prieš
BENDROJO TEISMO (trečioji kolegija) SPRENDIMAS 2010 m. gruodžio 16 d.*
Byloje T-19/07
Systran SA, įsteigta Paryžiuje (Prancūzija),
Systran Luxembourg SA, įsteigta Liuksemburge (Liuksemburgas),
atstovaujamos advokatų X.-X. Xxxxxxx ir E. De Boissieu,
ieškovės,
prieš
Europos Komisiją, iš pradžių atstovaujamą E. Montaguti ir F. Benyon, vėliau X. Tra- versa ir X. Montaguti padedamų advokatų A. Berenboom ir M. Isgour,
atsakovę,
dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo, susijusio su ieškovių tariamai patirta žala dėl pažei- dimų, padarytų Komisijai paskelbus konkursą dėl projekto, susijusio su šios instituci- jos automatinio vertimo sistemos priežiūra ir kalbiniu praturtinimu,
* Proceso kalba: prancūzų.
BENDRASIS TEISMAS (trečioji kolegija),
kurį sudaro pirmininkas X. Xxxxx, teisėjai X. Cremona ir S. Xxxxxxx Xxxxxxx (pranešė- jas),
posėdžio sekretorė X. Xxxxxx, administratorė,
atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį ir įvykus 2009 m. spalio 27 d. posėdžiui,
priima šį
Sprendimą
Faktinės bylos aplinkybės
I — Dėl skirtingų programos „Systran“ versijų
1 Reikia išskirti keturias automatinio vertimo programos Systran (taip pat vadinamos
Systran sistema) versijas:
— pradinė versija (toliau – Systran Mainframe), kurią 1968 m. sukūrė P. Toma ir par- davinėjo Kalifornijoje įsteigta bendrovė World Translation Center, Inc. (WTC) ir kitos susijusios bendrovės (toliau visos kartu – WTC grupė),
— Europos Komisijos anksčiau naudota versija (toliau – EC-Systran Mainframe), dėl kurios 1975–1987 m. buvo sudarytos kelios sutartys tarp WTC grupės ir Ko- misijos, Komisijos ir paslaugų teikėjų bei Systran grupės (WTC grupės teisių ir pareigų perėmėjos) ir Komisijos,
— nauja versija (toliau – Systran Unix), kurią sukūrė pirmoji ieškovė Systran SA (to- liau – Systran), kai 1986 m. įsigijo WTC grupę, kad programa galėtų veikti nau- dojant Unix ir Windows aplinką; šią versiją Systran grupė kūrė nuo 1993 metų,
— Komisijos naudojama nauja versija (toliau – EC-Systran Unix), dėl kurios 1997 m. buvo sudaryta antrosios ieškovės Systran Luxembourg SA (toliau – Systran Luxembourg) ir Komisijos sutartis.
II — Šalių santykių istorija
2 Reikia išdėstyti šalių, t. y. WTC grupės ir vėliau jos perėmėjos Systran grupės bei Komisijos, sutartinių santykių istoriją, kad būtų galima nustatyti su įvairiomis Komi- sijos naudotomis Systran programos versijomis, t. y. EC-Systran Mainframe ir vėliau EC-Systran Unix, susijusių nuosavybės ir naudojimo teisių apimtį. Komisija remiasi šia istorija teigdama, kad šis ieškinys pagrįstas sutartimi, o ieškovės nurodo, kad nė viena iš šių sutarčių, kuriomis jos ir nesiremia, neturi įtakos jų intelektinės nuosavy- bės teisėms ir ieškiniui.
A — Pirmasis laikotarpis: nuo „Systran Mainframe“ iki „EC-Systran Mainframe“
3 Šalys pripažįsta, kad automatinio vertimo programos Systran kūrėjas yra P. Toma ir kad WTC grupės bendrovėms priklausė išimtinės šios Systran Mainframe programos versijos nuosavybės teisės.
1. Pirmosios WTC (ir kitų bendrovių) ir Komisijos sutartys
4 1975 m. gruodžio 22 d. WTC ir Komisija pasirašė sutartį dėl, pirma, automatinio vertimo iš anglų į prancūzų kalbą sistemos Systran įdiegimo ir tobulinimo ir, antra, automatinio vertimo sistemos Systran iš prancūzų į anglų kalbą pradinio sukūrimo (toliau – pradinė sutartis).
5 Pradinės sutarties 1 straipsnio „Objektas“ pirmoje pastraipoje nurodyta:
„Rangovas Xxxxxxxxx vardu toliau tobulins savo automatinio vertimo iš anglų į pran- cūzų kalbą sistemą SYSTRAN (toliau – bazinė sistema) ir kurs pradinę automatinio vertimo iš prancūzų į anglų kalbą sistemą SYSTRAN.“
6 Pradinės sutarties 3 straipsnyje „Atlyginimas“ pažymėta:
„Už pagal šią sutartį atliktus darbus Komisija sumoka Rangovui 161800 JAV dolerių pagal toliau pateikiamą tvarką:
<...>
Šią sumą sudaro atlyginimas už teisės naudoti bazinę sistemą perleidimą visam su- tarties laikotarpiui. Suprantama, ji turi padengti visas vykdant šią sutartį Rangovo patirtas išlaidas, įskaitant sąnaudas dėl personalo, naudojimosi kompiuteriais laiką, kelionės išlaidas ir medžiagų kainą.“
7 Pradinės sutarties 4 straipsnyje „Naudojimasis sistema sutarčiai pasibaigus“ nurodyta:
„a) Susitariančios šalys susitaria, kad teises į sutarties pasibaigimo dieną esančią sis- temą (toliau – pakeistą sistemą) ir su ja susijusią dokumentaciją Rangovas per- duoda Komisijai ribotai, t. y. išimtinai dėl pačios Komisijos tikslų ir panašių Ben- drijos valstybių narių viešosios valdžios institucijų poreikių ir tik dėl vertimo iš anglų į prancūzų ir iš prancūzų į anglų kalbas, bet netaikant laiko apribojimų;
<...>
b) jei įvykdžius šią sutartį Komisija pageidauja pati ar tarpininkaujant trečiajam as- meniui toliau tobulinti pakeistą sistemą, taikydama kitas Bendrijos kalbų poras, ji turi sumokėti Rangovui fiksuotą sumą, neviršijančią 100 000 JAV dolerių už pir- mąją kalbų porą ir 80 000 JAV dolerių už kitas poras arba 200 000 JAV dolerių už
kiekvieną derinį, į kurį įtraukta nauja kalba. Šios sumos suteikia Komisijai teisę išimtinai ir laisvai naudotis pakeista sistema netaikant laiko apribojimų.
Kita vertus, jei įvykdžius šią sutartį Komisija pageidauja prašyti Rangovo toliau tobulinti pakeistą sistemą, taikant kitą kalbų porą, ji sumoka Rangovui fiksuotą sumą, neviršijančią 25 000 JAV dolerių už pirmąją porą ir 20 000 JAV dolerių už kitas poras arba 50000 JAV dolerių už kiekvieną derinį, į kurį įtraukta nauja kalba;
c) Xxxxxxxx turi teisę savo vardu ir savo tikslais naudoti pagal šią sutartį ir vėlesnes sutartis dėl kitų kalbų porų taikymo, kaip nurodyta b punkto antroje pastraipoje, sukurtą pakeistą sistemą, išskyrus specialiai Komisijai sukurtus žodynus. Teisė naudotis žodynais Rangovui suteikiama kiekvienu konkrečiu atveju už metinį au- torinį atlyginimą, neviršijantį 20 % išlaidų; Rangovui disponuoti nemokamai jie gali būti suteikti tik siekiant demonstravimo.“
8 Pagal pradinės sutarties 5 straipsnio f punktą sutarčiai buvo taikoma Liuksemburgo teisė ir ginčo atveju jurisdikciją jį nagrinėti turėjo Liuksemburgo teismai.
9 Po pradinės sutarties, galiojusios 1976–1987 m., Komisija sudarė kelias sutartis su WTC grupės bendrovėmis, siekdama, pirma, pagerinti Systran sistemą ir, antra, su- kurti naujas kalbų poras (t. y. iš viso devynias kalbų poras).
10 Be to, Komisija su įvairiomis WTC grupei nepriklausančiomis ir sutarties šalimis ne- sančiomis bendrovėmis sudarė sutartis, kuriomis joms buvo leista naudotis Systran sistema valstybių narių valdžios institucijų ir Bendrijų institucijų naudai. Vienoje iš
šių sutarčių, pavadintoje „Techninio bendradarbiavimo susitarimo protokolu“ ir su- darytoje 1985 m. sausio 18 d. su Prancūzijos bendrove Gachot SA, Komisija nurodė, kad „Systran sistema, programos ir žodynai (išlieka) Komisijos nuosavybė“ (4 straips- nis „Naudojimo teisės“). Taikydama šį susitarimo protokolą, Komisija leido bendrovei Gachot naudoti „jos automatinio vertimo sistemą Systran Europos viešojo sektoriaus subjektų naudai“ ir už tai bendrovė Gachot teikė Komisijai informaciją apie atlik- tų vertimų kokybę, taip suteikusi galimybę tobulinti sistemos veikimą (1 straipsnis
„Objektas“). Komisijos ir bendrovės Gachot bendradarbiavimas vyko be finansinių įsipareigojimų (3 straipsnis „Išlaidos“).
2. Systran grupės ir Komisijos bendradarbiavimo sutartis
11 Keliomis sutartimis, sudarytomis nuo 1985 m. rugsėjo mėn., bendrovė Gachot įsigijo WTC grupės bendroves, kurioms priklausė Systran technologija ir Systran Mainfra- me versija, ir tai padariusi pakeitė pavadinimą į Systran.
12 1987 m. vasario 2 d. Telekomunikacijų, informacijos pramonės ir inovacijų generali- nio direktorato (GD) generalinio direktoriaus laiške bendrovei Gachot Komisija pa- prašė atsakyti į kelis klausimus, o minėta bendrovė tai padarė 1987 m. vasario 5 d. laiške:
„1 klausimas. Ar J. Gachot gali įrodyti, kad jis (pats arba bendrovė Xxxxxx <...>) yra bendrovių WTC ir Systran Institut savininkas arba didžiosios dalies akcijų savinin- kas ir kad jis prisiima visus įsipareigojimus, kuriuos šios bendrovės turi Komisijos atžvilgiu?“
„Atsakymas. Mūsų bendrovė iš tikrųjų supirko visas P. Toma turėtas WTC ir Latsec akcijas ir 76 % Systran Institut akcijų. Taigi esame visiškai įgalioti kalbėti visos grupės vardu ir atstovauti jai bendraujant su Komisija“.
„2 klausimas. Kas atsitiktų šiems įsipareigojimams, jei J. Gachot (arba bendrovė Ga- chot) nebebūtų šių bendrovių savininkas (arba didžiosios dalies akcijų savininkas)? Ar
J. Gachot įsipareigoja įpareigoti galimus pirkėjus laikytis šių įsipareigojimų?“
„Atsakymas. Nėra numatytas joks perleidimas. Atvirkščiai, mūsų grupė šioje srityje vykdo nuolatinio vystymosi politiką. Be to, Komisija šiuo klausimu neturėtų dėl nieko rūpintis, nes sutartys sudarytos tarp WTC ir Komisijos, t. y. juridinių asmenų, ir bet koks galimas šių bendrovių akcijų nuosavybės pasikeitimas niekaip negalėtų paveikti sudarytų sutarčių“.
„3 klausimas. Ar J. Gachot galėtų patvirtinti, kad įvairių su WTC ir Systran Institut sudarytų sutarčių pagrindu Komisija turi neišimtines naudojimo Europos viešajam sektoriui teises dėl (devynių) Systran kalbinių versijų?“
„Atsakymas. Iš WTC ir Komisijos sudarytų sutarčių <...> aišku, kad Komisija turi neišimtines Systran II kalbinių versijų jos įsigytoms kalbų (poroms) naudojimo teises savo pačios poreikiams arba Bendrijos valstybių valdžios institucijų poreikiams <...>“
„8 klausimas. Ar J. Gachot vis dar sutinka leisti tarpvyriausybinėms organizacijoms, kurių teritorija peržengia Bendrijos ribas, naudotis (programa) Systran už jam moka- mą autorinį atlyginimą?“
„Atsakymas. Bendrovė Gachot, be abejonės, ketina pateikti Systran sistemą naudotis tarptautinėms organizacijoms, kurių teritorija peržengia Bendrijos ribas; ji tai darys vadovaudamasi susitarimais, kurie būtų sudaryti tarp bendrovės Gachot ir šių orga- nizacijų <...>“
„14 klausimas. Ar bendrovė WTC būtų pasirengusi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip anksčiau suteikti Komisijai Systran sistemos ispanų-anglų kalbomis naudojimo tei- ses? Ar mokėtina kaina būtų tokia pati, kaip antai pasiūlyta už sistemą vokiečių-anglų kalbomis?“
„Atsakymas. Bendrovė WTC visiškai sutinka suteikti Komisijai neišimtinę naudojimo licenciją dėl ispanų-anglų kalbų ir galbūt italų-anglų ir portugalų-anglų kalbų. Kaina ir sąlygos iš esmės priklausys nuo sistemų plėtros lygio tuomet, kai Komisija jas įsigis“.
„15 klausimas. Ar bendrovė WTC būtų pasirengusi sukurti naujas sistemas, kuriose tikslinės kalbos būtų danų ir graikų, ir jas perduoti Komisijai kartu su (neišimtinėmis) naudojimo teisėmis viešame ir privačiame sektoriuose?“
„Atsakymas. WTC visiškai sutinka sukurti bet kokią sistemą, kurią sudarytų Europos kalbų poros, kaip ir kitas sistemas, kurių Komisijai galėtų prireikti“.
„16 klausimas. Ar J. Gachot būtų suinteresuotas konvertuoti sistemą Systran į C pro- gramavimo kalbą, veikiančią Unix (operacinė sistema), ir taip išplėsti šios programos pritaikymą kitiems kompiuteriams? Ar jis būtų pasirengęs finansuoti visą arba dalį reikalingų investicijų (kurios greičiausiai sudarytų apie milijoną ekiu)?“
„Atsakymas. Esame numatę Systran sistemą konvertuoti į C programavimo kalbą, tinkančią Unix aplinkai. Vis dėlto pirmiausia mums atrodo daug svarbiau sutelkti pa- stangas į vertimo kokybės gerinimą ir įvairių Systran (sistemos) versijų vienodinimą. Nors Systran (sistemos) konvertavimas ir pritaikymas prie Unix aplinkos mus labai domina, jis vis dar priklauso nuo konkrečių finansavimo šaltinių atsiradimo <...>“
13 1987 m. kovo 5 d. Telekomunikacijų, informacijos pramonės ir inovacijų GD dar- buotojo faksimilėje bendrovei Gachot Komisija taip apibrėžė „Systran sutarties“, dėl kurios buvo deramasi, turinį:
„Teisės, tikslai ir pareigos
Pagal Sutartį abiejų šalių įgytos teisės yra visiškai subalansuotos.
Systran grupė yra pagrindinių programų savininkė ir Komisijos naudojimo teisės dėl devynių kalbų (porų) apima tik Bendrijos institucijas ir valstybių narių oficialius subjektus.
Kita vertus, Komisijai priklauso žodynai, kuriuos ji atnaujino nuo 1975 metų.
Kiekviena šalis investavo po maždaug 8 milijonus ekiu šioms teisėms įgyti ir todėl ieško būdų užtikrinti, kad šios investicijos būtų pelningos.
Komisija turi moralinę pareigą teikti naudą Bendrijos ekonomikai iš jos mokesčių mokėtojų sumokėtų investicijų, o Systran grupė siekia nedelsdama pradėti prekiauti sistema Europoje.
Siūlomoje sutartyje šie du tikslai yra visiškai panašūs ir suderinami.
Be to, Komisija ir Systran grupė yra suinteresuotos, kad Systran (programa) taptų efektyvia priemone, suderinant programas ir žodynus <...>“
14 1987 m. rugpjūčio 4 d. Systran grupė ir Komisija pasirašė sutartį dėl vertimo sistemos Systran dabartinėmis ir ateities oficialiosiomis kalbomis raidos ir tobulinimo bendro organizavimo bei jos taikymo (toliau – bendradarbiavimo sutartis).
15 Bendradarbiavimo sutarties preambulėje nurodyta:
„1. Bendrovės WTC sukurta Systran sistema yra automatinio vertimo sistema, kurią sudaro pagrindinė programa, kalbinės ir pagalbinės programos bei įvairūs dvikalbiai žodynai.
2. 1975 m. rugsėjo 22 d. Komisija ir bendrovė WTC sudarė sutartį dėl Systran siste- mos naudojimo Komisijoje ir WTC vykdomo pradinio šios sistemos kūrimo.
Vėliau Komisija ir bendrovė WTC sudarė keletą kitų sutarčių, kuriose buvo numaty- ta, pirma, pagerinti esamą sistemą ir, antra, sukurti sistemas (naujoms kalbų poroms).
Šių 1976–1985 m. sudarytų sutarčių tikslas buvo sukurti ir pagerinti vertimo progra- mas bei pagrindinius atitinkamų kalbų žodynus.
3. Vėlesnis šių sistemų palaikymas ir raida buvo užtikrinami sudarant dar vieną gru- pę sutarčių tarp Komisijos ir aptarnaujančių bendrovių. Šiose sutartyse buvo įtvirtinti pačios Komisijos poreikiai ir tikslai.
4. Nuo 1985 m. Komisija sudarė sutartis su įvairiomis bendrovėmis, kuriomis joms buvo leista naudotis Systran sistema valdžios institucijų ir Europos Bendrijų instituci- jų naudai už informaciją, kuri suteiktų galimybę Komisijai pagerinti sistemos veikimą.
5. Taigi šalys pripažįsta, kad Komisija turi bazinės sistemos ir WTC padarytų pa- tobulinimų <...> naudojimo licenciją, kurios naudojimas apribotas Europos Bendrijų teritorijoje šios sutarties 4 (punkte) nurodytuose sektoriuose.
6. Komisijos ir (šios sutarties 3 punkte nurodytų) jos rangovų padaryti Systran siste- mos patobulinimai ir pakeitimai, ypač žodynai, yra išimtinė Komisijos nuosavybė.
7. Šalys patvirtina, kad jos ir Systran naudotojai yra suinteresuoti, jog ši sistema būtų nuolat tobulinama. Jos nusprendė sudaryti šią bendradarbiavimo sutartį tam, kad su- vienytų savo pastangas ir taip siektų šio tobulinimo.
Atsižvelgdamos į tai abi šalys pripažįsta teisę naudoti Systran sistemą, kuri gali būti plėtojama įdiegiant patobulinimus, įgyvendinamus dėl sistemos naudojimo ir priva- čiame, ir viešame sektoriuose.“
16 Bendradarbiavimo sutarties 4 straipsnyje dėl „nuosavybės teisių“ nurodyta:
„Įvairios Systran kalbinės versijos ir jų sudedamosios dalys išlieka partnerių, kurioms jos priklausė pasirašymo dieną, nuosavybė.
Systran grupės bendrovės įsipareigoja perleisti savo teises į nuosavybę tik iš anksto in- formavusios Komisiją ir gavusios jos sutikimą. Teisių perėmėjas turės sutikti perimti iš šios bendradarbiavimo sutarties minėtoms bendrovėms kylančias teises ir pareigas.“
17 Bendradarbiavimo sutarties I priedo įžangoje įtvirtinta:
„Nors Komisijai visuomet priklausė žodynai ir kitos sudedamosios dalys, kurias ji pa- rengė įvairioms Systran versijoms, pagrindinės programos nuosavybės teises dalijosi kelios bendrovės, o Komisija sudarė sutartis ir susitarimus dėl sistemos bei jos tobu- linimo ir kūrimo pirmiausia su (WTC) ir Systran Institut.
Kadangi nuo 1986 m. pradžios bendrovė Gachot <...> yra pagrindinė minėtų bendro- vių akcininkė, ši bendra sutartis dėl Systran kūrimo ir naudojimo buvo sudaryta visų suinteresuotų šalių <...>“
18 Bendradarbiavimo sutarties 4a straipsnyje dėl „patobulinimų ir autorinio atlyginimo“ pažymėta:
„Bet koks sistemos pakeitimas ar patobulinimas, atsiradęs Systran grupei naudojant sistemą, nedelsiant perduodamas Komisijai.
Bet koks sistemos pakeitimas ar patobulinimas, atsiradęs Komisijai naudojant siste- mą, nedelsiant perduodamas Systran grupei.
Dėl bet kokio sistemos pakeitimo, atsiradusio ne dėl jos naudojimo tiesiogine šio žo- džio prasme, vyks šalių tarpusavio derybos.
Pradiniu dvejų metų laikotarpiu kiekviena šalis gali naudoti kitos šalies padarytus pa- keitimus ir patobulinimus ir už tai nemokėti jokio autorinio atlyginimo.
Šiam laikotarpiui pasibaigus ir atsižvelgiant į įgytą patirtį, Komisija ir Systran grupė sutartimi nustatys tolesnio bendradarbiavimo taisykles.“
19 Bendradarbiavimo sutarties 5 straipsnyje dėl „naudojimo teisių“ nurodyta:
„a) Viešajame sektoriuje Bendrijos teritorijoje Komisija turi teisę naudoti naujausią bendrosios sistemos versiją ir suteikti šios sistemos naudojimo licencijas Bendri- jos teritorijoje įsteigtiems nacionaliniams ir tarptautiniams viešiesiems subjek- tams, kaip jie apibrėžiami preambulės 4 (punkte).
b) <...>
c) Systran grupės bendrovės įsipareigoja leisti bet kokiam privačiam subjektui nau- doti sistemą verslo praktiką atitinkančiomis sąlygomis.“
20 Vadovaujantis bendradarbiavimo sutarties 11 ir 12 straipsniais, sutarčiai buvo tai- koma Belgijos teisė, ir bet kokie šalių ginčai dėl sutarties aiškinimo, vykdymo arba nevykdymo turėjo būti sprendžiami arbitraže.
21 1988 ir 1989 m. Komisija sudarė keturias sutartis su bendrove Gachot; ji siekė gauti licenciją naudoti programą Systran vokiečių–anglų, vokiečių–prancūzų, anglų– graikų, ispanų–anglų ir ispanų–prancūzų kalbų poroms.
22 1991 m. gruodžio 11 d. registruotu laišku Komisija nutraukė bendradarbiavimo sutartį, remdamasi jos 8 straipsniu ir pateikusi įspėjimą prieš šešis mėnesius. Šioje nuostatoje buvo numatyta, kad praėjus trejiems metams kiekvienai iš šalių priklausė tokios būklės sistema Systran, kokią jos buvo pasiekusios kiekviena atskirai. Komisi- jos teigimu, šį nutraukimą buvo galima pateisinti tuo, kad Systran nesilaikė sutartinių įsipareigojimų ir ketino pareikalauti mokesčio už patobulinimus, susijusius su dviem kalbų poromis (prancūzų-italų ir prancūzų-ispanų), kuriuos atliko Komisija ir pateikė Systran pagal bendradarbiavimo sutartį. Bendradarbiavimo sutarties pabaigos dieną EC-Systran Mainframe sudarė 16 kalbinių versijų.
23 Vėliau Systran grupė sukūrė ir pradėjo pardavinėti naują programos Systran versiją, galinčią veikti su Unix ir Windows operacinėmis sistemomis (Systran Unix), o Komi- sija sukūrė anksčiau minėtas 16 kalbų porų, papildytų išorės subrangovui padedant sukurta graikų-prancūzų kalbų pora, apimančią EC-Systran Mainframe versiją, kuri veikė su Mainframe operacine sistema, nesuderinama su operacinėmis sistemomis Unix ir Windows.
B — Antrasis laikotarpis: nuo „Systran Unix“ iki „EC-Systran Unix“
24 Kad EC-Systran Mainframe versija veiktų esant Unix ir Windows aplinkai, Systran Luxembourg ir Komisija sudarė keturias sutartis (toliau – perkėlimo sutartys).
25 1997 m. gruodžio 19 d. prieš pasirašydama pirmąją perkėlimo sutartį Komisija laišku paprašė Systran duoti sutikimą dėl įvairių klausimų, įskaitant šiuos:
„1. Systran vardo naudojimas
Pristatymuose, dokumentuose ir susirašinėdami mes dažnai nurodome „Komisijos automatinio vertimo sistemą“. Atsižvelgiant į tai, kad ji yra pagrįsta Systran sistema, butų logiškiau tokiais atvejais vartoti pavadinimą Systran arba <...> Systran EC version.
2. (Bendrovės) Systran <...> ir Komisijos sistemų abipusio naudojimo principas
Komisija savo serveryje galės naudoti bendrovės Systran produktus. Kita vertus, ši bendrovė galės naudoti Komisijos sistemą.
