Europos Bendrijos ir Šveicarijos konfederacijos SUSITARIMAS

Europos Bendrijos ir Šveicarijos konfederacijos SUSITARIMAS

dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo ir dėl muitinės jgyvendinamų saugumo priemonių

EUROPOS BENDRIJA

ir

ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA

(toliau atitinkamai – Bendrija, Šveicarija ir, kartu – susitariančiosios šalys),

ATSIŽVELGDAMOS j 1990 m. lapkričio 21 d. Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimą dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo (toliau – 1990 m. susitarimas);

MANYDAMOS, kad 1990 m. susitarimo taikymo sritj reikia išplėsti muitinės jgyvendinamomis saugumo priemonėmis, papildant susitarimą atitinkamu nauju skyriumi;

ATSIŽVELGDAMOS j tai, kad aiškumo ir didesnio teisinio patikimumo sumetimais 1990 m. susitarimo turinys yra perkeltas j šj susitarimą, pakeisiantj 1990 m. susitarimą;

ATSIŽVELGDAMOS j 1972 m. liepos 22 d. sudarytą Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos laisvo­ sios prekybos susitarimą;

ATSIŽVELGDAMOS j 1984 m. balandžio 9 d. Liuksemburge Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių ministrų, Bendrijos valstybių narių ir Europos Bendrijų Komisijos priimtą Bendrąją deklaraciją bei j 1988 m. vasario 2 d. Briuselyje ELPA šalių ministrų ir Bendrijos valstybių narių ministrų priimtą pareiškimą, kuriuose nurodytas siekis sukurti dinamišką Europos ekonominę erdvę, naudingą jos šalims;

ATSIŽVELGDAMOS j tai, kad susitariančiosios šalys ratifikavo Tarptautinę prekių pasienio kontrolės derinimo konvenciją;

ATSIŽVELGDAMOS j tai, kad būtina išlaikyti dabartinj tikrinimų ir formalumų gabenant prekes per Bendrijos ir Šveica­ rijos sienas supaprastinimo lygj ir taip sudaryti sąlygas sklandžiai prekybai tarp dviejų šalių;

ATSIŽVELGDAMOS j tai, kad tokius supaprastinimus būtina laipsniškai plėtoti;

ATSIŽVELGDAMOS j tai, kad veterinarinių ir fitosanitarinių tikrinimų tvarką šiuo metu reglamentuoja 1999 m. birželio 21 d. Europos bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl prekybos žemės ūkio produktais;

PRIPAŽINDAMOS, kad tikrinimų ir formalumų atlikimo sąlygos gali būti plačiu mastu suderintos, nepakenkiant jų tikslingumui, tinkamam jgyvendinimui ir veiksmingumui;

ATSIŽVELGDAMOS j tai, kad jokios šio susitarimo nuostatos negali būti aiškinamos kaip atleidžiančios susitariančiąsias šalis nuo pagal kitus tarptautinius susitarimus prisiimtų jsipareigojimų;

ATSIŽVELGDAMOS j tai, kad susitariančiosios šalys jsipareigoja savo teritorijose užtikrinti lygiavertj saugumo lygj, taikydamos Bendrijoje galiojančių teisės aktų nustatytas priemones;

LAIKYDAMOS pageidautinu, kad su Šveicarija būtų konsultuojamasi tobulinant Bendrijos taisykles, reglamentuojančias muitinės jgyvendinamų saugumo priemonių taikymo tvarką, kad ji dalyvautų su tuo susijusioje Muitinės kodekso komi­ teto, jsteigto 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 247a straipsniu, veikloje ir kad ji būtų informuojama apie tų taisyklių jgyvendinimą;

ATSIŽVELGDAMOS j tai, kad susitariančiosios šalys yra pasiryžusios, netrikdydamos prekių srautų, stiprinti prekybos prekėmis saugumą, kai prekės jvežamos j jų teritoriją arba išvežamos iš jos;

ATSIŽVELGDAMOS j susitariančiųjų šalių interesus taikyti lygiavertes muitinės jgyvendinamas saugumo priemones iš trečiųjų šalių arba j jas gabenamoms prekėms;

ATSIŽVELGDAMOS j tai, kad šios muitinės jgyvendinamos saugumo priemonės yra susijusios su saugumo duomenimis apie prekes, deklaruojamais prieš prekių jvežimą ir išvežimą, saugumo rizikos valdymu ir su tuo susijusiais muitinės tikrinimais, taip pat su abipusiai pripažjstamo jgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso saugumo srityje sutei­ kimu;

ATSIŽVELGDAMOS j Šveicarijos taikomos asmens duomenų apsaugos lygio tinkamumą;

ATSIŽVELGDAMOS j tai, kad taikant muitinės jgyvendinamas saugumo priemones naudinga yra numatyti atitinkamas kompensuojamąsias priemones, jskaitant atitinkamų nuostatų taikymo sustabdymą, kurios būtų taikomos tais atvejais, kai neužtikrinamas muitinės jgyvendinamų saugumo priemonių lygiavertiškumas,

NUSPRENDĖ SUDARYTI ŠĮ SUSITARIMĄ:

Šiame susitarime:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Apibrėžtys

d) rizikos valdymas – sistemingas rizikos identifikavimas ir visų priemonių, būtinų rizikos kilimui apriboti, jgyvendinimas. Rizikos valdymui priskirtina veikla apima duomenų ir infor­ macijos rinkimą, rizikos analizę ir vertinimą, veiksmų parin­ kimą ir jgyvendinimą, taip pat reguliarią proceso ir jo rezul­ tatų stebėseną bei peržiūrą, remiantis Bendrijos, jos valstybių narių ir Šveicarijos arba tarptautiniais šaltiniais bei strategi­ jomis.

a) tikrinimai – visi muitinių arba bet kurių kitų tikrinimą atlie­ kančių institucijų atliekami fizinio ar vizualinio transporto priemonių arba pačių prekių tikrinimo veiksmai, kuriais siekiama jsitikinti, ar prekių pobūdis, kilmė, būklė, kiekis ir vertė atitinka pateiktų dokumentų duomenis;

b) formalumai – visi institucijų verslininkams taikomi forma­ lumai, apimantys dokumentų, prekių lydimųjų sertifikatų ir kitų duomenų, susijusių su prekėmis arba transporto prie­ monėmis, pateikimą ar tikrinimą, nepriklausomai nuo to, kokie būdai ar priemonės tam naudojami;

c) rizika – tikėtinumas, kad gali jvykti jvykis, susijęs su prekių, gabenamų tarp vienos iš susitariančiųjų šalių muitų terito­ rijos ir trečiųjų šalių, jvežimu, išvežimu, tranzitu, perkėlimu ir galutiniu vartojimu bei prekių, nesančių laisvoje apyvartoje kurios nors iš susitariančiųjų šalių teritorijoje, laikymu, kuris kelia grėsmę Bendrijos, jos valstybių narių arba Šveicarijos saugumui ir saugai, visuomenės sveikatai, aplinkai arba vartotojams;

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Nepažeidžiant galiojančių specialių nuostatų, taikomų pagal Bendrijos ir Šveicarijos sudarytus tarpusavio susitarimus, šis susitarimas taikomas tikrinimams ir formalumams, susiju­ siems su prekių gabenimu per Šveicarijos ir Bendrijos sieną, ir muitinės jgyvendinamoms saugumo priemonėms, taikytinoms gabenant prekes iš trečiųjų šalių arba j jas.

2. Šis susitarimas netaikomas tikrinimams ir formalumams, atliekamiems, kai laivai ir orlaiviai naudojami kaip transporto priemonės, tačiau jis taikomas kelių transporto priemonėms ir šiomis transporto priemonėmis gabenamoms prekėms.

3 straipsnis

Taikymo teritorijos

1. Šis susitarimas taikomas Bendrijos muitų teritorijoje ir Šveicarijos muitų teritorijoje bei jos muitų anklavuose.

2. Šis susitarimas taip pat taikomas Lichtenšteino Kunigaikš­ tystėje tol, kol ši Kunigaikštystė su Šveicarija yra susieta muitų sąjungos sutartimi.

