MAŽEIKIŲ LOPŠELIO - DARŽELIO „BURATINAS“ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠAS
PATVIRTINTA
Mažeikių lopšelio - darželio „Buratinas“ direktoriaus 2021 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V1 -39
MAŽEIKIŲ LOPŠELIO - DARŽELIO „BURATINAS“ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO TVARKOS APRAŠAS
I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mažeikių lopšelio-darželio „Buratinas“ (toliau – Įstaiga) darbuotojų darbo apmokėjimo tvarka (toliau – Tvarka) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą 2017-01-17 įstatymu Nr. XIII-198, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011-09-15 įsakymu Nr. V- 1680 „Dėl Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-07-11 nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1114, kuriais vadovaujantis darbuotojams mokoma pareiginė alga (mėnesinė alga – pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis), priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, premijos, materialinės pašalpos. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymu ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu ir, suderinus su Įstaigos darbo taryba, tvirtinamas į pareigas priimančio asmens (toliau – Įstaigos vadovas) įsakymu.
2. Įstaigos darbuotojų darbas apmokamas taikant pareiginės algos koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas pareiginės algos bazinis dydis, įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dokumentų nuostatas, diferencijuojant pagal darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, taip pat kasmetinį veiklos vertinimą.
3. Pagrindinės šiame Apraše vartojamos sąvokos:
darbuotojas – asmuo, dirbantis Įstaigoje pagal su juo sudarytą darbo sutartį;
darbo užmokestis – visos darbuotojo pajamos, gaunamos už darbą, atliekamą pagal darbo sutartį su Įstaiga, t. y. pareiginis atlyginimas, priemokos;
materialinė pašalpa – tai finansinė parama darbuotojui (ar jo šeimai), skiriama darbuotojui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, šeimos nario (sutuoktinio, vaiko, (įvaikio), motinos, tėvo (įmotės, įtėvio) ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo ar kitų aplinkybių;
mokinys – vaikas, ugdomas pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas;
mokytojas – asmuo, turintis pedagogo kvalifikaciją ir dirbantis pagal ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo programas;
xxxxxxx xxxxxxxx – švietimo pagalbos specialistų (logopedo, specialiojo pedagogo, socialinio pedagogo, psichologo) teikiama pagalba mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą;
pareigybinis sąrašas – tai dokumentas, kuriame nurodomi mokytojai ir kiti darbuotojai, pateikiami duomenys apie jų darbo stažą, išsilavinimą, kvalifikacinę kategoriją, paskirtą darbo krūvį ir nurodomi kiti teisės aktuose nustatyti duomenys, kurių reikia darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Pareigybinis sąrašas tvirtinamas Įstaigos vadovo įsakymu;
pedagogas – asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.
priemoka – darbo užmokesčio kintamoji dalis, kuri darbuotojui mokama už darbą nukrypstant nuo įprastų darbo sąlygų, t. y. už papildomus darbus, už laikinai nesančių darbuotojų funkcijų (pareigų) vykdymą, už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą;
premija - kintamoji darbo užmokesčio dalis, skirta darbuotojams skatinti;
4. Kiekvienoje darbo sutartyje sulygstama dėl: sutarties termino, pagrindinio ar papildomo darbo, pareigybės pavadinimo, pareigybės lygio, taikomo pastoviosios pareiginės algos dalies dydžio, darbo režimo ir darbo laiko normos, pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir papildomų funkcijų vykdymo.
5. Darbo užmokestis apskaičiuojamas remiantis darbo sutartyje nustatytu darbo užmokesčiu, darbo grafike nustatytu darbo laiku darbo laiko apskaitos žiniaraščiu. Įstaigos darbuotojų darbo grafikus ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius pildo direktoriaus įsakymu paskirti darbuotojai. Darbo užmokestis mokamas pervedant į darbuotojo asmeninę sąskaitą.
6. Informaciją apie darbuotojus, t. y. jų išsilavinimą, darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir kitus duomenis, renka ir tvarko sekretorius, vadovaujantis Įstaigos asmens duomenų tvarkymo taisyklėmis, Įstaigos dokumentų valdymo procedūrų aprašu.
7. Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą.
8. Su šiuo darbo apmokėjimo Aprašu supažindinami visi Įstaigos darbuotojai.
II SKYRIUS
PAREIGYBIŲ LYGIAI
9. Įstaigos darbuotojų pareigybės yra keturių lygių:
9.1. A lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas:
a) A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu;
b) A2 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu, taip pat mokytojų pareigybės;
9.2. B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas, įgytas iki 2009 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų;
9.3. C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija;
9.4. D lygio – pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai.
10. Įstaigos darbuotojų pareigybės skirstomos į šias grupes:
10.1. Įstaigos vadovai (direktorius, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, direktoriaus pavaduotojas ūkiui) (pareigybės lygis A2);
10.2. Specialistai (pareigybės lygis A1, A2 arba B), atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą, funkcijų sudėtingumą ir apimtis, specialių kompetencijų turėjimą toms pareigoms eiti;
10.3. Kvalifikuoti darbuotojai (pareigybės lygis C);
10.4. Darbininkai (pareigybės lygis D)
III SKYRIUS
PAREIGYBIŲ GRUPĖS, PAREIGYBIŲ SĄRAŠAS IR PAREIGYBIŲ APRAŠYMAI
11. Įstaigos darbuotojų pareigybių lygių sąrašą tvirtina Įstaigos vadovas įsakymu. Pareigybių sąrašas atnaujinamas Įstaigos vadovo įsakymu pasikeitus Lietuvos Respublikos atitinkamiems teisės aktams, įstaigos vidaus situacijai.
12. Įstaigos vadovas įsakymu tvirtina darbuotojų pareigybių sąrašą kiekvieną kartą įvykus pokyčiams pareigybių sąraše. Darbuotojų pareigybių sąrašas tvirtinimas vadovaujantis Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintomis Ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų pareigybių skaičiaus nustatymo normomis, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu dėl Mažeikių rajono ikimokyklinių ugdymo įstaigų didžiausio leistino pareigybių, finansuojamų iš pajamų savarankiškoms funkcijoms atlikti skaičiaus nustatymo, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu dėl didžiausio leistino švietimo pagalbos specialistų pareigybių Mažeikių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose skaičiaus.
13. Įstaigos vadovas tvirtina Įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše esančių pareigybių aprašymus (išskyrus Įstaigos vadovo) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų pareigybių aprašymo ir metodika ir mokytojų pareigybių aprašymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro.
14. Darbuotojo pareigybės apraše turi būti nurodyta:
1) pareigybės grupė;
2) pareigybės pavadinimas;
3) konkretus pareigybės lygis;
4) specialieji reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam darbuotojui (pav.: išsilavinimas, darbo patirtis, profesinė kvalifikacija, pageidaujama kompiuterinio raštingumo kvalifikacija, gebėjimas dirbti su konkrečiomis kompiuterinėmis programomis ir pan.);
5) pareigybei priskirtos funkcijos.
15. Mokytojo pareigybės aprašymas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtinta metodika 2018 m. liepos 26 d. įsak. Nr. V-674):
- Skirtas pareigybei, o ne mokytojui. Todėl, jei mokytojas eina dvi pareigybes, tai ir aprašymai bus du, bet dvigubos darbo laiko normos negali būti. Pareigybė nesiejama su pilnu etatu;
- Pareigybės aprašymai skiriasi vykdomomis funkcijomis pagal kvalifikacinę kategoriją / kompetencijos lygmenį, ugdymo programas ir kitus Įstaigoje susitartus kriterijus.
