Contract





UAB „EPSO-G“ KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS 2018 M. birželio 30 D. PASIBAIGUSIO ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPIO SUTRUMPINTA TARPINĖ FINANSINĖ INFORMACIJA, PARENGTA PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE (NEAUDITUOTA), PATEIKIAMA KARTU SU KONSOLIDUOTU TARPINIU PRANEŠIMU

Pasta-        Grupė     Bendrovė    


bos

2018-06-30

2017-12-31

2018-06-30

2017-12-31

TURTAS

Ilgalaikis turtas Nematerialusis turtas


4


4 663


4 674


1


1

Materialusis turtas

4

609 758

620 438

38

44

Investicijos j dukterines jmones

Investicijos j asocijuotas ir bendrai valdomas jmones Atidėto pelno mokesčio turtas

5

675

- 137

675

- 81

344 132

- 24

344 132

- 44

Po vienerių metų gautinos sumos


998

998

-

-

Finansinis turtas, galimas parduoti


   2 693

  2 693

    -

    -

Ilgalaikio turto iš viso


  618 924

  629 559

  344 195

  344 221

Trumpalaikis turtas






Atsargos

3 131

3 017

-

-

Išankstiniai apmokėjimai

1 073

637

51

9

Prekybos gautinos sumos

22 254

29 078

57

-

Kitos gautinos sumos

71 800

86 207

-

6

Iš anksto sumokėtas pelno mokestis

536

12

-

-

Kitas finansinis turtas

18 167

13 841

-

-

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

   22 039

  8 075

  20 789

    13

Trumpalaikio turto iš viso

  139 000

  140 867

  20 897

   28

Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti

     33

   30

    -

    -

TURTO IŠ VISO

   757 957

  770 456

  365 092

  344 249

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI

Nuosavas kapitalas

Įstatinis kapitalas


6


22 483


22 483


22 483


22 483

Perkainojimo rezervas


4 915

5 246

-

-

Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo

rezervas

639 639 - -


Xxxxxxxxxxxx rezervas

16 522

16 682

2 248

2 248

Kiti rezervai

61 776

61 198

50

-

Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)

   125 248

  117 758

  161 687

  136 438

Nuosavas kapitalas, tenkantis patronuojančios

231 583 224 006 186 468 161 169

jmonės akcininkams                               

Nekontroliuojanti dalis  11 638    12 241     -     -

Nuosavo kapitalo iš viso  243 221   236 247   186 468    161 169

Dotacijos


-

22

-

-

Ilgalaikės paskolos

7

159 249

175 366

5 120

7 680

Išperkamosios nuomos jsipareigojimai


710

820

-

-

Atidėtojo pelno mokesčio jsipareigojimas


6 306

7 659

-

-

Ateinančių laikotarpių pajamos


12 724

8 065

-

-

Xxxxx ilgalaikės mokėtinos sumos ir jsipareigojimai


  170 941

170 941

169 856

169 856

Ilgalaikių jsipareigojimų iš viso


349 930

362 873

174 976

177 536

umpalaikiai jsipareigojimai

Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis


7


36 603


28 531


2 560


2 560

Trumpalaikės paskolos

7

36 242

49 187

-

2 321

Išperkamosios nuomos jsipar. einamųjų metų dalis


237

443

-

-

Prekybos skolos


23 733

24 692

24

35

Gauti išankstiniai apmokėjimai


7 774

7 543

-

-

Pelno mokesčio jsipareigojimas


14

1 621

-

-

Įsipareigojimai Ilgalaikiai jsipareigojimai


Tr



Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir


60 203 59 319 1 064 628

jsipareigojimai                                                                                                                           

Trumpalaikių jsipareigojimų iš viso  164 806   171 336    3 648    5 544

Įsipareigojimų iš viso  514 736   534 209   178 624   183 080

NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO  757 957   770 456   365 092   344 249


Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šios sutrumpintos tarpinės finansinės informacijos dalis.

3

      Xxxxx     Xxxxxxxx    


2018-06-30

2017-06-30

2018-06-30

2017-06-30

Pajamos





Elektros energijos ir susijusių paslaugų pajamos

83 159

70 141

-

-

Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų

pajamos

27 235

32 410

-

-

Kitos pajamos

  8 516

  8 524

   149

   85

Pajamų iš viso

118 910

111 075

149

85

Veiklos sąnaudos





Elektros energijos ir susijusių paslaugų sąnaudos

(56 332)

(39 080)

-

-

Gamtinių dujų sąnaudos

(4 766)

(3 129)

-

-

Nusidėvėjimas ir amortizacija

(19 171)

(20 430)

(9)

(7)

Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos

(11 845)

(11 329)

(501)

(450)

Remontų ir priežiūros sąnaudos

(3 403)

(4 663)

-

-

Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos

(1 139)

(1 081)

(20)

(19)

Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos

(286)

(243)

-

-

Kito turto nurašymo sąnaudos

-

(488)

-

-

Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas

-

-

-

-

Kito turto vertės sumažėjimo sąnaud./atstatym.

9

569

-

-

Mokesčiai, išskyrus pelno mokestj

(2 051)

(2 076)

(12)

(4)

Kitos sąnaudos

  (8 720)

  (9 547)

  (268)

   (281)

Veiklos sąnaudų iš viso

(107 704)

(91 497)

(810)

(761)

Veiklos pelnas (nuostoliai)

11 206

19 578

(661)

(676)

Finansinė veikla





Dividendų pajamos

130

134

27 238

38 029

Kitos finansinės veiklos pajamos

19

48

-

-

Palūkanų sąnaudos

(1 370)

(1 636)

(575)

(776)

Kitos finansinės veiklos sąnaudos

   (22)

   (9)

    -

    -

Finansinės veiklos iš viso

(1 243)

(0 000)

00 000

00 000


Asocijuotų ir bendrai valdomų jmonių


- - - -

pelno/(nuostolių) dalis                           

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą

9 963


18 115


26 002


36 577

Pelno mokestis

Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos


(2 753)



(3 482)



-



-

Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)

   1 387


    52


   ( 21)


   (30)

Pelno mokesčio iš viso

  (1 366)


  (3 430)


   (21)


   (30)

Grynasis pelnas (nuostoliai)

8 597


14 685


25 981


36 547

Kitos bendrosios pajamos

-


-


-


-

Xxxxxxxxxx pajamos

  8 597


  14 685


  25 981


  36 547

Grynasis pelnas (nuostoliai) priskirtini:








Patronuojančios jmonės akcininkams

8 259


14 154


25 981


36 547

Nekontroliuojančiai daliai

   338


   531


    -


    -


  8 597


  14 685


  25 981


  36 547

Bendrosios pajamos priskirtinos:








Patronuojančios jmonės akcininkams

8 259


14 154


25 981


36 547

Nekontroliuojančiai daliai

   338


   531


    -


    -


  8 957


  14 685


  25 981


  36 547


4

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šios sutrumpintos tarpinės finansinės informacijos dalis.


Nuosavas kapitalas, priskirtinas Grupės akcininkams


Finansinio turto


Nepaskir-

Grupė

Įstatinis

kapitalas

Perkainojimo rezervas

tikrosios vertės

pasikeitimo

Privalomasis rezervas

Kiti rezervai

stytasis pelnas

Tarpinė

suma

Nekontroliuo- janti dalis

Iš viso


Likutis 2017 m. sausio 1 d. Bendrosios pajamos

Ataskaitinio laikotarpio bendrosios

pajamos (sąnaudos)

Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos

Pervesta j nepaskirstytąjj pelną Pervesta j rezervus

Dividendai

Dalies dukterinėje jmonėje

                                                                     rezervas                                                                                                                                                                    


22 483

5 468

639

16 620

61 178

120 522

226 910

13 503

240 413

-

-

-

-

-

14 154

14 154

531

14 685

-

(246)

-

-

-

246

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

-

63

20

(83)

-

-

-

-

-

-

-

-

(508)

(508)

(1 227)

(1 735)

-

-

-

-

-

-

-

-

-

22 483

5 222

639

16 683

61 198

134 331

240 556

12 807

253 363


22 483

5 246

639

-

16 682

61 198

117 758

224 006

12241

236 247


-

-

-

-

-

8 259

8 259

338

8 597


-

(331)

-

-

-

331

-

-

-


-

-

-

-

-

-

-

-

-


-

-

-

(160)

578

(418)

-

-

-


-

-

-

-

-

(682)

(682)

(941)

(1623)


-

-

                                                                

-

-

-

-

                                                                          

-

-

-

                   

22 483

   4 915       639     16 522

61 776

125 248

231 583

11 638

243 221

pasikeitimas                                                      Likutis 2017 m. birželio 30 d.


Likutis 2018 m. sausio 1 d. Bendrosios pajamos

Ataskaitinio laikotarpio bendrosios

pajamos (sąnaudos)

Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas

ir nurašytos sumos

Pervesta j nepaskirstytąjj pelną Pervesta j rezervus

Dividendai

Dalies dukterinėje jmonėje

pasikeitimas                                                         

Likutis 2018 m. birželio 30 d.


Bendrovė

Įstatinis kapitalas Privalomasis

rezervas

Kiti rezervai Nepaskirstytasi s pelnas


Iš viso



22 483


2 248


- 101 593


126 324

-

-

- 36 547

36 547

-

-

- (508)

(508)

-

-

- -

-

   22 483

2 248

- 000 000

000 363

Likutis 2017 m. sausio 1 d. Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)

Dividendai

Pervesta j rezervus

Likutis 2017 m. birželio 30 d.


Likutis 2018 m. sausio 1 d.

22 483

2 248

-

136 438

161 169

Ataskaitinio laikotarpio bendrosios

pajamos (sąnaudos)

-

-

-

25 981

25 981

Dividendai

-

-

-

(682)

(682)

Pervesta j rezervus

-

-

50

(50)

-

Likutis 2018 m. birželio 30 d.

22 483

2 248

50

161 687

186 468


5

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šios sutrumpintos tarpinės finansinės informacijos dalis.


        Grupė    

       Bendrovė    

2018-06-30  2017-06-30

2018-06-30  2017-06-30

Pagrindinės veiklos pinigų srautai



Grynasis pelnas (nuostoliai)

8 597 14 685

25 981 36 547

Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:



Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos

19 171 20 431

9 7

Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas

- -

- -

IT vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)

- -

- -

Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)

(9) (81)

- -

Asocijuotų ir bendrai valdomų jmonių pelno dalis

- -

- -

Pelno mokesčio sąnaudos

1 366 3 430

21 30

Ateinančių laikotarpių pajamų amortizacija

(24) (18)

- -

(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto

perleidimo/nurašymo

269

231

-

-

Kitų nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas

-

(647)

-

-

Beviltiškos skolos

-

-

-

-

Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:





Palūkanų pajamos

(14)

(20)

-

-

Palūkanų sąnaudos

1 389

1 646

575

776

Dividendų pajamos

(130)

(134)

(27 238)

(38 029)

Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos)

(2)

(42)

-

-

Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:





5 074

6 422

(51)

19

(522)

404

(42)

(55)

Pirkėjų jsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas

Atsargų, išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio

turto (padidėjimas) sumažėjimas


Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų

ir gautų išankstinių apmokėjimų

6 872

(42 230)

(120)

(35 570)

padidėjimas(sumažėjimas)





Kito finansinio turto pasikeitimas

(4 326)

3 374

-

-

(Sumokėtas) pelno mokestis

  (4 884)

  (3 889)

    -

    -

Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai

32 827

3 562

(865)

(36 275)

Investicinės veiklos pinigų srautai





Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (jsigijimas)

(20 816)

(13 695)

(3)

(6)

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto

perleidimas

17

12

-

-

Gautos perkrovų valdymo pajamos

6 868

4 747

-

-

Gautos dotacijos

18 722

7 508

-

-

Dukterinių (asocijuotų) jmonių jsigijimas

-

-

-

-

Suteiktos paskolos

(30)

(70)

-

-

Gautos palūkanos

11

20

-

-

Gauti dividendai

130

134

27 238

38 029

Kiti investicinės veiklos pinigų srautai

    -

    -

    -

    -

Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai

4 000

(0 000)

00 000

00 023

Finansinės veiklos pinigų srautai





Gautos paskolos

5 000

-

-

-

Sugrąžintos paskolos

(13 045)

(23 045)

(2 560)

(2 560)

Išperkamosios nuomos mokėjimai

(316)

183

-

-

Sąskaitų likučio perviršis (overdraftas)

(12 945)

7 639

(2 321)

34

Sumokėtos palūkanos

(886)

(1 019)

(31)

(40)

Išmokėti dividendai

(1 576)

(1 664)

(682)

(508)

Kiti finansinės veiklos pinigų srautai

    3

   18

    -

    -

Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai

(23 765)

(17 888)

(5 594)

(3 074)

Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)

  13 964


  (15 670)


  20 776


  (1 326)

Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje

  8 075


  16718


   13


   1328

Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje

  22 039


  1 048


  20 789


    2


dalis.

6

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šios sutrumpintos tarpinės finansinės informacijos

1. Bendroji informacija

UAB „EPSO-G“ yra Lietuvos Respublikoje jregistruota uždaroji akcinė bendrovė. Buveinės adresas - A. Juozapavičiaus g. 13, LT- 09311, Vilnius, Lietuva. UAB „EPSO-G“ (toliau – EPSO-G arba Bendrovė, arba Įmonė) - ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis ūkio subjektas, 2012 m. liepos 25 d. jregistruotas Juridinių asmenų registre, kurio tvarkytojas yra VĮ „Registrų centras“. Bendrovės kodas 302826889, PVM mokėtojo kodas LT100007031415.

EPSO-G pagrindinė veikla yra užtikrinti nepertraukiamą, stabilų elektros energijos perdavimą aukštos jtampos tinklais ir gamtinių dujų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais bei užtikrinti šių perdavimo sistemų valdymą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat prekybos organizavimas gamtinių dujų ir biokuro biržose.

Bendrovės akcijos priklauso Lietuvos Respublikai.


Bendrovės akcininkas 2018 m. birželio 30 d. 2017 m. birželio 30 d.

Akcijų skaičius Proc. Akcijų skaičius Proc.

Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos

77 526 533 100 77 526 533 100

Grupę sudaro EPSO-G bei dukterinės jmonės, kurias Bendrovė kontroliuoja:


Įmonė


Įmonės buveinės adresas

Valdomų akcijų efektyvioji dalis

       (proc.) Pagrindinė veikla

2018-06-30 2017-12-31

LITGRID AB A. Juozapavičiaus g. 13,

Vilnius, Lietuva

AB „Amber Grid“ Savanorių pr. 28, Vilnius,

Lietuva

BALTPOOL UAB A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, Lietuva

97,5 97,5 Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius

96,6 96,6 Gamtinių dujų perdavimo sistemos

operatorius

67,0 67,0 Energijos išteklių biržos operatorius, VIAP lėšų administratorius

UAB „TETAS“ (valdoma per

LITGRID AB)


UAB „Litgrid Power Link Service“ (valdoma per LITGRID AB)

Chemijos g. 27B, 97,5 97,5 Kaunas, Lietuva


A. Juozapavičiaus g. 13, 97,5 97,5 Vilnius, Lietuva

Transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų projektavimo, rekonstrukcijos, remonto ir techninės paslaugos Elektros jungčių valdymas ir eksploatavimas. Vienintelio akcininko sprendimu jmonės veikla stabdoma nuo 2018 08 01, nuo šios datos „Litgrid“ eksploatacijos veiklą organizuos pati.

UAB GET Baltic (valdoma

per AB „Amber Grid“)

Savanorių pr. 28, Vilnius,

Lietuva

96,6 96,6 Prekybos gamtinių dujų biržoje

organizavimas


UAB Get Baltic jmonės finansinės ataskaitos dėl nereikšmingumo Grupės požiūriu nekonsoliduojamos (Konsoliduotos finansinės

atskaitomybės jstatymo 6 straipsnis).

Grupės investicijas j asocijuotas ir bendrai valdomas jmones sudaro:

Įmonė Įmonės

buveinės adresas

Grupės valdomų akcijų dalis (proc.) Pagrindinė veikla

2018-06-30 2017-12-31

UAB Duomenų logistikos

centras


LitPol Link Sp.z.o.o

Žvejų g. 14, Vilnius,

Lietuva

Wojciecha Gorskiego 900-033 Varšuva, Lenkijos Respublika


20,4 20,4


50,0 50,0

Informacinių technologijų paslaugų

teikimas

Tarpsisteminės elektros jungties LitPol

Link projekto koordinatorius

2017 m. sausio 27 d. LITGRID AB valdyba pritarė visų nuosavybės teise valdomų UAB „Duomenų logistikos centras“ 20,36 procentų akcijų paketo pardavimo organizavimui kartu su „Lietuvos energija“, UAB valdomų akcijų dalimi. 2017 m. rugpjūčio 7 d. Duomenų logistikos centro akcininkai – LITGRID AB ir „Lietuvos energija“ UAB, pasirašė jmonės akcijų pirkimo – pardavimo sutartj su „Telia Lietuva“. 2018 m. birželio mėn. „Telia Lietuva“, jvertinusi preliminarias Konkurencijos tarybos indikacijas, nusprendė atsisakyti UAB

„Duomenų logistikos centras“ jsigijimo. 2018 m. birželio 13 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą pritarti su „Telia Lietuva“

pasirašytos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimui ir atnaujinti UAB „Duomenų logistikos centras“ pardavimo procesą. Grupės finansinėse ataskaitose investicija j asocijuotą jmonę apskaityta trumpalaikio turto straipsnyje „Kitas finansinis turtas“.

Grupės darbuotojų skaičius 2018 m. birželio 30 d. buvo 929 (2017 m. gruodžio 31 d. – 1 014). Bendrovės darbuotojų skaičius 2018 m.

birželio 30 d. buvo 23 (2017 m. gruodžio 31 d. – 22).

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės sutrumpintą tarpinę finansinę informaciją už šešių mėnesių laikotarpj, pasibaigusj 2018 m. birželio 30 d.:

2.1 Rengimo pagrindas

Bendrovės ir konsoliduota sutrumpinta tarpinė finansinė informacija už šešių mėnesių laikotarpj, pasibaigusj 2018 m. birželio

30 d. yra parengta pagal 34-ą Tarptautinj apskaitos standartą (toliau - TAS) „Tarpinė finansinė atskaitomybė“. Pateikimo valiuta yra eurais. Šios ataskaitos pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.

Siekiant geriau suprasti šioje sutrumpintoje tarpinėje finansinėje informacijoje pateiktus duomenis, ši finansinė informacija turi būti skaitoma kartu su Konsoliduotomis ir Bendrovės 2017 m. finansinėmis ataskaitomis, parengtomis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Ši sutrumpinta tarpinė finansinė informacija yra parengta jsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikj materialųjj turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir jvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinj turtą, skirtą parduoti, kuris apskaitomas tikrąja verte.

Sutrumpinta tarpinė finansinė informacija yra neaudituota. Metinių finansinių ataskaitų už 2017 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus auditą atliko UAB „PricewaterhouseCoopers“.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės jmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Apskaitos principai, taikyti rengiant sutrumpintą tarpinę finansinę informaciją, yra tokie patys, kaip ir taikyti rengiant finansines

ataskaitas už 2017 metus.

2.2 Konsolidavimo principai

Dukterinės jmonės – tai jmonės, kur Xxxxxxxx turi galią valdyti ūkio subjektą, j kurj investuojama (t. y. turi galiojančių teisių, kurios jam šiuo metu suteikia galimybę vadovauti svarbiai veiklai), gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, j kurj investuojama ir gali naudotis savo galia valdyti ūkio subjektą, j kurj investuojama, kad paveiktų investuotojo grąžos dydj.

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima EPSO-G ir jos dukterines jmones. Dukterinių jmonių finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokj patj ataskaitinj laikotarpj kaip ir patronuojančios jmonės finansinės ataskaitos.

Dukterinės jmonės yra konsoliduojamos nuo datos, kai jų kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės jmonių yra eliminuojami.

3. Apskaitos politikos pasikeitimai ir palyginamųjų duomenų koregavimas

Iki 2017 m. gruodžio 31 d. tam tikros ilgalaikio materialiojo turto grupės buvo apskaitomos jsigijimo, o kitos perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius. Ilgalaikio materialiojo turto grupės, kurias sudarė magistraliniai dujotekiai ir jų jrenginiai, skirstomieji dujotekiai ir jų jrenginiai bei dujų technologinė jranga ir jrenginiai buvo apskaitomi savikaina atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir sukauptą vertės sumažėjimą. Likęs ilgalaikis materialus turtas apskaitomas perkainota verte, nustatyta remiantis periodiškais, ne rečiau kaip kartą per 5 metus, atliekamais turto vertinimais, sumažinta sukaupto nusidėvėjimo bei vertės sumažėjimo suma. Nuo 2017 m. gruodžio 31 d. siekiant suvienodinti EPSO-G UAB grupės apskaitos politiką visas ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Grupės vadovybės manymu, apskaičius turtą perkainota verte ilgalaikio turto ekonominė vertė bus teisingiau atspindėta. Grupė taikė 8-TAS „Apskaito politika, vertinimų pasikeitimas ir klaidos“ numatytą išimtj neatspindėti apskaitos pakeitimo retrospektyviai.

Nuo 2017 m. Grupė pakeitė dotacijų apskaitos atvaizdavimo politiką. Iki 2017 m. dotacijos už ilgalaikj turtą buvo apskaitomos ateinančių laikotarpių pajamų finansinės būklės ataskaitos straipsnyje, o nuo 2017 m. dotacijos apskaitomos mažinant susijusio turto balansinę vertę. Šis pakeitimas buvo pritaikytas retrospektyviai ir palyginamieji skaičiai buvo pakoreguoti. Šis pakeitimas neturėjo jtakos pelno (nuostolių) ataskaitai.


4. Ilgalaikis nematerialusis ir materialusis turtas


Grupė

   Nematerialusis turtas  


  Materialusis turtas

Likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d.

2 138


683 715

Įsigijimai

293


12 603

Išankstiniai apmokėjimai už IMT/INT

Pardavimai

Nurašymai

Vertės sumažėjimas Perklasifikavimas j (iš) atsargas (ų)

Perklasifikavimas j turtą skirtą parduoti

Perklasifikavimas

-

-

-

-

-

- 2 292


402

- (257)

- (16)

-

(2 292)

Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu

-


(7 396)

Nusidėvėjimas/amortizacija

           (405)


       (20 025)

Likutinė vertė 2017 m. birželio 30 d.

           4 318


666 734


Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d.


4 674



620 438

Įsigijimai

606


12 176

Išankstiniai apmokėjimai už IMT/INT

Perkainojimas Pardavimai Nurašymai

Vertės sumažėjimas Perklasifikavimas j (iš) atsargas (ų)

Perklasifikavimas j (iš) turtą (o) skirtą (o) parduoti Perklasifikavimas j (iš) INT

Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu

-

-

-

-

-

-

-

-

-


1 385

-

- (317)

- 20

-

- (5 390)

Nusidėvėjimas/amortizacija

           (617)


       (18 554)

Likutinė vertė 2018 m. birželio 30 d.

           4 663


609 758


Bendrovė


   Nematerialusis turtas



  Materialusis turtas

Likutinė vertė 2016 m. gruodžio 31 d.

1


54

Įsigijimai Nurašymai

Nusidėvėjimas/amortizacija

-

-

             -


6

-

          (7)

Likutinė vertė 2017 m. birželio 30 d.

1


53


Likutinė vertė 2017 m. gruodžio 31 d.


1



44

Įsigijimai Nurašymai

Nusidėvėjimas/amortizacija

-

-

             -


3

-

          (9)

Likutinė vertė 2018 m. birželio 30 d.

1


38

lgalaikis materialusis turtas apskaitomas turto jsigijimo vertę mažinant tam turtui jsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES struktūrinių fondų lėšos, naujų vartotojų (gamintojų) prijungimo prie elektros perdavimo tinklo lėšos (pagal taikomą apskaitos politiką iki 2009 m. liepos 1 d.), VIAP lėšos ir perkrovų pajamų lėšos.

5. Bendrovės investicijos j dukterines jmones

2018 m. birželio 30 d. Bendrovė turėjo akcijų šiose Grupės jmonėse:

Grupės jmonės


sumažėjimas

                                 

     proc.)  

LITGRID AB

217 215

-

217 215

97,5

AB „Amber Grid“

126 529

-

126 529

96,6

BALTPOOL UAB

   388

     -

   388

     67,0

Iš viso

  344 132

     -

  344 132


Įsigijimo vertė Vertės


Apskaitinė vertė Dalyvavimas (akcijų


2017 m. birželio 30 d. Bendrovė turėjo akcijų šiose Grupės jmonėse:

Įsigijimo vertė Vertės


Apskaitinė vertė Dalyvavimas (akcijų

Grupės jmonės                                   

   sumažėjimas     

     proc.)   

LITGRID AB 217 215 - 217 215 97,5

AB „Amber Grid“ 126 529 - 126 529 96,6

BALTPOOL UAB  388       -      388      67,0

Iš viso  344 132       -     344 132


6. Įstatinis kapitalas

2018 m. birželio 30 d. Bendrovės akcinis kapitalas yra 22 482 695 eurų. Jj sudaro 77 526 533 vnt. 0,29 Eur nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų.

7. Paskolos

Grupės ir Bendrovės paskolas sudaro:


Ilgalaikės paskolos

        Grupė         Bendrovė     

  2018-06-30    2017-12-31    2018-06-30    2017-12-31  

Banko paskolos 159 249 175 366 5 120 7 680

Trumpalaikės paskolos

Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 36 603 28 531 2 560 2 560

Banko paskolos 6 339 - - -

Banko sąskaitos perviršis  29 903         49 187  2 321

Iš viso paskolų 232 094 253 084 7 680 12 561

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai

        Grupė         Bendrovė     

  2018-06-30    2017-12-31    2018-06-30    2017-12-31  

Tarp 1 ir 2 metų

41 848

40 761

2 560

2 560

Nuo 2 iki 5 metų

56 758

65 762

2 560

5 120

Po 5 metų

      60 643        68 843           -           -

Iš viso

159 249 175 366 5 120 7 680

2018 m. birželio 30 d. Grupės nepanaudotų paskolų ir overdraftų likutis buvo 48 838 tūkst. Eur (Bendrovės – 4 000 tūkst. Eur),

2017 m. gruodžio 31 d. – 22 638 tūkst. Eur (Bendrovės – 1 679 Eur).

8. Išperkamosios nuomos jsipareigojimai

2018-06-30 2017-12-31

Grupė

Minimalūs lizingo mokėjimai

Minimalių lizingo mokėjimų dabartinė vertė

Minimalūs lizingo mokėjimai

Minimalių lizingo mokėjimų

  dabartinė vertė

Išperkamosios nuomos mokėjimai:


Per pirmus metus

254

237

462

443

Per antrus – penktus metus

   731

    710

   849

   820

Minimalūs išperkamosios nuomos mokėjimai

   985

    947

   1 311

   1 263

Atimti: būsimas palūkanas

   (38)

     -

   ( 48)

    -

Dabartinė minimalių išperkamosios nuomos mokėjimų vertė

   947

    947

   1 263

   1 263

Išperkamosios nuomos jsipareigojimų tikroji vertė lygi jų apskaitinei vertei.

