Teismo praktikos rinkinys
EUROPOS SĄJUNGOS TARNAUTOJŲ TEISMO (antroji kolegija) SPRENDIMAS
2013 m. lapkričio 21 d. *
„Viešoji tarnyba — Sutartininkas — Neterminuota sutartis — Nutraukimas — Pareigos, kurias einant būtina turėti asmens patikimumo pažymėjimą — Nacionalinės saugumo institucijos atsisakymas išduoti asmens patikimumo pažymėjimą — Skundų nagrinėjimo institucijos pakeistas sprendimas —
Sudaryti darbo sutartis įgaliotos tarnybos nesaistančios nacionalinės saugumo institucijos ir skundų nagrinėjimo institucijos išvados“
Byloje F-122/12
dėl pagal SESV 270 straipsnį, taikomą EAEB sutarčiai pagal jos 106a straipsnį, pareikšto ieškinio
Xxxxx Xxxxxxxxx Xxxxx, buvęs Europos Sąjungos Tarybos sutartininkas, gyvenantis Avanse (Belgija), atstovaujamas advokato J. Lecuyer,
prieš
Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą M. Xxxxx ir X. Xxxxx,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija),
kurį sudaro pirmininkė M. I. Xxxxx x Xxxxx (pranešėja), teisėjai X. Barents ir X. Xxxxxxx, kanclerė X. Hakenberg,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2013 m. rugsėjo 5 d. posėdžiui, priima šį
ieškovas,
atsakovę,
Sprendimą
1 Ieškiniu, kurį Tarnautojų teismo kanceliarija gavo 2012 m. spalio 22 d., X. Xxxxxxxxx Xxxxx iš esmės prašo panaikinti 2012 m. sausio 12 d. Europos Sąjungos Tarybos sudaryti darbo sutartis įgaliotos tarnybos (toliau – STSĮT) sprendimą (apie jį pranešta 2012 m. sausio 16 d.) nutraukti jo sutartininko sutartį nuo 2012 m. gegužės 31 d., taip pat priteisti atlyginti tariamai patirtą turtinę ir neturtinę žalą, preliminariai įvertintą atitinkamai 160 181,85 EUR ir 25 000 EUR.
* Proceso kalba: prancūzų.
LT
ECLI:EU:F:2013:185 1
Teisinis pagrindas
2 Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų (toliau –KTĮS) 3a straipsnyje nustatyta:
„1. Šiose įdarbinimo sąlygose „sutartininkai“ – tai darbuotojai, nepaskirti į etatus, kurie įtraukti į etatų, nurodytų atitinkamai institucijai skirtame biudžeto skirsnyje, sąrašą, o pasamdyti dirbti visą ar sutrumpintą darbo laiką:
a) institucijoje, atliekant fizinio darbo ar pagalbinio administracinio darbo užduotis,
<...>“
3 Remiantis KTĮS 119 straipsniu jų 47–50a straipsniai, susiję su laikinųjų darbuotojų darbo santykių nutraukimo sąlygomis, pagal analogiją taikomi sutartininkams.
4 KTĮS 47 straipsnyje nurodyta:
„Be tarnybos nutrūkimo dėl mirties, laikinųjų darbuotojų tarnyba baigiasi:
<...>
c) jeigu darbo sutartis sudaryta neapibrėžtos trukmės laikotarpiui:
i) pasibaigus sutartyje apibrėžtam įspėjimo laikotarpiui; įspėjimo laikotarpio trukmė negali būti mažesnė kaip vienas mėnuo už kiekvienus visus tarnybos metus, bet ne trumpesnis kaip trys mėnesiai ir ne ilgesnis kaip 10 mėnesių. <...>
<...>“
5 2011 m. birželio 16 d. sprendimu Xxxxxx, remdamasi Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – Pareigūnų tarnybos nuostatai) 110 straipsniu ir KTĮS 79 straipsnio 2 dalimi bei 85 straipsnio
2 dalimi, priėmė Tarybos generalinio sekretoriato sutartininkų samdymą ir jų paslaugas reglamentuojančios tvarkos bendrąsias įgyvendinimo nuostatas (toliau – Bendrosios įgyvendinimo nuostatos); jos taikomos sutartininkams, įdarbintiems pirmiausia pagal KTĮS 3a straipsnį.
6 Pagal Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnį, susijusį su asmens patikimumo pažymėjimu:
„1. Tais atvejais, kai Tarybos generalinis sekretoriatas mano, kad dėl sutartininkui paskirtų pareigų pobūdžio reikia specialių saugumo priemonių, reikalaujama asmens patikimumo pažymėjimo pagal Sprendimą dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo <...>
2. Sudaryti darbo sutartis įgaliota tarnyba gali nutraukti sutartį:
a) jeigu sutartininkas atsisako, kad būtų atliktas jo patikimumo patikrinimas;
b) jeigu atlikus patikrinimą sutartininkui neišduodamas asmens patikimumo pažymėjimas;
c) jeigu sutartininko asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas.
3. 2 dalies b ir c punktuose numatytais atvejais sudaryti darbo sutartis įgaliota tarnyba visų pirma patikrina, atsižvelgdama į priežastį, dėl kurios buvo atsisakyta sutartininkui išduoti asmens patikimumo pažymėjimą, ar įmanoma tą sutartininką perkelti į kitas pareigas, kurioms eiti tokio pažymėjimo nereikalaujama.
<...>“
7 Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 8 straipsnyje, susijusiame su pareigų grupėmis, nustatyta:
„Tarybos generalinis sekretoriatas įdarbina 3a straipsnyje nurodytus sutartininkus eiti pareigas darbo vietoje, nenumatytoje [pagal] etatų planą, fizinio darbo ar administracinio aptarnavimo užduotims, priskiriamoms prie I pareigų grupės, atlikti“.
8 2011 m. kovo 31 d. Xxxxxx priėmė Sprendimą 2011/292/ES dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 141, p. 17); jame nustatyta Tarybai, jos generaliniam sekretoriatui (toliau – generalinis sekretoriatas) ir valstybėms narėms taikoma įslaptintos informacijos apsaugą užtikrinanti visapusiška saugumo sistema.
9 Sprendimo 2011/292 2 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:
„[Europos Sąjungos (ES)] įslaptinta informacija <…> – bet kuri informacija arba medžiaga, kuriai suteikta ES slaptumo žyma ir kurią neteisėtai atskleidus galėtų būti padaryta tam tikro dydžio žala Europos Sąjungos arba vienos ar kelių valstybių narių interesams.“
10 Iš Sprendimo 2011/292 2 straipsnio 2 dalies matyti, kad ES įslaptinta informacija žymima viena iš šių slaptumo žymų: „[très secret UE] (labai slapta ES)“, „[secret UE (slapta ES)]“, „[confidentiel UE (konfidencialu ES)]“, „[restreint UE (riboto naudojimo ES)]“.
11 Sprendimo 2011/292 7 straipsnyje, susijusiame su personalo patikimumu, nustatyta:
„1. Personalo patikimumas – priemonių taikymas, siekiant užtikrinti, kad galimybė susipažinti su [ES įslaptinta informacija] būtų suteikta tik asmenims, kurie:
— <...>
— atitinkamais atvejais turi atitinkamo slaptumo žymos laipsnio asmens patikimumo pažymėjimus, ir
— <...>
2. Personalo patikimumo tikrinimo procedūrų tikslas – nustatyti, ar asmeniui, atsižvelgiant į jo lojalumą ir patikimumą, gali būti leidžiama susipažinti su [ES įslaptinta informacija].
<...>“
12 Sprendimo 2011/292 15 straipsnyje, susijusiame su saugumo organizavimu Taryboje, nurodyta:
„<...>
2. Generalinis sekretorius vykdo [generalinio sekretoriato] saugumo tarnybos funkcijas. Vykdydamas tas funkcijas generalinis sekretorius:
<...>
c) išduoda ES [asmens patikimumo pažymėjimus] [generalinio sekretoriato] pareigūnams ir kitiems tarnautojams pagal 7 straipsnio 3 dalį, prieš jiems suteikiant leidimą susipažinti su [„confidentiel“] UE arba aukštesnio laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija;
<...>“
13 Sprendimo 2011/292 I priede nustatyta šio sprendimo 7 straipsnio taikymo tvarka.
14 Sprendimo 2011/292 I priedo II skyriuje „Leidimas susipažinti su [ES įslaptinta informacija]“ numatyta:
„3. Asmeniui leidžiama susipažinti su [„confidentiel UE“] arba aukštesnio laipsnio slaptumo žyma pažymėta ES įslaptinta informacija tik tuo atveju, kai:
<...>
b) dėl jo atliekamų funkcijų jam buvo išduotas atitinkamo slaptumo žymos laipsnio [asmens patikimumo pažymėjimas] arba kiti tinkami leidimai pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus; <…>
<...>“
4. Kiekviena valstybė narė ir [generalinis sekretoriatas] savo struktūrose nustato tas pareigybes, kurias užimantiems asmenims reikia susipažinti su [„confidentiel UE“] arba aukštesnio laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija ir todėl jie turi turėti atitinkamo slaptumo žymos laipsnio [asmens patikimumo pažymėjimą]“.
15 Sprendimo 2011/292 I priedo III skyriuje „Asmens patikimumo pažymėjimui taikomi reikalavimai“ nurodyta:
„5. [Nacionalinės saugumo institucijos] ir kitos kompetentingos nacionalinės institucijos, gavusios pagal tinkamus įgaliojimus pateiktą prašymą, privalo užtikrinti, kad būtų vykdomas jų piliečių, kuriems turi būti sudaryta galimybė susipažinti su [„confidentiel UE“] arba aukštesnio laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija, patikimumo tikrinimas. Tikrinimo standartai turi atitikti nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus.
<...>
[Generaliniame sekretoriate] taikoma [asmens patikimumo pažymėjimų] išdavimo procedūra
17. [Generalinio sekretoriato] pareigūnų ir kitų tarnautojų atveju [generalinio sekretoriato] saugumo tarnyba nusiunčia užpildytą asmens patikimumo tikrinimo klausimyną valstybės narės, kurios pilietis asmuo yra, [nacionalinei saugumo institucijai], prašydama atlikti patikimumo patikrinimą, skirtą gauti leidimą naudotis tam tikro slaptumo žymos laipsnio [ES įslaptinta informacija], su kuria asmeniui reikės susipažinti.
18. Jei [Tarybos generalinis sekretorius] sužino patikimumo patikrinimui svarbios informacijos apie asmenį, kuris pateikė prašymą dėl ES [asmens patikimumo pažymėjimo], [Tarybos generalinis sekretorius], laikydamasis atitinkamų taisyklių ir teisės aktų, apie tai praneša atitinkamai [nacionalinei saugumo institucijai].
