TURINYS

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė DEIMANTĖ,XXXXXXXXXX Data: 2021-03-31 12:06:52

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė XXXXXXXX,XXXXXXXXX AS

Data: 2021-03-31 12:42:45

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“

FINANSINĖS ATASKAITOS, PARENGTOS PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI

EUROPOS SĄJUNGOJE

2021 kovo 31 d.

TURINYS

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA 3-4

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA 5

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA 6

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA 7

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA 8

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS 9-25

UAB „Deloitte Lietuva“

Jogailos g. 4

LT-01116 Vilnius Lietuva

Juridinio asmens k.: 111525235 PVM mok. k.: LT115252314

Duomenys kaupiami ir saugomi

Juridinių asmenų registre

Tel.: x000 0 000 0000

xxx.xxxxxxxx.xx

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ akcininkui

Išvada dėl finansinių ataskaitų audito Nuomonė

Mes atlikome UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ (toliau – Įmonės) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2020 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusio 5 mėnesių laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos metodų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais teisingai pateikia Įmonės 2020 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusio 5 mėnesių laikotarpio finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo Įmonės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą Buhalterių profesionalų etikos kodeksą (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikomės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Įmonės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Įmonę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Įmonės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis. Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatėme ir įvertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

• Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą.

• Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės atliktų apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.

• Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Įmonės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Įmonė negalės toliau tęsti savo veiklos.

• Įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.

UAB „Deloitte Lietuva”

Įmonės audito pažymėjimo Nr. 001275

Xxxxxxxxx Xxxxx

Atestuotas auditorius

Auditoriaus pažymėjimo Nr. 000580

Vilnius, Lietuvos Respublika

2021 m. kovo 31 d.

FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITA

TURTAS	Pastabos	2020.12.31		2019.12.31
		-		-
Ilgalaikis turtas		-		-
Ilgalaikis turtas		-		-
Investicijos į dukterines ir asocijuotas bendroves	3.1	4 124 817		-
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	3.12	4 929		-
Ilgalaikio turto iš viso		4 129 746		-
Trumpalaikis turtas
Xxxxxxxx sumos ir išankstiniai apmokėjimai	3.2	3 487		-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	3.3	94 177 742		-
Trumpalaikis turtas iš viso		94 181 229		-
TURTO IŠ VISO		98 310 975		-

NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI	Pastabos	2020.12.31		2019.12.31
Nuosavybė		-		-
Įstatinis kapitalas	3.4	100 200 000		-
Nepaskirstytas pelnas (nuostoliai)		(2 901 970)		-
Nuosavybė iš viso		97 298 030		-
Ilgalaikiai įsipareigojimai
		-		-
Ilgalaikių įsipareigojimų iš viso		-		-
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Kontroliuojamiems ir asocijuotiesiems subjektams mokėtinos sumos	3.5	1 000 000		-
Mokėtinos sumos darbuotojams	3.6	4 584		-
Kitos mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	3.7	8 361		-
Trumpalaikių įsipareigojimų iš viso		1 012 945		-
Įsipareigojimų iš viso		1 012 945		-
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO		98 310 975		-

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis
Finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2021 kovo 31 d.
UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, vardu		Vyriausioji buhalterė
Direktorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx		Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx UAB "Nordgain" įgaliotas asmuo

BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITA

	Pastabos	Finansiniai metai, pasibaigę
VEIKLOS PAJAMOS		2020.12.31		2019.12.31
Pardavimai		-		-
Pardavimų (savikaina)		-		-
Kitos pajamos (perparduotos)		-		-
BENDRASIS PELNAS		-		-
Veiklos (sąnaudos)	3.8	(31 715)		-
Kitos sąnaudos		-		-
		(31 715)		-
VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIAI)		-		-
Finansinės veiklos pajamos		-		-
Finansinės veiklos (sąnaudos)	3.9	(2 875 184)		-
PELNAS (NUOSTOLIAI) PRIEŠ APMOKESTINIMĄ		(2 906 899)		-
Pelno mokesčio (sąnaudos) nauda	3.12	4 929		-
XXXXXXXX XXXXXX (NUOSTOLIAI)	3.10	(2 901 970)		-
KITOS BENDROSIOS PAJAMOS		-		-
BENDRŲJŲ PAJAMŲ IŠ VISO		-		-
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostolis) (Eur vienai akcijai)	3.11	(0,290)		-

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis

Finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2021 kovo 31 d.

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, vardu		Vyriausioji buhalterė
Direktorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx		Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx UAB "Nordgain" įgaliotas asmuo

NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITA

	Įstatinis kapitalas	Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	Iš viso
Likutis 2019 m. gruodžio 31 d.	-	-	-
Įstatinio kapitalo suformavimas	100 200 000	-	100 200 000
Grynasis pelnas (nuostolis)	-	(2 901 970)	(2 901 970)
Įstatinio kapitalo didinimas (mažinimas)	-	-	-
Dividendai	-	-	-
Kitos išmokos savininkams	-	-	-
Likutis 2020 m. gruodžio 31 d.	100 200 000	(0 000 000)	00 000 000

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šių finansinių ataskaitų dalis

Finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2021 kovo 31 d.

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, vardu		Vyriausioji buhalterė
Direktorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx		Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx UAB "Nordgain" įgaliotas asmuo

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

	Pastabos	Finansiniai metai, pasibaigę
		2020.12.31	2019.12.31
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Ataskaitinio laikotarpio įplaukos		-	-
Veiklos pajamos		-	-
Ataskaitinio laikotarpio išmokos		(22 258)	-
Ilgalaikio turto įsigijimas		-	-
Suteiktos paskolos		-	-
Grąžintos paskolos		-	-
Gauti dividendai		-	-
Darbo užmokesčio mokėjimai		(6 296)	-
Sumokėti mokesčiai		(6 220)	-
Pinigų išmokos tiekėjams		(7 085)	-
Kitos išmokos		(2 657)	-
Grynieji pagrindinės veiklos srautai		(22 258)	-
Investicijų įsigijimas	3.1	(7 000 000)
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai		(7 000 000)	-
Finansinės veiklos pinigų srautai
Įstatinio kapitalo suformavimas	3.4	100 200 000	-
Indėliai		-	-
Gautos paskolos		-	-
Kitų įmonės įsipareigojimų padidėjimas	3.5	1 000 000
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai		101 200 000	-
Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui		-	-
Grynasis pinigų srautų (sumažėjimas)		94 177 742	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje		-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	3.3	94 177 742	-

Finansinės ataskaitos patvirtintos ir pasirašytos 2021 kovo 31 d.

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, vardu		Vyriausioji buhalterė
Direktorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx		Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx UAB "Nordgain" įgaliotas asmuo

FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Bendroji informacija

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“ (toliau – „Bendrovė“ arba „Įmonė“) yra Lietuvos Respublikoje registruota uždaroji akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:

Gedimino pr. 38, Vilnius,

Lietuvos Respublika

Bendrovės veiklos sritys yra vadovaujantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto Priemonės „Pagalbos verslui fondas“ veiklos aprašo nuostatomis padėti atsigauti Lietuvos ekonomikai po koronaviruso COVID-19 sukeltų pasekmių, valstybės ir kapitalo rinkos priemonėmis pritrauktomis lėšomis finansuojant pagalbos verslui ir kapitalo rinkos plėtrai skirtas priemones.

Xxxxxxxx įregistruota 2020 m. rugpjūčio 26 dieną. 2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovės 100 % įstatinio kapitalo priklauso Lietuvos Respublikai k.111105555.

Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas – 100 200 000 eurų, jį sudaro 10 020 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė 10 EUR. 2020 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

2020 m. gruodžio 31 d. vidutinis metinis Bendrovės darbuotojų skaičius buvo 1. Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

2. Apskaitos principai

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės finansinių metų, pasibaigusių 2020 m. gruodžio 31 d., finansines ataskaitas, yra šie:

2.1 FINANSNINIŲ ATASKAITŲ PARENGIMO PAGRINDAS

1. Reikšmingi apskaitos politikos straipsniai

1.1. Atitikties patvirtinimas

Įmonė parengė finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (toliau – ES).

1.2. Finansinių ataskaitų parengimo pagrindas

Finansinės ataskaitos parengtos istoriniu įsigijimo savikainos pagrindu.

Įmonės finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d. Finansinės ataskaitos yra pateikiamos Lietuvos nacionaline valiuta – eurais (EUR).

Toliau pateikta apskaitos politika buvo nuosekliai taikoma visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams, jeigu nenurodyta kitaip.

Nuosavas kapitalas

Nuosavu kapitalu priskiriama apmokėta įstatinio kapitalo dalis, akcijų priedai, perkainojimo rezervas (rezultatai), privalomasis rezervas, rezervas savoms akcijoms įsigyti, kiti rezervai, nepaskirstytas pelnas (nuostoliai).

Pasirašytasis įstatinis kapitalas apskaitomas ir finansinėje atskaitomybėje atskleidžiamas visa suma, neatsižvelgiant į apmokėtą dalį. Neapmokėta akcijų dalis apskaitoma ir finansinėje atskaitomybėje atskleidžiama kontrarinėje įstatinio kapitalo sąskaitai (straipsniui).

Jei už išleistas akcijas atsiskaitoma turtu (įskaitant kitos akcinės bendrovės akcijas), akcijų emisijos kaina yra lygi už jas gauto turto tikrajai vertei. Įstatinio kapitalo sąskaitoje registruojama tik nominalioji akcijų vertė. Jei emisijos kaina viršija jų nominaliąją vertę, kainos perviršis registruojamas akcijų priedų sąskaitoje.

Jei yra priimtas sprendimas didinti arba mažinti įstatinį kapitalą, įstatinio kapitalo padidėjimas arba mažėjimas apskaitoje registruojamas tada, kai teisės aktų nustatyta tvarka įregistruojami pakeisti akcinės bendrovės įstatai.

Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas – 100 200 000 eurų, jį sudaro 10 020 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė 10 EUR. 2020 m. gruodžio 31 d. visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

Pajamų pripažinimas

Bendrovės pajamos pripažįstamos vadovaujantis 15-ojo TFAS nuostatomis, t. y. Bendrovė pripažįsta pajamas tuo laiku ir tokia apimtimi, kad prekių ar paslaugų perdavimas klientams parodytų sumą, kuri atitinka atlygį, kurį Xxxxxxxx tikisi turėti mainais už tas prekes ar paslaugas. Taikant šį standartą, Xxxxxxxx atsižvelgia į sutarties sąlygas ir į visus svarbius faktus bei aplinkybes. Pajamos Bendrovėje pripažįstamos naudojantis 5 žingsnių modeliu:

1 žingsnis – Sutarčių su klientu identifikavimas.

Sutartimi pripažįstamas susitarimas tarp dviejų ir (arba) daugiau šalių (priklauso nuo pirkimo/ pardavimo sąlygų), kuriuo sukuriamos įgyvendintinos teisės ir vykdytinos prievolės (netaikomas, jeigu pasirašoma jungtinės veiklos sutartis). Sutartis, kuriai taikomas 15-asis TFAS, pripažįstama tik tuo atveju, kai yra tenkinami šie kriterijai:

- šalys sutartį patvirtino (raštu, žodžiu ar pagal kitą įprastą verslo praktiką) ir yra įsipareigojusios vykdyti sutartimi numatytas prievoles,

- yra galimybė identifikuoti kiekvienos šalies teises dėl perduotinų prekių ir (arba) paslaugų,

- yra galimybė identifikuoti mokėjimo sąlygas, numatytas už perduotinas prekes ir (arba) paslaugas,

- sutartis yra komercinio pobūdžio,

- yra tikimybė gauti atlygį mainais už prekes ir (arba) paslaugas, kurios bus perduotos klientui.

Sutartys su klientu gali būti sujungiamos ar atskiriamos į kelias sutartis, išlaikant buvusių sutarčių kriterijus. Toks sujungimas arba atskyrimas laikomas sutarties keitimu.

2 žingsnis – Veiklos įsipareigojimų sutartyse identifikavimas.

Sutartimi įtvirtintas pasižadėjimas perduoti prekes ir (arba) paslaugas klientui. Jeigu prekes ir (arba) paslaugas galima išskirti, įsipareigojimai pripažįstami atskirai. Kiekvienas įsipareigojimas identifikuojamas vienu iš dviejų būdų:

- prekė ir (arba) paslauga yra atskira, arba

- atskirų prekių ir (arba) paslaugų, kurios iš esmės yra vienodos ir perduodamos klientui pagal vienodą modelį, rinkinys.

3 žingsnis – Sandorių kainos nustatymas.

Bendrovė atsižvelgia į sandorio sąlygas ir įprastą verslo praktiką. Sandorio kaina yra atlygio suma, kurią Xxxxxxxx tikisi gauti perdavusi pažadėtas prekes ir paslaugas klientui, išskyrus trečiųjų šalių vardu surinktas sumas. Su klientu sudarytoje sutartyje numatytas atlygis gali apimti fiksuotas sumas, kintamas sumas arba abi.

4 žingsnis – Sandorių kainos priskyrimas veiklos įsipareigojimams.

Bendrovė priskiria sandorio kainos dalį kiekvienam veiklos įsipareigojimui tokia suma, kuri atspindi atlygio sumą, į kurią Xxxxxxxx tikisi turėti teisę mainais už klientui perduotas pažadėtas prekes ar

paslaugas. Sandorio kaina paskirstoma kiekvienam veiklos įsipareigojimui remiantis santykinėmis atskiromis prekės ar paslaugos, pažadėtos sutartyje, pardavimo kainomis. Jeigu sutartyse atskirai paslaugos ar prekės kaina nenurodoma (pavyzdžiui, viena kaina už du produktus), Bendrovė ją nustato. Panašūs sandoriai vertinami vienodai.

5 žingsnis – Pajamų pripažinimas, kai Bendrovė (į)vykdo veiklos įsipareigojimus.

Bendrovė pripažįsta pajamas, kai Bendrovė veiklos įsipareigojimą įvykdo klientui perduodama pažadėtą prekę ar paslaugą klientui (t. y. klientas įgyja turto kontrolę). Pajamos pripažįstamos kaip sumos, lygios sandorio kainai, kuri buvo nustatyta atitinkamam veiklos įsipareigojimui. Pripažįstama pajamų suma, priskirta įvykdytam įsipareigojimui, kuris gali būti vykdomas tam tikru laiku arba per tam tikrą laiką.

Pajamos pripažįstamos, kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą ir kai tikėtina, kad Xxxxxxxx gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai kiekvienam pajamų tipui buvo įvykdyti konkretūs kriterijai. Bendrovė remiasi istoriniais rezultatais, atsižvelgdama į kliento tipą, sandorio tipą ir kiekvieno susitarimo sąlygas.

Su Bendrovės veikla susijusios pajamos

Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu. Pajamos – tai Bendrovės turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas per ataskaitinį finansinį laikotarpį. Per einamąjį finansinį laikotarpį gautas, bet neuždirbtas pajamas Bendrovė apskaito įsipareigojimuose ir pripažįsta to finansinio laikotarpio pajamomis, per kurį jos uždirbamos.