II SKYRIUS

PROCEDŪROS

4 straipsnis

Atrankiniai tikrinimai ir formalumai, išskyrus saugumo muitinj tikrinimą, nurodytą III skyriuje

1. Išskyrus atvejus, kai šiame susitarime tiesiogiai nustatyta kitaip, susitariančiosios šalys imasi reikiamų priemonių užtik­ rinti, kad:

— jvairūs 2 straipsnio 1 dalyje numatyti tikrinimai ir forma­ lumai būtų atliekami kuo greičiau ir, kiek tai jmanoma, vienoje vietoje,

— tikrinimai būtų atliekami atsitiktinės atrankos būdu, išskyrus atvejus, kai susidaro kitokj tikrinimą deramai pagrindžian­ čios aplinkybės.

2. Įgyvendinant 1 dalies antrąją jtrauką, atrankiniai tikrinimai atliekami atsižvelgiant j bendrą prekių siuntų skaičių, gabenamą per sienos perėjimo punktą ir pateikiamą muitinės jstaigai ar kitai tikrinimą atliekančiai institucijai per nustatytą laikotarpj, o ne j bendrą kiekvieną prekių siuntą sudarančių prekių kiekj.

3. Susitariančiosios šalys sudaro galimybes prekių eksporto, tranzito ir importo atvejais prekių išsiuntimo ir paskirties vietose taikyti supaprastintas procedūras ir naudoti duomenų apdorojimo ir duomenų perdavimo priemones.

4. Susitariančiosios šalys siekia taip išdėstyti savo muitinės jstaigas, jskaitant veikiančias jų teritorijos viduje, kad būtų kuo geriau patenkinti verslo subjektų poreikiai.

5 straipsnis

Įgaliojimų suteikimas

Susitariančiosios šalys pasirūpina, kad kompetentingoms institu­ cijoms tiesiogiai suteikus jgaliojimus, jų vardu veikianti viena iš kitų atstovaujamų institucijų (pageidautina, kad tai būtų muitinė) galėtų atlikti tikrinimus, už kuriuos tos institucijos yra atsakingos, ir, kiek šie tikrinimai yra susiję su reikalavimais pateikti reikalingus dokumentus, patikrintų jų galiojimą ir tikrumą bei tokiuose dokumentuose deklaruotų prekių tapa­ tumą. Tokiu atveju atitinkamos institucijos užtikrina, kad būtų sudarytos sąlygos naudotis tikrinimams atlikti reikalingomis priemonėmis.

6 straipsnis

Tikrinimų ir dokumentų pripažinimas

Įgyvendindamos šj susitarimą ir neribodamos galimybės atlikti atrankinius tikrinimus, kai prekės importuojamos arba jvežamos gabenant tranzitu, susitariančiosios šalys pripažjsta kitos susita­ riančiosios šalies kompetentingų institucijų atliktus tikrinimus ir jformintus dokumentus, liudijančius, kad prekės atitinka šalies importuotojos teisės aktų reikalavimus arba lygiaverčius šalies eksportuotojos reikalavimus.

7 straipsnis

Sienos perėjimo punktų darbo laikas

1. Atsižvelgdamos j transporto srautus, susitariančiosios šalys užtikrina, kad:

a) išskyrus atvejus, kai eismas draudžiamas, sienos perėjimo punktai veiktų taip, kad:

— per sieną būtų galima vykti visą parą ir būtų atliekami atitinkami prekių, kurioms jforminta muitinio tranzito procedūra, jas vežančių transporto priemonių ir nepa­ krautų transporto priemonių tikrinimai ir jforminimas, išskyrus atvejus, kai pasienyje atliekami tikrinimai būtini ligų plitimui išvengti ar gyvūnams apsaugoti,

— tikrinimai ir formalumai, susiję su transporto priemonių judėjimu ir prekių, kurioms nėra jforminta muitinio tran­ zito procedūra, gabenimu, galėtų būti atliekami nuo pirmadienio iki penktadienio ne trumpesnj kaip dešimties valandų, o šeštadienj - ne trumpesnj kaip šešių valandų nepertraukiamą laikotarpj, išskyrus atvejus, kai tos dienos yra valstybinės šventės;

b) transporto priemones ir prekes vežant oro transportu a punkto antrojoje jtraukoje nurodytų laikotarpių trukmė pritaikoma atsižvelgiant j konkrečius poreikius ir prireikus suskaidomi arba pailginami.

2. Kai toje pačioje pasienio zonoje veikia keli gretimi sienos perėjimo punktai, susitariančiosios šalys gali tarpusavyje susi­ tarti, kad kai kurie iš šių punktų veiktų nesilaikant 1 dalies nuostatų, jei kiti tos zonos punktai gali atlikti prekių ir trans­ porto priemonių muitinj jforminimą, kaip numatyta toje dalyje.

3. Susitariančiųjų šalių kompetentingos institucijos, gavusios jų darbo metu pateiktą konkretų ir pagrjstą prašymą, leidžia 1 dalyje nurodytiems sienos perėjimo punktams ir muitinės jstai­ goms bei tarnyboms išimties tvarka atlikti tikrinimus ir forma­ lumus ne jų darbo metu, susitariančiųjų šalių nustatytomis sąly­ gomis, atitinkamais atvejais apmokant už suteiktas paslaugas.

8 straipsnis

Skubaus tikrinimo juostos

Susitariančiosios šalys siekia, kai tai techniškai jmanoma ir reikalinga dėl transporto srautų, jrengti sienos perėjimo punk­ tuose skubaus tikrinimo juostas, skirtas tik prekėms, kurioms jforminta muitinio tranzito procedūra, šias prekes vežančioms transporto priemonėms, nepakrautoms transporto priemonėms ir visoms prekėms, kurioms taikytinų tikrinimų ir formalumų apimtys neviršija taikomų prekėms, kurioms jforminta tranzito procedūra.

III SKYRIUS

MUITINĖS ĮGYVENDINAMOS SAUGUMO PRIEMONĖS

9 straipsnis

Xxxxxxxxxx nuostatos, susijusios su saugumu

1. Susitariančiosios šalys jsipareigoja parengti ir taikyti šiame skyriuje apibrėžtas muitinės jgyvendinamas saugumo priemones iš trečiųjų šalių arba j jas gabenamoms prekėms, ir taip užtik­ rinti lygiavertj saugumo lygj prie jų išorinių sienų.

2. Susitariančiosios šalys jsipareigoja netaikyti šiame skyriuje apibrėžtų muitinės jgyvendinamų saugumo priemonių prekių gabenimui tarp jų muitų teritorijų.

3. Susitariančiosios šalys konsultuojasi prieš sudarydamos bet kokj susitarimą su trečiąja šalimi dėl šio skyriaus taikymo sritims priklausančių dalykų, siekdamos užtikrinti jo suderina­ mumą su šiuo susitarimu, ypač jei siūlomame sudaryti susita­ rime yra nuostatų, nukrypstančių nuo šiame skyriuje apibrėžtų muitinės jgyvendinamų saugumo priemonių.

10 straipsnis

Išankstinės prekių jvežimo ir išvežimo deklaracijos

1. Į susitariančiųjų šalių muitų teritoriją iš trečiųjų šalių jvežtos prekės, išskyrus prekes, gabenamas transporto priemo­ nėmis, kurios tik vyksta per muitų teritorijai priklausančius teri­ torinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo šioje teritorijoje, saugumo tikslais turi būti nurodytos jvežimo deklaracijoje (toliau – jvežimo bendroji deklaracija).

2. Iš susitariančiųjų šalių muitų teritorijos j trečiąsias šalis išvežamos prekės, išskyrus prekes, gabenamas transporto prie­ monėmis, kurios tik vyksta per muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo šioje teritori­

joje, saugumo tikslais turi būti nurodytos išvežimo deklaracijoje (toliau – išvežimo bendroji deklaracija).

3. Įvežimo arba išvežimo bendroji deklaracija pateikiama prieš jvežant prekes j susitariančiosios šalies muitų teritoriją arba prieš išvežant prekes iš šios teritorijos.

4. 1 ir 2 dalyse nurodytas jvežimo ir išvežimo bendrąsias deklaracijas pateikti neprivaloma iki 2010 m. gruodžio 31 d., kol Bendrijoje bus taikomos pereinamojo laikotarpio priemonės, atleidžiančios nuo prievolės pateikti tokias deklaracijas.

Jeigu vadovaujantis pirmąja pastraipa jvežimo arba išvežimo bendroji deklaracija nepateikiama, muitinė atlieka 12 straipsnyje nurodytą saugumo rizikos analizę ne vėliau kaip jvežamų arba išvežamų prekių pateikimo metu, naudodamasi muitinės dekla­ racija, pateikiama deklaruojant atitinkamas prekes, arba bet kokia kita turima informacija.

