PREAMBULĖ
TARPTAUTINIO KROVINIŲ VEŽIMO KELIAIS SUTARTIES KONVENCIJA (CMR)
PREAMBULĖ
SUSITARIANČIOS ŠALYS,
NORĖDAMOS suvienodinti tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygas, t.y. tokiems vežimams reikalingus dokumentus ir vež÷jo atsakomybę,
SUSITARĖ TAIP:
I SKYRIUS KONVENCIJOS TAIKYMO SRITIS
1 straipsnis
1. Ši Konvencija taikoma kelių transporto priemon÷mis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siunt÷jas ir gav÷jas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos nar÷. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautyb÷s.
2. Taikant šią Konvenciją terminą “transporto priemon÷” - automobilius, automobilius-vilkikus, priekabas ir puspriekabes - suprantame taip, kaip jie apibr÷žti 1949 m. rugs÷jo 19 d. Kelių eismo konvencijos 4 skyriuje.
3. Ši Konvencija taip pat taikoma valstyb÷s ir vyriausyb÷s įstaigų bei organizacijų vykdomiems vežimams, jei jie priskiriami šioje Konvencijoje numatytiems atvejams.
4. Ši Konvencija netaikoma:
a) vežimams, kurie vykdomi pagal tarptautines pašto konvencijas;
b) palaikų vežimui;
c) būsto apstatymo vežimui persikraustant.
5. Susitariančios Xxxxx uždraud÷ atskirais susitarimais tarp dviejų ar daugiau Susitariančių Šalių keisti šią Konvenciją, išskyrus susitarimus jos netaikyti pasienio vežimams arba leisti naudoti važtaraščius, nurodančius nuosavyb÷s teisę į krovinį, vežamą tik šių šalių teritorijose.
2 straipsnis
1. Kai transporto priemon÷ su kroviniu dalį kelio vežama jūra, geležinkeliu, vidaus vandens keliu ar oro transportu, išskyrus atvejus, numatytus 14 straipsnyje, ir krovinys iš transporto priemon÷s neperkraunamas, ši Konvencija taikoma visam vežimo procesui. Tačiau jeigu bus įrodyta, kad krovinio praradimas, jo sugadinimas ar pav÷luotas pristatymas įvyko vežant krovinį ne keliais, o kita transporto rūšimi ir kelių transporto vež÷jas nebuvo kaltas, nes tai įvyko d÷l kitos transporto rūšies vež÷jo, vežusio šį krovinį, kalt÷s, tada kelių transporto vež÷jas atsako ne pagal šią Konvenciją, o remdamasis tomis nuostatomis, pagal kurias atsako visų transporto rūšių, išskyrus kelių transportą, vež÷jas pagal krovinio vežimo sutartį tarp jo ir siunt÷jo privalomo įstatymo nuostatas, susijusias su krovinių vežimu visų rūšių transportu, išskyrus kelių transporto priemones. Tačiau jei tokių nuostatų n÷ra, tai kelių transporto vež÷jo atsakomyb÷ nustatoma pagal šią Konvenciją.
2. Jeigu kelių transporto vež÷jas atlieka vežimus ir kitomis transporto rūšimis, tada jis taip pat atsako pagal šio straipsnio 1 punkto nuostatas, tačiau tokiu būdu, tarsi jo, kaip kelių transporto vež÷jo, funkcijos ir funkcijos vež÷jo kita transporto rūšimi būtų vykdomos dviejų skirtingų asmenų.
II SKYRIUS
VEŽĖJO ATSAKOMYBĖ UŽ KITUS ASMENIS
3 straipsnis
Taikant šią Konvenciją, vež÷jas atsako ne tik už savo veiksmus ir klaidas, bet ir už veiksmus bei klaidas savo agentų ir visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus.
III SKYRIUS
VEŽIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR VYKDYMAS
4 straipsnis
Krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Šiuo atveju taip pat taikomos šios Konvencijos nuostatos.
5 straipsnis
1. Važtaraštis rašomas trimis egzemplioriais, kuriuos pasirašo siunt÷jas ir vež÷jas. Šie parašai gali būti atspausdinti spaustuviniu būdu arba pakeisti siunt÷jo ir vež÷jo spaudais, jeigu tai leidžia tos šalies įstatymai, kurioje surašytas važtaraštis. Pirmasis važtaraščio egzempliorius perduodamas siunt÷jui, antrasis - lydi krovinį, o trečiasis - lieka pas vež÷ją.
2. Kai skirtas vežti krovinys pakraunamas į keletą transporto priemonių arba jis yra nevienarūšis ar išskirstytas keliomis partijomis, siunt÷jas arba vež÷jas turi teisę pareikalauti surašyti važtaraštį kiekvienai pakrautai transporto priemonei, kiekvienai krovinio rūšiai arba kiekvienai krovinio partijai.
6 straipsnis
1. Važtaraštyje turi būti nurodyti tokie duomenys:
a) važtaraščio surašymo vieta ir data;
b) siunt÷jo pavadinimas ir adresas;
c) vež÷jo pavadinimas ir adresas;
d) krovinio pri÷mimo vieta ir data bei jo pristatymo vieta;
e) gav÷jo pavadinimas ir adresas;
f) krovinio rūšies nustatytas žym÷jimas, jo įpakavimo būdas, o vežant pavojingus krovinius - jo pavojingumo klas÷ ir numeris;
g) krovinio vietų skaičius, jų išd÷stymo ypatumai ir numeriai;
h) krovinio bruto mas÷ ar kitais matavimo vienetais išreikštas krovinio kiekis;
i) su vežimu susiję mok÷jimai (mokestis už vežimą, papildomi mok÷jimai, muitin÷s mokesčiai ir rinkliavos bei kiti mok÷jimai, imami nuo sutarties surašymo iki krovinio pristatymo momento);
j) muitin÷s formalumams atlikti ir kitos reikiamos instrukcijos;
k) nurodymas, kad vežama nepriklausomai nuo visų išlygų, remiantis šios Konvencijos nuostatomis.
