AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

EUROPOS KOMISIJA

Briuselis, 2013 09 18

COM(2013) 641 final 2013/0314 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse

(Tekstas svarbus EEE)

{SWD(2013) 336 final}

{SWD(2013) 337 final}

LT LT

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS

1.1. Bendrosios aplinkybės, pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Indeksas yra matavimo – paprastai kainos ar kiekio – vienetas, tam tikrais laiko tarpais nustatomas remiantis reprezentatyviu pagrindinių duomenų rinkiniu. Kai indeksas naudojamas kaip finansinės priemonės ar sutarties orientacinė kaina, jis tampa lyginamuoju indeksu. Šiuo metu įvairūs teikėjai, įskaitant viešąsias įmones ir nepriklausomus specializuotus lyginamųjų indeksų teikėjus, naudodamiesi įvairia metodika, rengia daugybę įvairių lyginamųjų indeksų.

Kelių kompetentingų institucijų pasiekti susitarimai su tam tikrais bankais dėl manipuliavimo LIBOR ir EURIBOR palūkanų normų lyginamaisiais indeksais atskleidė lyginamųjų indeksų svarbą ir jų trūkumų. Be to, kompetentingos institucijos tiria įtarimus dėl bandymų manipuliuoti biržos prekių kainų vertinimais, kuriuos teikia biržos prekių kainas nurodančios agentūros, ir Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO) atliko šių agentūrų naftos kainų vertinimų peržiūrą. Nustatant daugelio finansinių priemonių, kaip antai palūkanų normų apsikeitimo sandorių, ir komercinių bei nekomercinių sutarčių, kaip antai hipotekos, kainas lyginamųjų indeksų teisingumas yra ypač svarbus. Jeigu lyginamuoju indeksu manipuliuojama, dėl to kai kurie investuotojai, turintys finansinių priemonių, kurių vertė nustatoma pagal tą lyginamąjį indeksą, patirs didelių nuostolių. Kadangi siunčiami apgaulingi signalai apie pagrindinės rinkos būklę, tai gali iškraipyti realiąją ekonomiką. Apskritai būgštavimai dėl manipuliavimo lyginamaisiais indeksais rizikos gali pakirsti rinkos pasitikėjimą. Manipuliavimas lyginamaisiais indeksais gresia tada, kai rengiant lyginamuosius indeksus kyla interesų konfliktų, veikiama savo nuožiūra ir tokiais atvejais netaikomos tinkamos valdymo ir kontrolės priemonės.

Atsakomosios priemonės, kurių ėmėsi Komisija dėl tariamo manipuliavimo LIBOR ir EURIBOR, visų pirma buvo susijusios su daliniu esamų pasiūlymų dėl Piktnaudžiavimo rinka reglamento (PRR) ir Baudžiamųjų sankcijų už piktnaudžiavimą rinka direktyvos (BSPRD) pakeitimu siekiant paaiškinti, kad bet koks manipuliavimas lyginamaisiais indeksais yra aiškiai ir neabejotinai neteisėtas ir už jį taikomos administracinės ar baudžiamosios sankcijos.

Tačiau vien pakeitus sankcijų režimą lyginamųjų indeksų rengimo ir naudojimo būdas nepagerės; taikant sankcijas, manipuliavimo rizika, kurią kelia netinkamas lyginamųjų indeksų nustatymo proceso valdymas, kai yra interesų konfliktų ir veikiama savo nuožiūra, nepašalinama. Antra, siekiant apsaugoti investuotojus ir vartotojus, būtina, kad lyginamieji indeksai būtų pagrįsti, patikimi ir tinkami nustatytam tikslui. Atsižvelgiant į šiuos sumetimus, šiame reglamento pasiūlyme nustatyti keturi pagrindiniai tikslai, kuriais siekiama pagerinti sistemą, kurioje yra teikiami lyginamieji indeksai ir jiems parengti reikalingi duomenys bei tie lyginamieji indeksai yra naudojami:

– pagerinti lyginamųjų indeksų nustatymo proceso valdymą ir kontrolę ir visų pirma užtikrinti, kad administratoriai vengtų interesų konfliktų arba bent jau tinkamai juos valdytų;

– pagerinti lyginamųjų indeksų administratorių naudojamų pradinių duomenų ir metodikų kokybę ir visų pirma užtikrinti, kad nustatant lyginamuosius indeksus būtų naudojami pakankamai išsamūs ir tikslūs duomenys;

– užtikrinti, kad lyginamųjų indeksų duomenų teikėjams būtų taikomos tinkamos kontrolės priemonės, visų pirma siekiant vengti interesų konfliktų, ir kad tinkamos kontrolės priemonės būtų taikomos ir jų teikiamiems lyginamųjų indeksų

duomenims. Jeigu būtina, atitinkama kompetentinga institucija turėtų turėti teisę įpareigoti duomenų teikėjus ir toliau teikti lyginamųjų indeksų duomenis; ir

– užtikrinti tinkamą lyginamuosius indeksus naudojančių vartotojų ir investuotojų apsaugą didinant skaidrumą, užtikrinant tinkamas teises į teisių gynimą ir garantuojant, kad prireikus būtų vertinamas tinkamumas.

1.2. Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos

Sąjungos teisėje šiuo metu kalbama apie tam tikrus lyginamųjų indeksų naudojimo aspektus:

– Piktnaudžiavimo rinka reglamento (PRR)1 pasiūlymo 2 straipsnio 3 dalies d punkte ir 8 straipsnio 1 dalies d punkte, taip pat Baudžiamųjų sankcijų už piktnaudžiavimą rinka direktyvos (BSPRD)2 pasiūlyme (2013 m. birželio mėn. Europos Parlamentas ir Xxxxxx pasiekė politinį susitarimą dėl PRR) paaiškinta, kad bet koks manipuliavimas lyginamaisiais indeksais yra aiškiai ir neabejotinai neteisėtas ir už jį taikomos administracinės ar baudžiamosios sankcijos.

– Reglamente dėl energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (angl. REMIT)3 nustatyta, kad manipuliavimas lyginamaisiais indeksais, taikomais didmeniniams energetikos produktams, yra neteisėtas.

– Finansinių priemonių rinkų direktyvoje (FPRD)4 reikalaujama užtikrinti sąžiningą, organizuotą ir efektyvią prekybą visomis finansinėmis priemonėmis, kuriomis leidžiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Tos direktyvos įgyvendinimo reglamente5 išsamiau nustatyta, kad pagrindinės finansinės priemonės kaina ar kitas vertės matas turi būti patikimas ir viešai prieinamas.

– Europos Komisijos pateikto Finansinių priemonių rinkų reglamento (FPRR) pasiūlymo6 (kuris šiuo metu svarstomas Europos Parlamento ir Tarybos) 30 straipsnyje išdėstyta nuostata dėl prievolės ne išimties tvarka išduoti lyginamųjų indeksų naudojimo licencijas tarpuskaitos ir prekybos tikslais.

– Prospekto direktyvoje ir jos įgyvendinimo reglamente7 nustatyta, kad tais atvejais, kai prospekte pateikiama nuoroda į kokį nors indeksą, emitentas turėtų nurodyti bazinės priemonės tipą ir išsamiai paaiškinti, kur galima gauti informacijos apie tą bazinę priemonę, nurodyti, kur galima gauti informacijos apie ankstesnį ir būsimą bazinės priemonės pelningumą ir jo kitimą, taip pat nurodyti indekso pavadinimą. Jeigu aptariamą indeksą sudaro emitentas, jam taip pat reikia pateikti to indekso aprašymą. Jeigu indeksą sudaro ne emitentas, jis turi paaiškinti, kur galima gauti informacijos apie tą indeksą, o jeigu bazinė priemonė yra palūkanų norma, emitentas turi pateikti šios palūkanų normos apibūdinimą.

1 COM(2011) 651 galutinis, 2011/0295 (COD), xxxx://xxx- xxx.xxxxxx.xx/XxxXxxXxxx/XxxXxxXxxx.xx?xxxxXXX:0000:0000:XXX:XX:XXX.

2 Briuselis, 2011 10 20, COM(2011) 654 galutinis, 2011/0297 (COD) xxxx://xxx- xxx.xxxxxx.xx/XxxXxxXxxx/XxxXxxXxxx.xx?xxxxXXX:0000:0000:XXX:XX:XXX.

3 Reglamentas dėl energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo, xxxx://xxx- xxx.xxxxxx.xx/XxxXxxXxxx/XxxXxxXxxx.xx?xxxxXX:X:0000:000:0000:00:XX:XXXX.

4 FPRD 40 straipsnio 1 dalis, xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxx_xxxxxx/xxxxxxxxxx/xxx/xxxxx_xx.xxx.

5 FPRD įgyvendinimo reglamento 37 straipsnio 1 dalies b punktas, xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxx_xxxxxx/xxxxxxxxxx/xxx/xxxxx0_xx.xxx.

6 xxxx://xxx-xxx.xxxxxx.xx/XxxXxxXxxx/XxxXxxXxxx.xx?xxxxXXX:0000:0000:XXX:XX:XXX.

7 Direktyva 2003/71/EB ir Reglamentas (EB) Nr. 809/2004, XII priedo 4.2.2 punktas.

– Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų direktyvoje8 nustatyta didžiausia kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų portfelio dalis, kurią gali sudaryti to paties emitento išleistos priemonės. Valstybės narės ribas, taikomas investicijoms į to paties emitento išleistas akcijas arba skolos vertybinius popierius, gali padidinti iki daugiausia 20 % bendro KIPVPS portfelio, jeigu tokios investicijos susijusios su indeksu, kurį KIPVPS nori atkartoti, ir jeigu to indekso struktūra yra pakankamai diversifikuota, tas indeksas yra tinkamas rinkos, su kuria jis susijęs, etalonas, ir jis yra tinkamai skelbiamas.

2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI

2.1. Konsultacijos

Trijų mėnesių trukmės viešos konsultacijos pradėtos 2012 m. rugsėjo 3 d. ir užbaigtos lapkričio 29 d. Iš duomenų teikėjų, lyginamųjų indeksų teikėjų ir naudotojų, įskaitant biržas, bankus, investuotojus, vartotojų grupes, verslo organizacijas ir viešojo sektoriaus institucijas, gauti 84 atsiliepimai. Suinteresuotieji subjektai pripažino, kad lyginamųjų indeksų rengimas ir naudojimas turi trūkumų, ir plačiai palaikė pasiūlymą imtis veiksmų ES lygmeniu. Respondentai taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę užtikrinti tarptautinį koordinavimą ir kruopščiai suderinti bet kokios iniciatyvos taikymo sritį.

EVPRI ir EBI bendrai ištyrė EBF-EURIBOR administruojamo EURIBOR teikimo trūkumus ir 2013 m. sausio 11 d. pradėjo konsultacijas dėl lyginamųjų indeksų nustatymo procesų ES principų9. 2013 m. kovo 7 d. raštu EBI, XXXXX ir XXXXX xxxxxxx atsižvelgiant į šį darbą parengtų rekomendacijų dėl šio siūlomo teisės akto turinio. Komisijos tarnybos dalyvavo 2013 m. vasario 13 d. viešame EVPRI ir EBI posėdyje10 dėl šių lyginamųjų indeksų nustatymo procesų principų. Komisijos tarnybos taip pat dalyvavo 2012 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento surengtame viešajame klausyme dėl kovos su manipuliavimo rinka praktika ir pasaulinių veiksmų LIBOR ir EURIBOR klausimu.

2.2. Poveikio vertinimas

Vadovaudamasi geresnio reglamentavimo politika, Komisija atliko politikos variantų poveikio vertinimą. Galimos politikos priemonės buvo susijusios su galimybėmis apriboti paskatas manipuliuoti, kuo labiau sumažinti galimybes veikti savo nuožiūra ir užtikrinti, kad lyginamieji indeksai būtų pagrįsti pakankamai išsamiais, patikimais ir reprezentatyviais duomenimis, užtikrinti, kad vidaus valdymo ir kontrolės priemonėmis būtų atsižvelgiama į riziką, užtikrinti veiksmingą lyginamųjų indeksų priežiūrą ir didinti skaidrumą ir investuotojų apsaugą. Kiekviena galima politikos priemonė buvo įvertinta remiantis šiais kriterijais: poveikis suinteresuotiesiems subjektams, veiksmingumas ir naudingumas.

Ypač aktualios šios Pagrindinių teisių chartijoje nustatytos pagrindinės teisės: teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, asmens duomenų apsauga, saviraiškos ir informacijos laisvė.

Chartijos 52 straipsniu leidžiami šių teisių ir laisvių apribojimai. Pirmiau apibrėžti tikslai atitinka ES pareigas gerbti pagrindines teises. Tačiau kokie nors naudojimosi šiomis teisėmis ir laisvėmis apribojimai turi būti numatyti teisės aktais ir nepažeisti šių teisių bei laisvių esmės. Remiantis proporcingumo principu, apribojimai galimi tik tuo atveju, kai jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažinto bendro intereso tikslus arba reikalingi kitų teisėms ir

8 Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų direktyva (2009/65/EB), 53 straipsnis.

9 xxxx://xxx.xxxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxxx/Xxxxxxxxxxxx-Xxxxxxxxxx-Xxxxxxxxxx-Xxxxxxx-Xxxxxxxxx-XX.

10 xxxx://xxx.xxxx.xxxxxx.xx/xxxxxx/xxxxx/0000-000.xxx.

laisvėms apsaugoti. Kalbant apie lyginamuosius indeksus, bendro intereso tikslas, kuris pateisina tam tikrus pagrindinių teisių apribojimus, yra rinkos vientisumo užtikrinimo tikslas. Tam tikrus pagrindinių teisių apribojimus taip pat pateisina poreikis apsaugoti teisę į nuosavybę (Chartijos 17 straipsnis), nes investuotojai turi teisę tikėtis, kad jų nuosavybės (pvz., paskolų, išvestinių finansinių priemonių) vertė bus apsaugota nuo nuostolių, kuriuos sukelia rinkos iškraipymas.

Užtikrinant saviraiškos ir informacijos laisvę taip pat turi būti užtikrinama žiniasklaidos laisvė. Šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į šią pagrindinę teisę. Taigi jei asmuo tik skelbia lyginamąjį indeksą arba juo remiasi vykdydamas žurnalistinę veiklą, bet nekontroliuoja to lyginamojo indekso teikimo, tam asmeniui neturėtų būti taikomi šiuo reglamentu administratoriams nustatyti reikalavimai. Todėl užsiimdami žurnalistine veikla žurnalistai gali laisvai teikti informaciją apie finansų ir biržos prekių rinkas. Atsižvelgiant į tai, lyginamojo indekso administratorius tiksliai apibrėžtas siekiant užtikrinti, kad apibrėžtis apimtų lyginamojo indekso teikimą, bet neapimtų žurnalistinės veiklos.

3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI

3.1. Teisinis pagrindas

Šis pasiūlymas pagrįstas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 114 straipsniu.

3.2. Subsidiarumas ir proporcingumas

Komisijos pasiūlymas reglamentuoti lyginamuosius indeksus atitinka Sutarties dėl Europos Sąjungos (SES) 5 straipsnio 3 dalyje nustatytą subsidiarumo principą, pagal kurį reikalaujama, kad Sąjunga imtųsi veiksmų tik tada ir tik tokiu mastu, kai siūlomo veiksmo tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o Sąjunga dėl siūlomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiektų geriau.

Nors daugelis lyginamųjų indeksų yra nacionaliniai, visas lyginamųjų indeksų sektorius ir indeksų rengimo, ir naudojimo požiūriu yra tarptautinio pobūdžio. Veiksmus dėl nacionalinių indeksų įgyvendinant nacionaliniu lygmeniu gali būti padėta užtikrinti, kad bet koks įsikišimas būtų tinkamas problemoms spręsti nacionaliniu mastu, tačiau dėl to gali susidaryti skirtingų taisyklių kratinys, bendrojoje rinkoje galėtų atsirasti nevienodų sąlygų ir galiausiai būtų taikomas nenuoseklus ir nekoordinuojamas požiūris. Lyginamieji indeksai naudojami įvairiausių tarpvalstybinių sandorių, visų pirma tarpbankinio finansavimo rinkoje ir išvestinių finansinių priemonių, kainai nustatyti. Nacionalinių taisyklių kratinys būtų galimybės rengti tarpvalstybinius lyginamuosius indeksus kliūtis ir dėl to trukdytų vykdyti tuos tarpvalstybinius sandorius. Šią problemą pripažino G 20 ir Finansinio stabilumo taryba; ji įpareigojo IOSCO parengti bendrus finansiniams lyginamiesiems indeksams taikytinus principus. ES lygmens iniciatyva, kuria būtų sukurta įvairiose valstybėse narėse taikoma bendra patikimų ir teisingai naudojamų lyginamųjų indeksų sistema, padės sustiprinti bendrąją rinką.

Nors šiuo metu daugelyje valstybių narių lyginamųjų indeksų rengimas nacionaliniu mastu nėra reguliuojamas, dvi valstybės narės jau patvirtino nacionalinės teisės aktus dėl palūkanų normų lyginamųjų indeksų jų nacionaline valiuta. Be to, pastaruoju metu IOSCO suderino lyginamųjų indeksų principus, kuriuos turi įgyvendinti jos narės. Tačiau šiais principais suteikiama tam tikro lankstumo dėl jų taikymo srities ir įgyvendinimo būdų ir dėl tam tikrų sąlygų. Nesant suderintos Europos lyginamųjų indeksų sistemos, kai kurios valstybės narės greičiausiai priims skirtingus nacionalinės teisės aktus. Pavyzdžiui, šiuo metu vienos valstybės narės teisės aktų taikymo sritis yra beveik tokia pati kaip IOSCO principų, o kitos lyginamųjų indeksų taisykles nustačiusios valstybės narės teisės aktai taikomi tik palūkanų

normų lyginamiesiems indeksams. Šie skirtingi požiūriai nulemtų vidaus rinkos susiskaidymą, nes lyginamųjų indeksų administratoriams ir naudotojams skirtingose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės. Nesant Sąjungos lygmens teisės aktų sistemos, veiksmai, kurių valstybės narės imtųsi atskirai, taip pat būtų neveiksmingi, nes valstybės narės nėra įpareigotos ir neturi paskatų bendradarbiauti viena su kita, o nesant tokio bendradarbiavimo atsirastų sąlygos reguliuojamajam arbitražui.

Tam tikrus investuotojų apsaugos aspektus apskritai apima FPRD. Visų pirma, pagal FPRD reikalaujama, kad įmonės atliktų tinkamumo vertinimą. Atliekant šį vertinimą reikia nustatyti, ar klientas turi reikiamos patirties ir žinių, kad suprastų riziką, susijusią su siūlomu arba prašomu produktu ar investicine paslauga. Taip užtikrinama pakankama investuotojų apsauga.

Kiek tai susiję su vartotojų apsauga, į Vartojimo kredito direktyvą įtrauktos taisyklės dėl pakankamos informacijos atskleidimo, o į Hipotekinių kreditų direktyvą, kuri bus netrukus priimta, įtrauktas reikalavimas rekomenduoti tinkamas kredito sutartis. Tačiau tomis ES vartotojų apsaugos taisyklėmis nėra sprendžiamas ypatingas lyginamųjų indeksų finansinėse sutartyse tinkamumo klausimas. Be to, vartotojų galimybės rinktis naudojamą lyginamąjį indeksą dėl nevienodos derybinės galios ir standartinių sąlygų naudojimo gali būti ribotos. Jie neturi reikiamų žinių ar patirties, kad tinkamai įvertintų lyginamojo indekso tinkamumą. Todėl šis pasiūlymas turėtų papildyti esamus šios srities ES teisės aktus, nes juo būtų užtikrinta, kad atsakomybė už lyginamųjų indeksų tinkamumo mažmeninėms sutartims vertinimą liktų skolintojams ar kreditoriams. Taip būtų užtikrinta, kad ES vartotojų apsaugos taisyklės dėl lyginamųjų indeksų naudojimo kaip kriterijaus finansinėse sutartyse būtų suderintos. Bendra vartotojams ir kreditoriams skirta finansinių sutarčių reguliavimo sistema taip pat būtina tam, kad būtų skatinama naudotis tarpvalstybiniais lyginamaisiais indeksais, o ne atsirastų sąlygos nacionaliniams požiūriams išsiskirti. Dėl su netinkamų lyginamųjų indeksų naudojimu susijusių vartotojų skundų ir bylinėjimosi keliose valstybėse narėse tikėtina, kad nacionaliniu mastu būtų priimtos skirtingos vartotojų apsaugos priemonės. Tai galėtų nulemti vidaus rinkos susiskaidymą.

Siūlomas reglamentas taip pat yra proporcingas, kaip reikalaujama SES 5 straipsnio 4 dalyje. Jis skirtas tik tiems indeksams, su kuriais yra susiejamos finansinės priemonės ar finansinės sutartys, kaip antai hipotekos, nes būtent jie yra lyginamieji indeksai, kurie gali padaryti tiesioginį ir tikrą poveikį ekonomikai, jei jais būtų manipuliuojama. Be to, į siūlomą reglamentą įtraukta nuostatų, kuriomis jo reikalavimai pritaikomi įvairiems sektoriams ir įvairių rūšių lyginamiesiems indeksams, kaip antai biržos prekių, tarpbankinių palūkanų normų, ir lyginamiesiems indeksams, kuriuose naudojami biržų duomenys. Proporcingas požiūris užtikrinamas daugumą įpareigojimų nustatant lyginamųjų indeksų administratoriams. Daugelis lyginamųjų indeksų administratorių jau laikosi bent kelių iš šių reikalavimų, taigi administracinė našta neturėtų padidėti neproporcingai. Be to, vidaus valdymo ir kontrolės procesus turės įdiegti tik prižiūrimi duomenų teikėjai, todėl poveikis neprižiūrimiems lyginamojo indekso duomenų teikėjams, pavyzdžiui, neregistruotam prekiautojui, bus nedidelis. Galiausiai, visos svarbios šio reglamento dalys atitinka tarptautiniu mastu suderintus ir 2013 m. liepos 17 d. paskelbtus IOSCO Finansinių lyginamųjų indeksų principus (angl. Principles for financial benchmarks), dėl kurių išsamiai konsultuotasi su suinteresuotaisiais subjektais. Dėl to sumažės prisitaikymo prie reikalavimų sąnaudos.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, subsidiarumo ir proporcingumo principų požiūriu tikslinga imtis ES lygio veiksmų.

3.3. Pasirinkta priemonė

Tinkamiausia teisine priemone siekiant įvesti vienodas taisykles dėl lyginamųjų indeksų rengimo, jiems nustatyti reikalingų pradinių duomenų teikimo ir lyginamųjų indeksų

naudojimo Sąjungoje yra laikomas reglamentas. Šio pasiūlymo nuostatose išdėstomi tam tikri reikalavimai lyginamųjų indeksų administratoriams, duomenų teikėjams ir naudotojams. Tokie reikalavimai dėl tarpvalstybinio daugelio lyginamųjų indeksų pobūdžio turi būti kuo labiau suderinti. Lyginamųjų indeksų reguliavimo priemonėmis nustatomi tikslūs reikalavimai, susiję su duomenimis ir metodikomis, todėl net mažiausi požiūrių skirtumai galėtų trukdyti teikti lyginamuosius indeksus tarpvalstybiniu mastu. Pasirinkus reglamento, kuris yra tiesiogiai taikomas ir todėl nacionalinės teisės aktų nebūtina priimti, formą, bus apribotos galimybės kompetentingoms institucijoms imtis skirtingų nacionalinių priemonių ir visoje ES bus užtikrintas nuoseklus požiūris ir didesnis teisinis tikrumas.

3.4. Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

3.4.1. Taikymo sritis (2 straipsnis)

Siūlomas reglamentas taikomas visiems skelbiamiems lyginamiesiems indeksams, susiejamiems su finansinėmis priemonėmis, kuriomis prekiaujama arba leidžiama prekiauti reguliuojamoje prekybos vietoje, arba su finansinėmis sutartimis (kaip antai hipotekos), taip pat lyginamiesiems indeksams, pagal kuriuos vertinami investicinių fondų rezultatai.

Kai nustatant lyginamuosius indeksus galima veikti savo nuožiūra ir dėl to gali kilti interesų konfliktų, nesant tinkamų valdymo ir kontrolės priemonių atsiranda rizika, kad lyginamaisiais indeksais gali būti manipuliuojama. Todėl indeksams, kuriuos nustatant veikiama savo nuožiūra, turėtų būti taikomos reguliavimo priemonės. Nors veikimo savo nuožiūra mastas skiriasi, tam tikru mastu savo nuožiūra veikiama nustatant visus indeksus. Todėl reglamentas turėtų būti taikomas visiems lyginamiesiems indeksams, nepriklausomai nuo skaičiavimo metodo ar teikiamų duomenų pobūdžio.

Reglamentas turėtų būti taikomas visiems indeksams, įskaitant skelbiamus indeksus, nes abejonės dėl tokių indeksų tikslumo ir patikimumo greičiausiai padarytų daugiau žalos didesnei visuomenės daliai nei abejonės dėl viešai neskelbiamų indeksų.

Kai lyginamieji indeksai naudojami kaip finansinės priemonės ar sutarties orientacinė kaina, bet koks manipuliavimas lemia ekonominius nuostolius. Tuo atveju, kai duomenų teikėjas taip pat naudoja su ja susietą finansinę priemonę, savaime kyla interesų konfliktas ir atsiranda paskatų manipuliuoti. Be to, jei lyginamieji indeksai naudojami finansinės priemonės rezultatams vertinti, gali grėsti interesų konfliktai ir manipuliavimas indeksais lems neoptimalius investuotojų investicinius sprendimus. Todėl svarbu reglamentuoti visus lyginamuosius indeksus, kuriuos naudojant nustatoma finansinės priemonės ar vartojimo sutarties kaina arba vertinami investicinių fondų rezultatai.

Jei lyginamieji indeksai plačiai naudojami, net menkiausias manipuliavimas gali turėti didelį poveikį, o lyginamojo indekso pažeidžiamumas ir svarba ilgainiui kinta. Reglamentuojant tik svarbius ar pažeidžiamus indeksus nebūtų pašalinama rizika, kurią bet kuris lyginamasis indeksas gali kelti ateityje.

Atsižvelgiant į visus šiuos argumentus ir siekiant užtikrinti, kad šis reglamentas būtų taikomas aiškiai ir visapusiškai, taikymo sritis taip pat nepriklauso nuo pradinių duomenų pobūdžio,

t. y. nuo to, ar pradiniai duomenys yra ekonominė (pvz., akcijos kaina) ar neekonominė (pvz., oro sąlygų parametras) vertė ar skaičius. Taip yra todėl, kad nustatant taikymo sritį svarbiausia tai, kaip nuo išvesties vertės priklauso finansinės priemonės ar finansinės sutarties vertė arba investicinio fondo rezultatų vertinimas. Šiomis aplinkybėmis, kai finansinė sutartis ar priemonė susiejama su verte, jos ankstesnis neekonominis pobūdis tampa nesvarbus.

Kalbant apie lyginamųjų indeksų administratorius, visiems administratoriams gali grėsti interesų konfliktai, jie gali veikti savo nuožiūra ir turėti netinkamas valdymo ir kontrolės sistemas. Todėl jų veiklą reikia tinkamai reguliuoti. Be to, kadangi jie kontroliuoja

lyginamojo indekso nustatymo procesą, visiems lyginamųjų indeksų administratoriams nustatomas reikalavimas turėti veiklos leidimą, nes priežiūra – veiksmingiausias būdas užtikrinti lyginamųjų indeksų teisingumą.

Lyginamųjų indeksų duomenų teikėjams taip pat gali grėsti interesų konfliktai, jie gali veikti savo nuožiūra ir užsiimti manipuliavimu. Lyginamojo indekso duomenų teikimas – savanoriška veikla. Jei dėl kokios nors iniciatyvos duomenų teikėjai turės gerokai pakeisti savo verslo modelius, jie gali nustoti teikti atitinkamo lyginamojo indekso duomenis. Tačiau subjektams, kuriems jau taikomas reguliavimas ir priežiūra (vadinamieji prižiūrimi duomenų teikėjai), dėl gero valdymo ir kontrolės sistemų reikalavimų neturėtų susidaryti didelių išlaidų ar neproporcingos administracinės naštos. Todėl reglamentą būtų tinkama taikyti visiems prižiūrimiems duomenų teikėjams.

Duomenų teikėjams, kuriems reguliavimas ir priežiūra netaikomi (neprižiūrimi duomenų teikėjai), reikalavimai gauti veiklos leidimą ar kitos taisyklės galėtų lemti dideles išlaidas ir administracinę naštą. Reguliavimo institucijos taip pat negalėtų veiksmingai prižiūrėti įmonių, kurių priežiūros patirties neturi. Todėl nustačius reikalavimą prižiūrėti šiuo metu neprižiūrimus subjektus ar asmenis atsirastų didelių išlaidų, o nauda būtų nedidelė. Nepaisant to, tam tikros šio reglamento dalys, pavyzdžiui, susijusios su būtinybe teikti tikslius ir patikimus pradinius duomenis, netiesiogiai aktualios visiems duomenų teikėjams, nes jiems ir toliau taikomas Piktnaudžiavimo rinka reglamentas ir jie sutartimis bus įpareigojami laikytis administratoriaus elgesio kodekso reikalavimų pagal šį reglamentą.