19. Užbaigusi patikimumo patikrinimą atitinkama [nacionalinė saugumo institucija] praneša [generalinio sekretoriato] saugumo tarnybai tokio patikrinimo rezultatus, naudodama Saugumo komiteto nustatytą korespondencijai skirtą standartinę formą.
a) Jei patikimumo tikrinimo rezultatai užtikrinamai rodo, kad neturima jokios nepalankios informacijos, kuri leistų abejoti asmens lojalumu ir patikimumu, [generalinio sekretoriato] paskyrimų tarnyba gali asmeniui išduoti ES [asmens patikimumo pažymėjimą] ir leisti susipažinti su iki tam tikro laipsnio slaptumo žyma pažymėta [ES įslaptinta informacija] iki nustatytos datos;
b) Jei patikimumo tikrinimo rezultatai nėra tokie užtikrinantys, [generalinio sekretoriato] paskyrimų tarnyba apie tai praneša atitinkamam asmeniui, kuris gali prašyti, kad Paskyrimų tarnyba jį išklausytų. Paskyrimų tarnyba gali prašyti kompetentingos [nacionalinės saugumo institucijos] pateikti daugiau paaiškinimų, kuriuos ji gali pateikti pagal savo nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus. Jei rezultatai pasitvirtina, ES [asmens patikimumo pažymėjimas] neišduodamas.
20. Patikimumo tikrinimui bei gautiems rezultatams taikomi atitinkamoje valstybėje narėje galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai, įskaitant su apskundimu susijusius įstatymus ir kitus teisės aktus. [Generalinio sekretoriato] paskyrimų tarnybos sprendimai gali būti apskųsti pagal [Pareigūnų tarnybos nuostatus] ir [KTĮS] <…>
<...>“
16 Belgijos 1998 m. gruodžio 11 d. Įstatyme dėl slaptumo žymų, patikimumo pažymėjimų, jo patvirtinimų ir pranešimų apie jį (Moniteur belge, 1999 m. gegužės 7 d., p. 15752), iš dalies pakeistame 2005 m. gegužės 3 d. įstatymu (Moniteur belge, 2005 m. gegužės 27 d., p. 24993, toliau – Įstatymas dėl patikimumo pažymėjimų), nustatyta:
„<...>
12 straipsnis. Nacionalinės teritorijos vientisumo išsaugojimo, karinių gynybos planų, ginkluotųjų pajėgų užduočių vykdymo, valstybės vidaus saugumo, įskaitant branduolinės energijos sritį, demokratinės ir konstitucinės santvarkos tvarumo, valstybės išorės ir tarptautinių santykių saugumo, šalies mokslinio ar ekonominio potencialo tikslais ar bet kuriais kitais tikslais, susijusiais su esminiais valstybės interesais, užsienyje esančių Belgijos piliečių saugumu, sprendimus priimančių valstybės institucijų veikimu, Belgiją saistančių sutarčių taikymu, institucija, kompetentinga reguliuoti įdarbinimą, skyrimą į pareigas ar priskyrimą pareigų grupės lygiui, susipažinimą su informacija, dokumentais ar duomenimis, įslaptinta informacija ar medžiaga, patekimą į patalpas, pastatus ar vietas arba organizuoti sutarčių ar viešojo pirkimo sutarčių sudarymą ir vykdymą, reikalauja turėti patikimumo pažymėjimą.
<...>
22 straipsnis. Atlikus patikimumo patikrinimą, saugumo institucija per karaliaus nustatytą terminą remdamasi jai pateikta patikrinimą atlikusios informacijos ir saugumo tarnybos ataskaita priima motyvuotą sprendimą dėl reikalaujamo patikimumo pažymėjimo išdavimo.
Jei saugumo institucija mano, kad nagrinėjant patikrinimo ataskaitą naudinga turėti visą patikrinimo bylos medžiagą, ji paprašo minėtos tarnybos perduoti jai šios bylos kopiją. Saugumo institucija taip pat gali paprašyti šios tarnybos pateikti papildomą informaciją, kurią mano esant reikalingą nagrinėjant patikrinimo ataskaitą.
Apie sprendimą saugumo pareigūnas per karaliaus nustatytą terminą praneša fiziniam ar moraliniam asmeniui, privalančiam turėti patikimumo pažymėjimą.
<...>“
17 1998 m. gruodžio 11 d. Įstatyme dėl skundų, susijusių su patikimumo pažymėjimais, jo patvirtinimais ir pranešimais apie jį, nagrinėjimo institucijos įsteigimo (Moniteur belge, 1999 m. gegužės 7 d., p. 15758), iš dalies pakeistame 2005 m. gegužės 3 d. įstatymu (Moniteur belge, 2005 m. gegužės 27 d., p. 24989, toliau – Įstatymas dėl skundų nagrinėjimo institucijos įsteigimo), nustatyta:
„<...>
[1]. Jei pagal Įstatymo [dėl patikimumo pažymėjimų] 22 straipsnį atsisakoma išduoti patikimumo pažymėjimą, <…> asmuo, privalantis jį turėti, per 30 dienų nuo <…> pranešimo apie sprendimą <…> gali pateikti skundą <…> skundų nagrinėjimo institucijai.
<...>
6 straipsnis. <...>
Skundo pateikėjas skundų nagrinėjimo institucijos ar jo paties prašymu yra išklausomas. Jis gali naudotis advokato pagalba.
<...>
9 straipsnis. <...>
Skundų nagrinėjimo institucijos sprendimai turi būti motyvuoti. Apie juos registruotu laišku pranešama skundo pateikėjui, saugumo institucijai, taip pat informacijos ir saugumo tarnybai, kuri, atsižvelgdama į aplinkybes, arba atlieka patikimumo patikrinimą, arba parengia patikimumo patikrinimo bylą. Šie sprendimai yra tiesiogiai vykdytini nuo pranešimo apie juos dienos.
<...>
Skundų nagrinėjimo institucijos sprendimai neskundžiami.
<...>
11 straipsnis. Jei skundas pateiktas dėl sprendimo atsisakyti išduoti <…> asmens patikimumo pažymėjimą, skundų nagrinėjimo institucija išklausiusi skundo pateikėją ar jo advokatą gali, jei mano, kad ginčijamo sprendimo motyvai nėra pagrįsti ir tinkami, nurodyti saugumo institucijai išduoti asmens patikimumo pažymėjimą.
<...>
12 straipsnis. <...>
[6] Skundų nagrinėjimo institucijos sprendimai vykdytini nuo pranešimo apie juos dienos ir yra neskundžiami.
[7] Procedūra skundų nagrinėjimo institucijoje neturi stabdomojo poveikio.
<...>“
Faktinės bylos aplinkybės
18 Ieškovas buvo priimtas į tarnybą Taryboje kaip sutartininkas pagal KTĮS 3a straipsnį ir laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo priskirtas prie I pareigų grupės 1 lygio 1 pakopos. Jis buvo paskirtas į generalinio sekretoriato Personalo ir administracijos generalinio direktorato (toliau – GD) Konferencijų, organizavimo ir infrastruktūrų direktorato Konferencijų skyriaus vidaus kurjerių tarnybą tarnautoju, įpareigotu atlikti fizinį darbą ir (arba) administracinio aptarnavimo užduotis, kaip tai suprantama pagal KTĮS 80 straipsnio 2 dalį.
19 Ieškovo darbo sutarties 7 straipsnyje nurodyta, kad „tarnautojui turint vykdyti savo veiklą srityje, kurioje reikalingas aukštas konfidencialumo laipsnis, pagal 2001 m. kovo 19 d. [Tarybos sprendimą [2001/264/EB]] dėl Tarybos saugumo nuostatų patvirtinimo (OL L 101, p. 1)] atliekamas jo patikimumo patikrinimas.“
20 Pirmiausia iš 2009 m. kovo 11 d. Generalinio sekretoriato pranešimo darbuotojams Nr. 58/09, kuriuo panaikinti ir pakeisti pranešimai darbuotojams Nr. 14/09 ir Nr. 91/05, matyti, kad visiems Tarybos tarnautojams, paskirtiems į Personalo ir administracijos GD Konferencijų, organizavimo ir infrastruktūrų direktoratą, gali prireikti naudotis ES įslaptinta informacija ir kad žemiausias slaptumo žymos laipsnis, nurodytas asmens patikimumo pažymėjime, kurį jie privalo turėti, turi būti arba
„[secret] UE“ – kai kuriems susitikimų rengimo paslaugas teikiantiems darbuotojams, arba
„[confidenciel] UE“ – visiems kitiems tarnautojams.
21 Taryba ir ieškovas sudarė susitarimą dėl ieškovo darbo sutarties pratęsimo dar vienam trejų metų laikotarpiui nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Buvo pradėta patikimumo tikrinimo procedūra. Ieškovas 2010 m. gruodžio 8 d. užpildė atitinkamą formą ir rytojaus dieną prašymas buvo patvirtintas.
22 Nuo 2011 m. gegužės 16 d. ieškovas buvo paskirtas į Personalo ir administracijos GD Protokolo ir konferencijų direktorato Eksploatacinių ir techninių klausimų skyriaus susitikimų rengimo tarnybą. 2011 m. birželio 16 d. Tarybai priėmus Bendrąsias įgyvendinimo nuostatas ieškovo sutartininko darbo sutartis susitarimo dėl jos pratęsimo priedu Nr. 1 2011 m. spalio 1 d. buvo pratęsta neterminuotam laikotarpiui.
23 2011 m. lapkričio 17 d. laišku Belgijos nacionalinės saugumo institucijos (toliau – NSI) vadovas Tarybos saugumo pareigūnui pranešė, kad išnagrinėjus ieškovo bylos medžiagą prašymas išduoti
„secret“ slaptumo žymos laipsnio asmens patikimumo pažymėjimą atmestas.
24 2011 m. gruodžio 5 d. Tarybos saugumo pareigūnas pakvietė ieškovą pokalbio ir oficialiai pranešė jam apie sprendimą atsisakyti išduoti asmens patikimumo pažymėjimą. Iš dokumentų, kuriuos Xxxxxx pridėjo prie savo atsakymo į proceso organizavimo priemones, matyti, kad tą pačią dieną ieškovas pasirašė 2011 m. lapkričio 17 d. NSI vadovo laiško kopiją, patvirtindamas, kad su šiuo dokumentu
„susipažino“.
25 2011 m. gruodžio 5 d. skyriaus, kuriame dirbo ieškovas, vadovas, informuotas apie NSI sprendimą, taip pat pasikalbėjo su ieškovu. Tarnautojų teismo prašymu šis vadovas per posėdį patikslino, jog pagrindinis šio pokalbio tikslas buvo pranešti ieškovui, kad jis bus perkeltas iš susitikimų rengimo tarnybos į Xxxxx Xxxxxxxxx pastato vidaus kurjerių tarnybą, kurioje dirbant reikalingas žemesnio slaptumo žymos laipsnio asmens patikimumo pažymėjimas. Minėtas vadovas pridūrė, kad ši priemonė buvo priimta ir įgyvendinta nedelsiant vykdant generaliniam sekretoriatui tenkančią atsargumo pareigą.
