Pavadinimas Partnerystės sutartis Redakcija Pirmieji metai 2021 Paskutiniai metai 2027 Komisijos sprendimo numeris Komisijos sprendimo data

2021–2027 M. PARTNERYSTĖS SUTARTIS


2021-2027 m. Partnerystės sutartis



CCI


Pavadinimas

Partnerystės sutartis

Redakcija


Pirmieji metai

2021

Xxxxxxxxxxx xxxxx

0000

Komisijos sprendimo numeris


Komisijos sprendimo data





TURINYS

TURINYS 2

Lentelių sąrašas 3

Naudojamos santrumpos ir terminai 4

1. Politikos tikslų atranka 5

2. Pasirinktos politikos priemonės, koordinavimas ir papildomumas 11

2.1 Kiekvieno PS numatyto fondo atveju pasirinktų politikos priemonių ir pagrindinių numatomų rezultatų xxxxxxxxx 00

2.2 Fondų koordinavimas, atskyrimas bei papildomumas ir, kai tinkama, nacionalinių ir regioninių programų koordinavimas 19

2.3 PS numatytų fondų, PMIF, VSF, SVVP ir kitų Sąjungos priemonių tarpusavio papildomumas ir sinergija  21

3. Perkėlimai 24

3.1. Lėšų perkėlimas tarp regionų kategorijų 24

3.2. Lėšų perkėlimas tarp ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo arba į kitą fondą ar fondus 25

4. Sąjungos įnašo techninei paramai finansuoti forma 26

5. Paramos telkimas pagal temas 27

6. Preliminarus finansinis asignavimas iš kiekvieno fondo, kuriam taikoma partnerystės sutartis, pagal politikos tikslą, konkretų TPF tikslą ir techninę paramą nacionaliniu ir, kai tikslinga, regioniniu lygmeniu 27

7. Planuojamų partnerystės sutartyje numatytų fondų programų sąrašas su atitinkamais preliminariais finansiniais asignavimais, suskirstytais pagal fondus, ir atitinkamu nacionaliniu įnašu pagal regiono kategorijas 29

8. Veiksmų, kurių ketinama imtis siekiant sustiprinti administracinius gebėjimus įgyvendinti partnerystės sutartyje numatytus fondus, xxxxxxxxx 00

9. Integruotas požiūris siekiant spręsti demografinius uždavinius ir (arba) tenkinti specifinius regionų ir teritorijų poreikius 32

10. Reikiamos sąlygos 33

11. Preliminarus klimato srities tikslas 33




Lentelių sąrašas




Naudojamos santrumpos ir terminai

AIE – atsinaujinančių išteklių energija

BIVP – bendruomenės inicijuota vietos plėtra

BVP – Bendrasis vidaus produktas

EGADP – Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. Recovery and Resilience Facility)

EITP - Europos infrastruktūros tinklų priemonė

EJRŽAF – Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondas

EK – Europos Komisija

ES – Europos Sąjunga

ESF+ – Europos socialinis fondas

ES fondai – ESF+, ERPF ir SaF

BŽP – Bendroji žuvininkystės politika

EŽŪFKP – Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

IJP – Integruotos jūrų politikos

IRT – informacinės ir ryšių technologijos

IT – informacinės technologijos

ITI – integruotos teritorinės investicijos

KKI – kultūros ir kūrybinės industrijos

LŽŪKPSP - Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas

MSI – mokslo ir studijų institucijos

MTEP – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

MTEPI – moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra ir inovacijos

MVĮ – mažos ir vidutinės įmonės

NPP – 2021–2030 metų nacionalinės pažangos programa, patvirtinta

NVO – nevyriausybinės organizacijos

Programa – 2021–2027 m. ES fondų investicijų programa

RPT – Regiono(-ų) plėtros taryba(-os)

S3 – Sumaniosios specializacijos strategija (koncepcija)

SaF – Sanglaudos fondas

SVV – smulkusis ir vidutinis verslas

ŠESD – šiltnamio efektą sukeliančios dujos

TEN-T – transeuropinis transporto tinklas

VKS – valdymo ir kontrolės sistema

VVG – vietos veiklos grupės

VVL – Vidurio ir Vakarų Lietuva


1. Politikos tikslų atranka

1 lentelė. Politikos tikslų atranka ir pasirinkimo pagrindimas

Pasirinktas politikos tikslas

Programa

Fondas

Pasirinkto politikos tikslo pagrindimas

Konkurencingesnė ir pažangesnė Europa, skatinant novatorišką ir pažangią ekonomikos pertvarką ir regionų IRT jungtis (toliau – 1-asis politikos tikslas)

ES fondų investicijų programa

ERPF

Lietuvos proveržį stabdo 3 esminiai inovacijų sklaidos iššūkiai: žemi MVĮ inovacijų absorbciniai pajėgumai (ypač regionuose); nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių ir žemas verslo investicijų į MTEP santykis lyginant su BVP; menkas verslo ir mokslo tarptautiškumo (dalyvavimo tarptautiniuose projektuose, tinkluose) lygis.

Remiantis Europos inovacijų švieslentės rezultatais, Lietuvos inovacijų sistemos augimas ilguoju 2011–2018 m. laikotarpiu buvo didžiausias ES (25,7 % pagerėjimas). Dėl ilgą laiką buvusio žymaus atsilikimo, Lietuva dar atsilieka nuo ES vidurkio (pagal suminį inovatyvumo indeksą siekia 75 % 2018 m. ES vidurkio). Investicijų į MTEP rodiklis 2018 m. sudarė 0,94 % BVP ir išlieka daugiau nei dvigubai mažesnis už ES vidurkį, kuris sudarė 2,18 % Vis tik verslo investicijos nuo 2012 m. stabiliai auga. Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI) 2019 m. Lietuva užėmė 14 vietą tarp 28 ES valstybių narių, atvirųjų duomenų srityje Lietuva užima 25 vietą tarp ES šalių narių, o labiausiai taisytina reitingo komponentė – žmogiškųjų išteklių skaitmeniniai įgūdžiai. Lietuva pagal darbo našumo augimą yra viena sparčiausiai augančių ES valstybių narių. Tačiau išsėmus augimo šaltinius ir neužtikrinus žiniomis grįsto augimo, Lietuvai gresia pakliūti į vidutinių pajamų spąstus.

Lėtą Lietuvos ekonomikos transformaciją į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką sąlygoja struktūrinės ūkio problemos. Pirma, didelė dalis šalies ekonomikos remiasi tradiciniais ūkio sektoriais, o augimas grindžiamas sąlyginai pigia darbo jėga. Trūksta paskatų pagrindiniams ekonomikos veikėjams persiorientuoti į inovacijomis grįstą augimą, o jaunoms inovuojančioms įmonėms – steigtis. Brangstant esminiams gamybos veiksniams (technologijoms, žaliavoms, darbo jėgai) mažėja tokių įmonių konkurencingumas. Todėl ir tradiciniuose sektoriuose yra potencialių inovatorių. Antra, Lietuvos inovatoriai yra sąlyginai maži, silpnai bendradarbiaujantys, todėl jų potencialas sukurti didelio poveikio inovacijas yra palyginti žemas dėl kritinės investicijų masės stokos. Xxxxx svarbu stiprinti inovatorių bendradarbiavimą ir kritinę masę. Trečia – silpni gebėjimai viešajame sektoriuje (MSI) komercinti kuriamas žinias ir jas perduoti privačiam sektoriui. Išlieka aktualūs kiti MTEP veiklos vykdymo MSI iššūkiai: aukšto tarptautinio lygio MTEP rezultatų stygius; ribotos Lietuvos tyrėjų dalyvavimo apimtys tarptautinėse MTEP programose ir infrastruktūrose; neišplėtoti MSI „trečiosios misijos“ (verslumo, žinių ir technologijų perdavimo) pajėgumai; nepakankamas tyrėjų karjeros patrauklumas bei žemas Lietuvos MTEPI sistemos patrauklumas tyrėjams iš užsienio bei tyrėjų versle skaičius.

Situaciją apsunkina ir nepakankamai išvystyta IRT infrastruktūra. Nors Lietuva padarė nemažą pažangą ir pasiekė aukštą 4G aprėptį (100 % namų ūkių), o judriojo plačiajuosčio ryšio skverbtis (abonentų skaičius 100 gyventojų) Lietuvoje siekia 103 % ir yra didesnė nei visoje ES, pastebima reikšminga stagnacija fiksuoto plačiajuosčio ryšio aprėpty, kuri yra labiausiai neišvystyta kaimo vietovėse, kur tokios infrastruktūros diegimas privatiems investuotojams yra nerentabilus.

Įvardintos pagrindinės Lietuvos ekonomikos struktūros silpnybės ir ūkio plėtros iššūkiai bus mažinami įgyvendinant Sumaniosios specializacijos (koncepcijos) prioritetus ir skatinant perėjimą į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką. Planuojama remti investicijas į MTEP bei inovacijas. Bus skatinamas įsijungimas į tarptautines mokslinių tyrimų infrastruktūras bei konkurencingas dalyvavimas tarptautinėse MTEP ir inovacijų programose.

Siekiant didinti ekonomikos ir viešojo sektoriaus skaitmenizavimą, bus investuojama į MVĮ ir viešųjų paslaugų skaitmeninimą, į paklausą orientuotų mokslo duomenų atvėrimą ir viešojo sektoriaus duomenų naudojimą, užtikrinant kibernetinį saugumą ir DI panaudojimą.

Žalesnė, mažo anglies dioksido kiekio ir prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinanti ekonomika ir atspari Europa, skatinant perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją bei valdymą ir tvarų judumą mieste (toliau – 2-asis politikos tikslas)

ES fondų investicijų programa, Žuvininkystės veiksmų programa

ERPF,

Sanglaudos fondas,

EJRŽAF

Lietuvai kyla nemažai iššūkių, susijusių su žaliosios pertvarkos ir klimato kaitos mažinimo tikslų, nustatytų NEKSVP, įgyvendinimu. Šalies išteklių našumo rodiklis (2018 m. – 0,66 Eur/kg) yra 3 kartus, o energetinio našumo rodiklis (2018 m. – 4,9 Eur/kgne) 2 kartus mažesnis už ES vidurkį (atitinkamai, 2,04 Eur/kg ir 8,5 Eur/kgne). Ypač didelis energijos suvartojimas namų ūkių ir transporto sektoriuose. Nedidelis inovatyvių ŠESD mažinimo technologijų pritaikymas pramonės įmonėse, žemės ūkio bei transporto sektoriuose. Lietuvos energetinės priklausomybės rodiklis išlieka aukštas: 2018 m. sudarė 75 % (ES vidurkis – 55 %). Nepaisant didelės pažangos gerinant atliekų tvarkymo veiksmingumą, atliekų šalinimas sąvartynuose išlieka pigiausiu ir vis dar svarbiu atliekų tvarkymo būdu, o žiedinio (pakartotinio) medžiagų naudojimo lygis – gerokai žemesnis už ES vidurkį (2018 m. ES-28 rodiklis – 11,7 %, Lietuvos – 4,8 %). Mažėja mėlynosios ekonomikos indėlis į bendrąjį šalies BVP (2016 m. sudarė 1,2 %). Dėl nedarnios urbanizacijos ir priemiesčių plėtros, aplinkos taršos, neracionalaus gamtos išteklių naudojimo, invazinių rūšių plitimo ir klimato kaitos veiksnių kinta šalies kraštovaizdis, nyksta biologinė įvairovė, didėja buveinių ir rūšių populiacijų fragmentacija ir sutrinka ekosistemų funkcijos bei jų paslaugų teikimas.

Atsižvelgiant į aplinkosaugos ir energetikos sričių problemas Lietuva numato skatinti perėjimą prie švarios ir teisingos energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, prisitaikymą prie klimato kaitos, ekstremalių klimato reiškinių rizikos prevencijos bei jos valdymo, skatinti biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą, skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir tausiai naudoti išteklius. Taip pat investuoti į prie vandens prieinamumo gerinimą ir tvaraus vandens išteklių skatinimą.

Siekiant šalies poveikio klimato neutralumui, bus investuojama į energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones, ŠESD mažinimą, AEI dalies bendrame energijos suvartojime didinimą, vietinės energijos iš AEI gamybą elektros ir šilumos sektoriuose, į pažangiųjų elektros energijos technologijų ir sprendimų energetiniuose tinkluose diegimą, žiedinės ekonomikos vystymą.. Transporto sektoriuje bus įgyvendinami 2014–2020 m. parengti darnaus judumo mieste planai, sprendžiamos išmetamų teršalų kiekio, bevariklio transporto infrastruktūros integracijos, spūsčių miestuose mažinimo, saugumo didinimo, viešojo transporto patrauklumo, ekologiškumo bei prieinamumo didinimo problemos.

Planuojamos priemonės reikšmingai prisidės prie NEKSVP nustatytų tikslų įgyvendinimo ir 2020 m. Tarybos rekomendacijos dėl investicijų sutelkimo į žaliąją pertvarką.

Siekiant reaguoti į žuvininkystės sektoriaus iššūkius bus siekiama sukurti lanksčias paramos priemones, remiantis atskirų prioritetų SSGG analize bei identifikuotais poreikiais, padėsiančias pereiti nuo daugybės labai specifinių mažų priemonių prie išsamesnių veiksmų planų, kuriuos būtų galima lanksčiai naudoti pasikeitus aplinkybėms. Lietuvos Žuvininkystės veiksmų programą remiasi ES biologinės įvairovės strategija ir „Nuo ūkio iki stalo“ strategiją. EJRŽAF lėšomis bus siekiama didesnio žvejybos sektoriaus tvarumo ir žvejybos išteklių pajėgumų subalansavimo, taip pat prisidedama prie vandenų ekosistemos apsaugos ir atkūrimo (pirmiausiai įgyvendinant išsaugojimo priemones, skirtas ilgalaikiam išteklių atkūrimui ir sprendžiant taršos jūrų šiukšlėmis iššūkius). Reikšmintas dėmesys (daugiau nei 15 % Lietuvai skirto biudžeto) bus skiriama BŽP priemonėms įgyvendinti – Duomenų rinkimui bei Kontrolės ir vykdymo užtikrinimui. Taip pat numatoma stiprinti jūrų bei vandenynų tvaraus valdymo priemones. Didžiausias dėmesys ir beveik trečdalis Lietuvai skirto biudžeto numatyta skirti tvariai ir ekonomiškai perspektyviai akvakultūros veiklai skatinti reikšmingai prisidedant prie Europos žaliojo kurso strategijų įgyvendinimo.