- Mokytojams, kuriems yra pripažintos aukštesnio lygmens kompetencijos, gali būti skirta mažiau kontaktinių valandų, numatant jų pareigybės aprašyme daugiau funkcijų, susijusių su kita ugdomąja veikla pagal jų kompetencijas, mokinių ugdymo kokybės ir Įstaigos bendruomenės poreikius.
IV SKYRIUS
DARBO UŽMOKESČIO PRISKAITYMAS IR IŠMOKĖJIMAS
16. Pedagogo darbo užmokestį sudaro:
16.1. Pareiginė alga (pastovioji dalis). Pareiginės algos pastovioji dalis sulygstama darbo sutartyje pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas. Pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma. Jei vienos pareigybės kontaktinių valandų skaičius per metus viršiją XIII-198 įstatyme numatytą normą, laikoma, kad darbuotojas dirba padidintu mastu. Jei savaitės valandų norma viršija 36 valandas, laikoma, kad darbuotojas dirba padidintu mastu.
16.2. Priemokos. Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.
16.3. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir esant nuokrypiams nuo normalių darbo sąlygų mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
16.4. Premijos. Pedagogams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, atlikus vienkartines ypač svarbias Įstaigos veiklai užduotis, įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją ir darbuotojo iniciatyva nutraukus darbo sutartį. Kiekvienu atveju premija negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio tą mėnesį, kai skiriama premija. Jos skiriamos neviršijant biudžetinei įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Premija negali būti skiriama biudžetinės įstaigos darbuotojui, per paskutinius 12 mėnesių padariusiam darbo pareigų pažeidimą.
17. Kitų darbuotojų darbo užmokestį sudaro:
17.1. Pareiginė alga (pastovioji dalis ir / ar kintamoji dalis). Pareiginės algos pastovioji dalis sulygstama darbo sutartyje pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas. Pareiginės algos kintamoji dalis nustatoma 12 mėnesių (nuo kovo 1 d. iki kitų metų vasario paskutinės dienos).
17.2. Priemokos. Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.
17.3. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir esant nuokrypiams nuo normalių darbo sąlygų mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.
17.4. Premijos. Darbuotojams ne daugiau kaip vieną kartą per metus gali būti skiriamos premijos, atlikus vienkartines ypač svarbias Įstaigos veiklai užduotis, už vertinimą „labai gerai“, įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją ir darbuotojo iniciatyva nutraukus darbo sutartį. Kiekvienu atveju premija negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Jos skiriamos neviršijant biudžetinei įstaigai darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Premija negali būti
skiriama biudžetinės įstaigos darbuotojui, per paskutinius 12 mėnesių padariusiam darbo pareigų pažeidimą.
V SKYRIUS
PAREIGINĖS ALGOS NUSTATYMAS
18. Pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį (toliau – bazinis dydis) tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Darbuotojų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš bazinio dydžio.
19. Įstaigos darbuotojų, išskyrus Įstaigos vadovą, jo pavaduotojus, mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus ir darbininkus, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymo 3 ir 4 priedais, atsižvelgiant į pareigybės lygį, profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas darbas, analogiškas pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms.
20. Įstaigos vadovo pavaduotojų, išskyrus pavaduotoją ugdymui, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymo 1 priedu, atsižvelgiant į pareigybės lygį, profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas darbas, analogiškas pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms.
21. Mokytojų, švietimo pagalbos specialistų Įstaigos vadovo pavaduotojo ugdymui pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymo 5 priedo nuostatomis.
22. Įstaigos darbuotojų, išskyrus Įstaigos vadovą, jo pavaduotojus, mokytojus, švietimo pagalbos specialistus ir darbininkus, pareiginės algos pastoviosios dalies minimalus koeficientas, neviršijant įstaigos darbo užmokesčio fondo, gali būti didinamas:
22.1. 1 % už darbo stažą;
22.2. iki 3 % už vadovavimą darbuotojams, darbo grupėms, komisijoms;
22.3. iki 5 % mokytojo padėjėjams, kai grupėje jeigu grupėje ugdomas 2 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys vidutinius specialiuosius poreikius, ir (arba) 1 mokinys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintis didelius arba labai didelius specialiuosius poreikius;
22.4. iki 10 % mokytojo padėjėjams, jeigu grupėje ugdomi 3 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius poreikius, ir (arba) 2 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelius arba labai didelius specialiuosius poreikius;
22.5. iki 20 % pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio jeigu darbuotojo atliekamas darbas, palyginus su kitais tos pačios pareigybės darbuotojais, yra vertinamas kaip našesnis, kuriantis didesnę pridėtinę vertę Įstaigos bendruomenei; už itin didelę pareigybei priskirtų funkcijų apimtį, priskirtu atsakomybės lygiu, atliekamų funkcijų savarankiškumą;
22.6. iki 30 % pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio už specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus darbui su kompiuterinėmis apskaitos sistemomis, programomis, duomenų bazėmis; už darbo sudėtingumą sudarant ataskaitas, vykdant funkcijas, reikalaujančias plačių atitinkamos srities žinių, problemų analitinio įvertinimo ir apibendrinimo; už darbą, reikalaujantį teoriškai ir praktiškai tobulintis, kai dirbama su keliomis informacinėmis sistemomis.
22.7. iki 100 % pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio darbuotojams, kurių pareigybių trūksta darbo rinkoje.
23. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento padidinimas negali viršyti 100 procentų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymo 3 ir 4 prieduose nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies maksimalus koeficiento dydžio.
24. A1 lygio pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai didinami 20 %.
25. Darbininkų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma minimalios mėnesinės algos
dydžio.
26. Mokytojams ir meninio ugdymo mokytojams (dirbantiems be mokytojo ir/ar mokytojo
padėjėjo pagalbos), dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo didinami:
26.1. 5 %, jeigu grupėje ugdomi 2 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys vidutinius specialiuosius poreikius, ir (arba) 1 mokinys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintis didelius specialiuosius poreikius;
26.2. 7 %, jeigu grupėje ugdomi 3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys vidutinius specialiuosius poreikius, ir (arba) 2 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintis didelius specialiuosius poreikius;
26.3. 10 %, jeigu grupėje ugdomi 4 mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys vidutinius specialiuosius poreikius, ir (arba) 3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelius arba 1 mokinys, turtintis labai didelius specialiuosius poreikius;
26.4. 15 %, jeigu grupėje ugdomi 5 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys vidutinius specialiuosius poreikius, ir (arba) 3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelius ir (arba) 2 mokiniai, turintys labai didelius specialiuosius poreikius;
26.5. 20 %, jeigu grupėje ugdomi 4 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelius arba 3 ir daugiau mokinių, turintys labai didelius specialiuosius poreikius;
26.6. 5 %, jeigu grupėje ugdomas vienas ar daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi Į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio (mokinių) mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje;
26.7. 15 %, kai jie teikia ugdymą 1-2 vaikams namuose, esančiuose miesto teritorijoje;
26.8. 20 %, kai jie teikia ugdymą bent vienam vaikui namuose, esančiuose ne miesto teritorijoje arba trims ar daugiau vaikų namuose, esančiuose miesto teritorijoje;
27. Jeigu mokytojo ir meninio ugdymo mokytojo, dirbančio pagal ikimokyklinio ir (arba) priešmokyklinio ugdymo programas, veikla atitinka du ar daugiau šiame Apraše nustatytų kriterijų, jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais.
