Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė ŽYDRŪNAS,AUGUTIS Data: 2020-08-12 19:34:18 Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė ROLANDAS,ZUKAS

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė ŽYDRŪNAS,XXXXXXX Data: 2020-08-12 19:34:18

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė ROLANDAS,ZUKAS

Data: 2020-08-12 19:52:04

UAB „EPSO-G“ KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS 2020 M. BIRŽELIO 30 D. PASIBAIGUSIO ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPIO SUTRUMPINTA TARPINĖ FINANSINĖ INFORMACIJA, PARENGTA PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE (NEAUDITUOTA), PATEIKIAMA KARTU SU KONSOLIDUOTU TARPINIU PRANEŠIMU

PUSLAPIS

SUTRUMPINTA TARPINĖ FINANSINĖ INFORMACIJA

SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOS 3

SUTRUMPINTOS TARPINĖS BENDRŲJŲ PAJAMŲ ATASKAITOS 4

SUTRUMPINTOS TARPINĖS NUOSAVO KAPITALO POKYČIŲ ATASKAITOS 5

SUTRUMPINTOS TARPINĖS PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITOS 6

SUTRUMPINTOS TARPINĖS FINANSINĖS INFORMACIJOS AIŠKINAMASIS RAŠTAS 7

KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS 14

Sutrumpinta tarpinė finansinė informacija pasirašyta 2020 m. rugpjūčio 12 d.

Xxxxxxxx Xxxxx

Generalinis direktorius

Xxxxxxxx Xxxxxxx

Vyriausiasis finansininkas

UŽ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2020 M. BIRŽELIO 30 D.

(visos sumos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip)

Pasta- Grupė Bendrovė

	bos	2020-06-30	2019-12-31	2020-06-30	2019-12-31
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	4	7 144	7 910	-	-
Materialusis turtas	5	549 256	525 899	16	19
Naudojimo teise valdomas turtas	6	9 980	9 378	355	276
Investicijos j dukterines jmones	7	-	-	321 192	321 192
Atidėto pelno mokesčio turtas		15 986	11 692	196	412
Po vienerių metų gautinos sumos		4	4	-	-

Perkrovų valdymo jplaukų nepanaudotų lėšų likučio ilgalaikė dalis

Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte per kitas

15 904 8 185 - -

bendrąsias pajamas 1 089 1 984 - -

Ilgalaikio turto iš viso 599 363 565 052 321 759 321 899

Trumpalaikis turtas

Atsargos 2 326 2 695 - -

Išankstiniai apmokėjimai 2 063 1 486 119 81

Prekybos gautinos sumos 26 892 24 752 42 38

Kitos gautinos sumos 57 221 66 954 50 486 7 585

Iš anksto sumokėtas pelno mokestis 273 3 - -

Kitas finansinis turtas 17 766 45 121 - -

Pinigai ir pinigų ekvivalentai 1 807 13 470 3 12 346

Trumpalaikio turto iš viso 108 348 154 481 50 650 20 050

Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti - 13 - -

TURTO IŠ VISO 707 711 719 546 372 409 341 949

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Įstatinis kapitalas 8 22 483 22 483 22 483 22 483

Perkainojimo rezervas 445 475 - - Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo rezervas - 51 - - Privalomasis rezervas 16 522 16 522 2 248 2 248

Xxxx rezervai 22 616 22 572 50 50

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) 140 125 122 131 156 742 154 542

Nuosavas kapitalas, tenkantis patronuojančios jmonės

202 191 184 234 181 523 179 323

akcininkams

Nekontroliuojanti dalis 10 342 9 727 - -

Nuosavo kapitalo iš viso 212 533 193 961 181 523 179 323

Ilgalaikiai jsipareigojimai

Ilgalaikės paskolos 9 119 442 134 202 - 2 560

Nuomos jsipareigojimai 8 032 7 736 265 210

Ilgalaikiai finansiniai jsipareigojimai, kuriems

skaičiuojamos palūkanos 148 609 148 609 148 609 148 609

Perkrovų valdymo jplaukos 50 836 34 672 - -

Xxxxx ilgalaikės mokėtinos sumos ir jsipareigojimai 6 899 6 878 - -

Ilgalaikių jsipareigojimų iš viso 333 818 332 097 148 874 151 379

Trumpalaikiai jsipareigojimai

Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 9 22 959 30 403 2 560 2 560

Trumpalaikės paskolos 9 30 286 - 30 286 -

Ilgalaikių finansinių jsipareigojimų, kuriems

skaičiuojamos palūkanos, einamųjų metų dalis 7 965 7 965 7 965 7 965

Nuomos jsipareigojimų einamųjų metų dalis 1 478 1 209 90 66

Prekybos skolos 39 104 33 797 26 49

Gauti išankstiniai apmokėjimai 4 985 19 441 - -

Pelno mokesčio jsipareigojimas 3 226 1 116 - -

Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir jsipareigojimai 51 357 99 557 1 085 607

Trumpalaikių jsipareigojimų iš viso 161 360 193 488 42 012 11 247

Įsipareigojimų iš viso 495 178 525 585 190 886 162 626

NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO 707 711 719 546 372 409 341 949

Pajamos

Grupė Bendrovė

2020-06-30 2019-06-30 2020-06-30 2019-06-30

Elektros energijos ir susijusių paslaugų pajamos 100 897 92 197 - -

Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų

pajamos

24 039 25 417 - -

Kitos pajamos 7 510 6 493 143 79

Pajamų iš viso 132 446 124 107 143 79

Veiklos sąnaudos

Elektros energijos ir susijusių paslaugų sąnaudos (62 297) (67 695) - -

Gamtinių dujų sąnaudos (4 384) (5 903) - -

Nusidėvėjimas ir amortizacija (16 087) (15 730) (41) (54)

Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos (15 098) (13 878) (820) (706)

Remontų ir priežiūros sąnaudos (3 108) (2 510) - -

Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos (1 623) (1 325) (13) (12) Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos (196) (126) - - Kito turto nurašymo sąnaudos - (2 820) - - Kito turto vertės sumažėjimo sąnaud./atstatym. (860) 3 416 - - Mokesčiai, išskyrus pelno mokestj (2 196) (2 108) (4) (5) Kitos sąnaudos (6 779) (6 738) (188) (180)

Veiklos sąnaudų iš viso (112 628) (115 417) (1 066) (957)

Veiklos pelnas (nuostoliai) 19 818 8 690 (923) (878)

Finansinė veikla

Dividendų pajamos 895 174 4 093 7 677

Kitos finansinės veiklos pajamos 16 13 49 25

Palūkanų sąnaudos (1 012) (1 215) (415) (519)

Kitos finansinės veiklos sąnaudos (19) (19) (17)

Finansinės veiklos iš viso (120) (1 047) 3 727 7 166

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą 19 698 7 643 2 804 6 288

Pelno mokestis

Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos (4 788) (2 991) - -

Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos) 4 670 1 652 169 156 Pelno mokesčio iš viso (118) (1 339) 169 156 Grynasis pelnas (nuostoliai) 19 580 6 304 2 973 6 444

Grynasis pelnas (nuostoliai) priskirtini:

Patronuojančios jmonės akcininkams 18 908 6 029 2 973 6 444

Nekontroliuojančiai daliai 672 275 - -

19 580 6 304 2 973 6 444

Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus

- - -

perkeltos j pelną (nuostolius) ateityje

Pelnas (nuostolis) dėl IMT perkainojimo - 391 - -

Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimas (61) -

Atidėtojo pelno mokesčio jtaka 9 (59) - -

Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus

(52) 332 - -

perkeltos j pelną (nuostolius) ateityje, iš viso

Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso	19 528	6 636	2 973	6 444
Priskirtinos:
Patronuojančios jmonės akcininkams	18 858	6 354	2 973	6 444
Nekontroliuojančiai daliai	670	282	-	-

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šios sutrumpintos tarpinės finansinės informacijos dalis.

Grupė

Įstatinis

rezervas
22 483		216	639	16 522	61 776	72 663	174 299	9 574	183 873
-		325	-	-	-	6 029	6 354	282	6 636
-		(56)	-	-	-	56	-	-	-
-		-	-	-	-	-	-	-	-
-		-	-		115	(549)	(434)	-	(434)
- - - - - (750) (750) (229) (000) 00 000 000 639 16 522 61 891 77 449 179 469 9 627 189 096
	22 483	475	51	16 522	22 572	122 131	184 234	9 727	193 961
	-	-	-	-	-	18 908	18 908	672	19 580
	-	(30)	(51)	-	-	30	(51)	-	(51)
	-	-	-	-	-	-	-	-	-
	-	-	-	-	44	(44)	-	-	-
	-	-	-	-	-	(773)	(773)	(157)	(930)

kapitalas

Perkaino- jimo rezervas

Finansinio turto

tikrosios vertės

pasikeitimo

Privalo- masis rezervas

Kiti rezervai

Nepaskir- stytasis pelnas

Tarpinė

suma

Nekontroliuo- janti dalis

Iš viso

Likutis 2019 m. sausio 1 d. Bendrosios pajamos

Ataskaitinio laikotarpio bendrosios

pajamos (sąnaudos)

Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos

Pervesta j nepaskirstytąjj pelną Pervesta j rezervus

Dividendai

Likutis 2019 m. birželio 30 d.

Likutis 2020 m. sausio 1 d. Bendrosios pajamos

Ataskaitinio laikotarpio bendrosios

pajamos (sąnaudos)

Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas

ir nurašytos sumos

Pervesta j nepaskirstytąjj pelną Pervesta j rezervus

Dividendai

-	- - - - (127) (127) 100 (27)
22 483	445 - 16 522	22 616	140 125	202 191	10 342	212 533

Mažumos dalies pasikeitimas Likutis 2020 m. birželio 30 d.

rezervas

Bendrovė Įstatinis kapitalas Privalomasis

Kiti rezervai Nepaskirstytasis

Iš viso

pelnas

Likutis 2019 m. sausio 1 d. 22 483 2 248 50 150 022 174 803

pajamos (sąnaudos)
Dividendai	-	-	-	(750)	(750)
Pervesta j rezervus	-	-	-	-	-
Likutis 2019 m. birželio 30 d.	22 483	2 248	50	155 716	180 497
Likutis 2020 m. sausio 1 d.	22 483	2 248	50	154 542	179 323
Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)	-	-	-	2 973	2 975
Dividendai	-	-	-	(773)	(773)
Pervesta j rezervus	-	-	-	-	-
Likutis 2020 m. birželio 30 d.	22 483	2 248	50	156 742	181 523

Ataskaitinio laikotarpio bendrosios

- - - 6 444 6 444

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šios sutrumpintos tarpinės finansinės informacijos dalis.

Xxxxx Xxxxxxxx

	2020-06-30	2019-06-30	2020-06-30	2019-06-30
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)	19 580	6 304	2 973	6 444
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	16 087	15 730	41	54
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas	-	-	-	-
IT vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)	-	-	-	-
Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)	95	(3 416)	-	-
Finansinio turto vertės sumažėjimas	765	-	-	-
Pelno mokesčio sąnaudos	118	1 339	(169)	(156)
Ateinančių laikotarpių pajamų amortizacija	-	775	-	-
(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo/nurašymo	196	94	-	-
Kitų nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas	-	-	-	-
Beviltiškos skolos	-	2 820	-	-
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:
Palūkanų pajamos	(1)	(13)	(49)	(25)
Palūkanų sąnaudos	1 012	1 215	415	519
Dividendų pajamos	(895)	(174)	(4 093)	(7 677)
Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos)	19	19	-	17
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:

14 869	6 229	(4)	56
(484)	467	(38)	(33)

Pirkėjų jsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas

Atsargų, išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio

turto (padidėjimas) sumažėjimas
Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų
ir gautų išankstinių apmokėjimų	(60 567)	(10 447)		81		-
padidėjimas(sumažėjimas)
Kito finansinio turto pasikeitimas	27 425	(13 406)		-		-
Xxxxxx (Sumokėtas) pelno mokestis	(2 958)	(1 297)		385		380
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	15 261	6 239		( 458)		(421)
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (jsigijimas)	(59 395)	(23 745)		(2)		-
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimas	61	173		-		-
Gautos perkrovų valdymo jplaukos	16 531	10 857		-		-
Gautos dotacijos	17 009	3 255		-		-
(Suteiktos) susigrąžintos paskolos	-	-		(42 883)		9 274
Gautos palūkanos	-	24		32		22
Xxxxx dividendai	895	174		4 093		7 677
Kiti investicinės veiklos pinigų srautai	(7 719)	16 675		-		-
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai	(32 618)	7 413		(38 760)		16 973
Finansinės veiklos pinigų srautai
Gautos paskolos	-	10 000		-		-
Sugrąžintos paskolos	(22 204)	(15 116)		(2 560)		(2 560)
Nuomos jsipareigojimo padengimas	(710)	(409)		(35)		(25)
Sąskaitų likučio perviršis (overdraftas)	30 286	(6 489)		30 286		-
Sumokėtos palūkanos	(746)	(798)		(43)		(20)
Išmokėti dividendai	(932)	(750)		(773)		(750)
Kiti finansinės veiklos pinigų srautai	-	12 718		-		(17)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai	5 694	(844)		26 875		(3 372)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	(11 663)		12 808		(12 343)		13 180
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	13 470		9 913		12 346		8 669
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	1 807		22 721		3		21 849

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šios sutrumpintos tarpinės finansinės informacijos dalis.

1. Bendroji informacija

UAB „EPSO-G“ yra Lietuvos Respublikoje jregistruota uždaroji akcinė bendrovė. Buveinės adresas – Gedimino pr. 20, LT-01103, Vilnius, Lietuva. UAB „EPSO-G“ (toliau – EPSO-G arba Bendrovė, arba Įmonė) - ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis ūkio subjektas, 2012 m. liepos 25 d. jregistruotas Juridinių asmenų registre, kurio tvarkytojas yra VĮ „Registrų centras“. Bendrovės kodas 302826889, PVM mokėtojo kodas LT100007031415.

EPSO-G pagrindinė veikla yra užtikrinti nepertraukiamą, stabilų elektros energijos perdavimą aukštos jtampos tinklais ir gamtinių dujų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais bei užtikrinti šių perdavimo sistemų valdymą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat prekybos organizavimą gamtinių dujų ir biokuro biržose.

Bendrovės akcijos priklauso Lietuvos Respublikai.

Bendrovės akcininkas

2020 m. birželio 30 d.

2019 m. gruodžio 31 d.

Akcijų skaičius

Proc.

Akcijų skaičius

Proc.

Lietuvos Respublika, atstovaujama LR

energetikos ministerijos

77 526 533

100

77 526 533

100

Grupę sudaro EPSO-G bei dukterinės jmonės, kurias Bendrovė kontroliuoja:

Įmonė	Įmonės buveinės adresas	Valdomų akcijų efektyvioji dalis (proc.)		Pagrindinė veikla
	Įmonės buveinės adresas	2020-06-30	2019-12-31
LITGRID AB	Viršuliškių skg. 99B, Vilnius, Lietuva	97,5	97,5	Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius
AB „Amber Grid“	Savanorių pr. 28, Vilnius, Lietuva	96,6	96,6	Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius
BALTPOOL UAB	Žalgirio g. 90, Vilnius, Lietuva	67,0	67,0	Energijos išteklių biržos operatorius, VIAP lėšų administratorius
UAB „TETAS“	Senamiesčio g. 102B, LT- 35116, Panevėžys, Lietuva	100	100	Transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų projektavimo, rekonstrukcijos, remonto ir techninės paslaugos
UAB GET Baltic (valdoma per AB „Amber Grid“)	Geležinio Vilko g. 18A, Vilnius, Lietuva	96,6	96,6	Prekybos gamtinių dujų biržoje organizavimas

Grupės investicijas j asocijuotas ir bendrai valdomas jmones sudaro:

Įmonė

Įmonės buveinės adresas

Grupės valdomų akcijų dalis (proc.)

Pagrindinė veikla

2020-06-30

2019-12-31

UAB Duomenų logistikos

centras

Xxxxx x. 14, Vilnius,

Lietuva

20,4

Informacinių technologijų paslaugų

teikimas

LitPol Link Sp.z.o.o

Wojciecha Gorskiego 900-033 Varšuva,

Lenkijos Respublika

50,0

Bendrų užduočių, susijusių su esamos

tarpsisteminės jungties Lietuva – Lenkija valdymui. Likviduojama

Kaip nurodyta pobalansinių jvykių pastaboje, 2020 m. liepos 7 d. Grupė kartu su „UAB „Ignitis grupė“ užbaigė sandorj pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartj sudarytą su „Quaero Capital“ valdomo infrastruktūros investicinio fondo „Quaero European Infrastructure Fund II” dukterine jmone „QEIF II Development Holding Sàrl”, dėl UAB „Duomenų logistikos centras“ (toliau – DLC) 100% akcijų pardavimo. Pagal sutartj, Grupės akcijų dalies pardavimo kaina gali siekti iki 2 mln. Eur. Investicija j DLC Grupės 2020

m. birželio 30 d. finansinėse ataskaitose apskaityta trumpalaikio turto straipsnyje „Kitas finansinis turtas“ ir 2020 m. birželio 30

d. sudarė 0,82 mln. Eur.

Grupės darbuotojų skaičius 2020 m. birželio 30 d. buvo 1 061 (2019 m. gruodžio 31 d. – 993). Bendrovės darbuotojų skaičius 2020 m.

birželio 30 d. buvo 24 (2019 m. gruodžio 31 d. – 25).

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės sutrumpintą tarpinę finansinę informaciją už šešių mėnesių laikotarpj, pasibaigusj 2020 m. birželio 30 d.:

2.1 Rengimo pagrindas

Bendrovės ir konsoliduota sutrumpinta tarpinė finansinė informacija už šešių mėnesių laikotarpj, pasibaigusj 2020 m. birželio 30 d. yra parengta pagal 34-ą Tarptautinj apskaitos standartą (toliau - TAS) „Tarpinė finansinė atskaitomybė“.

Pateikimo valiuta yra eurais. Šios ataskaitos pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.

Siekiant geriau suprasti šioje sutrumpintoje tarpinėje finansinėje informacijoje pateiktus duomenis, ši finansinė informacija turi būti skaitoma kartu su Konsoliduotomis ir Bendrovės 2019 m. finansinėmis ataskaitomis, parengtomis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Ši sutrumpinta tarpinė finansinė informacija yra parengta jsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikj materialųjj turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir jvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinj turtą, vertinamą tikrąją verte per kitas bendrąsias pajamas.

Sutrumpinta tarpinė finansinė informacija yra neaudituota. Metinių finansinių ataskaitų už 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus auditą atliko UAB „Deloitte Lietuva“.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės jmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Apskaitos principai, taikyti rengiant sutrumpintą tarpinę finansinę informaciją, yra tokie patys, kaip ir taikyti rengiant finansines ataskaitas už 2019 metus.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Bendrovė ir Grupė pirmą kartą taikydama TFAS 16, nuomos jsipareigojimus jvertino likusių nuomos mokesčių dabartine verte, diskontuota taikant papildomą nuomininko skolinimosi palūkanų normą. Bendrovė ir Grupė naudojimo teise valdomą turtą pripažjsta suma, kuri lygi nuomos jsipareigojimams. Grupė taiko naująjj standartą naudojant modifikuotą retrospektyvinj būdą, taikymo bendrasis poveikis pripažintas 2019 m. sausio 1 dieną.

Kitų naujų standartų, standartų pakeitimų ir aiškinimų, galiojančių Bendrovei nuo 2020 metų ir turinčių reikšmingą jtaką Bendrovės finansinei informacijai, nebuvo.

2.2 Konsolidavimo principai

Dukterinės jmonės – tai jmonės, kur Xxxxxxxx turi galią valdyti ūkio subjektą, j kurj investuojama (t. y. turi galiojančių teisių, kurios jam šiuo metu suteikia galimybę vadovauti svarbiai veiklai), gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, j kurj investuojama ir gali naudotis savo galia valdyti ūkio subjektą, j kurj investuojama, kad paveiktų investuotojo grąžos dydj.

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima EPSO-G ir jos dukterines jmones. Dukterinių jmonių finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokj patj ataskaitinj laikotarpj kaip ir patronuojančios jmonės finansinės ataskaitos.

Dukterinės jmonės yra konsoliduojamos nuo datos, kai jų kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės jmonių yra eliminuojami.

Rengiant finansines ataskaitas pagal TFAS, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir jvertinimus, kurie turėjo jtakos pateiktoms turto, jsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Būsimi jvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant jvertinimus. Tokių jvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėse ataskaitose, kai bus nustatytas. Rengiant šias tarpines sutrumpintas finansines ataskaitas, reikšmingi vadovybės sprendimai dėl apskaitos politikos taikymo bei pagrindiniai neapibrėžtumų nustatymo šaltiniai buvo tie patys, kaip ir tie, kurie buvo pritaikyti rengiant 2019

m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansines ataskaitas, išskyrus tuos apskaitinius vertinimus, kurių neapibrėžtumas

3. COVID 19 jtakos vertinimas

Rengiant šias tarpines finansinės ataskaitas, už laikotarpj, pasibaigusj 2020 m. birželio 30 d., Bendrovės ir Grupės vadovybės vertinimai ir prielaidos dėl COVID-19 jtakos iš esmės nesikeitė, lyginant su 2019 m. audituotose finansinėse ataskaitose pateiktais vertinimais, išskyrus žemiau paminėtus padidėjusius neapibrėžtumus.

Vadovybė, vertindama pagrindinių COVID-19 veiksnių galimą jtaką Bendrovės strateginiams tikslams, pinigų srautams, finansiniams rezultatams, neigiamos jtakos finansinei būklei ir grėsmių Bendrovės ir Grupės veiklos tęstinumui nenustatė.

Pagrindiniai vadovybės COVID-19 pandemijos jtakos vertinimai :

Veiklos tęstinumas

Dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, EPSO-G grupės jmonėse peržiūrėtos ir jgyvendintos veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencinės priemonės: paskirti atsakingi darbuotojai už situacijos stebėjimą bei informacijos teikimą bendrovių ir Grupės vadovybei, identifikuoti kritines funkcijas atliekantys ir pagrindines sistemas administruojantys padaliniai ir darbuotojai, taikomos papildomos organizacinės priemonės sistemų valdymo centruose, suplanuotos techninės ir pavadavimo priemonės, jei virusas išplistų. Grupėje nuolat peržiūrimi ekstremalių situacijų valdymo planai, rengiami papildomi dokumentai bei jgyvendinimo priemonės – kritinių veiklų sąrašai, priemonių, reikalingų, kad šios veiklos būtų nepertraukiamos, išteklių ir atsakingų asmenų sąrašai bei kiti dokumentai ir priemonės.

Vykdant pagrindinių Grupės klientų stebėseną, reikšmingos neigiamos jtakos dėl COVID-19 nebuvo identifikuota. Transportuoti dujų kiekiai 2020 m. I pusm., palyginus su 2019 m. I pusm., augo, todėl pajamų sumažėjimo dėl COVID-19 jtakos dujų sektoriuje neidentifikuojama.

Transportuoti elektros energijos kiekiai 2020 m. I pusm., palyginus su 2019 m. I pusm., yra mažesni dėl sumažėjusio elektros energijos vartojimo, todėl Grupės elektros energijos sektoriaus pajamos dėl pandemijos efekto 2020 metais gali mažėti. Ilguoju laikotarpiu 2020 m. negautos elektros sektoriaus pajamos bus kompensuojamos ateities laikotarpiais kainų reguliavimo mechanizmo pagalba.

Grupė neprognozuoja likvidumo ar kredito rizikos problemų. Pagrindiniai Bendrovės klientai yra didelės jmonės, kurios dažnu atveju taip pat yra reguliuojamos ir/ar priskiriamos prie nerizikingų bendrovių sąrašo. Dėl Grupės klientų specifikos gautinų sumų tikėtini kredito nuostoliai vertinami individualiai, atsižvelgiant j klientų jsipareigojimų nejvykdymo tikimybę (riziką). Grupė vertino pagrindinių klientų esamą ir tikėtiną ateities ekonominę būklę, reikšmingų skirtumų neidentifikavo, ataskaitų sudarymo momentu atsiskaitymai vyko jprastai. Tikėtini kredito nuostoliai turėtų išlikti panašiame, kaip ir 2019 m., lygyje. Grupė planuoja reguliariai atnaujinti kredito rizikos vertinimus keičiantis ekonominei aplinkai, imasi priemonių dėl sustiprintos mokėjimų kontrolės.

Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas

Grupės vadovybė peržiūrėjo pagrindines prielaidas, naudojamas ilgalaikio materialaus turto tikrosios vertės nustatymui. Vadovybės vertinimu COVID-19 pandemija neturės reikšmingos jtakos reguliuojamų bendrovių ilgalaikio turto vertei, nes turtas vertinamas pajamų metodu, taikant diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdą, o jų trumpalaikiai suteiktų paslaugų ir pajamų pokyčiai jvertinami ir kompensuojami sekančiais metais. Atsižvelgiant j tai, kad dėl COVID-19 neigiamos jtakos veiklos rezultatams bei pinigų srautams nebuvo identifikuota, Grupės vadovybė mano, jog indikacijų ilgalaikio turto vertės sumažėjimui nėra.

Kiti apskaitiniai vertinimai

COVID-19 pandemija neturi jtakos Grupės bendrovių gautų paskolų grąžinimui, nes jų generuojami pinigų srautai yra daugiau

nei pakankami užtikrinti finansinių jsipareigojimų vykdymą. Trumpalaikis skolinimasis užtikrinamas EPSO-G grupės mastu. Bendrovės turi pakankamą trumpalaikio skolinimosi limitą (overdraftą), kuris užtikrina einamąjj mokumą.

Neigiama COVID-19 jtaka veiklos rezultatams, pinigų srautams ir finansinei būklei neprognozuojama, ko pasėkoje neigiamos jtakos kovenantų, numatytų Grupės jmonių sutartyse su bankais, vykdymui nenumatoma. Su komerciniais ir instituciniais bankais bendradarbiavimas vyksta be pasikeitimų.

4. Ilgalaikis nematerialusis turtas

Grupė	Nematerialusis turtas
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	8 867
2018 m. gruodžio 31 d. likučio korekcija*	440
Įsigijimai	768
Perklasifikavimas iš IMT	6
Amortizacija	(1 030)
Likutinė vertė 2019 m. birželio 30 d.	9 051
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	7 910
Įsigijimai	276
Perklasifikavimas iš IMT	4
Amortizacija	(1 046)
Likutinė vertė 2020 m. birželio 30 d.	7 144

Ilgalaikis nematerialusis turtas yra apskaitomas jsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra.

5. Ilgalaikis materialusis turtas

Grupė	Ilgalaikis materialusis turtas
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	509 825
Įsigijimai	23 589
Išankstiniai apmokėjimai už IMT	1 336
Perkainojimas	391
Pardavimai ir nurašymai	(308)
Perklasifikavimai j atsargas	(148)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	(8 109)
Nusidėvėjimas	(14 335)
Likutinė vertė 2019 m. birželio 30 d.	512 241
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	525 899
Įsigijimai	64 799
Išankstiniai apmokėjimai už IMT	363
Pardavimai ir nurašymai	(285)
Perklasifikavimai j atsargas	(36)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	(27 162)
Nusidėvėjimas	(14 322)
Likutinė vertė 2020 m. birželio 30 d.	549 256

Ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir jvertintus vertės sumažėjimo nuostolius. Ilgalaikio turto jsigijimai mažinami tam turtui jsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES struktūrinių fondų lėšos, naujų vartotojų (gamintojų) prijungimo prie elektros perdavimo tinklo lėšos (pagal taikomą apskaitos politiką iki 2009 m. liepos 1 d.), VIAP lėšos ir perkrovų valdymo lėšos.

6. Naudojimo teise valdomas turtas

Grupė
Pripažinta 2019 m. sausio 1 d.	8 454
Įsigijimai	15
Nusidėvėjimas	(614)
Likutinė vertė 2019 m. birželio 30 d.	7 855
Likutinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d.	9 378
Įsigijimai	1 319
Nusidėvėjimas	(717)
Likutinė vertė 2020 m. birželio 30 d.	9 980

Grupė naudojimo teise valdomame turte pripažino pagal nuomos sutartis valdomą turtą: pastatus, transporto priemones, kitą turtą bei valstybinę žemę, valdomą pagal ne aukciono tvarka išsinuomotą iš savivaldybių. Naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo nuomos pradžios iki nuomos termino pabaigos.

7. Bendrovės investicijos j dukterines jmones

2020 m. birželio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo akcijų šiose Grupės jmonėse:

Grupės jmonės	Įsigijimo vertė	Vertės sumažėjimas	Apskaitinė vertė	Dalyvavimas (akcijų proc.)
LITGRID AB	217 215	26 090	191 125	97,5
AB „Amber Grid“	126 529	-	126 529	96,6
UAB „Baltpool“	388	-	388	67
UAB „TETAS“	3 150		3 150	100
Iš viso	347 282	26 090	321 192

8. Įstatinis kapitalas

2020 m. birželio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės akcinis kapitalas yra 22 482 695 eurų. Jj sudaro 77 526 533 vnt. 0,29 Eur

nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų.

9. Paskolos

Grupės ir Bendrovės paskolas sudarė:

Ilgalaikės paskolos

Grupė Bendrovė

2020-06-30 2019-12-31 2020-06-30 2019-12-31

Banko paskolos 119 442 134 202 - 2 560

Trumpalaikės paskolos

Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 22 959 30 403 2 560 2 560

Banko paskolos - - - -

Banko sąskaitos perviršis 30 286 - 30 286 -

Iš viso paskolų 172 687 164 605 32 846 5 120

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai

Grupė Bendrovė

2020-06-30 2019-12-31 2020-06-30 2019-12-31

Tarp 1 ir 2 metų	24 399	22 959	2 560	2 560
Nuo 2 iki 5 metų	58 015	72 997	-	-
Po 5 metų	37 028 38 246 - -
Iš viso	119 442 134 202 2 560 2 560

Apyvartinių lėšų subalansavimui 2020 m. birželio 30 d. Grupės bendrovės buvo pasiskolinę 50 464 tūkst. Eur lėšų pagal jų su UAB

„EPSO-G“ sudarytas tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartis.

2020 m. birželio 30 d. Grupės jmonė AB „Amber Grid“ pasirašė iki 65 mln. eurų vertės ilgalaikio finansavimo sutartj su Europos investicijų banku (EIB) dėl dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje statybos finansavimo.

10. Dividendai

2020 m. balandžio 30 d. eiliniame visuotiniame UAB „EPSO-G“ akcininkų susirinkime tvirtinant 2019 m. pelno paskirstymą, buvo nutarta išmokėti 772,7 tūkst. Eur dividendų, t.y. 0,009967 Eur vienai akcijai.

11. Pelno mokestis

2020 m. šešių mėnesių pelnas apmokestinamas 15 proc. (2019 m. – 15 proc.) pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių jstatymus.

2020 m. birželio 12 d. buvo pasirašyta sutartis tarp patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ ir „LITGRID“ AB dėl UAB „EPSO-G“ 2019 m. mokestinio nuostolio perdavimo už atlygj. Pagal šią sutartj „LITGRID“ AB sumokėjo UAB „EPSO-G“ 15 proc. Eur nuo perimto mokestinio nuostolio sumos, t.y. 385 tūkst. Eur

2019 m. vasario 26 d. buvo pasirašyta sutartis tarp patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ ir „LITGRID“ AB dėl UAB „EPSO-G“ 2018 m. mokestinio nuostolio perdavimo už atlygj. Pagal šią sutartj „LITGRID“ AB sumokėjo UAB „EPSO-G“ 15 proc. Eur nuo perimto mokestinio nuostolio sumos, t.y. 380 tūkst. Eur.

12. Sandoriai tarp susijusių šalių

2020 m. birželio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 31 d. patronuojanti Grupės ir Bendrovės šalis buvo Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos. Susijusių šalių atskleidimo tikslais Lietuvos Respublika neapima centrinių ir vietinių valdžios institucijų. Atskleidimas apima sandorius ir likučius su akcininku, dukterinėmis jmonėmis (Bendrovės sandoriuose), visomis valstybės kontroliuojamomis, ar reikšmingai jtakojamomis jmonėmis (tokių jmonių sąrašas skelbiamas xxxxx://xxx.xxxx.xx/xxxx- imones/vvi-sarasas ir sandoriai atskleidžiami tik tada, jei sandorių suma per kalendorinius metus viršija 100 tūkst. Eur ) bei vadovybe ir jų šeimų nariais.

Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal rinkos sąlygas, pagal teisės aktais patvirtintus tarifus arba laikantis viešųjų pirkimo jstatymo reikalavimų.

Susijusios šalys	Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos	Gautinos sumos ir sukauptos pajamos	Pardavimai	Pirkimai	Finansinės veiklos pajamos	Finansinės veiklos sąnaudos
UAB „Ignitis grupė“	157 126*	67	-	-		- 367
Valstybės valdomos jmonės
AB „Energijos skirstymo operatorius“	8 418	21 087	109 893	35 113
AB „Ignitis gamyba“	12 078	3 065	11 753	91 062
UAB "Ignitis"	5 391	3 110	19 899	32 356
UAB Duomenų logistikos centras	1	25	111	5
UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“	16	26	129	33
UAB „Transporto valdymas“	157			428		-
UAB Energetikos paslaugų ir rangos
organizacija
UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė		35
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė		82	11	170	78	-
AB „Lietuvos geležinkeliai“		16	57	310		-
VĮ Ignalinos atominė elektrinė			164	821	93	-
AB Klaipėdos nafta		7 049				-
AB Geotema			110		19268
Kitos		156	6	53	37	-
		190 779	27 728	143 164	179 153	- 367
* Mokėtina suma jvertinta su kainos priedu

2020 m. šešių mėnesių laikotarpio Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2020 m. birželio 30 d. sudarė:

254 25 680 -

2019 m. šešių mėnesių laikotarpio Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2019 m. birželio 30 d. sudarė:

Susijusios šalys

Mokėtinos sumos ir sukauptos sąnaudos

Xxxxxxxx sumos ir sukauptos

pajamos Pardavimai Pirkimai

Finansinės veiklos sąnaudos

energija, UAB)*
Valstybės valdomos jmonės
AB „Energijos skirstymo operatorius“	11 639	20 352	108 776	27 678	-
AB „Ignitis gamyba“	10 280	2 491	14 408	56 378	-
Energijos tiekimas UAB	6 693	4 193	22 560	35 289	-
UAB Duomenų logistikos centras	36	26	131	89	-
UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“		53	132		-
UAB „Transporto valdymas“	80			337	-
UAB Energetikos paslaugų ir rangos organizacija	341	6	66	532	-
UAB Vilniaus kogeneracinė jėgainė	40		35
UAB Kauno kogeneracinė jėgainė	609				-
NT Valdos, UAB	6			49	-
AB „Lietuvos geležinkeliai“	32	108	569	91
VĮ Ignalinos atominė elektrinė		122	631
UAB Ignitis
UAB „Litgas“					-
AB „Klaipėdos nafta“	10 156	110	58	28 702
VĮ „Geoterma“					-
	197 266	27 461	147 366	149 145	498
* Mokėtina suma jvertinta su kainos priedu

UAB „Ignitis grupė“ (buvusi Lietuvos

157 354* 498

2020 m. šešių mėnesių Bendrovės sandoriai ir likučiai 2020 m. birželio 30 d. su susijusiomis šalimis sudarė:

Susijusios šalys	Finansinės veiklos pajamos	Finansinės veiklos sąnaudos	Mokėtinos sumos	Gautinos sumos	Suteiktos paskolos	Pirkimai	Pardavimai
UAB „Ignitis grupė“	-	367	157 126*	67		-	-
Litgrid AB	3 983	-	-	32		-	76
AB Amber Grid	26			15	34 183		65
UAB „Tetas“	7			2	746
UAB „Baltpool“	126			13	15 536		1
UAB „GET Baltic“					-
UAB „Transporto valdymas“			-			16
Iš viso	4 142	367	157 126	129	50 464	16	142

* Mokėtina suma jvertinta su kainos priedu

2019 m. šešių mėnesių Bendrovės sandoriai ir likučiai 2019 m. birželio 30 d. su susijusiomis šalimis sudarė:

Susijusios šalys

Finansinės

veiklos

Finansinės

veiklos

Mokėtinos

sumos

Gautinos sumos

Suteiktos Pardavimai

paskolos

pajamos sąnaudos

UAB „Ignitis grupė“
(buvusi Lietuvos	-	498	157 354*				-
energija, UAB)*
Litgrid AB	2 574	-	-				43
AB Amber Grid	5 051			5	2 440		26
UAB „Tetas“	5				803		7
UAB „Baltpool“	72					3
Iš viso	7 702	498	157 354	5 3 243		79

* Mokėtina suma jvertinta su kainos priedu

Grupė Bendrovė

Išmokos vadovybei	2020-06-30	2019-06-30	2020-06-30	2019-06-30
Xxxxxxx, susijusios su darbo santykiais	1 017	1 066	198	194
Iš jų: Išeitinės kompensacijos	-	23	-	-
Vadovų skaičius (vidutinis sąrašinis)	23	24	5	5

Per 2020 m. ir 2019 x. xxxxx mėnesius Grupės ir Xxxxxxxxx vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

Vadovybe yra laikomi administracijos vadovai bei jų pavaduotojai/departamentų direktoriai. Per 2020 m. šešis mėnesius kolegialių valdymo organų nariams išmokos sudarė 104 tūkst. Eur (2019 m. šešis mėnesius – 64 tūkst. Eur).

13. Pobalansiniai jvykiai

2020 m. liepos 7 d. EPSO-G patronuojamoji bendrovė kartu su UAB „Ignitis grupė“ užbaigė sandorj pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartj sudarytą su „Quaero Capital“ valdomo infrastruktūros investicinio fondo „Quaero European Infrastructure Fund II” dukterine jmone „QEIF II Development Holding Sàrl”, dėl DLC 100% akcijų pardavimo. Pardavusi DLC akcijas, Grupė 2020 m. liepos 7 d. gavo 1,65 mln. Eur pajamų, tačiau maksimalios pajamos gali sudaryti apie 2 mln. Eur.

*****

UAB „EPSO-G“ KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS

EPSO-G TRUMPAI

7 771 km – Tiek aukštos jtampos elektros perdavimo linijų prižiūri „Litgrid“.

2 114 km – Tiek sudaro „Amber Grid“ eksploatuojamų vamzdynų ilgis.

4,9 TWh – Tiek elektros perduota Lietuvos gyventojams ir verslui.

