Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos SUSITARIMAS
Europos Sąjungos ir Seišelių Respublikos SUSITARIMAS
dėl žvejybos laivų, plaukiojančių su Seišelių vėliava, veiklos galimybių ir jūrų biologinių išteklių naudojimo Europos Sąjungos jurisdikcijai priklausančiuose Majoto vandenyse
EUROPOS SĄJUNGA, toliau – ES,
ir
SEIŠELIŲ RESPUBLIKA, toliau – Seišeliai, toliau – Šalys,
ATSIŽVELGDAMOS j susiklosčiusj glaudų ES ir Seišelių bendradarbiavimą, ypač pagal Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių ir Europos bendrijos bei jos valstybių narių partnerystės susitarimą (toliau – Kotonu susita rimas) ir j abipusj norą bendradarbiauti intensyviau,
PAŽYMĖDAMOS, kad ES ir Seišeliai palaikė glaudžius santykius žuvininkystės srityje pasirašius 1987 m. sudarytą Europos ekonominės bendrijos ir Seišelių Respublikos susitarimą dėl žvejybos prie Seišelių krantų. To susitarimo veikimas buvo sustiprintas sudarius Šalių žvejybos partnerystės susitarimą 2006 m., kuris vis dar galioja ir jgyvendinamas remiantis atitinkamu to susitarimo protokolu,
ATSIŽVELGDAMOS j Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatas,
SUPRASDAMOS 1995 m. MŽŪO konferencijoje priimtame Atsakingos žuvininkystės kodekse nustatytų principų svarbą,
BE TO, PAŽYMĖDAMA, kad ES ir Seišeliai yra Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) – tarpvyriausybinės organizacijos, jgaliotos valdyti tunų ir tuninių rūšių naudojimą Indijos vandenyne ir gretimose jūrose, narės,
PASIRYŽUSIOS bendradarbiauti, atsižvelgdamos j abiejų Šalių interesus, kad jgyvendintų atsakingą žvejybą, užtikrinančią ilgalaikj gyvųjų jūros išteklių išsaugojimą ir tausų naudojimą,
ĮSITIKINUSIOS, kad tokio bendradarbiavimo forma turi būti iniciatyvos ir priemonės, kartu arba kiekviena atskirai papil dančios viena kitą, atitinkančios politiką ir užtikrinančios bendrą pastangų poveikj,
NORĖDAMOS nustatyti išsamias Seišelių laivų žvejybą ES vandenyse bei Seišelių paramą atsakingai žuvininkystei tuose vandenyse sukurti reglamentuojančias taisykles ir sąlygas,
NUSPRENDĖ:
1 straipsnis
Taikymo sritis
Šiame susitarime yra nustatomi principai, taisyklės ir procedūros, taikomi:
— ekonominiam, finansiniam, techniniam ir moksliniam bendradarbiavimui žuvininkystės sektoriuje, siekiant užtikrinti atsakingą žvejybą ES vandenyse, kad būtų užtikrintas žuvininkystės išteklių išsaugojimas bei tausojantis naudojimas,
— sąlygoms, pagal kurias Seišelių žvejybos laivai žvejoja ES vandenyse, kaip nurodyta priede;
— žvejybos ES vandenyse kontrolės priemonėms, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi pirmiau minėtų taisyklių ir sąlygų, kad žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonės būtų veiksmingos ir kad būtų užkertamas kelias netei sėtai, nedeklaruotai ir nereglamentuojamai (NNN) žvejybai.
2 straipsnis
Apibrėžtys
Šiame susitarime:
a) Seišelių valdžios institucijos – už žvejybą atsakinga Seišelių institucija;
b) Seišelių laivai – su Seišelių vėliava plaukiojantys ir Seišeliuose registruoti laivai;
c) ES valdžios institucijos – Europos Komisija;
d) ES vandenys – ES jurisdikcijai priklausantys Majoto vandenys;
e) Jungtinis komitetas – iš Europos Sąjungos ir Seišelių atstovų sudarytas komitetas, kurio funkcijos apibrėžtos šio susi tarimo 8 straipsnyje.
3 straipsnis
Susitarimo jgyvendinimo principai ir tikslai
1. Šalys jsipareigoja skatinti atsakingą žvejybą ES vandenyse, nediskriminuodamos šioje zonoje žvejojančių laivynų ir nepažeisdamos besivystančių Šalių atitinkamame geografiniame regione sudarytų susitarimų, jskaitant abipusius žvejybos susitarimus.
2. Žvejybos pagal šj susitarimą taisyklės turi atitikti Indijos vandenyno tunų komisijos (IOTC) rezoliucijas.
3. Šalys jsipareigoja užtikrinti, kad šis susitarimas būtų jgyvendinamas vadovaujantis ES bendrosios žuvininkystės politikos bei gero ekonominio ir socialinio valdymo principais.
4 straipsnis
Statistinis ir mokslinis bendradarbiavimas siekiant atsakingos žvejybos
1. Šio susitarimo galiojimo laikotarpiu Europos Sąjunga ir Seišeliai stebi žuvininkystės išteklių būklę ES vandenyse. Jei reikia, kurios nors Šalies prašymu rengiamas bendras mokslinis susitikimas.
2. Šalys taip pat keičiasi atitinkama statistine, biologine, išteklių išsaugojimo ir aplinkosaugos informacija, kurios gali reikėti valdant ir siekiant išsaugoti gyvuosius išteklius, ir bendradarbiauja atitinkamuose moksliniuose susitikimuose.
3. Remdamosi geriausia IOTC turima moksline informacija, Šalys gali konsultuotis tarpusavyje Jungtiniame komitete, kaip numatyta šio susitarimo 8 straipsnyje, ir prireikus susitarti imtis priemonių ES jūrų biologinių išteklių tausiam valdymui užtikrinti.
5 straipsnis
Seišelių laivų žvejyba ES vandenyse
1. ES jsipareigoja leisti Seišelių laivams užsiimti žvejybos veikla ES vandenyse pagal šio susitarimo ir jo priedo nuostatas.
2. Seišeliai užtikrina, kad jų laivai laikytųsi šio susitarimo nuostatų ir teisės aktų, reglamentuojančių žvejybą ES.
6 straipsnis
Žvejybos leidimai
1. Seišelių žvejybos laivai gali žvejoti ES vandenyse tik turėdami žvejybos leidimą arba jo kopiją, išduotą pagal šj susi tarimą.
2. Žvejybos leidimo gavimo laivui tvarka, taikomi mokesčiai ir laivo savininkų mokėjimo būdas nustatomi priede.
7 straipsnis
Rūšys
Žvejybos leidimai bus išduoti tik toli migruojančioms rūšims žvejoti (rūšys, išvardytos 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos I priede), išskyrus Alopiidae bei Sphyrnidae šeimas ir šias rūšis: Cetorhinus maximus, Rhincodon typus, Carcharodon carcharias, Carcharhinus falciformis ir Carcharhinus longimanus.
8 straipsnis
Jungtinis komitetas
1. Šio susitarimo taikymui kontroliuoti jsteigiamas Jungtinis komitetas. Jungtinis komitetas atlieka šias funkcijas:
a) stebi, kaip vykdomas, aiškinamas ir taikomas šis susitarimas;
b) palaiko ryšius, būtinus sprendžiant abiems Šalims svarbius žvejybos klausimus;
c) yra susitikimų, kuriuose draugiškai sprendžiami ginčai dėl šio susitarimo aiškinimo ir jgyvendinimo, vieta;
d) prireikus iš naujo vertina žvejybos galimybes, remiantis mokslinėmis rekomendacijomis ir atitinkamai – finansinj jnašą;
e) nusprendžia, jei būtina, persvarstyti technines šio susitarimo ir jo priedo nuostatas;
f) atlieka visas kitas funkcijas, kurias Šalys gali nustatyti.
2. Jungtinis komitetas renkasi ne rečiau kaip kartą per metus pakaitomis ES ir Seišeliuose, jam pirmininkauja ta Šalis, kurioje vyksta posėdis. Vienos iš Šalių prašymu Jungtinis komitetas šaukia specialų posėdj.
9 straipsnis
Žvejybos galimybių koregavimas Jungtinio komiteto sprendimu
Kaip numatyta susitarimo 8 straipsnyje, Jungtinis komitetas gali persvarstyti priedo II skyriuje nurodytas žvejybos gali mybes; jas Jungtinis komitetas gali pakoreguoti, jei IOTC rekomendacijomis ir nutarimais patvirtinamas vertinimas, kad toks pakoregavimas padės užtikrinti tausų Indijos vandenyno tunų ir tunams giminingų rūšių žuvų valdymą.
10 straipsnis
Šio susitarimo jgyvendinimo sustabdymas
1. Šio susitarimo jgyvendinimas sustabdomas vienos iš Šalių iniciatyva po konsultacijų Jungtiniame komitete, numaty tame šio susitarimo 8 straipsnyje, ir Šalims sutarus tarpusavyje, jei:
a) žvejybos veiklai ES vandenyse trukdo nejprastos aplinkybės, išskyrus gamtos reiškinius;
b) aiškinant ir jgyvendinant šj susitarimą ir jo priedą tarp Šalių kyla ginčas, kuris negali būti išspręstas;
c) viena iš Šalių nesilaiko šio susitarimo ir jo priedo nuostatų;
d) vienoje iš Šalių padaryta svarbių politinės krypties pakeitimų, turinčių jtakos atitinkamoms šio susitarimo nuosta toms;
e) nesilaikoma bendrųjų jsipareigojimų, kaip numatyta priede;
f) viena iš Šalių konstatuoja, kad pažeisti esminiai ir pamatiniai žmogaus teisių principai, kaip nustatyta Kotonu susita rimo 9 straipsnyje, ir atlikus minėto susitarimo 8 ir 96 straipsniuose nustatytą procedūrą;
g) nesilaikoma Tarptautinės darbo organizacijos pagrindinių darbo principų ir teisių deklaracijos, kaip numatyta susita rimo 3 straipsnyje ir priedo I skyriaus 3 punkte.
