TURINYS

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė XXXXXXXX,XXXXXXXXX AS

Data: 2022-04-22 15:19:32

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė JURGITA,MALINAUSKAIT Ė

Data: 2022-04-22 15:52:08

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“

FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI

EUROPOS SĄJUNGOJE

2022 balandžio 22 d.

TURINYS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 6

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA 7

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA 8

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 9

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 10-24

METINIS PRANEŠIMAS 25-49

UAB „Deloitte Lietuva“

Jogailos g. 4

LT-01116 Vilnius Lietuva

Juridinio asmens k.: 111525235 PVM mok. k.: LT115252314

Duomenys kaupiami ir saugomi

Juridinių asmenų registre

Tel.: x000 0 000 0000

xxx.xxxxxxxx.xx

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ akcininkui:

Išvada dėl finansinių ataskaitų audito Nuomonė

Mes atlikome UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ (toliau – Bendrovės) finansinių ataskaitų, kurias sudaro Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaitos ir tą dieną pasibaigusių metų bendrųjų pajamų, nuosavo kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitos ir finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Bendrovės 2021 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo Bendrovės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą „Buhalterių profesionalų etikos kodeksą“ (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikėmės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame.


Pagrindiniai audito dalykai	Mūsų auditoriaus atsakas į šias rizikas
Finansinio turto vertinimas
Žr. 20, 21 ir 30 finansinių ataskaitų puslapius Bendrovės investicijų į KŪB „Pagalbos verslui fondas“ (toliau – Fondas) grynoji vertė 2021 m. gruodžio 31 d. buvo 142 264 tūkst. EUR (2020 m. gruodžio 31 d.: 4 125 tūkst. EUR), o jos tikrosios vertės sumažėjimas per tuomet pasibaigusius metus siekė 4 861 tūkst. EUR (2020 m.: 2 875 tūkst. EUR). Investicija į Fondą yra pats reikšmingiausias Bendrovės turto straipsnis finansinės būklės ataskaitoje bei susijusių sąnaudų straipsnis bendrųjų pajamų ataskaitoje. Atlikdama tikrosios vertės vertinimus, Bendrovės vadovybė turi priimti reikšmingus sprendimus didelio neapibrėžtumo sąlygomis. Kadangi Fondo grynasis turtas yra realiai įvertintas tikrąja verte, Xxxxxxxxx vadovybė nusprendė, kad investicijos į Fondą tikroje vertė bus nustatyta Fondo grynojo turto pagrindu. Dėl aprašytų priežasčių manome, kad investicijos į Fondą vertinimas yra pagrindinis audito dalykas.	Mūsų audito procedūros šioje srityje, be kita ko, apėmė šias: • įvertinome Xxxxxxxxx investicijos į Fondą apskaitos politikos, atsižvelgiant į 9-ojo TFAS reikalavimus, taikymą, siekiant įsitikinti, jog Xxxxxxxxx apskaitos politika yra tinkama ir jos yra laikomasi; • įvertinome Bendrovės vadovybės prielaidas, naudojamas tikrosios vertės nustatymui; • Analizavome Fondo investicinio portfelio vertinimą: - įvertinome Fondo naudojamų modelių ir prielaidų Fondo investicijų tikrosios vertės nustatymui tinkamumą ir pagrįstumą; - įtraukėme vertinimo specialistus, kad jie padėtų mums suformuoti visų Fondo investicijų tikrosios vertės įverčio intervalą; • įvertinome įvykių po balanso datos įtaką bei jų atskleidimą finansinėse ataskaitose; • įvertinome tikrosios vertės atskleidimų tinkamumą.

Deloitte yra vadinamos Deloitte Touche Tohmatsu Limited (DTTL) ir grupei priklausančios bendrovės narės bei susijusios įmonės (kartu – „Deloitte organization“). Kiekviena DTTL (dar vadinama „Deloitte Global“) ir grupei priklausanti bendrovė narė bei susijusi įmonė yra atskiri ir nepriklausomi juridiniai asmenys, kurie vienas kitam negali nustatyti įsipareigojimų trečiųjų šalių atžvilgiu. DTTL ir kiekviena grupei priklausanti bendrovė narė bei susijusi įmonė yra atsakingos tik už savo, o ne už viena kitos veiksmus ar neveikimą. DTTL pati savaime paslaugų klientams neteikia. Daugiau informacijos galite rasti čia

xxxx://xxx0.xxxxxxxx.xxx/xx/xx/xxxxx/xxxxx-xxxxxxxx/xxxxxxxx/xxxxx-xxxxxxxx.xxxx

Member of Deloitte Touche Tohmatsu Limited

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai, pateiktai finansinėse ataskaitose, ar mūsų žinioms pagrįstoms atliktu auditu, ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu, remdamiesi atliktu darbu, pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome įvertinti, ar Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų finansines ataskaitas bei ar Bendrovės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

• Bendrovės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, pateikti finansiniai

duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir

• Bendrovės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą ir Atlygio ataskaitą, buvo parengtas laikantis Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas, vadovybė privalo įvertinti Bendrovės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Bendrovę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Bendrovės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo.

Mes taip pat:

• Nustatėme ir įvertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

• Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas

audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Bendrovės vidaus kontrolės veiksmingumą.

• Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.

• Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Bendrovės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Xxxxxxxx negalės toliau tęsti savo veiklos.

• Įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse

ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.

Taip pat pateikėme už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą, kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Akcininkų sprendimu 2021 m. spalio 1 d. buvome paskirti atlikti Bendrovės finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti 2021 metų Bendrovės finansinių ataskaitų auditą pagrįstas akcininkų sprendimu ir bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra du metai.

Patvirtiname, kad skyriuje „Nuomonė“ pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Bendrovei ir jos valdybai.

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Bendrovei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Neteikėme Bendrovei kitų nei auditas paslaugų.

Išvada dėl finansinių ataskaitų formato atitikties Europos vieno elektroninio ataskaitų teikimo reikalavimams

Bendrovės vadovybė pritaikė Bendrovės finansinių ataskaitų vieną elektroninio ataskaitų pateikimo formatą, siekdama vykdyti Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/815, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/109/EB papildoma techniniais reguliavimo standartais, kuriais nustatomas vienas elektroninio ataskaitų teikimo formatas (toliau – ESEF reglamentas), 3 str. reikalavimus. Pagal šiuos reikalavimus, Bendrovės finansinės ataskaitos turi būti pateiktos XHTML formatu. Patvirtiname, kad finansinių ataskaitų vienas elektroninio ataskaitų pateikimo formatas už 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus šiuo atžvilgiu atitinka ESEF reglamentą.

Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Xxxxxxxxx Xxxxx.

UAB „Deloitte Lietuva“

Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001275

Xxxxxxxxx Xxxxx Atestuotas auditorius

Auditoriaus pažymėjimas Nr. 000580

Vilnius, Lietuvos Respublika 2022 m. balandžio 22 d.

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

TURTAS	Pastabos	2021.12.31	2020.12.31
Ilgalaikis turtas
Ilgalaikis turtas Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte, kurio vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais	3.1	- 142 264 193	- 4 124 817
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	3.14	4 929	4 929
Ilgalaikio turto iš viso		142 269 122	4 129 746
Trumpalaikis turtas
Kitas trumpalaikis turtas	3.2	159 399	3 487
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	3.3	585 662	94 177 742
Trumpalaikis turtas iš viso		745 061	94 181 229
TURTO IŠ VISO		143 014 183	98 310 975
NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI	Pastabos	2021.12.31	2020.12.31
Nuosavybė
Įstatinis kapitalas	3.4	101 200 000	100 200 000
Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai)		(8 026 183)	(2 901 970)
Nuosavybė iš viso		93 173 817	97 298 030
Ilgalaikiai įsipareigojimai Išleistos obligacijos	3.5	49 830 758	-
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		49 830 758	-
Trumpalaikiai įsipareigojimai Kontroliuojamiems ir asocijuotiesiems subjektams mokėtinos sumos	3.6	-	1 000 000
Mokėtinos sumos darbuotojams	3.7	5 058	4 584
Kitos mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	3.8	4 550	8 361
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		9 608	1 012 945
Įsipareigojimų iš viso		49 840 366	1 012 945
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		143 014 183	98 310 975

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis

Finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2022 balandžio 22 d.

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, vardu Vyriausioji buhalterė

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx

Generalinis direktorius

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx

UAB "Nordgain" įgaliotas asmuo

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

	Pastabos
		Finansiniai
		metai,
		pasibaigę	2020.08.26-
VEIKLOS PAJAMOS		2021.12.31	2020.12.31
Pardavimai		-	-
Pardavimų (savikaina)		-	-
Kitos pajamos (perparduotos)		-	-
BENDRASIS PELNAS		-	-
Veiklos (sąnaudos)	3.9	(241 460)	(31 715)
Kitos sąnaudos 3.10 (22 129) (1)
VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)		(263 589)	(31 716)
Finansinio turto, apskaitomo tikrąja verte,
kurio vertės pasikeitimas pripažįstamas
pelnu ar nuostoliais, vertės sumažėjimas	3.11	(4 860 624)	(2 875 183)
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ		(5 124 213)	(2 906 899)
APMOKESTINIMĄ
Pelno mokesčio (sąnaudos) nauda	3.14	-		4 929
XXXXXXXX XXXXXX (NUOSTOLIAI)	3.14	(5 124 213)		(2 901 970)
KITOS BENDROSIOS PAJAMOS		-		-
BENDRŲJŲ PAJAMŲ IŠ VISO		-		-
Paprastasis vienai akcijai tenkantis
pelnas (nuostolis) (Eur vienai akcijai)	3.13	(0,506)		(0,290)

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis

Finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2022 balandžio 22 d.

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, vardu Vyriausioji buhalterė

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx

Generalinis direktorius

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx

UAB "Nordgain" įgaliotas asmuo

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

	Įstatinis kapitalas	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
Likutis 2020 m. rugpjūčio 26 d.	-	-	-
Įstatinio kapitalo suformavimas	100 200 000	-	100 200 000
Grynasis pelnas (nuostolis)	-	(2 901 970)	(2 901 970)
Įstatinio kapitalo didinimas (mažinimas)	-	-	-
Dividendai	-	-	-
Kitos išmokos savininkams	-	-	-
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.	100 200 000	(0 000 000)	00 000 000
Įstatinio kapitalo suformavimas	-	-	-
Grynasis pelnas (nuostolis)	-	(5 124 213)	(5 124 213)
Įstatinio kapitalo didinimas (mažinimas)	1 000 000	-	1 000 000
Dividendai	-	-	-
Kitos išmokos savininkams	-	-	-
Likutis 2021 m. gruodžio 31 d.	101 200 000	(0 000 000)	00 000 000

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis

Finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2022 balandžio 22 d.

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, vardu Vyriausioji buhalterė

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx

Generalinis direktorius

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx

UAB "Nordgain" įgaliotas asmuo

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

	Pastabos
		Finansiniai metai, pasibaigę	2020.08.26-
		2021.12.31	2020.12.31
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Ataskaitinio laikotarpio išmokos		(500 080)	(22 258)
Darbo užmokesčio mokėjimai		(36 240)	(6 296)
Sumokėti mokesčiai		(32 064)	(6 220)
Pinigų išmokos tiekėjams		(60 990)	(7 085)
Su obligacijų leidimu susijusios išlaidos		(101 100)	-
Garantinė įmoka		(150 000)	-
Papildomas banko sąskaitos tvarkymo mokestis		(108 055)	-
Kitos išmokos		(11 631)	(2 657)
Grynieji pagrindinės veiklos srautai		(500 080)	(22 258)
Investicijų įsigijimas	3.1	(143 000 000)	(7 000 000)
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(143 000 000)	(7 000 000)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Obligacijų išleidimo įplaukos		49 908 000	-
Įstatinio kapitalo suformavimas	3.4	-	100 200 000
Indėliai Gautos paskolos		- -	- -
Kitų įmonės įsipareigojimų padidėjimas	3.5	-	1 000 000
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		49 908 000	101 200 000
Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui		-	-
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas)		143 500 080	94 177 742
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		94 177 742	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	3.3	585 662	94 177 742

Finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2022 balandžio 22 d.

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, vardu Vyriausioji buhalterė

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx

Generalinis direktorius

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx

UAB "Nordgain" įgaliotas asmuo

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Bendroji informacija

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ (toliau – „Bendrovė“ arba „Įmonė“) yra Lietuvos Respublikoje registruota uždaroji akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:

Gedimino pr. 38, Vilnius,

Lietuvos Respublika

Bendrovės veiklos sritys yra vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto Priemonės „Pagalbos verslui fondas“ veiklos aprašo nuostatomis padėti atsigauti Lietuvos ekonomikai po koronaviruso COVID-19 sukeltų pasekmių, valstybės ir kapitalo rinkos priemonėmis pritrauktomis lėšomis finansuojant pagalbos verslui ir kapitalo rinkos plėtrai skirtas priemones.

Bendrovė įregistruota 2020 m. rugpjūčio 26 dieną. 2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės 100 % įstatinio kapitalo priklauso Lietuvos Respublikai k.111105555.

Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas – 101 200 000 eurų, jį sudaro 10 120 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė 10 EUR. 2021 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2021 m. gruodžio 31 d. vidutinis metinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 1. Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

2. Apskaitos principai

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės finansinių metų, pasibaigusių 2021 m. gruodžio 31 d., finansines ataskaitas, yra šie:

2.1 FINANSNINIŲ ATASKAITŲ PARENGIMO PAGRINDAS

1. Reikšmingi apskaitos politikos straipsniai

1.1. Atitikties patvirtinimas

Įmonė parengė finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

1.2. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Finansinės ataskaitos parengtos istoriniu įsigijimo savikainos pagrindu.

Įmonės finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d. Finansinės ataskaitos yra pateikiamos eurais (EUR).

Toliau pateikta apskaitos politika buvo nuosekliai taikoma visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.

Nuosavas kapitalas

Nuosavu kapitalu priskiriama apmokėta įstatinio kapitalo dalis, akcijų priedai, perkainojimo rezervas (rezultatai), privalomasis rezervas, rezervas savoms akcijoms įsigyti, kiti rezervai, nepaskirstytas pelnas (nuostoliai).

Pasirašytasis įstatinis kapitalas apskaitomas ir finansinėje atskaitomybėje atskleidžiamas visa suma, neatsižvelgiant į apmokėtą dalį. Neapmokėta akcijų dalis apskaitoma ir finansinėje atskaitomybėje atskleidžiama kontrarinėje įstatinio kapitalo sąskaitai (straipsniui).

Jei už išleistas akcijas atsiskaitoma turtu (įskaitant kitos akcinės bendrovės akcijas), akcijų emisijos kaina yra lygi už jas gauto turto tikrajai vertei. Įstatinio kapitalo sąskaitoje registruojama tik nominalioji akcijų vertė. Jei emisijos kaina viršija jų nominaliąją vertę, kainos perviršis registruojamas akcijų priedų sąskaitoje.

Jei yra priimtas sprendimas didinti arba mažinti įstatinį kapitalą, įstatinio kapitalo padidėjimas arba mažėjimas apskaitoje registruojamas tada, kai teisės aktų nustatyta tvarka įregistruojami pakeisti akcinės bendrovės įstatai.

1.3. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų sumokėjimo laiką.

Šiuo metu bendrovės sąnaudas sudaro darbo užmokestis ir su tuo susiję mokesčiai, atostogų kaupiniai, apskaitos paslaugos sąnaudos, draudimo sąnaudos, valdybos narių atlygiai, darbuotojų atrankos ir atidėto pelno mokesčio sąnaudos.

1.4. Nuoma

Pagal TFAS 16 nuoma apibrėžiama kaip sutartis, ar dalis sutarties, kuria perduodama teisė naudoti turtą (pagrindinį turtą) tam tikram laikotarpiui mainais į atlyginimą. Pagal tokią sutartį, naujasis modelis reikalauja nuomininką pripažinti naudojimo teise valdomą turtą bei susijusį nuomos įsipareigojimą. Naudojimo teise valdomas turtas yra nudėvimas, o įsipareigojimui kaupiamos palūkanos.

1.4.1. Įmonė kaip nuomininkas

Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Įmonės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu, tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Įmonės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu-linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

1.5. Užsienio valiutos

Įmonės veiklos finansiniai rezultatai bei finansinė būklė yra pateikiamos eurais, kurie yra Įmonės funkcinė valiuta ir Įmonės finansinių ataskaitų pateikimo valiuta.

Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Lietuvos banko nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami per pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į eurus, įtraukiamos į pelną arba nuostolį.

1.6. Xxxxx mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų reikalavimus.

1.6.1. Einamųjų metų mokestis

Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Įmonės įsipareigojimas dėl einamųjų metų pelno mokesčio apskaičiuojamas naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Standartinis Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas už metus, pasibaigusius 2021 m. gruodžio 31 d., yra 15 proc.

1.6.2. Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas nuo laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniesiems skirtumams. Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks atidėtasis turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikinieji skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra daroma įtaka nei apmokestinamajam, nei finansiniam pelnui.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas kiekvieną ataskaitinio periodo pabaigos datą ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Įmonė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai ir turtas yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Įmonė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

1.6.3. Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis už laikotarpį

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais kitose bendrosiose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje, tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas atitinkamai kitose bendrosiose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje. Kai einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis kyla iš verslo jungimo pirminio pripažinimo, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo jungimo apskaitą.

Atidėtasis mokesčio turtas apskaitomas finansinės būklės ataskaitoje tada, kai vadovybė tikisi gauti tiek planuojamo mokestinio pelno artimoje ateityje, kad jo pakaktų turtui realizuoti. Jei yra tikėtina, kad dalies atidėtojo mokesčio turto realizuoti nepavyks, ši atidėtojo mokesčio dalis finansinėse ataskaitose nėra pripažįstama.

1.7. Finansinės priemonės

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra pripažįstami tada, kai Įmonė tampa finansinės priemonės sutarties šalimi.

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu yra vertinami tikrąja verte. Sandorio išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos finansinio turto įsigijimui ar išleidimui (išskyrus finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami per pelną ar nuostolius), pirminio pripažinimo metu yra pridedamos arba atimamos atitinkamai iš finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės. Sandorio išlaidos, tiesiogiai priskirtinos finansiniam turtui ar finansiniams įsipareigojimams, pateikiamiems tikrąja verte per pelną ar nuostolius, yra iš karto pripažįstamos pelne ar nuostoliuose.