28. Specialiesiems pedagogams, logopedams, socialiniams pedagogams, psichologo asistentams, psichologams, dirbantiems su mokiniais, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčiais didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo gali būti didinami;
28.1. po 1 %, bet ne daugiau, kaip 15 % iš viso, už kiekvieną vaiką, turinį didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;
28.2. 15 %, kai jie teikia specialiąją pedagoginę pagalbą 1-2 vaikams namuose, esančiuose miesto teritorijoje;
28.3. 20 %, kai jie teikia specialią pedagoginę pagalbą bent vienam vaikui namuose, esančiuose ne miesto teritorijoje arba trims ar daugiau vaikų namuose, esančiuose miesto teritorijoje;
29. Jeigu specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų, psichologo asistentų, psichologų, veikla atitinka du ar daugiau šiame Apraše nustatytų kriterijų, jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais.
30. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą pagal šiame Apraše numatytus kriterijus ir koeficientų dydžius nustato Įstaigos vadovas ir sulygstama darbo sutartyje.
31. Mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kvalifikacinės kategorijos, atsižvelgiant į mokytojų, švietimo pagalbos specialistų išsilavinimą ir jų turimą kompetenciją, reikalingų profesinei veiklai, visumą, nustatomos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.
32. Pareigybių, kurias atliekant darbas laikomas pedagoginiu ir įskaitomas į pedagoginio darbo stažą, sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.
33. Mokytojų, švietimo pagalbos specialistų darbo krūvio sandarą nustatoma Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymo 5 priede. Darbo laiko sandara pasikeičia pasikeitus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymo 5 priede numatytoms sąlygoms.
34. Įstaigos darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas ir jo padidinimas nustatomas Įstaigos vadovo įsakymu ir įrašant į darbo sutartį.
35. Darbo laiko apskaita.
35.1. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį, atsakingi už šį darbą darbuotojai (paprastai – apskaitininkas, jei Įstaigos vadovas nenustato kitaip), pildo kiekvieną dieną personalo valdymo sistemoje „Labbis“ Bonus60.
35.2. Pasibaigus mėnesiui, šio mėnesio paskutinę darbo dieną užpildyti, atspausdinti ir atsakingų asmenų pasirašyti darbo laiko žiniaraščiai pateikiami vyriausiajam buhalteriui. Vyriausiasis buhalteris, priimdamas darbo laiko apskaitos žiniaraštį, patikrina visų rekvizitų užpildymo teisingumą ir teikia Įstaigos vadovui raštiškam tvirtinimui. Visiškai ir teisingai įformintas darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra pagrindas skaičiuoti darbuotojams priklausantį darbo užmokestį.
35.3. Kiekvieną mėnesį darbo užmokestis darbuotojams skaičiuojamas, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką.
35.4. Už pirmąją mėnesio pusę išmokama suma (avansas) negali viršyti pusės per visą mėnesį išmokamos darbo užmokesčio sumos. Jeigu darbuotojas dirbo nepilną mėnesį, jam avansas gali būti mokamas tik tuo atveju, kai jis yra dirbęs didžiąją pirmosios mėnesio pusės dalį. Prieš pervedant į darbuotojų banko asmenines sąskaitas avansą, yra surašomas atlyginimų išmokėjimo žiniaraštis.
35.5. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, atsakingas darbuotojas, Įstaigos vadovo įsakymu paskirtas už darbo laiko kontrolę ir žiniaraščio pildymą, nurodo faktiškai dirbtą laiką. Kai darbuotojas dirba pagal individualų darbo grafiką ir pats pildo savo darbo laiko apskaitos žiniaraštį, jis privalo pateikti savo užpildytą ir pasirašytą darbo laiko apskaitos žiniaraštį darbuotojui, kurį Įstaigos vadovas paskyrė atsakingu už darbo laiko kontrolę ir žiniaraščio pildymą, paskutinę mėnesio darbo dieną.
35.6. Vyriausias buhalteris elektroniniu paštu siunčia darbuotojams jų atsiskaitymo lapelius.
Darbuotojo:
Jei nedalyvauja pensijų kaupime | Jei dalyvauja pensijų kaupime minimaliai +2,7% | Jei dalyvauja pensijų kaupime +3% | |
Pensijų socialinis draudimas | 8,72 | 11,42 | 11,72 |
Ligos socialinis draudimas | 2,09 | 2,09 | 2,09 |
Motinystės socialinis draudimas | 1,71 | 1,71 | 1,71 |
Sveikatos draudimas | 6,98 | 6,98 | 6,98 |
Iš viso: | 19,5 | 22,2 | 22,5 |
Darbdavio: Biudžetinės įstaigos 1,45 %
35.7. Darbuotojas, nesutinkantis su priskaitytu darbo užmokesčiu, turi pateikti buhalterijai paklausimą raštu per dvidešimt dienų nuo atsiskaitymo lapelio pateikimo:
Darbo užmokesčio elementas | Ar įtraukiama skaičiuojant padidintą apmokėjimą už naktinį, viršvalandinį, šventinį ir darbą poilsio dieną | Ar įtraukiama apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį |
bazinis darbo užmokestis, kuris nustatomas, kaip valandinis atlygis arba mėnesinė alga | Taip / Ne | Taip / Ne |
priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą (pvz., kolegų pavadavimas) | Taip / Ne | Taip / Ne |
darbo sutarties, darbo apmokėjimo tvarkos ar kitų darbo teisės normų nustatytais atvejais, dydžiais ir tvarka atlyginti už darbuotojo darbą pagal darbo sutartį, taip pat premijos už pasiektus tikslus, nustatytus atitinkamiems darbuotojams ar pareigybėms (pvz., už ilgesnį nei vieno mėnesio laikotarpį, būtinai tai nurodant vadovo įsakyme) | Taip / Ne | Taip / Ne |
VI SKYRIUS
PAREIGINĖS ALGOS PASTOVIOJI DALIS
36. Jeigu vadovas, pavaduotojas ugdymui dirba mokytojais, tai toks darbas laikomas papildomu darbu ir papildoma pareigybė.
37. Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas turi būti nustatomas iš naujo pasikeitus Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymo 1, 3,4, 5 prieduose numatytoms sąlygoms.
38. Mokytojų, švietimo pagalbos specialistų darbo laiko sandara nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymo 5 priedo nuostatomis.
39. Vadovų ir pavaduotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas iš
naujo:
- pasikeitus darbuotojų pareigybių skaičiui;
- vadovaujamo darbo patirčiai ir (ar) profesinio darbo patirčiai ar
- nustačius, kad Įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su
kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio Įstaigos darbuotojų 5 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius.
40. Mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas nustatomas iš naujo:
- pasikeitus pedagoginio darbo stažui;
- pasikeitus kvalifikacinei kategorijai;
- pasikeitus veiklos sudėtingumui ar nustačius, kad Įstaigos vadovo ar jo pavaduotojo pareiginė alga (pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio mokyklos darbuotojų 4 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius.
41. Pastoviosios dalies keitimas privalo būti sutartas darbo sutartyje.
42. Apmokėjimas už darbą projekte priklauso nuo projekto sąlygų.
42.1. Kintamosios dalies projekte nėra.
42.2. Darbuotojo DU fondas skiriamas pagal numatytą darbo valandų projekte skaičių ir projekto sutartyje nustatytą darbo užmokesčio skaičiavimo formulę.
