KONCEPCIJA
UAB „IDMAVA IR PARTNERIAI“
Xxxxxxxx 0, Xxxxxxxx
VĖJO JĖGAINI IŠDĖSTYMO KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS BABT SENIŪNIJOJE (TAME TARPE SKLYPO XXX.XX. 5257/0003:7) SPECIALUS PLANAS
KONCEPCIJA
Specialiojo plano rengėjas:
UAB ,,Idmava ir partneriai“ Laugalių g. 0, Xxxxxxxx, Xxxxxxxxx xxx. xxx., tel. 0-00-000000
Gargždai, 2011
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
Lietuva, 2004 metų gegužės 1 dieną ḭstojusi ḭ Europos Sąjungą, dėl politinių ir ekonominių priežasčių ḭsipareigojo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. 2005 metais uždarius pirmajḭ bloką, o 2009 metų gruodžio 31 dieną - antrajḭ, Lietuva kuriai atominė elektrinė teikė 70% elektros energijos, stygiaus nepatyrė, nes Lietuvos elektrinė tapo didžiausią elektros energijos pajėgumą generuojanti ḭmonė Lietuvoje. Tačiau, šiuo atveju, Lietuvos energetikos sektorius yra visiškai susietas su Rusijos energetikos sistema, kuri yra vienintelė dujų tiekėja Baltijos šalyse.
Problema dėl dujų vartojimo susijusi ne tik ekonominiu ar politiniu pagrindu, bet ir visuotiniu pasaulio atšilimu. 1997 metais vykusioje šalių konferencijoje pasiektas susitarimas sumažinti penkerių metų laikotarpiu 2008-2012 metų išsivysčiusių šalių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus 5.2 %, lyginant su 1990 metų kiekiu. Tarp išsivysčiusių šalių susitarimą pasirašė ir Lietuva, kuriai iki 2012 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas reikės sumažinti 8% .
Siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, yra skatinamas vartojimas iš atsinaujinančių energijos išteklių, nes pripažinta, kad tai viena iš būtinų priemonių, kad būtų
laikomasi Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, pripažḭsta būtinybę skatinti atsinaujinančios energijos šaltinius kaip prioritetinę priemonę.
Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos ḭstatymo projekte 2010-12-22 XIP- 1749(4), numatyta iki 2020 metų iš atsinaujinančių išteklių pagaminti energijos tiek, kad pagamintos energijos dalis sudarytų 23% viso šalies bendro galutinio energijos suvartojimo. Šio ḭstatymo trečio skirsnio 20 straipsnyje yra numatytos priemonės skatinti energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Vienas pagrindinių elektros energijos gavimo būdų, populerėjantis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, yra vėjo panaudojimas elektros energijai gaminti. LR Atsinaujinančių išteklių ḭstatymo projekte (2010-12-22 XIP-1749(4)) trečio skirsnio 13 straipsnyje numatyta vėjo jėgainių plėtra.
Pagal 2000 – 2003 metais atliktų tyrimų ataskaitą „The UNDP/GEF Regional Baltic Wind Energy Programme. Risoe National Laboratory. Roskilde. Denmark. October 2003“ buvo parengtas ir sudarytas Baltijos šalių vėjo atlasas (1 pav.). Jis pagrindė anksčiau atliktų tyrimų prielaidas, kad Baltijos šalyse pakanka vėjo šiai energetikos šakai plėtoti.
1. pav. Lietuvos vėjo atlasas
Stipriausias vėjas vyrauja pajūryje ir Kuršių Nerijoje, taip pat vidurio Lietuvoje. Iš atlaso matome, kad Kauno rajonas taip pat tinkamas vėjo jėgainių plėtrai.
Lietuvoje siaučiantys vėjai nėra itin grėsmingi, kaip kitose pasaulio šalyse. Lietuvoje siaučiantys uraganai dažniausiai siekia nuo 35 iki 40 m/s greitḭ. Paskutinis stipriausias vėjas užfiksuotas 2010 metų rugpjūčio mėnesḭ, kai Lietuvoje prasiautė škvalas. Jo greitis siekė apie 30 m/s, ir padarė apie 25 mln. lt nuostolḭ Lietuvos miškams. Lietuvoje nėra užfiksuoti vėjai, kurių greitis siektų 59,5 m/s, būtent tokias ir panašias apkrovas atlaiko planuojamos vėjo jėgainės.