Pasiūlyme numatyta reglamento netaikyti centriniams bankams, kurie yra Europos centrinių bankų sistemos nariai.

Galiausiai, tam tikrais atvejais asmuo gali parengti indeksą ir nežinoti, kad tas indeksas yra lyginamasis indeksas, nes, pavyzdžiui, finansinė priemonė su juo susiejama be indekso rengėjo žinios. Todėl reglamente numatytas mechanizmas, pagal kurį indekso rengėjams bus pranešama, kad jų indeksas tapo ar gali tapti lyginamuoju indeksu, ir suteikiama galimybė nesutikti, kad indeksas būtų naudojamas kaip lyginamasis indeksas. Jei indekso rengėjas duos sutikimą, dėl to lyginamojo indekso jam bus taikomas siūlomas reglamentas. Jei jis nesutiks, indekso nebus galima naudoti kaip lyginamojo indekso ir administratoriams šiame reglamente nustatyti reikalavimai jam taikomi nebus.

3.4.2. Administratorių valdymas ir kontrolė (5–6 straipsniai)

Šiuo pasiūlymu užtikrinama, kad būtų vengiama interesų konfliktų, ir garantuojama, kad valdymo ir kontrolės priemonės būtų veiksmingos. Tai užtikrinama valdymo ir kontrolės priemonių reikalavimais, kurie išsamiau paaiškinami priede.

3.4.3. Pradiniai duomenys ir metodika (7 straipsnis)

Dėl pradinių duomenų ir metodikos, taikomos lyginamajam indeksui parengti, pasiūlyme nustatyti trys reikalavimai (išsamiai nustatyti priede), kuriais siekiama apriboti galimybes veikti savo nuožiūra ir padidinti teisingumą ir patikimumą:

– pradiniai duomenys turėtų būti pakankami ir tikslūs, kad atspindėtų faktinę rinkos ar ekonomikos tikrovę, kuriai įvertinti lyginamasis indeksas yra skirtas;

– pradiniai duomenys turėtų būti gaunami iš patikimos ir reprezentatyvios duomenų teikėjų grupės ar imties ir

– administratorius turėtų taikyti pagrįstą ir patikimą metodiką lyginamajam indeksui nustatyti.

3.4.4. Reikalavimai duomenų teikėjams (9 ir 11 straipsniai)

Iš administratoriaus reikalaujama nustatyti duomenų teikėjų elgesio kodeksą, kuriame aiškiai nustatomi duomenų teikėjų įpareigojimai ir atsakomybė teikiant pradinius duomenis lyginamajam indeksui nustatyti. Jeigu duomenų teikėjai jau yra reguliuojami subjektai, iš jų taip pat reikalaujama vengti interesų konfliktų ir įgyvendinti tinkamas kontrolės priemones.

3.4.5. Su sektoriais susiję reikalavimai (10 ir 12–14 straipsniai)

Siekiant užtikrinti proporcingumą ir tai, kad pasiūlymas būtų tinkamai pritaikytas įvairių rūšių ir sektorių lyginamiesiems indeksams, II ir III prieduose pateiktos išsamesnės nuostatos, skirtos biržos prekių lyginamiesiems indeksams ir palūkanų normų lyginamiesiems indeksams. Nustatyti papildomi reikalavimai dėl ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų, įskaitant atitinkamos kompetentingos institucijos įgaliojimus įpareigoti teikti tokiems lyginamiesiems indeksams nustatyti reikalingus duomenis. Lyginamiesiems indeksams, kurių pradiniai duomenys gaunami iš reguliuojamų prekybos vietų, taip pat netaikomi tam tikri įpareigojimai, kad būtų išvengta dvigubo reglamentavimo.

3.4.6. Skaidrumas ir vartotojų apsauga (15–18 straipsniai)

Investuotojų apsauga didinama skaidrumo nuostatomis. Iš administratorių reikalaujama pateikti pažymą, kurioje nurodoma, kas yra vertinama lyginamuoju indeksu ir kokie jo trūkumai, ir skelbti pagrindinius duomenis, kad naudotojai galėtų pasirinkti tinkamiausią lyginamąjį indeksą. Šioje pažymoje taip pat įspėjama, kad naudotojai turėtų tinkamai pasirengti tam atvejui, jei administratorius nutrauktų lyginamojo indekso teikimą. Galiausiai bankams nustatytas reikalavimas tvarkant su finansinėmis sutartimis, kaip antai hipoteka užtikrintomis paskolomis, susijusius reikalus su vartotojais vertinti lyginamųjų indeksų tinkamumą.

3.4.7. Administratorių priežiūra ir veiklos leidimų išdavimo tvarka (22–37 straipsniai)

Lyginamųjų indeksų teikimo veiklai bus taikomas reikalavimas iš anksto gauti veiklos leidimą ir nuolatinė priežiūra. Pasiūlyme nustatytos sąlygos ir tvarka, kurios Sąjungoje įsisteigę lyginamųjų indeksų administratoriai turi laikytis, kad iš atitinkamos kompetentingos institucijos gautų veiklos leidimą. Pasiūlyme sukurtas mechanizmas veiksmingam reglamento vykdymui užtikrinti. Juo kompetentingoms institucijoms suteikiami būtini įgaliojimai užtikrinti, kad administratoriai laikytųsi reglamento.

Siekiant pagerinti keitimąsi informacija ir užtikrinti vienodą veiklos leidimų išdavimą ir priežiūrą turėtų būti sudarytos ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų priežiūros institucijų kolegijos.

4. POVEIKIS BIUDŽETUI

Pasiūlymas turi poveikį Bendrijos biudžetui.

Konkretus pasiūlymo poveikis biudžetui susijęs su EVPRI paskirta užduotimi, kaip išdėstyta prie šio pasiūlymo pridedamose finansinėse teisės akto pasiūlymo pažymose. Naujos užduotys bus atliekamos naudojant turimus žmogiškuosius išteklius pagal metinio biudžeto skyrimo procedūrą, atsižvelgiant į biudžeto apribojimus, taikomus visoms ES įstaigoms, ir pagal agentūroms skirtą finansinį programavimą.

Visų pirma išteklių, agentūrai reikalingų naujoms užduotims atlikti, poreikiai bus suderinami su EVPRI skirtu žmogiškųjų ir finansinių išteklių programavimu, kuris nustatytas neseniai priimtu Komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai „2014–2020 m. decentralizuotų agentūrų žmogiškųjų ir finansinių išteklių programavimas“ (COM(2013) 519).

Konkretus poveikis Komisijos biudžetui taip pat įvertintas prie šio pasiūlymo pridedamoje finansinėje pažymoje. Apibendrinant pagrindinis pasiūlymo poveikis biudžetui yra toks:

a) Xxxxxx rinkos ir paslaugų GD darbuotojai: 1 AD kategorijos darbuotojas (dirbantis visą darbo dieną) deleguotiesiems aktams rengti, taip pat iniciatyvai vertinti, jos įgyvendinimui stebėti ir galbūt peržiūrėti. Bendros numatomos išlaidos sudaro 0,141 mln. EUR per metus.

b) EVPRI:

i) personalo išlaidos: du laikinieji darbuotojai, kurie dalyvautų ir tarpininkautų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų priežiūros institucijų kolegijose, teiktų technines rekomendacijas Komisijai dėl šio reglamento įgyvendinimo, koordinuotų bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis rengimą, rengtų gaires, kuriomis būtų skatinama nuobaudų taikymo režimų konvergencija ir tarpsektorinis nuoseklumas, ir tvarkytų pranešimų apie lyginamųjų indeksų naudojimą registrus ir įregistruotų lyginamųjų indeksų administratorių sąrašą.

Bendros išlaidos šiems 2 laikiniesiems darbuotojams per metus būtų 0,326 mln. EUR, 40 % (0,130 mln. EUR) šios sumos skirtų Komisija, o 60 % (0,196 mln. EUR) – valstybės narės.

ii) veiklos ir infrastruktūros išlaidos: EVPRI taip pat numatytos 0,25 mln. EUR pradinės išlaidos, 2015 m. 40 % (0,1 mln. EUR) šios sumos skirtų Komisija, o 60 % (0,15 mln. EUR) – valstybės narės. Šios išlaidos daugiausia susijusios su IT sistemomis, kurios EVPRI reikalingos:

- tvarkant pagal šį reglamentą įregistruotų administratorių ir lyginamuosius indeksus Sąjungoje teikiančių trečiųjų šalių įmonių sąrašą;

- gaunant pranešimus apie lyginamojo indekso naudojimą finansinėje priemonėje ar finansinėje sutartyje Sąjungoje, tvarkant registrą ir užtikrinant, kad administratoriai žinotų apie tokį indekso naudojimą.

Iki 2018 m. sausio 1 d. EVPRI taip pat reikės parengti šio reglamento taikymo ataskaitą, su kuria susijusios bendros išlaidos būtų 0,3 mln. EUR, 2017 m. 40 % šios sumos (0,12 mln. EUR) skirtų Komisija, o 60 % (0,18 mln. EUR) – valstybės narės.

2013/0314 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS

dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus teisėkūros procedūra priimamo akto projektą nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę11, atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, kadangi:

(1) daugelio finansinių priemonių ir finansinių sutarčių įkainojimas priklauso nuo lyginamųjų indeksų tikslumo ir teisingumo. Manipuliavimo palūkanų normų lyginamaisiais indeksais, pvz., LIBOR ir EURIBOR, atvejai, taip pat įtarimai energijos, naftos ir valiutos kursų lyginamųjų indeksų manipuliavimu parodė, kad lyginamieji indeksai, kurių nustatymo procesams būdingos tam tikros charakteristikos, kaip antai interesų konfliktai, veikimas savo nuožiūra ir silpnas valdymas, nėra apsaugoti nuo manipuliavimo. Dėl indeksų, kurie naudojami kaip lyginamieji indeksai, netikslumo ir neteisingumo arba kilus abejonių dėl jų tikslumo ir teisingumo gali būti pakirstas pasitikėjimas rinka, padaryta nuostolių vartotojams ir investuotojams ir iškraipyta realioji ekonomika. Todėl būtina užtikrinti lyginamųjų indeksų ir jų nustatymo proceso tikslumą, pagrįstumą ir teisingumą;

(2) 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų12 pateikiami tam tikri reikalavimai dėl lyginamųjų indeksų, naudojamų į prekybos sąrašus įtrauktų finansinių priemonių kainai nustatyti, patikimumo. 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/71/EB dėl prospekto, kuris turi būti skelbiamas, kai vertybiniai popieriai siūlomi visuomenei ar įtraukiami į prekybos sąrašą13, pateikiami tam tikri reikalavimai dėl emitentų naudojamų lyginamųjų indeksų. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo14 pateikiami tam tikri reikalavimai, kuriais KIPVPS investiciniai fondai turi

11 [ xxx]

12 OL L 145, 2004 4 30, p. 1.

13 OL L 345, 2003 12 31, p. 64.

14 OL L 302, 2009 11 17, p. 32.

vadovautis naudodami lyginamuosius indeksus. 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo15 pateikiamos tam tikros nuostatos, kuriomis draudžiama manipuliuoti didmeniniams energetikos produktams taikomais lyginamaisiais indeksais. Tačiau šie teisės aktai apima tik tam tikrus tam tikrų lyginamųjų indeksų aspektus ir pašalinami ne visi lyginamųjų indeksų rengimo proceso trūkumai;

(3) lyginamieji indeksai yra gyvybiškai svarbūs nustatant tarpvalstybinių sandorių kainą ir taip sudarant geresnes veiksmingo įvairiausių finansinių priemonių ir paslaugų vidaus rinkos veikimo sąlygas. daugelis lyginamųjų indeksų, kurie finansinėse sutartyse, visų pirma hipotekos, naudojami kaip orientacinės normos, yra rengiami vienoje valstybėje narėje, bet kredito įstaigų ir vartotojų yra naudojami kitose valstybėse narėse. Be to, šios kredito įstaigos dažnai apdraudžia savo riziką arba gauna finansavimą, kad galėtų sudaryti šias finansines sutartis, tarpvalstybinėje tarpbankinėje rinkoje. Nacionalinės teisės aktus dėl lyginamųjų indeksų priėmė tik dvi valstybės narės, tačiau atitinkamose jų lyginamųjų indeksų sistemose jau yra skirtingų aspektų, susijusių, pavyzdžiui, su taikymo sritimi. Be to, Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija (IOSCO) neseniai patvirtino lyginamųjų indeksų principus, ir, kadangi šiais principais suteikiama tam tikro lankstumo dėl tikslios jų taikymo srities ir įgyvendinimo būdų bei dėl tam tikrų sąlygų, valstybės narės greičiausiai priims nacionalinės teisės aktus, kuriais tie principai bus įgyvendinti skirtingai;

(4) šie skirtingi požiūriai nulemtų vidaus rinkos susiskaidymą, nes lyginamųjų indeksų administratoriams ir naudotojams skirtingose valstybėse narėse būtų taikomos skirtingos taisyklės ir vienoje valstybėje narėje parengtus lyginamuosius indeksus gali būti trukdoma naudoti kitose valstybėse narėse. Nesant suderintos sistemos, kuria būtų užtikrintas Sąjungos finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse naudojamų lyginamųjų indeksų tikslumas ir teisingumas, tikėtina, kad valstybių narių teisės aktų skirtumai taps kliūtimi sklandžiam lyginamųjų indeksų teikimo vidaus rinkos veikimui;

(5) ES vartotojų apsaugos taisyklėmis nėra sprendžiamas ypatingas lyginamųjų indeksų finansinėse sutartyse tinkamumo klausimas. Dėl su netinkamų lyginamųjų indeksų naudojimu susijusių vartotojų skundų ir bylinėjimosi keliose valstybėse narėse tikėtina, kad nacionaliniu mastu remiantis teisėtais vartotojų apsaugos interesais būtų priimtos skirtingos priemonės, kurios galėtų nulemti vidaus rinkos susiskaidymą, nes būtų sudarytos skirtingos konkurencijos sąlygos, susijusios su skirtingais vartotojų apsaugos lygiais;

(6) todėl, siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą ir gerinti jos veikimo sąlygas, visų pirma finansų rinkų požiūriu, ir garantuoti aukšto lygio vartotojų ir investuotojų apsaugą, yra tikslinga Sąjungos mastu nustatyti lyginamųjų indeksų reguliavimo sistemą;

(7) siekiant užtikrinti, kad nuostatos, kuriomis tiesiogiai nustatomi įpareigojimai asmenims, dalyvaujantiems rengiant lyginamuosius indeksus, teikiant jiems nustatyti reikalingus duomenis ir juos naudojant, būtų vienodai taikomos visoje Sąjungoje, tas taisykles tikslinga ir būtina pateikti reglamento forma. Lyginamųjų indeksų teikimo teisinėje sistemoje būtinai nustatomi tikslūs reikalavimai dėl visų skirtingų aspektų, būdingų lyginamųjų indeksų teikimui, todėl net mažiausi požiūrių į vieną iš šių aspektų skirtumai galėtų labai trukdyti teikti lyginamuosius indeksus tarpvalstybiniu mastu. Todėl pasirinkus reglamentą, kuris yra tiesiogiai taikomas ir todėl nacionalinės

15 OL L 326, 2011 12 8, p. 1.

teisės aktų nebūtina priimti, turėtų būti sumažintos galimybės imtis skirtingų nacionalinių priemonių, užtikrintas nuoseklus požiūris, didesnis teisinis tikrumas ir galimybė išvengti didelių kliūčių lyginamuosius indeksus teikti tarpvalstybiniu mastu;

(8) šio reglamento taikymo sritis turėtų būti kuo platesnė, kiek tai yra būtina prevencinei reguliavimo sistemai sukurti. Rengiant ir nustatant lyginamuosius indeksus veikiama savo nuožiūra ir savaime kyla tam tikrų rūšių interesų konfliktų, o tai reiškia, kad atsiranda galimybių ir paskatų manipuliuoti tais lyginamaisiais indeksais. Šie rizikos veiksniai būdingi visiems lyginamiesiems indeksams, todėl jiems visiems reikėtų taikyti tinkamus valdymo ir kontrolės reikalavimus. Kadangi lyginamojo indekso pažeidžiamumas ir svarba ilgainiui kinta, reglamentuojant tik šiuo metu svarbius ar pažeidžiamus indeksus nebūtų pašalinta rizika, kurią bet kuris lyginamasis indeksas gali kelti ateityje. Visų pirma gali būti taip, kad šiuo metu ne taip plačiai naudojami lyginamieji indeksai bus plačiai naudojami ateityje, taigi net menkiausias manipuliavimas jais gali turėti didelį poveikį;

(9) itin svarbus veiksnys nustatant šio reglamento taikymo sritį turėtų būti tai, ar nuo lyginamojo indekso išvesties vertės priklauso finansinės priemonės ar finansinės sutarties vertė arba investicinio fondo rezultatų vertinimas. Taigi taikymo sritis neturėtų priklausyti nuo pradinių duomenų pobūdžio. Todėl į taikymo sritį turėtų būti įtraukti lyginamieji indeksai, apskaičiuoti remiantis tiek ekonominiais pradiniais duomenimis, tokiais kaip akcijų kainos, tiek neekonominėmis vertėmis ar skaičiais, tokiais kaip oro sąlygų parametrai. Ši sistema turėtų apimti su tokia rizika susijusius lyginamuosius indeksus ir joje taip pat turėtų būti numatytas proporcingas atsakas į riziką, kurią kelia įvairūs lyginamieji indeksai. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems lyginamiesiems indeksams, naudojamiems finansinių priemonių, kurios yra įtrauktos į prekybos sąrašus arba kuriomis prekiaujama reguliuojamose prekybos vietose, kainai nustatyti;

(10) daug vartotojų yra sudarę finansines sutartis, visų pirma hipoteka užtikrintas vartojimo kredito sutartis, susietas su lyginamaisiais indeksais, kuriems kyla ta pati rizika. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas rodikliams (indeksams) ar orientacinėms normoms, nurodytiems [(data) Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/.../ES dėl kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2008/48/EB];

(11) rengiant daugelį investicinių indeksų kyla didelių interesų konfliktų, o tie indeksai naudojami tokių fondų kaip KIPVPS fondai rezultatams vertinti. Kai kurie šie lyginamieji indeksai yra skelbiami, o kiti nemokamai arba už mokestį yra teikiami visuomenei arba jos daliai, ir manipuliavimas jais gali turėti neigiamą poveikį investuotojams. Todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas indeksams arba orientacinėms normoms, kurie yra naudojami investicinių fondų rezultatams vertinti;

(12) visiems lyginamųjų indeksų administratoriams gali grėsti interesų konfliktai, jie gali veikti savo nuožiūra ir turėti netinkamas valdymo ir kontrolės sistemas. Be to, kadangi administratoriai kontroliuoja lyginamojo indekso rengimo procesą, reikalauti, kad jie gautų veiklos leidimus ir būtų prižiūrimi, yra veiksmingiausias būdas užtikrinti lyginamųjų indeksų teisingumą;

(13) duomenų teikėjams gresia galimi interesų konfliktai, jie veikia savo nuožiūra, todėl gali užsiimti manipuliavimu. Lyginamojo indekso duomenų teikimas – savanoriška veikla. Jei dėl kokios nors iniciatyvos duomenų teikėjai turės gerokai pakeisti savo verslo modelius, jie gali nustoti teikti duomenis. Tačiau subjektams, kuriems jau taikomas reguliavimas ir priežiūra, dėl gero valdymo ir kontrolės sistemų reikalavimų

neturėtų susidaryti didelių išlaidų ar neproporcingos administracinės naštos. Todėl šiuo reglamentu nustatomi tam tikri įpareigojimai prižiūrimiems duomenų teikėjams;

(14) administratorius – fizinis arba juridinis asmuo, kontroliuojantis lyginamojo indekso teikimą, visų pirma administruojantis lyginamąjį indeksą, renkantis ir analizuojantis pradinius duomenis, nustatantis lyginamąjį indeksą ir kai kuriais atvejais jį skelbiantis. Tačiau jei asmuo tik skelbia lyginamąjį indeksą arba juo remiasi vykdydamas žurnalistinę veiklą, bet nekontroliuoja to lyginamojo indekso teikimo, tam asmeniui neturėtų būti taikomi šiuo reglamentu administratoriams nustatyti reikalavimai;

(15) indeksas apskaičiuojamas pagal formulę arba kokią nors kitą metodiką remiantis pagrindinėmis vertėmis. Rengiant šią formulę, atliekant skaičiavimą arba nustatant pirminius duomenis veikiama savo nuožiūra. Dėl šio veikimo savo nuožiūra kyla manipuliavimo rizika, todėl šis reglamentas turėtų būti taikomas visiems lyginamiesiems indeksams, kuriems būdinga ši charakteristika. Tačiau kai finansinė priemonė susiejama su vienintele kaina arba verte, pvz., kai pasirinkimo sandorio orientacinė kaina yra vienintelio vertybinio popieriaus kaina, tuomet skaičiavimo, pirminių duomenų ar veikimo savo nuožiūra nėra. Todėl vienintelės kainos arba vienintelės vertės orientacinės kainos neturėtų būti laikomos lyginamaisiais indeksais taikant šį reglamentą. Pagrindinių sandorio šalių rengiamos orientacinės arba galutinės kainos neturėtų būti laikomos lyginamaisiais indeksais, nes jos naudojamos sprendžiant dėl atsiskaitymo, garantinių įmokų bei rizikos valdymo, taigi nuo jų nepriklauso pagal finansinę priemonę mokėtina suma arba finansinės priemonės vertė;

(16) lyginamuosius indeksus, kuriuos Sąjungoje rengia centriniai bankai, kontroliuoja valdžios institucijos ir jie atitinka principus, standartus ir procedūras, kuriais užtikrinamas jų tikslumas, teisingumas ir nepriklausomumas, kaip nustatyta šiame reglamente. Todėl nėra būtina šiems lyginamiesiems indeksams taikyti šio reglamento. Tačiau trečiųjų šalių centriniai bankai taip pat gali teikti Sąjungoje naudojamus lyginamuosius indeksus. Būtina nustatyti, kad šio reglamento reikalavimų leidžiama netaikyti tik tiems lyginamuosius indeksus rengiantiems trečiųjų šalių centriniams bankams, kuriems taikomi standartai, panašūs į nustatytuosius šiame reglamente;

(17) lyginamojo indekso teikimo proceso trūkumai, kuriems netaikomas tinkamas valdymas, suteikia galimybę manipuliuoti lyginamuoju indeksu. Jeigu lyginamieji indeksai yra viešai prieinami, į visą šią riziką gali būti neatsižvelgta, taigi įgyvendinama kontrolė ir valdymas gali būti nepakankami. Siekiant užtikrinti lyginamųjų indeksų teisingumą, turėtų būti reikalaujama, kad lyginamųjų indeksų administratoriai įgyvendintų tinkamas valdymo priemones, kad galėtų kontroliuoti šiuos interesų konfliktus ir išsaugoti pasitikėjimą lyginamųjų indeksų teisingumu. Net jei administratoriai veiksmingai valdomi, daugumai jų kyla tam tikrų interesų konfliktų ir jiems gali tekti atlikti vertinimus ir priimti sprendimus, kurie daro poveikį įvairiems suinteresuotiesiems subjektams. Todėl būtina užtikrinti, kad administratoriai būtų nustatę nepriklausomą funkciją, kurią vykdantys asmenys prižiūrėtų valdymo priemonių, kuriomis vykdoma veiksminga priežiūra, įgyvendinimą ir veiksmingumą;

(18) dėl manipuliavimo lyginamaisiais indeksais ar jų nepatikimumo gali būti padaryta žala investuotojams ir vartotojams. Todėl šiame reglamente turėtų būti nustatyta sistema, pagal kurią administratoriai ir duomenų teikėjai turi saugoti informaciją, taip pat užtikrinti su lyginamojo indekso paskirtimi ir pradiniais duomenimis susijusį skaidrumą, taip sudarant geresnes sąlygas veiksmingiau ir sąžiningiau nagrinėti galimus skundus pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę;

(19) auditui atlikti ir šio reglamento vykdymo veiksmingumui užtikrinti reikalinga ex post analizė ir įrodymai, todėl būtina, kad lyginamųjų indeksų administratoriai pakankamai laiko saugotų atitinkamą informaciją, susijusią su lyginamojo indekso skaičiavimu. Tikrovė, kurią siekiama įvertinti lyginamuoju indeksu, ir aplinka, kurioje ta tikrovė vertinama, laikui bėgant gali pasikeisti. Todėl būtina, kad lyginamųjų indeksų teikimo procesas ir metodika būtų periodiškai audituojami ar peržiūrimi trūkumams ir galimiems patobulinimams nustatyti. Konkretaus lyginamojo indekso teikimo sutrikimai gali daryti poveikį daugeliui suinteresuotųjų subjektų ir jie gali padėti nustatyti šiuos trūkumus. Todėl būtina nustatyti nepriklausomą skundų nagrinėjimo procedūrą, kuria būtų užtikrinta, kad tie suinteresuotieji subjektai lyginamojo indekso administratoriui galėtų pranešti apie skundus, o lyginamojo indekso administratorius objektyviai įvertintų kiekvieno skundo esmę;

(20) lyginamųjų indeksų teikimo srityje svarbios funkcijos, kaip antai lyginamojo indekso skaičiavimas, pradinių duomenų rinkimas ir lyginamojo indekso platinimas, dažnai perduodamos trečiosioms šalims. Siekiant užtikrinti valdymo priemonių veiksmingumą, būtina užtikrinti, kad naudojantis tokiomis užsakomosiomis paslaugomis lyginamojo indekso administratorius nebūtų atleidžiamas nuo jokių savo įpareigojimų ir atsakomybės ir tokiomis paslaugomis būtų naudojamasi taip, kad nebūtų trikdomas nei administratoriaus gebėjimas vykdyti šiuos įpareigojimus ar įgyvendinti šią atsakomybę, nei atitinkamos kompetentingos institucijos gebėjimas vykdyti jų priežiūrą;

(21) lyginamojo indekso administratorius yra pagrindinis pradinių duomenų gavėjas ir gali nuosekliai vertinti šių pradinių duomenų teisingumą ir tikslumą. Todėl būtina, kad lyginamojo indekso administratorius būtų nustatęs tinkamas kontrolės priemones pradinių duomenų tikslumui įvertinti ir praneštų atitinkamai kompetentingai institucijai apie įtartinus duomenis;

(22) administratoriaus darbuotojai gali nustatyti galimus šio reglamento pažeidimus arba galimus trūkumus, dėl kurių galėtų būti manipuliuojama arba bandoma manipuliuoti indeksais. Todėl šiuo reglamentu reikėtų užtikrinti, kad būtų įdiegtos tinkamos priemonės, kad darbuotojai galėtų konfidencialiai perspėti administratorius apie galimus šios reglamento pažeidimus;

(23) bet kokia galimybė veikti savo nuožiūra teikiant pradinius duomenis suteikia galimybę manipuliuoti lyginamuoju indeksu. Tais atvejais, kai pradiniai duomenys yra pagrįsti sandoriais, galimybių veikti savo nuožiūra yra mažiau, todėl sumažėja ir galimybių manipuliuoti duomenimis. Todėl paprastai, kai tai įmanoma, lyginamųjų indeksų administratoriai turėtų naudoti su faktiniais sandoriais susijusius pradinius duomenis, bet galima naudoti kitus duomenis tais atvejais, kai sandorių duomenų nepakanka lyginamojo indekso teisingumui ir tikslumui užtikrinti;

(24) lyginamojo indekso tikslumas ir patikimumas vertinant ekonomikos tikrovę, kuriai stebėti jis yra skirtas, priklauso nuo naudojamos metodikos ir pradinių duomenų. Todėl būtina patvirtinti metodiką, kuria užtikrinamas lyginamojo indekso patikimumas ir tikslumas;

(25) siekiant užtikrinti, kad lyginamasis indeksas nuolat būtų tikslus, gali būti būtina pakeisti jo metodiką, tačiau bet kokie metodikos pokyčiai daro poveikį lyginamojo indekso naudotojams ir suinteresuotiesiems subjektams. Todėl būtina patikslinti lyginamojo indekso metodikos keitimo tvarką, įskaitant konsultacijų poreikį, kad naudotojai ir suinteresuotieji subjektai galėtų imtis būtinų veiksmų atsižvelgdami į šiuos pokyčius arba pranešti administratoriui, jei šie pokyčiai jiems kelia abejonių;

(26) lyginamųjų indeksų teisingumas ir tikslumas priklauso nuo duomenų teikėjų teikiamų pradinių duomenų teisingumo ir tikslumo. Labai svarbu, kad duomenų teikėjų įpareigojimai šių pradinių duomenų atžvilgiu būtų aiškiai nustatyti, kad jais būtų galima kliautis ir kad jie derėtų su lyginamojo indekso administratoriaus kontrolės priemonėmis bei metodika. Todėl būtina, kad lyginamojo indekso administratorius parengtų elgesio kodeksą, kuriame nustatytų šiuos reikalavimus, ir kad duomenų teikėjai būtų saistomi to elgesio kodekso;

