GAMTAMOKSLINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas Nr. 09.2.1-ESFA-V-726-03-0001
„Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“
GAMTAMOKSLINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS
ĮGYVENDINIMO REKOMENDACIJOS. 5–8 KLASĖ
Įgyvendinimo rekomendacijas parengė:
Xxxx Xxxxxxxxxxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx, xx. Xxxx Xxxxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxxxxxxx, Xxxxxx Xxxxxxxxxxx, Xxxxxxxxx Xxxxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxxxxx, xx. Xxxxxx Xxxxxxxxx, Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxx, Xxx Xxxxxxxxxxx.
Turinys
1. Naujojo turinio mokymo rekomendacijos 3
2. Aukštesnių pasiekimų ugdymas 27
3. Tarpdalykinių temų integravimas. Dalykų dermė. 40
4. Kalbinių gebėjimų ugdymas 57
5. Siūlymai mokytojų nuožiūra skirstomų 30 procentų pamokų 59
6. Veiklų planavimo pavyzdžiai 67
6.3. 7 klasė 101
6.4. 8 klasė 117
7. Skaitmeninės mokymo priemonės 150
7.1. 5 klasė 150
7.2. 6 klasė 151
7.3. 7 klasė 152
7.4. 8 klasė 155
8. Literatūros ir šaltinių sąrašas 157
8.1. 5 klasė 157
8.2. 6 klasė 160
8.3. 7 klasė 164
8.4. 8 klasė 167
9. Užduočių pavyzdžiai 171
9.1. 5–6 klasė 171
9.1.1. A. Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas 171
9.1.2. B. Gamtamokslinis komunikavimas 175
9.1.3. C. Gamtamokslinis tyrinėjimas 188
9.1.4. D. Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas 194
9.1.5. E. Problemų sprendimas ir refleksija 208
9.1.6. F. Žmogaus ir gamtos dermės pažinimas 218
9.2. 7–8 klasė 223
9.2.1. A. Gamtos mokslų prigimties ir raidos pažinimas 223
9.2.2. B. Gamtamokslinis komunikavimas 230
9.2.3. C. Gamtamokslinis tyrinėjimas 233
9.2.4. D. Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas 255
9.2.5. E. Problemų sprendimas ir refleksija 258
9.2.6. F. Žmogaus ir gamtos dermės pažinimas 259
1. Naujojo turinio mokymo rekomendacijos
Šiame skyrelyje aptariami metodai ir būdai, kaip mokyti dalyko naują turinį, įtrauktą į atnaujintą BP. Nauja informacija pateikiama siejant su mokiniui pažįstama aplinka, realiais kontekstais, mokomasi įvairiose aplinkose, ieškoma mokymosi turinio sąsajų su sociokultūriniu gyvenimu, atsižvelgiama į gyvenamosios aplinkos (regiono, miesto, mokyklos) ypatumus.
Planuojant mokymosi veiklas reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į individualius mokinio poreikius, gebėjimus ir galimybes, kilus mokymosi sunkumams, laiku suteikti reikiamą pagalbą, siekti sudominti mokinį, skatinti jį aktyviai veikti, spręsti problemas, dalintis savo žinojimu. Svarbu, kad ugdymosi procese būtų naudojamos įvairios mokymosi priemonės, ieškoma ryšių ir siekiama integralumo su kitų mokomųjų dalykų mokymosi medžiaga, užtikrinama mokymosi medžiagos ir metodų dermė, įtvirtinamos įgytos pozityvios mokymosi patirtys.
1.1. 5 klasė
6.5.1. Organizmas ir aplinka
6.5.1.1. Žmogaus ir gamtos dermė
Analizuojant gamtos reikšmę žmogui, pateikiama konkrečių, artimosios gamtinės aplinkos buveinių organizmų reikšmės pavyzdžių žmogui (medžiai, kurmiai, boružės, grambuoliai, sliekai ir kt.). Aptariama, kad stebint, tyrinėjant gamtą yra padarytas ne vienas mokslinis atradimas. Gamtos „išradimai“ pritaikomi pramonėje, buityje, aeronautikoje, aviacijoje, architektūroje, statant tiltus, bokštus (bionika). Rekomenduojama mokiniams surasti tokių pavyzdžių ir pristatyti klasei. Aiškinantis kokią įtaką žmogaus veikla daro buveinėms ir aplinkai statant miestus, siūloma nuvykti į Krunų kaimą, kuriam žmonės siekia gyventi harmoningai su gamta, plėtojant tradicinę šiaudinukų statybą.
Galima integruota menų (dailės) pamoka „Gamtos vaizdavimas“, aiškinantis A. Žmuidzinavičiaus peizažuose paslėptą meilę gamtai, jautrumo aplinkai tematiką.
Tyrinėjant vaistažoles, galima mokytis pažinti augalus, aptarti jų sandarą, aiškintis, kuriose augalo dalyse ir kokiu metų laiku yra sukaupta daugiau vaistinių medžiagų. Esant galimybei, galima nuvykti į vaistažolių ūkį, kad gyvai susipažintų su vaistažolių auginimo, rinkimo, džiovinimo, laikymo sąlygomis.
Aiškindamiesi, kokią įtaką organizmams daro žmogaus veikla, mokiniai atlieka praktikos darbą „Druskingo ir rūgštaus (parūgštinto citrina, citrinos rūgštimi) vandens poveikis augalų augimui“, remdamiesi šiuo darbu analizuoja, kokią įtaką augalų augimui gali turėti keliuose barstoma druska.
Analizuodami Lietuvos saugomų teritorijų ir objektų žemėlapį (Lietuvos saugomų teritorijų ir objektų žemėlapis (xxxxxx.xxx) mokiniai aiškinasi jų paskirtį, kokios organizmų rūšys yra saugomos artimiausiame nacionaliniame arba regioniniame parke, rezervate arba draustinyje. Rekomenduojamas projektinis darbas “Aš išsaugosiu”, kurio metu mokiniai renka informaciją apie Lietuvoje nykstančią organizmo rūšį, to priežastis, pateikia po 2-3 rekomendacijas, ką jis pats galėtų padaryti, kad pasirinktai organizmo rūšiai negrėstų išnykimas
Mokiniai, analizuodami žvejybos, medžioklės terminų kalendorius ir ūkinės veiklos apribojimus saugomose teritorijose mokosi paaiškinti, kaip siekiama išsaugoti biologinę įvairovę. Pamokų metu rekomenduojamas susitikimas su žvejais, medžiotojais, ūkininkais arba Lietuvos aplinkos apsaugos atstovais. Rekomenduojama mokiniams suplanuoti, kaip paminėti JTO paskelbtą Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną, kuo asmeniškai / klasė / mokyklos bendruomenė galėtų prisidėti prie aplinkos išsaugojimo ir suplanuotą akciją įvykdyti.
Mokiniams rekomenduojama pasidomėti, kokiu tikslu organizuojamos aplinkosaugos akcijos “Lašiša”, “Miškas”, “Lydeka”, “Medžioklė”, kokią reikšmę turi Lietuvos gamtos fondo organizuojamas tarptautinis konkursas „Baltiją tausojantis ūkininkas“.
Mokydamiesi atpažinti organizmus, mokiniai susipažįsta, kaip naudotis organizmų atpažinimo vadovais ir
/ arba organizmų atpažinimo programėlėmis (pvz., „iNaturalist“ - padės identifikuoti augalus ir gyvūnus; BirdID - padės atpažinti paukščius ir jų balsus, “Mushroom Identify”- naudingos atpažįstant grybus ir kt.). Mokydamiesi apie mokslinio rūšies pavadinimo reikšmę aptariama, kodėl rūšies pavadinimas priimtas
vadinti dvinariu, kodėl mokslinis rūšies pavadinimas rašomas lotyniškai, ką rūšies pavadinime reiškia pirmasis ir antrasis žodžiai.
(Scientific Name Binomial Nomenclature - YouTube)
Analizuojant organizmų grupavimo principus ir reikšmę aptariami augalų, gyvūnų ir grybų bendrieji požymiai. Akcentuojama, kad toks organizmų grupavimas reikalingas susigaudyti biologinės įvairovės visumoje. Atliekamas artimoje aplinkoje gyvenančių gyvūnų (arba augalų) įvairovės tyrimas.
Rekomenduojama edukacinė pamoka “Aš - kraštovaizdžio architektas” (xxxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xxxxxxxx- ka-veikti/as-krastovaizdzio-architektas/), siekiant ugdyti žmogaus ir gamtos darnos sampratą, gamtinio kraštovaizdžio biologinės įvairovės kitimą dėl žmogaus veiklos.
Mokydamiesi apie zoologijos sodus, akcentuojama, kad juose laikomi ir veisiami gyvūnai yra ne tik dėl viešo demonstravimo, švietimo, bet ir dėl aplinkosauginių tikslų. Aiškinantis, kad zoologijos sodai padeda išsaugoti nykstančias ar beveik išnykusias rūšis ir grąžinti jas į įprastas gyvūnams gyvenamąsias vietas, siekiama skatinti mokinių sąmoningumą, ugdyti emocinius ryšius su gyvūnais ir pagarbą gyvybei. Diskutuojama “Zoologijos sodai: už ar prieš”. Mokydamiesi apie sėklų bankus, aiškinamasi, kam reikalingos tokios augalų rūšis saugančios priemonės. Galima integruota pamoka su tikyba “Nojaus laivas ir Nojaus Arka” (taip vadinamas Norvegijoje įkurtas sėklų bankas).
6.5.1.2. Organizmų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos
Mokydamiesi apie organizmų prisitaikymą prie aplinkos, mokiniai ieško artimoje aplinkoje organizmų prisitaikymo pavyzdžių, ruošia pristatymus, nurodo, kuo šie prisitaikymai yra naudingi organizmams konkrečioje vietovėje. Naudojant įvairią augalų ir / arba gyvūnų vaizdinę medžiagą (nuotraukas, korteles, piešinius) mokiniai mokosi atpažinti įvairias organizmų adaptacijas išgyventi: elgseną, spalvą, formą - sieja su funkcija, išgyvenimo galimybėmis (pvz., eglės turi pakitusius lapus - spyglius, kurie svarbūs fotosintezei); žuvys turi aptakų kūną ir pakitusius judėjimo organus pelekus).
Nagrinėjant augalų augimą lemiančius veiksnius, rekomenduojama atlikti praktinį darbą “ Temperatūros / drėgmės / deguonies poveikis sėklų dygimui”.
Mokantis apie organizmų prisitaikymą išgyventi žiemos sezoną siūlome bendradarbiauti su Lietuvos ornitologų draugijos atstovais, kurie edukacinės pamokos metu mokiniams paaiškintų, kodėl dalis paukščių lieka ir puikiausiai išgyvena žiemą, susipažintų su paukščių rūšimis, kurios išskrenda ir kurios lieka žiemoti. Susipažintų su sparnuočių migracijos tyrimais, žiedavimo ypatybėmis. Analizuojant temą, kodėl gyvūnai užmiega žiemos miegu ir kaip jam pasiruošia, mokiniams rekomenduojama peržiūrėti animuotą medžiagą
„Žiemos miegas“ ((724) Hibernation of Animals | Why do Animals Hibernate | Hibernating Animals for kids - YouTube)
Prisiminę, kad gyvūnų kailis atlieka ne tik maskuojamą funkciją, bet ir saugo kūną nuo nepalankios išorinės temperatūros, mokiniai aiškinasi, kas lemia, kad vienų gyvūnų kailis švelnesnis ir šiltesnis; kodėl vasaros metu kailis keičiamas į daug tankesnį, o prieš šaltąjį sezoną ilgesniu kailiu. Naudodamiesi enciklopedijomis, elektroniniais šaltiniais mokiniai pasirenka vieną gyvūną ir paruošia aprašą apie jo prisitaikymą keisti kailį.
6.5.1.3. Organizmų sandara
Mokydamiesi apie ląstelę mokiniai peržiūri animuotą filmą “Kas yra ląstelė?” (What is Cell? - YouTube). Paruoštuose veiklos lapuose pildoma lentelė, kokių struktūrų nėra gyvūnų, bet aptinkama augalų ląstelėse. Aptariama, kokia augalams būdinga struktūra vaizdinėje medžiagoje nepaminėta. Daro išvadą kad augalų ir gyvūnų ląstelės yra skirtingos, bet geba atlikti gyvybiškai svarbias funkcijas: maitintis, kvėpuoti, judėti, šalinti, augti, reaguoti į aplinką ir daugintis.
Unicellular vs Multicellular | Cells | Biology | XxxxXxxxxx - YouTube
Žinių ir gebėjimų apie ląstelės sandarą ir atliekamas funkcijas įsivertinimui siūlome atlikti interaktyvią užduotį "Ląstelės struktūra ir funkcijos" ( xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xxx.xxx.xx/xxx/xxxxxxxx/xxxxxx/x00xxx00-
58a4-4cdd-9c33-320c379f46b6/1?fbclid=IwAR3 MCdS-
uVU9NJ4XT8NXDDbND_59jzc_p5tijG9eLnnWfUfGoXoCx2Qbk ).
Tirdami šieno mirkinio arba kūdros vandens lašo preparatą mokosi atpažinti vienaląsčius organizmus, fiksuoja bendrus jiems sandaros požymius, atpažįsta ląstelės dalis, argumentuoja, kuo vienaląsčiai skiriasi nuo daugialąsčių.
6.5.1.4. Organizmų grupės
Mokydamiesi priskirti organizmus grybams, augalams ir gyvūnams savarankiškai internete pasirenka po atstovą / pavyzdį, kurį pažįsta iš jam artimos aplinkos. Paruoštoje elektroninėje darbo aplinkoje arba lape pildo schemą, priskirdami grupių atstovams būdingus požymius (daugialąstis, (ne)juda, minta augalais, minta kitais gyvūnais, minta nuokritomis, patys pasigamina reikiamas maisto medžiagas).
Mokiniai, dirbdami grupėse, aiškinasi stuburiniams gyvūnams būdingus požymius pagal jų prisitaikymą maitintis (pritaiko /naudoja sąvokas „augalėdis“, „plėšrūnas“, įsisavintas pradinėse klasėse), apibūdina gebėjimą judėti pagal gyvenamąją vietą ir galūnių specifiškumą; palygina gyvūnų kūno dangos (žvynų, plikos odos, raginių darinių, plunksnų, kailio) funkcijas. Rekomenduojama pasidomėti, kaip pagal žvynus nustatomas žuvies amžius, peržiūrėti vaizdo medžiagą, kurioje matosi gyvatės nėrimasis iš senos raginės odos, kodėl gyvatėms reikalingas toks nėrimasis ((724) Corn snake "Lieska" shedding skin that eats him - YouTube), panagrinėti, kokias plunksnos turi paukščiai ir kam jos reikalingos.
6.5.2. Žmogaus kūnas ir sveikata
6.5.2.1. Organizmo sandaros lygmenys
Mokantis žmogaus organų sistemas galima naudotis vaizdo įrašais, kuriuose mokiniai atpažintų ir įvardytų virškinimo, kvėpavimo, kraujotakos, nervų, šalinimo ir atramos-judėjimo sistemas. Akcentuojama, kad visos sistemos yra susijusios ir veikia kaip vieninga sistema. Rekomenduojama ruošti pristatymus apie pasirinktą, mokytojo paskirtą arba burtų keliu ištrauktą žmogaus organų sistemą.
6.5.2.2. Medžiagų pernaša
Mokantis apie sveikatai palankią mitybą rekomenduojama atlikti apklausą apie mokinių kasdienės mitybos įpročius. Mokiniai analizuoja atsakymus ir paruošia dažniausiai vartojamų patiekalų nuotraukas, maistinę vertę ir reikšmę. Dirbdami grupėse mokiniai sudaro sveikatai palankios mitybos dienos mitybos planą, bręstančiam organizmui. Aiškinamasi, kam reikalingi su maistu gauti baltymai, riebalai, angliavandeniai, vitaminai, mineralai ir vanduo. Analizuojant darnaus vystymosi tikslą “Švarus vanduo ir higiena”, aiškinamasi, kodėl svarbu ir kokiais veiksmais siekiama užtikrinti vandens prieinamumą, kokybę, saugojimą ir trūkumo pašalinimą. Diskutuoja apie emocinio persivalgymo (arba nevalgymo), anoreksijos, bulimijos pasekmes paauglystėje. Rekomenduojama atlikti dienotvarkės sudarymo ir jos atitikties, aktyvios veiklos ir poilsio tyrimą.
6.5.2.3. Asmens higiena
Mokantis asmens higienos ir gyvenamosios aplinkos, kurioje gausu dulkių, dažnas triukšmas, fiksuojama mikrobiologinė tarša mokiniai įvertina 10 balų skale savo artimą aplinką. Demonstruojant skirtingų situacijų pavyzdžius (švarus vonios kambarys ir ilgai neprižiūrėtas; vaizdinė medžiaga iš gausiai urbanizuoto miesto ir tyli muzika, jūros ošimas; dulkių debesys ir Kuršių nerija) mokiniai vertina ir aptaria “(ne)draugiškas” situacijas, sieja jas su žmogaus sveikata (klausa, regėjimas, ligų plitimas ir pan.). Rekomenduojama atlikti triukšmo tyrimą mokykloje, naudojantis triukšmo nustatymo jutikliais.
Mokiniams galima pasiūlyti atlikti projektą išsiaiškinti, kokios Pasaulyje (pvz., Big5) ir Lietuvoje (pvz., “Burnos higienos programa”) yra veikiančios žmogaus asmeninę higieną skatinančios programos, koks jų tikslas, kaip programos keičia žmonių požiūrį į sveikatą, kaip kinta sergamumo dažniai, kiek žmonių pavyksta išgydyti. Atliekant projektą mokiniai skatinami domėtis iniciatyvomis, kurios padeda užtikrinti sveiką gyvenimą ir žmonių gerovę visoms amžiaus grupėms.
6.5.3. Medžiagos
6.5.3.1. Medžiagų sudėtis ir jų savybės
Su medžiagomis mokiniai susipažįsta pradinėse klasėse stebėdami aplinkos daiktus ir tyrinėdami jų savybes
– kietumą, tirpumą ir pan. 3-oje klasėje nagrinėjami medžiagos būsenų panašumai ir skirtumai. 4-oje kl.
nagrinėjami grįžtamieji ir negrįžtamieji medžiagų kitimai.
5-oje klasėje į medžiagą žvelgiama giliau – įvedamos atomo ir molekulės sąvokos, pasitelkiant medžiagos sandaros nuotraukas, animacijas ir modelius aptariamas dalelių išsidėstymas kietuosiuose kūnuose, skysčiuose ir dujose. Aiškinantis, kodėl yra tokia didelė medžiagų gausa gamtoje, rekomenduojama aiškinimą apie medžiagas susieti su atomo ir molekulės sąvokomis ir taikyti analogijos metodą (pvz.: iš plytų pastatytas namas). Atliekant nesudėtingus bandymus (pripustas oro balionėlis ir oro balionėlis su
vandeniu – spūdumas; vanduo skirtingos formos induose ir ilgas įvairiai lankstomas pripustas oro balionėlis
– forma; ir kt.) išsiaiškinami kietųjų kūnų, skysčių ir dujų savybių panašumai ir skirtumai, kurie paaiškinami skirtingu dalelių išsidėstymu medžiagoje. Mokiniai tyrinėdami kietųjų kūnų (popieriaus lapą, medžio trinkelę, stiklo gabalėlį ir pan.) ir skysčių (vandens, aliejaus ir pan.) pavyzdžius, nustato jų panašumus ir skirtumus, paaiškina juos remdamiesi medžiagos sandara.
Stebimi medžiagų agregatinių būsenų kitimai (vaško lydymasis ir kietėjimas, ledo tirpimas, vandens garavimas ir kondensacija); aiškinamasi, kaip keičiasi dalelių energija ir judėjimo pobūdis pereinant iš vienos agregatinės būsenos į kitą.
Prisimenamas ilgio/matmenų matavimas, aptariama, kad matavimas yra lyginimas su etalonu, apibūdinami fizikiniai dydžiai – masė, tūris, tankis, jų žymėjimas (simboliai) ir matavimo vienetai; aptariamos svėrimo taisyklės, mokomasi matuoti masę svarstyklėmis; aptariami įvairūs kūno tūrio matavimo būdai – skaičiuojant pagal formulę, matuojant pagal vandens lygio pokytį matavimo cilindre arba pagal išbėgusio vandens tūrį nardinant kūną į sklidinai vandens pripiltą indą; išsiaiškinama, kas yra tankis, kaip jį galima apskaičiuoti žinant masę ir tūrį, praktiškai nustatomas duoto kūno tūris; mokomasi matuoti mažų kūnų (pvz., kruopų, smulkių monetų, vinučių ir kt.) masę ir tūrį. Mokiniai per tiriamąją veiklą mokomi įvardyti padalos reikšmę, absoliutinę matavimo paklaidą. Siekiant parodyti įgytų gebėjimų praktinį pritaikymą siūloma aiškintis, kaip, iš panaudotos plastikinės stiklinės pasigaminti matavimo priemonę skirtą skystų medžiagų tūriui matuoti.
Išsiaiškinus, kas yra tankis, mokomasi, kaip jį apskaičiuoti žinant masę ir tūrį. Rekomenduojamas aiškinimo metodas, kai mokomasi uždavinių sprendimo metodikos: 1) užrašyti sutrumpintą sąlygą, užrašant masės (m), tūrio (V), tankio (ρ) fizikinius dydžius; 2) atitinkamo fizikinio dydžio reikšmės matavimo vienetą, duotus sąlygoje matavimo vienetus išreikšti daliniais ir/ar kartotiniais vienetais; 3) numatyti uždavinio sprendimo seką (algoritmą); 4) taikant tankio formulę, apskaičiuoti medžiagos, pavyzdžiui, metalo tankį g/cm3 ir kg/dm3, 5) remiantis gautais duomenimis nustatyti, kokia tai medžiaga.
Atliekant eksperimentą, aiškinamasi, kad oras yra įvairių dujų mišinys, pavyzdžiui, plastikinį butelį pilną oro išpūsti po vandeniu (arba į vandenį) ir šiaudeliu iškvepiamą orą išpūsti į vandenį. Stebėdami dujų burbuliukus mokiniai nustatys, kad oras ir iškvepiamos medžiagos yra dujos. Aiškinantis oro reikšmę, rekomenduojama nagrinėti tekstus šia tema, organizuoti aptarimus, savarankišką darbą grupėse, nagrinėti probleminius klausimus: "Kokia oro svarba gyvybiniams procesams?", "Kodėl oras svarbus technologijose?", "Kodėl oras svarbus augalams?". Šią temą galima susieti su dailės pamokomis, mokiniai gali parengti individualiai, grupelėse ar bendrą koliažą, piešinį, schemą apie oro sudėtį, jo svarbą gyviems organizmams. Taip pat galima integruoti su gimtosios kalbos ir literatūros pamokomis, pasiūlant mokiniams parašyti pasaką apie orą, vandenį ir ugnį.
Aiškinantis medžiagų pavojingumo ženklus, saugaus elgesio taisykles siūlomas dėlionės metodas. Kartu galima derinti ir atkaklaus klausinėjimo metodą. Pavyzdžiui, mokiniams užduodami klausimai, kaip gamta įspėja apie pavojus (pvz.: ryškios spalvos, aštrūs kvapai), kaip gyvūnai elgiasi susidūrę su nepažįstamu daiktu (pvz.: skleidžiami garsai), kaip mes galime informuoti apie pavojų kitus žmones (pvz.: įspėjamieji ženklai)? Tokiu būdu, naudojant probleminius klausimus kartu aptariami galimi pavojai, taikant analogijos metodą, situacinius žaidimus formuluojamos saugaus elgesio taisyklės. Pavyzdžiui, mokiniams pateikiama situacija: aliejus keptuvėje užsidegė, - tada taikant atkaklaus klausinėjimo, modeliavimo metodus, su mokiniais modeliuojami veiksmai šiai situacijai/problemai saugiai išspręsti.
Nagrinėjant degimo trikampį artimojoje aplinkoje, rekomenduojama vaizdinėje medžiagoje arba modeliuojamoje situacijoje įvardinti veiksmų seką taikant dėlionės metodą, aiškinantis, kokie pirminiai veiksmai turėtų būti atlikti užsidegus daiktui, mokiniai veiksmų seką numeruoja. Pamokoje siūlomos informacinių technologijų priemonės, pavyzdžiui, skaidrės, filmukai, vaizdo reportažai ir pamokėlės.
Naudingos nuorodos:
Kaip elgtis gaisro metu - xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx. xxxx://xxx.xxxx.xx/xxxxxxxxx/xxxx/xxxxxxxxxx/xxxxxxx/xxxxx/Xxxxxx%00Xxxxxxx.xxx 2021-02-06
[interaktyvios].
6.5.3.2. Mišiniai ir tirpalai
Skyriuje „Mišiniai ir tirpalai” gilinamos pradiniame ugdyme (3 ir 4 klasėse) įgytos žinios apie tirpalus ir mišinius. Šį skyrių rekomenduojama nagrinėti tiriamosios veiklos pagrindu: gaminant mišinius ir tirpalus. Pavyzdžiui, pagal nurodytą mišinio sudėtį sudaro mišinį iš kruopų ar grūdų - žirnių, pupų, perlinių kruopų. Išsiaiškinę pagrindines sąvokas (grynoji medžiaga, tirpinys, tirpiklis, tirpalas) mokiniai praktiškai gamina tirpalus iš saugių medžiagų - gamina vandeninį druskos tirpalą. Siekiant suformuoti gilesnį mokinių suvokimą apie mišinio ir/ar tirpalo kiekybinę sudėtį, rekomenduojama atvaizduoti mišinio dalių masių sudėtį pasirinktu būdu, pavyzdžiui, diagrama. Išsiaiškinę mišinių ir tirpalų skirstymo būdus (sijojimą, filtravimą, nusistovėjimą, išskirstymą magnetu, kristalizavimą, distiliavimą), praktiškai pritaiko skirtingus mišinių išskirstymo būdus pagal skirtingas juos sudarančių medžiagų savybes ir išskirsto mišinius. Rekomenduojami praktiniai darbai: "Mišinių išskyrimas į komponentus, kai iš jų vienas komponentas yra netirpus" (smėlis ir valgomoji druska), "Mišinių išskyrimas į komponentus, kai iš jų vienas komponentas yra tirpus" (vanduo ir druska).
Mokytojui atliekant demonstracinius bandymus, mokiniai išnagrinėja tirpalų skirstymą į rūgščiuosius, bazinius ir neutraliuosius, aiškinasi indikatoriaus sąvoką ir, kaip praktiškai galima nustatyti tirpalo savybes, pavyzdžiui, raudongūžio kopūsto sulčių spalvos pokyčiai skirtingose terpėse. Siekiant mokiniams suformuoti gilesnį suvokimą apie tirpalų poveikį aplinkai, organizmams, siūlomos integruotos užduotys su fizika ir biologija. Užduoties pavyzdys: „Jeigu puansetija augs šalia skruzdėlyno – terpė rūgšti, jeigu puansetiją laistysime medžių pelenais – terpė bazinė. Kokios spalvos bus žiedai?“.
Rekomenduojama mokytojams daugiau pamokų pavyzdžių pasižiūrėti čia: xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xx/
6.5.4. Energija
6.5.4.1. Mechaninė energija ir jos virsmai
Su energijos sąvoka mokiniai susipažįsta 1 klasėje aiškindamiesi, kieno energija daiktus verčia judėti, kaip pasikeitė anksčiau naudoti ir dabar naudojami žmonių reikmėms daiktai. 2 klasėje aptariamas elektros energijos ir šilumos naudojimas kasdieniniame gyvenime, aiškinamasi, kaip taupyti elektros ir šilumos energijas. 3 klasėje nagrinėjant pavyzdžius aptariama elektros energijos svarba žmogaus gyvenime, aiškinamasi, kaip elektros energija sukuriama ir pasiekia pastatus, kokie vyksta energijos virsmai, mokomasi palyginti atsinaujinančius ir neatsinaujinančius energijos šaltinius.
5 klasėje visos įgytos žinios trumpai pakartojamos ir susisteminamos. Remiantis artimos aplinkos pavyzdžiais (iš lanko paleista strėlė, įvairių tipų plaktukų panaudojimas), nagrinėjama mechaninė energija, mokomasi atpažinti kinetinę ir potencinę energiją, tyrinėjant išsiaiškinama, nuo ko priklauso turimos energijos dydis: nuo nuožulniosios plokštumos viršaus ridenami 2 skirtingos masės rutuliukai, kurie plokštumos apačioje pastumia apačioje esančią trinkelę; jie pastums apačioje esančią trinkelę nevienodai, didesnės masės rutuliukas – toliau; daroma išvada, kad kuo didesnės masės rutuliukas, tuo didesnis darbas atliekamas, tuo daugiau jis turi energijos; paaiškinama ir realiai stebima, kad nuo aukštesnės plokštumos riedantis rutuliukas įgyja didesnį greitį, tada pakartojamas bandymas su medine trinkele ir įsitikinama, kad įgijęs didesnį greitį rutuliukas atlieka didesnį darbą, t. y. turi daugiau energijos; bandymu įsitikinama, kad vienodos masės kūnai, esantys skirtingame aukštyje, turi energijos ne vienodai – aukščiau esantis daugiau; atliekant tyrimą su rutuliuku, kuris juda ant dvipuses nuožulniosios plokštumos išsiaiškinama kaip vyksta kinetinės ir potencinės energijos virsmai. Išmokstama, kad mechaninė energija rodo kūno galimybę atlikti mechaninį darbą.
6.5.4.2. Paprastieji mechanizmai
Pateikiant paprastųjų mechanizmų pavyzdžių mokomasi atpažinti ir apibūdinti skirtingus paprastuosius mechanizmus, atliekant tyrimus, kai mokiniai turėdami priemones sukonstruoja svertą ir nustato jo pusiausvyros sąlygą, atlikdami bandymus ištiria kilnojamo ir nekilnojamo skridinio, nuožulniosios plokštumos savybes, aiškinamasi, kaip paprastieji mechanizmai praktiškai taikomi darbui palengvinti.
6.5.4.3. Šiluma ir jos perdavimo būdai
Prisiminus medžiagos sandarą išsiaiškinama, kad kūnai turi vidinės energijos ir gali ją perduoti kitiems kūnams. Nagrinėjant pavyzdį kaip galima sušildyti rankas ir atliekant bandymą lankstant vielutę padaroma išvada, kad vidinę energiją galima keisti atliekant darbą ir perduodant šilumą; stebėdami demonstracijas su karštu vandeniu, kuris įpiltas į iš skirtingų medžiagų pagamintus puodelius, kurie įšyla nevienodai, ledukų tirpimo greitį paprastame inde ir termose, nudažyto šalto ir karšto vandens konvekciją, balto ir juodai nudažyto indo su vandeniu skirtingą šilimo greitį, mokiniai išsiaiškina, kaip kūnai gali perduoti šilumą vieni kitiems, apibrėžiami ir apibūdinami energijos perdavimo būdai: šiluminis laidumas, spinduliavimas, konvekcija. Atliekant bandymą su karštu, šaltu ir drungnu vandeniu išsiaiškinama, kad šilumos pojūtis yra sąlyginis, apibrėžiama šiluma ir temperatūra, praktiškai mokomasi matuoti temperatūrą skirtingais termometrais ir jutikliais, įvertinti temperatūrą skirtingose temperatūrų skalėse.
1.2. 6 klasė
6.6.1. Organizmas ir aplinka.
6.6.1.1. Nacionalinės reikšmės ekosistemos
Naudojantis aprašymais, piešiniais, vaizdo medžiaga (esant galimybei ir išvykoje) nagrinėjama nacionalinių ekosistemų biologinė įvairovė, mokomasi atpažinti jūros, kopų, miško, pelkės, ežero organizmus, aptariamos jų gyvenimo sąlygos, vertė, išsaugojimo galimybės. Aptariant artimiausias vietoves esant galimybei pamoką(-as) rekomenduojama organizuoti už klasės ribų (išvykti į greta esantį mišką, pelkę, prie ežero ir / arba jūros). Užduočių lapuose mokiniai dirba grupėmis arba porose, fiksuoja (gali fotografuoti) visus tyrimo vietovėje atpažįstamus organizmus. Sudaromas bendras ekosistemos modelis pažymint tai vietai būdingas sąlygas, lemiančias organizmų prisitaikymą. Bendradarbiaujant su kitomis mokyklomis, rekomenduojama keistis informacija, kad mokiniai kuo daugiau sužinotų apie skirtingas Lietuvos ekosistemas. Esant galimybei organizuojamas projektas, pvz., “Baltijos jūra skambina Punios šilui”.
Aiškinantis organizmų tarpusavio ryšius ir aplinkos sąlygų poveikį ekosistemoms rekomenduojama pasigaminti ekosistemos modelį (mikrokosmą). Galima tirti jame vykstančių pokyčių priklausomybę nuo eksperimento sąlygų (temperatūros, apšvietimo, drėgmės, teršalų). Rekomenduojama edukacinė pamoka- susitikimas su Baltijos jūros, Kuršių nerijos, Punios šilo ir kt., atstovais, kurie paaiškintų mokiniams šių ekosistemų daugiafunkcinį vaidmenį ir išsaugojimo reikšmę. Akcentuojama, kad Kuršių Nerija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, Žuvinto biosferos rezervatas įkurtas, įgyvendinant tarptautinę biosferos pokyčių stebėsenos (monitoringo) programą. Mokantis apie nacionalinės reikšmės ekosistemas diskutuoti, kodėl vienas iš darnaus vystymosi tikslų yra „Saugoti ir tvariai naudoti vandenynus, jūras ir jūrų išteklius“. Rekomenduojama mokiniams pasirinkti arba paskirti po vieną organizmą, kuris tiriamoje ekosistemoje yra retas, saugomas. Mokinys paruošia pranešimą apie organizmo prisitaikymą išgyventi, maitintis, daugintis; įvardija žmogaus veiklos poveikį organizmui, lemiantį jo mažėjimą. Nurodo, kas šiuo metu yra daroma / padaryta išsaugojimo linkme. Pateikia bent 1-2 pasiūlymus, kaip būtų galima išsaugoti nykstantį organizmą. Nagrinėjant nacionalines ekosistemas, galima darbą organizuoti grupėmis poromis), kur mokiniai išsitraukia voką su užduotimi (galimi variantai: “Baltijos jūra”, “Kuršių Nerija”, “Žuvinto ežeras ir pelkė”, “Punios šilas”). Žaidybiniu principu sukarpomas ekosistemos paveikslas, mokiniai jį sudėlioja (dėlionė). Rekomenduojama voke paruošti įvairių gamintojų, augalėdžių, plėšrūnų, skaidytojų pavyzdžių nuotraukų, kurias naudoja mitybos grandinei (-ėms) sudaryti.
6.6.1.2. Fotosintezė ir kvėpavimas
Rekomenduojama fotosintezės ir kvėpavimo procesus mokytis atliekant arba analizuojant praktinius darbus, pvz., galima sudaiginti pasirinktas sėklas ir auginti augalą skirtingomis sąlygomis: be vandens ir su vandeniu, tamsoje ir šviesoje, šaldytuve ir kambario temperatūroje. Rezultatus tyrimo metu fiksuoti
fotografuojant augalo daigą ir aprašant pokyčius. Mokiniai atlikę praktikos darbą nurodo, kad fotosintezės
procesui vykti reikalingas vanduo, šilumą, saulės šviesa (anglies dioksido poreikį įvardija mokytojas). Mokiniai atlieka užduotį pagal praktinį darbą “Kvėpavimo proceso intensyvumo nustatymas pagal dygstančių sėklų šilumos pokyčius”. Analizuoja tyrimo rezultatus lentelėje, braižo grafikus, atsako į klausimus.
6.6.2. Žmogaus kūnas ir sveikata
6.6.2.1. Xxxxxxx ir judėjimo sistema
Remiantis mokytojo surinkta ir pateikta metodine medžiaga, mokiniai nusistato ir įvertina savo laikyseną. Savo tyrimo rezultatus palygina su skirtingo fizinio aktyvumo mokinių rezultatais. Iškelia problemą, jei tokią pastebi, taikant minčių lietaus metodą pateikiami problemos dėl netaisyklingos laikysenos sprendimo būdai. Pasiūlyti mokiniams ištirti, kaip nešioja bendraamžiai kuprines ar knygų krepšius. Kalbant apie taisyklingą laikyseną mokiniams skirti užduotį, kad išsiaiškintų, kurie pavyzdžiai yra taisyklingos laikysenos, kurie netaisyklingos ir kaip netaisyklingą laikyseną reikėtų taisyti. Rekomenduojama pasidomėti pratimais taisyklingai laikysenai ugdyti, pakviesti į pamoką kineziterapeutą arba jogos trenerį (intergruojant veiklas per fizinio ugdymo pamoką), kad aptartų ir atliktų pratimus (asanas), kurie gerina raumenų tempimą, stuburo skausmų mažinimą. Prieš tokią integruotą veiklą vertėtų peržiūrėti vaizdo medžiagą „Geros laikysenos nauda“ (The benefits of good posture - Xxxxx Xxxxxxxxx - YouTube) ir aptarti, kokie veiksmai labiausiai turi įtakos laikysenos sutrikimams XXI amžiuje; galima pasiūlyti parengti pranešimą, lankstinuką, ar gyvą pristatymą, kokius pratimus jie rinktųsi norėdami palaikyti taisyklingą laikyseną.
Naudojantis infografiku „Tinkami sėdėjimo įpročiai“ pagal nuorodą xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxx-xxxxx-xxxxx-xxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxxxx-xxxxxxxxx-xx-xxxxxxxx- prie-kompiuterio-kaip-sedeti-taisyklingai-sedejimo-taisykles rekomenduojama akcentuoti sveikos darbo erdvės reikšmę žmogaus gerai savijautai ir darbingumui.
Naudojantis pratimų kompleksu taisyklingos laikysenos formavimuisi (xxxxx://xxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxxxxxxx-xxxxxxxxx/#xxxxxxx), mokiniai skatinami išsiugdyti reguliarios mankštos įprotį. Rekomenduojama inicijuoti sveikatingumo savaitę (arba mėnesį) ir prieš pamokas, ilgosios pertraukos metu atlikti visos mokyklos bendruomenės narių masinį mankštinimąsi.
Pagal posakį “Sportas - sveikata” mokiniai aiškinasi, kodėl aktyviai judantys žmonės rečiau serga kraujotakos ir kvėpavimo ligomis; atrenka/pateikia pavyzdžių susijusių su (ne)taisyklinga laikysena, įvardija galimas ligas, organizmo sutrikimus ir prevencijos būdus jų išvengti.
Rekomenduojama mokiniams atlikti projektą, kurio metu išsiaiškina dažniausiai patiriamas traumos ir jų priežastis, prevencijos būdus šokant, važiuojant riedlente, sportuojant konkrečioje sporto šakoje. Esant galimybei inicijuoti susitikimą su baleto atstovais, analizuoti, kaip dėl atliekamų žingsnelių ir dėvimų puantų deformuojasi pėda. Analizuojant traumų tematiką, rekomenduojama pasirinkti vieną judėjimo būdą ir integruoti pamoką su fizika tema „Judėjimas“. Galima mokiniams pasirinkti gerai žinomą ar jų mėgiamą sportininką (arba kitą žmogų) ir paruošti pranešimą apie jo patirtas traumas.
6.6.2.2. Nervų sistema
Mokantis nervų sistemą apibūdinama jos reikšmė padėti organizmams orientuotis aplinkoje. Pagal pasirinktas vizualizacijas ir / arba filmuotus pavyzdžius apibūdinamos galimos situacijos: išgirstamas pavojų skelbiantis garsas, užuodžiamas nemalonus maisto kvapas arba įvertinamas netinkamas jo skonis. Mokiniai susieja nervų sistemos ir jutimo organų glaudų bendradarbiavimą siekiant išvengti traumų, apsinuodijimų ir pan. Analizuojama kaip smegenys interpretuoja gautus signalus ir padarytas klaidas žmogus suvokia kaip optines iliuzijas. Rekomenduojama aptarti apverstų namų pavyzdžius; galima integracija su dailės pamoka, išanalizuoti žymių pasaulio ir Lietuvos dailininkų darbus - optines apgaules, paslėptus tame pačiame piešinyje daiktus, gyvūnus.
Analizuojant nervų sistemos reikšmę panagrinėti ausies sandarą, garsui susidaryti.
Mokantis apie žalingų medžiagų įtaką žmogaus sveikatai gali būti demonstruojamos pakitusių organų nuotraukos (plaučių, kepenų, inkstų) siejant su organizmo sutrikimais ir/arba ligomis.
6.6.2.3. Kūno pokyčiai paauglystėje
Mokiniai atlieka projektą lygindami dabartines savo nuotraukas su kūdikystės, vaikystės; pasižymi įvykusius kūno pokyčius (veido, kaklo (Adomo obuolys), krūtinės, pažastų, klubų, kojų srityse), pastebimus brendimo signalus sieja su smegenų veikla (nuotaika, jausmais, susimąstymu ir pan.), lytinių organų ir lytinių liaukų pasiruošimu atlikti dauginimosi funkciją; diskutuojama, kodėl prasidėjus brandai svarbu tinkamai prižiūrėti odą, naudoti higienos priemones, pasirinkti aprangą. Higieninė kosmetika, probleminės odos priežiūros priemonės (pvz., priežiūra esant spuogams, gausiam prakaitavimui), aprangos pasirinkimas. Rekomenduojama aptarti, pagal kokius kriterijus yra skirstomi odos tipai, ką žmogus turi žinoti mėgaujantis saulės voniomis, kaip tinkamai ją prižiūrėti, norint apsisaugoti nuo neigiamo UV spindulių poveikio. Nagrinėjant šią temą galima skirti mokiniams atlikti projektą internete ieškant dermatologų patarimų, kada saulė yra draugiška ir nekyla pavojus nudegti arba perkaisti; panaudojant įvairius straipsnius (arba nuotraukas) apie atsiradusius odos pažeidimus, paruošti trumpą stendinį pranešimą.
6.6.3. Medžiagos
6.6.3.1. Aplinkos tarša atliekomis ir šios taršos mažinimo būdai
Skyriuje „Aplinkos tarša atliekomis, šios taršos mažinimo būdai” pirmiausia mokomasi medžiagas skirstyti į organines ir neorganines, į biologiškai skaidžias ir neskaidžias. Aiškinamasi, ką vadiname atlieka, žaliava, kodėl vienos medžiagos greitai suyra, o kitos – ne. Kokios yra taršos priežastys ir kokiais būdais galima ją sumažinti. Nagrinėjami šie taršos mažinimo būdai: tvarus (socialiai atsakingas) vartojimas, atliekų rūšiavimas, perdirbimas, kompostavimas. Aiškinantis pakuočių ženklinimo simbolius, akcentuojama, kad jų paskirtis - informuoti apie pakuotėje esančias medžiagas, padėti jas išrūšiuoti ir išvengti neteisingo elgesio su jomis. Siekiant ugdyti mokinių socialiai atsakingo vartojimo įgūdžius, galima organizuoti tyrimus. Pavyzdžiui, stebėti pirkėjų elgesį - kokias pirkinių pakuotes pirkėjai renkasi (pavyzdžiui, popierinius maišelius, polietileninius maišelius ar kt. Stebėjimo rezultatus fiksuoti, po to susisteminus ir išanalizavus tyrimo rezultatus, padaryti išvadas. Arba galima analizuoti duomenis apie namų ūkiuose per tam tikrą laikotarpį susidarančias buitines atliekas, analizuoti, kiek iš jų organinės ir neorganinės kilmės. Siekiant formuoti tinkamus mokinių įpročius, svarbu mokyti mokinius kritiškai vertinti, kokie gyventojų įpročiai lemia atliekų susidarymą, siūlyti būdus ir priemones, kaip sumažinti atliekų kiekį namų ūkiuose. Mokomasi viešai pristatyti savo veiklos rezultatus, duomenis pateikti lentelėmis, grafikais, diagramomis. Siekiant ugdyti komunikavimo, kultūrinę, pilietiškumo kompetencijas rekomenduojama nagrinėti aktualias taršos duomenų suvestines, kurias pateikia patikimi oficialūs informacijos šaltiniai. Rekomenduojama duomenis nagrinėti taikant duomenų sisteminimo, lyginimo, analizės ir kt. metodus. Pavyzdžiui, LR Aplinkos apsaugos agentūra nuo 2001 m. kasmet pateikia duomenis apie Lietuvoje susidariusias ir sutvarkytas atliekas [interaktyvi nuoroda: HYPERLINK "xxxx://xxxxxxxx.xxxxx.xx/xxx/xxxxx?xxxxxxXxx00x000x0-xxxx-0x0x-x00x- 2b1bf5e7494b"xxxx://xxxxxxxx.xxxxx.xx/xxx/xxxxx?xxxxxxXxx00x000x0-xxxx-0x0x-x00x-0x0xx0x0000x ;
HYPERLINK "xxxx://xxxxxxxx.xxxxx.xx/xxx/xxxxx?xxxxxxXxxxx00x00x-0000-000x-0x00- 2c418e5047b6"xxxx://xxxxxxxx.xxxxx.xx/xxx/xxxxx?xxxxxxXxxxx00x00x-0000-000x-0x00-0x000x0000x0 , žiūrėta 2020-12-28]. Mokiniai šiuos duomenis gali nagrinėti skirtingais pjūviais, pvz.: pagal atliekų kilmę, pateiktus reikšminius žodžius, metų laiką, regionus ir kt. Pateikiamas užduoties pavyzdys: „Remiant LR Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis sudarykite lentelę, kurioje būtų pateikiami jūsų ir kaimyninių regionų 2016 - 2019 m. gyventojų pagaminamų bioskaidžių atliekų kiekiai procentais. Palyginkite, kuriais metais ir kuriame regione buvo mažiausi ir didžiausi bioskaidžių atliekų kiekiai.“ Rekomenduojama nagrinėti ir kitus patikimus informacijos šaltinius. Siekiant mokinius mokyti kritiškai vertinti buityje naudojamas medžiagas, rekomenduojama tikslingai klausinėti: kas mažiau teršia aplinką, kur mažiau sunaudojama išteklių, pavyzdžiui: „Kuris muilas ekologiškesnis, mažiau teršia aplinką: kietasis ar skystasis?“. Siekiant gilesnio temos nagrinėjimo, rekomenduojama analizuoti taršos priežastis ir pasekmes susiejant su ekonominiais, socialiniais, etiniais klausimais. Kartu su mokiniais siūloma analizuoti vaizdinę medžiagą, pavyzdžiui, dokumentinį filmą „Šiukšlės” („Trashed“, 2012). [Interaktyvi nuoroda: HYPERLINK "xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxxxXx0Xx0X0"Dokumentinis filmas: Šiukšlės ,
žiūrėta 2020-12-28].