12,6 TWh – Tiek gamtinių dujų perduota Lietuvos gyventojams ir verslui.

341 – Tiek rinkos dalyvių buvo registruoti „Baltpool“ biokuro biržoje.

117 proc. – Tiek išaugo prekybos dujomis apimtis GET Baltic biržoje pradėjus veikti Suomijos rinkoje.

98 proc. – Tiek „Litpol Link“ jungtis buvo prieinama Lietuvos vartotojams. 95 proc. – Tiek „NordBalt“ jungtis buvo prieinama Lietuvos vartotojams. 100 proc. – Tiek laiko gamtinės dujos buvo tiekiamos sistemos vartotojams.

Svarbiausi EPSO-G grupės veiklos rodikliai:

	2020 m. Sausis-Birželis	2019 m. Sausis-Birželis	Pokytis
	2020 m. Sausis-Birželis	2019 m. Sausis-Birželis	+/-	Proc.
Pajamos, tūkst. Eur	132 446	124 107	8 339	6,7%
EBITDA, tūkst. Eur	36 961	23 950	13 011	54,3%
Grynasis pelnas, tūkst. Eur	19 580	6 304	13 276	210,6%
Darbuotojų skaičius	1061	1050	11	1,0%
Perduotas elektros energijos kiekis, GWh	4 932	5 150	-218	-4,2%
Transportuotas dujų kiekis, GWh	12 556	12 551	5	0,0%
Gamtinių dujų biržos apyvarta, GWh	3 854	1 772	2 082	117,5%
Energijos išteklių biržoje parduotas biokuro kiekis, tne	226	280	-54	-19,4%

2020 METŲ EPSO-G IR ĮMONIŲ GRUPĖS KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS

Konsoliduotas EPSO-G valdymo bendrovės ir jmonių grupės pranešimas parengtas už šešių mėnesių laikotarpj, pasibaigusj 2020 m. birželio 30 d.

1. Bendroji informacija apie EPSO-G įmonių grupę

Bendrovės pavadinimas	UAB „EPSO-G“
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2012-07-25, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	302826889
Buveinės adresas	Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius
Adresas korespondencijai	Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius
Telefonas	x000 000 00000
El. paštas	xxxx@xxxxx.xx
Interneto tinklapis	xxx.xxxxx.xx
Įstatinis kapitalas	22 482 695 Eur
Vienintelis akcininkas	Lietuvos Respublika, kurios turtines ir neturtines teises jgyvendina LR energetikos ministerija

EPSO-G yra 100 proc. valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų jmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB „EPSO- G“ akcininko teises ir pareigas jgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Svarbiausia 1 061 kvalifikuotą darbuotoją turinčios EPSO-G grupės veikla yra užtikrinti nepertraukiamą, stabilų elektros energijos perdavimą aukštos jtampos tinklais ir gamtinių dujų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais bei efektyvų šių perdavimo sistemų valdymą, priežiūrą ir plėtrą. Grupei priklausančios bendrovės taip pat valdo ir plėtoja biokuro, gamtinių dujų bei medienos prekybos platformas, skirtas užtikrinti sąlygas skaidriai konkurencijai energijos išteklių ir apvaliosios medienos rinkoje.

Visų EPSO-G grupei priklausančių jmonių pareiga – efektyviai ir numatytu laiku jgyvendinti akcininko lūkesčių laiške iškeltus valstybei svarbius energijos perdavimo ir mainų infrastruktūros plėtros projektus prisidedant prie Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytų tikslų jgyvendinimo, taip kuriant tvarią ilgalaikę vertę akcininkui Lietuvos valstybei, žmonėms ir šalies ūkiui.

2020 m. birželio 30 d. „EPSO-G“ grupę (toliau – EPSO-G grupė arba Grupė) sudarė valdymo bendrovė UAB „EPSO-G“

(toliau – EPSO-G arba Bendrovė), keturios tiesiogiai kontroliuojamos grupės jmonės (LITGRID AB (toliau – „Litgrid“), AB

„Xxxxx Xxxx“ (toliau – „Amber Grid“), BALTPOOL UAB (toliau – „Baltpool“), UAB „TETAS“ (toliau „Tetas“) ir netiesiogiai

kontroliuojama UAB GET Baltic (toliau – GET Baltic)). EPSO-G jmonių grupės struktūra 2020 m. birželio 30 d:

Pavadinimas	LITGRID AB	AB „Amber Grid“	BALTPOOL UAB	UAB „TETAS“	UAB GET Baltic
Teisinė forma	Akcinė bendrovė	Akcinė bendrovė	Uždaroji akcinė bendrovė	Uždaroji akcinė bendrovė	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	2013-06-11, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	2009-12-10, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	2005-12-08, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras	2012-09-13, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	302564383	303090867	302464881	300513148	302861178
Buveinės adresas	Viršuliškių skg. 99B, LT- 05131, Vilnius	Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius	Žalgirio g. 90, LT-09303, Vilnius	Senamiesčio g. 102B, LT- 35116, Panevėžys	Geležinio Vilko g. 18 A, LT- 08104 Vilnius
Telefonas	x000 0 000 0000	x000 0 000 0000	x000 0 000 0000	x000 00 000 000	x000 0 000 0000
Faksas	x000 0 000 0000	x000 0 000 0000		x000 00 000 000	x000 0 000 0000
El. paštas	xxxx@xxxxxxx.xx	xxxx@xxxxxxxxx.xx	xxxx@xxxxxxxx.xx	xxxx@xxxxx.xx	xxxx@xxxxxxxxx.xxx
Interneto tinklapis	xxx.xxxxxxx.xx	xxx.xxxxxxxxx.xx	xxx.xxxxxxxx.xx	xxx.xxxxx.xx	xxx.xxxxxxxxx.xxx
Veiklos pobūdis	Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius	Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius	Energijos išteklių ir medienos biržos operatorius, VIAP lėšų administratorius	Specializuotos transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto ir jrengimo paslaugos, testavimo ir bandymo darbai, energetikos objektų projektavimas	Gamtinių dujų biržos operatorius
EPSO-G valdoma akcijų dalis	97,5 proc.	96,6 proc.	67,0 proc.	100,0 proc.	96,6 proc.

KONSOLIDUOTAS PRANEŠIMAS UŽ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ

PASIBAIGUSĮ 2020 M. BIRŽELIO 30 D. (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

1.1. EPSO-G grupė

Energijos perdavimo ir mainų jmonių grupės valdymo bendrovė EPSO-G jsteigta 2012 m. liepos 25 d., jgyvendinant Lietuvos Respublikai iš Europos Sąjungos teisės kylančius privalomus III energetinio paketo reikalavimus dėl energijos gamybos ir skirstymo bei perdavimo veiklų atskyrimo. Pradžioje Bendrovė veikė kaip finansinis holdingas, kurio pagrindinė funkcija buvo konsoliduoti grupės jmonių finansinius rezultatus.

Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, LR Vyriausybės bei tiesioginio akcijų valdytojo, Lietuvos energetikos ministerijos, sprendimais, 2015-2016 m. nutarta iš esmės pertvarkyti EPSO-G j aktyvią valdymo bendrovę, kuri tiesiogiai dalyvauja patronuojamų bendrovių valdyme, vykdo jų veiklos priežiūrą bei kontrolę, atlieka kitas savarankiškas su Grupės integruotu valdymu susijusias funkcijas.

Vadovaujantis LR Vyriausybės ir LR energetikos ministerijos sprendimais, 2015 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro jsakymu Nr. 1-212 buvo patvirtintos „Valstybės valdomų energetikos sektoriaus jmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės“, kurios jtvirtino naują Grupės korporatyvinio valdymo modelj ir pagrindines funkcijas.

2020 m. birželio 30 d. EPSO-G grupę sudarė valdymo bendrovė, elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūras valdantys perdavimo sistemų operatoriai, gamtinių dujų, biokuro bei medienos biržas valdantys rinkos operatoriai bei infrastruktūros priežiūros paslaugas teikiančios jmonės:

1.2. EPSO-G valdymo bendrovė

EPSO-G, UAB yra valdymo bendrovė, kuriai vienintelio akcininko – LR energetikos ministerijos - keliamas tikslas yra kurti pažangią, efektyviai valdomą, ilgalaikę naudą akcininkams teikiančią energijos perdavimo ir biržų operatorių grupę, užtikrinančią strateginių Lietuvos energetikos interesų jgyvendinimą ir prisidedančią prie šalies konkurencingumo didinimo bei visuomenės gerovės kūrimo.

Įgyvendindama Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje ( toliau tekste NENS), pagal akcininko lūkesčių laiške nubrėžtas veiklos kryptis valdymo bendrovė nustato Grupės ir ją sudarančių bendrovių strateginius tikslus ir uždavinius, prižiūri jų jgyvendinimą, identifikuoja ir valdo veiklos rizikas bei taiko priemones Grupės jmonių veiklos efektyvumui didinti.

Valdymo bendrovė taip pat nustato gerąją verslo praktiką atitinkančias veiklos taisykles, koordinuoja Grupei priklausančių jmonių veiklą audito, žmogiškųjų išteklių, rizikos valdymo, socialinės atsakomybės, inovacijų, komunikacijos bei kitose veiklos skaidrumą ir atskaitingumą didinančiose srityse, taip kurdama tvarią ilgalaikę vertę Lietuvos žmonėms ir verslui.

Vienoda geroji EPSO-G grupės jmonių valdysenos praktika yra jgyvendinama remiantis Korporatyvinio valdymo politika, prie kurios yra prisijungusios grupės bendrovės ir valdymo bendrovės nominuotiems atstovams tiesiogiai dalyvaujant patronuojamų jmonių valdybų darbe.

EPSO-G valdymo bendrovė priežiūros bei kontrolės funkcijas vykdo šiomis priemonėmis:

• priimdama visuotinio EPSO-G akcininkų susirinkimo kompetencijai priskiriamus sprendimus patronuojamose

Grupės bendrovėse, taip užtikrinant veiklos krypčių, tikslų, uždavinių ir priemonių sąsajas;

• nominuodama valdymo bendrovės atstovus j Grupės jmonių valdybas, taip užtikrindama kryptingą akcininko iškeltų tikslų jgyvendinimą, derinant patronuojamų grupės jmonių veiklos strategijas su Grupės strategijos kryptimis;

• organizuodama ir vykdydama Audito komiteto darbą, taip užtikrindama priimamų sprendimų skaidrumą, kontrolę ir atskaitingumą Grupėje;

• organizuodama ir vykdydama Atlygio ir skyrimo komiteto darbą, taip užtikrindama vienodus skyrimo ir atlygio mokėjimo principus Grupėje;

• vykdydama centralizuotą Grupės mastu veikiantj vidaus auditą, kuris yra tiesiogiai atskaitingas audito

komitetui bei Bendrovės valdybai ir nėra pavaldus Bendrovių administracijai;

• priimdama svarbias sritis reglamentuojančias veiklos politikas, taip diegdama gerąją tvarios plėtros praktiką Grupėje;

• parengdama tipinius, standartizuotus dokumentų projektus, kurie suvienodina Grupės bendrovių veiklą;

• jgyvendindama funkcinj veiklos sričių kuravimą Grupėje;

• teikdama konsultacines paslaugas Grupės jmonėms.

EPSO-G valdymo bendrovės uždaviniai, funkcijos ir veikla juos jgyvendinant:

EPSO-G

uždaviniai

Projektai / Funkcijos

Veikla

Strateginių projektų valdymas

Sinchronizacija

▪ Strateginių projektų jgyvendinimo kontrolė

▪ Interesų atstovavimas LT ir tarptautinėse

institucijose

▪ Veiksmų koregavimas dėl rezultato ir

integruotumo užtikrinimas

▪ Viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo

užtikrinimas

GIPL

Įmonių valdymas

Kompetentingas akcininko interesų atstovavimas Grupės jmonių valdymo organuose

▪ Grupės strategija ir bendri tikslai, jgyvendinantys akcininko lūkesčius

▪ Integruotos, vienodais principais pagrjstos finansų ir verslo valdymo praktikos (vieningos grupės politikos)

▪ Gerųjų verslo praktikų diegimas

Tikslų nustatymas ir integravimas

▪ Įmonių veiklos planų derinimas ir tvirtinimas

▪ Metinių tikslų nustatymas valdybose,

suderinamumo užtikrinimas

Galimybių identifikavimas ir

plėtros jgalinimas

▪ Keliami ambicingi tikslai, kuriamos naujos

veiklos, naujų jmonių jsigijimai

Efektyvumo užtikrinimas

▪ Įmonių grupės veiklos efektyvumo jvertinimas ir optimizavimo priemonių

numatymas ir jgyvendinimas

▪ Biudžeto uždaviniai ir veiklos sąnaudų

kontrolė

▪ Vienodas, brandus ir su rinka palyginamas

atlygio valdymas

Veiklos kontrolė

▪ Centralizuota audito funkcija

▪ Veiklos planų jgyvendinimo priežiūra

▪ Metinių rezultatų jvertinimas valdybose

Rizikų valdymas

▪ Rizikų valdymo priemonių nustatymo ir

valdymo kontrolė

Atskaitingumo

užtikrinimas

Atskaitomybė akcininkui

▪ Atskaitomybė pagal lūkesčių laiško

reikalavimus

▪ Kokybiška ir greita informacija apie grupės

jmonių būklę

▪ Kokybiška ir greita informacija apie projektų

būklę

▪ Formalioji ir neformalioji komunikacija

Santykių su interesų turėtojais

valdymas

▪ Interesų turėtojų grupių identifikavimas

▪ Interesų turėtojų lūkesčių nustatymas

▪ Komunikacijos strategijos ir funkcinės lyderystės rizikų valdymui užtikrinimas

▪ Komunikacija

Pirkimų kriterijai, kontrolė

▪ Dalyvavimas pirkimų komisijose

▪ Esminių sutarčių sąlygų analizė, vertinimas ir tvirtinimas valdybose

Veiklos ir elgsenos modelių

nustatymas

▪ Bendros vertybės, politikos ir tvarkos,

kuriomis vadovaujasi visos grupės jmonės

Skaidrumas

▪ Atskaitomybės suinteresuotosioms šalims

užtikrinimas

▪ Korupcijos prevencijos užtikrinimas

Sinergijų užtikrinimas

Finansų valdymas

▪ Bendras iždo valdymas

Veiklų valdymas

▪ Bendri pirkimai

▪ Paslaugos grupės jmonėms

▪ Dalijimasis žiniomis (angl. know-how)

▪ Inovacijų paieška ir jgyvendinimas

Klientai

EPSO-G klientas – tai Grupės akcininkas ir Grupės jmonės. Kokybiškiems, lemiamą jtaką valdomų bendrovių veiklai darantiems valdymo sprendimams, efektyviai veiklos kontrolei bei konsultavimui užtikrinti yra būtini aukštos kvalifikacijos specialistai ir gera valdymo bendrovės dalykinė reputacija.

Išsami informacija apie EPSO-G valdymo bendrovės veiklą per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius yra pateikta šio tarpinio pranešimo 7-ame skirsnyje „Valdysenos ataskaita“.

1.3. LITGRID

„Litgrid“ yra elektros perdavimo sistemos operatorius, kuris užtikrina patikimą elektros energijos perdavimą bei elektros energijos balansą, valdo ir eksploatuoja aukštos jtampos elektros perdavimo tinklą ir nuolatinės srovės jungtis

„LitPol Link“ bei „NordBalt“. Bendrovė rūpinasi perdavimo tinklo ir elektros energijos rinkos plėtra, koordinuoja elektros srautus ir palaiko stabilų šalies energetikos sistemos darbą.

Vadovaujantis Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje jtvirtintais ilgalaikiais tikslais, svarbiausios

„Litgrid“ veiklos sritys ir atsakomybės yra: šalies elektros energetikos infrastruktūros palaikymas ir integracija su Vakarų ir Šiaurės Europos elektros energetikos infrastruktūra; elektros rinkos vystymas ir dalyvavimas kuriant bendrą Baltijos šalių bei Europos elektros rinką; Lietuvos ir kontinentinės Europos elektros energetikos sistemų integracija darbui sinchroniniu režimu.

Bendrovės misija - patikimas ir kokybiškos elektros energijos perdavimas Europos rinkoje, kuriantis vertę visuomenei.

Lietuvoje 2020 m. birželio 30 d. „Litgrid“ prižiūrėjo 2771,4 kilometrus aukštosios jtampos (000-000-000 kV) linijų bei 237 transformatorių pastotes ir skirstyklas. Siekiant palaikyti stabilų oro linijų tarnavimo amžių ir užtikrinti stabilų jrenginių darbą, per 2020 metų pirmąjj pusmetj suremontuotos 00 000-000 kV transformatorių pastotės ir skirstyklos. Į tą skaičių jeina tokios svarbios elektros sistemai 330 kV transformatorių pastotės, kaip Panevėžio, Jurbarko, Neries.

„Litgrid“ teikiamos paslaugos:

• elektros energijos perdavimas aukštosios jtampos (110 ir 330 kV) elektros jrenginiais. Perdavimo sistemos operatorius persiunčia elektros energiją iš gamintojų vartotojams, prijungtiems prie perdavimo tinklo ir skirstomųjų tinklų operatoriams. Elektros energijos perdavimas yra valstybės reguliuojama veikla.

• sisteminės paslaugos patikimam sistemos darbui palaikyti. Perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ iš energijos gamintojų perka galios rezervo užtikrinimo elektros energijos gamybos jrenginiuose, reaktyviosios galios ir jtampos valdymo, avarijų, sutrikimų prevencijos ir jų likvidavimo paslaugas ir teikia vartotojams sistemines paslaugas. Galios rezervas reikalingas, kai staiga neplanuotai sumažėja elektros energijos gamyba arba išauga jos suvartojimas.

• prekyba balansavimo ir reguliavimo elektros energija užtikrinant gamybos ir vartojimo balansą. Perdavimo sistemos operatorius organizuoja prekybą balansavimo elektros energija, perka ir parduoda balansavimo elektros energiją, reikalingą šalies elektros energijos gamybos ir vartojimo balansui užtikrinti. Reguliavimo elektros energija – perdavimo sistemos operatoriaus nurodymu nupirkta ir/ar parduota elektros energija, reikalinga šalies elektros energijos suvartojimo ir gamybos balansavimo funkcijai atlikti. Perdavimo sistemos operatorius organizuoja prekybą reguliavimo elektros energija aukcione.

• viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinj energetinj saugumą. Tai yra paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinj energetinj saugumą ir elektros energijos, gaminamos iš atsinaujinančių išteklių, integraciją ir panaudojimą. Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų

sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos jgaliota institucija, vadovaudamasi viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. VIAP lėšos – tai lėšos, sumokamos VIAP paslaugų teikėjams. „Litgrid“ teikia šias VIAP paslaugas: a) elektros energijos gamybos jrenginių, naudojančių vėjo, biomasės, saulės energiją ar hidroenergiją, prijungimas prie perdavimo tinklo, perdavimo tinklo optimizavimas, plėtra ir (ar) rekonstrukcija, susijusi su atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių gamintojų pagamintos elektros energijos priėmimu ir persiuntimu; b) elektros energijos, gaminamos naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, balansavimas.

• aukštos jtampos nuolatinės srovės jungčių techninės priežiūros, eksploatacijos ir valdymo.

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus klientai:

• skirstomųjų tinklų operatorius ESO AB ir UAB „Dainavos elektra;

• elektros energijos vartotojai, kurių elektros jrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą vartojimui;

• prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos gamintojai.

2020 m. Sausis-Birželis		2019 m. Sausis-Birželis	Pokytis
2020 m. Sausis-Birželis		2019 m. Sausis-Birželis	+/-	Proc.
Pajamos, tūkst. Eur	100 897	92 197	8 700	9,4%
EBITDA1, tūkst. Eur	26 153	13 337	12 816	96,1%
Grynasis pelnas, tūkst. Eur	13 642	2 788	10 854	389,3%
Turtas, tūkst. Eur	392 798	377 369*	15 429	4,1%
Darbuotojų skaičius	305	276	29	10,5%

Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai. Svarbiausi „Litgrid“ finansiniai rodikliai:

*Xxxxxxxx xxxxxxx 2019 m. gruodžio 31 d.

1) EBITDA = pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos –finansinės veiklos pajamos + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos (jskaitant ir ilgalaikio materialiojo turto neigiamą perkainojimą) + turto nurašymo sąnaudos

1.4. AMBER GRID

„Amber Grid“ yra gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius atsakingas už gamtinių dujų perdavimą ir magistralinių dujotiekių eksploatavimą, saugią ir patikimą dujų perdavimo sistemos veiklą bei plėtrą, taip pat administruoja žaliųjų dujų kilmės garantijų registrą.

Bendrovės misija yra efektyviai ir patikimai vykdyti dujų perdavimą, sudarant palankias sąlygas konkurencijai dujų rinkoje ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.

„Amber Grid“ valdomą perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos jrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas priskirtas perdavimo sistemai.

Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gamtinių dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos SGD terminalu, Lietuvos skirstymo sistemų operatorių skirstymo sistemomis ir tiesiogiai prie perdavimo sistemos prijungtomis vartotojų sistemomis.

2020 m. birželio 30 d. „Amber Grid“ eksploatavo 65 (2018 m. – 65) dujų skirstymo stotis (DSS), 3 dujų apskaitos stotis (DAS) ir 2 dujų kompresorių stotis (DKS).

Eksploatuojamų vamzdynų ilgis sudarė 2 114 km (2019 m. – 2 114 km), skersmuo – nuo 100 iki 1 220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar.

Paslaugos

„Amber Grid“ sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia gamtinių dujų perdavimo paslaugas Lietuvos teritorijoje: perduoda dujas Lietuvos vartotojams, taip pat transportuoja gamtines dujas j Latviją ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritj.

Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

• gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;

• gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;

• suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, jo infrastruktūros, jungties jrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir nuo 2016 m. paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrjstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo;

žaliųjų dujų kilmės garantijų registro administravimo.

Klientai

„Amber Grid“ klientai yra didelės Lietuvos pramonės jmonės ir vidutinės Lietuvos verslo bendrovės, elektros, centralizuotos šilumos gamybos jmonės. Taip pat Baltijos ir trečiųjų šalių energetikos, gamtinių dujų tiekimo jmonės, kurioms teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos. 2020 m. birželio gruodžio 30 d. „Xxxxx Xxxx“ paslaugomis naudojosi 109 sistemos naudotojai, (2019 m. gruodžio 31 d. – 105 sistemos naudotojai).

GET Baltic

„Xxxxx Xxxx“ valdo 100 proc. GET Baltic akcijų. GET Baltic yra licencijuota gamtinių dujų rinkos operatorė, turinti registruoto duomenų teikimo subjekto statusą (RRM) suteiktą ACER agentūros. Bendrovė administruoja elektroninę prekybos sistemą, kurioje yra vykdoma prekyba trumpalaikiais ir ilgalaikiais gamtinių dujų produktais, prekybos

aikštelėse esančiose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Kurdama gamtinių dujų prekybai pritaikytus sprendimus Bendrovė siekia didinti didmeninės gamtinių dujų rinkos likvidumą, konkurencingumą ir skaidrumą Baltijos šalyse ir Suomijoje.

Įsteigusi prekybos aikštelę Suomijoje, nuo 2020 m. sausio 1 d. GET Baltic pradėjo teikti susietųjų pajėgumų paskirstymo paslaugą Suomijos perdavimo sistemos operatoriui Gasgrid Finland Oy. Taip, jgyvendinat bendrovei keliamus tikslus buvo sukurtos palankesnės sąlygos kainų konvergencijai regione bei palengvinta tarpvalstybinė prekyba tarp Suomijos ir Baltijos šalių gamtinių dujų rinkų.

GET Baltic biržos veikla 2020 m. metų pirmąjj pusmetj:

• prekybos apyvarta padidėjo iki 3,85 TWh. Tai didžiausia pusės metų prekybos apyvarta nuo pat GET Baltic veiklos pradžios. Palyginti su 2019 m. pirmuoju pusmečiu, prekybos apyvarta išaugo daugiau kaip du kartus (2019 m. I pusm. – 1,77 TWh);

• sudaryti 10 210 sandorių. Palyginti su 2019 m. pirmuoju pusmečiu, sandorių skaičius išaugo daugiau kaip du

kartus (2019 m. I pusm. - 4 887 sandoriai);

• aktyviai biržos veikloje 2020 m. pirmąjj pusmetj dalyvavo, t.y. teikė pavedimus ir sudarė sandorius 48 dalyviai, arba vidutiniškai 45 dalyviai per mėnesj. 2019 m. pirmąjj pusmetj per mėnesj vidutiniškai prekybą vykdė 25 dalyviai;

• prekybai Suomijos prekybos aikštelėje užregistruoti 26 biržos dalyviai, iš jų 20 naujų biržos dalyvių;

• sudarytas didžiausias sandoris nuo GET Baltic veiklos pradžios, vienu paspaudimu ilgalaikių sandorių rinkoje, vasario mėn. tiekimui, buvo jsigyta 373 GWh gamtinių dujų;

• siekiant sukurti palankesnes sąlygas prekiauti antriniais perdavimo sistemos pajėgumais Suomijoje, buvo parengta ir su Suomijos PSO Gasgrid Finland Oy suderinta techninė specifikacija, kurios pagrindu GET Baltic sukurs Europiniais standartais paremtą Antrinių perdavimo sistemos pajėgumų prekybos platformą.

Svarbiausi „Amber Grid“ grupės finansiniai rodikliai:

2020 m. Sausis-Birželis		2019 m. Sausis-Birželis	Pokytis
2020 m. Sausis-Birželis		2019 m. Sausis-Birželis	+/-	Proc.
Pajamos, tūkst. Eur	24 860	25 965	-1 105	-4,3%
EBITDA1, tūkst. Eur	11 392	11 358	34	0,3%
Grynasis pelnas, tūkst. Eur	7 390	5 043	2 347	46,5%
Turtas, tūkst. Eur	000 000	000 129*	13 531	5,3%
Darbuotojų skaičius	325	328	-3	-0,9%

1.5. BALTPOOL

„Baltpool“ yra energijos išteklių ir prekybos mediena biržos operatorius, kuris organizuoja prekybą, t.y. sudaro vienodas sąlygas rinkos dalyviams jsigyti biokuro ir medienos konkurencijos sąlygomis, taip užtikrinant didžiausią naudą vartotojams ir grąžą valstybei.

Taip pat, „Baltpool“ organizuoja j centralizuotus tinklus tiekiamos šilumos aukcionus ir vykdo elektroninės medienos pardavimo sistemos administratoriaus funkcijas.

Bendrovei keliamas tikslas – sudaryti vienodas sąlygas rinkos dalyviams jsigyti biokuro ir medienos konkurencijos sąlygomis ir taip sudaryti sąlygas formuotis pasiūlos ir paklausos santykj atspindinčioms kainoms.

Biržos veikla vykdoma Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Danijoje („Biomassxpool“), Suomijoje

(„Finbex“), Švedijoje su partneriu „Svebio“.

Bendrovės pagrindiniai klientai pagal vykdomas veiklas:

• Biokuro biržos veikloje klientai yra biokuro pirkėjai (centralizuotos šilumos tiekimo jmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai ir kitos jmonės, savo veikloje naudojančios biržoje prekiaujamos biokuro produktus) ir biokuro tiekėjai (medienos granulių ir skiedrų gamintojai bei tiekėjai);

• Medienos aukcionų organizavimo veikloje klientai yra medienos pardavėjai – Valstybinių miškų urėdija ir jos teritoriniai padaliniai. Medienos pirkėjai – jmonės, savo veikloje naudojančios medienos produktus: nuo medienos apdirbimo jmonių iki biokuro tiekimo jmonių.

• Šilumos aukcionų organizavimo veikloje svarbiausi klientai yra šilumos tiekimo jmonės, kurios jpareigotos joms reikalingą šilumos kiekj iš nepriklausomų šilumos tiekėjų supirkti šilumos aukcionuose ir nepriklausomi šilumos tiekėjai, kurie yra prijungti prie šilumos tiekimo sistemų ir parduoda šilumą aukcione.

• VIAP lėšų administravimo veiklos klientai yra elektros energijos vartotojai, kurie pagal galiojantj teisinj reguliavimą privalo mokėti VIAP lėšas už savo suvartotą elektros energiją. Iš elektros energijos vartotojų, prijungtų prie skirstomojo tinklo, VIAP lėšos yra surenkamos per skirstomojo tinklo operatorių. Vartotojai, prijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus valdomų tinklų, VIAP lėšas administratoriui perveda tiesiogiai. Bendrovės klientais taip pat yra energetikos jmonės, teisės aktų nustatyta tvarka teikiančios viešuosius interesus atitinkančias paslaugas: elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, teikiančių elektros energijos gamybos, kuri yra būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, paslaugas ir kitas paslaugas, nustatytas Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraše.

Per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius „Baltpool“ biokuro biržoje Lietuvoje:

• 2020 m. birželio 30 d. biržos sistemoje buvo registruoti 341 dalyviai (231 pardavėjai ir 96 pirkėjai);

• prisijungė 6 xxxxx xxxxxx xxxxxxxx (4 pardavėjai ir 2 pirkėjai);

• sudarytų sandorių skaičius siekė 2 760 - jų vertė 26 239 671 eurų;

• vidutinė svertinė sudarytų sandorių kaina siekė 9.86 Eur/MWh. Praėjusių metų to pačio laikotarpio vidutinė

svertinė kaina buvo – 18,48 Eur/MWh.;

• BWCS SPOT LT indeksas per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius svyravo nuo 7.83 Eur/MWh. Iki 10.5 Eur/MWh.

Pirmojo 2020 m pusmečio pabaigoje paskutinė užfiksuota kaina – 8,25 Eur/MWh.

Per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius „Baltpool“ biokuro biržoje Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje ir Danijoje:

• 2020 m. birželio 30 d. prie biržos prisijungę 67 Latvijos rinkos dalyviai. Per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius prisijungė 3 nauji rinkos dalyviai;

• 2020 m. birželio 30 d. prie biržos buvo prisijungę 16 Estijos rinkos dalyvių. Per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius prisijungė 6 nauji rinkos dalyviai, tarp jų didžiausia Estijos energijos tiekėjas „Enefit Energiatootimine“ su trimis elektrinėmis iš Ida-Viru regiono;

• 2020 m. birželio 30 d. prie biržos buvo prisijungę trys Lenkijos rinkos dalyviai. Per pirmuosisu šešis 2020 m. mėnesius jų skaičius nesikeitė;

• Danijos karalystėje veikiančioje biokuro biržoje „Biomassxpool“, kuri sukurta naudojant „Baltpool“ prekybos platformos sistemą, Per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesisu sudaryti 6 sandoriai, kurių bendra vertė 4 438 178 DKK. „Biomassxpool“ 2020 m. birželio 30 d. buvo registruoti 68 rinkos dalyviai iš kurių 6 Lietuvos, 9 Latvijos ir vienas Estijos eksportuotojas;

• Suomijoje „Finbex“ prekyba biržoje startuos 2020 x. xxxxxx;

• Pasirašyta partnerystės sutartis su biokuro pirkėjus ir pardavėjus Švedijoje vienijančia organizacija „Svebio“, pradėta modeliuoti prekybos sistema pritaikyta prekybai Švedijoje;

Per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius „Baltpool“ šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje:

• 2020 m. birželio 30 d. registruoti 59 dalyviai (13 pirkėjų ir 53 pardavėjai);

• Siūlomas parduoti šilumos kiekis per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius sudarė 3 496 418 MWh.;

• Suprekiauta 2 674 555 MWh šilumos, kurios svertinė kaina buvo 2,25 ct/kwh. Tuo pačiu laikotarpiu pernai

prekybos apimtis buvo 2 562 381 MWh, o svertinė kaina - 3,01 ct/kwh.

Per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius „Baltpool“ elektroninėje medienos pardavimo sistemoje:

• jvyko 800 aukcionų, palyginti su 541 pirmąjj 2019 x. xxxxxxx;

• sudaryti 3 941 sandoriai, palyginti su 1 076 sandoriais tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais;

• 2020 m. birželio 30 d. bendras sistemoje užsiregistravusių dalyvių skaičius – 1670, iš kurių aktyviai pavedimus teikė 333 nariai;

• Per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesisu prie sistemos prisijungė 72 nauji dalyviai,

• sandorių apimtis, palyginti su tuo pačiu laikotaroiu 2019 metais, išaugo nuo 193 626 m3 iki 1 347 889 m3.

Specialūs jpareigojimai :

LR Vyriausybės 2012-11-07 nutarimu Nr. 1338 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administratoriaus paskyrimo“ „Baltpool“ paskirta jgyvendinti specialųjj jpareigojimą

– vykdyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje (toliau – VIAP) lėšų

administratoriaus funkcijas.

Vykdydama šią funkciją, „Baltpool“ teisės aktų nustatyta tvarka surenka, išmoka ir administruoja VIAP lėšas.

VIAP lėšų administravimo funkcijos vykdymo sąnaudos teisės aktų nustatyta tvarka kompensuojamos ne iš valstybės, o iš VIAP lėšų biudžeto.

Nuo 2019 m. balandžio 1 d. yra taikoma VIAP kainos diferencijavimo sistema, kuri galios iki 2028 m. gruodžio 31 d. Remiantis ja, daug elektros energijos naudojantys ūkio subjektai, sudarę sutartj su VIAP lėšų administravimo funkciją vykdančia „Baltpool“ ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus, gali susigrąžinti 85 procentus per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos VIAP kainos dalies, skirtos skatinti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos

išteklių gamybą. Susigrąžintas VIAP lėšas elektros energijos vartotojai gali panaudoti energijos efektyvumo didinimo

priemonių diegimui.

Prie VIAP diferencijavimo sistemos 2019 m. prisijungė 39 elektros energijai imlioje ūkio šakoje veiklą vykdantys subjektai, kurie turi teisę susigrąžinti per 2019 m. sumokėtos VIAP kainos dalj. Prie VIAP diferencijavimo sistemos 2020 m. prisijungė 16 elektros energiją intensyviai vartojančių jmonių, kurios turės teisę susigrąžinti per 2020 m. sumokėtos VIAP kainos dalj.

Iki 2020 m. liepos 1 d. prašymus dėl VIAP kainos dalies grąžinimo VIAP lėšų administratoriui pateikė 32 elektros energijai imlioje ūkio šakoje veiklą vykdantys subjektai, kuriuos išnagrinėjusi „Baltpool“ priims sprendimą dėl 2019 m. sumokėtos VIAP kainos dalies grąžinimo.

Svarbiausi „Baltpool“ veiklos rodikliai:

	2020 m. Sausis-Birželis	2019 m. Sausis Birželis	Pokytis
	2020 m. Sausis-Birželis	2019 m. Sausis Birželis	+/-	Proc.
Pajamos, tūkst. Eur	649	497	152	30,6%
EBITDA1, tūkst. Eur	000	000	000	75,8%
Grynasis pelnas, tūkst. Eur	253	131	122	93,1%
Turtas, tūkst. Eur	39 644	67 638*	-27 994	-41,4%
Darbuotojų skaičius	17	13	4	30,8%

*Xxxxxxxx xxxxxxx 2019 m. gruodžio 31 d.

1.6. TETAS

UAB „Tetas“ pagrindinė veikla - inžinerinių tinklų t. y. elektros jrenginių iki 400 kV jtampos statyba ir remontas. Taip pat bendrovė vykdo statybos darbus – stato ir montuoja statybines konstrukcijas, montuoja elektros energijos tiekimo ir skirstymo jrenginius, tiesia elektros tinklus, vykdo statinių elektros inžinerinių sistemų jrengimo darbus.

„Tetas“ taip pat vykdo optinių ryšių kabelių inžinerinės infrastruktūros jrengimo darbus, bei pradėjo teikti fotovoltinių saulės jėgainių projektavimo paslaugas ir jrengimo darbus.

Bendrovėje yra suformuotas projektavimo paslaugas teikiantis padalinys, užtikrinantis aukštos intelektinės ir pridėtinės vertės paslaugų teikimą. Taip pat bendrovė rinkai teikia unikalias elektros jrenginių bandymo ir diagnostikos paslaugas.

Įgyvendinti svarbūs projektai:

Per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius skirstomojo ir elektros perdavimo tinklo operatoriams „Tetas“ teikė elektros tinklo priežiūros paslaugos, atliko elektros skirstomojo ir perdavimo tinklo pastočių rekonstravimo darbus:

• Rekonstruota 110/35/10 kV Rašės transformatorių pastotė, bei skirstomasis punktas SP-935 Kaune: atlikti rekonstravimo darbai,.

• Atlikti dalis rekonstravimo darbų Jurbarko 330 kV skirstykloje, bei vykdomi galių didinimo darbai Kauno TP .

• Pradėti ir vykdomi darbai Ignalinos AE 330/110/10 kV transformatorių pastotėje, Stiklo TP, Aleksoto TP, Cukraus TP, Odos TP.

Svarbiausi „Tetas“ veiklos rodikliai:

2020 m. Sausis-Birželis		2019 m. Sausis Birželis	Pokytis
2020 m. Sausis-Birželis		2019 m. Sausis Birželis	+/-	Proc.
Pajamos, tūkst. Eur	11 283	6 856	4 427	64,6%
EBITDA1, tūkst. Eur	716	-4	720	-
Grynasis pelnas, tūkst. Eur	117	-437	554	-126,8%
Turtas, tūkst. Eur	11 758	8 396*	3 362	40,0%
Darbuotojų skaičius	390	410	-20	-4,9%

*Xxxxxxxx xxxxxxx 2019 m. gruodžio 31 d.

2. Misija, vizija, vertybės

Įgyvendindami akcininko laiške valdymo bendrovei EPSO-G keliamus tikslus, kuriame pažangią, skaidrią, efektyviai valdomą ir ilgalaikę naudą akcininkams teikiančią ateities energetikos jmonių grupę, užtikrinančią energijos tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvią energijos perdavimo sistemų ir rinkų platformų veiklą bei suteikiančią galimybę regiono vartotojams laisvai keistis energija ir gauti ją konkurencinga kaina visada, kai to reikia.

EPSO-G grupės kuriama vertė – saugi, tvari ir konkurencinga energetikos rinka. Saugi – energija perduodama saugiai ir patikimai.

Tvari – galimybė laisvai keistis energija ir gauti ją geriausia kaina, visada, kai to reikia.

Konkurencinga – atvira rinkos dalyviams rinktis.

EPSO-G vizija – efektyviai tarptautinėje erdvėje veikianti ateities energetikos grupė.