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną įmonę atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.

Pripažinimas ir pripažinimo nutraukimas finansinės būklės ataskaitoje

Bendrovė pripažįsta finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą savo finansinės būklės ataskaitoje tada ir tik tada, kai ji tampa priemonės sutartinių sąlygų šalimi.

Bendrovė finansinio turto pirkimą ar pardavimą pripažįsta arba jo pripažinimą nutraukia sandorio sudarymo dieną. Bendrovė finansinio turto pripažinimą nutraukia finansinės būklės ataskaitoje tada ir tik tada, kai:

− baigiasi sutartinių teisių į pinigų srautus iš finansinio turto galiojimo terminas; arba

− ji perduoda finansinį turtą kitai šaliai.

Bendrovė nustoja pripažinti finansinį įsipareigojimą (ar finansinio įsipareigojimo dalį) finansinės būklės ataskaitoje tada ir tik tada, kai šis įsipareigojimas panaikinamas, t. y. kai sutartyje nurodyta prievolė:

− įvykdoma; arba

− atšaukiama; arba

− baigiasi jos galiojimo laikas.

Bendrovė finansinį turtą skirsto į vieną iš šių kategorijų:

− vertinamas amortizuota savikaina,

− vertinamas tikrąja verte, o vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.

Bendrovė priskiria skolos finansinį turtą tinkamai kategorijai, priklausomai nuo finansinio turto valdymo verslo modelio ir sutartinių pinigų srautų požymių atitinkamam finansiniam turtui. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas pagal tai, kaip visos finansinio turto grupės yra valdomos kartu siekiant konkretaus Bendrovės verslo tikslo.

Bendrovės investicijos į nuosavybės vertybinius popierius, kuomet Xxxxxxxx nekontroliuoja bei neturi reikšmingos įtakos įmonei, į kurią investavo, apskaitomos tikrąja verte, kurių vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais.

Bendrovė prie amortizuota savikaina vertinamo turto priskiria prekybos gautinas sumas, suteiktas paskolas, kitas finansinio turto gautinas sumas bei pinigus ir pinigų ekvivalentus.

Bendrovė visus finansinius įsipareigojimus vertinami amortizuota savikaina.

Bendrovė prie amortizuota savikaina vertinamų finansinių įsipareigojimų priskiria prekybos įsipareigojimus, obligacijas, pasiskolintas sumas. Obligacijų pirminio pripažinimo metu su obligacijų platinimu susijusios išlaidos bei platinimo metu susidaręs diskontas yra pripažįstami obligacijų įsigijimo savikaina ir pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje per obligacijų terminą (iki jų išpirkimo), naudojant apskaičiuotąją palūkanų normą.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, pinigai kelyje ir pinigai bankų sąskaitose, indėliai iki pareikalavimo ir kitos trumpalaikės iki trijų mėnesių labai likvidžios investicijos, kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

1.8. Išmokos darbuotojams

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas, mokamas atostogas ir kt. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra.

1.9. Vertinimas tikrąja verte

Daugelis Įmonės apskaitos principų ir atskleidimų reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Įmonė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kaip tinka.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Įmonė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Įmonė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

1.10. Susijusios šalys

Susijusiomis su Įmone šalimis pripažįstami akcininkai, Valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai per tarpininką kontroliuoja Įmonę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.

1.11. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose, išskyrus neapibrėžtus įsipareigojimus verslo jungimuose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

1.12. Poataskaitiniai įvykiai

Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Įmonės padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą (koreguojantys įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Poataskaitiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga.

1.13. Palyginamoji informacija

Palyginamoji informacija bendrųjų pajamų ataskaitoje patikslinta pagal ataskaitinio laikotarpio klasifikavimą, išskiriant Personalo sąnaudas ir Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas.

1.14. Svarbūs apskaitiniai įvertinimai ir vadovybės sprendimai

Xxxxxxxx atliko analizę ir padarė išvadą, kad ji neturi KŪB „Pagalbos verslui fondas“ (toliau – Fondas) kontrolės, bei nedaro Fondui reikšmingos įtakos. Ataskaitiniu laikotarpiu Xxxxxxxx neturėjo galios valdyti Fondo, neturėjo balsavimo teisių kurias suteikia nuosavybės priemonės, neturėjo galimybės vadovauti svarbiai veiklai tiesiogiai ar per kitus ūkio subjektus. Bendrovė turi teisę gauti kintamą grąžą, tačiau negali tiesiogiai priimti sprendimų dėl kintamosios grąžos dydžio ar laikotarpio, kurį ji būtų išmokama.

Bendrovės investicija į Fondą yra vertinama tikrąja verte, kuri nustatoma Fondo grynojo turto pagrindu. Visos Fondo investicijos yra vertinamos tikrąja verte, o Fondo trumpalaikių gautinų ir mokėtinų sumų bei pinigų ir pinigų ekvivalentų balansinė vertė yra labai artima jų tikrajai vertei, todėl Fondo grynasis turtas taip pat yra vertinamas tikrąja verte.

1.15. Pirminis ataskaitiniu laikotarpiu galiojusių naujų galiojančių standartų pataisų taikymas

Šiais metais Įmonė priėmė visus naujus ir peržiūrėtus Standartus ir aiškinimus, kurie yra svarbūs jos veiklai ir galioja ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d.

(a) Šie nauji standartai, pataisos ir aiškinimai yra privalomi ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d.

16 TFAS „Lizingas“ pataisos: su COVID-19 susijusios nuomos lengvatos po 2021 m. birželio 30

d. (pakeitimai) (išleista 2021 m. kovo 31 d., galioja nuo 2021 m. balandžio 1 d.)

Šiais pakeitimais išplečiama 2020 m. pakeitimų taikymo sritis, prailginant tinkamumo taikyti praktinį tikslą laikotarpį nuo 2021 m. birželio 30 d. iki 2022 m. birželio 30 d.

2020 m. gegužės 28 x. xxxxxxx išleido su COVID-19 susijusias nuomos lengvatas, kuriomis buvo pakeistas 16 TFAS „Lizingas“. 2020 m. pakeitimai leidžia nuomininkams praktiškai nevertinti, ar nuomos lengvatos, atsirandančios dėl tiesioginės COVID-19 pandemijos pasekmės, yra nuomos modifikacijos, o vietoj to apskaityti šias nuomos lengvatas taip, lyg tai nebūtų nuomos pakeitimai. Be kitų sąlygų, 2020 m. pakeitimai leidžia nuomininkui praktinį patarimą taikyti tik nuomos nuolaidoms, kurių nuomos įmokų sumažinimas turi įtakos tik mokėjimams, kurie iš pradžių buvo sumokėti 2021 m. birželio 30 d. arba anksčiau. Jei nuomos koncesija sumažina nuomos mokesčius ir iki 30 d. 2021 m. birželio mėn. 16-asis TFAS neleidžia tai koncesijai taikyti praktinio tikslo.

Pataisos Europos Sąjungoje galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. balandžio 1 d. arba vėliau. Įmonės vadovybė įvertino, kad šios pataisos neturi reikšmingos įtakos šioms finansinėms ataskaitoms, nes per ataskaitinį laikotarpį nebuvo gauta reikšmingų nuolaidų ir nesitikima gauti vėlesniais laikotarpiais.

Palūkanų normos lyginamojo indekso reforma – 2 etapas – 9 TFAS, 39 TAS, 7 TFAS, 4 TFAS ir 16 TFAS (pakeitimai) (išleista 2020 m. rugpjūčio 27 d., galioja nuo 2021 m. sausio 1 d.)

Šios pataisos suteikia laikinų lengvatų, susijusių su finansinės atskaitomybės padariniais, kai tarpbankinė siūloma palūkanų norma (IBOR) pakeičiama alternatyvia beveik nerizikinga palūkanų norma (RFR).

Pakeitimai apima šiuos praktinius tikslus:

- Praktinis patarimas reikalauti, kad sutarčių pakeitimai arba pinigų srautų pokyčiai, kurių tiesiogiai reikalauja reforma, būtų traktuojami kaip kintamos palūkanų normos pokyčiai, lygiaverčiai rinkos palūkanų normos pokyčiams.

- Leisti atlikti apsidraudimo ženklinimo ir apsidraudimo dokumentų pakeitimus, kurių reikalaujama pagal IBOR reformą, nenutraukiant apsidraudimo santykių.

- Suteikti laikiną nuolaidą subjektams, kad jie neprivalėtų laikytis atskirai nustatomo reikalavimo, kai RFR priemonė yra priskirta rizikos komponento apsidraudimui.

Pataisos Europos Sąjungoje galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau. Įmonės vadovybė įvertino, kad šios pataisos neturi reikšmingos įtakos šioms finansinėms ataskaitoms.

9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pataisos: palūkanų normos lyginamojo indekso reforma

(paskelbta 2020 m. rugpjūčio 27 d., įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d. ir turi būti taikoma atgaline data)

9-ojo TFAS, 39-ojo TAS ir 7-ojo TFAS pakeitimais bus baigtas antrasis etapas, skirtas problemoms, kurios gali turėti įtakos finansinei atskaitomybei, kai esamas palūkanų normos lyginamasis indeksas pakeičiamas nerizikinga palūkanų norma (RFR). Šie pakeitimai neturės įtakos Įmonės finansinėms ataskaitoms.

(b) Standartai ir pakeitimai, kurie buvo patvirtinti, bet dar neįsigalioja ir nebuvo pritaikyti iš anksto

Žemiau pateikiami nauji standartai, pataisos ir aiškinimai, kurie nėra privalomi 2021 m. sausio 1 d. prasidedančiam ataskaitiniam laikotarpiui ir nebuvo pritaikyti anksčiau laiko rengiant šias finansines ataskaitas:

3 TFAS „Verslo jungimai“; 16 TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“; 37 TAS

„Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas bei metiniai patobulinimai 2018–2020 m.“ (pakeitimai) (visi išleisti 2020 m. gegužės 14 d., galioja nuo 2022 m. sausio 1 d.).

TASV paskelbė siauros apimties TFAS standartų pakeitimus:

- 3 TFAS „Verslo jungimai“ (pakeitimai) atnaujina 3 TFAS nuorodą į Finansinės atskaitomybės konceptualiąją sistemą, nekeičiant verslo jungimų apskaitos reikalavimų.

- 16 TAS Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai (pakeitimai) draudžia įmonei iš ilgalaikio materialiojo turto savikainos atskaityti sumas, gautas pardavus daiktus, pagamintus, kai įmonė ruošia turtą pagal paskirtį. Vietoj to, įmonė tokias pardavimo pajamas ir susijusias išlaidas pripažins SPLOCI pelne arba nuostoliuose.

- 37 TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“ (pakeitimai) nurodo, kokias išlaidas įmonė įtraukia nustatydama sutarties įvykdymo išlaidas, siekdama įvertinti, ar sutartis yra nuostolinga.

- 2018–2020 m. kasmetiniai patobulinimai atlieka nedidelius 1 TFAS „Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymas pirmą kartą“, 9 TFAS „Finansinės priemonės“, 41 TAS

„Žemės ūkis“ ir iliustruojamųjų pavyzdžių, pateikiamų kartu su 16 TFAS „Nuoma“, pataisas.

Pataisos Europos Sąjungoje taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022

m. sausio 1 d. arba vėliau, tačiau leidžiama jas taikyti anksčiau.

Šiuo metu Įmonės vadovybė vertina šių pakeitimų poveikį Įmonės finansinėms ataskaitoms.

17-ojo ir 4-ojo TFAS pataisos: 17-ojo ir 9-ojo TFAS įsigaliojimo datos draudikams (paskelbta 2020 m. birželio 25 d., įsigalioja nuo 2021 m. sausio 1 d., bet ne prieš patvirtinant ES).

17-ojo TFAS pataisos įsigalioja retrospektyviai metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau, ir leidžiama taikyti anksčiau. Pakeitimais siekiama padėti įmonėms įgyvendinti standartą. Visų pirma, pakeitimais siekiama sumažinti išlaidas, supaprastinant kai kuriuos standarto reikalavimus, palengvinant finansinių rezultatų paaiškinimą ir palengvinant perėjimą, atidedant standarto įsigaliojimo datą iki 2023 m. 17 pirmą kartą.

4-ojo TFAS pakeitimais pakeičiamas 4 TFAS Draudimo sutartyse nustatytas laikino atleidimo nuo 9- ojo TFAS „Finansinės priemonės“ taikymo terminas, todėl ūkio subjektai privalėtų taikyti 9-ąjį TFAS metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau.

Vadovybė įvertino, kad šie pakeitimai neturės jokios įtakos Įmonės finansinėms ataskaitoms.

17 TFAS: Xxxxxxxx xxxxxxxx (paskelbtas 2017 m. gegužės 18 d., galioja nuo 2023 m. sausio 1 d., bet ne anksčiau, nei patvirtins ES).

Standartas galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, leidžiamas ankstesnis taikymas, jei taip pat buvo taikomas ir 15 TFAS „Pajamos iš sutarčių su klientais“ ir 9 TFAS „Finansinės priemonės“. 2020 m. kovo mėn. posėdyje valdyba nusprendė nukelti įsigaliojimo datą iki 2023 m. 17 TFAS „Draudimo sutartys“ nustato sudarytų draudimo sutarčių pripažinimo, vertinimo, pateikimo ir atskleidimo principus. Taip pat reikalaujama, kad panašūs principai būtų taikomi turimoms perdraudimo sutartims ir investicinėms sutartims su savo nuožiūra dalyvaujančiomis savybėmis. Tikslas yra užtikrinti, kad subjektai teiktų svarbią informaciją tokiu būdu, kuris tiksliai atspindėtų tas sutartis. Ši informacija suteikia finansinių ataskaitų naudotojams pagrindą įvertinti sutarčių, kurioms taikomas 17 TFAS, poveikį įmonės finansinei būklei, finansinei veiklai ir pinigų srautams. Šis TFAS neturės jokios įtakos Įmonės finansinei būklei ar veiklos rezultatams, kadangi draudimo paslaugos nėra teikiamos.

12-ojo TAS „Pelno mokesčiai“ pataisos: Atidėtasis mokestis, susijęs su turtu ir įsipareigojimais, atsirandančiais iš vieno sandorio (išleista 2021 m. gegužės 7 d., galioja nuo 2023 m. sausio 1 d., bet ne anksčiau, nei patvirtino ES).

Pataisos reikalauja, kad įmonės pripažintų atidėtąjį mokestį už sandorius, kurie pirminio pripažinimo metu sukuria vienodas apmokestinamųjų ir išskaitytinų laikinųjų skirtumų sumas. Pakeitimai galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau. Leidžiama taikyti anksčiau. ES pataisoms dar nepatvirtino. Įmonė dar neįvertino šių pakeitimų įgyvendinimo įtakos.

8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų pakeitimai ir klaidos: apskaitinių įvertinimų apibrėžimas“ pataisos (išleista 2021 m. vasario 12 d., galioja nuo 2023 m. sausio 1 d., bet ne anksčiau, nei patvirtino ES).

Pakeitimais pateikiamas naujas apskaitinių įvertinimų apibrėžimas, apibrėžiamas kaip piniginės sumos finansinėse ataskaitose, kurioms taikomas vertinimo neapibrėžtumas. Taip pat pataisos paaiškina, kas yra apskaitinių įvertinimų pakeitimai ir kuo jie skiriasi nuo apskaitos politikos pakeitimų ir klaidų taisymo.

Pakeitimai įsigalioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau, kai leidžiama taikyti anksčiau, ir taikomi apskaitos politikos ir apskaitinių įvertinimų pokyčiams, įvykstantiems to laikotarpio pradžioje arba vėliau. ES pataisoms dar nepatvirtino. Įmonė dar neįvertino šių pakeitimų įgyvendinimo įtakos.

1 TAS pataisos: Įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius ir ilgalaikius ir įsipareigojimų klasifikavimas į trumpalaikius arba ilgalaikius (išleistas atitinkamai 2020 m. sausio 23 d. ir 2020 m. liepos 15 d., įsigalioja nuo 2023 m. sausio 1 d., bet ne anksčiau, nei nepatvirtino ES) .

Pakeitimais siekiama skatinti nuoseklų reikalavimų taikymą, padedant įmonėms nuspręsti, ar finansinės būklės ataskaitoje skolos ir kiti įsipareigojimai, kurių atsiskaitymo data yra neapibrėžta, turi

būti klasifikuojami kaip trumpalaikiai ar ilgalaikiai. Pakeitimai turi įtakos įsipareigojimų pateikimui finansinės būklės ataskaitoje ir nekeičia esamų reikalavimų dėl bet kokio turto, įsipareigojimų, pajamų ar sąnaudų įvertinimo ar pripažinimo laiko, nei informacijos, kurią ūkio subjektai atskleidžia apie tuos straipsnius. Taip pat pataisomis patikslinami skolos, už kurią gali atsiskaityti įmonė, išleidžiant nuosavas nuosavybės priemones, klasifikavimo reikalavimai. Įmonė šiuo metu vertina šio pakeitimo įtaką savo finansinėms ataskaitoms.

1-ojo TAS „Finansinių ataskaitų pateikimas“ ir 2-ojo TFAS praktikos pareiškimo „Apskaitos politikos atskleidimas“ pataisos (išleista 2021 m. vasario 12 d., galioja nuo 2023 m. sausio 1 d., bet ne anksčiau, nei patvirtino ES).

Pataisos galioja metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. arba vėliau, jei leidžiama taikyti anksčiau. Pakeitimuose pateikiamos gairės dėl reikšmingumo sprendimų taikymo atskleidžiant apskaitos politiką. Visų pirma, 1-ojo TAS pakeitimais reikalavimas atskleisti „reikšmingą“ apskaitos politiką pakeičiamas reikalavimu atskleisti „esminę“ apskaitos politiką. Be to, praktikos ataskaitoje pateikiamos gairės ir iliustruojantys pavyzdžiai, padedantys taikyti reikšmingumo koncepciją priimant sprendimus dėl apskaitos politikos atskleidimo. ES pataisoms dar nepatvirtino. Įmonė dar neįvertino šių pakeitimų įgyvendinimo įtakos.