VII SKYRIUS PAREIGINĖS ALGOS KINTAMOJI DALIS
43. Darbuotojų pareiginės algos kintamosios dalies dydis priklauso nuo jų praėjusių metų veiklos vertinimo pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius bei gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
44. Pareiginės algos kintamoji dalis, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą, gali siekti iki 40 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies ir mokama iki darbuotojo kito kasmetinio vertinimo metu sprendimo įsigaliojimo dienos. Jeigu pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas padidintas pagal šio Aprašo nuostatas, kintamoji dalis skaičiuojama nuo padidintos pastoviosios dalies.
45. Darbuotojo pareiginės algos kintamoji dalis gali būti nustatyta nuo jo darbo biudžetinėje įstaigoje pradžios arba pasibaigus išbandymo terminui, taip pat darbuotojui grįžus iš atostogų vaikui prižiūrėti, atsižvelgiant į darbuotojo profesinę kvalifikaciją ir jam keliamus uždavinius, tačiau ji negali būti didesnė kaip 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies ir negali būti mokama ilgiau kaip iki to darbuotojo kito kasmetinio sprendimo įsigaliojimo dienos.
46. Perkėlus Įstaigos darbuotoją į kitas pareigas pareiginės algos kintamosios dalies procentinis dydis, nustatytas už praėjusių metų veiklos vertinimą, išlieka iki kito biudžetinės įstaigos darbuotojo kasmetinio veiklos vertinimo metu priimto sprendimo įsigaliojimo dienos.
47. Konkrečius pareiginės algos kintamosios dalies procentinius dydžius pagal šiame Apraše numatytą sistemą nustato Įstaigos vadovas įsakymu. Pareiginės algos kintamosios dalies procentinis dydis į darbo sutartį nerašomas.
48. Darbininkams pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma.
49. Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma.
VIII SKYRIUS PRIEMOKOS
50. Įstaigos darbuotojui, atsižvelgiant į atliekamų funkcijų ar užduočių sudėtingumą, mastą ir pobūdį, gali būti skiriamos šios priemokos:
50.1. iki 10 % pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė ir ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos;
50.2. iki 20 % pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio už papildomų funkcijų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą, bet ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos;
50.3. iki 30 % pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio, bet ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos, už darbo sudėtingumą: ataskaitų sudarymą, darbą reikalaujantį plačių atitinkamos srities žinių, problemų analitinio įvertinimo ir apibendrinimo; darbą reikalaujantį teoriškai ir praktiškai tobulintis, kai dirbama su keliomis informacinėmis sistemomis;
50.4. iki 20 % pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir gali būti skiriama iki darbo, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, pabaigos. Priemoka neskiriama, jeigu darbuotojui karantino metu taikomi specialiuose įstatymuose nustatyti darbo apmokėjimo dydžiai.
51. Šių priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali viršyti 60 % nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.
52. Priemoka darbuotojui skiriama Įstaigos vadovo įsakymu nurodant pareiginės algos pastoviosios dalies procentinę arba piniginę išraišką prie mėnesinio darbo užmokesčio.
IX SKYRIUS
ĮSTAIGOS DARBUOTOJŲ KASMETINĖS VEIKLOS VERTINIMAS IR SKATINIMAS
53. Įstaigos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo tikslas – įvertinti Įstaigos darbuotojų praėjusių kalendorinių metų veiklą pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus, jų vertinimo rodiklius ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
54. Įstaigos vadovo ir pavaduotojo ugdymui metų veikla vertinama vadovaujantis atitinkamai kultūros ministro, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašu. Kitų Įstaigos darbuotojų praėjusių kalendorinių metų veikla vertinama vadovaujantis Įstaigos patvirtintu Įstaigos metinio darbuotojų veiklos vertinimo ir metinio pokalbio su darbuotoj organizavimo tvarkos aprašu.
55. Įstaigos vadovo, jo pavaduotojo ugdymui praėjusių metų veikla įvertinama iki kitų metų
kovo 1 d.
56. Metinės užduotys, susijusios su darbuotojo funkcijomis, siektini rezultatai ir jų vertinimo
rodikliai Įstaigos darbuotojui (išskyrus Įstaigos vadovą) turi būti nustatyti kiekvienais metais iki kovo 1
dienos; Įstaigos darbuotojui, kurio darbo Įstaigoje pradžios ar perkėlimo į kitas pareigas data, ar grįžimo iš atostogų vaikui prižiūrėti data yra ne vėlesnė negu spalio 1 diena, – einamaisiais metais per vieną mėnesį nuo darbo Įstaigoje pradžios, perkėlimo ar grįžimo į pareigas dienos. Įstaigos darbuotojui, kuris grįžo iš atostogų vaikui prižiūrėti vėliau negu spalio 1 dieną ar kurio darbo Įstaigoje pradžios ar perkėlimo į kitas pareigas data yra vėlesnė negu spalio 1 diena, metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai einamiesiems metams nenustatomi. Prireikus nustatytos metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai einamaisiais metais gali būti pakeisti arba papildyti, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos.
57. Metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius Įstaigos darbuotojams, išskyrus Įstaigos vadovą, nustato ir kasmetinį jų veiklos vertinimą atlieka tiesioginis jų vadovas. Tiesioginio pavaldumo sistema nustatyta Įstaigos darbo tvarkos taisyklėse.
58. Įstaigos darbuotojų, išskyrus Įstaigos vadovą, veikla įvertinama kiekvienais metais iki kovo 1 dienos, jeigu darbuotojo darbo Įstaigoje pradžios data buvo ne vėlesnė negu spalio 1 diena.
59. Kintamoji darbo užmokesčio dalis nustatoma pagal darbuotojo vertinimo rezultatus arba priėmus į darbą naują darbuotoją, arba pasibaigus išbandymo terminui, taip pat darbuotojui grįžus iš atostogų vaikui prižiūrėti. Kintamoji darbo užmokesčio dalis nustatoma iki sekančio vertinimo. Kintamoji dalis virš 30 % nustatoma tik išimtiniais atvejais.
60. Tiesioginis darbuotojo (išskyrus Įstaigos vadovą) vadovas, kartu su Įtaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis įvertinęs Įstaigos darbuotojo praėjusių kalendorinių metų veiklą tiesiogiai pavaldžių darbuotojų praėjusių metų veiklą įvertina ir parašo balą:
1) labai gerai (nuo 2 iki 5);
2) gerai (nuo 0 iki 1);
3) patenkinamai (0);
4) nepatenkinamai (0).
