IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

ALYTAUS LOPŠELIS – DARŽELIS „GIRINUKAS“

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

,,XXXXXXXX XXXXXXX“

Alytus 2018 m.

TURINYS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 3

1.1. VAIKŲ POREIKIAI 3

1.2 TĖVŲ (GLOBĖJŲ) LŪKESČIAI IR BENDRUOMENĖS POREIKIAI 4

1.3. MOKYTOJŲ PARENGIMAS IR KITŲ SPECIALISTŲ PASIRENGIMAS 4

1.4. ĮSTAIGOS SAVITUMAS 5

1.5. VAIKO UGDYMĄ REGLAMENTUOJANTYS DOKUMENTAI 6

II. IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI 7

III. IKIMOKYKLINIO UGDYMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI 8

IV.UGDYMO TURINYS IR METODAI 9

V.UGDYMO PRIEMONĖS 10

1.1. SOCIALINIS IR EMOCINIS UGDYMASIS 10

1.2. PAŽINIMO UGDYMASIS 16

1.3. KALBOS IR KOMUNIKAVIMO UGDYMAS 23

1.4. FIZINIS UGDYMAS 28

1.5. MENINIS UGDYMASIS 33

1.6. Į VISAS UGDYMO KRYPTIS INTEGRUOJAMOS UGDYMO(SI) SRITYS (PASIEKIMAI) 43

VI. UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS 49

VII. SVEIKATINGUMO UGDYMO PROGRAMA „AUK, JUDĖK IR TOBULĖK“ 54

VIII. NAUDOTA LITERATŪRA 64

PRITARTA

Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 28 d.

sprendimu Nr. T-208

PATVIRTINTA

Alytaus lopšelio-darželio „Girinukas“ direktoriaus 2018 m. liepos 13 d.

įsakymu Nr. V-22

XXXXXXX XXXXXXXX – DARŽELIO „GIRINUKAS“

IKIMOKYKLINIO UGDYMO PROGRAMA

,,XXXXXXXX XXXXXXX”

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

Informacija apie darželį

Pavadinimas - Alytaus lopšelis – darželis ,,Girinukas”.

Teisinė forma – savivaldybės biudžetinė įstaiga. Mokyklos grupė – ikimokyklinio ugdymo mokykla. Mokyklos tipas – lopšelis-darželis.

Adresas – Daugų g. 8, LT-62172 Alytus.

Telefonai – (8 315) 76 560, (8 315) 76 561.

El. paštas – xx@xxxxxxxxx.xxxxxx.xx.xx

Tai mokykla, vykdanti ankstyvojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymo funkcijas.

Lopšelis-darželis yra viešasis juridinis asmuo, pavaldus Alytaus miesto savivaldybės

tarybai.

Ugdymo forma - dieninė. Ugdymo kalba - lietuvių.

Programa peržiūrima kas 2-3 metai ir atnaujinama esant poreikiui.

Vaikai ir jų poreikiai

Ikimokyklinio ugdymo grupes lanko lietuvių šeimų vaikai nuo 1 iki 6 metų amžiaus. Programa pirmiausiai siekiama tenkinti pagrindinius vaiko poreikius - saugumo, sveikatos, pažinimo ir saviraiškos (,,Vaiko teisių konvencija“ 1995). Įstaigos ugdymo programa parengta atsižvelgiant į vaikų ugdymosi poreikius, tėvų lūkesčius bei naujausiuose ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančiuose dokumentuose nusakytas esmines nuostatas į vaiko ugdymą ir metodinę pagalbą teikiančius dokumentus, kaip „Švietimo įstatymas“ (nauja red. 2011), Lietuvos higienos normos HN 75:2016, „Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas“ (2014), „Ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo metodinės rekomendacijos“ (2015). Sparčiai besivystančios technologijos, didėjantis mobilumas keičia požiūrį į vaiką ir jo ugdymą. Todėl ugdymo programoje atsižvelgiama į

individualiuosius ir specialiuosius (spec. ugdymosi poreikių, gabių ir talentingų, migrantų ir grįžtančių iš užsienio šeimų) vaikų poreikius. Laikantis vaikų intereso prioritetiškumo principo tenkinami prigimtiniai vaiko poreikiai, sudarant sąlygas sveikam vaiko augimui ir individualių kiekvieno vaiko galių plėtotei ir sėkmingam ugdymusi (Vaiko teisių konvencija, 1995).

Tėvų (globėjų) ir vietos bendruomenės poreikiai ir lūkesčiai

Lopšelis – darželis „Girinukas“ vykdo neformalųjį vaikų švietimą nuo 1 iki 6 metų. Iš įstaigą lankančių vaikų 55 procentai yra mūsų mikrorajono vaikai, o 45 procentai - iš kitų miesto mikrorajonų ar Alytaus rajono. Kaip rodo tėvų apklausa, jie aktyviai remia ir palaiko sveikos gyvensenos ugdymo kryptį. Xxxxxxxxxxx X. Xxxxxxxx teigia, jog „sveikatos stiprinimas yra kaip raudona linija, einanti per visų kitų sričių vienovę“. Ir kiti mokslininkai, dirbę šioje srityje, nurodo, kad tik sveiko žmogaus individualybė visapusiškai atsiskleidžia.

Pradėjus vykdyti sveikatingumo programą, į lopšelio-darželio veiklą įsitraukė ir tėvai. Jiems įdomu, ką veikia jų vaikai, todėl padeda organizuoti įvairius renginius, patys juose dalyvauja. Jie pageidauja, kad vaikai būtų ugdomi įvairiapusiškai, t.y. tiek sveikatingumo, tiek ir kitos sėkmingai vaiko tolimesnei veiklai vyresniame amžiuje būtinos socialinė, komunikavimo, pažintinė bei meninė kompetencijos.

Su vaikų šeimomis siekiama bendravimo ir partnerystės bei abipusio supratimo. Nuolat ieškoma naujų bendradarbiavimo normų. Ugdymo programa parengta siekiant tęstinumo tarp ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pakopos. Darželio bendruomenė visuomet stengiasi laiku reaguoti į tėvų poreikius ir lūkesčius vaiko atžvilgiu, vaiko ugdymo kultūrų įvairovės bei vaiko ugdymo modelių, kuriuos jiems gali pasiūlyti darželis, priimtinumą tėvams. Lopšelis-darželis yra atviras vietos bendruomenės poreikiams bei tradicijoms dalyvaudamas mikrorajono bendruomenės renginiuose, šventėse. Vaiko ugdymosi pasiekimai nuolat stebimi, vertinami, kaupiami sutarta forma ir aptariami individualiai su vaikais, jų tėvais. Paprastai vaikų pasiekimai apibendrinami kelis kartus per metus. Tėvai informuojami apie vaiko ugdymosi sėkmę įvairiai, pavyzdžiui, sutartu laiku kalbamasi individualiai, siunčiami trumpi pranešimai ar laiškai elektroniniu paštu ar žinute ir pan.

Mokytojų ir kitų specialistų pasirengimas

Įstaigos pedagogai - profesionalai, turintys didelę savo veiklos patirtį, gebantys organizuoti ugdymo procesą, atsižvelgiant į individualius vaikų poreikius ir galias skirti dėmesį kiekvienam vaikui. Tai kompetentingi, aukštos kvalifikacijos ikimokyklinio ugdymo pedagogai, gebantys priimti pokyčius, ieškoti naujų ugdymo formų ir metodų ugdymo kokybei siekti bei sugebantys tinkamai įgyvendinti ugdymo turinį.

Paslaugas teikiantys specialistai:

• logopedas,

• masažuotojas,

• kineziterapeuto padėjėjas,

• neformaliojo ugdymo (kūno kultūra) pedagogas.

Atsižvelgiant į šeimos poreikius gali būti teikiamas neformalus ugdymas, atliepiantis vaikų gabumus ir polinkius (šokių, anglų ir krepšinio būreliai).

Specialųjį ugdymą tėvų (ar vaiko globėjų) sutikimu skiria Vaiko gerovės komisija ir Alytaus miesto pedagoginė psichologinė tarnyba Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

Įstaigos savitumas

Kiekvienas kraštas savitas, gražus ir įdomus, turintis unikalią gamtą, bet mieliausia ir brangiausia žmogui yra tėviškės gamta. Tokiame gamtos prieglobstyje, miško pakrašty ir įsikūręs lopšelis-darželis „Girinukas“. Jau pats darželio pavadinimas nusako, kad čia yra galimybė bendrauti su gamta, ugdomas mokėjimas pamilti ją, realizuojamas siekis turėti savo mėgstamą kampelį.

Darželio geografinė padėtis leidžia vaikams kiekvieną dieną prisiliesti prie žolės, medžio, samanos, miško takelių. Buvimas gamtoje pakelia jų nuotaiką ir pasitikėjimą savimi, stiprina sveikatą. Juk grynas oras, saulė, vanduo žmogų nuramina, sudaro sąlygas judėti, mankštintis. Todėl įstaigos pagrindinė veikla – sveikos gyvensenos įgūdžių ugdymas. Kiekvieną dieną įvairiais metų laikais vaikai eina pasivaikščioti savo darželio sveikatingumo taku, kuris gerai žinomas ne tik mūsų vaikams, bet ir jų tėvams.

Mūsų įstaiga įsikūrusi strategiškai patogiame Senamiesčio mikrorajone kur yra daug, vaikų ugdymui, reikšmingų, vietų. Ugdytiniai turi puikią galimybę aplankyti Šv. Kazimiero bažnyčią, Dailidės ežerėlį, Kūdikių namus, Daugų gatvės kapines, A. Jonyno muziejų, Senamiesčio pradinę mokyklą, miesto stadioną.

Lopšelis-darželis turi savitas, visos bendruomenės priimtas, tradicijas:

- organizuojama Mokytojo diena;

- švenčiamos tautinės, sporto ir kalendorinės šventės;

- organizuojamos vaikų išleistuvės iš darželio;

- vyksta renginiai vaikų pilietiškumui, tautiškumui ugdyti;

- sveikinami įstaigos darbuotojai jubiliejinių gimtadienių progomis.

Lopšelis-darželis „Girinukas“ nuo 2000 m. gegužės 18 d. buvo įtrauktas į Lietuvos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklą „Sveika mokykla“, vėliau pervardintą į „Sveikatos želmenėliai“. Įstaigos pedagogai parengė sveikatingumo programą. Vėliau sukurta tęstinė sveikatingumo programa „Auk, judėk ir tobulėk“. Veikia baseinas ir fizioterapinis kabinetas. Juose vaikams pritaikomos profilaktinės, gydomosios ir sveikatinimo priemonės.

Lopšelyje-darželyje „Girinukas“ sudarytos reikiamos sąlygos vaikų sveikatai stiprinti ir saugoti. Esame sukūrę tokią aplinką, kuri skatina vaikus judėti. Įstaigoje yra sporto bei aktų salė, fizioterapijos kabinetas, baseinas, IKT technologijų kambarys (interaktyvi lenta, interaktyvios grindys, šviesos stalas), judėjimo kampeliai grupėse su atitinkamu inventoriumi, sveikatingumo takas, natūralios aplinkos erdvės ir lauko žaidimų aikštelės. Aktų ir sporto salėje vyksta įvairios šventės, pramogos, kūno kultūros valandėlės, aerobika, gydomoji gimnastika. Ugdymo turiniui gerinti įruoštas Lego žaidimų kambarys, kuriame vaikai gali žaisti įvairius, įdomius žaidimus. Vienos grupės patalpose įruošta mini seklytėlė, kurioje sukaupta mūsų senolių buities daiktai.

Dalyvaujama VŠĮ vykdomoje tarptautinėje programoje „Zipio draugai“, tarptautiniame eTwinning projekte, respublikiniame prevenciniame projekte „Žaidimai moko“, respublikiniame projekte „Sveikatiada“, respublikinėje kūno kultūros pedagogų RIUKKPA veikloje.

Vertinant vaiko brandumą mokyklai, aktyviai bendradarbiaujama su Alytaus miesto pedagogine ir psichologine tarnyba. Siekiant ugdymo tęstinumo, organizuojamos edukacinės išvykos į Alytaus Senamiesčio pradinę mokyklą, A. Jonyno memorialinį muziejų. Organizuojami bendri renginiai su šiomis įstaigomis: Vilkaviškio lopšeliu-darželiu ,,Eglutė, Alytaus Kolegija,

,,Likiškėlių pagrindine mokykla, Alytaus lopšeliu-darželiu ,,Saulutė”. Besiplečiantys ryšiai su socialiniais partneriais padėjo pedagogams skleisti gerąją patirtį, supažindinti miesto bendruomenę su lopšelyje-darželyje vykdoma veikla. Bendradarbiavimo sutartis pasirašyta su Londono lietuvių mokyklėle „Obelėlė”.

Darželio bendruomenė yra atvira pokyčiams ir inovacijoms, todėl nuolat dalyvauja ir įsijungia į naujus švietimo projektus ar veiklas.

Baseine ne tik stipriname ir grūdiname vaikų organizmą, bet ir ugdome drąsą, orientaciją, pasitikėjimą savo jėgomis, teikiame judėjimo džiaugsmą vandenyje.

Skiriamas dėmesys vaikams, kurių ydinga laikysena, iškrypęs stuburas, deformuota krūtinės ląsta, yra pilnapadžiai ir dažnai sergantys kvėpavimo takų ligomis. Šiems vaikams yra atliekami masažai, vedami gydomosios mankštos užsiėmimai.

Vaiko ugdymą reglamentuojantys dokumentai

Alytaus lopšelyje – darželyje „Girinukas“ sveikatos ugdymas yra prioritetinė veiklos kryptis. Vaikai turi prigimtinę ir konstitucinę teisę augti ir gyventi sveikai. Pagal LR Konstitucijos

12 ir 19 straipsnius, pilietybė įgyjama gimstant, o žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas. Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos, ratifikuotos 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-983, 27 straipsnis nurodo, kad „valstybė pripažįsta vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi“. Programoje daug dėmesio skirsime sveikatos ugdymui, palankių sąlygų normalios vaiko fizinės raidos sudarymui, kadangi vaikas iš prigimties yra silpna ir jautri būtybė.

Mūsų įstaigai yra artimiausios šios ugdymo filosofijos kryptys. Tai egzistencialistinė ir fenomenologinė, pagal kurią įstaiga yra orientuojama į vaiką: mokydami mes mokomės, ugdydami ugdomės ir patys, padėdami ugdytiniams įsitvirtinti socialiai. Pasirinkdami pragmatinę ugdymo filosofijos kryptį, atkreipiame dėmesį į vaiką kaip aplinkos dalį, perimantį kartų papročius, mintis, jausmus. Todėl veiklos procesai orientuojami padedant ugdytiniui prisitaikyti prie aplinkos, pasinaudojant savo patirtimi ir gebėjimais. Pagal sveikatingumo ugdymo kryptį plėtojamas

supratimas apie savo kūną, jausmus, sveikatos būsenas, aplinkos įtaką bei sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą.

Naujoji mūsų ugdymo programa atlieps šiuolaikinį požiūrį į vaiką ir jo ugdymą.

II SKYRIUS IKIMOKYKLINIO UGDYMO PRINCIPAI

TAUTIŠKUMO PRINCIPAS

• Ugdomas būsimas kultūros saugotojas ir kūrėjas.

• Gaivinamos ir puoselėjamos etnokultūrinės vertybės.

• Puoselėjama ištikimybė gimtajam kraštui, pagarba vietinėms bendruomenės tradicijoms, papročiams.

HUMANIŠKUMO PRINCIPAS

• Vaikas gerbiamas kaip asmenybė, pripažįstama jo teisė būti skirtingu.

• Sudaromos tinkamos sąlygos vaiko fizinių ir psichinių galių plėtojimui.

• Ugdymas grindžiamas vaikui reikšmingais, prasmingais faktais, procesais, problemomis.

PRIEINAMUMO PRINCIPAS

• Ugdymo turinys atitinka ikimokyklinio ugdymo tikslus ir uždavinius.

INTEGRACIJOS PRINCIPAS

• Garantuojamas vaiko asmenybės skleidimosi integralumas, harmoningumas.

• Vaiko kompetencijos ugdomos pasitelkiant sveiką gyvenseną.

SVEIKOS GYVENSENOS IR APLINKOSAUGOS PRINCIPAS

• Ugdomas vaiko noras gyventi saugioje, švarioje aplinkoje.

• Garantuojama vaiko aktyvumo ir poilsio pusiausvyra.

• Skatinama galimybė pažinti savo kūną ir sveikos mitybos pagrindus.

SINKRETIŠKUMO PRINCIPAS

• Sveika gyvensena siejama su kitomis veiklos rūšimis, atspindi metų laiką ir

paros ritmą.

ATSINAUJINIMO PRINCIPAS

• Sparčiai kintant aplinkai, priimant gausios informacijos iššūkius, ugdomas gebėjimas nebijoti pokyčių ir neprarasti noro mokytis visą gyvenimą.

III SKYRIUS

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas

Atsižvelgiant į pažangiausias mokslo ir visuomenės raidos tendencijas, kurti sąlygas padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninės, socialinius, pažintinius poreikius.

Uždaviniai

1. Sergėti ir stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, garantuoti jo saugumą, padėti adaptuotis naujoje ugdymosi aplinkoje, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį.

2. Sudaryti sąlygas kokybiškam ugdymuisi skirtingas socialines sąlygas turintiems, skirtingų poreikių, gebėjimų ir specialiųjų (su regos, kalbos ir komunikacijos sutrikimais) poreikių vaikams.

3. Skatinti vaikus veikti, bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, kartu plėtojant jo emocinę, socialinę ir kultūrinę patirtį.

4. Sukurti grupėse aplinką, kuri skatintų vaikus veikti, ieškoti, tirti, atrasti.

5. Sudaryti palankias sąlygas perimti tautos kultūros pagrindus ( dorinius, estetinius), didesnį dėmesį skiriant mūsų regiono (Dzūkijos) tradicijoms ir papročiams.

6. Užtikrinti ankstyvojo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo tęstinumą.

7. Plėtoti pedagogų, ugdytinių tėvų bendravimą, bendradarbiavimą.

IV SKYRIUS

UGDYMO TURINYS IR METODAI

Ikimokyklinio ugdymo siekiamybė – padėti vaikui įgyti kasdieniniam gyvenimui bei sėkmingam ugdymui(si) darželyje, priešmokyklinėje grupėje ir vėliau mokykloje būtinų kompetencijų. Sąlyginai išskiriamos penkios kompetencijų grupės, kurių pagrindą sudarytų vertybių nuostatų, įgyjant gebėjimų ir įgūdžių bei patirties visuma.

UGDYMO METODAI

Tradiciniai ugdymo metodai:

Žaidybiniai;

• Vaizdiniai (demonstravimas, vaizdinės priemonės);

• Praktiniai (ugdymas per veiklą, eksperimentai, tyrinėjimai);

• Žodiniai (pasakojimas, pokalbis, aiškinimas).

• Išvykos, ekskursijos, susitikimai.

Netradiciniai (aktyvieji) ugdymo metodai:

• Grupinis ir individualus darbas (darbas mažose grupelėse, projektai).

• Interviu.

• Inscenizacija.

• Pažinties metodas.

• Atradimų metodas.

• Sienlaikraštis. Meditacinis metodas.

• Kūrybinis (fantastinis) pasakojimas.

VAIKAS, AKTYVUS BENDRUOMENĖS DALYVIS

Pasitikintis savimi

Tyrinėjantis supantį pasaulį

Kūrybingas

Sveikas ir saugus

⮚ Rašytinė kalba

⮚ Sakytinė kalba

⮚ Problemų sprendimas

Komunikuojantis ir kritiškai mąstantis

⮚ Savivoka ir savigarba

⮚ Savireguliacija ir savikontrolė

⮚ Santykiai su suaugusiaisias

⮚ Santykiai su bendraamžiais

⮚ Mokėjimas mokytis

⮚ Tyrinėjimas

⮚ Aplinkos pažinimas

⮚ Skaičiavimas ir matavimas

⮚ Emocijų

suvokimas ir raiška

⮚ Iniciatyvumas ir atkaklumas

⮚ Estetinis

suvokimas

⮚ Meninė raiška

⮚ Kūrybiškumas

⮚ Fizinis

aktyvumas

⮚ Kasdienio gyvenimo įgūdžiai

V SKYRIUS

UGDYMO PRIEMONĖS

SOCIALINIS IR EMOCINIS UGDYMAS(IS)

Socialinis ir emocinis ugdymas organizuojamas kaip procesas, kurio metu ikimokyklinukai įgyja žinių, įgūdžių ir nuostatų šiose srityse: savo emocijų suvokimas ir valdymas, pozityvių tikslų išsikėlimas ir pasiekimas, kitų globa ir rūpinimasis kitais, pozityvių santykių su kitais kūrimais ir palaikymas, tinkamas tarpasmeninių santykių situacijų valdymas, atsakingumas kitų atžvilgiu.

Ikimokykliniame amžiuje vaikas siekia būti pripažintas ir gerbiamas toks, koks jis yra. Vaiko gera savijauta kolektyve (grupėje ar kt. aplinkoje) lemia jo savivoką ir savigarbą, emocijas ir jų raišką, savireguliaciją ir santykius su aplinkiniais žmonėmis. Todėl didelis dėmesys skiriamas doriniam ugdymui - kur gėris ir blogis nėra savaiminiai procesai, bet priklauso nuo vaiko ugdymosi, suvokimo ir saviraiškos.