2. Prireikus važtaraštyje turi būti ir šie duomenys:
a) nurodymas, kad perkrauti draudžiama;
b) išlaidos, kurias prisiima siunt÷jas;
c) išperkamojo mokesčio suma, kuri turi būti grąžinta pristačius krovinį;
d) deklaruota krovinio vert÷ ir papildoma jo vert÷ siunt÷jui;
e) siunt÷jo instrukcijos vež÷jui d÷l krovinio draudimo;
f) vežimo sutarties įvykdymo terminas;
g) perduotų vež÷jui dokumentų sąrašas.
3. Susitariančios Xxxxx į važtaraštį gali įrašyti ir kitus duomenis, kurie, jų nuomone, yra reikalingi.
7 straipsnis
1. Siunt÷jas atsako už visas vež÷jo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius d÷l siunt÷jo klaidingai ar netiksliai nurodytų:
a) duomenų, numatytų 6 straipsnio 1 punkto “b”, “d”, “e”, “f”, “g”, “h” ir “j” papunkčiuose;
b) duomenų, nurodytų 6 skyriaus 2 punkte;
c) visų kitų siunt÷jo duomenų ir instrukcijų, neteisingai pateiktų važtaraščiui pildyti ar į jį įtraukti.
2. Jeigu siunt÷jo prašymu vež÷jas į važtaraštį įrašo duomenis, min÷tus šio straipsnio 1 punkte, tai pripažįstama, jei neįrodoma priešingai, kad tai padaryta siunt÷jo vardu ir sąskaita.
3. Jeigu važtaraštyje n÷ra nurodymo, numatyto 6 straipsnio 1 punkto “k” papunktyje, vež÷jas yra atsakingas už visas išlaidas ir nuostolius, kuriuos asmuo, turintis teisę disponuoti kroviniu, gali d÷l to tur÷ti.
8 straipsnis
1. Vež÷jas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti:
a) ar teisingai nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija važtaraštyje;
b) krovinio ir pakuot÷s išorinę būklę.
2. Jeigu vež÷jas neturi galimybių patikrinti įrašų, min÷tų šio straipsnio 1 punkto “a” papunktyje, tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Jis taip pat privalo motyvuotai pagrįsti visas pastabas apie krovinio ir pakuot÷s būklę. Šios pastabos neprivalomos siunt÷jui, jeigu pastarasis nenurod÷ važtaraštyje, kad jos yra jam priimtinos.
3. Siunt÷jas turi teisę pareikalauti, kad vež÷jas patikrintų krovinio bruto svorį ar jo kiekį, išreikštą kitais matavimo vienetais. Jis taip pat gali pareikalauti patikrinti krovinio vietų skaičių. Vež÷jas gali pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su šiais patikrinimais. Patikrinimų rezultatai įrašomi į važtaraštį.
9 straipsnis
1. Važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vež÷jo dispozicijon yra per÷jęs iki tol, kol bus įrodyta priešingai.
2. Jeigu vež÷jas važtaraštyje neįrašo motyvuotų pastabų d÷l krovinio ir pakuot÷s būkl÷s, tai iki priešingo įrodymo laikoma, kad krovinio ir pakuot÷s išor÷ pri÷mimo metu buvo tinkamos būkl÷s ir kad krovinio vietų skaičius, jo žym÷jimas ir numeracija atitiko važtaraščio įrašus.
10 straipsnis
Siunt÷jas atsako prieš vež÷ją už nuostolius, padarytus asmenims, įrengimams ar kroviniams, taip pat už išlaidas, atsiradusias d÷l netinkamos krovinio pakuot÷s, išskyrus atvejus, kai priimant krovinį pakuot÷s pažeidimas vež÷jui buvo žinomas ar akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraštyje xxxxxx÷ atitinkamų pastabų.
11 straipsnis
1. Iki krovinio perdavimo vež÷jui siunt÷jas privalo prie važtaraščio prid÷ti visus reikiamus dokumentus ir vež÷jui suteikti visapusišką informaciją, reikalingą muitin÷s bei kitiems formalumams atlikti.
2. Vež÷jas neprivalo tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo bei visapusiškumo. Siunt÷jas atsako vež÷jui už visus nuostolius, atsiradusius d÷l to, kad šių dokumentų ir duomenų nebuvo arba jie buvo pateikti ne visi arba netikslūs, išskyrus atvejus, kai kaltas pats vež÷jas.
3. Vež÷jas taip pat, kaip ir ekspeditorius, yra atsakingas už dokumentų, minimų važtaraštyje ar jam įteiktų, pametimą ar neteisingą jų panaudojimą. Suma, išieškoma iš vež÷jo nuostoliams atlyginti, neturi būti didesn÷ kaip suma, kuri būtų išieškoma tuo atveju, jeigu krovinys būtų visiškai prarastas.
12 straipsnis
1. Siunt÷jas turi teisę disponuoti kroviniu - pareikalauti vež÷ją nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gav÷jui, negu nurodytas važtaraštyje.
2. Siunt÷jas praranda šią teisę nuo to momento, kai antrasis važtaraščio egzempliorius perduodamas gav÷jui arba kai gav÷jas veikia pagal teises, numatytas 13 straipsnio 1 punkte. Nuo šio momento vež÷jas privalo vadovautis krovinio gav÷jo instrukcijomis.
3. Krovinio disponavimo teis÷ priklauso gav÷jui nuo važtaraščio surašymo momento tais atvejais, kai siunt÷jas apie tai įrašo važtaraštyje.
4. Jeigu gav÷jas, disponuodamas kroviniu, krovinio gav÷ju nurodo kitą asmenį, tai pastarasis neturi teis÷s paskirti kito gav÷jo.
5. Kroviniu disponuojama laikantis šių sąlygų:
a) siunt÷jas - arba šio straipsnio 3 punkte nurodytu atveju - gav÷jas, norintis pasinaudoti šia teise, privalo pateikti vež÷jui pirmą važtaraščio egzempliorių, kuriame turi būti įrašytos naujos instrukcijos, taip pat kompensuoti vež÷jui išlaidas ir nuostolius, susijusius su šių instrukcijų vykdymu;
b) instrukcijų vykdymas turi būti įmanomas, kai jas gauna asmuo, kuris privalo jas vykdyti. Jų vykdymas neturi pažeisti normalios vež÷jo įmon÷s darbo eigos, taip pat padaryti nuostolių kitų krovinių siunt÷jams ir gav÷jams;
c) pagal nurodytas instrukcijas siuntos negalima dalinti dalimis.