61. Darbuotojų kintamosios dalies dydis:
61.1. kai įvertinimas „labai gerai“ ir rašomas balas 5 (visos užduotys įvykdytos, kvalifikacijos kėlimo metu įgytos žinios pritaikytos praktikoje, asmeniškai priimti sprendimai padidino Įstaigos veiklos efektyvumą arba užkirto kelią nusikalstamai veikai): 40 % nuo pastoviosios dalies;
61.2. kai įvertinimas „labai gerai“ ir rašomas balas 4 (daugiau kaip pusė užduočių įvykdytos, kvalifikacijos kėlimo metu įgytos žinios pritaikytos praktikoje, asmeniškai priimti sprendimai padidino Įstaigos veiklos efektyvumą arba užkirto kelią nusikalstamai veikai): 35 % nuo pastoviosios dalies;
61.3. kai įvertinimas „labai gerai“ ir rašomas balas 3 (dalis užduočių įvykdytos, kvalifikacijos kėlimo metu įgytos žinios pritaikytos praktikoje, asmeniškai priimti sprendimai padidino Įstaigos veiklos efektyvumą arba užkirto kelią nusikalstamai veikai): 30 % nuo pastoviosios dalies;
61.4. kai įvertinimas „labai gerai“ ir rašomas balas 2 (kvalifikacijos kėlimo metu įgytos žinios pritaikytos praktikoje, asmeniškai priimti sprendimai padidino Įstaigos veiklos efektyvumą arba užkirto kelią nusikalstamai veikai): 15-20 % nuo pastoviosios dalies;
61.5. kai įvertinimas „gerai“ ir rašomas balas 1 (asmeniškai priimti sprendimai padidino Įstaigos veiklos efektyvumą arba užkirto kelią nusikalstamai veikai): 5-10 % nuo pastoviosios dalies;
61.6. kai įvertinimas „gerai“ ir rašomas balas 0 (visos užduotys įvykdytos): 5 % nuo pastoviosios dalies;
61.7. kai įvertinimas „patenkinamai“, teikia vertinimo išvadą Įstaigos vadovui su siūlymu nenustatyti darbuotojui pareiginės algos kintamosios dalies dydžio;
61.8. kai įvertinimas „nepatenkinamai“, teikia vertinimo išvadą Įstaigos vadovui su siūlymu darbuotojui, išskyrus mokyklos vadovo pavaduotoją ugdymui, nustatyti mažesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, tačiau ne mažesnį, negu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijos narių atlygio už darbą įstatymo 1,3,4 prieduose tai pareigybei pagal vadovaujamo darbo patirtį ir (ar) profesinę darbo patirtį numatytas minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas; mokyklos vadovo pavaduotojui ugdymui nustatyti vienetu mažesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą. Su darbuotoju gali būti sudarytas rezultatų gerinimo planas (pagal Darbo kodekso straipsnio 5 dalį), kurio vykdymas įvertinamas ne anksčiau kaip po 2 mėnesių. Rezultatų gerinimo plano vykdymo rezultatus įvertinus nepatenkinamai, su darbuotoju sudaryta darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
62. Įstaigos vadovas, gavęs iš tiesioginio vadovo darbuotojo įvertinimą, per 10 darbo dienų priima motyvuotą sprendimą pritarti arba nepritarti Įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymam vertinimu. Šis sprendimas galioja iki kito Įstaigos darbuotojo kasmetinio veiklos vertinimo metu priimto motyvuoto sprendimo pritarti arba nepritarti Įstaigos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymui įsigaliojimo dienos.
63. Įstaigos darbuotojas priimtus sprendimus dėl jo kasmetinio veiklos vertinimo turi teisę skųsti nustatyta darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
64. Jeigu dėl Įstaigos darbuotojo laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų ar kitų svarbių priežasčių praleidžiami šiame Apraše nurodyti metinio veiklos vertinimo terminai, darbuotojo veikla įvertinama per 5 darbo dienas nuo šių priežasčių išnykimo dienos.
65. Įstaigos darbininkams metinis veiklos vertinimas nėra atliekamas.
66. Įstaigos mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams kiekvienų metų gruodžio mėnesį, bet ne vėliau kaip gruodžio 20 dieną, organizuojamas metinis pokalbis, kurio tikslas – aptari praėjusių kalendorinių metų veiklos rezultatus, nustatyti siektinus rezultatus, numatyti kvalifikacijos tobulinimo gaires, nustatyti pasiektų rezultatų įvertį premijos skyrimui Įstaigos turimų lėšų ribose.
67. Įstaigos darbuotojų metinis veiklos vertinimas ir metinis pokalbis organizuojamas vadovaujantis Įstaigos vadovo patvirtintu darbuotojų metinio veiklos vertinimo tvarkos aprašu.
X SKYRIUS
PAPILDOMAS DARBAS IR JO APMOKĖJIMAS
68. Susitarimas dėl papildomo darbo laikomas darbo sutarties dalimi.
69. Papildomas darbas gali būti:
69.1. atliekamas kitu laiku nei pagrindinis darbas – susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo;
69.2. atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija – susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo;
69.3. susitariamas dėl projektinio darbo.
70. Vykdant susitarimus dėl papildomo darbo, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
71. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta:
71.1. pareigybė arba atliekama funkcija;
71.2. kuriuo metu bus atliekamas darbas (terminas);
71.3. darbo apimtis darbo valandomis;
71.4. darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą;
71.5. kita papildoma informacija pagal poreikį.
72. Susitarimas dėl papildomo darbo pasibaigia suėjus nustatytam terminui. Susitarimą dėl papildomo darbo viena darbo sutarties šalis gali nutraukti, įspėjusi raštu kitą darbo sutarties šalį prieš penkias darbo dienas. Susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip.
73. Xxx darbuotojas dirba pagrindinį darbą ir papildomą darbą – darbo laikas negali viršyti 60 valandų per savaitę. Tačiau kai taikoma suminė darbo laiko apskaita ir dirbama per savaitę penkiasdešimt dvi valandas, tai kito darbo laikas netrumpinamas.
74. Kai darbuotojas dirba pagrindinį darbą pagal pareigybės aprašymą ir atlieka papildomas funkcijas – apmokama kaip už visą darbo laiką ir skiriama priemoka.
75. Xxx darbuotojas dirba pagrindinį darbą pagal pareigybės aprašymą ir viršija nustatytą krūvį
– apmokama kaip už pagrindinį darbą ir papildomą darbą.
76. Kai darbuotojas dirba pagrindinį darbą ir papildomą darbą – gali būti dirbama pagal skirtingus pareigybių aprašus, todėl darbo užmokesčio nustatymo kriterijai ir pareigybių lygiai gali būti skirtingi.
77. Esant sutrumpintam darbo laikui, galioja bendros taisyklės dėl maksimalaus savaitės darbo laiko pagrindiniame darbe, t. y. maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.
XI SKYRIUS
PRIEMOKŲ MOKĖJIMAS UŽ PAPILDOMĄ DARBĄ
78. Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio. Priemokų ir pareiginės algos kintamosios dalies suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.
79. Priemokų už papildomą darbą dydis Įstaigos vadovo įsakymu gali būti nustatomas pareiginės algos pastoviosios dalies procentine arba pinigine išraiška prie mėnesinio darbo užmokesčio
XII SKYRIUS
PREMIJOS IR MATERIALINIŲ PAŠALPŲ MOKĖJIMAS
80. Premijos:
80.1. Sąžiningai, profesionaliai dirbantiems, drausmingiems, iniciatyviems ir pavyzdingo elgesio darbuotojams, neviršijant darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio ir Įstaigos darbo užmokesčiui skirtų lėšų, gali būti skiriamos premijos:
1) iki 50 % pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio atlikus vienkartines Įstaigos veiklai ypač svarbias užduotis;
2) iki 50 % pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio už dalyvavimą darbo grupėje, komisijoje, projekto ar programos įgyvendinime ir vykdant Įstaigai ypač svarbią veiklą;
3) iki 50 % pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio už rodomą iniciatyvą, inovacijų taikymą, naujų idėjų įgyvendinimą siekiant Įstaigos veiklos kokybės;
4) iki 50 % pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio už jaunų specialistų, naujų darbuotojų kuravimą;
5) iki 100 % pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio už pasiektus rezultatus gerai vadovaujant darbo grupei, komisijai, projekto ar programos įgyvendinimui;
6) iki 100 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio labai gerai įvertinus Įstaigos darbuotojo veiklą;
7) iki 100 % pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio įgijus teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją ir darbuotojo iniciatyva nutraukus darbo sutartį.