Ankstesnėse klasėse mokiniai mokėsi apie medžiagų fizikinius (būsenos) ir cheminius (degimas) virsmus. Šioje klasėje mokiniai labiau gilinasi į fizikinius ir cheminius procesus vykstančius aplinkoje. Aiškinantis gamtoje medžiagų fizikinių (garavimo, kondensacijos ir kt.) ir cheminių (rūdijimo, degimo, puvimo) kitimų pavyzdžius, mokiniams siūloma organizuoti mini ekskursiją ir joje įvairiais būdais užfiksuoti aplinkoje pastebėtus reiškinius, pavyzdžiui, šerkšną, rasos lašą, supuvusį augalo lapą ir pan. Užfiksuotų reiškinių pavyzdžių (mobiliaisiais telefonais ar popieriaus lape) nagrinėjimui rekomenduojama sudaryti sąvokos ir apibrėžimo schemą. Remiantis nuotraukose užfiksuotų reiškinių požymiais suskirsto juos į fizikinius ir cheminius, įvardija konkrečius reiškinius (pvz.: puvimas, rūdijimas). Aiškinantis ir lyginant lėto (biologinės oksidacijos, puvimo, metalų korozijos) ir greito degimo (kuro degimo, degtuko degimas, gaisras) pavyzdžius, jų skirtumus ir panašumus, rekomenduojama sudaryti Veno diagramą. Nagrinėjant, kad rūdijimas yra metalo (pvz., geležies) lėtas cheminis kitimas, rekomenduojama užduodant tikslinius klausimus, aptarti metalo apsaugojimo nuo rūdijimo būdus (pvz., metalo paviršiaus padengimą dažais, laku, alyva). Aiškinantis degimą, kad tai yra cheminis medžiagų kitimas ir, kad vykstant šiam procesui reikalingas oras, akcentuojama, kaip svarbu reguliuoti šį procesą. Taikant analogijos metodą aiškinamasi, kad jis gali būti naudingas, pavyzdžiui, automobiliuose, šildomi namai ir - pavojingas, pavyzdžiui, gaisro atveju. Aiškinantis degimo reiškinį ir nagrinėjant skirtingas kuro rūšis, siūlomas minčių ežio metodas. Šio metodo esmė: mokytojas pateikia sąvoką (ežį) ir 1-2 klausimus (spyglius), o besimokantieji atsakinėdami į klausimus nubrėžia naujus spyglius ir mąsto toliau generuodami naujas idėjas. Aiškinantis gaisrų kilimo priežastis ir jų keliamus pavojus aplinkoje, rekomenduojama integruoti su dailės pamokomis, kuriant plakatus gaisro tematika.
Kadangi mokiniai jau yra susipažinę su cheminio elemento sąvoka 5 klasėje, rekomenduojama susieti gamtoje vykstančius kvėpavimo, puvimo, irimo, fotosintezės, degimo procesus su cheminių elementų (anglies, azoto, deguonies) ciklais gamtoje. Akcentuojama, kad nepertraukiami procesai gamtoje lemia elementų pusiausvyrą, kad ryšiai tarp vykstančių procesų užtikrina darną gamtoje. Rekomenduojama aptarti anglies, deguonies, azoto ciklus, analizuojant vaizdinę medžiagą ir braižant schemas arba integruojant su dailės pamokomis - piešiant plakatus.
Siekiant ugdyti komunikavimo kompetenciją, siūloma skatinti mokinius rengti pranešimus, diskutuoti pateikiant pasiūlymų, kaip sumažinti: aplinkos taršą; neatsakingą vartojimą; metalų koroziją ir jos keliamus nuostolius; iškastinio kuro vartojimą ir pan.
6.6.4. Judėjimas ir jėgos
6.6.4.1. Mechaninis judėjimas
Su mechaninio judėjimo sąvoka mokiniai susipažįsta 1 klasėje, besimokydami atskirti judančius ir nejudančius daiktus, išsiaiškina, kad kūnai gali judėti skirtingais greičiais, o greitis gali kisti; kalbėdami apie transporto priemones ir parinkdami jas skirtingiems atstumams įveikti, siejo atstumo, laiko ir greičio sąvokas, nevartojant matavimo vienetų.
6 klasėje visos įgytos žinios trumpai pakartojamos ir susisteminamos. Stebėdami aplinkoje judančius kūnus arba judėdami patys ir atsakinėdami į mokytojo tikslingai užduodamus klausimus, turėtų prieiti išvados, kad judėjimas yra kūno padėties kitimas kitų kūnų atžvilgiu, o kūnas kurio atžvilgiu stebimas kūno judėjimas – atskaitos kūnu. Apibūdinant stebimus judėjimus arba žaidžiant lobio paieškas, išsiaiškinama, kad reikia nurodyti judėjimo kryptį, o judėjimo spartai įvertinti būtinas laiko matavimo prietaisas. Apibendrinant įvardijama, kad atskaitos kūnas, koordinačių sistema ir laiko matavimo vienetas sudaro atskaitos sistemą. Stebėdami, kaip nuspalvintas kūnas palieka pėdsaką popieriuje arba savo pėdsakus smėlyje ar sniege, išsiaiškina trajektorijos sąvoką. Vaizduodami savo kelią į mokyklą žemėlapyje, matuodami trajektorijos ilgį, išsiaiškina kelio sąvoką. Žingsniais matuodami kelią, pavyzdžiui, nuo kabineto iki valgyklos bei išmatavus laiką, kiek truko ši kelionė, mokosi žingsniais išmatuotą kelią apskaičiuoti metrais, aptaria, kad dėl matavimo netikslumo gavosi skirtingi rezultatai, skaičiuoja greitį, naudodami greičio formulę. Stebėdami judančius kūnus (gatvėje, filme), bando įvertinti judėjimo greitį, remdamiesi gyvenimiška patirtimi, aptaria prietaisus, kuriais matuojamas greitis, greičio matavimo vienetus, palygina žodžius "greitai", "lėtai", įvardina šviesos greitį, kaip didžiausią greitį. Greičio matavimui naudojami skaitmeniniai jutikliai arba išmanūs įrenginiai su įdiegta greičio matavimo programėle. Atliekant virtualius tyrimus,
tyrinėjami tolyginio judėjimo kelio priklausomybės nuo laiko ir tolygiai kintamo judėjimo greičio priklausomybės nuo laiko grafikai xxx.xxxxxxx.xx/xx-xxx/xxxxxxxxxxxxXxxxxx.xxxx, keliamas klausimas „ką reikia daryti, norint padidinti/sumažinti greitį“, aiškinama pagreičio sąvoka.
6.6.4.2. Jėgos
Su jėgos sąvoka mokiniai pirmą kartą susipažįsta 4 klasėje, atlikdami paprasčiausius tyrimus, nagrinėdami pavyzdžius, situacijas, aiškindamiesi kaip kūno judėjimą ir/ar formą keičia jėgos, kad kūnai negali staigiai pakeisti savo judėjimo greičio dėl inercijos.
6 klasėje atkreipiamas mokinių dėmesys, kad kasdienėje kalboje ir moksle jėgos sąvoka skiriasi. Prisimenant 4-oje klasėje nagrinėtus klausimus ir aiškinantis nuo ko priklauso ir kiek pasikeičia kūno greitis galima atlikti bandymus su nuožulniąja plokštumą: nuo nuožulniosios plokštumos viršaus ridenami 2 skirtingos masės rutuliukai, kurie plokštumos apačioje pajudina pastatytą žaislinį automobiliuką ar kitą nesunkų daiktą. Automobiliukas nuvažiuoja nevienodą atstumą. Aiškinamasi, kodėl automobiliukas pajudėjo (vieno kūno poveikis kitam), kodėl nuvažiavo nevienodą atstumą (paveikė nevienodo didumo jėga). Teniso kamuoliukas metamas į stalą, atšokęs nuo stalo pakeičia judėjimo kryptį. Išsiaiškinama, kad jėga yra vieno kūno poveikis kitam, veikiant jėgai, kūnas keičia judėjimo greitį – kryptį ir didumą. Atliekant paprasčiausius bandymus mokomasi atpažinti situacijas, kuriose veikia skirtingos prigimties jėgos. Nagrinėjama, kad kūno forma negali keistis savaime. Atliekami bandymai, kuriems reikės guminės juostelės, plastmasinės liniuotės, kempinės. Tempiant, spaudžiant, lenkiant stebima, kad keičiasi kūnų forma ir matmenys. Įvardijamos sąvokos: deformacija, tamprumas. Mokiniai ieško atsakymo į klausimą: kas grąžina kūnus į pradinį būvį? Apibrėžiama tamprumo jėga. Aptariama, kad jėgą galimą išmatuoti. Įvedamas jėgos matavimo vienetas Niutonas. Aiškinamasi, kaip veikia spyruoklinis dinamometras, mokomasi matuoti jėgas dinamometru ir jutikliais. Nagrinėjama gravitacija: mokiniams siūloma pašokti į viršų ir atsakyti į klausimą, kodėl buvo sunku tai padaryti. Apibūdinamos gravitacijos ir sunkio sąvokos, paaiškinamas masės ir sunkio ryšys, mokomasi apskaičiuoti sunkį. Atliekami bandymai. Prie dinamometro prikabinamas pasvaras, kurio masė prieš tai išmatuojama svarstyklėmis. Išsiaiškinamą, kad dinamometro spyruoklė išsitempė dėl prie jos prikabino kūno, kurį veikia Žemės trauka, o dinamometras rodo sunkį ir tamprumo jėgą. Mokiniams pateikiamas probleminis klausimas: ar dinamometras visada rodys tą patį? Fiksuojami mokinių atsakymai ir dinamometras paleidžiamas kristi žemyn į indą su smėliu. Pateikiamas kitas klausimas: kodėl spyruoklė susitraukė (dinamometras rodo 0 N)? Įvedamos svorio ir nesvarumo sąvokos. Klausiama, ar svoris gali būti didesnis už sunkį. Atliekamas bandymas: dinamometras su pasvaru staigiai kilstelėjamas aukštyn - svoris padidėjo. Daroma išvada, kad sunkis yra pastovus, bet svoris gali keistis. Nagrinėjamas sunkis ir svoris Žemėje ir kosmose. Peržiūrimi ir aptariami animaciniai filmukai: HYPERLINK "xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xx00XXXX0xXXX"Gravitational Force - Why do you weigh less on the moon? | #aumsum #kids #science, HYPERLINK
"xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxX000X00xXxX"xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxX000X00xXxX. Įvedant trinties sąvoką nagrinėjamos buitinės situacijos, kai juntamas pasipriešinimas norint pastumti kūną. Nagrinėjant trinties jėgą mokiniams siūloma stalu pastumti pvz., savo vadovėlį (slydimo trintis), po to stumti tą patį vadovėlį padėtą ant 2–3 apvalių pieštukų (riedėjimo trintis). Aiškinamasi, kuriuo atveju trintis buvo didesnė. Po to mokiniams pasiūloma su lupa patyrinėti keletą įvairių paviršių ir jais patempti prie dinamometro prikabintą medinį tašelį. Sąsiuviniuose užsirašyti dinamometro rodmenis, aptarti kaip dinamometro rodmenys priklauso nuo pastebėtų paviršių nelygumų. Per pavyzdžius išsiaiškinama, kada trintis naudinga, o kada žalinga ir kaip ją galima keisti.
6.6.5. Žemė ir kosmosas
6.6.5.1. Saulės sistema
4-oje klasėje mokiniai aiškinosi, kad Saulės sistemą sudaro Saulė ir aplink ją besisukančios planetos, kurios iš jų yra artimiausios Žemei, kad Saulė yra žvaigždė, o Mėnulis – Žemės palydovas, yra aptarę dirbtinių Žemės palydovų paskirtį ir kuo jie skiriasi nuo natūralių palydovų. Be to, remdamiesi Žemės judėjimu jie mokėsi paaiškinti metų kaitą ir paros trukmę.
5 klasėje be stebėjimų, pateiktų „Integruoto gamtos mokslų kurso 5–8 klasėms metodinėse rekomendacijos“, nagrinėjant temą „Žemė ir kosmosas“, galima vesti integruotas, šia tema susietas gamtos mokslų, užsienio ir lietuvių kalbų, dailės pamokas.
Pamokos gali būti organizuojamos dvejopai: mokytojas parenka mokomuosius filmukus užsienio kalba atitinkančius pamokos temą arba mokiniai patys randa mokomuosius filmukus mokytojo nurodyta tema ir reikalavimais turiniui. Pastaruoju atveju, mokinio pasirinktas filmukas turi būti peržiūrėtas mokytojo tam, kad būtų nustatyta, ar jis yra tinkamas naudoti, kaip mokomoji medžiaga.
Užduotis parinkti/pasirinkti mokomąjį filmuką nurodyta tema, turi būti atlikta ne mažiau nei dvi savaitės iki pamokos, kurioje bus nagrinėjama filmuke pateikta medžiaga. Per dvi savaitės, mokiniai padedami užsienio kalbos mokytojo, išverčia filmuko tekstą į gimtąją kalbą ir sudaro gamtamokslinių sąvokų žodynėlį.
Gamtos pamokoje jos temą atitinkantis filmukas peržiūrimas dar kartą akcentuojant svarbiausius faktus ir sąvokas. Pvz., Xxxxx – žvaigždė, Mėnulis – Žemės palydovas, diena keičia naktį dėl planetos sukimosi apie savo ašį. Patariama paruošti ir aptarti klausimus „kas būtų jeigu…“. Pavyzdžiui, „Kas būtų, jeigu Žemė pradėtų suktis apie savo ašį greičiau?“, „Kas būtų, jei tą patį kūną svertumėme skirtingose planetose?“, „Kas būtų, jei Žemė priartėtų prie Saulės?“, „Kas būtų, jei žmonės bandytų nusileisti Jupiteryje?“. Aptariant minėtus klausimus, remiamasi turimomis gamtos mokslų žiniomis apie elgseną būdingą pagrindinėms gyvųjų organizmų klasėms, medžiagų būsenas planetose, organizmų prisitaikymą prie aplinkos ir t.t.
Gamtos pamokoje įgytos žinios pritaikomos ir įtvirtinamos dailės pamokose, pasiūlant mokiniams įvairias kūrybines užduotis. Tai gali būti piešiniai tema, pvz. „Žmogus Jupiteryje“, „Jei Urane būtų gyvybė“, Saulės sistemos ir jos objektų modeliai, pagaminti iš įvairių medžiagų ir t.t. Vertinant dailės darbą, dėmesys kreipiamas ne tik į kompoziciją, spalvų parinkimą, bet ir į tai, ar darbas atspindi žinomus gamtamokslinius faktus. Pavyzdžiui, „Žmogus Jupiteryje“ piešinyje turi atsispindėti, kad Jupiteris yra dujinė planeta, kurioje siaučia uraganai.
Lietuvių kalbos pamokoje mokiniams pasiūloma parašyti rašinėlius tema „Jei gyventume …(planetos pavadinimas)“, kuriuose atsispindėtų planetos fizinės sąlygos ir galimi organizmų prisitaikymai prie jų.
Žinoma, šią temą galima susiplanuoti ir neintegruojant su kitais dalykais: gamtos pamokoms galima rinktis ir lietuvių kalba įgarsintus mokomuosius filmus, pvz., Apie Jupiterį - fizikos pamokai, o Saulės sistemos ar dangaus kūnų modelius pasiūlyti sukurti namuose arba įgyvendinant projektus ir dirbant grupėmis.
Mokomųjų filmukų pavyzdžius 4–5 kl. mokiniams galite rasti adresais (Žiūrėta 2019-11-20):
EARTH'S ROTATION & REVOLUTION | Why Do We Have Seasons? | The Dr Xxxxxx Show | Peekaboo Kidz
All About the Sun for Kids: Astronomy and Space for Children Learning The Solar System With Blippi | Science Videos For Kids Solar System planets Interesting Facts for Kids
SOLAR SYSTEM - The Dr. Binocs Show | Best Learning Videos For Kids | Peekaboo Kidz
TOP 3 SOLAR SYSTEM FACTS! | Xxxxx Xxxxxx About Planets & More! | My Animal Learning Adventure Nagrinėjant, kas yra žvaigždė, planetos, jų palydovai, asteroidai, kometos, smulkūs kosminiai kūnai, kas yra ir kuo skiriasi meteoroidas, meteoras (reiškinys) ir meteoritas galima taikyti durstinio metodą, kai mokiniai gauna užduotį surinkti informacijos apie skirtingus dangaus kūnus, tampa savo temos „ekspertais“ ir moko kitus.
Aptariant kosminius atstumus galima pradėti nuo atstumų tarp Lietuvos miestų, palyginti juos su atstumais tarp kosminių kūnų, pvz., atstumu nuo Žemės iki Mėnulio ir Saulės (km). Tai padės mokiniams suprasti, kad atstumai tarp kosminių kūnų yra labai dideli ir juos matuoti įprastais ilgo vienetais yra nepatogu, todėl naudojami astronominis vienetas ir šviesmetis.
6.6.5.2. Dangaus kūnų atpažinimas ir stebėjimas
6 klasėje mokiniai mokosi stebėti gyvai ir virtualiai danguje matomus objektus ir reiškinius. Su stebimais objektais jie jau yra susipažinę 5 ir žemesnėse klasėse. Minėtus stebėjimus galima atlikti Paleoastronomijos muziejuje, VU Molėtų observatorijoje ir Planetariume, pasikvietus lektorius pravesti tikslines pamokas, Koperniko muziejuje (Varšuva, Lenkija). Virtualiems stebėjimams atlikti, gali būti panaudota ir prieinama vaizdo medžiaga.
Patariama įsitikinti, kad mokinys, žinias įgytas mokantis stebėti dangų virtualiai, gali pritaikyti praktiškai. Nesant galimybių dangų stebėti gyvai kartu su mokiniais, siūloma jiems pateikti ilgalaikę savarankišką užduotį. Pavyzdžiui, stebėti Oriono žvaigždyną rudens–pavasario laikotarpiu. Šis žvaigždynas Lietuvoje matomas tik žiemą, tad mokiniai, kurie išmoko stebėti dangų, teisingai atsakys į klausimą, kada šis žvaigždynas pasirodė Lietuvos danguje ir kada jo nebematom. Taip pat gali būti pateikta užduotis stebėti ir aprašyti Mėnulio fazes, kometas, matomas plika akimi ir t.t.
Mokiniams taip pat galima pasiūlyti nupiešti ar sumodeliuoti Saulės sistemą atsižvelgus į objektų dydžius ir atstumus nuo Saulės. Jie taip pat gali padaryti Saulės sistemos dėlionę, kurią turi sudėlioti kiti. Šioje dėlionėje gali trukti dalių (pvz. Marso ar asteroidų), kurias dėliojantis turi įvardinti. Mokiniams taip galima pasiūlyti patiems rasti panašumus ir skirtumus tarp Galaktikos ir Žvaigždynų, žvaigždžių ir planetų, planetų ir palydovų ir suformuluoti jų apibrėžimus bei sudaryti hierarchinę diagramą tam, kad jie matytų, kurie objektai yra didesni, iš ko jie yra sudaryti, kieno dalys jie yra ir panašiai. Nagrinėjant Saulės sistemą, siūloma atkreipti dėmesį į atstumus tarp astronominių kūnų ir įvesti astronominio vieneto ir šviesmečio sąvokas.
Mokiniai gali pasiskirstyti vaidmenimis ir vaidindami atvaizduoti Xxxxxx, Žemės, Mėnulio judėjimą. Vaidinimo metu akcentuojamos sąlygos kurioms esant stebimi Mėnulio ir Saulės užtemimai. Pamokos metu taip pat gali būti surengti debatai "Mokslas astronomija ar astrologija?". Mokomasi skirti patikimą informaciją, faktus nuo klaidingos informacijos, nuomonių, suprasti, kad astrologija yra pseudomokslas.
Interaktyvios programos virtualiam dangaus stebėjimui (Žiūrėta 2020-12-19): Internetinė kamera – Molėtų astronomijos observatorija (xx.xx)
Online Observatory – Educational resources in astronomy xxxxx://xxx.xxx.xxx/xxxxxx/xxxxxxxx/xxxxxx/xxx/
VAO Education site (xxxxxxxxxxxxxxxxxx.xxx)
1.3. 7 klasė
6.7.1. Šviesa.
6.7.1.1. Šviesos reiškiniai.
Mokiniai antroje klasėje susipažino su skaidrumu, kaip medžiagos savybe, o ketvirtoje klasėje išmoko atskirti kasdieniniame gyvenime sutinkamų natūralių ir dirbtinių šviesos šaltinių pavyzdžius, išsiaiškino kokiomis sąlygomis matomas šviesos atspindys, šešėlis, kaip veikia saulės laikrodis.
Tiesiaeigį šviesos sklidimą galima aiškintis eksperimentuojant, pavyzdžiui, per lankstų vamzdelį/žarnelę žiūrima į žvakes liepsną ar kitą taškinį (mažą) šviesos šaltinį, sulenkus vamzdelį šaltinio nesimato; apibrėžiant šviesos spindulio sąvoką, akcentuojama, kad pats spindulys yra nematomas, o matomi tik jo apšviesti smulkūs kūnai, teiginys iliustruojamas lazerio spindulį apipurškiant vandeniu, įvardijami pavyzdžiai gamtoje, koncertų salėse ir pan. Prisimenamos skaidrios ir neskaidrios medžiagos savybės, lankstant skaidrią dokumentų įmautę ar didinant mikroskopavimo stikliukų kiekį, stebima, kaip mažėja skaidrumas, o užlašinus aliejaus ant popieriaus jo skaidrumas padidėja; aptariama, kodėl giliai vandenynuose karaliauja tamsa. Eksperimentuojant su neskaidriu kūnu ir dviem žibintuvėliais, aiškinamasi, kaip susidaro šešėliai ir pusšešėliai; aiškinantis nuo ko ir kaip priklauso šešėlio dydis ir forma rekomenduojama mokiniams sukurti šešėlių teatrą, nupiešti siluetą; prisimenami Saulės ir Mėnulio užtemimai, aptarti šeštoje klasėje, jei yra poreikis, galima kamuoliukų pagalba imituoti Saulės ir Mėnulio užtemimus ar nagrinėti simuliacijas, pavyzdžiui, xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xxx/xxx/xxxxxxx/; aptariama kodėl užtemimų nebūna kiekvieną mėnesį, kaip dalinis Saulės užtemimas siejasi su pusšešėliu, tyrinėjama, kada ir kur teks keliauti, norint pamatyti visišką Saulės užtemimą:xxxxx://xxxxxxx.xxxx.xxxx.xxx/XXxxxxx/XXxxxxx0/XXxxxxx0000.XXX.
Nagrinėjant šviesos atspindį ir lūžimą patogu naudotis geometrinės optikos rinkiniu. Pastaba: Mokiniams
dirbant su lazeriais būtina naudoti apsauginius akinius.
Jeigu pamoka vyksta kitoje aplinkoje, šviesos spindulio atspindys nuo veidrodžio lyginamas su kamuoliuko judėjimo trajektorija metant jį su vienu atsimušimu nuo žemės, formuluojamas šviesos atspindžio dėsnis, mokomasi brėžti šviesos spindulio eigą, kai jis atsispindi, žymėti kritimo ir atspindžio kampus, atliekamas
tiriamasis darbas, kurio tikslas palyginti kritimo ir atspindžio kampus. Rekomenduojama mokiniams pasiūlyti įtraukiančių veiklų, susijusių su šviesos atspindžiu: pasigaminti periskopą, kaleidoskopą ir pan. Tyrinėjama kaip pasikeičia šviesos atspindys, kai paviršius tampa nelygiu (lygi ir suglamžyta folija, vandens paviršius ir pan.). Stebint atvaizdus plokščiame, išgaubtame ir įgaubtame veidrodyje xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxx.xxx/Xxxxxxx/Xxxxxxxx/Xxxx/XxxxxxxxxxXxxxxxXxx/, braižomas daikto atvaizdas plokščiame veidrodyje.
Tyrinėjamas lazerio spindulio sklidimas per terpių ribą: oras-stiklas, stiklas-vanduo ir t.t. (iš optiškai retesnės į tankesnę ir atvirkščiai), formuluojamas šviesos lūžimo dėsnis, mokomasi brėžti šviesos spindulio eigą per skirtingo optinio tankio aplinkų ribą ir brėžinyje žymėti kritimo, lūžio ir atspindžio kampus, atliekamas tyrimas, kurio tikslas palyginti kritimo ir lūžio kampus; stikle ar vandenyje eksperimentiškai gaunamas visiškasis atspindys Reflection and refraction of colored light in water air surface 2, varying incidence angle susipažįstama su visiškojo atspindžio reiškiniu, šviesolaidžiais, atliekamas tyrimas:
Atlikti realūs bandymai lyginami su virtualiais bandymais:
Aptariamas optinio kabelio taikymas:
Optical fiber cables, how do they work? | ICT #3
Rekomenduojama mokiniams internete susirasti eksperimentų, susijusių su šviesos atspindžiu, lūžimu, visišku atspindžiu ir klasėje pasidaryti šviesų šou.
Žiūrint animaciją, aiškinamasi, kaip susidaro miražas dykumoje arba menama bala ant kelio karštą vasaros dieną: Total Internal Reflection and Its Applications
Aiškinamasi, kas yra apšvieta ir stebima, kaip ji keičiasi keičiant šviesos šaltinio atstumą nuo stalo; lygindami skirtingus šviesos šaltinius, aiškinamasi, kas yra šviesos stipris, jo matavimo vienetas;
Į savo išmanųjį įrenginį įsidiegę programėlę Science-journal xxxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxxx- journal, mokiniai mokosi matuoti apšvietą, aiškinasi, kokie yra matavimo vienetai, pasitikrina ar jų darbo vietų namuose ir mokykloje, skirtingų patalpų apšvieta atitinka higienos normas (xxxxx://x- xxxxxx.xxx.xx/xxxxxx/xxxxxXxx/xx/XXX/XXXX.000000/xxx 6 skyrius).
Pastaba: matuojant išmaniaisiais įrenginiais mokiniai gali susidurti su nesisteminiais matavimo vienetais:
xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxx-xxxxxxxxx/xx-XX/xxxxxxxxxxxx/
Atliekant eksperimentus nagrinėjami banginiai šviesos reiškiniai: dispersija (baltos šviesos išsiskaidymas trikampėje prizmėje, atkreipiant dėmesį į tai, kokia spalva užlūžta daugiausiai, o kokia mažiausiai, prisimenama vaivorykštė ir sąlygos, kurių reikia jai susidaryti, aiškinamasi vaivorykštės susidarymo principas); interferencija ir difrakcija (muilo burbulas, laumžirgio sparnas, tepalų dėmės mašinų stovėjimo aikštelėje (tik interferencija); kaproninis audinys, vielutė ir mažas plyšelis lazerio spindulio kelyje (difrakcija ir interferencija)), tyrinėjamos difrakcijos ir interferencijos simuliacijos: Wave Interference
6.7.1.2. Optiniai prietaisai.
Apžiūrint glaudžiamąjį ir sklaidomąjį lęšį, aiškinamasi, kas yra lęšiai ir kokie jie būna; bandant sufokusuoti šviesos srautą į mažą taškelį, išsiaiškinama, kuo skiriasi glaudžiamasis ir sklaidomasis lęšis, atkreipiamas dėmesys, kad naudojant skirtingo kreivumo lęšius, sufokusuotas taškelis susidaro skirtingais atstumais, įvardijama, kad tai yra židinio nuotolis. Atliekamas tyrimas, kurio tikslas – glaudžiamaisiais lęšiais gauti skirtingus daikto atvaizdus (padidintą, sumažintą, tokio paties dydžio bei gauti toli esančio objekto (medžio, bokšto) atvaizdą ekrane, lyginant gautus atvaizdus, mokiniai išsiaiškina, kad atvaizdai būna ne tik skirtingo dydžio bet ir apversti/neapversti, tikrieji/menamieji (lupos pavyzdys), skaičiuojamas lęšio didinimas; aiškinamasi spindulių eiga per lęšius, pasinaudojant simuliacijomis, pavyzdžiui, xxxx://xxxxxxx.xx.xxx/xxxxxx/XXXX0/Xxxxxx.xxxx, xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxx.xxx/Xxxxxxx- Interactives/Refraction-and-Lenses/Optics-Bench/Optics-Bench-Refraction-Interactive, braižomi atvaizdai lęšiuose. Mokiniams rekomenduojama pasigaminti kamerą obscurą: xxxxx://xxxxxxxxxx.xx/xxx-xx-xxxx- your-own-camera-obscura/, kamera gautas vaizdas palyginamas su tyrimo metu gautu tolimo objekto atvaizdu, aiškinamasi šviesos spindulio eiga.
Nagrinėjama akies sandara ir vaizdo susidarymas sveikoje akyje, prisimenamas lęšiu gaunamas tolimo objekto atvaizdas. Mokiniai, besidomėdami šeimos narių, klasės draugų akiniais (kokiu tikslu nešioja, kokie yra akinių stiklai) įvardija trumparegystę ir toliaregystę, nustato, kad trumparegiai nešioja sklaidomuosius, o toliaregiai – glaudžiamuosius lęšius, aiškinamasi, kur susidaro atvaizdas trumparegėje ir toliaregėje akyje be akinių ir su akiniais; išsiaiškinama, kad akiniai skiriasi laužiamąja geba (skirtingos dioptrijos), o dioptrija
– tai lęšio laužiamosios gebos matavimo vienetas, kuris nurodomas su ženklu „+“ (glaudžiamieji) ir „–“ (sklaidomieji). Išsiaiškinama, kad kuo mažesnis lęšio židinio nuotolis, tuo didesnė jo laužiamoji geba, esant galimybei, palyginami skirtingų dioptrijų akiniai.
Apžiūrimi žiūronai, fotoaparatas, mikroskopas, projektorius, teleskopas-refraktorius, aiškinamasi, kur, kiek ir kokių lęšių yra prietaise, koks atvaizdas ir kur susidaro, kokia spindulių eiga. Mokiniai gali parengti pristatymą apie pasirinktą prietaisą.
Prisimenant bandymą apie lęšiu sufokusuotą šviesos srautą, aiškinamasi, kodėl negalima žiūrėti į Saulę pro žiūronus ir teleskopą, kuo gali būti pavojingas fotoaparatui tiesioginis Saulės paveikslavimas. Palyginami refraktorius ir reflektorius (prisimenami įgaubti veidrodžiai), mokomasi nutaikyti teleskopą į už lango tolumoje esantį objektą, esant galimybei mokomasi teleskopu stebėti objektus naktiniame danguje, neturint teleskopo: xxxxx://xxxxxxxxxxxx.xx00.xxx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxx/xxxxxxxxxx- telescope/app/index.html?lang=en&referrer=ck12Launcher&backUrl=xxxxx://xxxxxxxxxxxx.xx00.xxx/xxxxxxx ions/physics.html
Aptariami ir kitokie teleskopai, atkreipiant dėmesį, kad teleskopai registruoja ne tik regimąją šviesą (xxxxx://xx.xxxxxxxxx.xxx/xxxx/Xxxx_xx_xxxxxxxxx_xxxxx), susipažįstama su jų vystymosi istorija nuo Galilėjaus iki Hablo (angl. k. Hubble) (xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxx-xxxxxxx/xxxxxxxxx- timeline/, xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxx-xxxxxxxx.xxx, xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxx/00000-xxxxxxx-xx-xxx-xxxxxxxxx, xxxxx://xxxxxxxxxx.xxx/ ).
Nagrinėjant dangaus matymo aprėpties išplėtimą panaudojant observatorijas ir palydovus galima naudoti šiuos šaltinius: xxxxx://xxxxx.xxx/Xxxxxx0000/000000, xxxxx://xxxxxxxxx.xx/xxx-00-xxxx-xxxxxxxxxxxx- observatories-around-the-world/, xxxxx://xxx.xxxxx.xxx/00000-00-xxxxxxx-xxxxxxxxxx-xxxxx- comparison.html, xxxxx://xxx.xxx.xxxx.xxx/xxxxxxxxxxxx/xxxxxxxxxxx.xxxx.xxx?xxx00000, xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/0000-xxxxxxx-xx-xxxxxxxxxx-xxxxxxxx. Apibūdinama kaip matomas vaizdas priklauso nuo objektų prigimties, dydžio ir atstumo iki Žemės.
6.7.2. Nuo ląstelės iki organizmo
6.7.2.1. Ląstelės pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas
Schemose / piešiniuose ir / ar naudojantis kompiuteriniais demonstraciniais objektais mokomasi atpažinti bakterijų, augalų ir gyvūnų ląsteles, modeliuojama bakterijos ląstelės sandara. Mokantis augalo ir gyvūno ląstelių sandarą mokiniai atlieka praktikos darbus, pvz., stebi elodėjos lapo, jaučio raumens ląsteles, patys ruošia preparatus, analizuoja demonstracinius video įrašus, ieško augalo ir gyvūno ląstelių skirtumų ir panašumų, modeliuoja augalo ir gyvūno ląstelių sandarą, paruošia sukurtų modelių parodą arba ruošia trumpus pranešimus ir demonstruoja savo sukurtą modelį klasėje.
6.7.2.2. Genai ir paveldimumas
Nagrinėjant schemas / piešinius ir / ar naudojantis kompiuteriniais demonstraciniais objektais mokomasi paaiškinti, kur glūdi paveldimoji informacija, mokiniai modeliuoja chromosomos sandarą, pažymi joje esančius genus, pasinaudodami schemomis mokosi paaiškinti, kad genuose yra užkoduota informacija apie organizmo vystymąsi ir požymius. Aiškinamasi, kad chromosomos sudarytos iš DNR molekulės. Kuriant DNR molekulės modelius mokosi pavaizduoti supaprastintą DNR molekulės sandarą. Nurodo, kad ši molekulė yra sudaryta iš dviejų vijų, kurios tarpusavyje jungiasi komplementarumo principu per cheminius junginius - azotines bazes (A, T, C, G). Modeliuose pavaizduoja azotines bazes skirtingomis spalvomis ir parodo komplementarumo principą. Xxxxxx paruošti klausimus apie DNR ir pasiūlyti pažiūrėti filmą (Mokslo sriuba: apie mūsų DNR),
Pasinaudodami sukurtomis DNR molekulėmis, modeliuoja, kaip prieš ląstelei dalijantis dvigubėja genetinė informacija. Mokosi paaiškinti, kokia šio proceso reikšmė.
Stebėdami informacinį vaizdo įrašą apie genetiškai modifikuotus organizmus, mokosi paaiškinti kas yra GMO, kaip jie kuriami, kokia GMO reikšmė. Pasiruošia argumentų ir diskutuoja apie GMO naudą ir žalą. Genetiškai modifikuoti organizmai
6.7.2.3. Ląstelių dalijimasis − mitozė
Mokantis ląstelių dalijimąsi mokiniai dirba su “virtualiu mikroskopu” xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxx.xxx/xxx/xxxxxxxxxx/ arba stebi mokomuosius video įrašus, analizuoja mitozės procesą tyrinėdami augalo ir / arba gyvūno pastoviuosius preparatus, atpažįsta ląstelėse vykstančią mitozę, mokosi paaiškinti, kaip pasiskirsto genetinė informacija naujai susidariusiose ląstelėse. Naudodamiesi įvairia medžiaga (siūlais, vielelėmis, modulinu, spalvotais pieštukais) modeliuoja mitozės eigą, pateiktuose mitozės modeliuose atpažįsta teisingą mitozės eigą. Demonstraciniuose vaizdo įrašuose stebi vienaląsčių organizmų (pvz., mielių, valkčiadumblių, amebų) nelytinį dauginimąsi, užduočių lapuose / interaktyviuose užrašuose (xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/0000/00/00/xxxxxxxxxxxx-xxxxxxx/) pildo schemas, kuriomis remiantis išsiaiškina, kad vienaląsčių palikuonys dėl mitozės genetiškai nesiskiria, daro išvadas apie mitozės reikšmę. Mielių ląstelių dalijimąsi tiria atlikdami praktikos darbą, fiksuoja ląstelių skaičiaus pokytį, pildo lenteles, braižo grafines diagramas. Demonstraciniuose piešiniuose nagrinėdami hidros nelytinį dauginimąsi mokosi apibūdinti mitozės reikšmę daugialąsčio organizmo augimui, ląstelių atsinaujinimui.
6.7.3. Mechaniniai svyravimai ir bangos
6.7.3.1. Garsas
Garsą kaip žmogaus pojūtį mokiniai pirmą kartą aptaria 2 klasėje. Jie tyrinėja medžiagas ir jų savybes, apibūdindami jų skleidžiamą garsą – skambesį. 5 klasėje aptaria triukšmo įtaką žmogaus savijautai, vertina triukšmo lygį įvairiose gyvenimo, darbo ir poilsio aplinkose, atlieka tiriamąjį darbą „Triukšmo tyrimas mokykloje naudojantis triukšmo nustatymo jutikliais“.
7 klasėje nagrinėjant garsą galima atlikti eksperimentus su liniuote, tarp popierinių puodelių įtemptu valu, kuriems virpant, išgaunamas garsas. Remiantis eksperimentais formuluojamas garso apibrėžimas, išsiaiškinama, kas gali būti garso šaltiniu. Akcentuojama, kad garsas yra dalelių sutankėjimų ir išretėjimų sklidimas erdvėje. Amazing Water & Sound Experiment #2
Aptariant garso charakteristikas galima naudoti kompiuterinę simuliaciją Waves Intro, kurioje keičiant garso dažnį pasikeičia ir nurodomas tono aukštis, o keičiant skleidžiamo garso amplitudę keičiasi garsis, parodomo jo vertė decibelais. Išsiaiškinantis, kad garsas sklinda įvairiomis terpėmis, galima atlikti eksperimentą: į stiklinę taurę įdedamas kokteilinis šiaudelis, šalia taurės mobiliuoju telefonu paleidžiamas garso generatorius (garso generatoriaus programėlę reikėtų parsisiųsti iš anksto), keičiant garso generatoriaus dažnį stebimas šiaudelio virpėjimas. Pažiūrėti, kaip atliekamas šis eksperimentas galima 8 CRAZY experiments with SOUND!. Nagrinėjant garso sklidimą įvairiomis terpėmis galima pasiūlyti mokiniams atlikti eksperimentą su šakutėmis ir virvele (tinka batraištis). Šakutės pririšamos prie virvelės vidurio, virvelės galai porą kartų apvyniojami ant abiejų rankų smilių, tada šakutėmis trenkiama į stalo krašto, paklausoma skambesio, tada smiliais užkemšamos ausys ir vėl suduodama šakutėmis į stalo kraštą
– mokiniai girdi sodrų, varpų skambesį primenantį garsą. Pateikiami pavyzdžiai kaip skiriasi garso greitis įvairiose terpėse xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xx/Xxxxxxxxxxxxxxx/xxxx?xxxxxxx_00 ir, kad beorėje erdvėje garsas nesklinda xxxxx://xxxx.xxxxxxxx.xxx/xx/xxxxxxxxxx/xxxxxx/xxxxx. Xxxxxx atlikti eksperimentą su telefonu, kuriame įjungtas bet koks garsas, jis dedamas po stiklinius gaubtu, iš po kurio yra išsiurbiamas oras. Mokiniai įsitikina, kad tuštumoje garsas nesklinda.
Atliekant eksperimentus su simuliaciją xxxxx://xxxx.xxxxxxxx.xxx/xx/xxxxxxxxxx/xxxxxx/xxxxx galima
nustatyti, kokio dažnio virpesiai sukelia garso pojūtį žmogui.
Susipažįstama su Xxxxxxxx reiškiniu: jeigu atstumas tarp klausytojo ir garso šaltinio mažėja, girdimas garso tonas yra aukštesnis negu šaltinio iš tikrųjų skleidžiamas garsas. Jei šis atstumas didėja, tai girdimas žemesnio tono garsas. Tai patikrinama atliekant eksperimentą: plonos medžiagos šalikėlio viename gale įtvirtinamas mobilusis telefonas, kuris skleidžia tam tikro tono garsą, tada šalikėlis už kito galo sukamas virš galvos. Xxxxxxxx kaip kinta garso tonas telefonui tolstant ir artėjant.
Aptariamas garso atspindys ir aidas, tiriama kokiomis sąlygomis jis girdimas
xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xx/Xxxxxxxxxxxxxxx/xxxx?xxxxxxx_00, atliekant paprastus eksperimentus,
išsiaiškinama, kad garsas užlinksta už kliūties. Aptariama garso rūšys – ultrgarsas, infragarsas, jų šaltiniai, sukeliami pojūčiai, ultragarso taikymas medicinoje, medžiagos struktūrai tirti, sonarų veikimo principas – GCSE Physics - Ultrasound #74.
Aptariant, kam žmogui reikalingos dvi ausys, galima atlikti eksperimentą: mokiniai užsimerkia, o mokytojas suploja ir paprašo mokinių parodyti pirštu iš kur sklinda garsas, mokiniai parodo tikslią kryptį ir tuo įsitikina atsimerkę, tada mokiniai stipriai užsikemšą vieną ausį ir vėl užsimerkia, mokytojas tyliai pakeičia vietą ir vėl suploja – mokiniai rodo skirtingas kryptis.
Nagrinėjamas triukšmas kaip fizikinis reiškinys, prisimenama, kokį poveikį sveikatai daro triukšmas, ausinukai, aptariami triukšmo mažinimo būdai. Prisiminamas ir aptariamas 5 klasėje atliktas tiriamasis darbas „Triukšmo tyrimas mokykloje naudojantis triukšmo nustatymo jutikliais“ arba pagal poreikį naudojant garsio matavimo prietaisą atliekamas tiriamasis darbas, nustatoma, kurioje mokyklos vietoje triukšmas yra didžiausias per pamokas ir per pertraukas, pasiūloma konkrečių jo mažinimo būdai.
Pastaba: Visus minėtus eksperimentus mokiniai turėtų atlikti patys.
6.7.4. Gyvybės įvairovė
6.7.4.1. Klasifikacija padeda atpažinti gyvus organizmus
Remiantis informacinėmis schemomis, paveikslais arba vaizdo medžiaga aptariama, kodėl reikia klasifikuoti organizmus, pagal kokius požymius organizmai skirstomi į grupes. Aiškinamasi, kad aukščiausias taksonominis rangas yra domenas, nurodoma, kad yra trys gyvų organizmų domenai: bakterijos, archėjos ir eukarijai. Mokiniai savarankiškai ar mokytojo padedami, naudodamiesi informaciniais šaltiniais, pateikia organizmų priklausančių skirtingiems domenams pavyzdžių. Naudojantis demonstraciniais plakatais, schemomis susipažįsta su gyvūnų taksonominiais rangais. Remiantis konkrečiais pavyzdžiais (pvz., lapės, kamanės) nagrinėja gyvūno priklausymą karalystei, tipui, būriui, šeimai, genčiai, rūšiai, mokosi paaiškinti, kokią reikšmę turi organizmų klasifikavimas pagal požymius. Naudojantis vadovais organizmams atpažinti arba kompiuterinėmis programomis, pvz., „iNaturalist“, mokomasi priskirti artimos aplinkos gyvūnus taksonominiams rangams. Mokantis eukarijų domeno karalystės atstovus galima pasiūlyti dirbti grupėse, išdalinti korteles su pavaizduotais labiausiai gamtoje paplitusiais organizmais, kuriuos moksleiviai turės sugrupuoti į keturias karalystes ir paprašyti mokinių savo atsakymus užfiksuoti užduočių lapuose. Mokiniams galima pasiūlyti atlikti projektą, surinkti informaciją (aprašas, foto nuotraukos, garso įrašai ir t.t) apie vieną artimoje aplinkoje esantį organizmą, kuris priklauso tam tikrai karalystei. Projekto metu mokiniai dirba bendradarbiaudami, mokosi sisteminti surinktus stebėjimų duomenis ir juos pateikti įvairiomis formomis.
Mokantis bakterijų ir grybų panaudojimą biotechnologijose siūloma mokiniams atlikti praktikos darbą
„Fermentuotų produktų gaminimas namų sąlygomis“. Naudojantis informaciniais šaltiniais apie virusus
mokosi modeliuoti viruso sandarą.
6.7.4.2. Augalai
Mokantis augalus mokiniams suteikiama galimybė stebėti natūralią aplinką, atpažinti po 2- 3 artimoje aplinkoje aptinkamus augalų (samanų, pvz., gegužlinį, kiminą; sporinių induočių, pvz., asiūklį, pataisą, papartį; pušūnų, pvz., pušį, eglę, maumedį, kadagį; žiedinių augalų, pvz., klevą, liepą, ąžuolą, kiaulpienę, baltagalvę, ajerą) atstovus. Atliekant praktikos darbą, mokomasi atpažinti augalų audinius. Ruošiami lapo preparatai ir mikroskopu stebimi lapo audiniai, lyginamas matomas vaizdas su virtualia demonstracija, aiškinamasi, kodėl augalo lapai gali vykdyti fotosintezę. Augalų organus mokiniai mokosi pažinti modeliuodami, fotografuodami ir kurdami demonstracinius filmukus. Galima pasiūlyti paruošti keleto augalų herbarus, kuriuose būtų įvairiai pakitę, prie aplinkos sąlygų prisitaikę augalų organai. Augalo žiedo sandarą analizuojama pildant mokytojo pateiktus interaktyvius užrašus xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xx/0000/00/00/xxxxxxxxxxxx-xxxxxxx/. Mokytojas kreipia mokinių darbą taip, kad jie suprastų organų veiklos tarpusavio priklausomybę, jų vaidmenį palaikant gyvybę. Atliekant praktinę veiklą analizuojami įvairių mokinių pateiktų sėklų (natūralių, nufotografuotų, pieštų demonstracinėse kortelėse) prisitaikymai išplisti. Mokomasi paaiškinti, kuo sėklų platinimas reikšmingas patiems augalams ir ekosistemai. Mokiniai surenka dešimties žinomų augalų vaisių, kurie skirtingai prisitaikę išplatinti savo sėklas, kolekciją. Ruošia trumpą savo kolekcijos pristatymą. Mokantis apibūdinti
augalų nelytinį (vegetatyvinį) dauginimąsi atliekamas praktinis darbas, mokiniams leidžiama pasirinkti vieną iš vegetatyvinių dauginimosi būdų ir padauginti bei užsiauginti kelis identiškus augalus. Naudojantis schemomis analizuoja ir mokosi paaiškinti, kaip atliekamas augalų klonavimas (mikrodauginimas, dauginimas audinių kultūromis), kaip vienas iš nelytinio dauginimosi būdų.