6. Jeigu vež÷jas negali įvykdyti gautų instrukcijų d÷l 5 punkto “b” papunktyje nurodytų sąlygų, jis privalo nedelsdamas apie tai pranešti asmeniui, davusiam šias instrukcijas.
7. Vež÷jas, neįvykdęs instrukcijų, kurios jam buvo duotos sutinkamai su šiame straipsnyje numatytomis sąlygomis, arba jas vykdydamas, bet nepareikalavęs pateikti jam pirmojo važtaraščio egzemplioriaus, atsako prieš asmenį, turintį teisę pateikti pretenzijas už padarytus nuostolius.
13 straipsnis
1. Pristačius krovinį į paskirties vietą, gav÷jas turi teisę pareikalauti iš vež÷jo jam perduoti antrąjį važtaraščio egzempliorių ir krovinį, parašu patvirtindamas apie krovinio gavimą. Jei nustatoma, kad krovinys dingo ar nepristatytas pasibaigus krovinio pristatymo terminui, nurodytam 19 straipsnyje, gav÷jas, remdamasis vežimo sutartyje numatyta teise, gali savo vardu pateikti vež÷jui reikalavimus.
2. Gav÷jas, naudodamasis suteikta jam šio straipsnio 1 punkte nurodyta teise, privalo padengti įsiskolinimus, susijusius su važtaraštyje nurodytais mok÷jimais. Kilus ginčui, vež÷jas privalo atiduoti krovinį tik tada, kai gav÷jas pateikia mok÷jimo garantiją.
14 straipsnis
1. Jei d÷l kokių nors priežasčių vež÷jas sutarties negali vykdyti važtaraštyje numatytomis sąlygomis, iki krovinys pasieks paskirties vietą, vež÷jas privalo gauti asmens, pagal 12 straipsnį turinčio teisę disponuoti kroviniu, instrukcijas.
2. Jeigu aplinkyb÷s leidžia vežti krovinį nukrypstant nuo važtaraštyje numatytų sąlygų, ir tuo atveju, jei vež÷jas negal÷jo gauti instrukcijų iš asmens, turinčio teisę disponuoti kroviniu pagal 12 straipsnį, jis turi imtis priemonių, kurios, jo manymu, geriausiai atitiktų kroviniu disponuojančio asmens interesus.
15 straipsnis
1. Susidarius aplinkyb÷ms, kurios apsunkina krovinio perdavimą, jį atvežęs į paskirties vietą, vež÷jas turi prašyti siunt÷jo tolesnių instrukcijų. Xxx gav÷jas atsisako priimti krovinį, siunt÷jas, nepateikdamas važtaraščio pirmojo egzemplioriaus, turi teisę disponuoti kroviniu.
2. Gav÷jas, net jeigu ir atsisak÷ priimti krovinį, gali bet kuriuo momentu pareikalauti jį perduoti jam iki tol, kol vež÷jas negavo iš siunt÷jo priešingų instrukcijų.
3. Jei kliūtis perduoti krovinį iškyla po to, kai gav÷jas, pasinaudodamas 12 straipsnio 3 punkte išd÷styta teise, dav÷ nurodymą perduoti krovinį trečiajam asmeniui, tai pagal šio straipsnio 1 ir 2 punktus gav÷jas tampa siunt÷ju, o trečiasis asmuo - gav÷ju.
16 straipsnis
1. Vež÷jas turi teisę pareikalauti padengti išlaidas, susijusias su instrukcijų gavimu ir jų vykdymu, kadangi šios išlaidos atsirado ne d÷l jo kalt÷s.
2. Atvejais, nurodytais 14 straipsnio 1 punkte ir 15 straipsnyje, vež÷jas gali nieko nelaukdamas iškrauti krovinį disponuojančio kroviniu asmens sąskaita; po tokio iškrovimo vežimas laikomas užbaigtu. Šiuo atveju vež÷jas prisiima prievolę saugoti krovinį. Tačiau krovinio apsaugą jis gali patik÷ti ir trečiajam asmeniui; tokiu atveju jis atsako tik už tinkamą trečiojo asmens pasirinkimą. Šiuo atveju išlieka visi važtaraštyje numatyti mok÷jimų įsiskolinimai ir kitos atsiradusios išlaidos.
3. Vež÷jas gali realizuoti krovinį nelaukdamas instrukcijų iš asmens, turinčio krovinio disponavimo teisę, jei krovinys yra greitai gendantis arba jei to reikalauja krovinio būkl÷, arba krovinio saugojimo išlaidos būtų didesn÷s už krovinio vertę. Kitais atvejais vež÷jas taip pat gali realizuoti krovinį, jei per realų laiką jis negauna kitų instrukcijų iš turinčio krovinio disponavimo teisę asmens, kurias vykdyti gali būti pareikalauta iš vež÷jo.
4. Tais atvejais, kai krovinys realizuotas pagal šio straipsnio reikalavimus, gauta suma, atskaičius su kroviniu susijusias išlaidas, turi būti perduota turinčiam krovinio disponavimo teisę asmeniui. Jei šios išlaidos didesn÷s už pajamas, tai vež÷jas turi teisę gauti jam priklausantį skirtumą.
5. Krovinio realizavimo procedūra nustatoma pagal krovinio realizavimo vietos įstatymus ar sąlygas.
IV SKYRIUS VEŽĖJO ATSAKOMYBĖ
17 straipsnis
1. Vež÷jas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį pri÷m÷ vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pav÷luotą pristatymą.
2. Vež÷jas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pav÷lavimą pristatyti, jei tai įvyko ne d÷l vež÷jo, o d÷l kroviniu disponuojančio asmens kalt÷s, kaip jo nurodymų pasekm÷, d÷l krovinio defektų ar aplinkybių, kurių pasekmių vež÷jas negal÷jo išvengti.