Geriau sujungta Europa, skatinant judumą (toliau – 3-asis politikos tikslas)

ES fondų investicijų programa

ERPF,

Sanglaudos fondas

Lietuvos konkurencingumą mažina ir bendrosios rinkos naudą riboja nepakankamas tarptautinis susisiekimas geležinkelių, kelių, jūrų ir oro transportu. Užtikrinus geresnį susisiekimą padidėtų ekonomikos našumas ir pagerėtų sąlygos pasinaudoti visais bendrosios rinkos teikiamais privalumais. Transporto sektoriaus rezultatai, susiję su TEN-T kelių ir geležinkelių tinklu, investicijomis į mokslinius tyrimus ir inovacijas, tvarumo apsektais ir kelių eismo sauga, gerokai prastesni nei ES vidurkis. Kalbant apie TEN-T kelių tinklą, nors Lietuva per pastaruosius metus pasiekė reikšmingą pažangą, baigtumo rodikliai vis dar yra žemesni negu kitų ES šalių vidurkis ir neatitinka TEN-T techninių parametrų: trūksta būtinų infrastruktūros komponentų, tokių kaip aplinkkeliai, atskiros TEN-T tinklo jungtys su regionais, pagrindiniais miestais ir ekonominiais centrais, o kelių transporto informacinių technologijų sistemos neatitinka ES modernių transporto informacinių sistemų lygio.

Tiek EK, tiek EBPO vertinimu, reikėtų taip pat užtikrinti saugesnę transporto infrastruktūros kokybę, gerinti eismo dalyvių elgesį bei skatinti naudoti saugesnius automobilius, nes žuvusiųjų keliuose skaičius, nors ir sumažėjo, vis dar viršija ES vidurkį. Žuvusiųjų dėl eismo įvykių keliuose skaičius, tenkantis vienam milijonui gyventojų, 2019 m. sudarė 66, kai ES – 51. Tuo tarpu geležinkelių sektorius taip pat patiria reikšmingų iššūkių. Siekiant bendrų transporto sistemos tvarumo tikslų, geležinkelių elektrifikacijos mastas išlieka labai mažas ir yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje. Lietuvos transporto sektoriaus sąlygas daryti mažesnį neigiamą poveikį aplinkai taip pat apsunkina ir tai, jog Lietuva pasižymi menkai išvystyta transporto sistemos funkcionavimo ir infrastruktūros tarpusavio sąsaja, t.y. skirtingų transporto rūšių intermodalumu.

Įvardintos pagrindinės Lietuvos transporto sistemos funkcionavimo ir infrastruktūros problemos ir iššūkiai bus sprendžiami įgyvendinant Lietuvos susisiekimo plėtros iki 2050 m. strategiją (toliau – LSPS).

Investicijų pagalba bus siekiama pagrindinio ir visuotinio TEN-T kelių bei pagrindinio TEN-T geležinkelių tinklo rekonstrukcijos arba modernizavimo, transporto informacinių sistemų diegimo, intermodalios transporto sistemos infrastruktūros plėtros. Taip pat rekonstruojamas arba modernizuojamas pagrindinis TEN-T kelių tinklas, greitkeliai, nacionaliniai, regioniniai ar vietos keliai bei integraliai vystoma bevariklio transporto susisiekimo infrastruktūra.

Socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį (toliau – 4-asis politikos tikslas)

ES fondų investicijų programa,

Materialinio nepritekliaus mažinimo programa

ESF+,

ERPF

2018 m. Lietuvoje buvo 28,3%, arba 794 tūkst., asmenų, kuriems grėsė skurdas arba socialinė atskirtis, ES vidurkis siekė 21,8% Lietuvos viešosios išlaidos socialinei apsaugai yra palyginti mažos. Tikėtina, kad neigiamas pandemijos poveikis užimtumui ir namų ūkių pajamoms šias problemas dar labiau paaštrins. Programos investicijomis bus įgyvendinama 2019-2020 m. Tarybos rekomendacija mažinti pajamų nelygybę, skurdą ir socialinę atskirtį, be kita ko, gerinant mokesčių ir socialinių išmokų sistemos struktūrą.

Dėl pandemijos padarinių ekonomikai nedarbas 2020 m. išaugo nuo 8 % (2019 m. rugpjūčio 1 d.) iki 12,8% (2020 m. rugpjūčio 1 d.). Lietuvoje išlieka aktuali kvalifikuotų darbuotojų ir reikiamų įgūdžių stokos problema, kylanti dėl nepakankamos švietimo sistemos atitikties darbo rinkos poreikiams ir menko suaugusiųjų dalyvavimo mokymosi programose. Dalyvavimo suaugusiųjų mokymosi programose rodiklis žemas: 2018 m. siekė 6,6% ir buvo gerokai mažesnis nei ES vidurkis (11,1%).

Egzistuoja dideli regionų ir atskirų socialinių grupių dalyvavimo darbo rinkoje skirtumai, darbo rinka nėra pakankamai įtrauki – gana aukštas pažeidžiamoms grupėms priklausančių asmenų nedarbo lygis, daug žemos kvalifikacijos asmenų arba neįgaliųjų nedirba ir nesimoko. Programos investicijomis bus įgyvendinama 2020 m. Tarybos rekomendacija didinti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimą bei aprėptį ir gerinti įgūdžius.

2020 m. šalies ataskaitoje EK nurodo, kad Lietuvai reikalingos tolesnės investicijos į švietimo ir mokymo sistemos kokybę bei efektyvumą. 2018 m. EBPO Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) rezultatai rodo, kad visų trijų testuotų dalykų Lietuvos vidutiniai rezultatai yra prastesni už ES vidurkį, o mokinių rezultatams didelį poveikį turi socioekonominė padėtis. Nepakankamus rezultatus lemia lėtai įgyvendinama pirminio mokytojų rengimo sistemos reforma, neoptimalus mokyklų tinklas, atskirtis dėl gyvenamosios vietovės ir specialiųjų ugdymo poreikių. Programos investicijomis bus įgyvendinama 2019 m. rekomendacija gerinti visų švietimo ir mokymo sistemos lygmenų, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę ir didinti jų efektyvumą.

Lietuvos ekonomikos vystymuisi bei visuomenės gerovei iššūkių kelia demografiniai pokyčiai – kinta gyventojų amžiaus struktūra, visuomenė sensta – mažėja vaikų, jaunų ir darbingo amžiaus ir daugėjo vyresnio amžiaus žmonių. Lietuvos gyventojų bendros sveikatos rodikliai smarkiai atsilieka nuo ES šalių. Išvengiamo mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir dėl savižudybių, daugiausia vyrų, rodikliai daugiau nei dvigubai viršija ES vidurkį. Tokiu pat mastu ES vidurkį viršija prevencijos ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumas.

Prasti Lietuvos gyventojų bendros sveikatos rodikliai reikalauja sveikatos sistemos peržiūros ieškant sprendimų, kurie leistų didinti sveikatos sistemos efektyvumą lygiagrečiai gerinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę. Dėl pandemijos kilęs papildomas spaudimas sveikatos sistemai dar labiau išryškino struktūrines ir organizacines problemas, trukdančias operatyviai reaguoti į iškilusius iššūkius, ypač susijusius su sveikatos paslaugų kokybės ir prieinamumo užtikrinimu. Programos investicijomis bus įgyvendinama 2020 m. Tarybos rekomendacija gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, įperkamumą ir sistemos efektyvumą.

Daugiau kaip pusės Lietuvos privačiame ir NVO sektoriuje veikiančių KKI veikla pandemijos laikotarpiu buvo visiškai sustabdyta. Tai sąlygojo, kad šiame sektoriuje dominuojantys darbuotojai - jaunimas, socialiai pažeidžiamų ir jautrių grupių atstovai bei moterys neteko darbo. Didinant KKI atsparumą panašioms krizėms turi būti sprendžiami jautrių nedarbui visuomenės grupių užimtumo iššūkiai.

Pandemijos metu sumažėjęs kultūros objektų ir paslaugų vartojimas išryškino būtinumą kultūros infrastruktūros įveiklinimą sieti teikiant kultūros ir kitas paslaugas taip prisidedant prie visuomenės įtrauktiems ir ekonominės plėtros.

Piliečiams artimesnė Europa, skatinant tvarią ir integruotą visų rūšių vietovių ir vietos iniciatyvų plėtrą (toliau – 5-asis politikos tikslas)

ES fondų investicijų programa, Žuvininkystės veiksmų programa

ERPF,

EJRŽAF

Regioniniai skirtumai Lietuvoje yra didesni nei ES vidurkis ir pastaruosius du dešimtmečius didėja. Sparčios Lietuvos ekonominės konvergencijos teigiamą poveikį daugiausiai junta dviejų miestų – Vilniaus ir Kauno – zonos. Vidutinio dydžio miestai nepritraukia pakankamai investicijų. Vangiai kuriantis naujoms darbo vietoms vidutiniuose miestuose, didėja struktūrinis nedarbas kaimo vietovėse (3,3 % 2018 m., palyginti su 1,9 % 2007 m.). Atitinkamai, sprendžiant regioninių ekonominių netolygumų problemas, pirmiausiai turi būti sustiprintas ekonominių centrų potencialas.

Pakrančių teritorijų bendruomenės, tradiciškai priklausomos nuo žuvininkystės ir (arba) akvakultūros, susiduria su ekonominiais ir socialiniais iššūkiais dėl natūralių žuvų išteklių mažėjimo. Joms būtina ieškoti alternatyvių ar papildomų ekonominių veiklų, visų pirma, stiprinant gebėjimus pasinaudoti mėlynosios ekonomikos augimo teikiamoms galimybėms.

Regionuose stiprėja infrastruktūriniai netolygumai. Spartus regionų gyventojų skaičiaus mažėjimas ir jų senėjimas neigiamai veikia viešųjų paslaugų efektyvumą, prieinamumą bei kokybę, kyla perteklinės viešosios infrastruktūros grėsmė, todėl svarbu investuoti į paslaugų konsolidavimą. Dėl didėjančios miestų driekos, gyventojams išsikeliant į priemiesčius, labiausiai tuštėja tankiai gyvenami didžiųjų miestų centrai ir (ar) arti centro esantys sovietmečiu statyti mikrorajonai, todėl mažėja didžiųjų Lietuvos miestų infrastruktūros efektyvumas. Regionų ekonominių centrų, didžiųjų miestų ir aplinkinių teritorijų viešojo transporto integracija yra nepakankama, todėl būtina investuoti į viešojo transporto sistemos pertvarkymą regioniniu principu.

2020 m. priimtame Lietuvos Respublikos Regioninės plėtros įstatyme apibrėžiamos naujos formos regionų plėtros tarybos, atstovaujančios bendrus savivaldybių interesus ir koordinuojančios regioninės politikos įgyvendinimą, jų atsakomybės ir funkcijos. Šių tarybų kompetencijų didinimas tampa esmine prielaida efektyviai regioninei politikai įgyvendinti.

Siekiant teritorinės sanglaudos tikslų ERPF lėšomis numatoma investuoti į miestus visuose regionuose, nes jie atlieka pagrindinį vaidmenį telkdami gyventojus, investicijas, viešąsias paslaugas ir darbo vietas ir koncentruoti investicijas tam, kad panaudoti funkcines zonas sudariusių savivaldybių bendrų veiksmų potencialą vietos lygmeniu sprendžiant atskirties, viešųjų paslaugų prieinamumo problemas ir mažinti regionų vidinius ekonominius netolygumus. Investuojant į miestus, skiriant 8 % ERPF lėšų, veiksmai bus įgyvendinami 10-ies regionų administraciniuose centruose, kuriuose yra didžiausia regionų gyventojų, darbo vietų ir viešųjų paslaugų koncentracija, 3 jų didžiausių miestų atveju apimant ir šių miestų priemiestines teritorijas. Įgyvendinant veiksmus funkcinėse zonose, kurių teritorija nustatoma savivaldybių tarybų iniciatyva ir regiono plėtros tarybos sprendimu, numatoma regionų plėtros iššūkius spręsti laikantis teritorinio požiūrio, remiant savivaldybių bendradarbiavimą funkcinėse zonose. Taip pat bus remiamos investicijos į valdymo gebėjimus ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo palaikymą.

Įgyvendinant 2021–2027 m. Žuvininkystės veiksmų programą EJRŽAF lėšomis bus plečiamas BIVP metodo taikymas. Numatoma skatinti Lietuvos Žvejybos ir akvakultūros regionuose susikūrusias VVG atlikti svarbesnį vaidmenį, plėtojant mėlynąją ekonomiką vietos lygmeniu, stiprinant šių regionų konkurencingumą ir efektyvų jūrų bei vidaus vandenų išteklių naudojimą.

Teisingos pertvarkos fondo konkretus tikslas

ES fondų investicijų programa

TPF

Pagrindinis JTF tikslas yra švelninti neigiamą su klimato kaita susijusios pertvarkos poveikį, suteikti suteikiant paramą labiausiai paveiktiems regionams ir žmonėms darbuotojams, skatinant subalansuotą galimybę iki 2050 m. spręsti perėjimo prie neutralios klimato ekonomikos socialinį, užimtumo, ekonominį ir aplinkosauginį poveikį socio-ekonominę pertvarką.

Lietuvos taršos ŠESD intensyvumas, palyginti su sukurta pridėtine verte, yra vienas didžiausių ES. Tai lemia apskritai didelis Lietuvos ekonomikos energijos suvartojimo intensyvumas (beveik dvigubai viršijantis ES vidurkį) ir keli labai daug ŠESD išmetantys pramonės įrenginiai.

Trys didžiausi ŠESD skleidėjai Lietuvoje: „Achema“ (Kauno apskritis), „Orlen Lietuva“ (Telšių apskritis) ir „Akmenės cementas“ (Šiaulių apskritis) yra tiesiogiai ir netiesiogiai atsakingi už daugiau nei 25 tūkst. darbo vietų arba 2 % visų šalyje dirbančių asmenų. Taip pat iš dėl sąsajų su didžiausiais taršos skleidėjais, poveikį dėl pertvarkos patirs ir Klaipėdos apskrities nemažai žmonių važiuoja dirbti į „Orlen Lietuva“ įmonę. Galimas neigiamas perėjimo socialinis, užimtumo ir ekonominissocio-ekonominis poveikis gali lemti didelius darbo vietų, pajamų ir bendros pridėtinės vertės praradimus regioniniu ir vietos lygmeniu, jei trys įmonės laiku nesumažins ŠESD išmetimo.

Šio fondo investicijos į vietos ekonomikos įvairinimą ir modernizavimą regioninį mobilumą ir įgūdžius, skirtus konkretiems investuotojų poreikiams, papildys didesnes investicijas į funkcinių zonų plėtrą ir naujų įgūdžių vystymą, finansuojamų iš kitų ES fondų. Taip pat dalis TPF investicijos investicijų prisidės prie investicijų, kurių reikia bendram tikslui – 30 % Sąjungos biudžeto išlaidų skirti klimato srities tikslams pasiekti.

2. Pasirinktos politikos priemonės, koordinavimas ir papildomumas

    1. Kiekvieno PS numatyto fondo atveju pasirinktų politikos priemonių ir pagrindinių numatomų rezultatų santrauka

      2. Svarbiausi iššūkiai Lietuvai: netikėtai ištikusios krizės dėl COVID-19 pandemijos pasekmių šalinimas bei ekonomikos ir socialinių sistemų atsparumo krizėms didinimas, lėta Lietuvos ekonomikos transformacija link aukštesnės pridėtinės vertės, socialinė atskirtis ir nelygybė, kuri pandemijos metu tapo dar gilesnė, netolygi švietimo kokybė, lėtas švietimo skaitmenizavimas, prasti Lietuvos gyventojų bendros sveikatos rodikliai, ekonominiai ir socialiniai regioniniai skirtumai, nepakankamas TEN-T junglumas ir saugumas, spartėjanti klimato kaita, taršus transporto sektorius.

