FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS, PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

AB „KAUNO ENERGIJA“‌

KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS 2016 M. I PUSMEČIO

FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS,

PARENGTAS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS,

PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE

‌

AB „KAUNO ENERGIJA“, įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2016 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Finansinės būklės ataskaitos

Grupė Bendrovė

Pastabos

2016 m.

birželio 30 d.

2015 m.

gruodžio 31 d.

2016 m.

birželio 30 d.

2015 m.

gruodžio 31 d.

TURTAS
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis nematerialusis turtas	3	116	116		116	116
Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai	4
Žemė ir pastatai	8.010		8.175	7.676		7.832
Statiniai	83.772		84.833	83.772		84.833
Mašinos ir įranga	22.944		24.469	22.944		24.472
Transporto priemonės	000		000	000		410
Įrenginiai ir įrankiai	3.094		2.790	3.092		2.790

	1.139	304		1.139	304
	119.317	120.954		118.981	120.641
1	-	-		923	1.074

Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų iš viso

Ilgalaikis finansinis turtas

Investicijos į patronuojamąją įmonę

Po vienerių metų gautinos sumos	5	1	1		1	1
Kitas finansinis turtas	6	1	1		1	1
Ilgalaikio finansinio turto iš viso		2	2		925	1.076
Ilgalaikio turto iš viso		119.435	121.072		120.022	121.833
Trumpalaikis turtas
Atsargos ir išankstiniai
apmokėjimai
Atsargos	7	366	289		366	285
Išankstiniai apmokėjimai		603	716		603	716
Atsargų ir išankstinių apmokėjimų iš viso		969	1.005		969	1.001
Per vienerius metus gautinos sumos	8
Iš pirkėjų gautinos sumos	23;25	3.174	8.975	3.174		8.975
Kitos gautinos sumos		627	859	606		846
Per vienerius metus gautinų sumų iš viso		3.801	9.834		3.780	9.821
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	9;23	8.268	2.531		8.263	2.518
Trumpalaikio turto iš viso		13.038	13.370		13.012	13.340
Turto iš viso		132.473	134.442		133.034	135.173

(tęsinys kitame puslapyje)

3

AB „KAUNO ENERGIJA“, įmonės kodas 235014830, Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva 2016 M. I PUSMEČIO KONSOLIDUOTŲJŲ IR BENDROVĖS FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Pinigų srautų ataskaitos

Grupė Bendrovė

Pinigų srautai iš (į) pagrindinės veiklos

Grynasis pelnas

Nepiniginių straipsnių koregavimas:

Nusidėvėjimas ir amortizacija

Gautinų sumų nurašymai ir vertės sumažėjimo pasikeitimas

Palūkanų sąnaudos

Išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertė pasikeitimas

Nuostoliai (pelnas) pardavus ir nurašius ilgalaikį turtą ir akcijų vertę

Dotacijų (atidėtųjų pajamų) (amortizacija)

Atsargų ir ilgalaikio turto realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimas

Išmokų darbuotojams įsipareigojimo pasikeitimas Akcijos vertės perskaičiavimas

Pelno mokesčio sąnaudos Sukaupimų pasikeitimas

Investicijų į patronuojamąją įmonę nuvertėjimas

Kitų finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas

Viso nepiniginių straipsnių koregavimas Apyvartinio kapitalo pasikeitimai: Atsargų (padidėjimas) sumažėjimas

Išankstinių apmokėjimų (padidėjimas) sumažėjimas Iš pirkėjų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas Kitų gautinų sumų (padidėjimas)

Kitų ilgalaikių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas

Trumpalaikių prekybos skolų ir gautų avansų padidėjimas (sumažėjimas)

Su darbo santykiais susijusių įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas

Kitų įsiskolinimų biudžetui padidėjimas (sumažėjimas)

Kitų trumpalaikių įsipareigojimų padidėjimas (sumažėjimas)

Viso apyvartinio kapitalo pasikeitimai: Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai

2016

I pusm.

2015

I pusm.

2016

I pusm.

2015

I pusm.

7.185	4.773		7.017	4.781
3.728	3.357		3.749	3.348
(282)	(23)		(295)	(30)
276	285		276	285
-	-		-	-
-	29		-	29
(522)	(355)		(522)	(355)
(33)	32		(33)	32
-	-		-	-
- - 27	98 - -		- - 27	98 - -
-	-		151	-
(114)	(105)		(114)	(105)
3.080	3.318		3.239	3.302
(61)	(61)		(65)	(62)
113	13		113	17
6.067	11.294		6.076	11.296
256	5.151		268	5.155
2	5		2	5
(5.841)	(15.873)		(5.842)	(15.873)
121	119		117	118
(223)	29		(221)	26
(47)	(226)		(46)	(225)
387	451		402	457
10.652	8.542		10.658	8.540

(tęsinys kitame puslapyje)

9

Finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas

1. Bendroji informacija

AB „Kauno energija“ (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra: Raudondvario pl. 84, Kaunas, Lietuva. Duomenys apie Bendrovę kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre.

AB „Kauno energija“ sudaro Bendrovės centrinė būstinė ir filialas „Jurbarko šilumos tinklai“.

Bendrovė užsiima šilumos ir karšto vandens tiekimu, elektros energijos gamyba ir realizavimu bei kolektorių - tunelių priežiūra. Bendrovė įregistruota 1997 m. liepos 1 d., reorganizavus AB „Lietuvos energija“. Bendrovės akcijomis prekiaujama AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos Baltijos Papildomame prekybos sąraše.

2016 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcininkai buvo:

  2016 m. birželio 30 d.   2015 m. gruodžio 31 d.

Turimų akcijų

Nuosavybės

Turimų akcijų

Nuosavybės

skaičius (vnt.) dalis (proc.)  skaičius (vnt.) dalis (proc.)

Kauno miesto savivaldybė	39.736.058	92,00	00.000.000	92,84
Kauno rajono savivaldybė	1.606.168	3,75	1.606.168	3,75
Jurbarko rajono savivaldybė	746.405	1,74	746.405	1,74
Kiti smulkūs akcininkai	713.512      1,67		713.512      1,67
	42.802.143 100,00		00.000.000 100,00

Visos akcijos yra paprastosios akcijos. 2015 m. ir 2014 m. Bendrovė savų akcijų neturėjo.

Vadovaujantis 2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu Nr. XII-828, kuriuo nustatyta euro įvedamo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. tvarka, Bendrovės vienos akcijos vertė perskaičiuota į 1,74 Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1,73772 Eur). Akcijos vertės perskaičiavimo rezultatas – 98 tūkst. Eur atspindėtas Grupės ir Bendovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudose. Bendrovės įstatai naujai registruoti 2015 m. gegužės 18 d.

2009 m. liepos 23 d. Bendrovės akcininkų susirinkimas nusprendė padidinti įstatinį kapitalą, išleidžiant

22.700.000 paprastųjų akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1,73772 Eur. Pirmumo teisė įsigyti išleistas akcijas buvo suteikta Kauno miesto savivaldybei. Akcijų emisijos kaina lygi jų nominaliajai vertei. Akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste, kurių

39.446 tūkst. Eur rinkos vertė buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, taikant atstatomosios vertės metodą.

2010 m. vasario 17 d. neeiliniame Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 197 tūkst. Eur (nuo 74.059 tūkst. Eur iki 74.256 tūkst. Eur), išleidžiant

113.595 paprastąsias vardines 1,73772 Eur nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, apmokant Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu nepiniginiu įnašu – pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir Jurbarko rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiais nepiniginiais įnašais – inžineriniais tinklais – esančiais, Jurbarko mieste. Turtinio įnašo vertė perdavimo dienai nepriklausomų vertintojų nustatyta atstatomosios vertės metodu.

2014 m. sausio 6 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta padidinti Bendrovės įstatinį kapitalą 122 tūkst. Eur nuo 74.256 tūkst. Eur iki 74.378 tūkst. Eur , išleidžiant 70.166 paprastąsias vardines 1,73772 Eur nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti Kauno miesto savivaldybei, siekiant, kad Bendrovei Kauno miesto savivaldybė perduotų jai nuosavybės teise priklausančią šilumos tiekimo liniją – šilumos tinklus, esančius

Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas. 2014 m. kovo 20 d. užregistruoti Bendrovės įstatai, padidinus Bendrovės įstatinį kapitalą.

2016 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2016 m. balandžio 28 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 1.798 tūkst. Eur,

t. y. po 4,2 ct už vieną akciją, dividendų ir 32 tūkst. Eur tantjemų Bendrovės valdybos nariams iš 2015 m. pelno. Tantjemos apskaitytos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos atlyginimų ir socialinio draudimo eilutėje.

2015 m. balandžio 28 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas priėmė sprendimą išmokėti 129 tūkst. Eur,

t. y. po 0,3 ct už vieną akciją, dividendų.

Neišmokėta dividendų dalis 2016 m. birželio 30 d. yra 4 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 4 tūkst. Eur ), kuri apskaityta kitų trumpalaikių mokėtinų sumų ir įsipareigojimų straipsnyje.

Grupė ir Xxxxxxxx taip pat teikia šildymo sistemos priežiūros paslaugas.

2016 m. birželio 30 d. Grupę sudaro Bendrovė ir jos patronuojamoji įmonė KENT (toliau – Grupė):

Įmonė

UAB

Įmonės buveinės adresas

Savanorių

Grupės valdomų akcijų dalis

Investicijos savikaina

Investicijos vertės nurašymas

Ataskaitinio laikotarpio pelnas

Nuosavas kapitalas

Pagrindinė veikla

„Kauno energija“ NT

pr. 347,

Kaunas

100

proc.

1.330 (407) (34) 1.243 Nuoma

2016 m. birželio 30 d. investicijos į patronuojamąją įmonę sukaupti nuvertėjimo nuostoliai sudarė 407 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 256 tūkst. Eur ) ir buvo apskaityti Bendrovės pelne ar nuostoliuose finansinės veiklos sąnaudų straipsnyje.

Teisinis reglamentavimas

Bendrovės veiklą reglamentuoja 2003 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas Nr. IX - 1565. Nuo 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2007 m. lapkričio 20 d. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. X-1329. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pakeitimas, nustatantis, kad daugiabučių gyvenamųjų namų šildymo ir karšto vandens sistemas bei šilumos punktus, nepriklausomai nuo punktų nuosavybės, prižiūri nesusijęs su šilumos tiekėju šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas, kurį pasirenka daugiabučio namo gyventojai. Įstatyme numatytas draudimas netaikomas, prižiūrint daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas pastatuose, esančiuose gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis gyvena mažiau negu 50.000 gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip. Nuo 2011 m. lapkričio 1 d. į šilumos pardavimo kainą nėra įtrauktos jokios sąnaudos, susiję su šilumos punktų priežiūra.

Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą Bendrovės veikla yra licencijuojama, ją reguliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). 2004 m. vasario 26 d. Komisija suteikė Bendrovei šilumos tiekimo licenciją. Licencija galioja neribotą laiką, tačiau, atsižvelgiant į tai, ar laikomasi tam tikrų sąlygų, gali būti atšaukta atitinkamu Komisijos sprendimu. Komisija taip pat nustato šilumos tiekimo kainų viršutines ribas. 2012 m. gruodžio 14 d. Komisija nutarimu Nr. O3-413 Bendrovei nustatė naujas bazinės šilumos kainos dedamąsias laikotarpiui nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Grupės vidutinis darbuotojų skaičius 2016 m. buvo 531 (2015 m. – 543). Vidutinis Bendrovės darbuotojų skaičius 2016 m. buvo 527 (2015 m. – 540).

Ūkinė veikla

Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste, 13 izoliuoto tinklo ir 28 vietinės (buitinės) dujofikuotos katilinės Kauno mieste, bei 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės.

Bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudaro 551,379 MW (t. t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW, iš jų Petrašiūnų elektrinėje – 294,8 MW šiluminis (t. t. 16 MW – kondensacinis ekonomaizeris) ir 8 MW elektrinis galingumas, Jurbarke – 29,8 MW šiluminis (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 560,129 MW (t. t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovė 2003 m. parduodama dalį padaliniui „Kauno elektrinė“ priklausančio turto UAB Kauno termofikacijos elektrinei (toliau – KTE) 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartyje įsipareigojo iš KTE kasmet nupirkti ne mažiau kaip 80 proc. metinio Kauno miesto integruoto tinklo šilumos poreikio (sąlyga galiojo iki 2012 m. rugsėjo mėn.). Sutartis galioja 15 metų nuo pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Šioje sutartyje buvo numatyta, kad šilumos pirkimo kaina iš KTE nedidės 5 metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuo 2008 m. gruodžio 1 d. pagal galiojančius teisės aktus Komisija naujas šilumos bazines kainas kiekvieniems 4 metams tvirtina tiek KTE, tiek Bendrovei.

Xxxxxxx Xxxxxxxx 2012 m. balandžio 13 d. gavo oficialų raštą, patvirtinantį, kad OAO „Gazprom“ priėmė sprendimą parduoti savo akcijų dalį mažajam KTE akcininkui Clement Power Venture Inc., o 2003 m. Bendrovės su KTE pasirašytoje Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartyje įtvirtinta nuostata, kad sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. iki 2018 m. kovo 30 d., pagrindinis KTE akcininkas OAO „Gazprom“ privalo užtikrinti, kad jam priklausytų KTE kontrolinis akcijų paketas ir atitinkamas (ne mažesnis nei 51%) balsų skaičius visuotiniame akcininkų susirinkime, 2012 m. liepos 10 d. Bendrovės valdyba nusprendė pritarti visų OAO „Gazprom“ priklausančių KTE akcijų pardavimui Clement Power Venture Inc., suderinus su KTE pasirašytų sutarčių keitimo sąlygas, siekiant iš šio pardavimo palankiausių sąlygų Bendrovei. 2013 m. kovo 13 d. KTE pateikė Xxxxxxxxx įrodymus, t. y. išrašą iš vertybinių popierių sąskaitos, kad OAO „Gazprom“ valdytų KTE akcijų nuosavybės teisė nuo 2013 m. kovo 7 d. yra perleista Clement Power Venture Inc., nuo kada tarp Xxxxxxxxx ir KTE įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp Bendrovės ir OAO „Gazprom“ pasirašytas 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimas. Pagal įsigaliojusius Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimus, buvo anuliuota Xxxxxxxxx prievolė pirkti iš KTE ne mažiau kaip 80 proc. pagamintos šilumos, reikalingos Kauno miesto integruotame šilumos tiekimo tinkle. Pagal įsigaliojusius Investicijų susitarimo pakeitimus buvo naujai susitarta ir numatyti investavimo objektai preliminariai 101 mln. Eur vertei bei detalus investicijų vykdymo grafikas 2013–2017 m., tuo pačiu iš šių investicijų KTE įsipareigojo finansuoti Bendrovės 3 mln. Eur investicijas, kurios bus atliekamos per 2012 – 2016 m. laikotarpį į Bendrovės infrastruktūrą bei mokėti 10 procentų netesybas nuo neįvykdytų investicijų vertės. Nepaisant pasiektų susitarimų, 2013 m. balandžio 30 d. KTE pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – Arbitražas). Ieškiniu KTE siekia užginčyti 2012 m. rugpjūčio 13 d. Investicijų susitarimo pakeitimo 2–3 punktais nustatytus KTE įsipareigojimus dėl 3 mln. Eur investicijų į Bendrovės valdomą šilumos ūkį vykdymą bei terminus, taip pat nustatytas netesybas (baudas), šių investicijų KTE neįvykdžius. Vadovaujantis 2014 m. vasario 19 d. Arbitražo nutartimi, xxxxx pradėjo derybas dėl investicinio ginčo išsprendimo taikiai, tačiau 2014 m. gegužės 26 d. KE raštu Arbitražui buvo konstatuota, kad šalims kompromiso rasti nepavyko. KTE patikslino savo ieškininius reikalavimus byloje, kuriais Xxxxxxxxx alternatyviai prašo nutraukti Investicijų susitarimą. Arbitražas nutartimi šią bylą susijungė su byla, kurioje Bendrovė pateikė ieškinį, kad KTE sumokėtų KE 0,94 mln. Eur už netinkamą KTE prievolės – 2012–2013 metais finansuoti Bendrovės investicijas pagal 2012 m. rugpjūčio 13 d. bei 2012 m. rugsėjo 28 d.pasirašytus 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimus – vykdymą. KTE ir toliau nevykdant investicinių įsipareigojimų, Bendrovė 2015 m. sausio 30 d. patikslintais reikalavimais paprašė Arbitražo papildomai priteisti iš KTE 652 tūkst. Eur už nefinansuotas Xxxxxxxxx investicijas 2014 m. Iš viso reikalavimai –

1.593 tūkst. Eur. 2015 m. balandžio 30 d. KTE raštu pasiūlė atnaujinti derybas dėl taikaus susitarimo byloje ir Arbitražas atidėjo bylos nagrinėjimą. Vykdant derybas, šalys suderino taikaus susitarimo projektą, atsižvelgiant į derybines gaires, apibrėžtas 2015 m. birželio 11 d. susitikimo Kauno miesto savivaldybėje metu, dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės merui bei administracijos direktoriui. 2015 m. spalio 9 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą pritarti taikos sutarties su KTE projektui dėl 2003 m. kovo 31 d.

Investicijų susitarimo nutraukimo ir ginčo Vilniaus komercinio arbitražo byloje užbaigimo. 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-568 Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė esminėms taikaus susitarimo sąlygoms bei ginčo teisme užbaigimui. 2015 m. gruodžio 17 d. Taikos sutarties su KTE projektui xxxxxxx Xxxxxxxxx neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. 2015 m. gruodžio 28 d. Xxxxxxxx ir KTE pasirašė Taikos sutartį. 2016 m. sausio 4 d. Bendrovė pateikė Arbitražui patvirtinti Taikos sutartį. Arbitražas 2016 m. sausio 29 d. sprendimu patvirtino 2015 m. gruodžio 23 d. sudarytą Taikos sutartį tarp Bendrovės ir KTE, kuriuo buvo užbaigtas šalių ginčas Arbitražo byloje Nr. 268, kilęs dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo nevykdymo ir trukęs nuo 2013 m. balandžio mėn. Pagal įsigaliojusios Taikos sutarties sąlygas:

• tarp šalių nutraukiamas Investicijų susitarimas;

• KTE įsipareigoja sumokėti Bendrovei 2.317 tūkst. Eur kompensaciją šia tvarka: KTE iškart pripažįsta Bendrovės sulaikytą 1.593 tūkst. Eur sumą, kaip sumokėtą kompensacijos Bendrovei dalį, o likusią 724 tūkst. Eur sumą KTE įsipareigoja sumokėti Bendrovei lygiomis dalimis kasmet iki 2018 m. vasario 28 d., pirmąją įmoką sumokant iki 2016 m. vasario 28 d.;

• kaip papildomą nefinansinę kompensaciją KTE perduoda Bendrovei nuosavybės teise dalį kritinės Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūros, t. y. nekilnojamąjį turtą (kolektorinę ir susijusius vamzdynus), taip pat šalių susitarimu dalį technologinės grandies įrangos, reikalingos Bendrovei (toliau kartu

– Turtas);

• kol KTE vykdo savo veiklą ir išlieka moki, Xxxxxxxx išnuomoja KTE iš jos perimtą technologinės grandies įrangą 25 metų terminui, kolektorinę – 15 metų terminui ir subnuomoja žemę 15 metų terminui su teise susitarti dėl papildomo termino;

• KTE įsipareigoja užtikrinti Turto tinkamą priežiūrą ir išlaikymą, taip pat tinkamą visos centralizuotos šilumos tiekimo sistemos funkcionavimą tiek, kiek tai susiję su Turtu, o Bendrovė turi teisę savo nuožiūra ir savo sąskaita modernizuoti kolektorinę ir kitą perimtą Turtą, nekeisdama jų funkcionalumo;

• Bendrovė įgyja nuomos teisę į žemės sklypo dalį, susijusią su perimtu Turtu ir po 15 metų (arba anksčiau, jei KTE nebetęsia kogeneracijos veiklos, arba vėliau, jei šalys susitaria dėl papildomo kolektorinės nuomos ir žemės sklypo subnuomos termino) gali tą sklypą vystyti savo nuožiūra pagal teisės aktus.

Strateginiai sprendimai

2012 metais Xxxxxxxx, įvertindama sąlyginai aukštą šilumos pirkimo iš didžiausios šilumos gamintojos (KTE) kainą bei siekdama prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirūpinti šiluma konkurencinga kaina, inicijavo esamų katilinių rekonstrukcijų, pritaikant darbui medienos biokuru (smulkinta mediena, miško kirtimo atliekos, pjuvenos), projektus.

2015 m. rugsėjo 8 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino patikslintą Bendrovės 2012 – 2015 m. investicijų planą, pagal kurį per 2012 – 2015 m. laikotarpį į Bendrovės turtą buvo numatyta investuoti 92,08 mln. Eur. 2015 m. Bendrovė į nuosavą turtą investavo 4.981 tūkst. Eur. Iš viso per laikotarpį 2012-2015 m. investuota 46,46 mln. Eur.

2016 m. gegužės 24 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino patikslintą Bendrovės 2016 m. investicijų planą, pagal kurį į Bendrovės turtą numatyta investuoti 44,536 mln. Eur. 2016 m. Bendrovė į nuosavą turtą investavo 2.074 tūkst. Eur.

2015 m. balandžio mėn. Bendrovė pabaigė Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcijos projektą, įrengiant du po 12 MW galios vandens šildymo katilus ir bendrą 6 MW galios kondensacinį ekonomaizerį. Projekto vertė su LVPA (1,52 mln. Eur) parama – 6,30 mln. Eur. Naujuose įrenginiuose 2015 metais pagaminta 191 GWh šilumos.

2015 m. balandžio mėn. Šilko katilinėje Bendrovė pabaigė antrą rekonstrukcijos etapą, kur vietoje 9 MW DKVR 10-13 vandens šildymo katilo Nr.5 įrengtas biokuru kūrenamas 8 MW vandens šildymo katilas bei 4 MW kondensacinis ekonomaizeris bendras katilams Nr.5 ir Nr.6. Bendra projekto vertė su LVPA (1,15 mln. Eur) parama – 2,33 mln. Eur.

2015 m. gruodžio 10 d. Bendrovei priklausančioje Šilko katilinėje vietoje DKVR vandens šildymo katilo Nr.6, įrengtas naujas 9 MW galios biokuro vandens šildymo katilas. Jis prijungtas prie 2013 metais pastatytos biokuru kūrenamos pakuros. Naujasis katilas bus apie 10 proc. efektyvesnis už senąjį. Biokuro katilo Nr. 6

pakeitimo projektui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) skyrė 141 tūkst. Eur paramą. Visa projekto vertė – 691 tūkst. Eur. Šilko katilinė per 2015 metus pagamino 76 GWh šilumos.

2016 m. kovo mėn. Bendrovė pradėjo Šilko katilinės 15 MW dujinio katilo Nr. 2 su 1,5 MW kondensaciniu ekonomaizeriu įrengimo projektą. Projekto vertė 659 tūkst. Eur. Įrengti įrenginiai padidins šilumos gamybos ir tiekimo patikimumą, bei sumažins Bendrovės palyginamąsias gamybos sąnaudas ir kainą šilumos vartotojams.

Keičiant naudojamą kurą į biokurą Bendrovė 2015 m. balandžio mėn. pabaigė Inkaro katilinės rekonstrukcijos projektą, įrengiant du naujus biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus po 8 MW galios komplekte su pakuromis ir bendrą 4 MW galios kondensacinį ekonomaizerį. Bendra projekto vertė su LVPA (1,74 mln. Eur) parama – 5,71 mln. Eur. Inkaro katilinė 2015 m. pagamino 140 GWh šilumos.

2015 m. rugsėjo 29 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (Komisija) pritarė patikslintam Bendrovės investiciniui planui. Pagal šį planą Xxxxxxxx už daugiau nei 2,1 mln. Eur planuoja įrengti 5 MW ir

3 MW galios biokuro vandens šildymo katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu Jurbarko katilinėje. 2015 metais yra parengtas ir suderintas techninis projektas už 54 tūkst. Eur. Šis projektas bus vykdomas keliais etapais ir planuojamas užbaigti 2017-2018 metais. 2016 m. IV ketv. planuojama užbaigti projekto pirmąjį etapą, t.y. įrengti 5MW šiluminės galios biokuro katilą su priklausiniai. Po rekonstrukcijos biokuru gaminama šiluma Jurbarko mieste bendrame kuro balanse sudarys apie 60 %. Planuojama, kad per metus Jurbarko katilinė pagamins apie 34 GWh šilumos energijos.

Bendrovė 2016-2018 metais planuoja rekonstruoti devynias šilumos tiekimo trasas Kaune. Rekonstravus trasas, bus užtikrintas patikimesnis ir kokybiškesnis vartotojų aprūpinimas šilumos energija, sudarytos galimybės prie centralizuoto šilumos tinklo prijungti naujus vartotojus. Tam numatyta skirti apie 21 mln. Eur. Dalį reikalingų lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

2015 m. Bendrovė savo lėšomis atnaujino apie 3 km jai nuosavybės teise priklausančių integruoto šilumos tiekimo tinklo magistralinių vamzdynų.

2015 m. rugsėjo 1 d. Bendrovė, Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Litesko“ pasirašė trišalę Kauno miesto Sargėnų mikrorajono šilumos ūkio pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal šią sutartį UAB „Litesko“ Bendrovei pardavė 8 visiškai automatizuotas 1998 metais įrengtas dujines vandens šildymo katilines, esančias Kauno m. Sargėnų mikrorajone. Bendra katilinių galia – 3,484 MW. Jos aptarnauja 14 namų ir per metus xxxx vidutiniškai pagamina 4,40 GWh šilumos. Bendrovė nuo 2015 m. spalio 1 d. teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekėjo veiklą Sargėnuose.

2015 m. spalio 5 d. Xxxxxxxx, laimėjusi Kauno klinikinės ligoninės viešai skelbtą viešąjį konkursą šilumos tiekimui, sudarė šilumos pirkimo pardavimo sutartį trijų metų laikotarpiui. Nuo 2015 m. gruodžio 30 d. Bendrovė pradėjo tiekti šilumą vienam didžiausių šilumos vartotojų Kauno mieste. Bendrovė planuoja patiekti apie 5 GWh šilumos per metus.

2015 m. Bendrovės savo gamybiniais pajėgumais pagamino 522 GWh šilumos energijos (iš jų 426 GWh iš biokuro), tai 80 proc. daugiau nei 2014 metais atitinkamai (292 GWh (iš jų 80 GWh iš biokuro)). Biokuro naudojimas ženkliai prisidėjo prie šilumos kainos mažėjimo šilumos ir karšto vandens vartotojams.

2015 m. Bendrovės bendras šilumos gamybos kuro sunaudojimo rodiklis buvo apie 82 kgne/MWh, t. y. apie 8 proc. mažesnis nei 2014 m. ir daugiau kaip 10 proc. mažesnis, lyginant su rodikliu bazinės šilumos kainos skaičiavime.

2015 m. Bendrovės metiniai šilumos technologiniai nuostoliai centralizuoto šilumos tiekimo tinkle buvo 221 GWh, t.y. apie 10 proc. mažesni nei 2014 m. ir daugiau kaip 20 proc. mažesni, lyginant su rodikliu bazinės šilumos kainos skaičiavime.

2015 m. Bendrovės metinės vandens sąnaudos technologinėms reikmėms buvo 177 tūkst. t, t. y. apie 30,5 proc. mažesni nei 2014 m. ir daugiau kaip 65 proc. mažesnis, lyginant su rodikliu bazinės šilumos kainos skaičiavime.

2015 m. sumontuotų biokuru kūrenamų vandens šildymo katilinių veikimo intensyvumas siekė daugiau nei 90 proc.

2015 m. kovo mėn. prie integruoto šilumos tiekimo tinklo prisijungus UAB „Ekopartneris“ biokuro katilinei, kurios instaliuota galia apie 17,5 MW, bendra nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG) biokuro katilinių maksimali galia sudaro apie 153 MW. Iš viso AB „Kauno energija“ superka šilumą iš devynių NŠG (tame tarpe aštuoni NŠG Bendrovei tiekia šilumą, pagamintą naudojant biokurą).

Bendrovė yra gavusi 11 potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų (bendra galia – apie 500 MW) paraiškas prisijungti prie Bendrovės valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo. Kartu su NŠG atsiradimu kyla ir spręstini klausimai: tinklo valdymas bei NŠG galios balansavimas staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymas, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimas, jos kaita ir pritaikymas.

Bendrovės įgyvendinti projektai, efektyvus ir racionalus gamybos šaltinių vystymas bei konkurencija tarp šilumos gamintojų įtakojo šilumos kainų vartotojams sumažėjimą. 2015 m. gruodžio mėn. šilumos kaina palyginus su 2014 m. gruodžio mėn. vartotojams Kaune sumažėjo 22,4 proc.

2015 m. spalio 2 d. Bendrovės neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime nuspręsta įsigyti Palemono gyvenvietės šilumos ūkį, esantį Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, už derybose su UAB „Fortum Heat Lietuva“ suderėtą kainą ir kitas įsigijimo sąlygas bei įvykdyti Palemono šilumos ūkio įsigijimo procedūras, papildomai gavus AB „Kauno energija“ pagrindinio akcininko – Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimą.

UAB „Fortum Heat Lietuva“ savo oficialioje pozicijoje identifikavo, kad Palemono šilumos ūkio atnaujinimui buvo panaudota VĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – LVPA) parama ir ūkį perleidžiant kitam valdytojui nepraėjus 5 metams po paramos suteikimo, reikėtų grąžinti paramos dalį LVPA. 2016 m. sausio 13 d. Bendrovės valdymo organai gavo UAB „Fortum Heat Lietuva“ alternatyvų pasiūlymą atnaujinti diskusijas dėl potencialaus Bendrovės akcijų įsigijimo. Ataskaitų paruošimo datai šiuo klausimu sprendimas dar nepriimtas.

2016 m. birželio 23 d. Bendrovė su UAB E energija” pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią Bendrovė ketina įsigyti 100% UAB “Petrašiūnų katilinė” akcijų. Sutartis įsigaliojo 2016 m. birželio 30 d. Sandoris įvyks, jei sutarčiai pritars Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, o Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba priims sprendimą leisti vykdyti sandorį.

2016 m. Bendrovė Lietuvos verslo paramos agentūrai pateikė 9 paraiškas Europos Sąjungos Struktūrinio fondų paramai šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijoms gauti. Bendra prašoma lėšų suma – beveik 9,91 mln. Eur. Pagal pateiktas paraiškas ir numatomus vykdyti projektus, Xxxxxxxx planuoja rekonstruoti šilumos tiekimo trasas Savanorių, Jotvingių g. Šilainių mikrorajone, Eigulių mikrorajone, G. Landsbergio – Žemkalnio gatvėje, Kalniečių mikrorajone, Pramonės prospekte, miesto centre, P. Lukšio gatvėje bei Aukštųjų Šančių mikrorajone. Bendra projektų vertė sudarytų daugiau, nei 20 mln. Eur. Jei būtų gauta parama, pagal šiuos projektus būtų rekonstruota 9,7 km šilumos tiekimo magistralinių tinklų Kaune. Paramos prašoma pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ kvietimą 04.3.2-LVPA-K-102-01.