Ypatingas dėmesys skiriamas ikimokyklinuko savivokos ir savigarbos ugdymui(si) – tiksliam savo jausmų, interesų, vertybių ir teigiamų asmeninių ypatybių vertinimui. Nes tik teisingai save įsivertinant susiformuoja pasitikėjimo savimi jausmus.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3-4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
● Kalba pirmuoju asmeniu,,aš noriu‟‟, “mano”. ● Pasako kas jis yra- berniukas ar mergaitė. ● Pavadina 5-6 kūno dalis. ● Didžiuojasi tuo, ką turi ir gali padaryti.	● Pasako savo ir kito jausmus, norus. ● Supranta,kad kitas negalėjo matyti to ką matė jis, nes kito žmogaus nebuvo šalia. ● Mano, kad jis yra geras, todėl jį kiti palankiai vertina.	● Supranta, kad jis buvo (kūdikis), yra (vaikas) ir visada bus tas pats asmuo užaugęs (vyras/moteris ar tėveli/mamytė). ● Jaučiasi esąs šeimos, vaikų grupės narys. ● Siekia kitų dėmesio , palankių vertinimų.	● Įvardija savo norus, jausmus, xxxxxxx, gebėjimus. ● Pasako savo tautybę. ● Save vertina teigiamai. ● Atpažįsta kitų palankumo ir nepalankumo jam ženklus.	● Pasitiki savimi ir savo gebėjimais. ● Priskiria save giminei (tetos, seneliai, pusseserės). ● Mokosi saugoti savo privatumą. ● Pradeda suprasti, kas nuo jo norų ir pastangų nepriklauso.
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● piešia save, savo aplinkos daiktus, gamtos vaizdus; žiūrinėja save veidrodyje, parodo savo kūno dalis;			Ikimokyklinis amžius ● kartu su tėveliais kuria savo šeimos herbus, plakatus, medžius; ● xxxxxx kartu su auklėtoja grupės talentų lentą, talentų šou;

● apžiūrinėja savo ir draugų šeimos nuotraukas; ● atrenka drabužius savo, draugo žaisliukui ir pan; ● žaidžia žaidimus susijusius su žmogaus kūno dalimis, varto knygeles apie žmogų; ● žaidžia emocinius intelekto žaidimus apie jausmus, emocijas. ● dainuoja liūdnas ir linksmas daineles.	● žaidžia žaidimus (judriuosius, stalo, improvizacinius ir kt.) apie savo emocijas, jausmus, išgyvenimus; ● įsivertina savo elgesį, naudodamas įvairias ugdymo priemones, žaidimus, korteles ir kt.; ● kuria plakatus apie savo šeimos narius, jų darbus, profesijas; ● dainuoja, klausosi liūdnų ir linksmų dainų; ● artu su aklėtoja leidžia grupės, darželio laikraštukus tėveliams; ● klausosi lietuvių liaudies pasakų, kuriose aiškiai skiriamas gėris ir blogis.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius • laikytis pastovaus dienos ritmo, ritualų, žaisti tuos pačius žaidimus; • kreiptis į vaiką vardu, įvardijant jo jausmus ir xxxxxxxx; • žaisti įvairius lietuvių liaudies žaidimus, žaidinimus, su veidrodėliais, su drabužių detalėmis, kaspinais, skarelėmis; • skatinti norą bendrauti: tinkamose situacijose paminėti vaiko vardą, lytį; • pakomentuoti ir pagirti vaiko pasiekimus, veiklą.	Ikimokyklinis amžius • pasiūlyti kuo duogiau veiklos tyrinėjimams, atradimams; • skatinti vaikus kalbėti apie įvairius įspūdžius, jausmus apie save; • kalbėti su vaiku apie praeitį, dabartį, ateitį, šeimą, tėvelių darbus, šventes; • organizuoti grupių šventes, pristatymus tėvams, kitoms darželio grupėms; • skatinti pozityvų elgesį su kitais draugais, įtraukti į žaidimus mažiau populiarius vaikus, sakyti komplimentus vienas kitam; • skatinti pokalbius, diskusijas apie fizines savybes, pomėgius ir elgesio savybes, šeimą, grupę, Tėvynę.

Emocijų suvokimas ir raiška

Ikimokykliniame amžiuje būdingas užslėptas nepasitikėjimas, susikaustymas, kuris dažnai atsiranda dėl vaikų grupėje prisiimtų stereotipinių vaidmenų (pavyzdžiu, vienas vaikas visada – lyderis, kitas – vykdytojas, vienas – viską mokantis, kitas - ne). Todėl vaiko emocijų ugdymasis pradedamas nuo laisvos būsenos atsiradimo – nuo buvimo pačiu savimi. Tik turint šios būsenos pagrindus, siekiama, kad ikimokyklinukai sąmoningai suvoktų emocijas, jas galėtu įvardinti, o prireikus tam tikroje veikloje (pvz. vaidyboje) galėtų emocijas sukelti, įsijausti ir išreikšti.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3-4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
● Pradeda naudoti	● Pavadina	● Apibūdina situacijas,	● Apibūdina jausmus	● Atpažįsta ir įvardija savo ir kitų

emocijų raiškos žodelius. ● Atranda savus emocijų raiškos būdus.	pagrindines emocijas. ● Atpažįsta kitų emocijas pagal elgesį. ● Pradeda valdyti savo emocijas.	kuriose kilo jausmai; ● Atpažįsta kitų emocijas pagal veido išraišką,elgesį ir tinkamai į jas reaguoja. ● Išreiškia jausmus mimika ir žodžiais, o ne veiksmais.	sukėlusias situacijas ir priežastis. ● Išreiškia jausmus tinkamais būdais – neskaudindamas kitų.	emocijas, bando į juos atsiliepti (paguosti, užjausti, susitaikyti, atsižvelgti į kito norus). ● Numato, kaip jaustųsi pats ar kitas įvairiose situacijose. ● Pradeda kalbėtis apie tai, kas gali padėti pasijusti geriau, jei esi nusiminęs, piktas.
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● veido išraiška parodo savo emocijas, jausmus, išgyvenimus; ● apžiūrinėja emocijas paveikslėliuose, knygose, plakatuose ir bando aptarinėti, įvardinti; ● rūpinasi gamtos gyvūnais gyvūnais (lesina paukštelius, gamina lesyklėles jiems, vyksta į gyvūnų prieglaudas ir pan.),; ● žaidžia emocinius žaidimus; ● dainuoja liet. liaudies lopšines, žaidinimus; ● piešia, tepa pirštais, dažo dažais ir pan.			Ikimokyklinis amžius ● kūno išraiška pavaizduoja jausmus (vaidyba); ● žaidžia jausminius, emocinius žaidimus; ● dėlioja simbolines nuotaikų korteles, jas išreiškia žodžiu, gestu, mimika; ● klausosi vaikų balsų įrašų, iš kurių sprendžia, kokios jie nuotaikos: linksmi, liūdni, pikti, ramūs ir pan.; ● sudeda siužetus (geri ir blogi poelgiai) iš 2 – 4 paveikslėlių; ● prieš veidrodį žaidžia mimikos žaidimus – įvardina emocijas; ● dalyvauja gerumo akcijose.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius ● kalbinti vaikus ir pavadinti jų reiškiamas emocijas; ● vartyti knygeles, dainuoti, kuriose veikėjai skirtingų nuotaikų; ● įvardyti vaikų bei savo emocijas; ● žaisti su lėlėmis, kitais žaislais, kuriuose jie skirtingai jaučiasi ir elgiasi.			Ikimokyklinis amžius ● jautriai reaguoti į vaiko rodomus emocijų ženklus – veido mimika susitapatinti su jo nuotaika, komentuoti emocijas, jausmus, juos pavadinti; ● vartyti, skaityti, kurti su vaiku “nuotaikų knygeles”, pamokyti atsiprašymo ir susitaikymo ritualų; ● pasiūlyti idėjų nuotaikoms ir jausmams tyrinėti; ● skaityti knygeles apie jausmus ir jų išraišką; ● išreikšti jausmus ir emocijas dainuojant, šokant, piešiant, komentuoti jausmų pave kalbėtis su vaikais, kaip jaučiasi jų draugai, artimieji, kas gali juos pradžiuginti, paguosti; ● skatinti vaikus nesivelti į muštynes, pranešti auklėtojai apie konfliktą; aptarti su vaikais konfliktų priežastis.

Savireguliacija ir savikontrolė

Savireguliacija ir savikontrolė suvokiama kaip ikimokyklinuko savitvarda – savo jausmų kontrolė valdant stresą; savo impulsų tvardymas, ištvermingumas susidūrus su sunkumais; tinkama emocijų raiška; asmeninių tikslų iškėlimas ir tikslingas jų siekimas.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3 - 4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
● Bando kontroliuoti savo elgesį. ● Išbando savo interesų gynimo ir konfliktų sprendimo būdus.	● Sekdamas suaugusiojo ir kitų vaikų pavyzdžiu laikosi tvarkos ir žaidimų taisyklių.	● Primenant laikosi tvarkos ir žaidimų taisyklių. ● Sugalvoja kelis konflikto sprendimo būdus.	● Savarankiškai laikosi tvarkos ir žaidimų taisyklių. ● Bando konfliktus spręsti taikiai. ● Sutelkia dėmesį klausymui, stebėjimui, veiklai tiek, kiek sužadintas susidomėjimas. ● Bando susilaikyti nuo netinkamo elgesio jį provokuojančiose situacijose.	● Ilgesnį laiką sutelkia dėmesį klausymui, ● Stebėjimui, veiklai – siekia rezultato. ● Supranta taisyklių,susitarimų prasmę. ● Atsiranda savitvarkos, savitvardos pradmenys. ● Ieško pagalbos stresinėje situacijoje (susijaudinęs, išsigandęs ir pan.) .
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● žaidžia pojūčių žaidimus (pojūčiai užmerktomis ir atmerktomis akimis); ● apkabina, paglosto draugą, kai jam liūdna; ● dalyvauja ne tik grupės, bet ir užgrupinėje veikloje (muzika, dailė, sportas); ● žaidžia nusiraminimo žaidimus; ● paveikslėliais pažymi savo mėgstamus/nemėgstamus darbelius; ● žaidžia savikontrolės žaidimus.			Ikimokyklinis amžius ● dalyvauja probleminiuose pokalbiuose; ● kartu su auklėtoja kuria grupės elgesio taisykles; ● žiūri filmukus apie netinkamą elgesį ir juos aptaria; ● žaidžia žaidimus apie gerus ir blogus poelgius, apibūdina juos; ● sprendžia probleminius klausimus; ● skaito knygas apie draugystę, nesantaiką, melą, pagiežą (aptaria tinkamus, netinkamus poelgius); ● klausosi pasakų, kūrinėlių, diskutuojant apie vaikų, gyvūnų gerus ir blogus poelgius, pasekmes.
Ugdymo gairės

Ankstyvasis amžius ● Į vaikų išreikštus poreikius reaguoti nuosekliais, pastoviais veiksmais, intonacijomis, žodžiais ir leisti vaikui išreikšti savo emocijas; ● Padėti vaikams nusiraminti, pasiūlant jam minkštą, švelnų daiktą, leisti vaikui miegoti, apsikabinus iš namų atsineštą žaislą; ● Vaiko elgesiui reguliuoti taikyti veido mimiką ir balso intonacijas. Vaikams parodyti, kaip reikėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Ikimokyklinis amžius ● Žinoti ir taikyti kiekvienam vaikui priimtiną dienos ritmą, priimtinus nusiraminimo būdus; ● Skatinti vaikus vartoti žodžius, pasakant, ko jie nori, o ne fizinę jėgą; dažnai reikia klausti vaikų, ar jiems nereikia pagalbos; ● Pasiūlyti vaikams būdų, kaip spręsti kylančius konfliktus. Įrengti grupėje nusiraminimo, gerų emocijų kampelį; ● Susitarti su vaikais, kad atbėgtų pasitarti su auklėtoja, kai jaučiasi įskaudinti ar nežino išeities sudėtingoje situacijoje; ● Taikyti paskatinimo, pagyrimo, loginių pasekmių metodus, padedant mokytis kontroliuoti emocijų raišką; ● Skaityti terapines knygas: padėti įvardyti sudėtingus jausmus (nusivylimą, nerimą, pavydą).

Santykiai su suaugusiais ir bendraamžiais

Nuo pat pirmų gyvenimo metų vaikas bendrauja su žmonėmis: su suaugusiais ir vaikais. Suaugusieji ir vaikai jam padeda patenkinti biologines, psichines, emocines, visuomenines reikmes, jiems tarpininkaujant jis sužino apie pasaulį, iš jų perima reagavimo būdą, pažiūras, įgyja

įgūdžių, įvairiausios patirties. Todėl ikimokykliniame amžiuje didelis vaidmuo tenka vaiko ir suaugusiųjų, bendraamžių tarpusavio santykiams, kurių metu vaikas mokosi gerbti ir vertinti kitus žmones. Šie susiformavę vaiko gebėjimai turi teigiamus pagrindus tolimesniame gyvenimo etape - užaugę lengviau pritampa prie kolektyvo, kuriame stengiasi įgyvendinti vaikystėje jiems įdiegtas socialinio elgesio taisykles.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3-4 metų	4 -5 metų	5 -6 metų	Brandesniems
● Lengviau atsiskiria	● Lengvai atsiskiria	● Įtraukia suaugusįjį į	● Stengiasi laikytis	● Pagarbiai bendrauja su suaugusiais.
nuo tėvų ar globėjų.	nuo tėvų ar globėjų.	savo žaidimus ir	susitarimų.	● Supranta suaugusiojo jausmus ir užjaučia.
● Ramiai stebi	● Pasitiki padagogu,	bendrą veiklą.	● Bando tinkamu būdu	● Tolerantiškai bendrauja su bendraamžiais.
nepažįstamus žmones.	priima pagalbą, vykdo	● Priima su veikla	išsakyti priešišką nei	● Supranta žodžių ir veiksmų pasekmes.
● Žaidžia greta arba	individualius	susijusius suaugusiojo	suaugusiojo nuomonę.	● Išklauso kitų nuomonę ir iš jos mokosi.
trumpai su draugu.	prašymus.	pasiūlymus.	Rodo iniciatyvą bendrauti
● Audringai reiškia	● Žaidžia kartu su	● Xxxxxxxx xxxxx	ir bendradarbiauti su kitais
teises į savo daiktą.	bendraamžiais.	savo žaidimų idėjas.	vaikais.Xxxx draugą.

	● Dalijasi žaislais.	● Padeda kitam vaikui.
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● svečiuojasi kitoje grupėje; ● priima svečius grupėje; ● dalyvauja pramogose, šventėse, išvykose; ● žaidžia, stato, veikia kartu su draugu vieną statinį ar žaidimą; ● su auklėtoja ir draugais žaidžia siužetinius žaidimus, kuria, stato statinius, konstruoja, modeliuoja; ● atsineša žaislą iš namų ir dalinasi su draugu.			Ikimokyklinis amžius ● klausosi patarlių ir priežodžių, mįslių bando suprasti jų prasmę; ● kuria savo grupės taisykles; ● žaidžia kolektyvinius žaidimus; ● padeda auklėtojai grupės žaislų tvarkyme; ● kuria draugystės plakatus, bendrus kūrybinius, komandinius darbus; ● piešia žmonių portretus, įvykius, siužetus; ● xxxx xxxxxxxx, sportines varžybas, xxxxxxxxxx su gretimų grupių vaikais; ● dalyvauja prevenciniame projekte ,,Be patyčių„„. ● gamina atvirukus draugams, šeimos nariams; ● lankosi su spektakliukais kaimyniniuose darželiuose; ● dalyvauja teatro festivaliuose kaimyniniuose darželiuose; ● lankosi Senamiesčio pradinėje mokykloje.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius ● Prisitaikyti prie vaiko bendravimo ritmo, stebėti ir reaguoti į vaiko rodomus ženklus apie norą būti paimtam ant rankų, pažaisti ir kt.; ● Sukurti ir laikytis atsisveikinimo su tėvais ritualų; sudominti vaiką kokiu nors žaidimu, žaislu, kol vaikas nusiramins ir įsitrauks į grupės veiklą. ● Supažindinti vaikus su naujais žaislais, parodyti kaip jie veikia, kelis kartus pakartoti veiksmus su žaislais, pakviesti kartu su vaikais pažaisti; vėliau skatinti vaikus žaisti savarankiškai.			Ikimokyklinis amžius ● Bendradarbiauti su vaiko tėveliais, sužinant jo pasiekimus, įpročius, interesus bei informuojant tėvus apie įstaigoje praleistą laiką; ● Žaidžiant su vaiku skatinti vaiko savarankiškumą, persikūnijimą į kito gyvūno, žmogaus, daikto ar kt. personažą; ●Leisti vaikui pasirinkti vieną iš dviejų, pasiūlyti spręsti problemas; ● Pasikviesti retsykiais į grupę svečių, kviesti tėvus, senelius, įdomius žmones, kad pratintųsi bendrauti su nepažįstamais žmonėmis; organizuoti šeimos šventes, xxxxxxxxxx, išvykas, vakarones su tėvais. ● Aiškintis bendravimo su kitais žmonėmis taisykles, galimus pavojus, kalbėtis apie tinkamą bendravimą su tėvais, broliais, seserimis, apsvarstyti, kaip elgtis kitą kartą panašiose situacijose.

PAŽINIMO UGDYMAS(IS)

Xxxxx sužinoti, pažinti, paliesti, išmokti, suprasti yra ikimokyklinio amžiaus vaiko – aplinkos pažinimo pamatas. Vaikas nuo paprastų klausimų “kas čia?” pereina prie “kodėl”, “kaip”. Vaiko pažinimas prasidedanuo savęs, kaip bendruomenės nario, artimų žmonių, jį supančios daiktinės ir

gamtinės aplinkos pažinimo. Skatinant vaiką tyrinėti aplinką, sudaromos sąlygos vaiko loginio mąstymo, atminties, vaizduotės lavinimui. Ikimokykliniame amžiuje pagrindinis vaiko pasaulio pažinimo metodas – žaidimas.

Aplinkos pažinimas

Ikimokykliniame amžiuje aplinkos pažinimas – tai vaiko savęs pažinimas (savo kūno; jausmų ir svajonių pasaulis; savo gebėjimai; ryšiai su kitais žmonėmis), įgytas supratimas apie įvairias pasaulio sritis – artimiausią daiktinę, socialinę ir kultūrinę namų bei grupės aplinką (daiktus, žmones, jų gyvenimo būdą, kultūros reiškinius, techniką ir technologijas), gimtinę, Tėvynę; gamtą (pagarbą gyvybei, gamtos objektus ir reiškinius, dangaus kūnus), žemę, jos paviršių, laiko tėkmę. Ypatingas dėmesys skiriamas, kad vaikas tobulintų jau turimus aplinkos pažinimo būdus ir išbandytų naujus.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3 -4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
● Atpažįsta ir įvardina	● Pažįsta	● Pasakoja apie savo	● Xxxx xxxxxxx asmeninę	● Domisi gamtos reiškiniais ir jų
artimiausios aplinkos	gyvenamosios vietos	šeimą, jos buitį,	informaciją.	paaiškinimu (rasa, vaivorykštė, vėjas).
daiktus, žmones,	objektus.	tradicijas.	● Domisi suaugusio	● Domisi savo gimtinės istorija.
žaislus.	● Pasako miesto,	● Orientuojasi darželio	žmogaus gyvenimu, jo	● Domisi apie daiktų pokytį (seniau,
● Orientuojasi savo	gatvės, kurioje gyvena,	aplinkoje.	darbais.	dabar).
grupės aplinkoje.	pavadinimus	● Įvardija kelis gimto	● Žino tradicines šventes.	● Domisi aktualiais visuomeninio
● Žino savo, šeimos	● Pastebi pasikeitimus	miesto objektus (miesto	● Žino savo šalies ir	gyvenimo įvykiais.
narių vardus, kai	savo aplinkoje.	ar darželio pavadinimą,	sostinės pavadinimą.	● Paaiškina, kaip reikia prižiūrėti
kuriuos gyvūnus,	● Atpažįsta ir pasako	gyvenamą gatvę ar pan.)	● Atranda ir mokosi	naminius gyvūnus, augalus.
daiktus, kai kurių	pagrindinius augalų ir	● Atpažįsta ir įvardija	naudotis buities prietaisais,	● Rodo pagarbą gyvajai ir negyvajai
daiktų paskirtį.	gyvūnų požymius.	naminius, kai kuriuos	skaitmeninių technologijų	aplinkai.
	● Pasako metų laikų	laukinius gyvūnus,	galimybėmis.
	pavadinimus ir	nusako jų gyvenimo	● Pastebi aiškiai matomus
	būdingus jiems	skirtumus.	skirtumus ir panašumus
	požymius.	● Skiria daržoves,	tarp gyvūnų ir augalų.
		vaisius, uogas ir nusako	● Žino apie naminių

		panaudojimo maistui būdus. ● Domisi gamtos reiškiniais, kurių negali numatyti. ● Moka stebėti ir prižiūrėti kambarinių augalų augimą.	gyvūnų naudą žmogui. ● Mokosi rūšiuoti atliekas.
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● stebi save ir draugus veidrodyje; ● stebi augaliukus, daržoves, vaisius ir stebi augalo gyvenimo etapus: dygimą, augimą, žydėjimą, sėklų brandinimą, nunykimą; ● žaidžia žaidimus apie augalus, gyvūnus, Lietuvą; ● piešia savo Gimtinę ir Gimtinės simbolius; ● renka gamtinę medžiagą apeidami savo darželio teritoriją; ● žaidžia pojūčių žaidimus. ● dainuoja daineles apie Lietuvą, šoka liet. liaudies ratelius; ● žaidžia stalo, pažintinius žaidimus apie gyvūnus, paukščius, pavojus gamtoje. ● stebi gamtos reiškinius, aplinkos pasikeitimus, susipažįsta su artimiausia aplinka.			Ikimokyklinis amžius ● piešia save, šeimą, apibrėžia ant popieriaus lakšto gulinčio vaiko, savo plaštakos kontūrus; ● piešia, kuria savo rajono, kuriame gyvena žemėlapį bei Lietuvos žemėlapį; ● skaito varto knygeles apie Vilnių, klausosi legendų apie Vilnių, susipažįsta su gimtojo miesto žymiomis vietomis, šalies simboliais, prezidentu; ●tautos kultūros pažinimui: mena mįsles, klausosi patarlių, mokosi eilėraščių, dainų, šokių, inscenizuoja, vaidina; ● kartu su tėveliais sudaro šeimos medį; ● žaidžia žaidimus apie pasaulio pažinimą, lietuvių kalbos žodinius žaidimus; ● stebi gamtos reiškinius, kuria gamtos, orų kalendorius; ● žiūri filmukus apie elektros taupymą, šiukšlių rūšiavimą, apie mus supančius pavojus aplinkoje; ● rūšiuoja atliekas žaisdami kompiuterinius žaidimus; ● Tyrinėja augalus, gyvūnus, sniego, vandens savybes, eksperimentuoja; ● dalyvauja talkose, šventėse ir kituose renginiuose; ● vyksta į ekskursijas, muziejus.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius ● išbandyti įvairius įrankius, juos pavadinti; ● skatinti vaikus ir jiems padėti pavadinti įvairius daiktus, inicijuoti klausimus apie tai, kodėl kas nors vyksta, atsitinka, ir			Ikimokyklinis amžius ● stebėti, prižiūrėti, pavadinti augalus ir gyvūnus; skatinti kalbėti, pasakoti apie jų gyvenimo būdą, išvaizdą, kokius vaikus veda, ko reikia augalui, kad jis augtų; ● mokyti savo kūno dalių pavadinimus, aptarti jų paskirtį;

atsakyti į juos; ● sudaryti galimybę tyrinėti, kaip dviejų ir trijų dimensijų daikati tinka vienas prie kito (dėlionės, kaladėlės ir kt.); ● dalyvauti prižiūrint tam tinkamus augalus, gyvūnėlius; ● pratinami plautis rankas, naudotis dantų šepetėliu. ● stebėti dienos orus, metų laiką, gamtos pokyčius; pavaizduoti piešiniu, vaidinimu, dainele, surasti paveikslus knygose; ● organizuoti vaikų išvykas į gamtą, muziejus, darbovietes, skiriant jiems nedideles užduotis, ką turėtų pastebėti, ko paklausti; parsineštą medžiagą sudėlioti į parodėles, piešinių, paveiksliukų, bukletų ir pan.; ● kartu su vaikais atlikti nesudėtingus bandymus, tyrinėti žemėlapius, gaublį ● supažindinti vaikus su senoviniais rakandais, leisti juos išbandyti, lyginti juos su dabartine technika; ● naudoti vaizdo įrašus apie Respublikoje švenčiamas tradicines šventes; ● supažindinti vaikus su atliekų panaudojimo galimybėmis ir siūlyti daryti įvairius darbelius iš jų.

