pat nori būti mama vaidmenų žaidime ir dėl to yra nuliūdusi. Tada sugalvoja: „Aš būsiu mama. Ir tu būk mama. Mes eisim pasivaikščioti su vaikeliais.“ Susipeša su draugu dėl žaislo. Auklėtojo sustabdytas pasako, kad nori to paties žaislo, kaip ir draugas. Auklėtojo padedamas susitaria su draugu žaisti žaislu paeiliui.	Pasiūlyti žaidimų, kuriuose vaikas būtų skatinamas iš- reikšti savo jausmus: emocijas reikšti dainuojant, pie- šiant, šokant, komentuoti jausmų paveikslėlius, siųsti Šv. Valentino dienos atvirukus draugams ir kt. Kalbėtis apie savijautą „Ryto rate“, skaityti „Jausmų knygeles“, žaisti vaidmenų žaidimus, įsijaučiant į kito savi - jautą. Paskatinti vaikus žodžiais išreikšti įvairius jausmus, kilusius skirtingose situacijose. Xxxxxxxxxxxxx, kai vaikai išreiškia sunkius jausmus. Skaitant įvairius tekstus kuo ryškiau intonuoti, išryškinant veikėjų veiksmus, poelgius, jų nuotaikas. Pasigaminti vaikų nuotaikų įsivertinimą, kad vaikas galėtų kelis kartus per dieną įsivertinti savo nuotaiką.
6-asis žingsnis
Apibūdina savo jausmus, pakomentuoja juos sukėlusias situacijas bei priežastis. Beveik neklysdamas iš veido mimikos, balso, kūno pozos nustato, kaip jaučiasi kitas, pastebi nuskriaustą, nusiminusį ir dažniausiai geranoriškai stengiasi jam padėti. Pradeda kalbėtis apie tai, kas gali padėti pasijusti geriau, jei esi nusiminęs, piktas.	Vaikas sako: „Aš myliu savo broliuką. Bet truputį pykau, kai jis suplėšė mano knygą.“ Tėvams pasakoja apie dienos nuotaikų kaitą. Draugiškai pakviečia kitą žaisti kartu, jei šis atrodo draugiškai nusiteikęs. Auklėtojai praneša, jei kitas vaikas liūdi ar reikia pagalbos. Žino keletą išeičių, ką galima daryti, kai kas nors erzina, atima žaislus, suduoda. Erzinamas nepuola muštis, bet ateina ir pasako auklėtojai.	Kalbėtis apie tai, kada buvo linksmas, kada – liūdnas ar piktas. Paskatinti samprotauti, kas pradžiugino, kas nuliūdino ar papiktino, kodėl? Kalbėtis su vaikais, kaip jaučiasi jų draugai, artimieji, kas gali juos pradžiuginti, kaip galima juos paguosti. Paskatinti bendrus žaidimus, kuriuose reikia suprasti kitą ir geranoriškai bendradarbiauti. Skatinti vaikus nesivelti į muštynes, pranešti auklėtojai apie konfliktą. Aptarti su vaikais, ką galima daryti, kai kas nors erzina kitą, atima žaislus, suduoda.
INICIATYVUMAS IR ATKAKLUMAS
Esminis gebėjimas. Savo iniciatyva pagal pomėgius pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia ir ją plėtoja, geba pratęsti veiklą po tam tikro laiko tarpo, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais.
Vertybinė nuostata. Didžiuojasi savimi ir didėjančiais savo gebėjimais.
Vaikų pasiekimai	Vaikų veiksenos	Ugdymo gairės

1-asis žingsnis

Pats juda (šliaužia, ropoja, eina) jį sudominusių žaislų, daiktų link. Xxxxxxx sutelkia žvilgsnį, seka judantį daiktą akimis, klausosi, atlieka tikslingus judesius, veiksmus su daiktais. Šypsodamasis, žvelgdamas į akis, čiauškėdamas, duodamas žaislą kitam skatina su juo žaisti; išreikšdamas norus parodo

„taip“ arba „ne“.

Turi mėgstamus žaislus. Laikydamasis sienos nueina prie žybsinčių, skambančių, spalvotų kubelių. Po to per pusę grupės nuropoja prie kamuoliuko Tiesia kamuoliuką auklėtojui, žiūri į akis, šypsosi. Žaidžiant žaidinimus

„Bėga bėga pelytė“, plodamas katutes tiesia delniuką suaugusiajam, prašydamas jį pakartoti.

Pastebėti vaiko rodomą iniciatyvą ir ją palaikyti. Stebėti ir pasidžiaugti vaiko daug kartų kartojamais veiksmais, rodančiais jo atkaklumą. Priimti vaiko siūlomus žaidimus. Žaisti žaidinimus su vaiku tol, kol jis to nori. Siūlyti žaisti smulkiajai motorikai skirtus žaidimus, reikalaujančius dėmesio, atkaklumo (pvz., sukaišioti detales į atitinkamas ertmes ir kt.). Visuomet vaikui pasiūlyti jeigu neišeina kokia nors veikla, pabandyti dar kartą. Ir labai stebėtis, kai jam

pasiseka.

2-asis žingsnis

Pats pasirenka daiktus, su jais žaidžia, daug kartų atkakliai bando atlikti naują veiksmą, kartoja tai, kas pavyko. Judesį, veiksmą ar garsą gali pakartoti tuoj pat, po kelių valandų, dienų, todėl savarankiškai modeliuoja kelis judesius ar veiksmus į vieną seką. Xxxxxxx atitraukus dėmesį vėl sugrįžta prie ankstesnės veiklos. Pats noriai mokosi iš tų, su kuriais jaučiasi saugus. Veiksmais ir atskirais žodžiais reiškia norus, veda suaugusįjį prie dominančių daiktų. Protestuoja, reiškia nepasitenkinimą, negalėdamas įveikti kliūties.

Atkakliai bando užsegti didelę sagą: pabando, nepavyksta, vėl pabando, pagaliau įspraudžia sagą į kilpą ir apsidžiaugia. Kelis kartus užsega ir vėl atsega sagą. Prieš kelias dienas matė, kaip kirpėja kirpo sesutę, todėl ima šukas ir šukuoja lėlę. Žaidžia su muzikiniu žaislu, tačiau išgirsta su mašinėle burzgiantį draugą. Kurį laiką stebi, kaip Stebi, kaip auklėtojas stato bokštelį ir pats ima kaladėles, stato panašų bokštelį. Vaikas veda auklėtoją prie žaisliuko – iššokančios varlytės. Rodo, kad reikia varlytę įdėti į vidų, uždengti dangtelį ir po to jį atidengti, kad varlytė iššoktų. Po daugelio bandymų pats išmoksta įdėti varlytę ir atidaryti dangtelį. Rodo nepasitenkinimą, kai stumiamos durys

neatsidaro, rėkia, reikalaudamas pagalbos.

Pabūti greta vaiko, kai jis mokosi naujų veiksmų – tai stiprina jo atkaklumą, skatina tęsti bandymus. Neskubėti padėti vaikui – paties atliktas veiksmas turi didesnį poveikį jo raida. Žaisti, ką nors veikti vaikų akivaizdoje, kad mažyliai galėtų stebėti atskirus veiksmus, procesą. Kantriai padėti vaikui mokytis, kai jis rodo iniciatyvą, domisi naujais veiksmais. Padėti vaikui įveikti kliūtis, jei po daugelio bandymų jam nepavyksta atlikti norimo veiksmo. Jeigu mažylis jau vieną ar kitą dalyką išmoko, nebedaryti to už vaiką. Pabrėžti, kad tai jam jau pavyko, pavyks ir dar kartą.

3-asis žingsnis

Nuolat energingai žaidžia, ką nors veikia, laisvai juda erdvėje, pats keičia veiklą, pasirenka vieną iš kelių daiktų, sugalvoja

būdus, kaip pasiekti neprieinamą norimą

Sudėlioja visas formeles į jų lizdus. Jas išima ir vėl sudėlioja. Pasilipa ant kėdės, kad pasiektų žaislą, padėtą ant palangės. Deda

dėlionę nepaisydamas šalia keliamo vaikų

Pasirūpinti saugia aplinka grupėje, lauke. Auklėtojui pačiam žaisti įvairius sensorinius žaidimus vaikų akivaizdoje, kad jie galėtų jį stebėti ir mėgdžioti, taip

mokydamiesi naujų veiksmų. Skatinti vaikus pastatyti

daiktą. Mėgsta išbandyti suaugusiojo pasiūlytus naujus žaislus, žaidimus, neįprastą veiklą. Ekspresyviai reiškia savo norus, sako

„ne“.

triukšmo. Ilgai tyrinėja naują žaislą. Ilgam susitelkia bandydamas užsegti sagas, suvarstyti batų raištelius, dėlioja dėliones, konstruoja. Užsimerkęs sukasi ratu tol, kol nugriūva. Atkakliai tvirtina, kad nenori miegoti.

bokštelį, baigti sudėti dėlionę. Siūlyti vaiko poreikius atitinkančių priemonių veiklai. Nuolat praturtinti grupę kuo nors nauju, pasiūlyti vaikams naujų žaidimų. Neišleisti vaikų iš akių. Kai tik įmanoma, palaikyti vaiko norus, patraukliai pasiūlyti jiems pakeisti neigiamą nuomonę. Palaikyti vaikų norą keisti žaidimo veiklą pobūdį, pritarti idėjoms (jeigu jos realios). Skatinti patiems pasiūlyti žaidimus, darbus, veiklą lauke. Geriau mokančiam pasiūlyti parodyti visiems kaip jis atlieka vieną ar kitą veiksmą, veiklą, ar žaidimą. Ir dažnai kartoti, frazę

„Pabandyk dar kartą“.

4-asis žingsnis

Dažniausiai pats pasirenka ir kurį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ir su draugais. Kviečiant, sudominant įsitraukia į suaugusiojo pasiūlytą veiklą jam, vaikų grupelei ar visai vaikų grupei. Susidūręs su kliūtimi arba nesėkme, bando ką nors daryti kitaip arba laukia suaugusiojo pagalbos. Siekia savarankiškumo, bet vis dar laukia suaugusiųjų paskatinimo, padrąsinimo.

Rodo iniciatyvą vadovauti sugalvotam žaidimui ir buria kitus vaikus. Mergaitė nueina į lėlių kampelį. Pamato žaidimų draugę ir klausia: „Giedre, ar nori žaisti namus?“ Xxxxxxxx noriai dalyvauja suaugusiojo organizuojamoje „Ryto rato“ veikloje. Xxxxxxxx xxxxx išeitį, susidūrusi su kliūtimi. Mergaitė piešia. Pasiėmusi teptuką merkia į guašą, tepa ant popieriaus. Dažus sunku tepti ant lapo. Vėl merkia teptuką į guašą – vėl tepa, dar kartą tepa. Teptukas vos slysta lapu. Xxxxxxxx ima spausti teptuką, dažus vis tiek sunku tepti. Besidairydama pamato, kad ant stalo stovi indelis su vandeniu. Indelį prisitraukia prie savęs. Teptuką pašlapina į vandenį, tada merkia į dažus ir vėl piešia ant lapo. Pastebi, kad dabar

teptukas slysta lengvai.

Palaikyti vaikus, kurie bando iššūkį įveikti savarankiškai, neskubėti teikti pagalbos. Vaikams, kurie greit nusimena, meta veiklą, padėti surasti išeitis, sprendimus. Pastebėti ir palaikyti vaiko iniciatyvą atlikti nesudėtingus darbus: išplauti teptukus, plauti žaislus ir pan. Džiaugtis vaiko iniciatyva padėti kitam – ką nors paduoti, paaiškinti ar pagelbėti užsisegti.

5-asis žingsnis

Pats pasirenka ir ilgesnį laiką kryptingai

plėtoja veiklą vienas ir su draugais. Lengviau

Xxxxx sugalvoja žaidimą ir ilgai jį plėtoja.

Xxxxx, Xxxxxxx ir Xxxxxxxx pačių sugalvotą

Skatinti vaikus turiningiau išplėtoti jų pačių

sumanymą. Veiklą vaikams pasiūlyti tik kaip

pereina nuo paties pasirinktos veiklos prie suaugusiojo jam, vaikų grupelei, visai vaikų grupei pasiūlytos veiklos. Suaugusiojo pasiūlytą veiklą atlieka susitelkęs, išradingai, savaip, savarankiškai. Ilgesnį laiką pats bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepavykus kreipiasi pagalbos į suaugusįjį.

žaidimą „Ragana gaudo“ žaidžia 13 minučių. Giedrė ir Xxxxx pačių sugalvotą žaidimą

„Gaminame maistą“ žaidžia 32 minutes. Auklėtojui pasiūlius veiklą patys pasirenka, kaip, pvz., pieš mamytės portretą: vieni jį piešia spalvotais pieštukais, kiti tapo guašu, treti – kreidelėmis. Kiekvieno mamytė vis kitokia. Xxxxxxx nori pasidaryti robotą, suklijuodamas dvi dėžutes. Patepa klijais, tačiau jos nesulimpa. Pritepa daugiau klijų – dėžutės nesusiklijuoja. Po kurio laiko vaikas

kreipiasi pagalbos į suaugusįjį.

motyvuojančią idėją, kurią jie galėtų sukonkretinti ir savaip įgyvendinti. Nesiūlyti uždarų užduočių, kuriose auklėtojas nurodo vaikui visus veiklos atlikimo žingsnius. Pagalbą vaikui teikti ne ką nors darant už jį, bet keliant mąstyti skatinančius klausimus, pateikiant keletą alternatyvių pasiūlymų, skatinant bandyti daug kartų.

6-asis žingsnis

Turiningai plėtoja paties pasirinktą veiklą, ją tęsia po dienos miego, kitą dieną, kelias dienas. Susidomėjęs ilgesniam laikui įsitraukia į suaugusiojo jam, vaikų grupelei, visai vaikų grupei pasiūlytą veiklą, siūlo vaikams ir suaugusiajam įsitraukti į jo paties sugalvotą veiklą. Savarankiškai bando įveikti kliūtis savo veikloje, nepasisekus bando įtraukti bendraamžius ir tik po to kreipiasi į suaugusįjį.

Žaidžia ilgą laiką trunkančius kūrybinius žaidimus. Auklėtojo pasiūlytą veiklą – pasidaryti draugo siluetą ir jį išgražinti – vaikai pradėjo ryte, tęsė po pietų ir baigė tik kitą dieną. Prie vaikui įdomios auklėtojo pasiūlytos veiklos grįžta, kol ją baigia (pvz.: pasidaro Užgavėnių kaukes). Vaikai visą savaitę žaidžia žaidimą apie geručius ir blogiukus. Xxxxx xxxx sukonstruoti raketą. Tačiau jam neišeina. Tada jis kreipiasi į

Nerijų, kuris jam padeda.

Sudaryti sąlygas grupėje vaikų sumanymus ir auklė- tojo pasiūlytą veiklą plėtoti po keletą dienų, neardant vaikų susikurtos aplinkos, nebaigtų darbelių. Pasiūlyti vaikams įdomios veiklos idėjų, sumanymų vaikų grupelių veiklai. Pastebėti vaiko sumanymus, juos palaikyti, padėti iš- plėtoti. Skatinti vaikus pabaigti pradėtus darbus, padėti vienas kitam įveikti problemas. Siūlyti vaikams kruopštumo, susikaupimo, kantrumo reikalaujančių darbų, pvz.: įverti siūlą, įsiūti sagą, prisukti veržlę ir pan.