26 2011 m. gruodžio 8 d. ieškovas pateikė skundą Belgijos skundų, susijusių su patikimumo pažymėjimais, jo patvirtinimais ir pranešimais apie jį, nagrinėjimo institucijai (toliau – skundų nagrinėjimo institucija).
27 Taikydamas Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 3 dalį, pagal kurią STSĮT prieš nutraukdama sutartį turi patikrinti, ar įmanoma suinteresuotąjį asmenį perkelti į kitas pareigas, kurioms eiti asmens patikimumo pažymėjimo nereikalaujama, Personalo ir administracijos GD Vadovybės patarėjų skyrius parengė 2012 m. sausio 11 d. raštą (toliau – 2012 m. sausio 11 d. raštas). Šiame rašte nurodoma, kad suinteresuotojo asmens neįmanoma perkelti į kitas pareigas atsižvelgiant į jo profilį, atrankos procedūrą, kuriai pasibaigus jis buvo įdarbintas, t. y. sutartininkų atranką į kurjerio postą, NSI nurodytus faktus ir Tarybos pareigą imtis ypatingo atsargumo priemonių saugumo srityje.
28 Individualiųjų teisių skyriaus vadovas pakvietė ieškovą pokalbio 2012 m. sausio 16 d. ir jam pačiam įteikė 2012 m. sausio 12 d. raštą, kuriame pranešama apie STSĮT sprendimą nutraukti jo sutartį, įsigaliosiantį 2012 m. gegužės 31 d., pasibaigus keturių mėnesių įspėjimo terminui, pradedamam skaičiuoti nuo 2012 m. vasario 1 d. (toliau – ginčijamas sprendimas). Iš ginčijamo sprendimo motyvų matyti, kad jis grindžiamas Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 2 dalies b punktu, kuriame numatyta, kad STSĮT gali nutraukti sutartininko sutartį, jei atlikus patikrinimą jam neišduodamas asmens patikimumo pažymėjimas. Minėtu sprendimu ieškovas buvo paragintas išeiti iš darbo prieš prasidedant įspėjimo terminui ir nuo 2012 m. sausio 16 d. buvo atleistas iš pareigų.
29 2012 m. sausio 17 d. ieškovo prašymą, kuriuo jis siekė, kad, viena vertus, jo padėtis išliktų nepasikeitusi, kol bus baigta jo inicijuota skundo nagrinėjimo procedūra, ir, kita vertus, jo atleidimas iš darbo nebūtų įvykdytas, kol skundų nagrinėjimo institucija priims sprendimą, Taryba 2012 m. sausio 26 d. laišku atmetė. Prašymo atmetimas buvo grindžiamas, pirma, tuo, kad ieškovas negali likti savo poste neturėdamas asmens patikimumo pažymėjimo, antra, aplinkybe, kad procedūra skundų nagrinėjimo institucijoje neturi stabdomojo poveikio, trečia, faktais, kuriais pagrįstas NSI sprendimas, ir, ketvirta, Tarybos generaliniam sekretoriatui tenkančia pareiga užtikrinti, kad visi asmenys, kuriems leidžiama susipažinti su ES įslaptinta informacija, būtų lojalūs, patikimi ir rimti.
30 2012 m. kovo 8 d. skundų nagrinėjimo institucija pakeitė NSI sprendimą ir nurodė jai išduoti ieškovui
„secret“ slaptumo žymos laipsnio asmens patikimumo pažymėjimą. Skundų nagrinėjimo institucijos sprendimas suformuluotas taip:
„<...> Savo skunde ir per posėdį <...> [ieškovas] ginčijo faktus, kuriais grindžiamas sprendimas, išskyrus [p]olicijos teismo skirtas nuobaudas už eismo taisyklių pažeidimus. Jis teigia, kad niekada nebuvo baustas už byloje nurodytus faktus ir kad nėra teistas, tik baustas už eismo taisyklių pažeidimus. Xxxx atžvilgiu jis pateikė protokolų iš įvairių teismo bylų, minimų sprendime, kopijas. Byloje, susijusioje su sunkiausiais pažeidimais <...>, [f]ederalinė policija apibendrinamajame protokole pati daro išvadą, kad nurodyti su [ieškovu] susiję faktai nėra nustatyti ir kad jo vaidmuo buvo nereikšmingas. Dėl kitų minėtų protokolų ieškovas teigia, kad niekada nebuvo teistas baudžiamųjų bylų teisme, ir remiasi tuo, kad nėra įtrauktas į nuosprendžių registrą.
<...>
[Ieškovas] neneigia, kad turi skolų, tačiau jos nėra didelės. <...>
Skundų nagrinėjimo institucija gali tik konstatuoti, kad suinteresuotasis asmuo yra žinomas policijos tarnyboms dėl ankstesnių faktų, kad jis niekada nebuvo dėl jų trauktas atsakomybėn ir kad neturi didelių skolų, dėl kurių galėtų kilti įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo rizika.
<...>“
31 2012 m. kovo 30 d. ieškovas pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnio 2 dalį pateikė skundą dėl ginčijamo sprendimo.
32 2012 m. gegužės 24 d. Taryboje buvo surengtas posėdis, kuriame, dalyvaujant ieškovui ir jo advokatui, siekta išnagrinėti ieškovo skundą ir nuspręsti dėl tolesnių veiksmų. Iš Tarybos 2012 m. birželio 11 d. laiško ieškovo advokatui matyti, kad per minėtą posėdį buvo sutarta, jog ieškovo advokatas perduos Tarybai kopijas tų dokumentų, kurie buvo pateikti skundų nagrinėjimo institucijai ir kuriais remiantis galima įrodyti, jog ieškovas visai nesusijęs, netgi netiesiogiai, su faktais, nurodytais NSI sprendime atsisakyti išduoti jam asmens patikimumo pažymėjimą ir skundų nagrinėjimo institucijos sprendime, kuriuo minėtas sprendimas atsisakyti buvo panaikintas.
33 2012 m. birželio 12 d. xxxxxxx advokatas į 2012 m. birželio 11 d. Tarybos laišką atsakė taip:
„Priešingai, nei maniau, nebegaliu perduoti jums dokumentų, pateiktų su patikimumo pažymėjimais susijusių skundų nagrinėjimo institucijai, kopijų. Šie dokumentai yra konfidencialūs ir negali būti pateikti Tarybai nagrinėti. Jie susiję su privačiu mano kliento gyvenimu, ir Taryba <…> neturi teisės jų nagrinėti.“
34 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Taryba atmetė ieškovo skundą. Atmetimas pirmiausia grindžiamas aplinkybe, kad einant ieškovo užimamas pareigas reikia susipažinti su ES įslaptinta informacija (taigi neturėdamas asmens patikimumo pažymėjimo ieškovas negali eiti savo pareigų), atsargumo pareiga, tenkančia Tarybos generaliniam sekretoriatui, turinčiam užtikrinti, kad visi asmenys, kuriems leidžiama susipažinti su ES įslaptinta informacija, būtų lojalūs, patikimi ir rimti, taip pat faktais, kuriais paremtas 2011 m. lapkričio 17 d. NSI sprendimas. Be to, Tarybos sprendime primenama, kad skundų nagrinėjimo institucijos sprendimo formuluotė negali atkurti prarasto konkretaus pasitikėjimo ryšio tarp ieškovo ir institucijos, kurioje jis dirbo, nes netgi nereikšmingo vaidmens, susijusio su tokiais sunkiais pažeidimais, ir skolų buvimo pakanka, kad būtų suabejota ieškovo lojalumu, patikimumu ir nepaperkamumu, kurie būtini jam einant pareigas, it būtinais moralumo reikalavimais dirbant generaliniame sekretoriate.
Šalių reikalavimai
35 Ieškovas Tarnautojų teismo prašo:
— panaikinti ginčijamą sprendimą ir prireikus panaikinti sprendimą atmesti jo skundą dėl ginčijamo sprendimo,
— priteisti iš Tarybos jam atlyginti patirtą turtinę žalą, preliminariai įvertintą 160 181,85 EUR,
— priteisti iš Tarybos jam atlyginti patirtą neturtinę žalą, preliminariai įvertintą 25 000 EUR,
— priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
36 Taryba Tarnautojų teismo prašo:
— atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
— priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
Dėl pirmojo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą ir prireikus panaikinti sprendimą atmesti skundą
37 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką iš Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsnių matyti, kad asmens, kuriam taikomi šie nuostatai, ieškinys dėl jo atžvilgiu priimto paskyrimų tarnybos sprendimo arba dėl to, kad ši tarnyba nesiėmė minėtuose nuostatuose nustatytų veiksmų, priimtinas tik tuo atveju, jei suinteresuotasis asmuo prieš tai pateikė skundą paskyrimų tarnybai ir ši bent iš dalies priėmė eksplicitinį arba implicitinį sprendimą jį atmesti. Remiantis KTĮS 117 straipsniu ši teismų praktika pagal analogiją taikoma ir tarnautojo ieškiniui dėl STSĮT sprendimo arba dėl to, kad ši tarnyba nesiėmė KTĮS nustatytų veiksmų.
38 Taigi administracinis skundas ir eksplicitinis arba implicitinis sprendimas jį atmesti yra sudėtingos procedūros dalis ir tik išankstinė kreipimosi į teismą sąlyga. Tokiomis aplinkybėmis net formaliai dėl skundo atmetimo pareikštas ieškinys reiškia, kad į teismą kreipiamasi dėl asmens nenaudai priimto teisės akto, dėl kurio pateiktas skundas, išskyrus atvejus, kai skundo atmetimo pasekmės skiriasi nuo teisės akto, dėl kurio pateiktas skundas, pasekmių. Jau kelis kartus buvo nuspręsta, kad eksplicitinis sprendimas atmesti skundą gali, atsižvelgiant į jo turinį, nebūti ieškovo ginčijamą teisės aktą patvirtinantis sprendimas. Taip yra tuo atveju, kai sprendime atmesti skundą iš naujo nagrinėjama ieškovo situacija atsižvelgiant į naujas teisines ar faktines aplinkybes arba kai juo pakeičiamas ar papildomas pradinis sprendimas. Tokiais atvejais sprendimas atmesti skundą yra teisės aktas, kuriam taikoma teisminė kontrolė ir į kurį teismas atsižvelgia spręsdamas dėl ginčijamo teisės akto teisėtumo ar kurį net laiko asmens nenaudai priimtu teisės aktu, pakeičiančiu ginčijamą teisės aktą (2011 m. rugsėjo 11 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo Adjemian ir kt. prieš Komisiją, T-325/09 P, 32 punktas).