9. Dividendai

2018 m. balandžio 27 d. eiliniame visuotiniame UAB „EPSO-G“ akcininkų susirinkime tvirtinant 2017 m. pelno paskirstymą, buvo nutarta išmokėti 682 tūkst. Eur dividendų.

10. Sandoriai tarp susijusių šalių

Bendrovės ir Grupės susijusios šalys 2018 m. ir 2017 m. buvo:

- Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (kontroliuojantis Bendrovės akcininkas);

- Bendrovės dukterinės jmonės (Bendrovės susijusi šalis);

- Bendrovės asocijuotos ir bendrai kontroliuojamos jmonės;

- Vadovybė.

Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal rinkos sąlygas, pagal teisės aktais patvirtintus tarifus arba laikantis viešųjų pirkimo jstatymo reikalavimų. Kaip nustato TFAS, Grupė/Bendrovė nepateikė informacijos apie sandorius su kitomis Valstybės kontroliuojamomis jmonėmis, su kuriomis yra vykdomi sandoriai pagal teisės aktais patvirtintus tarifus arba laikantis viešųjų pirkimo jstatymo reikalavimų, išskyrus su „Lietuvos energija“, UAB, su kuria Grupė/Bendrovė turi individualiai reikšmingų sandorių.


2018 m. šešių mėnesių laikotarpio Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2018 m. birželio 30 d. sudarė:


Susijusios šalys

Finansinės

veiklos

Finansinės

veiklos


Mokėtinos

sumos

Gautinos Pirkimai Pardavimai

sumos


„Lietuvos energija“, UAB (Valstybės

pajamos  sąnaudos   

- 544 170 675* - - -

kontroliuojama jmonė)  

Iš viso - 544 170 675 - - -

* Mokėtina su jvertintu kainos priedu (kainos priedo vertinimas 2017 m. gruodžio 31 d.)

2018 m. šešių mėnesių laikotarpio Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2018 m. birželio 30 d. sudarė:


Susijusios šalys


Gauti dividendai

Finansinės

veiklos


Mokėtinos

sumos

Gautinos Pirkimai Pardavimai

sumos

„Lietuvos energija“, UAB (Valstybės kontroliuojama jmonė)

          sąnaudos      

- 544 170 675* - - -

Bendrovės dukterinės jmonės  27 238        -        -       57       -       150

Iš viso 27 238 544 170 675 57 - 150

* Mokėtina su jvertintu kainos priedu (kainos priedo vertinimas 2017 m. gruodžio 31 d.)

2017 m. šešių mėnesių laikotarpio Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė:

Susijusios šalys

Finansinės

veiklos

Finansinės

veiklos

Mokėtinos

sumos

Gautinos Pirkimai Pardavimai

sumos

„Lietuvos energija“, UAB (Valstybės kontroliuojama jmonė)

pajamos

sąnaudos   

- 000 000 000* - - -

       -      -     -       -       -        -

Iš viso  -     736    170 132       -       -        -

* Mokėtina su jvertintu kainos priedu (kainos priedo vertinimas 2017 m. gruodžio 31 d.)

2017 m. šešių mėnesių laikotarpio Bendrovės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2017 m. gruodžio 31 d. sudarė:


Susijusios šalys


Gauti dividendai

Finansinės

veiklos


Mokėtinos

sumos

Gautinos Pirkimai Pardavimai

sumos

„Lietuvos energija“, UAB (Valstybės kontroliuojama jmonė)

          sąnaudos      

- 000 000 000* - - -

Bendrovės dukterinės jmonės  85

Iš viso - 000 000 000 - - 85

* Mokėtina su jvertintu kainos priedu (kainos priedo vertinimas 2017 m. gruodžio 31 d.)

11

Išmokos vadovybei

        Grupė         Bendrovė     


  2018-06-30

2017-06-30   2018-06-30

  2017-06-30

Xxxxxxx, susijusios su darbo santykiais

838

814

132

174

Iš jų: Išeitinės kompensacijos

21

25

-

-

Vadovų skaičius (vidutinis sąrašinis)

30

24

5

5

Per 2018 m. ir 2017 m. šešis mėnesius Grupės ir Xxxxxxxxx vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

Vadovybe yra laikomi administracijos vadovai bei jų pavaduotojai/departamentų direktoriai.

Per 2018 m. šešis mėnesius kolegialių valdymo organų nariams išmokos sudarė 83 tūkst. Eur (2017 m. šešis mėnesius – 87 tūkst. Eur)

11. Pobalansiniai jvykiai

UAB „EPSO-G“ valdyba 2018 m. birželio 29 d. priėmė sprendimą sudaryti sutartis tarp UAB „EPSO-G ir dukterinių jmonių „LITGRID“

AB bei AB „Amber Grid“ dėl mokestinių nuostolių perdavimo. Sutarčių sąlygos numato, kad dukterinės jmonės sumokės UAB

„EPSO-G“ 15 proc. nuo perimtos mokestinių nuostolių sumos: „LITGRID“ AB sumokės - 680 000 Eur už 2014 m. ir 680 000 Eur už 2015 metus, AB „Xxxxx Grid sumokės – 563 000 eurų už 2016 m. ir 430 000 eurų už 2017 metus. Šie sandoriai jtakos UAB „EPSO- G“ pajamas. Mokestinių nuostolių perdavimo sandoriai naudingi Grupės mastu, nes jų pagrindu teisėtai gaunama mokestinė nauda. UAB „EPSO-G“ audito komiteto 2018 birželio 18 d. nuomone sandoris yra sąžiningas visų LITGRID AB bei AB „Amber Grid“ akcininkų atžvilgiu, UAB „EPSO-G“ stebėtojų tarybos 2018 birželio 20 d. sprendimu, patvirtintos esminės mokestinių nuostolių perdavimo iš UAB „EPSO-G“ dukterinėms jmonėms LITGRID AB bei AB „Amber Grid“ sutarčių sąlygos. Mokestinių nuostolių perdavimas vykdomas pelno mokesčio jstatymo numatyta tvarka.


12

*****


TARPINIS ŠEŠIŲ MĖNESIŲ KONSOLIDUOTAS PRANEŠIMAS UŽ LAIKOTARPĮ, PASIBAIGUSĮ 2018 M. BIRŽELIO 30 D.

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

2018 METŲ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ EPSO-G IR ĮMONIŲ GRUPĖS KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS

Tarpinis konsoliduotas EPSO-G jmonių grupės pranešimas yra parengtas už šešių mėnesių laikotarpj, pasibaigusj

2018 m. birželio 30 d.

1. Bendroji informacija apie EPSO-G įmonių grupę


Bendrovės pavadinimas

UAB „EPSO-G“

Teisinė forma

Uždaroji akcinė bendrovė

Įregistravimo data ir vieta

2012-07-25, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

Įmonės kodas

302826889

Buveinės adresas

A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius

Adresas korespondencijai

Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius

Telefonas

x000 000 00000

El. paštas

xxxx@xxxxx.xx

Interneto tinklapis

xxx.xxxxx.xx

Įstatinis kapitalas

22 482 695 Eur

Vienintelis akcininkas

Lietuvos Respublika, kurios turtines ir neturtines

teises jgyvendina LR energetikos ministerija

EPSO-G yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų jmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko

teises ir pareigas jgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Pagrindinė beveik 1 000 kvalifikuotų darbuotojų turinčios EPSO-G grupės veikla yra užtikrinti nepertraukiamą, stabilų elektros energijos perdavimą aukštos jtampos tinklais ir gamtinių dujų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais bei efektyvų šių perdavimo sistemų valdymą, priežiūrą ir plėtrą. Grupei priklausančios bendrovės taip pat valdo ir plėtoja biokuro, gamtinių dujų bei medienos prekybos platformas, kurios yra skirtos užtikrinti sąlygas skaidriai konkurencijai energijos išteklių ir apvaliosios medienos rinkoje.

Visų EPSO-G grupei priklausančių jmonių pareiga – efektyviai ir numatytu laiku jgyvendinti valstybei svarbius energijos perdavimo ir mainų infrastruktūros plėtros projektus, prisidedant prie Nacionalinėje energetikos strategijoje nustatytų tikslų jgyvendinimo, taip kuriant tvarią ilgalaikę vertę akcininkui Lietuvos valstybei, žmonėms ir šalies ūkiui.

2018 m. birželio 30 d. „EPSO-G“ grupę (toliau – EPSO-G grupė arba Grupė) sudarė valdymo bendrovė UAB „EPSO-G“

(toliau – EPSO-G arba Bendrovė), trys tiesiogiai kontroliuojamos grupės jmonės (LITGRID AB (toliau – „Litgrid“), AB

„Amber Grid“ (toliau – „Amber Grid“) ir BALTPOOL UAB (toliau – „Baltpool“)) ir trys netiesiogiai kontroliuojamos jmonės (UAB „TETAS“ (toliau – Tetas), UAB „LITGRID“ Power Link Service“ (toliau – Litgrid PLS) ir UAB GET Baltic (toliau – GET Baltic)).

EPSO-G jmonių grupės struktūra 2018 m birželio 30 d. :

13


KONSOLIDUOTAS TARPINIS TRIJŲ MĖNESIŲ PRANEŠIMAS UŽ 2018 M. BIRŽELIO 30 D. PASIBAIGUSĮ LAIKOTARPĮ

(tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)


Pavadinimas

LITGRID AB

AB „Amber Grid“

BALTPOOL UAB

UAB „LITGRID Power

Link Service“

UAB „TETAS“

UAB GET Baltic

Teisinė forma Akcinė bendrovė Akcinė bendrovė Uždaroji akcinė

bendrovė

Uždaroji akcinė

bendrovė

Uždaroji akcinė

bendrovė

Uždaroji akcinė

bendrovė

Įregistravimo data


asmenų registras

asmenų registras

asmenų registras

asmenų registras

asmenų registras

asmenų registras

Įmonės kodas

302564383

303090867

302464881

303249180

300513148

302861178

Buveinės adresas

A. Juozapavičiaus g. 13, Savanorių pr. 28, LT- LT-09311 Vilnius 03116 Vilnius

A. Juozapavičiaus g. 9

3, LT-09311, Vilnius

- A. Juozapavičiaus g. 13, Senamiesčio g. 102B,

LT-09311, Vilnius LT-35116, Panevėžys

Savanorių pr. 28, LT- 03116 Vilnius

Telefonas

x000 0 000 0000

x000 0 000 0000

x000 0 000 0000

x000 0 000 0000

x000 00 000 000

x000 0 000 0000

Faksas

x000 0 000 0000

x000 0 000 0000

x000 0 000 0000

x000 0 000 0000

x000 00 000 000

x000 0 000 0000

El. paštas

xxxx@xxxxxxx.xx

xxxx@xxxxxxxxx.xx

xxxx@xxxxxxxx.xx

xxxx@xxxxxxx.xx

xxxx@xxxxx.xx

xxxx@xxxxxxxxx.xx

Interneto tinklapis

xxx.xxxxxxx.xx

xxx.xxxxxxxxx.xx

xxx.xxxxxxxx.xx

xxx.xxxxxxx.xx

xxx.xxxxx.xx

xxx.xxxxxxxxx.xx





Energijos išteklių


Specializuotos

transformatorinių





biržos operatorius,


pastočių, skirstomųjų


ir vieta

2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių

2013-06-11, Lietuvos

Respublikos juridinių

2009-12-10, Lietuvos

Respublikos juridinių

2014-02-24, Lietuvos

Respublikos juridinių

2005-12-08, Lietuvos

Respublikos juridinių

2012-09-13, Lietuvos

Respublikos juridinių



Veiklos pobūdis

Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius

elektroninės medienos pardavimo sistemos ir šilumos aukciono administratorius, VIAP

Elektros jungčių valdymas ir eksploatavimas

punktų techninės priežiūros, remonto ir jrengimo paslaugos, testavimo ir bandymo


Gamtinių dujų biržos

operatorius

lėšų administratorius

darbai, energetikos

objektų projektavimas

EPSO-G valdoma

akcijų dalis

97,5 proc.

96,6 proc.

67,0 proc.

97,5 proc.

97,5 proc.

96,6 proc.

14

1.1 EPSO-G veiklos istorija

Energijos perdavimo ir mainų jmonių grupės valdymo bendrovė EPSO-G jsteigta 2012 m. liepos 25 d., jgyvendinant Lietuvos Respublikai iš Europos Sąjungos teisės kylančius privalomus III energetinio paketo reikalavimus dėl energijos gamybos ir skirstymo bei perdavimo veiklų atskyrimo. Pradžioje Bendrovė veikė kaip finansinis holdingas, kurio pagrindinė funkcija buvo konsoliduoti grupės jmonių finansinius rezultatus.

Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, Vyriausybės bei tiesioginio akcijų valdytojo (LR energetikos ministerijos) sprendimais 2015-2016 m. nutarta iš esmės pertvarkyti EPSO-G j aktyvią valdymo bendrovę, kuri tiesiogiai dalyvauja patronuojamų bendrovių valdyme, vykdo jų veiklos priežiūrą bei kontrolę, atlieka kitas savarankiškas su Grupės integruotu valdymu susijusias funkcijas.

Vadovaujantis LR Vyriausybės ir LR energetikos ministerijos sprendimais, 2015 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro jsakymu Nr. 1-212 buvo patvirtintos „Valstybės valdomų energetikos sektoriaus jmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės“ (toliau – Korporatyvinio valdymo gairės), kurios jtvirtino naują Grupės korporatyvinio valdymo modelj bei pagrindines funkcijas.

Įgyvendinus šiuos sprendimus, Lietuvoje veikia dvi pilnavertės, atskirtas veiklas valdančios ir proporcingos savo jmonių grupės dydžiui valdymo jmonės: energijos perdavimo bei biržų veiklas kontroliuojant patronuojanti bendrovė EPSO-G ir skirstymo bei gamybos veiklas kontroliuojanti jmonė „Lietuvos energija“. Tokiu būdu jgyvendinus Europos Sąjungos keliamus reikalavimus, ši energetikos sektoriaus pertvarka yra pripažinta vienu geriausių veiklų atskyrimo energetikos sektoriuje pavyzdžių Europos Sąjungoje.

1.2 EPSO-G grupės veiklos kryptys

EPSO-G grupę sudaro valdymo bendrovė, elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūras valdantys perdavimo sistemų operatoriai, gamtinių dujų, biokuro bei medienos biržas valdantys rinkos operatoriai bei infrastruktūros priežiūros paslaugas teikiančios jmonės.

15

1.3 EPSO-G

EPSO-G, UAB yra valdymo bendrovė, kuriai vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos - keliamas tikslas sukurti pažangią, efektyviai valdomą bei ilgalaikę naudą akcininkams teikiančią energijos perdavimo sistemos ir biržų operatorių grupę, užtikrinančią strateginių Lietuvos energetikos interesų jgyvendinimą ir prisidedančią prie šalies konkurencingumo didinimo bei visuomenės gerovės kūrimo.

Valdymo bendrovė, profesionaliai valdydama Grupės jmones, užtikrina veiklos efektyvumą, skaidrią ir atvirą komunikaciją su interesų turėtojais – darbuotojais ir visuomene.

Įgyvendindama Nacionalinėje energetikos strategijoje ir akcininko lūkesčių laiške nubrėžtas veiklos kryptis, EPSO-G valdymo bendrovė nustato Grupės strateginius uždavinius ir tikslus, prižiūri jų jgyvendinimą, identifikuoja ir valdo rizikas ir taiko priemones Grupei priklausančių jmonių veiklos efektyvumui didinti.

Xxxxxxxx taip pat nustato gerąją verslo praktiką atitinkančias veiklos taisykles ir koordinuoja Grupei priklausančių jmonių veiklą žmogiškųjų išteklių, rizikos valdymo, audito, socialinės atsakomybės, komunikacijos bei kitose veiklos skaidrumą bei atskaitingumą didinančiose srityse, taip socialiai atsakinga veikla ir darbu kurdama didesnę ilgalaikę vertę Lietuvos žmonėms ir verslui.

EPSO-G grupės kuriama vertė:


Pastaba: parengta pagal Xxxxxx Xxxxxxxx išplėtotą vertės grandinės analizę

EPSO-G grupės vertę kuria pagrindiniai lygiaverčiai procesai:

• Šalies elektros energijos ir dujų poreikių užtikrinimo planavimas. Elektros energijos ir gamtinių dujų ilgalaikių vartojimo poreikių analizavimas ir vertinimas, atitinkamų investicijų planavimas ir vykdymas, siekiant efektyviai patenkinti energijos poreikius ir užtikrinti reikiamus elektros bei dujų perdavimo sistemų pajėgumus, sistemų saugumą ir patikimumą bei prieigą prie jvairių elektros energijos gamybos ir gamtinių dujų tiekimo šaltinių.

• Tarpvalstybinių elektros ir dujų jungčių bei vidaus perdavimo sistemų plėtra, valdymas ir aptarnavimas. Lietuvos elektros ir gamtinių dujų perdavimo sistemų bei tarptautinių jungčių plėtros projektų jgyvendinimas, perdavimo sistemų ir jų jrenginių eksploatavimas, priežiūra bei remontas, siekiant tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus užtikrinti patikimą ir saugų elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimą energijos vartotojams. Be to, kasdienis elektros ir gamtinių dujų sistemų valdymas, apimantis valdymą tikruoju laiku, patikimumo jvertinimą, informacijos mainus su sistemų naudotojais ir kitų sistemų operatoriais, bei elektros ir gamtinių dujų sistemos balansavimo bei perkrovų valdymo užtikrinimas.

• Pasinaudojimo sistemomis užtikrinimas. Prieigos prie elektros ir gamtinių dujų perdavimo sistemų užtikrinimas, nediskriminuojančių, aiškių ir suprantamų naudojimosi sistemomis taisyklių ir aiškios kainodaros taikymas, paprastas ir patogus sutarčių sudarymas bei administravimas, informacijos sistemų naudotojams teikimas bei naudojimosi sistemomis taisyklių harmonizavimas regione.

• Energijos mainai. Prekybos biokuro, medienos ir gamtinių dujų produktais organizavimas, užtikrinantis galimybes rinkų dalyviams parduoti ir jsigyti reikiamą energijos rūšj konkurencinga kaina bei suteikiantis lankstumo rinkos dalyviams planuojant jų veiklos procesus.

Pagalbiniai veiklos procesai skirti padėti pagrindinei veiklai kurti vertę.


Siekiant efektyvumo ir vykdomos veiklos skaidrumo pagalbiniai veiklos procesai vykdomi vadovaujantis valdymo bendrovės nustatytais vienodais principais. Valdymo bendrovė aktyviai dalyvauja finansų ir jmonių veiklos valdymo, rizikų valdymo ir kontrolės, valdysenos sistemos ir skaidrumo užtikrinimo bei veiklos vertinimo ir atlygio sistemos, darbuotojų saugos, fizinės ir kibernetinės saugos, IT sistemų valdymo, taip pat pirkimų ir projektų valdymo procesuose. Pagrindinis aktyvaus valdymo bendrovės jsitraukimo j pagalbinių procesų vykdymą ir kontrolę – maksimizuoti pagrindinių procesų kuriamas naudas.


Svarbiausi valdymo bendrovės EPSO-G uždaviniai, vykdomos funkcijos juos jgyvendinant bei kuriant Grupei vertę:


EPSO-G

uždaviniai


Projektai / Funkcijos


Veikla


Strateginių projektų valdymas


Sinchronizacija

▪ Strateginių energetikos projektų kontrolė interesų atstovavimas LT ir tarptautinėse institucijose

▪ veiksmų koregavimas rezultato link ir integruotumo užtikrinimas

▪ Viešųjų pirkimų skaidrumo ir efektyvumo

užtikrinimas


GIPL


Įmonių valdymas


Kompetentingas akcininko interesų atstovavimas Grupės jmonių valdymo organuose


▪ Grupės strategija ir bendri tikslai, jgyvendinantys akcininko lūkesčius

▪ Integruotos, vienodais principais pagrjstos finansų ir verslo valdymo praktikos (vieningos grupės politikos)

▪ Gerųjų verslo praktikų diegimas




▪ Įmonių veiklos planų suderinimas ir

tvirtinimas


Tikslų nustatymas ir integravimas


▪ Metinių tikslų nustatymas valdybose

Galimybių identifikavimas ir

plėtros jgalinimas

▪ Iškeliami ambicingi tikslai, naujos veiklos,

naujų jmonių jsigijimai


Efektyvumo užtikrinimas

▪ Įmonių grupės veiklos efektyvumo jvertinimas ir optimizavimo priemonių numatymas ir jgyvendinimas

▪ Biudžeto uždaviniai ir veiklos valdymo

sąnaudų kontrolė


Veiklos kontrolė

▪ Centralizuota audito funkcija

▪ Veiklos planų jgyvendinimo priežiūra

▪ Metinių rezultatų jvertinimas valdybose

Rizikų valdymas

▪ Rizikų valdymo priemonių nustatymo ir

valdymo kontrolė


Atskaitingumo

užtikrinimas


Atskaitomybė akcininkui

▪ Atskaitomybė pagal lūkesčio laiško

reikalavimus

▪ Kokybiška ir greita informacija apie grupės jmonių būklę

▪ Kokybiška ir greita informacija apie projektų būklę

▪ Formalioji ir neformalioji komunikacija

Santykių su interesų turėtojais

valdymas

▪ Interesų turėtojų grupių identifikavimas

▪ Interesų turėtojų lūkesčių nustatymas

▪ Komunikacija


Pirkimų kriterijai, kontrolė

▪ Dalyvavimas pirkimų komisijose

▪ Esminių sutarčių sąlygų tvirtinimas

valdybose

Veiklos ir elgsenos modelių

nustatymas

▪ Politikos ir tvarkos, kuriomis vadovaujasi

visos grupės jmonės


Skaidrumas

▪ Atskaitomybės suinteresuotosioms šalims užtikrinimas

▪ Korupcijos prevencijos užtikrinimas


Sinergijų užtikrinimas

Finansų valdymas

▪ Bendras iždo valdymas


Veiklų valdymas

▪ Bendri pirkimai

▪ Paslaugos grupės jmonėms

▪ Dalijimasis žiniomis (angl. know-how)

LITGRID

EPSO-G grupei priklausantis elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ užtikrina patikimą elektros energijos perdavimą bei elektros energijos balansą, valdo ir eksploatuoja aukštos jtampos elektros perdavimo tinklą ir nuolatinės srovės jungtis „LitPol Link“ bei „NordBalt“. Bendrovė rūpinasi perdavimo tinklo ir elektros energijos rinkos plėtra, koordinuoja elektros srautus ir palaiko stabilų šalies energetikos sistemos darbą.

„Litgrid“ jgyvendina strateginius elektros energetikos projektus – sinchroninio sujungimo su kontinentinės Europos tinklais ir ruošiasi asinchroniniam darbui su vieninga jungtine elektros energetikos sinchronine zona IPS / UPS (angl. Interconnected Power System / Unified Power System), t. y. zona, kurioje šiuo metu dirba Lietuvos elektros energetikos sistema.

Bendrovės misija - patikimas ir kokybiškos elektros energijos perdavimas Europos rinkoje, kuriantis vertę visuomenei.

Lietuvoje „Litgrid“ prižiūri 7 029 kilometrų aukštos jtampos (330 kV ir 110 kV tinklų) linijų bei 236 transformatorines pastotes ir skirstyklas.


„Litgrid“ teikiamos paslaugos:

• Elektros energijos perdavimas aukštosios jtampos (110 ir 330 kV) elektros jrenginiais.

• Sisteminės paslaugos patikimam sistemos darbui palaikyti.

• Prekyba balansavimo ir reguliavimo elektros energija užtikrinant gamybos ir vartojimo balansą.

• Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinj energetinj saugumą.

• Elektros tinklo techninė priežiūra ir remontas.

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus klientai:

• skirstomųjų tinklų operatorius ESO AB;

• elektros energijos vartotojai, kurių elektros jrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą vartojimui;

• prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos gamintojai.


2018 m.

Sausis – Xxxxxxxx

2017 m.

Sausis – Xxxxxxxx

         Pokytis   

+/-

Proc.

Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai. Svarbiausi „Litgrid“ grupės finansiniai rodikliai:


Pajamos, tūkst. Eur 91 122 78 108 13 014 16,7%

EBITDA, tūkst. Eur 17 297 20 410 -3 113 -15,3%

Grynasis pelnas, tūkst. Eur 3 241 5 202 -1 961 -37,7%

Turtas, tūkst. Eur 422 892 439 210* -16 318 -3,7%

Darbuotojų skaičius 546 677 -131 -19,4%

*Xxxxxxxx xxxxxxx 2017 m. gruodžio 31 d.

AMBER GRID

EPSO-G grupei priklausantis gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ yra atsakingas už gamtinių dujų perdavimą ir magistralinių dujotiekių eksploatavimą, saugią ir patikimą dujų perdavimo sistemos veiklą bei plėtrą.

Bendrovės misija yra užtikrinti šalies strateginius interesus, efektyviai plėtoti perdavimo sistemą, patikimai vykdyti dujų perdavimą, sudaryti sąlygas konkurencingai dujų rinkai ir aktyviai prisidėti prie integruotos Europos dujų perdavimo sistemos kūrimo. .

„Amber Grid“ valdomą perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos jrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas priskirtas perdavimo sistemai.

Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gamtinių dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos SGD terminalu, Lietuvos skirstymo sistemų operatorių skirstymo sistemomis ir tiesiogiai prie perdavimo sistemos prijungtomis vartotojų sistemomis.

Bendrovė eksploatuoja 65 (2017 m. – 65) dujų skirstymo stotis (DSS), 3 dujų apskaitos stotis (DAS) ir 2 dujų kompresorių stotis (DKS). Eksploatuojamų vamzdynų ilgis yra 2 115 km (2017 m. – 2 115 km). , skersmuo – nuo 100 iki 1 220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar.


Gamtinių dujų perdavimo sistema Lietuvoje.


Paslaugos

Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

• gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;

• gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;

• Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, jo infrastruktūros, jungties jrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir nuo 2016 m. paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrjstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo.

„Amber Grid“ sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia gamtinių dujų perdavimo paslaugas Lietuvos teritorijoje: perduoda dujas Lietuvos vartotojams, taip pat transportuoja gamtines dujas j Latviją ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritj.

Klientai

Bendrovės klientai yra didelės Lietuvos pramonės jmonės ir vidutinės Lietuvos verslo bendrovės, elektros, centralizuotos šilumos gamybos jmonės. Taip pat Baltijos ir trečiųjų šalių energetikos, gamtinių dujų tiekimo jmonės, kurioms teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos. 2017 m. birželio 30 d. „Amber Grid“ paslaugomis naudojosi 103 sistemos naudotojai, (2017 m. – 100 sistemos naudotojai).

„Xxxxx Xxxx“ valdo 100 proc. GET Baltic jstatinio kapitalo. GET Baltic – tai bendrovė, turinti gamtinių dujų rinkos operatoriaus licenciją, organizuojanti ir vystanti prekybą gamtinių dujų biržoje. Daugiau informacijos apie GET Baltic galima rasti internetiniame puslapyje xxx.xxxxxxxxx.xxx.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. Baltijos šalių gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“, „Connexus Baltic Grid“ AS (Latvija), „Elering“ AS (Estija) naudoja netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelj, kad efektyviau paskirstytų trumpalaikius gamtinių dujų perdavimo pajėgumus sujungimo taškuose tarp Baltijos šalių. Pajėgumų paskirstymas susietas su dujų prekyba gamtinių dujų biržoje GET Baltic. Tuo pat metu GET Baltic gamtinių dujų biržos prekybos aikštelės pradėjo veikti ir Latvijoje bei Estijoje. Taip GET Baltic birža tapo regionine.