Kiekio supratimas ir skaičiavimas

Kiekio supratimas ir skaičiavimas – tai komponentas, kuriame kalbama apie pirmąją vaiko pažintį su skaičiaus sąvoka. Čia svarbūs keli aspektai: skaičiaus panaudojimas kiekiui nusakyti (kiek?); skaičiaus panaudojimas numeruoti (kelintas?); simboliai, vartojami skaičiams pažymėti, vaiko pažintinė raida neatsiejama nuo besiplečiančio vaiko suvokimo apie daiktų panašumus ir skirtumus.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3-4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
● Supranta, ką	● Pradeda skaičiuoti	● Supranta, kad daiktų	● Sieja daiktų (realių ir	● Pradeda suprasti ryšius tarp skaičių (pvz.:
reiškia vienas, dar	daiktus ir palyginti	skaičius nepriklauso nuo	pavaizduotų) kiekį	6 susideda iš dviejų trejetų).
vienas, du, daug	kelių daiktų grupes	jų požymių ir jų padėties	suatitinkamu daiktų skaičių	● Vartoja žodžius: sudėti, atimti, kiek bus.
(parodo, kiek turi	pagal daiktų kiekį	erdvėje.	žyminčiu simboliu.
metukų).	grupėse.	● Skaičiuoja iki 5 – ių.	● Skaičiuoja bent iki 10 –
● Skiria sąvokas	● Vartoja kelintinius	● Dėliodamas kelis	ies.
mažai - daug.	skaitvardžius: pirmas,	daiktus, sugeba atsakyti	● Palygina daiktų grupes
● Išrikiuoja daiktus	antras...	klausimus : “Kiek iš	pagal kiekį (daugiau /
į vieną eilę.	● Grupuoja daiktus	viso?”, “Kiek mažiau?”.	mažiau).
● Pradeda suprasti,	pagal išorinius	● Skiria kelintinius	● Supranta ir vartoja
ką reiškia padalinti	požymius.	skaitvardžius.	sąvokas: pusiau, po lygiai,
daiktus po lygiai.			į 2 – 4 dalis.

			● Atpažįsta, prątesia, atkuria skirtingų požymių sekas su 2 – 3 pasikartojančiais elementais.
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● žaidžia didaktinius, matematinius žaidimus; ● rodo pirštelius ir skaičiuoja savo metus, panaudodami lietuvių liaudies taustosaką; ● stato žaislus ar veria įvairias priemones, žiedus ant pagaliuko ir lygina (daugiau / mažiau); ● dalina vaišes draugams (po lygiai, po vieną, po du ir pan). ● klijuoja ant popieriaus lapo įvairius paveikslėlius ir bando kartu suskaičiuoti, palyginti. ● skaito eilėraščius apie skaičius, skaitmenis. ● žaidimuose bando skaičiuoti, grupuoti žaislus, sudėti į vieną eilę.			Ikimokyklinis amžius ● skaičiuoja savo pirštelius, žaislus, priemones, aplinkos daiktus, lygina, rūšiuoja ir pan.; ● atlieka problemines užduotis, susijusias su kelintiniu, kiekiniu skaičiavimu; ● dėlioja daiktus į eilę pagal tą patį požymį; ● grupuoja daiktus pagal spalvą, formą, dydį. Vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas atstumas, ilgis, masė, tūris, laikas; ● žaidžia siužetinius žaidimus (susitaria dėl veiksmų, kuriuos reikia atlikti pamačius tam tikrą skaičių) ir pan.; ● žaidimuose taiko skaičiuotes; ● kūno kultūros užsiėmimuose įtraukiamas kiekinis, kelintinis, atbulinis, porinis skaičiavimas rikiuojantis, užduočių ar estafečių metu.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius ● Klausytis ir teatralizuoti žaidinimus, daineles, skaičiuotes, pasakėles, eilėraštukus ar žaisti žaidimus, kuriuose kas nors skaičiuojama, kartojama, randama dar ir dar; ● Žaisti tą patį žaidimą su tuo pačiu žaislu, kalbinti vaiką, vartojant žodelius “yra”, “nėra”, “taip”, “ne” bei juos palydint atitinkamais gestais, mimika.			Ikimokyklinis amžius ● Naudoti paveikslėlius su daiktų grupėmis; ● Teatralizuoti daineles, pasakas, kuriose veikėjai ką nors dalijasi; ● Prašyti palyginti kasdienėje aplinkoje pasitaikančių daiktų ilgį, aukštį, masę, storį, plotį ir t. t. ● Skatinti vaiko norą sužinoti, pažinti, kuo daugiau išmokti. Leisti vaikui pasirinkti stalo žaidimus, dalomąją medžiagą, veiklą, kurioje lavintųsi savo mąstymo ir skaičiavimo įgūdžius.

Forma, erdvė, matavimai

Vaiko pažintinė raida neatsiejama nuo vis besiplečiančio vaiko suvokimo apie daiktų panašumus ir skirtumus. Todėl vaiko formos, erdvės, matavimų gebėjimų ugdymasis susijęs su: paprasčiausiomis geometrinėmis formomis, daiktų dydžio suvokimu, orientavimusi erdvėje ir laike.

Ikimokyklinio amžiaus sėkminga raida pakankamai sėkminga, jeigu vaikai atpažįsta kelias geometrines figūras; tapatina, grupuoja, klasifikuoja daiktus pagal įvairiausius požymius; sieja daiktus su jų vaizdais nuotraukose, piešiniuose; apibūdina daiktų vietą ir padėtį kitų daiktų ar vienas kito atžvilgiu; bando samprotauti apie laiko tėkmę ir trukmę.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3-4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
● Žaisdamas stengiasi rasti reikiamos formos, dydžio ar spalvos daiktą. ● Tapatina daiktus pagal formą, dydį. ● Įsidėmi pagrindines spalvas: raudoną, mėlyną, geltoną, žalią. ● Pradeda vartoti palyginamąsias sąvokas: sunkus – lengvas, storas – plonas, toks pat, kitoks, vienodi, skiriasi ir pan. ● Supranta tvirto bokšto statymo taisykles (apačioje didesnė, viršuje mažesnė kaladėlė).	● Lygina įvairių dydžių daiktus pagal išorinius požymius (ilgį, plotį, storį, aukštį ir t. t.). ●Bando konstruoti, grupuoti, atsižvelgiant į daikto formą. ●Atpažįsta ir atrenka apskritos (skritulio), keturkampės (keturkampio), kvadratinės (kvadrato) formos daiktus, vienodo dydžio ar spalvos daiktus. ● Pradeda skirti dešinę ir kairę savo kūno pusę, kūno priekį, nugarą. ● Nurodydamas kryptį (savo kūno atžvilgiu) vartoja žodžius: pirmyn – atgal, kairėn – dešinėn ir t.t. ● Žino metų laikus, paros dalis, būdingus jiems	● Skiria trikampę, stačiakampę formas. ● Grupuoja, komponuoja daiktus pagal spalvą, formą ar dydį. ● Kalba apie nuotolį, atstumą, daiktų ilgį, plotį, aukštį, storį, masę: siauresnis – platesnis, aukštesnis –žemesnis, lengvesnis sunkesnis. ● Dėlioja daiktus didėjimo – mažėjimo tvarka. ● Skiria sąvokas: šiandien, vakar, rytoj.	● Nustato daikto vietą kito atžvilgiu. ● Skiria plokštumos ir erdvės figūras. ● Matuoja atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudodamas sąlyginius matus (savo kūno dalį, trečią daiktą). ● Nustato įvykių seką (metų laikų, paros dalys). ● Pradeda suvokti laiko trukmę.	● Skiria ir pavadina plokštumos ir erdvės figūras (skritulį ir rutulį, kvadratą ir kubą). ● Grupuoja daiktus pagal nurodytą požymį. ● Pradeda suprasti, kad tas pats daiktas gali turėti kelis požymius. ● Žaisdami naudojasi vis didesne erdve. ● Žino, jog gamtoje esama įvairios trukmės pasikartojančių ciklų (savaitės dienos, metų laikai ir pan.).

	požymius.
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● Dėlioja paveikslėlius panaudojant geometrines formas; ● Žaidžia žaidimus, kuriuose apibūdinamas paros laikas, skaičiavimas, geometrinės figūros ir pan. ● Groti muzikiniais instrumentais ritminius pratimus, daineles; ● Stato statinius, konstruktorius lygindami, dydžius, spalvą, formą ● Papuošia grupę spalvingais skaitmenimis, susietais su kokiais nors daiktais ar geometrinėmis figūromis; ● Žaidžia spalvų žaidimus; ● Piešia vienos spalvos (pasirinktinai) piešinius, naudodami įvairias piešimo technikas; ● Matuoja savo ūgį, pasinaudojant ant grupės sienos kabančia ūgio matuokle.			Ikimokyklinis amžius ● Įvardija į kokias geometrines figūras panašūs įvairūs daiktai; ● Xxxxx, klijuoja, konstruoja geometrines figūras (namelį, gėlytę ir pan.); ● Skirti plokštumines ir erdvines figūras, klasifikuoja pagal dydį, formą ar spalvą, grupuoja; ● Matuoja atstumus, ilgį, tūrį, masę, lygina dydžius, vartoja jų skirtumo didumą pabrėžiančius žodžius; ●Jungia įvairių spalvų, pločio, ilgio popierines, vielines juosteles į žiedus, perveria juos per vieną ar kelis, taip “auginant” erdvines formas; Dėlioja priešingybių paveikslėlius (aukštai – žemai, ant – po, kairėje – dešinėje ir pan).; ● Kuria įvykių kalendorius. ● Gamina smėlio ir vandens laikrodžius. ● Matuoja daiktus liniuote, juostele, siūlu ar kitokia medžiaga. ● Savo kūnu pagal užduotį, vaikai pavaizduoja geometrines figūras, susijungdami į pvz. trikampį ar stačiakampį.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius ● žaisti tuos pačius žaidimus su skirtingų spalvų, dydžių, formų daiktais: priartinti – nutolinti, paslėpti – parodyti, sugretinti; ● įvardyti daikto spalvą, dydį, formą, daryti pauzes, vis pakartojant žodžius; ● sukurti aplinką, kurioje vaikas galėtų vartyti tas pačias knygutes kietais viršeliais, nevaržomai ardyti ar surinkti daiktus, tyrinėti jų dydžių santykius, eksperimentuoti su spalvomis, dydžiais ir formomis, įvairiai judėti.			Ikimokyklinis amžius ● vartyti knygeles, kuriose objektai leidžia samprotauti apie dydžius, formas, spalvas. Skatinti vaikus pakartoti paveiksluose pavaizduotų objektų dydį, formą, spalvą nusakančius žodžius, rūšiuoti, ir eksperimentuoti su daiktais, kaladėlėmis; ● mokyti apibūdinti erdvės objektus, nurodant panašumus į kažkokį objektą ar daiktą; formuoti supratimą, jog figūros forma nepriklauso nuo jos spalvos ir dydžio. Leisti eksperimentuoti su įvairiomis figūromis; ● žaisti judriuosius žaidimus, kai reikia pasirinkti teisingą kryptį savo kūno atžvilgiu; dalyvauti žaidimuose, kuriuose kas nors skaičiuojama, kartojami du trys skirtingų judesių ar garsų elementai, kur vaikas turėtų keisti savo ar daikto padėtį erdvėje ar daryti ką nors tam tikra seka; ● žaisti stalo žaidimus. Xxxxxxx, paišyti, spalvinti trikampius,

stačiakampius. Kurti įvairias aplikacijas, ornamentus, šventinę atributiką, įvairius daiktus, kuriais galima papuošti aplinką;

● žaisti žaidimus, padedančius suvokti laiko trukmę; žaisti žaidimus su smėlio laikrodžiu, žadintuvu;

● mokyti vaiką pastebėti įvairius sekų sudarymo būdus; ieškoti savo aplinkoje daiktų ir jų dalių savo forma primenančių, matytas geometrines figūras;

● matuoti įvairiomis priemonėmis ilgį, storį ir pan.;

●pasiūlyti veiklą, kurioje aktyviai dalyvaudamas vaikas galėtų plėsti žodyną, reikalingą judėjimo krypčiai, daiktų vietai nusakyti.

KALBOS IR KOMUNIKAVIMO UGDYMAS(SI)

Pati svarbiausia kalbos funkcija yra komunikacija, t.y. vaiko domėjimasis savimi, kitais žmonėmis, aplinka, gamta, daiktais, skatina vaiko kalbinę raišką. Kalbos dėka bendraudami vaikai gali tiksliai informuoti vieni kitus apie savo jausmus, norus, ketinimus, kilusius sumanymus, mintis. Jau 3 metų vaikai ima domėtis raidėmis, imituoti skaitymą, rašymą. Todėl kalbos ir komunikavimo ugdymui (si) reikia turtingos kalbinės aplinkos: raidžių, užrašų, knygų, žurnalų, storų siūlų, vielučių raidėms lankstyti ir t.t. Svarbiausios vaiko kalbos ir komunikavimo kryptys: girdimųjų suvokimų lavinimas, žodyno plėtojimas, gramatiškai taisyklingos kalbos ugdymas, rišlios kalbos ugdymas, regimojo suvokimo ugdymas, rankos paruošimas rašymui. Kai vaikas atranda ryšį tarp rašytinės ir sakytinės kalbos, tvirtėja klausimosi ir dėmesio išlaikymo įgūdžiai.

Kiekvienas vaikas tiek skaitymo, tiek rašymo keliu eina individualiai. Vaiko rašymo kelias:

✓Iki trejų m. – vertikalūs ir horizontalūs brūkšniai, apskritos ir tiesios linijos, “karakuliai”;

✓Ketvirtieji m. – abstrakcijose atsiranda raidžių elementai, “karakuliais” marginamas visas puslapis;

✓Penktieji m. – raidžių ir žodžių kopijavimas, savo vardo raidžių rašymas, vardo rašymas, apskritimų, kvadratų piešimas;

✓Šeštieji m. – vardo ir kitų beprasmių ir prasmingų žodelių, skaitmenų rašinėjimas, įvairių apskritimų, trikampių, kvadratų kombinacijų piešimas.

Vaiko skaitymo kelias:

✓Iki trejų m. – knygelių vartymas, iliustracijų objektų atpažinimas, įvardijimas;

✓Ketvirtieji m. – parašyto vardo įsiminimas ir paskaitymas, paprastų žodžių įsiminimas ir skaitinėjimas, vaizdavimas, kad skaito, pasakodamas apie iliustracijas;

✓Penktieji m. – kelių žodelių (reklamų, užrašų atpažinimas, klausinėjimas, kas parašyta, perskaitytos istorijos pasakojimas, vaizduojant, kad skaito;

✓Šeštieji m. – pasakytų ir parašytų paprastų žodelių atpažinimas, skaitinėjimas, domėjimasis spausdintais žodeliais, juos sudarančiomis raidėmis.

Rašytinė kalba

Rašytinė kalba - vaiko minčių dėstymas erdvėje (pvz. popieriuje). Pirmas tokios kalbos momentas atspindi vaiko braukomose linijose,

„keverzonėse“ , todėl į vaikų piešinius žiūrima kaip į savitą kalbą. Taip nuo daiktų piešimo pereinama prie žodžių piešimo- rašytinės kalbos ugdymosi. Programoje vaikų mokymasis rašyti natūraliai įeina į vaikų žaidimus, kurie prasideda nuo smulkiosios motorikos lavinimo.Tokiu būdu siekiama, kad raidė būtų tokiu pat vaiko gyvenimo elementu, kap ir kalba. Rašytinė kalba - paties vaiko veikla. Ikimokykliniame amžiuje skatinamas vaiko domėjimasis knygomis, taip rašytinę kalbą siejant su skaitymu.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3 -4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
Rašymas	Rašymas	Rašymas	Rašymas	Rašymas
● Įvairiomis rašymo	● Domisi ne tik	● Supranta spaudinių	● Supranta rašymo tikslus.	● Rašo savo vardą, elementarius
priemonėmis	rašikliais bet ir	funkcijas: kalendorius,	● Spausdintomis raidėmis	žodelius.
spontaniškai brauko	kompiuteriu.	valgiaraštis, reklama ir pan.	rašo savo vardą,	● Netaisyklingais rašinėjimais
popieriaus lape.	● Pradeda domėtis	● Kopijuoja ir bando rašyti	kopijuoja aplinkoje	atvaizduoja savo patirtį,
● Kraigalioja rašymo	raidėmis ir bando jas	raides.	esančius žodžius.	išgyvenimus, norus.
priemonėmis	„naudoti“ savo veikloje.	● Kuria ir gamina rankų	Skaitymas	Skaitymas
vertikalias ir	Skaitymas	darbo knygeles, braižo	● Domisi knygomis,	● Atpažįsta ir pavadina įvairių
horizontalias linijas.	● Domisi	planus, schemas, grafikus.	tekstais, supranta siužetus,	šriftu parašytas raides;
Skaitymas	skaitymu.„Skaito“	● Kompiuteriu rašo savo	klausinėja.	● Bando perskaityti trumpus, jam
● Varto knygeles,	knygelių paveikslėlius.	vardą, spausdina raides.	● Supranta, kad garsas	reikšmingus žodžius.
žiūrinėja paveikslėlius,	● Atkreipia dėmesį į	Skaitymas	siejasi su raide, o raidės
piršteliu rodo.	raides, simbolius	● Domisi abėcėlės	sudaro žodį.
● Atpažįsta mėgstamas	(grafinius vaizdus)	raidėmis ir supranta, kad	● Žino keliolika abėcėlės
knygeles.	aplinkoje, pradeda jais	raidės turi pavadinimus.	raidžių.