5. Kiekviena susitariančioji šalis nustato asmenis, privalančius pateikti jvežimo arba išvežimo bendrąsias deklaracijas, ir insti­ tucijas, kurių kompetencijai priklauso jas priimti.

6. Šio susitarimo I priede nustatyta:

— jvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų formos ir turinys,

— išimtys, susijusios su jvežimo ir išvežimo bendrųjų deklara­ cijų pateikimu,

— jvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų pateikimo vieta,

— laikotarpis, per kurj turi būti pateiktos jvežimo arba išve­ žimo bendrosios deklaracijos, ir

— kitos šiam straipsniui taikyti būtinos priemonės.

7. Muitinės deklaracija gali būti naudojama kaip jvežimo arba išvežimo bendroji deklaracija, jeigu ji atitinka bendrajai deklara­ cijai nustatytus reikalavimus.

11 straipsnis

Įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas

1. Susitariančioji šalis suteikia „jgaliotojo ekonominių opera­ cijų vykdytojo“ statusą saugumo srityje bet kuriam jos muitų teritorijoje jsteigtam ekonominių operacijų vykdytojui, atitinkan­ čiam šio susitarimo II priede nustatytus kriterijus.

Tam tikromis sąlygomis ir tam tikroms jgaliotųjų ekonominių operacijų vykdytojų kategorijoms galima netaikyti reikalavimo būti jsteigtiems susitariančiosios šalies muitų teritorijoje, kurioje prašoma suteikti tokj statusą, visų pirma atsižvelgiant j susita­ rimus su trečiosiomis šalimis. Be to, kiekviena susitariančioji šalis nusprendžia, ar šis statusas gali būti suteiktas ir, jeigu taip, – kokiomis sąlygomis jis suteikiamas oro linijų ar laivybos bendrovei, jsteigtai ne jos teritorijoje, bet joje turinčiai savo regioninj biurą.

Įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas naudojasi palankes­ nėmis su saugumu susijusio muitinio tikrinimo sąlygomis.

Vienos susitariančiosios šalies suteiktas jgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas pripažjstamas kitoje susitariančio­ joje šalyje, atsižvelgiant j 2 dalyje nurodytas taisykles bei sąlygas ir nepažeidžiant muitinio tikrinimo reikalavimų, visų pirma tais atvejais, kai jgyvendinami susitarimai su trečiosiomis šalimis, kuriuose numatytos abipusio jgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso pripažinimo priemonės.

2. Šio susitarimo II priede nustatyta:

— jgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso suteikimo taisyklės ir, visų pirma, šio statuso suteikimo kriterijai ir jų taikymo sąlygos,

— palankesnių sąlygų, kuriomis galės būti leidžiama naudotis, pobūdis,

— jgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso galiojimo sustabdymo ir atšaukimo taisyklės,

— informacijos apie jgaliotuosius ekonominių operacijų vykdy­ tojus mainų tarp susitariančiųjų šalių tvarka,

— kitos šiam straipsniui taikyti būtinos priemonės.

12 straipsnis

Su saugumu susijęs muitinis tikrinimas ir saugumo rizikos valdymas

1. Su saugumu susijęs muitinis tikrinimas, išskyrus atsitik­ tinės atrankos būdu atliekamus tikrinimus, turi būti grindžiamas kompiuterizuota rizikos analize.

2. Kiekviena susitariančioji šalis šiam tikslui sukuria rizikos valdymo schemą ir nustato rizikos kriterijus bei prioritetines su saugumu susijusio muitinio tikrinimo sritis.

3. Susitariančiosios šalys pripažjsta viena kitos su saugumu susijusių rizikos valdymo sistemų lygiavertiškumą.

4. Susitariančiosios šalys bendradarbiauja siekdamos:

— keistis informacija, kuri pagerintų ir sustiprintų jų rizikos analizę ir padidintų su saugumu susijusio muitinio tikrinimo veiksmingumą, ir

— tinkamu laiku sukurti bendrą rizikos valdymo schemą, nustatyti bendrus rizikos kriterijus ir bendras prioritetines tikrinimo sritis ir jdiegti elektroninę sistemą bendram rizikos valdymui jgyvendinti.

5. Jungtinis komitetas tvirtina kitas priemones, būtinas šiam straipsniui taikyti.

13 straipsnis

Muitinės jgyvendinamų saugumo priemonių taikymo stebėsena

1. Jungtinis komitetas nustato, kokia tvarka susitariančiosios šalys turi vykdyti šio skyriaus jgyvendinimo stebėseną ir tikrinti, kaip laikomasi jo ir šio susitarimo priedų nuostatų.

2. 1 dalyje minėta stebėsena gali būti vykdoma:

— periodiškai vertinant šio skyriaus jgyvendinimą, visų pirma muitinės jgyvendinamų saugumo priemonių lygiavertiš­ kumą,

— vertinant, kaip būtų galima geriau pasiekti keliamus tikslus pagerinus jo taikymą arba pakeitus jo nuostatas,

— organizuojant abiejų susitariančiųjų šalių specialistų teminius posėdžius ir atliekant taikomų administracinių procedūrų auditą, apimantj ir lankymusis vietose.

3. Jungtinis komitetas užtikrina, kad priemonės, kurių imamasi taikant šj straipsnj, nepažeistų ekonominių operacijų vykdytojų teisių.

14 straipsnis

Profesinės paslapties ir asmens duomenų apsauga

Informacijai, kuria susitariančiosios šalys keičiasi vykdydamos šiame skyriuje nurodytas priemones, taikomi profesinės paslap­ ties arba asmens duomenų apsaugos reikalavimai, nustatyti atitinkamuose jstatymuose, taikomuose ją gaunančios susitarian­ čiosios šalies teritorijoje.

Ši informacija negali būti perduota kitiems asmenims, išskyrus atitinkamos susitariančiosios šalies kompetentingas institucijas, o šios institucijos negali jos naudoti šiame susitarime nenuro­ dytiems tikslams.

IV SKYRIUS

BENDRADARBIAVIMAS

15 straipsnis

Institucijų bendradarbiavimas

1. Siekdamos supaprastinti vykimą per sienas, susitariančio­ sios šalys imasi priemonių plėtoti už tikrinimų organizavimą atsakingų institucijų bei jvairių abipus sienų tikrinimus ir forma­ lumus atliekančių jstaigų bendradarbiavimą nacionaliniu, regio­ niniu ar vietos lygiu.

2. Kiekviena susitariančioji šalis iš savo pusės pasirūpina, kad verslu, kuriam taikomas šis susitarimas, užsiimantys asmenys galėtų greitai pranešti kompetentingoms institucijoms apie visas problemas, kylančias jiems vykstant per sienas.

3. 1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas visų pirma apima:

a) sienos perėjimo punktų jrengimą atsižvelgiant j transporto srautus;

b) kai jmanoma, pasienio jstaigų pertvarkymą j jungtinio tikri­ nimo jstaigas;

c) abipus sienos veikiančių sienos perėjimo punktų ir jstaigų

kompetencijos suderinimą;

d) tinkamų visų problemų, apie kurias pranešta, sprendimų paiešką.

4. Susitariančiosios šalys bendradarbiauja siekdamos suderinti jvairių abipus sienos veikiančių ir tikrinimus bei formalumus atliekančių jstaigų darbo laiką.

16 straipsnis

Informavimas apie naujus tikrinimus ir formalumus, išskyrus III skyriuje nurodytas muitinės jgyvendinamas saugumo priemones

Susitariančioji šalis, ketindama jvesti naujus tikrinimus ar forma­ lumus, nepriskirtinus III skyriaus reguliavimo sričiai, apie tai informuoja kitą susitariančiąją šalj.

Suinteresuota susitariančioji šalis užtikrina, kad priemonės, kurių imtasi siekiant supaprastinti vykimą per sienas, neprarastų veiksmingumo dėl minėtų naujų tikrinimų ar formalumų taikymo.

17 straipsnis

Transporto srautų judėjimas

1. Susitariančiosios šalys imasi reikiamų priemonių siek­ damos užtikrinti, jog jvairiems tikrinimams ir formalumams nebūtų sugaištama daugiau laiko, nei reikia jiems tinkamai atlikti. To siekdamos jos taip nustato tikrinimus ir formalumus atliekančių jstaigų darbo laiką, darbuotojų skaičių ir praktines prekių tikrinimo bei su tikrinimais ir formalumais susijusių dokumentų apdorojimo procedūras, kad būtų kiek jmanoma sutrumpintos transporto prastovos.