11.5. KŪRYBINGAS

ESTETINIS SUVOKIMAS
Esminis gebėjimas - Pastebi ir žavisi aplinkos grožiu, meno kūriniais, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, jaučia, suvokia ir apibūdina kai kuriuos muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus, reiškia savo estetinius potyrius, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais.
Vertybinė nuostata – Domisi, gėrisi, grožisi aplinka, meno kūriniais, menine veikla.
Vaikų pasiekimai	Vaikų veiksenos	Ugdymo gairės

1-asis žingsnis
Susidomi, trumpam sutelkia dėmesį bei rodo pasitenkinimą (krykštauja, siekia paliesti rankomis), kai yra emocingai kalbinamas suaugusiojo, kai mato ryškius, gražių formų daiktus, spalvingus paveikslėlius, žaislus, girdi ritmiškus muzikos ir kitus garsus, mato šokio judesius.	Sutelkia dėmesį į klausomą muziką, guguoja ir juokiasi girdėdamas malonius garsus, verkia nuo nemalonių, šiurkščių garsų, ramus, kai dainuojama ar kalbama raminančiu balsu. Girdėdamas kalbą, dainavimą, muziką, judina rankas, kojas, linguoja, įsikibęs į atramą, spyruokliuoja kojomis. Xxxxxxx nutyla ir susidomėjęs seka, kaip suaugusysis tyliai arba linksmai slepiasi ir vėl pasirodo arba kaip ant stalo emocingai vedžioja kiškučio žaislą. Tepdamas pirštais dažus stabteli, pasižiūri į savo pirštus, pažvelgia į pėdsakus popieriuje ir, supratęs, kad tai daryti smagu, ima kartoti. Įdėmiai ir su džiaugsmu žiūrinėja spalvingų iliustracijų knygelę, liečia rankutėmis, šūkčioja, kalbina spalvingus paveikslėlius.	Kurti muzikinę aplinką, kurioje vaikas turėtų galimybę klausytis įvairių garsų ir malonių, švelnių melodijų, atliekamų balsu ar muzikos instrumentais. Emocionaliai kalbėtis, žaidinti, bendrauti, kad vaikas girdėtų intonacijomis ir jaustų veiksmais reiškiamas emocijas Suteikti vaikui galimybę sureaguoti savo tempu, t. y. palaukti tiek laiko, kiek reikia vaikui, o ne kiek atrodo tinkama auklėtojui. Būti šalia vaiko, kartu su juo džiūgauti, padrąsinti jo bandymus, pamokyti, kaip paimti ir rankoje išlaikyti piešimo priemonę. Kurti jaukią, gražią aplinką, kurioje vaikų akių lygyje būtų išdėstyti gražūs daiktai, vaikams prieinami žaislai, paveikslėliai, nuotraukos.
2-asis žingsnis
Skirtingai reaguoja girdėdamas besikeičiančių intonacijų suaugusiojo kalbinimą, muzikos garsus, matydamas gražius gamtos bei aplinkos daiktus ar vaizdus, spalvingas knygelių iliustracijas, šokančius ir vaidinančius vaikus ar suaugusiuosius. Intuityviai mėgdžioja tai, kas jam patinka.	Aktyviai reiškia emocijas klausydamas linksmos muzikos, dainos: džiaugiasi, šypsosi, kai daina ar muzikinė pjesė linksma, nuliūsta, susimąsto, nusiramina, kartais pravirksta, kai melodija liūdna. Stebi šokantį vaiką, pedagogą, profesionalų šokėją, sutelkia žvilgsnį, trumpais skiemenimis išreiškia savo susidomėjimą, ploja, jei patinka, suirzta, jei nuobodu. Ilgiau sutelkdamas dėmesį seka, kaip striksi kiškutis, klausosi, kaip gąsdindamas vilkas sako: „Ū-ū-ū“. Pats mėgdžioja veiksmus, garsus, džiaugiasi laisvu, išraiškingu savo paties intonavimu, veikimu. Stebi tapantį suaugusįjį, klausosi jo sakomų žodžių: „tap, tap, tap; bėga, bėga, bėga; strikt, strikt, strikt“. Pats ima mėgdžioti	Dainuoti vaikui, klausytis įvairios nuotaikos dainų, kontrastingos nuotaikos muzikos kūrinių, skatinti teigiamas, džiugias emocijas ir slopinti neigiamų emocijų proveržius. Leisti vaikams stebėti šokį gulint ar sėdint ant grindų, kad jie galėtų keisti pozą ir laisvai kūnu reaguoti į stebimo šokio sukeliamus įspūdžius. Kartu su vaiku žaisti ir išraiškingai rodyti, kaip galima veikti, tarytum žaislas ar stalo teatro lėlė būtų gyva. Gąsdinimo, pasibaisėjimo emocijas reikšti są- lygiškomis mimikomis ir intonacijomis, leidžiant vaikams pajusti ir suprasti, kad taip elgiamasi ne iš tikrųjų, o tyčia. Išdėlioti piešinius vaikui matomoje vietoje, kad jis galėtų prieiti ir vėl į juos pasižiūrėti. Xxxxxxx, pasikalbėti apie jo kūrinėlį. Suteikti vaikui galimybę pažinti ir išbandyti įvairias dailės medžiagas ir priemones. Sudaryti galimybes vaikui

tapymo veiksmus. Sulaukęs pagyrimo ir palaikymo, džiaugiasi bei bando dar Džiūgauja, krykštauja, matydamas spalvingas gėles pievoje, gėlyne, nori jas pačiupinėti,

nuskinti.

matyti gražius gamtos, aplinkos vaizdus, spalvingas knygeles, dailės kūrinius.

3-asis žingsnis

Atpažįsta (suklūsta, rodo) kai kuriuos jau girdėtus muzikos kūrinius, xxxxxxx šokius, xxxxxxxx, vaidinimo veikėjus, dailės kūrinius. Emocingai reaguoja girdėdamas darnų garsų, intonacijų, žodžių sąskambį, žiūrinėdamas savo ir kitų piešinėlius, spalvingas knygelių iliustracijas, žaislus, džiaugdamasis savo puošnia apranga. Paklaustas pasako, ar patiko muzikos kūrinėlis, dainelė, šokis, vaidinimas, dailės darbelis.

Kartais klausydamiesi nuotaikingų vokalinių, instrumentinių muzikos kūrinių šypsosi, mojuoja kojomis į muzikos taktą, kartais susiraukia, nuleidžia galvą, atsistoja ir vaikšto. Stebėdamas šokį klausia: – Ką jis daro? Komentuoja: – Žiūrėk, jis sukasi! Jis pagavo drugelį! Nupiešia labiausiai įsiminusį šokio personažą. Suvokia, kad vaizduoja kitą

– maitindamas lėlę, paklaustas paaiškina: – Aš esu mama! – Aš esu tėtis! Žiūrėdamas į linijų raizginius ir spalvines dėmes sako: – Čia mamytė žiūri. Įžiūrėjęs savo piešinyje lėktuvą, ima bėgioti iškėlęs piešinį po grupę, burgzti kaip lėktuvas. Džiaugiasi jau girdėtu instrumentinės muzikos įrašu, daina, bando kartu dainuoti. Linksmų vaidinimo epizodų metu juokiasi, nori bėgioti. Grožisi savo puošniais drabužiais, sako: – Čia mano graži suknelė! Jei šokis patiko, ploja, paklaustas paskirais žodžiais atsako: – Gražiai šoko. Galvos linktelėjimu ar žodžiu „taip“ išreiškia savo nuomonę. Parodydamas, kad vaidinimas patinka, ploja, šūkčioja. Kiek ilgiau sutelkia dėmesį stebėdamas vaidinimą. Pasirodžius veikėjui, jį įvardija, nusako, komentuoja: – Eina vilkas, jis negeras, sako „Ū-ū-ū!“ Priėjęs prie lentynėlės susidomi šiaudiniu paukšteliu,

jį apžiūrinėja, brauko per šiaudinę uodegėlę

Duoti klausytis įvairios nuotaikos muzikos kūrinių, kad vaikas juos įsimintų ir vėliau juos kartu aptarti. Pažiūrėjus drauge šokį, užduoti mąstymą skatinančius klausimus, pvz., „Ką matėte?“ „Kodėl tau atrodo, kad ragana buvo pikta?“ Kartu su vaikais žiūrėti lėlių ir dramos vaidinimus, klausytis jų įrašų. Užduodant klausimus (pvz., „Kas čia?“) skatinti atpažinti vaizduojamą pasaką. Skatinti pasakoti apie savo ar kitų piešinį, aplinkoje pamatytus paveikslus ar knygelių iliustracijas. Xxxxxxxxxx vaiko, jei jis su savo kūrybos darbeliu ima žaisti, bėgioti, ką nors vaizduoti judesiais, tai padės vaikui turtinti vaizduotę ir skatinti kūrybinės saviraiškos poreikį. Xxxxxxxxx vaikus ir padėti jiems kaupti muzikinius įspūdžius, skatinti atidžiai klausytis muzikos, ja gėrėtis. Kadangi vaikai nuo gausių ryškių įspūdžių greit pavargsta, reikėtų stebėti xxxxxx vaidinimą (daug kartų tą patį). Stebėti vaiką tomis akimirkomis, kai jis grožisi, džiaugiasi gamtos ir kitos aplinkos daiktais ar reiškiniais, žaislais, savo išvaizda. Tinkamu momentu jį pakalbinti, paklausti, kas jam gražu. Pritarti vaiko komentarams, papildyti jo vertinimą kitais žodžiais. Pasidomėti, ar vaikui patiko vaidinimas. Nuraminti, jei vaikas bijo, jog vilkas gali ateiti ir į jo namus. Akcentuoti, jog teatre viskas vyksta ne iš tikrųjų, o taip yra sugalvota, pramanyta, sužaista. Vaikams

prieinamoje vietoje, jų akių lygyje, padėti profesionaliosios dailės, tautodailės kūrinių bei

	sakydamas: „Man graži uodegėlė, tokia susirietusi...“ ir, bėgiodamas po grupę, ima jį skraidinti.	meniškų taikomosios dailės dirbinių, kad retkarčiais juos būtų galima apžiūrėti, pasikalbėti apie juos. Sudaryti galimybes vaikams dalyvauti muzikinėje veikloje ir darželyje vykstančiuose renginiuose.
4-asis žingsnis
Džiaugiasi menine veikla, nori dainuoti, šokti,	Džiugiai eina į salėje vykstančią muzikinę	Sudaryti galimybes vaikams dalyvauti muzikinėje
vaidinti, pasipuošti, gražiai atrodyti.	valandėlę, noriai dainuoja, šoka, žaidžia: –	veikloje ir darželyje vykstančiuose renginiuose.
Skirtingai reaguoja (ramiai ar emocingai)	Man labiausiai patinka šokti, noriu būti šokėja	Atkreipti dėmesį, kai vaikas sako, kad nori gražiai ką
klausydamas ir stebėdamas skirtingo	kaip televizijoj. – Noriu į muzikos salę, ten	nors daryti, palaikyti jo norą, pasidžiaugti, pagirti.
pobūdžio, kontrastingus meno kūrinius,	bus teatras. Išreiškia norą gražiai dainuoti,	Paprašyti vaiko pasakyti ir parodyti, kaip jis būtų ką
aplinką. Keliais žodžiais ar sakiniais pasako	šokti, vaidinti, gražiai sutvarkyti daiktus,	nors daręs. Įsiklausyti į vaiko klausimus ir, jei vaikas
savo įspūdžius apie klausytą muziką, dainelę,	žaislus. Pasako, ką pats šoko, pvz.: „Aš buvau	pats nepaaiškina, prieš vaidinimą trumpai papasakoti,
eilėraštį, pasaką, matytą šokį, vaidinimą,	gėlė ir sukausi.“ Norėdamas suprasti	apie ką bus vaidinama. Atkreipti vaiko dėmesį į
dailės kūrinį, knygelių iliustracijas, gamtos ir	vaidinimą apie vilką ir ožiukus, klausia („Kas	pabaigą, paklausti, kokia ji – laiminga ar liūdna?
aplinkos daiktus ir reiškinius, pastebi ir	čia?“), spėlioja („Ar vilkas suris ožiukus?“),	Padėti pajusti vaizdo, nuotaikų pasikeitimus
apibūdina kai kurias jų detales. Reaguoja į	pats bando paaiškinti („Vilkas ožiukus atris“).	keičiantis linijai, formai bei spalvai. Pasikalbėti,
kitų nuomonę.	Įsijautęs į piešimo procesą, emocingai	kokius potyrius pavyko papasakoti piešiniu,
	komentuoja savo piešinį: – Jūroje audra, va,	naudojant vienokias ar kitokias dailės raiškos
	mėlynos bangos. Iš jūros išplaukia slibinas.	priemones, paklausti, kaip jam gražiau. Sudaryti
	Bangos tai su akelėmis – žiūri į slibiną.	sąlygas klausyti, stebėti skirtingus meno kūrinius,
	Skirtingai reaguoja matydami šokant polką ir	paskatinti reikšti savo išgyvenimus, paprašyti
	valsą (ima šokinėti arba ramiai linguoja),	pasakyti, kaip jaučiasi, ką pajuto. Būti greta vaikui
	linksmo siužeto paveikslėlį ir skulptūrėlę	apžiūrinėjant meno kūrinius, daiktus, žaislus, ugdyti
	(aktyviai komentuoja arba ramiai apžiūrinėja,	estetinį jau - trumą – pritarti, papildyti jo išsakytas
	glosto). Pajunta knygelėje vaizduojamų	mintis („Taip, ir man patinka, ir man gražu.“)
	personažų emocines būsenas: – O ta mergaitė	Kasdienėje veikloje kalbant su vaikais nuolat vartoti
	verkia, nes jai liūdna, jos vardas Xxxxxxx.	žodžius „džiaugiuosi tavo piešinėliu, puikiai atrodai,
	Pastebi formas: – Lapės uodega ilga kaip	gražiai pasielgei“, kad vaikai galėtų išgirsti ir pradėti
	šluota... Sutelkdamas žvilgsnį pa - stebi ir	suprasti, kas yra gražu. Skatinti klausant, apžiūrint
	emocingai reaguoja į kai kurias meno kūrinių,	meno kūrinius kalbėti apie savo ir kitų darbelius:
	gamtos (ypač augalų, gėlių), buities daiktų,	kodėl patinka, kuris gražesnis, kuris linksmiausias,
	bendraamžių elgesio, šventiškai pasi-	kokių spalvų ar formų, kurį norėtum dar išgirsti,
	puošusios grupės, gatvės, namų estetines	pamatyti, kodėl? Pažiūrėjus šokį, aptarti, at - sakyti į
	savybes, sako: „Graži gėlytė. Gražiai	klausimus: „Kaip?“ „Kodėl?“ Kalbėtis su vaiku apie

šuniukas šokinėja. Duok kitą gražią knygutę, kur groja.“ Pasako savo nuomonę, kuris meno kūrinys, kuri jo paties ir kitų grupės draugų meni - nė veikla, rezultatai patiko labiausiai ir kodėl, pvz., apie piešinį: – Man taip patinka. Man taip gražiau. Apie muzikos kūrinį, koncertą ar muzikinį spektaklį: – Apie mamytę man patiko, gražiai dainavo. Pasakodamas apie matytą šokį, judesį susieja su personažu ar nuotaika („Bėgo greitai kaip vilkas. Šokinėjo aukštai kaip varlė“). Apžiūrinėdami draugų nu - pieštas saulutes, diskutuoja, kuriuose piešinėliuose saulutė linksma, kuriuose – liūdna. Pasako savo nuomonę apie savo ir kitų išorės grožį, apie gražų ir negražų bendraamžių poelgį, pvz.,

„Gražiai pasipuošė, padėjo sutvarkyti žaisliukus. Negražiai pasakė.“ Jautriai reaguoja į kitų vertinimus, piešdamas susijaudinęs sako: – Jis man trukdo, sako, kad makaliūzę nupiešiau, bet aš piešiu snaiges, na viską.

spalvas paletėje, kurios spalvos jiems atrodo linksmos arba liūdnos, tyrinėti spalvų maišymosi efektus. Stebėti, kad vertindami neįskaudintų vieni kitų. Dažniau atkreipti vaikų dėmesį į tai, kas gražu, gera, nei į tai, kas kelia pasibjaurėjimą, pasipiktinimą. Padėti vaikui ugdytis pasitikėjimą savimi, pritarti, padrąsinti tęsti savo kūrybą.

