BŪSTO EKO DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 063
PATVIRTINTA
AB “Lietuvos draudimas” valdybos 2007-01-31 sprendimu Nr.2
BŪSTO EKO DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 063
(2007-01-31 redakcija, galioja nuo 2007-03-01)
I DALIS BENDROSIOS SĄLYGOS
1. Bendrosios sąvokos
1.1. Draudikas – AB “Lietuvos draudimas”.
1.2. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi j draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė suda- ryti draudimo sutartj, arba kuris sudarė draudimo sutartj su draudiku.
1.3. Xxxxxxxx xxxxxxxx – sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudėjas draudimo sutartimi jsipareigo- ja mokėti draudikui draudimo jmokas. Draudikas draudimo sutartimi jsipareigoja sumokėti draudėjui, draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu jvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis jvykis. Draudimo sutartj sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti draudimo sutartj (jeigu jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudimo liudijime nurodytais atvejais numeruoti draudimo sutarties priedai.
1.4. Draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) draudimo sutarties standartinės sąlygos, kurios yra neatskiriama draudi- mo sutarties dalis. Taisykles sudaro:
1.4.1. I dalis Bendrosios sąlygos;
1.4.2. II dalis Draudimo sąlygos;
1.4.3. III dalis Draudimo apsaugos papildoma sąlyga Nr. 063-1. Civilinės atsakomybės draudimas.
Draudikas ir draudėjas susitaria, kurios iš Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildomų sąlygų bei priedų, lentelių bus taikomos draudimo sutarčiai ir jas nurodo draudimo liudijime.
1.5. Prašymas sudaryti draudimo sutartj (toliau – Prašymas) – draudiko nustatytos formos rašytinis dokumentas, ku- riuo išreiškiamas ketinimas sudaryti draudimo sutartj su draudiku ir kuriuo draudikui suteikiama informacija apie aplinkybes, turinčias jtakos draudimo rizikai.
1.6. Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.
1.7. Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.
1.8. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.
1.9. Trečiasis asmuo – asmuo, nesusijęs draudimo santykiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu sudarytą draudimo sutartj. Trečiuoju asmeniu nelaikomas asmuo, susijęs su draudiku ar draudėju darbo ar civili- niais sutartiniais santykiai; esantis draudėjo šeimos nariu ar su draudėju bendrą ūkj vedantis asmuo.
1.10. Su draudėju susiję asmenys – draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo saugoti draudimo objektą, rūpintis juo, kiti jstatymų nustatyta tvarka jgalioti atstovai.
1.11. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuota pinigų suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina drau- diminio jvykio metu patirtus nuostolius.
1.12. Draudimo vertė – draudžiamų turtinių interesų vertė, kuri išreiškiama pinigais bei nustatoma draudimo sutartyje numatytu būdu.
1.13. Besąlyginė išskaita (frančizė) – suma, kuria kiekvieno draudiminio jvykio atveju draudikas mažina mokėtiną drau- dimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.
1.14. Draudimo objektas – apdrausti turtiniai interesai, apibrėžiami draudimo sutartyje.
1.15. Draudiminis jvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.
1.16. Nedraudiminis jvykis – draudimo sutartyje ir/ar jstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam jvykus draudikas ne- moka draudimo išmokos.
1.17. Žala – turto sunaikinimas, sugadinimas, praradimas, asmens sužalojimas ar gyvybės atėmimas ir dėl to patirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudiminių jvykių. Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose atsižvelgiant j draudimo objektą, žala gali būti apibrėžiama kitaip.
1.18. Nuostoliai – patirtos žalos piniginė išraiška.
1.19. Subrogacija (draudiko regresinio reikalavimo teisė) – draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
1.20. Sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė jran- ga, kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, programinė jranga, elektroniniai duomenų apdorojimo jrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos
(integruotų schemų bei mikrokontrolerių).
2. Draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos
2.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas turi teisę:
2.1.1. susipažinti su Taisyklėmis ir gauti iš draudiko jų kopiją;
2.1.2. pateikti Prašymą.
2.2. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudėjas privalo:
2.2.1. suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės jtakos draudimo rizikai. Esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, nurodomos Taisyklėse, Prašyme arba draudiko raštu pareikalaujamos jj apie jas informuoti;
2.2.2. draudiko reikalavimu, užpildyti Prašymą;
2.2.3. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais;
2.2.4. sudaryti sąlygas draudikui apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką.
2.3. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas turi teisę:
2.3.1. reikalauti iš draudėjo visos informacijos, reikalingos draudimo rizikai jvertinti;
2.3.2. apžiūrėti (jvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nusta- tyti;
2.3.3. atsisakyti sudaryti draudimo sutartj, nenurodydamas priežasčių.
2.4. Prieš sudarydamas draudimo sutartj, draudikas privalo:
2.4.1. supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir jteikti jų kopiją;
2.4.2. neatskleisti informacijos, gautos apie draudėją, apdraustą asmenj ar naudos gavėją bei kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, išskyrus jstatymų nustatytas išimtis. Ši draudiko pareiga lieka ir draudimo sutarties galiojimo metu bei sutarčiai pasibaigus.
2.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę:
2.5.1. reikalauti draudiko padidinti arba sumažinti draudimo sumą, jei jos dydis nurodomas draudimo sutartyje;
2.5.2. pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją (išskyrus jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nusta- tytas išimtis);
2.5.3. jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais prašyti draudiko nutraukti, pakeisti draudimo su- tartj;
2.5.4. draudiminio jvykio atveju, reikalauti, kad draudikas jstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką;
2.5.5. jstatymuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą;
2.5.6. susipažinti su draudiko tvarkomais savo asmens duomenimis ir reikalauti ištaisyti neišsamius, neteisingus, netikslius savo asmens duomenis ar pareikšti teisiškai pagrjstą nesutikimą kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
2.6. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo:
2.6.1. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui jvertinti, ar draudėjas laikosi draudimo sutartyje nusta- tytų sąlygų;
2.6.2. suteikti galimybę draudikui ar jo jgaliotam atstovui patikrinti, ar draudėjas laikosi reikalavimų sumažinti draudiminę riziką, jei dėl to šalys susitarė sudarydamos draudimo sutartj ar jos galiojimo metu ir tai nurodė draudimo sutartyje ar jei to reikalauja jstatymai;
2.6.3. laiku mokėti draudimo jmokas;
2.6.4. pasikeitus draudimo rizikai (padidėjus arba sumažėjus) per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti drau- diką. Draudimo rizikos pasikeitimo atvejai yra nurodomi Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose;
2.6.5. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudimo sumas, draudimo objektus bei draudiminius jvykius), sudarytas su kitais draudikais, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu draudiku sudarymo;
2.6.6. pasikeitus draudimo sutartyje nurodytam draudėjo buveinės adresui, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką.
2.6.7. Atsitikus draudiminiam jvykiui draudėjas privalo:
a) imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydj;
b) apie draudiminj jvykj, nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar autojvykj
– policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tarnybai, sprogimą
– policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.);
c) per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie draudiminj jvykj ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio jvykio aplinkybes, o draudikui paprašius per 3 darbo dienas raštu patvirtinti apie tokj jvykj bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus;
d) pateikti draudikui visus su jvykiu susijusius ir/ar draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti visus drau- diko teisėtus reikalavimus;
e) padėti draudikui jgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą infor- maciją apie atsakingą už padarytą žalą asmenj.
2.6.8. Jei paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama, draudiko raštišku pareikalavimu, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus jstatymuose nustatytus atvejus.
2.7. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę reikalauti sumažėjus ar padidėjus draudimo rizikai, per- skaičiuoti draudimo jmoką ir/ar pakeisti draudimo sutarties sąlygas.
2.8. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo:
2.8.1. draudėjo raštišku prašymu už nustatytą mokestj išduoti draudimo liudijimo dublikatą;
2.8.2. gavęs visą informaciją, reikšmingą nustatant draudiminio jvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudi- mo išmokos dydj, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išmokėti draudimo išmoką. Jei draudimo sutartyje nu- statyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šio punkto pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai;
2.8.3. jstatymų nustatyta tvarka informuoti draudėją, naudos gavėją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą.
2.9. Jei jvykis yra pripažintas draudiminiu, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokos sumai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
2.10. Naudos gavėjas turi teisę:
2.10.1. gauti informaciją apie draudiminio jvykio tyrimo eigą;
2.10.2. draudimo sutartyje nustatyta tvarka reikalauti išmokėti draudimo išmoką.
2.11. Naudos gavėjas privalo pateikti draudikui visus turimus ir/arba kuriuos jis turi teisę gauti jstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dokumentus ir informaciją apie draudiminio jvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nusta- tant draudimo išmokos dydj.
2.12. Papildomos draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos yra nustatytos draudimo sutartyje, Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos Draudimo jstatyme ir kituose teisės aktuose.
3. Draudimo sutarties sudarymo tvarka
3.1. Draudimo sutartj sudaro draudikas ir draudėjas.
3.2. Draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas pateikia draudikui ar jo atstovui Prašymą ar kitokiu būdu pareiškia ketini- mą sudaryti draudimo sutartj. Už Prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas.
3.3. Draudimo sąlygos nustatomos draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgus j draudėjo pateiktą ir rizikos jvertinimo metu gautą (jeigu rizikos jvertinimas buvo atliekamas) informaciją bei dokumentus.
3.4. Draudimo sutartis sudaroma raštu, o jos sudarymas yra patvirtinamas draudiko išduodamu draudimo liudijimu.
3.5. Jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo sutartyje ir šiose Taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis.