2. Šalių teritorijoje atsiradus reikšmingų prekių gabenimo sutrikimų, galinčių kliudyti siekiant vykimo per sienas proce­ dūrų supaprastinimo ir pagreitinimo tikslų, tų šalių kompeten­ tingos institucijos nedelsdamos praneša apie tai kitų šalių, kurioms tokie sutrikimai turėtų jtakos, kompetentingoms insti­ tucijoms.

3. Kiekvienos tokj poveikj patyrusios šalies kompetentingos institucijos nedelsdamos imasi atitinkamų priemonių, kad, kiek tai jmanoma, užtikrintų sklandų transporto srautų judėjimą. Apie šias priemones pranešama Jungtiniam komitetui, kuris prireikus kurios nors susitariančiosios šalies prašymu skubiai surengia posėdj šioms priemonėms aptarti.

18 straipsnis

Administracinė pagalba

1. Siekiant, kkad prekyba tarp susitariančiųjų šalių vyktų sklandžiai ir būtų sudarytos geros sąlygos visiems nusižengi­ mams ar pažeidimams išaiškinti, suinteresuotųjų šalių muitinės, paprašytos arba savo iniciatyva, jei mano, kad tuo būtų suinte­ resuota kita susitariančioji šalis, teikia viena kitai visą turimą informaciją (jskaitant administracinių tyrimų išvadas ir atas­ kaitas), siekdamos, kad šis susitarimas būtų tinkamai jgyvendi­ namas.

2. Prašymą gavusi šalis gali visai ar iš dalies sustabdyti pagalbos teikimą arba atsisakyti ją teikti, jeigu mano, kad pagalbos teikimas pakenktų jos saugumui, viešajai tvarkai ar kitiems esminiams interesams arba atskleistų pramoninę, komercinę ar profesinę paslaptj.

3. Jei pagalbos teikimas sustabdomas arba atsisakoma ją teikti, apie tokj sprendimą ir jo priežastis būtina nedelsiant pranešti prašančiajai šaliai.

4. Jei kurios nors šalies muitinė prašo pagalbos, kurios ji pati, gavusi tokj prašymą, negalėtų suteikti, ji savo prašyme nurodo šj faktą. Toks prašymas tenkinamas jj gavusios muitinės nuožiūra.

5. Vadovaujantis 1 dalimi gauta informacija gali būti naudo­ jama tik šio susitarimo tikslams ir ją gaunanti šalis šiai informa­ cijai taiko tokią pačią apsaugą, kokia taikoma tokio paties pobū­ džio informacijai pagal šios šalies nacionalinius jstatymus. Tokia informacija naudojama kitiems tikslams tik gavus ją pateikusios muitinės rašytinj sutikimą ir laikantis visų jos nustatytų apribo­ jimų.

V SKYRIUS

ADMINISTRACINĖS INSTITUCIJOS

19 straipsnis

Jungtinis komitetas

1. Įsteigiamas Jungtinis komitetas, kuriame atstovaujama susitariančiosioms šalims.

2. Jungtinis komitetas veikia bendru sutarimu.

3. Jungtinio komiteto posėdžiai šaukiami, kuomet ir jeigu tai būtina, bet ne rečiau kaip kartą per metus. Kiekviena susitarian­ čioji šalis gali prašyti, kad būtų sušauktas komiteto posėdis.

4. Jungtinis komitetas tvirtina savo darbo tvarkos taisykles, kuriose inter alia turi būti nuostatos, reglamentuojančios posė­ džių šaukimo ir pirmininko skyrimo tvarką bei apibrėžiančios jo kadencijos trukmę.

5. Jungtinio komiteto sprendimu gali būti sudaromi pakomi­ tečiai ar darbo grupės, padedantys jam vykdyti patikėtas užduotis.

20 straipsnis

Konsultacijų grupės

1. Suinteresuotųjų šalių kompetentingos institucijos gali sudaryti konsultacijų grupes, atsakingas už praktinių, techninių ar organizacinių klausimų sprendimą regionų ar vietos lygiu.

2. 1 dalyje minėtos konsultacijų grupės posėdžiauja prireikus, kai to paprašo kurios nors šalies kompetentingos institucijos. Už konsultacines grupes atsakingos susitariančiosios šalys reguliariai informuoja Jungtinj komitetą apie tų grupių veiklą.

21 straipsnis

Jungtinio komiteto jgaliojimai

1. Jungtinis komitetas yra atsakingas už šio susitarimo admi­ nistravimą ir tinkamą jo jgyvendinimą. Vykdydamas šią užduotj jis teikia rekomendacijas ir priima sprendimus.

2. Jungtinis komitetas savo sprendimais gali keisti III skyrių ir priedus.

3. Be šiame susitarime tiesiogiai numatytų dalykų, Jungtinis komitetas savo sprendimais nustato techninio ir administracinio pobūdžio jgyvendinimo priemones, reikalingas tikrinimams ir formalumams supaprastinti.

4. Susitariančiosios šalys jgyvendina Komiteto sprendimus vadovaudamosi savo taisyklėmis.

5. Siekdamos tinkamai jgyvendinti šj susitarimą, susitarian­ čiosios šalys reguliariai informuoja Jungtinj komitetą apie šio susitarimo jgyvendinimo patirtj ir kurios nors susitariančiosios šalies prašymu tarpusavyje konsultuojasi Jungtiniame komitete.

22 straipsnis

Teisės vystymas

1. Bendrija, parengusi naują teisės aktą, priskirtiną III skyriaus reguliavimo sričiai, prašo Šveicarijos specialistų, taip pat, kaip valstybių narių specialistų, neoficialiai pareikšti dėl jo savo nuomonę.

2. Europos Komisija, teikdama pasiūlymą valstybėms narėms arba Europos Sąjungos Tarybai, jo kopiją išsiunčia Šveicarijai.

Vienos iš susitariančiųjų šalių prašymu preliminariai nuomo­ nėmis gali būti apsikeičiama Jungtiniame komitete.

3. Prieš priimant Bendrijos teisės aktą susitariančiosios šalys vienos iš jų prašymu toliau dėl jo konsultuojasi Jungtiniame komitete nuolat keisdamosi informacija ir rengdamos konsulta­ cijas.

4. Sprendimai dėl III skyriaus pakeitimų, būtinų siekiant atsižvelgti j Bendrijos teisės aktų vystymą, susijusj su šio skyriaus reguliavimo sričiai priskirtinais dalykais, priimami kuo anksčiau, kad juos, laikantis susitariančiųjų šalių vidaus proce­ dūrų, būtų galima pradėti taikyti tuo pačiu metu, kaip ir Ben­ drijos teisės aktų pakeitimus.

Jeigu nejmanoma priimti sprendimo, kurj būtų jmanoma pradėti taikyti tuo pačiu metu, susitariančiosioms šalims tvirtinti pateik­ tame sprendimo projekte numatyti pakeitimai, kai tai jmanoma, taikomi laikinai, laikantis susitariančiųjų šalių vidaus procedūrų.

5. Susitariančiosios šalys bendradarbiauja keitimosi informa­ cija ir konsultavimosi metu, kad šias procedūras užbaigus būtų paprasčiau priimti Jungtinio komiteto sprendimą.

23 straipsnis

Dalyvavimas Muitinės kodekso komitete

Bendrija sudaro sąlygas Šveicarijos specialistams dalyvauti stebė­ tojų teisėmis nagrinėjant jiems aktualius klausimus, kai juos savo posėdžiuose svarsto Muitinės kodekso komitetas, pade­ dantis Europos Komisijai naudotis jai suteiktais jgaliojimais sprendžiant klausimus, xxxxxxxxxxxx XXX skyriaus reguliavimo sričiai.

24 straipsnis

Ginčų sprendimas

Nepažeidžiant 29 straipsnio nuostatų, visi susitariančiųjų šalių ginčai, susiję su šio susitarimo aiškinimu ar taikymu, perduo­ dami Jungtiniam komitetui, kuris siekia, kad jie būtų konstruk­ tyviai išspręsti.

