FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 105

Patvirtintos

UAB DK „PZU Lietuva“

UAB „PZU Lietuva gyvyb÷s draudimas“ valdybos pos÷džiuose

2007 m. vasario 14 d.

FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 105

I. BENDROSIOS DRAUDIMO SUTARTIES SĄLYGOS

1. SĄVOKOS

Sąvokos, naudojamos bet kur draudimo sutartyje, turi tokią reikšmę:

Apdraustasis – sveikatos draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas fizinis asmuo, kurio gyvenime atsitikus draudiminiam jvykiui draudikas privalo mok÷ti draudimo išmoką;

civilin÷s atsakomyb÷s draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai, susiję su civiline atsakomybe, yra draudžiami;

turto draudimo atveju – draudimo sutartyje nurodytas asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami;

gyvyb÷s draudimo atveju - turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens gyvybe draudimas, kai d÷l draudiminio jvykio, apdraustojo mirties, mokama draudimo išmoka.

Jeigu kitaip nenurodyta draudimo sutartyje, apdraustuoju yra laikomas draud÷jas.

Draud÷jas – asmuo, kuris kreip÷si j draudiką d÷l draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūl÷ sudaryti draudimo sutartj, arba kuris sudar÷ draudimo sutartj su draudiku.

Draudikas – Uždaroji akcin÷ bendrov÷ „PZU Lietuva gyvyb÷s draudimas“ Uždaroji akcin÷ bendrov÷ draudimo kompanija “PZU Lietuva”.

Draudiminis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas privalo mok÷ti draudimo išmoką.

Draudimo apsauga – draudiko jsipareigojimas jvykus draudiminiam jvykiui mok÷ti draudimo išmoką.

Draudimo jmoka

(premija) – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią draud÷jas draudimo sutartyje nurodytais terminais ir sąlygomis moka draudikui už draudimo apsaugą.

Draudimo

interesas – nuostolis, kurj gali patirti draud÷jas, apdraustasis arba naudos gav÷jas jvykus draudiminiam jvykiui.

Draudimo išmoka – pinigų suma, kurią, jvykus draudiminiam jvykiui, draudikas privalo išmok÷ti draud÷jui ar kitam asmeniui, turinčiam teisę j draudimo išmoką, arba kita draudimo sutartyje nustatyta išmokos mok÷jimo forma.

Draudimo

laikotarpis – laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu. Jei kitaip nenustatyta draudimo sutarties sąlygose, suprantama, kad draudimo apsauga galioja tik draudimo terminu.

Draudimo terminas –draudimo liudijime nustatytas draudimo sutarties galiojimo laikotarpis, draudimo sutarties šalims sąžiningai ir laiku vykdant sutartinius jsipareigojimus.

Fiksuoto termino

draudimo sutartis – draudimo sutartis, kuri galioja tik draudimo sutartyje nustatytu terminu. Jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip, laikoma, kad draudimo sutartis yra fiksuoto termino.

Tęstin÷ draudimo

Sutartis – draudimo sutartis, kuri, draud÷jui ir draudikui sutarus, galioja draudimo sutartyje nustatytais terminais ir yra automatiškai pratęsiama sekančiam terminui, bet ne ilgesniam kaip vieneri metai, jei nei viena iš draudimo sutarties šalių ne v÷liau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų iki draudimo termino pabaigos neinformuoja kitos šalies apie draudimo sutarties nepratęsimą arba nutraukimą. Draudimo sutartis laikoma tęstine, jei tai yra nurodyta draudimo liudijime.

Draudimo

liudijimas (polisas)– draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.

Draudimo

objektas – draud÷jo/apdraustojo turtiniai interesai, susiję su apdraustu turtu, asmens gyvybe, sveikata, nuostoliais ar civiline atsakomybe.

Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tik÷tinas pavojus, jskaitant nuostolio dydj.

Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma arba pinigų suma, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, kuri, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus, yra lygi maksimaliai draudimo išmokai, galimai išmok÷ti pagal draudimo sutartj.

Xxxxxxxx xxxxxxxx – Draudimo sutartis sudaroma raštu. Draudimo sutartj sudaro visi šie dokumentai kartu:

- draudimo liudijimas ir visi jame nurodyti priedai;

- draudimo taisykl÷s ir (arba) kitos draudimo sutarties sąlygos, d÷l kurių draud÷jas ir draudikas susitaria raštu (individualios draudimo sutarties sąlygos);

- bet kokia sudarant draudimo sutartj draudiko paprašyta ir draud÷jo raštu pateikta informacija apie apdraudžiamą riziką, jskaitant prašymą sudaryti draudimo sutartj.

Draudimo

taisykl÷s – draudiko parengtos standartin÷s draudimo sutarties sąlygos, kurias sudaro:

- Bendrosios draudimo sutarties sąlygos;

- Specialiosios draudimo sąlygos;

- Papildomos (individualiai aptartos) draudimo sąlygos.

Draudimo liudijime yra nurodoma, kurios iš draudimo sąlygų bei papildomų draudimo sąlygų taikomos draudimo sutarčiai.

Draudimo vert÷ – draudžiamo turto ar turtin÷s rizikos vert÷.

Išskaita – išreikšta fiksuota pinigų suma ar procentais, ar kitaip draudimo sutartyje nustatytas dydis, kuriuo yra mažinama draudimo išmoka.

Besąlygin÷ išskaita – nurodyta suma, kuri išskaitoma iš draudimo išmokos sumos kiekvieno draudiminio jvykio atveju. Jeigu draudimo sutartyje n÷ra nurodyta kitaip, laikoma, kad išskaita yra besąlygin÷.

Sąlygin÷ išskaita – draudimo išmoka nemokama, kai draudimo išmokos suma mažesn÷ arba lygi išskaitos sumai, o tais atvejais, kai draudimo išmokos suma didesn÷ nei išskaita, iš išmokamos draudimo išmokos neišskaičiuojama išskaita.

Naudos gav÷jas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draud÷jo, o draudimo sutartyje nurodytais atvejais ir apdraustojo, paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.

Neatšaukiamas

naudos gav÷jas – naudos gav÷jas, kuris negali būti vienašališkai, be paties naudos gav÷jo sutikimo, draud÷jo, ar draudimo sutartyje numatytais atvejais – apdraustojo, atšauktas ar pakeistas.

Nedraudiminis

jvykis – draudimo xxxxxxxxx ir/ar jstatymuose nurodytas xxxxxx, kuriam jvykus draudikas nemoka draudimo išmokos.

Nukent÷jęs trečiasis

asmuo – civilin÷s atsakomyb÷s draudimo atveju - asmuo, kuriam draud÷jas ar apdraustasis padar÷ žalos.

Saugumo

reikalavimai – pareiga laikytis reikalavimų, išvardintų draudimo sutartyje, nustatytų – teis÷s aktų ar kitaip nurodytų raštu, skirtų apsaugoti nuo žalos ar apriboti galimybę žalai atsirasti.

Subrogacija – draudiko teis÷ reikalauti išmok÷tų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (atgręžtinio reikalavimo teis÷).

2. IKI SUTARTINĖS DRAUDIMO SUTARTIES ŠALIŲ PAREIGOS IR DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMO TVARKA

2.1. Pareiga atskleisti informaciją

2.1.1. Prieš sudarant draudimo sutartj, jei draudimo sąlygos numato arba draudikas ar jo atstovas to pareikalauja, draud÷jas privalo pateikti raštu prašymą sudaryti draudimo sutartj ir/ar kitus dokumentus, suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias tur÷ti esmin÷s jtakos draudimo rizikos bei galimų nuostolių dydžio jvertinimui.

2.1.2. Esmin÷mis aplinkyb÷mis, apie kurias draud÷jas privalo informuoti draudiką ar jo atstovą, pripažjstamos aplinkyb÷s, nurodytos draudimo sutartyje.

2.1.3. Draud÷jas privalo pranešti draudikui apie visas draudimo sutartis, pagal kurias draudžiamas objektas yra apdraustas nuo tų pačių rizikų.

2.1.4. Draud÷jas ir/ar apdraustasis yra atsakingi, kad draudikui ar jo atstovui būtų pateikta išsami ir tiksli informacija.

2.1.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draud÷jas ir apdraustasis privalo nedelsiant ištaisyti ir raštu pateikti draudikui bet kokią draudimo sutarties sudarymo metu pateiktą klaidingą ar nepilną informaciją.

2.1.6. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draud÷jas ir/ar apdraustasis suteik÷ draudikui ar jo atstovui žinomai melagingą informaciją apie esmines aplinkybes, tai draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia, išskyrus atvejus, kai aplinkyb÷s, kurios buvo nusl÷ptos, išnyko iki draudiminio jvykio ar netur÷jo jtakos draudiminiam jvykiui.

2.1.7. Jeigu po draudimo sutarties sudarymo nustatoma, kad draud÷jas d÷l neatsargumo nepateik÷ informacijos apie esmines aplinkybes, galinčias tur÷ti esmin÷s jtakos draudiminio jvykio atsitikimo tikimybei, tai draudikas privalo ne v÷liau kaip per du m÷nesius nuo šių aplinkybių sužinojimo pasiūlyti draud÷jui pakeisti draudimo sutartj. Jeigu draud÷jas atsisako tai padaryti ir neatsako j draudiko pasiūlymą per vieną m÷nesj, o gyvyb÷s draudimo atveju – per du m÷nesius, tai draudikas turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartj.

2.1.8. Jeigu draud÷jas d÷l neatsargumo nepateik÷ informacijos apie min÷tas esmines aplinkybes, tai jvykus draudiminiam jvykiui, draudikas privalo išmok÷ti draudimo išmokos, kuri būtų išmokama draud÷jui jvykdžius savo pareigą, dalj, proporcingą sutartos draudimo jmokos ir draudimo jmokos, kuri būtų nustatyta, žinant nepateiktą informaciją, santykiui.

2.1.9. Jeigu draudikas, žinodamas aplinkybes, apie kurias draud÷jas neinformavo d÷l neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties, tai jis per du m÷nesius nuo sužinojimo, kad draud÷jas nepateik÷ nustatytos informacijos d÷l neatsargumo, turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartj. Įvykus draudiminiam jvykiui, draudikas turi teisę atsisakyti išmok÷ti draudimo išmoką tik jrodęs, kad n÷ vienas draudikas, žinodamas aplinkybes, kurių draud÷jas nenurod÷ d÷l neatsargumo, nebūtų sudaręs draudimo sutarties.