3.6. Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp Taisyklių Bendrųjų ir Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papil- domų sąlygų nuostatų, taikomos Taisyklių Draudimo sąlygų ir/ar Draudimo apsaugos papildomų sąlygų nuosta- tos.
4. Draudimo jmokų dydžio apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir jų nesilaikymo padariniai
4.1. Draudimo jmokos dydj nustato draudikas, vadovaudamasis draudėjo pateikta informacija, reikalinga draudimo rizikai jvertinti.
4.2. Xxxxxxxx jmoka ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutartyje.
4.3. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo jmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma data, nurodyta mokėjimo dokumente, draudimo jmoką mokant grynaisiais pinigais ar naudojantis pašto paslaugomis. Jeigu draudimo jmoka mokama naudojantis banko paslaugomis, jos sumokėjimo momentu laikoma data, kuria banko sąskaitos išraše pažymima, kad sumokėta draudėjo pinigus pervedus j draudiko sąskaitą. Jeigu draudimo jmoka mokama tiesioginiu debetu, tai sumokėjimo momentu laikoma data, kuria bankas patvirtino, jog iš draudė- jo sąskaitos yra nuskaityti pinigai. Tiesioginio debeto sutarties pasirašymas, nelaikomas jmokos sumokėjimu.
4.4. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies arba eilinės draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas nesiejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu, draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog per 15 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavi- mo draudėjui nesumokėjus draudimo jmoks ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo jmoką ar jos dalj. Įvykus draudiminiam jvykiui draudimo apsaugos sustabdymo metu draudikas neprivalės mokėti draudimo išmokos. Laikoma, jog draudėjas gavo draudiko pranešimą, išsiųstą paštu, praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.
4.5. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos, kurios sumokėjimas siejamas su draudimo sutarties jsiga- liojimu (nurodytas jmokos sumokėjimo terminas yra ankstesnis arba sutampa su draudimo sutarties jsigaliojimu), draudimo sutartis nejsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos jsigaliojimo dienos. Jei tokiu atveju draudimo jmoka sumokama pavėluotai, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo draudimo sutartyje numatytos jos jsigaliojimo dienos, draudimo sutartis jsigalioja kitą dieną po draudimo jmokos sumokėjimo.
4.6. Jeigu nejmanoma apskaičiuoti tikslios draudimo jmokos, draudimo sutartyje nurodoma minimali avansinė drau- dimo jmoka.
4.6.1. Galutinė draudimo jmokos suma kiekvienam jmokos mokėjimo terminui arba visam draudimo sutarties galiojimo terminui nustatoma remiantis draudėjo pateiktais dokumentais apie faktinę riziką už praėjusj
draudimo laikotarpj.
4.6.2 Papildomą draudimo jmoką (ji apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaičiuotos galutinės draudimo jmo- kos ir minimalios avansinės draudimo jmokos) draudėjas sumoka draudimo sutartyje nurodytais terminais. Minimali avansinė draudimo jmoka, pasibaigus draudimo laikotarpiui, negrąžinama.
5. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis. Draudimo apsaugos pradžia. Draudimo sutarties nutraukimo ir
pakeitimo sąlygos.
Draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutraukus draudimo sutartj, tvarka
5.1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam laikotarpiui. Draudimo laikotarpis nurodomas
draudimo liudijime.
5.2. Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atvejus, kai draudėjas pavėluotai sumoka draudimo jmoką. Šiuo atveju draudimo sutarties jsigaliojimas nurodytas Taisy- klių Bendrųjų sąlygų 4.5. punkte.
5.3. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
5.4. Jeigu, pratęsiant draudimo sutartj, šalis nori pakeisti draudimo sutarties sąlygas, ji privalo ne vėliau kaip iki pratę- siamos draudimo sutarties galiojimo pradžios informuoti kitą šalj apie ketinimą keisti draudimo sutarties sąlygas.
5.5. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos jsigaliojimo terminą ir/arba jos galiojimo metu:
5.5.1. jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės jvykti draudiminiam jvykiui arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu jvykiu (draudimo objektas žuvo dėl priežasčių, nesusiju- sių su draudiminiu jvykiu ir kt.), draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.5.2. draudimo sutarties šalių pageidavimu, jeigu viena šalis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesj raštu jspėja kitą šalj apie draudimo sutarties nutraukimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva gavus draudėjo pritarimą, draudikas turi teisę j draudimo jmokos dalj, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo jmoka už likusj draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudėjui grąžintinos draudimo jmokos sumos, bet ne mažesnę sumą, nurodytą Taisyklių Draudi- mo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose) bei pagal tą draudimo sutartj draudiko išmokėtas sumas. Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti nejmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas;
5.5.3. po 30 kalendorinių dienų, po to, kai viena draudimo sutarties šalis pranešė kitai apie draudimo sutarties esminj pažeidimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu, draudėjui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui draudimo jmokos yra negrąžinamos;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudikui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartj, draudėjui grąžinamos jo sumokėtos einamųjų draudimo metų draudimo jmo- kos.
5.6. Draudimo sutartis nutrūksta:
5.6.1. draudėjui draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjus pirmosios draudimo jmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas yra siejamas su draudimo sutarties jsigaliojimu ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
5.6.2. remiantis Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktu, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo jmokos ar jos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, vienašališkai draudiko iniciatyva. Draudikas šiuo atveju turi teisę j iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo jmokas, tarp jų ir draudimo jmokas, tenkančias draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui;
5.6.3. pasikeitus apdrausto objekto savininkui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Draudikas turi teisę j dalj draudimo jmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
5.7. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:
5.7.1. pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.7.2. draudikui sumokėjus visas draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas;
5.7.3. draudimo sutarties šalių sutarimu;
5.7.4. kitais jstatymų nustatytais pagrindais.
5.8. Draudikui ir draudėjui raštu sutarus, draudimo sutartis gali būti pakeista.
6. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas
6.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas kitiems draudikams jstatymų numatyta tvarka.
6.2. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją prieš 2 mėnesius.
6.3. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartj Taisyklių Bendrųjų sąlygų 5.5.2. b punkte nustatyta tvarka.
7. Draudimo išmoka
7.1. Draudimo išmoka yra mokama Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.8.2. punkte nustatytais terminais.
7.2. Kai sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita, apskaičiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos suma,
jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
7.3. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos sumos išskaičiuojamos likusios nesumokėtos pagal draudimo sutartj drau- dimo jmokos, kurių mokėjimo terminas draudiminio jvykio dieną jau yra suėjęs, jeigu draudimo sutartyje nėra sutarta kitaip.
7.4. Jeigu draudiminio jvykio metu draudimo objektas žuvo arba išnyko (apskaičiuota draudimo išmoka yra ne mažes- nė nei draudimo suma arba pinigų suma nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygose, išskaičiavus besąlyginę išskai- tą), apskaičiuota draudimo išmoka yra mažinama nesumokėtomis draudėjo draudimo jmokomis, neatsižvelgus j jų mokėjimo terminus.
7.5. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.
7.6. Draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą:
7.6.1. kol draudėjas dokumentais pagrjs nuostolio dydj;
7.6.2. jei draudėjui dėl jvykio, kuris gali būti pripažintas draudiminiu, reiškiamas civilinis ieškinys ar keliama bau- džiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas – iki teismo sprendimo jsiteisėjimo ar nutraukimo dienos;
7.6.3. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.
7.7. Draudikas neatlygina nuostolių ta dalimi, kuria nuostoliai nukentėjusiajam asmeniui yra atlyginti atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu jstatymuose nenustatyta kitaip.
7.8. Jeigu atlyginta tik dalis nuostolių, tai draudimo išmoka mokama išskaičiavus sumą, kurią draudėjas gavo iš as- mens, atsakingo už šios žalos padarymą.
7.9. Jeigu draudėjui priklauso draudimo išmoka už tą patj nuostolj pagal kelias sutartis, tai draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudi- mo sutartj, jeigu pagal draudimo išmokos pobūdj yra sudaryta nuostolių draudimo sutartis (ši nuostata taikoma tik nuostolių draudimo sutartims).
7.10. Neviršijant išmokėtos draudimo išmokos dydžio, draudikui pereina reikalavimo teisė atsakingam už padarytą žalą asmeniui, išskyrus jstatymų ir draudimo sutartyje numatytus atvejus. Draudėjas privalo pateikti visus turimus reikalavimo teisės pagrindimo jrodymus.
7.11. Draudimo išmoka gali būti mažinama:
7.11.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė bent vieno Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.2.3, 2.6.7. d, 2.6.7. e punktuose nurodyto reikalavimo;
7.11.2. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.
7.12. Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama:
7.12.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. b, punkte nuro dyto reikalavimo;
7.12.2. jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima jgyvendinti dėl draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų kal- tės;
7.12.3. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. a punkte nuro- dytos pareigos;
7.12.4. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nejvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. c punkte nuro- dytą pareigą, išskyrus atvejus, kai jrodoma, kad apie draudiminj draudikas sužinojo laiku arba kai praneši- mas apie draudiminj jvykj neturi jtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
7.12.5. jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraustasis arba naudos gavėjas nuostolj padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą;
7.12.6. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų nustatytais atvejais.