Pajamų ir išlaidų sąskaitos negali būti tarpusavyje užskaitomos, išskyrus nerealizuotąsias pajamas ir išlaidas, bei pajamas ir išlaidas, susijusias su efektyvia rizikos mažinimo apskaita.

Bendrovės pagrindinės veiklos pajamos:

• Palūkanų pajamos

Palūkanų pajamos iš finansinio turto yra pripažįstamos, kai tikėtina, kad Įmonė gaus ekonominę naudą ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Palūkanų pajamos yra kaupiamos per laikotarpį, atsižvelgiant į negrąžintą dalį ir taikomą apskaičiuotų palūkanų normą, kuri tiksliai diskontuoja numatomas būsimas pinigų įplaukas per numatomą to finansinio turto laikotarpį iki to turto grynosios pirminio pripažinimo apskaitinės vertės.

• Pajamos už nuosavybės vertybinius popierius.

• Realizuoto turto pajamos (iš operacijų užsienio valiuta; iš operacijų skolos vertybiniais popieriais; iš operacijų nuosavybės vertybiniais popieriais; iš operacijų kitomis finansinėmis priemonėmis).

1.3. Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų sumokėjimo laiką.

Šiuo metu bendrovės sąnaudas sudaro darbo užmokestis ir su tuo susiję mokesčiai, atostogų kaupiniai, apskaitos paslaugos sąnaudos, draudimo sąnaudos, valdybos narių atlygiai, darbuotojų atrankos ir atidėto pelno mokesčio sąnaudos.

1.4. Nuoma

Pagal TFAS 16 nuoma apibrėžiama kaip sutartis, ar dalis sutarties, kuria perduodama teisė naudoti turtą (pagrindinį turtą) tam tikram laikotarpiui mainais į atlyginimą. Pagal tokią sutartį, naujasis modelis reikalauja nuomininką pripažinti naudojimo teise valdomą turtą bei susijusį nuomos įsipareigojimą. Naudojimo teise valdomas turtas yra nudėvimas, o įsipareigojimui kaupiamos palūkanos.

1.4.1. Įmonė kaip nuomininkas

Išperkamąja nuoma išsinuomotas turtas pirminio pripažinimo metu yra pripažįstamas kaip Įmonės turtas verte, lygia išsinuomoto turto tikrajai vertei nuomos pradžioje, arba, jei mažesnė, dabartinei minimalių nuomos įmokų vertei. Atitinkamas nuomotojo įsipareigojimas yra pateikiamas finansinės būklės ataskaitoje kaip išperkamosios nuomos įsipareigojimas.

Nuomos mokėjimai yra paskirstomi tarp finansinių sąnaudų ir neapmokėtų įsipareigojimų mažinimo taip, kad atspindėtų pastovų įsipareigojimo grąžos rodiklį nuo neapmokėto įsipareigojimų likučio. Finansinės sąnaudos yra nedelsiant pripažįstamos pelnu ar nuostoliais, nebent jos yra tiesiogiai susijusios su ilgo parengimo turtu, tuo atveju jos yra kapitalizuojamos pagal bendrąją Įmonės skolinimosi sąnaudų politiką. Neapibrėžti nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

Veiklos nuomos mokėjimai yra apskaitomi sąnaudomis pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, tiesiniu-linijiniu metodu per nuomos laikotarpį, nebent labiau tiktų taikyti kitą sistemingą būdą, laiko atžvilgiu labiau tinkantį ekonominės naudos iš išnuomoto turto gavimui atspindėti. Neapibrėžti veiklos nuomos mokesčiai yra pripažįstami sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos.

1.5. Užsienio valiutos

Įmonės veiklos finansiniai rezultatai bei finansinė būklė yra pateikiamos eurais, kurie yra Įmonės funkcinė valiuta ir Įmonės finansinių ataskaitų pateikimo valiuta.

Operacijos užsienio valiuta yra konvertuojamos į eurus oficialiu, tą dieną Lietuvos banko nustatytu kursu, kuris apytiksliai lygus rinkos kursui. Piniginis turtas ir įsipareigojimai yra konvertuojami į eurus finansinės būklės ataskaitos sudarymo dienos valiutos kursu. Keitimo kurso skirtumai dėl operacijų užsienio valiutomis įtraukiami per pelną arba nuostolius tuo metu, kai jie atsiranda. Pajamos ir sąnaudos dėl valiutos kurso pasikeitimo, konvertuojant piniginį turtą ar įsipareigojimus į eurus, įtraukiamos į pelną arba nuostolį.

1.6. Xxxxx mokestis ir atidėtasis pelno mokestis

Pelno mokesčio sąnaudas sudaro einamųjų metų pelno mokesčio ir atidėtojo pelno mokesčio sąnaudos. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų reikalavimus.

1.6.1. Einamųjų metų mokestis

Einamųjų metų mokestis yra mokamas atsižvelgiant į apmokestinamąjį pelną. Apmokestinamasis pelnas skiriasi nuo pelno, pateikto pelno (nuostolių) ir kitų bendrųjų pajamų ataskaitoje, dėl kitais metais apmokestinamųjų ar įskaitomųjų pajamų ar sąnaudų ir pajamų ar sąnaudų, kurios niekada neapmokestinamos ar įskaitomos. Įmonės įsipareigojimas dėl einamųjų metų pelno mokesčio apskaičiuojamas naudojant pelno mokesčio tarifą, galiojusį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Standartinis Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas už metus, pasibaigusius 2020 m. gruodžio 31 d., yra 15 proc.

1.6.2. Atidėtasis mokestis

Atidėtasis mokestis yra pripažįstamas nuo laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai yra bendrai pripažįstami visiems laikiniesiems skirtumams. Atidėtojo mokesčio turtas pripažįstamas tik ta dalimi, kuri tikėtinai ateityje sumažins turimą apmokestinamąjį pelną realizuojant laikinuosius skirtumus. Toks atidėtasis turtas ir įsipareigojimai yra nepripažįstami, jei laikinieji skirtumai yra susiję su prestižu, arba su pirminiu turto ar įsipareigojimų pripažinimu (kitų nei verslo jungimo metu), kurių atsiradimo (sandorių) metu nėra daroma įtaka nei apmokestinamajam, nei finansiniam pelnui.

Atidėtojo pelno mokesčio turtas yra peržiūrimas kiekvieną ataskaitinio periodo pabaigos datą ir yra sumažinamas, jei nėra tikėtina, kad Įmonė ateityje turės pakankamai apmokestinamojo pelno šiam turtui realizuoti, iki sumos, kuri tikėtinai ateityje sumažins apmokestinamąjį pelną.

Atidėtojo mokesčio įsipareigojimai ir turtas yra įvertinami naudojant galiojančią mokesčio normą, kuri bus taikoma tais metais, kuriais numatoma šiuos laikinuosius skirtumus padengti arba apmokėti, remiantis mokesčio normomis (ir mokesčių įstatymais), kurios yra ar bus patvirtintos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos. Atidėtojo mokesčio turtas ir įsipareigojimai atspindi mokestines pasekmes, kurių Įmonė tikisi ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, siekdama apmokėti ar padengti savo turtą ar įsipareigojimus.