Bendrovė Systran <...> ir jos dukterinės bendrovės nuo šiol įsipareigoja nereikšti jo- kių piniginių reikalavimų, kylančių iš Systran grupės ir Komisijos anksčiau sudarytų sutarčių.“
26 1997 m. gruodžio 22 d., pirmosios perkėlimo sutarties pasirašymo dieną, Systran at- sakė į šį Komisijos prašymą:
„1. Systran vardo naudojimas
Patvirtiname, kad sutinkame, jog Komisija gali naudoti prekės ženklą SYSTRAN. Jis turėtų būti nuosekliai naudojamas kiekvienai iš pirminės Systran sistemos kildinamai automatinio vertimo sistemai. Todėl perleidžiame jums teisę naudoti prekės ženklą SYSTRAN tik siekiant platinti arba tiekti automatinio vertimo sistemą Systran.
2. (Bendrovės) Systran <...> ir Komisijos sistemų abipusio naudojimo principas
Patvirtiname, kad sutinkame, jog Komisija savo vidaus poreikiams gali naudoti Sys- tran produktus esant Unix ir (arba) Windows aplinkai.
Bendrovė Systran įsipareigoja nereikšti jokių piniginių reikalavimų, kylančių iš
Systran grupės ir Komisijos anksčiau sudarytų sutarčių vykdymo.“
27 Systran Luxembourg ir Komisijos sudarytos pirmosios perkėlimo sutarties 2 straips- nyje pateikiamas toks „Komisijos automatinio vertimo sistemos“ apibrėžimas:
„Komisijos automatinio vertimo sistema, vadinama Systran EC version (Systran EB versija), reiškia iš pradžių Lojoloje, JAV, įsteigtos bendrovės World Translation Center sukurtos Systran automatinio vertimo sistemos specialią versiją, kurią nuo 1976 m.
savo vidaus poreikiams toliau kūrė Europos Komisija. Komisijos automatinio vertimo sistema skiriasi nuo Systran Original Version (pirminės Systran sistemos versijos), t. y. Systran SA France ir jos dukterinių bendrovių sukurtos ir parduodamos automatinio vertimo sistemos.“
(The Commission’s machine translation system, or ‘Systran EC version’, designates a specific version of the Systran machine translation system originally developed by the World Translation Center, La Jolla, USA, which since 1976 has been further develo- ped by the European Commission for internal purposes. The Commission’s machine translation system is distinct from the ‘Systran Original Version’, which refers to the machine translation system developed and commercialised by Systran S.A. of France and its subsidiaries.)
28 Pirmosios perkėlimo sutarties 13 straipsnyje „Patentai, naudojimo sertifikatai (nau- dojimo modeliai), prekės ženklai, pramoninis dizainas, pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisės“ nurodyta:
„1. Komisija nedelsiant informuojama apie bet kokius įgyvendinant šią sutartį Ran- govės (t. y. Systran Luxembourg) gautus rezultatus ar patentus; tokie rezultatai ar pa- tentai priklauso Europos Bendrijoms, kurios gali jais laisvai naudotis, išskyrus atve- jus, kai jau yra atsiradusios pramoninės arba intelektinės nuosavybės teisės.
2. Komisijos automatinio vertimo sistema, įskaitant jos sudedamąsias dalis, net jeigu jos buvo pakeistos vykdant sutartį, išlieka Komisijos nuosavybė, išskyrus atvejus, kai jau yra atsiradusios pramoninės arba intelektinės nuosavybės teisės.
<...>
5. Trečiajam asmeniui pradėjus procesą, ypač jei tai yra teisės užginčijimas, net jei tai įvyksta pasibaigus sutarčiai, įtraukta šalis nedelsdama apie tai informuoja kitą šalį; abi šalys veikia drauge ir perduoda viena kitai visą jų turimą arba gautą informaciją ar įrodymus.“
(1. Any results or patent obtained by the Contractor (t. y. Systran Luxembourg) in performance of this contract shall be immediately reported to the Commission and shall be the property of the European Communities, which may use them as they see fit, except where industrial or intellectual property rights already exist.
2. The Commission’s machine translation system, together with all its components shall, whether modified or not in the course of the contract, remain the property of the Commission, except where industrial or intellectual property rights already exist.
<...>
5. At the first sign of proceedings by a third party, in particular of a claim, even after completion of the contract, the party involved shall notify the other party as soon as possible and the two parties shall then act in unison and provide each other with all the information and evidence that they possess or obtain.)
29 Vadovaujantis pirmosios perkėlimo sutarties 15 ir 16 straipsniais, sutarčiai buvo tai- kytina Liuksemburgo teisė ir visi Xxxxxxxxx bei Systran Luxembourg ginčai dėl sutar- ties priklausė Liuksemburgo teismų jurisdikcijai.
30 Be to, ketvirtosios perkėlimo sutarties pirmajame papildyme sutarties pabaigos data buvo nustatyta 2002 m. kovo 15 d. ir nurodyta, kad „Rangovas įsipareigoja iki 2002 m.
kovo 15 d. atlikti visas užduotis, kurios yra sutarties objektas, t. y. be kita ko pateikti visų su automatinio vertimo sistema Systran susijusių teisių (prekės ženklų, patentų, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių, autorių teisių ir kt.), kuriuos teigia tu- rinti Systran grupė, atnaujintus įrodymus“. Komisijos teigimu, Systran Luxembourg šios informacijos jai nepateikė.
C — Trečiasis laikotarpis: nuo konkurso paskelbimo 2003 m. spalio 4 dieną
31 2003 m. spalio 4 d. Komisija paskelbė konkursą dėl Komisijos automatinio vertimo sistemos priežiūros ir kalbinio praturtinimo. Po šio konkurso dvi iš dešimties šio pir- kimo dalių atiteko bendrovei Gosselies. Tai buvo dalys, kuriose originalo kalbos buvo anglų ir prancūzų.
32 2003 m. spalio 31 d. Systran Komisijai nurodė:
„Susipažinome su 2003 m. spalio 4 d. skelbimu apie konkursą <...>. Išnagrinėję šį do- kumentą manome, kad jūsų planuojami atlikti darbai gali pažeisti mūsų bendrovės intelektinės nuosavybės teises. Norėdami išlaikyti konstruktyvaus bendradarbiavimo tarp mūsų bendrovės ir Komisijos dvasią, pageidaujame sulaukti jūsų vertinimo šiuo klausimu. Dėl išdėstytų priežasčių jūs suprasite, kad mes negalime dalyvauti šiame konkurse.“
33 2003 m. lapkričio 17 d. atsakyme Komisija pažymėjo:
„Susipažinome su jūsų praėjusio spalio 31 d. laišku. Nemanome, kad mūsų planuo- jami atlikti darbai galėtų pažeisti intelektinės nuosavybės teises. Kaip ir jūs, norime išlaikyti gerus profesinius santykius, nepažeisdami Komisijos procedūrų.“
34 Po šio pasikeitimo laiškais Systran ir Komisija viena kitai išsiuntė daugiau laiškų, Ko- misija taip pat rengė susitikimus, siekdama gauti tikslesnės informacijos apie minėtos bendrovės prašymus.
35 Kalbėdamos apie minėtą susirašinėjimą ir sutikimus, ieškovės nurodė tokias aplinkybes:
— Systran grupei priklauso automatinio vertimo programa „Systran“ (arba „Systran sistema“) ir ji kuria įvairias šios programos versijas,
— vadovaujantis įvairiomis Systran grupės ir Komisijos sudarytomis sutartimis, Sys- tran pritaikė savo programą tam, kad sukurtų jos EC-Systran versiją,
— 1999–2002 m. Systran grupė užtikrino EC-Systran versijos perkėlimą, kad ji galė- tų veikti su Unix operacine sistema; tam Systran grupė pasinaudojo ankstesnėmis Systran teisėmis į pirminę programą ir Systran sistemos branduoliu Unix opera- cinėje sistemoje, kurį Systran grupė 1993 m. visiškai perrašė savo poreikiams.
36 Atsakydama į tai, Komisija nurodė, kad šios aplinkybės, kaip ir 2005 m. sausio 6 d. ieškovių informatikos eksperto pateikta techninė dokumentacija, nėra „intelektinės nuosavybės teisių (kurias Systran grupė teigia turinti dėl Systran programos) įrody- mas“. Šiuo klausimu nesant „patvirtinančių dokumentų“, Komisija nusprendė, kad Systran grupė neturėjo teisės prieštarauti dėl darbų, kuriuos atliko ginčijamą konkur- są laimėjusi bendrovė.
37 Apibendrinant galima pasakyti, kad Systran grupė negali remtis turėtomis teisėmis į programą Systran, kurios Systran Unix versiją parduoda, jei nori uždrausti tai, ką ši grupė laiko Komisijos įvykdytu tos programos klastojimu.
Procesas ir šalių reikalavimai
38 2007 m. sausio 25 d. ieškovės pateikė Bendrojo Teismo kanceliarijai šį ieškinį.
39 Taikant proceso organizavimo priemones, 2008 m. gruodžio 1 d. šalims buvo pasiū- lyta atsakyti į kelis klausimus dėl sutartinio ar deliktinio ieškinio pagrindo (toliau – pirmoji klausimų grupė).
40 2009 m. sausio 30 d. ir vasario 2 d. xxxxx atsakė į pirmąją klausimų grupę.
41 Remdamasis teisėjo pranešėjo pranešimu, Bendrasis Teismas (trečioji kolegija) nu- sprendė pradėti žodinę proceso dalį ir, taikydamas proceso organizavimo priemones, pasiūlė šalims atsakyti į grupę naujų klausimų dėl Systran Unix versijos naudotojo teisių, pagal ginčijamą pirkimą numatytų darbų pobūdžio ir bendrovės Gosselies vei- klos vertimo programų kūrimo ir pardavimo srityje (toliau – antroji klausimų grupė).
42 2009 m. spalio 14 d. xxxxx atsakė į antrąją klausimų grupę.
43 Per 2009 m. spalio 27 d. posėdžius xxxxx išdėstė savo argumentus ir atsakė į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus.
44 Šiame posėdyje Bendrasis Teismas pakvietė šalis dalyvauti neoficialiame sutaikinimo susitikime. Po šio susitikimo šalys nurodė, kad pateiks Bendrajam Teismui jų taikos sutarties turinį, jeigu ją pavyktų sudaryti iki šio sprendimo paskelbimo datos. Bendra- sis Teismas tokios informacijos negavo.
45 Posėdžio protokole buvo priminti pagrindiniai posėdyje išdėstyti argumentai dėl su- tartinio arba deliktinio ieškinio pobūdžio, neteisėtos veikos, kuria kaltinama Komi- sija, ir ieškovių nurodytos žalos įvertinimo. Xxxxxx buvo pranešta apie šį protokolą ir neoficialaus susitikimo protokolą.
46 2010 m. kovo 26 d. Nutartimi Bendrasis Teismas (trečioji kolegija) nusprendė atnau- jinti žodinę proceso dalį tam, kad, taikydamas proceso organizavimo priemones, pa- siūlytų šalims atsakyti į klausimus dėl veiksnių, į kuriuos reikia atsižvelgti apskaičiuo- jant žalą (toliau – trečioji klausimų grupė).
47 2010 m. gegužės 4 ir 5 d. xxxxx atsakė į trečiosios grupės klausimus.
48 Atsižvelgiant į šiuos atsakymus ir taikant proceso organizavimo priemones ieškovių ir Komisijos buvo paprašyta pateikti pastabas dėl kitos šalies atsakymų į trečiosios grupės klausimus. Bendrasis Teismas taip pat pageidavo tam tikrų patikslinimų dėl kai kurių šalių atsakymuose nurodytų aplinkybių (toliau – ketvirtoji klausimų grupė).
49 2010 m. birželio 11 d. šalys pateikė savo pastabas ir atsakė į ketvirtosios grupės klau- simus. Paskui žodinė proceso dalis buvo baigta.
50 Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:
— įpareigoti Komisiją nedelsiant nutraukti Komisijos atliekamus autorių teisių pa- žeidimo ir atskleidimo veiksmus,
— įpareigoti konfiskuoti visas Komisijos ir bendrovės Gosselies turimas laikmenas, kuriose pažeidžiant ieškovių teises atgaminami EC-Systran Unix ir Systran Unix versijų pagrindu bendrovės Gosselies sukurti informacinių technologijų produk- tai, ir įpareigoti jas perduoti Systran arba bent jau prižiūrint jas sunaikinti,
— priteisti iš Komisijos mažiausiai 1 170 328 eurus Systran Luxembourg ir negaluti- nę 48 804 000 eurų sumą Systran,
— įpareigoti Komisijos išlaidomis paskelbti būsimą Bendrojo Teismo sprendimą Systran pasirinktuose specialiuose leidiniuose, specialiose apžvalgose ir specia- liuose interneto tinklapiuose,
— bet kuriuo atveju priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
51 Komisija Bendrojo Teismo prašo:
— pripažinti ieškinį nepriimtinu,
— nepatenkinus pirmojo reikalavimo, atmesti ieškinį kaip nepagrįstą,
— priteisti iš ieškovių bylinėjimosi išlaidas.
Dėl teisės
I — Dėl priimtinumo
A — Dėl reikalavimo, kad Bendrasis Teismas jpareigotų Komisiją atlyginti tariamą žalą
52 Dėl trečiojo reikalavimo, kuriuo ieškovės siekia, kad Komisija būtų įpareigota atlygin- ti jų tariamai patirtą žalą, ši institucija nurodo tris nepriimtinumo pagrindus. Pirma, šis prašymas atlyginti žalą yra nepriimtinas dėl jo sutartinio pagrindo, nes Bendrasis Teismas gali įvertinti kaltinimus autorių teisių pažeidimu ir praktinės patirties at- skleidimu tik remdamasis įvairiomis Systran grupės ir Komisijos sudarytomis sutar- timis, kuriose nėra Bendrojo Teismo jurisdikciją numatančios arbitražinės išlygos. Antra, prašymas atlyginti žalą yra nepriimtinas ir dėl ieškinio netikslumo, nes jame nenurodomos konkrečios teisės nuostatos, kurias pažeidė Komisija, ir pateikiama nepakankamai paaiškinimų dėl autorių teisių pažeidimo bei praktinės patirties at- skleidimo veikų, kuriomis ieškovės kaltina Komisiją. Trečia, Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl autorių teisių pažeidimo, kai nagrinėja ieškinį dėl žalos atlyginimo, kaip tai matyti iš 2007 m. rugsėjo 5 d. Nutarties Document Security Systems prieš BCE (T-295/05, Rink. p. II-2835, toliau – Nutartis Document Security Systems).
a) Xxxxx argumentai
53 Komisija teigia, kad Bendrasis Teismas negali įvertinti autorių teisių pažeidimo ir atskleidimo neteisėtumo, jei nesiremia įvairiomis sutartimis, reglamentavusiomis Systran grupės ir Komisijos santykius 1975–2002 metais. Galima Bendrijos atsako- mybė, galinti kilti dėl Systran programos EC-Systran Unix ir Systran Unix versijų nau- dojimo, būtų sutartinio pobūdžio. Todėl reikia vadovautis EB 288 straipsnio pirma pastraipa, pagal kurią „Bendrijos sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikoma teisė“. Taigi, nesant arbitražinės išlygos, kaip ji suprantama pagal EB 238 straipsnį, Bendrasis Teismas akivaizdžiai neturi jurisdikcijos.
54 Atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą, kuriuo Komisijos prašoma nurodyti, kokio- mis sutartinėmis nuostatomis remdamasi ji mano turėjusi teisę imtis tokių veiksmų, kokių ėmėsi ginčijamo pirkimo metu, negavusi ieškovių sutikimo, ši institucija nuro- do, kad, pirma, jai kyla abejonių, ar ieškovės turi intelektinės nuosavybės teises į Sys- tran programos Systran Unix versiją, ir, antra, ji „kategoriškai neigia, kad ieškovėms priklausė teisės į programą EC-Systran Unix“. Pirmiausia Komisija teigia turinti „iš- imtines nuosavybės teises“ į „programos kalbinių dalių šaltinio kodus“, vadovaujantis įvairiomis 1975–2002 m. sudarytomis sutartimis ir jos tarnybų darbu kuriant minė- tas programos dalis. Vadovaujantis šiomis sutartimis, Komisija ir prieš perkėlimą, ir po jo turėjo teisę kurti EC-Systran Unix versiją, bendradarbiaudama su trečiaisiais rangovais. Šiuo klausimu Komisija nurodo techninio bendradarbiavimo susitarimo
protokolo 4 straipsnį, bendradarbiavimo sutarties preambulės 6 dalį ir su Systran Luxembourg sudarytų perkėlimo sutarčių 13 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias Ko- misijos automatinio vertimo sistema išliko šios institucijos nuosavybė.
55 Ieškovės iš esmės teigia, kad Bendrasis Teismas turi jurisdikciją pagal EB 288 straips- nio antrą pastraipą. Šioje byloje ieškinys yra pagrįstas tuo, kad Komisija be sutikimo,
t. y. ne pagal sutartį, atliko arba pavedė atlikti programos Systran Unix arba jos EC- Systran Unix versijos pakeitimus, nors neturėjo teisių, leidžiančių jai keisti ar juo la- biau pavesti keisti šią programą be ieškovių sutikimo.
56 Atsakymuose į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus ieškovės pabrėžia, kad Komisijai niekuomet nebuvo leista pateikti ginčijamo produkto bet kokiam trečiajam asmeniui. Nesant sutarties nuostatos, pagal kurią Komisijai būtų leidžiamas toks naudojimas arba atskleidimas, kaip antai atliktas, dėl sutartimis nustatytas ribas peržengiančių veiksmų šiai institucijai kilo deliktinė atsakomybė, priklausanti išimtinei Bendrojo Teismo jurisdikcijai.
b) Bendrojo Teismo vertinimas
Pastabos dėl jurisdikcijos sutartinės ir deliktinės atsakomybės srityse
57 Bendrojo Teismo jurisdikcija nagrinėti ieškinį dėl žalos atlyginimo priklauso nuo kon- krečiu atveju kylančios atsakomybės sutartinio arba deliktinio pobūdžio. Dėl sutarti- nės atsakomybės EB 238 straipsnyje numatyta, kad Teisingumo Teismo jurisdikcijai
priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią Xxxxxxxxx ar jos vardu sudarytos sutar- ties arbitražinę išlygą, nepaisant to, ar ta sutartis reguliuojama pagal viešąją, ar pagal privatinę teisę. Dėl deliktinės atsakomybės EB 235 straipsnyje pažymėta, kad Teisin- gumo Teismo jurisdikcijai priklauso nagrinėti ginčus dėl žalos atlyginimo, numatyto 288 straipsnio antrojoje pastraipoje, o šioje pastraipoje nurodoma žala, kurią padaro institucijos ar jų tarnautojai, eidami savo pareigas.
58 Taigi sutartinės atsakomybės atveju Bendrasis Teismas turi jurisdikciją tik esant ar- bitražinei išlygai, kaip ji suprantama pagal EB 238 straipsnį. Nesant tokios išlygos, Bendrasis Teismas, remiantis EB 235 straipsniu, neturi teisės nagrinėti ieškinio, kuris iš tikrųjų yra sutartinio pobūdžio ieškinys dėl žalos atlyginimo. Priešingu atveju Ben- drasis Teismas išplėstų savo jurisdikciją ir viršytų jam EB 240 straipsnyje suteiktus ri- botus įgaliojimus, nes šiame straipsnyje nacionaliniams teismams yra suteikta bendra teisė spręsti ginčus, kurių viena iš šalių yra Bendrija (šiuo klausimu žr. 2009 m. gegu- žės 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo Guigard prieš Komisiją, C-214/08 P, nepa- skelbtas Xxxxxxxxx, 35–41 punktus; 1997 m. liepos 18 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Oleifici Italiani prieš Komisiją, T-44/96, Rink. p. II-1331, 35 ir 38 punktus ir 2004 m. gegužės 25 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Distilleria Palma prieš Komisiją, T-154/01, Rink. p. II-1493, 50 punktą).
59 Kita vertus, deliktinės atsakomybės srityje Teisingumo Teismo jurisdikcijai nėra tai- komas reikalavimas, kad ginčo šalys iš anksto išreikštų savo sutikimą. Iš tiesų ieš- kiniams, kuriais siekiama, kad Xxxxxxxx atlygintų Komisijos padarytą deliktinio po- būdžio žalą, Teisingumo Teismo jurisdikcija kyla tiesiogiai iš EB 235 straipsnio ir EB 288 straipsnio antros pastraipos.
60 Norėdamas nustatyti, ar turi jurisdikciją pagal EB 235 straipsnį, Bendrasis Teismas, atsižvelgdamas į įvairias reikšmingas bylos aplinkybes, turi išnagrinėti, ar ieškovių pateiktas prašymas atlyginti žalą objektyviai ir visiškai remiasi sutartinės ar deliktinės kilmės pareigomis, kurios leistų apibrėžti bylos sutartinį arba deliktinį pagrindą. Visų
pirma šias aplinkybes galima nustatyti nagrinėjant šalių reikalavimus, faktinę aplin- kybę, dėl kurios atsirado prašoma atlyginti žala, ir sutartinių ar deliktinių nuostatų, kuriomis remiamasi siekiant išspręsti byloje nagrinėjamą klausimą, turinį (šiuo klau- simu žr. 58 punkte minėto Xxxxxxxxx Xxxxxxx prieš Komisiją 35–38 punktus).
61 Šiuo klausimu svarbu pažymėti, kad Bendrojo Teismo jurisdikcija sutartinės atsa- komybės srityje yra bendros taisyklės išimtis ir turėtų būti aiškinama siaurai, todėl Bendrasis Teismas gali spręsti tik dėl reikalavimų, kylančių iš sutarties arba tiesiogiai susijusių su iš sutarties kylančiomis pareigomis (šiuo klausimu žr. 1997 m. vasario 20 d. Teisingumo Teismo sprendimo IDE prieš Komisiją, C-114/94, Rink. p. I-803, 82 punktą ir nurodytą teismo praktiką). Taip pirmiausia būtų, jei iš faktinių aplin- kybių būtų matyti, jog Komisijai sutartimi buvo suteikta teisė pirkimo sąlygose nu- matytus darbus pavesti vykdyti trečiajam asmeniui, ir jei, atsižvelgiant į tai, kad šie darbai buvo numatyti vienoje ar keliose sutarties nuostatose, ginčo objektas iš tiesų yra sutartinės kilmės prašymas atlyginti žalą (šiuo klausimu dėl atsižvelgimo į faktines aplinkybes žr. 58 punkte minėto Sprendimo Guigard prieš Komisiją 35 ir 36 punktus, o dėl prašymo atlyginti žalą tikrojo objekto – 38 punktą).
62 Taip pat reikia pažymėti, kad nors norėdamas įvertinti šių argumentų pagrįstumą Bendrasis Teismas turi nagrinėti įvairių 1975–2002 m. WTC grupės/Systran ir Ko- misijos sudarytų sutarčių, kuriomis Komisija remiasi dėstydama savo argumentus, turinį, tokie veiksmai yra susiję su nagrinėjimu dėl jurisdikcijos, todėl vien dėl jų gin- čo pobūdis negali pasikeisti ir įgyti sutartinį pagrindą. Jei būtų kitaip, ginčo pobū- dis ir kartu jurisdikciją turintis teismas galėtų pasikeisti tik dėl aplinkybės, kad at- sakovas remiasi kokiais nors sutartiniais santykiais su ieškovu, net jei išnagrinėjus nurodytas sutartis galima pripažinti, kad jos šiuo klausimu yra nereikšmingos. Taigi
nagrinėdamas bylą dėl deliktinės atsakomybės Bendrasis Teismas gali nekliudomas vertinti sutarties turinį, kaip galėtų vertinti bet kokį kitą dokumentą, kuriuo remiasi šalis grįsdama savo argumentus, tam kad įsitikintų, ar dėl šios sutarties galima ginčyti pagal EB 235 straipsnį jam tiesiogiai suteiktą jurisdikciją. Toks nagrinėjimas yra su- sijęs su siekiant patvirtinti Bendrojo Teismo jurisdikciją pateiktų faktinių aplinkybių vertinimu, o tokių aplinkybių nebuvimas yra viešąja tvarka grindžiamas nepriimtinu- mo pagrindas, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 113 straipsnį.
63 Palyginkime: su reikalavimu atnaujinti sutartį susijusioje byloje, kurioje ieškovė rė- mėsi sutartinio ir deliktinio pobūdžio pareigų pažeidimais, Teisingumo Teismas nu- sprendė, kad vien dėl to, jog remiamasi ne iš sutarties kylančiomis, bet šalims taiko- momis teisės nuostatomis, negali pasikeisti sutartinis ginčo pobūdis ir jurisdikciją turintis teismas negali prarasti galimybę nagrinėti šį ginčą (58 punkte minėto Spren- dimo Guigard prieš Komisiją 43 punktas). Taigi byloje dėl pirkimo rezultatų, kurioje ieškovės rėmėsi tik deliktinio pobūdžio pareigų pažeidimu, vien tai, kad kita sutarties šalis rėmėsi sutartyje nustatytomis pareigomis, kuriomis nenumatyti ginčijami veiks- mai, negali pakeisti ginčo deliktinio pobūdžio ir atimti iš jurisdikciją turinčio teismo galimybę jį nagrinėti.
