TURINYS
TURINYS
1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS 3
2. EMITENTAS IR JO KONTAKTINIAI DUOMENYS 3
3. GRUPĖS SUDĖTIS 3
4. EMITENTO PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS 8
5. XXXXXXXX SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS 8
6. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE 8
7. BANKUI IR JO DUKTERINĖMS ĮMONĖMS PRIKLAUSANČIŲ AKCIJŲ SKAIČIUS IR NOMINALIOJI VERTĖ 9
8. OBJEKTYVI BANKO BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA, PAGRINDINIŲ RIZIKOS RŪŠIŲ APIBŪDINIMAS 11
9. FINANSINIŲ IR NEFINANSINIŲ VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ 13
10.NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE METINĖJE FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE PATEIKTUS
DUOMENIS. 14
11.INFORMACIJA APIE ĮSIGYTAS IR PERLEISTAS SAVO AKCIJAS 14
12.INFORMACIJA APIE BANKO FILIALUS IR ATSTOVYBES 14
13.SVARBŪS ĮVYKIAI, BUVĘ NUO PRAĖJUSIŲ FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS 15
14. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS VEIKLOS PLANUS, PLĖTRĄ BEI PROGNOZES 15
15. ĮSTATINIO KAPITALO STRUKTŪRA 15
16.KIEKVIENOS ESAMOS AKCIJŲ KLASĖS SUTEIKIAMOS TEISĖS IR PIRMUMO TEISĖS BEI JOMS NUSTATYTI
XXXXXXXXXXX. 16
17.APRIBOJIMŲ, LAISVAI PERLEISTI VERTYBINIUS POPIERIUS, APIBŪDINIMAS 17
18.AKCININKAI 18
19.DARBUOTOJŲ SKAIČIUS LAIKOTARPIŲ PABAIGOJE 18
20.BANKO ĮSTATŲ PAKEITIMŲ TVARKA 18
21.BANKO ORGANAI, JŲ ĮGALIOJIMAI 19
22.INFORMACIJA APIE EMITENTO KOLEGIALIŲ ORGANŲ NARIUS, BENDROVĖS VADOVĄ, VYRIAUSIĄJĮ FINANSININKĄ 21
23.INFORMACIJA APIE BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI 24
24.DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ 43
25.SANDORIAI SU SUSIJUSIAIS ASMENIMIS 45
1. ATASKAITINIS LAIKOTARPIS, UŽ KURĮ PARENGTAS METINIS PRANEŠIMAS
Pranešimas parengtas už 2009 metus, visi skaičiai pateikti 2009 m. gruodžio 31 d., jeigu nenurodyta kitaip. Šiame metiniame pranešime Akcinė bendrovė bankas SNORAS dar gali būti vadinamas Banku arba Emitentu.
2. EMITENTAS IR JO KONTAKTINIAI DUOMENYS
Emitento pavadinimas: Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:
Įstatinis kapitalas: Telefono numeriai: Fakso numeriai:
Elektroninio pašto adresas: Interneto tinklapis:
3. GRUPĖS SUDĖTIS
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:
Telefono numeriai: Fakso numeriai:
Elektroninio pašto adresas: Interneto tinklapis: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:
Telefono numeriai: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:
Telefono numeriai: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:
Telefono numeriai: Fakso numeriai:
Elektroninio pašto adresas:
Akcinė bendrovė bankas SNORAS Akcinė bendrovė
1992 m. kovo mėn. 17 d., Lietuvos bankas
112025973
X.Xxxxxxxxx g. 7, LT-03221 Vilnius 411 922 567 litų
(0 0) 000 00 00
(0 0) 000 00 00
xxxx@xxxxxx.xxx xxx.xxxxxx.xxx
UAB „SNORO LIZINGAS“
Uždaroji akcinė bendrovė
1999 m. balandžio 30 d. , VĮ Registrų centras
124926897
A. Goštauto g. 40A, LT-01112 Vilnius (0 0) 000 00 00
(0 0) 000 00 00
Vartojimo finansavimas 100,00 %
UAB „SNORO turto valdymas“
Uždaroji akcinė bendrovė
2003 m. gruodžio 18 d., VĮ Registrų centras 126403753
X.Xxxxxxxxx g. 7, LT-03221 Vilnius (0 0) 000 00 00
Rizikos kapitalo valdymas 100,00 %
AB „Finasta Holding“
Akcinė bendrovė
2005 m. vasario 14 d. , VĮ Registrų centras
300088576
X.Xxxxxxxxx g. 7, LT-03221 Vilnius (0 0) 000 00 00
Finansinė veikla
100,00 %
UAB „VILNIAUS KAPITALO VYSTYMO PROJEKTAI“
Uždaroji akcinė bendrovė
2000 m. lapkričio 17d., VĮ Registrų centras
125427865
Švitrigailos g. 11A, LT-03228 Vilnius (0 0) 000 00 00
(0 0) 000 00 00
Interneto tinklapis:
Pagrindinė veikla:
Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:
Telefono numeriai: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:
Telefono numeriai: Fakso numeriai:
Elektroninio pašto adresas: Interneto tinklapis: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:
Telefono numeriai: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:
Telefono numeriai: Elektroninio pašto adresas: Interneto tinklapis: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma:
Įregistravimo data ir vieta:
Nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas bei vystymas
50,00 %
UAB „SNORO valda“
Uždaroji akcinė bendrovė
2008 m. lapkričio 25 d. , VĮ Registrų centras
302250518
X.Xxxxxxxxx g. 7, LT-03221 Vilnius (0 0) 000 00 00
Nekilnojamo turto eksploatacinė priežiūra bei administravimas
100,00 %
UAB „SNORO Media Investicijos“
Uždaroji akcinė bendrovė
2009 m. birželio mėn. 16 d., VĮ Registrų centras
302386258
X.Xxxxxxxxx g. 7, LT-03221 Vilnius
Investicinė veikla
100,00 %
AS „Latvijas Krajbanka“
Akcinė bendrovė
1924 m. sausio 2d. Latvijos įmonių registras
40003098527
Xxxx Xxxxxx x. 15, LV-1013 Riga, Latvija
x000 000 00000
x000 000 00000
xxxx@xxx.xx xxx.xxx.xx Bankinė veikla 53,11 %
AS “Pirmais Atklātais Pensiju Fonds” Akcinė bendrovė
1998 m. vasario 4d. Latvijos įmonių registras
40003377918
X.Xxxxxxx 2, LV-1010 Riga, Latvija
x000 000 00000
Fondų valdymas
100,00 %
SIA “LKB Līzings”
Uždaroji akcinė bendrovė
2007 m. sausio 9d. Latvijos įmonių registras
40003887450
Xxxxxx g.2, LV-1050 Riga, Latvija
x000 000 00000
xxxxxxx@xxx.xx xxx.xxxxxxxxxx.xx Vartojimo finansavimas 100,00 %
AS “Ieguldījumu pārvaldes sabiedrība “LKB Krājfondi” Akcinė bendrovė
2006 m. spalio 2d. Latvijos įmonių registras
Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:
Telefono numeriai: Fakso numeriai:
Elektroninio pašto adresas: Interneto tinklapis: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
40003605043
Xxxx Xxxxxx x. 15, LV-1013 Riga, Latvija
Fondų valdymas
100,00 %
SIA “Krājinvestīcijas”
Uždaroji akcinė bendrovė
2004m. birželio 30d. Latvijos įmonių registras
40003687374
Xxxxxx x. 15, LV-1050 Riga, Latvija Nekilnojamasis turtas
100,00 %
AS „LKB Assets Management“
Akcinė bendrovė
2006 m. balandžio 11d. Latvijos įmonių registras
40003818124
Xxxx Xxxxxx x. 15, LV-1013 Riga, Latvija
Fondų valdymas
100,00 %
AAS „LKB LIFE“
Akcinė bendrovė
1992 m. vasario 10d. Latvijos įmonių registras
40003053851
Xxxx Xxxxxx x. 15, LV-1013 Riga, Latvija
Xxxxxxxx xxxxxxxx
99,79 %
SIA „LKB Drošība” Uždaroji akcinė bendrovė
2008 m. liepos 7d. Latvijos įmonių registras
40103179152
Ekaba 2, Riga, Latvija Inkasacijos paslaugos 100,00 %
AS IBS „Renesource Capital“
Akcinė bendrovė
1998 m. spalio 23d. Latvijos įmonių registras
40003415571
Xxxx Xxxxxx x. 15, LV-1013 Riga, Latvija
x000 000 00000
x000 000 00000
xxxxxxx@xxxxxxxxxx.xxx xxx.xxxxxxxxxx.xxx Finansinis tarpininkavimas 100,00 %
UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas”
Uždaroji akcinė bendrovė
2007 m. lapkričio 16 d., VĮ Registrų centras
301270560
A. Goštauto g. 40A, LT-01112 Vilnius
Skolų administravimas
100,00 %
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:
Telefono numeriai: Fakso numeriai:
Elektroninio pašto adresas: Interneto tinklapis: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data ir vieta: Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas:
Telefono numeriai: Fakso numeriai:
Elektroninio pašto adresas: Interneto tinklapis: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data:
Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data:
Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data:
Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data:
Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
UAB FMĮ „SNORAS - Jūsų tarpininkas“
Uždaroji akcinė bendrovė finansų maklerio įmonė 1993 m. rugpjūčio 13 d., VĮ Registrų centras 133765090
Zanavykų g. 25H, LT-44140 Kaunas (8 37) 322 995
(8 37) 322 373
Finansinis tarpininkavimas 100,00 %
UAB „SNORAS Asset Management“
Uždaroji akcinė bendrovė
1992 m. kovo 4d., VĮ Registrų centras
121262918
X.Xxxxxxxxx g. 7, LT-03221 Vilnius (0 0) 000 00 00
(0 0) 000 00 00
xxxx@xxxxxxxxxxxx.xxx xxx.xxxxxxxxxxxx.xxx Fondų valdymas 100,00 %
ZAO „SNORAS Capital Markets“
Uždaroji akcinė bendrovė 2001 m. rugpjūčio 9d.
1027739034542
Bolšoj Kislovsky skg. 9, Maskva, Rusijos Federacija
Finansinė veikla
99,98 %
AB FMĮ „Finasta“
Akcinė bendrovė finansų maklerio įmonė 1994 m. sausio 21 d., VĮ Registrų centras 122570630
Xxxxxxxx x. 11, Vilnius Finansinis tarpininkavimas 100,00 %
UAB „Finasta Asset Management“
Uždaroji akcinė bendrovė
2003 m. liepos 21 d., VĮ Registrų centras
126263073
Xxxxxxxx x. 11, Vilnius
Investicinių ir pensijų fondų valdymas
100,00 %
AB „Finasta įmonių finansai“ Akcinė bendrovė
2006 m. liepos 31 d., VĮ Registrų centras
300587351
Xxxxxxxx x. 11, Vilnius
Investicinės bankininkystės paslaugos
100,00 %
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data:
Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
Pavadinimas:
Teisinė-organizacinė forma: Įregistravimo data:
Įmonės (rejestro) kodas: Buveinės adresas: Pagrindinė veikla: Susirinkimuose turimų balsų:
IPAS „Finasta Asset Management Latvia“
Akcinė bendrovė
1998 m. rugsėjo 1 d., Latvijos įmonių registras
40003408014
Mukusalas g. 45/47, Riga, Latvia Investicinių ir pensijų fondų valdymas 100,00 %
SIA „LKB Collect”
Uždaroji akcinė bendrovė
2009 m. spalio 6d., Latvijos įmonių registras
40103185252
X.Xxxxxx x. 15, LV-1013 Riga, Latvija
Skolų administravimas
100,00 %
4. EMITENTO PAGRINDINĖS VEIKLOS POBŪDIS
Bankas ir jo dukterinės bendrovės klientams - fiziniams ir juridiniams asmenims - siūlo licencines ir nelicencines finansines paslaugas: priima indėlius ir kitas grąžintinas lėšas iš neprofesionalių rinkos dalyvių (kaupiamuosius indėlius litais ir užsienio valiuta, terminuotuosius ir neterminuotuosius indėlius litais ir užsienio valiuta), atlieka pinigų pervedimus, taip pat siūlo klientams paskolas būstui, lengvatines paskolas būstui, vartojamąsias paskolas, teikia kreditus įmonėms verslo projektų finansavimui bei apyvartinėms lėšoms, teikia finansinius laidavimus ir garantijas, išleidžia ir tvarko tarptautinių Visa, Visa Electron, Eurocard/MasterCard, Maestro mokėjimo kortelių sąskaitas, teikia pinigų rinkos priemonių (čekių, vekselių ir kt.) išleidimo ir tvarkymo paslaugas, valiutos pirkimo-pardavimo, valiutos keitimo (grynaisiais pinigais) paslaugas, atlieka kasos operacijas, vertybių saugojimo paslaugas (seifų nuoma), vertybinių popierių apskaitą ir finansų maklerių paslaugas, lizingo produktus, faktoringo, investicines, turto valdymo ir kitas paslaugas.
Mažmeninė bankininkystė – stiprioji Akcinės bendrovės banko SNORAS pusė. Lietuvoje Akcinė bendrovė bankas SNORAS turi didžiausią ir moderniausią banko paslaugų teikimo tinklą – šalyje veikia 255 banko padaliniai. Tinklą sudaro 12 banko regioninių filialų, veikiančių kiekvienoje Lietuvos apskrityje, Estijoje ir Latvijoje, 13 filialo skyrių bei 232 šalyje veikiantys taupomieji skyriai. Bankas eksploatuoja 338 grynųjų pinigų išmokėjimo automatus.
5. XXXXXXXX SU VERTYBINIŲ POPIERIŲ VIEŠOSIOS APYVARTOS TARPININKAIS
Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų, su kuriais Bankas yra sudaręs aptarnavimo sutartis, nėra.
Banko vertybinių popierių apskaita yra tvarkoma Akcinės bendrovės banko SNORAS Operacijų departamente Pinigų rinkos ir vertybinių popierių apskaitos skyriuje.
6. DUOMENYS APIE PREKYBĄ EMITENTO VERTYBINIAIS POPIERIAIS REGULIUOJAMOSE RINKOSE
Akcinės bendrovės banko SNORAS paprastosiomis ir privilegijuotosioms vardinėmis akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Vilnius vertybinių popierių biržoje. Obligacijomis prekiaujama Londono vertybinių popierių biržoje.
Į papildomą prekybos sąrašą įtraukta 391 922 567 banko paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominalioji vertė – 1 litas, ir 2 000 000 banko privilegijuotųjų vardinių akcijų, kurių nominali vertė 10 litų, o bendra visų į papildomą prekybos sąrašą įtrauktų akcijų nominalioji vertė buvo – 411 922 567 litų.
X Xxxxxxx vertybinių popierių biržos pagrindinį oficialų ne nuosavybės vertybinių popierių sąrašą buvo įtrauktos banko obligacijos, kurių bendra nominalioji vertė – 105 903 000 eurų.
Akcinės bendrovės „Latvijas Krajbanka“ paprastosiomis ir privilegijuotosiomis akcijomis prekiaujama NASDAQ OMX Riga vertybinių popierių biržoje. Į papildomą prekybos sąrašą įtraukta 19 321 414 paprastųjų akcijų ir 2 834 privilegijuotosios akcijos, kurių nominalioji vertė 1 latas, o bendra visų į papildomą prekybos sąrašą įtrauktų akcijų nominalioji vertė – 19 324 248 latai.
Penkių metų Akcinės bendrovės bankas SNORAS paprastųjų vardinių akcijų kainos pokyčio* palyginimas su OMX Baltic Financials GI ir OMX Vilnius indeksų pokyčiais
Banko SNORAS PVA
OMX Baltic Financials GI OMX Vilnius
700
600
500
%
400
300
200
100
0
2005.01 2006.01 2007.01 2008.01 2009.01
*Banko SNORAS akcijų kaina koreguota atsižvelgiant į kapitalo didinimus iš bendrovės lėšų.