● Pavadina mažus paveikslėlius; ● Kreipia dėmesį į aplinkoje esančias raides, žodžius, simbolius.	manipuliuoti įvairioje aplinkoje.	● Supranta aplinkoje matomų kai kurių spausdintų žodžių prasmę. ● Sugalvoja pavadinimus paveikslėliams, knygelėms, knygų herojams.	● Gali perskaityti užrašus, kuriuos mato gatvėse (Pvz. Parduotuvės, kavinės pavadinimą).
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius Rašymas ●„Rašo“ laišką artimiausiems šeimos nariams ar auklėtojai; ● Žaidžia linijomis piešimo lape, lentoje; ● Xxxxxxxx, štampuoja paveikslėlius. ● Stato iš kaladėlių, konstruktorių namelius raidelėm. Skaitymas ● Varto knygeles ir klausinėja; ● Ieško į ką panaši raidė (pvz: panaši kaip burbuliukas, kaip gyvatė ir pan.).			Ikimokyklinis amžius Rašymas ● Žaidžia biblioteką, knygyną ir pan; ● Xxxxxx, rūšiuoja, “gydo” knygeles; ● Ieško knygose, žurnaluose jau žinomų raidžių, jas kerpa, klijuoja; ● Žaidimai su raidėmis, garsais; ● Rašo nepaisydami žodžių darybos ir jų dėstymo eilutėje ar puslapyje taisyklių. Skaitymas ● Ieško savo vardo raidės grupės aplinkoje, knygose; ●„Skaito“- kuria istorijas pagal paveikslėlius; ● Dėlioja raidžių korteles ir bando skaityti. Stebi bei atranda savo aplinkoje įvairius užrašus, pavadinimus. ● Varto įvairius žurnalus, kalendorius, atpažįsta skiriamuosius ženklus.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius ● Nuolat papildyti vaiko rašytinę aplinką; parūpinti vaiko rašinėjimams popieriaus ir rašiklių. ● Sudaryti situacijas, kuriose vaikas galėtų matyti, kaip rašote.			Ikimokyklinis amžius ● Pozityviai vertinti vaiko norą rašyti, skatinti reikšti savo mintis. ● Turtinti aplinką įvairiais rašikliais, sudaryti galimybę pažinti kompiuterį (atskiras raides, žodžius, simbolius ar šiaip įdomią informaciją užrašyti kompiuteriu). ● Verti vardo, pavardės karolius, ieškoti aplinkoje savo vardo raidžių. ● Skatinti kurti reklamas, skelbimus, sveikinimus, kvietimus, dienotvarkę, orų prognozes, žodinius laiškus, telegramas, žinutes ir kt. ● Skatinti vaiką įvairioje veikloje kopijuoti atskiras raides, žodžius,

● Skatinti vaiką savo veikloje skaitytas pasakas atvaizduoti įvairiomis schemomis, grafikais, juos komentuoti.

Sakytinė kalba

Sakytinė vaiko kalba- tai pagrindinė žmonių bendravimo priemonė, gebėjimas kalbėti, kalbos turinys, klausymasis, o gebėjimas išsakyti mintis yra kalbos raiška. Vaiko sakytinė kalbinė raiška susiejama su grafine, plastine, muzikine, mimikos ir gestų išraiška. Ikimokykliniame amžiuje tarp sklandaus vaiko kalbėjimo ir smulkiosios motorikos judesių yra tiesioginis ryšys. Todėl ikimokykliniame amžiuje skiriamas didelis dėmesys smulkiosios motorikos žaidimams, kurie aktyvina vaikus, išlaisvina vaiko mintis, jausmus, kartu ir xxxxxxxxx, skatina ir plėtoja mąstymo procesus, padeda bendrauti ir bendradarbiauti. Programoje pagrindinis kalbos ugdymo metodas – kasdieninis bendravimas įvairios veiklos metu.

Vaiko sakytinė kalba –vaiko klausymas ir kalbėjimas.

1. Vaiko klausymas formuojasi įvairiausiose situacijose: klausant savo ir kitų kalbos; gamtos ir aplinkos garsų; skaitomos grožinės literatūros ir tautosakos kūrinių; ųvairių įrašų; žiūrint vaikams skirtas televizijos laidas, spektaklius ir kt.

2. Vaiko kalbėjimas – vaiko kūryba, kuri nepakenčia kalbėjimo kontrolės. Vaikas kalba, kad bendrautų, kad išsiaiškintų, kas jam įdomu, kad jam būtų atsakyta. Xxxxx xxxxxxx vaiko bendravimo poreikį, padeda kurti savojo “aš” supratimą, perduoda tautos kultūros paveldą bei gimtosios kalbos modelį.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3 -4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
Kalbėjimas	Kalbėjimas	Kalbėjimas	Kalbėjimas	Kalbėjimas
● Supranta kalbą ir kalba	● Vartoja paprastos	● Natūraliai kalba apie	● Suvokia pasakojimo,	● Įvardija skirtumus tarp
2-4 žodžių sakiniais.	konstrukcijos	tai, ką žino, veikia, kas	pokalbio eigą, supranta ir	literatūriškai ir tarmiškai tariamų
● Suaugusiojo padedamas	gramatiškai taisyklingus	buvo nutikę;	interpretuoja,	garsų,
kartoja girdėtus trumpus	sakinius.	● Vartoja vaizdingus,	● Vartoja antonimus ir	● Supranta, kad kūrinys turi
kūrinėlius,	● Atpasakoja trumpus	palyginamuosius žodžius.	sinonimus,	pradžią, pabaigą, vidurį,
● Atsako vienu ar keliais	kūrinėlius, deklamuoja.	● Deklamuoja, atkartoja	● Kuria ir pasakoja	●Pagal taisykles kalba telefonu.
žodžiais į elementarius	Klausymas	trumpas pasakas ar	įvairius tekstus, (mįsles,	Klausymas
klausimus.	● Pradeda išklausyti,	apsakymus.	humoristines istorijas ir	● Nepertraukdamas klausosi
Klausymas	suprasti ir reaguoti į tai,	Klausymas	pan.).	draugų kalbos,
● Supranta vaikų ir	ką jam sako, aiškina	● Klausosi įvairaus	Kla Išskiria garsą žodžio	klausosi padavimų, apsakymų,
suaugusiųjų kalbą apie	kitas.	turinio tekstų, apie	pradžioje, viduryje ir	istorinius įvykius per įv.
artimiausios aplinkos	● Klausosi aplinkinių	aplinką, įv. įvykius,	gale,	skaitmenines laikmenas.

objektus, reiškinius, santykius, xxxxxxx tekstukus. ● Išklauso, supranta ir reaguoja į kelis vienas paskui kitą sekančius prašymus, patarimus.	pokalbių, sekamų, pasakojamų, skaitomų, deklamuojamų kūrinių literatūrine kalba, tarmiškai.	reiškinius. ● Išskiria pirmą ir paskutinį garsą trumpuose žodžiuose.	● Klausosi draugų ir savo kalbos įrašų, įvairių stilių tekstų, mįslių, erzinimų, pajuokavimų bei tarmes.
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● Žaidžia klausymų-atsakymų žaidimus bei pirštukų žaidimus. ● Varsto raištelius, sega stambias sagutes, perkišinėja įvairius elementus. ● Varto knygeles, “skaito” kartu su suaugusiuoju. ● Bando įvardinti tai, ką mato paveikslėliuose. ● Žaidžia žodžių pakartojimų žaidimus. ● Kartu su auklėtoja dainuoja daineles, šoka šokius. ●Pasakoja apie matytas televizijos laideles vaikams.			Ikimokyklinis amžius ● Pasakoja apie save ir šeimą: pasako savo vardą, pavardę, amžių, kur gyvena, artimųjų vardus, kur dirba tėveliai, seneliai ir panašiai. ●Atpažįsta ir bando įvardinti elementarius simbolius (raides); ●Komentuoja, pasakoja įvairius įvykius, nuotykius, išgyvenimus. ● Deklamuoja, atpasakoja pasakas, istorijas, apsakymus, pasakas be galo ir pan. ● Piešia, tapo, klijuoja pasakas, istorijas, kuria pasakų knygeles su trumpais tekstais, aprašymais. ● Žaidžia raidžių garsinius žaidimus. ●Klausosi įvairių pasakų, istorijų, apysakų iš suaugusiųjų, per IT ir pan. Vėliau atpasakoti, interpretuoti, suvaidinti, nupiešti ir pan.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius ● Skaityti knygutes vaikams, leisti vaikui laikyti knygutę pačiam, versti lapus, rodyti paveikslėlius, kalbėti apie juos; ● Skatinti vaikų žodinę ir kūno kalbą. Skaitomų kūrinėlių tekstą sieti su jo gyvenimu.			Ikimokyklinis amžius ● Skaityti vaikams kelis kartus per dieną, kuriuose kartojasi tie patys žodžiai; skatinti pavadinti kiekvieną paveikslėlį. ● Vartyti įvairius žurnalus, knygas, bukletus, enciklopedijas, skrajutes. ● Žiūrint paveikslėlius, skatinti apie jį pasakoti, kas ką daro, ką kalba ir kt. ● Grupėje kurti kuo įvairesnę raidžių aplinką; raidėms sugalvoti smagius pavadinimus, kurti istorijas, pasakas apie raides, savo kūnu sukurti raides ir pan. ● Skatinti vaiką pavadinti savo sukurtas knygeles, nupieštus piešinius, atliktus darbelius. ● Skatinti nusakyti veikėjų, daiktų, veiksmų savybes būdvardžiais,

veiksmažodžiais, jaustukais, ištiktukais, dalyviais, prieveiksmiais.

● Skatinti vaikią kurti savo rankų darbo knygeles su paslaptingomis durelėmis, langeliais, uždengtais paveikslėliais ir pan.

● Skatinti vaiką atpažinti artimiausioje aplinkoje esančius įvairius simbolinius ženklus, skaitinėti įvairias trumpas iškabas.

FIZINIS UGDYMAS(SI)

Judėjimo stoka – viena iš šiuolaikinės visuomenės problemų, todėl svarbu vaikui nuo pat mažens puoselėti norą būti aktyviu, sveikai gyventi.Vaikas skatinamas įvaldyti visus judėjimo būdus, puoselėjimos individualios fizinės savybės: judrumas. vikrumas, ištvermė, judesių koordinacija. Organizuotų valandėlių metu judesių atlikimas apjungiamas pagal tam tikrą siužetą, tai vaikams suteikia didesnį malonumą ir susidomėjimą judesių atlikimu, suteikia žaismingumo. Judriujų žaidimų organizavimas – vienas iš metodų, skatinančių vaikų fizinį aktyvumą.

Lopšelyje-darželyje parinktas tinkamas vaikams dienos režimas, organizuojama rytinė mankšta, du kartus savaitėje vaikams kūno kultūros specialistas salėje arba lauke veda judrios veiklos valandėles, organizuoja sveikatingumo projektus.

Fizinis aktyvumas – tai kryptinga vaiko veikla, gerinanti fizines galias, kurios būtinos norint pasiekti ir išlaikyti aukštą sveikatos ir fizinio išsivystymo lygį. Skatinamas vaikų fizinis aktyvumas užtikrina sveiką augimą ir vystymąsi, gerą savijautą, nervų sistemos veiklą, ko pasėkoje gerėja ugdymosi rezultatai. Gryname ore praleistas laikas ir fiziniai pratimai grūdina organizmą, teigiamai veikia kaulų, raumenų, nervų sistemas. Fizinis aktyvumas tai ne maratonai ar valandų valandas sportavimas sporto salėje, tai judrieji žaidimai, estafetės, pasivaikščiojimai, darbinė veikla, sportinės pramogos.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3-4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
● Pastovi ant vienos kojos 2-4 sekundes. ● Lipa ir nulipa laiptais, laikydamasis. ● Bėga keisdamas kryptį, greitį. ● Atsispirdamas dviem kojomis pašoka nuo žemės. ● Geriau derina akies-	●Stovėdamas pasistiebia, atsistoja ant kulnų, stovėdamas ir sėdėdamas atlieka įvairius judesius kojomis ir rankomis. ● Išlaiko pusiausvyrą, eidamas nedideliu paaukštinimu. ● Šokinėja abiem ir ant vienos kojos;	● Eina pakaitiniu ir pristatomuoju žingsniu, aukštai keldamas kelius; ●Juda vingiais greitėdamas ir lėtėdamas. ●Šokinėja abiem kojom vietoje, ir judant pirmyn, ant vienos kojos, įveikdamas	● Eina ratu, poromis, prasilenkdamas, gyvatėle, atbulomis, šonu. ● Bėga pristatomuoju ar pakaitiniu žingsniu, aukštai keldamas kelius, bėga įkalnėn, nuokalnėn. ● Šoka ant vienos kojos į tolį, į aukštį. ● Žaidžia bei atlieka	● Išlaiko saugų atstumą eidamas, bėgdamas šalia draugo. ● Bėga derindamas du ar daugiau judesių. ● Kerpa gana tiksliai. ● Sulenkia popieriaus lapą per pusę, į keturias dalis. ● Meta ir kartais pataiko kamuolį į krepšį, vartus, taikinį. ● Pieštuką ir žirkles laiko

rankos, abiejų rankų, rankų ir kojų judesius (veria ant virvutės, ridena, mėto, gaudo, spiria kamuolį). ● Įkerpa popieriaus kraštą.	● Pieštuką laiko tarp nykščio ir kitų pirštų, tiksliau atlieka judesius plaštaka, pirštais, ranka. ● Ištiestomis rankomis pagauna didelį kamuolį.	kliūtis. ● Tiksliai atlieka sudėtingesnius judesius (užsega ir atsega sagas, veria ant virvės smulkius daiktus). ● Pieštuką ir žirkles laiko beveik taisyklingai.	sportinius elementus su kamuoliu. ● Žaidžia komandomis, derindamas veiksmus. ● Tiksliau valdo pieštuką ir žirkles.	taisyklingai.
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● Nusileidžia čiuožyne, supasi sūpuoklėse. ● Eina savo paties pėdsakais smėlyje, sniege, ant įvairių nelygių paviršių arba eina plačia linija. ● Laisvai laksto po kiemą, salę, įvairiomis kryptimis, apeina, peržengia kliūtis, sustoja išgirdus garsinį signalą. ● Ropoja, prašliaužia pro kliūtis, perlipa, perlenda per įvairias kliūtis, vaikui patogiu būdu, šokinėja, pastovi keletą sekundžių ant vienos kojos. ● Xxxxxx, spiria kamuolį pirmyn ir stengiasi jį pavyti, pagauti; ● Sportuoja netradicinėje aplinkoje (pvz: darželio kieme). ● Pučia ir gaudo plunksnas, balioną ir kt. ● Žaidžia tylos žaidimus. ● Atlieka rytinę mankštą kiekvieną rytą.			Ikimokyklinis amžius ● Bėgioja keičiant kryptį, tempą, įkalnėn – nuokalnėn. ● Žaidžia gaudynes su draugais. ● Šokinėja abiem kojom ar ant vienos kojos vietoje, lengvai judant pirmyn, pakaitomis. ● Xxxxx ir laisvai meta kamuolį į krepšį, vartus ar taikinį. ● Laipioja įvairiomis kopėtėlėmis, gimnastikos sienele, virve ir pan. ● Rungtyniauja estafetėse, varžybose, pramogose. ● Važinėjasi rogutėmis nuo kalniuko;. ● Dalyvauja rytinėse mankštose ir kūno kultūros užsiėmimuose. ● Karpo, lanksto popieriaus lapą į 2 ar 4 dalis. ● Žaidžia orientacinius, komandinius žaidimus. ● Viso kūno plastika kuria savo vaizduotės veikėjus; ● Piešia ir iškerpa varžybų atributiką (taikinius, vėliavėles ir pan.). ● Žaidžia judriuosius žaidimus. ● Žaidžia krepšinį, žolės riedulį, futbolą ir kt. ● Dalyvauja sveikatos ugdymo akcijose, pramogose, projektuose.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius ● Skatinti ir siūlyti žaidimus, lavinančius ir įtvirtinančius vaiko judėjimą; turėti nuolat grupėje žaislų, kuriuos galima stumdyti,			Ikimokyklinis amžius ● Sudaryti sąlygas vaikui vaikščioti įvairiu atstumu, neužkliudant padėtų daiktų; organizuoti siužetinių pratimų, kurie skatintų vaiką peržengti kliūtis, eiti plačia

sėdėti su jais, važinėti. ● Siūlyti statyti bokštelius, užsukti, atsukti, prispausti, glamžyti, lipdyti, berti ir t. t. ● Skatinti žaisti su įvairaus dydžio kamuoliais, ridenti, mesti, eiti tarp dviejų kliūčių, ropoti, lipti ir pan. linija, laipioti kopetėlėmis, siekiant tikslo – pauostyti, pasiekti, nukabinti. ● Pasiūlyti vedžioti labirintą; sudaryti galimybes vaikui ridenti, gaudyti, mėtyti, spardyti kamuolius. ● Pasiūlyti vaikams verti karoliukus, badyti, siūti, dygsniuoti, nerti, piešti įvairių linijų, kirpti, kaišioti pagaliukus, juosteles, minkyti tešlą, lipdyti, žaisti su pipete ir t. t. ● Siūlyti vaikams įvairių žaidybinių situacijų, skatinančių vaikščioti ant pirštų, kulnų, eiti tiesia linija, ėjimą keistų bėgimu, perliptų per suolą, pralįstu po kėde, organizuoti estafetes, šuolių žaidimus su priemonėmis, šokinėti per šokdynę, lanką, gumytę.

Kasdieninio gyvenimo įgūdžiai

Kasdieniniai gyvenimo įgūdžiai – tai vaiko sveikati saugoti ir stiprinti būtini įpročiai ir elgesys. Vaikai jų neturėdami yra nuolat priklausomi nuo kitų žmonių. Pagrindinės sritys, rodančios vaiko kasdienio gyvenimo įgūdžius, yra gebėjimas: valgyti ir gerti, elgtis prie stalo; praustis; apsirengti ir nusirengti, maitintis sveikai, taisyklingos laikysenos įgūdžius ir t.t. Tačiau programoje į vaikų kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymąsi žiūrima plačiau – padedama vaikui perimti svarbius sveikos gyvensenos įgūdžius: tinkamo maitinimosi, saugaus elgesio, sveikatos saugojimo ir stiprinimo. Gyvenimo įgūdžiai – tai gebėjimai prisitaikyti kolektyve ir elgtis pozityviai.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3-4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
● Suaugusio padedamas nusirengia ir apsirengia. ● Padeda vieną kitą daiktą į vietą. Pats nueina į tualetą, suaugusiojo padedamas susitvarko. ● Valgo ir geria savarankiškai. Pradeda naudotis staalo įrankiais. ●Suaugusiojo	● Padedamas plaunasi ir šluostuosi rankas ir veidą. ● Padedamas susitvarko žaidimų vietą. ● Šiek tiek padedamas apsirengia ir nusirengia, apsiauna ir nusiauna batus. ● Pasako kaip elgtis su pavojingais daiktais.	●Dažniausiai taisyklingai naudojasi stalo įrankiais. ● Domisi, kuris maistas sveikas ir naudingas. ●Savarankiškai nusirengia ir apsirengia, apsiauna ir nusiauna batus. ●Priminus plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto.	● Padedamas pasirenka drabužius ir avalynę pagal orą. ●Dažniausiai savarankiškai tvarkosi žaislus ir veiklos vietą. ●Valgo tvarkingai; ●Padedamas suaugusiojo serviruoja ir po valgio sutvarko stalą.	● Savarankiškai serviruoja ir tvarko stalą. ● Savarankiškai pasirenka drabužius ir avalynę pagal oro sąlygas. ● Žino kaip saugiai elgtis gatvėje, kelyje, namuose. ● Savarankiškai laikosi susitartų saugaus elgesio taisyklių. ● Įvardija kelis maisto produktus, kuriuos valgyti sveika ir kelis, kuriuos reikia riboti.

padedamas plaunasi, šluostosi rankas.	● Dažniausiai pats naudojasi tualetu ir pats susitvarko.	● Priminus tvarkosi žaislus.	● Įvardija vieną kitą maisto produktą, kurį valgyti sveika. ● Priminus plaunasi rankas, prausiasi, nusišluosto.
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● Bando savarankiškai praustis, šluostytis, rengtis, padedamas suaugusiojo padėti žaislus į vietą. ● Nešioja, sodina, guldo, vežioja didelius ar mažus žaislus; ● Pavalgius, nusineša savo puodelį. ● Valo dulkes kartu su auklėtoja. ● Dalyvauja sveikatingumo projektuose. ● Vartyti knygeles su įvairiais paveikslėliais: daržovėmis, vaisiais, grūdais ir kt. sveikais maisto produktais ir juos įvardyti. ● Žaidžia stalo žaidimus apie sveiką maistą, laiką, gyvenimo būdą, režimą ir pan.			Ikimokyklinis amžius ● Naudoja asmeninės higienos reikmes (šukas, vienkartines nosinaites ir pan.). Žaidžia daiktinėmis priemonėmis (segiojimas, rišimas, varstymas). ● Žaidžia didaktinius žaidimus apie sveiko maisto piramidę, higieną, dienotvarkę;. ● Pokalbiai, filmukų žiūrėjimas apie dantukus, jų priežiūrą, konsultacijos su odontologais. ● Dalyvauja probleminiuose pokalbiuose apie kūno higieną, apie saugumą gatvėje, buityje ir pan. ● Kuria plakatus apie sveiką mitybą, blogus įpročius, elgesio taisykles gamtoje ir buityje. ● Sužino ne tik savo, bet ir gyvūnėlių tvarkymosi, gražinimosi paslaptis. ● Kuria sveikuoliškus receptus, juos užrašo, gamina, kuria knygeles, rengia parodas. ● Gamina šviežių daržovių, vaisių salotas, sultis, kokteilius. ● Išvyka į Saugaus eismo klasę.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius • Skatinti vaiką valgyti savarankiškai, pasakant ar parodant, kaip valgo grupės vaikai ar žaisliukas. • Skatinti vaiko tuštinimosi bei šlapinimosi įgūdžius; • Kurti žaidybines situacijas, skatinančias vaiką panaudoti savo mokėjimus ir įgūdžius.			Ikimokyklinis amžius • Skatinti ragauti ir valgyti įvairų maistą, gerai sukramtyti, neskubinant vaiko, mokyti valgyti ramiai, mokant naudotis įvairiais stalo įrankiais. • Žaisti žaidimus, kuriuose formuojasi maitinimosi ritmo suvokimas.žaidžiant vaikai mokomi atskirti pagrindines produktų grupes – pieną, mėsą, vaisius, daržoves.