3. Vež÷jas negali išvengti atsakomyb÷s d÷l to, kad sugedo transporto priemon÷, kuria jis naudojosi veždamas krovinį, arba d÷l to, kad yra kaltas transporto priemonę išnuomojęs asmuo ar jo agentai.
4. Pagal 18 straipsnio 2 ir 5 punktų nuostatas vež÷jas atleidžiamas nuo atsakomyb÷s tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinamas d÷l ypatingos rizikos, kuri susijusi su viena ar keliomis toliau išvardytomis aplinkyb÷mis:
a) buvo naudojamos atviros, be tento transporto priemon÷s, jeigu toks jų naudojimas buvo suderintas ir nurodytas važtaraštyje;
b) kai krovinys, kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus arba įpakavus netinkamai;
c) jei krovinį pakrov÷, perkrov÷, sud÷jo ar iškrov÷ krovinio siunt÷jas, gav÷jas ar trečiasis asmuo, veikiantis siunt÷jo ar gav÷jo vardu;
d) d÷l natūralių kai kurių krovinių savybių, d÷l kurių jie buvo visai ar iš dalies prarasti ar sugadinti: surūdiję, supuvę, sudžiūvę, nubyr÷ję, suslūgę, pažeisti parazitų ar graužikų ir pan.;
e) d÷l nepakankamo ir nepatenkinamo kroviniams skirtų vietų ženklinimo ir numeravimo;
f) vežant gyvūnus.
5. Tais atvejais, kai pagal šio straipsnio reikalavimus vež÷jas neatsako už kai kurias aplinkybes, d÷l kurių atsirado nuostoliai, jam tenkanti atsakomyb÷ apribojama tokia dalimi, kuria aplinkyb÷s, numatytos šiame straipsnyje, sąlygojo nuostolių atsiradimą.
18 straipsnis
1. Vež÷jas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku d÷l 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių.
2. Jei vež÷jas įrodo, jog susidarius aplinkyb÷ms krovinys prarastas ar sugadintas d÷l vieno ar kelių 17 straipsnio 4 punkte nurodytų rizikos faktorių, tai manoma, kad nuostoliai d÷l to ir buvo patirti.
3. Ši prielaida negalioja, jei numatytu 17 straipsnio 4 punkto “a” papunktyje atveju nuostoliai didesni, nei leidžia normos, ar prarandama krovinio vieta.
4. Jeigu vežama transporto priemone, specialiai įrengta apsaugoti krovinį nuo karščio, šalčio, temperatūros svyravimų ar oro dr÷gm÷s poveikio, vež÷jas gali vadovautis 17 straipsnio 4 punkto “d” papunktyje numatytomis sąlygomis tik tuo atveju, jeigu įrodys, kad tomis aplinkyb÷mis jis panaudojo visas reikiamas priemones, pasirinkdamas, prižiūr÷damas ir panaudodamas specialią įrangą, ir veik÷ pagal jam duotas specialias instrukcijas.
5. Vež÷jas gali remtis 17 straipsnio 4 punkto “f” papunkčio nuostata tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad tomis aplinkyb÷mis jis ÷m÷si visų reikiamų priemonių ir veik÷ pagal jam duotas specialias instrukcijas.
19 straipsnis
Laikoma, kad krovinys pristatytas ne laiku, kai jis nepristatomas suderintais terminais, arba jeigu nebuvo susitarta d÷l pristatymo terminų, tada įvertinant konkrečias vežimo aplinkybes, o jei kraunama dalimis, atsižvelgiant į normaliomis sąlygomis reikalingą krovinių partijai sudaryti būtiną laiką, - faktin÷ vežimo trukm÷ didesn÷ už laiką, kuris normaliomis sąlygomis reikalingas pareigingam vež÷jui atlikti vežimą.
20 straipsnis
1. Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali, nepateikdamas kitų įrodymų, laikyti krovinį prarastu, jeigu jis, pasibaigus sutartam pristatymo terminui, per 30 dienų nepristatomas, o jeigu terminas nebuvo suderintas,- tai per 60 dienų nuo to momento, kai krovinį per÷m÷ vež÷jas.
2. Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo, gavęs kompensaciją už prarastą krovinį, gali raštiškai prašyti, kad jam būtų nedelsiant pranešta, jei krovinys atsirastų per metus po to, kai jis gavo kompensaciją. Toks jo reikalavimo pri÷mimas turi būti patvirtintas raštiškai.
3. Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo, gavęs pranešimą apie tai, kad krovinys rastas, per 30 dienų gali pareikalauti, kad krovinys jam būtų grąžintas, apmok÷jus važtaraštyje numatytus mok÷jimų
įsiskolinimus, taip pat grąžinus gautą kompensaciją, atskaičius iš jos galimas išlaidas, ir paliekant teisę reikšti pretenzijas, kaip numatyta 23 straipsnyje ir, jeigu yra pagrindo, kaip 26 straipsnyje.
4. Nepateikus šio straipsnio 2 punkte nurodyto prašymo ar per 30 dienų - instrukcijų, numatytų 3 punkte, arba jeigu krovinys buvo surastas daugiau kaip po metų, kai buvo išmok÷ta kompensacija, vež÷jas turi teisę disponuoti rastu kroviniu pagal vietov÷s, kurioje rastas krovinys, įstatymus.
21 straipsnis
Jeigu krovinys perduotas gav÷jui nepa÷mus iš jo išperkamojo mokesčio, kurį pagal vežimo sutartį vež÷jas turi gauti, tai vež÷jas privalo siunt÷jui kompensuoti tą krovinio vertę, kuri yra lygi išperkamojo mokesčio dydžiui, išskyrus atvejus, kai jis pateikia ieškinį gav÷jui.
22 straipsnis
1. Jeigu siunt÷jas vež÷jui perduoda vežti pavojingus krovinius, jis turi tiksliai nurodyti krovinio pavojingumo pobūdį ir prireikus nurodyti reikiamas saugumo priemones. Jeigu šie nurodymai neįrašyti į važtaraštį, siunt÷jas arba gav÷jas privalo įrodyti, kad vež÷jas buvo informuotas apie gabenamų krovinių pavojingumo pobūdį.