5-asis žingsnis

Mėgaujasi muzikavimu, šokiu, vaidyba, dailės veikla. Rodo pasitenkinimą bendra veikla ir kūryba, gėrisi savo ir kitų menine veikla, geru elgesiu, darbais. Grožisi gamtos spalvomis, formomis, garsais. Dalijasi įspūdžiais po koncertų, spektaklių, parodų, renginių lankymo. Pasako savo nuomonę apie muzikos kūrinėlį, dainelę, šokį, vaidinimą, dailės darbelį, aplinką, drabužį, tautodailės ornamen- tais papuoštus daiktus.

Xxxxxxxxxx, sukėlusius daug emocijų kūrinius, daineles, ratelius prašo nuolat kartoti. Nusako pasakų, vaidinimų veikėjų balsų intonacijas (pvz., „Lapė labai plonai kalbėjo, o meška – labai storai.“) ir jas pakartoja žaidimuose. Su dideliu susidomėjimu dalyvauja kūrybos procese kartu su tautodailininke, paaiškina apie velykinio kiaušinio marginimo procesą:

– Ta teta dažė, pasiėmė pieštuką ir smeigtuką ir dažė. Kai nudažė, dėjo tą kiaušinį į dažus. Piešė ant tų kiaušinukų viską: saules, tvoreles.

Paprastai ir vaikams suprantamai atskleisti muzikos kūrinių grožį. Skatinti vaikus savo žaidimuose vaidinti muzikantus, šokėjus, dainininkus, vaizduojant, kad jie yra scenoje, dainuoja su mikrofonu ar groja muzikos instrumentu Xxxxx su vaikais žiūrėti lėlių ir dramos vaidinimus, klausytis vaidinimų įrašų, žiūrėti animacinius filmukus. Sudaryti sąlygas vaikams dalyvauti ar stebėti įvairius muzikinius, vaidybinius renginius. Skatinti stebėti

menininkų kūrybos procesą bei patiems kartu kurti, nes estetinį suvokimą ir jautrumą vaikas geriausiai

Aš bandžiau tą tvorelę tokią, bet neišėjo. Mamai reikės parodyti, ji nežino, kaip reikia dažyti. Džiaugiasi piešimo procesu: „Piešti malonu todėl, kad išimi iš savo galvos namą, žmones, gėlytes ir uždedi juos ant popieriaus.“ Kalbėdamas apie draugo piešinį, šokį, pagiria, kad buvo gražu Xxxxxxx grožisi gamta, su- telkia dėmesį ir pastebi spalvų ir formų, garsų darną ir įvairumą, pamatęs spalvingą klevą rudenį sako: – Koks gražus medis, kiek daug spalvų! Džiaugiasi ir gėrisi ornamentais išgražintais drabužiais, aplinkos daiktais. Vaikas sako: „Tokiais ornamentais papuoštas mano tėčio megztinis.“ Girdėtus muzikos kūrinėlius elementariai apibūdina (pvz., pelytės muzika – „plona“, tyli, o meškino – „stora“, garsi). Klausomus programinės muzikos kūrinius apibūdina žodžiais: „Polkutė – linksma, lopšinė – švelni, liūliuojanti, maršas – smagus, smagu grojant žygiuoti“ ir pan.). Savarankiškai pasakoja matyto šokio siužetą: – Iš pradžių buvo tamsu, paskui pasirodė drugelis, buvo šviesu ir jis skrido, po to susitiko gėlę ir šoko su ja, nes jiems kartu buvo linksma. Žiūrėdamas vaidinimą apie vilką ir ožiukus, atkreipia dėmesį į veikėjų elgesio, judėjimo, intonacijų ypatybes, jas įvardija: vilkas kalba garsiai, jo balsas storas, turi didelę galvą, aštrius dantis. Ožiukai maži, balti, rageliai riesti. Kartu su auklėtoju apžiūri dailės reprodukcijas, nuotraukas, pažiūri trumpą fil- mo fragmentą. Diskutuoja, kas ką yra matę, elementariai

aiškinasi, kuo skiriasi dailės kūrinys,

ugdosi veikdamas, kurdamas, apie tai kalbėdamas, aiškindamas. Sudominti vaikus patrauklia ir malonia veikla paties auklėtojo ir kitų kūrybos pavyzdžiais. Išklausyti vaiką ir pačiam pasakoti apie savo kūrybinius sumanymus. Diskutuoti, ką dailininkas norėjo pasakyti: – Užsimerk ir pasakyk ką, jautei žiūrėdamas į šį paveikslą? – Ką dailininkas galvojo tapydamas šį paveikslą? Xxxxx yra pats stipriausias estetinio ugdymo šaltinis, todėl reikėtų skatinti vaikus įvairiausiais būdais pamatyti, pajusti kasdien atsiveriantį vis naują grožį. Nuolat ugdyti vaikų estetinį skonį, atkreipiant dėmesį į kasdien vaiko aplinkoje esančius daiktus, drabužių puošybą, kitų bei pačių vaikų sukurtą tvarkingą ir gražią aplinką. Skatinti vaikus domėtis muzika ir jos išraiškos priemonėmis, aptarti turinį, nuotaiką ir muzikos instrumentų tembrus. Sugalvoti įvairių būdų, kaip padėti vaikui suvokti ir papasakoti matyto kūrinio siužetą: žiūrėti pasakojimo videoįrašą, klausyti ausinėmis audio įrašo, pasakoti draugui „telefonu“ ir kt. Kartu su vaikais žiūrėti lėlių ir dramos vaidinimus, klausytis vaidinimų įrašų, žiūrėti animacinius filmukus. Sudaryti sąlygas vaikams dalyvauti ar stebėti įvairius muzikinius, vaidybinius renginius. Sudaryti galimybę vaikams stebėti vaizduojamosios (tapybos, grafikos, skulptūros) ir taikomosios – dekoratyvinės (keramikos, tekstilės, odos, amatų, liaudies meistrų dirbinių ir kt.) dailės kūrinius, reprodukcijas ir kt. ugdymo įstaigoje, parodose, galerijose, mugėse, šventėse, tradiciniuose renginiuose. Sukurti situacijų, kad vaikas galėtų meno kūrinius, savo ir kitų meninę veiklą vertinti savaip lygindamas. Paskatinti kiekvieną išsakyti savo

nuomonę. Xxxxxxxxx, kaip dar kitaip galėtų apie

fotografija, kinas ir kt.: – Čia tai dailininkas nupiešė. – Mano tėtis yra fotografas, jis gražiai moka fotografuoti. – Filmą juk sugalvoja ir nufilmuoja. Padainavęs, pažaidęs muzikinį ratelį ar žaidimą, pasako, kuris labiau patinka, o kuris nelabai: – Šita dainelė man labai patinka, ji linksma. – Man nepatinka šokti, geriau dainuoti. Išsako savo nuomonę, kodėl patiko ar nepatiko matytas šokis: – Man patiko, nes labai gražiai šoko saulė.– Man nepatiko, nes jis negražiai šokinėjo. Pasako, kodėl pačiam patiko ar nepatiko šokti: – Man patiko šokti, nes buvo linksmas šokis Estetinį meno kūrinių ir savo kūrybos vertinimą susieja su doriniais, emociniais išgyvenimais: – Vilkas pilkas negražus, negeras, o ožiukai ir jų mama – gražūs, geri. Draugystės dieną iškerpa iš popieriaus gėlę ir sako, kad nori padovanoti draugei už tai, kad ji gera ir dalijasi žaislais Veido išraiška, judesiais, žodžiais parodo, kas patinka ar nepatinka – meniniai sprendimai, turinys pačių ir kitų dailės kūrinėliuose: – Čia kažkoks tamsiomis spalvomis nupieštas. – Nepatinka, nes liūdnos spalvos. – Patinka, nes

mergaitė yra karalaitė.

muziką, šokį, vaidinimą pasakyti, ką dar tai galėtų reikšti ir pan. Kasdienėje veikloje suteikti galimybę suprasti ir pajusti, kad tiesa, gėris ir grožis visada teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą. Prašyti papasakoti apie savo dailės kūrinius, pateikti į meninius sprendimus orientuotų klausimų, pvz.: „Kuriame piešinyje geriausiai pavyko pavaizduoti išvyką į zoologijos sodą?“ „Kuriame piešinyje pavyko nupiešti tamsiai arba šviesiai žalią eglutę?“ „Kodėl tau taip patinka nu - piešta karalaitė?“.

6-asis žingsnis

Stengiasi kuo gražiau šokti, vaidinti, deklamuoti, dainuoti, groti, piešti, konstruoti. Gėrisi ir grožisi savo menine kūryba Pastebi papuoštą aplinką, meno kūrinius ir pasako, kas jam gražu. Palankiai vertina savo ir kitų

kūrybinę veiklą, pasako vieną kitą argumentą, kodėl gražu. Pasakoja įspūdžius apie

Emociškai išgyvena meno kūrinius (pvz., klausydamiesi valso, linguoja į šonus, vaiz- duoja, kad groja fortepijonu, užsimerkia ir pakelia akis į dangų ir kt.), pasakoja apie šokį: – Snieguolė šoko labai gražiai ir

lengvai, ji buvo linksma, nes daug sukosi ir šokinėjo, ir jos suknelė buvo labai graži, ji

Xxxxxxxx sąlygas vaikams dalyvauti ar stebėti kuo dau- giau ir įvairesnių muzikinių, vaidybinių renginių, koncertų, lankytis parodose, muziejuose, teatre, miesto šventėse, mugėse, cirke ir kitur. Pasikalbėti apie patirtus įspūdžius, pasidalyti savo

mintimis, emocijomis, pasidžiaugti pastebėtu grožiu. Užduoti atvirų klausimų: – Ką pajutai? – Kas

muzikos, vaidinimo, šokio siužetą, xxxxxxx dailės, tautodailės kūrinius, vaizduojamus įvykius, veikėjus, nuotaiką, kilusius vaizdinius. Plačiau papasakoja, ką sukūrė, kaip pats bei kiti dainavo, grojo, šoko, vaidino, piešė.

šoko ant pirš - tų galų. Xxxxxxx, kad ji pati šoko „kaip Snieguolė, nes aukštai kėlė koją ir moka taip suktis“. Vaidindamas emocingai, išraiškingai pakartoja frazes ir intonacijas: – Lape snape, tu gaidelio nepagausi, niekam durų neatšausiu. Užtrenkia dureles, liūdi ir nuoširdžiai užjaučia herojų, nori jam padėti. Gana ilgai sutelkia dėmesį ir seka jį sudominusį vaidinimą ar filmuką. Gilindamasis į įvykius, aiškina, kad „Ragana negera, nes pavogė kiškio morkas.“ Pasakodamas parodo, kaip ragana vaidinime skrido, kokiu šiurkščiu balsu ji kalbėjo, prideda ir tai, ko nebuvo rodoma, bet gali taip būti (pvz., sako: „Kiškis augina morkas, nes jis ūkininkas“). Gėrisi ir grožisi savo menine kūryba, pasako, kas pasisekė, užrašo savo vardą, nori juos eksponuoti, rodyti kitiems: – Pažiūrėk, kaip aš gražiai šoku. – Matai, kaip aš moku vaidinti lapę gudruolę? Pamatęs auklėtojos padarytus paukščiukus sako: – Kokie gražūs paukščiukai. Jie gražiai atrodo. O ar aš irgi galiu padaryti tokius paukščiukus? Jūs irgi jį pakabinsite, kad visi matytų? Siekia meninės kūrybos grožio, noriai ir su džiaugsmu stengiasi viską atlikti kuo gražiau: – Neskubu padaryti darbelio, nes noriu, kad būtų gražu. Mamytė džiaugsis, kai gaus tokį gražų atviruką. – Noriu gražiai šokti, kaip televizijoje. Pateikdami keletą motyvų apibūdina, palygina patikusią ar nepatikusią muziką, šokį, dailės darbelį, vaidinimą: – Vaidinimas apie vilką ir ožiukus

patiko labiau nei vaidinimas apie raganą.

įsiminė? – Kas patiko? – Ko reikia, kad vaidinimas, šokis ar piešinys būtų gražus, įspūdingas? Žiūrėti lėlių ir dramos vai - dinimų, klausytis jų įrašų, žiūrėti animacinių filmukų. Skatinti pastebėti subtilesnes veikėjų kalbos into - nacijų, poelgių, veiksmų, kostiumų, lydinčios mu - zikos, dekoracijų detales. Vaiko apibūdinimus, pvz., „Kiškis greitai bėgo“, vaizdingai papildyti: „Taip, jis skuodė kaip įkirstas.“ (Pasiaiškinti, ką reiškia „kaip įkirstas“). Paskatinti pavaizduoti, kaip kiškis bėga „kaip įkirstas“. Sudaryti galimybę vaikui, kitiems girdint ir matant, pasidžiaugti savo ir kitų kūryba bei kasdiene veikla. Demonstruoti jo kūrinėlius, ruošti visų vaikų arba autorines parodėles, sudaryti individualius albumus arba kaupti skenuotų kūrinių elektroninius variantus, juos retkarčiais persiųsti tėve - liams, kad vaikas girdėtų ir jų pagyrimą bei atsiliepimus. Palaikyti ir skatinti vaiko norą siekti grožio, pagirti už jo pastangas, parodyti kitiems, užrašyti vaiko pa - sakojimą ir prisegti prie demon-struojamo darbelio, kad pamatytų, kad jo noras siekti grožio yra pastebėtas ir vertinamas. Skatinti vaikus aptarti stebėtą ar klausytą meno kūrinį, pagrįsti savo nuomonę, atsakant į klausimą, kodėl patiko ar nepatiko. Jei vienas vaikas sako, kad jam patiko, klausti, ar yra tokių, kuriems nepatiko, leidžiant suprasti, kad visokios nuomonės yra svarbios. Pratinti pastebėti ir atskirti kičą nuo tikrojo meno. Skatinti geranoriškai vertinti kitų saviraiškos ir kūrybos bandymus, išsakyti savo ir gerbti kitų nuomonę. Pap- rašyti pakomentuoti, kurie kūriniai kelia estetinį pasigėrėjimą (malonu žiūrėti į gražius, grakščius šokio judesius) ir kurie atgraso (baisu žiūrėti

žiaurumu ir agresiją perpildytą animacinį filmuką).

Palankiai vertina patinkančią savo ir kitų kūrybinę veiklą ir kūrinėlius: – Koks gražus namas, norėčiau tokiame gyventi! Pastebi neišraiškingą, nepa- vykusį kūrinių atlikimą:

– Nepavyko, nupiešiu kitą. Jis viską sugadino.