2. Reikšmingų apskaitos principų santrauka

2.1. Naujų ir patikslintų standartų taikymas

Grupė ir Xxxxxxxx pritaikė visus naujus TASV ir TASV TFAAK išleistus patikslintus standartus, priimtus Europos Sąjungos (ES), bei jų aiškinimus, kurie yra svarbūs Grupės ir Bendrovės operacijoms.

2.2. Atitikties patvirtinimas

Pateiktos finansinės ataskaitos yra parengtos remiantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais (TFAS) priimtais Europos Sąjungos (ES) ir jų aiškinimais. Standartus išleido Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), o jų aiškinimus – Tarptautinis finansinių ataskaitų aiškinimo komitetas (TFAAK).

2.3. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos įsigijimo savikainos pagrindu, išskyrus finansinio turto ir įsipareigojimų, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais. Istorinė savikaina yra iš esmės pagrįsta atlygio, sumokėto už turtą, tikrąja verte.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės įmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Grupė ir Bendrovė apskaitą tvarko pirminės ekonominės aplinkos, kurioje vykdoma veikla, valiuta (toliau – funkcinė valiuta). Šiose finansinėse ataskaitose visos sumos yra apskaitytos ir pateiktos nacionaline valiuta, eurais (suapvalintos iki tūkstančių eurų, jei nenurodyta kitaip), kuri yra Bendrovės bei jos patronuojamųjų įmonių funkcinė ir pateikimo valiuta.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos piniginis vienetas – euras, kurio kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustato Europos Centrinis Bankas. Nuo 2002 m. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – litas, kuris buvo susietas su euru santykiu 3,4528 lito už 1 eurą, o lito kursą kitų valiutų atžvilgiu kasdien nustatydavo Lietuvos bankas.

2.4. Konsolidavimo principai

Konsolidavimo principai

Grupės ir Bendrovės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima AB „Kauno energija“ ir jos patronuojamąsias įmones. Patronuojamųjų įmonių finansinės ataskaitos yra to paties ataskaitinio laikotarpio, kaip ir patronuojančios Bendrovės. Konsoliduotos finansinės ataskaitos yra parengtos taikant vienodus apskaitos principus panašiems sandoriams ir kitiems įvykiams panašiomis aplinkybėmis.

Per metus įsigytos arba parduotos įmonės yra įtraukiamos į konsoliduotas finansines ataskaitas nuo kontrolės perėjimo datos arba iki datos, kai jos netenkama. Konsoliduojant eliminuojami visi įmonių tarpusavio sandoriai, likučiai bei nerealizuotas pelnas ir nuostoliai. Bendrosios patronuojamųjų įmonių pajamos yra priskiriamos įmonės savininkams ir nekontroliuojamai daliai, net jei nekontroliuojamos dalies rezultatas taptų neigiamas.

Patronuojamoji įmonė – tai tokia įmonė, kurią tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja patronuojanti įmonė. Paprastai įmonė yra kontroliuojama, kai Grupei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso daugiau nei 50 procentų balsavimo teises suteikiančio akcinio kapitalo, ir/ar kai ji gali kontroliuoti finansinę ir įprastinę veiklą ir taip gauti naudos iš šios įmonės veiklos.

Grupės nuosavybės dalies pasikeitimai patronuojamosiose įmonėse

Grupės nuosavybės dalies patronuojamosiose įmonėse pasikeitimai, kurie nelemia patronuojamųjų įmonių kontrolės praradimo Grupėje, yra apskaitomi kaip nuosavybės operacijos. Grupės dalies bei nekontroliuojamos dalies apskaitinės vertės yra koreguojamos siekiant atspindėti jiems tenkančių dalių patronuojamosiose įmonėse pokyčius. Bet koks skirtumas tarp nekontroliuojamos dalies koregavimo ir sumokėto ar gauto atlygio tikrosios vertės yra pripažįstamas tiesiogiai nuosavybėje ir priskiriamas įmonės savininkams.

Kai Grupė praranda patronuojamosios įmonės kontrolę, perleidimo pelnas arba nuostoliai yra apskaičiuojami kaip skirtumas tarp (i) gauto atlygio tikrosios vertės sumos ir bet kurios išlaikytos dalies tikrosios vertės bendros sumos ir (ii) patronuojamosios įmonės turto (įskaitant prestižą) ir įsipareigojimų bei nekontroliuojamos dalies ankstesnės balansinės vertės. Kai patronuojamosios įmonės turtas yra apskaitomas perkainojant tikrosios vertės suma, ir susijęs pelnas ar nuostoliai buvo įtraukiami į bendrąsias pajamas ir sukaupti nuosavybėje, sumos, kurios anksčiau buvo įtrauktos į kitas bendrąsias pajamas ir sukauptos nuosavybėje, yra apskaitomos taip, kaip atitinkamo turto perleidimas (t. y. perklasifikuojamos į pelną ar nuostolius arba perkeliamos tiesiogiai į nepaskirstytąjį pelną, kaip nurodyta atitinkamame TFAS). Likusios investicijos į buvusią patronuojamąją įmonę tikroji vertė kontrolės praradimo datą yra laikoma tikrąja verte pirminio pripažinimo metu tolesnės apskaitos tikslais pagal 39–ąjį TAS „Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas“, arba, jei tinkama, kaip investicijos į asocijuotą arba bendrai kontroliuojamą ūkio subjektą įsigijimo savikaina pirminio pripažinimo metu.

2.5. Investicijos į patronuojamąsias įmones

Bendrovės finansinės būklės ataskaitose investicijos į patronuojamąsias įmones apskaitomos įsigijimo savikainos metodu. Iš patronuojamųjų įmonių gaunami dividendai pripažįstami per pelną.

39 TAS reikalavimai yra taikomi siekiant nustatyti, ar būtina pripažinti vertės sumažėjimo nuostolius, susijusių su Grupės ir Xxxxxxxxx investicija į patronuojamąją įmonę. Kai būtina, visa apskaitinė investicijos vertė (įskaitant prestižą) yra tikrinama dėl vertės sumažėjimo pagal 36 TAS „Turto vertės sumažėjimas“ kaip vienas turtas, palyginant jo atsiperkamąją vertę (didesnė iš naudojimo vertės ir tikrosios vertės atėmus pardavimo išlaidas) su jo balansine verte. Bet koks pripažintas vertės sumažėjimo nuostolis sudaro investicijų balansinės vertės dalį. Bet koks nuostolio dėl vertės sumažėjimo atstatymas yra pripažįstamas pagal 36 TAS tiek, kiek vėliau padidėja investicijos atsiperkamoji vertė.

2.6. Nematerialusis turtas

Atskirai įsigytas nematerialusis turtas

Atskirai įsigyjamas nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį–linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime. Atskirai įsigytas neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas yra apskaitomas savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius.

Nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimas

Nematerialiojo turto pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios ekonominės naudos iš to turto naudojimo ar pardavimo. Pelnas ar nuostoliai, atsirandantys iš nematerialiojo turto pripažinimo nutraukimo, apskaičiuojamo kaip skirtumas tarp grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose, kai turto pripažinimas nutraukiamas.

Licencijos

Už licencijas sumokėtos sumos yra kapitalizuojamos ir amortizuojamos per jų galiojimo laikotarpį (3 – 4 metus).

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo kaštai yra kapitalizuojami ir pripažįstami nematerialiu ilgalaikiu turtu, jei šie kaštai nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per ne ilgesnį nei 3 metų laikotarpį.

Išlaidos, patirtos atstatant arba išlaikant numatomą ekonominę naudą iš turimų programinių sistemų veiklos, yra pripažįstamos laikotarpio, kai atliekami palaikymo ir priežiūros darbai, sąnaudomis.

2.7. Taršos leidimų apskaita

Gauti taršos leidimai yra apskaitomi taikant „grynojo įsipareigojimo“ metodą. Pagal šį metodą Grupė ir Xxxxxxxx taršos leidimus apskaito nominaliąja verte, kaip tai leidžia TAS 20 „Valstybės dotacijų apskaita ir valstybės paramos pateikimas atskaitomybėje“.

Įsipareigojimai įsigyti papildomus leidimus teršti yra pripažįstami jiems atsiradus (pvz. įsipareigojimai yra neapskaitomi remiantis tikėtinu ateities taršos kiekiu) ir apskaitomi tik tada, kai Grupės ir Bendrovės faktiškai išmestas taršos kiekis viršija turimų taršos leidimų kiekį.

Taikydama „grynojo įsipareigojimo“ metodą Grupė ir Bendrovė leidimų teršti trūkumą vertina lygindama turimų taršos leidimų kiekį su faktiškai per metus išmetamais teršalų kiekiais.

Taršos leidimų pardavimai yra apskaitomi pardavimo sandorio suma. Bet kokie skirtumai tarp tikrosios pardavimo kainos ir turimų leidimų balansinės vertės yra pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai, nepaisant to, ar šio sandorio metu susidaro faktiškas ar tikėtinas taršos leidimų trūkumas. Kai dėl taršos leidimų pardavimo susidaro faktiškas taršos leidimų trūkumas, finansinės būklės ataskaitose pripažįstamas papildomas įsipareigojimas, įtraukiant atitinkamas sąnaudas į pelną ar nuostolius.

2.8. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdieninės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra. Įsigijimo vertė apima nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pakeitimo išlaidas, kai jos patiriamos, jei šios išlaidos atitinka turto pripažinimo kriterijus.

Nekilnojamasis turtas priskirtas nebaigtai statybai, statomas gamybai, tiekimo ar administraciniams tikslams, arba kitiems dar nenustatytiems tikslams, yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus vertės sumažėjimo nuostolius. Savikaina apima profesinius mokesčius ir kapitalizuotas ilgo parengimo turto skolinimosi sąnaudas vadovaujantis Grupės ir Bendrovės apskaitos politika. Šio turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip ir kito nekilnojamojo turto, kai turtas yra paruoštas jam numatytam naudojimui.

Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį–linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė, ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai apskaitant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Naudingo tarnavimo laikas kasmet yra peržiūrimas užtikrinant, kad nusidėvėjimo terminas atitinka numatomą ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikotarpį. 2008 m. rugsėjo 1 d. buvo peržiūrėti naudingo tarnavimo laikotarpiai, kaip aprašyta 2.25 pastaboje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas laikotarpius:	taikant	tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo
Pastatai		Metai 15 – 50
Statiniai ir mašinos		5 – 70
Transporto priemonės		4 – 10
Įrenginiai ir įrankiai		4 – 20

Žemės nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

Turtas pripažįstamas ilgalaikiu, kai jo tarnavimo laikas yra ilgesnis nei vieneri metai ir įsigijimo savikaina viršija 144,81 Eur.

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, įsigytas finansinės nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingą tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį naudingą tarnavimo laikotarpį kaip nuosavam turtui.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas jį pardavus arba kai ateityje nebesitikima jokios iš to turto naudojimo ar pardavimo ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir balansinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.

Nuomojamo ir/ar pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris prailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ar pagerina turto naudingąsias savybes, išlaidos yra kapitalizuojamos ir nudėvimos per likusį nuomos ir/ar panaudos sutarties laikotarpį.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertės bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nusidėvėjimas nebaigtai statybai neskaičiuojamas tol, kol turtas nepradėtas naudoti arba nėra paruoštas eksploatacijai.

2.9. Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertės sumažėjimas, išskyrus prestižą

Kiekvieną finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą Grupė ir Xxxxxxxx peržiūri likutinę nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų bei nematerialiojo turto vertę, kad nustatytų, ar yra kokių nors požymių, kad šio turto vertė sumažėjo. Jei tokių požymių yra, Grupė ir Bendrovė įvertina šio turto atsiperkamąją vertę tam, kad būtų galima įvertinti vertės sumažėjimą (jei toks yra). Kai neįmanoma įvertinti turto atsiperkamosios vertės, Grupė ir Bendrovė apskaičiuoja pajamas generuojančios turto grupės, kuriai šis turtas priklauso, atsiperkamąją vertę. Tuomet, kai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią priskyrimo bazę, Grupės ir Bendrovės turtas taip pat priskiriamas atskiroms pajamas generuojančioms turto grupėms, arba priešingu atveju jis priskiriamas prie mažiausios pajamas generuojančios turto grupės, kuriai galima identifikuoti pagrįstą ir pastovią paskirstymo bazę.

Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialusis turtas ir nematerialusis turtas, neskirtas naudojimui, yra tikrinami dėl vertės sumažėjimo mažiausiai kartą per metus, ir kai yra požymių, kad turto vertė gali būti sumažėjusi.

Atsiperkamoji vertė yra didesnioji iš tikrosios vertės atėmus pardavimo sąnaudas ir naudojimo vertės. Įvertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki dabartinės vertės naudojant ikimokestinę diskonto normą, įvertintą pagal dabartines rinkos sąlygas, egzistuojančią pinigų laiko vertę bei su turtu susijusią riziką, į kurią nebuvo atsižvelgta, įvertinant ateities pinigų srautus.

Jei turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) įvertinta atsiperkamoji vertė yra reikšmingai mažesnė nei šio turto apskaitinė vertė, apskaitinė turto vertė sumažinama iki atsiperkamosios šio turto (ar pajamas generuojančios turto grupės) vertės. Nuostoliai dėl vertės sumažėjimo iš karto pripažįstami per pelną arba nuostolius.

Jei, po nuostolio dėl vertės sumažėjimo pripažinimo, turto vertė reikšmingai padidėja, tai apskaitinė turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertė padidinama iki naujai apskaičiuotos turto atsiperkamosios vertės, bet taip, kad padidėjimas neviršytų apskaitinės šio turto (pajamas generuojančios turto grupės) vertės, jei nuostoliai dėl vertės sumažėjimo ankstesniais metais nebūtų buvę pripažinti. Turto vertės sumažėjimo atstatymas pripažįstamas per pelną arba nuostolius iš karto.

2.10. Finansinis turtas

Finansinis turtas yra skirstomas į finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu arba nuostoliais, suteiktas paskolas ir gautinas sumas ir finansinį turtą, skirtą parduoti. Visi finansinio turto įsigijimai ir pardavimai yra pripažįstami jų pirkimo (pardavimo) dieną. Iš pradžių finansinis turtas yra

apskaitomas įsigijimo verte, kuri yra lygi sumokėto atlyginimo tikrajai vertei, įtraukiant (išskyrus finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais) sandorio sudarymo sąnaudas.

Efektyvios palūkanų normos metodas

Efektyvios palūkanų normos metodas yra finansinio turto amortizuotos savikainos skaičiavimo ir palūkanų pajamų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma yra palūkanų norma, kuri tiksliai diskontuoja įvertintus ateities pinigų srautus (įskaitant visus sumokėtus ar gautus mokesčius, kurie yra neatskiriama efektyvios palūkanų normos dalis, sandorio išlaidos ir kitas priemokas ar nuolaidas) iki grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės per numatytą finansinio turto laikotarpį arba (jei tinkama) per atitinkamai trumpesnį laikotarpį.

Pajamos iš skolos instrumentų, išskyrus tą finansinį turtą, „kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais“, yra pripažįstamos taikant efektyvios palūkanų normos metodą.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra turtas, laikomas prekybos tikslais, arba turtas, kuris įsigijimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Finansinis turtas yra klasifikuojamas kaip laikomas prekybos tikslai jei:

• jis buvo įsigytas su tikslu siekiant jį parduoti artimiausiu metu; arba

• pirminio pripažinimo metu jis yra vienas iš identifikuotų finansinių priemonių, kurias Grupė ir Bendrovė valdo kartu ir dabartiniu metu siekia trumpalaikio pelno; arba

• tai yra išvestinė finansinė priemonė, kurios paskirtis iš esmės nėra apsidraudimo priemonė.

Finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą, laikomą prekybai, pirminio pripažinimo metu gali būti apskaitomas kaip finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, jeigu:

• toks priskyrimas panaikina arba žymiai sumažina vertinimo ar pripažinimo neatitikimą, kuris kiltų priešingu atveju; arba

• finansinis turtas sudaro finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų ar abiejų grupę, kuri yra valdoma ir jo naudojimo rezultatyvumas yra vertinamas tikrąja verte, remiantis Grupės ir Bendrovės dokumentais pagrįsta rizikos valdymo ar investavimo strategija, ir informacija tokiu būdu yra pateikiama Bendrovės viduje; arba

• jis įeina į sandorį, apimantį vieną ar daugiau įterptinių išvestinių priemonių, ir 39 TAS „Finansinės priemonės: pripažinimas ir vertinimas“ leidžia visą mišrų sandorį (turto ar įsipareigojimų) priskirti kaip finansinį turtą, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais, yra apskaitomas tikrąja verte, kurio bet kokį pelną arba nuostolius, atsirandančius iš pervertinimo, pripažįstant pelne ar nuostoliuose. Grynasis pelnas ar nuostolis pripažintas pelnu ar nuostoliu apima ir visus uždirbtus dividendus ir palūkanas už finansinį turtą ir įtraukiamas į „kitos palūkanų ir panašios pajamos“ Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitos eilutę.

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui

Finansinis turtas laikomas galimam pardavimui yra neišvestinis finansinis turtas, pripažįstamas galimu parduoti arba kuris nėra klasifikuojamas kaip a) paskolos ir gautinos sumos; b) investicijos, laikomos iki termino; ar c) finansinis turtas, kurio tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais.

Grupės ir Bendrovės laikomos listinguojamos išperkamosios obligacijos, kuriomis prekiaujama aktyviojoje rinkoje yra klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte. Grupė ir Xxxxxxxx taip pat turi nelistinguojamų akcijų investicijų, kuriomis neprekiaujama aktyviojoje rinkoje, tačiau jos taip pat klasifikuojamos kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui ir apskaitomas tikrąja verte (nes direktoriai mano, kad tikroji vertė gali būti patikimai įvertinta). Pelnas ir nuostoliai, atsirandantys dėl tikrosios vertės pasikeitimo yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir sukaupiamos investicijų perkainojimo rezerve, neįtraukiant vertės sumažėjimo nuostolių, palūkanų, apskaičiuotų naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, ir užsienio valiutos kurso pasikeitimo pelno ir nuostolių iš piniginio turto, kurie pripažįstami pelnu ar nuostoliais. Kai investicija yra parduodama arba nustatoma, kad yra vertės sumažėjimo nuostolių, anksčiau sukauptas pelnas arba nuostoliai investicijų perkainojimo rezerve, yra perklasifikuojami į pelną arba nuostolius.

Dividendai iš finansinio turto laikomo galimam pardavimui nuosavybės instrumento yra pripažįstami pelne arba nuostoliuose tada, kai Grupei ir Įmonei atsirado teisė gauti dividendus.

Tikroji piniginio finansinio turto laikomo galimam pardavimui vertė, išreikšta užsienio valiuta yra nustatoma ta užsienio valiuta ir yra perskaičiuojama ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutos kursu. Pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso, pripažįstami pelnu arba nuostoliais, yra apskaičiuojami remiantis piniginio turto amortizuota savikaina. Kitas pelnas ir nuostoliai iš užsienio valiutos kurso yra pripažįstami kitose bendrosiose pajamose.

Paskolos ir gautinos sumos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelne ar nuostoliuose tada, kai sumažėja tokio turto vertė ar jis yra amortizuojamas.

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos naudojant efektyvios palūkanų normos metodą, išskyrus trumpalaikes gautinas sumas, kai palūkanų pripažinimas būtų nereikšmingas.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje finansinis turtas, išskyrus finansinį turtą apskaitomą „tikrąja verte per pelną arba nuostolį“, yra įvertinamas, ar yra kokių nors vertės sumažėjimo požymių. Yra laikoma, kad finansinio turto vertė sumažėja tada, kai yra objektyvių veiksnių, kaip vieno ar kelių įvykių, įvykusių po finansinio turto pirminio pripažinimo, pasekmė, kuri turėjo įtakos iš finansinio turto tikėtiniems ateities pinigų srautams.

Reikšmingas arba ilgalaikis listinguojamų ir nelistinguojamų nuosavybės investicijų, klasifikuojamų kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, tikrosios vertės sumažėjimas žemiau vertybinių popierių savikainos yra laikomas objektyviu vertės sumažėjimo įrodymu.

Viso kito finansinio turto, įskaitant išperkamąsias obligacijas, klasifikuojamo kaip finansinis turtas laikomas galimam pardavimui, ir išperkamosios nuomos gautinų sumų, objektyvus vertės sumažėjimo įrodymas galėtų būti:

• reikšmingi emitento ar kitos sandorio šalies finansiniai sunkumai; arba

• palūkanų mokėjimo nevykdymas ar uždelsimas; arba

• kai tampa tikėtina, kad skolininkas bankrutuos arba bus įvykdytas finansinis reorganizavimas; arba

• dėl finansinių problemų išnyksta finansinio turto aktyvioji rinka.

Tam tikrų finansinio turto kategorijų, kaip prekybos gautinos sumos, turtas, kuriam nėra individualiai nustatyto vertės sumažėjimo, yra papildomai vertinamas dėl vertės sumažėjimo bendrai. Objektyvus gautinų sumų portfelio vertės sumažėjimo įrodymas galėtų apimti Grupės ir Bendrovės patirtį renkant mokėjimus pagal mokėjimų uždelsimą, gautinų sumų portfelyje išaugęs uždelstų mokėjimų skaičius, kurių vidutinis kredito terminas viršija 30 dienų, taip pat pastebimi nacionalinių ar vietinių ekonominių sąlygų pokyčiai, kurie koreliuoja su gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymu.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Xxxxxxxx nutraukia finansinio turto pripažinimą tik tada, kai baigiasi sutartinė teisė į to turto pinigų srautus, arba kai ji perduoda finansinį turtą ir iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiamą turto naudą kitai įmonei. Jeigu Grupė ir Xxxxxxxx nei perduoda, nei iš esmės išlaiko visos rizikos ir nuosavybės teikiamos naudos ir toliau valdo perleistą turtą, Grupė ir Xxxxxxxx pripažįsta jai tenkančią turto ir susijusių įsipareigojimų, kuriuos jai gali tekti mokėti, sumą. Jeigu Grupei ir Įmonei lieka iš esmės visa rizika ir nuosavybės teikiama perleisto finansinio turto nauda, Grupė ir Xxxxxxxx ir toliau pripažįsta finansinį turtą ir taip pat pripažįsta paskolas, užstatytas už gautas įplaukas.

Finansinio turto pripažinimo nutraukimo metu, skirtumas tarp turto apskaitinės vertės ir gauto ir gautino atlygio ir sukaupto pelno ar nuostolių, kurie buvo pripažinti kitose bendrosiose pajamose ir sukauptas nuosavybėje, yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

2.11. Išvestiniai finansiniai instrumentai

Grupė ir Xxxxxxxx naudoja išvestinius finansinius instrumentus, tokius kaip palūkanų normos apsikeitimo sandoriai apsisaugoti nuo palūkanų normos rizikos. Tokie išvestiniai finansiniai instrumentai sandorio sudarymo dieną pripažįstami tikrąja verte, o vėlesniais laikotarpiais jų tikroji vertė perskaičiuojama. Išvestiniai finansiniai instrumentai apskaitomi kaip finansinis turtas, kai jų tikroji vertė teigiama, ir kaip finansiniai įsipareigojimai – kai jų tikroji vertė neigiama.

Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl išvestinių finansinių instrumentų tikrosios vertės pasikeitimo per metus, yra apskaitomi tiesiogiai pelne ar nuostoliuose, jei jie neatitinka apsidraudimo sandorių apskaitos principų.

Palūkanų normos apsikeitimo sandorių tikroji vertė yra nustatoma pagal panašių instrumentų rinkos vertę.

2.12. Atsargos

Atsargos yra pateikiamos žemesniąja iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Xxxxxxx realizacinė vertė nurodo numatomą atsargų pardavimo kainą, atėmus visas įvertintas gamybos užbaigimo išlaidas ir įvertintas pardavimo išlaidas. Atsargų savikaina yra apskaičiuojama FIFO metodu.

Atsargų savikaina yra mažinama nuolaidomis ir nukainojimais, gautais iš tiekėjų ataskaitiniu laikotarpiu, bei taikoma atsargoms laikomoms sandėlyje.

2.13. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada, kai dėl praeities įvykio Bendrovė turi įsipareigojimą (teisinį ar neatšaukiamą), ir tikėtina, kad jam įvykdyti iš Grupės ir Xxxxxxxxx bus reikalaujama padengti įsipareigojimą, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta.

Suma pripažinta atidėjiniu yra geriausias atlygio, kurį reikės sumokėti, kad padengti dabartinį įsipareigojimą, vertinimas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, atsižvelgiant į rizikas ir neapibrėžtumus kylančius dėl šio įsipareigojimo. Kai atidėjinys vertinamas naudojant numatomus pinigų srautus įsipareigojimui padengti, jo apskaitinė vertė yra dabartinė šių pinigų srautų vertė.

Kai yra tikimasi, kad dalis ar visa ekonominė nauda reikalinga padengti atidėjinį bus atgauta iš trečiosios šalies, gautina suma yra pripažįstama turtu jei yra tikrai aišku, kad kompensacija bus gauta ir kad gautina suma gali būti patikimai įvertinta.

2.14. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose bei pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, banko sąskaitose, pinigai kelyje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

2.15. Išmokos darbuotojams

Įmokos į nustatytus pensinio aprūpinimo planus yra pripažįstamos sąnaudomis kai darbuotojai atliko darbą, suteikiantį jiems teisę į įmokas.

Išmokų, pasibaigus darbo sutarčiai, įsipareigojimai, pripažinti finansinės būklės ataskaitose, atspindi dabartinę nustatytų pensinio aprūpinimo planų vertę pakoreguota nepripažintu aktuariniu pelnu ar nuostoliais ir nepripažintomis anksčiau suteiktų paslaugų išlaidomis, ir sumažinta plano turto tikrąja verte. Bet koks šio skaičiavimo metu susidaręs turtas negali viršyti nepripažintą aktuarinį nuostolį ir ankstesnių paslaugų savikainos pridedant dabartinę būsimųjų plano įmokų grąžinimų ir sumažinimų vertę.

2.16. Skolinimosi sąnaudos

Skolinimosi sąnaudos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto, kurio paruošimas numatomam naudojimui ar pardavimui ilgai trunka, įsigijimui, statybai ar gamybai, yra įtraukiami į turto savikainą iki to momento, kol toks turtas yra paruošiamas numatomam naudojimui ar pardavimui.

Investicinės pajamos, uždirbtos laikinai investavus konkrečią pasiskolintą sumą, kuri dar nepanaudota ilgo parengimo turtui, yra atimamos iš leidžiamų kapitalizuoti skolinimosi sąnaudų.

Visos kitos skolinimosi sąnaudos yra pripažįstamos to laikotarpio pelnu arba nuostoliais, kai patiriamos.

2.17. Finansiniai įsipareigojimai ir nuosavybės priemonės

Skolos ar nuosavybės klasifikavimas

Skolos ir nuosavybės priemonės yra priskiriamos finansiniams įsipareigojimams arba nuosavybei pagal sutarties turinį ir atsižvelgdamas į finansinių įsipareigojimų, finansinio turto ir nuosavybės priemonių apibrėžimus.

Nuosavybės priemonės

Nuosavybės priemonė yra bet kuris susitarimas, patvirtinantis nuosavybės teisę į Bendrovės turtą, atėmus visus jos įsipareigojimus. Grupės ir Bendrovės išleistos nuosavybės priemonės yra apskaitomos gautu atlygiu, atėmus tiesiogines išleidimo sąnaudas.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai yra priskiriami finansiniams įsipareigojimams, „kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais“ arba „kitiems finansiniams įsipareigojimams“.

Finansiniai įsipareigojimai, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais

Finansinis įsipareigojimas yra klasifikuojamas „tikrąja verte per pelną ar nuostolius“, kai finansinis įsipareigojimas yra laikomas pardavimui arba yra priskirtas finansiniams įsipareigojimams, „kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami pelnu ar nuostoliais“.

Kiti finansiniai įsipareigojimai

Kiti finansiniai įsipareigojimai (įskaitant paskolas) vėlesniais laikotarpiais yra vertinami amortizuota savikaina, naudojant efektyvios palūkanų normos metodą.

Efektyvios palūkanų normos metodas tai amortizuotos finansinių įsipareigojimų savikainos skaičiavimo ir palūkanų paskirstymo per atitinkamą laikotarpį metodas. Efektyvi palūkanų norma, tai norma, kuri tiksliai diskontuoja numatomus ateinančių laikotarpių pinigų srautus per numatomą finansinio įsipareigojimo laikotarpį, arba (jei taikytina) trumpesnį laikotarpį iki grynosios apskaitinės vertės pirminio pripažinimo metu.

Finansinių įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Grupė ir Bendrovė nutraukia finansinių įsipareigojimų pripažinimą tada, ir tik tada, kai Grupės ir Bendrovės įsipareigojimai yra įvykdyti, atšaukti arba baigiasi jų galiojimo laikas.

2.18. Nuoma

Nuoma yra pripažįstama finansine nuoma, kai pagal nuomos sąlygas yra perduodama iš esmės visa turto nuosavybės rizika ir nauda. Visos kitos nuomos yra klasifikuojamos kaip veiklos nuoma.

Grupė ir Xxxxxxxx kaip nuomotojas

Iš nuomininkų gautinos sumos pagal išperkamosios nuomos sutartis yra pripažįstamos Grupės ir Bendrovės grynųjų investicijų į nuomą verte, kaip gautinos sumos. Nuomos pajamos paskirstomos per nuomos laikotarpį taip, kad atspindėtų pastovų turto grąžos rodiklį atsižvelgiant į Grupės ir Bendrovės grynosios nuomos investicijos likutį.

Pajamos iš veiklos nuomos yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per visą atitinkamos nuomos laikotarpį. Pradinės tiesioginės išlaidos, susijusios su derybomis ir veiklos nuomos suderinimu, yra pridedamos prie nuomojamo turto balansinės vertės ir yra pripažįstamos tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį.

Grupė ir Xxxxxxxx kaip nuomininkas

Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Grupės ir Xxxxxxxxx turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu. Tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Grupės ir Bendrovės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu–linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Tuo atveju, kai yra gaunami skatinamieji nuomos mokėjimai sudaryti veiklos nuomos sutartims, tokie skatinamieji mokėjimai yra pripažįstami įsipareigojimu. Nuomos sąnaudos yra mažinamos sukaupta skatinimo nauda tiesiniu–linijiniu metodu, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti.

2.19. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Valstybės dotacijos nėra pripažįstamos tol, kol nėra pakankamos garantijos, kad Grupė ir Xxxxxxxx laikysis su jomis susijusių reikalavimų, ir kad dotacijos bus gautos.