1.6.3. Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis už laikotarpį

Einamųjų metų ir atidėtasis mokestis yra apskaitomi sąnaudomis pelne ar nuostoliuose, išskyrus atvejus, kai jie susiję su straipsniais, pripažįstamais kitose bendrosiose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje, tokiu atveju mokestis taip pat pripažįstamas atitinkamai kitose bendrosiose pajamose arba tiesiogiai nuosavybėje. Kai einamųjų metų mokestis ir atidėtasis mokestis kyla iš verslo jungimo pirminio pripažinimo, mokesčio efektas yra įtraukiamas į verslo jungimo apskaitą.

1.7. Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai

Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai apskaitomi įsigijimo savikaina, į kurią neįeina kasdienės priežiūros išlaidos, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir įvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra.

Nusidėvėjimas pripažįstamas taip, kad per turto naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tiesinį-linijinį metodą, nurašoma jo savikaina (išskyrus žemę ir nebaigtą statybą) atėmus likvidacinę vertę. Numatomas naudingo tarnavimo laikotarpis, likvidacinė vertė ir nusidėvėjimo metodai yra peržiūrimi kiekvienų metų pabaigoje, perspektyviai atliekant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį vidutinį naudingo tarnavimo laiką:

Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai 3–6 metai Transporto priemonės 6 metai

Kitas materialusis turtas 4 metai

Turtas, įsigytas išperkamosios nuomos būdu, yra nudėvimas per naudingo tarnavimo laikotarpį, taikant tą patį nusidėvėjimo skaičiavimo metodą kaip nuosavam turtui. Tačiau, kai nėra pakankamos garantijos, kad nuosavybės teisės bus gautos išperkamosios nuomos pabaigoje, turtas yra nudėvimas per trumpesnį iš nuomos laikotarpį ar jų naudingo tarnavimo laiką.

Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų pripažinimas nutraukiamas turtą pardavus arba kai ateityje iš jo nebesitikima jokios ekonominės naudos. Bet koks pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų vieneto pardavimo arba nurašymo yra apskaičiuojamas kaip grynųjų pardavimo įplaukų ir apskaitinės turto vertės skirtumas ir yra pripažįstamas pelne ar nuostoliuose.

Vėlesnės remonto išlaidos yra pridedamos prie turto vertės, jei yra tikėtina, kad Įmonė ateityje gaus ekonominę naudą iš šių išlaidų, ir jei išlaidų savikainą galima patikimai įvertinti. Pakeistos dalies apskaitinės vertės pripažinimas yra nutraukiamas. Visos kitos remonto išlaidos yra pripažįstamos sąnaudomis to laikotarpio pelne arba nuostoliuose, kai jos yra patiriamos.

Nuomojamo ir (arba) pagal panaudos sutartis naudojamo turto remonto, kuris pailgina nuomojamo turto naudingo tarnavimo laikotarpį ar pagerina turto naudingąsias savybes, išlaidos yra kapitalizuojamos ir nudėvimos per likusį nuomos ir (arba) panaudos sutarties laikotarpį.

1.8. Nematerialusis turtas

Nematerialusis turtas yra apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Amortizacija yra pripažįstama taikant tiesinį-linijinį metodą per numatytą naudingo tarnavimo laiką. Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacijos metodas yra peržiūrimi kiekvieno

ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, perspektyviai atliekant bet kokius pakeitimus apskaitiniame įvertinime.

Amortizacija skaičiuojama taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokį vidutinį naudingo tarnavimo laiką:

Programinė įranga 3 metai

1.9. Nefinansinio turto vertės sumažėjimas

Bendrovės nefinansinio turto likutinės vertės yra peržiūrimos kiekvieną ataskaitų pateikimo dieną, siekiant išsiaiškinti, ar yra nuvertėjimo požymių. Jeigu tokių požymių yra, įvertinama turto atsiperkamoji vertė. Nuostolis dėl nuvertėjimo apskaitomas, kai turto arba jam priklausančio grynuosius pinigus uždirbančio vieneto apskaitinė vertė viršija atsiperkamąją vertę.

Nefinansinio turto atsiperkamoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: tikrosios vertės, atskaičius pardavimo sąnaudas, ir turto naudojimo vertės. Turto naudojimo vertė apskaičiuojama diskontuojant būsimus pinigų srautus iš turto naudojimo iki jų dabartinės vertės, taikant priešmokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir riziką, susijusią su tuo turtu.

Nuvertėjimo nuostoliai yra apskaitomi pelne (nuostoliuose).

Jeigu įvyksta tam tikri įvykių ar aplinkybių, kurių pagrindu buvo vertinama nefinansinio turto atsiperkamoji vertė, pasikeitimai, liudijantys, kad nefinansinio turto apskaitinė vertė gali būti atgauta, vertės sumažėjimo nuostoliai yra atstatomi. Vertės sumažėjimo nuostoliai atstatomi, taip kad turto likutinė vertė neviršytų tos likutinės vertės, kuri būtų nustatyta, jei vertės sumažėjimo nuostoliai nebūtų buvę pripažinti, atskaičius amortizaciją ar nusidėvėjimą.

1.10. Atidėjiniai

Atidėjinys apskaitomas tada ir tik tada, kai dėl įvykio praeityje Įmonė turi teisinį įsipareigojimą ar neatšaukiamą pasižadėjimą, ir tikėtina, kad jam įvykdyti bus reikalingi Įmonės ekonominę naudą teikiantys ištekliai, ir įsipareigojimo suma gali būti patikimai įvertinta. Atidėjiniai yra peržiūrimi kiekvienos finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną ir koreguojami, kad geriau atspindėtų tiksliausią dabartinį įvertinimą. Tais atvejais, kai pinigų laiko vertės poveikis yra reikšmingas, atidėjinio suma yra išlaidų, kurių, tikėtina, reikės įsipareigojimui padengti, dabartinė vertė. Kai naudojamas diskontavimas, atidėjinio padidėjimas, atspindintis praėjusį laiko tarpą, yra apskaitomas kaip palūkanų sąnaudos.

1.11. Finansinės priemonės

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai yra pripažįstami tada, kai Įmonė tampa finansinės priemonės sutarties šalimi.

Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai pirminio pripažinimo metu yra vertinami tikrąja verte. Sandorio išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos finansinio turto įsigijimui ar išleidimui (išskyrus finansinį turtą ir finansinius įsipareigojimus, kurių tikrosios vertės pokyčiai pripažįstami per pelną ar nuostolius), pirminio pripažinimo metu yra pridedamos arba atimamos atitinkamai iš finansinio turto ar finansinių įsipareigojimų tikrosios vertės. Sandorio išlaidos, tiesiogiai priskirtinos finansiniam turtui ar finansiniams įsipareigojimams, pateikiamiems tikrąja verte per pelną ar nuostolius, yra iš karto pripažįstamos pelne ar nuostoliuose.

Finansinė priemonė – tai bet kuri sutartis, dėl kurios pas vieną įmonę atsiranda finansinis turtas, o pas kitą – finansinis įsipareigojimas ar nuosavybės priemonė.

Pripažinimas ir pripažinimo nutraukimas finansinės būklės ataskaitoje

Bendrovė pripažįsta finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą savo finansinės būklės ataskaitoje tada ir tik tada, kai ji tampa priemonės sutartinių sąlygų šalimi.

Bendrovė finansinio turto pirkimą ar pardavimą pripažįsta arba jo pripažinimą nutraukia sandorio sudarymo dieną. Bendrovė finansinio turto pripažinimą nutraukia finansinės būklės ataskaitoje tada ir tik tada, kai:

− baigiasi sutartinių teisių į pinigų srautus iš finansinio turto galiojimo terminas; arba

− ji perduoda finansinį turtą kitai šaliai.