2. Norėdama sustabdyti susitarimo taikymą, suinteresuotoji Šalis apie savo ketinimą praneša raštu ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki dienos, kurią šis sustabdymas turėtų jsigalioti.
3. Jei protokolo taikymas sustabdomas, Xxxxx ir toliau konsultuojasi tarpusavyje siekdamos draugiškai išspręsti ginčą. Šalims susitarus, susitarimas vėl pradedamas taikyti, o finansinio jnašo suma sumažinama proporcingai ir pro rata temporis, atsižvelgiant j Susitarimo jgyvendinimo sustabdymo trukmę.
11 straipsnis
Nutraukimas
1. Bet kuri Šalis šj susitarimą gali nutraukti susiklosčius sudėtingoms aplinkybėms, pvz., išsekus atitinkamiems ište kliams arba Šalims nevykdant prisiimtų jsipareigojimų dėl kovos su neteisėta, nedeklaruota ir nereglamentuojama žvejyba.
2. Norėdama nutraukti šj susitarimą, suinteresuotoji Šalis apie savo ketinimą kitai Šaliai praneša raštu likus ne mažiau kaip šešiems mėnesiams iki dienos, kurią šis protokolas turėtų būti nutrauktas.
3. Prieš tai esančioje dalyje minėto pranešimo pateikimas yra Šalių konsultacijų pradžia. Tais atvejais, kai po šių konsultacijų priimamas sprendimas panaikinti susitarimo nutraukimo prašymą, šis susitarimas turi būti toliau jgyvendi namas visas.
12 straipsnis
Taikoma teisė
1. ES vandenyse veiklą vykdantiems Seišelių žvejybos laivams taikomi ES teisės aktai ir kiti teisės aktai, nebent susita rime ir jo priede yra nustatyta kitaip.
2. ES nedelsdama Seišeliams praneša apie savo Bendros žuvininkystės politikos arba teisės aktų pakeitimus.
13 straipsnis
Konfidencialumas
Abi Šalys užtikrina, kad viešoje erdvėje būtų prieinami tik su žvejybos veikla ES vandenyse susiję surinkti duomenys, laikantis atitinkamos IOTC rezoliucijos nuostatų. Duomenys, kurie gali būti laikomi konfidencialiais, naudojami tik šio susitarimo jgyvendinimo reikmėms ir atitinkamų kompetentingų institucijų vykdomo žvejybos valdymo, stebėsenos, kontrolės ir priežiūros tikslais.
14 straipsnis
Elektroninis keitimasis duomenimis
1. Seišeliai ir ES jsipareigos nedelsdami jdiegti sistemas, reikalingas norint elektroniniu būdu keistis visa su šio susita rimo ir jo priedo jgyvendinimu susijusia informacija ir dokumentais.
2. Xxx Xxxxx nedelsdamos informuoja kitą Šalj apie bet kokius kompiuterinių sistemų gedimus, kurie trukdo keistis minėta informacija ir dokumentais. Tokiomis aplinkybėmis su šio susitarimo ir jo priedo jgyvendinimu susijusi informa cija ir dokumentai priede nustatytu būdu automatiškai pakeičiami jų popierinėmis versijomis.
3. Dokumento elektroninė ir popierinė versijos turi būti laikomos lygiavertėmis.
15 straipsnis
Laikotarpio vidurio peržiūra
Šalys susitaria, kad siekiant jvertinti šio susitarimo veikimą ir veiksmingumą, praėjus trejiems metams nuo šio susitarimo laikino taikymo pradžios datos bus atliekama laikotarpio vidurio peržiūra.
16 straipsnis
Įpareigojimas, galiojantis pasibaigus šio susitarimo galiojimo laikotarpiui arba jj nutraukus
Jei baigiasi šio susitarimo galiojimo laikotarpis arba jis nutraukiamas, kaip numatyta 11 straipsnyje, Seišelių laivų savi ninkai ir toliau yra atsakingi už šio susitarimo nuostatų ar ES teisės aktų pažeidimus, padarytus prieš pasibaigiant šio susitarimo galiojimo laikotarpiui arba prieš jj nutraukus, ir skolingi už leidimų ar kitus mokesčius, nesumokėtus susita rimo galiojimo laikotarpio pasibaigimo ar nutraukimo metu.
17 straipsnis
Trukmė
Šis susitarimas galioja šešerius metus nuo jo laikino taikymo dienos. Susitarimas kaskart pratęsiamas papildomiems 6 metų laikotarpiams, jei jis nenutraukiamas remiantis 11 straipsnio nuostatomis.
18 straipsnis
Laikinas taikymas
Šis susitarimas taikomas laikinai nuo jo pasirašymo dienos.
19 straipsnis
Įsigaliojimas
Šis susitarimas jsigalioja tą dieną, kai Xxxxx praneša viena kitai apie tam tikslui reikalingų procedūrų užbaigimą. Съставено в Брюксел на двадесети май две хиляди и четиринадесета година.
Hecho en Bruselas, el veinte de mayo de dos mil catorce. V Bruselu dne dvacátého května dva tisíce čtrnáct.
Udfærdiget i Bruxelles den tyvende maj to tusind og fjorten. Geschehen zu Brüssel am zwanzigsten Mai zweitausendvierzehn.
Kahe tuhande neljateistkümnenda aasta maikuu kahekümnendal päeval Brüsselis. Έγινε στις Βρυξέλλες, στις είκοσι Μαΐου δύο χιλιάδες δεκατέσσερα.
Done at Brussels on the twentieth day of May in the year two thousand and fourteen. Fait à Bruxelles, le vingt mai deux mille quatorze.
Sastavljeno u Bruxellesu dvadesetog svibnja dvije tisuće četrnaeste. Fatto a Bruxelles, addì venti maggio duemilaquattordici.
Briselē, divi tūkstoši četrpadsmitā gada divdesmitajā maijā.
Priimta du tūkstančiai keturioliktų metų gegužės dvidešimtą dieną Briuselyje. Xxxx Xxxxxxxxxxx, a kétezer-tizennegyedik év május havának huszadik napján. Magħmul fi Brussell, fl-għoxrin jum ta’ Mejju tas-sena elfejn u erbatax.
Gedaan te Brussel, de twintigste mei tweeduizend veertien.
Sporządzono w Brukseli dnia dwudziestego maja roku dwa tysiące czternastego. Feito em Bruxelas, em vinte de maio de dois mil e catorze.
Întocmit la Bruxelles la douăzeci mai două mii paisprezece. V Bruseli dvadsiateho mája dvetisícštrnásť.
V Bruslju, dne dvajsetega maja leta dva tisoč štirinajst.
Tehty Brysselissä kahdentenakymmenentenä päivänä toukokuuta vuonna kaksituhattaneljätoista. Som skedde i Bryssel den tjugonde maj tjugohundrafjorton.
За Европейския съюз Рог la Unión Europea Za Evropskou unii
For Den Europæiske Union Für die Europäische Union Euroopa Liidu nimel
Για την Ευρωπαϊκή Ένωση For the European Union Pour l'Union européenne Za Europsku uniju
Per l'Unione europea Eiropas Savienības vārdā – Europos Sąjungos vardu Az Európai Unió részéről Għall-Unjoni Ewropea Voor de Europese Unie
W imieniu Unii Europejskiej Pela União Europeia
Pentru Uniunea Europeană Za Európsku úniu
Za Evropsko unijo Euroopan unionin puolesta För Europeiska unionen
За Република Сейшели
Por la República de Seychelles Za Seychelskou republiku
For Republikken Seychellerne Fur die Republik Seychellen Seišelli Vabariigi nimel
Για τη Δημοκρατία των Εεϋχελλώυ For the Republic of Seychelles Pour la République des Seychelles Za Republiku Sejšele
Per la Repubblica delle Seychelles Seišelu Salu Republikas vārdā – Seišelių Respublikos vardu
A Seychelle Köztársaság részéről Għar-Repubblika tas-Seychelles Voor de Republiek der Seychellen W imieniu Republiki Seszeli
Pela República das Seicheles Pentru Republica Seychelles Za Seychelskú republiku
Za Republiko Sejšeli Seychellien tasavallan puolesta För Republiken Seychellerna
PRIEDAS
Seišelių laivų žvejybos veiklos sąlygos
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bendri jsipareigojimai
Seišelių laivai, kuriems pagal šio susitarimo nuostatas išduotas žvejybos leidimas, laikosi ES bendros žuvininkystės politikos (BŽP) nuostatų dėl išsaugojimo ir kontrolės priemonių, kitų ES žvejybos laivų žvejybą jų veiklos zonoje reglamentuojančių nuostatų ir šio susitarimo nuostatų.