Naudojantis interaktyviomis programėlėmis (pvz.,"PlantNet", „iNaturalist“ ), vadovais augalams pažinti savarankiškai ar mokytojo padedami mokosi patys sudaryti paprasčiausius augalų rūšių atpažinimo raktus. Naudojantis organizmų atpažinimo raktais mokosi nustatyti augalo rūšį. Rengia pranešimą “Labiausiai paplitęs mano aplinkoje augalas”.
6.7.4.3. Gyvūnai: mokiniai stebi mokytojo pateiktas bestuburių gyvūnų vaizdo iliustracijas / fotogalerijas su aprašais ir mokosi atpažinti po 2- 3 pateiktus arba mokytojo parinktus kiekvienos grupės atstovus (pvz., duobagyvių - hidrą, ausytąją medūzą, plokščiųjų kirmėlių - planariją, kepeninę siurbikę, kaspinuotį, apvaliųjų kirmėlių - askaridę, spalinę, žieduotųjų kirmėlių - slieką, dėlę, moliuskų - vynuoginę sraigę, bedantę, kalmarą, nariuotakojų: vėžiagyvių - vėžį, krevetę, krabą, voragyvių - vorą, erkę, vabzdžių - grambuolį, drugį, uodą, bitę, skruzdę, dusią, žiogą. Dirbant grupėse pildo interaktyvius užrašus apie bestuburių ir stuburinių gyvūnų reikšmę gamtai ir žmogui. Iliustracijose, fotogalerijose, muziejuose ar gamtoje mokosi atpažinti bent po tris Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių atstovus, kuria infografikus, kuriuose apibūdina ir palygina stuburinių gyvūnų išorinę kūno sandarą, dangą, kvėpavimo sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi
Susipažįstant su labiausiai paplitusių bestuburių ir stuburinių gyvūnų bioįvairove ir mokantis įvardinti rūšį (mokslinį pavadinimą), pamoką rekomenduojama pravesti zoologijos muziejuje, mokiniams pateikiamas gyvūnų sąrašas (su bendriniais pavadinimais), kuriuos jie turi surasti muziejuje, nufotografuoti, įvardinti tikslų gyvūno rūšies pavadinimą.
Mokantis organizmų įvairovę mokiniams galima pasiūlyti ilgalaikį projektą-žaidimą gamtos bičiuliams "Surask juos visus", žaidimo metu jie kviečiami į pažintinę ir gamtai draugišką „medžioklę“ pievose, miškuose, pakrantėse, kuriai prireiks tik išmaniojo telefono, jie rinks taškus ir varžysis tarpusavyje. Žaidimo metu reikės surasti net šimtą skirtingų augalų, gyvūnų ir grybų ( xxxxx://xxx.xxxxx.xx/xxxxxxxx/xxxxxxxxxx- nauja-itraukianti-zaidima-gamtos-biciuliams---surask-juos-visus/)
1.4. 8 klasė
6.8.1. Medžiagos sandara
6.8.1.1. Atomo sandara
Su dažnai sutinkamų medžiagų savybėmis mokiniai susipažįsta pradinėse klasėse, 5-oje klasėje jau nagrinėjama medžiagų sandarą, įvedama atomo ir molekulės sąvoka.
8-oje klasėje nagrinėjama atomo modelių raida nuo Tomsono iki šių dienų, naudojant virtualią simuliaciją (Rutherford Scattering) aiškinamas Rezerfordo bandymas, jo išvados apie atomo sandarą. Atomo modelio nagrinėjimą galima pradėti nuo minčių žemėlapio (jame nuosekliai išdėstoma atradimų susietų su atomo sandara seka, akcentuojant fizikos mokslo vystymosi pasiekimus)
Modeliuojant judėjimą apskritimu (sukant vertikalioje plokštumoje prie virvelės pririštą kūnelį, tinka siūlų kamuoliukas), aiškinamasi, kodėl elektronai nenukrenta ant branduolio.
Nagrinėti atomo sandarą, aptariant elementarius (elektrono, protono) krūvius, įvedamas krūvio matavimo
vienetas – kulonas.
Remiantis periodine lentele mokomasi nustatyti protonų skaičių branduolyje ir elektronų skaičių neutraliame atome, kad mokymasis būtų efektyvesnis rekomenduojama atlikti savarankiško darbo užduotis. Remiantis periodine lentele nustatomas cheminio elemento masės skaičius ir apskaičiuojamas neutronų skaičius branduolyje, rekomenduojama lyginti įvairių cheminių elementų mases. Kad mokiniai geriau suprastų, įsivaizduotų mikropasaulį (atomo dydį, jį sudarančių protonų, elektronų ir neutronų dydžius) siūloma aiškinimą vizualizuoti internetiniais ištekliais: xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxx-0X0XXX-Xx (anglų k.), Just How Small is an Atom?(anglų k.), How Small Is An Atom? Spoiler: Very Small. (anglų k. lietuviški titrai), How Small is an Atom? - YouTube (anglų k.) Voyage into the world of atoms - YouTube
Naudojant virtualią simuliaciją Build an Atom galima nagrinėti teigiamus ir neigiamus jonus, modeliuoti atomus, izotopus, jonus ir stebėti, kaip kinta izotopų masė ir jonų krūvis; pamatyti, kad jono krūvis yra proporcingas elektronų ar protonų skaičiui ir tai panaudoti elementaraus krūvio sąvokai paaiškinti; pasitikrinti žinias galima pasirinkus skirtuką Game. Aiškinimąsi, kuo panašūs ir kuo skiriasi izotopai galima vizualizuoti xxxxx://xxxxxx.xxx/?xxxxxxx#Xxxxxxxx. Izotopų sandaros palyginimui galima sudaryti "Veno" diagramas. Reikėtų atkreipti mokinių dėmesį į tai, kad keičiant neutronų skaičių atomo branduolyje, ar atomo elektronų skaičių simuliacijoje rodomas elemento simbolis nesikeičia.
Aiškinantis, kaip elektronai išsidėsto sluoksniais (energijos lygmenimis) rekomenduojama kurti atomų modelius. Nagrinėjant cheminius elementus, esančius skirtingose grupėse ir perioduose remiantis periodine lentele siūloma sudaryti palyginimo schemas. Mokantis nustatyti elektronų skaičių pagrindinių (A) grupių elementų išoriniame sluoksnyje (lygmenyje) ir I−III periodo elementų elektronų pasiskirstymą sluoksniuose, rekomenduojama piešti atomų elektroninės sandaros schemas. Mokantis susieti atomo branduolį su elektroniniu apvalkalu galima taikant metodus "Atspėk, kas esi" arba "Kieno šis daiktas". Atomų sandaros suvokimui siūloma mokiniams grupėmis arba individualiai sukurti naudojant buitinį plastiką įvairių atomų modelius ir surengti darbų parodą.
6.8.1.2. Periodinis dėsnis.
Mokantis dėsningumų, kurie lemia atomų išsidėstymą periodinėje cheminių elementų lentelėje, siūloma schematiškai (grafiku) vaizduoti kelių periodų cheminių elementų elektronų išsidėstymą išoriniame sluoksnyje, susieti su protonų skaičiaus didėjimu. Taikant lyginimo metodą aiškintis, kad elektronų skaičius išoriniame sluoksnyje periodiškai pasikartoja, kad vienos grupės elementai turi tokį patį elektronų skaičių išoriniame sluoksnyje. Remiantis šarminių metalų arba vieno periodo elementų pavyzdžiu, rekomenduojama sudaryti "Veno" diagramas, kuriose lyginami to pačio periodo, arba tos pačios grupės elementų atomai (sandara), siekiant nustatyti panašumus ir skirtumus ir jų ryšį su elemento vietą periodinėje elementų sistemoje. Mokomasi paaiškinti, kodėl vienos grupės elementai turi panašias savybes.
Apibūdinant santykinės atominės masės sąvoką, galima lyginti elementų atomines mases, grupuoti didėjimo, mažėjimo seka, apskaičiuoti kiek kartų didesnės arba mažesnės. Nagrinėjant bendriausias metalų ir nemetalų savybes, metalų ir nemetalų pasiskirstymą periodinėje lentelėje rekomenduojama daryti trumpus pranešimus taikant "Durstinio" metodą, gebėti glaustai pateikti informaciją, apibendrinant galima sudaryti "Veno" diagramą. Apibūdinant elementų paplitimą Visatoje ir Žemėje rekomenduojamas "Durstinio" arba kitas analogiškas metodas. Šiai temai siūlomi internetiniai ištekliai:
xxxxx://xxx.xxxxxx.xxx/?xxxxxxx,
xxxxx://xxx.xxx.xxx/xxx/xxx-xxx-xxxxxx-xxxxx-xxx-xxxxxxx-xx-xxx-xxxxxxxx-xxxxx/0000000.xxxxxxx (straipsnis
anglų k.),
xxxxx://xxx.xxx.xxx/xxxxxxxx-xxxxx/ (anglų k.)
xxxxx://xxx.xxx.xxx/xxx/xxx-xxxxxxxx-xxxxx/0000000.xxxxxxx (straipsnis anglų k.)
6.8.1.3. Cheminės formulės. Mokantis nurodyti, iš kiek ir kokių atomų sudaryta molekulė, savęs įsivertinimui siūloma darbas grupėmis: mokiniams duodamos skirtingos kortelės, vienas skaito, o kitas užrašo, pasitikrina. Taikant modeliavimo metodą mokomasi susieti junginio cheminę formulę su molekulės modeliu, užrašyti cheminę formulę, kai pateiktas molekulės modelis. Mokantis atpažinti ir skirti vienines ir sudėtines medžiagas rekomenduojama sudaryti schemas, palyginimo lenteles. Aiškinantis alotropijos reiškinį (dideguonies ir trideguonies (ozono) pavyzdžiu) galima sudaryti "Veno" diagramą. Mokomasi apskaičiuoti molekulės santykinę masę ir elemento masės dalį procentais junginyje. Cheminės formulės esmės supratimui (elementų simboliai, indekso reikšmė) rekomenduojama lyginimo metodas: pateikiamos kelių medžiagų formulės, randami panašumai, skirtumai, mokomasi teisingai tarti; piešiamos molekulės (rutuliniai modeliai), galima pasiūlyti mokiniams medžiagų pavadinimus, kad jie surastų tų medžiagų formules ir jas apibūdintų žodžiais. Atidumui, pastabumui lavinti siūloma taikyti metodą "Kas pasikeitė? Siūlomi internetiniai šaltiniai: Medžiagų sudėties pastovumas. Cheminės formulės | 8 klasė (Chemija) (su lietuviškais subtitrais)
6.8.1.4. Cheminiai ryšiai
Ši tema yra viena svarbiausių, siekiant suprasti “nematomą” dalelių pasaulį, todėl jo nagrinėjimui siūlomi vizualizavimo ir modeliavimo metodai. Vizualizavimą rekomenduojama taikyti tiek aiškinimo, tiek savarankiško mokymosi etapuose, nes jis padeda geriau suprasti ir įsivaizduoti, kaip vyksta elementų atomų elektroninių “debesų” persidengimas, poslinkis, arba net išorinių elektronų atidavimas/prisijungimas. Modeliavimo metodas, mokantis medžiagų sudėties ir sandaros, cheminio ryšio susidarymo mechanizmo gali būti taikomas, kaip individualiam darbui, taip ir darbo mažose (dviejų asmenų) ir didesnėse grupėse. Analizuojant atomų jungimąsi, siejant jį su elektroninės sandaros pokyčiais, rekomenduojama vizualiai pateikti schemas. Braižomos schemos, piešiniai padės geriau suvokti skirtingo tipo cheminio ryšio susidarymo principus, vektoriais nurodant kryptis kuriomis branduoliai traukia ryšio elektronus ir atvirkščiai, ryšio elektronai traukia branduolius. Siekiant geriau suprasti cheminio ryšio susidarymo mechanizmą ir jo atvaizdavimo formą (taškinės elektroninės formulės, elektroninių debesų persiklojimas, poslinkis ir pan.) siūloma taikyti vizualizavimo ir modeliavimo metodus, įtraukiant į pamokas internetinius išteklius.
Types Of Chemical Bonds - What Are Chemical Bonds - Covalent Bonds And Ionic Bonds - What Are Ions (anglų k.)
6.8.1.5. Radioaktyvumas
Nagrinėjant radioaktyvumą − alfą, betą, gamą spinduliavimą galima peržiūrėti vaizdo medžiagos
Radioaktyvumas Ir Jonizuojančios Spinduliuotės (žiūrėta 2021-01-28) iki 6:56 min.,
jo savybės ir poveikis gyvajam organizmui Radiation Rays: Alpha, Beta and Gamma (žiūrėta 2021-02-14).
6.8.1.6. Atomų virsmai
Apibūdinamas ir nagrinėjamas atomo branduolio skilimas, kaip energijos šaltinis Kaip suskaldyti atomą? || Moterys moksle #19(žiūrėta 2021-02-14), branduolių sintezė, kai žvaigždžių energijos šaltinis Mokslo sriuba: apie termobranduolinę sintezę (1 dalis) (žiūrėta 2021-02-14).
Naudojant interneto išteklius – virtualias simuliacijas ir vaizdo medžiagą susipažįstama su elementariosiomis ir subatominėmis (kvarkais) dalelėmis. Galima panagrinėti medžiagą pateiktą Komikse "Dalelių pasaulis", Europos branduolinių tyrimų organizacija CERN ir jo vykdomomis programomis, pvz., CERN: Upgrading the Large Hadron Collider (LHC), Step inside the Large Hadron Collider (360 video) - BBC News(žiūrėta 2021-01-28).
6.8.2. Žemė ir kosmosas
6.8.2.1. Visata ir jos evoliucija
Mokiniai turi prisiminti, kas yra žvaigždės, planetos, jų palydovai, asteroidai, kometos, smulkūs kosminiai kūnai (nagrinėta 5 klasėje), aptariama, kas yra galaktikos, galaktikų spiečiai, ūkai, pabrėžiant, kad visi šie objektai sudaro Visatą. Aptariant Visatos vystymąsi išsamiau nagrinėjama Didžiojo sprogimo teorija akcentuojant, kad ši teorija sukurta ir vystoma stebint Visatos objektus ir jų kitimą bei atliekant teorinius tyrimus, t. y. interpretuojant matematinių lygčių pvz., Freidmano (angl. Friedmann ), aprašančių Visatos objektų sąveiką ir judėjimą, sprendimų rezultatus. Susipažįstama su CERN, kaip laboratorijos, kurioje atliekami eksperimentai padedantys išsiaiškinti Visatos atsiradimą ir vystymąsi, atliekamais tyrimais. Mokiniai per pamokas ar savarankiškai gali aplankyti virtualias CERN ekskursijas (xxxxx://xxxxx.xxxx/xxxxxxxxxxx, žiūrėta 2021-01-05) tam, kad būtų formuojamas supratimas apie gamtos mokslų teorijas, modelių kūrimus, pagrindimo principus, išsiaiškinta, kodėl gamtos mokslų teorijos ir modeliai kinta. Pabaigai galima pateikti klausimą „O kaip susidarė vandenilis?“
Susipažinus su CERN darbais, nagrinėjama žvaigždžių evoliucija. Patariama mokinius suskirstyti į grupes, kurioms pateikiamos užduotys išsinagrinėti ir parengti pristatymus paaiškinant skirtingos masės žvaigždžių (masė mažesnė ir didesnė už 8 Saulės mases, nykštukinė žvaigždė) evoliuciją. Reikėtų akcentuoti, kad pristatymuose privaloma atsakyti į šiuos klausimus: kokie yra žvaigždžių vystymosi etapai; kur ir kokiomis sąlygomis žvaigždės susidaro; kokios reakcijos jose vyksta; kas apsprendžia šių reakcijų greitį ir kokiomis sąlygomis susiformuoja supernovos ir juodosios skylės.
Vertinant mokinių pristatymus reikėtų atkreipti dėmesį, ar pristatymai parengti remiantis šiuolaikine teorija:
2. išskiriami keturi žvaigždžių evoliucijos etapai;
3. visos žvaigždės susidaro iš tos pačios tarpžvaigždinės medžiagos tuo pačiu principu;
4. visose žvaigždėse vyksta termobranduolinės vandenilio jungimosi reakcijos;
5. žvaigždžių gyvavimo trukmė ir galutinis termobranduolinių reakcijų produktas priklauso nuo žvaigždžių masės;
6. žvaigždžių „mirties“ rezultatas priklauso nuo to, kaip greitai vyko termobranduolinės reakcijos ir koks galutinis šių reakcijų produktas.
Be to, aiškinant žvaigždžių evoliucija, mokiniai turi panaudoti žinias apie jėgą, slėgį, dujų plėtimąsi, temperatūrą.
Gyvybės egzistavimo kitose planetose aptarimas gali vykti fizikos, biologijos, etikos ir tikybos pamokose arba įgyvendinant integruotą projektą. Šiuo atveju biologijos pamokose aptariama, kas yra gyvybė, kokios yra gyvybės formos ir kokią įtaką aplinka daro gyvybės susidarymui ir vystymuisi. Etikos ir tikybos pamokose aptariama gyvybė filosofiniu požiūriu bei diskutuojama, kodėl mokslinės fantastikos meniniuose filmuose ateiviai vaizduojami kaip Žemės gyvybės naikintojai. Fizikos pamokose patariama prisiminti apie Saulės sistemą ir ją sudarančių žvaigždės ir planetų fizines charakteristikas bei jų savybes ir jos pavyzdžiu pasiūlyti mokiniams sumodeliuoti ir aprašyti skirtingos masės žvaigždžių sistemas. Aprašant kitų žvaigždžių sistemas, mokiniai taip pat turėtų paminėti sąlygas egzoplanetose ir nurodyti kuriose iš jų gali egzistuoti gyvybė ir kokios formos. t. y. ar ji bus panaši į Žemės gyvuosius organizmus. Atkreipiamas dėmesys, kad modeliuojama, atsižvelgus į žvaigždės ir planetos dydį, atstumą tarp jų, ar planeta turi atmosferą ir kokia jos sandara, ar joje gali būti vanduo, kokia jo būsena, kokia planetos temperatūra ir kaip ji kinta paros bėgyje ir t.t. Aptariama, kad egzoplanetų paieškai yra taikomas tranzito metodas. Planetų tranzitą galima stebėti virtualiai arba gyvai, jeigu tuo metu vyksta planetų tranzitas. Saulės sistemos planetų tranzito datas galima rasti Astronominiuose kalendoriuose, pvz., xxxxx://xxx.xxxx-xx- xxxxxxxxx.xxx/xxxx-xxxx/0000/0/0/xxxxxxxxx-xxxxxxxx-0000)
6.8.3. Cheminiai virsmai
6.8.3.1. Cheminės reakcijos
6.8.3.2. Cheminių reakcijų energijos virsmai
Stebint vykstančias chemines reakcijas, naudojant internetinius išteklius arba atliekant demonstracinius bandymus, laboratorinius darbus mokomasi įvardyti cheminės reakcijos požymius. Naudojant internetinius išteklius arba atliekant demonstracinius bandymus, laboratorinius darbus mokomasi grupuoti chemines reakcijas į egzotermines ir endotermines pagal energijos pokyčius ir nurodyti, kad stebimi energijos pokyčiai susiję su cheminių ryšių nutraukimu ir susidarymu, iliustruojant schemomis. Vizualizuojant ir modeliuojant mokomasi paaiškinti, kad traukai tarp atomų įveikti (t. y. cheminiam ryšiui nutraukti) reikalinga energija, o susidarant ryšiui energija išsiskiria. Tyrinėjant medžiagų (NaCl, NaOH, Ca(OH)2, NH4NO3 ) tirpimą siūloma nagrinėti tirpinimo energinius pokyčius. Išsiaiškinus koncentracijos sąvoką, mokamasi apskaičiuoti tirpinio masės dalį procentais ir tirpinio masės koncentraciją. Rekomenduojama spręsti uždavinius, apskaičiuojant koncentraciją(as). Nagrinėjant lėtų ir greitų reakcijų pavyzdžius siūlomas "Durstinio" metodas. Mokantis apie reakcijos vyksmo sąlygas; kaip pagreitinti reakcijas, siūlomi internetiniai šaltiniai, demonstraciniai bandymai, praktikos darbai (kreida (gabaliukas/milteliai veikiami skirtingos koncentracijos acto rūgšties tirpalais; skirtingo susmulkinimo laipsnio kiaušinio lukštas veikiamas skirtingos koncentracijos acto rūgšties tirpalais). Mokiniai daro pranešimus, projektinius darbelius apie katalizatorius sutinkamus gyvenime ir buityje(biologiniai katalizatoriai, automobiliuose naudojami katalizatoriai: daro pranešimus, pristato), jų reikšmę, analizuoja situacijas. Siekiant suprasti
„nematomą“ dalelių persitvarkymą cheminės reakcijos metu rekomenduotina vizualizuoti procesą mokomaisiais filmais (ypač erdviniu formatu), aptarti ir reflektuoti supratimą. Sėkmingam tolimesniam chemijos dalyko mokymuisi labai svarbu suvokti cheminių reakcijų rašymo logiką. Tam gali pasitarnauti individualios arba grupinės dėlionės metodas, kuomet mokiniai ir pateiktų cheminės reakcijos lygčių fragmentų sudėlioja ir išlygina visą lygtį. Metodas padeda ugdyti(s) Xxxxxxxx ( o jei dirbama poromis tuomet ir Komunikavimo) kompetencijas. Svarbu akcentuoti masės tvermės dėsnį, tinkamai pritaikant cheminės reakcijos lygties koeficientus.
Oksidacijos–redukcijos reiškiniai nagrinėjami, siejant su elektronų perėjimu iš vienų dalelių į kitas (pavyzdžiui degant, rūdijant), aiškinamasi oksidacijos laipsnio sąvoka. Mokomasi klasifikuoti chemines
reakcijas į jungimosi, skilimo, pavadavimo, mainų. Mokantis šios temos svarbu, kad mokiniai suprastų mainų reakcijų esmę - tam gali padėti demonstravimas, praktinis darbas (pvz. reakcijos su nuosėdomis) (Praktinis darbas leidžia mokiniams patiems atlikti ir pamatyti (užfiksuoti) cheminių reakcijų požymius. Taip pat praktinis darbas (arba bent jau demonstravimas) leidžia nustatyti reakcijos greitį, tirpinimo energetinius pokyčius, reakcijos greičio priklausomybę nuo paviršiau ploto ir pan. Praktinis darbas sudaro sąlygas ugdyti(s) Pažinimo, Kūrybiškumo, Komunikavimo bei Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencijas.), dėlionės metodas, tirpumo lentelės principo suvokimas. Naudojantis santykinėmis molekulinėmis masėmis, užrašyta chemine lygtimi ir taikant proporcijas mokomasi apskaičiuoti reaguojančiųjų arba susidarančiųjų medžiagų mases. Ypatingai svarbu – įtvirtinti cheminės reakcijos, kaip medžiagų kitimo proceso suvokimą.
Šiame skyriuje susiduriama su cheminiais skaičiavimais: <...> mokomasi apskaičiuoti tirpinio masės dalį procentais ir tirpinio masės koncentraciją; Naudojantis santykinėmis molekulinėmis masėmis, užrašyta chemine lygtimi ir taikant proporcijas mokomasi apskaičiuoti reaguojančiųjų arba susidarančiųjų medžiagų mases. Uždavinius patartina spręsti individualiai (diferencijuojant uždavinių skaičių, sudėtingumo lygmenį, pagal poreikį pritaikant mokytojo ir/ar draugų pagalbą). Sprendžiant uždavinius pagal cheminės reakcijos lygtį svarbu padėti suprasti, kad cheminės reakcijos išraiška žymį teorinį santykį, o konkrečiame uždavinyje pateiktas konkretus praktinis kiekis (galima analogija su patiekalu receptais, gaminant didesnį arba mažesnį kiekį). Ši veikla ugdo Pažinimo bei Kūrybiškumo kompetencijas (iš dalies Komunikavimo).
Apibendrinant ir sisteminant žinias galima panaudoti „Sąvokų žemėlapio“ metodą, kuris vizualiai parodo mokinio išmoktų sąvokų sąsajas. Sąvokų žemėlapio tikslas – išsiaiškinti sąvokų reikšmę ir nustatyti hierarchinius ryšius. (Xxxxxxxxx, Xxxxxxxxxx; 2017). Kurdami sąvokų žemėlapį, besimokantieji nustato pagrindines sąvokas ir terminus, schemiškai organizuoja ir sukuria prasminius atskirų informacijos dalių ryšius. Mini sąvokų žemėlapius galima pasiūlyti grupuojant sąvokas: cheminės reakcijos lygtis, junginio formulė, koeficientas, indeksas ir pan. Mokiniai mokosi rasti analogijų ir remiantis savo patirtimi savarankiškai konstruoti žinias. Tai sudaro prielaidą ugdyti(s) ir stiprinti Pažinimo bei Kūrybiškumo kompetencijas.
Apibendrinimui ir/ar įtvirtinimui galima taikyti "Prioritetų piramidės" arba „Kopėčių“ metodus, kurie padeda <...> ugdyti mokinių gebėjimą atskirti svarbiausius dalykus nuo mažiau svarbių. (Xxxxxxxxx, Xxxxxxxxxx; 2017). O tai savo ruožtu ugdo Xxxxxxxx bei Kūrybiškumo kompetencijas.
Siūlomi internetiniai šaltiniai:
Mokykla+ | Chemija | 8-9 klasė | Cheminės reakcijos ir jų tipai || Laisvės TV X (liet. k.) STEAMuko EKSPERIMENTAI (demonstraciniai pavyzdžiai, liet. k.) xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxx/xxxxxxxxxx-xxxxxxx (anglų k.) xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xxx/0000/xxxxx00/xxxxxxxx (anglų k.) xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xxx/0000/xxxxx00/xxxxxxx (anglų k.) xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xxx/0000/xxxxx00/xxxxxxxxxxxxxxxxx (anglų k.)
Tirpalai (masės dalys) | 8 klasė (Chemija) (latvių k. su lietuviškais subtitrais)
Cheminės reakcijos ir jų požymiai | 8 klasė (Chemija) (latvių k. su lietuviškais subtitrais) Cheminių lygčių lyginimas
Why Does Metal Rust? - Reactions Q&A (anglų k.)
Chemistry Tutorial: How to Balance Chemical Equations? (anglų k.)
6.8.4. Elektra ir magnetizmas
Pradinėse klasėse mokiniai aptaria elektros energijos naudojimą kasdieniame gyvenime, aiškinasi, kaip taupyti elektros energiją, kaip elektros energija sukuriama ir pasiekia pastatus, kokie vyksta energijos virsmai, mokomasi palyginti atsinaujinančius ir neatsinaujinančius energijos šaltinius.
6.8.4.1. Elektros krūviai ir jų sąveika
8-oje klasėje žinios susisteminamos. Atliekant eksperimentus, aiškinamasi kaip galima įelektrinti kūną (liečiant įelektrintu, trinant, indukcijos būdu), kokią įtaką įelektrinimui daro aplinkos sąlygos (pvz., oro drėgmė), nuo ko priklauso įelektrinto kūno krūvio dydis. Kūnų įelektrinimas aiškinamas remiantis atomo
sandara, akcentuojama, kad kūnus įelektrinant iš vieno kūno į kitą pereina tik elektronai. Galima pasinaudoti simuliacija: Balloons and Static Electricity - Static Electricity | Electric Charges | Electric Force - PhET Interactive Simulations (xxxxxxxx.xxx)
Stebint bandymus su dviem sujungtais metaliniu strypeliu elektroskopais ir skirtingo dydžio rutuliais ar plokštelėmis (iš rinkinio) aiškinamasi, kaip įgyjamo elektros krūvio dydis priklauso nuo kūno paviršiaus ploto.
Apžiūrint kondensatoriaus modelius ir atliekant paprasčiausius eksperimentus (kondensatoriaus įkrovimas, iškrovimas; atstumo tarp plokščių, plokščių ploto ir dielektriko keitimas), nagrinėjamas kondensatorius, realaus tyrimo rezultatai palyginami su virtualiu tyrimu: Capacitor Lab: Basics, aptariami jo tipai ir taikymo technikoje pavyzdžiai.
Eksperimentiškai išsiaiškinama nuo ko priklauso kondensatoriaus talpa, aptariama kondensatoriuje sukaupta energija, matuojama įtampa tarp kondensatoriaus plokštelių.
Elektrinį lauką galima parodyti su sultonais arba artinant įelektrintą lazdelę prie elektroskopo su uždėtu rutuliu ir stebint, kaip juda elektroskopo lapeliai/svirtelė, mokiniai gali atlikti bandymus įelektrindami folijos tūteles ar polietileno juosteles ir stebėdami jų sąveiką per atstumą. Galima pasinaudoti simuliacija xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxx/xxxxxxx/xxxxxxxxxxxxxxx/xxxxxxxx.xxx?xxxxxxxx_xxxx&xxxx , kurioje parodomos elektrinio lauko linijos, jų išsidėstymas.
Stebėti elektrinio lauko linijų išsidėstymą ir elektrinio lauko stiprį skirtingose jo taškuose galima naudojant simuliaciją Charges and Fields
Visus anksčiau aprašytus eksperimentus galima stebėti simuliacijoje
xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxx/xxxxxxx/xxxxxxxxxxxxxxx/xxxxxxxx.xxx?xxxxxxxx_xxxxxxxxxxx&xxxx
6.8.4.2. Nuolatinė elektros srovė
Per technologijos pamokas 5–6 klasėse atliekami praktikos darbai, yra nagrinėjami nuolatinės elektros srovės šaltiniai ir jų naudojimas; elektrinės schemos, jų simboliai ir elektros grandinių jungimas, nuoseklus, lygiagretus ir mišrus jungimas elektros grandinėse; multimetro naudojimas; pagrindinių elektros dydžių matavimas multimetru; srovės stipris (I), amperai (A). elektrinė įtampa (U), voltai (V).
Tyrinėjant paprasčiausią įelektrinę grandinę, sudarytą iš elektros srovės šaltinio, lemputės, jungiamųjų laidų papildomai prijungiant iš skirtingų medžiagų pagamintus kūnus: metalinę sąvaržėlę, trintuką, plastmasinę šakutę, žirkles ir stebint, kada lemputė dega, o kada ne, iškinamasi, kaip medžiagos skirstomos pagal laidumą į laidininkus ir izoliatorius.
Nagrinėjama elektros srovė metaluose – apibrėžiama elektros srovė, kaip kryptingas elektronų judėjimas, Srovės stipris paaiškinamas lyginant iš čiaupo per 1 s pratekėjusio vandens kiekį su elektronų kiekiu, pratekėjusiu laidininko skerspjūviu per 1 s. Kas yra srovės stipris ir įtampa, jų matavimo vienetai paaiškinami vaizdo įraše xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXXx-xxXxxxx
Nagrinėjant laidininko varžą galima naudoti simuliaciją Resistance in a Wire (xxxxxxxx.xxx)
Atliekant tiriamąjį darbą mokiniai aiškinasi, kaip laidininko varža priklauso nuo laidininko matmenų ir medžiagos. Praktiškai aiškinantis srovės stiprio priklausomybę nuo įtampos atliekamas tiriamasis darbas, nustatomas srovės stiprio, įtampos ir varžos sąryšis, formuluojamas Omo dėsnis grandinės daliai. Prisimenami technologijų pamokose atlikti elektrinių grandinių jungimo praktikos darbai arba, esant poreikiui, jungiamos grandinės ir nagrinėjamos jų dalys, vaizdavimas schemose, tyrinėjamas nuoseklusis, lygiagretusis ir mišrusis laidininkų jungimas. Galima pasinaudoti simuliacijomis: xxxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxx/xxxxxxx/xxxxxxxxxxxxxxx/xxxxxxxx.xxx?xxxxx_xxx&xxxx, xxxxx://xxxx.xxxxxxxx.xxx/xxxx/xxxx/xxxxxxx-xxxxxxxxxxxx-xxx-xx-xxxxxxx-xxx/xxxxxx/xxxxxxx-xxxxxxxxxxxx-xxx- dc-virtual-lab_en.html
Kai išsiaiškinami Omo ir laidininkų jungimo dėsniai, mokomasi spręsti nesudėtingus uždavinius. Atliekant bandymus (pvz., su rite ir magnetu, magnetine rodykle, vinutės vandenyje ištirpinta druska, plaukų džiovintuvu), stebimas elektros srovės magnetinis, šiluminis ir cheminis poveikis, nagrinėjama, kokios rūšies energija gali virsti elektros energija. Išsiaiškinus, kas yra elektros srovės darbas ir galia sprendžiami nesudėtingi uždaviniai; siūloma apskaičiuoti namuose naudojamų elektros prietaisų per parą
arba per mėnesį suvartojamą energiją ir išsiaiškinti, kurie prietaisai sunaudoja daugiausiai energijos, kodėl praktikoje naudojamas elektros energijos vienetas yra kWh; kur naudojami saugikliai.
Aptariant elektros energijos taupymo būtinybę ir galimybes, siūloma susipažinti su elektros prietaisų energetine klase, ką reiškia žymėjimai ant elektros prietaisų (pvz., A+, A++, B+ ir kt). Nagrinėjant elektros srovės poveikį gyviems organizmams primenama, kad žmogus yra labai geras elektros laidininkas, todėl svarbu žinoti, kaip išvengti elektros smūgio; galima pamatuoti skirtingų kūno dalių elektrinę varžą.
Nagrinėjant elektrosaugą reikėtų prisiminti, ką mokiniai nagrinėjo technologijų pamokose.
Nagrinėjant, kokie elektriniai reiškiniai vyksta gyvuosiuose organizmuose, galima peržiūrėti mokslo populiarinimo laidoje „Mokslo sriuba“ rodytą vaizdo medžiagą apie elektrinius ungurius Mokslo sriuba: apie ungurius
6.8.4.3. Elektros srovė terpese
Atliekamas eksperimentas į vandenį įberiant druskos ir stebint, kad grandine teka srovė (užsidega lemputė), aptariamas elektros srovės tekėjimas skysčiuose. Realaus eksperimento rezultatai gali būti palyginami su virtualaus arba žiūrimas filmas Electrolysis Of Water - Defintion, Experiment, Observation, Working Principle, Reactions, Water Electrolysis
Atliekant bandymą, kurio metu pakaitinus orą tarp dviejų įelektrintų plokštelių jos išsikrauna, aptariamas elektros srovės tekėjimas dujose. Aptariami srovės tekėjimo ore (žaibas, Elmo ugnelės, troleibusų ūsų žybčiojimai, kai slenka apšerkšnijusiais arba apledijusiais laidais, suvirinimo elektros lankas) pavyzdžiai. Atliekant virtualų tyrimą Vacuum Diode arba žiūrint filmą pvz., 21kV DC in a vacuum. aptariamas srovės tekėjimas vakuume.
Aiškinantis elektros srovės tekėjimą puslaidininkiuose, paaiškinama puslaidininkių sandara ir savybės. Nagrinėjamas diodo veikimas xxxxx://xxxxxxx.xxx/xx/xxxxx_xx/xx aptariamas jo taikymas. Įtvirtinant temą, mokiniai patys virtualiai iš atskirų atomų konstruoja diodą xxxxx://xxxxxxx.xxx/xx/xxxxx_xxxxxx_xx/.
Rekomenduojamas projektas „Elektros srovės skirtingose terpėse taikymas“.
Žiūrint filmą, nagrinėjamas metalų elektroninis laidumas, aptariamas superlaidumas.
6.8.4.4. Fotosrovė ir fotoelementai
Nagrinėjant šviesos poveikį medžiagai, tiriamos fotosrovės atsiradimo sąlygos naudojant fotoelementus arba virtualiai, pvz., xxxxx://xxxx.xxxxxxxx.xxx/xxxx/xxxxxxx/xxxxxxxxxxxxx/xxxxxx/xxxxxxxxxxxxx.xxxx?xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx (Žiūrėta 2021-01-19).
Reikėtų su mokiniais aptarti fotosrovės naudojimo pavyzdžius. Galima būtų pasiūlyti mokiniams sukurti filmuką ar padaryti pranešimą „Fotoelementai ir jų naudojimas“. Galima aptarti Saulės elektrinių veikimo principą.
6.8.5. Evoliucija
6.8.5.1. Gamtinė atranka. Aptariant kaip Č. Darvinas suprato gyvybės evoliuciją, moksleiviams galima pasiūlyti paruošti pranešimą. Rašant pranešimą rekomenduojama nagrinėti įvairius paveikslus ir tekstus, stebėti pasirinktą dokumentinį filmą (pvz., xxxx://xxxxxxxxxxx.xxxxxx.xxx/xxxxxx/x-xxxxxxx-xxxx-xxxxx- atsiradimo-evoliucija-darwins-struggle-the-evolution-of-the-origin-of-species) apie mokslininko gyvenimą. Nagrinėjant evoliuciją, kaip nuolat vykstantį procesą, aptariamos Č. Darvino įvardintos evoliucijos varomosios jėgos (paveldimas kintamumas, kova dėl būvio, gamtinė atranka). Nagrinėdami vabzdžių atsparumo insekticidams, bakterijų atsparumo antibiotikams susidarymą ar kitus pavyzdžius, mokiniai aiškinasi, kaip, veikiant gamtinei atrankai, organizmai prisitaiko prie aplinkos. Naudodamiesi savo ar mokytojo duotomis schemomis, analizuoja, kaip dėl geografinės izoliacijos vienos populiacijos individai paveldi skirtingus požymius ir dėl atsiradusių skirtumų nebegali tarpusavyje daugintis, taip susidaro naujos rūšys. Pamokose nereikėtų vengti aptarti ir diskutuoti apie įvairius gyvybės kilmės ir evoliucijos aiškinimus. Remiantis pavyzdžiais mokomasi paaiškinti, kad kiekviena organizmų rūšis atlieka savo vaidmenį Žemėje. Mokiniams siūloma kūrybinė užduotis, paruošti infografikus (xxxxx://xxxxxx.xxxxxxxxxx.xxx/ -infografiko kūrimas) apie jų aplinkoje saugojamas ir įvairiai prisitaikiusias išlikti organizmų rūšis. Mokomasi susieti evoliucijos procesą su organizmų įvairovės atsiradimu. Rekomenduojama augalų ir gyvūnų kilmę mokytis nagrinėjant gyvybės kilmės medžius.
Mokiniai mokosi dirbtinę atranką palyginti su gamtine atranka, nurodo abiejų procesų rezultatą – naują rūšį ir veislę. Mokantis dirbtinę atranką rekomenduojama moksleiviams paruošti pranešimus apie dirbtinės atrankos reikšmę žmogui ir išvestai veislei.
6.8.5.2. Evoliucijos įrodymai.
Mokantis evoliucijos įrodymus rekomenduojama nagrinėti įvairius fosilijų pavyzdžius (interaktyvius, piešiniuose, apžiūrinėjant jas muziejuose, naudojantis mokykloje sukauptomis kolekcijomis). Aiškinantis, kaip atsiranda fosilijos (žuvusių organizmų anspaudai uolienuose) galima moksleiviams pasiūlyti panaudojant molį, gipsą pasigaminti įvairių moliuskų kriauklių anspaudų, surengti anspaudų parodėles, pasiūlyti atpažinti, kokių organizmų atspaudai yra eksponuojami.
6.8.6. Organizmas ir aplinka
6.8.6.1. Ekosistema.
Ekologijos struktūrinius lygmenis mokomasi atpažinti naudojantis schemomis, nuotraukomis. Populiacijos savybes rekomenduojama nagrinėti atliekant praktikos darbą „Populiacijų dydis“, kuriame skaičiuojamas pasirinktų augalų, pvz., kiaulpienių, populiacijos dydis, nustatomas populiacijos paplitimas tam tikrame plote; aptariamos artimos aplinkos gyvūnų ir augalų populiacijos, mokomasi prognozuoti, kaip pakitę santykiai tarp organizmų gali pakeisti populiacijos dydį; mokomasi paaiškint, kaip populiacijos dydį veikia konkurentai, plėšrūnai, parazitai, teritorijos, maisto stoka, abiotiniai veiksniai. Nagrinėjant bendrijų kaitą mokomasi gamtoje ir schemose atpažinti miško ir vandens bendrijų kaitą ir paaiškinti, kas ją sukelia. Nagrinėjant sezoninę bendrijų kaitą galima pasiūlyti ilgalaikį projektą, kurio metu moksleiviai fiksuotų ir aprašytų, kaip keičiasi jų pasirinkta bendrija pagal sezoniškumą, pasidomėtų iš senolių, spaudos ir kitų šaltinių apie stebimos ekosistemos pokyčius per keletą dešimtmečių ir įvertintų ar vyko daugiametė bendrijų kaita.
Nagrinėjant žmonių populiacijos didėjimo priežastis mokiniai renka įvairią informaciją apie žmonių populiacijos augimo reguliavimąsi (badas, potvyniai, karai, epidemijos, įvairios stichinės nelaimės). Galima moksleiviams pasiūlyti pasidomėti Lietuvos žmonių populiacijos pokyčiais skirtingais laikotarpiais ir paruošti pranešimą „Lietuvos demografinė politika“. Nagrinėjant, kokį neigiamą poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija pildomas „Ekologinio pėdsako“ minčių žemėlapis. Modeliuojamas "Ekologinis pėdsakas" xxxx://xxx.xxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxx/0000-00-00-xxxxxxxx-xxxxx-xxxxxxx-xxxx- gyventi-ekologiskai/114431.
Nagrinėjant informacines schemas ruošiami pranešimai apie tai, kuo skiriasi pirmykščio ir dabartinio žmogaus poreikiai ir kaip istoriškai kito žmonijos poveikis aplinkai. Nagrinėjama žmonių populiacijų kitimo analizė pagal gyventojų amžiaus piramides.
6.8.6.2. Ekosistemų stabilumas.
Nagrinėdami ekosistemos mitybos tinklų pavyzdžius moksleiviai prognozuoja, kokie pokyčiai įvyktų ekosistemose išnykus vienam ar kitam mitybos tinklo organizmui. Naudojantis turima informacija mokosi suskirstyti pateiktus organizmus į funkcines grupes: gamintojus, gyvėdžius (augalėdžius, plėšrūnus, parazitus), skaidytojus. Mokosi paaiškinti, kaip šios funkcinės organizmų grupės tarpusavyje yra susijusios. Iš pateiktų organizmų modeliuoja mitybos grandines ir mitybos tinklus. Dirbdami grupėse pildo pateiktų mitybos tinklų schemas, analizuoja kokiam mitybos lygmeniui priklauso organizmai, nagrinėja pateiktos sausumos ekosistemos energijos piramides ir mokosi paaiškinti energijos perdavimą, bei atsiradusių energijos nuostolių priežastis.
Mokantis invazinių rūšių įtaką ekosistemos organizmų mitybiniams ryšiams pasiruošia argumentų diskusijai „už“ ar „prieš“ invazines rūšis atvežtas į Lietuvą. Mokiniai patys arba padedami mokytojo inicijuoja projektus, kurių metu iškeliamos įvairios ekosistemų bioįvairovės išsaugojimo problemos ir idėjos, kaip prisidėti prie ekosistemų stabilumo išsaugojimo.
Mokantis apie Lietuvos raudonąją knygą akcentuojama, kad tai - teisinis dokumentas, kuriuo remiantis šalyje organizuojama įrašytų rūšių apsauga, sudaromi gamtotvarkos planai joms išsaugoti. Rekomenduojama išklausyti interviu su Aplinkos ministerijos atstove Xxxxx Xxxxxxxxxxxx apie raudonosios knygos reikšmę, įrašytų augalų, gyvūnų ir grybų rūšių statusą, kokios priežastys lemia tų rūšių nykimą ir
pan. (724) Po 14 metų išleista nauja Raudonoji knyga: sutrumpėjo saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašas
Ruošia pranešimus apie saugomas rūšis, kurios įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.
2. Aukštesnių pasiekimų ugdymas
Šiame skyrelyje pateikiamos rekomendacijos, kaip ugdyti sudėtingesnius gebėjimus, kurių ugdymo rezultatai netenkina, atsižvelgiant į tyrimų ir pasiekimų patikrinimų rezultatus, arba patiriama ugdymosi sunkumų, atsižvelgiama į įvairių poreikių (įskaitant ir gabiuosius) mokinius. Klasių koncentrų skyreliuose pateikiami patarimai konkretaus amžiaus mokiniams ir užduočių pavyzdžiai.
Rengiant užduotis, skirtas ugdyti aukštesnius pasiekimus, reikėtų remtis Lietuvos mokinių pasiekimų nacionaliniuose ir tarptautiniuose (TIMSS, OECD PISA) tyrimuose analize ir atsirinkti užduotis, kurios mūsų mokiniams sudaro sunkumų jas atliekant.
Pagal TIMSS tyrimo rekomendacijas siekiant aukštesnių mokinių pasiekimų reikėtų daugiau dėmesio skirti užduotims, susijusioms su gamtamokslinio mąstymo gebėjimų sritimi:
˗ mąstyti ir analizuoti duomenis bei kitą informaciją, daryti išvadas ir naujomis aplinkybėmis taikyti įgytą supratimą;
˗ tiesiogiai taikyti gamtamokslius faktus bei sąvokas, aprėpti nepažįstamus arba kur kas sudėtingesnius kontekstus.
Daugiau informacijos apie TIMSS tyrimą rasite: xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxx/0000_XXXXX0000_0_XxxxxxXxxxxxx.xxx
PISA tyrimas rodo, kad mokiniai sunkiai geba suprasti ilgus ir abstrakčius tekstus, kuriuose reikalinga informacija su užduotimi susijusi netiesiogiai, sunkiai gali palyginti ir integruoti kelias galimai prieštaringas perspektyvas, generuoti išvadas, todėl ugdant aukštesnius pasiekimus reikėtų daugiau dėmesio skirti bendrajam raštingumui orientuojantis ne tik į paprastus, bet ir į sudėtingus ir abstrakčius, vientisus ir mišrius tekstus, stiprinti skaitymo gebėjimus.