Valstybės dotacijos yra sistemingai pripažįstamos pelne ar nuostoliuose per laikotarpį, kuriame Grupė ir Xxxxxxxx pripažįsta susijusias sąnaudas, kurioms jos yra skirtos, kompensuoti. Valstybės dotacijos, kurių pagrindinė sąlyga yra, kad Grupė ir Bendrovė turėtų pirkti, statyti ar kitaip įsigyti ilgalaikį turtą, yra pripažįstamos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos finansinės būklės ataskaitoje ir sisteminiu bei racionaliu būdu pripažįstamos pelne ar nuostoliuose, per susijusio turto naudingą tarnavimo laikotarpį.

Dotacijos, gaunamos ilgalaikio turto forma arba skiriamos ilgalaikiam turtui pirkti, statyti ar kitaip įsigyti laikomos dotacijomis, susijusiomis su turtu. Šiai dotacijų grupei priskiriamas ir nemokamai gautas turtas. Dotacijos, susijusios su turtu, suma finansinėse ataskaitose pripažįstama kaip atidėtosios pajamos ir perskirstoma į pajamas kasmet lygiomis dalimis per numatomą susijusio turto naudingo tarnavimo laikotarpį ir pelne ar nuostoliuose mažinamas atitinkamų sąnaudų straipsnis.

Nemokamai gautas turtas pirminio pripažinimo metu apskaitomas tikrąja verte.

Gaunamos ataskaitinio ar praėjusio laikotarpio išlaidoms ar negautoms pajamoms kompensuoti, taip pat visos kitos dotacijos, nepriskiriamos dotacijoms, susijusioms su turtu, yra laikomos dotacijomis, susijusiomis su pajamomis. Dotacijos, susijusios su pajamomis, pripažįstamos panaudota dalimi tiek, kiek per ataskaitinį laikotarpį patiriama sąnaudų, arba kiek apskaičiuojama negautų pajamų, kurioms kompensuoti skirta dotacija.

Nauda iš valstybės paskolos žemesne nei rinkos palūkanų norma yra traktuojama kaip valstybės dotacija, apskaičiuojama kaip skirtumas tarp gautų įplaukų ir paskolos tikrosios vertės, apskaičiuotos pagal vyraujančias rinkos palūkanų normas.

Nepanaudotas dotacijos likutis rodomas finansinės būklės ataskaitų eilutėje „Dotacijos (atidėtosios pajamos)“.

2.20. Pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas atspindi einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis. Einamųjų metų mokestis

Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto bendrųjų pajamų ataskaitoje dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Pelno mokesčio sąnaudos apskaičiuojamos naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. 2016 m. bendrovei taikomas pelno mokestis 15 proc. (2015 m. – 15 proc.).

Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas laikiniems skirtumams tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniems skirtumams, o atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikini skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra įtakojamas nei apmokestinamasis, nei finansinis pelnas.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra pripažįstami laikiniesiems mokestiniams skirtumams, susijusiems su investicijomis į patronuojamąsias, asocijuotas įmones ir verslo junginius, išskyrus atvejus, kai Įmonė kontroliuoja laikinųjų skirtumų padengimą ir yra tikėtina, kad šie laikinieji skirtumai nebus realizuoti artimiausioje ateityje. Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra pripažįstamas įskaitomiesiems laikiniesiems skirtumams tik ta dalimi, kuriai tikėtinai bus pakankamai mokestinio pelno laikinųjų skirtumų naudai realizuoti ir yra tikimasi ją realizuoti artimiausioje ateityje.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas finansinės būklės ataskaitos sudarymo datai ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Grupė ir Bendrovė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Grupė ir Bendrovė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimai sudengiami, kai jie yra susiję su mokesčiais, nustatytais tų pačių institucijų ir Įmonė ketina padengti mokėtinus mokesčius grynąja verte.

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis už laikotarpį

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais ne pelne ar nuostoliuose (kitose bendrose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje), tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas ne pelne ar nuostoliuose, arba kai jie atsiranda verslo jungimo pirminio pripažinimo metu. Verslo jungimo atveju, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo jungimo apskaitą.

2.21. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Vienai akcijai tenkanti pagrindinė ir sumažinta pelno dalis apskaičiuojama dalijant akcininkams tenkantį grynąjį pelną iš išleistų paprastųjų akcijų vidutinio svertinio vidurkio. Nėra jokių instrukcijų mažinti pelną vienai akcijai, todėl nėra jokio skirtumo tarp pagrindinės ir sumažintos pelno dalies vienai akcijai.

2.22. Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Grupė ir Xxxxxxxx gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš šilumos pardavimo pripažįstamos pagal gyventojams ir kitiems klientams išrašytas sąskaitas už šilumą ir karšto vandens pašildymą. Sąskaitos vartotojams išrašomos kartą per mėnesį, pagal šilumos skaitiklio parodymus.

Pajamos už parduotas prekes pripažįstamos tuomet, kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:

• Grupė ir Xxxxxxxx perdavė pirkėjui reikšmingą nuosavybės teikiamą naudą ir prekių riziką;

• Grupė ir Xxxxxxxx neišlaiko nei parduotų prekių tolesnio valdymo tokiu lygiu, kuris paprastai siejamas su nuosavybe, nei efektyvios kontrolės;

• pajamų suma gali būti patikimai įvertinta;

• tikėtina, kad Grupė ir Xxxxxxxx gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą; ir

• su sandoriu susijusios patirtos, ar patirtinos išlaidos gali būti patikimai įvertintos.

Delspinigiai pripažįstami pajamomis tik juos gavus.

Dividendų pajamos iš investicijų yra pripažįstamos, kai akcininkai įgyja teisę gauti mokėjimą (jei yra didelė tikimybė, kad Grupė ir Xxxxxxxx gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta).

Palūkanų pajamos yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Grupė ir Xxxxxxxx gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą efektyvią palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo balansinės vertės.

Grupės ir Bendrovės politika pripažįstant pajamas iš veiklos nuomos yra pateikiama 2.18 pastaboje.

2.23. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

2.24. Sandoriai užsienio valiuta

Rengiant atskirų Grupės įmonių finansines ataskaitas, operacijos, atliktos kitomis nei Bendrovės funkcinėmis valiutomis (užsienio valiutomis), yra apskaitomos valiutų kursais, galiojusiais operacijų dieną. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje piniginiai straipsniai, denominuoti užsienio valiutomis, yra konvertuojami tos dienos valiutos kursu. Nepiniginiai straipsniai apskaitomi tikrąja verte ir denominuoti užsienio valiuta yra konvertuojami tikrosios vertės nustatymo dienos valiutos kursu. Nepiniginiai vienetai apskaitomi užsienio valiutos įsigijimo verte yra nekonvertuojami.

Pateikimo valiuta yra euras (Eur). Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Europos Centrinio Banko nustatytu kursu. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinės būklės ataskaitų sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami į pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į eurus, įtraukiamos į pelną arba nuostolius.

Pagrindinių valiutų santykiai buvo tokie:

2016 m. birželio 30 d. 2015 m. gruodžio 31 d.

1 EUR = 1,1090 USD 1 EUR = 1,09260 USD

1 EUR = 0,8255 GBP 1 EUR = 0,73799 GBP

Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo yra įtraukiamos į to laikotarpio pelną ar nuostolius, kai jie atsiranda, išskyrus:

• keitimo kurso skirtumai, skolinantis užsienio valiuta, susiję su nebaigta statyba, kuri ateityje bus naudojama produkcijai gaminti, yra įtraukiami į šio turto savikainą, kai jie yra laikomi paskolų palūkanų užsienio valiuta sąnaudų koregavimais;

• sandorių, kurie sudaryti siekiant apsidrausti nuo tam tikrų užsienio valiutos rizikų, keitimo kurso skirtumai; ir

• grynosios, užsienyje veikiančios investicijos, gautinų ar mokėtinų piniginių vienetų keitimo kurso skirtumai, kuriems sudengimas nėra nei planuojamas nei tikėtinas (todėl sudaro grynąją užsienyje veikiančios investicijos dalį), tokie valiutų keitimo skirtumai turi būti iš pradžių pripažįstami kitose bendrosiose pajamose ir perleidžiant ar dalinai perleidžiant grynąją investiciją perklasifikuojami iš nuosavybės į pelną ar nuostolius.

2.25. Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas, vadovybė turi priimti tam tikrus sprendimus, įvertinimus ir prielaidas, kurie įtakoja atskleidžiamas pajamų, išlaidų, turto ir įsipareigojimų sumas bei neapibrėžtumų atskleidimus ataskaitos parengimo dieną. Tačiau šių prielaidų ir įvertinimų neapibrėžtumas gali paveikti rezultatus, o tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo ateityje.

Įvertinimai ir prielaidos

Pagrindinės ateityje įtakos turinčios prielaidos ir kiti reikšmingi įvertinimo neapibrėžtumo šaltiniai finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, kurie sukelia reikšmingą riziką ir tai gali pareikalauti turto ar įsipareigojimų balansinių sumų reikšmingo koregavimo kitais finansiniais metais, yra aptarti žemiau:

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai – naudingo tarnavimo laikotarpis

Pagrindinės prielaidos, kuriomis remiantis nustatomas nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingojo tarnavimo laikotarpis, yra: numatoma turto naudojimo trukmė, numatomas techninis, technologinis ar kitoks senėjimas dėl paslaugų naujovių ar pokyčių, teisinių ar panašių apribojimų turto naudojimui, tokių kaip finansinės nuomos sutarčių galiojimo data.

Grupė ir Xxxxxxxx įvertino nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų naudingo tarnavimo laiką ir nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pakeitė šilumos tinklų nusidėvėjimo normatyvą iš 20 metų į 30 metų, o šilumokaičiams ir kitiems specialiems įrengimams iš 10 metų į 15 metų.

Atsargų realizacinė vertė

Nuo 2011 m. Bendrovės vadovybė formuoja 100 proc. vertės sumažėjimą, atsargoms, įsigytoms anksčiau, nei prieš vienerius metus.

Gauto nepiniginio turtinio įnašo apskaitinė vertė

2009 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. kolektoriais – tuneliais, esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 39,446 mln. Eur.

2010 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y. pastatu – boilerine, esančia Kauno mieste ir inžineriniais tinklais, esančiais Jurbarko mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,178 mln. Eur. 2015 m. kovo mėn. pastatas – boilerinė parduotas.

2014 metais išleista nauja akcijų emisija buvo apmokėta nepiniginiu turtiniu įnašu, t.y., inžineriniais tinklais esančiais Kauno mieste. Šio turto rinkos vertė, kurią prieš turto perdavimą nustatė vietos kvalifikuoti turto vertintojai taikydami atstatomosios vertės metodą, buvo lygi 0,122 mln. Eur.

2016 m. birželio 30 d. bendra turtinių įnašų balansinė vertė 35.901 tūkst. Eur, t. t. kolektorių tunelių – 35.648 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 36.190 tūkst. Eur, t. t. kolektorių tunelių – 35.933 tūkst. Eur).

Vertės sumažėjimas gautinoms sumoms

Grupė ir Bendrovė apskaito vertės sumažėjimą abejotinoms gautinoms sumoms. Vertinant abejotinas gautinas sumas daromi reikšmingi sprendimai. Vertinant abejotinas gautinas sumas remiamasi istorinėmis ir numatomomis pirkėjų skolų grąžinimo prielaidomis. Dėl ekonomikos, pramonės arba konkrečių pirkėjų sąlygų pokyčių gali tekti koreguoti finansinėse ataskaitose apskaitytą abejotinų skolų vertės sumažėjimą.

Atidėtasis pelno mokesčio turtas

Atidėtojo pelno mokesčio turtas pripažįstamas visiems nepanaudotiems mokestiniams nuostoliams, pateikiant, kas yra tikėtina, kad mokestinis pelnas bus gaunamas prieš tai, kai nuostoliai bus užskaityti tarpusavyje. Reikšmingi vadovybės sprendimai yra reikalingi apibrėžti atidėtojo pelno mokesčio turto sumas, kurios gali būti pripažintos, remiantis tikėtinų būsimų apmokestinamųjų pelnų dydžių ir periodų paskaičiavimu ir remiantis būsimomis mokesčių planavimo strategijomis.

Teisminiai ginčai

Grupė ir Xxxxxxxx ataskaitinio laikotarpio pabaigai peržiūri visus teisminius ginčus ir informaciją apie juos atskleidžia šio aiškinamojo rašto 24 pastaboje.

2.26. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

2.27. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Grupės ir Bendrovės padėtį finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai), finansinėse ataskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai tai yra reikšminga.

2.28. Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra sudengiami, išskyrus atvejus, kai atskiras Tarptautinis apskaitos standartas specifiškai tokio sudengimo reikalauja.

2.29. Segmentai

Informacija apie segmentus pateikiama ataskaitose taip pat, kaip ir kitos Bendrovės viduje rengiamos ataskaitos, teikiamos vyriausiajam su veikla susijusių sprendimų priėmėjui. Vyriausiasis su veikla susijusių sprendimų priėmėjas, atsakingas už išteklių paskirstymą bei segmentų veiklos rezultatų įvertinimą, yra Valdyba, kuri priima strateginius sprendimus.

Grupės ir Bendrovės veikla yra vykdoma viename segmente, todėl šiose finansinėse ataskaitose nėra pateikiami papildomi informacijos atskleidimai apie segmentus.

3. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje įtrauktos į veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės ir Bendrovės ilgalaikio nematerialiojo turto, kurio įsigijimo vertė 2016 m. birželio 30 d. lygi

1.236 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 1.245 tūkst. Eur), buvo visiškai amortizuota, tačiau vis dar naudojama veikloje.

4. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Grupės ir Bendrovės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų nusidėvėjimo sąnaudos 2016 m. birželio 30 d. sudaro atitinkamai 3.703 tūkst. Eur ir 3.724 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – atitinkamai 6.238 tūkst. Eur ir 6.221 tūkst. Eur). 3.182 tūkst. Eur ir 3.203 tūkst. Eur sumos (2015 m. gruodžio 31 d. – 6.201 tūkst. Eur ir

6.201 tūkst. Eur) Grupės ir Bendrovės pelne ar nuostoliuose yra įtrauktos į veiklos sąnaudas (nusidėvėjimo ir amortizacijos bei kitų sąnaudų straipsniuose). Likusios sumos yra įtrauktos į kitos veiklos sąnaudas.

Dalis Grupės nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurių įsigijimo vertė 2016 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo lygi 44.337 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 42.036 tūkst. Eur), Bendrovės – 44.290 tūkst. Eur, buvo visiškai nudėvėta (2015 m. gruodžio 31 d. – 41.918 tūkst. Eur), tačiau vis dar naudojama veikloje.

2016 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės didžiąją nebaigtos statybos dalį sudaro katilinių įrenginių ir šilumos tiekimo tinklų rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto darbai.

2016 m. birželio 30 d. pagal galiojančias sutartis Grupė ir Xxxxxxxx buvo įsipareigojusi įsigyti ilgalaikio turto atitinkamai už 4.309 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 2.945 tūkst. Eur).

2016 m. birželio 30 d. Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai, kurių likutinė vertė buvo lygi 40.756 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 57.556 tūkst. Eur), buvo įkeistas bankams kaip paskolų užstatas (11 pastaba).

Per 2016 m. Grupės ir Bendrovės kapitalizuotų palūkanų suma 3 tūkst. Eur (2015 m. – 9 tūkst. Eur). Kapitalizavimo norma per 2016 m. svyravo nuo nuo 0,95 proc. iki 1,05 proc. (2015 m. – nuo 0,15 proc. iki 4,51 proc.).

Grupė ir Bendrovė įrenginių ir įrankių grupėje 2016 m. birželio 30 d. apskaitė 760 tūkst. Eur turto dar neparuošto naudojimui (2015 m. gruodžio 31 d. – 152 tūkst. Eur).

5. Po vienerių metų gautinos sumos

Grupė Bendrovė

2016 m.

2015 m.

2016 m.

2015 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Ilgalaikės paskolos Xxxxxxxxx darbuotojams

1 1 1 1

Ilgalaikės paskolos, išduotos Xxxxxxxxx darbuotojams yra beprocentės ir jų terminas yra nuo 1997 m. iki 2023 m. Šios paskolos apskaitomos diskontuota verte 2016 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d., taikant 3,7 proc. palūkanų normą. 2015 m. atstatytas diskontavimas sudarė 1 tūkst. Eur. Atstatymo sumos apskaitytos Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitų gautinų sumų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo straipsnyje.

2016 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. po vienerių metų gautinoms sumoms nenustatytas vertės sumažėjimas.

6. Kitas finansinis turtas

Grupė Bendrovė

2016 m.

birželio 30 d.

2015 m.

gruodžio 31 d.

2016 m.

birželio 30 d.

2015 m.

gruodžio 31 d.

Finansinis turtas, laikomas parduoti      

Akcijų tikroji vertė 1 1 1 1

Finansinį turtą, laikomą parduoti, sudaro paprastosios nekotiruojamos akcijos. 2015 m. gruodžio 31 d. kitam finansiniam turtui nustatytas 27 tūkst. Eur vertės sumažėjimas, kuris Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į finansinio turto ir trumpalaikių investicijų vertės sumažėjimo straipsnį.

7. Atsargos

2016 m.		Grupė 2015 m.	2016 m.		Bendrovė 2015 m.
Technologinis kuras	birželio 30 d. 1.063	gruodžio 31 d. 1.078		birželio 30 d. 1.063	gruodžio 31 d. 1.078
Atsarginės dalys	438	385		438	385
Medžiagos	506	483		506	479
	2.007	1.946		2.007	1.942

Atimti: realizacinės vertės

(1.641) (1.657) (1.641) (1.657)

sumažėjimas laikotarpio pabaigoje      

Atsargų balansinė vertė 366 289 366 285

Grupės ir Bendrovės atsargų realizacinės vertės sumažėjimas 2016 m. birželio 30 d. sudarė 1.641 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 1.657 tūkst. Eur). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2016 m. ir 2015 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į atsargų realizacinės vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

8. Per vienerius metus gautinos sumos

Grupė Bendrovė

2016 m.

2015 m.

2016 m.

2015 m.

birželio 30 d.	gruodžio 31 d.	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.
15.318	21.385	15.357	21.433
(12.144)	(12.410)	(12.183)	(12.458)
3.174	8.975	3.174	8.975

Iš pirkėjų gautinos sumos

Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės

sumažėjimas                                                       

Abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimas 2016 m. ir 2015 m. Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose yra įtrauktas į gautinų sumų vertės sumažėjimo pasikeitimo sąnaudų straipsnį.

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:	Grupė	Bendrovė
2014 m. gruodžio 31 d. likutis	12.774	12.825
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	(233)	(236)
Nurašyta	(131)	(131)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	12.410	12.458
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas	(266)	(275)
Nurašyta	-	-
2016 m. birželio 30 d. likutis	12.144	12.183

Per 2015 m. Grupė ir Xxxxxxxx nurašė atitinkamai 131 tūkst. Eur ir 131 tūkst. Eur beviltiškų skolų. Per 2016 m. Grupė atgavo 4 tūkst. Eur, Bendrovė – 3 tūkst. Eur (2015 m. Grupė ir Xxxxxxxx

– 9 tūkst. Eur) beviltiškų skolų, kurios ankstesniais laikotarpiais buvo nurašytos.

Grupės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2016 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis

Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs

2016 m.	1.288	577	777	273	53	206	3.174
2015 m.	7.225	849	177	175	180	369	8.975

nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas

mažiau nei 60

dienų

60 - 150

dienų

151 - 240

dienų

241 - 360

dienų

daugiau nei 360 dienų

Iš viso

Bendrovės iš pirkėjų gautinų sumų laikotarpių analizė 2016 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Iš pirkėjų gautinos  Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių laikotarpis jau praėjęs

sumos, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas

mažiau nei 60 dienų

60 - 150

dienų

151 - 240

dienų

241 - 360

dienų

daugiau nei 360 dienų

Iš viso

2016 m.	1.288	577	777	273	53	206	3.174
2015 m.	7.225	849	177	175	180	369	8.975

Grupės ir Bendrovės iš pirkėjų gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 dienų arba suderintas individualiai.

Kitas Grupės ir Bendrovės gautinas sumas sudarė:

Grupė Bendrovė

2016 m.

2015 m.

2016 m.

2015 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Mokesčiai		000	000	000	161
Kitos		526	961	576	1.021
Atimti: abejotinų	gautinų sumų
vertės sumažėjimas		(251)	(267)		(316)	(336)
		627	859		606	846
Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų vertės sumažėjimo judėjimas:
					Grupė	Bendrovė
2014 m. gruodžio 31 d. likutis					173	251
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas					97	88
Nurašyta					(3)	(3)
2015 m. gruodžio 31 d. likutis					267	336
Papildomo vertės sumažėjimo formavimas					(16)	(20)
Nurašyta					-	-
2016 m. birželio 30 d. likutis					251	316

2016 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų didžiąją dalį sudarė gautinos sumos už parduotas atsargas (metalo laužas, šildymo sistemų įrengimai) bei suteiktas paslaugas (kolektorių priežiūros ir pan. paslaugas).

Kitų Grupės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2016 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra

Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių

            laikotarpis jau praėjęs      

praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas

mažiau nei 60 dienų

60 - 150

dienų

151 - 240

dienų

241 - 360

dienų

daugiau nei 360 dienų

Iš viso

2016 m.	209	34	16	7	2	7	275
2015 m.	335	170	17	6	3	163	694

Kitų Bendrovės gautinų sumų (išskyrus gautinus mokesčius) laikotarpių analizė 2016 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. grynąja verte:

Kitos gautinos sumos, kurių laikotarpis nėra

Kitos gautinos sumos (išskyrus mokesčius), kurių laikotarpis jau praėjęs

praėjęs bei joms neapskaitytas vertės sumažėjimas

mažiau nei 60 dienų

60 - 150

dienų

151 - 240

dienų

241 - 360

dienų

daugiau nei 360 dienų

Iš viso

2016 m.	194	34	16	7	2	7	260
2015 m.	326	170	17	6	3	163	685

Grupės ir Bendrovės kitos gautinos sumos yra beprocentės ir paprastai jų apmokėjimo terminas yra 30 – 45 dienos.

Iš pirkėjų ir kitoms gautinoms sumoms, kurių laikotarpis nėra praėjęs ir kurioms nebuvo apskaitytas vertės sumažėjimas, finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną, vadovybės manymu, nebuvo jokių požymių, kad skolininkai negalės įvykdyti savo mokėjimų įsipareigojimų.

9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

		Grupė			Bendrovė
2016 m.		2015 m.	2016 m.		2015 m.
	birželio 30 d.	gruodžio 31 d.		birželio 30 d.	gruodžio 31 d.
Pinigai kelyje	135	196		135	196
Pinigai banke	8.127	2.328		8.122	2.315
Pinigai kasoje	6	7		6	7
	8.268	2.531		8.263	2.518

Grupės ir Bendrovės banko sąskaitos, kurių likutis 2016 m. birželio 30 d. sudarė 8.218 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 1.853 tūkst. Eur), yra įkeistos bankams kaip užstatas už suteiktas paskolas (11 pastaba).

10. Rezervai

Privalomasis

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno, apskaičiuojamo vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Privalomasis rezervas negali būti paskirstytas dividendams, bet gali būti panaudotas padengti ateities nuostolius.

Bendrovė 2015 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (521 tūkst. Eur), pervedė 613 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 713 tūkst. Eur į kitus rezervus. Rezervai suformuoti: 413 tūkst. Eur investicijoms, 200 tūkst. Eur – paramai ir 100 tūkst. Eur – šilumos punktų priežiūrai.

Bendrovė 2016 m. balandžio 28 d. akcininkų sprendimu panaikino kitus rezervus (713 tūkst. Eur), pervedė 227 tūkst. Eur iš nepaskirstytojo pelno į privalomąjį rezervą ir 2977 tūkst. Eur į kitus rezervus. Rezervai suformuoti:2.435 tūkst. Eur ilgalaikių paskolų grąžinimui, 472 tūkst. Eur investicijoms, 50 tūkst. Eur paramai, 20 tūkst. Eur – šilumos punktų priežiūrai.

11. Finansinės skolos

Grupė Bendrovė

2016 m.

2015 m.

2016 m.

2015 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Ilgalaikės finansinės skolos (paskolos)	19.491	19.481	19.491		19.481
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis (be lizingo, kuris atskleistas 12 pastaboje)	1.401	2.402		1.401	2.402
Trumpalaikės bankų paskolos	(tame	-	-	-	-
tarpe kredito linija)
Faktoringo su regresu sutartis	-	-		-	-
Trumpalaikės finansinės skolos	1.401	2.402		1.401	2.402
	20.892	21.883		20.892	21.883

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai:

Grupė Bendrovė

2016 m.

2015 m.

2016 m.

2015 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

2016 m.	1.401	2.402	1.401	2.402
2017 m.	2.234	2.223	2.234	2.223
2018 m.	2.222	2.223	2.222	2.223
2019 m.	2.223	2.223	2.223	2.223
2020 m.	1.985	1.985	1.985	1.985
2021 m.	1.373	1.373	1.373	1.373
2022 m.	1.366	1.366	1.366	1.366
2023 m.	674	674	674	674
2024 m.	674	674	674	674
2025 m.	674	674	674	674
2026 m.	674	674	674	674
2027 m.	674	674	674	674
2028 m.	674	674	674	674
2029 m.	674	674	674	674
2030 m.	674	674	674	674
2031 m.	674	674	674	674
2032 m.	674	674	674	674
2033 m.	674	674	674	674
2034 m.	674        674		674	674
	20.892 21.883		20.892	21.883

Metų pabaigoje negrąžintų paskolų palūkanų normos svertinis vidurkis (procentais) buvo:

Grupė Bendrovė

2016 m.

2015 m.

2016 m.

2015 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d. birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Trumpalaikės paskolos	0,00	0,00	0,00	0,00
Ilgalaikės paskolos	2,59	2,58	2,59	2,58

Laikotarpio pabaigoje negrąžintų paskolų (išskyrus faktoringą) likučiai tūkst. Eur pagal paskolų valiutas buvo:

Grupė Bendrovė

Paskolos valiuta: 2016 m.

2015 m.

2016 m.

2015 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Eurai 20.892 21.883 20.892 21.883

Detali informacija apie paskolas 2016 m. birželio 30 d.:

Kredito įstaiga

Sutarties Valiuta data

Suma valiuta tūkst.

Suma tūkst. Eur

Grąžinimo terminas

Likutis 2016.06.30

tūkst. Eur

2016 m.

dalis tūkst.

Eur

1 AB SEB bankas 2006.12.21	eurai	2.059	2.059	2016.11.30	-	-
2 AB DNB bankas 2007.11.14	eurai	576	576	2016.12.31	36	36
3 LR Finansų 2010.04.09	eurai	2.410	2.410	2034.03.15	1.684	-
4 LR Finansų 2010.10.26	eurai	807	807	2034.03.15	693	-
5 LR Finansų 2011.09.02	eurai	1.672	1.672	2034.09.01	1.651	87
6 AB SEB bankas 2013.06.03	litai	2.760	799	2020.06.30	533	67
7 AB SEB bankas 2013.06.03	litai	4.240	1.228	2020.06.30	814	102
8 AB SEB bankas 2013.09.10	litai	5.200	1.506	2020.09.30	1.067	126
9 Nordea* 2013.09.27	litai	1.300	377	2020.09.30	31	3
10 LR Finansų 2014.01.15	eurai	793	793	2034.12.01	790	42
11 AB SEB bankas 2014.03.31	litai	5.400	1.564	2021.01.15	1.180	130
12 LR Finansų 2014.03.31	eurai	7.881	7.881	2034.12.01	7.858	414
13 AB SEB bankas 2015.03.09	eurai	579	579	2022.02.28	-	-
14 AB SEB bankas 2015.03.09	eurai	579	579	2022.02.28	59	48
15 OP Corporate** 2015.12.02	eurai	4.842	4.842	2022.12.02	4.496    346

ministerija ministerija ministerija

ministerija ministerija

20.892 1.401

* Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; ** OP Corporate Bank Plc Lietuvos filialas.

Grupės ir Bendrovės nekilnojamasis turtas (4 pastaba), sąskaitos banke (9 pastaba) ir žemės nuomos teisė buvo įkeistos bankams kaip užstatas už paskolas.

12. Lizingas (finansinė nuoma)

Pagal finansinės nuomos sutartis nuomojamą Grupės ir Bendrovės turtą sudaro transporto priemonės. Finansinės nuomos terminas yra 3 metai. Visos finansinės nuomos sutartys sudarytos eurais.

Būsimus minimalius finansinės nuomos mokėjimus sudarė:

Grupė Bendrovė

2016 m.

2015 m.

2016 m.

2015 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d. birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Per vienerius metus	-	-		-	-
Nuo vienerių iki penkerių metų	50	70		50	70
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	50	70		50	70
Palūkanos	(1)	(2)		(1)	(2)
Finansinės nuomos įsipareigojimų dabartinė vertė	49	68		49	68
Finansinės nuomos įsipareigojimai apskaityti
kaip:
- trumpalaikiai	14	34		14	34
- ilgalaikiai	35	34		35	34

13. Dotacijos (atidėtosios pajamos)

Grupė Bendrovė

2016 m.

2015 m.

2016 m.

2015 m.

Likutis ataskaitinio laikotarpio pradžioje

Gauta per laikotarpį

birželio 30 d. gruodžio 31 d.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.