1.16. Finansinių rizikų ir kapitalo valdymas

Bet kokio pobūdžio investavimas neatsiejamai susijęs su rizika. Investicijos į Fondą yra susijusios su ilgalaike rizika. Pagrindinės rizikos rūšys, kurias Bendrovė patiria savo kasdieninėje veikloje, yra kredito rizika, operacinė rizika, likvidumo rizika ir rinkos rizika, vertybinių popierių kainų svyravimo rizika. Optimalus ir subalansuotas rizikos valdymas yra pagrindas siekiant efektyviai užtikrinti Bendrovės veiklos stabilumą.

Kredito rizika. Tai rizika, kad kita šalis nesugebės vykdyti įsipareigojimų Bendrovei. Bendrovė taiko priemones, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad sandoriai būtų sudaromi su patikimais klientais ir sandorių suma neviršytų kredito rizikos apribojimų. Bendrovė nėra suteikusi garantijų už kitų šalių prievoles. Bendrovė susiduria su rizika, kad kita šalis nesugebės vykdyti įsipareigojimų Bendrovei

Operacinė rizika. Tai rizika patirti tiesioginių ar/ir netiesioginių nuostolių dėl netinkamų ar neįgyvendintų vidaus kontrolės procesų, darbuotojų klaidų ar/ir neteisėtų veiksmų bei informacinių sistemų ir technologijų veiklos sutrikimų arba dėl išorės veiksnių įtakos. Operacinės rizikos valdymas vykdomas, įgyvendinant vidaus kontrolės funkciją, nustatant galimą nenumatytos rizikos pasireiškimą ribojančias tvarkas ir veiklos tęstinumo planus, įvertinant Bendrovės teikiamų paslaugų priimtinumą, analizuojant Bendrovėje vykstančius procesus ir procedūras, identifikuojant rizikos faktorius ir įvertinant jų kontrolės pakankamumą.

Likvidumo rizika. Tai rizika nesugebėti laiku įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų. Bendrovė likvidumo riziką valdo, palaikydama pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekį, užsitikrindama finansavimą, numatytų įsipareigojimų vykdymą.

Rinkos rizika. Tai rizika, kad Xxxxxxxx patirs nuostolių dėl rinkos kintamųjų svyravimo. Bendrovei aktualiausios vertybinių popierių kainų svyravimo rizika. Taip pat Xxxxxxxx neturėjo jokių finansinių priemonių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimų riziką. Bendrovė visas turimas finansines lėšas investuoja į KŪB „Pagalbos verslui fondas“. Kadangi Xxxxxxxx visas operacijas vykdo eurais, o atviros užsienio valiutos pozicijos yra nereikšmingos, Bendrovės valiutos kurso rizika yra nereikšminga.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Tikroji vertė yra apibrėžiama kaip suma, už kurią gali būti apsikeista turtu ar paslaugomis arba kuria gali būti užskaitytas tarpusavio įsipareigojimas tarp nesusijusių šalių, kurios ketina pirkti / parduoti turtą arba užskaityti tarpusavio įsipareigojimą. Tikroji finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų vertė yra paremta kotiruojamomis rinkos kainomis, diskontuotų pinigų srautų modeliais arba pasirinkimo sandorių („opcionų“) kainų modeliais, priklausomai nuo aplinkybių. Kitaip tariant tikroji vertė tai kaina,

už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Bendrovė vertinimo dieną gali patekti. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Ten, kur tinkama, tikroji vertė nustatoma pagal skelbiamą kainą aktyvioje rinkoje, taikant diskontuotos pinigų srautų vertės ir pasirinkimo sandorio įkainojimo modelius. Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Bendrovė, kiek įmanoma, remiasi stebimais rinkos duomenimis. Tikrosios vertės yra priskiriamos skirtingiems tikrosios vertės lygiams pagal vertinimo metoduose taikomus kintamuosius:

- 1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto ar įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

- 2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).

- 3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji). Xxxxxxxxx investicija į Fondą priskiriama 3 lygio hierarchijai.

Bendrovė pripažįsta perkėlimus tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

Finansinės būklės ataskaitoje pateiktos turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės 2021 m. gruodžio 31 d. nesiskiria nuo turto ir įsipareigojimų apskaitinių verčių.

Investicijos į Fondą tikroji vertė svyruoja priklausomai nuo Fondo atliktų investicijų tikrosios vertės svyravimų, o pastarieji yra skaičiuojami remiantis diskontuotų piniginių srautų metodu. Diskonto normai kintant 1% dydžiu į neigiamą ir į teigiamą pusę, Fondo portfelio tikroji vertė atitinkamai kinta + 3,37 mln. Eur ir - 5,07 mln. Eur. dydžiais. Diskonto normai didėjant 0,5% intervalu, tikroji portfelio vertė mažėja vidutiniškai po 3,04 mln. Eur, diskonto normai mažėjant 0,5% intervalu - tikroji portfelio vertė didėja po 1,17 mln. Eur.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Xxxxxxxx išlaikytų gerą mokumą ir tenkintų atitinkamus kapitalo rodiklius, siekdamos palaikyti savo verslą ir padidinti iki maksimumo teikiamą naudą. Bendrovės valdyba kontroliuoja, kad jos investicijos atitiktų teisės aktuose ir paskolų sutartyse nustatytus reikalavimus, taikomus kapitalui, bei teikia reikalingą informaciją.

Bendrovės kapitalas apima įstatinį kapitalą, akcijų priedus, rezervus ir nepaskirstytąjį pelną.

Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgdamos į ekonominių sąlygų pokyčius ir savo veiklos specifinę riziką. Siekdama palaikyti arba pakeisti kapitalo struktūrą, Bendrovė gali išleisti naujas akcijas. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme reikalaujama, kad Bendrovės nuosavas kapitalas nesudarytų mažiau negu 50 % jos įstatinio kapitalo. 2021 ir 2020 m. gruodžio 31

d. Bendrovė laikėsi minėto įstatymo reikalavimo.

3. PASTABOS

3.1. Finansinis turtas, apskaitomas tikrąja verte, kurio vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais

Bendrovė pagal 2020 m. spalio 6 d. Dalyvių sutarties, su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais (toliau – Sutarties), nuostatas įsipareigojo į KŪB „Pagalbos verslui fondas“ investuoti iki 000 000 000 EUR (dviejų šimtų penkiasdešimt milijonų eurų). Bendrovės įsipareigojimas investuoti apima visus pervedimus pagal Mokėjimo pašaukimus ir bet kuriuo atveju pervedimų suma negali viršyti įsipareigojimo investuoti nurodytos sumos.

Bendrovė pagal pašaukimą investavo 7 000 000 EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondą“, lėšos buvo pervestos 2020.11.26 dieną. Ši investicija 2020 metų pabaigai buvo perkainuota, jos vertė sumažėjo 2 875 183 EUR ir 2020.12.31 dienai siekė 4 124 817 EUR. Per 2021 m. pagal pašaukimus investavo

143 000 000 EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondas“, 11 000 000 EUR lėšos buvo pervestos 2021.03.22

dieną, 82 000 000 EUR lėšos buvo pervestos 2021.03.25 dieną, 30 000 000 EUR lėšos buvo

pervestos 2021.10.04 dieną, 20 000 000 EUR lėšos buvo pervestos 2021.12.06 dieną. 143 000 000 EUR investicijos vertė metų pabaigai buvo sumažinta 4 860 624 EUR suma ir 2021.12.31 dienai siekė 142 264 193 EUR.

Investicija perkainuojama vieną kartą per metus, pagal pateiktas KŪB „Pagalbos verslui fondas“ finansines ataskaitas.

Bendrovė turi teisę pasitraukti iš KŪB „Pagalbos verslui fondas“ veiklos pagal sutartyje aprašytas taisykles. Pasitraukiant su Bendrove atsiskaitoma vadovaujantis šiais principais: (a) jeigu Fondas likviduojamas, su bendrove atsiskaitoma pagal Sutarties 12 punkto taisykles – realizavus turtą, sumokėjus Fondo mokesčius, pervedamos piniginės lėšos; (b) jeigu Bendrovės teises ir pareigas Fondo atžvilgiu perima kitas asmuo, Bendrovės pasitraukimo sąlygos (įskaitant Pašauktų įsipareigojimų grąžinimą) aptariamos atskirame susitarime tarp Bendrovės, Tikrojo nario ir perimančio asmens (naujojo Komanditoriaus); (c) jeigu Bendrovė pasitraukia iš Fondo be teisių ir pareigų perleidimo trečiajam asmeniui, Pašauktų įsipareigojimų atžvilgiu su Bendrove atsiskaitoma pagal Sutarties 12 punkto taisykles – turtas realizuojamas, sumokami Fondo mokesčiai, pervedamos lėšos (o Nepašaukti Bendrovės įsipareigojimai pasibaigia).

3.2. Kitas trumpalaikis turtas
Kitą trumpalaikį turtą gruodžio 31 d. sudarė:	Metai,	Metai,
	pasibaigę 2021.12.31	pasibaigę 2020.12.31
Išankstiniai mokėjimai tiekėjams	12 500	8
Būsimųjų laikotarpių sąnaudos	146 798	3 479
Iš viso	159 398	3 487

Nei 2020 m., nei 2021 m. gruodžio 31 d., Bendrovė neturėjo gautinų sumų iš susijusių šalių.

3.3. Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudarė:
	Metai, pasibaigę 2021.12.31	Metai, pasibaigę 2020.12.31
Pinigai banke	585 662	94 177 742
Iš viso	585 662	94 177 742

3.4. Įstatinis kapitalas

Pagal 2020 m. rugpjūčio 7 d. Steigimo sutartį, Akcininkai įnešė 100 200 000 EUR įstatiniam kapitalui suformuoti. Visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės nematerialiosios ir jų skaičius yra 10 020 000 vnt.

2021 m. kovo 17 dieną buvo įregistruotas įstatinio kapitalo didinimas ir papildomai išleista 100 000 vnt. paprastų vardinių nematerialiųjų akcijų. Ataskaitų sudarymo dienai Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas – 101 200 000 eurų, jį sudaro 10 120 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė 10 EUR. Visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

3.5. Išleistos obligacijos

Išleista 1 dalis 30 000 000 obligacijų emisija (ISIN kodas LT0000405664) (atitinkami Bendrovės

vadybos sprendimai priimti 2021 m. liepos 9 d. Nr. 25 ir 2021 m. rugsėjo 15 d. Nr. 27). Vienos obligacijos nominali vertė – 1000 eurų. Obligacijų išpirkimo data – 2025 m. rugsėjo 22 d. Taip pat papildomai išleistos 1 serijos 2 dalies 20 milijonų eurų 4 metų trukmės obligacijos tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pirminė emisija 2021 m. rugsėjo 22 d. (ISIN kodas: LT0000405664) pagal 400 milijonų eurų programą. Obligacijos išleistos su nuliniu kuponu. Išleidimo metu susidaręs 92 000 EUR diskontas bei 101 100 EUR patirtos emisijos platinimo išlaidos pripažinti obligacijų įsigijimo savikaina.

3.6. Akcininkui mokėtinos sumos

2020.12.30 dieną gauta 1 000 000 EUR iš akcininko, įstatinio kapitalo didinimui, kuris įregistruotas 2021 m. kovo 17 dieną.

3.7. Mokėtinos sumos darbuotojams
Mokėtinos sumos gruodžio 31 d.:	Metai,	Metai,
	pasibaigę 2021.12.31	pasibaigę 2020.12.31
Mokėtinas darbo užmokestis	574	1 973
Mokėtini mokesčiai	-	1 466
Atostogų kaupimai	4 484	1 145
Iš viso	5 058	4 584
3.8. Kitos mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos
Mokėtinos sumos gruodžio 31 d.:	Metai,	Metai,
	pasibaigę 2021.12.31	pasibaigę 2020.12.31
Mokėtini atlygiai valdybos nariams 2021 IV Q	2 701	3 690
Mokėtini mokesčiai nuo valdybos narių atlygio	925	2 143
Trumpalaikės skolos tiekėjams	924	696
Sukauptos sąnaudos	-	1 832
Iš viso	4 550	8 361
3.9. Veiklos sąnaudos
Veiklos sąnaudas gruodžio 31 d. sudarė:	Metai,	Metai,
	pasibaigę 2021.12.31	pasibaigę 2020.12.31
Darbo užmokestis ir su tuo susiję mokesčiai	(60 614)	(15 556)
Valdybos narių atlygio sąnaudos	(15 600)	(10 034)
Apskaitos sąnaudos	(8 349)	(2 087)
Audito sąnaudos	(10 925)	-
Banko mokesčių sąnaudos	(109 987)	-

Teisinių paslaugų sąnaudos	(16 096)	-
Kitos administracinės sąnaudos	(19 889)	(4 038)
Iš viso	(241 460)	(31 715)
3.10. Kitos sąnaudos
Kitas sąnaudas gruodžio 31 d. sudarė:	Metai,	Metai,
	pasibaigę 2021.12.31	pasibaigę 2020.12.31
Ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo/platinimo sąnaudos	(17 590)	-
Kitos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos	(4 539)	(1)
Iš viso	(22 129)	(1)

3.11. Finansinio turto, apskaitomo tikrąja verte, kurio vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais, vertės sumažėjimas.

Finansinio turto, apskaitomo tikrąja verte, kurio vertės pasikeitimas pripažįstamas pelnu ar nuostoliais, vertės sumažėjimas už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., sudarė:

Metai, pasibaigę

2021.12.31

Metai, pasibaigę

2020.12.31

Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimo sąnaudos (4 860 624) (2 875 183)

Iš viso (4 860 624) (2 875 183)

3.12. Pelno (nuostolio) paskirstymo projektas

Bendrovės nuostolis 2021 m. gruodžio 31 d. yra (5 124 213) EUR. Xxxxxxxx nuostolį perkelia į kitus metus.

3.13. Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostolis)

Paprastasis vienai akcijai tenkinantis pelnas (nuostolis) apskaičiuojamas dalijant grynąjį laikotarpio pelną (nuostolį) iš per laikotarpį išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Svertinis akcijų vidurkis 2021 metais sudarė 10 120 000 vnt.

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai: 2021 m. 2020 m.

Sausis – gruodis Sausis – gruodis

Grynasis pelnas (nuostolis) (5 124 213) (2 901 970)

Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis 10 120 000 10 020 000 Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostolis) (0,506) (0,290)

3.14. Pelno mokestis ir atidėtas pelno mokestis

Pelno mokestį už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., sudarė:

Metai, pasibaigę

Apmokestinamosios pajamos Visos sąnaudos:	2021.12.31 - (0 000 000)	0000.00.00 - (2 901 970)
Leidžiami atskaitymai	(263 531)	(26 766)
Neleidžiami atskaitymai	4 860 682	2 875 204
Xxxxxx (nuostolis) Pripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas nuo keliamųjų	(263 531)	(26 766)
nuostolių	-	4 929
Nepripažintas atidėtojo pelno mokesčio turtas nuo keliamųjų nuostolių	- 39 530	-

Pelno mokestis - 4 929

2021 m. Bendrovė veikė nuostolingai.

Pelno mokesčio sąnaudas už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. bendrųjų pajamų ataskaitoje sudaro:

Metai, pasibaigę

2021.12.31 2020.12.31

Pelno mokesčio sąnaudos - -

Atidėtojo pelno mokesčio pajamos/ (sąnaudos) - 4 929

Iš viso - 4 929

Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus. 2021 m. gruodžio 31 d. standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje buvo 15 proc. Atidėtojo pelno mokesčio turtas realizuojamas, kai įmonė tikisi generuoti pelną ateityje. 2021 m. gruodžio 31d. atidėtojo pelno mokesčio turtas nepripažįstamas, nes Bendrovė neturi pakankamai įrodymų, kad artimiausioje ateityje KŪB „Pagalbos verslui fondas“ uždirbs mokestinį pelną, kuris leistų realizuoti šiuos laikinuosius skirtumus.

3.15. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Bendrovės vadovai yra generalinis direktorius ir valdybos nariai. Kitomis susijusiomis šalimis yra laikomas Fondas.

2021 metais Xxxxxxxx turėjo keturis xxxxxxxxx su susijusia šalimi, pagal pašaukimą investavo 143 000 000 EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondą“.

Darbo užmokestis pagrindiniams vadovams

2021 m. 2020 m.

Atlyginimai ir kitos trumpalaikės išmokos darbuotojams 57 275 15 556

Atlygiai valdybos nariams 15 600 10 034

Iš viso 72 875 25 590

3.16. Teisės ir įsipareigojimai, nenurodyti finansinės būklės ataskaitoje

Lietuvos Respublika garantavo už Bendrovės išleidžiamas obligacijas iki 150 000 000 EUR.

3.17. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos

2022 m. kovo mėn. 1 d. UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ valdyba priėmė sprendimą, atsižvelgdama į Bendrovės vidutinės trukmės ne nuosavybės vertybinių popierių, užtikrintų Lietuvos Respublikos garantija, programos iki 400 000 000 EUR ir jos informacinio memorandumo nuostatas (Programa ir jos Informacinis memorandumas patvirtinti Bendrovės valdybos 2021 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 25), po investuotojų apklausų pateiktus rezultatus, taip pat į Programos organizatoriaus Luminor Bank AS Lietuvos filialo rekomendacijas, išleisti bendros 25 000 000 EUR nominalios vertės Bendrovės obligacijų 2 serijos 1 dalies emisiją pagal Programą ir Informacinį memorandumą, ISIN LT0000406258.

2022 m. sausio 26 d. LR Vyriausybė pritarė nacionalinių plėtros įstaigų – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“, UAB „Žemės ūkio paskolų garantijų fondas“ ir UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ konsolidavimui uždarosios akcinės bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ pagrindu, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai įgyvendinant valstybės, kaip konsoliduotos nacionalinės plėtros įstaigos akcininkės, turtines ir neturtines teises ir pareigas. Šiuo metu įtakos Bendrovės veiklai nėra galimybės įvertinti, nes nebuvo tolesnių sprendimų, kada ir kaip reforma turi būti įgyvendinta.