7. BANKUI IR JO DUKTERINĖMS ĮMONĖMS PRIKLAUSANČIŲ AKCIJŲ SKAIČIUS IR NOMINALIOJI VERTĖ
7.1. Akcinei bendrovei bankas SNORAS priklausančių akcijų rūšys ir klasės, akcijų skaičius ir nominali vertė, šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimų balsų procentas:
Vertybinio popieriaus pavadinimas:
Akcijų skaičius, (vnt.) :
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL): Susirinkimuose turimų balsų, (%):
Vertybinio popieriaus pavadinimas:
Akcijų skaičius, (vnt.) :
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL): Susirinkimuose turimų balsų, (%):
Vertybinio popieriaus pavadinimas:
Akcijų skaičius, (vnt.) :
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL): Susirinkimuose turimų balsų, (%):
Vertybinio popieriaus pavadinimas:
Akcijų skaičius, (vnt.) :
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL): Susirinkimuose turimų balsų, (%):
Vertybinio popieriaus pavadinimas:
Akcijų skaičius, (vnt.) :
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL): Susirinkimuose turimų balsų, (%):
Vertybinio popieriaus pavadinimas:
Akcijų skaičius, (vnt.) :
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL): Susirinkimuose turimų balsų, (%): Vertybinio popieriaus pavadinimas: Akcijų skaičius, (vnt.) :
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL): Susirinkimuose turimų balsų, (%):
UAB „SNORO LIZINGAS” paprastoji vardinė akcija
100
50 000
100,00
UAB „VILNIAUS KAPITALO VYSTYMO PROJEKTAI“
paprastoji vardinė akcija
35 695
100
50,0007
UAB „SNORO turto valdymas” paprastoji vardinė akcija
10 000
100
100,00
AB „Finasta Holding“ paprastoji vardinė akcija
60 000
10
100,00
UAB „SNORO valda” paprastoji vardinė akcija
100
100
100,00
UAB „SNORO Media Investicijos“ paprastoji vardinė akcija
1 000
100
100,00
AS „Latvijas Krajbanka” paprastoji pareikštinė akcija
10 262 063
1
53,11
7.2. AS „Latvijas Krajbanka” priklausančių akcijų rūšis ir klasė, akcijų skaičius ir nominali vertė, šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimų balsų procentas:
Vertybinio popieriaus pavadinimas:
Akcijų skaičius, (vnt.) :
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL): Susirinkimuose turimų balsų, (%):
Vertybinio popieriaus pavadinimas:
Akcijų skaičius, (vnt.) :
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL): Susirinkimuose turimų balsų, (%):
Vertybinio popieriaus pavadinimas:
Akcijų skaičius, (vnt.) :
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL): Susirinkimuose turimų balsų, (%):
AS „Pirmais Atklātais Pensiju Fonds” paprastoji akcija
250 000
1
100,00
SIA „LKB Līzings” paprastoji akcija 1 200
100
100,00
AS „Ieguldījumu pārvaldes sabiedrība „LKB Krājfondi”
paprastoji akcija 240 000
1
100,00
Vertybinio popieriaus pavadinimas: | AS „LKB Assets Management“ paprastoji akcija |
Akcijų skaičius, (vnt.) : | 120 000 |
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL): | 1 |
Susirinkimuose turimų balsų, (%): | 100,00 |
Vertybinio popieriaus pavadinimas: | SIA „Krājinvestīcijas” paprastoji akcija |
Akcijų skaičius, (vnt.) : | 5 321 |
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL): | 100 |
Susirinkimuose turimų balsų, (%): | 100,00 |
Vertybinio popieriaus pavadinimas: | AAS „LKB LIFE” paprastoji akcija |
Akcijų skaičius, (vnt.) : | 2 511 895 |
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL): | 1 |
Susirinkimuose turimų balsų, (%): | 99,79 |
Vertybinio popieriaus pavadinimas: | SIA „LKB Drošība” paprastoji akcija |
Akcijų skaičius, (vnt.) : | 100 |
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL): | 100 |
Susirinkimuose turimų balsų, (%): | 100,00 |
Vertybinio popieriaus pavadinimas: | AS IBS „Renesource Capital“ paprastoji akcija |
Akcijų skaičius, (vnt.) : | 553 216 |
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL): | 1 |
Susirinkimuose turimų balsų, (%): | 100,00 |
Vertybinio popieriaus pavadinimas: | SIA „LKB Collect” paprastoji akcija |
Akcijų skaičius, (vnt.) : | 100 |
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL): | 100 |
Susirinkimuose turimų balsų, (%): | 100,00 |
7.3. UAB „Snoro lizingas” priklausančių akcijų rūšis ir klasė, akcijų skaičius ir nominali vertė, šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimų balsų procentas:
Vertybinio popieriaus pavadinimas: | UAB „SNORO rizikos kapitalo valdymas” paprastosios akcijos |
Akcijų skaičius, (vnt.) : | 12 000 |
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL): | 1 000 |
Susirinkimuose turimų balsų, (%): | 100,00 |
7.4. AB „Finasta Holding“ priklausančių akcijų rūšis ir klasė, akcijų skaičius ir nominali vertė, šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimų balsų procentas:
Vertybinio popieriaus pavadinimas: | AB FMĮ „Finasta“ paprastosios akcijos |
Akcijų skaičius, (vnt.) : | 57 500 |
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL): | 100 |
Susirinkimuose turimų balsų, (%): | 100,00 |
Vertybinio popieriaus pavadinimas: | ZAO „SNORAS Capital Markets“ paprastosios akcijos |
Akcijų skaičius, (vnt.) : | 54 989 |
Vienos akcijos nominali vertė, (RUB): | 1 000 |
Susirinkimuose turimų balsų, (%): | 99,98 |
Vertybinio popieriaus pavadinimas: | UAB „Finasta Asset Management“ paprastosios akcijos |
Akcijų skaičius, (vnt.) : | 8 440 000 |
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL): | 1 |
Susirinkimuose turimų balsų, (%): | 100,00 |
Vertybinio popieriaus pavadinimas: | AB „Finasta įmonių finansai“ paprastosios akcijos |
Akcijų skaičius, (vnt.) : | 241 500 |
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL): | 100 |
Susirinkimuose turimų balsų, (%): | 100,00 |
Vertybinio popieriaus pavadinimas: | AB „Finasta Corporate Finance“ paprastosios akcijos |
Akcijų skaičius, (vnt.) : | 1 500 |
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL): | 100 |
Susirinkimuose turimų balsų, (%): | 100,00 |
Vertybinio popieriaus pavadinimas: | IPAS „Finasta Asset Management Latvia“ paprastosios akcijos |
Akcijų skaičius, (vnt.) : | 150 |
Vienos akcijos nominali vertė, (LVL): | 1 000 |
Susirinkimuose turimų balsų, (%): | 100,00 |
7.5. UAB "Finasta Asset Management" priklausančių akcijų rūšis ir klasė, akcijų skaičius ir nominali vertė, šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimų balsų procentas:
Vertybinio popieriaus pavadinimas:
Akcijų skaičius, (vnt.) :
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL): Susirinkimuose turimų balsų, (%):
UAB „SNORAS Asset Management“ paprastosios akcijos 1 361 218
1
100,00
7.6. AB FMĮ „Finasta“ priklausančių akcijų rūšis ir klasė, akcijų skaičius ir nominali vertė, šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimų balsų procentas:
Vertybinio popieriaus pavadinimas:
Akcijų skaičius, (vnt.) :
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL):
Susirinkimuose turimų balsų, (%):
UAB FMĮ „SNORAS - Jūsų tarpininkas“ paprastosios akcijos
211 554
6
100,00
7.7. AB „Finasta įmonių finansai“ priklausančių akcijų rūšis ir klasė, akcijų skaičius ir nominali vertė, šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose turimų balsų procentas:
Vertybinio popieriaus pavadinimas:
Akcijų skaičius, (vnt.) :
Vienos akcijos nominali vertė, (LTL): Susirinkimuose turimų balsų, (%):
AB bankas "FINASTA" paprastosios akcijos 2 800 000
10
100,00
8. OBJEKTYVI BANKO BŪKLĖS, VEIKLOS VYKDYMO IR PLĖTROS APŽVALGA, PAGRINDINIŲ RIZIKOS RŪŠIŲ APIBŪDINIMAS
Akcinė bendrovė bankas SNORAS, įsteigtas 1992 m. kaip Šiaulių regioninis bankas, 1993 m. buvo pervadintas į AB banką SNORAS. Per šešiolika veiklos metų SNORAS tapo vienu didžiausiu Lietuvos banku. Turėdamas plačiausią ir moderniausią šalyje teritorinį klientų aptarnavimo tinklą - dešimt banko regioninių filialų, trylika filialų skyrių, 232 teritoriniai skyriai ir 338 grynųjų pinigų išdavimo automatai, Akcinė bendrovė bankas SNORAS sėkmingai stiprina savo pozicijas Lietuvos mažmeninės bankininkystės rinkoje ir įgyvendina aktyvią plėtros strategiją Europos Sąjungos šalyse.
Akcinės bendrovės banko SNORAS pagrindinės veiklos strateginės kryptys:
• Mažmeninė ir įmonių bankininkystė;
• Paslaugų plėtra banko grupės bendrovėse;
• Investicinė bankininkystė ir įmonių finansai.
Akcinė bendrovė bankas SNORAS turi filialus Estijoje ir Latvijoje, bei atstovybes Didžiojoje Britanijoje, Belgijos karalystėje, Čekijoje, Ukrainoje ir Baltarusijoje. Bankui SNORAS priklauso seniausio ir didžiausią tinklą turinčio Latvijos banko „Latvijas Krajbanka" kontrolinis akcijų paketas.
Akcinė bendrovė bankas SNORAS šalyje valdo šešias dukterines įmones: UAB „SNORO LIZINGAS”, UAB
„SNORO turto valdymas", AB „Finasta Holding", UAB „VILNIAUS KAPITALO VYSTYMO PROJEKTAI", UAB
„SNORO valda“ bei UAB „SNORO Media Investicijos“ kurios teikia Lietuvos ir Baltijos šalių rinkos dalyviams piniginių lėšų, lizingo bei vertybinių popierių fondų valdymo, nekilnojamojo turto valdymo, statybos ir renovacijos paslaugas bei nekilnojamo turto eksploatacinė priežiūrą bei administravimą.
Akcinė bendrovė bankas SNORAS yra trečiasis pagal pritrauktus indelius ir penktas pagal valdomą turtą Lietuvoje bankas. Banko paslaugomis naudojasi daugiau nei 1,09 mln. klientų. Šūkis - „Mano artimas bankas" - atspindi banko SNORAS siekį tapti artimu kiekvienam klientui.
2009 m. bankas nuosekliai ir sėkmingai stiprino savo pozicijas Lietuvos mažmeninės bankininkystės rinkoje. Indėlių portfelis išaugo beveik 1 mlrd. Lt ir sudarė 4,99 mlrd. Lt.
Banko akcininkų nuosavybės pelningumas siekė 1,74 proc. (2008 m. – 4,43), Grupės akcininkų nuosavybės pelningumas sudarė – -6,59 proc. (2008 m. – 4,40), Banko turto pelningumas siekė 0,14 proc. (2008 m. – 0,39 proc.), Grupės turto pelningumas - -0,50 proc. (2008 m. – 0,28);.
2009 m. bankas nuolat vykdė visus riziką ribojančius normatyvus, kurie 2009 m. gruodžio 31 d. siekė:
🡺 Banko kapitalo pakankamumo rodiklis sudarė 11,23 proc.
🡺 Banko likvidumo rodiklis sudarė 55,33 proc.
🡺 Banko atviroji užsienio valiutų pozicija sudarė 4,75 proc.
🡺 Maksimalios paskolos vienam skolininkui apribojimas vykdomas.
🡺 Didelių paskolų apribojimas vykdomas.
Rizikos valdymas yra bankinės veiklos pagrindas ir neatskiriamas Grupės veiklos elementas. Grupei
svarbiausios šios rizikos: kredito, rinkos, likvidumo ir palūkanų normos bei operacinė rizika.
Kredito rizika
Grupė prisiima kredito riziką, kuri yra rizika, kad antra šalis negalės laiku grąžinti visos sumos. Grupė kredito riziką patiria suteikdama paskolas klientams bei tarpbankinėje rinkoje.
Grupė nenaudoja išvestinių kredito priemonių. Kredito rizika grupėje mažinama reikalaujant užstatų ir garantijų.
Grupė paskirsto kredito riziką tarp struktūrinių lygių nustatydama rizikos apribojimus vienam skolininkui, jų grupei, geografinei ar ekonominės veiklos rūšims. Tokia rizika yra valdoma atliekant kasmėnesines peržiūras, teikiant ataskaitas ir preventyviai kontroliuojant apribojimus.
Rinkos rizika
Grupė prisiima rinkos riziką, kuri yra rizika, kad bankas patirs nuostolį dėl rinkos kintamųjų svyravimo. Pagrindinės rinkos rizikos yra palūkanų normų, valiutos kursų ir akcijų kainų rizikos. Grupė paskirsto rinkos riziką tarp struktūrinių lygių nustatydama rizikos apribojimus pozicijos dydžiui, maksimaliam nuostoliui, portfelio diversifikacijai bei imdamasi rizikos mažinimo priemonių.
Tokia rizika yra valdoma atliekant kasdieninį pozicijų vertinimą rinkos verte, limitų kontrolę bei teikiant reguliarias ataskaitas. Naudojama rizikos vertės (VaR) metodika.
Pagrindinę rinkos riziką Grupė patiria iš turimo skolos vertybinių popierių portfelio, kurio didžiausią dalį turi Bankas. Bankas palūkanų normos rizikai valdyti naudoja akcijų ateities sandorius.
Valiutų pozicijos dydis išliko nereikšmingas. Valiutų pozicijos rizika valdoma limitais atvirosios pozicijos
dydžiui.
Operacinė rizika
Operacinė rizika apibrėžiama kaip tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, kurie susidarė dėl klaidingų vidinių procesų, personalo veiksmų, banko sistemų ir išorinių įvykių, rizika.
Bankas operacinę riziką valdo naudodamas kompleksinę operacinės rizikos valdymo sistemą.
Pagrindinė šios sistemos sudedamoji dalis – operacinės rizikos įvykių registras. Kiekviename Banko padalinyje ir dukterinėse kompanijose paskirti už operacinę riziką atsakingi darbuotojai. Atsakingi banko padalinių darbuotojai pildo operacinės rizikos įvykių registrą, detaliai aprašydami tam tikrame padalinyje atsitikusius operacinės rizikos įvykius. Visi įvesti įvykiai vėliau centralizuotai sisteminami bei analizuojami.
Operacinei rizikai valdyti bankas taip pat taiko savęs įvertinimą, panaudojant anketas. Anketų analizės išvados leidžia nustatyti labiausiai rizikingas Banke vykstančių procesų ir Banko struktūros vietas bei imtis prevencinių priemonių.
Svarbiausia operacinės rizikos valdymo prevencijos priemonė yra draudimas. Draudimas leidžia minimizuoti
nuostolius, susidariusius dėl materialaus turto netekimų.
Bankas nuolat tobulina operacinės rizikos valdymą, siekdamas užtikrinti Banko sistemų ir procesų saugumą.
Likvidumo rizika
Daug dėmesio Bankas skiria likvidumo rizikos valdymui. 2009 m. Bankas vykdė Lietuvos banko nustatytą likvidumo normatyvo reikalavimą (likvidaus turto santykis su įsipareigojimais min. 30 proc.) - 2009 metais Banko likvidumo rodiklis buvo nuolat viršijamas ir išaugo iki 55,33 proc.
Be Lietuvos banko normatyvų vykdymo, Bankas naudoja ir vidines likvidumo valdymo priemones. Banke naudojama prevencinė vidinių likvidumo rodiklių sistema, nuolat analizuojami pinigų srautai.
Banke taip pat nuolat stebimi likvidumo spraga ir nutraukiamų prieš laiką indėlių rodikliai bei indėlių
svyravimo tendencijos.
Bendroji palūkanų normos rizika
2009 metais Bankas nuolat stebėjo ir detaliai nagrinėjo bendrosios palūkanų normos rizikos rodiklius ir Banko palūkanų maržą.
Pagrindinė bendrosios palūkanų normos rizikos valdymo priemonė – palūkanų normos spragos ataskaita.
9. FINANSINIŲ IR NEFINANSINIŲ VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ
2009 metais Bankas toliau sėkmingai įgyvendino savo strategiją, tiek veikdamas Lietuvos bankų rinkoje kaip universalus bankas, labiau orientuotas į mažmeninę bankininkystę, tiek vystydamas dukterinio „Latvijas Krajbanka” veiklą Latvijos Respublikoje, tiek ir plėtodamas kitas veiklos rūšis per dukterines kompanijas – UAB „SNORO LIZINGAS”, UAB „SNORO turto valdymas", AB „Finasta Holding", UAB „VILNIAUS KAPITALO VYSTYMO PROJEKTAI", UAB „SNORO valda“ bei UAB „SNORO Media Investicijos“.
2009 m. finansiniai rezultatai rodo stabilią Banko bei Grupės veiklą.
Pagal audituotus duomenis per 2009 m. Banko turtas augo 11,38 proc. iki 6,34 mlrd. litų, Grupės turtas augo 6,87 proc. iki 9,03 mlrd. litų. Banko pritrauktų indėlių suma augo 27,88 procento ir sudarė 4,99 mlrd. Lt.
Audituoti Grupės bei Banko pagrindiniai balansinės ir pelno (nuostolių) ataskaitų straipsniai pateikiami
lentelėse.
Grupės bei Banko balansinės ataskaitos (tūkst. litų)
Grupė | Bankas | |||
Gruodžio 31 d. | 2008 m. | 2009 m. | 2008 m. | 2009 m. |
Turtas | 8 451 716 | 9 032 345 | 5 694 651 | 6 342 578 |
Įsipareigojimai | 7 868 941 | 8 430 921 | 5 199 531 | 5 837 569 |
Nuosavo kapitalo dalis, priskirta Grupės akcininkams | 528 742 | 490 871 | 495 120 | 505 009 |
Mažumos dalis | 54 033 | 110 553 | - | - |
Nuosavo kapitalo iš viso | 582 775 | 601 424 | 495 120 | 505 009 |
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso | 8 451 716 | 9 032 345 | 5 694 651 | 6 342 578 |
Grupės bei Banko pelno (nuostolių) ataskaitos (tūkst. litų)
Grupė Bankas
Gruodžio 31 d. | 2008 m. | 2009 m. | 2008 m. | 2009 m. |
Palūkanų pajamos | 571 545 | 508 223 | 340 565 | 329 096 |
Palūkanų sąnaudos | (351 196) | (444 391) | (240 903) | (325 053) |
Grynosios palūkanų pajamos | 220 349 | 63 832 | 99 662 | 4 043 |
Paslaugų ir komisinių pajamos | 117 983 | 133 940 | 81 815 | 70 116 |
Paslaugų ir komisinių išlaidos | (26 071) | (28 232) | (10 803) | (13 514) |
Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos | 91 912 | 105 708 | 71 012 | 56 602 |
Kitos pajamos | 72 606 | 212 231 | 38 818 | 178 375 |
Vertės sumažėjimas | (68 046) | (146 775) | (38 338) | (87 962) |
Grynosios veiklos pajamos | 316 821 | 246 627 | 171 154 | 151 058 |
Veiklos sąnaudos | (284 968) | (287 813) | (143 810) | (142 529) |
Pelnas prieš mokesčius | 31 853 | (00 000) | 00 000 | 0 000 |
Pelno mokesčio išlaidos | (8 511) | (2 953) | (5 388) | 160 |
Pelnas | 23 342 | (00 000) | 00 000 | 0 000 |
Priskirtinas: | ||||
Mažumos dalis | 56 | (10 534) | - | - |
Xxxxxx, priskirtas Banko akcininkams | 23 286 | (00 000) | 00 000 | 0 000 |
Banko ir Grupės paskutiniųjų trijų metų pelningumo ir akcijos kainos rodikliai
Grupė / Bankas | |||
Pelningumo rodikliai | 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. |
Akcininkų nuosavybės grąža (ROE) | 12,44 / 14,22 | 4,40 / 4,43 | -6,59 / 1,74 |
Viso turto grąža (ROA) | 0,75 / 1,25 | 0,28 / 0,39 | -0,50 / 0,14 |
Kainos ir pelno santykis (P/E) | 13,10 / 12,28 | 7,00 / 7,46 | - / 58,59 |
Kainos ir buhalterinės vertės santykis (P/BV) | 1,49 / 1,77 | 0,26 / 0,31 | 0,80 / 0,81 |
Pagrindinis pelnas paprastajai akcijai* | 0,32 / 0,31 | 0,05 / 0,05 | -0,09 / 0,02 |
*Vertė koreguota atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. ir 2007 m. buvo išleistos akcijų emisijos, panaudojant akcijų priedus ir nepaskirstytąjį pelną.
10. NUORODOS IR PAPILDOMI PAAIŠKINIMAI APIE METINĖJE FINANSINĖJE ATSKAITOMYBĖJE PATEIKTUS DUOMENIS
Visi šiame metiniame pranešime pateikiami finansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) priimtus taikyti ES, bei audituoti, jeigu nenurodyta kitaip.
11. INFORMACIJA APIE ĮSIGYTAS IR PERLEISTAS SAVO AKCIJAS
Per ataskaitinį laikotarpį Bankas nėra įsigijęs nuosavų akcijų.
