BENDROSIOS NUOSTATOS

SUDERINTA

............................................

...........................................

PATVIRTINTA

Gimnazijos direktoriaus

2021 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu Nr. V1-59

2021–2022 ir 2022–2023 MOKSLO METŲ ŠAKIŲ R. GRIŠKABŪDŽIO GIMNAZIJOS PRADINIO, PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMŲ UGDYMO PLANAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų Šakių r. Griškabūdžio gimnazijos pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planai (toliau – Ugdymo planai) reglamentuoja pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų įgyvendinimą.

2. Ugdymo planų tikslas – apibrėžti ugdymo programų įgyvendinimo reikalavimus gimnazijos ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, sudarant lygias galimybes kiekvienam mokiniui siekti asmeninės pažangos ir įgyti mokymuisi visą gyvenimą būtinų kompetencijų.

3. Ugdymo planų uždaviniai:

3.1. nurodyti ugdymo organizavimo taisykles ugdymo procesui gimnazijoje organizuoti;

3.2. nurodyti minimalų privalomą pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti.

4. Ugdymo planuose vartojamos sąvokos:

4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.

4.2. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

4.3. Ugdymo planas – gimnazijoje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

4.4. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.

4.6. Kitos Ugdymo planuose vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

5. Ugdymo planas rengiamas ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – kartu Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, o kiekviena atskirai – Pradinio ugdymo bendrosios programos, Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“, Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas), ir kt.

6. Gimnazijoje įgyvendinamoms ugdymo programoms vykdyti Ugdymo planas rengiamas dvejiems mokslo metams. Gimnazija ugdymo organizavimo sprendimų kasmet neatnaujina, jei jie atitinka gimnazijos išsikeltus ugdymo tikslus, bendrąjį ugdymą reglamentuojančius teisės aktus, Bendrųjų ugdymo planų nuostatas.

II SKYRIUS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

MOKSLO METŲ TRUKMĖ

7. Mokslo metų pradžia – einamųjų metų rugsėjo 1 d., pabaiga – kitų metų rugpjūčio 31 d. Mokslo metus sudaro: ugdymo procesas ir laikas, skirtas mokinių poilsiui – atostogoms. Mokiniams skiriamos: rudens, žiemos (Kalėdų), žiemos, pavasario (Velykų) ir vasaros atostogos.

8. Ugdymo organizavimas 2021–2022 mokslo metais:

8.1. mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2021 m. rugsėjo 1 d.;

8.2. ugdymo proceso trukmė 1–4 klasių mokiniams – 175, 5–8, I–II gimnazijos klasių mokiniams – 185, III gimnazijos klasės mokinimas – 180, IV gimnazijos klasės mokiniams – 165 ugdymo dienos;

8.3. skiriamos atostogos:

Rudens atostogos	2021 m. lapkričio 3 d. – lapkričio 5 d.
Žiemos (Kalėdų) atostogos	2021 m. gruodžio 27 d. – 2022 m. sausio 7 d.
Žiemos atostogos	2022 m. vasario 14 d. – vasario 18 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2022 m. balandžio 19 d. – balandžio 22 d.

8.4. Mokslo metų ugdymo procesas skirstomas į pusmečius:

1-asis pusmetis – 2021-09-01 – 2022-01-31;

2-asis pusmetis – 2022-02-01 – 2022-06-09 (1-4 kl.);

2-asis pusmetis – 2022-02-01 – 2022-06-23 (5-8, I-II kl.);

2-asis pusmetis – 2022-02-01 – 2022-06-16 (III kl.);

2-asis pusmetis – 2022-02-01 – 2022-05-26 (IV kl.).

9. Ugdymo organizavimas 2022–2023 mokslo metais:

9.1. mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2022 m. rugsėjo 1 d.;

9.2. ugdymo proceso trukmė 1–4 klasių mokiniams – 175, 5–10, I–II gimnazijos klasių mokiniams – 185, III gimnazijos klasės mokiniams – 180, IV gimnazijos klasės mokiniams –170 ugdymo dienų;

9.3. skiriamos atostogos:

Rudens atostogos	2022 m. spalio 31 d. – lapkričio 4 d.
Xxxxxx (Kalėdų) atostogos	2022 m. gruodžio 27 d. – 2023 m. sausio 6 d.
Žiemos atostogos	2023 m. vasario 13 d. – vasario 17 d.
Pavasario (Velykų) atostogos	2023 m. balandžio 11 d. – balandžio 14 d.

9.4. Mokslo metų ugdymo procesas skirstomas į pusmečius:

1-asis pusmetis – 2022-09-01 – 2023-01-31;

2-asis pusmetis – 2023-02-01 – 2023-06-07 (1-4 kl.);

2-asis pusmetis – 2022-02-01 – 2022-06-21 (5-8, I-II kl.);

2-asis pusmetis – 2022-02-01 – 2022-06-14 (III kl.);

2-asis pusmetis – 2022-02-01 – 2022-05-31 (IV kl.).

10. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui 1–4, 5–10, I–III gimnazijos klasių mokiniams:

10.1. 2021-2022 mokslo metais:

2022 m. birželio 10 d. – 1-4 kl. mokiniams;

2022 m. birželio 24 d. – 5-8, I-II kl. mokiniams;

2022 m. birželio 17 d. – III kl. mokiniams.

10.2. 2022-2023 mokslo metais:

2023 m. birželio 08 d. – 1-4 kl. mokiniams;

2023 m. birželio 22 d. – 5-8, I-II kl. mokiniams;

2023 m. birželio 15 d. – III kl. mokiniams.

Vasaros atostogos trunka iki einamųjų mokslo metų rugpjūčio 31 d.

11. Vasaros atostogos IV gimnazijos klasės mokiniams skiriamos pasibaigus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai. Xxx xxxxxx iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d.

12. Jeigu pavasario (Velykų) atostogų metu yra numatytas brandos egzaminas ar įskaita, dienos, per kurias IV klasės gimnazijos mokinys laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliamos į artimiausias darbo dienas po atostogų.

13. Jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu prieš brandos egzaminą gali būti suteikiama laisva diena. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių.

14. Ugdymo organizavimo tvarka karantino, ekstremalios situacijos, ekstremalaus įvykio ar įvykio, keliančio pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, laikotarpiu (toliau – ypatingos aplinkybės) ar esant aplinkybėms gimnazijoje, dėl kurių ugdymo procesas negali būti organizuojamas kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu (gimnazija yra dalykų brandos egzaminų centras, vyksta remonto darbai ir kt.) reglamentuojama Bendrųjų ugdymo planų 7 priede.

ANTRASIS SKIRSNIS

GIMNAZIJOS UGDYMO PLANO RENGIMAS

15. Gimnazijos ugdymo planą, kuriame aprašomas gimnazijoje vykdomų programų per dvejus mokslo metus įgyvendinimas, rengia gimnazijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė. Grupės darbui vadovauja direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

16. Gimnazijos ugdymo plane, atsižvelgiant į gimnazijos kontekstą, numatoma:

16.1. konkrečios klasės mokomieji dalykai ir jiems skiriamas pamokų skaičius;

16.2. ugdymo proceso organizavimo forma (-os);

16.3. švietimo pagalbos teikimas;

16.4. informacinių technologijų naudojimas, skaitmeninio turinio kūrimas, informatinio mąstymo ugdymas pradinėse klasėse;

16.5. neformaliojo vaikų švietimo programų pasiūla ir organizavimas;

16.6. pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti, panaudojimas;

16.7. priemonės dėl mokinių mokymosi praradimų, patirtų COVID-19 pandemijos metu, kompensavimo;

16.8. kaip konkrečiose klasėse bus įgyvendinama:

16.8.1. Žmogaus saugos bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1159 „Dėl Žmogaus saugos bendrosios programos patvirtinimo“, vykdant pradinio ugdymo programą;

16.8.2. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941 „Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrosios programos patvirtinimo“ (toliau – Sveikatos programa);

16.8.3. Xxxxxx xxxxxxxx programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo karjerai programa);

16.8.4. prevencinė programa, ugdanti mokinių socialines ir emocines kompetencijas, apimanti smurto, alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą. Smurto prevencija įgyvendinama vadovaujantis Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. kovo 22 d. įsakymu Nr. V-190 „Dėl Smurto prevencijos įgyvendinimo mokyklose rekomendacijų patvirtinimo“.