Per gamtos mokslų pamokas mokiniams tenka atlikti skirtingais būdais pateiktas užduotis, todėl svarbu stiprinti skaitymo gebėjimus ir mokyti suprasti ne tik tekstu, bet ir vaizdu bei grafiku pateiktą informaciją. Siūloma pateikti mokiniams skirtingo tipo užduočių
1. Teksto užduotys:
- užbaigti sakinį,
- įrašyti praleistus žodžius,
- išrinkti iš teksto tam tikras sąvokas (fizikinius dydžius, reiškinius, matavimo vienetus ir pan.);
- rasti tekste raktinius žodžius,
- rasti pagrindinę mintį,
- rasti tekste dalykines klaidas,
- teisingai suformuluoti sakinį (taisyklę, dėsnio formuluotę) iš duotų žodžių,
- iš duoto sąrašo išrinkti teisingus/neteisingus teiginius,
- atsakymą pavaizduoti grafiškai (piešiniu, grafiku, schema),
- pagal aprašytą situaciją sukurti uždavinio sąlygą,
- užrašyti tekste paminėtų fizikinių dydžių formules.
2. Užduotys su paveikslais ar nuotraukomis:
- įvardyti paveiksle matomus reiškinius ir juos priskirti atitinkamai grupei;
- užrašyti dydžius, kurie apibūdina šiuos reiškinius;
- užrašyti fizikinių dydžių formules;
- pateikti pavyzdžių, kur ir kokiomis sąlygomis dar galima stebėti tokius reiškinius;
- apibūdinti paveiksle matomų kūnų (medžiagų) savybes;
- pagal paveikslą sukurti naujos užduoties sąlygą.
3. Užduotys su grafikais:
- pateikiamas grafikas, kuriame neįvardytos ašys:
- sugalvoti, kokių dydžių priklausomybę galėtų vaizduoti šis grafikas ir įvardyti ašis;
- aprašyti grafiškai pavaizduotą procesą;
- sukurti užduoties sąlygą;
- pateikiamas grafikas, kuriame įvardytos ašys ir xxxxxxxxx xxxxxxxx:
- aprašyti procesą;
- sukurti užduoties sąlygą;
- pateikti pavyzdžių, kur ir kokiomis sąlygomis galima stebėti grafike pavaizduotą procesą.
Siekiant kiekvieno mokinio aukštesnių pasiekimų reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į individualius vaiko poreikius, gebėjimus ir galimybes. Mokiniui kilus mokymosi sunkumų svarbu laiku suteikti reikiamą pagalbą, išsiaiškinti sunkumų priežastis, pateikti užduočių, kurios įveiklintų daugialypį mokinio intelektą – mokymąsi visais pojūčiais, leistų patirti sėkmę ir suteiktų mokiniui daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, įgalintų dirbti savarankiškai, padidintų motyvaciją mokytis. Svarbu išsiaiškinti esamas vaiko stiprybes, jį dominančius dalykus ir nuo to atsispirti. Išsiaiškinus, kurio pasiekimo lygio užduotis mokinys geba atlikti savarankiškai, sudėtingesnes užduotis jam pateikti palaipsniui didinant sudėtingumą.
Pateikiant naujas užduotis reikėtų remtis tuo, ką mokinys gerai išmano ir atlieka savarankiškai, palaipsniui sudėtingėjant užduotims jas pateikti su mokiniui reikiama pagalba. Xxxxxx, kad, pavyzdžiui, slenkstinio pasiekimų lygio mokinys įveiktų patenkinamam pasiekimų lygiui skirtas užduotis, reikėtų suteikti papildomos informacijos, patarti, kaip šias užduotis atlikti, pateikti papildomų nukreipiančių teisinga mokymosi linkme klausimų, nurodyti netiesioginės pagalbos šaltinių, stebėti mokinio darbą, padrąsinti ir teikti grįžtamąjį ryšį akcentuojant padarytą mokymosi pažangą.
Jeigu mokinys nesunkiai atlieka aukštesniojo (IV) pasiekimų lygio užduotis, reikėtų plėtoti jo aukštesniuosius mąstymo gebėjimus. Aukštą mokymosi potencialą turintiems mokiniams reikėtų pateikti daugiau kūrybinių, papildomų žinių ir gebėjimų reikalaujančių užduočių.
Vienas iš gerų būdų gerinti mokinių pasiekimus yra jų įtraukimas į pagalbą kitiems, nes taip yra ne tik įtvirtinami ir plėtojami jo akademiniai pasiekimai, bei ir ugdomos kompetencijos.
2.1. 5–6 klasė
UŽDUOČIŲ PAVYZDŽIAI AUKŠTESNIEMS PASIEKIMAMS UGDYTI
6.5.1.2. Atliekant praktikos darbus, nagrinėjamas organizmų prisitaikymas prie pasikeitusių aplinkos sąlygų (temperatūra, drėgmė, apšvietimas).
UŽDUOTIS. Benas ir kiaulpienės. 5 klasė
Ši užduotis skirta pagrindinio / aukštesniojo lygmens gebėjimų moksleiviams, kuriems sunkiau sekasi analizuoti duomenis bei kitą informaciją, daryti išvadas ir naujomis aplinkybėmis taikyti įgytą supratimą. Mokiniams pateikiama užduotis, kurioje rekomenduojama pateikti tyrimo analizę, taikant kvadrato metodą. Xxxxx tyrė kiaulpienių populiaciją pievoje netoli miško. Jums pateiktas Beno nupieštas tirtos vietovės eskizas ir lentelė su tyrimo duomenimis.
Kiaulpienių skaičius (1 m2)59142128 Atstumas nuo miško (m) 246 8 10
1. Suformuluokite apibendrintą išvadą apie kiaulpienių skaičiaus priklausomybę kvadratiniame metre,
tolstant nuo miško.
2. Aprašykite, kaip Benas turėjo panaudoti kvadrato metodą rezultatams gauti.
3. Pateikite vieną sąlygą, kodėl tyrimo metu gauti rezultatai nėra patikimi.
4. Remdamiesi kiaulpienių pavyzdžiais nurodykite, kuri iš jų auga toliau nuo miško. Savo atsakymą pagrįskite dviem argumentais.
5. Įvardykite, kokios augimo sąlygos lėmė tokį kiaulpienių skirtumą, augant toje pačioje pievoje.
6.5.5.1. Mokomasi praktiškai išmatuoti masę. Problemų sprendimas
Ši užduotis skirta ugdyti skirtingų pasiekimų lygių mokinių gamtamokslinių žinių taikymo kognityvinės srities pasiekimus ir praktinius įgūdžius (mokoma teisingai matuoti, tikslingai pasirinkti matavimo būdą, priemones, įvertinti matavimo rezultatus, galimas matavimo paklaidas, paaiškinti, kodėl atsiranda paklaidos, skatina daryti išvadas.
Užduotis. Ant stalo yra svirtinės svarstyklės ir 9 iš išorės niekuo nesiskiriantys rutuliukai. Viename iš jų yra tuščia ertmė. Kaip naudojant kuo mažiau svėrimų nustatyti, kuriame rutuliuke yra tuščia ertmė?
Slenkstinis lygis. Pateikiama paprasčiausia užduotis iš mokiniui artimos aplinkos. Paprasčiausiomis vadinamos užduotys, kurioms išnagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia vieno žingsnio. Padedamas iš mokytojo pasiūlytų pasirenka vieną užduoties atlikimo planą.
Patenkinamas lygis. Atsakydamas į mokytojo klausimus sudaro užduoties atlikimo planą, numato svėrimų skaičių.
Pagrindinis lygis. Sudaro planą užduočiai atlikti, numato svėrimų skaičių, pasiūlo bent vieną sprendimo alternatyvą.
Aukštenysis lygis. Xxxxxx kelis planus užduočiai atlikti, numato kiek svėrimų reikės kiekvienu atveju ir pasirenka tinkamiausią.
6.6.4.1. Mechaninis judėjimas
Ši užduotis skirta mokiniams, kuriems sunkiau sekasi analizuoti informaciją, daryti išvadas, pritaikyti žinias ir naujomis aplinkybėmis taikyti įgytą supratimą.
xxxxx://xxxxxxxxxx.xx/x/xxxx/0000
Slenkstinis lygis. Užduotyje pateikiami pasirenkamieji atsakymai, klausimo raktinis žodis paryškintas. Tai paprasčiausia užduotis, kuriai atlikti reikia vieno žingsnio – rasti tiesiogiai pateiktą informaciją.
Ant medžio lapo nusileido boružėlė. Papūtus vėjui, lapas atitrūko nuo šakelės ir pradėjo Kristi žemyn. Kieno atžvilgiu boružėlė nejuda?
a. Lapo;
b. Žemės;
c. Medžio;
d. Saulės.
Patenkinamasis lygis. Mokinys jau moka paaiškinti, kad kūno judėjimas nustatomas kitų kūnų atžvilgiu. Atidžiai perskaitęs užduotį sugrupuoja, kurie kūnai juda, t.y. jų padėtis kinta oro baliono keleivių atžvilgiu. Oro balionu skrendantys keleiviai mėgaujasi iš aukštai stebimais Žemės vaizdais. Automobiliai juda, žmonės skuba, namai ir vaizdai lėtai keičiasi.
Surūšiuok, kurie iš toliau nurodytų kūnų juda keleivių atžvilgiu ir kure jų atžvilgiu nejuda?
Medžiai, balionas, keleivių užkandžiai, automobiliai, namai, dujų balionas krepšyje.
Xxxx | Xxxxxx |
Pagrindinis lygis. Šioje užduotyje prašoma išvardinti kūnus, kurie gali judėti stovinčio žmogaus atžvilgiu, prašoma paaiškinti savo atsakymus. Judėjimą aiškina, kaip kūnų padėties kitų kūnų atžvilgiu kitimą
6.6.4.1. Mechaninis judėjimas
Pateikiama užduotis su įvardintomis koordinačių ašimis ir pažymėtu mastelis. Šio tipo užduotys mokiniams yra sunkiau suvokiamos ypač, jei mokiniai turi spragų iš matematikos kurso, bet mažais žingsneliais, supaprastinant užduotį, padedant mokytojui, klasės draugui ar pavyzdžiuose pateikus panašias užduotis, ugdomi gebėjimai aukštesni gebėjimai.
Užduotis
Dviejų mokyklų mokiniai, norėdami aplankyti skirtingas vietas, išsiruošė į žygį. Jie pasirinko nevienodus maršrutus, bet susitarė pakeliui susitikti. Lentelėje pateiktos kiekvienos mokyklos mokinių kas valandą aplankytų vietų koordinatės.
(x;y) | (x;y) | (x;y) | (x;y) | (x;y) | |
1 mokyklos mokiniai | (2;4) | (4;2) | (8;2) | (8;4) | (10;3) |
2 mokyklos mokiniai | (0;2) | (4;1) | (6;3) | (8;1) | (10;2) |
Slenkstinis lygis. Pateikiama paprasčiausia užduotis. Paprasčiausiomis vadinamos užduotys, kurioms išnagrinėti, surasti sprendimą ar atsakymą reikia vieno žingsnio.
Mokytojui padedant mokinys, naudodamasis lentelėje pateiktais duomenimis, nubrėžia XY koordinačių ašis, atideda taškus ir sujungia juos linijomis.
Patenkinamas lygis. Užduočiai atlikti jau reikia kelių žingsnių. Mokinys, naudodamasis lentelėje pateiktais duomenimis, nubrėžia XY koordinačių ašis, atideda taškus ir sujungia juos linijomis, pažymi judėjimo kryptis. Pagal gautą grafiko vaizdą padedamas pasirenka tinkamą atsakymo variantą:
a. mokiniai susitiks, nes...
b. mokiniai nesusitiks, nes...
Pagrindinis lygis. Mokinys pagal gautą grafiko vaizdą sugretina pateiktus atsakymus ir pasirenka tinkamą atsakymo variantą.
Aukštesnysis lygis. Mokinys pagal gautą grafiko vaizdą argumentuotai paaiškina teiginį: mokiniai
susitiks/nesusitiks, nes..
6.6.4.1. Mechaninis judėjimas
Tyrinėtojas Xxxxxxxxxx mėgaujasi vaizdu pro langą: stovi namas, medžiai, žmogus ir važiuoja automobilis, kurį vairuoja vyriškis. Kazimieras susimąstė apie judėjimą. Padėk jam atsakyti į klausimus.
a. Kurie du išvardyti kūnai gali judėti stovinčio žmogaus atžvilgiu?
b. Ar stovinčiam žmogui gali atrodyti, kad juda jis, o ne automobilis? Xxxxxxxxx, kodėl?
Aukštesnysis lygis. Judėjimą aiškina, kaip kūnų padėties kitų kūnų atžvilgiu kitimą. Atliekant šią užduotį atsakymą prašoma argumentuoti, nes abu vaikai yra teisūs: raktų savininko atžvilgiu raktai nejuda, o aplinkinių daiktų atžvilgiu jie juda.
Xxxxxx namo du vaikai susiginčijo. Vienas jų teigia, kad raktai jo kišenėje juda, o kitas net ašarodamas bando įrodyti, kad jie nejuda. Kuris yra teisus?
a. Xxxxxxxxx, kodėl?
b. Kodėl jų nuomonės skiriasi?
6.6.4.1. Mechaninis judėjimas
Ši užduotis skirta įvairių lygių mokiniams. Ji skirta ugdyti gamtamokslinių žinių taikymo kognityvinės srities pasiekimus, ugdo praktinius įgūdžius (mokoma teisingai matuoti, tikslingai pasirinkti matavimo būdą, priemones, įvertinti matavimo rezultatus, galimas matavimo paklaidas, paaiškinti, kodėl atsiranda paklaidos, skatina daryti išvadas.
Užduotis. Išmatuoti kelią nuo kabineto iki valgyklos.
Slenkstinis lygis. Ši užduotis iš mokiniui pažįstamos aplinkos. Xxxxxx nuo savo kabineto iki valgyklos kartais per dieną įveikiamas kelis kartus. Mokiniui, kuriam sunkiau sekasi užduotis iš artimos ir jam pažįstamos aplinkos turėtų būti patraukli/įtrauki. Mokiniai matuoti mokomi pradinėse klasėse, matavimo įgūdžiai suformuoti, bet teisingai matuoti ne visada pavyksta. Mažais žingsneliais, su pagalba siekiama teisingo rezultato.
Mokinys planuoja darbą atsakydamas į nukreipiamuosius klausimus:
Kaip patogiausia išmatuoti atstumą iki valgyklos? (žingsniais)
Ar žingsniai yra vienodi? (nevienodi dėl žmogaus kūno sandaros, įpročių ir pan.)
Kaip žingsnius paversti į metrus? (išsimatuoti žingsnio ilgį ir padauginti iš žingsnių skaičiaus). Kaip išmatuoti savo žingsnio ilgį? (išsimatuoja mokytojo stebimas)
Ką reikia daryti, kad rezultatai gautųsi patikimi. (matuoti kelis kartus, apskaičiuoti vidurkį).
Mokinys savarankiškai išmatuoja atstumą iki valgyklos žingsniais, padaugina iš žingsnio ilgio ir užrašo rezultatą, nurodydamas matavimo vienetus.
Patenkinamas lygis. Aptariama, kaip galima išmatuoti ir apskaičiuoti kelią iš taško A į tašką B. Mokiniai patys renkasi būdą, kaip matuos atstumą (žingsniais); Atstumą išmatuoja keletą kartų. Pateikia logiškai teisingą rezultatą su matavimo vienetais.
Pagrindinis lygis. Mokiniai siūlo atstumo matavimo būdus, argumentuoja kuo jų būdas yra geras, paaiškina kaip atliks matavimus. Atstumą išmatuoja keletą kartų. Pateikia paklaidų ribose teisingą rezultatą su matavimo vienetais.
Aukštesnysis lygis. Mokiniai patys pasirenka matavimo būdą. Išmatuoja atstumą keletą kartų skirtingais būdais. Pateikia paklaidų ribose teisingą rezultatą su matavimo vienetais.
6.6.4.2. Jėgos. xxxxx://xxxxxxxxxx.xx/x/xxxx/0000 Užduotis.
Slenkstinis lygis. Užduotyje pateikiami pasirenkamieji atsakymai, klausimo raktinis žodis paryškintas. Tai paprasčiausia užduotis, kuriai atlikti reikia vieno žingsnio – žinoti jėgos matavimo vienetą.
Koks yra pagrindinis jėgos matavimo vienetas?
a. m/s;
b. h;
c. N;
d. km.
Patenkinamas lygis. Mokinys jau žino, kas yra jėga, moka paaiškinti, kad dėl jėgos poveikio keičiasi kūno forma, judėjimo kryptis, greitis. Atidžiai perskaitęs užduotį atsako į klausimus.
Pažiūrėk į paveikslus ir atsakyk į klausimus:
1. Kurie kūnai yra veikiami jėgos? Kurių kūnų jėga juos veikia?
2. Kaip pasireiškia jėgos poveikis šiuose paveiksluose?
Pagrindinis lygis. Matuodami mokiniai dažnai klysta, nes neteisingai nustato prietaiso skalės padalos vertes. Šioje užduotyje pateikti keli dinamometrai, kurių skalės yra skirtingos.
Dinamometrų skalės gali būti labai įvairios. Užrašyk, kokią jėgą rodo kiekvienas dinamometras.
Pagrindinis lygis. Mokiniai jau susipažinę su jėga, jėgos poveikiu ir jėgų rūšimis. Paveiksle įvardija, kad įtemptuose lankuose veikia tamprumo jėga, žino nuo ko priklauso jos dydis, todėl rekomenduos gamintojams panaudoti tampresnį siūlą.
Du sportininkai šaudo iš lankų į taikinius. Jie pavaizduoti prieš pat paleidžiant strėlę iš lanko. Atsakyk į
klausimus:
Kurio sportininko paleistos strėlės kelias bus ilgesnis
1. Kurio sportininko paleistos strėlės greitis bus didesnis
Pasiūlyk lankų gamintojams, vieną patobulinimą, kad strėlės lėktų toliau.
Aukštesnysis lygis. Mokiniai jau susipažinę su jėga, jėgos poveikiu ir jėgų rūšimis, jėgų matavimo prietaisu. Atidžiai perskaitę užduotį turi ne tik atsakyti į pateiktus klausimus, bet ir argumentuoti atsakymus.
Sunkumų kilnotojas nuolat treniruojasi, kad palaikytų savo fizinę formą. Ar sportininkui treniruojantis rankoje atsiranda jėga? Argumentuok savo pasirinkimą, nurodyk prietaisą, kuriuo galima išmatuoti raumenų jėgą.
2.2. 7–8 klasė
UŽDUOČIŲ PAVYZDŽIAI AUKŠTESNIEMS PASIEKIMAMS UGDYTI
6.7.1. Šviesa
1. Įsitaisęs fotelyje ir atsivertęs naują detektyvą, pažvelgiau į skaitmeninio laikrodžio, kabančio ant sienos gretimame kambaryje, ekrano atspindį sieniniame veidrodyje. Štai ką aš pamačiau:
Baigęs skaityti du skyrius, knygą užverčiau ir vėl pažvelgiau į skaitmeninio laikrodžio ekrano atspindį veidrodyje. Pamačiau tokį vaizdą:
Kiek minučių aš skaičiau knygą?
2. Mergina vėlų apsiniaukusį vakarą eina gatve pro gatvės žibintą. Kaip keičiasi merginos šešėlio ilgis? Paaiškinkite atsakymą.
3. Į sakinius įrašykite šiuos žodžius: aukštesnis, dažniau, rečiau, žemesnis.
Kuo dažniau virpa styga, tuo garsą skleidžia. Kuo rečiau virpa styga, tuo garsą skleidžia. Kuo storesnė styga, tuo virpa ir skleidžia garsą. Kuo plonesnė styga, tuo
virpa ir skleidžia garsą.
Kuo labiau įtempta styga, tuo virpa ir skleidžia garsą. Kuo mažiau įtempta styga, tuo virpa ir skleidžia garsą.
6.7.2.1. Garsas
1. Ištaisykite tekste padarytas klaidas.
Garsą sukelia tam tikru dažniu virpantys kūnai. Žmogus suvokia tuos virpesius, kurių dažnis yra nuo 16 000
Hz iki 20 000 Hz. Garsas yra skersinė banga, kuri gali sklisti tik skysčiais ir dujomis.
2. Kai Žemėje išsiveržia ugnikalnis, dundesys girdimas net už kelių šimtų kilometrų. Kodėl negirdime dundesio, kurį sukelia Saulėje vykstantys išsiveržimai, nors nepalyginamai galingesni? Pažymėkite teisingą atsakymą.
A garsas kosmoso erdvėje išsisklaido ir nepasiekia Žemės;
B tarp Saulės ir Žemės nėra tamprios aplinkos, kurioje galėtų susidaryti ir sklisti garso bangos;
C atstumas nuo Žemės iki Saulės daug didesnis už Žemės spindulį, todėl ir negirdime;
D garsą sugeria Žemės atmosfera.
6.7.4.2. Augalai
Užduotis: Augalų draugystė su trąšomis.
Ši užduotis skirta slenkstinių gebėjimų mokiniams, kurių menkas gamtamokslinis raštingumas; menkas gebėjimas moksliškai interpretuoti duomenis ir įrodymus pasiūlyti, kaip galima moksliškai ištyrinėti pateiktą klausimą; sunkiai gali palyginti ir integruoti kelias galimai prieštaringas perspektyvas, generuoti išvadas.
Pateikiama užduotis su įvardintomis koordinačių ašimis ir pažymėtais skaitmenimis. Mokytojui padedant mokinys, naudodamasis lentelėje pateiktais duomenimis, atideda taškus ir sujungia juos linijomis. Gautą grafiko vaizdą sugretina su pateiktais atsakymais ir pasirenka tinkamą atsakymo variantą.
BP: Mokomasi paaiškinti skirtingų augalų organų prisitaikymą vykdyti funkcijas, siejant su augimo sąlygomis.
Adaptuota užduotis xxxxx://xxx.xx/xxxxxx/0000_0000_XXXX_xxxxxxxx_xxxxxxxx.xxx
Tiriant trąšų poveikį, tos pačios rūšies augalų daigai buvo laistomi skirtingos koncentracijos trąšų tirpalu. Kitos auginimo sąlygos buvo vienodos. Lentelėje pateiktas po savaitės išmatuotų kiekvienos grupės augalų vidutinis aukštis.
Nr.Trąšų koncentracija, g/lVidutinis augalų aukštis, cm
1 0,1 | 2 |
2 0,5 | 4 |
3 1 | 7 |
4 2 | 3 |
5 4 | 1,5 |
1. Naudodamiesi pateiktais A-D grafikais nurodykite, kuriame pavaizduota trąšų koncentracijos įtaka augalų augimui pagal gautus tyrimo rezultatus.
2. Atsakymui pasitikrinti ir įsivertinti nubraižykite augalų augimo priklausomybės nuo trąšų koncentracijos grafiką.
3. Baikite formuluoti išvadą: Kuo trąšų koncentracija didesnė, tuo
6.8.8.2. Evoliucijos įrodymai. Užduotis. Bendra kilmė.
Ši užduotis skirta slenkstinio ir / arba patenkinamojo lygio mokiniams, kuriems reikia sustiprinti skaitymo
gebėjimų sritį.
Pateikiamas tekstas, pagal kurį suformuluoti klausimai skatina jį analizuoti, susidaryti xxxxxxx sampratą apie organizmų evoliuciją, pritaikyti turimas žinias.
BP: remiantis lyginamosios anatomijos pavyzdžiais (banginio, paukščio, šikšnosparnio, arklio, žmogaus viršutinių / priekinių galūnių prisitaikymas atlikti funkciją) įvardijama, kad skirtingos rūšys turi bendrų požymių, nes išsivysto iš bendro protėvio.
Mokslas apie tai, kaip įvairiose organizmų grupėse kinta atitinkami organai, vadinamas lyginamąja anatomija. Svarbiausia lyginamosios anatomijos tyrimo išvada yra ta, kad tam tikros sisteminės grupės visų gyvūnų rūšys turi to paties plano kūno sandarą. Čia kalbama apie stambius jų kūno sandaros bruožus. Tačiau yra ir labai daug įvairių pakitimų. Atitinkamas organas vienur didėja, kitur mažėja, vystosi arba nyksta, keičia pavidalą ir net paskirtį dėl įvairiausių išorinių veiksnių. Žuvies pelekas, varlės koja, paukščio xxxxxx ir kurmio letenėlė yra šio dėsnio iliustracija. Atrodo, kad skirtingoms funkcijoms atlikti turėtų būti visai skirtingi organai, lygiai kaip žmogus technikos srityje įvairiems darbams yra išradęs skirtingus įrankius. Kas kita gyvūnų anatomijoje: čia skirtingoms funkcijoms atlikti naudojamas tas pats, daugiau ar mažiau pakitęs, pagrindinis organas. Iš to galime padaryti išvadą, kad šie skirtingi ir skirtingų funkcijų organai yra vienos kilmės. Taip pat vienos kilmės yra tie gyvūnai, kurie juos turi.
Tekstas adaptuotas iš knygos Xxxxxxxxxx X. Gyvybės raida. V., 1958, p. 48-51. Pagal tekste pateiktą informaciją atsakykite į klausimus:
1. Nurodykite, kokios gyvūnų rūšys yra pagrindinis lyginamosios anatomijos objektas.
2. Užbaikite sakinį: Lyginamosios anatomijos duomenys leidžia daryti išvadą, kad… .
3. Įvardykite, kas lemia, kad evoliucijos eigoje tarp vienos kilmės organų atsiranda pakitimų.
4. Įvardykite, kokias funkcijas atlieka tekste minimų gyvūnų galūnės.
5. Evoliucijos įrodymus galima pagrįsti ir kitais pavyzdžiais. Nurodykite, dar vieną, kuris siejasi su
paleontologija.
6.8.9.2. Ekosistemų stabilumas. Užduotis: Ekosistemų stabilumas.
Ši užduotis skirta pagrindinio ir aukštesniojo lygmens mokiniams, kuriems reikia sustiprinti gamtamokslinį raštingumą.
Mokiniams rekomenduojama pateikti kūrybinio teksto užduotį pagal mokytojo paruoštą planą, paveikslą, sąvokas ir arba raktinius žodžius, frazes.
BP: paaiškinti organizmų mitybinių ryšių reikšmę ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. Pagal pateiktą struktūrinį planą aprašykite, kas lemia ekosistemų stabilumą
1. Ekosistema - svarbus ekologinis lygmuo.
(nagrinėkite vieną pasirinktą ekosistemą)
1. Organizmų mitybinių ryšių reikšmę ekosistemos biologinei įvairovei ir stabilumui. (pateikite vieną mitybos grandinę iš 4-5 organizmų)
1. Ekosistemų stabilumą trikdantys veiksniai. (nagrinėkite vieną pasirinktą veiksnį)
Užduotis: Jodo dėmių valymas (8 klasė)
Ši užduotis skirta įvairių lygių mokiniams. Ji skirta ugdyti Gamtamokslinių žinių taikymo kognytivinės srities pasiekimus, ugdo praktinius įgūdžius, skatina daryti išvadas (paaiškinti priežasties-pasekmės ryšį). BP. Stebint vykstančias chemines reakcijas mokomasi įvardyti cheminės reakcijos požymius.
Dėmės drabužiuose – erzinantis reikalas. Jeigu jau dėmių pastebėjote, ypač jei dėmės ryškios, geriau net nebandykite to drabužio mesti su kitais į skalbyklę. Paaukokite šiek tiek laiko dėmei išvalyti, ir po to nebereikės nervintis, kad nepavyko išskalbti. Svarbu, kad, valant dėmę, ant audinio nesusidarytų „aureolė“, tam aplink dėmę audinį suvilgykite vandeniu.
Atlikdami bandymą, ne tik išmoksite išvalyti jodo dėmes iš audinio, bet ir stebėsite medžiagų reakcijos pavyzdį, geriau suprasite medžiagų tirpumą.
Krakmolas – tai dažniausiai miglinių ir pupinių šeimų augalų grūdų (sėklų) rezervinė-energetinė medžiaga, kuri yra polisacharidų grupės junginys. Į krakmolo sudėtį įeina sacharidai amilopektinas ir amilozė. Sėklose, grūduose jo yra iki 70 proc., vaisiuose, šaknyse ir požeminiuose stiebuose – iki 30 proc. Krakmolas augaluose dažniausiai yra 0,007–0,15 mm dydžio grūdelių formos. Krakmolas sudarytas iš dviejų skirtingų polisacharidų: amilozės grūdelio branduolio, ir amilopektino – išorinės grūdelio dalies. Jodas amilozę nudažo mėlynai, o amilopektiną – purpurine spalva.
Medžiagos ir priemonės: audinys, jodo tirpalas, vanduo, dubuo, stiklinė ar medinė lazdelė, bulvė.
Darbo eiga. Ant audinio užlašinama jodo tirpalo. Dėmė sudrėkinama vandeniu ir iš abiejų pusių patrinama šviežiai perpjauta bulve. Atkreipiamas dėmesys į pokyčius. Jie fiksuojami užrašuose.
Paskui audinys keletą kartų paskalaujamas dubenyje su vandeniu, pamaišant lazdele. Stebima, kas vyksta su dėme. Dėmė skalaujant nyksta ne todėl, kad jodas jungiasi su amilaze. Veikiant bulvių fermentui amilazei, amilozė hidrolizuojama į maltozę ir dekstrinus, kurių jodas nedažo. Celiuliozės amilazė nehidrolizuoja, krakmolo neturinčius audinius dažo ruda, o ne mėlyna spalva (medvilnė, linas ir kt.). Padaromos išvados.
Šaltinis: Xxxxxxxxxxx, K., Xxxxxxxxx, A., Daugirdienė, X., Xxxxxxxx, G., Xxxxxxxxxxx-Xxxxxxxxxxxx, R., Xxxxxxxxxxxx, O., Xxxxxxxxxxxx, R., Xxxxxxxxxx, X. Mokomės gamtoje ir iš gamtos. Tyrimų žaliosiose mokymosi aplinkose metodinė priemonė. 2 dalis (7–8 klasių mokiniams)(2013). Šiauliai: Titnagas.
Užduotis: Izotopai (8 klasė)
Ši užduotis skirta aukštesniojo lygmens mokiniams, ji skirta ugdyti(s) darbo su tekstu įgūdžius, padeda sieti
teorines žinias su gamtine aplinka, analizuoti ir sisteminti žinias.
BP. Apibūdinami izotopai, aiškinamasi, kuo panašūs ir kuo skiriasi izotopai.
Šikšnosparnių migracijos kelius galima sekti, lyginant elementų izotopų proporcijas šių gyvūnų kailyje ir aplinkoje.
Izotopų metodas buvo išbandytas, palyginus žinomą stabilių vandenilio, anglies ir azoto izotopų tipą kritulių vandenyje Europoje ir analogiškus izotopus penkių sėsliųjų šikšnosparnių rūšių, įskaitant plačiaausius, ruduosius ir pilkuosius ausylius, kailyje. Metodas, kuriame naudojami visi trys tiriami izotopai, leido tiksliai nustatyti šikšnosparnių kilmės vietą.
1. Žemiau atsitiktine tvarka išvardinti stabilūs užduoties informacijoje pateiktų elementų izotopai, pažymėkite (apibraukite) visus vandenilio izotopus.
2. Užbaikite sakinį. Pasirinkite A arba B atsakymą ir 1 arba 2 jo pagrindimą. Anglies izotopai yra …………................……..
A. | nes atomo branduolyje jie turi | 1. | septynis neutronus. | |
B. | nes atomo branduolyje jie turi | 2. | šešis protonus. |
3. Paaiškinkite užduoties informacijoje nurodytų vandenilio izotopų atomų struktūros skirtumus.
..........................................................................................................................................................................
..........................................................................................................................................................................
................................................................................................................................
Užduotis: Katalitinės reakcijos (8 klasė)
Ši užduotis skirta pagrindinio ir/ar aukštesniojo lygių mokiniams. Ji skirta stiprinti gamtamokslinio komunikavimo kompetenciją; kelti Gamtamokslinių žinių taikymo bei Gamtamokslinio mąstymo kognytivinių sričių pasiekimus.
BP. Apibūdinamas katalizatorius, kaip medžiaga, kuri spartina reakciją.
Viena iš baltymų funkcijų organizme yra katalizuoti vykstančias reakcijas. Organizme vykstantį katalitinį procesą galima pavaizduoti toliau pateikta supaprastinta schema. Fermentas su reaguojančia medžiaga (substratu) sudaro tarpinį fermento-substrato kompleksą, kuris arba grįžtamai skyla, arba įvykus reakcijai sudaro produktą ir laisvą fermentą.
Koks yra fermento vaidmuo vykstančioje reakcijoje?
Paaiškinkite fermento ir katalizatoriaus sąvokų reikšmių panašumus ir skirtumus
Sakinyje įrašykite praleistus žodžius: Katalitinės reakcijos rezultate sureaguoja ir virsta
nauja medžiaga - ......................................... Tuo tarpu , atlikęs katalitinę funkciją lieka
.............................................
Grafike pavaizduota reakcijos greičio priklausomybė nuo substrato koncentracijos, kai biologinio katalizatoriaus kiekis yra pastovus. Remdamiesi pateikta supaprastinta schema, paaiškinkite, kodėl padidinus substrato koncentraciją iki 13 mmol/l reakcijos greitis nebedidėja.
Remdamiesi pateikta supaprastinta schema, nurodykite kokiai substrato koncentracijai esant reakcijos
greitis nebedidėja? Paaiškinkite, kodėl?
Parengta pagal 2016 m. Chemijos valstybinio brandos egzamino užduotį
Užduotis: Magnetų chemija (8 klasė)
Ši užduotis skirta pagrindinio ir/ar aukštesniojo lygių mokiniams. Ji skirta kelti Gamtamokslinių žinių
taikymo kognytivinės srities pasiekimus.
BP. Nagrinėjamos bendriausios metalų ir nemetalų savybės, metalų ir nemetalų pasiskirstymas periodinėje elementų lentelėje; Mokomasi apskaičiuoti santykinę molekulinę masę ir elemento masės dalį junginyje procentais.
1982 m. „General Motors“ ir „Sumitomo Special Metals“ kompanijose buvo atrastas neodimio junginys Nd2Fe14B, iš kurio gaminami stipriausi šių laikų magnetai. Nd2Fe14B plačiai naudojamas kietuosiuose diskuose, varikliuose, garsiakalbiuose, elektrinėse gitarose ir kt.
Parašykite, kuriame periodinės elementų lentelės periode yra neodimis Nd.
Parašykite geležies atomo elektronų išsidėstymą sluoksniuose.
Apskaičiuokite, kiek geležies atomų yra 1 grame Nd2Fe14B junginio. Neodimio junginio molinė masė
M(Nd2Fe14B) = 1083 g/mol. Užrašykite nuoseklų sprendimą.
Prieš atrandant Nd2Fe14B, stipriausi magnetai buvo gaminami iš XCo5 junginio. Nustatykite elementą X, jei žinoma, kad oksiduojant 4,45 g XCo5 susidaro 3,75 g kobalto(II) oksido CoO. Užrašykite nuoseklų sprendimą.
4XCo5 + 13O2 → 2X2O3 + 20CoO
Parengta pagal 2015 m. Chemijos valstybinio brandos egzamino užduotį
3. Tarpdalykinių temų integravimas. Dalykų dermė.
Šiame skyrelyje aptariami dalyke nagrinėjamų Gairėse nurodytų tarpdalykinių temų
aspektai, jungtys su kitais dalykais, dalykų horizontalios tarpusavio dermės klausimai. Klasių koncentrų skyreliuose pateikiami patarimai konkretaus amžiaus mokiniams ir užduočių pavyzdžiai.
Jungtys su kitais dalykais, dalykų horizontali ir vertikali tarpusavio dermė atsiskleidžia per Gairėse nurodytas tarpdalykines temas. Tarpdalykinė temų integracija padeda ugdyti visuminį (holistinį) pasaulio suvokimą, išvengti suskaidymo į atskiras padrikas žinias apie objektus ir reiškinius, fragmentinio ir paviršutiniško pasaulio supratimo.
Ugdymo turinys derinamas vertikaliai atsižvelgiant į amžiau tarpsnių ypatumus, nuosekliai plėtojamas ir gilinamas iš klasės į klasę. Horizontalioji integracija užtikrina skirtingų dalykų dermė, kai tas pats objektas ar reiškinys nagrinėjamas per skirtingų dalykų pamokas ar integralias veiklas.
Mokinio poreikius geriausiai atitinka integralus, visapusiškas ugdymas, kuris apima ne vien žinias, gebėjimus, vertybines nuostatas, bet ir pojūčius, jausmus, vaizduotę. Siekiama racionalios ir neracionalios (intuityvaus, jausminio, pasąmoninio) pažinimo dermės, į ugdymo procesą įtraukiant visas mokinio pažinimo galias. Integruojant mokymosi turinį siekiama mokomųjų dalykų tikslų, uždavinių, turinio ir metodų dermės, taikomi įvairūs ugdymo integracijos būdai – asmenybinis, sociokultūrinis, kontekstinis, probleminis, metodų, turinio ir kt.
TARPDALYKINĖS TEMOS
1. Gimtoji kalba
Gamtamokslinio ugdymo programoje nėra konkrečių mokymosi turinio temų, skirtų gimtosios kalbos pasiekimams ugdyti, tačiau nagrinėjant bet kurią gamtamokslinę temą yra ugdomi ir kalbiniai pasiekimai. Tarp pasiekimų sričių yra gamtamokslinio komunikavimo pasiekimų sritis ir numatoma ugdyti tokius pasiekimus: B1. Skiria ir tinkamai taiko gamtamokslines sąvokas, terminus, <...>; B4.Xxxxxxxx ir tikslingai, laikydamasis etikos ir etiketo, vartoja kalbą skirtingais būdais ir formomis perteikdamas kitiems gamtamokslinę informaciją, atlikdamas užduotis. Naujo turinio mokymo rekomendacijose galima rasti nemažai veiklų, kai mokiniams siūloma parengti pranešimus, diskutuoti vieną ar kitą gamtamoksline tema. Daugiau informacijos rasite skyrelyje „Kalbinių gebėjimų ugdymas“.
2. Etninė kultūra
2.1. Tradicijos ir papročiai
Etninės kultūros temos nėra nagrinėjamos tiesiogiai fizikos programoje, tačiau vykdant įvairias tarpdalykines veiklas galima rasti nemažai sąsajų su etnine kultūra. Pavyzdžiui, nagrinėjant Saulės sistemą, galima atlikti projektinį darbą „Saulė, Mėnulis ir planetos lietuvių sakmėse ir padavimuose“, aptarti, kokios tradicinės lietuvių šventės sietinos su Žemės judėjimu apie Xxxxx.
3. Kultūros paveldas
Atsižvelgiant į sąvokos „kultūra“ paaiškinimą – „<...> 2. kurios nors srities žmonių išprusimas, tobulumo laipsnis, pasiektas moksle ar veikloje; visa, ką sukūrė žmonija fiziniu bei protiniu darbu praeityje ir dabar
<...>“ (xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxx/Xxxxxxx) reikėtų priminti mokiniams, kad žmonijos sukauptos žinios, padaryti atradimai ir mokslo pasiekimai yra svarbi ir neatsiejama kultūros paveldo dalis.
4. Kultūros raida
Per fizikos pamokas nagrinėjant fizikos mokslo vystymąsi Lietuvoje ir pasaulyje apžvelgiama ir kultūros
raida.
5. Pilietinės visuomenės savikūra
5.1. Ekstremalios situacijos
Fizikos pamokose aptariant elektros energijos gavybą ir panaudojimą, šiuo metu eksploatuojamas elektrines Lietuvoje ir kitose šalyse verta padiskutuoti apie galimas ekstremalias situacijas, kurios galėtų kilti dėl aplaidaus elektrinių naudojimo. Būtina aptarti pavojus, kurie kyla dėl Astravo elektrinės, apsisaugojimo nuo radiacijos būdus. Kalbant apie klimato kaitą ir vis dažniau pasikartojančias karštas vasaros dienas arba itin
žemą temperatūrą žiemą, reikėtų aptarti saugaus elgesio taisykles tokiomis dienomis, savęs ir kitų apsaugojimo svarbą.
5.2. Intelektinė nuosavybė
Fizikos bendrojoje programoje tarp pasiekimų sričių yra gamtamokslinio komunikavimo pasiekimų sritis ir numatoma ugdyti tokį pasiekimą: B2. Atsirenka reikiamą įvairiais būdais pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, <...> tinkamai cituoja šaltinius. Kiekvieną kartą, kai mokinys rengią pranešimą, atlieka projektinį darbą ir atsirenka reikiamą informaciją bei ją perteikia, naudojasi savo bendraklasių gautais duomenimis ar kitais padarytais darbais, svarbu atkreipti dėmesį į tinkamą šaltinių citavimą taip ugdant pagarbą kitų darbui, supratimą apie intelektinę nuosavybę.
6. Asmenybės, idėjos
Fizikos pamokose nagrinėjant teorijų vystymąsi ir atradimus minimi garsūs mokslininkai, tokie kaip Xxxxxxxxxx, G. Xxxxxxxxx, X. Paskalis, I. Xxxxxxxx, X. Xxxxx, X. Xxxxxxxx, X. Xxxxxxxxxxxx ir kiti, aptariami jų darbai ir idėjos. Be to dalis fizikinių dydžių matavimo vienetų yra pavadinti garsių mokslininkų vardais, tad juos minint taip pat yra paminimos asmenybės bei įvardijami jų nuopelnai ir pasiekimai.
7. Socialinė ir ekonominė plėtra
7.1. Žiedinė ekonomika
Žiedinės ekonomikos principai fizikos mokymosi turinyje išreikšti netiesiogiai tik aptariant saikingą vartojimą, resursų taupymą, atliekų rūšiavimą akcentuojant jų perdirbimą ir pakartotiną panaudojimą.
7.2. Pažangios technologijos ir inovacijos
Fizikos programoje nemažai dėmesio skiriama naujų ir pažangių technologijų aptarimui. Nagrinėjami atsinaujinantys elektros energijos šaltiniai, vėjo ir saulės jėgainės. Mokymosi turinyje yra temų, pvz., radijo bangos, fotoelementai, mikroskopai, teleskopai ir kt., kurios tiesiogiai susijusios su technologijomis, jų kūrimu ir tobulinimu. Tiriamiesiems darbams atlikti naudojami įvairūs jutikliai ir kitos priemonės, kurios leidžia naudoti kompiuterines programas ir yra pažangesnės už anksčiau naudotus matavimo prietaisus. Nagrinėjant, pvz., elektromagnetines bangas, rekomenduojama organizuoti diskusijas apie vystomas ryšio technologijas.
8. Aplinkos tvarumas
8.1. Aplinkos apsauga
Tarp bendrojoje programoje numatytų mokymosi uždavinių – mokiniai tyrinėdami ir analizuodami fizikinius reiškinius, jų priežasties-pasekmės ryšius, žmogaus veiklos poveikį gamtai, plėtoja mokslinę pasaulėvoką ir atsakingą požiūrį į aplinką, gamtą, gyvybę; diskutuodami išreiškia socialiai atsakingą ir argumentais grįstą nuomonę šalies ir pasaulio gamtos išteklių naudojimo ir ekologinio tvarumo klausimais. Fizikos pamokose siekiama, kad mokiniai suprastų žmogaus veiklos sukeltus pokyčius gamtoje ir imtųsi asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą.
8.2. Klimato kaitos prevencija
Fizikos bendrojoje programoje aptariamas šilumos gavimas katilinėse ir su tuo susijusios ekologinės problemos bei jų sprendimo būdai, nagrinėjamas šiluminių variklių veikimo principas, aptariamas jų pritaikymas praktikoje, su tuo susieta aplinkos tarša ir jos mažinimo būdai, nagrinėjami atsinaujinantys ir neatsinaujinantys energijos šaltiniai, jų privalumai ir trūkumai, aptariamos elektros energijos gamybos ir vartojimo sukeliamos ekologinės problemos bei jų sprendimo būdai. Nagrinėjant šias temas ir aptariant ekologines problemas kalbama apie klimato kaitą ir jos prevenciją.
8.3. Atsakingas vartojimas
Nagrinėjant, pavyzdžiui šiluminės ir elektros energijos gamybą, aptariami saikingas vartojimas ir resursų taupymo būdai, organizuojamos projektinės ir kitos veiklos, nukreiptos į mokinių vertybinių nuostatų ugdymą.
9. Mokymasis visą gyvenimą
Mokymosi turinys programoje išdėstytas parodant nuolatinį turimų žinių gausėjimą ir kitimą, naujų technologijų, reikalaujančių kokybiškai naujų įgūdžių, atsiradimą ir vystymąsi, kas netiesiogiai skatina nuolat mokytis. Siekiama, kad mokiniai nuolat reflektuotų asmeninę pažangą mokantis fizikos, įvardytų
savo stiprybes ir tobulintinas sritis, kritiškai vertintų savo pasiekimų priežasties-pasekmės ryšius, keltų tolesnius mokymosi tikslus ir taip nusiteiktų ir pasiruoštų mokytis visą gyvenimą.
10. Sveikata, sveika gyvensena
10.1. Asmens savybių ugdymas
Per įvairias mokymosi veiklas fizikos pamokose mokiniai skatinami pasitikėti savo jėgomis, visapusiškai ir lanksčiai reflektuoti bei kūrybiškai taikyti ir plėtoti asmenybėje slypinčius išteklius; prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir įsivertinti savo poelgių pasekmes. Veiklos organizuojamos taip, kad mokiniai galėtų ugdytis bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Per fizikos pamokas organizuojama nemažai praktinių veiklų, kai mokiniai dirba grupėse ir atlieka skirtingus vaidmenis, kai natūraliai yra ugdomos tokios savybės kaip empatija, tolerancija kito nuomonei, geranoriškumas, organizuotumas, tikslo siekimas ir kt.
10.2. Streso įveika
Per fizikos, kaip ir kitų dalykų, pamokas mokiniai gali patirti stresą, kai nesiseka atlikti kurią nors užduotį, gauna juos netenkinantį įvertinimą, todėl labai svarbu išsiaiškinti nesėkmės priežastis ir stipriąsias mokinių savybes ir laiku suteikti pagalbą, patarti, kokių veiksmų turėtų imtis mokinys, kad ateityje išvengtų nesėkmių ir nevertintų jų kaip nepataisomų dalykų.
10.3. Rūpinimasis savo ir kitų sveikata
Tarp fizikos pamokose nagrinėjamų temų yra triukšmas ir apšvieta. Aiškinamasi, koks yra triukšmo poveikis sveikatai ir kokiais būdais jį galima sumažinti, kaip klausą veikia dažnas ausinukų naudojimas. Aptariama, kokie yra reikalavimai darbinių paviršių apšvietai, kaip kuriama sveika aplinka.