2022 m. kovo 8 d. išleista 2 serijos 1 dalies 25 000 000 EUR obligacijų emisija (ISIN kodas LT0000406258) pagal 400 milijonų eurų programą (Bendrovės vadybos sprendimas priimtas 2022 m. kovo 1 d. Nr. 4). Vienos obligacijos nominali vertė – 1000 eurų. Obligacijų išpirkimo data – 2025 m. kovo 8 d., su galimybe išpirkti Bendrovės pareikalavimu suėjus 2 (dviejų) metų terminui. 2022 m. kovo 10 d. Bendrovė gautas 25 000 000 EUR lėšas pagal pareikalavimą investavo į KŪB „Pagalbos verslui fondas“.

2022 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė visas valstybei nuosavybės teise priklausančias ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos patikėjimo teise valdomas 10 120 000 (dešimt milijonų vienas šimtas dvidešimt tūkstančių) paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 10 (dešimt) eurų ir kurios suteikia 100 procentų balsų UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ visuotiniame akcininkų susirinkime, perduoti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise.

Vykstantis karas Ukrainoje ir susijusios sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos Federaciją, gali turėti globalios įtakos Europos ekonomikai. Bendrovė neturi jokių tiesioginių sąsajų su Ukraina, Rusija ar Baltarusija, tačiau Xxxxxx yra suteikęs finansavimą klientams, kurių veikla tiesiogiai ir/ar netiesiogiai susijusi su minėtomis šalimis. Fondo klientų finansiniai sunkumai gali neigiamai įtakoti Fondo finansinio turto vertę, ir atitinkamai tai gali turėti tiesioginės neigiamos įtakos Bendrovės investicijos į Fondą vertinimui. Įtaka bendrai ekonominei situacijai gali reikalauti tam tikrų prielaidų ir įvertinimų peržiūros. Šiuo metu vadovybė negali patikimai įvertinti šių įvykių įtaką, nes situacija keičiasi kasdien.

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, vardu Vyriausioji buhalterė

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx

Generalinis direktorius

Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx

UAB "Nordgain" įgaliotas asmuo

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ 2021 m. METINIS PRANEŠIMAS

Žemiau pateikiamas bendrovės 2021 metų metinio pranešimo (arba metinės veiklos ataskaitos) atitikties valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo gairių, NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (arba Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo) nuostatoms bei kitoms gerosioms atskaitomybės praktikoms vertinimas.

ĮMONĖS VEIKLOS APRAŠYMAS IR TIKSLAI

Bendra informacija

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ (toliau – VIKA arba Bendrovė), yra Lietuvos Respublikoje registruota uždaroji akcinė bendrovė. Bendrovė įregistruota 2020 m. rugpjūčio 26 dieną.

Bendrovė registruota adresu Gedimino pr. 38, Vilnius. Bendrovės mokesčių mokėtojo kodas – 305611945.

Elektroninis paštas: xxxx@xxxx.xx Akcininkas: Valstybė

Valstybei atstovaujanti institucija: LR Ekonomikos ir inovacijų ministerija Valstybei priklausanti dalis: 100%

Vadovo žodis

Valstybės investicinis kapitalas (VIKA) buvo įkurta padėti Lietuvos verslui įveikti pandemijos sukeltus iššūkius. 2021 metais valstybės ir kapitalo rinkoje pritrauktas lėšas VIKA investavo į Valstybės investicijų valdymo agentūros valdomą Pagalbos verslui fondą taip suteikdama finansinę pagalbą verslui ir skatindama kapitalo rinką.

2021-aisiais metais Lietuvos verslas turėjo operatyviai prisitaikyti prie pandemijos apribojimų, susidūrė su likvidumo iššūkiais, sprendė investicijų tęstinumo ir plėtros klausimus, todėl

atitinkamai augo įmonių poreikis alternatyviems finansavimo sprendimams ir rinkos priemonių papildymui. VIKA komanda parengė 400 mln. Eur vertės obligacijų platinimo programą, kurią tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ vertino ir suteikė reitingą „A“. Tai buvo pirmas kartas, kai valstybės valdoma įmonė gavo tokį aukštą reitingą ir jos skolinimosi kaina buvo prilyginta valstybės skolinimosi kainai. Suteiktas reitingas atspindi rinkos pasitikėjimą sukurtu investavimo modeliu ir jo potencialu.

Pernai metais bendrovė į „Pagalbos verslui fondą“ investavo 143 mln. eurų, iš kurių daugiau nei trečdalį pritraukė kapitalo rinkoje sėkmingai išplatindama inauguracinę 30 mln. Eur ir papildomą 20 mln. Eur vertės obligacijų emisijas. Pirmųjų emisijų rezultatai, kai paklausa smarkiai viršijo pasiūlą ir jos buvo itin žemo pajamingumo, dar kartą patvirtino, kad profesionalių investuotojų rinka pasitiki Lietuvos valstybės sukurtu tvariu investavimo modeliu ir yra pasiryžusi aktyviai atliepti įmonių poreikį prieigai prie papildomo kapitalo.

Svarbu paminėti, kad visos VIKA obligacijos yra listinguojamos „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje ir gali dalyvauti Europos centrinio banko pinigų politikos operacijose. Tai neabejotinai užtikrins didesnį investavimo modelio skaidrumą, skatins rinkos pasitikėjimą, sukurs daugiau paskatų aktyviau ir drąsiau žengti į kapitalo rinką.

VIKA investuoja tik tiek, kiek yra realus Lietuvos verslo įmonių poreikis, tai reiškia, kad efektyviai investuojamos lėšos kuria tiek tiesioginę, tiek pridėtinę vertę verslui, kapitalo rinkai ir ekonomikai. Kviečiu Jus susipažinti su 2021-ųjų veiklos rezultatais.

VIKA veiklos aprašymas ir veiklos modelis

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto Priemonės „Pagalbos verslui fondas“ veiklos aprašo nuostatomis padėti atsigauti Lietuvos ekonomikai po koronaviruso COVID-19 sukeltų pasekmių, valstybės ir kapitalo rinkos priemonėmis pritrauktomis lėšomis finansuojant pagalbos verslui ir kapitalo rinkos plėtrai skirtas priemones.

VIKA – tai 2020 m. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigta bendrovė, kuri yra KŪB „Pagalbos verslui fondas“ komanditorė, suteikianti valstybės įnašą į šį fondą.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos rašte dėl valstybės (VIKA akcininko) lūkesčių VIKA buvo nurodyti pagrindiniai jos veiklai keliami lūkesčiai, įskaitant skolos vertybinių popierių (SVP) emisijai keliamus reikalavimus:

• VIKA SVP emisijos būdu turi pritraukti 400 mln. EUR lėšų bei siekti, kad VIKA veikla nebūtų nuostolinga.

• VIKA turi užtikrinti, kad pritrauktų lėšų bendra kaina atitiktų geriausias rinkos sąlygas SVP emisijos išleidimo metu, pasinaudojant visais įmanomais SVP emisijos ir viso finansinio ciklo kaštus optimizuojančiais sprendimais, pavyzdžiui, pasitelkiant kredito reitingo nustatymo ir kitas priemones.

• VIKA turi įdiegti tinkamas rizikų valdymo priemones.

Atsižvelgiant į valstybės lūkesčius VIKA veiklai, lėšų iš privačių investuotojų pritraukimui buvo patvirtinta 400 mln. Eur SVP programa su besąlygine valstybės garantija. Minėtai programai tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ suteikė „A“ reitingą. Obligacijų programos vertybiniai popieriai pagal poreikį yra išleidžiami dalimis. Šio pranešimo dienai valstybė VIKA yra suteikusi 150 mln. EUR garantiją obligacijų programai užtikrinti. Svarbu paminėti, kad VIKA platinami SVP nepatvirtina jokių teisių į nekilnojamuosius pagal prigimtį daiktus ar prekes, taip pat nepatvirtina teisių ar pareigų įsigyti ar perleisti tokius vertybinius popierius.

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ per 2021 m. viso išleido SVP už 50 milijonų eurų.

Pirminė 30 milijonų eurų 4 metų trukmės obligacijų emisija pagal 400 milijonų eurų programą buvo išleista ir apmokėta 2021 m. rugsėjo 22 d. (ISIN kodas: LT0000405664), vienos obligacijos nominali vertė – 1000 eurų, obligacijų emisijos pajamingumas yra 0,045 proc. Obligacijų išpirkimo data – 2025 m. rugsėjo 22 d. Skolos vertybinių popierių siūlymas buvo skirtas profesionaliems investuotojams, paklausa viršijo pasiūlą 8 kartus. Šios emisijos vertybinių popierių įsigijo 21 investuotojas, trečdalis jų – iš užsienio rinkų. Pajamos iš obligacijų buvo panaudotos kaip papildomas kapitalo įnašas KŪB „Pagalbos verslui fondas“, kuris yra valdomas UAB “Valstybės investicijų valdymo agentūra”.

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ papildomai išleido 20 milijonų obligacijų tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pirminė emisija 2021 m. gruodžio 02 d. (ISIN kodas: LT0000405664) ) vienos obligacijos nominali vertė – 1000 eurų, obligacijų emisijos pajamingumas yra 0,05%, išpirkimo terminas 2025 m. rugsėjo 22 d. Obligacijos išplatintos privataus platinimo būdu Baltijos šalių instituciniams investuotojams. Bendra pateiktų pirkimo paraiškų suma siekė 140 milijonų eurų.

Visos bendrovės išplatintos obligacijos įtraukiamos į Nasdaq Baltijos Skolos vertybinių popierių sąrašą nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. Obligacijų įsipareigojimams užtikrinti suteikta valstybės garantija.

VIKA SVP emisijos platinimo procesas yra standartinis ir atitinka rinkoje šiuo metu taikomą praktiką. Kadangi VIKA yra naujai įsteigta bendrovė, kuri neturi kompetencijos savarankiškai išplatinti SVP emisijos, VIKA samdė teisinių ir finansinių paslaugų tiekėjus dėl tokių paslaugų suteikimo. Luminor Bank AS Lietuvos filialas kaip SVP emisijos platinimo organizatorius, įsipareigojo tarpininkauti SVP emisijos platinimo procese nuo jo pradžios iki pat pabaigos, t.y. įsipareigojo teikti visas paslaugas, susijusias su SVP emisija ir jos siūlymu trečiosioms šalims, įskaitant pasirengimą SVP emisijai, SVP emisijos organizavimą, SVP siūlymą investuotojams, koordinavimą SVP emisijos išorinio nepriklausomo kredito reitingo gavimo procese ir pan.

Raštu yra sutarta, jog VIKA už organizatoriaus suteiktas tarpininkavimo SVP sandoriuose paslaugas sumokės atitinkamo procentinio dydžio užmokestį nuo iš SVP gautų pajamų, bet tik tuo atveju, jeigu sėkmingai išplatinama VIKA SVP emisija. Jeigu organizatoriui nepavyktų išplatinti VIKA SVP emisijos,

t.y. suteikti pagrindinės tarpininkavimo SVP sandoriuose paslaugos, organizatorius iš VIKA jokio atlygio negautų.

Pagrindinė VIKA veikla apima:

⮚ VIKA perduoto valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą;

⮚ VIKA veiklos tikslui įgyvendinti skirtų juridinių asmenų steigimą, finansavimą ir dalyvavimą jų veikloje;

⮚ obligacijų leidimą;

⮚ privačių investicijų pritraukimą.

Pagal 2020 m. rugpjūčio 7 d. Steigimo sutartį, Akcininkas įnešė 100 200 000 EUR įstatiniam kapitalui suformuoti. Visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės nematerialiosios ir jų skaičius yra 10 020 000 vnt.

Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas – 101 200 000 EUR, jį sudaro 10 120 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė 10 EUR.

2021 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2020.12.30 dieną gauta suma 1 000 000 EUR iš akcininko, įstatinio kapitalo didinimui.

Visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Įmonė parengė finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

Veiklos per ataskaitinį laikotarpį aprašymas

Bendrovės valdyba nuo įsteigimo iki 2021 gruodžio 31 d. turėjo trisdešimt vieną posėdį, kuriuose priėmė sprendimus (per 2021 m. 14 posėdžių), kurie susiję su bendrovės organizaciniais klausimais, valdybos darbo reglamentu, valdymo struktūros, darbuotojų pareigybių, veiklos biudžeto klausimais, obligacijų leidimo ir kitais bendrovės veiklos aktualijų klausimais. Taip pat buvo sprendžiami pagalbos verslui klausimai.

Visi sprendimai priimti bendru Valdybos narių sutarimu (visi paskirti valdybos nariai dalyvavo visuose posėdžiuose ir priminėjo sprendimus. Per 2021 m. valdybos nariai Xxxxxxx Xxxxxx, Xxxxx Xxxxx ir Xxxxx Xxxxx turėjo po 14 posėdžių, kuriuose ir priminėjo sprendimus.

Priimti svarbiausi šie Valdybos sprendimai:

Valdybos sprendimas 2020 m. spalio 6 d., Nr. 8

Šiuo sprendimu nutarta kad, Xxxxxxxx kartu su UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra tampa komanditinės ūkinės bendrijos „Pagalba verslui fondas“ steigėja ir dalyve ir nuspręsta investuoti į jį 100 mln. EUR.

Valdybos posėdžio protokolas 2020 m. lapkričio 05 d., Nr. 15

Šiame posėdyje buvo priimtas sprendimas nuolatiniu bendrovės vadovu skirti Xxxxxxx Xxxxxxxxxx. Valdybos sprendimas 2021 m. birželio 28 d., Nr. 24

Šiuo sprendimu nuspręsta bendrovei papildomai investuoti į komanditinės ūkinės bendrijos „Pagalbos verslui fondas“ 150 mln. eurų.

Valdybos sprendimas 2021 m. liepos 09 d., Nr. 25

Šiuo sprendimu nutarta patvirtinti Bendrovės vidutinės trukmės ne nuosavybės vertybinių popierių, užtikrintų Lietuvos Respublikos garantija, programą iki 400 mln. EUR (angl. EUR 400,000,000 Medium Term Note Programme guaranteed by the Republic of Lithuania) bei priimti ir patvirtinti programos informacinį memorandumą.

Valdybos sprendimas 2021 m. rugsėjo 02 d., Nr. 26

Šiuo sprendimu nutarta, kad Bendrovė sudarytų susitarimą dėl garantinės įmokos, kuriuo Bendrovė įsipareigotų sumokėti vienkartinę garantinę įmoką už LR valstybės už 150 mln. Eurų garantiją.

Valdybos sprendimas 2021 m. rugsėjo 15 d., Nr. 27

Šiuo sprendimu nutarta, kad išleisti bendros 30 000 000 EUR nominalios vertės Bendrovės obligacijų 1 serijos 1 dalies emisiją, ISIN LT0000405664 ir patvirtinti obligacijų galutines sąlygas (obligacijos nominalas 1 000 Eur, išpirkimo data 2025 m. rugsėjo 22 d. pajamingumas 0.045%) ir jas paskirstyti investuotojams.

Valdybos sprendimai 2021 m. lapkričio 25 d., Nr. 30 ir Nr.31

Šiais sprendimais nutarta išleisti bendros 20 000 000 EUR nominalios vertės Bendrovės obligacijų 1 serijos 2 dalies emisiją, ISIN LT0000405664 ir patvirtinti obligacijų galutines sąlygas (Obligacijos nominalas 1 000 Eur, išpirkimo data 2025 m. rugsėjo 22 d. pajamingumas 0.05%) ir jas paskirstyti investuotojams.

Svarbūs įvykiai po finansinių metų

paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė – 10 (dešimt) eurų ir kurios suteikia 100 procentų balsų UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ visuotiniame akcininkų susirinkime, perduoti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise.

Vykstantis karas Ukrainoje ir susijusios sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos Federaciją, gali turėti globalios įtakos Europos ekonomikai. Bendrovė neturi jokių tiesioginių sąsajų su Ukraina, Rusija ar Baltarusija. Įtaka bendrai ekonominei situacijai gali reikalauti tam tikrų prielaidų ir įvertinimų peržiūros. Šiuo metu vadovybė negali patikimai įvertinti šių įvykių įtaką, nes situacija keičiasi kasdien.

STRATEGIJA IR JOS ĮGYVENDINIMAS

Bendrovės strateginės kryptys, misija, vizija ir tikslai

Pagrindinė VIKA veiklos tikslas – padėti atsigauti Lietuvos ekonomikai po koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių, valstybės ir kapitalo rinkos priemonėmis pritrauktomis lėšomis finansuojant pagalbos verslui ir kapitalo rinkos plėtrai skirtas priemones.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos rašte dėl valstybės (VIKA akcininko) lūkesčių VIKA suformuotas lūkestis, kad VIKA bendradarbiaus su uždarąja akcine bendrove Valstybės investicijų valdymo agentūra ir per kartu įsteigtą komanditinę ūkinę bendriją „Pagalbos verslui fondas“ (toliau – Fondas) padės atsigauti Lietuvos ekonomikai po koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių, valstybės ir kapitalo rinkos priemonėmis pritrauktomis lėšomis finansuojant pagalbos verslui ir kapitalo rinkos plėtrai skirtas priemones. Tuo tikslu, jei bus poreikis, VIKA iš privačių investuotojų turi siekti pritraukti iki 400 mln. Eur lėšų ir jas investuoti.

Bendrovės veiklos sritys ir kryptis yra vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto Priemonės „Pagalbos verslui fondas“ veiklos aprašo nuostatomis padėti atsigauti Lietuvos ekonomikai po koronaviruso COVID-19 sukeltų pasekmių, valstybės ir kapitalo rinkos priemonėmis pritrauktomis lėšomis finansuojant pagalbos verslui ir kapitalo rinkos plėtrai skirtas priemones. Svarbu paminėti, kad specifinė VIKA veiklos paskirtis lemia, kad VIK misija, strategija ir vizija nėra atskirtos atskiruose dokumentuose, o yra apibrėžtos VIKA akcininko lūkesčių laiške ir sutapta su nustatytais VIKA veiklos tikslais.

Darnumas

Bendrovės pozicija maksimaliai atliepti darnumo ir tvarumo klausimus kasdieninėje veikloje. Bendrovės veiklos specifika ir 1 darbuotojo buvimas lemia, kad bendrovė neturi įsigijusi jokio turto, nenuomoja ar kitais pagrindais nenaudoja bendrovės biuro, transporto priemonių ar kitų įrenginių bei neturi kitų tiesioginių sąnaudų, kurios darytų poveikį aplinkai, todėl atitinkamai atlikti pagrindinių aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių poveikių analizę nėra tikslinga. Dar daugiau bendrovė atlikdama viešuosius pirkimus per organizaciją CPO LT skatina ir siekia žaliųjų pirkimų atitikties.