Vėjo jėgainių ḭrengimas kaip ir bet koks kitas natūralioje aplinkoje atsiradęs techninis ḭrenginys gali sukelti tam tikrą poveikḭ augalijai ir gyvūnijai. Svarbu nustatyti tokio galimo poveikio atsiradimą dar projekto rengimo metu bei numatyti jo mažinimo priemones. Tai numatoma detaliojo planavimo procedūrose atliekant poveikio aplinkai vertinimo atranką arba, prireikus, visą poveikio aplinkai vertinimą.
Ypatingas dėmesys kreipiamas ḭ vėjo jėgainių ḭrengimą saugomose teritorijose – nacionaliniuose parkuose, rezervatuose, draustiniuose ir NATŪRA 2000 teritorijose. Tokiu atveju atliekama visa poveikio aplinkai vertinimo procedūra.
Vėjo jėgainių išdėstymo vietos nustatomos specialiuoju planu, kuriuo užtikrinamas racionalus žemės ir miškų naudojimas, nustatomas teritorijos naudojimo, tvarkymo ir apsaugos režimas. Rezervuojamos teritorijos vėjo jėgainių išdėstymui ir komunikacijos koridoriams nuo vėjo jėgainių iki pajungimo vietų.
1. BENDRIEJI DUOMENYS
1.1 Informacija apie specialaus plano rengimo organizatorių
Pavadinimas: UAB ,,DEVYNDUONIAI“
Adresas, telefonas, faksas: Birželio 23-osios g-vė, 6-43, Kaunas, tel. (8-698)-26379, faksas (8-46)-473166.
2.1 Informacija apie specialųj¿ planą
Plano pavadinimas: Vėjo Jėgainių išdėstymo Kauno rajono savivaldybės Babtų seniūnijoje (tame tarpe sklypo kad. Nr. 5257/0003:7) specialusis planas.
Planavimo tikslas: Vėjo jėgainių išdėstymas Babtų seniūnijos teritorijoje.
Planavimo uždaviniai:
• Numatyti galimas teritorijas vėjo jėgainių išdėstymui;
• Numatyti galimą vėjo jėgainių ḭtaką gamtinei ir gyvenamajai aplinkai, bei kompensacines priemones jai sumažinti;
• Plėtoti inžinerinę ir susisiekimo sistemą vėjo jėgainių teritorijų iki galimų pajungimo vietų;
• Numatyti priemones, užtikrinančias gamtos išteklių racionalų naudojimą, kraštovaizdžio tvarkymą, ekologinę pusiausvyrą, gamtinio karkaso formavimą, gamtos ir kultūros paveldo objektų išsaugojimą;
1.2 Specialaus plano sąsaja su kitais planais ar programomis:
➢ Kauno apskrities teritorijos bendrasis planas (patvirtintas LR Vyriausybės 2009-06- 03 nutarimu Nr. 672 (Žin., 2009, Nr. 81);
➢ Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (patvirtintas Kauno r. sav. Tarybos 2009-01-29 sprendimu Nr. TS-1).
1.3 Vėjo jėgainių išdėstymui Babtų seniūnijos teritorijoje specialiajam planui rengti planavimo sąlygas parengė ir išdavė:
• Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistiko skyriaus 2011-04-18 sąlygos Nr.
SP-3;
• LR aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento planavimo sąlygos
2011-04-27 rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentams rengti Nr.454;
• Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio planavimo sąlygos 2011-03-24, Nr. 434/1 regiono, rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentams rengti;
• Kauno visuomenės sveikatos centro parengtomis 2011-03-21 planavimo sąlygomis, Nr. 60- 216(6);
• AB ,,Lesto“ išduotomis 2011-03-24 planavimo sąlygomis Nr. TS – 00000-00-0000
2. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
Specialiojo plano galiojimo riba apima visą Kauno raj. sav. Babtų seniūnijos teritoriją. Jos plotas apie 17185 ha. Seniūnijoje yra 40 kaimų. Gyventojų skaičius (2009-12-03 duomenimis) – 4858. Didžiausios gyvenvietės Babtai – 1800 gyventojų, Panevėžiukas – 750 gyventojų, Pagynė – 600 gyventojų, taip pat prie didesnių gyvenviečių priskiriami Muniškiai, Piepaliai, Sitkūnai.