16.761	13.764	16.761	13.764
8	3.863	8	3.863

Amortizacija ir nurašymai  (522)      (866)    (522)      (866)

Likutis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje

16.247 16.761 16.247 16.761

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. Centralizuotų šilumos tinklų atnaujinimas, diegiant šiuolaikines technologijas (šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas V. Krėvės pr. 82 A, 118 H, Kaunas)“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.738 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30

d. Bendrovė gavo 1.692 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno miesto integruoto tinklo centro magistralės (4T) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 1.735 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30

d. Bendrovė gavo 1.279 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2009 m. spalio 15 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. magistralinių šilumos tinklų 6T, esančių Kuršių g. 49C, Jonavos g. tarp NA–7 ir NA–9 bei tinklų po tiltu per Nerį automagistralėje Vilnius – Klaipėda ties Kaunu, kompleksinis rekonstravimas patikimumui didinti, diegiant šiuolaikines technologijas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 676 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 500 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Centralizuoto šilumos tiekimo plėtra statant naują šilumos tiekimo trasą (šilumos tiekimo tinklai nuo A. Xxxxxxxxxxxxxx pr. 23A iki A. Juozapavičiaus pr. 90)“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 454 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 413 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2010 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno miesto integruoto tinklo Žaliakalnio magistralės (4Ž) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 807 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 731 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. integruoto tinklo Dainavos mikrorajono magistralės (1T) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 452 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 431 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. integruoto tinklo Aukštųjų Šančių magistralės (2Ž) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 469 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 469 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. integruoto tinklo Vilijampolės šilumos tinklų (9K) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 172 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 172 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2011 m. liepos 21 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno miesto integruoto tinklo Pramonės raj. magistralės (1Ž) modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 579 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 579 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Ežerėlio katilinės rekonstrukcija, įrengiant 3,5 MW galios vandens šildymo katilą“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 519 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 517 tūkst. Eur paramą, 71 tūkst. Eur apskaityti Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. sausio 16 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Noreikiškių katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 4 MW galios vandens šildymo katilą“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Klimato kaitos specialiosios programos lėšomis 666 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 664 tūkst. Eur paramą, 84 tūkst. Eur apskaityti Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. liepos 8 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Pergalės katilinės rekonstrukcija, įrengiant dūmų kondensacinį ekonomaizerį“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 185 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 185 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Šilko katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (II etapas)“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 1.156 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 1.154 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Petrašiūnų elektrinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (I etapas)“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 1.738 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 1.523 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. lapkričio 28 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Inkaro katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą“ finansavimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Sanglaudos fondo 1.738 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 1.738 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. gruodžio 20 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. 4Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 4Ž-10 ir 4Ž-15 Taikos pr.“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 307 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 306 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. gruodžio 20 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. 3Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 3Ž-9 ir 3Ž-9-5 A. Baranausko g.“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 228 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 208 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. 1Ž magistralės rekonstravimas tarp šilumos kamerų 1Ž-7 ir 1Ž-8 bei tarp šilumos kamerų 1Ž-10 ir 1Ž-12 Chemijos g.“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 579 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 579 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6Ž modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš

Europos regioninės plėtros fondo 299 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 296 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2013 m. gruodžio 31 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Kauno m. integruoto tinklo magistralės 5T modernizavimas“ finansavimo ir administravimo sutartį, pagal kurią Bendrovei suteikiamas finansavimas iš Europos regioninės plėtros fondo 494 tūkst. Eur sumai, įvykdžius sutarties sąlygas. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 494 tūkst. Eur paramą. Projektas yra užbaigtas.

2015 m. spalio 4 d. Grupė ir Xxxxxxxx pasirašė projekto „Šilko katilinės rekonstrukcija keičiant nusidėvėjusį biokuro katilą nauju“ finansavimo klimato kaitos specialiosiosios programos lėšomis teikiant subsidiją sutartį, pagal kurią Bendrovei skiriamas finansavimas iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo 150 tūkst. Eur sumai. Iki 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė gavo 149 tūkst. Eur paramą, 8 tūkst. Eur apskaityti Grupės ir Bendrovės kitų gautinų sumų straipsnyje.

14. Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Kiekvienas darbuotojas, išeinantis iš darbo ir sulaukęs pensinio amžiaus, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kolektyvinę sutartį turi gauti 1 – 6 mėnesių atlyginimų išmoką. Grupės ir Bendrovės išmokų darbuotojams įsipareigojimas buvo:

Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

Grupė Bendrovė

2016 m.      2015 m. 2016 m. 2015 m.

891 885 891 885

laikotarpio pradžioje                                                                                                        

Išmokėta (58) (135) (58) (135)

Suformuotas  -         141    -        141

laikotarpio pabaigoje:
Ilgalaikė dalis	000	000	000	585
Trumpalaikė dalis	248	306	248	306

Išmokų darbuotojams įsipareigojimas

833 891 833 891

Per 2016 m. Grupės išmokėtos išmokos darbuotojams sudarė 58 tūkst. Eur (2015 m. – 135 tūkst. Eur), Bendrovės – 58 tūkst. Eur (2015 m. – 135 tūkst. Eur) ir yra įtrauktos į atlyginimų ir socialinio draudimo sąnaudas Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Pagrindinės prielaidos, taikytos nustatant Grupės ir Bendrovės planuojamą pensinių išmokų įsipareigojimą yra pateiktos žemiau:

  2016 m. birželio 30 d.  2015 m. gruodžio 31 d.

Diskonto norma 4,0 proc. 4,0 proc.

Darbuotojų kaitos rodiklis 18,9 proc. 18,9 proc.

Planuojamas metinis atlyginimo padidėjimas 3,0 proc. 3,0 proc.

15. Išvestiniai finansiniai instrumentai

2016 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Xxxxxxxx neturėjo galiojančių sandorių dėl išvestinių finansinių instrumentų.

16. Pardavimo pajamos

Grupė ir Bendrovė užsiima šiluminės energijos tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba bei kitomis veiklomis. 2010 m. dalis gyventojų Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėju. Šios veiklos tarpusavyje yra artimai susijusios, todėl valdymo tikslais yra laikoma, kad Grupė ir Bendrovė veiklą organizuoja viename segmente – šiluminės energijos tiekime. Pardavimo pajamos pagal Grupės ir Bendrovės veiklas yra pateikiamos žemiau:

	Grupė 2016 m. I         pusm.	2015 m.	Bendrovė 2016 m. I       pusm.	2015 m.
Šilumos tiekimas	34.514	57.396	34.519	57.404
Karšto vandens tiekimas	1.374	2.569	1.374	2.569
Kolektorių priežiūra	113	226	113	226
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra	5	21	5	21
Elektros energija	38	253	38	253
Karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūra	140      260			140     260
	36.184 60.725			36.189 60.733
17. Kitos sąnaudos
	Grupė 2016 m. I 2	015 m.	Bendrovė 2016 m. I 2015 m.
Pinigų surinkimo sąnaudos	90	207	90		207
Įrangos patikrinimas ir apžiūra	240	545	240		545
Kolektorių priežiūra	198	394	198		394
Skolų surinkimo sąnaudos	22	54	22		54
Parama	89	93	89		93
Konsultavimo paslaugos	64	87	64		87
Sąskaitų pateikimo sąnaudos	70	126	70		126
Ryšių sąnaudos	23	47	23		47
Su darbuotojais susijusios sąnaudos	56	89	56		89
Draudimas	56	75	56		75
Ilgalaikio turto priežiūra ir susijusios paslaugos	51	70	51		70
Narystės mokestis	62	83	62		83
Transporto išlaidos	80	129	80		129
Reklamos sąnaudos	23	43	23		43
Audito sąnaudos	14	20	14		20
Įrangos ir mašinų nuoma	8	16	8		16

    pusm.   pusm.     

Kitos sąnaudos	316	425			316     425
	1.462	2.503			1.462 2.503
18. Kitos veiklos pajamos ir sąnaudos
	Grupė				Bendrovė
	2016 m. I        pusm.	2015 m.			2016 m. I 2015 m.         pusm.
Kitos veiklos pajamos
Įvairios suteiktos paslaugos	207	453			153 375
Parduotos materialinės vertybės	2	37			2 37
Ilgalaikio turto pardavimo pelnas	-	68			- 68
Gautas žalos atlyginimas	1.835	-			1.835 -
Kita	26	39			26 39
	2.070	597			2.016 519
Kitos veiklos sąnaudos
Įvairių suteiktų paslaugų savikaina	(109)	(268)			(83) (191)
Parduotos materialinės vertybės	-	(68)			- (68)
Ilgalaikio turto nurašymas Ilgalaikio turto pardavimo nuostoliai	- -	(84) -			- (84) - -
Kita	(47)     (29)		(47)      (29)
	(156) (449)		(130) (372)

19. Finansinės veiklos pajamos

Grupė Bendrovė

pusm.			pusm.
Netesybos, gautos už pradelstas gautinas	114	264	114		264
sumas
Baudos	-	-		-	-
Ilgalaikio finansinio turto vertės padidėjimas	-	-		-	-
Banko palūkanos	-	-		-	-
Kita	-	-		-	-
	114	264		114	264
20. Finansinės veiklos sąnaudos
	Grupė			Bendrovė
2016 m. I		2015 m.	2016 m. I		2015 m.
pusm.			pusm.
Banko paskolų ir overdraftų palūkanos	(276)	(650)		(276)	(650)
Akcijos vertės perskaičiavimas	-	(98)		-	(98)
Delspinigiai ir baudos	-	(28)		-	(28)
Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimas	-	(27)		(151)	(27)
Valiutų kurso pasikeitimas	-	-		-	-
	(276)	(803)		(427)	(803)

2016 m. I

2015 m. 2016 m. I

2015 m.

21. Pelno mokestis

2016 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. atidėtojo pelno mokesčio turtas ir įsipareigojimas buvo apskaitomas naudojant 15 proc. tarifą. Visi atidėtojo pelno mokesčio pasikeitimai apskaitomi Grupės ir Bendrovės Pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitose

Atidėtojo mokesčio turtas dėl mokestinių nuostolių yra pripažįstamas, kadangi Grupės ir Xxxxxxxxx vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje, atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes.

22. Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis, tenkanti vienai akcijai

Žemiau pateikiami Grupės pagrindinės ir sumažintos pelno dalies, tenkančios vienai akcijai, skaičiavimai:

Grupė Bendrovė

2016 m.		2015 m. 2016 m. 2015 m.
I pusm.  I pusm.
Bendrasis pelnas	7.185	4.509	7.017	4.528
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pradžioje	42.802	42.802	42.802	42.802
Akcijų skaičius (tūkst.), laikotarpio pabaigoje	42.802	42.802	42.802	42.802
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis (tūkst.)	42.802	42.802	42.802	42.802

Pagrindinė ir sumažinta pelno dalis tenkanti vienai akcijai (Eur)

0,17 0,11 0,16 0,11

23. Finansinis turtas ir įsipareigojimai ir rizikos valdymas

Kredito rizika

Grupė ir Xxxxxxxx nepatiria reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, kadangi dirba su dideliu skaičiumi pirkėjų.

Pirkėjų skaičius Grupė Bendrovė

2016 m.

2015 m.

2016 m.

2015 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Fiziniai asmenys	114.414	114.494	114.414	114.494
Kiti juridiniai asmenys	2.195	2.159	2.195	2.159

Juridiniai asmenys finansuojami iš

660 591 660 591

savivaldybės ir valstybės biudžetų      

117.269 117.244 117.269 117.244

Grupės ir Xxxxxxxxx iš pirkėjų gautinos sumos pagal pirkėjų grupes:

Grupė Bendrovė

2016 m.

2015 m.

2016 m.

2015 m.

Fiziniai asmenys

Kiti juridiniai asmenys

Juridiniai asmenys finansuojami iš savivaldybės ir valstybės biudžetų

birželio 30 d. gruodžio 31 d.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.

2.822	7.370	2.822	7.370
000	000	000	934
176	671	176	671
3.174	8.975	3.174	8.975

Iš prekybos ir kitų gautinų sumų, kurių laikotarpis nėra praėjęs bei joms nėra nustatytas vertės sumažėjimas, finansinių ataskaitų dieną, vadovybės nuomone, nėra jokių požymių, jog skolininkai neįvykdys savo mokėtinų įsipareigojimų, nes gautinų sumų likučiai yra pastoviai kontroliuojami. Grupė ir Xxxxxxxx mano, jog maksimali rizika yra lygi iš pirkėjų ir kitų gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitų sudarymo dieną (8 pastaba).

Pinigai ir pinigų ekvivalentai bankuose, kurie įvertinti pagal ilgalaikio skolinimosi reitingus*:

Grupė Bendrovė

2016 m.

2015 m.

2016 m.

2015 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d. birželio 30 d. gruodžio 31 d.

AA-	3.635	717		3.630	704
A+	4.446	1.587		4.446	1.587
A	17	6		17	6
Xxxxxx, kuriam nepriskirtas reitingas	29	18		29	18
	8.127	2.328		8.122	2.315

*– išoriniai skolinimosi reitingai nustatyti Standart & Poor‘s agentūros.

2016 m. ir 2015 m. Grupė ir Xxxxxxxx nesuteikė jokių garantijų už kitų šalių prievoles.

Kredito rizikos, atsirandančios dėl Grupės ir Bendrovės kito finansinio turto, kurį sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai bei pardavimui skirtos finansinės investicijos, Grupės ir Bendrovės galima kredito rizika atsiranda dėl partnerių įsipareigojimų nevykdymo, ir didžiausia galima rizika yra lygi balansinei šių instrumentų vertei.

Palūkanų normos rizika

Grupės ir Bendrovės ilgalaikės paskolos, išskyrus pasirašytas su LR Finansų ministerija, yra su kintama palūkanų norma. Grupė ir Bendrovė patiria palūkanų normos riziką. 2016 m. ir 2015 m. kintamos palūkanų normos rizikos valdymui Grupė ir Xxxxxxxx neturėjo galiojančių palūkanų normos apsikeitimo sandorių.

Toliau pateiktoje lentelėje atskleidžiamos Grupės ir Bendrovės pelno prieš mokesčius jautrumas galimiems palūkanų normų pokyčiams (bazinių punktų padidėjimas / sumažėjimas nustatytas remiantis Lietuvos ekonomikos sąlygomis bei Grupės ir Bendrovės patirtimi), visus kitus kintamuosius laikant konstantomis (įvertinant įsiskolinimus su kintama palūkanų norma). Grupės ir Bendrovės nuosavam kapitalui įtakos, išskyrus einamųjų metų pelno įtaką, nėra.

2016 m.	Padidėjimas/sumažėjimas baziniais punktais	Įtaka pelno mokesčiui
EUR	50	(6)
EUR	(50)	6
2015 m. EUR	50	(7)
EUR	(50)	7

Likvidumo rizika

Grupės ir Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą pasitelkus atitinkamą overdraftų ir kredito linijų kiekį, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Grupės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2016 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo 2,46 ir 2,39 (2015 m. gruodžio 31 d. – 1,10 ir 1,07). Bendrovės likvidumo ir skubaus

padengimo rodikliai 2016 m. birželio 30 d. atitinkamai buvo 2,46 ir 2,39 (2015 m. gruodžio 31 d. – 1,10 ir 1,07). 2016 m. birželio 30 d. Grupės ir Bendrovės grynasis apyvartinis kapitalas atitinkamai buvo teigiamas (7.731 tūkst. Eur ir 7.720 tūkst. Eur) (2015 m. gruodžio 31 d. teigiamas – 1.179 tūkst. Eur ir

1.162 tūkst. Eur suma).

Grupė ir Xxxxxxxx likvidumo didinimui įgyvendino šį veiksmų planą:

• atsižvelgdama į susidariusią padėtį, Grupė ir Xxxxxxxx ėmėsi sąnaudų mažinimo priemonių;

• didino šilumos gamybą nuosavuose efektyviuose gamybos šaltiniuose;

• įgyvendino naujas gamyboje ir perdavime patiriamų nuostolių mažinimo priemones;

• trumpina pinigų ciklą, didindama pirkėjų įsiskolinimo apyvartumą ir mažindama skolų tiekėjams apyvartumą;

	Grupė		Bendrovė
	2016 m. 2015 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d.		2016 m. 2015 m. birželio 30 d. gruodžio 31 d.
Panaudota	- -		- -
Nepanaudota	7.240 4.344		7.240 4.344
	7.240 4.344		7.240 4.344

• organizavo dalies finansinių įsipareigojimų refinansavimą. Overdraftų ir kredito limitų sutartys, neužtikrintos turto įkeitimu:

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Grupės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2016 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

` Iki 3

mėnesių

Nuo 4

iki 9 mėnesių

Nuo 2 iki

5 metų

Po 5 Iš viso metų

Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems nustatytos palūkanos

658 1.023 10.430 13.281 25.392

Prekybos skolos  2.040     15      28      -    2.083

2016 m. birželio 30 d. likutis 2.698 1.038 10.458 13.281 27.475

Iki 3 mėnesių

Nuo 4 iki 12 mėnesių

Nuo 2 iki

5 metų

Po 5 metų

Iš viso

nustatytos palūkanos
Prekybos skolos	7.744	34	26	-	7.804
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	8.468	2.294	10.456	12.041	33.259

Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems

724 2.260 10.430 12.041 25.455

Žemiau pateikta lentelė apibendrina Bendrovės finansinių įsipareigojimų grąžinimo terminus 2016 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. pagal nediskontuotus mokėjimus pagal sutartis (suplanuoti mokėjimai su palūkanomis):

Iki 3 mėnesių

Nuo 4 iki 9 mėnesių

Nuo 2 iki

5 metų

Po 5 metų

Iš viso

Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems

nustatytos palūkanos
Prekybos skolos	2.038	15	28	-	2.081
2016 m. birželio 30 d. likutis	2.696	1.038	10.458	13.281	27.473

658 1.023 10.430 13.281 25.392

Iki 3 mėnesių

Nuo 4 iki 12 mėnesių

Nuo 2 iki

5 metų

Po 5 metų

Iš viso

Paskolos ir įsiskolinimai, kuriems

nustatytos palūkanos
Prekybos skolos	7.743	34	26	-	7.803
2015 m. gruodžio 31 d. likutis	8.467	2.294	10.456	12.041	33.258

724 2.260 10.430 12.041 25.455

Prekybos skolos

Grupės ir Bendrovės prekybos skolos pagal tiekėjų grupes:

Grupė Bendrovė

2016 m.

2015 m.

2016 m.

2015 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Už pirktą šilumą	501	4.989		501	4.989
Rangovams	376	399		376	399
Kitiems tiekėjams	1.206	2.416		1.204	2.415
	2.083	7.804		2.081	7.803

Atsiskaitymui su KTE už pirktą šilumą nustatytas 30 d., su rangovais už darbus – 60–180 d., su kitais tiekėjais

– 5–30 d. laikotarpis.

2016 m. birželio 30 d. Grupė ir Xxxxxxxx turėjo 114 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 1.691 tūkst. Eur), pradelstų prekybos skolų, iš jų 2015 m. gruodžio 31 d. – 1.593 tūkst. Eur susiję su teisminiais procesais su KTE.

Užsienio valiutos rizika

Visi Grupės ir Bendrovės pirkimai, pardavimai bei finansinės skolos yra denominuoti eurais, todėl reikšmingos užsienio valiutos rizikos nepatiriama.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, apskaityti amortizuota verte yra iš pirkėjų ir kitos gautinos sumos, kitos ilgalaikės gautinos sumos, prekybos ir kitos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės skolos. Jų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti (parduoti) turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba opcionų kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių.

Kiekvienos rūšies finansiniam turtui ir įsipareigojimams įvertinti yra naudojami tokie metodai ir prielaidos:

• Trumpalaikių iš pirkėjų gautinų sumų, trumpalaikių prekybos skolų, kitų gautinų sumų ir kitų trumpalaikių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

• Ilgalaikių skolų ir ilgalaikių gautinų sumų tikroji vertė nustatoma atsižvelgiant į tokios pat ar panašios paskolos rinkos kainą arba palūkanų normą, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei.

Grupės ir Bendrovės finansinių instrumentų grupės:

Grupė Bendrovė

Finansinis turtas:

2016 m.

birželio

2015 m.

gruodžio

2014 m.

gruodžio

2016 m.

birželio

2015 m.

gruodžio

2014 m.

gruodžio

30 d.

31 d.

31 d.

30 d.    31 d.    31 d.

Pinigai kasoje ir banke 8.268 2.531 389 8.263 2.518 384

Paskolos ir gautinos sumos 3.802 9.835 21.746 3.781 9.822 21.735

Finansinis turtas, apskaitomas

tikrąja verte per pelną ar nuostolius (pagal trečiojo lygio

1 1 28 1 1 28

tikrosios vertės hierarchiją)                                                                                                                           

12.071 12.367 22.163 12.045 12.341 22.147

	Grupė			Bendrovė
2016 m.	2015 m.	2014 m.	2016 m.	2015 m.	2014 m.
Finansiniai įsipareigojimai: birželio	gruodžio	gruodžio	birželio	gruodžio	gruodžio
30 d.	31 d.	31 d.	30 d.	31 d.	31 d.

Apskaitomi amortizuota

23.280 29.883 48.786 23.278 29.882 48.784

savikaina                                                                                                                      

23.280 29.883 48.786 23.278 29.882 48.784

Finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų balansinės vertės apytiksliai atitinka jų tikrąsias vertes.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Grupė ir Xxxxxxxx atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir kad palaikytų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekiant palaikyti savo verslą ir maksimizuoti akcininkams teikiamą naudą.

Grupė ir Xxxxxxxx valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgiant į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. Siekiant palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Grupė ir Xxxxxxxx gali išleisti naujų akcijų, pakeisti dividendų išmokėjimą akcininkams, grąžinti kapitalą akcininkams. 2016 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. nebuvo jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas reikalauja, kad Grupės ir Bendrovės nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo. Grupė ir Xxxxxxxx tenkina Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo reikalavimus nuosavam kapitalui. Nėra jokių kitų išoriškai nustatytų reikalavimų Grupės ir Bendrovės kapitalui.

Grupė ir Xxxxxxxx vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykį. Nuosavą kapitalą sudaro paprastosios akcijos, rezervai, nepaskirstytas pelnas, priskirtinas patronuojančios įmonės nuosavo kapitalo turėtojams. Grupės ir Xxxxxxxxx vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimo ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

Grupė Bendrovė

2016 m.

2015 m.

2016 m.

2015 m.

birželio 30 d. gruodžio 31 d.  birželio 30 d. gruodžio 31 d.

Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant atidėtuosius mokesčius ir dotacijas	39.919	40.391		40.111	40.583
(atidėtąsias pajamas)) Trumpalaikiai įsipareigojimai	5.307	12.191		5.292	12.178
Įsipareigojimų iš viso	45.226	52.582		45.403	52.761
Nuosavas kapitalas	87.247	81.860		87.631	82.412
Įsipareigojimų* ir nuosavo kapitalo santykis (proc.)	51,84	64,23		51,81	64,02

*Įsipareigojimai apima visus ilgalaikius (įskaitant atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimą ir dotacijas (atidėtąsias pajamas)) ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Rinkos rizika

Išoriniai rizikos veiksniai, įtakojantys Grupės ir Bendrovės pagrindinę veiklą: ekonominė krizė, kuro kainų didėjimas, nepalankūs įstatymai bei Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktai, vietinės savivaldos sprendimai, parduodamos produkcijos kainų politika, infliacija ir bendras ekonominis nuosmukis, mažinantis šilumos vartotojų pajamas, veiklos cikliškumas, aplinkosauginiai reikalavimai.

24. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Teisminiai procesai

2014 m. sausio mėn. AB „Lietuvos draudimas“ pateikė 33 tūkst. Eur ieškinį dėl UAB „Korelita“ patirtos žalos kompensavimo byloje, kurioje atsakovai yra AB „Litgrid“, UAB DK „PZU Lietuva“ ir Bendrovė. Ieškovas žalą patyrė dėl elektros energijos tiekimo sutrikimo. Xxxxxxxx pateikė teismui savo atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį Bendrovės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstą. 2015 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, tačiau Kauno apygardos teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi skundo netenkino ir Kauno apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo. Kadangi kasacinis skundas nebuvo pateiktas, sprendimas liko nepakeistas.

Nuomos ir rangos darbų pirkimo sutartys

2010 m. gruodžio 20 d. Bendrovė pasirašė nekilnojamojo turto nuomos sutartį su UAB ENG, pagal kurią Bendrovė išnuomavo Garliavos katilinę šilumos gamybos įrenginiams pastatyti. Bendrovė įsipareigojo supirkti juose pagamintą šilumą. Sutartis galioja 20 metų laikotarpiui.

Grupės ir Bendrovės būsimi įsipareigojimai pagal galiojančias 2016 m. birželio 30 d. pirkimo sutartis sudaro 19.957 tūkst. Eur.

25. Susijusių šalių sandoriai

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus.

2016 m. ir 2015 m. Grupė ir Xxxxxxxx neturėjo reikšmingų sandorių su kitomis Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, išskyrus komunalinių paslaugų pirkimą ar teikimą. Sandoriai su Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis buvo vykdomi rinkos kainomis.

2016 m. ir 2015 m. Grupės ir Bendrovės sandoriai su Jurbarko miesto savivaldybe, Kauno miesto savivaldybe ir Kauno miesto savivaldybės finansuojamomis ir kontroliuojamomis įmonėmis bei jų skolos ir įsipareigojimai laikotarpių pabaigai buvo tokie:

2016 m. I pusm. Pirkimai Pardavimai Gautinos sumos

Mokėtinos sumos

464	3.209	119	156
-	198	1	-
Pirkimai Pardavimai Gautinos Mokėtinos sumos     sumos
1.010	5.327	873	296
1	325	13	-

Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės Jurbarko rajono savivaldybė

2015 m.

Kauno m. savivaldybė, jos finansuojamos ir pilnai valdomos įmonės

Jurbarko rajono savivaldybė

Grupė ir Bendrovė 2016 m. birželio 30 d. įmonių, finansuojamų iš savivaldybių biudžetų, gautinoms sumoms yra suformavusi 390 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 341 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą. Xxxxxxxx sumos nėra užtikrintos įkeistu turtu ar kitomis priemonėmis ir bus padengtos grynaisiais pinigais. Xxxxxxxxx sumoms nebuvo gauta jokių garantijų.

2016 m. birželio 30 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d. Bendrovės sandoriai su patronuojamosiomis įmonėmis ir balansiniai likučiai laikotarpio pabaigai buvo šie:

UAB „Kauno energija NT“ Pirkimai Pardavimai Gautinos

sumos

Mokėtinos sumos

2016 m. I pusm.	3	5	112	-
2015 m.	6	8	125	-

Bendrovė 2016 m. birželio 30 d. iš patronuojamųjų įmonių gautinoms sumoms yra suformavusi 112 tūkst. Eur (2015 m. gruodžio 31 d. – 125 tūkst. Eur) vertės sumažėjimą.

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2016 m. birželio 30 d. Grupės ir Bendrovės vadovybę sudaro atitinkamai 6 ir 4 (2015 m. gruodžio 31 d. – 6 ir 4) asmenys.

	Grupė 2016 m. I 20 pusm.	15 m.	Bendrovė 2016 m. I 2015 m.           pusm.
Vadovybei priskaičiuotas darbo užmokestis	98	175	80 160
Vadovybei priskaičiuotos pensijinių išmokų darbuotojams kompensacijos	7	7		7	7

Per 2016 m. ir 2015 m. Grupės ir Xxxxxxxxx vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

26. Pobalansiniai įvykiai

Pobalansinių įvykių nebuvo.

***

2016 M. I PUSMEČIO AB „KAUNO ENERGIJA“ KONSOLIDUOTASIS TARPINIS PRANEŠIMAS

AB „KAUNO ENERGIJA“ 2016 M. I PUSMEČIO

KONSOLIDUOTASIS TARPINIS PRANEŠIMAS

Kaunas, 2016

AB „KAUNO ENERGIJA“

Įmonės kodas 235014830

Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas, Lietuva

TURINYS

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas konsoliduotasis metinis pranešimas 5

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys 5

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis 5

4. Emitento sutartys su kredito įstaigomis 7

5. Prekyba įmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose 7

6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga 7

6.1. BENDROVĖS BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA 7

6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų įtaka veiklos rezultatams 11

7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija 15

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai 22

9. Svarbūs įvykiai, įvykę po finansinių metų pabaigos 23

10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės 23

11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą 24

12. Informacija apie emitento įsigytas ir turimas savas akcijas 24

13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones 24

14. Informacija apie emitento filialą ir dukterines įmones 24

15. Įstatinio kapitalo struktūra 26

16. Duomenys apie emitento išleistas akcijas 26

17. Informacija apie emitento akcininkus 28

18. Darbuotojai 30

19. Emitento įstatų pakeitimo tvarka 33

20. Emitento organai 33

20.1. Duomenys apie bendrovėje sudarytus komitetus 34

21. Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas 36

21.1. Duomenys apie bendrovės stebėtojų tarybos narius 36

21.2. Duomenys apie bendrovės valdybos narius 38

21.3. Duomenys apie bendrovės vadovą, vyriausiąją buhalterę 39

22. Informacija apie reikšmingus susitarimus 40

23. Informacija apie emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus 40

24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius 40

25. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį emitento vardu sudarytus žalingus sandorius 40

26. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką 40

27. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją 40

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1 lentelė 2016 m. I pusmečio Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 m. I 15 pusmečių rodikliais

2 lentelė 2016 m. I pusmečio Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 m. 17 I pusmečių rodikliais

20

3 lentelė 2016 m. I pusmečio Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015

m. I pusmečių rodikliais

4 lentelė Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis 26

6	lentelė	Emitento akcininkai, kuriems 2016 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5
		proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo
7	lentelė	Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio
		pabaigai
8	lentelė	Bendrovės akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į

5 lentelė Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2012–2016 metais 27

28

29

29

viešąją vertybinių popierių apyvartą

9 lentelė Akcininkai, kuriems priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų, išleistų į neviešąją 30

vertybinių popierių apyvartą

10 lentelė Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2012–2016 m. I pusmetį 31

11 lentelė Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2012–2016 m. I pusmetį 31

12 lentelė Grupės darbuotojų išsilavinimas 2012–2016 m. I pusmetį 31

13 lentelė Xxxxxxxxx darbuotojų išsilavinimas 2012–2016 m. I pusmetį 31

14 lentelė Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas 32

GRAFIKŲ SĄRAŠAS

1	grafikas	Šilumos pirkimas ir gamyba	8
2	grafikas	Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes	8
3	grafikas	Investicijų įvykdymas pagal finansavimo šaltinius	10
4	grafikas	Vidutinė mėnesio oro temperatūra	15
5	grafikas	Grupės pelnas	18
6	grafikas	Bendrovės pelnas	19
7	grafikas	Bendrovės ir Grupės pajamos	19
8	grafikas	Šilumos tiekimas į tinklą ir pardavimas	20
9	grafikas	AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos kaina	21
10	grafikas	Šilumos kainos struktūros elementai	21
11	grafikas	Šilumos kainos pastovioji dedamoji	22
12	grafikas	Šilumos kainos kintamojii dedamoji 2016 m. birželio mėn.	22
13	grafikas	Filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ veiklos rezultatai	25
14	grafikas	UAB „Kauno energija NT“ veiklos rezultatai	26
15	grafikas	Akcijos kainos ir apyvartos 2012–2016 m. I pusmečio istorija	27
16	grafikas	Bendrovės akcijos kainos palyginimas	28
17	grafikas	Akcininkų struktūra 2016 m. birželio 30 d.	29

1. Ataskaitinis laikotarpis, už kurj parengtas konsoliduotasis tarpinis pranešimas

Ataskaitinis laikotarpis, už kurį parengtas AB „Kauno energija“ konsoliduotasis tarpinis pranešimas – 2016 metų I pusmetis.

2. Įmonių grupę sudarančios bendrovės ir jų kontaktiniai duomenys

AB „Kauno energija“ (toliau – Bendrovė arba Emitentas) rengia tiek Bendrovės, tiek ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas. Grupę (toliau – Grupė) sudaro: AB „Kauno energija“ bei patronuojamoji įmonė UAB „Kauno energija NT“, kurioje Emitentas tiesiogiai kontroliuoja 100 proc. valdomų akcijų.