(27) daug lyginamųjų indeksų nustatomi remiantis pradiniais duomenimis, gaunamais iš reguliuojamų prekybos vietų, energijos biržų ir apyvartinių taršos leidimų aukcionų. Šioms vietoms taikomas reguliavimas ir priežiūra, kuriais užtikrinamas pradinių duomenų teisingumas, numatomi valdymo reikalavimai ir pranešimo apie pažeidimus procedūros. Todėl šiems lyginamiesiems indeksams netaikomi tam tikri įpareigojimai, kad būtų išvengta dvigubo reglamentavimo, ir atsižvelgiant į tai, kad jų priežiūra užtikrinamas naudojamų pradinių duomenų teisingumas;

(28) duomenų teikėjams gali kilti interesų konfliktų ir jie gali nustatydami pradinius duomenis veikti savo nuožiūra. Todėl būtina, kad duomenų teikėjams būtų taikomos valdymo priemonės, kuriomis būtų užtikrinta, kad tokie konfliktai būtų valdomi, o pradiniai duomenys būtų tikslūs, atitiktų administratoriaus reikalavimus ir juos būtų galima patvirtinti;

(29) įvairių rūšių lyginamųjų indeksų ir įvairių lyginamųjų indeksų sektorių charakteristikos ir trūkumai yra skirtingi ir jie susiję su nevienoda rizika. Šio reglamento nuostatos turėtų būti papildomai patikslintos tam tikrų sektorių ir tam tikrų rūšių lyginamiesiems indeksams. Tarpbankinių palūkanų normų lyginamieji indeksai yra lyginamieji indeksai, kurie įgyvendinant pinigų politiką atlieka svarbų vaidmenį, todėl būtina šiame reglamente nustatyti, kaip šios nuostatos būtų taikomos šiems lyginamiesiems indeksams. Biržos prekių lyginamieji indeksai yra plačiai naudojami ir turi sektoriui būdingų charakteristikų, todėl būtina šiame reglamente nustatyti, kaip šios nuostatos būtų taikomos šiems lyginamiesiems indeksams;

(30) sutrikimai teikiant tam tikrus ypatingos svarbos lyginamuosius indeksus gali padaryti didelį poveikį finansiniam stabilumui, tvarkingam rinkų veikimui ar investuotojams, todėl būtina taikyti papildomus reikalavimus šių ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų teisingumui ir pagrįstumui užtikrinti. Lyginamasis indeksas darys tokį poveikį, kai jis susietas su didele finansinių priemonių verte. Todėl būtina, kad Komisija nustatytų lyginamuosius indeksus, kurie yra susieti su tam tikrą ribą viršijančiomis finansinėmis priemonėmis ir turėtų būti laikomi ypatingos svarbos lyginamaisiais indeksais;

(31) duomenų teikėjai, nutraukę duomenų teikimą, gali pakenkti ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų patikimumui. Todėl šiam trūkumui pašalinti būtina numatyti atitinkamos kompetentingos institucijos įgaliojimus reikalauti, kad duomenys ypatingos svarbos lyginamiesiems indeksams nustatyti būtų teikiami privalomai;

(32) kad galėtų tinkamai pasirinkti lyginamuosius indeksus ir suprastų, su kokia rizika jie susiję, lyginamųjų indeksų naudotojai turi žinoti, kas vertinama konkrečiu lyginamuoju indeksu ir kokie jo trūkumai. Todėl konkretaus lyginamojo indekso administratorius turėtų paskelbti pažymą, kurioje nurodomi šie elementai, taip pat skelbti pradinius duomenis, naudotus lyginamajam indeksui nustatyti;

(33) vartotojai gali sudaryti su kokiu nors lyginamuoju indeksu susietas finansines sutartis, visų pirma hipotekos ir vartojimo paskolų, bet jų galimybės rinktis naudojamą

lyginamąjį indeksą dėl nevienodos derybinės galios ir standartinių sąlygų naudojimo gali būti ribotos. Todėl būtina užtikrinti, kad už tokio lyginamojo indekso tinkamumo vartotojui įvertinimą būtų atsakingi skolintojai ar kreditoriai, kurie yra prižiūrimi subjektai, nes jie geriau geba pasirinkti lyginamąjį indeksą. Tačiau šiuo reglamentu neturėtų būti reikalaujama atlikti su lyginamuoju indeksu susietų finansinių priemonių tinkamumo vertinimą, nes toks vertinimas jau numatytas Direktyvoje [FPRD];

(34) šiame reglamente turėtų būti atsižvelgta į Tarptautinės vertybinių popierių komisijų organizacijos (IOSCO) 2013 m. liepos 17 d. paskelbtus Finansinių lyginamųjų indeksų principus (toliau – IOSCO principai), kurie taikomi kaip pasaulinis lyginamųjų indeksų reguliavimo reikalavimų standartas. Investuotojų apsaugos tikslais prieš leidžiant bet kokį trečiojoje šalyje rengiamą lyginamąjį indeksą naudoti Sąjungoje būtina įvertinti, ar tos trečiosios šalies priežiūros priemonės ir reglamentavimas yra lygiaverčiai Sąjungos lyginamųjų indeksų priežiūrai ir reglamentavimui;

(35) išduoti administratoriaus veiklos leidimą ir vykdyti jo priežiūrą turėtų valstybės narės, kurioje tas administratorius įsisteigęs, kompetentinga institucija;

(36) tam tikromis aplinkybėmis asmuo gali teikti indeksą, bet gali nežinoti, kad šis indeksas susiejamas su finansine priemone. Taip visų pirma gali atsitikti, kai lyginamojo indekso naudotojai ir administratorius yra įsisteigę skirtingose valstybėse narėse. Todėl būtina, kad kompetentingos institucijos, kaskart sužinojusios apie kokio nors lyginamojo indekso naudojimą kokioje nors finansinėje priemonėje, praneštų apie tai centrinei koordinavimo institucijai, pvz., EVPRI, kuri turėtų apie tai pranešti administratoriui;

(37) priežiūros veiksmingumas užtikrinamas valstybių narių kompetentingoms institucijoms suteikiant veiksmingas priemones ir įgaliojimus ir skiriant išteklius. Todėl šiame reglamente visų pirma turėtų būti numatomi būtiniausi priežiūros ir tyrimo įgaliojimai, kurie pagal nacionalinę teisę turėtų būti patikėti valstybių narių kompetentingoms institucijoms. Naudodamosi savo įgaliojimais pagal šį reglamentą kompetentingos institucijos ir EVPRI turėtų veikti objektyviai ir nešališkai ir sprendimus priimti savarankiškai;

(38) siekiant nustatyti šio reglamento pažeidimus, kompetentingoms institucijoms pagal nacionalinę teisę būtina turėti galimybę patekti į fizinių ir juridinių asmenų patalpas, kad galėtų konfiskuoti dokumentus. Galimybė patekti į tokias patalpas yra būtina esant pagrindui įtarti, kad yra dokumentų ir kitų duomenų, susijusių su patikrinimo ar tyrimo dalyku, ir jie gali būti svarbūs šio reglamento pažeidimui įrodyti. Be to, galimybė patekti į tokias patalpas būtina tais atvejais, kai asmuo, iš kurio jau pareikalauta pateikti informaciją, to reikalavimo nevykdo arba kai yra pagrįstas pagrindas manyti, kad, pateikus tokį reikalavimą, jis nebūtų vykdomas arba kad dokumentai ar informacija, su kuriais yra susijusi reikalaujama informacija, būtų pašalinti, sugadinti arba sunaikinti. Jei pagal nacionalinę teisę reikia išankstinio atitinkamos valstybės narės teisminės institucijos leidimo, tokiu įgaliojimu patekti į patalpas turi būti naudojamasi gavus tokį išankstinį teisminės institucijos leidimą;

(39) prižiūrimų subjektų turimi telefono pokalbių įrašai ir duomenų srauto išklotinės gali būti labai svarbūs, o kartais ir vieninteliai įrodymai, kuriais remiantis galima nustatyti ir įrodyti šio reglamento, visų pirma valdymo ir kontrolės reikalavimų laikymosi, pažeidimus. Šie įrašai ir išklotinės gali padėti patikrinti už pateiktus duomenis atsakingo asmens ir už jų patvirtinimą atsakingų asmenų tapatybę ir tai, ar laikomasi reikalavimo fiziškai atskirti darbuotojus. Todėl kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę reikalauti prižiūrimų subjektų turimų telefono pokalbių įrašų,

elektroninių pranešimų ar kitų duomenų srauto išklotinių tais atvejais, kai yra pagrindo įtarti, kad tokie įrašai ar išklotinės, susiję su patikrinimo ar tyrimo dalyku, gali būti svarbūs šio reglamento pažeidimui įrodyti;

(40) kai kurios šio reglamento nuostatos taikomos fiziniams arba juridiniams asmenims trečiosiose šalyse, kurie gali naudoti lyginamuosius indeksus, būti lyginamųjų indeksų duomenų teikėjai arba kitaip dalyvauti lyginamųjų indeksų nustatymo procese. Todėl kompetentingos institucijos turėtų sudaryti susitarimus su trečiųjų šalių priežiūros institucijomis. EVPRI turėtų koordinuoti tokių bendradarbiavimo susitarimų rengimą ir kompetentingų institucijų keitimąsi iš trečiųjų šalių gauta informacija;

(41) šiuo reglamentu laikomasi pagrindinių teisių ir principų, pripažintų Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, visų pirma teisės į privatų ir šeimos gyvenimą, teisės į asmens duomenų apsaugą, teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę, laisvės užsiimti verslu, teisės į nuosavybę, teisės į vartotojų apsaugą, teisės į veiksmingą teisinę gynybą ir teisės į gynybą. Todėl šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas atsižvelgiant į tas teises ir principus;

(42) atitinkamų asmenų teisės į gynybą turėtų būti visapusiškai gerbiamos. Visų pirma asmenims, kuriems taikomos procedūros, suteikiama galimybė susipažinti su išvadomis, kuriomis kompetentingos institucijos pagrindė savo sprendimą, ir suteikiama teisė būti išklausytiems;

(43) su lyginamaisiais indeksais susijęs skaidrumas yra būtinas dėl finansų rinkų stabilumo ir investuotojų apsaugos. Visais atvejais keisdamosi informacija arba ją perduodamos kompetentingos institucijos turėtų laikytis asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo16. Visais atvejais keisdamasi informacija arba ją perduodama EVPRI turėtų laikytis asmens duomenų perdavimo taisyklių, nustatytų 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo17;

(44) atsižvelgdamos į Komisijos komunikate dėl sankcijų taikymo režimų finansinių paslaugų sektoriuje griežtinimo nustatytus principus ir į dėl to priimtus Sąjungos teisės aktus, valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl už šio reglamento nuostatų pažeidimus taikytinų sankcijų ir administracinių priemonių ir užtikrinti jų įgyvendinimą. Tos sankcijos ir administracinės priemonės turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasios;

(45) todėl reikėtų numatyti administracines priemones, sankcijas ir baudas siekiant užtikrinti bendrą požiūrį valstybėse narėse ir padidinti jų atgrasomąjį poveikį. Konkrečiais atvejais taikomos sankcijos turėtų būti nustatytos prireikus atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip nustatytos finansinės naudos grąžinimas, pažeidimo sunkumas ir trukmė, sunkinančios ar švelninančios aplinkybės, poreikis, kad baudos būtų atgrasios ir prireikus jas apskaičiuojant būtų taikoma nuolaida už bendradarbiavimą su kompetentinga institucija. Konkrečiai, faktinis konkrečiu atveju skirtinų administracinių baudų dydis labai sunkaus pažeidimo atveju gali siekti didžiausią šiame reglamente numatytą dydį arba didesnį nacionalinėje teisėje numatytą dydį, o už smulkius pažeidimus arba susitarus gali būti skiriamos už didžiausią dydį kur kas

16 OL L 281, 1995 11 23, p. 31.

17 OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

mažesnės baudos. Kompetentinga institucija turėtų turėti galimybę laikinai uždrausti vykdyti vadovaujamas funkcijas lyginamojo indekso administratoriaus arba duomenų teikėjo organizacijoje. Šiuo reglamentu neturėtų būti ribojamos valstybių narių galimybės numatyti griežtesnes administracines sankcijas;

(46) siekiant užtikrinti, kad kompetentingų institucijų priimti sprendimai turėtų atgrasomąjį poveikį visuomenei, paprastai jie turėtų būti skelbiami. Be to, sprendimų skelbimas – svarbi kompetentingų institucijų priemonė rinkos dalyviams informuoti, koks elgesys laikomas šio reglamento pažeidimu, ir geresniam rinkos dalyvių elgesiui skatinti. Jei toks skelbimas galėtų padaryti neproporcingą žalą susijusiems asmenims, kelia grėsmę finansų rinkų stabilumui arba vykdomam tyrimui, kompetentinga institucija turėtų apie sankcijas ir priemones skelbti nuasmenintą skelbimą arba atidėti paskelbimą. Kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę neskelbti apie sankcijas, kai laikoma, kad nuasmeninti arba atidėti skelbimą nepakanka siekiant užtikrinti, kad nekiltų grėsmės finansų rinkoms. Be to, kompetentingos institucijos neprivalo skelbti apie priemones, kurios laikomos nereikšmingomis, o jų skelbimas būtų neproporcingas;

(47) ypatingos svarbos lyginamieji indeksai gali būti susiję su daugiau nei vienos valstybės narės duomenų teikėjais, administratoriais ir naudotojais. Taigi tokio lyginamojo indekso teikimo nutraukimas ar kiti įvykiai, galintys labai pakenkti jo teisingumui, gali daryti poveikį daugiau nei vienoje valstybėje narėje, o tai reiškia, kad tokio lyginamojo indekso priežiūra, jeigu ją vykdytų vien valstybės narės, kurioje jis rengiamas, kompetentinga institucija, nebūtų veiksminga ir efektyvi šalinant riziką, kylančią dėl to ypatingos svarbos lyginamojo indekso. Siekiant užtikrinti veiksmingą kompetentingų institucijų keitimąsi priežiūros informacija ir jų veiklos bei priežiūros priemonių koordinavimą, reikėtų sudaryti kompetentingų institucijų kolegijas. Kolegijų veikla turėtų prisidėti prie suderinto šio reglamento taisyklių taikymo ir priežiūros praktikos konvergencijos. EVPRI teisiškai įpareigojantis tarpininkavimas yra pagrindinis elementas užtikrinant koordinavimą, priežiūros nuoseklumą ir priežiūros praktikos konvergenciją. Lyginamieji indeksai gali būti susieti su ilgalaikėmis finansinėmis priemonėmis ir finansinėmis sutartimis. Tam tikrais atvejais įsigaliojus šiam reglamentui tokių lyginamųjų indeksų gali būti nebeleidžiama teikti, nes jiems būdingos charakteristikos, kurių negalima pritaikyti taip, kad būtų laikomasi šio reglamento reikalavimų. Tačiau uždraudus toliau teikti tokius lyginamuosius indeksus finansinės priemonės ar finansinės sutartys gali būti nutrauktos arba gali kilti sumaištis, todėl būtų pakenkta investuotojams. Todėl būtina įrašyti nuostatą, kuria būtų leidžiama toliau teikti tokius lyginamuosius indeksus pereinamuoju laikotarpiu;

(48) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas ir papildomai patikslinti techninius pasiūlymo elementus, Komisijai pagal SESV 290 straipsnį turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti teisės aktus, kuriais būtų patikslinti apibrėžčių techniniai elementai, valdymo ir kontrolės reikalavimai, taikomi administratoriams ir prižiūrimiems duomenų teikėjams, reikalavimai dėl pradinių duomenų ir metodikos, elgesio kodeksas, specialūs reikalavimai skirtingų rūšių lyginamiesiems indeksams ir sektoriams ir informacija, kurią administratorius turi pateikti prašyme išduoti veiklos leidimą;

(49) Komisija pagal SESV 290 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsnius deleguotaisiais aktais turėtų priimti EVPRI parengtus techninių reguliavimo standartų projektus, kuriais nustatomas būtiniausias bendradarbiavimo susitarimų su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis turinys;

(50) siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, dėl tam tikrų jo aspektų Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tie aspektai susiję su trečiųjų šalių centriniams bankams ir lyginamuosius indeksus teikiantiems subjektams taikomos teisinės sistemos lygiavertiškumo nustatymu, taip pat su fakto, kad lyginamasis indeksas yra ypatingos svarbos, nustatymu. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai18;

(51) Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį įgyvendinimo aktais priimti EVPRI parengtus techninius įgyvendinimo standartus, kuriais nustatomos kompetentingų institucijų ir EVPRI keitimosi informacija procedūros ir formos. Kadangi šio reglamento tikslų, t. y. nustatyti nuoseklų ir veiksmingą lyginamųjų indeksų trūkumų šalinimo režimą, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes bendrą su lyginamaisiais indeksais susijusių problemų poveikį galima visapusiškai įvertinti tik Sąjungos lygmeniu, ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygiu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo, Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 ANTRAŠTINĖ DALIS

DALYKAS, TAIKYMO SRITIS IR APIBRĖŽTYS

1 straipsnis Dalykas

Šiuo reglamentu nustatoma bendra sistema, kuria siekiama užtikrinti indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse Sąjungoje, tikslumą ir teisingumą. Taip reglamentu prisidedama prie tinkamo vidaus rinkos veikimo, kartu užtikrinant aukšto lygio vartotojų ir investuotojų apsaugą.

2 straipsnis Taikymo sritis

1. Šis reglamentas taikomas lyginamųjų indeksų teikimui, lyginamojo indekso pradinių duomenų teikimui ir lyginamųjų indeksų naudojimui Sąjungoje.

2. Šis reglamentas netaikomas:

(a) Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) nariams.

(b) Trečiųjų šalių, kurių teisinėje sistemoje, kaip pripažino Komisija, numatyti principai, standartai ir procedūros yra lygiaverčiai šiame reglamente numatytiems lyginamųjų indeksų teikimo tikslumo, teisingumo ir nepriklausomumo reikalavimams, centriniams bankams.

3. Komisija nustato 2 dalies b punkte nurodytų trečiųjų šalių centrinių bankų sąrašą.

18 OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3 straipsnis Apibrėžtys

1. Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

(1) indeksas – bet koks skaitmuo:

(a) kuris viešai skelbiamas arba teikiamas;

(b) kuris visas ar iš dalies reguliariai nustatomas taikant formulę arba kitą skaičiavimo metodą arba atliekant vertinimą;

(c) atliekant tą nustatymą remiamasi vieno ar daugiau pagrindinio turto vienetų verte ar kainomis, įskaitant apskaičiuotąsias kainas ar kitas vertes;

(2) lyginamasis indeksas – indeksas, kuriuo remiantis nustatoma pagal finansinę priemonę ar finansinę sutartį mokėtina suma arba finansinės priemonės vertė, arba indeksas, kuris naudojamas investicinio fondo rezultatams įvertinti;

(3) lyginamojo indekso teikimas – tai:

(a) lyginamojo indekso nustatymo priemonių administravimas ir

(b) pradinių duomenų rinkimas, analizė ar tvarkymas lyginamajam indeksui nustatyti; ir

(c) lyginamojo indekso nustatymas taikant formulę ar kitokį apskaičiavimo metodą arba įvertinant tam tikslui pateiktus pradinius duomenis;

(4) administratorius – fizinis arba juridinis asmuo, kontroliuojantis lyginamojo indekso teikimą;

(5) lyginamojo indekso naudotojas – bet koks asmuo, kuris išleidžia finansinę priemonę, yra finansinės priemonės savininkas arba kaip šalis dalyvauja sudarant finansinę sutartį, kuri susieta su lyginamuoju indeksu;

(6) pradinių duomenų teikimas – bet kokių pradinių duomenų, kurie reikalingi nustatant lyginamąjį indeksą ir yra teikiami tuo tikslu, teikimas administratoriui arba kitam asmeniui, kuris juos turėtų perduoti administratoriui;

(7) duomenų teikėjas – fizinis arba juridinis asmuo, teikiantis pradinius duomenis;

(8) prižiūrimas duomenų teikėjas – prižiūrimas subjektas, teikiantis pradinius duomenis Sąjungoje įsisteigusiam administratoriui;

(9) duomenis teikiantis asmuo – duomenų teikėjo pradiniams duomenims teikti

įdarbintas fizinis asmuo;

(10) pradiniai duomenys – duomenys apie vieno ar daugiau pagrindinio turto vienetų vertę ar kainas, įskaitant apskaičiuotąsias kainas, arba kitas vertes, kuriuos administratorius naudoja lyginamajam indeksui nustatyti;

(11) reguliuojami duomenys – pradiniai duomenys, tiesiogiai teikiami iš prekybos vietos, kaip apibrėžta [Finansinių priemonių rinkų reglamento] 2 straipsnio 1 dalies 25 punkte, patvirtinto skelbimo subjekto, kaip apibrėžta [Finansinių priemonių rinkų reglamento] 2 straipsnio 1 dalies 18 punkte, arba patvirtinto

ataskaitų teikimo mechanizmo, kaip apibrėžta [Finansinių priemonių rinkų reglamento] 2 straipsnio 1 dalies 20 punkte, kuriems taikomi privalomo duomenų pateikimo po sandorio sudarymo reikalavimai, elektros energijos biržos, kaip nurodyta Direktyvos 2009/72/EB19 37 straipsnio 1 dalies j punkte, gamtinių dujų biržos, kaip nurodyta Direktyvos 2009/73/EB20 41 straipsnio 1 dalies j punkte, arba aukcionų platformos, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1031/2010 26 arba 30 straipsnyje;

(12) sandorio duomenys – stebimos kainos, normos, indeksai arba vertės, naudojami sandoriuose tarp nesusijusių sandorio šalių aktyviojoje rinkoje, kurioje veikia konkurencingos pasiūlos ir paklausos jėgos;

(13) finansinė priemonė – bet kuri iš priemonių, išvardytų Direktyvos 2004/39/EB I priedo C skirsnyje, dėl kurių pateiktas prašymas leisti prekiauti prekybos vietoje arba kuriomis prekiaujama prekybos vietoje;

(14) prižiūrimas subjektas – kuris nors iš šių subjektų:

(a) kredito įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/36/ES21 3 straipsnio 1 punkte;

(b) investicinė įmonė, kaip apibrėžta [Finansinių priemonių rinkų reglamento] 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

(c) draudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB22 13 straipsnio 1 punkte;

(d) perdraudimo įmonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2009/138/EB 13 straipsnio 1 punkte;

(e) kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektas (KIPVPS), kaip apibrėžta Direktyvos 2009/65/ES23 1 straipsnio 2 dalyje;

(f) alternatyvaus investavimo fondo valdytojas (AIFV), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES24 4 straipsnio 1 dalies b punkte;

(g) pagrindinė sandorio šalis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/201225 2 straipsnio 1 punkte;

(h) sandorių duomenų saugykla, kaip apibrėžta Reglamento (ES) Nr. 648/2012 2 straipsnio 2 punkte;

(i) administratorius;

(15) finansinė sutartis – tai:

(a) kredito sutartis, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB26 3 straipsnio c punkte;

19 OL L 211, 2009 8 14, p. 55.

20 OL L 9, 2009 8 14, p. 112.

21 OL L 176, 2013 6 27, p. 338.

22 OL L 335, 2009 12 17, p. 1.

23 OL L 302, 2009 11 17, p. 32.

24 OL L 174, 2011 7 1, p. 1.

25 OL L 174, 2011 7 1, p. 1.

26 OL L 133, 2008 5 22, p. 66.

(b) kredito sutartis, kaip apibrėžta [Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos [2013/.../] dėl kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nuosavybės] 3 straipsnio 3 punkte;

(16) investiciniai fondai – alternatyvaus investavimo fondai (AIF), kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/61/ES 4 straipsnio 1 dalies a punkte, arba kolektyvinio investavimo subjektai, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB;

(17) valdymo organas – organas, kuris atlieka priežiūros ir valdymo funkcijas, kuriam priklauso galutinio sprendimo teisė ir kuris turi įgaliojimus nustatyti subjekto strategiją, tikslus ir bendrą veiklos kryptį;

(18) vartotojas – fizinis asmuo, kuris sudarydamas į šio reglamento taikymo sritį įtrauktas finansines sutartis veikia siekdamas su savo užsiėmimu, verslu ar profesija nesusijusių tikslų;

(19) tarpbankinių palūkanų normų lyginamasis indeksas – lyginamasis indeksas, kai pagrindinis turtas pagal šio straipsnio 1 punkto c papunktį yra palūkanų norma, kurią taikydami bankai gali skolinti kitiems bankams arba iš jų skolintis;

(20) biržos prekių lyginamasis indeksas – lyginamasis indeksas, kai pagrindinis turtas pagal šio straipsnio 1 punkto c papunktį yra biržos prekė, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/200627 2 straipsnio 2 punkte; apyvartiniai taršos leidimai, kaip apibrėžta [Finansinių priemonių rinkų direktyvos] I priedo C skirsnio 11 punkte, taikant šį reglamentą biržos prekėmis nelaikomi;

(21) ypatingos svarbos lyginamasis indeksas – lyginamasis indeksas, kurio duomenų teikėjų dauguma yra prižiūrimi subjektai ir kuris susiejamas su mažiausiai 500 mlrd. EUR nominaliosios vertės finansinėmis priemonėmis;

(22) „įsisteigęs“, kalbant apie juridinį asmenį, reiškia valstybę narę arba trečiąją šalį, kurioje yra jo registruotoji būstinė arba kitas oficialus adresas, o, kalbant apie fizinį asmenį, – valstybę narę arba trečiąją šalį, kurioje jis yra rezidentas mokesčių tikslais.

2. Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų patikslinti 1 dalyje nustatytų apibrėžčių papildomi techniniai elementai, visų pirma siekiant patikslinti, kas taikant indekso apibrėžtį yra viešas teikimas, ir atsižvelgti į rinkos ar technologijų pokyčius.

Kai taikoma, Komisija atsižvelgia į tarptautinę priežiūros praktikos, susijusios su lyginamaisiais indeksais, konvergenciją.

4 straipsnis

Reglamento netaikymas administratoriams, kurie nežino apie jų teikiamų lyginamųjų indeksų naudojimą, ir nesutinkantiems administratoriams

1. Šis reglamentas netaikomas lyginamąjį indeksą teikiančiam administratoriui, jeigu tas administratorius nežino ir pagrįstai negalėjo žinoti, kad tas lyginamasis indeksas naudojamas 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytais tikslais.

2. Šis reglamentas netaikomas 25 straipsnio 3 dalyje nurodytam lyginamojo indekso administratoriui, kiek tai susiję su tuo lyginamuoju indeksu.

27 OL L 241, 2006 9 2, p. 1.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

LYGINAMŲJŲ INDEKSŲ TEISINGUMAS IR PATIKIMUMAS

1 skyrius Administratorių valdymas ir kontrolė

5 straipsnis Valdymo reikalavimai

1. Administratoriui taikomi šie valdymo reikalavimai:

(a) administratorius taiko pagrįstas valdymo priemones, įskaitant aiškią organizacinę struktūrą, kurioje tiksliai apibrėžtos skaidrios ir nuoseklios visų su lyginamojo indekso teikimu susijusių asmenų funkcijos ir atsakomybė.

Administratorius imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad bet koks esamas ar galimas interesų konfliktas nedarytų jokio poveikio lyginamojo indekso teikimui ir kad tais atvejais, kai lyginamojo indekso nustatymo procese reikia veikti savo nuožiūra ar vadovautis nuovoka, tai būtų daroma nepriklausomai ir sąžiningai (valdymas ir interesų konfliktai);

(b) administratorius nustato priežiūros funkciją visų savo lyginamųjų indeksų teikimo aspektų priežiūrai užtikrinti (priežiūra);

(c) administratorius naudojasi kontrolės sistema, kuria užtikrinama, kad lyginamasis indeksas būtų teikiamas ir skelbiamas arba juo būtų leidžiama naudotis pagal šį reglamentą (kontrolės priemonės);

(d) administratorius naudojasi atskaitomybės sistema, apimančia informacijos saugojimą, auditą ir tikrinimą, ir skundų nagrinėjimo tvarka, įrodančia atitiktį šio reglamento reikalavimams (atskaitomybė).

2. Administratorius laikosi 1 priedo A skirsnyje išdėstytų valdymo ir kontrolės reikalavimų.

3. Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais papildomai patikslinami 1 priedo A skirsnyje nustatyti valdymo ir kontrolės reikalavimai. Komisija atsižvelgia į:

(a) lyginamųjų indeksų ir finansų rinkų pokyčius, kartu atsižvelgdama į tarptautinę su lyginamųjų indeksų valdymo reikalavimais susijusios priežiūros praktikos konvergenciją;

(b) įvairių rūšių lyginamųjų indeksų ir administratorių specifinius požymius;

(c) esamus ar galimus interesų konfliktus, susijusius su lyginamųjų indeksų teikimu, lyginamųjų indeksų pažeidžiamumą manipuliavimo atžvilgiu ir lyginamųjų indeksų svarbą finansiniam stabilumui, rinkoms ir investuotojams.

6 straipsnis Užsakomosios paslaugos

1. Su lyginamojo indekso teikimu susijusių funkcijų trečiosioms šalims administratoriai neperduoda tokiais būdais, dėl kurių iš esmės pablogėtų administratoriaus taikoma lyginamojo indekso teikimo kontrolė arba atitinkamos kompetentingos institucijos gebėjimas vykdyti lyginamojo indekso priežiūrą.