17. Darbo grupė parengia gimnazijos ugdymo plano projektą, kuris suderinamas su gimnazijos taryba, taip pat su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu. Gimnazijos ugdymo planą gimnazijos vadovas tvirtina iki mokslo metų pradžios.

18. Gimnazija, įgyvendindama ugdymo programą, pamokas per dvejus mokslo metus skirsto taip, kaip numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose: pradinio ugdymo programai įgyvendinti – 75 punkte, pagrindinio ugdymo programai – 109 punkte, vidurinio ugdymo programai – 129 punkte.

19. Mokinys, kuris mokosi pagal pradinio ar pagrindinio, ar vidurinio ugdymo programą, mokosi Ugdymo programų apraše nustatytų dalykų. Minimalus pamokų skaičius joms įgyvendinti numatytas Bendrųjų ugdymo planų 75, 109, 129 punktuose. Gimnazija skiria didesnį už minimalų pamokų skaičių privalomiems dalykams mokytis 5 klasėje panaudodama pamokas, skirtas mokinio mokymosi poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti.

20. Be privalomų mokytis dalykų, mokinys gali pasirinkti mokytis gimnazijos siūlomus papildomai mokytis dalykus:

20.1. mokymosi poreikius atitinkančius dalykų modulius, pasirenkamuosius dalykus III-IV klasėje, kurių turinį nustato gimnazijos parengtos bei gimnazijos direktoriaus patvirtintos programos, įgyvendinti projektinį darbą II klasėje. Mokinio pasirinktiems papildomiems dalykams mokytis, projektiniams darbams vykdyti panaudojamos pamokos, skirtos mokinio mokymosi poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti;

20.2. įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas, atitinkančias mokinių saviraiškos poreikius. Šios veiklos įgyvendinamos per neformaliajam vaikų švietimui skirtas valandas (neformaliojo ugdymo valandos / pamokos trukmė – 45 min.), numatytas Bendrųjų ugdymo planų 75, 109, 129 punktuose. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujančius mokinius gimnazija žymi Mokinių registre.

TREČIASIS SKIRSNIS

UGDYMO VEIKLŲ ĮGYVENDINIMAS

21. Prevencinės, Ugdymo karjerai programos įgyvendinamos integruojant jas į klasių vadovų veiklą, Sveikatos-į programoje nurodytus mokomuosius dalykus ir klasių vadovų veiklą.

22. Nacionalinio saugumo, informacinio raštingumo, verslumo, finansinio raštingumo, antikorupcinio ugdymo ir kitos aktualios temos integruojamos į temos turinį atitinkančius mokomuosius dalykus.

23. Etninės kultūros ugdymas:

23.1. pradinio ugdymo programoje etninės kultūros ugdymas integruojamas į dalykų programas;

23.2. pagrindinio ugdymo programoje etninė kultūrinė veikla įgyvendinama vadovaujantis Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, vidurinio ugdymo programoje – vadovaujantis Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrąja programa, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir Vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“.

24. Ugdymo veiklos, atsižvelgiant į Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose ir Vidurinio ugdymo bendrosiose programose (toliau kartu – bendrosios programos) numatytą dalykų turinį, organizuojamos ir už mokyklos ribų ( muziejuose, atviros prieigos centruose ir kt.). Šiai veiklai pradinio ugdymo programos mokiniams per mokslo metus skiriamos 3 dienos, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos mokiniams per mokslo metus skiriama 30 pamokų, t. y. 5 ugdymo dienos, 12 pamokų skiriant mokslo metų eigoje, 18 pamokų - mokslo metų pabaigoje. Mokinio mokymosi laikas išvykose, ekskursijose ir kitais panašiais atvejais, trunkantis ilgiau nei pamoka, perskaičiuojamas į konkretaus dalyko (-ų) mokymosi laiką (pagal pamokos (-ų) trukmę.

25. Socialinė-pilietinė veikla mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, yra privaloma. Jai skiriama 10 valandų (pamokų) per mokslo metus. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama dienyne. Mokiniai gali atlikti šio pobūdžio veiklas savarankiškai arba grupelėmis ir glaudžiai bendradarbiaujant su asociacijomis, vietos savivaldos institucijomis ir kt. Mokiniams, pateikusiems pažymėjimą, patvirtinantį savanorio atliktą savanorišką tarnybą pagal Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. A1-317„Dėl Jaunimo savanoriškos tarnybos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įskaitoma socialinė-pilietinė veikla.

26. Gimnazijoje mokiniai gali kiekvieną dieną – prieš pamokas ir tarp pamokų, įskaitant vieną ilgąją 30 min. trukmės pertrauką – užsiimti aktyvia veikla sporto aikštyne.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS. MOKINIO PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS

27. Gimnazija priima sprendimą dėl mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis išsikelti tikslus, juos įgyvendinti, prisiimti asmeninę atsakomybę už mokymąsi. Individualų ugdymo planą:

27.1. privaloma sudaryti mokiniui, kuris:

27.1.1. mokosi pagal vidurinio ugdymo programą;

27.1.2. atvykęs mokytis iš užsienio;

27.1.3. mokomas namie;

527.1.8. turi specialiųjų ugdymosi poreikių;

27.1.9. kitais dokumentuose numatytais atvejais.

28. Mokinio pasiekimai ir pažanga ugdymo procese vertinami vadovaujantis:

28.1. teisės aktais, reglamentuojančiais bendrąjį ugdymą ir mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimą;

28.2. gimnazijos priimtais sprendimais dėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ar (ir) įvertinimo, kurie skelbiami gimnazijos interneto svetainėje:

28.2.1. vertinant pradinio ugdymo programos mokinių pasiekimus ir pažangą taikomas formuojamasis, diagnostinis, apibendrinamasis vertinimas. Ugdymo laikotarpio pabaigoje nurodomas ugdymo dalykų apibendrintas mokinio pasiekimų lygis (patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis). Mokiniui nepasiekus patenkinamo pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“. Dorinio ugdymo pasiekimai nurodomi įvetinant padarytą arba nepadarytą pažangą: „p. p.“ arba „n. p.“;

28.2.2. Mokinio vertinimo rezultatas fiksuojamas įrašu arba balu, taikant 10 balų vertinimo sistemą, ), kaupiamaisiais taškais, kurie konvertuojami į pažymius vadovaujantis gimnazijoje priimtais susitarimais.

28,.2.3. Dorinio ugdymo, pilietiškumo pagrindų, žmogaus saugos, dalykų modulių mokymosi pasiekimai ugdymo laikotarpio pabaigoje įvertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“, kitų privalomųjų ar pasirenkamųjų dalykų, projektinės veiklos mokymosi pasiekimai įvertinami pažymiu.

29. Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime gimnazija dalyvauja gimnazijos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos) arba gimnazijos direktoriaus sprendimu. Mokinio pasiekimų rezultatai naudojami ugdymo procese mokinio mokymuisi planuoti ir neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (trimestro, pusmečio) įvertinimą.

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

30. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę paskirstomas proporcingai. Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – Higienos norma), gimnazijoje ugdymo procesui organizuoti sudaromas tvarkaraštis.