– Neįdomu žiūrėti, nes jis nemoka vaidinti! – Negražus, mažai spalvų. Reiškia nuomonę apie grupės aplinkos estetiką, pastebi, kada daiktai tvarkingai ar gražiai išdėlioti, aiškina, kad švara ir tvarka – tai gražu. Saugo ir puoselėja gamtos grožį, noriai tvarko, puošia grupės aplinką. Gėrisi ir palankiai vertina tinkamą bendraamžių elgesį, džiaugiasi pats gavęs pagyrimų: – Man patinka, nes ji gražiai elgiasi prie stalo! – Auklėtoja pasakė, kad aš gražiai moku vaikščioti koridoriumi, nebėgioju. Piktinasi netinkamu elgesiu, išsako pastabą valgančiam vaikui: – O jeigu prie svečių taip valgytum, tau būtų negėda? Mėgdžioja gražaus elgesio pavyzdžius. Gana kritiški savo ir kitų iš - vaizdai, pastebi, kada kiti netvarkingai ar nešvariai apsirengę, pagiria, atvirai išreiškia savo nepasitenkinimą ar susižavėjimą, pasako komplimentus: – Kaip gražiai, nuostabiai atrodai! Pastebi, kada mergaitės pasipuošia gražia suknele, plaukų segtukais, patinka tvarkingai ir gražiai rengtis, būti susišukavusiam, derinti drabužių spalvas. Grožisi ir išraiškingais žodžiais apibūdina labiausiai į akis krentančias gamtos, aplinkos daiktų ir reiškinių bei kasdienio gyvenimo es

- tetines ypatybes (pvz., „ryškios žvaigždės“,

„sidabrinis šerkšnas“, „gražiausia lėkštutė su mėlynu paauksuotu krašteliu“, „gražiai

Sudaryti sąlygas suprasti aplinkos grožio svarbą ir jį vertinti. Patiems dalyvauti jį puoselėjant: nelaužyti medelių, neskriausti gyvūnėlių, dalyvauti medelių sodinimo ak- cijose, atskrendančių paukščių sutiktuvėse ir kt. Gėrėtis gerai atliktu darbu, išsakyti nuomonę apie prastą. Pastebėti, pagauti momentą, kada vaikas kuo nors gėrisi, džiaugiasi, pritarti jam, padiskutuoti, kodėl taip reikėtų elgtis, kaip kiti jaučiasi, kai mato kitą netinkamai besielgiantį, kokį elgesį pavadintų gražiu ir kt. Pratinti gražiai elgtis viešose vietose (teatre, koncerte, parodoje, prekybos centre). Skatinti suprasti ir atskirti, kokia išvaizda gali būti pavadinta gražia, akcentuojant tai, ką patys gali padaryti, kad atrodytų gražiai. Siekiant, jog vaikas ugdytųsi gebėjimą pa - matyti bei tinkamai vertinti savo ir kitų išorės grožį, ieškoti tinkamiausių būdų (pvz., kurti projektus, plakatus su šūkiais, skaityti istorijas, žiūrėti filmukus ir kt.). Per pasivaikščiojimus lauke ar darželio aplinkoje paskatinti stabtelti ir įsižiūrėti į detales, atrasti gražius daiktus, gamtos ar miesto vaizdus. Jei grupė turi fotoaparatą, fotografuoti ir, jei yra gali - mybė, kaupti atspausdintus arba elektroninius vaizdus, peržiūrėti naudojant multimediją. Džiaugtis pasta - bumu, gražiais užfiksuotais vaizdais. Kalbėtis, ką jis pats pakeistų aplinkoje, kad būtų gražiau, kurti ir realizuoti įvairius projektus. Su grožiu susijusius dalykus įtraukti į kasdienės veiklos pokalbius ir veiklą, atkreipti vaikų dėmesį, diskutuoti, kas gražu ir negražu, išnaudoti visas galimybes vaiko estetinėms vertybėms puoselėti. Dažnai klausytis įvairių mu - zikos kūrinių (dainų, šokių, simfoninės muzikos, operos ar baleto ištraukų), paskatinti vaikus

susikaupti, išklausius savo mintimis pasidalyti su

apipaišytas troleibusas“). Pastebi grupės aplinkos estetiką ir ja rūpinasi (tvarkingai išdėsto žaislus, daiktus, gražiai padengia stalą, noriai puošia grupę), pastebi savo ir kitų estetinę išvaizdą, pvz., tvarkingus drabužius, švarias rankas. Grupelė vaikų kartu su auklėtoja samprotauja apie grožį. Vaikai komentuoja: „Grožis – tai gėlės, krūmai, beržai, jūra, piliakalniai, Gedimino pilis, laivai, tiltai, gražūs tautiniai kostiumai, Čiurlionio paveikslai, skrybėlės gražios juodos (jas nešioja visokie ponai), žiedai, auskarai, gumytės su šuniukais, limuzinai, futbolas, krepšinis, nes visaip gražiai jį žaidžia.“ Suvokia ir savais žodžiais apibūdina muzikos kūrinius, apie išklausytą lopšinę sako: – Šita muzika labai pūkinė, linguojanti. O C. Sen-Sanso „Gulbė“ iš „Žvėrių karnavalo“ apibūdi - nama taip: – Man gulbė labai graži, jos plunksnos baltos ir ji labai gera, aš norėčiau jos ir kitą kartą paklausyti. Savarankiškai pasakoja stebėto šokio siužetą, nusako veikėjus, jų judesius, apibūdina šokio kostiumus: – Senjoro pomidoro buvo toks raudonas kostiumas, jis buvo išsipūtęs, todėl tik vartėsi ant žemės, jis buvo piktas, nes visą laiką trepsėjo. Xxxxxxxx, kur sėdi žiūrovai ir savarankiškai užima jų vietą, parodo, kur vaidins aktoriai, žino, kada vaidinimas prasi - deda, o kada pasibaigia. Apžiūrinėdamas dailės kūrinius apibūdina spalvas, medžiagas, išraišką: – Iš molio padaryta mergaitė. Jos žandukai labai raudoni ir gražūs, jos

plaukučiai spindi. Joje yra molio spalva, yra

pedagogu ir draugais. Užduoti klausimų apie skambėjusią muziką, atlikėjus. Skatinti aptarti stebėtą šokį, atkreipti dėmesį į šokėjų judesius, kostiumus, šokio muziką ir pan. Skatinti reikšti įvairią nuomonę leidžiant suprasti, kad visokia nuomonė yra priimtina. Pasamprotauti, ką teatre veikia aktorius, suteikti galimybę pasikalbėti, užduoti jiems klausimų apie teatrą. Kalbėtis vaikui suprantama kalba apie vizualaus meno kūrinius ir jų kūrybos raiškos priemones – kompoziciją, spalvą, formą, siluetą, proporcijas, padėtį erdvėje ir plokštumoje. Paskatinti realizuoti kilusius sumanymus čia ir dabar, nes praktinė patirtis teikia daugiausiai peno estetiniam suvokimui ir jausenai. Stebėti ir padėti vaikams realizuoti kilusius sumanymus: suteikti pakankamai laiko, parūpinti drabužių ir kitos atributikos, reikalui esant įsilieti į vaidinimą ar žaidimą. Diskutuoti ieškant vienokių ar kitokių meninių sprendimų, pvz., kuriuose piešinėliuose yra tamsiai, kuriuose – šviesiai mėlyna spalva, kas piešinėliuose pavaizduota arti, o kas – toli, kodėl taip atrodo ir kt.

	mėlyna spalva, joje yra net labai šviesiai mėly - na spalva. Įvardija skirtingus meno kūrinių sukeliamus potyrius ir kilusias idėjas patiems veikti: – Aš irgi noriu taip vaidinti katytę. – Aš taip pat moku nupiešti tokią mergaitę, tik ji bus princesė. Bando atpažinti ir spėlioti, kokį veikėją vaidina: žaisdamas teatrą persirengia lape arba katinu ir atitinkamai veikia – eina tykodamas kiškio žingsniu arba žygiuoja mojuodamas kardu. Įžvelgia kai kuriuos raiškos priemonių ryšius su vaizduojamu objektu: – Jo nupieštas šuniukas piktas, nes juodas, o mano linksmas, nes pakėlęs laiko letenėlę.
MENINĖ RAIŠKA
Esminis gebėjimas - Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, patirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje.
Vertybinė nuostata – Jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje.
Vaikų pasiekimai	Vaikų veiksenos	Ugdymo gairės
1-asis žingsnis
Muzika, šokis. Reaguoja į muzikos garsus, melodijas, balso intonacijas, judesius, išraiškingą mimiką, suklusdamas, sutelkdamas žvilgsnį, nutildamas, nustodamas arba pradėdamas judėti, krykštaudamas, judėdamas, žaisdamas balso intonacijomis, garsais. Žaidinimai ir vaidyba. Kalbinamas, žaidinamas reiškia emocijas, norus įvairiomis balso intonacijomis, veido mimika, lingavimu, plojimu, mojuodamas žaislu, daiktu. Xxxxxxxxx xxxxxx. Storu pieštuku, teptuku, kreidele baksnoja, brauko, tepinėja,	Girdėdamas garsus, muziką, krykščia, spygauja iš malonumo, šnekasi su savimi, gurgia, ulba, imituoja girdimus garsus guguodamas, veblendamas „ba-ba-ba“, „mama-ma“, „tete-te“, judina rankas (jomis mojuoja, iškelia aukštyn) ir kojas (sėdėdamas tapšnoja pėda į grindis). Bando eksperimentuoti muzikos garsais (pvz., barškina barškutį, maigo cypiantį žaisliuką, judina varpelį ir pan.), atkartoti suaugusiojo judesius (pvz., atsisėda, supasi, ropoja, kelia ir nuleidžia rankas, sustoja ir nejuda, vėl pradeda judėti, atsistojęs ir įsikibęs į atramą spyruokliuoja kojomis). Džiaugiasi naujais	Dainuoti trumpas, vaiko pasauliui artimas dainas, lop- šines vaikui ir su vaiku (pvz., „A-a a-a, pupą“, „Užmik, užmik, mažute“, „Učia lylia tu, mažoji“ ir kt.). Žaidinti, supti, kutenti, myluoti, jodinti, linksminti vaiką specialiai šiems tikslams skirtais žaidinimais ir liaudies dainelėmis (pvz., „Mylu mylu spust“, „Katutės“, „Grūdu grūdu čiulkinėlį“, „Kėkū kėkū“ ir kt.). Išraiškingai ir džiugiai bendrauti su vaiku, siekiant sukelti jam teigiamas emocijas. Į vaiko skleidžiamus garsus atsakyti balsu, perteikiant įvairias vokalines galimybes (pvz., dainuoti, niūniuoti, kalbėti vieno aukščio tonu), o judesius atkartoti, palaukiant kol vaikas atsakys judesiu. Taip skatinamos pirmosios vaiko kūrybinės iniciatyvos.

spaudinėja palikdamas pėdsakus (taškus, įvairių krypčių linijų brėžius, dėmes). Domisi ir džiaugiasi dailės priemonėmis, jas apžiūrinėja, ragauja, varto.

gebėjimais išgauti garsus balsu (čepsi lūpomis, kvykia, tyčia cypauja) bei skleisti garsus, imituojančius gyvūnus („au-au“,

„miau-miau“, „i-haha“), mėgina skaityti knygas, padedančias įtvirtinti šiuos kalbinius gebėjimus. Vaikui ėmus pliaukšėti delniukais, suaugusysis, paėmęs jo delniukus, ploja kartu linksmai sakydamas: „Gydu gydu katutes“. Vaikas krykštauja, juokiasi, pamėgdžiodamas guguoja – intonuoja, pliaukši. Kai suaugusysis pasislepia už pagalvės ir ištaria:

„Nėra mamytės, nėra“, o po to vėl pasirodo, vaikas krykščia iš pasitenkinimo, pats slepiasi bei pasirodo panašiu būdu. Laikydamas rankoje žaislą, jį judina, barškina, burzgia. Kartu su suaugusiuoju maišydami ant kartono dažus žaidžia „Viru, viru košę“. Stebėdamas suaugusiojo judesius tapšnoja delnais dažus, tepinėja, brauko pirštais. Pažiūri į dažuotus pirštus, juos palaižo ir vėl ima tepinėti. Pamirkytą į dažus teptuką apžiūri, paliečia pirštu dažuotą teptuko galą, bando priliesti prie lūpų, tepa ant popieriaus, paliktą pėdsaką

patrina pirštu.

Reikėtų vaiką nešioti, ritmingai sūpuojant, kilnoti, judinti jo rankas ir kojas. Vaikui pradėjus kaip nors intonuoti, veikti, bandyti jam pritarti, veikti kartu. Drąsinti vaiką rodyti iniciatyvą, veikti, tyrinėti. Žaidinti su žaislu ir be jo, kalbėtis įvairiomis emocingomis intonacijomis (švelniai, linksmai, meiliai, paguodžiančiai), naudoti įvairų tempą (greitą, lėtą). Teigiamas emocijas reikšti kiek pabrėžtinai, kad vaikas įsimintų. Tuos pačius žaidinimus, pokštavimus kartoti keletą kartų. Sudaryti sąlygas vaikams pamatyti žaismingą, elementarių pasikartojančių veiksmų suaugusiojo piešimą, lipdymą, kad vaikas pats panorėtų išbandyti vienokius ar kitokius veiksmus. Pasiūlyti vaikui saugių, geros kokybės, minkštų, ryškių dailės priemonių ir medžia - gų (vaškinių kreidelių, storų teptukų, ryškių spalvų dažų, lipdymo tešlos ir kt.), kad jomis ką nors veikdamas patirtų džiaugsmą.

2-asis žingsnis

Muzika, šokis. Įdėmiai klausosi muzikos ir aplinkos garsų, spontaniškai žaidžia balso intonacijomis, rankų ir kojų judesiais mėgdžioja žaidinimų judesius, suaugusiųjų balso intonacijas, muzikos garsus, dviejų– trijų garsų melodijas ar daineles. Skambant muzikai ritmiškai ploja, trepsi, tūpčioja, barškina, stuksena kokiu nors daiktu.

Žaidinimai ir vaidyba. Žaidžiant sūpavimo,

Xxxxxxxx girdėdamas muziką bei aplinkos garsus. Kartoja, mėgdžioja suaugusiųjų padai- nuotas nesudėtingas dainas (pvz., lietuvių liaudies dainos „Virė virė košę“, „Į Šakius“,

G. Vanagaitės „Du ožiukai“ ir kt.), judesius ir spontaniškai atlieka natūralius judesius (ploja, eina pirmyn, atgal, trepsi, spyruokliuoja, susikabinęs dviem rankom su suaugusiuoju šokinėja ant dviejų kojų). Spontaniškai taria,

Xx vaikais klausytis įvairių stilių muzikos (etninės, klasikinės, džiazo, roko ir kt.) bei sudaryti muzikinę aplinką, kurioje vaikas galėtų išgirsti įvairius aplinkinio pasaulio garsus. Dainuoti su vaiku trumpas, nesudėtingas, pasikartojančio teksto daineles, niūniuo- ti, kalbėti vieno aukščio tonu atskirus garsus ar žodžius. Parinkti įvairios muzikos

ir garsų, skatinant vaikus judėti – klasikinę, gamtos garsus (lietaus, jūros, upelio čiurlenimo, paukščių

kykavimo, jodinimo, kutenimo, pirštukų žaidimus bei žaidinimus mėgdžioja įvairias išgirstas intonacijas, parodytus veiksmus. Įvairius jausmus, norus rodo judesiais ir veiksmais (pamojuoja, apkabina).

Xxxxxxxxx xxxxxx. Spontaniškai keverzoja rankų judesių piešinius, juos apžiūrinėja. Džiaugiasi (šūkčioja, krykštauja, mojuoja rankomis) dailės priemonės (tirštais dažais, minkšta tešla) paliekamu pėdsaku ir patiriamais jutimais, siekia pakartoti ir pratęsti įdomią patirtį. Tyrinėdamas dailės medžiagas ir priemones, intuityviai atranda skirtingus veikimo su jomis būdus (brauko pirštais, varvina dažus, maigo tešlą).

intonuoja garsus, atskirus dainelių žodžius (pvz., „Katytė“, „Pelytė“, „Pyragėlis“). Vaikas balsu imituoja aplinkos garsus (pvz., mašinos, traukinio, durų skambučio, gyvūno ar kt.). Ploja, trepsi, barškina, ritmiškai stuksena kokiu nors daiktu (pvz., kaladėle, žaislu ar kuo kitu). Suaugusiajam išeinant, pamojuoja, grįžus – nusišypso, apkabina. Suaugusiajam sekant pasakėlę ir vaiko arba savo delne maišant įsivaizduojamą košę, vaikas taip pat maišo, dalija, jai pasibaigus, vaizduoja, kaip pelytė bėga slėptis. Linksmai juokiasi. Suaugusiajam sekant pasakėlę, vaikas parodo, kaip šuniukas amsi, kiškutis striksi. Kalba žaisliniu telefonu arba naudodamas kitą daiktą: pasakoja, paklausia, atsako. Minkštomis kreidelėmis taškuodamas, keverzodamas linijas vieną po kito sparčiai pribrauko popieriaus lapus. Pakalbintas suaugusiojo pasižiūri į linijų raizginius ir sako: „Nė au au, cia py py...“ Pažiūri į piešiantį suaugusįjį ir sako: „Noniu da.“ Radęs kelių spalvų dažus, tai į vieną, tai į kitą indelį įmerkia teptuką, ištraukęs pasižiūri, kaip jie varva, per nukritusius lašus braukia teptuku, patrina pirštais. Eksperimentuoja tapymą kempine: pradžioje brauko lyg teptuku, po to nudžiunga, atradęs, kad baksnojant pasidaro daug dėmių.

balsų, ugnies traškėjimo), tylą. Judant su vaikais išgauti kūno perkusijos garsus (plekšnoti per šlaunis, pilvą, skruostus, barbenti pirštais į grindis ar kt.). Suteikti vaikams pakankamai laiko tyrinėti įvairius judesius, žaidinti juos, naudo- jant plaštakų, galvos judesius, kykavimus. Sudaryti galimybes kartu su vaiku groti vaikiškais skamban- čiais žaislais, barškučiais, parūpinti medinių, plastmasinių žaislų, su kuriais vaikas galėtų veikti. Žaidžiant su vaikais reikšti savo jausmus, xxxxx, rodyti judesius ir veiksmus („Viru viru košę“, „Eisim eisim į turgelį“). Kalbėti maloniomis, linksmomis intonacijomis, skatinti mėgdžioti veiksmus ir intonacijas. Vedžiojant žaislą, kartoninę figūrėlę, parodyti, kaip galima veikti, skatinti vaiką pamėgdžioti ir atrasti savų veikimo būdų. Kartoti tuos pačius veiksmus, žodžius, balso intonacijas: – Kiškis atsikėlė, nusiprausė, sėdo valgyti košės. Ar sotus kiškis? – Sotus. – Tada kiškis apsiavė batus ir išstriksėjo į lauką. Matant, kad vaikas nori tęsti veiklą, pasiūlyti pasirinkti kitą popieriaus lapą, jau pa - žįstamų arba naujų piešimo priemonių bei medžiagos. Vaiko veiklai skirti daug dėmesio, pritarti žvilgsniu, šypsena, pagirti, pasidžiaugti pasiekimais. Sudaryti galimybes žaisti, tepinėti dažais, paišelioti, dėti spaudus kempinėle (pvz., atsisėdus prie stalo ar ant grindų, stovint prie mažo molberto ar dažant kartoninio namelio sienas), ant įvairaus dydžio, ilgio, formos ar spalvos, paviršiaus

popieriaus, daiktų (pvz., ant slidaus plastiko ir šiurkštaus akmens).