2.2. Draudiko teis÷ jvertinti draudimo riziką

2.2.1. Prieš sudarant draudimo sutartj draudikas turi teisę, bet neprivalo, apžiūr÷ti/jvertinti draudžiamą riziką, o jeigu reikia, savo l÷šomis paskirti ekspertus draudimo rizikos jvertinimui. Draudiko atlikti vertinimai, bet kokia jų rašytin÷ ataskaita, raštu ar žodžiu išreikšta nuomon÷ laikoma tik draudimo rizikos vertinimu ir negali būti draud÷jo naudojama kaip jrodymas, kad draudimo objektas yra saugus, nekelia pavojaus aplinkai, atitinka jstatymus ir kitus teis÷s norminius aktus, inžinerinius, pramoninius standartus ir/ar kitus reikalavimus.

2.2.2. Jeigu draudimo interesas susijęs su asmens gyvybe ir sveikata, draudikas turi teisę reikalauti iš draud÷jo dokumentų, patvirtinančių draud÷jo ar apdraudžiamojo asmens amžių, sveikatos būklę, profesiją bei kitas draudimo rizikai turinčias reikšm÷s aplinkybes.

2.3. Draudimo sutarties sudarymas pagal standartines ar individualias draudimo sąlygas.

2.3.1. Draudimo sutartis gali būti sudaroma pagal draudimo taisykles, kurios laikomos standartin÷mis draudimo sąlygomis ir yra paskelbtos draudimo jmon÷s interneto tinklalapyje, arba pagal iš anksto sutartas rašytines individualias draudimo sutarties sąlygas.

2.3.2. Jei bendrosios draudimo taisyklių sąlygos prieštarauja specialiosioms draudimo sąlygoms, pirmenyb÷ visada teikiama specialiosioms sąlygoms, tačiau visais atvejais pirmenyb÷ teikiama šalių individualiai aptartoms sąlygoms.

2.4. Draud÷jo pareiga informuoti naudos gav÷ją, apdraustąjj ar trečiuosius asmenis

2.4.1. Draud÷jas privalo tinkamai pranešti naudos gav÷jui, apdraustajam ar nukent÷jusiam trečiajam asmeniui apie sudarytą draudimo sutartj ir šių asmenų pareigas ir supažindinti su draudimo sutarties sąlygomis.

2.4.2. Įgyvendindamas savo teises pagal draudimo sutartj, draudikas turi teisę remtis tuo, kad draud÷jas nejvykd÷ šių Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 2.4.1 punkte numatytos pareigos.

3. DRAUDIMO SUTARTIES GALIOJIMAS. DRAUDIMO APSAUGOS PRADŽIA. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS.

3.1. Draudimo sutarties jsigaliojimas.

3.1.1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam ir draudimo liudijime nurodytam terminui. Draudimo sutartis jsigalioja nuo draudimo liudijime nurodytos dienos 00:00 val., jei liudijime n÷ra nurodytas kitas laikas, bet ne anksčiau nei sumokama sutarta visa draudimo jmoka ar jos pirma dalis, jeigu draudimo sutartyje nenumatytas draudimo jmokos ar jos pirmos dalies mok÷jimo atid÷jimo laikotarpis.

3.1.2. Draudimo sutartis gali būti fiksuoto termino arba tęstin÷. Jei draudimo sutartyje nenumatyta kitaip, laikoma, kad draudimo sutartis yra fiksuoto termino.

3.1.3. Draudimo apsauga taikoma visiems draudiminiams jvykiams, jvykusiems po draudimo sutarties jsigaliojimo. Jeigu draudimo sutartyje numatyta taikyti draudimą ir draudiminiams jvykiams, jvykusiems iki draudimo sutarties jsigaliojimo, tai tokia sąlyga galioja, jei draudimo sutarties šalys apie draudiminj jvykj, kuris jvyko iki sutarties jsigaliojimo, nežinojo.

3.2. Draudimo sutarties pasibaigimas ir nutraukimas.

3.2.1. Draudimo sutarties terminas pasibaigia draudimo liudijime nurodytą dieną 24:00 val., jei draudimo liudijime n÷ra nurodytas kitas laikas.

3.2.2. Draudimo sutartis pasibaigia prieš galiojimo terminą:

a) jei draudikas sumoka visas draudimo išmokas, nustatytas draudimo sutartyje;

b) jei draud÷jas (juridinis asmuo) yra likviduojamas, ir n÷ra jo teisių bei pareigų per÷m÷jo;

c) jei pasikeičia apdrausto turto savininkas, išskyrus atvejus, kai draudimo sutarties šalys ir naujasis turto savininkas raštu sutaria kitaip arba kai naujuoju savininku tampa pats draud÷jas (Pvz. draud÷jas išsiperka turtą lizingo ar kitu būdu);

d) kitais, specialiosiose draudimo sąlygose nustatytais, atvejais;

e) jei yra kiti jstatymų ar draudimo sutarties nustatyti sutarčių ir/ar pareigų galiojimo pasibaigimo pagrindai.

3.2.3. Draud÷jas bet kokiu atveju turi teisę nutraukti draudimo sutartj raštu pranešdamas apie tai draudikui ne v÷liau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų.

3.2.4. Draudikas turi teisę nutraukti draudimo sutartj raštu pranešdamas apie tai draud÷jui prieš 14 kalendorinių dienų, jeigu:

a) draud÷jas ar apdraustasis nesilaik÷ saugumo reikalavimų ir/ar nepašalino draudiko iki sudarant sutartj ar draudimo sutarties galiojimo metu nurodytų trūkumų, kas yra laikoma esminiu draudimo sutarties pažeidimu;

b) draud÷jas ar apdraustasis tyčia suk÷l÷ žalą, kas laikoma esminiu draudimo sutarties pažeidimu;

c) draud÷jas ar apdraustasis, jvykus draudiminiam jvykiui, apgaulingai pateik÷ draudikui neteisingą ar nepilną informaciją, kuri yra svarbi nustatant draudimo išmokos dydj, neteis÷tais būdais siek÷ gauti draudimo išmoką, kas yra laikoma esminiu draudimo sutarties pažeidimu.

3.2.5. Gyvyb÷s draudimo atveju draudikas turi teisę nutraukti draudimo sutartj tik kai yra esminis draudimo sutarties sąlygų pažeidimas ir kitais LR civiliniame kodekse numatytais atvejais, apie tai raštu pranešdamas draud÷jui, nurodant draudimo sutarties nutraukimo datą.

3.2.6. Draudikas turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartj, jei draud÷jas neinformuoja jo apie draudimo sutarties galiojimo metu padid÷jusią draudimo riziką arba kreiptis j teismą d÷l draudimo sutarties nutraukimo, jei draud÷jas nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų kaip yra numatyta šių sąlygų 6.2 bei 6.3 punktuose.

3.2.7. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos galiojimo terminą, jeigu po sutarties jsigaliojimo išnyko galimyb÷s jvykti draudiminiam jvykiui arba draudimin÷ rizika išnyko d÷l aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu jvykiu.

3.2.8. Draudiko teis÷ nutraukti draudimo sutartj, kai draud÷jas nesumoka draudimo jmokos, yra apibr÷žta šių bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 5.6, 5.7 bei 5.8 punktuose.

3.2.9. Draudimo sutartis gali būti nutraukta kitais teis÷s aktų nuostatų ar draudimo sutarties sąlygų numatytais atvejais ir nustatyta tvarka.

3.3. Atsiskaitymo tvarka nutraukus draudimo sutartj

3.3.1. Jei draudimo sutartis yra nutraukiama ar pasibaigia prieš sutartą datą, draudikas visada turi teisę j jmokos dalj už draudimo sutarties galiojimo laikotarpj.

3.3.2. Likusi draudimo jmokos dalis n÷ra grąžinama, jeigu draudimo sutartis yra nutraukiama remiantis šių bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 3.2.4 punktu.

3.3.3. Jeigu draudimo sutartis nutraukiama draud÷jo iniciatyva, draudikas iš grąžintinos jmokos dalies išskaičiuoja:

a) sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (30% jmokos už nepanaudotą draudimo terminą);

b) draudimo išmokas, mok÷tas pagal tą draudimo sutartj;

c) nesumok÷tas draudimo jmokas ir kitas gautinas sumas.

3.3.4. Gyvyb÷s draudimo atveju, jeigu draudimo sutartis nutraukiama draud÷jo iniciatyva, draudikas iš gražintinos jmokos išskaičiuoja sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas.

3.3.5. Draudikas privalo grąžinti draud÷jui sumok÷tą draudimo jmoką už likusj draudimo sutarties galiojimo laikotarpj, jeigu draudimo sutartis nutraukiama d÷l to, kad po jos jsigaliojimo išnyko galimyb÷s jvykti draudiminiam jvykiui arba draudimin÷ rizika išnyko d÷l aplinkybių nesusijusių su draudiminiu jvykiu (draudimo objektas žuvo d÷l priežasčių, nesusijusių su draudiminiu jvykiu ir kt.).

3.3.6. Gyvyb÷s draudimo atveju, jei draud÷jas – fizinis asmuo vienašališkai nutraukia sutartj, raštu pranešęs draudikui per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo momento, kada jam buvo pranešta apie sudarytą draudimo sutartj, draudikas, išskyrus atvejus, kai draudimo sutarties terminas yra 6 (šeši) m÷nesiai ir trumpesnis, privalo grąžinti visą sumok÷tą draudimo jmoką.

4. DRAUDIMO SUMA

4.1. Draudimo sutartyje nurodyta suma arba suma, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje nustatyta tvarka, ir kuri, išskyrus draudimo sutartyje nustatytus atvejus, yra lygi maksimaliai draudimo išmokai, galimai išmok÷ti pagal draudimo sutartj.

4.2. Nevisiškas draudimas

4.2.1. Jei nustatyta draudimo suma yra mažesn÷ už draudimo vertę, tai, jvykus draudiminiam jvykiui, draudikas privalo atlyginti draud÷jui (naudos gav÷jui) tik tą dalj patirtų nuostolių, kuri yra proporcinga draudimo sumos ir draudimo vert÷s santykiui.