2. Pavojingus krovinius, apie kurių pavojingumą vež÷jas nebuvo informuotas, kaip nurodyta šio straipsnio 1 punkte, vež÷jas bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje gali iškrauti, sunaikinti arba nukenksminti neatlygindamas nuostolių; be to, siunt÷jas atsako už visas išlaidas ir nuostolius, susijusius su šių krovinių perdavimu vežti arba su pačiu vežimu.
23 straipsnis
1. Kai, remiantis šios Konvencijos nuostatomis, vež÷jas, praradus dalį arba visą krovinį, privalo atlyginti žalą, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti.
2. Krovinio vert÷ įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių n÷ra, - pagal rinkos, o jei n÷ra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokyb÷s prekių vertę.
3. Tačiau kompensacija negali būti didesn÷ kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio.
4. Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami.
5. Tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad d÷l to padaryta žala, vež÷jas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą.
6. Didesn÷s kompensacijos iš vež÷jo gali būti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vert÷ arba papildoma krovinio vert÷, kaip nurodyta 24 ir 26 straipsniuose.
7. Atsiskaitymo vienetas, nurodytas šioje Konvencijoje, yra specialių teisių vienetas, aprobuotas Tarptautinio valiutos fondo. Šio straipsnio 3 punkte nurodytas dydis perskaičiuojamas į tos valstyb÷s, kurioje vyksta teismas, nacionalinę valiutą pagal jos vertę teismo sprendimo arba Šalių sutartą dieną. Valstyb÷, kuri yra Tarptautinio valiutos fondo nar÷, nacionalin÷s valiutos vertę apskaičiuoja Tarptautinio valiutos fondo naudojamu įvertinimo metodu, galiojančiu tą dieną jo operacijoms ir sandoriams. Valstybei, kuri nepriklauso Tarptautiniam valiutos fondui, nacionalin÷s valiutos vert÷ apskaičiuojama šioje valstyb÷je nustatytu būdu.
8. Nepaisant to, valstyb÷, kuri nepriklauso Tarptautiniam valiutos fondui, ir jos įstatymai neleidžia pasinaudoti šio straipsnio 7 punktu, ratifikuodama šios Konvencijos Protokolą arba prisijungdama prie jo, arba bet kuriuo metu po to, gali pareikšti, kad jos teritorijoje galiojantis atsakomyb÷s dydis, nurodytas 3 punkte, sudaro 25 atsiskaitymo vienetus. Šiame punkte minimas atsiskaitymo vienetas atitinka 10/31 gramų 900/1000 prabos aukso. Pagal šį punktą apskaičiuota suma perskaičiuojama į nacionalinę valiutą pagal suinteresuotos valstyb÷s įstatymus.
9. Šio straipsnio 7 punkto paskutiniame sakinyje nurodytas apskaičiavimas ir 8 punkte nurodytas perskaičiavimas tur÷tų būti atliekami tokiu būdu, kad išreikštas valstyb÷s nacionaline valiuta sumos dydis būtų kiek įmanoma labiau artimas tai vertei, kuri išreikšta atsiskaitymo vienetais, nurodytais šio straipsnio 3 punkte. Valstyb÷s praneša Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui apskaičiavimo pagal 7 punktą būdą arba perskaičiuotos pagal 8 punktą sumos rezultatą, pateikdamos saugoti dokumentą,
nurodytą šios Konvencijos Protokolo 3 punkte, ir kiekvieną kartą, kai keičiasi apskaičiavimo būdas ar perskaičiavimo rezultatas.
24 straipsnis
Siunt÷jas, jeigu apmok÷tas sutartas užmokesčio už vežimą priedas, važtaraštyje gali nurodyti krovinio vertę, viršijančią ribą, nurodytą 23 straipsnio 3 punkte, ir šiuo atveju deklaruojama suma keičia šią ribą.
25 straipsnis
1. Krovinio sugadinimo atveju vež÷jas turi sumok÷ti sumą, lygią krovinio nuvert÷jimo sumai, apskaičiuotai sutinkamai su 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatomis.
2. Tačiau kompensacija negali būti didesn÷ kaip:
a) suma, kurią reik÷tų sumok÷ti visiškai praradus krovinį, jeigu d÷l sugadinimo nuvertinamas visas krovinys;
b) suma, kurią reik÷tų sumok÷ti praradus sugadintą krovinio dalį, jeigu d÷l sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio.
26 straipsnis
1. Siunt÷jas, įrašęs atitinkamas instrukcijas važtaraštyje su sąlyga, kad bus apmok÷tas suderintas užmokesčio už vežimą priedas, gali nustatyti papildomą krovinio vertę tam atvejui, jeigu krovinys būtų prarastas, sugadintas arba sutartu laiku nebūtų pristatytas į paskirties vietą.
2. Jeigu nepriklausomai nuo kompensacijos, numatytos 23, 24, 25 straipsniuose, deklaruojama papildoma krovinio vert÷, gali būti pareikalauta papildomai pagal deklaruotą krovinio vertę atlyginti įrodytą papildomą žalą.
27 straipsnis
1. Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumok÷ti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos - 5% metams - pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vež÷jui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, - tai nuo ieškinio pateikimo dienos.
2. Jei kompensacijai apskaičiuoti duomenys neišreikšti tos šalies valiuta, kurioje pateiktas reikalavimas atlyginti žalą, jie perskaičiuojami į valiutą tos šalies pagal tos dienos kursą mok÷jimo vietoje.
28 straipsnis
1. Krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais, kurie gali pasitaikyti šios Konvencijos numatytuose vežimuose, vadovaujantis galiojančiu įstatymu gali būti pareikšti sutartyje nenumatyti reikalavimai, tuomet vež÷jas gali remtis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleidžia nuo atsakomyb÷s arba apibr÷žia ar apriboja žalos atlyginimo dydį.
2. Kai pretenzijos d÷l nenumatytos sutartyje atsakomyb÷s už krovinio praradimą, sugadinimą ar pristatymo termino viršijimą keliamos vienam iš asmenų, už kuriuos vež÷jas atsako pagal 3 straipsnį, šis asmuo taip pat gali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios vež÷ją atleidžia nuo atsakomyb÷s arba apibr÷žia ar apriboja žalos atlyginimo dydį.