2. Jeigu naudojamos užsakomosios paslaugos, administratorius užtikrina, kad būtų laikomasi 1 priedo B skirsnyje nustatytų užsakomosioms paslaugoms taikomų reikalavimų.

3. Jeigu administratorius perduoda su lyginamojo indekso teikimu susijusias funkcijas ar kokias nors atitinkamas paslaugas ir veiklą kokiam nors paslaugų teikėjui, jis ir toliau visapusiškai atsako už visų šiame reglamente nustatytų savo įpareigojimų vykdymą.

2 skyrius

Pradiniai duomenys, metodika ir pranešimas apie pažeidimus

7 straipsnis

Pradiniai duomenys ir metodika

1. Lyginamasis indeksas teikiamas vadovaujantis šiais jo pradiniams duomenims ir metodikai taikomais reikalavimais:

(a) pradiniai duomenys yra pakankami, kad tiksliai ir patikimai atspindėtų rinkos ar ekonomikos tikrovę, kuriai įvertinti lyginamasis indeksas yra skirtas (pakankami ir tikslūs duomenys).

Pradiniai duomenys yra sandorių duomenys. Jei turimi sandorių duomenys nėra pakankami, kad galėtų tiksliai ir patikimai atspindėti rinkos ar ekonomikos tikrovę, kuriai įvertinti tas lyginamasis indeksas yra skirtas, gali būti naudojami kitokie nei sandorių duomenys pradiniai duomenys, jeigu tokius duomenis įmanoma patikrinti;

(b) administratorius pradinius duomenis gauna iš patikimos ir reprezentatyvios duomenų teikėjų grupės ar imties, kad užtikrintų, jog pagal tuos duomenis nustatomas lyginamasis indeksas būtų patikimas ir atspindėtų rinkos ar ekonomikos tikrovę, kuriai įvertinti tas lyginamasis indeksas yra skirtas (reprezentatyvūs duomenų teikėjai);

(c) kai lyginamojo indekso pradiniai duomenys nėra sandorių duomenys ir duomenų teikėjas yra daugiau kaip 50 % vertės sandorių rinkoje, kuriai įvertinti tas lyginamasis indeksas yra skirtas, šalis, administratorius patikrina, ar pradiniai duomenys yra susiję su rinka, kurioje veikia konkurencingos pasiūlos ir paklausos jėgos. Kai administratorius nustato, kad pradiniai duomenys nesusiję su rinka, kurioje veikia konkurencingos pasiūlos ir paklausos jėgos, jis pakeičia pradinius duomenis, duomenų teikėjus arba metodiką siekdamas užtikrinti, kad pradiniai duomenys būtų susiję su rinka, kurioje veikia konkurencingos pasiūlos ir paklausos jėgos, arba nustoja teikti tą lyginamąjį indeksą (poveikis rinkai);

(d) lyginamajam indeksui nustatyti administratorius naudoja pagrįstą ir patikimą metodiką, apimančią aiškias taisykles, kuriomis nurodoma, kaip ir kada nustatant tą lyginamąjį indeksą gali būti veikiama savo nuožiūra (pagrįsta ir patikima metodika);

(e) administratorius lyginamojo indekso duomenis ir metodiką parengia, tvarko ir administruoja skaidriai (skaidrumas).

2. Administratorius laikosi I priedo C skirsnyje išdėstytų reikalavimų dėl pradinių duomenų ir metodikos.

3. Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis papildomai patikslinamos pradinių duomenų kontrolės priemonės, aplinkybės, kada sandorių duomenys gali būti nepakankami ir kaip tai galima įrodyti priežiūros institucijoms, ir metodikų rengimo reikalavimai. Komisija atsižvelgia į:

(a) lyginamųjų indeksų ir finansų rinkų pokyčius, kartu atsižvelgdama į tarptautinę su lyginamaisiais indeksais susijusios priežiūros praktikos konvergenciją;

(b) įvairių lyginamųjų indeksų ir įvairių rūšių lyginamųjų indeksų specifinius požymius ir

(c) lyginamųjų indeksų pažeidžiamumą manipuliavimo atžvilgiu pagal naudojamas metodikas ir pradinius duomenis.

8 straipsnis Pranešimas apie pažeidimus

1. Administratorius užtikrina, kad būtų nustatytos tinkamos sistemos ir veiksmingos kontrolės priemonės pradinių duomenų teisingumui užtikrinti siekiant 2 dalies tikslų.

2. Administratorius stebi pradinius duomenis ir duomenų teikėjus, kad nustatytų [Piktnaudžiavimo rinka reglamento] pažeidimus ir bet kokį elgesį, kuris gali būti susijęs su manipuliavimu lyginamuoju indeksu ar bandymu juo manipuliuoti, ir pagal [Piktnaudžiavimo rinka reglamento] 11 straipsnio 2 dalį atitinkamai kompetentingai institucijai praneša ir pateikia visą atitinkamą informaciją įtaręs, kad, kiek tai susiję su lyginamuoju indeksu, buvo:

(a) iš esmės pažeistas [Piktnaudžiavimo rinka reglamentas];

(b) elgesys gali būti susijęs su manipuliavimu lyginamuoju indeksu ar bandymu juo manipuliuoti arba

(c) buvo slaptai susitarta manipuliuoti lyginamuoju indeksu ar bandyti juo manipuliuoti.

3. Administratorius nustato procedūras, kaip vadovams, darbuotojams ir kitiems fiziniams asmenims, kurių paslaugomis jis naudojasi arba kurių teikiamas paslaugas kontroliuoja, pranešti apie šio reglamento pažeidimus specialiu autonominiu vidaus kanalu.

3 skyrius

Elgesio kodeksas ir reikalavimai duomenų teikėjams

9 straipsnis Elgesio kodeksas

1. Administratorius dėl kiekvieno lyginamojo indekso patvirtina elgesio kodeksą, kuriame aiškiai nustato su lyginamojo indekso teikimu susijusią administratoriaus ir duomenų teikėjų atsakomybę ir įpareigojimus, įskaitant aiškią teiktinų pradinių duomenų apibrėžtį, ir bent I priedo D skirsnyje išdėstytus elementus.

2. Administratorius ir duomenų teikėjai pasirašo elgesio kodeksą, kuris yra teisiškai privalomas visoms jo šalims.

3. Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis papildomai patikslinamos I priedo D skirsnyje pateikto elgesio kodekso sąlygos įvairių rūšių lyginamiesiems indeksams ir atsižvelgiama į lyginamųjų indeksų ir finansų rinkų pokyčius.

Komisija atsižvelgia į įvairias lyginamųjų indeksų ir duomenų teikėjų charakteristikas, visų pirma turint omenyje pradinių duomenų ir metodikų skirtumus, riziką, kad pradiniais duomenimis galima manipuliuoti, ir tarptautinę su lyginamaisiais indeksais susijusios priežiūros praktikos konvergenciją.

10 straipsnis Reguliuojami duomenys

1. Kai lyginamojo indekso pradiniai duomenys yra reguliuojami duomenys, 7 straipsnio 1 dalies b punktas, 8 straipsnio 1 bei 2 dalys ir 9 straipsnis netaikomi.

2. Administratorius su reguliuojamų duomenų teikėju sudaro susitarimą, kuriame duomenų teikėjui aiškiai nurodomi lyginamieji indeksai, administratoriaus nustatomi naudojant tuos reguliuojamus duomenis, ir užtikrina šio reglamento laikymąsi.

11 straipsnis Valdymas ir kontrolė

1. Prižiūrimam duomenų teikėjui taikomi šie valdymo ir kontrolės reikalavimai:

(a) prižiūrimas duomenų teikėjas užtikrina, kad bet koks esamas ar galimas interesų konfliktas nedarytų jokio poveikio pradinių duomenų teikimui, ir kad tais atvejais, kai reikia veikti savo nuožiūra, tai būtų daroma nepriklausomai ir sąžiningai, remiantis atitinkama informacija ir vadovaujantis elgesio kodeksu (interesų konfliktai);

(b) prižiūrimas duomenų teikėjas naudojasi kontrolės sistema, kuria užtikrinamas pradinių duomenų teisingumas, tikslumas ir patikimumas ir tų pradinių duomenų teikimas pagal šio reglamento nuostatas ir elgesio kodeksą (tinkamos kontrolės priemonės).

2. Prižiūrimas duomenų teikėjas laikosi I priedo E skirsnyje išdėstytų reikalavimų dėl sistemų ir kontrolės priemonių.

3. Prižiūrimas duomenų teikėjas visapusiškai bendradarbiauja su administratoriumi ir atitinkama kompetentinga institucija atliekant lyginamojo indekso teikimo auditą ir vykdant jo priežiūrą ir leidžia susipažinti su visa informacija ir dokumentais, saugomais pagal 1 priedo E skirsnį.

4. Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis papildomai patikslinami I priedo E skirsnyje nustatyti sistemų ir kontrolės priemonių reikalavimai įvairių rūšių lyginamiesiems indeksams.

Komisija atsižvelgia į įvairias lyginamųjų indeksų ir prižiūrimų duomenų teikėjų charakteristikas, visų pirma teikiamų pradinių duomenų ir naudojamų metodikų skirtumus, riziką, kad pradiniais duomenimis gali būti manipuliuojama, prižiūrimų duomenų teikėjų vykdomos veiklos pobūdį ir lyginamųjų indeksų ir finansų rinkų pokyčius, kartu atsižvelgdama į tarptautinę su lyginamaisiais indeksais susijusios priežiūros praktikos konvergenciją.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

SU SEKTORIAIS SUSIJĘ REIKALAVIMAI IR YPATINGOS SVARBOS LYGINAMIEJI INDEKSAI

1 skyrius Lyginamųjų indeksų sektoriai

12 straipsnis

Specialūs reikalavimai įvairių rūšių lyginamiesiems indeksams ir sektoriams

1. Be II antraštinės dalies reikalavimų, tarpbankinių palūkanų normų lyginamiesiems indeksams taikomi II priede nustatyti specialūs reikalavimai.

2. Be II antraštinės dalies reikalavimų, biržos prekių lyginamiesiems indeksams taikomi III priede nustatyti specialūs reikalavimai.

3. Komisijai pagal 39 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, atsižvelgiant į rinkos bei technologijų pokyčius ir tarptautinius pokyčius, patikslinami arba taisomi šie II ir III priedų elementai:

(a) laikotarpis, po kurio skelbiami pradiniai duomenys (II priedo 6 punktas);

(b) priežiūros komiteto narių rinkimo ir skyrimo tvarka ir jų atsakomybė (II priedo 8, 9 ir 10 punktai);

(c) audito dažnumas (II priedo 12 punktas);

(d) pradinių duomenų teikimo tvarka, kuri turi būti nustatyta elgesio kodekse (II priedo 13 punktas);

(e) duomenų teikėjo sistemos ir kontrolės priemonės (II priedo 16 punktas);

(f) informacija, kurią turi saugoti duomenų teikėjas, ir laikmena, kuria ta informacija turi būti saugoma (II priedo 17 ir 18 punktai);

(g) faktai, apie kuriuos turi pranešti duomenų teikėjo atitikties užtikrinimo funkciją vykdantys asmenys (II priedo 19 punktas);

(h) pradinių duomenų ir procedūrų vidaus peržiūrų dažnumas (II priedo 20 punktas);

(i) duomenų teikėjo pradinių duomenų išorės audito dažnumas (II priedo 21 punktas);

(j) kriterijai ir procedūros, naudojami lyginamajam indeksui parengti (III priedo 1 punkto a papunktis);

(k) elementai, kuriuos reikia įtraukti į metodiką ir metodikos aprašą (III priedo 1 ir 2 punktai);

(l) reikalavimai administratoriui dėl lyginamojo indekso apskaičiavimo kokybės ir teisingumo ir su kiekvienu apskaičiavimu skelbiamo aprašymo turinys (III priedo 5 ir 6 punktai).

2 skyrius

Ypatingos svarbos lyginamieji indeksai

13 straipsnis

Ypatingos svarbos lyginamieji indeksai

1. Komisija patvirtina Sąjungoje esančių lyginamųjų indeksų, kurie pagal 3 straipsnio 21 punkto kriterijus yra ypatingos svarbos lyginamieji indeksai, sąrašą.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2. Per 5 darbo dienas nuo sprendimo, kuriuo ypatingos svarbos lyginamasis indeksas įtraukiamas į šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą, taikymo datos to ypatingos svarbos lyginamojo indekso administratorius atitinkamai kompetentingai institucijai pateikia elgesio kodeksą. Atitinkama kompetentinga institucija per 30 dienų patikrina, ar elgesio kodekso turinys atitinka šio reglamento reikalavimus. Nustačiusi elementų, neatitinkančių šio reglamento reikalavimų, atitinkama kompetentinga institucija apie tai praneša administratoriui. Gavęs prašymą, administratorius per 30 dienų patikslina elgesio kodeksą ir užtikrina jo atitiktį šio reglamento reikalavimams.

14 straipsnis Privalomas duomenų teikimas

1. Kai per bet kuriuos metus duomenų teikėjai, įskaitant mažiausiai 20 % subjektų, teikiančių duomenis ypatingos svarbos lyginamajam indeksui, nustoja teikti duomenis arba yra pakankamai priežasčių manyti, kad mažiausiai 20 % duomenų teikėjų nustos juos teikti, ypatingos svarbos lyginamojo indekso administratoriaus kompetentinga institucija turi įgaliojimus:

(a) reikalauti, kad pagal 2 dalį atrinkti prižiūrimi subjektai teiktų pradinius duomenis administratoriui pagal atitinkamą metodiką, elgesio kodeksą ar kitas taisykles;

(b) nustatyti formą, kuria turi būti teikiami bet kokie pradiniai duomenys, ir jų pateikimo terminą;

(c) pakeisti ypatingos svarbos lyginamojo indekso elgesio kodeksą, metodiką ar kitas taisykles.

2. Ypatingos svarbos lyginamojo indekso atveju prižiūrimus subjektus, iš kurių reikalaujama teikti duomenis pagal 1 dalį, administratoriaus kompetentinga institucija nustato remdamasi šiais kriterijais:

(a) prižiūrimo subjekto faktinio ir potencialaus dalyvavimo rinkoje, kurią siekiama

įvertinti lyginamuoju indeksu, dydis;

(b) prižiūrimo subjekto kompetencija ir gebėjimas teikti būtinos kokybės pradinius duomenis.

3. Prižiūrimo duomenų teikėjo, kuris taikant priemones pagal 1 dalies a ir b punktus įpareigojamas teikti duomenis lyginamajam indeksui, kompetentinga institucija padeda administratoriaus kompetentingai institucijai užtikrinti tokių priemonių vykdymą.

4. Administratoriaus kompetentinga institucija peržiūri kiekvieną priemonę, priimtą pagal 1 dalį, per metus nuo jos priėmimo. Ji priemonę atšaukia šiais atvejais:

(a) jei ji nusprendžia, kad tikėtina, jog duomenų teikėjai toliau teiks pradinius duomenis mažiausiai 1 metus, jei įgaliojimai bus atšaukti, o to įrodymas yra bent:

(1) rašytinis duomenų teikėjų įsipareigojimas administratoriui ir kompetentingai institucijai toliau teikti ypatingos svarbos lyginamojo indekso pradinius duomenis mažiausiai vienus metus, jei privalomo duomenų teikimo įgaliojimai bus atšaukti;

(2) rašytinė administratoriaus ataskaita kompetentingai institucijai, kurioje jai įvertinti pateikiami įrodymai, kad atšaukus privalomą dalyvavimą galima užtikrinti tolesnį ypatingos svarbos lyginamojo indekso gyvybingumą;

(b) jei ji nusprendžia, kad yra teikiamas tinkamas pakaitinis lyginamasis indeksas ir ypatingos svarbos lyginamojo indekso naudotojai gali minimaliomis sąnaudomis prie jo pereiti, o to įrodymas yra bent rašytinė administratoriaus ataskaita, kurioje išsamiai išdėstomos perėjimo prie pakaitinio lyginamojo indekso priemonės ir naudotojų galimybės ir sąnaudos, susijusios su perėjimu prie to lyginamojo indekso.

5. Administratorius atitinkamai kompetentingai institucijai taip greitai, kaip tai yra techniškai įmanoma, praneša, jei kurie nors duomenų teikėjai pažeidžia šio straipsnio 1 dalies reikalavimus.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS SKAIDRUMAS IR VARTOTOJŲ APSAUGA

15 straipsnis Lyginamojo indekso pažyma

1. Administratorius skelbia kiekvieno lyginamojo indekso pažymą, kurioje:

(a) aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžiama rinkos ar ekonomikos tikrovė, kuri vertinama lyginamuoju indeksu, ir aplinkybės, kuriomis toks vertinimas gali tapti nepatikimas;

(b) apibūdinami arba išvardijami tikslai, kuriais šį lyginamąjį indeksą tinka naudoti, ir aplinkybės, kuriomis jis gali nebetikti šiems tikslams;

(c) nustatomos techninės specifikacijos, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodomi apskaičiavimų elementai, kuriuos nustatant gali būti veikiama savo nuožiūra, kriterijai, kurie taikomi veikimui savo nuožiūra, savo nuožiūra veikiantys asmenys ir tai, kaip toks veikimas savo nuožiūra vėliau gali būti įvertintas;

(d) atkreipiamas dėmesys į galimybę, kad dėl tam tikrų veiksnių, įskaitant išorės veiksnius, kurių administratorius negali kontroliuoti, gali būti būtina padaryti lyginamojo indekso pakeitimus arba jo nebeteikti; ir

(e) patariama, kad bet kokios su lyginamuoju indeksu susietos finansinės sutartys ar kitos finansinės priemonės turėtų būti pajėgios atlaikyti galimus lyginamojo indekso pakeitimus ar nutraukimą arba tokiose sutartyse ar priemonėse turėtų būti kitaip atsižvelgta į tokių pakeitimų ar nutraukimo galimybę.

2. Siekiant užtikrinti 1 dalies laikymąsi, administratorius laikosi 1 priedo F skirsnyje išdėstytų išsamių reikalavimų.

16 straipsnis Pradinių duomenų skaidrumas

1. Administratorius lyginamajam indeksui nustatyti naudotus pradinius duomenis paskelbia iškart po lyginamojo indekso paskelbimo, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas sukeltų duomenų teikėjams rimtų neigiamų padarinių arba pakenktų lyginamojo indekso patikimumui ar teisingumui. Tokiais atvejais paskelbimas gali būti atidėtas tokiam laikotarpiui, per kurį tie padariniai gerokai sumažėtų. Į pradinius duomenis įtraukti asmens duomenys neskelbiami.

2. Komisijai pagal 37 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis papildomai patikslinama informacija, kuri turi būti atskleidžiama pagal 1 dalį, paskelbimo būdai, taip pat aplinkybės, kuriomis toks informacijos paskelbimas gali būti atidėtas, ir priemonės, kuriomis ta informacija perduodama.

17 straipsnis

Lyginamojo indekso teikimo nutraukimas

1. Administratorius paskelbia procedūrą, susijusią su veiksmais, kurių jis imsis lyginamojo indekso pakeitimų arba teikimo nutraukimo atveju.

2. Prižiūrimi subjektai, leidžiantys ar turintys finansines priemones arba esantys finansinių sutarčių šalimi, kai tos priemonės arba sutartys susietos su lyginamuoju indeksu, parengia pagrįstus raštiškus planus, kuriuose išdėsto veiksmus, kurių imtųsi lyginamojo indekso reikšmingų pakeitimų arba teikimo nutraukimo atveju. Prižiūrimi subjektai gavę prašymą šiuos planus pateikia atitinkamai kompetentingai institucijai.

18 straipsnis Tinkamumo įvertinimas

1. Jeigu prižiūrimas subjektas ketina sudaryti finansinę sutartį su vartotoju, tas prižiūrimas subjektas pirmiausia surenka būtiną informaciją apie vartotojo žinias apie atitinkamą lyginamąjį indeksą ir su juo susijusią patirtį, jo finansinę padėtį ir tikslus, jo siekiamus ta finansine sutartimi, taip pat gauna lyginamojo indekso pažymą, paskelbtą pagal 15 straipsnį, ir įvertina, ar būtų tinkama jo finansinę sutartį susieti su tuo lyginamuoju indeksu.

2. Jeigu prižiūrimas subjektas, remdamasis pagal 1 dalį atliktu vertinimu, mano, kad lyginamasis indeksas vartotojui nėra tinkamas, prižiūrimas subjektas apie tai vartotoją įspėja raštu ir nurodo priežastis.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

VEIKLOS LEIDIMĄ TURINČIŲ ADMINISTRATORIŲ ARBA TREČIŲJŲ ŠALIŲ ADMINISTRATORIŲ PATEIKTŲ LYGINAMŲJŲ INDEKSŲ NAUDOJIMAS

19 straipsnis

Pagrįstų lyginamųjų indeksų naudojimas

Prižiūrimas subjektas gali su indeksu susieti finansinę priemonę arba finansinę sutartį arba jį naudoti investicinio fondo rezultatams vertinti Sąjungoje, jei jį teikia administratorius, turintis veiklos leidimą pagal 23 straipsnį, arba trečiojoje šalyje įsisteigęs administratorius, įregistruotas pagal 21 straipsnį.

20 straipsnis Lygiavertiškumas

1. Trečiojoje šalyje įsteigto administratoriaus teikiamus lyginamuosius indeksus prižiūrimi subjektai gali naudoti Sąjungoje, jeigu laikomasi šių sąlygų:

(a) Komisija pagal 2 dalį priėmė lygiavertiškumo sprendimą, kuriuo pripažįstama, kad tos trečiosios šalies teisinė sistema ir priežiūros praktika yra lygiavertė šio reglamento reikalavimams;

(b) administratorius turi veiklos leidimą toje trečiojoje šalyje arba yra toje trečiojoje šalyje įregistruotas ir prižiūrimas;

(c) administratorius pranešė EVPRI apie sutikimą, kad prižiūrimi subjektai galėtų Sąjungoje naudoti jo faktinius ar numatomus lyginamuosius indeksus, lyginamųjų indeksų, kurie gali būti naudojami Sąjungoje, sąrašą ir kompetentingą instituciją, atsakingą už jo priežiūrą trečiojoje šalyje;

(d) administratorius yra tinkamai įregistruotas pagal 21 straipsnį ir

(e) veikia šio straipsnio 3 dalyje nurodyti bendradarbiavimo susitarimai.

2. Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo nustatoma, kad trečiosios šalies teisine sistema ir priežiūros praktika užtikrinama, kad:

(a) toje trečiojoje šalyje turintys veiklos leidimą ar įregistruoti administratoriai laikytųsi privalomų reikalavimų, prilygstančių šio reglamento reikalavimams, visų pirma atsižvelgiant į tai, ar nustatant trečiosios šalies teisinę sistemą ir priežiūros praktiką laikomasi 2013 m. liepos 17 d. paskelbtų IOSCO finansinių lyginamųjų indeksų principų; ir

(b) privalomų reikalavimų laikymasis toje trečiojoje šalyje yra nuolat veiksmingai prižiūrimas ir užtikrinamas.

Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 38 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3. EVPRI sudaro bendradarbiavimo susitarimus su trečiųjų šalių, kurių teisinė sistema ir priežiūros praktika pagal 2 dalį buvo pripažintos lygiavertėmis, kompetentingomis institucijomis. Tokiuose susitarimuose nurodoma bent ši informacija:

(a) EVPRI ir susijusių trečiųjų šalių kompetentingų institucijų keitimosi informacija mechanizmas, įskaitant galimybę susipažinti su visa EVPRI

prašoma informacija apie administratorių, kuriam veiklos leidimas išduotas toje trečiojoje šalyje;

(b) skubaus pranešimo EVPRI mechanizmas, kai trečiosios šalies kompetentinga institucija mano, kad administratorius, kuriam veiklos leidimas išduotas toje trečiojoje šalyje ir kurį ji prižiūri, pažeidžia jam išduoto veiklos leidimo sąlygas ar kitą nacionalinės teisės aktą;

(c) procedūros, susijusios su priežiūros veiklos koordinavimu, įskaitant patikrinimus vietoje.

4. EVPRI parengia techninių reguliavimo standartų projektą, kuriame nustato būtiniausią 3 dalyje nurodytų bendradarbiavimo susitarimų turinį, siekdama užtikrinti, kad kompetentingos institucijos ir EVPRI galėtų naudotis visais savo priežiūros įgaliojimais, suteikiamais pagal šį reglamentą.

EVPRI tuos techninių reguliavimo standartų projektus Komisijai pateikia iki [XXX].

Komisijai suteikiami įgaliojimai Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 10–14 straipsniuose nustatyta tvarka nustatyti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius reguliavimo standartus.

21 straipsnis Registracija

1. EVPRI įregistruoja administratorius, kurie jai pranešė apie 20 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytą sutikimą. Registras viešai prieinamas EVPRI interneto svetainėje ir jame teikiama informacija apie lyginamuosius indeksus, kuriuos leista teikti atitinkamiems administratoriams, ir nurodoma už jų priežiūrą trečiojoje šalyje atsakinga kompetentinga institucija.

2. EVPRI panaikina 1 dalyje nurodyto administratoriaus registraciją 1 dalyje nurodytame registre, kai:

(a) EVPRI turi svarių dokumentais pagrįstų priežasčių manyti, kad administratoriaus veikla aiškiai prieštarauja jo lyginamųjų indeksų naudotojų interesams ar tinkamam rinkų veikimui; arba

(b) EVPRI turi svarių dokumentais pagrįstų priežasčių manyti, kad administratorius smarkiai pažeidė jam trečiojoje šalyje taikomas nacionalinės teisės ar kitas nuostatas, kuriomis vadovaudamasi Komisija priėmė sprendimą pagal 20 straipsnio 2 dalį.

3. EVPRI sprendimą pagal 2 dalį priima tik tuo atveju, jeigu įvykdomos šios sąlygos:

(a) EVPRI perdavė klausimą spręsti trečiosios šalies kompetentingai institucijai ir ta kompetentinga institucija nesiėmė tinkamų priemonių investuotojams apsaugoti ir tinkamam rinkų veikimui Sąjungoje užtikrinti arba neįrodė, kad susijęs administratorius atitinka toje trečiojoje šalyje jam taikomus reikalavimus;

(b) EVPRI apie savo ketinimą panaikinti administratoriaus registraciją tos trečiosios šalies kompetentingai institucijai pranešė mažiausiai prieš 30 dienų iki panaikinimo.

4. EVPRI nedelsdama praneša kitoms kompetentingoms institucijoms apie bet kokią pagal 2 dalį nustatytą priemonę ir paskelbia priimtą sprendimą savo interneto svetainėje.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

ADMINISTRATORIŲ VEIKLOS LEIDIMŲ IŠDAVIMAS IR PRIEŽIŪRA

1 skyrius

Veiklos leidimų išdavimas

22 straipsnis

Veiklos leidimo išdavimui taikomi reikalavimai

1. Administratorius teikia prašymą išduoti leidimą teikti lyginamuosius indeksus, jei jis teikia indeksus, kurie yra arba gali būti naudojami kaip kriterijus finansinėse priemonėse arba finansinėse sutartyse arba investicinio fondo rezultatams vertinti.

2. Administratorius, kuriam išduotas veiklos leidimas, nuolat laikosi veiklos leidimui nustatytų sąlygų ir kompetentingai institucijai praneša apie visus reikšmingus sąlygų, kuriomis iš pradžių buvo išduotas veiklos leidimas, pokyčius.

23 straipsnis Prašymas išduoti veiklos leidimą

1. Administratorius prašymą išduoti veiklos leidimą pateikia valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs, kompetentingai institucijai.

2. Prašymas išduoti veiklos leidimą pagal 1 dalį pateikiamas:

(a) per 30 darbo dienų nuo prižiūrimo subjekto sudaryto susitarimo su to administratoriaus pateiktu indeksu susieti finansinę priemonę arba finansinę sutartį arba jį naudoti investicinio fondo rezultatams vertinti;

(b) per 30 darbo dienų nuo tada, kai pagal 25 straipsnio 2 dalį administratorius sutiko, kad finansinė priemonė būtų susiejama su indeksu, kaip nurodyta 25 straipsnio 1 dalyje.

3. Prašymą teikiantis administratorius pateikia visą reikalingą informaciją, kad kompetentinga institucija galėtų įsitikinti, jog prašymą teikiantis administratorius veiklos leidimo suteikimo metu yra nustatęs būtiną tvarką, kad galėtų įvykdyti šiame reglamente nustatytus reikalavimus.

4. Gavusi prašymą, atitinkama kompetentinga institucija per 15 darbo dienų patikrina, ar prašymas išsamus, ir atitinkamai informuoja apie tai administratorių. Jeigu prašymas neišsamus, administratorius pateikia papildomą atitinkamos kompetentingos institucijos prašomą informaciją.

5. Gavusi išsamų prašymą, kompetentinga institucija per 45 darbo dienas išnagrinėja prašymą ir priima sprendimą išduoti prašymą pateikusiam administratoriui veiklos leidimą arba jo neišduoti. Per penkias darbo dienas nuo sprendimo išduoti veiklos leidimą arba jo neišduoti priėmimo dienos kompetentinga institucija apie jį praneša atitinkamam administratoriui. Jeigu kompetentinga institucija nusprendžia neišduoti veiklos leidimo prašymą pateikusiam administratoriui, ji pateikia sprendimo motyvus.