73% Babtų seniūnijos teritorijos užima žemės ūkio naudmenos. Didžiausia šių teritorijų dalis yra Babtų seniūnijos šiaurėje. 5,7% teritorijos užima miškai. Babtų seniūnijoje esantys miškai – Krivėnų miškas, Jugintų miškas, Naujatriobių miškas, Babtų miškas, Gailiušių miškas, Sitkūnų miškas, Muniškių miškas. Valstybinės reikšmės miškams priskiriamos Krivėnų miško pietvakarių dalie teritorijos, Jugintų miškas, Kauno raj. sav. bendrajame plane miškų teritorijų brėžinyje pažymėtos Babtų, Gailiušių, Sitkūnų, Muniškių miškų teritorijų dalys.
Vandenys Babtų seniūnijoje užima apie 2,4%. Didžiausia upė tekanti pro teritoriją yra Nevėžis. Taip pat gausu ir mažesnių upių ir upelių. Teritorijoje nėra natūraliai susikūrusių ežerų. Didžiausi dirbtinai sukurti tvenkiniai yra Krivėnų, Janušonių, Pociūnų.
Pagal Kauno raj. sav. bendrąjḭ planą numatyti plėtros arealai - Nevėžio dešinysis krantas su Raudondvario gyvenviete (Raudondvario seniūnija), kairysis krantas su Giraitės, Uliedžių (Uliedžių seniūnija) ir Sitkūnų gyvenvietėmis ir Babtų miesteliu (Babtų seniūnija). Čia prie Klaipėda – Kaunas – Vilnius (A1) automagistralės jau vystoma aktyvi komercijos – pramonės – logistikos zona. Pagal bendrąjḭ planą numatoma šios zonos plėtra planuojamas teritorijas jungiant ḭ lygiagrečius magistralei kelius. Didžiają Nevėžio slėnio dalḭ užima kraštovaizdžio draustinio teritorija. Likusi upės slėnio dalis iki Babtų miestelio – vertinga gamtinio karkaso ir vaizdingo kraštovaizdžio dalis, pagal bendrąjḭ planą negalima užstatyti gyvenamaisiais kvartalais.
Babtų seniūnijoje išvystytas turizmas ir reakreacija. Reakreacinė zona Babtų seniūnijoje apima teritoriją esančią prie Nevėžio, nuo Jugintų miško ḭ pietus. Aptarnavimo centras yra Babtų miestelyje.
Per Babtų seniūniją eina Xxxx Xxxxxxxx XX piligrimų kelias per magistralę A1 (Vilnius – Kaunas – Klaipėda). Vidurio Lietuvos kelias ir Nacionalinė dviračių trasa rajoniniame kelyje Nr. 1906.
Babtų seniūnijos elektros vartotojai aprūpinami elektra iš skirtomųjų elektros tinklų, kurių operatorius yra AB ,,Lesto“. AB ,,Lesto“ didžiąją dalḭ elektros perka iš AB ,,Lietuvos energija“, kuri atlieka perdavimo tinklo operatoriaus funkciją ir yra atsakinga už elektros perdavimą 330 kV ir 110 kV ḭtampos elektros tinklais. Akcinė bendrovė ,,Lietuvos energija“ yra vienintelė elektros perdavimo sistemos operatorė Lietuvoje. Bendrovei priklauso 222 transformatorių pastotės ir skirstyklos, per 6 tūkst. Kilometrų 330 ir 110 kV ḭtampos elektros linijų, Kauno hidroelektrinė ir
Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Šios dvi elektrinės užtikrina galios balansus ir reguliuoja režimus.
Kauno apskrities elektros perdavimo ir skirstymo sistema yra Lietuvos energetinės sistemos dalis, susidedanti iš 330/110 kV aukštos ḭtampos perdavimo tinklo ir elektros skirstymo vartotojams 35 kV, 10 kV bei žemesnės ḭtampos skirstomojo tinklo.
Vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos Babtų seniūnijoje šiuo metu nėra.