10.4. Saugus elgesys
Saugaus elgesio taisyklės fizikos kabinete aptariamos mokslo metų pradžioje, o atliekant elektros ir šilumos tiriamuosius darbus aptariamas saugus elgesys su elektros prietaisais, stikliniais indais, spiritinėmis lemputėmis, karštu vandeniu ir pan.
11. Ugdymas karjerai
Vienas iš bendrojoje programoje numatytų mokymosi uždavinių – mokiniai domėdamiesi fizikos mokslo ir technologijų raida Lietuvoje ir pasaulyje, mūsų šalies prioritetinėmis fizikos, technikos ir technologijų plėtotės kryptimis, susipažįsta su profesijomis, kurioms reikia fizikos žinių ir gebėjimų.
Siekiant įgyvendinti šį uždavinį verta į mokymosi turinio aiškinimą įtraukti mokinius, kurie tobulina kompetencijas neformaliojo ugdymo veiklose. Pavyzdžiui, radijo siųstuvo ir imtuvo ryšio principą gali pademonstruoti mokiniai, lankantys radijo mėgėjų būrelius. Nagrinėjant fizikos temas galima organizuoti pažintines ekskursijas į įvairias įstaigas ir įmones, pasikviesti su fizika susietų sričių specialistus į pamokas.
3.1. 5 klasė
Turinys | Galimos veiklos | Galima integracija su kitais mokomaisiais dalykais |
6.5.1.1. Žmogaus ir gamtos dermė << ...gamta žmogui ne tik prieglobstis, maistas, deguonis, kuras, vaistai, bet ir mokslinių atradimų, tyrinėjimų šaltinis...>> Aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus veikla (miestų ir žemės ūkio plėtra, kelių / automagistralių | Aiškinasi A. Žmuidzinavičiaus peizažuose paslėptą meilę gamtai, jautrumo aplinkai tematiką. Gamtamokslinis pranešimas "Kaip organizmų sistemos / prisitaikymai panaudojami technikos sprendimuose" Praktikos darbas „Druskingo ir rūgštaus (parūgštinto citrina, citrinos rūgštimi) vandens poveikis augalų augimui“ | Dailė – gamtos vaizdavimas peizažuose. Fizika – tiltų, bokštų konstrukcijos. Tekstilė – sportinių batelių “lipukai”. Chemija - …<< nagrinėjami ir tyrinėjami rūgštieji, baziniai ir neutralieji tirpalai; aptariami kasdienėje aplinkoje esantys |
tiesimas, atliekų didėjimas) daro artimiausios buveinės aplinkai, aptariami būdai, mažinantys žmogaus veiklos įtaką buveinėms. ...<<Tyrinėjama artimosios gamtinės buveinės organizmų įvairovė, mokomasi atpažinti organizmus, naudojantis organizmų atpažinimo raktais ar skaitmeninėmis atpažinimo programėlėmis. Mokomasi paaiškinti K. Linėjaus sudaryto mokslinio rūšies pavadinimo reikšmę organizmų grupavimui; apibūdinti organizmų grupę kaip rūšį. | Sukuria lankstinuką / plakatą apie siūlomą būdą / -us, kurie padėtų sumažinti žmogaus veiklos neigiamą įtaką buveinėms. Gamtamokslinis pranešimas apie artimiausioje aplinkoje esančią saugomą teritoriją. Atpažįsta organizmus iliustracijose, įvardina jų bendrinį pavadinimą ir suranda naudodamiesi papildomais informacijos šaltiniais mokslinį organizmo rūšies pavadinimą. | rūgštinių ir bazinių medžiagų pavyzdžiai...>> Ekonomika – žemės ūkio, miestų plėtra Geografija – didėjančiai žmonių populiacijai reikia daugiau gamtos išteklių. Informacinės technologijos – lankstinuko / plakato kūrimas; pateikties gamtamoksliniam pranešimui ruošimas. Geografija – tiriamos artimosios aplinkos geografinės padėties nustatymas; naudojimasis kompasu. Lietuvių kalba – aiškinamasi skirtumai tarp bendrinio ir mokslinio rūšies pavadinimo; mokslinis rūšies pavadinimas lyginamas su žmogaus vardu ir pavarde.. Informacinės technologijos – naudojasi organizmų atpažinimo programėlėmis. |
6.5.1.2. Organizmų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos Atliekant praktikos darbus, nagrinėjamas organizmų prisitaikymas prie pasikeitusių aplinkos sąlygų (temperatūra, drėgmė, apšvietimas). Apibūdinamas organizmų prisitaikymas išgyventi žiemos metu (migracija, žiemos miegas, kūno dangos pasikeitimas). | Tiriamasis darbas “Temperatūros/ drėgmės/ deguonies poveikis sėklų dygimui“. Praktikos darbas “Artimoje aplinkoje gyvenančių organizmų įvairovė ir jų prisitaikymo gyventi tam tikroje aplinkoje tyrimas, aprašo – aplanko sudarymas”. Skirtingais būdais pateikia (fotografijos, piešiniai, schemos ir kt.) artimoje aplinkoje gyvenančių organizmų prisitaikymo pavyzdžių. | Fizika – temperatūros, drėgmės, apšvietimo matavimo prietaisai ir matavimo vienetai. Geografija – rūšies arealas, gyvūnų migracijos (naudojimasis žemėlapiais) Informacinės technologijos – susistemintos informacijos perkėlimas į aprašą, nuotraukų, iliustracijų koregavimas. |
6.5.1.3. Organizmų sandara <<...mokomasi apibūdinti ląstelę kaip struktūrinį ir funkcinį organizmo vienetą...>> << ...apibūdinama augalų ir gyvūnų ląstelės sandara...>> | Stebi mikroskopu vienaląsčius organizmus, juos fotografuoja, grupuoja ( šieno mirkinio arba kūdros vandens lašo preparatą). Modeliuoja augalo ir gyvūno ląsteles. | Chemija – nagrinėjant ląstelės sandarą, prisimenama, ką mokėsi per chemiją <<... nagrinėjama medžiagos sandara, smulkiausios cheminio elemento dalelės − atomai, medžiagos dalelės – molekulės...>> Matematika – mokosi apskaičiuoti, kiek kartų mikroskopas padidina ląstelę. Fizika – lęšių panaudojimas objektų didinimo prietaisuose (lupa, mikroskopas, akiniai). |
Technologijos – pasirenka reikiamas priemones ląstelės modeliams kurti | ||
6.5.1.4. Organizmų grupės mokomasi priskirti stuburinius gyvūnus (žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) klasei pagal toms grupėms būdingus požymius (kūno danga, galūnės, mityba, judėjimas). Mokomasi priskirti organizmus grybams, augalams, gyvūnams, pagal toms grupėms būdingus požymius (mityba, judėjimas). | Sudaro iš Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų nuotraukų koliažą su moksliniais gyvūnų pavadinimais. | Technologijos – žuvų, augalų, grybų naudojimas mityboje (maistinė, energetinė ir kita vertė). Ekonomika – laukinės augalų, gyvūnų rūšys naudojamos veislių pagerinimui. Dailė – gyvūnų vaizdavimas meno kūriniuose. Informacinės technologijos – koliažo sudarymas. |
6.5.2.1. Organizmo sandaros lygmenys aptariama, kad organizmai sudaryti iš ląstelių, audinių ir organų. Aiškinamasi, kad žmogaus organizmas sudarytas iš organų sistemų. | Paruošia pristatymus apie pasirinktą, mokytojo paskirtą arba burtų keliu ištrauktą žmogaus organų sistemą. | Informacinės technologijos – informacijos paieška įvairiuose šaltiniuose, jos sisteminimas ir apipavidalinimas ruošiant pristatymą. |
6.5.2.2. Medžiagų pernaša Mokomasi apibūdinti virškinimo (burna, stemplė, skrandis, žarnynas), kvėpavimo (nosis, trachėja, bronchai ir plaučiai) ir kraujotakos (kraujagyslės ir širdis) sistemų organus ir jų veiklą, aprūpinant organizmą maisto medžiagomis ir energija. <<...Aiškinamasi mitybos reikšmė bręstančiam organizmui...>> | Praktikos darbas “Širdies darbas ir kvėpavimo dažnis esant skirtingam fiziniam krūviui”. Tiria skirtingų maisto produktų sudėtį, lygina energetinę vertę. Sukuria geriausią vienos dienos subalansuotos mitybos planą. | Fizika – kraujo tekėjimo greitis (prisimena greičio matavimo vienetus) Fizika – trinties jėga tarp kraujo ir kraujagyslių sienelių lėtina kraujo tekėjimo greitį. Fizika – energija (apibūdinti kinetinės ir potencinės energijos virsmus). Fizika - kvėpavimas, atmosferos slėgis. Fizika – mechaniniai svyravimai (širdies plakimas) Matematika: skaičiuoja sudaryto dienos meniu energetinę vertę Informacinės technologijos - nubraižo stulpelinę diagramą naudodami tyrimo metu gautais duomenimis / duomenis apie maisto medžiagų ir energijos kiekį maisto produktuose. |
6.5.2.3. Asmens higiena <<...mokomasi paaiškinti asmens higienos ir gyvenamosios aplinkos (dulkės, triukšmas, | Tiria savo mokyklos aplinkos triukšmą (naudojantis triukšmo nustatymo jutikliais), dulkėtumą. | Fizika, garso matavimo vienetai decibelai Chemija prausimosi priemonių ir odos pH terpė |
mikrobiologinė tarša) poveikį sveikatai...>> | Aplinkosauga valymo priemonės patenka į nutekamuosius vandenis. IT (įsidiegia ir naudojasi laiko planavimo programėle). | |
6.5.4.1. Mechaninė energija | Stebėjimas/tyrimas Verdamos sriubos temperatūros kitimo stebėjimas. Buitinės technikos (virdulių, kaitlenčių, orkaičių) konstrukcija „fiziko akimis“. Aptariama: kokia yra kaitinimo elementų padėtis ir kodėl; iš kokių medžiagų buitiniai prietaisai gaminami ir kodėl; kaip padidinti buitinių prietaisų efektyvumą. | technologijos |
6.5.4.2. Paprastieji mechanizmai | Stebėjimas/tyrimas/konkursas Paprastieji mechanizmai – darbui naudojamų priemonių prototipai | Stebėjimas/tyrimas/konkursas Paprastieji mechanizmai – darbui naudojamų priemonių prototipai |
3.2. 6 klasė
Turinys | Galimos veiklos | Galima integracija su kitais mokomaisiais dalykais |
6.6.1.1. Nacionalinės reikšmės ekosistemos <<...mokomasi atpažinti jūros, kopų, miško, pelkės, ežero organizmus...>> | Kuriamas pasirinktos ekosistemos modelis | Geografija – biomai (zonos), vidutinių platumų miškai |
6.6.1.2. Fotosintezė ir kvėpavimas Atliekami tyrimai fotosintezei ir augalų kvėpavimui stebėti. | Mokiniai atlieka užduotį pagal praktinį darbą “Kvėpavimo proceso intensyvumo nustatymas pagal dygstančių sėklų šilumos pokyčius”. Analizuoja tyrimo rezultatus lentelėje, braižo grafikus, atsako į klausimus. | Chemija - apibūdina, kad fotosintezė ir augalų kvėpavimas yra cheminiai procesai, kurių metu vyksta energijos virsmai. Informacinės technologijos – panaudojant Excel programą braižomi grafikai, lentelės. Fizika – pritaiko įsisavintas žinias kaip naudotis termometru, įvardina, kas yra šiluma. |
6.6.2.1. Atramos ir judėjimo sistema << aiškinamasi, kokią reikšmę sveikatai turi judėjimas ir taisyklinga laikysena >> | Infografiko kūrimas | Informacinės technologijos – panaudojant infografikų kūrimui skirtą programėlę arba šablonus, |
Mokomasi apibūdinti organizmo judėjimo funkciją kaip bendrą kaulų ir raumenų veiklą. <<...aptariama traumų rizika ir jų prevencija aktyviai judant (šokant, sportuojant, važiuojant riedlente).>> | Mokiniai dirbdami grupėse atlieka bėgimo, rutulio stūmimo, lankstumu ir kitus veiksmus, fotografuoja arba filmuoja fragmentus ir atlieka analizę. Stebėdami spektaklio arba šokėjų ant ledo pasirodymo fragmentus, mokiniai aiškinasi kaip dailiojo čiuožimo ir baleto atstovai geba atlikti greitą sukimąsi aplink savo ašį. Analizuojant traumų tematiką, pagal nuotraukų koliažą aiškinamasi, kaip dėl apkrovos pakinta baleto atstovų kojų pirštai. | kuriamos mokomosios vizualizacijos. Fizika - apibūdinamas judėjimas, kaip kūno padėties kitimas kitų kūnų atžvilgiu. Xxxxxxx ugdymas – atliekant įvairius pratimus aiškinamasi, kokie ir kaip kaulai prisitaikę pakeisti poziciją. Fizika - nagrinėjami paprastieji mechanizmai, aptariami svertai gyvuosiuose organizmuose, kaip išlaikyti pusiausvyrą, kad masės centras atsidurtų tarp atramų. Menai – susipažįstama su baleto žingsnelių pavadinimais. Xxxxxxx ugdymas - čiuožimo istorija Lietuvoje, Xxxxxx Xxxxxx ir Margaritos Drobecko pasiekimai. Fizika - Stabdymui reikalinga jėga / masės centro įtaka pusiausvyrai) |
6.6.2.2. Nervų sistema <<...mokomasi apibūdinti nervų (galvos smegenys, nugaros smegenys, nervai) sistemą ir paaiškinti jos reikšmę susidarant klausos, regos, uoslės, skonio, lytėjimo pojūčiams;>> | Optinių apgaulių (iliuzijų), paslėptų piešinyje daiktų, gyvūnų analizė. | Dailė - išanalizuoti žymių pasaulio dailininkų darbus, aiškinantis, kaip funkcionuoja akys ir smegenys. |
6.6.2.3. Kūno pokyčiai paauglystėje | ||
<<...mokomasi apibūdinti nervų (galvos smegenys, nugaros smegenys, nervai) sistemą ir paaiškinti jos reikšmę susidarant klausos, regos, uoslės, skonio, lytėjimo pojūčiams;>> | Panaudojant įvairius straipsnius (arba nuotraukas) apie atsiradusius odos pažeidimus, paruošti trumpą stendinį pranešimą ir jį pristatyti. | Lietuvių kalba - žodžio ir minčių raiška, retorikos menas, rišlus kalbėjimas. |
6.5.5. Saulės sistema | Projektas: Saulė ir Mėnulis lietuvių ir kitų tautų tautosakoje ir mene. | lietuvių k., istorija, dailė |
6.5.5. Dangau kūnų atpažinimas ir stebėjimas | Projektas: Dangaus kūnų stebėjimai ir jų svarba įvairiais amžiais | istorija |
6.5.5. Žemė ir kosmosas | Integruotos pamokos Mokomosios medžiagos (filmukų) paieška ir vertimas, žodyno sudarymas. | užsienio kalba, lietuvių kalba ir informatika |
3.3. 7 klasė
Turinys | Galimos veiklos | Galima integracija su kitais mokomaisiais dalykais |
6.7.1.1. Šviesos reiškiniai | Šviesos atspindžio tyrinėjimas | Matematika – kampų matavimas, statmens braižymas |
Projektas / mokinių darbų paroda: Šviesos spindulių eiga ir interjeras. Interjero apšvietimas ir erdvių praplėtimas naudojant skirtingus šviesos šaltinius, veidrodžius. | Dailė – šiltos ir šaltos spalvos, detalių išryškinimas. Technologijos – konstrukcijų gamyba | |
Praktinė veikla: Skirtingų spalvų šviesų ir dažų maišymas | Dailė – spalvų gavimas maišant skirtingos spalvos dažus | |
6.7.1.2. Optiniai prietaisai | Akis kaip optinis prietaisas | Biologija – žmogaus kūnas ir sveikata |
Akinių toliaregiams ir trumparegiams tyrimas | Biologija – žmogaus kūnas ir sveikata | |
Mikroskopo sandaros ir veikimo nagrinėjimas | Biologija – ląstelės mikroskopavimas | |
6.7.2.1. Ląstelės pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas: <<Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ir gyvūno ląstelių preparatus, aiškinamasi kaip tinkamai naudotis mikroskopu;>> <<stebimi laikinieji ir pastovieji (augalų ir gyvūnų) ląstelių preparatai; mokomasi atpažinti stebimas ląstelių dalis, jas nupiešti ir paaiškinti jų funkcijas.>> | Atlieka praktikos darbus pvz., stebi elodėjos lapo, jaučio raumens ląsteles, patys ruošia preparatus. Mokosi tinkamai naudotis mikroskopu. Atlieka praktikos darbus, analizuoja ląstelių piešinius, ruošia augalo ir gyvūno ląstelių biologinius piešinius. Modeliuoja bakterijų, augalo ir gyvūno, ląstelių sandarą, paruošia sukurtų modelių parodą. Ruošia trumpą pranešimą - pristato savo sukurtą ląstelę. | Fizika - <<Aiškinamasi, kas yra lęšis, nagrinėjama, kuo skiriasi glaudžiamasis ir sklaidomasis lęšis ir kur jie yra naudojami (lupa, akiniai, žiūronai, fotoaparatas, mikroskopas, projektorius, teleskopas), apibūdinama ir skaičiuojama lęšio laužiamoji geba, apibūdinamas laužiamosios gebos vienetas (dioptrija);>> Dailė – ląstelių vaizdavimas piešiniuose. Technologijos – pasirenka reikiamas priemones ląstelės modeliams kurti. Lietuvių kalba – kalbos kultūra, kalbinė raiška pristatant gamtamokslinį pranešimą. |
6.7.2.2. Genai ir organizmo požymiai:<<Modeliuojant mokosi apibūdinti geną, kaip chromosomos dalį, kurioje sukaupta informacija apie organizmo požymius.>> <<Aiškinama, kad chromosomos sudarytos iš DNR molekulių. Naudojantis schemomis mokomasi | Modeliuoja chromosomų sandarą. Modeliuoja DNR molekulę ir jos dvigubėjimo procesą. Braižo schemas, modeliuoja DNR molekulių dvigubėjimo procesą. | Technologijos – pasirenka reikiamas priemones chromosomos ir DNR molekulės modeliams kurti. Chemija – prisimenama, ko mokėsi per chemiją <<... nagrinėjama medžiagos sandara, smulkiausios |
paaiškinti, kaip prieš ląstelėms dalijantis dvigubėja DNR molekulė ir kokia šio proceso reikšmė.>> Remiantis schemomis mokomasi apibūdinti, kaip perkeliant vienų organizmų genus kitiems kuriami genetiškai modifikuoti organizmai; argumentuotai diskutuoti apie šios biotechnologijos naudą ir galimus pavojus. | Stebėdami informacinį vaizdo įrašą apie genetiškai modifikuotus organizmus Genetiškai modifikuoti organizmai pasižymi argumentus, kuriais remiantis diskutuoja apie GMO naudą ir galimus pavojus. | cheminio elemento dalelės − atomai, medžiagos dalelės – molekulės...>>mokosi paaiškinti, kad organiniai junginiai yra stambios molekulės, sudarytos iš tarpusavyje susijungusių smulkesnių molekulių. Lietuvių kalba – kalbos kultūra, kalbinė raiška diskutuojant apie genetiškai modifikuotus organizmus. |
6.7.2.3. Ląstelių dalijimasis − mitozė: mokomasi mitozę apibūdinti, kaip nelytinių ląstelių dalijimosi būdą, kurio metu susidaro identiškos ląstelės; paaiškinama mitozinio dalijimosi reikšmė organizmų nelytiniam dauginimuisi, daugialąsčio organizmo augimui, audinių atsinaujinimui. | Mokantis ląstelių dalijimąsi mokiniai dirba su “virtualiu mikroskopu” arba stebi mokomuosius video įrašus. Naudodamiesi įvairia medžiaga (siūlais, vielelėmis, modulinu, spalvotais pieštukais) modeliuoja mitozės eigą, pateiktuose mitozės modeliuose atpažįsta teisingą mitozės eigą. Mielių ląstelių dalijimąsi tiria atliekant praktikos darbą, fiksuoja ląstelių skaičiaus pokytį, pildo lenteles, braižo grafines diagramas. | Informacinės technologijos – mokosi dirbti su virtualaus mikroskopo programa. Anglų kalba – panaudoja anglų kalbos žinias dirbdami su virtualaus mikroskopo programa. Technologijos, dailė – pasirenka reikiamas priemones mitozės eigai modeliuoti. Matematika- grafinių diagramų braižymas. |
6.7.3.1. Garsas | Triukšmo poveikis sveikatai ir triukšmo lygio tyrimas, ausinukai | Biologija – žmogaus kūnas ir sveikata Muzika – triukšmas ir sveikata; garsinės ekologijos, akustinės higienos pagrindai. |
Garsas ir jo šaltiniai (tiriamoji veikla) | Muzika – elektroniniai instrumentai ir kūrimo priemonės (DJ, ritmo mašinos), garsiakalbiai | |
6.7.4.1. Klasifikacija padeda atpažinti gyvus organizmus: <<mokomasi apibūdinti organizmų klasifikavimo reikšmę;>> <<Mokomasi paaiškinti, kaip bakterijos ir grybai panaudojami biotechnologijose gaminant maisto produktus (duoną, sūrį, actą, jogurtą, girą).>> <<Mokomasi apibūdinti virusus, kaip tarpininkus, tarp negyvojo ir gyvojo | Naudojantis vadovais organizmams atpažinti arba kompiuterinėmis programėlėmis, mokosi priskirti artimos aplinkos gyvūnus taksonominiams rangams. Atlieka praktikos darbą „Fermentuotų produktų (jogurto, giros) gaminimas namų sąlygomis“ | Informacinės technologijos – mokomasi naudotis kompiuterinėmis programėlėmis ir priskirti gyvūnus taksonominiams rangams. Technologijos – prisimena per technologijų pamokas įgytas žinias ir jas panaudoja jogurto ir giros gaminimui. |
pasaulio; paaiškinti jų specifiškumą ir reikšmę. | Modeliuoja viruso sandarą. | Technologijos – pasirenka reikiamas priemones viruso sandarai modeliuoti. |
6.7.4.2. Augalai: mokomasi atpažinti augalų asimiliacinį, dengiamąjį ir apytakinį audinius, augalų organus, nurodyti jų funkcijas ir reikšmę; >> <<mokomasi susieti augalų vegetatyvinius organus su juose vykstančiais medžiagų pernašos procesais (difuzija, osmosas), , fotosinteze;>> <<Aiškinamasi apdulkinimo, sėklų platinimo reikšmė augalams ir ekosistemoms.>> <<Naudojantis skaitmeninėmis programėlėmis, vadovais / raktais organizmams apibūdinti mokomasi atpažinti Lietuvos augalų (samanų, sporinių induočių, pušūnų, žiedinių augalų) atstovus ir apibūdinti jų reikšmę gamtai ir žmogui.>> | Augalų organus mokosi pažinti modeliuodami, fotografuodami ir kurdami demonstracinius filmukus. Mokydamiesi braižo schemas, kuriose nurodo, kurie augalo organai atlieka medžiagų pernašą (difuziją, osmosą), fotosintezę. Atlieka praktikos darbą „Sėklų prisitaikymai išplisti“ Surenka dešimties žinomų augalų vaisių, kurie skirtingai prisitaikę išplatinti savo sėklas, kolekciją. Ruošia trumpą savo kolekcijos pristatymą. Naudojantis interaktyviomis programėlėmis („Pl@nt Net”, „iNaturalist“) , vadovais augalams pažinti mokosi patys sudaryti paprasčiausius augalų rūšių atpažinimo raktus. Rengia pranešimą „ Augalas labiausiai paplitęs mano gyvenamoje aplinkoje“ | Technologijos, dailė – pasirenka reikiamas priemones augalų organų modelių kūrimui. Fizika – difuzijos ir osmoso reiškinio nagrinėjimas. Chemija – mokosi paaiškinti, kad fotosintezės metu augalai fiksuoja saulės šviesos energiją ir panaudodami anglies dioksidą ir vandenį pasigamina organines medžiagas. Technologijos – pasirenka tinkamas priemones augalų vaisių ir sėklų eksponavimui. Lietuvių kalba – kalbos kultūra, kalbinė raiška, pristatinėjant paruoštas augalų vaisių ir sėklų kolekcijas, ir pasakojant kaip šie augalai prisitaikę išplisti. Informacinės technologijos- mokosi naudotis interaktyviomis programėlėmis augalams pažinti. Informacinės technologijos – pasinaudojant įvairiais informaciniais šaltiniais ir programėlėmis ruošia pranešimą. Lietuvių kalba – kalbos kultūra ir kalbinė raiška pristatant pranešimą. |
6.7.3.3. Gyvūnai: << mokomasi atpažinti Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų klasių (žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) atstovus, apibūdinti jų išorinę kūno sandarą, dangą, kvėpavimo sistemą, dauginimąsi ir vystymąsi bei nurodyti jų reikšmę gamtai ir žmogui. >> | Tyrinėja pateiktas stuburinių gyvūnų vaizdo iliustracijas / fotogalerijas su aprašais ir mokosi atpažinti labiausiai paplitusius atstovus. Dirbant grupėse pildo interaktyvius užrašus apie stuburinių gyvūnų reikšmę gamtai ir žmogui. | Geografija – biomai, gyvūnų paplitimo biogeografiniai regionai. Informacinės technologijos – panaudojant infografikų kūrimui |
Kuria infografikus, kuriuose apibūdina ir palygina stuburinių gyvūnų išorinę kūno sandarą, dangą, kvėpavimo sistemą. | skirtą programėlę arba šablonus, kuriamos mokomosios vizualizacijos. |
Mokslo sriuba: kaip komunikuoja augalai?
Mokslo sriuba “kaip komunikuoja augalai’ biologija, fizika, chemija Elektriniai reiškiniai, difuzija, kapiliariniai reiškiniai
Xxxxxx (Mokslo sriuba) biologija, fizika
Horizontalios tarpusavio dermės tarp gamtos mokslų dalykų pavyzdžiai
Biologija | Fizika |
5 klasė | 5 klasė |
6.5.2. Organizmų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos: <<Atliekant praktikos darbus, nagrinėjamas organizmų prisitaikymas prie pasikeitusių aplinkos sąlygų (temperatūra, drėgmė, apšvietimas). Apibūdinamas organizmų prisitaikymas išgyventi žiemos metu (migracija, žiemos miegas, kūno dangos pasikeitimas). >> | 6.5.6. Energija: <<...apibūdinama vidinė energija, nagrinėjamas ir tyrinėjamas energijos perdavimas: šiluminis laidumas, spinduliavimas, konvekcija; apibrėžiama šiluma ir temperatūra, mokomasi įvertinti temperatūrą skirtingose temperatūrų skalėse.>> |
7 klasė | 7 klasė |
6.7.1. Ląstelės pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas: <<Mokomasi paruošti laikinuosius augalo ląstelių preparatus, aiškinamasi kaip tinkamai naudotis mikroskopu;>> | 6.7.2. Šviesos reiškiniai ir optiniai prietaisai: <<Aiškinamasi, kas yra lęšis, nagrinėjama, kuo skiriasi glaudžiamasis ir sklaidomasis lęšis ir kur jie yra naudojami (lupa, akiniai, žiūronai, fotoaparatas, mikroskopas, projektorius, teleskopas), apibūdinama ir skaičiuojama lęšio laužiamoji geba, apibūdinamas laužiamosios gebos vienetas (dioptrija);>> |
8 klasė | 8 klasė |
6.8.1. Evoliucija: <<Nagrinėjamos gyvybės atsiradimo vandenyje ir sausumoje priežastys, pagal gyvybės medį apibūdinama augalų ir gyvūnų kilmė (nuo paprastesnio iki sudėtingesnio).>> | 6.8.2. Visata ir jos evoliucija: <<Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė atsižvelgiant į jų dydį, atstumą iki artimiausios žvaigždės, iš žvaigždės gaunamą spinduliuotę ir gyvybei egzistuoti būtinas sąlygas: cheminiai elementai (anglis, azotas, deguonis, silicis, vandenilis), skystas vanduo, santykinai pastovi temperatūra, atmosfera.>> |
Biologija | Chemija |
9 klasė | 5 klasė |
6.9.3. Mityba ir virškinimas: <<... mokomasi apibūdinti fermentus (seilių amilazė, pepsinas, kasos amilazė ir lipazė); atliekant tyrimą paaiškinti fermentų veikimo principą ir sąlygas;>> | 6.1.5. Cheminės reakcijos ir energijos virsmai: <<... Analizuojama, kas lemia reakcijų greitį nurodant, kad reakcijos greitis didėja didėjant dalelių skaičiui tūrio vienete, aktyvių susidūrimų dažniui, temperatūrai, kietosios medžiagos paviršiaus plotui. Apibūdinamas katalizatorius, kaip medžiaga, kuri spartina reakciją.>> |
9 klasė | 8 klasė |
6.9.3. Mityba ir virškinimas: <<... mokomasi apibūdinti fermentus (seilių amilazė, pepsinas, kasos amilazė ir lipazė); atliekant tyrimą paaiškinti fermentų veikimo principą ir sąlygas;>> | 6.2.8. Indikatoriai ir pH skalė: <<...Mokomasi pagal pH vertę tirpalus klasifikuoti į rūgščius, neutralius, bazinius. Analizuojama įvairių tirpalų pH svarba gamtoje (pavyzdžiui, žmogaus organizme, dirvožemio tirpale, vandenyje ar kt.).>> |
3.4. 8 klasė
Turinys | Galimos veiklos | Galima integracija su kitais mokomaisiais dalykais |
6.8.1.1. Atomo sandara | Atomų modeliavimas | Chemija – atomo sandara |
6.8.2.1. Visata ir jos evoliucija | Piešinių paroda ir / ar rašinių konkursas: Gyvybė kitose planetose | Dailė – piešinių kūrimas, Lietuvių kalba – rašinys |
6.8.4.2. Nuolatinė elektros srovė | Projektas: Elektros srovės poveikis | Technologijos – elektros srovės magnetinis poveikis, elektros varikliai, saugikliai. Chemija – cheminis srovės poveikis medžiagai. Biologija – elektros srovės poveikis gyviesiems organizmams, gyvųjų organizmų generuojama elektros srovė. |
Elektros grandinių jungimas ir tyrimas | Technologijos – skirtingų elektros grandinių jungimas. | |
6.8.4.3. Elektros srovė terpėse | Vienų metalų dengimas kitais | Chemija – elektrolizė |
Projektas: Elektros krūvių tekėjimas žmogaus organizme | Biologija – kraujotaka, kraujas | |
Projektas: Žaibo poveikis žmogaus organizmui | SESLRŠUŽS – saugus elgesys namų ir viešoje aplinkoje | |
6.8.5.1. Gamtinė atranka. <<Mokosi apibūdinti gamtinę atranką kaip procesą, kurio metu organizmai prisitaiko prie kintančios aplinkos>> <<Mokosi apibūdinti gamtinę atranką kaip procesą, kurio metu organizmai prisitaiko prie kintančios aplinkos; evoliuciją, kaip nuolat vykstantį procesą; aiškinamasi, kad Č. Darvinas pirmasis pasiūlė idėją, kad naujos rūšys atsiranda vykstant gamtinei atrankai.>> | Praktikos darbas „Gamtinės atrankos modeliavimas“ Rengia pranešimą kaip Č. Darvino suprato gyvybės evoliuciją: nagrinėdami įvairius paveikslus ir tekstus, stebėdami pasirinktą dokumentinį filmą, pvz., (xxxx://xxxxxxxxxxx.xxxxxx.xxx/xxx mai/c-darvino-kova-rusiu- atsiradimo-evoliucija-darwins- struggle-the-evolution-of-the- origin-of-species) apie mokslininko gyvenimą. | Technologijos – pasirenka reikiamas priemones gamtinės atrankos modeliams kurti. Lietuvių kalba – gamtamokslinio teksto analizė, žodžio ir minčių raiška, retorikos menas, rišlus kalbėjimas |
<<Naudojantis schemomis, mokomasi paaiškinti, kaip susidaro naujos rūšys dėl geografinės izoliacijos.Mokomasi paaiškinti endeminių rūšių (echidnos, ančiasnapio, galapagų iguanų) atsiradimo priežastis, biogeografinių barjerų įtaką organizmų paplitimui.>> <<Mokomasi palyginti gamtinę ir dirbtinę atrankas. Apibūdinama dirbtinės atrankos reikšmė.>> | Pasiruošia diskusijai apie kitus gyvybės kilmės ir evoliucijos aiškinimus. Kūrybinė užduotis, infografiko ruošimas apie artimoje aplinkoje saugomas ir įvairiai prisitaikiusias išlikti organizmų rūšis. Parengia pranešimą apie dirbtinės atrankos reikšmę žmogui ir išvestai veislei. | Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, retorikos menas, rišlus kalbėjimas. Informacinės technologijos – panaudojant infografikų kūrimui skirtą programėlę arba šablonus, kuriamos mokomosios vizualizacijos. Geografija – endeminių rūšių paplitimo vietos, biogeografiniai regionai. Informacinės technologijos – informacijos paieška įvairiuose šaltiniuose, jos sisteminimas ir apipavidalinimas ruošiant pristatymą PowerPoint programa. Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, retorikos menas, rišlus kalbėjimas. Ekonomika – laukinės augalų, gyvūnų rūšys naudojamos veislių pagerinimui. |
6.8.5.2. Evoliucijos įrodymai.<<Nagrinėjamos gyvybės atsiradimo vandenyje ir sausumoje priežastys, pagal gyvybės medį apibūdinama augalų ir gyvūnų kilmė (nuo paprastesnio iki sudėtingesnio).>> << Mokomasi apibūdinti, kaip paleontologiniai duomenys įrodo evoliucijos procesą; paaiškinama fosilijų reikšmė;>> | Nagrinėjamas schemos vaizduojančios „pirminį sultinį“, kuriame atsirado gyvybė. Analizuojamas gyvybės medis, kuris apibūdina augalų ir gyvūnų kilmę. Praktikos darbai: „Fosilijų tyrimas“, „Organizmų anspaudų kūrimas“. | Chemija - <<Aptariama gyvybės egzistavimo kitose planetose galimybė atsižvelgiant į jų dydį, atstumą iki artimiausios žvaigždės, iš žvaigždės gaunamą spinduliuotę ir gyvybei egzistuoti būtinas sąlygas: cheminiai elementai (anglis, azotas, deguonis, silicis, vandenilis), skystas vanduo, santykinai pastovi temperatūra, atmosfera.>> Technologijos – pasirenka reikiamas priemones organizmų anspaudų kūrimui. |
6.8.6.1. Ekosistema. << mokomasi apibūdinti populiacijos dydį ir tankį; remiantis pavyzdžiais paaiškinti, kaip | Praktikos darbas „Populiacijų dydis“ (skaičiuojamas pasirinktų augalų, pvz., kiaulpienių populiacijos dydis, nustatomas | Matematika – skaičiuojamas individų skaičius tam tikrame ploto vienete. Informacinės technologijos – pasirenkamas tinkamas būdas |
populiacijos augimui priešinasi aplinka.>> <<Mokomasi apibūdinti tarprūšinius santykius (plėšrūnas ir auka, parazitas ir šeimininkas, augalai ir apdulkintojai)>> <<paaiškinama sausumos ir vandens bendrijų kaita, nagrinėjama, kaip kinta bendrijos dėl sezoninių pokyčių, krūmų / miškų kirtimo, gaisrų, sausros, potvynių.>> <<Mokomasi apibūdinti žmonių populiacijos augimo priežastis ir veiksnius, reguliuojančius žmonių populiacijos augimą.>> | populiacijos paplitimas tam tikrame plote). Įvairiuose informaciniuose šaltiniuose ieškoma tarprūšinių veiksnių pavyzdžių. Projektas „Sezoninė bendrijų kaita“ Nagrinėjant žmonių populiacijos didėjimo priežastis mokiniai renka įvairią informaciją apie žmonių populiacijos augimo reguliavimąsi (badas, potvyniai, karai, epidemijos, įvairios stichinės nelaimės). Ruošiamas pranešimas „Lietuvos demografinė politika“. Nagrinėjant, kokį neigiamą poveikį aplinkai turi didėjanti žmonių populiacija pildomas „Ekologinio pėdsako“ minčių žemėlapis. Modeliuojamas "Ekologinis pėdsakas" xxxx://xxx.xxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxxx/ | praktikos darbo duomenų pateikimui ir analizei(lentelės, grafiko, diagramos braižymas pasinaudojant Exsel programa) Informacinės technologijos – informacijos paieška įvairiuose šaltiniuose, jos sisteminimas. Menai – filmuoja, fotografuoja, piešia artimos aplinkos bendrijos sezoninė kaitą. Istorija – nagrinėjami žmonių populiacijos pokyčiai skirtingais laikmečiais, analizuojamos žmonių populiacijos kitimo priežastys (badas, potvyniai, karai, epidemijos, įvairios stichinės nelaimės). Istorija – nagrinėjamas Lietuvos demografinė politika. Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, retorikos menas, rišlus kalbėjimas. Informacinės technologijos – informacijos paieška įvairiuose šaltiniuose, jos sisteminimas. Technologijos – pasirenka reikiamas priemones ekologiniam pėdsakui modeliuoti. Istorija – nagrinėjama, kaip istoriškai kito žmonijos poveikis aplinkai. |
2014-02-24-mokyklos-rodys- pavyzdi-kaip-gyventi- ekologiskai/114431. Nagrinėjant informacines schemas ruošiami pranešimai apie tai, kuo skiriasi pirmykščio ir dabartinio žmogaus poreikiai ir kaip istoriškai kito žmonijos poveikis aplinkai. Braižomos laiko juostos. Nagrinėjama žmonių populiacijų kitimo analizė pagal gyventojų amžiaus piramides. |
Geografija – nagrinėjamos skirtingų šalių gyventojų amžiaus piramidės. | ||
6.8.6.2. Ekosistemų stabilumas. <<paaiškinti energijos perdavimą nagrinėjant sausumos ekosistemos energijos piramidę.>> <<Remiantis Lietuvoje paplitusių invazinių augalų (Sosnovskio barštis, lubinai, elodėja) ir gyvūnų (kanadinė audinė, meškėnai) rūšių pavyzdžiais, aiškinamasi jų poveikis mitybiniams ryšiams ekosistemose>> <<Mokomasi paaiškinti biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą ekosistemoms, pateikiant konkrečių pavyzdžių; nurodyti Lietuvos raudonosios knygos reikšmę.>> | Nagrinėja energijos perdavimą pateiktose mitybos grandinėse, skaičiuoja kiek procentų energijos organizmai sukaupia savo kūne, kiek praranda ir kiek perduoda į kitą mitybos lygmenį. Pasiruošia argumentų diskusijai „už“ ar „prieš“ invazines rūšis atvežtas į Lietuvą. Pamokos metu diskutuoja apie invazinių rūšių poveikį mitybiniams ryšiams ekosistemose. Ruošiami pranešimai apie saugomas rūšis, kurios įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Vykdomas ekologinis projektas „Nedegink žolės“, kurio metu moksleiviai mokosi paaiškinti, kaip gaisras gali paveikti atskiras rūšis ir ištisas bendrijas. | Matematika – skaičiuoja procentinę energijos dalį. Informacinės technologijos – informacijos paieška įvairiuose šaltiniuose, jos sisteminimas. Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, retorikos menas, rišlus kalbėjimas. Geografija – natūralios invazinių rūšių gyvenimo vietos ir paplitimas, klimatinės egzistavimo sąlygos. Informacinės technologijos – informacijos paieška įvairiuose šaltiniuose, jos sisteminimas. Lietuvių kalba – žodžio ir minčių raiška, retorikos menas, rišlus kalbėjimas. Geografija – nagrinėjamos saugojamų rūšių paplitimo teritorijos. Ekonomika – gaisrų žala. Aplinkosauga – saugojamos teritorijos, kuriose egzistuoja rūšys įrašytos į Raudonąją knygą. |
Asmens galios | |
Idealai | Susipažinę su mokslininko gyvenimu, jo darbais, nusako asmenybės bruožus, veiklos sritis, kurie padėjo atlikti atradimus. Mokslininkai: Dž. Xxxxxxxx, M. ir P. Kiuri, Xxxxxxxxxxxx, Dž. Xxxxxxxx, Xx. Xxxxxxxx, X.Xxxxxxxxxxx, X.Xxxxx. |
Prasmės siekis | Chemijos mokymas/is palankus analitiniam mąstymui skatinti. Nagrinėdami mokslininkų darbus analizuoja kaip mokslininkai vykdo mokslinę veiklą, kokios asmeninės savybės būtinos tikslui pasiekti. Mokydamasis atomo sandaros, periodinio dėsnio, masės tvermės dėsnio išmoksta paaiškinti aplinkui vykstančius procesus, juos susieti, rasti priežastį ir pasekmes, panaudoti žinias gamtoje vykstantiems procesams paaiškinti |
Idėjos, asmenybės | Įvertina svarbiausias idėjas ir jų įtaką chemijos vystymuisi ir raidai (pvz. Masės tvermės dėsnis (matematika), radioaktyvumo reiškinys, periodiškumas (fizika)). Ruošia pranešimus apie mokslininkus, kurių atradimai darė įtaką mokslo krypčių vystymuisi, visai mokslo vystymosi eigai. Nusako idėjų, teorijų vystymosi kaitą nagrinėdami atomo sandarą. |
Kultūrinis identitetas ir bendruomeniškumas | |
Kultūros paveldas | Elementų ir medžiagų įvairovę ir paplitimą sieja su istorine raida (nagrinėja artimoje aplinkoje esančius istorinius paminklus). Diskutuoja medinio paveldo apsaugos klausimais (Kernavė). |
Gimtoji kalba | Taisiklinga kalba, tinkamai vartojamais terminais nusako medžiagas, jų savybes. Ruošia pranešimus apie mokslininkus, kurių atradimai darė įtaką mokslo krypčių vystymuisi, visai mokslo vystymosi eigai. |
Etninė kultūra | Tautinių papročių – margučių dažymo technologijų nagrinėjimas. Tiriamojoje veikloje pasirinkimas temų, kurios susiejamos su tradicijomis: duonos gamyba, tradicinių produktų gamyba, audinių dažymas (druskos), klumpės, gintaras. |
Kultūrinė įvairovė | Lotynų kalbos, graikų kalbos terminų tikslingas vartojimas apibūdinant cheminius elementus, energetinius cheminių reakcijų pokyčius. |
Kultūros raida | |
Tradicijos gyvybingumas | Išorinių cheminių reakcijų požymių nagrinėjimas stebint, atliekant lietuviams būdingus tradicinius veiksmus (tradiciniai patiekalai, ekologinė žemdirbystė, margučių dažymas, buityje naudojamos valymo priemonės, dirvožemio rūgštingumo mažinimo būdai). |
Istorinė savimonė | |
Tautos, pilietinės visuomenės savikūra | Atsakomybė už elgesį prieš būsimas kartas. |
Darnus vystymasis | |
Pasaulis be skurdo ir bado | Atsinaujinantys energijos šaltiniai, protingas vartojimas, maisto produktų sintezė, derlingumo gerinimas trąšomis, (už ir prieš) Chemijos mokslo galimybės. |
Sveikata, sveika gyvensena | Radioaktyvus fonas, saugios eksperimento sąlygos. Pusėjimo trukmė. |
Lyčių lygybė, lygios galimybės | Vyrai ir moterys mokslininkai, nėra ekperimento atlikime skirstymo į moterišką darbą ar vyrišką. |
Taikios ir įtraukios bendruomenės | Savartynai, šiukšlių rūšiavimas. |
Darnūs miestai ir gyvenvietės | Atominės energetikos klausimas,( diskusijos). |
Tausojantis žemės ūkis, sveiki maisto produktai |
Žiedinė ekonomika, pridėtinę vertę kuriančios darbo vietos | Supažindinimas su chemiko specialybe |
Švietimo vaidmuo, mokymasis visa gyvenimą. | Chemijos studijų gausa, amžiaus neribojimas. |
Pažangios technologijos ir inovacijos. | Dirbtinis intelektas, persikėlimas į virtualią aplinką (taupymas celiuliozės), greičiau įrančios pakuotės. |
Aplinkos apsauga | |
Atsakingas vartojimas, gamtos išteklių tausojimas | Teisės aktų, aplinkosauginių dokumentų analizavimas, nagrinėjimas. (Energijos, pagaminamos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, suvartojimas 2004 metais ir jos vartojimo ekonominis potencialas pagal energijos išteklių rūšis sudarė (TWh per metus): mediena – 8,03/9,8; šiaudai – 0,05/3,59; biodujos ir sąvartynų dujos – 0,02/0,4; hidroenergija – 0,42/1,5; saulės ir geoterminė energija – 0,02/2,1; vėjo energija – 0,00/0,85; biodegalai – 0,01/2,25). Pranešimų ruošimas. |
Klimato tausos prevencija, darni energetika, transportas. | Teisės aktų, aplinkosauginių dokumentų analizavimas, nagrinėjimas. Pranešimų ruošimas. |
Ekosistemų, biologinės įvairovės apsauga. | Teisės aktų, aplinkosauginių dokumentų analizavimas, nagrinėjimas. Pranešimų ruošimas. |
Tarptautinis bendradarbiavimas, tarpkultūrinis bendradarbiavimas. | Tarptautinio lygmens teisės aktų, aplinkosauginių dokumentų aptarimas, nagrinėjimas, analizavimas, |
Solidarumas | Įsipareigojimas mažinti taršą. |
4. Kalbinių gebėjimų ugdymas
Šiame skyrelyje pateikiamos rekomendacijos, kaip per dalykų pamokas ugdyti lietuvių kalbos, o tautinių mažumų mokomąja kalba mokyklose – mokomosios ir lietuvių kalbos gebėjimus, kaip mokyti dalyko grįžusių iš užsienio, migrantų, tautinių mažumų, pažeidžiamų grupių dėl nepalankaus SEK vaikus, kurių lietuvių kalbos gebėjimai nėra pakankami.
Svarbu suprasti, kad kalbinių gebėjimų ugdymas yra neatsiejama bet kurio dalyko mokymosi dalis, nes mokiniai turi suprasti pateiktą tekstą, aiškiai formuluoti mintis, taisyklingai vartoti kalbą. Siekiama, kad mokydamiesi gamtos mokslų mokiniai taikytų kalbos pažinimo strategijas – pagal pavyzdį ar savarankiškai atliktų nesudėtingus kalbos tyrimus, stebėtų kalbos vartojimo situacijas artimoje aplinkoje, pastebėtų dėsningumus, darytų išvadas pagal aiškiai pastebimus požymius, darytų atmintines.