39 Kadangi pagal Pareigūnų tarnybos nuostatus ir KTĮS suinteresuotasis asmuo turi pateikti skundą dėl sprendimo, kurį ginčija, ir pareikšti ieškinį dėl sprendimo atmesti šį skundą, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad ieškinys priimtinas – neatsižvelgiant į tai, ar jis pareikštas dėl sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas, dėl sprendimo atmesti skundą ar dėl abiejų sprendimų kartu, – jei skundas ir ieškinys pateikti per Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 ir 91 straipsniuose nustatytus terminus. Tačiau pagal proceso ekonomijos principą teismas gali nuspręsti, kad nereikia priimti atskiro sprendimo dėl reikalavimų, pareikštų dėl sprendimo atmesti skundą, jei nustato, kad šių reikalavimų turinys nėra savarankiškas ir iš tikrųjų sutampa su reikalavimais, pareikštais dėl sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas (šiuo klausimu žr. 1989 m. sausio 17 d. Teisingumo Teismo sprendimo Vainker prieš Parlamentą, 293/87, 7 ir 8 punktus). Taip gali būti, jei teismas nustato, kad sprendimu atmesti skundą tam tikrais atvejais dėl to, kad jis implicitinis, yra tik patvirtinamas sprendimas, dėl kurio pateiktas skundas, taigi ir šio sprendimo panaikinimas nepaveiktų suinteresuotojo asmens teisinės padėties kitaip nei pirmojo sprendimo panaikinimas (minėto Sprendimo Adjemian ir kt. prieš Komisiją 33 punktas).
40 Šiuo atveju atsižvelgiant į NSI atlikto patikrinimo išvadas, apie kurias buvo pranešta 2011 m. lapkričio mėn., ieškovo neterminuota darbo sutartis buvo nutraukta 2012 m. sausio mėn. ir tai turėjo įsigalioti 2012 m. gegužės 31 d. Skundų nagrinėjimo institucijos sprendimas, kuriuo pakeistas NSI sprendimas, buvo priimtas 2012 m. kovo 8 d., o ieškovo skundas dėl ginčijamo sprendimo pateiktas 2012 m. kovo 30 d. Kaip minėta šio sprendimo 32 punkte, 2012 m. gegužės mėn. Taryboje buvo surengtas posėdis, kuriame dalyvavo ir ieškovas, o 2012 m. birželio 11 d. Taryba paprašė ieškovo advokato jai pateikti papildomų dokumentų, tačiau jis tai padaryti atsisakė.
41 Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad 2012 m. liepos 20 d. sprendime atmesti skundą iš naujo išnagrinėjama ieškovo situacija atsižvelgiant į naujas teisines ir faktines aplinkybes, šiuo atveju – į skundų nagrinėjimo institucijos 2012 m. kovo 8 d. sprendimą ir ieškovo atsisakymą pateikti dokumentus, kurių prašė Taryba. Taigi sprendimas atmesti skundą yra teisės aktas, kuriam taikoma Tarnautojų teismo kontrolė ir į kurį jis atsižvelgs spręsdamas dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo.
42 Kad pagrįstų reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą, ieškovas nurodo penkis pagrindus. Pirmasis susijęs su Sprendimo 2011/292 ir Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų pažeidimu, taip pat su Įstatymo dėl patikimumo pažymėjimų, Įstatymo dėl skundų nagrinėjimo institucijos įsteigimo ir karaliaus priimtų šių įstatymų įgyvendinimo dekretų pažeidimu. Antrasis – su ieškovo nenaudai priimto teisės akto nepakankamu motyvavimu. Trečiasis – su teisės į gynybą, rungimosi principo ir teisės būti išklausytam pažeidimu. Ketvirtasis – su akivaizdžia vertinimo klaida. Penktasis – su atleidimo iš darbo neproporcingumu ir STSĮT tenkančios pareigos išnagrinėti galimybę skirti į kitas pareigas ar palikti eiti ankstesnes pareigas neįvykdymu. Tarnautojų teismas tokia tvarka ir išnagrinės šiuos pagrindus.
Dėl pirmojo pagrindo, susijusio su Sprendimo 2011/292 7 straipsnio ir I priedo, pirmiausia 20 punkto, ir Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų pažeidimu, taip pat Įstatymo dėl patikimumo pažymėjimų, Įstatymo dėl skundų nagrinėjimo institucijos įsteigimo ir karaliaus priimtų šių įstatymų įgyvendinimo dekretų pažeidimu
43 Ieškovas dalija šį pagrindą į dvi dalis. Pirma susijusi su atleidimo iš darbo teisinio pagrindo nebuvimu, taigi neteisėtu atleidimu iš darbo. Antra – su tuo, kad Taryba viršijo įgaliojimus mėgindama NSI ir skundų nagrinėjimo institucijos vertinimus pakeisti savuoju.
– Šalių argumentai dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies
44 Ieškovas mano, kad jo atleidimas prieštarauja Sprendimo 2011/292 7 straipsniui ir I priedui, pirmiausia
20 punktui, Įstatymui dėl patikimumo pažymėjimų, Įstatymui dėl skundų nagrinėjimo institucijos įsteigimo ir karaliaus priimtiems šių įstatymų įgyvendinimo dekretams, taip pat Xxxxxxxxxxx įgyvendinimo nuostatoms.
45 Jis teigia, kad teisės aktų leidėjas numatė ieškinio pareiškimą vykstant asmens patikimumo pažymėjimo išdavimo procedūrai, todėl nesvarbu, kad ieškinio pareiškimas neturi stabdomojo poveikio. Šiuo atveju, kadangi NSI sprendimas gali būti pakeistas apeliacinėje instancijoje, Xxxxxx negalėjo vykdyti ginčijamo sprendimo nesulaukusi procedūros pabaigos. Šiuo atveju ieškovas gavo asmens patikimumo pažymėjimą, todėl jo sutarties nutraukimas neturi teisinio pagrindo, taigi yra neteisėtas.
46 Ieškovas priduria, kad pagal Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 2 dalies b punktą institucija gali nutraukti sutartį su sutartininku, kuriam neišduodamas asmens patikimumo pažymėjimas, bet neprivalo to daryti, priešingai, nei siekia įrodyti Taryba.
47 Taryba prašo pirmojo pagrindo pirmą dalį atmesti.
– Tarnautojų teismo vertinimas
48 Tarnautojų teismas pirmiausia primena, kad pagal Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punktą ieškinyje turi būti nurodyti pagrindai ir faktiniai bei teisiniai argumentai, kuriais remiamasi.
49 Iš tikrųjų, siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir tinkamą teisingumo vykdymą, kad ieškinys ar kaltinimas būtų priimtinas, reikia, jog svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis remiasi ieškovas, būtų nuosekliai ir suprantamai nurodytos pačiame ieškinio tekste, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Tarnautojų teismas – priimti sprendimą dėl ieškinio, prireikus – be papildomos informacijos (2011 m. lapkričio 10 d. Tarnautojų teismo sprendimo Merhzaoui prieš Tarybą, F-18/09, 42 ir 43 punktai).
50 Tačiau nors pirmojo pagrindo pirmoje dalyje ieškovas iš tikrųjų kaltina Tarybą tuo, kad priimdama ginčijamą sprendimą ji pažeidė Sprendimo 2011/292 7 straipsnį, Įstatymą dėl patikimumo pažymėjimų, Įstatymą dėl skundų nagrinėjimo institucijos įsteigimo ir karaliaus priimtus šių įstatymų įgyvendinimo dekretus, vis dėlto šie kaltinimai yra tiesiog pateikti, o ne pagrįsti argumentais, priešingai, nei reikalaujama pagal Procedūros reglamento 35 straipsnio 1 dalies e punkte nustatytą taisyklę. Todėl šiuos kaltinimus reikia atmesti kaip nepriimtinus.
51 Kadangi ieškovas nenurodo, kaip šiuo atveju buvo pažeistos Sprendimo 2011/292 I priedo 20 punkto nuostatos, kaltinimą, susijusį su tariamu minėtų nuostatų pažeidimu, taip pat reikia atmesti kaip nepriimtiną. Be to, konstatuotina, kad šiomis nuostatomis siekiama tik nustatyti teisės aktus, taikytinus, viena vertus, valstybėms narėms atliekant patikimumo tikrinimus, įskaitant ieškinius, pateiktus dėl rezultatų, o tai – atitinkamoje valstybėje narėje galiojantys teisės aktai ir, kita vertus, ieškiniams, pareikštiems dėl paskyrimų tarnybos sprendimų arba STSĮT ar generalinio sekretoriato sprendimų, o nagrinėjamu atveju tai – Pareigūnų tarnybos nuostatai.
52 Taigi dėl pirmojo pagrindo pirmos dalies belieka nustatyti, ar, kaip teigia ieškovas, ginčijamas sprendimas, viena vertus, buvo priimtas pažeidžiant Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 2 dalies b punktą, kuriame nurodyta, kad STSĮT tik gali, o ne privalo nutraukti sutartininko sutartį, jei atlikus patikrinimą jam neišduodamas asmens patikimumo pažymėjimas, ir, kita vertus, neturi teisinio pagrindo, nes skundų nagrinėjimo institucija nurodė NSI išduoti ieškovui „secret“ slaptumo žymos laipsnio asmens patikimumo pažymėjimą.
53 Visų pirma iš Sprendimo 2011/292 7 straipsnio 1 dalies matyti, kad personalo patikimumas – priemonių taikymas siekiant užtikrinti, kad galimybė susipažinti su ES įslaptinta informacija būtų suteikta tik asmenims, kurie atitinka principą „būtina žinoti“, tam tikrais atvejais turi atitinkamo slaptumo žymos laipsnio asmens patikimumo pažymėjimus ir yra informuoti apie jų pareigas.
54 Be to, pagal Sprendimo 2011/292 15 straipsnio 2 dalies c punktą Tarybos generalinis sekretorius vykdo generalinio sekretoriato saugumo tarnybos funkcijas ir vykdydamas šias funkcijas išduoda ES asmens patikimumo pažymėjimus pareigūnams ir kitiems tarnautojams pagal 7 straipsnio 3 dalį prieš jiems suteikiant leidimą susipažinti su „confidentiel UE“ arba aukštesnio laipsnio slaptumo žyma pažymėta informacija.
55 Galiausiai ES asmens patikimumo pažymėjimas Sprendimo 2011/292 A priedėlyje apibrėžiamas kaip
„[generalinio sekretoriato paskyrimų tarnybos] leidimas susipažinti su [ES įslaptinta informacija], išduodamas pagal šį sprendimą valstybės narės kompetentingoms institucijoms užbaigus patikimumo tikrinimo procedūras ir patvirtinantis, kad asmeniui gali būti leidžiama susipažinti su iki tam tikro laipsnio slaptumo žyma <...> pažymėta [ES įslaptinta informacija] iki nustatytos datos, jei nustatyta, kad asmuo atitinka principą „būtina žinoti“; taigi laikoma, kad nurodyto asmens patikimumas yra patikrintas“.
56 Taigi iš minėtų nuostatų matyti, kad tik Tarybos generalinis sekretorius turi teisę nuspręsti išduoti ar atsisakyti išduoti ES asmens patikimumo pažymėjimą generalinio sekretoriato darbuotojams.