64 Be to, vertinant bendrai, šalis, teigianti, kad buvo pažeista pareiga, turi atskleisti šios pareigos turinį ir tai, kad ji taikytina bylos aplinkybėmis. Dėl to prieš nagrinėjant Ko- misijos argumentus dėl sutartyje įtvirtinto leidimo trečiajam asmeniui išplatinti in- formaciją, kuri gali būti saugoma autorių teisių ir praktinės patirties, reikia atskleisti ieškovių pateiktus argumentus dėl prašymo atlyginti žalą.
Ieškovių pateikto prašymo atlyginti žalą nagrinėjimas
65 Šioje byloje ieškovių prašymas atlyginti žalą yra pateiktas tik pagal EB 235 straipsnį ir EB 288 straipsnio antrą pastraipą. Ieškovės nenurodo ir nesiremia jokiomis su Komi- sija sudarytomis sutartinėmis nuostatomis. Šiomis sutartinėmis nuostatomis remiasi tik Komisija, siekdama pagrįsti teiginį, kad ji turėjo teisę atlikti veiksmus, dėl kurių yra kaltinama šioje byloje.
66 Siekdamos pagrįsti savo reikalavimus, ieškovės nurodo dvi neteisėtas ir žalą padariu- sias deliktinio pobūdžio veikas. Pirma, Komisija neteisėtai atskleidė Systran praktinę patirtį trečiajam asmeniui, nes skelbime apie konkursą aprašytoms paslaugoms atlikti buvo būtinas neteisėtas atskleidimas ir Systran programos šaltinio kodo, kurio vienin- telės savininkės buvo ieškovės, pakeitimas. Antra, Komisija pažeidė autorių teises, kai bendrovė Xxxxxxxxx, negavusi sutikimo, atliko EC-Systran Unix versijos pakeitimus,
t. y. programos Systran versijos, kuri beveik sutampa ir todėl yra priklausoma nuo Sys- tran Unix versijos, kuriamos ir parduodamos Systran grupės, kuriai vienai priklauso atitinkamos intelektinės nuosavybės teisės.
67 Taigi šioje byloje faktinė aplinkybė, lėmusi tariamą žalą, kurios atlyginimo prašoma,
t. y. tariamai neteisėti veiksmai, padarę žalą ieškovėms, visų pirma yra Komisijos be sutikimo įvykdytas šaltinio kodų, kuriuos Systran grupė laiko savo nuosavybe ir re- miasi jų apsauga pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus su autorių tei- sėmis ir praktine patirtimi susijusius principus, atskleidimas trečiajam asmeniui – bendrovei Gosselies.
68 Pirmiausia ieškovės teigia, kad jos, kaip Systran programos ir Systran Unix versijos autorės, gali prieštarauti bet kokiam išvestinio produkto, kaip antai EC-Systran Unix, naudojimui, keitimui, pritaikymui arba patobulinimui, jeigu jų atlikti neleido teisių į pirminę programą turėtojas. Todėl ieškovėms teisėtai priklauso „teisė prieštarauti“, skirta užtikrinti tam tikrų joms priklausančių duomenų apsaugą nuo Komisijos pa- naudojimo arba perdavimo trečiajam asmeniui, kuriems ieškovės nebuvo davusios sutikimo.
69 Pagrįsdamos šią teisę, ieškovės remiasi bendrais valstybių narių įstatymams būdin- gais principais, 1886 m. rugsėjo 9 d. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos su pakeitimais (toliau – Berno konvencija), 1991 m. gegužės 14 d. Tarybos direktyva 91/250/EEB dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (OL L 122, p. 42; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 114) ir 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės tei- sių gynimo (pataisyta redakcija OL L 195, p. 16; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 2 t., p. 32). Šios nuostatos, dėl kurių, kaip atsakydama į Bendrojo Teismo posėdyje dėl to pateiktą klausimą pripažino Komisija, tam tikrais atvejais gali kilti de- liktinio pobūdžio pareigos, yra perkeltos į valstybių narių įstatymus. Iš esmės minėto- mis nuostatomis įtvirtinami šie bendrieji principai: kompiuterio programos autorius vien dėl to, kad ją sukūrė, turi išimtinę intelektinės nuosavybės teisę į šią programą, kuria gali pasinaudoti prieš bet ką; jei neįrodoma kitaip, autoriumi ar autoriais laiko- mi tie, kieno vardu kompiuterio programa yra platinama; išskyrus tam tikras išimtis, kompiuterio programos autorius turi išimtinę teisę atlikti arba suteikti teisę atlikti pakeitimus, pritaikyti programą arba ją platinti.
70 Reikia pripažinti, kad ieškovės pateikė pakankamai įrodymų, kuriais remiantis šiame vertinimo etape galima pripažinti, jog Systran grupė gali remtis autorių teisėmis į Sys- tran programos Systran Unix versiją, kurią sukūrė ir pardavinėjo savo vardu.
71 Kita vertus, nesant faktinių įrodymų, kad ieškovėms nepriklausė nagrinėjamos teisės, Komisijai akivaizdžiai nepavyko užginčyti Bendrojo Teismo jurisdikcijos, ginčijant autorių teises, kuriomis rėmėsi Systran grupė dėl minėtos programos Systran versijos.
72 Pirma, šiuo klausimu neužtenka vien Komisijos abejonių dėl to, kad ieškovėms pri- klauso intelektinės nuosavybės teisės į Systran programos Systran Unix versiją (žr. šio sprendimo 54 punktą). Tokie argumentai neatitinka įrodymų, kurių reikia norint už- ginčyti Systran grupės galimybę remtis autorių teisėmis į Systran programos Systran Unix versiją, atsižvelgiant į minėtus bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus, nes šie argumentai paremti bendrais ir nepakankamai tiksliais kaltinimais, vertinamais atsižvelgiant į nagrinėjamos programos ypatumus ir į ieškovių pateiktas teisės ir techninių ekspertų ataskaitas.
73 Antra, iš anksto nesprendžiant dėl diskusijos dėl bylos esmės rezultato reikia pastebė- ti, kad Bendrasis Teismas prašė Komisijos paaiškinti jos abejonių dėl ieškovių ginamų nuosavybės teisių turinį, o ieškovių – pateikti pastabas šiuo klausimu. Todėl ieškovių pasirinkti ekspertai pateikė kelis teisinius ir techninius argumentus, kuriais patvirti- namos Systran grupės autorių teisės ir į perdarytą programą, ir į šios programos ver- sijas, kuriose naudojamas jos šaltinio kodas (Panthéon-Sorbonne Paris-I universiteto profesoriaus P. Sirinelli nuomonė dėl perrašytai programai taikomos autorių teisių apsaugos, toliau – P. Sirinelli antroji nuomonė; H. Bitan techninė pažyma dėl naujo ir atskiro programos Systran Unix pobūdžio turinio, palyginti su programų Systran Mainframe ir EC-Systran Mainframe sandara ir struktūra, toliau – H. Bitan antroji techninė pažyma). Visų pirma iš šių dokumentų matyti, kad Systran Unix versija yra ne tik ankstesnės Systran Mainframe versijos perkėlimas, kaip bando teigti Komisija, bet ir visų anksčiau sukūrimo kalba parašytų programų perrašymas C kalba, ir kad šių
versijų funkcijos yra skirtingos. Taip pat neginčijama, kad Systran Unix versija pakeitė
Systran Mainframe versiją, kuri per laiką paseno.
74 Nepaisant aiškaus Bendrojo Teismo prašymo šiuo klausimu, Komisija negalėjo pa- teikti techninių įrodymų, kuriais būtų galima bent užginčyti Systran grupės autorių teises į Systran programos Systran Unix versiją ar programą arba jos veikimo šaltinio kodą sudarančius kompiuterinius elementus, pirmiausia dėl dalių, susijusių su pro- gramos branduolio pagrindu arba kalbinėmis programomis, kai ieškovės neginčija Komisijos nuosavybės teisių į šios institucijos tarnybų sudarytus žodynus, siekiant atsižvelgti į joje naudojamos kalbos ypatumus.
75 Trečia, vykstant teismo procesui, Komisija turėjo pripažinti, kad Systran grupei iš tiesų priklausė intelektinės nuosavybės teises šioje srityje. Tripliko etape Komisija pripažino neginčijanti aplinkybės, kad Systran priklausė teisės į šios bendrovės par- duodamą Systran Unix programą, ir kartu nurodė, jog negalima atmesti, kad Systran grupė pasinaudojo kuriant EC-Systran Mainframe ir EC-Systran Unix versijas Komi- sijai atliktais patobulinimais ir įtraukė juos į Systran Unix versiją. Tiksliau tariant, per posėdį Komisija pažymėjo, kad iš tiesų neginčija, jog Systran priklauso teisės į šias programas, t. y. į Mainframe versiją ir, žinoma, į Unix versiją, tačiau kartu išreiškė tam tikrų abejonių dėl elementų, kurie buvo neteisėtai įtraukti į Systran Unix pirminę versiją, pagal su šia institucija anksčiau sudarytas sutartis.
76 Vis dėlto, kaip Bendrasis Teismas nurodė antrojoje klausimų grupėje ir dar kartą posėdyje, reikia pripažinti, kad Systran Unix versija pasirodė keletą metų anksčiau nei EC-Systran Unix versija. Todėl mažai tikėtina, kad Systran grupė į Systran Unix versiją, kurią sukūrė ir pardavinėjo, galėjo įtraukti vėlesnius pakeitimus, padarytus
EC-Systran Unix versijoje, siekdama atsižvelgti į specifinius Komisijos poreikius kalbi- niu ir terminologijos požiūriu. Komisija negalėjo pagrįsti savo teiginio šiuo klausimu.
77 Be to, jokie faktiniai įrodymai nepatvirtina Komisijos argumento, kad tikėtina, jog re- miantis ieškovių Systran Mainframe versija sukurtos EC-Systran Mainframe versijos elementai buvo neteisėtai įtraukti į Systran Unix pradinę versiją. Tokiam argumen- tui taip pat prieštarauja – pirmiausia dėl programos šaltinio kodo ir ypač branduo- lio ir su juo susijusių kalbinių programų – ieškovės techninio eksperto paaiškinimai, kad sukūrimo kalba parašyta programa gerokai skiriasi nuo C kalba parašytos pro- gramos (žr. H. Bitan antrąją techninę pažymą ir pirmiausia simbolių sekos „Hello world!“ aprašymo sukūrimo kalba ir C kalba pavyzdį). Komisija neginčijo šio techni- nio paaiškinimo.
78 Dėl nurodytos praktinės patirties apsaugos ieškovės nurodo, kad ją bendrai galima apibrėžti kaip „slaptos, reikšmingos ir bet kokiu tinkamu būdu apibrėžtos techninės informacijos visumą“. Šiuo klausimu jos mano, kad Komisijos trečiajam asmeniui at- skleista tokia informacija be ieškovių sutikimo, yra neteisėti veiksmai, dėl kurių kyla Bendrijos deliktinė atsakomybė pagal EB 288 straipsnio antrą pastraipą.
79 Patvirtindamos šį argumentą, ieškovės pagrįstai remiasi 1985 m. gruodžio 7 d. Tei- singumo Teismo sprendimo Xxxxx prieš Komisiją (145/83, Rink. p. 3539) 34 punk- tu, kuriame pripažinta, kad EB 287 straipsnyje įtvirtinta Komisijos ir jos tarnautojų pareiga laikytis konfidencialumo yra bendrasis teisės principas. EB 287 straipsnyje
įtvirtintą bendrąjį principą, kuriuo remiantis įmonės turi teisę į jų verslo paslapčių apsaugą, dar kartą patvirtino Teisingumo Teismas 1994 m. gegužės 19 d. Sprendimo SEP prieš Komisiją (C-36/92 P, Rink. p. I-1911) 36 punkte. 2000 m. gruodžio 7 d. Ni- coje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 364, 2000, p. 1) 41 straipsnyje taip pat nurodoma būtinybė administracijai laikytis „teisėto konfiden- cialumo ir profesinio bei verslo slaptumo“.
80 Verslo paslaptis apima ir su praktine patirtimi susijusią techninę informaciją, kurią ne tik paviešinus, bet ir paprasčiausia perdavus kitam nei ją suteikusiam asmeniui gali- ma padaryti didelę žalą informacijos pateikėjo interesams (šiuo klausimu žr. 1996 m. rugsėjo 18 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Postbank prieš Komisiją, T-353/94, Rink. p. II-921, 87 punktą). Kad techninei informacijai dėl jos pobūdžio būtų taikomas EB 287 straipsnis, pirmiausia būtina, kad ją žinotų tik ribotas asmenų ratas. Antra, tai turi būti informacija, kurios atskleidimas galėtų padaryti didelę žalą ją pateikusiems ar tretiesiems asmenims. Galiausiai būtina, kad interesai, kurie gali būti pažeisti atskleidus informaciją, būtų objektyviai verti apsaugos (2006 m. gegužės 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Bank Austria Creditanstalt prieš Ko- misiją, T-198/03, Rink. p. II-1429, 71 punktas ir 2007 m. spalio 12 d. Pirmosios ins- tancijos teismo sprendimo Pergan Hilfsstoffe für industrielle Prozesse prieš Komisiją, T-474/04, Rink. p. II-4225, 65 punktas).
81 Taigi šioje byloje reikia pripažinti, kad techninė informacija, susijusi su įmonės verslo paslaptimi ir perduota Komisijai aiškiai nustatytiems tikslams, negali būti perduota trečiajam asmeniui kitais tikslais be atitinkamos įmonės sutikimo.
82 Reikia pripažinti, kad ieškovės pateikė pakankamai teisinių įrodymų pagrįsti pagal EB 235 straipsnį Bendrajam Teismui suteiktą jurisdikciją dėl Komisijos deliktinio po- būdžio pareigų, kylančių iš autorių teisių ir praktinės patirties, susijusių su Systran programos Systran Unix versija, pažeidimo.
83 Komisija nesugebėjo užginčyti šios išvados, todėl reikia išnagrinėti antrą jos argu- mentų dalį, pagal kurią ji turi iš sutarties kylantį pritarimą atlikti veiksmus, dėl kurių yra kaltinama šioje byloje.
Komisijos pateiktų įrodymų, patvirtinančių esant iš sutarties kylantį sutikimą trečiajam asmeniui atskleisti informaciją, kuri gali būti saugoma autorių teisių ir praktinės patirties, nagrinėjimas
84 Šioje byloje Komisijos tariami neteisėti ir žalą padarę veiksmai visų pirma reiškia informacijos, kuri gali būti saugoma Systran grupės autorių teisių ir praktinės pa- tirties, tariamą atskleidimą trečiajam asmeniui, t. y. bendrovei Gosselies, be ieškovių sutikimo.
85 Nė vienas bylos medžiagoje esantis įrodymas neleidžia pripažinti, kad Komisijai sutartimi buvo suteikta teisė perduoti bendrovei Gosselies informaciją, susijusią su praktine patirtimi dėl Systran Unix versijos.
86 Pirma, jokioje šalių sudarytoje sutartyje tiesiogiai neminimas tam tikrų su EC-Sys- tran Unix versija susijusių darbų galimo suteikimo trečiajam asmeniui klausimas. Kai Systran kreipėsi į Komisiją šiuo klausimu, ši institucija iš tiesų tik paneigė Systran teises į Systran programos Systran Unix versiją ir nurodė, kad Systran grupė netu- rėjo teisės prieštarauti dėl darbų perdavimo bendrovei Gosselies (žr. šio sprendimo 31–37 punktus).
87 Antra, atsakydama į Bendrojo Teismo klausimą šia tema, Komisija nurodo tris su- tarties nuostatas siekdama patvirtinti, kad galėjo pasiūlyti bendrovei Gosselies kurti Systran programos EC-Systran Unix versiją, ir Systran grupė negalėjo tam prieštarau- ti remdamasi su šios programos Systran Unix versija susijusiomis autorių teisėmis ir praktine patirtimi (žr. šio sprendimo 53 punktą).
88 Pirma, Komisija remiasi 1985 m. sausio 18 d. Komisijos ir bendrovės Gachot prieš šiai bendrovei perimant WTC grupę ir tampant Systran sudaryto techninio bendradar- biavimo susitarimo protokolo 4 straipsniu „Naudojimo teisės“, kuriame, be kita ko, nustatyta, kad „Systran sistema, programos ir žodynai išlieka Komisijos nuosavybė“.
89 Reikia pripažinti, kad šia nuostata negalima pagrįsti nagrinėjamo ginčo sutartinio pobūdžio. Pirmiausia minėta nuostata netaikytina ieškovėms, kurių nuosavybės tei- sės į Systran programą ir, be kita ko, Systran Mainframe versiją nekyla iš 1985 m. sausio 18 d. Komisijos ir bendrovės Gachot sudaryto protokolo (žr. šio sprendimo 10 punktą). Iš tiesų Systran grupės nuosavybės teisės į Systran programą ir jos Systran Mainframe versiją atsirado vėliau, kai bendrovė Gachot perėmė WTC grupę (žr. šio sprendimo 11 punktą ir dubliko 5–7 prieduose pateiktus dokumentus). Be to, jei nie- kas neginčija, kad 1985 m. sausio 18 d. bendrovei Gachot nepriklausė jokios nuosa- vybės teisės į Systran sistemą, remiantis anksčiau nurodyta nuostata taip pat neįma- noma nustatyti, kad nuo šios datos ir vadovaudamasi minėtu protokolu Komisija gali teigti, jog turėjo nesuvaržytą ir visišką nuosavybę į Systran sistemą ir jos programas, įskaitant jos branduolio pagrindą ir šaltinio kodus. Tokia išvada pažeistų WTC grupei tuomet priklausiusias nuosavybės teises į Systran sistemą ir, be kita ko, Systran Main- frame versiją, kurių Komisija neginčija (žr. šio sprendimo 3 punktą) ir kurios vėliau buvo perduotos bendrovei Gachot, tapusiai Systran. Galiausiai svarbu pažymėti, kad
bet kuriuo atveju ši byla susijusi ne su Systran grupės teisėmis į pasenusią Systran Mainframe versiją, bet su Systran grupės teisėmis į Systran Unix versiją, kuri buvo išleista po minėtos versijos ir parašyta skirtinga kalba, kad galėtų veikti esant naujai kompiuterinei aplinkai.
90 Antra, Komisija remiasi Komisijos ir Systran grupės (t. y. tuo metu bendrovių WTC, Latsec, Systran Institut ir Gachot) bendradarbiavimo sutarties preambulės 6 dalimi, kurioje nurodyta, kad „Komisijos ir (šios sutarties 3 punkte nurodytų) jos rangovų padaryti Systran sistemos patobulinimai ir pakeitimai, ypač žodynai, yra išimtinė Ko- misijos nuosavybė“. Šią nuostatą reikia vertinti kartu su minėtos preambulės 3 dalimi, kurioje nurodyta:
„Vėlesnis šių sistemų palaikymas ir kūrimas buvo užtikrinamas sudarant grupę Ko- misijos ir aptarnaujančių bendrovių sutarčių. Šiose sutartyse buvo įtvirtinti pačios Komisijos poreikiai ir tikslai.“
91 Šiomis nuostatomis taip pat negalima grįsti nagrinėjamos bylos sutartinio pobūdžio. Iš tiesų, vadovaujantis minėtomis preambulės dalimis, iki 1987 m. rugpjūčio 4 d. ben- dradarbiavimo sutarties sudarymo Komisijos ir išorės rangovų padaryti Systran siste- mos patobulinimai ir pakeitimai, ypač dėl žodynų, yra išimtinė Komisijos nuosavybė. Ieškovės neginčija šios išimtinės nuosavybės ir jų bylos dokumentuose nesiremiama nuosavybės teise į žodynus ir patobulinimus bei pakeitimus, padarytus išimtinai Ko- misijos arba jos sąskaita, siekiant patenkinti jos terminologinius poreikius. Teisės, ku- riomis remiasi ieškovės, yra susijusios su bazine sistema, t. y. branduolio pagrindais
ir kalbinėmis sekomis, kurios autorė yra Systran grupė ir dėl kurios ji turi praktinės patirties.
92 Be to, remiantis kitomis tos pačios preambulės dalimis, galima apibrėžti Komisijos ir Systran grupės bendrovių santykius ir įvertinti teises, kurias ši grupė galėjo teigti turinti į Systran sistemą, kai buvo sukurtos tik su Mainframe aplinka suderintos ver- sijos. Xxxxx remiantis preambulės nuostatomis:
„1. Bendrovės WTC sukurta Systran sistema yra automatinio vertino sistema, kurią sudaro pagrindinė programa, kalbinės ir pagalbinės programos ir įvairūs dvikalbiai žodynai.
2. 1975 m. rugsėjo 22 d. Komisija ir WTC grupė sudarė sutartį dėl Systran sistemos naudojimo Komisijoje ir WTC vykdomo pradinio šios sistemos sukūrimo.
Vėliau Komisija ir bendrovė WTC sudarė kelias kitas sutartis, kuriose buvo numatyta, pirma, pagerinti esamą sistemą ir, antra, sukurti sistemas (naujų kalbų porų).
Šių 1976–1985 m. sudarytų sutarčių tikslas buvo sukurti ir pagerinti vertimo progra- mas bei pagrindinius atitinkamų kalbų žodynus.
<...>
5. Taigi šalys pripažįsta, kad Komisija turi bazinės sistemos ir WTC padarytų pa- tobulinimų <...> naudojimo licenciją, apribotą naudoti Europos Bendrijų teritorijoje šios sutarties 4 (punkte) nurodytuose sektoriuose.
<...>
7. Šalys mano, kad jos ir Systran naudotojai yra suinteresuoti, jog ši sistema būtų nuolat tobulinama. Jos nusprendė sudaryti šią bendradarbiavimo sutartį tam, kad su- vienytų savo pastangas ir taip siektų šio tobulinimo.
Šiomis aplinkybėmis abi šalys pripažįsta teisę naudoti Systran sistemą, kuri gali būti kuriama įdiegiant patobulinimus, įgyvendinamus dėl sistemos naudojimo ir privačia- me, ir viešame sektoriuose.“
93 Iš šių nuostatų, kuriose atsispindi tuo metu buvę Komisijos ir Systran grupės sutar- tiniai santykiai, matyti, kad, pirma, Systran grupės vaidmuo kuriant Systran sistemą ir atliekant jos pirminį ir vėlesnį tobulinimą Komisijai yra tiesiogiai pripažįstamas, ir, antra, nurodomos tik Systran grupės Komisijai suteiktos naudojimo teisės, o ne nuosavybės teisės ar juo labiau išimtinės nuosavybės teisės į visą sistemą. Bet kuriuo atveju šiose nuostatose nėra jokios nuorodos į trečiojo asmens dalyvavimą keičiant šią sistemą be išankstinio Systran grupės sutikimo.
94 Galiausiai, kaip ir dėl techninio bendradarbiavimo susitarimo protokolo 4 straipsnio, svarbu pažymėti, kad bet kuriuo atveju ši byla susijusi ne su Systran grupės teisėmis į pasenusią Systran Mainframe versiją, bet su Systran grupės teisėmis į Systran Unix
versiją, kuri buvo išleista po minėtos versijos ir parašyta skirtinga kalba, kad galėtų veikti naujoje kompiuterinėje aplinkoje.
95 Trečia, Komisija remiasi perkėlimo sutarčių 13 straipsnio „Patentai, naudojimo ser- tifikatai (naudojimo modeliai), prekės ženklai, pramoninis dizainas, pramoninės ir intelektinės nuosavybės teisės“ 1 ir 2 dalimis, pagal kurias Komisijos automatinio vertimo sistema išlieka šios institucijos nuosavybė. Šioje byloje svarbu pažymėti, kad pirmojoje perkėlimo sutartyje minėtos dvi dalys suformuluotos taip:
„1. Komisija nedelsiant informuojama apie bet kokius Rangovės (t. y. Xxxxxxx Xxxxx- xxxxx) vykdant šią sutartį gautus rezultatus ar patentus; tokie rezultatai ar patentai priklauso Europos Bendrijoms, kurios gali jais laisvai naudotis, išskyrus atvejus, kai jau yra atsiradusios pramoninės arba intelektinės nuosavybės teisės.
2. Komisijos automatinio vertimo sistema, įskaitant jos sudedamąsias dalis, net jeigu jos buvo pakeistos vykdant sutartį, išlieka Komisijos nuosavybė, išskyrus atvejus, kai jau yra atsiradusios pramoninės arba intelektinės nuosavybės teisės.“
96 Taigi pirmosios perkėlimo sutarties 13 straipsnio 1 ir 2 dalyse aiškiai apibrėžtas anks- tesnių intelektinės ar pramoninės nuosavybės teisių klausimas. Todėl Komisija negali remtis šia nuostata teigdama, kad akivaizdu, jog ieškovės atsisakė ginti savo autorių ir praktinės patirties teises, susijusias su Systran sistema. Šios teisės ir ypač susiju- sios su Systran programos Systran Unix versija galiojo dar prieš perkėlimo sutarčių
sudarymą, kurios įsigaliojo, kai Komisijos naudota EC-Systran Mainframe versija jau buvo pasenusi.