• Xxxxx siužetines situacijas, skatinančias vaiką padėtižaislą į jam skirtą vietą. • Organizuoti įvairių kūrybinių darbelių kūrimą, parodą, skatinant pasirinkti sveikus produktus ir patiekalus, atskirti sveikus maisto produktus nuo nesveikų vartoti. • Įtraukti vaikus į stalo padengimo veiklą, serviruojant pagal taisykles. • Mokyti taisyklingai naudotis tualetu. • Naudoti įvairias higienos priemones; • Sistemingai skatinti pažaidus sudėti žaislus ir kitas priemones į vietą. • Skatinti vaikus savarankiškai apsirengti ir nusirengti, tvarkingai susidėti drabužius, plauti ir šluostytis rankas, veidą; priminti vaikams, kaip svarbu taupyti vandenį. • Priminti, kad čiaudint ar kosint būtina prisidengti burną ir nosį. • Naudoti vaizdines priemones apie saugų elgesį, rodyti mokomuosius filmukus, žiūrėti paveikslėlius, organizuoti saugaus elgesio savaites (xxxxxxxxxx), projektus, kviesti medicinos darbuotojus, gaisrininkus. Patiems vaikams vykti į gaisrinę, polikliniką, policiją, vaistinę ir kt.

MENINIS UGDYMAS(IS)

Menine veikla siekiama lavinti vaiko saviraišką, vaizduotę, ugdyti jo estetinį skonį. Vaiko kūryba primena žaidimą spalvomis, muzika ar judesiu. Todėl ikimokykliniame, kaip ir priešmokykliniame amžiuje, išskiriamos šios meninės veiklos rūšys: vizualinė raiška, muzika ir šokis, vaidyba ir estetinis suvokimas. Vaikams sudaromos galimybės išgyventi laisvos idėjų ir jausmų saviraiškos džiaugsmą, pažinti, tyrinėti ir pajusti įvairius meninės raiškos būdus, džiaugtis gamtos bei žmogaus kūriniais. Ugdydami ikimokyklinio amžiaus vaiką, siekiame sudominti kūrybos procesu, o ne rezultatu. Darželyje muzikinė-vaidybinė veikla glaudžiai siejama su natūraliai vaikų žaidžiamais socialiniais vaidmeniniais žaidimais ir didaktiniais draminiais žaidimais, taikomais kalbos, komunikacijos, muzikos, dailės, pažinimo ir kitoje ugdymo veikloje. Įvairiomis žaidimo bei dramatizavimo formomis puoselėjami bendrieji psichiniai gebėjimai (klausyti, matyti, jausti, įsivaizduoti, mąstyti) ir išorinė jų raiška: kalbėjimas, pasakojimas, deklamavimas, dainavimas, judėjimas, tarpasmeninė sąveika (bendravimas).

Grupės vaikams du kartus per savaitę salėje vyksta organizuota muzikinė veikla bei veikia bendruomenės vokalinis ansamblis, kuris muzikuoja su vaikais ir rengia bendras šventes. Kartą per savaitę vyksta prenatalinio ir kūdikių muzikinio ugdymo valanda. Grupėje įrengtos erdvės dailei, teatrinei veiklai.

Xxxxxxxxx xxxxxx

Vizualinė raiška yra ta vaikų gyvenimo sritis, kur kiekvienas gali atrasti tik jam vienam tuo metu itin svarbų savęs išreiškimo būdą be žodžių. Čia vaikas kuria dažniausiai tik jam vienam suprantamus ir labai svarbius dalykus. Vaikui savitu būdu – linijomis, spalvomis ar formomis, sudaromos galimybės ne tik išreikšti save, mažinti emocinę įtampą, bet ir derinti rankos, akies ir kitų kūno dalių judesius, lavinti vaizduotę, kūrybos gebėjimus. Tokiu būdu vaikas mokosi spręsti problemas, jautriai reaguoti į savo ir kitų darbus, mokosi bendrauti vaizdų kalba, įgyja pasitikėjimo savo jėgomis ir savarankiškumo.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3-4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
● Savo ,,keverzonėse” įžvelgia daiktus ir įvykius. ●Tyrinėdamas dailės medžiagas ir priemones, atranda skirtingus veikimo su jomis būdus.	● Patirtį išreiškia naudodamas įvairias linijas, jų derinius, geometrines ir laisvas formas, spalvas. ● Eksperimentuoja dailės priemonėmis atrasdamas spalvas. Labiau mėgaujasi procesu, nei rezultatu.	● Patirtį išreiškia jau kitiems atpažįstamais vaizdais, objektais, juos įvardija ● Kuria spontaniškai, kartais darbo eigoje kinta, “pasimeta”. ● Eksperimentuoja dailės priemonėmis: kuria koliažus, konstruoja, lipdo nesudėtingas formas.	● Dailės darbus papildo grafiniais ženklais (raidėmis, žodžiais). ● Kuria pagal išankstinį sumanymą; ● Eksperimentuoja mišriomis dailės priemonėmis ir technikomis: kuria sudėtingesnius koliažus, trimates formas, fotografuoja, išbando skaitmenines formas.	● Kūrybiškai panaudoja tradicines ir netradicines priemones. ● Bando kurti naudodamasis skaitmeninio piešimo programomis.
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● eksperimentuoja individualiai ant atskiro didelio formato popieriaus lapo: piešia pieštukais, tušinukais, kreidelėmis, tapo guašu, akvarele; štampuoja piršteliu, teptuku, štampukais; daro plaštakos antspaudus; ● piešia pagaliuku ant smėlio, sniego; kreida ant lentos, asfalto, ant vandens; ●t apo ant medžio lapų, medžiagos, plastiko, stiklo ir pan;			Ikimokyklinis amžius ● piešia įvairia technika: guašu, akvarele, anglimi, tušu, spalvotais pieštukais, vaškinėmis kreidelėmis ir t.t.; ● eksperimentuoja maišydami spalvas ir atranda naujus atspalvius; ● tapo portretus, gamtos vaizdus, gyvūnus, pasakas, įvairius veiksmo siužetus ir pan.; ●tapo ant netradicinių paviršių: senų batų, audinio, akmens, modelino, tešlos, stiklo, vaško ir pan.;

● lipdo plastilinu, kinestetiniu smėliu iš vieno gabalo (suka rutulį, kočioja tiesiais judesiais ir pan.); ● kuria teminius paveikslus ant didelio popieriaus lapo, ant tapeto juostos; ● eksperimentuoja išbandydamas taškymo, pūtimo, badymo lazdelėmis būdus; ●piešia spalvotais ar nespalvotais klijais, tapo ant vaško, kreidelių irk t. dailės priemonėmis; ● kartu su auklėtoja organizuoja miniatiūrų parodėles; ● štampuoja įvairios faktūros daiktais. ● įvairios tekstūros popierių glamžo, plėšo, bando įkirpti, klijuoti ir t.t.	● aplikuoja “mozaikos” principu iš įvairių geometrinių figūrų, skaičių, personažų ir pan; ● derina kelias dailės raiškos technikas viename darbe; ● ornamentuoja, sistemingai kartodamas elementus (naudoja lietuvių liaudies ir užsienio motyvus); ● gamina šventines dekoracijas; ● organizuoja fotografijų parodėles; ● piešia, kuria paveikslus, pasinaudodamas šviesos stalu, skaitmeninėmis priemonėmis; ●kuria meninius rėmelius savo darbeliams; ● tapo vitražus, piešia mandalas, fraktalus ir t. t.; ● dalyvauja dailės darbų parodose, projektuose, akcijose, kurias organizuoja įstaigos pedagogai ir už įstaigos ribų.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius • sudaryti sąlygas vaikams žaisti , tepinėtis dažais, paišelioti, dėti spaudus kempinėle, ant įvairaus dydžio, ilgio, formos ar spalvos, paviršiaus popieriaus, daiktų; • skirti daug dėmesio vaiko veiklai, pritarti žvilgsniu, pagirti, pasidžiaugti pasiekimais; • leisti vaikui pasirinkti popieriaus lapą, naujų piešimo priemonių ar medžiagos.	Ikimokyklinis amžius • skatinti pasakoti apie savo piešinį, nestabdyti vaiko, jei jis su savo kūrybos darbeliu ima žaisti, bėgioti, vaizduoti, tai ką nupiešė; suvokti, jog vaikas kurdamas – mokosi; • turtinti vaiko patirtį, gausinti įspūdžių ir emocijų, stebėti vaiko raišką ir kūrybą, padėti realizuoti idėjas ir sumanymus, aprūpinti priemonėmis ir medžiagomis, stiprinti vaiko pasitikėjimą, palankiai vertinti kūrybos savitumą, išradingumą, įdėtas pastangas ir kt.; • skatinti žaismingai eksperimentuoti linijomis, spalvomis, formomis; • padėti suprasti, kad iš įvairių medžiagų, buities ir gamybos atliekų galima sukurti originalių, gražių darbelių; kurti iš smulkesnių detalių, mozaikas, mandalas, juostas, kilimėlius, dėlioti vaisių ir daržovių mozaikas; • kurti, reikšti savo potyrius, įspūdžius neįprastomis sąlygomis ir priemonėmis (gamtoje, lauke, ant šaligatvio plytelių, ant smėlio, sniego, laikraščio, piešti plunksna, akmenėliu ir pan.); • vaizduoti žmogaus kūno judesius, tyrinėti kūno galimybes, patiems išbandyti įvairius judesius ir pozas;

• suteikti galimybę vaikams kurti ornamentus, vaizdus, dekoruoti audinius, daiktus grafiniais ženklais ir simboliais (skaičiais, raidėmis);

• atlikinėti eksperimentus su dažais (naudojant maistinius dažus, pieną, skystą muilą ir pan.), piešti stiklo kamuoliukais, mėgautis ebru ar spalvotu smėliu;

• skatinti kūrybinę raišką su šviesos stalu, kompiuterio ar multimedijos pagalba.

•

Muzika ir šokis

Muzikinėje ir šokio veikloje ugdomas jautrumas gamtos garsams, muzikos intonacijoms ir ritmams, muziką lydinčiam tekstui, tautosakai, žaidimų, ratelių ir šokio judesiams. Siekiant ryšio su etnine kultūra, ypatinga ugdomoji reikšmė teikiama muzikiniam folklorui. Folkloro vaidmuo – ne vien pažintinis, bet ir kūrybinis, estetinis, etninis.

Muzika vaikui tai:

✓ susipažinimas su įvairaus pobūdžio muzika;

✓ muzikos kūrinių įsiminimas ir parinkimas pagal poreikį;

✓ žinių įgyjimas;

✓ nuotaikos, tembro, tempo, raiškos priemonių išmokimas;

✓ žmogaus balso, instrumentų tembro, atlikimo rūšių ir priemonių susipažinimas;

✓ dvasinio pasaulio turtinimas ir emocijos atsiskleidimas.

Xxxxx vaikas:

✓kaupia judesių bagažą tyrinėdamas natūralius judesius ir judesio kokybę;

✓gali šokti su muzika ir be jos, improvizuodamas tam tikra tema;

✓gali mokytis lietuvių liaudies paprastųjų ir bėgamųjų šokių žingsnių, jų derinių, žaidimų ir ratelių;

✓vėliausiai gali šokti autorinius šokius.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3-4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
● Vienas ir kartu dainuoja 2-4 garsų	● Dainuoja trumpas, aiškaus ritmo daineles.	● Atpažįsta kai kurių instrumentų (smuiko,	● Dainuoja platesnio diapazono vienbalses	● Dainuoja dainas su instrumentiniu pritarimu.

daineles, palydėdamas judesiu. ● Kartu su pedagogu ritmiškai groja muzikos instrumentais, žaidžia muzikinius žaidimus. ● „Šoka” imituodamas judesius.	● Kuria ritminius motyvus. ● Žaidžia vaizduojamuosius šokamuosius žaidimus; ● Šoka spontaniškai kurdamas 3-4 natūralių judesių seką.	būgno, dūdelės, varpelio) girdėtus kūrinius; ● Dainuoja vienbalses, dialoginio pobūdžio daineles. ● Šoka šokius pritaikant skirtingo tempo dalis. ● Improvizuodamas balsu, instrumentu kuria ritmus, melodijas.	daineles. ● Groja 2-3 garsų melodijas. ● Šoka sukamuosius ratelius, autorinius ir 5-6 natūralių judesių šokius. ● Šoka išreikšdamas erdvės (aukštai-žemai) ir laiko (greitai-lėtai) elementus.	● Kuria melodijas šokiams. ● Savarankiškai šoka po muzikinės įžangos.
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● klausosi įvairių muzikinių kūrinių, gamtos garsų, atliekamų gyvai ir įrašytų; ● mėgdžioja, atkartoja judesiu gamtos ir mechaninius garsus; ● kuria savas daineles su įvairiais garsažodžiais, linksmažodžiais; ●muzikai pritaria plojimu ir kt. ritminiais judesiais, ritminiais instrumentais; ● žaidžia muzikinius žaidimus, xxxxxxxx; ● išreiškia save judesiu, identifikuojasi su ratelių ir šokių veikėjais – šoka kaip “meškutė”, “kiškiukas” ir pan.; ● šoka panaudodamas laisvą judesį; ● šoka rateliu aplink orientacinius žaisliukus ar priemones; ● dainuoja lopšines, žaidinimus, pirštukų žaidimus; ● dainuoja, šoka, improvizuoja darželio šventėse, pramogose; ● groja elementariais muzikiniais instrumentais (barškučiais, būgneliais, rankų darbo instrumentais bei gamtos sukurtais).			Ikimokyklinis amžius ● klausosi muzikinių, klasikinių kūrinių ar fragmentų; ● išklausius muzikos, pasakoja, piešia ar kitaip parodo vaizdinius arba įvardina instrumentus; ● domisi muzikinių kūrinių atlikėjais ir grupėmis; ● muziką išreiškia ne tik garsu, bet ir judesiu, piešiniu; ● dainuoja, šoka ratelius, žaidžia muzikinius žaidimus, mėgdžioja gamtos garsus; ● skanduoja skanduotes, mįsles, patarles, priežodžius; ● išbando įvarius garso išgavimo būdus (medines lazdeles, akmenukus, plastikinius dangtelius ar pan.), gaminasi barškučius; ● šoka pavieniui, poroje, ratelyje; ● šoka panaudodamas pristatomąjį žingsnelį, apsisukimo elementus ir pan.; ● kuria savos kūrybos šokį ar savo dainelę; ● kuria ritmą atsitiktiniais daiktais, rankomis, savo kūnu bei panaudodamas muzikinius instrumentus; ● padainuoja savo, draugo, artimųjų ar auklėtojos vardą; ● žaidžia improvizuotą koncertą, pramogą grupėje, panaudodamas įvairias turimas muzikines priemones (drabužius, muzikinius instrumentus, dekoracijas ir pan.); ● dalyvauja darželio bei kaimyninių darželių koncertuose, pramogose,

	renginiuose, festivaliuose.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius • dainuoti lopšines, dainas artimas vaiko pasauliui, klausytis įvairių stilių muzikos; • dainuoti su vaiku xxxxxxx, nesudėtingas, pasikartojančio teksto daineles, niūniuoti; • parinkti įvairios muzikos ir garsų, skatinant vaikus judėti – klasikinę, gamtos garsus, tylą. Judant su vaikais išgauti kūno perkusijos garsus (plekšnoti per šlaunis, pilvą, skruostus, barbenti pirštais į grindis); • suteikti vaikams pakankamai laiko tyrinėti įvairius judesius, žaidinti juos, naudojant plaštakų, galvos judesius, kykavimus; • sudaryti galimybes kartu su vaiku groti vaikiškais skambančiais žaislais, barškučiais, medinėmis, plastmasinėmis žaislais, kaladėlėmis;	Ikimokyklinis amžius • klausytis su vaikais muzikos kurinių (įrašų, gyvos muzikos), gamtos garsų, įvairių epochų, kultūrų ir stiliaus muzikos, juos tyrinėti pasikalbant, pasakojant, aptariant; • dainuoti su vaikais įvairaus pobūdžio daineles, jas imituoti; skatinti dainuoti individualiai, dvibalsio dainavimo ar atliekant įvairius darbus (piešiant, stebint augalus, gyvūnus, einant pasivaikščioti); • žaisti muzikinius žaidimus, eiti ratelius atliekant judesius – eiti, bėgti rateliu, suktis po vieną ar už parankių, poromis, mojuoti, xxxxx ir t. t.; žaisti su vaikais kompozitorius, skatinant kurti melodijas tekstams, knygų iliustracijoms, paveikslams, trumpoms pasakėlėms; • pasirūpinti, kad vaikams netrūktų įvairių muzikos instrumentų, įvairių medžiagų iš gamtos, rankų darbo instrumentų groti bei jų garsams tyrinėti; • skatinti vaikus kuo daugiau improvizuoti, kurti balsu ir judesiais; kurti su vaikais ritmus, melodijas ketureiliams, mįslėms, patarlėms balsu ar muzikos instrument; • skatinti vaiką kurti su jokiu šokio žanru neusijusius judesius, tyrinėjant erdvę, tempą, ritmą, energiją.

Žaidinimai (žaidimai) ir vaidyba

Vaidyba – tai bendrųjų vaiko sugebėjimų, jo psichinių bei fizinių galių, ypač kalbos, jausmų, intelekto, vaizduotės bei valios ugdymo būdas. Vaikas turi galimybę įsijausti į savo paties ar personažo gyvenimą, džiaugsmą, liūdesį, balso intonaciją, veido mimiką, tobulinti vaidybinius gebėjimus panaudojant įvairias teatrines priemones.

Xxxxxx, kuris žaidžia-vaidina sau, o vėliau kitiems:

✓ natūraliai, valdydamasis elgiasi kam nors stebint;

✓ laisvai bendrauja – išgirsta ir atsako, išreiškia norus, mintis;

✓ išreiškia užslėptus, neįsisąmonintus jausmus, nusiramina;

✓ vaidina noriai, be baimės;

✓ priima kitų vaidybinę raišką, ją teigiamai vertina;

✓ išmoksta aiškiau suvokti savo ir kitų asmenų socialinius vaidmenis.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3-4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
● Atlieka matytus veiksmus, judesius. ● Vaizduoja siužetinius elementus, reiškia savaime kilusias emocijas.	● Kuria dialogą tarp veikėjų, intonuoja. ● Žaisdamas atkuria matytų situacijų fragmentus; ● Rateliuose kuria ar savaip perteikia kelis veikėjų judesius, veiksmus.	● Vaidindamas teatrą vaizduoja realistinį ir fantastinį siužetą. ● Keičia balso intonacijas, išplėtoja vyksmą dialogu, monologu; ● Susikuria vaidybinę aplinką. ● Žaidimuose ir rateliuose perteikia 3-4 veiksmų seką.	● Improvizuoja trumpas žodines veikėjų frazes, fizinius veiksmus, emocines būsenas. ● Tikslingai naudoja daiktus teatro reikmėms, drabužius, aplinką.	● Bendrauja su kitu vaidinimo veikėju. ● Naudoja veikėjams charakteringas balso intonacijas, veikėjų mintis, emocijas.
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● imituoja judesiais įvairius personažus; ● persirengia įvairiais veikėjais: dedasi kepures, karūnas, apsiaustus, panaudoja įvairius aprangos elementus; ● žaidžia pirštininėmis teatro lėlėmis, savo sukurtom lėlėm; ● žaidžia spėjimo, mėgdžiojimo žaidimus; ● pritaiko balso tembrą ir judesius pasirinktam personažui; ● siužetiniame vaidinime paskatintas pritaiko garsinius daiktus, muzikinius instrumentus; ● mėgdžioja auklėtojos, draugų vaidybinius veiksmus; ● dalyvauja siužetiniuose, pavasario, Kalėdų muzikiniuose spektakliukuose.			Ikimokyklinis amžius ● žaidžia – vaidina trumputes sceneles pagal literatūrinius, muzikinius, istorinius siužetus; ● vaizduoja augalą, pvz. aguoną: suglamžo skarelę, palengva atgniaužia delniukus, stebi kaip tarsi aguonos žiedas skleidžiasi skarelė, pauosto ir aguonos kvapą perteikia emocijomis; ● žaidžia stalo, šešėlių teatrą; ● kuria veiksmų siužetą iš “čia ir dabar” pasigamintų ar aplinkoje “netyčia” rastų daiktų; ● kuria spektakliukus grupės ir kaimyninių grupių vaikams; ● vaidina panaudodamas pirštukines, pirštinines bei kt. lėles; ● vaidindamas sukuria savo išgalvotą pasaką, istoriją, eilėraštį ar dainelę; ● vaidina pasakėles be garso – emocijas perteikdamas kūno judesiais ir veido mimika.

Ugdymo gairės

Ankstyvasis amžius • žaidžiant su vaikais reikšti savo jausmus, xxxxx, rodyti judesius ir veiksmus, skatinti mėgdžioti veiksmus; • vedžiojant žaislą, figūrėlę, parodyti, kaip galima veikti, skatinti vaiką pamėgdžioti ir atrasti savų veikimo būdų; • kartoti tuos pačius veiksmus, žodžius, balso intonacijas.

Ikimokyklinis amžius • pasirūpinti žaidimams tikrų daiktų (virtuvės, kirpyklos, statybų reikmenų ir pan.) bei teatro lėlių; • eiti ratelius, parodyti judesių, veiksmų, kas jais vaizduojama, skatinti juos kartoti laisvai, savaip; • skatinti patiems vaidinti, pasekus pasaką; • parodyti, kaip galima judėti ir kalbėti-intonuoti pagal tipiškus veikėjo bruožus, tempo ritmą; • stebėti vaikų vaidinimus stengiantis suprasti, palankiai vertinti; • drauge žaisti muzikinius žaidimus ir ratelius, parodyti ir skatinti laisvai, savaip kartoti veiksmus.