57 Tiesa, pagal Sprendimo 2011/292 I priedo III skyriaus 5 punktą būtent nacionalinės saugumo institucijos ar kitos kompetentingos nacionalinės institucijos privalo užtikrinti, kad būtų vykdomas jų piliečių patikimumo tikrinimas, nes šios institucijos lengviau nei Tarybos generalinis sekretorius gali gauti informaciją įvairiose valstybėse narėse.
58 Vis dėlto pagal Sprendimo 2011/292 I priedo III skyriaus 19 punkto a papunktį, jei patikimumo patikrinimo rezultatai akivaizdžiai rodo, kad neturima jokios nepalankios informacijos, kuri leistų abejoti asmens lojalumu ir patikimumu, generalinio sekretoriato paskyrimų tarnyba arba, kiek tai susiję su kitais tarnautojais, STSĮT gali asmeniui išduoti ES asmens patikimumo pažymėjimą ir leisti susipažinti su iki tam tikro laipsnio slaptumo žyma pažymėta ES įslaptinta informacija iki nustatytos datos.
59 Iš pirmesniame punkte minėtos nuostatos formuluotės matyti, kad generalinio sekretoriato paskyrimų tarnyba arba, kiek tai susiję su kitais tarnautojais, STSĮT nėra saistoma nacionalinių institucijų atlikto patikimumo patikrinimo išvadų ar net skundų nagrinėjimo institucijos išvadų ir kad net jei rezultatas yra palankus suinteresuotajam asmeniui, neprivalo jam išduoti ES asmens patikimumo pažymėjimo ir išlaiko teisę atsisakyti jį išduoti.
60 Atsižvelgdama į patikimumo patikrinimo procedūros tikslą, apibrėžtą Sprendimo 2011/292 7 straipsnio 2 dalyje, nustatyti, ar asmeniui, atsižvelgiant į jo lojalumą ir patikimumą, gali būti leidžiama susipažinti su ES įslaptinta informacija, sudaryti darbo sutartis įgaliota tarnyba galėjo, žinodama apie ieškovui nepalankią informaciją, paaiškėjusią NSI atlikus patikimumo patikrinimą ir perduotą Tarybai 2011 m. lapkričio 17 d. laišku, turėti abejonių pirmiausia dėl ieškovo paperkamumo rizikos nebuvimo ir nuspręsti, kad nėra pagrindo išduoti jam būtiną asmens patikimumo pažymėjimą.
61 Šiuo atveju neginčijama, kad ieškovas pagal savo pareigas generaliniame sekretoriate privalėjo turėti asmens patikimumo pažymėjimą. Taikydama Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 3 dalį, patikrinusi, ar įmanoma perkelti ieškovą į kitas pareigas, kurioms eiti tokio pažymėjimo nereikalaujama, ir remdamasi 2012 m. sausio 11 d. raštu, nustačiusi, kad tai neįmanoma, STSĮT nepažeisdama Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 2 dalies b punkto galėjo nutraukti ieškovo sutartį pasibaigus keturių mėnesių įspėjimo terminui pagal KTĮS 47 straipsnio c punkto i papunktį.
62 Šio teiginio nepaneigia ieškovo argumentas, kad skundų nagrinėjimo institucija nurodė NSI išduoti ieškovui „secret“ slaptumo žymos laipsnio asmens patikimumo pažymėjimą.
63 Iš tikrųjų iš Sprendimo 2011/292 I priedo III skyriaus 20 punkto matyti, kad patikimumo tikrinimui ir gautiems rezultatams taikomi atitinkamoje valstybėje narėje galiojantys įstatymai ir kiti teisės aktai, įskaitant susijusiuosius su apskundimu. Belgijos teisėje – Įstatymo dėl skundų nagrinėjimo institucijos įsteigimo 11 straipsnio pirmoje pastraipoje – nustatyta, kad ši institucija išklausiusi skundo pateikėją ar jo advokatą gali, jei mano, kad ginčijamo sprendimo motyvai nėra pagrįsti ar tinkami, nurodyti NSI išduoti asmens patikimumo pažymėjimą.
64 Šiuo atveju tai, kad skundų nagrinėjimo institucijai priėmus sprendimą NSI turi išduoti ieškovui
„secret“ slaptumo žymos laipsnio asmens patikimumo pažymėjimą, buvo nuspręsta taikant Įstatymą dėl patikimumo pažymėjimų ir galioja nurodytų valstybių narių darbuotojų, nurodytų Sprendimo 2011/292 14 straipsnio 3 dalyje, susipažinimui su informacija, patenkančia į šio įstatymo taikymo sritį, ir ES įslaptinta informacija.
65 Priešingai, kaip matyti iš šio sprendimo 56 ir 59 punktų, dėl generalinio sekretoriato darbuotojų susipažinimo su ES įslaptinta informacija tik paskyrimų tarnyba arba, kiek tai susiję su kitais tarnautojais, STSĮT, nacionalinėms institucijoms atlikus patikimumo tikrinimą, turi teisę nuspręsti išduoti ar atsisakyti išduoti ES asmens patikimumo pažymėjimą, nebūdama susaistyta minėto tikrinimo rezultatų, šiuo atveju – skundų nagrinėjimo institucijos išvadų.
66 Todėl pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.
– Xxxxxxx argumentai dėl pirmojo pagrindo antros dalies
67 Ieškovas teigia, kad vartodama „pasitikėjimo ryšio“ sąvoką Xxxxxx mėgina NSI ir skundų nagrinėjimo institucijos vertinimus pakeisti savuoju. Taip elgdamasi ji viršija savo įgaliojimus. Iš tikrųjų skundų nagrinėjimo institucija atsižvelgė į NSI padarytas klaidas, nes ieškovas neturi jokių skolų, ir remdamasis tuo, kad nėra įtrauktas į nuosprendžių registrą, įrodė, jog NSI išvados neteisingos. Kadangi ieškovui buvo išduotas asmens patikimumo pažymėjimas, Taryba turi paisyti šio sprendimo.
– Tarnautojų teismo vertinimas
68 Šiuo atžvilgiu reikia konstatuoti, kad, viena vertus, vykdant patikimumo patikrinimo procedūrą siekiama nustatyti, ar asmeniui, atsižvelgiant į jo lojalumą ir patikimumą, gali būti leidžiama susipažinti su ES įslaptinta informacija, ir, kita vertus, atliekant tikrinimą taikytinų kriterijų sąrašas, pateiktas Sprendimo 2011/292 I priedo III skyriaus 8 punkte, nėra išsamus. Be to, ne tik turi būti taikomi šio punkto a–k papunkčiuose išvardyti kriterijai, bet ir gali būti atsižvelgiama, kaip nurodyta atitinkamai 9 ir 10 punktuose, į suinteresuotojo asmens finansinę padėtį ir sveikatą, taip pat į jo sutuoktinio, sugyventinio ar artimo šeimos nario elgesį ir gyvenimo aplinkybes.
69 Tarnautojų teismas pažymi, kad priimdama ginčijamą sprendimą Taryba žinojo tik NSI išvadas ir kad atsižvelgiant į ieškovui nepalankią informaciją, gautą atliekant patikimumo tikrinimą, pirmiausia nebuvo nustatyta, jog nesama ieškovo paperkamumo rizikos. Todėl, kaip matyti iš šio sprendimo 61 punkto, STSĮT galėjo 2012 m. sausio mėn. atsisakyti išduoti ieškovui ES asmens patikimumo pažymėjimą ir nuspręsti nutraukti jo sutartį.
70 Atsižvelgdama į 2012 m. kovo 8 d. skundų nagrinėjimo institucijos sprendimą Taryba, gavusi ieškovo skundą, dar kartą išnagrinėjo galimybę išduoti jam ES asmens patikimumo pažymėjimą, dėl to pirmiausia surengusi 2012 m. gegužės 24 d. posėdį, kuriame dalyvavo ieškovas ir jo advokatas, ir paprašiusi pastarojo perduoti jai skundų nagrinėjimo institucijai pateiktų dokumentų kopijas; tačiau šis, iš pradžių sutikęs, vėliau atsisakė tai padaryti remdamasis tuo, kad minėti dokumentai yra konfidencialūs ir susiję su privačiu jo kliento gyvenimu.
71 Nors skundų nagrinėjimo institucija pakeitė NSI sprendimą ieškovo naudai, vis dėlto skundų nagrinėjimo institucijos padaryta galutinė išvada, kad „suinteresuotasis asmuo yra žinomas policijos tarnyboms dėl ankstesnių faktų, kad jis niekada nebuvo dėl jų trauktas atsakomybėn ir kad neturi didelių skolų, dėl kurių galėtų kilti įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo rizika“, turi būti vertinama atsižvelgiant į kitus tame pačiame sprendime išdėstytus ieškovui mažiau palankius teiginius, pagal kuriuos „[ieškovas] neneigia, kad turi skolų“, ar „byloje, susijusioje su sunkiausiais pažeidimais
<...>, [f]ederalinė policija apibendrinamajame protokole pati daro išvadą, kad nurodyti su [ieškovu] susiję faktai nėra nustatyti ir kad jo vaidmuo buvo nereikšmingas“.
72 Per teismo posėdį paaiškėjo, kad išvadą, jog ieškovo „vaidmuo buvo nereikšmingas“, susijusią su sunkiausiais pažeidimais, nurodytais NSI sprendime, Taryba suprato taip, kad ieškovas buvo įsivėlęs į šiuos sunkiausius pažeidimus, nors ir netiesiogiai, ar net palaikė ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis, o tai aplinkybės, kurių pačių, atsižvelgiant į Tarybai tenkančią atsargumo pareigą, pakanka, kad būtų pateisintas atsisakymas išduoti ieškovui asmens patikimumo pažymėjimą. Ieškovas, priešingai, teigė, jog minėta išvada reiškia, kad jis federalinės policijos paprasčiausiai buvo apklaustas kaip liudininkas tretiesiems asmenims iškeltoje byloje ir kad iš šių apklausų protokolų visai nematyti, jog jis būtų kaip nors prisidėjęs prie aplinkybių, dėl kurių buvo pradėtas kaltinamųjų persekiojimas.
73 Atsižvelgdamas į šią ieškovo suteiktą informaciją, kuri nebuvo pateikta byloje, Tarnautojų teismas, paklausė, viena vertus, Tarybos, ar ji pasirengusi persvarstyti ginčijamą sprendimą atsižvelgdama į minėtų apklausų protokolus, pateiktus skundų nagrinėjimo institucijai, kuriuos ieškovas turėtų perduoti Tarybai, nes ji kitaip negalėtų jų gauti, ir, kita vertus, ieškovo, ar dabar jis pasirengęs perduoti šiuos protokolus Tarybai, nors 2012 m. gegužės mėn. atsisakė tai padaryti. Taryba atsakė teigiamai, o ieškovas dar kartą atsisakė, nurodęs, kad nėra suinteresuotas galimybe vėl eiti ankstesnes pareigas Taryboje ir kad savo ieškiniu dabar siekia tik turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
74 Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad atsižvelgiant į Tarybos turimus dokumentus ir ieškovo – vienintelio asmens, galinčio perduoti jai dokumentus, kurie buvo pateikti skundų nagrinėjimo institucijai, – elgesį, generalinio sekretoriato STSĮT veikė neviršydama savo įgaliojimų ir neatliko skundų nagrinėjimo institucijos funkcijos sprendimu atmesti skundą atsisakydama persvarstyti ginčijamą sprendimą.