97 Be to, kaip posėdyje nurodė ieškovės, iš pirmosios perkėlimo sutarties 13 straipsnio aiškiai matyti, kad 1 dalyje minimas tik Systran programos EC-Systran Unix versijos vadinamosios „EB“ dalies atnaujinimas, t. y. visi rezultatai ir patentai, kuriuos galėjo gauti šiuo atveju buvusi rangovė Systran Luxembourg, kai įgyvendino perkėlimo su- tartis. Visų dar iki minėtų galimų rezultatų ir patentų buvusių objektų, įskaitant Sys- tran Unix versijos, iš kurios kilo EC-Systran Unix versija, nuosavybės klausimas ne- patenka į sutarčių taikymo sritį. Taigi šiomis sutartimis neginčijamos teisės į Systran Unix versijos branduolio pagrindo dalį, kuri nebuvo pakeista EC-Systran Unix versi- joje. Kalbant apie šios nuostatos 2 dalį, joje tiesiogiai nurodoma „Komisijos automa- tinio vertimo sistema“, t. y. Systran programos EC-Systran Mainframe versija (žr. šio sprendimo 27 punkte pateiktą pirmosios perkėlimo sutarties 2 straipsnyje įtvirtintą apibrėžimą), taip neliečiant teisių į Systran Mainframe versiją klausimo, nors abi šios versijos tapo pasenusios pasirodžius Systran Unix versijai.
98 Be to, reikia pripažinti, kad Systran nėra perkėlimo sutarčių šalis ir todėl negalėjo Komisijai perleisti jokių su Systran programos Systran Unix versija, kurią ji sukūrė ir pardavinėjo, susijusių teisių. Vadovaujantis tiesioginių sutartinių santykių princi- pu, kurį galima laikyti bendru valstybių narių įstatymams sutarčių srityje būdingu principu, pačių perkėlimo sutarčių negalima taikyti Systran. Šiuo klausimu net darant prielaidą, kad Systran Luxembourg iki 2002 m. kovo 15 d. nepateikė Komisijai „visų su automatinio vertimo sistema Systran susijusių teisių <...>, kurias teigia turinti Systran grupė, atnaujintų įrodymų“ (žr. šio sprendimo 30 punktą), dėl to negalima atimti iš Systran galimybės prieš Komisiją remtis teisėmis, kurias ji gavo įsigijusi WTC grupės bendroves ir juo labiau sukūrusi ir pardavusi Systran Unix versiją, kaip Komisijai tai
buvo žinoma. Taip pat svarbu pastebėti, kad, kaip ieškovės nurodė posėdyje ir Ko- misija tam neprieštaravo, sudarant perkėlimo sutartis Systran Luxembourg buvo ne visiškai į Systran grupę įtraukta bendrovė, o bendra įmonė, kartu įgyvendinanti įmo- nių, kurios anksčiau dirbo su Komisija, kad būtų užtikrinta EC-Systran Mainframe versijos priežiūra, ir Systran grupės interesus Liuksemburge.
99 Galiausiai ir bet kuriuo atveju intelektinės nuosavybės srityje galioja principas, kad nuosavybės teisių perleidimo nuostata negali būti preziumuojama. Paprastai tokia nuostata negali būti numanoma, ji turi būti tiesioginė. Šioje byloje šalių Bendrajam Teismui pateiktuose dokumentuose neatsispindi jokios sutartinės nuostatos, susiju- sios su intelektinės nuosavybės teisių perleidimu iš Systran arba Systran grupės įmo- nės, kuria būtų galima remtis dėl Systran programos Systran Unix versijos.
100 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nė viena Komisijos nurodyta sutarties nuostata ne- leidžia pagrįsti teiginio, jog ši byla neabejotinai yra sutartinio pobūdžio. Šios sutar- tinės nuostatos, susijusios su ankstesniu laikotarpiu arba net labai seniai praėjusiu laikotarpiu su Systran Mainframe versija, kuri paseno dešimtajame dešimtmetyje dėl kompiuterinės aplinkos raidos, susijusiu atveju neleidžia pripažinti, kad Systran gru- pė leido ar vis dar leidžia Komisijai trečiajam asmeniui atskleisti informaciją, kuri gali būti saugoma autorių teisių ir praktinės patirties, susijusią su šios grupės sukurta ir parduodama Systran programos Systran Unix versija.
101 Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad iš ieškovių prašymo atlyginti žalą ir bendrų valstybių narių įstatymams būdingų principų, kuriais ieškovės remiasi patvirtindamos savo teises į Systran programos Systran Unix versiją ir būtinybę gauti
išankstinį autoriaus sutikimą prieš trečiajam asmeniui išplatinant į išvestinę versiją EC-Systran Unix perkeltą turinį, išplaukia, jog ieškovės pateikė pakankamai teisinių ir faktinių įrodymų, kad Bendrasis Teismas galėtų vykdyti Sutartyje jam suteiktą juris- dikciją deliktinės atsakomybės srityje.
102 Be to, įvairių sutartinių nuostatų, kuriomis Komisija remiasi siekdama įrodyti pra- šymo atlyginti žalą sutartinį pobūdį, vertinimas leidžia pripažinti, kad Systran grupė neperdavė autorių teisių į Systran Unix versiją ir nedavė sutikimo trečiajam asmeniui atskleisti su šia versija susijusios informacijos.
103 Iš viso ankstesnio vertinimo matyti, kad nagrinėjama byla yra deliktinio pobūdžio. Taigi Komisijos įvykdyto autorių teisių ar praktinės patirties saugomos informaci- jos atskleidimo trečiajam asmeniui be aiškaus šių teisių savininko sutikimo tariamai neteisėtą ir žalingą pobūdį reikia įvertinti atsižvelgiant į bendrus valstybių narių įsta- tymams šioje srityje būdingus principus, o ne į sutartines nuostatas, įtvirtintas sutar- tyse, praeityje sudarytose dėl su Systran priklausančiomis autorių teisėmis ir praktine patirtimi į Systran Unix versiją nesusijusių klausimų.
104 Todėl reikia atmesti Komisijos kaltinimus, susijusius su ieškinio nepriimtinumu dėl jo tariamo sutartinio pobūdžio.
a) Xxxxx argumentai
105 Komisija teigia, kad ieškinys yra nepriimtinas, nes neatitinka Procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintos sąlygos, pagal kurią ieškinyje turi būti nuro- dytas „ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka“. Ieškinyje nenurodo- mos konkrečios teisės nuostatos, kurias pažeidė Komisija, ir pateikiama nepakanka- mai paaiškinimų dėl autorių teisių pažeidimo ir praktinės patirties atskleidimo veikų, kuriomis ieškovės kaltina Komisiją.
106 Ieškovės iš esmės teigia, jog ieškinys pakankamai aiškus ir tikslus, kad Komisija galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas – priimti sprendimą.
b) Bendrojo Teismo vertinimas
107 Pagal Teisingumo Teismo statuto 21 straipsnio pirmą pastraipą, taikomą procesui Bendrajame Teisme pagal Statuto 53 straipsnio pirmą pastraipą, ir Bendrojo Teis- mo procedūros reglamento 44 straipsnio 1 dalies c punktą bet kuriame ieškinyje turi būti nurodomas ginčo dalykas ir pagrindų, kuriais remiamasi, santrauka. Jie turi būti nurodyti pakankamai aiškiai bei tiksliai, kad atsakovas galėtų pasirengti gynybai, o Bendrasis Teismas nagrinėti ieškinį. Siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir gerą teisin- gumo vykdymą tam, kad ieškinys būtų priimtinas, būtina, jog pagrindinės teisinės ir
faktinės aplinkybės, kuriomis pagrįstas ieškinys, bent sutrumpintai, tačiau nuosekliai ir suprantamai būtų išdėstytos ieškinio tekste (1993 m. balandžio 28 d. Pirmosios ins- tancijos teismo nutarties De Hoe prieš Komisiją, T-85/92, Rink. p. II-523, 20 punktas ir 2005 m. liepos 11 d. Pirmosios instancijos teismo nutarties Internationaler Hilfs- fonds prieš Komisiją, T-294/04, Rink. p. II-2719, 23 punktas).
108 Tam, kad būtų tenkinami šie reikalavimai, ieškinyje dėl institucijos padarytos žalos atlyginimo pirmiausia turi būti nurodyti įrodymai, leidžiantys nustatyti veiksmus, ku- riais ieškovas kaltina instituciją (107 punkte minėtos Nutarties Internationaler Hilfs- fonds prieš Komisiją 24 punktas).
109 Šioje byloje ieškovės ieškinyje nurodo, kad paskelbusi konkurso laimėtoją Komisija neteisėtai perdavė Systran praktinę patirtį trečiajam asmeniui ir taip pažeidė Systran autoriaus teises. Taigi nurodomos dvi neteisėtos ir žalą padariusios Komisijos pada- rytos veikos (žr. šio sprendimo 66 punktą). Atsižvelgdama į šias nuorodas, Komisija galėjo pasirengti gynybai.
110 Todėl reikia atmesti Komisijos kaltinimus, susijusius su ieškinio nepriimtinumu dėl jo neaiškumo.
3. Dėl Bendrojo Teismo jurisdikcijos neturėjimo pripažinti buvus autorių teisių pažeidimą nagrinėjant ieškinį dėl deliktinės atsakomybės
a) Xxxxx argumentai
111 Komisija tvirtina, kad ieškinys nepriimtinas, nes Bendrasis Teismas neturi jurisdikci- jos priimti sprendimo autorių teisių pažeidimo srityje, kai nagrinėja ieškinį dėl delik- tinės atsakomybės, kaip tai buvo pripažinta 52 punkte minėtoje Nutartyje Document Security Systems. Šiuo klausimu Komisija teigia, kad, kitaip nei bendras derinimas Bendrijos mastu prekių ženklų srityje, autorių teisių derinimas buvo tik dalinis, tačiau vis dėlto apėmė programinės įrangos apsaugą (Direktyva 91/250). Vis dėlto autorių teisių, kaip ir patentų teisės, atveju ieškinys dėl autorių teisių pažeidimo nėra viena iš teisių gynimo priemonių, dėl kurio suteikta jurisdikcija Bendrijos teismams. Tas pats taikytina ir praktinei patirčiai, kuri visai nebuvo suderinta Bendrijos mastu. Šiuo klausimu Komisija atmeta bet kokį palyginimą su šio sprendimo 79 punkte minėta- me Sprendime Xxxxx prieš Komisiją įtvirtintu sprendimu, nes ieškovės remiasi ne EB 287 straipsnio pažeidimu, o tik neteisėtu praktinės patirties atskleidimu ir nepa- teikia nei papildomų patikslinimų, nei įrodymų. Be to, kitaip nei byloje, kurioje buvo priimtas Sprendimas Xxxxx prieš Komisiją, šioje byloje informacija buvo surinkta atsižvelgiant į sutartinius santykius, o ne perduodant įslaptintus dokumentus.
112 Ieškovės nurodo, kad, atsižvelgiant į derinimą Bendrijos mastu programinės įrangos apsaugos autorių teisėmis srityje (Direktyva 91/250), Bendrasis Teismas turi juris- dikciją vertinti, ar Komisija pažeidė autorių teises į programinę įrangą. Taigi ši teisių gynimo priemonė negali priklausyti nuo pasinaudojimo nacionaline teisių gynimo priemone, kuri, kitaip nei byloje, kurioje buvo priimta 52 punkte minėta Nutartis Document Security Systems, susijusi su patentų apsauga, nesuteikia galimybės gauti
žalos atlyginimą. Tai veiksmingos ieškovių teisminės apsaugos užtikrinimo klausi- mas. Dėl neteisėto praktinės patirties atskleidimo ieškovės pabrėžia 79 punkte minėto Xxxxxxxxx Xxxxx prieš Komisiją reikšmę, nes jame nustatyta, kad EB 287 straipsnyje Komisijai ir jos tarnautojams įtvirtinta konfidencialumo pareiga yra bendrasis teisės principas.
b) Bendrojo Teismo vertinimas
113 Komisija remiasi 52 punkte minėta Nutartimi Document Security Systems, teigdama, kad Bendrasis Teismas neturi jurisdikcijos priimti sprendimo dėl autorių teisių pažei- dimo, kai nagrinėja ieškinį dėl žalos atlyginimo.
114 Vis dėlto reikia pažymėti, kad byloje, kurioje buvo priimta ši nutartis, Bendrasis Teis- mas atskyrė ieškovės pareikštą ieškinį dėl patentų pažeidimo nuo ieškinio dėl žalos at- lyginimo siaurąja prasme. Iš tiesų savo reikalavimuose ieškovė prašė Bendrojo Teismo pripažinti, kad Europos centrinis bankas (ECB) pažeidė minėto patento suteikiamas teises, ir priteisti iš ECB žalos dėl ginčijamo patento suteikiamų teisių pažeidimo at- lyginimą (52 punkte minėtos Nutarties Document Security Systems 25 punktas). At- sakydamas į tai, Bendrasis Teismas pirmiausia nurodė, kad neturi jurisdikcijos nagri- nėti ieškinio dėl patentų pažeidimo (52 punkte minėtos Nutarties Document Security Systems 50–75 punktai). Dėl ieškinio dėl žalos atlyginimo siaurąja prasme Bendrasis Teismas aiškiai nurodė turintis jurisdikciją priimti sprendimą pagal bendrai taiko- mas EB 235 straipsnio ir 288 straipsnio antros pastraipos nuostatas (52 punkte mi- nėtos Nutarties Document Security Systems 76 punktas). Vis dėlto šį ieškinį dėl žalos
atlyginimo jis pripažino akivaizdžiai neturinčiu jokio teisinio pagrindo, nes ieškovė toje byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti bent veiksmų, kuriais kaltinama atsakovė, neteisėtumą (52 punkte minėtos Nutarties Document Security Systems 80–82 punktai).
115 Šioje byloje reikia pažymėti, kad autorių teisių pažeidimo sąvoka vartojama kartu su praktinės patirties konfidencialumo pažeidimo sąvoka tik siekiant pripažinti Komi- sijos veiksmus neteisėtais ieškinio dėl deliktinės atsakomybės atžvilgiu. Toks nagri- nėjamų veiksmų neteisėto pobūdžio vertinimas atliekamas atsižvelgiant į bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus ir jam nebūtinas išankstinis kompe- tentingos nacionalinės valdžios institucijos sprendimas, kaip tai buvo įvairių ginčija- mų patentų atveju byloje, kurioje buvo priimta 52 punkte minėta Nutartis Document Security Systems. Todėl ECB pareiškė ieškinius dėl panaikinimo keliose valstybėse na- rėse ir kai kurie teismai jau priėmė sprendimus dėl šių ieškinių pirmojoje instancijoje; dėl šių įvairiuose teismuose priimtų skirtingų sprendimų buvo pateikti apeliaciniai skundai (52 punkte minėtos Nutarties Document Security Systems 21–24 punktai), o šiuo atveju nagrinėjamoje byloje padėtis visiškai kitokia.
116 Todėl atsižvelgiant į EB 235 straipsnyje ir 288 straipsnio antroje pastraipoje Bendra- jam Teismui suteiktą jurisdikciją deliktinės atsakomybės srityje ir nesant nacionalinės teisių gynimo priemonės, kuri suteiktų galimybę įpareigoti Komisiją atlyginti ieškovių tariamai patirtą žalą dėl nurodomo autorių teisių pažeidimo, negalima prieštarauti, kad į ieškovių vartojamą autorių teisių pažeidimo sąvoką būtų galima atsižvelgti pri- pažįstant Komisijos veiksmus neteisėtais, kai nagrinėjamas prašymas atlyginti žalą.
117 Šiame ieškinyje dėl žalos atlyginimo ieškovių vartojama autorių teisių pažeidimo sąvoka aiškintina atsižvelgiant tik į bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus, kurie kompiuterių programų srityje buvo perkelti arba išdėstyti daugelyje derinimo direktyvų. Taigi reikia atmesti Komisijos kaltinimus, susijusius su ieškinio
B — Dėl kitų reikalavimų
118 Komisija nurodo, kad daugelis ieškovių pateiktų pareikalavimų yra nepriimtini. Tai taikytina reikalavimams, kad Bendrasis Teismas įpareigotų Komisiją nedelsiant nu- traukti autorių teisių pažeidimo ir atskleidimo veiksmus, konfiskuoti tam tikrus Ko- misijos ir bendrovės Gosselies turimus kompiuterinius duomenis ir Bendrąjį Teismą priimti sprendimą paskelbti apie Komisijos išlaidas specialiuose leidiniuose, specia- liose apžvalgose ir specialiuose interneto tinklapiuose.
119 Šiuo klausimu Komisija nurodo nusistovėjusią teismų praktiką, pagal kurią net ir by- lose dėl žalos atlyginimo teismas negali, nepasisavinęs administracinės valdžios pre- rogatyvų, duoti nurodymų institucijai (žr. 2006 m. gegužės 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Galileo International Technology ir kt. prieš Komisiją, T-279/03, Rink. p. II-1291, toliau – Sprendimas Galileo, 60 punktą ir nurodytą teismų praktiką).
120 Reikia priminti, kad, vadovaujantis EB 288 straipsnio antra pastraipa, „deliktinės at- sakomybės atveju Bendrija pagal bendrus valstybių narių įstatymams būdingus prin- cipus atlygina bet kokią žalą, kurią, eidami savo pareigas, padaro jos institucijos ar jų tarnautojai“. Šioje nuostatoje įtvirtintos ir deliktinės atsakomybės sąlygos, ir teisės
į žalos atlyginimą ypatumai bei apimtis. Be to, EB 235 straipsnyje Teisingumo Teis- mui suteikiama jurisdikcija spręsti ginčus, susijusius su žalos atlyginimu, numatytu EB 288 straipsnio antroje pastraipoje.
121 Iš šių dviejų nuostatų, kurios, atvirkščiai, nei anksčiau galiojusi AP 40 straipsnio pir- ma pastraipa, kurioje numatytas tik nuostolių atlyginimas, apima žalos atlyginimą natūra, darytina išvada, kad Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priteisti iš Bendrijos bet kokios formos žalos atlyginimą pagal bendrus valstybių narių įstatymams delikti- nės atsakomybės srityje būdingus principus, įskaitant šiuos principus atitinkantį ža- los atlyginimą natūra, jei būtina, nurodymo atlikti arba neatlikti tam tikrus veiksmus forma (119 punkte minėto Sprendimo Galileo 63 punktas).
122 Todėl Xxxxxxxx iš principo negali būti atleista nuo Teisingumo Teismo taikomos ati- tinkamos procesinės priemonės, nes tik jis turi išimtinę jurisdikciją priimti sprendimą dėl ieškinių dėl Bendrijos padarytos žalos atlyginimo (dėl nurodymo prekių ženklų srityje žr. 119 punkte minėto Sprendimo Galileo 67 punktą).
123 Tam, kad būtų visiškai atlyginta šioje byloje tariamai padaryta žala, reikia, jog autorių teisių savininko teisė būtų atkurta tokia, kokia buvo, o dėl to, neatsižvelgiant į galimo nuostolių atlyginimo dydį, reikėtų bent jau tuoj pat nutraukti teisės pažeidimą. Būtent nagrinėjamoje byloje prašomu nurodymu ieškovės siekia, kad būtų nutrauktas Ko- misijos tariamai daromas jų autorių teisių pažeidimas (šiuo klausimu žr. 119 punkte minėto Sprendimo Galileo 71 punktą). Visos žalos atlyginimas gali apimti ir autorių teisių pažeidimo rezultato konfiskavimą ar sunaikinimą arba Bendrojo Teismo spren- dimo paskelbimą Komisijos lėšomis.
124 Todėl reikia atmesti Komisijos kaltinimus dėl reikalavimų, nesusijusių su prašymu atlyginti tariamai patirtą žalą, nepriimtinumo.
125 Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad reikia atmesti visus dėl šio ieškinio pareikštus nepri- imtinumo pagrindus.
II — Dėl esmės
126 Deliktinė Bendrijos atsakomybė, kaip jis suprantama pagal EB 288 straipsnio antrą pastraipą, atsiranda tuo atveju, kai tenkinamos visos šios sąlygos: veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, neteisėtumas, žalos tikrumas ir priežastinis tariamų veiksmų ir nurodytos žalos ryšys (1982 m. rugsėjo 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Oleifici Mediterranei prieš EEB, 26/81, Rink. p. 3057, 16 punktas ir 2006 m. lapkričio 9 d. Tei- singumo Teismo sprendimo Agraz ir kt. prieš Komisiją, C-243/05 P, Xxxx. p. I-10833, 26 punktas).
A — Dėl ieškovių nurodytų teisių ir Komisijos veiksmų neteisėtumo
127 Neteisėtiems veiksmams, kuriais kaltinama institucija, turi būti būdingas pakanka- mai akivaizdus teisės nuostatos, kuria siekiama suteikti asmenims teises, pažeidimas (2000 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Bergaderm ir Goupil prieš Komi- siją, C-352/98 P, Xxxx. p. I-5291, 42 punktas). Kai atitinkamos institucijos diskrecija yra tik labai nedidelė ar beveik neegzistuojanti, paprasčiausio Bendrijos teisės pažei- dimo turėtų pakakti pakankamai akivaizdžiam pažeidimui pripažinti (minėto Spren- dimo Bergaderm ir Goupil prieš Komisiją 44 punktas).
128 Iš esmės ieškovės teigia, kad nuo 1993 m. Systran grupės kuriama Systran Unix versija ir nuo 1997 m. gruodžio 22 d. Komisijos poreikiams Systran Luxembourg kuriama EC-Systran Unix versija yra labai panašios. Toks žymus panašumas suteikia ieško- vėms teisę prieštarauti dėl EC-Systran Unix versijos turinio atskleidimo trečiajam asmeniui be išankstinio ieškovių sutikimo, remiantis su Systran Unix versija susiju- siomis autorių teisėmis ir praktine patirtimi. Todėl organizuojant ginčijamą pirkimą buvo pažeistos Systran grupės autorių teisės ir neteisėtai atskleista praktinė patirtis, dėl kurios galėjo kilti Bendrijos deliktinė atsakomybė.
129 Komisija ginčija Systran grupės nurodomas teises į Systran programą. Ši institucija teigia turinti intelektinės nuosavybės teises, reikalingas norint atlikti jos įvykdytus veiksmus, ir jos negalima kaltinti, kad padarė autorių teisių pažeidimą arba atskleidė praktinę patirtį, kurie prilygtų pažeidimui, kaip jis suprantamas pagal EB 288 straips- nio antrą pastraipą.
1. Dėl įvairių Systran programos versijų palyginimo
a) Xxxxx argumentai
130 Ieškovės išskiria tris tarpusavyje sąveikaujančias Systran programos dalis, t. y. bran- duolį, kalbines programas, dar vadinamas ir kalbinėmis sekomis, bei žodynus. Atsi- žvelgdamos į tai ieškovės nurodo, kad Systran Unix versija yra pirminis produktas, o EC-Systran Unix versija yra šio pirminio produkto išvestinis produktas. Iš tiesų pa- lyginus šias dvi versijas galima pripažinti, kad jos yra beveik vienodos arba bent jau
labai panašios. Kitaip ir negali būti, nes tam, kad nuo 1997 m. gruodžio 22 d. sukurtų EC-Systran Unix versiją, Systran Luxembourg rėmėsi nuo 1993 m. Systran kuriama Systran Unix versija ir į ją įtraukė EC-Systran Mainframe versijos žodynus.
131 Komisija perima ieškovių sukurtą Systran programos struktūros išvaizdą ir ją papildo taikomosiomis programomis, kurios visų pirma sujungia sąsają ir žodynų valdymo priemones. Ji pažymi, kad branduolys, kalbinės programos ir žodynai yra sudaryti iš šaltinio kodo, kurį reikia sukompiliuoti programine kalba. Taigi pakeistas kalbines programas, kaip ir branduolį, reikia iš naujo sukompiliuoti, tačiau dėl to šios ope- racijos branduolys nepasikeičia. Komisijos teigimu, kalbinėms programoms tobu- linti nereikia jokių branduolio, duomenų struktūros arba parengiamosios projekto medžiagos pakeitimų. Tam reikia tik šaltinio kodo kalbinės dalies pakeitimo. Be to, žodynams koduoti nereikalingi jokie branduolio ar sistemos duomenų struktūros pa- keitimai, todėl nereikia keisti šaltinio kodo ir parengiamosios projekto medžiagos. Taip pat taikomosios programos paprastai yra scenarijai, naudojami savarankiškai ir be pakeitimų.