Pagrindiniai duomenys apie Bendrovę:

Bendrovės pavadinimas Akcinė bendrovė „Kauno energija“ Teisinė – organizacinė forma Akcinė bendrovė

Buveinės adresas Raudondvario pl. 84, 47179 Kaunas

Juridinio asmens kodas 235014830

Telefonas (8 37) 305 650

Faksas (8 37) 305 622

Elektroninio pašto adresas xxxx@xxxxxxxxxxxxx.xx Interneto svetainės adresas xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx

Įregistravimo data ir vieta 1997 m. rugpjūčio 22 d., Kaunas, įsakymo Nr. 513 Registro tvarkytojas Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas

PVM mokėtojo kodas LT350148314

Pagrindiniai duomenys apie patronuojamąją bendrovę:

Bendrovės pavadinimas UAB „Kauno energija NT“ Teisinė – organizacinė forma Uždaroji akcinė bendrovė Buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas

Juridinio asmens kodas 303042623

Telefonas (8 37) 305 693

Elektroninio pašto adresas xxxx@xxxxxxxxxxxxx.xx Įregistravimo data ir vieta 2013 m. balandžio 16 d., Kaunas

Registro tvarkytojas Valstybės įmonė Registrų centro Kauno filialas

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių pagrindinės veiklos pobūdis

Grupės pagrindinės veiklos pobūdis – gamyba, paslaugų teikimas. Bendrovė yra Grupės patronuojančioji bendrovė. Bendrovė gamina, ir tiekia vartotojams šilumą (šildymui ir karštam vandeniui ruošti) Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone (Akademijos mstl., Ežerėlio m., Domeikavos k., Garliavos m., Girionių k., Neveronių k., Raudondvario k.) (toliau – Kauno rajonas).

Taip pat, vykdydama Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo nuostatas, nuo 2010 m. gegužės 1 d. Bendrovė tiekia karštą vandenį (vykdo karšto vandens tiekėjo veiklą) vartotojams Kaune ir Jurbarke bei Kauno rajone (toliau tekste šilumos ir karšto vandens tiekimas, be šalto vandens vadinamas šilumos tiekimu, išskyrus duomenis pateiktus 7 ir 8 lentelėje „Grupės ir Bendrovės 2016 m. I pusmečio finansinių rodiklių palyginimas su 2012-2015 m. I pusmečio rodikliais“), kurie Bendrovę pasirinko karšto vandens tiekėja. 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė karštą vandenį tiekė į 464 Kauno miesto ir rajono bei į 5 Jurbarko daugiabučius gyvenamuosius namus. Pajamos iš karšto vandens tiekimo veiklos Bendrovės pardavimo pajamose sudaro apie 3,8 proc.

Taip pat Bendrovė nedidele apimtimi gamina elektros energiją Kauno rajone, prižiūri inžinerinius statinius (kolektorius – tunelius), eksploatuoja šilumos ir elektros gamybos įrenginius. Grupė ir Bendrovė pagal atskiras sutartis atlieka pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, šilumos punktų įrenginių priežiūrą, šilumos punktų ir kitų šilumos įrenginių remontą, teikia patalpų nuomos paslaugas. Grupė ir Xxxxxxxx licencijuojamą veiklą vykdo pagal turimas atitinkamas licencijas.

Grupės ir Bendrovės vizija – moderni, efektyvi, konkurencinga ir pridėtinę vertę akcininkams kurianti įmonių grupė, veikianti šilumos ir elektros gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo, pastatų šildymo ir karšto vandens

sistemų priežiūros, turto nuomos srityse. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra vykdoma atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio nuostatas.

Grupės ir Bendrovės vertybės:

• Daugiau nei 50 metų patirtis šilumos gamybos ir tiekimo versle;

• socialinis atsakingumas – atsakomybė prieš vartotojus už patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą bei už kokybišką pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą mažiausiomis sąnaudomis;

• konkurencinga šilumos gamyba, leidžianti sumažinti tiekiamos šilumos kainą vartotojams;

• aukšta darbuotojų kvalifikacija, leidžianti pasiekti aukštus veiklos rezultatus;

• gebėjimas diegti naujausius mokslo bei technologinius pasiekimus į Grupės ir Bendrovės veiklą;

• gerosios vadybinės, technologinės bei techninės praktikos kitose Lietuvos bei užsienio įmonėse analizė ir diegimas Bendrovėje;

• glaudus bendradarbiavimas su valstybės ir savivaldos institucijomis, universitetais, moksliniais institutais bei kitomis mokslo įstaigomis;

• gebėjimas dalyvauti vykdant bei kuriant mokslines programas;

• partnerystė tarptautiniuose projektuose;

• vidinė savianalizė ir pokyčių vykdymas;

• patikimos, modernios įmonių grupės reputacija.

Grupės ir Bendrovės strateginiai tikslai:

• įgyvendinti Akcininkų formuojamus strateginius plėtros planus;

• tinkamai prisidėti įgyvendinant Nacionalinės energetikos strategijos tikslus;

• mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro t. y. gamtinių dujų;

• mažinti šilumos gamybos, tiekimo, paslaugų teikimo ir valdymo sąnaudas, efektyvinti šilumos gamybą, siekiant sumažinti galutinę centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainą vartotojams;

• numatytais terminais įvykdyti visas investicijų plane numatytas priemones, kad būtų užtikrintas saugus ir patikimas šilumos tiekimas vartotojams ir mažinami jos tiekimo kaštai;

• didinti konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje;

• plėsti turimas Grupės bendrovių pozicijas rinkoje;

• plėtra, siūlant naujus produktus bei paslaugas;

• užtikrinti energijos vartojimo efektyvumo direktyvos 2012/27/ES įgyvendinimą;

• analizuoti gerosios praktikos pavyzdžius šalies ir užsienio bendrovėse bei pasirengti adaptuoti;

• rengti strategines plėtros kryptis ir koordinuoti įgyvendinimo procesą taip, kad būtų plėtojamas patikimas, kokybiškas, mažiausių sąnaudų reikalaujantis šilumos gamybos ir tiekimo būdas.

Bendrovės šilumos ūkio techninės strategijos principinės gairės yra:

• šilumos ūkio efektyvumo didinimas ir plėtra – Kaunui reikalingas bent vienas didesnės nei 100 MW galios modernus, šiuolaikiškas gamybos šaltinis – kogeneracinė elektrinė, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius (toliau – AEI) ir / arba atliekas, ir /arba dujas. Naujoji elektrinė turėtų užtikrinti rezervinio kuro laikymą / panaudojimą, šilumos gamybos šaltinių rezervavimą, stabilų centralizuoto šilumos tiekimo hidraulinį režimą, lankstų reagavimą į tinklo poreikio kitimą pikų metu, turėtų avarinę papildymo sistemą, būtų ekonomiškai „subalansuotas“;

• šilumos tiekimo saugumo ir patikimumo didinimas – Bendrovė numato parengti ekspertinį šilumos tiekimo sistemos saugumo / pažeidžiamumo vertinimą, įgyvendinti parametrų duomenų perdavimo, surinkimo bei vertinimo sistemos naujinimą bei modernizavimą, įgyvendinti tinklo hidraulinio režimo optimizavimą bei parametrų reakcijos / kitimo greičio didinimą, rekonstruoti, optimizuoti termofikacinių vamzdynų ruožus, ir elementus (vidutinis centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) tinklo vamzdynų amžius yra virš 30 metų), įgyvendinti CŠT tinklo vandens rezervinės – avarinės papildymo sistemos atnaujinimą bei vystymą, įdiegti techninius sprendinius ir/ ar pasinaudoti gera praktika, didinant patikimumą ir saugumą, užtikrinančius termofikacinio režimo stabilumą.

• aktyviai dalyvauti Kauno, Kauno rajono ir Jurbarko miesto aprūpinimo šiluma politikos formavime, centralizuoto šilumos tiekimo rinkos plėtros bei bendrovės patrauklumo didinime;

• gerosios praktikos formavimas ir jos viešinimas.

4. Emitento sutartys su kredito jstaigomis

2003 m. balandžio 1 d. buvo sudaryta Emitento aptarnavimo sutartis su AB SEB banku (įmonės kodas 112021238, Gedimino pr. 12, Vilnius), atstovaujamu Finansų rinkų departamento.

5. Prekyba jmonių grupę sudarančių bendrovių vertybiniais popieriais reguliuojamose rinkose

Emitento 20 031 977 (dvidešimt milijonų trisdešimt vienas tūkstantis devyni šimtai septyniasdešimt septynios) paprastosios vardinės akcijos (VP ISIN kodas LT0000123010), kurių bendra nominalioji vertė – 34 855 639,98 Eur (trisdešimt keturi milijonai aštuoni šimtai penkiasdešimt penki tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt devyni Eur 98 ct), 2016 m. birželio 30 d. yra įtrauktos į vertybinių popierių biržos AB Nasdaq Vilnius Baltijos papildomąjį prekybos sąrašą. Bendrovės akcijų listingavimo pradžia 1998 m. gruodžio 28 d.

6. Įmonių grupės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

6.1. Bendrovės būklės, veiklos vykdymo ir plėtros apžvalga

Xxxxxxxx savo veiklą 2016 metų I pusmetį vykdė orientuodamasi į gamybos šaltinių galios plėtrą bei CŠT tinklo patikimumo didinimą, atsižvelgdama į Kauno miesto centralizuoto aprūpinimo šiluma strategines gaires.

Veiklos planavime Xxxxxxxx taip pat atsižvelgia į Lietuvos energetikos instituto parengtą AB „Kauno energija“ strategiją šilumos tiekimo sistemos plėtrai 2007–2020 m. Įvertinant sektoriuje vykstančius pokyčius, rengiama nauja strategija „AB „Kauno energija“ vystymosi strategija, įgyvendinant energetikos sektoriaus plėtros kryptis“.

Bendrovė užima didžiąją dalį šilumos gamybos ir tiekimo rinkos Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke. Bendrovės gamybinius pajėgumus sudaro Petrašiūnų elektrinė, 4 katilinės Kauno miesto integruotame tinkle, 7 regioninės katilinės Kauno rajone, 1 Jurbarko mieste bei 13 izoliuoto tinklo ir 28 vietinės (buitinės) dujofikuotos katilinės Kauno mieste, taip pat 8 Sargėnų mikrorajono vandens šildymo katilinės. 2016 m. I pusmetį bendras instaliuotas šiluminis galingumas sudarė 551,379 MW (t. t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai), elektrinis – 8,75 MW. Iš jų, Petrašiūnų elektrinėje – 294,8 MW šiluminis (t. t. 16 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai) ir 8 MW – elektrinis galingumas. Jurbarke – 29,8 MW šiluminis galingumas (t. t. 2,8 MW – kondensacinis ekonomaizeris). Bendras visos Bendrovės energijos gamybos pajėgumas yra 560,129 MW (t. t. 37,5 MW – kondensaciniai ekonomaizeriai).

Bendrovei priklausančiuose gamybos šaltiniuose 2016 m. I pusmetį buvo pagaminta 40 proc. visos į tinklą patiektos šilumos. Trūkstamas šilumos kiekis buvo nupirktas iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų (toliau – NŠG). Reikiamas šilumos kiekis nuperkamas kiekvieną mėnesį organizuojamuose šilumos pirkimo aukcionuose, vadovaujantis galiojančiais normatyviniais dokumentais.

2016 m. I pusmetį Bendrovės šilumos ir elektros energijos gamybai naudotas kuras buvo:

• kietasis biokuras 82,58 proc.,

• gamtinės dujos 16,85 proc.,

• biodujos ir kitas kuras 0,57 proc.

2016 m. I pusmetį Bendrovė šilumą pirko iš 10 NŠG Kaune ir Kauno rajone: UAB Kauno termofikacijos elektrinės, UAB „GECO Kaunas“, UAB „Lorizon energy“, UAB „Ekoresursai“, UAB „Pramonės energija“, UAB „Aldec General“, UAB „ENG“, UAB „Oneks Invest“, UAB „Ekopartneris“ ir UAB „SSPC-Taika“. Iš viso nupirkta 473,7 tūkst. MWh šilumos, t. y. 60,1 proc. patiektos į tinklą šilumos (2015 m. I pusmetį – 68,5 proc.). Per 2012 – 2016 m. I pusmečių laikotarpį Bendrovės įrenginiais pagaminti ir iš NŠG nupirkti šilumos kiekiai, tūkst. MWh:

1 000

800

600

400

200

0

Šilumos pirkimas ir gamyba, tūkst MWh

1 grafikas

161,4

178,0

84,3

239,4

318,0

516,8

473,7

612,9

713,1

818,0

2012 m. I

pusm.

2013 m. I

pusm.

2014 m. I

pusm.

2015 m. I

pusm.

2016 m. I

pusm.

Šilumos gamyba savuose šaltiniuose Pirkta šiluma iš NŠG

Šią pagamintą ir nupirktą šilumą Bendrovė integruotais ir lokaliniais šilumos tiekimo tinklais, 2016 m. birželio 30 d. duomenimis, tiekė 3 347 įmonei ir organizacijai bei 115 119 buitiniams vartotojams, iš viso – 118 466 vartotojams (objektai pagal adresus).

2 grafikas

Bendrovės tiekiamos šilumos vartotojų pasiskirstymas pagal grupes

2,83 proc.

97,17 proc.

Buitiniai vartotojai Kiti vartotojai

Bendrovės pardavimo pajamos už 2016 m. I pusmetį sudarė 36 189 tūkst. Eur ir, palyginus su 2015 metų I pusmečiu, sumažėjo 3,43 proc. (2015 metų I pusmetį jos sudarė 37 473 tūkst. Eur). Grupės pardavimų pajamos 2016 metų I pusmetį sudarė 36 184 tūkst. Eur (2015 m. I pusmetį – 37 468 tūkst. Eur).

Bendrovės pajamos už parduotą šilumą sudarė didžiąją dalį tiek Bendrovės, tiek ir Grupės pajamų: Grupės – 97,92 proc., Bendrovės – 97,90 proc. (šilumos ir karšto vandens tiekimas be pajamų už šalto vandens pardavimą).

Grupės grynasis pelnas 2016 m. I pusmetį sudarė 7 185 tūkst. Eur, Bendrovės – 7 017 tūkst. Eur.

Investicijos

2016 m. gegužės 24 d. Kauno miesto savivaldybės taryba patvirtino patikslintą Bendrovės 2016 m. investicijų planą, pagal kurį į Bendrovės turtą numatyta investuoti 44,54 mln. Eur. 2016 m. I pusmetį Xxxxxxxx į nuosavą turtą investavo 2,07 mln. Eur.

Pagal Investicijų planą Xxxxxxxx vykdo magistralinių vamzdynų keitimo projektus, iš dalies finansuojamus Europos Sąjungos struktūrinėmis lėšomis, optimizuoja vamzdynų skersmenis, prijungia prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo naujus objektus bei modernizuoja šilumos gamybos šaltinius. Prasidėjus naujam Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintam šilumos bazinės kainos periodui (2013–2016 metams) bei pasikeitus reglamentuojančiai reguliavimo aplinkai, siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas, šilumos kainą vartotojams, Bendrovė perorientavo veiklos vystymosi gaires ir didžioji dalis 2013–2016 metų investicijų skiriama šilumos gamybos iš atsinaujinančių energetinių išteklių šaltinių plėtrai bei modernizavimui.

Perorientuoti veiklos vystymo gaires ir pradėti vystyti naujus Bendrovės šilumos gamybos pajėgumus tapo įmanoma, kai 2012 m. buvo panaikintas nuo 2003 m. galiojęs Bendrovės įsipareigojimas iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės pirkti ne mažiau kaip 80 proc. šilumos, reikalingos pagaminti Kauno integruotame šilumos tiekimo tinkle, įtvirtintas po Kauno termofikacijos elektrinės pardavimo 2003 m. kovo 31 d. sudarytoje Šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartyje.

Be to, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimai bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos teisinio reglamentavimo pakeitimai sudarė palankias sąlygas investuoti į šilumos gamybos šaltinių statybą ir modernizavimą, tuo didinant konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje bei mažinant šilumos kainą vartotojams.

Siekdama šių tikslų, 2016 m. Bendrovė tęsia savo turimų šilumos gamybos šaltinių modernizavimą, diegdama juose naujus šilumos gamybos įrenginius. Įgyvendinami šie gamybos šaltinių modernizavimo projektai:

1. 2016 m. kovo mėn. Bendrovė pradėjo Šilko katilinės 15 MW dujinio katilo Nr. 2 su 1,5 MW kondensaciniu ekonomaizeriu įrengimo projektą. Projekto vertė 659 tūkst. Eur. Nauji įrenginiai padidins šilumos gamybos ir tiekimo patikimumą, bei sumažins Bendrovės palyginamąsias gamybos sąnaudas ir kainą šilumos vartotojams;

2. Bendrovė už daugiau nei 2,1 mln. Eur planuoja įrengti 5 MW ir 3 MW galios biokuro vandens šildymo katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu Jurbarko katilinėje. Šis projektas bus vykdomas keliais etapais ir planuojamas užbaigti 2017-2018 metais. 2016 m. IV ketv. planuojama užbaigti projekto pirmąjį etapą, t. y. įrengti 5 MW šiluminės galios biokuro katilą su priklausiniais. Po rekonstrukcijos biokuru gaminama šiluma sudarys apie 60 proc. Jurbarko miestui tiekiamos šilumos.

2016 m. birželio mėn. Xxxxxxxx pateikė 9 paraiškas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 4 prioriteto „Energijos efektyvumo ir atsinaujinančių išteklių energijos gamybos ir naudojimo skatinimas“ priemonę Nr. 04.3.2-LVPA-K-102 „Šilumos tiekimo tinklų modernizavimas ir plėtra“ 1 kvietimą: „Kauno m. integruoto tinklo magistralės 3Ž modernizavimas“ (kodas 04.3.2- LVPA-K-102-01-0009), „Kauno m. integruoto tinklo magistralės 6T modernizavimas“ (kodas 04.3.2-LVPA-K- 000-00-0000), „Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Eigulių mikrorajone“ (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01- 0011), „Kauno m. integruoto tinklo magistralės 1T modernizavimas“ (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0024),

„Kauno m. integruoto tinklo rekonstravimas Kalniečių mikrorajone“ (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0025),

„Kauno m. integruoto magistralės 4T modernizavimas“ (04.3.2-LVPA-K-102-01-0026), „Šilumos tiekimo tinklų, nutiestų iš Kauno miesto Pergalės katilinės, rekonstravimas“ (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0036), „Kauno miesto integruoto tinklo rekonstravimas P. Lukšio gatvėje“ (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0037), „Kauno miesto integruoto tinklo magistralės 2Ž rekonstravimas“ (kodas 04.3.2-LVPA-K-102-01-0038). Šiuos projektus planuojama įgyvendinti 2016-2018 metais. Projektų vertė 16 mln. Eur, prašoma 8 mln. Eur Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

2016 m. I pusmetį Xxxxxxxx investavo 2,07 mln. Eur (iš jų finansuota ne bendrovės lėšomis, t. y. komercinių bankų paskolomis – 0,87 mln. Eur, iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų vykdyta nebuvo). Bendrovės investicijos pagal finansavimo šaltinius 2013–2016 m. I pusmečiais nurodytos 3 grafike.

4,0

3,5

3,0

2,5

2,0

1,5

1,0

0,5

0,0

Investicijų jvykdymas pagal finansavimo šaltinius, mln. Eur

2,87

0,31

0,65

2,82

0,27

1,15

1,79

1,33

2,07

0,00

0,87

1,41

1,33

1,22

1,20

3,77

2013 m. I pusm. 2014 m. I pusm. 2015 m. I pusm. 2016 m. I pusm. Bendrovės lėšos Paskolos Įv. fondų lėšos Viso

4,0

3,5

3,0

2,5

2,0

1,5

1,0

0,5

0,0

3 grafikas

Bendrovės investicijos į naujausias technologijas (šilumos gamybos šaltinių rekonstravimas, įrengiant ekonomaizerius, naujus biokuro katilus, izoliuoto ir integruoto tinklo katilinių automatizavimas, elektroninių paslaugų sistema, nuotolinio šilumos apskaitos prietaisų rodmenų nuskaitymo ir perdavimo sistema, klientų aptarnavimas „vieno langelio“ principu bei kt.), padeda Bendrovei mažinti parduodamos šilumos kainą. Šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas mažina Bendrovės šilumos tiekimo nuostolius. Visos šios investicijos padeda Bendrovei prisitaikyti prie rinkos pokyčių bei būti pažangia šilumos ir karšto vandens tiekimo, šilumos gamybos šaltinių priežiūros bendrove Kauno ir Jurbarko miestuose bei Kauno rajone.

2015 m. spalio 1 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija) pritarė Bendrovės investicijoms - šilumos tinklų rekonstrukcijai ir biokuro katilinės statyboms Jurbarke. Komisija suderino Bendrovei už daugiau nei 2,1 mln. eurų 2016 m. įrengiamą biokuro katilą Jurbarko katilinėje ir 16 mln. eurų vertės šilumos tiekimo trasų rekonstrukciją Kaune, kuriai atlikti dalį reikalingų lėšų prašoma skirti iš Europos Sąjungos Struktūrinių fondų.

Jurbarke pastačius 5 MW galios biokuro vandens šildymo katilą su 1 MW galios kondensaciniu ekonomaizeriu, per metus iš biokuro bus pagaminama apie 34 GWh šilumos energijos. Šiuo metu Jurbarko katilinė šilumos gamybai naudoja gamtines dujas.

Siekdama plėsti savo vartotojų rinką, Xxxxxxxx 2015 m. pradėjo tiesti naują šilumos tiekimo trasą į statomą Brastos gyvenamųjų namų kvartalą Kaune. Pagal projektą „Šilumos tiekimo tinklai į daugiabučių namų kvartalą nuo ŠK 8K-14-5 prie pastato Jurbarko g. 81 iki taško „A“, adresu Brastos g. 24, Kaunas“ nutiestas 487 metrų ilgio, 200 mm skersmens vamzdynas, kuriuo šiluma bus tiekiama į statomą gyvenamųjų namų kvartalą. Pagal viešai skelbiamą informaciją šiame kvartale bus pastatyta 10 daugiabučių namų, kuriuose bus apie 500 butų. Juose planuojama įrengti apie 4,4 MW bendros vartojimo galios įrenginių. Šalčiausiu metų laiku naująja trasa bus galima patiekti iki 10 MW šilumos srautą, tad, esant poreikiui, prie naujos trasos bus galima prijungti dar daugiau naujų vartotojų. Projekto vertė – apie 244 tūkst. eurų. Projekto darbus AB „Kauno energija“ vykdo savo pajėgomis ir lėšomis. Statybos darbų pradžia 2015 gruodžio mėn. Projektą planuojama užbaigti 2016 m.

Nuo 2013 m. sausio 28 d. Bendrovė yra gamtinių dujų biržos dalyvė. Pradėjus veikti gamtinių dujų biržai, įmonės įgavo daugiau lankstumo įsigyjant trūkstamą ar parduodant perteklinį dujų kiekį, tuo pačiu vykdant įsipareigojimus dujų tiekėjams pagal sutartis. Dalyvavimas gamtinių dujų biržoje įmonėms suteikia galimybę iš karto tiksliai žinoti kokia yra įsigyjamų gamtinių dujų kaina, išvengti „imk arba mokėk“ sąlygų taikymo bei subalansuoti perkamų ir vartojamų gamtinių dujų kiekį.

2014 m. gruodžio 4 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija Bendrovei išdavė Energetikos veiklos licenciją Nr. L2-38(GDT), kuri suteikė Bendrovei teisę verstis gamtinių dujų tiekimo veikla. 2016 m. gegužės 25 d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutarimu Nr. O3-140 panaikino licenzijos galiojimą.

6.2. Bendrovės pagrindinės rizikos ir neapibrėžtumai, jų jtaka veiklos rezultatams

Išoriniai rizikos veiksniai, darantys fitaką Bendrovės pagrindinei veiklai: didėjanti konkurencija tarp šilumos gamintojų Kaune, padidėjusi galutinė (tai yra įskaitant visas sąnaudas) gamtinių dujų kaina, nuolat kintanti teisinė aplinka, taip pat šilumos gamybos kainų formavimo politika.

Xxxxxxxx, siekdama dirbti veiksmingai ir patikimai, kuriant pridėtinę vertę akcininkams, susiduria su jos veiklos sferai būdingomis rizikomis, tačiau ir pasinaudoja galimybėmis dirbti, veiksmingai ir patikimai išnaudojant turimą bei kurti papildomą potencialą. Viena iš didžiausių rizikų, su kuria gali susidurti Bendrovė – santykinai aukšta iš NŠG perkamos šilumos kaina. NŠG vertintini kaip privatūs pelno generavimui skirti verslo vienetai. Šilumos supirkimas vykdomas vadovaujantis galiojančiais įstatymais bei Komisijos patvirtintu Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašu. Savo ruožtu Xxxxxxxx intensyviai investuoja į nuosavų gamybos šaltinių modernizavimą bei statybą, kad sumažintų palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Tokiu būdu naudojamasi reguliavimo aplinka, didinama konkurencija bei mažinama šilumos pirkimo ir pardavimo vartotojams kaina.

Bendrovė yra gavusi 11 potencialių NŠG (bendra šiluminė galia – apie 500 MW) paraiškas dėl šilumos gamybos įrenginių prisijungimo prie Bendrovės valdomo integruoto šilumos tiekimo tinklo. Kartu su naujų NŠG atsiradimu Bendrovė turi spręsti papildomus techninius, ekonominius, teisinius ir kitus klausimus: šilumos tiekimo tinklo valdymo bei šių gamintojų galios balansavimo staigaus sustojimo atveju, optimalių darbinių tinklo parametrų išlaikymo, šilumos supirkimo tvarkos iš NŠG reglamentavimo, kaitos ir taikymo.

Ekonominiai veiksniai: Bendrovė yra pagrindinis centralizuotai pagamintos šilumos tiekėjas Kauno ir Jurbarko miestams bei daliai Kauno rajono. Norint išlaikyti šią rinką, būtina diegti efektyvias technologijas nuosavuose gamybos šaltiniuose bei, išnaudojant skirtingų kuro rūšių kainų skirtumus, siekti gaminti mažiausiomis sąnaudomis.

Bendrovės šilumos pardavimai tiesiogiai priklauso nuo šilumos poreikio, t. y. šilumos suvartojimo, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydžio į šilumos taupymą ir racionalų vartojimą bei šilumos pardavimo rinkos plėtros tempai.

Kintančios kuro kainos bei NŠG pagamintos šilumos pardavimo kaina turi įtakos Bendrovės šilumos ir elektros energijos gamybos savikainai.

Vartojimo mažėjimo rizika: Bendrovės veiklos rezultatui turi įtakos pardavimo apimčių mažėjimas dėl sumažėjusio ir toliau mažėjančio šilumos vartojimo (vykdant daugiabučių namų / pastatų renovaciją ar įdiegiant šilumą taupančius įrenginius), taip pat dėl vartotojų atsijungimų nuo CŠT (dėl įvairių priežasčių). Rizika mažinama Bendrovei investavus ir toliau investuojant į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos ir elektros gamybos įrenginius, mažinant Bendrovės šilumos gamybos savikainą bei perkamos iš NŠG šilumos kainą, tuo pačiu, ir vartotojui tiekiamos šilumos kainą bei nuolat argumentuotai informuojant vartotojus apie CŠT sistemos privalumus (saugumas, patikimumas, sąsaja su viena kuro rūšimi, kuro konversija, lokalūs taršos šaltiniai gyvenamuosiuose rajonuose ir jų sukeliama bendra aplinkos tarša ir kt.) lyginant su autonominiu šildymu.

Kitų bendrovių, propaguojančių tik gamtinių dujų naudojimą, neatsižvelgiant į patvirtintą specialųjį šilumos tiekimo planą, konkurencija su Bendrove šilumos tiekimo sektoriuje pasireiškia vartotojų atsijungimu nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos. Šilumos įrenginių atjungimas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos perdavimo tinklų ir šildymo būdo keitimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Šilumos ūkio įstatymo ir Statybos įstatymo bei šiuos įstatymus įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nustatyta tvarka. Šilumos įrenginių atjungimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (su vėlesniais pakeitimais) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. A-1830 patvirtintas Pastato ar patalpų šilumos įrenginių atjungimo nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva tvarkos aprašas. Kauno miesto savivaldybė yra patvirtinusi specialųjį šilumos tiekimo planą, kuriame numatytas šilumos tiekimo būdas atskirose miesto teritorijose. CŠT zonoje esančių pastatų atsijungimas nuo CŠT tinklų galimas tik atitinkamai suderinus su Kauno miesto savivaldybe. Kauno rajono savivaldybės šilumos ūkio specialusis planas patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-43. Jurbarko miesto ir rajono šilumos ūkio specialusis planas, patvirtintas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T2–67.

Finansinė / ekonominė rizika: Ribotas vartotojų mokumas ir skolos. Rizika mažinama faktoringuojant skolas ir einamuosius kai kurių vartotojų grupių priskaitymus bei taikant efektyvesnius skolų išieškojimo metodus / būdus. Kita galima finansinė / ekonominė rizika – palūkanų normų pasikeitimai bankinėje rinkoje.

Detali informacija apie rizikos valdymo politiką bei kredito, valiutų kursų, palūkanų normos, likvidumo rizikas pateikta AB „Kauno energija“ konsoliduotųjų ir Bendrovės 2016 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 23 pastaboje.

2016 m. birželio 30 d. lyginant su 2015 m. gruodžio 31 d., šilumos vartotojų pradelsti įsipareigojimai padidėjo apie 1,5 proc. ir sudarė 14,0 mln. Eur (didžioji dalis įsiskolinimų padengiama pasibaigus šildymo sezonui). Per 2015 m., lyginant su 2014 m., šilumos vartotojų pradelsti atsiskaitymai sumažėjo apie 10 proc. ir 2015 m. sudarė 13,8 mln. Eur, 2014 m. – 15,4 mln. Eur. Mažėjimą nulėmė efektyvių skolos administravimo metodų taikymas, šilumos kainos sumažėjimas, aukštesnė šildymo sezonų vidutinė lauko oro temperatūra bei sąlyginai mažesnis šilumos vartojimas.

Siekiant kuo greičiau šias skolas susigrąžinti, Xxxxxxxx naudoja visas teisės aktais leidžiamas skolų administravimo priemones, tarp jų – ikiteisminio poveikio priemones ir teisminį išieškojimą, taip pat bendradarbiauja su skolų išieškojimo bendrovėmis. Papildomai, kaip prevencinė priemonė, esant dideliam įsiskolinimui, taikomas šilumos tiekimo apribojimas (įstatymų nustatyta tvarka ir esant techninėms galimybėms ).