Estetinis suvokimas

Estetinis suvokimas – tai gebėjimas suvokti, pajausti ir reflektuoti estetinius potyrius, kurie kyla matant ar jaučiant aplinkos, meno kūrinių, savo ir kitų kūrybos grožį. Estetinio suvokimo ugdymasis nekelia tikslo padaryti vaiką visų meno rūšių mylėtoju, nes mėgdamas ir suprasdamas kelias meno rūšis, vyresniame amžiuje vaikas sugebės pastebėti ir įvertinti įvairių kūrinių savitą grožį. Svarbi estetinio vaikų auklėjimo dalis yra skaitymo menas. Grožinė literatūra žadina vaiko savęs pažinimo ir vertinimo poreikį, parodo žmogiškųjų vertybių ir siekimo prasmę. Todėl vaikas skatinamas kalbėti ne tik taisyklingai, bet ir raiškiai, kaip su atitinkma intonacija vaikui skaitant pasakas. Tokie veiksmai lavina vaiko klausą, jis geriau skiria garsus, o vaiko sugebėjimas mėgdžioti, jausti intonacijos įvairumą yra svarbus estetinio suvokimo tobulinimo veiksnys. Estetiniame suvokime svarbiausia ne įgyti žinių, o dvasiškai tobulėti, suprasti tas vertybes ir idealus, kurias akcentuoja meno kūrėjas.

Sėkmingai besiformuojančio estetinio suvokimo nauda vaikui;

✓ aiškiau mąsto, suvokia, ką matė, girdėjo, geriau supranta mintis ir jausmus;

✓ subtiliau ir giliau jaučia, išgyvena meno, gamtos, aplinkinio pasaulio grožį;

✓ reiškia gilesnius jausmus gimtajam kraštui, Tėvynei, tradiciniam menui – jausmus;

✓ turi įvairesnių kūrybinių idėjų, reiškia mintis, jausmus, išgyvenimus;

✓ imlesni grožiui, supranta ne tik gėrį, bet ir blogį;

✓ noriai puoselėja grožį, pagarbiai elgiasi gamtoje, su meno kūriniais, doriau elgiasi su bendraamžiais ir suaugusiaisiais;

✓ jautriau vertina grožį, kas sukurta jo paties ir kitų;

✓ sėkmingiau kuria bendrus darbus, projektus su bendraamžiais.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3-4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
● Emocingai reaguoja į dainų garsus, vaidinimo veikėjus, dailės kūrinių objektus. ● Emocingai reaguoja girdėdamas garsų, intonacijų sąskambį, žiūrinėdamas savo ir kitų piešinėlius, knygeles, žaislus, puošnia apranga.	● Džiaugiasi menine veikla, nori šokti, dainuoti, pasipuošti, vaidinti. ● Keliais žodžiais ar sakiniais pasako savo meninius įspūdžius. ● Reaguoja į kitų vertinimus. ● Grožisi gamtos garsais, spalvomis.	● Dalijasi įspūdžiais po koncertų, parodų, spektaklių. ● Supranta ir pakomentuoja kai kuriuos meninės kūrybos proceso ypatumus (veikėjų bruožus, nuotaiką, spalvas, veiksmus). ●Mėgaujasi muzikavimu, šokiu, vaidyba, dailės veikla. Grožisi gamtos spalvomis, formomis, garsais.	● Papasakoja įspūdžius apie meninio kūrinio siužetą. ● Grožisi ir palankiai vertina savo ir kitų kūrybinę veiklą, įvardija kodėl gražu. ● Pastebi papuoštą aplinką, meno kūrinius.	● Nori matyti ir kurti grožį aplinkoje. ● Pasakoja, aiškina, ką pats sukūrė ir kaip kūrė. ● Domisi kitų meninėmis idėjomis ir jas panaudoja savo veikloje.
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● klausosi sekamų pasakų, skaitomų eiliuotų kūrinių, apsakymų ir pan.; ● stebėti gamtoje, paveikslėliuose, atvirukuose gamtos vaizdus, spalvas ir juos atkartoti savo piešiniuose ar kituose dailės kūriniuose; ● tyrinėja dailės medžiagas ir priemones, intuityviai atranda skirtingus veikimo jomis būdus; ● eksperimentuoja dailės medžiagomis ir priemonėmis, mėgaujasi procesu, o ne rezultatu.			Ikimokyklinis amžius ● dalyvauja įstaigoje organizuojamuose renginiuose, šventėse, vakaronėse, muzikos mokyklų ugdytinių koncertuose; ● klausosi gyvai atliekamos profesionalios įvairios nuotaikos muzikos (teatrai, kviestiniai svečiai); žiūri animacinius filmukus, vėliau komentuoja, atpasakoja, suvaidina, nupiešia ir pan; ● varto liaudies meno knygas, apžiūri tautodailės darbus (stebi tautodailės liet. liaudies motyvus), žiūri gamtos vaizdus realybėje ir internete. ● organizuoja piešinių, rankų darbų parodas. ● organizuoja išvykas į Vilniaus muziejus, parodas, Onos bažnyčią, Sakurų žydėjimą ir pan.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius • Dainuoti vaikui, klausytis įvairios nuotaikos dainų,			Ikimokyklinis amžius • Klausytis įvairių žanrų muzikos, dalyvauti muzikinėje veikloje darželyje bei

muzikos kūrinių; • Leisti vaikui stebėti šokį gulint ar sėdint ant grindų, kad galėtų keisti pozą ir laisvai kūnu reaguoti į stebimo šokio sukeliamus įspūdžius; • Žaisti ir išraiškingai rodyti, kaip galima veikti, tarytum žaislas ar stalo lėlė būtų gyva; • Vaikų piešinius išdėlioti taip, kad ir vėl juos galėtų pasižiūrėti; suteikti vaikui galimybė išbandyti įvairias dailės medžiagas ir priemones; • Sudaryti galimybes vaikui matyti gražius gamtos, aplinkos vaizdus, spalvingas knygeles, dailės kūrinius. už darželio ribų, lankytis parodose, muziejuose, teatruose, miesto šventėse, mugėse ir kt.; • Žiūrėti lėlių ir dramos vaidinimus, klausytis jų įrašų, žiūrėti animacinių filmukų; skatinti pastebėti subtilesnes veikėjų kalbos intonacijų, poelgių, veiksmų, kostiumų, lydinčios muzikos, dekoracijų detales. Aptarti, atpasakoti spektaklių eigą su vaikais; • Sudaryti galimybę vaikui, kitiems girdint ir matant, pasidžiaugti savo ir kitų kūryba bei kasdiene veikla; • Palaikyti ir skatinti vaiko norą siekti grožio, pagirti už jo pastangas, parodyti kitiems, užrašyti vaiko pasakojimą ir prisegti prie demonstruojamo darbelio; • Skatinti geranoriškai vertinti kitų saviraiškos ir kūrybos bandymus, išsakyti savo ir gerbti kitų nuomonę; • Dalyvauti patiems vaikams puoselėjant gamtą, gėrėtis gerai atliktais darbais, pratinti gražiai elgtis viešose vietose; • Klausytis įvairių muzikos kūrinių (dainų, ūokių, simfoninės muzikos, operos ir baleto ištraukų), paskatinti vaikus susikaupti, išklausius savo mintimis pasidalyti su kitais; • Aptarti stebėtus šokius, pasamprotauti, ką teatro aktorius veikia, suteikiant galimybę pasikalbėti, užduoti jiems klausimų apie teatrą.

Į VISAS UGDYMO KRYPTIS INTEGRUOJAMOS UGDYMO(SI) SRITYS (PASIEKIMAI)

Iniciatyvumas ir atkaklumas

Iniciatyvumas apibūdinamas kaip smalsumas, domėjimasis nauja informacija bei veikla, entuziastingas naujos informacijos, veiklų ieškojimas, noras išmokti. Atkaklumas – gebėjimas gana ilgą laiką amžiaus galimybių ribose nenutraukti atliekamos veiklos.

Iniciatyvumo ir atkaklumo nauda vaikui:

✓ Sėkmingiau ugdosi;

✓ Patiria didesnę sėkmę mokykloje;

✓ Pasiekia užsibrėžtų tikslų, sutelkdamas tam visas pastangas;

✓ Turi didelę mokymosi motyvaciją.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3-4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
● Pats keičia veiklą, pasirenka vieną iš kelių daiktų. ● Xxxxxxx savo norus, sako „ne“.	● Pasirenka ir žaidžia vienas ar su draugais. ● Įsitraukia į suaugusiojo pasiūlytą veiklą (susidomėjus). ● Xxxxxx suaugusiojo pagalbos, padrąsinimo, kai susiduria su nesėkme.	● Ilgesnį laiką kryptingai plėtoja veiklą vienas ar su draugais. ● Xxxxxxx nuo pasirinktos veiklos prie suaugusiojo pasiūlytos veiklos. ● Bando pats įveikti kliūtis veikloje, nepavykus kreipiasi pagalbos į suaugusįjį.	● Plėtoja veiklą, ją tęsia po dienos miego, kitą dieną. ● Ilgesniam laikui įsitraukia į suaugusiojo pasiūlytą veiklą. ● Kreipiasi pagalbos į draugus ir tik po to į suaugusįjį.	● Savo iniciatyva pagal pomėgius pasirenka veiklą, ilgam ją plėtoja. ● Nuo pradžios iki pabaigos atlieka nepatrauklią veiklą. ● Priima iššūkius naujai veiklai, bando pats įveikti kliūtis.
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● Randa vis naują žaislą, daiktą ir išbando jo galimybes; ● Žaidžia situacinius žaidimus; ● Piešia piešinį mamai, tėčiui, sesei/broliui; ● Sugalvoja būdus, kaip pasiekti neprieinamą daiktą; ● Xxxxx, kaip auklėtoja žaidžia sensorinius žaidimus vaikų akivaizdoje, kad jie galėtų mėgžioti. ● Pasiūlyti vaikams veiklos savo iniciatyva, pasidžiaugti draugo iniciatyva padėti kitam.			Ikimokyklinis amžius ● Piešia įvairius judesius, veiksmą, plėtoja savo piešinius ar rankų darbus keletą dienų; ● Pasirenka veiklą, kurią vėliau išplėtoja ir pasilieka keletai dienų, neardant vaikų susikurtos aplinkos, nebaigtų darbelių; ● Veria siūlą į adatą, siūna sagą, prisuka veržlę ir t.t. ● Gamina įvairių formų, spalvų, dydžių „keistus“ statinius, robotus, ateivius, nematytus gyvūnus ir t.t. ● Nuo pradžios iki pabaigos atlieka veiklą, įveikinėja įvairias kliūtis.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius ● kantriai padėti vaikui mokytis, kai jis rodo iniciatyvumą, domisi naujais veiksmais; ● padėti vaikui įveikti kliūtis, jei po daugelio bandymų jam nepavyksta atlikti norimo veiksmo; ● pasirūpinti saugia aplinka grupėje, lauke. Auklėtojai pačiai žaisti sensorinius žaidimus vaikų akivaizdoje, kad jie galėtų jį stebėti ir mėgdžioti, taip mokydamiesi naujų veiksmų;			Ikimokyklinis amžius ● sudaryti sąlygas grupėje vaikų sumanymus ir auklėtojo pasiūlytą veiklą plėtoti po keletą dienų, neardant vaikų susikurtos aplinkos, nebaigtų darbelių; ● pasiūlyti vaikams įdomios veiklos idėjų, sumanymų vaikų grupelių veiklai. Pastebėti vaiko sumanymus, juos palaikyti, padėti išplėtoti; ● skatinti vaikus pabaigti pradėtus darbu, padėti vienas kitam įveikti problemas. Siūlyti vaikams kruopštumo, susikaupimo reikalaujančių darbų.

● nuolat praturtinti grupę kuo nors nauju, pasiūlyti vaikams naujų žaidimų;

● kai tik įmanoma palaikyti vaiko norus, patraukliai pasiūlyti jiems pakeisti neigiamą nuomonę.

Tyrinėjimas

Tyrinėjimas – tai procesas, kai atidžiai žiūrint, klausant, uodžiant, liečiant, klausinėjant, ieškant informacijos įvairiuose šaltiniuose sužinoma apie gyvosios ir negyvosios gamtos objektus bei reiškinius, žmogaus sukurtus daiktus, žmonių gyvenimą. Vaiko tyrinėjimas gali būti iš anksto apgalvotas ir sistemingas arba atsitiktinis. Ikimokyklinuko tyrinėjimai atveria galimybes pažinti aplinką, bendraamžius, suaugusiuosius, tam tikrus mokymosi dalykus, o be to – ir save patį. Skatindami tyrinėjantį mažylio elgesį, vaikas įgauna motyvaciją mokytis, o jo veikla pasipildo kūrybine vaizduote. Ikimokyklinio amžiaus vaikai:

✓ stebi daiktus, aplinkos reiškinius, žmones, samprotauja apie tai, ką kalbėjo;

✓ ragauja, čiupinėja, uosto, bando išardyti, sudėti, įpilti, išpilti;

✓ suaugusiems padedant atlieka paprastus bandymus su daiktais, medžiagomis, skysčiais, dalyvauja aptariant rezultatus, siūlo savus paaiškinimus ir išvadas;

✓ palygina daiktus, reiškinius, situacijas, grupuoja daiktus pagal požymius;

✓ sugeba susirasti informaciją, saugiai naudotis kai kuriais prietaisais, kompiuteriais;

✓ rodo susidomėjimą, kūrybiškumą ieškant atsakymus į klausimus.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3-4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
● Domisi jį supančia	● Tyrinėja supančią	● Domisi iš ko padaryti	● Atlieka trumpalaikius	● Atlikęs tiriamąją veiklą daro
aplinka: bando	gamtinę ir daiktinę	daiktai, jų savybėmis.	stebėjimus.	išvadas.
aiškintis, kas tai yra,	aplinką visais pojūčiais.	● Suvokia daiktų paskirtį.	● Pasitelkia priemonių	● Tyrinėjimams naudoja
kaip tai vyksta ir pan.	● Pasirenka reikalingas	● Įvardina daiktų,	įvairovę (lupą,	skaitmenines technologijas
● Kartoja veiksmą po	priemones tiriamąjai	medžiagų, gyvūnų, augalų	mikroskopą).	(kompiuteris, fotoaparatas,
patirtos nesėkmės.	veiklai.	skirtingus pastebėjimus.	● Analizuoja, grupuoja ir	mobilusis telefonas).
			klasifikuoja daiktus pagal	● Žino ir suvokia tyrinėjimo
			savybes.	saugumo taisykles.
				● Tyrinėjimo rezultatus
				pavaizduoja schema.

Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● Įkišęs ranką į “stebuklingą maišelį”, liečia, čiupinėja, glamžo, spaudo esančius daiktus ir bando ištraukti: kietą, minkštą, švelnų ar šiurkštų daiktą; ● Antspauduoja panaudodamas gamtinę medžiagą, antrines žaliavas, įvairias buitines medžiagas ir pan.; ●Skaičiuoja, dėlioja tam tikra tvarka daiktus, bando padėti į vietą, padalija po lygiai, padalija per pusę ir pan; ● Piešia gamtoje rastais gamtiniais dažais ar prieskoniais, gamtine medžiaga; ● Sukelia vėją, pūgą, lietų: išmėgina kuo galima vėdintis (skarele, pučiant, bėgiojant, sukantis, mosuojant ranka, popieriaus lapu, stuksenant ir pan.). ● Bando išardyti žaislus, priemones – pažiūri kas jo viduje; ● Varto knygeles, vaizduoja, kad skaito, kalba apie tai, ką mato paveikslėliuose.	Ikimokyklinis amžius ● Ieško atsakymų į probleminį klausimą “Kodėl?”; ● Kuria savo pomėgių knygeles, žaislus, statinius, figūras; ● Ieško balansinių svarstyklių vidurio; ● Išbando magneto galimybes; ● Tyrinėja daiktus ant šviesos stalo; ● Tyrinėja aplinkos daiktus, stebi jų požymius, savybes, grupuoja, klasifikuoja; ● Kuria koliažus, ieškodamas detalių jungimo galimybių; ● Dalyvauja artimiausios aplinkos išvykose ir kuria žemėlapius; ● Tyrinėjimams naudoja skaitmenines technologijas; ● Kuria stebėjimų fotografijų parodėles. ● Atlieka nesudėtingus bandymus (pvz.; ledo tirpimas, žvakės deginimas, spalvų atradimas, plaukia-skęsta ir pan). ● Stebimo objekto pasikeitimus fiksuoja lentelėje, palygina daiktus, medžiagas, gyvūnus ir augalus, juos tikslingai grūpuoja ir klasifikuoja.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius ● Sudaryti sąlygas aktyviai tyrinėti aplinką, suaugusiems padedant, bet netrukdant ir nepertraukiant; ● Duoti tinkamai žaisti įvairių žaislų, daiktų, kurie skatina atlikti tiek stambiuosius, tiek smulkiuosius judesius; ● Sudaryti sąlygas naudoti, vystyti įvairius gebėjimus; ● Mokyti atpažinti spalvas, simetriją ir formas, atkreipti dėmesį, kurios tinka viena prie kitos, yra giminingos.	Ikimokyklinis amžius ● Sudaryti galimybes surinkti, rūšiuoti ir sudėlioti daiktus kokia nors tvarka, įvairiais būdais žaisti su medžiagomis, stiprinti tvarkos jausmą; skatinti tyrinėti gamtos ir socialinės aplinkos objektus, jų kaitą, savybes; ● Siūlyti atlikti nesudėtingus bandymus, stebėti prietaisų veikimą; ● Vykdyti projektines veiklas, skirtas ilgalaikiams stebėjimams. Mokyti vaikus fiksuoti pastebėjimus, pildyti lenteles ir pan.; ● Tyrinėti mikroskopą ir kitus prietaisus bei skatinti vaikus jais savarankiškai naudotis; ● Skatinti vaikus, kad jie patys ieškotų atsakymų į iškilusius klausimus knygose, internete, jeigu mato, kad nepavyksta, pasiklaustų suaugusiųjų.

Problemų sprendimas

Problemų sprendimas – gebėjimas suprasti, įvertinti, interpretuoti ir pritaikyti žinias iššūkiams, sudėtingoms užduotims ar sunkumams spręsti. Problemų sprendimo gebėjimai padeda vaikams priimti konstruktyvius sprendimus. Vaikas pats mokosi pasirinkti, nuspręsti ir pajusti problemų sprendimo ar pasirinkimo padarinius. Todėl ikimokykliniame amžiuje vaiko problemų sprendimų ugdymasis ateityje palengvina ir praplečia sprendimų variantus ir poelgių galimas pasekmes. Problemų sprendimo srityje vaikui ugdantis tobulėja:

✓ Problemų atpažinimas, įžvelgimas;

✓ Sprendimų, išeičių paieška ir tinkamiausio sprendimo pasirinkimas bei įgyvendinimas, pasekmių, panaudojus sprendimą, stebėjimas ir apmąstymas;

✓ Mokymasis įveikti nesėkmes.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3-4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
● Stebi savo veiksmų pasekmes. ● Prašo pagalbos nepavykus atlikti veiklos.	● Išbando įvairias daiktų panaudojimo galimybes. ● Supranta kada pavyko įveikti sunkumus.	● Ieško tinkamų sprendimo būdų. ● Bando įveikti sunkumus pats.	● Ieško tinkamų sprendimo būdų. ● Bando įveikti sunkumus pats.	● Numato priimtų sprendimų pasekmes; ● Xxxxxx iš savo ir kitų klaidų; ● Nepasisekus, bando kelis kartus vis kitos išeities, arba prašo kito vaiko ar suaugusiojo pagalbos.
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● Žaidžia auklėtojos sudarytas problemines situacijas; ● Auklėtojos padedamas, atkreipia dėmesį į kasdieninę situaciją „čia ir dabar”; ● Drąsinti vaiką per įvairias veiklas, skatinti, pagirti ir pan. ● Deda didesnius daiktus ar žaislus į mažesnį ir atvirkščiai; ● Kiemo aikštelėje, salėje ar grupėje randa kliūtį ir kartu sprendžia įvairias situacijas? ● Dėlioti aukštus bokštus, statinius iš kaladėlių, konstruktorių ir kt. medžiagų, lyginti juos, sudėti viena linija ir pan.			Ikimokyklinis amžius ● Ieško paveikslėliuose, plakatuose, knygelėse panašumų ir skirtumų; ● Sprendžia problemines situacijas grupėje, salėje, kieme ar namuose; ● Sudarinėja veiksmų planus; ● Žaidžia, kuria patys žaidimus su įvairiais labirintais, ieškojimais, kryžiažodžiais; ● Taiso sugadintus daiktus, žaislus, suplėšytą knygutę; ● Bando su auklėtoja įvardinti pasekmes, jeigu kažkas įvyksta ar jau įvyko; ● Žaidžia sveikatos saugojimo žaidimus; ● Kūno kultūros užsiėmimuose bando įveikti kliūtis, žaisdami komandinius

	žaidimus, estafetes. ● Dalyvauja varžybose, estafetėse darželyje ir už darželio ribų.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius ● Nuolat drąsinti vaiką skatinamaisiais žodeliais; ● Rodyti vaikams būtinus veiksmų su daikatis būdus; patarti, kaip elgtis įvairiose sudėtingose situacijose; ● Komentuoti vaiko veiksmų ir auklėtojo demonstruojamų veiksmų ir auklėtojo demonstruojamų veiksmų pasekmes; ● Šiek tiek padėti vaikui įveikti kliūtį ar sunkumą, atlikti sudėtingą veiklą, kad stiprėtų jo pasitikėjimo savimi jausmas.	Ikimokyklinis amžius ● Siūlyti vaikams nuolat sudėtingesnes veiklas, drąsinti jos imtis, drąsiai bandyti, eksperimentuoti, tartis su kitais; ● Kai vaikai susiduria su problema, paprašyti visų pagalvoti, ką galima daryti toje situacijoje. Padėti vaikams geriau suprasti kiekvieno pasiūlyto sprendimo pasekmes; ● Užduoti vaikams atviruosius klausimus, padedančius apmąstyti problem; ● Siūlyti vaikams probleminių užduočių, kurias įveikti turėtų jie patys.