12. INFORMACIJA APIE BANKO FILIALUS IR ATSTOVYBES
Banko filialai:
Alytaus filialas
Pulko g. 14/1, LT-62133 Alytus (8 315) 52 832, (8 315) 52 829
Klaipėdos filialas
Liepų g. 50, LT-92106 Klaipėda (8 46) 311 940, (8 46) 311 943
Mažeikių filialas
Laisvės g. 13, LT-89222 Mažeikiai (8 443) 27 325, (8 443) 26 381
Šiaulių filialas
Tilžės g. 170, LT-76296 Šiauliai (8 41) 523 199, (8 41) 523 195
xxxxxx.xxx@xxxxxx.xxx Utenos filialas
Xxxxxxxx x. 12, LT-28143 Utena
(8 389) 62 292, (8 389) 62 281
xxxxxx.xxx@xxxxxx.xxx Estijos filialas
Roosikrantsi g. 17, Tallinn, Estija
Tel. x000 0 000000, x000 0 000000
Banko atstovybės:
Atstovybė Belgijos Karalystėje
Bastion tower level 20, Du Champ de Mars aikštė 5
Briuselis, Belgija Tel. x00 000 00000
Atstovybė Ukrainoje
Xxxxxx, x. 49-507, Kijevas, Ukraina
Tel. x000 000 000000, x000 000 000000
Kauno filialas
X.Xxxxxxxxxx g. 76, LT-44248 Kaunas (8 37) 490 832, (8 37) 490 833
Marijampolės filialas
X.Xxxxxxxxxxxxx x. 15, LT-68307 Marijampolė
(8 343) 52 385, (8 343) 50 577
Panevėžio filialas
Smėlynės g. 2c, LT-35143 Panevėžys
(8 45) 463 479, (8 45) 581 511
Tauragės filialas
Vytauto g. 60, LT-72248 Tauragė
(8 446) 72 336, (8 446) 72 335
xxxxxx.xxx@xxxxxx.xxx Vilniaus filialas
X.Xxxxxxxxx g. 7, LT-03221 Vilnius
(0 0) 000 0000
xxxxxx.xxx@xxxxxx.xxx Latvijos filialas
Jura Alunana g. 2, Ryga, Latvija
Tel. x000 0 000000, x000 0 000000
Atstovybė Čekijos Respublikoje
Školska g. 32, Praha, Čekija
Tel. x00 000 0000000, x00 000 0000000
Atstovybė Baltarusijoje
X.Xxxxxx g. 15, Minskas, Baltarusija Tel. x000 00 0000000
Atstovybė Didžiojoje Britanijoje 0 Xxxxxxx Xxxxxx, Xxxxxxxx Tel. x00 (0) 00 0000 0000
13. SVARBŪS ĮVYKIAI, BUVĘ NUO PRAĖJUSIŲ FINANSINIŲ METŲ PABAIGOS
2009 m. rugpjūčio 31 d. AB bankas SNORAS išplatino 21 mln. eurų (72,5 mln. litų) neterminuotų į kapitalą įskaičiuojamų skolos vertybinių popierių. Obligacijos buvo išplatintos neviešu būdu. 2009 metų lapkričio 6 dieną pritrauktos lėšos buvo įskaičiuotos į banko II lygio kapitalą.
2009 metų rugsėjo 16 dieną AB banko SNORAS dukterinė įmonė AB „Finasta Holding“ (buvusi UAB „SNORO Investicijų valdymas“) iš AB „Invalda“ įsigijo 100 proc. AB „Finasta įmonių finansai", valdančios AB banką
„Finasta“, akcijų, taip pat 100 proc. įmonių AB FMĮ „Finasta“, UAB „Invalda turto valdymas“ ir IPAS „Invalda Asset Management Latvia“ akcijų.
14. INFORMACIJA APIE BENDROVĖS VEIKLOS PLANUS, PLĖTRĄ BEI PROGNOZES
2009 metai pasižymėjo stagnacija finansinėse rinkose. Tai sąlygoja ganėtinai konservatyvią banko veiklą. 2010 metais bankas SNORAS vykdys veiklą Lietuvoje ir užsienyje, siekdamas išlaikyti turimas rinkos dalis bei esant galimybei jas padidinti. Bankas sieks uždirbti pelną.
Bankas užims aktyvią poziciją vystant ir plečiant smulkaus ir vidutinio verslo klientų bei mažmeninės bankininkystės segmentus.
Vietinėje rinkoje bankas palaikys ir gerins esamą klientų aptarnavimo tinklą. Tinklo padalinių skaičius iš esmės nesikeis. Per ateinančius tris metus numatytas banko klientų aptarnavimo tinklo optimizavimas - galimi tiek padalinių uždarymai, tiek jų perkėlimai į kitą vietą, tiek ir naujų steigimai. Tačiau esminių pokyčių artimiausius kelis metus nenumatoma.
Šie veiksmai gerins klientų aptarnavimo kokybę bei sudarys sąlygas didinti banko produktų ir paslaugų pardavimus.
Bankas SNORAS savo veiklą plėtos ir per dukterines banko kompanijas. AS „Latvijas Krajbanka" veikianti Latvijos Respublikoje vykdys savo veiklą siekdama išlaikyti turimas rinkos dalis bei esant galimybei jas padidinti. AS „Latvijas Krajbanka" sieks uždirbti pelną. AB bankas "Finasta" stiprins savo pozicijas investicinės bankininkystės srityje ir aktyviai didins savo veiklos apimtis. Kitos banko dukterinės bendrovės veiklą plėtos siekdamos uždirbti pelną.
Bankas toliau tęs veiksmus, reikalingus įgyvendinti priimtus sprendimus, dėl banko teritorinės plėtros užsienyje - pavasarį duris atvers 2009 metais įsteigtas banko Latvijos filialas..
Banko turto augimas iš esmės siejamas su finansinių resursų vidaus rinkoje pritraukimu bei adekvačiomis plėtrai užtikrinti reikalingomis kapitalo injekcijomis. Atsiradus palankiai situacijai rinkoje, gali būti pasinaudota galimybe pritraukti finansavimą per skolos instrumentų emisijas.
Atsižvelgiant į šiuo metu šalyje bei išorės rinkose vyraujančią finansinę situaciją, 2010 metais bankas tikisi pagrindinių rodiklių augimo. Tikėtina, kad grynoji palūkanų marža augs mažėjant pritraukiamų lėšų kainai.
2010 metais bankas SNORAS toliau tęs 2008 metais pradėtą vieningos bankinės platformos Oracle FLEXCUBE diegimą. Sistema veiks visuose SNORO grupės bankuose, leis padidinti masto ekonomiją, pagreitinti naujų produktų pateikimą rinkai, taip pat padidinti veiklos efektyvumą.
15. ĮSTATINIO KAPITALO STRUKTŪRA
2009 metų gruodžio 31 dienos išleistų akcijų skaičius ir jų dalis įstatiniame kapitale.
Nominali vertė | Akcijų skaičius | Procentas kapitale | |
Paprastosios vardinės akcijos | 1 litas | 391 922 567 | 95,14 proc. |
Privilegijuotosios vardinės akcijos | 10 litų | 2 000 000 | 4,86 proc. |
Įstatinio kapitalo sudėtis
Banko įstatinio kapitalo dinamika:
2005 m. gruodžio 31 d. 137 267 200,00 Lt
2006 m. gruodžio 31 d. 157 267 200,00 Lt
2007 m. gruodžio 31 d. 253 354 240,00 Lt
2008 m. gruodžio 31 d. 411 922 567,00 Lt
2009 m. gruodžio 31 d. 411 922 567,00 Lt
Akcinės bendrovės bankas SNORAS įstatinio kapitalo dinamika
450
400
350
300
mln. Lt
250
200
150
100
50
0
2005 2006 2007 2008 2009
PrVA
PVA
16. KIEKVIENOS ESAMOS AKCIJŲ KLASĖS SUTEIKIAMOS TEISĖS IR PIRMUMO TEISĖS BEI JOMS NUSTATYTI
XXXXXXXXXXX
Banko išleistos akcijos suteikia akcininkams turtines ir neturtines teises.
Akcininkai, privilegijuotųjų akcijų savininkai turi šias turtines teises:
🡺 gauti nekintamą 10 (dešimties) procentų, skaičiuojant nuo akcijos nekaupiamąjį dividendą;
🡺 gauti likviduojamo Banko turto dalį;
🡺 nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš akcijų priedų;
nominaliosios vertės,
🡺 pirmumo teise įsigyti Banko išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;
🡺 įstatymų nustatytais būdais skolinti Bankui, tačiau Bankas, skolindamasis iš savo akcininkų, neturi
teisės įkeisti akcininkams
savo turto. Bankui skolinantis iš akcininko,
palūkanos negali viršyti
paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų
normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Bankui ir akcininkams
draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio.
🡺 kitas įstatymuose nustatytas turtines teises.
Akcininkai, paprastųjų akcijų savininkai turi šias turtines teises:
🡺 gauti Banko pelno dalį (dividendą), jeigu įgyvendinta atitinkama privilegijuotųjų akcijų savininkų turtinė teisė;
🡺 gauti likviduojamo Banko turto dalį;
🡺 nemokamai gauti akcijų, kai įstatinis kapitalas didinamas iš Banko lėšų;
🡺 pirmumo teise įsigyti Banko išleidžiamų akcijų ar konvertuojamųjų obligacijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti;
🡺 įstatymų nustatytais būdais skolinti Bankui, tačiau Bankas, skolindamasis iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto. Bankui skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Tokiu atveju Bankui ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio;
🡺 kitas įstatymuose nustatytas turtines teises.
Akcininkai turi šias neturtines teises:
🡺 dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Visuotiniame akcininkų susirinkime ar pakartotiniame visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje buvę Banko akcininkais, asmeniškai, išskyrus įstatymų numatytas išimtis, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Visuotinio Banko akcininkų susirinkimo apskaitos diena yra penktoji darbo diena iki visuotinio akcininkų susirinkimo arba penktoji darbo diena iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo;
🡺 pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose:
🡺 kiekviena Banko paprastoji vardinė akcija jos savininkui visuotiniame akcininkų susirinkime suteikia
1 (vieną) balsą;
🡺 Banko privilegijuotoji vardinė akcija jos savininkui visuotiniame akcininkų susirinkime balsavimo teisės nesuteikia, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo numatytais atvejais;
🡺 gauti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo numatytą informaciją apie Banką;
🡺 kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti Bankui žalą, kuri susidarė dėl Banko administracijos vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose, taip pat Banko Įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais;
🡺 kitas įstatymų nustatytas neturtines teises.
17. APRIBOJIMŲ, LAISVAI PERLEISTI VERTYBINIUS POPIERIUS, APIBŪDINIMAS
17.1. Apribojimų laisvam vertybinių popierių perleidimui nėra, išskyrus atvejus numatytus Lietuvos Respublikos bankų įstatyme:
Banko akcininkais negali būti:
🡺 iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomi juridiniai asmenys;
🡺 asmenys, teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka priežiūros institucijai nepateikę duomenų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę, dalyvius, veiklą, finansinę būklę, juridinio asmens vadovus, asmenis, kurių naudai įgyjamos akcijos, ar lėšų, panaudotų banko akcijoms įsigyti, įgijimo teisėtumą, arba pateiktais duomenimis neįrodę lėšų, panaudotų banko akcijoms įsigyti, įgijimo teisėtumo;
🡺 asmenys, nesutinkantys, kad priežiūros institucija įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka tvarkytų šiame Įstatyme numatytoms licencijoms, leidimams ir sutikimams išduoti reikalingus jų duomenis, tarp jų asmens duomenis bei informaciją apie asmens teistumą, sveikatą.
17.2. Asmuo arba kartu veikiantys asmenys, nusprendę įsigyti banko kvalifikuotąją įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalį arba ją padidinti tiek, kad turima banko įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalis
pasiektų arba viršytų 20 procentų, 30 procentų ar 50 procentų, arba tiek, kad bankas taptų kontroliuojamas, privalo apie tai raštu pranešti priežiūros institucijai ir nurodyti ketinamos įsigyti banko kvalifikuotosios įstatinio kapitalo ir (arba) balsavimo teisių dalies dydį, taip pat pateikti dokumentus ir duomenis, nustatytus LR bankų įstatyme.
18. AKCININKAI
Akcininkai, 2009 metų gruodžio 31 d. nuosavybės teise turėję daugiau kaip 5 proc. Banko įstatinio kapitalo:
Akcininkas
Turimų akcijų skaičius
Privilegijuotųjų Paprastųjų
Akcinio kapitalo/ balsų
dalis,%
Xxxxxxxx Xxxxxxx
0 263 667 972
64,01/67,28
Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx 200 000 98 001 934 23,84/25,01
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Bankas turėjo 3 413 akcininkus, iš jų 3 294 priklausė akcijos suteikiančios balsavimo teisę.
Visi Emitento paprastųjų vardinių akcijų savininkai turi lygias balsavimo teises.
Paprastųjų vardinių akcijų savininkai 2009 m. gruodžio 31d.
19. DARBUOTOJŲ SKAIČIUS LAIKOTARPIŲ PABAIGOJE
2009-12-31 2008-12-31
Bendras darbuotojų skaičius
1 225
1 287
Iš jų:
Vadovaujantis personalas
93
95
Specialistai
1 028
1 083
Kiti darbuotojai
104
109
Išsilavinimas:
Aukštasis
944
989
Vidurinis
62
70
Spec. vidurinis (aukštesnysis) 219 228
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, litais: 3 214,20 3 779,60
20. BANKO ĮSTATŲ PAKEITIMŲ TVARKA
Keisti Banko įstatus turi teisę visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti
mažesnė kaip 2/3 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų.
21. BANKO ORGANAI, JŲ ĮGALIOJIMAI
Banko organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, Banko stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos
vadovas. Banko valdymo organai yra Banko valdyba ir administracijos vadovas.
Visuotinis akcininkų susirinkimas
Visuotinis akcininkų susirinkimas paprasta visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų balsų dauguma turi teisę:
🡪 rinkti Banko stebėtojų tarybos narius;
🡪 atšaukti Banko stebėtojų tarybą ar pavienius xxx xxxxxx;
🡪 rinkti ir atšaukti audito įmonę, nustatyti audito paslaugų apmokėjimo sąlygas;
🡪 tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę ;
🡪 priimti sprendimą Bankui įsigyti savų akcijų;
🡪 rinkti ir atšaukti Banko likvidatorių, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme
nustatytas išimtis;
🡪 spręsti kitus Banko stebėtojų tarybos, valdybos pasiūlytus klausimus.
Visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priima sprendimus:
🡪 keisti Banko įstatus, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas išimtis;
🡪 nustatyti Banko išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą;
🡪 konvertuoti Banko vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką;
🡪 išleisti konvertuojamąsias obligacijas;
🡪 dėl pelno (nuostolių) paskirstymo;
🡪 dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo;
🡪 padidinti įstatinį kapitalą;
🡪 sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytas
išimtis;
🡪 dėl Banko reorganizavimo ar atskyrimo bei reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo;
🡪 dėl Banko pertvarkymo;
🡪 dėl Banko likvidavimo ir likvidavimo atšaukimo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis;
🡪 perduoti Banko valdymo organams teisę disponuoti visu Banko turtu.
🡪 Visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 3/4 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų ir turinčių balsavimo teisę sprendžiant šį klausimą, priima sprendimą:
🡪 atšaukti visiems akcininkams pirmumo teisę įsigyti Banko išleidžiamų konkrečios emisijos akcijų ar Banko išleidžiamų konkrečios emisijos konvertuojamųjų obligacijų.
Banko stebėtojų taryba yra kolegialus Banko veiklos priežiūrą atliekantis organas. Banko stebėtojų taryba
sudaroma iš 7 narių. Ją renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Banko stebėtojų taryba:
🡪 tvirtina Banko veiklos planus;
🡪 nustato skolinimo, kuris gali būti atliekamas tik pritarus Banko stebėtojų tarybai, tvarką;
🡪 užtikrina, kad Banke būtų veiksminga vidaus kontrolės sistema. Sudaro Vidaus audito komitetą, tvirtina jo nuostatus ir kontroliuoja veiklą;
🡪 renka Banko valdybos narius ir atšaukia juos iš pareigų. Jei Bankas dirba nuostolingai, Banko
stebėtojų taryba privalo svarstyti, ar Banko valdybos nariai tinka eiti pareigas;
🡪 prižiūri Banko valdybos ir Banko administracijos vadovų veiklą. Nustatant Banko valdybos narių, užimančių kitas pareigas Banke, bei Banko administracijos vadovų atlyginimus ir kitas darbo sutarties sąlygas, turi būti gautas išankstinis Banko stebėtojų tarybos pritarimas;
🡪 pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui pasiūlymus ir atsiliepimus dėl Banko veiklos strategijos, metinės finansinės atskaitomybės, pelno paskirstymo projekto ir Banko metinio pranešimo, taip pat Banko valdybos ir administracijos vadovo veiklos;
🡪 teikia siūlymus Banko valdybai ir administracijos vadovams atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Banko įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams;
🡪 svarsto ar sprendžia klausimus, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos bankų ir kitus įstatymus ar Banko įstatus turi svarstyti ar spręsti Banko stebėtojų taryba, taip pat kitus visuotinio akcininkų
susirinkimo sprendimuose Banko stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus Banko ir jo valdymo organų veiklos priežiūros klausimus.
Banko valdyba yra kolegialus Banko valdymo organas. Banko valdyba vadovauja Bankui, tvarko jo reikalus, atstovauja jam ir už Banko operacijų vykdymą atsako pagal įstatymus.
Banko valdybą, sudarytą iš 7 narių, 4 metams renka Banko stebėtojų taryba. Banko valdyba iš savo narių renka Banko valdybos pirmininką.