6. Kompetentinga institucija praneša EVPRI apie bet kokį sprendimą išduoti veiklos leidimą arba jo neišduoti prašymą pateikusiam administratoriui ir EVPRI skelbia administratorių, kuriems pagal šį reglamentą išduotas veiklos leidimas, sąrašą. Gavus

bet kokį šioje dalyje nurodytą pranešimą, tas sąrašas per 7 darbo dienas atnaujinamas.

7. Komisijai pagal 39 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl priemonių, kuriomis papildomai patikslinama informacija, kurią būtina pateikti prašyme išduoti veiklos leidimą, atsižvelgiant į proporcingumo principą ir administratorių bei kompetentingų institucijų išlaidas.

24 straipsnis

Veiklos leidimo panaikinimas arba galiojimo sustabdymas

1. Kompetentinga institucija panaikina administratoriui išduotą veiklos leidimą arba sustabdo jo galiojimą, jeigu tas administratorius:

(a) aiškiai atsisako veiklos leidimo arba per ankstesnius dvylika mėnesių neteikė jokių lyginamųjų indeksų;

(b) veiklos leidimą gavo pateikęs melagingą informaciją arba kitomis neteisėtomis priemonėmis;

(c) nebeatitinka sąlygų, pagal kurias jam išduotas veiklos leidimas; arba

(d) smarkiai ar pakartotinai pažeidė šio reglamento nuostatas.

2. Kompetentinga institucija apie savo sprendimą EVPRI praneša per penkias darbo dienas.

2 skyrius

Pranešimas apie lyginamuosius indeksus

25 straipsnis

Pranešimas EVPRI apie indekso naudojimą finansinėje priemonėje

1. Kompetentinga institucija, kaskart, kai sužino, kad finansinė priemonė susiejama su indeksu arba kad tos kompetentingos institucijos prižiūrimai prekybos vietai buvo pateiktas prašymas finansinę priemonę, susietą su indeksu, įtraukti į prekybos sąrašą, per 10 darbo dienų praneša apie tai EVPRI.

2. Gavusi pranešimą, EVPRI per 10 darbo dienų atitinkamam lyginamojo indekso administratoriui pateikia pranešimą, kuriame pateikia išsamią informaciją apie to lyginamojo indekso naudojimą ir administratoriaus prašo per 10 darbo dienų patvirtinti, kad jis sutinka su tokiu lyginamojo indekso naudojimu.

3. Nepažeidžiant [Finansinių priemonių rinkų reglamento] 30 straipsnio, jeigu administratorius per 2 dalyje nustatytą terminą EVPRI nepraneša apie savo sutikimą, EVPRI praneša apie tai atitinkamai kompetentingai institucijai, o ji paprašo, kad prekybos vieta per 10 darbo dienų išbrauktų tą finansinę priemonę iš prekybos sąrašo arba atsisakytų įtraukti ją į tokį sąrašą.

4. EVPRI savo interneto svetainėje skelbia visų pagal 1, 2 ir 3 dalis pateiktų pranešimų sąrašą.

EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatoma 1 ir 2 dalyse nurodyto keitimosi informacija procedūra ir formos, projektą.

Pirmoje pastraipoje nurodytą techninių įgyvendinimo standartų projektą EVPRI pateikia Komisijai iki [XXXX].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmojoje pastraipoje nurodytus techninius

įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

3 skyrius

Priežiūros institucijų bendradarbiavimas

26 straipsnis

Užduočių perdavimas kitai kompetentingai institucijai

1. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 28 straipsnį kompetentinga institucija šiame reglamente nustatytas savo užduotis gali perduoti kitos valstybės narės kompetentingai institucijai. Užduočių perdavimas nedaro poveikio užduotis perduodančios kompetentingos institucijos atsakomybei ir kompetentingos institucijos apie bet kokį siūlomą užduočių perdavimą EVPRI praneša prieš 60 dienų iki tokio užduočių perdavimo įsigaliojimo dienos.

2. Kompetentinga institucija kai kurias iš šiame reglamente nustatytų savo užduočių gali perduoti EVPRI, jeigu ši su tuo sutinka. Užduočių perdavimas nedaro poveikio užduotis perduodančios kompetentingos institucijos atsakomybei.

3. EVPRI per septynias dienas praneša valstybėms narėms apie siūlomą užduočių perdavimą. EVPRI per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie sutartą užduočių perdavimą dienos paskelbia išsamią informaciją apie tokį užduočių perdavimą.

27 straipsnis

Kitos valstybės narės pateiktos informacijos atskleidimas

1. Kompetentinga institucija informaciją, gautą iš kitos kompetentingos institucijos, gali atskleisti tik tuo atveju, jei:

(a) yra gavusi raštišką tos kompetentingos institucijos sutikimą ir ta informacija yra atskleidžiama tik tais tikslais, kuriems ta kompetentinga institucija yra davusi sutikimą; arba

(b) jei toks atskleidimas būtinas teisminiam nagrinėjimui.

28 straipsnis

Bendradarbiavimas gavus prašymą, susijusį su patikrinimais arba tyrimais vietoje

1. Atitinkama kompetentinga institucija gali prašyti kitos kompetentingos institucijos pagalbos, susijusios su patikrinimais arba tyrimais vietoje.

2. 1 dalyje nurodytą prašymą pateikusi kompetentinga institucija apie tai informuoja XXXXX. Tuo atveju, kai vykdomas tarpvalstybinio masto patikrinimas arba tyrimas, kompetentingos institucijos gali prašyti EVPRI koordinuoti šį tyrimą ar patikrinimą vietoje.

3. Gavusi kitos kompetentingos institucijos prašymą atlikti patikrinimą ar tyrimą vietoje, kompetentinga institucija gali:

(a) patikrinimą ar tyrimą vietoje atlikti pati;

(b) leisti prašymą pateikusiai kompetentingai institucijai dalyvauti atliekant patikrinimą ar tyrimą vietoje;

(c) paskirti auditorius arba ekspertus patikrinimui ar tyrimui vietoje atlikti.

4 skyrius Kompetentingų institucijų vaidmuo

29 straipsnis Kompetentingos institucijos

1. Kiekviena valstybė narė paskiria administratorių ir prižiūrimų duomenų teikėjų atitinkamą kompetentingą instituciją, atsakingą už šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymą, ir apie tai informuoja Komisiją bei EVPRI.

2. Jeigu valstybė narė paskiria daugiau kaip vieną kompetentingą instituciją, ji aiškiai apibrėžia atitinkamus institucijų vaidmenis ir paskiria vieną instituciją, kuri būtų atsakinga už bendradarbiavimo su Komisija, EVPRI ir kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir keitimosi su jomis informacija koordinavimą.

3. EVPRI savo interneto svetainėje paskelbia pagal 1 dalį paskirtų kompetentingų institucijų sąrašą.

30 straipsnis Kompetentingų institucijų įgaliojimai

1. Kad kompetentingos institucijos galėtų vykdyti savo pareigas pagal šį reglamentą, pagal nacionalinę teisę joms suteikiami bent šie priežiūros ir tyrimo įgaliojimai:

(a) susipažinti su bet kokiu dokumentu ir kitais bet kokio pavidalo duomenimis, gauti ar pasidaryti jų kopiją;

(b) prašyti ar reikalauti informacijos iš bet kurio asmens, įskaitant tuos, kurie nuolat dalyvauja teikiant pavedimus ar vykdant tam tikrus susijusius sandorius, taip pat iš jų vadovo, ir prireikus kviesti ir apklausti tokius asmenis siekiant gauti informacijos;

(c) lyginamųjų indeksų, kurių pradiniai duomenys yra susiję su biržos prekėmis, atveju reikalauti, kad rinkos dalyviai pateiktų standartinės formos informaciją apie susijusias neatidėliotinų sandorių rinkas, gauti pranešimus apie sandorius ir turėti tiesioginę prieigą prie prekybos dalyvių sistemų;

(d) atlikti patikrinimus ar tyrimus vietoje, išskyrus fizinių asmenų privačias gyvenamąsias vietas;

(e) patekti į fizinių ir juridinių asmenų patalpas, kad galėtų konfiskuoti dokumentus ir kitus bet kokio pavidalo duomenis, esant pagrindui įtarti, kad yra dokumentų ir kitų duomenų, susijusių su patikrinimo ar tyrimo dalyku, ir jie gali būti svarbūs šio reglamento pažeidimui įrodyti. Jei pagal nacionalinę teisę reikia išankstinio atitinkamos valstybės narės teisminės institucijos leidimo, tokiu įgaliojimu naudojamasi tik gavus tokį reikiamą išankstinį leidimą;

(f) reikalauti prižiūrimų subjektų turimų telefono pokalbių įrašų, elektroninių pranešimų ar kitų duomenų srauto išklotinių;

(g) pareikalauti įšaldyti ir (arba) areštuoti turtą;

(h) sustabdyti prekybą atitinkama su lyginamuoju indeksu susieta finansine priemone;

(i) reikalauti laikinai nutraukti bet kokią praktiką, kurią kompetentinga institucija laiko prieštaraujančia šiam reglamentui;

(j) laikinai uždrausti vykdyti profesinę veiklą;

(k) imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuojama apie lyginamojo indekso teikimą, be kita ko, reikalaujant, kad šį lyginamąjį indeksą paskelbęs ar išplatinęs asmuo paskelbtų taisomąjį pareiškimą apie ankstesnius lyginamojo indekso duomenis ar skaičius.

2. Kompetentingos institucijos 1 dalyje nurodytas funkcijas vykdo ir įgaliojimais naudojasi:

(a) tiesiogiai;

(b) bendradarbiaudamos su kitomis institucijomis ar rinkos subjektais;

(c) savo atsakomybe perduodamos užduotis tokioms institucijoms ar rinkos subjektams;

(d) kreipdamosi į kompetentingas teismines institucijas.

Kad galėtų naudotis tais įgaliojimais, kompetentingos institucijos nustato tinkamas ir veiksmingas teisės į gynybą ir pagrindinių teisių apsaugos priemones.

3. Valstybės narės užtikrina, kad būtų įgyvendintos tinkamos priemonės, kad kompetentingos institucijos turėtų visus priežiūros ir tyrimo įgaliojimus, būtinus jų pareigoms vykdyti.

4. Jeigu asmuo teikia informaciją pagal 2 dalį, jis nelaikomas pažeidžiančiu kokius nors informacijos atskleidimo apribojimus, nustatytus sutartyje arba kokiose nors įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatose.

31 straipsnis Administracinės priemonės ir sankcijos

1. Nepažeisdamos 34 straipsnyje nustatytų kompetentingų institucijų priežiūros įgaliojimų, valstybės narės, vadovaudamosi nacionaline teise, nustato, kad kompetentingos institucijos turėtų įgaliojimus imtis tinkamų administracinių priemonių ir taikyti administracines priemones ir sankcijas bent už:

(a) šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies, 8, 9, 10, 11, 14, 15, 16 17, 18, 19, 22 ir 23 straipsnių pažeidimus; ir

(b) nebendradarbiavimą atliekant tyrimą ar patikrinimą arba prašymo nevykdymą pagal 30 straipsnį.

2. Jeigu padarytas 1 dalyje nurodytas pažeidimas, valstybės narės, vadovaudamosi nacionaline teise, suteikia kompetentingoms institucijoms įgaliojimus taikyti bent šias administracines priemones ir sankcijas:

(a) nurodyti, kad pažeidimą padaręs asmuo nutrauktų su pažeidimu susijusią veiklą ir nebekartotų tokių veiksmų;

(b) reikalauti grąžinti dėl pažeidimo gautą pelną ar atsilyginti už nuostolius, kurių dėl to pažeidimo buvo išvengta, jeigu tą pelną ar nuostolius galima nustatyti;

(c) paskelbti viešą įspėjimą, kuriame xxxxxxxxx už pažeidimą atsakingas asmuo ir to pažeidimo pobūdis;

(d) panaikinti reguliuojamam subjektui suteiktą veiklos leidimą arba sustabdyti jo galiojimą;

(e) bet kuriam fiziniam xxxxxxxx, kuris laikomas atsakingu už tokį pažeidimą, laikinai uždrausti vykdyti valdymo funkcijas administratoriaus arba duomenų teikėjo organizacijoje;

(f) skirti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis yra bent tris kartus didesnis nei padarius pažeidimą gauto pelno ar išvengtų nuostolių suma, kai tą sumą galima nustatyti; arba

(1) fizinio asmens atžvilgiu:

i) jeigu pažeista 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 9, 10, 11, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 22 ir 23 straipsniai, taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis – bent iki 500 000 EUR, o tose valstybėse narėse, kuriose euro nėra oficiali valiuta, – bent iki atitinkamos sumos nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą šio reglamento įsigaliojimo dieną; arba

ii) jeigu pažeistas 7 straipsnio 1 dalies b arba c punktas, taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis – bent iki 100 000 EUR, o tose valstybėse narėse, kuriose euro nėra oficiali valiuta,

– bent iki atitinkamos sumos nacionaline valiuta pagal valiutos keitimo kursą šio reglamento įsigaliojimo dieną;

(2) juridinio asmens atžvilgiu:

i) jeigu pažeista 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 9, 10, 11, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 22 ir 23 straipsniai, taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis atitinka didesniąją iš šių sumų – bent iki 1 000 000 EUR arba bent iki 10 % bendros metinės to juridinio asmens apyvartos, nustatytos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas ataskaitas. Jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė, kuri pagal Direktyvą 2013/34/ES, turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, arba tokios patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metinė apyvarta pagal Direktyvą 86/635/EB bankams ir Direktyvą 91/674/EB draudimo įmonėms yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos, nustatytos pagal paskutines turimas pagrindinės patronuojančiosios įmonės valdymo organo patvirtintas konsoliduotąsias ataskaitas, arba, jeigu asmuo yra asociacija, 10 % bendros jos narių apyvartos; arba

ii) jeigu pažeisti 6 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, taikyti maksimalias administracines pinigines sankcijas, kurių dydis atitinka didesniąją iš šių sumų – bent iki 250 000 EUR arba bent iki 2 % bendros metinės to juridinio asmens apyvartos, nustatytos pagal paskutines turimas valdymo organo patvirtintas ataskaitas. Jeigu juridinis asmuo yra patronuojančioji įmonė, kuri pagal Direktyvą 2013/34/ES, turi rengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas, arba tokios patronuojančiosios įmonės patronuojamoji įmonė, atitinkama bendra metinė apyvarta pagal Direktyvą 86/635/EB bankams ir Direktyvą 91/674/EB draudimo įmonėms yra bendra metinė apyvarta arba atitinkamos rūšies pajamos, nustatytos pagal paskutines turimas pagrindinės patronuojančiosios

įmonės valdymo organo patvirtintas konsoliduotąsias ataskaitas, arba, jeigu asmuo yra asociacija, 10 % bendros jos narių apyvartos.

3. Iki [12 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] valstybės narės Komisijai ir EVPRI praneša taisykles dėl 1 ir 2 dalių. Jos nedelsdamos praneša Komisijai ir EVPRI apie visus paskesnius jų pakeitimus.

4. Be 1 dalyje nurodytų įgaliojimų taikyti sankcijas, valstybės narės, vadovaudamosi nacionaline teise, gali suteikti kompetentingoms institucijoms kitų sankcijų taikymo įgaliojimų ir gali nustatyti didesnius nei nustatytieji toje dalyje sankcijų dydžius.

32 straipsnis

Naudojimasis priežiūros ir sankcijų taikymo įgaliojimais

1. Valstybės narės užtikrina, kad spręsdamos dėl administracinių sankcijų rūšies ir dydžio kompetentingos institucijos atsižvelgtų į visas atitinkamas aplinkybes, prireikus įskaitant:

(a) pažeidimo sunkumą ir trukmę;

(b) atsakingo asmens atsakomybės laipsnį;

(c) atsakingo asmens finansinį pajėgumą, visų pirma atsižvelgiant į atsakingo juridinio asmens visą apyvartą ar atsakingo fizinio asmens metines pajamas;

(d) atsakingo asmens gauto pelno arba išvengtų nuostolių, jei juos galima nustatyti, dydį;

(e) atsakingo asmens bendradarbiavimo su kompetentinga institucija lygį, neapribojant reikalavimo užtikrinti, kad toks asmuo atsilygintų už gautą pelną ar išvengtus nuostolius;

(f) susijusio asmens anksčiau padarytus pažeidimus;

(g) priemones, kurių po pažeidimo ėmėsi atsakingas asmuo, kad būtų išvengta pakartotinio pažeidimo.

2. 31 straipsnyje apibrėžtomis aplinkybėmis naudodamosi sankcijų taikymo įgaliojimais kompetentingos institucijos glaudžiai bendradarbiauja siekdamos užtikrinti, kad priežiūros ir tyrimo įgaliojimai bei administracinės sankcijos duotų pageidaujamų rezultatų pagal šį reglamentą. Be to, jos koordinuoja veiksmus, kad išvengtų galimo dubliavimo ir sutapimo priežiūros ir tyrimo įgaliojimus bei administracines sankcijas ir baudas taikant tarpvalstybiniais atvejais.

33 straipsnis Sprendimų skelbimas

1. Sprendimą, kuriuo skiriama administracinė sankcija ar priemonė už šio reglamento pažeidimą, kompetentingos institucijos savo oficialioje interneto svetainėje paskelbia iš karto po to, kai asmuo, kuriam taikoma sankcija, informuojamas apie tą sprendimą. Skelbime nurodoma bent jau informacija apie pažeidimo rūšį bei pobūdį ir atsakingų asmenų tapatybę. Šis įpareigojimas netaikomas sprendimams, kuriais skiriamos tiriamojo pobūdžio priemonės.

2. Kai konkrečiu atveju atlikus juridinių asmenų tapatybės arba fizinių asmenų asmens duomenų paskelbimo proporcingumo vertinimą kompetentingos institucijos nuomone, tokių duomenų paskelbimas yra neproporcingas arba kai paskelbimas kelia

grėsmę finansų rinkų stabilumui arba vykdomam tyrimui, kompetentingos institucijos renkasi vieną iš šių galimybių:

(a) atideda sprendimo skirti sankciją ar priemonę paskelbimą iki tol, kol nebebus priežasčių jo neskelbti;

(b) paskelbia nuasmenintą sprendimą skirti sankciją ar priemonę tokiu būdu, kuris neprieštarauja nacionalinei teisei, jei tokiu nuasmeninto sprendimo paskelbimu užtikrinama veiksminga atitinkamų asmens duomenų apsauga. Tuo atveju, kai nusprendžiama paskelbti nuasmenintą sprendimą dėl sankcijos ar priemonės, atitinkamų duomenų paskelbimas gali būti atidėtas pagrįstam laikotarpiui, jei numatoma, jog per tą laikotarpį išnyks priežastys, dėl kurių reikėtų skelbti nuasmenintą sprendimą;

(c) apskritai neskelbia sprendimo skirti sankciją ar priemonę, jeigu manoma, jog taikant a ir b punktuose nurodytas galimybes būtų nepakankamai užtikrinta:

(1) kad nebūtų pakenkta finansų rinkų stabilumui arba

(2) tokių sprendimų paskelbimo proporcingumas atsižvelgiant į priemones, kurios laikomos nesvarbaus pobūdžio.

3. Tuo atveju, kai sprendimas skirti sankciją ar priemonę gali būti apskųstas atitinkamoms teisminėms ar kitoms institucijoms, kompetentingos institucijos taip pat nedelsdamos savo oficialioje interneto svetainėje paskelbia tokią informaciją ir bet kokią vėlesnę informaciją apie tokio skundo rezultatus. Be to, sprendimas, kuriuo panaikinamas ankstesnis sprendimas skirti sankciją ar priemonę, taip pat paskelbiamas.

4. Kompetentingos institucijos užtikrina, kad bet kokia pagal šį straipsnį paskelbta informacija jų oficialioje interneto svetainėje liktų bent penkerių metų laikotarpį po jos paskelbimo. Į paskelbtą informaciją įtraukti asmens duomenys kompetentingos institucijos oficialioje interneto svetainėje paliekami tokį laikotarpį, kuris būtinas vadovaujantis taikomomis asmens duomenų apsaugos taisyklėmis.

34 straipsnis Kompetentingų institucijų kolegijos

1. Per 30 darbo dienų nuo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyto sprendimo, kuriuo nustatoma, kad lyginamasis indeksas yra ypatingos svarbos lyginamasis indeksas, įsigaliojimo kompetentinga institucija sukuria kompetentingų institucijų kolegiją.

2. Kolegiją sudaro administratoriaus kompetentinga institucija, EVPRI ir duomenų teikėjų kompetentingos institucijos.

3. Kitų valstybių narių kompetentingos institucijos turi teisę būti kolegijos narėmis tuo atveju, jei tą ypatingos svarbos lyginamąjį indeksą nustojus teikti būtų gerokai pakenkta tų valstybių narių finansiniam stabilumui, tvarkingam rinkų veikimui, vartotojams ar realiajai ekonomikai.

Jeigu kompetentinga institucija ketina tapti kolegijos nare pagal pirmą pastraipą, ji administratoriaus kompetentingai institucijai pateikia prašymą, kuriame įrodoma, kad tos nuostatos reikalavimai yra įvykdyti. Atitinkama administratoriaus kompetentinga institucija apsvarsto prašymą ir per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo praneša prašymą pateikusiai institucijai, ar ji laiko, kad tie reikalavimai yra įvykdyti. Jeigu

administratoriaus kompetentinga institucija laiko, kad tie reikalavimai neįvykdyti, prašymą pateikusi institucija gali perduoti klausimą spręsti EVPRI pagal 10 dalį.

4. EVPRI padeda skatinti ir prižiūrėti veiksmingą, efektyvią ir nuoseklią šiame straipsnyje nurodytų priežiūros institucijų kolegijų veiklą pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 21 straipsnį. Tuo tikslu EVPRI dalyvauja taip, kaip tai yra tinkama, ir yra laikoma kompetentinga institucija.

5. Administratoriaus kompetentinga institucija pirmininkauja kolegijos posėdžiams, koordinuoja kolegijos veiklą ir užtikrina veiksmingą kolegijos narių keitimąsi informacija.

6. Administratoriaus kompetentinga institucija nustato rašytinius kolegijos veiklos susitarimus šiais klausimais:

(a) informacijos, kuria turi keistis kompetentingos institucijos;

(b) kompetentingų institucijų tarpusavio sprendimų priėmimo proceso;

(c) atvejų, kuriais kompetentingos institucijos privalo konsultuotis vienos su kitomis;

(d) pagalbos, teiktinos pagal 14 straipsnio 3 dalį, užtikrinant 14 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų priemonių vykdymą.

Jeigu administratorius teikia daugiau nei vieną lyginamąjį indeksą, administratoriaus kompetentinga institucija gali sukurti vieną kolegiją visiems to administratoriaus teikiamiems lyginamiesiems indeksams.

7. Jei nesutariama dėl susitarimų pagal 6 dalį, bet kurie kolegijos nariai, išskyrus EVPRI, gali perduoti klausimą spręsti EVPRI. Administratoriaus kompetentinga institucija, prieš suderindama galutinį rašytinių koordinavimo susitarimų tekstą, deramai atsižvelgia į visas EVPRI rekomendacijas. Rašytiniai koordinavimo susitarimai išdėstomi viename dokumente, kuriame nurodomos visos priežastys, dėl kurių reikšmingai nukrypstama nuo EVPRI rekomendacijų. Administratoriaus kompetentinga institucija rašytinius koordinavimo susitarimus perduoda kolegijos nariams ir EVPRI.

8. Prieš imdamasi 14, 23, 24 ir 31 straipsniuose nurodytų priemonių, administratoriaus kompetentinga institucija konsultuojasi su kolegijos nariais. Kolegijos nariai pagal savo įgaliojimus deda visas įmanomas pastangas, kad pasiektų susitarimą.

Administratoriaus kompetentingai institucijai priimant sprendimą imtis tokių priemonių atsižvelgiama į poveikį kitoms kompetentingoms institucijoms ir jų atitinkamoms valstybėms narėms, visų pirma galimą poveikį finansų sistemos stabilumui kitose susijusiose valstybėse narėse.

9. Jei per 15 darbo dienų po to, kai apie klausimą pranešta kolegijai, kolegijos nariai nesutaria, ar imtis 8 dalyje nurodytų priemonių, administratoriaus kompetentinga institucija gali priimti sprendimą. Jei tuo sprendimu nesilaikoma kitų kolegijos narių ir atitinkamais atvejais EVPRI pareikštų nuomonių, toks nesilaikymas visapusiškai pagrindžiamas. Administratoriaus kompetentinga institucija apie sprendimą nepagrįstai nedelsdama praneša kolegijai ir EVPRI.

10. Kompetentingos institucijos, išskyrus EVPRI, gali pranešti EVPRI apie bet kurį iš toliau nurodytų atvejų:

(a) kai kompetentinga valdžios institucija neperdavė esminės informacijos;

(b) kai gavus prašymą pagal 3 dalį administratoriaus kompetentinga institucija pranešė prašymą pateikusiai institucijai, kad tos dalies reikalavimai yra neįvykdyti, arba per pagrįstą laiką neįvykdė tokio prašymo;

(c) kai kompetentingos institucijos nesusitarė dėl 6 dalyje nurodytų klausimų;

(d) kai lyginamasis indeksas yra ypatingos svarbos lyginamasis indeksas, jeigu nesutariama dėl priemonės, kurios imtasi pagal 14, 23, 24 ir 31 straipsnius.

Nedarant poveikio Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnio taikymui, EVPRI gali imtis veiksmų pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 19 straipsniu jai suteiktus įgaliojimus. XXXXX taip pat gali savo iniciatyva padėti kompetentingoms institucijoms plėtoti nuoseklią bendradarbiavimo praktiką pagal to reglamento 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

35 straipsnis Bendradarbiavimas su EVPRI

1. Taikant šį reglamentą, kompetentingos institucijos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1095/2010 bendradarbiauja su EVPRI.

2. Pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 35 straipsnį kompetentingos institucijos nedelsdamos teikia EVPRI visą informaciją, būtiną EVPRI pareigoms vykdyti.

3. EVPRI parengia techninių įgyvendinimo standartų, kuriais nustatoma 2 dalyje nurodyto keitimosi informacija tvarka ir priemonės, projektą.

Pirmoje pastraipoje minėtą techninių įgyvendinimo standartų projektą EVPRI pateikia Komisijai iki [XXXX].

Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti pirmoje pastraipoje nurodytus techninius

įgyvendinimo standartus pagal Reglamento (ES) Nr. 1095/2010 15 straipsnį.

36 straipsnis Profesinė paslaptis

1. Bet kokiai konfidencialiai informacijai, kuri yra gauta, kuria keičiamasi ar kuri yra perduodama pagal šį reglamentą, taikomos 2 dalyje išdėstytos profesinės paslapties nuostatos.

2. Įpareigojimas saugoti profesinę paslaptį taikomas visiems asmenims, kurie dirba ar dirbo kompetentingoje institucijoje, bet kokioje kitoje institucijoje, rinkos subjekte arba pas fizinį arba juridinį asmenį, kuriems kompetentinga institucija perdavė savo įgaliojimus, įskaitant auditorius ir ekspertus, kuriuos samdo kompetentinga institucija.

3. Profesine paslaptimi laikoma informacija negali būti atskleista jokiam kitam asmeniui ar institucijai, išskyrus pagal teisės aktuose išdėstytas nuostatas.

4. Visa su verslo ar veiklos sąlygomis ir kitais ekonominiais ar asmeniniais reikalais susijusi informacija, kuria pagal šį reglamentą tarpusavyje keičiasi kompetentingos institucijos, laikoma konfidencialia ir jai taikomi profesinės paslapties reikalavimai, išskyrus atvejus, kai perduodant tokią informaciją kompetentinga institucija pareiškia, kad ši informacija gali būti atskleidžiama, arba kai jos atskleidimas būtinas teisminiam nagrinėjimui.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS DELEGUOTIEJI IR ĮGYVENDINIMO AKTAI

37 straipsnis Naudojimasis įgaliojimais

1. Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų.

2. 3 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 7 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami neribotam laikotarpiui nuo [šio reglamento įsigaliojimo datos].

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 3 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 3 dalyje, 7 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 4 dalyje, 12 straipsnio 3 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje ir 23 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5. Pagal 3 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 3 dalį, 9 straipsnio 3 dalį, 11 straipsnio 4 dalį, 12 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

38 straipsnis Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Europos vertybinių popierių komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnio nuostatas.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

39 straipsnis Pereinamojo laikotarpio nuostatos

1. Administratorius, [šio reglamento įsigaliojimo dieną] teikiantis lyginamąjį indeksą, per [24 mėnesiai nuo taikymo dienos] pateikia prašymą išduoti veiklos leidimą pagal 23 straipsnį.

2. Pagal 1 dalį prašymą išduoti veiklos leidimą pateikęs administratorius gali toliau rengti esamą lyginamąjį indeksą, nebent būtų atsisakyta išduoti tokį veiklos leidimą arba tol, kol bus atsisakyta išduoti tokį veiklos leidimą.

3. Jeigu esamas lyginamasis indeksas neatitinka šio reglamento reikalavimų, bet dėl to lyginamojo indekso pakeitimo suderinant jį su šio reglamento reikalavimais atsirastų force majeure aplinkybių, būtų sumenkintos ar kitaip pažeistos bet kokios su tuo lyginamuoju indeksu susietos finansinės sutarties ar finansinės priemonės sąlygos, taikoma šio straipsnio 4 dalis.