Visais atvejais, apie susidariusį įsiskolinimą pirmiausia pranešama vartotojui. Skolininkui reaguojant į įspėjimus, aptariamos įvairios skolos grąžinimo galimybės bei pasirašomi skolos grąžinimą užtikrinantys dokumentai. Skolininkui į įspėjimus nereaguojant – taikytoms ikiteisminėms priemonėms nedavus rezultato – vykdomas teisminis išieškojimas, t.y. kreipiamasi į teismą su ieškiniu, o gavus sprendimą su vykdomuoju dokumentu – į antstolį priverstinio išieškojimo vykdymui. Tokiu atveju skolininkas privalo sumokėti ne tik susidariusią skolą, bet ir teismo bei išieškojimo vykdymo išlaidas. 2016 m. I pusmetį atlikta visa eilė skolos prevencijos veiksmų ir ikiteisminio išieškojimo priemonių, tarp jų – skolingų vartotojų duomenų perdavimas skolų išieškojimo bendrovei. Bendrovė per 2016 m. I pusmetį pateikė šilumos vartotojams 0,7 mln. vnt. sąskaitų, iš vartotojų sulaukta daugiau nei 25,9 tūkst. skambučių, apie 5,5 tūkst. vartotojų konsultuota žodžiu.

Bendrovės veikla cikliška. Šildymo sezono metu (spalio – balandžio mėnesiais) uždirbamos didžiausios pagrindinės veiklos pajamos. Ne šildymo sezono metu Bendrovės pajamos yra mažiausios, nes šilumą vartotojai naudoja tik karštam vandeniui ruošti. Be to, ne šildymo sezono metu Xxxxxxxx patiria daugiau išlaidų, nes turi pasirengti ateinančiam šildymo sezonui, t. y. vykdyti remonto ir rekonstravimo darbus šilumos tiekimo tinkluose bei šilumos gamybos šaltiniuose.

Politiniai – teisiniai veiksniai: Energetikos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas, Energetikos įstatymas, Elektros energetikos įstatymas, Gamtinių dujų įstatymas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, atitinkami Vyriausybės nutarimai, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytos šilumos kainų ir mokėjimų už šilumą metodikos bei kiti teisės aktai. Jų pasikeitimai turi įtakos šilumos tiekimo įmonių veiklai.

2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus naujoms Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 pataisoms, vadovaujantis 7 straipsniu, į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Vykdant teisės aktus, nuo 2011 m. lapkričio 1 d. visos šios sąnaudos tiesiogiai xxxxxx Xxxxxxxxx pelną.

Taip pat tarp politinių – teisinių rizikos veiksnių paminėtini Kauno miesto savivaldybės, turinčios kontrolinį Bendrovės akcijų paketą, politiniai sprendimai, turintys įtakos sprendimų priėmimui Bendrovės akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais (reikšmingiausi klausimai, atmetus akcininkų struktūros formavimą, yra pelno ir paramos skirstymo pozicijos), Bendrovės stebėtojų tarybos narių išrinkimui, kurie skiria Bendrovės valdybos narius, dažnai įtakojamus juos išrinkusių politikų. Rizika gali būti mažinama informuojant pagrindinį akcininką apie Xxxxxxxxx vykdomą veiklą, veiklos rezultatus, perspektyvinius planus bei nepolitizuotas valdybos formavimas.

2013 m. kovo 7 d. OAO „Gazprom“ bendrovei Clement Power Venture Inc. perleidus UAB Kauno termofikacijos elektrinės (toliau – KTE) valdytų akcijų nuosavybės teisę, tarp Bendrovės ir KTE įsigaliojo 2012 m. rugpjūčio 13 d. ir 2012 m. rugsėjo 28 d. pasirašyti 2003 m. kovo 31 d. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir 2003 m.

kovo 31 d. Investicijų susitarimo pakeitimai, taip pat 2012 m. rugpjūčio 13 d. tarp Bendrovės ir OAO „Gazprom“ pasirašytas 2003 m. kovo 31 d. Laidavimo sutarties nutraukimas. Pagal įsigaliojusius Šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimus buvo anuliuota Xxxxxxxxx prievolė pirkti iš KTE ne mažiau kaip 80 proc. pagamintos šilumos, reikalingos Kauno miesto integruotame šilumos tiekimo tinkle. Pagal įsigaliojusius Investicijų susitarimo pakeitimus buvo naujai susitarta dėl KTE investicijų į KTE valdomą šilumos ūkį preliminariai 101,367 mln. Eur vertei bei numatytas detalus investicijų vykdymo grafikas 2013–2017 m., tuo pačiu iš šių investicijų KTE įsipareigojo finansuoti Bendrovės 2,896 mln. Eur investicijas 2012–2016 m. laikotarpiu į Bendrovės infrastruktūrą. Nepaisant pasiektų susitarimų, 2013 m. balandžio 30 d. KTE pateikė ieškinį Vilniaus komercinio arbitražo teismui (toliau – Arbitražas), ginčijant numatytus KTE įsipareigojimus dėl 2,896 mln. Eur investicijų į Bendrovės valdomą šilumos ūkio infrastruktūrą bei atidedant šių investicijų vykdymo terminus (alternatyvus reikalavimas) (Arbitražo byla Nr. 268), o 2014 m. vasario 17 d. raštu nurodė sustabdanti visų prievolių pagal Investicijų susitarimą vykdymą. 2014 m. vasario mėn. šalys pradėjo derybas dėl investicinio ginčo išsprendimo taikiai, tačiau 2014 m. gegužės 26 d. Arbitražas buvo informuotas, kad šalims kompromiso rasti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė 2014 m. birželio 30 d. pateikė ieškinį Arbitražui priteisti iš KTE 0,941 mln. Eur dėl nefinansuotų Bendrovės investicijų į Bendrovės šilumos ūkio infrastruktūrą už 2012-2013 m. laikotarpį (iškelta byla Nr. 304, kuri vėliau sujungta su Arbitražo byla Nr. 268), o KTE 2014 m. liepos 9 d. patikslino savo ieškininius reikalavimus byloje, kuriais Arbitražo papildomai prašė apskritai nutraukti Investicijų susitarimą. 2015 m. sausio 30 d. Bendrovė patikslintais reikalavimais paprašė Arbitraže papildomai priteisti iš KTE 0,652 mln. Eur už nefinansuotas Xxxxxxxxx investicijas 2014 metais (viso reikalavimų už 1,593 mln. Eur).

2015 m. balandžio 30 d. KTE raštu pasiūlė atnaujinti derybas dėl taikaus susitarimo byloje ir Arbitražas atidėjo bylos nagrinėjimą. Vykdant derybas šalys suderino taikaus susitarimo projektą, atsižvelgiant į derybines gaires, apibrėžtas 2015 m. birželio 11 d. susitikimo Kauno miesto savivaldybėje metu, dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės merui bei administracijos direktoriui. 2015 m. spalio 9 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą pritarti Taikos sutarties su KTE projektui dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo nutraukimo ir ginčo Arbitražo byloje Nr. 268 užbaigimo. 2015 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T-568 Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė esminėms taikaus susitarimo sąlygoms bei ginčo užbaigimui teisme, o 2015 m. gruodžio 17 d. Taikos sutarties su KTE projektui pritarė ir Bendrovės neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Tai įvertinus, 2015 m. gruodžio 28 d. Bendrovė ir KTE pasirašė Taikos sutartį bei pateikė ją patvirtinti Arbitražui. Arbitražas Taikos sutartį tarp Bendrovės ir KTE patvirtino 2016 m. sausio 29 d.

Esminės Taikos sutarties sąlygos: tarp šalių nutraukiamas Investicijų susitarimas ir KTE įsipareigoja sumokėti Bendrovei 2 317 tūkst. Eur kompensaciją. Kaip papildomą nefinansinę kompensaciją KTE perduoda Bendrovei nuosavybės teise dalį kritinės Kauno miesto centralizuotos šilumos tiekimo infrastruktūros, t. y. nekilnojamąjį turtą (kolektorinę ir susijusius vamzdynus), taip pat šalių susitarimu dalį technologinės grandies įrangos, reikalingos Bendrovei .

Pagrindinės finansinės Bendrovės veiklos rizikos bei neapibrėžtumai pateikti AB „Kauno energija“ konsoliduotųjų ir Bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 23 ir 24 pastabose.

Socialiniai veiksniai: pastaraisiais metais daugiausia neigiamos įtakos Bendrovės veiklai turėjo: vartotojų atjungimas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, ribota buitinių šilumos vartotojų perkamoji galia bei lėtas jos augimas, bedarbystė bei jau ilgą laiką viešoje erdvėje susiformavusi išskirtinai neigiama nuomonė apie centralizuotos šilumos tiekėją.

Tačiau teigiamą įtaką turėjo nuo 118 404 – 2015 metais iki 118 466 per 2016 m. I pusmetį padidėjęs vartotojų skaičius.

Socialinė rizika: įmonės veikla socialiai jautri daugeliui Kauno regiono gyventojų ir įmonių dėl sąlygiškai didelių išlaidų už šilumą ir karštą vandenį. Šios išlaidos sudaro nemažą šeimos ūkio išlaidų dalį. Mažėjant parduodamos šilumos kainai, nusiskundimų dėl didelių sąskaitų įmonės adresu sulaukiama vis mažiau. Jų mažėjimą sąlygojo pastaruoju metu Bendrovės įvykdytos investicijos į gamybos šaltinius, ženkliai sumažinusios šilumos ir karšto vandens kainas. Vertinant Lietuvos mastu, 2016 m. I pusmetį Bendrovės tiekiamos šilumos kaina buvo viena iš mažiausių tarp visų šilumos tiekimo įmonių.

Ši rizika mažinama argumentuotai informuojant vartotojus apie Bendrovės vykdomą veiklą – nuosekliai publikuojami straipsniai Bendrovės interneto svetainėje bei miesto ir šalies žiniasklaidoje. Bendrovė analizuoja vartotojų nusiskundimus, teikia raštiškus atsakymus, konsultuoja vartotojus žodžiu (Bendrovės patalpose),

telefonu, bei el. paštu. Vartotojai periodiškai, t. y. 2 – 4 kartus per metus, kviečiami į susitikimus su Bendrovės specialistais, kur yra aptariami su Bendrovės vykdoma veikla susiję aktualūs klausimai. Taip siekiama formuoti objektyvų Bendrovės – modernios ir socialiai atsakingos įmonės – įvaizdį.

Techniniai – technologiniai veiksniai: didžiausios technologinio pobūdžio rizikos yra susijusios su šilumos tiekimo sistemų būkle. Vidutinis Bendrovei priklausančių magistralinių vamzdynų amžius yra apie 30 metų. Jų modernizavimą sąlygoja lėšų trūkumas. Kad sumažinti šilumos tiekimo sistemos amžių, būtina per metus rekonstruoti daugiau kaip 13,5 km. tinklo ilgio, o būtinos investicijos tam sudarytų apie 6 mln. Eur. Hidraulinių bandymų metu išaiškėja silpniausios jų vietos. Kasmet bandymų metu išaiškinama daugiau nei 200 vietų, kuriose įvyksta trūkiai. Nustačius defektus, operatyviai vykdomi jų šalinimo (remonto) darbai.

Labiausiai susidėvėjusiose vietose magistraliniai šilumos tiekimo tinklai rekonstruojami, panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Rekonstruotose šilumos tiekimo tinklų magistralių atkarpose sumontuojami nauji pramoniniu būdu (putų poliuretano izoliacija polietileniniame apvalkale) izoliuoti vamzdžiai, kuriems nereikalingi gelžbetonio kanalai. Rekonstruotose atkarpose šilumos nuostoliai lieka itin maži (technologinio lygmens), o patys vamzdynai nebekelia trūkio grėsmės ir užtikrina patikimą šilumos tiekimą vartotojams, o vamzdynų trūkių grėsmė sumažinama iki minimumo, tuo užtikrinamas saugus bei patikimas šilumos tiekimas vartotojams.

Vienas iš techninės rizikos šilumos gamybos šaltiniuose veiksnių – šilumos gamybos įrenginių amžius. Šiuo metu nemažai šilumos gamybos įrenginių yra atnaujinta. Kasmet nešildymo sezono metu atliekami katilų remontai ir techninės priežiūros darbai, būtini šilumos tiekimo patikimumo ir saugumo užtikrinimui, t. y. šilumos gamybos šaltinių funkcionalumo bei kuro rezervinių galingumų užtikrinimui.

Kitas techninės rizikos veiksnys – tai, 2003 m. pardavus pagrindinį šilumos generavimo šaltinį – Kauno termofikacinę elektrinę, nuosavų šilumos gamybos galių trūkumas. Šiuo metu Bendrovei priklausančių šilumos gamybos šaltinių galia (409 MW) neužtikrina maksimalaus momentinio vartotojų šilumos poreikio (448 MW pagal paskutinių trijų metų duomenis) Kauno miesto integruotame tinkle. Be to, pagal Lietuvos teisės aktus, šilumos tiekimo įmonės privalo turėti galios rezervą, kuris būtų 30 proc. didesnis nei sudaro maksimalus momentinis vartotojų šilumos poreikis. Todėl Xxxxxxxx yra Komisijos įpareigota pirkti rezervinės galios užtikrinimo paslaugą. 2016 m. I pusmetį ši paslauga buvo perkama iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus bendras šilumos ūkio vystymo tendencijas Kaune ir Lietuvoje, Xxxxxxxxx vienas iš tikslų yra nuolat pagrįstai investuoti į nuosavus šilumos gamybos šaltinius, t.y. modernizuoti esamus ir diegti naujus papildomus šiluminius galingumus. Apie Bendrovės gamybos šaltinių modernizavimą ir investicijas detaliau aprašyta 6.1 ir 7 skyriuose.

Technologinė rizika gali būti mažinama, rekonstruojant šilumos gamybos šaltinius ir tiekimo vamzdynus, tam panaudojant pažangiausias technologijas ir taip didinant šilumos sistemos efektyvumą, nuosavų šilumos gamybos šaltinių galią, būtiną patikimumo užtikrinimui. Be to, ženklias investicijas, modernizuojant Bendrovės turtą, įpareigoja daryti ir šalyje galiojantys standartai bei norminiai aktai, suderinti su Europos Sąjungos standartais ir norminiais aktais, reglamentuojančiais šilumos tiekimo sistemų darbo kokybinius ir techninius rodiklius.

Ekologiniai veiksniai: Bendrovės atžvilgiu juos galima suskirstyti į darančius poveikį Bendrovei ir įtakojamus Bendrovės veiklos.

Siekdama nesukelti neigiamo poveikio aplinkai ir neviršyti ribinių taršos, vibracijos bei triukšmo reikšmių, Xxxxxxxx savo veikloje vadovaujasi Kioto protokolo, Helsinkio komisijos (HELCOM) reikalavimais bei Helsinkio Konvencijoje išdėstytais gamtosauginiais apribojimais, taip pat energetikos taršą reglamentuojančia Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/80/EB bei Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniu dokumentu LAND 43-2013, kitais teisės aktais, nustatančiais reikalavimus gamtos išteklių naudojimui, išleidžiamiems į aplinką ir išmetamiems į orą teršalams. Pagrindiniai Bendrovės taršos šaltiniai: iškastinio organinio kuro deginimas Bendrovės šilumos šaltiniuose, gaminant šilumą ir nutekamieji vandenys, panaudoti technologiniuose procesuose.

Už atmosferos ir vandens taršą Bendrovė moka mokesčius. Jei būtų viršijamos leistinos teršalų ribinės normos arba metiniai limitai, pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus Bendrovė mokėtų baudas. Tokių baudų per 2016 m. I pusmetį nebuvo mokėta.

Pagrindinės Bendrovės teršalų emisijos mažinimo priemonės: šilumos gamybos šaltinių modernizavimas, šilumos perdavimo nuostolių mažinimas, keičiant esamus vamzdynus į vamzdynus su putų poliuretano izoliacija, diegiant naujus ir tobulinant turimus technologinius įrenginius, mažiau taršių kuro rūšių naudojimas ir nuolatinis taršos monitoringas (kuro balanse 2016 m. I pusmetį vyravo kietasis biokuras – 82,58 proc., gamtinės dujos – 16,85 proc., biodujos ir kitas kuras – 0,57 proc.).

Banko paskolų grąžinimas: detalesnė informacija pateikta AB „Kauno energija“ konsoliduotųjų ir Bendrovės 2016 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 11 pastaboje. Grupė ir Bendrovė paskolas grąžina sutartu laiku.

Pagrindiniai Bendrovės tikslai yra atnaujinti šilumos tiekimo tinklus, kadangi Bendrovės šilumos tiekimo tinklai eksploatuojami vidutiniškai apie 30 metų ir yra susidėvėję bei modernizuoti šilumos gamybos šaltinius. Kiekvienais metais nemaža dalis ūkio atnaujinimui skirtų lėšų yra skolinamasi, kadangi nuosavų lėšų, t. y. sukaupto nusidėvėjimo ir amortizacijos nepakanka būtinos investicinės programos vykdymui. Paskolų, paimtų investicinei programai vykdyti, grąžinimo apimtys nėra įskaičiuotos į šilumos pardavimo kainą, kaip kainos dedamosios pagal galiojančią Metodiką, todėl Xxxxxxxx siekia dirbti pelningai, kad būtų finansiškai pajėgi laiku atsiskaityti su kredito institucijomis pagal paskolų sutartis.

7. Finansinių ir nefinansinių veiklos rezultatų analizė, su aplinkosaugos ir personalo klausimais susijusi informacija

Bendrovės 2016 m. I pusmečio veiklos rezultatas atspindi įtaką tų investicijų, kurias Xxxxxxxx įvykdė per 2014 – 2015 metus. Bendrovė įvykdė 3 didelius investicinius projektus, koncentruotus į gamybos sektoriaus vystymą, siekdama mažinti šilumos gamybos ir įsigijimo sąnaudas, užtikrinti patikimą šilumos tiekimą, mažinti perdavimo nuostolius, didinti šilumos tiekimo sistemos efektyvumą.

Pagrindinės veiklos pardavimo pajamos, lyginant su 2015 m. I pusmečiu, buvo mažesnės 3,43 proc. Šiam pokyčiui didžiausią įtaką turėjo mažėjusi šilumos kaina, kurios pagrindinę dalį sudaro perkamos šilumos ir kuro dedamoji. 2016 m. I pusmečio vidutinė parduodamos šilumos kaina sumažėjo 7,43 proc. (2016 m. I pusmetį šilumos kaina – 5,36 ct/kWh, 2015 m. I pusmetį – 5,79 ct/kWh). Parduotos šilumos kiekis 2016 m. I pusmetį, lyginant su 2015 m. I pusmečiu, buvo 4,34 proc. didesnis. 2016 m. I pusmečio šildymo sezono lauko oro vidutinė temperatūra buvo - 0,39 °C, o 2015 m. I pusmečio 2,56 °C.

4 grafikas

Vidutinė mėnesio oro temperatūra, °C

10

5

8,6

5,2

4,2

2

4,9

5

4,8

2,8

5,2

4,6

2,1

0

8,2

6,4

5,5

1,8

Spalis

Lapkritis

Gruodis

-5

2,5

1,7

-0,9

-4,3

-0,4

Sausis

-6,79

0-1,1

Vasaris

-5,2

1,6

Kovas-3,8 Balandis

-10

2012-2013 m. sezonas

2013-2014 m. sezonas

2014-2015 m. sezonas 2015-2016 m. sezonas

2016 m. I pusmečio Grupės finansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 m. I pusmečiais pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė

Eil. Grupės rodiklio pavadinimas 2012 m.	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.	2016 m. I pusm.
Grynasis pelningumas, proc. (grynasis 1 4,6	9,1	3,9	12,7	19,9

Nr.

I pusm.

pelnas / pardavimai ir paslaugos*100)

Eil. Nr.

Grupės rodiklio pavadinimas

2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m.

I pusm. I pusm. I pusm. I pusm. I pusm.

Materialaus turto grąža, proc.

2 (grynasis pelnas / vid. materialaus turto vertė*100)

3,0 5,7 1,8 3,9 6,0

Skolos koeficientas (įsipareigojimai / 3 0,33	0,30	0,35	0,37	0,34
Skolos nuosavybės koeficientas 4 (įsipareigojimai / savininkų 0,5	0,4	0,5	0,6	0,5
Bendrasis likvidumo koeficientas 5 (trumpal. turtas / trumpal. 0,87	1,29	0,81	1,17	2,46
Turto apyvartumas (pardavimai ir 6 0,54	0,52	0,38	0,29	0,27
EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno mokesčio 7 5.631 Eur	8.175	4.805	8.060	10.667
Pelningumas iš pagrindinės veiklos, 8 proc. (veiklos pelnas / pardavimai ir 4,5	4,5	3,7	13,3	15,0
Nuosavybės grąža (ROE), proc. 9 (grynasis pelnas / vidutinė savininkų 3,8	7,0	2,3	6,0	8,7
Turto grąža (ROA), proc. (grynasis 10 2,5	4,7	1,4	3,5	5,4
Skubaus padengimo koeficientas 11 (trumpalaikis turtas - atsargos) / 0,80	1,19	0,74	1,13	2,39
Padengimo grynaisiais pinigais 12 rodiklis (grynieji pinigai sąskaitoje ir 0,06	0,12	0,05	0,26	1,56
Grynasis pelnas akcijai (grynasis 13 pelnas / vid. svertinis akcijų skaičius 0,07	0,13	0,04	0,11	0,17
14 Grynasis pelnas, tūkst. Eur 2.884	5.468	1.798	4.773	7.185
15 Turtas, tūkst. Eur 116.597	116.518	120.702	129.542	132.473
16 Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur 78.185	81.115	78.318	82.124	87.247
Savininkų nuosavybė tenkanti vienai 17 1,82	1,91	1,83	1,92	2,04
18 Pardavimų pajamos, tūkst. Eur 62.847	60.246	46.383	37.468	36.184
18.1 Iš jų: šiluma 61.888	58.727	44.661	35.739	34.514
18.2 elektros energija 54	60	87	122	38
pastatų šildymo ir karšto vandens 18.3 sistemų, šilumos punktų įrenginių 101	125	21	16	5
18.4 Pajamos už kolektorių priežiūrą 112	112	114	113	113
Pajamos už karštą vandenį su šalto 18.5 656	1.175	1.430	1.351	1.374
Pajamos už karšto vandens apskaitos 18.6 36	47	70	127	140

turtas)

nuosavybė)

įsipareigojimai) paslaugos / turtas)

nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst.

paslaugos)*100

nuosavybė)*100

pelnas / vidutinis turtas)*100

trumpalaikiai įsipareigojimai)

kasoje / trumpalaikiai įsipareigojimai)

apyvartoje)

akcijai, Eur

priežiūra

vandens kaina prietaisų priežiūrą

Eil. Grupės rodiklio pavadinimas 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m. 2016 m. Nr. I pusm. I pusm. I pusm. I pusm. I pusm.
P/E (paskutinė metų akcijos rinkos 19 kaina / (grynasis pelnas / akcijų	6,67	4,56	11,79	4,25	2,98
skaičius metų pabaigoje)
20 Akcinis kapitalas, tūkst. Eur	74.256	74.256	74.378	74.476	74.476
21 Akcinio kapitalo ir turto santykis	0,64	0,64	0,62	0,57	0,56
Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. 22 (grynasis pelnas / kapitalas ir	3,8	7,2	2,3	6,1	8,9
rezervai)*100

2016 m. I pusmečio Bendrovės finansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 m. I pusmečiais pateiktas 2 lentelėje.

Eil. Bendrovės rodiklio pavadinimas 2012 m. Nr. I pusm.	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.	2016 m. I pusm.
1 Grynasis pelningumas, proc. (grynasis pelnas / 4,6	8,9	3,9	12,8	19,4
2 Materialaus turto grąža, proc. (grynasis pelnas / 2,9	5,4	1,7	1,9	2,8
3 Skolos koeficientas (įsipareigojimai / turtas) 0,33	0,30	0,35	0,37	0,34
4 Skolos nuosavybės koeficientas (įsipareigojimai 0,5	0,4	0,5	0,6	0,5
5 Bendrasis likvidumo koeficientas (trumpal. 0,87	1,29	0,81	1,16	2,46
6 Turto apyvartumas (pardavimai ir paslaugos / 0,53	0,51	0,38	0,29	0,27
EBITDA (pelnas, neatskaičius palūkanų, pelno 7 mokesčio nusidėvėjimo ir amortizacijos) tūkst. 5.624 Eur	8.070	4.802	8.059	10.520
8 Pelningumas iš pagrindinės veiklos, proc. 4,5	4,5	3,7	13,3	15,0
9 Nuosavybės grąža (ROE), proc. (grynasis 3,6	6,7	2,3	2,7	4,0
10 Turto grąža (ROA), proc. (grynasis pelnas / 2,4	4,5	1,4	1,6	5,2
11 Skubaus padengimo koeficientas (trumpalaikis 0,80	1,19	0,73	1,13	2,39
Padengimo grynaisiais pinigais rodiklis (grynieji 12 pinigai sąskaitoje ir kasoje / trumpalaikiai 0,06 įsipareigojimai)	0,11	0,05	0,26	1,56
13 Grynasis pelnas akcijai (grynasis pelnas / vid. 0,07	0,12	0,04	0,11	0,16
14 Grynasis pelnas, tūkst. Eur 2.888	5.379	1.791	4.781	7.017
15 Turtas, tūkst. Eur 117.606	117.445	121.413	130.270	133.034
16 Savininkų nuosavybė, tūkst. Eur 79.157	81.892	78.839	82.665	87.631
17 Savininkų nuosavybė tenkanti vienai akcijai, 1,85	1,91	1,85	1,90	2,05
18 Pardavimų pajamos, tūkst. Eur 62.830	60.165	46.388	37.473	36.189
18.1 Iš jų: šiluma 61.899	58.739	44.668	35.744	34.519

2 lentelė

pardavimai ir paslaugos*100) vid. materialaus turto vertė*100)

/ savininkų nuosavybė)

turtas / trumpal. įsipareigojimai) turtas)

(veiklos pelnas / pardavimai ir paslaugos)*100 pelnas / vidutinė savininkų nuosavybė)*100 vidutinis turtas)*100

turtas - atsargos) / trumpalaikiai įsipareigojimai)

svertinis akcijų skaičius apyvartoje)

Eur

Eil. Bendrovės rodiklio pavadinimas 2012 m. Nr. I pusm.	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.	2016 m. I pusm.
18.2 elektros energija 54	60	87	122	38
18.3 pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų, 73	32	19	16	5
18.4 Pajamos už kolektorių priežiūrą 112	112	114	113	113
18.5 Pajamos už karštą vandenį su šalto vandens 656	1.175	1.430	1.351	1.374
18.6 Pajamos už karšto vandens apskaitos prietaisų 36	47	70	127	140
P/E (paskutinė metų akcijos rinkos kaina / 19 (grynasis pelnas / akcijų skaičius metų 6,66 pabaigoje)	4,63	11,83	4,24	3,05
20 Akcinis kapitalas, tūkst. Eur 74.256	74.256	74.378	74.476	74.476
21 Akcinio kapitalo ir turto santykis 0,63	0,63	0,61	0,57	0,56
22 Nuosavybės (kapitalo) grąža, proc. (grynasis 3,8	7,0	2,3	6,1	8,7

šilumos punktų įrenginių priežiūra

kaina priežiūrą

pelnas / kapitalas ir rezervai)*100

Grupės ir Bendrovės 2012 – 2016 m. I pusmečių finansinių rodiklių (veiklos pelnas, grynasis pelnas, veiklos pajamos) palyginimas pateikiamas 5, 6 ir 7 grafikuose.

8 000

7 000

6 000

5 000

4 000

3 000

2 000

1 000

0

Grupės pelnas, tūkst. Eur

7 347

5 468

5 0514 773

2 883 2 884

3 086

1 852 1 798

7 185

5 grafikas

2012 m. I

pusm.

2013 m. I

pusm.

2014 m. I

pusm.

2015 m. I

pusm.

2016 m. I

pusm.

Grupės veiklos pelnas Grupės grynasis pelnas

8 000

7 000

6 000

5 000

4 000

3 000

2 000

1 000

0

Bendrovės pelnas, tūkst. Eur

7 330

5 379

5 059

4 781

3 0092 888

3 086

1 845 1 791

7 017

6 grafikas

2012 m. I

pusm.

2013 m. I

pusm.

2014 m. I

pusm.

2015 m. I

pusm.

2016 m. I

pusm.

Bendrovės veiklos pelnas Bendrovės grynasis pelnas

Bendrovės ir Grupės pajamos, tūkst. Eur

7grafikas

70 000

60 000

50 000

40 000

30 000

20 000

10 000

0

63 072 63 128

60 735 60 760

      46 666    46 711

  37 739 37 771 38 205 38 254

2012 m. I

pusm.

2013 m. I

pusm.

2014 m. I

pusm.

2015 m. I

pusm.

2016 m. I

pusm.

Bendrovės veiklos pajamos Grupės veiklos pajamos

Nors Grupės ir Bendrovės pardavimo pajamos mažesnės 0,5 mln. Eur, tačiau Xxxxxxxxx 2016 m. I pusmečio grynasis pelnas, palyginus su 2015 m. I pusmečiu, yra 46,8 proc. didesnis. Šis padidėjimas buvo nulemtas efektyvios Bendrovės veiklos, leidusios ženkliai sumažinti kuro ir perkamos šilumos sąnaudas, pradėjus šilumos gamyboje didžiąja dalimi naudoti biokurą, o ne gamtines dujas. Visa tai leido atpiginti tiek Bendrovės gaminamą, tiek ir iš NŠG superkamą šilumą. 2016 m. I-o pusmečio pelną didina ir gauta iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės 1,8 mln. Eur kompensacija pagal 2015 m. gruodžio 28 d. pasirašytą Taikos sutartį, kuria buvo užbaigtas šalių ginčas Arbitražo byloje, kilęs dėl 2003 m. kovo 31 d. Investicijų susitarimo nevykdymo.

Bendrovės pelną mažina Bendrovei priklausančių individualių šilumos punktų priežiūros (eksploatavimo) patiriamos sąnaudos, nes pagal Lietuvos Respublikos 2011 m. rugsėjo 29 d. šilumos ūkio įstatymo 2, 3, 20, 22, 28, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1608 7 straipsnio nuostatas: „Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis“. Todėl nuo 2011 m. lapkričio 1 d. pagal teisės aktų reikalavimus šilumos punktų įrenginių priežiūros ir jų remonto sąnaudos nėra įskaičiuojamos į šilumos pardavimo kainą. Bendrovė per kalendorinius metus patiria apie 0,6 mln. Eur sąnaudų, nepadengtų pajamomis.

LR Energetikos ministerijos Šilumos taryba 2015 m. gruodžio 14 d. apsvarstė probleminius šilumos ūkio klausimus susijusius su šilumos punktų ar jų įrenginių, priklausančių šilumos tiekėjams išpirkimo ir(ar) perleidimo galimybių daugiabučio namo butų savininkams bei atliktų investicijų į juos padengimo alternatyvos. 2016 m. vasario 16 d. Europos komisija oficialiai pateikė Europos parlamentui ir Tarybai „Tvarios ir saugios energetikos paketą“, kuris būtų kuriamos Energetinės Sąjungos politikos dalis. Pagrindiniai šios politikos uždaviniai yra optimizuoti energijos vartojimą, t. y. skatinti energijos taupymą pastatuose. Tai pasiekti padėtų ir šilumos punktų, kaip svarbių technologinių įrenginių, tinkamas eksploatavimas.