Bendrovė nustoja pripažinti finansinį įsipareigojimą (ar finansinio įsipareigojimo dalį) finansinės būklės ataskaitoje tada ir tik tada, kai šis įsipareigojimas panaikinamas, t. y. kai sutartyje nurodyta prievolė:

− įvykdoma; arba

− atšaukiama; arba

− baigiasi jos galiojimo laikas.

Bendrovė finansinį turtą skirsto į vieną iš šių kategorijų:

− vertinamas amortizuota savikaina,

− vertinamas tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas,

− vertinamas tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje,

− apsidraudimo finansinės priemonės.

Bendrovė priskiria skolos finansinį turtą tinkamai kategorijai, priklausomai nuo finansinio turto valdymo verslo modelio ir sutartinių pinigų srautų požymių atitinkamam finansiniam turtui. Finansinio turto grupei taikomas verslo modelis nustatomas pagal tai, kaip visos finansinio turto grupės yra valdomos kartu siekiant konkretaus Bendrovės verslo tikslo.

Bendrovė prie amortizuota savikaina vertinamo turto priskiria prekybos gautinas sumas, suteiktas paskolas, kitas finansinio turto gautinas sumas bei pinigus ir pinigų ekvivalentus.

Bendrovė finansinius įsipareigojimus skirsto į vieną iš šių kategorijų:

− vertinami amortizuota savikaina,

− vertinami tikrąja verte pelno (nuostolių) ataskaitoje,

− apsidraudimo finansinės priemonės.

Bendrovė prie amortizuota savikaina vertinamų finansinių įsipareigojimų priskiria prekybos įsipareigojimus, paskolas, pasiskolintas sumas.

Finansinio turto vertinimas amortizuota savikaina

Vertindama finansinį turtą amortizuota savikaina Bendrovė taiko apskaičiuotų palūkanų normos metodą.

Prekybos gautinos sumos po pirminio pripažinimo vertinamos amortizuota savikaina, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą, įskaitant vertės sumažėjimo nuostolius, o prekybos gautinos sumos, kurių terminas trumpesnis nei 12 mėnesių nuo pripažinimo dienos (t. y. neturinčios finansavimo elemento) ir kurios nėra priskiriamos faktoringui, nėra diskontuojamos ir yra vertinamos nominalia verte atėmus vertės sumažėjimą.

Finansinio turto vertės sumažėjimas

Vertės sumažėjimo modelis yra pagrįstas apskaičiuotu tikėtinu nuostoliu. Bendrovė nustatydama vertės sumažėjimo nuostolius taiko šiuos modelius:

- bendras modelis (pagrindinis),

- supaprastintas modelis.

Bendrą modelį Xxxxxxxx taiko finansiniam turtui, įvertintam amortizuota savikaina, išskyrus prekybos gautinas sumas.

Taikant bendrą modelį Xxxxxxxx stebi su atitinkamu finansiniu turtu susijusio kredito rizikos lygio pasikeitimus ir finansinį turtą klasifikuoja į vieną iš trijų etapų, skirtų nustatyti vertės sumažėjimo nuostolius remiantis kredito rizikos lygio pasikeitimais po pirminio priemonės pripažinimo.

Priklausomai nuo atskirų etapų klasifikavimo, vertės sumažėjimas nustatomas 12-os mėnesių laikotarpiui (1 etapas) arba per priemonės galiojimo laikotarpį (2 ir 3 etapai).

Kiekvieną paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną Xxxxxxxx analizuoja požymius, kuriais remiantis finansinis turtas klasifikuojamas į atskirus etapus nustatant vertės sumažėjimo nuostolius. Požymiai

gali apimti skolininko kreditingumo pasikeitimus, rimtas skolininko finansines problemas, reikšmingus nepalankius skolininko ekonominius, teisinius ar rinkos aplinkos pasikeitimus.

Siekdama nustatyti tikėtinus kredito nuostolius, Bendrovė taiko įsipareigojimų nevykdymo tikimybės lygius, numanomus iš kredito išvestinių finansinių priemonių kotiruojamų rinkos kainų, ūkio subjektams su suteiktu kredito reitingu ir iš atitinkamo sektoriaus.

Bendrovė įtraukia ateities informaciją į vertinimo parametrus, taikomus tikėtinų kredito nuostolių įvertinimo modelyje, apskaičiuodama nemokumo parametrų tikimybę remiantis kotiruojamomis rinkos kainomis.

Supaprastintą modelį Bendrovė taiko prekybos gautinoms sumoms.

Xxxxxxx supaprastintą modelį Xxxxxxxx nestebi kredito rizikos lygio pasikeitimų per priemonės galiojimo laikotarpį ir tikėtinus kredito nuostolius nustato iki numatyto priemonės naudojimo laikotarpio pabaigos.

Siekdama įvertinti tikėtinus kredito nuostolius Xxxxxxxx naudoja atidėjinių matricą, apskaičiuotą atsižvelgiant į istorinį iš klientų gautinų sumų grąžinimo ir išieškojimo lygį.

Bendrovė įtraukia informaciją apie būsimus laikotarpius į parametrus, naudojamus tikėtinų nuostolių modelyje koreguojant pagrindinius nemokumo tikimybės parametrus.

Norėdama apskaičiuoti tikėtinus kredito nuostolius, Xxxxxxxx nustato gautinų sumų įsipareigojimų nevykdymo tikimybės parametrus, apskaičiuotus istorine neapmokėtų sąskaitų skaičiaus analize, ir įsipareigojimų nevykdymo tikimybės parametrus, apskaičiuotus remiantis istorine neapmokėtų sąskaitų vertės analize.

Tikėtini kredito nuostoliai apskaičiuojami, kai gautina suma pripažįstama finansinės būklės ataskaitoje, ir yra atnaujinama kiekvieną vėlesnę paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, priklausomai nuo pradelstų gautinos sumos dienų skaičiaus.

Nuostoliai (nuostolių panaikinimas) dėl finansinių priemonių vertės sumažėjimo

Nuostoliai (nuostolių panaikinimas) dėl finansinių priemonių vertės sumažėjimo apima, ypač, nuostolius (nuostolių panaikinimą) dėl prekybos gautinų sumų vertės sumažėjimo ir nuostolius (nuostolių panaikinimą) dėl suteiktų paskolų vertės sumažėjimo.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, pinigai kelyje ir pinigai bankų sąskaitose, indėliai iki pareikalavimo ir kitos trumpalaikės iki trijų mėnesių labai likvidžios investicijos, kurios gali būti lengvai iškeičiamos į aiškias pinigų sumas ir kurioms būdinga nereikšminga vertės pasikeitimo rizika.

Pinigų srautų ataskaitoje pinigus ir pinigų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje, indėliai einamosiose sąskaitose, kitos trumpalaikės labai likvidžios investicijos.

1.12. Finansiniai įsipareigojimai

Paskolos ir skolos su palūkanomis

Skolos iš pradžių pripažįstamos gautų lėšų tikrąja verte, atėmus sandorio išlaidas. Vėliau jos apskaitomos amortizuota verte, o skirtumas tarp gautų lėšų ir sumos, kurią reikės sumokėti per skolos terminą, yra įtraukiamas į laikotarpio bendrųjų pajamų ataskaitą, išskyrus kapitalizuojamas skolinimosi išlaidas, kurios aprašytos žemiau.

Skolinimosi išlaidos, tiesiogiai priskiriamos įsigijimui turto, kuriam reikia laiko paruošti numatomam naudojimui ar pardavimui, statybai ar gamybai yra kapitalizuojamos kaip dalis atitinkamo turto savikainos. Visos kitos skolinimosi išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, kai patiriamos. Skolos priskiriamos ilgalaikėms, jei iki ataskaitų datos sudaryta finansavimo sutartis įrodo, kad įsipareigojimas ataskaitų datai pagal pobūdį buvo ilgalaikis.