Pradėjus veikti integruotos prekybos modeliui, kurio dėka rinkos formuotojų ir kitų biržos dalyvių vienoje šalyje pateikti pavedimai pirkti ar parduoti dujas kitai dienai yra automatiškai atvaizduojami kitų Baltijos šalių prekybos aikštelėse kartu su transportavimo tarp Baltijos šalių kaina. 2018 m. pirmąjj pusmetj Latvijos ir Estijos pirkėjai jsigijo 13 proc. viso prekiauto kiekio.

Šie pokyčiai ir jgyvendinti sprendimai sukūrė palankias sąlygas kainų konvergencijai bei likvidžios ir konkurencingos regioninės gamtinių dujų rinkos plėtrai Baltijos šalyse. Prekyba biržoje tapo aktyvesnė – nuolat auga aktyvių biržos dalyvių ir skirtingose prekybos aikštelėse sudaromų sandorių skaičius, užtikrinamas pakankamas likvidumas ir nepertraukiamos prekybos palaikymas visų Baltijos šalių prekybos aikštelėse.

GET Baltic 2018 m. pirmojo pusmečio veikla:



Svarbiausi „Amber Grid“ finansiniai rodikliai:

2018 m.

Sausis – Xxxxxxxx

2017 m.

Sausis – Xxxxxxxx

         Pokytis   

+/-

Proc.

Pajamos, tūkst. Eur EBITDA, tūkst. Eur Grynasis pelnas, tūkst. Eur

27 396

13 898

6 510

32 617

20 316

10 875

-5 221

-6 418

-4 365

-16,0%

-31,6%

-40,1%

21









Turtas, tūkst. Eur

263 533

280 198*

-16 665

-5,9%


Darbuotojų skaičius

344

346

-2

-0,6%


*Xxxxxxxx xxxxxxx 2017 m. gruodžio 31 d.


BALTPOOL

Energijos išteklių ir prekybos mediena biržos operatorius „Baltpool“ organizuoja prekybą, t.y. sudaro vienodas

sąlygas visiems rinkos dalyviams jsigyti biokuro ir medienos konkurencijos sąlygomis ir taip užtikrinti didžiausią naudą vartotojams ir grąžą valstybei.

Bendrovė yra viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų administratorius, atliekantis VIAP lėšų surinkimo, išmokėjimo ir administravimo funkcijas (VIAP lėšų administratoriumi paskirta Vyriausybės 2012-11-07 nutarimu Nr. 1338).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-12-20 nutarimu Nr. 1092 „Baltpool“ paskirta nuo 2018 m. sausio 1 d. vykdyti elektroninės medienos pardavimo sistemos administratoriaus (toliau – medienos aukcionų operatoriaus) funkcijas. „Baltpool“ keliamas tikslas - sudaryti vienodas sąlygas visiems rinkos dalyviams jsigyti medienos konkurencijos sąlygomis ir taip

sudaryti sąlygas formuotis pasiūlos ir paklausos santykj atspindinčias kainas.

Vykdydama šią užduotj „Baltpool“ sukūrė ir nuo 2018 m. kovo 19 d. pradėjo skelbti medienos skiedrų kainų indeksą BALTPOOL WOOD CHIPS SPOT LITHUANIA (BWCS Lithuania). Jis yra skirtas rinkos dalyviams objektyviai jvertinti esamą situaciją rinkoje ir stebėti biokuro kainos pokyčius bei tendencijas. Indekso reikšmė taip pat tampa patogia priemone dvišalių kontraktų ir jmonių vidaus sandorių kainodarai, rinkos tyrimams ir kt.

2018 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Šilumos ūkio ir Energijos išteklių rinkos jstatymų pakeitimus numatančius, kad prognozuojamam šilumos vartotojų poreikiui tenkinti reikalingas iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamas arba šilumos tiekėjo turimais šilumos gamybos jrenginiais gaminamas šilumos kiekis nustatomas aukciono būdu, kurj organizuoja „Baltpool“. Bendrovei iškeltas tikslas per nustatytą laikotarpj pasirengti vykdyti priskirtą naują funkciją bei skaidriai administruoti šilumos aukcionus.

Šilumos aukciono tikslas - nustatyti prognozuojamą šilumos tiekėjo šilumos tiekimo veiklos vykdymui reikalingos šilumos kiekj, kurj šilumos tiekėjas atitinkamą kalendorinj mėnesj supirks iš nepriklausomų šilumos gamintojų ir kurj šilumos tiekėjas gamins pats, turimais šilumos gamybos jrenginiais. Pirmasis „Baltpool“ surengtas šilumos aukcionas jvyko 2018 m. gegužės 21 d.

Bendrovės pagrindiniai klientai pagal vykdomas veiklas:

• Biokuro biržos veikloje svarbiausi klientai yra biokuro pirkėjai (centralizuotos šilumos tiekimo jmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai ir kitos jmonės, savo veikloje naudojančios biržoje prekiaujamos biokuro produktus) ir biokuro tiekėjai (medienos granulių ir skiedrų gamintojai bei tiekėjai);

• VIAP lėšų administravimo veikloj klientai yra elektros energijos vartotojai, kurie pagal galiojantj teisinj reguliavimą privalo mokėti VIAP lėšas už savo suvartotą elektros energiją. Iš elektros energijos vartotojų, prijungtų prie skirstomojo tinklo, VIAP lėšos yra surenkamos per skirstomojo tinklo operatorių. Vartotojai, prijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus valdomų tinklų, VIAP lėšas administratoriui perveda tiesiogiai. Bendrovės klientais taip pat yra energetikos jmonės, teisės aktų nustatyta tvarka teikiančios viešuosius interesus atitinkančias paslaugas: elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, teikiančių elektros energijos gamybos, kuri yra būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, paslaugas ir kitas


22

paslaugas, nustatytas Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo

tvarkos apraše.

• Medienos aukcionų organizavimo veikloje svarbiausi klientai yra medienos pardavėjai – Valstybinių miškų urėdija ir jos teritoriniai padaliniai. Medienos pirkėjai – jmonės, savo veikloje naudojančios medienos produktus: nuo medienos apdirbimo jmonių iki biokuro tiekimo jmonių.


Svarbiausi „Baltpool“ veiklos rodikliai:

2018 m.

Sausis – Xxxxxxxx

2017 m.

Sausis – Xxxxxxxx

         Pokytis   

+/-

Proc.

Pajamos, tūkst. Eur 392 351 41 11,7%

EBITDA, tūkst. Eur 111 115 -4 -3,5%

Grynasis pelnas, tūkst. Eur 103 92 11 12,0%

Turtas, tūkst. Eur 51 483 51 577* -94 -0,2%

Darbuotojų skaičius 13 12 1 8,3%

*Xxxxxxxx xxxxxxx 2017 m. gruodžio 31 d.


1.4 Misija, vizija, vertybės

Įgyvendindami akcininko laiške EPSO-G valdymo bendrovei keliamus tikslus, kuriame pažangią, skaidrią, efektyviai valdomą ir ilgalaikę naudą akcininkams teikiančią ateities energetikos jmonių grupę, užtikrinančią energijos tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvią energijos perdavimo sistemų ir rinkų platformų veiklą bei suteikiančią galimybę regiono vartotojams laisvai keistis energija ir gauti ją konkurencinga kaina visada, kai to reikia.

EPSO-G grupės kuriama vertė – saugi, tvari ir konkurencinga energetikos rinka. Saugi – energija perduodama saugiai ir patikimai.

Tvari – galimybė laisvai keistis energija ir gauti ją geriausia kaina, visada, kai to reikia.

Konkurencinga – atvira rinkos dalyviams rinktis.

23


EPSO-G vizija – efektyviai tarptautinėje erdvėje veikianti ateities energetikos grupė.

EPSO-G misija – užtikrinti bei kurti saugią, tvarią ir atvirą energetikos rinką, didinančią šalies ūkio konkurencingumą ir visuomenės gerovę.

Misijos jgyvendinimas, vizijos siekimas ir visa EPSO-G grupės veikla yra grindžiama pamatinėmis žmogiškosiomis ir

profesinėmis vertybėmis: profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga.

EPSO-G vertybės:

Profesionalumas - siekiame, kad kiekvienas darbuotojas grupėje būtų pripažintas ir galėtų augti kaip savo srities profesionalas. Suprantame profesinių žinių, praktinės patirties ir nuolatinio mokymosi svarbą grupės rezultatams ir veiklos tęstinumui užtikrinti.

Bendradarbiavimas - akcentuojame nuoširdų ir konstruktyvų bendradarbiavimą tarpusavyje, sudarantj sąlygas darniai siekti užsibrėžtų tikslų.

Pažanga - atvirumas naujoms veiklos praktikoms ir idėjoms skatina kurti, atsinaujinti, jgyvendinti prasmingus pokyčius bei veda mus j priekj.

2018 m. pirmąjj pusmetj pradėtas EPSO-G grupės jmonių vertybių suvienodinimo procesas.


2. VEIKLOS IR REGULIACINĖ APLINKA

2.1 Veiklos aplinka ir prognozės

EPSO-G jmonių grupės veiklą reikšmingai jtakoja bendros šalies ekonomikos tendencijos. Augant Lietuvos ekonomikai didėja elektros energijos ir dujų perdavimo paslaugų paklausa. Tai leidžia išnaudoti energijos perdavimo infrastruktūrą efektyviau ir teikti paslaugas palankesne kaina šalies gyventojams ir verslui taip prisidedant prie ūkio konkurencingumo didinimo.

Augant šalies ekonomikai pirmąjj 2018 x. xxxxxxx buvo fiksuotas didžiausias nuo 1992 m. elektros vartojimas Lietuvoje. Augimas buvo stebimas visuose ūkio sektoriuose, ypač transporto, kuriame suvartota 7,1 proc. daugiau elektros energijos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 m. Žemės ūkio sektorius suvartojo 5,9 proc., pramonės jmonės

- 2,3 proc., gyventojai - 1,1 proc., o paslaugų sektorius – 5,4 proc. daugiau elektros energijos.

Prognozuojama, kad dešimties metų perspektyvoje elektros vartojimas Lietuvoje augs vidutiniškai po 1 proc. per metus ir 2026 m. gali siekti nuo 12,7 iki 13,3 TWh. Rinkos sąlygos užtikrina, kad trūkstamus 500 megavatų galios Lietuva importuoja, tačiau, „Litgrid“ vertinimu nuo 2025 m. gali pradėti trūkti vietinių elektrinių galių sisteminėms paslaugoms. Todėl būtinos investicijos j naujas elektrines, kad elektros tiekimo sistema būtų pasirengusi augančiam elektros vartojimui.

Pozityvios tendencijos buvo stebimos ir gamtinių dujų sektoriuje – nors bendra suteiktų dujų transportavimo paslaugų apimtis antrąjj 2018 m. ketvirtj sumažėjo dėl mažesnio vartojimo trąšų sektoriuje, tai amortizavo išaugusi balansavimo paslaugų paklausa bei transportuojamų gamtinių dujų kiekis j Baltijos šalių rinkas ir kitas kaimynines šalis.

Griežtėjantys ES aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo energetikos sektoriuje skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos bei energijos išteklių naudojimas mažina gamtinių dujų vartojimą Lietuvoje. Nuo 2012 m. perduodamų dujų kiekis Lietuvos rinkos poreikiams sumažėjo 28 proc. Remiantis

„Amber Grid“ prognozėmis, mažėjimo tendencija turėtų išlikti ir artimiausius keletą metų, – didžiausią tam jtaką turėtų daryti naujų biokurą bei atliekas deginančių elektros ir šilumos gamybos jrenginių atsiradimas (labiausiai Vilniaus kogeneracinė elektrinė), o vėliau nuo 2021 m. dujų paklausa šalyje turėtų stabilizuotis.

Finansų ministerija prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas 2018 – 2021 m. laikotarpiu nuosaikiai lėtės (nuo

3,2 iki 2,5 proc.) . Tikėtina, kad tai veiks elektros ir gamtinių dujų vartojimo dinamiką ir perdavimo sistemos operatorių

paslaugų apimtj bei pajamų lygj. Elektros ir gamtinių dujų vartojimui jtakos, tikėtina, turės ir diegiamos energinio efektyvumo priemonės.

Numatoma Lietuvos ūkio ekonominė raida 2018 – 2021 m.:


Finansų ministerijos prognozė


2018 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas pritarė atnaujintai Nacionalinei Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijai (toliau – NENS).

Šalies valstybės energetikos strategines kryptis nustatančiame dokumente numatyti keturi prioritetai – energetinis saugumas, atsinaujinančių energijos išteklių proveržis, tausus energijos vartojimas bei inovatyvių energetikos technologijų kūrimas ir eksportas. EPSO-G grupės jmonės artimiausią dešimtmetj dirbs ties visais prioritetais. Įgyvendinami strateginiai projektai – sinchronizacija su Kontinentinės Europos tinklais iki 2025 metų (ir susijusiomis užduotimis, jskaitant Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros sistemų izoliuoto darbo bandymą ne vėliau kaip 2019 metais), regioninės gamtinių dujų rinkos sukūrimas 2020 m., Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties (GIPL) projekto jgyvendinimas 2021 m., efektyvinama jmonių veikla, vykdoma biokuro biržos veiklos plėtra j kitas Europos valstybes.

Siekiant jgyvendinti strateginius projektus, itin svarbi ES parama. Iki 2020 m. EPSO-G grupės jmonės aktyviai naudojosi galimybėmis pretenduoti j paramą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę. Derybos dėl ES biudžeto 2020-2027

m. laikotarpiu suaktyvės antrąjj 2018 x. xxxxxxx. Gegužės mėn. paskelbtame pirminiame derybiniame dokumente dėl kitoje daugiametės finansinės programos (2020 – 2027 m.) ES infrastruktūros tinklų priemonei viso siūloma skirti 21,72 mlrd. eurų. Tarp svarbiausių Lietuvos derybinių prioritetų minimas tęstinis ir pakankamas ES finansavimas sinchronizacijos su Kontinentinės Europos tinklais projektui.

NENS akcentuojama elektros rinkos integracijos ir subalansuotos elektros energetikos sistemos veikimo, galių adekvatumo užtikrinimo, tinklo išlaikymo kaštų mažinimo ir efektyvesnio esamos infrastruktūros išnaudojimo svarba. Šie akcentai atsispindi EPSO-G grupės strateginėse kryptyse.

Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą, NENS numatyta šalies energetikos infrastruktūra turi būti naudojama efektyviai ir prisidėtų prie tikslo, jog tarifų struktūra gyventojams užtikrintų mažėjančią išlaidų už energiją dalj, o pramonei taikomos galutinės elektros energijos ir gamtinių dujų kainos būtų mažiausios regione.


Šaltinis: NLEA

Šaltinis: NLEA

26



Šaltinis: NLEA

Šaltinis: NLEA

27

Pirmąjj 2018-ųjų pusmetj vidutinė elektros energijos kaina visoje Nord Pool biržoje, apimančioje Skandinavijos ir Baltijos šalis, sudarė apie 39 EUR/MWh ir 50 proc. viršijo 2014-2017 metų vidurkj, kuomet ji siekė apie 26 EUR/MWh. Taip jvyko dėl jvairių tarpusavyje tiesiogiai nesusijusių faktorių visumos – augančio elektros energijos vartojimo, nejprastai mažo kritulių kiekio Skandinavijoje, išaugusių anglies ir gamtinių dujų kainų, taip pat brangstančių aplinkos taršos leidimų.


Šaltinis: NLEA

Tikėtina, kad antrąjj 2018 m. pusmetj didmeninei elektros energijos kainai jtakos gali turėti rugpjūtj prasidėjęs bei iki spalio truksiantis „NordBalt“ jungties su Švedija remontas. Ilgalaikėje perspektyvoje stabiliau veikianti jungtis lems mažesnius kainų svyravimus rinkoje ir sumažins elektros tiekimo riziką. „NordBalt“ jungtis atveria galimybes importuoti daugiau pigesnės elektros energijos.



Šaltinis: VKEKK, NLEA



Šaltinis: VKEKK, NLEA

2.2 Reguliacinė aplinka

EPSO-G grupės jmonių vykdomos elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo veiklos bei energijos išteklių ir dujų rinkų operatorių veiklos yra licencijuojamos. Licencijos suteikia išskirtines teises teikti perdavimo ir rinkų operatorių paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

EPSO-G jmonių grupei priklausantys elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo sistemų operatoriai yra vieninteliai Lietuvoje, galintys teikti šias paslaugas. Jie veikia natūralios monopolijos sąlygomis, todėl jų vykdomos veiklos yra valstybės reguliuojamos.

Reguliavimo funkciją ir licencijuojamos veiklos vykdymo priežiūrą atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės

komisija (tolia – Komisija).

Elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo kainos reguliuojamos nustatant jų viršutines ribas. Leidžiamą pajamų lygj sudaro pagrjstos būtinosios sąnaudos, jskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Konkrečias paslaugų kainas, neviršijančias nustatytų viršutinių ribų, nustato paslaugų teikėjai. EPSO-G grupei priklausančių energijos išteklių ir dujų rinkos operatorių nustatomi prekybos biržose jkainiai taip pat yra derinami su Komisija.

Dėl didėjančios energijos perdavimo paslaugų paklausos ir efektyvios grupės veiklos nuo 2018 m. sausio 1 d. EPSO-G grupės jmonių paslaugas Lietuvos vartotojams teikiamos pigiau - vidutinė elektros energijos perdavimo kaina sumažinta 7,9 proc., iki 0,619 ct už kilovatvalandę, o vidutinė gamtinių dujų perdavimo kaina - 36,5 proc., iki 1,13 eurų už megavatvalandę. Nuo 2017 m. gruodžio 11 d. 12,9 proc. iki 0,61 Eur/tne mažėjo ir biokuro prekybos jkainis energijos išteklių biržos dalyviams. Dėl to Lietuvos energijos perdavimo ir mainų sistemų vartotojai 2018 m išleis apie 15 mln. eurų mažiau.

Elektros energijos perdavimo kainos 2019 metams bus nustatomos iki 2018 m. spalio 31 d., gamtinių dujų

transportavimo kainos – iki lapkričio 30 d.

2.3. Kompetencijos ir narystė organizacijose

Įmonių grupės stiprybė - jungtys su aplinkinėmis šalimis bei gerai išvystyta elektros ir dujų infrastruktūra šalyje. Tai

užtikrina saugų ir patikimą perdavimo sistemų veikimą bei paslaugų teikimą.

EPSO-G valdymo bendrovė ir perdavimo sistemų operatoriai aktyviai dalyvauja nacionalinių ir jvairių tarptautinių organizacijų bei asociacijų, tokių kaip Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklas (angl. santrumpa – ENTSO-E) ir Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (angl. santrumpa – ENTSO-G), Centrinės Europos energetikos partnerių asociacijos (angl. santrumpa – CEEP), PSO ir kitų elektros energetikos jmonių asociacijos „Best

Grid“ veikloje. Siekiama glaudžiai bendradarbiaujant, inicijuoti projektus bei dalintis patirtimi su Baltijos, Skandinavijos

šalių ir Lenkijos perdavimo sistemų operatoriais.

• 2018 m. balandžio 17 d. valdymo bendrovės EPSO-G generalinis direktorius Xxxxxxxx Xxxxx buvo išrinktas Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos tarybos pirmininku (prezidentu) dviejų metų kadencijai.

• 2018 m gegužės 24 d. visuotiniame narių susirinkime EPSO-G generalinis direktorius Xxxxxxxx Xxxxx išrinktas

CEEP asociacijos valdybos nariu.

EPSO-G grupės bendrovių narystės:


Organizacija

Atstovaujanti

bendrovė

Nuoroda

Organizacijos aprašymas

xxx.xxxx.xx

Central Europe Energy EPSO-G Partners (CEEP)

Centrinės Europos energetikos ir energetiniams resursams imlių sektorių jmones vienijanti asociacija

xxx.xxxx.xx

Nacionalinė Lietuvos Energetikos asociacija (NLEA)

EPSO-G

„Amber Grid“

„Litgrid“

Asociacija, vienijanti Lietuvos elektros energijos ir gamtinių dujų sektoriuose veikiančias bendroves.


ENTSO-E „Litgrid“ xxx.xxxxxx.xx Organizacija, vienijanti Europos elektros

perdavimo sistemų operatorius.

ENTSO-G „Amber Grid“ xxx.xxxxxx.xx Organizacija, vienijanti Europos gamtinių

dujų perdavimo sistemų operatorius.

Nepelno siekianti organizacija, kuri siekia

International Gas Union (IGU)

„Xxxxx Xxxx“ xxx.xxx.xxx

skatinti tarptautinę prekybą dujomis, pažangiausių technologijų taikymą, skaidrių rinkos praktikų jtvirtinimą.

Lenkijos ir Lietuvos

prekybos rūmai

Projektų vadybos

asociacija

„Amber Grid“ xxx.xxxx.xx Asociacija, siekianti pagerinti Lietuvos ir

Lenkijos ekonominj bendradarbiavimą.

xxx.xxxx.xx

EPSO-G Asociacija, vienijanti projektų valdymo

profesionalus.


3. STRATEGIJA IR VEIKLOS TIKSLAI

3.1. Strategijos kryptys

Per pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius energijos perdavimo ir mainų infrastruktūrą valdanti EPSO-G grupė tęsė 2017

m. patvirtintos penkerių metų veiklos strategijos jgyvendinimą.

Penkerių metų EPSO-G strategijoje apibrėžtos svarbiausios veiklos kryptys iki 2022 metų, numatyti finansiniai tikslai bei uždaviniai. Atskirus strategijos elementus sujungia energetikos evoliucijos – kokybinio sektoriaus virsmo, grindžiamo veiklos efektyvumu, energijos tiekimo saugumu, veikiančia energijos vidaus rinka, solidarumu tarp ES valstybių, tvarumu ir konkurencingumu, tema.



Strategijoje jvardintos keturios svarbiausios veiklos kryptys, j kurias EPSO-G grupė telkia savo jėgas: tai regioninės veiklos vystymas ir strateginių projektų sėkmės užtikrinimas, tvarus jmonių grupės augimas ir ilgalaikė nauda akcininkams; efektyvi veikla bei kuriančios ir pažangios organizacijos sukūrimas.



3.2. Strategijos tikslai ir jų įgyvendinimas

EPSO-G strateginių krypčių jgyvendinimui yra keliami akcininko lūkesčių laiške suformuluoti tikslai. Jame nurodyti jmonių grupės veiklos vertinimo rodikliai, atskaitomybė bei akcininkui svarbios užduotys. Akcininko lūkesčių laiškas yra skelbiamas EPSO-G tinklalapyje „Tikslai ir atskaitomybė“ skiltyje.

Vystant regioninę veiklą ir užtikrinant strateginių projektų sėkmę jgyvendinami šie tikslai:

• užtikrinamas kokybiškas strateginių projektų - elektros sistemos parengimo sinchroniniam darbui su KET ir

dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statybos Lietuvos teritorijoje jgyvendinimas numatytu laiku;

• kuriama regioninė dujų rinka, plečiama dujų ir biokuro prekybos platformų geografiją bei vystoma elektros rinkos integraciją;

• teikiamos efektyvios ir kokybiškos perdavimo sistemų operatorių paslaugos, siekiant užtikrinti didžiausią naudą interesų turėtojams.


Strateginiai projektai

Elektros ir gamtinių dujų sektoriuje jgyvendinami strateginiai energetikos projektai, nuo kurių sėkmės priklauso

Lietuvos ir Baltijos regiono energetikos perspektyva bei verslo konkurencingumas.

Integracija j Europos elektros energetikos sistemas – Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais – yra svarbus prioritetas, nes istorinis priklausymas IPS / UPS sistemai (darbas sinchroniniu režimu) ir technologiniai sistemos valdymo ypatumai reiškia ir išlikusią didelę trečiosios šalies galimą politinę, socialinę ir ekonominę jtaką Lietuvos elektros energetikos sistemai.

Siekiant strateginio tikslo – iki 2025 m. pabaigos elektros sistemai sinchroniškai dirbti su kontinentinės Europos tinklais – jau 2017 m. buvo pasirašyti svarbūs susitarimai tarp Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos PSO ir ENTSO-E dėl dinaminės Baltijos dažnio stabilumo studijų rengimo, o Sinchronizacijos projektas (kaip Bendrinis projektas) jtrauktas j Europos Komisijos patvirtintą Bendro intereso projektų sąrašą. 2018 m. birželj Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija bei Europos Komisija pasirašė politinj susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją iki 2025 m. Šis aukščiausio lygio politinis susitarimas atveria kelią kryptingai tęsti sinchronizacijai būtinus darbus siekiant jtvirtinti Baltijos šalių energetinj savarankiškumą nuo Rusijos valdomo BRELL tinklo.

Integruojantis j bendrą Europos dujų rinką, iki 2021 m. pabaigos, kartu su Lenkijos perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A. rengiamasi nutiesti Lietuvos ir Lenkijos dujų perdavimo sistemas bei rinkas sujungsiantj dujotiekj. Siekiant sėkmingai jgyvendinti šj projektą, 2017 m. daug dėmesio buvo skiriama reikalingų sutarčių parengimui ir derinimui, 2018 m. gegužės mėn. Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriai sudarė ACER sprendimo dėl GIPL projekto tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo jgyvendinimo sutartj, taip pat Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai - „Amber Grid“ ir GAZ-SYSTEM S.A. sudarė tinklų sujungimo sutartj, kuria patvirtino galutinj sprendimą investuoti j GIPL projektą.

Rinkų plėtra

Bendra Baltijos šalių dujų rinka yra strateginis Lietuvos interesas. Tai svarbus tikslas siekiant mažinti riziką, susijusią su iki šiol stebėtu mažėjančiu infrastruktūros naudojimo lygiu. Siekiant sukurti regiono dujų rinką, bendradarbiaujant su regiono dujų perdavimo sistemų operatoriais ir valstybinėmis institucijomis, jau 2016 pabaigoje buvo pasirašyta Baltijos šalių politinė deklaracija dėl Rytų Baltijos šalių regiono rinkos vystymo bei sutarta dėl veiksmų plano, pagal kurj regiono perdavimo sistemos operatoriai ir valstybinės institucijos iki 2019 m. pabaigos jgyvendins veiksmus, būtinus vieningai dujų rinkai sukurti.

2018 m. pirmąjj pusmetj, bendradarbiaujant Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos perdavimo sistemų operatoriams bei reguliavimo institucijoms, buvo tęsiami numatyti regioninės rinkos sukūrimo plano veiksmai – susitarta su konsultacine jmone dėl bendros zonos Balansavimo taisyklių parengimo, identifikuoti reikalingi LR teisės aktų pakeitimai, suderintas pirminis bendros zonos transportavimo taisyklių projektas, rengiamasi bendros zonos IT platformos jsigijimui ir diegimui.