2. Žvejybos zonos
a) ES praneša Xxxxxxxxxx zonos, kurioje Seišelių laivai gali vykdyti veiklą prieš imant laikinai taikyti šj susitarimą, geografines koordinates.
b) Laivams draudžiama gaubiamaisiais tinklais žvejoti tunų ir tunams giminingų žuvų būrius 24 mylių zonoje prie Majoto salos pakrantės, skaičiuojant nuo bazinių linijų, nuo kurių matuojami teritoriniai vandenys.
c) Apie bet kokius su žvejybos zonomis susijusius pakeitimus Seišelių valdžios institucijoms bus pranešama likus 4 savaitėms iki pakeitimo jsigaliojimo.
3. Nuostatos dėl darbo
Žvejų jdarbinimą laivuose, kuriems pagal šj susitarimą leista žvejoti, reglamentuoja Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) deklaracija dėl pagrindinių principų ir teisių darbe.
II SKYRIUS
TAIKYMO LAIKOTARPIS IR ŽVEJYBOS GALIMYBĖS
1. 6 metų laikotarpiui susitarimo 5 straipsnyje numatytos žvejybos galimybės paskirstomos taip:
— 8 tunus gaubiamaisiais tinklais žvejojantys laivai ir
— 2 aprūpinimo laivai.
2. Seišelių laivai vykdyti žvejybos veiklą ES vandenyse gali tik tuomet, jei jie yra IOTC laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąraše ir turi žvejybos leidimą, išduotą pagal 6 straipsnio nuostatas ir sąlygas, nustatytas šiame susitarime pagal šio susitarimo priedą.
III SKYRIUS
ŽVEJYBOS LEIDIMAI
1 SKIRSNIS
Žvejybos leidimų paraiškų teikimas ir žvejybos leidimų išdavimas
1. Žvejybos leidimas – tai galiojanti teisė vykdyti žvejybos veiklą tame žvejybos leidime numatytomis sąlygomis, kurios nustatytos šiame Susitarime, arba galiojanti tokios veiklos vykdymo licencija.
2. Kad Seišelių laivas atitiktų reikalavimus žvejybos leidimui gauti pagal šj Susitarimą, jis turi:
a) būti jtrauktas j Seišelių pateikiamą laivų, galinčių vykdyti žvejybos veiklą pagal šj Susitarimą, sąrašą;
b) būti jtrauktas j IOTC laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašą.
c) per paskutinius 12 mėnesių vykdydamas žvejybos veiklą pagal ankstesnj privatų laivų savininkų ir Xxxxxx susita rimą būti jvykdęs Majoto sąlygas ir jsipareigojimus pagal tą susitarimą;
d) nebūti jtrauktas j NNN sąrašą;
e) turėti ir pateikti duomenis, kurių reikalaujama pagal šj susitarimą, ir
f) užtikrinti, kad žvejybos leidimo paraiška atitiktų šio susitarimo ir jo priedo reikalavimus.
3. Be to, Seišelių laivai, kuriems prašoma žvejybos leidimo, turi atitikti atitinkamas Tarybos reglamento (EB) Nr. 1006/2008 nuostatas dėl žvejybos leidimų.
4. Visiems Seišelių laivams, kuriems prašoma žvejybos leidimo, turėtų atstovauti Majote reziduojantis agentas, o nesant Majote reziduojančio agento – Seišeliuose reziduojantis agentas. Minėto agento pavardė ir adresas nurodomi žvejybos leidimo paraiškoje.
5. Atitinkamos Seišelių valdžios institucijos kompetentingai ES valdžios institucijai, kaip apibrėžta šio susitarimo 2 straipsnyje, žvejybos leidimo paraišką dėl kiekvieno Seišelių laivo, pageidaujančio vykdyti žvejybos veiklą pagal šj susitarimą, pateikia ne vėliau kaip prieš 20 dienų iki leidimo jsigaliojimo dienos.
6. Jei laivo savininkas pagal 5 punktą žvejybos leidimo paraiškos nepateikia prieš leidimo jsigaliojimo pradžią, jis ar jo agentas tai gali padaryti leidimo galiojimo laikotarpiu, ne vėliau kaip likus 20 dienų iki žvejybos veiklos pradžios. Tokiais atvejais laivų savininkai ar jų agentai moka išankstinius mokesčius už visą žvejybos leidimo galiojimo laiko tarpj.
7. Kiekviena kompetentingai ES valdžios institucijai per delegaciją Mauricijuje pateikiama žvejybos leidimo paraiška parengiama pagal 1 priedėlyje pateiktą pavyzdj ir prie jos pridedami tokie dokumentai:
a) dokumentas, patvirtinantis išankstinio mokesčio sumokėjimą už žvejybos leidimo galiojimo laikotarpj;
b) kiti dokumentai arba pažymėjimai, kurių reikalaujama remiantis specialiomis taisyklėmis, pagal šj susitarimą taikomomis atitinkamo tipo laivams.
8. Visi mokėjimai, susiję su leidimais ir laimikiu, atliekami j ES esančio banko sąskaitą, kurios rekvizitus ES pateikia prieš imant šj susitarimą laikinai taikyti. Su banko pervedimais susijusias išlaidas padengia laivo savininkai arba jų agentas.
9. Mokesčiai apima visus nacionalinius ir vietos mokesčius, išskyrus uosto ir paslaugų mokesčius.
10. Visų Seišelių laivų žvejybos leidimai išduodami laivų savininkui arba jo agentui per 15 dienų nuo dienos, kai ES gauna visus 7 punkte nurodytus dokumentus. Šių žvejybos leidimų kopija siunčiama už Seišelius atsakingai Europos Komisijos delegacijai.
11. Žvejybos leidimas išduodamas konkrečiam Seišelių laivui ir negali būti perleidžiamas, išskyrus force majeure atvejus, kaip nurodyta 13 punkte.
12. Aprūpinimo laivams, plaukiojantiems su Seišelių vėliava ES vandenyse, taip pat būtinas leidimas; jiems taikomi tie patys jpareigojimai, kaip nustatyta šiame priede. Žvejybos veiklą šiems laivams vykdyti draudžiama.
13. Įrodytu force majeure atveju vieno Seišelių laivo žvejybos leidimas likusiu jo galiojimo laikotarpiu Seišelių prašymu gali būti perleistas kitam reikalavimus atitinkančiam panašiomis charakteristikomis pasižyminčiam Seišelių laivui, nemokant jokio kito mokesčio.
14. Pirmojo laivo savininkas arba jo agentas per Europos Sąjungos delegaciją, atsakingą už Seišelius, panaikintą žvejybos leidimą grąžina ES.
15. Naujas žvejybos leidimas jsigalioja tą dieną, kai laivo savininkas panaikintą žvejybos leidimą grąžina ES. Už Seišelius atsakinga Europos Sąjungos delegacija informuojama apie žvejybos leidimo perleidimą.
16. Nepaisant šio priedo VI skyriaus „Kontrolė“ 2 punkto nuostatų, žvejybos leidimas ar jo elektroninė kopija visą laiką privalo būti laikomi laive.
2 SKIRSNIS
Laivų savininkų mokestis, išankstinis mokėjimas ir mokesčių ataskaita
1. Laivų savininkų mokėtini mokesčiai apskaičiuojami pagal toliau nurodytą vienos sužvejotų žuvų tonos kainą: pirmaisiais šio susitarimo taikymo metais – 110 EUR už toną,
antraisiais ir trečiaisiais šio susitarimo taikymo metais – 115 EUR už toną, ketvirtaisiais ir penktaisiais šio susitarimo taikymo metais – 120 EUR už toną, šeštaisiais šio susitarimo taikymo metais – 125 EUR už toną.
2. Toliau nurodomas metinis išankstinis mokestis, kurj turi sumokėti Seišelių laivų savininkai ES valdžios institucijoms pateikdami ES išduodamo žvejybos leidimo paraišką.
Gaubiamaisiais tinklais tunus žvejojantys laivai
Išankstinis mokestis už pirmuosius šio susitarimo taikymo metus yra 11 000 EUR, t. y. suma, mokėtina už 100 t (110 EUR už toną) tunų ir jiems giminingų rūšių žuvų, sužvejotų Majoto vandenyse.
Išankstinis mokestis už antruosius ir trečiuosius šio susitarimo taikymo metus yra 11 500 EUR, t. y. suma, mokėtina už 100 t (115 EUR už toną) tunų ir jiems giminingų rūšių žuvų, sužvejotų Majoto vandenyse.
Išankstinis mokestis už ketvirtuosius ir penktuosius šio susitarimo taikymo metus yra 12 000 EUR, t. y. suma, mokė tina už 100 t (120 EUR už toną) tunų ir jiems giminingų rūšių žuvų, sužvejotų Majoto vandenyse.
Išankstinis mokestis už šeštuosius šio susitarimo taikymo metus yra 12 500 EUR, t. y. suma, mokėtina už 100 t (125 EUR už toną) tunų ir jiems giminingų rūšių žuvų, sužvejotų Majoto vandenyse.
3. Sužvejotam žuvų kiekiui, viršijančiam 100 tonų, taikomas 1 punkte numatytas metinis mokestis už toną.
4. ES valdžios institucijos parengia ankstesnių kalendorinių metų mokėtinų mokesčių ataskaitą remdamosi pateiktomis Seišelių laivų sužvejoto kiekio deklaracijomis ir kita ES valdžios institucijų turima informacija. Kopija taip pat patei kiama Seišelių valdžios institucijoms patikrinti.