Bendrovės veiklos planai ir prognozės

Bendrovė pagal 2020 m. spalio 6 d. Dalyvių sutarties, su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, nuostatas įsipareigojo į KŪB „Pagalbos verslui fondas“ investuoti iki 250 mln. EUR. Bendrovės įsipareigojimas investuoti apima visus pervedimus pagal mokėjimo pašaukimus ir bet kuriuo atveju pervedimų suma negali viršyti įsipareigojimo investuoti nurodytos sumos. Kita vertus, Xxxxxxxx turi resursų didinti įsipareigojimus ir investuoti iki 500 mln. EUR, nes turi patvirtintą 400 mln. EUR obligacijų programą, o 100 mln. EUR turėjo nuosavų lėšų.

Pasiektų veiklos rezultatų atitiktis nustatytiems tikslams

2021 m. liepos 09 d. Bendrovės valdyba patvirtino Bendrovės vidutinės trukmės ne nuosavybės vertybinių popierių, užtikrintų Lietuvos Respublikos garantija, programą iki 400 mln. EUR (angl. EUR 400,000,000 Medium Term Note Programme guaranteed by the Republic of Lithuania).

2021 m. rugsėjo 1 d. LR finansų ministrė įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 700 „Dėl valstybės garantijos dėl UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ išleidžiamų ne nuosavybės

vertybinių popierių suteikimo“ nuostatas 2021 m. rugsėjo 03 d. pasirašė 150 mln. EUR valstybės garantiją užtikrinančią įsipareigojimus pagal obligacijas, kurios leidžiamos pagal 400 mln. EUR obligacijų programą.

2021 m. rugsėjo 10 d. tarptautinė kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ visai 400 mln. Eur vertės obligacijų platinimo programai suteikė reitingą „A“.

2021 metų gruodžio 31 dieną pagal 400 mln. Eur vertės obligacijų platinimo programą buvo išleista obligacijų emisija už 50 mln. EUR.

Valdybos sprendimas 2021 m. rugsėjo 15 d., Nr. 27 dėl 30 mln. EUR nominalios vertės Bendrovės obligacijų pirmos serijos pirmos dalies emisijos pilnai įgyvendintas.

Valdybos sprendimas 2021 m. lapkričio 25 d. Nr. 31 dėl 20 mln. EUR nominalios vertės Bendrovės obligacijų pirmos serijos antros dalies emisijos pilnai įgyvendintas.

Bendrovė ir toliau leis obligacijas pagal vidutinės trukmės ne nuosavybės vertybinių popierių, užtikrintų Lietuvos Respublikos garantija, programą iki 400 mln. EUR.

FINANSINIŲ IR VEIKLOS REZULTATŲ ANALIZĖ

Pajamos

Bendrovė 2020 m. ir 2021 m. pajamų neuždirbo. Bendrovės veikos modelis yra sukonstruotas taip, kad Xxxxxxxx be investicijų su grąža gavimo papildomų pajamų artimiausiu metu neplanuoja.

1 lentelėje pateikiame preliminarius duomenis, kurie kaip verslo plano dalis buvo teikti valstybės garantijai gauti.

1 lentelė

Eil. Nr.	Pavadinimas	Iš viso (EUR)	Metai
Eil. Nr.	Pavadinimas	Iš viso (EUR)	2021	2022	2023	2024	2025	2026	2027	2028
1	Bendrovės įstatinis kapitalas ir lėšos už išleistas obligacijas	251 200 000	161 200 000	90 000 000	-	-	-	-	-	-
2	Bendrovės investicijos į Fondą	000 000 000	160 000 000	90 000 000	-	-	-	-	-	-
3	Bendrovės kaštai	5 180 239	397 004	660 388	1 057 021	1 000 000	000 998	559 841	295 983	295 983
4	Obligacijų supirkimas	150 000 000	-	-	-	60 000 000	50 000 000	40 000 000	-	-
5	Gautini mokėjimai iš Fondo (su hurdle rate grąža)	267 139 814	-	1 700 000	61 200 000	1 200 000	110 941 505	24 480 339	50 201 665	17 416 306

Sąnaudos

Bendrovės sąnaudos veiklai vykdyti, kitos sąnaudos, finansinės ir ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimo sąnaudos 2021 m. sudarė 5,12 mln. Eur. Palyginus su 2020 m., šios sąnaudos didesnės 2,21 mln. Eur arba 76 proc. 7 000 000 Eur investicija 2020 metų pabaigai buvo perkainuota, jos vertė

sumažėjo 2 875 183 EUR ir 2020.12.31 dienai siekė 4 124 817 EUR. 143 000 000 EUR investicijos

vertė 2021 metų pabaigai buvo sumažinta 4 860 624 EUR suma ir 2021.12.31 dienai siekė 142

264 193 EUR.

Investicija perkainuojama vieną kartą per metus, pagal pateiktas KŪB „Pagalbos verslui fondas“ finansines ataskaitas.

Sąnaudų veiklai vykdyti struktūra 2021 m.

1 paveikslas. Sąnaudų veiklai vykdyti struktūra 2021 m.

Pagrindinę veiklos sąnaudų dalį 2020 m. ir 2021 m. sudaro banko mokesčių sąnaudos ir darbo užmokesčio ir su tuo susijusios sąnaudos. Xxxxxxx Xxxxxxxx veiklą pradėjo 2020 metų rugpjūčio mėnesį, 2021 matomas reikšmingas sąnaudų augimas.

Taip pat 2021 metais KŪB "Pagalbos verslui fondas" vėliau nei buvo prognozuota pateikė mokėjimo pašaukimus, dėl to bankas pagal susitarimą pritaikė papildomą sąskaitos tvarkymo mokestį. Mokestis skaičiuojamas kiekvienos kalendorinės dienos pabaigoje, sąskaitų suminį likutį dauginant iš atitinkamos tos dienos Europos Centrinio Banko metinės palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe reikšmės ir dalinant iš metų dienų skaičiaus 360.

2 lentelė. Bendrovės sąnaudų grupės ir jų pokytis

	2021 m.	2020 m.	Pokytis %
Sąnaudos veiklai vykdyti ir kitos sąnaudos	263 589	31 716	731%
Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos	4 860 624	2 875 183	69%

Bendrovės veiklos rezultatas

Bendrovės grynasis nuostolis 2021 m. 5,12 mln. EUR, 2020 m. 2,90 mln. EUR. Pagrindinė grynojo nuostolio augimo priežastis – ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimo sąnaudos.

Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostolis)

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai:	2021 m.	2020 m.

Grynasis pelnas (nuostolis)	(5 124 213)	(2 901 970)
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis	10 120 000	10 020 000
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostolis)	(0,506)	(0,290)
3 lentelė Bendrovės balanso grupės ir jų pokyčiai

Balanso analizė	2021	2020		Pokytis Eur		Pokytis %
Ilgalaikis turtas	142 269 122	4 129 746		138 139 376		3 345
Trumpalaikis turtas	745 061	94 181 229	-	93 436 168	-	99
TURTO IŠ VISO	143 014 183	98 310 975		44 703 208		45
Nuosavybė iš viso	93 173 817	97 298 030	-	4 124 213	-	4
Ilgalaikiai įsipareigojimai	49 830 758	-		49 830 758
Trumpalaikiai įsipareigojimai	9 608	1 012 945	-	1 003 337	-	99
ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO	49 840 366	1 012 945		48 827 421		4 820

2021 metais stebimas investicijų į ilgalaikį turtą augimas EUR 138 139 376. EUR 142 269 122 yra grynoji investicijos į KŪB „Pagalbos verslui fondas“ vertė.

2020 metais Xxxxxxxx banko sąskaitoje turėjo EUR 94 177 472. Per 2021 metus pagal pašaukimus į KŪB „Pagalbos verslui fondas“ buvo pervesta 143 000 000 EUR.

4 lentelė Bendrovės pagrindiniai finansiniai rodikliai

Pagrindiniai finansiniai rodikliai		2021		2020
Pajamos	-		-
Sąnaudos		5 124 213		2 901 970
Grynasis nuostolis	-	5 124 213	-	2 901 970

Likvidumo rodikliai
Einamojo likvidumo koeficientas		77,55		92,98
Kritinio likvidumo koeficientas		77,55		92,98
Absoliutaus likvidumo pinigais rodiklis		60,96		92,97
Apyvartinis kapitalas	735 453		93 168 284

Pelningumo rodikliai
Grynasis pelningumas		-		-
Turto apyvartumo rodiklis		-		-
Vidutinė turto grąža ROA %		-4,2%		-2,95%
Nuosavo kapitalo pelningumas ROE %		-5,5%		-2,98%

Skolos-nuosavybės koeficientas	0,53		0,01

Visi šiame pranešime pateikiami finansiniai duomenys yra apskaičiuoti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti ES, jeigu nenurodyta kitaip.

Pelno mokestis

Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos mokesčių įstatymų reikalavimus. 2021 m. gruodžio 31 d. standartinis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje buvo 15 proc. Atidėtojo pelno mokesčio turtas realizuojamas, kai įmonė tikisi generuoti pelną ateityje. 2021 m. gruodžio 31d. atidėtojo pelno mokesčio turtas nepripažįstamas, nes Fondo Tikrasis narys neturi pakankamai įrodymų, kad artimiausioje ateityje bus uždirbtas mokestinis pelnas, kuris leistų realizuoti šiuos laikinuosius skirtumus. 2021 m. sausio mėn. 31 d. vadovaujantis konservatyvumo principu atidėtojo pelno mokesčio turtas nebuvo pripažintas finansinėje atskaitomybėje.

Bendrovės nuostolis 2020 gruodžio 31 d. yra (2 901 970) EUR. Xxxxxxxx nuostolį perkėlė į kitus metus.

Bendrovės nuostolis 2021 gruodžio 31 d. yra (5 124 213) EUR. Xxxxxxxx siūlys nuostolį perkelti į kitus metus.

RIZIKOS VEIKSNIAI

Pagrindiniai rizikos veiksniai ir jų valdymo politika

Bendrovės veikla privalo atitikti 2020 m. gegužės 26 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. C(2020)3534 (final). „Valstybės pagalba SA 57008 (2020/N) – Lietuva COVID-19: Pagalbos verslui fondas“ su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto Priemonės „Pagalbos verslui fondas“ veiklos aprašo nuostatas (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Tokia bendrovės veiklos specifika lemia, kad rizikų valdymo politikos poreikio ribotumą. Kita vertus, bendrai bendrovėje yra įdiegtos bendros rizikų valdymo kontrolės.

Kredito rizika. Tai rizika, kad kita šalis nesugebės vykdyti įsipareigojimų Bendrovei. Bendrovė taiko priemones, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad sandoriai būtų sudaromi su patikimais klientais ir sandorių suma neviršytų kredito rizikos apribojimų. Bendrovė nėra suteikusi garantijų už kitų šalių prievoles. Bendrovė susiduria su rizika, kad kita šalis nesugebės vykdyti įsipareigojimų Bendrovei.

Operacinė rizika. Tai rizika patirti tiesioginių ar/ir netiesioginių nuostolių dėl netinkamų ar neįgyvendintų vidaus kontrolės procesų, darbuotojų klaidų ar/ir neteisėtų veiksmų bei informacinių sistemų ir technologijų veiklos sutrikimų arba dėl išorės veiksnių įtakos. Operacinės rizikos valdymas vykdomas, įgyvendinant vidaus kontrolės funkciją, nustatant galimą nenumatytos rizikos pasireiškimą ribojančias tvarkas ir veiklos tęstinumo planus, įvertinant Bendrovės teikiamų paslaugų priimtinumą, analizuojant Bendrovėje vykstančius procesus ir procedūras, identifikuojant rizikos faktorius ir įvertinant jų kontrolės pakankamumą.

Likvidumo rizika. Tai rizika nesugebėti laiku įvykdyti savo mokėjimo įsipareigojimų. Bendrovė likvidumo riziką valdo, palaikydama pakankamą pinigų ir pinigų ekvivalentų kiekį, užsitikrindama finansavimą, numatytų įsipareigojimų vykdymą.

Rinkos rizika. Tai rizika, kad Xxxxxxxx patirs nuostolių dėl rinkos kintamųjų svyravimo. Bendrovei aktualiausios vertybinių popierių kainų svyravimo rizika. Taip pat Xxxxxxxx neturėjo jokių finansinių priemonių, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimų riziką. Bendrovė visas turimas finansines lėšas investuoja į KŪB „Pagalbos verslui fondas“. Kadangi Xxxxxxxx visas operacijas vykdo eurais, o atviros užsienio valiutos pozicijos yra nereikšmingos, Bendrovės valiutos kurso rizika yra nereikšminga.

INVESTICINIAI PROJEKTAI

Svarbiausi vykdomi ir įvykdyti investiciniai projektai.

Per 2020 m. Bendrovė turėjo įsipareigojimą 100 mln. EUR, iš kurių 2020 metais Xxxxxxxx turėjo vieną sandorį su susijusia šalimi, pagal pašaukimą ir investavo 7 mln. EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondą“. 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo įsipareigojimą pagal dalyvių sutartį su KŪB „Pagalbos

verslui fondas“ investuoti 93 mln. EUR. 2020 m. gruodžio 31 dienai Bendrovė šį įsipareigojimą laikė neapibrėžtu ir finansinės būklės ataskaitoje jo nenurodo.

Po finansinės būklės ataskaitos sudarymo Bendrovė pagal pašaukimą 2021 metų kovo mėnesį investavo 93 mln. EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondą“.

Per 2021 m. pagal pašaukimus Bendrovė investavo 143 000 000 EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondas“.

Iš viso Bendrovė pagal 2020 m. spalio 6 d. Dalyvių sutarties, su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais, nuostatas įsipareigojo į KŪB „Pagalbos verslui fondas“ investuoti iki 000 000 000 EUR.

Planuojami investiciniai projektai

Xxxxxxxx planuoja esant KŪB „Pagalbos verslui fondas“ poreikiui tęsti investicijas ir 2022 m.

Pagal galiojančią dalyvių sutartį, bendrovė gali investuoti iki 250 mln. EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondas“ (iki 2021 m. pabaigos VIKA investavo 150 mln. EUR). Dar daugiau Bendrovė pagal 400 mln. EUR patvirtintą programą gali leisti obligacijas ir taip pritraukti papildomų lėšų, jei bendrovė prisiimtų papildomus įsipareigojimus.

Xxxxxxxx be investicijų į KŪB „Pagalbos verslui fondas“ kitų investicijų neplanavo.

Investicijų politika

Bendrovės veiklos specifika lemia, kad investicijų politikos poreikis yra ribotas. Bendrovės veikla grįsta 2020 m. gegužės 26 d. Europos Komisijos sprendimo Nr. C(2020)3534 (final). „Valstybės pagalba SA 57008 (2020/N) – Lietuva COVID-19: Pagalbos verslui fondas“ su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto Priemonės „Pagalbos verslui fondas“ veiklos aprašo nuostatomis (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

ĮMONĖS VALDYMO STRUKTŪRA, VALDYMO IR PRIEŽIŪROS ORGANAI

Pagrindiniai Bendrovės akcininkai, jų teisės

VIKA steigėja ir vienintelė akcininkė yra valstybė. Visų VIKA akcijų valdytoja yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija. 2022 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo nusprendė visas valstybei nuosavybės teise priklausančias ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos patikėjimo teise valdomas, t.y. 10 120 000 paprastųjų vardinių nematerialiųjų akcijų, kurios suteikia 100 procentų balsų VIKA visuotiniame akcininkų susirinkime, perduoti Lietuvos Respublikos finansų ministerijai valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise.

VIKA akcininkų teises ir pareigas nustato Akcinių bendrovių įstatymas ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

VIKA akcijų suteikiamos teisės įgyvendinamos Akcinių bendrovių įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų, taip pat Bendrovės Įstatų nustatyta tvarka.

2021 m. gruodžio 31 d. Bendrovės 100 % įstatinio kapitalo priklauso Lietuvos Respublikai k.111105555.

Bendrovės valdymo organai (struktūra)

VIKA valdymo organai yra šie:

• visuotinis akcininkų susirinkimas

• valdyba

• VIKA vadovas (generalinis direktorius)

Bendrovės įstatuose galiojusiose 2021 m. numatyta: teisės aktų numatytais atvejais VIKA sudaromas nuolat veikiantis audito komitetas, vykdantis Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme nustatytas pareigas suformuoti audito komitetas. Minėtas audito komitetas nebuvo sudarytas.

Bendrovė kartu su kita bendrove (UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra) yra KŪB ,,Pagalbos verslui fondas" steigėja.

Bendrovės vadovai yra generalinis direktorius ir valdybos nariai. Susijusiomis su Įmone šalimis pripažįstami akcininkai, Valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai per tarpininką kontroliuoja Įmonę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.

Bendrovėje yra patvirtinta valdymo struktūra ir pareigybės (žr. 2 pav. žemiau). Vadovaujantis VIKA akcininko lūkesčių laiške numatytais efektyvumo tikslais, bendrovė be vadovo jokių papildomų darbuotojų nesamdė.

2 paveikslas. Bendrovės valdymo struktūra

Bendrovės valdybos sudėtis, kadencijos pradžia/pabaiga

Valdybos pirmininkas - Xxxxxxx Xxxxxx. Valdybos narys išrinktas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Valdybos narys - Xxxxx Xxxxx, Valdybos nariu išrinktas 2020 m. gruodžio 03 d.

Valdybos narys - Xxxxx Xxxxx Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento direktorius, Valdybos nariu išrinktas 2020 m. rugpjūčio 7 d.

Valdybos narys Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx buvo atšauktas iš Valdybos narių 2020 m. lapkričio 19 d., nes buvo paskirtas UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ generaliniu direktoriumi (paskirtas Valdybos nariu buvo pagal 2020 m. rugpjūčio 7 d. Sutartį.)