25 straipsnis

Susitarimai su trečiosiomis šalimis

Susitariančiosios šalys susitaria, kad kurios nors iš jų sudaryti susitarimai su trečiąja šalimi dėl III skyriaus reguliavimo sričiai priskirtinų dalykų nesukuria prievolių kitai susitariančiajai šaliai, išskyrus atvejus, kai Jungtinis komitetas nusprendžia kitaip.

VI SKYRIUS

ĮVAIRIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

26 straipsnis

Mokėjimo būdai

Susitariančiosios šalys pasirūpina, kad bet kurias mokėtinas pinigų sumas, susijusias su vykdant prekybą atliekamais tikrini­ mais ir formalumais, būtų galima sumokėti laiduotais ar patvir­ tintais tarptautiniais banko čekiais, išrašytais tos šalies, kurioje reikia mokėti, valiuta.

27 straipsnis

Susitarimo jgyvendinimas

Kiekviena susitariančioji šalis imasi atitinkamų priemonių veiks­ mingam ir darniam šio susitarimo nuostatų taikymui užtikrinti, atsižvelgdama j poreikius palengvinti prekių vežimą per sienas bei rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus, kai taikant nuro­ dytas nuostatas iškyla sunkumų.

28 straipsnis

Peržiūra

Susitariančioji šalis, pageidaujanti, kad šis susitarimas būtų peržiūrėtas, pateikia atitinkamą pasiūlymą kitai susitariančiajai šaliai. Peržiūrėtas susitarimas jsigalioja atlikus atitinkamas šalių vidaus procedūras.

29 straipsnis

Kompensuojamosios priemonės

1. Susitariančioji šalis, pasikonsultavusi Jungtiniame komitete, gali imtis atitinkamų kompensuojamųjų priemonių, jskaitant šio susitarimo III skyriaus nuostatų taikymo sustabdymą, jeigu ji mano, kad kita susitariančioji šalis nesilaiko jame nustatytų reikalavimų arba kad neužtikrinamas susitariančiųjų šalių muitinės jgyvendinamų saugumo priemonių lygiavertiškumas.

Kai dėl uždelsimo kyla grėsmė muitinės jgyvendinamų saugumo priemonių veiksmingumui, laikinų apsaugos priemonių gali būti imamasi be išankstinių konsultacijų, su sąlyga, kad konsultacijos bus pradėtos tuoj pat po šių priemonių patvirtinimo.

2. Jeigu susitariančiųjų šalių muitinės jgyvendinamų saugumo priemonių lygiavertiškumas neužtikrinamas dėl to, kad nebuvo priimtas sprendimas dėl 22 straipsnio 4 dalyje numatytų pakei­ timų, susitariančioji šalis gali sustabdyti III skyriaus nuostatų taikymą nuo atitinkamo Bendrijos teisės akto taikymo pradžios, išskyrus atvejus, kai Jungtinis komitetas, išnagrinėjęs tolesnio jų taikymo galimybes, nusprendžia kitaip.

3. Nustatant tokių priemonių taikymo apimtj ir trukmę apsi­ ribojama tuo, kas būtina padėčiai ištaisyti ir tinkamai šiuo susi­ tarimu nustatytų teisių ir jsipareigojimų pusiausvyrai užtikrinti. Susitariančioji šalis gali prašyti Jungtinio komiteto surengti konsultacijas dėl šių priemonių proporcingumo ir prireikus nuspręsti, kad ginčas šiuo klausimu perduodamas spręsti arbi­ tražui, laikantis III priede nustatytos tvarkos. Joks klausimas, susijęs su šio susitarimo nuostatų, tapačių atitinkamoms Bend­ rijos teisės aktų nuostatoms, aiškinimu, negali būti spren­ džiamas tokiu būdu.

30 straipsnis

Prekių importo, eksporto arba tranzito draudimai arba apribojimai

Šios susitarimo nuostatos nekliudo taikyti susitariančiųjų šalių arba Bendrijos valstybių narių jvestų prekių importo, eksporto arba tranzito draudimų arba apribojimų, jei jie pagrjsti visuo­ menės dorovės, viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų sveikatos bei gyvybės, aplinkos apsaugos, nacionalinių meno, istorijos ar archeologijos vertybių apsaugos, pramoninės ir komercinės nuosavybės apsaugos sumetimais.

31 straipsnis

Denonsavimas

Bet kuri susitariančioji šalis gali denonsuoti šj susitarimą apie tai pranešdama kitai susitariančiajai šaliai. Susitarimas nustoja galios praėjus dvylikai mėnesių nuo tokio pranešimo datos.

32 straipsnis

Priedai

Šio susitarimo priedai sudaro neatskiriamą jo dalj.

33 straipsnis

Ratifikavimas

1. Susitariančiosios šalys patvirtina šj susitarimą taikydamos savo vidaus procedūras. Jis jsigalioja 2009 m. liepos 1 d., jei iki šios datos susitariančiosios šalys praneša viena kitai apie tam reikalingų procedūrų užbaigimą.

2. Jei šis susitarimas nejsigalioja 2009 m. liepos 1 d., jis jsigalioja kitą dieną po to, kai susitariančiosios šalys praneša viena kitai apie tam reikalingų procedūrų užbaigimą.

3. Kol neužbaigtos 1 ir 2 dalyse nurodytos procedūros, susi­ tariančiosios šalys laikinai taiko šj susitarimą nuo 2009 m. liepos 1 d. arba nuo vėlesnės jų tarpusavio susitarimu nustatytos datos.

4. Šis susitarimas nuo jo jsigaliojimo dienos pakeičia 1990 m. lapkričio 21 d. Europos ekonominės bendrijos ir Švei­ carijos Konfederacijos susitarimą dėl tikrinimų ir formalumų gabenant prekes supaprastinimo.

34 straipsnis

Kalbos

Šis susitarimas sudarytas dviem egzemplioriais anglų, bulgarų, čekų, danų, estų, graikų, ispanų, italų, latvių, lenkų, lietuvių, maltiečių, olandų, portugalų, prancūzų, rumunų, slovakų, slovėnų, suomių, švedų, vengrų ir vokiečių kalbomis; visi tekstai yra vienodai autentiški.

Съставено в Брюксел на двадесет и пети юни две хиляди и девета година. Hecho en Bruselas, el veinticinco de junio de dos mil nueve.

V Bruselu dne dvacátého pátého června dva tisíce devět. Udfærdiget i Bruxelles den femogtyvende juni to tusind og ni.

Geschehen zu Brüssel am fünfundzwanzigsten Juni zweitausendneun.

Kahe tuhande üheksanda aasta juunikuu kahekünne viiendal päeval Brüsselis.

Έγινε στις Βρυξέλλες, στις είκοσι πέντε Ιουνίου δύο χιλιάδες εννιά.

Done at Brussels on the twenty-fifth day of June in the year two thousand and nine. Fait à Bruxelles, le vingt-cinq juin deux mille neuf.

Fatto a Bruxelles, addì venticinque giugnio duemilanove. Briselē, divtūkstoš devītā gada divdesmit piektajā junijā

Priimta du tūkstančiai devintų metų birželio dvidešimt penktą dieną Briuselyje.

Xxxx Xxxxxxxxxxx, a kétezer-kilencedik év június havának huszonötödik napján. Magħmul fi Brussell, fil-ħamsa u għoxrin jum ta’ Ġunju tas-sena elfejn u disgħa. Gedaan te Brussel, de vijfentwintigste juni tweeduizend negen.

Sporządzono w Brukseli dnia dwudziestego piątego czerwca roku tysiące dziewiątego. Feito em Bruxelas, em vinte e cinco de Junho de dois mil e nove.

Încheiat la Bruxelles, la douăzeci și cinci iunie două mii nouă. V Bruseli dňa dvadsiateho piateho júna dvetisícdeväť.

V Bruslju, dne petindvajsetega junija leta dva tisoč devet.

Tehty Brysselissä kahdentenakymmenentenäviidentenä päivänä kesäkuuta vuonna kaksituhattayhdeksän.

Som skedde i Bryssel den tjugofemte juni tjugohundranio.