31. Gimnazija vykdo mokinių mokymosi krūvio stebėseną. Remdamasi turimais duomenimis apie mokinių mokymosi krūvį, gimnazija prireikus priima sprendimus dėl mokymosi krūvių sureguliavimo.

32. Pirmosios klasės mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pradinio ugdymo programą, ir penktosios klasės mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, skiriamas minimalus privalomų pamokų skaičius per savaitę. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams skiriamas suderinus su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais). Kitų klasių mokiniams bendras pamokų skaičius per savaitę ne didesnis, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 75, 109 punktuose.

33. Esant poreikiui, mokymosi pagalbai skiriamos trumpalaikės ir / arba ilgalaikės konsultacijos. Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį. Ilgalaikės konsultacijos (trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) elektroniniu dienynu ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, jos formą ir, vykstant konsultacijoms, apie mokinio daromą pažangą.

34. Vadovaujantis gimnazijoje patvirtintais susitarimais:

34.1. mokiniui, kuris atstovauja gimnazijai varžybose, konkursuose, olimpiadose per atostogas, savaitgalio ar švenčių dienomis, tos dienos įskaitomos į mokinio ugdymosi dienų skaičių. Mokinio prašymu poilsio dienos gali būti nukeliamos į artimiausias darbo dienas;

34.2. mokiniui, kuris dalyvauja šalies ir tarptautinėse olimpiadose, varžybose, jam pageidaujant suteikiamas laikas joms pasiruošti. Šis laikas įskaitomas į ugdymosi dienų skaičių.

35. Mokinys, jeigu pageidauja, gimnazijos direktoriaus įsakymu atleidžiamas nuo dalies ar visų pamokų lankymo tų dalykų:

35.1. kurių jis yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų einamaisiais mokslo metais prizinės vietos laimėtojas;

35.2. kurių mokosi pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, taip pat formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas (muzikos, dailės, menų, sporto ir kitas) ar jas yra baigęs.

36. Mokinys, kuris mokosi pagal neformaliojo vaikų švietimo programas ir pageidauja būti atleidžiamas nuo dalies ar visų konkretaus dalyko pamokų, gimnazijos direktoriui teikia prašymą ir neformaliojo vaikų švietimo programas ar jų nuorodas iki gimnazijos nustatytos datos.

37. Sprendimas dėl atleidimo nuo konkretaus dalyko pamokų priimamas, jei dalyko mokytojas, įvertinęs neformaliojo vaikų švietimo programų turinį, pripažįsta, kad neformaliojo vaikų švietimo programos turinys dera su Bendrųjų programų turiniu. Dalykas, nuo kurio dalies ar visų pamokų mokinys atleidžiamas, įskaitomas į mokinio individualųjį planą, jei jis yra rengiamas. Mokiniui nerekomenduojama teikti prašymo dėl atleidimo nuo dalies ar visų pamokų lankymo to dalyko, kurio brandos egzaminą planuoja laikyti.

38. Gimnazija konvertuoja menų ar fizinio ugdymo dalykų ir kitų dalykų vertinimus, gautus mokantis pagal formalųjį švietimą papildančias programas, į pažymius pagal dešimtbalę vertinimo skalę ar lygį (pradiniame ugdyme) vadovaudamasi dalyko mokytojo sprendimu po pasiekimų patikrinimo prieš ugdymo laikotarpio pabaigą.

39. Mokinys, atleistas nuo kurių nors menų, fizinio ugdymo ar kitų sričių dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita ugdomąja veikla arba mokytis individualiai. Jeigu šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, mokiniai į gimnaziją gali atvykti vėliau arba išvykti anksčiau. Apie tai gimnazija informuoja tėvus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS MOKINIUI, BESIMOKANČIAM PAGAL PRADINIO AR PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

40. Mokymosi pagalba ugdymo procese teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga. Ji teikiama mokiniui:

40.1. dėl ligos ar kitų priežasčių praleidusiam dalį pamokų;

40.2. gavusiam nepatenkinamą atsiskaitomųjų ar kitų užduočių įvertinimą;

40.3. gavusiam kelis iš eilės nepatenkinamus kurio nors dalyko įvertinimus;

40.4. jei pasiekimų lygis (vieno ar kelių dalykų) žemesnis, nei numatyta Pradinio ar Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, ir mokinys nedaro pažangos;

40.5. jei nacionalinio pasiekimų patikrinimo metu nepasiekiamas patenkinamas lygis;

40.6. jei jo pasiekimai yra aukščiausio lygio ir (ar) jei jis siekia domėtis pasirinkta mokymosi sritimi;

40.7. patyrusiam mokymosi sunkumų COVID-19 pandemijos metu;

40.8. kitais gimnazijos pastebėtais mokymosi pagalbos poreikio atvejais.

41. Gimnazija ugdymo procese laiku užtikrina sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją, intervenciją sprendžiant iškilusias problemas ir kompensacines priemones (suteikiama tai, ko mokiniai negali gauti namuose, ir pan.).

42. Už mokymosi pagalbos teikimo organizavimą atsakingas direktoriaus pavaduotojas ugdymui.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

LAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS

43. Gimnazija, įgyvendindama pradinio ir pagrindinio ugdymo programą, nustato mažiausiai 5 mokinių skaičių laikinojoje grupėje, įgyvendindama vidurinio ugdymo programą komplektuojant vieną klasę- mažiausiai 8 mokinių skaičių laikinojoje grupėje, komplektuojant dvi klases - mažiausiai 5 mokinių skaičių laikinojoje grupėje.

44. Mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti klasėje sudaromos laikinosios grupės:

44.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką;

44.2. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių, kurį nustato Higienos norma;

44.3. užsienio kalboms, jei klasėje mokosi ne mažiau kaip 20 mokinių pradinio ugdymo programoje, ne mažiau kaip 21 mokinys – pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMO NAMIE IR UGDYMOSI ŠEIMOJE ORGANIZAVIMAS

45. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

46. Mokiniai mokomi namie savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniui, mokomam namie, gimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

47. Pradinio ugdymo bendroji programa įgyvendinama, ugdymą organizuojant pagal atskirus ugdymo dalykus.

48. Mokiniams, kurie mokosi namie:

48.1. pagal pradinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio ar grupinio mokymosi forma:

48.1.1. 1–3 klasėse skiriama 315 pamokų per mokslo metus (9 pamokos per savaitę) Pradinio ugdymo bendrųjų programų ugdymo dalykams įgyvendinti;

48.1.2. 4 klasėje – 385 pamokos per mokslo metus (11 pamokų per savaitę).

48.2. pagal pagrindinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio ar grupinio mokymosi forma:

48.2.1. 5–6 klasėse skiriamos 444 pamokos per mokslo metus (12 pamokų per savaitę);

48.2.2. 7–8 klasėse – 481 pamoka per mokslo metus (13 pamokų per savaitę);

48.2.3. 9–10, gimnazijos I–II klasėse – 555 pamokos per mokslo metus (15 pamokų per savaitę);

48.3. pagal vidurinio ugdymo programą savarankišku ar (ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio ar grupinio mokymosi forma:

48.3.1. gimnazijos III klasėje – 504 (14 pamokų per savaitę);

48. 3.2. gimnazijos IV klasėje – 476 pamokos per mokslo metus (14 pamokų per savaitę).

49. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos direktoriaus įsakymu mokinys, kuris mokosi namie pagal pradinio ugdymo programą, gali nesimokyti menų ir fizinio ugdymo, pagal pagrindinio ugdymo programą – dailės, muzikos, technologijų ir fizinio ugdymo, pagal vidurinio ugdymo programą – meninio ugdymo ir technologijų pasirinkto dalyko, technologijų, fizinio ugdymo. Dienyne ir mokinio individualiame plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Pamokos, gydytojo leidimu lankomos gimnazijoje, įrašomos į mokinio individualų ugdymo planą.