Valdybos sudarymui taikomi atrankos principai

Valdybos narius 4 metams renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Valdybos ir atskirų jos narių išrinkimo ir atšaukimo tvarka sutampa su nustatyta Akcinių bendrovių įstatyme. Valdybą sudaro 3 nariai, iš kurių du yra nepriklausomi nariai. Valdybos kompetencija ir sprendimų priėmimo tvarka sutampa su nustatyta Akcinių Bendrovių įstatyme.

Valdyba taip pat turi šią papildomą kompetenciją:

- svarsto ir tvirtina laikinai laisvų lėšų investavimo politiką,

- duoda pritarimą VIKA vadovui dėl sandorio, kurio vertė didesnė kaip 50 000 EUR (penkiasdešimt tūkstančių Eur) be PVM, sudarymo,

- svarsto ir priima sprendimus, kuriais vykdomi atitinkami visuotinio akcininkų susirinkimo priimti sprendimai,

- svarsto ir priima sprendimus išleisi VIKA obligacijas, kaip tai numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 55 straipsnio 4 dalyje,

- nustato VIKA vadovo veiklai vertinti taikomus rodiklius ir jų planinius dydžius, nuo kurių priklauso VIKA vadovo mėnesinės algos kintamosios dalies dydis.

Bendrovėje nėra sudaryta komitetų. Audito komiteto funkcijų, numatytų teisės aktuose, atlikimas yra deleguotas valdybai.

Bendrovės vadovas, jo kvalifikacija, kitos užimamos pareigos ir darbo užmokestis

Bendrovės vadovas – generalinis direktorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx

20 metų profesinės patirties komercinės ir verslo teisės srityje, gilios žinios apie įmonių valdymą, verslo plėtrą ir strategiją, susijungimus ir įsigijimus bei daugiašalių kompleksinių projektų valdymą.

Kita veikla: UAB „EPSO-G“ nepriklausomas valdybos narys ir audito komiteto narys, nepriklausomas UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ valdybos narys.

Ankstesnė veikla: UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ nepriklausomas valdybos narys, nepriklausomas valstybinės įmonės „Infostruktūra“ valdybos narys, UAB „Vilniaus prekyba“ valdybos narys, generalinis direktorius bei susijusių ar kontroliuojančių bendrovių teisininkas.

Priskaitytas darbo užmokestis Xxxxxxxxx vadovui už 2021 m. – 52 637,59 Eur. Priskaityti priedai – 3641,15 Eur.

Visuotinis akcininkų susirinkimas ir jo veikla

Visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo, sprendimų priėmimo tvarka sutampa su nurodytąja Akcinių bendrovių įstatyme, išskyrus įstatų 23 punkte nurodytus atvejus. Jeigu visų VIKA akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo rašytiniai sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. Visuotinis akcininkų susirinkimas turi šią papildomą kompetenciją:

• Nustatyti valdybos, audito komiteto ir kitų komitetų (jei tokie sudaromi) narių atlygio už veiklą atitinkamai valdyboje ir atitinkamuose komitetuose nustatymo tvarką:

• Priimti sprendimus dėl sutarčių su valdybos, audito komiteto ir kitų komitetų (jei tokie sudaromi) nariais sudarymo ir jų sąlygų nustatymo, įskaitant ir maksimalaus atlygio dydį valdybos ir atitinkamų komitetų nariams ir pirmininkui;

• Nustatyti valdybai ir audito komitetui tikslus ir atskaitomybės už jų veiklą visuotiniam akcininkų susirinkimui tvarką

DARBO UŽMOKESTIS IR PERSONALAS

2020 m. gruodžio 31 d. ir 2021 m. gruodžio 31 d. vidutinis metinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo

1. Bendras metinis darbo užmokesčio fondas 2021 – 56 287,74 EUR, bendras metinis darbo užmokesčio fondas 2020 m. – 14 160,46 EUR. Bendrovė neturi Personalo (žm. išteklių valdymo) politikos.

Vidutinis darbuotojų mėn. darbo užmokestis (bruto) pagal einamas pareigas: Generalinis direktorius

2020 – 2 882,22 EUR

2021 – 4 772,91 EUR

Bendrovės vadovo atlygio politika: Xxxxxxxxx vadovui nustatyta pastovioji mėnesinės algos dalis. Mėnesinės algos kintamoji dalis valdybos sprendimu gali būti nustatoma procentais finansiniams metams arba ketvirčiui, įvertinus atitinkamai praėjusių finansinių metų arba praėjusio ketvirčio darbuotojo užduočių ir darbdavio veiklos vertinimo rodiklių darbuotojo mėnesinės algos kintamajai daliai nustatyti pasiekimą. Mėnesinės algos kintamoji dalis negali viršyti 50 % darbuotojui nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio.

Valdybos narių faktinis atlygis per einamuosius metus

Darbo užmokestis Valdybos nariams skiriamas pagal sudarytas Sutartis dėl Valdybos nario veiklos tarp Xxxxxxxx atstovaujančio generalinio direktoriaus Xxxxxxx Xxxxxxxxxx ir Valdybos narių.

Už nepriklausomo valdybos nario veiklą mokamas fiksuotas atlygis – 2200 Eur per ketvirtį valdybos nariui, jei jis yra valdybos pirmininkas ir 2000 Eur per ketvirtį valdybos nariui, jei jis nėra valdybos pirmininkas. Visais atvejais atlygio suma nepriklausomam valdybos nariui per ketvirtį negali viršyti 1/4 dalies praėjusio ketvirčio 3 mėnesinių darbo užmokesčio dydžių nustatytų Bendrovės vadovui arba 1/3 dalies praėjusio ketvirčio 3 mėnesinių darbo užmokesčio dydžių nustatytų Bendrovės vadovui, jei nepriklausomas valdybos narys yra valdybos pirmininkas. Atlygis proporcingai mažinamas arba visai nemokamas, jeigu nepriklausomas valdybos narys nepareiškė nuomonės darbotvarkės klausimais ir nebalsavo dėl jų arba nedalyvavo valdybos posėdžiuose.

Priskaitytas darbo užmokestis Valdybos nariams už 2021 m. – 15 600 EUR.

DIVIDENDŲ POLITIKA

Bendrovė nėra išmokėjusi dividendų. Vadovaujantis VIKA akcininko lūkesčių laišku, kuriame formuojamas tikslas, kad bendrovės veikla nebūtų nuostolinga (ROE>0). Bendrovei dividendų ir pelno įmokų mokėjimo tvarką ir galimus dydžius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas

„Dėl dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų“.

AUDITAS

Metinių finansinių ataskaitų auditorius

Auditas atliekamas pagal Paslaugų Viešojo pirkimo sutartį su UAB „Deloitte Lietuva“ sudaryta 2021 m. spalio 15 d. Nr. 20211015.

Sutarties pasirašymą iš Bendrovės pusės atstovavo generalinis direktorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx. Audito atlygis 21 780 EUR (su PVM).

Pirkimo objektas – UAB „Valstybės investicinis kapitalas” metinių ataskaitų, parengtų vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais, audito, atlikto pagal tarptautinius audito standartus ir metinio pranešimo už 2021, 2022 ir 2023 patikrinimas ir nuomonės ar metiniame pranešime nurodyti finansiniai duomenys atitinka audituotų finansinių ataskaitų duomenis, pareiškimas.

INFORMACIJA APIE DUKTERINES (ASOCIJUOTAS) ĮMONES

Bendrovė yra įmonės KŪB ,,Pagalbos verslui fondas" komanditorė.

KŪB "Pagalbos verslui fondas" įsteigtas įgyvendinat Europos Komisijos sprendimą Nr. C(2020) 3534

„Valstybės pagalba SA.57008 (2020/N) – Lietuva COVID-19: Pagalbos verslui fondas“. Valstybė į Pagalbos verslui fondą investuos per UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, o fondą valdo UAB

„Valstybės investicijų valdymo agentūra“ (VIVA), kaip numatyta 2020 m. gegužės 6. d. LR Vyriausybės nutarime Nr. 512.

INFORMACIJA APIE SKAIDRUMO GAIRIŲ IR VALDYMO KODEKSO LAIKYMĄSI

VIKA laikosi 2010 m. liepos 14 d. LR Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės). VIKA parengė Skaidrumo gairėse nustatytų reikalavimų ir rekomendacijų laikymosi atskleidimą, kuris yra pridedamas kaip priedas prie šio metinio pranešimo.

I PRIEDAS PRIE METINIO PRANEŠIMO

Žemiau pateikiamos NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso, patvirtinto AB Nasdaq Vilnius valdybos posėdyje 2019 m. sausio 15 d. (Protokolo Nr. 19-63), nuostatos ir informacija dėl jų (ne)laikymąsi VIKA veikloje.

PRINCIPAI/REKOMENDACIJOS	Taip/Ne/ Neaktualu	Paaiškinimai
1. PRINCIPAS: VISUOTINIS AKCININKŲ SUSIRINKIMAS, NEŠALIŠKAS AKCININKŲ TRAKTAVIMAS IR AKCININKŲ TEISĖS Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti nešališką visų akcininkų traktavimą. Bendrovės valdysenos sistema turėtų apsaugoti akcininkų teises
1.1. Visiems akcininkams turėtų būti sudarytos vienodos galimybės susipažinti	Taip	Šiuo metu neaktualu, nes
su teisės aktuose numatyta informacija ir (ar) dokumentais bei dalyvauti		visos akcijos priklauso
priimant bendrovei svarbius sprendimus.		vienam akcininkui – LR
		valstybei.
1.2. Rekomenduojama, kad bendrovės kapitalą sudarytų tik tokios akcijos, kurios jų turėtojams suteikia vienodas balsavimo, nuosavybės, dividendų ir kitas teises.	Taip
1.3. Rekomenduojama sudaryti investuotojams sąlygas iš anksto, t. y. prieš	Neaktualu	Nėra vykdomas ir
perkant akcijas, susipažinti su išleidžiamų naujų ar jau išleistų akcijų		neplanuojama vykdyti naujų
suteikiamomis teisėmis.		akcijų platinimą naujiems
		akcininkams /
		investuotojams.
1.4. Dėl itin svarbių išskirtinių sandorių, tokių kaip viso ar beveik viso bendrovės turto perleidimas, kas iš esmės reikštų bendrovės perleidimą, turėtų būti gautas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimas.	Taip
1.5. Visuotinio akcininkų susirinkimo organizavimo ir dalyvavimo jame procedūros turėtų sudaryti akcininkams lygias galimybes dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime ir neturėtų pažeisti akcininkų teisių bei interesų. Pasirinkta visuotinio akcininkų susirinkimo vieta, data ir laikas neturėtų užkirsti kelio aktyviam akcininkų dalyvavimui visuotiniame akcininkų susirinkime. Pranešime apie šaukiamą visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovė turėtų nurodyti paskutinę dieną, kada vėliausiai galima pateikti siūlomus sprendimo projektus.	Taip
1.6. Siekiant užtikrinti užsienyje gyvenančių akcininkų teisę susipažinti su	Neaktualu	Šiuo metu neaktualu, nes
informacija, esant galimybei, rekomenduojama visuotiniam akcininkų		visos akcijos priklauso
susirinkimui parengtus dokumentus iš anksto paskelbti viešai ne tik lietuvių		vienam akcininkui – LR
kalba, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis. Visuotinio akcininkų		valstybei.
susirinkimo protokolą po jo pasirašymo ir (ar) priimtus sprendimus taip pat
rekomenduojama paskelbti viešai ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba ir (ar) kitomis
užsienio kalbomis. Rekomenduojama šią informaciją paskelbti bendrovės
interneto tinklalapyje. Viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų
apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų
atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.
1.7. Akcininkams, turintiems teisę balsuoti, turėtų būti sudarytos galimybės	Taip	Šiuo metu neaktualu, nes
balsuoti akcininkų susirinkime asmeniškai jame dalyvaujant arba nedalyvaujant.		visos akcijos priklauso
Akcininkams neturėtų būti daroma jokių kliūčių balsuoti iš anksto raštu,		vienam akcininkui – LR
užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį.		valstybei.
1.8. Siekiant padidinti akcininkų galimybes dalyvauti visuotiniuose akcininkų	Taip	Šiuo metu neaktualu, nes
susirinkimuose, bendrovėms rekomenduojama plačiau taikyti modernias		visos akcijos priklauso
technologijas ir tokiu būdu sudaryti akcininkams galimybę dalyvauti ir balsuoti		vienam akcininkui – LR
visuotiniuose akcininkų susirinkimuose naudojantis elektroninių ryšių		valstybei.
priemonėmis. Tokiais atvejais turi būti užtikrintas perduodamos informacijos
saugumas ir galima nustatyti dalyvavusiojo ir balsavusiojo tapatybę.
1.9. Pranešime apie šaukiamo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų	Neaktualu	Šiuo	metu	neaktualu,	nes

projektus rekomenduojama atskleisti naujas kolegialaus organo narių kandidatūras, siūlomą jiems atlygį, siūlomą išrinkti audito įmonę, jei šie klausimai yra įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Kai siūloma išrinkti naują kolegialaus organo narį, rekomenduojama informuoti apie jo išsilavinimą, darbo patirtį ir kitas užimamas (ar siūlomas užimti) kitas vadovaujamas pareigas.		visos akcijos priklauso vienam akcininkui – LR valstybei.
1.10. Bendrovės kolegialaus organo nariai, administracijos vadovai ar kiti su bendrove susiję kompetentingi asmenys, galintys pateikti informaciją, susijusią su visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarke, turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime. Siūlomi kandidatai į kolegialaus organo narius taip pat turėtų dalyvauti visuotiniame akcininkų susirinkime, jeigu naujų narių rinkimai įtraukti į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę.	Taip
2. PRINCIPAS: STEBĖTOJŲ TARYBA
2.1. STEBĖTOJŲ TARYBOS FUNKCIJOS IR ATSAKOMYBĖ
Bendrovės stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų atstovavimą, šio organo atskaitomybę akcininkams ir objektyvią bei nešališką bendrovės veiklos bei jos valdymo organų priežiūrą, taip pat nuolat teikti rekomendacijas bendrovės valdymo organams. Stebėtojų taryba turėtų užtikrinti bendrovės finansinės apskaitos ir kontrolės sistemos vientisumą bei skaidrumą.
2.1.1. Stebėtojų tarybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami į darbuotojų interesus ir visuomenės gerovę.	Neaktualu
2.1.2. Kai stebėtojų tarybos sprendimai gali skirtingai paveikti bendrovės akcininkų interesus, stebėtojų taryba su visais akcininkais turėtų elgtis nešališkai. Ji turėtų užtikrinti, kad akcininkai būtų tinkamai informuojami apie bendrovės strategiją, rizikos valdymą ir kontrolę, interesų konfliktų sprendimą.	Neaktualu
2.1.3. Stebėtojų taryba turėtų būti nešališka priimdama sprendimus, turinčius reikšmę bendrovės veiklai ir strategijai. Stebėtojų tarybos narių darbui ir sprendimams neturėtų daryti įtakos juos išrinkę asmenys.	Neaktualu
2.1.4. Stebėtojų tarybos nariai turėtų aiškiai reikšti savo prieštaravimą tuo atveju, kai mano, kad stebėtojų tarybos sprendimas gali pakenkti bendrovei. Nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai turėtų: a) išlikti nepriklausomi atlikdami analizę, priimdami sprendimus; b) nesiekti ir nepriimti jokių nepagrįstų lengvatų, kurios gali kelti abejonių, kad stebėtojų tarybos nariai nėra nepriklausomi	Neaktualu
2.1.5. Stebėtojų taryba turėtų prižiūrėti, kad bendrovės mokesčių planavimo strategijos būtų sudaromos ir įgyvendinamos vadovaujantis teisės aktais, siekiant išvengti ydingos praktikos, nesusijusios su ilgalaikiais bendrovės ir jos akcininkų interesais, dėl ko gali atsirasti reputacijos, teisinė ar kita rizika.	Neaktualu
2.1.6. Bendrovė turėtų užtikrinti, kad stebėtojų taryba būtų aprūpinta pakankamais ištekliais (tarp jų ir finansiniais), reikalingais pareigoms atlikti, įskaitant teisę gauti visą reikiamą informaciją ir teisę kreiptis nepriklausomo profesionalaus patarimo į išorinius teisės, apskaitos ar kitokius specialistus stebėtojų tarybos ir jos komitetų kompetencijai priklausančiais klausimais.	Neaktualu
2.2. STEBĖTOJŲ TARYBOS SUDARYMAS
Stebėtojų tarybos sudarymo tvarka turėtų užtikrinti tinkamą interesų konfliktų sprendimą, efektyvią ir sąžiningą bendrovės valdyseną.
2.2.1. Visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkti stebėtojų tarybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą stebėtojų tarybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad stebėtojų tarybos nariai, kaip visuma, turėtų įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti.	Neaktualu
2.2.2. Stebėtojų tarybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas.	Neaktualu
2.2.3. Stebėtojų tarybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Buvęs bendrovės vadovas ar valdybos narys tuoj pat neturėtų būti skiriamas į stebėtojų tarybos pirmininko pareigas. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų,	Neaktualu

turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.
2.2.4. Stebėtojų tarybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Kiekvienas stebėtojų tarybos narys turėtų įsipareigoti taip apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus (ypač vadovaujančias pareigas kitose bendrovėse), kad jie netrukdytų tinkamai atlikti stebėtojų tarybos nario pareigas. Jeigu stebėtojų tarybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje stebėtojų tarybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojami bendrovės akcininkai.	Neaktualu
2.2.5. Kai siūloma paskirti stebėtojų tarybos narį, turėtų būti skelbiama, kurie stebėtojų tarybos nariai laikomi nepriklausomais. Stebėtojų taryba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių	Neaktualu
2.2.6. Stebėtojų tarybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą stebėtojų tarybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Neaktualu
2.2.7. Kiekvienais metais stebėtojų taryba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti stebėtojų tarybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno stebėtojų tarybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar stebėtojų taryba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Stebėtojų taryba turėtų bent kartą per metus paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Neaktualu
3. PRINCIPAS: VALDYBA
3.1. VALDYBOS FUNKCIJOS IR ATSAKOMYBĖ Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos įgyvendinimą, taip pat tinkamą bendrovės valdyseną, atsižvelgiant į akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių interesus.
3.1.1. Valdyba turėtų užtikrinti bendrovės strategijos, kurią patvirtino stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, įgyvendinimą. Tais atvejais, kai stebėtojų taryba nesudaroma, valdyba taip pat yra atsakinga už bendrovės strategijos patvirtinimą.	Taip
3.1.2. Valdyba, kaip kolegialus bendrovės valdymo organas, atlieka jai Įstatyme ir bendrovės įstatuose priskirtas funkcijas, o tais atvejais, kai bendrovėje nesudaroma stebėtojų taryba, be kita ko, atlieka Įstatyme nustatytas priežiūros funkcijas. Valdyba, vykdydama jai priskirtas funkcijas, turėtų atsižvelgti į bendrovės, akcininkų, darbuotojų ir kitų interesų grupių poreikius, atitinkamai siekiant tvaraus verslo kūrimo.	Taip
3.1.3. Valdyba turėtų užtikrinti, kad bus laikomasi įstatymų ir bendrovės vidaus politikos nuostatų, taikomų bendrovei ar bendrovių grupei, kuriai priklauso ši bendrovė. Ji taip pat turėtų nustatyti atitinkamas rizikos valdymo ir kontrolės priemones užtikrinant reguliarią ir tiesioginę vadovų atskaitomybę.	Taip
3.1.4. Valdyba taip pat turėtų užtikrinti, kad bendrovėje būtų įdiegtos priemonės, kurios įtrauktos į EBPO geros praktikos rekomendacijas dėl vidaus kontrolės, etikos ir atitikties, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi galiojančių įstatymų, taisyklių ir standartų.	Taip
3.1.5. Valdyba, skirdama bendrovės vadovą, turėtų atsižvelgti į tinkamą kandidato kvalifikacijos, patirties ir kompetencijos pusiausvyrą.	Taip
3.2. VALDYBOS SUDARYMAS
3.2.1. Stebėtojų tarybos arba visuotinio akcininkų susirinkimo, jei stebėtojų taryba nesudaroma, išrinkti valdybos nariai turėtų kolektyviai užtikrinti kvalifikacijos, profesinės patirties ir kompetencijų įvairovę, taip pat siekti lyčių pusiausvyros. Siekiant išlaikyti tinkamą valdybos narių turimos kvalifikacijos pusiausvyrą, turėtų būti užtikrinta, kad valdybos nariai, kaip visuma, turėtų	Taip