Kūrybiškumas

Kūrybiškumas suprantamas kaip asmenybės savybė, susijusi su gebėjimu atrasti tai, kas nauja, originalu, netikėta. Ikimokyklinio amžiaus tarpsnis – pats palankiausias kūrybiškumo ugdymuisi, nes būtent tada vaikas yra pats imliausias: jis smalsus, visa savo esybe trokšta pažinti pasaulį; jo mąstymas dar laisvas, nesuvaržytas dogmų ir stereotipų. Kūrybiškumo požymiai ikimokykliniame amžiuje tai:

✓ Originalumas (unikalūs, neįprasti, netipiniai sprendimai);

✓ Sklandumas (mąstymo, elgesio, raiškos sklandumas, rezultatų gausumas, veiklos greitumas);

✓ Lankstumas (gebėjimas greit pereit nuo vienos idėjos prie kitos, keisti mąstymo kryptį, minčių eigą);

✓ Jautrumas (imlumas įspūdžiams, grožiui, naujumui, didelis emocionalumas, pasinėrimas į kūrybinę veiklą).

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3-4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
● Žaisdamas atlieka	● Įžvelgia naujas įprastų	● Klausinėja,	● Nori atlikti ir suprasti	● Savitai eksperimentuoja,
įsivaizduojamus	daiktų bei reiškinių	aiškindamasis jam naujus,	vis daugiau naujų,	nebijo suklysti, daryti kitaip
simbolinius veiksmus.	savybes.	nežinomus dalykus;	nežinomų dalykų;	negu visi;
● Atranda vis naujus	● Sugalvoja įdomių	● Išradingai, neįprastai	● Kelia probleminius	● Greitai keičia, pertvarko,
dalykus artimiausioje	idėjų, skirtingų veikimo	naudoja įvairias medžiagas,	klausimus, svarsto,	pritaiko, siekia savito, unikalaus
aplinkoje.	būdų.	priemones.	fantazuoja.	rezultato.

			● Ieško atsakymų, naujų idėjų, siekia savito rezultato.
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius ● Pats puošia padarytus piešinius, dirbinėlius; ● Eksperimentuoja įvairiomis tūrinėmis medžiagomis: moliu, plastilinu, drėgnu smėliu, minkštu sniegu, sūria tešla ir pan; ● Pritaiko įvairius daiktus veiksmams, pvz. Kaladėlė – “telefonas”, pieštukas – “šaukštas” ir t.t.; ● Žaidžia su dažų dėmėmis, taško dažus senais dantų šepetėliais, pučia dažus, tapo ant šlapio, vaškuoto popieriaus, ant veidrodžio, antspauduoja, ridena, nardina į vandenį ir pan.; ● Atkartoja įvairių personažų judesius, juos imituoja garsu; ● Kartu su auklėtoja, tėvais dalyvauja kūrybiniuose darželio projektuose.			Ikimokyklinis amžius ● Eksperimentuoja ant balto ir spalvoto (sauso ir šlapio), įvairaus formato, dydžio popieriaus pirštu, teptuku, šiaudeliu, trintuku, kamšteliu, sagute ir t.t.; ● Tapytą darbelį papildo realiomis medžiagomis (audiniu, džiovintais augalais ir kt.); ● Dailės priemonėmis reiškia savo literatūrinius, muzikos kūrinio ar kitokius meninius įspūdžius; ● Aplikuoja iš skirtingo šiurkštumo, storumo, įvairių spalvų popieriaus, buityje nereikalingų laikraščių, tapetų, folijos ir kt.; ● Gamina atvirukus, kvietimus, knygeles, “Judančių spalvų pasakas”, dovanėles draugams, šeimos nariams, įvairią atributiką, dekoracijas šventėms, pramogoms; kuria daugiasluoksnius kūrinius. ● Piešia ateities miestus, savo svajonių pasaulį, įvairius fantastinius gyvūnus ir pan. ● Xxxxxx, kuria siužetus, klausant klasikinės muzikos (liūdna, linksma, žaisminga); ● Ekskurija į „Lėlės“ teatrą.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius ● Parūpinti įvairių, atkreipiančių dėmesį, naujus potyrius žadinančių žaislų, medžiagų (skirtingų formų, tekstūros, spalvų), objektų, skleidžiančių garsus ir lavinantys įvairius pojūčius; ● Medžiagų ir žaislų kaitaliojimas, atnaujinimas turėtų būti vaikams įprastas reiškinys; ● Naudoti žaislus, kuriuos galima išardyti, išbandyti jų formas,			Ikimokyklinis amžius ● Skatinti išbandyti įvairią veiklą, įvairius daiktų panaudojimo būdus, siekiant, kad vaikai pastebėtų, jog tą patį daiktą, priemonę, dalyką galima panaudoti įvairioms reikmėms ir tikslams; ● Suteikti laisvės, erdvė, laiko, pasiūlant naudoti įvairius suneštus butaforinius daiktus, kuriuos vaikai gali panaudoti kurdami vaidinimus, rinkdamiesi jiems patinkančią veiklą;

pritaikant tinkamiausią, taip pat garsus skleidžiančius žaislus; ● Pasiūlyti žaisti dailės priemonėmis ir medžiagomis, kad eksperimentavimo metu įgyta patirtis taptų pirmuoju žingsniu kūrybos link. ● Lavinti kūrybinį mąstymą – lankstumą, gausumą, detalumą, originalumą; skatinti tolesnį divergentinį mąstymą, užduodant klausimus “Kas būtų, jeigu…?”; ● Prašyti kuo tiksliau apibūdinti kūrinį, išdailinti piešinį ir pan. ● Užduodant netikėtus, fantastinius klausimus, skatinti vaiką išsakyti originalias mintis (mąstymo originalumas); ● Skatinti perkurti pasakas arba sukurti savo, išvardyti kuo daugiau daikto naudojimo būdų, kurti vaidinimus, koncertus, fantastinius gyvūnus bei jų vardus ir pan.

Mokėjimas mokytis

Mokėjimas mokytis suprantamas kaip noras mokytis, atkaklus užsibrėžto tikslo siekimas, atsakomybė už savo mokymąsi. Ikimokykliniame

amžiuje mokėjimo mokytis gebėjimų ugdymas(is) suprantamas kaip vaiko poreikis sužinoti, atsakomybė už savo veiklą, pasirenkamus veikimo būdus; savo stiprybių ir trūkumų žinojimas; veiklos rezultatų apmąstymas; domėjimasis pasirenkamos veiklos galimybėmis. Mokėjimas mokytis – tai vaiko noras bei pasirengimas imtis naujų užduočių, gebėjimas kontroliuoti veiklos procesų bei taikyti įgytus gebėjimus įvairiuose kontekstuose.

Vaiko pasiekimų žingsniai
1,5-3 metų	3-4 metų	4-5 metų	5-6 metų	Brandesniems
● Domisi kas kaip veikia. ● Atidžiai stebi veiklą ir bando pakartoti veiksmus.	● Siūlo žaidimų idėjas. ● Domisi aplinka – klausinėja. ● Žaidžia kūrybiškai.	● Imasi inciatyvos įgyvendinant žaidimų idėjas. ● Drąsiai spėja, bando, klysta ir taiso klaidas. ● Spėlioja veiksmų pasekmes.	● Drąsiai ieško atsakymų į kylančius klausimus. ● Kalba apie tai, ko norėtų išmokti, planuoja savo veiklą. ● Randa reikiamą informaciją įvairiuose šaltiniuose (enciklopedijose, žinynuose ar pan.)	● Kalba apie mokymąsi mokykloje, jo prasmę. ● Analizuoja savo veiklą, kaip pavyko. ● Orientuojasi informacijos gavimo šaltiniuose (pokalbis, stebėjimas, knygos, internetas, TV ir pan.). ● Mokosi iš kitų patirties.
Vaiko veiksenų pavyzdžiai
Ankstyvasis amžius			Ikimokyklinis amžius

● Išbando naujus žaidimus, imasi įvairių suaugusiųjų darbų (šluoja, valo, grėbia, laisto ir pan.); ● Pagiria draugą, leidžiant jam patirti sėkmės jausmą; ● Žaidžia pojūčių žaidimus (klausos, regos, lytėjimo, skonio); ●Žaidžia kartu su draugais bendrus siužetinius žaidimus; ● Kuria siužetinio žaidimo epizodus; ● Dainuoja, groja su muzikos mokytoja, pasakoja ką išmoko, parodo judesius; ● Ieško teminių paveikslėlių knygelėse; ● Žaidžia probleminius žaidimus.	●“Ryto rato” ir kitos veiklos metu pasikalba ko jie nori išmokti, kaip jie gali mokytis, sudaryti sąlygas išmokti; ● Žaisti sudėtingus žaidimus ir kartu mokytis tyrinėti daiktus, medžiagas, jų savybes; ● Gamina plakatus ir vaizdines priemones apie gyvenimiškas problemas, įvykius, siužetus.; ●Varto savo ir draugų meninės veiklos, kitų gebėjimų ir pažangos vertinimų segtuvus – apmąsto, diskutuoja, vertina savo ir kitų veiklą bei rezultatus; ●Taiko įvairius informacijos paieškos metodus: knygų “skaitymas”, aplinkos tyrinėjimas, klausinėjimas, enciklopedijos vartymas, mokymas naudotis internetu; ●Sprendžia, kuria savo kryžiažodžius, galvosūkius, rebusus. ●Vyksta į Kraštotyros muziejų.
Ugdymo gairės
Ankstyvasis amžius ● Pripažinti, kad viskas, kas vyksta, gali būti naudinga žaidimui ir mokymuisi; pastebėti vaikų ketinimus, juos įvardyti; ● Duoti tokių žaislų, kurie skatinytų stumti, traukti, imti, čiupinėti pirštais, kišti į burną, kuriais galima įvairiai manipuliuoti, esant minimaliai suaugusiojo pagalbai; ● Leisti vaikams žaisti ir mokytis individualiu tempu; ● Parinkti žaislus ir žaidimus tinkamus, su kuriais lengva veikti, ir tokių, kurie keltų iššūkius ir galėtų būti įvairiai panaudojami.	Ikimokyklinis amžius ● Leisti vaikams patiems justi ir nuspręsti, kada jiems reikalinga pagalba; ● Vaikus drąsinti inicijuoti žaidimus, nebijoti suklysti ką nors darant, iškelti klausimus, problemas, galvoti, kaip rasti sprendimą; ● Pastebėti situacijas, kuriose vaikas nori ko nors išmokti, sudaryti sąlygas mokytis to, ko jis nori; ● Pripažinti, kad vaikų sugebėjimas išlaikyti dėmesį ir domėjimasis aplinkiniu pasauliu didėja; ● „Ryto rato“ ir kitos veiklos metu pasikalbėti su vaikais, ko jie nori išmokti, kaip jie gali mokytis, pastebėti vaiko norą ir sudaryti sąlygas to išmokti; ● Leisti, siūlyti vaikams naudotis imitaciniams žaidimams tinkamomis priemonėmis; ● Sudaryti sąlygas vaikui žaisti sudėtingus žaidimus ir kartu mokytis tyrinėti daiktus, medžiagas, jų savybes ir kitų dalykų.

VI SKYRIUS

UGDYMO PASIEKIMAI IR JŲ VERTINIMAS

Vaikų ugdymo(-si) pasiekimai – tai ugdymo(-si) procese įgyti vaikų gebėjimai, žinios, supratimas ir nuostatos.

Ugdymo pasiekimų vertinimas – tai nuolatinis informacijos rinkimas ir jos panaudojimas, nustatant vaikų daromą pažangą, koreguojant, tobulinant pedagogo darbo būdus ir metodus. Nuolatinis ir sistemingas vertinimas padeda auklėtojai įžvelgti vaiko galimybes, nustatyti problemas ir spragas, diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą. Ugdymo pasiekimų vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais vaiko poreikiais, atitinka ugdymo(si) tikslus.

Ugdymo pasiekimų vertinimo tikslas – padėti vaikui sėkmingai ugdytis, bręsti kaip asmenybei, kaupti informaciją apie kiekvieno pasiekimus ir daromą pažangą, kad būtų galima koreguoti ugdymo procesą, priimti pagrįstus sprendimus, sudaryti sąlygas tėvams tapti lygiaverčiais vertinimo partneriais, be to, gauti grįžtamosios informacijos, kuri padėtų įvertinti auklėtojų bei lopšelio – darželio darbo sėkmę.

Vaikų pažangos ir pasiekimų vertinimo uždaviniai – padėti auklėtojui įžvelgti vaiko ugdymo(si) galimybes, pasiekimų lygmenį, nustatyti spragas ir problemas. Planuojant ugdymo procesą, pasirinkti tinkamiausią turinį, formas, būdus, metodus, individualizuoti ugdymą, suteikti tėvams informaciją apie vaiko ugdymą(si), stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų ir įstaigos, nustatyti lopšelio-darželio ugdymo kokybę.

Vertinimas bendradarbiaujant. Auklėtoja planuoja individualius susitikimus su tėvais jiems patogiu laiku ir aptaria vaiko pažangą, gebėjimus. Taip pat ji vykdo švietėjišką veiklą, išsiaiškina tėvų požiūrį į vaiko pasiekimų vertinimą.

Svarbiausi vaiko ugdymo pasiekimų vertinimo principai:

• Vertinimas grindžiamas šiuolaikine ugdymo ir ugdymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, vaiko poreikiais, individualiomis galiomis, gebėjimais.

• Vaiko pasiekimai ir pažanga stebimi ir fiksuojami pagal Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašą, kuriame išdėstyta aštuoniolika vaiko ugdymosi pasiekimų sričių su esminėmis nuostatomis ir gebėjimais, kuriuos vaikas įgyja iki šešerių metų.

• Vertinant remiamasi gerai susiformavusiais gebėjimais ir siekiama ugdyti prasčiau susiformavusius gebėjimus.

• Vaiko pasiekimams keliami skirtingi reikalavimai (gabiems vaikams – aukštesni, menkesnių gebėjimų – žemesni); pastarieji vaikai turi siekti būtino minimalaus lygio, o gabesni – daugiau.

• Vertinama individuali kiekvieno vaiko pažanga, jo dabartiniai pasiekimai lyginami su ankstesniais.

• Remiamasi įvairiais vertinimo šaltiniais.

• Atsižvelgiama į augimo, ugdymo bei ugdymo(si) sąlygas šeimoje.

Vaiko ugdymosi pasiekimų sritis – tai vaiko ugdymuisi svarbi sritis, kurioje išskirta vertybinė nuostata ir esminis gebėjimas.

Vertybinė nuostata – tai ugdymo ir ugdymosi procese įgytas nusiteikimas, polinkis, požiūris, išreiškiantis vaiko santykį su savimi, su kitais, su aplinka.

Esminis gebėjimas – tai nuo gimimo iki šešerių metų kiekvienoje iš ugdymosi pasiekimų sričių įgytas svarbiausias vaiko gebėjimas ką nors daryti, veikti, elgtis, kurti.

Šešerių metų vaiko ugdymosi pasiekimų sąvadas, t.y. vertybinės nuostatos ir gebėjimai, kuriuos vaikas turėtų įgyti iki šešerių metų:

1. Kasdienio gyvenimo įgūdžiai

Vertybinė nuostata. Noriai ugdosi sveikam kasdieniam gyvenimui reikalingus įgūdžius.

Esminis gebėjimas. Tvarkingai valgo, savarankiškai atlieka savitvarkos veiksmus: apsirengia ir nusirengia, naudojasi tualetu, prausiasi, šukuojasi. Saugo savo sveikatą ir saugiai elgiasi aplinkoje.

2. Fizinis aktyvumas

Vertybinė nuostata. Noriai, džiaugsmingai juda, mėgsta judrią veiklą ir žaidimus.

Esminis gebėjimas. Eina, bėga, šliaužia, ropoja, lipa, šokinėja koordinuotai, išlaikydamas pusiausvyrą, spontaniškai ir tikslingai atlieka veiksmus, kuriems būtina akių, rankos koordinacija bei išlavėjusi smulkioji motorika.

3. Emocijų suvokimas ir raiška

Vertybinė nuostata. Domisi savo ir kitų emocijomis bei jausmais.

Esminis gebėjimas. Atpažįsta bei įvardina savo ir kitų emocijas ar jausmus, jų priežastis, įprastose situacijose emocijas ir jausmus išreiškia tinkamais, kitiems priimtinais būdais, žodžiais ir elgesiu atliepia kito jausmus (užjaučia, padeda).

4. Savireguliacija ir savikontrolė

Vertybinė nuostata. Nusiteikęs valdyti emocijų raišką ir elgesį.

Esminis gebėjimas. Laikosi susitarimų, elgiasi mandagiai, taikiai, bendraudamas su kitais bando kontroliuoti savo žodžius ir veiksmus (suvaldo pyktį, neskaudina kito), įsiaudrinęs geba nusiraminti.

5. Savivoka ir savigarba

Vertybinė nuostata. Save vertina teigiamai.

Esminis gebėjimas. Supranta savo asmens tapatumą („aš esu, buvau, būsiu“), pasako, kad yra berniukas/mergaitė, priskiria save savo šeimai, grupei, bendruomenei, pasitiki savimi ir savo gebėjimais, palankiai kalba apie save, tikisi, kad kitiems jis patinka, supranta ir gina savo teises būti ir žaisti kartu su kitais.

6. Santykiai su suaugusiaisiais

Vertybinė nuostata. Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su suaugusiaisiais.

Esminis gebėjimas. Pasitiki pedagogais, juos gerbia, ramiai jaučiasi su jais kasdienėje ir neįprastoje aplinkoje, iš jų mokosi, drąsiai reiškia jiems savo nuomonę, tariasi, derasi; žino, kaip reikia elgtis su nepažįstamais suaugusiaisiais.

7. Santykiai su bendraamžiais

Vertybinė nuostata. Nusiteikęs geranoriškai bendrauti ir bendradarbiauti su bendraamžiais.

Esminis gebėjimas. Supranta, kas yra gerai, kas blogai, draugauja bent su vienu vaiku, palankiai bendrauja su visais (supranta kitų norus, dalijasi žaislais, tariasi, užjaučia, padeda), suaugusiojo padedamas supranta savo žodžių ir veiksmų pasekmes sau ir kitiems.

8. Sakytinė kalba

Vertybinė nuostata. Nusiteikęs išklausyti kitą ir išreikšti save bei savo patirtį kalba.

Esminis gebėjimas. Xxxxxxxx ir supranta kitų kalbėjimą, kalba su suaugusiaisiais ir vaikais, natūraliai, laisvai išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, intuityviai junta kalbos grožį.

9. Rašytinė kalba

Vertybinė nuostata. Domisi rašytiniais ženklais, simboliais, skaitomu tekstu.

Esminis gebėjimas. Atpažįsta ir rašinėja raides, žodžius bei kitokius simbolius, pradeda skaitinėti.

10. Aplinkos pažinimas

Vertybinė nuostata. Nori pažinti bei suprasti save ir aplinkinį pasaulį, džiaugiasi sužinojęs ką nors nauja.

Esminis gebėjimas. Įvardija ir bando paaiškinti socialinius bei gamtos reiškinius, apibūdinti save, savo gyvenamąją vietą, šeimą, kaimynus, gyvosios ir negyvosios gamtos objektus, domisi technika ir noriai mokosi ja naudotis.

11. Skaičiavimas ir matavimas

Vertybinė nuostata. Nusiteikęs pažinti pasaulį skaičiuodamas ir matuodamas.

Esminis gebėjimas. Geba skaičiuoti daiktus, palyginti daiktų grupes pagal kiekį, naudoti skaitmenis, apibūdinti daikto vietą eilėje, sudaryti sekas. Geba grupuoti daiktus pagal spalvą, formą, dydį. Jaučia dydžių skirtumus, daikto vietą ir padėtį erdvėje.

Supranta ir vartoja žodžius, kuriais apibūdinamas.

12. Meninė raiška

Vertybinė nuostata. Jaučia meninės raiškos džiaugsmą, rodo norą aktyviai dalyvauti meninėje veikloje.

Esminis gebėjimas. Spontaniškai ir savitai reiškia įspūdžius, išgyvenimus, mintis, atirtas emocijas muzikuodamas, šokdamas, vaidindamas, vizualinėje kūryboje.

13. Estetinis suvokimas

Vertybinė nuostata. Domisi, gėrisi, grožisi aplinka, meno kūriniais, menine veikla.

Esminis gebėjimas. Pastebi ir žavisi aplinkos grožiu, meno kūriniais, džiaugiasi savo ir kitų kūryba, jaučia, suvokia ir apibūdina kai kuriuos muzikos, šokio, vaidybos, vizualaus meno estetikos ypatumus, reiškia savo estetinius potyrius, dalijasi išgyvenimais, įspūdžiais.

14. Iniciatyvumas ir atkaklumas

Vertybinė nuostata. Didžiuojasi savimi ir didėjančiais savo gebėjimais.

Esminis gebėjimas. Savo iniciatyva pagal pomėgius pasirenka veiklą, ilgam įsitraukia ir ją plėtoja, geba pratęsti veiklą po tam tikro laiko tarpo, kreipiasi į suaugusįjį pagalbos, kai pats nepajėgia susidoroti su kilusiais sunkumais.

15. Tyrinėjimas

Vertybinė nuostata. Smalsus, domisi viskuo, kas vyksta aplinkui, noriai stebi, bando, samprotauja.

Esminis gebėjimas. Aktyviai tyrinėja save, socialinę, kultūrinę ir gamtinę aplinką, įvaldo tyrinėjimo būdus (stebėjimą, bandymą, klausinėjimą), mąsto ir samprotauja apie tai, ką pastebėjo, atrado, pajuto, patyrė.