4.2.2. Draudimo sutartyje gali būti nustatyta ir didesn÷ draudimo išmoka, bet ne didesn÷ kaip yra numatyta 4.2.1 punkte už draudimo vertę.

4.3. Draudimas, viršijantis draudimo vertę, ir jo teisin÷s pasekm÷s

4.3.1. Draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtin÷s rizikos vert÷s (draudimo vert÷s).

4.3.2. Jeigu draudimo suma, nurodyta draudimo sutartyje, viršija draudimo vertę, tai draudimo sutartis negalioja d÷l tos draudimo sumos dalies, kuri viršija draudimo vertę. Draudikas neatlygina daugiau nei būtina padengti nuostolius. Jeigu buvo išmok÷ta draudimo vertę viršijanti draudimo išmoka, ji negali būti išieškota.

4.3.3. Jei draudimo suma buvo padidinta d÷l draud÷jo apgaul÷s, draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartj negaliojančia ir atlyginti jam padarytus nuostolius, kiek jų nepadengia gauta draudimo jmoka.

4.3.4. Aukščiau nurodyto šių bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 4.3.2 punkto nuostata taikoma ir tais atvejais, kai draudimo suma viršija draudimo vertę apdraudus tą patj objektą pagal kelias draudimo sutartis, sudarytas su skirtingomis draudimo jmon÷mis. Šiuo atveju draudimo išmoka, kurią turi mok÷ti kiekviena draudimo jmon÷, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartj.

4.4. Papildomas draudimas

Jei yra apdrausta tik dalis turto vert÷s ar draudimo rizikos, draud÷jas (naudos gav÷jas) turi teisę papildomai juos apdrausti, sudarydamas papildomą draudimo sutartj su ta pačia ar kita draudimo jmone. Tačiau šiais atvejais bendra draudimo suma pagal visas draudimo sutartis negali viršyti draudimo vert÷s.

5. DRAUDIMO ĮMOKA IR JOS MOKĖJIMAS

5.1. Draudimo jmokos dydj paskaičiuoja draudikas, atsižvelgdamas j draud÷jo pateiktą informaciją, draudimo objektą, draudimo sumą, draudimo riziką, kitas draudimo sutartyje nustatytas sąlygas, draudiko jmokų skaičiavimo metodiką ir kitą svarbią informaciją.

5.2. Draudimo jmokos privalo būti mokamos draudimo liudijime nurodytais terminais. Draudimo jmoka laikoma sumok÷ta, ją užskaičius j Draudiko sąskaitą banke, arba gavus draudimo jmoką grynais pinigais.

5.3. Jei draudimo jmoka ar jos dalis yra nesumokama sutartu laiku, draudikas turi teisę skaičiuoti 0,02 % dydžio delspinigius nuo nesumok÷tos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

5.4. Draud÷jui nesumok÷jus draudimo jmokos ar jos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejus, kai draudimo sutarties jsigaliojimas siejamas su draudimo jmokos ar jos dalies sumok÷jimu), draudikas privalo apie tai pranešti draud÷jui raštu, nurodydamas, kad per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo ,draud÷jui nesumok÷jus draudimo jmokos ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draud÷jui sumok÷jus draudimo jmoką ar jos dalj. Toks pranešimas laikomas gautu per šių sąlygų 15.3 punkte nurodytus terminus.

5.5. Jei draudiminis jvykis jvyksta draudimo apsaugos sustabdymo metu, draudikas neprivalo mok÷ti draudimo išmokos.

5.6. Jei draudimo apsaugos sustabdymas d÷l jmokos nesumok÷jimo tęsiasi ilgiau nei 3 (trys) m÷nesius, tai draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartj. Šiuo atveju draudikas turi teisę j iki draudimo sutarties sustabdymo nesumok÷tas draudimo jmokas. Apie vienašališką sutarties nutraukimą draudikas neprivalo atskirai pranešti.

5.7. Gyvyb÷s draudimo atveju, jei draudimo apsaugos sustabdymas d÷l jmokos nesumok÷jimo tęsiasi ilgiau nei 6 (šeši) m÷nesius, tai draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartj. Šiuo atveju draudikas turi teisę j iki draudimo sutarties sustabdymo nesumok÷tas draudimo jmokas. Apie vienašališką sutarties nutraukimą draudikas privalo informuoti draud÷ją raštu.

5.8. Jei draudimo sutarties jsigaliojimas siejamas su draudimo jmokos ar jos dalies sumok÷jimu, pranešimas apie nesumok÷ta jmoką n÷ra siunčiamas. Jei draudimo jmoka ar jos pirma dalis yra nesumokama, draudimo sutartis laikoma nejsigaliojusia.

6. DRAUDIMO RIZIKOS PADIDĖJIMAS IR SUMAŽĖJIMAS

6.1. Draud÷jas ir/ar apdraustasis privalo nedelsiant, tačiau ne v÷liau kaip per 7 kalendorines dienas, raštu informuoti draudiką apie bet kokj esminių aplinkybių, nurodytų sudarant draudimo sutartj ar nustatytų draudimo liudijime ar kituose draudimo sutarties dokumentuose, kurios padidina ar gali padidinti draudimo riziką ir kurių draudikas nežinojo sudarant draudimo sutartj, pasikeitimą.

6.2. Draudikas, kai jam buvo pranešta apie draudimo rizikos padid÷jimą, turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas ar padidinti draudimo jmoką. Jeigu draud÷jas tokiu atveju nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar mok÷ti didesnę draudimo jmoką, draudikas turi teisę kreiptis j teismą d÷l draudimo sutarties pakeitimo ar nutraukimo.

6.3. Jei draud÷jas ir/ar apdraustasis nevykdo savo pareigos informuoti draudiką apie padid÷jusią riziką, draudikas turi teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartj ir atlyginti patirtus nuostolius, tiek, kiek jų nepadengia gautos draudimo jmokos.

6.4. Jei draudimo rizika sumaž÷ja, draud÷jas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo jmoką. Jei draudikas nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų ar sumažinti draudimo jmoką, draud÷jas turi teisę kreiptis j teismą d÷l draudimo sutarties nutraukimo ar pakeitimo iš esm÷s pasikeitus aplinkyb÷ms.

6.5. Gyvyb÷s draudimo atveju draudikas draudimo sutarties galiojimo metu neturi teis÷s vienašališkai didinti draudimo jmokos, kai draudimo rizika padid÷ja d÷l draud÷jo ar apdraustojo amžiaus ir /ar ligos, išskyrus atvejus, kai draud÷jas ar apdraustasis tyčia sukelia sau ligą.

6.6. Nepaisant 6.5 punkto nuostatų, gyvyb÷s draudimo sutartyse nustatytais atvejais, draudikas turi teisę vienašališkai keisti nustatytos draudimo jmokos dydj, kai šis keitimas susijęs su palūkanų normos kitimu ir pakitusiais statistiniais duomenimis apie draudiminius jvykius ir draudimo išmokas ir jei šis keitimas n÷ra esminis.

6.7. Iki draudimo jmokos pakeitimo pagal šių sąlygų 6.6 punktą draud÷jas ar apdraustasis privalo būti išsamiai informuotas, nurodant draudimo jmokos kitimo priežastis, o jam nesutikus, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj šių sąlygų 3.2.3 punkte numatyta tvarka.

7. SAUGUMO REIKALAVIMŲ LAIKYMASIS

7.1. Draud÷jas ir/ar apdraustasis privalo laikytis saugumo reikalavimų, nurodytų draudimo sutartyje, ar nustatytų teis÷s norminiuose aktuose.

7.2. Draud÷jas privalo suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui laisvai ir netrukdomai apžiūr÷ti apdraustus objektus, nustatant, ar draud÷jas laikosi draudimo sutarties sąlygų, jskaitant saugumo reikalavimus.

7.3. Jei draud÷jas nesilaiko saugumo reikalavimų, draudikas turi teisę mažinti ar nemok÷ti draudimo išmokos. Tačiau draudikas negali atsisakyti mok÷ti draudimo išmoką arba ją sumažinti tais atvejais, kai saugumo reikalavimų nesilaikymas netur÷jo jokios jtakos žalos atsiradimui.

8. DRAUDĖJO PAREIGOS GRĘSIANT AR ĮVYKUS DRAUDIMINIAM ĮVYKIUI

8.1. Draud÷jas, apdraustasis bei naudos gav÷jas, jei jie žino apie draudimo sutartj ir ketina pasinaudoti savo teise j draudimo išmoką, sužinoję apie draudiminj jvykj ar aplinkybes, d÷l kurių kyla realus pavojus jvykti draudiminiam jvykiui, privalo nedelsiant:

a) atsižvelgiant j galimybes ir aplinkybes imtis visų reikalingų priemonių užkirsti kelią žalos atsiradimui ar jos dydžiui sumažinti;

b) apie tai pranešti atitinkamoms institucijoms ir/ar tarnyboms (pvz. policija, greitoji pagalba, priešgaisrin÷ tarnyba, avarin÷s tarnybos ir pan.);

c) pranešti draudikui ar jo atstovui, nurodydami žinomą ar numanomą priežastj, akivaizdžiai galinčią sukelti ar suk÷lusią draudiminj jvykj;

d) laikytis visų draudiko nurodymų;

e) suteikti draudikui ar jo jgaliotam atstovui galimybę laisvai ir netrukdomai nustatyti žalos dydj ir priežastis (patikrinti turto apskaitos, jsigijimo, realizavimo, nuomos ir kitus dokumentus).

8.2. Draud÷jas privalo pateikti draudikui visus dokumentus, jrodymus ir pilną informaciją, reikalingą imtis veiksmų prieš asmenj, kaltą d÷l atsiradusios žalos, ir bendradarbiauti su draudiku, jgyvendinant jo atgręžtinio reikalavimo teisę.

8.3. Jei draud÷jas ir/ar apdraustasis nesilaiko aukščiau nustatytų reikalavimų, draudikas turi teisę atsisakyti išmok÷ti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas j tai, ar draud÷jas savo pareigos nejvykd÷ tyčia ar d÷l neatsargumo.

8.4. Draudikas atlygina visas būtinas išlaidas, patirtas vykdant reikalavimą užkirsti kelią žalos atsiradimui ar jos dydžiui sumažinti, net jei tokiu atveju yra viršijama draudimo suma. Tokios išlaidos atlyginamos proporcingai draudimo sumos ir draudimo vert÷s santykiui.

9. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS

9.1. Teis÷ j draudimo išmoką

9.1.1. Jei pagal draudimo sutartj yra apdraudžiami nuostoliai (nuostolių draudimo sutartis), tai teisę j draudimo išmoką turi tik asmuo (draud÷jas, apdraustasis, naudos gav÷jas), kuris turi teis÷tą draudimo interesą, t.y. kuris patiria nuostolius. Civilin÷s atsakomyb÷s draudimo atveju teisę j draudimo išmoką turi nukent÷jusysis trečiasis asmuo, o jei draud÷jas ar apdraustasis atlygino žalą, tada teisę j draudimo išmoką turi draud÷jas ar apdraustasis.

9.1.2. Jei pagal draudimo sutartj draudikas jsipareigoja jvykus draudiminiam jvykiui išmok÷ti draudimo išmoką lygią draudimo sumai ar jos daliai (sumų draudimo sutartis), tai draudimo išmoka yra mokama apdraustajam arba naudos gav÷jui.

9.1.3. Teisę reikalauti, kad būtų išmok÷ta draudimo išmoka, turi draud÷jas, o jstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gav÷jas arba nukent÷jęs trečiasis asmuo. Jei išmok÷ti draudimo išmoką reikalauja naudos gav÷jas arba nukent÷jęs trečiasis asmuo, draudikas turi teisę prieš jj panaudoti visus prieš draud÷ją turimus atsikirtimus.

9.1.4. Kiekvienas apdraustasis turi teisę j draudimo išmoką atsiradus žalai.

9.2. Pareišk÷jo pareigos

9.2.1. Draud÷jas, apdraustasis ir/ar tretysis asmuo privalo pateikti draudikui visus reikiamus dokumentus ir informaciją d÷l draudiminio jvykio priežasčių ir pasekmių, reikalingus nustatyti draudimo išmokos dydžiui. Tai apima dokumentus ir informaciją (pvz. policijos pažyma, nuosavyb÷s teis÷s pažym÷jimas, sąskaitos-faktūros, kvitai, sąmatos, buhalterin÷s apskaitos dokumentai, medikų pažymos ir pan.), kurie patvirtina draudiminio jvykio buvimą, žalos apimtj, patirtus finansinius nuostolius ir pan.

9.3. Xxxxxxxx išmokos mok÷xxxx terminai

9.3.1. Draudikas neturi teis÷s mok÷ti ar atsisakyti mok÷ti draudimo išmoką, nejsitikinęs draudiminio jvykio buvimu ir nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.

9.3.2. Draudimo išmoka yra išmokama ne v÷liau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai draudikas gauna visą reikiamą dokumentais pagrjstą informaciją, reikalingą ir būtiną nustatyti draudiminio jvykio faktui, aplinkyb÷ms, pasekm÷ms ir draudimo išmokos dydžiui.

9.3.3. Jei draudimo išmoka draud÷jui, apdraustajam, naudos gav÷jui ar trečiajam asmeniui n÷ra išmok÷ta per 30 (trisdešimt) dienų nuo pranešimo apie draudiminj jvykj, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draud÷ją (naudos gav÷ją) apie draudiminio jvykio tyrimo eigą. Atsisakydamas mok÷ti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas pateikia draud÷jui, apdraustajam ar naudos gav÷jui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis.

9.3.4. Jei nustatyta, kad jvykis yra draudiminis, o draud÷jas ir draudikas nesutaria d÷l draudimo išmokos dydžio, draud÷jo pageidavimu draudikas privalo išmok÷ti sumą, lygią draudimo sutarties šalių neginčijamai draudimo išmokai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 m÷nesius.

9.3.5. Draudikas turi teisę atid÷ti draudimo išmokos išmok÷jimą, jei prieš draud÷ją, apdraustąjj ar naudos gav÷ją ar bet kurio iš jų atstovus, yra pareikštas civilinis ieškinys ar prad÷tas ikiteisminis tyrimas, susietas su draudiminiu jvykiu, ir yra prasid÷jęs teisminis nagrin÷jimas – iki teisminio nagrin÷jimo pabaigos, bei kitais draudimo sutartyje ar jstatymais numatytais atvejais.

9.3.6. Draudimo išmoka yra mokama j draud÷jo (naudos gav÷jo) arba j jo raštu nurodyto asmens banko sąskaitą.

9.4. Atleidimas nuo draudimo išmokos mok÷jimo ir draudimo išmokos sumažinimas

9.4.1. Draudikas atleidžiamas nuo pareigos mok÷ti draudimo išmoką, jei draudiminis jvykis jvyko d÷l draud÷jo, apdraustojo ar naudos gav÷jo tyčios.

9.4.2. Draudikas neatleidžiamas nuo draudimo išmokos mok÷jimo pagal civilin÷s atsakomyb÷s draudimo sutartj, jei žala gyvybei ar sveikatai padaryta d÷l atsakingo už žalą asmens tyčinių veiksmų. Draudikas šiame punkte nustatytomis sąlygomis atlyginęs patirtą žalą turi teisę išsireikalauti sumok÷tą sumą iš draud÷jo ar apdraustojo, d÷l kurio tyčios atsirado draudiminis jvykis.

9.4.3. Draudikas turi teisę atsisakyti mok÷ti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jei draud÷jas ir/ar apdraustasis, ir/ar naudos gav÷jas:

a) tinkamai neinformuoja draudiko, tyčia ar d÷l didelio neatsargumo pateikia neteisingą ar nepilną informaciją apie draudiminj jvykj;

b) nesiima priemonių užkirsti kelią žalos atsiradimui ar jos dydžio sumažinimui;

c) nesilaiko draudimo sutarties sąlygų ar protingų draudiko reikalavimų, susietų su draudimo rizikos sumažinimu;

d) nesilaiko saugumo reikalavimų;

e) nesuteikia draudikui galimyb÷s tinkamai jvertinti nuostolių dydj ir priežastis;

f) nesiima priemonių, kurios jgalintų išsiieškoti žalos atlyginimą iš ją padariusio asmens ar veikia tokiu būdu, kad sukelia sunkumų draudikui jgyvendinti jo reikalavimo teisę (subrogaciją).

9.4.4. Draudimo išmoka n÷ra mokama, jei reikalavimas ją mok÷ti remiasi apgaule, t.y. draud÷jas, su juo susiję asmenys, apdraustasis ar naudos gav÷jas band÷ suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteis÷tai padidina nuostolio sumą.

9.4.5. Draud÷jas netenka teis÷s j tą draudimo išmokos dalj, kuri yra atlyginama trečiojo asmens.

9.4.6. Draudikas, mok÷damas draudimo išmoką draud÷jams, turintiems teisę jstatymų nustatyta tvarka susigrąžinti mokesčius d÷l draudimo objekto atstatymo iki buvusios būkl÷s, mažina draudimo išmoką atitinkama galimų susigrąžinti mokesčių suma. Šiuo atveju, skaičiuojant išmokos dydj, pirmiausia atimama mokesčių suma, o po to išskaita.

9.4.7. Draudikas privalo jrodyti aplinkybes, kurios atleidžia jj nuo draudimo išmokos mok÷jimo ar leidžia ją sumažinti.

9.4.8. Jei draudikas nusprendžia atsisakyti mok÷ti draudimo išmoką ar jos dalj, jis privalo jvertinti draud÷jo kaltę, pažeidimo svarbumą, ryšj tarp pažeidimo ir pasekmių, d÷l pažeidimo atsiradusj žalos dydj.

9.4.9. Jei išmok÷jus draudimo išmoką, paaišk÷ja, kad pagal draudimo sutartyje numatytas sąlygas draudimo išmoka netur÷jo būti mokama arba tur÷jo būti mažinama, draudiko rašytiniu reikalavimu per 30 kalendorinių dienų draud÷jas privalo grąžinti draudikui visą draudimo išmoką arba permok÷tą sumą, išskyrus atvejus, numatytus jstatymais.

9.5. Xxxxxxxx jmokos jskaitymas

9.5.1. Išmokant draudimo išmoką iš jos išskaitoma nesumok÷ta draudimo jmoka, kurios mok÷jimo terminas su÷jęs.

9.5.2. Jei išmok÷jus draudimo išmoką draudimo sutartis pasibaigia, iš išmokamos draudimo išmokos išskaitomos visos pagal tą draudimo sutartj nesumok÷tos draudimo jmokos.

10. DRAUDĖJO TEISIŲ Į ŽALOS ATLYGINIMĄ PERĖJIMAS DRAUDIKUI (SUBROGACIJA)

10.1. Draudikui, išmok÷jusiam draudimo išmoką, pereina draud÷jo ar apdraustojo teis÷ reikalauti išmok÷tų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Jei žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teis÷ draudikui pereina visais atvejais.

10.2. Subrogacija netaikoma jstatymų numatytais atvejais (pvz. draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilin÷s atsakomyb÷s draudimo atveju, gyvyb÷s draudimo atveju).

10.3. Draud÷jas (naudos gav÷jas) privalo perduoti draudikui visą informaciją, kuri yra būtina, kad draudikas tinkamai jgyvendintų jam per÷jusią reikalavimo teisę.

10.4. Jeigu draud÷jas (naudos gav÷jas) atsisak÷ savo reikalavimo teis÷s arba ją jgyvendinti tapo negalima d÷l draud÷jo (naudos gav÷jo) kalt÷s, tai draudikas atleidžiamas visiškai ar iš dalies nuo draudimo išmokos mok÷jimo ir turi teisę reikalauti grąžinti jau išmok÷tą išmoką.

11. TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS

11.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, kylančias iš draudimo sutarties, kitiems draudikams jstatymų numatyta tvarka.

11.2. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo raštu informuoti draud÷ją prieš du m÷nesius.

11.3. Xxxxx÷jas, nesutikdamas su teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartj raštu pranešdamas apie tai draudikui per vieną m÷nesj nuo teisių ir pareigų perleidimo. Grąžinamos jmokos apskaičiavimo tvarka aprašyta šių bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 3.3.3 punkte.

11.4. Draud÷jas neturi teis÷s perduoti savo teisių ir pareigų pagal draudimo sutartj, be rašytinio draudiko pritarimo.

12. NENUGALIMA JĖGA (FORCE MAJEURE)

12.1. Draudimo sutarties šalis yra atleidžiama nuo pareigų pagal draudimo sutartj vykdymo, jeigu ji jrodo, kad sutartis nejvykdyta d÷l aplinkybių, kurių ji negal÷jo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negal÷jo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (force majeure aplinkyb÷s).