29 straipsnis
1. Vež÷jas negali vadovautis šios Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomyb÷s ar ją ribotų arba kurios įrodin÷jimo naštą perkeltų kitai pusei, jeigu žala buvo padaryta sąmoningai arba d÷l jo kalt÷s, kuri pagal įstatymus, taikomus šią bylą nagrin÷jančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams.
2. Tas pats galioja ir tuo atveju, jei sąmoningus, tyčinius veiksmus įvykd÷ vež÷jo agentai arba kiti asmenys, kurių paslaugomis naudojosi vež÷jas vežimo metu, kai agentai ar kiti asmenys vykd÷ jiems pavestas užduotis. Tokiais atvejais šie agentai ar kiti asmenys d÷l jų asmenin÷s atsakomyb÷s taip pat negali vadovautis šio skyriaus 1 punkto nuostatomis.
V SKYRIUS PRETENZIJOS IR IEŠKINIAI
30 straipsnis
1. Jeigu gav÷jas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vež÷ju krovinio būkl÷s ir nepareikšdamas jam pretenzijų d÷l dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, kad gav÷jas pri÷m÷ krovinį tokios būkl÷s, kokia nurodyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti pareiškiamos v÷liausiai krovinio pri÷mimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, - ne v÷liau kaip per 7 darbo dienas po krovinio pri÷mimo (neskaitant sekmadienių ir švent÷s dienų). Tuo atveju, kai krovinio nuostoliai ar sugadinimas išoriškai n÷ra akivaizdūs, pretenzijos turi būti pateikiamos raštu.
2. Jeigu gav÷jas ir vež÷jas kartu patikrino krovinio būklę, tai įrodymas, reikalingas paneigti patikrinimo rezultatą, gali būti pateiktas tik tuo atveju, jeigu kalba eina apie išoriškai nežymius nuostolius ar sugadinimus ir jeigu gav÷jas per 7 darbo dienas po patikrinimo (neskaitant sekmadienių ir šventinių dienų) pateik÷ vež÷jui pretenzijas raštu.
3. Kompensacijos d÷l pristatymo termino viršijimo gali būti pareikalauta, jeigu per 21 dieną po to, kai krovinys buvo perduotas gav÷jui, buvo pateiktos raštiškos pretenzijos.
4. Apskaičiuojant šiame straipsnyje numatytus terminus, pristatymo diena, patikrinimo diena arba diena, kai krovinys per÷jo gav÷jo dispozicijon, neįskaitomos.
5. Vež÷jas ir gav÷jas vienas kito atžvilgiu privalo geranoriškai bendradarbiauti atlikdami reikiamą krovinio apžiūrą ir patikrinimą.
31 straipsnis
1. Visais ginčytinais klausimais, kilusiais d÷l vežimo, patenkančio į šios Konvencijos veikimo sritį, ieškovas, be teismų, esančių Konvencijos šalyse-dalyv÷se, gali kreiptis į teismus valstyb÷s, kurios teritorijoje:
a) atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, firmos būstinę ar filialą arba agentūrą, kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis, arba
b) yra krovinio pri÷mimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Į kitus teismus kreiptis negalima.
2. Jeigu d÷l kurio nors ginčo, nurodyto šio straipsnio 1 punkte, ieškinys yra viename iš tame punkte nurodytų teismų arba kai toks teismas pri÷m÷ sprendimą ginčo klausimu, tai naujas ieškinys tuo pačiu klausimu tarp tų pačių pusių nepriimamas, išskyrus tuos atvejus, kai teismo, kuriam buvo pateiktas pirmasis ieškinys, sprendimas negali būti įvykdytas valstyb÷je, kurioje pateikiamas naujas ieškinys.
3. Kai ginčytino klausimo atveju, numatytu šio straipsnio 1 punkte, vienos iš Konvencijos šalių- dalyvių teismo sprendimas turi būti vykdomas joje, tai jis turi būti taip pat vykdomas ir visose kitose Konvencijos šalyse-dalyv÷se, kai tik jose sutvarkomi nustatyti formalumai. Šie formalumai negali tapti dingstimi peržiūr÷ti bylą kitoje instancijoje.
4. Šio straipsnio 3 punkto nuostatos taikomos sprendimams, priimtiems dalyvaujant šalims, neakivaizdiniams sprendimams ir sutaikomiesiems sprendimams, tačiau netaikomos nei sprendimams, kurie turi tik laikiną galią, nei sprendimams, pagal kuriuos šalis, pralaim÷jusi bylą, turi ne tik apmok÷ti išlaidas, susijusias su teismo procesu, bet ir kompensuoti atsakovui nuostolius, atsiradusius d÷l visiško ar dalinio ieškinio nepatenkinimo.
5. Teismas neturi teis÷s reikalauti iš Konvencijos šalių-dalyvių piliečių, turinčių vienoje iš Konvencijos šalių-dalyvių nuolatinę gyvenamąją vietą arba įmonę, pateikti užstatą teismo proceso išlaidoms apmok÷ti, kai pateikiamas ieškinys, susijęs su vežimu, taikant šią Konvenciją.
32 straipsnis
1. Teis÷ pateikti ieškinį d÷l vežimų taikant šią Konvenciją d÷l senaties prarandama po vienerių metų. Tačiau tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrin÷jančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju - senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda:
a) krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais - nuo krovinio pristatymo dienos;
b) visiškai praradus krovinį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną pra÷jus sutartam pristatymo terminui, o jeigu d÷l pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vež÷jas pri÷m÷ krovinį;
c) visais kitais atvejais - pra÷jus trims m÷nesiams po vežimo sutarties pasirašymo. Diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma.
2. Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vež÷jas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos prid÷tus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pus÷, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo.
3. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 punkto nuostatų, pristabdyti senaties terminą, kaip ir jį nutraukti, turi teisę teismas, nagrin÷jantis bylą.
4. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, pretenzijos negali būti pateiktos priešieškinio arba prieštaravimo forma.
33 straipsnis
Vežimo sutartyje gali būti tokia nuostata, kuria pripažįstama arbitražo kompetencija, bet su sąlyga, jeigu ši nuostata numato, kad arbitražas vadovausis šia Konvencija.
