PAGRINDINIO UGDYMO TEATRO BENDROSIOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REKOMENDACIJOS

Sparčiai besikeičianti visuomenė kasdien įsisavina vis daugiau informacijos, skaitmeninis pasaulis papildo tiek menų, tiek visų mokomųjų dalykų programas. Teatras kaip veiksmo menas patiria naujus išbandymus, ypač kai dirbama nuotoliniu būdu. Kokius metodus, būdus turime rinktis, kad technologijos ne užgožtų žmogaus dvasinį pasaulį, o maksimaliai jį papildytų, atvertų naujus kelius į kūrybą, dvasinę raišką ir visavertės pozityvios asmenybės ugdymąsi? Kokios teatro priemonės gali tapti geriausiu mokytojo pagalbininku, ugdant kūrybingą, atsakingą, pilietišką asmenybę? Šiuos ir kitus klausimus bandome spręsti atnaujindami Teatro dalyko programą ir pristatydami Metodines rekomendacijas.

Metodinių rekomendacijų paskirtis – padėti mokytojams įsisavinti atnaujintą Teatro dalyko turinį ir patarti, kaip jį įgyvendinti, atsižvelgiant į BP atnaujinimo gaires. Strateginiai gairių uždaviniai – tai į mokinių kompetencijų plėtotę orientuotas ugdymas, tad ir Teatro turinyje išskiriamos trys į mokinių gebėjimus ir kompetencijas orientuotos veiklų kryptys: teatro raiška, teatro supratimas ir vertinimas, teatrinių reiškinių ir kontekstų pažinimas. Šios kryptys panašios į ankstesnes (teatro raiška / kūryba; vaidinimų stebėjimas, interpretavimas, vertinimas; teatro svarbos socialiniame kultūriniame gyvenime pažinimas), tačiau esama ir naujovių.

1. Pažinimo, kuri atnaujintame Teatro turinyje itin tampriai susijusi su praktiniu ir patirtiniu žinių įgijimu.

2. Kūrybiškumo, kuri paskleista per visas tris veiklos kryptis ir aprėpia tiek teatro raiškos / kūrybos, tiek ir teatro bei teatrinių reiškinių supratimo, pažinimo, vertinimo gebėjimus ir pasiekimus.

3. Pilietiškumo, kuri Teatro pamokose ugdoma per nacionalinės ir kitų tautų teatro kultūros bei jos įvairovės pažinimą, istorinio ir kultūrinio paveldo bei tapatumo supratimą ir puoselėjimą tiek mokinių kūryboje, tiek jiems dalyvaujant mokyklos, bendruomenės, nacionaliniuose bei tarptautiniuose renginiuose, šventėse, pilietinėse ir meninėse akcijose.

4. Kultūrinės, kuri ugdoma ir stiprinama ne tik kaip teatro pažinimas per raišką ir kūrybą, bet ir kaip jo supratimas, gebėjimas orientuotis teatro kultūros – nuo kasdienių ar liaudiškas, etnines tradicijas turinčių reiškinių iki svarbiausių šiuolaikinių nacionalinių ir / ar europinių pavyzdžių – pasaulyje, kaip kultūrinės ir estetinės patirties poreikis.

5. Komunikavimo, kuri kaip viena pamatinių teatrinės kūrybos sąlygų, aprėpia visas tris veiklos kryptis, skatindama mokinius diskutuoti jiems svarbiomis temomis, kelti jiems aktualius klausimus ir problemas tiek teatro raiškos priemonėmis, tiek ir svarstant bei vertinant teatro patirtį, teatrinius įspūdžius, išsakant savo teatrinius poreikius.

6. Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencija, kuri ugdoma ne tik dalyko turiniu, bet ir tokio emocinio, dvasinio, socialinio, fizinio saugumo tolerantiškoje aplinkoje mikroklimato sukūrimu, koks reikalingas jauno žmogaus raiškai teatro priemonių pagalba. Tad saugios, tarpusavio pasitikėjimą, bendruomeniškumą, toleranciją, atsakingumą ir empatiją skatinančios mokymosi aplinkos sukūrimas yra vienas iš svarbiausių mokytojo uždavinių, įgyvendinant kitas, BP suformuluotas mokinių kompetencijas

7. Skaitmeninė – tai asmens gebėjimas pažinti ir valdyti skaitmenines technologijas, kritiškai ir atsakingai naudotis jomis ugdantis, dirbant ir dalyvaujant visuomenės gyvenime. Tai dirbtinio

intelekto panaudojimas teatro raiškai, kūrybiniams sumanymams, komunikavimui. Naudojant šiuolaikines technologijas, turime galimybes supažindinti mokinius su kasdien atsinaujinančiais pasaulio, Europos ir Lietuvos pasiekimais teatro reiškinių kontekste, išmokyti atpažinti teatro elementus kasdienybėje, susieti teatrą su socialinėmis problemomis ir, panaudojus įvairias teatrines priemones, kurti galimus problemų sprendimo būdus klasėje, scenoje bei netradicinėse erdvėse, dalyvauti tarpdisciplininiuose projektuose. Informacinių technologijų panaudojimas leidžia pasinerti į kino kūrimą, montuoti video filmus ir pristatyti juos virtualioje erdvėje. Muzikos kūrimo programėlės leidžia pritaikyti jau sukurtą ar kurti originalią muziką, triukšmais ar garso efektais praturtintą fonogramą įvarioms teatrinėms scenelėms, spektakliams. Nuotolinio ugdymo platformose patogu pristatyti meninį skaitymą, rengti improvizacijas, vaidinti mono spektaklių ištraukas, kurti filmus, reklaminius projektus, mokytis teatro istorijos, retorikos, diskutuoti, puoselėti savo informacinę vertybių kultūrą, atrasti savyje kūrybinių galių sumaniai valdyti skaitmenines technologijas teatro pasaulio ir savęs pažinimui.

Su informacinėmis / skaitmeninėmis technologijomis neišvengiamą sąlytį šiandien turi visos ugdomos kompetencijos. Mokymasis nuotoliniu būdu, įvaldytas kaip poreikis, iš tikrųjų suteikia naujų galimybių ne tik pažinti / keliauti po teatro pasaulį nuotoliniu būdu, bet ir kurti bei pristatyti jį kitaip. Mokiniai, ypač pagrindinio ugdymo klasėse, turėtų būti skatinami kūrybiškai pasinaudoti technologijų teikiamomis raiškos ir sklaidos galimybėmis kaip viena iš ugdymosi teatru motyvacijų. Atsakingas ir saugus naudojimasis technologijomis galėtų būti ne alternatyva tradiciniam teatro kūrimui ir pažinimui, o dar viena, mokinių kūrybiškumą, vaizduotę, naujas idėjas žadinančia praktika.

Šios kompetencijos plačiau aptartos Teatro dalyko nuostatose ir grindžiamos teatro kaip formuojančio įvairiapusę – dvasinę ir fizinę, emocinę ir kognityvinę, asmeninę ir socialinę – jauno žmogaus raidą prigimtimi. Antra vertus, šios kompetencijos Teatro dalyko pamokose įtraukia ir dar vieną svarbų aspektą – kritinio mąstymo besikeičiančioje visuomenėje ir aplinkoje ugdymą, skatinant mokinius turėti ir ginti savo požiūrį, argumentuoti svarstymus, laikytis vertybinių nuostatų, ugdytis pilietišką savimonę.

Bendrojoje 2009 m. Teatro programoje buvo akcentuojamas ugdymas teatru, kaip procesinis asmenybės ruošimas gyvenimui teatro priemonėmis, nesiekiant parodomojo rezultato. Ir vertintas kaip alternatyva teatriniam ugdymui – kryptingam mokinio siekimui įsitvirtinti vaidybos ar režisūros srityse, įgyjant mokykloje teatrinės raiškos, teatro suvokimo ir pažinimo pagrindus. Žinoma, mokytojui nederėtų versti vaiką dalyvauti spektakliuose, jei jis to nepageidauja. Tačiau lygiai taip pat nederėtų atmesti mokinio pageidavimo rodytis viešai, būti įvertintam, dalyvaujant teatrinės raiškos ar raiškaus skaitymo konkursuose. Viskas priklauso nuo mokinio pasirinkimo. Rasti aukso vidurį turėtų padėti ugdymo proceso individualizavimas ir diferencijavimas, padedantys mokytojui paskirstyti kūrybines užduotis, atsižvelgiant į mokinio lūkesčius ir poreikius teatro pamokų, dramos būrelių ar teatro studijų veiklose.

1.2. Metodai ir būdai, kaip mokyti naują Teatro turinį, įtrauktą į atnaujintą BP.

1.2.1. Rekomendacijos pagrindinio ugdymo teatro mokytojams

1.2.2.1. 5–6 klasių koncentras

Atsižvelgdami į vaiko raidos psichologijos tyrimų rezultatus, randame teiginius, kad 11–12 metų mokiniai geba suvokti įvairių socialinių grupių požiūrį, apmąstyti situacijas iš skirtingų socialinių,

kultūrinių perspektyvų. Formuojamos nuostatos įvairių socialinių grupių ir institucijų atžvilgiu. Šiuo amžiaus tarpsniu gilėja savo kūno suvokimas, formuojasi požiūris į savo kūną bei išvaizdą, analizuojamos susijusios patirtys.

Šio amžiaus mokiniai dažnai patiria daug nepatogumų dėl brandos problemų, pasižymi perdėtu reagavimu į asmenines replikas, siunčiamas bendraamžių. Tyrimų duomenimis, patyčių rodiklis didžiausias būtent tarp šio amžiaus vaikų. Teatrinių žaidimų metu atsirandantis mikroklimatas dažniausiai sudaro sąlygas mokiniui atsipalaiduoti, atsiverti, pamatyti save kito vietoje, mokantis jį suprasti, užjausti, būti pakančiam kitoniškumui. Todėl Teatro pamokose dažnai atsiskleidžia ir intravertas, tylenis. Inscenizuodami įvairias situacijas, mokiniai išmoksta pasakyti savo nuomonę ir ją argumentuoti. Žaidžiant teatrinius žaidimus, ugdomas asmenybės komunikabilumas, analitinis mąstymas, lavinami kūno judesiai, jų motorika, grakštumas, muzikiniai gebėjimai. Visos šios dalys kuria savarankišką asmenybę, gebančią priimti sprendimus, išsikelti gyvenimo tikslus ir kryptingai jų siekti.

Pagrindiniai ugdymosi teatru metodai šiame koncentre yra teatrinių žaidimų, psichofizinių pratimų, etiudų kūrimo metodai. Lietuvos moksleivių sąjunga parekomendavo įtraukti Meninį skaitymą kaip vieną saviraiškos būdų, kuris skatina ne tik protinę veiklą, kalbėjimo, intonacijos įgūdžius, bet ir kūrybinį mąstymą.

Be teatrinių žaidimų (žr. jų rūšis), kuriuos mokytojas gali parinkti savo nuožiūra pagal mokinių gebėjimus ir poreikius, rekomenduotini

psichofiziniai pratimai:

1.Kvėpavimo pratimai su integruota scenos kalba.

2. Dėmesio lavinimo, emocijų valdymo pratimai.

3. Pratimai su menamais daiktais.

4. Įsivaizduojamų aplinkybių vertinimo pratimai „Jeigu...“.

5. Emocinę ir pojūčių atmintį lavinantys pratimai.

6. Vaizduotės ir fantazijos ugdymo pratimai.

7. Pratimai reakcijai, įvykio vertinimui.

7. Plastinės – muzikinės užduotys.

8. Raumenų įtempimo ir atpalaidavimo pratimai.

9. Susikaupimo ir atsipalaidavimo pratimai.

10. Psichologinės kūrybinės užduotys.

11. Pratimai pagal V. Mejerholdo „Biomechaniką“.

12. Teatro sportu / improvizacija grįsti pratimai.

Pratimais derėtų varijuoti etiudų kūrimo ir vaidinimo užsiėmimus, diskusijas; jais galima pamoką pradėti ir užbaigti; jie vertingi, kai „atsibosta“ sunkiau įveikiama užduotis.

Etiudų kūrimo metodas tinka visiems pagrindinio ugdymo klasių koncentrams. Teatrinių etiudų spektras apima individualius, xxxxxxxx, grupinius, xxxxxxxx etiudus, kuriuos kuria patys mokiniai, remdamiesi kartu sutarta ar mokytojo pasiūlyta tema, literatūrine medžiaga. Laikomasi etiudo struktūros: įžanga (pradžia), įvykis, įvykio vertinimas, pabaiga. Teatriniai etiudai padeda mokiniams įsigilinti į kuriamų personažų charakterius, savybes, būdo bruožus, aplinkybes, kuriose tie personažai veikia, jų elgsenos motyvaciją. Etiudų metodas svarbus ir kaip išsami personažo, t. y.

kito, kurį norima ar siekiama suvaidinti, studija dėl esminės struktūrinės etiudo dalies – įvykio ir jo vertinimo. Vaidindamas teatrinį etiudą mokinys patenka į netikėtą konfliktinę situaciją, į kurią reaguoja priklausomai nuo savo vertybių, nuostatų, pasaulėjautos. Galimybė būti Kitu, parodyti Kitą, įsijausti ar suprasti Kito / Kitokio situaciją ir emocijas, ugdo mokinių empatiškumą, toleranciją, supratingumą, kas yra itin svarbu šio amžiaus tarpsnio jaunam žmogui. Neatsitiktinai 5– 6 kl. mokinių raiškos pasiekimai grindžiami etiudo kaip ištisinio veiksmo samprata, kai atsiranda sudėtingesnės aplinkybės, artėjama prie gilesnės personažo analizės, kai vaidindami mokiniai reaguoja į partnerius / kitus personažus, geba improvizuoti, pasirinkti ir renkantis pagrįsti teatrinės raiškos priemones (muziką, garsus, rekvizitą ir pan.).

Teatro supratimo ir vertinimo veiklose svarbus mokinių gebėjimas įsigilinti ir apibūdinti savo bandymų bei matytų teatrinių pavyzdžių (spektaklių) aktorių vaidybą, scenografiją, muziką, o teatrinių reiškinių ir kontekstų pažinimo veiklose – skirti tradicines ir netradicines teatro formas, profesionalaus ir mėgėjų ar liaudies spektaklius. Kitaip tariant, 5–6 kl. mokiniai jau turėtų suprasti teatrą kaip atskirą meno rūšį, kurios kūrybinis rezultatas yra spektaklis, kuris tiesiogiai veikia žiūrovus, kelia tam tikrus klausimus, nagrinėja tam tikras temas. Aptarkime su mokiniais šį neabejotinai svarbų teatro vaidmenį žmogaus gyvenime; paklauskime, kaip ir ką jie suprato, žiūrėdami spektaklį(-ius), kas jiems patiko ar nepatiko ir kodėl. Galima diskutuoti žodžiu, tačiau galima ir sugalvoti kitą, vaikams įdomesnę spektaklio ir teatro meno refleksijos formą. Svarbu, kad tai, ko jie išmoko dirbdami praktiškai, padėtų jiems analizuojant ir vertinant kitų sukurtus teatro pavyzdžius.

Taip pat galimi užsiėmimai:

Viešoji kalba. 5–6 kl. mokiniams rekomenduojama susipažinti su viešosios kalbos pradmenimis. Kalbėti prieš klasę mokytojo vaidmenyje, pasakyti proginę mokyklos ar įmonės direktoriaus kalbą, iškilmingai pasveikinti tautą valstybinės ar kalendorinės šventės proga iš prezidento pozicijos, dalyvauti įsivaizduojamoje TV laidoje klimato atšilimo, atliekų rūšiavimo, skiepų tema, parengti daikto reklaminę kalbą, gido pasakojimą – visa tai stiprins mokinių savarankiškumą, pasitikėjimą, padės ugdytis lyderio savybes, išreikšti pilietinę poziciją, įtvirtinti kritinio mąstymo pradmenis.

Radijo teatras. Šis metodas tinka ugdant kūrybiškumą, scenos kalbą, kalbos kultūrą. Taip pat metodas parankus siekiant ugdyti visas kompetencijas, nes radijo spektaklio temos gali būti labai įvairios.

Video kūrimas. Programa VSDC Free Video Editor leidžia montuoti filmuotus siužetus, montuoti juos kartu su nuotraukomis, pridėti muziką, tekstą ir norimus efektus. Nesudėtinga, patraukli ir paauglio gebėjimus atitinkanti programa leis pasinerti į kino kūrimo galimybes, supažindins su kino scenarijaus kūrimu.

Išlieka aktualūs ir 2009 m. Metodinėse rekomendacijose aprašyti metodai:

Sustingęs vaizdas. Mokiniai sukuria „gyvąjį paveikslą“ arba pantomiminį etiudą. Tai gali būti taikoma norint išryškinti svarbiausius sumanymo momentus, mokinių supratimą, požiūrį, idėjas, sceninio apipavidalinimo detales. Kiti mokiniai interpretuoja šiuos vaizdus ir aptaria jų prasmes.

Vizualizavimas. Visi mokiniai vaizduoja tą pačią sceną dailės priemonėmis arba judesiu (kuria grupinę mizansceną). Kiekvienas įneša savo indėlį, kuris tam tikrą laiką nekomentuojamas. Jis itin naudingas ugdant gebėjimą įsivaizduoti aplinkybes, siekinius, kurti personažų santykius.

Karšta kėdė. Xxxx atsisėda personažas. Klasės užduodami klausimai padeda išryškinti, kaip mokinys supranta personažo / veikėjo aplinkybes, tikslus, santykius su kitais personažais ir kt. Klausinėjantis asmuo arba grupė taip pat gali atlikti vaidmenį ir užduoti klausimus iš savo, t. y. vaidmens, pozicijų. Šis metodas taip pat tinka pagrįsti savo sumanymą pasirinkus kostiumo detalę (į kėdę atsisėda vaidinimo dailininkas).

Mokytojo vaidmuo. Atlikdamas vaidmenį mokytojas stengiasi perteikti tik personažo požiūrį (nesiekia sukurti viso vaidmens). Jis taikytinas, kai reikia pristatyti naują informaciją, plėtoti pamokos (dramos) siužetą, mokyti vaidybos arba žiūrovo elgesio taisyklių. Kad mokiniai atpažintų, kada mokytojas vaidina, galima naudoti sutartinius ženklus, pvz., užsidėti skrybėlę. Vaidinantis mokytojas gali būti ir mokinio scenos partneris. Jis taip pat gali atlikti žiūrovo (pvz., visiškai pašalinio) vaidmenį, reaguodamas iš salės. Šis metodas gali būti taikomas ir siekiant sukelti atvirkštinę reakciją. Pvz., mokytojas vaidina, kaip jis rengiasi repetuoti ir daro viską atvirkščiai nei reikėtų (vaidina autokratišką režisierių). Po to su mokiniais aptaria, kaip tinka ir kaip netinka bendrauti su aktoriais.

Baigiant 5–6 kl. koncentrą su mokiniais sutariama, kokį rezultatą jie parodys klasei, bendraamžiams, mokyklai. Nėra būtina kiekvieną kartą „naudotis“ Teatro pamokomis, organizuojant ar dalyvaujant mokyklos renginiuose, nors kaip tik meninio ugdymo mokiniai dažniausiai yra tokių renginių dalyviai. Jeigu vis dėlto dalyvauti / pasirodyti tokiuose renginiuose mokiniai pageidauja (ar, pvz., raiškiojo skaitymo konkursuose), su jais aptariamas bendras tikslas bei siekiamas rezultatas. Jeigu tai būtų mažos formos spektaklis, o jame vaidintų ne visi klasės mokiniai, reikėtų surasti „teatrinių veiklų“ ir kitiems – jie gali prisidėti prie organizavimo, informacijos ar reklamos parengimo ir platinimo, prie muzikos ar scenografijos parinkimo, apšvietimo ir pan. Mokinio vienoks ar kitoks prisidėjimas prie bendro rezultato, jam parenkant ar pačiam pasirenkant tam tikras veiklas, taip pat vertintinas kaip mokinio pasiekimas.

1.2.2.2. 7–8 klasių koncentras

13–14 metų mokiniams bendraamžių pritarimas, priklausymas grupei, statuso ir įvaizdžio klausimai labai svarbūs. Jie siekia autonomijos, atmeta suaugusiųjų požiūrį, kvestionuoja (abejoja) autoritetus. Tuo pačiu darosi labiau kritiški sau ir aplinkiniams. Tėvams, mokytojams jie vis dar gali atrodyti vaikai, tačiau 2020 m. vaiko psichologijos raidos tyrimų duomenimis nustatyta, kad šio amžiaus tarpsnio mokinių metakognityviniai gebėjimai jau yra tiek pažengę, kad leidžia aktyviai konstruoti savo religinę, dorovinę sampratą, rūpintis globaliomis visuomenės problemomis.

Teatro raiškos užsiėmimuose psichofizinių pratimų metodas – pirmas veiksmingas ugdymo įrankis šio amžiaus tarpsnio mokiniams. Savistabos, savianalizės, bendravimo su partneriu užduotys taikytinos pamokų pradžioje. Jos padeda sutelkti dėmesį, kūrybiškai tarpusavyje bendrauti. Rekomenduojama skirti kuo daugiau porinių ir grupinių užduočių, parinkti pratimų, kuriuose visi gali patirti sėkmę. Veikdami kartu, mokiniai išlaisvina paslėptas emocijas, nejučia įsitraukia į

vaidybines situacijas. Metodas veiksmingas ugdant mokinių vaidybos, režisūrinius, organizacinius gebėjimus. Jis apima pratimus, skirtus vaizduotės ugdymui, fantazijos lavinimui, susikaupimui ir dėmesio valdymui, empatijos ugdymui, tempo ir ritmo pajautai, kūno plastikai lavinti, atsipalaidavimui, verbalinei ir neverbalinei raiškai – praktiškai tai universalus metodas, ugdantis tiek jaunąjį teatro atlikėją, tiek visapusiškai kūrybingą asmenybę.

Etiudų metodas taip pat priskirtinas prie teatrinio ugdymo ir ugdymo teatru metodų. Etiudų kūrimo procese mokinys ugdosi praktiškai visas kompetencijas, nes etiudų metodas leidžia perkelti į sceną bet kurį gyvenimo epizodą, sukurti personažus, veikiančius tame epizode tam tikrose aplinkybėse. Taip pat, kurdami etiudus, mokiniai vis labiau supranta, kas tai yra tikslinga teatro kūryba, vaidyba, režisūra, dramaturgija. Metodas yra universalus, paveikus ir mėgstamas įvairaus amžiaus mokinių grupių.

Šiame amžiaus koncentre tikslinga pasinaudoti viena iš Etiudų metodo užduočių – Priešistorės ir Poistorės kūrimą. Užduotis ugdo kūrybiškumą, nes sąlygoja žinomos istorijos papildymą tiek verbaliniu būdu, tiek vaidinant. Priešistorė – tai sąlygos, kuriose „gyveno“ žinomi personažai dar iki istorijos (pasakos, apsakymo, kt.) pradžios, pvz., Xxxxxxx vaikystė, kai ji gyveno su savo tėvais. Poistorė – sąlygos, įvykiai, kurie galėtų vystytis po žinomos istorijos pabaigos, pvz., kas įvyko po to, kai Xxxxxx ištekėjo už Princo? Poistorės kūrimas lavina vaizduotę, leidžia mokiniams kurti žinomų istorijų, pasakų tęsinius, improvizuoti pasirinkta ar mokytojo pasiūlyta tema. Priešistorės padeda geriau pažinti pasirinktą vaidinti personažą, ypač jei mokinys dalyvauja spektaklio pastatyme ir ieško priežasčių, kodėl tas veikėjas toks geras ar atvirkščiai. Kodėl Pelenei padeda paukščiai išrūšiuoti grūdus į atskirus maišus? Priešistorėje galima būtų vaidinti situaciją, kaip ji globoja paukščius, išgydo sužeistą iškritusio iš lizdo paukštelio sparną ir t.t. Atsižvelgus į mokinių pomėgius, išsiaiškinus, kokias knygas jie skaito, kokius filmus žiūri, kuo dalijasi, galima kurti ir sudėtingesnių kūrinių priešistorės ir poistorės „istorijas“.

Šio amžiaus mokiniai gali išbandyti ir Forumo teatro metodą.

Forumo teatras. Jame vaidinami gyvenimo situacijomis pagrįsti siužetai, kurie domina žiūrovus ir kuriuose jie patys gali aktyviai dalyvauti. Žiūrovai gali tiesiogiai įsiterpti į sceninį veiksmą, jį sustabdydami, užimdami aktoriaus vietą ir pakreipdami siužetą norima kryptimi. Arba netiesiogiai,

– iš žiūrovo vietos patardami aktoriui, kaip elgtis. Žiūrovų įsiterpimai vyksta vadovaujant mokytojui arba režisieriui. Šis metodas saugioje aplinkoje leidžia surepetuoti arba išbandyti sudėtingų žmonių elgesio problemų sprendimus.

Yra ne viena Forumo teatro atmaina. Populiariausia mokyklinė forma – situacijų su atvira pabaiga kūrimas, vaidyba, žiūrovų provokacija. Kita forma – žiūrovai tampa atsakingi už tam tikrą personažą ir valdo jo „smegenis“, stabdydami veiksmą vaidybinio proceso metu. Klasikinis Forumo teatras (Taline yra profesionalus „Forum Teatre“) turi turėti Xxxxxxx, kuris tarpininkauja tarp aktorių ir žiūrovų (pamokoje – tarp vaidinančių scenoje ir juos stebinčių grupės draugų). Xxxxxxxx – Forumo teatro siela, vyksmo motyvatorius. Teatro pamokoje mokytojui rekomenduojama siūlyti būti Xxxxxxxx visiems pageidaujantiems mokiniams – tai lyderio savybių reikalaujantis vaidmuo, tačiau taip pat jį atlikdamas gali netikėtai atsiverti ir iš pažiūros nedrąsus mokinys. Tiesa, savanoriškumas čia irgi yra svarbus.

Forumo teatre vaidinamos gyvenimiškos – socialinės situacijos, veikia antagonistas ir protagonistas (skriaudėjas ir auka). Pasiūlykite mokiniams sukurti įvairių socialinių situacijų, pradžioj nurodydami veiksmo vietą (autobusų stotelė, garažas, mokyklos koridorius, botanikos sodas, seno

namo griuvėsiai, parduotuvė ir t.t.), o paskui kartu sukurkite etinio ir moralinio pasirinkimo, vertinimo reikalaujančią „istoriją“. Forumo teatro metodo pagalba galime spręsti tiek asmenines, tiek socialines problemas, ieškoti ir rasti optimalius atsakymus.

Vaidmenų žaidimų metodas. Vaidmenų žaidimai yra geriausias būdas ugdyti ir stiprinti iniciatyvos, komunikacijos, problemų sprendimo įgūdžius, gilinti savivoką. Dirbdami komandoje ir atlikdami vaidmenų žaidimus, moksleiviai paruošiami priimti XXI amžiaus iššūkius.

Tiek kurdamas bei vaidindamas Forumo teatro situacijas, tiek etiudus, tiek žaisdamas vaidmenimis

paauglys naudojasi „teatrinės technikos“ priemonėmis:

a) menamais daiktais, aplinkybių įsivaizdavimu (kartu lavinama vaizduotė ir fantazija).

b) perteikia personažo amžių, profesiją, temperamentą (kūno kalbos – plastikos ir charakterinių judesių pratimų taikymo priežastingumas);

c) kalba su vaidinančiais draugais įsivaizduojamose situacijose (minties perdavimo žodinis įtaigumas, kalbos aiškumas);

d) vaidina poroje, grupėje (tai ir reakcijos į stichines nelaimes, hibridines grėsmes (virusines atakas, teroristinius išpuolius) ir komunikaciniai, pasitikėjimo bei kiti pratimai).

Grupinis vaidmuo. Mažos grupelės iš eilės vaidina tą patį vaidmenį, kad išsiaiškintų įvairias galimas minčių, jausmų bei požiūrių interpretacijas. Metodas gali papildyti kitus, taip pat gali būti naudojamas kaip savarankiškas, priklausomai nuo keliamų pamokoje tikslų.

Ekspertas. Mokiniai įsivaizduoja, jog jie yra ekspertai ir atitinkamai elgiasi. Mokinys pats šį

„vaidmenį“ prisiima arba mokytojas jį paskiria, kai reikia specialių, susistemintų teatro arba kito dalyko, pvz., istorijos žinių. Xxxxxx pasiūlyti atlikti, pavyzdžiui, istoriko vaidmenį, kuris surenka reikalingą istorinę medžiagą. Arba vertintojo vaidmenį. Mokytojas gali tapti vyresniuoju ekspertu. Ekspertų vienu metu gali būti keli ir iš skirtingų sričių. Jų pagalba pasitelkiama pagal reikalą – padaryti išvadas pasibaigus diskusijai tam tikra tema; sukuriant „ekspertinio pasitarimo“ situacijas; kuriant spektaklį ir norint išsiaiškinti, ką apie tai mano „režisierius“, „scenografas“,

„kompozitorius“, „dramaturgas“ ir pan.

Pateikiamas stimulas, t. y. medžiaga (laikraščiai, paveiksliukai, muzika, vaizdo medžiaga ir kt.), kuri pažadina vaizduotę ir sudaro tam tikrą bendrą patirties kontekstą, apie kurį kalbama ir kurio pagrindu vyksta pamoka.

Teatriniai tyrimai. Šis metodas tinka susieti teatro mokymąsi su šių dienų kontekstu. Mokytojas skiria užduotis atlikti tyrimus (kelti hipotezę, tikslingai rinkti duomenis, atlikti bandymą, duomenis apdoroti, pateikti išvadas). Mokiniai gali naudoti klausimyną, pokalbį, pateikti duomenis lentelėse, diagramomis ir pan. Tai gali būti žiūrovų reakcijų tyrimas, tėvų bei mokytojų teatrinių įspūdžių tyrimas, teatro menininkų tyrimas (pvz., apklausiami aplinkoje gyvenantys teatro režisieriai, aktoriai ir pan.). Teatrinius tyrimus galima naudoti kuriant Forumo teatro situacijas (pvz., patyčios mokykloje, šalyje). Teatrinius tyrimus kaip motyvuojančią užduotį paranku naudoti Teatro supratimo ir vertinimo bei Teatrinių reiškinių ir kontekstų pažinimo veiklose (pvz., sudarant klausimyną apie klasikinį ir šiuolaikinį teatrą, jo lankymą, žiūrovus / auditoriją ir pan. ir išdalijant jį bendraamžiams, kitų klasių mokiniams).

Mokytojas pats pasirenka, ar temomis ar ciklais bus organizuojamos pamokos. Jeigu vienas ciklas būtų skiriamas susipažinimui su Forumo teatro specifika, į jį turėtų būti įtraukiamos ir gretutinės pažintinės veiklos. Jeigu statomas spektaklis, jo kūrimo eigoje pritaikomos ir kitų veiklų temos. Jau anksčiau minėta, kad kiekviena praktinė užduotis, tikslas turėtų būti siejama su teatro pažinimo veiklomis, kad naujas žinias mokiniai įsisavintų natūraliai ir gebėtų jomis naudotis ne tik kaip teatro

„kūrėjas“, bet ir kaip suvokėjas. Tad greta raiškos rekomenduotinos stebėjimo, analizavimo, diskusijų, laiškų teatro menininkams ar recenzijų rašymo veiklos.

1.2.2.3. 9–10 klasių koncentras

9–10 kl. mokinys samprotauja apie idealus, tobulybę, apmąsto alternatyvias visuomenės religines, moralines sistemas. Jis aktyviai reflektuoja savo mąstymą, vertybes, įsitikinimus, jam būdinga savianalizė, introspekcija. Socioemocinės raidos atžvilgiu 15–16 m. paauglys aktyviai formuoja savo tapatumą, išbandydamas skirtingus vaidmenis, sekdamas įvairiais tapatumo modeliais, prisijungdamas prie įvairių grupių, todėl jam būdingas rizikingas elgesys, polinkis į greitai pasiekiamą malonumą, neatsižvelgiant į galimas pasekmes.

Šio amžiaus paauglių ugdymui itin tinka teatro metodai ir būdai, leidžiantys geriau pažinti save, siūlantys įvairialypę patirtį vaidinant problemines situacijas ir jas sprendžiant kūrybinio proceso metu.

Verta detaliau įsigilinti į Psichofizinių teatro pratimų metodą. „Tai psichofizinė metodika, kai teatrinio žaidimo esmė – veiksmas, o veiksmas – tai vieningas psichofizinis procesas“.1 Būtent šie pratimai padeda paaugliui panirti į savo sąmonę per pasąmonę, sužadinti intuiciją, kelti klausimus ir reflektuoti atsakymus. Naudojant šį metodą pamokos pradžioje mokytojas praveda pasirinktinai vieną-du-tris 5–10 min. trukmės pratimus. Jie padeda mokiniams persikelti į teatro pasaulio erdvę, plečia fantazijos ribas, paruošia jo psichofiziką gyvenimiškų scenų atkartojimui nenatūraliose sąlygose – klasėje, scenoje ar kt. erdvėje. Antra vertus, pratimai pamokos pradžioje (ypač jei turimas koks nors ypatingas sutartas ir naudojamas pamokos pradžios ritualas) nuteikia kūrybiniam

– paieškų – susikaupimui, atsikratant / paliekant visas iki šiol kankinusias problemas, nesutarimus. Susikaupiama ties savimi ir atliekamais pratimais.

Teatro pamokose ir neformalaus teatrinio ugdymo užsiėmimuose pratimai apima sceninio judesio, scenos kalbos, pojūčių atminties lavinimui skirtas užduotis, teatro sportą, jogos kvėpavimo pratimus, įsivaizduojamų aplinkybių vertinimo, mažųjų ir didžiųjų „dėmesio ratų“, orientacijos sceninėje erdvėje, atminties, pastabumo lavinimo ir kitus pratimus. Jų metu paauglys analizuoja, vertina savo ir draugų vaidybą, improvizacijas, o tam reikalinga drąsa ir pasitikėjimas, kritinis mąstymas. Bet kokio veiksmo atlikimui reikalingas dėmesys ir susikaupimas. Pastarųjų ir visų aukščiau išvardytų savybių ugdymui jau šimtmetį naudojama K. Stanislavskio pratimų sistema, aprašyta jo „Aktoriaus saviruošoje“ (Xxxxxxxxxxxxx, 1948). Veiksmas – tai organiškas procesas, vykdomas dalyvaujant protui, valiai, aktoriaus jausmams ir visiems jo vidiniams (psichiniams) ir išoriniams (fiziniams) duomenims, Stanislavskio vadinamiems kūrybiniais elementais. Į juos galime žiūrėti kaip į organinio (psichofizinio) veiksmo elementus. Jiems priklauso: dėmesys į objektą,

1 Xxxxx, Xxxxxxxx, 2008

pojūčių organai (rega, klausa ir kt.), pojūčių atmintis ir vaizdinių kūrimas, artistinė vaizduotė, gebėjimas justi tarpusavio ryšį su sceniniais objektais, logika, veiksmų bei jausmų nuoseklumas, tiesos jausmas, minties ir veiksmo perspektyvos, ritmo jausmas, sceninis žavesys, ištvermė ir pan., taip pat raumenų atpalaidavimas, plastika, balso valdymas, tartis, frazės jutimas, gebėjimas veikti žodžiu, charakteringumo pajauta ir kt. Visų šių elementų sąmoningas ir intuityvus valdymas veda prie psichiškai sveikos sceninės savijautos sukūrimo siūlomose / įsivaizduojamose aplinkybėse. Nors pastaruoju metu šis metodas nebeteko savo prioritetų, tačiau ugdantis visavertę asmenybę, atskiros jo dalys yra itin vertingos. Psichofizinių pratimų gausa leidžia kiekvienam teatro mokytojui išsirinkti tinkamiausius ir taikyti juos pamokoje ar popamokinėje veikloje. Juolab dauguma psichofizinių pratimų prisideda prie nuoseklaus asmenybės, jo individualių ir socialinių kompetencijų, dorovinių nuostatų ir moralinių vertybių ugdymo teatro priemonėmis.2

Darbui su 9–10 kl. mokiniais Teatro pamokose taikytini:

Socialinės dramos metodai: proceso drama, Forumo teatras, vaidmenų žaidimai, gyvieji paveikslai, psichodramos, „karštos kėdės“ ir kt. pasaulyje dažniau vadinami bendru ugdomosios dramos (educational drama) arba dramos metodo pavadinimu. Socialinės dramos metodai, kai žiūrovai į veiksmą „ne tik įtraukiami, bet tampa pagrindiniais dramos plėtotojais ir veikėjais“3, dar vadinami interaktyviaisiais metodais.

Žaidimų metodas. Žaidimai parenkami pamokai tikslingai atitinkantys pasirinktą pamokos temą. Žaidimuose modeliuojamos situacijos paprastai yra pagrįstos tikrove ir ugdo atitinkamą žmogaus elgseną realybėje. Tai rodo, jog žaidimai nėra tik infantilus ir vaikiškas užsiėmimas bei tuščias laisvalaikio metodas, o pagrįsta ugdymo(si) priemonė, rekomenduotina norint išugdyti harmoningą asmenybę.

Vaidmenų žaidimai sudaro sociodramos metodologiją, mokančią atkreipti dėmesį į socialines problemas per veiksmą, tirti alternatyvas, rinkti ir modeliuoti jungti informaciją, siekiant teatro / scenos veiksmu naujų ir kūrybiškų sprendimų.4. Vaidmenų žaidimų metodo tikslas yra padėti paaugliui spręsti socialines problemas, susivokti vertybėse ir nuostatose atliekant tam tikrus vaidmenis. Metodas skirtas objektų analizei, subjektų savianalizei ir refleksijai. Turint galvoje šiuolaikinius paauglius, vaidmenų žaidimai ir sociodramos metodai yra itin vertinti šiandienos Teatro pamokose.

Forumo teatro metodą sukūręs Xxxxxxxx Xxxxxx teigė, kad teatras turėtų ir galėtų būti priemonė pakeisti visuomenę.5 „Apsiauk kito žmogaus batus“, – simbolinis Forumo teatro šūkis (Putting Yourself in Other People's Shoes), atspindintis šios interaktyvios darbo laboratorijos (interactive workshop) esmę – pabūti kito žmogaus moralės atspindžiu.6 Pasak jaunos kino režisierės Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx, Forumo teatras – diskusijų teatras. Tai metodas, kai scenoje vaidinamos trumpos situacijos, pagrįstos realiais jaunimo išgyvenimais, realiomis problemomis, kuriose visada veikia auka, patirianti problemą, skriaudėjas, sukeliantis tą problemą, ir neutralieji asmenys, galintys

2 PUBP, 2008, p. 1137); (Gervais, 2006; Basourakos, 1999; Xxxxx, 1992 ir kt.

3 Xxxxx, 2006, p. 7

4 Blatner, 2002

5 Boal, 1979

6 Day-Xxxxxx, 2002

pakrypti į skriaudėjo arba į aukos pusę. Po suvaidintos situacijos žiūrovai kartu su diskusijos vedėju kalbasi apie situacijoje iškilusią problemą, skriaudėją, auką ir variantus, kaip tokią problemą būtų galima išspręsti. Po diskusijos aktoriai vaidina tą pačią situaciją iš naujo ir žiūrovai gali stabdyti veiksmą, eidami keisti aktorių bei toliau vaidinti taip, kaip jie įsivaizduoja save tokioje probleminėje situacijoje, taip, kaip jie spręstų tokią problemą, atsidūrę aukos ar neutraliųjų vietoje.7

Psichodramos metodas. Išvertus iš graikų kalbos, psichodrama reiškia sielos veiksmą. Psichodramos technika padeda išmokti naujų vaidmenų, pakeisti senus netinkamus vaidmenis adekvačiais reagavimo būdais, didina savivertės jausmą ir skatina spontaniškumą. Empatijos (gebėjimo įsijausti į kito padėtį, emocinę būseną, tiesiogiai suprasti kito jausmus) išmokstama kartojant priešininko vaidmenį, kol suvokiama, ką reiškia būti kito žmogaus situacijoje.