3. ATRANKOS IR VERTINIMAI
Konkrečios vėjo jėgainių vietos ir tipas bus nustatytas atliekant tolesnius planavimo procesus vadovaujantis Teritorijų planavimo ḭstatymo ir kitais teisės aktais nustatyta tvarka. Detaliojo plano metu projektuojant jėgainių vietas bus atliekamas poveikio visuomenės sveikatai atranka ir vertinimas (PVSV), kurio metu bus nustatytos vėjo jėgainių sanitarinės apsaugos zonos (LR SAM ministro ḭsakymas 2004-07-01 Nr. V-491) ir išlaikyti reikiami atstumai iki gyvenamosios aplinkos.
Taip pat vadovaujantis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ḭstatymu (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2008, Nr. 81-3167) kiekvienu konkrečiu atveju turės būti atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Vėjo jėgainės nenumatomos statyti saugomose teritorijose. Tose teritorijose, kai planuojama ūkinė veikla bus susijusi su „Natura 2000“ teritorijoms ar artima joms aplinka, turės būti atliktas poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymas (Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos ḭgyvendinimo poveikio ḭsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašas, Žin., 2006, Nr. 61-2214).
4. INFORMACIJA APIE NUMATOMAS ALTERNATYVIAS PLANO
GYVENDINIMO VIETAS
Vėjo jėgainių statybai, Babtų seniūnijoje numatytas vienas sklypas (kad. Nr. 5257/0003:7). Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx. 2010 metais sklypui pradėtas rengti detalusis planas, kurio tikslas žemės sklypo padalinimas ḭ (iki) 5 žemės sklypų ir 4 atidalintų sklypų pagrindinės, tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas iš žemės ūkio ḭ kitą (inžinerinės infrastruktūros teritorijos), teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento nustatymas (vėjo jėgainių statybai). Detalusis planas suderintas Kauno rajono savivaldybės nuolatinėje statybos komisijoje. Protokolas Nr. 266, 2010-11-23.
Tačiau atsižvelgiant ḭ vėjo jėgainių plėtros galimybes šioje Babtų seniūnijos teritorijoje, analizuojamos ir kitos vietovės kuriose būtų galimybė ḭrengti vėjo jėgainių parką.
Palankiausios vietovės vėjo jėgainių statybai yra šiaurės, šiaurės - rytų Babtų seniūnijos teritorijos dalis. Šioje dalyje ḭsikūre miesteliai tokie kaip Berlainiai, Umėžiai, Kikoniai, Antagynė. Teritorijoje vyrauja žemės ūkio paskirties žemė. Išvystytas kelių tinklas. Pro šią teritorijos dalḭ eina
rajoniniai keliai Babtai – Antagynė – Vandžiogala (Nr. 1904), Aukštutiniai Kaniūkai – Babtai – Labūnava – Kėdainiai (Nr. 1906) ir pravažiuojamasis kelias prie Umiežių nuo kelio Aukštutiniai Kaniūkai – Babtai – Labūnava – Kėdainiai (Nr. 1949).
Plėtojant veiklą šioje teritorijos dalyje ir konkrečiame sklype, reikės parengti atrankos dokumentus, poveikio visuomenės sveikatai ir poveikio aplinkai. Kurių metu nustatoma ar privalomas visas poveikio visuomenės sveikatai vertinimas ir poveikio aplinkai vertinimas.
Šios teritorijos palankios ir ekonominiu požiūriu, nes netoliese eina 35 kV aukštos ḭtampos elektros linija ir transformatorinės pastotės.
Šiaurės, šiaurės – vakarų teritorijos dalys Babtų seniūnijoje, nėra palankios ūkinei veiklai plėtoti. Čia gausu gamtinio karkaso teritorijų. Veiklą LR gamtinio karkaso teritorijose reglamentuoja LR saugomų teritorijų ḭstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188), kuriame numatoma, kad gamtinio karkaso teritorijoje galima tik tokia veikla, kuri užtikrina kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą ir ekosistemų stabilumą, atkuria pažeistas ekosistemas, yra vykdoma pagal teritorijų planavimo dokumentus. Saugomų teritorijų ḭstatyme pateiktus gamtinio karkaso teritorijų išskyrimo ir tvarkymo principus detaliau išaiškina 2007 m. patvirtinti Gamtinio karkaso nuostatai (Žin., 2007 02 20, Nr. 22-858).