Banko valdyba:
🡪 renka (skiria) ir atšaukia Banko administracijos vadovą ir jo pavaduotoją;
Banko valdyba svarsto ir tvirtina:
🡪 Banko veiklos strategiją;
🡪 Banko metinį pranešimą;
🡪 Banko valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes;
🡪 pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka;
🡪 Banko teritorinių padalinių (filialų, filialų skyrių, taupomųjų skyrių ir atstovybių) nuostatus,
administracijos vadovo ir jo pavaduotojo pareiginius nuostatus;
🡪 nustato Banko administracijos vadovo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas;
🡪 nustato informaciją, kuri laikoma Banko paslaptimi, Banko paslaptimi negali būti laikoma informacija, kuri pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir kitus įstatymus turi būti vieša;
🡪 nustato Banko vidaus kontrolės politiką ir kontroliuoja, ar vidaus kontrolės sistema tinkama ir
veiksminga;
🡪 tvirtina darbuotojų darbo apmokėjimo ir premijavimo tvarką, nustato jų atlyginimų ribas;
🡪 tvirtina Banko Paskolų komiteto ir Rizikų valdymo komiteto kompetenciją, sudarymo bei veiklos tvarką, tvirtina šių komitetų nuostatus;
🡪 priima sprendimus dėl paskolų suteikimo bei paėmimo pagal jai paskirtas kompetencijos ribas;
🡪 priima sprendimus dėl nuostolingų paskolų nurašymo bei nustato paskolų nurašymo tvarką;
🡪 valdo, naudoja ir disponuoja perimtu už skolas turtu;
🡪 skiria asmenis atstovauti įmonėse, kuriose Bankas turi akcijų;
🡪 priima sprendimus dėl Banko obligacijų išleidimo ir jų apyvartos tvarkos;
🡪 nustato Banko kreditavimo politiką;
🡪 nustato Banko paslaugų kainas ir tarifus;
🡪 analizuoja ir vertina Banko administracijos vadovo pateiktą medžiagą apie:
🡪 Banko veiklos strategijos įgyvendinimą;
🡪 Banko veiklos organizavimą;
🡪 Banko finansinę būklę;
🡪 ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo
apskaitos duomenis;
🡪 priima sprendimus Bankui tapti kitų juridinių asmenų steigėju, dalyviu;
🡪 priima sprendimus steigti Banko teritorinius padalinius: filialus, filialų skyrius, taupomuosius skyrius ir atstovybes bei nutraukti jų veiklą;
🡪 priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos (skaičiuojama atskirai kiekvienai sandorio rūšiai);
🡪 priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos (skaičiuojama bendra sandorių suma);
🡪 priima sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo;
🡪 priima sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą, didesnę kaip 1/20 Banko įstatinio kapitalo;
🡪 analizuoja, vertina Banko metinės finansinės atskaitomybės projektą bei pelno (nuostolio) paskirstymo projektą ir kartu su Banko metiniu pranešimu teikia juos Banko stebėtojų tarybai bei visuotiniam akcininkų susirinkimui. Banko valdyba nustato Banke taikomus materialiojo turto nusidėvėjimo ir nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimo metodus;
🡪 svarsto ar sprendžia kitus klausimus, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos bankų ir kitus įstatymus ar Banko įstatus, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus turi svarstyti ar spręsti Banko valdyba;
🡪 sprendžia kitus Banko veiklos klausimus, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus teisės aktus nepriskirti kitų Banko organų kompetencijai.
Banko administracijos vadovas yra vadinamas Banko Prezidentu. Banko administracijos vadovo pareigas eina Banko valdybos pirmininkas. Banko Prezidentas yra vienasmenis Banko valdymo organas.
Banko Prezidentas:
🡪 organizuoja kasdieninę Banko veiklą;
🡪 atstovauja Bankui santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis Lietuvoje ir užsienyje;
🡪 įstatymų nustatyta tvarka Banko vardu sudaro sandorius, be atskiro įgaliojimo atstovauja Bankui
teisme, arbitraže, valdžios bei valdymo organuose bei kitose institucijose;
🡪 teikia siūlymus valdybai dėl Banko veiklos, struktūros ir kitais klausimais;
🡪 priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis (įskaitant Banko filialų ir atstovybių direktorius), tvirtina jų pareiginius nuostatus, skatina juos ir skiria nuobaudas;
🡪 išduoda ir atšaukia įgaliojimus atstovauti Bankui;
🡪 nustato Banke taikomus turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvus;
🡪 leidžia įsakymus, tvirtina taisykles, reglamentuojančias Banko vidaus darbo tvarką, instrukcijas, struktūrinių padalinių (tarnybų, departamentų, skyrių) nuostatus, darbuotojų pareiginius nuostatus (išskyrus įstatymų ir šių įstatų numatytas išimtis) ir kitus tvarkomuosius dokumentus;
🡪 neviršydamas kompetencijos vykdo Banko stebėtojų tarybos ir valdybos nurodymus;
🡪 vykdo įstatymuose ir kituose teisės aktuose jo kompetencijai priskirtas funkcijas.
Banko Prezidentas atsako už:
🡪 Banko veiklos organizavimą bei jo tikslų įgyvendinimą;
🡪 metinės finansinės atskaitomybės sudarymą ir Banko metinio pranešimo parengimą;
🡪 sutarties su audito įmone sudarymą;
🡪 informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, Banko stebėtojų tarybai ir valdybai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu;
🡪 Banko dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui;
🡪 Banko dokumentų pateikimą Vertybinių popierių komisijai ir Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui;
🡪 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytos informacijos viešą paskelbimą;
🡪 informacijos pateikimą akcininkams;
🡪 kitų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat Banko įstatuose ir Banko administracijos vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.
22. INFORMACIJA APIE EMITENTO KOLEGIALIŲ ORGANŲ NARIUS, BENDROVĖS VADOVĄ, VYRIAUSIĄJĮ FINANSININKĄ
22.1. Kolegialių organų narių pareigos, vardai ir pavardės:
Banko stebėtojų taryba
Stebėtojų tarybos pirmininkas
Xxxxxxxx Xxxxxxx
Stebėtojų tarybos narys
Xxxxxxxxx Xxxxxxx
Stebėtojų tarybos narys
Xxxx Xxxxxxxxxx
Stebėtojų tarybos narys
Xxxxxxx X. Chartres
Stebėtojų tarybos narys
Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx
Banko valdyba
Valdybos pirmininkas (administracijos vadovas) Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx
Valdybos pirmininko
pavaduotojas Xxxxxx Xxxxxxxxx
Valdybos pirmininko
pavaduotojas
Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx
Valdybos pirmininko
pavaduotojas
Xxxxxxx Xxxxxxxxxx
Valdybos narė
Xxxxx Xxxxxxxxx
Valdybos narys
Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx
Valdybos narys
Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx
Bendrovės vadovas
Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx Banko prezidentas
Vyriausiasis finansininkas
Xxxxxxx Xxxxxxx Vyriausioji finansininkė
22.2. Duomenys apie dalyvavimą emitento įstatiniame kapitale:
Turimų akcijų skaičius
Privilegijuotųjų
Paprastųjų
Akcinio kapitalo / balsų dalis,%
Banko stebėtojų taryba:
Xxxxxxxx Xxxxxxx - 263 667 972 64,01/67,28
Xxxxxxxxx Xxxxxxx Banko kapitale nedalyvauja -
Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx Banko kapitale nedalyvauja -
Xxxx Xxxxxxxxxx Banko kapitale nedalyvauja -
Xxxxxxx X Xxxxxxxx Banko kapitale nedalyvauja -
Banko valdyba:
Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx 200 000 98 001 934 23,84/25,01
Xxxxxx Xxxxxxxxx - 23 907 <0,01
Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx Banko kapitale nedalyvauja -
Xxxxxxx Xxxxxxxxxx - 3 226 <0,001
Xxxxx Xxxxxxxxx - 3 500 <0,001
Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx Banko kapitale nedalyvauja -
Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx - 3 300 <0,001
Vyriausiasis finansininkas
Xxxxxxx Xxxxxxx Banko kapitale nedalyvauja -
22.3. Kolegialių organų narių kadencijos pradžia ir pabaiga
Kadencijos pradžia Kadencijos pabaiga
Banko Stebėtojų taryba
Xxxxxx: Xxxxxxxxx Xxxxxxx 2007-06-11 2011-06-11
Pirmininkas: Xxxxxxxx Xxxxxxx 2007-06-11 2011-06-11
Xxxx Xxxxxxxxxx 2007-06-11 2011-06-11
Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx 2008-11-01 2011-06-11
Xxxxxxx X Xxxxxxxx 2007-06-11 2011-06-11
Banko valdyba | |||
Pirmininkas: | Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx | 2007-06-05 | 2011-06-05 |
Nariai: | Xxxxxx Xxxxxxxxx | 2007-06-05 | 2011-06-05 |
Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx | 2007-06-05 | 2011-06-05 | |
Xxxxxxx Xxxxxxxxxx | 2007-06-05 | 2011-06-05 | |
Xxxxx Xxxxxxxxx | 2007-06-05 | 2011-06-05 | |
Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx | 2007-06-05 | 2011-06-05 | |
Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx | 2007-06-05 | 2011-06-05 | |
22.4. Informacija apie per ataskaitinį laikotarpį priskaičiuotas pinigų sumas (Lt): | |||
Banko Stebėtojų taryba | Banko valdyba | |
Bendra priskaičiuota pinigų suma | 2 051 978 | 3 595 432 |
Vidutiniškai vienam nariui | 410 396 | 513 633 |
23. INFORMACIJA APIE BENDROVIŲ VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI
Akcinė bendrovė bankas SNORAS, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi ir AB NASDAQ OMX Vilnius prekybos taisyklių 20.5. punktu, atskleidžia, kaip ji laikosi VVPB patvirtinto bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, valdymo kodekso ir konkrečių jo nuostatų. Jei šio kodekso ar kai kurių jo nuostatų nesilaikoma, tai yra nurodoma, kurių konkrečių nuostatų nesilaikoma ir dėl kokių priežasčių:
PRINCIPAI/ REKOMENDACIJOS TAIP /NE
/NEAKTUALU
KOMENTARAS
I principas: Pagrindinės nuostatos
Pagrindinis bendrovės tikslas turėtų būti visų akcininkų interesų tenkinimas, užtikrinant nuolatinį akcininkų nuosavybės vertės didinimą.
1.1. Bendrovė turėtų rengti ir viešai skelbti bendrovės plėtros strategiją ir tikslus, aiškiai deklaruodama, kaip ji planuoja veikti akcininkų interesais ir didinti akcininkų nuosavybę.
1.2. Visų bendrovės organų veikla turėtų būti sukoncentruota į strateginių tikslų įgyvendinimą, atsižvelgiant į poreikį didinti akcininkų nuosavybę.
1.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdami kuo didesnės naudos bendrovei ir akcininkams.
1.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organai turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos ne tik bendrovės akcininkų, bet ir kitų bendrovės veikloje dalyvaujančių ar su ta veikla susijusių asmenų (darbuotojų, kreditorių, tiekėjų, klientų, vietos bendruomenės) teisės ir interesai.
Taip Banko veiklos strategija ir tikslai akcininkams atskleidžiami metiniame banko pranešime, dalį informacijos galima rasti banko internetiniame puslapyje.
Taip
Taip
Taip Banko stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas įvertina banko darbuotojų indėlį gerinant banko darbą, tuo tikslu darbuotojams suteikiamos galimybės tobulintis, visapusiškai dalyvauti banko veikloje, skatina darbuotojus už suteiktas novatoriškas idėjas dėl banko veiklos gerinimo. Bankas remia sporto renginius, parodas, investuoja į vietos bendruomenės kultūrinį gyvenimą.
II principas: Bendrovės valdymo sistema
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti strateginį vadovavimą bendrovei, efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą, tinkamą pusiausvyrą ir funkcijų pasiskirstymą tarp bendrovės organų, akcininkų interesų apsaugą.
2.1. Be Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytų privalomų organų – visuotinio akcininkų susirinkimo ir bendrovės vadovo, rekomenduojama bendrovėje sudaryti tiek kolegialų priežiūros organą, tiek kolegialų valdymo organą. Kolegialių priežiūros ir valdymo organų sudarymas užtikrina valdymo ir priežiūros funkcijų aiškų atskyrimą bendrovėje, bendrovės vadovo atskaitomybę bei kontrolę, o tai savo ruožtu sąlygoja efektyvesnį ir skaidresnį bendrovės
Taip Vykdant Lietuvos Respublikos bankų ir finansų įstaigų įstatymus, Banke yra sudaryta stebėtojų taryba, valdyba ir išrinktas administracijos vadovas.
valdymo procesą.
2.2. Kolegialus valdymo organas yra atsakingas už strateginį vadovavimą bendrovei bei vykdo kitas esmines bendrovės valdymo funkcijas. Kolegialus priežiūros organas yra atsakingas už efektyvią bendrovės valdymo organų veiklos priežiūrą.
2.3. Jeigu bendrovė nusprendžia sudaryti tik vieną kolegialų organą, rekomenduojama, kad tai būtų priežiūros organas, t.y. stebėtojų taryba. Tokiu atveju stebėtojų taryba yra atsakinga už efektyvią bendrovės vadovo vykdomų funkcijų priežiūrą.
2.4. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus priežiūros organas turėtų būti sudaromas ir turėtų veikti III ir IV principuose išdėstyta tvarka. Jeigu bendrovė nuspręstų nesudaryti kolegialaus priežiūros organo, tačiau sudarytų kolegialų valdymo organą – valdybą, III ir IV principai turėtų būti taikomi valdybai, kiek tai neprieštarauja šio organo esmei ir paskirčiai.
2.5. Bendrovės valdymo ir priežiūros organus turėtų sudaryti toks valdybos narių (vykdomųjų direktorių) ir stebėtojų tarybos narių (direktorių konsultantų) skaičius, kad atskiras asmuo arba nedidelė asmenų grupė negalėtų dominuoti šiems organams priimant sprendimus.
2.6. Direktoriai konsultantai arba stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems maksimaliais Lietuvos Respublikos teisės aktų leidžiamais intervalais, tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas. Taip pat turėtų būti numatyta galimybė juos atleisti, tačiau ta procedūra neturėtų būti lengvesnė už vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario atleidimo procedūrą.
2.7. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininku gali būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nepriklausomai ir nešališkai priežiūrai vykdyti. Kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, bet sudaroma valdyba, rekomenduojama, kad bendrovės valdybos pirmininkas ir bendrovės vadovas nebūtų tas pats asmuo. Buvęs bendrovės vadovas neturėtų būti tuoj pat skiriamas į visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi priežiūros nešališkumui užtikrinti.
Taip Banko valdymo funkcijas atlieka kolegialus valdymo organas - valdyba, o kolegialus priežiūros organas - stebėtojų taryba prižiūri valdybos darbą ir kaip efektyviai ji vykdo savo funkcijas.
Neaktualu Banke yra sudaroma ir stebėtojų taryba, ir valdyba.
Taip Banko stebėtojų tarybos narius renka akcininkai iš akcininkų pasiūlytų kandidatų, todėl stebėtojų tarybos sudarymo tvarka užtikrina banko smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą.
Taip Banko stebėtojų taryboje ir Banko valdyboje yra po 7 (septynis) narius. 2009 metų lapkričio 5 dieną įvykęs neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė įstatų pakeitimui, pagal kuriuos Banko stebėtojų taryboje yra 5 nariai.
Taip Banko stebėtojų taryba renkama 4 metams ir stebėtojų tarybos nario kadencijų skaičius neribojamas. Pagal šiuo metu galiojančius Banko įstatus ir praktiką, nėra draudžiama tuos pačius stebėtojų tarybos narius perrinkti kitai kadencijai.
Taip Banko stebėtojų tarybos pirmininkas nepriklausomai ir nešališkai gali vykdyti priežiūrą, nes nebuvo ir šiuo metu nėra banko administracijos vadovu.
III principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka.
Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo sudarymo tvarka turėtų užtikrinti bendrovės smulkiųjų akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą.
3.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo (toliau šiame principe – kolegialus organas) sudarymo mechanizmas turėtų užtikrinti, kad bus vykdoma objektyvi ir nešališka bendrovės valdymo organų priežiūra, taip pat tinkamai atstovaujami smulkiųjų akcininkų interesai.
Taip Stebėtojų tarybos sudarymo mechanizmas užtikrina objektyvią ir nešališką bendrovės organų priežiūrą. Smulkiems akcininkams nėra varžoma teisė ir galimybė turėti savo atstovą priežiūros organe.
3.2. Kandidatų į kolegialaus organo narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleista bendrovės akcininkams dar prieš visuotinį akcininkų susirinkimą, paliekant akcininkams pakankamai laiko apsispręsti, už kurį kandidatą balsuoti. Taip pat turėtų būti atskleistos visos aplinkybės, galinčios paveikti kandidato nepriklausomumą (pavyzdinis jų sąrašas pateiktas
3.7 rekomendacijoje). Kolegialus organas turėtų būti informuojamas apie vėlesnius šiame punkte nurodytos informacijos pokyčius. Kolegialus organas kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.
3.3. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, turėtų būti nurodyta konkreti jo kompetencija, tiesiogiai susijusi su darbu kolegialiame organe. Kad akcininkai ir investuotojai galėtų įvertinti, ar ši kompetencija ir toliau yra tinkama, kolegialus organas kiekviename bendrovės metiniame pranešime turėtų skelbti informaciją apie savo sudėtį ir apie konkrečią atskirų savo narių kompetenciją, tiesiogiai susijusią su jų darbu kolegialiame organe.
3.4. Siekiant išlaikyti tinkamą kolegialaus organo narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, kolegialaus organo sudėtis turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į bendrovės struktūrą ir veiklos pobūdį ir periodiškai vertinama. Kolegialus organas turėtų užtikrinti, kad jo nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti. Audito komiteto nariai, kaip visuma, turėtų turėti naujausių žinių ir atitinkamą patirtį listinguojamų bendrovių finansų ir apskaitos ir (arba) audito srityse. Bent vienas iš atlyginimo komiteto narių turėtų turėti žinių ir patirties atlyginimų nustatymo politikos srityje.
3.5. Visiems naujiems kolegialaus organo nariams turėtų būti siūloma individuali programa, skirta supažindinti su pareigomis, bendrovės organizacija bei veikla. Kolegialus organas turėtų atlikti metinį patikrinimą, kad būtų nustatytos sritys, kuriose jo nariams reikia atnaujinti savo įgūdžius ir žinias.
3.6. Siekiant užtikrinti, kad visi su kolegialaus organo nariu susiję esminiai interesų konfliktai būtų sprendžiami tinkamai, į bendrovės kolegialų organą turėtų būti išrinktas pakankamas nepriklausomų narių skaičius.
3.7. Kolegialaus organo narys turėtų būti laikomas nepriklausomu tik tais atvejais, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba jų administracija, dėl kurių kyla ar gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Kadangi visų atvejų, kada kolegialaus organo narys gali tapti priklausomas, išvardyti neįmanoma, be to, skirtingose bendrovėse santykiai arba aplinkybės, susijusios su nepriklausomumo nustatymu, gali skirtis, o geriausia šios problemos sprendimo praktika susiklostys laikui bėgant, tai kolegialaus organo nario nepriklausomumo įvertinimas turėtų būti grindžiamas santykių ir aplinkybių turiniu, o ne
Taip
Taip
Taip
Taip
Taip Nepriklausomais stebėtojų tarybos nariais Bankas laiko
p. Xxxxxxx X. Chartres ir p. Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx.