Perdavimo sistemos operatoriaus tiesiogiai valdoma GET Baltic gamtinių dujų birža jau 2017 m. antrąjj pusmetj tapo regionine, kai kartu su Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriais pasiūlė pirmąjj inovatyvų sprendimą regioninei prekybai - integruotą prekybos modelj. Pradėjus veikti šiam modeliui vienoje šalyje pateikti pavedimai pirkti ar parduoti dujas kitai dienai yra automatiškai atvaizduojami kitų Baltijos šalių prekybos aikštelėse kartu su transportavimo tarp Baltijos šalių kaina. Įvykus sandoriui, tarp skirtingų prekybos aikštelių, nebereikia rūpintis dujų transportavimu, kadangi GET Baltic prekybos sistema turi sąsajas su perdavimo operatorių informacinėmis sistemomis ir jsigytam kiekiui perdavimo pajėgumus priskiria automatiškai. Šie pokyčiai sukūrė palankias sąlygas kainų konvergencijai bei likvidžios ir konkurencingos regioninės gamtinių dujų rinkos plėtrai Baltijos šalyse. Įvertinus integruoto prekybos modelio rezultatus bei siekiant dar glaudžiau integruoti nacionalines Lietuvos, Latvijos ir Estijos gamtinių dujų rinkas bei paskatinti tarpvalstybinę prekybą, nuspręsta išplėsti biržos prekybos galimybes ir nuo antro 2018 m. pusmečio didmeninės dujų rinkos dalyviams sukurta galimybė jsigyti einamosios pristatymo paros gamtines dujas kartu su dujų transportavimu tarp Baltijos šalių.

„Baltpool“, tapusi Lietuvos biokuro prekybos centru, užtikrinančiu biokuro tiekimo stabilumą konkurencine kaina, jtraukiančiu j tiekimo grandinę ir smulkiuosius biokuro tiekėjus, taip skatinančiu tvarią biokuro rinkos plėtrą,

pradėta veikla Latvijoje - sukurta prekybos aikštelė, parengti prekybą ir rinkos santykius reglamentuojantys dokumentai, Latvijos rinkoje užsiregistravo pirmieji rinkos dalyviai. Taip pat, siekiant geografinės plėtros buvo sukurtas Danijos rinkos poreikius atitinkantis verslo modelis ir, pasirašius reikiamus susitarimus, 2018 m. pradžioje veiklą pradėjo „Baltpool“ biokuro prekybos aikštelė Danijoje. 2018 m. pirmąjj pusmetj biokuro pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti pirmieji sandoriai Latvijoje ir Danijoje.

Elektros rinkos integracijos gerinimas siejamas su bendru Baltijos šalių balansavimo rinkos sukūrimu. Šis tikslas numatytas BEMIP plane tęsiant Baltijos elektros rinkų integraciją. 2017 m., patvirtinus Baltijos šalių PSO susitarimus dėl bendro Baltijos nebalanso koordinuoto/centralizuoto balansavimo, suderinus kainodaros taisykles bei kitus dokumentus dėl harmonizuoto Baltijos nebalanso modelio taikymo, buvo paruošta aplinka koordinuotam Baltijos šalių elektros PSO nebalanso valdymui nuo 2018 m. pradžios. Šiuo metu toliau vystoma Baltijos šalių balansavimo rinka, t.y. diegiama IT platforma, kuri leis efektyviau išnaudoti balansavimo rinkos galimybes.

Efektyvios ir konkurencingos elektros rinkos veikimas galimas tik esant nediskriminuojančioms elektros prekybos sąlygoms ES viduje, taigi svarbus aspektas – trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių pagamintos elektros poveikio eliminavimas, kuris leis užtikrinti visavertj vieningos ES vidaus rinkos veikimą. 2018 m. pirmame pusmetyje buvo vykdomos Grupės jmonės „Litgrid“ kompetencijoje esančios priemonės, numatytos 2017 m. rugsėjo 13 d. LRV nutarimu Nr. 739 patvirtintų Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elektrinės, kuri yra statoma Baltarusijos respublikoje ir kuri kelia grėsmę Lietuvos respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, jgyvendinimo veiksmų plane.

Efektyvios ir kokybiškos paslaugos

Didžiausią naudą Lietuvos energijos vartotojams energijos perdavimo sistemos operatoriai suteikia sukurdami palankias sąlygas energijos perdavimui j rinką iš jvairių šaltinių. Tinkamos infrastruktūros sukūrimas atveria vartotojams galimybę paprastai ir patogiai keistis energija.

Atsižvelgiant j tai, keliamas tikslas sukurti veikiančias harmonizuotas pasinaudojimo gamtinių dujų perdavimo sistema sąlygas Baltijos šalyse 2020 m., elektros sektoriuje užtikrinti tarpsisteminių jungčių prieinamumą (be trečiųjų šalių poveikio) ≥ 90 proc. ir sutrumpinti vartotojų prijungimo prie elektros perdavimo tinklo terminus.

Įgyvendinant vieningos dujų rinkos sukūrimo planą, siekiant sukurti veikiančias harmonizuotas pasinaudojimo gamtinių dujų perdavimo sistema sąlygas Baltijos šalyse, dalyvaujant visų šalių perdavimo sistemos operatoriams 2018 m. pirmąjj pusmetj susitarta dėl balansavimo taisyklių rengimo. Planuojama jas parengti rugpjūčio mėn. Taip pat jau yra suderintas pirminis Bendros zonos transportavimo taisyklių projektas.

Siekiant padidinti „NordBalt“ jungties prieinamumą rinkai, jau 2017 m. balandžio mėnesj buvo pasirašyti „Litgrid“, Svenska Kraftnat ir ABB susitarimai dėl visų sausumos kabelio movų Lietuvos ir Švedijos žemyninėje dalyje, pakeitimo. Parengiamieji Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorių bei technologijų kompanija NKT Cables darbai (naujųjų movų bandymai) yra baigti ir yra pasirengta pradėti „Nord Balt“ movų keitimo darbus rugpjūčio viduryje. Planuojama darbų trukmė apie 10 savaičių. Stabiliai veikianti jungtis ilguoju laikotarpiu rinkoje lems mažesnius kainų svyravimus ir sumažėjusią elektros tiekimo riziką.


Tvarus augimas ir ilgalaikė nauda

Tvaraus jmonių grupės augimo ir ilgalaikės naudos akcininkams užtikrinimo kryptyje numatytas finansinis tikslas - nuosavo kapitalo grąžos rodiklis (angl. return on equity (ROE)). Jis parodo kaip efektyviai EPSO-G grupės veikloje naudojamas akcininkų investuotas kapitalas.

EPSO-G grupės 2017–2021 m. finansinis tikslas suformuotas atsižvelgiant j tai, kad grupės veikla tiesiogiai priklauso nuo reguliavimo principų bei valstybės interesus užtikrinančių strateginių infrastruktūros projektų jgyvendinimo.

Siekiama, kad EPSO-G vidutinė nuosavo kapitalo grąža būtų didesnė nei Lietuvos vyriausybės keliamas tikslas 2016- 2018 m. laikotarpiui – 8,8 proc., kuris yra didžiausias valstybės valdomoms jmonėms.

Efektyvios veiklos kryptyje jgyvendinami tikslai:

• Veiklos valdymo ir procesų efektyvumo gerinimas

• Efektyvus ir saugus technologinio turto ir investicijų valdymas, pagrjstas kaštų naudos analizės principu Efektyvus veiklos ir procesų valdymas

Siekiant efektyvaus ir vienodais principais pagrjsto veiklos ir finansų valdymo grupės lygiu, EPSO-G grupės jmonėse

buvo pradėtos diegti vienodos veiklos ir finansų valdymo praktikos. Grupės jmonėse taikoma vienoda integruoto planavimo, rodiklių nustatymo ir jų stebėsenos sistema. Įmonėms nustatyti vienodi veiklos planavimo dokumentų rengimo terminai, formos, stebėsenos reikalavimai. Naudojama vienodais principais pagrjsta projektų valdymo sistema. Taip pat 2018 m. pradėta taikyti integruota rizikų valdymo sistema. Naudojamos unifikuotos veiklos ir finansinių rodiklių ataskaitų formos, parengta vieninga grupės apskaitos politika.

Įgyvendinant gerosios valdysenos sistemą, taikoma Grupėje taikoma korporatyvinio valdymo politika. Tai vienas svarbiausių grupės dokumentų, jtvirtinantis bendrą gerosios valdysenos praktiką, kuri remiasi bendradarbiavimu bei sprendimų priėmimo procesų aiškumu ir skaidrumu.

Įgyvendinant teisės aktų reikalavimus, 2018 m. pirmąjj pusmetj parengta Grupės asmens duomenų apsaugos politika, Grupės jmonėse atliekami šios politikos jgyvendinimui reikalingi organizaciniai ir techniniai pakeitimai.

EPSO-G dokumentai, nustatantys pagrindinius integruoto veiklos ir finansų valdymo principus jmonių grupėje, kiti dokumentai arba jų santraukos skelbiami EPSO-G internetinėje svetainėje: xxx.xxxxx.xx Veiklos politikos skiltyje.

Siekiant didinti veiklos efektyvumą, pagal sudarytą planą, 2017 m. buvo atlikta pagalbinių veiklos procesų (viešųjų pirkimų, personalo valdymo, teisės ir reguliavimo, finansų valdymo, fizinės ir kibernetinės saugos, informacinių technologijų, telekomunikacijų ir komunikacijos bei projektų valdymo) analizė ir identifikuotos veiklos pokyčių ir optimizavimo galimybės, o 2018 m. atliekama pagrindinių veiklų analizė. Sinergija leis efektyviau išnaudoti grupės žmogiškuosius, organizacinius ir finansinius resursus išgryninant ir standartizuojant grupės jmonių pagalbines veiklas.

Taip pat 2018 m. pirmoje pusėje buvo atlikta grupės vadovų ir kolegialių organų narių apklausa apie valdymo bendrovės kuriamą vertę. Xxxxxx 00 respondentų nuomone, valdymo bendrovė savo veikla grupės vertę pakelia beveik 9 proc. Kartu apklausos metu nustatytos veiklos sritys, kuriose trūksta valdymo bendrovės jsitraukimo, o kur jsitraukimas akivaizdžios vertės nekuria ir jos indėlj verta mažinti. 2018 m. antrąjj pusmetj bus sudarytas veiksmų planas valdymo modeliui gerinti ir pradėtos jgyvendinti jame numatytos priemonės.

Siekiant efektyviai ir tvariai vykdyti naujus grupei iš Energijos vartojimo efektyvumo jstatymo kylančius energijos vartojimo efektyvumo Lietuvoje didinimo tikslus, 2017 m. spalj EPSO-G grupės jmonės ir Energetikos ministerija pasirašė susitarimą dėl veiksmų ir priemonių, padėsiančių šalies vartotojams iki 2020 m. pabaigos sutaupyti 269 GWh (0,27 TWh) energijos. Preliminariu vertinimu tikėtina, kad Grupės jmonėms nustatyti sutaupymai bus pasiekti, todėl analizuojamos galimos energijos vartojimo efektyvumo kryptys nuo 2020 m.

Efektyvus ir saugus technologinio turto ir investicijų valdymas

EPSO-G grupės tikslas technologinj turtą bei investicijas valdyti efektyviai ir racionaliai. Pagrjsti sprendimai dėl planuojamų investicijų EPSO-G grupės jmonėse, bus užtikrinti jdiegus integruotą investicijų efektyvumo vertinimo sistemą, nustatančią investicijų vertinimo principus, apimančius techninj poreikj, finansinj bei ekonominj pagrindimą, išlaidų ir naudos bei sinergijos su kita infrastruktūra analizę.

Grupės jmonėse, valdančiose technologinj turtą – „Amber Grid“ ir „Litgrid“, jau taikoma bendrai sutartus vienodus turto

valdymo principus nustatanti Grupės Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo politika. Politikoje taip pat

nustatyti investicijų vertinimo principai bei numatyta, kad visiems investicijų projektams turi būti parengti pagrindimai, paremti kaštų naudos analize.

Svarbu pažymėti, kad siekiant efektyvumo bei dėl jo atsirandančios naudos vartotojams, užtikrinamas glaudus bendradarbiavimas ir ieškomos galimos sinergijos su skirstomojo tinklo operatoriumi, ypač planuojant vidinio tinklo plėtrą ir rekonstrukciją bei atstatymą.

Kuriančios ir pažangios organizacijos strateginėje kryptyje siekiame šių tikslų:

• Tapti greitai reaguojančia j besikeičiančią aplinką jmonių grupe ir energetikos kompetencijų centru

• Būti skaidria, patikima ir darnaus vystymosi principų besilaikančia organizacija


Greitai reaguojanti j besikeičiančią aplinką jmonių grupė ir energetikos kompetencijų centras

Greitas, kokybiškas sprendimų priėmimas ir reagavimas j besikeičiančią aplinką – tai, kas lemia užsibrėžtų strateginių tikslų jgyvendinimo sėkmę. EPSO-G grupės jmonėse dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, sukaupta tarptautinių projektų jgyvendinimo praktinė patirtis.

EPSO-G grupėje žmogiškųjų išteklių valdymo strategija nukreipta j kompetencijų išlaikymą, vystymą ir naujų pritraukimą. Darbuotojų jsitraukimas, ugdymas, skatinimas ir geriausių savo srities profesionalų pritraukimas – pagrindiniai šios srities prioritetai. Grupės lygiu sukurtos ir jdiegtos bendrais principais pagrjstos veiksmingos atlygio ir veiklos vertinimo politikos, siekiama sukurti kompetencijų ir lyderystės ugdymo sistemas. Siekiama tapti šiuolaikiškai valdoma, ambicingus tikslus pasiekiančia jmonių grupe ir patraukliu darbdaviu esamiems bei būsimiems darbuotojams.

Skaidri, patikima ir darnaus vystymosi principų besilaikanti organizacija

Aukščiausių profesinės etikos standartų laikymasis, nuolatinis visuomenės informavimas apie vykdomus strateginius projektus, rinkos tendencijas, teikiamas paslaugas, finansinius rezultatus - rodikliai, parodantys, kad organizacija yra atskaitinga, atvira ir patikima. Tam Grupėje vadovaujamasi EPSO-G grupės jmonių skaidrumo ir komunikacijos politika, akcentuojanti atskaitingumą interesų turėtojams. Grupės komunikacijos strategijoje pasiskirstyta atsakomybėmis ir numatytas atskirų temų komunikacijos periodiškumas bei atsakingi asmenys.

EPSO-G – energetikos jmonių grupė, taigi didelę reikšme turi atsakomybė visuomenei ir aplinkai, kurioje veikiama, todėl svarbu nuolatos vertinti vykdomų veiklų poveikj aplinkai, taikyti efektyvią taršos prevenciją, ne tik racionaliai naudoti būtinuosius materialinius išteklius ir ugdyti darbuotojų kompetencijas bei atsakingą požiūrj j savo darbą, aplinkos apsaugą, bet ir dalytis sukaupta patirtimi. Vadovaujamasi patvirtinta Socialinės atsakomybės politika, kuria remiantis periodiškai rengiamos ir viešai skelbiamos Grupės socialinės atsakomybės pažangos ataskaitos.

3.3 Veiklos ir finansiniai tikslai

Remiantis EPSO-G strategijoje patvirtintomis veiklos kryptimis, valdymo Bendrovės valdyba iškėlė šiuos metinius veiklos tikslus 2018 metams. Generalinio direktoriaus tikslai yra tapatūs bendrovės veiklos ir finansiniams tikslams.



3.4 Reikšmingų infrastruktūros projektų santrauka

Elektros energetikos sistemos parengimas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais


Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. priimtu jstatymu iškeltas strateginis uždavinys - perorientuoti šalies elektros

energetikos sistemą sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais.

Visavertis Lietuvos elektros energetikos sistemos integravimas j Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką, užtikrinant sistemos valdymo savarankiškumą yra vienas svarbiausių patronuojamos jmonės „Litgrid“ tikslų. Jo jgyvendinimui itin svarbus nacionalinių ir tarptautinių interesų supratimas, suderinimas bei koordinavimas.

2018 m. birželio 28 dieną Europos Komisijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos aukščiausio lygio vadovai pasirašė politinj susitarimą dėl trijų Baltijos šalių sinchronizavimo su Europos tinklais per Lenkiją.

Šis susitarimas leis 2018 m. rugsėjj Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriams kreiptis j

Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociaciją ENTSO-E dėl techninių prisijungimo sąlygų išdavimo, kurias

jgyvendinus Baltijos šalys galėtų sinchronizuoti savo tinklus su Vakarų Europa iki 2025 m.

Projekto vertė, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, gali svyruoti nuo 435 iki 1 071 mln. Eur Baltijos šalims. Šis projektas yra jtrauktas j Europos Komisijos trečiąjj Bendrojo intereso projektų sąrašą.

Per pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius toliau buvo vykdoma dviejų svarbių elektros perdavimo mazgų Vilniuje ir Šiaurės rytų Lietuvoje rekonstrukcija. Lygiagrečiai ruošiamasi atlikti Baltijos elektros sistemų savarankiško darbo bandymą. Norint jvertinti Baltijos šalių izoliuoto darbo technines galimybes bei sąnaudas, 2017 m. atlikta Baltijos šalių izoliuoto darbo studija, o 2019 m. trijų Baltijos šalių elektros sistemos žengs vieną svarbiausių žingsnj sinchronizacijos link - trumpam nutraukusios ryšius su kaimyninėmis energetikos sistemomis, bandymo metu trys Baltijos šalys dirbs kaip savarankiška energetikos sistema.

Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos

Šiuo projektu siekiame integruoti Baltijos šalių dujų rinkas j bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą. „Amber Grid“ jgyvendina dujotiekio projekto dalj LR teritorijoje, o projekto dalj Lenkijos Respublikos teritorijoje jgyvendina Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM S.A.

2016 m. patvirtinti GIPL projekto teritorijų planavimo dokumentai, parengtas techninis projektas bei išduoti statybą leidžiantys dokumentai, sudaromos sutartys su žemės sklypų savininkais dėl servitutų nustatymo. Taip pat buvo vykdomos konsultacijos su rinka dėl pirkimo sąlygų.

2017 m. sausio mėn. sudarytas projekto paramos sutarties pakeitimas, pagal 2015 m. gegužės 13 d. tarp „Xxxxx Xxxx“, GAZ-SYSTEM S.A. ir INEA pasirašytą CEF finansinės paramos sutartj, kuria skiriamos dalinės ES lėšos projekto jgyvendinimui.

2018 m. gegužės 24 d. Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai AB „Amber Grid“ ir GAZ-SYSTEM S.A. pasirašė tinklų sujungimo sutartj, kuria patvirtino galutinj sprendimą investuoti j dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projektą.

2018 m. birželio 7 d. paskelbtas GIPL projekto rangos darbų pirkimo konkursas.

Projektas sukurs dujų perdavimo pajėgumus, kurie per metus leis transportuoti j Baltijos šalis apie 2,4 mlrd. m3 dujų, j Lenkijos pusę - apie 2 mlrd. m3 dujų.

Projektui jgyvendinti naudojama ES finansinė parama. Pagal Europos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros tarpvalstybinj sąnaudų paskirstymo sprendimą, dalj projekto infrastruktūros kaštų Lenkijos teritorijoje padengs Lietuvos, Latvijos ir Estijos perdavimo sistemų operatoriai. Likusi projekto dalis Lietuvos ir Lenkijos teritorijose bus finansuojama atitinkamai „Amber Grid“ ir GAZ-SYSTEM S.A. lėšomis.

Numatomas projekto jgyvendinimo terminas - iki 2021 m. gruodžio 31 d.

2017 m. liepos 1 d. „Amber Grid“ kartu su Latvijos ir Estijos perdavimo sistemos operatoriais pradėjo naudoti netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelj tarpvalstybiniuose sujungimo taškuose Baltijos šalyse, kurio diegimui pritarė nacionalinės reguliavimo institucijos. Šis modelis – tai pereinamojo laikotarpio

Baltijos šalių dujų integravimo priemonė, siekiant padidinti dujų rinkų konkurencingumą bei skatinti tarpvalstybinę prekybą dujomis.

Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimas

Projektu siekiama padidinti dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumus, užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvesnj infrastruktūros panaudojimą bei geresnę Baltijos šalių dujų rinkų integraciją. Taip pat bus sudarytos geresnės sąlygos naudotis Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla.


2018 m. pirmąjj pusmetj Bendrovė kartu su Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriumi AS

„Conexus Baltic Grid“ („Conexus Baltic Grid“) dalyvavo rengiant šio projekto galimybių studiją ir kaštų-naudos analizę.

2018 m. gegužės 25 d. Xxxxxxxx ir „Conexus Baltic Grid“ pasirašė trišalę ES finansinės paramos sutartj su Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) finansuoti studiją pagal ES infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Studijai parengti skirta iki 175 tūkstančių eurų ES paramos.

Studija turi atsakyti, kokie reikalingi Latvijos-

Lietuvos dujotiekių jungties pajėgumai, kad būtų patenkintas regiono dujų rinkos poreikis bei užtikrintas dujų tiekimo saugumas, po to, kai bus sukurta kita regioninė infrastruktūra, t. y., nutiestos dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos (Balticconnector) ir tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL), o taip pat, koks būtų efektyviausias pajėgumų padidinimas.

Studija taip pat nustatys preliminarius reikiamos infrastruktūros techninius parametrus, atliks kaštų-naudos analizę ir išanalizuos kitus su šiuo projektu susijusius duomenis. Atlikus galimybių studiją, 2018 m. trečią ketvirtj paaiškės, kokia apimtimi ir terminais turi būti jgyvendinamas Latvijos-Lietuvos dujotiekių jungties pajėgumų padidinimo projektas. Studiją rengia tarptautinio konkurso būdu parinkta nepriklausoma ekspertų bendrovė Ernst&Young.

Projekto vykdytojai – „Conexus Baltic Grid“ ir „Amber Grid“.

3.5 Perdavimo tinklo plėtra


Gerbdamos interesų turėtojų teisę iš anksto jvertinti artimoje aplinkoje plėtojamų projektų poveikj jų ekonominiams ir socialiniams interesams, EPSO-G grupės bendrovės, kurios yra perdavimo sistemų operatoriai, kasmet atnaujina ir skelbia dešimties metų tinklo plėtros planus.


3.5.1 Gamtinių dujų perdavimo tinklo plėtros planas


2018 m. sausio 18 d. valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pritarė 2017 m. parengtam gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ dešimties metų (2017–2026 m.) tinklo plėtros planui.

Plane numatoma investicijų vertė j dujų perdavimo sistemos plėtros projektus per artimiausią dešimtmetj sudarys 192,8 mln. eurų.

Dešimtmečiame plane numatytos dujų perdavimo sistemos plėtros investicijos, kuriomis siekiama Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginių gamtinių dujų sektoriaus tikslų – diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius, užtikrinti dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, skatinti konkurencingumą, integruoti Baltijos šalių dujų rinkas j bendrą Europos dujų rinką, bei plėtoti bendrą Baltijos šalių regioninę dujų rinką.

2017–2026 m. tinklo plėtros plane numatyta jgyvendinti šiuos strateginius dujų infrastruktūros projektus:

• iki 2021 metų pabaigos kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM numatoma pastatyti dujotiekių jungtj tarp Lenkijos ir Lietuvos. Šio projekto tikslas – integruoti Baltijos šalių dujų rinkas j bendrą Europos dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą;

• kartu su Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Conexus Baltic Grid“ planuojama jgyvendinti dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų padidinimo projektą. Šiuo projektu siekiama sudaryti prielaidas didesnei Baltijos šalių dujų rinkų integracijai, užtikrinti gamtinių dujų sistemos darbo saugumą ir patikimumą. Detalūs projekto parametrai, jgyvendinimui reikalingos lėšos ir jgyvendinimo terminai paaiškės 2018 m. atlikus projekto jgyvendinimo galimybių studiją.

Šie projektai bus aktualūs regioninės dujų rinkos formavimo procesams Rytų Baltijos regione bei sudarys galimybę perduoti dujas ir kitų regiono valstybių dujų rinkų dalyviams.

Šalia strateginių infrastruktūros projektų, plane numatytos perdavimo sistemos plėtros, atstatymo bei modernizavimo investicijos, kurios leis užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą, patikimumą, esamų perdavimo sistemos pajėgumų pakankamumą, pažangios gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros diegimą, tame skaičiuje pasinaudojant Europos struktūrinių fondų teikiamos paramos lėšomis.

Dešimties metų „Xxxxx Xxxx tinklo plėtros planas parengtas atsižvelgiant j valstybės strateginių dokumentų nuostatas, dujų rinkos dalyvių poreikius, tiekimo patikimumo bei efektyvaus perdavimo sistemos veikimo užtikrinimą, bendrovės strategiją, bendrovės aplinkos apsaugos politiką ir teisės aktų reikalavimus ir skelbiamas xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxxx/Xxxxxx%00xx%X0%00xxxx%00xxxxxx%000000-0000.xxx.

3.5.2 Elektros energijos perdavimo tinklų plėtros planas

Vykdant strateginius Lietuvos elektros energetikos sistemos tikslus 2018 m. pirmąjj pusmetj „Litgrid“ atnaujino Lietuvos elektros energetikos sistemos 400 kV, 330 kV ir 110 kV tinklų dešimties metų plėtros planą. Jame pateikiamos elektros energijos poreikių, elektrinių galios, elektros rinkos ir sistemos elektros energijos balansų prognozės, informacija apie elektros perdavimo tinklą, jo plėtrą bei numatomas investicijas.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), viešajai konsultacijai pateikė „Litgrid“ parengtą 400–110 kV tinklų plėtros planą 2018–2027 metams, kuriame numatoma investuoti beveik 766 mln. Eur, iš kurių apie 419 mln. Eur bus skirta Baltijos šalių tinklų sinchronizavimui su žemynine Europa.

xxxx://xxx.xxxxxxx.xx/xxxxx.xxx/xxxxxx-xxxxxx/xxxxxxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxx-xxxxxx-00-xxxx-xxxxxxx-xxxxxx-/0000

3.5.3 Tyrimų ir plėtros veikla

Reguliavimo apkrovos paslaugų techninių galimybių studija

„Litgrid“ kartu su AB „Energijos skirstymo operatorius“ atlieka Reguliavimo apkrovos paslaugų techninių galimybių studiją. Studijos tikslas - jvertinti Lietuvoje esamą elektros poreikio valdymo paslaugų techninj potencialą ir nustatyti techninius reikalavimus teikti tokias paslaugas. Šios studijos rezultatai bus naudojami kuriant lanksčių paslaugų rinką Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.

Dinaminio stabilumo studija

Baltijos šalių ir Lenkijos PSO atliko Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su KET dinaminio stabilumo studiją. Studijos tikslas – išanalizuoti Baltijos šalių EES prijungimo prie KET jtaką dinaminiam stabilumui. Studija apima tarpsisteminių svyravimų bei pereinamųjų procesų stabilumo analizes tiriamiems sinchronizacijos su KET scenarijams:

Studiją atliko Lenkijos Elektros Energetikos Instituto Gdansko padalinys (INSTITUTE OF POWER ENGINEERING Gdańsk Division). Studija baigta – 2018 m. birželio mėn. Studijos rengimą dalinai finansavo Europos Sąjunga pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. The Connecting Europe Facility (CEF)).