3-asis žingsnis

Muzika. Emocingai atliepia klausomus kūrinius (vaikiškas dainas, instrumentinius

kūrinius) – šypsosi, džiaugiasi, ploja, trepsi,

Klausosi vaikiškų dainelių, trumpų instrumentinių kūrinėlių ir, jei muzika

patinka, ploja, trepsi, šypsosi ir kt. Dainuoja

Xxxxxxxx su vaikais dainelių apie paukščius, žvėris, gamtos reiškinius ar trumpų instrumentinės muzikos

kūrinėlių. Dainuoti su vaikais įvairaus turinio dainas,

sėdėdamas sūpuoja kojas ar pan. Vienas ir kartu su kitais dainuoja 2–4 garsų daineles, palydėdamas jas judesiais Xxxxxx su pedagogu žaidžia muzikinius žaidimus, jų tekstą imituoja rankų, kūno judesiais (žingsniuoja, bėga, apsisuka). Apžiūrinėja, tyrinėja ritminius muzikos instrumentus ir jais ritmiškai groja kartu su pedagogu. Kuria, dainuoja vieno aukščio tonu savitus žodžius, ritmuoja vaikiškais instrumentais ir daiktais. Šokis. Mėgdžioja žaidinimų, gyvūnų, augalų judesius. Šoka spontaniškai kurdamas dviejų– trijų natūralių judesių (eina, pritūpia, pasisuka ir kt.) seką.

Žaidimai ir vaidyba. Žaisdamas su daiktu ar žaislu, atlieka matytus veiksmus, judesius. Įvairiai intonuodamas kalba apie tai, ką daro. Mėgdžioja šeimos narių kalbą, veiksmus. Muzikiniuose rateliuose judesiais, veiksmais vaizduoja siužeto elementus, reiškia savaime kilusias emocijas.

Xxxxxxxxx xxxxxx. Spontaniškai reiškia emocijas, įspūdžius dailės priemonėmis ir medžiagomis. Piešia įvairias linijas, jas jungia į formas vis labiau koordinuodamas rankų judesius. Bando ką nors pavaizduoti (mamą, mašiną). Savo abstrakcijose įžvelgia daiktus ar įvykius. Eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis, tyrinėja įvairius veikimo jomis būdus. Piešdamas, spauduodamas, tapydamas, lipdydamas, konstruodamas labiau mėgaujasi procesu, o ne rezultatu.

trumpas, nesudėtingas, siauro diapazono dainas (pvz., lietuvių liaudies dainos „Dvi vištytės“, „Tupi katins ant tvoros“, „Pupa“, autorinės – G. Vanagaitės „Avelė“, „Trejų metų“, A. Katinienės „Gaidelis“ ir kt.) ir kartu su suaugusiuoju jas imituoja rankų ir kūno judesiais (rodo saulutę, lietų, ploja, trepsi ar kt.). Drauge su pedagogu žaidžia muzikinius žaidimus, eina ratelius, jų tekstą imituoja rankų, kūno judesiais (pvz., lietuvių liaudies rateliai „Katinėlis“, „Grybs, grybs, baravyks“, „Raina katytė“ ar pan.). Apžiūri instrumentus, kuriais groja, klausosi jų skambėjimo, tyrinėja garsus, muša nesudėtingos struktūros ritmą (pvz., „ta-ta“). Pritaria suaugusiojo grojimui vaikiškais ritminiais muzikos instrumentais (barškučiais, pagaliukais, būgneliais). Kuria savo sugalvotus žodžius, garsus, intonacijas, improvizuoja ritminiais muzikos ins- trumentais ir garsais. Šliaužia vaizduodamas gyvatę, ropoja perteikdamas šuniuką, katytę ar kitą keturkojį, šokinėja ant dviejų kojų susiedamas judesį su kiškio judėjimu, mojuoja rankomis perteikdamas paukščio ar drugelio sparnų mostus, stovi ant vienos kojos kaip gandras, vaikšto pasistiebęs, pritūpęs pašoka į aukštį kaip varlė. Mojuoja rankomis kaip medžio šakos. Šiuos judesius sujungia į seką. Visa tai daro įsivaizduodamas nupasakotą, pie- šinyje ar nuotraukoje pavaizduotą objektą. Paprašytas greitai eiti, lėtai atsitūpti, aukštai pašokti ir apsidairyti,

šiuos judesius atlieka savo pasirinkta tvarka.

imituojant jų tekstą judesiais. Žaisti muzikinius žaidimus, eiti ratelius, tekstą imituojant judesiais. Skatinti judėti pagal muziką einant, bėgant, apsisukant. Aprūpinti vaikus nesudėtingais vaikiškais muzikos instrumentais (ritminėmis lazdelėmis, būgneliais, barškučiais, varpeliais, mediniais šaukštais ir kt.), daiktais ir kartu su vaikais groti ritminiais muzikos instrumentais, klausytis jų skleidžiamų garsų. Tyrinėti instrumentų ir daiktų garsines galimybes, duodant vaikams laiko tyrinėti. Sudaryti sąlygas ir skatinti vaikus kurti, dainuojant apie tai, ką jie veikia, žaidžia, mato, girdi. Visas šokio veiklos rūšis stengtis atlikti kartu su vaikais tyrinėjant įvairius judesius, kartais atiduodant iniciatyvą vaikams ir kartojant jų atliekamus judesius. Vengti prašyti, kad vaikai kartotų jiems rodomus judesius. Skatinti vaikus šokti tyloje, kad atsiskleistų jų ritmo suvokimas. Sudaryti sąlygas judesių sekas atlikti pagal įvairią muziką (greitą, lėtą). Kviesti vaikus, kurie norėtų parodyti sujungtas judesių sekas grupės draugams, aptarti jų pasirodymą, išryški- nant teigiamas puses. Tokios šokėjo-žiūrovo situacijos padeda vaikams vėliau įveikti scenos baimę. Parūpinti įvairių žaislų, leisti jais naudotis. Gėrėtis vaikų žaidimu. Žaidžiant drauge, reikšti įvairias emocijas, skatinti vaikus pasakoti, ką jie daro: važiuodami mašina linksmai kalba, pasakoja, ką mato, kur važiuoja, kas atsitinka. Skatinti vaikus įsijausti į vei - kėjus, siužetą: pabūti kaip aguonėlės, augti drąsiai, linksmai, gražiai. Rodyti vaikams veiksmus ir leisti improvizuoti, reikšti tokias emocijas, kokios tuo metu kyla. Skatinti pasakoti apie savo piešinį. Xxxxxxxxxx vaiko, jei jis su savo kūrybos

darbeliu ima žaisti, bėgioti, vaizduoti tai, ką nupiešė.

Įterpia judesių, kurių nebuvo prašomas, pvz., apsisuka, iškelia rankas ir kt. Pagal savo norą ir pasirinkimą atsineša žaislus ir kitus daiktus. Žaisdamas vaizduoja, kaip mama, tėtis, vaikas važiuoja automobiliu, išlipa, ieško gedimo, remontuoja. Skambindamas menamu telefonu, praneša, kada grįš, nuramina. Vystydamas lėlę, pasakoja, ką daro. Muzikiniuose rateliuose sa- vaip vaizduoja judesiais, veiksmais: iškeldamas kumštelius ir juos sukinėdamas parodo, kaip žydi aguonėlė, apibėgdamas apie tupintį draugą, pavaizduoja, kad tai – ropė. Tapydamas staiga vienoje vietoje ima tepti įvairių spalvų dažus, šūkčioti, trinti, kol pratrina skylę. Kišdamas pirštą į skylutę sako: – Pabėgsiu nuo vilko. Nupiešęs popieriaus lape ratukų, pribraukęs įvairių linijų, aiškina: – Mamytę nupiešiau, čia sesė, tėtis, o čia katytė bėga. Žiūrėdamas į teptuku nutapytas spalvines dėmes, suprato, kad jos ką nors pa-sakoja: – Čia mamytė žiūri, o čia blynų iškepė. Spaudinėja, suploja molį, atgnybia gabalėlius ir juos jungia vieną prie kito. Baksnoja lipdiniu į stalą ir sako: – Kirmėlę padariau, ji eina pasivaikščioti. Sulenkia lipdinį sakydama: – Dešrelė sulūžo. Paėmusi kitą rutuliuką, jį suploja ir nustebusi

sako: – Kamuoliukas susprogo.

Tai padės vaikui suprasti, kad savo sumanymą galima įkūnyti piešinyje. Stebėti vaiko raiškos procesą, paprašyti papasakoti apie savo piešinį ar lipdinį, stengtis suprasti, kaip vaikas reiškia savo potyrius ir emocijas, kokią paramą ir pagalbą reikėtų teikti, kad vaikas pajustų džiaugsmą ir pasitenkinimą. Svarbu, kad jo darbelis būtų matomas, juo pasidžiaugta. Pasiūlyti eksperimentuoti įvairesnėmis priemonėmis ir medžiagomis (pvz.: su spalvų palete, vilnos kamuoliu, skirtu spaudams dėti, šlapiu popieriumi ir kt.). Kalbėti apie tai, ką vaikas daro, skatinti išbandyti kitus būdus: – Tu žalios spalvos pieštuku nupiešei daug linijų, pa - bandyk dar, kaip teptukas moka.

4-asis žingsnis

Muzika. Xxxxxxxxxxxxx ir tyrinėdamas gamtos garsus, trumpus vokalinius ir instrumentinius kūrinius, judesiais emocingai

atliepia jų nuotaiką, tempą bei keliais žodžiais juos apibūdina. Kartu su kitais dainuoja

Klausosi muzikos ir gamtos garsų (pvz., klausydamas maršo, žygiuoja rateliu, polkos – šoka, ploja, trepsi kojomis, lopšinės – supa

lėlytę ir pan.). Klausydamas garsios muzikos garsiai trepsi, tylios – tyliai tipena. Dainuoja

Xxxxxxxxx su vaikais muzikos kūrinių, gamtos garsų ir juos tyrinėti pasikalbant, pasakojant, aptariant. Dainuoti su vaikais xxxxxxx, aiškaus ritmo, siauro

diapazono liaudies bei originalios kūrybos dainas, jas imituoti judesiais. (Pvz., padainavus dainą apie kiškį,

trumpas, aiškaus ritmo, siauro diapazono, laipsniškos melodinės slinkties autorines ir liaudies dainas. Dainavimą palydi ritmiškais judesiais. Tyrinėja savo balso galimybes (dainuoja garsiai, tyliai, aukštai, žemai, greičiau, lėčiau). Žaidžia įvairių tautų muzikinius žaidimus, atlikdamas kelis nesudėtingus judesius: eina, bėga rateliu, trepsi, ploja, mojuoja, sukasi po vieną ir už parankių. Tyrinėja garso išgavimo būdus kūno, gamtos, įvairiais muzikos instrumentais, jais ritmiškai pritaria suaugusiojo grojimui. Improvizuoja skanduodamas, plodamas, trepsėdamas, stuksendamas, spontaniškai kuria ritminius, melodinius motyvus savo vardui, žodžiams.

Šokis. Žaidžia vaizduojamuosius (darbo proceso, augalų vegetacijos, gyvūnų) šokamuosius žaidimus, šoka trijų–keturių natūralių judesių (bėga, sukasi, ritasi ir kt.) šokius. Šoka spontaniškai kurdamas trijų– keturių natūralių judesių seką.

Žaidimai ir vaidyba. Žaisdamas atkuria matytų situacijų fragmentus, panaudoja tikrus daiktus, reikmenis, drabužius. Kuria dialogą tarp veikėjų, išraiškingai intonuoja. Žaisdamas atsipalaiduoja. Muzikiniuose rateliuose kuria ar savaip perteikia kelis veikėją vaiz- duojančius judesius, veiksmus, spontaniškai reiškia emocijas.

Xxxxxxxxx xxxxxx. Patirtį išreiškia įvairiomis linijomis, jų deriniais, dėmėmis, geometrinėmis ir laisvomis formomis, spalvomis, išgaudamas šiek tiek atpažįstamus

lietuvių liaudies (pvz., „Oi tu, kiški žvairy“,

„Čip čipo“, „Tas žvirblelis“ ir kt.) ir autorines (pvz., V. Xxxxxxxxx „Ežys“, A. Katinienės

„Gaidys“, V. Bagdono „Mamytei“ ar kt.) dainas bei imituoja jas judesiais. Dainuoja garsiai, tyliai, aukštai, žemai, greičiau, lėčiau ir klausosi savo balso skambėjimo. Eina ratelius, žaidžia muzikinius žaidimus (pvz.,

„Kac, kac kačiukai“, „Siūlai, siūlai“, „Bul - vienė“ ir kt.), atlikdami imitacinius judesius pagal žaidimo turinį (pvz.: kačiuko glostymo, jo kūno dalių rodymo) ar eina rateliu, sukasi vietoje po vieną, už parankių, vejasi į kamuolį ir ritmiškai pritaria suaugusiojo grojimui barškučiais, lazdelėmis, marakais, akmenukais, buitiniais rakandais. Tyrinėja, kaip instrumentais groti, klausosi jų skambėjimo. atlieka kitus judesius Skanduoja, ploja, trepsi, kuria melodijas ir ritmus savo vardui (pvz., Xxxx, Xxxxx, Xxxx, Xxxx), žodžiams (pvz., lėlė, meška, lapė, kiškis ar kt.), judesius muzikai (pvz., svajingai muzikai

– sukasi kaip lapai, snaigės, nutupia, pakyla ir vėl sukasi, judesių kūrybai pasirenka atitinka- mas priemones: kaspinus, lengvas, spalvotas skareles, medžiagos atraižas, juosteles ar kt.). Žaidžia vaizduojamuosius (darbo proceso, augalų vegetacijos, gyvūnų) šokamuosius žaidimus, pvz., „Ar jūs norite matyti“,

„Šiaudų batai“, „Žvirbli žvirbli“, „Skrido uodas“ ir kt. Kartu su auklėtoja veikdamas sugalvoja, improvizuotai sujungia judesius perteikdamas trumpą istoriją, pvz., gėlės gyvenimas nuo sėklos (guli susirietęs, klūpi

užduoti vaikams klausimus „Kaip dainuoja kiškis?“,

„Koks jo balsas?“ ir kt. Kiekvienas vaikas padainuoja savaip ir visi aptaria kiškio dainas.). Sudaryti galimybę vaikams žaisti muzikinius žaidimus, eiti ratelius atliekant nesudėtingus judesius – eiti, bėgti rateliu, suktis po vieną ir už parankių, mojuoti, ploti ir t. t. Pasirūpinti, kad vaikams netrūktų įvairių vaikiškų muzikos instrumentų groti bei jų garsams tyrinėti. Padedant tėvams, atnešti į grupę įvairių medžiagų iš gamtos (pvz., akmenukų, kankorėžių, gilių, šakelių ir kt.) ar buities atliekų daiktų (pvz., tuščių buteliukų, dėžučių, ričių, tūtelių ir kt.) ir kartu su vaikais pasi- gaminti namų darbo muzikos instrumentų. Skatinti vaikus improvizuoti, kurti balsu ir judesiais melodi- nius motyvus savo vardui, žodžiams. Pastebėti ir įver- tinti vaikų bandymus kurti savo dainas, ritmus, melo - dijas, pasiūlyti spontaniškai kurti patiems. Drauge su vaikais žaisti vaizduojamuosius (darbo proceso, augalų vegetacijos, gyvūnų) šokamuosius žaidimus, skatinti juos interpretuoti, t. y. sugalvoti savo judesių vietoj žinomų. Kuriantį vaiką skatinti naudoti natūralius, su jokiu šokio žanru nesusijusius judesius. Šokdamas vaikas perteikia istoriją, tačiau iš esmės jis tyrinėja šokio elementus – erdvę (aukštyn, žemyn, pir- myn, atgal), tempą (greitai, lėtai), ritmą, energiją (kampuotai, plaukiančiai, didelis, mažas judesys). Parūpinti žaidimams tikrų daiktų: virtuvės, kirpyklos, statybų reikmenų. Parodyti, kur yra ir kaip galima žaisti su stalo teatro pirštininėmis lėlėmis. Paskatinti aprengti lėles savo sumanytais veikėjais, kurti situacijas pagal girdėtas pasakas, matytus filmukus.