5. Ataskaita Seišelių valdžios institucijoms išsiunčiama iki einamųjų metų kovo 31 d. Seišelių valdžios institucijos iki balandžio 15 d. ją perduoda laivo savininkui.
6. Jei laivo savininkas nesutinka su ES institucijų pateikta ataskaita, jis gali kreiptis j mokslinius institutus, atsakingus už Seišeliuose sužvejoto kiekio duomenų tikrinimą, ir vėliau juos aptarti su Seišelių valdžios institucijomis, kurios apie tai praneš Komisijai, kad iki einamųjų metų gegužės 31 d. būtų parengta galutinė ataskaita. Jei laivų savininkai iki tos dienos savo pastabų nepateikia, ES valdžios institucijų pateikta ataskaita laikoma galutine. Jei galutinėje ataskaitoje nurodyta suma yra mažesnė už avansą, minėtą 2 punkte, likutis laivo savininkui negrąžinamas.
Aprūpinimo laivai
7. Leidimai aprūpinimo laivams išduodami pagal tą pačią procedūrą, kaip ir žvejybos laivams, taikant išankstinj 3 000 EUR mokestj už leidimo išdavimą. Jei pasikeičia su aprūpinimo laivais susijusios nuostatos, mokesčiai arba sąlygos, ES apie tai praneša Seišeliams dar prieš pakeitimams jsigaliojant.
IV SKYRIUS
STEBĖSENA
1 SKIRSNIS
Sužvejotų žuvų kiekio deklaravimas
1. Kol abi Šalys jdiegs elektroninę sužvejotų žuvų kiekio deklaravimo sistemą (ERS), kaip nurodyta toliau esan čioje 5 punkte, visi Seišelių laivai, kuriems pagal šj susitarimą leidžiama žvejoti ES vandenyse, apie sužvejotų žuvų kiekj kompetentingai ES institucijai praneša tokiu būdu:
a) Seišelių laivai, kurie turi žvejybos ES vandenyse licenciją, kasdien užpildo kiekvienam jų reisui ES vandenyse skirtą sužvejotų žuvų kiekio deklaravimo formą, kaip nurodyta 2 priedėlyje. Forma pildoma ir tuomet, kai žuvų sužve jota nebuvo. Forma pildoma jskaitomai, ją pasirašo laivo kapitonas arba jo atstovas.
b) Būdami ES vandenyse Seišelių laivai reikalaujamą informaciją kas tris (3) dienas kompetentingoms ES institucijoms ir Seišeliams pateikia 2 priedėlyje nurodytu formatu.
c) a ir c punktuose nurodytą sužvejoto kiekio deklaravimo formą Seišelių laivai pateikia taip:
— jei jie atvyksta j kurj nors Seišelių uostą, užpildytą formą Seišelių valdžios institucijoms pateikia per penkias
(5) dienas nuo atvykimo dienos arba bet kuriuo atveju prieš išvykdami iš uosto, priklausomai nuo to, kas jvyksta anksčiau;
— visais kitais atvejais užpildytą formą Seišelių valdžios institucijoms išsiunčia per keturiolika (14) dienų nuo atvykimo j bet kurj uostą, išskyrus Viktorijos.
d) Šių sužvejoto kiekio deklaravimo formų kopijos tuo pat metu ir per tą patj 1 punkto b papunktyje nustatytą laiko tarpj privalo būti išsiųstos ES delegacijai Mauricijuje.
2 SKIRSNIS
Pranešimas apie sužvejotą kiekj jplaukiant j ES vandenis ir išplaukiant iš jų
1. Šiame priede Seišelių laivų reiso trukmė apibrėžiama taip:
— laikotarpis nuo laivo jplaukimo j ES vandenis iki išplaukimo iš jų,
— laikotarpis nuo jplaukimo j ES vandenis iki perkrovimo arba
— laikotarpis nuo jplaukimo j ES vandenis iki žuvų iškrovimo ES.
2. Seišelių laivai ES valdžios institucijoms apie savo planuojamą jplaukimą j ES vandenis arba išplaukimą iš jų praneša ne vėliau kaip prieš šešias (6) valandas, o vykdydami žvejybos veiklą ES vandenyse kas tris dienas praneša apie per tą laikotarpj sužvejotas žuvis.
3. Pranešdami apie jplaukimą ir (arba) išplaukimą, Seišelių laivai taip pat praneša savo buvimo vietą pranešimo teikimo metu ir laive turimų sužvejotų žuvų kiekj ir rūšis. Tokie pranešimai siunčiami faksu arba e. paštu 4 priedėlyje nuro dyta forma bei adresais.
4. Seišelių laivai, kurie, kaip nustatoma, žvejybos veiklą vykdo apie tai nepranešę ES valdžios institucijoms, laikomi laivais, kurie žvejybos veiklą vykdo be žvejybos leidimo. Tokiais atvejais taikomos VII skyriuje nurodytos sankcijos.
3 SKIRSNIS
Perkrovimas ir iškrovimas
1. Iškrovimas
1. Paskirtasis iškrovimo veiklos uostas Seišeliuose yra Viktorijos uostas (Mahė).
2. Visi Seišelių laivai, pageidaujantys sužvejotas žuvis iškrauti paskirtuosiuose Seišelių uostuose, ne vėliau kaip prieš 24 valandas kompetentingoms Seišelių valdžios institucijoms praneša:
a) iškrovimo uostą,
b) iškraunančio žvejybos laivo pavadinimą ir tarptautinj radijo šaukinj;
c) iškrovimo datą ir laiką,
d) kiekvienos rūšies iškraunamų žuvų kiekj kilogramais, suapvalintą iki artimiausio 100 kilogramų,
e) produktų pateikimą.
3. Iškrovimas laikomas išplaukimu iš ES vandenų, kaip nustatyta šio skyriaus 2 skirsnio 1 punkte. Todėl Seišelių laivai iškrovimų deklaracijas pateikia kompetentingoms Seišelių institucijoms.
2. Perkrovimas
1. Perkrauti jūroje draudžiama; visiems šią nuostatą pažeidusiems asmenims taikomos ES teisės aktuose numatytos reika lavimų vykdymo užtikrinimo priemonės. Perkraunama gali būti paskirtame Majoto uoste.
2. Jei perkraunama paskirtajame Xxxxxx uoste, Seišelių laivų savininkai arba jų agentai kompetentingoms ES instituci joms ir atitinkamo uosto administracijai Majote ne vėliau kaip prieš 72 valandas pateikia tokią informaciją:
a) perkrovimo uostą arba rajoną, kuriame bus vykdoma operacija,
b) Seišelių laivų, iš kurių iškraunamos žuvys, pavadinimus ir tarptautinius radijo šaukinius,
c) žvejybos laivo ir (arba) laivo refrižeratoriaus, j kurj pakraunamos žuvys, pavadinimą ir tarptautinj radijo šaukinj,
d) perkrovimo datą ir laiką,
e) kiekvienos rūšies perkraunamų žuvų kiekj kilogramais, suapvalintą iki artimiausio 100 kilogramų,
f) produktų pateikimą.
3. Perkrovimas laikomas išvykimu iš ES vandenų, kaip nustatyta 2 skirsnio 1 punkte. Todėl Seišelių laivai ne vėliau kaip per dvidešimt keturias (24) valandas nuo perkrovimo pabaigos arba bet kokiu atveju prieš laivui, iš kurio perkrauta, paliekant uostą (priklausomai nuo to, kas jvyksta anksčiau), ES kompetentingoms institucijoms pateikia sužvejotų žuvų kiekio deklaracijas, o jų kopijas pateikia uosto administracijai.
4 SKIRSNIS
Laivų stebėjimo sistema (angl. VMS)
Visi Seišelių žvejybos laivai, pagal šj susitarimą žvejojantys arba ketinantys žvejoti ES vandenyse, laikosi visų 6 priedėlio nuostatų dėl laivų stebėjimo sistemos.
V SKYRIUS
STEBĖTOJAI
1. Xxx Xxxxx pripažjsta, kad svarbu atsižvelgti j IOTC nutarime Nr. 11/04 nustatytus jpareigojimus, susijusius su moks line stebėtojų programa.
2. Seišelių laivai, kuriems pagal šj susitarimą leidžiama žvejoti ES vandenyse, priima ES valdžios institucijų paskirtus stebėtojus, išskyrus tuos atvejus, kai, atsižvelgiant j saugumo reikalavimus, neturima pakankamai vietos. Nuostatos, susijusios su stebėtojų jlaipinimu, yra šios:
a) jei jmanoma, Seišelių laivai pagal regioninę stebėjimo programą priima j laivą vieną stebėtoją;
b) ES valdžios institucijos sudaro Seišelių laivų, j kuriuos turi būti priimtas stebėtojas, sąrašą, ir j laivus paskirtų stebėtojų sąrašą. Tie sąrašai nuolat atnaujinami. Sąrašai Seišelių valdžios institucijoms pateikiami iš karto juos sudarius, o vėliau – kas tris mėnesius, jei jie atnaujinami;
c) ES valdžios institucijos atitinkamiems Seišelių laivų savininkams arba jų agentams praneša stebėtojo, kuris turi būti priimtas j jų laivą, pavardę ne vėliau kaip likus 15 dienų iki stebėtojo planuojamo priėmimo j laivą.