75 Todėl pirmojo pagrindo antrą dalį reikia atmesti, taigi atmesti ir visą pirmąjį pagrindą.
Dėl antrojo pagrindo, susijusio su ieškovo nenaudai priimto teisės akto nepakankamu motyvavimu
– Šalių argumentai
76 Ieškovas teigia, kad ginčijamas sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas jokiu dokumentu, kuris leistų suprasti, kodėl jis buvo atleistas. Taip elgdamasi Taryba neįvykdė pareigos motyvuoti savo sprendimus, tenkančios jai pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį.
77 Taryba prašo šį pagrindą atmesti.
– Tarnautojų teismo vertinimas
78 Dėl pareigos motyvuoti asmens nenaudai priimtą sprendimą Tarnautojų teismas primena, kad viena iš Sąjungos teisės per administracines procedūras užtikrinamų garantijų yra gero administravimo principas, įtvirtintas Chartijos 41 straipsnyje, apimantis „administracijos pareigą motyvuoti savo sprendimus“ (2013 m. liepos 11 d. Tarnautojų teismo sprendimo Tzirani prieš Komisiją, F-46/11, 136 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
79 Be to, pareiga motyvuoti asmens nenaudai priimtą sprendimą – tai esminis Sąjungos teisės principas, nuo kurio gali būti nukrypstama tik dėl privalomųjų pagrindų (minėto Sprendimo Tzirani prieš Komisiją 137 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
80 Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, motyvavimas, kurio reikalaujama pagal SESV 296 straipsnį, taip pat turi aiškiai ir nedviprasmiškai atskleisti aktą priėmusios institucijos argumentus (minėto Sprendimo Tzirani prieš Komisiją 138 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
81 Pareiga nurodyti suinteresuotajam asmeniui jo nenaudai priimto teisės akto motyvus, įtvirtinta Pareigūnų tarnybos nuostatų 25 straipsnyje, siekiama, viena vertus, suteikti šiam asmeniui pakankamai informacijos, kad būtų galima suprasti, ar šis teisės aktas yra pagrįstas arba turi trūkumų, dėl kurių gali būti ginčijamas Sąjungos teisme, ir, kita vertus, leisti pastarajam atlikti šio teisės akto teisėtumo kontrolę. Todėl iš esmės apie motyvus suinteresuotajam asmeniui turi būti pranešta kartu su jo nenaudai priimtu teisės aktu, ir motyvavimo nepakankamumas negali būti ištaisytas tuo, kad suinteresuotasis asmuo apie sprendimo motyvus sužino per procesą Sąjungos teisme (šiuo klausimu žr. 2011 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo sprendimo HTTS prieš Tarybą, T-562/10, 32 punktą).
82 Patikslintina, kad joks privalomasis pagrindas neleidžia nesuteikti sutartininkams apsaugos nuo nepagrįsto atleidimo iš darbo, pirmiausia jeigu jie įdarbinti pagal neterminuotą darbo sutartį arba, nors yra sudarę terminuotą sutartį, atleidžiami iš darbo jai dar nepasibaigus. Tačiau, siekiant užtikrinti pakankamą apsaugą šiuo atžvilgiu, svarbu leisti, viena vertus, suinteresuotiesiems asmenims įsitikinti, kad buvo paisoma arba nepaisoma jų teisėtų interesų, taip pat įvertinti galimybę kreiptis į teismą ir, kita vertus, pastarajam vykdyti savo kontrolę, o tai reiškia pripažinti kompetentingai institucijai tenkančios pareigos motyvuoti buvimą (šiuo klausimu žr. 2008 m. balandžio 24 d. Tarnautojų teismo sprendimo Longinidis prieš Cedefop, F-74/06, 49 punktą).
83 Iš teismų praktikos taip pat matyti, kad pareigos motyvuoti apimtis turi būti nustatyta atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, pirmiausia į teisės akto turinį, nurodytų motyvų pobūdį ir asmens, kuriam skirtas teisės aktas, suinteresuotumą gauti paaiškinimus. Siekiant nustatyti, ar motyvavimas pakankamas, reikia jį vertinti atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis buvo priimtas ginčijamas teisės aktas (minėto Sprendimo Longinidis prieš Cedefop 50 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
84 Atleidžiant darbuotoją, įdarbintą pagal neterminuotą darbo sutartį, ypatinga reikšmė teikiama tam, kad tokį atleidimą pagrindžiantys motyvai paprastai būtų aiškiai išdėstyti raštu, pageidautina – pačiame atitinkamo sprendimo tekste. Iš tikrųjų vien šiuo teisės aktu, kurio teisėtumas vertinamas jo priėmimo dieną, ir įgyvendinamas institucijos sprendimas. Vis dėlto gali būti laikoma, kad pareiga nurodyti atleidimo iš darbo motyvus įvykdyta, jei suinteresuotasis asmuo buvo tinkamai informuotas apie šiuos motyvus per pokalbius su savo viršininkais ir jei STSĮT sprendimas buvo priimtas netrukus po šių pokalbių. Prireikus STSĮT gali papildyti šiuos motyvus atsakydama į suinteresuotojo asmens pateiktą skundą (minėto Sprendimo Longinidis prieš Cedefop 51 punktas).
85 Šiuo atveju pažymėtina, pirma, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 2 dalies b punktu, kuriame nurodyta, kad STSĮT gali nutraukti sutartininko sutartį, jei atlikus patikrinimą jam neišduodamas asmens patikimumo pažymėjimas, antra, kad ieškovas žinojo apie tai, jog NSI atlikto jo patikimumo patikrinimo rezultatas yra jam nepalankus, nes 2011 m. gruodžio 8 d. užginčijo šio patikrinimo išvadas skundų nagrinėjimo institucijoje, ir, trečia, kad 2011 m. gruodžio 5 d. įvyko ieškovo pokalbiai su Tarybos saugumo pareigūnu ir su skyriaus, kuriame jis dirbo, vadovu ir pastarasis pranešė ieškovui, kad jis bus perkeltas į pareigas, kurioms eiti reikalingas žemesnio laipsnio slaptumo žymos asmens patikimumo pažymėjimas, o 2012 m. sausio 16 d. su ieškovu pasikalbėjo Individualiųjų teisių skyriaus vadovas ir perdavė jam sprendimą nutraukti jo sutartį. Taigi ieškovas negalėjo nežinoti priežasčių, paskatinusių generalinio sekretoriato STSĮT priimti ginčijamą sprendimą.
86 Šį teiginį patvirtina Tarybai skirtas 2012 m. sausio 17 d. ieškovo laiškas, kuriame jis kaltina šią instituciją tuo, kad ji nutraukė sutartį, nepalaukusi, kol bus baigta procedūra skundų nagrinėjimo institucijoje. Xxxxxx atsakė į šį laišką 2012 m. sausio 26 d. laišku, kuriame atmetė ieškovo argumentus.
87 Galiausiai atsakymas į skundą, kuriame ginčijamas sprendimas buvo persvarstytas atsižvelgiant ne tik į NSI išvadas, bet ir į skundų nagrinėjimo institucijos sprendimą, leido ieškovui įvertinti ginčijamo sprendimo pagrįstumą ir galimybę pareikšti ieškinį Tarnautojų teisme.
88 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad antrasis pagrindas yra nepagrįstas.
Dėl trečiojo pagrindo, susijusio su teisės į gynybą, rungimosi principo ir teisės būti išklausytam pažeidimu
– Šalių argumentai
89 Ieškovas teigia, kad buvo pažeista jo teisė būti išklausytam, kaip tai suprantama pagal Chartijos 41 straipsnio 2 dalį, nes jis nebuvo išklausytas iki 2012 m. sausio 12 d., t. y. iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos.
90 Taryba prašo šį pagrindą atmesti. Iš tikrųjų iki pranešimo ieškovui apie sprendimą nutraukti jo sutartį jis buvo ne kartą išklausytas savo viršininkų. Taryba mini ieškovo pokalbius, įvykusius 2011 m. gruodžio 5 d., su Tarybos saugumo pareigūnu ir skyriaus, kuriame jis dirbo, vadovu, taip pat 2012 m. sausio 16 d. pokalbį su Individualiųjų teisių skyriaus vadovu.
– Tarnautojų teismo vertinimas
91 Pagal nusistovėjusią teismų praktiką teisės į gynybą paisymas vykstant procedūrai, kuri pradėta asmens atžvilgiu ir kuri gali būti užbaigta jo nenaudai priimtu teisės aktu, yra pagrindinis Sąjungos teisės principas ir turi būti užtikrintas net jei nėra atitinkamą procedūrą reglamentuojančių teisės aktų. Pagal šį principą, atitinkantį gero administravimo reikalavimus, suinteresuotasis asmuo turi galėti veiksmingai
pareikšti savo nuomonę dėl jam nepalankios informacijos, kuria gali būti remiamasi rengiamame teisės akte (2005 m. kovo 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Vlachaki prieš Komisiją, T-277/03, 64 punktas).
92 Šiuo atveju Xxxxxx neįrodė remdamasi, pavyzdžiui, laišku, kuriuo ieškovas savo viršininko kviečiamas pokalbio, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo ieškovas buvo išklausytas.
93 Priešingai, ieškovas prie šios bylos medžiagos pridėjo 2011 m. lapkričio 17 d. laišką, skirtą Tarybos saugumo pareigūnui, įrodantį, kad ieškovui laiku buvo pranešta apie NSI sprendimą, taigi jis galėjo veiksmingai pareikšti savo nuomonę iki ginčijamo sprendimo priėmimo.
94 Iš tikrųjų, viena vertus, šiame laiške jo gavėjo prašoma informuoti suinteresuotąjį asmenį, pirma, apie NSI sprendimą, antra, apie galimybę jam pateikti skundą siekiant užginčyti šį sprendimą ir, trečia, nusiųsti NSI laiško, pasirašyto nurodžius datą, kopiją. Tačiau aišku, kad ieškovo prašymai buvo įvykdyti, nes Taryba atsakydama į Tarnautojų teismo priimtas proceso organizavimo priemones prie bylos medžiagos pridėjo minėto laiško kopiją, ieškovo pasirašytą 2011 m. gruodžio 5 d., kurioje yra prierašas „susipažinau“, ir ieškovas 2011 m. gruodžio 8 d. pateikė skundą skundų nagrinėjimo institucijai.