Mokiniai perima ir naudoja mokytojų ir bendraklasių kalbos manierą, atskiras frazes, žodžius, netgi tarimą. Stebėdamas ir analizuodamas, kaip kalba vartojama kitų, mokinys ir pats mokosi tinkamai ją vartoti. Todėl labai svarbu pamokose skirti dėmesio mokinių gebėjimui aiškiai reikšti mintį ir kalbos kultūros ugdymui, jų žodyno praturtinimui, taisyklingam sąvokų naudojimui, rašybai ir kirčiavimui. Tai tikrai neatims daug mokytojo laiko, o rezultatai turės teigiamos įtakos mokinių pasiekimams, nes padės tiksliai išreikšti mintį, atsakinėjant į mokytojo pateiktus klausimus, paaiškinti gautus bandymų, eksperimentų, tiriamųjų darbų rezultatus, suformuluoti išvadas, paaiškinti uždavinio sprendimo eigą, pristatyti bet kokį atliktą darbą. Gamtos mokslų pamokose mokiniai susipažįsta su naujomis sąvokomis, reiškiniais, fizikiniais dydžiais ir jų matavimo vienetais, matavimo prietaisais ir įrenginiais. Svarbu atkreipti mokinių dėmesį į jiems naujų
žodžių tarimą, kirčiavimą, rašybą. Mokinių rašto darbuose derėtų visada ištaisyti rašybos klaidas, dažniau pasitaikančias ir pasikartojančias klaidas reikėtų aptarti su mokiniais, išsiaiškinti, kodėl kartojasi tos pačios klaidos ir kaip jų išvengti ateityje. Galima būtų pabendrauti su lietuvių kalbos mokytojais ir paprašyti jų pagalbos, susitarti dėl bendro tam tikrų mokinių darbų vertinimo. Xxxxxx iš anksto susitarti su mokiniais, kokios rašybos klaidos turės įtakos bendram jų darbo įvertinimui arba, kas dažniau taikoma, nemažinti pažymių dėl padarytų kalbos klaidų, bet visad jas pažymėti mokinio darbe. Sunkesni mokiniams arba tiesiog nauji žodžiai galėtų būti užrašomi lentoje – taip mokiniai greičiau įsidėmės jų rašybą arba kirčiavimą. Gamtos mokslų kabinete dažniausiai yra stendas, kuriame nesunkiai galima rasti vietos ir lietuvių kalbos skyreliui, pavyzdžiui „Kirčiuokime taisyklingai!“. Labai patogu užrašyti žodžius ant atskirų lapelių, nes tai leis jau gerai tariamus žodžius nuimti, pakeisti kitais, tuos, kurie ypač dažnai rašomi su klaida arba kirčiuojami neteisingai, paryškinti. Mokiniai dažnai netaisyklingai kirčiuoja įvairias sąvokas, sudurtinius ir tarptautinius žodžius, todėl tarp stende pateiktų žodžių galėtų būti: ampèras, ampermètras, atmosferà, atòmas, baromètras, centimètras, defèktas, dinamomètras, dipòlis, efèktas, egzosferà, elektromagnètas, hipotèzė, kabinètas, kalorimètras, kilogrãmas, magnètas, mẽdžiaga, menzūrà, periòdas, procèsas, reñtgenas, voltmètras. Šis žodžių sąrašas nėra baigtinis, juos reikia pasirinkti atsižvelgiant į nagrinėjamas konkrečioje klasėje temas ir nuolat atnaujinti.
Kadangi mokomasi fizikinių dydžių matavimo vienetų ir dažnai vartojami daliniai ar kartotiniai matavimo vienetai, kurių pavadinimai yra sudurtiniai žodžiai, pvz., kilometras, decimetras, centimetras, milimetras, miligramas reikėtų atkreipti mokinių dėmesį, kad visada kirčiuojama matavimo vieneto sudurtinio pavadinimo antroji dalis.
Galima pasiūlyti mokiniams pasinaudoti kirčiavimo internete programėle xxxx://xxxxxx.xxxx/#/xxx, arba VDU svetainėmis xxxx://xxxxxxxxxx.xxx.xx/xxxx.xxx?xxx0&xxx0_0 ir xxxxx://xxxxx.xxx.xx/xxxxxxxx- priemones/kirciuoklis/.
Gamtos mokslų pamokose mokiniams tenka spręsti uždavinius, susipažinti su atradimų istorija, todėl jie privalo mokėti taisyklingai perskaityti datas ir kitus skaitvardžius, tinkamai panaudoti jų formas. Mokytojas pats turėtų taisyklingai skaityti skaitmenimis užrašytus skaičius ir reikalauti to iš mokinių. Ilgainiui mokiniai pripranta ir be didesnio vargo taisyklingai vartoja skaitvardžius savo kalboje.
Mokytis gamtamokslinės kalbos padeda paveikslai, schemos ir kt. vaizdinės priemonės. Svarbiausia sudaryti mokiniams galimybę nuolat plėtoti savo gebėjimus, kad aptariamas kontekstas neprarastų prasmės. Kadangi siekiame aktyvaus mokinių įsitraukimo, planuojant ir organizuojant ugdymą, svarbu skirti dėmesio ir laiko veikloms, kuriose mokiniai galėtų komunikuoti dalyko specifine kalbą (grupių darbai, diskusijos, debatai), pademonstruoti savo komunikavimo gebėjimus (pateikčių ir kitokių kūrybinių darbų (pa)rengimas, pristatymas, aptarimas). Labai svarbu ugdymą organizuoti taip, kad kiekvienas mokinys turėtų progą ir galimybę pademonstruoti savo kalbinius gebėjimus (tam turi būti sukurta pagarba ir empatija pagrįsta tarpusavio bendravimo kultūra, pakantumas klaidoms, kitoniškumui).
Moksliniais tyrimais yra pagrįsta, kad mokinių skatinimas bendrauti su kitais, raginimas išsakyti mintis, garsiai perskaityti užduoties įvestį ir / arba klausimą padeda labiau sukoncentruoti dėmesį į situacijos esmę, raktinių žodžių / frazių pastebėjimą. Tokia patirtis veiksmingai padeda tobulinti mokinių dalyko ir kalbos gebėjimus, sudaromos sąlygos tapti aktyviais ugdymo(si) dalyviais ir pamažu tapti savarankiškais.
Svarbu, kad dėl skubėjimo, pamokos laiko taupymo, nebūtų pamirštas kalbos puoselėjimas, tinkamas kalbos vartojimas, kad žargonas neišstumtų gražios prasmingos kalbos. Šios nuostatos svarbą patvirtina ir Nacionalinis mokinių pasiekimų tyrimas, kurio ataskaitoje skaitome: „Aukštesnių rezultatų pasiekė tie mokiniai, kurių mokytojai vertindami jų atliktas užduotis labiau atsižvelgia į įgūdžius, minčių dėstymo aiškumą ir darbo atlikimą laiku“
Kalbinės raiškos sritys ir integruotos kalbos ugdymo metodai
5. Siūlymai mokytojų nuožiūra skirstomų 30 procentų pamokų
Šiame skyrelyje pateikiami siūlymai laisvai pasirenkamam 30 procentų dalykui skirto laiko mokymosi turiniui.
Pasirenkamąjį mokymosi turinį, atsižvelgdamas į mokyklos, klasės kontekstą, mokinių poreikius ir pasiekimus, planuoja ir modeliuoja mokytojas. Pasirenkamas aktualus turinys gilesniam mokymuisi, plėtojamos tarpdalykinės temos, skiriama daugiau laiko tam tikriems gebėjimams, vertybinėms nuostatoms ugdyti, organizuojamos projektines ir kitos pažintinės kūrybinės veiklos.
5.1. 5 klasė
Tema | Siūlymai |
6.5.1.1. Žmogaus ir gamtos dermė | Pateikiama Lietuvių liaudies tradicijų, papročių, fenologinių stebėjimų, liaudies kūrybos pavyzdžių, kuriais išreiškiama meilė, pagarba gamtai. Mokiniai atlieka projektą “Vaistažolių ūkiai Lietuvoje / mano regione”. Suorganizuojamas susitikimas su vaistažolininke Xxxxxxx Xxxxxxxxxx. Paruošiamas stendinį pranešimas apie Lietuvos žolininkę Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx. Organizuojama augintinių paroda mokyklos kiemelyje (arba paruošiamas stendinis pranešimas su augintinių nuotraukomis). Rekomenduojama edukacinė pamoka gyvūnų prieglaudoje ir / arba susitikimas su ten dirbančiais savanoriais. Diskutuojama apie naminių gyvūnų priežiūrą. Organizuojama išvyka į artimiausią muziejų (pvz., Nacionalinis lankytojų centras, gyvybės mokslų Zoologijos muziejus). Aiškinamasi, kas yra Svalbardo lobis, kuo vertinga “Sveikų genų sėklų” veikla. |
Projektas “Mano sodo, parko, miško, pievos organizmų įvairovė” (mokiniai pagal K. Linėjaus įvestus grupavimo principus paruošia stendinį pranešimą, nurodant aptiktų organizmų mokslinį pavadinimą). Galima atlikti praktikos darbus: Medžių lapų / medžių žievės / vaisių morfologiniai tyrimai, 2. Medžių aukščio ir amžiaus tarpusavio priklausomybės nustatymas ir kt. Aiškinamasi, kodėl svarbu rūpintis namuose auginamų gyvūnų gerove, patenkinti jų gyvybiškai svarbius poreikius; diskusijose apie naminių gyvūnų priežiūrą, laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje mokomasi išsakyti pagarbų požiūrį į gyvūnus, įskaitant pagarbą gyvybei, socialiai atsakingą požiūrį į augalų ir gyvūnų auginimą / laikymą namuose; mokomasi apibūdinti artimoje aplinkoje esančių įnamių (pvz., musių, vorų, utėlių, kandžių, tarakonų, pelių,) poveikį žmogui. | |
6.5.1.2. Organizmų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos | Klasėje įruošiamas gyvasis kampelis, kuriame mokiniai auginta gyvalazdes, žuvytes, Madagaskaro tarakonus. Stebi auginamų organizmų reakciją į metų sezoniškumus, pokyčius fiksuoja, fotografuoja/filmuoja. Rekomenduojama edukacinės “Ornitostogos” pamokos “Nepastebimi plunksnuoti kaimynai”, “Kur išskrenda paukščiai”, “Kokius paukščius į Lietuvą atginė klimato kaita”. Tiriamieji darbai: užsiaugina valkčiadumblių, klumpelių, mielių, pelėsinių grybų, bakterijų, aiškinasi šių organizmų prisitaikymo prie gyvenamosios aplinkos savybes. |
6.5.1.3. Organizmų sandara | Gilinant žinias apie ląstelės sandarą, siūlome palyginti augalo ir gyvūno ląsteles ir nurodyti, kuo rasti skirtumai yra naudingi ląstelėms. |
6.5.1.4. Organizmų grupės | Mokydamiesi priskirti organizmus grybams, augalams ir gyvūnams savarankiškai internete pasirenka po atstovą / pavyzdį, kurį pažįsta iš jam artimos aplinkos. Paruoštoje elektroninėje darbo aplinkoje arba lape pildo schemą, priskirdami grupių atstovams / pavyzdžiams būdingus požymius (daugialąstis, (ne)juda, minta augalais, minta kitais gyvūnais, minta nuokritomis, patys apsirūpina maistu). |
6.5.2.1. Organizmo sandaros lygmenys | Mokydamiesi apie ląstelės sandarą, peržiūri video (Cell - Structure and Functions - Introduction to Cells - Science - Class 8), paaiškina, kokias funkcijas atlieka skirtingos struktūros ląstelės. |
6.5.2.2. Medžiagų pernaša | Rekomenduojama su mokiniais suorganizuoti diskusiją pagal darnaus vystymosi 2 tikslą "Sumažinti badą" ir aptarti, kokios priemonės yra numatytos, kad iki 2030 metų būtų sumažėjęs badaujančių skaičius pasaulyje, kaip prie šio tikslo įgyvendinimo prisideda Lietuva, kokias priemones tikslui realizuoti pateiktų mokiniai. Pritaikant žinias apie vaistingus augalus mokiniai atlieka projektą "Žolelės gerinančios virškinimą". Gilinant žinias apie kraujotakos sistemą rekomenduojama suorganizuoti susitikimą su paramediku arba jaunųjų medikų atstovais iš projekto “Tuk, tuk širdele - būk sveika” ir susipažinti (išbandyti) kaip atliekamas dirbtinis kvėpavimas. |
6.5.2.3. Asmens higiena | Siūlome išsiaiškinti, kaip istoriškai kito žmogaus asmeninė higiena, kaip siejosi su sveikata ir užkrečiamų ligų atvejais. Galima integracija su istorija. |
6.5.3.1. Medžiagų sudėties ir savybių pažinimas | Nagrinėjant medžiagų sudėtį ir jų savybes siūlomi: • tiriamieji darbai (pvz.: „Valgomosios druskos fizikinių savybių tyrimas“, „Vaško agregatinių būsenų kitimas“; „Vandens ir vaško savybių palyginimas“, „Cukraus ir valgomosios druskos savybių palyginimas“, „Vandens ir glicerolio savybių palyginimas“ ir kt.); |
• trumpalaikiai projektai (pvz.: „Produkto etiketėje esančių medžiagų ir jų poveikio organizmui nagrinėjimas/kritinis vertinimas“, „Druskos kiekio įvairiuose maisto produktuose ir jos poveikio organizmui nagrinėjimas/kritinis vertinimas“); • kūrybiniai darbai (pvz. kristalų auginimas, meninis/netradicinis medžiagų sandaros pateikimas); • rašytinio kūrinio rašymas į pasakojimą įtraukiant medžiagos fizikines savybes ir jų kitimus, atsižvelgiant į medžiagos agregatinių būsenų virsmus (pvz. „Vandens lašelio kelionė“, „Matomas ir nematomas dalelių pasaulis“, „Kaip dingsta cukrus arbatoje?“); • lavinant mokinių uždavinių sprendimo įgūdžius, siūloma spręsti uždavinius taikant tankio formulę: o kai žinomi tankis ir masė, bet reikia rasti tūrį; o kai žinomi tankis ir tūris, bet reikia rasti masę; o taikant matavimo vienetų vertimą. • artimosios aplinkos pažinimo ir tyrinėjimo darbai (pvz. „Šulinio/vandentiekio vandens kokybės tyrimas“, „Mokyklos patalpų oro sudėties tyrimas“ ir kt.); • modulis „Mano aplinkoje esančių medžiagų sudėtis ir savybės bei jų tyrimas“; filmų peržiūra, aptarimas ir kritinis vertinimas (pvz.: „Kaip elgtis gaisro metu?“ Kaip elgtis gaisro metu ; „Kokios gaisro priežastys?“ Gaisro priežastys ; mokomasis filmas xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxxxxXXX0xXxx ir kt.). • | |
6.5.3.2. Mišiniai ir tirpalai | Nagrinėjant skyrių „Mišiniai ir tirpalai“ siūloma: • praplėsti mokinių supratimą apie mišinių išskyrimo būdus (pvz. ekstrahavimą, nusistojimą, distiliavimą ir kt.); • praplėsti supratimą apie tirpiklius (pvz. acetoną, aliejų, spiritą); • tiriamieji darbai gebėjimų praplėtimui, kai reikia išskirstyti mišinį, taikant tris (ir daugiau) mišinių išskyrimo būdus ir/ar išskirstyti mišinį sudarytą iš trijų ir daugiau komponentų (pvz.: „Geležies, smėlio ir valgomosios druskos mišinio išskirstymas“); • tiriamieji darbai, kai tiriami artimojoje aplinkoje augantys augalai, kurie gali būti panaudoti indikatorių gamybai (pvz. „Tirpalų savybių tyrimas gamtiniais indikatoriais“, „Raudonos, žalios ir mėlynos puansetijos augimo ir priežiūros ypatumų tyrimas“, „Gamtinio indikatoriaus gamyba“ ir kt.); • buityje naudojamų mišinių nagrinėjimas ir gaminimas (pvz. „Kulinariniai eksperimentai“, „Velykinių margučių marginimas“, „Audinių dažymas“, „Dėmių išėmimas iš audinio“, „Lūpų balzamo gaminimas“, „Vonios burbulų gaminimas“, „Valgomosios druskos tirpalo virimo temperatūros priklausomybės nuo ištirpintos druskos masės tyrimas“ ir kt.). |
5.2. 6 klasė
Tema | Siūlymai |
6.6.1.1. Nacionalinės reikšmės ekosistemos | Siekiant pagilinti žinias apie Lietuvos biologinę įvairovę rekomenduojama peržiūrėti filmą “Sengirė”, pasikviesti į pamoką-paskaitą filmo režisierių Xxxxxxxx Xxxxxxx. Esant galimybei su mokiniais išvykti į arčiausiai esantį mišką - ieškoti ir fiksuoti sengirei būdingus požymius juos aprašant, fotografuojant. |
Gilinant žinias apie nacionalinės reikšmės ekosistemas, siūlomi gamtamoksliniai pranešimai: "UNESCO pasaulio gamtos objektų paveldas Lietuvoje", "Žuvinto biosferos rezervatas" ir kt., išvykos / praktiniai edukaciniai užsiėmimai nacionalinės reikšmės ekosistemose. Gilinant apie skaidytojų svarbą ekosistemoms, rekomenduojama atlikti projektą “Užsiaugink skaidytoją” (iš artimiausio vandens telkinio - upės, ežero - pasisemti vandens ir įmesti virto kiaušinio baltymo gabalėlį. Kiekvieną dieną stebėti ir aprašyti, kas vyksta. Po 3-4 dienų įvertinti kiaušinio gabalėlio pokyčius ir užaugusio skaidytojo dydį, spalvą, bendrą išvaizdą. Padaryti išvadą, kokį organizmą pavyko užauginti.) | |
6.6.1.2. Fotosintezė ir kvėpavimas | Bendradarbiaujant su chemijos dalyko mokytoja (-u) siūlome atlikti tiriamąjį darbą "Gliukozės nustatymas įvairių augalų lapuose". Kadangi tyrimo metu reikalingas Xxxxxxxxx xxxxxxxx, veikla puikiai tinka integracijai stiprinti ir įtvirtinti žinias iš chemijos programos dalies "Mišiniai ir tirpalai". |
6.6.2.1. Atramos ir judėjimo sistema | Nagrinėjant atramos sistemą siūloma bendradarbiauti su anglų kalbos ir muzikos mokytojais: išversti tekstą ir išmokti padainuoti, taip įsimenant teoriją apie žmogaus griaučių dalis ir atliekamas funkcijas. |
6.6.2.2. Nervų sistema | Gilinant žinias apie pojūčius, rekomenduojama išvyka į Kneipo terapijos pojūčio taką ir pavaikščioti taku arba pasiruošti patiems Kneipo taką ir įvardinti pojūčius, einant atsimerkus ir užsimerkus, basomis ir xxxxxxxxx kojines. |
6.6.2.3. Kūno pokyčiai paauglystėje | Mokantis apie kūno pokyčius siūloma suorganizuoti veiklą "Mes augame": paruošti nuotraukas su įvairaus amžiaus žmonėmis (mokinių galima paprašyti, kad tokias nuotraukas turėtų iš savo artimos aplinkos). Analizuojant nuotraukas mokiniai jas sudėlioja nuo jauniausio iki seniausio asmens ir kiekvieną iš žmonių apibūdina 2-3 požymiais, tarpusavyje palygina. |
6.6.3.1. Aplinkos tarša atliekomis ir šios taršos mažinimo būdai | Nagrinėjant aplinkos taršą ir jos mažinimo būdus siūlomi: • artimosios aplinkos tiriamieji darbai (pvz.: „Vandens telkinio aplinkos tyrimas/stebėjimas“, „Įvairių maisto atliekų kompostavimo su sliekais tyrimas“ ir kt.); • projektiniai darbai (pvz.: „Šiltas ir saugus namas mano augintiniui iš antrinių atliekų“, „Atliekų pakartotinis panaudojimas gyvenamojoje aplinkoje“, „Vėtrungės gamyba iš antrinių žaliavų“, „Komposto gamyba sode“, „Darnus tekstilės pritaikymas antram panaudojimui“, „Biopolimero gamyba ir jo irimo tyrimas“ ir kt.); • nagrinėjami kiti programoje nepaminėti cheminiai kitimai turintys įtakos aplinkai, mokomasi pateikti medžiagą netradiciniais būdais (pvz. kuriami filmai, modeliuojamos situacijos); • kritiškai vertinami alternatyvūs elektros energijos šaltiniai, jų pritaikymo galimybės namų ūkiuose ir kt.; • diskutuojama kaip mokykloje atliekamą cheminį eksperimentą transformuoti į aplinkai saugų; diskutuojama, ar galime išvengti savartynų; • rengiamos konferencijos gamtosauginėmis temomis, mokiniai mokosi rengti ir pristatyti pranešimus (pvz.: „Aplinkos raida“, „Gamta ir mes“ ir kt.); • probleminių ir aktualių vaizdo siužetų, filmų peržiūra, straipsnių aptarimas ir kritinis vertinimas (pvz.: xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxx.xx/xxxxxxxxx-xxx-xxxxxx- mazinimo-budai-gyventojams/ (Praktiški oro taršos mažinimo būdai gyventojams), xxxxx://xxx.xxxxx.xx/xxxxxx/xx/xxxxxxxx-xxxxxxx-xxx-xxxx-xxxxxx-xx- |
tik-oro-temperatura-bet-ir-jo-uzterstuma.d?id=81039103 (Ekspertė pataria: kas rytą sekite ne tik oro temperatūrą, bet ir jo užterštumą) ir kt.). | |
6.6.4.2. Jėgos | Xxxxxx ir svoris Žemėje ir kosmose, kuo skiriasi slydimo ir riedėjimo trintis, kaip kūnas slysta skirtingais paviršiais, kokiais būdais galima trintį pakeisti. Trinties nauda ir žala sportininkams siekiant aukštų rezultatų |
5.3. 7 klasė
Tema | Siūlymai |
6.7.1.1. Šviesos reiškiniai | Kauno technikos kolegijos nuotolinė edukacija ,,Plaukas, ant kurio ,,kabo“ Internetas“ ttp://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx-xxxxxxxxxx/xxxxxxxxxx-xxxxxxxxxx- moksleiviams/ |
6.7.1.2.Optiniai prietaisai | Ekskursija į Molėtų observatoriją. Ekskursija ir mokymosi veiklos Kauno kolegijos optikos laboratorijoje. Ekskursija ir mokymosi veiklos VU mokomojoje optikos laboratorijoje. |
6.7.2.1. Ląstelės pagrindinis gyvų organizmų struktūrinis vienetas | Nagrinėjamos melsvabakterės, kaip bebranduolės ląstelės, kurios gali vykdyti fotosintezę, paaiškinama jų reikšmė gamtai. Stebint per mikroskopą tradeskantės lapo apatinio epidermio ląsteles, svogūno epidermio ląsteles, mokomasi apibūdinti specializuotas augalo ląsteles, aiškinamasi, kad ne visos augalo ląstelės turi chloroplastus, nagrinėjami ir kiti specializuotų ląstelių pavyzdžiai (šaknies ląstelė su šakniaplaukiu, vandens indų ląstelė), nurodomos jų funkcijos. Stebint per mikroskopą pastoviuosius gyvūnų audinių ir ląstelių preparatus mokomasi apibūdinti specializuotas gyvūnų ląsteles eritrocitą, nervinę, raumeninę ląstelę, spermatozoidą, nurodomos jų funkcijos. Ruošiamas projektas "Šviesinio ir elektroninio mikroskopo galimybės". |
6.7.2.2. Genai ir paveldimumas | Mokantis apie genetiškai modifikuotus organizmus ruošiamas projektas " Produktai pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų parduotuvių lentynose". Atlikdami projektą moksleiviai turi pasidomėti, kokie produktai yra pagaminti naudojant genetiškai modifikuotus organizmus, kaip skiriasi šių ir produktų be GMO kainos. Jeigu yra galimybė, galima suorganizuoti ekskursiją į valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą xxxxx://xxxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxxxxxxx-xxxxxx-xx-xxxxxxxxxxxxx- tarnybos-vilniaus-departamentas, kur moksleivius supažindins su ES sukurta teisine sistema, skirta užtikrinti, kad šiuolaikinės biotechnologijos, o ypač GMO, būtų plėtojamos saugiomis sąlygomis. Jeigu tokios galimybės nėra galima pasiūlyti moksleiviams paruošti pranešimus "Genetiškai modifikuotas maistas"xxxxx://xxxx.xx/xxxxxx-xxxxx/xxxxxx-xxxxxxxxx/xxxxxxxxxx-xxxxxxxxxxxx- maistas, xxxx://xxx.xx.xx/ |
6.7.2.3. Ląstelių dalijimasis − mitozė | Nagrinėjant schemas, modeliuojant mokomasi apibūdinti chromosomas, paaiškinti, kad mitozės būdu besidalijančios ląstelės turi tokį patį chromosomų skaičių, kurio pastovumą lemia genetinės informacijos dvigubėjimas prieš ląstelei dalijantis. Mokomasi paaiškinti, kad daugialąsčiame organizme sutrikusi mitozės eiga gali lemti auglių vystymąsi. |
6.7.3.1. Garsas | Edukacinė ekskursija į KTU ir VDU garso laboratoriją. Edukacinė ekskursija ir praktinės veikos Kauno kolegijos garso įrašų studijoje. |
6.7.4.1. Klasifikacija padeda atpažinti gyvus organizmu | Mokomasi apibūdinti archėjų domeną, palyginamos bakterijos ir archėjos, mokomasi nurodyti jų reikšmę žmogui ir gamtai. Apibūdinama protistų karalystė, pateikiama pirmuonių pavyzdžių: ameba, klumpelė, euglena; Mikroskopu tyrinėjnat šieno mirkinio arba prūdo vandens lašą stebimi pirmuonys, susipažįstama su jų įvairove; mokomasi paaiškinti, kaip vienaląstis organizmas geba atlikti visas organizmui būdingas funkcijas. Mokomasi paaiškinti, kad kai kurie pirmuonys, kaip ir kiti mikroorganizmai gali būti ligų sukėlėjai, pvz., maliarinis plazmodijus. Stebint pastoviuosius arba laikinus preparatus nagrinėjama vienaląsčių, daugialąsčių ir kolonijinių dumblių įvairovė, pavyzdžiui: mauragimbė, maurakulis, valkčiadumblis; mokomasi paaiškinti, kaip šie dumbliai prisitaikę išlikti, kokia jų reikšmė. Mokomasi apibūdinti vienaląsčių dumblių reikšmę vandens valymo įrenginiuose. Kuriami infografikai xxxxx://xxxxxx.xxxxxxxxxx.xxx/, kuriuose apibūdinama grybų kaip skaidytojų ir parazitų reikšmė gamtai; mokomasi atpažinti kepurėtuosius valgomus grybus nuo nevalgomų, nuodingų; aiškinamasi kaip elgtis apsinuodijus grybais; aiškinamasi, kas yra mikorizė. Mokomasi apibūdinti kerpes, organizmus sudarytus iš grybo ir dumblio, paaiškinti jų reikšmę. Naudojantis schemomis nagrinėjamas virusų bakteriofagų specifiškumas, dauginimasis. |
6.7.4.2. Augalai | Mokomasi apibūdinti samanas, kaip pačios paprasčiausios sandaros augalus, neturinčius šaknų ir apytakos audinių. Aiškinamasi, kaip iš samanų susidaro durpės, kur jos yra panaudojamos. Mokomasi apibūdinti sporinių induočių bendruosius požymius, aiškinamasi, kaip jie prisitaikę gyventi jiems būdingoje aplinkoje. Aiškinamasi, kokie augalai ir kodėl vadinami plikasėkliais, kur formuojasi šių augalų sėklos. Mokomasi paaiškinti, kaip plikasėkliai prisitaikę taupyti vandenį, kodėl ši savybė jiems tokia svarbi. Gaubtasėkliai apibūdinami, kaip labiausiai prisitaikę augalai, kurie žydi, brandina vaisius jų viduje bręsta gerai prisitaikiusias išplisti sėklas. Organizuojamos ekskursijos į gamtą, botanikos sodus, herbariumus, kurių metu moksleiviai supažindinami su augalų įvairove. |
6.7.4.3. Gyvūnai | Mokomasi apibūdinti įvairiapusę Lietuvos gamtininko zoologo Tado Ivanausko veiklą, švietėjišką biologijos mokslo populiarintojo zoologo Xxxxxxx Xxxxxxxxx veiklą. Ruošiami pranešimai apie zoologijos mokslo raidą Lietuvoje. Organizuojamos pamokos - išvykos zoologijos muziejuose. Mokomasi apibūdinti šiltakraujus ir šaltakraujus gyvūnus, šiltakraujų pranašumai ir trūkumai. |
5.4. 8 klasė
Tema | Siūlymai |
6.8.1. Medžiagos sandara | CERN'o projektų apžvalga. Virtualios ekskursijos po CERN'ą ir CERN siūlomų veiklų atlikimas. Gilinimasis į atomo elektroninę sandarą, nagrinėjant energijos lygmenis, orbitales, mokantis rašyti elektronų konfigūracijas, apimant ketvirtojo periodo cheminių elementų atomus, B grupių cheminių elementų atomų elektronų išsidėstymo ypatumai (masės skaičius, atominis skaičius Atomic Number & Mass Number | Properties of Matter | Chemistry | XxxxXxxxxx anglų k.] Užduočių su izotopais sprendimas. Cheminio elemento atominės masės skaičiavimas, kai yra duoti cheminio elemento izotopų paplitimo gamtoje procentai:.xxxxx://xxx.xxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxxxxx-xxxxx- xxxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxx_xxxxxxxxxxx/xxxxxxxxx_xxxxxxxx_xxxxxxxxxxxxxx_xxxxx_xxxxx nts_molar_mass_isotopes.htm; Stabilių ir nestabilių izotopų sudarymas: Isotopes and |
Atomic Mass (xxxxxxxx.xxx), Izotopų paplitimas gamtoje, skaičiavimai: Isotopes and Atomic Mass (xxxxxxxx.xxx). Diagramų ir grafikų sudarymas remiantis: xxxxx://xxxxxx.xxx/?xxxxxxx#Xxxxxxxx ;Elementų lentelių sudarymas: Isotopes and Elements Practice Problems [anglų k.] Papildomos paskaitos: Atomai ir molekulės [lietuvių kalba]; Mokslo sriuba: mažų molekulių enciklopedija [lietuvių kalba]. | |
6.8.1.2. Periodinis dėsnis | Elektrinio neigiamumo nagrinėjimas, kitimas periodinėje lentelėje Matematiniai veiksmai su laipsniais. Remiantis santykine atomine mase ir atominio masės vieneto sąvoka skaičiuojamos atomų masės, mokomasi rašyti standartinė išraiška. Viktorina: metalai ir nemetalai, patys sudaro klausimus, užduotis. Metalų ir nemetalų savybių palyginimas: Laboratoire métaux et non-métaux, manipulations [prancūzų kalba] Metalų fizikinės savybės xxxxx://xxx.xxxxxxx.xxx/xxxxx?xxXXxXXX0xXXX [prancūzų kalba] Konferencija: Cheminė periodinių elementų lentelė, atradimas, D. Mendelejevas. |
6.8.1.3. Cheminės formulės | Teorinis Susieja molekulines ir struktūrines formules, remiasi cheminių elementų valentingumu. Joninių junginių elektroninės taškinės formulės. Molekulių modeliavimas. Atomų erdvinis išsidėstymas molekulėse. Sudėtinių medžiagų molekulių formulių sudarymas Build a Molecule Matematinis Elemento masės dalies junginyje skaičiavimas. Junginio formulės išvedimas. Taikomasis Ruošia pristatymus apie savo pasirinktą medžiagą: molekulinė, elektroninė taškinė, struktūrinė formulė, pavadinimas, panaudojimas, kodėl pasirinko? Eksperimentinis Molekulių modeliavimas. |
6.8.1.4. Cheminiai ryšiai | Metališkasis ryšys. Medžiagų struktūrinės, elektroninės taškinės formulės. Cheminio ryšio nutrūkimas, molekulių aktyvūs centrai, molekulių poliškumas. Ryšio susidarymas: xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxx0/xxxxxx0 [anglų kalba] Cheminis ryšys lietuvių kalba 2 paskaita „Atominė sandara. Cheminis periodiškumas ir ryšys“ Proporcijų sudarymas, apvalinimas, reikšminiai skaičiai. Molekulių rutuliniai modeliai: xxxxx://xxx.xxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxxxxx-xxxxx- xxxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxx_xxxxxxxxxxx/xxx_xxxxxxxxx_xx_0X_xxxxx_xxxxxxxxx.xxx [anglų kalba] Molekulių erdvinių struktūrų sudarymas Molecule Shapes [anglų kalba] Eksperimentinis Molekulių modeliavimas. |
6.8.2.1 Visata ir jos evoliucija | Projektiniai darbai: „Žvaigždės ir jų planetos“, „Ūkai“, „Galaktikos ir jų spiečiai“. VU TFAI paskaita: „Didysis Sprogimas ir CERN Didysis hadronų greitintuvas“ dalyvavimas virtualiose ekskursijose. Paskaitos Vilniaus Planetariume. Ekskursija į Molėtų observatoriją ir / ar Etnokosmologijos centrą. |
6.8.3. Cheminės reakcijos ir energijos virsmai | Teorinis Lygčių lyginimas Comment équilibrer ? C2H2 + O2 → CO2 + H2O (combustion de l'acétylène ou éthyne) | Physique-Chimie Cheminių reakcijų lygčių lyginimas (mokymasis ir pasitikrinimas) : xxxxx://xxxx.xxxxxxxx.xxx/xx/xxxxxxxxxx/xxxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxx Cheminių |
reakcijų lygtys xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxx0/xxxxxx0 [anglų kalba] Uždaviniai pagal reakcijos lygtį. Tirpimo temperatūriniai pokyčiai xxxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxx0/xxxxxx0 [anglų k.] Skirtingo susmulkinimo laipsnio kiaušinio lukšto sąveikos su rūgšties tirpalu tyrimas. Geležies korozijos nagrinėjimas. | |
6.8.4.2 Nuolatinė elektros srovė | Ekskursija ir praktinės veiklos Kauno technikos kolegijos KITRON elektronikos montažo laboratorijoje. Ekskursija ir praktinės veiklos Kauno technikos kolegijos elektrotechnikos laboratorijoje. Projektinis darbas "Taupus elektros energijos vartojimas" |
6.8.4.3 Elektros srovė terpėse | Ekskursija į Kauno technikos kolegijos aukštų įtampų laboratoriją arba nuotolinė edukacija ,,Žaibas – gamtos stebuklas ar kasdienybė“ xxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx- studentams/nuotolines-edukacijos-moksleiviams/ |
6.8.5.1. Gamtinė atranka | Apibūdinamos kintamumo formos: paveldimas ir nepaveldimas kintamumas. Atliekamas praktikos darbas: pvz., sraigių kiautelių, pupelių sėklų, pušies spyglių arba artimoje aplinkoje augančių medžių lapų, vaisių modifikacijų tyrimas. Nagrinėjama žmogaus evoliucija, pasinaudojant įvairiais informaciniais šaltiniais, moksliniai straipsniais ruošiami projektai "Žmogaus vystymosi etapai ir migracijos priežastys" "Pagrindiniai žmogaus sandaros (kaukolės, stuburo, galūnių, kūno plaukuotumo) pokyčiai jam evoliucionuojant". |
6.8.5.2. Evoliucijos įrodymai | Nagrinėjama gyvybės raida iš vandens pereinant į sausumą, mokomasi paaiškinti deguonies atsiradimo svarbą organizmų persikėlimas gyventi į sausumą, mokomasi susieti šio cheminio elemento atsiradimą su apsauga nuo UV spindulių. |
6.8.6.1. Ekosistema | Stebint informacinius filmus xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxx/xxxxx/0000-xxxxxxx-xx- stebinancios-gyvunu-draugystes-10-idomiu-simbiozes-atveju-video/ apibūdinami organizmų tarprūšiniai santykiai, ruošiami gamtamoksliniai pranešimai apie organizmų prisitaikymus išgyventi. Pateikiant pavyzdžių mokomasi apibūdinti demografinius sprogimus. Analizuojami Lietuvos žmonių populiacijos pokyčiai skirtingais laikmečiais, braižomos laiko juostos xxxxx://xx.xxxxxxxxxx.xxx/00-xxx-xx-xxxx-x-xxxxxxxx- template-with-microsoft-word-54873 , kuriose nurodomos kaitos priežastys. |
6.8.6.2. Ekosistemų stabilumas | Nagrinėjamas vandens ekosistemos mitybos tinklas, mokomasi paaiškinti, kodėl jame yra didesni energijos nuostoliai nei sausumos ekosistemose. Mokomasi apibūdinti natūralias ir dirbtines ekosistemas, aiškinamasi, kurios iš jų stabilesnės, nurodomos priežastys. Organizuojamas projektas "Piktžolės - kultūrinių augalų konkurentai". Nagrinėjami invaziniai augalai ir gyvūnai, braižomi jų paplitimo žemėlapiai, kuriami pranešimai apie jų “ keliones” į Lietuvą. Vykdomas ekologinis projektas „Nedegink žolės“, kurio metu moksleiviai mokosi paaiškinti, kaip gaisras gali paveikti atskiras rūšis ir ištisas bendrijas. Vykdomas projektas "Genetiškai modifikuoti augalų grėsmė natūralioms ekosistemoms" |
6. Veiklų planavimo pavyzdžiai
Šiame skyrelyje pateikiami ilgalaikių ir veiklų ir projektinių planavimo, kompetencijų ugdymo pavyzdžiai su nuorodomis į šaltinius ir patarimais mokytojams.
Ugdymo proceso kokybė didele dalimi priklauso nuo kokybiško edukacinių veiklų planavimo, todėl svarbu planuojant pasitelkti integracinius ryšius, įvairius šaltinius, netradicines aplinkas įgalinti mokinius įvairiapusiam ir motyvuojančiam mokymuisi. Įgyvendinimo rekomendacijose planavimo aspektai pateikiami kaip darbo įrankis, kuris paskatintų ieškoti naujų idėjų, netradicinių ugdymo proceso organizavimo formų, kurios sudaro galimybes kartu su mokiniais kurti lankstų, besimokančiųjų poreikius ir mokymosi galimybes atitinkantį mokymosi „kelią“ ir siekti Bendrosiose programose apibrėžtų mokinių pasiekimų.
Pastaba: Ilgalaikiai planai integraliam gamtamoksliniam ugdymui yra rengiamas projekto "Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme" ekspertų grupės ir bus įkeltas vėliau.
6.1. 5 klasė
Mokymosi turinio sritis | Tema | Potemės | Val. sk. | Galimos mokinių veiklos |
6.5.1. Organizmas ir aplinka (18 val) | 6.5.1.1. Žmogaus ir gamtos dermė 10 val. | Žmogus – gamtos dalis mokomasi apibūdinti žmogų, kaip gamtos dalį, aiškinamasi, kad gamta žmogui ne tik prieglobstis, maistas, deguonis, kuras, vaistai, bet ir mokslinių atradimų, tyrinėjimų šaltinis. | 2 | Gamtamokslinis pranešimas "Kaip organizmų sistemos / prisitaikymai panaudojami technikos sprendimuose" Aiškinasi A. Žmuidzinavičiaus peizažuose paslėptą meilę gamtai, jautrumo aplinkai tematiką. Projektas apie vaistažolių panaudojimo galimybes. Išvyka į vaistažolių ūkį, kad gyvai susipažinti su vaistažolių auginimo, rinkimo, džiovinimo, laikymo sąlygomis. |
Žmogaus veiklos įtaka aplinkai Aiškinamasi, kokią įtaką žmogaus veikla (miestų ir žemės ūkio plėtra, kelių / automagistralių tiesimas, atliekų didėjimas) daro artimiausios buveinės aplinkai | 2 | Mokinių pristatymai apie žmogaus poveikį artimiausios buveinės aplinkai. Praktikos darbas „Druskingo ir rūgštaus (parūgštinto citrina, citrinos rūgštimi) vandens poveikis augalų augimui“, | ||
Kokiais būdais saugoti buveines? aptariami būdai, mažinantys žmogaus veiklos įtaką buveinėms. | 1 | Sukuria pasirinktinai lankstinuką / plakatą apie siūlomą būdą / -us, kurie padėtų sumažinti žmogaus veiklos neigiamą įtaką buveinėms ir ten gyvenantiems organizmams. Parengtą informaciją apie buveinių saugojimą gali pristatyti pradinių klasių mokiniam / savo ugdymo įstaigos bendruomenei. |
Saugomos teritorijos ir žmogaus veiklos gamtoje ribojimai Aiškinamasi, kad žmogus steigdamas saugomas teritorijas, nustatydamas žvejybos, medžioklės, ūkinės veiklos taisykles rūpinasi biologinės įvairovės išsaugojimu. | 1 | Gamtamokslinis pranešimas apie artimiausioje aplinkoje esančią saugomą teritoriją (jos paskirtį, kokios organizmų rūšys yra saugomos, kokia galima saugomoje teritorijoje žmogaus veikla, kokie yra veiklos ribojimai ir pan.) Edukacinė išvyka į artimiausią saugomą teritoriją. Organizuojamas susitikimas su žvejais, medžiotojais, ūkininkais arba Lietuvos aplinkos apsaugos atstovais pokalbiui / diskusijai apie žvejybos, medžioklės, ūkinės veiklos taisyklių reikšmę biologinės įvairovės saugojimui. | ||
Pagalba rūšių išlikimui / Rūšys ateities kartoms Mokomasi paaiškinti zoologijos sodų, sėklų bankų, reikšmę. | 1 | Projektinis darbas “Aš išsaugosiu” (jo metu mokiniai renka informaciją apie Lietuvoje nykstančią organizmo rūšį, to priežastis, pateikia po 2-3 rekomendacijas, ką jis pats galėtų padaryti, kad pasirinktai organizmo rūšiai negrėstų išnykimas). Diskusija “Zoologijos sodai: už ar prieš”. Aiškinasi, kokią prasmę slepia pavadinimas "Nojaus Arka" (Norvegijoje įkurto sėklų banko pavadinimas); palygina "Nojaus Arką" su "Nojaus laivu". | ||
Artimiausios buveinės organizmai Mokomasi saugiai tyrinėti, etiškai elgtis gamtoje. Tyrinėjama artimosios gamtinės buveinės organizmų įvairovė, mokomasi atpažinti organizmus, naudojantis organizmų atpažinimo raktais ar skaitmeninėmis atpažinimo programėlėmis. | 1 | Mokydamiesi atpažinti organizmus, mokiniai susipažįsta, kaip naudotis organizmų atpažinimo vadovais ir / arba organizmų atpažinimo programėlėmis (pvz., „iNaturalist“ - padės identifikuoti augalus ir gyvūnus; BirdID - padės atpažinti paukščius ir jų balsus, “Mushroom Identify”- naudingos atpažįstant grybus ir kt.). Artimoje gamtinėje aplinkoje gyvenančių gyvūnų įvairovės tyrimas. | ||
Rūšis Mokomasi paaiškinti K. Linėjaus sudaryto mokslinio rūšies pavadinimo reikšmę organizmų grupavimui; | 1 | Pristatymas apie mokslininką K. Linėjų ir jo sukurtą mokslinį rūšies dvinarį pavadinimą. |
apibūdinti organizmų grupę kaip rūšį. | ||||
6.5.1.2. Organizmų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos 3 val. | Organizmų adaptacijos apibūdinamos organizmų adaptacijos (elgsena, kūno spalva bei forma) kaip organizmų prisitaikymas gyventi įvairiose artimos aplinkos buveinėse. | 1 | Suranda ir skirtingais būdais pateikia (fotografijos, piešiniai, schemos ir kt.) artimoje aplinkoje gyvenančių organizmų prisitaikymo pavyzdžių. Surinktą informaciją naudoja ruošti pristatymams, juose nurodo, kuo pastebėti prisitaikymai yra naudingi organizmams konkrečioje vietovėje | |
Organizmų prisitaikymas prie aplinkos sąlygų Atliekant praktikos darbus, nagrinėjamas organizmų prisitaikymas prie pasikeitusių aplinkos sąlygų (temperatūra, drėgmė, apšvietimas). | 1 | Tiriamasis darbas “Temperatūros / drėgmės / deguonies poveikis sėklų dygimui“. Praktikos darbas “Artimoje aplinkoje gyvenančių organizmų įvairovė ir jų prisitaikymo gyventi tam tikroje aplinkoje tyrimas, aprašo – aplanko sudarymas”. | ||
Organizmų prisitaikymai išgyventi žiemą Apibūdinamas organizmų prisitaikymas išgyventi žiemos metu (migracija, žiemos miegas, kūno dangos pasikeitimas). | 1 | Gamtamokslinis pranešimas apie Lietuvoje žiemojančius šikšnosparnius / barsukus ir kt. | ||
Vertinimas / įsivertinimas | 1 | |||
6.5.1.3. Organizmų sandara 2 val. | Vienaląsčiai ir daugialąsčiai organizmai mokomasi apibūdinti ląstelę kaip struktūrinį ir funkcinį organizmo vienetą; paaiškinama, kad organizmai gali būti vienaląsčiai (bakterija, mielės, valkčiadumblis) ir daugialąsčiai; | 1 | Stebi mikroskopu vienaląsčius organizmus, juos fotografuoja, grupuoja. Tiria šieno mirkinio arba kūdros vandens lašo preparatą (jame atpažįsta vienaląsčius organizmus, fiksuoja bendrus jiems sandaros požymius, atpažįsta mikroskopu matomas ląstelės dalis; argumentuoja, kuo vienaląsčiai skiriasi nuo daugialąsčių). | |
Augalo ir gyvūno ląstelė apibūdinama augalų ir gyvūnų ląstelės sandara (ląstelės sienelė, plazminė membrana, branduolys, citoplazma, chloroplastas, mitochondrija); | 1 | Modeliuoja augalo ir gyvūno ląsteles. Stebi video apie ląstelių atliekamas funkcijas (maitintis, kvėpuoti, judėti, šalinti, augti, reaguoti į aplinką ir daugintis) ir jas paaiškina pildydami užduočių lapus. Unicellular vs Multicellular | Cells | Biology | XxxxXxxxxx - YouTube |
6.5.1.4. Organizmų grupės 2 val. | Stuburiniai gyvūnai Mokomasi priskirti stuburinius gyvūnus (žuvų, varliagyvių, roplių, paukščių, žinduolių) klasei pagal toms grupėms būdingus požymius (kūno danga, galūnės, mityba, judėjimas). | 1 | Sudaro iš Lietuvoje gyvenančių stuburinių gyvūnų nuotraukų koliažą su moksliniais gyvūnų pavadinimais. | |
Organizmų grupavimas. Mokomasi priskirti organizmus grybams, augalams, gyvūnams, pagal toms grupėms būdingus požymius (mityba, judėjimas) | 1 | Pagal aprašymus grupuoja organizmus į tris grupes. | ||
Vertinimas / įsivertinimas | 1 | |||
6.5.2. Žmogaus kūnas ir sveikata (8 val.) | 6.5.2.1. Organizmo sandaros lygmenys 1 val. | Žmogus – darni ląstelių, audinių, organų ir organų sistemų visuma aptariama, kad organizmai sudaryti iš ląstelių, audinių ir organų. Aiškinamasi, kad žmogaus organizmas sudarytas iš organų sistemų. | 1 | Paruošia pristatymus apie pasirinktą, mokytojo paskirtą arba burtų keliu ištrauktą žmogaus organų sistemą. |
6.5.2.2. Medžiagų pernaša. (4 val.) | Medžiagų pernešimas organizme Mokomasi apibūdinti virškinimo (burna, stemplė, skrandis, žarnynas), kvėpavimo (nosis, trachėja, bronchai ir plaučiai) ir kraujotakos (kraujagyslės ir širdis) sistemų organus ir jų veiklą, aprūpinant organizmą maisto medžiagomis ir energija | 2 | Sudaro schemą / infografiką, kuriame virškinimo, kraujotakos ir kvėpavimo sistemų organus susieja su medžiagų ir dujų pernaša į ląsteles. | |
Sveikatai palanki mityba Mokomasi paaiškinti, kokį vaidmenį atlieka vanduo ir įvairios medžiagos maiste (vitaminai, mineralai, baltymai, angliavandeniai ir riebalai), užtikrinant sveikatai palankią mitybą. | 1 | Tiria skirtingų maisto produktų sudėtį, lygina energetinę vertę. Sukuria geriausią vienos dienos subalansuotos mitybos planą. Analizuojant darnaus vystymosi tikslą “Švarus vanduo ir higiena”, aiškinasi, kodėl svarbu ir kokiais veiksmais siekiama užtikrinti vandens prieinamumą, kokybę, saugojimą ir trūkumo pašalinimą. | ||
Mitybos sutrikimai | 1 | Gamtamokslinio pranešimo apie pasirinktą mitybos sutrikimą |
Xxxxxxxxxxx mitybos reikšmė bręstančiam organizmui, aptariamos mitybos sutrikimų (anoreksija, bulimija, persivalgymas) priežastys ir pasekmės organizmo sveikatai. | rengimas ir pristatymas klasės bendruomenei. | |||
6.5.2.3. Asmens higiena (2 val.) | Asmens higiena ir gyvenamosios aplinkos tarša Mokomasi paaiškinti asmens higienos ir gyvenamosios aplinkos (dulkės, triukšmas, mikrobiologinė tarša) poveikį sveikatai. | 1 | Tiria savo mokyklos aplinkos triukšmą (naudojantis triukšmo nustatymo jutikliais), dulkėtumą. | |
Dienotvarkė ir sveikata Aptariama dienotvarkės reikšmė normaliam organizmo augimui, vystymuisi ir sveikatai. | 1 | Sudaro savo dienotvarkę, tiria jos atitikimą poilsio ir darbo režimo rekomendacijoms. | ||
Vertinimas / įsivertinimas | 1 |
6.5.2.2. Medžiagų pernaša.
Veiklos tema: TAVO VALGIARAŠTIS
BP: Mokomasi paaiškinti, kokį vaidmenį atlieka vanduo ir įvairios medžiagos maiste (vitaminai, mineralai, baltymai, angliavandeniai ir riebalai), užtikrinant sveikatai palankią mitybą.