12.2. Jei draudimo sutarties šalis negali ar negal÷s jvykdyti bet kokių savo pareigų pagal draudimo sutartj d÷l force majeure aplinkybių, ji privalo raštu pranešti tai kitai šaliai apie šias aplinkybes bei jų jtaką sutarties vykdymui. Pranešimas turi būti išsiųstas ne v÷liaus kaip per 14 dienų, kai šalis sužinojo ar tur÷jo sužinoti apie force majeure aplinkybes.

12.3. Draudimo sutarties šalis, davusi pranešimą, yra atleidžiama nuo prievolių vykdymo tol, kol

force majeure aplinkyb÷s neleidžia jvykdyti prievolių.

13. GINČŲ TARP DRAUDĖJO IR DRAUDIKO SPRENDIMO TVARKA

Visi ginčai, kylantys iš draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu. Jei draudimo sutarties šalys nepasiekia susitarimo, jie nagrin÷jami Lietuvos Respublikos jstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos teismuose.

14. DRAUDIMO SUTARČIAI TAIKOMA TEISĖ

Jeigu draudimo sutarties šalys nesutaria kitaip, draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teis÷.

15. INFORMACIJOS KITAI DRAUDIMO SUTARTIES ŠALIAI TEIKIMO TVARKA

15.1. Sudarius draudimo sutartj, visa informacija, kurią draudimo sutarties šalys teikia viena kitai, privalo būti teikiama raštu, išskyrus draudiko nurodymus administruojant draudiminj jvykj.

15.2. Draudiko pranešimai draud÷jui jteikiami asmeniškai, siunčiami raštu, faksimiliniu ryšiu, paštu, arba naudojantis kurjerio paslaugomis paskutiniu žinomu draud÷jo ar apdraustojo adresu.

15.3. Draudiko pranešimai laikomi jteiktais nuo jų išsiuntimo nurodytu adresu, net jeigu adresatas jų negavo:

a) kai siunčiama faksu – kitą darbo dieną;

b) kai siunčiama paštu – per 5 kalendorines dienas;

c) kai siunčiama per kurjerj – jteikimo metu.

II. FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ DRAUDIMO SPECIALIOSIOS SĄLYGOS

SPECIALIOSIOS SĄVOKOS

Šiose Finansinių jsipareigojimų draudimo specialiosiose sąlygose (toliau – Sąlygos) vartojamos sąvokos turi tokią reikšmę:

Bedarbis – nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, nesimokantis dienin÷je mokymo jstaigoje, neturintis pakankamai pragyvenimo l÷šų, užsiregistravęs Darbo biržoje kaip ieškantis darbo ir pasirengęs priimti pasiūlymą jsidarbinti arba mokytis profesijos.

Darbo birža – Lietuvos Respublikos darbo birža prie Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos bei teritorin÷s darbo biržos.

Darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio rašytinis susitarimas, kuriuo darbuotojas jsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialyb÷s, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darboviet÷je nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys jsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mok÷ti darbuotojui sulygtą darbo užmokestj ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo jstatymuose, kituose norminiuose teis÷s aktuose, kolektyvin÷je sutartyje ir šalių susitarimu, neterminuotam laikotarpiui.

Draudimo išmokų mok÷jimo laikotarpis – laikotarpis, kuris prasideda nuo jvykio pripažinimo draudiminiu jvykiu dienos ir baigiasi Draudikui išmok÷jus visą draudimo išmoką.

Finansų jstaiga – juridinis asmuo, kuris verčiasi finansinių paslaugų teikimu Lietuvos Respublikoje pagal Lietuvos Respublikos Finansų jstaigų jstatymą.

Finansinis jsipareigojimas – pinigų suma, kurią pagal Finansų jstaigos konkrečios paslaugos (mok÷jimo kortel÷s, kreditai, finansin÷ nuoma (lizingas) ir kt.) finansinio jsipareigojimo sutartj, Finansų jstaigos klientas privalo grąžinti nustatytu terminu.

Išankstiniai reikalavimai – reikalavimai, kuriuos privalo atitikti fizinis asmuo, pageidaujantis apsidrausti pagal šias draudimo sąlygas.

Kodeksas – Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas, patvirtintas Darbo kodekso patvirtinimo, jsigaliojimo ir jgyvendinimo jstatymu. Darbo sutarties pasibaigimas Kodekse nustatytais pagrindais:

darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu - 125 straipsnis; darbo sutarties nutraukimas su÷jus terminui – 126 straipsnis;

darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu – 127 straipsnis;

darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai n÷ra darbuotojo kalt÷s – 129 straipsnis; darbo sutarties nutraukimas be jsp÷jimo – 136 straipsnis;

darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju – 137 straipsnis;

kai Apdraustojo darbo santykius reglamentuoja kiti jstatymai pagal analogiją taikomos šių jstatymų normos.

Nelaimingas atsitikimas – konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje jvykęs staigus, netik÷tas jvykis, suk÷lęs Apdraustojo kūno sužalojimą (traumą), sveikatos sutrikimą d÷l kūno sužalojimo (traumos) ar mirtj d÷l kūno sužalojimo (traumos).

Nedarbingumo pažym÷jimas – Nedarbingumo pažym÷jimas, kuris yra išduotas ir/arba tęstas tik asmens priežiūros jstaigų, sudariusių sutartis d÷l teis÷s duoti ir tęsti Nedarbingumo pažym÷jimus su Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos prie Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniais skyriais, asmenys gydantys šių jstaigų gydytojai ar gydytojų konsultacin÷s komisijos Lietuvos Respublikos teis÷s aktų nustatyta tvarka (toliau – teis÷s aktai).

Nedarbingumo pažym÷jimų bei n÷štumo ir gimdymo atostogų pažym÷jimų išdavimo taisykl÷s

– teis÷s aktais patvirtintos išdavimo taisykl÷s.

Negautos pajamos d÷l ligos – Negautos Apdraustojo pajamos (Sodros nekompensuotos pajamos), kurias d÷l Apdraustojo sveikatos sutrikimo šiose Sąlygose numatytais atvejais kompensuoja Dalyvaujantis Draudikas.

Negautos pajamos d÷l darbo netekimo – Negautos Apdraustojo pajamos, kurias Apdraustajam netekus darbo šiose Sąlygose numatytais atvejais kompensuoja Dalyvaujantis Draudikas.

Nepertraukiamas darbo stažas – tai laikas dirbtas vienoje darboviet÷je arba keliose darboviet÷se, nesant darbo pertraukų, arba jei yra darbo pertrauka neviršijanti 14 (keturiolika) kalendorinių dienų, per paskutinius 12 (dvylika) kalendorinių m÷nesių iki draudimo apsaugos pradžios.

Vidutinis m÷nesinis bruto darbo užmokestis – vidutinis darbo užmokestis apskaičiuotas teis÷s aktuose nustatyta tvarka.

Vidutinis m÷nesinis neto darbo užmokestis – pomokestinis darbo užmokestis, apskaičiuojamas iš vidutinio m÷nesinio bruto darbo užmokesčio atimant Gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius, kuriuos moka darbuotojas.

Sodra – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialin÷s apsaugos ir darbo ministerijos.

Terminuota darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas d÷l darbo sutarties sąlygų konkrečiam terminuotam laikotarpiui, kuris numatytas darbo sutartyje ir d÷l kurio šalys sulygo. Darbo sutarties sąlygos, nurodytos Kodekso 95 str. 2 ir 4 punktuose ir atitinkantis Kodekso 105 straipsnio ir 110 straipsnio 1 punkto nuostatas, šiose Sąlygose yra laikoma terminuota darbo sutartimi.

DRAUDIMO APSAUGOS GALIOJIMO TERITORIJA

Draudimo apsauga gyvyb÷s draudimo rizikai galioja visame pasaulyje.

Draudimo apsauga d÷l rizikų Negautos pajamos d÷l ligos ir Negautos pajamos d÷l darbo netekimo taikoma tik darbo santykiams esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai nedarbingumo pažym÷jimas išduodamas kompetentingos Lietuvos Respublikos institucijos arba darbo sutartis nutraukiama pagal Lietuvos Respublikos teis÷s normas su Lietuvos Respublikoje esančiu darbdaviu.

DRAUDIMO OBJEKTAS

Draudimo objektu yra Apdraustojo turtiniai interesai, susiję su šiomis rizikomis: gyvybe – Vedantysis Draudikas;

Negautos pajamos d÷l ligos –Dalyvaujantis Draudikas ;

Negautos pajamos d÷l darbo netekimo – Dalyvaujantis Draudikas.

Draudimo sutartis sudaroma d÷l visų šiose Sąlygose 0 punkte nurodytų rizikų, jeigu Draudimo sutartyje nenurodyta kitaip.

IŠANKSTINIAI REIKALAVIMAI

Draudiko reikalavimu Draud÷jas / Apdraustasis turi užpildyti nustatytos formos prašymą – sutikimą būti Apdraustuoju bei suteikti informaciją, nurodytą šių Sąlygų 4.2 punkte.

Reikalavimai, kuriuos privalo atitikti asmuo, pageidaujantis būti Apdraustuoju pagal šias draudimo sąlygas:

būti Finansų jstaigos klientu ir naudotis jos teikiama paslauga, kuriai gali būti taikomas šis draudimas;

būti darbingo amžiaus – asmenys nuo 18 metų iki Valstybinio socialinio draudimo pensijų jstatymo nustatyto senatv÷s pensijos amžiaus. Nedraudžiami asmenys, jgiję teisę j senatv÷s pensiją arba ją gaunantys bei asmenys gaunantys išankstinę senatv÷s pensiją;

būti apdraustu privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu ir tur÷ti ne trumpesnj kaip 3 (trys) m÷nesių per paskutinius 12 (dvylika) m÷nesių arba 6 (šeši) m÷nesių per paskutinius 24 (dvidešimt keturi) m÷nesius ligos socialinio draudimo stažą;

tur÷ti darbo santykius Lietuvos Respublikos teritorijoje, o jeigu užsienio pilietis - tur÷ti leidimą dirbti Lietuvoje, jei tokio leidimo reikia, ir:

15.3.1.1. turi ne mažiau kaip 12 (dvylika) m÷nesių Nepertraukiamą darbo stažą iki draudimo apsaugos pradžios, neįskaitant motinyst÷s, t÷vyst÷s arba įvaikinimo atostogų;

15.3.1.2. turi rašytinę Darbo sutartį, pagal kurią darbo valandų skaičius ne trumpesnis kaip 24 (dvidešimt keturi) valandos per savaitę.

tur÷ti Terminuota darbo sutartj sudaryta ne trumpesniam nei 36 (trisdešimt šeši) m÷nesių laikotarpiui ir atitikti šių Sąlygų 0 punkte nustatytus reikalavimus, jei asmuo dirba pagal Terminuotą darbo sutartj.