Prekybos įsipareigojimai

Prekybos įsipareigojimai yra neišvestiniai finansiniai įsipareigojimai su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriais neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Tokie įsipareigojimai yra apskaitomi amortizuota verte, naudojant apskaičiuotų palūkanų normos metodą. Pelnas ir nuostoliai

yra pripažįstami bendrųjų pajamų ataskaitoje, kai prekybos įsipareigojimai yra nurašomi arba amortizuojami.

1.13. Išmokos darbuotojams

Trumpalaikės išmokos darbuotojams pripažįstamos kaip einamosios sąnaudos laikotarpiu, kai darbuotojai suteikia paslaugas. Išmokos apima atlyginimus, socialinio draudimo išmokas, premijas, mokamas atostogas ir kt. Ilgalaikių išmokų darbuotojams nėra. Tikrosios vertės nustatymas

Daugelis Įmonės apskaitos principų ir atskleidimų reikalauja, kad būtų nustatyta tiek finansinio, tiek nefinansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė. Tikroji vertė yra kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį, sudaromą tarp rinkos dalyvių pagrindinėje rinkoje, o jei jos nėra – palankiausioje rinkoje, į kurią Įmonė gali patekti vertinimo dieną. Įsipareigojimo tikroji vertė parodo jo prievolių neįvykdymo rizikos poveikį. Tikrosios vertės yra nustatomos pagal kotiruojamas rinkos kainas, diskontuotų pinigų srautų analizes ir opciono kainų modelius, kaip tinka.

Nustatydama turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę, Įmonė remiasi prieinamais rinkos duomenimis, kiek įmanoma. Tikrosios vertės yra pateikiamos žemiau nurodytais trimis tikrosios vertės hierarchijos lygiais, remiantis vertinimo metoduose taikomais kintamaisiais:

1 lygis: aktyviosiose tokio paties turto arba įsipareigojimų rinkose kotiruojamos kainos (nepakoreguotos).

2 lygis: kiti kintamieji, išskyrus į 1 lygį įtrauktas kotiruojamas turto arba įsipareigojimų kainas, kurie stebimi tiesiogiai (t. y. kaip kainos) arba netiesiogiai (t. y. išvesti iš kainų).

3 lygis: turto arba įsipareigojimų kintamieji, nepagrįsti stebimais rinkos duomenimis (nestebimi kintamieji).

Jei kintamieji, naudojami nustatant turto ar įsipareigojimo tikrąją vertę, gali būti priskiriami skirtingiems tikrosios vertės hierarchijos lygiams, tikrosios vertės hierarchijos lygis, kuriam priskiriama visa nustatyta tikroji vertė, turi būti nustatomas remiantis žemiausio lygio kintamuoju, reikšmingu nustatant visą tikrąją vertę.

Įmonė pripažįsta tarp tikrosios vertės hierarchijos lygių perkeliamas sumas to ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, kada pokytis įvyko.

1.14. Susijusios šalys

Susijusiomis su Įmone šalimis pripažįstami akcininkai, darbuotojai, Valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai per tarpininką kontroliuoja Įmonę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi, galiojant sąlygai, kad šis ryšys suteikia galimybę vienai iš šalių kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir valdymo sprendimus.

1.15. Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėse ataskaitose, išskyrus neapibrėžtus įsipareigojimus verslo jungimuose. Jie yra aprašomi finansinėse ataskaitose, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ištekliai, duodantys ekonominę naudą, bus prarasti, yra labai maža.

Neapibrėžtas turtas finansinėse ataskaitose nėra pripažįstamas, tačiau jis yra aprašomas finansinėse ataskaitose tuomet, kai yra tikėtina, kad bus gautos pajamos arba ekonominė nauda.

1.16. Poataskaitiniai įvykiai

Poataskaitiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Įmonės padėtį finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą (koreguojantys įvykiai), atspindimi finansinėse ataskaitose. Poataskaitiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, kai jų įtaka yra reikšminga.

1.17. Palyginamoji informacija

Palyginamoji informacija bendrųjų pajamų ataskaitoje patikslinta pagal ataskaitinio laikotarpio klasifikavimą, išskiriant Personalo sąnaudas ir Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas.

1.18. Teisinis finansinių ataskaitų rengimo pagrindas

Šios finansinės ataskaitos yra Bendrovės metinės atskirosios ataskaitos. Finansinės ataskaitos buvo parengtos 2020 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiam ataskaitiniam laikotarpiui pagal Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo (Įstatymas) 5 straipsnio 4 dalį ir tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS), priimtus taikyti Europos Sąjungoje (ES).

Šių atskirų finansinių ataskaitų rengimo Lietuvoje tikslas yra laikytis Įstatymo. Remiantis Įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Xxxxxxxx privalo parengti savo atskiras finansines ataskaitas bei metinį pranešimą pagal specialius reglamentus – Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių apskaitos standartų taikymo. Todėl pagal TFAS parengtos atskirosios finansinės ataskaitos efektyviai pakeitė finansines ataskaitas, parengtas pagal Įstatymo reikalavimus.

Bendrovė yra dukterinės įmonės KŪB ,,Pagalbos verslui fondas" patronuojanti įmonė, tačiau, kadangi Xxxxxxxx kartu su minėta dukterine įmone atitinka mažos įmonių grupės kriterijus pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Bendrovė neprivalo rengti konsoliduotųjų finansinių ataskaitų. Ši procedūra visiškai atitinka Europos Parlamento ir Tarybos dokumentą „Pastabos dėl tam tikrų 2002 m. liepos 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1606/2002 dėl tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų taikymo ir 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtosios Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotų finansinių ataskaitų ir susijusių ataskaitų, iš dalies keičiančios Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/43/EB bei panaikinančios Tarybos direktyvas 78/660/ EEB ir 83/349 /EEB, straipsnių“. Remiantis 2.2.2 pastaba, sprendimas dėl to, ar atskaitingas ūkio subjektas neprivalo rengti savo konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, turi būti priimtas pagal Septintosios Tarybos direktyvos reikalavimus, atsispindinčius teisės aktuose.

Kadangi KŪB ,,Pagalbos verslui fondas" neprivalo būti konsoliduota atskirosiose finansinėse ataskaitose pagal nacionalinės teisės aktus, atitinkančius Septintosios Tarybos direktyvos reikalavimus, Europos Komisija mano, kad 10-ojo TFAS reikalavimai dėl konsoliduotų finansinių ataskaitų rengimo nėra taikomi pagal TFAS, priimtus taikyti ES.