VI SKYRIUS
NUOSTATOS, SUSIJUSIOS SU VEŽIMAIS, KURIUOS PAEILIUI VYKDO KELI VEŽĖJAI
34 straipsnis
Jeigu vežimą, kurio sąlygas nustato vienintel÷ sutartis, vykdo paeiliui keli vež÷jai, tai kiekvienas iš jų atsako už visą vežimą, o antrasis ir kiekvienas kitas vež÷jas, perimdamas krovinį ir važtaraštį, tampa sutarties dalyviu tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos važtaraštyje.
35 straipsnis
1. Vež÷jas, priimdamas krovinį iš kito vež÷jo, perduoda jam pasirašytą ir datuotą pri÷mimo aktą. Jis turi įrašyti savo pavardę ir adresą į antrąjį važtaraščio egzempliorių. Prireikus antrajame važtaraščio egzemplioriuje, taip pat pri÷mimo akte jis gali įrašyti pastabas, analogiškas numatytoms 8 straipsnio 2 punkte.
2. Vež÷jų, paeiliui vykdančių vežimą, tarpusavio santykius reglamentuoja 9 straipsnis.
36 straipsnis
Ieškinys d÷l krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, išskyrus priešieškinio ar prieštaravimo būdu pateikiamus ieškinius tos pačios vežimo sutarties byloje, gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vež÷jui, kuris vykd÷ vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą; ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vež÷jams, kurie vež÷ tą patį krovinį.
37 straipsnis
Vež÷jas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vež÷jų atžvilgiu d÷l sumok÷tos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, laikantis šių nuostatų:
a) vež÷jas, d÷l kurio kalt÷s buvo padaryta žala, yra asmeniškai atsakingas d÷l nuostolių atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar kompensaciją sumok÷jo jis pats, ar kitas vež÷jas;
b) jeigu žala atsirado d÷l dviejų ar daugiau vež÷jų kalt÷s, kiekvienas jų turi sumok÷ti jo atsakomyb÷s dalį atitinkančią sumą; jeigu atsakomyb÷s dalies nustatyti neįmanoma, kiekvienas vež÷jas atsako proporcingai nuo jam priklausančio atlygio už vežimą;
c) jeigu neįmanoma nustatyti, kuris iš vež÷jų yra atsakingas už padarytą žalą, nuostolių kompensacin÷ suma paskirstoma visiems vež÷jams proporcingai, taip kaip nurodyta “b” papunktyje.
38 straipsnis
Jeigu vienas vež÷jų yra nemokus, tai jam tenkanti, bet nesumok÷ta nuostolių atlyginimo dalis paskirstoma visiems kitiems vež÷jams proporcingai nuo jiems priklausančių atlygių už vežimą.
39 straipsnis
1. Vež÷jas, kuriam pagal 37 ir 38 straipsnius pateikiamas ieškinys d÷l nuostolių atlyginimo, neturi teis÷s ginčyti mok÷jimo pagrįstumo, kurį atliko vež÷jas, pateikiantis regresinį ieškinį, kai žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo ir jei vež÷jas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo reikiamai informuotas apie procesą ir gal÷jo jame dalyvauti.
2. Vež÷jas, norintis pateikti regresinį ieškinį, gali pateikti jį kompetentingam teismui šalies, kurioje vienas iš vežime dalyvavusių vež÷jų turi nuolatinę gyvenamąją vietą, savo būstinę ar filialą arba agentūrą, per kurias buvo sudaryta vežimo sutartis. Tas pats ieškinys gali būti iškeltas visiems vež÷jams, dalyvavusiems vežime.
3. 31 straipsnio 3 ir 4 punktų nuostatos taikomos teismo sprendimams d÷l ieškinių, min÷tų 37 ir 38 straipsniuose.
4. 32 straipsnio nuostatos taip pat taikomos ieškiniams, kuriuos vež÷jai pateikia vieni kitiems. Tačiau senaties terminas prasideda arba nuo tos dienos, kai buvo paskelbtas galutinis teismo sprendimas, kuriuo nustatoma būtina sumok÷ti kompensacin÷ suma, kaip nurodyta šioje Konvencijoje, arba, jeigu tokio sprendimo n÷ra,- nuo faktinio atlygio mok÷jimo dienos.
40 straipsnis
Vež÷jai turi teisę tarpusavyje sudaryti sutartis, kurių sąlygos skirtųsi nuo nuostatų, išd÷stytų 37 ir 38 straipsniuose.
VII SKYRIUS
SUTARČIŲ, PRIEŠTARAUJANČIŲ KONVENCIJAI, NEGALIOJIMAS
41 straipsnis
1. Nepažeidžiant 40 straipsnio nuostatų, visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos, laikomi negaliojančiais. Tokio susitarimo negaliojimas nesukelia kitų sutarties nuostatų negaliojimo.
2. Negaliojančiomis pripažįstamos visos sąlygos, kuriomis krovinio draud÷jo teis÷s perduodamos vež÷jui, ir visos kitos panašios sąlygos, taip pat sąlygos, kurios įrodymų naštą gali perkelti kitai pusei.
VIII SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
42 straipsnis
1. Šią Konvenciją gali pasirašyti arba prie jos prisijungti valstyb÷s - Europos Ekonomin÷s Komisijos nar÷s ir valstyb÷s, turinčios patariamąjį balsą, kaip nurodyta šios Komisijos įgaliojimų 8 punkte.
2. Valstyb÷s, kurios pagal Europos Ekonomin÷s Komisijos įgaliojimų 11 punktą turi teisę dalyvauti kai kuriuose Komisijos darbuose, prisijungdamos prie Konvencijos, gali tapti Susitariančiomis Šalimis po to, kai ši Konvencija įsigalios.
3. Konvenciją buvo galima pasirašyti iki 1956 m. rugpjūčio 31 d. imtinai. V÷liau - prie jos galima prisijungti.
4. Ši Konvencija turi būti ratifikuota.
5. Ratifikuojama ar prisijungiama Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui perduodant saugoti ratifikacinį raštą arba prisijungimo dokumentą.