įvairiapusių žinių, nuomonių ir patirties savo užduotims tinkamai atlikti
3.2.2. Kandidatų į valdybos narius vardai, pavardės, informacija apie jų išsilavinimą, kvalifikaciją, profesinę patirtį, einamas pareigas, kitus svarbius profesinius įsipareigojimus ir potencialius interesų konfliktus turėtų būti atskleisti nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų stebėtojų tarybos posėdyje, kuriame bus renkama valdyba ar atskiri jos nariai. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, šiame punkte nustatyta informacija turėtų būti pateikiama visuotiniam akcininkų susirinkimui. Valdyba kiekvienais metais turėtų kaupti šiame punkte nurodytus duomenis apie savo narius ir pateikti juos bendrovės metiniame pranešime.	Taip
3.2.3. Visi nauji valdybos nariai turėtų būti supažindinti su pareigomis, bendrovės struktūra bei veikla.	Taip
3.2.4. Valdybos nariai turėtų būti skiriami apibrėžtam laikotarpiui, su galimybe būti individualiai perrenkamiems naujai kadencijai tam, kad būtų užtikrintas būtinas profesinės patirties augimas ir pakankamai dažnas jų statuso pakartotinas patvirtinimas.	Taip
3.2.5. Valdybos pirmininku turėtų būti toks asmuo, kurio esamos arba buvusios pareigos nebūtų kliūtis nešališkai veiklai vykdyti. Kai stebėtojų taryba nėra sudaroma, buvęs bendrovės vadovas tuoj pat neturėtų būti skiriamas į valdybos pirmininko postą. Kai bendrovė nusprendžia nesilaikyti šių rekomendacijų, turėtų būti pateikiama informacija apie priemones, kurių imtasi veiklos nešališkumui užtikrinti.	Taip
3.2.6. Valdybos nario pareigoms atlikti kiekvienas narys turėtų skirti pakankamai laiko ir dėmesio. Jeigu valdybos narys dalyvavo mažiau nei pusėje valdybos posėdžių per bendrovės finansinius metus, apie tai turėtų būti informuojama bendrovės stebėtojų taryba, jeigu stebėtojų taryba bendrovėje nėra sudaroma – visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip
3.2.7. Jeigu Įstatyme nustatytais atvejais renkant valdybą, kai nesudaroma stebėtojų taryba, dalis jos narių bus nepriklausomi, turėtų būti skelbiama, kurie valdybos nariai laikomi nepriklausomais. Valdyba gali nuspręsti, kad tam tikras jos narys, nors ir atitinka visus Įstatyme nustatytus nepriklausomumo kriterijus, vis dėlto negali būti laikomas nepriklausomu dėl ypatingų asmeninių ar su bendrove susijusių aplinkybių.	Taip
3.2.8. Valdybos nariams už jų veiklą ir dalyvavimą valdybos posėdžiuose atlygio dydį turėtų tvirtinti bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas.	Taip
3.2.9. Valdybos nariai turėtų sąžiningai, rūpestingai ir atsakingai veikti bendrovės bei akcininkų naudai ir atstovauti jų interesams, atsižvelgdami ir į kitus interesų turėtojus. Priimdami sprendimus jie neturėtų siekti asmeninių interesų, jiems turėtų būti taikomi susitarimai dėl nekonkuravimo, taip pat jie neturėtų pažeidžiant bendrovės interesus pasinaudoti verslo informacija ir galimybėmis, kurios yra susijusios su bendrovės veikla.	Taip
3.2.10. Kiekvienais metais valdyba turėtų atlikti savo veiklos įvertinimą. Jis turėtų apimti valdybos struktūros, darbo organizavimo ir gebėjimo veikti kaip grupė vertinimą, taip pat kiekvieno valdybos nario kompetencijos ir darbo efektyvumo vertinimą bei vertinimą, ar valdyba pasiekė nustatytų veiklos tikslų. Valdyba turėtų bent kartą per metus nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų viešai paskelbti atitinkamą informaciją apie savo vidinę struktūrą ir veiklos procedūras.	Taip
4. PRINCIPAS: BENDROVĖS STEBĖTOJŲ TARYBOS IR VALDYBOS DARBO TVARKA
Bendrovėje nustatyta stebėtojų tarybos, jeigu ji sudaroma, ir valdybos darbo tvarka turėtų užtikrinti efektyvų šių organų darbą ir sprendimų priėmimą, skatinti aktyvų bendrovės organų bendradarbiavimą.
4.1. Valdyba ir stebėtojų taryba, jei ji sudaroma, turėtų glaudžiai bendradarbiauti, siekdama naudos tiek bendrovei, tiek ir jos akcininkams. Gera bendrovių valdysena reikalauja atviros diskusijos tarp valdybos ir stebėtojų tarybos. Valdyba turėtų reguliariai, o esant reikalui - nedelsiant informuoti stebėtojų tarybą apie visus svarbius bendrovei klausimus, susijusius su planavimu, verslo plėtra, rizikų valdymu ir kontrole, įsipareigojimų laikymusi bendrovėje. Valdyba turėtų informuoti stebėtojų tarybą apie faktinius verslo	Taip

plėtros nukrypimus nuo anksčiau suformuluotų planų ir tikslų, nurodant to priežastis.
4.2. Bendrovės kolegialių organų posėdžius rekomenduojama rengti atitinkamu periodiškumu pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Kiekviena bendrovė pati sprendžia, kokiu periodiškumu šaukti kolegialių organų posėdžius, tačiau rekomenduojama juos rengti tokiu periodiškumu, kad būtų užtikrintas nepertraukiamas esminių bendrovės valdysenos klausimų sprendimas. Bendrovės kolegialių organų posėdžiai turėtų būti šaukiami bent kartą per metų ketvirtį	Taip
4.3. Kolegialaus organo nariai apie šaukiamą posėdį turėtų būti informuojami iš anksto, kad turėtų pakankamai laiko tinkamai pasirengti posėdyje nagrinėjamų klausimų svarstymui ir galėtų vykti diskusija, po kurios būtų priimami sprendimai. Kartu su pranešimu apie šaukiamą posėdį kolegialaus organo nariams turėtų būti pateikta visa reikalinga su posėdžio darbotvarke susijusi medžiaga. Darbotvarkė posėdžio metu neturėtų būti keičiama ar papildoma, išskyrus atvejus, kai posėdyje dalyvauja visi kolegialaus organo nariai ir jie sutinka su tokiu darbotvarkės pakeitimu ar papildymu arba kai neatidėliotinai reikia spręsti svarbius bendrovei klausimus.	Taip
4.4. Siekiant koordinuoti bendrovės kolegialių organų darbą bei užtikrinti efektyvų sprendimų priėmimo procesą, bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų pirmininkai turėtų tarpusavyje derinti šaukiamų posėdžių datas, jų darbotvarkes, glaudžiai bendradarbiauti spręsdami kitus su bendrovės valdysena susijusius klausimus. Bendrovės stebėtojų tarybos posėdžiai turėtų būti atviri bendrovės valdybos nariams, ypač tais atvejais, kai posėdyje svarstomi klausimai, susiję su valdybos narių atšaukimu, atsakomybe, atlygio nustatymu.	Taip
5. PRINCIPAS: SKYRIMO, ATLYGIO IR AUDITO KOMITETAI
5.1. KOMITETŲ PASKIRTIS IR SUDARYMAS Bendrovėje sudaryti komitetai turėtų didinti stebėtojų tarybos, o jei stebėtojų taryba nesudaroma, valdybos, kuri atlieka priežiūros funkcijas, darbo efektyvumą, užtikrinant, kad sprendimai būtų priimami juos tinkamai apsvarsčius, ir padėti organizuoti darbą taip, kad sprendimams nedarytų įtakos esminiai interesų konfliktai. Komitetai turėtų veikti nepriklausomai bei principingai ir teikti rekomendacijas, susijusias su kolegialaus organo sprendimu, tačiau galutinį sprendimą priima pats kolegialus organas.
5.1.1. Atsižvelgiant į konkrečias su bendrove susijusias aplinkybes, pasirinktą bendrovės valdysenos struktūrą, bendrovės stebėtojų taryba, o tais atvejais, kai ji nesudaroma - valdyba, kuri atlieka priežiūros funkcijas, sudaro komitetus. Kolegialiam organui rekomenduojama suformuoti skyrimo, atlygio ir audito komitetus.	Neaktualu
5.1.2. Bendrovės gali nuspręsti suformuoti mažiau nei tris komitetus. Tokiu atveju bendrovės turėtų pateikti paaiškinimą, kodėl jos pasirinko alternatyvų požiūrį ir kaip pasirinktas požiūris atitinka trims atskiriems komitetams nustatytus tikslus.	Neaktualu
5.1.3. Bendrovėse formuojamiems komitetams nustatytas funkcijas teisės aktų numatytais atvejais gali atlikti pats kolegialus organas. Tokiu atveju šio Kodekso nuostatos, susijusios su komitetais (ypač dėl jų vaidmens, veiklos ir skaidrumo), kai tinka, turėtų būti taikomos visam kolegialiam organui.	Taip
5.1.4. Kolegialaus organo sukurti komitetai paprastai turėtų susidėti bent iš trijų narių. Atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, komitetai gali būti sudaryti tik iš dviejų narių. Kiekvieno komiteto nariai turėtų būti parenkami pirmiausia atsižvelgiant į jų kompetenciją, pirmenybę teikiant nepriklausomiems kolegialaus organo nariams. Valdybos pirmininkas neturėtų būti komitetų pirmininku.	Taip
5.1.5. Kiekvieno suformuoto komiteto įgaliojimus turėtų nustatyti pats kolegialus organas. Komitetai turėtų vykdyti savo pareigas laikydamiesi nustatytų įgaliojimų ir reguliariai informuoti kolegialų organą apie savo veiklą ir jos rezultatus. Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas, turėtų būti paskelbti bent kartą per metus (kaip dalis informacijos, kurią bendrovė kasmet skelbia apie savo valdysenos struktūrą ir praktiką). Bendrovės taip pat kasmet savo metiniame pranešime, nepažeidžiant asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų	Neaktualu

reikalavimų, turėtų skelbti esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus.
5.1.6. Siekiant užtikrinti komitetų savarankiškumą ir objektyvumą, kolegialaus organo nariai, kurie nėra komiteto nariai, paprastai turėtų turėti teisę dalyvauti komiteto posėdžiuose tik komitetui pakvietus. Komitetas gali pakviesti arba reikalauti, kad posėdyje dalyvautų tam tikri bendrovės darbuotojai arba ekspertai. Kiekvieno komiteto pirmininkui turėtų būti sudarytos sąlygos tiesiogiai palaikyti ryšius su akcininkais. Atvejus, kuriems esant tai turėtų būti daroma, reikėtų nurodyti komiteto veiklą reglamentuojančiose taisyklėse.	Neaktualu
5.2. SKYRIMO KOMITETAS.
5.2.1. Pagrindinės skyrimo komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) parinkti kandidatus į laisvas priežiūros, valdymo organų narių ir administracijos vadovų vietas bei rekomenduoti kolegialiam organui juos svarstyti. Skyrimo komitetas turėtų įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą valdymo organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pozicijai, aprašą ir įvertinti įpareigojimui atlikti reikalingą laiką;	Neaktualu
2) reguliariai vertinti priežiūros ir valdymo organų struktūrą, dydį, sudėtį, narių įgūdžius, žinias ir veiklą, teikti kolegialiam organui rekomendacijas, kaip siekti reikiamų pokyčių; 4) reikiamą dėmesį skirti tęstinumo planavimui.
5.2.2. Sprendžiant klausimus, susijusius su kolegialaus organo nariais, kurie su bendrove yra susiję darbo santykiais, ir administracijos vadovais, turėtų būti konsultuojamasi su bendrovės vadovu, suteikiant jam teisę teikti pasiūlymus Skyrimo komitetui.	Neaktualu
5.3. ATLYGIO KOMITETAS.
5.3.1. Pagrindinės atlygio komiteto funkcijos turėtų būti šios: 1) teikti kolegialiam organui svarstyti pasiūlymus dėl atlygio politikos, taikomos priežiūros ir valdymo organų nariams ir administracijos vadovams. Tokia politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios leistų bendrovei susigrąžinti sumas arba sustabdyti mokėjimus, nurodant aplinkybes, dėl kurių būtų tikslinga tai padaryti; 2) teikti kolegialiam organui pasiūlymus dėl individualaus atlygio kolegialių organų nariams ir administracijos vadovams siekiant, kad jie atitiktų bendrovės atlygio politiką ir šių asmenų veiklos įvertinimą; 3) reguliariai peržiūrėti atlygio politiką bei jos įgyvendinimą.	Neaktualu	Atlygio komiteto funkcijas atlieka valdyba
5.4. AUDITO KOMITETAS.
5.4.1. Pagrindinės audito komiteto funkcijos yra apibrėžtos teisės aktuose, reglamentuojančiuose audito komiteto veiklą.	Neaktualu	Audito komiteto funkcijas atlieka valdyba
5.4.2. Visi komiteto nariai turėtų būti aprūpinti išsamia informacija, susijusia su specifiniais bendrovės apskaitos, finansiniais ir veiklos ypatumais. Bendrovės administracijos vadovai turėtų informuoti audito komitetą apie svarbių ir neįprastų sandorių apskaitos būdus, kai apskaita gali būti vykdoma skirtingais būdais	Neaktualu
5.4.3. Audito komitetas turėtų nuspręsti, ar jo posėdžiuose turi dalyvauti (jei taip, tai kada) valdybos pirmininkas, bendrovės vadovas, vyriausiasis finansininkas (arba viršesni darbuotojai, atsakingi už finansus bei apskaitą), vidaus auditorius ir išorės auditorius. Komitetas turėtų turėti galimybę prireikus susitikti su atitinkamais asmenimis, nedalyvaujant valdymo organų nariams.	Neaktualu
5.4.4. Audito komitetas turėtų būti informuotas apie vidaus auditorių darbo programą ir gauti vidaus audito ataskaitas arba periodinę santrauką. Audito komitetas taip pat turėtų būti informuotas apie išorės auditorių darbo programą ir turėtų iš audito įmonės gauti ataskaitą, kurioje būtų aprašomi visi ryšiai tarp nepriklausomos audito įmonės ir bendrovės bei jos grupės.	Neaktualu
5.4.5. Audito komitetas turėtų tikrinti, ar bendrovė laikosi galiojančių nuostatų, reglamentuojančių darbuotojų galimybę pateikti skundą arba anonimiškai pranešti apie įtarimus, kad bendrovėje daromi pažeidimai, ir turėtų užtikrinti, kad būtų nustatyta tvarka proporcingam ir nepriklausomam tokių klausimų tyrimui ir atitinkamiems tolesniems veiksmams.	Neaktualu