EPSO-G misija – užtikrinti bei kurti saugią, tvarią ir atvirą energetikos rinką, didinančią šalies ūkio konkurencingumą ir visuomenės gerovę.

Misijos jgyvendinimas, vizijos siekimas ir visa EPSO-G grupės veikla yra grindžiama pamatinėmis žmogiškosiomis ir profesinėmis vertybėmis: profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga.

EPSO-G vertybės:

Profesionalumas - siekiame, kad kiekvienas darbuotojas grupėje būtų pripažintas ir galėtų augti kaip savo srities profesionalas. Suprantame profesinių žinių, praktinės patirties ir nuolatinio mokymosi svarbą grupės rezultatams ir veiklos tęstinumui užtikrinti.

Bendradarbiavimas - akcentuojame nuoširdų ir konstruktyvų bendradarbiavimą tarpusavyje, sudarantj sąlygas darniai siekti užsibrėžtų tikslų.

Pažanga - atvirumas naujoms veiklos praktikoms ir idėjoms skatina kurti, atsinaujinti, jgyvendinti prasmingus pokyčius bei veda mus j priekj.

2.1. VEIKLOS IR REGULIACINĖ APLINKA

2020 m. EPSO-G jmonių grupės veiklai didžiausios jtakos turėjo reikšmingi oro temperatūros nuokrypiai nuo standartinės klimato normos ir dėl COVID 19 viruso mažesnė energijos perdavimo paslaugų paklausa.

Pigi elektra iš Šiaurės šalių, didmeninėje rinkoje ir mažesnė jos paklausa Lietuvos rinkoje sudarė sąlygas reikšmingam didmeninių elektros kainų kritimui šių metų pirmoje pusėje - didmeninėje Lietuvos elektros rinkoje vidutinė kaina buvo 39 proc. mažesnė, palyginti su pernai tuo pačiu metu.

Pagrindinės priežastys lėmusios žemas elektros energijos kainas Šiaurės šalyse, o tuo pačiu ir Lietuvoje, buvo naujos vėjo jėgainės, dėl palankių oro sąlygų užtikrinti dideli hidroelektrinių rezervai ir pakankamai šiltas pavasaris, kuris lėmė sumažėjusj šildymo poreikj. Be to, žemos naftos ir dujų kainos atpigino šiluminių elektrinių gamybą. Prie žemų kainų prisidėjo ir nuvertėjusios Švedijos bei Norvegijos kronos, atpigę taršos leidimai. Daugeliui šių tendencijų suveikus vienu metu, visoje „Nord Pool“ sistemoje balandj užfiksuota žemiausia vidutinė kaina per 20 metų, o Švedijoje pasirodė ir neigiamos valandinės kainos.

Kovo mėnesj Lietuvoje dėl Covid-19 pandemijos paskelbtas karantinas taip pat turėjo jtakos rinkai: nors elektros poreikj mažino ir šiltesni nei 2019 m. orai, atmetus temperatūros jtaką, karantino metu elektros suvartojimas, „Litgrid“ vertinimu, sumažėjo apie 5 procentais. Tai atitiko bendrą šalies ūkio raidos tendenciją. Preliminariais Lietuvos statistikos duomenimis, 2020 m. balandžio–birželio mėnesiais Lietuvos ekonomika susitraukė 5,1 procento.

Mažesnės elektros perdavimo paslaugų paklausos poveikj EPSO-G grupės rezultatams amortizavo dėl itin palankios dujų kainos SGD rinkoje išaugęs dujų vartojimas Lietuvoje bei tranzitas Latvijos kryptimi, taip pat lūkesčius viršijęs GET Baltic biržos startas Suomijos rinkoje.

Per ataskaitinj laikotarpj vyravus ypač žemoms dujų kainoms pasaulio rinkose, buvo transportuota daug daugiau jungtimi j Latviją, o išaugęs dujų vartojimas Lietuvos elektros gamybos sektoriuje atsvėrė mažesnę dujų paklausą, fiksuotą pirmaisiais metų mėnesiais.

„Amber Grid“ duomenimis, 2020 m. pirmąjj pusmetj j Lietuvą buvo patiekta 15,3 teravatvalandžų (TWh) gamtinių dujų, neskaitant dujų transportavimo j Kaliningrado sritj. Tai beveik 10 proc. daugiau, palyginti su 2019 m. pirmuoju pusmečiu, kai j Lietuvą buvo transportuota 14 TWh gamtinių dujų. Dujotiekių jungtimi Latvijos kryptimi buvo transportuota 2,5 TWh gamtinių dujų, tai yra dvigubai daugiau, palyginti su 2019 m. pirmuoju pusmečiu, kai šia kryptimi buvo transportuota 1,2 TWh dujų.

Nors pirmąjj metų ketvirtj dėl šiltos žiemos dujų suvartojimas Lietuvoje buvo sumenkęs, birželio 30 d. duomenimis, per šešis metų mėnesius šalyje buvo suvartota tiek pat dujų, kiek ir pernai tuo pačiu metu - 12,6 TWh. Suvartojimą Lietuvoje ženkliai didino elektros energiją antrąjj metų ketvirtj intensyviai generuojantys „Ignitis gamybos“ jrenginiai.

2020 m. kovo 16 d. paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją Lietuvoje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo

grėsmės, EPSO-G grupėje buvo taikomos veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencinės priemonės: paskirti atsakingi

darbuotojai už situacijos stebėjimą bei informacijos teikimą Bendrovės vadovybei, identifikuoti kritines funkcijas atliekantys ir pagrindines sistemas administruojantys padaliniai ir darbuotojai, taikomos papildomos organizacinės priemonės sistemų valdymo centruose, suplanuotos techninės ir pavadavimo priemonės, esant viruso išplitimui. Grupės bendrovėse peržiūrėti ekstremalių situacijų valdymo planai, parengti papildomi dokumentai bei jgyvendinimo priemonės - kritinių veiklų sąrašai, priemonių, reikalingų, kad šios veiklos būtų nepertraukiamos, išteklių ir atsakingų asmenų sąrašai bei kiti dokumentai ir priemonės.

EPSO-G grupėje toliau atidžiai stebima ir vertinama, kokj poveikj ūkio raida gali turėti energijos vartojimui, o tuo pačiu perdavimo paslaugų paklausai. Esamu metu esminio poveikio grėsmių grupės veiklai bei finansiniam stabilumui nematome ir esame pasirengę atitinkamai reaguoti, jei to reikėtų.

Remiantis Finansų ministerijos 2020 m. birželio 30 d. prognoze, numatoma, kad dėl su COVID-19 viruso krize susijusio šoko šiemet Lietuvos ekonomika susitrauks 7 proc., o 2021 m. tikėtinas 5,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais BVP galėtų augtų vidutiniškai po 2,6 proc. per metus.

2.2. Reguliacinė aplinka

EPSO-G grupės jmonių vykdomos elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo veiklos bei energijos išteklių ir dujų rinkų operatorių veiklos yra licencijuojamos. Licencijos suteikia išskirtines teises teikti perdavimo ir rinkų operatorių paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

EPSO-G jmonių grupei priklausantys elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo sistemų operatoriai yra vieninteliai Lietuvoje, galintys teikti šias paslaugas. Jie veikia natūralios monopolijos sąlygomis, todėl jų vykdomų veiklų kainos yra valstybės reguliuojamos. EPSO-G grupei priklausančių energijos išteklių ir dujų rinkos operatorių nustatomi prekybos biržose jkainiai yra derinami su reguliuojančia institucija.

Reguliavimo funkciją ir licencijuojamos veiklos vykdymo priežiūrą Lietuvoje atlieka Valstybinė energetikos reguliavimo

taryba (toliau – Taryba arba VERT).

Nuo reguliuojančios institucijos priimamų sprendimų tiesiogiai priklauso reguliuojamų EPSO-G grupės jmonių finansiniai rezultatai, skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms elektros ir dujų perdavimo sistemų patikimumui užtikrinti, taip pat galimybės strateginius projektus finansuoti nuosavomis ar skolintomis lėšomis.

Elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo kainos reguliuojamos nustatant viršutines kainų ir (ar) pajamų ribas. Leidžiamą pajamų lygj sudaro pagrjstos būtinosios sąnaudos, jskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Konkrečias paslaugų kainas, neviršijančias nustatytų viršutinių ribų, nustato paslaugų teikėjai, o Taryba, patikrinusi ir nustačiusi, kad jos apskaičiuotos laikantis kainų ir (ar) tarifų nustatymo reikalavimų, nustatytų kainų ir (ar) pajamų viršutinių ribų skaičiavimo metodikose, kad jos nediskriminuoja vartotojų ir nėra klaidingos, jas tvirtina.

Elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos nustatomos penkerių metų reguliavimo periodui, jos gali būti koreguojamos kai yra vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos, reikšmingų pokyčių, jskaitant paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių, nuo operatorių nepriklausančių veiksnių. Elektros energijos perdavimo kainų viršutinės ribos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, gamtinių dujų - vieną kartą per metus.

2020 m. sausio 1 d. jsigaliojo perdavimo sistemų operatorių nustatytos ir Tarybos patvirtintos elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo kainos.

Vidutinė 2020 m. „Amber Grid“ taikoma perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams (vertinant ilgalaikes ir trumpalaikes paslaugas), palyginti su 2019 metais taikyta vidutine kaina, mažėjo daugiau kaip 16 proc. – iki 1,22 Eur/MWh.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. patvirtinta vidutinė „Litgrid“ elektros energijos perdavimo paslaugos kaina 0,814 ct/kWh, palyginus su 2019 m. yra beveik 24 proc. didesnė. Šiam padidėjimui didžiausią jtaką turėjo tai, kad 2019 m. „Litgrid“ leidžiamų pajamų dydis buvo mažinamas nustatytu investicijų grąžos viršijimo dydžiu už ankstesnius laikotarpius.

„Litgrid“ sisteminių paslaugų kaina nuo 2020 m. sausio 1 d. padidėjo beveik 28 proc. – iki 0,785 ct/kWh. Esminės priežastys, lėmusios šios kainos pokytj, yra sąnaudos, reikalingos užtikrinti elektros energetikos sistemos izoliuotą darbą visus metus, taip pat „Litgrid“ faktiškai patirtos, bet nejvertintos ankstesnio laikotarpio kainoje Lietuvos elektrinės 7 bloko išlaikymo ir konservavimo sąnaudos bei Lietuvos elektrinės 7-8 blokų išlaikymo ir konservavimo sąnaudos, skirtos Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymui atlikti.

2020 m. taikomas „Baltpool“ prekybos biokuro biržoje jkainis, palyginti su anksčiau galiojusiu jkainiu, yra 21,3 proc. mažesnis ( 0,48 Eur/tne).

2020 m. gegužės 28 d. Taryba patvirtino „Amber Grid“ valdybos nustatytas gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas, jsigaliosiančias nuo 2021 m. sausio 1 d.

Patvirtinta, kad vidutinė dujų perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams 2021 metais sudarys 1,40

Eur/MWh. ir, palyginti su 2020 metais taikoma vidutine kaina (1,22 Eur/MWh), didės apie 15 proc., o palyginti su 2019

m. vidutine kaina (1,46 Eur/MWh) – bus mažesnė apie 4 proc.

„Litgrid“ elektros energijos perdavimo pajamų ir kainų viršutinis lygis bus koreguojamas ir nustatytos diferencijuotos elektros energijos perdavimo kainos 2021 metams iki spalio 31 d.

3. STRATEGINIAI TIKSLAI

3.1. Strategijos kryptys

Per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius EPSO-G grupės strateginės kryptys nesikeitė, toliau telkiant dėmesj keturioms veiklos kryptims - regioninės veiklos vystymui ir strateginių projektų sėkmės užtikrinimui, tvariam jmonių grupės augimui ir ilgalaikei naudai akcininkams, efektyviai veiklai ir inovacijoms bei kuriančios ir pažangos organizacijos sukūrimui.

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje keliamas tikslas iki 2050 metų Lietuvai tapti energetiškai darnia ir savarankiška valstybe. Sparčiai vykstantys pokyčiai energetikos sektoriuje dėl rinkų integracijos, skaitmenizavimo, urbanizacijos bei energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos plėtros skatina peržiūrėti EPSO-G veiklos strategiją siekiant atliepti ir efektyviai jgalinti šalies ūkiui ir visuomenei naudą nešančius pokyčius.

Dėl to 2020 m. pirmąjj pusmetj pradėtos EPSO-G grupės strategijos iki 2030 m. parengimui skirtos strateginės sesijos, Numatoma naująją grupės veiklos strategiją užbaigti rengti antrąjj šių metų pusmetj.

3.2. Strategijos tikslai ir jų įgyvendinimas

EPSO-G strateginės kryptys atitinka vienintelio akcininko – energetikos ministerijos - lūkesčių laiške suformuluotus tikslus. Laiške nurodyti jmonių grupės veiklos vertinimo rodikliai, atskaitomybė bei akcininkui svarbios užduotys. Akcininko lūkesčių laiškas yra skelbiamas EPSO-G tinklalapyje „Tikslai ir atskaitomybė“ skiltyje.

Strateginių projektų jgyvendinimas

EPSO-G grupė elektros ir gamtinių dujų sektoriuje jgyvendina strateginius energetikos projektus, nuo kurių sėkmės

priklauso Lietuvos ir Baltijos regiono energetikos bei geopolitinė perspektyva bei verslo konkurencingumas.

Siekiant svarbiausio tikslo - integracijos j bendrą Europos energetikos sistemą, elektros ir gamtinių dujų sektoriuose jgyvendinami reikšmingi projektai:

• Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais - pagrindinis tikslas yra iki 2025 m. pritaikyti Europos sąjungos teisinę bazę elektros rinkos, elektros sistemos valdymo ir plėtros srityse, bei eliminuoti politizuojamą ir diskriminuojančią sistemos valdymo praktiką. Baltijos šalių sinchroninis darbas su KET yra svarbus politiniais ir techniniais aspektais: sistemos valdymas pagal nediskriminuojančius, su kitais PSO suderintus principus, atitinkančius ES trečiojo energetikos dokumentų paketo reikalavimus; lygiavertės konkurencijos su trečiosiomis šalimis elektros rinkoje galimybės; sąlygos prekiauti ir užsitikrinti elektros energijos rezervus bendroje Europos rinkoje; decentralizuotas, pagal elektrinių technologines galimybes vykdomas dažnio reguliavimas, kuris užtikrins didesnj Baltijos šalių EES savarankiškumą.

• Dujotiekio tarp Lenkijos ir Lietuvos statyba (GIPL) - tai gamtinių dujų infrastruktūra, sujungsianti Lenkijos bei Lietuvos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bei Suomijos gamtinių dujų perdavimo sistemas su Europos Sąjungos (ES) sistema. Gamtinės dujos jungtimi galės tekėti abiem kryptimis. GIPL dujotiekis drieksis nuo Jauniūnų dujų kompresorių stoties (DKS) Širvintų rajone iki Holovčycių DKS Lenkijos pusėje. Planuojama jungtj tarp Lenkijos ir Lietuvos nutiesti iki 2021 m. pabaigos.

Abu projektus Europos Komisija yra pripažinusi Europai svarbiais projektais (angl. Projects of Common Interest, PCI).

Išsami informacija apie šiuos projektus bei jų jgyvendinimo pažangą pateikta 3.4 skyriuje „Reikšmingų infrastruktūros projektų santrauka“.

Rinkų plėtra

Bendra Baltijos šalių dujų rinka yra strateginis Lietuvos interesas. Tai svarbu siekiant mažinti su iki šiol stebėtu mažėjančiu dujų perdavimo infrastruktūros naudojimo lygiu susijusią riziką.

Lietuva kryptingai siekia integracijos j bendrą Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinką visoms šalims naudingomis sąlygomis. 2020 m. balandžio 20 d. pritarta atnaujintam Baltijos regiono dujų rinkos sukūrimo veiksmų planui, kuriame numatyti rinkų integravimui skirti veiksmai 2020-2022 m, apimantys harmonizuotą dujų transportavimo kainodarą, tarpvalstybinių tarifų atsisakymą ir PSO tarpsisteminio kompensavimo mechanizmo (ITC) principus, regioninės dujų perdavimo sistemos pajėgumų paskirstymo sistemą, duomenų mainų principus, bendrą informacinę sistemą.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkose veikusi regioninė dujų birža GET Baltic ėmėsi aktyvių veiksmų, siekiant jgyvendinti strategijoje numatytą gamtinių dujų rinkai svarbų žingsnj - plėsti veiklos geografines ribas j kitas Šiaurės Europos šalis ir nuo 2020 m. sausio 1 d. jsteigė naują prekybos aikštelę Suomijoje, ir tapo viena regionine prekybos platforma Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkos dalyviams. Suomijos dujų rinkos dalyviams suteikta galimybė prekiauti trumpalaikių ir ilgalaikių sandorių rinkose, taip pat pasinaudoti netiesioginių pajėgumų paskirstymo modeliu, kuris veikia kaip integruotos prekybos modelis. Tai prisidėjo prie kainų konvergencijos regione bei palengvino tarpvalstybinę prekybą tarp Suomijos ir Baltijos šalių dujų rinkų. Siekiama toliau plėsti teikiamas paslaugas ir iki 2021 m. pradžios sukuti antrinę pajėgumų prekybos platformą Suomijos rinkos dalyviams.

Pažymėtina, kad pradėjus veiklą Suomijoje, „Get Baltic“ prekybos apyvarta pirmąjj š.m. pusmetj išaugo 117 proc. – iki 3 854 GWh, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kuomet prekybos apyvarta siekė 1 773 GWh.

„Baltpool“, tapusi Lietuvos biokuro prekybos centru, užtikrinančiu biokuro tiekimo stabilumą konkurencine kaina, jtraukiančiu j tiekimo grandinę ir smulkiuosius biokuro tiekėjus, taip skatinančiu tvarią biokuro rinkos plėtrą, adaptavusi prie konkrečios šalies poreikių rinkos platformą ir jau pradėjusi veiklą regioninėje rinkoje - sukūrusi visas sąlygas naudotis biržos platforma paslaugomis Latvijos, Danijos, Estijos ir Suomijos rinkos dalyviams, tęsė geografinę plėtrą – gegužės mėn. pasirašyta sutartis su didžiausia Švedijos šilumos tiekėjus ir biomasės pardavėjus vienijančia asociacija – „Svebio“. Siekiama, kad pirmieji sandoriai būtų sudaryti naujojo šildymo sezono pradžioje. Bendras suprekiautas kiekis užsienyje per pirmąjj šių metų pusmetj ūgtelėjo 2,5 karto, lyginant su praėjusiais metais, ir siekė 70 338 MWh.

Toliau sėkmingai vykdomi šilumos aukcionai ir prekyba apvaliąją mediena, tuo tarpu medienos skiedrų kainų indeksas BALTPOOL WOOD CHIPS SPOT LITHUANIA (BWCS Lithuania) bei TIMBER SPOT LITHUANIA medienos indeksas jau tapo svarbiais orientyrais rinkos dalyviams objektyviai jvertinti esamą situaciją ir stebėti kainos pokyčius bei tendencijas biokuro bei medienos rinkose.

Efektyvios ir kokybiškos paslaugos

Didžiausią naudą Lietuvos energijos vartotojams energijos perdavimo sistemos operatoriai suteikia sukurdami palankias sąlygas energijos perdavimui j rinką iš jvairių šaltinių. Tinkamos infrastruktūros ir aiškių pasinaudojimo ja taisyklių sukūrimas atveria vartotojams galimybę paprastai ir patogiai keistis energija.

Atsižvelgiant j tai, keliamas tikslas sukurti veikiančias harmonizuotas pasinaudojimo gamtinių dujų perdavimo sistema sąlygas Baltijos šalyse 2020 m., elektros sektoriuje užtikrinti tarpsisteminių jungčių prieinamumą (be trečiųjų šalių poveikio) ≥ 95 proc.. Taip pat, norint užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumą, bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis, siekiama, sukurti galios rinkos mechanizmą, skatinantj subalansuotas investicijas j patikimai prieinamos vietinės generacijos vystymą ir (ar) esamos išlaikymą.

2020 m. pirmąjj pusmetj jungties su Švedija „Nord Balt“ prieinamumas rinkai siekė 95 proc..Jungties su Lenkija „LitPol Link“ prieinamumas tuo pačiu laikotarpiu buvo 98 proc.

Elektros perdavimo sistemos operatorius vertina Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumą.

Atsižvelgiant j šio vertinimo rezultatus, Lietuvoje jgyvendinamas projektas, kurio tikslas - sukurti ir taikyti pajėgumų mechanizmą, kuris užtikrintų skaidrią, technologiškai neutralią ir konkurencija pagrjstą sistemą, kurios pagalba valstybė skatintų nepertraukiamai prieinamos, lanksčios ir greitai aktyvuojamos elektros energijos gamybos, kaupimo ir reguliavimo apkrova pajėgumus, būtinus užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą šalyje po 2025 m.

Birželio 4 d. LRS pritarė Elektros energetikos jstatymo pakeitimams, kuriais sukuriamas teisinis pagrindas Lietuvoje jgyvendinti pajėgumų užtikrinimo mechanizmą. Antrąjj šių metų pusmetj vyksta jgyvendinamųjų teisės aktų bei metodikų rengimas bei derinimas ir pasiruošimas pirmajam technologiškai neutraliam aukcionui.

Tvarus augimas ir ilgalaikė nauda

Tvaraus jmonių grupės augimo ir ilgalaikės naudos akcininkams užtikrinimo kryptyje numatytas finansinis tikslas - nuosavo kapitalo grąžos rodiklis. Jis parodo kaip efektyviai EPSO-G grupės veikloje naudojamas akcininkų investuotas kapitalas.

EPSO-G grupės finansinis tikslas suformuotas atsižvelgiant j tai, kad grupės veikla tiesiogiai priklauso nuo reguliavimo principų bei valstybės interesus užtikrinančių strateginių infrastruktūros projektų jgyvendinimo.

Siekiama, kad EPSO-G vidutinė nuosavo kapitalo grąža būtų didesnė nei Lietuvos vyriausybės keliamas tikslas 2019- 2021 m. laikotarpiui – 5,7 procento. 2019 m. šis rodiklis buvo viršytas 0,3 procentinio punkto.

Efektyvus veiklos ir procesų valdymas

Efektyvus ir vienodais principais pagrjstas veiklos ir finansų valdymas Grupės lygiu užtikrinamas diegiant vienodas veiklos ir finansų valdymo praktikas. Įgyvendinant gerosios valdysenos sistemą, Grupėje taikoma korporatyvinio valdymo politika. Tai vienas svarbiausių grupės dokumentų, jtvirtinantis bendrą gerosios valdysenos praktiką, kuri remiasi bendradarbiavimu bei sprendimų priėmimo procesų aiškumu ir skaidrumu.

EPSO-G dokumentai, nustatantys pagrindinius integruoto veiklos ir finansų valdymo principus jmonių grupėje, kiti

dokumentai arba jų santraukos skelbiami EPSO-G internetinėje svetainėje: xxx.xxxxx.xx „Veiklos politikos“ skiltyje.

Siekiant didinti valdymo bendrovės kuriamą vertę Grupės bendrovėms ir akcininkui, nustačius prioritetines funkcines sritis ir paskyrus Grupės ir bendrovių funkcinių sričių kuratorius, Grupėje tęsiamas funkcinio kuravimo modelio jgyvendinimas.

Svarbu pažymėti, kad EPSO-G grupėje skiriamas padidintas dėmesys inovatyviems sprendimams, kurie prisideda prie Grupės veiklos efektyvumo didinimo bei iššūkių, susijusių su veiklos aplinkos pokyčiais, suvaldymo. 2019 m. pabaigoje jkurtas Inovacijų ir plėtros komitetas - patariamasis EPSO-G valdybos organas, veikiantis grupės mastu, kuris teikia išvadas, nuomones, rekomendacijas ar pasiūlymus valdybai dėl inovacijų skatinimo, plėtros, grupės veiklos efektyvumo didinimo. 2020 m. birželio 10 d. patvirtintas Inovacijų ekosistemos funkcinis veiklos planas. Inovatyviais sprendimais bus siekiama prisidėti prie Grupės, bendrovių, o taip pat Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos jgyvendinimo.

2020 m. toliau buvo vykdomas projektas, kurio apimtyje analizuojami 2020-2050 metų Lietuvos elektros energetikos sistemos raidos ir elektros rinkos scenarijai pagal Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus bei jvertintos jgyvendinimo galimybės, taip pat atliekama Power to Gas (P2G) ir vandenilio technologijų pritaikymo Lietuvoje galimybių analizė. 2020 m. birželio mėn. jvyko pirmosios dirbtuvės scenarijų prielaidų suderinimui su rinka, pagal planą vyksta II etapo P2G dalies darbai.

Siekiant efektyviai ir tvariai vykdyti grupei iš Energijos vartojimo efektyvumo jstatymo kylančius energijos vartojimo efektyvumo Lietuvoje didinimo tikslus, 2017 m. spalj EPSO-G grupės jmonės ir Energetikos ministerija pasirašė susitarimą dėl veiksmų ir priemonių, padėsiančių šalies vartotojams sutaupyti 269 GWh (0,27 TWh) energijos. 2018 m. buvo jvertinta, kad Grupės jmonėms nustatyti sutaupymai yra pasiekti. 2020 m. birželio mėn. priėmus Energijos vartojimo efektyvumo didinimo jstatymo pakeitimus, laikotarpiui iki 2030 m. Grupės jmonėms bus nustatyti naujo laikotarpio sutaupymų jpareigojimai.

Efektyvus ir saugus technologinio turto ir investicijų valdymas

EPSO-G grupės tikslas technologinj turtą bei investicijas valdyti efektyviai ir racionaliai. Grupės jmonėse, valdančiose technologinj turtą – „Amber Grid“ ir „Litgrid“ - taikoma bendrai sutartus turto valdymo principus nustatanti Grupės

operatoriai jdiegė turto valdymo sistemą, leidžiančią sistemiškai kaupti informaciją apie turtą ir jo būklę sukuriant skaitmeninę duomenų bazę. Siekiama, kad technologinio turto valdymas būtų grjstas duomenų ir rizikos vertinimu, istorinių ir/ar realaus laiko duomenų analize ir galima ateities būklės kitimo prognoze panaudojant skaitmeninius sprendimų priėmimo jrankius ir metodus, gerąja turto valdymo praktika bei atitiktų ISO 55000 standarto reikalavimus.

Greitai reaguojanti j besikeičiančią aplinką jmonių grupė ir energetikos kompetencijų centras

Greitas, kokybiškas sprendimų priėmimas ir reagavimas j besikeičiančią aplinką – tai, kas lemia užsibrėžtų strateginių tikslų jgyvendinimo sėkmę. EPSO-G grupės jmonėse dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, sukaupta tarptautinių projektų jgyvendinimo praktinė patirtis.

EPSO-G grupėje žmogiškųjų išteklių valdymo strategija ataskaitiniu laikotarpiu buvo nukreipta j kompetencijų išlaikymą Grupės viduje, vystymą ir naujų pritraukimą.

Organizacijos vystymas įgyvendinant funkcinės lyderystės modelį

Lyderystės principai

Etika

Lygios galimybės

Struktūra

Grupės

strategija

Įmonės

strategija

Žmonės

Procesai

VIDINĖ APLINKA:

✓ Organizacinė kultūra

✓ Struktūra

✓ Politikos

✓ Praktikos

✓ Įgūdžiai ir gebėjimai

✓ Patirtis

Bendradarbiavimo vertinimas

Darbo sutarčių sąlygos Kolektyvinės sutartys

Administravimas

Įsitraukimas

Organizacinis

klimatas

Pareigybių lygių vertinimas

Pasilyginimas su rinka Pastovus atlygis Kintamas atlygis

Atlygis

Kritinės pareigybės Pamainumo planai Kaitos stebėsena

Kritinės

pareigybės

Profesinė kompetencija Xxxxxxxxxx kompetencijos Vadybinės kompetencijos Lyderystės kompetencijos

Mokymai

Kompetencijų vertinimas

Kompetencijų ugdymas

Kompetencijų modelis

Kompetencijos

Vertybės

Vertybės ir etika

Darbuotojų

Naujokų įvedimas

Valdymo organų Vadovų

Atrankos

IŠORINĖ APLINKA:

✓ Akcininkas

✓ Reguliuotojas

✓ Klientai

✓ Technologijos

✓ Rinka

✓ Aplinka

SRITYS / ĮRANKIAI

Lyderystė

Tikslų nustatymas Tikslų vertinimas Mokymosi tikslai

Veiklos

vertinimas

Aukšti veiklos standartai

Žmonių pritraukimo ir išlaikymo

organizacijoje sritys

Integruotas

sričių,

įrankių ir praktikų taikymas

Efektyvi

veikla

- patvirtinta - planuojama patvirtinti arba suvienodinti taikymą 2020 m.

2020 m. pirmąjj pusmetj buvo užbaigtas kompetencijų vertinimo modelių sukūrimas Grupės jmonėse, vyko darbuotojų jsitraukimo didinimo veiksmų planavimas, remiantis atlikto jsitraukimo tyrimo rezultatais. Atliepiant šiuolaikines darbuotojų motyvavimo tendencijas ir rūpinantis Grupės darbuotojų sveikata, ataskaitiniu laikotarpiu buvo užbaigtas savanoriško darbuotojų sveikatos draudimo paslaugų pirkimas.

Didelę jtaką darbuotojų savijautai ir darbo organizavimui turėjo dėl Covid-19 viruso šalyje jvestas karantinas, kai didžioji dauguma Grupės darbuotojų per trumpą laiką išmoko dirbti nutolusiose darbo vietose (iš namų), pertvarkė procesus, panaudojant nuotolinj darbą palengvinančias technologijas ir sustiprino tarpusavio bendradarbiavimą organizuojant komandų susitikimus nuotoliniu būdu. Tinkamai pakoregavus darbo organizavimo procesus ir panaudojus apsaugos priemones pavojingu virusu nesusirgo nė vienas Grupės darbuotojas.

Skaidri, patikima ir darnaus vystymosi principų besilaikanti organizacija

Aukščiausių profesinės etikos standartų laikymasis, nuolatinis visuomenės informavimas apie vykdomus strateginius projektus, rinkos tendencijas, teikiamas paslaugas, finansinius rezultatus - rodikliai, parodantys, kad organizacija yra atskaitinga, atvira ir patikima.

Tam Grupėje vadovaujamasi EPSO-G grupės jmonių skaidrumo ir komunikacijos politika, akcentuojanti atskaitingumą interesų turėtojams. Grupės komunikacijos strategijoje pasiskirstyta atsakomybėmis ir numatytas komunikacijos periodiškumas, turinys bei atsakingi asmenys.

3.3 Veiklos ir finansiniai tikslai

Remiantis akcininko lūkesčių laiške nurodytomis ir strategijoje patvirtintomis kryptimis, EPSO-G valdyba valdymo

bendrovei iškėlė šiuos 2020 m. veiklos tikslus.

Už nustatytų tikslų jgyvendinimą EPSO-G generalinis direktorius yra atskaitingas valdybai. Bendrovei keliami veiklos

finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra tapatūs EPSO-G generalinio direktoriaus tikslams.

Valdymo bendrovės valdyba kiekvienais metais atlieka tikslų pasiekimo jvertinimą. Jo rezultatas lemia kintamos

atlygio dalies dydj, neviršijantj atlygio politikoje nustatytos proporcijos.

3.4 Reikšmingų infrastruktūros projektų santrauka

Elektros energetikos sistemos parengimas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais

Baltijos šalių sinchronizacija elektros perdavimo tinklais yra strateginis Lietuvos energetinio saugumo projektas, kurj jgyvendinus, Baltijos šalys atsijungs nuo Rusijos kontroliuojamos IPS/UPS sistemos ir prisijungs prie kontinentinės Europos elektros tinklų sistemos.

Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje yra jtvirtinta, kad Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas turi būti jgyvendintas 2025 metais.

Jo jgyvendinimui itin svarbus nacionalinių ir tarptautinių interesų supratimas, suderinimas bei koordinavimas.

Sinchroniškas darbas su kontinentinės Europos elektros tinklais užtikrins:

• energetikos sistemų patikimą darbą ir saugų elektros perdavimą;

• tarpusavyje derinamus veiksmus prižiūrint jrenginius ir planuojant tinklo plėtrą;

• bendras energetikos sistemų valdymo taisykles ‒ tinklų kodeksus, kurie vienodai bus taikomi visose Europos Sąjungos valstybėse;

• elektros prieinamumą iš Vakarų Europos energetikos sistemų.

Pabrėždama integracijos su žemyninės Europos elektros perdavimo sistema svarbą, 2020 m. balandžio 14 d. Vyriausybė jsteigė specialią elektros tinklų sinchronizavimo projektui skirtą komisiją, kuri užtikrina darbų koordinavimą aukščiausiu lygiu. Komisijai vadovauja šalies ministras pirmininkas. Jos darbe dalyvauja energetikos, aplinkos, finansų, užsienio reikalų ir žemės ūkio ministrai, taip pat „Litgrid“ ir EPSO-G vadovai.

Be to, ataskaitiniu laikotarpiu Seimas priėmė Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais jstatymo pakeitimą, kuriuo sinchronizavimo su Europos elektros tinklais projektui nustatė specialiuosius saugumo reikalavimus. Tai leis efektyviai valdyti galimas rizikas ir sklandžiai jgyvendinti elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais infrastruktūros projektus.

Įstatymu numatyta pareiga perdavimo sistemos operatoriui užtikrinti perdavimo sistemos stabilumo, saugumo, patikimumo, konfidencialios informacijos apsaugos, rangovų atitikties nacionalinio saugumo interesams, kibernetinės saugos ir jrenginių saugumo reikalavimus.

Bendradarbiavimas su Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemų operatoriais:

• 2020 m. balandžio 1 d. sinchronizacijos tikslų siekiantys Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai sutarė dėl regioninio bendradarbiavimo modelio, padėsiančio trims Baltijos šalims veikti drauge ir kartu jgyvendinti svarbius sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais projektus greičiau, efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis. Pasirašytame sinchronizacijos programų regioninio bendradarbiavimo sąlygų dokumente numatyta, kad Baltijos šalių operatoriai drauge rengs, jgyvendins ir testuos izoliuoto darbo planus, apmokys visų trijų šalių elektros perdavimo sistemos operatorių darbuotojus veikti kartu; parengs

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų avarinio prisijungimo prie KET planą; atliks Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų stabilaus darbo užtikrinimo sąlygų nustatymo studijas.

• 2020 m. balandžio 28 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai pasirašė memorandumą ir sutarė, kad 2025 m. šalims prisijungus prie Vakarų Europos elektros tinklų, jie kartu valdys energetikos sistemos dažnj Baltijos šalių galios ir dažnio valdymo bloke. Memorandume taip buvo jtvirtintas šalių ketinimas kurti bendrą galios rezervų rinką.

• 2020 m. gegužės 26 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklais projektui finansuoti. Tai didžiausias sinchronizacijos finansinis paketas ir pirmas kartas, kai paraišką teikia visos keturios šalys.

Investicijos:

Bendra sinchronizacijos su KET projekto investicijų vertė, trims Baltijos šalims - iki 1 650 mln. Eurų. Šis projektas yra jtrauktas j Europos Komisijos Bendrojo intereso projektų sąrašą. Planuojama, kad projektas bus jgyvendinamas atskirais finansavimo etapais.

• Bendra trijų Baltijos šalių pirmojo finansavimo etapo investicijų vertė siekia 432,55 mln. eurų, iš jų 167 mln. eurų - Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui. 2019 m. pirmajam investicijų etapui ES Lietuvai skyrė 125 mln. eurų, arba 75 proc. reikiamos sumos iš Europos tinklų infrastruktūros priemonės.

• Bendra trijų Baltijos šalių antrojo finansavimo etapo investicijų vertė siekia 1 220 mln. eurų. Šio darbų etapo investicijų vertė yra didžiausia dėl numatomos jūrinės jungties „Harmony link“ statybos ir numatomų statyti sinchroninių kompensatorių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, kiekvienoje šalyje po tris. Yra siekiama, kad antrajame projekto jgyvendinimo etape 75 proc. reikiamos sumos, t.y. 915 mln. eurų, būtų finansuojama iš Europos tinklų infrastruktūros priemonės. Paraiškoje Lietuvos dalis sudaro 462 mln. eurų, Latvijos - 100 mln. eurų – Latvijos, Estijos - 111 mln. eurų ir Lenkijos – 521 mln. eurų.

Atsižvelgiant j tai, kad kiekviena šalis gauna teigiamą naudą, reguliuotojai priėmė bendrą sprendimą, jog kiekvienos šalies patiriami investicijų kaštai bus dengiami atitinkamo Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriaus (PSO).

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos reguliuotojų susitarimas – vienas iš reikalavimų elektros energijos perdavimo sistemos operatoriams teikiant bendrą paraišką Europos Komisijai, siekiant finansuoti dalj investicijų projekto kaštų.

Valstybinės svarbos projektų jgyvendinimo pažanga

2019-2020 m. ruošiant Lietuvos energetikos tinklus sinchroniniam darbui su KET, buvo jgyvendinti ir vykdomi kiti elektros perdavimo mazgų pertvarkymo darbai bei inicijuoti naujų projektų parengiamieji darbai:

• „Litgrid“ jgyvendino 330 kV Bitėnų skirstymo punkto pertvarkymo j transformatorių pastotę projektą. Projektui skirta 1,482 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų, o bendra projekto vertė – 3,1 mln. Eur.

• Užbaigta naujos 110 kV perdavimo linijos, jungiančios Pagėgius ir Bitėnus, statyba.