7.13. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat
šiais atvejais:
7.13.1. jeigu draudimo sutartis sudaryta po draudiminio jvykio;
7.13.2. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, terorizmo aktų ir pan.) ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
7.13.3. jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;
7.13.4. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl žemės drebėjimo, radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio;
7.13.5. jeigu draudiminis jvykis jvyko dėl draudėjo arba su draudėju susijusių asmenų arba apdraustojo arba naudos gavėjo tyčios, nebent tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
7.13.6. jeigu bet kokia žala tiesiogiai ar netiesiogiai, pilnai ar iš dalies atsirado naudojant sistemą, jskaitant kom- piuterinių virusų atakas, su sistemomis susijusių duomenų praleidimus, pakeitimus ar papildymus;
7.13.7. kitais draudimo sutartyje ir jstatymų numatytais atvejais.
8. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respubli- kos teismuose.
8.2. Draudėjas jstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis j Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų.
8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo jstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.
9. Draudimo sutarčiai taikoma teisė
9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
10. Pranešimai
10.1. Bet koks pranešimas, kurj viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu. Tarpininkai nėra jgalioti šiuos pranešimus priimti.
10.2. Pranešimas, išsiųstas laišku draudimo liudijime nurodytu draudėjo adresu arba perduotas faksimiliniu ryšiu drau- dimo liudijime nurodytu draudėjo fakso numeriu, laikomas tinkamai jteiktu pagal šias Taisykles, išskyrus šiose Taisyklėse numatytus atvejus. Pranešimas yra laikomas tinkamai jteiktu praėjus protingam terminui po jo išsiun- timo.
10.3. Jeigu pranešimas siunčiamas paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto jstaigos, turinčios tam teisę.
AB “Lietuvos draudimas”
Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
II DALIS DRAUDIMO SĄLYGOS
1. Draudimo sąvokos
1.1. Draudėjas - asmuo, sudaręs draudimo sutartj su draudiku. Draudėju gali būti: turto savininkas; asmuo, jsigijęs turtą išperkamosios nuomos būdu; asmuo, naudojantis turtą pagal nuomos ar panaudos sutartj; bet kuris asmuo, turintis turto savininko jgaliojimą apdrausti jo turtą.
1.2. Projektavimo/statybos klaidos ir brokas – bet kokie nukrypimai nuo statinio (jo dalies) projektavimo techninių są- lygų, jo projekto, statybos techninių reglamentų, statybos taisyklių, standartų, metodinių nurodymų ar rekomen- dacijų, dėl ko pasikeičia statinio (jo dalies) atsparumas, ilgaamžiškumas, eksploatacinės ar funkcinės savybės, pakinta ekonomiškai pagrjsta statinio (jo dalies) naudojimo trukmė, estetinė išvaizda.
1.3. Draudimo rizikos pasikeitimas (padidėjimas ar sumažėjimas) – tai draudimo liudijime ir/ar kituose draudikui pa- teiktuose dokumentuose numatytų aplinkybių, galinčių turėti esminės jtakos draudiminio jvykio atsitikimo tikimy- bei ir šio jvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizika), pasikeitimas ar atsiradimas, apie kuriuos draudikas, sudarydamas draudimo sutartj, raštu teiravosi pateikdamas draudėjui klausimus prašyme sudaryti draudimo sutartj ar kitokiu būdu.
Draudimo rizikos padidėjimu laikoma statybos, remonto ar rekonstrukcijos darbų vykdymas draudžiamame/ap- draustame pastate (išskyrus atvejus, kai dėl to buvo susitarta sutartyje); apdrausto turto palikimas be priežiūros; apdrausto turto naudojimo paskirties pasikeitimas; išnuomojimas (jei apie tai nebuvo pranešta draudimo sutarties sudarymo metu); nurodytų draudimo sutartyje saugos priemonių neveikimas; suvirinimo ir kt. darbų vykdymas, kurių metu temperatūra pakyla virš 100° C; degių ir sprogstamų medžiagų, apie kurias nebuvo pranešta prieš sudarant draudimo sutartj, laikymas (išskyrus kurą, naudojamą pastato šildymui ar maisto ruošimui); komercinės veiklos vykdymas ir pan.
Rizikos padidėjimu laikoma, jei nuolat gyvenamas būstas ilgiau nei 60 dienų per metus yra negyvenamas ir neprižiūrimas pilnamečio asmens.
1.4. Draudimo vertė – tai pinigais išreikšta draudžiamo turto vertė, atsitikus draudiminiam jvykiui, draudiko nustatoma kokia buvo prieš pat atsitinkant jvykiui.
1.4.1. Atkūrimo (statybinė) vertė – analogiško, tokios pat paskirties, konstrukcijos, panaudojus tokias pat me- džiagas ir jrangą, būdinga tai vietovei naujo pastato atkūrimo (statybinė) vertė, kuri apima pastato pa- statymo, jskaitant konstravimą bei projektavimą, išlaidas; naujų analogiškos paskirties ir kokybės daiktų jsigyjimo vertė.
1.4.2. Likutinė vertė – tai pastato atkūrimo vertė arba namų turto atkūrimo išlaidų vertė atėmus nusidėvėjimo sumą.
1.5. Šeimos nariai - draudėjo sutuoktinis arba kartu su draudėju gyvenantys bendro ūkio siejami:
- nesusituokę asmenys;
- draudėjo vaikai (xxxxxxxx) ir jų sutuoktiniai (sugyventiniai), vaikaičiai;
- tėvai (jtėviai), seneliai;
- broliai, seserys.
2. Draudimo objektas
2.1. Draudimo objektu gali būti draudėjo nuolat ar nenuolat gyvenamas būstas ir (ar) jame esantis namų turtas. Nuolat gyvenamas būstas – pastatas arba jo dalis (gyvenamasis namas arba butas), kurio ne mažiau nei pusė naudingo ploto yra gyvenamosios patalpos ir kuriame nuolatos (ne mažiau nei 305 dienas per metus) gyvena draudėjas su savo šeimos nariais.
Nenuolat gyvenamas būstas – pastatas arba jo dalis (gyvenamasis namas, sodo namas arba butas), kurio ne mažiau nei pusė naudingo ploto yra gyvenamosios patalpos ir kuriame kartais, t.y. mažiau nei 305 dienas per metus būna draudėjas su savo šeimos nariais.
2.1.1. Draudžiami tik draudimo sutartyje jvardinti pastatai ar jų dalys (nekilnojamieji daiktai). Kiemo statiniai ir investicijos j pastatus nėra draudžiami.
Pastatas ar jo dalis (nekilnojamasis daiktas) – objektas, sukurtas statybos darbais naudojant statybos produktus ir tvirtai sujungtas su žeme, kurio negalima perkelti iš vienos vietos j kitą nepakeitus jo paskir- ties bei iš esmės nesumažinus jo vertės, skirtas draudėjo buitiniams, ūkiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti.
Pastatams priskiriami pastato viduje esantys jrenginiai, kurie pagal paskirtj ir prigimtj yra nekilnojamieji: šil- dymo, vandentiekio, kanalizacijos stacionarūs jrenginiai; pastato elektros instaliacijos jrenginiai; vėdinimo ir oro kondicionavimo stacionarūs jrenginiai; turto ir priešgaisrinės apsaugos stacionari jranga.
Draudžiami pastatai yra skirstomi j : gyvenamuosius pastatus ar jo dalis (su pagalbiniais pastatais ar be jų)
ir negyvenamuosius pastatus.
Gyvenamasis pastatas – pastatas ar jo dalis (gyvenamasis namas, butas, sodo namelis), kurio ne mažiau nei pusė naudingo ploto yra gyvenamosios patalpos.
Pagalbinis pastatas (patalpos) – gyvenamojo pastato adresu esantis ir ne daugiau nei 100 metrų nuo gy- venamojo namo nutolęs (kai sklypas, kuriame yra gyvenamas namas, neaptvertas) arba aptvertame tvora žemės sklype esantis pagalbinis pastatas, kurio paskirtis pagelbėti gyvenamajame pastate gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes. Pagalbiniu pastatu taip pat laikomas butui priklau- santis sandėliukas, garažas ar automobilio stovėjimo vieta, jei jie yra pastate, kuriame yra draudžiamas butas.
Negyvenamasis pastatas – pastatas, kuriame nėra gyvenamųjų patalpų (arba jos sudaro mažiau nei pusę pastato naudingo ploto), skirtas žmonių buitinėms ar ūkinėms reikmėms tenkinti, ir kuris negali būti priskir- tas pagalbiniam pastatui.
2.1.2. Namų turtas.
Namų turtas – namų apstatymo, buitiniam naudojimui bei vartojimui skirti kilnojami namų apyvokos daik- tai.
2.2. Pagal šias taisykles nedraudžiama:
2.2.1. Pastatai, kurių būklė avarinė arba jie skirti nugriovimui, taip pat tokiuose pastatuose esantis turtas;
2.2.2. Pastatai, pastatyti savavališkai, negavus leidimo statybai ir be suderinto statybos projekto, kaip to reika-
lauja jstatymas;
2.2.3. Nebaigti statyti ir rekonstruojami pastatai; nebaigtuose statyti, rekonstruojamuose ar remontuojamuose pastatuose esantis turtas;
2.2.4. Radioaktyviosios medžiagos, branduolinis kuras, sprogstamosios medžiagos, ginklai;
2.2.5. Programinė jranga bei kita informacija, esanti kompiuterio jrenginiuose, magnetiniuose diskuose;
2.2.6. Narkotinės medžiagos, vaistai;
2.2.7. Augalai, paukščiai, gyvūnai;
2.2.8. Visų rūšių motorinės transporto priemonės ir priekabos, transporto priemonių atsarginės dalys, detalės ir reikmenys, benzinas ir dyzelinas, lėktuvai ir skraidyklės, išskyrus motorizuotus invalidų vežimėlius, nesa- vaeiges vejos pjovimo mašinas;
2.2.9. Vandens transporto priemonės;
2.2.10.Pinigai (grynieji ir esantys banko ar banko kortelių sąskaitose), vertybiniai popieriai, dokumentai, karto- tekos, planai, brėžiniai, rankraščiai, monetos, pašto ženklai, medaliai, kelionės ir kitokie bilietai, meno kūriniai, paveikslai, skulptūros, unikalūs ir antikvariniai daiktai, kolekcijos, papuošalai, natūralaus kailio gaminiai, ginklai;
Antikvariniai daiktai – visi prieš 50 metų ir anksčiau sukurti kilnojamieji visuomenės ir žmogaus veiklos materialūs kūriniai ir kiti daiktai ar jų dalys, turintys išliekamąją vertę.