Platesnė Grupės ir Bendrovės finansinių rezultatų analizė pateikta 2016 m. I pusmečio konsoliduotųjų ir Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

2016 m. I pusmečio Bendrovės nefinansinių rodiklių palyginimas su 2012–2015 m. I pusmečių rodikliais pateiktas 3 lentelėje.

3 lentelė

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	2012 m. I pusm.	2013 m. I pusm.	2014 m. I pusm.	2015 m. I pusm.	2016 m. I pusm.
	Pagamintos ir nupirktos
1. energijos kiekis, patiektas į 900,4 tinklą, tūkst. MWh:			891,3	775,2	756,4	788,8
1.1. t. t. šiluma 899,8			890,5	774,1	754,8	788,3
1.2. t. t. elektros energija 0,6			0,8	1,1	1,6	0,5
2. Parduota energijos, 744,5			740,9	637,0	634,6	661,1
2.1. t. t. šiluma 743,9			740,1	635,9	633,0	660,6
2.2. t. t. elektros energija 0,6			0,8	1,1	1,6	0,5

tūkst. MWh:

1 000

900

800

700

600

500

400

300

200

100

0

Patiekta j tinklą ir parduota šiluma, tūkst. MWh

900

891

740

774

755

788

661

633

636

744

2012 I pusm. 2013 I pusm. 2014 I pusm. 2015 I pusm. 2016 I pusm.

Šiluma patiekta į tinklą Parduota šiluma

8 grafikas

Aplinkos fitaka veiklai: Bendrovės veiklos rezultatui gali turėti įtakos pardavimo apimčių pokytis dėl pasikeitusio šilumos poreikio, kurį gali lemti vartotojų investicijos į namų renovaciją, šilumos taupymą ir racionalų vartojimą, aukštesnė arba žemesnė šildymo sezono vidutinė lauko oro temperatūra, kuro kainų pokyčiai, perkamos iš kitų nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kaina.

Bendrovės rekonstruoti šilumos gamybos šaltiniai, pereinant nuo iškastinio kuro prie biokuro, savo gamybos savikaina sudaro rimtą konkurenciją Kaune veikiantiems NŠG. Modernizuodama sau priklausančius gamybos šaltinius, per pastaruosius 3 metus Xxxxxxxx savo vartotojams tiekiamos šilumos kainą sumažino 45 proc.

Bendrovės parduodamos šilumos kainos dinamika 2012–2016 m. pateikiama 9 grafike.

10,00

8,00

6,00

4,00

AB „Kauno energija“ tiekiamos šilumos kaina, ct/kWh

9 grafikas

8,65

7,47

6,38

4,94

4,07

2,00

0,00

2012.12

2013.12

2014.12

2015.12

2016.06

Šilumos kaina, ct/kWh

2012–2016 metų Bendrovės šilumos kainos struktūros elementai pateikti 10 grafike.

10,00

9,00

8,00

7,00

6,00

5,00

4,00

3,00

2,00

1,00

0,00

Šilumos kainos struktūros elementai, ct/kWh

0,17

	1,25		0,20
													1,03	0,23
					1,30
							0,23 1,30
	7,23		6,24						0,42
														4,85				1,53
							3,41		2,12

2012.12 2013.12 2014.12 2015.12 2016.06

Kintamoji dedamoji Pastovioji dedamoji Pelnas

10 grafikas

AB „Kauno energija“ valdyba 2016 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. 2016-2-2 (pakeista AB „Kauno energija“ valdybos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. 2016-8-3) nustatė šilumos kainos dedamąsias tretiesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams, kurias Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija suderino 2016 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. O3-129. Šilumos kainos pastovioji dedamoji, galiojusi iki 2016 m. gegužės 31

d. sudarė 1,53 ct/kWh, nuo 2016 m. birželio 1 d. įsigaliojusi ir dabar galiojanti nauja pastovioji dedamoji sudaro 1,95 ct/kWh (pastoviosios dedamosios padidėjimą sąlygojo realizuotos šilumos kiekio pokyčio, infliacijos, investicijų nusidėvėjimo pokyčiai bei naujos dedamosios „rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos“ 0,26 ct/kWh įskaičiavimas). Šilumos kainos pastoviosios dedamosios detalizavimas pateiktas 11 grafike.

11 grafikas

Šilumos kainos pastovioji dedamoji, ct/kWh

Rezervinės galios užtikrinimo sąnaudos 0,26

Pelnas 0,42

Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos 0,25

Nusidėvėjimas (amortizacija) 0,43

Palūkanos už banko kreditus 0,02

Veiklos sąnaudos 0,15

Mokesčiai 0,11

Darbo užmokesčio

Socialinio draudimo sąnaudos 0,24 įmokos 0,07

Bendrovė šilumos kainų kintamųjų dedamųjų dydžius ir galutines šilumos kainas perskaičiuoja kiekvieną mėnesį atsižvelgiant į pasikeitusias kuro ir perkamos šilumos kainas. Šilumos kainos kintamosios dedamosios galiojusios 2016 m. birželio mėn. detalizavimas pateiktas 12 grafike.

12 grafikas

Šilumos kainos kintamoji dedamoji 2016 m. birželio mėn. proc.

Perkamos šilumos sąnaudos; 37,50%

Kuras technologijai; 34,72%

Perdavimo technologinių nuostolių sąnaudos; 23,15%

Ele

tec

Savo reikmėms

Vanduo suvartotos šilumos

ktros energija hnologijai; 2,78%

technologijai; 1,39%

sąnaudos perdavime; 0,46%

Kita informacija susijusi su aplinkosaugos klausimais, atliekų ir nuotekų tvarkymu, oro taršos bei personalo klausimais, nesiskiria nuo skelbtos AB „Kauno energija“ 2015 metų konsoliduotame metiniame pranešime.

8. Nuorodos ir papildomi paaiškinimai

Pagrindiniai Grupės ir Bendrovės finansiniai duomenys pateikti AB „Kauno energija“ konsoliduotųjų ir Bendrovės 2016 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamajame rašte.

Konsoliduotųjų ataskaitų vidaus kontrolė: sudarydama konsoliduotąsias finansines ataskaitas, Xxxxxxxx sujungia savo ir patronuojamų bendrovių finansinių ataskaitų eilutes nuosekliai, sudėdama turto, įsipareigojimų, nuosavybės, pajamų ir sąnaudų straipsnius. Po to eliminuoja Xxxxxxxxx investicijų į patronuojamą bendrovę balansinę vertę ir Bendrovės nuosavybės dalį patronuojamose bendrovėse; Grupės vidaus balanso likučius, sandorius, pajamas ir sąnaudas (šiam tikslui parengiama tarpusavyje suderinta visų sandorių, pajamų ir sąnaudų išklotinė už laikotarpį); nusidėvėjimo skirtumą turtinio įnašo, kuris įvertintas rinkos verte, lyginant su jo balansine verte.

Konsoliduotosioms Grupės ataskaitoms sudaryti Bendrovės ir patronuojamų bendrovių finansinės ataskaitos sudaromos ta pačia data.

Tikrinama ar Bendrovės ir patronuojamų bendrovių apskaitos politika panašių sandorių apskaitai yra vienoda. Patronuojamų bendrovių pajamos ir sąnaudos įtraukiamos į konsoliduotąsias ataskaitas nuo įsigijimo datos.

9. Svarbūs jvykiai, jvykę po 2016 m. I pusmečio pabaigos

2016 m. birželio 23 d. Bendrovė su UAB „E energija“ pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią Bendrovė ketina įsigyti 100% UAB „Petrašiūnų katilinė“ akcijų. Sutartis įsigaliojo 2016 m. birželio 30 d. Sandoris įvyks, jei Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba priims sprendimą leisti vykdyti sandorį.

2016 m. liepos 29 d. įvyko neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas kuriame buvo priimtas sprendimas pritarti 2016 m. birželio 23 d. Bendrovės su UAB „E energija“ pasirašytai UAB „Petrašiūnų katilinė“ akcijų pirkimo– pardavimo sutarčiai.

2016 m. liepos 28 d. Bendrovės valdyba patvirtino neaudituotą konsoliduotųjų ir Bendrovės 2016 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinį, parengtą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

10. Įmonių grupės veiklos planai ir prognozės

Kadangi investicijos sudaro sąlygas nuolatinei verslo plėtrai bei pelningumui, 2016 m. Grupės ir Bendrovės investicijų programos tikslai yra tolesnis šilumos gamybos apimčių bei efektyvumo didinimas, šilumos pardavimo rinkos didinimas, didinant biokuro panaudojimą šilumos gamybai, šilumos perdavimo ir paskirstymo vystymas, didinat saugumą ir patikimumą, plečiant inžinierinių sistemų priežiūros paslaugas bei toliau gerinant šilumos vartotojų aptarnavimo paslaugų kokybę.

Vykdant Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių plano nuostatas, siekiant įgyvendinti pagrindinius Bendrovės veiklos tikslus bei Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas, susijusias su šilumos šaltinių ir šilumos tiekimo tinklų patikimumo techninių reikalavimų, kurie garantuotų kokybišką šilumos tiekimą vartotojams, užtikrinimu, buvo patikslintas

„2012–2015 metų Xxxxxxxxx investicijų planas ir jo finansavimo šaltiniai“, pagal kurį numatyta investuoti 92,08 mln. Eur bei buvo patikslintas 2016 m. investicijų planas, pagal kurį į Bendrovės turtą numatyta investuoti 44,54 mln. Eur.

Bendrovės pagrindiniai investiciniai tikslai 2013–2016 metų reguliavimo laikotarpiui: mažinti šilumos gamybos sąnaudas esamuose šaltiniuose, didinti pigesnės kuro rūšies (biokuro) dalį kuro balanse, didinti nuosavų šaltinių galią iki pilno galios užtikrinimo poreikių patenkinimo.

2016 m., vykdant Bendrovės investicijų programą, toliau vykdomas Bendrovei priklausančių katilinių modernizavimas, automatizuojant gamybos procesą, montuojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas, taip pat, vykdomas šilumos apskaitos prietaisų keitimas. Verta pažymėti, kad šių priemonių įdiegimas leidžia mažinti šilumos perdavimo nuostolius, optimizuoti šilumos tiekimą vartotojams bei užtikrina šilumos tiekimo patikimumą.

Planuojama, kad 2016 metais, lyginant su 2015 m., Grupės pardavimo pajamos bus panašios kaip ir 2015 m. ar truputį mažesnės dėl sumažėjusios šilumos kainos, parduodamos šilumos kiekis vartotojams išliks panašiame lygyje kaip ir 2015 m. Didžiausią įtaką Grupės ir Bendrovės pajamoms ir sąnaudoms turės kuro ir perkamos šilumos

kainos pokyčiai, kadangi šilumos kaina pagal teisės aktų reikalavimus yra perskaičiuojama kas mėnesį. Grupės pelnas, lyginant su 2015 m., planuojama, kad bus mažesnis dėl perskaičiuotų šilumos kainų dedamųjų. Planuojamus rezultatus gali pakoreguoti šilumos poreikio pasikeitimas, t. y. suvartojimas, kuriam pagrindinę įtaką turi vidutinė lauko oro temperatūra, vartotojų investicijų dydis į daugiabučių namų renovavimą ir šilumos taupymą bei racionalų vartojimą, taip pat Lietuvos ekonominės situacijos pokyčiai.

11. Informacija apie tyrimų ir plėtros veiklą

2016 m. sausio 27 d. Xxxxxxxx pasirašė sutartį su Lietuvos energetikos institutu dėl mokslo tiriamojo darbo ir Bendrovės vystymosi strategijos atlikimo, įgyvendinant energetikos sektoriaus plėtros kryptis. Vystymosi strategija rengiama energetikos sektoriaus krypčių įgyvendinimui, siekiant vykdyti efektyvią Kauno šilumos ūkio vystymo politiką laikotarpiui iki 2021 metų.

2016 m. kovo 2 dieną Kauno miesto savivaldybėje tarp Bendrovės ir Vytauto Didžiojo universiteto buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią šalys įsipareigojo sudaryti sąlygas viena kitai pasinaudoti savo turima infrastruktūra, kūrybiniais bei organizaciniais ištekliais bendriems projektams įgyvendinti ir renginiams organizuoti.

2016 m. birželio 23 d. Bendrovė su UAB „E energija“ pasirašė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią Bendrovė planuoja įsigyti 100% UAB „Petrašiūnų katilinė“ akcijų. Biokurą naudojantis šilumos generavimo šaltinis (katilinė) įsigytas siekiant sumažinti šilumos gamybos sąnaudas ir atpiginti šilumos energiją vartotojams. Pagaminta šilumos energija bus tiekiama į Kauno miesto CŠT integruotą sistemą, užtikrinant reikiamos kokybės (slėgis, temperatūra) termofikacinio vandens parametrus.

Bendrovės atstovai yra nuolat kviečiami dirbti Kauno technologijos universiteto Energijos inžinerijos krypties studijų programų rengimo komitetuose ir išorinio bei savęs vertinimo grupėse. Dirbdami šiuose komitetuose ir grupėse, Bendrovės atstovai analizuoja programų tikslus ir studijų siekinius, mokymo planų sandarą, personalo tinkamumą, materialinę bazę, studijų procesą ir vertinimą, taip pat programos vadybą. Atlikdami išorinį ir savęs vertinimą, komitetai teikia rekomendacijas programų struktūrai ir vykdymo procesui gerinti, siekiant patenkinti darbdavių poreikius bei atitikti nacionalinių ir Europos teisės aktų reikalavimus aukštojo mokslo srityje.

Xxxxxxxx kartu su Lietuvos energetikos institutu dalyvauja projekte READY („Resource efficient cities implementing advanced smart city solutions“ („Efektyviai išteklius naudojantys miestai, diegiantys sumanius sprendimus“), kuriam paramą skyrė Europos Komisija. Projekte dalyvauja 23 įmonės iš Danijos, Švedijos, Austrijos, Prancūzijos ir Lietuvos. Projektas bus vykdomas iki 2022 m. pritaikant naujausias energijos vartojimo efektyvumo priemones Kauno mieste.

Be to Bendrovė dalyvauja Europos Komisijos remiamuose „Green Light“ bei „Motor Challenge“ programose, kurių tikslas – efektyvus energijos vartojimas apšvietimo ir siurblių eksploatavimo sistemose.

12. Informacija apie emitento jsigytas ir turimas savas akcijas

Bendrovė nėra įsigijusi savų akcijų. Bendrovės akcijų nėra įsigijusi ir jos patronuojama bendrovė. Bendrovė ir jos patronuojama bendrovė per ataskaitinį laikotarpį nepirko ir nepardavė savų akcijų.

13. Informacija apie finansinės rizikos valdymo tikslus, naudojamas apsidraudimo priemones

Visa informacija šiuo klausimu pateikta AB „Kauno energija“ konsoliduotųjų ir Bendrovės 2016 m. I pusmečio finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 2.11, 15, 23 pastabose.

14. Informacija apie emitento filialą ir patronuojamą jmonę

Bendrovės valdybos sprendimu yra įsteigtas filialas „Jurbarko šilumos tinklai“, įregistruotas 1997 m. rugsėjo 9 d., adresu V. Kudirkos g. 33, 4430 Jurbarkas. Bendrovės filiale gaminama šiluma parduodama Jurbarko miesto vartotojams.

Bendrovės filiale „Jurbarko šilumos tinklai“ 2016 m. birželio 30 d. dirbo 30 darbuotojų.

Bendrovės filialo „Jurbarko šilumos tinklai“ 2016 m. I pusmečio finansinių rodiklių (veiklos pajamos, veiklos sąnaudos, pelnas) palyginimas su 2012-2015 m. I pusmečių rodikliais pateikiami 13 grafike.

13 grafikas

2 000

1 500

Fil. „Jurbarko šilumos tinklai“ veiklos rezultatai, tūkst. Eur

1 8371 816 1 735

1 626

1 405 1 3715280

1 000

500

0

1 073

973

1 256

211 81 30

177 46 35

-500

Veiklos pajamos Veiklos sąnaudos Veiklos pelnas

-207-283

Grynasis pelnas

-202-279

2012 m. I pusm. 2013 m. I pusm. 2014 m. I pusm. 2015 m. I pusm. 2016 m. I pusm.

2013 m. balandžio 16 d. Juridinių asmenų registre užregistruoti naujai įsteigto juridinio asmens AB „Kauno energija“ patronuojamos įmonės UAB „Kauno energija NT“, buveinės adresas Savanorių pr. 347, 49423 Kaunas, įmonės kodas 303042623, įstatai.

2016 m. birželio 30 d. Juridinių asmenų registre įregistruotas UAB „Kauno energija NT“ įstatinis kapitalas yra 1.329.872 Eur ir yra padalintas į 45 921 paprastąsias vardines 28,96 Eur nominalios vertės akcijas.

UAB „Kauno energija NT“ neturi tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų akcijų paketų kitose įmonėse.

UAB „Kauno energija NT“ veikla – nekilnojamojo turto vystymas, valdymas, nuoma, pirkimas – pardavimas. UAB „Kauno energija NT“ 2016 m. I pusmetį apyvarta buvo 57 tūkst. Eur, pelnas (nuostoliai) sudarė –

(34) tūkst. Eur.

UAB „Kauno energija NT“ 2016 m. birželio 30 d. dirbo 3 darbuotojai.

UAB „Kauno energija NT“ 2016 m. I pusmečio finansiniai rodikliai (veiklos pajamos, veiklos sąnaudos, pelnas) palyginimas su 2014-2015 m. I pusmečių rodikliais pateikiami 14 grafike.

100

80

60

40

20

0

-20

-40

-60

UAB „Kauno energija NT“ veiklos rezultatai, tūkst. Eur

                          91          

57

52 53

35

41

Veiklos pajamos Veiklos sąnaudos Veiklos pelnas

Grynasis pe

-17

-12

-17

-12

-34

-34

lnas

2014 m. I pusm. 2015 m. I pusm. 2016 m. I pusm.

14 grafikas

15. Įstatinio kapitalo struktūra

2012–2013 metais Bendrovės įstatinis kapitalas nekito. 2014 m. sausio 6 d. įvykusiame AB „Kauno energija“ neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo priimtas sprendimas padidinti Emitento įstatinį kapitalą 121.928,87 Eur (nuo 74 256 215,82 Eur iki 74 378 144,69 Eur), išleidžiant 70 166 (paprastąsias vardines 1,73772 Eur nominalios vertės akcijas, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei. Minėtu akcininkų susirinkimo sprendimu atšaukta visiems akcininkams pirmumo teisė įsigyti naujai išleidžiamų 70 166 vienetų Bendrovės paprastųjų vardinių 1,73772 euro nominalios vertės akcijų, kurių emisijos kaina yra lygi akcijos nominaliai vertei, suteikiant teisę šias akcijas įsigyti Kauno miesto savivaldybei, kodas 111106319, Laisvės al. 96, Kaunas, siekiant, kad Kauno miesto savivaldybė akcinei bendrovei „Kauno energija“ perduotų jai nuosavybės teise priklausančią šilumos tiekimo liniją – šilumos tinklus (Karaliaus Mindaugo pr. 50, Kaunas, unikalus Nr. 4400-2125- 5130).

2015 m. balandžio 28 d. įvykusiame AB „Kauno energija“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, buvo priimtas sprendimas pakeisti AB „Kauno energija“ įstatus, patvirtinant įstatinį kapitalą eurais.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2015 m. gegužės 18 d. įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre 2016 m. birželio 30 d. įregistruotas Bendrovės įstatinis kapitalas yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct).

Emitento įstatinio kapitalo struktūra pagal akcijų rūšis nurodyta 4 lentelėje.

4 lentelė

Akcijų rūšis

Akcijų skaičius, Nominali Bendra vnt. vertė, eurais nominali

vertė, eurais

Dalis jstatiniame kapitale savivaldybių, proc.

Dalis jstatiniame kapitale privačių akcininkų, proc.

Paprastos vardinės akcijos

42 802 143 1,74 74 475 728,82 98,33 1,67

16. Duomenys apie Emitento išleistas akcijas

2015 m. balandžio 28 d. AB „Kauno energija“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu įstatinis kapitalas buvo įregistruotas 2015 m. gegužės 18 d. ir yra 74 475 728,82 Eur (septyniasdešimt keturi milijonai keturi šimtai septyniasdešimt penki tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt aštuoni Eur 82 ct) ) ir yra padalintas į 42 802 143 (keturiasdešimt du milijonus aštuonis šimtus du tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt tris) paprastąsias vardines 1,74 Eur nominalios vertės akcijas.

Vadovaujantis 2014 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymu Nr. XII-828, kuriuo nustatyta euro įvedimo Lietuvoje nuo 2015 m. sausio 1 d. tvarka, Bendrovės vienos akcijos vertė perskaičiuota į 1,74 Eur (2014 m. gruodžio 31 d. – 1,73772 Eur).

Vertybinių popierių perleidimo apribojimų nėra.

16.1. Akcijų, išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (2016 m. birželio 30 d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių registracijos Nr. A01031430

Vertybinių popierių ISIN kodas LT0000123010 Akcijų skaičius 20 031 977 PVA

Nominalioji vertė 1,74 Eur

Bendra akcijų nominalioji vertė 34 855 639,98 Eur

16.2. Akcijų, išplatintų ir įregistruotų neviešai apyvartai (2016 m. birželio 30 d.), pagrindinės charakteristikos. Vertybinių popierių ISIN kodas LT0000128407

Akcijų skaičius 22 770 166 PVA

Nominalioji vertė 1,74 Eur

Bendra akcijų nominalioji vertė 39 620 088,84 Eur

Bendrovės vertybinių popierių prekybos istorija 2012–2016 m. I pusmetį pateikta 5 lentelėje.

5 lentelė

Rodiklis	2012 m.	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2016 m. I pusmetis
Atidarymo kaina, Eur	0,565	0,578	0,589	0,486	0,459
Didžiausia kaina, Eur	0,590	0,589	0,600	0,479	0,560
Mažiausia kaina, Eur	0,415	0,458	0,430	0,400	0,401
Paskutinė kaina, Eur	0,578	0,589	0,486	0,459	0,500
Apyvarta vnt.	80 421	36 355	70 160	41 193	106 104
Apyvarta mln. Eur	0,04	0,02	0,04	0,02	0,05
Kapitalizacija mln. Eur	11,58	11,80	9,74	9,19	10,02

Akcijos kainos (eurais) ir apyvartos 2012-07-01–2016-06-30 istorija nurodyta 15 grafike.

15 grafikas

Bendrovės akcijos kainos palyginimas su savo sektoriaus (komunalinės paslaugos) ir OMX Vilnius indeksu pateikta 16 grafike.

16 Grafiko duomenys:

Indeksas/Akcijos 2012.07.01 2016.06.30 +/-%

OMX Baltic Benchmark GI 492,43 711,29 44,44

OMX Vilnius 339,89 510,69 50,25

B7000GI Komunalinės paslaugos 920,71 1 875,02 103,65

KNR1L 0,450 EUR 0,500 EUR 11,11

17. Informacija apie Emitento akcininkus

Xxxxxxx Xxxxxxxxx akcininkų skaičius 2016 m. birželio 30 d. – 293.

Emitento akcininkų, kuriems 2016 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. 2015 m. gegužės 18 d. įregistruoto Bendrovės įstatinio kapitalo (42 802 143 PVA), duomenys nurodyti 6 lentelėje bei 17 grafike.

6 lentelė

Akcininkui Xxxxxx Xxxxxxxxx vardas, pavardė nuosavybės teise, jstatinio (jmonės pavadinimas, rūšis, priklausančių kapitalo dalis,

buveinės adresas, kodas) paprastųjų vardinių proc.

Nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiama balsų dalis, proc.

Akcininkui su kartu veikiančiais asmenimis priklausančių

akcijų skaičius, vnt. Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 39 736 058 Kodas 111106319	92,84	92,84	balsų dalis, proc. -
Kiti akcininkai 3 066 085	7,16	7,16	-
Iš viso: 42 802 143	100	100	-

Kaunas

17 grafikas

Akcininkų struktūra 2016 m. birželio 30 d.

3,75%

1,74%

1,67%

92,84%

Kauno miesto savivaldybė Kauno rajono savivaldybė Jurbarko rajono savivaldybė Kiti akcininkai

Bendrovės akcininkų pasiskirstymas pagal grupes ataskaitinio laikotarpio pabaigai pateiktas 7 lentelėje.

7 lentelė

Grupės pavadinimas Grupei priklausančių

akcijų skaičius vnt.

Turima jstatinio kapitalo dalis, proc., nuo visų akcijų skaičiaus

Vietos valdžia	42 088 631	98,33
Namų ūkiai	375 436	0,88
Kitų sąskaitų tvarkytojų klientų VP	229 368	0,53
Privačios nefinansinės įmonės	83 508	0,20
Kiti finansiniai tarpininkai, išskyrus draudimo bendroves ir 25 000 0,06
pensijų fondus ir finansinės pagalbinės įmonės
Kiti akcininkai (užsienio kontroliuojamos nefinansinės
įmonės, finansinės pagalbinės įmonės, indėlius priimančios	200	0,00
bendrovės, išskyrus centrinį banką,
Iš viso	42 802 143	100

17.1. Akcininkai, kuriems 2016 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (20 031 977 PVA), išleistų į viešąją vertybinių popierių apyvartą (registracijos Nr. A01031430, VP ISIN kodas – LT0000123010), nurodyti 8 lentelėje.

8 lentelė

Pavadinimas

Akcijų rūšis

Akcijų Akcijų dalis

Akcijų bendra (%) nuo Įstatinio skaičius vnt. nominali išleistų j viešą kapitalo

dalis (%)

	vertė Eur	apyvartą
Kauno miesto savivaldybė Paprastosios Kodas 111106319	29 520 652	84,69	39,64
Kauno rajono savivaldybė Savanorių pr. 371, 49500 Paprastosios 1 606 168 Kodas 111100622	2 794 732	8,02	3,75
Kiti akcininkai Paprastosios 1 459 917	2 540 256	7,29	3,41

Laisvės al. 96, 44251 Kaunas

vardinės akcijos 16 965 892

Kaunas, vardinės akcijos

vardinės akcijos

Pavadinimas	Akcijų rūšis	Akcijų skaičius vnt.	Akcijų bendra nominali vertė Eur	Akcijų dalis (%) nuo išleistų j viešą apyvartą	Įstatinio kapitalo dalis (%)
Iš viso:	20 031 977		34 855 640	100	46,80

17.2. Akcininkai, kuriems 2016 m. birželio 30 d. priklausė daugiau nei 5 proc. akcijų (22 770 166 PVA), išleistų į neviešąją vertybinių popierių apyvartą (VP ISIN kodas – LT0000128407), nurodyti 9 lentelėje:

Pavadinimas

Akcijų rūšis

Akcijų dalis (%)

Akcijų Akcijų bendra nuo išleistų j skaičius vnt. nominali neviešą

vertė Eur apyvartą

Įstatinio kapitalo dalis (%)

9 lentelė

Kauno miesto savivaldybė Laisvės al. 96, 44251 Kaunas

Kodas 111106319

Paprastosios 22 770 166 39 000 000 000 53,20

vardinės akcijos

Nei vienas Emitento akcininkas neturi jokių specialių kontrolės teisių. Visų akcininkų teisės yra vienodos, jos nustatytos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 4 skirsnyje. Balsus visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių Bendrovės akcijų skaičius yra 42 802 143 vnt.

Bendrovė nėra informuota apie balsavimo teisių apribojimus bei apie kokius nors akcininkų tarpusavio susitarimus, dėl kurių gali būti ribojamas vertybinių popierių perleidimas ir (arba) balsavimo teisės.

2010 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2009 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,024 Eur, iš viso – 1,039 mln. Eur.

2011 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai. 2010 m. pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, rezervą investicijoms ir paramai.

2012 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2011 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,072 Eur už vieną akciją, iš viso 3,094 mln. Eur.

2013 m. Emitento akcininkams nebuvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2012 m. pelno. 2013 m. balandžio 30 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus (šilumos punktų remontui), paramai bei dalis pelno perkelta į kitus finansinius metus. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,043 mln. Eur.

2014 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2013 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,0028962 Eur iš viso – 0,124 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, paramai bei tantjemoms valdybos nariams. Labdarai ir paramai buvo skirta 0,333 mln. Eur.

2015 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2014 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,003 Eur, iš viso – 0,129 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus. Paramai buvo skirta 0,2 mln. Eur.

2016 m. Emitento akcininkams buvo skirti ir išmokėti dividendai iš 2015 metų pelno. Vienai akcijai tenkantis dividendų dydis – 0,042 Eur, iš viso – 1,798 mln. Eur. Pelnas buvo skirtas į privalomąjį rezervą, į kitus rezervus, tantjemoms valdybos nariams, premijoms darbuotojams. Paramai buvo skirta 0,05 mln. Eur.

18. Darbuotojai

2016 m. birželio 30 d. duomenimis Grupėje iš viso dirbo 517 darbuotojų.

Grupės darbuotojų skaičiaus kitimas 2012–2016 m. I pusmetį nurodytas 10 lentelėje.

Faktinis darbuotojų	Grupės	Grupės	Grupės	Grupės	Grupės
skaičius	2012-12-31	2013-12-31	2014-12-31	2015-12-31	2016-06-30
Iš viso:	000	000	000	526	517
iš jų: vadovai	6	7	6	4	3
specialistai	327	292	290	279	278
darbininkai	284	262	249	243	236
Bendrovės darbuotojų skaičiaus kitimas 2012–2016 m. I pusmetį nurodytas 11 lentelėje. 11 lentelė
Faktinis darbuotojų	Bendrovės	Bendrovės	Bendrovės	Bendrovės	Bendrovės
skaičius	2012-12-31	2013-12-31	2014-12-31	2015-12-31	2016-06-30
Iš viso:	583	548	542	523	514
iš jų: vadovai	4	5	4	3	2
specialistai	314	288	290	278	277
darbininkai	265	255	248	242	235

Grupės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

12 lentelė

Eil. Išsilavinimo lygis Grupės		Grupės	Grupės	Grupės	Grupės
Nr. 2012-12-31		2013-12-31	2014-12-31	2015-12-31	2016-06-30
1 Nebaigtas vidurinis	9	6	6	7	5
2 Vidurinis	231	217	206	195	191
3 Aukštesnysis	89	80	77	72	72
4 Aukštasis	288	258	256	252	249
Iš viso:	000	000	000	526	517

Bendrovės darbuotojų išsilavinimas laikotarpio pabaigai.

13 lentelė

Eil. Išsilavinimo lygis Nr.

Bendrovės 2012-12-31

Bendrovės 2013-12-31

Bendrovės 2014-12-31

Bendrovės 2015-12-31

Bendrovės 2016-06-30

1	Nebaigtas vidurinis	8	5	6	7	5
2	Vidurinis	217	211	205	194	190
3	Aukštesnysis	83	78	77	72	72
4	Aukštasis	275	254	254	250	247
	Iš viso:	583	548	542	523	514

Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius ir vidutinis mėnesinis atlyginimas Eur (2016 m. I pusmečio pabaigai neatskaičius mokesčių).