95 Kita vertus, pagal Sprendimo 2011/292 I priedo III skyriaus 19 punkto b papunktį ieškovas galėjo prašyti, kad STSĮT jį išklausytų. Taryba savo rašytiniuose dokumentuose tvirtina, kad šią informaciją jam suteikė saugumo pareigūnas, 2011 m. gruodžio 5 d. perduodamas NSI atlikto patikrinimo išvadas; tai patvirtino ir pats šis pareigūnas per posėdį atsakydamas į Tarnautojų teismo klausimus. Savo rašytiniame atsakyme į Tarnautojų teismo priimtas proceso organizavimo priemones ieškovas nurodė, kad iki sutarties nutraukimo neturėjo laiko to padaryti, o per posėdį pažymėjo, kad, atsižvelgdamas į NSI atlikto patikrinimo išvadas, norėjo visą dėmesį sutelkti į skundo pateikimą skundų nagrinėjimo institucijai, manydamas, kad jei NSI sprendimas būtų pakeistas, Taryba privalėtų persvarstyti savo sprendimą nutraukti jo sutartį.
96 Toliau, kadangi STSĮT atsižvelgdama į skundų nagrinėjimo institucijos sprendimą persvarstė ginčijamą sprendimą, reikia patikrinti, ar prieš priimant sprendimą atmesti skundą nebuvo pažeista ieškovo teisė į gynybą.
97 Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 32 punkto, Xxxxxxxx buvo surengtas posėdis, kuriame, dalyvaujant ieškovui ir jo advokatui, siekta išnagrinėti ieškovo skundą ir nuspręsti dėl tolesnių veiksmų, ir kad 2012 m. birželio 11 d. laiške ieškovo buvo paprašyta perduoti Tarybai protokolus iš įvairių teismo bylų, minimų NSI sprendime, taip pat federalinės policijos apibendrinamąjį protokolą, ieškovo pateiktą skundų nagrinėjimo institucijai, kuriais remiantis galima įrodyti, kaip per posėdį teigė ieškovas, kad jis buvo apklaustas tik kaip liudininkas, taigi nebuvo asmeniškai susijęs su sunkiausiais pažeidimais, minimais NSI atlikto patikrinimo išvadose. Tačiau neginčijama, kad ieškovas, iš pradžių sutikęs perduoti šiuos dokumentus Tarybai, vėliau atsisakė tai padaryti.
98 Toks ieškovo elgesys Tarybai nagrinėjant jo 2012 m. kovo 30 d. skundą, kuriame jis prašė panaikinti ginčijamą sprendimą atsižvelgiant į tai, kad skundų nagrinėjimo institucija 2012 m. kovo 8 d. pakeitė NSI sprendimą, yra nesuderinamas su kiekvienam pareigūnui pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 11 straipsnį, kuris remiantis KTĮS 81 straipsniu pagal analogiją taikomas sutartininkams, tenkančia pagrindine pareiga būti lojaliam jį įdarbinusiai institucijai ir su ja bendradarbiauti. Ši lojalumo ir bendradarbiavimo pareiga susijusi ne tik su sutartininkui skiriamų konkrečių užduočių vykdymu, bet ir su įvairiais kitais santykiais tarp sutartininko ir institucijos, kurioje jis dirba (šiuo klausimu žr. 1991 m. lapkričio 26 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Xxxxxxxx prieš Audito Rūmus, T-146/89, 72 punktą).
99 Taigi Tarnautojų teismas konstatuoja, kad net jei Xxxxxx nesurengė posėdžio, kuriame būtų dalyvavę STSĮT ir ieškovas, skirto vien tam, kad būtų išklausytos ieškovo pastabos dėl numatomo jo sutarties nutraukimo, dar prieš priimant ginčijamą sprendimą, atsižvelgiant į šio sprendimo priėmimo ir pranešimo apie jį aplinkybes, taip pat į procedūrą, kurią vykdė Taryba, siekdama atsakyti į skundą, kurį nagrinėjant STSĮT, atsižvelgdama į naujas teisines ir faktines aplinkybes, persvarstė ginčijamą sprendimą, ieškovas galėjo veiksmingai pareikšti savo nuomonę dėl jam nepalankios informacijos.
100 Todėl trečiąjį pagrindą reikia atmesti.
Dėl ketvirtojo pagrindo, susijusio su akivaizdžia vertinimo klaida
– Šalių argumentai
101 Grįsdamas šį pagrindą ieškovas teigia, kad Xxxxxx padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, nes jį atleido neatsižvelgdama į galimą NSI sprendimo pakeitimą. Taryba turėjo leisti, kad jo padėtis išliktų nepasikeitusi iki skundų nagrinėjimo institucijoje pradėtos procedūros pabaigos. Be to, Xxxxxx padarė didelę akivaizdžią vertinimo klaidą nuspręsdama, kad ieškovą būtina atleisti iš darbo, nes pagal Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 2 dalies b punktą Tarybai sudaryta tik galimybė taip pasielgti.
102 Taryba prašo šį pagrindą atmesti.
– Tarnautojų teismo vertinimas
103 Iš KTĮS 47 straipsnio c punkto, kuris remiantis jų 119 punktu pagal analogiją taikomas sutartininkams, matyti, kad teisę priimti sprendimą nutraukti neterminuotą sutartį turi kompetentinga institucija atsižvelgdama į šioje sutartyje numatytą įspėjimo laikotarpį ir laikydamasi minėto straipsnio nuostatų. Tarnautojų teismas negali vertinti tokio sprendimo pagrįstumo, nebent būtų padaryta akivaizdi klaida arba piktnaudžiauta įgaliojimais (šiuo klausimu žr. 1997 m. liepos 14 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo B prieš Parlamentą, T-123/95, 70 punktą).
104 Taigi nagrinėdamas ieškovo nurodytus pagrindus Tarnautojų teismas turi nustatyti, ar Xxxxxx nepadarė akivaizdžios klaidos vertindama informaciją, į kurią ji atsižvelgė priimdama ginčijamą sprendimą. Tačiau tokiomis aplinkybėmis, kaip susiklosčiusios šioje byloje, kai pripažįstama didelė administracijos diskrecija, tam, kad būtų galima nustatyti, jog administracija padarė akivaizdžią klaidą vertindama aplinkybes, kuriomis galima pateisinti sprendimo, priimto remiantis šiuo vertinimu, panaikinimą, reikia, kad įrodymai, kuriuos turi pateikti ieškovas, būtų pakankami administracijos vertinimo pagrįstumui paneigti (2013 m. vasario 19 d. Tarnautojų teismo sprendimo BB prieš Komisiją, F-17/11, 60 punktas).
105 Dėl akivaizdžios vertinimo klaidos sąvokos apibrėžties, kai STSĮT turi diskreciją, Tarnautojų teismas jau yra nurodęs, kad klaida yra akivaizdi, kai ji lengvai suprantama ir ją galima aiškiai atskleisti (2011 m. kovo 24 d. Tarnautojų teismo sprendimo Canga Fano prieš Tarybą, F-104/09, 35 punktas). Atsižvelgiant būtent į šią apibrėžtį ir nustatytina, ar ginčijamame sprendime padaryta akivaizdi klaida.
106 Šiuo atžvilgiu Tarnautojų teismas konstatuoja, kad, pirma, atsižvelgiant į NSI atlikto patikrinimo išvadas, ieškovas negalėjo toliau eiti savo pareigų. Xxxxx, iš 2012 m. sausio 11 d. rašto, kurio turinys išdėstytas šio sprendimo 27 punkte, matyti, kad paaiškėjo, jog ieškovo neįmanoma perkelti į kitas pareigas. Trečia, iš Įstatymo dėl skundų nagrinėjimo institucijos įsteigimo 12 straipsnio 7 dalies formuluotės matyti, kad procedūra skundų nagrinėjimo institucijoje neturi stabdomojo poveikio. Ketvirta, kadangi Tarybos generalinis sekretorius neturėjo būti saistomas NSI atlikto patikrinimo išvadų, jis neturėjo būti saistomas ir skundų nagrinėjimo institucijos sprendimo, nes šios institucijos
sprendimai privalomi tik Įstatymo dėl patikimumo pažymėjimų taikymo srityje ir negali paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumo. Šiomis aplinkybėmis nuspręsdama įvykdyti ginčijamą sprendimą nesulaukusi skundų nagrinėjimo institucijoje vykstančios procedūros pabaigos Taryba nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos.
107 Pridurtina, kad teiginys, jog Taryba padarė didelę akivaizdžią vertinimo klaidą manydama, kad pagal Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 2 dalies b punktą atleidimas iš darbo yra privalomas, grindžiamas klaidingu bylos medžiagos aiškinimu. Iš tikrųjų, viena vertus, prieš nuspręsdama nutraukti ieškovo sutartį STSĮT patikrino, ar įmanoma jį perkelti į kitas pareigas, kurioms eiti ES asmens patikimumo pažymėjimo nereikalaujama. Kita vertus, atsižvelgdama į skundų nagrinėjimo institucijos išvadas STSĮT 2012 m. gegužės mėn. pakvietė ieškovą į posėdį (kuriame jis dalyvavo su savo advokatu) ir suteikė galimybę įrodyti, kad jam nepalanki informacija, gauta NSI atliekant patikrinimą, neturi jokio pagrindo.
108 Todėl ketvirtąjį pagrindą taip pat reikia atmesti.
Dėl penktojo pagrindo, susijusio su atleidimo iš darbo neproporcingumu ir STSĮT tenkančios pareigos išnagrinėti galimybę skirti į kitas pareigas ar palikti eiti ankstesnes pareigas neįvykdymu
– Šalių argumentai
109 Ieškovas teigia, kad paskiausia jo vertinimo ataskaita buvo labai gera, įrodanti, kad jis buvo vienas geriausių susitikimų rengimo paslaugas teikiančių darbuotojų, nes visi trylika vertinimo aspektų buvo įvertinti „gerai“ arba „labai gerai“, kaip ir jo kalbų mokėjimas.
110 Atsižvelgdama į skundų nagrinėjimo institucijos sprendimą ir šios institucijos nurodymą NSI išduoti ieškovui asmens patikimumo pažymėjimą Taryba turėjo persvarstyti ginčijamą sprendimą, nes ieškovas pateikia visas garantijas, kad galėtų išsaugoti savo postą ar bent jau vėl eiti savo ankstesnes, vidaus kurjerio, pareigas, kadangi dėl jų nereikalaujama turėti asmens patikimumo pažymėjimo ir netaikoma patikimumo patikrinimo procedūra.
111 Taryba prašo šį pagrindą atmesti.
– Tarnautojų teismo vertinimas
112 Primintina, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką remiantis rūpinimosi pareiga ir gero administravimo principu visų pirma reikalaujama, kad kompetentinga institucija, priimdama sprendimą dėl pareigūno ar tarnautojo padėties, net ir tuo atveju, kai turi didelę diskreciją, įvertintų visą informaciją, galinčią lemti jos sprendimą; taip elgdamasi ji turi atsižvelgti ne tik į tarnybos, bet ir į atitinkamo pareigūno ar tarnautojo interesus. Būtent dėl institucijos diskrecijos vertinti tarnybos interesus apimties Sąjungos teismo kontrolė turi apsiriboti nustatymu, ar kompetentinga institucija neviršijo įgaliojimų ir nesinaudojo savo diskrecija klaidingai (2012 m. birželio 13 d. Tarnautojų teismo sprendimas Macchia prieš Komisiją, F-63/11, 50 punktas ir jame nurodyta teismų praktika; dėl šio sprendimo Europos Sąjungos Bendrajame Teisme nagrinėjamas apeliacinis skundas, byla T-368/12 P).