За Европейската общност Por la Comunidad Europea Za Evropské společenství

For Det Europæiske Fællesskab Für die Europäische Gemeinschaft Euroopa Ühenduse nimel

Για την Ευρωπαϊκή Κοινότητα

For the European Community Pour la Communauté européenne Per la Comunità europea

Eiropas Kopienas vārdā Europos Bendrijos vardu

Az Európai Közösség részéről Għall-Komunità Ewropea

Voor de Europese Gemeenschap

W imieniu Wspólnoty Europejskiej Pela Comunidade Europeia

Pentru Comunitatea Europeană Za Európske spoločenstvo

Za Evropsko skupnost Euroopan yhteisön puolesta

På Europeiska gemenskapens vägnar

За Конфедерация Швейцария Por la Confederación Suiza Za Švýcarskou konfederací For Det Schweiziske Forbund

Für die Schweizerische Eidgenossenschaft Šveitsi Konföderatsiooni nimel

Για την Ελβετική Συνομοσπονδία For the Swiss Confederation Pour la Confédération Suisse Per la Confederazione svizzera Šveices Konfederācijas vārdā Šveicarijos Konfederacijos vardu

A Svájci Államszövetség részéről Għall-Konfederazzjoni Żvizzera Voor de Zwitserse Bondsstaat

W imieniu Konfederacji Szwajcarskiej Pela Confederação Suíça

Pentru Confederația Elvețiană Za Švajčiarskou konfederáciu Za Švicarsko konfederacijo Sveitsin valaliiton puolesta

På Schweiziska edsförbundets vägnar

I PRIEDAS

ĮVEŽIMO IR IŠVEŽIMO BENDROSIOS DEKLARACIJOS

1 straipsnis

Įvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų formos ir turinys

1. Įvežimo arba išvežimo bendroji deklaracija pateikiama elektroniniu būdu. Šiam tikslui gali būti naudojami verslo, uostų arba transporto dokumentai, jeigu juose nurodyti būtini duomenys.

2. Įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje pateikiami tokių deklaracijų duomenys, nurodyti 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, nustatančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Reglamentas (EEB) Nr. 2454/93), jgyvendinimo nuostatas (1), 30a priede. Ji surašoma vado­ vaujantis minėtame 30a priede pateiktais paaiškinimais. Deklaraciją patvirtina ją surašęs asmuo.

3. Muitinė leidžia pateikti popieriuje ar kitoje laikmenoje surašytą jvežimo arba išvežimo bendrąją deklaraciją, tik kai susiklosto kurios nors iš šių aplinkybių:

a) neveikia muitinės kompiuterizuota sistema;

b) neveikia asmens, pateikiančio jvežimo arba išvežimo bendrąją deklaraciją, elektroninė taikomoji programinė jranga,

su sąlyga, kad šioms deklaracijoms taikomas toks pats rizikos valdymo lygmuo, koks taikomas jvežimo arba išvežimo bendrosioms deklaracijoms, pateiktoms naudojantis duomenų apdorojimo techninėmis priemonėmis.

Popieriuje surašytą jvežimo arba išvežimo bendrąją deklaraciją pasirašo ją surašęs asmuo. Prireikus tokios deklaracijos pateikiamos kartu su krovinio aprašais arba kitais joms papildyti tinkamais sąrašais ir jose pateikiami 2 dalyje nurodyti duomenys.

4. Kiekviena susitariančioji šalis nustato sąlygas ir tvarką, kurių laikydamasis asmuo, privalantis pateikti jvežimo arba išvežimo bendrąją deklaraciją, gali pakeisti vieną arba daugiau jau pateiktos deklaracijos duomenų elementų.

2 straipsnis

Įvežimo arba išvežimo bendrųjų deklaracijų teikimo išimtys

1. Įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama šioms prekėms:

a) elektros energijai;

b) vamzdynais jvežamoms arba išvežamoms prekėms;

c) laiškams, atvirukams ir spaudiniams, jskaitant jrašytus elektroninėse laikmenose;

d) pagal Pasaulinės pašto sąjungos taisykles vežamoms prekėms;

e) prekėms, kurias pagal susitariančiųjų šalių nustatytas taisykles leidžiama deklaruoti pateikiant žodinę muitinės dekla­ raciją arba tiesiog vykstant per sieną, išskyrus padėklus, konteinerius ir kelių, geležinkelių, oro, jūrų bei vidaus vandenų transporto priemones, gabenamas pagal vežimo sutartj;

f) keleivių asmeniniame bagaže vežamoms prekėms;

(1) OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

g) prekėms, vežamoms su ATA ir CPD knygelėmis;

h) prekėms, kurioms taikomi atleidimai nuo muitų, nustatyti 1961 m. balandžio 18 d. Vienos konvencijoje dėl diplo­ matinių santykių, 1963 m. balandžio 24 d. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių arba kitose konsulinėse konvencijose arba 1969 m. gruodžio 16 d. Niujorko konvencijoje dėl specialiųjų misijų;

i) ginklams ir xxxxxxx xxxxxxx, kuriuos j susitariančiosios šalies muitų teritoriją jveža arba iš jos išveža valstybės narės arba Šveicarijos institucijos, atsakingos už jos karinę gynybą, kariniu transportu arba kariuomenės institucijų naudojamu transportu;

j) toliau nurodytoms prekėms, jvežtoms j susitariančiosios šalies muitų teritoriją tiesiogiai iš gręžimo arba gavybos platformų ar vežamoms j tokias platformas, kurias naudoja susitariančiųjų šalių muitų teritorijoje jsteigtas asmuo:

— prekėms, naudotoms ar naudotinoms tokių platformų statybai, remontui, techninei priežiūrai ar konversijai,

— prekėms, naudotoms ar naudotinoms tokioms platformoms jrengti; atsargoms, naudotoms ar naudotinoms, varto­ toms ar vartotinoms tose platformose; atliekoms, susidariusioms minėtose platformose;

k) prekėms, gabenamoms siuntomis, kurių tikroji vertė neviršija 22 EUR, su sąlyga, kad muitinė, susitarusi su ekonominių operacijų vykdytoju, sutinka atlikti rizikos analizę naudodamasi ekonominių operacijų vykdytojo naudojamoje siste­ moje kaupiama arba šios sistemos teikiama informacija.

2. Įvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama susitariančiosios šalies ir trečiosios šalies tarptauti­ niame susitarime dėl saugumo, sudarytame laikantis šio susitarimo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, numatytais atvejais.

3. Bendrijoje jvežimo arba išvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 181c straipsnio i ir j punktuose, 592a straipsnio i ir j punktuose ir 842a straipsnio 2 dalies b punkte nurodytoms prekėms.

4. Šveicarijoje išvežimo bendrosios deklaracijos nereikalaujama:

— atsarginėms ir pakaitinėms dalims, sumontuojamoms remontuojamuose orlaiviuose,

— orlaivių eksploatacijai skirtiems tepalams ir degalams, ir

— orlaiviuose vartojamiems maisto produktams,

kurie buvo padėti j muitinės sandėlj, esantj Šveicarijos oro uosto teritorijoje, o vėliau pakrauti j orlaivj vadovaujantis Šveicarijos priimtų teisės aktų nuostatomis, jeigu tai nesukelia poveikio šio susitarimo užtikrinamam saugumo lygiui.

3 straipsnis

Įvežimo arba išvežimo bendrųjų deklaracijų pateikimo vieta

1. Įvežimo bendroji deklaracija pateikiama susitariančiosios šalies, j kurios muitų teritoriją prekės buvo jvežtos iš trečiosios šalies, kompetentingai institucijai. Ši institucija atlieka rizikos analizę, remdamasi toje deklaracijoje pateiktais duomenimis, ir muitinj tikrinimą, kurj, jos nuomone, būtina atlikti saugumo tikslais, jskaitant atvejus, kai prekių paskirties vieta yra kitoje susitariančiojoje šalyje.

2. Išvežimo bendroji deklaracija pateikiama susitariančiosios šalies, kurios muitų teritorijoje atliekami prekių išvežimo j trečiąsias šalis formalumai, kompetentingai institucijai. Tačiau eksporto muitinės deklaracija, naudojama kaip išvežimo bendroji deklaracija, pateikiama susitariančiosios šalies, kurios muitų teritorijoje atliekami eksporto j trečiąsias šalis formalumai, kompetentingai institucijai. Abiem atvejais kompetentinga institucija atlieka rizikos analizę, remdamasi toje deklaracijoje nurodytais duomenimis, ir muitinj tikrinimą, kurj, jos nuomone, būtina atlikti saugumo tikslais.

3. Kai prekės iš susitariančiosios šalies muitų teritorijos vežamos j trečiąją šalj per kitos susitariančiosios šalies muitų teritoriją, pirmos susitariančiosios šalies kompetentinga institucija perduoda 1 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją antrosios susitariančiosios šalies kompetentingai institucijai.