• „Litgrid“ vykdo 330 kV elektros perdavimo oro linijos nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus rekonstrukcijos projektą. Vykdant rekonstrukcijos darbus esamoje oro linijoje bus sumontuota papildoma elektros grandis. Šis projektas reikalingas siekiant užtikrinti patikimą elektros tiekimą sparčiai augančio Vilniaus miesto gyventojams ir verslui. Rangos sutartis pasirašyta su viešo pirkimo laimėtoju, UAB „Žilinkis ir Co.“ Sutarties vertė 17,99 mln. eurų be PVM. Rekonstrukcijos darbus numatoma baigti 2020 metų pabaigoje. Šiam projektui iš ES struktūrinių fondų skirta finansuoti iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

• „Litgrid“ jgyvendina Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo ir paruošimo sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema projektą, kurio rekonstruojamos dvi 330 kV

transformatorių pastotės Ignalinoje ir Utenoje. Per ataskaitinj laikotarpj valdomas 330 kV šuntinis reaktorius iš Ignalinos pastotės perkeltas j 330 kV skirstyklą Elektrėnuose. Demontuota galingiausia 750 kV aukštos jtampos linija, jungianti Ignalinos AE pastotę su Baltarusija. Šiam valstybei svarbiam ekonominiam projektui iš ES struktūrinių fondų skirta 10,8 mln. eurų, tai yra finansuojama 45 proc. projektų vertės. Projekto metu bus sukurta pažangi infrastruktūra, kuri užtikrins patikimą elektros energijos perdavimą ir aukštesnę paslaugų kokybę esamiems ir naujiems elektros tinklo naudotojams Visagino ir Utenos rajono savivaldybėse. Numatyta, kad elektros perdavimo sistemos mazgo rekonstrukcija Šiaurės rytų Lietuvoje truks ketverius metus ir bus užbaigta 2021 m. Visa projekto vertė 23,9 mln. eurų be PVM, o projektą jgyvendina ūkio subjektų grupė AB „Kauno tiltai“, ABB OY ir ABB AS.

• Pasirašytos sutartys dėl 330 kV elektros perdavimo linijų Vilnius-Neris, Kruonio HAE-Bitėnai, Darbėnai-Bitėnai ir 330 kV Darbėnų ir Mūšos skirstyklų teritorijų planavimo dokumentų ir PAV vertinimo ataskaitų parengimo.

Projektas	2017	2018	2019	2020	2021	2022	2023	2024	2025
330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas	100%
110 kV elektros perdavimo linijos Pagėgiai - Bitėnai statyba		100%
330 kV oro linijos Lietuvos E-Vilnius rekonstravimas		80%
LitPol Link jungties išplėtimas		66%
Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimas ir paruošimas sinchroniniam darbui su KET	81%
Naujų sinchroninių kompensatorių jrengimas			11%
330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius- Neris statyba			19%
330 kV skirstyklos Darbėnai statyba			12%
330 kV skirstyklos „Mūša“ statyba			12%
HARMONY Link jungties statyba			12%
330 kV elektros perdavimo linijos Darbėnai-Bitėnai statyba			12%
330 kV elektros perdavimo linijos Kruonio HAE-Bitėnai statyba			20%
Elektros energetikos sistemos dažnio stabilumo vertinimo sistemos (FSAS) jrengimas				20%
Automatinio generacijos valdymo (AGC) sistemos jdiegimas

• 2020 m. pasirašytos sutarys dėl sinchroninių kompensatorių projektavimo ir jrengimo Alytaus ir Telšių TP. Sinchronizacijos programą sudarančių ypatingos valstybinės svarbos projektų jgyvendinimo statusas:

„Harmony Link“ jungtis

Techninis Baltijos šalių sistemų sinchronizavimo scenarijus numato, kad sinchronizacija su KET vyks pasinaudojant

esama jungtimi tarp Lietuvos ir Lenkijos („LitPol Link“) nutiesiant naują jūrinj kabelj tarp šių valstybių. Šj scenarijų 2018

m. rugsėjo 14 d. patvirtino Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė Tinklų sinchronizavimo procesą prižiūri Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (ENTSO-E) kontinentinės Europos regioninė grupė, o projektą „Harmony Link“ jgyvendins „PSE“ ir „Litgrid“. Tai yra didžiausias ir techniškai sudėtingiausias antrojo sinchronizacijos darbų etapo projektas.

2020 m. gegužės 26 d. „Litgrid“ bei PSE S.A. pasirašė „Harmony Link“ jungties projekto jgyvendinimo bendradarbiavimo sutartj. Šia sutartimi abiejų šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai jsipareigoja lygiomis dalimis prisidėti prie jūrinės jungties „Harmony Link“ jrengimo.

Pagal šią sutartj „Litgrid“ bus atsakinga už HVDC kabelio rangos darbų pirkimą, rangovo atrinkimą ir dvišalės rangos sutarties pasirašymą ir jgyvendinimą. Lenkijos operatorius PSE bus atsakingas už HVDC keitiklių stočių Lietuvoje ir Lenkijoje rangos darbų pirkimą, rangovo atrinkimą, dvišalės rangos darbų sutarties pasirašymą ir jgyvendinimą.

„Harmony Link“ jungties projektinius sprendinius ir techninius parametrus „Litgrid“ ir PSE tvirtins bendru sutarimu.

Kiekviena šalis apmokės 100 proc. per jos teritoriją einančio sausumos kabelio jrengimo kaštų ir visus keitiklių stoties jrengimo kaštus, o jūrinės dalies kabelio jrengimo kaštus dalinsis per pusę. Operatoriai taip pat numato kartu pirkti projekto inžinieriaus paslaugas ir sudaryti trišalę paslaugų sutartj dėl projekto rangos darbų priežiūros.

Sutartyje taip pat apibrėžta ir jungties nuosavybė - Lietuvoje jrengtą keitikių stotj, sausumos kabelio ruožą ir 50 proc. jūrinio kabelio valdys “Litgrid”, o PSE S.A. nuosavybės teise valdys HVDC keitiklių stotj Lenkijoje ir taip pat sausumos kabelio ruožą Lenkijoje ir 50 proc. jūrinio kabelio. Sutartis galios iki „Harmony Link“ jungties eksploatavimo pradžios.

„Harmony Link“ techninės charakteristikos: Planuojamas jungties galingumas 700 MW, ilgis - apie 450 km.

Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos

Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) - tai gamtinių dujų infrastruktūra, sujungsianti Lenkijos ir Lietuvos, o tuo pačiu Baltijos šalių bei Suomijos perdavimo sistemas su Europos Sąjungos (ES) sistema.

Europos Komisija GIPL projektą pripažino didelės svarbos dujų tiekimo saugumą užtikrinančiu infrastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetinio saugumo užtikrinimo. „Amber Grid“ GIPL projektą jgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A.

Šiuo projektu siekiama integruoti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas j bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą. „Amber Grid“ jgyvendina dujotiekio projekto dalj Lietuvos teritorijoje, o Lenkijos Respublikos teritorijoje - Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM S.A.

GIPL projekto tikslai:

• integruoti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas j bendrą ES dujų rinką,

• diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius,

• padidinti dujų tiekimo saugumą.

Bendras planuojamo dujotiekio ilgis bus 508 km, iš kurių Lietuvos teritorijoje – 165 km. Pastačius dujotiekių jungtj bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi

– iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų ir Suomijos rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.

GIPL projekto nauda:

• integruos Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas j bendrą ES dujų rinką,

• sukurs prieigą prie alternatyvių dujų tiekimo šaltinių, kelių bei sandorio šalių ir padidins dujų rinkos konkurencingumą,

• padidins dujų tiekimo saugumą ir patikimumą – sukuriant tiek papildomus dujų perdavimo pajėgumus, tiek galimybes taikyti ES šalių solidarumo mechanizmus ekstremalios situacijos atveju,

• sudarys sąlygas lanksčiau ir efektyviau panaudoti Lenkijos ir Lietuvos SGD terminalus ir perdavimo tinklus,

• padidins dujų prekybos likvidumą Lenkijos ir Baltijos šalių prekybos zonose, sustiprins jų regioninj vaidmenj.

Gegužę Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorių iniciatyva nepriklausomi ekspertai pradėjo rengti studiją, kurioje bus jvertinta, kaip išplėsti GIPL jungties komercinio panaudojimo galimybes Europoje, o GIPL dujų jungtis sukurtų kuo didesnę ekonominę naudą Lietuvos, Lenkijos ir kitų Europos Sąjungos šalių vartotojams.

Projekto jgyvendinimo pažanga per ataskaitinj laikotarpj:

2019 m. gruodžio 30 d. pradėjus GIPL dujotiekių jungties statybos darbus, pirmieji plieniniai vamzdžiai j Lietuvą buvo atgabenti 2020 m. sausio viduryje. Pradėti dujotiekio suvirinimo darbai. 2020 m. kovo mėn. pradėti GIPL trasos archeologiniai tyrinėjimai. Pavasarj suvirintos vamzdyno dalys pradėtos kloti j tranšėjas.

Per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius atlikti darbai:

• jgyvendinta 30 proc. viso GIPL projekto;

• birželio mėn. atlikti itin sudėtingi horizontalaus kryptinio gręžimo darbai tiesiant dujotiekj po Neries upe;

• atvežta vamzdžių ~117,6 km;

• suvirinta j gijas ~87,9 km;

• užkasta tranšėjų ~21,4 km;

• peršviesta siūlių ~79,6 km;

• atlikta archeologinių, detaliųjų tyrinėjimų - 5 894 m2. GIPL projektą planuojama jgyvendinti 2021 m. pabaigoje. Investicijos ir finansavimas:

GIPL projektas finansuojamas „Amber Grid“ bei GAZ-SYSTEM S.A. nuosavomis ir skolintomis lėšomis, ES finansinės paramos pagal Europos Komisijos transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) programą bei Infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Be ES finansinės paramos GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija pagal tarpvalstybinj sąnaudų paskirstymo sprendimą, padengdamos dalj GIPL investicijų Lenkijos teritorijoje. Numatoma, kad 500 mln. eurų vertės GIPL projekto investicijos Lietuvos pusėje dėl didelės konkurencijos pirkimų konkurse bus 22 mln. eurų mažesnė, palyginti su pradžioje planuotais 136 mln. eurų.

2020 m. birželio 30 d. „Xxxxx Xxxx“ pasirašė iki 65 mln. eurų vertės paskolos sutartj su Europos investicijų banku (EIB) dėl dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje statybos finansavimo.

Daugiau informacijos apie GIPL projektą, jo eigą ir naujienas galima rasti projekto interneto tinklapyje

(xxx.xxxxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxx/xxxxxxxxxx-xxxxxxx-xxxx-xxxxxxxx-xx-xxxxxxxx-xxxx).

Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimas

Projektu siekiama padidinti dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumus, užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvesnj infrastruktūros panaudojimą bei geresnę Baltijos šalių dujų rinkų integraciją. Taip pat bus sudarytos geresnės sąlygos naudotis Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla. Projekto vykdytojai – „Amber

Grid“ ir Latvijos perdavimo sistemos operatorius AS „Conexus Baltic Grid“.

Projekto metu Lietuvos pusėje bus padidinti Kiemėnų dujų apskaitos stoties pajėgumai ir pertvarkytas dujotiekis prie Panevėžio kompresorių stoties, o Latvijoje – vykdomi darbai pertvarkant magistralinj dujotiekj, kad būtų galima padidinti maksimalų darbinj slėgj nuo 40 iki 50 barų.

Investicijos padidins dujų jungties pajėgumus iki 130,47 GWh per parą Latvijos kryptimi (dabar yra 67,6 GWh per parą) ir iki 119,5 GWh per parą Lietuvos kryptimi (dabar yra 65,1 GWh per parą). Įgyvendinus projektą iki 2023 m. pabaigos, padidėję dujų perdavimo pajėgumai tarp Lietuvos ir Latvijos bus vertingi ir dėl tuomet jau

veiksiančios GIPL jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos teikiamų privalumų dujų rinkai.

2019 m. gruodj INEA, „Amber Grid“ ir „Conexus Baltic Grid“ pasirašė sutartj dėl Lietuvos-Latvijos dujotiekio pajėgumų didinimo projekto statybos darbų finansavimo. Bendros investicijos šiam projektui sudarys 10,2 mln. Eurų, o ES parama iš CEF – iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, t. y., Lietuvos daliai tai sudarys iki 2,1 mln. eurų.

Investicijos:

Planuojama projekto investicijų suma – 10,2 mln. Eur, iš jų, Lietuvos teritorijoje – 4,7 mln. Eur.

Svarbūs jvykiai per ataskaitinj laikotarpj:

• 2020 m. sausio 28 d. paskelbtas dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo projektavimo paslaugų pirkimas. Buvo gautos paraiškos, pirminiai pasiūlymai, vyko derybos, bei gauti galutiniai pasiūlymai.

• 2020 m. birželio 18 d. konkurso teritorijų planavimo dokumento ir techninio projekto parengimui išrinkta UAB

„Dujų technikos centras“. Kaip numatyta 2020 m. liepos mėnesj pasirašytoje sutartyje, parengiamuosius darbus rangovas atliks per 14 mėn.

3.5. Perdavimo tinklų plėtra

Gerbdamos interesų turėtojų teisę iš anksto jvertinti artimoje aplinkoje plėtojamų projektų poveikj jų ekonominiams ir socialiniams interesams, EPSO-G grupės bendrovės, kurios yra perdavimo sistemų operatoriai, periodiškai atnaujina ir skelbia dešimties metų tinklo plėtros planus.

3.5.1. Elektros energijos perdavimo tinklų plėtros planas

„Litgrid“ atnaujino ir 2020 m. birželio 30 d. pateikė Tarybai „Lietuvos elektros energetikos sistemos 400-110 kV tinklų plėtros planą 2020–2029 m.“ Jame pateikiamos elektros energijos poreikių, elektrinių galių prognozės, sistemos adekvatumo vertinimas, elektros rinkos ir sistemos elektros energijos balansų prognozė, taip pat informacija apie elektros perdavimo tinklą, jo plėtrą bei numatomas investicijas.

Plano tikslas - jvertinus esamą elektros energetikos sistemos būklę ir nutarimus, ilgalaikėje perspektyvoje numatyti galimus elektros energijos ir galios poreikių, generuojančių galių ir generavimo pasikeitimus, numatyti perdavimo tinklo plėtros ir atstatymo apimtis, jvertinti investicijų poreikj ir kt.

Didžioji dalis ateinančio dešimtmečio „Litgrid“ investicijų skiriama sinchronizacijos su kontinentine Europa projektui. Tačiau perdavimo sistemos operatorius jau piešia ir gyvenimo kontūrus po jos. Bendrovė turės paruošti elektros perdavimo tinklą ateinančio dešimtmečio energetikos inovacijoms.

Dešimties metų tinklo plėtros plane numatoma, kad :

• 2020-2029 m. elektros perdavimo tinklo vystymui gali reikėti apie 1,3 mlrd. eurų. Kiek daugiau nei pusė planuojamų investicijų bus skirtos strateginių valstybės projektų jgyvendinimui. Kitą pusę (apie 45 proc.) numatomų investicijų ketinama skirti tinklo efektyviai plėtrai ir sistemingam atnaujinimui, fizinei ir informacinei saugai, informacinių sistemų plėtrai, taip pat tyrimams ir inovacijoms.

• ruošiantis prisijungimui prie Europos, bus užbaigta jūrinės elektros jungties su Lenkija „Harmony Link“ statyba, optimizuotas Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklas, jrengti trys autotransformatoriai Alytaus transformatorių pastotėje. Bus nutiesta ir rekonstruota apie 520 km elektros perdavimo linijų, bus jrengtos dvi naujos 330 kV skirstyklos. Be tinklo vystymo prisijungimui prie Europos, „Litgrid“ planuoja dar 72 km naujų linijų nutiesti siekiant užtikrinti elektros tinklo patikimumą. Taip pat planuojama rekonstruoti 87 transformatorių pastotes.

• nepaisant COVID-19 pandemijos sukelto trumpalaikio elektros vartojimo sumažėjimo, elektros paklausa per ateinantj dešimtmetj augs vidutiniškai po 2 proc. kasmet ir 2029 metais sieks 14,7 TWh (pernai – 12,16 TWh). Elektros energijos vartojimui didžiausios jtakos turės bendros ekonomikos tendencijos, didėjantis elektros energijos sunaudojimo efektyvumas, elektra varomų automobilių ir šilumos siurblių skaičius bei suvartojamas elektros energijos kiekis.

• elektromobilių skaičius 2029 m. šalyje gali siekti apie 106 tūkst. ir jie naudos apie 179 GWh elektros energijos

per metus. Palyginti, 2019 m. pabaigoje elektromobilių Lietuvoje buvo 1357. „Litgrid“ skaičiuoja, kad perdavimo sistemai problemų nekiltų ir jei elektromobilių skaičius šalyje būtų dvigubai didesnis, nei prognozuojama – perdavimo sistema tam bus paruošta.

• itin daug dėmesio skiriama jvertinti tinklo gebėjimui prisitaikyti atsinaujinančių energetikos šaltinių integracijai bei energijos kaupimo technologijų diegimui. Pirmiausiai Vilniaus transformatorių pastotės 10 kV skirstykloje 2021 m. bus jrengta nedidelė, bandomoji 1 MW galios ir 1 MWh talpos baterijų energijos kaupimo sistema. Taip bus patikrintos baterijų kaupimo sistemų panaudojimo galimybės realiomis Lietuvos elektros energetikos sistemos sąlygomis. Gauti rezultatai ir žinios padės „Litgrid“ ugdyti kompetencijas ir diegti energijos kaupiklius vėliau.

• atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, planuojama, kad 2030 m. bus pasiektas NENS keliamas tikslas –

vietine generacija bus pasigaminama apie 70 proc. elektros energijos poreikio.

Parengtas planas yra skelbiamas išoriniame tinklalapyje

xxxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxx-xxxxxx/xxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxx-00-xxxx-xxxxxxx- planas-/3850

3.5.2 Gamtinių dujų perdavimo tinklo plėtros planas

2020 m. birželio 30 d. „Xxxxx Xxxx“, po viešos konusltacijos, „Amber Grid“ Tarybai pateikė Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų tinklo plėtros 2020–2029 metų planą. Jis parengtas atsižvelgiant j valstybės strateginių dokumentų nuostatas, dujų rinkos dalyvių poreikius, tiekimo patikimumo bei efektyvaus perdavimo sistemos veikimo užtikrinimą, bendrovės strategiją, bendrovės aplinkos apsaugos politiką ir teisės aktų reikalavimus.

Dešimtmečiame plane numatytos dujų perdavimo sistemos plėtros investicijos, kuriomis siekiama Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginių gamtinių dujų sektoriaus tikslų – užtikrinti dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, skatinti konkurencingumą, integruoti Baltijos šalių dujų rinkas j bendrą Europos dujų rinką, bei plėtoti bendrą Baltijos šalių regioninę dujų rinką.

Taip pat tinklo plėtros plane numatytos pagrindinės perdavimo sistemos vystymo kryptys, tarp jų – dėmesys inovacijoms ir žaliosios energetikos plėtrai.

„Amber Grid“ 2020–2029 x. xxxxxx plėtros plane numatyta jgyvendinti šiuos strateginius dujų infrastruktūros projektus:

• iki 2021 metų pabaigos kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi numatoma pastatyti dujotiekių jungtj tarp Lenkijos ir Lietuvos. Šio projekto tikslas – integruoti Baltijos šalių dujų rinkas j bendrą Europos dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą,

• kartu su Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi planuojama jgyvendinti dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų padidinimo projektą. Projekto tikslas - užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvesnj infrastruktūros panaudojimą bei geresnę Baltijos šalių dujų rinkų integraciją ir bendros rinkos funkcionavimą. Projektą užbaigti planuojama 2023 m. pabaigoje.

2020–2029 m. plane numatoma investicijų vertė j dujų perdavimo sistemos plėtros projektus per artimiausius penkerius metus investicijos j dujų perdavimo tinklą sieks apie 229 mln. eurų, iš jų pusė – dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektui jgyvendinti.

Šalia strateginių infrastruktūros projektų, plėtros plane numatytos ir perdavimo sistemos plėtros, atstatymo bei modernizavimo investicijos, leisiančios padidinti gamtinių dujų tiekimo saugumą, patikimumą, esamų perdavimo sistemos pajėgumų pakankamumą. Žymi dalis šių investicijų finansuojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

„Amber Grid“ vertinimu, esama dujų perdavimo infrastruktūra užtikrina dujų sistemos naudotojų poreikius atitinkančius srautus, yra pakankamai pralaidi juos perduoti ir atspari nepalankių aplinkybių atvejais. Prognozuojama, kad kurj laiką mažėjęs dujų vartojimas Lietuvoje ateinančiais metais stabilizuosis ir sieks 21 TWh per metus.

Išliekant stipriai konkurencijai SGD rinkoje, prognozuojama, kad ir toliau didesni dujų kiekiai Lietuvą ir Baltijos šalis pasieks per Klaipėdos SGD terminalą lyginant su dujų srautu, tiekiamu iš Baltarusijos. 2020 m. apie 65 proc. dujų bus jleista per Klaipėdos SGD terminalą, likusi dalis – 31 proc. – per sienos su Baltarusijos tašką ir 4 proc. per Latvijos tašką. Pernai dėl itin palankių SGD kainų buvo perduotas istoriškai didžiausias gamtinių dujų kiekis j Latviją.

Atsižvelgiant j tvaraus vystymosi kryptis, nustatytas Europos Komisijos strategijoje „The European Green Deal“, numatomas didėjantis žaliųjų dujų poreikis Europoje. Prisidedant prie žaliosios energijos plėtros skatinimo Lietuvoje, jau 2021 m. numatomi biometano gamintojų sistemų prijungimai prie bendro dujų perdavimo tinklo. Taip pat vertinamas galimas vandenilio transportavimo technologijų gamtinių dujų vamzdynais diegimas. Power to Gas (P2G) jrenginiais pagamintas vandenilis ar sintetinis metanas gali būti patiekiamas j dujų perdavimo infrastruktūrą ir maišomas su jprastomis gamtinėmis dujomis.

Kviečiame susipažinti su „Amber Grid“ Tarybos pritarimui pateiktu plėtros planu:

xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxxx/XX%00XXX%0000%00x_%00(0000-0000%00x)%00XXX_Xxxxxxxxx.xxx

4. VEIKLOS APŽVALGA

4.1. Svarbūs ataskaitinio laikotarpio įvykiai

Sausis

2020 m. sausio 1 d. jsigaliojo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintos elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo kainos. Išsami informacija apie jsigaliojusius paslaugų kainų pokyčius yra pateikta šio tarpinio pranešimo 2.1. skirsnyje Veiklos ir reguliacinė aplinka.

2020 m. sausio 1 d. GET Baltic pradėjo darbą Suomijoje, tapdama viena regionine prekybos platforma Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkoms. Suomijos virtualiame prekybos taške pradėta vykdyti prekyba trumpalaikiais ir ilgalaikiais gamtinių dujų produktais taikant netiesioginių pajėgumų paskirstymo modelj. Tai prisidėjo prie kainų konvergencijos regione bei palengvino tarpvalstybinę prekybą tarp Suomijos ir Baltijos šalių dujų rinkos dalyvių.

2020 m. sausio 2 d. Įsigaliojus 2019 m. gruodžio pabaigoje pasirašytai rangos darbų sutarčiai, „Xxxxx Xxxx“ pradėjo

parengiamuosius dujotiekio jungties su Lenkija GIPL statybos darbus.

2020 m. sausio 27 d. „Xxxxx Xxxx“ pranešė, kad taps saulės energiją gaminančiu vartotoju ir pasigamins beveik pusę elektros energijos savo reikmėms iš atsinaujinančių šaltinių. Numatoma iki 2021 m. rudens jmonės teritorijose jrengti apie 1400 kW galios saulės energijos elementų. Tai sudarys apie 40 proc. visos jmonės elektros energijos poreikio.

Vasaris

2020 m. vasario 7 d. EPSO-G valdyba atnaujino Grupės dividendų politiką. Pakeitimai yra susiję su korporatyviniais valdymo struktūros pokyčiais, t. y. stebėtojų tarybos panaikinimu, taip pat atsižvelgiant j dividendų mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimus. Kitos esminės politikos nuostatos nesikeitė. Informacija apie tai pateikta šio tarpinio pranešimo skirsnyje Akcininkai ir dividendai.

2020 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimą byloje pagal UAB „MT Group“ ieškinj dėl AB „Amber Grid“ dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) pirkimo komisijos sprendimų. Teismas rangos darbų pirkimo konkurso rezultatus paliko nepakeistus.

2020 m. vasario 17 d. „Litgrid“ pasirašė sutartj su italų konsultacijų ir inžinerijos bendrove CESI dėl techninės užduoties parengimo sinchroniniams kompensatoriams pirkti ir jrengti. Pagal šią sutartj CESI parengs sinchroninių kompensatorių techninę specifikaciją, t. y. šiai jrangai keliamus reikalavimus, bei pasiūlymų vertinimo metodiką. Sinchroninių kompensatorių jrengimas yra numatytas ENTSO-E (Europos perdavimo sistemų operatorių asociacija) prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų sąlygose. Sutarties su technine specifikaciją rengsiančia bendrove vertė

- 273 tūkst. eurų, 205 tūkst. šios sumos finansuojama ES Europos infrastruktūros tinklų priemonės fondo lėšomis.

Kovas

2020 m. kovo 4 d. Vilniuje oficialiai atidarytas naujasis „Litgrid“ elektros sistemos valdymo ir duomenų saugos centras, kuris užtikrina stabilų ir saugų šalies energetikos sistemos darbą bei energijos perdavimo srautų valdymą, o taip pat aukštesnj fizinės ir kibernetinės saugos lygj.

2020 m. kovo 10 d. „Litgrid“ pranešė, kad 2020 m. kovo 9 d. gavo patronuojančios bendrovės EPSO-G Audito komiteto nuomonę dėl ketinamo sudaryti „Litgrid“ ir „Baltpool“ pajėgumų mechanizmo aukcionų IT sistemos pirkimo – pardavimo sandorio. Audito komitetas, apsvarstęs sandorj, pateikė nuomonę, kad jis atitinka rinkos sąlygas, kurios yra sąžiningos ir pagrjstos „Litgrid“ akcininkų, kurie nėra sandorio šalis, atžvilgiu. „Litgrid“ turi teisės aktuose numatytą pareigą, kurios jgyvendinimui objektyviai būtina jsigyti pajėgumų mechanizmo aukcionų IT sistemą.

Balandžio mėn.

2020 m. balandžio 1 d. Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai –„Litgrid“, Estijos „Elering“ ir Latvijos AST

– susitarė dėl regioninio bendradarbiavimo modelio, padėsiančio trims Baltijos šalims veikti drauge ir kartu jgyvendinti svarbius sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais projektus greičiau, efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis. Regioninio bendradarbiavimo sąlygų dokumente numatyta, kad Baltijos šalių operatoriai drauge rengs, jgyvendins ir testuos izoliuoto darbo planus, apmokys visų trijų šalių elektros perdavimo sistemos operatorių darbuotojus veikti

kartu, parengs Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų avarinio prisijungimo prie KET planą, atliks Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų stabilaus darbo užtikrinimo sąlygų nustatymo studijas. Taip pat kartu bus kuriama dažnio stabilumo vertinimo sistema (FSAS), Baltijos valdymo blokas, atliktas regioninis izoliuoto darbo bandymas, kuris padės pasitikrinti, kaip trys Baltijos šalys yra pasiruošusios savarankiškai valdyti sistemos dažnj.

2020 m. balandžio 1 d. LR Vyriausybė pasitarime priėmė sprendimą dėl EPSO-G jsipareigojimų UAB „Ignitis grupė“ refinansavimo, kuriuo pritarė, jog tikslinga EPSO-G refinansuoti visą skolą prieš terminą naudojantis kredito jstaigų teikiamomis galimybėmis, taip išdėstant likusios EPSO-G skolos grąžinimą pagal realias Bendrovės galimybes vykdyti jsipareigojimus ilguoju laikotarpiu bei pavedė Energetikos ministerijai, be kita ko, siekiant užtikrinti EPSO-G ir jos valdomos grupės jmonių ilgalaikj finansinj tvarumą, kuris būtinas jgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus ir projektus, pripažintus valstybei svarbiais ekonominiais projektais.

2020 m. balandžio 6 d. „Litgrid“ pasirašė sutartj su „Tetas“ rangos bendrove paruošti Alytaus ir Telšių pastotes sinchroninių kompensatorių jrengimui. Investicijos j šiuos darbus siekia 2,96 mln. Eur. Investicijos j Telšių transformatorių pastotės rekonstrukciją siekia 1,456 mln. Eur be PVM, o j Alytaus – 1,496 mln. Eur be PVM. Šie darbai yra dalinai finansuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis. Už šias lėšas bus jrengiami jungtuvai, skyrikliai ir kita pirminė jranga, perkeliama dalis esamos transformatorių infrastruktūros ir paruošiama vieta sinchroninių kompensatorių prijungimui prie perdavimo tinklo. Planuojama, kad statybos darbai bus pabaigti 2022 m. rugsėjj.

2020 m. balandžio 7 d. „Xxxxx Xxxx“ valdyba bendrovės generaliniu direktoriumi išrinko Xxxxxx Xxxxxx. Iki to, EPSO-G Strategijos ir plėtros direktorius X. Xxxxxxx šias pareigas ėjo laikinai.

2020 m. balandžio 15 d. Lietuvai kryptingai siekiant mažinti energetikos sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro ir aktyviai skatinant gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, „Litgrid“ pasirašė sutartj su tarptautinėje rinkoje veikiančia Norvegijos konsultacine bendrove DNV GL ilgalaikiams šalies elektros energetikos raidos scenarijams parengti. 120 tūkst. Eurų vertės sutartis pasirašyta DNV GL laimėjus 2019 m. gruodj paskelbtą viešą konkursą.

2020 m. balandžio 16 d. „Litgrid“ užbaigė Parovėjos skirstyklos rekonstrukcijos darbus ir ji pradėta eksploatuoti visu pajėgumu. Įgyvendinant projektą „000-00-00 kV Parovėjos TP 110 kV skirstyklos rekonstravimas“, viešąjj pirkimą laimėjęs rangovas atliko projektavimo darbus ir atnaujino skirstyklos jrangą. Rekonstrukcija užtikrina elektros perdavimo patikimumą regione ir mažina eksploatacines sąnaudas. Darbus pagal viešųjų pirkimų sutartj, pasirašytą 2017 m., atliko AB Energetikos tinklų institutas. Projekto vertė siekė apie 1,313 mln. Eur be PVM ir buvo dalinai finansuota ES lėšomis.

2020 m. balandžio 17. EPSO-G valdyba patvirtino grupės mastu veikiančią Atitikties valdymo politiką, kurios tikslas valdant neatitikties rizikas, sumažinant jų poveikj ar atsiradimo tikimybę apsaugotų grupės bendroves nuo finansinės ar reputacijos žalos, galinčios kilti dėl vidinių ir išorinių reikalavimų neatitinkančio elgesio bei skatintų grupės darbuotojus dirbti laikantis nustatytų reikalavimų, o jų taikymą grjsti EPSO-G grupės vertybėmis.

2020 m. balandžio 20 d. vykusiuose visuotiniuose metiniuose susirinkimuose akcininkai naujai ketverių metų kadencijai išrinko „Litgrid“, „Amber Grid“ ir „Baltpool“ bendrovių valdybas.

Į penkių narių „Litgrid“ valdybą išrinkti du nepriklausomi nariai - UAB "GALIO GROUP" finansų direktorius Xxxxx Xxxxxxxxxxxx, elektros inžinerijos ir taikomosios elektronikos specialistas Xxxxxxx Xxxxxxx, o taip pat trys patronuojančios EPSO-G valdymo bendrovės atstovai – l.e.p. Strategijos ir plėtros direktorė Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxx, finansų direktorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx ir infrastruktūros direktorius Xxxxxxxx Xxxxxxxx, kuris pirmajame naujos kadencijos posėdyje buvo išrinktas valdybos pirmininku.

Į penkių narių „Xxxxx Xxxx“ valdybą išrinkti du nepriklausomi nariai – „RB Rail“ SA (Rail Baltic) finansų direktorius Xxxxx Xxxxxxx ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ direktorius Xxxxxxx Xxxxxxxx, o taip pat trys patronuojančios EPSO-G valdymo bendrovės atstovai – teisės ir korporatyvinio valdymo direktorė Xxxxxx Xxxxxxxxxx-Xxxxxxxxx, infrastruktūros direktorius Xxxxxxxx Xxxxxxxx ir finansų direktorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx, kuris pirmajame naujos kadencijos posėdyje buvo išrinktas valdybos pirmininku.

Į penkių narių „Baltpool“ valdybą išrinkti du nepriklausomi nariai – Barclays bank PLC, JAV, infrastruktūros automatizacijos padalinio vadovas Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx ir UAB „IT360“, B2B marketingo vadovas Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx. Į valdybą taip pat išrinktas AB „Klaipėdos nafta“ teisės ir administravimo direktorius Xxxxx Xxxxxxx ir du

patronuojančios EPSO-G valdymo bendrovės atstovai – plėtros vadovė Xxxx Xxxxx bei finansų kontrolės vadovas Xxxxx Xxxxxxxxxxxx.

2020 m. balandžio 20 d. vykusiame „Litgrid“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime pritarta modernizuoti 330 kilovoltų (kV) jtampos elektros perdavimo tinklą pietryčių Lietuvoje – nuo elektrinės Elektrėnuose iki Alytaus. Į tinklo atnaujinimą bus investuota 14,85 mln. Eur (be PVM). Rekonstrukcijos metu bus pakeista 207 oro linijos atramos, laidai, jrengiamas žaibosaugos trosas ir šviesolaidis kabelis. Xxxxxx bus atliekami trimis etapais, o jų pabaiga numatyta 2023

x. xxxxxxx. Rekonstrukcijos darbus vykdys rangos konkursą laimėjusi ūkio subjektų grupė – AB „Kauno tiltai“ bei UAB

„Litenergoservis“. Rekonstrukcijos darbai iš dalies bus finansuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis.

2020 m. balandžio 22 d. Europos Komisija, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos už energetikos politiką atsakingos ministerijos, reguliavimo institucijos ir perdavimo sistemų operatoriai pritarė Baltijos regiono dujų rinkos sukūrimo veiksmų planui. Baltijos regiono dujų rinkos sukūrimo veiksmų planas numato integracinius veiksmus 2020-2022 metams, siekiant sukurti keturias valstybes apimančią dujų transportavimo kainodarą, tarpvalstybinių tarifų atsisakymų ir su tuo susijusią perdavimo sistemų operatorių tarpsisteminio kompensavimo tvarką, regioninės dujų perdavimo sistemos pajėgumų paskirstymo sistemą, duomenų mainų principus, taip pat bendrą informacines sistemas šiam regioninės dujų rinkos modeliui aptarnauti.

2020 m. balandžio 27 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos energetikos reguliuotojai pasirašė bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos nacionalinių reguliavimo institucijų susitarimą dėl tarpvalstybinio kaštų pasidalijimo jgyvendinant bendro intereso projekto „Baltijos šalių elektros energijos sistemos integravimas j Europos tinklus ir sinchronizavimas su jais“ II etapą. Reguliuotojų susitarimas – vienas iš reikalavimų elektros energijos perdavimo sistemos operatoriams teikiant bendrą paraišką Europos Komisijai, siekiant finansuoti dalj investicijų projekto kaštų.

2020 m. balandžio 28 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai - „Litgrid“, AS

„Augstsprieguma tīkls“ ir AS „Elering“ – pasirašė memorandumą ir sutarė, kad 2025 m. šalims prisijungus prie Vakarų Europos elektros tinklų, jie kartu valdys energetikos sistemos dažnj Baltijos šalių galios ir dažnio valdymo bloke. Memorandume taip buvo jtvirtintas šalių ketinimas kurti bendrą galios rezervų rinką.

2020 m. balandžio 30 d. Eiliniame metiniame susirinkime vienintelė valdymo bendrovės EPSO-G akcininkė - Energetikos ministerija - patvirtino audituotą 2019 x. xxxxxxxxx ir konsoliduotąją finansinę veiklos ataskaitą, susipažino su metiniu pranešimu ir pritarė pelno paskirstymui.

2020 m. balandžio 21 d. pranešta, kad „Litgrid“ modernizuos 330 kilovoltų (kV) jtampos elektros perdavimo tinklą pietryčių Lietuvoje – nuo elektrinės Elektrėnuose iki Alytaus. Į tinklo atnaujinimą bus investuota 14,85 mln. Eur (be PVM). Sprendimui sudaryti sutartj su rangovu buvo pritarta balandžio 20 d. vykusiame „Litgrid“ eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime. Rekonstrukcijos metu bus pakeista 207 oro linijos atramos, laidai, jrengiamas žaibosaugos trosas ir šviesolaidis kabelis. Darbai bus atliekami trimis etapais, o jų pabaiga numatyta 2023 m. rugsėjj. Darbus vykdys rangos konkursą laimėjusi ūkio subjektų grupė – AB „Kauno tiltai“ bei UAB „Litenergoservis“. Rekonstrukcijos darbai iš dalies bus finansuojami Europos Sąjungos fondų lėšomis.

2020 m. balandžio 28 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai - „Litgrid“, AS

„Augstsprieguma tīkls“ ir AS „Elering“ - pasirašė memorandumą kuriuo sutarė, kad 2025 m. šalims prisijungus prie Vakarų Europos elektros tinklų, jie kartu valdys energetikos sistemos dažnj Baltijos šalių galios ir dažnio valdymo bloke. Memorandume taip buvo jtvirtintas šalių ketinimas kurti bendrą galios rezervų rinką. Susitarime taip pat numatyta kurti bendrą Baltijos šalių rezervų rinką, kuri skatins rezervų paslaugas teikiančių elektros energijos gamintojų konkurenciją.

Gegužės mėn.

2020 m. gegužės 19 d. Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ ir „GAZ-SYSTEM“ pasirašė sutartj su tarptautine konsultacijų ir inžinerijos bendrove AFRY (anksčiau veikusia „Poyry“ pavadinimu) dėl nepriklausomų ekspertų studijos parengimo, pateikiant galimus sprendimus komerciškai optimaliam abiejų jmonių valdomam dujų perdavimo sistemas sujungsiančio dujotiekio panaudojimui. 121 tūkst. eurų vertės sutartis pasirašyta AFRY laimėjus viešąjj pirkimą. Konsultacines paslaugas lygiomis dalimis finansuos abiejų šalių operatoriai. Studijos

rezultatai turi būti pateikti iki rugpjūčio. Siekiama, kad nuo 2022 m. pradėsianti veikti GIPL dujų jungtis sukurtų kuo didesnę ekonominę naudą Lietuvos, Lenkijos ir kitų Europos Sąjungos šalių vartotojams bei būtų intensyviai naudojama, gabenant dujas jvairiais maršrutais ir daugelio šalių poreikiams.

2020 m. gegužės 22 d. „Xxxxx Xxxx“ pasirašė sutartj su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA), pagal kurią bus skirta ES parama magistralinio dujotiekio Vilnius-Kaunas 18 km atkarpų rekonstrukcijai. Rekonstrukcijos projekto vertė siekia 17,1 mln. eurų, ES struktūrinių fondų paramos lėšomis bus finansuota pusė sumos – 8,6 mln. eurų.