Dažnio stabilumo studija

2017 m. 4 ketvirtj Baltijos šalių PSO, kartu su ENTSO-E inicijavo Baltijos šalių sinchroninio sujungimo su KET dažnio stabilumo studiją. Studijos tikslas – jvertinti tikėtinus papildomus investicinius, operacinius bei socio-ekonominius

kaštus susijusius su Baltijos šalių EES dažnio stabilumo užtikrinimu sinchroninio ryšio praradimo bei darbo salos režimu atvejais analizuojamiems sinchronizacijos scenarijams.

Studiją atliko ENTSO-E kartu su subrangovu – Vokietijos jmone Consentec. Studijos rengimo trukmė 2018 m. sausio- gegužės mėn.

Pastarųjų dviejų studijų rezultatai turėjo reikšmingos jtakos priimant BEMIP politinius sprendimus dėl sinchronizacijos su kontinentine Europa šių metų birželio mėnesj.

Strateginės vizijos studija

Metų pradžioje „Litgrid“ AB pradėjo studiją, kurios tikslas - nustatyti priemones, kurios užtikrintų LITGRID vizijos tapti pažangiausiu PSO Europoje, jgyvendinimą. Birželio 5 d. Xxxxxxxx pasirašė sutartis su konsorciumu: ENERGIANALYSE (DK), Ecofys (DE) ir KPMG (DK), Lietuvoje atstovaujamų Glimstedt advokatų kontoros. Partneriai jsipareigojo apžvelgti Europos elektros energijos sektoriaus plėtros kryptis ir tendencijas (techninės elektros energetikos sektoriaus inovacijas, naujus valdymo ir vadybinius metodus), skirtingų Europos perdavimo sistemų operatorių plėtros strategijų analizes ir vertinimus bei nustatyti konkrečias inovatyvias priemones, kurios galėtų būti pritaikytos „Litgrid“, siekiant jgyvendinti strateginę viziją. Įvertinus pasiūlymų jgyvendinimo galimybes, tinkamas priemones bendrovė jtrauks j savo strategiją ir veiklos planą 2019 metams

Bendros rinkos prekybos modelio bei balansavimo modelio analizė

„Amber Grid“, kartu su Rytų Baltijos regiono perdavimo sistemos operatorių koordinavimo grupės (angl. East-Baltic Transmission System Operator Coordination Group) nariais, kurią sudaro Baltijos šalių ir Suomijos perdavimo sistemos operatoriai, dalyvavo rengiant bendros rinkos prekybos modelio bei balansavimo modelio analizes. 2017 m. spalio mėnesj modeliai buvo pateikti viešajai konsultacijai, o 2017 m. gruodžio mėnesj, jvertinus rinkos dalyvių pastabas ir pasiūlymus, Regioninės dujų rinkos koordinavimo grupė jas patvirtino. Remiantis atliktų modelių analizėmis 2018 m. yra rengiamos bendros zonos balansavimo ir naudojimosi perdavimo sistema taisyklės.

Latvijos-Lietuvos dujotiekių jungties pajėgumų didinimo poreikio studija

2018 m. kovo 19 d. „Amber Grid“ ir Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AS „Conexus Baltic Grid“ pasirašė sutartj su nepriklausoma ekspertų bendrove Ernst & Xxxxx, pagal kurią pastaroji turės atlikti Latvijos ir Lietuvos dujotiekių jungties pajėgumų padidinimo galimybių studiją ir kaštų-naudos analizę. Galimybių studijoje bus išanalizuota, koks yra galimas Latvijos-Lietuvos dujotiekių jungties pajėgumų didinimo poreikis po to, kai bus sukurta nutiestos dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos (Balticconnector) ir tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL).

4. VEIKLOS APŽVAGA

4.1 Svarbūs ataskaitinio laikotarpio įvykiai

Sausio mėn.

2018 m. sausio 1 d. Dėl didėjančios energijos perdavimo paslaugų paklausos ir efektyvios grupės veiklos nuo 2018 m. sausio 1 d. EPSO-G grupės jmonių paslaugos Lietuvos vartotojams teikiamos pigiau - vidutinis elektros energijos perdavimo tarifas mažėjo 7,9 proc. (iki 0,619 ct už kilovatvalandę), o vidutinė gamtinių dujų perdavimo kaina - 36,5 proc. (iki 1,13 eurų už megavatvalandę).

2018 m. sausio 3 d. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija (ENTSO-E) paskelbė Šiaurės ir Baltijos regiono (Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos) elektros tinklų sutrikimų ataskaitą už 2016 metus. EPSO-G valdymo bendrovės patronuojamos „Litgrid“ elektros perdavimo tinklas pagal tinklo patikimumo rodiklj - ENS ( angl. energy not supplied) – tarp geriausių regione.

2018 m. sausio 10 d. EPSO-G jmonių grupei priklausantis energijos išteklių biržos operatorius „Baltpool“ pradėjo administruoti elektroninę valstybiniuose miškuose pagamintos žaliavinės medienos pardavimo sistemą. Siekiama sudaryti galimybę visiems rinkos dalyviams jsigyti medienos konkurencijos sąlygomis, taip užtikrinant didžiausią grąžą valstybei.

2018 m. sausio 18 d. EPSO-G valdymo bendrovės patronuojama „Xxxxx Xxxx“ bendrovė pranešė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pritarė gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2017- 2026 m.) tinklo plėtros planui, pagal kurj planuojama investicijų suma – 192,8 mln. Eur.

2018 m. sausio 18 d. Ruošiantis elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ir elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pasirašė sutartj dėl bendro projekto jgyvendinimo, kuris užtikrins patikimą elektros tiekimą rytų Lietuvos gyventojams ir verslui. Šis sprendimas leis sutaupyti daugiau nei 19 mln. eurų.

Vasario mėn.

2018 m. vasario 6 d. Biokuro ir prekybos mediena biržos operatorius „Baltpool“, kartu su partneriais, Danijos karalystėje atidarė biokuro biržą „BiomassPool“ ApS. Ji sukurta naudojant „Baltpool“ prekybos sistemą, žinias ir patirtj.

2018 m. vasario 8 d. „Litgrid“ pradėjo jgyvendinti Vilniaus ir Alytaus transformatorių galių didinimo projektą. Jo tikslas

– užtikrinti patikimą elektros tiekimą Vilniaus mieste ir rytų Lietuvoje.

2018 m. vasario 9 d. „Litgrid“ pradėjo jgyvendinti 330 kV elektros perdavimo oro linijos nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus rekonstrukcijos projektą. Vykdant rekonstrukcijos darbus esamoje oro linijoje bus sumontuota papildoma elektros grandis. Tai vienas iš „Litgrid“ valdomo perdavimo tinklo parengimo sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais projektų. Jis taip pat reikalingas siekiant užtikrinti patikimą elektros tiekimą sparčiai augančio Vilniaus miesto gyventojams ir verslui. Sutartis pasirašyta su viešo pirkimo laimėtoju, UAB „Žilinkis ir Co.“ Sutarties vertė 17,99 mln. eurų be PVM. Rekonstrukcijos darbus numatoma baigti 2020 metų pabaigoje.

Kovo mėn.

2018 m. kovo 1 d. „Verslo žinių“ organizuojamoje konferencijoje „Verslo valdymas 2018: pergalių vadyba“ „Litgrid“ paskelbta energetikos sektoriaus lydere. „Verslo žinių“ analitikai sudarydami bendrovių reitingą vertino 6 rodiklius: pelną, pajamas, jų abiejų metinj pokytj, pelningumą ir vidutinj darbo užmokestj.


2018 m. kovo 19 d. „Amber Grid“ ir Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AS „Conexus Baltic Grid“ pasirašė sutartj su nepriklausoma ekspertų bendrove Ernst & Xxxxx, pagal kurią pastaroji turės atlikti Latvijos ir Lietuvos dujotiekių jungties pajėgumų padidinimo galimybių studiją ir kaštų-naudos analizę. Galimybių studijoje bus išanalizuota, koks yra galimas Latvijos-Lietuvos dujotiekių jungties pajėgumų didinimo poreikis po to, kai bus sukurta nutiestos dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos (Balticconnector) ir tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL).

Balandžio mėn.

2017 m. balandžio 10 d. elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ pasirašė sutartj su viešojo pirkimo laimėtoju, ūkio subjektų grupe AB „Kauno tiltai“, ABB OY ir ABB AS dėl Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo ir paruošimo sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema. Įgyvendinant projektą bus rekonstruotos dvi 330 kV transformatorių pastotės Ignalinoje ir Utenoje, o valdomas 330 kV šuntinis reaktorius iš Ignalinos pastotės bus perkeltas j 330 kV skirstyklą Elektrėnuose. Taip pat bus demontuota galingiausia 750 kV aukštos jtampos linija, jungianti Ignalinos AE pastotę su Baltarusija.

2018 m. balandžio 12 d. „Litgrid“ priklausančios patronuojamos bendrovės UAB „Litgrid Power Link Service“ balandžio 11 d. valdybos sprendimu, laikinuoju vadovu paskirtas „Litgrid“ Kauno regiono vadovas Xxxxx Xxxxxxxxxxxx. Jis pakeitė buvusj bendrovės generalinj direktorių, kuris bendrovės valdybos sprendimu buvo atšauktas iš pareigų dėl jmonei padarytos žalos ir prarasto pasitikėjimo.

2018 m. balandžio 17 d. bendrą energetikos sektoriaus poziciją atstovaujančios Nacionalinės Lietuvos energetikos

asociacijos (NLEA) tarybos prezidentu dviejų metų kadencijai išrinktas EPSO-G generalinis direktorius Xxxxxxxx Xxxxx.

2018 m. balandžio 18 d. neformalaus Energetikos tarybos susitikimo metu Sofijoje (Bulgarija), pasirašyta sinchronizacijos projektui svarbios Dinaminio stabilumo studijos finansavimo sutartis. Sutartj pasirašė Europos Komisijos INEA (Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji jstaiga) agentūros ir Baltijos valstybių ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių atstovai. Dinaminio stabilumo studiją Baltijos valstybių („Litgrid“, AST ir „Elering“) ir Lenkijos (PSE) perdavimo tinklų operatorių užsakymu atlieka Gdansko universiteto mokslininkai. Studijos kaina – 250 tūkst. eurų. Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) (CEF – Connecting Europe Facility) dinaminio stabilumo studijai skiria 125 tūkst. eurų.

2018 m. balandžio 24 d. eiliniame visuotiniame „Litgrid“ akcininkų susirinkime patvirtintas šios jmonės 2017 m. pelno paskirstymo projektas išmokėti 7 716 tūkst. Eur dividendų.

2018 m. balandžio 24 d. eiliniame visuotiniame „Xxxxx Xxxx“ akcininkų susirinkime patvirtintas šios jmonės 2017 m. pelno paskirstymo projektas išmokėti 20 300 tūkst. Eur dividendų.

2018 m. balandžio 24 d. eiliniame visuotiniame „Baltpool“ akcininkų susirinkime patvirtintas šios jmonės 2017 m. pelno paskirstymo projektas išmokėti 162 tūkst. Eur dividendų.

2018 m. balandžio 24 d. vienintelė valdymo bendrovės EPSO-G akcininkė Energetikos ministerija patvirtino naują energijos perdavimo ir mainų jmonių grupės korporatyvinio valdymo gairių ir bendrovės jstatų redakciją, kurią numatoma jregistruoti Juridinių asmenų registre trečiąjj 2018 m. ketvirtj. Peržiūrėti EPSO-G korporatyvinio valdymo modelj paskatino Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių jstatymo pakeitimai. Remiantis jais, EPSO-G grupės jmonių, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje „Amber Grid“ ir „Litgrid“ valdybos bus stiprinamos suteikiant joms priežiūros funkcijas. Papildžius atsakomybes, keičiasi šių bendrovių valdybų sudėtis – vietoj valdybos nario pareigas einančių bendrovės administracijos darbuotojų skiriami išoriniai valdybos nariai ir didinamas nepriklausomų narių skaičius.

2018 m. balandžio 28 d. eiliniame visuotiniame EPSO-G akcininkų susirinkime patvirtintas 2017 m. pelno paskirstymo projektas, kuriame numatyta išmokėti 682 tūkst. Eur dividendų. Tokia dividendų suma, kuri sudaro 0,5 proc. jmonės paskirstytojo pelno, išmokėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1116 „Dėl UAB „EPSO-G“ mokamų dividendų už valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas“, dėl jmonės jsipareigojimų „Lietuvos energija“, UAB, už 2012 m. jsigytas „Litgrid“ jmonės akcijas.

Gegužės mėn.

2018 m. gegužės 2 d. Pranešta, kad elektros rinkos operatoriaus „Nord Pool“ savininkai, Šiaurės ir Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai (PSO) nusprendė dėl „Nord Pool“ reorganizacijos atskiriant Rinkų susiejimo operatoriaus (MCO) ir elektros biržos funkcijas jsteigiant du juridinius asmenis. Siekiant užtikrinti patikimą veikimą, bendradarbiavimą bei sąnaudų kontrolę, šiuos du juridinius asmenis valdys holdingo bendrovė. Sprendimą dėl naujos valdymo struktūros „Nord Pool“ generalinė asamblėja priėmė 2018 m. balandžio 19 d. Tai reiškia, kad nuo 2018 m.

balandžio 19 d. „Litgrid“ priklauso 2 proc. (306 akcijos) Start Up 170 Invest AS akcijų, kuris 100 proc. valdo „Nord Pool“

AS.

2018 m. gegužės 11 d. Nacionalinio verslo apdovanojimų ceremonijoje EPSO-G grupei priklausančios biržos GET Baltic, kartu su partneriais, jgyvendintas regioninės prekybos gamtinėmis dujomis platformos su integruotu prekybos modeliu sprendimas išrinktas Metų projektu energetikos sektoriuje. Įgyvendindama unikalų regioninės prekybos gamtinėmis dujomis platformos su integruotu prekybos modeliu sukūrimo projektą, GET Baltic jsteigė prekybos aikšteles Latvijoje ir Estijoje bei de facto tapo regionine Baltijos šalių gamtinių dujų birža. Integruotas prekybos modelis sukūrė palankias sąlygas: didesniam rinkos likvidumui, prisidėjo prie konkurencingumo didinimo ir skaidrios gamtinių dujų kainos formavimosi. Nuo 2017 m. liepos 1 d. naudojantis šiuo GET Baltic technologiniu sprendimu, gamtines dujas kartu su dujų transportavimu tarp Baltijos šalių, galima jsigyti vienu "pelės" paspaudimu.

2018 m. gegužės 17 d. Energetikos ministras Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxx pasirašė jsakymą dėl Europos Sąjungos paramos skyrimo Šiaurės rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimui. Tai infrastruktūros projektas, skirtas pasirengti sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais. Šiam valstybei svarbiam ekonominiam projektui iš ES struktūrinių fondų skirta 10,8 mln. eurų. ES fondų lėšomis bus rekonstruotos dvi 330 kV transformatorių pastotės Visagino ir Utenos rajonuose. Ten bus jdiegta pažangi infrastruktūra, kuri užtikrins patikimą elektros energijos perdavimą ir aukštesnę paslaugų kokybę tiek esamiems, tieks naujiems elektros tinklo naudotojams Visagino ir Utenos rajono savivaldybėse. Numatyta, kad elektros perdavimo sistemos mazgo rekonstrukcija Šiaurės rytų Lietuvoje truks ketverius metus ir bus užbaigta ne vėliau kaip 2021 m. pavasarj. Visa projekto vertė 23,9 mln. eurų be PVM (28,9 mln. eurų su PVM). Iš ES struktūrinių fondų finansuojama 45 proc. projektų vertės – 10,8 mln. eurų.

2018 m. gegužės 18 d. Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai pasirašė sutartj, leisiančią paskirstyti dujotiekio jungties su Lenkija projekto sąnaudas. Daugiašalė sąnaudų paskirstymo sutartis nustato procedūras bei principus, reikalingus jgyvendinti Europos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) sprendimą dėl Lenkijos-Lietuvos dujotiekio jungties (GIPL) projekto tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo. Sutartyje, sudarytoje tarp „Amber Grid“, „Conexus Baltic Grid“ (Latvija), „Elering“ (Estija) ir „Gaz-System“ (Lenkija) taip pat apibrėžta, kaip apskaičiuoti ir patikslinti kompensacijas, kurias Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai (PSO) turi sumokėti Lenkijos PSO, bei apibrėžtos nuostatos kompensacijų grąžinimui, jei Lenkijos PSO iš dujų perdavimo GIPL dujotiekiu gautų papildomas pajamas. Ši sutartis yra vienas iš svarbių GIPL projekto jgyvendinimo susitarimų.

2018 m. gegužės 24 d. Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai AB „Amber Grid“ ir GAZ-SYSTEM S.A. pasirašė tinklų sujungimo sutartj, kuria patvirtino galutinj sprendimą investuoti j dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projektą bei pradėjo dujotiekio statybos etapą.

2018 m. gegužės 24 d. Elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ AB ir UAB „Conresta“ pasirašė sutartj dėl Sistemos valdymo ir duomenų saugos centro statybos. Iki 2019 metų pabaigos „Litgrid“ jkurs naują 10,183 mln. Eurų (be PVM) vertės Sistemos valdymo ir duomenų saugos centrą. Investicijos j jj bus finansuojamos bendrovės lėšomis.

2018 m. gegužės 25 d. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ bei Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Conexus Baltic Grid“ pasirašė trišalę ES finansinės paramos sutartj su Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) finansuoti dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo galimybių studiją pagal ES infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Studijai parengti skirta iki 175 tūkstančių eurų ES paramos.

Birželio mėn.


2018 m. birželio 7 d. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Xxxxx Xxxx“ birželio 7 d. paskelbė tarptautinj pirkimą jsigyti statybos darbus dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto daliai Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu.

2018 m. birželio 13 d. pranešta, kad „Litgrid“ bendrovės valdyba pritarė 2017-08-07 su Telia Lietuva, AB ir „Litgrid“, pasirašytos patronuojamos UAB Duomenų logistikos centras akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimui. Pagal šią sutartj „Litgrid“ turėjo parduoti Telia Lietuva, AB, 20,36 proc. UAB Duomenų logistikos centro akcijų. Kartu su

„Litgrid“ savo akcijų dalj (79,64 proc.) turėjo parduoti ir kita UAB Duomenų logistikos centro akcininkė „Lietuvos

energija“, UAB. Sprendimas nutraukti sutartj priimtas sandorio šalių „Lietuvos energija“, UAB, „Litgrid“ ir Telia Lietuva,

AB bendru sutarimu, atsižvelgiant j Telia Lietuva, AB pasiūlymą.

2018 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Xxxxx Xxxxxxxxxxxx kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerais bei Europos Komisijos pirmininku Xxxxx-Xxxxxx‘x Xxxxxxxxx pasirašė politinj susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais. Aukščiausio lygio politinis susitarimas svarbus pradėti sinchronizacijos darbus ir galutinai jtvirtinti regiono energetinj savarankiškumą nuo Rusijos valdomo BRELL elektros žiedo ir jjungtos j modernius ir saugius kontinentinės Europos tinklus.

2018 m. birželio 29 d. Energetikos ministerijos kanclerė Xxxx Xxxxxxx atsistatydino iš EPSO-G stebėtojų tarybos dėl asmeninių priežasčių.

4.2 Veiklos rodikliai

Per pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius Lietuvos ekonomika augo sparčiau nei prognozuota. Pirminiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų sausj – birželj, lyginant su pirmuoju pusmečiu prieš metus, šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augo 3,7 proc. Tai turėjo teigiamos jtakos EPSO-G valdomų bendrovių veiklai.

Augant šalies ūkiui didėjo energijos, o taip pat ir energijos perdavimo paslaugų paklausa. Todėl energijos perdavimo sistemų infrastruktūra buvo išnaudojama efektyviau, o paslaugos teikiamos palankesne kaina antrus metus iš eilės. Nuo 2018 m. sausio 1 d. vidutinė elektros energijos perdavimo kaina sumažėjo 7,9 proc. iki 0,619 ct už kilovatvalandę. Vidutinė gamtinių dujų perdavimo kaina sumažėjo 36,5 proc. Biokuro prekybos jkainis energijos išteklių biržos dalyviams buvo 12,9 proc. mažesnis.

2018 m.

Sausis - Birželis

2017 m.

Sausis - Birželis

        Pokytis   

+/- Proc.

Elektros energija




Perduotas elektros energijos kiekis, GWh 5 153

4 939

214

4,3%

ENS (neperduotos elektros energijos kiekis 2,17

1,19



AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. * 0,08

0,05



„NordBalt“ prieinamumas, proc. 95,6

81,1



„LitPol Link“ prieinamumas, proc. 96,2

100,0



Gamtinės dujos




Dujų kiekis, transportuotas j vidinj 12 383

12 834

-451

-3,5%

Dujų kiekis, transportuotas j gretimas 15 547

12 942

2 605

20,1%

Gamtinių dujų biržos apyvarta, GWh 696

18

677

3671,3%

Biokuras




Energijos išteklių biržoje parduotas 183 780

192 661

-8 881

-4,6%

Svarbiausi EPSO-G grupės jmonių veiklos rodikliai:


dėl atsijungimų), MWh *


išleidimo tašką, GWh


perdavimo sistemas, GWh**


biokuro kiekis, tne

*Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.

**Latvijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities perdavimo sistemos.

Augant ekonomikai ir didėjant energijos paklausai Lietuvoje, aukštos jtampos perdavimo tinklais šalies gyventojų ir verslo poreikiams pirmąjj šių metų pusmetj buvo perduota 5 153 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Tai 4,3 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais. Skirstomųjų tinklų operatoriaus (AB „Energijos skirstymo operatorius“) vartotojams perduota 4 695 GWh elektros energijos, t. y. 5,0 proc. daugiau. Kitiems tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams pateikta 458 GWh elektros energijos arba 2,3 proc. mažiau.

Teigiama tendencija vyravo ir gamtinių dujų sektoriuje – nors bendra suteiktų perdavimo paslaugų Lietuvoje apimtis antrąjj metų ketvirtj sumažėjo, pastebimai augo transportuojamų dujų kiekis j kaimynines šalis.

Per pirmuosius šešis metų mėnesius Lietuvos vartotojams j dujų skirstymo ar tiesiogiai prijungtas vartotojų sistemas buvo transportuota 12 383 GWh gamtinių dujų. Tai 3,5 proc. mažiau, palyginti su 12 834 GWh tuo pačiu laikotarpiu pernai. Mažesnj transportavimo paslaugų poreikj šalyje lėmė sumažėjęs suvartojimas trąšų sektoriuje.

Į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritj per ataskaitinj laikotarpj transportuota 14 725 GWh gamtinių dujų (2017 m. I pusm. – 12 907 GWh). Į Latvijos Respubliką per Kiemėnų DAS sistemą buvo perduota 822 GWh gamtinių dujų (2017 m. I pusm. – 35 GWh).

Nežiūrint išaugusios teikiamų paslaugų apimties, energijos perdavimo tinklas ir jungtys veikė patikimai - 2018 m. pirmą pusmetj dėl aukštos jtampos elektros tinklo sutrikimų, už kuriuos atsakingas operatorius, vartotojams nebuvo pateikta vos 2,17 MWh elektros energijos. Dujų perdavimo tinklo prieinamumas sistemos naudotojams siekė 100 proc.

Patikimai dirbo asinchroninės jungtys, kurios atveria galimybę importuoti pigesnę elektros energiją iš Šiaurės šalių, Per pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius „NordBalt“ jungties su Švedija prieinamumas rinkai siekė 95,6 proc. (2017 m. I pusm. – 81,1 proc.). Jungties su Lenkija „LitPol Link“ prieinamumas rinkai – 96,2 proc. (2017 m. I pusm. – 100 proc.).

2018 m. pirmąjj pusmetj GET Baltic gamtinių dujų biržos prekybos apimtis sudarė 696 GWh. Tapus de facto regionine dujų prekybos platforma, prekybos apimtys GET Baltic biržoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais, padidėjo daugiau nei 37 kartus.

2018 m. pirmąjj pusmetj „Baltpool“ energijos išteklių biržoje centralizuotos šilumos tiekimo jmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai ir pramonės jmonės jsigijo 183,8 tūkst. tne biokuro. Tai 4,6 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais.

4.3 Finansiniai rodikliai


Finansiniai rodikliai, tūkst. EUR 2018 m.

Sausis - Birželis

2017 m.

Sausis - Birželis

      Poky

+/-

tis     

Proc.

Pajamos

118 910

111 075

7 835

7,1%

Veiklos sąnaudos

107 704

91 497

16 207

17,7%

EBITDA1

30 654

40 170

-9 516

-23,7%

Grynasis pelnas

8 597

14 685

-6 088

-41,5%

Turtas

000 000

000 456*

-12 499

-1,6%

Nuosavybė

243 221

236 247*

6 974

3,0%

Grynoji skola2

379 911

414 865*

-34 954

-8,4%

Santykiniai finansiniai rodikliai   

EBITDA marža3

25,8%

36,2%


Grynosios skolos ir nuosavybės

santykis

156,2% 175,6%*


Nuosavo kapitalo ir turto santykis 32,1% 30,7%* Bendrojo likvidumo koeficientas4 0,8 0,8*

*Xxxxxxxx xxxxxxx 2017 m. gruodžio 31 d.

1) EBITDA = pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos –finansinės veiklos pajamos + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos (jskaitant ir ilgalaikio materialiojo turto neigiamą perkainojimą) + turto nurašymo sąnaudos

2) Grynoji skola = Ilgalaikė finansinė skola + Trumpalaikė finansinė skola+ jsipareigojimas „Lietuvos energija”, UAB už „LITGRID“ AB akcijų jsigijimą.

– Trumpalaikės investicijos – Terminuoti indėliai – Pinigai ir pinigų ekvivalentai

3) EBITDA marža = EBITDA/Pajamos

4) Bendrojo likvidumo koeficientas = Trumpalaikis turtas/Trumpalaikiai jsipareigojimai

Pajamos

Per pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius konsoliduotos EPSO-G grupės pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 7,1 proc. iki 118,9 mln. Eur nežiūrint antrus metus iš eilės taikomų reikšmingai mažesnių paslaugų

tarifų. Tam didžiausios jtakos turėjo išaugęs perduotos elektros ir gamtinių dujų kiekis sistemos vartotojams.



Faktinei elektros energijos kainai sumažėjus 6,8 proc., pajamos už elektros energijos perdavimą sumažėjo 2,7 proc. iki 33,0 mln. eurų ir sudarė 27,8 proc. visų Grupės pajamų. Perdavimo kainos mažėjimą iš dalies kompensavo didesnis perduotos elektros energijos kiekis.

Pajamos už gamtinių dujų transportavimo paslaugas per pirmąjj 2018 m. pusmetj sudarė 22,8 mln. Eur arba 19,2 proc. visų EPSO-G grupės pajamų. Dėl nuo metų pradžios 36,5 proc. pigesnio dujų transportavimo tarifo, pajamos iš šios veiklos srities, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo 21,8 proc. mažesnės. Palankesnių kainų sistemos vartotojams poveikj amortizavo didesnis suteiktų paslaugų kiekis kaimyninėms šalims.

Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuo 2018 m. sausio 1 d. nustatyto 35 proc. didesnio sisteminių paslaugų tarifo ir 5 proc. augusios paslaugų apimties, pajamos už sistemines elektros energijos paslaugas padidėjo 46,1 proc. iki 31,3 mln. Eur. Balansavimo (reguliavimo) elektros energijos pardavimo pajamos padidėjo 28,6 proc. iki 10,7 mln. Eur. Tam didžiausios jtakos turėjo padidėjęs balansavimo energijos poreikis.

Eksploatuojant tarptautines elektros jungtis Lietuva – Lenkija ir Lietuva – Švedija, per 2018 m. buvo gauta 7,8 mln. Eur perkrovų jplaukų. Perkrovų jplaukos atsiranda dėl nepakankamo tarpsisteminių elektros linijų pralaidumo ir dėl to susiformuojančių skirtingų elektros rinkos kainų Lietuvos ir Švedijos, Lenkijos, Latvijos elektros biržose. Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 714/2009 „Dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003“ „Litgrid“ perkrovos pajamomis pripažjsta tik dalj gautų jplaukų t. y. tik panaudotas paskirstytojo jungčių pralaidumo užtikrinimui. 2018 x. xxxxxxxxx buvo pripažinta 0,7 mln. Eur, 2,4 mln. Eur buvo panaudota investicijų finansavimui. Likusios jplaukos apskaitomos kaip būsimųjų laikotarpių pajamos.

Kitos grupės pajamos sudarė 20,4 mln. Eur.


Veiklos sąnaudos

Grupės veiklos sąnaudos per šešis 2018 m. mėnesius sudarė 107,7 mln. Eur, nes dėl išaugusių paslaugų apimčių 18,9 mln. Eur padidėjo energetinių išteklių ir susijusių paslaugų kaštai. Dėl didesnio veiklos efektyvumo bendras sąnaudų lygis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 metais, padidėjo tik 16,2 mln. Eur.



Didžiausią veiklos sąnaudų dalj sudarė energetinių išteklių ir susijusių paslaugų pirkimas – 61,1 mln. Eur (elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė 56,3 mln. Eur, gamtinių dujų jsigijimo sąnaudos siekė 4,7 mln. Eur.) arba 56,7 proc. visų sąnaudų. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos sudarė 19,2 mln. Eur, darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos – 11,8 mln. Eur, remontų ir priežiūros sąnaudos – 3,4 mln. Eur, telekomunikacijų ir ITT sąnaudos – 1,1 mln. Eur, likusios sąnaudos sudarė – 11,0 mln. Eur.

Veiklos rezultatas

2018 m. šešių mėnesių EPSO-G jmonių grynasis pelnas buvo 8,6 mln. Eur, t. y. 41,5 proc. mažesnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo uždirbta 14,7 mln. Eur grynojo pelno. Tam didžiausios jtakos turėjo nuo metų pradžios taikomi reikšmingai mažesni elektros ir dujų perdavimo paslaugų tarifai sistemų vartotojams, atitinkamai 7,9 proc. ir 36,5 proc.

Grupės veiklos pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (angl. EBITDA) per pirmuosius šešis 2018

m. mėnesius siekė 30,7 mln. Eur. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, EBITDA sumažėjo 23,7 procento. EBITDA marža per

2018 m. pirmą pusmetj siekė 25,8 proc. (2017 m. pirmą pusmetj – 36,2 proc.).

Finansinės būklės ataskaita

2018 m. birželio 30 d. Grupės turtas buvo 758,0 mln. Eur, Grupės ilgalaikis turtas siekė 618,9 mln. Eur ir sudarė 81,7 proc.

viso Grupės turto. Akcininkų nuosavybės dalis Grupės turte sudarė 32,1 procento.

2018 m. pirmo pusmečio pabaigoje Grupės finansiniai jsipareigojimai kredito institucijoms siekė 402,0 mln. Eur (jskaitant 169,9 mln. Eur jsipareigojimą „Lietuvos energija”, UAB už „Litgrid“ akcijų jsigijimą), pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 22,0 mln. Eur. Grynosios skolos santykis su nuosavybe sudarė 156,2 proc.

5. RIZIKŲ VALDYMAS IR AUDITAS

2018 m. EPSO-G nuosekliai laikosi požiūrio, kad jgyvendinant veiklos strategijos tikslus, tinkamas rizikos valdymas yra būtina prielaida didinant patronuojamų bendrovių veiklos efektyvumą, valdymo kokybę, saugią aplinką darbuotojams bei kuriant interesų turėtojų pasitikėjimą jmonių grupe.

Trys EPSO-G gynybos linijos:



Pirmoji gynybos linija yra EPSO-G vadovai ir darbuotojai, kurie kasdienėje veikoje identifikuoja ir valdo veiklos riziką. Antrąją gynybos liniją užtikrina centralizuotos EPSO-G grupės funkcijos, kurių atsakomybė yra numatyti riziką:

• finansų kontrolės funkcija yra atsakinga už nuolatinę Grupės finansinių rezultatų kontrolę;

• rizikos valdymo funkcija yra atsakinga už Grupės rizikos valdymo sistemos sukūrimą ir koordinavimą. Ši funkcija apibendrina visų Grupės jmonių pagrindines rizikos sritis ir koordinuoja jų valdymo veiksmų jgyvendinimą.

Trečioji gynybos linija atsakinga už nepriklausomą rizikos valdymo jvertinimą. Centralizuotas vidaus audito padalinys vertina, ar pirmosios dvi gynybos linijos tinkamai atlieka savo funkcijas rizikų valdymo procese. EPSO-G jmonių metines finansines ataskaitas jstatymų nustatyta tvarka audituoja nepriklausomos išorės audito bendrovės. Išorės audito bendroves išrenka Grupės bendrovių visuotiniai akcininkų susirinkimai.

5.1 Rizikų valdymo sistema

EPSO-G rizikų valdymą supranta, kaip struktūrizuotą požiūrj j neapibrėžtumų valdymą, metodiškai jvertinant rizikų poveikj bei tikimybę ir taikant tinkamas valdymo priemones.

EPSO-G valdymo bendrovė išanalizavo grupės jmonėse taikomus rizikų valdymo procesus ir atlikto šių procesų palyginimą. Atsižvelgus j analizės rezultatus buvo nustatytos tobulintinos sritys ir 2017

m. pabaigoje EPSO-G valdyba patvirtino Grupės rizikų valdymo politiką bei rizikų valdymo metodiką.

Abiejų dokumentų tikslas - sukurti EPSO-G grupėje vienodą, bendrais principais pagrjstą ir gerąją praktiką atitinkančią rizikų valdymo sistemą, pagal tarptautinėje praktikoje taikomą COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologiją ir standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes.


Per pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius EPSO-G patronuojamos bendrovės „Litgrid“ „Amber Grid“ ir „Baltpool“ bei paskesnio lygio dukterinės bendrovės „TETAS“ ir „GET Baltic“ prisijungė prie EPSO-G rizikų valdymo politikos.

Per šj laikotarpj valdomose bendrovėse pradėti rizikų valdymo metodikos jdiegimo darbai. Dėl to Bendrovių valdymo organams pradėta teikti naujos kokybės informacija apie rizikų pasireiškimo tikimybę, galimą poveikj ir planuojamas valdymo priemones. Numatoma EPSO-G rizikų valdymo metodikoje numatytą procesą jdiegti iki 2018 metų pabaigos.

2018 m. pirmąjj pusmetj EPSO-G valdymo bendrovės parengta ir valdybos patvirtinta asmens duomenų apsaugos politika, prie kurios jungiasi patronuojamos valdomos bendrovės. Siekdami aukščiausių verslo valdymo standartų, tobuliname ne tik asmens duomenų apsaugos reglamentavimą, bet ir diegiame naudojamos programinės jrangos atnaujinimus bei pažangius patobulinimus, padėsiančius užtikrinti asmens duomenų saugumą.

Ataskaitiniu laikotarpiu didelis dėmesys toliau buvo skiriamas korupcijos prevencijai, nepriekaištingai valdymo organų narių ir darbuotojų reputacijai, privačių ir bendrovių interesų derinimui. Pirmąjj 2018 metų pusmetj gavus neigiamos informacijos apie vienos iš valdomų bendrovių vadovo priimtus sprendimus, atlikus patikrinimą pateiktas pasiūlymas valdomos bendrovės valdybai atleisti vadovą iš užimamų pareigų praradus pasitikėjimą.

Siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą, nuo 2018 m. sausio 1 d. visi EPSO-G valdymo bendrovės ir patronuojamų bendrovių darbuotojai, dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose deklaruoja savo privačius interesus viešai.

Pritardama Energetikos ministerijos iniciatyvai, EPSO-G valdymo bendrovė kreipėsi j patronuojamų bendrovių valdybų narius ragindama savanoriškai pateikti viešas deklaracijas apie savo privačius interesus, nors tokios pareigos LR jstatymai nenustato.

Per ataskaitinj laikotarpj EPSO-G grupės bendrovės kryptingai laikėsi nuostatos netoleruoti korupcijos, šeimos narių, giminių, draugų protegavimo ar bet kokių kitų prekybos poveikiu formų, nuosekliai ir sistemiškai jgyvendinti jmonės bei privačių interesų konfliktų prevenciją. Grupės bendrovės skatina darbuotojus ir kitus Interesų turėtojus nesibaiminant neigiamų pasekmių tiesiogiai ar anonimiškai pranešti apie galimus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesj pasitikėjimo linija xxxxxxx@xxxxx.xx.

Siekiant didinti korupcijos prevencijos veiklos efektyvumą, 2018 m, kovo mėnesj EPSO-G, kartu su „Transparency International Lietuva surengė seminarą Grupės jmonių vadovams ir darbuotojams, kurie asmeniškai atsakingi už

korupcijos prevencijos priemonių jdiegimą ir rodo pavyzdj kitiems. Seminaro tema: „Korupcijos prevencija. Kaip nustatyti tikslus ir pamatuoti sėkmę?“

Išsami EPSO-G veiklos rizikų analizė ir jų valdymas yra išsamiai aprašyta 2017 m. metinėje veiklos ataskaitoje:

xxxx://xxx.xxxxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxxx/xxxxx/xxxxxxxxx- informacija/EPSO%20G%20FY%202017%20metin%C4%97%20ataskaita_FINAL.pdf

5.2 Informacija apie vidaus auditą

Siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą ir efektyvumą, EPSO-G jmonių grupėje veikia centralizuotas vidaus audito padalinys, kuris pavestas funkcijas vykdo grupės mastu ir yra tiesiogiai atskaitingas EPSO-G valdybai, kurios daugumą sudaro nepriklausomi nariai. EPSO-G valdymo bendrovės auditoriai nėra pavaldūs audituojamos jmonės administracijai. Tai sukuria sąlygas identifikuoti galimus trūkumus siekiant juos eliminuoti ir pastebėti sritis veiklos efektyvumo didinimui.

EPSO-G vidaus audito misija yra kurti pridėtinę vertę visoms grupės bendrovėms ir prisidėti prie jų veiklos tikslų jgyvendinimo, sistemingai ir visapusiškai vertinant ir padedant gerinti valdymo, rizikos valdymo ir kontrolės procesų veiksmingumą. Šios funkcijos jgyvendinamos vykdant nepriklausomą ir objektyvią užtikrinimo ir konsultavimo veiklą.

Padalinio darbuotojai vykdo vidaus auditus ir reguliariai stebi, kaip jgyvendinamos rekomendacijos, o taip pat, kaip taisomi kiti su vidaus kontrole susiję trūkumai, kuriuos jvardijo išorės auditoriai, reguliatorius bei valstybinės kontrolės jstaigos.

Per pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius EPSO-G centralizuoto vidaus audito padalinio veikla apėmė šias sritis, kurios buvo pasirinktos remiantis atliktu rizikų vertinimu ir nustatant prioritetines tikrintinas jmones / procesus:

• darbo užmokesčio sąnaudų kontrolės vertinimas;

• jsigijimų (viešųjų pirkimų) kontrolės vertinimas;

• pajamų (pardavimų) kontrolės vertinimas;

• stebėsena, kaip jmonės jgyvendina vidaus audito rekomendacijas ir jgyvendintų veiksmų jtaka.

Šios vidaus audito išvados buvo pateiktos tikrintų jmonių vadovybei bei valdybai, taip pat EPSO-G valdybai bei Audito komitetui.

5.3 Informacija apie išorės auditą

Informacija apie EPSO-G grupės bendrovių išorės audito bendroves:


Bendrovė

2017 m. finansinių ataskaitų auditą atlikusi bendrovė

2016 m. finansinių ataskaitų auditą atlikusi bendrovė

EPSO-G

„LITGRID“

„Amber Grid“

„Baltpool“

TETAS

„Litgrid“ PLS


UAB „PricewaterhouseCoopers“ UAB „PricewaterhouseCoopers“


GET Baltic Rodl & Partner, UAB Rodl & Partner, UAB


2018 m. pirmąjj pusmetj buvo paskelbtas bendras EPSO-G jmonių grupės finansinio audito paslaugų pirkimo konkursas. Ataskaitos rengimo metu konkurso nugalėtojas nebuvo žinomas.

6. Sandoriai su susijusiais asmenimis

Informacija apie susijusių šalių sandorius yra atskleista metinėse finansinėse ataskaitose 28 pastaboje.

7. AKCININKAI IR DIVIDENDAI

Vienintelis EPSO-G valdymo bendrovės akcininkas yra Lietuvos Respublika (100 proc. akcijų), kurios turtines ir neturtines teises, vadovaujantis 2012 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 826 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės steigimo ir valstybės turto investavimo“ 2.3 punktu, jgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministro.

Per pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius pokyčių EPSO-G akcininkų struktūroje nebuvo. Bendrovės jstatinis kapitalas nesikeitė.

2018 m. birželio 30 d. EPSO-G bendrovės jstatinis kapitalas buvo lygus 22 482 695 Eur. Jis padalintas j 0,29 Eur

nominaliosios vertės 77 526 533 paprastąsias vardines nematerialias akcijas. Visos akcijos yra visiškai apmokėtos.


Bendrovės akcininkas

Akcijų skaičius

Akcijos nominali Akcinis Valdoma kapitalo

vertė, Eur kapitalas, Eur dali, proc.


Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos

77 526 533 0,29 Eur 22 482 695 100


EPSO-G akcijoms netaikomi kiti, nei teisės aktuose numatyti, vertybinių popierių perleidimo apribojimai. Konvertuojamų vertybinių popierių EPSO-G ir (ar) Grupės jmonės nėra išleidusiosios.

EPSO-G savo akcijų nėra jsigijusi. Per ataskaitinj laikotarpj EPSO-G savo akcijų nejsigijo ir neperleido. Bendrovės dukterinės jmonės taip pat nėra jsigijusios Bendrovės akcijų.

EPSO-G akcininkas specialių kontrolės teisių, kitokių nei numato LR teisės aktai, neturi.

EPSO-G patronuojamų „Litgrid“ ir „Amber Grid“ akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje NASDAQ Vilnius:

Bendrovė

ISIN kodas

VP trumpinys

Prekybos sąrašas

VP tvarkytojas

LITGRID AB

LT0000128415

LGD1L

BALTIC SECONDARY LIST

AB SEB bankas

AB „Amber Grid“

LT0000128696

AMG1L

BALTIC SECONDARY LIST

AB SEB bankas

Kitų EPSO-G patronuojamų jmonių vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje neprekiaujama.

7.1 Dividendai

2018 metais valdymo bendrovė EPSO-G skyrė ir j valstybės biudžetą sumokėjo 682 tūkst. Eur dividendų už 2017 m

veiklos rezultatus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, EPSO-G iki 2022 m. j valstybės biudžetą privalo mokėti tiesiogiai 0,5 proc. paskirstytojo pelno dydžio dividendus. Taip nuspręsta jvertinus būtinybę skirti pakankamai lėšų jvykdyti 210 mln. eurų finansinj jsipareigojimą valstybės valdomai jmonei „Lietuvos energija“ už patronuojamos bendrovės „Litgrid“ akcijas.

Ruošiantis Lietuvai svarbių sinchronizacijos ir regioninės gamtinių dujų rinkų integracijos darbams subalansuota kapitalo struktūra yra itin svarbi. Todėl EPSO-G išsikėlė tikslą – jvykdyti šj jsipareigojimą per trumpiausią jmanomą laikotarpj.

7.2 Dividendų politika

2018 m. EPSO-G vadovavosi 2017 m. liepos 14 d. valdybos patvirtinta dividendų politika, kuri reglamentuoja dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo politiką visoms grupę sudarančioms bendrovėms.

EPSO-G dividendų politika nustatyto aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikj jmonių vertės augimą, savalaikj šaliai svarbių strateginių projektų jgyvendinimą, taip nuosekliai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų jmonių grupe.

Dividendų politika yra skelbiama EPSO-G tinklalapyje xxx.xxxxx.xx Veiklos politikos skirsnyje.

8. VALDYSENA

Ataskaitiniu laikotarpiu EPSO-G korporatyvinis valdymas vykdomas pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. LR Energetikos ministro patvirtintas ir vienintelio akcininko 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu atnaujintas Valstybės valdomų energetikos sektoriaus jmonių grupės korporatyvinio valdymo gaires.

Jos nustato bendrus visai EPSO0G jmonių grupei taikomus korporatyvinio valdymo principus, valdymo organizavimo modelj, valdymo struktūrą, atskaitomybės ir veiklos priežiūros bei kontrolės sistemas.

EPSO-G laikosi šių svarbių korporatyvinio valdymo principų:

• veiklos skaidrumo,

• valstybės nuosavybės ir reguliavimo funkcijų atskyrimo,

• tikslų apibrėžtumo ir tvarumo,

• akcininkų teisių tinkamo realizavimo,

• atitikties teisės aktų reikalavimams ir geriausios praktikos standartams,

• veiklos efektyvumo, tvarumo ir konkurencingumo,

• valdymo ir priežiūros organų atsakomybės bei atskaitomybės akcininkams.

EPSO-G remiasi gerąja valdysenos patirtimi, išdėstyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtose gerosios valdysenos rekomendacijose, Jungtinių Tautų bei NASDAQ Baltic vertybinių popierių biržos rekomendacijose, kituose tarptautiniu mastu pripažintuose standartuose ir gerosios valdysenos rekomendacijose, kurių svarbiausias tikslas – užtikrinti, kad valstybės valdomos bendrovės būtų valdomos skaidriai ir efektyviai.

Įgyvendinant gerosios valdysenos rekomendacijas:

• EPSO-G tapo pirmąja valstybės valdoma bendrove šalyje, kurios valdybos nariu tapo tarptautinis ekspertas -

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko atstovas;

• j EPSO-G kolegialius organus vykdytų atrankų skaidrumas ir profesionalumas viešoje erdvėje yra priskiriamas prie sektinų pavyzdžių kitoms valstybės valdomoms bendrovėms;

• EPSO-G valdymo bendrovės kolegialių organų sudėtyje yra 1/3 nepriklausomų narių, o EPSO-G valdyboje

nepriklausomi nariai sudaro daugumą;

• Nepriklausomu EPSO-G kolegialaus organo nariu, laikomas asmuo, kuris priimdamas sprendimus neturi interesų konflikto nei su viena Grupės bendrove, jos akcininkais ir/ar vadovybe ir gali priimti bei priima nešališkus sprendimus geriausiais bendrovės interesais.

8.1 EPSO-G įstatai

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, 2018 m. birželio 30 d., galiojo 2016 m. gegužės 20 d. jregistruoti EPSO-G valdymo

bendrovės jstatai.

Atsižvelgiant j Korporatyvinio valdymo gairėmis jtvirtintus Grupės korporatyvinio valdymo pokyčius, vienintelio EPSO- G akcininko - Energetikos ministerijos - 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu patvirtinta nauja jstatų redakcija, kurios nuostatos didina Bendrovės valdybos atsakomybę suteikiant jai priežiūros funkciją. Numatyta, kad naujosios EPSO-G jstatų nuostatos jsigalios po to, kai jstatai bus jregistruoti Juridinių asmenų registre.

Peržiūrėti EPSO-G korporatyvinio valdymo modelj paskatino LR Akcinių bendrovių jstatymo pakeitimai. Remiantis jais, EPSO-G valdymo bendrovės ir grupės jmonių, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje (AB „Amber Grid“ ir LITGRID AB), valdybos yra sustiprintos priežiūros funkcijomis.

Numatyta, kad siekiant ir toliau atitikti gerąją Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valdysenos praktiką, daugiau galių ir pareigų turėsiančioje EPSO-G valdyboje daugumą sudarys nepriklausomi nariai. Į valdybą taip pat bus skiriami vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos – nominuoti nariai. Bendrovės generalinis direktorius ar kiti administracijos nariai j naująją valdybą nebus renkami.

Siekiant ir ateityje tęsti skaidrią bei atskaitingą EPSO-G grupės veiklą, naujajai valdymo bendrovės valdybai rekomendacijas teiks audito bei atlygio ir skyrimo komitetai. Juose, kaip ir dabar, daugumą sudarys nepriklausomi nariai.

Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, 2018 m. rugpjūčio 1 d. Juridinių asmenų registre buvo jregistruota 2018 m. balandžio 24 d. vienintelio akcininko sprendimu patvirtinta nauja jstatų redakcija. Ja EPSO-G jmonių grupės valdymo bendrovės valdybai yra pavedamos priežiūros funkcijas, kurias iki šiol vykdė stebėtojų taryba. Vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, EPSO-G valdyba formuojama vienintelio akcininko sprendimu.

Įregistravus naująją jstatų redakciją, pasibaigė EPSO-G stebėtojų tarybos ir Atlygio ir skyrimo komiteto narių jgaliojimai. Kadangi Atlygio ir skyrimo komitetas nuo šiol bus formuojamas EPSO-G valdybos sprendimu, ji spręs dėl šio komiteto sudėties artimiausiu metu. Vienintelio akcininko formuojamas EPSO-G audito komitetas tęs veiklą esama sudėtimi.

Atsižvelgiant j jstatų nuostatą, kad Bendrovės generalinis direktorius ar kiti administracijos nariai j naująją valdybą nėra renkami, nuo rugpjūčio 1 d. iš valdybos nario pareigų atsistatydino EPSO-G bendrovės vadovas Xxxxxxxx Xxxxx. Jis ir toliau dirbs EPSO-G valdymo bendrovės generaliniu direktoriumi ir yra tiesiogiai atskaitingas valdybai, kuri, kaip ir iki šiol, tvirtina ir prižiūri akcininko lūkesčių laiške keliamų tikslų savalaikj jgyvendinimą.

Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą bendrovės valdybos darbą, kol bus išrinkti Energetikos ministerijos nominuoti

valdybos nariai, joje laikinai tęsia darbą EPSO-G finansų direktorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx.

8.2 EPSO-G priežiūros ir valdymo struktūra

Valdymo bendrovės EPSO-G organizacinė struktūra 2018 m. birželio 30 d.


Numatoma valdymo bendrovės EPSO-G organizacinė struktūra po to, kai Juridinių asmenų registre bus jregistruota nauja vienintelio EPSO-G akcininko - Energetikos ministerijos - 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu patvirtinta nauja jstatų redakcija, kurios nuostatos didina Bendrovės valdybos atsakomybę suteikiant jai priežiūros funkciją.


55



EPSO-G visuotinis akcininkų susirinkimas

Vienintelio EPSO-G grupės akcininko teises ir pareigas jgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

EPSO-G vienintelis akcininkas:

• priima sprendimus strateginiais veiklos krypčių klausimais;

• tvirtina svarbiausias veiklos gaires (korporatyvinio valdymo gairės, kolegialių organų atlygio gaires ir kt.).

Stebėtojų taryba

EPSO-G stebėtojų tarybos nariai skiriami vienintelio akcininko sprendimu ketverių metų kadencijai. Stebėtojų tarybos nario nepertraukiamos kadencijos laikas - ne daugiau kaip dvi kadencijos iš eilės. Penkių narių EPSO-G stebėtojų tarybos kadencijos pradžia – 2016 m. gegužės 11 diena. 2018 m. birželio 30 d. veikusioje stebėtojų taryboje buvo trys nariai po to kai nuo 2017 m. sausio 17 d. dėl pasikeitusių pareigų atsistatydino Xxxxxxx Xxxxxxxxxx, o nuo 2018 m. birželio 28 d. dėl asmeninių priežasčių atsistatydino Xxxx Xxxxxxx. Vietoje atsistatydinusiųjų nauji nariai nebus renkami atsižvelgiant j tai, kad Juridinių asmenų registre jregistravus naują EPSO-G jstatų redakciją, stebėtojų tarybos priežiūros funkcija bus perduota EPSO-G valdybai.

EPSO-G stebėtojų taryba:

• vykdė vidaus kontrolės sistemos funkcionavimo, rizikų valdymo priežiūrą visos Grupės mastu;

• vykdė Grupės bendrovių veiklos priežiūrą;

• užtikrino vidaus kontrolės sistemos veiksmingumą Grupėje;

• teikė atsiliepimus / pasiūlymus valdybos sprendimams, sprendžiant svarbiausius klausimus. Per pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius jvyko 10 stebėtojų tarybos posėdžių.



Vardas Pavardė Pareigos Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx

Xxxxxxxxx Xxxxxxx Nepriklausoma narė,

pirmininkė

Nuo 2016-05-11 UAB „Quantum capital“



Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx Nepriklausomas narys Nuo 2016-05-11 UAB „General Financing“



Xxxx Xxxxxxx Narė Nuo 2016-05-11 LR susisiekimo ministerija


Xxxx Xxxxxxx Xxxxxxx Xxxx Xxx 2016-05-11 iki 2018-06-27

LR energetikos ministerija



EPSO-G atlygio ir skyrimo komitetas

EPSO-G atlygio ir skyrimo komitetas:

• padeda atlikti kandidatų j organų narius atrankas visose Grupės bendrovėse;

• teikia rekomendacijas Grupės bendrovėms dėl valdymo organų narių skyrimo, sutarčių su jais sudarymo ir

atlygio jiems nustatymo;

• teikia rekomendacijas dėl Grupės korporatyvinio valdymo dokumentų, susijusių su kolegialių organų, Grupės bendrovių darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo klausimais.

Nuo metų pradžios iki 2018 m. birželio 30 d. jvyko devyni atlygio ir skyrimo komiteto posėdžiai.


EPSO-G atlygio ir skyrimo komiteto prie stebėtojų tarybos sudėtis:


Vardas Pavardė Pareigos Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx


Xxxxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx narė, pirmininkė

Nuo 2016-06-10 UAB „Quantum capital“



Xxxxxx Xxxxxxxxxxx Nepriklausoma narė Nuo 2016-08-25 UAB „Personalo vertė verslui”






Xxxx Xxxxxxx Narė Nuo 2017-04-01 LR susisiekimo ministerija




EPSO-G audito komitetas

Ataskaitiniu laikotarpiu veikusio EPSO-G audito komiteto nariai yra paskirti ketverių metų kadencijai vienintelio akcininko sprendimu iš kandidatų, pasiūlytų stebėtojų tarybos motyvuotu sprendimu, kuris priimtas atsižvelgiant j atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip dvi kadencijos iš eilės.