3. Stebėtojų laive praleidžiamas laikas neviršija laiko, būtino jų pareigoms atlikti, išskyrus tuos atvejus, kai stebėtojas paskirtas pagal regionines stebėjimo programas – tuomet jis (ji) gali likti laive ir atlikti pagal programą nustatytas užduotis. Apie tai ES valdžios institucijos Seišelių laivų savininkams arba jų agentams praneša tuo pat metu, kai praneša j atitinkamą Seišelių laivą paskirto stebėtojo pavardę.
4. Stebėtojų priėmimo j laivą sąlygas bendru sutarimu nustato laivų savininkai arba jų agentai ir ES valdžios institucijos po to, kai paskelbiamas paskirtų Seišelių laivų sąrašas.
5. Per dvi savaites ir apie tai jspėję prieš dešimt dienų atitinkamų Seišelių laivų savininkai praneša, kuriame ES uoste ir kuriomis dienomis jie ketina priimti stebėtojus j laivą.
6. Jei stebėtojas j laivą priimamas užsienio uoste, jo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei Seišelių laivas, kuriame yra ES stebėtojas, išplaukia iš ES vandenų, turi būti imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas kuo grei čiau laivo savininko sąskaita sugrjžtų j ES, išskyrus atvejus, kai stebėtojas darbą Seišelių laive tęsia pagal kitą susita rimą ar stebėtojų programą.
7. Jeigu stebėtojas neatvyksta j sutartą vietą sutartu laiku ir per dvylika (12) valandų nuo sutarto laiko, Seišelių laivų savininkai automatiškai atleidžiami nuo jsipareigojimo priimti stebėtoją j laivą.
8. Su stebėtojais laive elgiamasi kaip su pareigūnais. Jis atlieka tokias užduotis:
a) stebi Seišelių laivų vykdomą žvejybos veiklą;
b) tikrina Seišelių laivų, vykdančių žvejybos veiklą, buvimo vietą;
c) registruoja naudojamą žvejybos jrankj;
d) tikrina j laivo žurnalą jrašytus ES vandenyse sužvejotų žuvų kiekio duomenis;
e) tikrina priegaudos procentinę dalj ir jvertina j jūrą išmetamų žuvų kiekj;
f) kartą per savaitę faksu, e. paštu arba kitomis ryšio priemonėmis praneša žvejybos duomenis, jskaitant laive turimą ES vandenyse sužvejotų žuvų kiekj ir priegaudą.
9. Seišelių laivų kapitonai daro viską, kas jmanoma, kad būtų užtikrintas laive esančių stebėtojų fizinis ir psichologinis saugumas.
10. Be to, kiek tai jmanoma, stebėtojams sudaromos visos jų pareigoms vykdyti reikalingos sąlygos. Kapitonas jiems suteikia galimybę naudotis jų pareigoms vykdyti reikalingomis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, jskaitant, visų pirma, laivo žurnalą ir navigacijos knygą, ir patekti j atitinkamas laivo dalis, jei tai būtina stebėtojų pareigų vykdymui palengvinti.
11. Būdamas laive, stebėtojas:
a) privalo imtis visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog dėl jo priėmimo j laivą sąlygų ir buvimo jame nenutrūktų žvejybos operacijos ir nebūtų trukdoma jų vykdyti;
b) tinkamai elgiasi su laive esančiomis medžiagomis ir jranga ir gerbia visų laivo dokumentų slaptumą;
c) stebėjimo laikotarpio pabaigoje ir prieš palikdamas Seišelių laivą parengia ir pasirašo veiklos ataskaitą, kuri turi būti perduota kompetentingoms ES valdžios institucijoms, o jos kopija – Xxxxxxxxxx. Stebėtojams paliekant Seišelių laivą, ataskaitos kopija jteikiama kapitonui.
12. Seišelių laivų savininkai padengia stebėtojų apgyvendinimo laive tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis apgyvendinami pareigūnai, išlaidas.
13. Stebėtojų atlyginimą ir taikomus mokesčius moka kompetentingos ES valdžios institucijos.
VI SKYRIUS
KONTROLĖ
1. Seišelių laivai laikosi galiojančios ES teisės, susijusios su žvejybos jrankiais bei jų techninėmis specifikacijomis, ir su visomis kitomis jų žvejybos veiklai taikomomis techninėmis priemonėmis, taip pat laikosi Indijos vandenyno tunų komisijos nustatytų išsaugojimo, valdymo ir kitų priemonių.
2. Seišeliai atnaujina savo laivų, kuriems pagal šj susitarimą yra išduotas žvejybos leidimas, sąrašą. Parengtas ir kiek vieną kartą atnaujintas sąrašas perduodamas už žuvininkystės kontrolę atsakingoms ES valdžios institucijoms.
3. Seišelių laivų kapitonai, vykdantys žvejybos veiklą ES vandenyse, bendradarbiauja su ES jgaliotais ir aiškiai nurody tais pareigūnais, tikrinančiais ir kontroliuojančiais žvejybos veiklą.
4. Siekiant, kad patikrinimų procedūros būtų atliekamos saugiau ir lengviau ir nepažeidžiant ES teisės nuostatų, laivo sustabdymas patikrinimui atlikti turi būti vykdomas taip, kad būtų galima atpažinti patikrinimų platformas ir nus tatyti, kad inspektoriai yra ES jgalioti tokias užduotis atlikti.
5. ES Seišeliams pateikia visų patikrinimams jūroje naudojamų platformų sąrašą, kaip nurodyta FAO UNFSA rekomen dacijose. Šiame sąraše, inter alia, turėtų būti pateikiama:
— žvejybos patruliavimo laivų pavadinimai,
— jų duomenys ir
— nuotrauka.
6. Seišelių arba jų paskirtos jstaigos prašymu ES gali leisti, kad Seišelių inspektoriai, vykstant kontrolei krante, stebėtų Seišelių laivų veiklą, jskaitant perkrovimus.
7. Kai patikrinimas baigiamas ir inspektorius pasirašo patikrinimo ataskaitą, ją pasirašo ir, jei reikia, komentarus bei pastabas pateikia kapitonas. Įtariamo pažeidimo procedūrų atveju šiuo parašu Šalių teisės nepažeidžiamos. Prieš patikrinimo grupei paliekant laivą patikrinimo ataskaitos kopija jteikiama Seišelių laivo kapitonui.
8. Tie jgalioti pareigūnai nelieka laive ilgiau nei būtina jų pareigoms atlikti.
9. Seišelių laivų, atliekančių iškrovimo ir perkrovimo operacijas ES uostuose, kapitonai suteikia galimybę ir padeda ES ir (arba) Seišelių jgaliotiems pareigūnams tikrinti tokią veiklą.
10. Jei nesilaikoma šio skyriaus nuostatų, ES pasilieka teisę sustabdyti pažeidimą padariusio Seišelių laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus atlikti formalumai, ir laivui skirti galiojančiuose ES teisės aktuose nustatytą nuobaudą. Apie tai pranešama Seišeliams.
VII SKYRIUS
REIKALAVIMŲ VYKDYMO UŽTIKRINIMAS
1. Sankcijos
1. Jei nesilaikoma bet kurios iš ankstesnių skyrių nuostatų, netaikomos gyvųjų jūros išteklių valdymo ir išsaugojimo priemonės arba nesilaikoma ES teisės aktų, Seišelių laivams taikomos ES teisės aktuose nustatytos nuobaudos ir sankcijos.
2. Xxxxxxxxxx nedelsiant išsamiai pranešama apie kiekvieną sankciją ir pateikiama visa su ja susijusi informacija.
3. Jei pritaikius sankciją žvejybos leidimo galiojimas sustabdomas arba jis paskelbiamas negaliojančiu, Seišeliai gali paprašyti, kad likusj laikotarpj, kurj toks žvejybos leidimas būtų galiojęs, jis būtų pakeistas kitam savininkui priklausančiam Seišelių laivui skirtu žvejybos leidimu.
2. Žvejybos laivų areštas ir sulaikymas
1. ES valdžios institucijos nedelsdamos informuoja Seišelius apie Seišelių žvejybos laivo, vykdančio veiklą pagal šj susitarimą, areštą ir (arba) sulaikymą ir per 48 valandas persiunčia patikrinimo ataskaitos, kurioje išsamiai išdės tomos arešto ir (arba) sulaikymo aplinkybės ir priežastys, kopiją.
2. Keitimosi informacija procedūra arešto ir (arba) sulaikymo atveju:
a) Gavus pirmiau minėtą informaciją ir laikantis ES teisės aktuose, susijusiuose su areštu ir (arba) sulaikymu, numatytų teismo procedūrų terminų ir jų vykdymo tvarkos, rengiamas Europos Komisijos ir kompetentingų Seišelių valdžios institucijų konsultacinis posėdis.
b) Posėdyje Šalys pasikeičia naudingais dokumentais arba informacija, kurie gali padėti išsiaiškinti konstatuotų faktų aplinkybes. Laivo savininkui arba jo agentui pranešama apie posėdžio išvadas ir po arešto ir (arba) sulai kymo taikytinas priemones.