4. Valstybės narės, kurioje įsisteigęs administratorius, atitinkama kompetentinga institucija leidžia naudoti lyginamąjį indeksą tol, kol su tuo lyginamuoju indeksu susietų finansinių sutarčių ar finansinių priemonių vertė yra ne didesnė kaip 5 % su tuo lyginamuoju indeksu susietų finansinių priemonių ir finansinių sutarčių vertės šio reglamento įsigaliojimo metu. Pradėjus taikyti šį reglamentą, finansinės sutartys ar finansinės priemonės neturi būti susietos su tokiu esamu lyginamuoju indeksu.

40 straipsnis Peržiūra

Iki 2018 m. liepos 1 d. Komisija peržiūri šį reglamentą ir pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai apie jį ataskaitą, visų pirma apie:

(a) ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų ir privalomo dalyvavimo režimo pagal 13 ir 14 straipsnius ir 3 straipsnyje pateiktos ypatingos svarbos lyginamojo indekso apibrėžties veikimą ir veiksmingumą;

(b) VI antraštinėje dalyje nustatyto priežiūros režimo ir kolegijų pagal 34 straipsnį veiksmingumą ir Sąjungos įstaigos vykdomos tam tikrų lyginamųjų indeksų priežiūros tinkamumą; ir

(c) tinkamumo reikalavimo pagal 18 straipsnį vertę.

41 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo [12 mėnesių nuo įsigaliojimo dienos].

Tačiau 13 straipsnio 1 dalis ir 34 straipsnis taikomas nuo [6 mėnesiai nuo

įsigaliojimo dienos].

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Xxxxxxx Xxxxxxxxxx

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

I PRIEDAS

A skirsnis. Valdymo ir kontrolės reikalavimai siekiant užtikrinti 5 straipsnio 1 dalies laikymąsi

I. Valdymo ir interesų konfliktų reikalavimai siekiant užtikrinti 5 straipsnio 1 dalies a punkto laikymąsi

1. Lyginamojo indekso teikimas veiklos ir funkcijų požiūriu yra atskirtas nuo kiekvienos administratoriaus verslo dalies, dėl kurios kyla ar gali kilti interesų konfliktas. Jeigu šių konfliktų negalima valdyti, lyginamojo indekso operatorius nutraukia bet kokią veiklą ar santykius, dėl kurių kyla šie konfliktai, arba nustoja rengti lyginamąjį indeksą.

2. Administratorius skelbia informaciją apie visus esamus ar galimus interesų konfliktus, įskaitant interesų konfliktus, kylančius dėl administratoriaus nuosavybės ar kontrolės, arba atskleidžia šią informaciją lyginamojo indekso duomenų teikėjams, naudotojams ir atitinkamai kompetentingai institucijai.

3. Siekdamas apsaugoti lyginamojo indekso nustatymo teisingumą ir nepriklausomumą, administratorius nustato tinkamas interesų konfliktų nustatymo, atskleidimo, valdymo arba švelninimo ir vengimo politikos priemones ir procedūras. Šios priemonės ir procedūros turėtų būti reguliariai peržiūrimos ir atnaujinamos. Politikos priemonėmis ir procedūromis turėtų būti atsižvelgiama į interesų konfliktų lygį, veikimo savo nuožiūra lyginamojo indekso nustatymo procese laipsnį ir lyginamojo indekso keliamą riziką ir:

(a) užtikrinamas administratoriui pateiktos ar jo parengtos informacijos, kuriai taikomi šiame reglamente nustatyti informacijos atskleidimo ir skaidrumo įpareigojimai, konfidencialumas ir

(b) konkrečiai švelninami konfliktai, kilę dėl administratoriaus nuosavybės ar kontrolės arba dėl kitų jo grupėje esančių interesų, arba dėl kitų asmenų, kurie gali daryti administratoriui įtaką ar jį kontroliuoti lyginamojo indekso nustatymo požiūriu.

4. Administratorius užtikrina, kad darbuotojai ir bet kokie kiti fiziniai asmenys, kurių paslaugomis jis naudojasi ar kurių paslaugas kontroliuoja ir kurie tiesiogiai dalyvauja teikiant lyginamąjį indeksą:

(a) turėtų būtinų įgūdžių, žinių ir patirties, kad galėtų vykdyti pavestas pareigas, ir jiems būtų taikomas veiksmingas valdymas ir priežiūra;

(b) jiems nebūtų daroma nederama įtaka ir jiems nekiltų interesų konfliktų, dėl atlygio šiems asmenims ir jų veiklos rezultatų įvertinimo nekiltų interesų konfliktų ir kitaip nebūtų pažeistas lyginamojo indekso nustatymo proceso teisingumas;

(c) jų interesai ir verslo ryšiai nedarytų neigiamo poveikio administratoriaus vykdomoms funkcijoms;

(d) jiems būtų draudžiama prie lyginamojo indekso nustatymo prisidėti asmeniškai ar rinkos dalyvių vardu teikiant pirkimo ir pardavimo pasiūlymus ir dalyvaujant sandoriuose ir

(e) jiems būtų taikomos veiksmingos procedūros, kuriomis būtų kontroliuojamas keitimasis informacija su kitais darbuotojais, bet kuriais kitais asmenimis, dalyvaujančiais veikloje, dėl kurios gali kilti interesų

konfliktų rizika, arba kai ta informacija gali daryti lyginamajam indeksui poveikį.

5. Administratorius nustato konkrečias vidaus kontrolės procedūras, kuriomis būtų užtikrinamas lyginamąjį indeksą nustatančio darbuotojo ar asmens sąžiningumas ir patikimumas ir kurios apimtų bent reikalavimą, kad prieš išplatinant lyginamąjį indeksą būtų taikoma vidaus patvirtinimo vadovybės parašu procedūra.

6. Šio skirsnio 7 ir 8 punktai taikomi, kai pradinius duomenis teikia sandorių sudarymo funkciją vykdantys asmenys, t. y. bet kuris duomenų teikėjų ar jų susijusių įmonių departamentas, padalinys, grupė ar darbuotojai, vykdantys kainodaros, prekybos, pardavimo, rinkodaros, reklamos, neužsakytų paslaugų siūlymo, struktūrizavimo arba maklerio paslaugų veiklą.

7. Jei administratorius pradinius duomenis gauna iš sandorių sudarymo funkciją vykdančių darbuotojų, jis surenka duomenis iš kitų šaltinių, kurie gali patvirtinti tuos pradinius duomenis.

8. Administratorius nepriima pradinių duomenų iš sandorių sudarymo funkciją vykdančių asmenų, nebent taikomos tinkamos sandorių sudarymo funkcijos duomenų vidaus priežiūros ir tikrinimo procedūros, atitinkančios šiuos reikalavimus:

(a) prieš nustatant lyginamąjį indeksą pradiniai duomenys patvirtinami, įskaitant keleriopas aukšto rango darbuotojų peržiūrų pradiniams duomenims patikrinti procedūras ir teikiamų pradinių duomenų patvirtinimo vadovybės parašu vidaus procedūras;

(b) fiziškai atskiriami sandorių sudarymo funkcijos ir atskaitomybės linijų darbuotojai;

(c) visapusiškai apsvarstomos konfliktų valdymo priemonės, kuriomis nustatomos, atskleidžiamos, valdomos, mažinamos ir šalinamos esamos arba galimos paskatos manipuliuoti teikiamais pradiniais duomenimis arba kitaip jiems daryti įtaką, įskaitant atlyginimų politiką ir interesų konfliktus, kylančius tarp pradinių duomenų teikimo veiklos ir visos kitos duomenų teikėjo, bet kurios jo susijusios įmonės arba atitinkamų jų klientų ar užsakovų veiklos.

II. Priežiūros reikalavimai siekiant užtikrinti 5 straipsnio 1 dalies b punkto laikymąsi

9. Administratorius nustato ir palaiko nuolatinės ir veiksmingos priežiūros funkciją, kuri vykdoma nepriklausomai ir kurią vykdantys asmenys, atsižvelgiant į lyginamojo indekso sudėtingumą, naudojimą ir pažeidžiamumą, atlieka kai kurias iš šių pareigų arba jas visas:

(a) peržiūrėti lyginamojo indekso apibrėžtį ir metodiką;

(b) prižiūrėti bet kokius lyginamojo indekso metodikos pakeitimus ir pavesti administratoriui konsultuotis dėl tokių pakeitimų;

(c) prižiūrėti, kaip veikia administratoriaus kontrolės sistema ir laikomasi elgesio kodekso, taip pat kaip yra valdomas ir veikia lyginamasis indeksas;

(d) peržiūrėti ir tvirtinti lyginamojo indekso teikimo nutraukimo procedūras,

įskaitant bet kokį konsultavimąsi dėl nutraukimo;

(e) prižiūrėti visus trečiuosius asmenis, dalyvaujančius teikiant lyginamąjį indeksą, įskaitant apskaičiavimo ar platinimo tarpininkus;

(f) vertinti vidaus ir išorės auditą ar peržiūras, stebėti nustatytų veiksmų įgyvendinimą;

(g) stebėti pradinius duomenis ir duomenų teikėjus, taip pat administratoriaus veiksmus ginčijant pateiktus pradinius duomenis ar juos tvirtinant;

(h) imtis veiksmingų priemonių dėl bet kokių elgesio kodekso pažeidimų ir

(i) pranešti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms apie bet kokį netinkamą duomenų teikėjų ar administratorių elgesį, apie kurį sužino priežiūros funkciją vykdantys asmenys, taip pat apie visus neįprastus ar įtartinus pradinius duomenis.

10. Priežiūros funkcija vykdoma vienu iš šių būdų:

(a) jeigu administratorių valdo arba kontroliuoja duomenų teikėjai arba naudotojai, ją vykdo tokios sudėties atskira taryba ar komitetas, kad būtų užtikrinamas jų nepriklausomumas ir interesų konfliktų nebuvimas. Jeigu administratorių valdo ar kontroliuoja duomenų teikėjai, duomenų teikėjai komitete neturėtų sudaryti daugumos. Jeigu administratorių valdo ar kontroliuoja naudotojai, naudotojai komitete neturėtų sudaryti daugumos;

(b) jeigu administratorius nėra valdomas ar kontroliuojamas savo duomenų teikėjų ar naudotojų, ją vykdo vidaus taryba ar komitetas. Vidaus tarybos ar komiteto nariai neturi dalyvauti teikiant jų prižiūrimą lyginamąjį indeksą;

(c) jeigu administratorius gali įrodyti, kad, atsižvelgiant į jo lyginamojo indekso teikimo pobūdį, mastą ir sudėtingumą, taip pat į su tuo lyginamuoju indeksu susijusią riziką ir jo poveikį, a ir b punktuose nustatyti reikalavimai yra neproporcingi, už priežiūrą atsakingo pareigūno funkciją gali vykdyti fizinis asmuo. Už priežiūrą atsakingas pareigūnas neturi dalyvauti teikiant jokį jo prižiūrimą lyginamąjį indeksą.

11. Priežiūros funkciją vykdantys asmenys gali vykdyti daugiau nei vieno administratoriaus teikiamo lyginamojo indekso priežiūrą, jeigu jie kitais atžvilgiais atitinka kitus šio skirsnio reikalavimus.

III. Kontrolės reikalavimai siekiant užtikrinti 5 straipsnio 1 dalies c punkto laikymąsi

12. Administratorius užtikrina, kad būtų nustatyta tinkama lyginamojo indekso teikimo kontrolės sistema. Kontrolės sistema turėtų būti proporcinga nustatomų konfliktų lygiui, veikimo savo nuožiūra lyginamojo indekso nustatymo procese mastui ir lyginamojo indekso pradinių duomenų pobūdžiui ir turėtų apimti:

(a) operacinės rizikos valdymą;

(b) tinkamus ir veiksmingus veiklos tęstinumo ir atkūrimo planus.

13. Jeigu pradiniai duomenys nėra sandorių duomenys, administratorius:

(a) nustato priemones, kuriomis užtikrinama, kad duomenų teikėjai laikytųsi elgesio kodekso ir pradiniams duomenims taikomų standartų;

(b) nustato priemones pradiniams duomenims stebėti, įskaitant pradinių duomenų stebėseną prieš lyginamojo indekso paskelbimą ir pradinių

duomenų tvirtinimą po indekso paskelbimo klaidoms ir neatitiktims nustatyti.

14. Kontrolės sistema pagrindžiama dokumentais, peržiūrima ir atitinkamais atvejais atnaujinama; naudotojams ir atitinkamai kompetentingai institucijai, pateikus prašymą, leidžiama su ja susipažinti.

IV. Atskaitomybės reikalavimai siekiant užtikrinti 5 straipsnio 1 dalies d punkto laikymąsi

15. Administratorius nustato vidaus funkciją, turinčią būtiną pajėgumą tikrinti, kaip administratorius laikosi lyginamojo indekso nustatymo metodikos ir šio reglamento, ir teikti apie tai ataskaitas.

16. Ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų atveju administratorius paskiria nepriklausomą išorės auditorių, kuris tikrina, kaip administratorius laikosi lyginamojo indekso nustatymo metodikos ir šio reglamento, ir teikia apie tai ataskaitas, jeigu su lyginamaisiais indeksais susijusios administratoriaus veiklos mastas ir sudėtingumas kelia didelę riziką finansiniam stabilumui.

17. Atitinkamos kompetentingos institucijos arba kurio nors lyginamojo indekso naudotojo prašymu administratorius pateikia arba paskelbia išsamią informaciją apie peržiūras, atliktas pagal 15 punktą, arba apie auditą, atliktą pagal 16 punktą.

18. Administratorius saugo tokią informaciją:

(a) visus pradinius duomenis;

(b) informaciją apie šių pradinių duomenų naudojimą lyginamajam indeksui nustatyti ir apie taikytą metodiką;

(c) informaciją apie visus atvejus, kai administratorius, nustatydamas lyginamąjį indeksą, rėmėsi nuovoka ar veikė savo nuožiūra, įskaitant išsamų tokio rėmimosi nuovoka ar veikimo savo nuožiūra pagrindimą, ir dokumentus, susijusius su atvejais, kai kokių nors pradinių duomenų buvo nepaisyta, visų pirma kai tokie duomenys atitiko lyginamojo indekso nustatymo metodikos reikalavimus, ir tokio nepaisymo pagrindimą;

(d) informaciją apie duomenis teikiančius asmenis ir fizinius asmenis, administratorių įdarbintus lyginamiesiems indeksams nustatyti;

(e) visus dokumentus, xxxxxxxxxx su bet kokiu skundu, įskaitant skundo pateikėjų pateiktus dokumentus, taip pat administratoriaus dokumentus; ir

(f) su lyginamuoju indeksu susijusių bet kokio administratoriaus įdarbinto asmens ir duomenų teikėjų telefono pokalbių ar elektroninių pranešimų įrašus.

19. Administratorius 1 punkte nustatytą informaciją saugo bent penkerius metus tokia forma, kad lyginamojo indekso apskaičiavimus būtų įmanoma atkartoti ir visiškai suprasti ir kad būtų galima atlikti pradinių duomenų, apskaičiavimų ir atvejų, kai buvo remtasi nuovoka ir veikta savo nuožiūra, auditą ar vertinimą. Telefono pokalbių ar elektroninių pranešimų įrašai, padaryti pagal 18 punkto f papunktį, su pokalbiais ar elektroniniais pranešimais susijusiems asmenims pateikiami gavus prašymą ir saugomi trejus metus.

20. Administratorius nustato ir paskelbia su lyginamuoju indeksu susijusių skundų teikimo, tvarkymo ir sprendimo, kuriuo laiku pasirūpina asmuo ar asmenys, nepriklausomi nuo jokių su skundu susijusių asmenų, procedūras.

B skirsnis. Užsakomosioms paslaugoms taikomi reikalavimai siekiant užtikrinti 6 straipsnio laikymąsi

1. Jeigu naudojamasi užsakomosiomis paslaugomis, administratorius užtikrina, kad būtų vykdomos šios sąlygos:

(a) paslaugų teikėjas gali ir sugeba patikimai ir profesionaliai vykdyti perduotas funkcijas, paslaugas arba veiklą ir tam turi teisės aktuose numatytą veiklos leidimą;

(b) administratorius imasi tinkamų veiksmų, jeigu atrodo, kad paslaugų teikėjas veiksmingai nevykdo funkcijų ir nesilaiko taikomų įstatymų bei norminių reikalavimų;

(c) administratorius pasilieka būtiną kompetenciją, kad galėtų veiksmingai prižiūrėti perduotas funkcijas ir valdyti su užsakomosiomis paslaugomis susijusią riziką;

(d) paslaugų teikėjas praneša administratoriui apie bet kokius pokyčius, kurie gali turėti reikšmingos įtakos jo gebėjimui veiksmingai vykdyti jam perduotas funkcijas laikantis taikomų įstatymų ir norminių reikalavimų;

(e) paslaugų teikėjas bendradarbiauja su atitinkama kompetentinga institucija, vykdydamas perduotą veiklą, o administratorius ir atitinkama kompetentinga institucija turi realią galimybę susipažinti su duomenimis, susijusiais su perduota veikla, taip pat patekti į paslaugų teikėjo veiklos patalpas, ir atitinkama kompetentinga institucija turi galimybę pasinaudoti šiomis prieigos teisėmis;

(f) administratorius turi galimybę prireikus nutraukti susitarimus.

C skirsnis. Duomenims ir metodikai taikomi reikalavimai siekiant užtikrinti 7 straipsnio 1 dalies laikymąsi

I. Reikalavimai dėl pakankamų ir tikslių duomenų ir reprezentatyvių duomenų teikėjų siekiant užtikrinti 7 straipsnio 1 dalies a ir b punktų laikymąsi

1. Administratorius užtikrina, kad pradiniams duomenims taikomos kontrolės priemonės apimtų:

(a) kriterijus, kuriais apibrėžiama, kas gali pateikti administratoriui pradinius duomenis, ir duomenų teikėjų atrankos tvarką;

(b) tvarką, pagal kurią būtų vertinami duomenų teikėjo teikiami pradiniai duomenys ir būtų sustabdomas tolesnis duomenų teikėjo pradinių duomenų teikimas arba prireikus duomenų teikėjui dėl reikalavimų nesilaikymo būtų taikomos kitos sankcijos; ir

(c) pradinių duomenų tvirtinimo, be kita ko, lyginant su kitais rodikliais ar duomenimis, tvarką jų teisingumui ir tikslumui užtikrinti.

II. Reikalavimai dėl pagrįstos ir patikimos metodikos siekiant užtikrinti 7 straipsnio 1 dalies d punkto laikymąsi

2. Rengdamas lyginamojo indekso nustatymo metodiką, lyginamojo indekso administratorius:

(a) atsižvelgia į tokius veiksnius kaip, pvz., rinkos dydis ir įprastas likvidumas, prekybos ir rinkos dalyvių pozicijų skaidrumas, rinkos koncentracija, rinkos dinamika ir bet kokios imties tinkamumas ekonomikos tikrovei, kuriai įvertinti tas lyginamasis indeksas yra skirtas, atspindėti;

(b) nustato, kas to lyginamojo indekso atžvilgiu yra aktyvioji rinka; ir

(c) nustato įvairių rūšių pradiniams duomenims teikiamą pirmenybę.

3. Administratorius taiko lyginamųjų indeksų nustatymo metodikas, kurios yra:

(a) griežtos, nuoseklios ir sudarančios sąlygas patvirtinti duomenis, įskaitant grįžtamąjį patikrinimą; ir

(b) atsparios ir užtikrinančios, kad lyginamąjį indeksą būtų galima apskaičiuoti įvairiausiomis galimomis aplinkybėmis.

4. Administratorius taiko aiškias paskelbtas taisykles, kuriose nustatytos aplinkybės, kai pradinių duomenų kiekis ar kokybė neatitinka būtiniausių standartų, pagal metodiką būtinų lyginamajam indeksui tiksliai ir patikimai nustatyti, ir kuriose apibūdinta, ar lyginamasis indeksas tokiomis aplinkybėmis bus apskaičiuojamas ir kaip tai bus daroma.

III. Skaidrumo reikalavimai siekiant užtikrinti 7 straipsnio 1 dalies e punkto laikymąsi

5. Administratorius nurodo, kaip bus konsultuojamasi dėl metodikos pakeitimų. Administratorius skelbia procedūras, pagal kurias atliekami esminiai jo metodikos pakeitimai, ir bet kokio siūlomo esminio metodikos pakeitimo pagrindimą; be kita ko, apibrėžiama, kas yra esminis pakeitimas ir kada administratorius naudotojams praneša apie kokius nors pakeitimus. Pagal tokias procedūras užtikrinama, kad:

(a) būtų skelbiamas išankstinis pranešimas ir numatomas aiškus laikotarpis, kuriuo suteikiama galimybė išnagrinėti tokių siūlomų pakeitimų poveikį ir pateikti dėl jo pastabas; ir

(b) pasibaigus konsultacijoms, būtų suteiktos galimybės susipažinti su pastabomis ir administratoriaus atsakymais į tas pastabas, išskyrus atvejus, kai buvo paprašyta taikyti konfidencialumo nuostatas.

D skirsnis. Elgesio kodeksui taikomi reikalavimai siekiant užtikrinti 9 straipsnio laikymąsi

1. Pagal 9 straipsnį parengtas elgesio kodeksas apima bent šiuos elementus:

(a) reikalavimus, būtinus, kad būtų užtikrintas pradinių duomenų teikimas pagal 7 ir 8 straipsnius; asmenis, galinčius teikti administratoriui pradinius duomenis, taip pat procedūras duomenų teikėjo ir visų duomenis teikiančių asmenų tapatybei, taip pat bet kokių duomenis teikiančių asmenų įgaliojimams įvertinti;

(b) politiką, kuria būtų užtikrinama, kad duomenų teikėjai teiktų visus atitinkamus pradinius duomenis; ir

(c) sistemas ir kontrolės priemones, kurias duomenų teikėjas privalo nustatyti,

įskaitant:

– pradinių duomenų teikimo tvarką, įskaitant duomenų teikėjui taikomus reikalavimus nurodyti, ar pradiniai duomenys yra sandorių duomenys ir ar pradiniai duomenys atitinka administratoriaus nustatytus reikalavimus;

– politiką dėl veikimo savo nuožiūra teikiant pradinius duomenis;

– visus reikalavimus patvirtinti pradinius duomenis prieš pateikiant juos administratoriui;

– informacijos saugojimo politiką;

– reikalavimus pranešti apie įtartinus pradinius duomenis;

– konfliktų valdymo reikalavimus.

2. Administratorius užtikrina, kad elgesio kodeksas atitiktų šį reglamentą.

E skirsnis. Duomenų teikėjų valdymo ir kontrolės priemonių reikalavimai, taikomi prižiūrimiems duomenų teikėjams, siekiant užtikrinti 11 straipsnio laikymąsi

1. Prižiūrimas duomenų teikėjas taiko veiksmingas sistemas ir kontrolės priemones visų administratoriui teikiamų pradinių duomenų teisingumui ir patikimumui užtikrinti, įskaitant:

(a) kontrolės priemones, kuriomis sprendžiama, kas gali pateikti administratoriui pradinius duomenis, įskaitant, jeigu proporcinga, tvarką, pagal kurią duomenis parašu tvirtintų viršesnis už duomenis teikiantį asmenį fizinis asmuo;

(b) atitinkamą duomenis teikiančių asmenų mokymą, kuris apimtų bent šį reglamentą ir [Piktnaudžiavimo rinka reglamentą];

(c) konfliktų valdymo priemones, prireikus įskaitant fizinį darbuotojų atskyrimą ir svarstymą, kaip pašalinti paskatas manipuliuoti kokiu nors lyginamuoju indeksu, atsirandančias dėl atlyginimų politikos;

(d) su pradinių duomenų teikimu susijusių pranešimų įrašų saugojimą tinkamą laiko tarpą.

2. Jeigu pradiniai duomenys nėra sandorių duomenys, prižiūrimi duomenų teikėjai, be 1 punkte minėtų sistemų ir kontrolės priemonių, nustato politiką, kuria vadovaujamasi, kai remiamasi nuovoka ar veikiama savo nuožiūra, ir saugo dokumentus, kuriuose pagrindžiamas bet koks toks rėmimosi nuovoka ar veikimo savo nuožiūra atvejis, jeigu proporcinga, atsižvelgiant į lyginamojo indekso ir pradinių duomenų pobūdį.

F skirsnis. Lyginamojo indekso pažymai taikomi reikalavimai siekiant užtikrinti 15 straipsnio laikymąsi

Lyginamojo indekso pažymoje pateikiama tokia būtiniausia informacija:

(a) visų pagrindinių su lyginamuoju indeksu susijusių sąvokų apibrėžtys;

(b) pagrindimas, kodėl nustatyta tam tikra metodika, ir šios metodikos peržiūros ir patvirtinimo procedūros;

(c) kriterijai ir procedūros, naudojami lyginamajam indeksui nustatyti, įskaitant pradinių duomenų aprašymą, įvairių rūšių pradiniams duomenims teikiamą pirmenybę, bet kokių modelių ar ekstrapoliacijos metodų naudojimą ir bet kokią lyginamojo indekso sudedamųjų dalių derinimo tvarką;

(d) kontrolės priemonės ir taisyklės, kuriomis administratorius ar bet kokie duomenų teikėjai turi vadovautis veikdami savo nuožiūra ar remdamiesi nuovoka tokio veikimo savo nuožiūra ar rėmimosi savo nuovoka nuoseklumui užtikrinti;

(e) procedūros, kuriomis vadovaujamasi nustatant lyginamąjį indeksą nepalankiausiais laikotarpiais arba tais laikotarpiais, kai sandorių duomenų šaltinių gali nepakakti, jie gali būti netikslūs ar nepatikimi, taip pat galimi lyginamojo indekso trūkumai tokiais laikotarpiais; ir

(f) procedūros, kurios taikomos, jei pradiniuose duomenyse ar nustatant lyginamąjį indeksą būta klaidų, įskaitant atvejus, kuriais lyginamąjį indeksą reikės nustatyti iš naujo.

II PRIEDAS

Palūkanų normų lyginamieji indeksai

1. Šis priedas taikomas tarpbankinių palūkanų normų lyginamiesiems indeksams.

2. Toliau pateikti reikalavimai papildomai taikomi taikant I priede nustatytus reikalavimus arba vietoj jų.

Tikslūs ir pakankamai išsamūs duomenys

3. 4 ir 5 punktai taikomi tarpbankinių palūkanų normų lyginamiesiems indeksams, kai pradiniai duomenys yra įverčiai arba kotiruotės.

4. Taikant 7 straipsnio 1 dalies a punktą sandorių duomenys yra susiję su:

(a) elgesio kodekse nustatytus pradinių duomenų reikalavimus atitinkančiais duomenų teikėjo sandoriais:

– neužtikrintų tarpbankinių indėlių rinkoje;

– kitose neužtikrintų indėlių rinkose, įskaitant indėlių sertifikatus ir komercinius vekselius; ir

– kitose susijusiose vienos nakties indeksų apsikeitimo sandorių, atpirkimo sandorių, išankstinių užsienio valiutos keitimo sandorių, palūkanų normų ateities sandorių ir pasirinkimo sandorių bei centrinių bankų operacijų rinkose;

(b) duomenų teikėjo stebimais trečiųjų asmenų sandoriais 2 punkto a papunktyje apibūdintose sandorių rinkose.

5. Nesant pakankamai 1 punkte nurodytų sandorių duomenų, pagal 7 straipsnio 1 dalies a punktą pradiniams duomenims nustatyti gali būti naudojamos kotiruotės, kurias duomenų teikėjams pateikia tretieji asmenys tose pačiose rinkose, ir ekspertų išvados. Pradiniai duomenys taip pat gali būti koreguojami siekiant užtikrinti, kad šie duomenys atspindėtų tarpbankinę rinką ir su ja derėtų. Visų pirma 1 punkte nurodyti pradiniai duomenys gali būti koreguojami taikant šiuos kriterijus:

(a) kuo mažesnis laiko tarpas tarp sandorių ir pradinių duomenų pateikimo laiko, taip pat bet kokių rinkos įvykių tarp sandorių laiko ir pradinių duomenų pateikimo laiko poveikis;

(b) sandorių duomenų interpoliacija arba ekstrapoliacija ir

(c) koregavimas siekiant atsižvelgti į duomenų teikėjų ir kitų rinkos dalyvių kreditingumo pokyčius.

Pradinių duomenų skaidrumas

6. Jeigu pradiniai duomenys yra įverčiai, administratorius skelbia tokius pradinius duomenis praėjus trims mėnesiams nuo jų pateikimo; priešingu atveju pradiniai duomenys skelbiami pagal 16 straipsnį.

Priežiūros funkcija

7. I priedo A skirsnio 7, 8 ir 9 punktai netaikomi.

8. Administratoriai turi būti įsteigę nepriklausomą priežiūros komitetą. Duomenų teikėjai sudaro priežiūros komiteto narių mažumą. Išsami informacija apie narius skelbiama viešai, kaip ir bet kokie pareiškimai apie interesų konfliktus ir informacija apie priežiūros komiteto narių rinkimo ar skyrimo tvarką.