132 Atsakydama į argumentą, kad Systran Unix ir EC-Systran Unix versijos beveik su- tampa, Komisija nurodo, jog EC-Systran Unix versija buvo sukurta ne Systran Unix versijos pagrindu, kaip teigia ieškoves, bet ankstesnės EC-Systran Mainframe versijos pagrindu. Su Systran Luxembourg sudarytose perkėlimo sutartyse vartojama sąvo- ka „perkėlimas“ reiškia, kad keičiasi tik programos kompiuterinė aplinka, o loginės struktūros išsaugomos. Taigi Systran grupė nepateikė „visiškai naujos Systran siste- mos versijos Unix operacinei sistemai“, kaip teigia ieškovės. Tokiomis aplinkybėmis Komisija pažymi, kad jai vis dar priklauso pagal su EC-Systran Mainframe susijusias sutartis įgytos teisės.
133 Šiuo klausimu Komisija nurodo, kad WTC sukurtoje Systran Mainframe versijoje pa- daryti pakeitimai kuriant šios institucijos naudojamą EC-Systran Mainframe versiją buvo susiję ne vien su žodynais, kuriuos nuolat papildo Komisijos tarnautojai, bet ir su branduoliu, ypač kalbinėmis sekomis. Komisijos teigimu, aštuntajame dešimtme- tyje WTC sukurtoje Systran Mainframe versijoje buvo tik kalbinių sekų užuomazgos ir ji investavo labai daug laiko ir lėšų šioms sekoms tobulinti, kad EC-Systran Mainfra- me versijoje jos atitiktų specifinius šios institucijos poreikius. EC-Systran Mainframe versijoje yra ir specialiai Komisijos arba jai sukurtos kalbinės sekos (žr. 2008 m. sausio 16 d. Komisijos vertimų generalinio direktorato techninę pažymą (toliau – VGD), susijusią su „EC-Systran Unix ir EC-Systran Mainframe kilmės ryšiais“, toliau – VGD pirmoji pažyma).
134 Komisija taip pat pažymi, kad jei perkėlimas būtų atliktas panaudojant Systran Unix versijos kalbines programas EC-Systran Unix versijai, nebūtų galima pasiekti jokio rezultato graikų-prancūzų, anglų-graikų, ispanų-prancūzų, prancūzų-vokiečių, is- panų-italų-olandų kalbų porose, nes Systran Unix versijoje šių kalbų porų nebuvo (žr. 1998 m. gegužės 4 d. Atos ataskaitos „EC-Systran perkėlimo ir EC-Systran sujun- gimo su Systran sistema galimybės“, toliau – 1998 m. gegužės 4 d. ataskaita, p. 32). Be to, kadangi didžioji dalis EC-Systran Mainframe versijos kodų buvo nesuderinami su Systran Unix versijos kalbinėmis programomis, kitų kalbų porų kalbines progra- mas taip pat reikėjo perkelti, kad jos atitiktų Komisijos reikalavimus. Todėl Systran Luxembourg, pasinaudodama perkėlimo programa Eurot, perkėlė visas EC-Systran Mainframe versijos kalbines programas, o ne pakeitė jas atitinkamais Systran Unix versijos elementais. Bet kuriuo atveju Komisijos naudotiems žodynams buvo reikalin- gos susijusios kalbinės programos ir jų nebuvo galima iš naujo panaudoti vien įtrau- kiant į Systran Unix versiją.
135 Tokiomis aplinkybėmis Komisija teigia, kad Systran Luxembourg sukūrė EC-Systran Unix versiją remdamasi EC-Systran Mainframe sistema, kurios branduolį sukūrė WTC, bet daugelis elementų buvo pakeisti Komisijos prašymu, įgyvendinant įvairias sutartis, kuriose nurodyta, kad šiai institucijai padaryti pakeitimai yra jos nuosavybė. EC-Systran Mainframe versijos perkėlimas į EC-Systran Unix versiją reiškia, kad an- troji versija nebuvo vien paprasta programos Systran Unix versija.
136 Be to, dėl daugelio Systran Unix ir EC-Systran Unix versijų panašumų, kurie matyti iš ieškovių informatikos eksperto H. Bitan ataskaitoje (toliau – H. Bitan ataskaita) atlikto palyginimo, Komisija nurodo, kad jie neįrodo jos kaltės arba autorių teisių pa- žeidimo. Komisijos manymu, iš to, kad šios dvi versijos yra labai panašios, tik gali- ma spręsti, kad, pirma, Systran grupė naudojo savo ankstesnės sistemos elementus ir todėl reikia atsakyti į klausimą, kodėl tokiam panašiam produktui sukurti prireikė ketverių metų darbo ir kelių šimtų tūkstančių eurų, ir, antra, negalima atmesti, kad Systran grupė pasinaudojo Komisijai atliktais patobulinimais ir įtraukė juos į savo parduodamą sistemą, nors pagal įvairias sudarytas perkėlimo sutartis ji neturėjo tei- sių į šiuos elementus. Dėl šių priežasčių atliktas palyginimas nuo pat pradžių buvo netinkamas, nes reikėjo lyginti ne Systran grupei priklausančias versijas, bet Systran vykdant perkėlimo sutartis Komisijos sąskaita sukurtas versijas. Komisija pasilieka galimybę ginti savo teises šiuo klausimu.
b) Bendrojo Teismo vertinimas
137 Siekdamos patvirtinti Komisijos veiksmų neteisėtumą ieškovės nurodo, kad Systran Unix versija yra pirminis produktas, o EC-Systran Unix versija, su kuria susiję au- torių teisių pažeidimo ir praktinės patirties atskleidimo veiksmai, yra šios Systran
programos versijos išvestinis produktas. Toks tvirtinimas daugiausia paremtas ieško- vių informatikos eksperto X. Bitan, kuris yra teisės mokslų daktaras, telekomunikaci- jų ir informatikos inžinierius, Cour de cassation (Kasacinis teismas, Prancūzija) pri- pažintas informatikos ekspertas, Tribunal administratif (Administracinis teismas) ir Cour d’appel de Paris (Paryžiaus apeliacinis teismas) (Prancūzija) ekspertas ir dėsto Panthéon-Assas Paris-II universitete, atliktu Systran Unix ir EC-Systran Unix versijų turinio palyginimu.
138 Išnagrinėjus ieškovių šiuo klausimu pateiktus duomenis, dėl kurių Komisija turėjo galimybę pateikti savo pastabas, galima prieiti prie trijų faktinių išvadų.
139 Pirma, reikia pažymėti, kad abi šalys sutaria, jog ir Systran Unix versijos, ir EC-Sys- tran Unix versijos atveju Systran programos struktūrą galima padalyti į kelias dalis (žr. H. Bitan ataskaitą; H. Bitan parengtą techninę pažymą, toliau – H. Bitan pirmoji techninė pažyma, ir H. Bitan antrąją techninę pažymą):
— branduolį, pagrindinę programos dalį, valdančią visą vertimo procesą, padedant kitoms programos dalims, kurių veiksmus ji kontroliuoja; branduolį sudaro ver- timo proceso valdymo mechanizmas, su kalbinėmis sekomis ir žodynais sude- rinamos duomenų struktūros ir vertimo proceso metu veikiantys moduliai; į jį integruoti žodynų valdymo algoritmai, žodynuose naudojamų makrokomandų aiškinimo algoritmai, įvairių dokumentų formatų ir skirstymo į sakinius filtrai,
— kalbines programas (taip pat vadinamas kalbinėmis sekomis), kurias sudaro ho- mografinių ir leksinių sekų vertinimas keliais vienas po kito einančiais etapais, originalo kalbos vertimas į kalbą, į kurią verčiama, ir sintezė; šias sekas sudaro vertimo proceso metu iš anksto nustatyta tvarka taikomų kalbos taisyklių visuma;
jos skirtos pakeisti vertimo proceso metu branduolio sukurtoje vertinimo zonoje esančią informaciją,
— žodynus, kurie yra branduolio ir kalbinių programų naudojamos duomenų bazės ir pagalbinės programos, pirmiausia integruojančios sąsają ir žodynų valdymo programas; žodynuose naudojamų duomenų struktūros buvo nustatytos vertimo taisyklėse ir kodavimo žinynuose.
140 Taip pat svarbu pažymėti, kad branduolio valdomas vertimo procesas vyksta trimis stambiais etapais, t. y. išankstinis apdorojimas, kai verčiamas originalus dokumentas filtruojamas, padalijamas į sakinius, peržiūrimi žodynai, atliekamas įvairus išankstinis kalbinis apdorojimas ir sukuriamas „pirminio vertinimo laukas“; kalbinės sekos verti- nimo lauke taikymas, suskirstytas į etapus (vertinimas, perėmimas ir sujungimas), ir apdorojimas po vertimo, suteikiantis galimybę atkurti sakinius ir išverstą dokumentą laikantis jo pradinės formos.
141 Šie su Systran programos struktūra ir veikimu susiję paaiškinimai taikytini ir Systran Unix versijai, ir EC-Systran Unix versijai. Iš jų galima suprasti, kad įvairios programos dalys, net jeigu jos yra visumos dalis, vis tiek atlieka konkretų vaidmenį. Visų pirma reikia pabrėžti branduolio, kuriuo tekstas parengiamas ir filtruojamas suskirstant į sakinius, o vėliau kiekvienam sakiniui sukuriant vertinimo lauką remiantis žodyno in- formacija, ypatingumą ir svarbą. Būtent minėtame lauke toliau veikia kalbinės sekos.
142 Teises, kuriomis remiasi šalys dėl šioje byloje nagrinėjamų įvairių Systran programos versijų, reikia nagrinėti atsižvelgiant į šią įtikinamai ieškovių pristatytą ir atskirai Ko- misijos neginčytą Systran programos struktūrą.
143 Antra, ieškovių pateikti duomenys dėl Systran Unix ir EC-Systran Unix versijų, kurios vienintelės nurodomos apibrėžiant veiksmų, kuriais kaltinama Komisija, neteisėtu- mą, palyginimo rezultatų patvirtina, kad šios dvi Systran programos versijos yra labai panašios.
144 Iš tiesų H. Bitan ataskaitoje įtvirtintos pagrindinės išvados, kuriomis siekiama pagrįs- ti tam tikrą Systran programos Systran Unix ir EC-Systran Unix versijų tapatumą arba bent jau žymų panašumą, yra tokios:
— dėl duomenų struktūros – mažiausiai 72 % Systran Unix ir EC-Systran Unix ver- sijų duomenų struktūros sutampa arba skiriasi tik nežymiai (žr. „Santraukos“ 5 punktą ir „Duomenų struktūros aprašymų lyginamosios analizės“ 3.1 punktą),
— dėl kodavimo žinynų – dauguma Systran Unix versijos kodavimo žinyne patei- kiamų kodų yra perkelta į EC-Systran Unix versiją (žr. „Santraukos“ 5 punktą ir
„Duomenų struktūros aprašymų lyginamosios analizės“ 3.2 punktą),
— dėl šaltinio kodų – dviejų Systran programos versijų branduolių, kurie sudaro pagrindinę programos dalį, panašumas siekia 80–95 %; kalbinių sekų lygiu yra kitų panašumų, nes daugelis Systran Unix versijoje esančių sekų yra ir EC-Systran Unix versijoje (žr. „Santraukos“ 5 punktą ir „Duomenų struktūros aprašymų lygi- namosios analizės“ 3.2 punktą).
145 Komisija atskirai neginčija šių faktinių išvadų ir nurodo, kad, pirma, EC-Systran Unix
versija yra EC-Systran Mainframe versijos išvestinis produktas ir, antra, Systran Unix
versija yra produktas, į kurį įtraukti EC-Systran Mainframe versijos, kuri pati buvo išvestinis Systran Mainframe arba EC-Systran Unix versijos produktas, pagrindu jai priklausantys patobulinimai (žr. šio sprendimo 132–136 ir 150–157 punktus).
146 Todėl posėdyje Komisija nurodė negalinti prieštarauti H. Bitan, kuris prie ieškinio pri- dėtuose dokumentuose išdėstė Systran Unix ir EC-Systran Unix versijų panašumus.
147 Taigi, atsižvelgiant į ieškovių pateiktus įrodymus ir per procesą šiuo klausimu pateik- tas pastabas (žr. šio sprendimo 137–146 punktus), reikia pripažinti, kad ieškovės pa- teikė pakankamai įrodymų, jog šioje byloje Systran Unix ir EC-Systran Unix versijos yra labai panašios, todėl ieškovės gali remtis Systran grupės turimomis teisėmis į nuo 1993 m. Systran grupės kuriamą Systran Unix versiją, kad prieštarautų nuo 1997 m. gruodžio 22 d. Systran Luxembourg Komisijos poreikiams pritaikytos išvestinės EC- Systran Unix versijos atskleidimui trečiajam asmeniui be išankstinio jų sutikimo.
148 Šia išvada neginčijamos galimos Komisijos teisės į išvestinę EC-Systran Unix versiją, atsiradusios pagal perkėlimo sutartis arba todėl, kad ši institucija sukūrė ir tobulino jos kalbinius poreikius atitinkančius žodynus. Ja tik siekiama pripažinti faktinę aplin- kybę, kad ieškovės pateikė įrodymų, jog tam tikri Systran programos elementai, t. y. visų pirma 80–95 % branduolio ir didelė dalis kalbinių sekų, buvo sukurtos Systran ir yra įtrauktos į Systran Unix versiją, kurią ši įmonė pardavinėjo, bylos medžiagoje nesant jokių požymių, kad bet kokios nuosavybės teisės į šiuos elementus buvo per- duotos Komisijai.
149 Taigi galima pripažinti, kad, kaip buvo pažymėta ir H. Bitan ataskaitoje, EC-Systran Unix versijai sukurti Systran Luxembourg perėmė labai didelę Systran pardavinėtos Systran Unix versijos dalį ir į ją įtraukė EC-Systran Mainframe versijos žodynus.
150 Ginčydama šią išvadą Komisija nurodo, kad EC-Systran Unix versija iš tiesų buvo tik ankstesnės EC-Systran Mainframe versijos perkėlimo iš vienos kompiuterinės aplin- kos į kitą rezultatas. Šį argumentą Komisija plačiau išdėstė VGD pirmojoje pažymoje, kurios išvados iš esmės yra tokios:
— „veiklos ataskaitos patvirtina, kad EC-Systran Unix buvo sukurta remiantis EC- Systran Mainframe, nes ši programa nuo pat pradžių buvo kuriama Komisijos lėšomis“,
— „WTC sukurtos (Systran Mainframe versijos) pradinė sistema buvo gana ribota, atsižvelgiant į labai didelį modulių (ir) programų skaičių, kuriuos Komisija turėjo sukurti savo pačios poreikiams, kad ši sistema atitiktų jos kokybės lūkesčius“,
— „Systran buvo daug lengviau <...> pasiūlyti Komisijai savo perkeltą bazinę siste- mą (t. y. Systran Unix versiją), nes šioje perkeltoje sistemoje jau buvo kai kurių specifinių EC-Systran Mainframe elementų, atsiradusių iš bendradarbiavimo ir vystymo anksčiau nei 1993–1994 m., kai Systran SI Komisijos sąskaita pradėjo perkelti EC-Systran Mainframe.“
151 Komisijos teigimu, atsižvelgiant į tariamus EC-Systran Unix ir EC-Systran Main- frame kilmės ryšius, su EC-Systran Mainframe susijusių sutarčių pagrindu įgytos tei- sės liko galioti. Be to, dėl H. Bitan pastebėtų Systran Unix ir EC-Systran Unix versijų
panašumų Komisija pažymi, kad jie iš esmės tik patvirtina, jog tikėtina, kad Systran grupė pasinaudojo kuriant EC-Systran Mainframe ir EC-Systran Unix versijas Komi- sijai atliktais patobulinimais ir įtraukė juos į Systran Unix versiją.
152 Remiantis šiais Komisijos argumentais, paneigiama bet kokia Systran grupės teisė į Systran programą ir dėl Systran Mainframe versijos, įgytos iš WTC grupės bei šios versijos kūrėjo, ir dėl Systran Unix versijos, Systran grupės sukurtos ir pardavinėtos daug metų anksčiau nei Systran grupė sukūrė EC-Systran Unix versiją, skirtą tenkinti Komisijos poreikiams, kai ši institucija susidūrė su problemomis dėl pasenusios EC- Systran Mainframe versijos.
153 Kaip jau buvo išdėstyta vertinant Bendrojo Teismo jurisdikciją nagrinėti šį ieškinį (žr. šio sprendimo 70–77 punktus), Xxxxxxxxx argumentai paremti bendrais ir nepa- kankamai tiksliais kaltinimais, kurie vertinami atsižvelgiant į programos ypatumus ir ieškovių pateiktas teisės ir techninių ekspertų ataskaitas.
154 Iš tikrųjų dėstydama savo argumentus Komisija daugiausia remiasi savo tarnybų vaid- meniu atnaujinant EC-Systran Mainframe ir EC-Systran Unix versijose naudotus žodynus, kurio ieškovės neginčijo, ir – mažesniu mastu – galima šių tarnybų įtaka atnaujinant kai kurias EC-Systran Unix versijos kalbines sekas. Komisija neįvertina Systran atliktų darbų, susijusių su branduoliu ir didžiąja dalimi kalbinių sekų, svarbos ir niekuomet neužsimena apie iš to galinčias kilti Systran grupės teises. Tačiau, kaip pažymėta šio sprendimo 147 punkte, ieškovės pateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu jos gali remtis teisėmis į EC-Systran Unix versiją, atsižvelgiant į ankstesnės Systran Unix versijos kūrimą ir pardavimą.
155 Be to, nepaisant aiškaus Bendrojo Teismo prašymo šiuo klausimu, Komisija niekuo- met nesugebėjo pateikti techninių įrodymų, kuriais būtų galima bent nustatyti, ko- dėl Systran grupė negalėjo remtis autorių teisėmis į Systran programos Systran Unix versiją ar į kompiuterinius elementus, iš kurių sudaryta programa arba kurie sudaro jos veikimo šaltinio kodą (pirmiausia dėl dalių, susijusių su programos branduolio pa- grindu ir kalbinėmis programomis). Posėdyje Komisija taip pat pripažino, kad negali pateikti įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, dėl kurių Systran Unix ele- mentų ji galėtų remtis nuosavybės teise, kylančia iš su Systran grupe sudarytų sutar- čių dėl Systran Mainframe versijos. Taigi Bendrasis Teismas negali pritarti Komisijos argumentams šiuo klausimu (žr. šio sprendimo 136 punktą).
156 Be to, tame pačiame posėdyje ir pristačius P. Xxxxxxxxx antrąją nuomonę bei H. Bitan antrąją techninę pažymą, X. Bitan pažymėjo, kad bet kuriuo atveju Systran Unix ir Systran Mainframe versijos visiškai skiriasi vien dėl to, kad joms naudota skirtinga kalba. Netgi neatsižvelgiant į šiame ieškinyje nekeliamą klausimą, kad VGD pirmojo- je pažymoje nurodomi kilmės ryšiai neleidžia nustatyti, kodėl ieškovės negali remtis savo teisėmis į EC-Systran Mainframe versiją, kylančiomis iš teisių į Systran Main- frame versiją, šį tariamą kilmės ryšį paneigia svarbūs kompiuterinio pobūdžio skir- tumai tarp Systran programos versijų, veikiančių einant laikui pasenusioje aplinkoje Mainframe, ir minėtos programos versijų, pritaikytų prie naujų kompiuterinių aplin- kų Unix ir Windows, kurių atveju negalima ginčyti, kad pirminę Systran Unix versiją sukūrė Systran grupė. Be to, ši versija yra daug senesnė nei EC-Systran Unix versija, kurią nuo 1997 m. gruodžio 22 d. Komisijos poreikiams sukūrė Systran Luxembourg, kitaip nei galima suprasti iš VGD pirmosios pažymos, kurioje klaidingai nurodomi
„1993–1994 m., kai Systran (Software, Inc.) Komisijos sąskaita pradėjo perkelti
EC-Systran Mainframe“ (žr. šio sprendimo 150 punktą).
157 Todėl šio sprendimo 147 punkte išdėstytos išvados negalima užginčyti Komisijos ar- gumentais, pagrįstais EC-Systran Unix versijos kilmės ryšiais su EC-Systran Main- frame versija arba tariamu prisidėjimu prie Systran Unix versijos po to, kai buvo su- kurta EC-Systran Mainframe versija.
2. Dėl Komisijos veiksmų neteisėtumo
158 Neteisėtus veiksmus, kuriais kaltinama Komisija, sudaro teisės atlikti skelbime apie konkursą minėtus darbus suteikimas, kai tokiais darbais buvo galima pakeisti arba atskleisti Systran programos Systran Unix versijos elementus, perkeltus į EC-Systran Unix versiją ir saugomus Systran grupės autorių teisių ir praktinės patirties, kai ši grupė neperleido Komisijai nuosavybės teisių į minėtus elementus sutartimi ir nedavė sutikimo pradėti tokius darbus.
a) Xxxxx argumentai
Dėl autorių teisių pažeidimo
159 Dėl autorių teisių pažeidimo ieškovės teigia, kad H. Bitan ataskaitoje išvardyti suta- pimai ir panašumai yra susiję su šiomis teisėmis saugomais elementais, t. y. Systran programos struktūra ir šaltinio kodais. Taigi EC-Systran Unix versija yra Systran Unix versijos išvestinis produktas, t. y. nuo Systran sistemos priklausomas produktas. Dėl šios priežasties pirminio produkto autorius Systran grupė galėtų prieštarauti bet ko- kiam išvestinio produkto pakeitimui, kuriam ji nedavė sutikimo. Taigi patikėdama Systran Luxembourg sukurtos EC-Systran Unix versijos pakeitimo darbus trečiajam
asmeniui Komisija padarė autorių teisių pažeidimą, nes neturėjo teisės pakeisti šios programos be išankstinio Systran grupės sutikimo. Siekdamos nustatyti šioje srityje taikomus bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus, ieškovės pažymi, kad autorių teisių pažeidimas yra baudžiamas visų valstybių narių teisės sistemose ir pripažįstamas nusikaltimu, neteisėtais veiksmais arba bent pažeidimu, už kurį gali būti reikalaujama atlyginti institucijų padarytą žalą.
160 Iš tiesų, vadovaujantis Direktyvos 91/250 4 straipsniu, kurį valstybės narės turėjo per- kelti iki 1993 m. sausio 1 d., programos autorius turi „teisę (pats) arba leisti kitam:
a) nuolat arba laikinai bet kokiomis priemonėmis ir forma atgaminti visą kompiuterio programą arba jos dalį <...> b) versti, pritaikyti, sutvarkyti ar kitaip pakeisti kompiu- terio programą bei atgaminti šių veiksmų rezultatus“. Vieno iš šių veiksmų atlikimas be autoriaus sutikimo būtų programos autorių teisių pažeidimas. Šioje direktyvoje taip pat pažymima, kad kompiuterio programos yra saugomos autorių teisių kaip kū- rinys, kaip jis suprantamas pagal Berno konvenciją. Nuoroda į Berno konvenciją, ku- rios šalys buvo visos Direktyvos 91/250 priėmimo metu buvusios 15 valstybių narių, suteikia galimybę apibrėžti autorių teises, remiantis jau egzistuojančiais bendraisiais principais.
161 Į Systran Unix versiją sukūrusiai ir pardavinėjusiai Systran taikytiną Prancūzi- jos teisę Direktyva 91/250 perkelta 1994 m. gegužės 10 d. Įstatymu Nr. 94-361 dėl Direktyvos 91/250 įgyvendinimo ir intelektinės nuosavybės kodekso pakeitimo (Loi no 94-361, portant mise en œuvre de la directive 91/250 et modifiant le code de la propriété intellectuelle, JORF, 1994 m. gegužės 11 d., p. 6863), įtrauktu į Prancūzijos intelektinės nuosavybės kodeksą. Programos autoriui priklauso šios programos au- toriaus teisės, jei tai yra originali programa, ir jis gali ginti savo programą pareikšda- mas ieškinį dėl autorių teisių pažeidimo. Šio kodekso L 122-6 straipsnyje numatyta, kad „autoriui priklausanti naudojimo teisė apima teisę pačiam arba leidžiant kitam, (pirma), nuolat arba laikinai bet kokiomis priemonėmis ir forma atgaminti visą kom- piuterio programą arba jos dalį, (antra), versti, pritaikyti, sutvarkyti ar kitaip pakeisti
kompiuterio programą bei atgaminti šių veiksmų rezultatus“. Todėl veiksmai, kuriems reikalingas programos autoriaus sutikimas, atlikti negavus tokio asmens sutikimo, yra programos autorių teisių pažeidimas. Direktyva 91/250 taip pat buvo perkelta kitose valstybėse narėse, pvz., Liuksemburge (2001 m. balandžio 18 d. Įstatymas dėl autorių teisių, gretutinių teisių ir duomenų bazių (Loi sur les droits d’auteur, les droits voisins et les bases de données), Mémorial A, 2001, p. 1042, toliau – Liuksemburgo įstatymas dėl autorių teisių, visų pirma 3 straipsnis) ir Belgijoje (1994 m. birželio 30 d. Įstaty- mas, kuriuo į Belgijos teisę perkeliama 1991 m. gegužės 14 d. Europos direktyva dėl kompiuterių programų teisinės apsaugos (Loi transposant en droit belge la directive européenne du 14 mai 1991 concernant la protection juridique des programmes d’or- dinateur), Moniteur belge, 1994 m. liepos 27 d., p. 19315, toliau – Belgijos įstatymas dėl kompiuterių programų).