Darbo sutartis, nurodyta šio skyriaus 15.3.1.2 punkte n÷ra sudaryta pagal Kodekso 112 (sezonin÷ darbo sutartis), 113 (laikinoji darbo sutartis), 114 (papildomas darbas ir antraeil÷s pareigos), 115 (darbo sutartis su namudininkais), 116 (patarnavimo sutartis) ir 117 (kitų darbo sutarties rūšių ypatumai) straipsnius ir ne trumpiau nei 12 (dvylika) m÷nesių laikotarpiu iki draudimo apsaugos pradžios Apdraustojo darbo pobūdis pagal Darbo sutartj netur÷jo požymių, atitinkančių šiame punkte nurodytuose Kodekso straipsniuose numatytas nuostatas.

DRAUDIMO SUMOS

Kiekvienai draudimo rizikai draudimo suma yra nustatyta šių Sąlygų 0, 0 ir 0 punktuose.

Jei Apdraustojo Finansinis jsipareigojimas sumaž÷ja ar padid÷ja, arba Apdraustojo bruto darbo užmokestis sumaž÷ja ar padid÷ja 500 (penki šimtai) Lt., tai tarifas skaičiuojamas nuo padid÷jusios ar sumaž÷jusios Finansinio jsipareigojimo sumos arba bruto darbo užmokesčio sumos pradedant nuo kito kalendorinio m÷nesio pirmos dienos, tačiau tik po to kai apie tai Draudikas buvo informuotas raštu.

Jeigu Draudikas neinformuojamas apie Finansinio jsipareigojimo sumaž÷jimą ar padid÷jimą kaip tai yra numatyta 0 punkte, visais atvejais, skaičiuojant Draudimo išmokos dydj, bus naudojama prašymo sutikimo užpildymo dieną Apdraustajam suteikto Finansinio jsipareigojimo suma ir Apdraustojo prašyme – sutikime būti Apdraustuoju nurodytas Apdraustojo bruto darbo užmokestis.

Draudimo suma yra nustatoma Lietuvos Respublikos nacionaline valiuta.

NEDRAUDIMINIAI ĮVYKIAI

Nedraudiminiai jvykiai, bendri visoms rizikoms, laikomi visi šiame skyriuje nurodyti jvykiai tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su:

karo veiksmais, teroro aktais arba masiniais neramumais; radiacijos ar kitu branduolin÷s energijos poveikiu;

Apdraustojo veika, kurioje ikiteisminio tyrimo institucijos arba teismas nustat÷ tyčinio nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo požymius;

Apdraustojo sužalojimu, liga, mirtimi, jei tai susiję su žmogaus imunodeficito virusine infekcija (ŽIV, tarp jų AIDS), taip pat bet kuriais kitais mutaciniais pakitimais ar variacijomis);

Draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mok÷jimo, jeigu Apdraustasis iki draudimo apsaugos jsigaliojimo neatitiko šių Sąlygų 0 skyriuje nustatytų reikalavimų.

Kiti Nedraudiminiai jvykiai d÷l atskirų rizikų nurodyti šiose Sąlygose atitinkamuose punktuose: d÷l Gyvyb÷s draudimo rizikos – 0 punkte, Negautų pajamų d÷l ligos – 0 punkte ir Negautų pajamų d÷l darbo netekimo atveju – 0 punkte.

DRAUDIMO APSAUGOS PRADŽIA IR PABAIGA

Draudimo apsauga jsigalioja nuo draudimo laikotarpio pradžios, tačiau ne anksčiau nei sumokama pirma draudimo jmoka.

Draudimo apsauga ir draudimo laikotarpis, be kitų Bendrosiose draudimo sutarties sąlygose ir šiose Sąlygose nustatytų pagrindų, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, pasibaigia:

pasibaigus Draudimo laikotarpiui; Apdraustojo mirties atveju;

Apdraustajam jgijus teisę j senatv÷s pensiją;

išmok÷jus Draudimo sutartyje nustatytą Xxxxxxxx sumą atskiro Apdraustojo atžvilgiu d÷l konkrečios rizikos per 1 (vienas) metų laikotarpj – Draudimo apsauga pasibaigia d÷l šios konkrečios rizikos šio Apdraustojo atžvilgiu;

nutraukus draudimo sutartj anksčiau draudimo laikotarpio pabaigos Bendrosiose draudimo sutarties sąlygose ir šiose Sąlygose numatytais atvejais ir tvarka;

Apdraustajam atsisakius Finansų institucijos paslaugos; kitais Draudimo sutarties ir jstatymų numatytais atvejais.

PRANEŠIMO APIE ĮVYKĮ PATEIKIMO TVARKA

Apie jvykj, kuris gali būti pripažintas draudiminiu Draud÷jas, Apdraustasis arba Naudos gav÷jas privalo ne gyvyb÷s draudimo rizikų atveju – Negautos pajamos d÷l ligos ir Negautos pajamos d÷l darbo netekimo – ne v÷liau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų, tačiau jei to nejmanoma padaryti d÷l sunkios ligos, nedelsiant pasibaigus Nedarbingumo pažym÷jimui, o Gyvyb÷s draudimo rizikos atveju – ne v÷liau kaip per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jvykio dienos pranešti Draudikui, išskyrus atvejj, kai to padaryti nejmanoma d÷l objektyvių priežasčių.

Kreipiantis d÷l Draudimo išmokos Draudikui turi būti pateikti šie dokumentai: prašymas – sutikimas būti Apdraustuoju;

užpildytas prašymas Draudimo išmokai gauti, išsamiai nurodant visas jvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes;

besikreipiančio asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; teisę j draudimo išmoką patvirtinantys dokumentai;

kiti jvykj patvirtinantys dokumentai.

D÷l konkrečių jvykių, nurodytų šių Sąlygų, 0, 0 ir 0 punktuose turi būti pateikti papildomi dokumentai, nurodyti atitinkamai 0, 0 ir 0 punktuose.

Draudikas savo nuožiūra gali papildomai pareikalauti kitų dokumentų, reikalingų Draudiminio jvykio faktui ir žalos dydžiui nustatyti.

Draud÷jas, Apdraustasis arba Naudos gav÷jas privalo bendradarbiauti su Draudiku tiriant jvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, aplinkybes, bei garantuoti, kad Draudikas gal÷tų teis÷tai susipažinti su visa, susijusia su šiuo jvykiu, informacija, esančia pas trečiuosius asmenis.

DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS

Draudimo išmokos mok÷jimo tvarka ir terminai kiekvienos konkrečios rizikos atveju nustatyti šių Sąlygų 0, 0 ir 0 punktuose.

Apdraustasis turi teisę j Xxxxxxxx išmoka tuo pačiu metu tik d÷l vieno draudiminio jvykio žemiau nurodyta tvarka:

Apdraustajam mirus, išmokama gyvyb÷s Draudimo išmoka Draudimo sutartyje nustatyta tvarka, o nuo Draudiminio jvykio datos, Apdraustojo mirties dienos, toliau nebemokamos Draudimo išmokos d÷l rizikų Negautos pajamos d÷l ligos arba Negautos pajamos d÷l darbo netekimo;

jeigu Apdraustajam yra mokama Draudimo išmoka d÷l rizikos Negautos pajamos d÷l ligos tai teisę j Draudimo išmoka d÷l rizikos Negautos pajamos d÷l darbo netekimo Apdraustasis jgyja tik baigus mok÷ti Draudimo išmoką d÷l rizikos Negautos pajamos d÷l ligos;

jeigu Apdraustajam yra mokama Draudimo išmoka d÷l rizikos Negautos pajamos d÷l darbo netekimo tai teisę j Draudimo išmoką d÷l rizikos Negautos pajamos d÷l ligos Apdraustasis jgyja tik baigus mok÷ti Draudimo išmoka d÷l rizikos Negautos pajamos d÷l darbo netekimo.

Negautų pajamų d÷l ligos ir negautų pajamų d÷l darbo netekimo rizikų atveju teisę j Draudimo išmoką turi tik asmuo (Draud÷jas, Apdraustasis, Naudos gav÷jas), kuris turi teis÷tą draudimo interesą, t.y. kuris patiria nuostolius.

Draudimo išmoka yra mokama j Draud÷jo arba Naudos gav÷jo, arba j vieno iš jų raštu nurodyto asmens sąskaitą Finansų jstaigoje.

GYVYBĖS DRAUDIMAS

Xxxxxxxx xxxx

Gyvyb÷s draudimo suma yra Apdraustojo Finansinio jsipareigojimo suma Finansų jstaigai, jeigu Draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, kuri kiekvienam Apdraustajam yra nustatoma individualiai. Draudimo suma neapima nesumok÷tų palūkanų, delspinigių, praleistų mok÷jimų pagal finansinio jsipareigojimo sutartj, ir kitų mok÷jimų, susijusių su Finansų jstaigų paslaugų teikimų, jeigu tokie yra nustatyti finansinio jsipareigojimo sutartyje.

Draudiminiai jvykiai

Draudiminis jvykis yra Apdraustojo mirtis draudimo apsaugos galiojimo metu, išskyrus Nedraudiminius jvykius, nurodytus šių Sąlygų 0 skyriuje ir 0 punkte.