Pamačius aktorių parodytą spektaklį darželyje, siūly - ti vaikams patiems pažaisti teatrą. Xxxxxx su vaiku

vaizdus, objektus, juos įvardija. Kuria spontaniškai, kartais pagal išankstinį sumanymą, kuris darbo eigoje dažnai kinta,

„pasimeta”. Kūrybos procesą palydi pasakojimu, komentavimu, gestikuliavimu, mimika. Eksperimentuoja dailės medžia- gomis ir priemonėmis, atrasdamas spalvų, linijų, formų, faktūrų įvairovę, turi mėgstamas spalvas. Kuria koliažus, spauduoja įvairiomis priemonėmis, konstruoja, lipdo nesudėtingas formas.

užsidengęs rankomis galvą), daigo (suglaudęs delnus rankas kelia aukštyn), iki žiedo (atsistoja ir išskleidęs rankas į šonus sukasi) ir nuvytimo (leidžia rankas per šoną, pasilenkia ir vėl atsiklaupia). Arba šokinėja ant dviejų kojų, viena koja perteikdamas lietaus xxxxxxxx, ritasi perteikdamas upelio tekėjimą, sustingsta ledo gabaliuko poza, vėl atsigula ant žemės rodydamas, kad ištirpo. Xxxxxxxx ir susideda reikalingus kirpyklai daiktus, žaislus – įsirengia kirpyklą. Kerpa vieną veikėją, po to kitą, išraiškingai, perteikdamas emocija pasakoja apie tai, ar bijo kirptis, ramina, kad neskaudės ir t. t. Žaisdamas pagal pasaką

„Ba- tuotas katinas“, pasakoja, kur keliavo katinas, ką matė, ką sutiko. Pabaigia savaip:

„Dabar katinas nebegaudo pelių, nes išėjo žaisti.“ Mu- zikiniuose rateliuose savaip parodo matytus judesius, sukuria naujų:

„Žilvitis išdygo“ – atsitupia ir stojasi tiesiai arba krypuodamas į šonus; „užaugo“ – iškelia rankas į viršų arba stiebiasi ant kojų pirštų galų. Spontaniškai reiškia emocijas: susimąsto, stengdamasis prisiminti, kaip pavaizduoti, netrukus šypso - si, džiaugdamasis, kad pavyko. Pabaigęs kartu su visais nusilenkia. Komentuoja kylančias asociacijas atradus apskritimo ir iš jo išeinančių linijų piešimo variantus: – Nupiešiu mergaitei plaukus iki saulės. Ne, geriau iki jūros. Tai ne plaukai, tai sparnai. – Aš piešiu galvutę. Akyčių dar trūksta. Pasaka

bus apie berniuką. Xxxxxxxxx susipešė ir pavirto į bobausiuką. Paskui atsipešė.

eiti ratelius, parodyti judesių, veiksmų, paaiškinti, kas jais vaizduojama, skatinti juos kartoti laisvai, savaip. Nekoreguoti vaiko emocinės raiškos (nereikalauti iš vaiko tam tikros emocinės išraiškos). Nelyginti vaiko išraiškos su kito vaiko ar vaikų. Džiaugtis kiekvieno vaiko pastangomis, atradimais. Mokyti pa baigus žaisti nusilenkti Laikytis nuostatos, kad ikimokyklinio amžiaus vaikas ne pirmiau išmoksta, o paskui kuria, bet kurdamas mokosi. Xxxxxx pats atras kūrybos ir vaizdavimo ypatumus veikdamas taip, kaip nori, kaip jam patinka. Pedagogo vaidmuo – turtinti vaiko patirtį, gausinti įspūdžių ir emocijų, stebėti vaiko raišką ir kūrybą, padėti realizuoti idėjas ir sumanymus, aprūpinti priemonėmis ir medžiagomis, stiprinti vaiko pasitikėjimą, palankiai vertinti kūrybos savitumą, išradingumą, įdėtas pastangas ir kt. Skatinti žaismingai eksperimentuoti linijomis, spalvomis, formomis (pvz., klausant išraiškingo auklėtojo pasakojimo ant smėlio ar dažais padengto plastiko bandyti taip, kaip pavyksta, pavaizduoti piktą, šokančią, šokinėjančią liniją; lašinant skirtingų spalvų ir skirtingą kiekį dažų į vandenį, sukurti šviesių ir tamsių, šiltų ir šaltų spalvų labirintą. Padėti vaikams suprasti, kad iš įvairių medžiagų, buities ir gamybos atliekų galima sukurti originalių, gražių darbelių.

Atranda, kad štrichuojant galima ką nors pavaizduoti, pvz., energingai brauko mėlynos spalvos pieštuku ir sako: – Nuvažiavo mažina, o čia dūmai. Piešia linijas ant smėlio, sniege. Mėgina piešti flomasteriu abiem rankom. Kuria koliažą ant kartono gabalo klijuodamas audinio, tapetų, laikraščio skiauteles. Tarpus papildo tapydami, piešdami flomasteriu. Pasakoja, ką primena

sukurtas darbelis.

5-asis žingsnis

Muzika. Balsu, judesiais, pasirinktu muzikos instrumentu spontaniškai improvizuoja, pritaria klausomam vokalinės, instrumentinės muzikos įrašui ar gyvai skambančios muzikos kūriniui. Savais žodžiais išsako kilusius įspūdžius. Atpažįsta kai kurių instrumentų (smuiko, būgno, dūdelės, varpelio) tembrus, girdėtus kūrinius. Dainuoja vienbalses, dialo - ginio pobūdžio dainas, jaučia ritmą. Dainuodamas išbando balso skambesį, išmėgina jį įvairioje aplinkoje (grupėje, kieme ir kt.). Stengiasi tiksliau intonuoti, taisyklingiau. artikuliuoti (aiškiai tarti balsius, priebalsius, dvibalsius), taisyklingiau stovėti, kvėpuoti. Ritminiais, melodiniais, gamtos, savo gamybos vaikiškais muzikos instrumen - tais pritaria dainoms, šokiams, tyrinėja jų skambėjimo tembrus. Improvizuodamas balsu, vaikišku muzikos instrumentu kuria ritmus, melodijas ketureiliams, mįslėms, patarlėms.

Šokis. Šoka sukamuosius (kai sukamasi poroje) ratelius, paprastų žingsnių

Klausosi vokalinės ir instrumentinės muzikos įrašų, gyvos muzikos, papasakoja, kokia ji buvo, kokius instrumentus girdėjo. Dainuoja išraiškingai, mimika, kūno judesiais imi- tuodamas dainuojamos dainos tekstą (pvz., lietuvių liaudies dainos: „Šokinėjo trepinėjo pempelė“, „Graži ponia pelėda“, „Lietuvos šalelėj“, autorinės dainos V. Barkausko

„Lietu - čio pasaka“, A. Kuprio „Godūs meškučiai“ ar kt.). Balsu perteikia kai kurių personažų charakterius (pvz., piktas vilkas, gudri, meili lapė, greitas, bailus kiškis ir t. t.), nuotaikas (džiaugsminga, liūdna, pikta ir kt.). Tyrinėja savo ir draugų balso skambėjimo galimybes (pvz., pasako garsiai ar tyliai dainavo, greitai ar lėtai, kaip skambėjo balsas

– švelniai, ramiai, skubiai ar kt.). Įvairiais ritminiais (lazdelė - mis, trikampiu, šaukštais ir kt.), melodiniais (ksilofonu, triola, molinukais, varpeliais ar kt.) ar savo gamybos vaikiškais muzikos instrumentais pritaria dainoms, šokiams. Tyrinėja jų skambėjimo tembrus. Balsu ar vaikiškais muzikos

Sudaryti sąlygas vaikams klausytis ne tik vokalinės ir instrumentinės muzikos įrašų, bet ir gyvos muzikos, pakviečiant į darželį profesionalius muzikantus. Skatinti vaikus išsakyti savo nuomonę po matyto kon- certo, muzikinio spektaklio, pramogos ar vakaronės. Dainuoti su vaikais vienbalses ir dialogines dainas. Skatinti dainuoti individualiai išmėginant, kaip skamba balsas grupėje, salėje, lauke ir kitur. Skatinti dainuoti atliekant įvairius darbus (pvz., piešiant, stebint augalus, gyvūnus, einant pasivaikščioti ir t. t.) Pasirūpinti, kad vaikams netrūktų muzikos instrumen- tų, žaislų, buities daiktų, savo gamybos instrumentų, su kuriais jie galėtų groti, pritarti dainoms, šokiams, muzikiniams žaidimams. Kartu su vaikais apžiūrėti įvairius instrumentus, juos išmėginti, pasigaminti savo instrumentų ir tyrinėti jų skambėjimo galimybes, tembrus. Xxxxxx su vaikais xxxxx xxxxxx, melodijas ketureiliams, mįslėms, patarlėms balsu ar muzikos instrumentu. Paskatinti vaikus kurti judesius rateliui, žaidimui. Pasidžiaugti, pagirti vaikus už jų originalumą, drąsą, norą kurti. Xxxxxx su vaikais šokti pa - prastus savo forma, t. y.

sukamuosius ratelius. (Dėl klasifikacijos ir ratelių

(paprastasis, aukštas paprastasis, stangrus, pritupiamasis) autorinius ir penkių–šešių natūralių judesių (bėga, sukasi, pašoka ir kt.) šokius. Šoka improvizuotai kurdamas penkių– šešių natūralių judesių seką, reaguodamas į muziką, išreikšdamas aplinkos vaizdus (gamtos reiški- nius, gyvūnus).

Vaidyba. Vaidindamas stalo, lėlių teatre, vaizduoja realistinį ir fantastinį siužetą, išplėtoja vyksmą dialogu, monologu, keisdamas balso intonacijas. Išreiškia savo norus, jausmus, mintis, baimes. Susikuria iš- tisą žaidimo aplinką, panaudodamas daiktus, drabužius, reikmenis. Muzikiniuose žai- dimuose ir rateliuose kuria ar savaip perteikia 3–4 veiksmų seką, vaizduojančią augimą, darbus, veikėjų judėjimą, stengiasi perteikti veikėjo nuotaiką.

Xxxxxxxxx xxxxxx. Savo emocijas, patirtį, įspūdžius išreiškia kitiems atpažįstamais vaizdais. Išryškina vaizduojamų objektų bruo- žus, reikšmingas detales. Objektus vaizduoja ne tokius, kokius mato, o tokius, ką apie juos žino. Kuria pagal išankstinį sumanymą, kuris procese gali kisti. Eksperimentuoja tapybos, grafikos, mišriomis dailės priemonėmis ir medžiagomis, kuria sudėtingesnius koliažus, trimates formas iš įvairių medžiagų, asam- bliažus, fotografuoja, piešia skaitmeninėmis priemonėmis (piešimo programomis telefone, kompiuteryje).

instrumentais kuria ritmus ir melodijas eilėraščiams (pvz., X. Xxxxxxxxxxxxx „Skėtis“,

A. Matučio „Cirkas“, M. Vainilaičio „Cha cha cha“ ir kt.), mįslėms („Akys“, „Agurkas“,

„Bitė“, „Šaltis“ ir t. t.), patarlėms („Verkia duona tinginio valgoma“, „Tinginys ir kelią koja rodo“, „Melagis melavo per tiltą važiavo, ratelis užkliuvo, melagis įgriuvo“ ir kt.), judesius rateliui, žaidimui. Šoka sukamuosius ratelius, pvz., „Pučia v ėjas“,

„Aviža prašė“, „Ieva“, „Šiaudų kūlis“ ir kt. Su auklėtoja aptarus įvairius galimus judesių jungimo variantus, susietus su, pvz., drugelio gyvenimu, savarankiškai pasirenka lėtus šliaužimo, vertimosi judesius ir greitus skraidymo judesius, bėgiojimą, sukimąsi, kurie perteikia drugelio skrydį, juos sieja tar - pusavyje atlikdamas „žemai“ ant grindų arba

„aukštai“ atsistojęs. Šias judesių sekas gali šokti pagal muziką arba be muzikos. Parenka judesius šokio pradžiai (susirietęs guli ant žemės) ir pabaigai (stovi nuleidęs rankas ir galvą), aiškiai parodo, kad užbaigė šokį – sustodamas ar nusilenkdamas žiūrovams. Vaidindamas vaizduoja, kaip Batuotas katinas žygiuoja ir dainuoja, sustoja, pašoka, sukinėdamasis į visas puses apžiūri karaliaus pievas, kaip iškėlęs kardą kovoja su žmogėdra. Sukuria savo pabaigą – dabar katinas nebegaudo pelių, o valgo kačių maistą. Vaidindamas Batuotą katiną kalba pasitikinčiu balsu, veikia drąsiai, ryžtingai.