Ši Babtų seniūnijos dalis nėra gausi miškais, didžiausias miškas – Krivėnų. Tačiau vakarinė Babtų seniūnijos riba baigiasi ties Padauguvos miško biosferos poligonu 5782,59 ha, kuris yra Čekiškės seniūnijoje. O šiaurinė riba eina per dalḭ Laučynės miško, ribojasi su Bajėnu mišku. Taip pat ḭeina dalis Aluonos hidrografinio draustinio. Taip pat šiaurinė riba dalimi ribojasi su Šušvės kraštovaizdžio draustiniu. Todėl vykdant bet kokią ūkinę veiklą šioje dalyje turi būti ḭvertintas galimas poveikis ir parinktos tinkamiausios vietos atsižvelgiant ḭ visus aplinkos komponentus.
Kita preliminari vėjo jėgainių vieta būtų vakarinėje Babtų seniūnijos dalyje, ties Vareikoniais. Vietovė netoli autostrados Klaipėda – Kaunas – Vilnius (A1), netoli eina aukštos ḭtampos laidai 330 kV. Tačiau netoli vietovės yra Padauguvos miško biosferos poligonas, todėl norint statyti vėjo jėgaines šioje Babtų seniūnijos dalyje turi būti ḭvertintas poveikis aplinkai ir netolimose apylinkėse gyvenantiems gyventojams.
Pietinė Babtų seniūnijos dalis nėra palanki vėjo jėgainių statybai, nes teritorija tankiai apgyvendinta, gausu saugomų teritorijų kurios yra tiek Babtų seniūnijos ribose, tiek už jos ribų.
5. INŽINERINIAI RENGINIAI PALAIKANTYS VĖJO JĖGAINI FUNKCIONALUMĄ
Numatytoms teritorijoms esančioms šiaurės, šiaurės - rytų dalyje pagaminta vėjo jėgainių elektros energija bus perduodama ḭ 35 kV elektros tinklą. Šios teritorijos palankios statybai, dar ir dėl to, kad netoli yra transformatorinė pastotė.
Vėjo jėgainių statybą vakarinėje dalyje gali apriboti ekonominiai skaičiavimai, čia eina 330 kV elektros linija, tačiau turės būti ḭrengta transformatorinė pastotė. Vieta transformatorinės pastotei bus parinkta detaliaisiais planais ir šiuo specialiuoju planu nėra reglamentuojamos.
Planavimo sąlygose ar užduotyje nėra apibrėžtas vėjo jėgainių parkų bendras pajėgumas.
Parkų pajėgumus sąlygos planuojamų transformatorinių pastočių galingumai bei elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus sąlygos.
Numatoma, kad rengiant detaliuosius planus bus numatomi privažiavimo keliai prie vėjo jėgainių. Taip pat numatoma, kad kiekviena jėgainė bus sujungta su bent viena iš planuojamų transformatorinių pastočių elektros linijomis. Kadangi konkrečios vietos vėjo jėgainėms ir transformatorinėms pastotėms bus parenkamos tik detaliaisiais planais tai ir jas jungiančių elektros linijų vietos parinkimas specialiojo planavimo stadijoje nėra ḭmanomas, o bus atliekamas rengiant detaliuosius planus.
Planuojamo vėjo jėgainių parko teritorijoje galimai yra telefoninio ryšio kabelio linijos.
Rengiant detaliuosius planus ir parenkant konkrečias vietas vėjo jėgainėms reikia išsaugoti esamus telekomunikacijų tinklus, nesant tokioms galimybėms tokių tinklų elementus perkelti prieš tai gaunant atitinkamas planavimo sąlygas.
Vėjo jėgainių parkai yra planuojami melioruotoje teritorijoje. Rengiant detalius planus ir parenkant vietas vėjo jėgainėms turi būti atsižvelgiamą ḭ esamą melioracijos ḭrenginių tinklą.
Numatoma, kad melioracijos ḭrenginių tinklas bus išsaugotas, o jei tai neḭmanoma tai atskiri
ḭrenginiai bus iškeliami ir užtikrinamas jų funkcionavimas.