Unikalus daiktas – vienintelis tos rūšies, labai retas daiktas.
Kolekcija – rinkinys kokių nors vienos rūšies daiktų, turinčių meninę, mokslinę ar istorinę vertę.
Skulptūra – tūrinių vaizdų (lipdomų, kalamų, drožiamų, liejamų) dailės objektas.
2.2.11. Taurieji metalai, brangakmeniai, tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai;
2.2.12. Statybinės medžiagos ir gaminiai;
2.2.13. Draudėjui (daugiabučio namo buto savininkui) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninės, elektros, sanitarinės-techninės ir kitokios už daugiabučio namo buto ribų (bendro naudojimo patalpose, laiptinėse, rūsiuose, sumontuotos ant pastato išorinių sienų ir stogo) esančios komunikacijos bei jranga (vandentie- kio, šildymo, dujų, elektros ar kita);
2.2.14.Turtas, gautas iš kitų gyventojų ar organizacijų, ir skirtas remontui, perdirbimui, pardavimui, saugojimui ir pan.;
2.2.15. Nuomininkų turtas;
2.2.16. Daiktai, pritvirtinti prie pastato išorinės sienos (pvz.: langinės, antenos, žaliuzės ir pan.), taip pat radijo ir TV antenų jranga;
2.2.17. Daiktai, esantys už draudimo vietos ribų;
2.2.18. Ne patalpoje esantys daiktai;
2.2.19. Xxxxx xxxxxxxx bei jranga, kuriuos naudoja draudėjas ar jo šeimos narys profesinėje ar verslo veikloje;
2.2.20. Žemės ūkio technika, padargai, žemės ūkio produkcija ir atsargos;
2.2.21. Bet kokios perparduoti skirtos prekės;
2.2.22. Namų ūkyje nebenaudojami, nusidėvėję daiktai;
2.2.23. Šiltnamiai;
2.2.24. Šuliniai, vandens gręžiniai, už pastato ribų esantys inžineriniai tinklai, drenažo sistemos;
2.2.25. Krosnių kuras, dujos, bet koks kietas kuras.
3. Draudimo vieta
3.1. Pastatai draudžiami sutartyje nurodytu adresu Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3.2. Draudimo apsauga namų turtui galioja tik jiems esant pastatuose, esančiuose draudimo liudijime nurodytu
adresu.
Pastatai (patalpos), kuriose vykdoma komercinė/gamybinė veikla, ir tokiuose pastatuose (patalpose) esantis namų turtas, nėra draudžiamas.
4. Draudiminiai jvykiai
4.1. Draudimo apsauga apdraustajam turtui apima jvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba jvyksta dėl pasireiš- kimo šiame skyriuje išvardintų, jeigu jos numatytos draudimo sutartyje, rizikų:
4.1.1. Ugnies:
a) gaisro - ugnies, atsiradusios ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusios iš jo ir galinčios plisti savaime. Taip pat atlyginami nuostoliai, padaryti gesinant gaisrą;
Nuostoliai dėl gaisro neatlyginami:
- jei turtas sugadintas ar sunaikintas, esant šilumos poveikiui lydant, suvirinant, džiovinant, lyginant, rū- kant, kepant ar pan., išskyrus atvejus, kai gaisras išplito ir sunaikino ar sugadino kitą apdraustą turtą;
- jei turtas sugadintas ar sunaikintas dėl trumpo jungimosi ir (ar) elektros jtampos svyravimų, kurie atsi- rado elektros prietaisuose, išskyrus atvejus, kai šie nuostoliai atsirado dėl gaisro ar sprogimo. Dėl šio jvykio atsiradę nuostoliai kitiems apdraustiems objektams yra atlyginami.
b) dūmų ir suodžių – iš degančio daikto kylančių dujų su ne visai sudegusiomis dalelėmis, staigiai ir neti- kėtai išsiveržusių iš gaisro vietos;
c) žaibo jtrenkimo – tiesioginio žaibo kanalo kontakto su apdraustu turtu, kai juo prateka žaibo srovė ir sukelia gaisrą. Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai, kurie susidarė ant apdrausto turto užvirtus žaibo jtrenkimo paveiktiems medžiams;
d) sprogimo - dujų ar garų plėtimosi savybe pagrjsto staiga vykstančio jėgos pasireiškimo. Talpykla (kati- las, vamzdis ar pan.) sprogsta tuomet, kai jos sienos sudraskomos ir staiga išsilygina slėgių skirtumas talpyklos viduje ir išorėje. Jeigu talpyklos viduje sprogimą sukelia cheminė mainų reakcija, tai talpyklai padaryta žala atlyginama net ir tuomet, kai jos sienos nepažeistos;
e) valdomo skraidymo aparato, jo dalių, krovinio užkritimo - valdomo (arba dėl gedimo, avarijos ar klai- dingų piloto veiksmų, jo patirties stokos tapusio nevaldomu) skraidymo aparato, jo dalių bei krovinių, pervežamų tuo aparatu, atsitrenkimo j judančius ar nejudančius objektus arba susidūrimo su jais.
4.1.2. Vandens:
a) šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos – staigaus ir netikėto vandens (nuotėkų, garų) išsiveržimo ne pagal paskirtj dėl sprogimo, užsikimšimo ar užšalimo iš draudžiamose patalpose esančių stacionariai sumontuotų atitekamųjų ar nutekamųjų aprūpinimo vandeniu sistemos vamzdžių, kitų su vamzdžių sistema stacionariai sujungtų vandentiekio, kanalizacijos, šildymo vandeniu ar garu jrenginių. Taip pat avarija vadinamas staigus ir netikėtas vandens išsiveržimas iš kitų su vamzdžių sis- tema susijusių jrenginių (skalbimo, indų plovimo mašinų).
Atlyginami tik apdrausto turto, kurj sunaikino ar sugadino vandentiekio, šiluminių tinklų, kanalizacijos vanduo, nuotekos ar garai, nuostoliai. Pastatų draudimo atveju taip pat atlyginami nuostoliai, padaryti patiems šildymo, vandentiekio ar kanalizacijos sistemos jrenginiams.
b) vandens prasiskverbimo iš gretimų patalpų – vandens prasiskverbimo j apdraustas patalpas dėl gre- timose patalpose jvykusios šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos, staigaus ir netikėto vandens išsiveržimo dėl kitų priežasčių.
Nuostoliai dėl vandens neatlyginami:
- esant gruntinio vandens poveikiui;
- jei vanduo naudojamas plovimui ar valymui;
- atsiradę netvarkingoms stogo dangoms ar pastato išorinėms sienoms praleidžiant vandenj;
- atsiradę dėl vandens ištekėjimo iš vandentiekio, kanalizacijos, šildymo karštu vandeniu ar garu vamz- dynų, esančių už pastato ribų, o taip pat drenažo jrenginių;
- nuostoliai vamzdynams, jei jie patiriami dėl trūkimo esant ilgalaikės korozijos poveikiui.
4.1.3. Namų turto vagystės su jsibrovimu, vandalizmo po jsibrovimo ir apiplėšimo:
a) vagystės su jsibrovimu – turto pagrobimo neteisėtai patenkant j patalpas (patalpa – statinys, turintis sienas, stogą ir specialų jėjimą) šiais būdais:
- jsilaužiant, t.y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimu (pvz.: išlaužus duris, išėmus
langus, išdaužus stiklą ir pan.);
- panaudojant technines priemones, kai kaltininkas pasiima daiktus, nejeidamas j patalpą. Nuostoliai dėl vagystės su jsibrovimu neatlyginami:
- jei j patalpas patekta pro neužrakintas duris, neuždarytą langą (langas laikomas neuždarytu, kai jam ar jo dalims uždaryti nėra panaudoti ir/ar nepilnai panaudoti visi uždarymo, jskaitant užraktus ir pan., mechanizmai) ar pan., t. y. nesant kliūčių patekti j patalpas;
- kai j patalpą patenkama jveikus kliūtis, bet nepaliekant kliūties vientisumo pažeidimo požymių;
- kai j patalpą patenkama panaudojus padirbtus arba prieš vagystę su jsibrovimu pagrobtus draudėjo ar jo šeimos narių raktus;
- jei namų turtas pavogtas nejeinant j patalpą ir nejrodomas techninių priemonių panaudojimas;
- pavogtoms pastato (patalpų) dalims, konstrukcijoms, elementams.
b) apiplėšimo – kai:
- draudėjo ar jo šeimos nario atžvilgiu panaudojama fizinė ar psichologinė prievarta, jam priešinantis prieš apdrausto turto atėmimą;
- draudėjas ar jo šeimos narys apdraustą turtą atiduoda ar leidžia atimti, nes draudimo vietoje jam gra- soma fizinės ar psichologinės prievartos veiksmais;
- atimamas apdraustas turtas iš draudėjo ar jo šeimos nario, esančio bejėgiškos būklės dėl šio jvykio ar dėl nelaimingo atsitikimo ar dėl kitos, ne dėl jo kaltės susidariusios priežasties ir jam negalint priešin- tis.