Xxxxx, ar kiti vaikai, suaugęs xxxxxx jo vaidinimu. Jei žiūri, dar ryškiau vaidina.

aprašymo žr. L. Kisielienės knygą „Lietuvių etninės choreografijos klasifikacija: rateliai“, 2011). Vaikų sugalvotas judesių sekas rodyti visiems ir klausti vaikų, ką jie matė. Padėti vaikams sieti pamatytą personažą su atliekamais judesiais, vartoti frazes, pvz.: „bėgo greitai kaip vilkas“, „šokinėjo aukštai kaip varlė“, „šliaužė lėtai kaip vėžlys“. Pasekus ar paskaičius pasaką, pažiūrėjus vaidinimą, paskatinti patiems vaidinti. Parodyti, kaip galima judėti ir kalbėti-intonuoti pagal tipiškus veikėjo bruožus, tempo ritmą: katinas juda ryžtingai, meškinas – lėčiau, nerangiau, zuikis – greičiau, emocionaliau. Xxxxxxx, kaip galėtų judėti ir kalbėti-intonuoti fantastinis veikėjas – ateivis iš kosmoso? Stebėti vaikų vaidinimus stengiantis suprasti, palankiai vertinti. Jei kas nors neaišku, paklausti, pvz., „Ką atsakė šienpjoviai?“ Parodyti, kaip galima keisti kostiumus, dekoracijas. Drauge žaisti muzikinius žaidimus ir xxxxxxxx, parodyti ir skatinti laisvai, savaip kartoti veiksmus. Aiškinant siužetą, padaryti pauzes, kad vaikas galėtų sutelkti mintis, sumanymus ir pagal juos veikti. Pasidžiaugti vaiko sukurtais veiksmais, jų emocionalumu, išraiškingumu. Įtraukti vaiką į dekoracijų, kostiumų kūrimą ir išdėstymą. Klausti jo nuomonės, atsižvelgti į sumanymus. Svarbu turtinti vaiko patirtį, gausinti įspūdžius, kad vaiko kūrybinė raiška nebūtų skurdi, pvz.: skatinti juos tyrinėti artimiausią aplinką, dalyvauti renginiuose, stebėti meno kūrinius, žmonių ir gyvūnų gyvenimą, klausyti istorijų bei patiems jas pasakoti ir kt. Kuo turtingesnė bus vaiko patirtis, tuo išradingesnė ir įdomesnė bus jo kūryba. Pradedant vaizduoti žmogaus judesius, svarbu tyrinėti kūno galimybes (gali lankstytis,

šokinėti, suktis), stebėti kitų judesius (šokėjų,

Muzikiniame ratelyje „Kaip aguonėlės auga“ atkartoja veiksmų seką ir laisviau, drąsiau sukuria savų: vaizduoda- mas, kaip aguonėlė išdygo, stojasi rangydamasis į šonus, kaip užaugo – ne tik iškelia rankas į viršų, bet ir jomis pamosuoja, kaip pražydo – sukioja kumštelius, galvą, paju- da visu kūnu. Pasiūlo dekoracijas, kostiumus. Kartu su suaugusiuoju piešia, spalvina, klijuoja, dekoracijų detales išdėsto, apsirengia kostiumu. Piešia išryškindamas reikšmingas detales. Nupiešęs ant kalnelio stovintį berniu - ką plačiai atverta burna ir ilgomis iškeltomis rankomis, vaikas sako: – Čia berniukas šaukia: „Ei, visi ateikite čia, pas mane, greičiau!“ Norėdami pasakyti viską, ką žino apie vaizduojamą objektą, piešia

„permatomus“ piešinius (nupiešto daugiaaukščio namo kambariuose detaliai vaizduoja tai, ką nori papasakoti). Pavaizdavo, kas vyksta skrendančiame lėktuve: permatomame lėktuvo salone sėdi žmonės su ausinėmis, jie klauso muzikos. Vaizduoja žmogaus judesį (sulenktas einančio žmogaus kojas, iškeltas rankas). Eksperimentuoja ir kuria naudodami monotipijos, grotažo technikas, piešinius papildydami gamtine medžiaga, popieriaus lankstinukais. Kuria siužetus, ornamentus iš laisvų bei pagal kontūrą iškirptų, išplėšytų iš popieriaus geometrinių formų, gėlių, lapelių, eglučių ir kt. Karpo, lanksto, pina, audžia iš

popieriaus juostelių, šiaudelių ir kt. Kuria asambliažus, erdvinius-plastinius paveikslus

sportininkų), patiems išbandyti įvairius judesius ir pozas. Kalbėtis su vaiku apie jo kū- rinėlį, diskutuoti, ką, kodėl ir kaip jis pavaizdavo. Ką ir kodėl norėjo išreikšti, kodėl pasirinko tokias priemones ir kt. Xxxxxxxxx, ką jis dar norėtų papasakoti, sukurti. Gėrėtis jo sumanymais, pagirti už išradingumą ir kt. Drąsinti kurti smulkesnių detalių, gamtinės medžiagos, mozaikas, mandalas, juostas, kilimėlius, dėlioti vaisių ir daržovių mozaikas Rudenėlio šventei. Skirti pakankamai laiko, kad vaikai galėtų pasinerti į sumanymų realizavimo procesą, veikti kūrybingoje aplinkoje. Numatyti vaikų kūrybingumą skatinančių meno projektų (pvz., muzikos ir dailės projektas „Aš piešiu muzi - ką“). Sudaryti sąlygas kurti, reikšti savo potyrius, įspūdžius neįprastomis sąlygomis ir priemonėmis, (pvz., piešiant gamtoje, ant asfalto, šaligatvio plytelių, smėlio, šlapio sulamdyto popieriaus, laikraščio, piešti plunksna, kitu teptuko galu, pagaliuku, akmenėliu ir kt.). Padėti vaikui išsaugoti kompiuterine grafika sukurtus vaizdus, skatinti apie juos pasakoti, sugalvoti pavadinimus.

iš įvairiausių daiktų, jų dalių (žaisliukų, smulkių buities daiktų, kamštelių, vielučių, sulankstytų iš popieriaus figūrėlių ir kt.) ant įrėmintos plokštumos arba kabančioje paverstoje plokščioje dėžutėje, papildo sumanymą tapy- damas, nupiešdamas papildomų detalių. Konstruoja erdvines figūras iš popieriaus, papjė mašė, gamtinių medžiagų, antrinių žaliavų (buteliukų, dėžučių). Gupelė vaikų interaktyvios lentos kompiuterinės grafikos programomis spontaniškai kuria netikėtų vaizdų variantus,

mėgaujasi, gėrisi savo atradimais.

6-asis žingsnis

Muzika. Klausosi įvairaus stiliaus, žanrų muzikos kūrinių ir spalvomis ar piešiniu spontaniškai perteikia kilusius įspūdžius. Tyrinėja girdimos muzikos, triukšmo, tylos panašumus ir skirtumus. Įvardija kūrinio nuotaiką, tempą, dinamiką, skiria kai kuriuos instrumentus. Dainuoja sudėtingesnio ritmo, melodijos, platesnio diapazono vienbalses dainas, jas gana tiksliai intonuoja. Dainuoja trumpas daineles kanonu, įsiklausydamias į savo ir draugų dainavimą. Melodiniais vaikiškais muzikos instrumentais groja 2– 3 garsų melodijas. Pritaria suaugusiojo grojimui, atlikdami muzikines pjeses solo ir orkestre, seka dirigento judesius, stengiasi

kartu pradėti ir baigti kūrinėlį. Improvizuodamas balsu, muzikos instrumentu

Klausosi įvairių stilių muzikos kūrinių. Tyrinėja, kuo jie skiriasi, ar panašūs nuotaikos, tempo, dinamikos atžvilgiu. Muzikos kūrinyje atpažįsta ir skiria kai kuriuos instrumentus (pvz., smuiką, kankles, gitarą ir kt.). Klausosi tylos ir triukšmo bei juos aptaria. Dainuoja sudėtingesnio ritmo, melodijos vienbalses dainas (pvz., V. Juozapaičio „Lietučio pasaka“, lietuvių liaudies daina „Siuntė senis ožką“ ir kt.) bei pakankamai tiksliai jas intonuoja. Dainuoja trumpas liaudies dai - neles kanonu (pvz.,

„Saulele motule“, „Tu, saulute, vakaran“ ir pan.), klausydamiesi savo ir draugų dainavimo. Melodiniais vaikiškais muzikos instrumentais groja 2–3 garsų melodijas, lietuvių liaudies dainas (pvz., „Du ožiukai“,

Sudaryti vaikams sąlygas klausytis įvairių epochų, kultūrų ir stiliaus muzikos. Klausytis tylos, triukšmo, lyginti jų skirtumus. Dainuoti su vaikais įvairaus turinio dainas ir skatinti juos dainuoti visur, kur įmano- ma: grupėje, lauke, dirbant, bendraujant, žaidžiant. Pa- mokyti vaikus dvibalsio dainavimo, dainuojant trumputes daineles kanonu. Pasirūpinti, kad grupėje vaikai turėtų muzikos instrumentų, spalvotų natų, „di- rigento lazdelę“, muzikos įrašų, klausymosi aparatūrą, video įrašų apie žymius muzikantus ir jų muzikavimą. Groti kartu ir paskatinti vaikus groti melodiniais vaikiškais muzikos instrumentais muzikines pjeses solo ir orkestre. Išsirinkti dirigentą, kuris diriguotų orkestrui. Pamokyti vaikus sekti dirigento xxxxxxxx, kad jie

kartu galėtų pradėti ir baigti kūrinėlį. Žaisti su vaikais kompozitorius, skatinant kurti melodijas tekstams,

kuria melodiją trumpam tekstui, paveikslui. Žaidžia muzikinius dialogus, kuria judesius kontrastingo pobūdžio muzikai.

Šokis. Šoka sudėtingesnius ratelius (tiltelių, grandinėlės), paprastųjų ir bėgamųjų (paprastasis bėgamasis, aukštas bėgamasis, liaunas, smulkus bėgamasis) žingsnių autorinius ir natūralių judesių šokius. Šoka improvizuotai kurdamas septynių–aštuonių natūralių judesių seką, perteikdamas trumpą siužetą ar pasirinktą nuotaiką, išreikšdamas erdvės (aukštai – žemai) ir laiko (greitai – lėtai) elementus.

Vaidyba. Kurdamas lėlių, dramos vaidinimus pagal girdėtą pasaką ar pasiūlytą situaciją, im-provizuoja trumpas žodines veikėjų frazes, fizinius veiksmus, atskleidžia jų norus, emocines būsenas. Tikslingai naudoja daiktus, teatro reikmenis, drabužius, aplinką. Žaisdamas muzikinius žaidimus ir xxxxxxxx, perteikia veikėjo mintis, emocijas.

Xxxxxxxxx xxxxxx. Detalesniais, įtaigiais dailės darbeliais pasakoja realias ir fantastines istorijas, įvykius. Vaizdus papildo grafiniais ženklais (raidėmis, skaičiais, žodžiais ir kt.). Kuria pagal išankstinį sumanymą, nuosekliai bando jį įgyvendinti. Kartu su kitais kuria bendrus dailės darbus. Skirtingiems sumanymams įgyvendinti dažniausiai tikslingai pasirenka dailės priemones ir technikas. Eksperimentuoja sudėtingesnėmis dailės technikomis, skaitmeninio piešimo ir kitomis kompiuterinėmis technologijomis.

„Tu, xxxxxxx, vakaran“, „Virė virė košę“,

„Ganau ganau aveles“ ar kt.). Pritaria suaugusiojo grojimui, atlikdami muzikines pjeses (pvz., lietuvių liaudies melodija, harmonizuota V. Žiliaus, „Žvejų polka“, X. Xxxxxxxxx „Mažas valsas“, J. Štrauso „Polka“ ar kt.). Grodami solo ir orkestre, stebi dirigentą, seka muzikos tempą, dinamiką, laiku įstoja ir baigia groti. Xxxxx, muzikos instrumentu kuria melodijas trumpam tekstui (pvz., pasakos be galo „Buvo senis ir senutė“,

„Į aukštą kalną aš lipu“), paveikslui (pvz., žiemą, pavasarį, rudenį, gėles, medžius, gyvūnus ar kt. vaizduojantys paveikslai). Vietoj kalbos vietomis dainuoja (kaip operetėje), kuria muzikinius dialogus. Improvizuoja savo ir kitų kurtas dainas, ritmus, šokio judesius. Šoka ratelius, pvz.,

„Aš dailus bernelis“, „Adatytį pamečiau“,

„Kumpu snapu pelėda“, „Kupolio rožė“ ir kt. Sujungia judesius atlieka - mus įvairiame erdvės lygyje (aukštyje), įvairiu tempu, panaudojant įvairius judesius be konkrečios istorijos, pvz., ridentis žemai ir lėtai, bėgti aukštai ir greitai, suktis per vidurį greitai, lėtinti sukimąsi ir sustoti. Tą patį padaro, šokio elementų raišką siedamas su norima perteikti mintimi, šokio nuotaika, pvz., greitai sukasi pašokdamas aukštyn ir pakeldamas rankas į viršų, taip perteikdamas džiugesį arba lėtai svyruoja, nuleidęs rankas, pasilenkęs žemyn perteikdamas liūdesį. Priderina šiuos

savo judesių derinius prie muzikos, keičia atlikimo greitį atsižvelgdamas į muzikos

knygų iliustracijoms, paveikslams, trumpoms pasakėlėms. Mokyti dalį teksto dainuoti, dalį kalbėti, pratinantis dainuoti „kaip operetėje“. Su vaikais žaisti muzikinius dialogus, vietoje kalbos dainuojant. Improvizuoti, kurti judesius kontrastingo pobūdžio muzikai, dainoms, šokiams. Atlikti parinkti nesudėtingos struktūros folklorinius žaidimus, ratelius. Galima naudoti ir kitų tautų folklorinę medžiagą, ypač jei grupėje yra vaikų iš mišrių šeimų. Jei renkamasi autorinius (profesionalių choreografų ar auklėtojų) sukurtus šokius, atkreipti dėmesį, kad juose nebūtų sudėtinių judesių (pvz., kryžiuoti kojas vieną prieš kitą, peršokti nuo dviejų kojų ant vienos arba nuo vienos ant dviejų), t. y. polkos, valso, ča ča ča ir kitų sudėtinių šokio žingsnių. Siūlyti vaikams stebėti gamtą (gyvai, pvz., pro langą, arba nuotraukoje ar paveiksle), atkreipti dėmesį, kaip kokie gamtos reiškiniai (lietus, vėjas, ugnis) ir aplinkos objektai (gyvūnai, automobiliai, traukiniai) juda ar nejuda, ir ieškoti idėjų kuriant savo judesių sekas. Skatinti vaikus žaisti – vaidinti trumpas improvizacijas pagal literatūrinius, muzikinius, pačių vaikų išgalvotus siužetus („Katinėlis ir gaidelis“,

„Žvirblis“, „Kelionė“). Reikalui esant, pasiūlyti savo idėjų, tačiau būti jautriems vaiko iniciatyvai, jos neslopinti. Pasiūlyti naudoti įvairius suneštus butaforinius daiktus, parodyti, kaip tie patys daiktai gali būti panaudoti įvairiems tikslams, pvz.: žaisti, kurti vaidinimą lėlių teatre arba persirengti dramos, taip pat muzikinio ratelio veikė - jais, pasipuošti. Kartais įdomesnį teatrinį rekvizitą (nekasdienišką skrybėlę, didelę dėžę ir pan.) tyčia padėti aiškiai

matomoje vietoje, kad vaikai jį patys panaudotų teatrinei kūrybai. Žaisti muzikinius žaidimus ir eiti

tempą, nuotaiką. Vaidindamas pagal girdėtą pasaką ar pasiūlytą situaciją, pavaizduoja daktarę lapę, kuri gydo miško žvėrelius ir paukštelius, girdo vaikus vaistais, atlieka operacijas; žvirblį, kuris atstraksi ir čirškiančiu balsu ima skųstis, jog jam skauda sparnelį, stirną, kuri atšuoliuoja ir švelniai pasakoja apie sergantį savo vaikelį. Palaiko bendravimą su žiūrovais nuolat į juos dirstelėdamas. Kūrybingai naudojasi aplinkoje esančia kėde kaip akmeniu, lapės nameliu. Xxxx vaikai, žaisdami teatrą, aptaria, kad bus žaidžiamas drakonas, kas bus drakonas, kas ir kaip jį nugalės, kaip drakonas vėl atgis. Apsirengia kuo panašiau į veikėjus. Po to spontaniškai žaidžia, vaidina. Žaisdamas muzikinį žaidimą „Šiaudų batai“, laisvai, pa - gal situaciją reiškia veikėjo norus ir emocijas, nuosekliai atlieka veiksmus: linksmai šokinėja ir sukasi aplinkui, po to parodo, kaip skauda galvelę ir t. t. Keli vaikai sumano vaizduoti kelionę į Afriką. Ilgokai tariasi, kuriame popieriaus krašte kuris vaikas pieš, pasirenka įvairias dailės priemones ir medžiagas. Kūrybos procese bendradarbiauja, vienas kitą taiso, dalijasi idėjomis, ginčijasi: – Taip nebūna! Mašina į Afriką juk nenuvažiuosi, reikia lėktuvu skristi. Ilgokai piešę ima žaisti: dėlioti žaislines drambliukų, tigrų figūrėles, „važinėti“ Afrikos keliais ir