3. Arešto ir (arba) sulaikymo problemos sprendimas:
a) Dėl jtariamo pažeidimo siekiama susitarti draugiškai. Ši procedūra baigiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo arešto ir (arba) sulaikymo dienos, laikantis ES teisės aktų.
b) Jei problema sprendžiama draugišku susitarimu, sprendimas vyksta pagal ES teisės aktuose numatytą proce dūrą. Jei problemos draugišku susitarimu išspręsti negalima, pradedama teismo procedūra.
c) Kai jsipareigojimai, nustatyti draugišku susitarimu, jvykdomi ir teismo procedūra baigiama, Seišelių laivas palei džiamas ir jo kapitonui keliami kaltinimai atšaukiami.
4. Seišeliams pranešama apie visas pradėtas teismo procedūras ir skirtas nuobaudas.
Priedėliai
1. Žvejybos leidimų paraiškų forma
2. Tunų žvejybos laivų sužvejotų žuvų kiekio deklaracija
3. Elektroninės su žvejybos veikla susijusių duomenų perdavimo sistemos (ERS) valdymo ir jgyvendinimo gairės
4. Pranešimų teikimo forma
5. VMS pranešimų siuntimas. Buvimo vietos ataskaita.
6. VMS gairės
1 priedėlis
ŽVEJYBOS LEIDIMO PARAIŠKA
L 167/20
2 priedėlis
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
2014 6 6
STATEMENT OF CATCH FORM FOR TUNA SEINERS/FICHE DE DÉCLARATION DE CAPTURES POUR XXXXXXXX XXXXXXXX
3 priedėlis
ELEKTRONINĖS SU ŽVEJYBOS VEIKLA SUSIJUSIŲ DUOMENŲ PERDAVIMO SISTEMOS (ERS) VALDYMO IR ĮGYVEN DINIMO GAIRĖS
1 SKIRSNIS
Bendrosios nuostatos
1. Kiekviename Seišelių laive, kuriam suteiktas leidimas žvejoti ES vandenyse, turi būti sumontuota elektroninė sistema (toliau – ERS), kuria galima registruoti ir perduoti duomenis, susijusius su laivo žvejybos veikla (toliau – ERS duomenys), kai laivas plaukioja žvejybos rajone, apibrėžtame šio priedo I skyriaus 2 punkto a papunktyje (toliau – žvejybos rajone).
2. Seišelių laivas, kuriame nėra ERS sistemos arba kurio ERS sistema neveikia, jplaukti j ES žvejybos rajoną ir vykdyti žvejybos veiklos negali.
3. ES valdžios institucijos Seišeliams pateikia informaciją apie ES Žvejybos stebėjimo centrą (toliau – ES ŽSC), atsakingą už stebėsenos veiklą, numatytą pagal šj susitarimą.
4. Seišelių žvejybos stebėsenos centras (ŽSC) turi automatiškai ir nedelsdamas ES ŽSC perduoti skubius iš Seišelių laivo gautus ERS pranešimus (COE, COX, PNO). Kasdienės sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos (FAR) automatiškai ir nedelsiant perduodamos Seišelių ŽSC.
5. Seišeliai užtikrina, kad jų ŽSC būtų aprūpintas reikiama technine ir programine jranga reikalinga ERS duomenims automatiškai perduoti XML formatu, prieinamu adresu xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxx/xxxxxxx/xxxxx/xxxxx_xx.xxx, ir būtų jdiegęs duomenų apsaugos procedūrą, pagal kurią ERS duomenys galėtų būti registruojami ir saugomi kompiuteriu nuskaitomu formatu ne mažiau kaip trejus metus.
6. Visi 5 punkte nurodyto formato pakeitimai arba atnaujinimai pažymimi, nurodoma jų data ir juos turi būti galima naudoti praėjus šešiems mėnesiams po jų jdiegimo.
7. ERS duomenys perduodami naudojant elektronines ryšių priemones, vadinamas DEH (angl. data exchange highway), kurias valdo ES institucijos.
8. ES ir Seišeliai paskiria po vieną ERS korespondentą, kuris veikia kaip ryšių palaikymo centras.
a) Xxxxxxxxxx ERS korespondentai skiriami ne trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui,
b) ES ŽSC ir Seišelių ŽSC apsikeičia ERS korespondentų pavardėmis, adresais, telefonais, teleksais ir e. pašto adresais,
c) Apie visus pirmiau pateiktų ERS korespondentų kontaktinių duomenų pakeitimus nedelsiant pranešama.
2 SKIRSNIS
ERS duomenų rengimas ir perdavimas
1. Seišelių laivas:
a) kasdien perduoda kiekvienos ES žvejybos rajone praleistos dienos ERS duomenis;
b) po kiekvieno tinklo ištraukimo registruoja tikslingai sužvejotų ir laive paliktų, kaip priegauda sužvejotų ir laive paliktų ar atmestų kiekvienos rūšies žuvų kiekius;
c) deklaruoja ES išduotame žvejybos leidime nurodytų rūšių žuvų išmestą ar sugadintą kiekj;
d) prie kiekvienos rūšies nurodo jos FAO ALFA 3 kodą;
e) nurodo kiekj gyvojo svorio kilogramais, arba, jei reikia, žuvų skaičių;
f) j ERS duomenis jtraukia perkrautus ir (arba) iškrautus kiekvienos ES išduotame žvejybos leidime nurodytos rūšies žuvų kiekius;
g) kaskart jplaukdamas j ES žvejybos rajoną (COE ataskaita) ir išplaukdamas iš jo (XXX ataskaita) j ERS duomenis jtraukia specialų pranešimą, kuriame nurodo jplaukimo arba išplaukimo metu laive laikomus kiekvienos ES išduo tame žvejybos leidime nurodytos rūšies žuvų kiekius;
h) ERS duomenis 1 skirsnio 5 punkte nurodytu formatu kasdien ne vėliau kaip 23:59 val. (UTC) perduoda Seišelių ŽSC.
2. Kapitonas yra atsakingas už užregistruotų ir perduotų ERS duomenų tikslumą.
3. Seišelių ŽSC automatiškai ir nedelsdamas ERS duomenis nusiunčia j ES ŽSC.
4. ES ŽSC atsiunčia ERS duomenų gavimo patvirtinimo pranešimą ir visus ERS duomenis tvarko konfidencialiai.
3 SKIRSNIS
Seišelių laive esančios ERS jrangos gedimas ir (arba) ERS duomenų neperdavimas iš laivo j seišelių ŽSC
1. Seišeliai nedelsdami praneša Seišelių laivo kapitonui ir (arba) savininkui ar jo atstovui apie bet kokj laive esančios ERS jrangos gedimą ar ERS neveikimą; duomenys perduodami tarp laivo ir Seišelių ŽSC.
2. Seišeliai ES institucijoms praneša apie sutrikimus ir taisomąsias priemones, kurių buvo imtasi.
3. Jei sugenda Seišelių laive esanti ERS jranga, kapitonas ir (arba) savininkas per 10 dienų ją pataiso arba pakeičia nauja. Jei Seišelių laivas per minėtąjj 10 dienų laikotarpj atvyksta j uostą, tęsti žvejybos veiklą ES žvejybos rajone negavęs ES leidimo jis gali tik kai ERS sistema ima vėl visiškai veikti.
4. Seišelių laivas po techninio ERS gedimo iš uosto išplaukti gali tik tada, jei:
a) Seišelių ir ES vertinimu, sistema vėl visiškai veikia; arba
b) Seišelių laivas neketina atnaujinti savo žvejybos veiklos ES vandenyse, ir Seišelių kompetentinga institucija jam leidžia išplaukti iš uosto;
pastaruoju atveju, prieš leisdami laivui išplaukti iš uosto, Seišeliai apie savo sprendimą praneša ES.
5. Kol ERS bus pataisyta per 3 punkte nurodytą laikotarpj, bet kuris Seišelių laivas, kuris vykdo veiklą ES žvejybos rajone su sugedusia ERS sistema, kiekvieną dieną, ne vėliau kaip iki 23:59 val. (UTC), privalo visus ERS duomenis siųsti Seišelių ŽSC ir ES, naudodamas bet kurias kitas turimas elektronines ryšių priemones.
6. ERS duomenis, kurie ES institucijoms negalėjo būti perduoti ERS Sistema dėl 1 punkte nurodyto ERS gedimo, Seišelių ŽSC perduoda ES ŽSC drauge sutartu alternatyviu elektroniniu formatu. Toks alternatyvus perdavimas laikomas prioritetu, nes jprastų perdavimo vėlavimo terminų taikyti nejmanoma.
7. Jei ES ŽSC tris dienas iš eilės negauna Seišelių laivo ERS duomenų, ES gali nurodyti Seišelių laivui nedelsiant atplaukti j ES paskirtą uostą apžiūrai.
4 SKIRSNIS
ŽSC veiklos sutrikimas. ES ŽSC negauna ERS duomenų
1. Kai vienos iš Šalių ŽSC negauna ERS duomenų, jis nedelsdamas apie tai informuoja kitos Šalies ŽSC ir, jei reikia, padeda spręsti šią problemą.
2. Seišelių ŽSC ir ES ŽSC sutaria dėl alternatyvių elektroninio ryšio priemonių, kuriomis būtų perduodami ERS duomenys ŽSC veiklos sutrikimo atveju, ir nedelsdami informuoja vienas kitą apie visus pakeitimus.