Šiuo atveju draudėjo šeimos nariams priskiriami ir asmenys, esantys draudėjo būste draudėjo sutikimu. Nuostoliai dėl apiplėšimo neatlyginami:
- už daiktus, jei jie j jų atėmimo vietą pristatomi nusikaltėlio reikalavimu.
c) vandalizmo po jsibrovimo - vagystės su jsibrovimu metu arba dėl mėginimo jsibrauti padarytų sugadini- mų kilnojamajam arba nekilnojamajam turtui, išskyrus atvejus, kai žala yra tik stiklo dužimo nuostoliai.
Nuostoliai dėl vandalizmo neatlyginami:
- kai pastatas ar jo dalis sugadinama iš išorės, nesant jsibrovimo j patalpų vidų požymių.
4.1.4. Gamtinių jėgų:
a) audros – stipraus vėjo (vėjo greitis 20 m/s ir didesnis), kuris ardo pastatus, laužo medžių šakas, išjudina
lengvesnius daiktus.
Atlyginami taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai, kurie atsirado audros metu ant apdrausto turto užvirtus medžiams.
b) liūties - trumpalaikio intensyvaus lietaus, kai per 6 valandas ir trumpesnj laiką kelių kvadratinių kilome- trų plote iškrinta 15 mm ir daugiau kritulių.
c) krušos - 10 mm ir didesnio skersmens ledo gabaliukų kritulių, kurie iškrinta šiltuoju metų laiku per keletą ar keliolika minučių kelių kvadratinių kilometrų plote.
d) sniego slėgio – nebūdingo tai vietovei smarkaus snigimo, kai per 24 val. ir trumpesnj laiką iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių, o sniego dangos storis padidėja 20 cm ir daugiau ir dėl to sniegas savo svoriu sulaužo arba apgadina apdraustus pastatus ir juose esantj turtą.
Nuostoliai dėl sniego slėgio neatlyginami:
- jei jie atsirado dėl ilgą laiką (t.y. ilgiau nei per 24 val. laikotarpj) susikaupusio sniego;
- jei sunaikinami ar sugadinami pastatai (ir juose esantis namų turtas), kurie pastatyti daugiau nei prieš 40 metų.
e) potvynio –pastato apsėmimo dėl staigaus ir nenumatyto vandens kilimo stovinčiuose ar tekančiuose paviršiniuose vandens telkiniuose arba dėl kritulių. Atskiru (vienu) draudiminiu jvykiu laikomas nenu- trūkstamas potvynis, trunkantis ne ilgiau kaip 168 valandas.
Nuostoliai dėl potvynio neatlyginami:
- jei jis draudimo vietoje buvo numatomas (jvyksta bent 1 kartą per 10 metų). Nuostoliai dėl audros, potvynio, liūties, krušos ir sniego slėgio neatlyginami:
- jei vanduo, sniegas, purvas patenka j apdraustų patalpų vidų per išorinius, atitvarinius pastato elemen- tus (stogą, išorines sienas, langus, duris), išskyrus tuos atvejus, kai šios angos atsirado dėl audros, potvynio, liūties, krušos, sniego slėgio ir yra nuostolių, padarytų pastatams.
Kai draudimo vietoje negalima nustatyti audros, liūties, krušos, sniego slėgio ar potvynio parametrų, tai daroma išvada, kad audros, liūties, krušos, sniego slėgio ar potvynio parametrai atitinka Taisyklių Drau- dimo sąlygų 4.1.4 a - 4.1.4 e punktuose nustatytus parametrus, jei panašių nuostolių apdraustiems objektams galėjo padaryti tik akivaizdžiai šios gamtinės jėgos, atsižvelgiant ir j jvykio vietai artimiausios Hidrometeorologijos stoties pateiktus duomenis.
4.2. Draudėjas ir draudikas gali susitarti ir draudimo sutartyje išvardinti kitas rizikas, dėl kurių pasireiškimo gali atsitikti draudiminis jvykis.
4.3. Draudėjui sutarties galiojimo metu pradėjus vykdyti apdraustų pastatų kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos dar- bus, draudimo apsauga nuo raštiško draudėjo pranešimo apie vykdomus darbus gavimo dienos lieka galioti (su sąlyga, kad dėl šių rizikų buvo susitarta draudimo sutarties sudarymo metu ir jos nurodytos draudimo liudijime):
- tik nuo ugnies rizikos, jei rekonstruojami, kapitaliai remontuojami pastatai keičiant išorinius atitvarinius elementus;
- tik nuo ugnies ir gamtinių jėgų rizikų, jei rekonstruojami, kapitaliai remontuojami pastatai nekeičiant
išorinių pastato atitvarinių elementų.
Draudėjas privalo apie kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbų pradžią ir pabaigą informuoti Drau- diką.
Draudimo apsauga nuo visų kitų draudimo liudijime ir Taisyklių Draudimo sąlygose numatytų draudiminių jvykių pradeda galioti kitą dieną nuo draudėjo raštiško pranešimo apie kapitalinio remonto ar rekonstruk- cijos darbų pabaigą gavimo dienos.
5. Nedraudiminiai jvykiai
Draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas dėl (nedraudiminiai jvykiai):
5.1. Šlaito erozijos, t.y. šlaito paviršiumi tekančių vandenų ardomojo darbo, sukeliančio pastatų deformacijas;
5.2. Grunto suslūgimo ir nuošliaužos;
Grunto suslūgimas – natūralus žemės grunto suslūgimas dėl karstinių reiškinių, taip pat reiškinių dėl lietaus, padirvio ir cheminių procesų dirvoje veikimo.
Nuošliauža – savaiminė grunto slinktis šlaitu žemyn veikiant grunto svorio jėgai.
5.3. Draudėjo ar jo šeimos narių veiksmų, nukreiptų neteisėtai ir nepagrjstai gauti draudimo išmoką;
5.4. Neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralus nusidėvėjimo ir pan.), išskyrus tuos atvejus, kai dėl jų jvyko draudimo sutartyje jvardintas draudiminis jvykis ir buvo sunaikintas (sugadintas) kitas turtas (nuosto- liai atlyginami tik kitam apdraustam turtui);
5.5. Pastato konstrukcijų suirimo, irimo, kritimo ar kitų pastato defektų, atsiradusių sutarties galiojimo metu, kai tai atsitiko dėl:
5.5.1. apdraustame pastate/bute vykdomų statybos, rekonstrukcijos, remonto, apdailos darbų arba dėl prieš sudarant sutartj vykdytų statybinių tyrinėjimų, projektavimo, statybos klaidų ir broko;
5.5.2. už apdrausto pastato/buto ribų vykdomų statybos, rekonstrukcijos, remonto, apdailos darbų arba dėl vykdytų statybinių tyrinėjimų, projektavimo, statybos klaidų ir broko;
5.6. Naminių gyvūnų, gyvulių, vabzdžių, graužikų padarytos tiesioginės žalos apdraustam turtui, išskyrus tuos atve- jus, kai dėl naminių gyvūnų, gyvulių, vabzdžių, graužikų jvyko draudimo sutartyje jvardintas draudiminis jvykis ir buvo sunaikintas (sugadintas) kitas turtas (nuostoliai atlyginami tik kitam apdraustam turtui);
5.7. Natūralaus pastatų ar pastato dalių sėdimo, plėtimosi;
5.8. Bet kokių kitų jvykių ar priežasčių, Taisyklių Bendrosiose sąlygose ir Taisyklių Draudimo sąlygose ar draudimo sutartyje nejvardintų kaip draudiminiai jvykiai;
5.9. Elektros jtampos svyravimų ar viršjtampių.
6. Draudimo suma ir draudimo vertė. Besąlyginė išskaita
6.1. Xxxxxxxx xxxx – tai suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudiminio jvykio metu draudėjo patirtus nuostolius. Draudimo suma nustatoma šalių susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime.
6.2. Draudimo suma negali viršyti tikrosios draudžiamo turto ar turtinės rizikos vertės (draudimo vertės).
6.3. Draudėjas pats pasirenka pastatų ir namų turto draudimo sumą, tačiau ne didesnę nei 30 000 Lt pastatams ir ne didesnę nei 30 000 Lt namų turtui, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
6.4. Draudimo sutartis galioja ta draudimo suma, kuri lieka iš sutartimi nustatytos draudimo sumos atėmus išmokėtų draudimo išmokų sumą.