50. Gimnazijos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę mokymosi pasiekimams gerinti.

51. Mokinys gali būti ugdomas (ugdytis) šeimoje pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą vadovaujantis Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 504 „Dėl Ugdymosi šeimoje įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

DEVINTASIS SKIRSNIS

UGDYMO ORGANIZAVIMAS GRUPINE MOKYMOSI FORMA NUOTOLINIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU MOKINIAMS, KURIE MOKOMI KASDIENIU MOKYMO PROCESO ORGANIZAVIMO BŪDU PAGAL PAGRINDINIO IR VIDURINIO UGDYMO PROGRAMAS

52. Gimnazija, mokiniams, kurie mokomi kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu, nesant galimybės organizuoti kontaktinį ugdymą, dalį ugdymo proceso įgyvendina nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu: 5–8 klasių mokiniams iki 10 procentų ugdymo procesui skiriamo laiko per mokslo metus, o 9–10 klasių, I – IV gimnazijos klasių mokiniams – iki 30 procentų.

53. Gimnazija, organizuodama ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, vadovaujasi Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. V-1006 „Dėl Mokymo nuotoliniu ugdymo proceso organizavimo būdu kriterijų aprašo patvirtinimo“.

54. Organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, įvertinamos mokinių mokymosi sąlygos namuose, aprūpinimas mokymosi priemonėmis, reikalingomis dalyvauti nuotolinio mokymosi procese, sprendžiamos ir šalinamos priežastys, dėl kurių mokiniai negali mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, užtikrinamas visų mokymo procesui būtinų mokymosi išteklių organizavimas, struktūra. Pastebėjus, kad mokinio namuose nėra sąlygų mokytis, sudaromos sąlygos nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokytis gimnazijoje.

55. Įgyvendinant ugdymo programas nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, užtikrinama, kad sinchroniniam ugdymui kiekvienai kasei būtų skirta ne mažiau kaip 60 procentų ugdymo proceso laiko ir ne daugiau kaip 40 procentų laiko asinchroniniam ugdymui (per savaitę, mėnesį, mokslo metus).

56. Gimnazija, pradėdama ugdymo procesą organizuoti nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, pertvarko pamokų tvarkaraštį, pritaikydama jį sinchroniniam ir asinchroniniam ugdymui organizuoti. Ugdymo proceso tvarkaraštis, jo keitimai mokiniui, mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) pateikiami iš anksto. Sinchroninio ugdymo nepertraukiama trukmė – 90 min. Pamokos struktūra pritaikoma asinchroniniam ir sinchroniniam ugdymui organizuoti, atsižvelgiant į dalyko programos ypatumus ir mokinių amžių. Mokiniams mokantis asinchroniniu būdu, mokytojas asinchroniniam ugdymui skirtą ugdymo proceso laiką skiria mokinių konsultacijoms. Organizuojant ugdymo procesą nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, nustatoma pertraukų trukmė, iš kurių viena – ilgesnės trukmės, skirta pietų pertraukai.

III SKYRIUS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PRADINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

57. Pradinio ugdymo bendrųjų programų turinį sudaro šios sritys: dorinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, socialinis ir gamtamokslinis ugdymas, meninis ugdymas, fizinis ugdymas.

58. Gimnazija, įgyvendindama pradinio ugdymo turinį, numato:

58.1. ugdymo procesą organizuoti pamoka, nepertraukiamas ugdymo(si) proceso laikas 1–4 klasėse numatomas vadovaujantis Higienos norma;

58.2. ugdymo procesas gali būti organizuojamas ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų (pvz., muziejuose, parkuose, artimiausioje gamtinėje aplinkoje ir pan.);

58.3. gimnazija einamaisiais mokslo metais gali koreguoti ugdymo procesą ir turinį pagal pasikeitusius mokinių ugdymosi poreikius, mokinių mokymosi rezultatus, išlaikydama mokslo metams skirtą pamokų / ugdymo valandų skaičių;

58.4. ugdymo procesui už mokyklos ribų organizuoti per mokslo metus skiriamos trys dienos. Veikla organizuojama kitose aplinkose: pavyzdžiui, muziejuose, atviros prieigos centruose, virtualiosiose mokymosi aplinkose ir kt.

59. Minimalus pamokų skaičius Pradinio ugdymo bendrajai programai įgyvendinti per dvejus mokslo metus ir per savaitę, kai pamokos trukmė 1 klasėje – 35 minutės ir 2–4 klasėse – 45 minutės:

Xxxxx Xxxxxxx	1 klasė	2 klasė	3 klasė	4 klasė	Iš viso skiriama pamokų pradinio ugdymo programai
Dorinis ugdymas (tikyba)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)	140 (4)
Lietuvių kalba	280 (8)	245 (7)	245 (7)	245 (7)	1015 (29)
Užsienio kalba (anglų)	0	70 (2)	70 (2)	70 (2)	210 (6)
Matematika	140 (4)	175 (5)	140 (4)	175 (5)	630 (18)
Pasaulio pažinimas	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2)	280 (8)
Meninis ugdymas	350 (5)	350 (5)	350 (5)	350 (5)	720 (20)
Dailė ir technologijos	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2)
Muzika	70 (2)	70 (2)	70 (2)	70 (2)
Šokis	35 (1)	35 (1)	35 (1)	35 (1)
Fizinis ugdymas*	105 (3)	105 (3)	105 (3)	105 (3)	420 (12)
Iš viso privalomų pamokų skaičius per mokslo metus	805 (23)	875 (25)	840 (24)	875 (25)	3395 (97)
Iš viso privalomų pamokų skaičius per dvejus mokslo metus	1 680 (23; 25)		1 715 (24; 25)		3395 (97)
Pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti	70 (1/1)		105 (2/1)		175 (5)
Neformalusis švietimas	140 (4)		140 (4)		280 (8)

Pastabos:

* fizinis ugdymas įgyvendinamas pagal pradinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.

60. Pamokų skaičių klasei per metus sudaro: privalomos pamokos visiems klasės mokiniams; pamokos, skiriamos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti; pamokos dalyko, kuriam mokyti klasė dalijama į grupes; valandos neformaliojo vaikų švietimo programoms įgyvendinti.

61. Pamokos mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skiriamos, įvertinus mokinių poreikius, atsižvelgiant į mokyklos iškeltus ugdymo prioritetus, spręstinas ugdymo problemas. Šios pamokos gali būti skiriamos ir mokymosi pagalbai teikti pagal Bendrųjų ugdymo planų 41 punktą.

62. Neformaliojo vaikų švietimo valandos skiriamos, atsižvelgiant į mokinių neformaliojo švietimo poreikius, numatomus ugdymo prioritetus, gimnazijos lėšas. Mokiniai renkasi neformaliojo vaikų švietimo programas, padedančias atsiskleisti jų pomėgiams, talentams.

63. Numatytas 10 mokinių skaičius neformaliojo vaikų švietimo grupėje pagal turimų mokymo lėšų dydį. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai žymimi Mokinių registre.