Psichodramos procesą sudaro trys pagrindinės dalys:

1) Apšilimas (jo metu iškyla asmeninės temos ir problemos);

2) Veiksmas (pagrindinio veikėjo psichodramos kūrimas);

3) Dalijimasis patyrimu, susijusiu su atliktais vaidmenimis ir susitapatinimu su kitais (paprastai

grupė susėda ratu ir aptaria suvaidintas istorijas).

Psichodramos metodas artimas grupinės teatro terapijos metodui. Pastarasis taikomas dirbant tiek su vaikais, tiek su suaugusiaisiais, turinčiais bendravimo sunkumų ir emocinių problemų, tad ugdymo procese mokykloje naudotinas tada, kai siekiama aptarti grupėje, bendruomenėje ar asmeniniame gyvenime kilusias problemas, turint klasėje sunkiai pritampančių, „problemiškų“ mokinių.

Proceso drama. Proceso dramose pateikiamos istorijos skatina individualiai mąstyti ir savas mintis lyginti su grupės ar paplitusia visuomenės nuomone. Pasak šio metodo autoriaus ir daugelio šalių edukacinių procesų įkvėpėjo Xxxxxx Xxxxxx, „proceso drama yra vienas iš teatro įtraukiant žiūrovus būdų, kur pagrindinis vaidmuo tenka dalyviams. Dalyvių tikslas – vaidinant atrasti ryšį tarp tam tikro reiškinio ir svarbaus jų gyvenimo įvykio.“ 8

Teatrinė akcija – provokacija. Xxxxxxx, parankus kelti probleminius klausimus teatrinėmis priemonėmis, todėl 9–10 kl. mokinys gali išbandyti save aktyvaus piliečio pozicijoje ne tik kalbomis, bet ir aktyviu kūrybiniu darbu. Rekomenduojama kurti teatrines akcijas šiukšlinimo, atliekų rūšiavimo, klimato atšilimo, medžių pjovimo, kitais ekologijos klausimais. Svarbi mokinių kūrybinio proceso pradžia, kai kuriamas scenarijus akcijai – provokacijai. Čia mokytojas turėtų aktyviai dalyvauti, kad nebūtų peržengtos etiško elgesio, bendraujant su provokuojamais žmonėmis, ribos. Patartina gauti mokyklos administracijos leidimą vykdyti akciją – provokaciją bendruomenei, o jei ji numatyta viešoje vietoje, – suderinti su miesto savivaldybe, pagrindžiant akcijos prasmę ir naudą. (Teatrinės akcijos pavyzdį žr. pavyzdžių skyriuje.) Taip pat siūloma išbandyti nesudėtingą, nedidelio pasiruošimo reikalaujančią akciją – provokaciją, skirtą Pasaulinei Sveikinimosi dienai pažymėti (lapkričio 21-ąją), ir mokiniams kartu su mokytoju pasivaikščioti viešose vietose, sveikinantis su visais sutiktaisiais. Netikėtumo efektas turi pozityvų poveikį sutiktajam (žiūrovui) ir grįžtamąjį ryšį besisveikinančiam (provokatoriui).

7 Xxxxxxxxxx, 2008

8 Plačiau žr.: Xxxxx, Xxxxx. Proceso drama. Dramos darbai. Vilnius: Kronta, 2006.

Performansas. Teatro forma, betarpiškai įtraukiantį į veiksmą žiūrovus. Rekomenduojama su vyresniųjų klasių mokiniais sukurti performansą, pvz., ekologine tema, integruojant kitus menų dalykus, kalbinius, socialinius ir gamtos mokslus, dorinį ugdymą.

Žinoma, šiuolaikiniams paaugliams neabejotinai įdomesnės šiuolaikinės, labiau provokacinės, ne tik juos, bet ir žiūrovus įtraukiančios teatro formos. Tačiau galima būtų prisiminti ir labiau tradicines, pvz., artimai su nacionaline teatro kultūra susijusias formas, suteikti joms aktualumo, sugrąžinti jų vertę. Tad tuo tikslu galima pasirinkti Folkloro teatro ar Klojimo teatro pavyzdžius ir pabandyti sukurti jų nūdienį pavidalą.

Folkloro teatras. Tai režisieriaus Povilo ir dailininkės, scenografės Xxxxxx Xxxxxxxx teatras, kurio pirmas vaidinimas buvo parodytas 1968 m. Derėtų susipažinti su šio teatro istorija, poveikiu anuometiniams žiūrovams, pasiekimais aktualizuojant liaudies kūrybą ne tik šalyje, bet ir užsienyje. Mokiniams galima pasiūlyti pasirinkti temą (pvz., verpstės istorija, austinės juostos kelias, lietuviškų raidžių kilmės pasakos ir legendos, lietuviškų dievų ir dvasių olimpas ir kt.) iš lietuvių kultūros paveldo ir sukurti spektaklį, pasitelkiant įvairias teatrinės raiškos priemones, vaizdo ir garso technologijas, juolab parodyti jį ne tik tradicinėje, bet ir virtualioje aplinkoje. Labiau gilinantis į nacionalinės kultūros paveldą, galima panagrinėti Klojimo teatro ypatumus ir reikšmę Lietuvos kultūrai.

Žinoma, su 9–10 kl. mokiniais jau galima sukurti pilnavertį spektaklį (akciją, performansą, Forumo teatro versiją ar kt.), jei to pageidautų mokiniai. Tai gali būti ir labiau tradicinis, siužetu ar pasirinktu literatūros kūriniu grįstas vaidinimas. Vis dėlto turint galvoje šio amžiaus mokinių brandą ir poreikius, rekomenduotinos ne tik tradicinės, bet ir aktualesnės, šiuolaikiškesnės šiandienos teatro formos. Su jomis galima susipažinti vaizdo peržiūrose, diskutuojant apie teatrą su teatrą lankančiais ar juo besidominčiais mokiniais.

Teatro supratimo ir vertinimo bei teatrinių reiškinių ir kontekstų pažinimo veiklose kaip tik šiuo metu atkreipiamas dėmesys į žinias apie įvairesnes teatro formas, jų kūrėjus.

1.2.2.4. Metodai nuotoliniam ugdymui teatru pagrindinėje mokykloje.

Nuotolinio ugdymosi teatru užduotis – kurti, teikiant prioritetus individualiam darbui namuose.

Tai gali būti:

1.Virtualūs pratimai, žaidimai konferencijų platformose.

Tinka pratimai ir žaidimai, kurių pagrindas yra kalbėjimas. Tai žaidimas „Asociacijos“, psichologiniai žaidimai „Jeigu tas žmogus būtų daiktas (gyvūnas, augalas)“. Istorijų kūrimas, pasakų sekimas, vaidmenų žaidimai („Teismas“, „Žurnalistai“, „Lektorius“, „Ministrų kabinetas“). Labai tinka kurti daiktų istorijas, reklamas, taip pat pristatyti mėgiamus aktorius, režisierius.

Pratimas „Veidrodis“, žaidimas „Gandai“ (vienas sako: girdėjau, antras sako: kad Xxxxx, trečias pasako gandą: augina balkone antį; tam būtina suskirstyti visus eilės tvarka, parašant ‚chate‘ visus – kas po ko kalba).

2.Kūno perkusija. Skirtingai nei kūno kalba, šis metodas neatsiejamas nuo ritmo. xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxX0XX0XxxxX&xxxxxXXxxXXxxxxXX0&xxxxxx0 xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xx0xxxxXX0xx0 xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xx0xxx0XXxX0X (ritmo žaidimas, naudojant apverstą kibirą)

Kūno kalbos raiška etiude be žodžių.

Peržiūrima etiudas ir pakomentuojama jame naudojama kūno kalbos raiška:

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxXxxxxx00Xx

Kūno kalba spektaklyje:

Spektaklio įrašas: xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxX0xXXxXXxXx

3.Scenos kalba. Ugdantis nuotoliniu būdu, rekomenduojami scenos kalbos pratimai – greitakalbės, švariaklabės, kalbos padargų mankšta. Motyvuoja žmonių, kurių gimtoji kalba ne lietuvių, bandymas pasakyti lietuviškas greitakalbes. Nuoroda (JAV ambasada leidžia viešai naudoti): xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxXXXXXxxxXX

Po įrašo peržiūros mokinių paprašoma pasakyti greitakalbių. Xxxxxx pasiūlyti įrašyti jas balsu, naudojantis diktofonu ir atsiųsti teatro mokytojai kaip atsiskaitomąjį darbą.

Mokiniams pateikiamas greitakalbių ir švariakalbių sąrašas. 4.Teatrinio etiudo scenarijaus kūrimas

Mokiniams paaiškinama scenarijaus rašymo schema, siūlant:

Numatyti:

a) Temą (pvz. mokytojų –mokinių santykiai)

b) Idėją (pvz. “Būk mandagus su visais, tame tarpe ir su tais, kurių nemėgsti, nes kada nors vienas jų gali tapti tavo viršininku”)

c) Konfliktą, kulminaciją (pvz. mokinys išveda iš kantrybės mokytojus)

d) Etiudo pradžią, įvykį(-ius), pabaigą (mokytojai posėdžiauja; vaikas vis pabeldžia į duris ir pabėga; valytoja pagauna išdykėlį, direktorius jį baudžia; užaugęs išdykėlis tampa ministru) Sukurti vaidmenis, aprašyti personažus:

a) Personažų charakteristikų aprašymas (pvz.: biologijos mokytoja – ištekėjusi, flegmatiška, nekenčia konfliktinių situacijų; pavaduotoja – nepatyrusi, mėgdžioja direktoriaus manieras, vis taisosi plaukus; direktorius – išdidus, nekantrus, choleriškas; valytoja Xxxxxxxxx – dažosi mėlynai plaukus, vis mojuoja šluota, kalba su akcentu; moksleivis– linksmas, išdykęs, gabus, mokosi 7 klasėje, mėgsta rizikuoti, lažintis, pažymiai neblogi). .

b) Vaidmenų numatymas klasės draugams (pvz.: Živilė – biologijos mokytoja; Milda – pavaduotoja; Domas – direktorius; Xxxxx – xxxxxxxx Xxxxxxxxx; Xxxxxx – moksleivis, vėliau ministras).

c) Personažų siekiamybių, tarpusavio santykių aprašymas (pvz.: biologijos mokytoja bijo administracijos; pavaduotoja įsimylėjusi direktorių; direktorius priėmė į darbą valytoją Xxxxxxxxx – savo uošvę;valytoja Xxxxxxxxx, būdama direktoriaus uošve labai susirekšmina ir daug sau leidžia; moksleivis susilažino su draugais, kad pabels tris kartus į kabineto duris ir pabėgs).

Xxxxx etiudo pradžią tam tikrose aplinkybėse. Pavyzdys: Teatrinis etiudas „Biologijos kabinete“ Xxxxxxxxx ir atlikėjai:

Živilė – biologijos mokytoja Milda – pavaduotoja

Domas – direktorius

Xxxxx – valytoja Xxxxxxxxx Xxxxxx – moksleivis

Vyksta nedidelis posėdis biologijos kabinete. Biologijos mokytoja susinervinusi laisto gėles.

Direktorius tikrina jos klasės dienyną. Pavaduotoja kalba biologijos mokytojai apie auklėtinių nepaklusnumą, vis žvilgčioja į direktorių. Tuo metu Xxxxxx, būdamas koridoriuje, vis pabeldžia į kabineto duris ir pabėga. Taip tris kartus. Pagaliau į kabinetą įeina valytoja, vesdama už rankos Julių.

Parašyti dialogus:

Valytoja Xxxxxxxxx: Štai tas išdykėlis čia jums nervus gadino... Pavaduotoja: Xx, Xxxxxx...Kodėl tu taip?

Direktorius: Eime su manimi į kabinetą. Ten ir pasikalbėsime. Taip lengvai neišsisuksi, vaikine. Pavaduotoja: Taip, taip, eik su ponu direktoriumi į kabinetą, ten pasikalbėsite...Taip lengvai neišsisuksi, vaikine.

Biol. Mokytoja: Gal nereikia labai griežtai, ponas direktoriau..? O gal kas nors liepė jam taip

elgtis...?

Direktorius: Koks skirtumas, ar kas liepė, ar pats sugalvojo...Aš čia įvesiu griežtą tvarką. Galės skristi į kitą mokyklą. Eime, niekadėjau.

Xxxxxx: Aš daugiau taip nedarysiu... Direktoriau...Mokytoja...Pavaduotoja...Čia buvo lažybos... Direktorius: Užsičiaupk ir eik paskui mane. Viso gero, kolegės. Xxxx, Xxxxxxxxx, kad sulaikei nusikaltėlį (išeina, išsivesdamas Julių)

Xxxxxxxxx: Menkniekis, ženteli...

Moterys visos kartu atsidūsta ir trukteli pečiais Visos: Ir kas iš jo bus, kai užaugs...

Pranešamas plakatas: Praėjo 20 metų.

Xxxxxx: „Balsuokite už ministrą Julių“ (kartoja)

Xxxxxxxxx (žentui, buvusiam direktoriui): O kur tavo prašymas dėl darbo ministerijoje?...

Direktorius: Uošve, jūs vis man reguliuojate...

Xxxxxxxxx: O prisimeni, ženteli, kaip aš tą ministrą pagavau bebeldžiant į duris per jūsų posėdžiuką...Tada lyg septintokas dar buvo...

Direktorius: O, štai kur jis man matytas...Xxxxxxxxx, kaip gi...Na ir įkrėčiau aš jam tada...Tfū. (plėšo pareiškimą dėl priėmimo į darbą)

Etiudo pabaiga

5.Režisūrinė pjesės analizė. 10 klasėje galime pasiūlyti mokiniams išanalizuoti pjesę taip, kaip jei įsivaizduotų ją realizuotą scenoje. Metodas labiau tinka 11-12 klasių mokiniams.

X.Xxxxxxx-meninė pjesės analizė.

a) pirmas įspūdis, perskaičius pjesę;

b) gyvenimiškas pjesės pagrindas (autorės gyvenimas, požiūrių amplitudė, keliamso amžiaus

problemos)

c) bendra autorės kūrybos kryptis ir konkreti vieta autorės kūryboje;

d) pjesės fabula (siužetas, įvykiai);

e) pagrindinė tema

f) pagrindinis konfliktas

g) pagrindinė mintis – idėja

h) pjesės aktualumas

i) personažų charakteristikos

j) žanras

II.Kompozicinė spektaklio struktūra.

a) spektaklio išeities įvykis, pagrindinės aplinkybės

b) įvykių eilė

c) užuomazginis įvykis

d) esminis įvykis

e) svarbiausias įvykis

f) pagrindinis spektaklio konfliktas

g) veikėjų pagrindiniai siekiniai spektaklio ištisiniame veiksme bei pagrindiniame konflikte

h) spektaklio ištisinis veiksmas, kontraveiksmas

i) spektaklio žanras

j) spektaklio tikslas

k) išorinis spektaklio fonas (scenografija, spalvinė apšvietimo gama, kostiumai, grimas)

l) muzikinis spektaklio sprendimas ir garsiniai efektai.

6.Scenografija.

Metodas nuotolinio ugdymo sąlygomis be individualių praktinių užduočių pasigaminti kaukę, kostiumą, nupiešti scenografijos eskizą ar pagaminti scenos dėžės maketą su dekoracijomis, dar apima ir stebėjimo bei analizės aspektą. Rekomenduojama taikyti 9-10 klasių ugdymo koncentrui. Teatro mokytojas suranda video įrašų, pasiūlo juos mokiniams peržiūrėti ir parašyti arba papasakoti apie aktorių kostiumus, spektaklio dekoracijas, grimą, apšvietimą ir pan.

Pavyzdys.

Peržiūrėjus to paties miuziklo tą pačią sceną skirtingų teatrų pastatymuose mokiniams siūloma palyginti, kuo skiriasi scenografija bei pagrindinio personažo – Xxxxx vaidyba.

1. JESUS CHRIST SUPERSTAR - COMPLETE - JCS full version HD live 2016 - Salerno Italy. Žiūrėti nuo 1:09:37 iki 1:12:47. Nuoroda: xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxXxx0XxXX0X&xx0000x

2. King Herod: Jesus Christ Superstar. Trukmė: 3,18 min. Nuoroda:

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxX0XXxXXxXxx

3. Herod's Song – JCS. Trukmė: 4,05 min. Nuoroda:

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXx0XXxXXXXx

4. King Xxxxx'x Song - Broadway | Jesus Christ Superstar. Trukmė: 1,27 min. Nuoroda: xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXx0XXx0XxxX

5. Xxxxx'x Song - Jesus Christ Superstar. Trukmė: 3,42 min. Nuoroda:

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXxxxX0xXXxX

6. 2AM,xxxxx'x song, Musical Jesus Christ supetstar,뮤지컬 '지저스 크라이스트. Trukmė:

3,32 min. Nuoroda: xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxx-Xxxx0xxx

7. Jesus christ superstar - Herods song. Trukmė: 4,37 min. Nuoroda:

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xx0x0XXXXxXx0

8. King Xxxxx'x Song - 2000 Film | Jesus Christ Superstar. Trukmė: 3,38 min. Nuoroda:

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXxXxXX0xx0X

7.Mizanscenų brėžiniai:

Mizanscenų (franc. mise en scène) kūrimas. Mizanscenoms sukurti režisierius per aktorius turi matyti plastinį spektaklio sprendimą. Mizanscena – tai aktorių išsidėstymas scenoje tam tikru santykiu vienas su kitu ir supančia erdve, vieną ar kitą spektaklio momentą.Kiekviena mizanscena turi turėti savo kompozicijos centrą. Mizanscenos – priekinės, giluminės, skersinės, išilginės, įžambinės, apskritiminės, laužytos. Etiudo scenarijaus autorius numato mizanscenas ir pavaizduoja tai brėžinyje / eskize.

8.Šokio, dailės, muzikos, kino, techninių priemonių numatymas teatro reiškinyje. Tai teatrinio scenarijaus kūrimo dalis. Mokiniui pasiūloma kūrybiškai atlikti užduotį – parašyti scenarijų duota tema (teatro festivalis mokykloje, realybės šou, teatralizuota akcija, kt.) ir numatyti visas reikiamas menines ir technines priemones: pasiūlyti muziką, plastinį sprendimą, video medžiagą, scenografiją, apšvietimą. Tokiu būdu mokinys susipažįsta su teatru kaip sintetiniu ir kolektyviniu menu, apimančiu visus menus ir įvairias technines priemones.

9.Teatro reiškinių stebėjimas, analizė. Virutalioje erdvėje stebimi spektakliai, jų ištraukos, kiti teatro reiškiniai analizuojami, vertinami, mokomasi atpažinti teatro elementus, juos susieti su socialine aplinka, asmeniniu gyvenimu.

10.Teatro istorija. Rekomenduojamos dvylika teatro istorijos paskaitų su testais. Švietimo kaitos fondo užsakymu parengė Xxxx Xxxxxxxxxx – Varnė, Vilnius, 2014 m.)

Temos patalpintos į smis: xxxxx://xxx.xxxx.xx/?xxxxxxxXxXX0XXXxxXXXxXxxxxxXX0XXXX0xxXxXxXxxXxXxX0x0xxXXx0 yruHFcRMR4

(Suaugusių mokymo informacinė sistema smis, reikia registruotis, yra testai, kurie ten ir pildomi)

1. Antikinis teatras: ištakos, vystymasis, įtaka pasaulio kultūrai.

2. Viduramžių teatras. Tiltas per šimtmečius iki XXI a.

3. Šekspyro epochos teatras. Šekspyras Lietuvos teatro scenoje XX-XXI a.

4. Tema: Italijos ir Ispanijos Renesanso teatro palikimas.

5. Klasicizmo laikotarpio teatras. Moljeras Lietuvos teatre.

6. Baroko epochos teatras Lietuvoje

7. XX amžiaus teatro reformatoriai-1: X.Xxxxxxxxxxxxx ir X.Xxxxxxxx

8. XX amžiaus teatro reformatoriai-2: X.Xxxxxxxxxxxx, X.Xxxxxxxx, X.Xxxxxxxxxx.

9. Klojimo teatras.

10. Spektaklio kūrėjai (1): režisierius, aktorius, žiūrovas.

11. Spektaklio kūrėjai (2) – dramaturgas, scenografas, kompozitorius, choreografas, grimuotojas,

apšvietėjas ir kt.

12. Socialinis teatras

11.Šiuolaikinis teatras.Temos patalpintos platformoje xxx.xx

Platforma patogi naudotis. Peržiūrimos spektaklių ištraukos, atsakoma į klausimus.

Temos.

Metaforiškasis teatras. X.Xxxxxxxx „Hamleto” ištrauka, klausimai:

xxxxx://xxx0000xx.xxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxx/xx/xx_xx/000

Metaforiškasis teatras. Eimunto Nekrošiaus spektaklio „Kvadratas” ištrauka, klausimai:

xxxxx://xxx0000xx.xxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxx/xx/xx_xx/000

Realistinis psichologinis teatras. Xxxxx Xxxxxx „Atžalyno” ištrauka, klausimai:

xxxxx://xxx0000xx.xxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxx/xx/xx_xx/000

Realistinis psichologinis teatras. Xxxxxxx Xxxxxxxx „Tyli naktis” ištrauka, klausimai:

xxxxx://xxx0000xx.xxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxx/xx/xx_xx/000

Teatras ir pilietinis sąmoningumas. Just. Xxxxxxxxxxxxxxx istorinės dramos „Mindaugas” ištrauka,

klausimai: xxxxx://xxx0000xx.xxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxx/xx/xx_xx/000

12.Retorika

Viešosios kalbos rūšys. Proginės/šventinės, politinės, teisinės, komercinės – reklaminės, gido kalbos kūrimas, pristatymas teatro grupei.

Retorika (graik. ρητωρ, rhêtôr, oratorius) – vienas iš trijų pirmųjų laisvųjų menų Vakarų kultūroje. Senovėje ir Viduramžiais tiek retorika, tiek dialektika buvo suprantamos kaip siekis būti įtaigiam. Šiais laikais retorika suprantama kaip įtikinėjimo žodžiu menas.

Iki šiol viena didžiausių daugelio žmonių baimių – viešojo kalbėjimo baimė. Sakoma, kad egzistuoja trys didžiosios žmonių baimės: baimė kalbėti viešai, mirties baimė, baimė numirti viešosios kalbos metu. Gera žinia yra ta, kad net scenos profesionalai jaučia nerimą prieš eidami kalbėti viešai. Tik svarbu – ar tu moki valdyti baimę, ar ji užvaldo tave?

Keli patarimai, kaip suvaldyti viešojo kalbėjimo baimę:

Būkite organizuotas. Kai surikiuojate savo mintis, tvarkingai sudėliojate savo kalbos medžiagą, tai padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti. Kai jūsų mintys aiškios ir skaidrios, nerimas slūgsta, nes galite labiau koncentruotis į tai, kas jūsų laukia. Būkite organizuotas ir pasakysite puikią kalbą.

Ruoškitės. Repetuokite. Niekas už jus nepasiruoš jūsų kalbai. Susirašykite esminius savo kalbos punktus, bet neskaitykite šio scenarijaus pažodžiui. Pasiruoškite savo kalbai taip gerai, kad galėtumėte atsakyti į kiekvieną jums užduotą klausimą.

Emocinis ryšys. Geram pranešėjui nėra būtinos specialios technikos ir metodikos. Puikios iškalbos pavyzdys gali būti emocinis pranešėjo ir pristatomos temos ryšys. Jeigu norite tapti puikiu oratoriumi, labai svarbu, kiek jums pačiam rūpi tema, apie kurią kalbate.

Lakoniškumas – talento brolis. Mokykitės savo mintis pateikti trumpai ir aiškiai. Tai labai patiks jūsų auditorijai.

Xxxxxxx požymiais pagal jus turėtų pasižymėti gera, įtaigi kalba ir kodėl? Kokios savybės yra reikalingos geram kalbėtojui?

Kaip sakė Xxxxxxxxxxx: jei nori, kad auditorija tavęs klausytų, pagalvok apie tris esminius dalykus:

• Apie save kaip oratorių. Ar esi gerai pasiruošęs? Ar gerai jautiesi (tiek fiziškai, tiek emociškai)? Ar tikrai 100 procentų tiki tuo, ką ruošiesi pasakyti?

• Ką žinai apie auditoriją, kuriai ruošiesi kalbėti? Ką jie žino apie tave? Apie tavo pristatomą dalyką? T. y. ar atlikai savo auditorijos analizę?

• Kalbos tikslas. Kokia pagrindinė tavo kalbos žinia? Ar gali ją apibrėžti vienu trumpu sakiniu? Ar gali ją nusakyti vienu žodžiu?

Kodėl gali trūkti oro kalbant viešai? Kodėl galite nejausti savo balso jėgos? Atsakymas paprastas – netaisyklingas kvėpavimas ir nesąmoninga raumenų įtampa. Daugelis žmonių turi įprotį negiliai, greitai ir paviršutiniškai kvėpuoti krūtine. Šis kvėpavimo modelis gali suaktyvinti ir pakelti streso lygį, nes įjungia refleksą „kovoti arba bėgti“.

Taip kvėpuodami greičiau pasiduodame nerimui ir suirztame, būna sunku atsipalaiduoti. Pagrindinė taisyklė norint suvaldyti nerimą – lėtas ir gilus – diafragminis – kvėpavimas pilvu. Jis padeda palaikyti gerą sveikatą ir darbingumą. Diafragma yra didžiausias raumuo mūsų kūne. Nors turime daug papildomų kvėpavimo raumenų, tačiau būtent jis yra pirminis.

Kvėpavimo pratimas. Giliai įkvėpkime ir išpūskime pilvą. Nukreipkime įkvepiamą orą į mūsų kūno svorio centrą, esantį maždaug penkiais centimetrais žemiau bambos, per vidurį tarp pilvo sienelės ir nugaros, tarsi pūstume jūsų pilve esantį balioną. O iškvėpdami išleiskime orą iš baliono ir pilvą įtraukime. Įkvėpkime pro nosį ir pripildykime oro savo pilvą, tada iškvėpkime pro burną, lengvai stumdami pilvą vidun, lėtai ir pamažu. Ši bazinė praktika jus nuramins ir sustiprins. Paverskite ją nesąmoningu įpročiu!

Kalbėdami prieš auditoriją turime ją sudominti vos per kelias minutes. O gera, įdomi kalbos pradžia

– pusė darbo. Iš esmės svarbu pirmosios 90 sekundžių. Tai yra laikas, skirtas geram pirmam įspūdžiui sukurti. Jeigu šis įspūdis geras – puiku, turite žalią šviesą tęsti savo kalbą, auditorija yra jūsų pusėje. Jeigu šis įspūdis prastas – kalbant teks įdėti daug pastangų, kad šį prastą įspūdį ištaisytumėte.

13.Radijo teatras (5-6 kl.)

Mokomasi iš profesionalų. Mokiniai išklauso, kaip aktoriai vaidina, artikuliuoja tekstą, koks balso įtaigumas ir kokios intonacijos, kokie garsai / triukšmai papildo veiksmą, kuria spektaklio atmosferą. Nuoroda: xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxx/0000000000/xxxxxxxx-xxxxxxxxxxx-0-xxxxx xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxx/0000000000/xxxxxxxx-xxxxxxxxxxx-0-xxxxx xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxx/000000000/xxxxxxxxx xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxx/0000000000/xxxxxxxxxx

(7-8 kl.)

xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxx/000000000/xxxxxxx-xxxxxxxxx

14.Prozos ir poezijos skaitymas virtualioje erdvėje apima mokytojo pasiūlytų arba mokinio pasirinkto kūrinio raiškiuoju skaitymu. Rekomenduojama paįvairinti pamoką improvizuojant tekstą (sukeitus personažus, išgalvojant kitas veiksmo aplinkybes, kt.)

15.Improvizacija. Aktorius Xxxxxxx Xxxxxx pasakoja kas tai, kaip nugalėti scenos baimę ir

improvizuoti.

Kas yra improvizacija. xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXxXXXXXXXX0&xx000x&xxxxxxxXxXX0x000XxxXX0xxxxxX ojv65T-5DPyLmhAK3ZmhZINePjToh2fuwWidv_nA

Pagrindiniai improvizacijos principai. xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxXXxXXXXXXX Kaip improvizuoti praktiškai. xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXxXxXXXXX0X Kaip nugalėti baimę improvizuoti. xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxX00xXx0xxxX

Improvizacija be tariamų tam tikrų raidžių. Iš pradžių mokiniams pasiūloma pažiūrėti aktorių trupės

„Kitas kampas“ improvizacijos: xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxxxx?xxxxxx_xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx

Po to mokiniai atlieka tekstines improvizacijas duota tema, netardami tam tikrų raidžių. Ši improvizacija ugdo atidumą, lavina kalbos padargus.

16.Teatro žodynas. Tinka visiems pagrindinio ugdymo koncentrams. Mokiniai žaismingai supažindinami su teatro terminologija, naudodami, pvz.: a) 3-4 žodžius iš teatro žodyno turi sukurti 3 minučių dialogą „Spektaklio pertraukėlei”; b) pasirinkę 5 atsitiktinius terminus, turi juos išplėsti savo nuožiūra. Pamokai mokytojas nurodo teatro terminų žodyno nuorodą arba parengia sąrašą.

17.Teatro vadyba. Rekomenduojama supažindinti 9-10 kl. mokinius su teatro vadybos pagrindais, įskaitant projektų paraiškos formų pildymą, sąmatos sudarymą, supažindinimą su teatro darbuotojų funkcijomis, reklamos kūrimo aspektais ir kt.

18.Animacijos kūrimas. Mokomės iš pavyzdžio. Vaizdo įraše berniukas kuria animaciją, naudodamasis trimis nesudėtingomis programomis. Vaizdo įrašo nuoroda: xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxX0-XXXXx00X

00.Xxxxx filmo kūrimas. Mokomės iš pavyzdžio. Gimnazistų sukurto filmuko tolerancijos tema nuoroda: xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxXXXXxXxXxX

Video filmo kūrimas iš atskirų personažų, panaudojant monologus, improvizaciją, išradingai sumontuojant kadrus (naudojant video kūrimo, karpymo, montavimo programėlės: Windows Movie Maker – 12; VSDC Free Video Editor;

Video spektaklis, sukurtas karantino metu, peržiūra Youtube: ONL1SPEKTAKLIS /Bestuburiada,

nuoroda: xxxxx://x.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxx0XxXXxx0Xx&xxxxxxxxxxxxx.xx

Magisto – video filmukų kūrimo programa internete, tinka 7-10 kl. mokiniams. Programos nustatymų pagalba rekomenduojama transformuoti video medžiagą ir nuotraukas į filmukus su emocijomis, įspūdžiais, pasirinktu savitu stiliumi. Nauja technologija leidžia patogiai ir greitai paversti paveikslėlius ir vaizdo įrašus į aukštos kokybės filmukus su Holivudo stiliaus prieskoniu. Šia programa galima dirbti kompiuteryje, planšetėje ir mobiliajame įrenginyje (reikia parsisiųsti nemokamą programėlę iš programėlių centro ir kurti laisvai filmukus). 5 minutės ir filmukas jau paruoštas, galite publikuoti, siųsti draugams, pateikti kaip staigmeną iš ką tik nufilmuotų ir fotografuotų vaizdų.

Kizoa – galinga šiuolaikiška programa internete, kuria galima kurti filmukus, pristatymus, koliažus, redaguoti nuotraukas ir publikuoti, rekomenduojama 10 klasių mokiniams.

20.Kino pasaulio įžimybių pristatymas. Kino reklama. Kino scenarijaus rašymas. Kadruočių piešimas. Mokiniai turi progą papasakoti apie mėgstamiausią savo filmą ir aktorių, išreklamuoti filmą, režisierių. Mokiniai supažindinami su kino kadruotėmis. Pasiūloma sukurti kino scenarijų 3 minučių filmui, nupiešiant 9-12 kadruočių.

21.Teatrinio etiudo režisūra. Mokiniai supažindinami su pagrindinėmis režisieriaus funkcijomis.

a. Žanro nustatymas (pvz. komedija)

b. Dekoracijų eskizas, jo praktinis įgyvendinimas (piešiama ir parenkama iš turimų daiktų – kėdžių, stalų, širmų ir t.t.)

c. Kostiumų eskizai, jų parinkimas (siuvimas, pritaikymas)

d. Rekvizitas (daiktai, reikalingi aktoriams)

e. Darbas su aktoriais – 1 (Aktorinio meistriškumo užduotys: susikaupimo pratimai, užduotys vaizduotei, pasitikėjimui, psichofiziniai pratimai, plastikos, scenos kalbos užduotys)

f. Darbas su aktoriais – 2 (Personažų veiksmas duotose aplinkybėse: priešistorės etiudai, veiksminė etiudo analizė)

g. Mizanscenų fiksavimas (aktorių buvimo vieta scenoje)

h. Muzikinis (triukšminis, efektų) etiudo sprendimas (fonograma, gyva muzika ir t.t.)

Apšvietimas, grimas (jeigu reikia).

Mokytojui padedant kuriama konkretaus etiudo režisūrinė eksplikacija, kurioje raštu išdėstomi nurodyti punktai, papildant savo įžvalgomis.

2. Kaip ugdyti aukštesnius pasiekimus

Aukštesni pasiekimai – tai aukštesniojo lygio gebėjimai, kuriuos Teatro pamokose rodo mokinys, kurdamas ir įgyvendindamas savo kūrybinius sumanymus, apmąstydamas savo teatrinės raiškos patirtį, analizuodamas ir vertindamas teatro spektaklius, tyrinėdamas, nagrinėdamas ir reflektuodamas teatro meno ir teatrinių reiškinių pavyzdžius. Šie gebėjimai itin tampriai susiję su mokinio savarankiškumu, kūrybišku ir giliu mąstymu, (savi)motyvacija ir atsakingumu, kurie skatina mokinį ne tik tiesiogiai taikyti įgytas žinias, bet su jomis eksperimentuoti, ieškoti originalių būdų bei sprendimų. Mokinio kūrybiško ir kritinio mąstymo, meninių gabumų atvėrimo ir skatinimo ugdymas – o toks ir yra Teatro dalyko tikslas, – turėtų remtis inovatyviais, šiandienos poreikius atliepiančiais metodais, motyvacija, aktyviu mokinio ir mokytojo bendradarbiavimu, tarpusavio pasitikėjimu.

2.1. Pasiekimų sritys

Teatro dalyką sudaro 3 veiklos kryptys: teatro raiška; teatro supratimas ir vertinimas; teatrinių reiškinių ir kontekstų pažinimas. Šios veiklos viena kitą papildo ir pratęsia kaip kompleksiškas ir empirine patirtimi grįstas teatrinės kūrybos ir teatrinių reiškinių pažinimo, supratimo ir vertinimo procesas. Šių veiklų derinimas visose ugdymo pakopose padės įprasminti teatro mokymą(si) kaip kūrybišką, sąmoningą ir prasmingą, reikalaujantį aktyvaus dalyvavimo ir bendradarbiavimo, skatinantį žinių poreikį ir naujų idėjų įgyvendinimą.

Teatro raiškos pasiekimai aprėpia atlikimo, kūrybos, kūrybos pristatymo ir refleksijos gebėjimus bei žinias. Teatrinės raiškos veiklos, skirtos vaidybai ir kūrybai, padės mokiniams suprasti, kad teatro menas ir teatrinė kūryba remiasi ne vien prigimtiniais sugebėjimais ar talentu, bet reikalauja specialaus ruošimo(si), tikslingo ugdymo(si).

Teatro supratimo ir vertinimo pasiekimai aprėpia teatrinių reiškinių ar teatrinės kūrybos pavyzdžių, kuriuos mokiniai stebi ir / ar kuriuose dalyvauja, analizavimo, interpretavimo ir vertinimo gebėjimus. Analizuodami teatrinę kūrybą mokiniai įsisavina teatrinės raiškos ir kūrybos elementus bei priemones; interpretuodami – nusako teatro kūrinio temą, įvardija prasmę(-es); vertindami – išsako ir pagrindžia savo nuomonę apie kūrinį. Teatro supratimo ir vertinimo gebėjimai svarbūs formuojantis estetinei mokinio nuovokai, kritiniam mąstymui, teatro meno savitumo supratimui.

Teatrinių reiškinių ir kontekstų pažinimo pasiekimai aprėpia teatrinių reiškinių, teatro formų bei žanrų istoriniuose ir kultūriniuose kontekstuose žinias, gebėjimą jas taikyti teatrinėje kūryboje, analizuojant bei vertinant teatrą ir susiejant jas su asmenine patirtimi, poreikiais bei vertybėmis. Teatrinių reiškinių ir kontekstų pažinimas koreliuoja su mokinio gebėjimu orientuotis teatro meno įvairovėje, įprasminti teatro poreikį mokymosi procese, kasdieniame gyvenime.

Pasiekimų sritys	Pasiekimai
A Teatro raiška	A1 Vaidina pasitelkdamas teatrinės raiškos priemones.
	A2 Įgyvendina savo kūrybinius sumanymus pasirinkdamas teatrinės raiškos priemones.
	A3 Pristato savo teatrinę raišką ir / ar kūrybą.
	A4 Apmąsto ir įsivertina teatrinės raiškos / kūrybos patirtį.
B Teatro supratimas ir vertinimas	B1 Analizuoja teatro elementus ir priemones.
	B2 Interpretuoja teatro kūrinį.
	B3 Vertina teatro kūrinį.
C Teatrinių reiškinių ir kontekstų pažinimas	C1 Tyrinėja teatrinius reiškinius.
	C2 Nagrinėja teatrinės kūrybos kontekstus.
	C3 Susieja teatro pažinimą su asmenine patirtimi, poreikiais ir vertybėmis.

Detalizavimas:

A. Teatro raiška:

1. Vaidyba, vaidmenų kūrimas etiuduose, vaidmenų žaidimuose, mokytojo pasiūlytose ar pačių pasirinktose teatro formose. Atkreipiamas dėmesys į mokinio jautrumą ir dėmesingumą aplinkai, išgalvotoms aplinkybėms, natūralumą „scenoje“, partnerystės jausmą, improvizacinius gebėjimus, vaizduotę, intuiciją, drąsą ir savarankiškumą vykdant užduotis.

2. Kūrybinių sumanymų įgyvendinimas nuo mažos formos etiudų iki sudėtingesnių kūrinių, pasirenkant teatrinės raiškos priemones ir elementus. Atkreipiamas dėmesys į savarankiškumą, originalų ir kūrybišką mąstymą, organizacinius gebėjimus, bendradarbiavimą su bendraklasiais.

3. Raiškos ir kūrybinių sumanymas pristatymas tiek vaidinant ir kuriant, tiek ir prisidedant prie

bendro darbo rezultato.

4. Xxxxxxx ir kūrybos refleksija skirta mokiniui apmąstyti įgytą patirtį, įvertinti savo pasiekimus, įsivardyti tikslus.

Aukštesniame Teatro raiškos lygyje akcentuojamas mokinio savarankiškumas, kūrybiškas mąstymas, praktinis žinių taikymas ieškant originalesnio kūrybinio sprendimo.

B. Teatro supratimas ir vertinimas. 1.Teatro elementų atpažinimas. 2.Teatro reiškinio analizė.

3.Teatro reiškinio vertinimas.

Tai vaidinimų ir kitų teatro reiškinių stebėjimas, supratimo aiškinimasis, interpretavimas ir

vertinimas.

C. Teatro reiškinių ir kontekstų pažinimas.

3.1. Teatro sąsajų su įvairias kontekstais pažinimas.

3.2. Teatro elementų įv. kontekstuose analizė.

3.3. Teatro reikšmės saviugdai suvokimas.

Tai teatro sąsajų su asmeniniu gyvenimu, tradicinėmis vietos bendruomenių šventėmis, su įvairių epochų ir tautų kultūromis, jų tradicijomis, vertybėmis atpažinimas, vaidmens, kuriant savo krašto, europinę ir pasaulinę kultūrą pažinimas.

2.2. Pasiekimų ugdymas pagrindinėje mokykloje.

Pasiekimai aprašomi 5–6, 7–8 ir 9–10 kl. koncentrais, nurodant, kokius gebėjimus mokinys turėtų išsiugdyti koncentro pabaigoje. Kad mokinys išsiugdytų bent minimalius pasiekimus (slenkstinis lygmuo), būtina mokymosi motyvacija, suponuojanti pozityvias mokinio nuostatas. Kas motyvuoja mokinį? Kokia motyvacija veikia šeštoką, kad jis „laisvai veiktų ir improvizuotų vienas, poroje ir grupėje pa(si)rinkto kūrinio aplinkybėse; atsižvelgtų į partnerius, vaidinamo personažo charakterį ir siekinius, situacijų kaitą; valdytų balso ir kūno raišką“ (A1: Teatro raiška, 5-6 klasių koncentras).

Šiame kontekste kalbame mokinio ugdymą teatru per jo psichofiziką, kūrybingumą, gyvą bendravimą, suvokimą apie gyvo bendravimo naudą jo socializacijai, apie asmenybės visapusišką ugdymą, kompetencijas. Mokinys turi žinoti, ko ir kodėl jis mokosi, kaip tai veikia jo brandą. Keičiantis mokinių kartoms, kinta ir mokinių mokymosi ypatumai, o taip pat ir šiuolaikinių mokinių motyvavimas mokytis. Išoriškai labiau motyvuoti mokiniai, pasak psichologų, linkę orientuotis į mokymosi rezultatą, o ne į patį procesą. Šiems mokiniams itin svarbus aplinkinių pritarimas bei išoriniai įvertinimo ženklai (?2021). Vidinė motyvacija sąlygoja aukštus pasiekimus, o vidinis susidomėjimas laikomas santykinai stabiliu ir ilgai trunkančiu, tad dauguma mokytojų mano, jog

„vertingesnė“ yra visgi vidinė motyvacija. Tačiau svarbu skatinti ir išorinę motyvaciją, nes ji taip pat gali padėti siekti didesnių tikslų. Juolab kad skaitmeninės kartos vaikų realybė kita – jie ir atradėjai, ir vartotojai, todėl jų motyvavimui svarbios ir vidinės, ir išorinės paskatos (2021).

Kas motyvuoja aštuntoką „įvardyti ir išsamiai apibūdinti stebėto teatrinio pavyzdžio raiškos priemones, nurodyti ir pakomentuoti jų sąsajas su idėja, prasmėmis, atkreipti dėmesį į stilistinį kūrinio savitumą, originalius meninius sprendimus“ (B2: Teatro supratimas ir vertinimas, 7–8 kl. koncentras) ir dešimtoką, kad jis „žino ir nusako asmeninius teatrinius poreikius, įvardija ir pakomentuoja teatro pažinimo svarbą asmenybės saviugdai, bendražmogiškų vertybių formavimuisi, estetinei ir kultūrinei nuovokai“ (C3: Teatro reiškinių ir kontekstų pažinimas, 9–10 kl. koncentras)?

Teatru sudominti mokiniai (kartais pakanka pirmos sėkmingos pamokos!) pasirengę siekti kūrybinio rezultato, visapusiškai ugdytis teatro priemonėmis, tobulėti padedant teatro mokytojui bei išsinešti iš mokyklos kompetencijas, kurios jį lydės tolimesniame gyvenimo kelyje. Bet tam reikalingos žinios, teatro supratimas ir vertinimas, teatro reiškinių ir kontekstų (teatralizuotų renginių, performansų, spektaklių, integruotų teatro elementų analogiškose veiklose, kt.) pažinimas. Vaidybos technika, režisūros paslaptys – visa tai sudaro ne tik meną, bet ir mokslą su savais dėsniais, taisyklėmis, prioritetais, vertinimo kriterijais. Todėl pasiekimai šiose Metodinėse rekomendacijose turėtų būti suprantami kaip mokslo metų eigoje įsisavintų žinių, supratimo, įgytų / patobulintų įgūdžių, gebėjimų ir kompetencijų kompleksinė išdava. Jei dešimtokas teatro įskaitos metu „savarankiškai vaidina vienas, poroje ir grupėje pagal pa(si)rinktą kūrinį, teatrinę formą, tikslingai veikia aplinkybėse ir situacijose, pasitelkia netikėtus balso ir kūno raiškos derinius, geba improvizuoti atskleidžiant personažo charakterį, nuotaiką, personažų tarpusavio santykius, vaidindamas atsižvelgia į partnerius, stilistinę kūrinio visumą“, – tai reiškia, kad jis įvykdė teatro programą, įgydamas reikiamų vaidybos, režisūros gebėjimų, išmoko scenos kalbos, kūno raiškos, balso technikos, geba kūrybiškai komunikuoti, pasirinko tinkamą scenografiją, muzikinį foną ir pan. Norėdamas atskleisti personažo charakterį, mokinys kūrė ir vaidino jo priešistorę, mokėsi įvykių vertinimo, atliko psichofizinius pratimus, mokančius netikėtos reakcijos į įvykius, ieškojo prisitaikymo prie partnerio konfliktinėse situacijose, diskutavo su partneriu ir mokytoju apie tai, kokie gyvenimiški pavyzdžiai atkartojami teatrinėje situacijoje, o prieš pristatydamas savo kūrybinį darbą klasėje ar mokyklos bendruomenei, atliko daug organizacinių darbų, įskaitant reklamą, apšvietimo, garso aparatūros, projektoriaus (kt.) panaudojimą ir t.t.

Teatro supratimas – tai, ką mokinys turi suprasti ir žinoti, kad galėtų pristatyti savo gebėjimus. Prieš vaidindamas personažą, kiekvienas mokinys turi išsiaiškinti, ko tas personažas siekia tam tikroje scenoje ir kodėl jis elgiasi būtent taip, o ne kitaip. Vaidmens charakteris, charakteringumas, stilius, pagaliau išorinės raiškos priemonės – kostiumas, grimas, – visai tai ateina ne iš karto, o išėjus tam tikrą teatro mokyklą, išmokus skirti organišką vaidybą nuo dirbtinės, kitaip sakant nuo vaidmens

„rodymo“. Kokį charakteringumą, kokią plastiką pritaikyti atliekant tam tikrą personažą, kokias menines priemones parinkti – šie sprendimai reikalauja iš mokinio supratimo, koks priemonių spektras egzistuoja, ar naudoti jas materialias ar menamas (špaguotis mediniais, plastikiniais kardais ar įsivaizduojamais), ar valgyti tikrą obuolį ar menamą ir kodėl būtent taip.

Kas yra teatro metafora, sąlygiška vaidyba, kuo skiriasi realistinis, psichologinis ir metaforų teatras, kodėl Xxxxxx Xxxxxxxxx Romeo ir Džuljeta pilstosi miltais ir ką reiškia posakis „Jei pirmame veiksme ant sienos scenoje kabo šautuvas, tai paskutiniame jis turi iššauti“?.. To išmokstama ir tai yra žinios, padedančios teatrinėje kūryboje, nes be tų žinių aukštesnieji teatro pasiekimai neįmanomi, o mokinys neturėtų būti giriamas už teatrinę raišką vien dėl turimos charizmos ar intuityvių gabumų. Stebėkime individualią mokinio pažangą, ar iš pirmo žvilgsnio gabus paauglys visada geriau vertintinas už tą, kuris atliko užduotį prasčiau, tačiau mokslo metų bėgyje padarė didelę pažangą. „Teatro supratimas ir vertinimas“ bei „Teatro reiškinių ir kontekstų pažinimas“ yra ne mažiau svarbūs kaip „Teatro raiškos“ sandas, nes įprasmina visa, ko išmokstama. Gebėti susieti sceninius prisitaikymus su asmeniniu gyvenimu, atpažinti teatro elementus kasdienybėje, panaudoti viešąją kalbą, artikuliaciją kitų dalykų pamokose, gebėti improvizuoti – tai tik menka dalis, ko išmoksta ir apie ką sugeba teatro pamokas lankę mokiniai.

2.2.1.Tyrimas: teatrinio etiudo vertinimas

Vienas populiariausių teatrinio ugdymo / ugdymo teatru metodų – teatrinis etiudas.

1. Etiudas apima tiek vaidybinių, tiek režisūrinių gebėjimų ugdymą.

2. Etiudų metodas tinka visoms amžiaus grupėms ir apima neribotą temų spektrą.

3. Etiudo metodu ugdomos visos kompetencijos.

4. Etiudo struktūra yra konkreti, apima pradžios, įvykio, pabaigos sukūrimą ir atlikimą.

5. Etiudas – būtent ta forma, kuria atsiskaito abiturientai baigdami mokyklą (pasirenkantys teatro egzaminą).

Šis metodas buvo pasirinktas tyrimui, siekiant nustatyti jo vertinimo kriterijus ir tai, kas ugdytina

teatro pamokoje, kam teikti prioritetus, taikant šį metodą.

Teatro pedagogai ne kartą diskutavo, kaip vertinti mokinius, kuriančius ir atliekančius etiudą teatro pamokose, kokie turėtų būti etiudo vertinimo kriterijai. Kūrybinis procesas yra labai individualus, savitas, todėl jam pritaikyti vieningą vertinimo sistemą sunku. 2015 m. rugsėjo 28 d. Lietuvos teatro pedagogų asociacijos „MENO FORMOS” vykdomo projekto „Teatrinio ugdymo pažangos ir pasiekimų vertinimas” darbo grupės susitikime dalyvavę teatro pedagogai dalijosi savo patirtimi, apibendrino 2014 m. gruodžio 8 d. vykusioje konferencijoje ir pedagogų forumuose iškeltas etiudo vertinimo idėjas. Buvo išskirtos kelios etiudo vertinimo schemos.

1 schema:

Vaidybos organiškumas, gyvumas

Atlikimas

Kūno kalba

Garso panaudojimas

Scenos erdvės pajautimas

Tikslo siekimas

Gebėjimas aiškiai parodyti ir įvertinti įvykusį įvykį

Sprendimų originalumas

Gebėjimas įvardyti: kokie veiksmai ir kodėl vyksta po įvykio

Darbas grupėje: kitų palaikymas kitų ir darbinės atmosferos kūrimas. Ar suprato kiti?

2 schema:

5-10 kl.	Bendradarbiavimas grupėje	Iniciatyva kuriant etiudą, komunikaciniai gebėjimai
	Struktūra	Vientisumas (pradžia, įvykis, pabaiga)
	Etika	Teatro etikos taisyklių laikymasis
	Atlikimas	Susikaupimas
		Bendravimas
		Įtaigumas
		Scenos kalba
		Originalumas

Tyrimo metu buvo paprašyta ir pačių moksleivių nustatyti etiudo vertinimo kriterijus. Xxxxxxx buvo atliktas pasitelkiant 90 Vilniaus Gabijos gimnazijos mokinių (teatro mokytoja Xxxx Xxxxxxxxxx Xxxxxxxx), kurie atsakė į klausimus, kaip turėtų būti vertinamas mokinys, sukūręs / atlikęs teatrinį

etiudą, už temos, idėjos nustatymą, už struktūrinių etiudo dalių (užuomazgos, įvykio, atomazgos) sukūrimą bei atlikimą (dėmesio valdymą, duotųjų / įsivaizduojamųjų aplinkybių ir įvykio vertinimą vaidybos procese).

1. Visi apklaustieji pasisakė, kad etiudo atlikimo dalis turi būti vertinama, skiriant jai didesniąją dalį balų.

2. Dėmesio valdymui, tikėjimui duotosiomis aplinkybėmis ir įvykio vertinimui turėtų būti skiriamas panašus balų skaičius.

3. Etiudo struktūra vertintina mažesniu balu nei atlikimas, bet didesniu nei tema ir idėja.

4. Etiudo idėja vertintina didesniu balu nei tema (8–12 kl. mokinių nuomone).

5. Paskaičiavus mokinių siūlymus, vertinimo schema būtų:

3 schema:

		Vertinimas
1.Etiudo tema		0,5
2.Etiudo idėja		2
3.Etiudo struktūra	3.1. Pradžia / užuomazga	0,5
	3.2. Įvykis	1,5
	3.3. Pabaiga / atomazga	1
4.Etiudo atlikimas	4.1. Dėmesio valdymas	1,5
	4.2. Tikėjimas duot. apl.	1,5
	4.3. Įvykio vertinimas	1,5

Teatro mokytojams rekomenduotina žinoti tiek kolegų, tiek mokinių nuomonę etiudo vertinimo atžvilgiu, o taip pat išgryninti kriterijus, galinčius suformuoti geriausią vertinimo schemą savo teatro pamokoje.

2.2.2. Pasiekimo A2 raida, lygių požymiai.

Teatro raiškos pasiekimas „Įgyvendina savo kūrybinius sumanymus pasirinkdamas teatrinės raiškos priemones“ (A2), kaip ir visi kiti pasiekimai, kinta priklausomai nuo pažintinės, socioemocinės ir kognityviosios mokinio raidos. Remiantis psichologų tyrimais, 5–6 klasės mokinys pradeda suvokti įvairių socialinių grupių požiūrį, septintokas jau siekia autonomijos, atmeta suaugusiųjų požiūrį, kvestionuoja autoritetus, o 9–10 kl. jau apmąsto alternatyvias visuomenės moralines ar religines sistemas. Todėl iš esmės pasiekimų ugdymas ir vertinimas nekinta priklausomai nuo to, ar mokykloje teatro pamokos vyksta nuosekliai nuo penktos iki 10-tos klasės, ar fragmentiškai.

Ar turėtume penktokui siūlyti kurti etiudą lytiškumo, migracijos, hibridinių grėsmių tema? Atsakymą padiktuos jūsų klasė. Nubrėžti ribos nederėtų, siekiant ugdyti aukštesniuosius pasiekimus (pvz. migrantų šeimos vaiko patirtis leidžia jam papasakoti teatrinėmis priemonėmis tai, kas jo bendraamžiams gali būti sunkiau suvokiama), pastebėjus išskirtinius gebėjimus mokinių, kurių ugdymo rezultatai netenkina. Jei patiriama ugdymosi sunkumų, rekomenduotina atsižvelgti į įvairių poreikių mokinius, o ugdymosi procesą individualizuoti arba diferencijuoti.

Teatro pasiekimų raidos klasių koncentrais lentelė:

Pasiekimas	5-6 klasė	7-8 klasė	9-10 klasė
A2. Įgyvendina	A2. Remdamasis	A2. Remdamasis	A2. Remdamasis
savo kūrybinius	nurodytais kriterijais	nurodytais kriterijais	nurodytais kriterijais
sumanymus	komponuoja teatrinio	komponuoja teatrinio	komponuoja teatrinio
pasirinkdamas	fragmento /	fragmento / pasakojimo /	pasirodymo, renginio
teatrinės raiškos	pasakojimo	scenarijaus dramaturgiją,	dramaturgiją; sugalvoja
priemones.	dramaturgiją	laikosi aptartos temos,	temą, situacijas,
	pasirinkta tema.	žanro. Organizuoja	personažus, kuria jų
	Mokytojui patariant	fragmento įgyvendinimą	dialogus. Atsižvelgdamas į
	įgyvena sumanymą	poroje ar su grupe,	pasirodymo temą, žanrą,
	pasitelkdamas	pasitelkia rekvizitą,	stilių, pasitelkia verbalines
	rekvizitą, kostiumus,	kostiumus, muziką,	ir neverbalines (kūno,
	muziką.	skaitmenines garso ar	balso, garso, vaizdo)
		vaizdo technologijas.	teatrinės raiškos priemones.

Iš raidos lentelės matyti, kad 5–6 kl. mokinys turėtų būti įsisavinęs etiudo kūrimo pagrindus ir gebėti įgyvendinti sumanymą scenoje, pritaikęs jam rekvizitą, kostiumus ir muziką. 7–8 kl. pabaigoje mokinys pats numatyti etiudo temą, idėją, žanrą, režisuoti etiudą poroje ar su draugų grupe, pasitelkti teatrines priemones, skaitmenines technologijas. 9–10 kl. mokinys turėtų kurti personažų dialogus, atsižvelgdamas į savarankiškai numatytą temą, žanrą, stilių, pasitelkti kūno ir balso, garso ir vaizdines priemones. Rekomendacija aukštesniojo pasiekimo ugdymui būtų paprasta: jeigu pirmo koncentro pasiekimą jūsų klasės vaikas lengvai įgyvendina, pasiūlykite jam aukštesnio koncentro pasiekimus. Pvz., penktokė parašo scenarijų etiudui atliekų rūšiavimo tema, sukuria personažus, numato visas reikiamas teatrines priemones, o jums telieka padėti sukurti dialogus. Ji įvykdė 7–8 kl. koncentro pasiekimą ir jautėsi įvertinta.

Šis pasiekimas apima įvairius ugdymosi metodus, išvardintus 1 punkte. Nederėtų taikyti tik vieną ar du metodus, nors jie ir labai patrauklūs, mėgstami mokinių (žaidimai, etiudų kūrimas). Derinant teatro raišką su pažinimo, analitinėmis užduotimis, padėsime mokiniui tobulėti visapusiškai.

Jei jūsų klasėje bus vaikų, gebančių atlikti daugiau, nei iš jų reikalaujama, – sudarykite jiems sąlygas tobulinti savo gebėjimus, skirdami papildomas užduotis. Be abejo, bus vaikų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalės, nesugebės atlikti kūrybinio darbo pagrindiniam (III) pasiekimo lygmeniui. Tam atvejui skalėje numatytas pirmas – slenkstinis lygis ir antras – patenkinamas lygis.

Kaip ugdomi pasiekimai? Kokios įgyjamų patirčių, informacijos ir praktinės veiklos sąsajos? Mokinys teatro pamokų metu ugdosi vaidybinių, režisūrinių gebėjimų, bendrųjų kompetencijų. Mokytojas taiko ugdymo metodus visai klasei. Tuo pačiu būtina atsižvelgti, kiek taikytini metodai pateisina grupės ir individualius lūkesčius. Pastebėję, kad ugdymo rezultatai mokinio netenkina, rekomenduojame skirti sudėtingesnes užduotis, pritaikant inovatyvius metodus, derinant juos tarpusavyje, randant optimaliausių variantų. Mokiniui patiriant ugdymosi sunkumų, būtina atsižvelgti į jo galimybes, poreikius ir padėti, skiriant individualias kūrybines užduotis.

2.2.3. Pasiekimo A2 lygiai. Ugdymas, vertinimas

2.2.3.1. 5-6 klasių koncentras

5-6 klasės mokinių pasiekimų lygio požymių lentelė:

I (slenkstinis)	II (patenkinamas)	III (pagrindinis)	IV (aukštesnysis)
A2.1. Padedamas	A2.2. Iš dalies	A2.3. Remdamasis	A2.4. Savarankiškai,
bando komponuoti	padedamas geba	nurodytais kriterijais	pasitelkdamas išmonę ir
teatrinio fragmento	komponuoti teatrinio	komponuoja teatrinio	fantaziją, komponuoja
/ pasakojimo	fragmento /	fragmento / pasakojimo	teatrinio fragmento /
dramaturgiją grupės	pasakojimo	dramaturgiją grupės	pasakojimo dramaturgiją
pasirinkta tema; su	dramaturgiją grupės	pasirinkta tema.	grupės pasirinkta tema.
mokytojo pagalba	pasirinkta tema.	Mokytojui patariant	Įgyvendina fragmentą
bando įgyvendinti	Bando įgyvendinti	įgyvendina sumanymą	pats pasirinkdamas
sumanymą.	sumanymą mokytojui	pasitelkdamas	rekvizitą, kostiumus,
	patariant.	rekvizitą, kostiumus,	muziką, paaiškindamas jų
		muziką.	poreikį ir tikslą. .

Ugdydami aukštesniuosius šio amžiaus tarpsnio mokinių pasiekimus, pasitelkime etiudo vertinimo schemos kriterijus: kokia mokinio iniciatyva kuriant etiudą, kokius parodo komunikacinius gebėjimus, ar kuriamas etiudas vientisas, atitinka struktūrą (pradžia, įvykis, pabaiga), kaip kūrybinio proceso metu laikomasi teatro etikos taisyklių. Svarbu sudaryti mokiniui sąlygas susikaupti, saugiai jaustis, kad jis galėtų kurti nebijodamas būti įžeistas, pajuoktas. Socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencija per teatrą ugdoma aktyviai dalyvaujant mokytojui, subtiliai derinant visų klasės subjektų lūkesčius ir kūrybinį vyksmą. Paminėta kompetencija sąlygoja dvasinį ir emocinį saugumą – tai pasiekti galima naudojant pratimus ir žaidimus, kurie neišryškina laimėtojo ir nereikalauja lyderiavimo. Tinka pasitikėjimo pratimai, susikaupimo ir atvirkščiai – atsipalaidavimo žaidimai, po kurių pereinama prie vaizduotės ir fantazijos ugdymo metodų. Ne mažiau aktualu užtikrinti fizinį mokinių saugumą, o tai apsprendžia saugų naudojimąsi teatrinėmis priemonėmis (pvz., kai šluota tampa ietimi ar kardu) ir su elektros srovės reikalaujančiomis techninėmis priemonėmis. Atsakingai žiūrintis į socialinį mokinių saugumą teatro mokytojas turėtų stebėti ir komentuoti etiudą kuriančias mokinių grupeles, kur sveika iniciatyva

„vaikšto ant peilio ašmenų“ šalia patyčios. Mokyklose esame šalia migrantų šeimų vaikų, neretai mokinio šeima išpažįsta „kitokį“ tikėjimą, kalba namuose ne lietuvių kalba. Xxxxxxx etiudus, 5–6 kl. mokiniai paliečia įvairias temas, tad mokytojui yra rekomenduojama „vetuoti“ mažumų ar panašią temą, jei mato, jog etiudo tikslas yra pasilinksminti kažkieno sąskaita. Tai neužrašyti bendruomeniniai požymiai, neturintys vieningos galiojančios taisyklės kaip adekvačiai į juos reaguoti, todėl mokytojui tenka atsakomybė spręsti pačiam, kas leistina, o kas ne. 5–6 kl. mokinys, kuriantis etiudą, vertinamas pagal tai, kaip komunikuoja kurdamas su draugais, todėl ugdytinas jo pagarbos kitoniškumui jausmas, pakantumas. Dažnai šio mažiaus koncentre rasis atstumtasis, kurio ugdymo sėkmė priklauso nuo teisingo metodo parinkimo. Jeigu mokslo metų pabaigoje jis išdrįsta kalbėti prieš visus duota tema, vaidinti ir gal net režisuoti, pakomentuodamas savo pasiekimus, galime jausti, kad ir patys kaip mokytojai atlikome uždavinį – padėjome jam pasiekti „sėkmės Olimpą“. Kūrybiškumo ugdymo aspektu siekdami maksimumo, parinkime individualių užduočių, leidžiančių kiekvienam įgyvendinti kūrybinį sumanymą, ar tai bus savarankiškai, pasitelkus išmonę ir fantaziją, sukomponuota teatrinio fragmento / pasakojimo dramaturgija, ar projektas, sukurtas grupėje ir pristatytas klasės (mokyklos) bendruomenei.

2.2.3.2 7–8 klasių koncentras

7-8 klasės mokinių pasiekimų lygio požymių lentelė:

I (slenkstinis)	II (patenkinamas)	III (pagrindinis)	IV (aukštesnysis)
A2.1. Padedamas	A2.2. Iš dalies	A2.3. Iš dalies	A2.4. Savarankiškai
komponuoja	padedamas	savarankiškai, remdamasis	komponuoja teatrinio
teatrinio	komponuoja	nurodytais kriterijais	fragmento / pasakojimo /
fragmento /	teatrinio fragmento /	komponuoja teatrinio	scenarijaus dramaturgiją,
pasakojimo /	pasakojimo /	fragmento / pasakojimo /	išradingai papildo aptartą
scenarijaus	scenarijaus	scenarijaus dramaturgiją,	temą žanrinėmis
dramaturgiją,	dramaturgiją, bando	laikosi aptartos temos,	variacijomis. Geba
bando laikytis	laikytis aptartos	žanro. Įgyvendindamas	savarankiškai įgyvendinti
aptartos temos,	temos, žanro.	sumanymą vienas, poroje ar	sumanymą vienas, poroje
žanro.		su grupe pasitelkia rekvizitą,	ar su grupe,
		kostiumus, muziką,	pasirinkdamas vaizdines
		skaitmenines garso ar	ir akustines priemones,
		vaizdo technologijas.	technologijas.

Ugdant 7–8 kl. mokinius teatru, siekiant aukštesniojo lygio pasiekimų, rekomenduojama rinktis psichofizinių pratimų, Forumo teatro, vaidmenų žaidimų metodus. Iš pradžių pasirūpinkime dėmesio, emocijų valdymo pratimais. Nedelskime ir su aptariamuoju etiudų kūrimo metodu. Žaidimas – pratimas – etiudas – forumo teatro situacija – etiudas – improvizacijos su personažais įsivaizduojamose aplinkybėse – etiudas. Metodų derinimo žaismė padeda išvengti ugdymo proceso monotonijos, natūraliai pereinama prie organiško veiksmo ir įvykių vertinimo etiudo kūrimo procese. Taip pat įtraukime mokinius į teatro kaip menų sintezės kontekstus. Ugdykime mokinių pažintinius gebėjimus per teatro reiškinius, mokykime analizuoti spektaklį, pasitelkime recenzijos rašymo pradmenis. Imlesni mokiniai netruks savarankiškai komponuoti teatrinio fragmento / pasakojimo / scenarijaus dramaturgiją, išradingai papildys temą žanrinėmis variacijomis.

Kad mokinys gebėtų savarankiškai įgyvendinti sumanymą vienas, poroje ar su grupe, pasirinkdamas vaizdines ir akustines priemones, technologijas, veskime keliu, kuriame jis galėtų atlikti individualias užduotis ne tik scenoje, bet ir prie kompiuterio ekrano. Pasiūlykime parengti kūrybinės veiklos pristatymą, paskirstyti veiklas kūrybinei grupei. Ugdykime pozityvaus lyderio savybes, kolegiškai patardami ir atmeskime negatyvumo, nepagarbos apraiškas kitų, kuriančių toje grupėje, atžvilgiu. Kaip užauginti Xxxxx Xxxxxxx, jei karpysime jaunam maksimalistui sparnus?.. Pedagogo kompetencija, žinios ir... nuojauta padeda atrinkti pelus nuo grūdų. Jei klasėje atsiranda išskirtinių gebėjimų mokinys, jam individualiai taikytini aukštesni vertinimo kriterijai, pagiriant ir perspėjant, kad iš jo tikimasi daugiau. Atlikus subtilią pedagoginę invaziją į mokinio kūrybinio darbo procesą, vertinkime 7–8 kl. mokinius pagal jų gebėjimus sukurti etiudo struktūrą, suvaidinti vaidmenį valdant emocijas, rodant pagarbą kitiems ir bendradarbiaujant, atliekant konstruktyvų darbo pristatymą ir įsivertinimą. Pristatant etiudą, paprašykime pagrįsti naudojamų priemonių tikslingumą, paaiškinti transliuojamą kūrinio žinutę žiūrovams, sąsajas su gyvenimu.

2.2.3.3. 9–10 klasių koncentras

9–10 klasės mokinių pasiekimų lygio požymių lentelė:

I (slenkstinis)

II (patenkinamas)

III (pagrindinis)

IV (aukštesnysis)

A2.1. Padedamas komponuoja teatrinio pasirodymo, renginio dramaturgiją, temą, situacijas, personažus.

Įgyvendindamas sumanymą vadovaujasi mokytojo nurodymais ir pasiūlymais.

A2.2. Iš dalies padedamas komponuoja teatrinio pasirodymo, renginio dramaturgiją; sugalvoja temą, situacijas, personažus. Įgyvendindamas sumanymą atsižvelgia į pasirodymo temą, žanrą ir, mokytojui padedant, pasitelkia verbalines bei neverbalines (kūno, balso, garso, vaizdo) teatrinės raiškos priemones.

A2.3. Remdamasis nurodytais kriterijais komponuoja teatrinio pasirodymo, renginio dramaturgiją; xxxxxxxxx xxxx, situacijas, personažus, kuria jų dialogus.

Įgyvendindamas sumanymą atsižvelgia į pasirodymo temą, žanrą, stilių, pasitelkia verbalines bei neverbalines (kūno, balso, garso, vaizdo) teatrinės raiškos priemones.

A2.4.Savarankiškai komponuoja teatrinio pasirodymo, renginio dramaturgiją; sugalvoja temą, situacijas, personažus, sukuria jų dialogus, monologus.

Inicijuoja sumanymo įgyvendinimą, įgyvendinimo procese vadovaujasi pasirodymo tema, žanru, stiliumi, originaliai panaudoja verbalines ir neverbalines (kūno, balso, garso, vaizdo) savo bei kitų grupės narių teatrinės

raiškos priemones.

9–10 klasių mokiniai, net jeigu lanko teatro pamokas pirmus metus (fragmentiškai dėstant teatrą mokykloje), nesunkiai pradeda kurti etiudus, kuriuose keliamos socialinės problemos, nes šis metodas, patikrintas praktiškai, motyvuoja ir pagrindžia asmeninius lūkesčius pritaikyti teatro gebėjimus asmeniniam ir socialiniam gyvenimui. 15–16 metų mokinių socioemocinė raida, pasak psichologų tyrimų, pažengusi tiek, kad mokinys seka įvairiais tapatumo modeliais, sparčiai formuojasi jo vertybinė skalė, įsitikinimai, ketinimai. Nuostatos formuojasi ir kinta priklausomai nuo pamėgtų lyderių daromos įtakos. Sėkmingos teatro pamokos ir neformali teatrinė veikla gali tapti mėgstamu užsiėmimu, nes teatras, būdamas visų menų sinteze ir potencialiai galimu visų mokomųjų dalykų komponentu, gali padėti formuotis pozityvias nuostatas ir vertybes. Pasak psichologų, šio amžiaus jaunuoliai labiausiai linkę rizikuoti malonumo vardan. Kad malonumu taptų prasminga kūrybinė veikla, teatro mokytojas gali pasiūlyti eksperimentų / tyrimų metodą jo individualiai kūrybinei saviraiškai: atlikti tyrimą, parengti pristatymą, atlikti socialinio teatro akciją- provokaciją, išplečiant ribas nuo klasės, mokyklos bendruomenės iki viešos fiksuotos ar nuotolinės erdvės. Mokytojas gali tapti šiam mokiniui autoritetu ir tada jo rankose didžiulė atsakomybė už šio jauno žmogaus socialinius vaidmenis, lemiančius ir jo asmeninį gyvenimą. Devintokas pamėgs improvizuoti, parodijuoti, išbandyti save neįprastais vaidmenimis, jei parodysime pasitikėjimą jo kūrybinėmis galiomis ir talentais. Savivertės ugdymas per pasitikėjimo pratimus, bendravimo įgūdžius formuojančias teatrines užduotis – taip pat etiudo kūrimo prioritetiniai momentai. Vertintinos mokinių sukuriamos vaidybinės situacijos, etiudai pagal šiuos kriterijus: susikaupimą, aiškią kalbėseną, erdvės pajautą, bendravimą ir bendradarbiavimą, originalumą, etiudo struktūros suvokimą.

3. Tarpdalykinių temų integravimas. Dalykų dermė

3.1. Teatro dalyko jungtys su kitais dalykais

Teatras – visų menų sintezė ir mokomasis dalykas, pasižymintis nagrinėjamų temų bei metodų gausa, todėl lengvai integruojasi su kitais mokomaisiais dalykais. Tarpdalykinis integravimas gerina teatro supratimą ir vertinimą, teatro reiškinių ir kontekstų pažinimą. Mokinio gebėjimai ugdomi, pritaikant įgūdžius kituose kontekstuose: socialinio, dorinio, kalbinio ugdymo, gamtos, technologijų, informatikos, tiksliųjų mokslų. Kuris dalykas kurį labiau papildo, priklauso nuo pamokos tikslų ir mokytojų susitarimo. Xxxxxxxxxx teatro programos sanduose (teatro raiškos, supratimo ir vertinimo, reiškinių ir kontekstų pažinimo) tiesiogiai ir netiesiogiai nurodomi mokinių pasiekimai, sietini integraliais ryšiais su kitais dalykais.

Teatro dalyko jungčių su kitais dalykais idėjos

Tarpdalykinė tema pagal Bendrųjų programų vadovo tarpdalykinės integracijos gaires:	Teatro ir kitų dalykų integracijos idėjos pamokoms, projektams
1.Asmens galios
Idealai	Vertybių ugdymas taikant improvizacijų, psichofizinių teatro pratimų metodą dorinio ugdymo pamokose. Dekalogo interpretacijos, naudojant teatrines priemones (visi pagrindinio ugdymo klasių koncentrai).
Prasmės siekis	Vaidybinių situacijų kūrimas svajonių ir realybės, tikėjimo ir vilties tema dorinio ugdymo pamokose (5-6, 7-8 klasių koncentrai). Temų apie gyvenimo prasmės paieškas teatrinės interpretacijos (pvz. pagal M. Maeterlincko „Mėlynąją paukštę“ – ilgai ir toli nuo namų ieškome laimės, kai tuo tarpu ji visai šalia – 5-6, 7-8 kl.) – integruojant teatro, dailės, muzikos, dorinio ugdymo ir technologijų dalykus. Naudojant etiudų kūrimo metodą, bandyti įžvelgti asmeninių sunkumų priežastis ir jas įveikti ne kaltinant kitus, o ieškant sprendimų per vaidybines situacijas, įvykių vertinimą (5-6, 7-8 klasių koncentrams dorinio ugdymo pamokose, teatro pamokose). Savižudybių problemos sprendimas per socialinį teatrą (taikant psichodramos, proceso dramos, forumo teatro metodus – visi pagrindinio ugdymo klasių koncentrai). Streso įtakos savižudybių rizikai prevencija teatro metodais: atsipalaidavimo, komunikaciniai, lyderiavimo, kiti psichofiziniai teatro pratimai, ugdantys savimonę, pasitikėjimą, mokantys suvaldyti dėmesį, emocijas, spręsti streso situacijas, kūrybiškai komunikuojant teatro pamokoje (visų klasių koncentrams – biologijos, dorinio ugdymo, teatro pamokose.

Idėjos, asmenybės	Žymių žmonių (rašytojų, istorinių asmenybių) biografijos faktų teatralizavimas dorinio, kalbinio ugdymo, meninio ugdymo pamokose, gamtos, technologijų, informatikos, tiksliųjų mokslų pamokose 5-10 kl. taikant vaidmenų žaidimų, etiudų kūrimo, karštos kėdės, lyderio, kitus metodus.
2.Kultūrinis identitetas ir bendruomeniškumas
Kultūros paveldas	Etninės kultūros, lietuvių kalbos ir literatūros, dailės, muzikos ir teatro dalykų integracija per teatro pažinimą, susipažįstant su eksponatais – spektaklių, koncertų, kitų renginių afišomis, dramos ir muzikinių spektaklių, koncertinių renginių programomis, vaizdo įrašais, integracija, analizuojant Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje sukauptą bei suskaitmenintą XIX–XX a. medžiagą, Valstybės teatro spektaklių nuotraukomis, vaizdo įrašais, M. Xxxxxxxxxxx scenografijos eskizais, kino istorijos dokumentais, kt. (5-10 kl.)
Gimtoji kalba	Integraciniai teatro ir gimtosios kalbos ryšiai per scenos kalbos pratimų taikymą kalbų pamokose (visi klasių koncentrai). Viešosios kalbos kūrybinės užduotys (visi klasių koncentrai – gimtosios kalbos ir teatro pamokose). Scenarijaus kūrimas (visi klasių koncentrai – gimtosios kalbos ir teatro pamokose). Meninis skaitymas (visi klasių koncentrai – gimtosios kalbos ir teatro pamokose). Kalbos išsaugojimas – Klojimo teatras, lietuvių literatūros klasikos interpretacijos (9-10 kl.) – istorijos, lietuvių kalbos, teatro pamokose.
Etninė kultūra	Sakytinė tautosaka teatrinėje kūryboje: meninis skaitymas, etiudai, improvizacijos, teatralizuoti renginiai (visų klasių koncentrai – gimtosios kalbos, teatro, pasaulio pažinimo pamokose). Liaudies rateliai, žaidimai (šokio, muzikos, teatro integracija).
Kultūrinė įvairovė	Vaidybinės situacijos tautinių mažumų Lietuvoje, migracijos tema (visi pagrindinio ugdymo klasių koncentrai – istorijos, dorinio ugdymo ir teatro dalykų integracijai). Lietuvių ir kitų tautų folkloro elementų panaudojimas teatro reiškinyje (pvz. sirtakio šokis Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxxxx pjesės „Ikaras“ pastatyme – 9-10 klasių koncentras – šokio ir teatro integracija).
Kultūros raida	Teatro istorijos pažinimas, stebint spektaklius, teatralizuotų švenčių vaizdo įrašus, dalyvaujant teatriniuose proginiuose renginiuose (5-6 kl. koncentrai); Teatro reiškinių įtakos kultūrinei raidai pažinimas (7-8, 9-10 kl. koncentrai – istorijos, menų dalykų ir lietuvių bei užsienio

	literatūros dermė)
Tradicijos gyvybingumas	Liaudies šokių, ratelių, sakytinės tautosakos, lietuvių liaudies instrumentinės muzikos, dainų, sutartinių, dailės kūrinių panaudojimas, kuriant etiudą, dalyvaujant teatralizuotame renginyje (visi klasių koncentrai), integruojant menų dalykus su socialiniais mokslais, kalbiniu, technologijų ir doriniu ugdymu). Etninės kultūros ir teatro sąsajų pažinimas (Folkloro teatro idėjų sklaida 9-10 klasių koncentre, integruojant meninį, kalbinį, socialinį ir dorinį ugdymą).
Istorinė savimonė	Lietuvių literatūros klasikos teatrinių interpretacijų, istorinių pjesių pastatymų analizė, vertinimas (Xxxxx Xxxxx, Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxx pjesių pastatymai); šiuolaikinio teatro reikšmė istorinės sąmonės formavimuisi (Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx pjesės (spektaklis „Išvarymas“) emigracijos tema analizė; Lietuviškų vakarų, Klojimo teatrų reikšmė tautinei savimonei ( 9-10 kl. koncentras), integruojant meninį ir socialinį ugdymą.
3.Darnus vystymasis
Sveikata, sveika gyvensena	Technologinio ugdymo temų teatralizavimas, integruojant teatrą ir technologijas (visų klasių koncentrai).
Lyčių lygybė, lygios galimybės	Etiudų kūrimas teatro, dorinio ugdymo, istorijos pamokose lyčių lygybės, lygių galimybių tema (integraciniai teatro, socialinių mokslų ir dorinio ugdymo ryšiai – visi pagrindinio ugdymo klasių koncentrams).
Pažangios technologijos ir inovacijos	Naujausių programėlių išbandymas, informacinių technologijų naudojimas. Naujausių tyrimų naudojimas interguojant teatrą su IT, socialiniais, menų, gamtos mokslais, pristatant projektus, tyrimų rezultatus, teatralizuotus renginius (5-6, 7-8, 9-10 klasių koncentrai).
Aplinkos apsauga	Ekologijos – teatro projektai visų klasių koncentrams, integruojant gamtamokslinį, technologijų, tiksliųjų mokslų, informatikos ir meninį udgymą (visi klasių koncentrai).
Atsakingas vartojimas, gamtos išteklių tausojimas	Ekologijos – teatro projektai (pvz. tetrapakuočių naudojimas kostiumams), integruojant gamtamokslinį, technologijų, informatikos ir meninį udgymą (visi klasių koncentrai).
Klimato kaitos prevencija, darni energetika, transportas	Teatralizacijos elementų naudojimas, kuriant vaidybines situacijas klimato atšilimo, darnios energetikos, ekologinio transporto tema, integruojant socialinį, gamtos mokslų ir teatrinį ugdymą (visi klasių koncentrai).
Tarptautinis bendradarbiavimas	Tarptautiniai projektai sveikos gyvensenos, ekologijos, lygių galimybių tema visiems klasių koncentrams, integruojant teatrą su kitais menų dalykais, socialiniu, doriniu, gamtamoksliniu, informatikos ir kalbiniu ugdymu.

3.2. Ugdymo teatru metodai tarpdalykinėse pamokose.

Ugdymo teatru metodai taikytini tarpdalykinėms pamokoms, projektams, siekiant optimaliau ugdyti bendrąsias kompetencijas. Integracija su teatro dalyku vyksta dviem būdais:

1. Kai į teatro pamoką integruojamos kitų dalykų temos, ugdymo(si) priemonės.

2. Kai teatro dalyko elementai integruojami į kitus dalykus.

Pavyzdžiai:

	Į teatro pamoką integruojamos kitų dalykų temos, ugdymo(si) priemonės.		Teatro dalyko elementai integruojami į kitus dalykus.
1	Dailės, technologijų, matematinių gebėjimų pritaikymas, kuriant scenovaizdį, gaminant rekvizitą, butaforiją, kostiumus;		Teatro reiškinių ir elementų panaudojimas dailėje, technologijose, matematikoje (pvz. apskaičiuojant gaminamos lėlės, kaukės ir jai reikalingos medžiagos ilgį, plotį). Teatralizacijos elementai matematikos projektuose (pvz. „Pi diena“ Kovo 14d.)
2	Naudojimasis skaitmeninėmis technologijomis vaidinimams įgarsinti, užrašyti, su teatru susijusiai informacijai ieškoti, apdoroti ir pateikti;		Teatro reiškinių filmavimas, montavimas, skaitmeninimas informacinių technologijų pamokoje.
3	Informatikos, saugaus elgesio su IT gebėjimų pritaikymas apšvietimo, garso, vaizdo aparatūros naudojimuisi teatro pamokose (1-4 kl.); fizikos žinių ir gebėjimų pritaikymas teatro pamokose;		Apšvietimo, garso ir vaizdo aparatūros pritaikymo teatro reiškinyje mokymasis pamokose apie IT ir saugų naudojimąsi; fizikos, informacinių technologijų pamokoje.
4	Biologijos, muzikinių gebėjimų pritaikymas kvėpavimui ir balsui valdyti vaidybos metu;		Miuziklo, operos, teatro formos pamokoje.	baleto, kitos nagrinėjimas	integralios muzikos
5	Šokio gebėjimų panaudojimas kuriant šokio kompozicijas ir atliekant jas vaidinimuose;		Personažų kūrimas šokyje.
6	Ekonomikos žinių pritaikymas teatro vadybos 9-10 kl.	mokantis	Teatro vadybos ekonomikoje.	elementų	naudojimas
7	Kūno kultūros, šokio gebėjimų panaudojimas vaidinant (raumenų atpalaidavimas, reakcija, kūno koordinavimas).		Teatrinių siužetų ir elementų naudojimas kuriant šokį, žaidimo metodas kūno kultūros pamokoje.
8	Dorinio ugdymo temų pritaikymas teatro pamokoje.		Biblinių siužetų vaidinimas tikybos pamokoje.
9	Istorijos, geografijos temų panaudojimas teatro pamokoje.		Istorijos ir teatralizavimas.	geografijos	pamokos
10	Išradėjų, įvairių kontekstų žinomų asmenybių,		Žymių veikėjų biografijos gamtos, socialinių

jų biografijos faktų panaudojimas,

kuriant teatrinius siužetus.

mokslų pamokose.

Kalbinio ugdymo gebėjimų taikymas teatro

pamokoje, naudojant meninio

skaitymo, viešosios kalbos, scenarijaus / dialogų kūrimo būdus ir metodus.

Literatūrinių personažų, rašytojų biografijos faktų, siužetų teatralizavimas kalbinio ugdymo pamokoje.

Teatrinis improvizacijų metodas – spontaniški vaidinimai nagrinėjama tema.

Šis ugdymo teatru metodas taikytinas dorinio ugdymo pamokose, nagrinėjant tam tikrą elgesį, improvizuojant situacijas, bandant kartu spręsti klausimus, pavyzdžiui, dekalogo aspektu; gamtos, socialinių, matematikos, kalbų pamokose kuriant ir vaidinant asmenybių biografijų faktus, literatūrinius siužetus ir pan.

Atgyjančių dekoracijų metodas – sustatykime dekoraciją ir pasūlykime vaikams įsivaizduoti, ką ji reiškia. Naudokime trikampes, keturkampes, kt. sustatymo formas (priklausomai nuo to ar dekoracijas sudarys širmos, kubai ar tam tikra butaforija ir rekvizitas). Paskirstykime mokinius poromis ar grupelėmis ir davę 1-2 minutes pasitarti, paprašykime suvaidinti situaciją. Dekoracijos diktuoja tam tikras aplinkybes. Vaidinimas paremtas asociacija – mokiniai vaidina ką įsivaizduoja, kas galėtų vykti tarp šių dekoracijų. Vyresnių klasių mokiniai gali vaidinti nepasitarę –improvizuoti spontaniškai.

Metodas tinka siekiant ugdyti erdvinį mąstymą – matematikos, dailės pamokoje.

Pantomima. Ši forma labiausiai tinka integruojant teatrą į šokio, muzikos pamokas, vaidinant gyvus paveikslus per dailės pamokas.

Dramos žaidimai – Per biologijos (gamtos ir socialinius mokslų) pamokas galima būtų suvaidinti siužetus, leidžiant mokiniams improvizuoti tam tikra tema, pasirenkant tinkantį rekvizitą, kostiumus.

Vaidmenų žaidimo, dramos žaidimo metodai – rekomenduojami įvairių dalykų pamokose, pritaikant juos pamokos temai.

Scenografijos elementų gamyba – teatro ir dailės, technologijų integracija, taikant matematikos

žinias. Tai rekvizito, kaukių, butaforijos, kostiumų kūrimas, gaminimas, pritaikymas.

Spartus skaitmeninių technologijų atsinaujinimas pateikia vis naujų galimybių garso, vaizdo, apšvietimo, medijų diegimo teatro pamokose aspektu ir atvirkščiai – teatro reiškinių filmavimą, apšvietimą, spektakliui skirtos muzikos ir garso efektų sisteminimą, informacijos apie teatrą apdorojimą pritaikant IT pamokose.

Ekologijos projektai gali būti efektyvūs, siejant teatralizacijos elementus su gamtos ir socialiniais

mokslais.

Biologijos žinios apie kūną taikytinos atliekant kvėpavimo pratimus, atliekant teatro pamokoje daugiasluoksnes scenos kalbos užduotis.

Ugdymasis teatru apima daugybę aspektų, įskaitant Teatro dalyko elementų integravimą į kitų dalykų ugdymo procesą kaip interaktyvią ugdymosi formą. Pagarbos, tolerancijos, kantrybės,

empatijos ugdymas yra vieni svarbiausių asmenybės tobulėjimo uždavinių ankstyvame mokykliniame amžiuje, o teatro pratimai ir žaidimai gali prisidėti prie jų įgyvendinimo, todėl metodinėse rekomendacijose siūlome įsileisti universalųjį pagalbininką Teatrą į savo ugdymo erdves, mokant įvairių dalykų.

Teatrinė veikla, fokusuojama į personalinių istorijų veiksminę analizę, gali būti reikšmingu paauglių moralinio ugdymo įrankiu.

Vaidmenų žaidimų ugdymo poveikį tyrę užsienio teatro pedagogai – mokslininkai pagrindė šio metodo efektyvumą paauglių kūrybingumo, neįgaliųjų ugdymo aspektu ir kaip paveikų grupinį mokymo metodą etikos ir teatro pamokose (Milroy, 1982; Shaftel, 1982; Blatner, 2002). Vaidmenų žaidimų struktūrą ir metodiką nagrinėję pedagogai pabrėžė šių žaidimų parinkimo dorinių savybių ugdymo aspektu tikslingumą neformaliaus ugdymo užsiėmimų diskurse (Torrance, Xxxxxxx, Xxxxxxxx, 1995 ir kt.).

Sudarydamas ugdytiniams galimybę gilintis į kitų žmonių (personažų) charakterius, patirti empatiją per vaidmens veiksminę analizę vaidmenų žaidimo metodas puikiai tinka integruotose pamokose, derinant teatrą su kalbiniu, doriniu ugdymu, socialiniais mokslais.

Etikos pamokose teatro metodų taikymas grindžiamas elementariu psichofizinių teatro pratimų

lygmeniu:

1. pratimai dėmesiui ir atsipalaidavimui;

2. pratimai vaizduotės ir fantazijos ugdymui;

3. pratimai su menamais daiktais;

4. pratimai personažo charakteringumo ir vaidmens stilizacijos perteikimui;

5. scenos kalbos pratimai.

6. komunikaciniai ir pasitikėjimo pratimai.

Pagrindinėje mokykloje be jau minėtų metodų dar rekomenduojama:

Forumo teatras kaip optimalus socialinės dramos metodas plačiai naudojamas Europoje kaip dorovinio visuomenės ugdymo katalizatorius. Metodas efektyviai taikomas Nacionalinės Anglijos Mokymo Programos (PSHE) kontekste, plačiai naudojamas visuomenės dorovinio ugdymo diskurse Anglijoje, Italijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Estijoje ir kitose Europos šalyse. Mokiniai, taikydami forumo teatro ir kitus metodus mokosi atpažinti personažų prototipus gyvenime. Forumo teatro metodas teikia prioritetus dorovinių vertybių analizei, teatro priemonėmis perkelia subjektus į problemines situacijas, ragina priimti sprendimus, būti pakantiems, atsakingiems, taip pat labai tinka ugdytis kritinį mąstymą, todėl pagrįstai siūlomą jį naudoti integruotų dalykų pamokose pagal atnaujintą Bendrąją teatro programą (2021 m.). Forumo teatro situacijų scenarijams tiks aktualūs socialiniai aspektai: kultūros paveldo apsaugos ir atgaivinimo, kultūrų įvairovės, nacionalinio ir europinio tapatumo, lygios galimybės moterims ir vyrams, pamatinių ES laisvių ir vertybių, migrantų krizės ir pabėgėlių integracijos Lietuvoje (dipukų ir dabartinių emigrantų), hibridinių grėsmių, klimato krizės, elgesio atominės grėsmės ar pandemijos atveju, aplinkos taršos mažinimo, atliekų tvarkymo, kitais aktualiais klausimais ir, panaudojus įvairias teatrines priemones kurti

galimus jų sprendimo būdus klasėje, scenoje bei netradicinėse erdvėse, dalyvauti tarpdisciplininiuose projektuose.

Teatro savitumas, įskaitant ugdymui pasirenkamas įvairias temas iš žmogaus visuomeninės, politinės, socialinės veiklos, dalyvavimo visose gyvenimo srityse, leidžia integruoti visus dalykus. Čia pateikiami pavyzdžiai / temos pamokoms ir projektams, aptarti bendruose teatro ir dorinio udgymo (tikybos ir etikos), gamtos mokslų (biologijos, fizikos, chemijos), matematikos, informatikos, socialinių mokslų (istorijos ir geografijos), kalbinio ugdymo (lietuvių kalbos) mokytojų forumuose.

Metodinės rekomendacijos integruotam ugdymui pateikiamos dviejų metų mokymosi koncentrais.

3.3. Rekomendacijos integruotoms pamokoms, projektams.

3.3.1. Teatro ir kalbinio, technologinio, matematikos, informatikos, socialinių bei gamtos mokslų dermė. Idėjos ir pavyzdžiai.

3.3.1.2. Pagrindinio ugdymo mokyklos klasių koncentrai.

5-6 klasės

A. Teatro raiška.

Mokiniai ugdosi, kurdami įvairius siužetus, remdamiesi jiems aktualiais klausimais pagal literatūros kūrinius, gerai pažįstamas gyvenimiškas (konfliktines) situacijas.

Atlikdami psichofizinius teatro pratimus, žaisdami ir improvizuodami, įtvirtina susikaupimo ir atsipalaidavimo, orientavimosi, bendravimo, improvizavimo, kalbos padargų, kvėpavimo ir balso valdymo, veikimo įvairiu tempu gebėjimus. Mokosi nagrinėti mizanscenas, sąlygiškų raiškos priemonių naudojimą, su kitais dalykais integruotų vaidybinių situacijų pavyzdžius, pagal juos sukuria savo variantų.

Vaidybinės situacijos rodomos tiek neformaliai (klasėje, stebint draugams, mokytojams, tėveliams), tiek viešoje (tarpklasiniuose, tarpmokykliniuose renginiuose), tiek skaitmeninėje erdvėje (projektai).

Xxxxxxxx

ugdymas

Technologinis

ugd.

matematika

informatika

Socialiniai

mokslai

Gamtos mokslai

Literatūros kūrinių veiksminė analizė.

Vaidyba, naudojant dialogą,

monologą,

Kostiumų kūrimas, gamyba. Scenovaizdžio maketo kūrimas Rekvizito kūrimas

Etiuduose naudojami įvairūs statistiniai duomenys, kuriuos interpretuoja mokiniai

kaip

Kvietimo į renginį, programėlės sukūrimas, naudojant Paint, kitas programas.

Repeticijų

Žinomų gamtos objektų mokymasis per objektų improvizavim ą. X.xx Sent Egziuperi

„Mažasis

Fotosintezės efektas – žmogui taip pat reikia saulės (metaforų teatro pagrindai). Improvizacijos, etiudai, naudojant veiksmo

metaforas, spalvų

viešąją kalbą.

Veikėjų charakterių stilizavimas, naudojant verbalinę komunikacij ą.

Dramaturgija vaikams: sceninės interpretacijo s.

Patiekalo gamybos pristatymas.Vie šoji kalba poromis, grupėse:

„Gamink su manimi”.

personažai.

Etiudo struktūra nuo įžanginio veiksmo iki atomazgos pagal matematikos uždavinio schemą: Iš taško A į tašką B, įtraukiant kelis nežinomuosi us (įvykiai susidūrus herojams ir jų reakcijos).

Skaičiavimo

pratimai.

Socialinis teatras.

Mokomasi pasirinkti skirtingus probleminės situacijos sprendimo variantus, juos pagrįsti (kritinis mąstymas).

fotografavim as, filmavimas mokymuisi, savirefleksija i.

Animacijos kūrimas. (pastaba: negali dalytis soc. tinkluose.

Mokytojas gali pasidalinti privačiame YouTube kanale).

Princas” – improvizacijo s „Geografo planetos” tema.

Teatralizuota

šventė

„Vytauto pergalė Žalgirio mūšyje”.

simboliką.

Aplinkos taršos problemų sprendimas teatro metodais.

Integruoti projektai aplinkos taršos tema.

Išradėjai. Išgalvotų išradėjų (personažų) kūrimas ir vaidyba.

Improvizacijos, etiudai tema „Aš patobulinsiu pasaulį”.

Vandens būsenų kitimas apytakos rate. Etiudų kūrimas ir vaidybinės improvizacijos vandens būsenų kitimo tema.

Žemės judėjimas Saulės sistemoje. Objektų vaidyba: planetos, galaktikos. Mažos apimties scenarijų kūrimas apie Saulės sistemos planetas, trumpi vaidinimai šia tema, pristatant klasei personažus

– planetas.

Šešėlių teatras, apšvieta, spalvų

					išskyrimas.
B. Teatro reiškinių stebėjimas, vertinimas
Mokiniai stebi, interpretuoja ir vertina įvairių žanrų teatro reiškinius: lėlių, dramos, muzikinius, operos, baleto spektaklius, performansus, teatralizuotas etnines šventes ir kt. Per metus mokiniai turėtų pamatyti bent 2–3 teatro reiškinius. Interpretuodami teatro reiškinius, mokiniai turėtų daugiausiai dėmesio kreipti į konfliktą, atomazgą, gebėti apibūdinti veikėjų charakterius, išskirti ryškias, sąlygiškas raiškos priemones.
C. Teatro reiškinių ir kontekstų pažinimas
Mokiniai analizuoja šiuolaikinio Lietuvos teatro pavyzdžius, sieja su asmenine raiška. Domisi ir geba atpažinti teatro reiškinį Europos, pasaulio šalių kultūros kontekstuose socialinėje ir virtualioje erdvėse, skiria teatralizuotas lietuvių kalendorines šventes. Mokiniai ugdosi susipažindami su Antikos teatro pasiekimais, mokosi suprasti antikinių kūrinių aktualumą šiandien (Prometėjo auka žmonijai).
7–8 klasės
A. Teatro raiška.
Kurdami scenarijų, vaidindami, mokiniai remiasi jiems aktualiomis, iš gyvenimo, pranešimų interneto portaluose, pažįstamomis situacijomis, lietuvių ir kitų šalių autorių literatūros kūriniais. Vaidindami mokiniai įtvirtina gebėjimus veikti organiškai ir susikaupus, vertinti įsivaizduojamas aplinkybes, siekti personažo tikslų, valdyti nuotaiką, reaguoti į siužeto įvykius, naudoti reikiamas balso ir kūno kalbos priemones. Mokiniai mokosi režisūros, organizavimo, pozityvios lyderystės per teatro raišką. Savarankiškai sukuria scenovaizdį, pasinaudoję turimomis priemonėmis, kuria ar pritaiko kostiumą personažo charakterio raiškai. Pasinaudoję IT, sukuria programėlę, scenovaizdžio maketą, konvertuoja muzikos kūrinius fonogramos sudarymui. Pristato vaidinimą, teatro reiškinį mokykloje, mieste, skaitmeninėje erdvėje, dalyvauja projektuose. Turinio minimumas. Pasirinktinai nagrinėjamos vienos šalies ar laikotarpio teatro sceninės raiškos priemonės.
Xxxxxxxx ugdymas	Technologinis ugd.	matematika	informatika	Socialiniai mokslai	Gamtos mokslai
Scenarijaus kūrimas, laikantis teatrinio etiudo	Batika kostiumo kūrimui.	Pi dienos minėjimas grupėje (klasėje) III- 14d.	Interneto naudojimas informcijos paieškai, analizei,	Renesanso karių dvikovos. Fechtuotės pagrindai.	Žymių išradėjų personažų kūrimas ir vaidyba etiuduose,

struktūros.

Grupinės kūrybinės užduotys – etiudų vaidyba ir režisūra pagal sukurtą scenarijų.

Komedijos, tragedijos, dramos, kitų žanrų literatūrinio scenarijaus kūrimas, atlikimas scenoje.

Gyvos skulptūros – erdvinio mąstymo ugdymas.

pateikimui.

Filmų kūrimas, montavimas.

Garso takelio vaidybiniam etiudui sukūrimas.

Programėlės viešam pasirodymui maketavimas

Scenografijo s eskizai, naudojant Paint, Photo shop, kitas programas.

Scenos judesio pratimai su menamais kardais.

Improvizacijo s X.Xxxxx romano „Trys muškietininka i” tema.

Teatrinės improvizacijo s apie žinomus keliautojus, išradėjus.

Istorijos kontekstų pažinimas per teatro kūrybines užduotis.

Personažų kūrimas (Kolumbas, Xxxxxxxxx, Leonardas da Vinčis, Xxxxxxxxxx, Edisonas, Xxxxx xx Xxxx, etc) etiuduose, improvizacijo s pagal V. Xxxxxxxxxxxxx ės pjesę

„Pagalba iš dangaus” (apie Šekspyro, Xxxxxxxx xx Xxxxx ir

Kolumbo

improvizacijose.

Elektros grandinė. Teatro žaidimas

„Elektros grandinė”. Viešoji kalba apie mokslininkus, jų išradimų reikšmę šioms dienoms.

Graikų mokslininkas Xxxxxxxxxx, vokiečių fizikas Xxxxxxx Xxxx, anglų mokslininkas Xxxxxxxx, etc.

Scenografijai kurti naudojamos cheminės medžiagos.

Įvairių dažų ir klijų rūšys teatro scenografijos kūrimui (kostiumai, rekvizitas, dekoracijos, butaforija).

Medžiagos ir jų

kitimai

(chemija). Chemi nių medžiagų panaudojimas cirko triukams (difuzijos, kt. nesudėtingi chem. reiškiniai)

Alkoholio

vartojimas. Remiantis

	pagalbą tingiam mokiniui). Istorinių įvykių atkūrimas scenoje: taikos sutarčių pasirašymas, signatarų susirinkimai, Sąjūdžio susikūrimas.	žiniomis apie smegenų vaidmenį organizme, kuriamos vaidybinės situacijos. Viešoji kalba tema „Šeimos teismas” (Mokiniai pasirenka personažus, nurodo, kaip alkoholis veikia smegenis, remdamiesi žiniomis iš biologijos).
B. Teatro reiškinių stebėjimas, vertinimas
Mokiniai stebi įvairių žanrų mokyklų, savivaldybių ir profesionaliųjų teatrų vaidinimus, kitus teatro reiškinius, jų internetinius pristatymus. Susipažįsta su kitų kultūrų teatro reiškiniais virtualioje erdvėje, naudojant vaizdo įrašus. Rekomenduojama per metus pažiūrėti ne mažiau kaip 2–3 profesionaliojo teatro vaidinimus ar reiškinius. Stengiamasi sudaryti galimybę pamatyti pastatymus, kuriuose vartojama šiuolaikinė metaforinių priemonių gausa pasižyminti teatro kalba. Vertina aktorių vaidybą ir režisieriaus darbą, scenografiją bei muzikinį teatro reiškinio sprendimą.
C. Teatro reiškinių ir kontekstų pažinimas
Mokiniai susipažįsta su Lietuvos teatro reiškiniais, atspindinčiais šiuolaikines šalies aktualijas. Aptaria žiūrovų elgesio ypatumus, nagrinėdami 2–3 pasirinktus teatro spektaklius, kitus teatro reiškinius. Susipažįsta su Europos ir pasaulio teatro reiškinių pavyzdžiais, juos nagrinėja lygindami, reziumuodami bendrakultūrines aktualijas. Pasirinktinai nagrinėja 2–3 Lietuvos, Europos ar kitų pasaulio šalių ar laikotarpių teatro (senovės graikų, viduramžių, Commedia dell’arte, Jėzuitų teatro, Klojimo teatro, realizmo, absurdo, žiaurumo, metaforinio teatro) pavyzdžius. Susipažįsta su netrdiciniais teatro pavyzdžiais, teatru kaip terapija (Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacijos centro teatras „Mimika”; neįgalių žmonių „Naujasis teatras” Vilniuje,

kiti Lietuvos, Europos ir pasaulio neįgaliųjų teatro pvz.).

9-10 klasės.

A.Teatro raiška.

Kurdami scenarijų etiudui, kitam teatro reiškiniui, mokiniai remiasi lietuvių ir kitų šalių autorių proza, dramaturgija, žiniasklaidos pranešimais, interneto lankytojų nuomonėmis.

Vaidindami kuria psichologinį personažo portretą, motyvuoja jo tikslą ir uždavinius siužetinėje linijoje, sukuria įvykių fabulą ir pagrindžia aktoriaus raiškos dinamiką. Pristato teatro reiškinį mokykloje, bendruomenės kultūros įstaigų salėse, miesto ar šalies renginiuose, projektuose, virtualioje erdvėje.

Turinio minimumas. Pasirinktinai nagrinėjamos vienos, tos, kuri nebuvo nagrinėta 7–8 klasėse, teatro kultūros sceninės raiškos priemonės.

Xxxxxxxx

ugdymas

Technologinis

ugd.

matematika

informatika

Socialiniai

mokslai

Gamtos mokslai

Lietuvių ir pasaulio dramaturgijo s sceninės interpretacijo s.

Individualios kūrybinės užduotys – scenarijaus literatūrinio kūrinio pagrindu sukūrimas, etiudo pastatymas.

Oratorinis menas.

Viešoji kalba. Poezijos teatras.

Vaidybinės situacijos: Stalo serviravimas, svečių priėmimas, aptarnavimas.

Savarankiškas kostiumo ir rekvizito sukūrimas teatriniam etiudui.

Kostiumo ir rekvizito pristatymas vaidinimo metu viešoje / skaitmeninėje erdvėje.

Kūrybinių darbų pristatymai (teatro istorija), pateikiant duomenis lentelėse.

Forumo teatras (kitos socialinio teatro formos): statistiniai duomenys, naudojami socialinio teatro formų kūrimui prevencijos tikslais.

Teatro istorijos temų pristatymai, pateikiant lenteles.

Muzikos atpažinimo programėlės Shazam naudojimas, kuriant muzikinį foną etiudui, teatro reiškiniui.

Muzikiniam teatro reiškinio fonui sukurti reikalingos muzikos paieška, garso efektų kūrimas, montavimas, naudojantis

įv.

Etiudų kūrimas Lietuvos mitų, padavimų pagrindu.

Spaudos draudimo laikotarpis. Klojimo teatras.

Pirmasis lietuviškas spektaklis

„Amerika pirtyje”. Kalbos išsaugojimas. Slaptos draugijos ir jų veikla.

Etiudai „Kaip atsirado Gedimino pilis”, „Kodėl velnias

pametė

Debatų teatras:

„Verslo įmonė, perdirbanti padangas šalia mažo miestelio“. Teatro ir kino kūrimas ekologinės katastrofos tema. Pilietinės valios išsakymas per teatrinius debatus. Etiudo ar filmuotos medžiagos pristatymas bendruomenei ir skaitmeninėje erdvėje ekologine tema.

Taršos, atliekų rūšiavimo projektai tarp klasių, mokyklų, miestų.

Genetinė informacija ir modifikuoti

produktai.

	programomis (pvz.„Frutie” ). Spektaklių peržiūra, informacijos apie teatro reiškinius rinkimas internetinėje erdvėje (google, youtube, spotify, kt.)	akmenį”, kt. Improvizacijo s istorinių įvykių tema. Veiksminė istorinių pjesių analizė, improvizacijo s. Etiudų kūrimas istorinių pjesių pagrindu: Xxxxx Xxxxx „Xxxxxxx Xxxxxxxxxx”, Xxxxx Xxxxxx „Skirgaila”, Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx aus draminė trilogija „Mindaugas”, „Mažvydas”, Katedra”.	Viešosios kalbos kūrybinės užduotys modifikuotų produktų vartojimo klausimais. Šviesa, šešėlių susidarymas. Šešėlių teatras klasėje. Šviesa, šešėliai, optika. Spektaklių, teatralizuotų renginių apšvietimas. Elektros prietaisai. Saugus elgesys su elektros prietaisais.
B. Teatro reiškinių stebėjimas, vertinimas
Mokiniai stebi įvairių žanrų mokyklų, savivaldybių ir profesionaliųjų teatrų vaidinimus ar jų įrašus. Rekomenduojama per metus pažiūrėti ne mažiau kaip 2–3 profesionaliojo teatro pasirodymus. Stengiamasi sudaryti galimybę pamatyti (gali būti įrašyti) spektaklius, kuriuose vartojama šiuolaikinė, metaforinių priemonių gausa pasižyminti teatro kalba, aiškiai išreikštas režisieriaus požiūris. Mokiniai mokosi jausti atsakomybę už tautos vertybes, gerbti kitas tautas ir kultūras per teatro reiškinių stebėjimą ir vertinimą, kritiškai vertinti prievartą kaip būdą spręsti problemas per teatro kontekstų (at)pažinimą, suvokimą, vertinimą.
C. Teatro reiškinių ir kontekstų pažinimas
Mokiniai nagrinėja 3–4 pripažintus atvejus, kai teatro spektakliai turėjo didelę įtaką ugdant ar keičiant visuomenės vertybes (Klojimo teatras, Žydų geto teatras, XX a. pabaigos lietuvių teatras). Pasirinktinai nagrinėjamos 2–3 Lietuvos, Europos ar kitų pasaulio šalių ar laikotarpių teatro (Antikos,. Viduramžių, Renesanso, Klasicizmo, Xxxxxx, realizmo, absurdo, žiaurumo, metaforinio teatro) sceninės raiškos priemonės, kurios nebuvo nagrinėtos 7–8 klasėse. Viduramžių teatras (Misterija, Miraklis, Moralite, Farsas). Žmogiškumo vertybių aspektas. Comedia del Arte.

Klasicizmas teatro istorijoje. Trys viename. Renesanso teatras (kaip laikomasi Dekalogo). Xxxxxx xxxxxxxxxx ir asmens atskirtis.

Mokiniai susipažįsta su performanso, teatrinių akcijų, instaliacijų pavyzdžiais, socialiniu (Forumo, laikraščių) teatru, šiuolaikinėmis teatro tendencijomis per konkrečius teatro reiškinius realioje ar skaitmeninėje erdvėje.

3.3.2. Teatro ir dorinio ugdymo dalykų dermė. Idėjos ir pavyzdžiai.

3.3.2.1. Pagrindinių klasių koncentrai.

5-6 klasės.

A. Teatro raiška.

Vertybių ugdymasis per kūrybines teatro užduotis. Gilinimasis į Dešimties Dievo įsakymų turinį per etiudus, improvizacijas, Ugdytis gebėjimą vertinti teigiamas charakterio savybes labiau nei išvaizdą (etiudo pvz. „Pažink žmogų kaip knygą – ne pagal viršelį, o pagal turinį”).

„Gyvieji paveikslai“. Viduramžių teatro formos Moralite pažinimas per alegorinių personažų (Dorybių ir Ydų) kūrimą, refleksiją. Moralite alegorinių personažų kūrimas, vaidyba, refleksija, akcentuojant dorybes ir ydas. Misterija ir Miraklis.

Empatijos ugdymasis per Proceso dramą. Proceso drama biblinių siužetų tema. Proceso drama

vertybių ugdymuisi.

Tautos kultūros, gimtosios kalbos prasmės aiškinimasis per improvizacines teatro užduotis, refleksiją. Tautos kultūros ir gimtosios kalbos puoselėjimas per teatro reiškinių suvokimą, gyvenimiškų situacijų kūrimą, vaidybą.

Aplinkosauga per etiudus ekologine tema. Saugoti aplinką, jos neteršti – mokymasis per etiudų kūrimą ekologine tema.

Siekti dialogo ir taikiai spręsti konfliktus, suvokiant žmogaus asmens orumą ir unikalumą per vaidybines situacijas – kūrimą ir atlikimą, viešą veiklos pristatymą. Etiudų kūrimas ir vaidyba tolerancijos, piligriminių kelionių, kelionių po įvairias užsienio šalis tema.

Ugdytis atsakomybės jausmą už savo poelgius ir mokymosi veiklą per teatrines situacijas, impro, proceso dramą. Būti tolerantiškam kitokios išvaizdos, tautybės, lyties ar tikėjimo žmogui per socialinių situacijų sukūrimą, atlikimą bei refleksiją. Daugiakultūrinių erdvių pažinimas per etiudus, vaidybines situacijas. Dialogai duota tema, siekiant taikaus konflikto sprendimo.

Asmens unikalumo suvokimo ugdymasis per teatrines kūrybines užduotis. Etiudai tema „Visi panašūs, bet visi skirtingi”. Kitoniškumo pagarba, pakantumas per vaidmenų žaidimus, Forumo teatrą. Etiudai su ginčo kontekstu.

B. Teatro reiškinių stebėjimas, vertinimas

Mokiniai stebi, interpretuoja ir vertina įvairių žanrų teatro reiškinius.

Interpretuodami teatro reiškinius, mokiniai turėtų daugiausiai dėmesio kreipti į konfliktą, atomazgą, gebėti apibūdinti veikėjų charakterius, išskirti ryškias, sąlygiškas raiškos priemones.

C. Teatro reiškinių ir kontekstų pažinimas

Mokiniai analizuoja šiuolaikinio Lietuvos teatro pavyzdžius, sieja su asmenine raiška.

Mokosi suprasti antikinių kūrinių aktualumą šiandien (pvz. Prometėjo auka žmonijai).

7-8 klasės.

A. Teatro raiška.

Gerbti asmens teises ir sąžiningai atlikti savo pareigas kultūringai bendraujant ir bendradarbiaujant kūrybinio teatro proceso metu (ugdomasi socialinės, emocinės ir sveikos gyvensenos kompetencijos).

Etiudai ir improvizacijos kelionių, pažintine tema. Toleruoti ir vertinti žmonių ir tautų įvairovę –

per vaidybines situacijas, teatro reiškinių ir kontekstų atpažinimą.

Personažų kūrimas ugdantis mokėjimą suprasti ir atleisti. Ugdytis gebėjimą atleisti ir būti reikliam sau, branginti gyvybę – per teatro reiškinių stebėjimą ir suvokimą.

Etiudai ekskursijų ir kitoniškumo tema. Vertinti savo krašto bendravimo tradicijas ir kultūrą – per vaidybines situacijas, informacijos rinkimą iš interneto, jos pateikimą skaitmenose.

Ugdytis gebėjimą konkuruoti ir nebijoti pralaimėti per teatro žaidimus ir pratimus. Ugdytis pagarbą darbui ir tiems, kurie jį dirba per vaidybines socialines situacijas.

Ugdytis gebėjimą vertinti kultūros pasiekimus ir kūrybinę žmogaus veiklą – per vaidybinių situacijų kūrimą ir atlikimą.

Kurti individualiai ir grupėse, dalyvaujant kūrybiniuose teatro bei interguotuose projektuose. Ugdytis kritinį mąstymą, pagrįstai vertinti žiniasklaidos ir reklamos priemones. Stengtis veikti

atsižvelgiant į kitų poreikius, interesus ir stengiantis jiems padėti – kūrybinės teatro veiklos metu.

Ugdytis gebėjimą ginti savo ir kitų teises (Socialiniai santykiai per socialinį teatrą).

Psichofiziniai teatro pratimai (toliau – PTP) empatijai ugdytis. Pasaulio religijų pažinimas per teatrines situacijas. Daugiakultūrinės erdvės suvokimui skirtos kūrybinės teatro užduotys (etiudai užduodant vietos aplinkybes, nurodant aktorines kliūtis).

Etiudai ir improvizacijos pagarbos, pakantumo tema. Pagarbos ir pakantumo ugdymasis pažįstant kitas kultūras ir religijas: vaidybiniai žaidimai, etiudai. Kūrybinės užduotys tolerancijai ugdytis (etiudai „Naujoko” tema).

Kūrybinės užduotys, PTP pozityvios lyderystės ugdymuisi. Retorikos užduotys (viešoji kalba prieš klasę duota tema) pozityvios lyderystės ugdymuisi. Grupės valdymo pratimai. Retorikos pratimai.„ Žodžio tiltas”. Scenos kalbos pratimai artikuliacijai ir Įtaigai.

B. Teatro reiškinių stebėjimas, vertinimas

Susipažįsta su kitų kultūrų teatro reiškiniais virtualioje erdvėje, naudojant vaizdo įrašus.

C. Teatro reiškinių ir kontekstų pažinimas

Susipažįsta su netrdiciniais teatro pavyzdžiais, teatru kaip terapija (Vilniaus kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų reabilitacijos centro teatras „Mimika”; neįgalių žmonių „Naujasis teatras” Vilniuje, kiti Lietuvos, Europos ir pasaulio neįgaliųjų teatro pvz.).

9-10 klasės.

A. Teatro raiška.

Per psichofizinius teatro pratimus, savarankiškai kuriamus vaidybinius siužetus pagarbiai žvelgti į kitos lyties bendraamžius ir kritiškai vertinti su lytiškumu susijusius stereotipinius įvaizdžius.

Mokytis per teatro situacijas teigiamai vertinti kito laimėjimus, mokytis nesmerkti ir teisti, kai kitas patiria nesėkmę.

Ugdytis pozityviąją lyderystę per teatro pratimus, žaidimus, improvizuojant.

Saviugdos procese tapti laisvu ir atsakingu, gebėti kurti dialogą apie laisvę ir atsakomybę (socialinis

teatras).

Vadovautis moralinėmis vertybėmis, vertinant teatro reiškinius ar procesus. Gebėti užmegzti draugystę, stengtis kuo ilgiau ją išsaugoti, palankiai vertinti draugą net tokiu atveju, jeigu požiūris, interesai skiriasi – išsiugdyti tai per vaidybines situacijas, pakantumą ir pagarbą priešpastatant patyčioms ir kito asmens žeminimui (tikslingos socialinio teatro ir improvizacijų užduotys).

Mono, porinių, grupinių etiudų kūrimas individualybei atsiskleisti. Psichofiziniai teatro pratimai (toliau PTP) – „Talentų kalvė“. Etiudų kūrimas ir vaidyba temomis: „Aš tai galiu”, „Profesijos”,

„Žurnalistai”.

Pratimai savitumo, drąsos, pasitikėjimo ugdymuisi. Drąsos reikalaujančios kūrybinės užduotys – pravesti klasei paskaitą, pamoką bet kokia tema, improvizuoti pateiktose aplinkybėse.

Pozityvaus lyderio savybių ugdymasis per teatro pratimus, žaidimus, etiudų kūrimą. PTP – pasitikėjimo žaidimai, pratimai, mono etiudai. Grupės valdymo užduotys (judesiu, balsu).

B. Teatro reiškinių stebėjimas, vertinimas

Mokiniai mokosi jausti atsakomybę už tautos vertybes, gerbti kitas tautas ir kultūras per teatro reiškinių stebėjimą ir vertinimą. Kritiškai vertinti prievartą kaip būdą spręsti problemas per teatro kontekstų (at)pažinimą, suvokimą, vertinimą.

C. Teatro reiškinių ir kontekstų pažinimas

Mokiniai nagrinėja 3–4 pripažintus atvejus, kai teatro spektakliai turėjo didelę įtaką ugdant ar keičiant visuomenės vertybes (Klojimo teatras, Žydų geto teatras, XX a. pabaigos lietuvių teatras). Viduramžių teatras (Misterija, Miraklis, Moralite, Farsas). Žmogiškumo vertybių aspektas.

Renesanso teatras (kaip laikomasi Dekalogo). Xxxxxx xxxxxxxxxx ir asmens atskirtis.

3.4. Mokinių pasiekimų lygiai tarpdalykinėje integracijoje.

Pasiekimų raidos lentelė (teatro raiškos sandas A2)

Pasiekimo pavyzdys	Mokymosi metai
	5-6	7-8
	Teatro raiška
A2. Įgyvendina savo kūrybinius sumanymus pasirinkdamas teatrinės raiškos priemones.	A2. Komponuoja nedidelės apimties ištisinio veiksmo dramaturgiją pagal pasirinktą temą / kūrinį ir pasirenka teatrinės raiškos priemones (pvz., scenografijos, kostiumo detales, muziką).		A2. Įgyvendina teatrinį sumanymą pagal sutartą / pasirinktą temą, kūrinį: paskirsto vaidmenis, pasirenka rekvizitą, skaitmenines garso ir / ar vaizdo priemones.

Teatro integraciniai ryšiai: su kalbiniu ugdymu: kuria etiudą, t.y. mokosi struktūriškai komponuoti siužetą; rašo nedidelės apimties dramaturgiją (scenarijų) (5-6 kl.), xxxxxx xxxx, idėją, kuria dialogus (5-6, 7-8 kl.); su technologijomis ir daile: scenografijos, kostiumo detalių kūrimas ir pristaikymas (čia gali būti rekvizito, kaukių, butaforijos, dekoracijų gamyba, naudojant įvairias technikas – tapybą, piešimą, papjė-mašė, batiką, kt. – 5-6, 7-8 kl.; 9-10 klasių mokiniai įgyvendina režisūrinį sprendimą, apimantį vizualinį etiudo/spektaklio/kito teatro reiškinio sprendimą); su muzika: pasitelkia muziką teatrinio fragmento sukūrimui (gyvos muzikos atlikimas etiudui, spektakliui, įvairiems teatro reiškiniams, gyvai atliekami triukšmai, ritmo motyvai arba fonogramos parengimas ir garso efektai iš interneto fonotekų – 5-10 kl.); su informatika: naudoja teatrinio fragmento įgyvendinimui skaitmenines vaizdo, garso technologijas (visi klasių koncentrai).

Vertinimui pagal pasiekimų lygius pateikiami pavyzdžiai lentelėse, paryškinant integracinius ryšius su kalbos ir literatūros, dailės, muzikos, informacinių technologijų, istorijos, etnokultūros, dorinio ugdymo (žiūrovo etika, saviugda) dalykais.

5-6 klasių koncentro pasiekimų lygio lentelė (pasiekimų sritis B: Teatro supratimas ir vertinimas) rodo teatro, muzikos ir dailės dalykų integraciją bei jų augimą nuo slenkstinio iki aukštesniojo pasiekimų lygio:

I slenkstinis	II patenkinamas	III pagrindinis	IV aukštesnysis
B1.1. Trumpai / glaustai	B1.2. Apibūdina	B1.3. Apibūdina	B1.4. Apibūdina ir
nusako matyto teatrinio	matyto teatrinio	matyto teatrinio	susieja su istorija /
pavyzdžio / spektaklio	pavyzdžio / spektaklio	pavyzdžio /	turiniu matyto teatrinio
vieną kurį sandą: aktorių	aktorių vaidybą arba	spektaklio aktorių	pavyzdžio / spektaklio
vaidybą arba	scenografiją, arba	vaidybą,	aktorių vaidybą,
scenografiją, arba	muziką.	scenografiją ir	scenografiją, muziką.
muziką.		muziką.

7-8 klasių koncentro pasiekimų lygio lentelė (pasiekimo sritis A: Teatro raiška) parodo teatro ir skaitmeninių technologijų integraciją bei jų panaudojimo augimą nuo slenkstinio iki aukštesniojo pasiekimų lygio:

I slenkstinis	II patenkinamas	III pagrindinis	IV aukštesnysis
A3.1. Pristato	A3.2. Pristato	A3.3. Pristato	A3.4. Pristato įgyvendintą
nesudėtingą	nesudėtingą	įgyvendintą teatrinį	teatrinį sumanymą
įgyvendintą teatrinį	įgyvendintą sumanymą	sumanymą	pasirinktai auditorijai,
sumanymą,	atlikdamas pasirinktą	pasirinktai	parengdamas originalią
atlikdamas paskirtą	užduotį (pvz., parengia	auditorijai,	informacinę medžiagą,
užduotį (pvz.,	muzikinį / garsinį	parengia	paskirstydamas užduotis
išplatina informacinę	takelį).	informacinę	kitiems grupės nariams.
medžiagą).		medžiagą.

9-10 klasių koncentro pasiekimų lygio lentelė (pasiekimo sritis B: Teatro supratimas ir vertinimas) parodo teatro kaip sintetinio meno rūšies integralumą teatro raiškos priemonių ir elementų aspektu su daile, technologijomis, muzika, šokiu (garsinis / muzikinis, plastinis ir vizualinis stebėto teatrinio reiškinio / kūrinio sprendimas), kalbomis (dramaturgijos interpretacija pastatyme), istorija ir etnokultūra (veiksmo aplinkybės, kūrinio ištakos). Režisūrinio sprendimo analizė pareikalauja mokinio išmanymo, kurį jis pademonstruoja tam tikru lygiu:

I slenkstinis

II patenkinamas

III pagrindinis

IV aukštesnysis

B2.1. Kalba apie režisūrinį sprendimą, turinį ir meninę visumą atsakydamas į užduodamus klausimus.

B2.2. Nusako režisūrinį sprendimą, su pagalba susieja jį su turiniu, menine visuma.

B2.3. Apibūdina matyto teatrinio pavyzdžio režisūrinį sprendimą, susieja jį su turiniu, menine visuma.

B2.4. Apibūdina ir pakomentuoja, išskirdamas teatrinės raiškos priemones bei elementus, režisūrinį matyto teatrinio pavyzdžio sprendimą, turinį ir meninę

visumą.

3.5. Tarpdalykinio integravimo pavyzdžiai (pamokų planai, scenarijai)

3.5.1. „Mito ženklai amžinybėje. Antikos mitai reklamoje“ 10 klasei (Pateikė Xxxxxxxx Xxxxxxx, Vilniaus Žemynos gimnazija)..

INTEGRUOTOS TEATRO, LIETUVIŲ KALBOS IR LITERATŪROS BEI INFORMACINIŲ XXXXXXXXXXXŲ PAMOKOS

Tema – Mito ženklai amžinybėje. Antikos mitai reklamoje.

Tikslas – ugdant kritinį ir kūrybinį mąstymą, tobulinant IKT ir kūrimo (režisavimo) įgūdžius, aktualizuoti pasirinktų Antikos mitų reikšmes reklaminiame plakate ir vaizdo įraše.

Kompetencijų ugdymas. Mokiniai ugdysis pažinimo kompetenciją, analizuos ir kritiškai įvertins mitų reikšmę bei aktualumą dabarties žmogui; interpretuos ir originaliai atskleis individualią

pasirinkto mito ženklų patirtį; gilins kultūrinį sąmoningumą; ugdysis kultūrinę ir kūrybiškumo kompetencijas – gerins kultūrinės raiškos – kūrimo (režisavimo), idėjos kūrimo, scenarijaus rašymo įgūdžius; ugdysis skaitmeninę kompetenciją, naudodamiesi suskaitmeninta mokymo medžiaga; ugdysis komunikacinę kompetenciją – argumentuotai išsakys nuomonę, diskutuos ir vertins klasės draugų darbus, tobulins komandinio darbo įgūdžius.

Uždaviniai:

1. Sukurti mito reklamos idėją bei scenarijų.

2. Sumaketuoti reklaminį plakatą, atskleidžiantį temą.

3. Režisuoti, nufilmuoti ir sumontuoti vaizdo arba garso reklamą.

4. Nusakyti pasirinkto mito temos, problemos, pagrindinės minties ir mite teigiamų vertybių aktualumą šių laikų visuomenei.

5. Įvardyti pasirinkto mito ir reklamuojamo objekto sąsajų bei vizualinės raiškos pagrįstumą, idėjos motyvaciją.

Pasiruošimas integruotai pamokai.

1. Lietuvių kalbos pamokose išanalizuojami antikiniai mitai: Xxxxxxx, Xxxxxxxx, Prometėjas, Xxxxxxx ir Xxxxxx, Orfėjas ir Xxxxxxxx. Aptariamos mitų temos, problemos, svarbiausios idėjos, simbolika, juose teigiamos vertybės, taip pat posakiai Sizifo darbas, Prometėjo ugnis, prometėjiška asmenybė, Xxxxx skrydis ir žodžio narcisizmas reikšmė. Paskutinėje pamokoje vaikams parodoma ir analizuojama sporto klubo vaizdo reklama bei reklaminiai plakatai (1 priedas), kurioje remiamasi Xxxxxxx mitu, mokytojas pateikia ir kartu su mokiniais aptaria į lietuvių kalbą išverstą reklamos tekstą (2 priedas), taip pat mito aktualizavimo formą, minties transformaciją, reikšmės apvertimą.

2. Teatro pamokose analizuojama problematika, kuri bus atskleidžiama pasitelkiant jau nagrinėtus mitus bei jų aktualizavimo galimybes. Susipažįstama su scenarijaus rašymo pagrindais. Sudėliojamas darbų laikaraštis. Ruošiamas bandomasis scenarijus, kuris nagrinėjamas ir koreguojamas. Savarankiškai (individualiai ar grupėmis) kuriamas scenarijus, gaminamas plakatas, vaizdo ar garso įrašas. Pristatomas pradinis darbo variantas, vyksta jo aptarimas, įsivertinamas. Darbas koreguojamas atsižvelgiant į mokytojų ir klasės draugų išsakytas pastabas.

3. Informacinių technologijų pamokose mokiniai naudoja tik atviro kodo programas. Plakato kūrimui, atskleidžiančiam temos esmę, naudojama Gimp programa. Užduotis turi aiškius kriterijus, įvertintus taškais. Aptariami plakatui iškelti kriterijai: plakato dydis, spalvos, formatas, vaizduojami objektai, fonas, tekstas, teksto formatas, pavadinimas. Pamokoje mokomasi kurti bandomąjį plakatą, nuosekliai pereinant per visus iškeltus nurodymus. Kuriant reklaminį plakatą dirbama grupėse, kiekvienas grupės narys atsakingas už atitinkamą užduoties išpildymą.

Pamokos eiga:

• 5 minutės skiriamos kriterijų aptarimui;

• 15 minučių skiriama mokinių mokymui naudoti programos įrankius ir kurti bandomąjį plakatą pagal kriterijus;

• 20 minučių skiriama mokinių savarankiškam užduoties atlikimui;

• 5 minutės pamokos ir namų darbo aptarimas.

Antra pamoka skirta temos atskleidimui sukuriant vaizdo arba garso reklamą. Naudojamos atviro kodo programos, audacity garso maketavimui arba movie maker, wondershare, VSDC video maketavimui. Mokiniai savarankiškai pasirenka garso arba vaizdo maketavimą. Užduotis turi

aiškius kriterijus, įvertintus taškais. Aptariami iškelti kriterijai reklamos kūrimui: formatas, įrašo ilgis, įgarsinimo tekstas, naudojami vaizdai, paveikslėliai, tekstas, šriftas. Pamokoje mokomasi kurti bandomąją reklamą nuosekliai pereinant per visus iškeltus nurodymus.

Kuriant reklamą dirbama grupėse, kiekvienas grupės narys atsakingas už atitinkamą užduoties išpildymą.

Pamokos eiga:

• 5 minutės skiriamos kriterijų aptarimui;

• 15 minučių skiriama mokinių mokymui naudoti programų įrankius ir kurti bandomąją reklamą pagal kriterijus;

• 20 minučių skiriama mokinių savarankiškam užduoties atlikimui;

• 5 minutės pamokos ir namų darbo aptarimas.

4. Mokytojas vaikams pateikia užduotį: pasiskirstykite grupėmis po 5-7 žmones, pasirinkite labiausiai patikusį lietuvių kalbos pamokose analizuotą mitą ir pagal pateiktą bei aptartą sporto klubo Equinox reklamos pavyzdį per tris savaites, remdamiesi pasirinkto mito situacijomis, simboliais bei idėjomis, sukurkite plakatą ir vaizdo įrašą, kuriuo reklamuojate bet kokį daiktą, renginį, mintį, akciją ar organizaciją.

5. Integruota pamoka. Integruotos pamokos metu vyksta kūrybinių darbų demonstravimas, komentavimas, aptarimas ir vertinimas. Mokiniai pristato sumaketuotus plakatus ir rodo sukurtus vaizdo ar garso įrašus, nusako mintį, kurią siekė atskleisti, pakomentuoja procesą. Klasės draugai vertina atlikto darbo kokybę, originalumą, aktualumą, sąsajų su pasirinktu mitu pagrįstumą. Xxxxxxxxx vertinimas susideda iš mokinių ir mokytojų suminio vertinimo. Mokiniai užpildo vertinimo lapus (3 priedas) ir pateikia mokytojams. Mokytojai vertinimo balus surašo savo vertinimo lapuose, pasilikdami galimybę koreguoti suminį vertinimą į vienu balu didesnę arba mažesnę pusę.

1 PRIEDAS. Sporto klubo reklama (pagal Narcizo mitą).

Vaizdo įrašas: xxxxx://xxxxx.xxx/000000000

Reklaminiai plakatai: xxxx://xxxxxxxx.xxx/xxxxxxx

2 PRIEDAS. Vaizdo reklamos tekstas lietuvių kalba. Kartą gyveno žmogus, kuris įsimylėjo savo paties atspindį. Nuolat spoksojo į jį trokšdamas atspindžio dėmesio. Bėgant savaitėms tiesiog prilipo prie jo, kai kurie manė, kad jis maitinosi savimi. Kiekvienas patobulintas centimetras išliks... Kol savęs vertinimas (meilė sau) pavertė jį dovana. Dovana ne tik jam pačiam, dovana, kuri atnešė malonumą visam pasauliui. Todėl klausiu…. Ar tai saviobsesijos nepadaro pačiu nesavanaudiškiausiu veiksmu?

Paversk save dovana pasauliui. Equinox. Tai ne sportas. Tai gyvenimas.

3 PRIEDAS. Vertinimo lentelė

Grupės

Pavadinimas

Vertinimo kriterijai,

Idėjos aktualumas, sąsajų su pasirinktu

mitu

Pasirinkto mito ženklų, situacijų, reikšmių

naudojimo

Režisūrinių sprendimų originalumas ir kokybė.

Personažų įtaigumas, vaidmens atlikimo

įtaigumas.

Vaizdo įrašo montažo kokybė.

Reklaminio plakato maketo atlikimo

kokybė.

taškai (iš viso 32 t.)	pagrįstumas. (1–6 t.)	tikslingumas. (1–6 t.)	(1–5 t.)	(1–5 t.)	(1–5 t.)	(1–5 t.)
I grupė
II grupė
III grupė

Taškai

00-

00-00

24-23

22-

00-

00-00

11-

9-7

6-4

3-1

Pažymys

4. Kalbinių gebėjimų ugdymas.

Kasdien sparčiai besivystančios informacinės / skaitmeninės technologijos atneša mokiniams galimybę rasti informaciją per minutę, pasinaudoti recenzija ar kinu vietoj knygos perskaitymo. Neigdami tai, kas akivaizdu, nusigręžtume nuo optimalių ugdymo galimybių panaudojimo.

Valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030” (2012) siekiama gerinti mokinių lietuvių kalbos ir literatūros gebėjimus, lyginant su Europos Sąjungos šalių gimtųjų kalbų gebėjimų vidurkiu. Integruotas teatro dalyko ir kalbos mokymasis siekia svarbiausio tikslo – bendrųjų ir esminių dalykinių kompetencijų ugdymo, iš kurių teatro dalyko ugdymas yra pagrindinis, o kalbos mokymasis tarnauja gilesniam teatro dalyko kompetencijų ugdymui.

Integralus kalbinių gebėjimų ugdymo modelis:

Modelio iliustracijai pateikiama kūrybinė užduotis, kurią galima atlikti tiek teatro, tiek kalbinio ugdymo pamokoje.

Tema: Viešas kalbėjimas „Mano laisvalaikis“

Tikslas: Ugdytis drąsą, pasitikėjimą, kalbėjimo įgūdžius. Uždaviniai:

1. Diskutuoti grupėje apie laisvalaikio praleidimo galimybes.

2. Kalbėti pasirinktos kalbos pateikimo būdu:

a) kalbanti lėlė;

b) kalba radijo diktorius;

c) kalba televizijos laidos vedėjas;

d) kalba ministras susirinkime;

e) kalba kunigas;

f) kalba mama vaikui ir atv., kt.

3. Vartoti teatro ir literatūros sąvokas (viešoji kalba, oratorius, loginė pauzė, intonacija, kalbos dinamika, tempas ir ritmas, įsivaizduojamos aplinkybės, menami daiktai, rekvizitas, dekoracijos, kt.)

4. Naudotis asmenine patirtimi, vaizduote – pasakoti tai, ką patyrė, kur atostogavo, kur norėtų

nukeliauti ir pan.

Mokytojas pasako mokiniams, kad kiekviena kalba yra nepakartojama, unikali ir nekritikuotina.

Svarbu pagirti pirmuosius bandymus, kad mokinys patirtų pasitenkinimą ir pasitikėtų savo galimybėmis.

Pasirinkus įsivaizduojamas aplinkybes, lengviau fokusuoti dėmesį į kalbos turinį per naudojamas raiškos priemones, todėl mokiniams galėtų būti pasiūloma naudoti rekvizitą, kostiumo detales, susistatyti iš kėdžių (jei turima – kubų) televizijos studiją, naudotis stalu, daiktu, galinčiu atstoti mikrofoną ir pan.

Žaidybiškumas – vienas sėkmės garantų, pristatant savo kalbą grupei. Psichologiškai saugus mikroklimatas padeda mokiniui drąsiau jaustis, pasitikėti ir kalbėti pasiūlyta (pasirinkta) tema.

4.1. Integravimo galimybės. Metodų pavyzdžiai.

Teatro ir kalbinio ugdymo integravimo galimybės

Teatro metodai

1. Žaidimai

su sakytine tautosaka

2. Mažosios

dramaturgijos

kūrimas

3. Poezijos teatras

Viešoji

kalba

Psichofiziniai pratimai

Monologo

kūrimas

Improvizacijos su dialogu

Priešistorės

etiudai etiudai

9. Poistorės

etiudai

10.

Švariakalbės

greitakalbės

11.

Radijo teatras

12. Scenos kalba ir judesys

13. Kalbos padargų mankšta

14. Skaitovų

teatras

Viusi metodai naudotini tiek pradinėje, tiek pagrindinėje mokykloje.

1. Žaidimai, naudojant sakytinę tautosaką – tai patrauklus būdas įsisavinti patarles, priežodžius, pasinerti į mįslių pasaulį, kurti įvairius garsažodžius

2. Mažosios dramaturgijos kūrimas. Tai žodiniai scenarijai, turintys pradžią, įvykį ir pabaigą. Porose ar grupėse mokiniai kuria etiudą mokytojo / draugų pasiūlyta / savo sugalvota tema ir vaidina etiudus klasei.

3. Poezijos teatras prasideda tada, kai skaitydami ar deklamuodami eilėraštį, vaikai skatinami veikti pagal eilėraščio turinį. Antras žingsnis – nuoseklus eilėraščių deklamavimas pagal scenarijų.

4. Viešoji kalba. Oratorinio meno / retorikos / viešosios kalbos metodų esmė – įtaigiai perduoti žodinę informaciją žiūrovams, sudominti, sukurti savo kalbėjimu vaizdus, kurios žiūrovai / klausytojai galėtų išvysti. Tam tarnauja vadinamas „Žodžio tiltas“, kuriuo žodis tarsi pereina iki klausytojų ir kalbėtojas sulaukia grįžtamojo ryšio (susidomėjimo, pritarimo, kitų reakcijų). Kalbėti prieš klasę ne visi drįsta, todėl kritikuoti kalbėtojo negalima. Rekomenduojama pradėti nuo mokytojo vaidmens, paprašant klasės priimti žaidimo taisykles ir neignoruoti draugo – mokytojo.

5. Psichofizinių pratimų esmė – visapusiškas mokinio ugdymas. Vien fizinis judesys neturi prasmės, nes žmogus – ne robotas, kiekvienas fizinis veiksmas yra lydimas tam tikros minties, psichinio veiksmo. Todėl šie pratimai yra megstami mokinių ir labai plačiai naudojami teatro pamokose bei neformalaus švietimo užsiėmimuose.

Psichofiziniai pratimai su scenos kalbos elementais rekomenduojami išbandyti kalbos ir literatūros

pamokose.

Pratimas „Abėcėlė“ arba „Klaviatūra“. Kiekvienas mokinys atstovauja vieną-dvi raides. Mokytojas pasako sakinį, kurį mokiniai turi „atspausdinti“. Siūloma sustoti ratu, o mokinys kurio eilė tarti savo raidę, žengia žingsnį į priekį. Patartina spausdinti ritmingai, didinant greitį, garsą, keičiant intonacijas (pvz. sakinį turį pasakyti linksmai, liūdnai, pavydžiai – tam taip pat turi būti sugalvota priežastis).

Pratimas: kamuolio pompavimas (guminės valties, padangos pompavimas, baliono pūtimas). Pompuojantis atlieka veiksmą, sakydamas garsų derinį (pvz. skardžiuosius priebalsius „bdzž“, o pompuojamasis atlieka „pūtimosi“ veiksmą, tardamas dusliuosius „pcš“).

6. Monologo kūrimas. Kad mokiniai geriau atskirtų monologą nuo dialogo, jiems skiriama užduotis. Mokiniai užsimerkia ir bando prisiminti kaip ėjo į mokyklą, ką sutiko, ką matė ir t.t. Mokytojas paprašo visus likti užsimerkusius ir iš eilės papasakoti esamuoju laiku, kaip jie eina į mokyklą (aš užsidedu striukę, niekur nerandu pirštinės, pagaliau atrandu, užsidedu kurpinę, einu pro duris...). Visiems pakalbėjus, mokytojas paaiškina, kad tai buvo monologas – mintys balsu. Kitas etapas – mokiniai pasakoja ta patį, bet jau draugui, kuris stengiasi jį pertraukti, vis ko nors paklausdamas (pvz. ar nieko nesutikai laiptinėje?). Mokytojas pakomentuoja, kad dialogo metu svarbu, ar jus girdi pašnekovas, ar jūs įtikinamai ir rišliai kalbate.

7. Improvizacijos su dialogu. Tai kūrybinės užduotys, paskirstant mokinius poromis ar grupelėmis. Mokiniams duodama tema (pvz. valgykla) ir dialogo turinys (pvz. pokalbis apie musę sriubos lėkštėje). Mokiniai turi susitarti, kas ką vaidins šiose aplinkybėse ir panaudoti teminį dialogą.

8- 9. Priešistorės ir poistorės etiudų kūrimas apima kelis pasiruošimo etapus, todėl rekomenduojama šį metodą taikyti kelias pamokas iš eilės.

Pirmiausia susipažįstama su istorija – pasaka, pasakėčia, spektaklio ar video filmo siužetu, kt. Antra – kuriamos įsivaizduojamos aplinkybės – kas galėjo nutikti iki istorijos pradžios ir jai pasibaigus. Pvz. kodėl pamotės dukros iš pasakos „Pelenė“ neužjaučia Pelenės? (kuriamos priešistorės) arba bandoma suskurti poistorę – Pelenės ir Xxxxxx gyvenimas po dešimties metų.

Trečia – etiudai prieš ir po istorijų vaidinami, aptariami, reflektuojamos sėkmės, nesėkmės, teatrinių priemonių panaudojimo galimybės, įvairūs galimi kūrybinio proceso aspektai.

10. Švariakalbės skiriasi nuo greitakalbių tuo, kad yra sutelkiamas dėmesys į vieną ar kelias fonemas, morfemas. Jų nereikia sakyti greitai. Svarbiausia čia – artikuliacija. Greitakalbės paprastai būna sunkiai įveikiamos, ypač ankstyvojo mokyklinio amžiaus vaikų, bet net nepasiekiant galutinio rezultato – tikslaus ir greito jų pasakymo / perskaitymo, atliekama kalbos „švarinimo“ funkcija. Paprastai po bandymų sakyti greitakalbes, kalbos aparatas adaptuojasi prie sunkiai tariamo teksto ir mokinys pradeda lengviau kalbėti.

11. Radijo teatras. Kuriant radijo vaidinimą, kūrybinio proceso metu naudojame siužeto kūrimą balsu ir įvairiais garso efektais. Tam galime panaudoti įvairių daktų skambesį, popieriaus šiugždesį, žingsnių beldimą į grindis, plojimą, ritmo kūrimą rankomis, liežuvio pliauškėjimu ir pan. Taip pat čia svarbus yra psichologinis personažo portreto kūrimas.

12. Scenos kalba ir judesys derinami tarpusavyje, kuriant personažo monologą, dialogą tarnauja kalbos padargų sąveikos optimizavimui su kūno raiška ir padeda mokiniui rasti tinkamas teatrinės raiškos priemones perteikti personažo charakterį, elgsenos priežastingumą.

13. Kalbos padargų mankšta. Yra nemažai vaizdo įrašų, kaip atliekama kalbos padargų mankšta, todėl siūloma jais pasinaudoti ir pravesti žaidybinę kalbos padargų makštelę. Ji padeda artikuliacijai, stiprina mokinių pasitikėjimą, gerina kalbėjimo įgūdžius.

Nuorodos kalbos padaregų mankštai pagrindinėje mokykloje:

Liežuvio pasaka – mankšta (1:35)

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXX00XXX0XXx

Nuo švariakalbės iki greitakalbės. Išsami pamokėlė – LRT (15:08)

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXXxXxXXxXxx

Artikuliacinio aparato mankšta ir lietuviškomis greitakalbėmis (12:54) xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxxx0Xxx00xX&xx00x Artikuliacinė (bendroji) mankšta. Tema „Džiunglės" (4:35) xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXx0X0xxXxx0

14. Skaitovų teatras leidžia veiksmingai ir efektyviai perteikti literatūrą dramos forma; tai interpretacinis teksto skaitymo būdas. Mokiniai, naudodami savo balsą, veido išraišką, gestus, interpretuoja personažų charakterius pateiktus scenarijuose ar pasakose. Mokytojai ir mokiniai gali pritaikyti mėgstamas pasakas skaitovų teatro scenarijams sukurti. Tai puiki veikla mokytojams ir tėvams, norintiems efektyviau pasiekti vaiko raiškaus kalbėjimo ar skaitymo įgūdžių.

Sumodeliuokime teatro pamoką pagrindinėje mokykloje, kurioje mokinys galėtų ugdytis kalbinius gebėjimus.

Tema – Monologas ir dialogas Radijo teatre (9 kl.).

Patyrimas – Išklausytas radijo spektaklis B. Kapustinskaitės „Niekada nežinai“, spektaklio analizė: spektaklyje naudotų priemonių aptarimas, vertinimas, refleksija.

Diskusija – temos pasirinkimas, personažų kūrimas, monologo ir dialogo specifikos aiškinimasis. Naujų sąvokų aiškinimasis (radijo spektaklio pjesės autorius, režisierius, garso operatorius, xxxxx xxxxxxx, įrašų studija, diktofono panaudojimo galimybės, tropas, rubrika, intro, kt.)

Kalbėjimas – personažų monologų ir dialogų kūrimas, repetavimas, pristatymas.

Skaitymo, rašymo ir žodinės komunikacijos gebėjimai teatro pamokoje gali būti ugdomi naudojant įvairius ugdymosi teatru metodus: nuo pratimų ir žaidimų iki scenarijaus, recenzijos rašymo, viešosios kalbos užduočių pristatymo.

4.2. Nuotolinio ugdymo galimybės teatro pamokoje, ugdant kalbinius gebėjimus.

Nuotolinė teatro pamoka – tai pirmiausia virtualių ZOOM, TEAMS, MOODLE ir/ar kitų virtualių platformų panaudojimas veiklai. Tai ne tik pokalbiai apie teatrą, kiną, pasakojimai apie pamėgtus herojus, patikusio filmo pristatymas, žaidimo apžvalga, bet ir spontaniškos improvizacijos – būdai kūrybiškai bendrauti už ekrano, vėliau įgūdžius perkeliant į realią erdvę. Svarbus pokalbių nuoseklumas, sėkmės fiksavimas, grįžtamasis ryšys.

Monologai sutarta tema. Kiekvieną pasaką, gyvenimišką istoriją galime paversti senarijumi, sudarytu iš monologų. Naudodami telefono kamerą, vaikai įrašo savo monologą, o mokytojas juos sumontavęs, pradžiugina vaikus video filmu.

Personažų improvizacijos – metodas, patikrintas karantino metu. Personažais tampa tiek daiktai, tiek patys mokiniai. Pasiūlę mokiniams pasirinkti personažą, suskirstome juos poromis arba grupėmis į virtualios platformos (pvz. ZOOM) kambarius. Jei kompiuterio galimybės neleidžia naudotis virtualiais „kambariais“, poros gali pasitarti dėl veiksmo vietos ir įvykio, susirašinėdamos privačiomis žinutėmis toje pačioje platformoje. Improvizacijos vyksta dialogo forma, klausant visai prisijungusiai grupei. Vaidinantys naudoja kamerą, mikrofoną, vaizdo užsklandą fonui. Personažo charakteris gali būti kuriamas, naudojant turimus namuose daiktus, kostiumus. Visi prisijungusieji stebi išsijungę kameras ir mikrofonus. Pora, atlikusi savo improvizaciją pakviečia kitus du grupės dalyvius tęsti.

Knygos kūrimas ir pristatymas (viešosios kalbos kūrybinė užduotis) „Pages“ – programėlė el. knygų kūrimui. Sukurkite savo teatro pamokų metodikos knygą!

Pasirinkus šabloną, sukurti el. knygą sugebės net pirmokas. Papildomos piešimo ir balso įrašymo galimybės suteiks bet kuriai knygai gyvumo ir patrauklumo. xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxxxx-xx- knygas-su-programele-pages/

Scenarijaus kūrimas ir video spektaklio statymas. Mokiniams pasiūloma kurti istorijas, piešti jų kadruotes ir nusifilmuoti 1-2 minučių veiksmą ar monologą. Mokytojas gali sumontuoti monologus į vientisą siužetą ir pradžiuginti mokinius video spektakliu.

Pagrindinio ugdymo klasių koncentruose karantino metu pasiteisino ir vaidmenų žaidimai, kurių metu mokiniai spontaniškai improvizavo, kūrė situacijas, sprendė įvykius („Teismas“,

„Žurnalistai“, „Maisto kritikas“, kt.).

4.3. Teatro ir kalbinio ugdymo dalykų integracijos pamokų pavyzdžiai.

4.3.1. Vaidmenų žaidimas „Teismas“ 5-10 kl. (Xxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxx – Varnė, Vilniaus Tuskulėnų gimnazija)

VAIDMENŲ ŽAIDIMAS „TEISMAS“. VIEŠOJI KALBA

Tinka kontaktinei ir nuotolinei pamokai

Pamokos tema: Vaidmenų žaidimai.

Pamokos tikslas: Ugdytis viešosios kalbos gebėjimus.

Uždaviniai: improvizuoti, kūrybiškai komunikuoti, kurti socialines situcijas, ugdytis pagarbos jausmą, kritinį mąstymą, pozityviąją lyderystę.

Ugdomos kompetencijos:

Pažintinė: susipažįsta su viešosios kalbos principais, su teismo organizavimo procesu, ugdosi

empatiją, dalyvaudamas vaidmenų žaidimuose.

Skaitmeninė: informacijos paieška, analizavimas, naudojimasis suskaitmeninta mokymosi medžiaga, atsakingai vertina intelektinę nuosavybę.

Kūrybiškumo: kuria situacijas, generuoja idėjas, kryptingai fantazuoja, aktyviai ir kūrybiškai veikia, įgyvedindamas idėjas.

Kultūrinė: ugdosi nuostatas ir vertybes, kultūrinį sąmoningumą.

Komunikacinė: randa reikalingą santykį su partneriu dialogo metu, komunikuoja improvizuodami, spontaniškai, gerbia kitokią nuomonę, derina turinį ir raišką, tinkamą adresatui ir situacijai, dalijasi patirtimi, apmąsto vykdytą veiklą.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: pozityviai bendrauja, ugdosi atsakomybę už savo ir kitų

veiklos rezultatus.

Kūrybinio proceso aprašymas.

Mokytojas supažindina mokinius su viešojo kalbėjimo ypatybėmis. Pravedama diskusija ir apie teismo procesus, matytus detektyvinius filmus, girdėtas (aprašytas žiniasklaidoje) mokinių pražangas, aptariami įvairūs socialiniai kontekstai.

Mokytojas pakviečia tris savanorius dalyvauti „teismo procese“. Paprašoma jų pasiskirstyti vaidmenis – kuris bus nusikaltėlis, kuris teisėjas ir kuris advokatas. Pamokai vykstant kontaktiniu būdu, klasė suskirstoma grupelėmis ir visi kuria tuo pačiu metu, o po to pristato savo teismo procesus. Nusikaltėlis turi sugalvoti atliktą nusižengimą, nusikaltimą. Nuo to priklauso teismo proceso eiga. Pvz.: neleistinoje vietoje perėjo gatvę; nedėvėjo kaukės parduotuvėje karantino metu; pavogė šokoladuką ar kt. prekę iš parduotuvės ir t.t.

Ugdantis nuotoliniu būdu, žaidimą pradeda teisėjas, interpretuodamas nusikaltimo aplinkybes. Kviečia 1-2 mokinius – įvykio liudininkus (spontaniška improvizacija). Šie liudininkai yra teisėjo (arba kaltintojo) pusėje. Xxxxxxxx advokatas. Jis bando išteisinti kaltinamąjį, kviečia 1-2 liudininkus, kurie liudija lengvinančias įvykio aplinkybes (atrodė sergantis, buvo išprovokuotas, kt.). teisėjas suteikia žodį kaltinamajam. Mokiniai improvizuoja. Mokytojas atkreipia mokinių dėmesį į kalbėjimo tesimo salėje ypatumus, balso galimybių panaudojimą, artikuliaciją, intonacijas, žodžio įtaigumą. Teismo proceso pabaiga – teisėjo rankose. Mokytojas seka įvykių eigą ir jeigu byla užtrunka per ilgai, pasiūlo teisėjui nutraukti bylą, išsakant verdiktą. Žaidimas tinkamas 5-10 klasių mokiniams, patikrintas praktikoje, visos grupės labai smagiai atliko vaidmenis, improvizavo, kūrė situacijas ir jas sprendė.

Refleksija. Aptariami pasiekimai, kiti galimi bylų sprendimai, įsivertinamas viešas kalbėjimas.

4.3.2. „X. Xxxxxx. Giesmė apie Gediminą. Skaitymo pratybos“ 6 kl. (Xxxxxxx Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx, Vilniaus raj. Pagirių gimnazija) Pirma pamoka iš ciklo „Raiškiojo skaitymo pratybos“. Taikoma kontaktiniu arba nuotoliniu ugdymosi būdu.

INTEGRUOTA TEATRO IR LIETUVIŲ KALBOS BEI LITERATŪROS PAMOKA

Tema: X. Xxxxxx. „Giesmė apie Gediminą”. Skaitymo pratybos.

Tikslas, uždaviniai: Išmoks analizuoti tekstą, sužinos, kokių savybių reikia skaitovui, įgis daugiau žinių apie pasakojamosios tautosakos žanrą – legendą.

Ugdomos kompetencijos:

Komunikatyvumo: pozityviai bendrauja, ugdosi atsakomybę už savo ir kitų veiklos rezultatus. Kūrybiškumo: kryptingai fantazuoja, žadina vaizduotę; aktyviai ir kūrybiškai veikia įgyvendindamas idėjas; paveikiai skaito žadindamas draugų vaizduotę; apmąsto vykdytą veiklą. Skaitmeninė: naudojasi suskaitmeninta mokymo medžiaga, atlieka užduotis virtualioje erdvėje; bendradarbiauja saugioje aplinkoje, mokosi atsakomybės inteletinei nuosavybei.

Pažinimo: įsivertina savo veiklą, vertina kitų mokinių darbą, numato priemones geresniam

rezultatui pasiekti.

Pamokos aprašymas.

1. Mokinių sudominimas, jų patirties išsiaiškinimas, pamokos uždavinio skelbimas (7 min.) Siekiant sužinoti, ką mokiniai įsidėmėjo, gavę užduotį per literatūros pamoką (mok. X. Xxxxxxxx) ir savarankiškai perskaitę B. Sruogos poemą „Giesmė apie Gediminą“, klausimų - atsakymu metodu išsiaiškinama, kas yra žinoma apie kunigaikštį Gediminą ir jo laikus, kuo svarbus jo sapnas ir kokios jo pasekmės, kas yra Lizdeika ir t.t.

2. Mokymo ir mokymosi veikla (25 min.)

Minčių lietaus metodu sufantazuojama atmosfera, kurioje galėtų vykti tokia istorija (kaip skamba

„Miško gaudžianti daina“, kuri „Lyg ta motinos ranka: Tartum guodžia, tartum glosto, Ir priglaudžia, ir sušildo”?), aptariamos priemonės, kuriomis būtų galima sukurti atitinkamų garsų paletę.

Mokytojui nuolat keičiant skaitančius, skaitoma I dalis. Po kiekvienos logiškos atkarpos (sakinio, strofos) sustojama ir aiškinami nesuprantami žodžiai (tarsi uosis stamantrus), veiksmas (... tu nuplaukei it debesėlis...) ar aplinkybės, pažymint, kad tik gerai suprasdamas žodžius, taisyklingai juos ištardamas ir žinodamas, apie ką kalba, skaitovas gali būti įtaigus ir įdomus. Klausimų - atsakymų metodu išrenkami svarbiausi, pabrėžtini žodžiai, kuriuos prašoma pasižymėti.

Perskaičius I dalį, vykdomas vertinimas mokymuisi, su tikslu sužinoti, ar viskas suprantama I dalyje ir ar suprantami raiškiojo skaitymo reikalavimai. Pakviečiami savanoriai, norintys raiškiai, su pasižymėtais svarbiausiais žodžiais ir įsivaizduodami save kokio nors pasakotojo vaidmenyje (gal jis aikštės šauklys), perskaityti visą dalį vientisai.

3.Apibendrinimas: vertinimas, įsivertinimas, refleksija (13 min.)

Pamokos refleksija vyksta pokalbio ratu metodu, pratęsiant sakinus:

1. Įsivaizduojant save pasakotoju man įdomiausia buvo. ,

2. Stengiantis raiškiai skaityti sunkiausia man buvo...

Mokytojas pakomentuoja mokinių mintis. Vertinama formuojamuoju vertinimu. Paskyrus užduotį, paruošti kitam susitikimui II dalį (išsiaiškinti, apie ką ji ir kokie žodžiai svarbiausi), pamoka baigiama.

Metodai: Minčių lietus, raiškusis skaitymas, charakterizavimas, pokalbis ratu.

Priemonės: vadovėlis.

4.3.3. „Etiologinės sakmės. Etiologinių sakmių kilmė ir paskirtis. Sakmių skaitymas“ 6 kl.

(Xxxxxxx Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx, Vilniaus raj. Pagirių gimnazija).

INTEGRUOTA TEATRO IR LIETUVIŲ KALBOS BEI LITERATŪROS PAMOKA

„Spektaklio spektaklyje metodas: pirma pamoka iš ciklo „Pasakojamoji tautosaka. Sakmės“.

Taikoma kontaktiniu arba nuotolini ugdymosi būdu.

Tai„Spektaklio spektaklyje metodas pirma pamoka iš ciklo „Pasakojamoji tautosaka. Sakmės“.

Tema: „Etiologinės sakmės. Etiologinių sakmių kilmė ir paskirtis. Sakmių kūrimas“.

Tikslas, uždaviniai: Įgyti daugiau žinių apie pasakojamąją tautosaką, etiologinių sakmių kilmę bei paskirtį, mokytis raiškiai ir vaizdingai skaityti tekstą, gebėti sukurti savo sakmę apie kokio nors reiškinio atsiradimą.

Ugdomos kompetencijos:

Kūrybiškumo: kryptingai fantazuoja, žadina vaizduotę; aktyviai ir kūrybiškai veikia įgyvendindami idėjas; kaupia, atrenka idėjas ir kūrybiškai mąsto.

Komunikavimo: pristato savo darbą klasei; paveikiai skaito, žadindami draugų vaizduotę, apmąsto vykdytą veiklą.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: pozityviai bendrauja; ugdosi atsakomybę už savo ir kitų

veiklos rezultatus.

Skaitmeninė: naudojasi suskaitmeninta mokymo medžiaga, atlieka užduotis virtualioje erdvėje; bendradarbiauja saugioje aplinkoje, mokosi atsakomybės inteletinei nuosavybei.

Pažinimo: nagrinėdami pavyzdžius mokosi planuoti savo užduotį; įsivertina savo veiklą; vertina kitų mokinių darbą; numato priemones geresniam rezultatui pasiekti.

Pamokos aprašymas, veiklų trukmė.

1.Mokinių sudominimas, jų patirties išsiaiškinimas, pamokos uždavinio skelbimas (7 min.).

Siekiant sužinoti, ką vaikams reiškia žodis „sakmės“, klausimų - atsakymų metodu atrandami sakmės, padavimų, legendų, pasakų ar pasakėčių skirtumai. Kaip pavyzdys pristatoma visiems žinoma sakmė, kurią visi žino kaip Xxxxx ir Ievos istoriją.

Skelbiama pamokos tema ir uždaviniai.

2. Mokymo ir mokymosi veikla (30 min.).

Paskaitos metodu mokytojas pristato pasaulio sukūrimo (etiologinių) sakmių svarbą pirmykščių kultūrų žmonėms, išaiškinamas savo tautosakos žinojimo reikalingumas. Parodomas kitų moksleivių sukurtas animacinis filmukas pagal sakmę „Kaip atsirado žemė“.

Pažiūrėjus filmuką vykdomas vertinimas mokymuisi užduodant klausimus, kad būtų galima išsiaiškinti, ar mokiniams suprantama, ką paaiškina ką tik matyta animuota sakmė ir kodėl senovėje buvo kuriamos etiologinės sakmės.

Per prieš tai vykusią literatūros pamoką (mok. X. Xxxxxxxx) mokiniai buvo gavę užduotį susirasti vadovėlyje ar kituose šaltiniuose juos sudominusią sakmę. Dabar paprašoma ją perskaityti garsiai, bandant pritaikyti teatrinį charakterizavimo metodą (gal tai bobutė, bandanti paaiškinti vaikams, kodėl mėnulis šviečia naktį, o gal mokslininkas, dėstantis, kodėl žaibas trenkia į medį). Po

kiekvieno pristatymo kiti mokiniai bando nusakyti, kokio gamtos reiškinio ar objekto atsiradimą paaiškina girdėta sakmė.

3. Apibendrinimas: vertinimas, įsivertinimas, refleksija (8 min.).

Pamokos refleksija vyksta pokalbio ratu metodu, pratęsiant sakinį:

– Man labiausiai patiko sakmė, kurią pasakojo............., nes...

Mokytojas pakomentuoja mokinių mintis. Už geriau ar blogiau pavykusį sakmės skaitymą vertinama formuojamuoju vertinimu. Paskyrus užduotį, sukurti sakmę apie kokio nors daikto ar reiškinio atsiradimą (kad ir mobilaus telefono), pamoka baigiama.

Metodai: Paskaita, charakterizuojantis skaitymas, atidusis klausymas, pokalbis ratu. Priemonės: Youtube filmukas xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXX0xx0xXxx0, vadovėlis, internetiniai puslapiai.

4.3.4. Kuprelio ir Gundės paveikslai I. Šeiniaus romane „Kuprelis” 9-10 kl. (Xxxxxxx Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx, Vilniaus raj., Pagirių gimnazija).

INTEGRUOTA TEATRO IR LIETUVIŲ KALBOS BEI LITERATŪROS PAMOKA

Taikoma tiek kontaktiniu, tiek nuotoliniu būdu (Vaidmenų žaidimai Clasroom

platformoje).

Tema: Kuprelio ir Gundės paveikslai I. Šeiniaus romane „Kuprelis”. Vaidmenų žaidimai. Tikslas, uždaviniai: Mokiniai pagerins kalbinio ir kultūrinio raštingumo kokybę, geriau suvoks lietuvių kalbos ir literatūros svarbą, grožį ir reikšmę asmeniniame bei visuomeniniame gyvenime.

Teatro priemonėmis geriau suvoks rašytinį tekstą, vystys viešo kalbėjimo įgūdžius. Gebės viešai svarstyti apie literatūros kūrinį, laisvai perteikdami autoriaus bei savo mintis, ir paveikiai bendrauti su auditorija. Labiau įsigilins į I. Šeiniaus kūrinį „Kuprelis”.

Ugdomos kompetencijos.

Kūrybiškumo: kuria, generuoja idėjas, improvizuoja.

Pažinimo: įsivertina savo veiklą; vertina kitų mokinių darbą; numato priemones geresniam rezultatui pasiekti.

Komunikavimo: randa reikalingą santykį su partneriu; kalba improvizuodami, spontaniškai; derina turinį ir raišką, tinkamą adresatui ir situacijai; dalijasi patirtimi, apmąsto vykdytą veiklą.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos: pozityviai bendrauja; ugdosi atsakomybę už savo ir kitų

veiklos rezultatus, mokosi bendradarbiaudami, mokoksi tolerancijos.

Skaitmeninė: naudojasi informacijos paieška, suskaitmenintomis mokymo priemonėmis, ugdosi atsakingumo už intelektinę nuosavybę, kt.

Pamokos aprašymas.

1.Mokinių sudominimas, jų patirties išsiaiškinimas, pamokos uždavinio skelbimas (5 min.) Pamokos pradžioje išsiaiškinama klasės nuotaika ir pasiruošimas literatūros pamokai, integruotai su teatru, kurios metu gali būti vykdoma netradicinė veikla.

Skelbiama pamokos tema ir uždaviniai.

2. Ugdymosi veikla (30 min.).

Mokiniai supažindinami su teatrinio improvizacinio žaidimo “Spaudos konferencija” taisyklėmis. Pasirenkami du savanoriai, kurie turėtų įsijausti į Kuprelio ir Xxxxxx personažus. Visi kiti turi tapti įvairių žiniasklaidos priemonių atstovais, žurnalistais (svarbu, ar atstovauji bulvariniam laikraščiui, sporto žurnalui ar Marijos radijui). Duodamos 3 minutės pasiruošti, per kurias Xxxxxxxx ir Xxxxx turi sugalvoti savo gyvenimo kredo (remdamiesi kūriniu ar jį cituodami) iš 2-3 sakinių, o

„žurnalistai” turi paruošti po mažiausiai du klausimus (taip pat remdamiesi kūriniu ar jį cituodami), atitinkančius jų atstovaujamo leidinio stilių. Visiems pasikeitus vardus clasroomo langeliuose, mokytojas (konferencijos moderatorius) skelbia konferencijos pradžią, nusakydamas aplinkybes: Spaudos konferencija vyksta prieš konkursą „Mis personažas XX a.” ir kviečia žurnalistus užduoti klausimus (Koks Gundės požiūris į vedybas? Kodėl ji pasirinko kitą? Kiek tikra buvo jos meilė?

Kodėl Kuprelis pasirinko gyventi malūne? Ką jam reiškia muzika? Kaip jis galėjo patikėti, kad Xxxxx gali jį mylėti? Ir t. t.). Gundei ar Xxxxxxxxx atsakinėjant, kiti clasroomo pokalbių skiltyje gali rašyti komentarus, tikslindami klausimą ar pastebėdami netikslumus.

3. Apibendrinimas: vertinimas, įsivertinimas, refleksija (10 min.).

Pamokos refleksija vyksta pokalbio ratu metodu, pratęsiant xxxxxxxx:

a) Man atrodo, kad „Mis personažo XXa.” konkursą laimėtų (Gundė arba Kuprelis), nes...

b) Manau, kad konferencijoje labiausiai trūko...

Mokytojas pakomentuoja mokinių mintis. Aptariama, kas mokiniams sekėsi ir kas trukdė dar labiau įsijausti į žaidimą (medžiagos žinojimas, drovumas viešai improvizuoti).

Už dalyvavymą pamokoje mokiniai vertinami formuojamuoju vertinimu. Metodai: Spaudos konferencija, situacijos modeliavimas, pokalbis ratu. Priemonės: Xxxx Xxxxxxxx romanas „Kuprelis”.

5. Siūlymai mokytojų nuožiūra skirstomų 30 proc. pamokų.

Pateikiame pavyzdžius Teatro dalyko turiniui 30 procentų dalykui skirto mokymosi laiko.

5.1. Teatrinė akcija – provokacija „Tetrabiblija“ 5-10 kl. (sėkmingai išbandyta Vilniaus Tuskulėnų gimnazijoje, vykdant Europos Sąjungos / „Europos namų“ inicijuotą projektą

„Ekologinės inscenizacijos“).

Akcija – provokacija

Tema ir problema: oro užterštumas, šiukšlynai mieste, biologiškai neyrančios atliekos. Tikslai: Atkreipti moksleivių, tėvų dėmesį į gamtos užterštumo priežastis; paskatinti plačiau domėtis atliekų rūšiavimo galimybėmis; sudominti atliekų perdirbimo nauda žmonėms.

Uždaviniai: Supažindinti su užterštomis mikrorajono zonomis; atkreipti mokytojų dėmesį į iniciatyvų, kūrybingą jaunimą, bandantį spręsti ekologines problemas; sudominti bibliotekos

lankytojus popieriaus perdirbimo galimybėmis; supažindinti moksleivius su knygos atsiradimo procesu, nueitu popieriaus keliu nuo medžio iki vadovėlio, su popieriaus taupymo privalumais. Idėja:„Jei nerūšiuosi atliekų, neperdirbsi jų, nebebus iš ko gaminti popierių, nebebus knygų“ (Jei popierinės atliekos nerūšiuojamos, popieriui pagaminti reikės sunaikinti daugiau medžių, o patekjusios į savartyną, šios atliekos teršia atmosferą ir vandenį).

Metodai: Akcija-provokacija.

Ugdomos kompetencijos:

Pilietiškumo – atsakingai vartojančio ir rūšiuojančio atliekas mokinio ugdymasis teatro formomis, priemonėmis, metodais.

Pažintinė – akcijos rengėjai renka informaciją apie gamtos užterštumą, domisi problemos sprendimo būdais per teatro raišką.

Komunikacinė – mokiniai tiria, generuoja idėjas, daro išvadas ir teikia problemos sprendimo būdus.

Kultūrinė – ugdomos nuostatos ir vertybės.

Kūrybiškumo – ieškomos teatrinės formos ir priemonės padedančios kūrybiškai spręsti problemą. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos – atsakingas intelektinės nuosavybės vartojimas, teigiamas kūrybinio grupės darbo mikroklimato kūrimas, suvokus akcijos esmę ir prasmę, saugus elgesys viešose erdvėse įprasmina šios kompetencijos ugdymosi aktualumą.

Skaitmeninė – naudojasi suskaitmenitomis mokymo priemonėmis, ieško informacijos, ją sistemina

ir pateikia.

Ugdomi mokinių pasiekimai:

A1.Vaidina pasitelkdamas teatrinės raiškos priemones.

A2.4. Įgyvendina savo režisūrinį sumanymą, pasirinkdamas / sukurdamas originalią teatrinę formą

ir derindamas prie jos tinkamas priemones.

A3.4. Organizuoja ir pristato įgyvendintą teatrinį sumanymą pasirinktoje viešoje / skaitmeninėje erdvėje; sutelkia pristatymui grupės draugus, paskirsto jiems užduotis.

A4. Apmąsto ir įsivertina teatrinės raiškos patirtį.

B1. Analizuoja teatro elementus ir priemones.

C1. Tyrinėja teatrinius reiškinius.

C2. Nagrinėja teatrinės kūrybos kontekstus.

C3. Susieja teatro pažinimą su asmenine patirtimi, poreikiais ir vertybėmis.

C3.3. Įvertina estetinę ir kultūrinę teatro svarbą, teatrinės patirties reikšmę asmeniniam tobulėjimui. Akcijos-provokacijos aprašymas. Bibliotekos patalpos parengiamos akcijai: knygos uždengiamos juodu audeklu / juoda poletileno plėvele. Ant jų kur ne kur – plakatai, informuojantys, kad dingo knygos, nes nebėra popieriaus joms spausdinti. Prie įprasto bibliotekininkės stalelio sėdi puošniai baltai apsirengęs Xxxxxxx. Jis saugo vienintelę išlikusią knygą – Tetrabibliją (Albumą, kurio viršelis apklijuotas tetra-pakuotėmis, o puslapiuose vien mikrorajono (miesto, kaimo) – aplinkinių šiukšlynų nuotraukos, kurias padaro akcijos rengėjai mokiniai. Paleidžiamas muzikos/garsų/triukšmų/laboratorijos garso efektų įrašas. Po biblioteką vaikšto juodai apsirėdžiusios būtybės su dujokaukėmis. Užėjusiam bibliotekos lankytojui neleidžiama pasikeisti knygų. Būtybės su dujokaukėmis rodo lankytojui Xxxxxx, siūlydamos prieiti arčiau ir pavartyti paskutinę knygą Žemėje. Pavartęs Tetrabibliją, lankytojas išgirsta Xxxxxx komentarą, kodėl dingo knygos ir kad dėl to kaltas pats aplinką šiukšlinantis žmogus.

Rekomenduojama 4-5 akcijos rengėjams (pvz. 9-10 kl. mokiniams) su dujokaukėmis / kaukėmis atlydėti pradinukų klases ir paaiškinti, kad knygos dingo dėl šiukšlinamos gamtos, kurioje nebegali

augti sveikas medis, todėl popierius nebegaminamas ir knygų nebėra... Refleksija. Aptariamas kūrybinis akcijos-provokacijos procesas, poveikis žiūrovams / bibliotekos lankytojams, įsivertinama patirtis, įgytos žinios apie gamtos išsaugojimo problemą, teatrinio metodo taikymo socialiniame gyvenime efektas.

5.2. Stebėto teatrinio pavyzdžio interpretavimas 7-8 kl. (Xxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxx – Varnė, Vilniaus Tuskulėnų gimnazija)

Spektaklio interpretavimas

Pasiekimai: B2 Interpretuoja teatro kūrinį; B2.3. Aptaria stebėto teatrinio pavyzdžio meninių priemonių savitumą ir jų kuriamą prasmę; B2.4. Apibūdina stebėto teatrinio pavyzdžio meninių priemonių savitumą, jas pakomentuoja ir susieja su jų kuriama prasme).

Tema: Šiuolaikinio spektaklio interpretacija.

Tikslas: Išmokti interpretuoti teatro kūrinį.

Uždaviniai: Aptarti spektaklio menines priemones, jų kuriamas prasmes, jas komentuojant ir

susiejant.

Ugdomos kompetencijos:

Pažintinė: susipažįsta su šiuolaikinio teatro formomis, analizuoja, interpretuoja, generuoja idėjas.

Kūrybiškumo: tyrinėja, generuoja idėjas, kuria, vertina / įsivertina, reflektuoja.

Kultūrinė: ugdosi nuostatas ir vertybes, įsivertina savo veiklą;

Komunikavimo: dirba grupėje, derina turinį ir raišką, tinkamą adresatui ir situacijai; dalijasi patirtimi, apmąsto vykdytą veiklą;

Socialinė emocinė ir sveikos gyvensenos: bendrauja emociškai, fiziškai, socialiai saugioje aplinkoje, pozityviai bendrauja; ugdosi atsakomybę už savo ir kitų veiklos rezultatus, mokosi bendradarbiaudami, mokosi tolerancijos, atsakingai vertina intelektinę nuosavybę, naudodami suskaitmenintas mokymosi priemones.

Skaitmeninė: skaitmenizuotos mokymo medžiagos naudojimas, analizė, apibendrinimas.

Užduoties aprašymas. Kartu su visa klase / grupe peržiūrimas spektaklis.

Spektaklio pavyzdys:

Šiuolaikinis prancūzų teatras: Karkvabalio simfonija – muzikos, judesio, improvizacijų spektaklis

be teksto (1:15:22)

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xx0X0xx00Xx0X&xxxxxxxXxXX0xxXXxXxxXx0xxx0xx0xXXxXx0XX00Xx0XxXXxxxxxX-Xx00XXXx00X0x

Mokytojas paaiškina, kad spektaklio interpretacija remiasi spektaklio sceninio teksto „skaitymu“, analizuojant jo struktūrą temą, raiškos priemones, kūrinio gimimo kontekstą, spektaklio autoriui (režisieriui) būdingą estetiką. Interpretuojama ir spektaklio metu (atskiros spektaklio dalys, spektaklio elementai), ir jam pasibaigus – kai spektaklis tampa menine visuma. Žiūrovo interpretacija skiriasi nuo menininko intencijų. Xxxxxxx interpretacija – tai individualiai teatro menininko perskaitytas dramos ar literatūros kūrinys, įgijęs spektaklio pavidalą. Interpretuoja ne tik, pvz., režisierius, bet ir aktorius (vaidmenį), kompozitorius (kuria sceninio sumanymo garsinę ir muzikinę partitūrą), dailininkas-scenografas (kuria sceninio sumanymo vaizdinę partitūrą).

Mokiniai kartu analizuoja ir interpretuoja stebėtą spektaklį, gilinasi į vaizdinę spektaklio kalbą, įvardija asociacijas, veiksmo metaforas, kūno kalbos raišką, muzikos panaudojimą (ar naudojama

muzika papildė personažų charakterius, scenas), dekoracijas, kaip asmeniškai paveikė spektaklis ir kodėl.

Mokytojas pateikia lietuvių spektaklių pavyzdžių ištraukų (jei yra galimybė, spektaklis peržiūrimas gyvai), kur vyrauja kūno raiška ir neverbalinis bendravimas (pvz. Andželikos Xxxxxxx šokio teatro spektakliai), mokiniai bando palyginti raiškos priemones ir jų panaudojimo tikslus. Pažindami savo ir kitų šalių bei tautų teatrinę kultūrą, suprasdami ir įvertindami jos įvairovę ir unikalumą, lygindami nacionalinius, europinius ir pasaulio teatrinės kultūros pavyzdžius mokiniai ugdosi tolerancijos, pagarbos, solidarumo ir teisingumo jausmus, dalijasi jais kasdienėje ir viešojoje aplinkoje.

Šeiko šokio teatras/Šeiko Dance Company (3:19) xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xx-XxxXxXxX0X

Šiuolaikinio šokio spektaklis "Metų laikai" pagal X.Xxxxxxx muziką / Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla I Baleto skyrius, 2016 (49:43) xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxX0000xX0XxX

Aura Dance Theatre "The Sea"/ Kauno šokio teatras "Aura" šokio spektaklis "Jūra" (6:41):

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXxxXxXxx0xX

Kauno šokio teatras Aura / Dance Theatre AURA / Norėčiau būt paparčio žiedu (2:18):

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXxxx0X0Xxxx

5.3. Pamokų ciklas „ Įgarsinimas” 7-8 kl. (Xxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxxx, Vilniaus Biržiškos

gimnazija).

Animacijos įgarsinimas

Tema: Tikrosios vertybės ir Senoji lietuviška animacija;

Tikslas: Ugdytis kūrybiškumą.

Uždaviniai: Lietuviškai įgarsinti senosios animacijos multiplikacinius filmukus, atrasti ir išskirti tikrąsias vertybes.

Ugdomos kompetencijos: a) kultūrinė, b) kūrybiškumo, c) komunikavimo, d) pilietiškumo, e) pažintinė, f) socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, g) skaitmeninė.

Kūrybinės užduoties etapai / vykdymas.

• a) Panaudojant video medžiagą susipažinti su senąja lietuviška animacija.

• b) Išanalizuoti filmukus. Nustatyti veikėjų tikslus, uždavinius. Charakterių analizė. Kokias vertybes iškelia. Kodėl?

• c) Įgarsinti filmuką, paskirstant (pasirenkant) vaidmenis pagal originalią ir savo paties sukurtą versiją.

• d) Atsižvelgti į veikėjų (personažų) santykius, išgyventas emocijas.

• e) Paaiškinti veikėjų (personažų) kūno kalbą.

Refleksija. Aptariamas kūrybinio darbo procesas, naudojant spalvotųjų žirnelių metodą: Mokytojas atsineša kelių spalvų dražė, vaikai nežiūrėdami paima kelis ir turi išsakyti mintis, priklausomai kokios spalvos dražė gavo.

Šokoladinė – papasakoti, kas buvo įdomiausia.

Juoda – papasakoti, kas buvo sunkiausia.

Balta – pasakyti pasirinktiems klasės draugams individualių palinkėjimų, susijusių su teatru.

5.4. Projektas „Lietuviškų švenčių kaleidoskopas“ 7-8 kl. (Xxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxx – Varnė, Vilniaus Tuskulėnų gimnazija)

Lietuviškų švenčių kaleidoskopas. Viešoji kalba.

Pasiekimai: A1.Vaidina pasitelkdamas teatrinės raiškos priemones; A2. Kuria vaidybinį etiudą pasirinkdamas teatrinės raiškos priemones; A3.4. Parodo savo teatrinės raiškos rezultatus ir (vaidindamas / režisuodamas) dalyvauja grupės teatrinės raiškos pristatymuose klasės, mokyklos bendruomenės aplinkoje; A4. Apmąsto ir įsivertina teatrinės raiškos patirtį; C2.Nagrinėja teatrinės kūrybos kontekstus.

Tema: Lietuviškų švenčių pristatymas: viešoji kalba.

Tikslas: ugdytis viešosios kalbos gebėjimus.

Uždaviniai: susipažinti su lietuviškų švenčių tradicijomis; įsisavinti viešosios kalbos pagrindus;

pristatyti lietuviškas šventes.

Metodai: tyrimas, viešasis kalbėjimas, IT naudojimas, vaidmenų žaidimai.

Ugdomos kompetencijos:

Pažintinė: susipažįsta su lietuviškomis šventėmis, kuria, analizuoja, generuoja idėjas. Pilietiškumo: Prisideda prie bendruomenės kūrimo per dalyvavimą teatrinėje veikloje. Kūrybiškumo: tyrinėja, generuoja idėjas, kuria, vertina / įsivertina, reflektuoja.

Kultūrinė: ugdosi nuostatas ir vertybes, įsivertina savo veiklą;

Komunikavimo: dirba grupėje, randa reikalingą santykį su partneriu; derina turinį ir raišką, tinkamą adresatui ir situacijai; dalijasi patirtimi, apmąsto vykdytą veiklą;

Socialinė emocinė ir sveikos gyvensenos:

pozityviai bendrauja; ugdosi atsakomybę už savo ir kitų veiklos rezultatus, mokosi bendradarbiaudami, mokosi tolerancijos, atsakingai vertina intelektinę nuosavybę, naudodami suskaitmenintas mokymosi priemones.

Skaitmeninė: informacijos paieška, analizė, sisteminimas, apdorojimas.

Projekto aprašymas. Mokiniai supažindinami su lietuviškų švenčių tradicijomis. Rekomenduojamas „Lietuvių šventinis kalendorius“, VDU, 2014 m.

Užduotis grupėse: pasirinkti vieną iš aptartų švenčių, pristatyti improvizuotą sceną.

Susėdus ratu, aptarti, kaip pavyko atskleisti šventės esmę, ar buvo atskleista jos kilmė, parodytos tradicijos, kokie personažai tinkamiausiai perteiktų šventę.

Kiekvienas mokinys pasirenka vieną šventę iš „Lietuvių šventinio kalendoriaus“.

Mokytojas supažindina su tyrimo tikslu, uždaviniais ir metodais (apklausa, interviu, stebėjimas,

anketavimas, ekserimentas, atvejo tyrimas, informacijos rinkimas ir apdorojimas, kt.)

Mokiniai parengia individualius tyrimo planus, renka informaciją, atlieka tyrimą pagal pasirinktą metodą.

Viešosios kalbos pratybos. Mokiniai supažindinami su viešosios kalbos būdais, specifika, principais. Pristato lietuvišką šventę prie klasę, naudodamiesi media, skaidrėmis;

Filmavimas. Visi nusifilmuoja 2 minučių šventės pristatymą, kurie sumontuojami į vientisą video pristatymą.

Refleksijos žaidimas. Kiekvienas mokinys pasirenka personažą iš kito mokinio (pasirinktinai) šventės pristatymo ir neįvardindami šventės.

a) papasakoja, kas jos metu vyksta, kada vyksta ši šventė;

b) sukuria etiudą kito mokinio pristatytos šventės tema, pakviesdamas atlikti vaidmenis 2-3 mokinius ir surežisuodamas etiudą;

c) aptaria projekto sėkmes ir sunkumus, pasitikrina, kiek sužinojo apie švenčių tradicijas.

5.5. Projektas „Nuostabusis labirintas” 9-10 kl. (Pateikė ekspertė Xxxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxx, LMTA KF taikomojo teatro magistro programos kuratorė)

Proceso drama. Nuostabusis labirintas

Kaip daugelis proceso dramų, ši puikiai integruoja kelių dalykų žinias, ir jei suburiami kelių skirtingų dalykų mokytojai, šių pamokų metu galima pasimokyti ir istorijos, ir literatūros, ir matematikos. Planas adaptuotas projekto sumanytojos pagal tekstą, pateiktą knygoje Xxxxx, X., ir Xxxxxx, K.(2006). Proceso drama: dramos darbai. Pirma knyga. Vilnius, Kronta.

Aprašymas

Pasiekimai: C1. Tyrinėja teatrinius reiškinius; A3.4. Parodo savo teatrinės raiškos rezultatus ir (vaidindamas / režisuodamas) dalyvauja grupės teatrinės raiškos pristatymuose klasės, mokyklos bendruomenės aplinkoje; A4. Apmąsto ir įsivertina teatrinės raiškos patirtį; C2.Nagrinėja teatrinės kūrybos kontekstus; B3.3. Aptaria patikusius ir nepatikusius stebėto teatrinio pavyzdžio / kūrinio bruožus, įvardija jų poveikį sau.

Tema: Proceso drama

Tikslas: Įtraukti mokinių grupę į integracinį dramos mokymo projektą, kuris sieja istoriją, matematiką, technologijas, kalbas.

Uždaviniai: pažinti save per teatro meną / proceso dramą, priimti kitų žmonių idėjas ir prisidėti, jas plėtojant, panaudoti žinias kūrybiniam procesui, savikūrai. Ugdomos kompetencijos: Pažintinė: susipažįsta su proceso drama, kuria, analizuoja, generuoja idėjas. Pilietiškumo: Prisideda prie bendruomenės kūrimo per dalyvavimą teatrinėje veikloje. Kūrybiškumo: tyrinėja, generuoja idėjas, kuria, vertina / įsivertina, reflektuoja. Kultūrinė: ugdosi nuostatas ir vertybes, įsivertina savo veiklą; Komunikavimo: dirba grupėje, randa reikalingą santykį su partneriu; derina turinį ir raišką, tinkamą adresatui ir situacijai; dalijasi patirtimi, apmąsto vykdytą veiklą; Socialinė emocinė ir sveikos gyvensenos: pozityviai bendrauja; ugdosi atsakomybę už savo ir kitų veiklos rezultatus, mokosi bendradarbiaudami, mokosi tolerancijos, atsakingai vertina intelektinę nuosavybę, naudodami suskaitmenintas mokymosi priemones. Skaitmeninė: skaitmenizuotos mokymo medžiagos analizė, sintezė.

Metodai: žaidimas, proceso drama, gyvi paveikslai, stebėjimas, analizė.

Mokymosi akcentai

Dramos meistriškumas

Socialiniai įgūdžiai ir gebėjimai

Ugdymosi sritys

1.Vartoti kontekstą atitinkančią kalbą 2.Įgyti, išlaikyti ir rutulioti vaidmenis 3.Atlikti daugiau nei

vieną vaidmenį

1.Konstruktyviai dirbti įvairiose grupėse 2.Priimti kitų žmonių idėjas ir prisidėti jas plėtojant

3.Pristatyti idėjas

1.Žinios apie labirintus, jų religinę ir istorinę kilmę

2.Matematinis labirintų pagrindas, pvz.: daugiakrypčiai ir vienakrypčiai, šeši klasikinio labirinto žingsneliai – dizainas ir

technologijos

4.Pagal reikmes naudoti

gestus, kūno kalbą

formalioje aplinkoje

3.Suvokimas, kad istoriniai „faktai“ dažnai tėra „prielaidos“

4.Žmogiškųjų laimėjimų pasiekiamumas

5.Aplinkosauginis sąmoningumas, plėtojantis technologijoms

Priemonės. Dideli kietesnio popieriaus lapai, flomasteriai, kreidelės, klijai.

Apšilimas – žaidimas. Pradžiai – žaidimas „Katė ir pelė“. Dalyviai sustoja ištiestomis rankomis į 5–6 lygiagrečias eiles. Mokytojui pasakius: „Suktis“, visi sukasi į dešinę. Reikalingi savanoriai, kurie bus „katė“ ir „pelė“. Katė turi pričiupti pelę. Visi turi judėti eilėmis, negalima kirsti žmonių rankų.

Leiskite sužaisti kelioms poroms.

Dabar – sunkesnė versija: katė ir pelė turi žaisti užsimerkusios. Visi kiti turi pasirūpinti, kad žaidimas būtų saugus.

Dar vienas pasunkinimas: kai katė ir pelė praeina pro jus, skleiskite garsus ar sakykite ką nors, kas juos išmuštų iš vėžių, pvz.: „Tu niekad neištrūksi. Tu amžiams pražuvai.“

Suteikite galimybę kiekvienam pabandyti.

Refleksija. Xxxx xxxxxxxx? Ar kam nors yra tekę pasiklysti labirinte? Kaip manote, kas būtų, jei pasiklystumėte labirinte?

Pasakojimas (mokytojas pasakoja). Pradėsime dramą. Prieikite arčiau, susėskite aplink mane ratu

ir paklausykite istorijos:

Kartą, seniai seniai, tolimoje šalyje gyveno Karalius ir Karalienė. Taip prasideda daugelis istorijų. Ar galite sukurti piešinį – tos šalies vaizdą?

Klausimai, išjudinantys vaizduotę: Ar buvo kalnų? Ar rūmai stovėjo ant kalvos? Kaip atrodė Xxxxxxxx ir Xxxxxxxxx?

Vieną dieną sunerimęs ir nelaimingas Xxxxxxxx pakvietė savo Karalienę pokalbiui. Jis žinojo, kad vieną dieną mirs, ir svarstė, kaip geriausia būtų save įsiamžinti, kokį ženklą plikti, kad žmonės jį prisimintų. Paminklas netiko – nieko ypatingo. Xxxxxxxx atrodė, kad būtų verta sukurti įstabų labirintą – tokį, kuris niekad nesibaigtų ir kuris visad primintų karalių. Karalienei tokia netikėta mintis patiko, ir jie nusprendė sukviesti geriausius pasaulio architektus, statybininkus, sodininkus, menininkus, matematikus ir pasakė ką nusprendęs.

Mokytojas atlieka Karaliaus vaidmenį, kreipdamasis į grupę.

Xxxxxxxx: Ačiū, kad šiandien atvykote. Jūs esate geriausi projektuotojai ir statytojai visame pasaulyje. Skiriu jums vieną mėnesį labirintui mano garbei sukurti. Labirintui, kuris niekad nesibaigtų. Pinigai – ne kliūtis. Bus atrinktas geriausias projektas, o jo kūrėjai apdovanoti tokiais turtais, apie kuriuos nė nesvajojo. Pralaimėjusieji nieko negaus. Grįžkite po mėnesio. Laukiu jūsų projektų.

Suburkite 3–6 žmonių grupes.

Taigi, esate projektuotojų komanda. Patogiai įsikurkite ir sukonstruokite labirinto brėžinį, turite daug laiko, tad neskubėkite. Priemonės štai čia: popierius, flomasteriai, šablonai ir t. t. Taip pat pateikiama informacija, padėsianti generuoti idėjas. Aptarkite šią informaciją su grupe. Jei patys galėsite rasti kokių nors naujų žinių apie labirintus, būtinai pasidalinkite. Baigę darbą pristatysite savo projektus. Pradėkite.

Brėžinių kūrimas ir pristatymas.

Mokytojas turi progą paaiškinti, kaip įdomiai pristatyti darbus, aptarti, kokių prireiks įgūdžių, pvz., aiškios dikcijos, vaizdinių priemonių ir pan.

Kai darbai pristatomi, mokytojas vėl atlieka Xxxxxxxxx vaidmenį. Kai visi darbai pristatyti, jis paskelbia sprendimą.

Karalius: Dėkoju už pastangas. Visus brėžinius atidžiai peržvelgiau ir nusprendžiau, panaudodamas geriausias kiekvieno idėjas, pats sukurti labirintą. Visi būsite apdovanoti, ačiū jums. Pasakojimas (mokytojas pasakoja). Xxx Xxxxxxxx baigė savo kūrinį, statybininkai kibo į darbą. Viskam pabaigti reikėjo dešimties metų.

Sustabdytos akimirkos. Susiburkite į grupes po 4–8 ir sukurkite gyvus paveikslus, sustabdytas

xxxxxxxxx, kurie parodys, kaip buvo statomas labirintas. Geriausia būtų sukurti ir parodyti po vieną

„sustabdytą akimirką“ kiekvieniems metams iš dešimties. Rodysime jas kaip skaidres – po tris

sekundes kiekvienai. Tad reikės surepetuoti, kaip pereisite nuo vienos „akimirkos“ prie kitos.

Galite kiekvienam jų sugalvoti pavadinimą. Parodykite ir aptarkite.

Pasakojimas (mokytojas pasakoja). Po dešimties sunkaus triūso metų labirintas galiausiai buvo baigtas. Xxxxxxxx ir Xxxxxxxxx buvo taip patenkinti rezultatu, kad nusprendė surengti specialią labirinto atidarymo ceremoniją.

Ceremonija. Susiburkite į grupes po 5–10 ir sukurkite labirinto atidarymo ceremoniją.

Pasiūlykite pavartoti įvairių kalbų, panaudoti judesį, šokį, giedamas litanijas, muziką, įvairias pramogas, maistą ir t. t.

Pasakojimas (mokytojas pasakoja). Xxxxxxxx ir Xxxxxxxxx seno, kol visai paseno, ir galiausiai mirė. Metai bėgo, šalyje daug kas pasikeitė. Rūmai sugriuvo, aplink labirintą ir rūmų žemėse užaugo miškas. Ilgainiui niekas nebeateidavo pasižiūrėti labirinto. Tačiau jis nebuvo užmirštas; apie jį buvo pasakojamos įvairiausios istorijos, jos buvo perduodamos iš kartos į kartą.

Istorijų pasakojimas-legenda. Pristatykite ir aptarkite.

Pasakojimas (mokytojas pasakoja). Prabėgus tūkstančiui metų labirintas buvo visiškai užmirštas. Laikas paslėpė jį po neįžengiamos girios paklote, kur jo paslaptys, rodės, bus nugrimzdusios amžiams. Tačiau šiemet miškų ruošos darbų įmonė kirto mišką, ir darbininkai netikėtai aptiko įėjimą į labirintą. Jie sakėsi girdėję ten paklydusių žmonių balsus. Per kelias valandas į šią vietą suplūdo žurnalistų iš viso pasaulio.

Spaudos pranešimai. Susiburkite į grupes po 3–4 ir parenkite spaudos pranešimą apie labirinto atradimą. Kiekvienos grupės pranešimas turi būti kitos formos.

Leiskite grupėms pasirinkti:

a) reportažas LTR žinioms;

b) reportažas BBC žinioms;

c) pranešimas vaikų žinioms;

d) muilo opera;

e) repo atlikimas.

Galimybės dramai plėtoti. Priklausomai nuo grupės dydžio, padalinkite ją grupėmis. Užduotys: įsivaizduokite esantys žmonės, kurie gyvena kurioje nors labirinto dalyje. Kita/kitos grupės yra atvykstantys į labirintą tyrinėtojai, mokslininkai ar menininkai.