162 Atsakydamos į argumentą, kad būtina įrodyti, jog Systran grupei priklauso nuro- domos teisės, ieškovės pažymi, kad Komisija reikalauja tokių įrodymų, nepaisant daugelio šios institucijos sudarytų sutarčių, kuriose primenama, kad Systran grupės bendrovės yra vienintelės šių teisių savininkės, ir šioje srityje taikytinų bendrų valsty- bių narių įstatymams būdingų principų, kurie buvo išdėstyti profesoriaus P. Xxxxxxxxx nuomonėse „Su juridinio asmens ieškinio dėl autorių teisių pažeidimo priimtinumu susijusių sąlygų vertinimas“ (toliau – P. Sirinelli pirmoji nuomonė) ir „Galimybė tai- kyti autorių teisių apsaugą perrašytai programai“ (P. Xxxxxxxxx antroji nuomonė), t. y. visų pirma akivaizdumo teorijos, pagal kurią akivaizdus teisių savininkas gali kreiptis į teismą, o pažeidėjas negali reikalauti pateikti teisių perleidimo sutarčių grandinės arba remtis nepriimtinumu, susijusiu su kokiomis nors abejonėmis dėl teisių savi- ninko. Taigi Komisija nesąžiningai reikalauja pateikti programų nuosavybės įrodymų, siekdama išvengti būti pripažinta padariusia autorių teisių pažeidimą.
163 Be to, nagrinėjamoje byloje Komisija perima šį autorių teisių pažeidėjų pateikiamą argumentą ir siekia išvengti atsakomybės teigdama, kad Systran grupė nepateikė savo autorystės į Systran programos Systran Unix versiją ir į jos išvestinę EC-Systran Unix versiją įrodymų. Tačiau Systran taikytinoje Prancūzijos teisėje ir Belgijos teisėje, ku- ria remiasi Komisija, autorių teisių apsauga pagrįsta teisių turėjimo prezumpcija, pa- gal kurią kūrinį naudojantis asmuo gali būti laikomas jo savininku. Šiuo klausimu
Prancūzijos teismų praktikoje ši prezumpcija išaiškinta taip, kad juridinis asmuo, kuris pradeda procedūrą dėl autorių teisių pažeidimo, neturi iš tiesų pateikti visos teisių perleidimo sutarčių grandinės nuo autoriumi esančio fizinio asmens, kuris yra pirmasis savininkas, iki paskutiniojo savininko, o autorių teisių pažeidėjas gindama- sis negali remtis tuo, kad nėra pateikta teisių perleidimo sutarčių grandinė. Belgijos teisėje įtvirtintas labai panašus sprendimas, kuriame nustatyta, kad juridinis asmuo, kurio pavadinimas nurodytas ant kūrinio, gali pasinaudoti 1994 m. birželio 30 d. Au- torių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Loi relative au droit d’auteur et aux droits voisins), Moniteur belge, 1994 m. liepos 27 d., p. 19297, toliau – Belgijos įstatymas dėl autorių teisių) 6 straipsnio antroje pastraipoje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią „jei neįrodyta kitaip, autoriumi pripažįstamas bet koks asmuo, kuris nurodytas kūrinyje, nes paminimas jo vardas arba ženklas, pagal kurį jį galima identifikuoti“. Bendrijos teisė paremta tokia pačia prezumpcija. Iš tiesų Direktyvos 2004/48 5 straipsnyje „Au- torystės ar teisių turėjimo prezumpcija“ nurodyta:
„Taikant šioje direktyvoje numatytas priemones, procedūras ir gynybos būdus:
a) kad literatūros ar meno kūrinio autorius būtų laikomas autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip, ir dėl to turėtų teisę pradėti procesą dėl pažeidimo, pakanka, kad jo vardas būtų įprastu būdu nurodytas kūrinyje;
b) a punkto nuostata taikoma mutatis mutandis gretutinių teisių turėtojams jų sau- gomo objekto atžvilgiu.“
164 Taigi Systran iš tiesų gali pareikšti ieškinį, nebent Komisija pateiktų įrodymų, kad ši įmonė nėra teisių turėtoja. Tačiau iki šiol Komisija tik bandė perkelti įrodinėjimo
pareigą ieškovėms, ir jau dabar galima teigti, kad Komisija nepateiks tokių įrodymų, nes Systran yra neginčijama nagrinėjamo kūrinio naudotoja ir Komisija ją visuomet tokia pripažino. Kūrinį naudojantis juridinis asmuo gali būti laikomas teisių turėtoju ir todėl turi teisę imtis veiksmų prieš autorių teises pažeidžiančius trečiuosius as- menis. Ši prezumpcija taikoma, nepaisant to, koks yra nagrinėjamo kūrinio pobūdis arba suinteresuotų autorių skaičius. Reikšmingi tik pareiškėjo atliekami naudojimo veiksmai, jeigu jie nebuvo ginčijami autoriaus arba autorių. P. Sirinelli pažymi, kad yra
„esminė taisyklė, pagal kurią kūrinio naudotojas nusipelno apsaugos vien dėl tokio naudojimo fakto“. Tai, kad Systran priklauso Systran programos Systran Unix versi- ja, nekelia abejonių: Systran suteikė šios programos Systran Unix versijos licencijas pagrindiniams interneto vartams ir ją parduoda daugeliui tarptautinių įmonių, di- džiosiose parduotuvėse ir pardavimo paštu kataloguose. Systran taip pat priklauso teisės į prekės ženklą SYSTRAN ir domeno vardą „Systran“, kurį ji naudoja visame pasaulyje. Viešai patvirtintą ir įrodytą Systran grupės nuosavybę taip pat patvirtina daug straipsnių ir reklaminės medžiagos. Be kita ko, ieškovės nurodo už informacinę visuomenę atsakingo Komisijos nario 2005 m. Hagoje (Nyderlandai) Systran įteiktą
„European IST Prize“ apdovanojimą. Taigi Systran grupė, veikianti ir kaip kūrinio, ir kaip savo vardo savininkė, pagrįstai ėmėsi veiksmų Bendrajame Teisme prieš autorių teisių pažeidėją. Be to, Komisijos naudojama programa vadinasi „EC-Systran Unix“ ir tai leidžia nustatyti šiuo atveju Systran atliekamą vaidmenį.
165 Nepaisant anksčiau išdėstytų argumentų ir siekdamos išsklaidyti visas galimas abejo- nes, ieškovės siekia papildomai įrodyti, kad Systran grupė yra neginčytina intelektinės nuosavybės teisių į Systran programos Mainframe ir Systran Unix versijas turėtoja ir anksčiau Komisija ją yra tokią pripažinusi.
166 Dėl Systran Mainframe versijos ieškovės teigia, kad Systran grupei priklauso teisės į šią versiją, nes grupė ją įsigijo iš bendrovės Gachot, kuri teises į ją įsigijo iš pirminės
programos išradėjo ir autoriaus P. Toma bei minėtą programą naudojusių bendrovių. Be to, Systran neginčytinai yra intelektinės nuosavybės teisių į visas Systran progra- mos Mainframe versijas, įskaitant EC-Systran Mainframe, turėtoja. Iš tiesų intelekti- nės nuosavybės teisių perleidimas arba perdavimas galimas tik raštu ir, vadovaujantis aiškinimo siaurai principu, kilus abejonių, visuomet aiškinamas autoriaus naudai. Ta- čiau nors buvo įrodyta, kad Systran įgijo teises iš paties programos autoriaus P. Toma, ji šių teisių niekuomet neperleido Komisijai, nepaisant šios institucijos nurodomų sutarčių, kuriomis ji remiasi tik bandydama neatrodyti autorių teisių pažeidėja. Ieš- kovėms nesuprantama, kodėl Komisija remiasi su trečiosiomis bendrovėmis suda- rytomis sutartimis dėl programos naudojimo, kurios nėra taikytinos Systran ir todėl negali lemti jokio intelektinės nuosavybės teisių perleidimo Komisijos naudai. Dėl su Systran arba bendrovėmis, kurių teises Systran įsigijo, sudarytų sutarčių tai yra tik naudojimo licencijos arba paslaugų teikimo sutartys. Nė vienos iš jų negalima supras- ti kaip perleidžiančios, perduodančios arba atiduodančios intelektinės nuosavybės teises Komisijai.
167 Pavyzdžiui, pradinė sutartis suteikė Komisijai tik esamos sistemos ir galimų naujų pakeitimų naudojimo teisę (4 straipsnis). Iš tiesų, vadovaujantis šiai sutarčiai taikytina Liuksemburgo teise, šiuo klausimu suderinama su Prancūzijos ir Belgijos teise, nuo- savybės teisių perleidimas ir perdavimas autoriaus atžvilgiu turi būti įrodytas raštu ir aiškinamas siaurai bei autoriaus naudai. Tačiau šioje sutartyje nėra jokios nuostatos, kurią bent iš dalies būtų galima aiškinti kaip teisių perleidimą. Todėl ja Komisijai ne- perduodamos jokios intelektinės nuosavybės teisės į Systran programą, įskaitant jos EC-Systran Mainframe versiją ir išskyrus Komisijos sukurtus žodynus.
168 Bendradarbiavimo sutartyje taip pat nenumatytas joks intelektinės nuosavybės teisių perleidimas Komisijai. Atrodo, kad ši sutartis Komisijai ypač svarbi, nors ji pati ją nutraukė 1991 metais. Atvirkščiai nei teigia Komisija, kuri šią sutartį laiko tariamų
intelektinės nuosavybės teisių į Systran Mainframe programą šaltiniu, minėtoje su- tartyje nurodyta, kad Komisijai suteikiama naudojimo licencija, ir jokiu būdu ne- perduodant kokių nors teisių pažymėta, jog sutarčių pasirašymo dieną turimos šalių teisės yra išlaikomos ir saugomos. Iš tiesų bendradarbiavimo sutarties preambulėje nustatyta:
„2. 1975 m. rugsėjo 22 d. Komisija ir bendrovė WTC sudarė sutartį dėl Systran siste- mos naudojimo Komisijoje ir WTC vykdomo pradinio šios sistemos sukūrimo.
<...>
5. Taigi šalys pripažįsta, kad Komisija turi bazinės sistemos <...> naudojimo licenciją <...>“
169 Bendradarbiavimo sutarties 4 straipsnyje taip pat primenama, kad išsaugomos pasira- šymo dieną visų šalių turėtos teisės. Tačiau Komisija neturėjo teisių į Systran Mainfra- me programą. Taigi Komisija negali remtis kokiu nors intelektinės nuosavybės teisių į Systran Mainframe programą perleidimu jos naudai, net jei yra pripažįstamos šios institucijos teisės į jos parengtus žodynus (žr. bendradarbiavimo sutarties preambulės 6 dalį). Šios teisės niekaip nepakeičia Systran autoriaus statuso arba teisių, kurias ji turi į Systran Mainframe programą (arba EC-Systran Mainframe versiją) ir pirmiau- sia jos branduolį. Bendradarbiavimo sutarties I priede WTC, Gachot ir Systran yra tiesiogiai pripažįstamos kaip autorės. Vadovaujantis šia, kaip ir daugeliu kitų, sutar- timi Komisijai buvo suteikta teisė naudoti ir suteikti naujausios programos versijos licencijas tik Bendrijos teritorijoje (žr. bendradarbiavimo sutarties 5 straipsnį, kuria- me tiesiogiai nurodoma, kad Komisija turi „naudojimo teisę“). Komisija nepagrįstai
remiasi bendradarbiavimo sutarties nutraukimo nuostata. Ir šiuo atveju, netgi taikant visoje Bendrijoje taikomus bendruosius prievolių teisės principus, sutarčių nuostatų negalima aiškinti plačiau nei tai, kas išdėstyta jų formuluotėje. Nagrinėjamos nuo- statos struktūra yra aiški: trejus metus užtikrinama 5 straipsnyje nurodyta naudojimo teisė. Per šiuos trejus metus Komisija galėjo naudoti tokios būklės EC-Systran Main- frame programą, kokios ji buvo tuo metu. Taigi suėjus šiam terminui Komisija galėjo turėti tik naudojimo teisę. Be to, nuosavybės teisės perdavimo siauras aiškinimas, tai- komas ir Belgijos teisėje, leidžia tvirtinti, kad pasibaigus bendradarbiavimo sutarties terminui Komisija neįgijo jokių intelektinės nuosavybės teisių į Systran Mainframe programą.
170 Taigi Komisijos naudai nebuvo atliktas joks intelektinės nuosavybės teisių perleidi- mas dėl Systran Mainframe programos pirminės idėjos ir aprašymų, kuriais ši progra- ma paremta, parengiamosios projekto medžiagos, duomenų struktūros ir juo labiau branduolio. Ieškovės patikslina, kad anksčiau išdėstytais argumentais, kuriais ban- doma patvirtinti, jog Systran yra intelektinės nuosavybės teisių į Systran programos Systran Mainframe versiją turėtoja, nesiekiama kitų tikslų, tik norima atsakyti į Ko- misijos argumentus, kurie yra visiškai nereikšmingi bylos baigčiai, nes autorių teisių pažeidimas susijęs su Systran Unix, o ne Systran Mainframe versija.
171 Dėl Systran Unix versijos ieškovės teigia, kad Komisija negali teigti, jog turi bet kokias intelektinės nuosavybės teises į šią Systran programos versiją. Iš tiesų Systran Unix versiją Systran prašymu sukūrė jos dukterinė bendrovė Systran Software, kurios 100 % akcijų priklauso Systran (Systran atsakymas į skelbimą apie konkursą). Systran Unix
versija buvo nauja Systran programos versija ir skyrėsi nuo pasenusios Systran Main- frame versijos. Systran grupė buvo vienintelė teisių į Systran Mainframe versiją ir jos branduolį turėtoja ir, kaip Systran Unix versijos plėtotoja, turėjo visišką šios naujos programos ir jos branduolio nuosavybę, kaip tai įrodė profesorius P. Sirinelli.
172 Systran Luxembourg ir Komisijos perkėlimo sutartys buvo sudarytos tik po to, kai buvo sukurta ir pradėta pardavinėti nauja Systran Unix programa. Šiose sutartyse buvo numatyta pakeisti EC-Systran Mainframe versiją Systran Unix versija, kurios originalumas ir naujumas buvo įrodyti, ir perkelti Komisijos žodynus, kad jie galėtų veikti su šia naująja versija. Tai matyti ir iš X. Bitan ataskaitos, nes EC-Systran Unix versija turėjo tą patį branduolį kaip Systran Unix programa ir abiejų branduolių pana- šumas siekė 85 %. Taigi, atvirkščiai nei teigia Komisija, EC-Systran Unix versija yra tik paprasta programos Systran Unix versija, į kurią įtraukti Komisijos sukurti žodynai, perkelti remiantis perkėlimo sutartimis, o ne pasenusios EC-Systran Mainframe pro- gramos perkėlimo rezultatas. Tačiau nors Komisijai ir priklausė teisės į jos parengtus žodynus, ji neturėjo jokių teisių į dar prieš perkėlimo sutartis sukurtą Systran Unix programą.
173 Be to, šiose, kaip ir ankstesnėse, sutartyse nėra numatomas joks intelektinės nuosa- vybės teisių į Systran Unix programą perdavimas Komisijos naudai. Be to, jos buvo sudarytos su Systran Luxembourg, neturėjusia jokių teisių į Systran Unix programą, o ne su vienintele šių teisių turėtoja Systran. Be to, jose buvo tiesiogiai įtvirtintas anks- tesnių intelektinės nuosavybės teisių išsaugojimas, o tai akivaizdžiai apėmė Systran autorių teises į Systran Unix programą. Net jei būtų pritarta Komisijos teiginiui dėl EC-Systran Mainframe versijos perkėlimo, ji būtų turėjusi tik išvestinę teisę, kuri
niekuomet neleistų keisti EC-Systran Unix programos be Systran sutikimo. Taigi net ir tokiu atveju Komisija pažeidė autorių teises, nes atliko arba pavedė atlikti skelbime apie konkursą numatytus darbus.
174 Ieškovės teigia, jog yra nustebintos ir šokiruotos dėl Komisijos pozicijos pirmiau- sia todėl, kad institucijos padarė kovą su autorių teisių pažeidimais savo prioritetu ir įgyvendino įvairias iniciatyvas, priemones ir teisės aktus, kurie suteikia galimybę veiksmingai kovoti prieš šią blogybę, ir todėl, kad šios bylos atveju Komisija visuomet puikiai žinojo, jog Systran grupė buvo neginčijama teisių į Systran programas ir pir- miausia į Systran Unix programą turėtoja. Todėl Komisija sudarė įvairias sutartis dėl licencijų, kurios patvirtina, jog ši institucija buvo įsitikinusi, kad Systran yra teisių tu- rėtoja. Be to, ji buvo nuolat informuojama apie tai, kad Systran priklauso intelektinės nuosavybės teisės į Systran Mainframe programą ir į Systran Unix programą, bei apie anksčiau įvykusį šios programos sukūrimą, kaip tai matyti iš:
— 1987 m. sausio 27 d. ir vasario 5 d. pasikeitimo laiškais tarp Telekomunikacijų, informacijos pramonės ir inovacijų GD direktoriaus ir J. Gachot,
— 1998 m. gegužės 4 d. ataskaitos, kurioje pabrėžiamas Systran sukurtos Systran Unix programos naujas pobūdis; pirmiausia dėl branduolio 1998 m. gegužės 4 d. ataskaitoje nurodoma, kad „sistemos programos buvo perkurtos arba perrašytos C kalba“,
— atsakymo į 1997 m. Komisijos paskelbtą konkursą, atsižvelgiant į perkėlimo su- tarčių sudarymą, kuris patvirtina, jog šiai institucijai buvo puikiai žinoma apie Systran teisių kilmę, kurios ji tuo metu neginčijo, ir kad Systran Unix jau buvo sukurta.
175 Be to, Komisija daug kartų pripažino, kad Systran priklauso Systran Mainframe ver- sija ir Systran Unix versija, kaip ir tai, jog ši versija buvo sukurta anksčiau nei EC-Sys- tran Unix versija, kaip tai matyti iš:
— 1987 m. kovo 5 d. bendrovei Xxxxxx skirto fakso, kuriame Komisija rašė:
„Systran grupė yra pagrindinių programų savininkė ir Komisijos naudojimo teisės dėl devynių kalbų (porų) apima tik Bendrijos institucijas ir valstybių narių oficia- lius subjektus. Kita vertus, Komisijai priklauso žodynai, kuriuos ji atnaujino nuo 1975 metų.“
— Carpentier ataskaitos pirkimų ir konkursų konsultacinei komisijai,
— X. Xxxxxx ataskaitos, įrodančios, kad Systran Unix programa buvo sukurta anks- čiau nei EC-Systran Unix versija ir kad Komisija pageidavo atnaujinti verslo san- tykius su Systran, siekdama pasinaudoti Systran Unix programa įgyvendintomis naujovėmis ir panaikinti atsilikimą toje srityje,
— antros, trečios ir ketvirtos perkėlimo sutarčių II priedo techninio priedo, kuriame apibrėžiama bendra perkėlimo koncepcija ir patvirtinama, kad Komisija žinojo, jog Systran Unix programa buvo sukurta anksčiau ir kad būtent ši programa su- teikė galimybę sukurti EC-Systran Unix versiją,
— Komisijos ir Systran sudaryto sandorio, į kurį reikia atkreipti dėmesį: pirma, Ko- misija, pažeidusi pradinę sutartį, nes nesumokėjo Systran jokio autorinio atlygi- nimo, nors privalėjo tai padaryti, nusprendė, kad reikia susitaikyti su Systran ir su ja sudarė sandorį, įtvirtintą 1997 m. gruodžio 19 ir 22 d. pasikeitimu laiškais, ku- riame VGD generalinis direktorius nurodė, jog buvo siekiama „gauti kuo daugiau naudos iš jau 20 metų Komisijos atliekamo darbo rengiant specialiai Komisijos dokumentų administracinei ir techninei kalbai pritaikytus žodynus“; ji gali remtis tik šiuo per 20 metų atliktu darbu, nes teisių į pačią Systran Mainframe programą neturi; antra, VGD generalinis direktorius prašo Systran įsipareigoti „nereikšti jokių piniginių reikalavimų, kylančių iš Systran grupės ir Komisijos anksčiau su- darytų sutarčių vykdymo“, tačiau tuo metu Systran piniginius reikalavimus sudarė būtent autorinis atlyginimas už jos autorių teises į Systran Mainframe versijas; trečia, VGD generalinis direktorius net prašė sutikimo naudoti pavadinimą Sys- tran, taip pripažinęs, kad Systran buvo autorė; Systran sutiko, kad Komisija nau- dotų pavadinimą Systran „iš pirminės Systran sistemos kylančiai automatinio ver- timo sistemai“, patvirtino sutikimą, kad Komisija naudotų jos programą, atsisakė piniginių reikalavimų, susijusių su ankstesnių sutarčių pažeidimais, ir nurodė:
„Iš esmės neprieštaraujame, kad būtų paskelbtos tam tikros Komisijos naudoja- mos Systran versijos žodynų dalys. Vis dėlto reikės užtikrinti, kad nebūtų viešai atskleisti nuosavybės teisės saugomi Systran sistemos elementai.“
176 Taigi ieškovės nurodo, kad Komisija dabar negali nepripažinti savo teisių apimties ir gerai žino, kad ji niekuomet negavo sutikimo keisti Systran Unix programą, ypač jos branduolį. Bet koks be sutikimo padarytas pakeitimas yra autorių teisių pažeidimas, nes šioje srityje taikoma taisyklė yra draudimas, o ne atvirkščiai.
177 Komisija pažymi, kad programų apsauga visose valstybėse narėse yra užtikrinama teisės aktais dėl autorių teisių. Ji nurodo situaciją Belgijoje, kur taikomas Belgijos įsta- tymas dėl kompiuterių programų ir Belgijos įstatymas dėl autorių teisių, bei Liuk- semburge, kur taikomi 1995 m. balandžio 24 d. Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas 1972 d. kovo 29 d. Įstatymas dėl autorių teisių kompiuterių programų teisinės apsau- gos srityje (Loi modifiant la loi du 29 mars 1972 sur le droit d’auteur en ce qui concer- ne la protection juridique des programmes d’ordinateur), Mémorial A, 1995, p. 944, toliau – Liuksemburgo įstatymas dėl kompiuterių programų), 1997 m. rugsėjo 8 d. Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas 1972 m. kovo 29 d. iš dalies pakeistas Įstatymas dėl autorių teisių (Loi portant modification de la loi modifiée du 29 mars 1972 sur le droit d’auteur, Mémorial A, 1997, p. 2662) ir Liuksemburgo įstatymas dėl autorių teisių.
178 Pirma, Komisija nurodo, kad nėra jokių teises, kuriomis remiasi Systran dėl progra- mos Systran, patvirtinančių įrodymų. Šioje byloje ieškovės nesugeba paaiškinti, kaip jos įgijo teises, kurias teigia turinčios.
179 Dėl Systran Mainframe ir EC-Systran Mainframe versijų Komisija pažymi, kad ieško- vės teigia, jog pradinėje sutartyje kaip Systran programos autorė buvo aiškiai įvardyta WTC; xxx xxxxxx, kad septintojo dešimtmečio pabaigoje po dalinio turtinio įnašo Systran įsigijo turtą, susijusį su visu bendrovės Gachot padaliniu „Automatinis ver- timas“, o ši bendrovė pati įsigijo teises iš bendrovių WTC, Latsec, Systran USA ir Systran Institut (Vokietija), kuris sukūrė automatinio vertimo sistemą Systran, dar vadinamą Systran programa arba Systran sistema, ir teigia, kad visas 1975–1987 m. Komisijos sudarytas sutartis de jure perėmė ir toliau vykdė Systran. Tačiau, nepaisant šių tvirtinimų ir konkrečių Komisijos prašymų (žr. 2005 m. vasario 15 d. ir balandžio 28 d. laiškus Systran, kuriuose šios bendrovės prašoma nurodyti jos teiginių teisinius ir sutartinius pagrindus), ieškovės ir ypač Systran Luxembourg nepateikė jokių įro- dymų (teisių perleidimo sutarties ir kt.), kad jos iš tiesų tapo teisių, kurių pažeidimu remiasi, turėtojos, ir nenurodė, kokioje teritorijoje ir kokiu laikotarpiu jos turi šias
teises. Su WTC sudarytos pradinės sutarties 5 straipsnio c punkte numatyta, kad iš sutarties kylančių teisių ar pareigų perdavimas negalimas be išankstinio Komisijos sutikimo. Komisija remiasi šia nuostata nurodydama, kad niekuomet negavo išanks- tinio pranešimo apie perėmimą arba perleidimą, kuriuos nurodo ieškovės, ir todėl niekuomet nesutiko su WTC perleidimu ieškovėms.