14 lentelė

Eil. Nr.	Darbuotojai	Bendrovės	Grupės
1.1.	Vadovų vidutinis sąlyginis skaičius	3	5,2
1.2.	Vadovų vidutinis mėnesinis atlyginimas	4317,6	2944,9
2.1.	Specialistų vidutinis sąlyginis skaičius	255,5	256,5
2.2.	Specialistų vidutinis mėnesinis atlyginimas	958,64	956,7
3.1.	Darbininkų vidutinis sąlyginis skaičius	227,6	228,5
3.2.	Darbininkų vidutinis mėnesinis atlyginimas	689,9	688,1

Emitento darbuotojų darbo užmokestis susideda iš pastoviosios atlyginimo dalies, kintamosios atlyginimo dalies, priemokų ir priedų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą ir kitus įstatymus, Bendrovės Kolektyvinę sutartį, premijų. Premijos mokamos iš grynojo pelno, jei visuotinis akcininkų susirinkimas dalį pelno skiria Bendrovės darbuotojams premijuoti. Nuo 1998 m. iki 2015 m. visuotinis akcininkų susirinkimas nebuvo skyręs dalies pelno Emitento darbuotojams premijuoti. 2016 m. balandžio 28 d. visuotinis akcininkų susirinkimas iš 2015 m. pelno skyrė 207 tūkst. Eur darbuotojams premijuoti.

Kolektyvinėje sutartyje numatytos ypatingos emitento darbuotojų ar jų dalies teisės bei pareigos. Pagal Bendrovėje įsigaliojusią 2013 m. sausio 28 d. Kolektyvinę sutartį:

1. Už nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje darbuotojams suteikiamos papildomos apmokamos atostogos:

2. išdirbus 5-erius metus − 1 kalendorinė diena;

3. nuo 6 iki 10 metų − 2 kalendorinės dienos;

4. turintiems didesnį kaip 10 metų − 3 kalendorinės dienos;

5. už kiekvienus paskesnius 5 metus − 1 kalendorinė diena;

6. darbuotojams, dirbusiems Lietuvos energetinės sistemos įmonėse ir perkeltiems į Bendrovę darbdavių susitarimu, t. y. kai perkėlimas įvyko galiojant Darbo įstatymų kodeksui ar Darbo sutarties įstatymui, darbo stažas laikomas nenutrūkęs, suteikiant papildomas apmokamas atostogas už nepertraukiamą darbo stažą Xxxxxxxxxx.

7. Darbdaviui ir darbuotojui susitarus, darbuotojui gali būti suteikiamos nemokamos atostogos dėl šeimyninių aplinkybių ir kitų svarbių priežasčių.

8. Bendrovės darbuotojai turi teisę į papildomas mokamas atostogas:

9. sukūrus šeimą − 3 kalendorinių dienų;

10. mirus artimajam (vienam iš tėvų ar sutuoktinių tėvų, sutuoktiniui, broliui, seseriai, dukrai, sūnui ar teisėtam globotiniui, anūkui, anūkei) − 3 kalendorinių dienų;

11. gimdant žmonai − 1 kalendorinės dienos;

12. darbuotojo dukros, sūnaus ar teisėto globotinio jungtuvių proga − 3 kalendorinių dienų;

13. darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki dvylikos metų, suteikiama laisva pirmoji mokslo metų diena, mokant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį.

14. Darbuotojams, laikantiems stojamuosius egzaminus į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas ir sėkmingai jose besimokantiems, kai jų pasirinkta specialybė atitinka Bendrovės interesus bei atliekamą darbą, įstatymų nustatyta tvarka suteikiamos apmokamos mokymosi atostogos, mokant 50 procentų darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Darbdavys įsipareigoja:

1. sudaryti sąlygas profilaktiniam darbuotojų sveikatos patikrinimui ir prireikus reabilitaciniam gydymui, teikti nemokamas paslaugas Bendrovės darbo sveikatos punkte;

2. mirus darbuotojui, skirti dviejų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirbo) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas. Išmoka skiriama laidojusiam asmeniui;

3. mirus darbuotojo artimajam (tėvui, motinai, vaikui ar sutuoktiniui), skirti darbuotojui Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, nemokamą transportą arba padengti transporto išlaidas;

4. gimus vienam ar daugiau vaikų, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už kiekvieną vaiką;

5. sukūrus šeimą, darbuotojui skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką;

6. darbuotojams, auginantiems tris ar daugiau vaikų iki 16 metų amžiaus, našliui (našlei) ir nesusituokusiems asmenims, kurie vieni augina vieną ar daugiau vaikų, jei jie mokosi vidurinėse mokyklose iki 19 metų amžiaus, o

besimokančių aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų dieniniuose skyriuose iki 21 metų amžiaus, arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, kartą metuose skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką pagal prašymo pateikimo datą;

7. 40-mečio, 50-mečio ir 60-mečio proga darbuotojams už gerą darbo pareigų vykdymą padalinio vadovo teikimu, turintiems nuo 15 iki 20 metų nepertraukiamą darbo stažą Bendrovėje, skirti 25 procentų, o virš 20-ties metų nepertraukiamą darbo stažą − skirti 50 procentų Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę dovaną;

8. kitais atvejais, kai būtina materialinė parama (patyrus nuostolių dėl stichinių nelaimių bei kitų nuo darbuotojo nepriklausančių priežasčių) skirti šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu iki 580 eurų išmoką;

9. darbuotojui sunkiai susirgus ar įvykus sunkiam nelaimingam atsitikimui, skirti iki 5 Bendrovės ar filialo (priklausomai, kur darbuotojas dirba) praėjusių metų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką, šalių atstovų, pasirašiusiųjų Kolektyvinę sutartį, bendru susitarimu;

10. Lietuvos energetikų dienos ir Bendrovės jubiliejinių sukakčių proga nusipelniusiems darbuotojams skirti iki 145 eurų piniginę dovaną.

19. Emitento jstatų pakeitimo tvarka

Emitento įstatai numato, kad Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti Bendrovės įstatus, išskyrus šiame Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis. Priimant sprendimą dėl įstatų keitimo reikalinga visuotinio akcininkų susirinkimo 2/3 balsų, visų dalyvaujančių akcininkų susirinkime, dauguma.

2016 m. balandžio 28 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeisti Bendrovės įstatai, kuriuose Bendrovės valdybos narių skaičius sumažintas nuo 7 (septynių) iki 5 (penkių) narių ir numatytas atlygis už valdybos narių veiklą. Nauja įstatų redakcija 2016 m. gegužės 13 d. įregistruota Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre. Su ja susipažinti galima Bendrovės internetinėje svetainėje adresu xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx.

20. Emitento organai

Pagal Bendrovės įstatus, Bendrovės valdymo organai yra Visuotinis akcininkų susirinkimas, kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba, kolegialus valdymo organas − valdyba ir vienasmenis valdymo organas − generalinis direktorius.

Visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, priimti Bendrovės įstatuose numatytais visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijos klausimais, privalomi akcininkams, stebėtojų tarybai, valdybai ir generaliniam direktoriui bei xxxxxxx Xxxxxxxxx darbuotojams.

Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Bendrovės susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Asmuo, dalyvaujantis visuotiniame akcininkų susirinkime ir turintis teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir pasirašyti akcininkų susirinkimo registravimo sąraše. Asmuo, kuris nėra akcininkas, be asmens tapatybės dokumento, turi pateikti dokumentą, patvirtinantį teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

2016 m. I pusmetį buvo sušauktas ir įvyko 1 (vienas) visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo generalinis direktorius, Finansų departamento direktorius. Visuotinių akcininkų susirinkimų metu yra sudaryta galimybė Emitento akcininkui pateikti klausimus ir gauti atsakymus ar paaiškinimus iš Bendrovės vadovų bei pranešėjų.

Kolegialų priežiūros organą − stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka. Stebėtojų tarybą sudaro 7 (septyni) stebėtojų tarybos nariai. Stebėtojų tarybos nariai renkami 4 (keturiems) metams. Stebėtojų taryba iš savo narių renka stebėtojų tarybos pirmininką.

Visuotinis akcininkų susirinkimas gali atšaukti visą stebėtojų tarybą arba pavienius jos narius nesibaigus stebėtojų tarybos kadencijai. Jeigu renkami pavieniai stebėtojų tarybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios stebėtojų tarybos kadencijos pabaigos.

Stebėtojų taryba renka Bendrovės valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų, prižiūri valdybos ir Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir Bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei Bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir Xxxxxxxxx vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus. Stebėtojų taryba neturi teisės Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme jos kompetencijai priskirtų funkcijų pavesti ar perduoti vykdyti kitiems Bendrovės organams.

Stebėtojų taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr.1K-18 „Dėl reikalavimo audito komitetams“, „Reikalavimų audito komitetams taikymo gairės“, kurioms pritarta Vertybinių popierių komisijos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimu, tvirtina audito komiteto sudarymo vidaus taisykles ir renka audito komiteto narius.

Bendrovės stebėtojų taryba 2015 m. spalio 26 d. patvirtino naują Bendrovės audito komiteto vidaus taisyklių redakciją.

Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 valdybos nariai. Valdybą 4 (keturių) metų laikotarpiui renka stebėtojų taryba. Stebėtojų taryba gali atšaukti visą valdybą arba pavienius jos narius nesibaigus jų kadencijai. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Valdyba iš savo narių renka valdybos pirmininką.

Bendrovės valdyba analizuoja, vertina Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, pelno (nuostolių) paskirstymo projektą ir kartu su atsiliepimais ir pasiūlymais dėl jų bei Bendrovės metiniu pranešimu teikia Stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui. Taip pat Valdyba vykdo akcininko funkcijas bendrovėse, kuriose Bendrovė yra visų akcijų savininkė, ir Valdybos raštiški sprendimai jose prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams.

Valdyba renka ir xxxxxxxx Xxxxxxxxx vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas, sprendžia kitus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Bendrovės įstatuose ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus klausimus.

Generalinis direktorius yra Bendrovės vadovas. Bendrovės vadovas yra vienasmenis Bendrovės valdymo organas, kuris organizuoja Bendrovės veiklą. Bendrovės administracijos narių įgaliojimai ir atsakomybė nustatomi generalinio direktoriaus įsakymu.

20.1. Duomenys apie Bendrovėje sudarytus komitetus

(komitetų nariai vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento fistatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžia ir pabaiga, darbovietės, figaliojimai, pagrindinės funkcijos)

2015 m. spalio 26 d. stebėtojų taryba audito komiteto nariais išrinko Xxxx Xxxxxxxxxxxx, Bendrovės vyriausiosios buhalterės pavaduotoją, Xxxxx Xxxxxxxxxx, Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus ekonomistę ir Xxxxx Xxxxx, Bendrovės Teisės ir pirkimų departamento Teisės skyriaus vyresnįjį teisininką.

2015 m. spalio 26 d. stebėtojų taryba posėdžio Nr. 2015-4 sprendimu Bendrovės audito komiteto nepriklausomais nariais paskyrė Kauno miesto savivaldybės tarybos narę Xxxxx Xxxxxxxx, stebėtojų tarybos narį Xxxxxxx Xxxxxx, biudžetinės įstaigos „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ direktorių Xxxxxx Xxxxxxxxxxx ir nustatė, kad veiklą Bendrovės audito komitete audito nariai vykdo nuo 2015 m. spalio 27 d.

Vardas, pavardė Pareigos Kadencijos pradžia Kadencijos pabaiga*

Xxxxx Xxxxxxxx Audito komiteto nepriklausoma narė

2015 m. spalio 27 d. 2019 m. gegužės 29 d.

Vardas, pavardė Pareigos Kadencijos pradžia Kadencijos pabaiga*

Xxxxxxxx Xxxxxx

Audito komiteto

nepriklausomas narys

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx Audito komiteto

nepriklausomas narys

2015 m. spalio 27 d. 2019 m. gegužės 29 d.

2015 m. spalio 27 d. 2019 m. gegužės 29 d.

Xxxx Xxxxxxxxxxxx Audito komiteto narė 2015 m. spalio 27 d. 2019 m. gegužės 29 d.

Xxxxx Xxxxxxxxxx Audito komiteto narė 2015 m. spalio 27 d. 2019 m. gegužės 29 d. Xxxxxx Xxxxxx Audito komiteto narys 2015 m. spalio 27 d. 2019 m. gegužės 29 d.

*Audito komiteto kadencija sutampa su Bendrovės stebėtojų tarybos kadencija.

Audito komitetas vykdydamas savo veiklą vadovaujasi AB „Kauno energija“ audito komiteto vidaus taisyklėmis, patvirtintomis Bendrovės stebėtojų tarybos 2015 m. spalio 26 d. posėdžio Nr. 2015-4 sprendimu. Audito komitetas vykdo funkcijas numatytas Lietuvos Respublikos audito įstatymo 52 straipsnyje. 2016 m. I pusmetį audito komitetas neposėdžiavo.

Xxxxx Xxxxxxxx. UAB „Aksa holdingas“ projektų vadovė, UAB „Amžiaus pasaka“ direktorė, UAB „Savas kazino“ direktorė, visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narė, Kauno miesto savivaldybės tarybos narė. Bendrovės nepriklausoma audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx universitetas – žemės ūkio ekonomikos magistras (1993 m.).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Xxxxxxxx Xxxxxx. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys, Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys, AB „Kauno energija“ stebėtojų tarybos narys, UAB „Dextera“ generalinis direktorius, VšĮ K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės stebėtojų tarybos narys, VšĮ Kauno centro poliklinikos stebėtojų tarybos pirmininkas, individuali veikla (veiklos rūšis: pagrindinių buveinių veikla ir konsultacinė valdymo veikla). Bendrovės nepriklausomu audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis Kauno technologijos universitetas – ekonomikos bakalauras (2007). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 1996–2008 ir nuo 2015 m. UAB „Dextera“ generalinis direktorius.

Bendrovės akcijų neturi. UAB „Dextera Holding“ akcininkas.

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx. Biudžetinės įstaigos „Kauno biudžetinių įstaigų buhalterinė apskaita“ direktorius, Lietuvos centrinės kredito unijos kredito unijų priežiūros specialistas, Kauno miesto tarybos nario R. Xxxxxxxx visuomeninis padėjėjas, VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ valdybos narys, asociacijos „Kauno mažoji beisbolo lyga“ valdybos narys. Bendrovės nepriklausomu audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas – verslo administravimo ir vadybos bakalauras (1996 m.), verslo administravimo ir vadybos magistras (1998 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2004-08–2013- 12 – „Swedbank“, AB klientų aptarnavimo centro valdytojas, 2015-04–2015-12 Lietuvos centrinės kredito unijos kredito unijų priežiūros specialistas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Xxxx Xxxxxxxxxxxx. Xxxxxxxxx vyriausiosios buhalterės pavaduotoja. Audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Ekonomikos ir vadybos fakultetas – ekonomikos bakalauras (2007 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2004-09– 2009-08 Bendrovės apskaitos skyriaus specialistė, 2009-08–2014-05 – Bendrovės vyresnioji buhalterė.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Xxxxx Xxxxxxxxxx. Bendrovės Finansų departamento Ekonomikos ir planavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė. Audito komiteto nare išrinkta 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Kauno technologijos universitetas Ekonomikos ir vadybos fakultetas – vadybos ir verslo administravimo bakalauras (2008 m.), Ekonomikos ir vadybos fakultetas – ekonomikos magistras (2010 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2003-10–2007-02 – Bendrovės Ryšių su visuomene skyriaus techninė sekretorė.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Xxxxxx Xxxxxx. Bendrovės Teisės ir pirkimų departamento Teisės skyriaus vyresnysis teisininkas. Audito komiteto nariu išrinktas 2015 m. spalio 26 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, Vilniaus universitetas – anglų filologijos

bakalauras (1998 m.), Vytauto didžiojo universitetas – tarptautinės teisės magistras (2002 m.). Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos: 2002-08–2010-06 – Lietuvos banko Kauno skyriaus vyriausiasis juriskonsultas, 2010-08–2012-03 – UAB „Vilniaus valda“ teisininkas, 2014-04–2014-11 – AB „Kauno dujotiekio statyba“ teisininkas, 2010-09–2014-12 – UAB „ROTADA“ teisininkas, 2010-08–2014-12 – UAB „KDS grupė“ teisininkas. Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

21. Kolegialių organų nariai, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas

(vardai ir pavardės, duomenys apie dalyvavimą emitento fistatiniame kapitale, kiekvieno asmens kadencijos pradžia ir pabaiga, informacija apie emitento per ataskaitinfi laikotarpfi apskaičiuotas pinigų sumas, kitą perleistą turtą ir suteiktas garantijas šiems asmenims bendrai ir vidutinius dydžius, tenkančius vienam bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos nariui, administracijos nariui (bendrovės vadovui, vyriausiajam finansininkui), duomenys apie dalyvavimą kitų fimonių, fistaigų ir organizacijų veikloje (fimonės, fistaigos ar organizacijos pavadinimas ir pareigos)

21.1. Duomenys apie Bendrovės stebėtojų tarybos narius:

2016 m. birželio 30 d. Bendrovės stebėtojų tarybos nariai:

Vardas, pavardė Pareigos Kadencijos pradžia Kadencijos pabaiga

Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx Stebėtojų tarybos

pirmininkas

	pavaduotojas
Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Xxxxxxxx Xxxxxxxx	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Xxxxxxxx Xxxxxx	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.
Xxxxxxx Xxxxxxxx	Stebėtojų tarybos narys	2015 m. gegužės 29 d.	2019 m. gegužės 29 d.

Xxxxxxx Xxxxxxxx Stebėtojų tarybos pirmininko

2015 m. gegužės 29 d. 2019 m. gegužės 29 d.

2015 m. gegužės 29 d. 2019 m. gegužės 29 d.

Bendrovės stebėtojų tarybą sudaro septyni priklausomi nariai, kurie yra Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai, iš dalies atstovaujantys kontroliuojantįjį akcininką, t. y. Kauno miesto savivaldybę, turinčią 92,84 proc. Bendrovės akcijų balsų.

Per 2016 m. I pusmetį įvyko 2 stebėtojų tarybos posėdžiai. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 1/2 stebėtojų tarybos narių.

Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx. Kauno miesto meras; Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ steigėjas, lyderis ir valdybos pirmininkas; Asociacijos „Mentor Lietuva“ valdybos narys; Asociacijos „Žalgirio fondas“ prezidentas; Lietuvos dviračių federacijos prezidentas; Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos ekonominio ir prekybos bendradarbiavimo su Rusijos Federacija tarybos viceprezidentas.

Bendrovės akcijų neturi. Vičiūnų įmonių grupės akcininkas.

Xxxxxxx Xxxxxxxx. Kauno miesto mero pavaduotojas; Kauno miesto savivaldybės tarybos narys (Miesto ūkio ir paslaugų komiteto pirmininko pavaduotojas); Kauno regiono plėtros tarybos pirmininko pavaduotojas; Visuomeninės organizacijos

„Vieningas Kaunas“ valdybos narys; Viešosios įstaigos „Maironio fondas“ direktorius.

Bendrovės akcijų neturi. UAB „Munava“ akcininkas.

Xxxxxxxx Xxxxxxxx. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Viešosios įstaigos

„Laisvės studijų centras“ vadovas.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Xx. Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Darnios plėtros ir investicijų komiteto pirmininkas; Kauno technologijos universiteto, Aplinkos inžinerijos instituto docentas; Kauno technologijos universiteto, Pakavimo inovacijų ir tyrimų centro vadovas; Lietuvos Respublikos Smulkaus ir vidutinio verslo Tarybos (prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos), Specialiosios darbo grupės „Lietuvos pakavimo pramonės strateginis vystymas“ narys; Visuomeninės organizacijos

„Vieningas Kaunas“ valdybos narys; Kauno miesto Verslo tarybos, „Darnaus vystymosi ir urbanistikos“ ekspertų grupės narys; „Nacionalinio Baltijos priekrantės atsinaujinančios energijos klasterio“ tarybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; UAB „Vičiūnų grupė“ Verslo planavimo ir analizės vadovas; Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narys.

Bendrovės akcijų neturi. UAB „Baltic Fish Export“ akcininkas.

Xxxxxxxx Xxxxxx. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Kauno miesto savivaldybės tarybos Miesto ūkio ir paslaugų komiteto narys; UAB „Dextera“ generalinis direktorius; Viešosios įstaigos „K. Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo slaugos ligoninės“ stebėtojų tarybos narys; individuali veikla (veiklos rūšis: pagrindinių buveinių veikla ir konsultacinė valdymo veikla).

Bendrovės akcijų neturi. UAB „Dextera Holding“ akcininkas.

Xxxxxxx Xxxxxxxx. Kauno miesto savivaldybės tarybos narys; Irenos Matijošaitienės fondo direktorius; Visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ direktorius; Kauno miesto jaunimo reikalų tarybos narys.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

21.2. Duomenys apie Bendrovės valdybos narius

2016 m. birželio 30 d. Bendrovės valdybos nariai:

Vardas, pavardė	Pareigos	Kadencijos pradžia	Kadencijos pabaiga
Xxxxxxxx Xxxxxxx	Xxxxxxxx pirmininkas	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Xxxxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxx pirmininko pavaduotojas 2015 m. birželio 1 d. 2019 m. birželio 1 x.
Xxxxxx
Xxxxxxxxx Xxxxxxx	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Xxxxxxx Xxxxxx	Xxxxxxxx narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.
Xxxxxxxx Xxxxxxxx	Valdybos narys	2015 m. birželio 1 d.	2019 m. birželio 1 d.

Per 2016 m. I pusmetį įvyko 14 Bendrovės valdybos posėdžių. Visuose posėdžiuose dalyvavo daugiau kaip 2/3 valdybos narių.

Xxxxxxxx Xxxxxxx. Technikos mokslų daktaras. UAB „MVE group“ direktorius, Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, Rotary klubo „Kauno Tauras“ narys, Slovakijos Respublikos garbės konsulas Lietuvoje. Nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. Bendrovės Strategijos ir investicinių projektų skyriaus vadovas.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB „MVE group“ 55 proc. akcijų.

Per 2016 m. I pusmetį priskaityta 5,26 tūkst. Eur darbo užmokesčio, 1,49 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, iš 2015 m. veiklos pelno priskaičiuota 6,48 tūkst. Eur tantjemų, neperleistas kitas turtas ir nesuteikta garantijų.

Xxxxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxx. UAB „Kauno švara“ valdybos narys, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys, Lietuvos veteranų krepšinio lygos prezidentas. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 0,90 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, iš 2015 m. veiklos pelno priskaičiuota 6,48 tūkst. Eur tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Xxxxxxxxx Xxxxxxx. Habilituotas daktaras, Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vadovas, Lietuvos energetikas, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, profesorius.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 0,90 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, iš 2015 m. veiklos pelno priskaičiuota 6,48 tūkst. Eur tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Xxxxxxxx Xxxxxxxx. VšĮ S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro direktorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 0,90 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, iš 2015 m. veiklos pelno priskaičiuota 6,48 tūkst. Eur tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Xxxxxxx Xxxxxx. UAB „Vičiūnų grupė“ finansų direktorius Rytų Europai ir Azijai, UAB „X. Xxxxxx ir partneriai“ auditorius, OOO „Vičiūnai-Rus“ direktoriaus pavaduotojas (finansams).

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui priskaityta 0,90 tūkst. Eur atlygis pagal valdybos nario veiklos sutartį, iš 2015 m. veiklos pelno priskaičiuota 6,48 tūkst. Eur tantjemų, neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Bendrovės valdybos nariai iki 2016 m. kovo 23 d.:

Xxxxxx Xxxxxxxxxx. „Xxxxxxxxxx ir partneriai“ advokatų profesinės bendrijos partneris. Praktikuojantis Vilniaus Tarptautinio ir Nacionalinio Komercinio arbitražo teismo arbitras bei Lietuvos arbitražo asociacijos mediatorius. Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 23 d.

Bendrovės akcijų neturi. Kitų Lietuvos įmonių kapitale nedalyvauja.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

Xxxxxxx Xxxxxxxx. Technologijos mokslų daktaras, Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos mokslo darbuotojas, tarptautinės energetikos ekonomistų asociacijos (IAEE) narys.

Bendrovės valdybos narys nuo 2015 m. birželio 1 d. iki 2016 m. kovo 23 d. Bendrovės akcijų neturi. Turi UAB „RENEKS“ 33 proc. akcijų.

Per ataskaitinį laikotarpį valdybos nariui nebuvo priskaičiuota pinigų sumų (atlyginimas, tantjemos), neperleista kito turto ir nesuteikta garantijų.

21.3. Duomenys apie Xxxxxxxxx vadovą, vyriausiąją buhalterę:

Xxxxxxxx Xxxxx. Technikos mokslų daktaras. Bendrovės generalinis direktorius nuo 2008 m. lapkričio 24 d. Lietuvos šiluminės technikos inžinierių asociacijos narys, VšĮ „Kauno regioninė energetikos agentūra“ tarybos narys, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos tarybos narys, Lietuvos energetikos instituto Mokslinės tarybos narys, Kauno technologijos universiteto Šilumos ir atomo energetikos katedros magistrų kvalifikacinės komisijos pirmininkas, Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto patvirtintas PET Lietuvos komiteto energetikos ekspertas, nuo 2011 m. gegužės 3 d. iki 2012 m. sausio 2 d. ir nuo 2012 m. rugsėjo 28 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Bendrovės valdybos narys. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, KTU 1985 m., pramonės šiluminės energetikos inžinierius. Darbovietės per paskutinius 10 metų ir pareigos – Strategijos skyriaus vyriausiasis projektų vadovas 2003-05 – 2006-01; Strategijos skyriaus vadovas 2006-01 – 2008-11. Bendrovės generalinis direktorius Xxxxxxxx Xxxxx apdovanotas padėkos raštais: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (2007 m.), Lietuvos elektros energetikos asociacijos (2008 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2010 m.) Lietuvos Respublikos Energetikos ministro (2013 m.), Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko (2013 m.), Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komiteto (2013 m.) bei Kauno miesto savivaldos 600 metų jubiliejaus atminimo medaliu (2008 m.), Lietuvos energetikų garbės ženklu (2011 m.), Kauno miesto burmistro Xxxx Xxxxxxxx pasidabruotu medaliu už nuopelnus vystant miesto energetikos ūkį (2015 m.).

Bendrovės akcijų neturi. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx. Bendrovės vyriausioji buhalterė nuo 2003 m. sausio 16 d. Išsilavinimas – aukštasis universitetinis, VU 1984 m., darbo ekonomika, profesija – ekonomistė.

Turi 2 641 vnt. Bendrovės akcijų, kurios sudaro mažiau nei 5 proc. įstatinio kapitalo. Kitų įmonių kapitale nedalyvauja.

Per 2016 m. I pusmetį Xxxxxxxxx vadovui ir vyriausiajai buhalterei priskaičiuota bendra pinigų suma – 56,94 tūkst. Eur, o vidutinis dydis tenkantis vienam nariui – 28,47 tūkst. Eur, kito turto perleista nebuvo, garantijų nesuteikta.

22. Informacija apie reikšmingus susitarimus

Reikšmingų susitarimų, kurių šalis yra Emitentas ir kurie įsigaliotų, pasikeistų ar nutrūktų pasikeitus Emitento kontrolei, (taip pat jų poveikis, išskyrus atvejus, kai dėl susitarimų pobūdžio jų atskleidimas padarytų emitentui didelę žalą) nėra.

23. Informacija apie Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimus

Emitento ir jo organų narių ar darbuotojų susitarimų, (numatančių kompensaciją, jei jie atsistatydintų arba būtų atleisti be pagrįstos priežasties, arba jei jų darbas baigtųsi dėl emitento kontrolės pasikeitimo) nėra.

24. Informacija apie didesnius susijusių šalių sandorius

Didesnių atskirų sandorių nebuvo. Detalesnė informacija pateikta finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamojo rašto 25 pastaboje.

25. Informacija apie per ataskaitinj laikotarpj Emitento vardu sudarytus žalingus sandorius

Per ataskaitinį laikotarpį Emitento vardu sudarytų žalingų sandorių (neatitinkančiių bendrovės tikslų, esamų įprastų rinkos sąlygų, pažeidžiančių akcininkų ar kitų asmenų grupių interesus ir pan.), turėjusių ar ateityje galinčių daryti neigiamą įtaką Emitento veiklai ir (arba) veiklos rezultatams, taip pat informacijos apie sandorius, sudarytus esant interesų konfliktui tarp Emitento vadovų, kontroliuojančių akcininkų ar kitų susijusių šalių pareigų Emitentui ir jų privačių interesų ir (arba) kitų pareigų nėra.

26. Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi ir Bendrovės vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką

Informacija apie bendrovių valdymo kodekso laikymąsi pateikiama 2015 x. xxxxxxx xxxxxxxxx 1 priede. Metinės ataskaitos apie Xxxxxxxxx vykdomas socialines iniciatyvas ir politiką pateikiamos 2015 m. pranešimo 2 priede AB „Kauno energija“ socialinės atskaitomybės ataskaita ir skelbiamos Bendrovės interneto svetainėje.

27. Duomenys apie viešai skelbtą informaciją

Emitentas vykdydamas savo prievolę pagal jam taikomus vertybinių popierių rinką reglamentuojančius teisės aktus, nuo 2016 m. sausio 1 d. viešai paskelbė žemiau nurodytą informaciją per GlobeNewswire naujienų platinimo sistemą, kuria pranešimai platinami Europos Sąjungos mastu. Taip pat šią informaciją patalpino Emitento internetinėje svetainėje. Visą informaciją galima gauti AB Nasdaq Vilnius svetainės (xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxx/?xxxxxxx) bei Emitento interneto svetainės (xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx) tinklalapiuose.

Antraštė

Pranešimo kategorija

Kalba

Laikas

AB „Kauno energija“ neeilinio visuotinio akcininkų

susirinkimo sprendimai

Pranešimas apie

esminį įvykį

2016-07-29

16:00

En, Lt

2016 m. I pusmečio ūkinės veiklos rezultatai Pranešimas apie esminį įvykį

En, Lt 2016-07-28

16:00

AB „Kauno energija“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimas

AB „Kauno energija“ ir UAB „E energija“ pasirašė UAB

„Petrašiūnų katilinė“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį

Pranešimas apie esminį įvykį Pranešimas apie esminį įvykį

En, Lt 2016-06-30

16:44

En, Lt

2016-06-23

16:00

Dėl sprendimo įsigyti UAB „Petrašiūnų katilinė“ akcijas Pranešimas apie

esminį įvykį

En, Lt 2016-06-16

En, Lt

17:33

CORRECTION: AB „Kauno energija“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

Pranešimas apie esminį įvykį

2016-04-29

11:28

2016 m. I ketvirčio ūkinės veiklos rezultatai Tarpinė informacija

En, Lt 2016-04-28

En, Lt

17:06

AB „Kauno energija“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai

Pranešimas apie esminį įvykį

2016-04-28

16:27