2020 m. gegužės 26 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo tinklo operatoriai „Litgrid“ bei PSE S.A. pasirašė

„Harmony Link“ jungties projekto jgyvendinimo etapo bendradarbiavimo sutartj. Šia sutartimi abiejų šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai jsipareigoja lygiomis dalimis prisidėti prie jūrinės jungties „Harmony Link“ jrengimo.

2020 m. gegužės 26 d. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai pateikė bendrą 1,2 mlrd. eurų paraišką Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su Europos tinklais projektui finansuoti. Tai bus didžiausias sinchronizacijos finansinis paketas ir pirmas kartas, kai paraišką teikė keturios šalys.

2020 m. gegužės 28 d. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba patvirtino „Amber Grid“ valdybos nustatytas gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainas, jsigaliosiančias nuo 2021 m. sausio 1 d.

Birželio mėn.

2020 m. birželio 9 d. „Litgrid“ pradėjo vykdyti Alytaus rajone esančios „LitPol Link“ jungties keitiklių stoties ir transformatorių pastotės jrenginių skleidžiamo garso slopinimo priemonių galimybių studiją. Studiją rengia UAB „DGE Baltic Soil and Environment“. Ši studija padės atsakyti j klausimus, kokios papildomos priemonės efektyviausiai išspręs Alytuje veikiančio strateginio Lietuvos objekto - „LitPol Link“ jungties keitiklių stoties ir transformatorių pastotės skleidžiamą triukšmą.

2020 m. birželio 19 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai – „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir „Elering“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Japonijos energetikos jmonių grupei priklausančia „TEPCO Power Grid“, kuriuo siekiama sukurti ekonomiškai pagrjstą modelj ir identifikuoti technines priemones, kurios prisidės prie Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyto tikslo jgyvendinimo – iki 2050 m. 100 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių.

2020 m. birželio 29 d. pasirašytas EPSO-G ir „Amber Grid“ 2019 m. vasario 27 d. tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutarties pakeitimo susitarimas, kuriuo 35 mln. eurų maksimalus tarpusavio skolinimo ir skolinimosi limitas padidintas iki 40 mln. eurų.

2020 m. birželio 29 d. „Xxxxx Xxxx“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė 2020 m. birželio 4 d. „Amber Grid“ valdybos sprendimui sudaryti paskolos sutartj su Europos investicijų banku, kuria susitariama dėl 65 mln. EUR paskolos dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos darbų finansavimui maksimaliam 18 metų terminui.

2020 m. birželio 30 d. neeiliniame visuotiniame susirinkime „Litgrid“ akcininkai pritarė bendrovei priklausančių penktadalio Duomenų logistikos centro bendrovės (DLC) akcijų pardavimui Šveicarijos „Quaero Capital“ valdomam infrastruktūros investicijų fondui. Pagal birželj pasirašytą akcijų pirkimo-pardavimo sutartj, „Litgrid“ ketina parduoti 20,36 proc. akcijų, dar 79,64 proc. akcijų parduoda „Ignitis grupė“. Bendra sandorio vertė siekia 10,1 mln. eurų. DLC bendrovės akcijos parduodamos „Ignitis grupei“ ir „Litgrid“ siekiant koncentruotis j jmonių pagrindinę veiklą. Nuosavybės teisės j DLC akcijas perleistos pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui po to kai Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija pateikė teigiamą išvadą dėl sandorio atitikties nacionaliniam saugumui.

2020 m. birželio 30 d. „Xxxxx Xxxx“ pateikė VERT vertinimui dešimties metų dujų perdavimo tinklo plėtros planą. 2020– 2029 m. numatoma jgyvendinti perdavimo sistemos plėtros investicijų projektus, skirtus diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius Lietuvoje ir regione bei užtikrinti dujų perdavimo sistemos saugumą ir patikimumą.

2020 m. birželio 30 d. „Litgrid“ atnaujino ir pateikė VERT vertinimui dešimties metų elektros perdavimo tinklo plėtros planą.

4.2. Veiklos rodikliai

2020 m. pirmąjj pusmetj EPSO-G jmonių grupės veiklai didžiausios jtakos turėjo reikšmingi oro temperatūros nuokrypiai nuo standartinės klimato normos ir dėl COVID 19 viruso mažesnė energijos perdavimo paslaugų paklausa, kurios poveikj amortizavo dėl itin palankios dujų kainos augęs dujų vartojimas Lietuvoje bei tranzitas Latvijos kryptimi

Aukštos jtampos perdavimo tinklais šalies gyventojų ir verslo poreikiams per pirmąjj 2020 m. pusmetj perduota 4 932 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Tai 4,2 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Skirstomųjų tinklų operatoriaus (AB „Energijos skirstymo operatorius“) vartotojams perduota 4 476 GWh elektros energijos, t. y. 4,4 proc. mažiau. Kitiems tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams pateikta 456 GWh elektros energijos arba 2,1 proc. mažiau. Suteiktų paslaugų kiekių mažėjimą nulėmė šiltesnis nei jprastai pirmasis metų ketvirtis bei COVID-19 sukeltas ekonomikos sulėtėjimas.

Svarbiausi EPSO-G grupės jmonių veiklos rodikliai:

	2020 m. Sausis- Birželis	2019 m. Sausis- Birželis	Pokytis		2018 m. Sausis- Birželis
	2020 m. Sausis- Birželis	2019 m. Sausis- Birželis	+/-	Proc.	2018 m. Sausis- Birželis
Elektros energija
Perduotas elektros energijos kiekis, GWh	4 932	5 150	-218	-4,2%	5 153
ENS (neperduotos elektros energijos kiekis dėl atsijungimų), MWh *	3,09	6,77			2,17
AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. *	0,10	0,23			0,08
„NordBalt“ prieinamumas, proc.	95%	100%			96%
„LitPol Link“ prieinamumas, proc.	98%	100%			100%
Gamtinės dujos
Dujų kiekis, transportuotas j vidinj išleidimo tašką, GWh	12 556	12 551	5	0,0%	12 383
Dujų kiekis, transportuotas j gretimas perdavimo sistemas, GWh**	14 877	14 674	204	1,4%	15 547
Gamtinių dujų biržos apyvarta, GWh	3 854	1 772	2 082	117,5%	697
Biokuras
Energijos išteklių biržoje parduotas biokuro kiekis, tūkst. Tne	226	280	-54	-19,4%	184

*Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.

**Latvijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities perdavimo sistemos.

Per 2020 m. Lietuvos vartotojams buvo transportuota 12 556 GWh gamtinių dujų. Gamtinių dujų suvartojimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., kuomet buvo transportuota 12 551 GWh, beveik nepakito. Reikšmingų pokyčių suvartojimo struktūroje taip pat nebuvo užfiksuota.

Į Latvijos Respubliką per Kiemėnų DAS sistemą buvo perduota 2525 GWh gamtinių dujų (2019 m. I pusm. – 1 201 GWh). Į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritj per ataskaitinj laikotarpj transportuota 26 002 GWh gamtinių dujų (2018 m. – 27 832 GWh).

Elektros energijos perdavimo tinklas veikė patikimai – 2020 m. pirmąjj pusmetj dėl aukštos jtampos elektros tinklo sutrikimų, už kuriuos atsakingas operatorius, vartotojams nebuvo pateikta 3,09 MWh elektros energijos. Dujų perdavimo tinklo prieinamumas sistemos naudotojams siekė 100 proc.

Asinchroninių jungčių darbas atitiko ar buvo geresnis nei keliams 95 proc. tikslinis rodiklis „NordBalt“ jungties su Švedija prieinamumas rinkai siekė 95 proc. Jungtis su Lenkija „LitPol Link“ veikė beveik be trikdžių - prieinamumas rinkai 98 proc.

2020 m. pirmąjj pusmetj GET Baltic gamtinių dujų biržos prekybos apimtis sudarė 3 854 GWh, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais, padidėjo daugiau nei du kartus. Didžiausios jtakos išaugusioms prekybos apimtims turėjo nuo metų pradžios pradėta veikla Suomijoje.

2020 m. „Baltpool“ energijos išteklių biržoje centralizuotos šilumos tiekimo jmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai ir pramonės jmonės jsigijo 226 tūkst. Tne. biokuro. Tai 19,4 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 metais.

4.3 Finansiniai rodikliai

Finansiniai rodikliai, tūkst. Eur	2020 m. Sausis-Birželis	2019 m. Sausis-Birželis	Pokytis		2018 m. Sausis-Birželis
Finansiniai rodikliai, tūkst. Eur	2020 m. Sausis-Birželis	2019 m. Sausis-Birželis	+/-	Proc.	2018 m. Sausis-Birželis
Pajamos	132 446	124 107	8 339	6,7%	118 910
Veiklos sąnaudos	112 628	115 417	-2 789	-2,4%	107 704
EBITDA1	36 961	23 950	13 011	54,3%	30 654
Grynasis pelnas	19 580	6 304	13 276	210,6%	8 597
Turtas	707 791	719 546*	-11 755	-1,6%	684 663**
Ilgalaikis turtas	599 443	565 052*	34 391	6,1%	540 535**
Trumpalaikis turtas	108 348	154 494*	-46 146	-29,9%	144 128**
Nuosavybė	212 533	193 961*	18 572	9,6%	183 873**
Įsipareigojimai	495 258	525 585*	-30 327	-5,8%	500 790**
Grynoji skola2	327 454	146 661*	180 793	123,3%	342 916**
Santykiniai finansiniai rodikliai
EBITDA marža3	27,9%	19,3%			25,8%
Turto apyvartumas4	18,7%	17,2%*			17,4%**
Grynosios skolos ir nuosavybės santykis	154,1%	75,6%*			186,5%**
Nuosavo kapitalo ir turto santykis	30,0%	27,0%*			26,9%**
Bendrojo likvidumo koeficientas5	0,7	0,8*			0,8**

*Xxxxxxxx xxxxxxx 2019 m. gruodžio 31 d.

**Xxxxxxxx xxxxxxx 2018 m. gruodžio 31 d.

2) Grynoji skola = Ilgalaikė finansinė skola + Trumpalaikė finansinė skola+ jsipareigojimas „Lietuvos energija”, UAB už LITGRID AB akcijų jsigijimą – Trumpalaikės investicijos – Terminuoti indėliai – Pinigai ir pinigų ekvivalentai

3) EBITDA marža = EBITDA/Pajamos

4) Turto apyvartumas = Pajamos/Turtas

8) Bendrojo likvidumo koeficientas = Trumpalaikis turtas/Trumpalaikiai jsipareigojimai

Pajamos

2020 m. pirmąjj pusmetj konsoliduotos EPSO-G grupės pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., padidėjo

nuo 124,1 mln. Eur. iki 132,4 mln. eurų, t.y 6,7 procento.

Pajamos už elektros energijos perdavimą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 17,7 proc. iki 40,9 mln. eurų ir sudarė 30,9 proc. visų Grupės pajamų. Perduotos elektros energijos apimties sumažėjimą 4,2 proc. atsvėrė 23,0 proc. didesnė vidutinė faktinė elektros perdavimo kaina.

Pajamos už gamtinių dujų transportavimo paslaugas per 2020 m. sumažėjo 6,4 proc. Eurų iki 21,0 mln. Eur ir sudarė 15,9 proc. visų EPSO-G grupės pajamų. Labiausiai pajamų mažėjimą lėmė sistemos naudotojams taikomas 16 proc. mažesnis perdavimo paslaugų tarifas. Pigesnių paslaugų kainos jtaką pajamoms amortizavo išaugusi perdavimo paslaugų apimtis Latvijos kryptimi bei padidėjęs vartojimas šalies elektros gamybos sektoriuje.

Dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatyto 28 proc. didesnio sisteminių paslaugų tarifo pajamos už sistemines elektros energijos paslaugas padidėjo 21,1 proc. iki 42,9 mln. Eur. Balansavimo

(reguliavimo) elektros energijos pardavimo pajamos dėl mažesnės vidutinės elektros energijos kainos sumažėjo 25,8 proc. iki 10,1 mln. Eur.

Kitos grupės pajamos sudarė 17,5 mln. Eur.

Veiklos sąnaudos

Grupės veiklos sąnaudos per šešis 2020 m. mėnesius sudarė 112,6 mln. Eur. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m.

sąnaudos buvo 2,8 mln. Eur. mažesnės

Didžiausią veiklos sąnaudų dalj sudarė energetinių išteklių ir susijusių paslaugų pirkimas – 66,7 mln. Eur (elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė 62,3 mln. Eur, gamtinių dujų jsigijimo sąnaudos siekė 4,4 mln. Eur.) arba 59,2 proc. visų sąnaudų. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos sudarė 16,1 mln. Eur, darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos – 15,1 mln. Eur, remontų ir priežiūros sąnaudos – 3,1 mln. Eur, telekomunikacijų ir ITT sąnaudos – 1,6 mln. Eur, likusios sąnaudos sudarė – 10,0 mln. Eur.

Veiklos rezultatas

Grupės veiklos pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (angl. EBITDA) per pirmąjj 2020 m. pusmetj siekė 37,0 mln. Eur. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., XXXXXX išaugo 54,3 procento. EBITDA marža 2020 m. siekė 27,9 proc. (2019 m.– 19,3 proc.).

Pagrindinės Grupės EBITDA augimo priežastys:

• Palyginti su 2019 m. 6,2 mln. Eur didesnės elektros energijos perdavimo pajamos.

• 6,9 mln. Eur mažesnės elektros energijos ir gamtinių dujų jsigijimo sąnaudos.

2020 m. EPSO-G jmonių grynasis pelnas buvo 19,6 mln. Eur, t. y. daugiau nei tris kartus didesnis palyginti su 2019 m.,

kai buvo uždirbta 6,3 mln. Eur grynojo pelno.

Finansinės būklės ataskaita

2020 m. birželio 30 d. Grupės turtas buvo 707,8 mln. Eur, Grupės ilgalaikis turtas siekė 599,4 mln. Eur ir sudarė 84,7 proc. viso Grupės turto. Akcininkų nuosavybės dalis Grupės turte sudarė 30,0 procentų.

2020 m. pirmojo pusmečio pabaigoje Grupės finansiniai jsipareigojimai kredito institucijoms siekė 329,3 mln. Eur (jskaitant 156,6 mln. Eur jsipareigojimą UAB „Ignitis grupė” už „Litgrid“ akcijų jsigijimą), pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 1,8 mln. Eur grynosios skolos santykis su nuosavybe sudarė 154,1 proc.

Investicijos

Per 2020 m. pirmąjj pusmetj „Litgrid“ investicijos (atlikti darbai ir jsigytas turtas neatsižvelgiant j apmokėjimo terminus) siekė 17,5 mln. eurų, iš jų 53 proc. strateginių ir valstybei svarbių elektros energetikos projektų jgyvendinimui ir 47 proc. perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai bei jmonės veiklos užtikrinimui.

„Amber Grid“ 2020 m. investicijos sudarė 49,0 mln. Eur. Pradėjus j GIPL projekto statybos darbus, 2020 m. I pusmečio investicijos j perdavimo sistemos plėtrą sudarė 42,6 mln. Eur. Investicijos j rekonstrukciją ir modernizavimą, palyginus su 2019 m., sumažėjo 28 proc. ir sudarė 6,4 mln. Eur.

4.4 Tyrimų ir plėtros veikla

Inovatyvumas ir nuolatinis mokymasis

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslai dėl atsinaujinančiųjų energijos išteklių integravimo ir tuo pat metu vykdomas Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas bei regioninės dujų rinkos integracijos procesai skatina EPSO-G grupės jmones ieškoti naujų inovatyvių sprendinių dėl Lietuvos energetikos sistemos patikimo veikimo dabar ir ateityje. Moksliniai tyrimai ir studijos, inovacijų diegimo veiklų planavimas ir jgyvendinimas skatina Grupės bendroves efektyvinti savo veiklą, taikant naujus metodus, priemones ir gerąsias praktikas.

Vykdant šią veiklą EPSO-G jmonių grupės vadovaujasi Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų veiklos gairėmis (toliau – MTEPI veiklos gairės). MTEPI veiklos gairių tikslas - per tyrimus, inovacijas ir naujus sprendimus užtikrinti EPSO-G jmonių grupės bendrovių veiklos tęstinumą ir efektyvumą, konkurencingumą ar sąlygų konkurencijai užtikrinti sudarymą jgyvendinant NENS tikslus ir sukuriant didesnę pridėtinę vertę visuomenei.

MTEPI veiklos gairėmis nustatomos vienodos visai Grupei mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, inovacijų ir inovacinės veiklos sąvokos, bendros veiklos kryptys ir prioritetai, klasifikavimo principai bei rekomendacijos perdavimo sistemos operatoriams dėl lėšų skyrimo MTEPI veiklai, kuri nepriskiriama reguliuojamai veiklai.

RAIDA 2050 ir P2G analizė

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje keliamas tikslas iki 2050 metų Lietuvai tapti energetiškai darnia ir savarankiška valstybe. Siekdama jgyvendinti ir jgalinti šj scenarijų, mums yra aktualu jau šiandien suprasti galimus energetikos sektoriaus raidos scenarijus ir kokios priemonės turėtų būti taikomos mažinant energetikos

sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, rinkų integraciją, skaitmenizavimą, urbanizaciją ir sparčią energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos plėtrą.

Siekiant atsakyti šiuos klausimus, EPSO-G inicijuota studija „2020-2050 metų Lietuvos elektros energetikos sistemos raidos scenarijų sudarymas“ (toliau – Studija RAIDA 2050), kurioje, atsižvelgiant j NENS keliamus strateginius tikslus, numatytus jgyvendinti uždavinius ir siektinus rezultatus, turi būti sudaryti Lietuvos elektros energetikos sektoriaus (toliau – LEES) raidos scenarijai iki 2050 metų, atliktas elektros energetikos sistemos adekvatumo (generuojančių galių, elektros energijos rinkos, elektros perdavimo tinklo) jvertinimas ir pateiktos techninės, ekonominės ir teisinės priemonės elektros energetikos sistemos efektyviam veikimui sudarytais scenarijais.

Viena iš didžiausią potencialą šiuo metu turinčių technologijų, jgalinančių didelės galios AEI sugeneruotos energijos akumuliavimą, yra vandenilio (elektrolizės būdu) ar sintetinio metano (pagamintą vandenilj jungiant su anglies dvideginiu) dujų gamyba (toliau – Power to Gas, P2G). P2G jrenginių pagamintas vandenilis ar metanas gali būti pateikiamas j esamą gamtinių dujų infrastruktūrą, maišomas su jprastomis gamtinėmis dujomis.

Siekiant jvertinti vandenilio dujų ir P2G technologijų aktualumą ir pritaikomumą Lietuvoje, 2019 m. kovo mėnesj bendrovė Xxxxx Xxxx inicijavo šiuos klausimus tiriantj projektą. Kadangi technologijos aktualumo jvertinimui reikalingos elektros energijos generacijos ir suvartojimo prognozės, nutarta Studijos RAIDA 2050 atlikimą ir Amber Grid P2G projekto tikslus apjungti j bendrą EPSO-G jmonių grupės inovacijų projektą.

Pagal 2020 m. balandžio 14 d. „Litgrid“ pasirašytą 120 tūkst. eurų vertės sutartj, studiją RAIDA 2050 rengia tarptautinėje rinkoje veikianti Norvegijos konsultacinė bendrovė DNV GL. Numatoma, kad projektas „RAIDA 2050 ir P2G analizė“ bus baigtas 2021 m. pradžioje.

Projektas atitinka EPSO-G strategijos „Efektyvios veiklos ir inovacijų“ kryptj ir yra jtrauktas j Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos jgyvendinimo priemonių planą.

Bendra Baltijos šalių operatorių studija su Japonijos operatoriumi TEPCO Power Grid

Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai – „Litgrid“, „Augstsprieguma tīkls“ ir

„Elering“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Japonijos energetikos jmonių grupei priklausančia „TEPCO Power Grid“, kuri pateiks rekomendacijas, kaip Baltijos šalys efektyviausiai j elektros perdavimo sistemą galėtų integruoti atsinaujinančius energijos išteklius (AEI).

Susitarimu siekiama sukurti ekonomiškai pagrjstą modelj ir identifikuoti technines priemones, kurios prisidės prie Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyto tikslo jgyvendinimo – iki 2050 m. 100 proc. Lietuvoje suvartojamos elektros energijos gaminti iš AEI.

„TEPCO Power Grid“ jsipareigojo atlikti studiją – pritaikyti Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos modelj, kai 100 proc. elektros gaminama iš AEI, išanalizuoti AEI integracijos galimybes atliekant dažnio skaičiavimus bei pasiūlyti techninius sprendimus, kurie leistų Baltijos elektros energetikos sistemoje integruoti 100 proc. AEI. Studiją planuojama atlikti iki 2021 m. kovo 31 d.

Baltijos šalys gautus studijos rezultatus naudos reikiamų techninių priemonių infrastruktūrai vystyti ir investicijų planavimui. Neatmetama galimybė ir toliau bendradarbiauti su „TEPCO Power Grid“ jgyvendinant pateiktus studijos rezultatus.

Eksperimentinis projektas „Baterijų energijos kaupimo sistemos jrengimas Lietuvos elektros energetikos sistemoje“

2020 m. „Litgrid“ tęsė eksperimentinj „Baterijų energijos kaupimo sistemos jrengimas Lietuvos elektros energetikos sistemoje“ projektą.

Jo tikslas - tinkamai pasiruošti Baltijos Šalių sinchronizavimo su Kontinentinės Europos tinklais (KET) projektui, patikrinti baterijų kaupimo sistemų panaudojimo galimybes realiomis Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimo sąlygomis, identifikuoti didelių galių baterijų kaupimo sistemų jrengimo bei panaudojimo sritis Lietuvoje, nustatyti reikalavimus baterijoms, kurios teiktų skirtingo pobūdžio paslaugas.

Projekto metu prie Vilniaus transformatorių pastotės 10 kV skirstyklos bus prijungta 1 MW galios ličio jonų baterijų energijos kaupimo sistema (BEKS), kuri prisidės prie patikimo Baltijos EES veikimo po sinchronizavimo su KET.

Eksperimentinis projektas „Dronų panaudojimas Perdavimo tinklo gedimų vietos nustatymui“

2020 m. „Litgrid“ tęsė dronų panaudojimo perdavimo tinklo gedimų vietos nustatymui projektą.

Perdavimo tinklo 110/330/400 kV oro linijose (OL) jvykus vienfaziam ar daugiafaziam trumpam jungimui j žemę (krintantis medis), žaibo iškrova j liniją, linijos pažeidimai dėl paukščių jskridimo tarp linijos laidų, oro linija, priklausomai nuo pažeidimo dydžio ir trukmės, išjungiama trumpam laikotarpiui (sėkmingo automatinio kartotinio jjungimo atveju) arba linija relinės apsaugos jtaisų (RAA) pagalba visiškai išjungiama, kol bus nustatyta gedimo vieta ir pažeidimas. Oro linijų inžinierius, vadovaujantis RAA jtaisų parodymais, vyksta j galimą gedimo vietą. Tačiau dažnai paskaičiuotas atstumas turi iki 5 km paklaidą. Naudojant droną gedimo vieta būtų nustatyta mažiausiai du kartus greičiau nei dabar. Pasiteisinus tokiam techniniam sprendiniui, dronų panaudojimas galėtų būti taikomas ir kitų EPSO-G grupės jmonių veikloje.

Eksperimentinis projektas „Išmanus NordBalt“ jungties kabelio gedimo vietos nustatymas“

2020 m. „Litgrid“ tęsė „Išmanaus „NordBalt“ jungties kabelio gedimo vietos nustatymo“ projektą. Tai yra svarbu nes patikimas jungties su Švedija darbas atveria galimybę importuoti pigesnę elektros energiją iš Skandinavijos.

Siekiant užtikrinti „NordBalt“ jungties patikimumą ir padidinti kabelio prieinamumą bus ištestuota automatinė kabelio gedimo vietos nustatymo jranga, kurios šiuo metu jungtyje nėra. Gedimo vietos nustatymas realiu laiku bus vykdomas pereinamųjų procesų registratoriaus „HiRES Locator“ pagalba. Gamintojas indikuoja, kad kabelio gedimo vietą nustato iki 200 km. jrangą montuojant tik viename aukštos jtampos nuolatinės srovės (AĮNS) jungties gale. Šio eksperimentinio projekto metu bus siekiama patikrinti tokios jrangos veikimą dvigubai ilgesniame (400 km) „NordBalt“ jungties kabelyje.

REGATRACE

„Xxxxx Xxxx“ yra jgaliota administruoti dujų, pagamintų iš AEI, nacionalinj kilmės garantijų registrą, t. y. teikia kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros ir kontrolės ir kitose valstybėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvoje funkcijas. Ši sistema naudinga energijos vartotojams, norintiems savo veikloje naudoti ekologišką ir Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje pagamintą kurą. Bendradarbiaudama su kitų šalių paskirtosiomis jstaigomis bei AEI dujų sektoriaus organizacijomis, Bendrovė nuo 2019

m. birželio 1 d. dalyvauja ES Horizon 2020 mokslinių tyrimų ir inovacijų programos finansuojamame projekte REGATRACE (angl. Renewable GAs TRAde Centre in Europe), skirtame sukurti europinę biometano ir kitų atsinaujinančių dujų kilmės garantijų registro veiklos schemą bei paskatinti žalių dujų gamybos ir rinkos plėtrą.

„SecureGas“

„Xxxxx Xxxx“ kartu su tarptautiniais partneriais pradėjo jgyvendinti mokslinių tyrimų ir vystymo projektą „SecureGas“, kuriuo siekiama užtikrinti ES dujų tinklo saugumą ir atsparumą kibernetinėms ir fizinėms grėsmėms. Projektas yra finansuojamas iš Europos Sąjungos Horizon 2020 mokslinių tyrimų ir inovacijų programos. Šio projekto tikslas, atsižvelgiant j Europos energetikos saugumo strategijos, Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos, ES reglamento 2017/1938 dėl dujų tiekimo saugumo reikalavimus, „parengti metodikas, priemones ir gaires esamiems ir būsimiems dujų perdavimo infrastruktūros jrenginiams apsaugoti bei padaryti juos atsparius kibernetinėms bei fizinėms grėsmėms.

Dujų rinkos harmonizavimas

Vykdydama GIPL projektą „Amber Grid“ bendradarbiauja su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Gaz- System“, o patronuojama dujų biržos operatorė „GET Baltic“ bendradarbiauja su Lenkijos energetinių išteklių birža TGE

(Towarowa Giełda Energii S.A.). Šiuo metu atliekama studija dėl GIPL komercinių galimybių ir vertės rinkai padidinimo ir numatoma, vadovaujantis jos rezultatais, bendradarbiaujant abiejų valstybių operatoriams, reguliavimo institucijoms bei vyriausybėms, apsispręsti dėl tolesnių veiksmų harmonizuojant rinkas.

4.5. Kompetencijos ir narystė organizacijose

2020 m. EPSO-G valdymo bendrovė ir perdavimo sistemų operatoriai aktyviai dalyvavo nacionalinių ir jvairių tarptautinių organizacijų bei asociacijų, tokių kaip Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklas (angl. santrumpa – ENTSO-E) ir Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (angl. santrumpa – ENTSO-G), Centrinės Europos energetikos partnerių asociacijos (angl. santrumpa – CEEP), PSO ir kitų elektros energetikos jmonių asociacijos

„Best Grid“ veikloje.

• Valdymo bendrovės EPSO-G generalinis direktorius Xxxxxxxx Xxxxx yra Nacionalinės Lietuvos energetikos

asociacijos tarybos narys.

• EPSO-G generalinis direktorius Xxxxxxxx Xxxxx yra CEEP asociacijos valdybos narys.

• „Litgrid“ generalinis direktorius Xxxxxx Xxxxxxxxx yra Europos perdavimo sistemos operatorius vienijančios

organizacijos ENTSO-E valdybos narys.

EPSO-G grupės bendrovių narystės:

Organizacija	Atstovaujanti bendrovė	Nuoroda	Organizacijos aprašymas
Central Europe Energy Partners (CEEP)	EPSO-G	xxx.xxxx.xx	Centrinės Europos energetikos ir energetiniams resursams imlių sektorių jmones vienijanti asociacija
Nacionalinė Lietuvos Energetikos asociacija (NLEA)	EPSO-G „Amber Grid“ „Litgrid“	xxx.xxxx.xx	Asociacija, vienijanti Lietuvos elektros energijos ir gamtinių dujų sektoriuose veikiančias bendroves, taip pat mokslo jstaigas.
ENTSO-E	„Litgrid“	xxx.xxxxxx.xx	Organizacija, vienijanti Europos elektros perdavimo sistemų operatorius.
ENTSO-G	„Amber Grid“	xxx.xxxxxx.xx	Organizacija, vienijanti Europos gamtinių dujų perdavimo sistemų operatorius.
International Gas Union (IGU)	„Amber Grid“	xxx.xxx.xxx	Nepelno siekianti organizacija, kuri siekia skatinti tarptautinę prekybą dujomis, pažangiausių technologijų taikymą, skaidrių rinkos praktikų jtvirtinimą.
European Renewable Gas Registry	„Amber Grid“	xxx.xxxxx.xxx	Organizacija, kurios tikslas dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos šaltinių, kilmės garantijų prekybos tarp šalių plėtojimas.
Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai	„Amber Grid“ „Litgrid“	xxx.xxxx.xx	Organizacija, siekianti gerinti Lietuvos ir Lenkijos ekonominj bendradarbiavimą.
Lietuvos projektų vadybos asociacija	EPSO-G	xxx.xxxx.xx	Asociacija, vienijanti projektų valdymo profesionalus.

4.6 Sandoriai su susijusiomis šalimis

Per ataskaitinj laikotarpj EPSO-G grupėje buvo vadovaujamasi Sandorių su susijusiomis šalimis politika. Ji nustato Grupės bendrovių sudaromų sandorių su susijusiomis šalimis priežiūros ir atskleidimo procedūras, kurios leidžia tinkamai jvertinti su tokiais sandoriais susijusius interesų konfliktus ir minimizuoti tokių sandorių galimas neigiamas

xxxxxxxx xxxxxxxxxx, smulkiesiems akcininkams ir su sandoriu nesusijusiems asmenims. Šis dokumentas yra skelbiamas viešai EPSO-G internetinėje svetainėje Veiklos politikos skirsnyje.

Informacija apie susijusių šalių sandorius yra atskleista finansinėse ataskaitose 12 pastaboje.

5. RIZIKŲ VALDYMAS IR AUDITAS

Ataskaitiniu laikotarpiu EPSO-G nuosekliai laikėsi požiūrio, kad jgyvendinant veiklos strategiją, tinkamas rizikos valdymas yra būtina prielaida didinant patronuojamų bendrovių veiklos efektyvumą, valdymo kokybę, saugią aplinką darbuotojams bei kuriant interesų turėtojų pasitikėjimą jmonių grupe.

Pirmoji gynybos linija yra EPSO-G vadovai ir darbuotojai, kurie kasdienėje veikoje identifikuoja ir valdo veiklos riziką. Antrąją gynybos liniją užtikrina centralizuotos EPSO-G grupės funkcijos, kurių atsakomybė yra numatyti riziką:

• finansų kontrolės funkcija yra atsakinga už nuolatinę Grupės finansinių rezultatų kontrolę;

• rizikos valdymo funkcija yra atsakinga už Grupės rizikų valdymo sistemos koordinavimą ir tobulinimą. Ši funkcija apibendrina visų Grupės jmonių pagrindines rizikos sritis ir koordinuoja jų valdymo veiksmų jgyvendinimą;

• duomenų apsaugos funkcija yra atsakinga už nuolatinę asmens duomenų apsaugos priemonių veikimo priežiūrą.

Trečioji gynybos linija atsakinga už nepriklausomą rizikų valdymo jvertinimą. Centralizuotas vidaus audito padalinys vertina, ar pirmosios dvi gynybos linijos tinkamai atlieka savo funkcijas rizikų valdymo procese. EPSO-G jmonių metines finansines ataskaitas jstatymų nustatyta tvarka audituoja nepriklausomos išorės audito bendrovės. Išorės audito bendroves išrenka Grupės bendrovių visuotiniai akcininkų susirinkimai.

5.1 Rizikų valdymo sistema

EPSO-G grupėje rizikų valdymas suprantamas, kaip struktūrizuotas požiūris j neapibrėžtumų valdymą, metodiškai jvertinant rizikų poveikj ir tikimybę bei taikant tinkamas rizikų valdymo priemones.

2020 m. EPSO-G grupė vadovavosi valdybos patvirtinta Grupės rizikų valdymo politika bei rizikų valdymo metodika. Jos jtvirtino vienodą, bendrais principais pagrjstą ir gerąją praktiką atitinkančią rizikų valdymo sistemą, remiantis tarptautinėje praktikoje taikoma COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologija ir standartais.

Visos Grupės bendrovės yra prisijungusios prie EPSO- G rizikų valdymo politikos ir, taikydamos Grupės rizikų valdymo metodiką, yra identifikavusios joms aktualias rizikas, jas jvertino bei sudarė šių rizikų valdymo planus.

2020 m. sausio mėnesj rizikų valdymo procesas buvo peržiūrėtas ir patvirtinti jo pakeitimai, siekiant nustatyti kriterijus („benchmark“), pagal kuriuos būtų vertinama, ar tam tikra rizika turi būti jtraukta j EPSO- G jmonių grupės lygio rizikų sąrašą. EPSO-G valdyba patvirtino šiuos pagrindinius kriterijus, kuomet rizika jtraukiama j EPSO-G grupės lygio rizikų sąrašą:

• rizika tiesiogiai jvardinta jmonių grupės strategijoje,

• rizika daro esminę jtaką strateginių tikslų pasiekimui;

• xxxxxxx, jvertintos kaip aukščiausio (ekstremalaus) bei labai didelio lygio.

Grupės jmonės identifikavo 2020 m. veiklos rizikas, atliko jų vertinimą, nustatė rizikų stebėsenos rodiklius ir numatė rizikų valdymo priemones, kurios buvo patvirtintos Grupės bendrovių valdybose.

EPSO-G valdyba, jvertinusi grupės bendrovėse identifikuotas ir valdomas rizikas bei jų lygj (poveikj bendrovės veiklai,

taip pat visai EPSO-G jmonių grupei) patvirtino grupės lygio rizikų sąrašą.

Kiekvieną 2020 m. ketvirtj EPSO-G audito komitetas vertino kiekvienos Grupės bendrovės pagrindinių rizikos rodiklių pokyčius, rizikos valdymo efektyvumą ir pateikė savo išvadas ir rekomendacijas bendrovių valdyboms.

Į grupės lygio rizikų sąrašą buvo jtrauktos šios grupės veiklos strategijoje nurodytos pagrindinės rizikos:

• Neatitikimo teisės aktų reikalavimams (angl. non compliance) ir reguliacinė rizika

Elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų kainos yra reguliuojamos, kainų ir (ar) pajamų viršutines ribas nustato VERT. Nuo šių sprendimų tiesiogiai priklauso EPSO-G grupės jmonių veiklos rezultatai ir bendrovių skiriamos lėšos būtinosioms veiklos sąnaudoms, investicijoms perdavimo tinklo patikimumui išlaikyti, taip pat galimybės finansuoti strateginius projektus iš nuosavų ar skolintų lėšų. Valdant neatitikimo teisės aktų reikalavimams) riziką, EPSO-G valdyba 2020 m. kovo mėn. patvirtinto Atitikties valdymo politiką, buvo vykdomas reguliuojamą veiklą reglamentuojančių VERT ir kitų institucijų rengiamų ir (ar) keičiamų teisės aktų stebėsena.

• Verslo skaidrumo rizika

EPSO-G grupė jgyvendina regioninės ir nacionalinės reikšmės strateginius projektus. Tai didelių investicijų reikalaujantys projektai. Jų sėkmė priklauso nuo akcininkų, partnerių, kontroliuojančių bei reguliuojančių institucijų ir Lietuvos žmonių supratimo, pasitikėjimo ir paramos. Todėl savo veikloje EPSO-G ir toliau daug dėmesio skyrė pirkimų (tame tarpe ir viešųjų pirkimų) procesų priežiūrai ir korupcijos prevencijai.

Nuo 2020 metų sausio 1 d. jsigaliojo Viešųjų ir privačių interesų derinimo jstatymas, pagal kurio nuostatas jpareigoti savo interesus deklaruoti viešai visų EPSO-G valdomų bendrovių vadovai ir kolegialių organų nariai. Įstatymo reikalavimai jgyvendinti didesne nei jstatymuose numatyta apimtimi remiantis EPSO-G jmonių grupės kolegialių organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politika.

Per ataskaitinj laikotarpj EPSO-G grupės bendrovės kryptingai laikėsi nuostatos netoleruoti korupcijos, šeimos narių, giminių, draugų protegavimo ar bet kokių kitų prekybos poveikiu formų, nuosekliai ir sistemiškai jgyvendinti jmonės bei privačių interesų konfliktų prevenciją. Grupės bendrovės skatina darbuotojus ir kitus Interesų turėtojus nesibaiminant neigiamų pasekmių tiesiogiai ar anonimiškai pranešti apie galimus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesj pasitikėjimo linija xxxxxxx@xxxxx.xx, grupės bendrovių pasitikėjimo linija arba tiesiogiai nurodytu Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) adresu.

2020 m. pirmąjj pusmetj atlikusi analizę STT paskelbė geruosius antikorupcinės aplinkos kūrimo pavyzdžius tarp valstybės valdomų jmonių. Vienu iš keturių sektinų pavyzdžių nurodyta EPSO-G korupcijos prevencijos politika.

• Darbuotojų tinkamo kvalifikacijos trūkumo, kaitos, motyvacijos rizika

EPSO-G valdomos bendrovės susiduria su iškylančiais darbo rinkos iššūkiais, konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos specialistų galinčių prisidėti jgyvendinant Lietuvos valstybei strateginę reikšmę turinčius projektus.

Valdant darbuotojų tinkamo kvalifikacijos trūkumo, kaitos, motyvacijos riziką, ataskaitiniu laikotarpiu bendrovėse buvo taikoma vienoda EPSO-G jmonių grupės darbuotojų atlygio politika, reguliariai kiekvienais metais atliekamas nepriklausomas darbo užmokesčio ir rinkos tendencijų tyrimas, atliekama iš darbo išeinančių darbuotojų jvardintų išėjimo priežasčių analizė, grupės bendrovėse sudaryti kritinių pareigybių pamainumo planai ir vykdomi juose numatyti veiksmai šiai rizikai minimizuoti.