180 Dėl prezumpcijos, kad jei neįrodyta kitaip, autorius yra asmuo arba asmenys, kurių vardu kūrinys išplatintas, pažymėtina, kad Komisija ginčija Prancūzijos teisės taiky- mą šiuo klausimu. Ši Prancūzijoje Įstatyme Nr. 94-361 įtvirtinta prezumpcija negali būti taikoma šioje byloje ir yra kritikuojama Belgijos ir Prancūzijos doktrinoje. Komi- sija taip pat pažymi, kad ši prezumpcija galioja tik jei neįrodyta kitaip ir kad akivaiz- du, jog ji paneigė šią prezumpciją dėl EC-Systran Unix versijos, nes ši versija nebuvo parduodama pakuotėje su autoriaus pavadinimu ir kartais yra vadinama „Komisijos MT sistema“ arba ECMT.
181 Antra, Komisija teigia, kad tarp šalių atsiradusius sutartinius santykius reikia vertinti kaip „užsakymo sutarčių“, skirtų suteikti jai nuosavybės teises į EC-Systran Main- frame ir EC-Systran Unix versijas, pratęsimą ir kad Systran grupė šiuo klausimu ne- gali teigti turinti teisių. Daugelyje sutarčių, kurias šalys sudarė nuo 1975 m., Systran grupės bendrovės paprastai įsipareigodavo Komisijai sukurti visus arba dalį speci- finius dėl Komisijos veiklos kylančius poreikius atitinkančių EC-Systran programos elementų EC-Systran Mainframe arba EC-Systran Unix versijoms. Šiuo klausimu Sys- tran neįrodė įsigijusi teises į taip Komisijai sukurtas programas. Šias programas pagal jų pobūdį sukūrė ir tobulino fiziniai asmenys. Tam, kad Systran galėtų teigti turinti į jas teises, ji turėjo įrodyti gavusi jas iš minėtų kūrėjų. Komisija šiuo klausimu pažymi, kad iš Belgijos teisės, kuria remiasi Systran, matyti, jog negalima įsigyti kompiuterio programos iš autoriaus, net jei kalbama apie užsakymo davėją, jei šis perleidimas nėra įformintas raštu. Be to, tokia pati tvarka numatyta ir Liuksemburgo įstatyme dėl auto- rių teisių. Iš tiesų Belgijos įstatyme dėl kompiuterių programų yra tik viena nuostata, pagal kurią galima padaryti išimtį iš Belgijos įstatymo dėl autorių teisių 3 straipsny- je įtvirtintos bendros tvarkos (pagal kurią reikalaujama kūrėjo rašytinio dokumento, kaip ir Liuksemburgo įstatyme). Šioje išimtyje numatyti atvejai, kai programą sukūrė darbuotojas arba statutinis tarnautojas. Taigi numatyta nuosavybės teisių perleidimo
darbdaviui, jei sutarties arba teisės akto nuostatoje nenurodyta kitaip, prezumpcija. Išskyrus šį atvejį, kurio buvimo ieškovės neįrodė, „užsakymo sutarčiai“, kuria vienas asmuo įpareigoja kitą jam neatskaitingą asmenį sukurti visą arba dalį kompiuterio programos, lieka galioti minėtos Belgijos įstatymo dėl autorių teisių nuostatos. Be to, Komisija pažymi, kad pagal Belgijos teisę ieškovės negali būti laikomos autorėmis, nes yra juridiniai asmenys. Iš tiesų pirminis autorių teisių turėtojas yra fizinis asmuo, kuris sukūrė kūrinį, ir autorių teisės Belgijoje gali atsirasti tik fizinio asmens naudai. Remdamasi Belgijos teismų praktika, Komisija pažymi, kad juridiniai asmenys turi įrodyti, iš kokių asmenų ir kaip jie įgijo teises (1993 m. spalio 27 d. Cour d’appel de Gand Sprendimas, Ing. Cons., 1993, p. 366). Komisija nurodo, kad ieškovės nepa- aiškino, kaip jos, būdamos juridiniais asmenimis, gali teigti turinčios teises į Systran Unix versiją arba iš jos išvestą EC-Systran Unix versiją.
182 Papildomai pažymėtina, kad net jei reikėtų pripažinti, jog ieškovėms priklauso tam tikros teisės į Systran programą, Komisija bet kuriuo atveju tvirtina, kad jai taip pat priklauso intelektinės nuosavybės teisės, reikalingos atlikti veiksmus, kurių ji ėmėsi patikėdama kai kuriuos su EC-Systran Mainframe versija susijusius darbus trečiajam asmeniui. Šiuo klausimu ji nurodo pradinės sutarties, techninio bendradarbiavimo susitarimo protokolo ir bendradarbiavimo sutarties, susijusių su EC-Systran Main- frame versija, ir 1998–2002 m. su Systran Luxembourg sudarytų perkėlimo sutarčių dėl EC-Systran Unix versijos turinį. Šios sutartys suteikia teisę Komisijai ginčyti ieš- kovių tvirtinimą, kad jai nebuvo perleistos jokios intelektinės nuosavybės teisės, susi- jusios su Systran Unix versija.
183 Ginčydama ieškovių teiginį, kad tariamas žymus Systran programos Systran Unix
ir EC-Systran Unix versijų panašumas leidžia teigti, jog Komisija, be sutikimo
panaudojusi Systran programas, padarė autorių teisių pažeidimą, t. y. įvykdė neteisė- tus veiksmus, Komisija nurodo, kad turi įvairių teisių.
184 Pirma, Komisija teigia turinti nuosavybės teises į jos tarnybų finansuotus Systran programos atnaujinimus ir patobulinimus, nesvarbu, kokią nagrinėjamos sistemos dalį jie apėmė (branduolį, kalbines programas ir žodynus). Be to, ji turi išimtinę nuo- savybės teisę į žodynus, kuriuos atnaujino ir tobulino savo reikmėms (žr. pradinės sutarties 4 straipsnio a punktą, techninio bendradarbiavimo susitarimo protokolo 4 straipsnį, bendradarbiavimo sutarties preambulės 6 dalį, šios sutarties 4 straipsnį ir I priedą, kuriame nurodyta, kad „nors Komisijai visuomet priklausė žodynai ir kitos sudedamosios dalys, kurias ji parengė įvairioms Systran versijoms, pagrindinės pro- gramos nuosavybės teises dalijosi kelios bendrovės“). Komisija pažymi, kad daugelis specifinių pakeitimų, atliktų siekiant perkelti programą iš Mainframe sistemos į Unix sistemas, yra Komisijos nuosavybė (žr. perkėlimo sutarčių 13 straipsnio 2 dalį ir pir- mosios perkėlimo sutarties papildymo Nr. 4 priedo 2 priedėlį).
185 Antra, Komisija teigia, kad turi naudojimo teises. Šiuo klausimu ieškovių tvirtinimas, kad Komisijai, kuri nesukūrė pirminės Systran programos, negali priklausyti jokios su šia programa ar bet kokiu Systran programos pagrindo pakeitimu, juo labiau pa- darytu negavus sutikimo, susijusios teisės, prieštarauja perkėlimo sutarčių 13 straips- niui. Šiuo klausimu ieškovių taikomas šioje nuostatoje įtvirtintos išimties, pagal kurią,
„išskyrus atvejus, kai jau yra atsiradusios pramoninės arba intelektinės nuosavybės teisės“, aiškinimas prieštarauja sąžiningo sutarčių aiškinimo principui. Iš tiesų, Ko- misijos teigimu, perkėlimo sutartyse, pirma, pabrėžiamas Systran grupės parduoda- mos Systran sistemos ir Komisijos naudojamų EC-Systran versijų skirtumas ir, antra, tiesiogiai numatyta, kad „Komisijos automatine vertimo sistema“ vadinama sistema,
kaip ir visos jos sudedamosios dalys, išlieka Komisijos nuosavybė, nepaisant to, ar įgyvendinant sutartį jos buvo pakeistos, ar ne. Taigi apribojimą, pagal kurį šios tei- sės „neprieštarauja jau atsiradusioms pramoninės arba intelektinės nuosavybės tei- sėms“, galima suprasti tik kaip prieš sistemos perkėlimą buvusios padėties apsaugą, šiuo apribojimu užkertant kelią ieškovėms įgyti bet kokias teises į EC-Systran Unix versiją perkėlimo metu. Šį su perkėlimo sutarčių šalimi Systran Luxembourg sudarytą įsipareigojimą galima išplėsti ir Systran, nes 2001 m. kovo 12 d. įsipareigojimų laiške (ketvirtosios perkėlimo sutarties V priedas) ši bendrovė garantavo, kad jos dukterinė bendrovė Systran Luxembourg tinkamai įgyvendins visą ketvirtąją perkėlimo sutartį.
186 Dėl šios priežasties Komisija teigia, kad iš anksčiau nurodytų sutarčių ir dar iš 1975 m. rugsėjo 22 d. pradinės sutarties matyti, jog šalys iš tiesų ketino pateikti Systran verti- mo sistemą Bendrijos naudojimui ir kad Komisija turėjo EC-Systran versijų nuosavy- bės ar bent jau naudojimo teises. Iš tiesų šios Systran programos versijos buvo sukur- tos Komisijos lėšomis (panaudojus apie 45 mln. eurų biudžetą, iš kurio apie 14 mln. buvo skirta Systran grupės bendrovėms) ir taip pat galėjo būti Komisijos sukurtos sa- varankiškai. Nekyla jokių abejonių dėl Bendrijos galimybių naudoti Systran programą viešajame sektoriuje plačiąja žodžio prasme Bendrijos teritorijoje. Be to, jau pradinėje sutartyje numatyta, kad Bendrija gali nevaržomai naudoti sistemą visiems tikslams,
t. y. ir už Bendrijos teritorijos ribų, įskaitant privačiame sektoriuje, jei mokamas pa- pildomas autorinis atlyginimas WTC. Komisijos teigimu, šio sprendimo „filosofija“ buvo pagrįsta tuo, kad sistemą sukūrusi ir turinti teisę pati ją naudoti partnerė WTC įvairių sutarčių pagrindu jau gavo pakankamą atlyginimą, kad būtų galima spręsti, jog Xxxxxxxx įgijo visiško ir laisvo naudojimo, t. y. nuosavybės, teisę.
187 Tiesa, Komisija pripažįsta, kad šis sprendimas nėra tiesiogiai numatytas 1987 m. ben- dradarbiavimo sutartyje, tačiau šią sutartį galima aiškinti tik taip. Iš tiesų bet koks kitas aiškinimas nei toks, pagal kurį Komisijai suteikiamos nuosavybės teisės į Systran programos EC-Systran Mainframe versiją ir ieškovės negali pasinaudoti teise prieš- tarauti, neleistų paaiškinti šios sutarties 4, 4a, 5 ir 8 straipsnių suderinamumo. Komi- sijos teigimu, šią sutartį galima laikyti „sutartiniu sprendimu“, kuris leidžia pašalinti bet kokias šalių diskusijas nuosavybės klausimais, susijusias su įvairiomis Systran sis- temos dalimis, įskaitant žodynus.
188 Trečia, net darant prielaidą, jog Komisija naudoja Systran programos pakeistą EC- Systran Unix versiją, palyginti su Systran Unix versija, kaip tai matyti iš H. Bitan atas- kaitos, pažymėtina, kad ieškovės nepateikė įrodymų, jog Komisija pažeidė Belgijos arba Liuksemburgo teisę. Komisija remiasi įvairiomis Belgijos ir Liuksemburgo tei- sės nuostatomis, pagal kurias būtų galima perdirbti arba pritaikyti kompiuterio pro- gramą be jos autoriaus sutikimo, kai to reikia siekiant suteikti naudotojui galimybę naudotis programa su jos paskirtimi suderinamu būdu, įskaitant klaidų ištaisymą (žr. Belgijos įstatymo dėl kompiuterių programų 6 straipsnį, Liuksemburgo įstatymo dėl kompiuterių programų 28 straipsnio 4 dalį ir Liuksemburgo įstatymo dėl autorių teisių 34 straipsnį).
189 Galiausiai Komisija kategoriškai neigia, kad perdavė EC-Systran Unix versijos šalti- nio kodus bendrovei Gosselies, kai vykdė ginčijamame konkurse numatytus darbus. Atvirkščiai nei tvirtinama H. Bitan ataskaitoje, šiai bendrovei patikėtiems darbams atlikti nereikėjo daryti programos branduolio pakeitimų. Po to, kai buvo paskelbtas ginčijamo konkurso laimėtojas, Gosselies buvo prieinami tik EC-Systran Unix versijos
190 Dėl šių priežasčių, nors tarp Systran programos Systran Unix ir EC-Systran Unix ver- sijų yra panašumų, tai neįrodo, kad Komisija padarė autorių teisių pažeidimą. Teisinės išvados, prie kurių ieškovės prieina dėl šių panašumų, yra neteisingos. Komisija turėjo visas teises pakeisti arba priderinti programą ir patikėti priderinimą arba pakeitimą trečiajai bendrovei be išankstinio ieškovių sutikimo.
Dėl teisių, kuriomis remiamasi dėl praktinės patirties
191 Ieškovės nurodo, kad praktinę patirtį bendrai galima apibrėžti kaip „slaptos, reikš- mingos ir bet kokiu tinkamu būdu apibrėžtos techninės informacijos visumą“. Šiuo klausimu jos remiasi 1996 m. sausio 31 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 240/96 dėl EB (81) straipsnio 3 dalies taikymo tam tikroms technologijų perdavimo susitarimų kategorijoms (OL L 31, p. 2) 10 straipsnyje įtvirtintu apibrėžimu. Jos taip pat pažymi, kad iš šio teisės akto ir bendrų valstybių narių įstatymams būdingų principų gali- ma daryti išvadą, kad praktinė patirtis yra turtas, saugomas pagal praktinės patirties perdavimo sutartis ar pagal konfidencialumo susitarimus arba pareiškiant ieškinius dėl atsakomybės, jei ši patirtis atskleidžiama be teisių turėtojos sutikimo. Šioje byloje ieškovės remiasi praktine patirtimi, kurią jos turi dėl Systran programos Systran Unix versijos, kurią sukūrė ir pardavinėjo Systran grupė, ir išvestinės beveik tapačios EC- Systran Unix versijos, kurią Systran Luxembourg sukūrė naudoti Komisijai. Ši praktinė patirtis, kurią ieškovės saugo ir laiko paslaptyje, kyla iš visų techninių, kompiuterinių ir kalbinių žinių, atsispindinčių branduolyje, kalbinėse sekose ir žodynuose bei susi- jusiuose dokumentuose (žr. H. Bitan ataskaitą ir X. Bitan pirmąją techninę pažymą).
Komisijos paskelbtame konkurse aprašytiems darbams atlikti reikėjo pakeisti Systran programos šaltinio kodą, ir tam pirkimo laimėtojui turėjo būti perduotas šaltinio ko- das. Patikėdama šio pirkimo vykdymą trečiajam asmeniui, Komisija atskleidė Systran praktinę patirtį be jos sutikimo. Toks atskleidimas prilygsta pažeidimui, dėl kurio gali kilti Bendrijos atsakomybė.
192 Atsakydamos į argumentą, kad praktinės patirties sąvoka neapibrėžta ir pati praktinė patirtis negali būti apsaugota, ieškovės nurodo, jog pati Komisija savo reglamentuose nustatė praktinės patirties sąvoką ir iš šių dokumentų matyti, kad praktinės patirties vertė kyla iš žymaus pranašumo, kurį jos perdavimas gali sukelti, ir tai reiškia, jog ši patirtis turi būti slapta, nežinoma ir jos būtų neįmanoma gauti. Negalima ginčyti, kad Systran programos Systran Unix versija yra didelė Systran grupės sukurta naujovė, atspindinti tikrą techninį meistriškumą ir praktinės patirties, kylančios iš tyrimų ir patyrimo, buvimą, kaip tai įrodo Systran sistemos, kuri anksčiau buvo parašyta su- kūrimo kalba, perrašymas C++ kalba. Galėjimas prieiti prie šių elementų visų pirma suteiktų galimybę atskleisti programos gaminimo paslaptis ir atvertų kelią visoms su jais galinčiomis susipažinti bendrovėms pagaminti konkuruojančias programas.
193 Atsakydamos į argumentus, kad, pirma, iš Komisijos negalima reikalauti atlyginti žalą dėl neteisėto praktinės patirties atskleidimo, nes pasikėsinimo į praktinę patirtį žalą būtų galima atlyginti tik pareiškiant ieškinį dėl nesąžiningos konkurencijos ir, antra, Komisija yra ne verslininkė ir ieškovių konkurentė, o Bendrijos institucija, ieškovės nurodo, kad ieškinys dėl nesąžiningos konkurencijos visų pirma yra ieškinys dėl de- liktinės atsakomybės, kuris paremtas neteisėtais veiksmais, žala ir priežastiniu ryšiu, kaip ir nagrinėjamos bylos atveju. Bet kuriuo atveju ieškovės pažymi, kad Prancūzi- jos teismų praktikoje, šiuo klausimu atitinkančioje didelės dalies Europos valstybių teismų praktiką, buvo nurodyta, jog „vien praktinės patirties atskleidimas už įmo- nės ribų yra žalingas, nepaisant to, kam jis galėjo būti panaudotas“, ir kad „rangovas,
perduodantis subrangovui kito subrangovo parengtus planus, daro pažeidimą, dėl kurio gali kilti jo civilinė atsakomybė“ (1995 m. gegužės 31 d. Cour d’appel de Paris sprendimas; 1982 m. sausio 28 d. ir 1994 m. lapkričio 8 d. Cour de cassation, chambre commerciale, sprendimas).
194 Atsakydamos į argumentą, kad tai Komisija turėjo praktinės patirties, o ja pasinaudo- jo Systran, ieškovės nurodo, kad tai atskleidžia Komisijos požiūrį, siekiant neteisėtai įgyti prie Unix aplinkos pritaikytas Systran programos versijas. Komisija daugelį kar- tų tiesiogiai pripažino Systran praktinę patirtį šiuo klausimu.
195 Dėl argumento, susijusio su paskelbiant bendrovę Gosselies konkurso laimėtoja nu- matyta konfidencialumo sąlyga, ieškovės nurodo, kad Komisija negalėjo teigti, jog būtų galėjusi nuslėpti Systran grupės praktinę patirtį, jei šis pažeidimas būtų išlikęs konfidencialus. Šis Komisijos argumentas, prilygstantis teiginiui, kad, esant konfiden- cialumo sąlygai, darbuotojas, kuriam nėra tiesiogiai uždrausta daryti autorių teisių pažeidimus, galėtų netrukdomas juos daryti ir be teisių turėtojo sutikimo laisvai per- duoti tretiesiems asmenims saugomus kūrinius, yra absurdiškas.
196 Komisija teigia, kad net jei ieškovės remiasi Reglamente Nr. 240/96 įtvirtintu prakti- nės patirties apibrėžimu, jos nenurodo neteisėtų veiksmų, kuriais kaltinama Komisija, teisinio pagrindo. Šiuo klausimu ieškovės teigia, kad praktinė patirtis nėra saugoma – bent jau kaip atskiras objektas. Iš tiesų jokioje teisės nuostatoje nėra įtvirtinta minė- tos praktinės patirties sąvoka arba apsauga. Komisijos nuomone, praktinės patirties
apsauga tradiciškai suteikiama tik remiantis teisės aktais dėl nesąžiningos konkuren- cijos. Šiuo klausimu ji atkreipia dėmesį į 1991 m. liepos 14 d. Įstatymą dėl verslo prak- tikos ir vartotojų informavimo bei apsaugos (Loi sur les pratiques du commerce et sur l’information et la protection des consommateurs, Moniteur belge, 1991 m. rugpjūčio 29 d., p. 18712) Belgijos atveju ir 1986 m. lapkričio 27 d. Įstatymą dėl tam tikros vers- lo praktikos ir numatantį sankcijas už nesąžiningą konkurenciją (Loi réglementant certaines pratiques commerciales et sanctionnant la concurrence déloyale, Mémorial A, 1986, p. 2214) bei 2002 m. liepos 30 d. Įstatymą, kuriuo reguliuojamos tam ti- kros verslo praktikos, numatomos sankcijos už nesąžiningą konkurenciją ir perkelia- ma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/55/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 84/450/EEB dėl klaidinančios reklamos, kad būtų įtraukta lyginamoji reklama (Loi réglementant certaines pratiques commerciales, sanctionnant la concurrence déloyale et transposant la directive 97/55/CE du Parlement européen et du Conseil modifiant la directive 84/450/CE sur la publicité trompeuse afin d’y inclure la publicité compa- rative, Mémorial A, 2002, p. 1630), Liuksemburgo atveju. Vadovaujantis šiomis teisės nuostatomis, tariamos ieškovių praktinės patirties apsaugai būtinos sąlygos negalėtų būti įvykdytos, nes Komisija ir ieškovės nebuvo konkurentės, atsižvelgiant į tai, kad Komisija nėra nei verslininkė, nei pramonininkė, nei amatininkė ir Komisijos buveinė yra Belgijoje, o ne Prancūzijoje, todėl Prancūzijos teisė netaikytina.
197 Komisija teigia, kad jai niekada nepriklausė Systran Unix versijos šaltinio kodai, o tik šaltinio kodai, susiję su EC-Systran Unix versija, kurios tam tikras nuosavybės ir naudojimo teises ji nurodo turinti, remdamasi įvairiomis su Systran grupe sudaryto- mis sutartimis dėl EC-Systran Mainframe versijos ir šios perkėlimo į Unix aplinką. Komisija taip pat teigia, kad sutartyse, kurias ji sudarė su Systran grupe, šiuo klausimu nebuvo konfidencialumo sąlygos. Be to, nė vienoje iš šių sutarčių nebuvo nuorodos į Systran grupės prisidėjimą praktine patirtimi arba į šios patirties apsaugą. Be to, Komisija pažymi, kad jos tarnybos ir su Systran grupe nesusijusios, tačiau drauge su ja dirbančios bendrovės nemažai prisidėjo prie Systran programos ir jos taikomųjų programų kūrimo. Taip ieškovės pasinaudojo Komisijos arba trečiųjų asmenų prak- tine patirtimi ir galėjo savo naudai pardavinėti Komisijos arba šių trečiųjų asmenų produktus. Komisija pažymi, kad kai kurie bendrovėje Gosselies su EC-Systran Unix versija dirbantys asmenys anksčiau dirbo bendrovėje Telindus, o vėliau – Systran Luxembourg. Bendrovė Telindus, su kuria Systran kartu įsteigė Systran Luxembourg, nuo 1990 m. sudarė su Komisija sutarčių dėl vertimų ir tai įrodo, kad Systran negali remtis su EC-Systran Unix versija susijusiomis teisėmis ir praktine patirtimi.
198 Be to, vadovaujantis pradinės sutarties 4 straipsnio a punktu, bendradarbiavimo su- tarties preambulės 6 dalimi, šios sutarties 4 straipsniu ir antrosios perkėlimo sutarties II priedo 1 priedėlio 1 straipsniu, paskelbdama bendrovę Gosselies konkurso laimėto- ja Komisija negalėjo padaryti jokių neteisėtų veiksmų.
199 Komisija taip pat pažymi, kad skelbime apie konkursą buvo įtvirtinta konfidencialu- mo sąlyga, pagal kurią konkurso laimėtojas negalėjo naudoti arba platinti Komisijos perduotos informacijos trečiajam asmeniui (žr. 2003 m. spalio 4 d. skelbimo apie kon- kursą 1 priedo II.9 straipsnį). Taigi taikant šią konfidencialumo sąlygą bendrovė Gos- selies bet kuriuo atveju negalėjo išplatinti konfidencialios informacijos, kurią Komi- sija prireikus būtų galėjusi perduoti. Tokios informacijos atskleidimas šiai bendrovei negalėjo padaryti žalos ieškovėms. Galiausiai Komisija nurodo, kad EC-Systran Unix versijos programos ir žodynai buvo laikomi išimtinai jos kompiuteriuose.
b) Bendrojo Teismo vertinimas
200 Šioje byloje tariamus neteisėtus veiksmus sudaro tai, kad Komisija be ieškovių sutiki- mo suteikė sau teisę įgyvendinti konkurse nurodytus darbus, dėl kurių trečiajam as- meniui greičiausiai būtų atskleisti Systran programos Systran Unix versijos elementai, panaudoti EC-Systran Unix versijoje, kurie buvo apsaugoti autorių teisių arba sudarė dalį Systran grupės praktinės patirties.