81. Kiekvienu šiame Apraše nurodytu atveju, premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus ir negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio.
82. Premija negali būti skiriama Įstaigos darbuotojui, per paskutinius 12 mėnesių padariusiam darbo pareigų pažeidimą.
83. Įstaigos darbuotojams premijos ir skatinimo priemonių skyrimo tvarką nustato Įstaigos darbo tvarkos taisyklės.
84. Esant Specialios tikslinės dotacijos ugdymo reikmėms finansuoti sutaupytų darbo užmokesčio lėšų, premijos pedagogams skiriamos turimą lėšų sumą padalinus iš pedagogų bendro metinės veiklos rezultatų įverčio ir padauginus iš konkretaus darbuotojo metinės veiklos rezultatų įverčio. Pedagogo metinės veiklos rezultato įvertis nustatomas metinio pokalbio metu užpildžius pedagogo metinio veiklos pokalbio (kvalifikacijos tobulinimo ir veiklos (įsi)vertinimo (savianalizės) anketą Įstaigos direktoriaus patvirtintos metinio veiklos vertinimo pokalbio su darbuotoju organizavimo tvarkos aprašo prieduose.
85. Priemokų ir premijų dydis Įstaigos vadovo įsakymu gali būti nustatomas pareiginės algos pastoviosios dalies procentine arba pinigine išraiška prie mėnesinio darbo užmokesčio.
86. Materialinės pašalpos.
86.1. Įstaigos darbuotojams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėjais ar rūpintojais įstatymų nustatyta tvarka yra paskirti Įstaigos darbuotojai, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra pateikti šių darbuotojų rašytiniai prašymai ir atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa iš Įstaigai skirtų lėšų.
86.2. Mirus Įstaigos darbuotojui, jo šeimos nariams iš Įstaigai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa, jeigu pateiktas jo šeimos narių rašytinis prašymas ir mirties faktą patvirtinantys dokumentai.
86.3. Materialinę pašalpą Įstaigos darbuotojams (išskyrus Įstaigos vadovą) skiria Įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo iš Įstaigai skirtų lėšų. Įstaigos vadovui materialinę pašalpą skiria savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (meras) iš jo vadovaujamai biudžetinei įstaigai skirtų lėšų.
XIII SKYRIUS
DARBO UŽMOKESTIS, PAVADUOJANT NESANČIUS DARBUOTOJUS
87. Papildomas darbo užmokestis, pavaduojant nesančius darbuotojus, mokamas tik tuo atveju, jei yra darbo užmokesčio fondo ekonomija, pavaduojamų darbuotojų kategorijai.
88. Xxxx darbuotojo pavadavimas gali būti atliekamas darbuotojo darbo metu arba po jo darbo, atsižvelgiant į darbo specifiką ir galimybes:
88.1. jeigu pavaduojama darbo metu ir dėl papildomo darbo susitariama žodžiu, už pavadavimą skiriama priemoka pagal pastoviąją dalį pavaduojančio darbuotojo;
88.2. jeigu pavaduojama po savo darbo ir dėl papildomo darbo susitariama raštu, už pavadavimą skiriamas papildomas darbo užmokestis, kuris negali viršyti pavaduojamo darbuotojo nustatyto darbo užmokesčio fondo ir nustatomas pagal pastoviąją dalį pavaduojančio darbuotojo.
89. Darbuotojo atostogų metu, ligos ar ligonio slaugymo atveju, pavaduojančiajam negali būti priskaičiuojama daugiau papildomo atlyginimo nei susitaupė.
90. Darbuotojų kasmetinių atostogų metu gali būti mokamas papildomas darbo užmokestis, jei darbuotojui žymiai padidėja darbo krūvis ir jei darbuotojai geranoriškai nesusitaria vienas kitą pavaduoti be papildomo atlyginimo. Darbuotojo sutikimas pavaduoti kitą darbuotoją be papildomo atlyginimo, turi būti Įstaigos vadovui pateiktas raštu.
91. Konkretus atlyginimo ar priemokos dydis procentine ar pinigine išraiška kiekvienu atveju nustatomas Įstaigos vadovo įsakymu, atsižvelgiant į nesančio darbuotojo pareiginį atlyginimą.
91.1. valandos įkainis nustatomas pagal formulę: pareigybės koeficientas x bazinio dydžio x darbo mėnesių skaičiaus (10 mėnesių) / 1512 valandų.
91.2. Nė vienu atveju už nesančių darbuotojų pavadavimą priskaityta darbo užmokesčio suma negali viršyti pavaduojančio darbuotojo atlyginimo.
XIII SKYRIUS
DARBO UŽMOKESTIS, ESANT NUKRYPIMAMS NUO NORMALAUS DARBO LAIKO
92. Darbuotojų darbo laiko nukrypimai turi būti fiksuojami darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Įstaigos vadovo darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma, tačiau už tą darbą nėra mokama, nebent Įstaigos kontroliuojantis asmuo nusprendžia kitaip. Vykimas į komandiruotės vietą ir atgal nelaikomas darbo funkcijų atlikimu, todėl negali būti kompensuojamas kaip nukrypimas nuo normalaus darbo laiko. Toks laikas kompensuojamas arba pirmą darbo diena po komandiruotės arba pridedamas prie atostogų (atostogų dienos tokiu atveju ne pridedamos, o apskaičiuojama didesnė atostoginių suma pagal nustatyta darbuotojui atlyginimą).
93. Įstaigos vadovaujančių darbuotojų darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent Įstaigos vadovas priima sprendimą apmokėti iš nebiudžetinių lėšų.
94. Xxxxxxx darbuotojams už viršvalandžius ir darbą poilsio metu apmokama taikant Darbo kodekse nustatytus koeficientus. Taikant suminę darbo laiko apskaitą per kiekvieną apskaitinio laikotarpio mėnesį mokamas pastovus darbo užmokestis, nepaisant faktiškai išdirbtos darbo laiko normos, o galutinis atsiskaitymas už darbą per apskaitinį laikotarpį pagal faktinius duomenis apmokamas paskutinį apskaitinio laikotarpio mėnesį.
95. Įstaigoje paprastai nėra nustatytas darbas poilsio ir švenčių dienomis, naktinis darbas, budėjimas. Atsiradus neįprastoms darbo sąlygoms (darbui poilsio ir švenčių dienomis, naktiniam darbui, budėjimui) mokama:
95.1. Už darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, švenčių dieną mokamas dvigubas darbuotojo darbo užmokestis atitinkamai dirbtų valandų skaičiui. Darbu
poilsio ir/ar švenčių dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką laikoma: įstaigos atstovavimas įvairiuose renginiuose:
- dalyvavimas su ugdytinais sporto varžybose, koncertuose, olimpiadose ir pan.;
- darbas įstaigoje likviduojant avarijos padarinius;
- atliekant kitus būtinus darbus, kurių negalima atlikti įprastą darbo dieną.
95.2. Už darbą naktį ir viršvalandinį darbą mokamas pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Darbu naktį ir viršvalandiniu darbu laikomas darbas įstaigoje likviduojant avarijos padarinius, atliekant kitus būtinus darbus, kurie nėra tiesioginė darbuotojo funkcija ir jo negalima atlikti darbo dieną įprastu darbo laiku.
95.3. Už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, ar viršvalandinį darbą naktį mokamas dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – dviejų su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžių užmokestis.