• Darbo saugos reikalavimų nesilaikymo rizika

EPSO-G valdomose akcinėse bendrovėse „Litgrid“, „Amber Grid“ bei „TETAS“ skiriamas itin didelis dėmesys darbų saugai.

Valdant šią riziką ataskaitiniu laikotarpiu „Litgrid“ sudarė sutartis dėl darbo vietų atitikties patikros ir indukuotos jtampos zonoje esančių linijų jtampos dydžių metodikos bei žemėlapio sukūrimo. „Xxxxx Xxxx“ atliko visų darbuotojų profesinės rizikos vertinimą, buvo vykdoma nuolatinė struktūruota vidinė kontrolė visuose lygiuose pagal patvirtintą Darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkosaugos sričių vidinės kontrolės tvarkos aprašą. Taip pat atliktas darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi vertinimas naudojant kontrolinius klausimynus, vykdomas darbuotojų mokymas ir informavimas apie galimas rizikas, savalaikis sveikatos patikrinimas, darbuotojų saugos ir sveikatos kultūros ugdymas. „TETAS“ bendrovėje buvo parengtas, patvirtintas ir vykdomas darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo planas.

• Informacijos saugos (kibernetinio saugumo) rizika

EPSO-G ir patronuojamos bendrovės „Litgrid“ ir „Amber Grid“ yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios jmonės, valdančios jrenginius ir turtą taip pat svarbų nacionaliniam saugumui užtikrinti. Grupės jmonių valdoma informacija ir duomenys turi strateginę reikšmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, todėl tokios informacijos (ar) ir duomenų praradimas, neteisėtas pakeitimas ar atskleidimas, sugadinimas ar duomenų

srauto reikalingų perdavimo sistemų saugiai veiklai nutraukimas gali sukelti EPSO-G grupės jmonių veiklos sutrikimų, padaryti žalos kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Valdant šią riziką ataskaitiniu laikotarpiu „Litgrid“ bendrovėje buvo vykdomi kritinės infrastruktūros duomenų tinklo stebėsenos sistemos diegimo darbai bei kitos kibernetinės saugos užtikrinimui reikalingos jrangos atnaujinimo pirkimai. Taip pat buvo atliekami jrangos pažeidžiamumo vertinimai, organizuoti darbuotojų mokymai informacijos saugos ir atsparumui socialinės inžinerijos metodams. „Amber Grid“ bendrovėje buvo atnaujinta kompiuterinė jranga, atlikti technologinio valdymo sistemos atnaujinimai, vykdomi reikalingų duomenų surinkimo, kaupimo ir analizės valdymo sistemų pirkimai, vykdyta tęstinė darbuotojų edukacija.

• Technologinė rizika

EPSO-G grupės jmonių viena svarbiausių funkcijų ir atsakomybių – užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų gamtinių dujų ir elektros energijos perdavimo sistemų funkcionavimą.

Dėl to „Litgrid“ ir „Amber Grid“ bendrovėse yra diegiamos ir tobulinamos specializuotos informacinės sistemos, šiuolaikinės verslo valdymo sistemos, nuolat atnaujinami avarijų ir technologinių sutrikimų likvidavimo bei ekstremalių situacijų valdymo, veiklos tęstinumo planai, keliami aukšti reikalavimai rangovams.

Per ataskaitinj laikotarpj „Litgrid“ bendrovėje buvo jgyvendinamos priemonės, siekiant valdyti riziką dėl galimų tarspsisteminių pjūvių perkrovų po Astravo atominės elektrinės darbo pradžios. Taip pat buvo jgyvendinamos priemonės siekiant valdyti tarpsisteminių jungčių NordBalt ir LitPol Link atsijungimo rizikas - vadovaujantis sutartimi su jungčių statytoju šalinti jungčių statybos defektai, jgyvendinamos priemonės jungčių veiklos užtikrinimui/atstatymui pogarantiniu laikotarpiu ir jvykus trečiųjų šalių poveikiui, atliekami kiti veiksmai, kuriais siekiama užtikrinti kokybišką jungčių eksploataciją ir prieinamumą.

Siekiant valdyti nepašalintų magistralinio dujotiekio vamzdyno defektų riziką, „Amber Grid“ ataskaitiniu laikotarpiu buvo vykdoma vamzdyno diagnostika, kurią planuojama tęsti trečiąjj 2020 m. ketvirtj. Per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius buvo pašalinti nustatyti magistralinio dujotiekio kritiniai defektai.

Į grupės lygio rizikų sąrašą taip pat buvo jtrauktos grupės veiklos arba atskiros bendrovės strategijoje nustatytos strateginių tikslų ir nurodytų rezultatų/rodiklių pasiekimui turinčios esminės jtakos rizikos:

• EPSO-G kontroliuojamų projektų rizika

Valdydama šią grupės lygio riziką EPSO-G stebi pagrindinius rizikų rodiklius bei atsižvelgdama j nustatytas tolerancijos ribas jgyvendina rizikų valdymo priemones kontroliuojamų strateginių projektų jgyvendinimo vėlavimo, biudžeto nesilaikymo bei neteisingos ir neigiamos informacijos sklaidos rizikose. Valdant šias rizikas, 2020 m. pirmąjj pusmetj peržiūrėta EPSO-G struktūra sustiprinant projektų valdymo dalj papildomais resursais, vykdyti periodiniai aptarimai su grupės bendrovėmis dėl projektų statusų bei ir kritinių rizikų. Atsižvelgiant j ataskaitiniu laikotarpiu fiksuotą atskirų „Litgrid“ vykdomų projektų etapų nuokrypj nuo patvirtintų gairių (angl. milestone), nuo 2020 m. liepos mėn. buvo sustiprinta projektų valdymo kontrolė pagal parengtą veiksmų planą.

• „Xxxxx Xxxx“ GIPL projekto nejgyvendinimo nustatytais terminais rizika

Valdydama šią riziką „Xxxxx Xxxx“ stebi statybų darbų eigą pagal su rangovais suderintą darbų atlikimo grafiką (gaires) ir yra suplanavusi šios rizikos valdymo priemones. 2020 m. pirmąjj pusmetj dujotiekio statybos darbai buvo vykdomi pagal patvirtintą darbų grafiką, atliktas horizontalus kryptinis gręžimas po Nerimi.

• Galinčios turėti jtaką sinchronizacijos projektams rizikos

Valdydama šią grupės lygio riziką „Litgrid“ yra identifikavusi ir taiko valdymo priemonės susijusias su teritorijų planavimu, atsinaujinančių energijos išteklių integracija, techninių prisijungimo prie KET sąlygomis, žmogiškųjų resursų bei kitas rizikas.

• „Baltpool“, „TETAS“, „GET Baltic“ pardavimų planų nevykdymo rizika

Valdydama šią grupės lygio riziką „Baltpool“, „TETAS“ ir „GET Baltic“ taiko valdymo priemonės, kurios užtikrina nustatytų pardavimo planų tikslų Lietuvos ir užsienio rinkose pasiekimą.

COVID-19 rizikos valdymas ir koordinavimas grupėje.

Visose Grupės jmonėse 2020 m. pirmąjj pusmetj buvo peržiūrėtos ir suplanuotos naujos veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencinės priemonės – buvo paskirti atsakingi darbuotojai už situacijos stebėjimą bei informacijos teikimą, užtikrinti darbuotojų, grjžusių iš rizikingų šalių nuotolinio darbo , atostogų arba nedarbingumo galimybė, taip pat buvo identifikuoti kritines funkcijas ir bendrovėse pagrindines sistemas administruojantys padaliniai ir darbuotojai bei juos pavaduojantys, naudotos nuotolinio darbo organizavimo priemonės, platintina informacija darbuotojams dėl prevencinių priemonių.

„Litgrid“ ir „Amber Grid“ bendrovėse buvo taikomos papildomos organizacinės priemonės sistemų valdymo centruose, suplanuotos techninės ir pavadavimo priemonės sistemų valdymo centruose esant viruso išplitimui. Šiose bendrovėse taip pat peržiūrėti ekstremalių situacijų valdymo planai, rengiami papildomi dokumentai bei jdiegtos priemonės - veiklos sričių kritinių veiklų sąrašai, priemonių, reikalingų, kad šios veiklos būtų nepertraukiamos, išteklių ir atsakingų asmenų sąrašai bei kiti dokumentai ir priemonės.

5.2 Informacija apie vidaus auditą

EPSO-G vidaus audito misija yra kurti pridėtinę vertę visoms grupės bendrovėms ir prisidėti prie jų veiklos tikslų jgyvendinimo, sistemingai bei visapusiškai vertinant ir padedant gerinti valdymo, rizikos valdymo ir kontrolės procesų veiksmingumą. Šios funkcijos jgyvendinamos vykdant nepriklausomą ir objektyvią užtikrinimo ir konsultavimo veiklą.

Užtikrinti veiklos skaidrumą ir efektyvumą, EPSO-G jmonių grupėje veikia centralizuotas vidaus audito padalinys, kuris pavestas funkcijas vykdo grupės mastu ir yra tiesiogiai atskaitingas EPSO-G valdybai, kurios daugumą sudaro nepriklausomi nariai.

EPSO-G valdymo bendrovės auditoriai nėra pavaldūs audituojamos jmonės administracijai. Tai sukuria sąlygas pastebėti galimus veiklos trūkumus, juos eliminuoti ir identifikuoti sritis veiklos efektyvumo didinimui.

Vykdydami savo funkcijas, padalinio darbuotojai planingai atlieka vidaus auditus ir reguliariai stebi, kaip jgyvendinamos rekomendacijos, o taip pat, kaip taisomi kiti su vidaus kontrole susiję trūkumai, kuriuos yra jvardiję išorės auditoriai, reguliatorius ar valstybinės kontrolės jstaigos.

2020 m. pirmąjj pusmetj EPSO-G centralizuoto vidaus audito padalinio veikla apėmė šias sritis, kurios buvo pasirinktos

remiantis atliktu rizikų vertinimu ir nustatant prioritetines tikrintinas jmones ir/ar procesus:

• jsigijimų (pirkimų) kontrolės vertinimas;

• projektų valdymo kokybės vertinimas;

Taip pat daug per ataskaitinj laikotarpj daug dėmesio buvo skiriama stebėsenai, kaip jmonės jgyvendino vidaus audito rekomendacijas ir vertinimui, kokia buvo jgyvendintų veiksmų jtaka.

Vidaus audito išvados ataskaitiniu laikotarpiu buvo pateiktos tikrintų jmonių vadovybei bei grupės jmonių valdyboms, taip pat EPSO-G valdybai bei Audito komitetui.

5.4 Informacija apie išorės auditą

2020 m. tarpinės pirmojo ketvirčio ir šešių mėnesių finansinės ir nefinansinės veiklos ataskaitos nėra audituojamos.

EPSO-G grupės bendrovių 2019 m. veiklos ataskaitų auditą atliko UAB „Deloitte Lietuva“. Informacija apie EPSO-G grupės bendrovių išorės audito bendroves:

Bendrovė	2019 m. finansinių ataskaitų auditą atlikusi bendrovė	Nustatytas atlygis audito bendrovei už 2019 m. finansinių ataskaitų auditą*, Eur (be PVM)	2018 m. finansinių ataskaitų auditą atlikusi bendrovė
EPSO-G		14 170	UAB „DELOITTE LIETUVA“
„LITGRID“		39 240
„Amber Grid“	UAB „DELOITTE LIETUVA“	35 970
„Baltpool“		8 393
TETAS		7 630
Get Baltic		4 360

2020 m. pirmąjj pusmetj „Deloitte Lietuva“ EPSO-G grupės bendrovėms ne audito paslaugų neteikė.

6. AKCININKAI IR DIVIDENDAI

6.1 Akcininkai

Vienintelis EPSO-G valdymo bendrovės akcininkas yra Lietuvos Respublika (100 proc. akcijų), kurios turtines ir neturtines teises, vadovaujantis 2012 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 826 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės steigimo ir valstybės turto investavimo“ 2.3 punktu, jgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministro.

2020 m. pokyčių EPSO-G akcininkų struktūroje nebuvo. Bendrovės jstatinis kapitalas nesikeitė.

2020 m. birželio gruodžio 30 d. EPSO-G bendrovės jstatinis kapitalas buvo lygus 22 482 695 Eur. Jis padalintas j 0,29 Eur nominalios vertės 77 526 533 paprastąsias vardines nematerialias akcijas. Visos akcijos yra visiškai apmokėtos.

Bendrovės akcininkas

Akcijų skaičius

Akcijos nominali

vertė, Xxx

Xxxxxxx kapitalas, Eur

Valdoma kapitalo dali, proc.

Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos

77 526 533

0,29 Eur

22 482 695

100

EPSO-G akcijoms netaikomi kiti, nei teisės aktuose numatyti, vertybinių popierių perleidimo apribojimai. Konvertuojamų vertybinių popierių EPSO-G ir (ar) Grupės jmonės nėra išleidusiosios.

EPSO-G savo akcijų nėra jsigijusi. Per ataskaitinj laikotarpj EPSO-G savo akcijų nejsigijo ir neperleido. Bendrovės

dukterinės jmonės taip pat nėra jsigijusios Bendrovės akcijų.

EPSO-G akcininkas specialių kontrolės teisių, kitokių nei numato LR teisės aktai, neturi.

EPSO-G patronuojamų „Litgrid“ ir „Amber Grid“ akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje NASDAQ Vilnius:

Bendrovė	ISIN kodas	VP trumpinys	Prekybos sąrašas	VP tvarkytojas
LITGRID AB	LT0000128415	LGD1L	BALTIC SECONDARY LIST	AB SEB bankas
AB „Amber Grid	LT0000128696	AMG1L	BALTIC SECONDARY LIST	AB SEB bankas

Kitų EPSO-G valdomų jmonių vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje neprekiaujama.

6.2 Dividendai

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, EPSO-G iki 2022 m. j valstybės biudžetą privalo mokėti tiesiogiai 0,5 proc. paskirstytojo pelno dydžio dividendus.

Taip nuspręsta jvertinus būtinybę skirti pakankamai lėšų jvykdyti 210 mln. eurų finansinj jpareigojimą valstybės valdomai jmonei „Ignitis grupė“ (tuomet „Lietuvos energija“) už patronuojamos bendrovės „Litgrid“ akcijas.

Remdamasis LR Vyriausybės nutarimu, už 2019 m. EPSO-G 2020-ais metais tiesiogiai j valstybės biudžetą sumokėjo 773 tūkst. eurų dividendų (už 2018 m. mokėjo 750 tūkst. eurų) tuo pat metu užtikrindama tvarią grupės finansinę būklę ruošiantis svarbių sinchronizacijos ir regiono energetikos rinkų integracijos darbams ir vykdant finansinius jsipareigojimus valstybės kapitalo jmonei „Ignitis grupė“ už „Litgrid“ akcijas.

6.3 Dividendų politika

EPSO-G dividendų politika, kuri reglamentuoja dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo tvarką visoms grupę sudarančioms bendrovėms, nustato aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikj jmonių vertės augimą, savalaikj šaliai svarbių strateginių projektų jgyvendinimą ir kryptingai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų jmonių grupe.

EPSO-G dividendų politika tiesiogiai susieja mokėtinų dividendų dydj su jmonės nuosavo kapitalo naudojimo efektyvumu – kuo didesnę naudą bendrovė sukuria akcininkui, tuo didesnę pelno dalj ji gali skirti tolimesnei plėtrai ar kitų svarbių projektų jgyvendinimui.

Dividendų politika yra skelbiama EPSO-G tinklalapyje Veiklos politikos skirsnyje xxxxx://xxx.xxxxx.xx/xx/xxxx- mus/veiklos-politikos/dividendai .

6.4 Reitingai

Tarptautinės kredito reitingų agentūros EPSO-G grupės bendrovėms kredito reitingų nėra suteikusios.

7. VALDYSENOS ATASKAITA

Ataskaitiniu laikotarpiu EPSO-G valdymo bendrovės korporatyvinis valdymas buvo vykdomas pagal vienintelio akcininko 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu priimtas EPSO-G jmonių grupės korporatyvinio valdymo gaires. Jos nustato bendrus visai EPSO-G jmonių grupei taikomus korporatyvinio valdymo principus, valdymo organizavimo modelj, valdymo struktūrą, atskaitomybės ir veiklos priežiūros bei kontrolės sistemas.

EPSO-G valdymo bendrovė laikėsi šių svarbių korporatyvinio valdymo principų:

• veiklos skaidrumo,

• valstybės nuosavybės ir reguliavimo funkcijų atskyrimo,

• tikslų apibrėžtumo ir tvarumo,

• tinkamo akcininkų teisių realizavimo,

• atitikties teisės aktų reikalavimams ir geriausios praktikos standartams,

• veiklos efektyvumo, tvarumo ir konkurencingumo,

• valdymo ir priežiūros organų atsakomybės bei atskaitomybės akcininkams.

EPSO-G remiasi gerąja valdysenos patirtimi, išdėstyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtose gerosios valdysenos rekomendacijose, Jungtinių Tautų bei Nasdaq Vilnius rekomendacijose, kituose tarptautiniu mastu pripažintuose standartuose ir gerosios valdysenos rekomendacijose, kurių svarbiausias tikslas – užtikrinti, kad valstybės valdomos bendrovės būtų valdomos skaidriai ir efektyviai.

7.1 EPSO-G įstatai

Per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius EPSO-G valdymo bendrovės jstatai nesikeitė – ataskaitiniu laikotarpiu galiojo 2018 m. rugpjūčio 1 d. Juridinių asmenų registre jregistruota jstatų redakcija, kuri jtvirtino padidintą valdybos atsakomybę, suteikiant jai priežiūros funkciją. Esamas korporatyvinis valdymo modelis užtikrina EPSO-G grupės organizacinės ir valdymo struktūros efektyvumą bei atitikimą aukščiausiems valdysenos standartams.

Su EPSO-G jstatais kviečiame susipažinti tinklalapyje xxx.xxxxx.xx Korporatyvinis valdymas skirsnyje.

EPSO-G jstatai gali būti keičiami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu, priimtu ne mažesniu kaip 2/3 visų visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, išskyrus jstatymų nustatytas išimtis.

7.2 EPSO-G priežiūros ir valdymo sistema ir funkcijos

EPSO-G valdymo, priežiūros ir organizacinė struktūra užtikrina optimalų veiklos organizavimą, atskaitingumą, procesų efektyvumą ir atsakomybę:

EPSO-G grupės korporatyvinio valdymo dokumentų

sistemą sudaro:

• EPSO-G jmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės;

• Valdymo ir grupės bendrovių jstatai;

• Korporatyvinio valdymo politika;

• Valdybos darbo reglamentas;

• Audito komiteto veiklos nuostatai;

• Atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatai;

• Patvirtinti grupės bendrovių korporatyvinio valdymo

dokumentai;

• Korporatyvinio valdymo dokumentų pagrindu patvirtinti grupės bendrovių dokumentai.

Su visais nurodytais dokumentais galima susipažinti valdymo bendrovės EPSO-G puslapyje xxx.xxxxx.xx .

7.3. EPSO-G visuotinis akcininkų susirinkimas

Vienintelio EPSO-G valdymo bendrovės akcininko teises ir pareigas jgyvendina LR energetikos ministerija. EPSO-G vienintelis akcininkas:

• priima sprendimus strateginiais veiklos krypčių klausimais;

• tvirtina svarbiausias veiklos gaires (korporatyvinio valdymo gairės, kolegialių organų atlygio gaires ir kt.).

Ataskaitiniu laikotarpiu vienintelis EPSO-G akcininkas priėmė šiuos sprendimus:

Data

Esminiai sprendimai

2020 m. vasario 6 d.

Pritarė naujai UAB „TETAS“ jstatų redakcijai.

2020 m. balandžio 30 d.

Patvirtino EPSO-G konsoliduotų ir Bendrovės 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinj. Patvirtino sprendimą dėl pelno paskirstymo.

Patvirtino naujos redakcijos UAB „EPSO-G“ audito komiteto veiklos nuostatus.

7.4. EPSO-G valdyba

Pagal galiojančią EPSO-G jstatų redakciją valdybą sudaro penki nariai, kuriuos skiria EPSO-G vienintelis akcininkas

ketverių metų kadencijai, atsižvelgdamas j atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas.

Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip dvi kadencijos iš eilės, t. y. ne daugiau kaip aštuoneri metai iš eilės. Valdybos nariai renkami pagal LR Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintą Kandidatų j valstybės jmonės ar savivaldybės jmonės valdybą ir kandidatų j valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašą.

EPSO-G valdyba:

• formuoja bendrą Įmonių grupės korporatyvinio valdymo politiką;

• yra atsakinga už organizacinj ir sisteminj Grupės vystymą bei valdymą jai priskirtos kompetencijos srityje ir

apimtyje;

• atlieka Grupės bendrovių veiklos, jų strategijų, veiklos tikslų ir planų, Valdybos patvirtintų dokumentų ir kitų sprendimų Grupės bendrovėse jgyvendinimo stebėseną;

• vykdo Grupės bendrovių jgyvendinamų strateginių projektų, jtrauktų j nacionalinę energetikos strategiją, ypatingos valstybinės svarbos projektų, valstybei svarbių ekonominius projektų valdymo priežiūrą bei kontrolę;

• vykdo priežiūros funkcijas, kaip tai numatyta LR akcinių bendrovių jstatyme. Per ataskaitinj laikotarpj jvyko 12 valdybos posėdžių, iš jų trys vyko balsuojant raštu. EPSO-G valdybos sudėtis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje:

Xxxxxx

Xxxxxxx

Xxxxxxxx

Xxxxxxxxx

Xxxxx pareigos

Išsilavinimas

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx

Nepriklausomas narys, pirmininkas

Nuo 2019-03-20

VĮ "Oro navigacija" valdybos narys, audito komiteto pirmininkas

Vilniaus universitetas, teisės mokslų

magistras;

Berno universitetas, Šveicarija, teisės mokslų magistras; Kopenhagos verslo mokykla, verslo derybų etika, industrinis doktorantas.

Xxxxxxxx

Xxxxxxxxxxx

Nepriklausomas narys

Nuo 2019-03-20

Bendrovių valdysenos, teisės ir mokesčių konsultantas

Xxxxxx Xxxxxxx universitetas,

teisės mokslų magistras.

Xxxxxxx

Xxxxxxxxx

Xxxxx

Nuo 2019-03-20

LR energetikos ministerija, energetinio saugumo grupės vadovas; AB “Klaipėdos nafta, valdybos narys

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, energetikos mokslų bakalauras.

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx

Xxxxx

Nuo 2019-03-20

LR energetikos ministerija, strateginių pokyčių grupės patarėjas

Xxxxxx Xxxxxxx universitetas, ES

teisės mokslų magistras;

ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, vadybos ir verslo administravimo mokslų magistras.

Xxxxx

Xxxxxxx

Xxxxxxxxxxxxxx narys

Nuo 2019-11-11

UAB „EPSO-G“ Inovacijų ir plėtros komiteto narys; UAB „Limedika“ finansų direktorius, AB „Xxxxx Xxxx Group“ valdybos narys.

Vilniaus universitetas, finansų valdymo mokslų magistras; Aalborgo universitetas, tarptautinio verslo ekonomika;

Mančesterio verslo mokykla; finansų

valdymo mokslo magistras.

Valdybos posėdžių 2020 m. I pusmečio lankomumas ir juose priimti esminiai sprendimai:

Dalyvavo Nedalyvavo

Nr.

Posėdžio data

Gediminas

Xxxxxxxx

Xxxxxxx

Xxxxxxxxx

Xxxxxxxx

Xxxxxxxxxxx

Xxxxx

Xxxxxxx

Sausio 9 d.

Vasario 7 d.

Vasario 28 d.

Kovo 19 d.

Kovo 26 d.

Kovo 27 d.

Balandžio 17 d.

Gegužės 22 d.

Gegužės 29 d.

10.

Birželio 4 d.

11.

Birželio 16 d.

12.

Birželio 26 d.

2020 m. I pusmetj priimti EPSO-G valdybos sprendimai:

2020-01

2020-02

2020-03

2020-04

2020-05

2020-06

01-09

Patvirtinta EPSO-G

generalinio direktoriaus 2019 m. veiklos tikslų jgyvendinimo ataskaita; Patvirtinti nepriklausomų valdybos narių j EPSO-G jmonių grupės bendroves Xxxxx Xxxx, LITGRID ir BALTPOOL

valdybas atrankos reikalavimų aprašymai; Patvirtinta EPSO-G jmonių grupės veiklos strategija 2017-

2025 m.

02-07

Patvirtinta nauja EPSO-G jmonių grupės dividendų politikos redakcija; Patvirtinti EPSO-G generalinio direktoriaus

2020 m. veiklos tikslai; Patvirtinta nauja EPSO-G rizikų valdymo metodikos redakcija.

02-28 Patvirtintas atnaujintas EPSO- G pareigybių sąrašas ir organizacinė struktūra; Patvirtinta EPSO-G vidaus audito vadovės 2019 m. tikslų pasiekimo ataskaita.

03-19

Priimti sprendimai dėl Amber Grid, LITGRID eilinių visuotinių akcininkų darbotvarkes papildymo.

03-26

Pasiūlyti kandidatai x Xxxxx Xxxx, LITGRID ir BALTPOOL

valdybos narius. 03-27

Aptarti esami skoliniai jsipareigojimai; Patvirtinti EPSO- G inovacijų ir plėtros komiteto veiklos nuostatai ir inovacijų ir plėtros komiteto 2020 m. veiklos planas; Patvirtinta EPSO- G jmonių grupės atitikties valdymo politika.

04-17

Patvirtintas atnaujintas EPSO- G pareigybių sąrašas ir organizacinė struktūra; Patvirtinta EPSO- G jmonių grupės veiklos strategijos 2017-2025 m.

jgyvendinimo ataskaita už 2019 m.; Spręsta dėl balsavimo dukterinių bendrovių eiliniuose akcininkų susirinkimuose; Patvirtintas Bendrovės ir konsoliduotas metinis pranešimas bei pritarta Bendrovės ir konsoliduotam metiniam finansinių ataskaitų rinkiniui, pelno paskirstymo projektui, inicijuotas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

05-22

Spręsta dėl balsavimo LITGRID

eiliniame akcininkų susirinkime.

05-29

Patvirtintos esmines overdrafto sutarties sąlygos, Patvirtinta nauja EPSO-G inovacijų ir plėtros komiteto sudėtis, Patvirtintas 2020 m. EPSO-G

jmonių grupės lygio rizikų sąrašas.

06-04

Aptarti esami skoliniai jsipareigojimai

06-16

Priimti sprendimai dėl TETAS valdybos narių atrankos inicijavimo ir patvirtintas nepriklausomo valdybos nario atrankos reikalavimų aprašas.

06-26

Spręsta dėl balsavimo dukterinių bendrovių neeiliniuose visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; Patvirtinti atnaujinti EPSO-G Atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatai.

7.5. EPSO-G atlygio ir skyrimo komitetas (ASK)

Pagal galiojančius EPSO-G jstatus, atlygio ir skyrimo komitetas sudaromas iš ne mažiau kaip trijų narių, kuriuos ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui motyvuotu sprendimu skiria valdyba iš jos atrinktų kandidatų. Skiriant atlygio ir skyrimo komiteto narius užtikrinama, kad šio komiteto sudėtyje būtų ne mažiau kaip vienas nepriklausomas narys. Atlygio ir skyrimo komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip dvi kadencijos iš eilės.

Ataskaitiniu laikotarpiu Atlygio ir skyrimo komiteta dirbo Xxxxxxxxx Xxxxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxxxxx bei pirmininkė Xxxxxx

Xxxxxxxxxxx.

EPSO-G atlygio ir skyrimo komitetas:

• padeda atlikti kandidatų j organų narius atrankas visose Grupės bendrovėse;

• teikia rekomendacijas Grupės bendrovėms dėl valdymo organų narių skyrimo, sutarčių su jais sudarymo ir atlygio jiems nustatymo;

• teikia rekomendacijas dėl Grupės korporatyvinio valdymo dokumentų, susijusių su kolegialių organų, Grupės bendrovių darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo klausimais;

• teikia rekomendacijas dėl Grupės kolegialių organų, vadovų, vadovybės ir kritinių pareigybių pamainumo

planavimo sistemos.

Per ataskaitinj laikotarpj jvyko 7 atlygio ir skyrimo komiteto posėdžiai.

EPSO-G atlygio ir skyrimo komiteto sudėtis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje:

Xxxxxx

Xxxxxxx

Xxxxxxxx

Xxxxxxxxx

Xxxxx pareigos

Išsilavinimas

Xxxxxx

Xxxxxxxxxxx

Nepriklausoma

narė, pirmininkė

Nuo 2019-05-20

UAB „Personalo vertė verslui”, direktorė

Vilniaus universitetas, ekonomikos

mokslų magistrė;

Lietuvos edukologijos universitetas,

psichologijos mokslų bakalaurė.

Xxxxxxx

Xxxxxxxxx

Xxxxx

Nuo 2019-03-29

LR energetikos ministerija, energetinio saugumo grupės vadovas;

AB “Klaipėdos nafta,

valdybos narys

Vilniaus Gedimino technikos universitetas, energetikos mokslų bakalauras.

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx

Nepriklausomas narys

Nuo 2019-03-29

UAB EPSO-G valdybos pirmininkas;

VĮ "Oro navigacija" valdybos narys; audito komiteto pirmininkas

Vilniaus universitetas, teisės mokslų

magistras;

Berno universitetas, Šveicarija, teisės mokslų magistras;

Kopenhagos verslo mokykla, verslo

derybų etika, industrinis doktorantas.

Atlygio ir skyrimo komiteto 2020 m. posėdžių lankomumas ir priimti esminiai sprendimai:

- Dalyvavo

- Nedalyvavo

Nr.

Posėdžio data

Xxxxxx

Xxxxxxxxxxx

Xxxxxxxxx

Xxxxxxxx

Xxxxxxx

Xxxxxxxxx

Sausio 21 d.

Vasario 12 d.

Kovo 9 d.

Kovo 16 d.

Balandžio 1 d.

Birželio 10 d.

Birželio 22 d.

2020 m. I pusmetj atlygio ir skyrimo komiteto priimti esminiai sprendimai:

2020-01

2020-02

2020-03

2020-04

2020-06

01-21

Patvirtintas Xxxxx Xxxx generalinio direktoriaus atrankos reikalavimų aprašas

02-12

Patvirtinta 2019 m. ASK veiklos ataskaita

03-09

Vykdyta atranka x Xxxxx Xxxx vadovo poziciją; Pritarta LITGRID ir Xxxxx Xxxx vadovo ir valdybos narių atlygio politikos projektui.

03-16

Patvirtintos rekomendacijos dėl LITGRID, Amber Grid ir BALTPOOL valdybos

sudėčių; Patvirtintos bendros EPSO-G jmonių veiklos tobulinimo sritys 2020 m.

04-01

Patvirtinta rekomendacija dėl GET Baltic

valdybos sudėties; Pritarta pakoreguotai tipinei Amber Grid darbuotojams taikytinai darbo sutarties formai

06-10

Pritarta naujos

redakcijos EPSO-G Atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatų projektui bei naujos redakcijos EPSO- G atlygio ir skyrimo komitetui teikiamos periodinės informacijos tvirtinimui; pritarta atnaujintam EPSO-G atlygio ir skyrimo komiteto 2020 m. veiklos planui.

7.6. EPSO-G audito komitetas (AK)

Remiantis EPSO-G jstatais, Audito komitetas sudaromas iš ne mažiau kaip trijų narių, kuriuos ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui skiria EPSO-G vienintelis akcininkas, atsižvelgiant j Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, jei buvo pateiktos. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip dvi kadencijos iš eilės. Audito komiteto pirmininku gali būti tik nepriklausomas narys.

Ataskaitiniu laikotarpiu Audito komitete dirbo du nepriklausomi nariai – Xxxxxxxxx Xxxxxx ir Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx,

taip pat Energetikos ministerijos nominuotas EPSO-G valdybos narys Xxxxxxxxx Xxxxxxxx.

Audito komitetas periodiškai (ne rečiau kaip kartą per du metus) apsvarsto Audito komiteto veiklos nuostatus ir gali inicijuoti jų atnaujinimą. Per atskaitinj laikotarpj, Audito komitetas inicijavo Veiklos nuostatų pakeitimus, kuriuos Susirinkimas patvirtino 2020 m. balandžio 30 d.

EPSO-G audito komitetas:

• vykdo Grupės bendrovių finansinių ataskaitų rengimo bei audito atlikimo priežiūrą;

• yra atsakingas už Grupės bendrovių auditorių ir audito jmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų laikymosi užtikrinimą;

• yra atsakingas už Grupės bendrovių vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų, veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą;

• Yra atsakingas už Grupės bendrovių auditoriaus ir (ar) audito jmonės ne audito paslaugų teikimo kontrolę; vertina Grupės bendrovių, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, sudaromus sandorius su susijusiomis šalimis.

Per ataskaitinj laikotarpj jvyko 13 audito komiteto posėdžių.

EPSO-G audito komiteto sudėtis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje:

Xxxxxx

Xxxxxxx

Pareigos

Xxxxxxxxx

Xxxxx pareigos

Išsilavinimas

Xxxxxxxxx

Xxxxxx

Nepriklausomas narys, pirmininkas

Nuo 2016-09-12

Western Union Processing Lithuania, UAB

Stokholmo ekonomikos aukštoji mokykla Rygoje, ekonomikos ir verslo administravimo bakalauras; Vilniaus universitetas, vadybos ir verslo administravimo bakalauras; Vilniaus universitetas, ekonomikos magistras.

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx

Xxxxx

Nuo 2018-09-21

LR energetikos ministerija, strateginių pokyčių grupės patarėjas

Xxxxxx Xxxxxxx universitetas, ES

teisės mokslų magistras;

ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, vadybos ir verslo administravimo mokslų magistras.

Xxxxxxxx

Xxxxxxxxxxx

Nepriklausomas narys

Nuo 2019-04-15

Bendrovių valdysenos, teisės ir mokesčių konsultantas

Xxxxxx Xxxxxxx universitetas,

teisės mokslų magistras.

Audito komiteto 2020 m. I pusmečio posėdžių lankomumas ir priimti esminiai sprendimai:

- Dalyvavo

- Nedalyvavo

Nr.

Posėdžio data

Xxxxxxxxx

Xxxxxx

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx

Xxxxxxxx

Xxxxxxxxxxx

Sausio 27 d.

Vasario 24 d.

Kovo 6 d.

Kovo 10 d.

Kovo 23 d.

Kovo 30 d.

Balandžio 6 d.

Balandžio 16 d.

Balandžio 20 d.

10.

Gegužės 4 d.

11.

Gegužės 18 d.

12.

Gegužės 25 d.

13.

Birželio 22 d.

2020 m. I pusmetj priimti Audito komiteto esminiai sprendimai:

2020-01

2020-02

2020-03

2020-04

2020-05

2020-06

01-27

Pritarta EPSO-G ir BALTPOOL

2020 m. rizikų valdymo priemonių planams; pritarta Grupės vidaus auditų plano 2018 -

2020 m. naujai redakcijai

02-24

Pritarta Amber Grid, TETAS ir GET Baltic 2020 m. rizikų valdymo priemonių planams; taip pat pritarta Vidaus audito vadovės 2019

m. tikslų pasiekimo ataskaitai ir 2020 m. tikslams

03-06

Patvirtinta AK nuomonė dėl LITGRID sandorio su susijusia šalimi Baltpool

03-10

Patvirtintos išvados dėl BALTPOOL ir GET Baltic atskirų ir konsoliduotų 2019

m. finansinių ataskaitų

03-23

Patvirtintos išvados dėl LITGRID ir Amber Grid atskirų ir konsoliduotų 2019 m. finansinių ataskaitų

03-30

Patvirtinta išvada dėl TETAS dėl 2019 m. finansinių ataskaitų

04-06

Pritarta LITGRID 2020 m. rizikų valdymo priemonių planui

04-16

Patvirtinta išvada dėl EPSO-G atskirų ir konsoliduotų 2019

m. finansinių ataskaitų

04-20

Leista išorės auditoriui dalyvauti vienos iš Grupės bendrovių vykdomame viešajame pirkime (ne audito paslaugos)

05-04

Patvirtintos 4 AK nuomonės dėl LITGRID sandorių su susijusiomis šalimis; pritarta finansinių ataskaitų audito paslaugų pirkimo techninei specifikacijai ir tiekėjams keliamiems minimaliems kvalifikaciniams reikalavimams

05-18

Leista išorės auditoriui dalyvauti vienos iš Grupės bendrovių vykdomame viešajame pirkime (ne audito paslaugos)

05-25

Patvirtinta nuomonė dėl LITGRID sandorio su susijusia šalimi; pritarta Grupės lygio rizikų sąrašui

06-22

Patvirtintos 2 AK nuomonės dėl sandorių su susijusiomis šalimis

7.7. Inovacijų ir plėtros komitetas (IPK)

Pagal EPSO-G jstatus, EPSO-G valdyba, siekdama užtikrinti veiksmingą vidaus kontrolės sistemą bei veiklos rizikų valdymą Įmonių grupės mastu, turi teisę sudaryti laikino (ad hoc) arba nuolatinio pobūdžio specializuotus komitetus, kuriems pavedama nagrinėti ir teikti EPSO-G valdybai ar kitiems Bendrovės bei Grupės bendrovių organams pasiūlymus bei rekomendacijas dėl tokių komitetų kompetencijai priskirtų sričių bei klausimų. 2019 m. rugpjūčio 13 d. ir 2019 m. lapkričio 29 d. valdybos sprendimais buvo suformuotas naujas EPSO-G jmonių grupės Inovacijų ir plėtros komitetas.

Inovacijų ir plėtros komitetas – patariamasis EPSO-G valdybos organas inovacijų, plėtros ir efektyvumo klausimais. Jis taip pat kaip ir audito komitetas bei atlygio ir skyrimo komitetas veikia Grupės mastu, t. y. gali teikti išvadas, nuomones, rekomendacijas bei pasiūlymus kompetentingos Grupės bendrovės Valdybai dėl klausimų, susijusių su Inovacijų ir plėtros komiteto funkcijomis bei pareigomis.