1.19. Pirminis ataskaitiniu laikotarpiu galiojusių naujų galiojančių standartų pataisų taikymas

Toliau pateikiamos galiojančių standartų pataisos, kurios patvirtintos Tarptautinių apskaitos standartų valdybos (TASV) ir priimtos ES bei kurios galioja ataskaitiniu laikotarpiu:

• 1-ojo TAS „Finansinės atskaitomybės pateikimas“ ir 8-ojo TAS „Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos“ pataisos „Reikšmingumo apibrėžimas“, kurias ES priėmė 2019 m. lapkričio 29 d. (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau),

• 3-ojo TFAS ,,Verslo junginiai“ pataisos „Verslo apibrėžimas“, kurias ES priėmė 2020 m. balandžio 21 d. (taikomos verslo jungimams, kurių įsigijimo data sutampa su pirmo metinio ataskaitinio laikotarpio, prasidedančio 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau, pradžia arba yra vėlesnė, ir turto įsigijimui, kurio data sutampa su to laikotarpio pradžia arba yra vėlesnė),

• 9-ojos TFAS „Finansinės priemonės“, 39-ojo TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“ ir 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas“ pataisos „Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma“, kurias ES priėmė 2020 m. sausio 15 d. (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau),

• 16-ojo TFAS „Nuoma“ pataisos „Su COVID-19 susijusios nuomos nuolaidos“ (ES priėmė 2020

m. spalio 9 d. ir taikomos finansiniams metams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau, ne vėliau kaip nuo 2020 m. birželio 1 d. ),

• TFAS pateikiamų nuorodų į Konceptualiuosius pagrindus pataisos, kurias ES priėmė 2019

m. lapkričio 29 d. (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1 d. ar vėliau).

Šios galiojančių standartų pataisos neturėjo jokios reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms.

1. TASV išleisti ir ES priimti standartai ir galiojančių standartų pataisos, kurie dar neįsigaliojo

Šių finansinių ataskaitų patvirtinimo datą, nurodytos galiojančių standartų pataisos, kurias TASV patvirtinto ir kurias ES priėmė, bet kurios dar neįsigaliojo:

• 4-ojo TFAS „Xxxxxxxx xxxxxxxx“ pataisos „Laikinos 9-ojo TFAS taikymo išimties pratęsimas“, ES priėmė 2020 m. gruodžio 16 d. (laikinos 9-ojo TFAS taikymo išimties galiojimas pratęsiamas nuo taikymo finansiniams metams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau, iki 2023 m. sausio 1 d.),

• 9-ojo TFAS „Finansinės priemonės“, 39-ojo TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“, 7-ojo TFAS „Finansinės priemonės. Atskleidimas” ir 4-ojo TFAS „Draudimo sutartys“ ir 16-ojo TFAS „Nuoma“ pataisos – „Palūkanų normų lyginamojo indekso reforma. 2- asis etapas“, ES priėmė 2021 m. sausio 13 d. (taikomos metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau).

TASV išleisti, bet dar nepriimti ES nauji standartai ir galiojančių standartų pataisos

Šiuo metu ES priimti TFAS reikšmingai nesiskiria nuo nuostatų, kurias patvirtino Tarptautinių apskaitos standartų valdyba (TASV), išskyrus toliau pateikiamus naujus standartus ir galiojančių standartų pataisas, kurių taikymui (finansinių ataskaitų išleidimo datą) ES dar nepritarė (visų toliau nurodytų TFAS įsigaliojimo data yra data, kurią juos išleido TASV):

• 14-asis TFAS „Reguliuojamo atidėjimo sąskaitos“ (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. ar vėliau) – Europos Komisija nusprendė netaikyti šio laikino standarto ir laukti, kol bus parengtas galutinis standartas,

• 17-asis TFAS „Xxxxxxxx xxxxxxxx“, įskaitant 17-ojo TFAS pataisas (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau),

• 1-ojo TAS „Finansinės atskaitomybės pateikimas pataisos „Ilgalaikių įsipareigojimų grupavimas į trumpalaikius ir ilgalaikius“ (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2023 m. sausio 1 d. ar vėliau),

• 16-asis TAS „Nekilnojamasis turtas, įranga ir įrengimai“ pataisos „Pajamos, gautos iki numatyto naudojimo“ (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau),

• 37-ojo „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“ pataisos

„Nuostolingos sutartys. Sutarties vykdymo išlaidos“ (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. arba vėliau);

• 3-iojo TFAS „Verslo jungimai“ pataisos „Nuoroda į Konceptualiuosius pagrindus su 3-iojo TFAS pataisomis“ (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. ar vėliau),

• 10-ojo TFAS „Konsoliduotos finansinės ataskaitos“ ir 28 TAS „Investicijos į asocijuotąsias įmones ir bendras įmones“ pataisos – „Turto pardavimas ar turtinis įnašas tarp investuotojo ir jo asocijuotosios įmonės arba bendros įmonės“ (įsigaliojimo data buvo atidėta neapibrėžtam laikotarpiui, kol bus baigtas nuosavybės metodo tyrimų projektas),

• Įvairių išleistų standartų pataisos dėl „TFAS (2018-2020 m.) patobulinimų“, atliktos remiantis kasmetiniu TFAS patobulinimo projektu (1-asis TFAS, 9-asis TFAS, 16-asis TAS ir 41-asis TAS) pirmiausia siekiant panaikinti neatitikimus ir išaiškinti terminus (1-ojo TFAS, 9-ojo TFAS ir 41-ojo TAS pataisos taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2022 m. sausio 1 d. ar vėliau. 16-ojo TFAS pataisos susijusios tik su iliustraciniu pavyzdžiu, todėl įsigaliojimo data nenurodyta).

Bendrovė numato, kad priimti šie nauji standartai ir galiojančių standartų pataisos neturės reikšmingos įtakos Bendrovės finansinėms ataskaitoms pirminio taikymo laikotarpiu

3. PASTABOS

3.1. Investicijos į dukterines ir asocijuotas bendroves

Bendrovė įsipareigojo KŪB „Pagalbos verslui fondui“ investuoti 100 000 000 EUR (šimtą milijonų eurų). Bendrovės įsipareigojimas investuoti apima visus pervedimus pagal Mokėjimo pašaukimus ir bet kuriuo atveju pervedimų suma negali viršyti įsipareigojimo investuoti nurodytos sumos.

Bendrovė pagal pašaukimą investavo 7 000 000 EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondą“, lėšos buvo pervestos 2020.11.26 dieną. Šios investicijos vertė metų pabaigai buvo sumažinta 2 875 183 EUR sumai ir 2020.12.31 dienai siekė 4 124 817 EUR.

Investicija perkainuojama bent vieną kartą per metus, pagal pateiktas KŪB „Pagalbos verslui fondas“ finansines ataskaitas.

Bendrovė turi teisę pasitraukti iš fondo veiklos pagal sutartyje aprašytas taisykles. Pasitraukiant su Bendrove atsiskaitoma vadovaujantis šiais principais: (a) jeigu Fondas likviduojamas, su bendrove atsiskaitoma pagal Sutarties 12 punkto taisykles – realizavus turtą, sumokėjus Fondo mokesčius, pervedamos piniginės lėšos; (b) jeigu Bendrovės teises ir pareigas Fondo atžvilgiu perima kitas asmuo, Bendrovės pasitraukimo sąlygos (įskaitant Pašauktų įsipareigojimų grąžinimą) aptariamos atskirame susitarime tarp Bendrovės, Tikrojo nario ir perimančio asmens (naujojo Komanditoriaus); (c) jeigu Bendrovė pasitraukia iš Fondo be teisių ir pareigų perleidimo trečiajam asmeniui, Pašauktų įsipareigojimų atžvilgiu su Bendrove atsiskaitoma pagal Sutarties 12 punkto taisykles – turtas realizuojamas, sumokami Fondo mokesčiai, pervedamos lėšos (o Nepašaukti Bendrovės įsipareigojimai pasibaigia).

3.2. Xxxxxxxx sumos ir išankstiniai apmokėjimai

Gautinas sumas gruodžio 31 d. sudarė:

	Metai, pasibaigę 2020-12-31	Metai, pasibaigę 2019-12-31
Išankstiniai mokėjimai tiekėjams	8	-
Būsimųjų laikotarpių sąnaudos	3 479	-
Iš viso	3 487	-

2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė neturėjo gautinų sumų iš susijusių šalių.