Audito komiteto nepriklausomo nario atrankai EPSO-G vienintelio akcininko, t. y. Energetikos ministerijos, sprendimu buvo suformuota šešių narių atrankos komisija, kurioje be Energetikos ministerijos bei valstybės jmonės Turto bankas valstybės valdomų jmonių valdymo koordinavimo centro atstovų taip pat buvo paskirti ir du nepriklausomi ekspertai. Viešas skelbimas dėl nepriklausomo kandidato atrankos buvo paskelbtas viešai. Atrankos komisijai pateikus rekomendaciją dėl tinkamiausio nepriklausomo kandidato, atlygio ir skyrimo komitetas taip pat pateikė rekomendaciją dėl siūlomos audito komiteto sudėties.

EPSO-G audito komiteto kadencijos pradžia – 2016 m. rugsėjo 12 d. Du audito komiteto nariai yra nepriklausomi. EPSO-G audito komitetas:

• vykdo Grupės bendrovių finansinių ataskaitų rengimo bei audito atlikimo priežiūrą;

• atsakingas už Grupės bendrovių auditorių ir audito jmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų laikymosi užtikrinimą;

• atsakingas už Grupės bendrovių vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų, veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą;

• atsakingas už Grupės bendrovių auditoriaus ir (ar) audito jmonės ne audito paslaugų teikimo kontrolę. Nuo metų pradžios iki 2018 m. birželio 30 d. jvyko aštuoni audito komiteto posėdžiai.


EPSO-G audito komiteto prie stebėtojų tarybos sudėtis:


Vardas Pavardė Pareigos Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx

Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx Nepriklausomas narys,

pirmininkas


Nuo 2016-09-12 UAB „General Financing“



Xxxxxxxxx Xxxxxx Nepriklausomas narys Nuo 2016-09-12 Western Union Processing

Lithuania, UAB



Xxxx Xxxxxxx Xxxxxxx Xxxx

Nuo 2017-04-28

Iki 2018-06-28

LR energetikos ministerija



EPSO-G valdyba

Ataskaitiniu laikotarpiu veikusi EPSO-G valdyba paskirta Stebėtojų tarybos sprendimu ketverių metų kadencijai. Renkant valdybos narius buvo užtikrinama, kad valdybos sudėtyje būtų ne mažiau kaip 3 (trys) nepriklausomi nariai, o kiti 2 (du) valdybos nariai deleguojami iš Bendrovės aukščiausio lygio administracijos vadovaujančių darbuotojų, kaip jie apibrėžti EPSO-G vidaus dokumentuose, ir atsižvelgiant j valdybai priskirtoms funkcijoms atlikti reikalingas kompetencijas.

2018 m. birželio 30 d. veikusios EPSO-G valdybos kadencija prasidėjo 2016 m. lapkričio 10 d. Trys EPSO-G valdybos nariai yra nepriklausomi.

EPSO-G valdyba:

• yra atsakinga už organizacinj ir sisteminj Grupės vystymą bei valdymą jai priskirtos kompetencijos srityje ir

apimtyse;

• formuoja bendrą Įmonių grupės korporatyvinio valdymo politiką;

• atlieka Grupės bendrovių veiklos, jų strategijų, veiklos tikslų ir planų, Valdybos patvirtintų dokumentų ir kitų sprendimų Grupės bendrovėse jgyvendinimo stebėseną;

• vykdo Grupės bendrovių vykdymų strateginių projektų, jtrauktų j nacionalinę energetikos strategiją, ypatingos valstybinės svarbos projektų, valstybei svarbių ekonominius projektų valdymo priežiūrą bei kontrolę.

Nuo metų pradžios iki 2018 m. birželio 30 d. jvyko 12 valdybos posėdžių.

EPSO-G valdybos sudėtis:


Vardas Pavardė Pareigos Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx


Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx narys*,

pirmininkas

Nuo 2016-11-10 Asociacija „Baltic Institute of

Corporate Governance“



plėtros bankas

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx

Nepriklausomas narys

Nuo 2016-11-10

VĮ „Lietuvos oro uostai“

Xxxxxxxx Xxxxx

Narys

Nuo 2016-11-10

UAB „EPSO-G“

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx

Narys

Nuo 2016-11-10

UAB „EPSO-G“

Xxxxxx Xxxxxxxxxx Nepriklausomas narys Nuo 2016-11-10 Europos rekonstrukcijos ir


* nepriklausomu valdybos nariu laikomas nuo jo atsistatydinimo iš AB „Klaipėdos nafta“ valdybos nario pareigų momento, t. y. nuo 2016 m. gruodžio 1 d.

Generalinis direktorius

EPSO-G generalinj direktorių skiria bendrovės valdyba, atsižvelgdama j Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas.

Šiuo metu dirbantis EPSO-G generalinis direktorius pareigas eina nuo 2015 m. vasario 17 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių jstatymo 371 straipsniu, EPSO-G generalinio direktoriaus pirma penkerių metų kadencija prasidėjo 2018 m. sausio 1 d.

EPSO-G generalinis direktorius:

• organizuoja ir kontroliuoja Grupės veiklos strategijos jgyvendinimą;

• kontroliuoja dukterinių bendrovių veiklą, teikia siūlymus bei išvadas EPSO-G valdybai dėl Grupės veiklos organizavimo ir jos plėtros;

• organizuoja ir užtikrina dukterinių bendrovių strategijos, ilgalaikių (strateginių), trumpalaikių (taktinių) tikslų jgyvendinimo stebėseną, veiklos vertinimą, teikia siūlymus EPSO-G valdybai dėl veiklos tobulinimo;

• užtikrina, jog Grupės bendrovėms būtų pateikti Grupės korporatyvinio valdymo dokumentai, o EPSO-G valdybai savalaikiai būtų pateikiamos Grupės korporatyvinio valdymo dokumentų jgyvendinimo ataskaitos.

8.3 Papildoma informacija apie valdybos ir administracijos narius:

Bendrovės valdybos narių ir generalinio direktoriaus gyvenimo aprašymai yra skelbiami EPSO-G internetiniame puslapyje xxx.xxxxx.xx

Papildoma informacija apie valdybos pirmininką, generalinj direktorių ir vyriausiąjj finansininką:

Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx (valdybos pirmininkas) – EPSO-G valdybos pirmininko pareigas X. Xxxxxxxxxxxxx eina nuo 2016 m. lapkričio 10 dienos. X. Xxxxxxxxxxxxx yra didelę verslo strategijos ir korporatyvinio valdymo patirtj sukaupęs profesionalas. Jis taip pat užima „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidento pareigas. X. Xxxxxxxxxxxxx daugiau nei penkerius metus dirbo AB Klaipėdos nafta“ nepriklausomu valdybos nariu, užėmė vadovaujančias pareigas bendrovėse „Omnitel“, „Mandatum Life Baltic“.

Xxxxxxxx Xxxxx (generalinis direktorius) - EPSO-G generaliniu direktoriumi Xxxxxxxx Xxxxx dirba nuo 2015 m. vasario 17 d.. Prieš tai jis dirbo AB „Klaipėdos nafta“ Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGDT) departamento direktoriumi, UAB „Energijos tiekimas“ valdybos nariu ir generaliniu direktoriumi. X. Xxxxx taip pat yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos narys. 2018 m. balandžio 17 d. X. Xxxxx buvo išrinktas Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos tarybos pirmininku (prezidentu) dviejų metų kadencijai. 2018 m gegužės 24 d. visuotiniame susirinkime jis yra išrinktas CEEP asociacijos valdybos nariu.

Profesinę karjerą X. Xxxxx pradėjo telekomunikacijų sektoriuje TEO LT, vėliau dirbo banke DNB.

X. Xxxxx turi aukštąjj išsilavinimą transporto inžinerinės ekonomikos (Vilniaus Universitete, bakalauro laipsnis) ir vadybos srityse (ISM, magistro laipsnis).

Xxxxx Xxxxxxxxxxx (vyriausioji finansininkė) – daugiau nei dvidešimties metų darbo patirties finansų srityje turinti X. Xxxxxxxxxxx eina EPSO-G vyriausios finansininkės pareigas nuo 2014 m. rugsėjo 16 d.

Prieš pradėdama eiti šias pareigas X. Xxxxxxxxxxx dirbo vadovaujamą darbą apskaitos ir finansų srityje logistikos jmonėje UAB „Avelita“.

X. Xxxxxxxxxxx yra Vilniaus universiteto ekonomikos mokslų verslo magistrė. Ji taip pat yra jgijusi inžinierės kvalifikaciją

Kauno technologijos universitete.

8.4 Interesų deklaracija

Bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos ir administracijos nariai 2018 m. birželio 30 d. nebuvo jsigiję EPSO-G grupės jmonių akcijų išskyrus EPSO-G Strategijos ir plėtros direktorių Nemuną Biknių, kuris 2018 m. birželio 30 d. turėjo 0,001055 proc. patronuojamos bendrovės „Amber Grid“ akcijų.

Bendrovės stebėtojų tarybos, valdybos ir generalinio direktoriaus interesų deklaracijos ataskaitiniu laikotarpiu buvo pateiktos ir skelbiamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos internetiniame puslapyje xxx.xxxx.xx ir xxx.xxxxx.xx. Visi EPSO-G grupės jmonių vadovai buvo pateikę interesų deklaracijas valdymo bendrovei EPSO-G interesų valdymo politikoje nustatyta apimtimi ir tvarka, kuri yra skelbiama xxxxx.xx tinklalapyje Veiklos politikos skirsnyje.

Stebėtojų tarybos, valdybos ir bendrovių vadovai neturėjo interesų konfliktų tarp jų pareigų EPSO-G grupei ir privačių interesų ir (arba) kitų pareigų.

Stebėtojų tarybos, valdybos nariai ir administracijos darbuotojai neturi tarpusavio šeiminių ryšių.

Stebėtojų tarybos, valdybos nariai ir jmonių vadovai nėra teisti už nusikalstamos veikos padarymą, jokios reguliavimo institucijos jiems per pastaruosius penkerius metus nėra pateikusios kaltinimų ar pritaikiusios sankcijų, teismas nėra uždraudęs eiti Bendrovės administravimo, valdymo ar priežiūros organų nario pareigų arba eiti vadovaujamas pareigų, arba tvarkyti bet kurio emitento reikalus.

Su minėtais asmenimis EPSO-G nebuvo sudariusi sandorių, nebūdingų Bendrovės pagrindinei veiklai arba apie kuriuos atitinkama tvarka nebūtų informuoti EPSO-G kolegialūs valdymo organai ir gauti jų leidimai sudaryti tokius sandorius.

8.5 Kolegialių priežiūros ir valdymo organų posėdžių skaičius ir narių dalyvavimas juose:

Nuo metų pradžios iki 2018 m. birželio 30 d. jvyko 39 EPSO-G kolegialių priežiūros ir valdymo organų posėdžiai:


Nario vardas, pavardė


Valdybos

posėdžiai1

Stebėtojų tarybos posėdžiai

Audito komiteto posėdžiai

Atlygio skyrimo komiteto posėdžiai

ir

Posėdžių skaičius (jskaitant dalyvavimą telefoninio ryšio priemonėmis ir balsavimą raštu)


12


10


8


9

Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx

12

–

–

–

Xxxxxx Xxxxxxxxxx

12

–

–

–

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx

11

–

–

–

Xxxxxxxx Xxxxx

12

–

–

–

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx

12

–

–

–

Xxxxxxxxx Xxxxxxx

–

10

–

9

Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx

–

10

8

-

Xxxx Xxxxxxx

–

9

-

9

Xxxx Xxxxxxx0

–

10

8

-

Xxxxxxxxx Xxxxxx

–

–

8

–

Xxxxxx Xxxxxxxxxxx

–

–

–

9

1 Valdybos strateginė sesija nejtrauktos j valdybos posėdžių skaičių.

2 Xxxx Xxxxxxx nuo 2018-06-28 atsistatydino iš stebėtojų tarybos ir audito komiteto.

8.5 Korporatyvinio valdymo politika

Ataskaitiniu laikotarpiu EPSO-G grupėje galiojo 2017 m. gegužės 12 d. patvirtinta Grupės korporatyvinio valdymo

politika, prie kurios yra prisijungusios Grupės bendrovės.

EPSO-G kaip patronuojanti bendrovė Grupės bendrovių atžvilgiu valdymo, priežiūros bei kontrolės funkcijas vykdo:

• naudodamasi EPSO-G kaip akcininko teisėmis dukterinių bendrovių atžvilgiu (atitinkamai ir dukterinėms bendrovėms naudojantis kaip akcininkės teisėmis savo kontroliuojamose bendrovėse);

• EPSO-G valdymo organams ir struktūriniams padaliniams tiesiogiai vykdant jiems priskirtas funkcijas Grupės bendrovių atžvilgiu:

o EPSO-G stebėtojų taryba bei prie jos suformuoti audito komitetas bei atlygio ir skyrimo komitetas veikia kaip visos Grupės bendrovių stebėtojų taryba ir komitetai;

o EPSO-G vidaus audito padalinys vykdo centralizuotas vidaus audito funkcijas Grupės mastu;

• nustatant Grupės mastu taikomus korporatyvinio valdymo principus ir Grupės korporatyvinio valdymo dokumentus (gairės, politikos):

• EPSO-G kompetentingų organų patvirtinti korporatyvinio valdymo dokumentai (paprastai Grupės politikos) teikiami Grupės bendrovėms, kurių valdybos sprendžia dėl jų jgyvendinimo. Grupės bendrovės ne rečiau kaip kartą j metus teikia EPSO-G Grupės politikų jgyvendinimo ataskaitas.


8.6 Veiklos politikos

Įgyvendindami akcininko lūkesčių laiške keliamus tikslus, EPSO-G valdymo organai nustato pagrindinius principus, o

tam tikrais atvejais ir konkrečias taisykles šiose veiklos srityse Grupės mastu:




Per ataskaitinj laikotarpj EPSO-G politikų sistemą papildė asmens duomenų apsaugos politika, nes tinkama asmens duomenų tvarkymas yra vienas svarbių elementų kuriant ir palaikant EPSO-G jmonių grupės, kaip patikimo verslo partnerio ir darbdavio, reputaciją.

EPSO-G jmonių grupėje taikoma duomenų apsaugos politika, jtvirtinanti rūpestingo elgesio su asmens duomenimis praktiką. Paskirti pareigūnai, kurie užtikrina šios politikos nuostatų jgyvendinimą.

Svarbiausi EPSO-G asmens duomenų apsaugos principai:

• Sąžiningumo ir teisėtumo principas. Jis reiškia, kad tvarkant duomenis, asmens teisės turi būti apsaugotos, o duomenys tvarkomi teisėtai bei sąžiningai.

• Riboto naudojimo principas. Jis reiškia, kad asmens duomenis tvarkyti galima tik aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais, apie tai iš anksto informavus. Kitais tikslais duomenys negali būti tvarkomi be asmens sutikimo.

• Skaidrumo ir aiškumo principas. Jis reiškia, kad asmens duomenų subjektai privalo būti aiškiai informuoti, kaip jų duomenys yra tvarkomi.

• Duomenų kiekio optimizavimo principas. Jis reiškia, kad prieš tvarkant asmens duomenis iš anksto turi būti aišku, kiek jų būtina surinkti norint pasiekti numatytą tikslą.

• Savalaikio asmens duomenų ištrynimo principas. Jis reiškia, kad asmens duomenys, kurie nebėra reikalingi numatytam tvarkymo tikslui pasiekti, turi būti ištrinti, išskyrus atvejus, kai jų saugojimą numato Lietuvos Respublikos jstatymai ar kiti norminiai teisės aktai.

• Duomenų tikslumo principas. Jis reiškia, kad asmens duomenys turi būti tikslūs ir prireikus atnaujinami.

• Slaptumo ir saugumo užtikrinimo principas. Jis reiškia, kad asmens duomenys yra laikomi konfidencialia

informacija.

Visos politikos ar jų santraukos yra skelbiamos EPSO-G interneto svetainėje xxx.xxxxx.xx Veiklos politikos skirsnyje.

8.7 Kolegialių priežiūros ir valdymo organų savo veiklos įvertinimas ir rezultatai

Atsižvelgdami j Atlygio ir skyrimo komiteto parengtas gaires, 2018 m. pradžioje EPSO-G valdymo bendrovės ir

patronuojamų grupės bendrovių kolegialūs priežiūros ir valdymo organai jvykdė savo veiklos 2017 m. jvertinimą.

Apibendrinti kiekvieno kolegialaus organo narių vertinimai buvo aptarti kiekvieno kolegialaus organo posėdžio metu. Buvo identifikuotos tobulintinos veiklos sritys ir nustatytos kryptys, kaip gerinti veiklos procesus, sudarant nuoseklų veiksmų bei užduočių planą 2018 metams.

Kolegialių organų savo veiklos vertinimą koordinavo ir apibendrino EPSO-G atlygio ir skyrimo komitetas. Atsižvelgiant j jo nuomonę, stebėtojų taryba Grupės bendrovių valdyboms rekomendavo tęsti veiklos tobulinimą šiose srityse:

• rizikų valdymo kompetencijų stiprinimas,

• posėdžių organizavimo efektyvinimas,

• kolegialių organų bendradarbiavimo gerinimas,

• organizacinio vystymo, personalo valdymo ir finansinių žinių stiprinimas.

8.8 Informacija apie valdymo kodekso laikymąsi

EPSO-G valdymo bendrovė taiko AB NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdymo kodeksą (galima rasti xxx.xxxxxxxxxxxx.xxx; toliau – Bendrovių valdymo kodeksas). Kodeksas taikomas ta apimtimi, kiek Bendrovės jstatai nenumato kitaip. Bendrovė yra atskleidusi, kaip laikosi valdymo kodekso nuostatų reikalavimų ir su šia informacija susipažinti galima Bendrovės interneto tinklalapyje xxx.xxxxx.xx Tikslai ir atskaitomybė skiltyje.

8.9 Informacija apie skaidrumo gairių laikymąsi

EPSO-G jmonių grupė laikosi 2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų jmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės). Skaidrumo gairės privalomai yra taikomos EPSO-G valdymo bendrovei, nes ji yra valstybės valdoma jmonė, priskiriama didelių jmonių kategorijai, pagal tai kaip tai numato Lietuvos Respublikos jmonių finansinės atskaitomybės jstatymas. Siekiant Skaidrumo gairių laikymosi EPSO-G jmonių grupėje jgyvendinamo, grupės lygiu buvo patvirtinta jmonių grupės veiklos skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje detaliai atsižvelgiama j Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymo grupės bendrovėms.

Skaidrumo gairių jgyvendinimas yra iš esmės užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime, bei informacijos atskleidimą interneto svetainėse, siekiant pateikti informaciją interesų turėtojams prieinamu bei suprantamu formatu.

Struktūrizuota informacija dėl skaidrumo gairių vykdymo yra skalbiama xxx.xxxxx.xx Tikslai ir atskaitomybė skiltyje.

9. ATLYGIO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO ATASKAITA

EPSO-G grupės stiprybė – darbuotojai: patyrę ir kompetentingi profesionalai efektyviai valdantys valstybės turtą, jgyvendinantys strateginę reikšmę valstybei turinčius projektus, užtikrinantys saugų ir nenutrūkstamą energijos perdavimą bei skaidrią prekybą biokuru ir mediena. Kuriame atvirą ir pažangią organizaciją, savo veiklą grjsdami EPSO- G vertybėmis: profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga.

EPSO-G grupės žmogiškųjų išteklių valdymo politika yra orientuota j darbuotojų profesinių gebėjimų ugdymą ir vertę kuriančios veiklos kultūros formavimą.


Siekiame, kad EPSO-G darbuotojai didžiuotųsi, kad jie dirba veiklioje ir sąžiningoje organizacijoje, sudarome sąlygas darbuotojams tobulėti profesinėje srityje, derinti profesinius bei šeiminius jsipareigojimus, skatiname individualių skirtumų toleranciją.


9.1 Atlygio ir skyrimo politikos formavimas ir stebėsena

Siekiant užtikrinti tinkamą atlygio fondo valdymą, EPSO-G jmonių grupėje veikia atlygio ir skyrimo komitetas prie stebėtojų tarybos.

Vykdydamas šią funkciją EPSO-G atlygio ir skyrimo komitetas:

• teikia rekomendacijas dėl valdybų narių ir (ar) vadovų sutarčių su jais sąlygų, jskaitant maksimalų atlygio dydj šiems asmenims, maksimalų metinj veiklos biudžetą jų atlygiui;

• rengia jmonių grupės bendrovių vadovų veiklos pagrindinius vertinimo kriterijus ir atlygio gaires, taikomas nustatant atlygj už veiklą Bendrovės ir Grupės patronuojamų bendrovių stebėtojų taryboje, valdyboje, atlygio ir skyrimo komitete, audito komitete, kituose specializuotuose komitetuose, jei tokie sudaromi. Jų jgyvendinimą peržiūri ne rečiau kaip kartą per metus;

• tekia valdymo organams pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vadovaujantiems darbuotojams ir organų nariams siekiant, kad jie atitiktų atlygio gaires ir šių asmenų veiklos jvertinimą;

• vykdydamas šią funkciją, atlygio ir skyrimo komitetas yra informuojamas apie bendrą atlygj, kurj vadovaujantys darbuotojai ir organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

• užtikrina, kad individualūs atlyginimai vadovaujantiems darbuotojams ir/ar valdymo organo nariams būtų proporcingas kitų Bendrovės ir/ar Įmonių grupės vadovaujančių darbuotojų arba organų narių ir kitų Bendrovės ir/ar Įmonių grupės dukterinių bendrovių darbuotojų atlyginimui;

• teikia rekomendacijas dėl valdybos nustatomos Bendrovės patronuojamų bendrovių bei paskesnio lygio patronuojamų bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir kitų vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo politikos, ne rečiau kaip kartą per metus peržiūrėti ją bei jos jgyvendinimą;

• stebi ir teikia išvadas kaip Bendrovė ir Įmonių grupės bendrovės laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos,

xxxxxxxxxx su atlyginimais, skelbimo;

• teikia jmonių vadovaujantiems darbuotojams ir/ar organų nariams bendras rekomendacijas dėl šių darbuotojų ir/ar organų narių atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti jų atlyginimų dydj ir struktūrą, remiantis Bendrovės ir Įmonių grupės dukterinių bendrovių teikiama informacija;

• xxxxxxx ir susistemina visą jo kompetencijos srityse surinktą bei gautą informaciją ir jos pagrindu teikia rekomendacijas atitinkamam Įmonių grupės organui, o esant poreikiui – ir tiesiogiai stebėtojų tarybai;

• kartą per metus stebėtojų tarybai atlygio ir skyrimo komitetas teikia rašytinę savo veiklos ataskaitą, apimančią vienerius kalendorinius metus.

• stebėtojų taryba ir kiti Bendrovės ir/ar Įmonių grupės patronuojamų bendrovių organai turi teisę kreiptis j atlygio ir skyrimo komitetą pateikti išvadas dėl konkrečių jų nurodytų klausimų, jeigu šie klausimai patenka j atlygio ir skyrimo komiteto kompetenciją.

9.2 Atlygio politika

2018 m. EPSO-G grupės jmonėse galiojo vienoda atsakomybės ir atskaitingumo principais pagrjsta atlygio politika. Jos tikslas - efektyviai valdyti grupės darbo užmokesčio išlaidas ir, tuo pačiu metu, kurti motyvacines paskatas darbuotojams, siekiant, kad jų atlygio dydis būtų susietas su Grupės strategijoje numatytų tikslų ir asmeniškai keliamų užduočių jgyvendinimu.

Todėl EPSO-G darbuotojų atlygj sudaro dvi dalys - fiksuota ir kintama. Fiksuota dalis priklauso nuo pareigybės atsakomybės lygio, kuris nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje taikomą metodiką. Kintama atlygio dalis mokama tuomet, kai pasiekiami individualūs metinio vertinimo metu nustatyti tikslai, o jmonės atsiskaito akcininkui ir valdybai už metinių bendrovės tikslų pasiekimą.

• Remiantis tarptautine gerosios valdysenos praktika EPSO-G atlygio politika yra tvirtinama arba keičiama valdyboje tik po to, kai Atlygio ir skyrimo komitetas, kuriame yra ir nepriklausomi nariai, pateikia savo rekomendacijas. Šia atlygio politika EPSO-G jmonių grupėje buvo vadovaujamasi per pirmuosius šešis 2018

m. mėnesius.

• Atlygio politikos principai yra tapatūs vadovams ir darbuotojams.

• Atlygio fondą tvirtina jmonių valdybos. Atlygio ir skyrimo komitetas stebi, kad būtų subalansuota darbo užmokesčio išlaidų kontrolė su tinkamai pareigas atliekančių darbuotojų skatinimu.

• Kintama atlygio dalies skyrimas priklauso nuo iš anksto bendrovei ir asmeniškai darbuotojui nustatytų išmatuojamų veiklos rezultatų vertinimo.

• Kintama atlygio dalis nėra premija. Ji negali viršyti 20-30 proc. pastoviosios atlygio dalies.

• Bendrovės vadovo kintama atlygio dalis priklauso nuo bendrovės strategijoje keliamų tikslų, kurie skelbiami viešai bendrovės tinklapyje, jgyvendinimo.

• Kintama atlyginimo dalis nėra mokama tuo atveju, kai veiklos rezultatų vertinimo kriterijai neatitinka lūkesčių.

• Kintamo atlygio suma yra numatoma Bendrovės biudžete ir apskaitoma finansiniame rezultate, kuris yra audituojamas ir skelbiamas viešai.

• Vadovų ir darbuotojų išeitinės išmokos neviršija sumos kitokios nei nustato LR teisės aktai ir nėra mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.

• Atlygio politikoje nėra numatytas joks atlygis suteikiant teisę j akcijas, akcijų pasirinkimo sandorius arba teisę gauti atlygj, pagrjstą akcijų kainos pokyčiais.

• Darbuotojų jsitraukimo bei lojalumo skatinimui EPSO-G grupės bendrovės skiria emocinj nefinansinj atlygj. Netiesioginj atlygj sudaro renginiai darbuotojams, pripažinimas ir jvertinimas už itin gerus veiklos rezultatus.

9.3 Darbuotojų veiklos vertinimas

2018 m. pirmąjj pusmetj EPSO-G grupės jmonėse buvo atliktas kasmetinis visų darbuotojų veiklos jvertinimas. Įmonių valdybos vertino bendrovių vadovų veiklą ir pasiektus rezultatus pagal iškeltus metinius tikslus. Atitinkamai kiekvienos grandies vadovas jvertino kiekvieno pavaldaus darbuotojo tikslų jgyvendinimą.

Darbuotojų veiklos vertinimas yra viena svarbiausių valdymo ir efektyvaus vadovavimo sąlygų, padedanti siekti EPSO- G jmonių grupės tikslų ir kurti pozityvius santykius tarp vadovų ir jų pavaldinių, leidžianti planuoti darbuotojų karjerą, didinti jų motyvaciją ir jsitraukimą.

Veiklos vertinimo priemonė, užtikrinanti, kad EPSO-G darbuotojų asmeniniai tikslai būtų keliami atsižvelgiant j bendrovės tikslus yra metinis pokalbis, kuriame aptariami ir nustatomi išmatuojami, apibrėžti laike ir motyvuojantys tikslai darbuotojui.