3. Kai ES ŽSC nurodo, kad ERS duomenų nebuvo gauta, o Seišelių ŽSC nustato problemos priežastis, Seišeliai imasi reikiamų priemonių problemai išspręsti. Seišelių ŽSC praneša ES ŽSC apie problemą, rezultatus ir priemones, kurių imtasi per 24 valandas nuo nustatyto veiklos sutrikimo.
4. Jei problemai išspręsti reikia daugiau kaip 24 valandų, Seišelių ŽSC, naudodamas vieną iš alternatyvių elektroninio ryšio priemonių, minimų 3 skirsnio 6 punkte, nedelsdamas išsiunčia trūkstamus ERS duomenis ES ŽSC.
5. ES praneša savo kompetentingoms kontrolės tarnyboms (MCS) apie veiklos sutrikimą, kad sutrikus Seišelių ŽSC veiklai ir tai ŽSC neperdavus ERS duomenų Seišelių laivai nebūtų jtariami padarę pažeidimą.
5 SKIRSNIS
ŽSC techninė priežiūra
1. Apie planinius techninės ŽSC priežiūros darbus (pagal techninės priežiūros programą), dėl kurių gali sutrikti ERS duomenų perdavimas, kitam ŽSC turėtų būti pranešama ne vėliau kaip prieš 72 valandas, jei jmanoma, nurodant darbų datą ir trukmę. Apie nenumatytus pertrūkius, gedimus ar neplaninius techninės priežiūros darbus kitam ŽSC turėtų būti pranešama kuo greičiau.
2. Atliekant techninės priežiūros darbus, ERS duomenų teikimas gali būti uždelstas, kol sistema vėl ims veikti. Kai tik darbai baigiami, atitinkami ERS duomenys nedelsiant pateikiami.
3. Jei techninė priežiūra trunka daugiau kaip 24 valandas, ERS duomenys kitam ŽSC perduodami naudojant vieną iš alternatyvių elektroninio ryšio priemonių, minimų 3 skirsnio 6 punkte.
4. Seišeliai ir ES praneša savo kompetentingoms kontrolės tarnyboms apie techninę priežiūrą, kad dėl techninės ŽSC priežiūros darbų, dėl kurių nebuvo perduoti duomenys, Seišelių laivai nebūtų jtariami padarę pažeidimą.
4 priedėlis
PRANEŠIMŲ TEIKIMO FORMA
Įplaukimo ataskaita (COE) (1)
Xxxxxxx | Xxxxxxxxxx |
Paskirties šalis | FRA |
Veiklos kodas | COE |
Laivo pavadinimas | |
TARPTAUTINIS RADIJO ŠAUKINYS (IRCS) | |
Įplaukimo vieta | LT/LG |
Įplaukimo data ir laikas (UTC) | DD/MM/MMMM – VV:MM |
Laive esančių žuvų kiekis pagal rūšis (metrinės sistemos tonomis, Mt): | |
Gelsvauodegiai tunai (YFT) | (Mt) |
Didžiaakiai tunai (BET) | (Mt) |
Dryžieji tunai (SKJ) | (Mt) |
Kitos (nurodyti) | (Mt) |
Išplaukimo ataskaita (COX) (2)
Xxxxxxx | Xxxxxxxxxx |
Paskirties šalis | FRA |
Veiklos kodas | COX |
Laivo pavadinimas | |
TARPTAUTINIS RADIJO ŠAUKINYS (IRCS) | |
Įplaukimo vieta | LT/LG |
Išplaukimo data ir laikas (UTC) | DD/MM/MMMM – VV:MM |
Laive esančių žuvų kiekis pagal rūšis (metrinės sistemos tonomis, Mt): | |
Gelsvauodegiai tunai (YFT) | (Mt) |
Didžiaakiai tunai (BET) | (Mt) |
Dryžieji tunai (SKJ) | (Mt) |
Kitos (nurodyti) | (Mt) |
(1) Pateikiama likus šešioms (6) valandoms prieš jplaukiant j ES žvejybos rajonus.
(2) Pateikiama likus šešioms (6) valandoms prieš išplaukiant iš ES žvejybos rajonų.
Sužvejotų žuvų kiekio ataskaitos (CAT) forma, esant ES žvejybos rajonuose (1)
Xxxxxxx | Xxxxxxxxxx |
Paskirties šalis | FRA |
Veiklos kodas | CAT |
Laivo pavadinimas | |
TARPTAUTINIS RADIJO ŠAUKINYS (IRCS) | |
Ataskaitos data ir laikas (UTC) | DD/MM/MMMM – VV:MM |
Laive esančių žuvų kiekis pagal rūšis (metrinės sistemos tonomis, Mt): | |
Gelsvauodegiai tunai (YFT) | (Mt) |
Didžiaakiai tunai (BET) | (Mt) |
Turinys | (Mt) |
Kitos (nurodyti) | (Mt) |
Žvejybos jrankių panaudojimų skaičius po paskutinės atas kaitos |
Visos ataskaitos perduodamos kompetentingai institucijai toliau nurodytu paštu, e. paštu arba faksu.
E. paštas xxxx-xxxxxx@xxxxxxxxxxxxx-xxxxxxx.xxxx.xx Faksas (x 00) 0 00 00 00 00
Pašto adresas Xxxxxx Xxxxx Xxxxx, X-00000 Xxxx, XXXXXX
(1) Kas tris dienas jplaukus j ES žvejybos rajonus.
5 priedėlis
VMS PRANEŠIMŲ SIUNTIMAS
Buvimo vietos ataskaita
Duomenys | Kodas | Privaloma/ Neprivaloma | Pastabos |
Įrašo pradžia | SR | P | Duomenys, susiję su sistema – nurodoma registravimo pradžia |
Gavėjas | AD | P | Pranešimo duomenys – gavėjas. ALFA-3 ISO valstybės kodas |
Siuntėjas | FS | P | Pranešimo duomenys – siuntėjas. ALFA-3 ISO valstybės kodas |
Pranešimo tipas | TM | P | Pranešimo duomenys – pranešimo tipas „POS“ |
Radijo šaukinys | CR | P | Duomenys, susiję su laivu – laivo tarptautinis radijo šaukinys |
Vidaus identifikavimo numeris; nuoroda j Susita riančiąją Šalj | IR | N | Duomenys, susiję su laivu – Susitariančiosios Šalies unikalus numeris (vėliavos valstybės ISO-3 kodas ir numeris) |
Išorės registravimo numeris | XR | N | Duomenys, susiję su laivu – numeris, esantis ant laivo borto |
Vėliavos valstybė | FS | N | Duomenys, susiję su vėliavos valstybe |
Platuma | The | P | Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laips niais ir minutėmis – Š/P LLMM (WGS–84) |
Ilguma | Lo | P | Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinatės laips niais ir minutėmis – R/V LLMM (WGS–84) |
Data | DA | P | Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registra vimo data UTC (MMMMMMDD) |
Valanda | TI | P | Duomenys, susiję su laivo buvimo vieta – koordinačių registra vimo data UTC (MMMMMMDD) |
Įrašo pabaiga | ER | P | Su sistema susiję duomenys – nurodoma pranešimo perda vimo pabaiga |
Simboliai: ISO 8859.1
Kiekvieno duomenų perdavimo struktūra yra tokia:
— du pasvirieji brūkšniai (//) ir kodas SR žymi pranešimo pradžią.
— du pasvirieji brūkšniai (//) ir srities kodas žymi duomenų elemento pradžią.
— vienas pasvirasis brūkšnys (/) skiria srities kodą ir duomenis.
— duomenų poros atskiriamos tarpeliu.
— kodas „ER“ ir du pasvirieji brūkšniai (//) žymi pranešimo pabaigą.
— Neprivalomi duomenys turi būti jterpti tarp jrašo pradžios ir pabaigos.
6 priedėlis
LAIVŲ STEBĖJIMO SISTEMA (VMS)
Bendrieji principai
1. Visi Seišelių laivai, žvejojantys arba ketinantys žvejoti ES žvejybos rajone, kaip nustatyta priedo I skyriaus 2 punkto a papunktyje (toliau – žvejybos rajonas), laikosi visų toliau pateiktų nuostatų dėl šio susitarimo priedo IV skyriaus 4 skirsnyje nurodytos laivų stebėjimo sistemos.
2. Seišelių laivui, kuriame nėra VMS laivo buvimo vietos nustatymo jrangos (angl. santrumpa VLD) arba kurio VLD neveikia, neleidžiama jplaukti j ES žvejybos rajoną vykdyti žvejybos veiklos.
3. Seišelių laivų buvimo vieta ir judėjimas, be kita ko, stebimi naudojant VMS, nediskriminuojant ir remiantis toliau nustatytomis nuostatomis.
4. VMS tikslais ES valdžios institucijos ES žvejybos stebėsenos centrams (ŽSC) praneša ES žvejybos rajono geografines koordinates (ilgumas ir platumas).
5. ES valdžios institucijos šią informaciją, išreikštą dešimtainės sistemos laipsniais pagal koordinačių sistemą WGS-84
datum elektroniniu formatu perduos kompetentingoms Seišelių institucijoms.
6. ES valdžios institucijos ir Seišelių ŽSC keisis informacija apie jų atitinkamus kontaktinius duomenis, konkrečiai elek troninius adresus, naudodami https formatą arba, jei reikia, kitą saugų ryšių protokolą, taip pat apie atitinkamuose ŽSC naudotinas specifikacijas ir visas alternatyvias veiklos sutrikimo atvejais naudotinas ryšio priemones.