Valdyba tvirtina ir keičia Inovacijų ir plėtros komiteto veiklos nuostatus, veiklos planą, formuoja komitetui užduotis. Sudarant Inovacijų ir plėtros komitetą siekiama: (i) daugiau dėmesio skirti inovacijoms, naujų Grupės veiklų paieškai,

veiklos efektyvumui; (ii) inovatyvių idėjų sinergijos Grupės lygmeniu ir inovacijų krypčių suderinimo; (iii) didesnio

nepriklausomų valdybos narių jsitraukimo j Grupės veiklą, jų turimų žinių ir patirties panaudojimo; (iv) kad Inovacijų ir plėtros komiteto nariai veiktų kaip inovacijų, plėtros, efektyvumo ambasadoriai Grupės bendrovėse.

Inovacijų ir plėtros komiteto sudėtis ir jos pokyčiai per ataskaitinj laikotarpj:

Xxxxxx

Xxxxxxx

Pareigos

Xxxxxxxxx

Xxxxx pareigos

Išsilavinimas

Xxxxxxx

Xxxxxxxx

Nepriklausomas narys, pirmininkas*

Nuo 2019-11-29

AB „Amber Grid“ nepriklausomas valdybos narys, UAB „Būsto paskolų draudimas“ direktorius.

Vilniaus universitetas, ekonomikos ir bankininkystės mokslų bakalauras, apskaitos ir audito mokslų magistras. Baltic Institute of Corporate Governance, profesionalaus valdybos nario studijos

Xxxxx

Xxxxxxx

Nepriklausomas narys

Nuo 2019-11-29

UAB „EPSO-G“

nepriklausomas valdybos narys; UAB „Limedika“ finansų direktorius, AB

„Xxxxx Xxxx Group“

valdybos narys.

Vilniaus universitetas, finansų valdymo mokslų magistras; Aalborgo universitetas,

tarptautinio verslo ekonomika;

Mančesterio verslo mokykla; finansų valdymo mokslo magistras

Xxxxxxx

Xxxxxxxxxx

Nepriklausomas narys

Nuo 2019-11-29

iki 2020-04-20

„Litgrid“, AB nepriklausomas valdybos narys.

ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, socialinių mokslų daktaras, strateginio valdymo disciplina;

Vilniaus universitetas,

ekonomikos mokslų magistras

Xxxxx

Xxxxxxxxxxxx

Narys

Nuo 2019-11-29

iki 2020-05-31

UAB „EPSO-G“ finansų kontrolės vadovas ir UAB BALTPOOL valdybos narys.

Vilniaus universitetas, ekonomikos bakalauras;

Vrije Amsterdamo universitetas,

finansų valdymo magistras

Xxxxxxx

Nepriklausomas narys

Nuo 2020-06-

„Litgrid“, AB nepriklausomas valdybos narys

Kauno technologijos universitetas (KTU), Inžinerijos laipsnis

Xxxxxxxxx

Xxxxxxxxxx

Nepriklausomas narys

Nuo 2020-06-

UAB BALTPOOL

nepriklausomas valdybos narys, Barclays IT operacijų automatizavimo ir

pertvarkymo vadovas

Baltijos vadybos institutas, EMBA programa;

Vilniaus universitetas, informatikos magistras

* Inovacijų ir plėtros komiteto pirmininko pareigas eina nuo 2020 m. sausio 6 d., perrinktas 2020 m. birželio 17 d.

Audito komiteto 2020 m. I pusmečio posėdžių lankomumas ir priimti esminiai sprendimai:

- Dalyvavo

- Nedalyvavo

Nr.	Posėdžio data	Xxxxxxx Xxxxxxxx	Xxxxx Xxxxxxx	Xxxxxxx Xxxxxxxxxx	Xxxxx Xxxxxxxxxxxx	Xxxxxxx Xxxxxxx	Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx
1.	Sausio 6 d.					–	–
2.	Vasario 5 d.					–	–
3.	Kovo 12 d.					–	–
4.	Birželio 17 d.			–	–

2020 m. Inovacijų ir plėtros komiteto svarstyti esminiai klausimai:

2020-01

2020-02

2020-03

2020-06

01-06

Pirmasis IPK posėdis, kurio metu pirmininku išrinktas Xxxxxxx

Xxxxxxxx, aptarta esama situacija grupės inovacijų funkcinėje srityje.

02-05

Jungtinis posėdis, kuriame dalyvavo grupės inovacijų srities kuratoriai. Aptarta esama inovacijų srities situacija grupės jmonėse.

03-12

Aptartas saulės

elektrinių klausimas LITGRID perdavimo tinklo objektuose. Pritarta komiteto veiklos planui ir nuostatams. Peržiūrėta inovacijų projektų

portfelio būklės

ataskaita.

06-17

Pirmasis oficialus naujai patvirtintos sudėties IPK posėdis. Komiteto pirmininku perrinktas Xxxxxxx Xxxxxxxx. Posėdžio metu buvo aptartas LEAN diegimo statusas jmonių grupėje, taip pat apžvelgta reguliacinė energetikos inovacijų aplinka.

7.8. Generalinis direktorius

EPSO-G generalinj direktorių skiria bendrovės valdyba, atsižvelgdama j Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. Generalinis direktorius yra atskaitingas Valdybai.

Šiuo metu dirbantis EPSO-G generalinis direktorius Xxxxxxxx Xxxxx pareigas eina nuo 2015 m. vasario 17 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių jstatymo 371 straipsniu, EPSO-G generalinio direktoriaus pirma penkerių metų kadencija prasidėjo 2018 m. sausio 1 d.

EPSO-G generalinis direktorius:

• organizuoja ir kontroliuoja Grupės veiklos strategijos jgyvendinimą;

• kontroliuoja dukterinių bendrovių veiklą, teikia siūlymus bei išvadas EPSO-G valdybai dėl Grupės veiklos organizavimo ir jos plėtros;

• organizuoja ir užtikrina dukterinių bendrovių strategijos, ilgalaikių (strateginių), trumpalaikių (taktinių) tikslų jgyvendinimo stebėseną, veiklos vertinimą, teikia siūlymus EPSO-G valdybai dėl veiklos tobulinimo;

• užtikrina, jog Grupės bendrovėms būtų pateikti Grupės korporatyvinio valdymo dokumentai, o EPSO-G valdybai savalaikiai būtų pateikiamos Grupės korporatyvinio valdymo dokumentų jgyvendinimo ataskaitos.

7.9 Papildoma informacija apie valdybos pirmininką, generalinį direktorių, vyriausiąjį finansininką ir vidaus audito padalinio vadovę:

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx (valdybos pirmininkas) – EPSO-G valdybos pirmininko pareigas X. Xxxxxxxx eina nuo 2019 m. kovo 30 dienos. X. Xxxxxxxx yra didelę verslo strategijos ir korporatyvinio valdymo patirtj sukaupęs profesionalas. Jis yra VĮ "Oro navigacija" nepriklausomas valdybos narys, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmininkas. Jis 2014 – 2018 m. vadovavo VĮ "Lietuvos oro uostai", dirbo aviacijos ir teisės srityse. EPSO-G valdyboje X. Xxxxxxxx dirba nuo 2016 metų.

X. Xxxxxxxx yra Vilniaus universiteto ir Berno universiteto teisės mokslų magistras, Kopenhagos verslo mokyklos, verslo derybų etikos industrinis doktorantas.

Xxxxxxxx Xxxxx (generalinis direktorius) - EPSO-G generaliniu direktoriumi Xxxxxxxx Xxxxx dirba nuo 2015 m. vasario 17 d. Prieš tai jis dirbo AB „Klaipėdos nafta“ Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGDT) departamento direktoriumi, UAB „Energijos tiekimas“ valdybos nariu ir generaliniu direktoriumi. X. Xxxxx taip pat yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos narys ir Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) valdybos narys.

X. Xxxxx turi aukštąjj išsilavinimą transporto inžinerinės ekonomikos (Vilniaus universitete, bakalauro laipsnis) ir

vadybos srityse (ISM, magistro laipsnis).

Xxxxxxxx Xxxxxxx (vyriausias finansininkas) - daugiau nei dvidešimties metų darbo patirties finansų apskaitos ir mokesčių srityje turintis X. Xxxxxxx EPSO-G vyriausiojo finansininko pareigas eina nuo 2019 m. balandžio 29 d. Prieš

pradėdamas dirbti EPSO-G, jis dvejus metus dirbo patronuojamos bendrovės LITGRID vyriausiuoju finansininku, vadovavo AB „Lietuvos dujos“ (iš jos atskyrus perdavimo veiklą jsteigta „Amber Grid“) buhalterijos padaliniui. 2017- 2019 m. X. Xxxxxxx ėjo EPSO-G patronuojamosios bendrovės „TETAS“ valdybos nario pareigas.

X. Xxxxxxx yra Vilniaus universiteto Ekonomikos mokslų apskaitos ir audito specialybės magistras.

Xxxx Xxxxxxxxx (vidaus audito vadovė) EPSO-G centralizuoto vidaus audito padalinio vadovės pareigas eina nuo 2017 m. sausio 2 d. Prieš pradėdama eiti šias pareigas ji ketverius metus buvo atsakinga už vidaus audito padalinio veiklą patronuojamoje bendrovėje „Litgrid“, tokj pat darbą dirbo tarptautinėje didmeninės ir mažmeninės prekybos naftos produktais kompanijoje.

X. Xxxxxxxxx yra Vilniaus universiteto apskaitos ir audito mokslų magistrė.

Bendrovės valdybos, jos komitetų narių ir generalinio direktoriaus gyvenimo aprašymai yra skelbiami EPSO-G internetiniame puslapyje xxx.xxxxx.xx

7.10 Veiklos politikos

Geroji valdysenos praktika EPSO-G grupės jmonėse ataskaitiniu laikotarpiu buvo jgyvendinama taikant ir nuolat kryptingai tobulinant valdybos patvirtintas veiklos politikas, prie kurių yra prisijungusios Grupės bendrovės.

EPSO-G grupės veiklos politikos yra skirtos jdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams sėkmingai jgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui.

Siekiant užtikrinti veiklos politikų veiksmingumą, visos grupės jmonės kasmet rengia veiklos politikų jgyvendinimo pažangos ataskaitą valdymo bendrovės EPSO-G valdybai.

Įgyvendindami akcininko lūkesčių laiške keliamus tikslus, EPSO-G valdymo bendrovė yra nustačiusi pagrindinius principus, o tam tikrais atvejais ir konkrečias taisykles, šiose veiklos srityse Grupės mastu:

Paaiškinimai:

2020 m. I pusmetj atlikti politikos pakeitimai bei patvirtinta nauja Grupės politikos redakcija.

2020 m. I pusmetj patvirtinta nauja Grupės politika.

Per ataskaitinj laikotarpj buvo priimta nauja Grupės Atitikties valdymo politika ir atnaujinta Dividendų mokėjimo

politika.

Grupės mastu veikiančios Atitikties valdymo politikos tikslas yra valdant neatitikties rizikas, sumažinant jų poveikj ar atsiradimo tikimybę apsaugotų grupės bendroves nuo finansinės ar reputacijos žalos, galinčios kilti dėl vidinių ir išorinių reikalavimų neatitinkančio elgesio bei skatintų grupės darbuotojus dirbti laikantis nustatytų reikalavimų, o jų taikymą grjsti EPSO-G grupės vertybėmis.

Politikos ar jų santraukos yra skelbiamos EPSO-G interneto svetainėje xxx.xxxxx.xx „Veiklos politikos“ skirsnyje.

7.11 Funkcinių sričių valdysena

2020 m. valdymo bendrovė EPSO-G savo veikloje toliau taikė funkcinės lyderystės valdymo modelj, kuris, remiantis tarptautine praktika, jmonių grupėms kuria didžiausią vertę.

Taikydama funkcinės lyderystės modelj EPSO-G valdymo bendrovė :

• didžiausią dėmesj skiria veiklos efektyvumui, bendriems ištekliams ir centralizuotoms paslaugoms;

• skiria resursus ir didina kompetenciją svarbioms, vertę ilgalaikėje perspektyvoje kuriančioms, veiklos sritims

– strategijos vystymui, investicijų valdymui ir inovacijoms;

• nustato jmonių grupės politikas, standartizuoja pagrindinius grupės procesus;

• skatina dalijimąsi gerąją praktika tarp patronuojamų bendrovių ir palaiko veiklos gerinimo iniciatyvas.

Valdymo modelio efektyvumas

Valdysenos modelio efektyvumą EPSO-G matuoja kasmet vykdydama interesų turėtojų apklausą.

Sukurtos vertės rodiklis yra jtraukiamas j metinius valdymo bendrovės ir jos vadovo tikslus. Nuo tikslų pasiekimo

priklauso kintamos atlygio dalies dydis.

7.12 Kolegialių priežiūros ir valdymo organų savo veiklos įvertinimas ir rezultatai

Atsižvelgdami j Atlygio ir skyrimo komiteto parengtas gaires, 2020 m. EPSO-G valdymo bendrovės ir patronuojamų grupės bendrovių kolegialūs priežiūros ir valdymo organai jvykdė savo veiklos 2019 m. jvertinimą.

Apibendrinti kiekvieno kolegialaus organo narių vertinimai buvo aptarti kiekvieno kolegialaus organo posėdžio metu. Buvo identifikuotos tobulintinos veiklos sritys ir nustatytos kryptys, kaip gerinti veiklos procesus, sudarant nuoseklų veiksmų bei užduočių planą 2020 metams.

Kolegialių organų savo veiklos vertinimą koordinavo ir apibendrino EPSO-G atlygio ir skyrimo komitetas.

Atlygio ir skyrimo komitetas identifikavo šias pagrindines tobulintinas sritis:

• turi būti gerinama kolegialių organų sprendimų ir gautų rekomendacijų jgyvendinimo stebėsena;

• turi būti daugiau dėmesio skiriama rizikoms ir jų valdymui;

• turi būti didinamas energetikos sektoriaus veiklos specifikos supratimas.

7.13 Informacija apie valdymo kodekso laikymąsi

EPSO-G valdymo bendrovė laikosi AB Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodekso nuostatų (galima rasti xxx.xxxxxxxxxxxx.xxx). Kodeksas taikomas ta apimtimi, kiek Bendrovės jstatai nenumato kitaip. Bendrovė atskleidžia, kaip laikosi valdymo kodekso nuostatų 2019 m. metinio pranešimo II-ame priede ir bendrovės internetiname puslapyje atskiru pranešimu Tikslai ir atskaitomybė skiltyje.

7.14 Informacija apie skaidrumo gairių laikymąsi

EPSO-G jmonių grupė laikosi 2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų jmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės).

Skaidrumo gairės privalomai yra taikomos EPSO-G valdymo bendrovei, nes ji yra valstybės valdoma jmonė, priskiriama didelių jmonių kategorijai, pagal tai kaip tai numato Lietuvos Respublikos jmonių finansinės atskaitomybės jstatymas.

Siekiant Skaidrumo gairių laikymosi EPSO-G jmonių grupėje jgyvendinamo, grupėje galioja veiklos skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje detaliai atsižvelgiama j Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymo apimtis grupės bendrovėms.

Skaidrumo gairių jgyvendinimas yra iš esmės užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime, bei informacijos atskleidimą interneto svetainėse, siekiant interesų turėtojams pateikti informaciją prieinama ir supranta forma.

Struktūrizuota informacija dėl skaidrumo gairių vykdymo yra skelbiama metinio pranešimo I-ajame priede ir bendrovės

internetiniame puslapyje atskiru pranešimu Tikslai ir atskaitomybė skiltyje.

8. ATLYGIO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO ATASKAITA

EPSO-G grupės jmonių stiprybė – patyrę ir kompetentingi darbuotojai, efektyviai valdantys valstybės turtą, jgyvendinantys strateginę reikšmę šaliai turinčius projektus, užtikrinantys saugų ir nenutrūkstamą energijos perdavimą bei skaidrią prekybą biokuru, mediena ir dujomis. Kuriame atvirą ir pažangią organizaciją, savo veiklą grjsdami EPSO-G vertybėmis: profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga bei visiems vadovams taikomais lyderystės principais.

EPSO-G grupės jmonėse darbo su žmonėmis pagrindas yra darbuotojų profesinių gebėjimų ir kompetencijų ugdymas bei vertę kuriančios organizacijos kultūros formavimas.

Siekiame, kad EPSO-G darbuotojai didžiuotųsi, kad dirba veiklioje, sąžiningoje ir etiškoje organizacijoje, sudarome sąlygas darbuotojams tobulėti profesinėje srityje, derinti profesinius bei šeiminius jsipareigojimus, skatiname individualių skirtumų toleranciją.

8.1 Atlygio ir skyrimo politikos formavimas ir stebėsena

Už EPSO-G atlygio politikos jgyvendinimą ir priežiūrą atsakinga bendrovės valdyba.

Siekiant užtikrinti tinkamą atlygio politikos formavimą, stebėseną ir darbo užmokesčio fondo valdymą, EPSO-G jmonių grupėje yra jsteigtas ir veikia trijų narių Atlygio ir skyrimo komitetas, kuriame daugumą sudaro nepriklausomi nariai.

Vykdydamas šią funkciją EPSO-G atlygio ir skyrimo komitetas:

• teikia rekomendacijas dėl valdybų narių ir (ar) vadovų atrankos, sutarčių su jais sąlygų, jskaitant maksimalų atlygio dydj šiems asmenims, maksimalų metinj veiklos biudžetą jų atlygiui;

• rengia jmonių grupės bendrovių vadovų veiklos pagrindinius vertinimo kriterijus ir atlygio gaires, taikomas nustatant atlygj už veiklą Bendrovės ir Grupės patronuojamų bendrovių valdyboje, atlygio ir skyrimo komitete, audito komitete, kituose specializuotuose komitetuose, jei tokie sudaromi. Jų jgyvendinimą peržiūri ne rečiau kaip kartą per metus;

• teikia valdymo organams pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vadovaujantiems darbuotojams ir organų nariams siekiant, kad jie atitiktų atlygio gaires ir šių asmenų veiklos jvertinimą;

• vykdydamas šią funkciją, atlygio ir skyrimo komitetas yra informuojamas apie bendrą atlygj, kurj vadovaujantys darbuotojai ir organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

• užtikrina, kad individualūs atlyginimai vadovaujantiems darbuotojams ir/ar valdymo organo nariams būtų proporcingas kitų Bendrovės ir/ar Įmonių grupės vadovaujančių darbuotojų arba organų narių ir kitų Bendrovės ir/ar Įmonių grupės dukterinių bendrovių darbuotojų atlyginimui;

• teikia rekomendacijas dėl valdybos nustatomos Bendrovės patronuojamų bendrovių bei paskesnio lygio patronuojamų bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir kitų vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo politikos, ne rečiau kaip kartą per metus peržiūrėti ją bei jos jgyvendinimą;

• stebi ir teikia išvadas kaip Bendrovė ir Įmonių grupės bendrovės laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos,

xxxxxxxxxx su atlyginimais, skelbimo;

• teikia jmonių vadovaujantiems darbuotojams ir/ar organų nariams bendras rekomendacijas dėl šių darbuotojų ir/ar organų narių atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti jų atlyginimų dydj ir struktūrą, remiantis Bendrovės ir Įmonių grupės dukterinių bendrovių teikiama informacija;

• xxxxxxx ir susistemina visą jo kompetencijos srityse surinktą bei gautą informaciją ir jos pagrindu teikia

rekomendacijas atitinkamam Įmonių grupės organui, o esant poreikiui – ir tiesiogiai stebėtojų tarybai;

• kartą per metus valdybai atlygio ir skyrimo komitetas teikia rašytinę savo veiklos ataskaitą, apimančią

vienerius kalendorinius metus.

• Valdyba ir kiti Bendrovės ir/ar Įmonių grupės patronuojamų bendrovių organai turi teisę kreiptis j atlygio ir skyrimo komitetą ir pateikti išvadas dėl konkrečių jų nurodytų klausimų, jeigu šie klausimai patenka j atlygio ir skyrimo komiteto kompetenciją.

8.2 Atlygio politika

EPSO-G grupės jmonėse jdiegta ir veikia atsakomybės ir atskaitingumo principais pagrjsta vienoda atlygio politika. Jos tikslas - efektyviai valdyti grupės darbo užmokesčio išlaidas ir kurti motyvacines paskatas, siekiant, kad atlygio dydis tiesiogiai priklausytų nuo jmonei ir kiekvienam darbuotojui keliamų tikslų jgyvendinimo.

Tai reiškia, kad nustatant atlygj, atsižvelgiama j darbuotojo veiklos jvertinimą. Todėl EPSO-G vadovų ir darbuotojų atlygj sudaro dvi dalys - fiksuota ir kintama. Fiksuota dalis priklauso nuo pareigybės atsakomybės lygio, kuris nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje taikomą metodiką. Kintama atlygio dalis mokama tuomet, kai pasiekiami individualūs metinio vertinimo metu nustatyti tikslai, o jmonė atsiskaito akcininkui ir valdybai už metinių bendrovės tikslų pasiekimą.

Remiantis tarptautine gerosios valdysenos praktika, EPSO-G atlygio politika yra tvirtinama arba keičiama valdyboje tik po to, kai Atlygio ir skyrimo komitetas, kuriame daugumą sudaro nepriklausomi nariai, pateikia savo rekomendacijas.

Visose grupės bendrovėse yra taikomi vienodi atlygio politikos principai:

• Atlygio politikos principai yra tapatūs vadovams ir darbuotojams.

• Atlygio fondą tvirtina jmonių valdybos. Atlygio ir skyrimo komitetas stebi, kad būtų subalansuota darbo užmokesčio išlaidų kontrolė su tinkamai pareigas atliekančių darbuotojų skatinimu.

• Metiniai tikslai vadovams ir darbuotojams yra nustatomi vadovaujantis EPSO-G jmonių grupės darbuotojų

veiklos vertinimo politika.

• Kintama atlyginimo dalis darbuotojui nėra mokama tuo atveju, kai veiklos rezultatai neatitinka lūkesčių pagal

nustatytus vertinimo kriterijus arba jmonės veiklos ir finansiniai rezultatai vertinami kaip nepatenkinami,

• Kintama atlygio dalis nėra premija. Ji negali viršyti 20-30 proc. pastoviosios atlygio dalies.

• Kintamo atlygio suma yra numatoma Bendrovės biudžete ir apskaitoma finansiniame rezultate, kuris yra audituojamas ir skelbiamas viešai.

• Bendrovės vadovo kintama atlygio dalis priklauso nuo bendrovės strategijoje keliamų tikslų, kurie skelbiami viešai bendrovės tinklapyje, jgyvendinimo.

• Kintama atlygio dalis nėra mokama kolegialių organų nariams.

• Vadovų ir darbuotojų išeitinės išmokos neviršija sumos, kitokios nei nustato LR teisės aktai.

• Numatyta, kad už ypatingos svarbos rezultatus, nenumatytus darbuotojo metiniuose tiksluose, išimtiniais atvejais gali būti skiriama neviršijanti politikoje nustatyto dydžio skatinamoji išmoka. Apie tai privalo būti informuojama atitinkama grupės bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje.

• Išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių, išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba, nėra sudaromi.

• Darbuotojams išeitinės mokamos LR darbo kodekso bei darbo sutartyse nustatyta tvarka.

• Atlygio politikoje nėra numatytas joks atlygis suteikiantis vadovui, kolegialaus organo nariui ar darbuotojui teisę j akcijas, akcijų pasirinkimo sandorius arba teisę gauti atlygj, pagrjstą akcijų kainos pokyčiais ar kitomis finansinėmis priemonėmis.

• Darbuotojų jsitraukimo bei lojalumo skatinimui, EPSO-G grupės bendrovės skiria emocinj nefinansinj atlygj, kurj sudaro renginiai darbuotojams, pripažinimas ir jvertinimas už itin gerus veiklos rezultatus.

Siekiant užtikrinti atlygio politikos veiksmingumą, yra viešai skelbiami pastovaus ir kintamo atlygio dydžiai pagal pareigybių grupes. Tai sudaro prielaidas EPSO-G jmonių grupės jmonėms tinkamai atlyginti keliamų tikslų pasiekiantiems ir lūkesčius viršijantiems darbuotojams remiantis vidutine rinkos reikšme.

Vertinant jmonių ir darbuotojų atlygio konkurencingumą, remiamasi rinkos tyrimų duomenimis. Rengiant EPSO-G

atlygio politiką išorės konsultantų paslaugomis nebuvo naudotasi.

8.2 Darbuotojų veiklos vertinimas

Darbuotojų veiklos vertinimas yra viena svarbiausių valdymo ir efektyvaus vadovavimo sąlygų, padedanti siekti EPSO- G jmonių grupės tikslų ir kurti pozityvius santykius tarp vadovų ir jiems pavaldžių darbuotojų, leidžianti planuoti

Veiklos vertinimo priemonė, užtikrinanti, kad EPSO-G darbuotojų asmeniniai tikslai būtų keliami atsižvelgiant j bendrovės tikslus yra metinis pokalbis, kuriame aptariami ir nustatomi išmatuojami, apibrėžti laike ir motyvuojantys tikslai darbuotojui.

Metinis ir tarpiniai pokalbiai yra skirti jvertinti EPSO-G darbuotojui iškeltų tikslų pasiekimą ir nustatyti naujus, formuoja grjžtamojo ryšio kultūrą tarp vadovo ir pavaldinio. Pokalbio metu yra taip pat aptariamos darbuotojo kompetencijos kėlimo poreikis ir tolimesnės profesinio augimo bei karjeros galimybės.

EPSO-G grupės jmonėse individualūs tikslai su kiekvienu darbuotoju aptariami ir nustatomi kasmet. Jų jgyvendinimas daro tiesioginę jtaką kintamos atlygio dalies dydžiui, kuris taip pat priklauso nuo bendrų visos jmonės tikslų pasiekimo.

8.3 Darbuotojai

Darbuotojų skaičius jmonių grupėje ir atskirose jmonėse

	2020 m. birželio 30 d.	2019 m. gruodžio 31 d.
Įmonių grupė	1061	993
EPSO-G	24	25
„Amber Grid“	318	316
„Litgrid“	305	290
„Tetas“	390	338
„Baltpool“	17	17
„Get Baltic“	7	7

Darbuotojų pasiskirstymas pagal pareigybių grupes 2020 m. birželio 30 dienai (%)

32%

Aukščiausio lygmens vadovai, jskaitant generalinius

direktorius

Vidurinio ir žemesnio lygmens vadovai

Ekspertai - specialistai Darbininkai

58%

9% 13%

23%

30%

24%

20-30 metų 30-40 metų 40 - 50 metų

0 - 60 metų > 60 metų

10%

15%

52%

19%

< 5 metų 5-10 metų 10-20 metų

20-30 metų > 30 metų

13%

12%

10%

65%

Aukštasis Aukšesnysis Vidurinis Profesinis

19%

81%

Moterys Vyrai

Darbuotojų pasiskirstymas pagal stažą, amžių, išsilavinimą, lytj 2020 m. birželio 30 d. (%)

< 5

8.4 Informacija apie darbo užmokestį

2020 m. birželio 30 d. EPSO-G grupėje dirbo 1 061 darbuotojai (2019 m. gruodžio 31 d. – 993 darbuotojai). EPSO-G

grupės darbo užmokesčio fondas per 2020 m. šešis mėnesis buvo 14 053 tūkst. Eur (2019 m. 6 mėn. – 12 660 tūkst.

Eur).

2020 m. šešių mėnesių darbo užmokesčio informacija

Xxxxx užmokestis pagal darbuotojų grupes	Grupė		Bendrovė
Xxxxx užmokestis pagal darbuotojų grupes	Darbuotojų skaičius (laikotarpio pabaigoje)	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis	Darbuotojų skaičius (laikotarpio pabaigoje)	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis
Generalinis direktorius	6	8 429	1	8 001
Aukščiausio lygio vadovai	17	7 239	4	6 881
Vidurinio lygmens vadovai	95	4 217	9	5 320
Specialistai	604	2 300	10	3 512
Darbininkai	339	1 225	-	-
Viso	1 061	2 262	24	4 917
Darbo užmokesčio fondas, tūkst. Eur		14 053		688

Informacija apie valdymo bendrovės EPSO-G fiksuotą ir kintamą darbo užmokestj

Pareigybių grupės	Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius	Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Eur	Išmokėta kintama atlygio dalis už 2019 m. rezultatus Eur
Generalinis direktorius	1	8 001	-
Aukščiausio lygio vadovai	4	6 465	416
Vidurinio lygmens vadovai	9	4 587	733
Specialistai	10	3 095	417
Viso	24	4 400	517

8.5 Informacija apie atlygį kolegialių valdymo organų nariams

EPSO-G priežiūros ir valdymo organų nariai yra skiriami ketverių metų kadencijai. Su jais yra sudarytos civilinės sutartys, kuriose detalizuojamos jo/jos atsakomybės, pareigos, teisės bei funkcijos.

2020 m. galiojo šie atlygio dydžiai nepriklausomiems valdybos nariams (neatskaičius mokėtinų mokesčių), kaip tai numatyta vienintelio valdymo bendrovės akcininko – Energetikos ministerija – patvirtinose EPSO-G atlygio gairėse. nuo 2019 m. gruodžio 1 d.:

• 2 150 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt eurų), atsižvelgiant j papildomas kolegialaus organo pirmininko administracinio pobūdžio funkcijas, valdybos pirmininkui, kuris taip pat eina bent vieno grupėje suformuoto valdybos komiteto nario pareigas; bei komiteto pirmininkui, kuris taip pat eina ir nepriklausomo valdybos nario pareigas grupėje;

• 1 800 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai eurų), atsižvelgiant j papildomas kolegialaus organo pirmininko administracinio pobūdžio funkcijas, valdybos pirmininkui, kuris neina nė vieno iš grupėje suformuoto valdybos komiteto nario pareigų;

• 1 750 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai penkiasdešimt eurų) nepriklausomiems valdybos nariams, kurie

taip pat eina bent vieno EPSO-G jmonių grupėje suformuoto valdybos komiteto nario pareigas;

• 1 400 Eur (vienas tūkstantis keturi šimtai eurų) nepriklausomiems valdybos nariams, kurie neina nė vieno grupėje suformuoto valdybos komiteto nario pareigų;

• 850 Eur (aštuoni šimtai penkiasdešimt eurų) valdybos komiteto nepriklausomiems nariams, kurie nėra nepriklausomais valdybų nariais. Šiems nariams einant valdybos komiteto pirmininko pareigas - 1 100 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas eurų);

Numatyta, kad atsižvelgiant j tai, kad aukščiau nurodytos sumos yra apskaičiuotos, atsižvelgiant j galiojančius teisės aktus dėl mokesčių nustatymo, t. y. jtraukiant mokėtinus mokesčius, pasikeitus mokestiniam režimui, iki bus priimti nauji sprendimai dėl atlygio, kolegialių organų nariams mokamas atlygis, atskaičius mokesčius, neturi pasikeisti lyginant su apskaičiuota suma pagal aukščiau nurodytas sumas.

Nustatyta, kad tuo atveju, jeigu Bendrovės nepriklausomas valdybos narys yra išrenkamas grupėje suformuoto valdybos komiteto nariu ir / arba valdybos pirmininku arba Bendrovės nepriklausomas valdybos narys yra atšaukiamas

/ atsistatydina iš grupėje suformuoto valdybos komiteto nario ir / arba valdybos pirmininko pareigų, tokio Bendrovės nepriklausomo valdybos nario atlygis yra keičiamas atsižvelgiant j aukščiau xxxxxxxxx Xxxxxxxxx nepriklausomų valdybos narių atlygių dydžius. Atitinkamai Bendrovės generaliniam direktoriui yra pavedama ir jis yra jpareigojamas Xxxxxxxxx vardu pasirašyti sutarčių su Bendrovės nepriklausomais valdybos nariais pakeitimus, jtvirtinančius tokius atitinkamų Bendrovės nepriklausomų valdybos narių atlygio pokyčius.

Kintama atlygio dalis kolegialių organų nariams nėra mokama.

Vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos – deleguotiems EPSO-G valdybos nariams atlygis pagal civilinę valdybos nario sutartj nėra mokamas.

EPSO-G valdymo bendrovės, kaip didžiausio akcininko, deleguotiems valdybų nariams už akcininko teisių ir pareigų vykdymą patronuojamose jmonėse, atlygis pagal civilinę valdybos nario sutartj taip pat nėra mokamas. Šis principas galioja patronuojamose jmonėse, deleguojančioms narius j jų patronuojamas bendroves.

Su priežiūros ir valdymo organų nariais sudarytos sutartys nesuteikia jokių teisių j EPSO-G grupės jmonių akcijas,

kitokias atlygio formas ar papildomas naudas.

Sutartyse nėra numatytos jokios išeitinės išmokos ir jspėjimo terminai.

Informacija apie EPSO-G valdymo bendrovės kolegialių priežiūros ir valdymo organų narių darbą ir išmokas:

	2020 m. birželio 30 d.	2019 m. birželio 30 d.
Kolegialių priežiūros ir valdymo organų posėdžiai (vnt.)	36	32
Išmokos, susijusios su valdymo organų narias (tūkst. Eur)	47	30

2020 m. birželio 30 d. atlygis buvo mokamas 5 kolegialių organų nariams.

Informacija apie kolegialiems priežiūros ir valdymo organų nariams individualias išmokas

Nario vardas, pavardė	2020 m. birželio 30 d.	2019 m. birželio 30 d.
Xxxxxxxxx Xxxxxxxx	12 900	8 335
Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx	10 500	4 650
Xxxxx Xxxxxxx	10 500	-
Xxxxxxx Xxxxxxxxx	-	-
Xxxxxxxxx Xxxxxxxx	-	-
Xxxxxxxxx Xxxxxx	6 600	4 865
Xxxxxx Xxxxxxxxxxx	6 600	1 579

8.7 TEISINIAI GINČAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI

Informacija apie teisinius ginčus ir neapibrėžtumus atskleidžiama metinėse finansinėse ataskaitose.

8.8 INFORMACIJA APIE SPECIALIUS ĮPAREIGOJIMUS

EPSO-G grupei priklausanti „Baltpool“ bendrovė yra viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų administratorius, atliekantis VIAP lėšų surinkimo, išmokėjimo ir administravimo funkcijas (VIAP lėšų administratorius).

Vykdydama šią funkciją, "Baltpool" teisės aktų nustatyta tvarka:

• surenka VIAP lėšas iš elektros energijos vartotojų bei išmoka jas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tiekėjams;

• apskaito VIAP lėšas atskirai nuo kitų savo vykdomų veiklų pagal kiekvieną VIAP teikiantj asmenj ir kiekvieną lėšas gaunantj subjektą;

• viešai teikia ataskaitas apie apskaitytas ir išmokėtas VIAP lėšas;

• užtikrina VIAP lėšų subalansavimą.

• VIAP lėšų administravimo funkcijos vykdymo sąnaudos teisės aktų nustatyta tvarka kompensuojamos ne iš valstybės, o iš VIAP lėšų biudžeto.

Išsami informacija ir VIAP ataskaitos yra viešai skelbiamos „Baltpool“ puslapyje:

xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xx/xxxx-xxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxxx/

Svarbūs įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos

Liepos mėn.

2020 m. liepos 2 d. „Litgrid“ užbaigė 110 kV elektros perdavimo linijos Pagėgiai–Bitėnai statybą. Nauja linija padidino elektros energijos perdavimo patikimumą Pagėgių savivaldybės bei visos Vakarų Lietuvos elektros vartotojams. Tai antrasis iš keturiolikos Vyriausybės patvirtintų ir jau jgyvendintų sinchronizacijos projektų.

2020 m. liepos 2 d. Dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projekte atlikti sudėtingi horizontalaus kryptinio gręžimo (HDD) po Neries upe darbai. Dujotiekio atkarpa, mažinant poveikj aplinkai, nutiesta po upės dugnu, 20 metrų gylyje ir sujungta su paklotu vamzdynu.

2020 m. liepos 9 d. Lietuvai ir Lenkijai ruošiantis Baltijos jūroje tiesti elektros kabelj „Harmony Link“, „Litgrid“ paskelbė konsultacinių paslaugų pirkimą. Siekiama pasitelkti ekspertus, turinčius patirtj jrengiant aukštos jtampos nuolatinės srovės elektros kabelius ir keitiklių stotis, kad užtikrintų sklandų projekto jgyvendinimą. Konsultantai vertins parengtus dokumentus, pavyzdžiui technines specifikacijas ir reikalavimus, teiks tikslines konsultacijas iškilus techniniams, komerciniams, reguliaciniams klausimams projekto jgyvendinimo eigoje. Sąlygose numatyta, kad operatorė projekto metu, iki 2025 metų, gali pasinaudoti iki 2250 val. konsultacijų su projektu susijusiais klausimais: dėl planavimo ir valdymo, finansavimo, pirkimų, techninių jungties parametrų ir specifikacijų, dialogo su galimais tiekėjais, prijungimo prie perdavimo tinklo ir kitko.

9. SOCIALIAI ATSAKINGA VEIKLA

Ataskaitiniu laikotarpiu EPSO-G grupės jmonės nuosekliai laikėsi nuostatos, kad būdai, kuriais pasiekiamas rezultatas, yra svarbūs. Todėl, remiantis sukaupta gerąją šalies bei tarptautinių organizacijų patirtimi, toliau tobulino verslo praktiką, diegė šiuolaikišką žmogiškųjų išteklių vadybą ir taikė gamtos išteklius tausojančias technologijas, žmogaus sveikatai nekenksmingas medžiagas bei procesus.

Planuodama ir vykdydama veiklą EPSO-G jmonių grupė nuolat siekė atsižvelgti j interesų turėtojų ekonominius ir socialinius lūkesčius, užtikrinti skaidrų valdymą, plėtoti etiškus santykius rinkoje, diegė korupcijos prevencijos priemones taip prisidėdama kuriant gerą verslo klimatą šalyje.

Socialinės atsakomybės politika remiasi EPSO-G jmonių grupės vizija, misija, vertybėmis bei veiklos strategijoje patvirtintomis veiklos kryptimis ir tikslais- regioninės veiklos vystymas ir strateginių projektų sėkmės užtikrinimas, efektyvi veikla, kurianti ir pažangi organizacija.

Siekiant vienintelio akcininko lūkesčių laiške nustatytų tikslų, kiekvienai iš EPSO-G strategijos krypčių yra suformuoti konkretūs tikslai, kurių yra siekiama per strategijos jgyvendinimo laikotarpj. Strateginiams tikslams suformuoti matavimo rodikliai, kuriais remiantis vertinamas veiklos efektyvumas trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu.