      Siekiant pasirinktų politikos tikslų bus atsižvelgiama į atitinkamas Lietuvai skirtas rekomendacijas, Šalies ataskaitos D ir Dbis priedus, Nacionalinę plėtros planą, Nacionalinį energetikos ir klimato planą, Europos socialinių teisių ramsčio principus, regioninius iššūkius. ir kitus ES (pvz. „Green Deal“, „Digital Europe“) ir nacionalinius strateginius dokumentus.

      Europos žaliasis kursas iškėlė ambicingą tikslą siekti tvarios ES ekonomikos ateities ir nustato pagrindą, kaip pasiekti klimatui neutralią ir žiedinę ekonomiką vėliausiai iki 2050 m. Lietuva įsipareigoja naudoti ES fondus pagal Partnerystės sutartį, siekiama maksimalaus poveikio: tiekti švarią, prieinamą ir saugią energiją; paspartinti perėjimą prie tvaraus ir pažangaus mobilumo; pramonės telkimą švariai ir žiedinei ekonomikai; vykdyti renovaciją energiją ir išteklius taupančiu būdu; siekti netoksiškos aplinkos, išsaugant ir atkuriant ekosistemas ir biologinę įvairovę; regionus ir miestus paverčiant atspariais klimato kaitos poveikiui atsižvelgiant į konkrečias iniciatyvas pagal Europos žaliąjį kursą. Be to, Lietuva panaudos ES fondus mobilizuodama mokslinius tyrimus ir skatindama inovacijas tvarumo srityje. Lietuva laikytis „nedarykite reikšmingos žalos“ principo, investuodama pagal visus politikos tikslus. Europos žaliasis kursas pabrėžia, kad jo tikslus galima pasiekti veikiant sąžiningai bei įtraukiai, todėl Lietuva rems labiausiai pažeidžiamus ir labiausiai patiriančius socialinius ir ekonominius perėjimo padarinius, kaip perkvalifikavimas ir kvalifikacijos kėlimas.

      Priemonės ir pagrindiniai rezultatai, siekiant 1-ojo politikos tikslo „Pažangesnė Europa“ (ERPF)

      2021–2027 m. laikotarpiu įgyvendinant Programos pirmąjį prioritetą „Pažangesnė Lietuva“ ERPF lėšos bus investuojamos į priemones, skatinančias Lietuvos ekonomikos transformaciją į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką, jos konkurencingumą ir skaitmeninį junglumą. Pagal šį prioritetą yra suplanuoti keturi uždaviniai, kurių įgyvendinimas prisidės prie Sumaniosios specializacijos strategijos (koncepcijos) įgyvendinimo Lietuvoje. Taip pat tikslo bus siekiama specialiojo prioriteto, skirto skaitmeninio junglumo gerinimui, pagalba.

      ERPF investicijomis numatoma siekti šių pokyčių Lietuvoje:

      Pagerinta Lietuvos inovacijų ekosistemos veikimą, tęsiami darbai konsoliduojant mokslo, technologijų ir inovacijų sistemą (Tarybos rekomendacija dėl inovacijų skatinimo įgyvendinimo). Iki 2022 metų pradžios planuojama įsteigti Inovacijų agentūrą, joje konsoliduojant inovacinės veiklos skatinimo funkcijas. Mokslinių tyrimų sistemos fragmentacija lemia žemą mokslinių tyrimų kokybę, todėl ES lėšos bus investuojamos tik įgyvendinus švietimo ir mokslo reformą, kuri apims aukštųjų mokyklų misijų išgryninimą, doktorantūros studijų vykdymo ir valstybės finansuojamų studijų vietų planavimo modelio sukūrimą, universitetinių studijų (siekiant jų tarptautiškumo, technologinių inovacijų diegimo, studentų mobilumo) atnaujinimą, dalyvavimą tarptautinėse programose, kt.

      Taip pat bus remiamos sisteminės paskatos skatinančios mokslininkus kurti daugiau komercinamų žinių, o taikomųjų mokslinių tyrimų vykdymas kartu su įmonėmis, pritraukiant jų kapitalą, prisidės prie ekonomikos transformacijos sukuriant ir realizuojant tarptautinėje rinkoje konkurencingus produktus bei MTEPI ir BVP santykio padidėjimo (Tarybos rekomendaciją dėl nuoseklios mokslo ir verslo bendradarbiavimo sistemos sukūrimo).

      Stiprinant mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus ir diegiant pažangiąsias technologijas, remiantis sumaniąja specializacija, numatoma: skatinti vykdyti taikomuosius MTEP (nuo TRL4), siekiant komercinamų žinių kūrimo: bus skatinamas tarpinstitucinis, mokslo ir verslo bei tarptautinis bendradarbiavimas įgyvendinant MTEP veiklas; didinti mokslo tarptautiškumo lygį, dalyvauti tarptautinėse MTEP programose, tinkluose ir infrastruktūrose; stiprinti žinių perdavimo ir komercinimo sistemą per MSI kuriamų žinių perdavimą ir komercinimą; didinti tyrėjų karjeros patrauklumą ir skatinti protų cirkuliaciją (podoktorantūra, tyrėjų mokslinės išvykos iš Lietuvos ir į Lietuvą; užsienio tyrėjų pritraukimas vykdyti MTEP veiklas Lietuvoje); skatinti startuolių vystymą, akceleravimą ir plėtrą.

      Numatoma skatinti inovacijų pasiūlą: investuoti į naujų aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo veiklas nuo naujo produkto idėjos vystymo, koncepcijos parengimo iki prototipo sukūrimo, jo komercinimo. Skatinti inovacijas viešajame sektoriuje (ikiprekybinius pirkimus): bus kuriamos paskatos verslui, ypač MVĮ, kurti naujus produktus, reikalingus viešojo sektoriaus poreikiams tenkinti. Skatinti MVĮ dalyvavimą tarptautinėse MTEPI iniciatyvose: siekiant stiprinti verslo pozicijas TVG, skatinti įmonių tarptautinę tinklaveiką bei skatinti TUI pritraukimą.

      Įvertinus Sostinės bei VVL regionų potencialą diegti inovacijas ir vykdyti MTEP veiklas, S3 išskirti didžiausią potencialą regionų plėtrai turintys prioritetai Sostinės ir VVL regionams.

      Šių tikslų bus siekiame pasitelkiant ir kitus finansavimo šaltinius: EH programa, InvestEU, EGADP ir EK tiesiogiai finansuojamomis programomis ir instrumentais.

      Siekiant skaitmenizavimo transformacijos, bus investuojama į kompetencijas didelio našumo skaičiavimo, DI, kibernetinio saugumo taikymo srityse. Atsižvelgiant į iššūkius, su kuriais susiduria Sostinės regionas ir VVL regionas, investicijos numatomos abiejuose regionuose, įvertinus konkretaus regiono problemos mastą ir specifiką. Siekiant skaitmeninės transformacijos mokslo srityje bei padidinti mokslo rezultatų tarptautinį matomumą, numatoma investuoti į mokslo duomenų atvėrimą bei integraciją į Europos atvirojo mokslo debesį.

      MVĮ skaitmeninimas bus skatinamas teikiant prioritetą tokių e-komercijos modelių diegimui, kurie leistų MVĮ persiorientuoti į produktų (jos gaminamų gaminių ir (ar) teikiamų paslaugų) skaitmeninimą, produktų elektroninę prekybą ir pristatymą. Investicijas numatoma skirti e. pardavimo sandorių sudarymo sprendimų diegimui, paslaugų ir produktų konfigūravimui ir vizualizacijai.

      Taip pat numatoma kurti naujus, inovatyvius įrankius ir technologinius sprendimus, kurie užtikrintų visiems šalies gyventojams ir verslui galimybes naudotis internetu; kurti inovatyvius technologinius sprendimus, prioritetą teikiant tiems, kurie padės atsirasti rinkoje neegzistuojančioms arba labai mažai naudojamoms patikimumo užtikrinimo paslaugoms; skatinti viešųjų institucijų atvirųjų duomenų, orientuotų į paklausą, naudojimą inovatyviems sprendimams ir skaitmeninėms paslaugoms kurti. Numatomos EGADP investicijos į duomenų prieinamumą, jų atvėrimą, valstybės duomenų struktūros modelio parengimą, duomenų mainų priemonių sukūrimą sudarys sąlygas atvirųjų duomenų naudojimui ir pritaikomumui versle.

      Tikslams pasiekti bus siekiama pasinaudoti tokių šaltinių galimybėmis: „Digital Europe“ programos, EGADP ir kitomis EK tiesiogiai finansuojamomis programomis ir instrumentais.

      Numatoma didinti MVĮ produktyvumą ir konkurencingumą, diegiant inovacijas; planuojama 2030 m. Pasaulio konkurencingumo indekse pasiekti 30 vietą. Atsižvelgiant į tai, kad Sostinės regiono konkurencingumas 33 % viršija Lietuvos vidurkį ir didžioji dalis inovacijų yra sukuriama šiame regione, didžioji dalis investicijų, skirtų konkurencingumui didinti, tvariai pramonės MVĮ transformacijai, netechnologinių inovacijų kūrimui ir diegimui, inovacijų paklausai, startuolių ekosistemai kurti bus nukreipta į Vidurio ir Vakarų Lietuvos regioną. Ivesticijomis bus skatinamas verslą pradedančiųjų SVV subjektų pre-akseleravimas, akseleravimas, inkubavimas ir plėtra, ypač finansinių šaltinių prieinamumas, ir trumpose vertės kūrimo grandinėse dalyvaujančių MVĮ verslo procesų modernizavimas. Bus skatinamas MVĮ tarptautiškumas, naujų užsienio rinkų paieška, esamų plėtra bei įsitraukimas į tarptautines vertės grandines. MVĮ bus skatinamos investuoti į skaitmeninimo technologijų diegimą.

      Suformuoti pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui ir verslumui reikalingi įgūdžiai. Siekiant paskatinti perėjimą prie žiniomis grindžiamos ir didesnės pridėtinės vertės ekonomikos, bus investuojama į tas Sumaniosios specializacijos sričių darbuotojų kompetencijas ir įgūdžius, kurie yra reikalingi MVĮ, investicijas nukreipiant į įvairių formų ir lygių mokymus. Siekiant ugdyti ir kitų verslumo galimybių paieškos procese dalyvaujančių subjektų darbuotojų gebėjimus rengti ir įgyvendinti Sumaniosios specializacijos strategiją (koncepciją), planuojama investuoti į įvairesnių įgūdžių rinkinį, apimantį visą inovacijų vadybos ciklą (nuo planavimo iki kontrolės). Taip pat bus investuojama į mokslo vadybos ir žinių komercinimo gebėjimų MSI stiprinimą.

      Taip pat planuojama pagerinti Lietuvos skaitmeninį junglumą ir pasiekti, kad iki 2030 m. Lietuva pagal skaitmeninio junglumo indeksą (DESI subindeksas) pakiltų iš 19 vietos (2020) į 5 vietą (2030). Didžiausias dėmesys bus skiriamas skaitmeninio junglumo gerinimui, investicijas telkiant teritoriniams skirtumams mažinti, kibernetiniam bei fiziniam saugumui užtikrinti bei itin didelio pralaidumo viešųjų tinklų plėtrai. Atsižvelgiant į Tarybos rekomendacijas pirmiausiai investicijas sutelkti į labai didelio pajėgumo plačiajuosčio ryšio aprėptį ir skverbtį, numatoma plėtoti itin didelio pralaidumo plačiajuosčio ryšio tinklus pagal atliktą investicinių poreikių analizę identifikuotuose „baltosiose dėmėse“. Prioritetas bus teikiamas vietovėms, kuriose tinklų diegimas nėra ekonomiškai naudingas, kad užtikrintų tolygią elektroninių ryšių tinklų plėtrą. Šios investicijos bus vykdomos visoje Lietuvos teritorijoje. Taip pat numatoma abiejuose Lietuvos NUTS-2 regionuose investuoti į pažangių ir konkurencingų (5G) technologijų plėtros skatinimą, siekiant skaitmeninės ekonomikos transformacijos.

      Priemonės ir pagrindiniai rezultatai, siekiant 2-ojo politikos tikslo „Žalesnė Europa“ (ERPF, Sanglaudos fondas, EJRŽAF)

      Europos žaliojo kurso tikslų, sprendžiant Lietuvos aplinkosaugos, energetikos, pramonės ir žuvininkystės sektoriaus problemas, bus siekiama priemonėmis, finansuojamomis ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis pagal Programos antrąjį prioritetą „Žalesnė Lietuva“ ir EJRŽAF investicijomis pagal 2021–2027 m. Žuvininkystės veiksmų programą.

      Sanglaudos fondo investicijomis numatoma prisidėti prie šių tikslų:

      Sustiprinti Lietuvos prisitaikymą prie klimato kaitos, pagerinti kylančių rizikų prevenciją, padidinti pasirengimą klimato kaitos keliamoms ekstremalioms situacijoms ir ugdyti visuomenės ekologinį sąmoningumą. Bus remiamos investicijos į tyrimais ir aplinkos stebėjimais paremtos klimato kaitos duomenų bazės kūrimą, hidrologinių, meteorologinių ir ankstyvojo perspėjimo stočių sistemą, priemones, švelninančias potvynių, gausių lietų, miško gaisrų ir kitų gamtos stichijų neigiamą poveikį aplinkai, pirmenybę teikiant žaliosios infrastruktūros ir ekosistemomis grindžiamo prisitaikymo prie klimato kaitos priemonėms. Didžioji dalis investicijų bus koncentruojamos Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione, kadangi čia yra Baltijos jūra, kuriai klimato kaita daro didelę įtaką. Taip pat, hidrologiniu požiūriu Nemuno žemupyje kyla didžiausi potvyniai, yra nusausinta daugiausia šlapynių bei daugiausia pažeistų natūralių upių vagų. Kita vertus, jau visos Lietuvos mastu bus svarbu didinti visuomenės supratimą ir įsitraukimą į kovą su klimato kaita bei užtikrinti meteorologinių duomenų tikslumą ir administracinius gebėjimus, pažabojant klimato kaitą.

      Skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir pasiekti, kad 2030 m. sąvartynuose būtų šalinama tik 5 % atliekų, o Lietuvos ekologinių inovacijų indeksas padidėtų nuo 89 (2018 m.) iki 133 (2030 m.). Investicijos į žiedinės ekonomikos plėtrą bus vykdomos visoje Lietuvos teritorijoje ir bus nukreiptos į NEKSVP nustatytas priemones, skirtas sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekio mažinimui ir pakartotinai naudojamų ir perdirbamų medžiagų kiekio didinimui. Investicijomis prioriteto tvarka bus išplėtotos rūšiuojamojo surinkimo sistemos, sukurti pajėgumai komunalinių atliekų paruošimui perdirbti ar kitaip naudoti, panaudojimui energijai gauti. Prioritetas bus teikiamas tekstilės, plastiko, kombinuotų pakuočių, maisto ir virtuvės, žaliųjų, elektros ir elektroninės įrangos atliekų paruošimui perdirbti ir perdirbimui, taip pat – statybinėms atliekoms.