Veiklos tikslas | Išsiaiškinti maiste esančių medžiagų reikšmę, užtikrinant sveikatą |
Žinios (sąvokos, reiškiniai) | Baltymai, riebalai, angliavandeniai, mineralinės medžiagos, vitaminai. |
Gamtamoksliniai pasiekimai | Įvardija, kokių maisto medžiagų yra pieno, mėsos, miltų ir grūdų produktuose bei vaisiuose ir daržovėse. Nurodo, kiek kartų per dieną rekomenduojama suvalgyti pieno, mėsos, miltų ir grūdų produktų, vaisių ir daržovių. Sudaro dienos valgiaraštį, kuris atitinka sveikos mitybos principus. Išsiaiškina, kodėl mitybos specialistai rekomenduoja per parą išgerti 8 stiklines vandens. |
Kompetencijos | Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas. Socialiniai – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija. Komunikavimo – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. |
Trukmė | 1-2 pamokos |
Veiklos tipas | Modeliavimas |
Priemonės | Įvairių maisto produktų kortelės, teorinis aprašas apie kiekvieną maisto produktų grupę su nurodyta reikšme organizmui (pvz., baltymai – apsauginė, transportinė, energetinė, angliavandeniai – energetinė, riebalai – apsauginė, energetinė, |
daržovės ir vaisiai – vitaminai, mineralinės medžiagos). Pagalbinė priemonė – mitybos piramidė. | |
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas) | Sveikatos patikrinimo metu gydytoja Arilės pasiteiravo, ar niekuo nesiskundžia. Mergaitė paatviravo, kad per pastarąsias dvi savaites jai sunku užmigti, pastebėjo, kad pradėjo slinkti plaukai, lūžinėti nagai, jaučia nuovargį, silpnumą, sunku susikoncentruoti. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad Xxxxxx trūksta baltymų. Tam, kad situacija nepablogėtų gydytoja rekomendavo laikytis sveikos mitybos reikalavimų. Tačiau prioritetine tvarka – kuo daugiau raudonos mėsos ir žaliųjų lapinių daržovių. Kodėl? |
Eiga | Pamoką organizuojama “Pasaulio kavinės” metodu: mokiniai grupėse pasiskirsto (arba išsitraukia burtų keliu), apie kurią maisto medžiagą jiems teks ieškoti informacijos ir analizuoti tos medžiagos reikšmę organizmui. Kadangi temai išnagrinėti ir įtvirtinti rekomenduojamos 2 pamokos, tai pirmiausia mokiniams derėtų išsiaiškinti baltymų, riebalų ir angliavandenių reikšmę, o antrosios – apie mineralines medžiagas, vitaminus ir vandenį. |
Refleksija | Įsivertindami mokiniai turėtų atsakyti į klausimą: ar gebu pateikti maisto medžiagų, vitaminų, mineralinių medžiagų pavyzdžių, nurodant jų reikšmę organizmui. |
Veiklos plėtotė | Po pamokos mokiniams rekomenduojama sudaryti savo dienos valgiaraštį ir jį įvertinti, kaip jis atitinka pagal sveikos mitybos principą. |
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui | Dirbdami porose arba grupėje mokiniai gali užduotį atlikti naudodamiesi jiems paruoštu elektroniniu darbo katalogu, kuriame būtų pateikta visa eiga, tekstas, kortelės, naudingos nuorodos. Aukštesniųjų gebėjimų mokiniams galima užduoti sukurti infografiką, schemą, vizualizaciją, su maisto produkto pavyzdžiu, reikšmę organizmui ir galimais sutrikimais, ligomis, kurios pasireiškia tų medžiagų, vitaminų, mineralų trūkumui. |
6.5.1.2. Organizmų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos. Veiklos tema: ORGANIZMŲ PRISITAIKYMAI IŠGYVENTI ŽIEMĄ
BP: Apibūdinamas organizmų prisitaikymas išgyventi žiemos metu (migracija, žiemos miegas, kūno dangos
pasikeitimas).
Veiklos tikslas | Išsiaiškinti, kaip skirtingi organizmai, gyvenantys Lietuvoje, yra prisitaikę išgyventi žiemos laikotarpį. |
Žinios (sąvokos, reiškiniai) | Adaptacija / prisitaikymas, žiemos miegas, migracija, kūno dangos keitimas. |
Gamtamoksliniai pasiekimai | Paaiškina organizmų adaptaciją kaip gebėjimą prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkos sąlygų. Nurodo skirtingas organizmų adaptacijas (žiemos miegą, migracijas, kūno dangos pasikeitimas) ir paaiškina, kaip jos padeda organizmams išgyventi žiemos laikotarpį. |
Kompetencijos | Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialiniai – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija. Komunikavimo – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. |
Trukmė | 1 pamoka |
Veiklos tipas | Informacijos analizė ir struktūravimas. |
Priemonės | Skirtingų organizmų nuotraukų su moksliniais rūšies pavadinimais rinkiniai arba paruošti užduočių lapai su organizmų pavadinimais. |
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas) | Šaltą žiemą žmonės daugiausiai laiko praleidžia šiltuose būstuose, maisto nusiperka iš parduotuvių, o kaip gyvūnai ištveria šaltą žiemą? ARBA Įsivaizduok, kad vieną dieną nelieka patogių būstų, pilnų maisto parduotuvių ir artinasi šalta žiema. Su tokia situacija susiduria gyvūnai kiekvieną žiemą. Kaip jie geba išgyventi žiemos laikotarpį ir sulaukti pavasario? |
Eiga | Pakartojama, kokias kūno dangas turi organizmai, kaip jie prisitaiko prie pasikeitusios temperatūros, drėgmės trūkumo. Diskutuoja apie Lietuvoje žiemojančius gyvūnus, įvardina kuo daugiau Lietuvoje žiemojančių organizmų. Mokiniai suskirstomi darbui grupėmis (skirstymo į grupes būdą pasirenka mokytojas), jiems pateikiami organizmų nuotraukų su moksliniais rūšies pavadinimais rinkiniai (migruojančių, aktyviai žiemojančių Lietuvoje, įmingančių žiemą). Mokiniai dirbdami grupėje, naudodamiesi papildomais literatūros šaltiniais, turi sugrupuoti organizmus pagal prisitaikymą išgyventi žiemą (migruoja į pietų šalis, įminga žiemos miegu, keičia kūno dangą, kaupia maisto atsargas). Mokiniai suskirstę organizmus į grupes pagal prisitaikymą, paaiškina, kaip atitinkamas prisitaikymas padeda išgyventi žiemą. |
Refleksija | Įsivertinimui mokiniai atlieka užduotį „Organizmų prisitaikymas prie gyvenamosios aplinkos“ (žr. Užduočių pavyzdžiai 5-6 klasė. D. Gamtos objektų ir reiškinių pažinimas) ir atsako į klausimą: ar gebu pateikti tris skirtingus organizmų prisitaikymus, padedančius išgyventi žiemos laikotarpį ir paaiškinti, kaip kiekvienas jų organizmui padeda išgyventi nepalankiomis žiemos sąlygomis. |
Veiklos plėtotė | Gamtamokslinis pranešimas apie Lietuvoje žiemojančius šikšnosparnius / barsukus / ežius / kurmius ar kt. |
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui | Parenkamos nuotraukos skirtingų organizmų: migruojančių, aktyviai žiemojančių Lietuvoje, įmingančių žiemą. Pamokos pradžioje galima pažiūrėti video „Mūsų gyvūnai“, kurios pradžioje rodoma apie didžiąsias miegapeles (xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxx/0000000000/xxxx- gyvunai-snuduriuoti-neleisiancios-miegapeles-apsimeteles-gyvalazdes-ir-diskusai- dailus-bet-labai-lepus-akvariumu-gyventojai) Animuotas video apie organizmų žiemos miegą, anglų kalba (724) Hibernation of Animals | Why do Animals Hibernate | Hibernating Animals for kids - YouTube) Žemesnių gebėjimų mokiniams nurodyti patikimus literatūros šaltinius apie gyvūnų prisitaikymą išgyventi žiemą. |
6.5.3. Medžiagos
Tema | Val. sk. | Galimos mokinių veiklos | |
Medžiagų sudėties ir jų savybių pažinimas | Medžiagos sandara (molekulės ir atomai) | 1 | Mokiniai analizuoja pateiktas iliustracijas, aiškinasi atomo ir molekulės skirtumus |
Kietųjų kūnų, skysčių ir dujų sandaros panašumai ir skirtumai (dalelių išsidėstymas ir judėjimas) | 1 | Tyrinėja skysčių ir dujų spūdumą, įvairių kūnų formos kitimus | |
Agregatinių būsenų kitimai | 1-2 | Stebi vaško lydymąsi ir kietėjimą, vandens garavimą ir kondensaciją | |
Fizikinių dydžių matavimas | Ilgio (matmenų) matavimas, etalonas | 1 | Matuoja įvairių kūnų matmenis |
Tūrio matavimas | 1 | Matuoja taisyklingos ir netaisyklingos formos kūnų tūrį | |
Masės matavimas | 1 | Matuoja įvairių kūnų masę | |
Tankis | 2 | Eksperimentiškai nustato kūno tankį | |
Tankio skaičiavimo uždaviniai | 1-2 | Sprendžia uždavinius | |
Mažų dydžių matavimas | 1 | Matuoja mažų daiktų (kruopų, monetų, lašų ir pan.) matmenis, tūrį, masę | |
Refleksija | 1 | Atlieka užduotis, įsivertina |
Tema | Potemė | Val. sk. | Galimos mokinių veiklos |
Medžiagų sudėtis ir jų savybės 22 val. | Medžiagų gausa Mokomasi suprasti, kad visi kūnai sudaryti iš medžiagų, aiškinamasi, kodėl yra tiek daug skirtingų medžiagų, kas yra cheminis elementas; nagrinėjama medžiagos sandara, smulkiausios cheminio elemento dalelės − atomai, medžiagos dalelės – molekulės. | 1 | Teksto skaitymas ir aptarimas. Užduočių atlikimas, kuriose grupuojami daiktai ir medžiagos, lyginama medžiagų sandara (pvz.: medžio anglis ir vanduo, metalinė vinis ir cukrus ir kt.). |
Medžiagų būsenų virsmai. Kaip keliauja vanduo? apibūdinamos medžiagos agregatinės būsenos ir jų virsmai, įvardijama, kad medžiagų būsena priklauso nuo dalelių turimos energijos, vandens agregatinės būsenos siejamos su vandens apytakos ratu. | 5-6 | Teksto skaitymas, išskiriant raktinius žodžius. Medžiagų agregatinių būsenų ir virsmų įvardijimas schemose ir piešiniuose (pvz.: virimas, garavimas, tirpimas, kietėjimas, kondensacija, lydymasis). Darbas grupėse atliekant praktines užduotis, eksperimentus, nesudėtingus bandymus, pvz.: „Skysčių ir dujų panašumai ir skirtumai“. Tiriamoji veikla „Kietųjų medžiagų panašumai ir skirtumai“ (pvz.: popieriaus lapas ir medžio trinkelė, stiklo gabalėlis ir plastmasės pavyzdys); „Skystųjų medžiagų panašumai ir skirtumai“ (pvz.: vandens ir aliejaus); „ Medžiagų agregatinių būsenų kitimas“ (pvz.: vaško lydymąsis ir kietėjimas, ledo tirpimas, vandens garavimas ir kondensacija ir kt.). | |
Medžiagos masė, tūris, tankis Apibūdinamos masės, tūrio, tankio sąvokos, įvardijami jų matavimo vienetai, aptariama, ką reiškia matuoti (lyginti su | 6 | Teorinės medžiagos aptarimas nurodytu aspektu. Išskirtiems raktiniams žodžiams klausimų sudarymas. |
etalonu), mokomasi praktiškai išmatuoti masę ir tūrį, pagal formulę apskaičiuoti tankį. | Demonstracinių bandymų „Kūno tūrio ir masės matavimai“ stebėjimas ir analogiškų bandymų atlikimas „Kūno tūrio ir masės matavimai“. Praktinė veikla „Mažų kūnų masės ir tūrio matavimai“. Tiriamoji veikla „Matavimo priemonės iš plastikinės stiklinės gamyba“. Uždavinių sprendimas nurodyta tema pagal nurodytą seką: užrašoma uždavinio sutrumpinta sąlyga (fizikiniai dydžiai (m, V, ρ) ir jų matavimo vienetai), tankio formulė ir nustatoma medžiaga. | ||
Kaip tiriamos medžiagos? Jutimo organais ir atliekant bandymus tyrinėjamos medžiagų savybės: degumas, tirpumas vandenyje, kietumas, plastiškumas. | 2 | Užduočių atlikimas, kuriose medžiagos susiejamos su jų būdingomis savybėmis (pvz.: smėlis-kietas, nedegus, vandenyje netirpsta). Užduočių atlikimas, kuriose palyginamos medžiagos, nurodant panašumus ir skirtumus (Veno diagrama, lentelės ir kt.). Eksperimentų planavimas, t.y. veiksmų sekos sudarymas, kaip bus tiriamos medžiagos (pvz.: plastikinė plokštelė, geležinė vinis, smėlis, valgomoji druska ir kt.). Tiriamoji veikla „Medžiagų fizikinių ir cheminių savybių tyrimas nesudėtingomis priemonėmis ir jutimo organais“. | |
Oras Aiškinamasi, kad oras yra įvairių dujų mišinys, aiškinamasi oro sudėtis. | 3 | Teorinės medžiagos aiškinimasis nurodytu aspektu. Praktinė veikla: „Oras yra dujų mišinys“. Oro reikšmės aptarimas (pvz.: darbas grupėse, prezentacijos, probleminiai klausimai). Savarankiškas darbas grupėse ar individualiai kuriant koliažą, piešinį, pasaką apie orą, vandenį ir ugnį arba sudarant schemą. | |
Ugnis Aptariamos saugaus elgesio su buitiniais ir mokyklos laboratorijoje naudojamais prietaisais bei medžiagomis taisyklės; nagrinėjamos elgesio taisyklės užsidegus daiktui, kilus gaisrui, aiškinamasi ugnies gesinimo būdai ir priemonės. | 4 | Teorinės medžiagos aptarimas nurodytu aspektu. Darbas grupėmis: situacijos modeliavimas/žaidimas ir atvejo analizė. |
6.5.3.1. Medžiagų sudėtis ir sąvybės
VEIKLOS TEMA: Ką reiškia matuoti kūno masę ir turį?
Veiklos tikslas | Apibūdinti masės, tūrio <...> sąvokas, įvardinti jų matavimo vienetus, aptarti, ką reiškia matuoti (lyginti su etalonu). |
Žinios (sąvokos, reiškiniai) | Masė, tūris, masės matavimo vienetai – gramai, kilogramai, tūrio matavimo vienetai – cm3, dm3, m3; matavimas; etalonas. |
Gamtamoksliniai pasiekimai | Įvardija, kas yra masė, tūris, matavimo vienetas, etalonas. Paaiškina, kad matuoti reiškia įpilti arba pasverti medžiagos reikiamą kiekį, matuojant nustatyti ko nors dydį. Palygina matuojamą objektą su etalonu. |
Kompetencijos | Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas. |
Trukmė | 2 pamokos |
Veiklos tipas | Demonstracinių bandymų stebėjimas, praktinis darbas grupėse. Demonstracinių bandymų „Kūno tūrio ir masės matavimai“ stebėjimas ir analogiškų bandymų atlikimas „Kūno tūrio ir masės matavimai“. |
Priemonės | Matavimo cilindras, kristalizatorius, elektroninės svarstyklės, matavimo indelis skysčiui įpilti, ypač plonas siūlas, vanduo, medinis tašelis, moneta, glicerolis, aliejus, servetėlės. |
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas) | Senovėje žmonės ūkyje susidurdavo su problema, kaip matuoti grūdus, pieną ir pan.? Ilgą laiką nebuvo nusistovėjusios matavimo sistemos, todėl dažniausiai žmonės skaičiuodavo pagal gamtinius pavyzdžius, pavyzdžiui, masę pagal kokios nors rūšies sėklos masę, skysčius matuodavo kaušais, kibirais ir pan. Vadinasi, pagal žmonių susitarimą pasirinkta augalo sėkla ar kaušas buvo vadinami etalonu. Ar toks matavimas buvo tikslus? Ar galima išmatuoti visų medžiagų masę ir tūrį? Kaip išmatuoti medinio tašelio, monetos, glicerino, aliejaus tūrį ir masę?Ar skirsis trijų 1 dm3 tūrio butelių masės, jei jas pripildysime skirtingų skysčių: aliejaus, vandens ir glicerino? |
Eiga | Sąvokų aiškinimasis 1. Masė – kurios nors medžiagos kiekio matas. Pagrindinis masės matavimo vienetas yra kilogramas, sutrumpintai žymimas kg. Masė matuojama svarstyklėmis. 2. Tūris – tai geometrinė objekto savybė, trimatės erdvės dalis, kurią užima objektas. Žymimas V, matuojamas dm3, cm3. Dažniausiai kieto kūno tūris matuojamas matavimo cilindru matuojant pagal vandens lygio pokytį matavimo cilindre arba pagal išbėgusio vandens tūrį nardinant kūną į sklidinai vandens pripiltą indą. Galimi ir kiti tūrio matavimo būdai. 3. Senovėje objektų matavimui nebuvo vieningos matavimo sistemos, todėl daugelis matavimų buvo atliekama pagal gamtinius pavyzdžius, dažniausiai pagal kokios nors rūšies sėklos masę, ar indo tūrį, pavyzdžiui, samtis, ir tai buvo laikoma etalonu. Tai nebuvo tikslus ir patikimas matavimo etalonas. Etalonas - (pranc. Etalon - standartas) - tai matas ar matavimo sistema, skirta dydžio vienetui, vienai arba kelioms jo vertėms tiksliai išreikšti. Prancūzų kilmės mokslininkas X.Xxxxxxxx pasiūlė masės vieneto etaloną - distiliuotą vandenį: masės etalonas sveria tiek, kiek sveria gryno vandens 1 cm3 (4ºC), tai yra 1 cm3 vandens sveria 1 gramą. Pirmoji praktinė veikla (demonstracinių bandymų stebėjimas ir analogiškų bandymų atlikimas) 1. Pasveriamas medinis tašelis ir užsirašoma jo masė nurodant absoliutines matavimo paklaidas. 2. Nustatoma matavimo cilindro padalos vertė: cm3 ir absoliutinė paklaida: ..... cm3. 3. Įpilama į matavimo cilindrą vandens, nustatomas įpilto vandens tūris, nurodoma matavimo absoliutinė paklaida. |
4. Prie siūlo pririštas tašelis panardinamas į vandenį, užrašomas dabartinis vandens užimamas tūris įvertinant matavimo paklaidas. 5. Apskaičiuojamas tašelio tūris. 6. Suformuluojama tyrimo išvada. 7. Mokiniai analizuoja, ar monetos masę ir tūrį taip pat galime išmatuoti, suformuluoja hipotezę. 8. Atliekamas bandymas su moneta, mokiniai suformuluoja išvadą. Antroji praktinė veikla (demonstracinių bandymų stebėjimas ir analogiškų bandymų atlikimas) 1. Išmatuojama aliejaus matavimui skirto indo (pvz. cilindro) masė, užsirašoma jo masė, nurodant absoliutines matavimo paklaidas. Pastaba: atkreipti dėmesį, ar svarstyklės turi nulinimo funkciją. Tuomet pasinaudojus nulinimo funkcija, galime iš karto matuoti skysčio masę. 2. Įpilama į matavimo cilindrą aliejaus, nustatomas įpilto aliejaus tūris, nurodoma matavimo absoliutinė paklaida. 3. Pasveriama įpilto aliejaus ir indo masė, nustatoma aliejaus masė, užsirašoma dabartinė masė įvertinant matavimo paklaidas. 4. Suformuluojama tyrimo išvada. 5. Mokiniai analizuoja, ar glicerolio masę ir tūrį taip pat galime išmatuoti, suformuluoja hipotezę. 6. Atliekamas bandymas su gliceroliu, mokiniai suformuluoja išvadą. 7. Remiantis pateikta etalono sąvoka, apskaičiuojama, kiek kartų aliejaus masė yra lengvesnė už vandens masę, o glicerolio-sunkesnė už vandenį. | |
Refleksija | Pirmasis pasiekimų lygmuo Mokiniai įvardija sąvokas, apibūdina matavimo vienetus, nurodo, ką reiškia matuoti, įvardija padalos vertę. Kaip matuojamas jūsų šeimoje įpilamos į lėkštę sriubos tūris? Ar toks matavimas atitinka etaloną? Antrasis pasiekimų lygmuo Mokiniai taisyklingai įvardija sąvokas, apibūdina matavimo vienetus, nurodo, ką reiškia matuoti, įvardija padalos vertę, kaip matuojamas skysčių tūris ir kaip matuojama masė. Remdamiesi savo patirtimi, paaiškinkite, kaip pamatuosite vandens 500 cm3 tūrį, jei turėsite matavimo cilindrą skirtą matuoti 100 cm3? Trečiasis pasiekimų lygmuo Mokiniai taisyklingai įvardija sąvokas, apibūdina matavimo vienetus, nurodo, ką reiškia matuoti, įvardija padalos vertę, absoliutinę paklaidą. Paaiškina, kaip matuojamas skysčių tūris ir kaip matuojama masė. Remdamiesi savo patirtimi, paaiškinkite, kaip išmatuosite rakto masę ir tūrį? Ketvirtasis pasiekimų lygmuo Mokiniai taisyklingai įvardija sąvokas, apibūdina matavimo vienetus, nurodo, ką reiškia matuoti, įvardija padalos vertę, absoliutinę paklaidą. Paaiškina, kaip matuojamas skysčių tūris ir kaip matuojama masė, lygina su etalonu. Remdamiesi savo įgyta patirtimi atliekant bandymus, paaiškinkite, ar skirsis trijų 1 dm3 tūrio butelių masės, jei jas pripildysime skirtingų skysčių: aliejaus, vandens ir glicerolio? Argumentuokite atsakymą. |
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui | Rekomenduojama matuoti skysčių vienodą tūrį. Nuorodos į informacijos šaltinius: xxxx://xxxxxxxx.xxxx.xx/xxxxxxx?xxxxxxxxxxxxxxxx&xxxxxx00 (matavimas) xxxx://xxxxxxxx.xxxx.xx/xxxxxxx?xxxxxxxxxxxxxxx&xxxxxx00 (etalonas) xxxxx://xxx.xxxxx.xx/xx/xxxxx-xxxxxx/xxx-xxx-xxxxxxxxx-xxxxxxxx (etalono atsiradimo istorija) |
VEIKLOS TEMA: MIŠINIŲ IŠSKIRSTYMO BŪDAI
Veiklos tikslas | Mokytis pritaikyti skirtingus mišinių išskirstymo būdus pagal skirtingas juos sudarančių medžiagų savybes. |
Žinios (sąvokos, reiškiniai) | Grynoji medžiaga, mišinys, tirpalas, tirpinys, tirpinimas, filtravimas. |
Gamtamoksliniai pasiekimai | Įvardija, kas yra grynoji medžiaga, mišinys, tirpalas, tirpinimas, filtravimas. Nurodo, kokiomis fizikinėmis savybėmis pasižymi smėlis ir valgomoji druska, kokius tinkamus mišinių išskyrimo būdus galime taikyti duotąjam mišiniui išskirstyti. Praktiškai išskiria iš mišinio netirpią medžiagą. |
Kompetencijos | Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas. |
Trukmė | 2 pamokos |
Veiklos tipas | Teksto rašymas, individualaus darbo ir bendradarbiavimo rezultatų dokumentavimas. Medžiagų savybių palyginimas (Veno diagrama, lentelė ar kt.). Praktinė tiriamoji veikla „Mišinių išskyrimas į komponentus, kai iš jų vienas komponentas yra netirpus“ (smėlis, valgomoji druska). Individualaus darbo ar bendradarbiavimo rezultatų dokumentavimas. |
Priemonės | Elektroninės svarstyklės, 2 cheminės stiklinės (100 ml), stiklinė lazdelė, matavimo cilindras, laboratorinis stovas ir jo priedai (gnybtai, žiedas), porcelianinė lėkštelė, filtravimo popierius, kūginis piltuvėlis, kaitinimo plytelė arba spiritinė lemputė, šaukštelis arba mentelė. |
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas) | Dažniausiai buityje naudojame įvairius medžiagų mišinius, tačiau kartais mums reikia grynų medžiagų. Kaip galėtume paprastomis priemonėmis išgryninti medžiagas? Vienas iš paprasčiausių medžiagų gryninimo būdų yra mėginio tirpinimas, atskiriant netirpias medžiagas. Kaip atskirti netirpias vandenyje medžiagas mišinyje ir įvertinti jų kiekį? |
Eiga | Pasiruošimas praktinei veiklai Pagaminami valgomosios druskos ir smėlio mišiniai. Rekomenduojami druskos ir smėlio masių santykiai: 5 g : 5 g, 6 g : 4 g, 3 g : 7 g, 9 g : 1 g, 1 g : 9 x. Xxxxxxxx tiriamoji veikla 1. Ant mokytojo stalo padedami grynųjų medžiagų – valgomosios druskos ir smėlio – pavyzdžiai. Vizualiai vertinama jų kokybė. Sąsiuviniuose mokiniai užpildo Veno diagramą, palygindami valgomosios druskos ir smėlio fizikines savybes. 2. Mokinių grupėms duodami skirtingi mišiniai. Vizualiai vertinamas mišinys. Sąsiuviniuose 2-3 sakiniais aprašomas mišinio vizualinis įvertinimas. 3. Mišinys pasveriamas. Pasižymima jo masė. 4. Matavimo cilindru pamatuojama 50 ml vandens ir įpilama į 100 ml talpos cheminę stiklinę. |
5. Xxxxxxxxxx xxxxxx. Į vandenį suberiamas pasvertas mišinys ir stikline lazdele maišoma, kol neliks druskos kristalų. 6. Mišinys filtruojamas, atskiriant smėlį. 7. Piltuvėlyje likęs smėlis kelis kartus perplaunamas vandeniu, kad neliktų druskos liekanų. 8. Gautas švarus smėlis išdžiovinamas. Smėlis mentele kruopščiai nubraukiamas nuo filtro popieriaus į porcelianinę lėkštutę ir išdžiovinamas ant elektrinės plytelės arba, įstačius į žiedą,– spiritine lempute. 9. Išdžiūvęs smėlis pasveriamas. Pasižymima jo masė. 10. Skaičiuojant pasverto mišinio ir gauto smėlio skirtumą, nustatoma smėlio masė mišinyje ir daroma išvada apie duotojo mišinio sudėtį. Pasižymimi skaičiavimai. 11. Palyginama mokinio gauta mišinio sudėtis su mokytojo pateiktais duomenimis ir apskaičiuojama santykinė paklaida. | |
Refleksija | Pirmasis pasiekimų lygis Apibūdins smėlio ir valgomosios druskos savybes. Padedamas išmatuos mišinio masę, vandens tūrį, išskirstys mišinį tirpinimo ir filtravimo būdais. Remdamiesi savo darbo užrašais, ar galėtumėte įvardinti, kokios fizikinės savybės būdingos valgomąjai druskai ir, kokios fizikinės savybės būdingos smėliui? Antrasis pasiekimų lygis Palygins smėlio ir valgomosios druskos fizikines savybes, apibūdins duotąjį mišinį. Įvardins medžiagų savybes, kuriomis remiantis bus pasirinkti mišinio išskirstymo būdai. Išmatuos mišinio masę, vandens tūrį, išskirstys mišinį tirpinimo ir filtravimo būdais, išmatuos atskirto smėlio masę. Remdamiesi savo patirtimi atliekant darbą, įvardinkite, kokia fizikine savybe skiriasi druska ir smėlis? Prisiminkime, kur taikomi buityje šios pamokos metu nagrinėti medžiagų išskyrimo būdai: tirpinimas ir filtravimas? Trečiasis pasiekimų lygis Palygins smėlio ir valgomosios druskos fizikines savybes, apibūdins duotąjį mišinį. Įvardins medžiagų savybes, kuriomis remiantis bus pasirinkti mišinio išskirstymo būdai. Išmatuos mišinio masę, vandens tūrį, išskirstys mišinį tirpinimo ir filtravimo būdais, pagal gautus duomenis apskaičiuos mišinio procentinę sudėtį ir paklaidas, paaiškins gautus rezultatus. Palyginkite gautą smėlio masę su mokytojo nurodyta smėlio mase mišinio sudėtyje. Remdamiesi savo užrašais, paaiškinkite, kodėl jos nesutampa? Ketvirtasis pasiekimų lygis Palygins smėlio ir valgomosios druskos fizikines savybes, apibūdins duotąjį mišinį. Įvardins medžiagų savybes, kuriomis remiantis bus pasirinkti mišinio išskirstymo būdai. Išmatuos mišinio masę, vandens tūrį, išskirstys mišinį tirpinimo ir filtravimo būdais, pagal gautus duomenis apskaičiuos mišinio procentinę sudėtį ir paklaidas, paaiškins gautus rezultatus. Vertins paklaidų priežastis, pateiks siūlymų, kaip galima tobulinti darbą. Ar galėtumėte paaiškinti, kokios yra paklaidų priežastys? Pasiūlykite, kaip galima tobulinti darbą. |
Veiklos plėtotė | Druskos kristalų auginimas. Druskos tirpalo laidumo tyrimas. Druskos išskyrimas iš tirpalo taikant kristalizavimo būdą. |
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui | Rekomenduojama mokiniams tyrimui imti 10 g mišinio. Nuoroda į informacijos šaltinį: xxxxx://xxx.xxxxxx.xxx.xx/0_0_xxxxxx_xxxxxx_xxxxxx_xxxxxxx/00.xxxx |
VEIKLOS TEMA: Mechaninė energija
Veiklos tikslas | Išsiaiškinti kas yra mechaninė energija |
Žinios (sąvokos, reiškiniai) | Mechaninė energija |
Gamtamoksliniai pasiekimai | Įvardija, kas yra mechaninė energija |
Kompetencijos | Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naują sąvoką . Socialiniai – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija Komunikavimo –tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. |
Trukmė | 1 pamoka |
Veiklos tipas | Pavyzdžių analizė |
Priemonės | Mokytojo ir mokinių pateikti pavyzdžiai |
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas) | Kodėl vėjo jėgainės gamina elektros energiją? Kodėl iš lanko paleista strėlė išlekia dideliu greičiu ir nulekia toli? |
Eiga | Pakartojamos ir susisteminamos turimos žinios apie energiją. Analizuojant pateiktus pavyzdžius paaiškinama mechaninės energijos sąvoka. |
Refleksija | Pateik 1–2 kūnų turinčių mechaninės energijos pavyzdžių. Remiantis mechaninės energijos apibrėžimu paaiškink, kodėl kūnas turi energijos. |
Veiklos plėtotė | |
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui | Pateikti pavyzdžiai gali būti paveikslėliai, animacija, modeliai ir pan. |
VEIKLOS TEMA: Kinetinė ir potencinė energija
Veiklos tikslas | Išsiaiškinti nuo ko priklauso kinetinė ir potencinė energija |
Žinios (sąvokos, reiškiniai) | Kinetinė energija kaip judėjimo energija, potencinė energija kaip sąveikos energija |
Gamtamoksliniai pasiekimai | Įvardija, kas yra potencinė ir kinetinė energija Nurodo nuo ko priklauso kiekvienos rūšies energijos didumas |
Kompetencijos | Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius, Socialiniai – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija. Komunikavimo –tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. |
Trukmė | 1 pamoka |
Veiklos tipas | Tyrimas: mokiniai sukonstruoja dvi vienodas nuožulniąsias plokštumas, kurių ilgį ir aukštį galima keisti. |
1 bandymas: nuo vienodo aukščio nuožulnių plokštumų paleidžiama riedėti skirtingos masės rutuliukai. Jie pastums apačioje esančią trinkelę nevienodai, didesnės masės rutuliukas - toliau. (Pakartoti bandymą su kita/omis trinkelėmis). Trinkelės pastūmimas – tai darbas. Išvada: kuo didesnės masės rutuliukas, tuo didesnis darbas atliekamas, tuo daugiau jis turi energijos. 2 bandymas: padidinamas vienos nuožulniosios plokštumos aukštis, ridenami vienodos masės rutuliukai. Paaiškinama ir realiai stebima, kad nuo aukštesnės plokštumos riedantis rutuliukas įgyja didesnį greitį. Tada pakartojamas bandymas su medine trinkele ir įsitikinama, kad įgijęs didesnį greitį rutuliukas atlieka didesnį darbą, t. y. turi daugiau energijos. Palyginimui, galima tą patį tyrimą atlikti su kitais vienodos masės rutuliukais. Paaiškinama, kad potencinės energijos turi virš Žemės paviršiaus esantys kūnai. Bandymu įsitikinama, kad vienodos masės kūnai, esantys skirtingame aukštyje, turi energijos ne vienodai – aukščiau esantis daugiau. Bandymui reikės: dviejų vienodos masės rutuliukų, rėmelio, aliuminio folijos ir dviejų stovų. paleisti rutuliuką kristi ant aliuminio folijos iš skirtingo aukščio, jį vis didinant, kol rutuliukas foliją praplėš. Daroma išvada, kad kuo iš didesnio aukščio krinta rutuliukas, tuo daugiau turi potencinės energijos, kuri atlieka darbą – praplėšia foliją. Tą patį bandymą pakartoti su skirtingos masės rutuliukais, krintančiais iš skirtingo aukščio, įrodant, kad potencinė energija priklauso nuo kūno masės. Potencinės energijos turi ir deformuoti kūnai. Bandymui reikės: dviejų demonstracinių vežimėlių, vienodų spyruoklių, kurios skirtingai suspaustos ir perrištos siūlu. Nukirpus siūlai, vežimėliai pradeda riedėti, t.y. jie gauna energijos iš deformuotos spyruoklės. Išvada: kuo labiau suspausta spyruoklė, tuo didesniu greičiu rieda vežimėliai, tuo daugiau sukauptos energijos turi spyruoklė. | |
Priemonės | Įvairaus dydžio kaladėlės nuožulniajai plokštumai sukonstruoti, lentelės, įvairios masės rutuliukai, mediniai tašeliai, rėmelio, aliuminio folijos ir dviejų stovų, dviejų demonstracinių vežimėlių, vienodų spyruoklių. |
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas) | Paleistas iš rankų kamuolys atsimuša į žemę, atšoka ir pakyla beveik tą patį aukštį. Kodėl? |
Eiga | Pakartojamas mechaninės energijos apibrėžimas. |
Mokomasi atpažinti kinetinę ir potencinę energiją, tyrinėjant išsiaiškinama, nuo ko priklauso turimos energijos dydis: nuo nuožulniosios plokštumos viršaus ridenami 2 skirtingos masės rutuliukai, kurie plokštumos apačioje pastumia apačioje esančią trinkelę; jie pastums apačioje esančią trinkelę nevienodai, didesnės masės rutuliukas – toliau; daroma išvada, kad kuo didesnės masės rutuliukas, tuo didesnis darbas atliekamas, tuo daugiau jis turi energijos; paaiškinama ir realiai stebima, kad nuo aukštesnės plokštumos riedantis rutuliukas įgyja didesnį greitį, tada pakartojamas bandymas su medine trinkele ir įsitikinama, kad įgijęs didesnį greitį rutuliukas atlieka didesnį darbą, t. y. turi daugiau energijos; bandymu įsitikinama, kad vienodos masės kūnai, esantys skirtingame aukštyje, turi energijos ne vienodai – aukščiau esantis daugiau. | |
Refleksija | Pateik kūno, turinčio potencinės ir kūno turinčio kinetinės energijos pavyzdžių. Iš pateiktų pavyzdžių pasirink, kurie kūnai turi potencinės, kurie kinetinės energijos. Paaiškink, nuo ko priklauso kūno potencinės ir kinetinės energijos didumas. Paaiškink, kaip galima padidinti kūno potencinę ir kinetinė energiją. |
Veiklos plėtotė | |
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui | Jeigu nėra kabinete pakankamai priemonių, galima organizuoti tyrimus komandomis, paprašyti vaikų atsinešti tinkamų priemonių, atlikti kitokius bandymus. |
VEIKLOS TEMA: Energijos virsmai
Veiklos tikslas | Išsiaiškinti, kaip vyksta mechaninės energijos virsmai |
Žinios (sąvokos, reiškiniai) | Mechaninė energija, kinetinė energija, potencinė energija, energijos virsmas |
Gamtamoksliniai pasiekimai | Įvardija, kokie kūnai turi potencinės ar kinetinė energijos, paaiškina kaip vienos rūšies energija virsta kitos rūšies energija. Nurodo nuo ko priklauso kūno turimos energijos dydis. |
Kompetencijos | Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius, Socialiniai – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. |
Trukmė | 1 pamoka |
Veiklos tipas | Tyrimas: atliekant tyrimą su rutuliuku, kuris juda ant dvipuses nuožulniosios plokštumos išsiaiškinama kaip vyksta kinetinės ir potencinės energijos virsmai |
Priemonės | Priemonės reikalingos dvipusei nuožulniajai plokštumai sukonstruoti, rutuliukas |
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas) | Pavyzdys riedutininko judėjimas ant rampos |
Eiga | Paleidus rutuliuką judėti grioveliu, kurio aukštis h, stebimas kūno judėjimo greičio kitimas ir užduodami tiksliniai klausimai: • Kaip kinta rutuliuko greitis riedant žemyn? kylant aukštyn? • Kokios energijos turi rutuliukas aukštyje h? kokios žemiausiame trajektorijos taške? • Iš kur jis gauna energijos didinti savo greitį? vėl pakilti? Padaroma išvada apie energijų virsmus. |
Refleksija | Kuriame taške rutuliukas turi potencinės, o kuriame – kinetinės energijos? Kuriame taške rutuliukas turi potencinės ir kinetinės energijos? Nurodyk taškus, kuriuose kūno potencinė / kinetinė energija yra didžiausia. Paaiškink, kodėl rutuliukas nepakyla į tą patį aukštį |
Veiklos plėtotė | |
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui | Galima atlikti kitą tyrimą: ant siūlo (ant spyruoklės) prikabinto kūno svyravimo stebėjimas |
6.5.4.1. | Mechaninė energija ir jos virsmai |
Tema/potemė | Galimos veiklos/veiklos apibūdinimas |
Mechaninė energija. Energijos virsmas mechaniniu darbu. Energijos matavimo vienetas | Kodėl vėjo jėgainės gamina elektros energiją? |
Kodėl iš lanko paleista strėlė išlekia dideliu greičiu ir nulekia toli? Per pavyzdžius paaiškinama mechaninės energijos sąvoka. | |
Paaiškinama, kad mechaninės energijos turi: virš Žemės paviršiaus pakelti kūnai deformuoti tamprūs kūnai judantys kūnai |
Padaroma išvada: kad visais atvejais mechaninė energija virsta mechaniniu darbu. Apibrėžiama mechaninė energija kaip fizikinis dydis, kuris parodo, kokį darbą gali atlikti kūnas arba keli kūnai. Užrašomas energijos žymėjimas E ir matavimo vienetas džaulis (J). | |
Kinetinė ir potencinė energija | Mokoma, kad energija yra dviejų rūšių – kinetinė ir potencinė. Atliekant tyrimą, įrodoma nuo ko priklauso kinetinė ir potencinė energija, kaip jos virsta didesniu ar mažesniu mechaniniu darbu. Tyrimo planas: Mokinių poros ar komandos sukonstruoja nuožulnią plokštumą (dar geriau dvi vienodas): Kurios/ių aukštį ir ilgį galima keisti. Taip pat reikia dviejų ar daugiau skirtingos masės rutuliukų, skirtingos masės medinių trinkelių. Kinetinė energija apibrėžiama kaip kūnų judėjimo energija. Tyrimo tikslas nustatyti nuo ko ji priklauso. 1 bandymas: nuo vienodo aukščio nuožulnių plokštumų paleidžiama riedėti skirtingos masės rutuliukai. Jie pastums apačioje esančią trinkelę nevienodai, didesnės masės rutuliukas - toliau. (Pakartoti bandymą su kita/omis trinkelėmis). Trinkelės pastūmimas – tai darbas. Išvada: kuo didesnės masės rutuliukas, tuo didesnis darbas atliekamas, tuo daugiau jis turi energijos. 2 bandymas: padidinamas vienos nuožulniosios plokštumos aukštis, ridenami vienodos masės rutuliukai. Paaiškinama ir realiai stebima, kad nuo aukštesnės plokštumos riedantis rutuliukas įgyja didesnį greitį. Tada pakartojamas bandymas su medine trinkele ir įsitikinama, kad įgijęs didesnį greitį rutuliukas atlieka didesnį darbą, t.y. turi daugiau energijos. Palyginimui, galima tą patį tyrimą atlikti su kitais vienodos masės rutuliukais. Paaiškinama, kad potencinės energijos turi virš Žemės paviršiaus esantys kūnai. Bandymu įsitikinama, kad vienodos masės kūnai, esantys skirtingame aukštyje, turi energijos ne vienodai – aukščiau esantis daugiau. Bandymui reikės: dviejų vienodos masės rutuliukų, rėmelio, aliuminio folijos ir dviejų stovų. paleisti rutuliuką kristi ant aliuminio folijos iš skirtingo aukščio, jį vis didinant, kol rutuliukas foliją praplėš. Daroma išvada, kad kuo iš didesnio aukščio krinta rutuliukas, tuo daugiau turi potencinės energijos, kuri atlieka darbą – praplėšia foliją. Tą patį bandymą pakartoti su skirtingos masės rutuliukais, krintančiais iš skirtingo aukščio, įrodant, kad potencinė energija priklauso nuo kūno masės. Potencinės energijos turi ir deformuoti kūnai. Bandymui reikės: dviejų demonstracinių vežimėlių, vienodų spyruoklių, kurios skirtingai suspaustos ir perrištos siūlu. Nukirpus siūlai, vežimėliai pradeda riedėti, t. y. jie gauna energijos iš deformuotos spyruoklės. |
Išvada: kuo labiau suspausta spyruoklė, tuo didesniu greičiu rieda vežimėliai, tuo daugiau sukauptos energijos turi spyruoklė. | |
Kinetinės ir potencinės energijos virsmai | Paleidus rutuliuką judėti grioveliu, kurio aukštis h, stebimas kūno judėjimo greičio kitimas ir užduodami tiksliniai klausimai: • Kaip kinta rutuliuko greitis riedant žemyn? kylant aukštyn? • Kokios energijos turi rutuliukas aukštyje h? kokios žemiausiame trajektorijos taške? • Iš kur jis gauna energijos didinti savo greitį? vėl pakilti? Padaroma išvada apie energijų virsmus. |
6.5.4.3. | Šiluma ir jos perdavimo būdai |
Tema | Galimos veiklos |
Vidinė energija | Stebint Gases Intro aplikaciją primenama, kad kūnai sudaryti iš dalelių, kurios nepaliaujamai juda. Suformuluojamas šiluminio judėjimo apibrėžimas. Keičiant temperatūrą stebimas dalelių greičio padidėjimas ir užduodami tiksliniai klausimai: • kokios energijos turi dalelės? • kaip keičiasi jų energija jas pašildžius ar atvėsinus? Apibrėžiama vidinė energija kaip kūną sudarančių dalelių judėjimo ir sąveikos energija. |
Vidinės energijos kitimo būdai | Aptariama gyvenimiška situacija: jeigu šalta rankoms, kaip jas galima sušildyti? Atliekamas eksperimentas: vielos gabalėlio lankstymas, kai jis juntamai įšyla. Aptariami pateikti būdai ir padaroma išvada apie vidinės energijos kitimo būdus: atliekant darbą ir perduodant šilumą. |
Šilumos laidumas | Tiriamas įvairių medžiagų šiluminis laidumas: įpilama karšto vandens į metalinį, plastmasinį ir keramikinį puodelį, padaromos išvados apie šilumos perdavimo greitį. Įdėjus ledukų į metalinį ir termosinį puodelį stebima, kuriame greičiau ledukai ištirps ir aptariami rezultatai (su specialiu prietaisu ar šildant skirtingų medžiagų strypus su vaško rutuliukais). |
Konvekcija | Demonstracija: karštas vanduo nudažytas geltona spalva, šaltas - mėlyna, sujungus indus tarpusavyje, stebima, kuriuo atveju konvekcija vyksta. Išsiaiškinama, kad konvekcija vyksta dėl temperatūrų skirtumo ir kodėl antru atveju nevyksta. |
Spinduliavimas | Tiriama, kaip šilumos spinduliai veikia skirtingų spalvų paviršius (juodą, baltą, veidrodinį) |
Spinduliavimas | Dvi vienodo dydžio skardinės su vandeniu, viena nudažyta juodai, kita baltai, pastatomos saulės atokaitoje ir stebima, kaip kinta vandens temperatūra. Daroma išvada apie spalvos įtaką vandens sušilimui. |
Šilumos laidininkai ir izoliatoriai. | Į skirtingos medžiagos puodelius įpilama tiek pat karšto vandens, visuose puodeliuose kas 5 min. matuojama temperatūra. Daroma išvada apie medžiagą - geriausią šilumos izoliatorių ar laidininką. |
Šilumos laidininkai ir izoliatoriai | Ledo gabalėliai įvyniojami į skirtingas medžiagas - popierių, kailį, foliją ir pan. Po 25–30 min. stebint kiek ledo ištirpo, daroma išvada apie izoliacines ir laidžias medžiagas. |
Šiluma kaip pojūtis | Tyrimas: trys indai su vandeniu: pirmame inde šaltas vanduo (10–12 laipsnių), antrame – karštas vanduo (40–45 laipsniai), trečiame - drungnas vanduo (25–30 laipsnių). Mokiniams pasiūloma vieną ranką palaikyti šaltame vandenyje, kitą - karštame, o po to abi rankas įmerkti į drungną vandenį. Rankos jaučia skirtingai, nors temperatūra vienoda. Akcentuojama, kad šiluma yra tik pojūtis. Norėdami kūno turimą energiją nusakyti tiksliai, turime vartoti temperatūros sąvoką. |
Šiluma ir temperatūra, temperatūros skalės | Aptariant tyrimą su skirtingos temperatūros vandeniu, akcentuojama, kad žmogus negali objektyviai įvertinti šiluminės kūnų būsenos, todėl buvo sukurti prietaisai temperatūrai matuoti. Pademonstruojami skysčio ir elektroniniai termometrai, jų veikimas. Aptariamas skysčio termometrų gradavimas, paaiškinama įvairios temperatūros matavimo skalės: Celcijaus, Farenheito, Kelvino. Diskutuojant ir aptariant atliktus tyrimus mokiniai suformuluoja temperatūros |
matavimo taisykles. |
6.2. 6 klasė
Mokymosi turinio sritis | Tema | Potemės | Val. sk. | Galimos mokinių veiklos |
6.6.1. Organizmas ir aplinka 10 val. | 6.6.1.1. Nacionalinės reikšmės ekosistemos 5 val. | Nacionalinės reikšmės ekosistemos Apibūdinamos nacionalinės reikšmės ekosistemų (Baltijos jūros, Kuršių Nerijos, Žuvinto ežero ir pelkės, Punios šilo) aplinkos sąlygos lėmusios šių ekosistemų biologinę įvairovę; mokomasi atpažinti jūros, kopų, miško, pelkės, ežero organizmus; apibūdinama šių ekosistemų išsaugojimo reikšmė. | 4 | Projektas apie Žuvinto ežero ir pelkės rezervato / Kuršių Nerijos abiotinę aplinką; Sudaro ekosistemos modelį, pažymint tai vietai būdingas sąlygas, lemiančias organizmų prisitaikymą. Projektas “Baltijos jūra skambina Punios šilui”. Naudojantis skaitmenine programa sukurti kryžiažodį apie jūros ir kopų organizmus. Organizuojama edukacinė išvyka į artimiausią regioninį parką, |
mokiniai pasirenka atlikti pasirinkta | ||||
forma mokytojo ar paties sugalvotas užduotis. | ||||
Apibendrinant ekosistemas ir tarpusavio organizmo ryšius siūloma pažiūrėti ištraukas trisdešimt metų kurto dokumentinio | ||||
filmo "Namai" ir padiskutuoti apie žmogaus Žemėje palikto pėdsako reikšmę bioįvairovei. | ||||
Mitybos grandinės Nagrinėjami juose gyvenančių gamintojų, augalėdžių, plėšrūnų, skaidytojų pavyzdžiai ir jų tarpusavio ryšiai, susidarant mitybos grandinėms. | 1 | Paruošia korteles su augalų, gyvūnų nuotraukomis ir moksliniais pavadinimais. Korteles naudoja įvairių mitybos grandinių sudarymui. Dokumentinio filmo "Apgultis" (jame rodoma bendruomeninių vabzdžių skruzdėlių ir termitų vystymasis, taikymasis prie aplinkos sąlygų, mitybiniai ryšiai) individuali peržiūra arba kartu su grupe. Mokiniams siūloma skirtingomis |
potėmėmis schemiškai iliustruoti filme matytą informaciją apie skruzdėlių ir termitų gyvenimą bei jų tarpusavio ryšius. | ||||
6.6.1.2. Fotosintezė ir kvėpavimas 5 val. | Fotosintezė ir kvėpavimas Fotosintezė apibūdinama kaip procesas, kurio metu gaminamos organinės medžiagos, turinčios sukauptos energijos, o ląstelinis kvėpavimas kaip procesas, kurio metu išsiskiria energija ir panaudojama organizmo veiklai. Atliekami tyrimai fotosintezei ir augalų kvėpavimui stebėti; paaiškinama, kuo šie procesai yra svarbūs visiems ekosistemos organizmams, deguonies, anglies dioksido ir vandens apytakai ekosistemose. | 4 | Tyrimas „Dygstančių sėklų kvėpavimas“. Tyrimas "Ar fotosintezei reikia žalios ir geltonos spalvos?" Neturint skirtingo spektro šviesos šaltinių, atlieka tyrimą "Ar šviesos intensyvumas turi įtakos fotosintezės greičiui?" | |
Vertinimas / įsivertinimas | 1 | |||
6.6.2. Žmogaus kūnas ir sveikata 16 val. | 6.6.2.1. Atramos ir judėjimo sistema 5 val. | Griaučius sudaro kaulai Mokomasi atpažinti žmogaus griaučių dalis (ašiniai ir galūnių griaučiai) ir apibūdinti jų funkcijas. | 1 | Naudodamiesi žmogaus griaučių modeliu / iliustracijomis / nuotraukomis, atpažįsta pagrindinius kaulus. |
Kaulų jungtys Mokomasi įvardinti kaulų jungčių tipus ir pateikti jų pavyzdžių; apibūdinti sąnario sandarą. | 1 | Sukuria sąnario / pusiau paslankios jungties modelį. | ||
Raumenys ir kaulai būtini judėjimui Mokomasi apibūdinti organizmo judėjimo funkciją kaip bendrą kaulų ir raumenų veiklą; | 1 | Dirbdami grupėje sukuria griaučių – raumenų modelį (marionetę), kuriuo naudodamiesi aiškinasi, kad judėjimui būtini griaučiai iš skirtingo ilgio kaulų sujungtų jungtimis bei prie kaulų prisitvirtinusių raumenų, kurie geba susitraukti ir atsipalaiduoti. | ||
Judėjimas, laikysena ir sveikata Xxxxxxxxxxx, kokią reikšmę sveikatai turi judėjimas ir taisyklinga laikysena. | 1 | Įvertina savo laikysenos būklę; Parengia pranešimą apie judėjimo reikšmę kvėpavimo sistemos / kraujotakos sistemos organams. Vaizdo medžiagos „Geros laikysenos nauda“ (The benefits of good posture - Xxxxx Xxxxxxxxx - YouTube) peržiūra ir aptarimas, kokie veiksmai labiausiai turi įtakos laikysenos sutrikimams XXI |
amžiuje; galima rengti pranešimą, lankstinuką, ar gyvą pristatymą, kokius pratimus mokiniai rinktųsi norėdami palaikyti taisyklingą laikyseną. | ||||
Traumos aptariama traumų rizika ir jų prevencija aktyviai judant (pvz., šokant, sportuojant, važiuojant riedlente). | 1 | Aiškinasi traumų galimas pasekmes tolimesniam organizmo vystymuisi. | ||
6.6.2.2. Nervų sistema 5 val. | Nervų sistema ir jos reikšmė pažinimui Regos ir klausos pojūčio susidarymas Uoslės, skonio ir lytėjimo pojūčio susidarymas Mokomasi apibūdinti nervų (galvos smegenys, nugaros smegenys, nervai) sistemą ir paaiškinti jos reikšmę susidarant klausos, regos, uoslės, skonio, lytėjimo pojūčiams; | 3 | Atlieka tyrimą, kurio metu nustato, nenaudodami regos pojūčio, maisto produktų skonį ir kvapą; Arba organizuoja konkursą, kad išsiaiškinti, kuris klasės mokinys per tą patį laiką iš kvapo atpažins daugiau maisto produktų, duomenis iliustruoja grafiškai, juos interpretuoja daro išvadas. Sudaro schemą / sukuria modelį apie pasirinkto pojūčio susidarymą. | |
Regos ir klausos saugojimas įvardijami būdai ir priemonės padedančios tausoti klausą ir regėjimą. | 1 | Parengia pranešimą apie mokymuisi tinkamai paruoštą darbo vietą. | ||
Žmogaus organizmui žalingos medžiagos Mokomasi nurodyti žmogaus sveikatai žalingų medžiagų (tabako, alkoholio, narkotikų) poveikį smegenims ir visai organizmo veiklai. | 1 | Tyrimas „Ką žinai apie antibiotikus / maisto papildus“ | ||
6.6.2.3. Kūno pokyčiai paauglystėje 6 val. | Lytinis brendimas Mokomasi susieti kūno pokyčius paauglystėje su dauginimosi organų pasirengimu atlikti savo funkcijas, | 1 | Analizuoja informaciją apie lytinio brendimo pradžią keliose nurodytose šalyse, palygina su lytinio brendimo pradžia Lietuvoje; aiškinasi priežastis, kurios gali turėti įtakos lytinio brendimo pradžiai. | |
Vyro ir moters lytinės sistemos organai aptariamos lytinių organų ir lytinių liaukų funkcijos; | 1 | Diskutuoja apie lyčių skirtumus gyvajame pasaulyje, pavyzdžiui, ar skiriasi paukščių vyriškos lyties organizmai nuo vyriškos. | ||
Asmens higiena lytiškai bręstant | 1 | Pristatymas „Tinkamiausios higienos ir kosmetikos priemonės paaugliams“ |
aptariami asmens higienos pagrindai susiejant su lytine branda. | ||||
Oda Mokomasi atpažinti ir apibūdinti odos dalis ir jos darinius; susieti odos sandarą su jos atliekamomis funkcijomis; paaiškinti, kaip prižiūrėti ir išsaugoti sveiką odą. | 2 | Pasirengia diskusijai apie UV teigiamą ir neigiamą poveikį odai. | ||
Vertinimas / įsivertinimas | 1 |
Veiklos planas
6.6.1.2. BP. Fotosintezė ir kvėpavimas. Fotosinteze apibūdinama kaip procesas, kurio metu gaminamos organinės medžiagos, turinčios sukauptos energijos, o ląstelinis kvėpavimas kaip procesas, kurio metu išsiskiria energija ir panaudojama organizmo veiklai. Atliekami tyrimai fotosintezei ir augalų kvėpavimui stebėti.