Tačiau Jungtinis komitetas gali nustatyti atvejus, kai perduoti šią informaciją nebūtina, jeigu tai nesukelia poveikio šio susitarimo užtikrinamam saugumo lygiui.

Susitariančiosios šalys siekia sukurti sąsajas ir naudoti bendrą sistemą atitinkamų prekių išvežimo bendrojoje deklaracijoje privalomiems pateikti duomenims perduoti.

Jei susitariančiosios šalys nėra pasirengusios pirmoje pastraipoje nurodytam duomenų perdavimui nuo šio susitarimo taikymo pradžios dienos, prekių, vežamų iš vienos susitariančiosios šalies j trečiąją šalj per kitos susitariančiosios šalies muitų teritoriją, išskyrus tiesioginj gabenimą oro transportu, išvežimo bendroji deklaracija pateikiama tik antrosios susitariančiosios šalies kompetentingai institucijai.

4 straipsnis

Įvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų pateikimo terminai

1. Taikomi jvežimo ir išvežimo bendrųjų deklaracijų pateikimo terminai, nustatyti Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 184a ir 592b straipsniuose.

2. Nepaisant 1 dalies, kiekviena susitariančioji šalis gali nuspręsti taikyti kitokius terminus:

— 3 straipsnio 3 dalyje nurodytais vežimo atvejais, kad būtų sudarytos sąlygos patikimai rizikos analizei atlikti ir kroviniams sulaikyti, kai reikia atlikti su saugumu susijusj muitinj tikrinimą,

— kai laikantis šio susitarimo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos tarp tos susitariančiosios šalies ir trečiosios šalies sudarytas tarptautinis susitarimas.

II PRIEDAS

Įgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas

I ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGALIOTOJO EKONOMINIŲ OPERACIJŲ VYKDYTOJO STATUSO SUTEIKIMAS

1 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas suteikiamas remiantis šiais kriterijais:

a) priimtini duomenys apie muitinės nustatytų reikalavimų laikymąsi;

b) veiksminga verslo ir, atitinkamais atvejais, transporto registrų tvarkymo sistema, sudaranti galimybes tinkamai atlikti su saugumu susijusj muitinj tikrinimą;

c) xxxxxx xxxxxxxx; ir

d) tinkami saugumo ir saugos standartai.

2. Kiekviena susitariančioji šalis nustato prašymo suteikti jgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą pateikimo ir šio statuso suteikimo tvarką bei statuso jgijimo teisines pasekmes.

3. Susitariančiosios šalys užtikrina, kad jų muitinės stebėtų, kaip vykdomi reikalavimai ir kriterijai, kuriuos turi atitikti jgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas, ir atliktų pakartotinj reikalavimų vykdymo ir kriterijų atitikimo jvertinimą, visų pirma iš esmės pasikeitus atitinkamiems teisės aktams arba pastebėjus reikšmingų požymių, kad jgaliotasis ekono­ minių operacijų vykdytojas nebeatitinka jam taikytinų reikalavimų.

2 straipsnis

Duomenys apie reikalavimų laikymąsi

1. Duomenys apie muitinės nustatytų reikalavimų laikymąsi laikomi priimtinais, jeigu per paskutiniuosius trejus metus iki prašymo pateikimo šiurkščiai arba pakartotinai muitinės veiklos taisyklių nėra pažeidęs nė vienas iš toliau nurodytų asmenų:

a) pareiškėjas;

b) pareiškėjo bendrovei vadovaujantys ar jos valdymą kontroliuojantys asmenys;

c) atitinkamais atvejais, pareiškėjo teisinis atstovas muitinės klausimais;

d) asmuo, pareiškėjo bendrovėje atsakingas už muitinės klausimus.

2. Duomenys apie muitinės nustatytų reikalavimų laikymąsi gali būti laikomi priimtinais ir tada, jeigu, kompetentingos muitinės jstaigos nuomone, pažeidimai nėra reikšmingi atsižvelgiant j muitinės prižiūrimų operacijų skaičių ar apimtis ir ji mano, kad jie nekelia abejonių dėl pareiškėjo sąžiningumo.

3. Jeigu pareiškėjo bendrovę kontroliuojantys asmenys yra jsteigti ar nuolat gyvena trečiojoje šalyje, jų atitiktj muitinės nustatytiems reikalavimams muitinė nustato remdamasi jai prieinamais registrais ir informacija.

4. Jeigu pareiškėjas yra jsteigtas trumpiau nei trejus metus, jo atitiktj muitinės nustatytiems reikalavimams muitinė nustato remdamasi jai prieinamais registrais ir informacija.

3 straipsnis

Veiksminga verslo ir transporto registrų tvarkymo sistema

Kad muitinė galėtų pripažinti, jog pareiškėjas taiko priimtiną verslo ir, atitinkamais atvejais, transporto registrų tvarkymo sistemą, pareiškėjas turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) naudoti apskaitos sistemą, atitinkančią toje vietoje, kur laikomi jo apskaitos registrai, taikomus bendrai pripažintus apskaitos principus ir palengvinančią audito metodais pagrjstą muitinj tikrinimą;

b) suteikti muitinei fizinę ar elektroninę prieigą prie muitinės prižiūrimos veiklos arba, atitinkamais atvejais, transporto veiklos apskaitos registrų;

c) turėti administracinę organizaciją, atitinkančią jo verslo pobūdj bei apimtis ir tinkamą prekių srautams valdyti, taip pat vykdyti vidaus kontrolę, gebančią išaiškinti neteisėtus ar reikalavimų neatitinkančius sandorius;

d) atitinkamais atvejais, taikyti priimtinas naudojimosi importo ir (arba) eksporto licencijomis ir leidimais procedūras;

e) taikyti priimtinas bendrovės apskaitos registrų ir informacijos saugojimo bei apsaugos nuo informacijos praradimo procedūras;

f) užtikrinti, kad darbuotojai žinotų apie būtinybę informuoti muitinę apie visus atvejus, kai išaiškėja reikalavimų laikymosi sunkumai, ir užmegzti ryšius, tinkamus muitinei informuoti apie tokius atvejus;

g) taikyti tinkamas informacijos technologijų apsaugos priemones, skirtas pareiškėjo kompiuterinei sistemai apsaugoti nuo neteisėto jsilaužimo ir saugiam pareiškėjo dokumentų laikymui.

4 straipsnis

Mokumas

1. Taikant šj straipsnj mokumu laikoma gera finansinė pareiškėjo padėtis, leidžianti jam jvykdyti savo jsipareigojamus, deramai atsižvelgus j jo vykdomos komercinės veiklos ypatumus.

2. Pareiškėjo mokumo reikalavimas laikomas jvykdytu, jeigu galima jrodyti jo mokumą per paskutiniuosius trejus metus.

3. Jeigu pareiškėjas yra jsteigtas trumpiau nei trejus metus, jo mokumas vertinamas remiantis prieinamais registrais ir informacija.

5 straipsnis

Tinkami saugumo ir saugos standartai

1. Pareiškėjo taikomi saugumo ir saugos standartai laikomi tinkamais, jeigu jvykdyti šie reikalavimai:

a) pastatai, numatomi naudoti operacijoms, kurias vykdant norima naudotis sertifikatu, yra pastatyti iš medžiagų, kliu­ dančių neteisėtai patekti j vidų ir apsaugančių nuo neteisėto jsilaužimo;

b) yra jdiegtos tinkamos jėjimo ir jvažiavimo kontrolės priemonės, užkertančios kelią bandymams neteisėtai patekti j

krovos vietas, krovimo dokus ir krovinių saugojimo vietas;

c) tvarkant prekes taikomos priemonės, neleidžiančios papildomai pakrauti, pakeisti ar paimti kokių nors medžiagų arba atidaryti krovinio vienetų;

d) atitinkamais atvejais, taikomos naudojimosi importo ir (arba) eksporto licencijomis, susijusiomis su draudimais ir apribojimais, procedūros, skiriančios kontroliuojamas prekes nuo kitų prekių;

e) pareiškėjas yra jgyvendinęs priemones, leidžiančias tiksliai nustatyti jo verslo partnerių tapatybę ir taip užtikrinti tarptautinės tiekimo grandinės saugumą;

f) kiek leidžia teisės aktai, pareiškėjas atlieka būsimų darbuotojų, kurie dirbs saugumo požiūriu svarbų darbą, su saugumu susijusj patikrinimą; taip pat atlieka periodinius darbuotojų patikimumo patikrinimus;

g) pareiškėjas užtikrina, kad atitinkami jo darbuotojai aktyviai dalyvautų informuotumo apie saugumą didinimo progra­ mose.