      Sustiprinti biologinės įvairovės apsaugą ir iki 2030 m. pagerinti 30 % buveinių ir rūšių būklę. Siekiant išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų ir jų paslaugų kokybę pagal Lietuvos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ prioritetinių veiksmų programą bei sumažinti taršos pavojų žmonių sveikatai ir aplinkai bus vykdomos šios priemonės: palankios buveinių apsaugos būklės atkūrimas tiek „Natura 2000“ teritorijose, tiek kitose šalies teritorijose; rūšių geros būklės palaikymas ir atkūrimas; saugomų rūšių daromos žalos prevencija ir migruojančių gyvūnų apsauga; invazinių rūšių populiacijų reguliavimas; žaliosios infrastruktūros urbanizuotoje aplinkoje plėtojimas; praeityje pažeistų žemių tvarkymas; praeityje užterštų teritorijų tvarkymas; aplinkos taršos prevencijos sistemos efektyvumo didinimas; oro monitoringo sistemos ir aplinkos taršos kontrolės stiprinimas; visuomenės švietimas ir specialistų kvalifikacijos kėlimas saugomų teritorijų ir gamtos apsaugos kontekste. Išvardintos priemonės bus finansuojamos visoje Lietuvos teritorijoje.

      Sanglaudos ir ERPF fondų investicijomis planuojama prisidėti prie šių tikslų:

      Padidinti energijos vartojimo efektyvumą, sumažinti ŠESD kiekį ir užtikrinti, kad iki 2030 m. pirminės ir galutinės energijos intensyvumas Lietuvoje būtų 1,5 karto mažesnis negu 2017 m. Siekiant šio pokyčio bus investuojama į energijos vartojimo efektyvumo didinimą visoje energijos grandinėje (energijos gamyboje, tiekime ir vartojime). 2021–2027 m. laikotarpiu numatoma tęsti 2014–2020 m. vykdytas priemones. ERPF fondo investicijomis Vidurio ir Vakarų Lietuvos bei Sostinės regionuose suteikiant paskolas bus finansuojamas daugiabučių pastatų atnaujinimas – planuojama renovuoti apie 4000 daugiabučių pastatų. Prie integralaus ir sistemiško pastatų renovacijos vystymo visoje Lietuvoje taip pat prisidės EGADP investicijos, kuriomis bus 30 % kompensuojamos daugiabučių renovacijos išlaidos. Remiant energijos vartojimo efektyvumo didinimą MVĮ bus skatinama naujausių bei aplinkai palankių technologijų įrenginių diegimas privačiame sektoriuje. Sanglaudos ir ERPF fondų investicijomis abiejuose Lietuvos NUTS-2 regionuose bus skatinamas biomasę deginančių katilų keitimas namų ūkiuose efektyvesnėmis AEI technologijomis (pavyzdžiui, naujausios kartos biokuro katilais, šilumos siurbliais ir t.t.). Taip pat numatoma didinti atliekinės šilumos panaudojimą centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje.

      Padidinti AEI dalį suvartojamos energijos balanse ir iki 2030 m. prisidėti prie išsikelto tikslo, jog 45 % elektros bei 60 % šiluminės energijos Lietuvoje būtų pagaminta iš AEI. 2021–2027 m. laikotarpiu Sanglaudos ir ERPF fondų lėšomis bus toliau skatinama naudoti AEI elektros energijos ir šilumos gamybai namų ūkiuose bei centralizuoto šilumos ir vėsumos tiekimo sektoriuje; investuojama į elektros energijos skirstomojo tinklo išmanizaciją, pritaikymą decentralizuotai elektros energijos iš AEI gamybai ir kaupimui bei didelio AEI kiekio integracijai į elektros energijos skirstomuosius tinklus. Prie integralaus ir sistemiško skatinimo naudoti AEI elektros energijos gamybai ir kaupimui taip pat prisidės EGADP investicijos, kuriomis investicinė parama bus suteikiama juridiniams asmenims ir AEI bendrijoms. AEI plėtra padės mažinti Lietuvos energetinę priklausomybę nuo importuojamos elektros energijos ir prisidėti prie NENS nustatyto tikslo – iki 2030 m. padidinti elektros energijos gamybą Lietuvoje iki 70 %

      Užtikinti tvarų vandens išteklių valdymą ir pasiekti, kad iki 2030 m. visi vandens telkiniai Lietuvoje būtų geros būklės. Siekiant šio ambicingo tikslo reikės padidinti nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą iki 95 % šalies gyventojų (+17 proc. p., lyginant su 2018 m.), o geriamojo vandens srityje – iki 90 % (+8 proc. p., lyginant su 2018 m.). Investicinių priemonių rinkinį iš Sanglaudos fondo lėšų sudarys: geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, prioritetą teikiant savo veiklą konsoliduojančioms vandens įmonėms; paviršinių (lietaus) nuotekų tvarkymo infrastruktūros modernizavimas ir plėtra urbanizuotose teritorijose (miestuose, didesniuose nei 10 tūkst. gyventojų). ERPF investicijomis bus stiprinimas vandens išteklių valdymas, diegiant modernius aplinkos būklės tyrimų ir monitoringo metodus, įsigyjama tam reikalinga įranga ir priemonės; gerinama vandens telkinių būklė, įgyvendinant veiklas, nustatytas upių baseinų valdymo planuose, prioritetą teikiant vandens telkinių natūralaus hidrologinio režimo atkūrimo, žuvų migracijos kelių atlaisvinimo, biomanipuliacijos ir kitoms maistmedžiagių pertekliaus šalinimo priemonėms. Regioniniu požiūriu investicijos į tvarią vandentvarką yra svarbios visos Lietuvos mastu, siekiant užtikrinti jog visi vandens telkiniai būtų geros kokybės bei absoliučiai didžioji dauguma Lietuvos gyventojų turėtų socialiai, ekonomiškai ir sveikatos prasme patrauklų prieinamumą prie kokybiško vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų.

      Skatinti investicijas į darnųjį transportą, įgyvendinant 2014–2020 m. laikotarpiu parengtus Xxxxxxx judumo planus ir investicijas kreipiant į darnų, pažangų, saugų bei atsparų klimato kaitai įvairiarūšį judumą mieste. Investicijomis bus įgyvendinamos tiesiogiai su ŠESD mažinimu susijusios priemonės visoje Lietuvos teritorijoje ir apims šias sritis: aplinką mažiau teršiantį viešąjį transportą, bevariklį transportą, eismo saugą, modalinį pasiskirstymą, eismo organizavimo valdymą, miesto logistiką, transporto sistemos visuotinumą ir žmonių, turinčių specialiųjų poreikių įtrauktį, intelektines transporto sistemas bei alternatyvių degalų įkrovimo/papildymo infrastruktūrą. Prie integralaus ir sistemiško alternatyvių degalų infrastruktūros ir mažiau aplinką teršiančio viešojo transporto vystymo visoje likusiose Lietuvoje prisidės EGADP investicijos.

      2021–2027 m. laikotarpiu EJRŽAF investicijomis, prisidedant prie 2-ojo politikos tikslo „Žalesnė Europa“ bus siekiama:

      Gerinti žvejybos tvarumą ir didini vandens biologinių išteklių išsaugojimą, remiant priemones, nukreiptas į ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos požiūriu darnią žvejybos veiklą. Pavyzdžiui, numatoma remti investicijas į sužvejoto laimikio pridėtinės vertės kūrimą (įskaitant apdirbimą ir perdirbimą), tiesioginį pardavimą, investicijas į žvejybos laivus, siekiant pagerinti sveikatos, saugos ir darbo sąlygas bei energijos vartojimo efektyvumą. Skatinamos mokslo atstovų ir žvejų bendradarbiavimo veiklos skirtos išbandyti ir diegti pažangias technologijas ir metodus žvejybos sektoriuje bei remiamas ir pats žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas (įskaitant nepageidaujamos priegaudos mažinimą) bei žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis. Tikimasi, kad šios EJRŽAF investicijos padės pagerinti žvejybos veiklos sąlygas ir prisidės prie žvejybos poveikio aplinkai mažinimo. Toliau bus tęsiamos priemonės, skirtos suderinti žvejybos pajėgumus su žvejybos galimybėmis, nutraukiant žvejybos veiklą ir padedant užtikrinti tinkamą pragyvenimo lygį laikino žvejybos veiklos nutraukimo atveju. Taip pat bus skatinamas energijos vartojimo efektyvumo didinimas ir ŠESD mažinimas, remiant žvejybos laivų variklių keitimą ir modernizavimą. EJRŽAF lėšomis bus remiami veiksmai, kuriais prisidedama prie vandenų ekosistemos apsaugos ir atkūrimo, tame tarpe jūros šiukšlių (į jūrą išmestų šiukšlių ir pamestų tinklų) ir nepageidaujamos priegaudos tvarkymo. Didelis dėmesys bus skiriamas IJP priemonių: Duomenų rinkimas bei Kontrolės ir vykdymo užtikrinimas įgyvendinimui – joms įgyvendinti numatoma skirti 15 % Lietuvai skirtų EJRŽAF lėšų.

      Saugomų jūrų teritorijų ir ribojamos žvejybos zonų plėtra ateityje gali padėti prisitaikyti prie klimato kaitos ir poveikio sušvelninimo tikslų, kaip ir Lietuvos jūrų teritoriniuose vandenyse numatomos pradėti plėtoti vėjo jėgainės, tačiau tai gali sąlygoti, jog žvejybos sektorius susidurs su dar didesnėmis problemomis dėl didėjančio jūros teritorijos užimtumo. Todėl ypač svarbus tinkamas ir pagrįstas Jūrų erdvės planavimas, leidžiantis suderinti įvairių Mėlynosios ekonomikos sektorių ir aplinkosauginius interesus.

      Stiprinti tvarią ir konkurencingą akvakultūros plėtrą, remiant akvakultūros gamybos pajėgumų didinimą ir susijusias pridėdinę vertę kuriančias veiklas, pavyzdžiui investicijas į pažangias technologijas, naujoves, įskaitant skaitmeninimą, siekiant padidinti materialinių, žmogiškųjų ir gamtinių išteklių naudojimo efektyvumą; paklausių rinkoje žuvų rūšių veisimo ir auginimo inovacines technologijas pratekančiose ir uždarosiose akvakultūros sistemose; pridėtinės vertės kūrimą (įskaitant apdirbimą ir perdirbimą) ir tiesioginį pardavimą bei rinkodaros priemones; aplinkos taršą mažinančių priemonių ir technologinių inovacijų įgyvendinimą; energijos vartojimo efektyvumą didinančių priemonių įgyvendinimą bei AIE energijos vartojimą; prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių įgyvendinimą. Skatinamos akvakultūros teikiamos ekosisteminės paslaugos (prisidedant prie ES biologinės įvairovės strategijos), remiant biologinės įvairovės išsaugojimui reikalingų gamtotvarkos priemonių įgyvendinimą, ir tvaresni gamybos metodai (prisidedant prie „Nuo ūkio iki stalo“ strategijos), remiant ekologinę akvakultūros gamybą, siekiant didinti ekologinės akvakultūros produkcijos dalį, ir akvakultūros subjektų dalyvavimą ES mastu pripažintose ir nacionalinėse maisto kokybės sistemose. Taip pat siekiant „Nuo ūkio iki stalo“ strategijos tikslų numatoma remti ligų valdymui reikalingas prevencines priemones, taip mažinant antimikrobinių medžiagų naudojimo poreikį. Įgyvendinus šias investicijas vartotojams bus padidinta Lietuvoje išaugintų akvakultūros produktų, pasižyminčių konkurencinga kaina ir kokybe.

      Stiprinti tarptautinį vandenynų valdymą ir sudaryti sąlygas užtikrinti jūrų ir vandenynų saugą, saugumą, švarą ir tvarų valdymą, EJRŽAF lėšomis numatoma remti pakrančių apsaugos funkcijas atliekančių institucijų efektyvesnį bendradarbiavimą, siekiant sklandesnio bendrai atliekamų apsaugos funkcijų atlikimo, bei tam skirtis įrangos ir priemonių įsigijimo, taip pat kartu naudojamos infrastruktūros pagerinimo. Pakrančių apsaugos funkcijas vykdančios nacionalinės institucijos atsako už įvairias užduotis, kurios gali apimti saugią laivybą, jūrų saugumą, paiešką ir gelbėjimą, sienų kontrolę, žvejybos kontrolę, muitinį tikrinimą, bendrąją teisėsaugą ir aplinkos apsaugą. Todėl jos pagal savo įgaliojimus turėtų stiprinti bendradarbiavimą tarpusavyje, siekdamos didinti informuotumą apie padėtį jūrose ir vykdyti darnius bei ekonomiškai efektyvius veiksmus. Deleguotų žvejybos kontrolės funkcijų atlikimas finansuojamas iš jau minėtos BŽP įgyvendinimo priemonės „Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas“, sienų ir pakrančių apsaugos institucijoms numatyti kiti finansavimo šaltiniai, pavyzdžiui Išorės sienų ir vizų finansinės paramos priemonė. Tačiau EJRŽAF reglamento 4-ojo prioriteto įgyvendinimas suteikia unikalią galimybę gerinti pakrančių apsaugos funkcijas atliekančių institucijų efektyvesnį bendradarbiavimą, skatinant sklandesnį bendrai atliekamų apsaugos funkcijų atlikimą.

      Priemonės ir pagrindiniai rezultatai, siekiant 3-ojo politikos tikslo „Geriau sujungta Europa“ (ERPF, Sanglaudos fondas)

      2021–2027 m. laikotarpiu ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis pagal Programos trečiąjį prioritetą „Geriau sujungta Lietuva“ bus kuriamas tvarus, atsparus klimato kaitai, pažangus, darnus, saugus ir įvairiarūšis transeuropinis transporto tinklas, gerinamas nacionalinis, regiono ir vietos judumas, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T.

      2021–2027 m. laikotarpiu investuojant ERPF ir Sanglaudos fondo lėšas bus siekiama tvaraus, atsparaus klimato kaitai, pažangaus, saugaus, darnaus ir įvairiarūšio judumo plėtros. Numatoma, kad suplanuotos investicijos padės Lietuvai ES transporto infrastruktūros ir paslaugų švieslentėje iš 14 vietos 2018 m. pakilti į ne žemesnę kaip 10 vietą 2030 m.