113 Spręsdama, ar yra pagrindas atleisti ieškovą iš darbo, STSĮT turėjo įvertinti ne tik aiškų ieškovo interesą išsaugoti jį su institucija siejančius darbo santykius, bet ir tarnybos interesą, apibrėžtą Tarybos poreikiu, tenkant atsakomybei už ES įslaptintos informacijos valdymą, taip pat jos įdarbinamų asmenų lojalumo ir patikimumo užtikrinimą.
114 Dėl šiuo atveju aptariamų interesų įvertinimo iš 2012 m. sausio 11 d. rašto, kurio turinys išdėstytas šio sprendimo 27 punkte, matyti, kad remdamasis Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 3 dalimi Tarybos generalinis sekretorius išnagrinėjo galimybę perkelti ieškovą į kitas pareigas. Tačiau ieškovas nebuvo perkeltas atsižvelgiant į jo profilį, atrankos procedūrą, kuriai pasibaigus jis buvo įdarbintas, jam nepalankią informaciją, paaiškėjusią NSI atlikus patikimumo patikrinimą, ir Tarybos generalinio sekretoriaus pareigą imtis ypatingo atsargumo priemonių saugumo srityje.
115 Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad ieškovo pateiktam 2012 m. sausio 11 d. rašto aiškinimui, pagal kurį atsižvelgiant į paskiausią ieškovo vertinimo ataskaitą jo profilis buvo tinkamas, kad jis ir toliau galėtų dirbti susitikimų rengimo paslaugas teikiančiu darbuotoju ar bent jau vėl eiti savo ankstesnes, vidaus kurjerio, pareigas, negalima pritarti.
116 Iš tikrųjų dėl galimybės ir toliau eiti pareigas ar būti grąžintam į ankstesnes pareigas pažymėtina, kad iš Sprendimo 2011/292 7 straipsnio 3 dalies, skaitomos kartu su pranešimu darbuotojams Nr. 58/09, kurio turinys siekiant aiškumo išdėstytas šio sprendimo 20 punkte, matyti, kad visiems generalinio sekretoriato susitikimų rengimo paslaugas teikiantiems darbuotojams, atsižvelgiant į jų funkcijas, gali prireikti naudotis [„confidentiel] UE“ arba [„secret] UE“ laipsnio slaptumo žyma pažymėta ES įslaptinta informacija, todėl jie privalo turėti asmens patikimumo pažymėjimus. Neturėdamas šio pažymėjimo ieškovas negalėjo vykdyti užduočių, dėl kurių buvo įdarbintas 2007 m. ir kurios buvo tokio paties pobūdžio kaip ir vykdytos iki jo sutarties nutraukimo, be to, kaip matyti iš paskiausios jo vertinimo ataskaitos, vykdytos taip, kad jo viršininkai buvo patenkinti.
117 Dėl galimybės perkelti ieškovą į kitas pareigas iki ginčijamo sprendimo priėmimo STSĮT turėjo atsižvelgti į reikalavimus, susijusius su galimomis pareigomis, taip pat į ieškovo gebėjimus ir potencialą. Ieškovas buvo įdarbintas pasibaigus sutartininkų atrankos į kurjerio postą procedūrai fizinio darbo ir (arba) administracinio aptarnavimo užduotims atlikti, o tai atitinka I pareigų grupę, todėl galėjo būti perkeltas tik į tokio paties pobūdžio pareigas darbo vietoje, kuri remiantis Bendrųjų įgyvendinimo nuostatų 8 straipsniu turėjo būti nenumatyta etatų plane. Tačiau iš pranešimo darbuotojams Nr. 58/09 matyti, kad dėl užduočių, skiriamų einant šias tokio paties pobūdžio pareigas, vykdymo darbuotojai privalo turėti bent „[c]onfidentiel UE“ slaptumo žymos laipsnio asmens patikimumo pažymėjimą.
118 Xxxxxxx argumentui, kad net neturėdamas ES asmens patikimumo pažymėjimo jis būtų galėjęs dirbti kurjeriu, kaip ir kiti jo kolegos, taip pat negalima pritarti. Iš tikrųjų, nors per posėdį Taryba nurodė, kad iš 120 asmenų, įdarbintų kurjerių tarnyboje, iš kurių 88 yra susitikimų rengimo paslaugas teikiantys darbuotojai, 3 asmenys neturi asmens patikimumo pažymėjimo, remiantis skyriaus, kuriame dirbo ieškovas, vadovo per posėdį pateikta informacija šie 3 asmenys, kuriems taikoma Tarybos generalinio sekretoriaus suteikta išimtis, visada buvo patikimi, yra beveik pensinio amžiaus, paskirti į neprobleminius sektorius ir nebesusiję su profesiniu judumu. Taryba pridūrė, kad bet kuriuo atveju aptariamoje tarnyboje nėra nė vieno sutartininko, kuris neturėtų asmens patikimumo pažymėjimo.
119 Dėl atsižvelgimo į priežastis, paskatinusias STSĮT atsisakyti išduoti ieškovui ES asmens patikimumo pažymėjimą, pakanka konstatuoti, kad faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis remiantis buvo priimtas NSI sprendimas, atsižvelgiant į Tarybai tenkančią atsargumo pareigą, pagrįstai galima pateisinti STSĮT būgštavimus dėl galimos ieškovo paveikimo rizikos.
120 Ieškovo pateiktam aiškinimui, kad jam nepalankią informaciją, paaiškėjusią NSI atlikus patikrinimą, paneigė skundų nagrinėjimo institucija, taip pat negalima pritarti.
121 Iš tikrųjų šiuo atžvilgiu pakanka konstatuoti, kad Tarybai neturėjus galimybės susipažinti su skundų nagrinėjimo institucijai pateiktų apklausų protokolų kopijomis šios institucijos 2012 m. kovo 8 d. sprendimo motyvai negalėjo išsklaidyti NSI sprendimo išvadų sukeltų Tarybos abejonių dėl ieškovo paperkamumo rizikos.
122 Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad nors skundų nagrinėjimo institucija nurodė NSI išduoti ieškovui „secret“ slaptumo žymos laipsnio asmens patikimumo pažymėjimą, STSĮT galėjo nepadarydama pažeidimų, susijusių su savo, kaip darbdavės, pareigų vykdymu ieškovo atžvilgiu, pirma, nuspręsti, kad jam neturi būti leidžiama susipažinti su ES įslaptinta informacija, antra, nesant pareigų, į kurias būtų buvę įmanoma perkelti ieškovą, nutraukti jo sutartį ir galiausiai atsižvelgdama į skundų nagrinėjimo institucijos sprendimą atmesti skundą dėl ginčijamo sprendimo.
123 Todėl reikia atmesti ir penktąjį pagrindą, taigi ir visą pirmąjį reikalavimą panaikinti ginčijamą sprendimą, ir prireikus panaikinti sprendimą atmesti skundą.
Dėl antrojo ir trečiojo reikalavimų atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą
Šalių argumentai
124 Ieškovas mano, kad turtinė žala, jo patirta dėl ginčijamo sprendimo, gali būti atlyginta, jei Taryba sumokėtų jam 160 181,85 EUR kartu su palūkanomis, o šios sumos gali padidėti arba sumažėti vykstant teismo procesui.
125 Dėl neturtinės žalos ieškovas mano, kad vien ginčijamo sprendimo panaikinimo nepakanka jai atlyginti, ir prašo priteisti iš Tarybos jam sumokėti sumą, ex aequo et bono lygią 25 000 EUR ir galinčią padidėti arba sumažėti vykstant teismo procesui.
126 Taryba prašo atmesti šiuos reikalavimus atlyginti žalą.
Tarnautojų teismo vertinimas
127 Pagal nusistovėjusią teismo praktiką, jei nurodytą žalą ieškovas teigia patyręs dėl sprendimo, kurį prašoma panaikinti, priėmimo, reikalavimo dėl panaikinimo atmetimas iš esmės lemia reikalavimo atlyginti žalą atmetimą, nes pastarasis reikalavimas su reikalavimu panaikinti yra glaudžiai susijęs (2011 m. rugsėjo 29 d. Tarnautojų teismo sprendimo Heath prieš ECB, F-121/10, 129 punktas).
128 Priešingai, jei žala patirta ne dėl sprendimo priėmimo arba jei reikalavimas panaikinti neatmestas, administracijos atsakomybei pripažinti reikia, kad ieškovas įrodytų, jog yra padarytas pažeidimas, faktiškai patirta žala, be to, neteisėtus veiksmus ir nurodytą žalą sieja priežastinis ryšys. Šios sąlygos turi būti įvykdytos kartu, todėl ieškiniui dėl žalos atlyginimo atmesti pakanka, kad nebūtų įvykdyta viena iš šių sąlygų (minėto Sprendimo BB prieš Komisiją 82 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).
129 Šiuo atveju pažymėtina, kad nurodytą turtinę ir neturtinę žalą ieškovas teigia patyręs dėl Tarybos, kuri nutraukė jo neterminuotą sutartį, sprendžiamųjų veiksmų. Tačiau kadangi reikalavimas panaikinti ginčijamą sprendimą atmestas, nes Tarnautojų teismas nenustatė, kad STSĮT sprendžiamieji veiksmai buvo neteisėti, ieškovo reikalavimus atlyginti žalą reikia atmesti.
130 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti visą ieškinį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
131 Pagal Procedūros reglamento 87 straipsnio 1 dalį, nepažeidžiant kitų šio reglamento II dalies 8 skyriaus nuostatų, pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai to reikalauja teisingumas, Tarnautojų teismas gali nuspręsti iš pralaimėjusios šalies priteisti tik dalį bylinėjimosi išlaidų arba nuspręsti, kad pralaimėjusi šalis visai jų neturi padengti.
132 Iš šio sprendimo motyvų matyti, kad ieškovas pralaimėjo bylą. Be to, Taryba aiškiai reikalavo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kadangi šios bylos aplinkybėmis negalima pateisinti Procedūros reglamento 87 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, ieškovas turi padengti savo ir Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
Remdamasis šiais motyvais,
TARNAUTOJŲ TEISMAS (antroji kolegija)
nusprendžia:
1. Atmesti ieškinį.
2. X. Xxxxxxxxx Xxxxx turi padengti savo ir Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.
Rofes i Pujol Barents Xxxxxxx Xxxxxxxxx 2013 m. lapkričio 21 d. viešame posėdyje Liuksemburge.
Kanclerė
W. Hakenberg
Pirmininkė
M. I. Rofes i Pujol