„medžioti“ tigrus. Piešdamas kuria fantastines istorijas: – Aš gyvenu Raudonojo kardo planetoje. Aš nuskrisiu į kitą planetą, kur vykdysiu slaptą misiją. Mergaitė kuria

ratelius, sudaryti sąlygas vaikams išgyventi pasitenkinimą, reikšti savo norus ir jausmus pagal skirtingas to paties siužeto situacijas. Turtinti vaikų patirtį, vaizdinius. Suteikti galimybę pamatyti tautodailės, taikomosios dekoratyvinės ir vaizduojamosios dailės, šiuolaikinio meno (instaliacijų, abstrakčių skulptūrų, fotografijų ir kt.) kūrinius, menininkų kūrybos procesą artimoje aplinkoje, parodose, muziejuose, tradicinėse šventėse. Ugdyti vaiko vaizduotę, skatinant įsižiūrėti bei apibūdinti, kokia gali būti ir ką gali „kalbėti“ linija (ji gali būti rami, aštri, virpanti, gali šokinėti, suktis, gali tyliai ir garsiai skambėti, gali pasakyti apie skirtingus kvapus – rožės ar česnako), spalva gali skleisti šilumą ar šaltį, ant popieriaus išpūtinėtų į šonus dažų dėmė gali priminti skrendantį paukštį ir pan. Palaikyti unikalų vaiko gebėjimą vaizdu išreikšti jutiminę patirtį (garsų, kvapų, skonio ir kt.). Suteikti galimybę vaikams kurti ornamentus, vaizdus, dekoruoti audinius, daiktus grafiniais ženklais ir simboliais (skaičiais, raidėmis). Paskatinti sukurti savo inicialais išgražintą asmeninę kortelę, atviruką, paveikslėlį. Eksperimentuoti ir atidžiau įsižiūrėti į įvairių medžiagų ir technikų teikiamas galimybes (pvz., priešingose stalo pusėse sėdintys vaikai lėtai rankomis brauko ant jo esančius dažus, stebėti jų maišymąsi, atsiradusius atsitiktinius raštus ir vaizdus. Padaryti vaikams patikusių fragmentų atspaudus. Sudaryti galimybę netikėčiausiais būdais pažinti dailės medžiagų galimybes: atliekant eksperimentą

„Sprogstančios spalvos“ (naudojant maistinius da- žus, pieną ir skystą muilą), piešiant stiklo kamuoliukais, bandant spalvų maišymąsi per nutiestus tarp spalvoto vandens indelių popierinio

istoriją, žiūrėdama į savo dailės kūrinį: – Gyvybės medis yra labai panašus į tikrą medį. Jis yra pasodintas vazonėlyje. Ant šakų tupi paukšteliai. Jie žiūri vienas į kitą. Man atrodo, kad vienas yra mergaitė, o kitas berniukas. Jie labai gražiai draugauja. Ant to medžio yra daug uogyčių, vienos žalios, o kitos raudonos. O čia tupi mano šuniukas, jis žiūri į paukščiukus. Stabteli prie tautodailės ornamentikos plakato, ilgokai jį apžiūrinėjusi pasirenka įvairių spalvų flomasterius ir nueina piešti. Kuria erdvines, mobilias kompozicijas. Įvairių spalvų popierinius skritulius kerpa ratuku, išgaudami spirales. Jas pakabina ant sutvirtintų sukryžiuotų pagaliukų. Ant jų sumano priklijuoti gėlyčių, vienur, kitur paspalvinti. Kuria „gražius vaizdus“ ant šviesos stalo ar grafoprojektoriaus dėliodamas peršvie- čiamus ir neperšviečiamus daiktus, figūrėles, iškirptas iš popieriaus ar spalvoto skaidraus plastiko lapų. Juos fotografuoja, peržiūri naudodami multimediją. Žaidžia kompiuterinės grafikos programa (Paint, Paintbrush ir kt.), bando piešti įvairių spalvų linijomis, lieti dėmes, keisti spalvas, visiems

savo kūrinį rodo ekrane.

rankšluosčio tiltus, mėgaujantis ebru (tapyba ant vandens) ir t. t. Jeigu grupė ar darželis turi kompiuterį, šviesos stalą, fotoaparatą, grafoprojektorių, multimediją, interaktyvią lentą, tereikia padrąsinti vaikus įvairiapusei kūrybinei raiškai, kūrybai skaitmeninėmis priemonėmis (programomis Paint, Paintbrush, Corel, Photoshop ir kt.). Kaupti elektroninius arba popierinius vaikų kūrybos albumus (kompiuterinius piešinius, sukurtų kompozicijų nuotraukas ir kt.).

V. METODAI IR PRIEMONĖS

12. Ugdymo metodai parenkami atsižvelgiant į grupės ir individualius vaiko poreikius, galimybes ir amžių.

13. Pagrindinis ikimokyklinio ugdymo metodas bei natūralus vaiko ugdymosi būdas yra žaidimas. Jis kyla iš vidinės traukos, poreikio ką nors veikti, pasiekti. Žaidimas – pats svarbiausias raidos veiksnys, kuris stimuliuoja vaiko augimą, smalsumą. Dėl to jis visada natūralus, laisvas, savaime teikia vaikui malonumo. Žaidimas – tai tarsi vaiko saviauklos, lavinimosi bei savo ryšių su aplinka organizavimo ir formavimo būdas. Žaisdamas ikimokyklinukas realizuoja visus svarbiausius savo poreikius – pažintinius, praktinio veikimo, bendravimo, judėjimo – atskleidžia visas savo galimybes ir gebėjimus.

14. Vaikai žaidžia šiuos žaidimus: kūrybinius-vaidmeninius, statybinius, vaidybinius, tradicinius, didaktinius, judrius ir muzikinius.

15. Ikimokyklinio ugdymo būdai, metodai, priemonės:

15.1. vaiko žaidimui ir kitai veiklai palankios aplinkos sudarymas, ugdomųjų priemonių keitimas, pedagogo ir vaiko bendravimas, skatinantis aktyvų tyrinėjimą, netikėtų, vaikui įdomių pažinimo, bendravimo, saviraiškos situacijų kūrimas;

15.2. vaiko sumanyto žaidimo ir kitos veiklos palaikymas, jei reikia, pagalba juos įgyvendinant; naujų sumanymų skatinimas;

15.3. vaiko patirties turtinimas, sudarant tyrinėjimo, informacijos paieškos, atradimo, problemų sprendimo situacijas, skatinant savaip įgyvendinti pedagogo pasiūlytą idėją, taikyti sužinotus ar paties atrastus žaidimo ir veiklos būdus naujose situacijose;

15.4. ypač atsakingas vaiko elgesio ir veiklos modeliavimas, žadinant jautrumą kitam, jo išgyvenimams, palaikant tinkamus vaikų jausmų raiškos, bendravimo ir bendradarbiavimo būdus, skatinant sekti geru draugų ar suaugusiojo pavyzdžiu, kuriant elgesio taisykles ir jų laikantis;

15.5. vaikui įdomių, jo patirtį plečiančių temų, projektų, žaidimo ir veiklos būdų, žaislų, meno kūrinių, medžiagų pasiūlymas;

15.6. vaikų sumanytų projektų įgyvendinimas, vaikų žaidimų ir kūrybinės raiškos dienų ar savaičių organizavimas, atradimų, išvykų planavimas ir organizavimas kartu su vaikais ir tėvais, kasdienybės ir švenčių ritmo kūrimas;

15.7. galimi ir kiti (netradiciniai) vaikų ugdymo būdai, atitinkantys svarbiausius ankstyvojo ir ikimokyklinės grupės veiklos principus.

16. Pedagogo vaidmenys:

16.1. sudaryti sąlygas vaiko gyvenimui ir ugdymui(si);

16.2. xxxxxxx, palaikyti ir paremti vaiką;

16.3. padėti vaikui ugdytis;

16.4. būti žaidimų ir veiklos partneriu;

16.5. būti vaikui įdomios, netikėtos patirties šaltiniu, patarėju;

16.6. atstovauti vaiko teisėms ir xxx xxxxx;

16.7. numatyti ir planuoti veiklą;

16.8. stebėti, tyrinėti, analizuoti, vertinti, apmąstyti ir prognozuoti vaiko raidą, tobulinti ugdymo procesą.

VI. UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

VAIKO UGDYMOSI PASIEKIMŲ VERTINIMO METODAI IR BŪDAI

metodus:

17. Vaiko daroma pažanga yra vertinama nuolat, pasirenkant vertinimo būdus ir

17.1. vaiko stebėjimą;

17.2. pokalbį su vaiku;

17.3. pokalbį su vaiko tėvais;

17.4. vaiko realios veiklos rezultatų analizę;

17.5. vaiko realios veiklos nuotraukų, darbelių analizę;

17.6. vaiko ugdymosi pasiekimų įsivertinimą; 17.7.vaiko kalbos užrašų ir įrašų analizę;

17.8. vaiko veiklos ir elgesio vaizdo įrašų analizę (esant tėvų sutikimui).;

18. Vertinimo būdai ir metodai pasirenkami ir taikomi, atsižvelgiant į tai, kas

vertinama – žinios ir supratimas, gebėjimai, nuostatos ar jų visuma – vaiko kompetencija.

19. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais. Vaikų pasiekimai viešai tarpusavyje nelyginami.

20. Vertinimo dažnumas:

20.1. Vaiko pasiekimai vertinami du kartus per metus: pirminis, diagnostinis, vertinimas nuo einamųjų metų rugsėjo 1 d. iki spalio 15 dienos; antrinis, apibendrinamasis, vertinimas iki gegužės 15 d.;

20.2. tarpiniai vaikų pasiekimų vertinimai atliekami, jei išryškėjo didelės ugdymo(si) spragos. Vertinant vaikų pasiekimus, konsultuoja pagalbos vaikui specialistai;

20.3. kasdieninė vaiko pažanga vertinama, naudojant formuojamąjį vertinimą; formuojamojo vertinimo strategijos - stebėjimas, klausimai, grįžtamasis ryšys, įsivertinimas.

21. Vaikų pažangos ir pasiekimų fiksavimas:

21.1. kasdieninio formuojamojo vertinimo metu pastebėta vaiko pažanga fiksuojama elektroniniame dienyne xxx.xxxxxxxxxxxx.xx, skiltyje „Vaiko pasiekimai“;

21.2. pirminis, diagnostinis, vertinimas ir antrinis, apibendrinamasis, vertinimas fiksuojamas elektroniniame dienyne xxx.xxxxxxxxxxxx.xx, skiltyje „Vaiko pasiekimai“, remiantis faktais/įrodymais, surinktais, vykdant formuojamąjį vertinimą.

22. Vaikų pažangos ir pasiekimų medžiagos kaupimas ir saugojimas:

22.1. visa ikimokyklinio amžiaus vaikų vertinimo medžiaga kaupiama „Vaiko aplanke“. Aplanko paskirtis – suteikti visuminę informaciją apie vaiko pasiekimus, išryškinant vaiko gebėjimų augimą. Aplanke kaupiami:

22.1.1. duomenys apie vaiką (vardas, xxxxxxx, amžius, kt.);

22.1.3. vaikų kūrybinių darbų pavyzdžiai, atspindintys pasiekimus;

22.1.4. vaiko posakiai apie save, aplinkinius, gyvenimą grupėje, šeimoje;

22.1.5. pedagogų (logopedo, meninio ugdymo pedagogo) pastebėjimai;

22.1.6. tėvų (globėjų) mintys apie vaiką;

22.1.7. draugų pastebėjimai;

22.1.8. gali būti kaupiama garso, vaizdo medžiaga (esant tėvų sutikimui);

22.1.9. xxxxxxxx, apibendrinamojo, vertinimo pasiekimų ir pažangos kreivė, schema.

22.2. ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų ir pažangos vertinimo medžiaga saugoma grupėje. Ji yra konfidenciali.

23. Vaikų pažangos ir pasiekimų medžiagos pateikimo formos:

23.1. pirminis, diagnostinis, vertinimas atliekamas bendradarbiaujant su vaikų tėvais (globėjais), siekiant išsiaiškinti vaikų patirtį, jų gebėjimus bei pažangą namų aplinkoje ir lopšelyje-

darželyje. Tėvams (globėjams), neturintiems galimybės naudotis elektroniniu dienynu, pirminio vertinimo medžiaga (kreivės, schemos) išspausdinama;

23.2. informacija apie kasdieninio formuojamojo vertinimo metu pastebėtą vaiko pažangą tėvams (globėjams) teikiama elektroniniame dienyne xxx.xxxxxxxxxxxx.xx ir/arba individulių pokalbių metu.

23.3. antrinio, apibendrinamojo, vertinimo rezultatai analizuojami individulių pokalbių metu, organizuojant Tėvų dienas einamųjų metų gegužės mėnesį.

23.4. Apibendrinti duomenys aptariami mokytojų tarybos posėdyje.

23.5. Vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, pasiekimai aptariami Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose.

VII. NAUDOTA LITERATŪRA IR ŠALTINIAI

1. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas (2011, Nr. XI-1281, xxxxx://xxx.xxx.xx).

3. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymas (2017, Nr. XIII-643, xxxxx://x-xxxxxx.xxx.xx).

4. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-983.

5. Ikimokyklinio ugdymo programos kriterijų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-06-07 d. įsakymo Nr. V-1009 redakcija (xxxxx://xxx.xxx.xx).

6. Ikimokyklinio ugdymo amžiaus vaikų pasiekimų aprašas (2016, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, xxxxx://xxx.xxx.xx).

7. Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos (2015, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, xxxxx://xxx.xxx.xx).

8. Metodinės rekomendacijos Ikimokyklinio ugdymo programai rengti (2006, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, xxxxx://xxx.xxx.xx).

6. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017-14-11 įsakymas Nr. V-252

„Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymo Nr. V-1106 „Dėl priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ (xxxxx://xxx.xxx.xx).

7. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014-09-02 įsakymas Nr. V- 779 (xxxxx://xxx.xxx.xx).

8. Į vaiką orientuotas ugdymas nuo gimimo iki trejų metų/Atviros Lietuvos fondas. Leidykla

„Lietus“, 2001 m.

9. Į vaiką orientuotų grupių kūrimas. Knyga auklėtojui/Atviros Lietuvos fondas. Leidykla „Lietus“, 1997 m.

10. Inovatyvi programa XXI a. tėvams ir pedagogams. Kad vaikai augtų laisvi ir kūrybingi! Ruduo. Žiema. Pavasaris/Xx. Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx. Vilnius: Alma littera, 2018.

11. Ankstyvojo ugdymo vadovas/Monkevičienė O. (sud.). Vilnius: Minklės leidyba, 2001.

12. Xxxxxxxxxx X., Dailidienė N., Xxxxxxxxxxxx D. ir kt. Ikimokyklinio amžiaus vaikų saugios gyvensenos įgūdžių ugdymo programa. Vilnius: Leidybos centras, 1997.

13. Universaliosios sveikatos ugdymo bei rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa. Vilnius, 2000.

14. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa. Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2006.

15. .Xxxxxxxxx X. Humanistinio vaikų ugdymo programa. Auginu gyvybės medį.Vilnius: Eugrimas, 1998.

16. Xxxxxxxxxxxxx X. Vaikų sveikatos ugdymas. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras, 1999.

17. Xxxxxxxxxxxx X. Xxxxxxxxxxxx X. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinių įgūdžių ugdymo ir žalingų įpročių prevencijos programa. Vilnius, 2003.

18. Xxxxxxx X., Xxxxxxxxxxx X. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūno kultūros programa. Vilnius, 2003.

19. Verseckienė O., Xxxxxxxxx F., ir kt. Po tėviškės dangum. Etninio ugdymo gairės. 1995.

SUDERINTA

Mokytojų tarybos 2018-05-22 posėdžio protokoliniu nutarimu (protokolas Nr. TP- 2)

Document Metadata

Table of Contents

ALYTAUS LOPŠELIS-DARŽELIS „DU GAIDELIAI“

Document Metadata