      Sanglaudos fondo lėšos bus nukreiptos į pagrindinio ir visuotinio kelių ir pagrindinio geležinkelių TEN-T tinklo rekonstrukciją arba modernizavimą, prioretizuojant LSPS strategijoje ir veiksmų plane iki 2030 m. numatytas strateginės svarbos atkarpas ar projektus. Šiuo atžvilgiu visoje Lietuvoje bus prisidedama prie kelių transporto eismo saugos ir aplinkosauginių parametrų didinimo, TEN-T tinklo kelių, su jais susijusių privažiuojamųjų ir tiesioginių jungiamųjų kelių rekonstrukcija ir plėtra, įskaitant miestų ir miestelių aplinkkelių tiesimo bei intelektinių kelių transporto sistemų diegimo. Plėtojant visuotinį TEN-T tinklą miestų transporto mazguose, bus siekiama užtikrinti, kad keleivinio ir krovininio transporto sektoriuje būtų sujungta geležinkelių, kelių, oro, vidaus vandenų, taip pat jūrų transporto infrastruktūra, skirtingų transporto rūšių stotys su regioninio bei vietinio eismo ir krovinių vežimo mieste infrastruktūra, įskaitant logistikos konsolidavimą ir skirstymo centrus. Kalbant apie geležinkelių pagrindinio TEN-T tinklo vystymą, fondo investicijomis prioritetą numatomą teikti geležinkelių kelių elektrifikavimui bei saugaus eismo užtikrinimui ir prisidėti prie geležinkelių transporto elektrifikacijos tikslo - elektrifikaciją padidinti nuo 8 % (2019) iki 35 % (2030). Tuo tarpu strateginės svarbos projektas Rail Baltica bus įgyvendinamas iš CEF lėšų ir kitų finansavimo šaltinių. Papildomai, siekiant išnaudoti Lietuvos galimybes pasiekti bendrą Europos rinką, didinant keleivių ir krovinių judumą geležinkelių transportu, bus investuojama į geležinkelių infrastruktūros sąveiką su kitais TEN-T tinklo koridoriais bei kitų transporto rūšių infrastruktūra, pagrindinių geležinkelių linijų infrastruktūrą, modernių eismo valdymo ir saugumo užtikrinimo sistemas.

      ERPF lėšos bus nukreiptos į darnaus, švaraus ir saugaus judumo užtikrinimą bei regioninio junglumo stiprinimą. Įgyvendinant ERPF lėšomis remiamas priemones bus siekiama, kad valstybinės reikšmės kelių, kurių suminio kelio dangos būklės indekso (DBI) reikšmės viršija leistinas ribas, dalis sumažėtų nuo 41 % 2018 m. iki 17 % 2030 m., o žuvusiųjų keliuose skaičiaus, tenkančio 1 mln. gyventojų, rodiklis sumažėtų nuo 66 (2019) iki 30 (2030). ERPF investicijos bus skirtos valstybinės reikšmės kelių plėtrai, gerinant jų techninius parametrus. Taip pat, siekiant nukreipti tranzitinius asmeninių ir krovininių automobilių srautus miestuose, bus įrengiami trūkstami aplinkkeliai, plėtojama savivaldybių susisiekimo infrastruktūra, diegiamos intelektines transporto sistemos ir inovatyvūs sprendimai. Siekiant pagerinti valstybinės reikšmės kelių techninius parametrus, daugeliu atveju regionuose bus tobulinami ir rekonstruojami keliai, tuo pačiu užtikrinant eismo saugą (įrengiant eismo saugos priemones), mažinant „juodųjų dėmių“ skaičių keliuose, užkertant kelią naujų „juodųjų dėmių“ atsiradimui, įrengiant transporto priemonių ir pėstiesiems skirtą infrastruktūrą, eliminuojant vieno lygio susikirtimus su geležinkeliu, diegiamos aplinkosaugos priemones (triukšmo mažinimo priemonės, priemonės gyvūnų apsaugai). Šios investicijos bus vykdomos Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Pagerinus šalies transporto tinklo infrastruktūros techninius parametrus ir diegiant saugaus eismo inžinerinę infrastruktūrą, tikimasi sutrumpinti keleivių kelionės ir krovinių transportavimo laiką, užtikrinti eismo saugą, transporto saugumą, sumažinti avaringumą ir taršą. Taip pat numatoma ERPF lėšas skirti trūkstamos bevariklio susisiekimo infrastruktūros šalia valstybinės reikšmės kelių plėtrai. Xxxx investicijas numatoma vykdyti Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione.

      Siekiant išnaudoti Lietuvos galimybes pasiekti bendrą Europos rinką, didinant keleivių ir krovinių judumą geležinkelių transportu, Sanglaudos fondo lėšos bus investuojamos į geležinkelių infrastruktūros sąveiką su kitais TEN-T tinklo koridoriais bei kitų transporto rūšių infrastruktūra, pagrindinių geležinkelių linijų infrastruktūrą, modernių eismo valdymo ir saugumo užtikrinimo sistemas. Prioritetą numatoma teikti geležinkelių kelių elektrifikavimui bei saugaus eismo užtikrinimui geležinkelių tinkle. Šiomis investicijomis numatoma prisidėti prie geležinkelių transporto elektrifikacijos tikslo - elektrifikaciją padidinti nuo 8 % (2019) iki 35 % (2030).

      Priemonės ir pagrindiniai rezultatai, siekiant 4-ojo politikos tikslo „Socialiai atsakinga Europa“ (ESF+, ERPF)

      Pagal Programos ketvirtąjį prioritetą „Socialiai atsakingesnė Lietuva“ ESF+ ir ERPF investicijomis bus įgyvendinami Europos socialinių teisių ramsčio principai, remiant užimtumo, švietimo, socialinės įtraukties ir sveikatos apsaugos politikos sričių investicijas į žmones ir sistemas.

      Užimtumo srityje ESF+ lėšomis bus įgyvendinama 2020 m. Tarybos rekomendacija švelninti neigiamą COVID-19 pandemijos poveikį užimtumui ir sudaryti sąlygas visiems darbingo amžiaus žmonėms įsitraukti į darbo rinką. Šiems pokyčiams būtina lankstesnė darbo rinka: dirbančių asmenų gebėjimas prisitaikyti prie naujų sąlygų (žinių ekonomikos, skaitmenizavimo), ir darbdavių lankstumas. Naudojant aktyvias prevencines darbo rinkos reguliavimo priemones, bus skatinamas įsidarbinimo galimybių didinimas (specialias priemones skiriant asmenims, kuriems labiausiai gresia socialinės atskirties rizika), verslumas ir savarankiškas užimtumas (ypač padidintos socialinės atskirties rizikos grupėse), profesinis mobilumas, skatinamos karjeros planavimo ir konsultavimo priemonės, padedančios prisitaikyti prie darbo rinkos. Be to, bus investuojama į darbo vietų kokybės didinimą, stiprinamas socialinis dialogas. Šios ESF+ investicijos bus įgyvendinamos Vidurio ir Vakarų Lietuvos ir Sostinės regionuose.

      Siekiant gerinti Lietuvos švietimo ir mokymosi rodiklius bus vykdomos investicinės priemonės, finansuojamos ESF+ ir ERPF lėšomis. Atsižvelgiant į vertinimų rekomendacijas, koncentruoti investicijas švietimo srityje 2021–2027 m. ESF+ investicijos bus nukreiptos į naujų pedagogų pritraukimą ir edukologijos išvystymą, privalomojo ugdymo ankstinimą ir ikimokyklinio ugdymo tobulinimą, pagalbą mokiniams patiriantiems socialinę atskirtį ir mokymąsi visą gyvenimą, sukuriant suaugusių mokymo sistemą, paskatų ir pagalbos sistemą mokiniams iš nepalankias sąlygas turinčių grupių profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose. ESF+ lėšomis švietimo srityje bus siekiama gerinti mokinių pasiekimus ir užtikrinti didesnę įtrauktį į mokymąsi visą gyvenimą (MVG). Šios investicijos bus vykdomos visoje Lietuvos teritorijoje ir jomis numatoma siekti 2021–2030 m. Nacionalinio pažangos plano (NPP) tikslo 2030 m., kad Lietuvos pozicija tarp Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių pagal EBPO PISA tyrimų mokinių pasiekimų vidurkius (visose tarptautinių tyrimų srityse) pakiltų į 10 vietą (2018 m. užėmė 21–27 vietą). Investicijos taip pat prisidės prie MVG rodiklio gerinimo – siekiama per paskutines 4 savaites besimokiusių asmenų (25-64 m.) dalį padidinti nuo 7,0 (2019) iki 15 (2030).

      ERPF lėšos švietimo srityje bus investuojamos siekiant gerinti švietimo, mokymo ir MVG kiekvienam paslaugas, tobulinant infrastruktūrą. Visoje Lietuvos teritorijoje bus investuojama į efektyviai veikiančių bendrojo ugdymo mokyklų aprūpinimą laboratorine įranga ir priemonėmis bei mokytojų rengimui ir edukologijos doktorantūros vykdymui reikalingą infrastruktūrą. Siekiant spręsti įtraukties problemas numatoma remti efektyviai veikiančių mokyklų aplinkos pritaikymą įvairias fizines negalias turinčių vaikų, jų tėvų/globėjų, mokyklų personalo poreikiams. Numatoma siekti NPP tikslo, kad negalią turinčių mokinių, ugdomų įtraukiuoju būdu bendros paskirties švietimo įstaigose, dalis padidėtų nuo 48,6 % (2019) iki 75 % (2030).Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione bus įgyvendinamos tikslinės intervencijos, nukreiptos į siekį atliepti darbo rinkos poreikius ir regioninio balanso išlaikymą, dalyvavimo MVG veiklose didinimą, žemos kvalifikacijos asmenų įtrauktį, aprūpinant praktiniam profesiniam mokymui regionuose reikalinga įranga ir priemonėmis. Taip pat ERPF investicijomis bus siekiama padidinti vaikų dalyvavimą ikimokykliniame ugdyme gerinant ikimokyklinio ugdymo prieinamumą kaimo vaikams. Planuojama, kad šios investicijos padės pasiekti švietimo srities tikslo, kad vaikų nuo 3 metų iki privalomo ugdymo amžiaus, dalyvaujančių ikimokyklinio ugdymo programose, dalis padidėtų nuo 88,9 % (2017) iki 95 % (2030).

      Mažinant socialinę atskirtį, skatinant lygias galimybes ir aktyvų dalyvavimą bei gerinant įsidarbinamumą, ESF+ ir ERPF lėšomis bus siekiama įgyvendinti 2020 m. Tarybos pateiktą rekomendaciją, raginančią užtikrinti minimalios socialinės apsaugos sistemos aprėptį bei adekvatumą ir siekti NPP tikslo – sumažinti asmenų, patiriančių socialinę atskirtį dalį nuo 23 % (2019) iki 21 % (2030). ESF+ remiamos priemonės bus vykdomos visoje Lietuvos teritorijoje ir bus skirtos plėtoti socialines paslaugas, pagrindinę investicijų dalį skiriant bendruomenėje teikiamų paslaugų plėtrai, užtikrinant institucinės globos pertvarkos įgyvendinimą. Siekiama, kad integruotų ir bendruomeninių socialinių paslaugų prieinamumo senatvės pensijos amžiaus asmenims ir asmenims su negalia rodiklis padidėtų nuo 6,9 % (2018) iki 12 % (2030). Taip pat numatomos veiklos, skirtos skatinti socialines inovacijas, vietos bendruomenių dalyvavimą sprendžiant aktualias gyventojų skurdo ir atskirties problemas. Tikimasi prisidėti prie NPP numatyto rodiklio iki 2030 m. NVO ir bendruomenėms perduoti 30 % paslaugų socialinėje srityje (dabar 7 %). ESF+ intervencijas, vykdomas socialinės atskirties mažinimo srityje, papildys ERPF lėšomis finansuojamos priemonės, skirtos socialinio verslo skatinimui ir socialinių paslaugų infrastruktūros, įskaitant socialinio būsto, plėtrai visoje šalies teritorijoje.

      Sprendžiant socialinės atskirties problemas bus taikomas BIVP metodas – bus remiamos vietos plėtros strategijų rengimo, VVG užduočių ir VVG atstovų kompetencijų stiprinimo veiklos. Pažeidžiamų grupių atskirties problemos yra aktualios tiek Vidurio ir Vakarų Lietuvos, tiek Sostinės regionuose, todėl veikla, skirta BIVP metodo taikymui, bus įgyvendinama abiejuose NUTS2 regionuose. Parama iš ESF+ ir ERPF, taikant integruoto teritorijų vystymo metodą, bus teikiama vietos plėtros strategijoms, kurių įgyvendinimo teritorija – funkcinės miestų zonos, miestai, kurie yra savivaldybių centrai ir (arba) kuriuose gyvena daugiau nei 6 tūkst. gyventojų, ir pirmiau nurodytų miestų apylinkės. Vietos plėtros strategija, finansuojama pagal Žuvininkystės veiksmų programos 3-iąjį prioritetą, negalės būti finansuojama ESF+ ir (ar) ERPF lėšomis.

      Siekiant mažinti socialinę atskirtį priemones, finansuojamas ESF+ ir ERPF lėšomis pagal Programos ketvirtąjį prioritetą, papildys Paramos materialiniam nepritekliui mažinti 2021–2027 m. programa, finansuojama ESF+ lėšomis. Įgyvendinant šią programą labiausiai skurstantiems asmenims bus teikiama pagalba maistu ir (arba) pagrindinius asmens oraus gyvenimo poreikius patenkinančiomis prekėmis (pavyzdžiui, drabužiais, higienos reikmenimis, mokyklinėmis prekėmis) bei papildančiomis priemonėmis (pavyzdžiui, įvairios konsultacijos: užimtumo, socialinės rūpybos, sveiko gyvenimo būdo vedimo, maisto ruošimo, švaros, lėšų planavimo ir panaudojimo; teisinė pagalba; vaikų užimtumo ir pan. Materialinio nepritekliaus mažinimo programa bus siekiama paremti kiek įmanoma daugiau žmonių, kurie gyvena žemiau absoliutaus skurdo ribos (2019 m. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 7,7 % Lietuvos gyventojų).

      ERPF investicijomis bus siekiama platesnio kultūros potencialo panaudojimo socialinių iššūkių sprendimui ir socialinio-ekonominio tvarumo stiprinimui ir kultūros sektoriaus, įskaitant KKI, gyvybingumo ir atsparumo didinimo, didinant kultūros prieinamumą ir socialinę įtrauktį, tvarų užimtumą. ERPF lėšomis numatoma finansuoti šias priemones: KKI plėtros veiklos, skirtos socialinių ir technologinių inovacijų skatinimui, jaunimo užimtumo, įsidarbinimo galimybių ir tvarių darbo vietų kūrimui. Taip pat bus vykdomas svarbiausių valstybei kultūros infrastruktūros objektų modernizavimas ir įveiklinimas bei privačių kultūros objektų pritaikymas įvairių socialinių grupių poreikiams.

      ESF+ ir ERPF investicijomis bus siekiama gerinti sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę, veiksmingumą ir tvarumą, siekiant sumažinti sveikatos netolygumus ir padidinti sveikatos sistemos atsparumą naujiems sukrėtimams. Investicijos bus vykdomos visoje šalies teritorijoje. Tikimasi, kad jos padės pasiekti NPP tikslą – padidinti gyventojų sveiko gyvenimo trukmę: vyrų nuo 56,3 (2018) iki 62,6 (2030), moterų nuo 59,1 (2018) iki 65 metų (2030). ESF+ lėšomis numatoma finansuoti šias priemones: pirminės sveikatos priežiūros stiprinimo, ligų prevencijos, stiprinant visuomenės sveikatą ir psichologinį atsparumą, užkrečiamųjų ligų kontrolės ir valdymo, lėtinių ligų (kraujotakos sistemos, onkologinių ir psichikos ligų) bei sunkių traumų valdymo efektyvumo, skatinant inovatyvių paslaugų teikimo modelių, susietų su pasiektais rezultatais, diegimą, integruotų (slaugos ir globos) ilgalaikės priežiūros paslaugų sistemos plėtojimo. Specialistų poreikio ir pasiūlos disbalanso problemai spręsti numatoma sukurti kompleksinę (sisteminę) profesijų ir įgūdžių prognozavimo priemonę, taip pat siekiant spręsti pasiskirstymo netolygumus, numatomos investicijos į sveikatos priežiūros darbuotojų pritraukimo (išlaikymo) į viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas priemones. ERPF investicijos bus nukreiptos į sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir prieinamumui didinti reikalingos infrastruktūros plėtrą ir atnaujinimą, taip pat įrangos įsigijimą, skaitmeninės sveikatos sprendimų diegimą ir plėtrą.