5.4.6. Audito komitetas turėtų teikti stebėtojų tarybai, jei ji nesudaroma – valdybai, savo veiklos ataskaitas bent kartą per šešis mėnesius, tuo metu, kai tvirtinamos metinės ir pusės metų ataskaitos.	Neaktualu
6. PRINCIPAS: INTERESŲ KONFLIKTŲ VENGIMAS IR ATSKLEIDIMAS
Bendrovės valdysenos sistema turėtų skatinti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius vengti interesų konfliktų bei užtikrinti skaidrų ir efektyvų bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių interesų konfliktų atskleidimo mechanizmą.
Bendrovės priežiūros ir valdymo organo narys turėtų vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti bendrovės interesams. Jeigu tokia situacija vis dėlto atsirado, bendrovės priežiūros ar valdymo organo narys turėtų per protingą terminą pranešti kitiems to paties organo nariams arba jį išrinkusiam bendrovės organui, arba bendrovės akcininkams apie tokią interesų prieštaravimo situaciją, nurodyti interesų pobūdį ir, jeigu įmanoma, vertę.	Taip
7. PRINCIPAS: BENDROVĖS ATLYGIO POLITIKA
Bendrovėje nustatyta atlygio politika, jos peržiūrėjimo ir paskelbimo tvarka turėtų užkirsti kelią galimiems interesų konfliktams ir piktnaudžiavimui nustatant kolegialių organų narių ir administracijos vadovų atlygį, taip pat užtikrinti bendrovės atlygio politikos viešumą, skaidrumą, taip pat ir ilgalaikę bendrovės strategiją.
7.1. Bendrovė turėtų patvirtinti ir paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje atlygio politiką, kuri turėtų būti reguliariai peržiūrima ir atitiktų ilgalaikę bendrovės strategiją.	Taip
7.2. Atlygio politika turėtų apimti visas atlygio formas, įskaitant fiksuotą atlygį, nuo veiklos rezultatų priklausančio atlygio, skatinimo finansinėmis priemonėmis sistemas, pensijų modelius, išeitines išmokas, taip pat sąlygas, kurios numatytų atvejus, kada bendrovė gali susigrąžinti išmokėtas sumas arba sustabdyti mokėjimu	Neaktualu
7.3. Siekiant vengti galimų interesų konfliktų, atlygio politika turėtų numatyti, kad kolegialių organų, kurie vykdo priežiūros funkcijas, nariai neturėtų gauti atlygio, kuris priklausytų nuo bendrovės veiklos rezultatų.	Neaktualu
7.4. Atlygio politika turėtų pateikti pakankamai išsamią informaciją apie išeitinių išmokų politiką. Išeitinės išmokos neturėtų viršyti nustatytos sumos arba nustatyto metinių atlyginimų skaičiaus ir apskritai neturėtų būti didesnės negu dvejų metų fiksuoto atlygio dalis arba jos ekvivalento suma. Išeitinės išmokos neturėtų būti mokamos, jei sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.	Neaktualu
7.5. Jei bendrovėje taikoma skatinimo finansinėmis priemonėmis sistema, atlygio politikoje turėtų būti pateikta pakankamai išsami informacija apie akcijų išlaikymą po teisių suteikimo. Tuo atveju, kai atlygis yra pagrįstas akcijų skyrimu, teisė į akcijas neturėtų būti suteikiama mažiausiai trejus metus po jų skyrimo. Po teisių suteikimo kolegialių organų nariai ir administracijos vadovai turėtų išlaikyti tam tikrą skaičių akcijų iki jų kadencijos pabaigos, priklausomai nuo poreikio padengti kokias nors išlaidas, susijusias su akcijų įsigijimu.	Neaktualu
7.6. Bendrovė turėtų paskelbti bendrovės interneto tinklalapyje informaciją apie atlygio politikos įgyvendinimą, kurioje daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama kolegialių organų ir vadovų atlygio politikai ateinančiais, o kur tinka – ir tolesniais finansiniais metais. Joje taip pat turėtų būti apžvelgiama, kaip atlygio politika buvo įgyvendinama praėjusiais finansiniais metais. Tokio pobūdžio informacijoje neturėtų būti komercinę vertę turinčios informacijos. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas esminiams bendrovės atlygio politikos pokyčiams, lyginant su praėjusiais finansiniais metais.	Taip
7.7. Rekomenduojama, kad atlygio politika arba bet kuris esminis atlygio politikos pokytis turėtų būti įtraukiamas į visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkę. Schemoms, pagal kurias kolegialaus organo nariams ir darbuotojams yra atlyginama akcijomis arba akcijų opcionais, turėtų pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas	Taip
8. PRINCIPAS: INTERESŲ TURĖTOJŲ VAIDMUO BENDROVĖS VALDYSENOJE
Bendrovės valdysenos sistema turėtų pripažinti interesų turėtojų teises, įtvirtintas įstatymuose ar abipusiuose susitarimuose, ir skatinti aktyvų bendrovės ir interesų turėtojų bendradarbiavimą, kuriant bendrovės gerovę, darbo vietas ir finansinį stabilumą. Šio principo kontekste sąvoka interesų turėtojai apima investuotojus, darbuotojus, kreditorius, tiekėjus, klientus, vietos bendruomenę ir kitus asmenis, turinčius interesų konkrečioje bendrovėje.
8.1. Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad būtų gerbiamos	Taip

interesų turėtojų teisės ir teisėti interesai.
8.2. Bendrovės valdysenos sistema turėtų sudaryti sąlygas interesų turėtojams dalyvauti bendrovės valdysenoje įstatymų nustatyta tvarka. Interesų turėtojų dalyvavimo bendrovės valdysenoje pavyzdžiai galėtų būti darbuotojų ar jų atstovų dalyvavimas priimant svarbius bendrovei sprendimus, konsultacijos su darbuotojais ar jų atstovais bendrovės valdysenos ir kitais svarbiais klausimais, darbuotojų dalyvavimas bendrovės akciniame kapitale, kreditorių įtraukimas į bendrovės valdyseną bendrovės nemokumo atvejais ir kita.	Ne
8.3. Kai interesų turėtojai dalyvauja bendrovės valdysenos procese, jiems turėtų būti sudaromos sąlygos susipažinti su reikiama informacija.	Taip
8.4. Interesų turėtojams turėtų būti sudarytos sąlygos konfidencialiai pranešti apie neteisėtą ar neetišką praktiką priežiūros funkciją vykdančiam kolegialiam organui.	Taip
9. PRINCIPAS: INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS
Bendrovės valdysenos sistema turėtų užtikrinti, kad informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdyseną, būtų atskleidžiama laiku ir tiksliai.
9.1. Nepažeidžiant bendrovės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių tvarkos, taip pat asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bendrovės viešai atskleidžiama informacija turėtų apimti, įskaitant, bet neapsiribojant: 9.1.1. bendrovės veiklą ir finansinius rezultatus; 9.1.2. bendrovės veiklos tikslus ir nefinansinę informaciją; 9.1.3. asmenis nuosavybės teise turinčius bendrovės akcijų paketą ar jį tiesiogiai ir (ar) netiesiogiai, ir (ar) kartu su susijusiais asmenimis valdančius, taip pat įmonių grupės struktūrą bei jų tarpusavio ryšius, nurodant galutinį naudos gavėją; 9.1.4. bendrovės priežiūros ir valdymo organų narius, kurie iš jų yra laikomi nepriklausomais, bendrovės vadovą, jų turimas akcijas ar balsus bendrovėje bei dalyvavimą kitų bendrovių valdysenoje, jų kompetenciją, atlygį; 9.1.5. esamų komitetų pranešimus apie jų sudėtį, posėdžių skaičių ir narių dalyvavimą posėdžiuose per praėjusius metus, taip pat apie pagrindines savo veiklos kryptis ir veiklos rezultatus; 9.1.6. galimus numatyti esminius rizikos veiksnius, bendrovės rizikos valdymo ir priežiūros politiką; 9.1.7. bendrovės sandorius su susijusiomis šalimis; 9.1.8. pagrindinius klausimus, susijusius su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais (pavyzdžiui, žmogiškųjų išteklių politika, darbuotojų dalyvavimas bendrovės valdysenoje, skatinimas bendrovės akcijomis ar akcijų opcionais, santykiai su kreditoriais, tiekėjais, vietos bendruomene ir kt.); 9.1.9. bendrovės valdysenos struktūrą ir strategiją; 9.1.10. socialinės atsakomybės politikos, kovos su korupcija iniciatyvas ir priemones, svarbius vykdomus ar planuojamus investicinius projektus. Šis sąrašas laikytinas minimaliu, ir bendrovės yra skatinamos neapsiriboti tik informacijos, nurodytos šiame sąraše, atskleidimu. Šis Kodekso principas neatleidžia bendrovės nuo pareigos atskleisti informaciją, numatytą teisės aktuose	Taip
9.2. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.1 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama bendrovei, kuri yra patronuojanti kitų bendrovių atžvilgiu, atskleisti informaciją apie visos įmonių grupės konsoliduotus rezultatus.	Taip
9.3. Atskleidžiant 9.1 rekomendacijos 9.1.4 punkte nurodytą informaciją, rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlygį ar kitokias pajamas, kaip tai detaliau reglamentuojama 7 principe.	Taip
9.4. Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.	Taip
10. PRINCIPAS: BENDROVĖS AUDITO ĮMONĖS PARINKIMAS
Bendrovės audito įmonės parinkimo mechanizmas turėtų užtikrinti audito įmonės išvados ir nuomonės nepriklausomumą.
10.1. Siekiant gauti objektyvią nuomonę dėl bendrovės finansinės padėties ir finansinių veiklos rezultatų, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir metiniame pranešime pateikiamos finansinės informacijos patikrinimą turėtų atlikti nepriklausoma audito įmonė.	Taip

10.2. Rekomenduojama, kad audito įmonės kandidatūrą visuotiniam akcininkų susirinkimui siūlytų bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma - bendrovės valdyba.	Taip
10.3. Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti viešai. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip

II. PRIEDAS PRIE METINIO PRANEŠIMO

VIKA laikosi LR Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės) reikalavimų.

PRINCIPAI/REKOMENDACIJOS	Taip/Ne/Neaktualu
Bendri reikalavimai
Informacija apie visus esminius bendrovės klausimus, įskaitant finansinę situaciją, veiklą ir bendrovės valdymą, turi būti atskleidžiama laiku ir tiksliai.	Taip
Informacija turėtų būti atskleidžiama tokiu būdu, kad jokie akcininkai ar investuotojai nebūtų diskriminuojami informacijos gavimo būdo ir apimties atžvilgiu. Informacija turėtų būti atskleidžiama visiems ir vienu metu.	Taip
Rekomenduojama, kad pranešimai apie esminius įvykius būtų skelbiami prieš arba po Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos, kad visi bendrovės akcininkai ir investuotojai turėtų vienodas galimybes susipažinti su informacija bei priimti atitinkamus investicinius sprendimus.	Taip
Rekomenduojama bendrovės interneto tinklalapyje skelbti bendrovės metinį pranešimą, finansinių ataskaitų rinkinį bei kitas bendrovės rengiamas periodines ataskaitas, taip pat siūloma į tinklalapį dėti bendrovės pranešimus apie esminius įvykius bei bendrovės akcijų kainų kitimą vertybinių popierių biržoje.	Taip
Informacijos skleidimo būdai turėtų užtikrinti informacijos naudotojams nešališką, savalaikį ir nebrangų, o teisės aktų nustatytais atvejais neatlygintiną priėjimą prie informacijos. Rekomenduojama informacijos skleidimui didesniu mastu naudoti informacines technologijas, pavyzdžiui, skelbti informaciją bendrovės interneto tinklalapyje. Rekomenduojama informaciją skelbti ir dėti į bendrovės interneto tinklalapį ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba, o esant galimybei ir poreikiui, ir kitomis kalbomis.	Taip
Jei audito įmonė yra gavusi iš bendrovės užmokestį už suteiktas ne audito paslaugas, bendrovė turėtų tai atskleisti akcininkams. Šia informacija taip pat turėtų disponuoti bendrovės stebėtojų taryba, o jeigu ji bendrovėje nesudaroma, – bendrovės valdyba, svarstydama, kurią audito įmonės kandidatūrą pasiūlyti visuotiniam akcininkų susirinkimui.	Taip
Atskleidžiama bendrovės veikla ir finansiniai rezultatai.	Taip
Patronuojanti bendrovė atskleidžia konsoliduotus rezultatus.	Neaktualu
Atskleidžiami asmenys, nuosavybės teise turintys bendrovės akcijų paketą ar jį valdantys.	Taip
Atskleidžiami bendrovės priežiūros ir valdymo organų nariai, bendrovės vadovas bei jų atlyginimai. Rekomenduojama pateikti informaciją apie bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo profesinę patirtį, kvalifikaciją ir potencialius interesų konfliktus, kurie galėtų paveikti jų sprendimus. Taip pat rekomenduojama atskleisti bendrovės priežiūros ir valdymo organų narių, bendrovės vadovo iš bendrovės gaunamą atlyginimą ar kitokias pajamas.	Taip
Atskleidžiami galimi numatyti esminiai rizikos veiksniai.	Taip
Atskleidžiami bendrovės ir susijusių asmenų sandoriai, taip pat sandoriai, kurie sudaryti ne įprastinės bendrovės veiklos eigoje.	Taip
Atskleidžiami pagrindiniai klausimai, susiję su darbuotojais ir kitais interesų turėtojais. Rekomenduojama atskleisti informaciją apie bendrovės ir interesų turėtojų, tokių kaip darbuotojai, kreditoriai, tiekėjai, vietos bendruomenė, santykius, įskaitant bendrovės politiką žmoniškųjų išteklių atžvilgiu, darbuotojų dalyvavimo bendrovės akciniame kapitale programas ir pan.	Taip
Atskleidžiama bendrovės valdymo struktūra ir strategija.	Taip
Esminė informacija apie Bendrovėje galiojančią valdymo tvarką.	Taip

Kiekvieno komiteto įgaliojimai, apibrėžiantys jo vaidmenį ir nurodantys jo teises bei pareigas.	Neaktualu
Skelbiami visuotinio akcininkų susirinkimo protokolai (lietuvių ir anglų kalba ir (ar) kitomis užsienio kalbomis). Bendrovės interneto tinklalapyje viešai prieinamai gali būti skelbiama ne visa dokumentų apimtis, jei jų viešas paskelbimas galėtų pakenkti bendrovei arba būtų atskleistos bendrovės komercinės paslaptys.	Nevykdoma, nes VIKA turi vienintelį akcininką.
Skelbiama atlyginimų politikos ataskaita	Taip
Skelbiama ataskaita, kaip bendrovė laikosi NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso.	Taip
Skaidrumo gairėse numatyta, jog internete turi būti skelbiama informacija
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nustatyti įmonės tikslai ir užduotys;	Taip
Finansiniai rezultatai;	Taip
Veiklos rezultatai;	Taip
Esamas darbuotojų skaičius;	Taip
Metinis darbo užmokesčio fondas;	Taip
Vadovų ir jų pavaduotojų mėnesinė alga;	Taip
Finansiniais metais įvykdyti, vykdomi ir planuojami pirkimai ir investicijos;	Taip
Skaidrumo gairėse numatyta, jog internete turi būti skelbiama informacija
Apskaita tvarkoma pagal tarptautinius finansinius apskaitos standartus.	Taip
Metinių finansinių ataskaitų rinkinys audituojamas pagal tarptautinius audito standartus.	Taip
Metinis pranešimas interneto svetainėje paskelbiamas iki balandžio 30 d.	Taip
Metiniame pranešime skelbiama:
Veiklos strategija ir tikslai (finansiniai ir nefinansiniai), jeigu tai nėra valstybės valdomos įmonės komercinė paslaptis (jei valstybės valdomos įmonės veiklos strategijoje ir tiksluose yra informacijos, laikomos komercine paslaptimi, nurodoma (pateikiama) sutrumpinta veiklos strategija ir tikslai be šios informacijos);	Taip
Pasiektų veiklos rezultatų atitiktis valstybės valdomos įmonės veiklos tikslams;	Taip
Pagrindiniai įvykiai, turintys esminės reikšmės VVĮ veiklai, įvykę per ataskaitinį laikotarpį;	Taip
Informacija apie teikiamų paslaugų ar gaminamos produkcijos rinką, jeigu tai nėra komercinė paslaptis;	Taip
Pagrindiniai klientai ir pagrindinės jų grupės, jeigu tai komercinė paslaptis. Jei valstybės valdomos įmonės atskleidžia segmentų informaciją, pagrindiniai klientai pateikiami pagal atskirus segmentus;	Taip
Investicijos per ataskaitinį laikotarpį, didžiausi vykdomi ar planuojami investicijų projektai;	Taip
Bendras metinis darbo užmokesčio fondas, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal einamas pareigas ir (arba) padalinius;	Taip
Vykdomos socialinės, aplinkosaugos iniciatyvos ir politika;	Neaktualu
Informacija apie Skaidrumo gairių nuostatų laikymąsi: xxxxxxxx, kaip jos įgyvendinamos, kokių nuostatų nesilaikoma ir kodėl;	Taip
Veiklą apibūdinantys pagrindiniai finansiniai rodikliai (pelningumo, likvidumo, turto panaudojimo efektyvumo), jų kaita per 3 metus;	Skelbiami nuo Bendrovės įsteigimo
Valdymo organai;
Informacija apie atliktą metinių finansinių ataskaitų auditą (auditą atlikęs subjektas, atlyginimas už audito atlikimą); kita iki metinio pranešimo paskelbimo dienos paaiškėjusi svarbi informacija, turinti įtakos valstybės valdomos įmonės veiklai;	Taip
Informacija ir ataskaitos, kurias listinguojamos bendrovės turi atskleisti pagal LR finansinės atskaitomybės įstatymą ir NASDAQ OMX Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodeksą savo metiniame pranešime;	Taip

Dividendų politika;	Neaktualu
Informacija apie veiklos strategijos ir tikslų (finansinių ir nefinansinių) įgyvendinimą.	Taip
Iki balandžio 30 d. interneto svetainėje paskelbiama informacija apie vykdomus specialiuosius įpareigojimas, metinių finansinių ataskaitų nepriklausomo auditoriaus išvados.	Neaktualu
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai kartu su metiniu pranešimu pateikiama:
Informaciją apie jų vadovų praėjusių metų darbo užmokestį	Taip
vadovų mėnesinės algos kintamajai daliai nustatyti taikomi veiklos rezultatų vertinimo rodikliai, šių rodiklių vykdymas, vadovams nustatyta mėnesinės algos kintamoji dalis (eurais ir vadovams nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies procentais) ir išmokėta mėnesinės algos kintamoji dalis (eurais ir vadovams nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies procentais).	Taip
Tarpinis pranešimas
I ar II kategorijos valstybės valdomos bendrovės rengia 6 mėn. tarpinį pranešimą, kurį interneto svetainėje paskelia iki rugpjūčio 31 d. Tarpiniame pranešime glaustai pateikiama svarbiausia informacija apie valstybės valdomos bendrovės veiklą apibūdinančius rodiklius ir jų pokyčius, palyginti su praėjusiais laikotarpiais.	Ne
Rengiamas 6 mėn. tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys, kuris paskelbiamas internete iki rugpjūčio 31 d.	Taip

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė MINDAUGAS,JUKNA Data: 2022-04-22 16:05:10

Vieta: Vilnius, Lietuva

Document Metadata

Table of Contents

TURINYS

Document Metadata