VEIKLOS TEMA. Kvėpavimo proceso intensyvumo nustatymas pagal dygstančių sėklų šilumos pokyčius
Veiklos tikslas | Nustatyti kvėpavimo proceso intensyvumą pagal dygstančių sėklų išskiriamos šilumos pokyčius. |
Žinios (sąvokos, reiškiniai) | Fotosintezė, ląstelinis kvėpavimas, energija. |
Gamtamoksliniai pasiekimai | Siekdamas išsiaiškinti ir suprasti dygstančioje sėkloje vykstančius dėsningumus atlieka tyrimą, formuluoja klausimus, bei pateikia išsamius ir aiškius atsakymus, kuriuos paaiškina remdamasis įgytomis žiniomis. Naudodamas gautus tyrimo „Kvėpavimo proceso intensyvumo nustatymas pagal dygstančių sėklų šilumos pokyčius” rezultatus pasirenka reikiamą įvairiais būdais (diagrama, lentele, tekstu, ir kt.) ir formomis pateiktą informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lygina, klasifikuoja, apibendrina, analizuoja, padedamas kritiškai vertina, interpretuoja, jungia kelių šaltinių informaciją. |
Kompetencijos | Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą, motyvuojami tyrinėti gamtos procesus, formuluoti pagrįstas išvadas. Komunikavimo –tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas, mokosi rasti ir atsirinkti informaciją įvairiuose informacijos šaltiniuose. |
Trukmė | 7 dienos |
Veiklos tipas | Teorinės medžiagos apie ląstelinį kvėpavimą aptarimas. Tyrimas / tiriamasis darbas. Tyrimo rezultatų analizė ir apibendrinimas. |
Priemonės | 3 mėgintuvėliai, vata, vanduo, 45 augalų sėklos (pasirinktinai, pvz., žirnių, pupelių, ridikėlių), 3 termometrai. |
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas) | Mokytoja į klasę atneša sėklų, kurios buvo laikomos skirtingomis sąlygomis: lininiame maišelyje sausos sėklos, atvirame indelyje ant drėgnos vatos sudygusios sėklos, ir uždarame inde ant drėgnos vatos supuvusios sėklos. Kodėl uždarame inde sėklos supuvo? |
Eiga | Į tris mėgintuvėlius suberti po 15 sėklų. Į pirmą mėgintuvėlį įdėti drėgnos vatos ir suberti išbrinkintas sėklas, į antrą mėgintuvėlį įdėti drėgnos vatos ir suberti sausas sėklas, į trečią mėgintuvėlį įdėti drėgnos vatos ir suberti virtas sėklas. Kiekvieną dieną fiksuoti, kaip kinta temperatūra A, B ir C mėgintuvėliuose, dygstant sėkloms. Tyrimą vykdyti 7 dienas. |
Rezultatus pateikite lentele ir grafiku | |||||||||
Mėgintuvėlis | 1 diena | 2 diena | 3 diena | 4 diena | 5 diena | 6 diena | 7 diena | ||
A | |||||||||
B | |||||||||
C | |||||||||
Refleksija | Slenkstinis lygmuo 1. Remiantis tyrimo duomenis, nurodykite, kuriame mėgintuvėlyje sėkloms dygstant temperatūra kyla greičiausiai. 2.Įvardinkite, kokios dujos išsiskiria dygstant sėkloms? Patenkinamas lygmuo 1.Pagal gautus tyrimo duomenis, nubraižykite grafikus. 2. Remiantis tyrimo duomenis, nurodykite, kuriame mėgintuvėlyje sėkloms dygstant temperatūra kyla greičiausiai. 3.Remdamiesi grafiku nurodykite, kuriuose mėgintuvėliuose vyko intensyviausias kvėpavimo procesas. Pastaba: mokiniams pateikiamas braižymui laukelis su X ir Y ašimis, pažymėtomis tyrimo laiko dienomis ir matavimo skalėmis; mokiniui reikia sudėti taškus ir juos sujungti. Pagrindinis lygmuo 1.Pagal gautus tyrimo duomenis, nubraižykite grafikus. 2.Nurodykite, kuriame mėgintuvėlyje sėkloms dygstant temperatūra kilo greičiausiai? 3.Apskaičiuokite temperatūros vidurkį ir nurodykite, kuriuose mėgintuvėliuose vyko intensyviausias kvėpavimo procesas? 4.Įvardykite, kokios dujos dygstant sėkloms buvo panaudotos ir kokios išsiskyrė? Pastaba: Mokinys pats turi nubrėžti X ir Y ašis, pažymėti tyrimo laiką dienomis ir matavimo skales temperatūrai, sudėti taškus ir juos sujungti. Aukštesnysis lygmuo 1.Pagal gautus tyrimo duomenis, nubraižykite grafikus. 2.Nurodykite, kuriame mėgintuvėlyje sėkloms dygstant temperatūra kyla greičiausiai? 3.Apskaičiuokite temperatūros vidurkį ir nurodykite, kuriuose mėgintuvėliuose vyko intensyviausias kvėpavimo procesas? 4.Įvardykite, kokio proceso metu yra išskiriamos dujos, reikalingos sėkloms kvėpuoti?5.Remdamiesi žiniomis, nurodykite, kodėl per 7 tyrimo dienas temperatūra nepakito C mėgintuvėlyje? Pastaba: Mokinys pats turi nubrėžti X ir Y ašis, pažymėti tyrimo laiką dienomis ir matavimo skales temperatūrai, sudėti taškus ir juos sujungti. | ||||||||
Veiklos plėtotė | Tyrimą galima atlikti su skirtingomis augalų sėklomis, ištirti, kurios iš jų intensyviausiai vykdo ląstelinį kvėpavimą, arba tirti, kaip sėklų dygimas priklauso nuo drėgmės ir deguonies. | ||||||||
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui | Siūlome šį tyrimą moksleiviams pradėti prieš savaitę, kad išnagrinėjus temą fotosintezė ir ląstelinis kvėpavimas jau būtų galima analizuoti tiriamojo darbo rezultatus ir atlikti diferencijuotas užduotis. | ||||||||
Veiklos planas
6.6.2.2. BP. Nervų sistema. Mokomasi apibūdinti nervų (galvos smegenys, nugaros smegenys, nervai) sistemą ir paaiškinti jos reikšmę susidarant klausos, regos, uoslės, skonio, lytėjimo pojūčiams; įvardijami būdai ir priemonės padedančios tausoti klausą ir regėjimą)
Praktikos darbas: Garso šaltinio krypties nustatymas.
Veiklos tikslas | Nustatyti garso šaltinio kryptį klausant viena ir dviem ausimis. | ||
Žinios (sąvokos, reiškiniai) | Garsas, garso bangos, ausies kaušelis, klausos receptoriai, galvos smegenys. | ||
Gamtamoksliniai pasiekimai | Mokomasi apibūdinti ausies sandarą, paaiškinti nervų sistemos reikšmę susidarant klausos pojūčiui. Mokomasi apibūdinti išorinės ausies sandarą ir jos reikšmę nustatant garso šaltinio kryptį. | ||
Kompetencijos | Pažinimo kompetencija, mokiniai motyvuojami tyrinėti gamtos procesus, pritaikyti dalykinio mąstymo formas ir pažinimo metodus, formuluoti pagrįstas išvadas. Komunikavimo – tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas, mokosi rasti ir atsirinkti informaciją įvairiuose informacijos šaltiniuose. Socialinė – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. | ||
Trukmė | 1 pamoka | ||
Veiklos tipas | Praktikos darbas | ||
Priemonės | Raištis akims užrišti, prietaisas, kuriuo galima skleisti garsą (telefonas, garsiakalbis ar kt.) | ||
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas) | Žmogaus išorinė ausis turi kaušelius, kuriuose yra įvairių įdubimų, raukšlių, griovelių, o tuo tarpu gyvūnų ausų kaušeliai yra beveik lygūs. Kodėl toks skirtumas? Gyvūnai gali judinti ausis, todėl jiems lengva pagauti garso kryptį. O žmogui sureguliuoti garso dažnius ir suvokti kryptį pasirodo padeda ausų kaušelių nelygumai. Kuo dar svarbūs kaušeliai be garso gaudymo funkcijos? Pavyzdžiui, karšto klimato kraštuose gyvenantys gyvūnai savo ausis naudoja ir savo kūno vėsinimui, plėšrūnai, ypač tie, kurie minta smulkiais gyvūnais, dažnai turi dideles ausis, kad išgirstų labai toli ar netgi po žeme esantį grobį. O kam žmogui dar pasitarnauja ausų kaušeliai? (auskarams įverti, akiniams, medicininei kaukei prilaikyti). Ar lengva būtų gyventi turint tik vieną ausies kaušelį? | ||
Eiga | Pamokos pradžioje patikrinama ką moksleiviai žino apie ausies sandarą ir garso suvokimą (Įsivertinimas). Atliekamas praktikos darbas, kurio tikslas ištirti, kada tiksliausiai galime nurodyti garso kryptį. Iškeliama tyrimo hipotezę. Tyrimas: Moksleiviai dirba poromis. Vienam moksleiviui užrišamos akys, kitas moksleivis trumpam netikėtai įjungia garsiakalbį ar kitą garsinę priemonę ir moksleivis turi nurodyti, iš kurios pusės sklinda garsas. Tyrimas atliekamas klausant viena ausimi ir klausant abiem ausimis. Po to apsikeičiama vaidmenimis. Rezultatus pateikia lentelėje. | ||
Moksleivis | Klausydamas viena ausimi | Klausydamas abiem ausimis | |
Teisingai nurodė kryptį | Neteisingai nurodė kryptį | Teisingai nurodė kryptį | Neteisingai nurodė kryptį | ||
A | |||||
B | |||||
C | |||||
D | |||||
Iš viso | |||||
Daro apibendrintas išvadas. | |||||
Refleksija /užduotys | Slenkstinis lygis 1. Nurodykite, kada tiksliau nurodėte garso kryptį klausydami viena ar dviem ausimis. 2. Pasinaudodami schemomis, paaiškinkite, kokia ausų kaušelių paskirtis. Patenkinamas lygis 1. Viena ar dviem ausim klausydami daugiau kartų teisingai nurodėte garso sklidimo kryptį? Apskaičiuokite šį skirtumą. 2. Kokios profesijos žmonės turėtų apsaugoti savo ausis nuo triukšmo. Pagrindinis lygis 1. Remdamiesi tyrimo rezultatais paaiškinkite, kaip nustatėte garso sklidimo kryptį? 2. Kokia ausų kaušelių paskirtis? Kodėl kiškių ausų kaušeliai didesni nei žmonių? Aukštesnysis lygis 1. Remdamasis atlikto tyrimo duomenimis, kuriais teisingai nurodėte garso sklidimo kryptį nubraižykite stulpelinę diagramą. 2. Remdamiesi gautais duomenimis ir teorinėmis žiniomis apibūdinkite tyrimo rezultatus. 3. Remiantis pateikta schema, paaiškinkite, kodėl užsidengusi dešinę ausį moksleivė trečio skambučio garso kryptį tikriausiai nurodys teisingiau nei devinto. | ||||
Veiklos plėtotė | Jeigu turite geras ausines (kurios gali skleisti 20–20 000 Hz dažnio bangas), galite pamėginti atlikti šį klausos testą. Būtinai patikrinkite, ar video yra nustatyta HD kokybė (tuomet ir garsas bus geros kokybės): | ||||
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui | Pamokos pradžioje mokytojas gali pateikti informaciją apie tai kokio dažnio garsus girdi skirtingo amžiaus žmonės. Paprastai žmonės girdi 20–16 000 Hz. Tačiau su amžiumi gebėjimas girdėti itin aukštus garsus mažėja palaipsniui: • kūdikiai gali girdėti 20 000 Hz dažnio garsus; • paaugliai iki 18 m. gali girdėti 17 400 Hz dažnio garsus; • 40 m. žmonėms jau sunkiau girdėti 15 000 Hz dažnio garsus; • 50 m. žmonėms sunkiau girdėti 12 000 Hz dažnio garsus; Bet nustatyta, kad žmonės neturi problemų su klausa, kai girdi šnekamosios kalbos intervale – 250–6000 Hz. | ||||
6.6.3.1. Aplinkos tarša atliekomis ir šios taršos mažinimo būdai
Tema | Potemė | Val. sk. | Galimos mokinių veiklos |
Aplinkos tarša atliekomis ir šios taršos mažinimo būdai 12 val. | Organinės ir neorganinės medžiagos Apibūdinamos organinės ir neorganinės medžiagos ir aplinkos taršos įvairiomis organinėmis ir neorganinėmis atliekomis priežastys, nagrinėjamos šios taršos mažinimo būdai – atliekų rūšiavimas, | 4 | Teksto skaitymas ir aiškinimasis. Etikečių ženklų analizė. Mokiniai analizuoja tekstą ir etikečių/pakuočių ženklus. Tekste aprašytoms medžiagoms suranda informacijos šaltiniuose jų |
perdirbimas, kompostavimas; susipažįstama su pakuočių ženklinimu. | įspėjamuosius ženklus ir numato saugaus laikymo ir naudojimo taisykles. Tiriamieji mokinių darbai: „Pirkėjų elgesio stebėjimas renkantis pirkinių pakuotes“, „Gyventojų įpročiai lemiantys atliekų kiekius“, „Namų ūkiuose susidarančių atliekų kiekių analizė per tam tikrą laikotarpį“. Tiriamųjų darbų prezentacijos. Savarankiškas darbas su taršos duomenų suvestinėmis. Mokiniai lygina taršos pokyčių tendencijas skirtinguose regionuose, skirtingais metais, skirtingos kilmės atliekas ir kt. Modeliavimas ir prognozavimas. Dirbdami grupėse mokiniai prognozuoja ir modeliuoja situacijas, aiškinasi ir siūlo taršos mažinimo būdus. Grupės darbo pristatymas. Mokinių grupių veiklų vertinimas. Mokiniai vertina vieni kitus ir savo grupės darbą. | ||
Fizikiniai ir cheminiai kitimai aplinkoje Aptariami medžiagų fizinių ir cheminių kitimų pavyzdžiai: rūdijimas įvardijamas kaip metalo (pvz., geležies) cheminis kitimas, aptariami metalo apsaugojimo nuo rūdijimo būdai (pvz., padengimas dažais, laku, alyva); | 4 | Minčių lietus. Užfiksuotų fizikinių ir cheminių kitimų pavyzdžių pristatymai (nuotraukos, filmuota medžiaga). Ekskursija, kurios tikslas – fiksuoti ir analizuoti aplinkoje vykstančius fizikinius ir cheminius kitimus. Savarankiškas darbas. | |
Degimas Degimas įvardijamas kaip cheminis medžiagų kitimas, kuriam yra būtinas deguonis, esantis ore, nagrinėjami kasdienėje aplinkoje naudojamo kuro pavyzdžiai, aptariama, kurie degimo produktai teršia aplinką ir kaip galima sumažinti dėl degimo atsirandančią taršą. | 2 | Teorinės medžiagos aptarimas nurodytu aspektu, išskiriant raktinius žodžius. Savarankiškas darbas atliekant užduotis, kuriose palyginamas greitas ir lėtas degimas, skirtingos kuro rūšys (pvz.: Veno diagrama, lentelė ir kt.). Schemų ar plakatų kūrimas aplinkosaugos tema (pvz.: degimo produktų sukeliama tarša, gaisrų pavojus, ekologiškas ir neekologiškas kuras). Grupiniai arba individualūs kūrybiniai darbai aplinkosaugine tematika (pvz.: prezentacijos, filmukai, komiksų kūrimas ir kt.). | |
Puvimas Aiškinamasi, koks puvimo vaidmuo (reikšmė) biologiniuose medžiagų ir elementų cikluose. | 2 | Teorinės medžiagos aiškinimasis nurodytu aspektu. Praktinė tiriamoji veikla „ Puvimas“. Tekstų skaitymas ir mokinių pristatymai apie puvimo įtaką aplinkos taršos mažinimui. |
Schemų ar plakatų kūrimas „Anglies ciklas“, „Deguonies ciklas“, „Azoto ciklas“. |
VEIKLOS TEMA: Puvimas
Veiklos tikslas | Aiškintis, koks puvimo vaidmuo (reikšmė) biologiniuose medžiagų ir elementų cikluose. |
Žinios (sąvokos, reiškiniai) | Puvimas |
Gamtamoksliniai pasiekimai | Įvardija, kas yra puvimas ir koks jo vaidmuo (reikšmė) biologiniuose medžiagų ir elementų cikluose. Nurodo puvimui būtinas sąlygas. Palygina bioskaidžių atliekų puvimo greičius. |
Kompetencijos | Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius, Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo –tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. |
Trukmė | 1 pamoka |
Veiklos tipas | Teorinės medžiagos aptarimas nurodytu aspektu. Individualaus darbo ir bendradarbiavimo rezultatų dokumentavimas. Praktinis tiriamasis darbas. |
Priemonės | Petri lėkštelės, polietileniniai maišeliai, bioskaidžios atliekos pavyzdys (banano žievė, bulvių lupenos, burokėlių lupenos, nuvytusios gėlės), vanduo, rankų dezinfekavimo skystis, termometras. |
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas) | Įvestis. Buityje susidaro maisto ir kitos bioskaidžios atliekos. Kur jos dingsta? Kas yra puvimas? Ko reikia, kad vyktų puvimas? Kuo svarbus puvimas? |
Eiga | Teorinės medžiagos aptarimas nurodytu aspektu. 1. Mokinių iš anksto prašoma atsinešti į pamoką po vieną bananą ir pamokos tyrimo objektas – banano žievė. 2. Įvardijama, kad puvimas yra organinių junginių biologinis skaidymas, kurį sukelia mikroorganizmai (daugiausia bakterijos) gyvenantys oro sąlygomis ir beorėje aplinkoje. Galutiniai bioskaidžių medžiagų puvimo produktai yra amoniakas, vanduo ir anglies dioksidas. Mokiniams pateikiamos ir paaškinamos dvi schemos: 1) bioskaidi medžiaga + deguonis → anglies dioksidas + amoniakas + vanduo 2) bioskaidi medžiaga → anglies dioksidas + amoniakas + vanduo + metanas + vandenilio sulfidas + ir kt. Puvimo reakcijų seka ir intensyvumas labiausiai priklauso nuo deguonies ir šilumos. Puvimas svarbus medžiagų apytakai gamtoje, nes atpalaiduojami anglies dioksidas ir kiti junginiai. Vykstant šiam procesui cheminiai elementai per gamtinius procesus grįžta į mitybos grandines. |
Jei bus deguonis ir šiluma, vyks greitas puvimas. Jei nebus deguonies, vyks lėtas irimas ir gaminsis daug tarpinių junginių. Praktinė tiriamoji veikla Mokiniai dirba grupėmis arba individualiai. 1. Susumulkinama banano žievė (toliau-žievė). Į šešias Petri lėksteles įdedamas vienoda masė žievės mėginio, tačiau skirtingai susmulkinta ir patalpinta. 1 lėkštelėje žievė susmulkinta stambiais gabalais; 2 – žievė smulkiai susmulkinta ir gabalėliai nesiliečia vienas su kitu, 3 – suformuojamas susmulkintų žievės gabaliukų kauburėlis; 4 – suformuojamas susmulkintų žievės gabaliukų kauburėlis ir įdedama lėkštelė su mėginiu į polietileninį maišelį; 5 – susmulkintų žievės gabaliukų kauburėlis užpilamas rankų dezinfekavimo skysčio tirpalu ir užrišamas maišelyje; 6 – susmulkintų žievės gabaliukų kauburėlis užpilamas vandeniu ir užrišamas maišelyje. Visas lėkšteles padėti vienoje vietoje ir kartu šalia termometrą, temperatūros pokyčių fiksavimui. Tyrimo rezultatus nagrinėti po savaitės, pasižymint užrašuose. Po savaitės mokiniai nustato, kur geriausiai ir greičiausiai vyko puvimas. Daro išvadą, kad deguonis ir šiluma pagreitino puvimo reakcijas ir įvardija lėkšteles, kur daugiausiai ir greičiausiai skyrėsi anglies dioksido dujos (pvz. išsipūtė maišelis). | |
Refleksija | Pirmas pasiekimų lygis Įvardija, kas yra puvimas ir kokių sąlygų reikia, kas jis vyktų. Remdamiesi pamokoje aptartomis puvimo schemomis, ar galite įvardinti, koks procesas pavaizduotas schemoje? Įrašykite, ko trūksta. banano žievė + ...? → anglies dioksidas + amoniakas + vanduo Antras pasiekimų lygis Nurodo, kad puvimo procesas, intensyvumas ir susidarantys produktai priklauso nuo puvimo sąlygų. Remdamiesi pamokoje aptartomis puvimo sąlygomis, ar galėtumėte įvardinti, kokie puvimo galutiniai produktai susidarys, jei puvimas vyks šiltoje vėdinamoje aplinkoje? Trečias pasiekimų lygis Palygina puvimo greičio priklausomybę nuo sąlygų. Remdamiesi pamokos darbo rezultatais, palyginkite, kurioje lėkštelėje vyko greičiausi puvimo procesai? Ar galėtumėte įvardinti, kas lėmė banano žievės puvimo greitį? Ketvirtas pasiekimų lygis Įvardija, koks puvimo vaidmuo (reikšmė) biologiniuose medžiagų ir elementų cikluose. Kaip manote, kodėl svarbus puvimo procesas gamtoje? Ar galėtumėte įvardinti, kokie cheminiai elementai per gamtinius procesus grįžta į mitybos grandines?Kodėl negalima komunalinių bioskaidžių atliekų išmesti į sąvartynus?Kaip galime sumažinti namuose bioskaidžių atliekų kiekius? |
Veiklos plėtotė | Išsiaiškinus tyrimo eigoje, kad puvimo metu susidaręs anglies dioksidas yra reikalingas augalų fotosintezei, siūloma tęsti tyrimą: kartu maišelyje |
susmulkintą banano žievę sumaišyti su dirvožemiu ir Petri lėkštelėje auginti augalą (pipirnę), kontrolinėje lėkštelėje- auginti augalą (pipirnę) dirvožemyje be banano žievės. Palyginti augalų augimo greičius ir daryti išvadą apie puvimo įtaką augalams. | |
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui | Tyrimą galima atlikti ne Petri lėkštelėse, bet 0,5L užsukamuose stiklainiuose. Nuorodos į informacijos šaltinius: |
6.6.4.1. Mechaninis judėjimas
XXXXXXX XXXX: Greičio apskaičiavimas
Veiklos tikslas | Išsiaiškinti kaip apskaičiuojamas vidutinis greitis |
Žinios (sąvokos, reiškiniai) | Greitis, vidutinis greitis, kelias |
Gamtamoksliniai pasiekimai | Įvardija, kas yra kelias, greitis; Nurodo kaip apskaičiuojamas greitis; Palygina greičius, nurodo nuo ko jie priklauso; |
Kompetencijos | Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius, Socialiniai – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo –tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. |
Trukmė | 1 pamoka |
Veiklos tipas | tyrimas |
Priemonės | matavimo juosta, ilga liniuotė, siūlas, išmanaus įrenginio programėlė |
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas) | Stebėdami judančius kūnus (gatvėje, filme), bando įvertinti judėjimo greitį, remdamiesi gyvenimiška patirtimi, aptaria prietaisus, kuriais matuojamas greitis, greičio matavimo vienetus, palygina žodžius "greitai", "lėtai", įvardina šviesos greitį, kaip didžiausią greitį. |
Eiga | Žingsniais matuodami kelią, pavyzdžiui, nuo kabineto iki valgyklos bei išmatavus laiką, kiek truko ši kelionė, mokosi žingsniais išmatuotą kelią apskaičiuoti metrais, aptaria, kad dėl matavimo netikslumo gavosi skirtingi rezultatai, skaičiuoja greitį, naudodami greičio formulę. |
Refleksija | Xxxx išmatavote atstumą iki valgyklos? Kokiais dar būdais galima tai padaryti? Ar žingsniai yra vienodi? Kaip žingsnius paversti į metrus? Kaip išmatuoti savo žingsnio ilgį? Ką darėte, kad rezultatai gautųsi patikimi? Nuo ko priklauso greitis? |
Veiklos plėtotė | Galima paskaičiuoti vidutinį greitį į mokyklą ir iš mokyklos, juos palyginti, įvardinti galimas priežastis kodėl jie skiriasi. |
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui |
6.6.4.2. Jėgos
Tema | Xxx.xx. | Galimos mokinių veiklos | |
Jėgos | Jėga Jėga apibūdinama kaip vieno kūno poveikis kitam ir kaip fizikinis dydis, kurį galima išmatuoti ir apskaičiuoti, | 1 | ŽNS lentelės pildymas (Žinau.Noriu sužinoti. Sužinojau) |
Gravitacija Apibūdinami sunkis, svoris, nesvarumas; aiškinamasi, nuo ko priklauso sunkis ir svoris, koks jų ryšys su mase; skaičiuojamas sunkis, nagrinėjamas sunkis ir svoris Žemėje ir kosmose | 2 | Sprendžiami uždavinai, skaičiuojamas sunkis ir svoris. Filmuotos medžiagos stebėjimas Gravitacija. Fizika prie kavos: Kaip veikia silpniausia iš gamtos jėgų - gravitacija? I dalis Nesvarumas, filmuotos medžiagos stebėjimas Gravitacija | 8 klasė (Fizika) (nuo7 iki 15 min) | |
Deformacija, tamprumo jėga Apibūdinama deformacija, kaip kūno formos ir matmenų pasikeitimas, tamprumo jėga kaip deformacijos pasekmė, aiškinamasi, kaip veikia spyruoklinis dinamometras, mokomasi matuoti jėgas dinamometru ir jutikliais. | 2 | Praktinė veikla: įvairių deformacijos rūšių tyrinėjimas. Praktikos darbas „Jėgos matavimas dinamometru“ Praktikos darbas „Spyruoklės tamprumo jėgos priklausomybė nuo absoliutinio pailgėjimo“ xxxxx://xxx.xxxxxx.xxx.xx/0_0_xxxxxx_xxxxxx | |
Trinties jėga Trinties jėga, nuo ko ji priklauso, kada trintis yra naudinga ir kada žalinga, tyrinėjama, kuo skiriasi slydimo ir riedėjimo trintis, kaip kūnas slysta skirtingais paviršiais, kokiais būdais galima trintį pakeisti. | 1-2 | Praktikos darbas „Trinties jėgos tyrimas” Pristatymų rengimas „Trinties jėgos nauda ir žala” Trinities jėga, filmuotos medžiagos peržiūra Trintis || Dabar žinai # 01 | |
1 | Apklausa |
VEIKLOS TEMA: Spyruoklės tamprumo jėgos priklausomybė nuo absoliutinio pailgėjimo
Veiklos tikslas | Išsiaiškinti ir praktiškai nustatyti, kaip tamprumo jėga priklauso nuo spyruoklės pailgėjimo |
Žinios (sąvokos, reiškiniai) | Jėga, deformacija, tamprumas |
Gamtamoksliniai pasiekimai | Įvardija, kas yra deformacija. Nurodo, kokiomis sąlygomis atsiranda tamprumo jėga. Pavaizduoja tamprumo jėgą. Palygina, kaip keičiasi tamprumo jėga, didinant spyruoklės deformaciją. Prognozuoja, kad didinant spyruoklės įtempimą, tamprumo jėga didės. |
Kompetencijos | Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius, Socialiniai – bendradarbiauja su kitais mokiniais, dalinasi informacija ir padeda jiems. Komunikavimo –tinkamai vartoja gamtamokslines sąvokas, tikslingai naudoja skaitmenines technologijas. |
Trukmė | 1 pamoka |
Veiklos tipas | Tyrimas |
Priemonės | Mechanikos rinkinys: spyruoklių rinkinys, pasvarų rinkinys, stovas su laikikliais; liniuotė su milimetrinėmis padalomis |
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas) | Pabandykime ištempti ar sulenkti įvairias spyruokles. Dažniausiai kiekvienai spyruoklei deformuoti reikia skirtingų pastangų: vienas spyruokles galime deformuoti lengvai, o kitoms reikia didesnės jėgos. Nuo ko priklauso deformuotoje spyruoklėje atsirandanti tamprumo jėga? |
Eiga | Aprašymas, mokinio darbo lapas pateikta: xxxxx://xxx.xxxxxx.xxx.xx/0_0_xxxxxx_xxxxxx_xxxxxx_xxxxxxx/00.xxxx |
Refleksija | Pirmasis pasiekimų lygmuo.Mokytojo padedamas atlieka tyrimą ir nustato spyruoklės pailgėjimą, apskaičiuoja joje atsirandančią tamprumo jėgą. Antrasis pasiekimų lygmuo Atlieka tyrimą ir teisingai nustato spyruoklės pailgėjimą, apskaičiuoja joje atsirandančią tamprumo jėgą. Trečiasis pasiekimų lygmuo Koordinačių plokštumoje teisingai pavaizduoja spyruoklės tamprumo jėgos priklausomybę nuo absoliutinio pailgėjimo su viena sraigtine spyruokle. Ketvirtasis pasiekimų lygmuo Koordinačių plokštumoje teisingai pavaizduoja spyruoklės tamprumo jėgos priklausomybę nuo absoliutinio pailgėjimo su keliomis sraigtinėmis spyruoklėmis. Nusako, kodėl skiriasi šios priklausomybės: įvertina spyruoklių standumą ir paklaidas. |
Veiklos plėtotė | Spyruoklės standumo nustatymas. |
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui | xxxxx://xxx.xxxxxx.xxx.xx/0_0_xxxxxx_xxxxxx_xxxxxx_xxxxxxx/00.xxxx |
6.6.5. Žemė ir kosmosas
6.6.5.1. Saulės sistema
Tema | Val. sk. | Galimos mokinių veiklos | |
Žemė ir kosmosas 4 val. | Saulės sistema. Astronominis vienetas, šviesmetis | 1 | Bendras piešinys, delionė, modeliavimas. Apibrėžimų formulavimas. Mokomųjų filmukų paieška, terminų žodynėlio sudarymas |
Tema Galaktika, žvaigždynai, žvaigždė, planeta, palydovai | 1–2 | Objektų palyginimas, hierarchinės diagramos, grafiniam žinių atvaizdavimui, sudarymas. | |
Kometa, meteoroidas, meteoras, meteoritas | 1 | Objektų palyginimas, hierarchinės diagramos, grafiniam žinių atvaizdavimui, sudarymas |
VEIKLOS TEMA: Galaktika, žvaigždynai, žvaigždės, planetos, palydovai
Veiklos tikslas | Nustatyti galaktikų, žvaigždynų, žvaigždės, planetos ir palydovų skirtumus ir suformuluoti minėtų objektų apibrėžimus. Pateikti šiuos objektus hierarchinėje diagramoje. Rasti jų padėtis virtualiame ar realiame danguje. |
Žinios (sąvokos, reiškiniai) | Galaktika, žvaigždynai, žvaigždė, planetos, palydovai |
Gamtamoksliniai pasiekimai | Įvardija, kas yra galaktika, žvaigždynai, žvaigždė, planetos, palydovai Pavaizduoja aukščiau minėtus objektus hierarchinėje diagramoje Palygina nagrinėjamų objektų dydžius. |
Kompetencijos | Pažinimo – taiko turimas žinias ir supratimą naujame kontekste, aiškinasi naujas sąvokas ir reiškinius |
Trukmė | 1 pamoka |
Veiklos tipas | Informacijos analizė ir struktūravimas |
Priemonės | Savo surasti ar mokytojo pateikti patikimi informacijos šaltiniai |
Tikrovės kontekstas (Įvadinė situacija, sudominimas) | Gyvai ar virtualiai stebint įvairius dangaus kūnus, atkreipiamas dėmesys į jų pavadinimus, tokius kaip žvaigždė, žvaigždynas, galaktika |
Eiga | Mokinių dėmesys atkreipiamas į tai, kad stebimų dangaus kūnų pavadinimuose yra skirtingos sąvokos ir jiems pateikiama savaitės užduotis rasti galaktikos, žvaigždyno, žvaigždės, planetos ir jos palydovas apibrėžimus, pateikti minėtus objektus hierarchinėje diagramoje; nustatyti esminius jų skirtumus, panašumus ir tarpusavio sąsajas. Darbai pateikiami raštu. Mokytojas atrenka geriausius, kurie pristatomi pamokoje, kiekvieną objektą parodant gyvai ir virtualiai danguje. Išsiaiškinama, kodėl stebint dangų, galaktikos atrodo mažesnės už kai kuriuos žvaigždynus. |
Refleksija | Įsivertindami mokiniai turi atsakyti į šiuos klausimus: Ar viską padariau savarankiškai? Ar vertinimui pateikti apibrėžimai yra korektiškai? Ar tinkamai sudariau hierarchinę diagramą? Ar galiu darbe minimus objektus parodyti danguje? |
Veiklos plėtotė | Tinkamai apipavidalintas darbas gali būti pateiktas mokinių tiriamosios veiklos konkursui. |
Pagrindinė informacija ir patarimai mokytojui | Savaitės bėgyje kelis kartus priminti apie užduotį, patikrinti ar ji atliekama ( pateikti klausimus, pvz. „Kas yra žvaigždė?“) reikalui esant suteikti pagalbą nurodant patikimus informacijos šaltinius, į ką turi būti atsižvelgta braižant diagramą ar pakonsultuoti atsakant į mokinių tikslinius klausimus. Internetinė kamera – Molėtų astronomijos observatorija (xx.xx) Online Observatory – Educational resources in astronomy xxxxx://xxx.xxx.xxx/xxxxxx/xxxxxxxx/xxxxxx/xxx/ |
Tema | Val. sk. | Galimos mokinių veiklos | |
6.6.5.2. Dangaus kūnų atpažinimas ir stebėjimas 4 val. | Žvaigždynai ir galaktikos | 1 | Stebėjimas, ekskursija |
Saulės ir Mėnulio užtemimai | 1 | Modeliavimas, |