2. Jeigu Bendrijoje arba Šveicarijoje jsteigtas pareiškėjas turi tarptautiniu mastu pripažjstamą saugumo ir (arba) saugos sertifikatą, išduotą vadovaujantis tarptautinėmis konvencijomis, Europos saugumo ir (arba) saugos sertifikatą, išduotą vadovaujantis Bendrijos teisės aktais, Tarptautinės standartizacijos organizacijos tarptautinj standartą arba Europos stan­ dartų organizacijų Europos standartą, arba kokj nors kitą pripažjstamą sertifikatą, laikoma, kad jis atitinka 1 dalyje nustatytus kriterijus tokia apimtimi, kokia šių sertifikatų išdavimo kriterijai yra tokie patys, kaip šiame priede nustatyti kriterijai, arba jiems lygiaverčiai.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGALIOTIESIEMS EKONOMINIŲ OPERACIJŲ VYKDYTOJAMS SUTEIKIAMI PRIVALUMAI

6 straipsnis

Muitinė, be kita ko, sudaro galimybes jgaliotiesiems ekonominių operacijų vykdytojams naudotis šiais privalumais:

— muitinė gali dar prieš prekių jvežimą j muitų teritoriją arba išsiuntimą iš jos pranešti jgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui, kad, atlikus saugumo ir saugos rizikos analizę, prekių siunta buvo atrinkta tolesniam fiziniam tikrinimui, jeigu tai nekenkia numatomam tikrinimui; tačiau muitinė gali atlikti fizinj tikrinimą net ir tuo atveju, jeigu jgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui nebuvo apie tai pranešta,

— jgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas gali pateikti jvežimo arba išvežimo bendrąsias deklaracijas, kurių duome­ nims taikomi mažesni reikalavimai, kaip nustatyta 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, nustatančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, jgyvendinimo nuostatas (1), 30a priede; tačiau, jei jgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas yra vežėjas, krovinių ekspeditorius arba muitinės tarpininkas, jam mažesni reikalavimai taikomi tik tuomet, jei jis dalyvauja prekių importo arba eksporto operacijose veikdamas jgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo vardu,

— jgaliotiesiems ekonominių operacijų vykdytojams taikomas ne toks griežtas fizinis ir dokumentų tikrinimas kaip kitiems ekonominių operacijų vykdytojams; tačiau atsižvelgdama j konkrečią grėsmę arba vykdydama ne muitų teisės aktų nustatytas tikrinimo prievoles, muitinė gali nuspręsti tokj tikrinimą sugriežtinti,

— jeigu muitinė nusprendžia patikrinti prekių siuntą, deklaruotą jgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui pateikus jvežimo arba išvežimo bendrąją deklaraciją, toks tikrinimas atliekamas pirmumo tvarka; be to, jgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui paprašius ir muitinei sutikus, toks tikrinimas gali būti atliekamas ne toje vietoje, kur ši institucija paprastai atlieka tikrinimą, o kitur.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮGALIOTOJO EKONOMINIŲ OPERACIJŲ VYKDYTOJO STATUSO GALIOJIMO SUSTABDYMAS IR ATŠAUKIMAS

7 straipsnis

Statuso galiojimo sustabdymas

1. Muitinė, suteikusi jgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą, sustabdo jo galiojimą šiais atvejais:

a) kai išaiškinama, kad nesilaikoma naudojimosi jgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusu reikalavimų arba kriterijų;

b) kai muitinė turi pakankamai pagrindo manyti, kad jgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas jvykdė veiksmą, susijusj su muitinės veiklos taisyklių pažeidimu, dėl kurio gali būti iškelta baudžiamoji byla;

c) kai to prašo pats jgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas, kurj laiką negalėdamas atitikti šio statuso suteikimo reikalavimų arba kriterijų.

2. Tačiau 1 dalies b punkte nurodytu atveju muitinė gali priimti sprendimą nesustabdyti jgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso galiojimo, jeigu, jos nuomone, pažeidimas nėra reikšmingas atsižvelgiant j muitinės prižiūrimų operacijų skaičių ar apimtis ir nekelia abejonių dėl jgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo sąžiningumo.

3. Jei tai būtina dėl grėsmės piliečių saugumui ir saugai, visuomenės sveikatai ar aplinkai pobūdžio arba lygmens, sprendimas dėl galiojimo sustabdymo jgyvendinamas nedelsiant.

(1) OL L 253, 1993 10 11, p. 1.

4. Galiojimo sustabdymas neturi jtakos jokiai nebaigtai muitinės procedūrai, kuri buvo pradėta iki galiojimo sustab­ dymo dienos.

5. Kiekviena susitariančioji šalis nustato galiojimo sustabdymo laikotarpio trukmę, sudarydama galimybes jgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui ištaisyti padėtj.

6. Kai suinteresuotas ekonominių operacijų vykdytojas muitinei priimtinu būdu jrodo, kad ėmėsi priemonių, reikalingų norint atitikti jgaliotajam ekonominių operacijų vykdytojui taikomus reikalavimus ir kriterijus, šj statusą suteikusi muitinė atšaukia sprendimą dėl galiojimo sustabdymo.

8 straipsnis

Statuso atšaukimas

1. Muitinė, suteikusi jgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusą, jj atšaukia šiais atvejais:

a) jeigu jgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas yra padaręs šiurkštų muitinės veiklos taisyklių pažeidimą ir nebeturi teisės apskųsti atitinkamo sprendimo;

b) jeigu jgaliotasis ekonominių operacijų vykdytojas per 7 straipsnio 5 dalyje nurodytą galiojimo sustabdymo laikotarpj nesiima būtinų priemonių;

c) jgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo prašymu.

2. Tačiau 1 dalies a punkte nurodytu atveju muitinė gali priimti sprendimą neatšaukti jgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statuso, jeigu, jos nuomone, pažeidimas nėra reikšmingas atsižvelgiant j muitinės prižiūrimų operacijų skaičių ar apimtis ir nekelia abejonių dėl jgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo sąžiningumo.

3. Atšaukimas jsigalioja kitą dieną po to, kai apie jj pranešama.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

INFORMACIJOS MAINAI

9 straipsnis

Komisija ir kompetentinga Šveicarijos institucija reguliariai informuoja viena kitą apie jų jgaliotuosius ekonominių opera­ cijų vykdytojus, besinaudojančius saugumo lengvatomis, pateikdamos tokią informaciją:

a) verslininko identifikavimo kodą (TIN kodą), kurio formatas suderinamas su Ekonominių operacijų vykdytojų registra­ vimo ir identifikavimo (EORI) teisės aktais;

b) jgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo pavadinimą (vardą, pavardę) ir adresą;

c) dokumento, kuriuo buvo suteiktas jgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo statusas, numerj;

d) esamą statusą (galiojantis, sustabdytas, atšauktas);

e) statuso keitimosi laikotarpius;

f) sertifikato jsigaliojimo datą;

g) sertifikatą išdavusią instituciją.

III PRIEDAS

ARBITRAŽO PROCEDŪRA

1. Jeigu ginčas perduodamas spręsti arbitražui, skiriami trys arbitrai, išskyrus atvejus, kai susitariančiosios šalys nuspren­ džia kitaip.

2. Kiekviena susitariančioji šalis per trisdešimt dienų paskiria po vieną arbitrą.

3. Du paskirtieji arbitrai bendru sutarimu skiria trečiąjj arbitrą, kuris nėra nei vienos iš susitariančiųjų šalių pilietis. Jeigu per du mėnesius nuo jų paskyrimo arbitrai negali dėl to sutarti, jie trečiąjj arbitrą pasirenka iš Jungtinio komiteto sudaryto septynių asmenų sąrašo. Jungtinis komitetas sudaro ir atnaujina šj sąrašą, laikydamasis savo darbo tvarkos taisyklių.

4. Jeigu susitariančiosios šalys nenusprendžia kitaip, arbitražas pats nustato savo darbo tvarkos taisykles. Sprendimus jis priima balsų dauguma.