6.5. Turtas gali būti draudžiamas su besąlygine išskaita arba be jos.
7. Papildomos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
7.1. Draudėjo ir draudiko pareiga iki sutarties sudarymo susitarti dėl draudimo sutarties, pasibaigus draudimo me- tams (jei sutartis sudaryta vieneriems metams), pratęsimo automatiškai:
7.1.1. Pasibaigus draudimo metams (jei sutartis sudaryta vieneriems metams), draudimo sutartis automatiškai pratęsiama tik tuo atveju, kai draudėjas ir draudikas apie tai susitaria prieš sudarydami draudimo sutartj ir tai nurodo draudimo sutartyje;
7.1.2. Draudimo sutartys, sudarytos ilgesniam, negu vienerių metų laikotarpiui, nėra pratęsiamos automatiškai.
7.2. Be pareigų, nurodytų Taisyklių Xxxxxxxxxxx sąlygose, papildomai draudėjas privalo:
7.2.1. Atsitikus draudiminiam jvykiui:
a) suteikti draudikui teisę nevaržomai tirti draudiminj jvykj;
b) pateikti policijai dingusių, sunaikintų ar sugadintų daiktų sąrašą;
c) iki draudiko atstovo atvykimo, t.y. 3 darbo dienas, skaičiuojant nuo pranešimo apie jvykj, kuris gali būti pripa- žintas draudiminiu, gavimo datos, išsaugoti nepakeistą visą likusj, taip pat ir sugadintą apdraustą turtą (pastatus, namų turtą) arba jo liekanas (kai apdraustas turtas sunaikintas), susipažinti su draudiko atstovo surašytu aktu ir šj aktą pasirašyti;
d) pastatų sugadinimo ar sunaikinimo atveju pateikti draudikui visus turimus dokumentus – sugadinto pastato gelbėjimo išlaidų, jo atstatymo (remonto) sąmatas, projektinę dokumentaciją, inventorizacijos dokumentus bei kitus dokumentus, reikalingus sunaikinimo, sugadinimo priežastims, aplinkybėms bei nuostolio dydžiui ir kalti- ninkui nustatyti;
e) namų turto dingimo, sunaikinimo ar sugadinimo atveju pateikti draudikui sugadintų, dingusių ar sunaikintų daiktų sąrašą (nurodant daiktų jsigyjimo metus ir kainą), sugadinto turto gelbėjimo išlaidų, jo remonto sąskaitas,
pirkimo sąskaitas bei čekius, naudojimosi instrukcijas bei kitus dokumentus, reikalingus sunaikinimo, sugadinimo priežastims, aplinkybėms bei nuostolio dydžiui ir kaltininkui nustatyti, o taip pat jrodymus (jsigijimo dokumentus, nuotraukas ar kitus objektyvius turėtą daiktą patvirtinančius jrodymus) apie šių daiktų turėjimą vagystės su jsibo- vimu ar plėšimo atveju, jei vieno daikto vertė viršija 2000 Lt.
f) nedelsiant informuoti draudiką apie valdžios institucijų ar kitų fizinių ar juridinių asmenų visos žalos ar jos dalies atlyginimą, neatsižvelgiant j tai, ar draudimo išmoka jau išmokėta ar bus mokama;
g) jei dingęs turtas (daiktai), už kurj jau buvo išmokėta draudimo išmoka, atsiranda, tai, draudikui pareikalavus, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką, išskaičiavęs su šio jvykio padariniais susijusias išlaidas (Taisyklių Draudimo sąlygų 8.4 punktas), bet ne daugiau nei turto (daiktų) likutinė vertė turto (daiktų) sugrąžinimo dieną, arba perleisti atsiradusj turtą (daiktus) draudikui.
Aukščiau nurodytus veiksmus taip pat gali atlikti draudėjo šeimos pilnametis narys arba asmuo, draudėjo nota- riškai jgaliotas atstovauti draudimo jmonėse.
7.2.2. Draudimo sutarties galiojimo metu:
a) rūpintis, kad apdraustieji pastatai (ypač jų atitvarinės konstrukcijos), vandentiekio, kanalizacijos vamz- dynai, elektros instaliacija būtų nuolat prižiūrimi ir tvarkingi:
- rūpintis, kad apdraustų pastatų stogo danga būtų nuolat tvarkinga;
- prižiūrėti kanalizacijos vamzdynus apdrausto sklypo teritorijoje, o esant pavojui dėl nuostolių pakilus kanalizacijos lygiui – jrengti atbulinius vožtuvus;
- sugedus elektros instaliacijos jrengimams, nedelsiant juos suremontuoti;
- nedelsiant vykdyti kompetentingų institucijų nurodymus dėl esamų konstrukcijų ar inžinerinių sistemų atnaujinimo;
- nenaudojamuose pastatuose ar patalpose vandentiekio ir kanalizacijos sistemas laikyti tuščias;
- laikytis visų esamų ir draudimo sutarties sudarymo metu papildomai sutartų objekto saugumo priemonių; rūpintis, kad visi užraktai, spynos ir signalizacijos būtų visą laiką tvarkingos ir veikiančios, nedelsiant pašalinti jų trūkumus ir gedimus; nedelsiant pakeisti spynas, kurių raktai pamesti, pavogti ar atimti;
b) informuoti raštu draudiką apie sutarties galiojimo metu pastatytą naują pastatą, jeigu pageidaujama, kad jam galiotų draudimo apsauga.
c) jeigu apdrausto turto nuosavybė pereina kitam asmeniui, per 3 dienas nuo sandorio sudarymo arba turto paveldėjimo jsiteisėjimo dienos raštu informuoti draudiką. Jei apdrausto turto nuosavybės teisė iš asmens, kurio interesais buvo sudaryta draudimo sutartis, pereina kitam asmeniui, tai teisės ir pareigos pagal draudimo sutartj iki jos galiojimo pabaigos pereina naujajam turto savininkui, išskyrus atvejus, kai turtas iš pirminio savininko paimamas priverstine tvarka arba ankstesnysis draudėjas pareiškia norą nutraukti draudimo sutartj.
d) per 24 val. pranešti policijai ir draudikui apie pavogtą apdrausto pastato durų raktą.
Rakto(ų) vagystė – bet koks rakto praradimas prieš draudėjo ar kitų asmenų, teisėtai turėjusių šj raktą, valią.
7.3. Papildomai, be teisių, nurodytų Taisyklių Bendrosiose sąlygose, draudikas turi teisę:
7.3.1. Draudimo sutartj nutraukus draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinti draudimo jmoką už likusj draudimo su- tarties galiojimo laiką, išskaičiavęs draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudiko apskaičiuotos draudimo jmokos sumos, bet ne mažiau kaip 40 Lt) bei pagal tą draudimo sutartj mokėtas sumas.
8. Nuostolio nustatymas
8.1. Gavęs pranešimą apie draudiminj jvykj, draudikas per 3 darbo dienas atvyksta j jvykio vietą ir surašo nustatytos formos turto (pastatų, namų turto) sunaikinimo (sugadinimo) aktą, kuriame užfiksuoja draudiminio jvykio padarytą žalą.
8.2. Nuostoliu dėl apdraustų pastatų, pastatų elementų (jrenginių) sunaikinimo ar sugadinimo dėl draudiminio jvykio yra:
8.2.1. Kai pastatas, nusidėvėjęs ne daugiau nei 40%, o tokio pastato elementai (jrenginiai), yra sunaikinti (su- gadinti) ir po draudiminio jvykio atstatomi (remontuojami) - naujo analogiško pastato, pastato elementų (jrenginių) jprasta tai vietovei atkūrimo vertė (remonto kaina) prieš pat draudiminj jvykj. Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijančia to turto atkūrimo vertės bei draudimo sumos.
8.2.2. Kitais nei numatyta Taisyklių Draudimo sąlygų 8.2.1 punkte atvejais - pastato, pastato elementų (jrenginių) likutinė vertė (remonto kaina jvertinus nusidėvėjimą) prieš pat draudiminj jvykj. Nusidėvėjimas pastatų sugadinimo atveju skaičiuojamas tik sugadintų pastatų remontui panaudojamoms medžiagoms ir jrengi- mams. Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijančia to turto likutinės vertės. Pastatų nusidė- vėjimas apskaičiuojamas remiantis Taisyklių 1 lentele.
8.2.3. Jei gyvenamasis namas apdraustas kartu su pagalbiniais pastatais, didžiausia draudiko atsakomybė už pagalbinių pastatų nuostolius yra 40% draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos. Jei yra keli pagal- biniai pastatai, tai jiems tenkanti draudimo suma apskaičiuojama proporcingai šių pastatų plotui. Šioje pastraipoje išdėstytos nuostatos netaikomos, jei sunaikinami ar sugadinami mūriniai ūkiniai pastatai, kurie nusidėvėję ne daugiau nei 40%.
Draudiko atsakomybė už gyvenamuosius pastatus neviršija pastatų draudimo sumos ir atskirai nėra ribo- jama.
1 lentelė. Metinis pastatų nusidėvėjimo dydis (%).
Pastato paskirtis/konstrukcija | Metinis nusidėvėjimo dydis, % | Pastato paskirtis/konstrukcija | Metinis nusidėvėjimo dydis, % |
1. Butai daugiabučiuose namuose | 3. Sodo nameliai | ||
Plytų mūro, monolito, mišrių konstrukcijų | 0,8 | Plytų mūras, monolitas, blokeliai, g/b blokai | 1,2 |
Stambiaplokščiai | 0,8 | Rąstai | 1,5 |
2. Gyvenamieji namai/kotedžai | Medis su karkasu, mediniai skydai | 2,5 | |
Plytų mūras, monolitas, blokeliai, g/b blokai | 0,8 | 4. Pagalbiniai pastatai | |
Rąstai | 1,5 | Plytų mūras, monolitas, blokeliai, g/b blokai | 1,2 |
Medis su karkasu, mediniai skydai | 2,5 | Rąstai | 2,0 |
Medis su karkasu, mediniai skydai | 2,5 |
8.3. Nuostoliu dėl apdrausto namų turto sunaikinimo, pavogimo ar sugadinimo dėl draudiminio jvykio laikoma turto li- kutinė vertė (remonto kaina jvertinus nusidėvėjimą) prieš draudiminj jvykj. Nusidėvėjimas turto sugadinimo atveju skaičiuojamas tik sugadintų daiktų remontui panaudojamoms medžiagoms ir detalėms. Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijanti sugadinto daikto likutinės vertės.