Taip
forma. Pagrindiniai kriterijai nustatant, ar kolegialaus organo narys gali būti laikomas nepriklausomu, turėtų būti šie:
1) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir paskutinius penkerius metus neturi būti ėjęs tokių pareigų;
2) jis negali būti bendrovės arba susijusios bendrovės darbuotojas ir paskutinius trejus metus neturi būti ėjęs tokių pareigų, išskyrus atvejus, kai kolegialaus organo narys nepriklauso vyresniajai vadovybei ir buvo išrinktas į kolegialų organą kaip darbuotojų atstovas;
3) jis neturi gauti arba nebūti gavęs reikšmingo papildomo atlyginimo iš bendrovės arba susijusios bendrovės, išskyrus užmokestį, gautą už kolegialaus organo nario pareigas. Tokiam papildomam atlyginimui priskiriamas ir dalyvavimas akcijų pasirinkimo sandoriuose arba kitokiose nuo veiklos rezultatų priklausančiose užmokesčio sistemose; jam nepriskiriamos pagal pensijų planą nustatytų kompensacijų išmokos (įskaitant atidėtas kompensacijas) už ankstesnį darbą bendrovėje (su sąlyga, kad tokia išmoka niekaip nesusijusi su vėlesnėmis pareigomis);
4) jis neturi būti kontroliuojantysis akcininkas arba neturi atstovauti tokiam akcininkui (kontrolė nustatoma pagal Tarybos direktyvos 83/349/EEB 1 straipsnio 1 dalį);
5) jis negali turėti ir per praėjusius metus neturi būti turėjęs svarbių verslo ryšių su bendrove arba susijusia bendrove nei tiesiogiai, nei kaip turinčio tokius ryšius subjekto partneris, akcininkas, direktorius arba viršesnis darbuotojas. Turinčiu verslo ryšių laikytinas subjektas, kuris yra svarbus prekių tiekėjas arba paslaugų teikėjas (įskaitant finansines, teisines, patariamąsias ir konsultacines paslaugas), reikšmingas klientas ar organizacija, kuri gauna reikšmingas įmokas iš bendrovės arba jos grupės;
6) jis negali būti ir per paskutinius trejus metus neturi būti buvęs bendrovės arba susijusios bendrovės dabartinės arba ankstesnės išorės audito įmonės partneriu arba darbuotoju;
7) jis neturi būti vykdomuoju direktoriumi arba valdybos nariu kitoje bendrovėje, kurioje bendrovės vykdomasis direktorius arba valdybos narys (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) yra direktorius konsultantas arba stebėtojų tarybos narys, taip pat jis negali turėti kitų reikšmingų ryšių su bendrovės vykdomaisiais direktoriais, kurie atsiranda jiems dalyvaujant kitų bendrovių arba organų veikloje;
8) jis neturi būti ėjęs kolegialaus organo nario pareigų ilgiau kaip 12 metų;
9) jis neturi būti vykdomojo direktoriaus arba valdybos nario (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba), arba 1–8 punkte nurodytų asmenų artimas šeimos narys. Xxxxxx šeimos nariu laikytinas sutuoktinis
(sugyventinis), vaikai ir xxxxx.
3.8. Nepriklausomumo sąvokos turinį iš esmės nustato pats kolegialus organas. Kolegialus organas gali nuspręsti, kad tam tikras jo narys, nors ir atitinka visus šiame kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.
3.9. Turėtų būti atskleidžiama reikiama informacija apie išvadas, prie kurių priėjo kolegialus organas aiškindamasis, ar tam tikras jo narys gali būti laikomas nepriklausomu. Kai siūloma paskirti kolegialaus organo narį, bendrovė turėtų paskelbti, ar laiko jį nepriklausomu. Kai konkretus kolegialaus organo narys neatitinka vieno ar kelių šiame kodekse nustatytų nepriklausomumo vertinimo kriterijų, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl tą narį ji vis dėlto laiko nepriklausomu. Be to, bendrovė kiekviename savo metiniame pranešime turėtų paskelbti, kuriuos kolegialaus organo narius laiko nepriklausomais.
3.10. Kai vienas arba keli šiame kodekse nustatyti nepriklausomumo vertinimo kriterijai nebuvo tenkinami ištisus metus, bendrovė turėtų paskelbti priežastis, kodėl konkretų kolegialaus organo narį laiko nepriklausomu. Kad būtų užtikrintas informacijos, pateikiamos dėl kolegialaus organo narių nepriklausomumo, tikslumas, bendrovė turėtų reikalauti, kad nepriklausomi nariai reguliariai patvirtintų savo nepriklausomumą.
3.11. Nepriklausomiems kolegialaus organo nariams už jų darbą ir dalyvavimą kolegialaus organo posėdžiuose gali būti atlyginama iš bendrovės lėšų. Tokio atlyginimo dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.
Taip
Taip 3.6 punkte nurodyti stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais, nes jie atitinka Kodekse nustatytus nepriklausomumo kriterijus.
Taip
Taip 2007 metų spalio 12d. įvykusiame neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime patvirtinta
„Apmokėjimo AB banko „Snoras” Stebėtojų tarybos
nariams tvarka“.
IV principas: Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo kolegialaus organo pareigos ir atsakomybė
Xxxxxxxxx valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas tinkamai ir
efektyviai funkcionuotų, o jam suteiktos teisės turėtų užtikrinti efektyvią bendrovės valdymo organų priežiūrą ir visų
bendrovės akcininkų interesų apsaugą.
4.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas (toliau šiame principe – kolegialus organas) turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą. Kolegialus organas turėtų nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams ir prižiūrėti bei kontroliuoti jų veiklą valdant bendrovę.
4.2. Kolegialaus organo nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir jų interesais, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę. Nepriklausomi kolegialaus organo nariai turėtų: a) bet kokiomis sąlygomis išlaikyti savo analizės, sprendimų priėmimo ir veiksmų nepriklausomumą;
b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kompromituoti jų nepriklausomumą; c) aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad kolegialaus organo sprendimas gali pakenkti bendrovei. Kai kolegialus organas yra priėmęs sprendimų, dėl kurių nepriklausomas narys turi rimtų abejonių, tokiu atveju šis narys turėtų padaryti atitinkamas išvadas. Jeigu nepriklausomas
Taip
Taip Visi stebėtojų tarybos nariai veikia gera valia Banko atžvilgiu, vadovaujasi Banko, o ne savo ar trečiųjų asmenų interesais, stengdamiesi išlaikyti savo nepriklausomumą priimant sprendimus.
narys atsistatydintų, priežastis jis turėtų paaiškinti laiške kolegialiam organui arba audito komitetui ir, jei reikia, atitinkamam bendrovei nepriklausančiam organui (institucijai).
4.3. Kolegialaus organo nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas kolegialaus organo narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač direktoriaus pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti kolegialaus organo nario pareigas. Jeigu kolegialaus organo narys dalyvavo mažiau nei pusėje kolegialaus organo posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.
4.4. Kai kolegialaus organo sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkus, kolegialus organas su visais akcininkais turėtų elgtis sąžiningai ir nešališkai. Jis turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės reikalus, jos strategiją, rizikos valdymą ir interesų konfliktų sprendimą. Bendrovėje turėtų būti aiškiai nustatytas kolegialaus organo narių vaidmuo jiems bendraujant su akcininkais ir įsipareigojant akcininkams.
4.5. Rekomenduojama, kad sandoriai (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus standartinėmis sąlygomis vykdant įprastinę bendrovės veiklą), sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkų, priežiūros ar valdymo organų narių, ar kitų bendrovės valdymui įtaką darančių ar galinčių daryti fizinių ar juridinių asmenų, būtų tvirtinami kolegialaus organo. Sprendimas dėl tokių sandorių tvirtinimo turėtų būti laikomas priimtu tik tuo atveju, kai už tokį sprendimą balsuoja dauguma nepriklausomų kolegialaus organo narių.
4.6. Kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas priimdamas sprendimus, turinčius reikšmės bendrovės veiklai ir strategijai. Be kita ko, kolegialus organas turėtų būti nepriklausomas nuo bendrovės valdymo organų. Kolegialaus organo narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad kolegialus organas ir jo komitetai būtų aprūpinti pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti – ypač iš bendrovės darbuotojų – visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus kolegialaus organo ir jo komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais. Naudodamasis minėtų konsultantų ar specialistų paslaugomis informacijai apie atlyginimų nustatymo sistemų rinkos standartus gauti, atlyginimo komitetas turėtų užtikrinti, kad tas konsultantas tuo pačiu metu neteiktų konsultacijų susijusios bendrovės žmogiškųjų išteklių skyriui arba vykdomajam, arba valdymo organų nariams.
4.7. Kolegialaus organo veikla turėtų būti organizuota taip, kad nepriklausomi kolegialaus organo nariai galėtų turėti didelę įtaką itin svarbiose srityse, kuriose interesų konfliktų galimybė yra ypač didelė. Tokiomis sritimis laikytini klausimai, susiję su bendrovės direktorių skyrimu,
Taip Banko stebėtojų tarybos nariai aktyviai dalyvauja tarybos posėdžiuose ir skiria pakankamai laiko savo, kaip stebėtojų tarybos nario, pareigų vykdymui.
Taip Banko kolegialus organas visada elgiasi sąžiningai ir
nešališkai su visais bendrovės akcininkais.
Taip
Taip Banko stebėtojų taryba yra nepriklausoma priimdama sprendimus, turinčius reikšmės Banko veiklai ir strategijai.
Taip Banke yra sudaryti du komitetai: vidaus audito
komitetas ir skyrimų ir atlyginimų komitetas.
atlyginimo bendrovės direktoriams nustatymu ir bendrovės audito kontrole bei įvertinimu. Todėl tuo atveju, kai kolegialaus organo kompetencijai yra priskirti minėti klausimai, šiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlyginimų ir audito komitetus. Bendrovės turėtų užtikrinti, kad skyrimo, atlyginimų ir audito komitetams priskirtos funkcijos būtų vykdomos, tačiau jos gali tas funkcijas sujungti ir sukurti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų išsamiai paaiškinti, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus. Bendrovėse, kurių kolegialus organas turi nedaug narių, trims komitetams skirtas funkcijas gali atlikti pats kolegialus organas, jeigu jis atitinka komitetams keliamus sudėties reikalavimus ir jeigu šiuo klausimu atskleidžia atitinkamą informaciją. Tokiu atveju šio kodekso nuostatos, susijusios su kolegialaus organo komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), turėtų būti taikomos, kai tinka, visam kolegialiam organui.
4.8. Pagrindinis komitetų tikslas – didinti kolegialaus organo darbo efektyvumą užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad kolegialaus organo sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas. Rekomendacija steigti komitetus nesiekiama susiaurinti kolegialaus organo kompetencijos ar perkelti ją komitetams. Kolegialus organas išlieka visiškai atsakingas už savo kompetencijos ribose priimamus sprendimus.
4.9. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Bendrovėse, kuriose kolegialaus organo narių yra nedaug, išimties tvarka komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto narių daugumą turėtų sudaryti nepriklausomi kolegialaus organo nariai. Tuo atveju, kai bendrovėje stebėtojų taryba nesudaroma, atlyginimų ir audito komitetai turėtų būti sudaryti išimtinai iš direktorių konsultantų. Sprendžiant, ką skirti komiteto pirmininku ir nariais, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad narystė komitete turi būti atnaujinama ir kad neturi būti pernelyg pasitikima tam tikrais asmenimis.
4.10. Kiekvieno įkurto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis. Audito komitetas turėtų patvirtinti, kad jį tenkina audito proceso
Taip
Ne Vidaus audito komitetas sudarytas iš trijų narių, kurių vienas yra laikomas nepriklausomu. Skyrimų ir atlyginimų komitetas Banke sudaromas iš trijų narių, tačiau 2009 metų lapkričio 5 dieną jvykęs neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas patenkino tarybos nario, kuris taip pat buvo skyrimų ir atlyginimo komiteto narys, pateiktą atsistatydinimo pareiškimą, todėl šj komitetą Banke laikinai sudaro du nariai.
Komitetų sudėtis buvo formuojama atsižvelgiant į narių patirtį bankiniame sektoriuje, o ne į jų nepriklausomumą.
Taip
nepriklausomumas, ir trumpai aprašyti veiksmus,
kurių buvo imtasi tam, kad prieiti tokios išvados.
4.11. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.
4.12. Skyrimo komitetas.
4.12.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) parinkti kandidatus į laisvas valdymo organų narių vietas ir rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir sugebėjimų, kurių reikia konkrečiam postui, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti bendrovės akcininkų pasiūlytus kandidatus į kolegialaus organo narius;
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių;
3) reguliariai vertinti atskirų direktorių įgūdžius, žinias bei patirtį ir apie tai pranešti kolegialiam organui;
4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui;
5) peržiūrėti valdymo organų politiką dėl vyresniosios vadovybės rinkimo ir skyrimo.
4.12.2. Skyrimo komitetas turėtų apsvarstyti kitų asmenų, įskaitant administraciją ir akcininkus, pateiktus pasiūlymus. Kai sprendžiami klausimai, susiję su vykdomaisiais direktoriais arba valdybos nariais (jei visuotinio akcininkų susirinkimo renkamas kolegialus organas – stebėtojų taryba) ir vyresniąja vadovybe, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.
4.13. Atlyginimų komitetas.
4.13.1. Pagrindinės atlyginimų komiteto funkcijos turėtų būti šios:
1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl valdymo organų narių ir vykdomųjų direktorių atlyginimų politikos. Tokia politika turėtų apimti visas atlyginimo formas, įskaitant fiksuotą atlyginimą, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemas, pensijų modelius ir išeitines išmokas. Pasiūlymai, susiję su nuo veiklos rezultatų priklausančio atlyginimo sistemomis, turėtų būti pateikiami kartu su rekomendacijomis dėl su tuo susijusių tikslų ir įvertinimo kriterijų, kurių tikslas – tinkamai suderinti vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimą su bendrovės kolegialaus organo nustatytais ilgalaikiais akcininkų interesais ir tikslais;
2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vykdomiesiems
Taip
Taip Banke yra suformuotas skyrimų ir atlyginimų komitetas, atliekantis visas 4.12 punkte nurodytas funkcijas.
Taip Banke yra suformuotas skyrimų ir atlyginimų komitetas, atliekantis visas 4.13 punkte nurodytas funkcijas. Skyrimų ir atlyginimo komiteto nariai, kurie yra ir stebėtojų tarybos nariais, reguliariai dalyvauja Banko akcininkų susirinkimuose.
direktoriams ir valdymo organų nariams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlyginimų politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą. Vykdydamas šią funkciją, komitetas turėtų būti gerai informuotas apie bendrą atlygį, kurį vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;
3) turėtų užtikrinti, kad individualus atlyginimas vykdomajam direktoriui ir valdymo organo nariui būtų proporcingas kitų bendrovės vykdomųjų direktorių arba valdymo organų narių ir kitų bendrovės darbuotojų atlyginimui;
4) reguliariai peržiūrėti vykdomųjų direktorių ar valdymo organų narių atlyginimų nustatymo politiką (taip pat ir akcijomis pagrįsto atlyginimo politiką) bei jos įgyvendinimą;
5) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl tinkamų sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais formų;
6) padėti kolegialiam organui prižiūrėti, kaip bendrovė laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos, susijusios su atlyginimais, skelbimo (ypač dėl galiojančios atlyginimų politikos ir direktoriams skiriamo individualus atlyginimo);
7) teikti vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams bendras rekomendacijas dėl vyresniosios vadovybės (kaip apibrėžta paties kolegialaus organo) atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti vyresniosios vadovybės atlyginimų dydį ir struktūrą, remiantis atitinkama informacija, kurią pateikia vykdomieji direktoriai ir valdymo organų nariai.
4.13.2. Tuo atveju, kai reikia spręsti skatinimo klausimą, susijusį su akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis su akcijomis susijusiomis skatinimo priemonėmis, kurios gali būti taikomos direktoriams arba kitiems darbuotojams, komitetas turėtų:
1) apsvarstyti bendrą tokių skatinimo sistemų taikymo politiką, ypatingą dėmesį skirdamas skatinimui, susijusiam su akcijų pasirinkimo sandoriais, ir pateikti kolegialiam organui su tuo susijusius pasiūlymus;
2) išnagrinėti informaciją, kuri pateikta šiuo klausimu bendrovės metiniame pranešime ir dokumentuose, skirtuose akcininkų susirinkimui;
3) pateikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl pasirinkimo sandorių pasirašant akcijas arba pasirinkimo sandorių perkant akcijas alternatyvos apibrėžiant tokios alternatyvos suteikimo priežastis ir pasekmes.
4.13.3. Atlyginimų komitetas, spręsdamas jo kompetencijai priskirtus klausimus, turėtų pasidomėti bent kolegialaus valdymo organo pirmininko ir (arba) bendrovės vadovo nuomone dėl kitų vykdomųjų direktorių ir valdymo organų narių atlyginimų.
4.13.4. Atlyginimo komitetas turėtų informuoti akcininkus apie savo funkcijų vykdymą ir tuo tikslu dalyvauti metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
4.14. Audito komitetas.
4.14.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos turėtų būti šios:
Taip Banke yra suformuotas vidaus audito komitetas, atliekantis visas 4.14. punkte nurodytas funkcijas.