9. Priežiūros komitetas kas du mėnesius rengia bent vieną posėdį ir posėdžiui pasibaigus nedelsdamas skelbia skaidrų protokolą.

10. Priežiūros funkciją vykdančių asmenų pareigos, be kita ko, yra:

(a) peržiūrėti lyginamojo indekso apibrėžtį ir metodiką;

(b) prižiūrėti bet kokius lyginamojo indekso metodikos pakeitimus ir pavesti administratoriui konsultuotis dėl tokių pakeitimų;

(c) prižiūrėti, kaip veikia administratoriaus kontrolės sistema ir laikomasi elgesio kodekso, taip pat kaip yra valdomas ir veikia lyginamasis indeksas;

(d) peržiūrėti ir tvirtinti lyginamojo indekso teikimo nutraukimo procedūras,

įskaitant bet kokį konsultavimąsi dėl nutraukimo;

(e) prižiūrėti visus trečiuosius asmenis, dalyvaujančius teikiant lyginamąjį indeksą, kaip antai apskaičiavimo ar platinimo tarpininkus;

(f) vertinti vidaus ir išorės auditą ar peržiūras, stebėti nustatytų veiksmų įgyvendinimą;

(g) stebėti pradinius duomenis ir duomenų teikėjus, taip pat administratoriaus veiksmus ginčijant pateiktus pradinius duomenis ar juos tvirtinant;

(h) prireikus nustatyti sankcijas už elgesio kodekso pažeidimus ir

(i) pranešti atitinkamoms kompetentingoms institucijoms apie bet kokį netinkamą duomenų teikėjų ar administratorių elgesį apie jį sužinojus, taip pat apie visus neįprastus ar įtartinus pradinius duomenis.

Auditas

11. I priedo A skirsnio 15 ir 16 punktai netaikomi.

12. Administratorių išorės auditas atliekamas kas dvejus metus; pirmasis auditas atliekamas praėjus šešiems mėnesiams nuo elgesio kodekso nustatymo, o paskesni – kas dvejus metus. Priežiūros komitetas gali pareikalauti atlikti duomenis teikiančių įmonių išorės auditą, jeigu jų elgesys kokiais nors aspektais jo netenkina.

Elgesio kodeksas

13. Elgesio kodekse išsamiai apibūdinama pradinių duomenų teikimo tvarka, be I priedo D skirsnyje išdėstytų reikalavimų, įskaitant:

(a) tarpbankinių sandorių ir kitų sandorių duomenų, kitų atitinkamų ir susijusių rinkų, kurios gali būti naudojamos tarpbankinio finansavimo rinkai tiksliai įvertinti, naudojimą;

(b) reikalavimą saugoti tikslią vidaus informaciją, susijusią su visais sandoriais tarpbankinėje rinkoje ir kitose susijusiose rinkose, taip pat reikalavimą reguliariai ir, jei paprašoma, teikti šią informaciją lyginamojo indekso administratoriui ir jo priežiūros komitetui;

(c) pateiktų pradinių duomenų patvirtinimo prieš paskelbimą ir pateiktų pradinių duomenų patvirtinimo po paskelbimo procedūras;

(d) visų duomenis teikiančių asmenų mokymo politiką, įskaitant informaciją, į kurią reikia atsižvelgti nustatant teiktinus pradinius duomenis, ir tai, kaip naudotis ekspertų išvadomis, taip pat jų atsakomybę reguliavimo požiūriu;

(e) reikalavimą dėl prekiautojų, kurie vykdo su tais lyginamaisiais indeksais susietų išvestinių finansinių priemonių sandorius, mokymo, kuriuo išsamiai apibūdinamas jų vaidmuo duomenų nustatymo procese ir nepriimtini ryšiai su duomenis teikiančiais asmenimis; ir

(f) visiems duomenų teikėjams taikomą reikalavimą nustatyti pranešimo lyginamojo indekso administratoriui ir priežiūros komitetui apie įtartinus duomenis procedūras, kad jie galėtų peržiūrėti tuos duomenis.

Duomenų teikėjų sistemos ir kontrolės priemonės

14. Be reikalavimų, nustatytų I priedo E skirsnyje, duomenų teikėjams taip pat taikomi šie reikalavimai.

15. Kiekvienas duomenų teikėjo duomenis teikiantis asmuo ir jų tiesioginiai vadovai raštu patvirtina, kad susipažino su elgesio kodeksu ir jo laikysis.

16. Duomenų teikėjo sistemos ir kontrolės priemonės, be kita ko, apima:

(a) pagrindinius atsakomybės kiekvienoje įmonėje pasiskirstymo principus, įskaitant vidaus pavaldumo struktūrą ir atskaitomybę, taip pat įskaitant duomenis teikiančių asmenų ir vadovų vietą ir atitinkamų asmenų bei jų pavaduotojų pavardes;

(b) teikiamų pradinių duomenų patvirtinimo parašu vidaus procedūras;

(c) drausmines procedūras, kurios taikomos, jeigu bandoma manipuliuoti arba nepranešama apie duomenų teikimo proceso išorės šalių manipuliavimą ar bandymą manipuliuoti;

(d) veiksmingas interesų konfliktų valdymo procedūras ir ryšių kontrolės priemones, taikomas ir duomenų teikėjų organizacijose, ir duomenų teikėjų santykiams su kitais trečiaisiais asmenimis, kuriomis siekiama išvengti bet kokios netinkamos išorinės įtakos už rodiklių pateikimą atsakingiems asmenims. Duomenis teikiantys asmenys dirba nuo palūkanų normų išvestinių finansinių priemonių prekiautojų fiziškai atskirtose vietose;

(e) veiksmingas procedūras, kad būtų galima užkirsti kelią su interesų konfliktų rizika susijusią veiklą vykdančių asmenų keitimuisi informacija ar jį kontroliuoti, jeigu keitimasis ta informacija gali pakenkti teikiamiems lyginamojo indekso duomenims;

(f) taisykles, pagal kurias vengiama slaptų susitarimų tarp duomenų teikėjų, taip pat tarp duomenų teikėjų ir lyginamųjų indeksų administratorių;

(g) priemones, kuriomis bet kokiam asmeniui siekiama neleisti daryti netinkamos įtakos tam, kaip su pradinių duomenų teikimu susiję asmenys vykdo tą veiklą, arba apriboti tą įtaką;

(h) bet kokios tiesioginės sąsajos tarp teikiant pradinius duomenis dalyvaujančių darbuotojų atlyginimo ir kitą veiklą vykdančių asmenų atlyginimo ar jų uždirbtų pajamų pašalinimą, jeigu dėl tos veiklos gali kilti interesų konfliktas;

(i) kontrolės priemones, kuriomis siekiama nustatyti bet kokius grįžtamuosius sandorius, sudarytus po pradinių duomenų pateikimo.

17. Duomenų teikėjas saugo išsamią informaciją apie:

(a) visus svarbius teikiamų pradinių duomenų aspektus;

(b) tvarką, kuria vadovaujamasi nustatant pradinius duomenis ir juos patvirtinant parašu;

(c) duomenis teikiančių asmenų pavardes ir jų atsakomybę;

(d) visus duomenis teikiančių asmenų ir kitų asmenų, įskaitant vidaus ir išorės prekiautojus ir maklerius, ryšius, susijusius su pradinių duomenų nustatymų ar teikimu;

(e) bet kokią duomenis teikiančių asmenų sąveiką su administratoriumi ar bet kokiu apskaičiavimo tarpininku;

(f) visas užklausas dėl pradinių duomenų ir šių užklausų rezultatą;

(g) su pradiniais duomenimis susijusias jautrumo analizės ataskaitas dėl palūkanų normų apsikeitimo sandorių prekybos knygų ir visų kitų išvestinių finansinių priemonių prekybos knygų, kurioms didelį poveikį daro nustatomos tarpbankinės palūkanų normos; ir

(h) bet kokio vidaus ir išorės audito nustatytus faktus.

18. Informacija saugoma tokia laikmena, kuri leidžia ją saugoti taip, kad ji būtų prieinama ateityje kartu su dokumentais patvirtinta audito seka.

19. Duomenų teikėjo atitikties užtikrinimo funkciją vykdantys asmenys reguliariai praneša vadovybei apie visus nustatytus faktus, įskaitant informaciją apie grįžtamuosius sandorius.

20. Reguliariai atliekama pradinių duomenų ir procedūrų vidaus peržiūra.

21. Duomenų teikėjo pradinių duomenų, elgesio kodekso ir šio reglamento nuostatų laikymosi išorės auditas atliekamas kas dvejus metus; pirmasis auditas atliekamas praėjus šešiems mėnesiams nuo elgesio kodekso nustatymo, o paskesni – kas dvejus metus.

III PRIEDAS

Biržos prekių lyginamieji indeksai

Šis priedas taikomas biržos prekių lyginamiesiems indeksams; tai yra lyginamasis indeksas, kai pagrindinis turtas taikant 3 straipsnio 1 dalies c punktą yra biržos prekė, kaip apibrėžta Komisijos reglamento (EB) Nr. 1287/200628 2 straipsnio 2 punkte.

Metodika

1. Taikant 8, 9 ir 16 straipsnius, metodika ir metodikos apibūdinimas lyginamojo indekso pažymoje apima šiuos elementus:

(a) visus kriterijus ir procedūras, naudojamus lyginamajam indeksui parengti, įskaitant tai, kaip administratorius naudoja pradinius duomenis, įskaitant duomenis apie konkrečią apimtį, sudarytus sandorius, apie kuriuos pranešta, pirkimo kainas, pardavimo kainas ir visą kitą rinkos informaciją, naudotą jo vertinime ir (arba) vertinimo laikotarpiais, kodėl naudojamas konkretus susijęs vienetas, kaip administratorius renka tokius pradinius duomenis, gaires, pagal kurias kontroliuojama vertintojų galimybė vadovautis nuovoka, ir visą kitą informaciją, kaip antai prielaidas, modelius ir (arba) surinktų duomenų ekstrapoliaciją, į kurią atsižvelgiama atliekant vertinimą;

(b) jo procedūras ir praktiką, kuriomis siekiama užtikrinti, kad jo vertintojai, vadovaudamiesi nuovoka, veiktų nuosekliai;

(c) santykinę svarbą, priskiriamą kiekvienam kriterijui, kuris naudojamas apskaičiuojant lyginamąjį indeksą, visų pirma naudojamų rinkos duomenų rūšiai, ir kriterijų, kurie kaip gairės naudojami tais atvejais, kai remiamasi nuovoka, kad būtų užtikrinta aukšta lyginamųjų indeksų apskaičiavimo kokybė ir teisingumas, rūšį;

(d) kriterijus, kuriais remiantis nustatomas būtiniausias sandorių duomenų kiekis, reikalingas konkrečiam lyginamajam indeksui apskaičiuoti. Jeigu tokia riba nenumatyta, paaiškinama, kodėl nenustatyta minimali riba, ir, be kita ko, nustatomos procedūros, taikomos tais atvejais, kai sandorių duomenų nėra;

(e) kriterijus, pagal kuriuos nustatomi vertinimo laikotarpiai tais atvejais, kai pateiktų duomenų apimtis yra mažesnė nei pagal metodiką rekomenduojama minimali sandorių duomenų apimties riba arba tie duomenys neatitinka būtinų administratoriaus kokybės standartų, įskaitant visus alternatyvius vertinimo metodus, įskaitant teorinių apskaičiavimų modelius;

(f) kriterijus dėl pradinių duomenų teikimo savalaikiškumo ir priemones tokiems pradiniams duomenims teikti, pvz., elektroniniu būdu, telefonu arba kitaip;

(g) kriterijus ir procedūras, pagal kurias nustatomi vertinimo laikotarpiai tais atvejais, kai vienas ar daugiau duomenų teikėjų pateikia rinkos duomenis, kurie sudaro didelę visų tam lyginamajam indeksui apskaičiuoti reikalingų pradinių duomenų dalį. Administratorius savo kriterijuose ir procedūrose taip pat apibrėžia, kokia duomenų dalis apskaičiuojant kiekvieną lyginamąjį indeksą laikoma didele;

28 OL L 241, 2006 9 2, p. 1.

(h) kriterijus, pagal kuriuos sandorių duomenys gali būti neįtraukiami į

lyginamajam indeksui apskaičiuoti naudojamus duomenis.

2. Administratorius skelbia:

(a) pagrindą, kuriuo remtasi pasirenkant tam tikrą metodiką, įskaitant visus kainų koregavimo metodus ir pagrindimą, kodėl laikotarpis, su kuriuo susiję pradiniai duomenys yra priimami, yra patikimas fizinių rinkos verčių rodiklis;

(b) konkrečios metodikos vidaus peržiūros ir patvirtinimo tvarką, taip pat tai, kaip dažnai ši peržiūra atliekama; ir

(c) konkrečios metodikos išorės peržiūros tvarką, įskaitant procedūras, kuriomis, konsultuojantis su naudotojais dėl svarbių jų lyginamųjų indeksų apskaičiavimo procesų pakeitimų, siekiama šiai metodikai pelnyti pripažinimą rinkoje.

Metodikos pakeitimai

3. Pagal 7 straipsnio 1 dalies e punktą administratorius patvirtina ir paskelbia naudotojams aiškias procedūras, pagal kurias atliekami esminiai jo metodikos pakeitimai, ir bet kokių siūlomų esminių metodikos pakeitimų pagrindimą. Tos procedūros turi derėti su pagrindiniu administratoriui keliamu tikslu užtikrinti nuolatinį savo lyginamųjų indeksų apskaičiavimų teisingumą ir pakeitimus įgyvendinti siekiant tinkamo konkrečios rinkos, su kuria tokie pakeitimai yra susiję, veikimo. Pagal tokias procedūras užtikrinama, kad:

(a) būtų skelbiamas išankstinis pranešimas ir numatomas aiškus laikotarpis, kuriuo naudotojai turėtų pakankamai galimybių atsižvelgdami į administratoriaus pateiktą bendrų aplinkybių įvertinimą, išnagrinėti tokių siūlomų pakeitimų poveikį ir pateikti dėl jo pastabas;

(b) pasibaigus konkrečiam konsultacijų laikotarpiui galimybė susipažinti su naudotojų pateiktomis pastabomis ir administratoriaus atsakymais į tas pastabas būtų sudaryta visiems rinkos naudotojams, išskyrus tuos atvejus, kai pastabas pateikęs subjektas paprašė taikyti konfidencialumo nuostatas.

4. Administratorius reguliariai tikrina savo metodiką, siekdamas užtikrinti, kad ji patikimai atspindėtų vertinamą fizinę rinką, ir numato tvarką, kuria atsižvelgiama į atitinkamų naudotojų nuomonę.

Lyginamųjų indeksų apskaičiavimų kokybė ir teisingumas

5. Pagal 8 ir 9 straipsnius administratorius:

(a) nustato kriterijus, apibrėžiančius fizinę biržos prekę, kuriai taikoma konkreti metodika;

(b) pradiniams duomenims pirmenybę teikia tokia tvarka (jei tinka pagal administratoriaus metodiką):

(1) sudaryti sandoriai, apie kuriuos pranešta;

(2) pirkimo ir pardavimo kainos;

(3) kita informacija.

Jei pirmenybė nėra teikiama sudarytiems sandoriams, apie kuriuos pranešta, turėtų būti paaiškintos to priežastys, kaip reikalaujama 6 punkto b papunktyje;

(c) taiko pakankamai priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad naudojami pateikti rinkos duomenys, į kuriuos atsižvelgiama apskaičiuojant lyginamąjį indeksą, būtų tikri, tai reiškia, kad šiuos rinkos duomenis pateikiančios šalys įvykdė arba yra pasirengusios įvykdyti sandorius, iš kurių gaunami tokie rinkos duomenys, ir sudaryti sandoriai buvo įvykdyti rinkos sąlygomis; ypatingas dėmesys skiriamas sandoriams tarp susijusių įmonių;

(d) nustato ir xxxxx procedūras neįprastiems ar įtartiniems sandorių duomenims nustatyti ir saugo sprendimų sandorių duomenų neįtraukti į administratoriaus lyginamojo indekso apskaičiavimo procesą informaciją;

(e) skatina duomenų teikėjus pateikti visus savo rinkos duomenis, kurie atitinka tam apskaičiavimui administratoriaus taikomą kriterijų. Administratoriai – kiek geba ir kiek tai yra pagrįsta – stengiasi užtikrinti, kad pateikiami duomenys atspindėtų duomenų teikėjų faktiškai sudarytus sandorius; ir

(f) taiko tinkamų priemonių sistemą, siekdamas užtikrinti, kad duomenų teikėjai laikytųsi administratoriaus rinkos duomenims taikomų kokybės ir teisingumo standartų.

6. Administratorius tiek, kiek įmanoma, kad nebūtų pakenkta skelbtinam lyginamajam indeksui, apibūdina ir kartu su kiekvienu apskaičiavimu paskelbia:

(a) glaustą paaiškinimą, kurio pakaktų, kad lyginamojo indekso abonentas arba kompetentinga institucija galėtų lengviau suprasti, kaip buvo atliktas apskaičiavimas, įskaitant bent vertinamos fizinės rinkos dydį ir likvidumą (pvz., pateiktų sandorių skaičių ir apimtį), apimties intervalą ir vidurkį, kainų intervalą ir vidurkį, orientacines kiekvienos rūšies rinkos duomenų, į kuriuos atsižvelgta atliekant apskaičiavimą, procentines dalis; turi būti nurodomi terminai, susiję su kainodaros metodika, kaip antai „pagrįsta sandoriais“,

„pagrįsta kainų skirtumu“ arba „interpoliuota arba ekstrapoliuota“;

(b) glaustą paaiškinimą, kokiu mastu ir kokiu pagrindu atliekant kokius nors apskaičiavimus remtasi (jeigu remtasi) nuovoka, pvz., kodėl į apskaičiavimus neįtraukti duomenys, kurie šiaip atitiko atitinkamos tam apskaičiavimui taikomos metodikos reikalavimus, kodėl kainos grįstos skirtumais, interpoliacija, ekstrapoliacija arba kodėl pirkimo kainų ar pardavimo kainų duomenims taikytas didesnis lyginamasis svoris nei sudarytų sandorių duomenims.

Duomenų pranešimo proceso teisingumas

7. Pagal 5 straipsnį administratorius:

(a) nustato kriterijus, apibrėžiančius, kas gali teikti administratoriui rinkos duomenis;

(b) yra nustatęs kokybės kontrolės procedūras, pagal kurias įvertinama duomenų teikėjo ir bet kokio pradinius duomenis pranešančio duomenų teikėjo darbuotojo tapatybė ir tokio asmens įgaliojimas pranešti pradinius duomenis duomenų teikėjo vardu;

(c) nustato kriterijus, taikomus duomenų teikėjo darbuotojams, kuriems leidžiama administratoriui teikti pradinius duomenis duomenų teikėjo vardu; skatina duomenų teikėjus teikti sandorių duomenis, paimtus iš operacijas atliekančių padalinių, ir stengiasi gauti patvirtinamųjų duomenų iš kitų šaltinių, jeigu sandorių duomenys gaunami tiesiogiai iš prekiautojo; ir

(d) įgyvendina vidaus kontrolės priemones ir rašytines procedūras, kuriomis iš duomenų teikėjų ir vertintojų ryšių stengiamasi nustatyti, ar atliekamiems apskaičiavimams bandoma padaryti įtaką, kuri būtų naudinga kieno nors prekybos pozicijai (duomenų teikėjo, jo darbuotojų arba kokio nors trečiojo asmens), ar bandoma priversti vertintoją pažeisti administratoriaus taisykles ar gaires arba nustatyti duomenų teikėjus, kurie sistemingai teikia neįprastus ar įtartinus sandorių duomenis. Į tas procedūras įtraukiama nuostata, pagal kurią administratoriaus paklausimas duomenų teikėjo įmonėje perduodamas svarstyti į aukštesnį lygmenį. Kontrolės priemonės, be kita ko, apima kryžminį rinkos rodiklių tikrinimą pateiktai informacijai patvirtinti.

Vertintojai

8. Pagal 5 straipsnį administratorius:

(a) nustato ir taiko aiškias vertintojų atrankos vidaus taisykles ir gaires, įskaitant reikalavimus dėl jų būtiniausio mokymo, patirties ir įgūdžių lygio, taip pat periodinės jų kompetencijos peržiūros tvarką;

(b) nuolat planuoja savo vertintojų pareigų tęstinumą ir perėmimą siekdamas užtikrinti, kad apskaičiavimai būtų atliekami nuosekliai ir juos atliktų atitinkamo lygio kompetenciją turintys darbuotojai;

(c) nustato vidaus kontrolės procedūras, kuriomis siekiama užtikrinti apskaičiavimų teisingumą ir patikimumą. Pagal tokias vidaus kontrolės priemones ir procedūras turi būti bent reikalaujama nuolat vykdyti vertintojų priežiūrą tinkamam metodikos taikymui užtikrinti.

Audito seka

9. Pagal 5 straipsnį administratorius nustato taisykles ir procedūras, pagal kurias tuo pat metu dokumentais patvirtinama svarbi informacija, įskaitant:

(a) visus rinkos duomenis;

(b) sprendimus, kuriuos padaro vertintojai atlikdami kiekvieno lyginamojo indekso apskaičiavimus;

(c) tai, ar atliekant apskaičiavimą nebuvo atsižvelgta į konkretų sandorį, kuris šiaip atitiko atitinkamos tam apskaičiavimui taikomos metodikos reikalavimus, ir kodėl taip buvo padaryta;

(d) kiekvieno vertintojo ir bet kurio kito asmens, kuris pateikė ar kitaip gavo kurią nors a, b arba c punktuose minėtą informaciją, tapatybę.

10. Pagal 5 straipsnį administratorius nustato taisykles ir procedūras, pagal kurias būtų užtikrinama, kad atitinkamos informacijos audito seka būtų saugoma bent penkerius metus, kad jo apskaičiavimų struktūrą būtų galima patvirtinti dokumentais.

Interesų konfliktai

11. Pagal 5 straipsnį administratoriaus interesų konfliktų politika ir procedūromis:

(a) užtikrinama, kad esami ar galimi komerciniai ar asmeniniai verslo santykiai tarp administratoriaus ar jo susijusių įmonių, jo darbuotojų, klientų, bet kokio rinkos dalyvio ar su jais susijusių asmenų arba juos siejantys interesai nedarytų įtakos lyginamojo indekso apskaičiavimams;

(b) užtikrinama, kad administratoriaus darbuotojų asmeniniai interesai ir verslo ryšiai, įskaitant darbą einant ne pagrindines pareigas, keliones,

administratoriaus klientų ar kitų biržos prekių rinkos dalyvių pramogų pasiūlymų ir dovanų priėmimą ir naudojimąsi jų svetingumu, nedarytų neigiamo poveikio administratoriaus vykdomoms funkcijoms;

(c) nustatytų konfliktų atžvilgiu administratoriaus organizacijoje priemonėmis, susijusiomis su priežiūra, atlygiu, prieiga prie sistemų ir informacijos srautais, užtikrinamas tinkamas funkcijų atskyrimas;

(d) saugomas administratoriui pateiktos informacijos ar jo parengtos informacijos, kuriai taikomi administratoriaus įpareigojimai dėl informacijos atskleidimo, konfidencialumas;

(e) administratoriaus vadovams, vertintojams ir kitiems darbuotojams draudžiama prie lyginamojo indekso apskaičiavimo prisidėti asmeniškai ar rinkos dalyvių vardu teikiant pirkimo ir pardavimo pasiūlymus ir dalyvaujant sandoriuose;

(f) veiksmingai sprendžiami nustatyti interesų konfliktai, kurie galimi tarp administratoriaus lyginamųjų indeksų teikimo veiklos (įskaitant visus darbuotojus, kurie atlieka lyginamojo indekso skaičiavimus arba kitaip dalyvauja prisiimant atsakomybę už tai) ir bet kokios kitos jo veiklos.

12. Administratorius užtikrina, kad kitose jo verslo operacijose būtų taikomos procedūros ir mechanizmai, kuriais siekiama kuo labiau sumažinti tikimybę interesų konfliktais paveikti lyginamųjų indeksų apskaičiavimų teisingumą.

13. Administratorius užtikrina, kad atskaitomybės linijos tarp jo vadovų, vertintojų ir kitų darbuotojų, taip pat nuo vadovų iki administratoriaus aukščiausiojo lygmens vadovybės ir jo valdybos būtų atskirtos, kad:

(a) administratorius galėtų tinkamai įgyvendinti šio reglamento reikalavimus ir

(b) atsakomybė būtų aiškiai apibrėžta ir nesikirstų arba nesudarytų bendro

įspūdžio, kad ta atsakomybė kaip nors kertasi.

14. Vos sužinojęs apie interesų konfliktą, kuris kyla dėl administratoriaus nuosavybės, administratorius praneša apie tai savo naudotojams.

Skundai

15. Pagal 5 straipsnį administratorius nustato ir paskelbia rašytines dėl administratoriaus apskaičiavimo tvarkos pateiktų skundų gavimo, tyrimo ir su jais susijusios informacijos saugojimo procedūras. Tokiais skundų nagrinėjimo mechanizmais užtikrinama, kad:

(a) administratorius būtų nustatęs rašytinėje skundų nagrinėjimo politikoje išsamiai apibūdintą mechanizmą, kuriuo naudodamiesi jo abonentai gali teikti skundus dėl konkretaus lyginamojo indekso apskaičiavimo reprezentatyvumo rinkos vertės požiūriu, siūlomų lyginamojo indekso apskaičiavimo pakeitimų, metodikos taikymo konkretaus lyginamojo indekso apskaičiavimo požiūriu ir kitų redakcinių sprendimų, susijusių su lyginamųjų indeksų apskaičiavimo procesais;

(b) administratorius užtikrintų, kad jo rašytinė skundų nagrinėjimo politika, be kita ko, apimtų skundų nagrinėjimo tvarką ir tikslinį tvarkaraštį;

(c) oficialius skundus, pareikštus dėl administratoriaus ir jo darbuotojų, tas administratorius ištirtų sąžiningai ir laiku;

(d) tyrimas būtų atliekamas nepriklausomai nuo visų darbuotojų, kurie gali būti susiję su skundo dalyku;

(e) administratorius siektų greitai užbaigti savo tyrimą;

(f) administratorius per pagrįstą laikotarpį raštu praneštų skundo pateikėjui ir visoms kitoms susijusioms šalims tyrimo rezultatus;

(g) tuo atveju, jei būdas, kuriuo atitinkamas administratorius išnagrinėjo skundą, arba administratoriaus tuo klausimu priimtas sprendimas skundo pateikėjo netenkina, ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pradinio skundo pateikimo dienos būtų galima kreiptis į administratoriaus paskirtą nepriklausomą trečiąjį asmenį; ir

(h) visi su skundu susiję dokumentai, įskaitant dokumentus, kuriuos pateikė skundo pateikėjas, taip pat administratoriaus dokumentus, būtų saugomi bent penkerius metus.

16. Ginčus dėl dienos kainos nustatymo, kurie nėra oficialūs skundai, sprendžia administratorius remdamasis savo tinkamomis standartinėmis procedūromis. Jeigu dėl kokio nors skundo kaina pakeičiama, apie tai kuo skubiau pranešama rinkai.

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl indeksų, kurie kaip lyginamieji indeksai naudojami finansinėse priemonėse ir finansinėse sutartyse

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje29

Xxxxxx xxxxx – Finansų rinkos

Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone

🞎 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus parengiamuosius veiksmus30

🞎 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo pratęsimu

🞎 Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

Tikslai

Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Didinti investuotojų pasitikėjimą; mažinti rinkos sutrikimų riziką; mažinti sisteminę riziką

Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGB veikla

Konkretūs tikslai:

- mažinti manipuliavimo lyginamaisiais indeksais riziką;

- užtikrinti tinkamą pagrįstų ir reprezentatyvių lyginamųjų indeksų naudojimą.

Atitinkama VGV / VGB veikla

Pirmiau išvardytiems konkretiems tikslams pasiekti būtina įgyvendinti šiuos veiklos tikslus:

- apriboti paskatas ir galimybes manipuliuoti lyginamaisiais indeksais;

- kuo labiau sumažinti galimybes veikti savo nuožiūra – užtikrinti, kad lyginamieji indeksai būtų grindžiami pakankamai išsamiais ir reprezentatyviais duomenimis;

- užtikrinti, kad pagrįstomis valdymo ir kontrolės priemonėmis būtų atsižvelgiama į riziką;

- didinti skaidrumą ir užtikrinti, kad lyginamųjų indeksų naudojimas būtų pagrįstas tinkamumu;

- užtikrinti veiksmingą priežiūrą.

Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams (tikslinėms grupėms).

29 VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla grindžiamas biudžeto sudarymas.

30 Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punkte.

Šiuo pasiūlymu siekiama:

- reglamentuoti lyginamųjų indeksų teikimą ir lyginamiesiems indeksams nustatyti reikalingų pradinių duomenų teikimą;

- užtikrinti, kad lyginamųjų indeksų teikimui būtų taikomos tinkamos valdymo ir kontrolės priemonės ir būtų vengiama interesų konfliktų;

- užtikrinti, kad lyginamųjų indeksų rengimo metodika ir pradiniai duomenys būtų pagrįsti ir patikimi;

- užtikrinti, kad lyginamųjų indeksų duomenų teikimo veiklai būtų taikomos tinkamos kontrolės priemonės ir kad būtų vengiama interesų konfliktų;

- užtikrinti, kad lyginamieji indeksai būtų teikiami skaidriai;

- užtikrinti, kad tais atvejais, kai kokia nors finansinė sutartis su vartotoju susiejama su lyginamaisiais indeksais, būtų atliekamas tinkamumo vertinimas.