Nedraudiminiai jvykiai

Nedraudiminiais jvykiais laikomi jvykiai, susiję su:

Apdraustojo savižudybe, jeigu savižudyb÷ jvyko per pirmuosius Draudimo apsaugos nepertraukiamo galiojimo 3 (trys) metus;

ligos, kuriomis Apdraustasis sirgo 24 (dvidešimt keturi) m÷nesių laikotarpiu iki Draudimo apsaugos pradžios arba 30 (trisdešimt) dienų laikotarpiu nuo Draudimo apsaugos jsigaliojimo nepriklausomai, ar jos buvo gydomos ar ne, ir ši liga yra Apdraustojo mirties priežastis;

jei Apdraustasis prieš jvykj ar jvykio metu vartojo alkoholj, narkotikus, svaiginosi kitomis psichotropin÷mis medžiagomis arba vartojo stipriai veikiančius vaistus be gydytojo paskyrimo.

Pranešimo apie jvykj pateikimas

Kreipiantis d÷l draudimo išmokos gyvyb÷s draudimo atveju, pateikiami šių Sąlygų 0 punkte nurodyti dokumentai ir papildomai Draudikui turi būti pateikti šie dokumentai:

Draud÷jo raštiškas patvirtinimas apie Apdraustajam suteikto Finansinio jsipareigojimo sumą; Apdraustojo mirties liudijimas arba jo nuorašas;

xxx Xxxxxxxxxxxx paskelbiamas mirusiu teismo sprendimu, pateikiamas teismo sprendimo nuorašas, o Draudimo išmoka mokama tik tuo atveju, jeigu teismo sprendime konstatuota, kad Apdraustasis dingo be žinios esant aplinkyb÷ms, kurios gr÷s÷ mirtimi, ir esant pagrindui numanyti jam žuvus d÷l tam tikro Draudiminio jvykio galiojant Draudimo apsaugai.

Draudimo išmokos mok÷jimas

Draudimo išmoka gali būti mažinama ar nemokama jei Apdraustojo mirtis jvyko d÷l jo teis÷tų paveld÷tojų tyčinių veiksmų;

Draudiminio jvykio atveju Draudikas perveda Draudimo išmoką, lygią Finansinio jsipareigojimo dydžiui Draudiminio jvykio dieną, šių Sąlygų 0 skyriuje numatyta tvarka.

NEGAUTŲ PAJAMŲ DĖL LIGOS DRAUDIMAS

Xxxxxxxx xxxx

Negautų pajamų d÷l ligos draudimo suma kiekvienam Apdraustajam yra 50 (penkiasdešimt) procentų Apdraustojo Vidutinio m÷nesinio bruto darbo užmokesčio per paskutinius tris užpraeito ketvirčio, buvusio prieš Nedarbingumo pažym÷jimo suteikimo m÷nesj, kalendorinius m÷nesius. Jei Apdraustojo Vidutinis m÷nesinis bruto darbo užmokestis yra didesnis nei 5 (penki) Lietuvos Respublikos Vyriausyb÷s patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (toliau – draudžiamosios pajamos) dydžiai, tokiu atveju Draudimo suma yra ne daugiau kaip 50 (penkiasdešimt) procentų nuo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 5 (penki) dydžių sumos.

Draudiminiai jvykiai

Draudiminiu jvykiu laikoma Apdraustojo Negautos pajamos d÷l ligos Nedarbingumo pažym÷jimo galiojimo laikotarpiu, jei Nedarbingumo pažym÷jimas išduotas d÷l ūmios ligos ar kūno sužalojimo, išskyrus Nedraudiminius jvykius, nurodytus šių Sąlygų 0 skyriuje ir 0 punkte.

Nedraudiminiai jvykiai

Nedarbingumo pažym÷jimas yra nepagrjstai išduotas, tęstas arba išduotas, pažeidžiant Nedarbingumo pažym÷jimų bei n÷štumo ir gimdymo atostogų pažym÷jimų išdavimo taisykles.

Jeigu Nedarbingumo pažym÷jimas išduotas:

15.3.1.3. n÷štumo ir gimdymo atostogoms (motinyst÷s socialin÷ pašalpa);

15.3.1.4. sergančiam šeimos nariui slaugyti;

15.3.1.5. xxxxxxxx, apsidraudusiam savanoriškuoju socialiniu draudimu d÷l ligos;

15.3.1.6. epidemijų atvejais, išskyrus gripo epidemiją;

15.3.1.7. įvykiams, susijusiems su nevaisingumo gydymu, dirbtiniu apvaisinimu, n÷štumo nutraukimu ir jo padarinių gydymu;

15.3.1.8. įvykiams, susijusiems su medicinos gydytojų neskirtu ir/ar oficialios medicinos nepripažįstamu gydymu arba gydymu netradiciniais (oficialios medicinos nepripažįstamais) metodais;

15.3.1.9. įvykiams, susijusiems su psichin÷mis ligomis, reaktyvin÷mis būsenomis, psichin÷mis traumomis, įgimtomis ligomis/ anomalijomis, sveikatos sutrikimais susijusiais su įgimtomis ir paveldimomis ligomis;

15.3.1.10. įvykiams, susijusiems su plastin÷mis – estetin÷mis operacijomis bei protezavimu (įskaitant dantų, akių ir sąnarių protezavimą) bei jo komplikacijų gydymu, išskyrus atvejus, kai tai susiję su kūno sužalojimu (trauma), buvusiu per draudimo laikotarpį;

15.3.1.11. įvykiams, kurių buvimo draudimo laikotarpiu nepatvirtina medicinin÷ dokumentacija ir/ar diagnostiniai tyrimai.

Paaišk÷jus faktui, kad Xxxxxxxx išmoka buvo išmok÷ta pagal Nedarbingumo pažym÷jimą, esant šių Sąlygų 0 ir 0 punkte nurodytoms aplinkyb÷ms, Draudikas turi teisę reikalauti iš Apdraustojo, pateikusio tokj Nedarbingumo pažym÷jimą, grąžinti pinigų sumą, lygią išmok÷tai Draudimo išmokai.

Pranešimo apie jvykj pateikimo tvarka

Kreipiantis d÷l draudimo išmokos pajamų nepakankamumo atveju kartu su dokumentais, nurodytais šių Sąlygų 0 punkte, papildomai Draudikui turi būti pateikti tokie dokumentai:

Nedarbingumo pažym÷jimo kopija;

pažyma iš darboviet÷s arba Xxxxxx išduota pažyma apie gautą socialinio draudimo išmoką d÷l ligos;

xxxxxx iš darboviet÷s apie užpraeito ketvirčio vienos dienos Apdraustojo Vidutinj bruto darbo užmokestj;

Draudikui pareikalavus, pažyma iš darboviet÷s apie Apdraustojo gautas pajamas už paskutinius 6 (šeši) kalendorinius m÷nesius;

Draudikui pareikalavus kita informacija, reikalinga Draudiminio jvykio faktui patvirtinti.

Draudimo išmokos mok÷jimas

Pagrindas Draudimo išmokai apskaičiuoti yra Apdraustojo pateiktas Nedarbingumo pažym÷jimas, išduotas teis÷s aktų nustatyta tvarka.

Draudimo išmoka yra lygi Sodros nekompensuotų pajamų sumai arba sumos daliai už visą Nedarbingumo pažym÷jimo laikotarpj, t.y. paskaičiuotai už laikotarpj nuo Nedarbingumo pažym÷jimo išdavimo dienos iki Nedarbingumo pažym÷jimo užbaigimo dienos, tačiau neviršijant draudimo sumos nurodytos šių Sąlygų 0 punkte.

Pagal vieną draudiminj jvykj mokama draudimo išmoka yra apskaičiuojama sekančiai:

pagal Nedarbingumo pažym÷jimą išmok÷ta Sodros išmoka, padauginta iš 10 (dešimt) ir padalinta iš 85 (aštuoniasdešimt penki), kai Nedarbingumo pažym÷jimas tęsiamas iki 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų jskaitytinai;

pagal Nedarbingumo pažym÷jimą išmok÷ta Sodros išmoka, padauginta iš 15 (penkiolikos) ir padalinta iš 85 (aštuoniasdešimt penkių), kai Nedarbingumo pažym÷jimas tęsiamas ilgiau kaip 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų.

Draudikas išmoka Draudimo išmoką už kiekvieną pateiktą Nedarbingumo pažym÷jimą Draudimo apsaugos galiojimo metu, tačiau Draudimo išmokų suma negali viršyti maksimalios Negautų pajamų d÷l ligos draudimo sumos, nurodytos šių Sąlygų 0 punkte.

Jeigu Apdraustasis prašyme – sutikime būti Apdraustuoju nenurod÷ Vidutinio bruto darbo užmokesčio, tai visais atvejais, apskaičiuojant Draudimo išmokos dydj, vietoj Vidutinio bruto darbo užmokesčio bus naudojama 1/3 (vienas trečdalis) konkretaus Apdraustojo Finansinio jsipareigojimo sumos.

NEGAUTŲ PAJAMŲ DĖL DARBO NETEKIMO DRAUDIMAS

Xxxxxxxx xxxx

Negautų pajamų d÷l darbo netekimo draudimo suma yra 2 (du) m÷nesių Apdraustojo Vidutinis bruto darbo užmokestis.

Draudiminiai jvykiai

Draudiminiu jvykiu yra laikoma Apdraustojo, atitinkančio šių Sąlygų 4 skyriuje nustatytus reikalavimus iki Draudimo apsaugos pradžios, atleidimas iš darbo, išskyrus Nedraudiminius jvykius, nurodytus šių Sąlygų 0 skyriuje ir 0 punkte.