Metinis namų turto nusidėvėjimo dydis (procentais) pateikiamas 2 lentelėje. Jei apskaičiuotas nusidėvėjimas viršija 75%, laikoma, kad toks daiktas yra maksimaliai nuvertėjęs ir jo vertė sudaro 25% naujo analogiško daikto atkūrimo vertės (ši nuostata netaikoma kosmetikai ir parfumerijai).
2 lentelė. Metinis namų turto nusidėvėjimo dydis (%).
Namų turto daiktai | Metinis nusidėvėjimo dydis, % | Namų turto daiktai | Metinis nusidėvėjimo dydis, % |
Baldai (išskyrus minkštuosius) | 5 | Meno dirbiniai | 5 |
Minkštieji baldai | 9 | Kilimai | 10 |
Vaizdo ir garso aparatūra | 10 | Papuošalai, juvelyriniai dirbiniai | 5 |
Kompiuterinė jranga | 25 | Viršutiniai drabužiai | 20 |
Duomenų nešikliai ir kaupikliai | 30 | Kiti drabužiai (išskyrus viršutinius), patalynė | 30 |
Elektrinė buitinė ir kt. technika (elektriniai instrumentai) | 15 | Аvalynė | 50 |
Instrumentai, išskyrus elektrinius | 5 | Mobilieji telefonai | 50 |
Šviestuvai | 7 | Kosmetika, parfumerija | 100 |
Sporto ir poilsio inventorius | 8 | Spaudiniai (knygos, meniniai albumai) | 5 |
Indai, namų apyvokos daiktai | 10 | Kiti daiktai (jei nenurodyti aukščiau) | 10 |
8.4. Į nuostolio sumą jskaitomos apdrausto turto gelbėjimo išlaidos.
Turto gelbėjimo išlaidos - visos būtinos ir tikslingos išlaidos, padarytos turtui gelbėti, žalai sumažinti, ar draudiko nurodymams (jei tokie buvo duoti) vykdyti, neatsižvelgiant j tai, kad atitinkamos priemonės nedavė teigiamo rezultato. Tokios išlaidos atlyginamos proporcingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui, neatsižvelgiant j tai, kad išlaidos kartu su žalos dydžiu viršija draudimo sumą.
8.5. Nuostolis sumažinamas atėmus po draudiminio jvykio išlikusių naudoti tinkamų apdrausto turto liekanų vertę.
8.6. Neatlyginamos išlaidos už gaisrininkų ar kitų organizacijų, jpareigotų suteikti pagalbą, darbus.
8.7. Draudikas neatsako už nežymius (kosmetinius) spalvos, atspalvio ar kokybės neatitikimus tarp suremontuotos ir
likusios pastato (patalpos) ar apdrausto daikto dalies.
9. Draudimo išmokos mokėjimas
9.1. Draudimo išmokos apskaičiavimas.
9.1.1. Draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui apskai- čiuojama nuostolio dydžio, bet ne daugiau draudimo sumos ir atskiro objekto draudimo vertės, buvusios prieš pat draudiminj jvykj. Draudimo išmoka (išmokų suma) negali viršyti draudimo sumos, išskaičiavus besąlyginę išskaitą (franšizę).
9.1.2. Nuostoliai kiekvienos žalos atveju apskaičiuojami iki draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos (at- sižvelgiant j Taisyklių Draudimo sąlygų 6.4 punktą), neatsižvelgiant j draudimo sumos ir draudimo vertės santykj. Draudimui netaikoma nevisiško draudimo sąlyga.
9.2. Draudimo išmokos mokėjimas.
9.2.1. Pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydj patvirtinančiais ir su draudiku suderintais dokumentais (atstatymo/remonto sąmatomis, sąs- kaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio jvykio metu turtą ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu.
Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudimo išmoka už pastatų atstatymą ar remontą mokama tik draudikui jsitikinus, kad bus pastatyti tos pačios rūšies ir paskirties pastatai ankstesnėje jų buvimo vie- toje arba tie patys pastatai bus suremontuoti, sugadinti pastatų elementai (jrenginiai) bus pakeisti.
Nuostoliai dėl sunaikintų pastatų atlyginami, jei draudėjas juos atstato ne vėliau nei per tris metus skaičiuo- jant nuo draudiminio jvykio dienos. Jeigu atstatyti sunaikintų pastatų ankstesnėje vietovėje pagal galiojan- čius teisės aktus nėra galimybės, tai užtenka, kad pastatai bus pastatyti kitoje Lietuvos vietoje.
Draudikas ir draudėjas gali susitarti, kad vietoje sunaikintų, sugadintų pastatų, draudėjas jsigis kitos pa- skirties ir kokybės pastatus.
Jeigu draudėjas nesutinka atstatyti (nors tai jmanoma) ir/ar nejrodo, kad atstatys sunaikintus, sugadintus pastatus, pastatų elementus (jrenginius), draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant j pastato nusidė- vėjimą (likutine verte). Pastato nusidėvėjimas nustatomas vadovaujantis Taisyklių 1 lentele.
9.2.2. Namų turto draudimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydj patvirtinančiais ir su draudiku suderintais dokumentais (sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti at-
statant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio jvykio metu turtą, jsigyjimo ir kt. dokumentais) ir/ ar draudiko atliktu vertinimu. Atskirais atvejais draudimo išmoka gali būti mokama nereikalaujant jrodymų daiktų atstatymui.
Draudimo išmoka nemokama už daiktus, apie kurių dingimą nebuvo pranešta policijai ar kurių dingimo
policija nepatvirtina.
9.3. Draudėjui neatlyginama visa žala arba jos dalis, kurią atlygina valdžios institucijos ar kiti asmenys. Jeigu drau- dėjui buvo išmokėta draudimo išmoka, tačiau vėliau visa žala ar jos dalis buvo atlyginta valdžios institucijų ar kitų asmenų, draudėjas privalo per 14 kalendorinių dienų grąžinti draudikui išmokos dalj, lygią gautai iš valdžios institucijų ar kitų asmenų.
9.4. Mirus draudėjui, draudimo išmoka mokama:
- teisėtam turto paveldėtojui, pateikus paveldėjimo teisę patvirtinančius dokumentus, arba
- vienam iš draudėjo šeimos narių, kuris pateikia kitų šeimos narių raštišką sutikimą ir raštu jsipareigoja bet kokius ginčus dėl gautos draudimo išmokos (jei turto paveldėtoju būtų paskelbtas bet kuris kitas ar kiti šeimos nariai bei tretieji asmenys) spręsti savarankiškai bei pats apmokėti tokių ginčų nagrinėjimo išlaidas.
10. Draudimo išmokos nemokėjimas ir mažinimas
10.1. Draudikas papildomai turi teisę nemokėti ar mažinti draudimo išmoką, jei apdraustasis dėl savo kaltės nejvykdė ar netinkamai vykdė Taisyklėse nustatytas pareigas.
10.2. Draudikas taip pat turi teisę mažinti draudimo išmoką jos nemokėti, jei draudėjo elgesys neatitiko apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio kriterijaus ir tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susietas su draudiminio jvykio kilimu ir žalos atsiradimu, arba draudiminio jvykio metu nesuveikė draudimo sutartyje nurodytos turto apsaugos priemo- nės.
10.3. Draudimo išmoka nemokama ar mokama išskaičiavus gautą sumą, jei draudėjas nevykdė Taisyklių Draudimo sąlygų 7.2.1 f punkte nurodytų reikalavimų.
10.4. Neatlyginami nuostoliai, kilę todėl, kad draudėjas ar jo šeimos nariai nesiėmė priemonių gelbėti apdraustą turtą draudiminio jvykio metu ir po jo, užtikrinti jo apsaugą ir neleisti tolesnio jo gadinimo.
10.5. Nuostoliai dėl pastatų, kurie pastatyti be leidimo ir suderinto projekto, kaip to reikalauja LR jstatymai, sunaikinimo ar sugadinimo draudiminio jvykio atveju nėra atlyginami.
AB “Lietuvos draudimas”
Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
III DALIS
DRAUDIMO APSAUGOS PAPILDOMOS SĄLYGOS DRAUDIMO APSAUGOS PAPILDOMA SĄLYGA Nr. 063-1 CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS
1. Papildomos sąvokos
1.1. Civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą, atsiradusi atlikus veiksmus, kuriuos jstatymas draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
1.2. Žala – trečiojo asmens turto sunaikinimas, sugadinimas arba trečiojo asmens kūno sužalojimas (jskaitant mirtj) bei dėl to patirtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias tretysis asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta žala.
1.3. Nuostoliai – žalos dydis išreikštas pinigais. Į nuostolius jskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos dydžio jvertinimu bei nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
1.4. Apdraustieji – draudėjo šeimos nariai ir asmenys, teisėtai esantys draudimo vietoje: dirbantys draudėjo namų ūkyje, draudėjo svečiai ir pan.
1.5. Draudimo vieta – draudimo liudijime nurodyta draudėjo apdrausto turto buvimo vieta (adresas), jskaitant draudė- jo žemės sklypą.
1.6. Reikalavimas – draudikui raštu pateiktas pranešimas, kuriuo draudėjas, apdraustasis laikomas atsakingu už tre- čiajam asmeniui padarytą žalą.