Rezultatų ir poveikio rodikliai

1. Mažinti manipuliavimo lyginamaisiais indeksais riziką:

- su lyginamaisiais indeksais susijusių Piktnaudžiavimo rinka reglamento pažeidimų skaičius;

- skirtų sankcijų ir baudų skaičius;

- patikrinimų vietoje skaičius;

- priežiūros priemonių skaičius.

2. Užtikrinti tinkamą pagrįstų ir reprezentatyvių lyginamųjų indeksų naudojimą:

- reglamento pažeidimų skaičius;

- skirtų sankcijų ir baudų skaičius;

- patikrinimų vietoje skaičius;

- priežiūros priemonių skaičius.

- lyginamųjų indeksų naudotojų administratoriams ir duomenų teikėjams dėl šio reglamento nesilaikymo pareikštų civilinių ieškinių skaičius;

- Komisijos iš lyginamųjų indeksų naudotojų gautų skundų skaičius.

Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

Valstybėse narėse taikant šį reglamentą:

- bus sumažinta manipuliavimo lyginamaisiais indeksais rizika;

- bus užtikrintas tinkamas pagrįstų ir tinkamų lyginamųjų indeksų naudojimas.

Papildoma ES dalyvavimo nauda

Lyginamieji indeksai savo naudojimo ir teikimo požiūriu yra tarpvalstybiniai. Nesant ES lygmens teisės aktų sistemos, veiksmai, kurių valstybės narės imtųsi atskirai, būtų neveiksmingi, nes valstybės narės nėra įpareigotos ir neturi paskatų bendradarbiauti viena su kita, o nesant tokio bendradarbiavimo atsiranda sąlygos reguliuojamajam arbitražui. ES dalyvavimas užtikrina, kad imamasi nuoseklių ir koordinuotų atsakomųjų veiksmų, kuriais

kuo labiau sumažinamas neveiksmingumas, galėjęs atsirasti taikant skirtingus požiūrius, ir galimybės taikyti reguliuojamąjį arbitražą, kurių priešingu atveju būtų buvę.

Panašios patirties išvados

Lyginamieji indeksai panašūs į kredito reitingus, nes ir vienais, ir kitais yra remiamasi investuojant ar sudarant finansines sutartis. Abiem atvejais finansų krizė parodė, kaip abejonės dėl jų teisingumo ir tikslumo gali pakenkti rinkoms ir padaryti žalos ir realiajai ekonomikai, ir investuotojams. Šiame pasiūlyme remiamasi reguliavimo patirtimi, susijusia su kredito reitingų agentūrų reguliavimu, visų pirma atsižvelgiant į efektyviausias ir veiksmingiausias reguliavimo ir priežiūros struktūras ir valdymo reikalavimus.

Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis

Šis pasiūlymas glaudžiai susijęs su Piktnaudžiavimo rinka reglamento pasiūlymo 2 straipsnio 3 dalies d punktu ir 8 straipsnio 1 dalies d punktu, taip pat Baudžiamųjų sankcijų už piktnaudžiavimą rinka direktyva; šiuose dokumentuose paaiškinta, kad bet koks manipuliavimas lyginamaisiais indeksais yra aiškiai ir neabejotinai neteisėtas ir už jį taikomos administracinės arba baudžiamosios sankcijos. Reglamente dėl energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo taip pat nustatyta, kad manipuliavimas lyginamaisiais indeksais, taikomais didmeniniams energetikos produktams, yra neteisėtas. Taigi šiose priemonėse sprendžiami klausimai, susiję su asmenų elgesiu manipuliavimo lyginamaisiais indeksais požiūriu, o šiuo pasiūlymu siekiama pašalinti lyginamųjų indeksų rengimo sistemos trūkumus, dėl kurių yra lengviau manipuliuoti lyginamaisiais indeksais.

Finansinių priemonių rinkų direktyva ir tos direktyvos įgyvendinimo reglamentas, Prospekto direktyva ir jos įgyvendinimo reglamentas, taip pat Kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų direktyva – visos šios priemonės reglamentuoja lyginamųjų indeksų naudojimą ir skaidrumą, taigi papildo šiame pasiūlyme numatytus veiksmus.

Trukmė ir finansinis poveikis

🞎 Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo MMMM [MM DD] iki MMMM [MM DD] Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)31

X Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

X Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant: vykdomosioms įstaigoms

X Bendrijų įsteigtoms įstaigoms32

nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

🞎 Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

🞎 Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis

🞎 Jungtinis valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

Tiesioginio centralizuoto valdymo (Vidaus rinkos ir paslaugų GD) ir netiesioginio centralizuoto valdymo, vykdymo užduotis perduodant EB įsteigtai įstaigai (EVPRI), derinys

31 Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“

xxxx://xxx.xx.xxx/xxxx/xxx/xxxxxxxxx/xxxxxxxxx_xx.xxxx

32 Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

VALDYMO PRIEMONĖS

Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1095/2010, kuriuo įsteigiama Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija, 81 straipsnyje numatyta kas trejus metus nuo faktinės Institucijos veiklos pradžios vertinti Institucijai veikiant įgytą patirtį. Pagal reglamento 35 straipsnį šio reglamento taikymo ataskaita bus parengta iki 2019 m. sausio 1 d.

Valdymo ir kontrolės sistema

Nustatyta rizika

Dėl ES finansų priežiūros sistemos reformos pasiūlymo atliktas poveikio vertinimas, pridedamas prie reglamentų, kuriais įsteigiama Europos bankininkystės institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI), projektų.

Remiantis dabartiniu pasiūlymu, EVPRI būtini papildomi ištekliai, kad ji galėtų įgyvendinti savo kompetenciją, visų pirma savo vaidmenį:

- dalyvaujant ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų priežiūros institucijų kolegijose ir nustatant tarpininkavimo mechanizmą, įskaitant privalomą tarpininkavimą svarbiais šiame reglamente nurodytais klausimais, kuris padėtų kompetentingoms institucijoms prieiti prie bendros nuomonės esant kokiems nors nesutarimams dėl šio reglamento;

- koordinuojant bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis rengimą ir kompetentingų institucijų keitimąsi iš trečiųjų šalių gauta informacija;

- rengiant gaires, kuriomis būtų skatinama nuobaudų taikymo už šio reglamento pažeidimus režimų konvergencija ir tarpsektorinis nuoseklumas;

- tvarkant pagal šį reglamentą įregistruotų administratorių ir lyginamuosius indeksus Sąjungoje teikiančių trečiųjų šalių įmonių sąrašą;

- gaunant pranešimus apie lyginamojo indekso naudojimą finansinėje priemonėje ar finansinėje sutartyje Sąjungoje, tvarkant registrą ir užtikrinant, kad administratoriai žinotų apie tokį indekso naudojimą.

Nesant būtinų išteklių, bus neįmanoma užtikrinti, kad Institucija laiku ir veiksmingai atliktų savo vaidmenį.

Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

EVPRI reglamente numatytos valdymo ir kontrolės sistemos taip pat bus naudojamos EVPRI atliekant šiame pasiūlyme numatytą vaidmenį.

Komisija apsispręs dėl galutinio rodiklių, pagal kuriuos turi būti vertinama EVPRI veikla, rinkinio, kai atliks pirmąjį reikalaujamą vertinimą. Atliekant galutinį vertinimą kiekybiniai rodikliai bus tokie pat svarbūs kaip ir kokybiniai įrodymai, surinkti vykdant konsultacijas. Vertinimas pakartotinai atliekamas kas trejus metus.

Kontrolės priemonių taikymo išlaidos ir nauda ir galimas nesilaikymo lygis

Išlaidos apskaičiuotos 3 skirsnyje. Pagrindinė nauda susijusi su:

- manipuliavimo rizikos sumažinimu, taigi ir rinkos stabilumo didinimu ir pasitikėjimo finansų rinkomis atkūrimu;

- lyginamųjų indeksų patikimumo didinimu, taigi ir didesniu finansų rinkų teisingumu, vientisumu ir veiksmingumu;

- tinkamo pagrįstų ir reprezentatyvių lyginamųjų indeksų naudojimu, finansų rinkų teisingumu, vientisumu ir veiksmingumu

taigi

ir didesniu

Taigi šis pasiūlymas padėtų padidinti rinkų teisingumą ir užtikrintų vartotojų bei investuotojų apsaugą. Tokią naudą sunku kiekybiškai įvertinti. Tačiau, atsižvelgiant į pagrįstų ir patikimų lyginamųjų indeksų svarbą visame pasaulyje palaikant rinkų stabilumą ir atkuriant pasitikėjimą rinkomis, nauda, palyginti su išlaidomis, yra didelė.

Numatoma, kad reikalavimų nesilaikymo lygis bus nedidelis, nes iniciatyvoje siūlomos aiškios ir įgyvendinamos taisyklės bei paskatos reikalavimų laikymuisi užtikrinti.

Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir bet kokia kita neteisėta veikla, EVPRI be apribojimų taikomos 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų nuostatos.

Institucija prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų vidaus tyrimų ir nedelsdama priima atitinkamas nuostatas, taikomas visiems Institucijos darbuotojams.

Sprendimuose dėl finansavimo, susitarimuose ir jų įgyvendinimo priemonėse aiškiai nurodoma, kad Audito Rūmai ir OLAF prireikus gali atlikti Institucijos skirtų lėšų gavėjų ir už tų lėšų skyrimą atsakingų darbuotojų patikrinimus vietoje.

NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-ės)

Esamos biudžeto eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametė s finansinės programos išlaidų kategorija	Biudžeto eilutė	Išlaidų rūšis	Įnašas
	Numeris [Aprašymas]	DA	ELPA šalių33	šalių kandidačių34	trečiųjų šalių	pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą
	12.03.04 Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI)	DA	TAIP	TAIP	NE	NE

Šios teisėkūros iniciatyvos poveikis išlaidoms bus toks:

a) Vidaus rinkos ir paslaugų GD deleguotiesiems aktams rengti, taip pat iniciatyvai vertinti, jos įgyvendinimui stebėti ir galbūt peržiūrėti:

1 AD kategorijos darbuotojo (dirbančio visą darbo dieną) ir susijusios išlaidos; bendros numatomos išlaidos sudaro 0,142 mln. EUR per metus.

b) EVPRI:

i) žmogiškųjų išteklių išlaidos: du laikinieji darbuotojai, kurie dalyvautų ir tarpininkautų ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų priežiūros institucijų kolegijose, teiktų technines rekomendacijas Komisijai dėl šio reglamento įgyvendinimo, koordinuotų bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis rengimą, rengtų gaires, kuriomis būtų skatinama nuobaudų taikymo režimų konvergencija ir tarpsektorinis nuoseklumas, ir tvarkytų pranešimų apie lyginamųjų indeksų naudojimą registrus ir įregistruotų lyginamųjų indeksų administratorių sąrašą.

Bendros išlaidos šiems 2 laikiniesiems darbuotojams per metus būtų 0,326 mln. EUR, 40 % (0,130 mln. EUR) šios sumos skirtų Komisija, o 60 % (0,196 mln. EUR) – valstybės narės.

EVPRI priskirtų darbuotojų skaičiaus ateityje (po 2020 m.) mažinti nenumatoma, nes nėra tikėtina, kad lyginamųjų indeksų, įskaitant ypatingos svarbos lyginamuosius indeksus, skaičius ateityje sumažės, jis greičiausiai net išaugs, o EVPRI vis tiek reikės dalyvauti ir tarpininkauti ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų priežiūros kolegijose ir vykdyti kitas minėtas svarbias užduotis.

ii) veiklos ir infrastruktūros išlaidos: EVPRI taip pat numatytos 0,25 mln. EUR pradinės išlaidos, 40 % (0,1 mln. EUR) šios sumos skirtų Komisija, o 60 % (0,15 mln. EUR) – valstybės narės. Šios išlaidos daugiausia susijusios su IT sistemomis, kurios EVPRI reikalingos:

33 ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

34 Šalių kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių.

- tvarkant pagal šį reglamentą įregistruotų administratorių ir lyginamuosius indeksus Sąjungoje teikiančių trečiųjų šalių įmonių sąrašą;

- gaunant pranešimus apie lyginamojo indekso naudojimą finansinėje priemonėje ar finansinėje sutartyje Sąjungoje, tvarkant registrą ir užtikrinant, kad administratoriai žinotų apie tokį indekso naudojimą.

Iki 2018 m. sausio 1 d. EVPRI taip pat turės parengti šio reglamento taikymo ataskaitą. Bendros išlaidos sudarys 0,3 mln. EUR; 2017 m. 40 % (0,12 mln. EUR) šios sumos skirs Komisija, o 60 % (0,18 mln. EUR) – valstybės narės.

Numatomas poveikis išlaidoms

Naujos užduotys bus atliekamos naudojant turimus žmogiškuosius išteklius pagal metinio biudžeto skyrimo procedūrą, atsižvelgiant į biudžeto apribojimus, taikomus visoms ES įstaigoms, ir pagal agentūroms skirtą finansinį programavimą. Visų pirma išteklių, agentūrai reikalingų naujoms užduotims atlikti ir nurodytų šioje finansinėje teisės akto pasiūlymo pažymoje, poreikiai bus suderinami su EVPRI skirtu žmogiškųjų ir finansinių išteklių programavimu, kuris nustatytas neseniai priimtu Komunikatu Europos Parlamentui ir Tarybai „2014–2020 m. decentralizuotų agentūrų žmogiškųjų ir finansinių išteklių programavimas“ (COM(2013) 519).

Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija Numeris 1A Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti

Vidaus rinkos ir paslaugų GD			2015 metai35	2016 metai	2017 metai	2018 metai	2019 metai	2020 metai	IŠ VISO
• Veiklos asignavimai
12.03.04 – Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (EVPRI)	Įsipareigojima i	(1)	0,240	0,130	0,250	0,130	0,130	0,130	1,010
	Mokėjimai	(2)	0,240	0,130	0,250	0,130	0,130	0,130	1,010
Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis36
Biudžeto eilutės numeris	12.03.04	(3)		0	0	0	0	0	0
IŠ VISO asignavimų Vidaus rinkos ir paslaugų GD	Įsipareigojimai	=1+1a +3	0,240	0,130	0,250	0,130	0,130	0,130	1,010
	Mokėjimai	=2+2a +3	0,240	0,130	0,250	0,130	0,130	0,130	1,010

35 N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

36 Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai.

• IŠ VISO veiklos asignavimų	Įsipareigojimai	(4)	0	0	0	0	0	0
	Mokėjimai	(5)	0	0	0	0	0	0
• IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis		(6)	0	0	0	0	0	0
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1A IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	Įsipareigojimai	=4+ 6	0,240	0,130	0,250	0,130	0,130	0,130	1,010
	Mokėjimai	=5+ 6	0,240	0,130	0,250	0,130	0,130	0,130	1,010

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija 5 „Administracinės išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		2015 metai	2016 metai	2017 metai	2018 metai	2019 metai	2020 metai	IŠ VISO
Vidaus rinkos ir paslaugų GD
• Žmogiškieji ištekliai (Vidaus rinkos ir paslaugų GD)		0,132	0,132	0,132	0,132	0,132	0,132	0,792
• Kitos administracinės išlaidos		0,010	0,010	0,010	0,010	0,010	0,010	0,060
IŠ VISO Vidaus rinkos ir paslaugų GD	Asignavimai	0,142	0,142	0,142	0,142	0,142	0,142	0,852

IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ (Iš viso įsipareigojimų = iš viso mokėjimų)
0,142
0,142
0,142
0,142
0,142
0,142
0,852

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

		2015 metai	2016 metai	2017 metai	2018 metai	2019 metai	2020 metai	IŠ VISO
IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS	Įsipareigojimai	0,382	0,272	0,392	0,272	0,272	0,272	1,862
	Mokėjimai	0,382	0,272	0,392	0,272	0,272	0,272	1,862

Numatomas poveikis veiklos asignavimams

🞎 Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami

X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip:

Didelė Komisijos skirtų veiklos asignavimų dalis būtų susijusi su EVPRI finansavimo didinimu dėl šiuo reglamentu nustatytų reikalavimų. Konkrečiai, EVPRI reikės 2 papildomų darbuotojų (laikinųjų darbuotojų), su jais susijusios bendros metinės išlaidos būtų 0,326 mln. EUR ir jas bendrai finansuotų Komisija (0,130 mln. EUR) ir valstybės narės (0,196 mln. EUR). Jie vykdytų šią veiklą:

dalyvautų ir tarpininkautų lyginamųjų indeksų priežiūros institucijų kolegijose; teiktų technines rekomendacijas Komisijai dėl šio reglamento įgyvendinimo; koordinuotų bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis rengimą;

rengtų gaires, kuriomis būtų skatinama nuobaudų taikymo režimų konvergencija ir tarpsektorinis nuoseklumas;

tvarkytų pranešimų apie lyginamųjų indeksų naudojimą registrus ir įregistruotų lyginamųjų indeksų administratorių sąrašą.

EVPRI taip pat numatytos 0,25 mln. EUR pradinės veiklos išlaidos, 40 % (0,1 mln. EUR) šios sumos skirtų Komisija, o 60 % (0,15 mln. EUR) – valstybės narės. Šios išlaidos daugiausia susijusios su IT sistemomis, kurios EVPRI reikalingos:

- tvarkant pagal šį reglamentą įregistruotų administratorių ir lyginamuosius indeksus Sąjungoje teikiančių trečiųjų šalių įmonių sąrašą;

- gaunant pranešimus apie lyginamojo indekso naudojimą finansinėje priemonėje ar finansinėje sutartyje Sąjungoje ir tvarkant registrą.

Įgyvendinant šią iniciatyvą taip pat reikia padidinti 2017 m. EVPRI finansavimą, kad būtų padengtos šio reglamento taikymo ataskaitos parengimo iki 2018 m. sausio 1 d. išlaidos. Šios ataskaitos parengimo bendros išlaidos būtų 0,3 mln. EUR (šias lėšas reikėtų paskirti ir XXXXX pervesti 2017 m.), 2017 m. 40 % šios sumos (0,12 mln. EUR) skirtų Komisija, o 60 % (0,18 mln. EUR) – valstybės narės.

Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

Suvestinė

🞎 Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai nenaudojami

X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip:

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

2015 metai37 2016 metai 2017 metai 2018 metai 2019 metai 2020 metai
IŠ VISO

Pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ	0,142	0,142	0,142	0,142	0,142	0,142	0,852
Žmogiškieji ištekliai	0,132	0,132	0,132	0,132	0,132	0,132	0,792
Kitos administracinė s išlaidos	0,010	0,010	0,010	0,010	0,010	0,010	0,060
Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJ OS tarpinė suma	0,142	0,141	0,142	0,142	0,142	0,142	0,852

IŠ VISO 0,142 0,142 0,142 0,142 0,142 0,142 0,852

Žmogiškųjų išteklių asignavimų poreikiai bus tenkinami panaudojant GD asignavimus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Prielaidos:

– jei Vidaus rinkos ir paslaugų GD su šia iniciatyva visą darbo dieną dirbtų 1 AD kategorijos pareigūnas (vidutinės metinės išlaidos – 132 000 EUR);

– vidutinis metinis darbuotojų atlyginimas nustatomas remiantis Biudžeto GD nurodymais;

– metinės komandiruočių išlaidos – 10 000 EUR vienam darbuotojui, apskaičiuota remiantis 2012 m. biudžeto projekte numatytomis komandiruotėmis.

37

LT 76 LT

Numatomi žmogiškųjų išteklių poreikiai

🞎 Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai nenaudojami.

X Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti reikia pasitelkti 1 Komisijos AD kategorijos pareigūną Komisijos būstinėje (Vidaus rinkos ir paslaugų GD), kaip paaiškinta toliau. Atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis yra „Vidaus rinka ir paslaugos“. 1 AD kategorijos Komisijos darbuotojas bus finansuojamas perskirsčius lėšas.

Vykdytinų užduočių aprašymas: deleguotųjų aktų, kuriuose papildomai patikslinami teisės aktai, priėmimas, įskaitant rengiamus deleguotuosius aktus, kuriuose papildomai patikslinami įvairūs lyginamųjų indeksų sektoriai atsižvelgiant į rinkos ir technologijų pokyčius. Ypatingos svarbos tarpvalstybinių lyginamųjų indeksų nustatymas ir išsamesnis jiems taikomų sąlygų nustatymas.

Sąmatą nurodyti visos darbo dienos ekvivalento vienetais

		2015 metai	2016 metai	2017 metai	2018 metai	2019 metai	2020 metai
	• Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai)
XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės)		1	1	1	1	1	1
XX 01 01 02 (Delegacijos)
XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai)
	• Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))38
XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto)
XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose)
XX 01 04 yy39	- būstinėje
	- delegacijose
XX 01 05 02 (CA, SNE, INT – netiesioginiai moksliniai tyrimai)
10 01 05 02 (CA, SNE, INT – tiesioginiai moksliniai tyrimai)
Kitos biudžeto eilutės (nurodyti)

38 CA – sutartininkas („Contract Agent“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); INT – per agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“).

39 Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

IŠ VISO 1 1 1 1 1 1

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

X Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka naują daugiametę finansinę programą

🞎 Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

–

🞎 Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę programą.40

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

–

Trečiųjų šalių įnašai

🞎 Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo. X Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

	2015 metai	2016 metai	2017 metai	2018 metai	2019 metai	2020 metai	Iš viso
Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą	Valstybės narės	Valstybės narės	Valstybės narės	Valstybės narės	Valstybės narės	Valstybės narės	Valstybės narės
IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų	0,361	0,196	0,376	0,196	0,196	0,196	1,521

2015 m. trečiųjų šalių įnašai susiję su valstybių narių teikiamu EVPRI finansavimu. Finansuojamos išlaidos daugiausia yra:

a) personalo išlaidos. Valstybės narės skirs 60 % finansavimo padengti išlaidoms, susijusioms su 2 laikinaisiais darbuotojais, reikalingais EVPRI būstinėje šiuo reglamentu nustatytiems reikalavimams įgyvendinti. Tai reikštų, kad valstybės narės turėtų skirti 0,196 mln. EUR per metus;

b) pradinės veiklos išlaidos. 2015 m. valstybės narės taip pat turėtų skirti 60 % EVPRI pradinių veiklos išlaidų, kurios sudaro 0,25 mln. EUR, sumos, iš viso 0,15 mln. EUR. Šios išlaidos daugiausia susijusios su IT sistemomis, kurios EVPRI reikalingos šiuo reglamentu nustatytiems reikalavimams įvykdyti;

c) įgyvendinimo ataskaita. Valstybės narės taip pat turi prisidėti prie finansavimo, skirto EVPRI šio reglamento taikymo ataskaitai parengti iki 2018 m. sausio 1 d. Bendros numatomos ataskaitos parengimo išlaidos būtų 0,3 mln. EUR41, 2017 m. 60 % (0,18 mln. EUR) skirs valstybės narės.

40 Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

41 Šios išlaidos apskaičiuotos remiantis vidutinėmis panašių Vidaus rinkos ir paslaugų GD ataskaitų rengimo išlaidomis ir taikant korekciją, kad būtų atsižvelgta į infliacijos poveikį.

Numatomas poveikis įplaukoms

X Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms

🞎 Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį:

Finansinės teisės akto pasiūlymo dėl Reglamento dėl lyginamųjų indeksų PRIEDAS dėl numatomų EVPRI išlaidų pagal šio pasiūlymo reikalavimus

Su EVPRI užduotimis susijusios išlaidos apskaičiuotos pagal tris kategorijas: personalo išlaidos, infrastruktūros išlaidos ir veiklos išlaidos, t. y. pagal EVPRI bendrojo biudžeto projekte taikomą klasifikaciją.

a) personalo išlaidos. Didesnio darbuotojų skaičiaus poreikis susijęs su naujomis EVPRI užduotimis pagal šį reglamentą. Jos susijusios su EVPRI dalyvavimu ir tarpininkavimu ypatingos svarbos lyginamųjų indeksų priežiūros institucijų kolegijose. Taip pat su techninių rekomendacijų Komisijai dėl šio reglamento įgyvendinimo teikimu, bendradarbiavimo susitarimų su trečiosiomis šalimis koordinavimu, gairių, kuriomis būtų skatinama nuobaudų taikymo režimų konvergencija ir tarpsektorinis nuoseklumas, rengimu ir pranešimų apie lyginamųjų indeksų naudojimą registrų ir įregistruotų lyginamųjų indeksų administratorių sąrašo tvarkymu.

Remiantis dabartiniais skaičiavimais pagal Komisijos ir EVPRI įverčius, šiai veiklai vykdyti reikės 2 laikinųjų darbuotojų. Šie darbuotojai papildys EVPRI darbuotojų, kurių darbas šiuo metu susijęs su lyginamaisiais indeksais, gretas. Papildomos EVPRI personalo išlaidos per metus būtų 0,326 mln. EUR, 40 % (0,130 mln. EUR) šios sumos skirs Komisija, o 60 % (0,196 mln. EUR) – valstybės narės;

b) veiklos ir infrastruktūros išlaidos. EVPRI taip pat numatytos 0,25 mln. EUR pradinės išlaidos, 2015 m. 40 % (0,1 mln. EUR) šios sumos skirtų Komisija, o 60 % (0,15 mln. EUR) – valstybės narės. Šios išlaidos daugiausia susijusios su IT sistemomis, kurios EVPRI reikalingos:

- tvarkant pagal šį reglamentą įregistruotų administratorių ir lyginamuosius indeksus Sąjungoje teikiančių trečiųjų šalių įmonių sąrašą;

- gaunant pranešimus apie lyginamojo indekso naudojimą finansinėje priemonėje ar finansinėje sutartyje Sąjungoje, tvarkant registrą ir užtikrinant, kad administratoriai žinotų apie tokį indekso naudojimą.

Įgyvendinant šią iniciatyvą taip pat reikia 0,3 mln. EUR padidinti 2017 m. EVPRI finansavimą, kad būtų padengtos šio reglamento taikymo ataskaitos parengimo iki 2018 m. sausio 1 d. išlaidos. Numatomos šios ataskaitos parengimo bendros išlaidos būtų 0,3 mln. EUR (šias lėšas reikėtų paskirti ir EVPRI išmokėti 2017 m.), 40 % šios sumos (0,12 mln. EUR) skirtų Komisija, o 60 % (0,18 mln. EUR) – valstybės narės. Šios išlaidos apskaičiuotos remiantis vidutinėmis panašių Vidaus rinkos ir paslaugų GD ataskaitų rengimo išlaidomis ir taikant korekciją, kad būtų atsižvelgta į infliacijos poveikį.

Pasiūlymas NETURI finansinio poveikio EVPRI pajamoms.

Išsamus numatomų personalo išlaidų suskirstymas pagal įvairias kategorijas pateikiamas toliau 1 lentelėje.

Kitos prielaidos:

– remiantis visos darbo dienos ekvivalento vienetų paskirstymu 2012 m. biudžeto projekte, daroma prielaida, kad papildomi 2 visos darbo dienos ekvivalento vienetai bus paskirstyti 2 laikiniesiems darbuotojams, o su jais susijusios bendros metinės išlaidos bus 0,326 mln. EUR ir jas kasmet bendrai finansuotų Komisija (0,130 mln. EUR) ir valstybės narės (0,196 mln. EUR);

– vidutinės metinės atlyginimų išlaidos (132 000 EUR per metus) skirtingų kategorijų darbuotojams apskaičiuotos remiantis Biudžeto generalinio direktorato gairėmis;

– Paryžiui taikomas atlyginimo korekcinis koeficientas – 1,161;

– komandiruočių išlaidos – 10 000 EUR vienam darbuotojui, apskaičiuota remiantis 2012 m. biudžeto projekte numatytomis komandiruotėmis;

– su įdarbinimu susijusios išlaidos (kelionė, viešbutis, sveikatos patikrinimai, įsikūrimo ir kitos išmokos, persikraustymo išlaidos ir t. t.) – 12 700 EUR, apskaičiuota remiantis 2012 m. biudžeto, skirto įdarbinimui, projektu, vienam naujam darbuotojui.

EVPRI PERSONALO IŠLAIDOS

Išlaidų rūšis Skaičius

1 antraštinė dalis „Personalo išlaidos“

mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu)

Vidutinės išlaidos	2015	2016	2017	2018	2019	2020	IŠ VISO
0,153	0,306	0,306	0,306	0,306	0,306	0,306	1,836
	0,025						0,025
	0,020	0,020	0,020	0,020	0,020	0,020	0,120
	0,351	0,326	0,326	0,326	0,326	0,326	1,981
	0,140	0,130	0,130	0,130	0,130	0,130	0,790
	0,211	0,196	0,196	0,196	0,196	0,196	1,191

iš jų laikiniesiems

darbuotojams 2

Įdarbinimo išlaidos Komandiruočių išlaidos

Iš viso pagal 1 antraštinę dalį „Personalo

išlaidos“

Bendrijos įnašas (40 %) valstybių narių įnašas (60 %)