16. Problemų sprendimas

Vertybinė nuostata. Nusiteikęs ieškoti išeičių kasdieniams iššūkiams bei sunkumams įveikti.

Esminis gebėjimas. Atpažįsta ką nors veikiant kilusius iššūkius bei sunkumus, dažniausiai supranta, kodėl jie kilo, suvokia savo ir kitų ketinimus, ieško tinkamų sprendimų ką nors išbandydamas, tyrinėdamas, aiškindamasis, bendradarbiaudamas, pradeda numatyti priimtų sprendimų pasekmes.

17. Kūrybiškumas

Vertybinė nuostata. Jaučia kūrybinės laisvės, spontaniškos improvizacijos bei kūrybos džiaugsmą.

Esminis gebėjimas. Savitai reiškia savo įspūdžius įvairioje veikloje, ieško nežinomos informacijos, siūlo naujas, netikėtas idėjas ir jas savitai įgyvendina.

18. Mokėjimas mokytis

Vertybinė nuostata. Noriai mokosi, džiaugiasi tuo, ką išmoko.

Esminis gebėjimas. Xxxxxx žaisdamas, stebėdamas kitus vaikus ir suaugusiuosius, klausinėdamas, ieškodamas informacijos, išbandydamas, spręsdamas problemas, kurdamas, įvaldo kai kuriuos mokymosi būdus, pradeda suprasti mokymosi procesą.

Vaiko pasiekimai vertinami du kartus per metus: lapkričio mėn. ir balandžio mėn. Vaikų pasiekimus vertinti padeda įstaigos logopedė, meninio ugdymo pedagogė, tėveliai.

Vaiko ugdymo pasiekimų ir pažangos vertintojai:

• ikimokyklinio ugdymo auklėtojai;

• vaikas;

• xxxxx xxxxx (globėjai);

• specialistai;

• papildomo ugdymo pedagogai.

Pagrindinis vaiko pasiekimų vertintojas yra grupės auklėtojas. Jis vertina vaiko pasiekimus pagal šios programos turinį, kurį sudaro 18 vaiko ugdymosi pasiekimų sričių. Socialinis pedagogas, logopedas, muzikos pedagogas ir kūno kultūros pedagogas padeda fiksuoti vaiko kalbos, bendravimo, elgesio, muzikinės veiklos ir fizinio aktyvumo sričių pasiekimus.

Vaiko pasiekimai įvertinami kasmet mokslo metų pradžioje, nustatant, kuriame pasiekimų žingsnyje yra vaikas. Naujai atsiradę ar patobulėję vaiko gebėjimai fiksuojami nuolat.

Vaiko ugdymo(-si) pasiekimų dokumentavimas

Vaiko pasiekimų aplanke kaupiami svarbiausi patikimi vaiko veiklos pavyzdžiai, suteikiantys suprantamą informaciją apie vaiko pasiekimus visiems ugdymo proceso dalyviams (vaikui, pedagogui, tėvams, kitiems ugdytojams). Vaikai dalyvauja kaupiant aplanko turinį. Tai suteikia vaikams pasitikėjimo, pasididžiavimo jausmą savimi, ugdo savarankiškumą.

Aplanke pateikiami:

• duomenys apie vaiką;

• aktualios, tikslingos, integruotos vaiko veiklos pavyzdžiai, iliustruojantys vaiko pastangas ir pasiekimus (kūrybiniai darbeliai, vaiko kalbos pavyzdžiai, užrašai, nuotraukos, elgesio situacijų aprašymai, vaiko nuomonė apie darbelį ir kt.);

• vaiko pasiekimų vertinimo ir įvertinimo formos su komentarais, lentelės.

Informavimas apie vaiko ugdymo(-si) pasiekimus

Vaikų tėvams informacija apie vaikų pasiekimus teikiama įvertinus vaiko pasiekimus ir individualiai pagal poreikį.

Tėvus informuojame apie tai, kokių ugdymosi rezultatų bus siekiama, kokiais kriterijais remiantis pasiekimai bus vertinami ir kaip fiksuojami. Formuojamas tėvų supratimas apie tai, kad vaikų ugdymosi sėkmei didelę reikšmę turi kasdienis tėvų bendravimas su vaiku.

Programos uždavinių įgyvendinimą ir vaikų pasiekimus pedagogai aptaria metodinėje arba pedagogų taryboje.

Pagalbos specialistai informaciją apie vaiko pasiekimus tėvams pateikia individualių pokalbių metu arba Vaiko gerovės komisijoje.

Alytaus lopšelis-darželis

,,G I R I N U K A S”

SVEIKATINGUMO UDGYMO PROGRAMA

,,AUK. JUDĖK IR TOBULĖK“

Programą parengė: pedagogų koordinacinė taryba

Alytus 2018 m.

ĮVADINĖ DALIS

PRIGIMTINĖ GYDOMOJI JĖGA, SLYPINTI KIEKVIENAME IŠ MŪSŲ, YRA GILIAUSIAS SVEIKATOS ŠALTINIS.

[Hipokratas]

Ikimokyklinio ugdymo įstaiga yra ta vieta, kur vaikai praleidžia didžiają dalį budraus laiko. Tokio amžiaus vaikai labai smalsūs, domisi juos supančiu pasauliu ir vykstančiais reiškiniais. Jie seka, nagrinėja, mėgdžioja suaugusiųjų elgesį.Todėl šis vaikystės periodas labai parankus pratinti vaikus laikytis tam tikrų elgesio, higienos taisyklių, formuoti sveikos gyvensenos įgūdžius.

Vokiečių pedagogas X. Xxxxxxxxxxx pabrėžė, kad principas

„Ugdyk pagal prigimtį“ yra svarbiausias ugdant žmogų. Žmogus nesukuria gamtos, jis jau ją randa ir pats yra gamtos kūrinys.

Vaikų darželis – pirmoji vaiko kūno kultūros mokykla. Ji vaidina nepaprastą vaidmenį formuojant vaiko pasaulėjautą ir žmogiškąsias vertybes, iš kurių svarbiausia - sveikata. Geros sveikatos neįmanoma nusipirkti. Gera sveikata - tai gyvybingumas, stiprybė, aktyvumas, emocinė pusiausvyra, blaivus protas ir fizinė ištvermė.

Lopšelis-darželis „Girinukas“ vykdo šeštąjį, tęstinumo programos „Sveikatos želmenėliai“ etapą. Įstaigoje yra 11 grupių: 3 lopšelio, 6 darželio ir 2 priešmokyklinio ugdymo grupės. Jos dirba pagal Alytaus lopšelio-darželio „Girinukas“ ikimokyklinio ugdymo programą

„Girinuko takeliu“, į ją integruodamos šią sveikatingumo programą.

PROGRAMOS TIKSLAS

Stiprinti, saugoti ir puoselėti vaiko fizinę, psichinę, emocinę sveikatą natūralioje ir sveikoje aplinkoje.

UŽDAVINIAI

1. Mokyti vaikus suvokti savo gyvybės ir sveikatos vertę, ugdyti vaikuose savisaugos jausmą.

2. Tobulinti sveikos gyvensenos įgūdžius ir įpročius.

3. Saugoti ir stiprinti emocinę vaikų sveikatą.

4. Skatinti vaikų fizinį aktyvumą, rengiant sveikatingumo programas, projektus, konkursus.

5. Bendrauti ir bendradarbiauti su kitomis Užsienio, Lietuvos Respublikos bei Alytaus institucijomis, nuo kurių priklauso vaiko ir šeimos sveikata.

POVEIKIS

◼ Padidės pedagogų, darbuotojų profesinė kompetencija.

◼ Pagerės sveikatos ugdymo proceso kokybė.

◼ Sustiprės bendravimas ir bendradarbiavimas tarp bendruomenės, pedagogų ir šeimos.

ETAPAI

I Etapas 2018-2019 m.

- Praktiškai įgyvendinti įstaigos sudarytą sveikatingumo ugdymo programą.

- Vykdyti grūdinimo, fizinio aktyvumo optimizavimo, higieninių įgūdžių ir įpročių procesą.

- Įgyvendinti sveikatingumo projektus.

II Etapas 2019-2020 m.

- Realizuoti praktiniame darbe sveikatos stiprinimo ir tausojimo projektus.

- Plėtoti ryšius su šeima, skatinant programos uždavinių įgyvendinimą namuose.

III Etapas 2020-2021 m.

metus.

- Parengti praktinio darbo ataskaitą už 2018-2021 mokslo

- Skatinti sveikatingumo ugdymo proceso vystymąsi.

PAGRINDINĖS PROGRAMOS VEIKLOS KRYPTYS

Ši programa bus vykdoma 4 kryptimis:

1. Su visu lopšelio-darželio personalu.

2. Su tėvais ir kitais šeimos nariais.

3. Su visuomene.

4. Su vaikais per pedagogus ir tėvus.

DARBAS SU PERSONALU

1. Parengti sveikatingumo veiklos programą 2018-2021 m. m. ir supažindinti su juo įstaigos bendruomenę.

2. Skatinti rūpintis savo ir kitų sveikata, formuojant teigiamą nuostatą sveikai gyvensenai.

3. Sudaryti sąlygas įstaigos darbuotojams kelti kvalifikaciją sveikos gyvensenos, fizinio aktyvumo klausimais.

4. Organizuoti bendruomenės pasitarimus:

4. 1. Smurto prevencijos klausimais;

4. 2. Vaikų saugumas organizuojant įvairias veiklas;

4. 3. Taisyklingos vaikų kalbos ugdymas.

5. Specialistų konsultacijos įvairiomis temomis (gydytojų, psichologų, maisto organizavimo ir higienos priežiūros specialistės, sveikatos priežiūros specialistės).

6. Metodinių priemonių, medžiagos kaupimas ir atnaujinimas.

7. Keitimasis nauja informacija, gauta seminarų, konferencijų

metu.

8. Paramos, akcijų organizavimas, įtraukiant visą įstaigos

bendruomenę.

9. Įsitraukimas į lyderystės renginius.

10. Darbo veiklos ataskaita už praėjusius tris metus.

DARBAS SU TĖVAIS

1. Šviesti ir teikti informaciją tėvams įvairiais sveikatinimo klausimais.

2. Organizuoti apskrito stalo diskusijas:

2.1. „Vaikas ir kompiuteris. Nauda ar problema“;

2.2. „Savarankiškumo ugdymas šeimoje“;

2.3. „Šeimos ir pedagogų partnerystė: iškylančių problemų sprendimai – atvirai ar ne?“.

3. Tėvų anketavimas:

3.1. Esamo vaikų maitinimo vertinimas;

3.2. Veiklos kokybės vertinimas.

4. Visuomenei naudingos veiklos organizavimas. Tėvų pagalba ir parama.

5. Rengti bendras pedagogų, vaikų ir tėvų sportines varžybas, žygius, sveikatingumo dienas, sporto šventes:

5.1. Ruduo. ,,Judrioji Europos savaitė“;

5.2. Žiemos pramogos.

5.3. Pavasaris. ,,Aš bėgu. Visuotinė bėgimo akcija“.

6. Skatinti perimti vaikų ir auklėtojų sumanymus, teikti pasiūlymus.

7. Konferencijų organizavimas:

7.1. „Vaiko adaptacija lopšelyje-darželyje – kaip ją palengvinti“;

7.2. „Gera tėvų emocinė sveikata – pagalba vaikui“;

7.3. „Kaip tinkamai nustatyti elgesio ribas“.

DARBAS SU VISUOMENE

1. Bendrauti ir bendradarbiauti su Londono lituanistine darželiu-mokykla „Obelėlė“, Vilkaviškio lopšeliu-darželiu „Eglutė“, Alytaus pedagogine psichologine tarnyba, Alytaus kolegija, Alytaus PRC, Senamiesčio pradine mokykla, Dzūkijos pagrindine mokykla bei kitomis Alytaus ikimokyklinėmis įstaigomis.

2. Skleisti gerąją darbo patirtį kitoms miesto ikimokyklinėms įstaigoms.

3. Propoguoti sveikos gyvensenos idėjas visuose visuomenės sluoksniuose (interneto svetainėje, įvairių renginių tarp ikimokyklinių įstaigų metu, sporto ir pagrindinėse mokyklose, per radiją, TV, spaudą).

4. Dalyvauti respublikos, miesto, rajono organizuojamuose renginiuose, projektuose, metodiniuose pasitarimuose pagal savo amžiaus grupę.

DARBAS SU VAIKAIS

Gerinti sąlygas vaikams, tobulinant sveikos gyvensenos įgūdžius dienos ritmo metu ir atsižvelgiant į vaiko amžiaus ypatumus.

Dirbant šia kryptimi, savo įstaigos ikimokyklinio ugdymo programą „Girinuko takeliu“ sieti su šia sveikatingumo programa

„Auk, judėk ir tobulėk“

10 SVEIKATOS KOMPONENTŲ

◼ Savęs pažinimas

◼ Higiena

◼ Psichinė sveikata

◼ Sveika mityba

◼ Fizinis aktyvumas

◼ Saugos įgūdžiai

◼ Ekologinis ugdymas

◼ Žalingi įpročiai

◼ Šeima ir sveikata

◼ Ligos ir jų prevencija

DARBO SU VAIKAIS VEIKLOS PLANAS

Turinys	Data	Atsakingi
1	2	3
1. Pažink save 1. 1. Lopšinių konkursas „Miegelis teikia daug jėgų, tai pailsėt labai svarbu“. 1.2. Stendas „Mano pojūčiai“. 1.4. Tyrinėjimų savaitė „Kiek noriu, ar galiu“. 1.5. Piešinių paroda „Kuriam pasaką pirštukais“. 2. Asmens higiena 2.1. Vaikų joga-kūno ir emocijų mankšta. 2.2. Šventė „Sveikuolių sveikuoliai“. 2.3. Lankstinukas ,,Kaip užauginti sveiką vaiką“. 2.4. „Švarių rankų šokis 2018“ mokymas ir įtvirtinimas. 3. Aš ir kiti 3.1. Pranešimas „Teigiamo požiūrio ugdymas į “. 3.2. Atvira veikla: „Mes skirtingi, bet visi kartu laimingi“ 3.3. Akcija „Kalėdinė eglutė miške“. 3.4. Tyrimas „Kokios nuotaikos žmonės mums labiau patinka“. 3.5. Xxxxxxxxx „Noriu pažinti kitus“. 4. Maistas ir mityba 4.1. Piešinių paroda „Aš noriu skanių pusryčių“. 4. 2. Projektas „Vandens nauda“. 4. 3. Šventė „Morka-dovanų karalienė“. 4.4. Bendruomenės vakaronė „Oi, koks sveikas pačių rankomis gamintas maistas“. 4. 5. Pokalbiai su vaikais „Greitam	2018 m. 2019 m. 2020 m. 2019 m. 2019 m. 2019 m. 2020 m. Kasmet 2020 m. 2020 m. Kasmet 2019 m. 2021 m. 2018 m. Kasmet 2019 m. Kasmet Kasmet	Meninio ugdymo pedagogė Direktorės pavaduotoja ugdymui Grupių auklėtojos Grupių auklėtojos Direktorės pavaduotoja ugdymui Grupių auklėtojos Direktorės pavaduotoja ugdymui Neformaliojo ugdymo (kūno kultūros pedagogė Direktorės pavaduotoja ugdymui Grupių auklėtojos Direktorė Direktorės pavaduotoja ugdymui Grupių auklėtojos Grupių auklėtojos Grupių auklėtojos Grupių auklėtojos Direktorės pavaduotoja ugdymui Grupių auklėtojos

maistui – ne!“. 4.6. Akcija ,,Vaisiams ir daržovės sakome-taip“.
5. Veikla, poilsis, fizinis aktyvumas 5. 1. Sveikatos valandėlės. 5. 2. Veikla baseine.
5.3. Orientacinis sportas „Judu su džiaugsmu“.
5. 4. Piešinių paroda „Mano kelionių nuotykis“. 5. 5. Visuotinės mankštos (kas antrą mėnesį) „Mankšta kaip smagus žaidimas“. 5. 6. Šeimų sporto varžytuvės. 5. 7. Kneipo takelio įrengimas. 5. 8. Kineziterapija ir masažas vaikams. 5.9. Veikla relaksacijos kabinete. 5.10. Įrengti aktyviąsias edukacines erdves lauke. 5.11. Žaisti mažąjį futboliuką, trikrepšį.
6. Kūno apsauga 6. 1. Atvira veikla „Aš saugus, kai žinau“. 6.2. Pranešimas „Savisaugos ugdymas ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje“ 6. 3. Xxxxxxxxxxxx „Saulė ir draugas, ir priešas“. 6. 4. Šventė „Tegyvuoja saugi vasara“. 6.5.Lankymasis saugaus eismo klasėje, priešgaisrinėje stotyje.
7. Aplinka ir sveikata 7. 1. Akcija paukštelių globai „Žiemos rūpestėliai“. 7.2. Sportinė pramoga „Žiemos linksmybės“. 7.3. Akcija „Darom“ (pavasarinės talkos su tėveliais).
Kasmet.
Kasmet Nuolat Kasmet 2016 m. Nuolat
2021 m. Per metus Nuolat Per metus
Kasmet
2019 m.
2019 m.
2019 m.
2020 m. Kasmet
Kasmet Xxxxxx Xxxxxx
Direktorės pavaduotoja ugdymui
Grupių auklėtojos Neformaliojo ugdymo (kūno kultūros pedagogė Neformaliojo ugdymo (kūno kultūros pedagogė Grupių auklėtojos
Direktorės pavaduotoja ugdymui
Grupių auklėtojos Grupių auklėtojos Kineziterapeutė ir Masažistė Direktorės pavaduotoja ugdymui Neformaliojo ugdymo (kūno kultūros pedagogė
Grupių auklėtojos Grupių auklėtojos
Direktorės pavaduotoja ugdymui Grupių auklėtojos Direktorės pavaduotoja ugdymui
Direktorės pavaduotoja ugdymui Grupių auklėtojos
Direktorė

7.4. Gilinti žinias apie šiukšlių rūšiavimą, skirstant jas į atliekas ir antrines žaliavas. 7.5. Šventė „Mažais darbeliais apglėbkime žemelę“ – skirta Žemės dienai 7.6. Respublikiniai konkursai „Mano žalioji palangė“, „Sodinčius“ ir kt.
8. Kiti įpročiai 8. 1. Suteikti žinių, mokėjimų, įgūdžių apie nuodingas medžiagas. 8. 2. Paminėti pasaulinę gyvūnų dieną. Piešinių paroda „Mano mielas augintinis“. 8.3. Akcija „Savo užaugintais daigeliais pražydinkime darželio teritoriją“. 8.4. Mokyti auginti, rūpintis daržovėmis šiltnamyje.
9. Šeima ir sveikata 9. 1. Akcija „Savaitė be televizoriaus“. 9. 2. Tėvų ir vaikų sporto popietės. Šventė „Kaip gera ir smagu sportuot visiems kartu“ 9.3. Minčių lietus apie sveikatą. Dalijamės tėvelių patirtimi 9.4. Nuotraukų paroda „Juda rankelės, trepsi kojelės“.
10. Ligos ir jų prevencija 10.1. Aromatų terapija. 10.2. Akcija „Ten, kur švara-ten gyvens sveikata“ 10.3. Lankstinukas „Užkirskime kelią ligoms“. Kasmet 2021 m. Kasmet
Nuolat 2017 m.
Kasmet Kasmet
2021 m. 2020 m.
Kasmet 2019 m.
Kasmet 2021 m.
2018 m. Grupių auklėtojos Grupių auklėtojos Grupių auklėtojos
Grupių auklėtojos Direktorės pavaduotoja
Grupių auklėtojos Grupių auklėtojos
Grupių auklėtojos Grupių auklėtojos
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Grupių auklėtojos
Grupių auklėtojos Grupių auklėtojos
Grupių auklėtojos

VII SKYRIUS

NAUDOTA LITERATŪRA IR INFORMACIJOS ŠALTINIAI

1. Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. XII-745 „Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija".

2. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas (2011, Nr.38-1804).

3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. birželio 7 d. įsakymas Nr. V- 1009 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. ISAK-627 „Dėl ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašo“ pakeitimo“.

4. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-98.

5. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas 2012 m. gegužės 15 d. Nr. XI-2015 „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“.

6. Xxxxxxxxxx X. Humanistinis ugdymas mokykloje. Vilnius, 1996.

7. Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti. Vilnius, 2006.

8. Xxxxxxxxxxxx X. Ankstyvojo ugdymo vadovas. Vilnius: Minklės leidyba, 2003.

9. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa. Vilnius, 2014.

10. Xxxxxxxxxx X. Stebėjimas ir refleksija vaikystėje. Thomson social science press, 2011.

11. Aukime sveiki ir stiprūs. Vaikų sveikatos ir fizinio ugdymo programa. Klaipėda, 2000.

12. Dodge D. T., Xxxxxx S., Xxxxx X. Ankstyvojo amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas.Vilnius, 2006.

13. Xxxxx D. T., Xxxxxx L. J., Xxxxxxx X. Ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiškumo ugdymas. Vilnius, 2007.

14. Ikimokyklinio amžiaus vaikų pasiekimų aprašas. Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo aprūpinimo centras, 2016.

15. Ikimokyklinio ugdymo metodinės rekomendacijos. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2015.

16. Xxxxxxxxxxxx, X. Vaikų fizinis aktyvumas. Vilnius, 2004.

17. Xxxxxxxxx X. Vaiko muzikinės kultūros ugdymas darželyje. Vilniu, Kronta 1998.

18. Xxxxxxxxxxxxx, X. Vaikų fizinė pedagogika. Vilnius, 1994

19. xxx.xxx.xx

20. xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx