„… Magdeburgo teisėje gerada turi dukrai tekti“: turtinė moters padėtis Vilniuje ...
„… Magdeburgo teisėje gerada turi dukrai tekti“: turtinė moters padėtis Vilniuje ...
„… MAGDEBURGO TEISĖJE GERADA TURI DUKRAI TEKTI“: TURTINĖ MOTERS PADĖTIS VILNIUJE IR KAUNE XVI A. PIRMOJOJE PUSĖJE
Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx
Vilniaus universitetas, Universiteto g. 3, LT-2734 Vilnius, Lietuva
'VADAS
Intensyvėjanti Lietuvos miest. ir miesteli. istoriografija, reaguodama ¡ Vakar. mokslo tendencijas, išryškina naujas temas bei koreguoja tyrinėjim. akcentus1. Mokslinio pažinimo objektu pasirenkant ankstyv4j¡ miest. raidos Lietuvoje etap4, dabar ne tik susitelkiama ties konceptualiomis miest. genezės, j. urbanistinės bei ūkinės raidos, savivaldos sklaidos problemomis, bet ir aktualizuojamas antro- pologinis aspektas. Miestieči. materialaus gyvenimo studijos2, viešojo miesto gy- venimo vaizd. rekonstrukcija3, magdeburginės bendruomenės projekcija valdan- čiojo elito lygmeny4 ilgainiui turėt. pasipildyti ir vidin¡ miestieči. bendrabūv¡, jo struktūrinius elementus bei raiškos formas atspindinčiais tyrinėjimais. Pastaro- sioms problemoms nagrinėti unikali yra iki šiol atskiro mokslinink. dėmesio ne- sulaukusi moters padėties Lietuvos miestuose analizė. Toks temos pasirinkimas nėra atsitiktinis ir kita prasme: jis glaudžiai siejasi ir papildo gausėjančius moter. istorijos tyrimus5, vis dar aktyvesnio etnolog., istorik., kultūrolog. dialogo xxx- xxxxxxxx šeimos istorijos studijas6.
Tyrinėtoj. dėmesio vidinei Lietuvos miest. istorijai stoka iš dalies paaiškinama ne tik bendresne istoriografijos situacija, bet ir šaltini. spragomis. Galimyb< pažinti Lietuvos miestieči. gyvenim4 itin varžo tai, kad neišlik<s senasis Vilniaus arc1yvas. Tačiau ši4 netekt¡ iš dalies kompensuoja Lietuvos Metrikos (toliau – LM) medžia- ga7, o šios fragmentiškum4 su kaupu atsveria senojo Kauno arc1yvo duomenys8. Tiesa, LM jau seniai teikia peno miest. istorijos tyrinėtojams – renkami ir sis- teminami jos knygose išsklid< Magdeburgo teisės suteikimo privilegijos bei kiti miest. savivaldos dokumentai, – o ir Kauno arc1yvo knygos yra padėjusios atskleisti ne vien4 šio miesto praeities puslap¡9. Tačiau mane dominančiu aspektu minėtieji šaltiniai nėra nagrinėti, nors jie ¡vairiopai atspindi XVI a. Vilniaus ir Kauno miestieči. buit¡, nušviečia šeimos nari. turtinius santykius, teikdami galimyb< analizuoti moters status4 anuometinio miesto šeimoje. Pastar4j4 problem4 kol kas
ISSN 0235–716X. L i t u a n i s t i c a . 2001. Nr. 3(47)
nužymėsiu tik kaip būsim. tyrim. objekt4, kurio svarb. aspekt4 sudaryt. visapu- siška miesto gyventojos turtinės padėties analizė. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti vien4 iš keli. t4 padėt¡ apibrėžusi. turtini.-teisini. institut., aptarti jo ištakas, turinio transformacij4 ir nustatyti taikymo Lietuvos miestuose pobūd¡.
VIENOS MIESTIEČIy TURTINĖS BYLOS PĖDSAKAIS
4-ojoje LM Teism. byl. knygoje ¡rašyti keli nevienalaikiai Xxxxxxxxx Xxxxxx sprendimai tuo pačiu reikalu, XVI a. trečiajame dešimtmetyje ne kart4 kaitinusiu turtines keli. vilnieči. šeim. xxxxxxx00. Ginčo objektu tapo miestiečio Xxxxxxx Xxxxxxxxx bei jo žmonos palikimas, dėl kurio dalyb. kil<s giminaiči. konfliktas buvo toks aštrus ir komplikuotas, kad, pasiek<s apeliacin< miestietišk. byl. ins- tancij4 – valdovo teism4, privertė j¡ net kelissyk keisti savo sprendimus. Tačiau mums svarbi ne ši aplinkybė – ¡ j4 istoriografijoje jau yra atkreiptas dėmesys11, – o faktas, kad Lietuvos Metrikoje išlikusi. byl. tekstuose buvo itin preciziškai užfiksuotos šio ginčo detalės ir netiesiogiai atspindėta bendresnė miesto teisinio gyvenimo praktika. Todėl ne tik turime unikali4 galimyb< stebėti, kaip rutuliojosi ir kuo baigėsi konkretus konfliktas, bet ir plačiau panagrinėti, kokie teisiniai papročiai nulėmė anuometinius miestieči. turtinius santykius, taip pat tam tikru paveldėjimo teisės aspektu paanalizuoti turtin< miesto gyventojos padėt¡.
Iš 1523 m. Xxxxxxxxx Xxxxxx rašto paaiškėja, kad xxxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxxxxx prieš savo mirt¡ buvo skyr<s už miestiečio Senkaus Xxxxxxxxxxxx ištekančiai duk- rai Onai tam tikro turto12. Moters brolio Ždano teigimu, jo tėvui dar gyvam esant, X. Xxxxxxxxxxx su žmonos pritarimu atsisak<s pretenzij. ¡ vis4 kit4 uošvio turt4. Tačiau po B. Xxxxxxxxx mirties sutuoktiniai nors ir neneigė, kad Ona gavo tam tikr4 tėvo turto dal¡, bet, matyt, užginčijo draudim4 jai dalyvauti tolesnėse velioni. tėv. palikimo dalybose – tame pačiame tekste jis jau apibrėžiamas su- rinktiniu motinijos/tėvonijos terminu, – dėl ko ir kilo konfliktas. Valdovas tuokart nurodė sugr4žinti „visa, k4 [dukra] iš minėt. gimdytoj., [dar šiems] gyviems esant, gavo j4 išrengiant“13, išskyrus para/ernalia alias gerada, o po to „iš tėvoni- nio ir motininio, kilnojamo ir nekilnojamo turto“ duoti Onai lygi4 su visais dal¡ (vėliau paaiškėjo, kad, be pačios Onos ir brolio Ždano, dar yra trečia sesuo). Jau minėtas faktas, kad valdovo teismas po to net kelis kartus keitė sprendim4 šiuo klausimu – nesantaikos obuoliu tapo paslaptingoji gerada, – verčia suklusti: nu- manu, kad Vilniaus teisinėje praktikoje buvo susidurta su iki to laiko dar neži- notu turtiniu-teisiniu institutu. Logiška manyti, kad ¡takos turėjo Magdeburgo teisė, pagal kuri4 tvarkėsi savavaldi vilnieči. bendruomenė. Todėl manau esant būtina, remiantis vokieči. ir lenk. istoriografijos duomenimis, šiuo aspektu pa- nagrinėti saks.-Magdeburgo teisės šaltinius. Mokslinėje literatūroje jais laikomi XIII a. saks. žemės teisės rinkinys Saks. veidrodis14 ir Magdeburgo miesto tei- synas sächsisches Weichbild15 bei vėlyvesnės j. glosos16.
KAS TOJI GERADA?
Daugelyje german. genči. dar nuo ankstyv.j. viduramži. žinotas teisinis papro- tys skirti sutuoktini. turt4 ¡ santykinai atskiras – moterišk4j4 ir vyrišk4j4 – dalis17.
Tačiau tik saks. šaltiniuose, vis. pirma Saks. veidrodyje, šis principas ¡gavo tok¡ apibrėžt4 teisin¡ pavidal418.
Gerade (taip pat Rade, ornamenta matronalia, ornamenta muliebria, supellex, paraphernalia, utensilia ir kt.) buvo vienas iš keli. moters status4 šeimoje nulė- musi. turtini.-teisini. institut.19. J¡ sudarė drabužiai, papuošalai, verpalai, tam tikri baldai ir nam. apyvokos daiktai (skrynia, krėslai, suolai, žvakidės, veidro- džiai, patalynė, staltiesės, rankšluosčiai, šepečiai, žirklės ir kt.), kai kurie naminiai gyvuliai bei paukščiai (avys, ž4sys), psalmynas bei religinės knygos, „kurias mo- terys ¡pratusios skaityti“20. Gerade po žmonos mirties tekdavo dukroms, o jei ši. nebūdavo, kitoms moteriškos lyties paveldėtojoms arba dvasininkais tapusiems priešingos lyties palikuonims21. Šio instituto antipod4 sudarė vyriškos linijos pa- likuoni. paveldima „vyriška“ turto dalis Heergeräte (Heergewäte, Lehnware, here- ditas armorum, vestis bellica ir kt.), kuriai vis. pirma buvo priskiriami arklys, ginklai, vėliau – vyro kasdien naudojam. daikt. visuma22. Savo kilme – tai itin akivaizdžiai liudija ši. žodži. etimologija – jie buvo gentinius laikus siekiantys turto kompleksai23. Gerade – o j4 galėjo sudaryti tiek dalis ištekančios merginos
¡ nauj4j4 šeim4 ¡nešto turto, tiek jau santuokoje ¡gyti (ir vyro duoti) daiktai – užtikrino ¡ kit4 gimin< atitekėjusios moters turtin< padėt¡. Svarbu pabrėžti, kad kol trukdavo santuoka, gerade nebuvo suvokiama kaip atskira sutuoktini. turto komplekso dalis24. J4 moteris pasiimdavo tik tuomet, kai tapusi našle nelikdavo gyventi su jau suaugusiais vaikais25. Todėl mokslinėje literatūroje akcentuojama, kad gerade vis. pirma buvo tam tikras našlės statuso turtinis garantas. Taip pat pabrėžiama, kad jis „sudarė tik menk4 vert<, palyginti su tuo turtu, kur¡ moteris
¡nešdavo [¡ nauj4j4 šeim4]“26. Svarbu pastebėti, kad tai „buvo kintanti [tam tikro] turto s4voka“27. Praktikoje gerade turinys labai ¡vairavo: yra žinoma net 1400 skirting. jos inventori.28.
Pasakytina, kad Weichbilde šis institutas irgi detaliai fiksuojamas, tik skiriasi tam tikros gerade turinio detalės (pavyzdžiui, čia dar minimi dubenys, rūbams skalbti skirtas katilas ir kt.)29. Taip pat sukonkretinti kai kurie miesto realij. padiktuoti momentai. Antai pabrėžiama, kad tuo atveju, jei sutuoktinis buvo pir- klys, po jo mirties žmonai negali priklausyti visas vyro verslui skirtas audeklas, o tik ta medžiaga, kuri reikalinga pačios moters drabužiams, ir tai tik „trims vie- netams“. Jei vyras vertėsi „sveči. išlaikymu“, moteriai neturi tekti su tuo susij< daiktai ir t. t. Dar tiksliau tokios „prevencinės“ išlygos nusakytos Weichbildo xxxxxxx00. Nėra prasmės gilintis ¡ preciziškai užfiksuotas detales, svarbu tik pažy- mėti, jog tendencija akivaizdi: tiksliai atriboti gerade turin¡, j¡ siaurinant, nuo likusio šeimos turto, kuris apibrėžiamas kaip veldėmė (hereditas) ir yra dalyb. tarp abiej. lyči. vaik., o dažnu konkečiu atveju – giminaiči. susitarimo objektas. Vokieči. mokslininkai nurodo, kad ilgainiui, intensyvėjant ūkiniam gyvenimui, plėtojantis amatams ir prekybai, dirbtinis šeimos turto skaidymas tapo tam tikru stabdžiu. Amatininkas ar pirklys buvo suinteresuoti kaupti tiesiogiai su miestietišku verslu susijus¡ ir daugiausia iš jo pasipildant¡ šeimos turt4 vienose rankose, o ne j¡ skaidyti. Todėl jau XIII a. pabaigoje – XIV a. pačioje saks.-Magdeburgo teisės veikimo erdvėje, ir vis. pirma miestuose, ši. teisini. institut. buvo atsisakoma31. Pažymėtina, jog Lenkijoje, kur saks.-Magdeburgo teisė plito nuo XIII a., gerada ir hergewet32 pirmiausia tapo paveldėjimo teisės institutais, brėžusiais spe-
cifin< rib4 tarp žemės ir miesto teisi.33. Xxxxxxxxx, kam po moters mirties turi atitekti dalis jos palikto turto, tapdavo dažn. nesutarim. priežastimi. Konfliktai paaštrėdavo tuomet, kai mirusioji neturėdavo dukter.: velionės moteriškos lyties giminaitėms tai būdavo pretekstas, pasiremiant ta pačia „Magdeburgo teise“, kiš- tis ¡ moters turto dalybas. Neretai gerados vertė buvo gerokai didesnė už jau anac1ronizmu tapus¡ hergewet, todėl turtinė moteriškos lyties paveldėtoj. padėtis tapdavo net tam tikra prasme privilegijuotesnė34. Xxxxx XXX a. lenk. teisininkas Xxxx0xxxxxxx Xxxxxxxx, saks.-Magdeburgo teisės šaltinius išvert<s ¡ gimt4j4 kalb4, rašo: „Anuomet Vokietijoje turėjo būti <…> vienoda hergeweto ir gerados turto [apimtis]“. Gerai Lenkijos miest. teismin< praktik4 išman4s juristas tačiau nužy- mi visai kitokias savo šalies realijas, pabrėždamas, kad gerados turinys toli gražu neatitinka savo antipodo vertės, „ir būtent tarp amatinink. bei nuskurdusi. mies- tieči., kur nei arklio, nei ginkl. nėra, pas kit4 visas hergewet: [tik] ietelė, lazdelė, kirvukas, vėzdelis, kuoka, retai kardas, [o] apie arkl¡, ginklus nė neklausk. O žmona puikuojasi sau brangiais rūbais, ne pagal savo padėt¡ dabinasi vertingais drabužiais, kuriems ir galo nėra“35. Neatsitiktinai B. Groickis vien4 pirm.j. savo darb. Xxxxxxxx (1558) pradeda skyriais, skirtais paveldėjimo teisei ir „specifiškai moteriškam“ gerada institutui36. Šioje knygoje jis apsiriboja tik atitinkam. Saks. veidrodžio bei Weichbildo ir x. xxxx. nuostat. teminiu išdėstymu, o jau kitame veikale Tytuty (1567) autorius itin daug dėmesio skiria akivaizdžiai teism. prak- tikoje „skaudiems“ ir komplikuotiems klausimams. B. Xxxxxxxx, taip pat remda- masis savo amžininko Xxxx Xxxxxxxxx Xxxxxxxx teorine studija Enchiridion (1557), detaliai išdėsto gerados turin¡ ir esm< „pagal saks. teis<“ (turima minty Saks. veidrodis ir jo glosos), lygindamas juos su „pačia Magdeburgo teise“. Jis pažo- džiui išverčia atitinkam4 Weichbildo straipsn¡, kai kurias vietas eksplikuodamas glosos santraukomis, ir išryškina nesutapimus ar net akivaizdžias prieštaras37. XVI a. teisininko nuomone, „dėl tokio skirtingumo Lenkijoje dideli kivirčai tarp žmoni. dėl gerados būva… Kuomet dėl jos bylinėjamasi, kiekvienas, norėdamas, kad gerada jam atitekt., ir sau daugiau nei kitam trokšdamas taip šneka: tai man [turi tekti], nes pagal vokieči. saks. teis< geradai priklauso; o kitas sako: tai pagal Magdeburgo teis< ne geradai, o veldėmei [priskiriama], mano tai, o ne tavo“38.
Todėl visiškai suprantama, kodėl B. Groickis itin pozityviai vertina Lenkijoje išryškėjusi4 tendencij4: „Kai kurie miestai tokias teisės [nuostatas] dėl gerados savo vilkieriais pataisė“39. Turimas minty 1530 m. Krokuvos miesto statutas, ku- riuo – pastebėtina – aptariamojo instituto nebuvo atsisakyta, tačiau modifikuota jo esmė. Buvo nurodyta ateity geradq dalyti tarp našlio ir abiej. lyči. (sic!) vaik.. Ir tik tuo atveju, jei sutuoktiniai neturėdavo tiesiogini. palikuoni., gerada galėjo būti pripaž¡stama artimiausiai velionės giminaitei40. Antai Poznanėje 1611 m. buvo nuspr<sta, kad tiek geradq, tiek hergewetq turi po lygiai pasidalyti visi vaikai, o vyrui gerada galėdavo tekti tik tuomet, jei vaik. šeima neturėjo41.
VILNIAUS REALIJOS
Tuo metu, kai Lenkijoje jau buvo subrend<s poreikis keisti anac1ronizmu tapus¡ turtin¡-teisin¡ institut4, Vilniuje j¡ pabandyta pritaikyti pirm4 kart4. Atkreiptinas
dėmesys ¡ tai, kad gerados išskyrimas xxxxxxxx. Xxxxx Xxxxxxxxxxxxxx Xxxxxxxxx ir jo sesers Xxxx bei xxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx byloje, matyt, buvo inicijuotas
„iš viršaus“. Aptartame 1523 m. rašte pažymėta, kad Žygimantas Senasis spren- dim4 padarė pasitar<s su teis< išmanančiais žinovais, ir konstatuota, kad para/er- nalia alias xxxxxx Xxxx „pagal teis< priklauso, pagal jūs. miesto teisės nuosta- t4“42. Miesto siuzereno valios vykdymas sudarė galimyb< ¡ palikimo dalybas tie- siogiai ¡sikišti Vilniaus vaitui: atėj<s ¡ Saviči. namus, šis pareigūnas surašė Xxxxx tėvo ir motinos po mirties paliktus daiktus, be jo sutikimo dal¡ atidavė seserims, kai k4 sau pasiliko, turt4 savaip ¡vertino ir t. t. Velioni. miestieči. sūn. papik- tino tiek vaito savivalė, tiek pats dalyb. pobūdis. Ždanas čia ¡žvelgė mieste ¡pras-
t. paveldėjimo princip. pažeidim4. Ne be Vilniaus vaivados ir kanclerio Xxxxxxx Xxxxxxxx tarpininkavimo šis miestietis pasiekė, kad Xxxxxxxxxx Xxxxxxx pakeist. sprendim4: valdovo 1524 m. lapkričio 11 d. rašte buvo nurodyta, kad paskirtieji dalybininkai (Vilniaus burmistrai ir tarėjai) turi vis4 Saviči. turt4 tinkamai ¡ver- tinti ir visiems paveldėtojams po lygiai padalyti43. Beje, miesto siuzerenui neatro- dė nepriimtina ir, matyt, Vilniuje nusistovėjusios dalyb. ¡gyvendinimo tvarkos alternatyva. Jis nurodė, kad nuo seno ¡prasta, jog, visus mirusi.j. daiktus lygio- mis dalimis padalijus, būdavo ¡vertinamas ir namas. Jame likdavo gyventi velio- ni. sūnus, prieš tai kitiems paveldėtojams išmokėj<s atitinkamus piniginius ekvi- valentus. Š¡kart valdovas nurodė, kad ne tik brolis seserims, bet ir „seserys šiam už jo dal¡ ir už pastatus [gali] užmokėti“. Itin akcentuotina Žygimanto Senojo pozicija кграда ir кгарквem44 atžvilgiu. Nors valdovo rašte buvo aiškiai nusakyta ginčytino klausimo esmė – „Magdeburgo teisėje gerada turi dukrai, o hergewet – sūnui tekti“45, – Xxxxxxxxxx Xxxxxxx liepė pačiai miesto tarybai drauge su ben- druomene tai apsvarstyti ir atitinkamus teisyn. straipsnius taikyti tik tuomet, kai šie bus priimti bei viešai paskelbti, idant kiekvienas apie tai žinot..
Tačiau dabar tai sukėlė jau „naujovės“ ¡gyvendinimu suinteresuoto Onos su- tuoktinio Senkaus Xxxxxxxxxxxx pasipiktinim4: sen.j. teisini. paproči. ir „mo- dernios“ teisinės nuostatos simbiozė žadėjo šiam vilniečiui nemenk4 materiali4 naud4. Už Senkaus ištekėdama Ona gavo „tik“ preki. krom4 ir sidabrin¡ 4sotė- l¡46. Pirmojo valdovo sprendimo realizavimas Xxxxxxxxxxx būt. reišk<s arba gali- myb< realiai užvaldyti velionio uošvio nam4 ir kit4 nekilnojam4 turt4 mieste, išmokėjus svainiams piniginius ekvivalentus, arba atitinkam4 sum4 gauti pačiam. Be to, Senkienei ir jos seseriai dar būt. tek< gerada apibrėžiama mirusios mo- tinos turto dalis. Todėl visai suprantama, kodėl po keleri. met. toje pačioje LM knygoje atsirado dar vienas Žygimanto Senojo raštas (1527 01 29) – šio reikalo pakartotinio svarstymo rezultatas47. Dabar ¡ valdov4 kreipėsi pats Xxxxxx, jo žo- džiais tariant, nenorėdamas senojo papročio laikytis, o trokšdamas Magdeburgo teise naudotis. Xxxxx tai, kad š¡syk Žygimantas Senasis sugr¡žo prie pirmojo savo sprendimo. Iš aptariamojo rašto ne tik paaiškėja bylos baigties aplinkybės, bet ir tampa akivaizdu, kok¡ turt4 amžininkai vadino tiek aistr. sukėlusiais gera- da ir hergewet. Ždanas sutiko, kad tėvo namas būt. ¡vertintas 300 kap. graši., ir pasitenkino pinigine savo dalies (100 k. gr.) išmoka. Liko tik vietoje išsiaiškin- ti, kaip turi būti padengtos Ždano ¡ nam4 investuotos išlaidos, taip pat sutarti dėl konkrečios j. apimties. Tai turėjo nuspr<sti iš abiej. pusi. paskirti dalybinin-
kai. Pagaliau prieita ir iki gerados. Kad kalbama apie motinos drabužius ir bran- genybes, tapo aišku iš Ždano pareiškimo. Jis teigė, jog žied4, vėrin¡ ir kailinukus xxxxxxx motina pati jam buvo davusi, idant sūnus jos vardu savo žmon4 xxxx- xxxxx.. Kadangi Ždanas tvirtino, jog toks dovanojimas atliktas su sesers žinia, ši. daikt. prikausomyb< turėjo nulemti pačios Onos priesaika. Pastaroji išlyga fiksuoja išimt¡, nepaneigdama taisyklės. Nors š¡kart pati velionė pasirūpino, kam turi atitekti kai kuris jos turtas, tačiau tokias „korekcijas“ privalėjo lydėti dukter. sutikimas. Fakt4, kad j. teisė ¡ motinos turt4 nekvestionuota, sustiprina ir valdo- vo teismo išvada, numatanti vis. kit. gerados bei eventualiai ir hergeweto sudė- tini. dali. likim4. Nedviprasmiškai konstatuota, kad vaitas, burmistrai ir tarėjai privalo Ždanui gr4žinti jo tėvui priklausiusius žiedus, o seserys atitinkamai turi gauti motinos papuošalus.
GERADOS SIUŽETAI KAUNE
Vilniuje aptariamojo turtinio-teisinio instituto ¡vedimas buvo naujovė, bet neži- nia, ar jo taikymas Kaune tuomet buvo traktuojamas analogiškai. Keli anksty- viausioje šio miesto tarybos knygoje užfiksuoti atvejai datuojami jau XVI a. 5-uoju dešimtmečiu. Jie liudija, kad panašios kaip sostinėje „atmetimo“ reakcijos gerados pritaikymas čia nesukėlė. Atvirkščiai, akivaizdu, jog buvo tiksliau ir de- taliau suprantama, koks turtas priklauso „moteriškai daliai“. Tačiau pabrėžtina, kad gerada ne laikyta stabilesnės moters padėties turtiniu garantu, o suvokta kaip galimybė giminaičiams – ir nebūtinai moteriškos lyties – kištis ¡ šeimos turto dalybas.
1540 m. spalio 21 d. ¡ Kauno taryb4 kreipėsi kraujo giminaičiai Xxxxxxx Xxx- xxxxxxxx bei kepėja Darata48. Kad tai nebuvo pirmasis j. pasirodymas rotušėje, liudija tiek ankstesni procesinio pobūdžio ¡rašai, tiek š¡kart pateiktas karalienės Xxxxx raštas – minėt. asmen. apeliacijos rezultatas. Su atsakovu Kauno mies- tiečiu Xxxxxx Xxxxxxxxxx juos siejo svainystės ryšiai: Xxxxxx buvo ved<s bevaike mirusi4 ieškov. giminait< Zofij4. Nors ginčo turinys buvo kur kas didesnis –
„visas, tiek kilnojamas, tiek ir nekilnojamas [Zofijos] turtas”, – čia aptarsiu tik t4 jo dal¡, kuri valdovės rašte buvo atskirai nusakyta kaip „kitas kilnojamasis turtas, [kuris] geradai priklauso“49, pabrėžus, jog pagal Magdeburgo teis< šie daiktai privalo tekti ieškovams50. Svarbu tai, kad velionės sutuoktinis neneigė paties prin- cipo – geradq skirti mirusios žmonos kraujo giminaičiams, tik iš pradži. tvirtino, jog neturi jokio šiuo žodžiu nusakomo turto. Vykdydama valdovės nurodym4, taryba pasiuntė ¡ Jakelaičio namus du suolininkus, kad šie peržiūrėt. ten buvu- sius daiktus ir juos užantspauduot.. Matyt, ne be reikalo atskirai buvo pabrėžta, kad visa, kas ieškovams yra priteista ir „pagal teis<“ tenka, turi būti jiems ¡ rankas atiduota, išskyrus tai, kas geradai (š¡ kart4 sinonimiškai vartojamas para-
/erna terminas) nepriklauso: pastaroji kilnojam.j. daikt. dalis privalėjo likti pas
našl¡. Šiam taip pat leista prisiekti paliudijant, kuri4 ginčijamo turto dal¡ jis su- naudoj<s savo mirusios žmonos Zofijos išlaikymui.
Atskiro dėmesio vertas aptariamojo teksto pabaigoje esantis prierašas. Kadan- gi jis ne tik liudija, kad suolininkai jiems pavest4 užduot¡ ¡vykdė, bet ir detaliai
nusako gerados sudėt¡, pacituosiu j¡ ištisai: „Čia yra daiktai, kuriuos Xxxxxx Xxxx- xxxxxx sugr4žino Jokūbui Jurgevičiui bei Daratai, kepėjai, taigi dvi pagalvės, taip pat lova (?), keturi rankšluosčiai, viena staltiesė, du lovos užtiesalai, vienas ap- siaustas, rudas Xxxxxxx audeklo51 žiponas52 su aksomu, pilkas Xxxxxxx audeklo žiponas, pamuštas raudonu kamlotu53, 4žuolinė lova, stalas, dvi skrynios, spinta, puodas, kuriame lininiai audiniai skalbiami, du alaviniai dubenys, du alaviniai ausekliai, vienas dubuo vilnai (dažyti?), katilas su reikmenimis alui daryti, taip pat biči. aviliai…“54. Toliau buvo paminėti auksu puoštas kykas ir apykaklė, ku- riuos vyras jau buvo spėj<s ¡keisti ir kuriuos dabar privalėjo išpirkti bei gr4žinti velionės giminaičiams55.
Kiek mažesnės apimties gerada po motinos mirties buvo pripažinta kitai kau- nietei: tik šio, kaip ir kito paveldėjimo teise moteriai turėjusio tekti, turto išieš- kojimu vis. pirma buvo suinteresuotas jos sutuoktinis. Kadangi net kiek komiškai susiklosčius¡ gerados išskyrim4 lydėjo netrumpa turtini. ginč. preliudija, atsklei- džianti, koki. veiksm. imdavosi vyras, siekdamas realizuoti žmonos teis< pavel- dėti dal¡ tėvonijos ir motinijos, pakomentuosiu š¡ atvej¡ išsamiau.
Kelis kartus 1542 m. Kauno taryboje nagrinėtas ginčas tarp velionio Xxxxxx Xxxxxxxxx vaik. Xxxxxxxx ir Xxxxxxx – j. vardu ieškin¡ kėlė Kotrynos sutuoktinis Xxxxx Xxxxxx – bei ieškov. patėvio Xxxxxxxxxx Xxxxxxxx tuokart baigėsi kompro- misu56. Paaiškėjo, kad po S. Xxxxxxxxx mirties šio našl< Jadvyg4 ved<s X. Xxxxxxxx kur¡ laik4 gyveno velionio name, kurio išlaikymui „¡dėjo“ nemenk4 pinig. sum4. Nepaisant šios aplinkybės, po Xxxxxxxx mirties M. Puniškio teisė pasilikti name buvo užginčyta. Tai inicijavo net ne tikrasis S. Kielaičio vaik. bei turto globėjas Povilas Grikpelnis, o jau spėjusios ištekėti K. Kielaitytės sutuoktinis X. Xxxxxx, pasiek<s, jog miesto teisėjai priimt. ieškovams palank. sprendim4. Juo remiantis,
M. Puniškiui buvo gr4žinta atitinkama suma, o šis po to pripažino abiej. velio- nio S. Xxxxxxxxx vaik. teis< ¡sivesdinti ¡ x. xxxx nam4. Deramai atliktas ir pats
¡vesdinimo paskelbimo aktas57. Tarėjai nurodė, kad patėvis sugr4žint. visus rak- tus, o du ¡ viet4 nuvyk< suolininkai surašyt. ten buvusius nam. apyvokos daik- tus, apibrėžiant juos surinktiniu supellex terminu. Turt4 liepta surašyti ir po vien4 inventoriaus egzempliori. atiduoti abiem pusėms. Xxxxxxxxx dalybos turėjo ¡vykti vėliau.
Tačiau tai dar nežymėjo sklandžios šio reikalo baigties. Nežinia, kaip konkre- čiai turtiniai ginčai buvo narpliojami toliau, tačiau akivaizdu, jog ilgainiui ne tik
¡sižiebė naujas nesutarim. židinys58, bet ir nenuslopo senasis: po keleri. met. (1544 12 12) X. Xxxxxx vėl iškėlė ieškin¡ M. Xxxxxxxxx, š¡kart savo pretenzijas sukonkretindamas ties gerados klausimu59. Dabar Kotrynos sutuoktinis tvirtino, kad jam dar nėra atlyginta „už jo žmonos motininius daiktus“60. K. Kielaitytės patėvio X. Puniškio prokuratorius (gynėjas) Xxxxxx Xxxxxx, atvirkščiai, tvirtino, jog su ieškovu jau visiškai atsiskaityta: tarybos nurodymu tarp x. xxxxx buv<s sudarytas kontraktas ir „jau visi daiktai, tie drabužiai ir gerada yra atiduoti ¡ paties Xxxx Xxxxxxx rankas“61. Dėl kitos mantos (alia supellex), X. Xxxxx teigimu, ieškinys negali būti keliamas. Jis dar kart4 pakartojo ankstesn¡ motyv4, nekvestio- nuodamas gerados teisėtumo ir konstatuodamas jos išskyrimo fakt4: es4 „visas turtas, kuris pagal teis< tenka, [J. Kojalai jau] yra sugr4žintas“62. Ieškovo proku-
xxxxxxxx Xxxxxxxx iš esmės neneigė fakto, jog bent jau dalis gerados išties buvo atgauta, tačiau tvirtino, kad skrynioje sudėti J. Kojalos žmonos motinos drabužiai visai sunyk<: juos sukapojusios kandys. Buvo nurodyta ir alternatyva: patėvis ne- va turėj<s tuos drabužius „ger. žmoni.“ (liudytoj.) akivaizdoje ¡vertinti ir par- duoti, o pinigus išsaugoti.
Vis dėlto dalies motinini. daikt. gr4žinimo dukters sutuoktiniui aktas jau buvo atliktas. Tarybai aptarus kai kurias dar papildomai iškilusias detales, paga- liau buvo priimtas sprendimas dėl galutini. turto dalyb.. Svarbu pasakyti, kad tik dabar paaiškėjo, kodėl čia vis dar tebebuvo „¡painiotas“ Martyno ir Xxxxxxxx Xxxxxxxx. patėvis: kaip viena iš pusi., be jau minėt. Kielaiči., buvo ¡vardytas suvestinis x. xxxxxx, mažametis M. Xxxxxxxx sūnus, kur¡ Xxxxxxxxx sugyveno san- tuokoje su velionio S. Kielaičio našle. Taigi buvo konstatuota, kad Xxxxxxxx, Xxxxxxx ir anonimiškai „Xxxxxxxxxx Xxxxxxxx vaiku“ definuojamas mažametis „yra vienos motinos pagimdyti”. Tai ir nulėmė dispozicijos turin¡. Minėtasis X. Xxxxxx- čio namas buvo priteistas jo vaikams Martynui ir Xxxxxxxx. Pastar.j. teisė ¡ motinos palikim4 taip pat nekvestionuota, tačiau neužmiršta pažymėti, kad ¡ mi- rusios Kielaiči. motinos turt4 gali pretenduoti ir mažasis Puniškis: jis taip pat
¡vardytas velionės ¡pėdiniu (successor). Toliau, atšaukus visas ankstesnes abiej. pusi. turtines pretenzijas, miesto teisėjai paskelbė, kad „drabužius, papuošalus, sidabro [indus] ir visa, kas iš to liko ir moters kraičiui63 priklauso, visa tai mi- nėtai dukrai Kotrynai priteisė“64. Nors š¡ kart4 pavartotas kitas terminas (orna- mentum mulierum), iš bendrais bruožais nusakyto „moteriško“ turto turinio akivaiz- du, kad juo sinonimiškai ¡vardyta ta pati gerada. Taip pat buvo konstatuota, jog lik<s motinos nekilnojamas turtas ir, matyt, ¡ geradq ne¡ėj< nam. apyvokos daik- tai (supellex) privalo būti padalyti ¡ tris lygias dalis, turėsiančias tekti kiekvienam iš vaik.. Nors abi pusės ne iš karto su tuo sutiko, vis dėlto tarp M. Puniškio ir
J. Kojalos – pastarasis atstovavo Martynui ir Xxxxxxxx – buvo sudarytas draugiš- kas susitarimas. J¡ fiksuojantis raštas irgi ¡rašytas ¡ Kauno tarybos knyg465. Nesi- imsiu išsamiai šio dokumento analizuoti – jame buvo detaliai aptarta, koks turtas ir kuri jo dalis kiekvienai iš šali. priklauso, ¡vardyti tos sutarties liudytojai, nu- matyta bauda jos nesilaikymo atveju, – tik pažymėsiu, kad sukonkretintas ir ge- rados turinys. Kotrynos sutuoktiniui turėjo būti išskirta atitinkama jo žmonos tėv. palikimo dalis ir dar papildomai duoti „katilas, kuriame al. verda, taip pat sagtis, taip pat du vaško akmenys, taip pat grūstuvė“66. Pagaliau paaiškėjo, kad, be de /acto jau gr4žint. Kielaitytės motinos drabuži., tiek aistr. sukėlusi4 geradq tesudarė, matyt, vertingesnė moters rūb. detalė ir keli nam. apyvokos daiktai. Aptartasis atvejis vis dėlto svarbus keliomis prasmėmis. Pirma, palyginus j¡ su aukščiau nagrinėta vilnieči. byla, akivaizdu, kad ir Kaune XVI a. pirmojoje pu- sėje neabejota moteriškos lyties paveldėtoj. teise ¡ abiej. tėv. turt4. Antra, šei- mos palikimas nebuvo suvokiamas kaip vientisas turto kompleksas. J¡ sudarė santykinai atskiros tėvo ir motinos turto dalys, kurias formaliai galėjo po lygiai paveldėti abiej. lyči. vaikai. Žemės teisėje akivaizdi tendencija siaurinti dukter. paveldėjimo teises, eliminuojant galimyb< joms paveldėti lygi4 su broliais tėvoni- jos dal¡67, Lietuvos miestuose XVI a. pirmojoje pusėje dar nėra pastebima. Klau- simas, kok¡ real. pavidal4 šios teisės realizavimas ¡gydavo kiekvienu konkrečiu
atveju ir kaip tai susitapatindavo su kraičio dukteriai paskyrimu, atskiro tyrimo tema. Svarbu tai, kad motinos turtas taip pat nebuvo vienalytis: išskirtina speci- finė jo dalis, kuri4 sudarė daugiausia moters drabužiai, papuošalai, patalynė, kai kurie nam. apyvokos daiktai, teis< kuriuos paveldėti turėjo tik dukros, o ši. nesant, velionės kraujo giminaičiai.
Kotrynos atveju jos teis< ¡ geradq realizavo moters sutuoktinis. Kai kurie šaltini. fragmentai leist. spėti, kad ¡ „moterišk4“ turt4 galėdavo pretenduoti ir pačios moteriškos lyties paveldėtojos. Antai trumpame 1537 m. ¡raše Kauno tarybos knygoje užfiksuota, kad taryba pripažino teisėtu Xxxxxxxx Xxxxxxxxx ieškin¡ žentui dėl „nam. apyvokos daikt., [likusi.] po jos podukros xxxxxxx00. Ar pavyko mo- teriškei iš ties. prisiteisti savo velionei podukrai priklausiusi4 mant4 ir ar ji laikyta viena iš sudėtini. gerados dali., lieka tik spėlioti. Kaip negalima vienareikšmiškai pasakyti, jog būtent apie geradq kalbama ir tokiame 1545 m. ¡raše Kauno vaito xxxxxxx00. Čia teigiama, kad pas vait4 atėjo Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx ir pareiškė, jog tarp jos ir Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx, merginos mirusios sesers Nastios vyro, su- darytas susitarimas. Neapsiribota tik ¡vykusio fakto konstatavimu – dieveris atidavė Xxxxxxxxxx kai kuriuos daiktus, – bet jie ir konkrečiai išvardyti. Xxxxxxxxx xxxxxx, kad ji gavo „apsiaust4, katil4, skrand4, dvi sermėgas, du durtinius, marškinius“70 ir 75 grašius. Svarbu, kad tai nebuvo vien „geranoriškas“ aktas. Tokio pobūdžio sandoriai, matyt, atitiko mieste nusistovėjusi4 praktik4: kaip ir Kielaiči. atveju, čia buvo užfiksuoti susitarimo laikymosi garantai71.
BAIGIAMOSIOS PASTABOS
Atlikta šaltini. analizė vis dėlto neleidžia tvirtinti, kad tiek Kaune, tiek Vilniuje
gerada galėjo būti taikoma visuotinai. Manau, jog atskiri bandymai pasinaudoti
„rašytine Magdeburgo teise“ – xxxxxxxxxx, matyt, geradq ir hergewetq suvokė kaip tam tikr4 vizual. specifin¡ vokieči. teisės požym¡ – neatsiejamai susipindavo ir netgi susitapatindavo su dukter. paveldėjimo teisės realizavimu apskritai. O ly- gios broli. ir seser. teisės šia prasme, bent XVI a. pirmojoje pusėje, nebuvo lyties suvaržytos72. Kita vertus, svarbu, jog aukščiau aptartieji atvejai neliko tik pavieniai fragmentai. Xxx xxxxxx., matyt, juridinės praktikos subrandintas poreikis gerados klausim4 spr<sti Vilniaus valdžios lygmeny73. Antai 1551 m. šio miesto vilkieriuje jam buvo skirtas net atskiras straipsnis: „Hergewetch ir Gierada nuo šio meto jau neturi būti atskirai išskiriami, tik visas turtas arba dvaras, kurie liks po kieno nors [mirties], ar būt. tai vyras, ar moteris, turi būti lygiai padalytas tarp vaik. arba palikuoni., kuriems tas palikimas tenka, tiek vyrui, tiek moteriai“74. Peršasi kelios išvados. Pirma, palyginus su minėtais Lenkijos miest. vilkieriais akivaizdu, kad Vilniuje nebuvo siekta gerados ir šio teisinio-turtinio instituto „vy- riškojo“ antipodo modifikuoti, o bandyta j. apskritai atsisakyti. Antra, kit. 1551 m. Vilniaus vilkieriaus straipsni. kontekste – juose preciziškai detalizuojami ¡vairūs proceso, daiktinės, prievolinės teisi. momentai – aptariamas artikulas stebina savo lakoniškumu. Iš to, manau, galima spr<sti, kad lokalūs bandymai perimti gana paviršutiniškai suvoktus „svetimus“ institutus realiame gyvenime buvo tik tiek galimi, kiek nesikirto su šiame pat straipsnyje akivaizdžiai užfiksuotais, vietinėje
praktikoje nusistovėjusiais ir lyties nevaržomais paveldėjimo principais.
Kita vertus, gerados paminėjimas jau XVII a. šaltinyje verčia suklusti75. Tai ne tiek signalizuoja, manau, apie aptarto turtinio-teisinio instituto gyvybingum4, kiek retrospektyviai atspindi miestietės turtinės padėties kitimo linkmes. Jau XVI a. pradžioje išryškėjusios ir juridiškai Trečiajame Lietuvos statute ¡formintos žemės teisės tendencijos76 bei XIX–XX a. etnografinės medžiagos paralelės77 leidžia ma- nyti, kad ir mieste ilgainiui imta aiškiai skirti du moters turto komponentus. Vienam j. – ištekančios merginos drabužiams, papuošalams, kai kuriems moters žinioje buvusiems nam. apyvokos daiktams – nusakyti labiausiai ir tiko gerados terminas. Atsakymus ¡ klausimus, kaip buvo definuojama „negeradinė“ miesto gyventojos turto dalis, kas sudarė ir kaip kito jos turinys, manau, pateiks ateities tyrimai. Jie padės nustatyti, kokia dukter. paveldėjimo teisės realizavimo forma ilgainiui nusistovėjo Lietuvos miestuose.
IŠVADOS
1. Specifinio saks.-Magdeburgo teisės instituto gerada (vok. Gerade) esmės ir prasminės transformacijos nustatymas, jo turinio ir taikymo Lietuvos magdebur- giniuose miestuose analizė ¡galino tam tikru rakursu išsamiau nušviesti turtin< moters padėt¡ Vilniuje ir Kaune, ypač paveldėjimo teisės aspektu.
2. Tuo metu, kai pačioje saks.-Magdeburgo teisės veikimo erdvėje ir vis. pirma vokieči. miestuose šio instituto jau buvo visuotinai atsisakyta, o Lenkijoje iš esmės modifikuojamas jo turinys, XVI a. 3-iajame dešimtmetyje Vilniuje ge- radq pabandyta pritaikyti pirm4 kart4.
3. Turimi šaltiniai leidžia tvirtinti, kad tiek Vilniuje, tiek Kaune atskiri gerados atvejai XVI a. pirmojoje pusėje neliko tik pavieniai epizodai. Amžininkai š¡ ins- titut4 ir jo prasmin¡ antipod4 (vok. Heergeräte, lenk. hergewete) suvokė kaip vizu- al. Magdeburgo teisės požym¡, brėžus¡ specifin< rib4 tarp broli. ir dukter. pa- veldėjimo teisi..
4. Xxxxxx (parapherna, paraphernalia, res maternae, ornamentum mulierum) sudarė moters drabužiai, papuošalai, kai kurie nam. apyvokos daiktai, kurie po motinos mirties turėdavo lygiomis dalimis tekti dukterims, o ši. nesant, velionės moteriškos lyties giminaitėms. Nevienareikšmiškai traktuojamas gerada apibrėžia- mo kilnojamojo turto turinys ir paviršutiniškai suvokiamas jo priklausomybės klau- simas sudarė dažn. turtini. konflikt. miestuose aš¡ ar net tapdavo pretekstu žmonos šalutinės linijos giminaičiams kištis ¡ šeimos turto paveldėjimo reikalus.
5. Xxxxxxx. analizė liudija, kad gerados taikymas Vilniuje ir Kaune netapo visuotiniu: atskiri bandymai pasiremti „rašytine Magdeburgo teise“ neatsiejamai susipindavo su dukter. paveldėjimo teisės realizavimu ir buvo ¡manomi tik tiek, kiek nesikirto su vietiniais ir tuo metu dar lyties atžvilgiu nevaržomais šeimos turto paveldėjimo principais. Žemės teisėje akivaizdžios tendencijos siaurinti duk- ter. paveldėjimo teises Lietuvos miestuose XVI a. pirmojoje pusėje dar nėra pastebimos.
Gauta 2001 04 23
Nuorodos
1 X. Xxxxxxxxx, XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestieči. kas- dienio gyvenimo tyrimai šiuolaikinėje lietuvi. istoriografijoje, Lituanistica, 1997, Nr. 3(31), p. 121–129.
2 Šia prasme vis. pirma išskirtini Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx darbai, kuriuos yra apžvelg<s Xxxxx Xxxxxxxxx. Pastarasis autorius taip pat atkreipė dėmes¡ ¡ būtinyb< istoriniuose tyrimuose pasitelkti gausius miest. arc1eologijos duomenis. Ibid., p. 124–127.
3 X. Xxxxxxxxx, XVI amžiaus Vilniaus viešojo gyvenimo vaizdai, Mūsy praeitis, 1992, Nr. 2, p. 15–29.
4 X. Xxxxxxxxx, Vilniaus miestiečiai XVII amžiaus proginėje literatūroje, Lituanistica, 1996, Nr. 1(25), p. 3–14; idem, Iš XVII a. Vilniaus miestieči. valdančiojo elito istorijos: Xxxxxxxx Xxxxxxxx-Xxxxxxxx (1593–1663) ir jo „Atminties lobynas“, Lietuvos istorijos met- raǎtis. 1996 metai, Vilnius, 1997, p. 5–42; idem, Vilniaus miestiečiy valdantysis elitas KVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.). Daktaro disertacijos santrauka, Vilnius, 1999.
5 Net apsiribojant vien senuoju Lietuvos istorijos laikotarpiu, čia fiziškai ne¡manoma aprėpti vis. moter. istorijos problematikai skirt. darb.. Nurodysiu tik esmines tyrim. kryptis nužyminčias studijas – C. Xxxxxxx, X. Xxxxxxxxxx, Имущественное положение женщины (матери, жены, дочери, сестры) привилегированного сословия по I Литовскому Cтатуту, LT5R auhǎtyjy xxxxxxx xxxxxx darbai, Istorija, 1976, t. XVI(2),
p. 74–102; X. Xxxxxxxxxx, Ar Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. moteris buvo pilietė, Lietuvos istorijos studijos, Vilnius, 1994, t. 2, p. 62–73; idem, T1e venets of Noble- women in t1e Grand Duc1y of Lit1uania, Lithuanian historical studies, Vilnius, 1997, t. 2, p. 97–107; idem, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajori. teisė laisvai ištekėti: re- alybė ar fikcija?, Lietuvos valstybė KII–KVIII a., Vilnius, 1997, p. 147–157; idem, Lietuvos Metrikos 4-oji Teism. byl. knyga – šaltinis moters statusui tirti, Lietuvos Metrihos studi- jos, Vilnius, 1998, p. 124–149; X. Xxxxxxxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxxxxxx, Vilnius, 1999; J. Sar- cevičienė, Vyro ir žmonos santyki. modelis XVIa. II pusės – XVII a. I pusės proginėje literatūroje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – patriarc1atas ar partnerystė?, Kultūry sanhirtos, Vilnius, 2000, p. 189–217; idem, Idealusis moters modelis KVI a. II p. – KVII a. I p. proginėje literatūroje Lietuvos Didžiojoje Kunigaihǎtystėje. Daktaro disertacijos santrau- ka, Vilnius, 2000; idem, Idealo link: moters dorybi. nusakymas XVI a. II p. – XVII a. I p. LDK proginėje literatūroje, Kultūros barai, 2001, Nr. 1, p. 82–86; Nr. 2, p. 76–80.
6 X. Xxxxxxxx, Lietuvi. šeima XIII–XIV amžiais, Iǎ lietuviy hultūros istorijos, Vilnius,
t. 1, p. 248–259; X. Xxxxxxxxx, Teisinis šeimos turtini. santyki. reguliavimas Lietuvoje XIII–XVI a., Teisiniy instituty raida Lietuvoje, Vilnius, 1981, p. 79–102; X. Xxxxxxxxxxxxx,
X. Xxxxxxx, X. Xxxxxxxxx, Lietuviy ǎeima ir papročiai, Vilnius, 1995. Taip pat žr. I. Vali- konytės parašytus šeimos teisei skirtus skyrius LM Teism. byl. knyg. publikacij. Svaduo- se: Lietuvos Metriha (1528–1547). 6-oji Teismy byly hnyga, parengė X. Xxxxxxx, X. Valiko- nytė ir kt., Vilnius, 1995, p. LXXIV–XCV; Lietuvos Metriha (1522–1530). 4-oji Teismy byly hnyga, parengė X. Xxxxxxx, X. Xxxxxxxxxx ir kt., Vilnius, 1997 (toliau – LM 4TBK),
p. XXXIV–XLV.
7 LM kartais kiek supaprastintai laikoma šaltiniu vien bajor. šeimos ir moters padė- ties joje problematikai nušviesti. Nors jau yra atkreiptas dėmesys ¡ šio unikalaus doku- ment. komplekso teikiamas galimybes taip pat ir LDK miestieči. socialiniams bei teisi- niams santykiams tyrinėti, pastaroji šaltini. analizės kryptis mūsuose nėra išplėtota – LM 4TBK, p. XLVI–L; X. Xxxxxxxxx, Vilniaus vietininko Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxx 1559–1564 m. teismo knygos, Lietuvos miesty istorijos ǎaltiniai, Vilnius, 1992, t. 2, p. 61–75.
8 X. Xxxxxx, Kauno miesto senojo arc1yvo likimas, Lietuvos T5R mohsly ahademijos darbai, A serija, 1973, t. 2 (43), p. 125–138; idem, Kauno miesto vaitas ir jo akt. knygos
XVI a. – XVII a. pirmojoje pusėje, Lietuvos miesty istorijos ǎaltiniai, Vilnius, 1988, t. 1, p. 25–46.
9 Idem, Kauno mokyklos XVI amžiuje, Kauno istorijos metraǎtis, Kaunas, 1998, t. 1,
p. 25–35; idem, Kauno vaito XVI a. vidurio knygos prabyla lietuviškai, Kultūry sanhirtos,
p. 66–90.
10 LM 4TBK, Nr. 79, p. 94; Nr. 167, p. 145–146; Nr. 240, p. 202–203.
11 J. Bardac1, O praktyce kancelarii litewskiej za Xxxxxxxx X Xxxxxxx, idem, 5tudia z ustroju i prawa Wielhiego Księstwa Litewshiego KIV–KVII w., Warszawa–Bia1ystok, 1970, s. 355.
12 LM, 4TBK, p. 94.
13 Formuluot< ad e//ectum ex dotationis (taip publikacijoje, turėt. būti exdotationis) verčiu mūs. medievistikoje jau plačiai vartojamo termino „išranga” (tai vienas iš keli. moters krait¡ tuometiniuose šaltiniuose apibrėžusi. žodži.) veiksmažodine forma: I. Va- likonytė, X. Xxxxxxx, X. Xxxxxxxxxx, Pirmasis Lietuvos 5tatutas (1529 m.), Vilnius, 2001,
p. 289. Atkreiptinas dėmesys, kad XVI a. pirmojoje pusėje LDK teism. praktikoje labai nepreciziškai vartotos moters turt4 bei jo sudėtines dalis apibūdinančios definicijos, dėl to ir mokslinėje literatūroje pasitaiko tam tikros painiavos: C. Xxxxxxx, X. Валиконите, Имущественное положение женщины, с. 84–93; LM 4TBK, p. XXXVIII.
14 Vartoju mūs. istoriografijoje nusistovėjus¡ lietuvišk4 5achsenspiegel atitikmen¡. Nau- dojausi šia publikacija: 5achsenspiegel. Landrecht und Lehnrecht, 1rsg. von Friedric1 Ebel, Stuttgart, 1993. Vėliau, cituodama šio ir kit. teisyn. straipsnius, romėnišku skaičiumi žymėsiu atitinkamos 5ahsy veidrodžio knygos, o arabišku – straipsnio numer¡, papildomai nenurodydama puslapio teisės šaltinio publikacijoje.
15 Das sächsische Weichbildrecht/ Jus municipale 5axonicum. Weichbildrecht und Welt- chronih in CKKKVI Artiheln mit der Glosse, 1rsg. von Xx. X. Xxxxxxx u. Dr. Fr. x. Xxxxxx, Berlin, [1857/ 1858], Bd. 1.
16 W. Ebel, Deutsches Recht im Osten (5achsenspiegel, Lübisches und Magdeburgisches Recht), Kitzingen/ Main, 1952, S. 25–26; J. Bardac1, B. Xxxxxxxxxxx, X. Xxxxxxxx, Historia ustroju i prawa polshiego, Warszawa, 1998, s. 30.
17 P. Hradil, Zur T1eorie der Gerade, Zeitschri/t der 5avigny-5ti/tung /ür Rechtsgeschich- te, Germanistische Abteilung, 1910, Bd. 31, S. 67–130; W. Bungenstock, Gerade, Handwörter- buch zur deutschen Rechtsgeschichte, 1rsg. von X. Xxxxx u. X. Xxxxxxxx, Berlin u. a. (toliau – HRG), 1971, Bd. 1, Sp. 1527–1528.
18 P. Hradil, Zur T1eorie der Gerade, S. 68–69; X.-X. Xxxxxx, Das Eherecht des 5ach- senspiegels: systematische Darstellung, Frankfurt/Main, 1978, S. 23–25; X. Xxxxxx, Das Fa- milienrec1t in der spätmittelalterlic1en Stadt, Haus und Familie in der spätmittelalterlichen 5tadt, 1rsg. von X. Xxxxxxxxx, S. 151–154; X. Xxxxxx, Die rechtliche 5tellung der Frau im 5achsenspiegel-Landrecht, Frankfurt/Main u. a., 1987, S. 120–122, 136–144, 171–180,
212.
19 Šalia Gerade – aptardama vokieči. istoriografij4, vartosiu nagrinėjamo turtinio-tei- sinio instituto definicijos vokišk4j4 form4 – tokiais laikomi taip pat Leibzucht, Morgenga- be, Ursale, Musteil. Nemanau, kad būtina čia plačiau juos analizuoti.
20 Nors su Gerade susijusius momentus tiesiogiai ar netiesiogiai paliečia keli Saks. veidrodžio straipsniai, išsamiausiai mus dominantis institutas užfiksuotas I, 24 straipsnyje: Waz zu morgengabe, musteile, gerade, erbe gehort. Čia išvardijama „visa, kas gerade priklau- so“: …alliz, daz zu der gerade gehort, daz sint alle scha/ unde gense, hasten mit u/irhabenen liden, alle garn, bette, phule, hussene, lilachene, tislachene, twelen, badelachene, bechene, luchtere, lin unde alle wipliche hleider, vingerlin unde armgolt, sappile, seltere unde alle
buchere, die zu gotis dienste gehoren, die vrowen phlegen zu lesene, sedelen, laden unde tepte, ummehenge unde ruchelachene unde alle gebende, diz hort zu vrowen gerade. Toliau Saks. veidrodžio autorius, paminėj<s dar kelis smulkius moteriai priklausančius daiktus, pabrėžia, kad gerade priskirtini tik tas audeklas bei brangieji metalai, kurie panaudoti drabužiams pasiūti ir papuošti: Noch ist mancherhande hleinote, daz in geburt, aleine nen- ne ich des nicht bisunder, alse borsten, scheren unde spigele [unde]. Allirleie gewant, unges- niten, zu vrowen hleideren, unde golt unde silbir ungewrocht gehorit den vrowen nicht.
21 X. Xxxxxx, Die rechtliche 5tellung, S. 139–145; W. Bungenstock, Gerade, Sp. 1527– 1530; E. Xxxxxxxxx, X. X. Wallac1, Hil/swörterbuch /ür Historiher: Mittelalter und Neuzeit, Tübingen, Basel, 1995, Bd. 1 (toliau – HH), S. 240.
22 W. Bungenstock, Heergeräte (Heergewäte), HRG, 1978, Bd. 2, Sp. 29–30; HH, S. 275.
23 Gerade kildinamas iš senosios vokieči. kalbos žodžio reidh, žymėjusio nuotakos papuošalus, jos „aprūpinim4“, „išrengim4“ sužadėtuvi. metu. Tokia prasme šis žodis vei- kiausiai buvo vartojamas ir ankstyvaisiais viduramžiais, ilgainiui kai kur tap<s tam tikru merginos kraičio (Aussteuer) sinonimu (nors nevisišku jo atitikmeniu), o Saks. veidrodžio veikimo erdvėje apibrėž<s atskir4 moters turto dal¡ jos sutuoktinio mirties atveju: W. Bun- genstock, Gerade, Sp. 1527. Heergeräte siejamas su karo ginkluotei skirtais reikmenimis: idem, Heergeräte, Sp. 29–30.
24 X. Xxxxxx, Die rechtliche 5tellung, S. 140–141.
25 X. Xxxxxx, Das Familienrec1t in der spätmittelalterlic1en Stadt, S. 152.
26 X. Xxxxxx, Die rechtliche 5tellung, S. 179.
27 Ibid., p. 140.
28 P. Hradil, Zur T1eorie der Gerade, S. 73–80; W. Bungenstock, Gerade, Sp. 1528.
29 Weichbildo 23-iajame straipsnyje Von Gerade und was zu der Gerade gehorit (loty- niškai De Gerada seu para/erna et quae ad eam pertinent) vardijama: Do gehoren zu alle wipliche hleidere, unde gesnyttene tuchere, wullen unde lynen, daz /rouwen phlegen zu tragen, unde yn iren weren zu haben, unde alles golt unde silber, daz do geworcht ist zu /rouwen gezirde, alle vorspan unde vyngerlyn, beslagene gortil, unde syde, geworcht, armgolt, unde ummehenge, sperlachen unde lynlachen unde badelachen unde vorhenge, bette, phole, hussen, tischlachen, phannen,…waschhessil, lien unde /lachz, garn, roe unde gesoten, buchere, die dy
/rouwen sollen lesen, gense, enten, scha//, dy vor dem hirten ghen. Arba lotyniškas tekstas: Ad eam enim spectare videntur omnes vestes muliebres, incisi panni, et tela itidem caesa ad usum mulieris, et ea, quae pro ornatu de/erre solent mulieres, ac ea in suo habuerit reser- vaculo et tutela. Praeterea omne aurum argentumve, quod /ormatum est ad ornatum mulie- rum, omnes annuli, brachialia, cinguli, sericum /ormatum, cortinae, appendicula, scamnalia cum velaminibus, linteamina, balneamina, velamen, lectum, pulvinaria, cussini, mensae, patel- lae, caldar ad abluendum, linum, /ilum omne nereatum, sive sit dealbatum sive non, libri, qui a mulieribus usitantur, anseres, anetae, oves pastorem praecedentes. Iš dalies šis „s4ra- šas“ dar papildytas to paties teisyno 26-ajame straipsnyje, kur, detaliai išskaičiavus veldė- mei (hereditas) priklausant¡ turt4, priduriama: „išskyrus katil4 rūbams skalbti, kuris gerade priklauso“ (excepto caldari pro abluendis vestimentis, quod ad geradam pertinet).
30 Xxxxx Xxxxxxxxxx 23-iojo straipsnio glosoje xxxxxxxx, kad aludario šeimoje gerade nepriklauso alaus darymui skirtas ir atitinkamoje vietoje ¡mūrytas katilas. Panašiai gerade turinys „reglamentuojamas“ mėsininko, pirklio, amatininko, nuoma besiverčiančio sutuok- tinio šeimose: N. Jaskierus, Juris municipalis Maideburgensis liber vulgo Weichbild nuncu- patus, Cracoviae, Anno M.D.XXXV, fol. XXV v.
31 F. Xxxxxxx, Das eheliche Güterrecht des 5achsenspiegels und der verwandten Rechts- quellen, Leipzig, 1867, S. 318–328; P. Hradil, Zur T1eorie der Gerade, S. 87, 94, 96; F.-W. Xxxxxx, Das Eherecht des 5achsenspiegels, S. 25–27.
32 Mokslinėje lenk. literatūroje neieškoma šiuolaikini. atitikmen. aptariamiesiems is- toriniams terminams. Todėl čia ir toliau vartosiu originalias definicijas, tik ne vokišk4ja, o lotynišk4ja bei lenkišk4ja gramatinėmis formomis.
33 J. Bardac1, X. Xxxxxxxxxxx, X. Leśnodorski, Historia paVstwa i prawa Polshi, War- szawa, 1966, t. II, s. 307–308; X. Xxxxxxxxx, Kobieta w mieácie polshim w drugiej potowie KVI i w KVII wiehu, Warszawa, 1995, s. 29–30.
34 X. Xxxxxxxx-Xxxxxxx, Das säc1sisc1-magdeburgisc1e Rec1t und die vermögensrec1- tlic1en Ver1ältnisse in den polnisc1en Städten der Renaissance, 5tudien zur Geschichte des sächsisch-magdeburgischen Rechts in Deutschland und Polen, D. Xxxxxxxxx, X. Sc1ic1 (Hrsg.), Frankfurt/Main, 1980, Rec1ts1istorisc1e Rei1e, Bd. 10, S. 136.
35 Musiataby na ony czasy <…> w Niemcech jednaha majętnoáć w hergewecie być, jaho i w gieradzie. <…> U nas też w Polszcze nie wiem co za nagroda gierady hergewetem być ma, zwtaszcza miedzy rzemieálnihi i miedzy mieszczany ubozszemi, gdzie honi ani zbroje nie masz, wszy[s]teh u drugiego hergewet: wtóczenha, hostureh, siehierha, hijec, maczuga, miecz rzadho, honia, zbroje nie pytaj. A żona przedsię w swoich ubiorach hosztownych rej wiedzie, nad swój stan się stroi ubiory hosztownymi, htórym hoVca nie masz: B. Xxxxxxx, Tytuty prawa majdeburshiego, Warszawa, 1954, s. 8–9.
36 O spadhach a o blishoáciach; O niewiastach i o dziewhach a o geradzie: idem, Arty- huty prawa majdeburshiego, Warszawa, 1954, s. 5–9; 10–17.
37 Idem, Tytuty prawa majdeburshiego, s. 3–17
38 Z htórej różnóáci wielhie poswarhi miedzy ludźmi o gieradę w Polszcze bywaj <…> Iż hiedy się o nię prawo toczy, xxxxx, chcqc do siebie przyciqgnqć xxxxxx xxxxxxx a sobie więcej niż drugiemu życzqc, mówi tah: to mnie prawem sashim niemiechim hu gieradzie należy; a drugi mówi: to prawem majdeburshim nie hu gieradzie, ale hu dziedzictwu, moje to, nie twoje: ibid., p. 4.
39 …przeto tahowych praw o gieradzie niehtóre miasta wielhierzmi swoimi poprawili: ibid., p. 10.
40 X. Xxxxxxxx-Xxxxxxx, Das säc1sisc1-magdeburgisc1e Rec1t, S. 136.
41 X. Xxxxxxxxx, Kobieta w mieácie polshim, s. 30.
42 …quibus de iure pertinet, iuxta xxxxx xxxxxx civilis dispositionem: LM 4TBK, p. 94.
43 Ibid., Nr. 167, p. 145–146.
44 Rusėniškuose tekstuose ¡vairuojanti termino hergewet ortografija (кгарквem, xxxxxxx, кгарвem, xxxxxxx) tik patvirtina teigin¡ apie aptariamojo instituto „naujum4“ Vilniuje. 45 …y nравe Mаumбарcкoмъ кграда маemь быmu на дoчкy, а гарквemъ на cына:
ibid., p. 146.
46 Ibid., p. 94.
47 Ibid., Nr. 240, p. 202–203.
48 Vilniaus universiteto mokslinės bibliotekos Rankrašči. skyrius (toliau – VU MBR5),
f. 7, Kauno magistrato 1522–1545 m. hnyga (toliau – KM), Nr. 307, l. 142–142v.
49 …de ceterisque bonis mobilibus, ad geradam pertinentibus.
50 …secundum jus Maijdenburgen(se) gerada ad eosdem actores Xxxxxxx et Xxxxxxxx xxxxxxxx videtur et debetur.
51 Žodžiu Lundensis, -e (Lundinum, Londinum) viduramži. tekstuose vadinta Londone pagaminta gelumbė. 5townih taciny áredniowiecznej w Polsce, Wroc1aw–Warszawa–Kraków– Gdańsk–Łódź, 1978–1984, t. V, szp. 1563. Plg. taip pat X. Xxxxxxxxxxx, Nepublikuoti XVI am- žiaus Lietuvos bajor. kostium. istorijos šaltiniai, Lituanistica, 1996, Nr. 4(28), p. 74.
52 Vengdama painiavos lietuviškoje istorinėje terminijoje, laikausi principo, kuriuo re- miasi kostiumo istorijos tyrinėtoja Xxxx Xxxxxxxxxxx. Ji neieško dabartinės kalbos atitik- men. nusistovėjusiems šaltini. terminams, kuriais būdavo ¡vardijami dabar nebenaudoja- mi drabužiai, audiniai ar buities detalės. Šiuo konkrečiu atveju žod¡ tunica verčiu žiponu,
remdamasi senuoju Xxxxxxxxxxx Xxxxxxx žodynu: 5enasis Xxxxxxxxxxx 0xxxxxx žodynas, pa- rengė, ¡v. str. parašė ir žodži. x-xx< sudarė X. Xxxxxxx, Vilnius, 1997, p. 460. Taip pat žr.: J. Sondel, 5townih taciVsho-polshi dla prawnihów i historyhów, Kraków, 1997, s. 960;
X. Xxxxxxxxxxxxx, Lenhy-lietuviy halby žodynas, Vilnius, 1994, p. 1008. Apie žiponu vadina- m4 drabuž¡ žr. X. Xxxxxxxxxxx, Nepublikuoti XVI amžiaus Lietuvos bajor. kostium. istorijos šaltiniai, p. 74.
53 Tai standus, vilnonis drobinio pynimo audinys, gamintas iš kupranugario ar ožkos vilnos. Ibid., p. 73; 5townih taciny áredniowiecznej w Polsce, Wroc1aw–Kraków–Warszawa, 1959, t. II, zesz. 1(9), szp. 63.
54 H(i)c sunt res, quas Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx restituit Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx et Dorotee, pis- toris (taip rankraštyje. J. K.), item duo cussini, item subterlectum, quatuor mannteria (taip rankraštyje, turėt. būti mantelia. J. K.), unum mensale, duo lodices, unum pallium, tunica brunatica lunden(sis) cum axameto, tunica grisea lunden(sis), subducta de rubea czamlat, lectum ex roboribus, mensa, du(a)e cist(a)e, scha//a, caldar, in quo linum abluitur, du(a)e scutell(a)e stanne(a)e, duo cantari stannei, una pelvis lanatorium (taip rankraštyje. J. K.), caldar braxatorium (taip rankraštyje. J. K.) cum a[p]paramentis ad braxandum cervisiam, item alvearia ap[i]um…
55 …item peplum cum auro invadiavit Xxxxxxxx xxx alias xxxxxxxxxxx <…> in KL gr(os- sorum) invadiavit Xxxxxxxx et promisit exemere et dare istis consanguineis.
56 Ibid., Nr. 406, l. 173; Nr. 419, l. 176–176v.
57 Dalyvaujant Kielaiči. globėjui P. Grikpelniui, Kotrynos sutuoktiniui X. Kojalai ir jo prokuratoriui Xxxxxxxxxxx Xxxxxxxxx iš vienos pusės, bei M. Puniškiui ir šio ¡galiotiniui Xxxxxx Xxxxxx iš kitos pusės, ponai tarėjai paskelbė: ut Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx domum hanc
<…> daret is pueris Xxxxxxxxxxxxx in possessionem. Ibid., Nr. 428, l. 179.
58 Faktas, kad 1544 m. X. Xxxxxx nesėkmingai bylinėjosi su S. Kielaičio vaik. globėju
P. Grikpelniu, liudija, jog kilo nesutarimai ir dalijant turt4 tarp abiej. S. Xxxxxxxxx vaik. – ibid., Nr. 530, l. 210v–211; Nr. 537, l. 212v.
59 Ibid., Nr. 604, l. 231v–232.
60 …sibi de maternis rebus suae uxoris nondum satis/ecisset.
61 …iam omnes res, illa vestimenta et gerada data essent in manus et reservaculo ipsius Xxxxxx Xxxxxxxx. Pastebėtina, kad pastaroji asmenvardžio ortografinė forma vartojama retai. Kituose cituojamos Kauno magistrato knygos ¡rašuose X. Xxxxxx paprastai ¡vardijamas kaip Xxxxxxx Xxxxxx (l. 173, 176, 179), Xxxxxx (l. 231v), Xxxxxxx (l. 233v, 234).
62 …omnia bona, qu(a)e de iure veniunt, restituta sunt.
63 Lietuvišk4 termino ornamentum mulierum atitikmen¡ hraitis reikėt. priimti su išlyga: šiuo atveju jis žymėjo ne vis4 dukrai paveldėjimo teise tekus¡ tėv. turt4, bet specifin<,
„moterišk4” jo dal¡. Xxxxxxxx X. Sondelio siūlomu vertimu ir komentaru. Žod¡ ornamen- tum minėtas autorius aiškina taip: „išpasoginimas, kraičio davimas; ištekančios moters kraitis“ (wyposażenie; wyprawa hobiety wychodzqcej za mqż). Konkretesn< šio termino form4 ornamentum mulierum J. Sondelis nusako tik kaip „moters brangenybes, ne¡ėjusias ¡ bendr4 šeimos nuosavyb<“ (hlejnoty hobiece nie wchodzqce w shtad wspólnej wtasnoáci matżeVshiej).
J. Sondel, 5townih taciVsho-polshi dla prawnihów i historyhów, s. 699.
64 …vestimenta, clenodia, argentea quaecumque ad huc supersunt et ad ornamentum mulierum attinent, /iliae prae/atae Catarinae omnia adiudicaverunt.
65 Ibid., Nr. 611, l. 233v–234.
66 …ahenam, in qua servisiam (taip rankraštyje, turėt. būti cervisiam. J. K.) coqunt, item ancoram, item duos lapides cerae, item pila alias pijeczlicza.
67 C. Xxxxxxx, X. Валиконите, Имущественное положение женщины, с. 84–90; E. Xx- xxxxxxxx, Balt. alodo paveldėjimas ir disponavimas juo, Lietuvos T5R mohsly ahademijos
darbai. A serija, 1980, t. 3 (72), p. 58, 62; X. Xxxxxxxxxxx, Lietuvos Didžiosios Kunigaihǎ- tystės valstybiniai-teisiniai institutai (pagal 1529, 1566 ir 1588 m. Lietuvos 5tatutus), Vilnius, 1981, p. 72; LM 0XXX, p. XXXVI–XXXVIII; X. Xxxxxxxxxxx, X. Xxxxxxxxxxx, Lietuvos valstybės ir teisės istorija, Vilnius, 1997, p. 94–95.
68 …[wegen der] hausgerethe nach dem tode xxxx stie/tochter. KM, Nr. 185, l. 109v.
69 VUB MBR5, f. 7, Kauno vaito 1545 m. knyga, Nr. 550, l. 85.
70 …a thah tu powijdziala, giss xxxx xxxxx xxxxxxx, hocziel, hozuchij, dwa sijermijahi, dwie prostijce, hossule…
71 Pabrėžta, kad jei kuri iš šali. nesilaikyt. susitarimo, privalo duoti Šv. Petro bažny- čiai keturis, Šv. Mikalojaus tris, Šv. Gertrūdos du vaško akmenis, o rotušės statybai – du tūkstančius plyt.. Taip pat išvardyti penki kauniečiai, „gerieji žmonės“, dalyvav< sudarant t4 susitarim4.
72 KM, Nr. 17–19, l. 9–12v; Nr. 31, l. 21; Nr. 314, l. 144; Nr. 425, l. 177v–178v;
Nr. 442, l. 184v–185; Nr. 447, l. 185v; Rusijos valstybės senyjy ahty archyvas, f. 389, s. v. 240, l. 500v–501.
73 S klausim4, kaip ši amžininkams „opi“ problema spr<sta Kaune, turimi šaltiniai kol kas neleidžia atsakyti.
74 Hergwetch i gierada nie majq bydź iuż od tego czasu osobno wydzielane, jedno wszysteh stateh, albo imienie co po him ostanie, bqdź to po męszczyznie, albo biatogtowie, ma iádź w równy dziat między dzieci abo potomhi, na htóre on spadeh przychodzi, tah na męszczyznę, jaho i na biatogtowy. X. Xxxxxxxx, Zbiór praw y przywilejów miastu stotecznemu W.K.L. Wilnowi nadanych, Wilno, 1788, s. 100 (kalba netaisyta).
75 Antai 1648 m. Vilniaus pirklio testamente kaip gierada apibrėžiami nuosavi žmonos daiktai (brangūs papuošalai ir drabužiai) akcentuojant, kad jie neturi būti ¡traukti ¡ ben- dr4 testatoriaus turto inventori. Aкmы, издаваемые Виzенскою археографическою комиссиею, Вильна, 1893, т. 20, № 268, с. 351.
76 Pirmojo Lietuvos Statuto epoc1os tyrinėtoj. teiginys apie sudėtini. moters turto dali. definicij. ¡vairov< ir neprecizišk4 j. vartojim4 šaltiniuose (žr. 13 nuorod4) iš esmės koreliuoja su teisės istoriko V. Xxxxxxxxx išvada, kad nors XVI a. pirmojoje pusėje mer- ginos kraitis ir buvo diferencijuojamas, bet dar nedarytas esminis skirtumas tarp jo su- dėtini. dali.. Tik Trečiajame Lietuvos statute buvo tiksliai nustatyta, kas turi sudaryti pasogq (pinigai, brangenybės, kartais ir nekilnojamasis turtas) bei iǎrangq (drabužiai, au- deklai, kai kuris kilnojamasis turtas): X. Xxxxxxxxx, Teisinis šeimos turtini. santyki. regu- liavimas Lietuvoje XIII–XVI a., p. 91–95.
77 Lietuvos kaime ištekančiai merginai tėvas paprastai skirdavo tam tikro kilnojamojo (kartais ir nekilnojamojo) turto. Xxxxxxxxx< jo dal¡ sudarė pasoga (kai kur vadinta dalimi)
– pinigai, gyvuliai, grūdai, kai kurie nam. apyvokos daiktai ir pan. Kita dalis – drabužiai, audiniai, patalynė, reikalingiausi baldai, verpimo ir audimo ¡rankiai – vadinta hraičiu:
X. Xxxxxxxxxxxxx, X. Xxxxxxx, X. Xxxxxxxxx, Lietuviy ǎeima ir papročiai, p. 131–135.
Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx
„…NACH DEM MAGDEBURGER RECHT FÄLLT GERADE AN DIE TOCHTER“: VERMÖGENSRECHTLICHE STELLUNG DER FRAU IN VILNIUS UND KAUNAS IN DER ERSTEN HÄLFTE DES 16. JHS
Zusammenfassung
Obwo1l in den letzten Ja1rzenten in der litauisc1en Historiograp1ie me1r Aufmerksam- keit der Gesc1ic1te der Städten gewidmet wird, ist die Erforsc1ung des Lebens in der
Stadt selbst, besonders in der frü1en Entwicklungsperiode vernac1lässigt. Die Untersu- c1ung der Lage der Frau in den litauisc1en Städten bietet eine einzigartige Möglic1keit, die Lebensver1ältnisse in der Stadt nä1er kennenzulernen. Ein wic1tiger Aspekt dieser Problematik ist die Analyse des Vermögensstatus einer Städterin. Das lässt nic1t nur die Vermögensver1ältnisse in einer städtisc1en Familie bestimmen, die Entwicklung des Erb- rec1ts verfolgen, sondern auc1 den In1alt des säc1sisc1-magdeburgisc1en Rec1ts in Li- tauen festsetzen.
Auf Grund der deutsc1en und polnisc1en 1istoriograp1isc1en Daten werden im Ar- tikel das Wesen des spezifisc1en Rec1tsinstituts des säc1sisc1-magdeburgisc1en Rec1ts Gerade und seine in1altlic1e Transformation be1andelt. Man kommt zum Sc1luss, dass in der Zeit, als auf dieses Institut im Bereic1 des säc1sisc1en Rec1ts allmä1lic1 verzic1tet und in Städten von Polen es gründlic1 modifiziert wurde, versuc1te man in den 20er Ja1ren des 16. J1s Gerade zum ersten Mal in Vilnius anzuwenden. Die Analyse der Materialien von Metrik Litauens und vom alten Kaunasser Arc1iv lässt be1aupten, dass Mitte des 16. J1s Gerade in Vilnius und Kaunas als visuelles Merkmal des Magdeburger Rec1ts begriffen wurden. Gerade (synonymisc1 parapherna, paraphernalia, res maternae, ornamentum mulierum) umfasste die Kleider, Sc1mucksac1en der Frau, manc1e Haus- 1altsgeräte, die die Töc1ter nac1 dem Tode i1rer Mutter erben konnten. Wenn es aber keine Töc1ter gab, 1atten das Rec1t auf den Empfang von Gerade die Blutsverwandte der verstorbenen Frau. Nic1t selten wurde die Zuge1örigkeit von Gerade die Ursac1e für die Vermögenskonflikte in der Stadt und bildete die Voraussetzungen für die Einmi- sc1ung der Verwandten in die Angelegen1eiten des Familienerbes.
Die Geric1tsmaterialien zeugen davon, dass einerseits die Anwendung von Gerade in Vilnius und Kaunas nic1t zufällig war, andererseits ist es nic1t möglic1 von dem allge- meinen Gebrauc1 dieses Rec1tsinstituts zu be1aupten. In den litauisc1en Städten wurde Gerade nur in dem Fall verwendet, wenn es den lokalen Regelungen des Erbrec1ts nic1t widersprac1, die zu jener Zeit auf den Gesc1lec1tsfaktor nic1t besc1ränkt wurden. In der ersten Hälfte des 16. J1s beobac1tet man in Vilnius und Kaunas die Tendenz zur Einsc1ränkung des Töc1tererbrec1ts, die zu jener Zeit im adligen Landrec1t zum Vor- sc1ein kommt, noc1 nic1t.