EPSO-G jmonės vizija, misija, vertybės, strategija ir veiklos kryptys ir informacija apie tikslų jgyvendinimą per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius yra pristatyta šio tarpinio pranešimo 1-4 skyriuose.

EPSO-G jmonės vizija, misija, vertybės, strategija ir veiklos kryptys ir informacija apie tikslų jgyvendinimą yra išsamiai pristatyta šio metinio pranešimo 1-4 skyriuose.

9.1 Darni ir tvari plėtra

EPSO-G grupės bendrovių socialinės atsakomybė yra suprantama kaip integrali ir neatskiriama tvaraus verslo dalis.

Tvarią darnaus verslo plėtrą EPSO-G grupės jmonės supranta kaip kryptingų ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių veiksmų visumą, savo profesinėje veikloje didinant bendrąją visuomenės gerovę ir mažinant leistinas poveikio aplinkai ribas.

Ataskaitiniu laikotarpiu socialinės atsakomybės principai jgyvendinami remiantis susijusiomis EPSO-G jmonių grupės politikomis ir kitais galiojančiai vidaus dokumentais.

EPSO-G grupėje veikiančios politikos:

• Korporatyvinio valdymo politika. Jos tikslas yra užtikrinti EPSO-G jmonių grupėje gerąją valdysenos praktiką nustatant jmonių grupėje vienodus korporatyvinio valdymo principus ir patronuojančios bendrovės bei kitų grupės bendrovių tarpusavio sąveiką.

• Socialinės atsakomybės politika. Jos tikslas yra remiantis sukaupta gerąją šalies bei tarptautinių organizacijų patirtimi, tobulinti verslo praktiką, diegti šiuolaikišką žmogiškųjų išteklių vadybą, taikyti gamtos išteklius tausojančias technologijas, žmogaus sveikatai nekenksmingas medžiagas bei procesus.

• Skaidrumo ir komunikacijos politika. Jis tikslas yra padėti efektyviau bendrauti tarpusavyje ir su išorės interesų turėtojais: visuomene, akcininku, rinkos reguliatoriais, ir kt.

• Korupcijos prevencijos politika. Jos tikslas yra EPSO-G jmonių grupėje nustatyti pagrindinius korupcijos prevencijos principus ir reikalavimus bei jų laikymosi užtikrinimo gaires, kurių jgyvendinimas sudaro prielaidas bei sąlygas jgyvendinti aukščiausius skaidraus verslo vykdymo standartus.

• Atlygio politika. Jos tikslas yra tinkamai valdyti darbo užmokesčio išlaidas ir sukurti motyvacines paskatas, siekiant, kad atlygio dydis tiesiogiai priklausytų nuo jmonei ir kiekvienam darbuotojui keliamų tikslų jgyvendinimo.

• Apskaitos politika. Jos tikslas yra užtikrinti, kad interesų turėtojai galėtų jvertinti grupės jmonių veiklą, perspektyvą ir priimti atitinkamus ekonominius sprendimus.

• Dividendų politika. Jos tikslas yra nustatyti aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikj jmonių vertės augimą, savalaikj šaliai

svarbių strateginių projektų jgyvendinimą, taip nuosekliai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų jmonių grupe.

• Interesų valdymo politika. Jos tikslas yra EPSO-G jmonių grupėje sukurti vieningą ir gerąją praktiką atitinkančią interesų valdymo sistemą, kuri leistų užtikrinti, kad sprendimai grupės bendrovėse priimami objektyviai ir nešališkai, o taip pat formuotų korupcijai nepalankią aplinką bei didintų pasitikėjimą grupės bendrovių veikla.

• Neskelbtinos informacijos apsaugos politika. Jos tikslas yra sukurti vienodą konfidencialios ir komercinę (gamybos) paslaptj sudarančios informacijos identifikavimo, naudojimo ir apsaugos sistemą ir padėti EPSO- G grupės bendrovių valdymo organų nariams ir darbuotojams apsaugoti jiems patikėtą konfidencialią informaciją nuo netinkamo ir žalingo atskleidimo.

• Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo politika. Jos tikslas nuosekliai diegti kaštų ir naudos analize pagrjstus elektros ir gamtinių dujų infrastruktūros valdymo ir plėtros principus, diegti pažangias technologijas, valdyti ir plėtoti energijos perdavimo infrastruktūrą socialiai atsakingai atsižvelgiant j darbuotojų saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

• Paramos politika. Jos tikslas yra užtikrinti, kad teikiama parama būtų vieša ir nekeltų visuomenei abejonių dėl savo tikslingumo bei skyrimo proceso skaidrumo.

• Etikos kodeksas. Jo tikslas yra skirtas nustatyti vienodas bendrąsias elgesio gaires bendraujant ir bendradarbiaujant su vidaus ir išorės interesų turėtojais: paslaugų vartotojais, rangovais, verslo partneriais, akcininkais, valstybės ir savivaldybių institucijomis, visuomene ir kt. Kodekso nuostatos grindžiamos ne tik darbdavio pareiga, bet ir asmeniniu darbuotojo supratimu, kad deramas elgesys didina bendrovės, o taip pat visos grupės dalykinę reputaciją ir vertę bei mažina reputacinės rizikos tikimybę. Kodekso nuostatos yra tiesiogiai kildinamos iš EPSO-G grupės vertybių, lyderystės principų ir papildo susijusias veiklos politikas.

Bendrovių vidaus politikomis ir tvarkomis:

• kolektyvine sutartimi;

• etiškos darbdavystės ir darbo sąlygų tvarka ar politika;

• aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos politika ir tvarka;

• Lygių galimybių politika;

9.2 Politikų įgyvendinimas

Per ataskaitinj laikotarpj vykusioje Grupės bendrovių valdymo organų bendradarbiavimo sesijoje didelis dėmesys buvo skirtas politikų jgyvendinimo Grupės bendrovėse užtikrinimui. Įdiegta vieninga politikų jgyvendinimo Grupės mastu vertinimo sistema, paskirti už politikų jgyvendinimo koordinatoriai.

2020 m. visose grupės jmonėse buvo jvertinta politikose numatytų nuostatų jgyvendinimo pažanga.

EPSO-G grupės tikslas - pakelti darnios ir tvarios plėtros požiūrj j strateginj pasirinkimų ir pamatuojamų tikslų lygmenj.

2020 m. numatoma tobulinti taikomas darnumo praktikas visų pirma aiškiai identifikuoti stebimus tikslus ir pamatuojamus keliamų tikslų jgyvendinimo rodiklius. Darnios plėtros tikslus yra numatoma inkorporuoti j 2020 m. planuojamą EPSO-G veiklos strategiją iki 2030.

Informacija apie EPSO-G veiklos politikų jgyvendinimą yra pateikta šio metinio pranešimo Valdysenos ataskaitos 7.12 skirsnyje.

9.3 Socialinės atsakomybės kryptys ir prioritetai

EPSO-G socialinė atskaitomybė apima šias kryptis: bendrovių verslo etiką rinkoje ir korupcijos prevenciją, aplinkos tausojimą, darbuotojų ugdymą, žmogaus teises, lygybę ir jvairovę, profesinę saugą ir sveikatą bei abipusj pasitikėjimą ugdančius santykius su interesų turėtojais.

Socialinės atsakomybė rinkoje: tai efektyvus ir skaidrus verslas, atviras ir sąžiningas bendradarbiavimas su interesų turėtojais, padedančiais jgyvendinti socialiai atsakingo verslo nuostatas, saugus ir patikimas elektros bei gamtinių dujų perdavimas sistemos naudotojams, kova su korupcija ir kyšininkavimu, konkurencingumo užtikrinimas, sąžiningai mokami mokesčiai;

Socialinė atsakomybė aplinkosaugos srityje: tai efektyvus gamtos išteklių naudojimas veikloje, dalyvavimas ekologinėse kraštovaizdj ir biojvairovę užtikrinančiose prevencinėse programose, tausojančio požiūrio j aplinką skatinimas tarp darbuotojų, rangovų, tiekėjų ir visuomenės;

Socialinė atsakomybė santykiuose su darbuotojais: tai atsakomybė prieš darbuotojus, rūpinimasis darbuotojų sveikata, saugumu ir lygiomis teisėmis, pažangių veiklos valdymo ir atlygio sistemų taikymas, sąlygų darbuotojų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, bendrųjų kompetencijų ugdymui sudarymas;

Socialinė atsakomybė santykiuose su visuomene: tai jvairių socialinių iniciatyvų, savanorystės bei kitų projektų plėtojimas vietos bendruomenėms ir nacionaliniu mastu, bendradarbiavimas su mokslo institucijomis.

9.5 SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ RINKOJE: EFEKTYVUS IR SKAIDRUS VERSLAS

EPSO-G grupės strateginis tikslas – efektyviai veikiant užtikrinti nenutrūkstamą energijos tiekimą ir sudaryti galimybes rinkos dalyviams laisvai ja keistis. Siekdamos tikslų, Bendrovės skatina atvirą ir sąžiningą bendradarbiavimą su interesų turėtojais, padedančiais jgyvendinti socialiai atsakingo verslo nuostatas.

Atskaitingumas

2020 m. Grupės bendrovės teisingai tvarkė apskaitą, reguliariai rengė ir skelbė finansinės bei nefinansinės veiklos ataskaitas, pakankamas interesų turėtojams jvertinti Grupės bendrovių elgseną rinkoje, poveikj aplinkai, santykius su darbuotojais ir visuomene. Grupės bendrovės siekia aukštesnių etikos, sąžiningumo ir skaidrumo standartų nei minimaliai nustato teisės aktai.

Siekiant užtikrinti, kad interesų turėtojai galėtų jvertinti grupės jmonių veiklą, perspektyvą ir priimti atitinkamus ekonominius sprendimus, finansinės ataskaitos buvo sudaromos laikantis EPSO-G apskaitos politikos, kuri nustato

vienodus principus, metodus ir reikalavimus grupę sudarančių bendrovių apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti bei pateikti Interesų turėtojams.

Rengdama 2020 m. tarpines ataskaitas, EPSO-G laikėsi šių apskaitos politikos nuostatų:

• informacija privalo būti objektyvi, palyginama ir naudinga vidaus ir išorės interesų turėtojams;

• informacija yra patikima, reikšminga, savalaikė ir suprantama;

• apskaita tvarkoma remiantis LR Buhalterinės apskaitos, LR jmonių finansinės atskaitomybės ir LR Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės jstatymais, kitais buhalterinės apskaitos tvarką reglamentuojančiais norminiais aktais;

• apskaita vedama ir finansinės ataskaitos rengiamos ir pateikiamos pagal galiojančius Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus bei išaiškinimus patvirtintus Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Remiantis EPSO-G apskaitos ir Skaidrumo ir komunikacijos politikų nuostatomis, 2020 m. Grupės bendrovės rengė ir pagal iš anksto patvirtintą ir viešai skelbiamą kalendorių reguliariai skelbė viešai tarpines veiklos ir finansines ataskaitas, interesų deklaracijas bei atlygj.

Išsami informacija apie EPSO-G grupės jmonių apskaitos principus pateikta skelbiamose finansinėse ataskaitose.

9.6. Pagarba socialiniams ir ekonominiams interesams

Perdavimo tinklo plėtra

Išsami informacija apie elektros ir dujų perdavimo sistemų plėtrą ir investicijas yra pasklebta šio tarpinio pranešimo

3.5 skirsnyje.

Viešieji pirkimai ir santykiai su rangovais

EPSO-G grupės jmonės jgyvendina regioninės ir nacionalinės reikšmės projektus. Tai didelių investicijų reikalaujantys projektai. Jų sėkmė priklauso nuo akcininkų, partnerių, kontroliuojančių bei reguliuojančių institucijų ir Lietuvos žmonių supratimo, pasitikėjimo ir paramos. Todėl savo veikloje EPSO-G grupės bendrovės daug dėmesio skiria viešųjų pirkimų procesų priežiūrai ir korupcijos prevencijai.

Informacija apie metų pirkimų planus, jų jgyvendinimą ir atsakingus asmenis yra skelbiami viešai EPSO-G grupės bendrovių tinklalapiuose.

EPSO-G grupės bendrovės taiko veiksmingas priemones, užtikrinančias, kad pirkimai būtų vykdomi skaidriai, laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo reikalavimų ir nepripažjsta sukčiavimo, kyšininkavimo ar kitų neleistinų, konkurenciją ribojančių veiksmų.

Tai reglamentuoja patvirtinta Pirkimų politika, kuria siekiama vadovautis gerąja tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos institucijų ir kitų perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų pirkimų praktika ir užtikrinti efektyvų, dinamišką ir skaidų pirkimų procesą, kuriant pridėtinę vertę EPSO-G jmonių grupės tikslų jgyvendinimui.

EPSO-G pirkimų vykdymas, visų pirma, yra paremtas skaidrumu, etišku elgesiu, lygiateisiškumu, konkurencijos skatinimu ir proporcingumu, pirkimų procesų skaidrumo didinimo bei korupcijos prevencijos priemonių stiprinimu grupėje.

2020 m. EPSO-G pirkimų organizatoriai ir viešųjų pirkimų komisijos nariai yra pateikę privačių interesų deklaracijas

Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Jos yra skelbiamos viešai EPSO-G internetinėje svetainėje.

Korupcijos prevencija

Grupės bendrovės skatina darbuotojus ir kitus Interesų turėtojus nesibaiminant neigiamų pasekmių tiesiogiai ar anonimiškai pranešti apie galimus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesj pasitikėjimo linija xxxxxxx@xxxxx.xx, grupės bendrovių pasitikėjimo linija arba tiesiogiai nurodytu LR Specialiųjų tyrimų tarnybos adresu. Pasitikėjimo linijos taip pat yra jdiegtos patronuojamose bendrovėse.

Bendrovių korupcijos prevencijos veikla remiasi nacionaliniais teisės aktais bei savanoriškais juos viršijančiais jsipareigojimais:

• visi Grupės bendrovių vadovai yra tiesiogiai atsakingi už korupcijos prevencijos priemonių jgyvendinimą ir rodo pavyzdj savo darbuotojams;

• taikomos proporcingos, rizikos vertinimu pagrjstos antikorupcinės procedūros;

• reguliariai atliekamas su korupcija susijusių rizikų vertinimas, planuojamos ir pritaikomos korupcijos riziką mažinančios priemonės, stebimas antikorupcinės veiklos efektyvumas ir, jei reikia, diegiamos veiksmingesnės priemonės.

• Grupės bendrovėms ir jų darbuotojams teisės aktų ir verslo etikos standartų reikalavimų laikymasis yra

privalomas.

Darbuotojui, pažeidusiam šias pareigas, Bendrovių vidaus nustatyta tvarka ir pagrindais taikomos drausminės nuobaudos, jskaitant ir tokio darbuotojo atleidimą iš darbo.

Interesų valdymas

Ataskaitiniu laikotarpiu EPSO-G grupės jmonės vadovavosi 2019 m. gruodžio 13 d. patvirtinta naujos redakcijos EPSO- G jmonių grupės kolegialių valdymo ir priežiūros organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politika. Jos tikslas – taikyti vienodą gerąją praktiką atitinkančią interesų valdymo sistemą, kuri leistų užtikrinti, kad sprendimai grupės bendrovėse priimami objektyviai ir nešališkai, o taip pat formuotų korupcijai nepalankią aplinką bei didintų pasitikėjimą grupės bendrovių veikla.

Ši politika EPSO-G jmonių grupėje nustato:

• interesų valdymo ir galimų interesų konfliktų sprendimo principus;

• reikalavimus interesų deklaravimo sistemai;

• nepriklausomumo kriterijus, kurie taikomi kolegialių valdymo ir priežiūros organų nariams.

Susipažinti su EPSO-G interesų valdymo politika ir taikomais nepriklausomumo kriterijais kviečiame susipažinti

tinklalapyje xxx.xxxxx.xx „Veiklos politikos“ skirsnyje.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje:

• Kolegialių valdymo organų ir administracijos nariai nebuvo jsigiję EPSO-G grupės jmonių akcijų išskyrus

„Xxxxx Xxxx“ generalinj direktorių Xxxxxx Xxxxxx, kuris 2020 m. birželio 30 d. turėjo 0,001055 proc. bendrovės

„Amber Grid“ akcijų. Per ataskaitinj laikotarpj jo turėtas akcijų skaičius nesikeitė.

• EPSO-G valdybos narių bei generalinio direktoriaus interesų deklaracijos yra pateiktos ir skelbiamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos internetiniame puslapyje xxx.xxxx.xx ir xxx.xxxxx.xx. Visi EPSO-G grupės jmonių vadovai yra pateikę interesų deklaracijas valdymo bendrovei EPSO-G interesų valdymo

politikoje nustatyta apimtimi ir tvarka, kuri yra skelbiama xxx.xxxxx.xx tinklalapyje „Veiklos politikos“

skirsnyje.

• Kolegialių valdymo organų nariai ir bendrovių vadovai neturėjo interesų konfliktų tarp jų pareigų EPSO-G grupei ir privačių interesų ir (arba) kitų pareigų.

• Kolegialių valdymo organų nariai ir administracijos darbuotojai neturėjo tarpusavio šeiminių ryšių.

• Kolegialių valdymo organų nariai ir jmonių vadovai nebuvo teisti už nusikalstamos veikos padarymą, jokios reguliavimo institucijos jiems per pastaruosius penkerius metus nėra pateikusios kaltinimų ar pritaikiusios sankcijų, teismas nėra uždraudęs eiti Bendrovės administravimo, valdymo ar priežiūros organų nario pareigų arba eiti vadovaujamas pareigų, arba tvarkyti bet kurio emitento reikalus.

• Su minėtais asmenimis EPSO-G nebuvo sudariusi sandorių, nebūdingų Bendrovės pagrindinei veiklai arba apie kuriuos atitinkama tvarka nebūtų informuoti EPSO-G kolegialūs valdymo organai ir gauti jų leidimai sudaryti tokius sandorius.

9.7 SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ APLINKOSAUGOS SRITYJE

Atsižvelgiant j tai, kad EPSO-G grupės bendrovių veikla gali daryti poveikj aplinkai, kurioje ji yra vykdoma, priimami sprendimai privalo turėti minimalų, mažinantj ir/ar atstatantj poveikj aplinkai, tausoti gamtos išteklius ir prisidėti prie energijos vartojimo efektyvumo.

Poveikio aplinkai vertinimo standartai

Grupės bendrovės, kurių veikla gali daryti poveikj aplinkai, 2020 m. toliau diegė pažangias technologijas, padedančias mažinti veiklos poveikj aplinkai ar gerai aplinkos būklei atkurti, taiko priemones, procesus pagal visuotinai priimtus aplinkosaugos standartus. Analogiško elgsenos standarto buvo reikalaujama iš pirkimuose dalyvaujančių rangovų ir subrangovų.

Perkant paslaugas „Litgrid“ reikalauja, kad rangovai būtų jsidiegę aplinkos vadybos sistemas pagal standartą LST EN ISO 14001. Priimant atliktus darbus patikrinama, ar rangovai jvykdė reikalavimus, ar tinkamai sutvarkė atliekas ir ar turi tai patvirtinančius dokumentus.

„Amber Grid“ bendrovėje jdiegta tarptautinių standartų ISO 14001 ir OHSAS 18001 reikalavimus atitinkanti aplinkosaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema. Aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema integruota j „Amber Grid“ veiklos planavimo, organizavimo ir valdymo procesus. Standartais nustatytas aplinkosaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas padeda užtikrinti nuolatinj veiklos keliamo poveikio aplinkai, profesinės rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai mažinimą bei veiklai taikomų tarptautiniais ir LR teisės aktais, reglamentais, kitais norminiais dokumentais nustatytų reikalavimų jgyvendinimą.

„Amber Grid“ bendrovės vadovybė, atsižvelgdama j socialinę ir ekonominę situaciją, taip pat jmonės finansines, technines galimybes, yra jsipareigojusi užtikrinti nuolatinj aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos procesų gerinimą, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos veiksmingumo didinimą ir vadovauti pagal vadybos procesui priimtinus standartus.

Įdiegta aplinkosaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema veikia pasikartojančiu procesu

„planavimas–jgyvendinimas–tikrinimas–analizė“. Procese dalyvauja visų lygių darbuotojai pagal aiškiai už tam tikras vadybos proceso koordinavimo bei jo jgyvendinimo dalis nustatytas atsakomybes. Atsižvelgiant j besikeičiančios ekonominės, socialinės ir gamtinės aplinkos sąlygas, kintančius ir Bendrovės veiklai jtaką darančius išorės ir vidaus veiksnius, sistemos procesai nuolat stebimi, peržiūrimi ir periodiškai koreguojami. Įtaką darančių veiksnių valdymas tiesiogiai siejamas su Bendrovės aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos politikos principų jgyvendinimui keliamais tikslais ir uždaviniais.

Poveikio aplinkai mažinimas

Grupės bendrovės, kurių veikla gali daryti poveikj aplinkai, nuolatos vertina galimą poveikj aplinkai projekto planavimo ir jgyvendinimo metu, taip pat poveikio aplinkai stebėseną po to, kai projektas yra jgyvendintas.

Per ataskaitinj laikotarpj Lietuvai ir viso regiono dujų rinkai svarbiame dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statybos projekte, pasitelkta aplinką tausojanti horizontalaus kryptinio gręžimo technologija, kuri leidžia išsaugoti pakrančių miško plotus, neprarandama vandens augalija ir gyvūnija, išlaikoma natūrali aplinka, jai nepakenkiant darbų metu.

„Litgrid“, saugodami paukščius nuo jsirėžimo j oro linijų laidus, ant laidų ir trosų sumontavo pakabuko tipo atšvaitus 110 kV oro linijoje Neris–VE3 I,II tarp atramų Nr.138-139. Pakabuko tipo atšvaitai buvo sumontuoti ant apatinių vienos ir kitos grandies laidų, bei ant troso, iš viso 72 vnt.

Klaipėdos 330/110 kV transformatorių pastotėje sėkmingai jgyvendinamas triukšmo slopinimo statinio statybos projektas, sumažinsiantis triukšmo sklidimą greta pastotės jsikūrusiems sodų bendrijų nariams, statybą planuojama baigti liepos mėnesj.

Transformatorių pastotės įrenginių skleidžiamo garso slopinimo priemonių galimybių studija 2020 m. pirmąjj pusmetj „Litgrid“ pradėjo vykdyti Alytaus rajone esančios „LitPol Link“ jungties keitiklių stoties ir transformatorių pastotės jrenginių skleidžiamo garso slopinimo priemonių galimybių studiją. Studiją rengia UAB „DGE Baltic Soil and Environment“.

Ši studija yra pirmasis žingsnis, padėsiantis atsakyti j klausimus, kokios papildomos priemonės efektyviausiai išspręs Alytuje veikiančio strateginio Lietuvos objekto - „LitPol Link“ jungties keitiklių stoties ir transformatorių pastotės skleidžiamą triukšmą. Dabartinė patirtis rodo, kad šis objektas yra kompleksinis, jo strateginė reikšmė Lietuvos energetinės nepriklausomybės projekte didėja ir esamų dviejų triukšmo slopinimo priemonių – sienelės ir pylimo – nepakanka.

Galimybių studijos metu detaliai nagrinėjamos garso sklidimo priežastys, analizuojama jo sklaida link gyvenviečių, atliekamos gyventojų apklausos, jvertinami jrenginių darbo režimai, meteorologinės sąlygos, analizuojamas jrenginių poveikis gyvenamajai aplinkai. Studiją rengianti jmonė taip pat analizuos gerąsias užsienio šalių praktikas mažinant elektros tinklo jrenginių poveikj aplinkai ir pasiūlys efektyviausius sprendinius Alytaus pastotei.

2020 m. rugsėjj, turint studijos rezultatus, bus inicijuojamas antrasis projekto jgyvendinimo etapas - „Litgrid“ pradės viešuosius pirkimus triukšmą mažinančių priemonių sprendimo projektavimo ir statybos darbams. Planuojama projektą jgyvendinti iki 2021 m. pabaigos.

9.8. SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ SANTYKIUOSE SU DARBUOTOJAIS

2020 m. kovo 16 d. paskelbus valstybės lygio ekstremalią situaciją Lietuvoje dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės, EPSO-G grupėje buvo taikomos veiklos tęstinumo užtikrinimo bei prevencinės priemonės: paskirti atsakingi darbuotojai už situacijos stebėjimą bei informacijos teikimą Bendrovės vadovybei, identifikuoti kritines funkcijas atliekantys ir pagrindines sistemas administruojantys padaliniai ir darbuotojai, taikomos papildomos organizacinės priemonės sistemų valdymo centruose, suplanuotos techninės ir pavadavimo priemonės, esant viruso išplitimui. Grupės bendrovėse peržiūrėti ekstremalių situacijų valdymo planai, parengti papildomi dokumentai bei jgyvendinimo priemonės - kritinių veiklų sąrašai, priemonių, reikalingų, kad šios veiklos būtų nepertraukiamos, išteklių ir atsakingų asmenų sąrašai bei kiti dokumentai ir priemonės.

EPSO-G grupės bendrovėse jau prieš paskelbiant šalyje karantiną ėmėsi veiksmų, užtikrinant darbuotojų sveikatą ir saugumą. Ekstremalių situacijų operacijų komiteto sprendimu, atšauktos visos darbuotojų komandiruotės, renginiai, jvestas nuotolinis darbas iš namų, negalintys dirbti iš namų darbuotojai buvo aprūpinti apsaugos priemonėmis ir maksimaliai saugia darbo aplinka.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje darbuotojų susirgusių COVID-19 virusu nebuvo.

Žmogaus teisės

Grupės bendrovės kuria vertybėmis grjstą organizacinę kultūrą ir pasisako už lygias darbuotojų teises bei vienodas galimybes darbe nepriklausomai nuo lyties, etninės kilmės, rasės, tautybės, socialinės padėties, amžiaus, negalios, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religinių jsitikinimų ar lytinės orientacijos.

Taip pat netoleruojamas bet kokia forma galintis pasireikšti priekabiavimas, psichologinis smurtas, patyčios ar naudojimasis užimama padėtimi.

Darbuotojams, kurių atžvilgiu galimai atlikti neteisėti veiksmai, sudarytos sąlygos pateikti skundą bendrovės paskirtam atsakingam asmeniui. Jei darbuotojas nepatenkintas išnagrinėto skundo rezultatu, jis gali ginti savo pažeistą teisę teisės aktų nustatyta tvarka.

Darbuotojas, matęs ir/ar turintis jtarimą ir/ar esantis diskriminavimo, priekabiavimo ar seksualinio priekabiavimo atvejo liudininku, apie tai praneša savo tiesioginiam vadovui arba Bendrovės paskirtam atsakingam asmeniui. Bendrovėje yra užtikrinamas konfidencialumas nagrinėjant skundus, atitinkamai, visi darbuotojai ir Xxxxxxxx bet kokią informaciją, gautą nagrinėjant pažeidimą, turi laikyti konfidencialia. Šios nuostatos pažeidimas laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.

2020 m. pirmąjj pusmetj EPSO-G grupėje nebuvo gauta pranešimų dėl diskriminacijos ar kitų incidentų, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais darbe.

Lygios teisės

Grupės bendrovės užtikrina, kad darbo sąlygos atitiktų Lietuvos Respublikoje taikomus teisės aktus, tarptautinius standartus ir rekomendacijas bei siekia sukurti orias darbo sąlygas, susijusias su darbo valandomis, savaitiniu poilsiu, atostogomis, darbuotojų sauga ir sveikata, motinystės apsauga bei tinkamu darbo bei šeiminių santykių balansu.

Dėl to, EPSO-G grupės bendrovės sistemingai analizuoja darbo aplinką ir nuolatos ją tobulina. Siekiant jmonei nustatytų tikslų ir tobulėjimo, darbuotojų nuomonės vertinimai atliekami ne rečiau kaip kas du metus vykdomose darbuotojų pasitenkinimo apklausose, kurių rezultatai naudojami veiklos planų koregavimui.

Sprendimai, susiję su priėmimu j darbą, kompetencijų ugdymu, apmokėjimu už darbą ar kitomis išmokomis, paaukštinimu pareigose Grupės bendrovėse yra priimami atsižvelgiant j objektyvius kriterijus ir veiksnius be diskriminacijos.

2020 m. pirmąjj pusmetj EPSO-G grupėje nebuvo gauta pranešimų dėl lygių teisių pažeidimo darbe.

Grupėje darbuotojų daugumą sudaro vyrai. Tam didelės jtakos turi veiklos specifika: moterys rečiau renkasi techninio inžinerinio profilio ir lauko sąlygomis atliekamus technologinius darbus bei su jais tiesiogiai susijusias specialybes. Atsižvelgiant j tai Socialinės atsakomybės politikoje jdiegta nuostata, kad Grupės bendrovėse bus siekiama proporcingo lyčių atstovavimo identifikuojant priemones ir veiksmus padedančius jgyvendinti šią nuostatą.

2020 m. pirmąjj pusmetj EPSO-G jmonių grupėje nebuvo gauta pranešimų dėl lyties diskriminacijos.

Grupės bendrovių darbuotojams už tą patj ar lygiavertj darbą mokamas toks pats atlyginimas. Darbo užmokesčio dydis potencialiam ar esamam darbuotojui nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, susijusiais su darbuotojo gebėjimais, kompetencija, kvalifikacija, turima patirtimi ir žiniomis. Vadovaujantis Grupės darbuotojų atlygio politika, skatinama tinkamai atlyginti tikslus pasiekiantiems ir lūkesčius viršijantiems darbuotojams.

Informacija apie darbuotojus, atlygio politiką bei darbuotojų vertinimo sistemą yra pateikta šio metinio pranešimo 8 skirsnyje Atlygio politikos jgyvendinimo ataskaitoje.

Modernios organizacijos vystymas

Jau tris metus „Litgrid“ bendrovėje diegiama Lean praktika, kurios tikslas – tobulinti kasdienę veiklą, gerinti problemų sprendimų greitj ir kokybę, komunikaciją, didinti darbuotojų jsitraukimą ir bendradarbiavimą. Visi šie aspektai būtini norint kurti didesnę vertę visuomenei bei valstybei.

Lean veikla buvo pradėta jtraukiant visus jmonės darbuotojus, daug dėmesio skiriant jų ugdymui, nes LEAN metodikų taikymui reikia specifinių žinių bei išmanymo. Darbuotojai turi mokėti moderuoti susirinkimus, tinkamai atpažinti bei registruoti problemas, jas spręsti bei suprasti atliekamų veiksmų naudą bendrovei, veiklai, procesams.

2020 pirmą metų pusmetj metu „Litgrid“ bendrovėje jgyvendinti 345 mini Kaizen‘ai (maži patobulinimai).

Didesni veiklos patobulinimai, kuriuos sprendžia komandos, renka istorinius duomenis, juos analizuoja, renka sprendimų alternatyvas ir paskui jgyvendina pasirinktąsias, vadinami PDCA Kaizen‘ais. 2020 pirmą pusmetj Bendrovėje jgyvendinti 18 PDCA Kaizen‘ai.

9.9 SOCIALINĖ ATSAKOMYBĖ SANTYKIUOSE SU VISUOMENE

EPSO-G grupės bendrovės kuria ir palaiko atvirus ir dalykiškus santykius su interesų turėtojais ir yra atskaitingos akcininkams ir visuomenei už vykdomas veiklas. Grupės bendrovės ne rečiau kaip kartą per metus viešai pristato akcininkams ir/ar socialiniams partneriams finansinės ir nefinansinės veiklos ataskaitas.

Dialogo su bendruomenėmis kultūra

Grupės bendrovės iš anksto informuoja vietos bendruomenes apie jų kaimynystėje vykdomus projektus. Projektų jgyvendinimo metu darbų laikas derinamas su gyventojais. Siekiama, kad viso projekto jgyvendinimo metu gyventojams būtų minimizuoti dėl vykdomų darbų kylantys nepatogumai.

Lietuvai jgyvendinant Europos Sąjungos reikšmės dujotiekių jungties projektą GIPL, kuris per Lenkiją sujungs Lietuvą su Vakarų Europa, „Amber Grid“ 2020 m. tęsė ilgalaikj susitikimų su bendruomenėmis savivaldybėse, kurių teritorijose bus tiesiamas magistralinis dujotiekis GIPL, projektą. 2020 m. pirmąjj pusmetj, laikantis saugos dėl COVID -19 viruso prevencijos reikalavimų, jvyko 25 susitikmai su Širvintų, Vilniaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Prienų, Birštono, Alytaus, Lazdijų ir Marijampolės rajonuose kurių metu regiono gyventojams buvo pristatomas GIPL projektas, akcentuojant jo svarbą, tikslus, naudas.

Projektu „Dialogo kultūra ir bendradarbiavimas“ siekiama kurti ilgalaikius ryšius su bendruomenėmis, kurių aplinkoje bendrovė vykdo veiklą. Tokie susitikimai yra svarbūs bendrovei, nes leidžia išgirsti gyventojų nuomonę ir, prireikus, atitinkamai koreguoti projekto darbus ar jų eigą. Susitikmų su bendruomenėmis projektas bus tęsiamas 2020 m. rudenj.

Sinchronizacijai su KET svarbius projektus jgyvendinanti „Litgrid“ bendrovė taip pat numato vykdyti susitikimų su vietos bendruomenėmis ciklą siekiant,kad infrastruktūrinių projektų jgyvendinimo metu gyventojams būtų minimizuoti dėl vykdomų darbų kylantys nepatogumai, o naujos trasos planuojamos itin kruopščiai, kad kuo mažiau paveiktų gyvenamąją aplinką bei gamtą.

2020 m. prasidėjus naujos oro perdavimo linijos „Vilnius – Neris“ trasos planavimui, „Litgrid“ atstovai susitikinėjo ir tarėsi su seniūnais, apžiūrinėjo visas trasos alternatyvas, kad parinktų visoms suinteresuotoms pusėms optimaliausią trasą.

9.10. Parama

Ataskaitiniu laikotarpiu EPSO-G jmonių grupėje buvo vadovaujamasi vienoda visoms grupės jmonėms paramos politika, kuri grindžiama veiklos strategijos tikslais, vertybėmis ir nuostata - teikiama parama privalo būti vieša ir nekelti visuomenei abejonių dėl savo tikslingumo bei skyrimo proceso skaidrumo.

EPSO-G yra valstybės valdoma jmonė, todėl viena svarbiausių jos pareigų yra mokėti dividendus akcininkui, kuris juos skirsto būtinosioms visuomenės reikmėms per šalies biudžetą. Todėl, siekiant jgyvendinti EPSO-G strategijoje numatytus tikslus, grupės jmonės teiks paramą tik iš anksto numatytoms sritims.

Paramos kryptys

Numatyta plėtoti bendradarbiavimą su bendruomenėmis, kurių artimoje aplinkoje, grupės jmonės vykdo veiklą arba jgyvendina projektus. Kita rėmimo kryptis – švietimas, parama studijuojantiems universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų programas, glaudžiai susijusias su jmonių profesine veikla.

Bendra visoms grupės jmonėms politika numato, kad parama gali būti skiriama švietimo, kultūros, sporto, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros ar kitoms bendruomenės gerovės sritims remiantis keturiais principais – atitiktimi veiklos tikslams, skaidrumu ir nešališkumu, lygiateisiškumu bei konfidencialumo ir viešumo derinimu.

EPSO-G grupės jmonės paramos neskirs politinėms partijoms ar politinėms kampanijoms finansuoti. Taip pat veikloms, populiarinančioms ar susijusioms su azartiniais ar tokio pobūdžio lošimais, alkoholiniais gėrimais, rūkalais ar kitomis svaiginančiomis medžiagomis ir kitoms veikloms, kurios visuomenei turi arba gali turėti neigiamą jtaką.

EPSO-G jmonių grupės bendrovėse paramai skiriama pelno dalis nustatoma kasmet eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, šiai sumai sudarant rezervą, atsižvelgiant j ataskaitinių metų pasiektą pelną ir jgyvendinamus projektus. Paramai skiriama pelno dalis negali sudaryti daugiau kaip 1 proc. grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno, bet kuriuo atveju neviršijant 50 tūkst. eurų.

100 kompiuterių vaikų mokslui

Lietuvoje paskelbus karantiną dėl COVID 19 viruso, ne visi Lietuvos vaikai turėjo galimybę kokybiškai mokytis nuotoliniu būdu. Reaguojant j tai „Amber Grid“, kartu su Lietuvos informacijos ir ryšių technologijų asociacija „Infobalt“, prisijungė prie pagalbos nepriteklių patiriantiems vaikams ir jais besirūpinančiai organizacijai „Gelbėkit vaikus“ perdavė daugiau kaip 100 kompiuterių, skirtų vaikų mokslams.

Po planuoto jmonės naudojamų kompiuterių atnaujinimo, „Amber Grid“ nutarė 100 veikiančių, geros būklės stacionarių ir nešiojamų kompiuterių perduoti mokiniams, o „Infobalt“ asociacija pasirūpino jų patikrinimu bei reikalingos programinės jrangos jdiegimu ir atnaujinimu.

Kompiuteriai buvo skirti „Gelbėkit vaikus“ globojamų, sunkumų patiriančių šeimų vaikams, gyvenantiems Alytaus, Širvintų, Kaišiadorių, Elektrėnų, Marijampolės, Kauno rajono, Plungės, Šakių, Šilutės, Tauragės, Anykščių, Pasvalio, Akmenės savivaldybėse. Kompiuteriai šeimoms skirti pirmiausia siekiant užtikrinti nuotolinj mokymąsi karantino metu bei sustiprinti ir ugdyti šių šeimų vaikų mokymosi gebėjimus namuose net ir pasibaigus pandemijai.

Perdavus kompiuterius šeimoms, jais galės naudotis ne tik besimokantys vaikai, bet ir jų šeimų nariai. Tai dar labiau padidins sunkumus patiriančių šeimų kompiuterinj raštingumą, suteiks galimybę buitines gyvenimo užduotis atlikti skaitmeninėje erdvėje.

Informacija apie šią nefinansinę paramą yra paskelbta „Amber Grid“ puslapyje nustatyta tvarka, laiku ir apimtimi.

Per pirmuosius šešis 2020 m. mėnesius EPSO-G grupės jmonės finansinės paramos neteikė.

2017 - 2019 m. EPSO-G grupės bendrovės paramos nėra suteikusios.

2020 m. EPSO-G grupės bendrovės biudžetuose paramai skirti lėšų nėra numačiusios.

Document Metadata

Table of Contents

Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė ŽYDRŪNAS,AUGUTIS Data: 2020-08-12 19:34:18 Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė ROLANDAS,ZUKAS

Document Metadata