1) stebėti bendrovės teikiamos finansinės informacijos vientisumą, ypatingą dėmesį skiriant bendrovės ir jos grupės naudojamų apskaitos metodų tinkamumui ir nuoseklumui (įskaitant bendrovių grupės finansinių ataskaitų rinkinių konsolidavimo kriterijus);
2) mažiausiai kartą per metus peržiūrėti vidaus kontrolės ir rizikos valdymo sistemas, siekiant užtikrinti, kad pagrindinės rizikos (įskaitant riziką, susijusią su galiojančių įstatymų ir taisyklių laikymusi) yra tinkamai nustatytos, valdomos ir apie jas atskleidžiama informacija;
3) užtikrinti vidaus audito funkcijų veiksmingumą, be kita ko, teikiant rekomendacijas dėl vidaus audito padalinio vadovo parinkimo, skyrimo, pakartotinio skyrimo bei atleidimo ir dėl šio padalinio biudžeto, taip pat stebint, kaip bendrovės administracija reaguoja į šio padalinio išvadas ir rekomendacijas. Jei bendrovėje nėra vidaus audito funkcijos, komitetas poreikį turėti šią funkciją turėtų įvertinti bent kartą per metus;
4) teikti kolegialiam organui rekomendacijas, susijusias su išorės audito įmonės parinkimu, skyrimu, pakartotiniu skyrimu ir atleidimu (tai atlieka bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas) bei sutarties su audito įmone sąlygomis. Komitetas turėtų ištirti situacijas, dėl kurių audito įmonei ar auditoriui atsiranda pagrindas atsistatydinti, ir pateikti rekomendacijas dėl tokiu atveju būtinų veiksmų;
5) stebėti išorės audito įmonės nepriklausomumą ir objektyvumą, ypač svarbu patikrinti, ar audito įmonė atsižvelgia į reikalavimus, susijusius su audito partnerių rotacija, taip pat būtina patikrinti atlyginimo, kurį bendrovė moka audito įmonei, dydį ir panašius dalykus. Siekiant užkirsti kelią esminiams interesų konfliktams, komitetas, remdamasis inter alia išorės audito įmonės skelbiamais duomenimis apie visus atlyginimus, kuriuos audito įmonei bei jos tinklui moka bendrovė ir jos grupė, turėtų nuolat prižiūrėti ne audito paslaugų pobūdį ir mastą. Komitetas, vadovaudamasis 2002 m. gegužės 16 d. Komisijos rekomendacijoje 2002/590/EB įtvirtintais principais ir gairėmis, turėtų nustatyti ir taikyti formalią politiką, apibrėžiančią ne audito paslaugų rūšis, kurių pirkimas iš audito įmonės yra: a) neleidžiamas; b) leidžiamas komitetui išnagrinėjus ir c) leidžiamas be kreipimosi į komitetą;
6) tikrinti išorės audito proceso veiksmingumą ir administracijos reakciją į rekomendacijas, kurias audito įmonė pateikia laiške vadovybei.
4.14.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracija turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas bendrovės veiklai ofšoriniuose centruose ir (ar) per specialios paskirties įmones (organizacijas) vykdomai veiklai bei tokios veiklos pateisinimui.
4.14.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo
posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) kolegialaus valdymo organo pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant vykdomiesiems direktoriams ir valdymo organų nariams.
4.14.4. Vidaus ir išorės auditoriams turėtų būti užtikrinti ne tik veiksmingi darbiniai santykiai su administracija, bet ir neribotos galimybės susisiekti su kolegialiu organu. Šiuo tikslu audito komitetas turėtų veikti kaip pagrindinė instancija ryšiams su vidaus ir išorės auditoriais palaikyti.
4.14.5. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės. Komitetas turėtų laiku gauti informaciją apie visus su bendrovės auditu susijusius klausimus.
4.14.6. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi svarbūs pažeidimai (dažniausiai pranešama nepriklausomam kolegialaus organo nariui), ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.
4.14.7. Audito komitetas turėtų teikti kolegialiam organui savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.
4.15. Kiekvienais metais kolegialus organas turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti kolegialaus organo struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno kolegialaus organo nario ir komiteto kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar kolegialus organas pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Kolegialus organas turėtų bent kartą per metus paskelbti (kaip dalį informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdymo struktūras ir praktiką) atitinkamą informaciją apie savo vidinę organizaciją ir veiklos procedūras, taip pat nurodyti, kokius esminius pokyčius nulėmė kolegialaus organo atliktas savo veiklos įvertinimas.
Ne Banke nėra atliekamas stebėtojų tarybos veiklos vertinimas. LR teisės aktai nereikalauja tokio veiklos vertinimo atlikimo.
V principas: Bendrovės kolegialių organų darbo tvarka
Bendrovėje nustatyta kolegialių priežiūros ir valdymo organų darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir
sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
5.1. Bendrovės kolegialiems priežiūros ir valdymo organams (šiame principe sąvoka kolegialūs organai apima tiek kolegialius priežiūros, tiek valdymo organus) vadovauja šių organų pirmininkai. Kolegialaus organo pirmininkas yra atsakingas už kolegialaus organo posėdžių tinkamą sušaukimą. Pirmininkas turėtų užtikrinti tinkamą
Taip
visų kolegialaus organo narių informavimą apie šaukiamą posėdį ir posėdžio darbotvarkę. Jis taip pat turėtų užtikrinti tinkamą vadovavimą kolegialaus organo posėdžiams bei tvarką ir darbingą atmosferą posėdžio metu.
5.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu, pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdymo klausimų sprendimas. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį, o bendrovės valdybos posėdžiai – bent kartą per mėnesį.
5.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti naudinga diskusija, po kurios būtų priimami tinkami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga, su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.
5.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdymu susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlyginimo nustatymu.
Taip Banko stebėtojų tarybos posėdžiai yra šaukiami ne rečiau nei kartą per ketvirtį, valdybos – ne rečiau nei kartą per dvi savaites.
Taip
Taip
VI principas: Nešališkas akcininkų traktavimas ir akcininkų teisės
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų, įskaitant smulkiuosius bei užsieniečius, traktavimą. Bendrovės valdymo sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises.
6.1. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.
6.2. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t.y. prieš perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamomis teisėmis.
6.3. Bendrovei ir jos akcininkams svarbūs sandoriai, tokie kaip bendrovės turto perleidimas, investavimas, įkeitimas ar kitoks apsunkinimas, turėtų gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti ir dalyvauti priimant bendrovei svarbius sprendimus, įskaitant paminėtų sandorių tvirtinimą.
Ne Banko kapitalą sudaro paprastosios ir privilegijuotosios
akcijos.
Taip Bankas viešai informuoja investuotojus apie naujų ar jau išleistų akcijų suteikiamas teises.
Ne Pagal LR akcinių bendrovių įstatymą ir Banko įstatus, tokiu klausymus sprendžia Banko valdyba. Svarbiems sandoriams turi pritarti ir stebėtojų taryba.
6.4. Visuotinių akcininkų susirinkimų sušaukimo ir vedimo procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui susirinkime.
Taip Bankas visiems akcininkams suteikiama lygias galimybes dalyvauti susirinkime, akcininkų teisės bei interesai nepažeidžiami.
6.5. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje ne tik lietuvių kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat rekomenduojama paskelbti viešai prieinamai bendrovės interneto tinklalapyje lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.
6.6. Akcininkams turėtų būti sudarytos galimybės balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant. Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.
6.7. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti akcininkų susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę. Be to, bendrovės galėtų sudaryti sąlygas akcininkams, ypač užsienyje gyvenantiems akcininkams, akcininkų susirinkimus stebėti pasinaudojant
Taip Bankas susirinkimo sprendimų projektus ir kitus dokumentus, o taip pat susirinkimo sprendimus viešais skelbia GlobeNewswire informacijos atskleidimo sistemoje, ir savo interneto tinklapyje.
Taip Banko akcininkai gali įgyvendinti teisę dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime asmeniškai, per atstovą arba iš anksto pateikiant užpildytą bendrąjį balsavimo biuletenį.
Ne Nėra poreikio diegti punkte nurodytas priemones, be to jų suteikta nauda būtų mažesnė nei sąnaudos jų diegimui.
modernių technologijų priemonėmis.
VII principas: Interesų konfliktų vengimas ir atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų skatinti bendrovės organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų
bendrovės organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
7.1. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.
7.2. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys negali painioti bendrovės turto, kurio naudojimas specialiai su juo nėra aptartas, su savo turtu arba naudoti jį arba informaciją, kurią jis gauna būdamas bendrovės organo nariu, asmeninei naudai ar trečiojo asmens naudai gauti be bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ar jo įgalioto kito bendrovės organo sutikimo.
Taip
Taip
7.3. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys gali sudaryti sandorį su bendrove, kurios organo narys jis yra. Apie tokį sandorį (išskyrus mažareikšmius dėl nedidelės jų vertės arba sudarytus vykdant įprastinę bendrovės veiklą bei standartinėmis sąlygomis) jis privalo nedelsdamas raštu arba žodžiu, įrašant tai į posėdžio protokolą, pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams. Šioje rekomendacijoje įvardytų sandorių sudarymui taip pat taikoma 4.5 rekomendacija.
7.4. Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų susilaikyti nuo balsavimo, kai priimami sprendimai dėl sandorių ar kitokių klausimų, su kuriais jis susijęs asmeniniu ar dalykiniu interesu.
Taip
Taip
VIII principas: Bendrovės atlyginimų politika
Bendrovėje nustatyta atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų tvirtinimo, peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant direktorių atlyginimus, taip pat užtikrinti bendrovės atlyginimų politikos bei direktorių atlyginimų viešumą ir skaidrumą.
8.1. Xxxxxxxx turėtų paskelbti savo atlyginimų
politikos ataskaitą (toliau – atlyginimų ataskaita),kuri turėtų būti aiški ir lengvai suprantama. Ši atlyginimų ataskaita turėtų būti paskelbta ne tik kaip bendrovės metinio pranešimo dalis, bet turėtų būti skelbiama ir bendrovės interneto tinklalapyje.
8.2. Atlyginimų ataskaitoje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendrovės direktorių atlyginimų politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais, finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlyginimų politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlyginimų politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.
8.3. Atlyginimų ataskaitoje turėtų būti pateikta bent ši informacija:
1) direktorių atlyginimų kintamų ir nekintamų sudedamųjų dalių santykis ir jo paaiškinimas;
2) pakankama informacija apie veiklos rezultatų vertinimo kriterijus, kuriais grindžiama teisė dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, teisė į akcijas arba kintamas sudedamąsias atlyginimo dalis;
3) paaiškinimas, kuo pasirinkti veiklos rezultatų vertinimo kriterijai naudingi ilgalaikiams bendrovės interesams;
4) metodų, taikomų siekiant nustatyti, ar tenkinami veiklos rezultatų vertinimo kriterijai, paaiškinimas;
5) pakankamai išsami informacija apie kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimo atidėjimo laikotarpius;
6) pakankama informacija apie atlyginimo ir veiklos rezultatų ryšį;
7) pagrindiniai metinių premijų sistemos ir bet kurios kitos ne pinigais gaunamos naudos kriterijai ir jų pagrindimas;
8) pakankamai išsami informacija apie išeitinių išmokų politiką;
9) pakankamai išsami informacija apie akcijomis pagrįsto atlyginimo teisių suteikimo laikotarpį, kaip nurodyta 8.13 punkte;
10) pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo, kaip nurodyta 8.15
Ne Bankas viešai neskelbia atlyginimų politikos.
Ne Atlyginimų ataskaita viešai neskelbiama.
Ne Atlyginimų ataskaita viešai neskelbiama.
punkte;
11) pakankamai išsami informacija apie panašių bendrovių grupių, kurių atlyginimo nustatymo politika buvo analizuojama siekiant nustatyti susijusios bendrovės atlyginimų nustatymo politiką, sudėtį.
12) direktoriams skirtos papildomos pensijos arba ankstyvo išėjimo į pensiją schemos pagrindinių savybių aprašymas;
13) atlyginimų ataskaitoje neturėtų būti komerciniu požiūriu neskelbtinos informacijos.
8.4. Atlyginimų ataskaitoje taip pat turėtų būti apibendrinama ir paaiškinama bendrovės politika, susijusi su sutarčių, sudaromų su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais, sąlygomis. Tai turėtų apimti, inter alia, informaciją apie sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais trukmę, taikomus pranešimo apie išėjimą iš darbo terminus ir išsamią informaciją apie išeitines ir kitas išmokas, susijusias su sutarčių su vykdomaisiais direktoriais ir valdymo organų nariais nutraukimu pirma laiko.
8.5. Visa atlyginimo suma ir kita nauda, skiriama atskiriems direktoriams atitinkamais finansiniais metais, turėtų būti išsamiai paskelbiama atlyginimų ataskaitoje. Šiame dokumente turėtų būti pateikta bent 8.5.1–8.5.4 punktuose nurodyta informacija apie kiekvieną asmenį, kuris bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu.
8.5.1. Turėtų būti pateikta tokia su atlyginimais ir (arba) tarnybinėmis pajamomis susijusi informacija:
1) bendra atlyginimo suma, sumokėta arba mokėtina direktoriui už paslaugas, suteiktas praėjusiais finansiniais metais, įskaitant, jei taikoma, dalyvavimo mokesčius, nustatytus metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime;
2) atlyginimas ir privilegijos, gautos iš bet kurios
įmonės, priklausančios tai pačiai grupei;
3) atlyginimas, mokamas kaip pelno dalis ir (arba) premijos, bei priežastys, dėl kurių tokios premijos ir (arba) pelno dalis buvo paskirtos;
4) jei tai leidžiama pagal įstatymus, kiekvienas esminis papildomas atlyginimas, mokamas direktoriams už specialias paslaugas, kurios nepriklauso įprastinėms direktoriaus funkcijoms;
5) kompensacija, gautina arba sumokėta kiekvienam vykdomajam direktoriui ar valdymo organų nariui, pasitraukusiam iš savo pareigų praėjusiais finansiniais metais;
6) bendra apskaičiuota naudos, kuri laikoma atlyginimu ir suteikiama ne pinigais, vertė, jeigu tokia nauda neturi būti nurodyta pagal 1–5 punktus.
8.5.2. Turėtų būti pateikiama ši informacija, susijusi su akcijomis ir (arba) teisėmis dalyvauti akcijų pasirinkimo sandoriuose, ir (arba) su visomis kitomis darbuotojų skatinimo akcijomis sistemomis:
1) praėjusiais finansiniais metais bendrovės pasiūlytų akcijų pasirinkimo sandorių arba suteiktų akcijų skaičius ir taikymo sąlygos;
2) akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, realizuotas per praėjusius finansinius metus, nurodant kiekvieno sandorio akcijų skaičių bei realizavimo kainą, arba dalyvavimo darbuotojų skatinimo akcijomis sistemoje vertė finansinių metų
Ne Atlyginimų ataskaita viešai neskelbiama.
Ne Atlyginimų ataskaita viešai neskelbiama. Metiniame pranešime yra pateikiama bendra banko stebėtojų tarybai, valdybai ir administracijos vadovui išmokėta pinigų suma.
Ne Atlyginimų ataskaita viešai neskelbiama. Metiniame pranešime yra pateikiama bendra banko stebėtojų tarybai, valdybai ir administracijos vadovui išmokėta pinigų suma.
Ne Direktoriams nėra atlyginama akcijoms, teisėmis įsigyti akcijas, ar jų kainų pokyčiais.
pabaigoje;
3) finansinių metų pabaigoje nerealizuotas akcijų pasirinkimo sandorių skaičius, jų realizavimo kaina, realizavimo data ir pagrindinės teisių įgyvendinimo sąlygos;
4) visi esamų akcijų pasirinkimo sandorių sąlygų pokyčiai ateinančiais finansiniais metais.
8.5.3. Turėtų būti pateikiama ši su papildomų pensijų schemomis susijusi informacija:
1) kai pensijų schema yra apibrėžtų išmokų, pagal ją direktorių sukauptų išmokų pokyčiai atitinkamais finansiniais metais;
2) kai pensijų schema yra apibrėžtų įmokų, išsami informacija apie įmokas, kurias už direktorių sumokėjo arba turėtų sumokėti bendrovė atitinkamais finansiniais metais.
8.5.4. Turėtų būti nurodytos sumos, kurias bendrovė arba bet kuri dukterinė bendrovė ar įmonė, įtraukta į bendrovės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, išmokėjo kaip paskolas, išankstines išmokas ir garantijas kiekvienam asmeniui, kuris ėjo direktoriaus pareigas bet kuriuo atitinkamų finansinių metų laikotarpiu, įskaitant nesumokėtas sumas ir palūkanų normą.
8.6. Kai atlyginimų nustatymo politikoje numatomos kintamos sudedamosios atlyginimo dalys, bendrovės turėtų nustatyti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies dydžio ribas. Nekintama atlyginimo dalis turėtų būti pakankama, kad bendrovė galėtų nemokėti kintamos sudedamosios atlyginimo dalies tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai netenkinami.
8.7. Kintamų sudedamųjų atlyginimo dalių skyrimas turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.8. Kai yra skiriama kintama sudedamoji atlyginimo dalis, didžiosios šios kintamos sudedamosios atlyginimo dalies mokėjimas turėtų būti atidėtas tam tikram protingumo kriterijus atitinkančiam laikotarpiui. Kintamos sudedamosios atlyginimo dalies, kurios mokėjimas atidedamas, dydis turėtų būti nustatytas pagal santykinę kintamos sudedamosios atlyginimo dalies vertę, lyginat ją su nekintama atlyginimo dalimi.
8.9. Į susitarimus su vykdomaisiais direktoriais arba valdymo organų nariais turėtų būti įtraukta nuostata, leidžianti bendrovei susigrąžinti kintamą sudedamąją atlyginimo dalį, kuri buvo išmokėta remiantis duomenimis, kurie vėliau pasirodė akivaizdžiai neteisingi.
8.10. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų nekintamos atlyginimo dalies arba jos ekvivalento suma.
8.11. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.
8.12. Be to, turėtų būti atskleidžiama informacija, susijusi su parengiamuoju ir sprendimų priėmimo procesu, kurio metu nustatoma bendrovės direktorių atlyginimų politika. Informacija turėtų apimti duomenis, jei taikoma, apie atlyginimo komiteto įgaliojimus ir sudėtį, su bendrove
Ne Direktoriams nėra skiriamos papildomos pensijos
Ne Ši informacija yra konfidenciali ir nėra skelbiama viešai.
Ne Atlyginimų ataskaita viešai neskelbiama.
Neaktualu Direktorių atlyginimai yra fiksuoti.
Neaktualu Direktorių atlyginimai yra fiksuoti.
Neaktualu Direktorių atlyginimai yra fiksuoti.
Taip
Taip
Ne Tokia informacija nėra viešai atskleidžiama.
nesusijusių konsultantų, kurių paslaugomis naudotasi nustatant atlyginimų politiką, vardus ir pavardes bei metinio visuotinio akcininkų susirinkimo vaidmenį.
8.13. Tuo atveju, kai atlyginimas yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo.
8.14. Akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, neturėtų būti naudojamasi mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Teisės į akcijas suteikimas ir teisė pasinaudoti akcijų pasirinkimo sandoriais arba kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba gauti atlygį, pagrįstą akcijų kainos pokyčiais, turėtų priklausyti nuo iš anksto nustatytų ir išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo kriterijų.
8.15. Po teisių suteikimo direktoriai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu. Akcijų, kurias reikia išlaikyti, skaičius turi būti nustatytas, pavyzdžiui, dviguba bendro metinio atlyginimo (nekintamoji plius kintamoji dalis) vertė.