1.7. Draudimo apsaugos laikotarpis – laikotarpis, kurio metu draudimo vietoje galioja draudimo sutartis.
2. Draudimo objektas
2.1. Pagal šias draudimo sąlygas draudžiama draudėjo civilinė atsakomybė, kylanti pagal galiojančius jstatymus, už žalą, padarytą trečiajam asmeniui dėl valdomo apdrausto turto eksploatavimo. Ta pačia apimtimi draudžiama ap- draustojo civilinė atsakomybė, tačiau su sąlyga, kad apdraustasis laikėsi šių draudimo sąlygų taip, tarsi jis būtų draudėjas.
3. Draudiminiai jvykiai
3.1. Draudiminis jvykis – žalos trečiajam asmeniui padarymas, kilęs draudėjui, draudimo vietoje valdant apdraustą turtą, kai visos žemiau nurodytos sąlygos yra jvykdytos:
3.1.1. trečiojo asmens reikalavimas atlyginti tokią žalą pareiškiamas draudėjui per draudimo apsaugos laikotarpj;
3.1.2. Draudėjas pagal galiojančius jstatymus yra atsakingas už žalą;
3.1.3. žala padaryta draudimo apsaugos laikotarpiu.
4. Nedraudiminiai jvykiai
4.1. Nedraudžiama draudėjo atsakomybė atsirandanti dėl:
4.1.1. Netinkamo sutarties vykdymo ar nejvykdymo (sutartinė atsakomybė). Jeigu pagal sutartj, atsakomybės už žalą apimtis yra didesnė nei ta, kurią nustato jstatymas nesant sutarties, draudimas galioja ta apimtimi, kiek atsakomybė už žalą kiltų pagal jstatymą nesant sutarties.
4.1.2. Finansinių nuostolių, kurie kilo ne kaip žalos trečiajam asmeniui, dėl jo kūno sužalojimo (jskaitant mirtj) arba materialaus turto sunaikinimo (sugadinimo), pasekmė.
4.1.3. Žalos, kilusios vietoje, nesusijusioje su draudimo vieta, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Xxxxxxxxx xxxxxxx- mas atsakomybei, kilusiai dėl kilnojamojo turto valdymo už draudimo vietos ribų (pvz.: dviračio naudoji- mo).
4.1.4. Turtinės žalos, kilusios dėl laipsniško, tęstinio temperatūros, dujų, garų, drėgmės, nuosėdų (dulkių, suo- džių, dūmų ir pan.) nutekamųjų vandenų, puvimo, pelėsių poveikio.
4.1.5. Turtinės žalos, kilusios dėl grunto suslūgimo, potvynio, gruntinio vandens lygio pakitimo, žemės nuošliau- žų, vibracijos, kai draudimo vietoje vykdomi kasimo, sprogdinimo ar statybos darbai.
4.1.6. Žalos, padarytos trečiųjų asmenų turtui, kuris draudėjui, yra patikėtas, kuriuo draudėjas naudojasi arba
valdo, kontroliuoja, saugo.
4.1.7. Žalos, kuri kilo vykdant komercinę ar profesinę veiklą arba jei žala padaryta naudojant apdraustą turtą ko-
mercinei ar profesinei veiklai.
4.1.8. Žalos, kuri kilo dėl draudėjo tyčinės veikos, dėl žalos, kurią draudėjas padarė jtakotas alkoholio, narkotinių medžiagų arba dėl žalos, kurios kilimą draudėjas galėjo protingai numatyti, atsižvelgdamas j savo veikimo arba neveikimo priežastis ir aplinkybes.
4.1.9. Apdraustojo reikalavimo pareikšto draudėjui arba draudėjo reikalavimo pareikšto apdraustajam.
4.1.10. Žalos padarytos kūno sužalojimu, kurj sukėlė draudėjo perduota liga arba žalos sukeltos draudėjui pri- klausančių ar jo parduotų sergančių gyvūnų ar gyvulių.
4.1.11 Sužalojimo arba ligos asmens, kuris yra sudaręs darbo sutartj su draudėju arba dirba jo namų ūkyje, jei tokia atsakomybė kyla iš darbo santykių.
4.1.12. Sutartyse ir jstatymuose nustatytų baudų, nuobaudų, netesybų arba kitų panašaus pobūdžio sankcijų.
4.1.13. Oro, vandens ar dirvožemio užteršimo.
4.1.14. Motorinių transporto priemonių, skraidymo aparatų, laivų valdymo.
5. Xxxxxxxx xxxx. Besąlyginė išskaita
5.1. Draudimo sumas pagal draudiko siūlomus draudimo apsaugos variantus pasirenka draudėjas.
5.2. Draudimo suma yra didžiausia draudiko atsakomybė už draudimo išmokų dėl visų draudiminių jvykių, jvykusių per draudimo sutarties galiojimo terminą, išmokėjimą.
5.3. Draudimo sutartis lieka galioti ta draudimo suma, kuri lieka iš civilinės atsakomybės draudimo sumos atėmus išmokėtos draudimo išmokos sumą. Jeigu draudimo sutartyje yra numatyta besąlyginė išskaita ji išskaitoma kiek- vienąkart iš dėl vieno draudiminio jvykio apskaičiuotos draudimo išmokos.
5.4. Vienu draudiminiu jvykiu laikomas jvykis, kilęs dėl tos pačios priežasties bei tomis pačiomis aplinkybėmis, nepai- sant to, kad dėl tokio jvykio gali būti pareikšti kelių trečiųjų asmenų reikalavimai. Nuostoliai sukelti vieno jvykio ar aplinkybių bus laikomi vienu nuostoliu, nepaisant to, kad reikalavimai dėl tokių nuostolių atlyginimo pareikšti skirtingu metu, tačiau draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Laikoma, kad jvykis jvyko tuo metu, kai draudėjas padarė žalą. Jeigu žalos padarymo momento nejmanoma tiksliai nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo mo- mentu, kai draudėjui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti nuostolius.
6. Draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
6.1. Papildomai be pareigų, nurodytų Taisyklių Bendrosiose sąlygose, draudėjas privalo:
6.1.1. Imtis visų reikiamų ir protingų atsargumo priemonių, reikalingų žalos prevencijai arba jos sumažinimui, siekiant išvengti reikalavimo pagal šią draudimo sutartj.
6.1.2. Sudaryti galimybę draudikui jvertinti nuostolių dydj ir siekti kad draudikas turėtų galimybę sureguliuoti žalą šalių susitarimu;
6.1.3. Pateikti draudikui visą turimą informaciją ir dokumentus susijusius su žalos reguliavimu;
6.1.4. Nedelsiant pranešti draudikui, jeigu dėl žalos pradedamas teisminis procesas;
6.1.5. Pranešti draudikui apie jvykj kurio metu padaryta žala, dėl kurios gali būti pareikštas reikalavimas pagal Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7 c punktą.
6.2. Papildomai be pareigų, nurodytų Taisyklių Bendrosiose sąlygose, draudikas privalo:
6.2.1. Pagal pranešimą apie žalą ištirti ar yra draudėjo pareiga atlyginti žalą, dėl kurios padarymo yra apdrausta draudėjo atsakomybė, bei derėtis su reikalavimo pareiškėju;
6.2.2. Dalyvauti su draudėju teisme ir apmokėti bylinėjimosi išlaidas, jeigu ieškinys dėl nuostolių atlyginimo nag- rinėjamas teismine tvarka;
6.3. Jeigu draudėjas be draudiko raštiško sutikimo atlygina nuostolius ar pripažjsta pareikštą reikalavimą, draudikas
turi teisę atsisakyti išmokėti arba sumažinti draudimo išmoką, išskyrus atvejj, kai draudėjo atlyginto nuostolio su- ma ir atsakomybės pagrindas yra besąlygiškai teisingi.
7. Nuostolio nustatymas. Draudimo išmokos mokėjimas
7.1. Draudimo sumos ribose ir atsižvelgiant j besąlyginę išskaitą, nurodytą draudimo sutartyje bei jos taikymo sąlygas draudimo išmoka kompensuojami trečiojo asmens nuostoliai, tyrimo ir bylinėjimosi išlaidos. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis j draudiką dėl nuostolių atlyginimo.
7.2. Draudimo išmoka kompensuojami nuostoliai, už kuriuos atsako draudėjas. Draudimo išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant j žalos atlyginimą reguliuojančias teisės normas bei teismų praktiką.
7.2.1. Jeigu keli asmenys solidariai atsako už padarytą žalą draudikas kompensuoja žalos dalj, kurią privalėtų atlyginti draudėjas, atsižvelgiant j jo kaltę ir draudėjo pastangas išvengti jvykio, sukėlusio žalą.
7.3. Atlyginamos pagrjstos ir būtinos išlaidos, patirtos dėl to, kad jvykus draudiminiam jvykiui draudėjas ėmėsi jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti.
7.4. Atlyginamos pagrjstos ir iš anksto su draudiku raštu suderintos draudėjo išlaidos, patirtos reguliuojant (tiriant) jvykj.
7.5. Jeigu ginčas dėl nuostolių atlyginimo perduodamas spręsti teismui, ir trečiojo asmens pateikto ieškininio yra rei- kalavimai susiję su pagal draudimo sutartj atlygintinais nuostoliais, draudikas kartu su draudėju dalyvauja teismo procese ir atlygina bylinėjimosi išlaidas.
7.5.1. Jeigu teismo procesas susijęs ir su kito pobūdžio reikalavimais, atlyginama ta teismo išlaidų dalis, kuri patirta dėl reikalavimų atlyginti nuostolius, atlygintinus pagal draudimo sutartj, nagrinėjimo.