      Priemonės ir pagrindiniai rezultatai, siekiant 5-ojo politikos tikslo „Piliečiams artimesnė Europa“ (ERPF, EJRŽAF)

      2021–2027 m. laikotarpiu ERPF ir EJRŽAF investicijomis bus siekiama 5-tojo politikos tikslo „Piliečiams artimesnė Europa“ ir, reaguojant į Lietuvai ypač aktualius demografinius iššūkius ir teritorinius skirtumus, bus įgyvendinamos integruotos miesto, kaimo ir pakrančių vietovių plėtros priemonės. Jomis planuojama prisidėti prie NPP tikslo, numatančio vidutinio BVP vienam gyventojui nuokrypio regionuose, palyginti su šalies BVP vienam gyventojui (to meto kainomis), sumažėjimą nuo 29,8 % (2018) iki 19,8 % (2030). Šio politikos tikslo įgyvendinimas glaudžiai susijęs ir su kitų politikos tikslų įgyvendinimu, numatoma užtikrinti

      ERPF investicijos (8 proc. lėšų) bus nukreiptos investuojama į tvarią ir individualizuotą 10-ies regionų centrų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Utenos, Telšių, Marijampolės ir Tauragės) plėtrą, iš jų 3-jų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos). Pagrindinis vaidmuo tenka miestui (savivaldybei), kuris yra tiesiogiai atsakingas už sprendimų priėmimą, tvarios miesto plėtros strategijos rengimą, tvirtinimą ir įgyvendinimą. Miestų ir priemiesčių savivaldybės veiklas įgyvendina per integruotą tvarios miesto plėtros strategijas laikantis BNR 29 str. nuostatų. Planuojamos investicijos miestų plėtrai, koncentruojantis į tvarų judumą miestuose ir jų priemiesčiuose (transporto srautų reguliavimas, viešojo transporto naudojimo skatinimas, multimodalinio transporto plėtra, eismo saugumas ir tvaraus judumo infrastruktūra ir pan.); miestų investicinio patrauklumo didinimą, verslo aplinkos gerinimą; gyvenimo kokybės gerinimą; verslo, gyventojų, VVG, nevyriausybinių organizacijų įtraukimą į miesto problemų sprendimą, partnerystės puoselėjimą ir stiprinimą, vietos iniciatyvų rėmimą ir gebėjimų stiprinimą.

      Dėl spartaus visuomenės senėjimo būtina ieškoti inovatyvių, kompleksinių viešųjų paslaugų teikimo būdų (kur tinkama – skaitmeninat), racionalaus jau sukurtos infrastruktūros naudojimo ir trūkstamos kūrimo būdų, suvienijant kelių savivaldybių pastangas. Tai reikalauja integruotų sprendimų integruotose teritorijose. Laikantis principo „iš apačios“ funkcinės zonos formuojamos, jų strategijos rengiamos savivaldybių iniciatyva ir įgyvendinamos veikiant bendrai ir įgyvendinamos kaip integruotos teritorinės investicijos. Prioritetas bus skiriamas tvaraus, funkcionalaus, integruoto mobilumo užtikrinimui; kokybiškų, inovatyvių, kompleksinių viešųjų paslaugų teikimui (kur tinkama – skaitmeninant), taip pat investuojant į reikiamą infrastruktūrą bei efektyvų viešosios infrastruktūros valdymą ir naudojimą. Numatomas socialinės įtraukties stiprinimas ir bazinių poreikių užtikrinimas, ekonominio potencialo stiprinimas, investicinio patrauklumo didinimas, verslumo ugdymas ir verslo aplinkos gerinimas.

      Siekiant užtikrinti teritorinių investicijų planavimo kokybę ir efektyvų įgyvendinimą numatoma stiprinti regionų plėtros tarybų gebėjimus, suteikiant įgūdžius ir žinias, kurių reikia teritorinių strategijų rengimui ir įgyvendinimui, skatinant tinklaveiklą ir gerosios patirties perdavimą.

      Siekiant sudaryti sąlygas tvariai mėlynajai ekonomikai augti ir skatinti žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vystymąsi, EJRŽAF lėšomis trijuose tipuose žvejybos ir akvakultūros regionų: (pakrantės teritorijose, vidaus teritorijose su dideliu rekreaciniu natūralių vandens išteklių potencialu ir vidaus teritorijose su išplėtotu akvakultūros sektoriumi), bus skatinamos veiklos, papildančios žuvininkystę, remiami mėlynosios ekonomikos projektai, kuriais vietos bendruomenės geriau išnaudotų tvarios mėlynosios ekonomikos joms teikiamas galimybes ir gautų jų teikiamą naudą, pasitelkdamos aplinkos, kultūros, socialinius ir žmogiškuosius išteklius bei juos stiprindamos. Pavyzdžiui nišinis turizmas yra vis didesnė sritis, nutolusi nuo didelio masto turizmo pokyčių. Tai suteikia žvejams ir akvakultūros ūkininkams galimybę įvairinti savo veiklą vystant turizmo veiklą, susijusią su jų gamyba. Vietos MVĮ gali kurti naujoviškus produktus, pasinaudodamos vietos ištekliais, skatinant inovacijas visoje vertės grandinėje, vietos lygiu sukuriant pridėtinę vertę. Taip pat skatinamas bendradarbiavimą ir naujų vietos rinkų kūrimą. Taip pat bus siekiama didinti vietos bendruomenės ir žuvininkystės sektoriaus informuotumą apie galimybes spręsti klimato kaitos iššūkius ir siekti energijos suvartojimo ir išmetamo anglies dioksido kiekio mažinimo. Siekiant prisidėti prie klimato kaitos mažinimo, remiamos iniciatyvos skatinančios ekologiškesnius vietinio vartojimo įpročius. Remiami vietos biologinės įvairovės apsaugos užtikrinimo, taršos jūrų aplinkoje prevencijos veiksmai.

      Priemonės ir pagrindiniai rezultatai, siekiant konkretaus politikos tikslo „Sudaryti sąlygas regionams ir žmonėms spręsti dėl pertvarkos, kuria siekiama neutralaus poveikio klimatui ekonomikos“, finansuojamo TPF lėšomis.

      2021–2027 m. TPF investicijomis bus siekiama sušvelninti neigiamą su klimato kaita susijusios pertvarkos poveikį, remiant labiausiai paveiktas teritorijas ir susijusius darbuotojus, skatinti subalansuotą socio-ekonominę pertvarką. TPF remiamais veiksmais bus tiesiogiai prisidedama prie pertvarkos poveikio mažinimo finansuojant vietos ekonomikos įvairinimą ir modernizavimą.

      TPF lėšos bus investuojamos pagal teritorinį teisingos pertvarkos planą, parengtą kartu su atitinkamomis susijusių teritorijų vietos ir regionų valdžios institucijomis. Jis apims keturias Lietuvos apskritis: Kauno, Šiaulių, Telšių ir Klaipėdos. Šios investicijų kryptys buvo nustatytos po platesnės Lietuvos teritorijų, kurioms kyla didelių socialinių ir ekonomių iššūkių dėl Sąjungos perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m., analizės. Taip pat dėl numatomo darbuotojų prisitaikymo ar darbo vietų sumažėjimo iškastinio kuro gamybos ir naudojimo sektoriuje ir poreikio pertvarkyti didžiausiu taršos ŠESD intensyvumu pasižyminčių pramonės įrenginių gamybos procesus.

    2. Fondų koordinavimas, atskyrimas bei papildomumas ir, kai tinkama, nacionalinių ir regioninių programų koordinavimas

      3. 2021–2027 m. laikotarpiu Lietuva gali pasinaudojant ne tik Sanglaudos politikos fondų, bet ir kitų ES bei tarptautinių programų galimybėmis efektyviau ir didesne apimtimi įgyvendinti pokyčius konkrečiose srityse, ypač Europai ir Lietuvai prioritetinėse srityse, susijusiose su MTEP inovacijų plėtra, žaliuoju kursu, darniu vystymusi ir aplinkosauga, energetiniu efektyvumu. Lietuvos ir ES prioritetinių sričių plėtros poreikių finansavimo suderinamumas iš skirtingų finansavimo šaltinių, ES ir kitų tarptautinių programų bus užtikrintas nuosekliu konkrečios srities vystymu ir siekiamo pokyčio įgyvendinimu, įvertinus tų programų ir instrumentų teikiamas galimybes, tinkamumo reikalavimus bei taikant naujus strateginio valdymo ir pokyčių finansavimo principus.

      Siekiant užtikrinti tęstinumą tarp pirmųjų reagavimo į COVID-19 pandemijos pasekmes priemonių ir ilgesnio laikotarpio ekonomikos atsigavimo Lietuva parengė „Naujos kartos Lietuva“ planą (toliau – NKL), kuris bus finansuojamas iš naujos Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (toliau – Ekonomikos gaivinimo priemonė) lėšų.

      Kadangi Programa buvo rengiama tuo pačiu metu kaip ir NKL, siūlomos NKL lėšomis finansuoti reformos ir investicijos pirmiausia buvo įvertintos suderinamumo, papildomumo ir dvigubo finansavimo vengimo galimybės su Programa, ir tik tuomet priimamas sprendimas dėl jų įtraukimo į NKL. Rengiant abu strateginius dokumentus nuo pat pradžių buvo pasitelkti socialiniai ir ekonominiai partneriai, mokslo bendruomenė, nevyriausybinės organizacijos.

      Numatoma, kad dėl NKL investicijų sustiprės mokslinių tyrimų ir inovaciniai pajėgumai, padidės MTEP išlaidų dalis nuo BVP; bus sudarytos galimybės pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms ir valdžios institucijoms, išaugs Lietuvos skaitmeninis konkurencingumas; padidės energijos vartojimo efektyvumas, bus sumažintas ŠESD kiekis; skatinamas perėjimas prie žiedinės ekonomikos; darnaus transporto plėtra; švelninamas neigiamas pandemijos poveikis užimtumui ir sudaromos sąlygos visiems darbingo amžiaus žmonėms įsitraukti į darbo rinką; gerinami Lietuvos švietimo ir mokymosi rodikliai; gerinamas sveikatos priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugų prieinamumas, kokybė, veiksmingumas ir tvarumas.

      MTEP ir inovacijų srityje, įgyvendinant priemones, finansuojamas pagal Programos pirmąjį prioritetą ir siekiant Sumaniosios specializacijos strategijos tikslų, bus užtikrinta sinergija tarp ERPF, ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ („Horizontas 2020“ tęsinys) ir Ekonomikos gaivinimo priemonės. Siekiant užtikrinti investicijų papildomumo principą, pagal Programą siūloma didžiąja dalimi finansavimą koncentruoti į MTEP komercinamų žinių kūrimą, perdavimą ir inovacijų diegimą. Siekiant gerinti Lietuvos dalyvavimo Europos „Horizontas 2020” programos rodiklius, planuojama Sanglaudos fondų politikos lėšomis stiprinti mokslininkų ir tyrėjų kompetencijas dalyvauti tarptautinėse programose ir vadovauti konsorciumams.

      Siekiant 2030 m. klimato kaitos ir energetikos tikslų, Sanglaudos politikos fondų investicijas, suplanuotas pagal Programos antrąjį prioritetą, papildys NKL, Teisingos pertvarkos fondo, Modernizavimo fondo, LIFE programos, EITP priemonės ir kitų finansavimo šaltinių lėšos. Pereinant prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, taršių pramonės šakų išmetamą ŠESD kiekį numatoma mažinti naujojo Teisingos pertvarkos fondo lėšomis. Investicijas planuojama nukreipti į keturias Lietuvos apskritis, kurios dėl ES perėjimo prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m. patirs didžiausius aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius iššūkius.

      Lietuvai 2021–2027 m. laikotarpiu bus prieinamos ir ES įsteigto Modernizavimo fondo (MF) lėšos, kurias Lietuva ir dar devynios ES valstybės narės (Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Kroatija ir Bulgarija) galės naudoti investicijoms, skirtoms klimato kaitai mažinti, kad galėtų sparčiau pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos, modernizuodamos energetines sistemas ir didindamos energijos vartojimo efektyvumą. MF sudaro lėšos iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos. Norėdama gauti MF paramą, Lietuva turės teikti projektų paraiškas Europos investicijų bankui ir EK investicijų komitetui. Prioritetinius projektus atrinks Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta MF nacionalinė projektų atrankos komisija. Remdamiesi šios komisijos pasiūlymais, aplinkos ir energetikos ministrai nustatys nacionalines prioritetines finansavimo kryptis, pagal kurias bus renkami projektai. Už projektų atranką ir priežiūrą bus atsakinga Aplinkos projektų valdymo agentūra.

      Įgyvendinant Programos antrojo prioriteto priemones bus siekiama užtikrinti galimybes vykdyti integruotus projektus, bendrai finansuojamus iš LIFE programos, kuria siekiama kurti ir įgyvendinti novatoriškas aplinkos ir klimato problemų sprendimo priemones, spartinant politikos kūrimo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo pokyčius. 2021–2027 m. parama bus skiriama pagal šias LIFE prioritetines sritis: gamta ir biologinė įvairovė, žiedinė ekonomika ir gyvenimo kokybė, klimato kaitos švelninimas ir prisitaikymas prie jos, perėjimas prie švarios energijos. Lietuvos bendrojo finansavimo lėšas LIFE projektams skiria LR aplinkos ministerija, atsakinga ir už Programos intervencijų planavimą aplinkos srityje.

      Europos infrastruktūros tinklų priemonė (EITP) yra svarbiausias ES finansinės paramos teikimo transeuropiniams tinklams instrumentas, sukurtas siekiant remti transporto, telekomunikacijų ir energetikos infrastruktūros sektorių bendro intereso projektus ir išnaudoti galimą tų sektorių sinergiją. Atsižvelgiant į EK rekomendacijas, didesnės tarpusavio sąveikos ir papildomumo būtų pasiekta, jeigu EITP lėšomis bus remiamas „pagrindinis tinklas“, o ERPF ir Sanglaudos fondo lėšomis „visuotinis tinklas“, įskaitant galimybių regionų ir vietos mastu naudotis šiais tinklais ir transporto jungtimis miestų teritorijose užtikrinimą. Siekiant užtikrinti investicijų papildomumo principą, Programos lėšomis nebus remiamos tos veiklos, kurios bus finansuojamos iš kitų finansavimo šalinių. ES transporto TEN-T tinklo prioritetinio projekto Rail Baltica elektrifikavimą numatoma finansuoti EITP lėšomis.