Nedraudiminiai jvykiai

Apdraustasis žinojo apie galimą darbo netekimą iki Draudimo apsaugos jsigaliojimo pradžios:

darbdavys jteik÷ jsp÷jimą apie darbo sutarties nutraukimą;

xxxxxxxxx informavo jmon÷s profsąjungą apie ketinimą su Apdraustuoju nutraukti Darbo sutartj iki Draudimo apsaugos jsigaliojimo pradžios;

xxxxxxxxx informavo apie jmon÷s reorganizavimą bei darbuotojų skaičiaus mažinimą iki Draudimo apsaugos jsigaliojimo pradžios;

buvo prad÷ta arba buvo žinoma apie gręsiančią bankroto procedūrą;

kiti atvejai kai Apdraustajam buvo žinoma apie Xxxxx sutarties nutraukimą;

kai darbo netenkama nuo Draudimo apsaugos pradžios 60 (šešiasdešimt) dienų laikotarpiu, prašymo

– sutikimo būti Apdraustuoju pagal šias Sąlygas, jeigu Draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;

Darbo sutartis nutraukiama pagal Kodekso 125, 126, 127, 129 str. 5 dalj arba 136 straipsnj, išskyrus

136 str. 1 dalies 6 punktą;

Apdraustasis atsisako bet kokio pagrjsto darbdavio pasiūlymo d÷l naujo darbo, jeigu šis pasiūlymas atitinka jo kvalifikaciją ir naujas darbo užmokestis sudaro ne mažiau kaip 80 procentų ankstesnio Apdraustojo gauto bruto darbo užmokesčio;

Apdraustasis pasinaudoja jgyta teise j išankstinę senatv÷s pensiją teis÷s aktų nustatyta tvarka; jgyja teisę j valstybinę pensiją teis÷s aktų nustatyta tvarka;

Išmok÷jus draudimo išmoką ir paaišk÷jus šių Sąlygų 15.3.1.12 ir 15.3.1.13 punktuose nurodytiems faktams, Draudikas turi teisę reikalauti iš Apdraustojo grąžinti išmok÷tą draudimo išmoką:

15.3.1.12. jei būta Apdraustojo apgaul÷s informuojant apie Draudiminį įvykį, pavyzdžiui, Apdraustojo ir darbdavio susitarimo d÷l Darbo sutarties nutraukimo ir kita;

15.3.1.13. jei nutraukiama Darbo sutartis arba Terminuota darbo sutartis anksčiau sutartyje nurodyto termino ir 3 (trys) m÷nesių laikotarpiu nuo Darbo sutarties arba Terminuotos darbo sutarties nutraukimo dienos su atleistu darbuotoju v÷l sudaroma Darbo sutartis arba Terminuota darbo sutartis su tuo pačiu darbdaviu.

Pranešimo apie jvykj pateikimo tvarka

Kreipiantis d÷l Xxxxxxxx išmokos kartu su dokumentais, nurodytais šių Sąlygų 0 punkte, papildomai Draudikui turi būti pateikti tokie dokumentai:

Darbo sutarties pradžią (Darbo sutarties kopija) ir pasibaigimą patvirtinantis dokumentas; Bedarbio pažym÷jimas, jei Apdraustasis yra užsiregistravęs Darbo biržoje;

informacija apie gautą išeitinę pašalpą arba kitus išmok÷jimus atsiskaitymo su darbdaviu metu;

Draudimo išmokų mok÷jimo laikotarpiu Apdraustojo rašytinis patvirtinimas, kad jis nesudar÷ Darbo sutarties;

kita informacija, reikalinga Draudiminio jvykio nustatymui, kurios gali pareikalauti Draudikas.

Draudimo išmokų mok÷jimas

Pagrindas Draudimo išmokai apskaičiuoti yra Apdraustojo pateiktas Darbo sutarties pasibaigimą patvirtinantis dokumentas.

Mokamos periodin÷s Xxxxxxxx išmokos (Vidutinis neto darbo užmokestis), tačiau Xxxxxxxx išmokų suma negali viršyti šių Sąlygų 0 punkte nurodytos Draudimo sumos.

Pirma periodin÷ Draudimo išmoka kai Apdraustasis neteko darbo pagal Kodekso 129 straipsnj, išskyrus šio str. 5 dalj, 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 137 straipsnj, kitais jstatymų nustatytais pagrindais atleistam iš darbo arba valstyb÷s tarnautojų pareigų d÷l nepriklausančių nuo jo aplinkybių, darbdavio iniciatyva, nesant jo, kaip darbuotojo ar valstyb÷s tarnautojo, kalt÷s išmokama ne v÷liau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų, reikalingų Draudimo išmokos dydžiui nustatyti, pateikimo dienos.

Sekančios periodin÷s Draudimo išmokos mokamos tokia tvarka:

15.3.1.14. Apdraustajam, kuris užsiregistravo Darbo biržoje, pateikus Bedarbio pažym÷jimą;

15.3.1.15. Apdraustajam, kuris neužsiregistravo Darbo biržoje, kiekvieną m÷nesį pateikus Draudikui šių Sąlygų punkte 0 numatytą informaciją.

Visais šių Sąlygų 0 ir 0 punktuose nurodytais atvejais periodin÷s Draudimo išmokos mok÷jimui yra taikomos šios nuostatos:

15.3.1.16. jeigu Apdraustasis įsidarbino einamojo m÷nesio eigoje, Draudimo išmoka yra apskaičiuojama tik už tas dienas, kai Apdraustasis netur÷jo darbo;

15.3.1.17. jei Apdraustasis užsiregistruoja Darbo biržoje ir įgyja teisę į Bedarbio pašalpą ar kitas socialinio draudimo išmokas, Apdraustasis turi teisę tik į Draudimo išmokos dalį, proporcingą skirtumui, kuris gaunamas iš Apdraustojo Xxxxxxxxx xxxx darbo užmokesčio at÷mus gaunamą Bedarbio pašalpą ar kitas socialinio draudimo išmokas;

15.3.1.18. jei Apdraustasis gavo išeitinę išmoką atsiskaitymo su darbdaviu metu, Apdraustasis turi teisę tik į Draudimo išmokos dalį, proporcingą skirtumui, kuris gaunamas iš Apdraustojo Vidutinio neto darbo užmokesčio at÷mus darbdavio išmok÷ta išeitinę išmoką;

15.3.1.19. pasibaigus laikotarpiui, už kurį Xxxxxxxxxxxx gavo Bedarbio pašalpą arba darbdavio išmok÷tą išeitinę išmoką atsiskaitymo su darbdaviu metu, Apdraustajam toliau mokamos periodin÷s Draudimo išmokos iki bus išmok÷ta visa šių Sąlygų 0 punkte nustatyta Draudimo išmokos suma;

15.3.1.20. periodin÷ Draudimo išmoka yra mokama kas m÷nesį.

Apdraustasis, užsiregistravęs Darbo biržoje Bedarbiu, turi teisę j dalj Draudimo išmokos, kaip tai yra numatyta šių Sąlygų 0 punkte, jei jis laikinai jsidarbina ir apie tai informuoja Draudiką ne v÷liau kaip per 3 darbo dienas nuo laikino jsidarbinimo dienos bei pateikia Darbo sutarties, verslo liudijimo ar kito dokumento kopiją šiais atvejais:

15.3.1.21. Apdraustasis dalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemon÷se ir gauna darbo užmokestį;

15.3.1.22. prieš tai informavęs Darbo biržą įsidarbina pagal Terminuotą darbo sutartį ne ilgesniam kaip 6 (šeši) m÷nesių laikotarpiui;

15.3.1.23. gauna verslo liudijimą ne ilgesniam kaip 6 (šeši) m÷nesių laikotarpiu.

Apdraustasis, nejsiregistravęs Darbo biržoje Bedarbiu, turi teisę j dalj Draudimo išmokos, kaip tai yra numatyta šių Sąlygų 0 punkte, jei jis laikinai jsidarbina ir apie tai informuoja Draudiką ne v÷liau kaip per 3 darbo dienas nuo laikino jsidarbinimo dienos bei pateikia Darbo sutarties ar verslo liudijimo kopiją šiais atvejais:

15.3.1.24. įsidarbina pagal Terminuotą darbo sutartį ne ilgesniam kaip 3 (trys) m÷nesių laikotarpiu;

15.3.1.25. gauna verslo liudijimą ne ilgesniam kaip 3 (trys) m÷nesių laikotarpiu.

Apdraustajam laikinai jsidarbinus šių Sąlygų 0 ir 0 punktuose nustatyta tvarka ir jei jo gaunamas darbo užmokestis yra mažesnis nei mok÷xxxx Xxxxxxxx išmoka, Apdraustasis jgyja teisę j Draudimo išmokos dalj, proporcingą skirtumui, kuris gaunamas iš Vidutinio neto darbo užmokesčio at÷mus laikinai gaunamą darbo užmokestj.

Nuo tos dienos, kai išnyko šių Sąlygų 0 ir 0 punktuose nurodytos priežastys toliau mokamos periodin÷s Draudimo išmokos iki bus išmok÷ta visa šių Sąlygų 0 punkte nustatyta Draudimo išmokos suma.

Jeigu Apdraustasis prašyme – sutikime būti Apdraustuoju nenurod÷ Vidutinio bruto darbo užmokesčio, tai visais atvejais, skaičiuojant Draudimo išmokos dydj, vietoj Vidutinio bruto darbo užmokesčio bus naudojama 1/3 (vienas trečdalis) Apdraustojo Finansinio jsipareigojimo sumos.

Periodinių Draudimo išmokų mok÷jimas nutraukiamas, jei:

15.3.1.26. Apdraustasis, užsiregistravęs Darbo biržoje Xxxxxxxx, atsisak÷ jam siūlomo darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą ir siūlomas darbo užmokestis buvo ne mažesnis kaip 80% buvusio bruto darbo užmokesčio Draudiminio įvykio dieną; be pateisinamų priežasčių atsisak÷ dalyvauti jo individualiame

įsidarbinimo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemon÷se; be pateisinamų priežasčių nustatytu laiku neatvyko į Darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti jo įsidarbinimo plane numatytos aktyvios darbo rinkos politikos priemon÷se; atsisak÷ Darbo biržos siūlomo sveikatos patikrinimo, kad būtų nustatytas tinkamumas darbui;

15.3.1.27. Draudimo išmokų mok÷jimo laikotarpiu Apdraustasis laikinai įsidarbina arba dirba savarankiškai nesilaikant šių Sąlygų 0 ir 0 punktuose nustatytų pranešimo terminų;

15.3.1.28. Apdraustajam nustatomas darbingumo lygis ir jam paskiriama netekto darbingumo periodin÷ kompensacija. Tačiau, jei paskirta kompensacija yra mažesn÷ nei mok÷tina periodin÷ Draudimo išmoka, Apdraustasis įgyja teisę į Draudimo išmokos dalį, proporcingą skirtumui;

15.3.1.29. Apdraustasis įsidarbina;

15.3.1.30. Apdraustasis įgyja teisę į senatv÷s pensiją arba jam paskiriama išankstin÷ senatv÷s pensija;

15.3.1.31. Apdraustasis netenka gyvyb÷s.

UAB „PZU Lietuva gyvyb÷s draudimas“

Generalinis direktorius X.Xxxxxxxx

UAB DK “PZU Lietuva“

Generalinis direktorius X.Xxxxxxx