Metinis ir tarpinis pokalbis yra skirtas jvertinti EPSO-G darbuotojui iškeltų tikslų pasiekimą ir nustatyti naujus, formuoja grjžtamojo ryšio kultūrą tarp vadovo ir pavaldinio. Pokalbio metu yra taip pat aptariamos darbuotojo kompetencijos kėlimo poreikis ir tolimesnės profesinio augimo bei karjeros galimybės.

Metinio pokalbio metu darbuotojo veiklos tikslų jvertinimas lemia kintamos atlygio dalies dydj, kuris, priklausomai nuo pareigybės, negali viršyti 20-30 proc. pastoviosios atlygio dalies.

9.4 Informacija apie darbo užmokestį

2018 m. birželio 30 d. EPSO-G grupėje dirbo 929 darbuotojai (2017 birželio 30 d. – 1074 darbuotojai).

EPSO-G grupės darbo užmokesčio fondas per pirmus šešis 2018 m. mėnesius buvo 9 191 tūkst. Eur. (2017 m. 6 mėn. -

8 807 tūkst. Eur.)

2018 m. šešių mėnesių darbo užmokesčio informacija



Grupė

Bendrovė


Darbo užmokestis pagal darbuotojų

Darbuotojų Vidutinis

skaičius mėnesinis

(laikotarpio darbo pabaigoje) užmokestis

Darbuotojų Vidutinis

skaičius mėnesinis

(laikotarpio darbo pabaigoje) užmokestis

grupes


Generalinis direktorius

7

5 736

1

5 898

Aukščiausio lygio vadovai

23

4 424

4

4 040

Vidurinio lygmens vadovai

80

2 900

8

3 608

Specialistai

525

1 597

10

2 392

Darbininkai

298

1 020

-

-

Viso vidutinis darbo užmokestis

929

1 625

23

3 270

Darbo užmokesčio fondas, tūkst. Eur


9 191


443

1. Pastaba: Atlygio dydis nurodytas jskaičius kintamojo atlygio dydj, išmokėtą 2018 metais už 2017 metų pasiektus rezultatus arba tikslus.

2. Informaciją apie vidutinj ketvirčio darbo užmokestj EPSO-G grupės jmonės skelbia viešai interneto svetainėse per 10 darbo dienų pasibaigus ataskaitiniam ketvirčiui. Informacija apie EPSO-G darbo užmokestj yra skelbiama xxxx://xxx.xxxxx.xx/xx/xxxxxxx-xx- atskaitomybe/darbo-uzmokestis.

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių vadovams 2017 m. parengtos naujos 5 metų kadencijos trukmės, sutartys, kurios gali būti pratęstos

ne daugiau nei 1 tokios pat trukmės kadencijai.


2017 m. šešių mėnesių darbo užmokesčio informacija



Grupė

Bendrovė


Darbo užmokestis pagal darbuotojų

Darbuotojų Vidutinis

skaičius mėnesinis

(laikotarpio darbo pabaigoje) užmokestis

Darbuotojų Vidutinis

skaičius mėnesinis

(laikotarpio darbo pabaigoje) užmokestis

grupes


Generalinis direktorius

7

6 288

1

7 550

Aukščiausio lygio vadovai

21

4 746

4

5 316

Vidurinio lygmens vadovai

77

2 732

7

3 392

Specialistai

599

1 434

10

2 429

Darbininkai

372

848

-

-

Viso vidutinis darbo užmokestis

1 074

1 436

22

3 625

Darbo užmokesčio fondas, tūkst. Eur


8 807


422


9.5 Informacija apie atlygį kolegialių valdymo organų nariams

EPSO-G priežiūros ir valdymo organų nariai yra skiriami ketverių metų kadencijai. Su jais yra sudarytos civilinės

sutartys, kuriose detalizuojamos jo/jos atsakomybės, pareigos, teisės bei funkcijos.

Pagal vienintelio akcininko patvirtintas Atlygio gaires, kolegialių organų nariams EPSO-G grupėje gali būti mokamas ne daugiau nei 1000 EUR, pirmininkams - ne daugiau nei 1 300 EUR mėnesio atlygis už faktiškai suteiktas valdybos nario paslaugas.



EPSO-G priežiūros ir valdymo organų narių atlygis yra susietas su laiku, skirtu sutartyje numatytų funkcijų atlikimui ir negali viršyti aukščiau nurodytos maksimalaus atlygio ribos.

Įmonių grupės kolektyviniuose valdymo ir priežiūros organuose yra 34 proc. nepriklausomų narių, kuriems apmokama pagal civilinę sutartj, kaip tai numatyta patvirtintose atlygio gairėse.

Su priežiūros ir valdymo organų nariais sudarytos sutartys nesuteikia jokių teisių j EPSO-G grupės jmonių akcijas,

kitokias atlygio formas ar papildomas naudas.

Sutartyse nėra numatytos jokios išeitinės išmokos ir jspėjimo terminai.

Valdybos nariams, kurie yra skiriami EPSO-G, kaip didžiausio akcininko, už akcininko teisių ir pareigų vykdymą dukterinėse jmonėse, atlygis pagal civilinę valdybos nario sutartj nėra mokamas. Šis principas galioja dukterinėms jmonėms, deleguojančioms narius j jų kontroliuojamas bendroves.

Informacija apie priežiūros ir valdymo organų narių darbą ir išmokas:

2018 m. birželio 30 d.

2017 m. birželio 30 d.

Kolegialių priežiūros ir valdymo organų posėdžiai (vnt.) 39 46

Kolegialių organų narių, kuriems mokamas atlygis, skaičius

(asmenys)

16 18

Išmokos, susijusios su valdymo organų narias (tūkst. Eur) 83 90

Informacija apie išmokos individualiems priežiūros ir valdymo organų nariams


Nario vardas, pavardė 2018 m. birželio 30 d.

2017 m. birželio 30 d.

Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx 7 800

7 800

Xxxxxx Xxxxxxxxxx 5 900

6 000

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx 6 000

6 000

Xxxxxxxx Xxxxx 5 420

5 635

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx 5 550

6 000

Xxxxxxxxx Xxxxxxx 7 800

7 555

Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx 5 050

3 575

Xxxx Xxxxxxx -

-

Xxxx Xxxxxxx Xxxxxxx -

-

Xxxxxxxxx Xxxxxx 2 650

2 225

Xxxxxx Xxxxxxxxxxx 2 190

2 910

10. EPSO-G SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖ

Kryptys ir prioritetai

EPSO-G grupės jmonės laikosi nuostatos, kad būdai, kuriais pasiekiamas rezultatas, yra svarbūs. Todėl, remiantis sukaupta gerąją šalies bei tarptautinių organizacijų patirtimi, siekia tobulinti verslo praktiką, diegti šiuolaikišką žmogiškųjų išteklių vadybą ir taikyti gamtos išteklius tausojančias technologijas, žmogaus sveikatai nekenksmingas medžiagas bei procesus.

Planuodama veiklą EPSO-G jmonių grupė atsižvelgia j interesų turėtojų ekonominius ir socialinius lūkesčius, užtikrina skaidrų valdymą, plėtoja etiškus santykius rinkoje, diegia korupcijos prevencijos priemones ir prisideda kuriant gerą verslo klimatą šalyje.

EPSO-G grupės bendrovių socialinės atsakomybė yra suprantama kaip integrali ir neatskiriama tvaraus verslo dalis.

Tvarią darnaus verslo plėtrą EPSO-G grupės jmonės supranta kaip kryptingų ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių veiksmų visumą, savo profesinėje veikloje didinant bendrąją visuomenės gerovę ir mažinant leistinas poveikio aplinkai ribas.

EPSO-G socialinė atskaitomybė apima šias kryptis: bendrovių verslo etiką rinkoje ir korupcijos prevenciją, aplinkos tausojimą, darbuotojų ugdymą, žmogaus teises, lygybę ir jvairovę, profesinę saugą ir sveikatą bei abipusj pasitikėjimą ugdančius santykius su interesų turėtojais.


Socialinės atsakomybės principai jgyvendinami remiantis susijusiomis EPSO-G jmonių grupės politikomis ir kitais galiojančiai vidaus dokumentais:

EPSO-G grupėje veikiančios politikos:

• Korporatyvinio valdymo politika. Jos tikslas yra užtikrinti EPSO-G jmonių grupėje gerąją valdysenos praktiką nustatant jmonių grupėje vienodus korporatyvinio valdymo principus ir patronuojančios bendrovės bei kitų grupės bendrovių tarpusavio sąveiką.

• Socialinės atsakomybės politika. Jos tikslas yra remiantis sukaupta gerąją šalies bei tarptautinių organizacijų patirtimi, tobulinti verslo praktiką, diegti šiuolaikišką žmogiškųjų išteklių vadybą, taikyti gamtos išteklius tausojančias technologijas, žmogaus sveikatai nekenksmingas medžiagas bei procesus.

• Skaidrumo ir komunikacijos politika. Jis tikslas yra padėti efektyviau bendrauti tarpusavyje ir su išorės interesų turėtojais: visuomene, akcininku, rinkos reguliatoriais, ir kt.

• Korupcijos prevencijos politika. Jos tikslas yra EPSO-G jmonių grupėje nustatyti pagrindinius korupcijos prevencijos principus ir reikalavimus bei jų laikymosi užtikrinimo gaires, kurių jgyvendinimas sudaro prielaidas bei sąlygas jgyvendinti aukščiausius skaidraus verslo vykdymo standartus.

• Atlygio politika. Jos tikslas yra tinkamai valdyti darbo užmokesčio išlaidas ir sukurti motyvacines paskatas, siekiant, kad atlygio dydis tiesiogiai priklausytų nuo jmonei ir kiekvienam darbuotojui keliamų tikslų jgyvendinimo.

• Apskaitos politika. Jos tikslas yra užtikrinti, kad interesų turėtojai galėtų jvertinti grupės jmonių veiklą, perspektyvą ir priimti atitinkamus ekonominius sprendimus.

• Dividendų politika. Jos tikslas yra nustatyti aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikj jmonių vertės augimą, savalaikj šaliai svarbių strateginių projektų jgyvendinimą, taip nuosekliai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų jmonių grupe.

• Interesų valdymo politika. Jos tikslas yra EPSO-G jmonių grupėje sukurti vieningą ir gerąją praktiką atitinkančią interesų valdymo sistemą, kuri leistų užtikrinti, kad sprendimai grupės bendrovėse priimami objektyviai ir nešališkai, o taip pat formuotų korupcijai nepalankią aplinką bei didintų pasitikėjimą grupės bendrovių veikla.

• Neskelbtinos informacijos apsaugos politika. Jos tikslas yra sukurti vienodą konfidencialios ir komercinę (gamybos) paslaptj sudarančios informacijos identifikavimo, naudojimo ir apsaugos sistemą ir padėti EPSO- G grupės bendrovių valdymo organų nariams ir darbuotojams apsaugoti jiems patikėtą konfidencialią informaciją nuo netinkamo ir žalingo atskleidimo.

• Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo politika. Jos tikslas nuosekliai diegti kaštų ir naudos analize pagrjstus elektros ir gamtinių dujų infrastruktūros valdymo ir plėtros principus, diegti pažangias technologijas, valdyti ir plėtoti energijos perdavimo infrastruktūrą socialiai atsakingai atsižvelgiant j darbuotojų saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

• Paramos politika. Jos tikslas yra užtikrinti, kad teikiama parama būtų vieša ir nekeltų visuomenei abejonių dėl savo tikslingumo bei skyrimo proceso skaidrumo.

Bendrovių vidaus politikomis ir tvarkomis:

• etikos kodeksas;

• etiškos darbdavystės ir darbo sąlygų tvarka ar politika;

• aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos politika ir tvarka;

• lygių galimybių politika;

• kolektyvinės sutartys.

Interesų turėtojai


Įgyvendindamos veiklos strategijoje numatytus tikslus, EPSO-G grupės jmonių valdybos vertina ir siekia atsižvelgti j interesų turėtojų socialinius ir ekonominius interesus bei lūkesčius.

Kiekviena strateginės veiklos kryptis yra susijusi su vienu ar keliais Interesų turėtojais. Su interesą EPSO-G vykdoma veikla reiškiančiomis grupėmis ar pavieniais asmenimis yra palaikomi oficialūs, partnerystės ar konsultacinio pobūdžio kontaktai. Interesų turėtojams teikiama išsami su bendrovės veikla susijusi informacija išskyrus atvejus, kurie yra reglamentuoti EPSO-G neskelbtinos informacijos politikoje.

Grupės bendrovės ne rečiau kaip kartą per metus viešai pristato Interesų turėtojams – akcininkams ir socialiniams partneriams - finansinės ir nefinansinės veiklos ataskaitas.

Grupės bendrovės iš anksto informuoja vietos bendruomenes apie jų kaimynystėje vykdomus projektus. Įgyvendinimo metu, darbų laikas derinamas su gyventojais siekiant, kad būtų minimizuoti dėl vykdomų darbų jiems kylantys nepatogumai.

Informacija apie interesų turėtojus, turinčius jtakos sėkmingai EPSO-G veiklai ir socialinj dialogą su jais yra skelbiama

xxx.xxxxx.xx Xxxxxxx ir atskaitomybė skirsnyje.

Atskaitingumas


Per ataskaitinj laikotarpj EPSO-G grupės bendrovės teisingai tvarkė apskaitą ir reguliariai rengė ir teikė finansinės ir nefinansinės veiklos ataskaitas, pakankamas Interesų turėtojams jvertinti Grupės bendrovių elgseną rinkoje, poveikj aplinkai, santykius su darbuotojais ir visuomene.

Siekiant užtikrinti, kad interesų turėtojai galėtų jvertinti grupės jmonių veiklą, perspektyvą ir priimti atitinkamus ekonominius sprendimus, finansinės ataskaitos sudaromos laikantis EPSO-G apskaitos politikos, kuri nustato vienodus principus, metodus ir reikalavimus grupę sudarančių bendrovių apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti bei pateikti Interesų turėtojams.

Per pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius EPSO-G grupės bendrovės parengė, paskelbė ir viešai pristatė interesų turėtojams auditorių patikrintus 2017 m. finansinės ir nefinansinės veiklos rezultatus.

Siekdama aukštesnių etikos, sąžiningumo ir skaidrumo standartų nei minimaliai nustato teisės aktai, valdymo bendrovė EPSO-G parengė, viešai paskelbė ir pateikė vieninteliam akcininkui 2018 m. pirmojo ketvirčio konsoliduotą finansinės ir nefinansinės veiklos ataskaitą.

Ataskaitiniu laikotarpiu, EPSO-G, drauge su patronuojamų „Litgrid“ ir „Xxxxx Xxxx“ bendrovių vadovais, NASDAQ vertybinių popierių biržos dalyviams, investuotojams ir akcininkams pristatė jmonių veikos planus ir rezultatus „CEO meets infvestors“.

Remiantis EPSO-G apskaitos ir Skaidrumo ir komunikacijos politikų nuostatomis, EPSO-G valdymo bendrovė rengė ir reguliariai viešai skelbė internetiniame puslapyje tarpines ir metines veiklos ir finansines ataskaitas bei informaciją apie akcininko lūkesčius, veiklos tikslus, interesų deklaracijas bei atlygj.

Bendrovė laikosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1052 patvirtintų Valstybės valdomų jmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo IV-VII skyrių nuostatų ir viešai paskelbė nurodytus EPSO-G grupės rodiklius ( xxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxxx ).


Pagarba socialiniams ir ekonominiams interesams


Gerbdamos interesų turėtojų teisę iš anksto jvertinti artimoje aplinkoje plėtojamų projektų poveikj jų ekonominiams ir socialiniams interesams, EPSO-G grupės bendrovės, kurios yra perdavimo sistemų operatoriai, kasmet atnaujina ir skelbia dešimties metų tinklo plėtros planus.


Informacija apie atnaujintus „Litgrid“ ir „Amber Grid“ dešimties metų tinklo plėtros planus yra pateikta šio tarpinio pranešimo 3.5 skirsnyje.


Siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, 2018 m. „Litgrid“ ir „Xxxxx Xxxx numato planuoja pristatyti rangovams ir tiekėjams 2019 metais numatomus jgyvendinti projektus bei planuojamus darbus, kuriems ketinama skelbti rangos konkursus.

Lygios teisės

Grupės bendrovės kuria vertybėmis grjstą organizacinę kultūrą ir pasisako už lygias darbuotojų teises bei vienodas galimybes darbe nepriklausomai nuo lyties, etninės kilmės, rasės, tautybės, socialinės padėties, amžiaus, negalios, narystės politinėje partijoje ar asociacijoje, religinių jsitikinimų ar lytinės orientacijos.

Taip pat netoleruojamas bet kokia forma galintis pasireikšti priekabiavimas, psichologinis smurtas, patyčios ar naudojimasis užimama padėtimi.


Darbuotojas, matęs ir/ar turintis jtarimą ir/ar esantis diskriminavimo, priekabiavimo ar seksualinio priekabiavimo

atvejo liudininku, apie tai praneša savo tiesioginiam vadovui arba Bendrovės paskirtam atsakingam asmeniui.


Bendrovėje yra užtikrinamas konfidencialumas nagrinėjant skundus, atitinkamai, visi darbuotojai ir Xxxxxxxx bet kokią informaciją, gautą nagrinėjant pažeidimą, turi laikyti konfidencialia. Šios nuostatos pažeidimas laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu.


Per pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius EPSO-G grupėje nėra gauta pranešimų dėl diskriminacijos ar kitų incidentų, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais darbe.

Grupės bendrovės užtikrina, kad darbo sąlygos atitiktų Lietuvos Respublikoje taikomus teisės aktus, tarptautinius standartus ir rekomendacijas bei siekia sukurti orias darbo sąlygas, susijusias su darbo valandomis, savaitiniu poilsiu, atostogomis, darbuotojų sauga ir sveikata, motinystės apsauga bei tinkamu darbo bei šeiminių santykių balansu.

Dėl to, EPSO-G grupės bendrovės sistemingai analizuoja darbo aplinką ir nuolatos ją tobulina. Siekiant jmonei nustatytų tikslų ir tobulėjimo, darbuotojų nuomonės vertinimai atliekami ne rečiau kaip kas du metus vykdomose darbuotojų pasitenkinimo apklausose, kurių rezultatai naudojami veiklos planų koregavimui.

Grupėje darbuotojų daugumą sudaro vyrai. Tam didelės jtakos turi veiklos specifika: moterys rečiau renkasi techninio inžinerinio profilio ir lauko sąlygomis atliekamus technologinius darbus bei su jais tiesiogiai susijusias specialybes. Grupės bendrovėse siekiama proporcingo lyčių atstovavimo identifikuojant priemones ir veiksmus padedančius jgyvendinti šią nuostatą.

Per pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius EPSO-G jmonių grupėje nebuvo gauta pranešimų dėl lyties diskriminacijos.

Aplinkos apsauga

Grupės bendrovės, kurių veikla gali daryti poveikj aplinkai, diegia pažangias technologijas, padedančias mažinti veiklos poveikj aplinkai ar gerai aplinkos būklei atkurti, taiko priemones, procesus pagal visuotinai priimtus aplinkosaugos standartus. Analogiško elgsenos standarto reikalaujama iš pirkimuose dalyvaujančių rangovų ir subrangovų.

„Amber Grid“ bendrovėje yra jdiegta tarptautinių standartų ISO 14001 bei OHSAS 18001 reikalavimus atitinkanti aplinkosaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema. Aplinkos apsaugos ir darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema integruota „Amber Grid“ veiklos planavimo, organizavimo bei valdymo procesuose. Standartais nustatytas aplinkosaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas padeda užtikrinti nuolatinj veiklos keliamo poveikio aplinkai, profesinės rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai mažinimą bei veiklai taikomų tarptautiniais ir LR teisės aktais, reglamentais, kitais norminiais dokumentais nustatytų reikalavimų jgyvendinimą.

Numatomoms statyti elektros perdavimo linijoms „Litgrid“ atlieka poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūros, kurių išvados jvertinamos rengiant techninius projektus.

Rengiant projektavimo užduotis visoms naujai statomoms ar rekonstruojamoms transformatorių pastotėms ir skirstykloms nustatomi aplinkosaugos reikalavimai. Visais atvejais stengiamasi parinkti mažiau kenksmingus aplinkai jrenginius. Pavyzdžiui, rekonstruojant transformatorių pastotes iki šiol naudoti alyviniai jungtuvai keičiami modernesniais dujiniais. Taip mažinama aplinkos taršos rizika avarijos atveju, be to mažėja jrenginių eksploatacijos kaštai.

Kadangi 330 kV jtampos transformatorių pastotės pereina prie nuotolinio valdymo be nuolat budinčio personalo, jrengiamos galimai užterštų lietaus nuotekų išvalymo sistemos su automatiniu alyva užteršto srauto uždarymu ir informacijos perdavimu j sistemos valdymo centrą. Rangovai jpareigojami organizuoti darbus taip, kad būtų išvengta galimo poveikio aplinkai arba poveikis sumažintas, sutvarkyti statybos metu susidarančias atliekas, apskaityti bei deklaruoti importuotas apmokestinamąsias pakuotes ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Perkant darbus, reikalaujama, kad rangovai turėtų jsidiegę Aplinkos vadybos sistemas pagal standartą LST EN ISO 14001. Priimant atliktus darbus patikrinama, ar rangovai jvykdė reikalavimus, ar tinkamai sutvarkė atliekas ir ar turi tai patvirtinančius dokumentus.

Poveikio aplinkai stebėsena


2018 m. buvo tęsiamas Lietuvos-Lenkijos jungties „LitPol Link“ poveikio aplinkai monitoringas. Pavasarj ir rudenj buvo vykdomas migruojančių žąsų ir vandens paukščių sankaupų nustatytuose monitoringo taškuose apskaitos. Taip pat atlikta monitoringo programoje numatyta saugomų varliagyvių, roplių, vėžlių ir gamtinių buveinių stebėsena.

Monitoringų ataskaitos pateiktos suinteresuotoms valstybinėms institucijoms.

Drauge su Lietuvos ornitologų draugija „Litgrid“ jgyvendina Europos komisijos ir Aplinkos ministerijos dalinai finansuojamą projektą „Paukščių apsaugos priemonių jdiegimas Lietuvos aukštosios jtampos elektros perdavimo tinkle“. Šio projekto tikslai – sumažinti migruojančių paukščių žūtj, pagerinti pelėsakalių veisimosi sąlygas Lietuvoje, stebėti paukščių žuvimo atvejus prie aukštosios jtampos elektros perdavimo tinklo ir teikti rekomendacijas dėl jų apsaugos. Elektros perdavimo linijų laidų matomumas yra didinamas jrengiant ant linijų specialias paukščiams labiau matomas („pakabuko“ ir „spiralės“ tipų, angl. birddiverting) priemones tose vietose, kur paukščių migracija yra intensyviausia. Vietose, kur stebimos didžiausios baltųjų gandrų priešmigracinės būrimosi vietos jrengiamos specialios paukščių apsaugos – neleidžiantys tūpti virš izoliatorių „šakutės“ tipo jtaisai, taip pat girliandose keičiami viršutiniai izoliatoriai j didesnio diametro ir taip mažinantys trumpo jungimo galimybes.

Ornitologų parinktose vietovėse 110 kV jtampos atramose jrengiami specialūs inkilai pelėsakaliams.

2018 m. pirmą pusmetj „Litgrid“ pradėjo pirkimo procedūros jdiegti priemones mažinančias nuo veikiančių elektros jrenginių j gyvenamąją aplinką sklindantj triukšmą Klaipėdos TP, ir pagerinti šalia pastotės jsikūrusių gyventojų sąlygas.

Parama

EPSO-G jmonių grupėje galioja patvirtinta paramos politika remiasi penkerių metų veiklos strategijos tikslais, vertybėmis ir nuostata - teikiama parama privalo būti vieša ir nekelti visuomenei abejonių dėl savo tikslingumo bei skyrimo proceso skaidrumo.

EPSO-G yra valstybės valdoma jmonė, todėl viena svarbiausių jos pareigų yra mokėti dividendus akcininkui, kuris juos skirsto būtinosioms visuomenės reikmėms per šalies biudžetą. Todėl, siekiant jgyvendinti EPSO-G strategijoje numatytus tikslus, grupės jmonės gali teikti paramą tik iš anksto numatytoms sritims.

Per pirmuosius šešis 2018 m. mėnesius EPSO-G grupės jmonės paramos neteikė.


Daugiau informacijos apie EPSO-G socialinę atsakomybę ir vykdomas veiklas pateikiama integruotoje socialinės atsakomybės ataskaitoje, kuri parengta remiantis susitarimo principais bei „Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos“ (angl. Global Reporting Initiative, GRI) rekomendacijomis, kurios padeda jvertinti veiklą pagal ekonominius, aplinkosaugos, darbuotojų, žmogaus teisių, su visuomene bei rinka susijusius rodiklius.

11. Svarbūs įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos

Liepos mėn.

2018 m. liepos 13 – 18 d. valdymo bendrovė EPSO-G pasirašė sutartis su patronuojamomis bendrovėmis „Litgrid“ ir

„Amber Grid“ dėl mokestinių nuostolių perdavimo. Sutarčių sąlygos numato, kad:

• „Litgrid“ sumokės EPSO-G 15 proc. nuo perimtos mokestinių nuostolių sumos, t. y. 680 000 Eur už 2014 m.

ir 680 000 Eur už 2015 metus.

• „Xxxxx Xxxx“ sumokės „EPSO-G“ 15 proc. nuo perimtos mokestinių nuostolių sumos, t.y. 563 000 Eur už 2016

m. ir 430 000 Eur už 2017 metus.

Sutartys pasirašytos EPSO-G audito komitetui pateikus nuomonę, kad sandoriai yra sąžiningas visų „Litgrid“ ir „Amber Grid“ akcininkų atžvilgiu, mokestinių nuostolių perdavimas vykdomas pelno mokesčio jstatymo numatyta tvarka.


Rugpjūčio mėn.

2018 m. rugpjūčio 1 d. Juridinių asmenų registre jregistruota atnaujinta EPSO-G valdymo bendrovės jstatų redakcija, kuri padidina bendrovės valdybos atsakomybę suteikiant jai priežiūros funkciją. Įgyvendinus šj Šiaurės Europos šalyse taikomą korporatyvinio valdymo modelj, EPSO-G organizacinė ir valdymo struktūra taps paprastesnė, efektyvesnė ir toliau atitiks aukščiausius valdysenos standartus. Šiems pokyčiams vienintelė valdymo bendrovės EPSO-G akcininkė - Energetikos ministerija - pritarė 2018 m. balandžio 24 d.. Išsami informacija apie tai pateikta šio tarpinio pranešimo Valdysenos ataskaita skirsnyje.

Nuo 2018 m rugpjūčio 1 d. „Litgrid“ valdybos sprendimu buvo sustabdyta patronuojamos bendrovės UAB „Litgrid Power

Link Service“ veikla, visi darbuotojai perkelti dirbti j „Litgrid“. Tai reiškia, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. elektros jungčių

„Litpol Link“ ir „Nord Balt“ eksploatacijos darbus vykdo „Litgrid“.

Document Metadata

Filed: August 22nd, 2018