96. Darbuotojo prašymu darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padaugintas iš ankstesnėje dalyje nustatyto atitinkamo dydžio, gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko.
XIV SKYRIUS
KASMETINIŲ ATOSTOGŲ APMOKĖJIMAS
97. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė – 20 darbo dienų, neįskaitant valstybinių švenčių. Jeigu darbuotojas dirba pagal pagrindinio ir papildomo darbo sutartį arba projekte, tai atostogos suteikiamos vienu metu pagal visus darbus. Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų kasmetinės atostogos. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojui turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos (Darbo kodekso 126 str. 2 d.). Ne mažiau kaip pusę atostogų dienų turi būti suteikta kartu.
98. Atostogos kaupiamos tik pagal pagrindinį darbą, dėl papildomo darbo gali būti suteikiamos pailgintos atostogos, jei dėl tokio darbo įgyjama teisė turėti pailgintas atostogas. Nepanaudotos pailgintos atostogos dėl papildomo darbo nekaupiamos.
99. Tačiau, tuo atveju, jeigu pagal pagrindines pareigas darbuotojui priklauso 20 darbo dienų kasmetinių atostogų, o pagal susitarimą dėl papildomo darbo – 40 darbo dienų atostogų, darbuotojui suteikiamos kasmetinės atostogos ilgesnės trukmės (40 darbo dienų), ir po 20 darbo dienų darbuotojas turi teisę grįžti į pagrindines pareigas papildomose pareigose tęsiant atostogas dar 20 darbo dienų.
100. Jeigu darbuotojui pagal pagrindines pareigas priklauso ilgesnės trukmės atostogos, o atliekant papildomą funkciją – 20 darbo dienų atostogų, darbuotojui suteikiama ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos abiem pareigoms vienu metu.
101. Pedagoginiai darbuotojai – 40 darbo dienų. Paprastai pedagogams atostogos suteikiamos vasaros laikotarpiu arba priešmokyklinio ugdymo pedagogams – makinių atostogų metu. Jeigu atostogos pedagogui suteikiamos mokslo metų laiku, proporcingai mažinamos metinės normos (1512) darbo valandos, perkeliant šias valandas į vasaros laikotarpį.
102. Pirmuosius darbo metus mokytojas savo atostogas gali panaudoti vasarą. Antraisiais darbo metais mokytojas atostogas gali naudoti suderinęs jų grafiką su savo vadovu. Svarbu, kad vienų atostogų trukmė būtų ne trumpiau kaip 10 darbo dienų.
103. Į dalį atostogų teisė atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę į bent vienos darbo dienos trukmės atostogas. Jeigu darbuotojas už darbą Įstaigoje sukaupia atostogų mažiau nei vieną dieną, atostogos nesuteikiamos ir atleidžiant darbuotojus nekompensuojamos.
104. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios.
105.Į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitoma:
105.1. faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas, kai nedirbamas darbas, bet laikas priskiriamas darbo laikui;
105.2. darbo dienos komandiruotėje;
105.3. darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų; (Pastaba: vaiko priežiūros atostogos į laikotarpį, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, neįskaičiuojamos)
105.4. iki dešimt darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu, taip pat kitos Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino suteiktos nemokamos atostogos;
105.5. kūrybinės atostogos, jeigu dėl to susitariama šalių susitarimu ar tai numatyta darbo teisės
normose.
105.6. Atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus.
106. Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus
bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:
106.1. nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;
106.2. tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba
po jų;
106.3. darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu.
107. Darbuotojai turėtų pasinaudoti tik sukauptomis atostogų dienomis. Jeigu darbuotojas
pasinaudojo atostogų dienomis avansu, tai nutraukiant darbo santykius darbuotojas privalo grąžinti permokėtus atostoginius.
108. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją) prarandama praėjus 3 metams nuo kalendorinių metų (ne darbo metų), kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Jei pedagogai pageidauja atostogauti ne mokinių atostogų metu, jie negali pažeisti taisyklės, kad per metus turi būti 1512 darbo valandos ir 40 darbo dienų atostogos, todėl pasirenkama tarp nemokamų atostogų ir darbo valandų perkėlimo į vaikų atostogų laikotarpį.
109. Atostogos pratęsiamos tiek darbo dienų kiek darbuotojas turėjo laikinojo nedarbingumo arba sergančių šeimos narių slaugymo darbo dienų pagal grafiką. Tačiau dėl atostogų pratęsimo turi būti suderinta su įstaigos vadovu.
110. Darbuotojas gali būti atšauktas iš atostogų, esant tarnybiniam būtinumui ir darbuotojui sutikus. Tokiu atveju permokėta atostoginių suma atskaitoma iš mokėtino darbo užmokesčio, o nepanaudotų atostogų dienos suteikiamos pagal atskirą darbuotojo prašymą.
111. Įstaigos taikomos tokios atostogų dienų priskaitymo taisyklės:
111.1. Minimalios atostogos:
20 d. d. arba 40 d. d. / 252 d. d. × dirbtos d. d. = atostogų darbo dienos
arba
20 d. d. arba 40 d. d. / 365 k. d. × dirbtos k. d. = atostogų darbo dienos
arba
Dirbti mėnesiai × 1,667 + dirbtos dienos × 20 d. d. / 252 d. d. = atostogų darbo dienos.
Atostogų darbo dienų kaupimas už 1 mėnesį:
Darbo laiko | Darbo dienų per metus | Atostogų darbo dienų | Per metus reikia atidirbti dienų, kad uždirbti atostogas | Vienai atostogų dienai tenka darbo dienų | Per mėnesį per metus vidutiniškai tenka darbo dienų | Per mėnesį vidutiniškai uždirbama atostogų dienų |
2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | |
4=2-3 | 5=4/3 | 6=2/12 | 7=1/5*6 | |||
5 d. d. | 253 | 20 | 233 | 11,7 | 21,1 | 1,8 |
5 d. d. | 253 | 25 | 228 | 9,1 | 21,1 | 2,3 |
5 d. d. | 253 | 26 | 227 | 8,7 | 21,1 | 2,4 |
5 d. d. | 253 | 40 | 213 | 5,3 | 21,1 | 4 |
Pastaba: Xxx darbuotojas per tris metus neišnaudojo atostogų ir vadovo sprendimu neišnaudotos atostogos nurašomos, tai nurašomos kaip eilinių atostogų dienos, taip ir pailgintų, ir papildomų.
111.2. Papildomos ir pailgintos atostogos:
- už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą – darbuotojams, turintiems ilgesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą – 3 darbo dienos;
- už kiekvienų paskesnių 5 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje pačioje darbovietėje – viena darbo diena;
- už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti – iki 5 darbo dienų, skaičiuojamų priklausomai (proporcingai) nuo to, kiek iš viso valandų darbuotojas dirbo tokioje aplinkoje tais metais, už kuriuos suteikiamos papildomos atostogos, t. y. jeigu tokioje aplinkoje dirbta nuo 81 iki 100 procentų darbo laiko, suteikiamos 5 darbo dienos, nuo 61 iki 80 procentų – 4 darbo dienos, nuo 41 iki 60 procentų – 3 darbo dienos, nuo 21 iki 40 procentų – 2 darbo dienos, iki 20 procentų – viena darbo diena;
- darbuotojams, kurių darbas (ne mažiau kaip pusė viso darbo laiko per metus, už kuriuos suteikiamos atostogos) yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais, – 2 darbo dienos.