64. Neformaliojo vaikų švietimo programos per mokinių atostogas nevykdomos.

ANTRASIS SKIRSNIS

DALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

65. Ugdymo sričių / ugdymo dalykų programų įgyvendinimas:

65.1. xxxxxxx ugdymas:

65.1.1. tėvai (globėjai) parenka mokiniui vieną iš dorinio ugdymo dalykų: etiką arba katalikų tikybą;

65.1.2. dorinio ugdymo dalyką mokiniui galima keisti kiekvienais mokslo metais pagal tėvų (globėjų) pateiktą prašymą;

65.2. xxxxxxxx ugdymas:

65.2.1. lietuvių kalbos ugdymas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Lietuvių kalbos pradinio ugdymo bendrąją programą;

65.2.2. pirmosios užsienio kalbos mokymas:

65.2.2.1. pirmosios užsienio kalbos mokoma(si) antraisiais–ketvirtaisiais pradinio ugdymo programos metais;

65.2.2.2. gimnazija siūlo mokinio tėvams (globėjams, rūpintojams) parinkti mokiniui pirmąją užsienio kalbą –anglų arba vokiečių (toliau – užsienio kalba);

65.3. socialinis ir gamtamokslinis ugdymas:

65.3.1. socialiniam ir gamtamoksliniam ugdymui skiriama po pusė pasaulio pažinimo dalykui skirto ugdymo laiko, iš kurio ne mažiau kaip viena ketvirtoji skiriama praktinei patyriminei veiklai;

65.3.2. socialiniams gebėjimams ugdyti dalis (ne mažiau kaip viena ketvirtoji) pasaulio pažinimo dalyko laiko skiriama ugdymo procesą organizuojant socialinės, kultūrinės aplinkos pažinimui palankioje aplinkoje (pvz., lankantis visuomeninėse, bendruomenių, kultūros institucijose ir pan.);

65.4. xxxxxxx ugdymas:

65.4.1. specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės gali būti organizuojamos taip:

65.4.1.1. mokiniai dalyvauja ugdymo veiklose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas;

65.4.1.2. tėvų (globėjų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;

65.5. xxxxxxx xxxxxxx (dailė ir technologijos, muzika, šokis, teatras):

65.5.1. gimnazija, atsižvelgdama į gimnazijos bendruomenės meninio ugdymo poreikius ir gimnazijos galimybes mokykloje, valandas, skiriamas meniniam ugdymui, paskirsto dviem dalykams – dailei ir technologijoms ir muzikai;

65.5.2. technologiniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip viena trečioji dailės ir technologijų dalykui skiriamo laiko;

65.5.3. teatro ir šokio mokoma taikant jo elementus per įvairių dalykų pamokas ar neformaliojo vaikų švietimo veiklas;

65.6. informacinės technologijos:

65.6.1. skaitmeniniams mokinių gebėjimams ugdyti per visus dalykus ugdymo procese naudojamos šiuolaikinės skaitmeninės technologijos;

65.6.2. integruotai ugdomas mokinių informatinis mąstymas, mokoma kūrybiško ir atsakingo šiuolaikinių technologijų naudojimo, saugaus ir atsakingo elgesio skaitmeninėje aplinkoje, skaitmeninio turinio kūrimo.

IV SKYRIUS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

66. Gimnazija įgyvendina Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, kurias sudaro ugdymo sritys ir dalykai: dorinis ugdymas: etika, katalikų tikyba; kalbos: lietuvių kalba ir literatūra, pirmoji užsienio kalba, antroji užsienio kalba; matematika; gamtamokslinis ugdymas; socialinis ugdymas: istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas; meninis ugdymas: dailė, muzika; informacinės technologijos; technologijos; fizinis ugdymas, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas.

67. Gimnazija nustato ir skiria vieno mėnesio adaptacinį laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis ir naujai atvykusiems mokiniams. Per adaptacinį laikotarpį stebima individuali pažanga, bet mokinių pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinami.

68. Mokiniui, kuris mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms, kurios gali būti individualios ir / ar grupinės, skiriama iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte nustatyto metinių arba savaitinių pamokų skaičiaus.

ANTRASIS SKIRSNIS

DALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI

69. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats.

70. Lietuvių kalba ir literatūra.

71. Užsienio kalba:

71.1. užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau mokomasi kaip pirmosios užsienio kalbos iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos;

71.2. antrosios užsienio kalbos mokyti privaloma nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: anglų, rusų, vokiečių.

71.3. baigdami pagrindinio ugdymo programą mokiniai turi galimybę pasitikrinti užsienio kalbų mokėjimo lygį centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS);

71.4. keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos Pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir gimnazija dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės toliau mokytis pradėtos kalbos. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

71.4.1. vienus mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

71.4.2. susidarius mokinių bent 4 mokinių laikinajai grupei, skiriamos dvi papildomos pamokos;

71.5. jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja toliau mokytis pradėtos kalbos, o gimnazija neturi tos kalbos mokytojo:

71.5.1. mokiniui sudaromos sąlygos mokytis užsienio kalbos kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu. Skiriant pamokų skaičių, vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 109 punktu;

71.5.2. mokinys gali kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų pasiekimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti gimnazijai pagal iš anksto priimtą susitarimą, kuriame numatytas atsiskaitymo laikas ir apibrėžti pasiekimų įvertinimo kriterijai.

72. Gamtos mokslai:

72.1. gimnazija užtikrina, kad eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti gamtos mokslų dalykų turinyje būtų skiriama ne mažiau kaip 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus;

72.2. gimnazija sudaro mokiniams galimybes dalyvauti gamtos, technologijų, inžinerijos, matematikos ir menų centrų STEAM (angl. science, technology, engineering, arts, maths) vykdomose neformaliojo vaikų švietimo programų veiklose, vykstant į juos ir / ar nuotoliniu būdu.

73.Technologijos:

73.1. mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirsčius laiką mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programoms;

73.2. mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programos įgyvendinimas numatytas mokyklos ugdymo plane. Užsiėmimai organizuojami taip, kad mokiniai galėtų susipažinti su profesijomis, pagal galimybes būtų užtikrinta mokinio praktinė veikla;

73.3. mokiniai, baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir polinkius renkasi kurią nors privalomą technologijų programą (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Pasirinktą technologijų programą gali keisti II klasės mokslo metų pradžioje.

74. Informacinės technologijos:

74.1. informacinių technologijų 7-8 klasių programa išeinama per vienerius mokslo metus 7 klasėje. 8 klasėje mokiniai skaitmeninio raštingumo gebėjimus realizuoja ir tobulina per įvairių dalykų pamokas.

74.2. gimnazijos I–II klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Gimnazija siūlo rinktis ne mažiau kaip iš dviejų modulių. Modulį renkasi mokinys.

75. Socialiniai mokslai:

75.1. laisvės kovų istorijai mokyti skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į istorijos ir pilietiškumo pagrindų pamokas;

75.2. į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruojamos Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios nuolat sistemingai atskleidžiamos, aptariant su mokiniais nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo samprata ir sistema, rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas;

75.3. gimnazija siūlo mokiniams pasirinkti mokytis Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos modulį pagal Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2017 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V–943 „Dėl Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programos patvirtinimo“. Šiai programai įgyvendinti pamokos skiriamos iš numatytųjų mokinio ugdymo poreikiams ir mokymosi pagalbai teikti.

76. Fizinis ugdymas:

76.1. organizuojant fizinio ugdymo pamokas pagal poreikį gali būti sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės iš gretimų klasių mokinių.

76.2. gimnazija numato, kaip organizuojamas ugdymas specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams:

76.2.1. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

76.2.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne gimnazijoje;

76.3. parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;

76.4. gimnazija mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pavyzdžiui, stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.). Mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų, kurie mokosi sporto formalųjį švietimą papildančio ugdymo mokyklose pagal formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, taip pat siūlomos panašios veiklos.

77. Projektinės veiklos įgyvendinimas I–II gimnazijos klasėse:

77.1. II gimnazijos klasės mokinys atlieka mokslo metų trukmės projektinį darbą;

77.2. projektiniam darbui atlikti skiriamos 37 pamokos, panaudojant mokinio poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti valandas.