7. Visuose Seišelių laivuose, kuriems išduotas žvejybos leidimas, turi būti jmontuota tinkamai veikianti VLD, kuria galima automatiškai ir nuolat siųsti laivo buvimo vietos geografines koordinates Seišelių ŽSC.
8. Duomenys siunčiami kas valandą.
9. Susitariama, kad, bet kuriai Šaliai paprašius, bus keičiamasi informacija apie naudojamą VMS jrangą, siekiant užtik rinti, kad taikant šias nuostatas minėta jranga visiškai atitiktų kitos Šalies reikalavimus.
10. Prireikus Šalys susitaria tinkamu metu persvarstyti šias nuostatas, be kita ko, atitinkamai išnagrinėti su atskirais Seišelių laivais susijusius sutrikimų ar nukrypimų nuo normos atvejus. Apie visus tokius atvejus ES valdžios institu cijos turės pranešti Seišelių kompetentingoms institucijoms ir Europos Komisijai ne vėliau kaip likus 15 dienų iki peržiūros, kuri vykdoma Jungtiniame komitete.
11. Bet kokie dėl šių nuostatų aiškinimo ar taikymo kylantys ginčai sprendžiami Xxxxxx konsultuojantis tarpusavyje susi tarimo 8 straipsnyje numatytame Jungtiniame komitete.
VMS integralumas
12. Laivui vykdant veiklą ES vandenyse Seišelių laivo kapitonui arba jo jgaliotam asmeniui draudžiama išjungti VLD, trukdyti jos veikimui arba bet kokiu būdu paveikti Seišelių ŽSC perduodamus duomenis.
13. Xxxxxxxxx atsako už užregistruotų ir išsiųstų VMS duomenų tikslumą.
14. Visų pirma kapitonas užtikrina, kad:
a) duomenys niekaip nebūtų pakeisti;
b) prie palydovinio sekimo jrenginio prijungta (-os) antena (-os) nebūtų niekaip užstojama (-os);
c) niekaip nebūtų pertraukiamas elektros tiekimas palydovinio ryšio siųstuvams;
d) Seišelių laivo buvimo vietos nustatymo jranga nebūtų pašalinta iš tos vietos, kurioje ji iš pradžių buvo jmon tuota;
e) kompetentingai ES valdžios institucijai būtų nedelsiant pranešta apie bet kokj Seišelių laivo buvimo vietos nusta tymo jrangos pakeitimą.
Už bet kurio iš pirmiau minėtų jsipareigojimų nevykdymą kapitonui gali būti taikomos sankcijos, numatytos ES teisės aktuose.
15. VMS techninės ir programinės jrangos sudėtinės dalys, kiek jmanoma, apsaugomos nuo klastojimo, t. y. negalima jvesti ar siųsti klaidingų duomenų apie buvimo vietą ir jų neturi būti galima reguliuoti rankiniu būdu.
16. Sistema yra visiškai automatinė ir veikia bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo aplinkos sąlygų. Palydovinę buvimo vietos nustatymo jrangą draudžiama sunaikinti, sugadinti, padaryti neveikiančia ar kaip kitaip trukdyti jos veikimui.
17. Laivo buvimo vietos koordinatės bus nustatomos su ne didesne kaip 100 m paklaida ir 99 % pasikliaujamuoju inter valu.
VMS duomenų perdavimas
18. Kai pagal šj susitarimą žvejojantis Seišelių laivas jplaukia j ES žvejybos rajoną, Seišelių ŽSC automatiškai 8 punkte nurodytu dažnumu realiuoju laiku laivo buvimo vietos ataskaitas perduoda ES ŽSC.
19. VMS pranešimai atpažjstami pagal šiuos triraidžius kodus:
a) ENT – pirmoji VMS duomenų ataskaita, kurią kiekvienas laivas perduoda jplaukdamas j ES žvejybos rajoną;
b) POS – visos VMS duomenų ataskaitos, kurias kiekvienas laivas perduoda būdamas ES žvejybos rajone;
c) EXI – pirmoji VMS duomenų ataskaita, kurią kiekvienas laivas perduoda išplaukęs iš ES žvejybos rajono.
20. Pranešimų perdavimo dažnumas gali būti keičiamas ir pranešimai perduodami ne rečiau kaip kas 30 minučių, jei yra svarių jrodymų, kad Seišelių laivas daro pažeidimą.
a) Šiuos jrodymus kartu su prašymu pakeisti dažnumą ES ŽSC pateikia Seišelių ŽSC ir Europos Komisijai. Gavęs prašymą Seišelių ŽSC nedelsdamas automatiškai ir realiuoju laiku siunčia duomenis ES ŽSC.
b) ES ŽSC apie stebėsenos procedūros pabaigą nedelsdamas praneša Seišelių ŽSC ir Europos Komisijai.
c) Seišelių ŽSC ir Europos Komisijai pranešama apie bet kokios tikrinimo procedūros, atliekamos remiantis šiame punkte nurodytu specialiu prašymu, eigą.
21. 19 punkte nurodyti pranešimai perduodami elektroniniu būdu naudojant https formatą arba kitą saugų ryšių proto kolą, remiantis anksčiau atitinkamų ŽSC sudarytais susitarimais.
Seišelių laive esančios VMS jrangos gedimas
22. Jei kyla techninių problemų, susijusių su Seišelių laive jrengta VLD, arba šios jrangos veikimo sutrikimų, laivo kapi tonas Seišelių ŽSC 19 punkte nurodytą informaciją perduoda bet kuria 6 punkte nurodyta ryšio priemone, pradė damas nuo to momento, kai kompetentinga ES institucija pranešė apie gedimą ar veikimo trikdžius.
23. Kol Seišelių laivas būna ES žvejybos rajone, kas keturias valandas pateikiama bent viena bendra buvimo vietos atas kaita. Toje bendroje buvimo vietos ataskaitoje nurodoma laivo buvimo vieta kas valandą, kurią to laivo kapitonas užregistravo per minėtas keturias valandas, kaip nurodyta 5 priedėlyje.
24. Seišelių ŽSC nedelsdamas šiuos pranešimus perduoda ES ŽSC. Prireikus arba jei kyla abejonių, ES kompetentinga institucija gali prašyti tos konkretaus Seišelių laivo buvimo vietos ataskaitos kas valandą.
25. Sugedusi jranga suremontuojama arba pakeičiama, kai tik Seišelių laivas grjžta iš žvejybos reiso. Naujas žvejybos reisas pradedamas tik tuomet, kai jranga pataisoma arba pakeičiama nauja, ir leidus Seišelių kompetentingai institu cijai, kuri apie tokj leidimą informuoja ES valdžios institucijas.
ŽSC veiklos sutrikimas. ES ŽSC negauna VMS duomenų
26. Jei vienas iš ŽSC negauna VMS duomenų, jis nedelsdamas apie tai informuoja kito ŽSC ryšių korespondentą ir, jei reikia, abu bendradarbiauja spręsdami problemą.
27. Seišelių ŽSC ir ES ŽSC prieš pradedant laikinai taikyti šj susitarimą sutaria dėl alternatyvių elektroninio ryšio prie monių, kuriomis būtų perduodami VMS duomenys ŽSC veiklos sutrikimo atveju, ir nedelsdami informuoja vienas kitą apie visus pakeitimus.
28. Kai ES ŽSC nurodo, kad VMS duomenų nebuvo gauta, Seišelių ŽSC nustato problemos priežastis ir imasi reikiamų priemonių problemai išspręsti. Seišelių ŽSC praneša ES ŽSC apie rezultatus ir priemones, kurių imtasi, per 24 valandas nuo nustatyto veiklos sutrikimo.
29. Jei problemai išspręsti reikia daugiau kaip 24 valandų, Seišelių ŽSC, naudodamas vieną iš alternatyvių elektroninio ryšio priemonių, minimų 27 punkte, išsiunčia trūkstamus VMS duomenis ES ŽSC.
30. ES apie tai praneša savo kompetentingoms stebėsenos, kontrolės ir priežiūros tarnyboms (MCS), kad dėl ŽSC sistemų veiklos sutrikimo ES ŽSC negavus VMS duomenų Seišelių laivams nebūtų taikoma jokia pažeidimo proce dūra.
ŽSC techninė priežiūra
31. Apie planinius techninės ŽSC priežiūros darbus (pagal priežiūros programą), dėl kurio greičiausiai sutriks keitimasis VMS duomenimis, kitam ŽSC privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš 72 valandas, jei jmanoma, nurodant techninės priežiūros darbų datą ir trukmę. Apie neplaninius techninės priežiūros darbus kitam ŽSC pranešama kuo greičiau.
32. Per techninės priežiūros darbus VMS duomenys gali būti kaupiami, kol sistema vėl ims veikti. Kai tik darbai baigiami, sukaupti VMS duomenys nedelsiant išsiunčiami.
33. Jei darbai trunka ilgiau kaip 24 valandas, VMS duomenys kitam ŽSC perduodami 27 punkte nurodytomis alternaty viomis elektroninio ryšio priemonėmis.
34. ES valdžios institucijos apie padėtj informuoja savo kompetentingas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros tarnybas, kad Seišelių laivams nebūtų taikoma jokia pažeidimo procedūra dėl to, kad vykstant ŽSC techninės priežiūros darbams nebuvo perduoti VMS duomenys.