8.16. Į direktorių konsultantų arba stebėtojų tarybos narių atlyginimą neturėtų būti įtraukiami akcijų pasirinkimo sandoriai.
8.17. Akcininkai, visų pirma instituciniai akcininkai, turėtų būti skatinami dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir balsuoti direktorių atlyginimų nustatymo klausimais.
8.18. Nemenkinant organų, atsakingų už direktorių atlyginimų nustatymą, vaidmens, atlyginimų politika arba bet kuris esminis atlyginimų politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į metinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Atlyginimų ataskaita turėtų būti pateikiama akcininkų balsavimui metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Balsavimas gali būti privalomojo arba patariamojo pobūdžio.
8.19. Schemoms, pagal kurias direktoriams atlyginama akcijomis, akcijų pasirinkimo sandoriais ar kitomis teisėmis įsigyti akcijų arba būti atlyginamam remiantis akcijų kainų pokyčiais, iki jų taikymo pradžios turėtų pritarti akcininkai metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime priimdami atitinkamą sprendimą. Pritarimas turėtų būti susijęs su pačia schema ir akcininkai neturėtų spręsti dėl atskiriems direktoriams pagal tą schemą suteikiamos akcijomis pagrįstos naudos. Visiems esminiams schemų sąlygų pakeitimams iki jų taikymo pradžios taip pat turėtų pritarti akcininkai, priimdami sprendimą metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Tokiais atvejais akcininkai turėtų būti informuoti apie visas siūlomų pakeitimų sąlygas ir gauti paaiškinimą apie siūlomų pakeitimų poveikį.
8.20. Metinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas turėtų būti gaunamas šiais klausimais:
1) atlyginimo direktoriams skyrimas remiantis akcijomis pagrįstomis schemomis, įskaitant akcijų pasirinkimo sandorius;
2) maksimalaus akcijų skaičiaus nustatymas ir pagrindinės akcijų suteikimo tvarkos sąlygos;
Ne Direktoriams nėra atlyginama akcijoms, teisėmis įsigyti akcijas, ar jų kainų pokyčiais.
Ne Direktoriams nėra atlyginama akcijoms, teisėmis įsigyti akcijas, ar jų kainų pokyčiais.
Ne Direktoriams nėra atlyginama akcijoms, teisėmis įsigyti akcijas, ar jų kainų pokyčiais.
Taip Direktoriams nėra atlyginama akcijoms, teisėmis įsigyti akcijas, ar jų kainų pokyčiais.
Taip
Ne Atlyginimų politika viešai neskelbiama ir nėra tvirtinama akcininkų susirinkime.
Ne Direktoriams nėra atlyginama akcijoms, teisėmis įsigyti akcijas, ar jų kainų pokyčiais.
Ne Direktoriams nėra atlyginama akcijoms, teisėmis įsigyti akcijas, ar jų kainų pokyčiais.
3) laikotarpis, per kurį pasirinkimo sandoriai gali būti realizuoti;
4) kiekvieno tolesnio pasirinkimo sandorių realizavimo kainos pokyčio nustatymo sąlygos, jeigu įstatymai tai leidžia;
5) visos kitos ilgalaikės direktorių skatinimo schemos, kurios panašiomis sąlygomis nėra siūlomos visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime taip pat turėtų būti nustatytas galutinis terminas, per kurį už direktorių atlyginimą atsakingas organas gali paskirti šiame punkte išvardytų tipų kompensacijas atskiriems direktoriams.
8.21. Jeigu leidžia nacionalinė teisė arba bendrovės įstatai, kiekvienam pasirinkimo sandorių su nuolaida modeliui, pagal kurį yra suteikiamos teisės pasirašyti akcijas žemesne nei rinkos kaina, galiojančia tą dieną, kai nustatoma kaina, arba vidutine rinkos kaina, nustatyta per keletą dienų prieš realizavimo kainos nustatymą, taip pat turėtų pritarti akcininkai.
8.22. 8.19 ir 8.20 punktai neturėtų būti taikomi schemoms, kuriose dalyvavimas panašiomis sąlygomis siūlomas bendrovės darbuotojams arba bet kurios dukterinės įmonės darbuotojams, kurie turi teisę dalyvauti schemoje, ir kuri buvo patvirtinta metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime.
8.23. Prieš metinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame ketinama svarstyti 8.19 punkte nurodytą sprendimą, akcininkams turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su sprendimo projektu ir su juo susijusiu informaciniu pranešimu (šie dokumentai turėtų būti paskelbti bendrovės tinklalapyje).
Šiame pranešime turėtų būti pateiktas visas akcijomis pagrįsto atlyginimo schemas reglamentuojantis tekstas arba šių schemų pagrindinių sąlygų aprašymas, taip pat schemų dalyvių vardai ir pavardės. Pranešime taip pat turėtų būti nurodytas schemų ir bendros direktorių atlyginimų politikos ryšys. Sprendimo projekte turėtų būti aiški nuoroda į pačią schemą arba pateikta pagrindinių jos sąlygų santrauka. Akcininkams taip pat turėtų būti pateikta informacija apie tai, kaip bendrovė ketina apsirūpinti akcijomis, kurios reikalingos įsipareigojimams pagal skatinimo schemas įgyvendinti: turėtų būti aiškiai nurodyta, ar bendrovė ketina pirkti reikalingas akcijas rinkoje, laikyti jas atsargoje ar išleisti naujų akcijų. Taip pat turėtų būti pateikta schemos išlaidų, kurias patirs bendrovė dėl numatomo schemos taikymo, apžvalga. Šiame punkte nurodyta informacija turėtų būti paskelbta bendrovės interneto
Ne Direktoriams nėra atlyginama akcijoms, teisėmis įsigyti akcijas, ar jų kainų pokyčiais.
Ne Direktoriams nėra atlyginama akcijoms, teisėmis įsigyti akcijas, ar jų kainų pokyčiais.
Ne Direktoriams nėra atlyginama akcijoms, teisėmis įsigyti akcijas, ar jų kainų pokyčiais.
tinklalapyje.
IX principas: Interesų turėtojų vaidmuo bendrovės valdyme
Bendrovės valdymo sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus
asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
9.1. Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti,
kad būtų gerbiamos tos interesų turėtojų teisės, kurias gina įstatymai.
Taip
9.2. Bendrovės valdymo sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdyme įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdyme pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų kolektyvo dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojų kolektyvu bendrovės valdymo ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdymą bendrovės nemokumo atvejais ir kt.
9.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdymo procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.
Taip Bankas nėra nustatęs apribojimų darbuotojų
dalyvavimui akciniame kapitale.
Taip
X principas: Informacijos atskleidimas
Bendrovės valdymo sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę
situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
10.1. Bendrovė turėtų atskleisti informaciją apie:
1) bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus;
2) bendrovės tikslus;
3) asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį valdančius;
4) bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, bendrovės vadovą bei jų atlyginimą;
5) galimus numatyti esminius rizikos veiksnius;
6) bendrovės ir susijusių asmenų sandorius, taip pat sandorius, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje;
7) pagrindinius klausimus, xxxxxxxxxx su
darbuotojais ir kitais interesų turėtojais;
8) bendrovės valdymo struktūrą ir strategiją.
Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu.
10.2. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.
10.3. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama VIII principe.
10.4. Atskleidžiant 10.1 rekomendacijos 7 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.
10.5. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu. Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius
Taip
Taip
Taip
Taip
Ne Atsižvelgdama į įvykių svarbą, Bankas kartais skelbia esminius įvykius ir prekybos sesijos metu.
įvykius būtų skelbiami prieš arba po NASDAQ OMX Vilnius prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.
10.6. Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.
10.7. Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.
Taip Banko interneto tinklapyje informacija skelbiama
lietuvių, anglų ir rusų kalbomis.
Taip
XI principas: Bendrovės audito įmonės parinkimas
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
11.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl
bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.
11.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, - bendrovės valdyba.
11.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma,
– bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.
Taip Banko finansinių ataskaitų auditą atlieka UAB „Ernst &
Young Baltic“
Taip
Taip
24. DUOMENYS APIE VIEŠAI SKELBTĄ INFORMACIJĄ
2009.01.07 | Pranešta apie vadovo sandorį dėl emitento vertybinių popierių |
2009.02.12 | Pateiktas Akcinės bendrovės banko SNORAS 100 000 000 litų obligacijų emisijų bazinis prospektas. |
2009.02.13 | Akcinės bendrovės banko SNORAS valdyba priėmė sprendimą 2009 m. kovo 18 d. Sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. |
2009.02.21 | Banko SNORAS Grupės neaudituotas 2008 metų rezultatas sudaro 41,7 mln. litų (12,08 mln. eurų) pelno, Banko – 32,2 mln. litų (9,33 mln. eurų) |
2009.02.27 | Paskelbta Tarpinė sutrumpinta 12 mėnesių finansinė atskaitomybė. |
2009.03.03 | AB banko SNORAS valdyba nusprendė nutraukti filialo Londone (Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė) veiklą. Filialas buvo įregistruotas 2008 gegužės 7 d. |
2009.03.06 | AB banko SNORAS valdyba nusprendė steigti AB banko SNORAS filialą Rygoje, Latvijos Respublikoje. |
2009.03.06 | Papildyta eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė. |
2009.03.09 | Pateiktas 2007 metų konsoliduotas metinis pranešimas ir finansinė atskaitomybė. |
2009.03.09 | Paskelbti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai. |
2009.03.13 | Akcinės bendrovės banko SNORAS grupės audituotas 2008 metų rezultatas yra 23,3 mln. litų |
(6,75 mln. eurų) grynojo pelno, Banko - 22,0 mln. litų (6,37 mln. eurų).
Audituotas pelnas yra mažesnis nei skelbtas neaudituotas, nes buvo suformuoti papildomi atidėjimai konservatyviau įvertintoms Banko turto pozicijoms bei pagal tarptautinius apskaitos standartus (TAS) patikslinti valdomų įmonių veiklos rezultatai.
2009.03.16 Pateiktas 2008 metų konsoliduotas metinis pranešimas ir finansinė atskaitomybė.
2009.03.18 Paskelbti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai.
2009.04.01 Siekdamas peržiūrėti veiklos sąnaudas AB bankas SNORAS sustabdo partnerystę su
tarptautinėmis reitingų agentūromis „Standard & Poor‘s“ ir „Moody‘s“.
2009.04.01 2009 m. kovo 31 d. AB banko SNORAS valdyba nusprendė įsigyti iš AB Invalda 100
proc. akcijų paketus: AB Finasta įmonių finansai, valdančią 100 proc. AB bankas Finasta, AB finansų maklerio įmonę Finasta, UAB Invalda turto valdymas, AS IPS Finasta Asset Management (Latvija).
2009.04.07 AB banko SNORAS 2009 metų 3 mėnesių finansinės veiklos rezultatas sudaro 20,19 mln. litų
(5,85 mln. Euro) neaudituoto grynojo pelno.
2009.04.09 Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ nustatė AB banko SNORAS ilgalaikių įsipareigojimų reitingą "B+" lygio, tokio pat lygio reitingas („B+“) nustatytas banko išleistoms euroobligacijoms (ISIN: XS0301140512).
2009.05.21 Akcinė bendrovė bankas SNORAS išmokėjo palūkanas už 2007 metais Banko išleistas
euroobligacijas (XS0301140512).
2009.05.29 Paskelbta Akcinės bendrovės banko SNORAS tarpinė informacija.
2009.06.03 2009 m. birželio 2 d. valdybos sprendimu nuspręsta steigti banko dukterinę įmonę UAB
“SNORO Media Investicijos”.
2009.06.19 Pateiktas Akcinės bendrovės banko SNORAS 300 000 000 litų obligacijų emisijų bazinis
prospektas.
2009.06.23 2009 m. birželio 22 d. AB banko SNORAS dukterinės įmonės - UAB “SNORO Media
Investicijos” - valdyba nusprendė priimti UAB “Lietuvos rytas” pasiūlymą įsigyti naujai išleidžiamos emisijos akcijas. Įvykdžius sandorį AB banko SNORAS grupės įmonė taps didžiausiu UAB “Lietuvos rytas” akcininku, valdančiu 34 proc. įstatinio kapitalo.
2009.07.31 AB banko SNORAS 2009 metų 6 mėnesių finansinės veiklos rezultatą sudaro 23,984 mln. litų (6,946 mln. eurų), Finansinės Grupės - 4,172 mln. litų (1,208 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno.
2009.08.31 Pateikti 2009 metų 6 mėn. tarpinis pranešimas ir finansinė atskaitomybė.
2009.09.01 2009 m. rugpjūčio 31 d. AB bankas SNORAS išplatino 21 mln. eurų (72,5 mln. litų) neterminuotų į kapitalą įskaičiuojamų skolos vertybinių popierių. Obligacijos buvo išplatintos neviešu būdu. Gavus Lietuvos banko leidimą pritrauktos lėšos bus įskaičiuotos į banko II lygio kapitalą.
2009.09.16 AB banko SNORAS grupė baigė sandorį, kuriuo iš AB „Invalda“ savo lėšomis įsigyjo 100 proc.
AB „Finasta įmonių finansai", valdančios AB banką „Finasta“, akcijų, taip pat 100 proc. įmonių FMĮ „Finasta“, „Invalda turto valdymas“ ir „Invalda Asset Management Latvia“ akcijų. Sandorio vertė 45,75 mln. litų (13,25 mln. eurų).
2009.10.07 Akcinės bendrovės banko SNORAS valdyba priėmė sprendimą 2009 m. lapkričio 5 d.
Sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą.
2009.10.07 2009 m. spalio 6 d. valdybos sprendimu nuspręsta pertvarkyti uždarąją akcinę bendrovę
„SNORO investicijų valdymas” į akcinę bendrovę „Finasta Holding“.
2009.10.15 Papildyta neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė.
2009.10.15 Paskelbti neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai.
2009.10.21 Paskelbti pakeisti neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų projektai.
2009.11.04 AB banko SNORAS 2009 metų 9 mėnesių finansinės veiklos rezultatą sudaro 4,107 mln. litų
(1,189 mln. eurų) neaudituoto grynojo pelno, Finansinės Grupės - 28,122 mln. litų (8,145 mln. eurų) nuostolio.
2009.11.06 Paskelbti neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai.
2009.11.06 2009 metų lapkričio 6 d. Lietuvos banko valdyba nutarė leisti akcinei bendrovei bankui
SNORAS išleistus neterminuotus skolos vertybinius popierius įtraukti į banko antro lygio kapitalą. Bendra neterminuotų skolos vertybinių popierių nominali vertė yra 21 mln. eurų
(72,5 mln. litų).
2009.11.18 2009 m. lapkričio 17 dieną valdybos sprendimu nuspręsta įsteigti AB banko SNORAS atstovybę Londone, (Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė).
2009.12.01 Paskelbta Akcinės bendrovės banko SNORAS tarpinė informacija.
2009.12.22 2009 m. gruodžio 21 d. AB bankas SNORAS išpirko fiksuotų palūkanų obligacijų emisiją Nr.2
(ISIN: LT0000401788).
2009.12.30 Lietuvos banko valdyba leido Akcinei bendrovei bankui SNORAS 7 500 000 eurų (25,9 mln.
litų) subordinuotąją dvidešimties metų trukmės paskolą, gautą iš Xxxxxxxx Xxxxxxx, ir 7 500 000 eurų (25,9 mln. litų) subordinuotąją dvidešimties metų trukmės paskolą, gautą iš
Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx, įskaityti į Akcinės bendrovės banko SNORAS antro lygio kapitalą.
25. SANDORIAI SU SUSIJUSIAIS ASMENIMIS
Grupė 2009 m. gruodžio 31 d. 2008 m. gruodžio 31 d. | ||||
Akcininkai | Administracijos vadovai* | Akcininkai | Administracijos vadovai* | |
Suteiktų paskolų likutis laikotarpio pradžioje, grynąja verte | 9 628 | 507 | 9 604 | 210 |
Suteiktų paskolos likutis laikotarpio pabaigoje, grynąja verte | 14 901 | 4 611 | 9 628 | 507 |
Indėliai laikotarpio pradžioje | - | 9 998 | 69 | 5 590 |
Indėliai laikotarpio pabaigoje | 29 528 | 5 964 | - | 9 998 |
* Banko SNORAS ir Latvijas Krajbanka administracijos vadovai ir jų pavaduotojai
Bankas
2009 m. gruodžio 31 d. 2008 m. gruodžio 31 d.
Akcininkai | Dukterinės bendrovės | Administracijos vadovai* | Akcininkai | Dukterinės bendrovės | Administracijos vadovai* | |
Suteiktų paskolų likutis laikotarpio pradžioje, grynąja verte | 9 628 | 532 258 | 2 | 9 604 | 281 844 | 200 |
Suteiktų paskolos likutis laikotarpio pabaigoje, grynąja verte | 14 783 | 518 678 | 4 603 | 9 628 | 532 258 | 2 |
Lėšos bankuose laikotarpio pradžioje | - | - | - | - | 21 871 | - |
Lėšos bankuose laikotarpio pabaigoje | - | - | - | - | 93 786 | - |
Įsiskolinimas bankams laikotarpio pradžioje | - | - | - | - | 138 | - |
Įsiskolinimas bankams laikotarpio pabaigoje | - | - | - | - | 417 469 | - |
Indėliai laikotarpio pradžioje | - | 5 089 | 9 857 | 69 | 4 984 | 5 469 |
Indėliai laikotarpio pabaigoje | 2 498 | 2 247 | 5 924 | - | 5 089 | 9 857 |
* Banko SNORAS administracijos vadovas ir jo pavaduotojai
Bankas yra gavęs subordinuotas paskolas iš pagrindinių akcininkų, kurių suma, įskaitant sukauptas palūkanas, 2009 m. gruodžio 31 d. sudarė 121 411 tūkst. litų (2008 m. gruodžio 31 d. – 70 293 tūkst. litų).
2009 m. gruodžio 31 d. Grupės balanse yra atvaizduoti likučiai su banku, susijusiu su pagrindiniu Banko akcininku, kurie kaip lėšos kredito įstaigose siekė 53 802 tūkst. litų ir kaip įsipareigojimai kredito įstaigoms
– 154 354 tūkst. litų (2008 m. atitinkamai – 472 206 tūkst. litų ir 16 528 tūkst. litų).
2009 metų gegužės-birželio mėn. Bankas pardavė dalį paskolų portfelio Grupės įmonei UAB SNORO rizikos kapitalo valdymas. Sandorių suma sudarė 66,223 mln Lt.
2009 metų gruodį Bankas pardavė Spyker Cars N.V. suteiktas paskolas įmonei susijusiai su pagrindiniu
akcininku. Sandorio pelnas – 61,377 mln. Lt.
KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS
(tūkstančiais litų)
Grupė Bankas
Gruodžio 31 d., Gruodžio 31 d.,
2009 m. 2008 m. | 2009 m. 2008 m. | |||
Turtas | ||||
Pinigai ir pinigų ekvivalentai Finansinis turtas, pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytas tikrąja verte | 2.050.754 1.008.735 | 2.338.360 145.169 | 1.356.577 871.281 | 1.538.464 91.132 |
Lėšos kredito institucijose | 229.428 | 224.240 | 188.755 | 177.950 |
Paskolos klientams, grynąja verte | 4.844.743 | 4.953.299 | 3.269.786 | 3.425.752 |
Iki išpirkimo laikomas finansinis turtas | 336.793 | 265.247 | 280.146 | 161.733 |
Investicijos į dukterines įmones | - | - | 139.265 | 137.636 |
Investicinis turtas | 65.428 | 70.071 | - | - |
Ilgalaikis materialusis turtas | 234.026 | 234.552 | 140.704 | 125.176 |
Nebaigtos vykdyti sutartys | 11.710 | 101.652 | - | - |
Nematerialusis turtas | 53.551 | 27.981 | 13.721 | 8.998 |
Atidėtojo pelno mokesčio turtas | 5.202 | 1.131 | - | - |
Kitas turtas | 191.975 90.014 | 82.343 27.810 | ||
Turto iš viso | 9.032.345 8.451.716 | 6.342.578 5.694.651 | ||
Įsipareigojimai | ||||
Įsipareigojimai kredito institucijoms | 253.528 | 318.689 | 178.816 | 614.008 |
Įsipareigojimai dėl išvestinių finansinių priemonių | 6.122 | 14.807 | 1.098 | 788 |
Išleisti skolos vertybiniai popieriai | 529.870 | 593.913 | 519.696 | 576.298 |
Įsipareigojimai klientams | 7.379.719 | 6.750.468 | 4.994.204 | 3.905.418 |
Mokėtinas pelno mokestis | 272 | 3.828 | - | - |
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimai | 12.787 | 13.133 | 7.442 | 7.913 |
Kiti įsipareigojimai | 53.315 | 59.687 | 14.902 | 24.813 |
Subordinuotos paskolos | 195.308 114.416 | 121.411 70.293 | ||
Įsipareigojimų iš viso | 8.430.921 7.868.941 | 5.837.569 5.199.531 | ||
Nuosavas kapitalas | ||||
Įstatinis kapitalas | 411.922 | 411.922 | 411.922 | 411.922 |
Rezervai | 73.318 | 66.455 | 67.539 | 61.242 |
Nepaskirstytasis pelnas | 5.631 50.365 | 25.548 21.956 | ||
Nuosavo kapitalo dalis, priskirta Banko akcininkams | 490.871 528.742 | 505.009 495.120 | ||
Mažumos dalis | 110.553 54.033 | - - | ||
Nuosavo kapitalo iš viso | 601.424 582.775 | 505.009 495.120 | ||
Nuosavo kapitalo ir jsipareigojimų iš viso | 9.032.345 8.451.716 | 6.342.578 5.694.651 | ||
KONSOLIDUOTA IR ATSKIRA PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITOS
(tūkstančiais litų)
Grupė Bankas
2009 m. 2008 m. 2009 m. 2008 m.
Palūkanų pajamos 508.223 571.545 329.096 340.565
Grynosios palūkanų pajamos | 63.832 | 220.349 | 4.043 | 99.662 |
Paslaugų ir komisinių pajamos | 109.990 | 117.983 | 70.116 | 81.815 |
Mokestis už finansines paslaugas | 23.950 | - | - | |
Paslaugų ir komisinių išlaidos (28.232) (26.071) (13.514) (10.803) | ||||
Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos | 105.708 | 91.912 | 56.602 | 71.012 |
Grynasis pelnas iš prekybos | 73.865 | 38.180 | 30.752 | 7.188 |
Grynasis pelnas iš opcionų konversijos | 64.785 | 61.377 | - | |
Operacijų finansiniu turtu, pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitytu tikrąja verte, grynasis rezultatas | 4.824 | (8.384) | 1.308 | (15.456) |
Pelnas iš nuosavų obligacijų supirkimo | 59.407 | 31.166 | 59.407 | 31.166 |
Operacijų finansiniu turtu, pelno (nuostolių) ataskaitoje neapskaitytu tikrąja verte, grynasis rezultatas | (5.050) | (11) | (5.060) | (68) |
Pelnas iš mažumos dalies pardavimo | - | - | 17.579 | - |
Dividendų pajamos | 8 | 80 | 11.367 | 11.406 |
Baudos | 11.631 | - | - | - |
Palūkanų sąnaudos (444.391) (351.196) (325.053) (240.903)
-
-
Kitos pajamos 14.392 11.575 1.645 4.582
Veiklos pajamos iš viso 393.402 384.867 239.020 209.492
Atidėjimų ir vertės sumažėjimo išlaidos (146.775) (68.046) (87.962) (38.338)
Grynasis veiklos pelnas | 246.627 | 316.821 | 151.058 | 171.154 |
Atlyginimai ir premijos | (127.795) | (135.178) | (63.515) | (70.280) |
Nusidėvėjimas ir amortizacija | (26.937) | (24.692) | (14.139) | (11.513) |
Kitos veiklos sąnaudos | (133.081) (125.098) | (64.874) (62.017) | ||
Veiklos sąnaudos | (287.813) (284.968) | (142.528) (143.810) | ||
Pelnas prieš pelno mokestj | (41.186) | 31.853 | 8.530 | 27.344 |
Pelno mokesčio išlaidos | (2.953) | (8.511) | 160 | (5.388) |
Pelnas | (44.139) | 23.342 | 8.690 21.956 | |
Priskirtinas: | ||||
Xxxxxx, priskirtinas Banko akcininkams | (33.605) | 23.286 | 8.690 21.956 | |
Mažumos dalis (10.534) 56 - - | ||||
(44.139) | 23.342 | 8.690 | 21.956 | |
Pagrindinis ir mažėjantis pelnas, tenkantis vienai paprastajai akcijai (0,09) 0,05
KONSOLIDUOTOS IR ATSKIROS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS
(tūkstančiais litų)
Grupė Bankas
2009 m. 2008 m. | 2009 m. 2008 m. | |||
(Nuostolis) pelnas už ataskaitinj laikotarpj | (44.139) | 23.342 | 8.690 | 21.956 |
Ilgalaikio turto perkainojimo rezervo pasikeitimas | 1.199 | (1.366) | 1.199 | (1.366) |
Valiutos kurso rezervo pasikeitimas | 4.919 | (4.975) | - | - |
Finansinio turto perkainojimo rezervo pasikeitimas | - 66 | - 49 | ||
Kitos bendrosios metų pajamos, grynąja verte | 6.118 (6.275) | 1.199 (1.317) | ||
Bendrosios metų pajamos iš viso, grynąja verte | (38.021) | 17.067 | 9.889 | 20.639 |
Priskirtinas: | ||||
Xxxxxx, priskirtinas Banko akcininkams | (27.487) | 17.011 | 9.889 | 20.639 |
Mažumos dalis | (10.534) | 56 | - | - |
KONSOLIDUOTA NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA
(tūkstančiais litų)
Priskirta akcininkams
Akcinis kapitalas
Akcijų
priedai
Atsargos kapitalas
Ilgalaikio turto perkaina- vimo rezervas
Finansinio turto perkainavi- mo rezervas
Užsienio valiutos perskaičia- vimo rezervas
Kiti bendros paskirties rezervai
Nepaskirsty- tasis pelnas
Mažumos dalis
Nuosavo kapitalo iš viso
2007 m. gruodžio 31 d. 253.354 99.137 16.190 41.975 (66) 56 7.224 123.864 53.761 595.495
Bendrosios pajamos/išlaidos už
- | - | - | (1.366) | 66 | (4.975) | - | 23.286 | 56 | 17.067 |
- | - | - | - | - | - | - | - | (1.892) | (1.892) |
158.568 | (99.137) | - | - | - | - | - | (59.431) | - | - |
- | - | - | - | - | - | - | (30.003) | (3.037) | (33.040) |
- | - | - | - | - | - | - | - | 5.145 | 5.145 |
- | - | 2.467 | - | - | - | - | (2.467) | - | - |
- | - | - | - | - | - | 4.884 | (4.884) | - | - |
411.922 | - | 18.657 | 40.609 | - | (4.919) | 12.108 | 50.365 | 54.033 | 582.775 |
- | - | - | 1.199 | - | 4.919 | - | (33.605) | (10.534) | (38.021) |
- | - | - | - | - | - | - | 19.286 | - | 19.286 |
- | - | - | (4.467) | - | - | - | (25.203) | 67.054 | 37.384 |
- | - | 4.000 | - | - | - | - | (4.000) | - | - |
- | - | - | - | - | - | 1.212 | (1.212) | - | - |
411.922 | - | 22.657 | 37.341 | - | - | 13.320 | 5.631 | 110.553 | 601.424 |
ataskaitinį laikotarpį Nuosavybės dalies pasikeitimas
dukterinėse bendrovėse,
neprarandant kontrolės Akcinio kapitalo didinimas Dividendai
Mažumos dalies įsigijimas Pervedimai į atsargos kapitalą Pervedimai į kitus rezervus
2008 m. gruodžio 31 d.
Bendrosios pajamos/išlaidos už
ataskaitinį laikotarpį
Mažumos dalies pardavimas
Nuosavybės dalies pasikeitimas dukterinėse bendrovėse, neprarandant kontrolės
Pervedimai į atsargos kapitalą Pervedimai į kitus rezervus
2009 m. gruodžio 31 d.
(tęsinys kitame psl.)
ATSKIRA NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA
(tūkstančiais litų)
Bankas
Akcinis
Akcijų
Atsargos
Ilgalaikio turto perkaina-
Finansinio turto perkainavi-
Užsienio valiutos perskaičia- vimo
Kiti bendros paskirties
Nepaskirsty-
Nuosavo
kapitalas priedai kapitalas vimo rezervas mo rezervas rezervas rezervai tasis pelnas kapitalo iš viso
253.354 | 99.137 | 16.190 | 32.519 | (49) | - 6.595 | 96.738 | 504.484 |
- | - | - | (1.366) | 49 | - - | 21.956 | 20.639 |
158.568 | (99.137) | - | - | - | - - | (59.431) | - |
- | - | - | - | - | - - | (30.003) | (30.003) |
- | - | 2.467 | - | - | - - | (2.467) | - |
- | - | - | - | - | - 4.837 | (4.837) | - |
411.922 | - | 18.657 | 31.153 | - | - 11.432 | 21.956 | 495.120 |
- | - | - | 1.199 | - | - - | 8.690 | 9.889 |
- | - | 4.000 | - | - | - - | (4.000) | - |
- | - | - | - | - | - 1.098 | (1.098) | - |
411.922 | - | 22.657 | 32.352 | - | - 12.530 | 25.548 | 505.009 |
2007 m. gruodžio 31 d.
Bendrosios pajamos/išlaidos už
ataskaitinį laikotarpį Xxxxxxx kapitalo didinimas Dividendai
Pervedimai į atsargos kapitalą Pervedimai į kitus rezervus
2008 m. gruodžio 31 d.
Bendrosios pajamos/išlaidos už
ataskaitinį laikotarpį Pervedimai į atsargos kapitalą Pervedimai į kitus rezervus
2009 m. gruodžio 31 d.
Grupė Bankas
2009 m. 2008 m. 2009 m. 2008 m.
Pinigų srautai iš bankinės veiklos
Grynasis metų rezultatas (44.139) 23.342 8.690 21.956
Nepiniginių pajamų ir išlaidų atstatymai: | 73.744 | 89.289 | (20.414) | 35.671 |
Pelno mokesčio sąnaudos | 2.953 | 8.511 | (160) | 5.388 |
Nerealizuotas užsienio valiutų kurso pokyčių rezultatas | 32.233 | 27.534 | 18.940 | 14.671 |
Išvestinių finansinių priemonių perkainojimas | (18.071) | (3.226) | (11.951) | (1.948) |
Ilgalaikio materialaus turto perkainavimas | 6.125 | - | 3.255 | - |
Nusidėvėjimas ir amortizacija | 26.937 | 24.692 | 14.139 | 11.512 |
Vertės sumažėjimas | 134.541 | 44.021 | 72.159 | 17.959 |
Atidėjiniai, grynąja verte | (50) | - | 765 | - |
Investicijų pardavimo (Pelnas) nuostolis, grynąja verte | - | (1.746) | (17.579) | (1.746) |
Investicijų laikomų iki termino pabaigos, vertės sumažėjimas | 12.234 | 21.012 | 12.234 | 21.012 |
Investicijų į dukterines įmones, vertės sumažėjimas | - | - | 3.569 | - |
(Pelnas) iš opcionų ir paskolų pardavimo | (56.377) | - | (56.377) | - |
(Pelnas) iš nuosavų obligacijų išpirkimo | (59.322) | (31.166) | (59.321) | (31.166) |
Ilgalaikio materialiojo turto pardavimo grynasis (pelnas) nuostolis | (150) | (343) | (87) | (11) |
Mažumos dalies pardavimas | (7.309) - | - - | ||
29.605 112.631 | (11.724) 57.627 | |||
Lėšų bankuose sumažėjimas (padidėjimas) | (1.295) | 214.120 | (10.805) 209.879 | |
Suteiktų paskolų (padidėjimas) | 16.483 | (910.504) | 96.914 (794.985) | |
Prekybinio finansinio turto pardavimas Finansinio turto, pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaitomo tikrąja verte, pardavimas | (56.970) (767.319) | 188.253 511.006 | (69.252) 192.654 (698.635) 408.333 | |
Kito turto (padidėjimas) sumažėjimas | 8.161 | (173.994) | (18.372) (26.692) | |
Įsiskolinimų kredito institucijoms (sumažėjimas) padidėjimas Indėlių ir akredityvų (kitų nei kredito institucijų) (sumažėjimas) padidėjimas | (93.446) 599.104 | (200.623) (295.533) | (435.192) 231.412 1.088.786 (233.045) | |
Kitų įsipareigojimų (sumažėjimas) padidėjimas | (9.601) | (9.179) | (7.476) 4.037 | |
(Sumokėtas) pelno mokestis | (6.509) (13.173) | (1.120) (8.946) | ||
Grynieji pinigų srautai (veiklai) iš pagrindinės veiklos | (281.787) (576.996) | (66.876) 40.274 | ||
Pinigų srautai (veiklai) iš investicinės veiklos | ||||
Ilgalaikio materialiojo turto (įsigijimas) | (24.054) | (51.368) | (31.712) | (29.436) |
Įplaukos iš ilgalaikio materialiojo turto pardavimo | 2.724 | 673 | 175 | 44 |
Ilgalaikio nematerialiojo turto (įsigijimas) | (8.718) | (10.347) | (7.235) | (6.787) |
Ilgalaikio nematerialiojo turto pardavimas | 141 | 116 | 21 | - |
(Išlaidos), susijusios su dukterinių įmonių įsigijimu, atėmus įsigytą pinigų likutį | (30.018) | (3.208) | (7.370) | (724) |
Įplaukos, susijusios su dukterinių įmonių pardavimu, atėmus parduotą pinigų likutį | 30.016 | - | 16.350 | - |
Finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, pardavimas | 100.625 | 33.769 | 35.807 | 32.914 |
Finansinio turto, laikomo iki išpirkimo, (įsigijimas) | (184.405) (134.514) | (166.455) (54.689) | ||
Grynieji pinigų srautai (investicinei veiklai) iš investicinės veiklos | (113.689) (164.879) | (160.419) (58.678) | ||
Pinigų srautai iš finansinės veiklos (veiklai) | ||||
(Sumokėti) dividendai | - | (33.040) | - | (30.003) |
Vertybinių popierių išleidimas(įskaitant obligacijas) | 120.409 | 18.665 | 127.486 | 18.665 |
Vertybinių popierių (išpirkimas) (įskaitant obligacijas) | (125.130) | (33.506) | (124.766) | (36.579) |
Gautos subordinuotos paskolos | 80.892 | - | 51.118 | - |
Dukterinių bendrovių akcinio kapitalo didinimas | 44.693 - | - - | ||
Grynieji pinigų srautai iš finansinės veiklos (veiklai) | 120.864 (47.881) | 53.838 (47.917) | ||
Pinigų ir pinigų ekvivalentų (sumažėjimas) padidėjimas | (274.612) (789.756) | (173.457) (66.321) | ||
Grynoji valiutos kursų įtaka | (12.994) 28.680 | (8.430) 16.964 | ||
Pinigai ir pinigų ekvivalentai einamųjų finansinių metų pradžioje | 2.338.360 3.099.436 | 1.538.464 1.587.821 | ||
Pinigai ir pinigų ekvivalentai einamųjų finansinių metų | ||||
pabaigoje 2.050.754 2.338.360 1.356.577 1.538.464
(tęsinys kitame puslapyje)
Grupė Bankas
2009 m. 2008 m. 2009 m. 2008 m.
Gautos palūkanos 451.825 566.760 274.912 344.363
(Sumokėtos) palūkanos (416.310) (323.264) (309.883) (219.789)
Gauti dividendai 8 80 11.367 11.406
AKCINĖ BENDROVĖ BANKAS SNORAS
PROJEKTAS
PELNO PASKIRSTYMO ATASKAITA
2009 m.
Xxx.Xx. STRAIPSNIAI Suma
(tūkst. Lt)
1. | Nepaskirstytas pelnas ataskaitinio laikotarpio pabaigoje iš viso | 16 888 |
1.1 | Nepaskirstytas pelnas ataskaitinio laikotarpio pradžioje | 16 858 |
1.2 | Nepaskirstyto pelno padidėjimas dėl parduoto turto perkainuotos vertės atstatymo iš perkainojimo rezervo | 30 |
2. | Grynasis ataskaitinių finansinių metų pelnas | 8 690 |
3. | Pervedimai iš rezervų | - |
4. | Akcininkų jnašai nuostoliams padengti | - |
5. | Paskirstytinas pelnas iš viso: | 25 578 |
5.1. | Į privalomo rezervo fondą | 435 |
5.2. | Į rezervo savoms akcijoms jsigyti fondą | - |
5.3. | Į atsargos kapitalą galimiems paskolų nuostoliams dengti | 1 998 |
5.4. | Į kitų rezervų fondą | - |
5.5. | Dividendams | - |
5.6. | Tantjemoms stebėtojų tarybos ir valdybos nariams | - |
5.7. | Premijoms darbuotojams | - |
5.8. | Nepaskirstytas ataskaitinio laikotarpio pelnas | 23 145 |