78. Minimalus pamokų skaičius pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per dvejus mokslo metus ir per savaitę, kai pamokos trukmė – 45 minutės:

Klasė Ugdymo sritys ir dalykai	5	6	7	8		Pagrindinio ugdymo programos dalyje (5–8 klasės)	I klasė		II klasė	Pagrindinio ugdymo programoje (iš viso)
Dorinis ugdymas
Dorinis ugdymas (etika) Dorinis ugdymas (tikyba)	37 (1)	37 (1)	37 (1)		37 (1)	148	37 (1)		37 (1)	222
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	185 (5)	185 (5)	185 (5)		185 (5)	740	148 (4)		185 (5)	1 073
Užsienio kalba (1-oji) (anglų, vokiečių)	111 (3)	111 (3)	111 (3)		111 (3)	444	111 (3)		111 (3)	666
Užsienio kalba (2-oji) (anglų, rusų, vokiečių)	-	74 (2)	74 (2)		74 (2)	222	74 (2)		74 (2)	370
Matematika ir informacinės technologijos
Matematika	148 (4)	148 (4)	148 (4)		148 (4)	592	148 (4)		148 (4)	888
Informacinės technologijos	37 (1)	37 (1)	37 (1)		-	111	37 (1)		37 (1)	185
Gamtamokslinis ugdymas
Gamta ir žmogus	74 (2)	74 (2)	–		-	148	–		-	148
Biologija	–	-	74 (2)		37 (1)	111	74 (2)		37 (1)	222
Chemija	–	-			74 (2)	74	74 (2)		74 (2)	222
Fizika	–	-	37 (1)		74 (2)	111	74 (2)		74 (2)	259
Socialinis ugdymas
Istorija	74 (2)	74 (2)	74 (2)		74 (2)	296	74 (2)	74 (2)		444
Pilietiškumo pagrindai	–	-	–		-	–	37 (1)	37 (1)		74
Socialinė-pilietinė veikla	10	10	10		10	40	10	10		60
Geografija	-	74 (2)	74 (2)		74 (2)	222	74 (2)	37 (1)		333
Ekonomika ir verslumas	–	–	-		-	–	37 (1)	-		37
Meninis ugdymas
Dailė	37 (1)	37 (1)	37 (1)		37 (1)	148	37 (1)		37 (1)	222
Muzika	37 (1)	37 (1)	37 (1)		37 (1)	148	37 (1)		37 (1)	222
Technologijos, fizinis ugdymas, žmogaus sauga
Technologijos	74 (2)	74 (2)	74 (2)		37 (1)	259	37 (1)		55,5 (1,5)	351,5
Fizinis ugdymas*	111 (3)	111 (3)	111 (3)		111 (3)	444	74 (2)		74 (2)	592
Žmogaus sauga	37 (1)	-	-		37 (1)	74	-		18,5 (0,5)	92,5
Projektinė veikla (biologija, chemija)	-	-	-		-	-	-		37	37
Minimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę	26	29	30		31		32		31	179
Minimalus privalomas pamokų skaičius mokiniui per mokslo metus	962	1 073	1 110		1 147		1 184		1 147	6 623
	5–8 klasėse						I, II klasėse
Pamokų, skirtų mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti, skaičius per mokslo metus	111 (3)	111 (3)	111 (3)		111 (3)	444	259 (7)		259 (7)	962
Neformalusis vaikų švietimas (valandų skaičius per mokslo metus	74 (2)	74 (2)	74 (2)		37 (1)	259	74 (2)		74 (2)	407

Pastabos:

* fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal pagrindinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.

V SKYRIUS

VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

79. Vidurinio ugdymo programos trukmė – dveji mokslo metai.

79.1. Gimnazija įgyvendina Vidurinio ugdymo bendrąsias programas, kurias sudaro šios sritys: dorinis ugdymas (etika, katalikų tikyba); kalbos: lietuvių kalba ir literatūra, užsienio kalbos; matematika; gamtamokslinis ugdymas: biologija, chemija, fizika; socialinis ugdymas: istorija, geografija; meninis ugdymas: dailė, muzika; informacinės technologijos; technologijos; fizinis ugdymas; bendrųjų kompetencijų ugdymas.

79.2. Vidurinio ugdymo programos turinį sudaro:

79.2.1. privaloma dalis: privalomi mokytis dalykai ir privalomai pasirenkamieji dalykai, pavyzdžiui, dalykų moduliai, dalykai, brandos darbas;

79.2.2. laisvai pasirenkama dalis: pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai. Pasirenkamieji dalykų moduliai neskaičiuojami kaip atskiri dalykai.

80. Mokinys, vadovaudamasis Ugdymo programų aprašu, gimnazijos pasiūlymais ir atsižvelgdamas į tolesnius mokymosi planus, priima sprendimą, kuriuos dalykus ar modulius renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, apsisprendžia dėl vieno brandos darbo.

81. Mokinys kartu su mokytojais, padedant tėvams (globėjams, rūpintojams), pasirengia individualų ugdymo planą pagal gimnazijos nustatytą individualaus ugdymo plano struktūrą.

82. Individualų ugdymo planą mokinys gali keisti pagal gimnazijos nustatytą individualaus plano keitimo tvarką.

83. Mokinio pasirinkti mokytis dalykai tampa privalomi.

84. Gimnazija užtikrina, kad privalomų, privalomai ir laisvai pasirenkamų dalykų mokinio individualiame plane būtų ne mažiau nei 8, o minimalus pamokų skaičius per savaitę – 28. Didinant pamokų skaičių per savaitę, laikomasi Higienos normoje numatyto pamokų skaičiaus per dieną.

85. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, gimnazija atsižvelgdama į objektyvias sąlygas užtikrina galimybę įgyvendinti savo individualų ugdymo planą, nesant tam sąlygų, pasiūlo keisti pasirinktus dalykus ar modulius.

86. Jeigu mokinys pageidauja, gimnazija sudaro sąlygas pagerinti pasirinktų ugdymo sričių ar atskirų dalykų kompetencijas papildomai rengtis brandos egzaminams ar tolesniam mokymuisi, baigus vidurinio ugdymo programą (pavyzdžiui, profesinio mokymo programos moduliai) panaudodama valandas mokinio ugdymo poreikiams tenkinti.

87. Gimnazija sudaro sąlygas mokinių socialinei-pilietinei veiklai, savanorystei ir skatina mokinius jomis užsiimti. Šios veiklos įtraukiamos į mokinio individualų ugdymo planą. Gimnazija padeda mokiniams susipažinti su profesijų įvairove ir pasirinkimo galimybėmis, planuoti tolesnį savo mokymąsi ir (ar) darbinę veiklą, karjerą.

88. Laikinosios grupės vidurinio ugdymo programai įgyvendinti sudaromos iš ne mažiau kaip aštuonių mokinių, kurie pasirenka tą pačią bendrojo ugdymo dalyko kurso programą, tą patį dalyko modulį, pasirenkamąjį dalyką.

89. Esant vienai gimnazijos III arba vienai gimnazijos IV klasei dalykų bendrojo ir išplėstinio kursų programos įgyvendinamos tos pačios pamokos metu ugdant skirtingas kursų programas pasirinkusius mokinius, bet užtikrinant mokymo kokybę.

90. Mokinių mokymas namuose organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų II skyriaus vienuoliktuoju skirsniu „Mokinių mokymo namie ir ugdymosi šeimoje organizavimas“.

91. Mokiniams, kurie mokosi savarankiškai ar nuotoliniu būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms skiriama 10 procentų Bendrųjų ugdymo planų 129 punktu nustatyto savaitinių ir (ar) metinių pamokų skaičiaus.

92. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių fizinis ugdymas organizuojamas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 107.2 ir 107.4 papunkčiais.

93. Vidurinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti skiriamų pamokų skaičius per dvejus:

Ugdymo sritys, dalykai	Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
Dorinis ugdymas	70
Tikyba		70	–
Etika		70	–
Kalbos
Lietuvių kalba ir literatūra	280	280	350
Užsienio kalbos		Kursas, orientuotas į B1 mokėjimo lygį	Kursas, orientuotas į B2 mokėjimo lygį
Užsienio kalba (anglų)	210	210	210
Užsienio kalba (rusų)	210	210	210
Užsienio kalba (vokiečių)	210	210	210
Ugdymo sritys, dalykai	Minimalus pamokų skaičius privalomam turiniui įgyvendinti	Bendrasis kursas	Išplėstinis kursas
Socialinis ugdymas	140
Istorija		140	210
Geografija		140	210
Matematika	210	210	315
Informacinės technologijos		70	140
Gamtamokslinis ugdymas	140
Biologija		140	210
Fizika		140	245
Chemija		140	210
Meninis ugdymas ir technologijos	140
Dailė		140	210
Muzika		140	210
Technologijos (kryptys):
Turizmas ir mityba		140	210
Statyba ir medžio apdirbimas		140	210
Fizinis ugdymas**	140 (4)
Pasirinkta sporto šaka	140 (4)
Žmogaus sauga*	17,5	17,5	17,5
Pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai / Projektinė veikla
Brandos darbas	37
Mokinio pasirinktas mokymo turinys		Iki 26 Iki 22 *	Iki 26 Iki 22*
Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui per savaitę / per mokslo metus	Po 28 pamokas III ir IV gimnazijos klasėse per savaitę; 1008– III gimnazijos klasėje, 952 – IV gimnazijos klasėje.
Neformalusis švietimas (valandų skaičius) klasei	210 valandų
Mokinio ugdymo poreikiams tenkinti	840 pamokų dvejiems mokslo metams
Minimalus pamokų skaičius klasei, esant vienai gimnazijos III klasei, – 1 591 pamoka per mokslo metus (43 pamokos per savaitę); IV gimnazijos klasei – 1 702 pamokos per mokslo metus (46 pamokos per savaitę). Klasei gali būti skiriama ir daugiau pamokų, atsižvelgiant į mokinių mokymosi poreikius ir neviršijant mokymui skirtų lėšų.

Pastabos:

* integruojama į ugdymo turinį;

** fizinis ugdymas įgyvendinimas pagal vidurinio ugdymo kūno kultūros bendrąją programą.

Gimnazijos ugdymo plano kontaktinių valandų skaičius neviršija Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liep*os 11 d. nutarimu Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, numatyto kontaktinių valandų skaičiaus.

VI SKYRIUS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

94. Gimnazija, rengdama ir įgyvendindama Ugdymo planą, užtikrina visų mokinių įtrauktį į švietimą, šalina kliūtis, dėl kurių mokinys patiria dalyvavimo švietime ir ugdymosi sunkumų, ir teikia būtiną švietimo pagalbą, vadovaujasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

95. Gimnazija, formuodama mokyklos, klasės, mokinio ugdymo turinį ir organizuodama bei įgyvendindama ugdymo procesą, vadovaujasi bendrosiomis programomis ir šio skyriaus nuostatomis (jei šiame skyriuje nereglamentuojama, gimnazija vadovaujasi kitomis Bendrųjų ugdymo planų nuostatomis, reglamentuojančiomis ugdymo programų įgyvendinimą) ir atsižvelgia į:

95.1. mokinio mokymosi ir švietimo pagalbos poreikius;

95.2. formaliojo švietimo programą;

95.3. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;

95.4. švietimo pagalbos specialistų, gimnazijos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas.

96. Pradinio ugdymo individualizuotos ir pagrindinio ugdymo individualizuotos programos įgyvendinimas reglamentuojamas Bendrųjų ugdymo planų 6 priede.

ANTRASIS SKIRSNIS

INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

97. Gimnazija kiekvienam mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, rengia individualų ugdymo planą, kurio sudėtinė dalis yra pagalbos planas, apimantis pagalbas ir paslaugas ugdymo procese ir kitų specialistų teikiamas pagalbas, didinančias ugdymo veiksmingumą, ir kurio:

97.1. xxxxxxx, įgyvendinimo koordinatorius yra VGK pirmininkas, kuris kartu su mokytojais ir švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, vaiku, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) numato ugdymo ir pagalbos tikslus;

97.2. įgyvendinimui sudaromi individualūs tvarkaraščiai, kurie dera su klasės, kurioje mokinys mokosi, tvarkaraščiu, ir užtikrina, kad mokinys gaus ugdymą ir švietimo pagalbą tokia apimtimi, kokią nustato Bendrieji ugdymo planai ir rekomenduoja mokiniui pedagoginė psichologinė ar švietimo pagalbos tarnyba;

97.3. formą nusistato pati gimnazija, suplanuoja jų įgyvendinimo, stebėsenos ir aptarimo formas bei etapus.

98. Gimnazija, rengdama individualų ugdymo planą mokiniui ir vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 75, 109, 129 punktuose nurodytu pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo dalykų programoms įgyvendinti skiriamų pamokų skaičiumi, pagal poreikį gali:

98.1. pradinio ugdymo programoje koreguoti iki 20 procentų, o pagrindinio ugdymo programoje iki 30 procentų dalykų programoms įgyvendinti skiriamų metinių pamokų skaičiaus (nemažindama nustatyto mokiniui minimalaus pamokų skaičiaus per savaitę);

98.2. planuoti specialiąsias pamokas ir (ar) didinti pamokų, skirtų ugdymo sričiai, socialinei veiklai, ugdymui profesinei karjerai, medijų ir informaciniam raštingumui, skaičių, siekiant plėtoti asmens kompetencijas ir tenkinti ugdymosi poreikius, daugiau dėmesio skirti bendrųjų kompetencijų ugdymui, meniniam, technologiniam, sveikatos ugdymui;

98.3. keisti specialiųjų pamokų, pratybų ir individualiai pagalbai skiriamų valandų (pamokų) skaičių;

98.4. gali mažinti minimalų privalomą pamokų skaičių besimokantiesiems pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą iki 10 procentų Bendrųjų ugdymo planų 75 punkte nurodytų pamokų skaičiaus per metus, didindama neformaliojo vaikų švietimo valandų skaičių, ir besimokantiesiems pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, ir Bendrųjų ugdymo planų 109 punkte nurodytų pamokų skaičiaus per metus, didindama neformaliojo vaikų švietimo ar socialinei veiklai valandų skaičių;

98.5. keisti pamokų trukmę, dienos ugdymo struktūrą, siekdama individualiame ugdymo plane numatytų tikslų;

98.6. formuoti nuolatines ar laikinąsias grupes, pogrupius iš skirtingų klasių mokinių;

98.7. vėliau pradėti pirmosios ar antrosios užsienio kalbos mokyti – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus;

98.8. mokyti tik vienos užsienio kalbos – mokinį, turintį klausos, įvairiapusių raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto (taip pat ir nepatikslintų intelekto), bendrųjų mokymosi sutrikimų, turintį kochlearinius implantus;

98.9. besimokantįjį pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą pagrindinio ugdymo programoje prasidedančių dalykų pradėti mokyti metais vėliau, juos sieti su praktiniais mokinio interesais, kasdiene gyvenimo patirtimi; mokymas gali būti organizuojamas atskiromis veiklomis;

98.10. nemokyti užsienio kalbų turinčiojo kompleksinių negalių ir (ar) kompleksinių sutrikimų, į kurių sudėtį įeina įvairiapusiai raidos, elgesio ir emocijų, kalbos ir kalbėjimo, skaitymo ir (ar) rašymo, intelekto, bendrieji mokymosi sutrikimai, klausos sutrikimai (išskyrus nežymų klausos sutrikimą). Užsienio kalbų pamokų laikas gali būti skiriamas lietuvių, lietuvių gestų kalbai mokyti, kurčiųjų dvikalbystei ugdyti;

98.11. nemokyti muzikos turinčiojo klausos sutrikimą (išskyrus nežymų);

98.12. nemokyti technologijų turinčiojo judesio ir padėties bei neurologinių sutrikimų (išskyrus lengvus), o vietoj jų mokinys gali rinktis kitus individualaus ugdymo plano dalykus, tenkinančius specialiuosius ugdymosi poreikius, gauti pedagoginę ar specialiąją pedagoginę pagalbą, o tautinės mažumos kalba besimokantis mokinys – mokytis lietuvių kalbos ir literatūros.

99. Mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, ją pritaikant, mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 75, 109 ir 129 punktuose dalykų programoms įgyvendinti nurodomu pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 25 procentų. Bendras pamokų ir neformaliojo švietimo pamokų skaičius gali būti didinamas atsižvelgiant į mokinio galias ir ugdymosi poreikius, specialistų rekomendacijas:

99.1. sutrikusios kalbos ir kitos komunikacijos mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 75, 109 ir 129 punktais. Ugdymo plane specialiosios pamokos skiriamos tarčiai, kalbai ir klausai lavinti:

99.1.1. individualioms ir grupinėms pratyboms 1–4 klasėse skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per dvejus mokslo metus;

99.1.2. specialiosioms pratyboms 5–8 klasėse skiriamos ne mažiau kaip 74 pamokos per metus, 9–10 klasėse – ne mažiau kaip 18 pamokų per metus mokinio kalbai ir komunikacijai lavinti;

99.2. judesio ir padėties sutrikimų turinčio mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 75, 109 ir 129 punktais. Ugdymo plane pamokos skiriamos gydomajai kūno kultūrai, sensomotorikai lavinti, naudojimosi kompiuteriu įgūdžiams formuoti, komunikaciniams gebėjimams ugdyti:

99.2.1. mokiniui 1–4 klasėse:

99.2.1.1. gydomajam fiziniam ugdymui skiriama ne mažiau kaip 140 pamokų per dvejus mokslo metus;

99.2.1.2. sergančiam cerebriniu paralyžiumi (vidutinio, labai žymaus laipsnio) ar turinčiam sunkių ar labai sunkių judesio ir padėties sutrikimų, individualioms gydomojo fizinio ugdymo pratyboms skiriama ne mažiau kaip 70 pamokų per metus;

99.2.2. mokiniui, sergančiam cerebriniu paralyžiumi ar turinčiam judesio ir padėties sutrikimų (išskyrus lengvus), 5–10 klasėse individualioms gydomosios kūno kultūros pratyboms skiriamos ne mažiau kaip 37 pamokos per metus;

99.2.3. 4–8 mokinių grupei gali būti skiriama iki 111 pamokų per metus sveikatą stiprinančiam fiziniam ugdymui;

99.3. įvairiapusių raidos sutrikimų turinčio mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 75, 109 ir 129 punktais:

99.3.1. atsižvelgiant į klasės, kurioje mokosi mokinys, paskirtį: bendroje klasėje, skiriant mokytojo padėjėją;

99.3.2. individualiame ugdymo plane numatomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai, socialinių įgūdžių ugdymo veiklos. Periodiškai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) arba užfiksavus mokinio pažangą ar nustačius, kad ugdymo procese pažanga nedaroma, peržiūrimas ir koreguojamas individualus pagalbos vaikui planas;

99.3.3. rengiant individualų ugdymo planą, mokytojai bendradarbiauja su švietimo pagalbos specialistais, gauna nuolatinę pagalbą ir paramą taikyti elgesio vertinimo instrumentus netinkamo elgesio priežastims nustatyti bei reikalingų įgūdžių ugdymo strategijoms parinkti;

99.3.4. sudarant tvarkaraščius individualiam ugdymo planui įgyvendinti, užtikrinamos sąlygos ugdomosios veiklos metu daryti fizinio aktyvumo pertraukas, jų metu pagal galimybes panaudojant specialias priemones (minkštasuolius, balansavimo, supimosi priemones ir kt.);

99.3.5. užtikrinama, kad bus taikomi vizualinio struktūravimo metodai ir priemonės pamokų ir pertraukų metu (struktūruoti erdves, veiklas, pamokas, pertraukas, užduotis, naudoti vaizdinę dienotvarkę, pasirinkimų lenteles ir kt.) bei teikiama kita vizualinė pagalba (pvz., naudoti atgalinius laikmačius).

100. Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.

TREČIASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

101. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 28 punkto nuostatomis.

102. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal mokinio individualiame ugdymo plane numatytus individualios pažangos keliamus tikslus, kurie yra suderinti su Bendrosiose programose numatytais pasiekimais, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi).

103. Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimą (būdus, periodiškumą), atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus, numato dalyko mokytojas. Pasiekimų įforminimas atliekamas taip pat, kaip ir vstų mokinių

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ŠVIETIMO PAGALBOS MOKINIUI, TURINČIAM SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, TEIKIMAS

104. Švietimo pagalbą mokiniui užtikrina gimnazija.

105. Švietimo pagalba, ją teikiantys specialistai, tikslai ir intensyvumas mokiniui numatomi mokinio pagalbos plane.

106. Švietimo pagalbą teikiantys specialistai padeda įveikti mokymosi sunkumus, šalindami priežastis, dėl kurių mokinys patiria mokymosi sunkumų ir susiduria su kliūtimis dalyvauti ugdymo procese, bendradarbiaudami dirba komandose kartu su mokytojais ir kitais specialistais, teikiančiais pagalbą mokiniui, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), teikia konsultacinę pagalbą ir įgalina mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus, teikiančius paslaugas ir pagalbas, padėti mokiniui ugdytis, sudaryti sąlygas mokytis ir užtikrinti jo gerovę.

107. Švietimo pagalba mokiniui teikiama laikinai ar pastoviai ugdymo proceso metu ar pasibaigus ugdymo procesui, konsultuojant mokinį, atsižvelgiant į individualiame ugdymo plane keliamus ugdymo(si) tikslus, pagalbą teikiančių specialistų funkcijas ir mokinio reikmes. Siekiant įtraukties į ugdymo procesą ir teikiant pagalbą pamokoje, klasėje pasirenkami kuo mažiau stigmatizuojantys ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo būdai.

108. Švietimo pagalbos teikimo formos parenkamos mokiniui individualiai, jos gali būti specialiosios pamokos, pratybos, konsultacijos, pagalba ugdymosi veiklose, savirūpos procese ir kt.:

108.1. specialioji pamoka, skirta mokymosi sunkumams ar sutrikimams, kylantiems dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, įveikti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti;

108.2. specialiosios pratybos, skirtos švietimo veiksmingumui didinti, įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, gebėjimams ir galioms plėtoti, kurios gali būti vykdomos individualiai ar grupėmis (2–8 mokiniai).

PENKTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS NAMIE

109. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja gimnazija pagal vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas, sudariusi mokinio individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

110. Mokiniui, kuris mokosi pagal:

110.1. pritaikytą pradinio ugdymo programą, skiria pamokų vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 57–62 ir 75 punktais;

110.2. pritaikytą pagrindinio ugdymo programą, skiria pamokų, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 57–62 ir 129 punktais.

111. Mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pradinio ugdymo ir individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokymas namie organizuojamas vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 57–62, 75 ir 109 punktais.

_________________________________

PRITARTA

Gimnazijos tarybos 2021-06-14 protokolas Nr. 2

Document Metadata

Table of Contents

BENDROSIOS NUOSTATOS

Document Metadata