43 straipsnis
1. Ši Konvencija įsigalioja nuo 90-os dienos po to, kai penkios šalys, kaip nurodyta 42 straipsnio 1 punkte, perduos saugoti savo ratifikacinius raštus arba prisijungimo dokumentus.
2. Kiekvienai valstybei, kuri ratifikuoja Konvenciją arba prisijungia prie jos po to, kai penkios valstyb÷s perduos saugoti savo ratifikacinius raštus ar prisijungimo dokumentus, Konvencija įsigalioja nuo 90-os dienos po to, kai ji perduoda saugoti ratifikacinius raštus ar prisijungimo dokumentus.
44 straipsnis
1. Bet kuri iš Susitarimo Šalių gali denonsuoti šią Konvenciją, apie tai informuodama JT Generalinį sekretorių.
2. Denonsavimas įsigalioja pra÷jus 12 m÷nesių nuo to laiko, kai apie tai buvo informuotas Generalinis sekretorius.
45 straipsnis
Jeigu, įsigaliojus Konvencijai, Susitariančių Šalių skaičius d÷l denonsavimo liks mažesnis kaip penkios, ši Konvencija nustoja galiojusi nuo to momento, kai įsigalioja paskutinis denonsavimas.
46 straipsnis
1. Bet kuri valstyb÷, perduodama savo ratifikacinius raštus ar prisijungimo dokumentus, arba v÷liau gali pareikšti, apie tai informuodama JT Generalinį sekretorių, kad ši Konvencija turi būti taikoma visoje arba atskiroje jos teritorijos dalyje, už kurios užsienio santykius ji yra atsakinga. Konvencija bus taikoma valstyb÷s teritorijoje arba teritorijose, min÷tose pranešime, pra÷jus 90 dienų nuo to momento, kai JT Generalinis sekretorius apie tai gavo pranešimą, o jeigu Konvencija dar neįsigaliojusi,- tai nuo to momento, kai ji įsigalios.
2. Kiekviena valstyb÷, kuri pagal šio straipsnio 1 punktą yra pareiškusi apie šios Konvencijos galiojimą jos teritorijoje, kurioje ji atsakinga už tarptautinius santykius, gali, vadovaudamasi 44 straipsniu, šią Konvenciją min÷toje teritorijoje denonsuoti.
47 straipsnis
Visi ginčai d÷l šios Konvencijos aiškinimo arba taikymo tarp dviejų ar daugiau Susitarimo Šalių, kurių jos negali išspręsti derybomis ar kitu būdu, bet kurios Susitarimo Šalies prašymu gali būti perduoti Tarptautinio teismo sprendimui.
48 straipsnis
1. Kiekviena Susitarimo Šalis, pasirašydama, ratifikuodama šią Konvenciją ar prie jos prisijungdama, gali pareikšti, kad ji nesinaudos šios Konvencijos 47 straipsniu. Kitas Susitarimo Šalis, kurios išk÷l÷ tokią sąlygą, taip pat nesaistys 47 straipsnis tų Susitariančių Šalių atžvilgiu.
2. Kiekviena Susitarimo Šalis, išk÷lusi tokią sąlygą, kaip nurodyta 1 punkte, gali bet kada ją atšaukti, apie tai informavusi JT Generalinį sekretorių.
3. Kelti kitokias sąlygas šiai Konvencijai yra draudžiama.
49 straipsnis
1. Pra÷jus trejiems metams nuo šios Konvencijos veikimo pradžios, bet kuri Susitarimo Šalis, informavusi JT Generalinį sekretorių, gali pareikalauti sušaukti konferenciją šiai Konvencijai peržiūr÷ti. Apie šį reikalavimą Generalinis sekretorius praneš visoms Susitarimo Šalims ir sušauks konferenciją šiai Konvencijai peržiūr÷ti, jeigu per keturis m÷nesius po jo pranešimo bent ketvirtadalis Susitarimo Šalių jam praneš apie savo pritarimą tokiam reikalavimui.
2. Jeigu konferencija, kaip nurodyta 1 punkte, sušaukiama, Generalinis sekretorius apie tai informuoja visas Susitarimo Šalis ir prašo per tris m÷nesius pateikti pasiūlymus, kuriuos jie nor÷tų peržiūr÷ti konferencijoje. Bent prieš tris m÷nesius iki konferencijos pradžios Generalinis sekretorius praneša visoms Susitarimo Šalims konferencijos dienotvarkę, taip pat pasiūlymų tekstą.
3. Generalinis sekretorius į kiekvieną pagal šį straipsnį šaukiamą konferenciją kviečia visas 42 straipsnio 1 punkte nurodytas šalis, taip pat šalis, tapusias Susitarimo Šalimis pagal 42 straipsnio 2 punktą.
50 straipsnis
Be 49 straipsnyje min÷tų pranešimų, JT Generalinis sekretorius praneša šalims, nurodytoms 42 straipsnio 1 punkte, ir šalims, pagal 42 straipsnio 2 punktą tapusioms Susitarimo Šalimis:
a) apie ratifikavimą ir prisijungimą prie Konvencijos, kaip nurodyta 42 straipsnyje;
b) apie šios Konvencijos įsigaliojimo datas, kaip nurodyta 43 straipsnyje;
c) apie denonsavimą pagal 44 straipsnį;
d) apie pasibaigusį šios Konvencijos galiojimo laiką, kaip nurodyta 45 straipsnyje;
e) apie pranešimus, gautus pagal 46 straipsnį;
f) apie pareiškimus ir pranešimus, gautus pagal 48 straipsnio 1 ir 2 punktus.
51 straipsnis
Nuo 1956 m. rugpjūčio 31 d. šios Konvencijos originalą saugo JT Generalinis sekretorius, kuris visoms 42 straipsnio 1 ir 2 punktuose min÷toms šalims išsiunčia patvirtintas šio originalo kopijas.
TAI PAŽYMINT, šią Konvenciją pasiraš÷ turintys tam atitinkamus įgaliojimus asmenys.
PASIRAŠYTA Ženevoje tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt šeštų metų geguž÷s 19 dieną anglų ir prancūzų kalbomis, abiems tekstams turint vienodą galią.