Nuostabusis labirintas

Žingsniai

Tikslas

Pratimai ir būdai

dramai plėtoti

Svarbu

Žaidimas „Katė ir

pelė“

Patirti džiugesį ir baimę

atsidurt labirinte

Žaidimas

Vadovauti žaidimui, kad jis

būtų saugus

Žaidimo „Katė ir pelė“ aptarimas

Pradėti reikšti jausmus, susijusius su labirintais ir pasidalyti žiniomis

apie juos

Diskusija nevaidinant

Patekusio į labirintą žmogaus jausmai

Pradėkite pasakoti istoriją: kaip Xxxxxxxx nusprendė įsiamžinti pastatydamas

labirintą

Sukurti kontekstą veiksmui. Grupelių dėmesį sutelkti į bendrą dalyką

Pasakojimas

Dalyviai vaidina geriausius savo srities specialistus.

Labirintas turi įamžinti Karalių ir Karalienę

Vaidindami Karalių, paskatinkite konkurso dalyvius kuriant labirintus fantazuoti.

Paprašykite jų grįžti

po mėnesio

Paaiškinti užduotį ir padėti suprasti Xxxxxxxxx personažą

Mokytojas vaidina.

Ekspertų taryba

Pinigai – ne kliūtis

Susibūrę į grupes ir naudodamiesi pateikta medžiaga (informacija ir priemonėmis),

sukurkite labirintus

Parodyti

„projektuotojų“ profesionalumą

Darbas grupelėmis.

Mokytojas vaidina

Padrąsinkite grupeles neatskleisti savo darbų paslapčių. Įsitraukite ir teikite iššūkius kaip Karalius, ar atsargiai

paremkite jų darbą

Grupės pristato savo

projektus Karaliui

Nusakyti kalbos reikalavimus kūriniui pristatyti; pristatyti bendras ir simbolines

idėjas, principus

Mokytojas vaidina palaikomas grupelių forumo

Skatinkite pataikauti Karaliui

Papasakokite, kaip prabėga 10 metų ir paprašykite parodyti Karaliui

„sustabdytas

akimirkas“

Pertvarkyti dramą

Pasakojimas. Pavadinimas

Kiekvienai „sustabdytai akimirkai“ skirti po tris sekundes

Grupei parodžius

paveikslus, juos aptarkite

Stebėti, ar grupė įsitraukia į kitus

dramos lygmenis

Aptarimas.

„Sustabdyta akimirka“

Ištirti, ar „sustabdytoji akimirka“ ir pavadinimas

siejasi tarpusavy ar ne

Papasakokite apie labirinto atidarymo ceremoniją, kurią reikia sukurti

Pereiti prie kitų darbo formų su drama, panaudoti muziką ir judesį, paįvairinti

pamokos tempą

Pasakojimas ir ceremonija

Grupelės po 5–10, kurias sies vadovas

Papasakokite apie prabėgusį laiką ir labirinto būklę.

Pristatykite labirinto

likimą kaip kuriamos dramos dalį

Perkelti dramą, parodyti, kad istorija dažnai sudaroma remiantis ne faktais, o suvokimu

Pasakojimas. Istorijų papasakojimas. Vaidinimo kūrimas grupelėse

Pasistenkite, kad istorijų ar legendų formos išliktų nesudėtingos (pvz., pokalbio)

Papasakokite, kaip labirintas užmirštamas ir atrandamas dabartiniais laikais. Pasaulio spaudos

atstovų suvažiavimas

Perkelti dramą

Pasakojimas

Diskutuokite apie tai, kaip laikas gali nugramzdinti užmarštin tam tikras vietas, o paskui vėl jas prikelti

Įvairių formų spaudos pranešimai apie atrastą labirintą,

a) reportažas BBC žinioms/ vakaro žinioms/LRT reportažui; b) pranešimas vaikų žinioms; c) muilo opera; d) repo

atlikimas

Perkelti dramą

Daina, melodija,

reportažas

Išlaikyti pasirinktą formą: a,

b, c, arba d

10.

11.

12.

Informacija apie labirintus, jų kilmę ir variacijas dramos praktikas turėtų pasirūpinti prieš užsiėmimą, priklausimai nuo grupės amžiaus, turimų techninių galimybių juos pristatyti ir panaudoti tolimesnėje užsiėmimo eigoje. Yra daugybė mitų ir legendų apie labirintų kilmę. Jiems tūkstančiai metų. Senovės romėnų ir graikų civilizacijų vazos ir monetos buvo marginamos labirintų motyvais – grafontomis. Yra pilių, kurių gynybinių sienų išorės dalis yra suprojektuotos kaip labirintas. Pavyzdys – Meideno pilis Dorsete, pastatyta 350 m. prieš mūsų erą Anglijoje. Mūsų dienomis kai kurie atrakcionų parkai kuria labirintus iš gyvatvorių arba veidrodžių.

Daugybė mitų ir legendų apie labirintus bėgant amžiams buvo perduodama iš lūpų į lūpas, daugelis jų pakeri vaizduotę. Kreta – viena pasaulio vietų, garsėjančių legendomis apie labirintus. Tai buvo senovės karaliaus Xxxx kultūros lopšys. Labirinto viduryje gyveno Minotauras, pusiau žmogus, pusiau jautis. Kas kelerius metus iš Atėnų būdavo atsiunčiami septyni jauni vaikinai bei merginos, įleidžiami į labirintą, ir daugiau jų niekas nematydavęs. Tačiau iš Atėnų kilęs Xxxxxxx sugebėjo sekti savo pėdsakais atgal ir taip išeiti iš labirinto.

Yra daugybė būdų labirintui sukurti. Viena seniausių labirintų kūrimo technikų pagrįsta septynių skritulių principu. Ypač sudėtingiems labirintams kurti gali būti naudojamos matematinės sekos. Yra du pagrindiniai labirintų projektavimo būdai: vienakryptis – kai tėra vienintelis teisingas įėjimas ir kelias į vidurį, ir daugiakryptis – kai yra daugiau nei vienas įėjimas ir daugiau nei vienas kelias patekti į vidurį.

Kai kuriuose labirintuose pakeliui į vidurį įrengti įvairūs spąstai, sugalvota gudrybių ar išmėginimų. Tai, kas laukia labirinto viduryje, dažnai yra verta pastangų įveikti visas kliūtis. Kartais atpildas – vaizdas, kokį kelią teko įveikti, kartais – „malonumas“ matyti pasiklydusius ir sutrikusius žmones. Kartais viduryje yra kas nors neapsakomai gražaus ar didingo. Pasiekus vidurį sudėtingiausia išeiti iš labirinto ir nepasiklysti jame amžiams.

5.6. Pamokų ciklas „Įgarsinimas” 9-10 kl. (Xxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxxx, Vilniaus Biržiškos

gimnazija)

Dokumentinio filmo įgarsinimas

Tema: Kino filmai. Dokumentika (istorinė, gamtos, politikos tema).

Tikslas: Susipažinti su Aukso Fondo, nominuotais filmais.

Uždaviniai: Įgarsinti kino filmus (meninius, dokumentinius), susipažinti su garsiais diktoriais,

įgarsintojais.

Ugdomos kompetencijos: a) kultūrinė, b) kūrybiškumo, c) komunikavimo, d) pilietiškumo, e) pažintinė, f) socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, g) skaitmeninė.

Kūrybinės užduoties etapai / vykdymas

• a) Panaudojant video medžiagą susipažinti su Aukso Fondo kino klasika.

• b) Išanalizuoti filmus. Veikėjų tikslai, uždaviniai. Charakteriai. Kokias vertybes iškelia? Kodėl? Paaiškinti Idėją.

• c) Įgarsinti filmus, paskirstant (pasirenkant) vaidmenis, pagal originalią ir savo paties sukurtą versiją.

• d) Atsižvelgti į veikėjų (personažų) santykius, tikslus, išgyventas emocijas.

• e) Paaiškinti veikėjų (personažų) kūno kalbą, statusą.

• f) Dokumentiniuose filmuose be originalios versijos leidžiama improvizacija, neperžiūrėjus pateikti savo įgarsinimą, t. y. stebint dokumentinio filmo kadrus, pasakoti savo versiją. Po to palyginti su originalu.

Refleksija. Aptariamas kūrybinio darbo procesas, naudojant spalvotųjų žirnelių metodą.

6. Veiklų planavimo ir kompetencijų ugdymo pavyzdžiai.

Planuodami veiklas, atsižvelgiame į:

Šalies Švietimo įstatymą, valstybinę švietimo strategiją. Bendrąsias dalykų programas.

Bendrąją Teatro programą (pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui)

* Veiklų sąsajas su pasiekimais.

* Kompetencijų ugdymą.

* Tarpdalykinę integraciją.

* Kryptingumą, siekiant užsibrėžtų tikslų ir uždavinių.

* Laiko išteklius ir mokinių amžiaus grupes.

* Nuolat atsinaujinančias skaitmenines technologijas.

* Saugaus ugdymosi mikroklimato kūrimą fiziniu, emociniu, socialiniu aspektais.

Veiklos planavimas padeda nuosekliai įgyvendinti tikslus ir uždavinius. Ilgalaikiai pagrindinės mokyklos ugdymo teatru planai gali būti sudaromi vieneriems arba dvejiems mokslo metams (5-6, 7-8, 9-10 klasėms).

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas, Valstybinė švietimo strategija

Xxxxxxxxxx Teatro programos pradiniam, pagrindiniam, viduriniam ugdymui,

kitų dalykų Bendrosios programos

Ilgalaikiai ir trumpalaikiai planai,

kūrybinės veiklos programos, projektai.

Teatro pamokų planavimas

Planavimas priklauso nuo valandų, skiriamų dalyko programai įgyvendinti skaičiaus. Teatro pamokos gali būti skiriamos nuo 5 iki 10 klasės, mokyklos vadovybei nutarus.

Jei teatro pamokos vyksta ne kasmet, o fragmentiškai (pvz. 5, 7, 9 klasėms arba 6, 8 ir 10 klasėms), mokytojas, planuodamas veiklas, atsižvelgia į programos fragmentiškumą arba tęstinumą. Ilgalaikis planas turėtų būti sudaromas, atsižvelgiant į tris pagrindines ugdymosi sritis:

I. Teatro raiška:

1. Vaidmens kūrimas

2. Kūrybiniai sumanymai (idėjos, etiudo scenarijus, režisūra)

3. Atlikimas, socializacija.

4. Įsivertinimas ir refleksija

Tai scenarijaus kūrimas, vaidyba, režisūra, sceninis apipavidalinimas, muzikinis sprendimas, vaidinimų ir kitų teatro reiškinių pristatymas fizinėje ar skaitmeninėje erdvėje.

II. Teatro supratimas ir vertinimas. 1.Teatro elementų atpažinimas. 2.Teatro reiškinio analizė.

3.Teatro reiškinio vertinimas.

Tai vaidinimų ir kitų teatro reiškinių stebėjimas, supratimo aiškinimasis, interpretavimas ir vertinimas.

III. Teatro reiškinių ir kontekstų pažinimas.

3.1. Teatro sąsajų su įvairias kontekstais pažinimas.

3.2. Teatro elementų įv. kontekstuose analizė.

3.3. Teatro reikšmės saviugdai suvokimas.

6.1. Ilgalaikio plano pavyzdys 5 kl.

Dalykas –TEATRAS Ilgalaikis planas 5 klasei

Laikotarpis: vieneri mokslo metai.

Pamokų skaičius: 37 pamokos (po 1 savaitinę pamoką)

TIKSLAS:

sudaryti sąlygas mokiniams kaupti teatro kūrybos ir suvokimo patirtį, reikšmingą jų dvasinei brandai, kompetencijų plėtotei, mokymuisi, komunikavimui ir poreikiui dalyvauti kultūriniame gyvenime.

UŽDAVINIAI

Siekiama, kad per teatro pamokas mokiniai:

• ugdytųsi pažintinę, kultūrinę ir kūrybiškumo kompetencijas, pasitikėtų savo kūrybinėmis išgalėmis, norėtų tobulėti kurdami;

• kūrybingai reikštų savo mintis, jausmus, požiūrį teatro priemonėmis, būdais, procesais;

• ugdytųsi pilietiškumo kompetenciją, socialinį suvokimą;

• udgytųsi komunikacinę kompetenciją, gebėtų dirbti grupėje, gerbti kitokią nuomonę, pagrįstai išsakyti savąją.

• ugdytųsi socialinę, emocinę ir sveikos gyvensenos kompetencijas, kurtų ir dalyvautų kuriant emociškai, fiziškai ir socialiai saugią ugdymosi atmosferą, vertintų intelektinę nuosavybę;

• gebėtų išsiugdytas kompetencijas taikyti asmeniniame gyvenime ir gebėtų priimti pozityvius sprendimus problemų sprendimo kontekste.

• pažintų teatro meno svarbą socialiniame kultūriniame gyvenime.

VERTINIMAS

Mokinių pasiekimų vertinimas taikomas mokinių pasiekimų pažangai skatinti. Mokytojas vertins ne gabumus, o individualią kiekvieno mokinio pažangą, tai yra mokinių veiklą bei kūrybos rezultatus. Taikysime formuojamąjį bei kaupiamąjį vertinimą. Mokiniai, prieš pradėdami darbą, kartu su mokytoju aptars vertinimo kriterijus, mokysis juos taikyti įsivertinimui. Pagarbus mokytojo elgesys su mokiniu ir kantrybė turi didelės įtakos mokinių mokymosi pažangai.

Mokinys bus paprašomas įsivertinti savo veiklą ar tik dalį savo veiklos kūrybinio proceso metu, vertinti rezultatą ar procesą. Mokytojas paprašys mokinius įsivertinti, baigus pamokų ciklą ir prieš pradedant naują veiklą. Tai turėtų būti žodinis aptarimas, kuris leis planuoti tolesnę veiklą pagal mokinių lūkesčius ir galimybes. Tam pravers įvairūs formuojamojo vertinimo būdai, kurie

padės numatyti mokinio mokymosi perspektyvą, pastiprins daromą pažangą, skatins analizuoti esamus pasiekimus, mokymosi spragas, sudarys galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti. Mokytojas, stebėdamas mokinių veiklą, padrąsins, paskatins mokinius išsakyti konstruktyvias pastabas. Tai parodys, kaip mokinys įsisavino meninę raišką skatinančias užduotis, išmoko tai, kas buvo numatyta, kokių yra galimybių siekti daugiau. Pateikiant vertinimo informaciją akcentuojama ne klaidos ar nesėkmės, o tai, kokią pažangą padarė kiekvienas mokinys. Baigdamas penktąją klasę, mokinys galėtų išskirti asmeninius teatrinius poreikius ir pomėgius, išsakyti, ar teatro raiška ir pažinimas padeda mokantis kitų dalykų, ar yra pasitelkiami kasdienėje aplinkoje, laisvalaikiu.

TARPDALYKINIS INTEGRAVIMAS

Susipažindami su ištisinio veiksmo samprata etiuduose ar kuriant personažą, vaidybinį fragmentą, pasitelkiamos mokinių žinios, įgytos kalbos ir literatūros pamokose. Naudojamos skaitmeninės / informacinės technologijos, galinčios supažindinti mokinius su aktualiomis bendraamžių problemomis kitose šalyse, paskatinti išreikšti jas teatrinėmis priemonėmis. Vaizdo įrašai Europos ir Lietuvos kultūros paveldo, kultūrų įvairovės, nacionalinio ir europinio tapatumo, aplinkosaugos (šiukšlių mažinimo, klimato kaitos, atsakingo vartojimo) temomis gali inspiruoti etiudų, vaidybinių fragmentų siužetus. Aktualių visuomeninių problemų kėlimas teatro priemonėmis prisideda prie mokinio pilietiškumo, pažintinės, kultūrinės, kūrybiškumo kompetencijų ugdymo, svarbių socialinio ir gamtamokslinio ugdymo turiniui.

Ugdymosi

sritis

Mokinių

pasiekimai

Val

Turinys

Dat

I.Teatro

raiška:

1.Vaidmens

kūrimas

A1. Vaidina nedidelės apimties ištisinį veiksmą, derindamas savo vaidybą prie partnerių, improvizuodam as keičiantis aplinkybėms.

A1.1

(slenkstinis lygis) Vaidina nedidelės

apimties ištisinį veiksmą, pagal nurodymus derindamas savo vaidybą

prie partnerių

Psichofiziniai teatro pratimai.

Pojūčių atminties, vaizduotės lavinimo pratimai. Scenos kalbos ir judesio užduotys.

Mokiniai vaidina personažus įsivaizduojamose aplinkybėse, vertina tų aplinkybių sąlygas: metų ir paros laiką, vidinius veiksnius, aplinkos veiksnius, įvykius. Pasitelkia sąlygas „jeigu aš būčiau tas ir tas, veikčiau ten ir ten, atsitikus tam ir tam įvykiui, elgčiausi taip ir taip“. Kreipiamas dėmesys į aplinkybių vertinimą, organiškas (natūralias) reakcijas (reaguojant į partnerį, įvykius), dėmesio koncentraciją, vaidinamo personažo charakterį ir siekinius ištisiniame etiudo veiksme.

Į individualiai kuriamą dramą įraukiami mokinių sugalvoti siužeto epizodai, kol išplėtojamos jų sekos. Kiekvienos tokios istorijos vaizdinis kūrimas padeda mokiniams išsiaiškinti svarbių gyvenimo atvejų, konfliktų priežastis, susidaryti nuomonę apie jų sprendimą.

Papildomos užduotys. Prieš vykdant užduotį

atliekami pojūčių atminties pratimai (pvz., klausai –

IX-V

Ugdymosi

sritis

Mokinių

pasiekimai

Val

Turinys

Dat

arba kintančių aplinkybių.

A1.2.

(patenkinamas lygis) Vaidina nedidelės apimties ištisinį veiksmą, derindamas savo vaidybą prie partnerių ir kintančių aplinkybių.

A1.3.

(pagrindinis lygis) Vaidina nedidelės

apimties ištisinį veiksmą derindamas savo vaidybą prie partnerių, improvizuodam as keičiantis aplinkybėms.

A1.4.

(Auštesnysis lygis) Vaidina nedidelės

apimties ištisinį veiksmą derindamas savo vaidybą prie partnerių; laisvai improvizuoja elgesį, pojūčius bei reakcijas

keičiantis

prisiminti lietaus garsus, uodų zyzimą; regai – pamatyti savo vaizduotėje ąžuolą ir po juo užkastą lobių skrynią; skoniui – įsivaizduoti, kad pjauni citriną ir kramtai griežinėlį; uoslei – atskirti gvazdikėlių, cinamono, obuolio, pomidoro kvapą (atneša mokytojas ar paskirtas mokinys); lytėjimui – užsimerkus, liečiant ranka identifikuoti kuprinėje sudėtus daiktus).Taip pat

atliekami vaidmenų žaidimai, mokiniai supažindinami su judėjimo greičių sistema, mokosi spontaniškos improvizacijos.

Ugdymosi

sritis

Mokinių

pasiekimai

Val

Turinys

Dat

aplinkybėms.

Kūrybiniai sumanymai (idėjos, etiudo scenarijus, režisūra)

A2.

Komponuoja nedidelės apimties ištisinio veiksmo dramaturgiją pagal pasirinktą temą / kūrinį ir pasirenka teatrinės raiškos priemones (pvz., scenografijos, kostiumo detales, muziką).

A2.1.

(Slenkstinis lygis)

Su pagalba / atsižvelgdamas į draugų darbus komponuoja nedidelės apimties ištisinio veiksmo dramaturgiją, pasirenka vieną, dvi teatrinės raiškos priemones.

A2.2.

(Patenkinamas lygis) Komponuoja nedidelės apimties ištisinio veiksmo

dramaturgiją,

Mokytojas supažindina mokinius su:

a) klimato atšilimo poveikiu augalams ir gyvūnams;

b) su teatrinės kūrybos ypatumais; mokiniai skatinami pasirinkti tokias verbalines ir neverbalines, taip pat audiovizualines priemones, kurios papildytų / praturtintų etiudu norimą pasakyti žinutę, padėtų kurti etiudo ir/ar draminio epizodo prasmę.

Mokiniai kuria (rašo) scenarijus 3-5 minučių trukmės etiudui, laikydamiesi struktūros: pradžios, įvykio ir pabaigos. Numato vaidmenų atlikėjus, dekoracijas, rekvizitą, muzikos/triukšmų panaudojimą, kostiumų detales.

Scenarijai skaitomi, aptariami. Mokiniai, pageidaujantys režisuoti, renkasi sau aktorius. Režisieriai repetuoja su savo aktoriais, sukuria scenovaizdį iš turimų priemonių (baldai, daiktai, kt.), pristato etiudus klasei.

Tema gali būti praplėsta, pasiūlant rinktis ir ekologinio transporto temą (pvz. dviračius). Mokiniai grupelėse kuria scenarijų pasakos pagrindu.

Burtų keliu paskirstomi žanrai. Mokiniai kuria etiudus, fiksuodami temą, idėją, veikėjus, nusakydami trumpą jų charakteristiką, siužeto liniją, įvykius ir kaip personažai reaguoja į įvykius.

Numatomos teatrinės priemonės etiudui: scenografijos elementai, aktoriaus vaidybos technika. Grupelės repetuoja ir pristato etiudus klasės draugams. Aptariamos tinkamiausiai panaudotos raiškos priemonės. Auštesnis pasiekimas: nusakoma idėja – vardan ko kuriamas etiudas, kokią žinią norima perduoti žiūrovams, iš kokių teatrinių elementų galima atpažinti teatrinio kūrinio žanrą (kūno raiška, balso ypatybės, kostiumai, garso/vaizdo efektai, kt.).

X-V

Ugdymosi

sritis

Mokinių

pasiekimai

Val

Turinys

Dat

pasirenka kelias teatrinės raiškos priemones.

A2.3.

(Pagrindinis lygis) Komponuoja nedidelės apimties ištisinio veiksmo dramaturgiją pagal pasirinktą temą ar kūrinį ir pasirenka teatrinės raiškos priemones (pvz., scenografijos, kostiumo detales, muziką).

A2.4.

(Aukštesnysis lygis) Komponuoja nedidelės apimties ištisinio veiksmo dramaturgiją pagal pasirinktą temą / kūrinį, atsirenka ir taiko tinkamiausias teatrinės raiškos priemones.

Atlikimas, socializacija

A3. Pristato teatrinės raiškos rezultatus

klasės,

Mokiniai mokosi saugiai naudotis virtualiais kūrybos įrankiais, kurdami programėlę, ieškodami informacijos internete.

Mokytojas supažindina mokinius, kas yra autorinės

XII V

Ugdymosi

sritis

Mokinių

pasiekimai

Val

Turinys

Dat

mokyklos bendruomenės aplinkoje.

A3.1.

(Slenkstinis lygis) Parodo nesudėtingą

teatrinės raiškos rezultatą, dalyvauja pristatyme atlikdamas mokytojo paskirtą veiklą. A3.2.

(Patenkinamas lygis) Parodo nesudėtingą raiškos rezultatą; dalyvauja pristatyme, pasirinkdamas iš mokytojo pasiūlytų veiklų.

A3.3.

(Pagrindinis lygis) Pristato teatrinės raiškos rezultatus klasės, mokyklos bendruomenės aplinkoje

A3.4.

(Aukštesnysis lygis) Pristato savo teatrinės raiškos

rezultatus ir

teisės ir intelektinė nuosavybė.

Mokiniai mokosi atsakingai rinktis suskaitmenintą informaciją.

Mokiniai grupėje pasiskirsto funkcijomis ir, kūrybiškai bendradarbiaudami, organizuoja teatrinės veiklos pristatymą klasės, mokyklos, kitos bendruomenės renginyje.

Pristatymo veiklos gali būti diferencijuojamos pagal mokinių poreikius – teatro dailininkas atsako už scenografiją, kostiumus, vedėjas – už renginio vedimą / moderavimą, žurnalistas – už apklausą, etc. Pristatymo laikas gali būti siejamas su kalendorinėmis ar specifinėmis mokyklos šventėmis.

Mokiniai sukuria programėlę, dalyvauja kūrybinio proceso baigiamajame etape, atlieka pasirinktą spektaklio pristatymo funciją (režisierius, vedėjas, scenografas, aktorius, kt.), naudojasi viešąja kalba, vaidybine / režisūrine veikla.

Ugdymosi

sritis

Mokinių

pasiekimai

Val

Xxxxxxx

Xxx

(vaidindamas / režisuodamas) dalyvauja grupės teatrinės raiškos pristatymuose klasės, mokyklos bendruomenės aplinkoje.

Įsivertinima

s ir

refleksija

A4. Įvardija teatrinės raiškos pasiekimus, išsikelia tolesnius ugdymosi tikslus.

A4.1.

(Slenkstinis lygis) Su pagalba įvardija teatrinės raiškos pasiekimą, įvardija tolesnį ugdymosi tikslą.

A4.2.

(Patenkinamas lygis) Įvardija vieną / du teatrinės raiškos pasiekimus, nusako tolesnį ugdymosi tikslą A4.3.

(Pagrindinis lygis) Įvardija teatrinės raiškos pasiekimus, išsikelia tolesnius

ugdymosi

Mokiniai įsivardija savo bendravimą su partneriais, įvykio vertinimą, scenografijos elementų panaudojimą, muzikinį sprendimą. Xxxxxx kas pavyko ir kas tobulintina. Aptariamos vaidinimo kūrėjų, organizatorių funkcijos po pasirodymų, vaidybinių bandymų, užduočių vykdymo, kas turėtų mokinius ir padrąsinti bei motyvuoti, ir prisiimti asmeninę atsakomybę už bendrą grupės darbą, siekiamus rezultatus. Mokiniams svarbu žinoti, kokio tikslo jie siekė, kas pavyko, kas tobulintina.

Rekomenduojamas spalvotų kortelių metodas. Mokytojas paruošia skirtingų spalvų korteles, ant vienos pusės užrašydamas spalvos reikšmę. Mokinys ištraukęs tam tikros spalvos kortelę turi atsakyti į joje pateiktą klausimą.

XII VI

Ugdymosi

sritis

Mokinių

pasiekimai

Val

Turinys

Dat

tikslus. A4.4.

(Aukštesnysis lygis) Apmąsto ir į(si)vardija teatrinės raiškos pasiekimus, išsikelia tolesnius teatrinio ugdymosi

tikslus.

II. Teatro supratimas ir vertinimas.

1.Teatro elementų atpažinimas

B1. Apibūdina matyto teatrinio pavyzdžio / spektaklio aktorių vaidybą, scenografiją, muziką.

B1.1.

(Slenkstinis lygis) Trumpai / glaustai nusako matyto teatrinio pavyzdžio / spektaklio vieną kurį sandą: aktorių vaidybą arba scenografiją, arba muziką.

B1.2.

(Patenkinamas lygis) Apibūdina matyto teatrinio pavyzdžio / spektaklio aktorių vaidybą arba scenografiją, arba muziką.

B1.3.

Mokiniai stebi spektaklį teatre ar skaitmeninėje erdvėje, apibūdina herojus, nusako teatro kūrinio temą, idėją, panaudotas raiškos priemones, personažų siekinius, vertina, išsako ir pagrindžia savo nuomonę. Įvardija stebėto kūrinio žanrą, palygina su literatūros kūrinio žanru (ar atitinka), vertina žiūrovų reakcijas (jeigu stebima gyvai).

Žodžiu arba raštu apibūdina spektaklį pagal požymius:

- Aktorių vaidyba

- Dekoracijos

- Kostiumai

- Muzika

- Žanras

- Poveikis žiūrovams

Aptardami savo darbus ar analizuodami matytą spektaklį mokiniai apibūdina aktorių vaidybą, scenografiją, muziką, papasakoja, kaip suprato spektaklį, nurodydami, kas patiko ar nepatiko, kodėl. Mokytojo skatinami mokiniai svarsto spektaklio temą, idėją, jos svarbą ir poveikį sau, bendraamžiams, jos siunčiamą meninę, socialinę ar politinę žinutę.

Stebimų spektaklių, pastatytų 5-6 klasėje nagrinėjamų kūrinių pagrindu, pavyzdžiai: X.Xxxxxxxx „Pepė Ilgakojinė”: xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xx0xxXXxxxxXx& t=4s

V. V. Landsbergio „Arklio Dominyko meilė“

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xx000xxXX- RyM&t=70s (1:12:28)

XI- IV

Ugdymosi

sritis

Mokinių

pasiekimai

Val

Xxxxxxx

Dat

(Pagrindinis lygis) Apibūdina matyto teatrinio pavyzdžio / spektaklio aktorių vaidybą, scenografiją, muziką

B1.4.

(Aukštesnysis lygis) Apibūdina ir susieja su istorija / turiniu matyto teatrinio pavyzdžio / spektaklio aktorių vaidybą, scenografiją, muziką.

2.Teatro reiškinio analizė.

B2. Aptaria matytą teatrinį kūrinį, interpretuoja temą ir idėją.

B2.1.

(Slenkstinis lygis) Su pagalba pasako, ar suprato teatrinį kūrinį. B2.2.

(Patenkinamas lygis) Su pagalba pasako, kaip suprato matytą teatrinį kūrinį.

B.2.3.

Mokiniai stebi spektaklį gyvai arba virtualioje erdvėje, pavyzdžiui:

Xxxxx Xxxxxxx „Alisa stebuklų šalyje“, Nacionalinis Kauno

dramos teatras,

2018 m., viso spektaklio įrašas (1:13:40)

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXxxXxXXx0xX

Mokiniai aptaria matytą teatrinį kūrinį, išsakydami paeiliui įspūdžius, ką personažai ir įvykiai primena realiame gyvenime, interpretuodami nusako teatro kūrinio temą, idėją, įvardija prasmę(-es).

Remdamasis nurodytais kriterijais išskiria matyto teatrinio pavyzdžio aktorių ir režisieriaus darbą, vaizdines ir akustines priemones, susieja jas su tema, prasmėmis. Savarankiškai apibūdina išgyventas ir suvoktas stebėto, savo atlikto ar sukurto vaidmens / etiudo perteikiamas prasmes ir mokytojo padedamas pagrindžia savo įžvalgas.

Diskusijai siūlomi klausimai:

- Spektaklio siužetas, įvykiai;

- Aktorių reakcijos į įvykius ir kodėl būtent

X-V

Ugdymosi

sritis

Mokinių

pasiekimai

Val

Turinys

Dat

(Pagrindinis lygis) Aptaria matytą teatrinį kūrinį, interpretuoja temą ir idėją.

B2.4.

(Aukštesnysis lygis) Pasakoja, interpretuoja teatrinį kūrinį, pakomentuoja, kodėl taip suprato.

tokios;

- Scenovaizdyje naudojamų dekoracijų, spalvų reikšmė;

- Kaip kostiumai padeda atskleisti personažų charakterį;

- Ar naudojama muzika papildė personažų

charakterius, scenas;

Kaip asmeniškai paveikė spektaklis ir kodėl.

3. Teatro reiškinio vertinimas

B3. Aptaria patikusius ir nepatikusius stebėto teatrinio pavyzdžio bruožus, nusako jų poveikį sau. B3.1. Pasako vieną, du patikusius ir / ar nepatikusius stebėto teatrinio pavyzdžio / kūrinio bruožus, su pagalba įvardija jų poveikį sau. B3.2. Išvardija kelis patikusius ir nepatikusius stebėto teatrinio pavyzdžio / kūrinio bruožus, pasako jų poveikį sau.

B3.3. Aptaria

Mokiniai išklauso radijo spektaklį, analizuoja ir vertina, kaip aktoriai vaidina, artikuliuoja radijo pjesės tekstą, koks jų balso įtaigumas, kokios intonacijos, kokie garsai / triukšmai papildo veiksmą ir kuria spektaklio atmosferą.

Mokiniai išsako savo nuomonę apie radijo vaidinimą, aptaria patikusius ir nepatikusius kūrinio bruožus, įvardija jų poveikį sau, padedami mokytojo pagrindžia savo įžvalgas.

Radijo spektaklių pavyzdžiai: xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxx/0000000000/xxxxx kas-hocenplocas-1-dalis xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxx/0000000000/xxxxx kas-hocenplocas-2-dalis xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxx/000000000/xxxxxx vas xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxx/0000000000/xxxxx zimas

Mokiniai kuria savo radijo teatrą.

I-III

Ugdymosi

sritis

Mokinių

pasiekimai

Val

Xxxxxxx

Dat

patikusius ir nepatikusius stebėto teatrinio pavyzdžio / kūrinio bruožus, įvardija jų poveikį sau.

B3.4. Išskiria ir aptaria patikusius ir nepatikusius stebėto teatrinio pavyzdžio / kūrinio bruožus, pakomentuoja

jų poveikį sau.

III.

Teatrinių reiškinių ir kontekstų pažinimas

1. Teatro sąsajų su įvairias kontekstais pažinimas.

C1. Pagal pateiktus pavyzdžius atskiria tradicines ir netradicines teatro formas, teatralizuotus renginius, jų žiūrovus.

C1.2. Pagal pateiktus pavyzdžius atskiria kelias tradicines ir netradicines teatro formas, teatralizuotus renginius, jų žiūrovus

C1. 3.Pagal pateiktus pavyzdžius atskiria

tradicines ir

Mokiniai supažindinami su Forumo teatro formomis. Mokytojas pasiūlo suvaidinti situaciją: mergaitė pabėgo iš pamokų, sėdi ant suoliuko parke, prieina benamis, renkantis xxxxxxxx, jiedu kalbasi apie apie mokyklą, benamiui nuėjus, mergaitė nori grįžti į pamokas, bet nedrįsta. Po šios suvaidintos situacijos aktoriai – personažai turi papasakoti, kodėl jie taip elgiasi, kas kitaip gali nutikti šioje situacijoje. Juos keičia kiti aktoriai, sukuriamos kitos pabaigos.

Mokiniai grupelėse kuria vaidybines socialinio teatro (Forumo teatro) situacijas.

Jas vaidina, mokytojas – „džokeris“, kuris vadovauja situacijų eigai ir nurodo, kas pakeis vaidinančius scenoje.

Aukštesnis pasiekimas – mokinys tampa vadovu

„džokeriu“ ir praveda vieną Forumo teatro situaciją. Mokiniai reflektuoja suvaidintas situacijas, aptaria problemas, kurias būtų galima suvaidinti Forumo teatre. Aptariamos gyvenimiškos situacijos, konfliktai, kurie bandomi spręsti Forumo teatro pagalba.

Siūlomos temos: naujokas migrantas; šiukšlintojai; internetiniai draugai; priklausomybė nuo telefono; kiemo istorija ir kt.

Mokomoji medžiaga:

Ugdymosi

sritis

Mokinių

pasiekimai

Val

Xxxxxxx

Dat

netradicines teatro formas, teatralizuotus renginius, jų žiūrovus.

C1.4. Pagal pateiktus pavyzdžius atskiria ir apibūdina tradicines ir netradicines teatro formas, teatralizuotus renginius, jų žiūrovus.

Forumo teatro metodika xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxx/xxxxxxxx-xxxx- forumo-teatra-342.htm

9-12 kadruočių piešimas 3 min. video filmukui gamtos išsaugojimo, atliekų rūšiavimo, kūrybiško atliekų panaudojimo, kt. temomis.

Mokiniai mokosi atpažinti teatro elementus kasdienėje veikloje, juos analizuoti, pagrįsti ir pritaikyti teatro raiškai.

2. Teatro elementų įv. kontekstuos e analizė

C2. Pagal pateiktus pavyzdžius nusako profesionalaus ir mėgėjų / liaudies teatro bruožus (pasitelkiami ir vietos – miesto, regiono teatriniai, etninės kultūros teatralizuoti pavyzdžiai).

C2.1.

Remdamasis pavyzdžiais pasako vieną / du profesionalaus ir mėgėjų / liaudies teatro bruožus

(pasitelkiami ir

Viešoji kalba. Pamokų ciklo pabaigoje mokiniai turi būti parengę viešąją 2 minučių kalbą apie vieną pasirinktą tradicinę lietuvių šventę, jos personažus, naudojamus kostiumus, kaukes ir pan.

1 pamoka. Mokiniai vardija, kokias žino šventes savo mieste/kaime ir kokie teatro elementai jose naudojami.

Aptariamos tradicinės lietuvių šventės, nusakomi

teatralizacijos elementai.

Mokytojas pateikia pavyzdžių – kaip aptartos šventės švenčiamos miestuose, kaimuose, šeimose, kokie yra švenčių atitikmenys užsienyje.

Mokiniai paskirstomi (pasiskirsto) apie kokią šventę rengs 2 minučių kalbą.

2-3 pamokos. Mokiniai atlieka scenos kalbos pratimą, kurio metu išmoksta skirti monologą- dialogą-viešąją kalbą.

Pratimo aprašymas. Mokiniai paprašomi užsimerkti ir prisiminti kaip ryte kėlėsi ir ruošėsi į mokyklą.

Mokytojas paprašo kalbėti esamuoju laiku (suskamba žadintuvas, aš atsikeliu, einu praustis, užkliūnu už katino...). Kai visi pakalba, mokytojas įvardija, kad tai buvo monologai. Tuomet visi suporuojami ir perpasakoja ryto istoriją konkrečiam draugui, kuris

yra mokytojo raginamas įsiterpti į pasakojimą,

Ugdymosi

sritis

Mokinių

pasiekimai

Val

Turinys

Dat

vietos – miesto, regiono teatriniai pavyzdžiai).

C2.2. Pagal pateiktus pavyzdžius nusako kelis profesionalaus ir mėgėjų / liaudies teatro bruožus (pasitelkiami ir vietos – miesto, regiono teatriniai pavyzdžiai).

C2.3 Pagal pateiktus pavyzdžius nusako profesionalaus ir mėgėjų / liaudies teatro bruožus

C2.4. Nusako profesionalaus ir mėgėjų / liaudies teatro bruožus, pateikia ir pakomentuoja asmeninius pavyzdžius (pasitelkiami ir vietos – miesto, regiono teatriniai pavyzdžiai).

patikslinant detales. Kai poros pakalba, mokytojas įvardija, kad tai buvo dilaogas – kalba skirta konkrečiam asmeniui. Pereinama prie viešosios kalbos – kai kalbama visai klasei, grupei ar miniai žmonių. Mokytojas akcentuoja kalbos aiškumą, įtaigumą, intonavimą, pauzes, kalbos pagyvinimą pavyzdžiais ir pasiūlo kiekvienam pasirinkti temą (sporto žinios, mokyklos teatro naujienos, valgyklos maistas, orai, muzika ir t.t.).

4-5 pamoka.Viešiosios kalbos pasirinktos lietuvių tradicinės tema pristatymas. Refleksija, kurios metu aptariami pristatyti pavyzdžiai, diskutuojama apie švenčių bruožus, reikšmę visuomenei/bendruomenei.

Ugdymosi

sritis

Mokinių

pasiekimai

Val

Turinys

Dat

3. Teatro reikšmės saviugdai suvokimas

C3. Paaiškina teatro poveikį, taiko teatro elementus mokymosi, laisvalaikio metu.

C3.1. Su

pagalba kalba apie teatro poveikį, taiko vieną teatro elementą mokymosi, laisvalaikio metu.

C3.2. Išsako teatro poveikį, taiko kelis / kai kuriuos teatro elementus mokymosi, laisvalaikio metu.

C3.3. Paaiškina teatro poveikį, taiko teatro elementus mokymosi, laisvalaikio metu.