201 Siekiant nustatyti, ar tokie veiksmai yra neteisėti, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar, atsižvelgdamos į bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus, ieškovės gali remtis teise prieštarauti tam, kad Komisija be jų sutikimo trečiajam asmeniui
patikėjo darbus, susijusius su tam tikrais EC-Systran Unix versijos aspektais. Komisija ginčija šią teisę, kurią ieškovės grindžia su pirmine ir ankstesne Systran Unix versi- ja susijusiomis autorių teisėmis, ir nurodo, kad ieškovės nepateikė teises, kuriomis jos remiasi dėl šios programos versijos, patvirtinančių įrodymų (žr. šio sprendimo 178–179 punktus).
202 Jei būtų įrodyta, kad ieškovės gali remtis tokiomis teisėmis, reikėtų išnagrinėti Ko- misijos teiginį, jog Systran grupė jai suteikė įgaliojimus patikėti trečiajam asmeniui ginčijamame pirkime numatytus darbus. Iš esmės Komisija teigia, kad įvairios nuo 1975 m. su Systran grupe sudarytos sutartys ir tam skirtas finansavimas suteikė šiai institucijai pakankamai naudojimo ir nuosavybės teisių į įvairius EC-Systran Unix versijos elementus, kad nebereikia atsižvelgti į teisę prieštarauti, kuria ieškovės re- miasi dėl teisių į Systran Unix versiją (žr. šio sprendimo 181–187 punktus).
203 Jei būtų įrodyta, kad Komisija negalėjo nepaisyti ieškovių nurodytos teisės priešta- rauti, galiausiai reikės įvertinti skelbime apie konkursą nurodytų darbų, kurios reikėjo atlikti dėl EC-Systran Unix versijos, turinį, siekiant nustatyti, ar juos atliekant būtų pakeisti arba atskleisti autorių teisių ir praktinės patirties saugomi elementai, kaip teigia ieškovės ir ką galiausiai ginčija Komisija (žr. šio sprendimo 189 punktą).
Dėl ieškovių nurodomų teisių, susijusių su Systran programos Systran Unix versija
204 Siekdamos nustatyti bendrus valstybių narių įstatymams būdingus principus auto- rių teisių srityje, ieškovės remiasi Berno konvencija, Direktyva 91/250 ir Direkty- va 2004/48. Jos taip pat nurodo valstybių narių nacionalinę teisę ir pateikia dvi prof.
P. Sirinelli nuomones, kuriose aptariamas juridinio asmens pareikšto ieškinio dėl au- torių teisių pažeidimo priimtinumas ir perrašytai programai taikoma autorių teisių apsauga, taip pat H. Bitan antrąją techninę pažymą.
205 Kaip jau buvo nurodyta Bendrojo Teismo jurisdikcijos nagrinėjimo etape (žr. šio sprendimo 68–73 punktus), Systran grupė turi teisę remtis autorių teisėmis į Systran programos Systran Unix versiją, kurią ji sukūrė ir pardavinėjo savo vardu, neprivalė- dama pateikti papildomų įrodymų.
206 Žinoma, kaip nurodo Komisija, kilus konfliktui dėl teisės turėjimo, šalis, kuri re- miasi teisės turėjimu arba neturėjimu, paprastai ir turi tai įrodyti (actori incum- bit probatio). Vis dėlto autorių teisių srityje galioja teisinė prezumpcija, suteikian- ti galimybę perkelti įrodinėjimo pareigą. Bendrijos teisėje ši prezumpcija įtvirtinta Direktyvos 2004/48 5 straipsnyje „Autorystės ar teisių turėjimo prezumpcija“, kuriame nurodyta, kad „taikant šioje direktyvoje numatytas priemones, procedūras ir gynybos būdus, <...> kad literatūros ar meno kūrinio autorius būtų laikomas autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip, ir dėl to turėtų teisę pradėti procesą dėl pažeidimo, pakanka, kad jo vardas būtų įprastu būdu nurodytas kūrinyje“. Ieškovės taip pat pateikė du valstybių narių teisės sistemose įtvirtintus šios prezumpcijos pavyzdžius, o Komisija nepateikė jokių priešingų iš kitų valstybių narių teisės sistemų kylančių pavyzdžių. Prancūzi- jos, t. y. Systran, kuri šioje byloje remiasi autorių teisėmis į jos pardavinėtą Systran programos Systran Unix versiją, įsisteigimo vietos, teisėje Prancūzijos intelektinės nuosavybės kodekso L 113-1 straipsnyje nurodyta, kad „jei neįrodyta kitaip, autoriu- mi laikomas asmuo arba asmenys, kurių vardu kūrinys yra išplatintas“. Belgijos, t. y. valstybės, kur yra Komisijos būstinė, teisėje ši prezumpcija įtvirtinta Belgijos įstatymo dėl autorių teisių 6 straipsnio antroje pastraipoje, pagal kurią, „jei neįrodyta kitaip, autoriumi pripažįstamas bet koks asmuo, kuris, kaip toks, nurodytas kūrinyje, nes
paminimas jo vardas arba ženklas, pagal kurį jį galima identifikuoti“. Šios nuostatos buvo pateiktos kaip bendro valstybių narių įstatymams būdingo principo pavyzdžiai.
207 Kaip iš esmės visose valstybėse narėse galiojančių nuostatų pavyzdį ieškovės nurodo, kad Prancūzijos teisėje kūrinys yra apsaugotas vien dėl jo sukūrimo fakto. Prancūzi- jos intelektinės nuosavybės kodekso L 111-1 straipsnyje nurodyta, kad „intelektinio kūrinio autorius vien dėl sukūrimo fakto turi išimtinę visiems taikytiną nematerialiąją nuosavybės teisę“. „Intelektinio kūrinio“ apibrėžimas pateikiamas Prancūzijos inte- lektinės nuosavybės kodekso L 112-2 straipsnyje, pagal kurį „remiantis šiuo kodeksu intelektiniais kūriniais laikoma: programos, įskaitant parengiamąją projekto medžia- gą“. Šio ieškovių pateikto pavyzdžio nepaneigia jokie Komisijos pateikti įrodymai.
208 Kūrinio originalumas preziumuojamas nuo jo sukūrimo. Įrodymų srityje dažniausiai kyla problema, ar vienas kūrinys buvo ankstesnis už kitą. Šioje byloje tai, kad Systran Unix versija yra ankstesnė nei EC-Systran Unix versija, patvirtina vien aplinkybė, jog antroji versija buvo sukurta po pirmosios ir jai sukurti Komisija pasikliovė Systran grupe ir jos Systran Unix versija. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Komisija, kaip ji patvirtino dublike, neginčija aplinkybės, jog Systran priklausė teisės į šios bendrovės parduodamą Systran Unix programą.
209 Be to, reikia pažymėti, kad, remiantis ieškovių pateikta informacija dėl Prancūzijos ir Belgijos teisės, įmonės galimybė būti autoriumi yra įtvirtinta šių valstybių narių teismų praktikoje. Prancūzijoje tai atsispindi 1993 m. kovo 24 d. Cour de cassation première chambre civile (Kasacinio teismo pirmoji civilinių bylų kolegija) sprendime, pagal kurį tam, kad juridinio asmens ieškinys dėl autorių teisių pažeidimo būtų pri- imtinas, jam užtenka įrodyti, kad naudojasi kūriniu, nesant reikalo nustatyti jo teisių kilmę, ir Belgijoje – 1998 m. birželio 12 d. Cour de cassation sprendime (žr. P. Xxxxxxxxx pirmosios nuomonės, p. 18 ir 26). Siekdama atmesti šią išsamią teisinę nuomonę,
Komisija apsiriboja neapibrėžtais ir trumpais tvirtinimais, pagrįstais anksčiau iš- dėstytos išvados kritika, paremta doktrinos dalimi ir 1993 m. Cour d’appel de Gand (Gando apeliacinis teismas) sprendimu, kuris yra ankstesnis nei minėtas Belgijos Cour de cassation sprendimas. Šalys nesirėmė ir nediskutavo dėl kitų nei P. Sirinelli kaip pavyzdžių pateiktų valstybių narių teisės turinio.
210 Minėtoje teismų praktikoje siekiama apriboti autorių teisių pažeidėjo galimybes rem- tis ieškinio nepriimtinumu ir išvengti situacijos, kai juridinis asmuo turi pateikti visą perleidimo sutarčių grandinę nuo autoriumi esančio pirminio teisių turėtojo. Taigi vertinant įrodymus turėjimo faktas ieškinio pareiškimo dieną yra svarbesnis nei įsi- gijimo istorija.
211 Atsakant į Komisijos argumentą, kad su autorių teisėmis susijusi prezumpcija yra nu- ginčyta EC-Systran Unix versijos atveju, nes ši versija nebuvo parduodama pakuotėje su autoriaus pavadinimu ir kartais yra vadinama „Komisijos MT sistema“ arba ECMT, reikia pažymėti, kad siekdamos pagrįsti savo ieškinį dėl deliktinės atsakomybės ieško- vės remiasi Systran Unix versija ir vėliau ją lygina su EC-Systran Unix versija, norėda- mos įrodyti, jog šios išvestinės versijos dalis kyla iš ankstesnės ir pirminės versijos. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad EC-Systran Unix versijoje iš tiesų yra vadinamoji Systran dalis (t. y. pirmiausia branduolio pagrindas), kaip ir neginčijama, jog šioje versijoje yra ir vadinamoji EC dalis (t. y. pirmiausia Komisijos sukurti žodynai). Taigi diskusija yra susijusi ne su EC-Systran Unix versija, bet su teisėmis, kuriomis ieškovės gali remtis, kai su EC-Systran Unix versija susiję darbai yra vykdomi remiantis teisėmis į pirminę ir ankstesnę Systran Unix versiją. Be to, papildomai reikia pažymėti, kad iš prie skel- bimo apie konkursą pridėtoje tipinėje sutartyje įtvirtintų sąvokų matyti, jog „Komisi- jos automatinio vertimo paslauga (arba sistema)“, kurią nurodo Komisija, apibrėžia- ma taip: „Komisijos automatinio vertimo sistema yra sukurta EC Systran, specialios
automatinio vertimo sistemos Systran versijos, kuria pirmiausia kūrė „World Trans- lation Center“ (Lojola, JAV), o nuo 1976 m. – Europos Komisija, pagrindu“ (Re Com- mission’s machine translation service is built around EC Systran, a specific version of the Systran machine translation system originally developed by the World Translation Center, La Jolla, USA, which since 1976 has been further developed by the European Commission.) Taigi, vadovaujantis pačios Komisijos trečiųjų asmenų atžvilgiu var- tojamomis sąvokomis, Komisijos automatinio vertimo paslauga arba sistema kyla iš WTC grupės ir Systran sukurtos bei plėtotos automatinio vertimo sistemos.
212 Galiausiai ieškovės, kaip Systran grupė, gali remtis autorių teisėmis į Systran progra- mos Systran Unix versiją, kurią Systran parduoda jau daugelį metų ir dar anksčiau nei Systran Luxembourg pritaikė EC-Systran Unix versiją, kad būtų atsižvelgta į specifi- nius Komisijos poreikius.
213 Bet kuriuo atveju Komisijos nurodytomis sutarčių nuostatomis negalima pagrįsti ta- riamos diskrecijos duoti sutikimą dėl Systran grupės įvykdyto WTC grupės perėmi- mo (žr. šio sprendimo 179 punktą). Šiuo klausimu Komisija remiasi 1975 m. gruodžio 22 d. su WDC sudarytos pradinės sutarties 5 straipsnio c punktu ir nurodo, kad be jos išankstino sutikimo negalimas jokių iš sutarties kylančių teisių ar pareigų perda- vimas. Tačiau šioje nuostatoje tik nurodoma, kad „rangovas be išankstinio ir aiškaus Komisijos sutikimo negali visų ar dalies iš sutarties kylančių teisių ar pareigų, jam patikėtų užduočių perleisti subrangovams arba tokias užduotis atlikti realiai perduoti tretiesiems asmenims“. Ši nuostata taikytina tik sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. kelis mėnesius, ir pareigos, kurių perdavimas ir perleidimas minimi, yra taikytinos tik Systran sistemos naudojimui, o ne susijusioms nuosavybės teisėms. Taigi ši nuostata negali iš WTC atimti teisės disponuoti savo nuosavybe dėl to, kad 1985 m. pabaigoje ją perėmė bendrovė Xxxxxx, vėliau tapusi Systran, kaip tai matyti iš ieškovių dubliko priede pateikiamų sutarčių. Be to, reikia atmesti Komisijos argumentą, kad reikėjo nustatyti ieškovių autorių teisių teisinius ir sutartinius pagrindus. Iš tiesų anksčiau
214 Be to, reikia pripažinti, kad Komisijai buvo puikiai žinoma, jog Systran grupei ir šios grupės perimtoms bendrovėms, t. y. pirmiausia bendrovei WTC, priklausė intelek- tinės nuosavybės teisės į nuo aštuntojo dešimtmečio verslo pagrindais, be kita ko, su Komisija naudotas įvairias Systran programos versijas. Ieškovės pateikia įvairių įrodymų, leidžiančių nustatyti, kad šiuo atveju buvo sukurtas intelektinis kūrinys, ir tai, jog šį intelektinį kūrinį sukūrė P. Xxxx, o vėliau perėmė WTC grupės bendrovės ir Systran grupės bendrovės (žr. šio sprendimo 174 ir 175 punktus).
215 Dėl praktinės patirties apsaugos ieškovės nurodo, kad tai, jog Komisija trečiajam as- meniui atskleidė su EC-Systran Unix versijoje esančiais Systran Unix versijos elemen- tais susijusią techninę ir slaptą informaciją, yra neteisėti veiksmai, dėl kurių gali atsi- rasti Bendrijos deliktinė atsakomybė taikant EB 288 straipsnio antrą pastraipą. Kaip buvo išdėstyta nagrinėjant Bendrojo Teismo jurisdikcijos klausimą (žr. šio sprendimo 78–81 punktus), taip pat galima teigti, kad Systran grupė turi teisę remtis šia apsauga dėl techninės ir slaptos informacijos, susijusios su Systran programos Systran Unix versija.
Dėl tvirtinimo, kad Komisijos turimos teisės jai leidžia nepaisyti ieškovių teisės prieštarauti
216 Siekdama patvirtinti, kad dėl turimų teisių į Systran Unix versiją neprivalėjo atsižvelg- ti į ieškovių teisę prieštarauti tam, jog dalis su EC-Systran Unix versija susijusių darbų būtų patikėti trečiajam asmeniui, Komisija teigia turinti reikiamus sutikimus, atsi- žvelgdama į nuo 1975 m. su Systran grupe sudarytomis sutartimis jai perleistas teises ir šiam projektui skirtą finansavimą.
217 Šiuos argumentus reikia atmesti. Iš tiesų, kaip teisingai nurodo ieškovės, teisės perlei- dimo negalima preziumuoti. Informacinių technologijų projekto finansavimo faktas nereiškia, kad jis tampa nuosavybe. Tokia teisinė pasekmė turi būti tiesiogiai nuro- dyta atitinkamoje sutartyje. Teisių perleidimai aiškinami siaurai ir autoriaus naudai.
218 Tačiau šiuo atveju ieškovės kategoriškai neigia, kad Komisijai perleido bet kokią in- telektinę nuosavybę dėl Systran Mainframe ir Systran Unix versijų pirminės idėjos ir aprašymų, kuriais paremtos šios programos, parengiamosios projekto medžiagos, duomenų struktūros ir juo labiau branduolio. Ieškovės pripažįsta Komisijos teises tik į žodynus, kuriuos Komisijos tarnybos sukūrė be Systran įsikišimo.
219 Be to, sutarčių nuostatos, kuriomis remiasi Komisija, ir EC-Systran versijos Main- frame, ir EC-Systran Unix versijos atveju tiesiogiai apibrėžia ankstesnių intelektinės nuosavybės teisių klausimą, kai kalbama apie teises, susijusias ir su Systran Main- frame, ir su Systran Unix versijomis. Be to, reikia pripažinti, kad Komisijos nurody- tomis nuostatomis negalima grįsti sutarties šalies (WTC arba Systran grupės ben- drovių) turimų teisių į įvairias Systran programos versijas, su kuriomis susijusios šios sutartys, perdavimo. Visų pirma reikia pastebėti, kad vienintelė su EC-Systran Unix versija susijusi sutarties nuostata, kuria Komisija remiasi siekdama pateisinti savo veiksmus, yra perkėlimo sutarčių 13 straipsnio 1 ir 2 dalys, kuriose nuosavybė, kurią nori patvirtinti Komisija, atsiranda tik jei anksčiau nebuvo atsiradusios intelektinės nuosavybės teisės (žr. šio sprendimo 95–97 punktus). Komisijos nurodytoje antro- sios perkėlimo sutarties II priedo 1 priedėlio 1 straipsnio ištraukoje nurodyta:
„Už šiame techniniame priede nurodytus perkėlimo darbus, sistemos dalių pateikimą vartoti, žmogiškuosius išteklius ir (Systran Software) bei (Systran) praktinę patirtį ne- bus skirta jokių papildomų mokėjimų arba piniginis atlyginimas remiantis bet kokio- mis nuosavybės teisėmis“. Be to, kad šioje nuostatoje tiesiogiai pripažįstama Systran praktinė patirtis, galima pripažinti, kad ji taikytina tik piniginiams reikalavimams, reiškiamiems dėl Systran Luxembourg Komisijai atliktų perkėlimo darbų. Tačiau šis ieškinys susijęs su darbais, kuriuos Komisija patikėjo trečiajam asmeniui paskelbusi konkursą.
220 Be to, reikia pažymėti, kad Komisija pati pripažįsta, jog „užsakymo sutarčių“ argu- mentas, kuris leistų jai aiškinti su WTC grupės ir vėliau Systran grupės bendrovėmis sudarytas sutartis kaip sutartis, kuriomis šios bendrovės ketino jai perduoti savo au- torių teises, tiesiogiai nekyla iš sutarčių, kuriomis ji remiasi. Iš tiesų taip negalima aiškinti jokios Komisijos nurodytos sutarties nuostatos, nes visose minėtose nuos- tatuose nurodoma naudojimo teisė, o ne nuosavybės teisė, arba aiškiai išsaugojamos ankstesnės intelektinės nuosavybės teisės.
221 Galiausiai reikia atmesti Komisijos argumentą dėl šių sutarčių „filosofijos“, nes sutar- čių kompiuterinės programos kūrimo srityje filosofiją sudaro būtent naudotojo teisių apribojimas iki naudojimo licencijos, nesuteikiant jam galimybės įsigyti programą.
222 Apibendrinant galima pasakyti, jog Komisijai nepavyko įrodyti, kad ieškovės sutarti- mis jai suteikė teisę imtis naudojimo ir atskleidimo veiksmų, įvykdytų po ginčijamo konkurso laimėtojo paskelbimo, remiantis nuosavybės teise, kuria ji galėjo remtis dėl Systran programos EC-Systran Unix versijos.
223 Papildomai Komisija nurodo, kad galėjo daryti EC-Systran Unix versijos pakeitimus be galimų Systran grupės autorių teisių į Systran versiją Unix pažeidimų, nes šiuos pakeitimus teisėtai galėjo daryti bet koks naudojimo licenciją turintis asmuo.
224 Šiuo klausimu Komisija remiasi Belgijos įstatymo dėl kompiuterių programų 6 straips- niu, kuriame įtvirtinta, kad šio įstatymo 5 straipsnio a ir b punktuose numatytiems kompiuterio programos perdirbimo ir pritaikymo veiksmams nereikia teisių turėtojo sutikimo, jeigu jie būtini siekiant suteikti teisę naudotis programa turinčiam asmeniui galimybę ją įgyvendinti su jos paskirtimi suderinamu būdu, įskaitant klaidų ištaisymą. Ji taip pat remiasi Liuksemburgo įstatymo dėl kompiuterių programų 28 straipsnio 4 dalimi „Veiksmų, kuriems taikomi apribojimai, išimtys“, kuriame nurodyta, kad „jei specialiosios sutarties nuostatos nenumato kitaip, 28 straipsnio (3 dalies) a ir b punk- tuose numatytiems veiksmams nereikia teisių turėtojo sutikimo, jeigu jie būtini sie- kiant suteikti teisę teisėtam įgijėjui naudotis kompiuterio programa su jos paskirtimi suderinamu būdu, įskaitant klaidų ištaisymą“. Be to, vadovaujantis Liuksemburgo įstatymo dėl autorių teisių 34 straipsniu „Veiksmų, kuriems taikomi apribojimai, iš- imtys“, „jei specialiosios sutarties nuostatos nenumato kitaip, 33 straipsnyje numa- tytiems veiksmams nereikia teisių turėtojo sutikimo, jeigu jie būtini siekiant suteikti teisę teisėtam įgijėjui naudotis kompiuterio programa su jos paskirtimi suderinamu būdu, įskaitant klaidų ištaisymą, ir ją integruoti į duomenų bazę, kurios veikimą šis įgijėjas turi užtikrinti“.
225 Vis dėlto reikia pažymėti, kad ši teisinė veiksmų išimtis, kuriems taikomi apriboji- mai, t. y. veiksmų, kuriems būtinas autoriaus sutikimas, yra aiškintina siaurai. Ši Direktyvos 91/250 5 straipsnyje įtvirtinta teisinė šios direktyvos 4 straipsnyje apibrėžtų
veiksmų, susijusių su programos autoriaus išimtinėmis teisėmis, išimtis taikoma tik kompiuterio programos teisėto įgijėjo atliktiems darbams, o ne šio įgijėjo trečiajam asmeniui patikėtiems darbams (žr. P. Xxxxxxxxx nuomonę dėl teisėto kompiuterio pro- gramos naudotojo teisės pakeisti programą apimties ir trečiąją H. Bitan techninę pa- žymą dėl Gosselies patikėtų darbų pobūdžio; taip pat žr. šalių atsakymus į Bendrojo Teismo pateiktus klausimus dėl naudotojo teisių). Ši išimtis taip pat apribota veiks- mais, kurių reikia norint suteikti teisėtam įgijėjui galimybę naudotis kompiuterio programa su jos paskirtimi suderinamu būdu, įskaitant klaidų ištaisymą. Šioje byloje Komisija nenurodė, kaip ji galėjo prašomus pakeitimus patikėti trečiajam asmeniui ir kodėl jie buvo būtini klaidoms ištaisyti arba siekiant suteikti galimybę naudotis pro- grama su jos paskirtimi suderinamu būdu. Jokie bylos medžiagoje esantys įrodymai neleidžia nustatyti, kaip šios išimties taikymas leistų patobulinti, pritaikyti ar papil- dyti Komisijos naudojamą kompiuterio programą (dėl Komisijos trečiajam asmeniui patikėtų darbų pobūdžio žr. šio sprendimo 227–250 punktus). Iš tiesų šie darbai pri- skiriami prie veiksmų, kuriems taikomi apribojimai pritaikyti, sutvarkyti ar kitaip pa- keisti kompiuterio programą, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 91/250 4 straips- nį. Posėdyje ieškovės patvirtino, kad, atvirkščiai nei teigia Komisija, kiti šių įmonių klientai prašė jų sutikimo, norėdami atlikti tokio pobūdžio pakeitimus, kokių buvo prašoma iš bendrovės Gosselies.
226 Apibendrinant galima pasakyti, kad Komisijai šioje byloje nepavyko įrodyti, kodėl ji galėjo remtis teisėta veiksmų, kuriems taikomi apribojimai, išimtimi, kai norėjo trečiajam asmeniui patikėti atlikti ginčijamame konkurse numatytus darbus. Be to, reikia pažymėti, kad bet kuriuo atveju Komisija teigia, jog veiksmai, kuriais ji kal- tinama, t. y. jos manymu, žodynų taisymas ir tobulinimas, bent iš dalies patenka į Direktyvos 91/250 5 straipsnyje numatytos išimties taikymo sritį (Komisijos atsa- kymai į trečiosios grupės klausimus, pastabos dėl Systran programos naudojimo
227 Taigi reikia pripažinti, jog, pirma, ieškovės gali remtis autorių teisėmis ir praktinės patirties apsauga dėl su pirmine ir ankstesne Systran Unix versija susijusių informaci- jos ir elementų, kurie yra ir išvestinėje EC-Systran Unix versijoje, antra, Komisija neį- rodė, kad ieškovės neturėjo ginčijamų teisių į Systran Unix versiją, šios teisės jai buvo tiesiogiai ar netiesiogiai perleistos remiantis su Systran grupe sudarytomis sutartimis arba dėl EC-Systran Mainframe ir EC-Systran Unix versijoms suteikto finansavimo, ir, trečia, Komisija taip pat neįrodė, kad galėjo atlikti prašomus darbus pasitelkusi trečiąjį asmenį ir negavusi išankstinio Systran grupės sutikimo.
Dėl Komisijos trečiajam asmeniui patikėtų darbų pobūdžio
228 Norėdamos įrodyti buvusį nurodomos teisės prieštarauti pažeidimą, ieškovės turi įrodyti, kad atliekant konkurse numatytus darbus, dėl kurių Systran grupė nedavė sutikimo, buvo galima pakeisti arba perduoti su Systran Unix versija susijusią infor- maciją arba elementus, kurie yra ir EC-Systran Unix versijoje.