3.3. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus ir pinigų ekvivalentus sudarė:

	Metai, pasibaigę 2020-12-31	Metai, pasibaigę 2019-12-31
Pinigai banke	94 177 742	-
Iš viso	94 177 742	-

3.4. Įstatinis kapitalas

Pagal 2020 m. rugpjūčio 7 d. Steigimo sutartį, Akcininkai įnešė 100 200 000 EUR įstatiniam kapitalui suformuoti. Visos Bendrovės akcijos yra paprastosios vardinės nematerialiosios ir jų skaičius yra 10 020 000 vnt.

2021 m. kovo 17 dieną buvo įregistruotas įstatinio kapitalo didinimas ir papildomai išleista 100 000 vnt. paprastų vardinių nematerialiųjų akcijų. Ataskaitų sudarymo dienai Bendrovės įregistruotas įstatinis kapitalas – 101 200 000 eurų, jį sudaro 10 120 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė 10 EUR. Visos akcijos buvo pilnai apmokėtos.

3.5. Kontroliuojamiems ir asocijuotiesiems subjektams mokėtinos sumos

2020.12.30 dieną gauta suma 1 000 000 EUR iš akcininko, įstatinio kapitalo didinimui, kuris įregistruotas 2021 m. kovo 17 dieną.

3.6. Mokėtinos sumos darbuotojams

Mokėtinos sumos gruodžio 31 d.:

	Metai, pasibaigę 2020.12.31	Metai, pasibaigę   2019.12.31
Mokėtinas darbo užmokestis	1 973	-
Mokėtini mokesčiai	1 466	-
Atostogų kaupimai	1 145	-
Iš viso	4 584	-

3.7. Kitos mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos

Mokėtinos sumos gruodžio 31 d.:

	Metai, pasibaigę 2020.12.31	Metai, pasibaigę   2019.12.31
Mokėtini atlygiai valdybos nariams 2020 IV Q	3 690	-
Mokėtini mokesčiai nuo valdybos narių atlygio	2 143	-
Trumpalaikės skolos tiekėjams	696	-
Sukauptos sąnaudos	1 832	-
Iš viso	8 361	-

3.8. Veiklos sąnaudos

	Metai, pasibaigę 2020.12.31	Metai, pasibaigę 2019.12.31
Darbo užmokestis ir su tuo susiję mokesčiai	(15 556)	-
Valdybos narių atlygio sąnaudos	(10 034)	-
Apskaitos sąnaudos	(2 087)	-
Kitos administracinės sąnaudos	(4 038)	-
Iš viso	(31 715)	-

3.9. Finansinė ir investicinė veikla, grynasis rezultatas

Finansinės ir investicinės veiklos pajamos bei sąnaudos už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., sudarė:

	Metai, pasibaigę 2020.12.31	Metai, pasibaigę 2019.12.31
Ilgalaikio finansinio turto vertės sumažėjimo sąnaudos	(2 875 183)	-
Kitos finansinės sąnaudos (delspinigiai)	(1)
Iš viso	(2 875 184)	-

3.10. Pelno (nuostolio) paskirstymo projektas

Bendrovės nuostolis 2020 gruodžio 31 d. yra (2 901 970) EUR. Xxxxxxxx nuostolį perkelia į kitus metus.

3.11. Vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostolis)

Paprastasis vienai akcijai tenkinantis pelnas (nuostolis) apskaičiuojamas dalijant grynąjį laikotarpio pelną (nuostolį) iš per laikotarpį išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio. Svertinis akcijų vidurkis 2020 metais sudarė 10 020 000 vnt.

Pelnas (nuostolis) vienai akcijai:	2020 m.	2019 m.
	Sausis – gruodis
Grynasis pelnas (nuostolis)	(2 901 970)	-
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis	10 020 000	-
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (nuostolis)	(0,290)	-

3.12 Pelno mokestis ir atidėtas pelno mokestis

Pelno mokestį už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., sudarė:	Metai, pasibaigę	Metai, pasibaigę
	2020-12-31	2019-12-31
Apmokestinamosios pajamos	-	-
Visos sąnaudos:	(2 901 970)	-
Leidžiami atskaitymai	(26 766)	-
Neleidžiami atskaitymai	2 875 204	-
Pelnas (nuostolis)	(26 766)	-
70 proc. praeito laikotarpio nuostolio	-	-
Apmokestinamas pelnas	-	-
Pelno mokestis	-	-

2020 gruodžio 31 d. Bendrovė veikė nuostolingai.

Pelno mokesčio sąnaudas už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d. bendrųjų pajamų ataskaitoje sudaro:

	Metai, pasibaigę	Metai, pasibaigę
	2020-12-31	2019-12-31
Pelno mokesčio sąnaudos	-	-
Atidėto pelno mokesčio pajamos/ (sąnaudos)	4 929	-
Iš viso	4 929	-

Atidėtą pelno mokestį už metus, pasibaigusius gruodžio 31 d., sudarė:

Straipsnis	Balansinė vertė	Koregavimai dėl mokestinio įstatymo		Mokesčio bazė	Laikinas skirtumas	Apmokestinamasis ar Įskaitomasis laikinasis skirtumas	Atidėtas pelno mokestis
		ataskaitinio laikotarpio	praėjusių laikotarpių				Turtas	Įsipareigojimas
Atidėtos išmokos darbuotojams	1 145	1 145	-	15%	1 145	Įskaitomasis	172	-
Mokestiniai nuostoliai	31 716	31 716	-	15%	31 716	Įskaitomasis	4 757	-
Skirtumas tarp mokestinės ir finansinės vertės	2 875 204	2 875 204	-	15%	431 281	Įskaitomasis	431 281
	Atidėtojo pelno mokesčio turtas prieš realizacijos sumažėjimą						436 210
	Minus: realizacinės vertės sumažėjimas						(431 281)
	Atidėtas pelno mokesčio turtas grynąja verte						4 929

Atidėtam pelno mokesčiui skaičiuoti taikytas 15 % pelno mokesčio tarifas.

3.13. Sandoriai su susijusiomis šalimis

Bendrovės vadovai yra generalinis direktorius ir valdybos nariai. Kitomis susijusiomis šalimis yra laikomos visos įmonės, kurios priklauso Lietuvos Respublikai.

2020 metais Xxxxxxxx turėjo vieną sandorį su susijusia šalimi, pagal pašaukimą investavo 7 000 000 EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondą“.

Darbo užmokestis pagrindiniams vadovams
	2020 m.	2019 m.
Atlyginimai ir kitos trumpalaikės išmokos darbuotojams	15 556	-
Atlygiai valdybos nariams	10 034	-
Iš viso	25 590	-

3.14. Teisės ir įsipareigojimai, nenurodyti finansinės būklės ataskaitoje

2020 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo įsipareigojimą pagal dalyvių sutartį su KŪB „Pagalbos verslui fondas“ investuoti 93 000 000 EUR. 2020 m. gruodžio 31 dienai Bendrovė šį įsipareigojimą laiko neapibrėžtu ir finansinės būklės ataskaitoje jo nenurodo.

3.15. Įvykiai po finansinės būklės ataskaitos datos

Po finansinės būklės ataskaitos sudarymo Bendrovė pagal pašaukimą 2021 metų kovo mėnesį investavo 93 000 000 EUR į KŪB „Pagalbos verslui fondą“.

UAB „Valstybės investicinis kapitalas“, vardu		Vyriausioji buhalterė
Direktorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx		Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx UAB "Nordgain" įgaliotas asmuo

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė MINDAUGAS,JUKNA Data: 2021-03-31 13:00:28