112. Darbuotojams, turintiems teisę gauti papildomas atostogas keliais pagrindais, suteikiamos jų pasirinkimu tik vienos iš šių papildomų atostogų. Tačiau darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, ir neįgaliems darbuotojams kai už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje pačioje darbovietėje, už darbą sąlygomis, jeigu yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir tokių nukrypimų negalima pašalinti, ir už ypatingą darbų pobūdį suteikiamos papildomos atostogos.
113. Papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių atostogų ir gali būti suteikiamos kartu arba atskirai pagal darbuotojo prašymą.
114. Darbuotojams, turintiems teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba prie kasmetinių atostogų pridėtos papildomos atostogos.
115. Tėvystės atostogos: Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimties kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. Jeigu pasinaudota dalimi tėvystės atostogų, kita dalis nebesuteikiama.
116. Nepanaudotų atostogų kaupiniai apskaitomi VSAFAS nustatyta tvarka.
XVI SKYRIUS
APMOKĖJIMAS DARBUOTOJO LIGOS ATVEJU
117. Ligos ir motinystės socialinio draudimu apdraustieji asmenys turi teisę į šio draudimo pašalpas. Pašalpų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas.
118. Ligos pašalpą už pirmąsias dvi darbo nedarbingumo dienas moka Įstaiga. Mokama pašalpa negali būti mažesnė negu 80 % gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.
119. Pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.
120. Darbuotojui dirbančiam pagal suminę darbo laiko apskaitą nedarbingumo laikotarpis apmokamas pagal jo darbo grafiką.
121. Nuo trečiosios kalendorinės nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo.
XVI SKYRIUS PRASTOVA
122. Jeigu darbuotojas neaprūpinamas darbu vieną dieną, jam paliekamas vidutinis darbo užmokestis ir jis turi būti darbo vietoje.
123. Jeigu darbuotojas neaprūpinamas darbu dvi arba tris dienas, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio ir jis neprivalo būti darbo vietoje.
124. Jeigu prastova paskelbta daugiau nei trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Darbuotojui paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio, bet ne mažiau negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
125. Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Tokiu atveju už kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, mokamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai darbuotojo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
126. Jei skelbiama dalinė prastova, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama prastovos išmoka.
XVII SKYRIUS
IŠSKAITOS IŠ DARBO UŽMOKESČIO
127. Iš priskaičiuoto darbo užmokesčio pagal nustatytus tarifus išskaičiuojama ir sumokama gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos.
128. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymo numatytais atvejais, remiantis Darbo kodekso 150 straipsniu ir vykdomaisiais raštais:
128.1. grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų
sumoms;
128.2. grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų;
128.3. atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui;
128.4. išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės
ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva.
129. Išskaitos pagal vykdomuosius raštus:
Procentai | Išskaitos rūšis |
30 | Alimentai ir žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu – iš dalies, neviršijančios MMA. |
20 | Visų kitų rūšių išmokos – iš dalies, neviršijančios MMA. |
30 | Iš dalies neviršijančios MMA pagal kelis vykdomuosius raštus. |
50 | Visų rūšių išmokos iš dalies, viršijančios MMA. |
130. Išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio jo paties valia skiriamasis požymis – išskaitos daromos paties darbuotojo prašymu arba gavus jo sutikimą. Tai gali būti įmokos dėl draudimo (pagal savanoriškas draudimo sutartis), atsiskaitymai už mobiliojo ryšio naudojimą, lizingą, profsąjungos mokestį ir kt. Darbuotojas turi teisę pateikti direktoriui rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto dydžio išskaitas ir pinigus pervesti į pareiškime nurodyto asmens sąskaitą. Pagal tokį prašymą išieškojimas turi būti vykdomas tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. Savo prašymą dėl išskaitymo darbuotojas gali bet kada atšaukti. Už banko paslaugas atliekant pavedimus darbuotojo valia apmokama iš darbuotojui mokėtino atlyginimo.
131. Išskaitos darbuotojo valia turi būti vykdomos tik turint raštišką darbuotojo prašymą, kad iš jo darbo užmokesčio būtų daroma tam tikro dydžio išskaita. Jei tokia išskaita periodinė, tai taip pat turėtų atsispindėti darbuotojo prašyme – turėtų būti aiškiai nurodyta, kokį laikotarpį ir kokio dydžio sumą privalo išskaičiuoti iš darbuotojo darbo užmokesčio ir kur pervesti išskaičiuotą sumą.
132. Siekiant teisingai paskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį, kiekvienas darbuotojas vyriausiam buhalteriui pateikia laisvos formos prašymus, kokio dydžio pajamų neapmokestinamąjį dydį taikyti bei kitus dokumentus, įrodančius, jog būtent šį dydį priklauso taikyti. Jei darbuotojo pareiginis darbo užmokestis siekia arba viršija du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt šešis eurus, prašymo dėl NPD teikti nereikia.
133. Įstaigoje, skaičiuojant darbo užmokestį, taikomas mėnesio NPD, o VMI nustatant metines gyventojo pajamas taikomas metinis NPD, todėl darbuotojui VMI nurodymu gali būti skiriama papildomai sumokėti GPM į biudžetą. NPD taikomas Lietuvos Respublikos nustatytais dydžiais ir teisės aktų nustatyta tvarka.
Asmenims, kuriems nustatytas darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, arba asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis, taikomas mėnesio NPD Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka
X SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
134. Darbdavio ir darbovietės lygmens kolektyvinėse sutartyse negali būti nustatyta palankesnių darbo apmokėjimo sąlygų, susijusių su papildomu valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų poreikiu.
135. Ginčai dėl darbo užmokesčio sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
136. Įstaigos sekretorius ar kitas įgaliotas asmuo darbuotojų darbo sutartyse nurodo nustatytus darbo užmokesčio terminus.
137. Atsiskaitymo lapeliai darbuotojams pateikiami kiekvieną mėnesį.
138. Įstaigos darbuotojų darbo užmokestis, priemokos ir kiti su darbo santykiais susiję mokėjimai planuojami neviršijant asignavimo sąmatų darbo užmokesčio fondo.
139. Šio Tvarkos aprašo taikymas privalo užtikrinti, kad būtų išvengta bet kokio diskriminavimo lyties ar kitais pagrindais mokant darbo užmokestį, nustatant darbo sąlygas, metines užduotis, vertinant užduočių atlikimą ir kt.
140. Šis Xxxxxxx aprašas patvirtintas konsultuojantis su Įstaigos darbo Tarybos atstovu, laikantis lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų.
141. Visi Įstaigos darbuotojai ir kiti atsakingi asmenys su šiuo Tvarkos aprašu yra supažindinami elektroninėmis priemonėmis (paskelbiant įstaigos internetinėje svetainėje xxx.xxxxxxxxx.xx) ir privalo laikytis jame nustatytų įpareigojimų bei atlikdami savo darbo funkcijas vadovautis Tvarkos apraše nustatytais principais.
142. Įstaigos vadovas, suderinęs su Įstaigos Darbo taryba, turi teisę iš dalies arba visiškai pakeisti šį Tvarkos aprašą. Su pakeitimais darbuotojai ir kiti atsakingi asmenys supažindinami elektroninėmis priemonėmis.
143. Atnaujinta Įstaigos darbo apmokėjimo tvarka įsigalioja nuo 2022 m. sausio 1 d.
PRITARTA
Mažeikių lopšelio-darželio „Buratinas“
20 m. d. įstaigos tarybos protokolu