C3.4. Paaiškina ir įvertina teatro poveikį, pasirenka ir taiko teatro elementus mokymosi, laisvalaikio

metu.

Forumo teatro situacijų vaidyba, analizė: tolerancijos pakantumo, atsakomybės, pagarbos ugdymuisi scenarijai.

Pakantumo scenarijus Forumo teatrui: Veikėjai: Mokinys A,namuose besiruošiantis geografijos olimpiadai; Neprigirdintis kaimynų vaikas B.

A turi geografijos olimpiados pasiruošimui tik vieną dieną. Kai pagaliau jis susikaupia darbui, iš kaimynų buto (namo) pasigirsta garsiai leidžiama muzika. A susierzina, tuo labiau, kad jam ši muzika nepatinka. Kaimynystėje gyvena neprigirdintis berniukas B, todėl muzikos klausosi labai garsiai. Matyt jo tėvų nėra namuose, kad jis taip ilgai leidžia muziką visu garsu.

A eina prie kaimynų buto, skambina į duris ir reikalauja pritildyti muziką. B neatidaro durų ir nepritildo muzikos. A grįžta piktas namo, jam nesiseka mokytis, jis sviedžia šalin knygas.

Atsakomybės scenarijus Forumo teatrui:

Jūs su klase einate į teatrą. Prieš spektaklį keli draugai nusiperka traškučių, spragintų kukurūzų, valgo juos ir vaišina kitus. Visų nuotaika pakili. Jūsų laukia įdomus spektaklis. Jūs einate į žiūrovų salę, susirandate savo vietas, sėdatės, laukiate vaidinimo pradžios. Staiga pastebite, kad šalia sėdintis jūsų draugas meta šiukšles ant grindų

(arba: prieš spektaklį šalia jūsų sėdintis draugas

šiukšlina ant grindų).

Mokiniai įsivertina teatro poveikį sau, pasirenka ir taiko teatro elementus, siejančius teatro pažinimą su asmeniniais poreikiais.

V- VI

6.2. Ilgalaikis (kasmetinis) teatro – muzikos – dailės projektas „Plastika”. (Xxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxx – Varnė, Vilniaus Tuskulėnų gimnazija)

Teatro – muzikos – dailės projektas

Tai aukštesnius pasiekimus ugdantis projektas, kurio metu mokiniai realizuoja save pasirinktoje

menų srityje: dailė, muzika, teatras.

Pasiekimai:

A1.4. Vaidina nedidelės apimties ištisinį veiksmą derindamas savo vaidybą prie partnerių; laisvai improvizuoja elgesį, pojūčius bei reakcijas keičiantis aplinkybėms.

A2.4. Komponuoja nedidelės apimties ištisinio veiksmo dramaturgiją pagal pasirinktą temą / kūrinį, atsirenka ir taiko tinkamiausias teatrinės raiškos priemones.

A3.4. Parodo savo teatrinės raiškos rezultatus ir (vaidindamas / režisuodamas) dalyvauja grupės teatrinės raiškos pristatymuose klasės, mokyklos bendruomenės aplinkoje.

A4.4. Apmąsto ir į(si)vardija teatrinės raiškos pasiekimus, išsikelia tolesnius teatrinio ugdymosi

tikslus.

C3.4. Paaiškina ir įvertina teatro poveikį, pasirenka ir taiko teatro elementus.

Ugdomos kompetencijos:

Pažinimo: susipažįsta su menų sintezės formomis, skulptūroms naudojamos medžiagos plastikos galimybėmis, kūno raiškos galimybėmis, teatrinėmis priemonėmis, instrumentinės / vokalinės muzikos galimybėmis kuriant vizualinių menų pristatymo atmosferą netradicinėse erdvėse, kuria, analizuoja, generuoja idėjas.

Pilietiškumo: Prisideda prie bendruomenės kūrimo per dalyvavimą meninėje veikloje.

Kūrybiškumo: tyrinėja, generuoja idėjas, kuria, vertina / įsivertina, reflektuoja.

Kultūrinė: ugdosi nuostatas ir vertybes, įsivertina savo veiklą;

Komunikavimo: dirba grupėje, derina turinį ir raišką, tinkamą adresatui ir situacijai; dalijasi patirtimi, apmąsto vykdytą veiklą;

Socialinė emocinė ir sveikos gyvensenos:

Metodai: teatrinis žaidimas, gyvi paveikslai, pasichofiziniai pratimai, etiudai, stebėjimas, analizė (teatras); eskizavimas, maketavimas, informacijos paieška, apdorojimas, darbas su medžiaga (skulptūra); stebėjimas, informacijos paieška, instrumentiniai etiudai, muzikos kūryba, darbas su muzikos programomis (muzika).

Dailės sritį atstovauja skulptūra.

Teatro sritį atstovauja pantomima, judesio teatras.

Muzikos sritį atstovauja pasirinkta instrumentinė / vokalinė raiška arba fonogramos parengimas.

Kūrybinės veiklos planavimas.

Projekto iniciatoriai – minėtų menų dalykų mokytojai – susitinka diskusijai kiekvienų mokslo metų pradžioje, nutaria projekto temą, planuoja kūrybinio proceso etapus.

1 Planavimo pavyzdys. Pasirinkta metų projekto tema – „Ženklai“.

Etapas

Skulptūrų paroda

Judesio teatras

Muzikinis sprendimas

Ruduo

Informacijos

paieška. Eskizai

Psichofiziniai teatro

pratimai, lavinantys

Kūrinių klausymas. Informacijos

rinkimas. Instrumentiniai

pasirinkto ženklo

tema. Maketai.

vaizduotę. Scenos judesio užduotys. Kryptingos judesio pratybos Ženklų

tema, pantomima.

bandymai. Vokaliniai bandymai. Dailės ir teatro pamokų kūrybinio proceso stebėjimas.

Žiema

Medžiagos pasirinkimas. Darbas su medžiaga.

Vaidybiniai etiudai. Scenarijaus kūrimas Ženklų tema.

Režisūriniai etiudai.

Plastikos etiudai.

Muzikos kūrinių atranka.

Garso efektai.

Instrumentinių kūrinių atranka ar

fonogramos parengimas.

Pavasaris

Skulptūrų kūrimo baigiamasis etapas. Parodos „Ženklai“ pristatymas numatytoje erdvėje.

Repeticijos numatytoje erdvėje. Plastikos spektaklio „Ženklai“ pristatymas bendruomenei ir skaitmeninėje erdvėje.

Muzikiniai numeriai atliekami kartu su teatro grupe repeticijų metu. Repeticijos numatytoje erdvėje. Gyvos muzikos atlikimas parodos metu (fonogramos parengimas,

techninis sprendimas).

Numačius temą, su projekto uždaviniais supažindinami mokiniai, numatomos veiklos, jų peržiūros,

rezultato pristatymo data.

Projekto pagrindas – skulptūrų paroda, jos muzikinis ir plastinis pristatymas. Planuojant projekto etapus atsižvelgiama į mokinių amžiaus grupes, jų raiškos galimybes.

2 Planavimo pavyzdys. Pasirinkta metų projekto tema – „Kosmosas“.

1 etapas. Rugsėjo 1-2 savaitės. Rekomenduojama supažindinti visų menų dalykų mokinius su kitų menų dalykų specifika. Lankomasi repeticijose, stebimi kūriniai.

Dailė.

Vilniaus keramikos meno bienalės paroda „Naujas / Fresh” (5:21)

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxXX_0XxXXxx Šiuolaikinės skulptūros kūrėjų paroda „Belaukiant“ (0:30) xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXxXXXXxxX0X Šiuolaikinė Danijos keramika (6:00)

Teatras.

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xx0xx0x0X-xXX Pantomimos spektaklio „Žavūs nerangumai“ ištrauka (1:16) xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxX0xXXx0Xxxx

Judesio ir žodžio sintezė „Žemė. Tauta. Kalba.“ (11:17) xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXXXxXx-X0Xx Apollo by šokio teatras AURA (1:38) xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxx0xX0X0XXx Muzika:

Kosmoso muzika / Landing / Space (5:48) xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxXxXxx_x0XX Kosmoso muzika (4:17) xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxxxxxxxxXXx

Xxxxxxxxx Xxxxxx / Saksofono muzika / Sax cover M.Buble „Everything“ (2:28)

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXXXxXx0-xxX

2 etapas. Rugsėjo 3-4 savaitės, spalis, lapkritis.

Dailės / skulptūros pamokose / neformalaus ugdymo užsiėmimuose dalyvaujantys mokiniai renka informaciją, eskizuoja, kuria maketus.

Teatro pamokas / teatro studijos repeticijas lankantys mokiniai pradeda nuo plastikos pratimų, kūno raiškos užduočių, vaidybinių etiudų sutarta tema, tariasi dėl muzikos panaudojimo judesio spektaklyje.

Muziką lankantys ir projekte dalyvaujantys mokiniai susipažįsta su tema, klausydamiesi įvairių kūrinių, imlrovizuodami temą pasirinktu instrumentu, mokosi dirbti su muzikos kūrimo programomis.

Pagalbinė medžiaga, kuriant projektą Kosmoso tema.

Mūsų Žemė iš kosmoso / Filmuota iš kosminės stoties (2:04)

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxxxX0xxXXXX

3 etapas. Gruodis, sausis, vasaris.

Jaunieji skulptoriai žiemą pateikia pirminį skulptūros variantą, dalyvaudami peržiūroje. Su skulptūrų eskizais supažindinami teatrą ir muziką lankantys mokiniai, dalinamasi idėjomis. Teatro pamokas / teatro studijos repeticijas lankantys mokiniai Žiemą kuriami scenarijai, režisūriniai etiudai, vyksta tarpinės eitudų peržiūros, paraleliai vertinant skulptūrų kūrimo procesą. Muzikantai pasirenka konkrečią raiškos formą / muzikinį plastinio spektaklio sprendimą.

Dalyvauja (pagal galimybes) repeticijose, įrašo muziką teatro grupės darbui.

4 etapas. Kovas, balandis, gegužės 1 savaitė.

Dailininkai pavasarį įgyvendina kūrybinius sumanymus ir gimsta skulptūros iš numatytų / laisvai pasirinktų medžiagų „Kosmoso“ tema.

Teatralų plastiniai etiudai sujungiami į vientisą pasirodymą sutarta tema, repetuojama kartu su muzikantais, susipažįstama su parodos ekspozicijos vieta (erdve, kurioje bus vaidinama).

Muzikantai repetuoja kūrinius, pagal galimybes dalyvauja bendruose užsiėmimuose. Panaudoja mėgiamą instrumentą (-us), vokalinę raišką arba sukuria garsų/triuišmų/gyvos/suskaitmenintos muzikos įrašų/garso efektų fonogramą sutarta tema. Dalyvauja skulptūrų kūrimo procese, siūlydami muzikinį sprendimą. Dalyvauja judesio teatro repeticijose, siūlydami muzikinį sprendimą. Visų menų mokytojai priima galutinį sprendimą dėl muzikos, tiesiogiai jungiančios medžiaginę skulptūros ir gyvą kūno raiškos plastiką, pasirinkimo.

5 etapas. Pristatymas. Tai viena diena pristatymui ir viena pamoka refleksijai.

Refleksija. Po parodos atidarymo / plastikos spektaklio pristatymų skulptūrų parodos erdvėje / muzikinio projekto sprendimo pateikimo visi dalyviai aptaria kūrybinį procesą, įsivertindami savo veiklas, numato uždavinius ateičiai, išsakydami poreikius ir lūkesčius.

Dešimt šio menų sintezės projekto temų:

1. Išsilaisvinimas.

2. Erdvė ir objektas. Gamtos ženklai.

3. Į šviesą.

4. Tikrovė ir vizija.

5. Laikas. Juoda – raudona – balta.

6. Zodiakai.

7. Šešėlis – laiko veidrodis.

8. Akimirka laike.

9. Šaknys.

10. Ritmas aplink mus ir mumyse.

6.3. Ilgalaikio projekto planavimas. Projektas „Kelias ir kelionės“ (Pateikė Xxxxxx Xxxxxxxxx, Šilutės pirmosios gimnazijos teatro mokytoja metodininkė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė)

Projektas „Kelias ir kelionės“

Tarpdalykinė intergacija: teatras, technologijos, dailė, istorija, geografija, informacinės

technologijos.

Pasiekimai:

C1. Tyrinėja teatrinius reiškinius

C2.Nagrinėja teatrinės kūrybos kontekstus.

A1.4. Vaidina nedidelės apimties ištisinį veiksmą derindamas savo vaidybą prie partnerių; laisvai improvizuoja elgesį, pojūčius bei reakcijas keičiantis aplinkybėms.

A2.4. Komponuoja nedidelės apimties ištisinio veiksmo dramaturgiją pagal pasirinktą temą / kūrinį, atsirenka ir taiko tinkamiausias teatrinės raiškos priemones.

A3.4. Parodo savo teatrinės raiškos rezultatus ir (vaidindamas / režisuodamas) dalyvauja grupės teatrinės raiškos pristatymuose klasės, mokyklos bendruomenės aplinkoje.

A4.4. Apmąsto ir į(si)vardija teatrinės raiškos pasiekimus, išsikelia tolesnius teatrinio ugdymosi

tikslus.

C3.4. Paaiškina ir įvertina teatro poveikį, pasirenka ir taiko teatro elementus.

Ugdomos kompetencijos:

Pažinimo: susipažįsta su menų sintezės formomis, su užduočių kontekstais, gilinasi į istorijos ir geografijos užduotis per menus, technologijas, naudojasi IT.

Pilietiškumo: Prisideda prie bendruomenės kūrimo per dalyvavimą kūrybinėje integruotoje veikloje.

Kūrybiškumo: tyrinėja, generuoja idėjas, kuria, gamina, vertina, reflektuoja.

Kultūrinė: ugdosi nuostatas ir vertybes, įsivertina savo veiklą;

Komunikavimo: dirba grupėje, derina turinį ir raišką, tinkamą adresatui ir situacijai; dalijasi patirtimi, apmąsto vykdytą veiklą;

Socialinė emocinė ir sveikos gyvensenos: mokosi bendradarbiaudami, ugdosi atsakomybę už savo ir kitų veiklos rezultatus, dirba saugioje aplinkoje ir padeda ją kurti, mokosi tolerancijos, atsakingai vertina intelektinę nuosavybę, naudodami suskaitmenintas mokymosi priemones.

Skaitmeninė: skaitmenizuotos mokymo medžiagos naudojimas, analizė, apibendrinimas.

Metodai: teatriniai pratimai, žaidimai, pantomima, etiudas, viešoji kalba, stebėjimas, analizė, informacijos paieška, apdorojimas, darbas su medžiaga.

Projekto esmė – kultūriniai mainai tarp dviejų šalių mokinių, dalijantis žiniomis apie šalies istoriją ir geografiją per meninę raišką, technologijas, darbą su informacija skaitmeninėje erdvėje.

Projekto planavimas etapais. 1 etapas.

a) koordinatoriai: dalykų mokytojų grupė, koordinuojanti projekte dalyvaujančius mokinius,

pasiskirsto organizacines ir kūrybines užduotis, organizuoja mokinių, atsakingų už projekto veiklas valdybą.

b) numatomos veiklos kiekvienam etapui, jos detalizuojamos, atsižvelgiant į temą ir uždavinius, numatomi už jų vykdymą atsakingi asmenys. Kreipiamasi į lektorius (jeigu reikia), ieškoma partnerių, padėjėjų, nuolat renkamasi diskusijoms.

c) sąmata (rekomenduojama išbandyti kreipimąsi į paramos fondus);

Numatoma projekto įgyvendinimo sąmata, pildoma pasirinkto fondo paraiškos forma, siekiant gauti finansavimą. Rekomenduojamas Šiaurės Šalių informacijos biuro fondas, pozityviai vertinantis projektus tuo atveju, jei turimas partneris bent vienoje iš Šiaurės šalių.

Fondo tinklapis: xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/

Šiaurės šalių kultūros fondas skatina kultūrinį bendradarbiavimą tarp Šiaurės šalių, didelį dėmesį skiria ekologijos, meno, lyčių, migracijos ir kitoms aktualioms temoms.

Parama projektams. Ši programa paraiškas priima tris kartus per metus.

Paraiškų teikimo terminai:iki 02 / 01, 23:59 val.; iki 05 / 03, 23:59 val.; ir iki 10 / 01, 23:59 val.

Vaikų ir jaunimo programa Norden 0-30:xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxx/xxxxxx-0-00- vaiku-ir-jaunimo-programa/

Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje įkurtas 1991 metais atstovauti Šiaurės ministrų tarybai ir plėtoti Šiaurės šalių ir Lietuvos bendradarbiavimą. Taip pat Baltijos regione veikia keturi tarpusavyje glaudžiai bendradarbiaujantys

biurai: Latvijoje (Rygoje), Estijoje

(Taline, Narvoje ir Tartu). Šiaurės ministrų taryba yra vyriausybinio bendradarbiavimo forumas, jungiantis penkias valstybes – Daniją, Islandiją, Norvegiją, Suomiją ir Švediją, o taip pat autonomijos statusą turinčias Grenlandiją, Farerų ir Alandų salas. Remiami projektai, kuriuose dalyvuja Lietuva, Latvija ir/ar Estija. Gavus finansavimą, atsiranda galimybė priimti svečius su maitinimu, nakvyne, pažintinėmis ekskursijomis, skirti lėšų medžiagoms, refleksijai, samdyti lektorius, taip pat keliauti į partnerių šalį su projekto grupe/grupės atstovais.

2 etapas.

a) Jeigu gautas finansavimas, galima keliauti vieniems pas kitus. Negavus finansavimo, apsiribojama nuotoliniu bendravimu pasirinktoje virtualioje platformoje arba, jei šalys sutinka, keliaujama savo lėšomis.

b) mokiniai susitinka vienoje iš projekto dalyvių šalių, kur atlieka kūrybines šeimininkų užduotis. Atitinkamai kitoje šalyje nutartu laiku kitos šalies mokiniai taip pat vykdys kūrybines užduotis.

3 etapas.

Užduočių pristatymas viešose erdvėse. Refleksija.

4 etapas. Jei gautas paramos fondo finansavimas, būtina paskelbti projekto rezultatus viešai (stendai, laikraštis, radijas, televizija).

Užduočių „Pažink mano kraštą“ pavyzdžiai.

Visi dalyviai paskirstomi į septynias grupes, kurias kuruoja mokytojas arba mokinių grupės

atstovas.

Projektinio darbo „Kelias ir kelionės“ grupės burtų keliu ištraukia temą:

1. 2000 km istorijos (Juodosios jūros link) ir Ekspedicija į Everestą. Simboliai: žirgas, vėliava.

2. Ekspedicija: Nemunu per Lietuvą ir Tūkstantmečio odisėja. Simboliai: laivas, kompasas, laiškas.

3. Xxxxx Xxxxxxx: svečiuose pas 40 tautų ir Nuo Baltijos iki Bengalijos: X.Xxxxx. Simboliai: motociklas, akiniai nuo saulės, ratas.

4. Atsarginė Lietuva (X.Xxxxxxx) ir Emigracija Lietuvoje. Simboliai: pasas, kepurė. Pynimas,

skaptavimas.

5. S. Xxxxxx ir X. Xxxxxxx. Lituanica ir ANBO-IV eskadrilė. Simboliai: lėktuvas, žemėlapis. Piešimas.

6. Trėmimai į Sibirą ir Misija: Sibiras. Simboliai: lagaminas, batas.

7. Tarptautiniai mainai. Simboliai: žmogus, kelias.

Kiekviena tema yra paruošta medžiaga: trumpas aprašymas, asmenybės, datos, svarba šalies

istorijai, geografinis įvykių spektras. Pateiktos skaitmeninės nuorodos gilesniam temos pažinimui.

1. „2000 km istorijos" -- tai istorinis -- kultūrinis 40 dienų žygis žirgais buvusia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorija iki Juodosios jūros. Tai tarptautinis socialinis -- edukacinis projektas, skirtas naujai užfiksuoti istorines Lietuvos šaknis ir suvokti jų reikšmę Europos mastu. xxxxx://xxx.00xxx.xx/xxxxxxxx-xxxxxxxx/xxxxxxxx/xxxxxxxx-xxxxxx/0000xx-xxxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxx- zemaitukus-juodojoje-juroje-637-120228

2. Nacionalinė ekspedicija: Nemunu per Lietuvą:

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxXxxXxxXXX0

3. Xxxx Xxxxxxxx biografija: xxxxx://xxxxxxxxxxxxx000.xx/0000/00/00/xxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxxx/

4. Profesorius, raginęs kurti Afrikoje atsarginę Lietuvą: xxxxx://xxx.00xxx.xx/xx- zinai/naujiena/idomi-lietuva/profesorius-ragines-afrikoje-kurti-atsargine-lietuva-5-dalykai-kuriuos- verta-zinoti-apie-k-paksta-1162-1374704

5. Lituanica: xxxxx://xx.xxxxxxxxx.xxx/xxxx/Xxxxxxxxx

6. Lietuvos gyventojų trėmimai į Sibirą: svarbiausi faktai, kuriuos būtina žinoti: xxxxx://xxx.00xxx.xx/xx-xxxxx/xxxxxxxx/xxxxx-xxxxxxx/xxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxx-x-xxxxxx- svarbiausi-faktai-1162-641573

7. Apie tarptautinius mainus: xxxxx://xxxxxxx- xxxxxxxxx.xx/?xxxxxxXxxXXXxxx0xXXxXxXxxX_xx- TOcp_kaeLbl0luD_NaNP9_w4qclLDrKVJPZldagIOKkPlhCJfeHxxBoCgJoQAvD_BwE

Kiekviena mokinių grupė turi savo mokytoją, kuris paskelbia, kad visi ruoš savo grupės temos pristatymą, turėdami panaudoti istorinius, geografinius / socialinius simbolius ir pasirinktą raiškos formą (dailę, technologijas, teatrą, IT)

Nurodymai pristatymams.

1. Trukmė – 5-7 min.

2. Pristatymas skaidrėmis / ekrane – apie temą pagrindiniai 5 dalykai – 3 min.

3. Simbolio pristatymas (jį gamina pora arba kiekvienas individualiai iš norimų medžiagų, dydis gali būti įvairus, bet ne degtukų dėžutės – turi matyti žmonės salėje aiškiai) 1 min.

4. Stendo ruošimas duota tema (dviem kalbom); gautos/pasirinktos istorijos pagrindiniai faktai, žmonės, kelionės/ kelionių prasmė, stende (ant jo, po stendu, pritvirtinta prie paties stendo) turi būti pagaminti simboliai. Stendas gali būti trumpinta skaidrių informacija.

5. Gyvas pasirodymas (vaidinimas/ daina/ šokis/ pantomima duotomis temomis/ pokalbių šou/ interviu su žiūrovais/ gyvi paveikslai/ pasakojimo iliustracija/ flashmobas, kt.), 1-2 min.

6. Apibendrinimui – ką naujo, prasmingo ir naudingo nuveikėte mainuose ir dirbdami grupėje

1 min.

7. Pagalvokite apie kostiumus, rekvizitą, muziką, vaizdą, garsą, šviesas – tuo rūpinasi visa grupė.

Projektas. Tekstas neredaguotas ir bus koreguojamas. 2021-08-16

Vertintojai – kitos grupės / žiūrovai Grupės, simboliai, veiklos.

Žirgas, vėliava

Laivas,

laiškas

Motociklas, ratas

Lėktuvas, pasas

Žemėlapis, kepurė

Lagaminas, batas

Žmogus,

kelias

Veiklų

pasiskirstymas

Veiklų

pasiskirstymas

Veiklų

pasiskirstymas

Veiklų

pasiskirstymas

Veiklų

pasiskirstymas

Veiklų

pasiskirstymas

Veiklų

pasiskirstymas

Informacijos

paieška

Informacijos

paieška

Informacijos

analizė

Informacijos

vertimai

Informacijos

vertimai

Stendo kūrimas

Vertimas

kalbą

anglų

Vertimas

vokiečių kalbą

Stendo kūrimas

Informacijos

vertimai

Informacijos

vertimai

Stendo kūrimas

Medžiagos kėlimas į skaidres.

Tekstų tvarkymas.

Medžiagos kėlimas į skaidres.

Tekstų tvarkymas.

Medžiagos kėlimas į skaidres.

Tekstų tvarkymas.

Gyvo pasirodymo

ruošimas:

pantomima

Gyvo pasirodymo

ruošimas:

socialinis etiudas

Gyvo pasirodymo

ruošimas:

gyvas paveikslas

Gyvo pasirodymo

ruošimas:

oratoriai

Gyvo pasirodymo

ruošimas:

karštas interviu

Gyvo pasirodymo

ruošimas:

vaidinimas

Gyvo pasirodymo

ruošimas:

pokalbių šou

Simbolio gamyba:

žirgas

Simbolio

gamyba:laivas

Simbolio gamyba:

motociklas

Simbolio gamyba:

lėktuvas

Simbolio gamyba:

žemėlapis

Simbolio gamyba:

lagaminas

Simbolio gamyba:

fotokoliažas

Stendo ruošimas

Vertimų klaidų

taisymas

Vertimų

taisymas

klaidų

Stendo ruošimas

Vertimų

taisymas

klaidų

Klijavimo

darbai

kt.

Simbolio gamyba:

vėliava

Simbolio gamyba:

laiškas

Simbolio gamyba:

ratas

Simbolio gamyba:

pasas

Simbolio gamyba:

kepurė

Simbolio gamyba:

batas

Simbolio gamyba:

žemėlapis

Repeticijos

Pristatymai

7. Skaitmeninės mokymo priemonės, skirtos Bendrajai Teatro programai įgyvendinti.

7.1. Naudingos nuorodos. Pagrindinis ugdymas.

Pateikiamų skaitmeninių mokymosi priemonių paskirtis – padėti mokiniams ugdytis skaitmeninę kompetenciją, siekti Bendrojoje Teatro programoje numatytų ugdymo(si) tikslų, skatinti mokymosi motyvaciją, aktyvią, įvairią ir savarankišką ugdymosi veiklą, pateikiant įvairias užduotis, priemones, skirtas integruotai taikomojo ir kūrybinio pobūdžio mokomajai veiklai: teatro pažinimui, raiškai, tyrimams, projektams, įvairių kūrybinių užduočių sprendimui.

Tai įvairių teatro reiškinių pavyzdžiai, susisteminta teatro istorijos medžiaga ir pamokos / paskaitos, kino kūrimo pavyzdžiai, internetinės svetainės, kuriose galima rasti pjesių, įvairių spektaklių bei renginių įrašų. Tai ir virtualūs turai po teatro užkulisius bei kitos naudingos nuorodos.

7.1.1. Skaitmeniniai įrankiai, priemonės teatro pamokoms, neformaliam ugdymuisi teatru

visiems pagrindinio ugdymo klasių koncentrams.

„Zoom“ platforma – teatro būrelių / studijų repeticijų organizavimui. Rekomenduojama įsidiegti (nemokamai) mokinių paskirstymą į darbo kambarius (breakout rooms), apie tai vaizdo 5:17 min. trukmės įrašas liet. kalba: Zoom darbas grupėse – Breakout rooms | Kaip įjuungti Breakout room ir išdalinti grupėmis:

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxx0x0Xxxx0X

„Microsoft Teams“ – nuotolinio mokymo(si) sistema, esanti Microsoft Office 365 platformoje ir skirta pamokų organizavimui, komunikacijai (pokalbiams, vaizdo susitikimams, repeticijoms), turinio kūrimui ir dalinimuisi informacija.

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xx0XXxXxXx000

„Moodle” – (angl. Modular Object Orentiered Dynamic Learning Environment) – atvirojo kodo žiniatinklinė virtualaus mokymosi aplinka, suprojektuota padėti pedagogams organizuoti ugdymosi procesą.

Vaizdo įrašas skirtas mokytojams, ketinantiems naudoti Moodle įrankį nuotolinio mokymo metu:

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXxXXXxxx00X

„Kahoot!“ – nemokamas internetinis įrankis, skirtas apklausoms, viktorinoms ar diskusijoms organizuoti: xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxxx/ Dalyviai skatinami varžytis, po kiekvieno atsakymo pateikiamas asmeninis įvertinimas bei užimama vieta, o ryškios spalvos bei smagi muzika sukuria ypatingą nuotaiką. Mokiniai, atsidarę svetainę Kahoot!, įveda mokytojo nurodytą pin kodą bei savo vardą ir laukia klausimų. Programos ,,Kahoot” naudojimo instrukcija:

xxxxx://xx.xxxxxxxx.xxx/00000-Xxxxxx-Xxx-00-Xxxx-Xxxx-Xxxxxx-Xxxxxxxxxxxx-xxx-Xx-00

„Clasroom” patogi platforma teatro istorijos temų talpinimui ir testų sudarymui;

xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxx-xxxxxxxx/

„Youtube” medžiaga pažinimui, ugdymuisi, – pavyzdžių bankas; Norėdami parsisiųsti garso ar vaizdo įrašą, naudokite xxxxx://xxxx0.xx/

„Keynote“ – nemokama kompanijos „Apple“ programėlė, skirta kurti filmukus arba savo skaidrių pristatymus paversti

vaizdo failu.

xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxxxx-xxxxxxxx-xx-xxxxxxxxxx-xxxxxxx/

„Flipgrid“ platforma – trumpų vaizdo įrašų įrašymui ir bendrinimui. Šia populiaria „Microsoft“ vaizdo įrašų platforma naudojasi milijonai mokinių visame pasaulyje. Daugiau apie tai:

xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxx-xxxxx-xxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxx-xxxxxxxxxxx/

Moksleivių dramaturgija. Pjesės:

xxxxx://xxxxx.xxxxxx.xxx/xxxx/xxx0000/xxxx%X0%00x

Dramų stalčius. Pasaulinės dramaturgijos klasika:

xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/?xxxxxxxXxXX0X0xx0xx0xXxXXxxXXXXxXxxXXxXXx0xXXX0XX0xxxXXXxxxxxXXX0x0X

Lietuvos teatro sąjungos tinklapis:

Teatro kūrėjų pokalbių įrašai, spektakliai, daug vertingos informacijos.

xxxx://xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxx-xxxxxx/?xxxxxxxXxXX0x0XXXxX0_0XXxXx0xXXX0XXx0XXXXX00xXX0x0xXXxXx0xXxXx0x0xx0

„Pages“ – programėlė el. knygų kūrimui. Sukurkite savo teatro pamokų metodikos knygą!

„Apie sensorinės įrangos panaudojimą“.

Ji sukuria jutiminę erdvę bet kuriame kabinete ar klasėje ir padeda vaikams efektyviau mokytis, atsipalaiduoti ir nusiraminti. Vizualiniai, garsiniai, šviesos pojūčiai kontroliuojami vienu paspaudimu ir pritaikomi pagal pedagogo ir vaikų poreikius. Daugiau nei 200 derinamų vaizdų, garsų, edukacinių žaidimų viename sensoriniame kilnojamame įrenginyje. xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxx-xxxxxx/

„Teatro mokytojų svetainė Facebook“

Virtual theatre and cinema lessons (virtualios teatro ir kino pamokos): xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xxx/xxxxxx/0000000000000000/?xxxxx_xxxxxxxxxxx0000000000000000&x otif_id=1614839132556255&notif_t=feedback_reaction_generic&ref=notif

„Integruotas projektas: dailė – kinas“. Idėjos kūrybinei veiklai. Pristatomas tarptautinis virtualaus

muziejaus „MoPick“ projektas.

xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxx-xxxxxxxxxx-%x0%00%00-xxxxxxxxx-xxxxxxxx/

„Google Art and Culture“ – teatro ir kitų dalykų integraciniams kūrybiniams projektams, eksperimentams. Tai Google kultūros instituto sukurta prieiga prie įvairiausių viso pasaulio muziejų ir kitų kultūros institucijų meno kūrinių, paveldo objektų kolekcijų. xxxxx://xxxxxxxxxxxxxx.xxxxxx.xxx/

Interaktyvios pamokos xxx.xxxxxxxxxxx.xx

Tai interaktyvių pamokų portalas, kuriame rasite jau sukurtas interaktyvias pamokas, video mokymus. Ten galite talpinti ir savo sukurtas pamokas.

„Mokomųjų priemonių katalogas”

Pasvalio rajono pagalbos mokiniui specialistų karantino metu ruoštos priemonės darbui su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Daug artikuliacijos lavinimui skirtų praktinių užduočių. xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xx-xxxxxxx/xxxxxxx/0000/00/XXXXXXXX%X0%X0-XXXXXXXXX-0.xxx

„eLKlasė“ – tai intuityvi ir inovatyvi mokymo(si) valdymo platforma, skirta tiek mokytojams, tiek

mokiniams. Paprasta skaitmenizuoti pamokas, tinka naudoti nuotoliniu būdu ir klasės darbui.

xxxxx://xxxxxxx.xxxxxxxx.xx/xxxxx

„15MIN MOKYKLA“ – įrankis moksleiviams ir mokytojams. Čia surinkta, publikuojama ir susistemintai pateikiama patikima informacija iš Lietuvos ir užsienio šaltinių gali praturtinti ugdymosi procesą. Pavyzdžiui, Milijardas metų per 40 sekundžių: vaizdo įrašas atskleidžia, kaip keitėsi Žemės planeta, gali padėti mokiniams teatro pamokoje kurti ir vaidinti stichijas, kosmoso herojus, alegorinius personažus. xxxxx://xxx.00xxx.xx/xxxxxxxxx/00xxx-xxxxxxx

Teatro terminų žodynas:

xxxxx://xxxxxxxxxxxxx.xx/

„Lietuvių etninė kultūra. I dalis: Gyvūnijos pasaulis etninėje kultūroje“ – naudinga priemonė teatro pažinimui ir suvokimui, kuriant integruotas teatro pamokas.

xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxxx/

„Lietuvių etninė kultūra. II dalis: Augalija etninėje kultūroje“

Priemonė pateikia tradicinių švenčių, papročių vaizdo, garso pavyzdžių, kurie jungia įvairias tradicinės kultūros meno sritis į visumą. Tinka naudotis integraliems teatro projektams, kūrybinėms užduotims.

xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxxx0/

„Lietuvių etninė kultūra. III dalis: Namai etninėje kultūroje“

Teatro pamokose priemonė gali būti naudinga teatro reiškinių pažinimui, inscenizuojant lietuvių literatūros klasiką, ieškant autentiškų interjero detalių scenovaizdžio kūrimo procese ir kt. xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxxx0/?xxx0

Nacionalinėje švietimo agentūroje sukaupti išteklių rinkiniai:

xxxxx://xxxxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxx-xxxxxxxxx/0000

„Lietuvos dailės muziejaus virtualios parodos”

Tai priemonė gyvųjų paveikslų kūrimui, teatro – dailės dalykų integracijai.

xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxx-xxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxxxx-xxxxxxx/

„Lietuvos kultūros paveldo 1000-mečio paroda”.

Priemonė teatro integracijai su daile, etnokultūra, geografija, istorija.

xxxx://xxxx.xxx.xxx.xx/Xxxxxxx.xxx

„Meninis ugdymas 9–12 kl”.

Priemonė skirta savarankiškam mokymuisi bei vertinimui ir įsivertinimui, apimanti teorinę medžiagą apie realistinį psichologinį, metaforų teatrą, spektaklių ištraukų įrašus ir testus.

xxxxx://xxx0000xx.xxxxxx.xx/

„Nacionalinis Kauno dramos teatras ONL1NE”

Tai reportažai, pokalbiai, laidos, spektaklių įrašai, virtualios ekskursijos ir muziejus.

xxxx://xxxxxxxxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxxx/xxx0xx/

„Ninateka”

Nacionalinio garso ir vaizdo instituto daugialypės terpės biblioteka. Dokumentinių, meninių filmų, reportažų, animacijos, eksperimentinių filmų, teatro ir operos spektaklių, koncertų įrašų, kultūrinį ir socialinį gyvenimą dokumentuojančių reportažų, radijo laidų, dalijimosi paslauga. xxxxx://xxxxxxxx.xx/

„Xxxxxx Xxxxxxxxx teatras virtualioje erdvėje” (atsinaujinanti virtuali priemonė)

xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxx-xxxxxxx-x-xxxxxxxxx-xxxxx-xxxxxxxxxx-xxxxx-xxxxxxxxx/

LRT mediateka

Mediatekoje – spektaklių, serialų, radijo teatro įrašai, radijo dokumentika, projektai vaikams, kt.

xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxxxxx/xxxxxxx

Xxxxxxxx „Skechfab“

3D skaitmeninių vaizdų virtualios parodos teatro-dailės dalykų integracijai.

xxxxx://xxxxxxxxx.xxx/xxxxx

Virtuali paroda „Lietuvos muziejų lobiai“

Pristatomi išskirtiniai kultūros paveldo objektai. Skirta įvairiems integraciniams projektams. xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxxx/xxxxxx.xxx

„Crome Music Lab”

Muzikos teatrui kūrimas. Svetainėje – smagūs praktiniai eksperimentai. Galimybė kurti melodijas, ritmą, dainas, eksperimentuoti:

xxxxx://xxxxxxxx.xxxxxxxxxxxxxxxxx.xxx/Xxxxxxxxxxx

Voice memos.

Balso ir garso įrašų, kūrybinių užduočių spektaklio įgarsinimui kūrimui ir atlikimui.

xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxx-xxxxx/

GarageBand.

Programėlė muzikos ir garso takelių kūrimui su daugybe įvairių muzikos instrumentų, garso įrašų pavyzdžių – muzikiniam spektaklio sprendimui,

xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxx/

Svarbus žingsnis paveldo atvėrime – tūkstančiams skaitmeninių objektų VU biblioteka suteikia viešo naudojimo statusą:

xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxx/xxxxxxxxx/xxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxxxxx- skaitmeniniu-objektu-vu-biblioteka-suteikia-vieso-naudojimo-statusa/43931

Žinomų Lietuvos menininkų videopamokos moksleiviams: xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxx/xxxxxxxxx/xxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxxx-xxxxxx-xxxxxxxxxxxx- moksleiviams/43649

LNDT pamokos. Idėjos teatro mokytojui:

xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxx/xxxxxxxxx/xxxx-xxxxxxxxxx-xxxxxxx-xxxxxx-xxxxxxx-xxxxxxxxxx- moksleiviu-problemas/43647

Unikali galimybė: aplankykite muziejus neišeidami iš namų ar klasės! Idėjos teatro ir dailės dalykų

intergacijai.

xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxx/xxxxxxxxx/xxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxxx- is-namu-ar-klases/43423

„Lietuvių šventinis kalendorius” – Įvedus šį knygos pavadinimą į google paieškos laukelį, sistema jums atvers elektroninę 2014 m. išleistą knygą, kurioje rasite detalų visų Lietuvos švenčių aprašymą. Autoriai: Xxxxx Xxxxxxxxxxx, Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxx, Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx, Xxxx Xxxxxxxxx, Vytauto Didžiojo universitetas, „Versus aureus“, 2014 m., (puslapių sk. 240)

Teatras persikėlė į virtualią erdvę: reportažai, pokalbiai, laidos, spektaklių įrašai, virtualios

ekskursijos ir muziejus: xxxxx://xxxxxxxxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxxx/xxx0xx/