      Įgyvendinant Programos priemones švietimo srityje 2021–2027 m. laikotarpiu neplanuojama investuoti į aukštąjį mokslą, išskyrus edukologiją. Švietimo srityje sinergija bus galima ir su programa „Erasmus+“, pagal kurią siekiama didinti besimokančiųjų praktikos galimybes, tobulinti ir gilinti suaugusiųjų žinias ir įgūdžius, reikalingus sėkmingai veikti darbo rinkoje, tobulinti institucijų ir darbuotojų profesines žinias ir įgūdžius, stiprinti bendradarbiavimą tarp aukštųjų mokyklų ir suinteresuotų šalių, rengti naujas studijų programas, atliepiančias darbo rinkos poreikius, pagerinti jaunų žmonių pasiekimus, stiprinti ankstyvojo vaikų ugdymo ir priežiūros kokybę, kelti mokytojų kvalifikaciją, stiprinti jų profesines kompetencijas ir didinti mobilumą. Šių instrumentų derinimas sudarys palankesnes sąlygas gerinti MVG rodiklius, diegti suaugusiųjų švietimo naujus modelius, tobulinti besimokančių ir pedagoginio personalo bendruosius bei profesinius gebėjimus visuose švietimo sektoriuose. Koordinavimas bus užtikrintas tarp ESF+ ir Xxxxx Xxxxxxxxxx-Xxxxx programos, kuri finansuoja į kitas Europos šalis išvykstančių mokslininkų stipendijas karjeros plėtrai, subsidijuoja profesinį integravimąsi, plėtoja pramonės ir mokslo įstaigų partnerystę ir tarptautinius darbuotojų mainus.

      Įgyvendinant investicines priemones žuvininkystės srityje bus siekiama užtriktini sinergiją su Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas, finansuojama EŽŪFKP lėšomis. Šio fondo lėšomis ir toliau numatoma įgyvendinti BIVP kaimo vietovėse. Teritorijos, kuriose įgyvendinama EŽŪFKP remiama BIVP, kartais sutampa su Žvejybos ir akvakultūros regionais. Toliau įgyvendinti dvisektores vietos plėtros strategijas, finansuojamas iš EŽŪFKP ir EJRŽAF, nebenumatoma. Pirminė žuvininkystės produktų gamyba priskiriama žemės ūkio veiklai, todėl pagrindinė atskirtis tarp EŽŪFKP (finansuojančio Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimą) ir EJRŽAF (finansuojančio BŽP ir IJP įgyvendinimą) yra ta, kad remiamos su skirtingą žemės ūkio produktų gamybą susijusios veiklos ir atskiroms politikoms įgyvendinti skirtos priemonės.

    3. PS numatytų fondų, PMIF, VSF, SVVP ir kitų Sąjungos priemonių tarpusavio papildomumas ir sinergija 

2021–2027 m. laikotarpiu programų, parengtų pagal Bendrųjų nuostatų reglamentą (BNR), įgyvendinimas bus nuosekliai planuojamas, prižiūrimas ir vertinamas, siekiant ES fondų investicijas efektyviai panaudoti Europos žaliojo kurso ir NPP tikslų įgyvendinimui. Skirtingų finansavimo šaltinių koordinavimu bus siekiama didinti investicijų sinergiją ir tuo pačiu mažinti dvigubo finansavimo riziką. 2021–2027 m. prielaidas efektyviam skirtingų finansavimo šaltinių koordinavimui ir papildomumui atveria baigiama Lietuvoje įgyvendinti strateginio valdymo ir biudžeto reforma – parengti į rezultatus orientuotą strateginio valdymo sistemą apibrėžiantys teisės aktai: Strateginio valdymo įstatymas, Strateginio valdymo metodika, NPP plėtros programų ir priemonių planavimo, rengimo, įgyvendinimo ir priežiūros taisyklės. Ši reforma integruoja strateginio planavimo, regionų plėtros ir teritorijų planavimo procesus, užtikrina finansavimo šaltinių subalansavimą, nustatant, kad visos „pokyčių“ išlaidos (investicijos) yra planuojamos tik plėtros programose pagal vieningas taisykles.

Remiantis BNR nustatyta temine koncentracija ir atsižvelgiant į konkrečias fondų finansavimo taisykles, 1-asis politikos tikslas bus įgyvendinamas tik ERPF lėšomis, tačiau prie jo tikslų, ypač susijusių su sumaniai specializacijai reikalingų įgūdžių stiprinimu, prisidės ESF+ lėšomis pagal 4-tąjį politikos tikslą finansuojamos priemonės. Siekiant 2-ojo politikos tikslo bus derinamos ERPF, Sanglaudos fondo ir EJRŽAF lėšos. Taip pat prie žalinimo veiklų prisidės TPF investicijos. Planuojant intervencijų rinkinį ir siekiant bendro pokyčio – perėjimo prie švarios ir teisingos energetikos, žaliųjų investicijų, žiedinės ekonomikos, prisitaikymo prie klimato kaitos – atsižvelgta į skirtingas fondų remtinas veiklas: ERPF ir SaF investicijomis bus finansuojamos energijos vartojimo efektyvumo priemonės, susijusios su aplinka, darniu vystymusi ir energetika, kurios turi aplinkosauginės naudos, EJRŽAF lėšomis bus remiama verslinės žvejybos ir akvakultūros, bei susijusi pridėtinę vertę kurianti, veikla (prioritetą teikiant prie Europos žaliojo kurso strategijų tikslų įgyvendinimo prisidedančioms veikloms), kiti su BŽP ir Integruotos jūrų politikos (IJP) įgyvendinimu susiję veiksmai. Įgyvendinant 3-ojo politikos tikslo priemones bus apjungtos ERPF ir Sanglaudos fondo lėšos, pastarajam finansuojant TEN-T tinklų plėtrą. 4-tojo politikos tikslo bus siekiama ESF+ lėšomis gerinant užimtumo, švietimo, socialinės įtraukties ir sveikatos apsaugos paslaugas, ERPF jas papildys investicijomis į šių paslaugų teikimui skirtos infrastruktūros plėtrą ir gerinimą, Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas papildys investicijomis į migrantų integraciją, socialinės atskirties mažinimą. 5-tojo politikos tikslo bus siekiama ERPF ir EJRŽAF investicijomis. ERPF lėšomis visoje šalies teritorijoje bus sprendžiami netolygios teritorijų plėtros klausimai, o EJRŽAF rems vietos projektus, skirtus sąlygų tvariai mėlynajai ekonomikai augti sudarymui ir pakrančių žvejybos ir akvakultūros bendruomenių vystymosi skatinimui. TPF investicijos į regioninį mobilumą ir įgūdžius, skirtus konkretiems investuotojų poreikiams, bus derinamos su ERPF, Sanglaudos ir ESF+ investicijomis.

Sinergijos buvo siekiama planuojant papildomas 2021–2022 m. REACT–EU iniciatyvos lėšas, skirtas iššūkiams, susijusiems su COVID-19 pandemijos sukeltai krize įveikti. Siekiant tęstinumo bei suderinamumo su ES fondų investicijomis, REACT-EU iniciatyvos lėšos suplanuotos 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programoje, suformuojant joje du naujus prioritetus. Planuojama diegti inovatyvius, skaitmeninius ir aplinkai draugiškus sprendimus: dėmesys skiriamas pažangioms, mažiau invazinėms šiuolaikinėms diagnostikos ir gydymo technologijoms bei moderniai infrastruktūrai, kad gyventojams būtų užtikrintas naujausių ir kokybiškų sveikatos paslaugų prieinamumas; skaitmeniniams sprendimams, siekiant padidinti įmonių konkurencingumą, produktyvumą ir atsparumą ekonomikos svyravimams; MTEPI skatinimui ir komercinimui; energijos vartojimo efektyvumo sprendimams bei užimtumo didinimui, prisitaikymui prie besikeičiančios darbo rinkos ir atsparumo stiprinimui siekiant įveikti Covid-19 pandemijos keliamus iššūkius.

Kadangi į BNR buvo įtraukti Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas (PMIF), Vidaus saugumo fondas (VSF) bei Sienų valdymo ir vizų politikos finansinės paramos priemonė (SVVP), rengiant atitinkamas programas, buvo gerinamas jų tarpusavio papildomumas.

VSF padės siekti šių konkrečių tikslų: a) gerinti ir lengvinti kompetentingų institucijų ir atitinkamų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų tarpusavio keitimąsi informacija bei keitimąsi informacija jų viduje, taip pat, kai aktualu, su trečiosiomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis; b) gerinti ir intensyvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą, įskaitant kompetentingų institucijų tarpusavyje ir jų viduje vykdomas bendras operacijas, susijusias su terorizmu ir tarpvalstybinio pobūdžio sunkių formų bei organizuotu nusikalstamumu, ir c) remti valstybių narių pajėgumų, susijusių su nusikalstamumo, terorizmo ir radikalizacijos prevencija ir kova su jais, stiprinimą, taip pat su saugumu susijusių incidentų, rizikos ir krizių valdymą, be kita ko, užtikrinant glaudesnį valdžios institucijų, atitinkamų Sąjungos įstaigų, organų arba agentūrų, pilietinės visuomenės ir privačiojo sektoriaus partnerių skirtingose valstybėse narėse bendradarbiavimą. VSF programos įgyvendinamos priemonės padės užtikrinti efektyvesnį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija tarp ES ir nacionalinių teisėsaugos bei kitų kompetentingų institucijų, sustiprinti teisėsaugos pareigūnų gebėjimus užkertant kelią tarpvalstybiniam, sunkiam ir organizuotam nusikalstamumui bei kovojant su juo, siekiant užkirsti kelią radikalėjimui ir kovojant su juo, patobulinti kovos su elektroniniais nusikaltimais galimybes ir pan..

SVVP padės siekti šių konkrečių tikslų: a) remti veiksmingą Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų vykdomą Europos integruotą sienų valdymą prie išorės sienų, už kurį bendrai atsakingos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra ir už sienų valdymą atsakingos nacionalinės institucijos, siekiant palengvinti teisėtą sienos kirtimą, užkirsti kelią neteisėtai imigracijai bei tarpvalstybiniam nusikalstamumui ir juos nustatyti, taip pat veiksmingai valdyti migracijos srautus; b) remti bendrą vizų politiką, siekiant užtikrinti suderintą požiūrį į vizų išdavimą ir palengvinti teisėtą keliavimą, kartu padedant užkirsti kelią migracijos ir saugumo rizikai; c) vykdyti specialiąją tranzito schemą. SVVP programa, įgyvendindama sienų valdymo ir vizų politikos acquis stiprins Europos integruotą sienų valdymą, įsigis sienų valdymo įrangos Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros reikmėms, stiprins konsulinį bendradarbiavimą, plėtos didelės apimties IT sistemas ir užtikrins jų suderinamumą, pratęs Specialiosios tranzito schemos įgyvendinimą.

Muitinio tikrinimo įrangos priemonės tikrinimo įrangos finansinės paramos priemonės, įtrauktos į Integruoto sienų valdymo fondą (MTĮFPP), PMF, VSF, ESF+, ERPF, EJRŽF, SVVP investicijų naudojimo koordinavimą ir šių fondų galimo persidengimo rizikos valdymą numatoma užtikrinti per dalyvavimą Stebėsenos komitetų veikloje.

Prie socialinės atskirties mažinimo prisidės PMIF investicijos. Iš šio fondo bus galima finansuoti prieglobsčio prašytojų ir migrantų priėmimą bei jų ankstyvąją integraciją (priimančiosios šalies kalbos pagrindų mokymus, „vieno langelio“ integracijos priemones, integracijos strategijų plėtrą, priėmimo centrų sąlygų gerinimą), o ESF+ lėšomis toliau bus remiama migrantų integracija vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu. ESF+, ERPF ir PMF investicijų naudojimo koordinavimą ir šių fondų galimo persidengimo rizikos valdymą numatoma užtikrinti per dalyvavimą Stebėsenos komitetų veikloje.

Suderinamumo koordinavimas tarp visų Sanglaudos politikos fondų ir toliau bus užtikrinamas per Stebėsenos komitetus, kuriuose bus svarstoma ne tik programų įgyvendinimo eiga, siūlomi programų pakeitimai ir projektų atrankos kriterijai, tačiau ir bendros fondų įgyvendinimo problemos. Į Stebėsenos komitetų sudėtį nario ar stebėtojo teisėmis bus įtraukti ir institucijų, atsakingų už susijusių kitų finansinių instrumentų panaudojimą, atstovai ir atitinkamas sritis bei finansavimo instrumentus išmanantys socialiniai ekonominiai partneriai, pilietinės visuomenės institucijų atstovai. Šių atstovų ir partnerių dalyvavimas aktualus posėdžiuose, kuriuose sprendžiamos atskirų fondų ar tikslų įgyvendinimo problemos.

Dvigubo finansavimo prevencijos bei kontrolės užtikrinimo sistema 2021–2027 m. laikotarpiu plėtojama remiantis ankstesnių laikotarpiu patirtimi ir sukurtais įrankiais (pavyzdžiui, rengiant priemonių papildomumo ir demarkacijų sąrašą, vykdant duomenų ir informacijos apsikeitimą tarp atskirus fondus administruojančių institucijų). Dvigubo finansavimo prevencija ir kontrolė bus užtikrinama sistemiškai, t. y. atitinkami priežiūros ir kontrolės veiksmai bei procedūros atliekami kiekviename programų ir projektų įgyvendinimo etape.

Siekiant efektyviau įvertinti Sanglaudos politikos fondų poveikį, bus koordinuojamos investicijų vertinimo veiklos. Numatoma, kad veiklą tęs tarpinstitucinė vertinimo koordinavimo grupė, į kurios sudėtį yra įtraukti ne tik ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo vadovaujančiosios institucijos, bet ir EŽŪFKP bei EJRŽAF vadovaujančiųjų institucijų atstovai. Vertinimo koordinavimo grupėje bus vykdomas 2021–2027 m. investicijų vertinimo plano ir metinių vertinimo planų, šiuose planuose numatytų vertinimų tikslų ir uždavinių derinimas. Vertinimuose pateiktų išvadų ir rekomendacijų įgyvendinimo koordinavimas bei vertinimo rezultatų sklaida bus užtikrinama per Programos ir Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 m. veiksmų programos Stebėsenos komitetų veiklą.

Įgyvendinant Sanglaudos politikos fondų komunikacijos ir matomumo veiklas bus atnaujinta pagrindinė informacijos apie ES fondus Lietuvai komunikacijos priemonė – interneto svetainė xxx.xxxxxxxxxxxxx.xx. Joje bus pateikiama informacija apie Sanglaudos politikos fondų remiamas programas: nurodyti programos tikslai, veikla, esamos finansavimo galimybės ir pasiekimai. 2021–2027 m. laikotarpiu planuojama stiprinti atskirų fondų lėšas Lietuvoje administruojančių institucijų vykdomų komunikacijos veiklų koordinavimą, visų pirma, tam geriau išnaudojant tarpinstitucinės Informavimo ir koordinavimo grupės formatą.

  1. Perkėlimai1

    2. Valstybė narė prašo

    perkelti lėšas tarp regionų kategorijų

    perkelti lėšas į tiesioginio ar netiesioginio valdymo priemones


    perkelti lėšas tarp ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo arba į kitą fondą ar fondus


    perkelti ERPF ir ESF+ išteklius kaip papildomą paramą TPF


    perkelti Europos teritorinio bendradarbiavimo lėšas skiriant jas investicijoms į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą

    1. Lėšų perkėlimas tarp regionų kategorijų

2 lentelė. Lėšų perkėlimas tarp regionų kategorijų (suskirstymas pagal metus)

Perkėlimas iš

Perkėlimas į

Suskirstymas pagal metus

Regiono kategorija

Regiono kategorija

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

Iš viso

Mažiau išsivystęs

Labiau išsivystęs

72 542 311

73 995 338

75 477 429

76 989 506

78 531 845

80 105 028

81 709 672

539 351 129
3 lentelė. Lėšų perkėlimas tarp regionų kategorijų (suvestinė)

Regiono kategorija

Asignavimas pagal regiono kategoriją

Perkelta į:

Perkelta suma

Pradinio asignavimo perkelta dalis

Asignavimas pagal regiono kategoriją po perkėlimo

Mažiau išsivystęs

4 558 026 206

Labiau išsivystęs

539 351 129

12%

4 018 675 077



Pagrindimas. Politikos tikslas „Pažangesnė Europa“ – skirtas inovacijų proveržiui, jų diegimui šalies ekonomikoje ir siekiant jos transformacijos į aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką. Sostinės regionas (toliau – SR) yra ekonominis centras, jame sukuriama apie pusė Lietuvos BVP. Vilniuje registruota 40 % šalies įmonių, todėl, siekiant, kad jos išliktų konkurencingos, aktualu investuoti į technologinį atsinaujinimą, skaitmeninių technologijų diegimą ir įmonių technologinės parengties padidinimą, aukštesnės pridėtinės vertės produktus, produktyvumo didinimą ir procesų skaitmeninimą. Lietuvos pramonėje vertės grandinės integruoja subjektus iš Vidurio ir vakarų Lietuvos bei SR, todėl intervencijos ir investicijos, siekiant balanso ir didesnio efekto, turi būti nukreipiamos ir į šį regioną. SR yra didžiausia Lietuvos inovacinių ir mokslo pajėgumų koncentracija, veikia pažangiausi mokslo centrai, yra daugiausiai mokslinę ir technologinę veiklą vykdančių įmonių, didžioji dalis MTEP išlaidų, todėl, siekiant šalies pažangos ir tarptautinio konkurencingumo, tikslinga investicijas planuoti ir SR.

SR politikos tiksle „Žalesnė Europa“ telkiamos investicijos yra aktualios siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos, pereiti prie švarios ir teisingos energetikos. SR dėl taršos ar gyvenamosios aplinkos saugumo užtikrinimo problemas lemia gyventojų tankumas, darbo ir paslaugų koncentracija (su jomis susiduria tik apie 13 % kaimo vietovių gyventojų). SR numatoma finansuoti daugiabučių renovaciją, kurie sudaro 28 % visų Lietuvoje renovuotinų daugiabučių. Pastatų renovacija bus vykdoma taikant finansinius instrumentus ir teikiant subsidijas. ESFIP lėšos skiriamos bankų lėšų investicijų pritraukimui į renovacijos projektus santykiu 1:5.

Siekiant užtikrinti Vilniaus regiono gyventojams vienodas galimybes naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir nepabloginti jų sveikatos būklės lygio lyginant su kitų šalies regionų gyventojais, SR reikalingos investicijos pagal politikos tikslą „Socialiai atsakingesnė Europa“. Šiame regione veikia respublikinio lygio ligoninės, teikiančios specializuotas sveikatos priežiūros paslaugas visos šalies gyventojams. Pagal šį politikos tikslą SR aktualios investicijos, susijusios su užimtumo skatinimu, švietimo kokybės gerinimu ir socialinės įtraukties didinimu, t. y. investicijomis į žmones ir sistemas. Programa numato sukurti labiau integruotą ir tvaresnį šalies augimo modelį, paremtą investicijomis į kvalifikuotų darbuotojų ugdymą, mokymąsi visą gyvenimą, vertinant, kad visuomenė sensta bei į socialinės sanglaudos skatinimą.

Pagal politikos tikslą „Piliečiams artimesnė Lietuva“ investicijos numatomos tvariai regioninei plėtrai, regioninių netolygumų mažinimui tarp regionų ir jų viduje. Intervencijas pagal šį politikos tikslą planuos patys regionai. SR yra didžiausias pagal plotą, gyventojų skaičių (sudaro 30 % šalies gyventojų) ir labiausiai nevienalytis, lyginant su kitais regionais daugeliu ekonominių, socialinių, gamtinių, demografinių aspektų. Vilniaus miesto savivaldybės veikiančių įmonių skaičius 1000 gyv. yra 3 kartus didesnis, negu likusiose Sostinės regiono savivaldybėse (jos atitinka NUTS III regiono tipą). SR susiduriama su didžiausiomis (lyginant su kitomis urbanizuotomis teritorijomis) urbanistinės plėtros (tvarios miestų plėtros) problemomis – miestų drieka, darbo, gyvenamųjų ir viešųjų paslaugų subalansavimu).

    1. Lėšų perkėlimas tarp ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo arba į kitą fondą ar fondus

4 lentelė. Perkėlimai tarp ERPF, ESF+ ir Sanglaudos fondo ir į kitą fondą ar fondus (suskirstymas pagal metus)

Perkėlimai iš

Perkėlimai į

Suskirstymas pagal metus

Fondas

Regiono kategorija

Fondas

Regiono kategorija

2021 m.

2022 m.

2023 m.

2024 m.

2025 m.

2026 m.

2027 m.

Iš viso

Sanglaudos fondas

Netaikoma

ERPF

Mažiau išsivystęs

21 986 145

22 715 393

23 444 840

24 294 235

25 124 117

25 947 926

26 731 310

170 243 967









5 lentelė. Perkėlimai tarp ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo arba į kitą fondą ar fondus (suvestinė)

Perkėlimas į / Perkėlimas iš

ERPF

Iš viso

Labiau išsivystęs

Mažiau išsivystęs

Sanglaudos fondas



170 243 967

170 243 967

Iš viso



170 243 967

170 243 967



Pagrindimas. ERPF ir Sanglaudos fondo reglamento 4 str. numato, kad valstybės narės turi skirti bent 25 % savo ERPF 1 politikos tikslui ir bent 30 % – 2 politikos tikslui. Todėl siekdami išlaikyti šį reglamento reikalavimą, ypač 2 politikos tikslui, bei atsižvelgiant į paskutinius reglamento pakeitimus, kad jeigu darnaus judumo veiklos būtų finansuojamos iš ERPF, tai 50 % šių lėšų prisidėtų prie teminės koncentracijos 2 politikos tikslui, turime 20 % Sanglaudos fondo lėšų perskelti į ERPF.

  1. Sąjungos įnašo techninei paramai finansuoti forma

Sąjungos įnašo techninei paramai finansuoti formos pasirinkimas

Techninė parama pagal 36 straipsnio 4 dalį*

Techninė parama pagal 36 straipsnio 5 dalį**

* Pasirinkus užpildyti 8 skirsnio 1 lentelę.

** Pasirinkus užpildyti 8 skirsnio 2 lentelę.


Techninę paramą apmokant pagal fiksuotąją išlaidų normą mažės administracinė našta šalies viduje paskirstant reikiamas sumas administravimui ir vertinant su jomis susijusių išlaidų kompensavimą. Taip pat šis būdas žymiai palengvins atsiskaitymą su Europos Komisija, kadangi nereikės atskirai kaupti ir sukaupta informacija grįsti patirtas techninės paramos išlaidas, pakaks tik apskaičiuoti sumą remiantis nustatytu procentiniu dydžiu nuo patirtų tinkamų veiklų įgyvendinimui skirtų lėšų. Vadovaujančioji institucija, taikydama fiksuotąją normą, dėl sumažėjusios administracinės naštos daugiau dėmesio galės skirti politinių tikslų siekimui. Kartu taikant fiksuotąją normą sumažės klaidų atsiradimo rizika susijusi su techninės paramos lėšomis.

  1. Paramos telkimas pagal temas

Valstybė narė nusprendžia

laikytis paramos telkimo pagal temas reikalavimų nacionaliniu lygmeniu

laikytis paramos telkimo pagal temas reikalavimų regionų lygmeniu

paramos telkimo pagal temas tikslu atsižvelgti į Sanglaudos fondo išteklius



Valstybė narė laikosi paramos telkimo pagal temas reikalavimų

37 % socialinė įtrauktis

Programuojama pagal ESF+ reglamento 4 straipsnio konkrečius tikslus h–l

Planuojamos ESF+ programos

1 ES fondų investicijų programa

7 % paramos labiausiai skurstantiems asmenims

Programuojama pagal ESF+ reglamento 4 straipsnio konkrečius tikslus m, o tinkamai pagrįstais atvejais – l

Planuojamos ESF+ programos

1 Materialaus nepritekliaus mažinimo programa

4 % paramos jaunimo užimtumui

Programuojama pagal ESF+ reglamento 4 straipsnio konkrečius tikslus a, f ir l

Planuojamos ESF+ programos

1 ES fondų investicijų programa

6 % paramos kovai su vaikų skurdu

Programuojama pagal ESF+ reglamento 4 straipsnio konkrečius tikslus f, h–l

Planuojamos ESF+ programos

1 ES fondų investicijų programa

0,4 % socialinių partnerių ir NVO gebėjimų stiprinimui

Programuojama pagal ESF+ reglamento 4 straipsnio visus konkrečius tikslus, išskyrus m

Planuojamos ESF+ programos

1 ES fondų investicijų programa

  1. Preliminarus finansinis asignavimas iš kiekvieno fondo, kuriam taikoma partnerystės sutartis, pagal politikos tikslą, konkretų TPF tikslą ir techninę paramą nacionaliniu ir, kai tikslinga, regioniniu lygmeniu

6 lentelė. Preliminarus finansinis asignavimas iš ERPF, Sanglaudos fondo, TPF, ESF+, EJRŽAF pagal politikos tikslą, konkretų TPF tikslą ir techninę paramą

Politikos tikslai, konkretus TPF tikslas arba techninė parama

ERPF

Sanglaudos fondo asignavimas nacionaliniu lygmeniu

TPF**

ESF+

EJRŽAF asignavimas nacionaliniu lygmeniu

Iš viso

Asignavimas nacionaliniu lygmeniu

Regiono kategorija

Asignavimas pagal regiono kategoriją

Asignavimas nacionaliniu lygmeniu

Ištekliai pagal TPF reglamento 3 straipsnį

Ištekliai pagal TPF reglamento 4 straipsnį

Asignavimas nacionaliniu lygmeniu

Regiono kategorija

Asignavimas pagal regiono kategoriją

1 politikos tikslas

953 586 998

Labiau išsivystęs

214 744 910






Labiau išsivystęs



953 586 998

Mažiau išsivystęs

738 842 088




Mažiau išsivystęs


2 politikos tikslas

1 009 588 085

Labiau išsivystęs

86 170 192

858 264 090





Labiau išsivystęs


48 536 356

1 916 388 531

Mažiau išsivystęs

923 417 893




Mažiau išsivystęs


3 politikos tikslas

138 804 089

Labiau išsivystęs


358 980 273





Labiau išsivystęs



497 784 362

Mažiau išsivystęs

138 804 089




Mažiau išsivystęs


4 politikos tikslas

796 279 451

Labiau išsivystęs

101 039 749





1 090 146 031

Labiau išsivystęs

94 689 409


1 886 425 482

Mažiau išsivystęs

000 000 000




Mažiau išsivystęs

995 456 622

5 politikos tikslas

609 174 689

Labiau išsivystęs

64 572 517






Labiau išsivystęs


9 184 000

618 358 689

Mažiau išsivystęs

544 602 172




Mažiau išsivystęs


TPF konkretus tikslas



262 328 892

114 866 918

147 461 973



262 328 892

Techninė parama pagal BNR 36 straipsnio 5 dalį (kai aktualu)

127 212 607

Labiau išsivystęs

16 920 682

31 211 394

10 930 370

4 786 122

6 144 249

46 251 374

Labiau išsivystęs

3 986 823

3 463 221

219 068 967

Mažiau išsivystęs

110 291 925

Mažiau išsivystęs

42 264 551

Iš viso

3 634 645 919

Labiau išsivystęs

483 448 050

1 248 455 757

273 259 262

119 653 040

153 606 222

1 136 397 405

Labiau išsivystęs

98 676 232

61 183 577

6 353 941 921

Mažiau išsivystęs

3 151 197 869

Mažiau išsivystęs

1 037 721 173

Iš viso

3 634 645 919


3 634 645 919

1 248 455 757

273 259 262

119 653 040

153 606 222

1 136 397 405


1 136 397 405

61 183 577

6 353 941 921



Svarbiausi iššūkiai Lietuvai: netikėtai ištikusios krizės dėl COVID-19 pandemijos pasekmių šalinimas bei ekonomikos ir socialinių sistemų atsparumo krizėms didinimas, lėta Lietuvos ekonomikos transformacija link aukštesnės pridėtinės vertės, socialinė atskirtis ir nelygybė, kuri pandemijos metu tapo dar gilesnė, netolygi švietimo kokybė, lėtas švietimo skaitmenizavimas, prasti Lietuvos gyventojų bendros sveikatos rodikliai, ekonominiai ir socialiniai regioniniai skirtumai, nepakankamas TEN-T junglumas ir saugumas, spartėjanti klimato kaita, taršus transporto sektorius.

Atsižvelgdami į tai, planuojame tam tikras veiklas visose politikos tiksluose, taip pat iš TPF.

  1. Planuojamų partnerystės sutartyje numatytų fondų programų sąrašas su atitinkamais preliminariais finansiniais asignavimais, suskirstytais pagal fondus, ir atitinkamu nacionaliniu įnašu pagal regiono kategorijas

7 lentelė. Planuojamų programų sąrašas2 su preliminariais finansiniais asignavimais

Pavadinimas

Fondas

Regiono kategorija

Sąjungos įnašas

Nacionalinis įnašas

Iš viso

Sąjungos įnašas be techninės paramos pagal BNR 36 straipsnio 5 dalį

Sąjungos įnašas techninei paramai finansuoti pagal BNR 36 straipsnio 5 dalį

ES fondų investicijų programa

ERPF

Labiau išsivystęs

466 527 368

16 920 682

483 448 049

966 896 099

Mažiau išsivystęs

3 040 905 944

110 291 925

556 093 742

3 707 291 612

Sanglaudos fondas

Netaikoma

1 217 244 363

31 211 394

220 315 722

1 468 771 479

ESF+

Labiau išsivystęs

90 910 887

3 787 954

89 334 297

184 033 138

Mažiau išsivystęs

923 664 716

38 486 030

163 877 013

1 126 027 758

TPF asignavimas (TPF reglamento 3 straipsnis)

Netaikoma

114 866 918

4 786 122

21 115 242

140 768 282

TPF asignavimas (TPF reglamento 4 straipsnis)

Netaikoma

147 461 973

6 144 249

0

153 606 222

Materialaus nepritekliaus mažinimo programa

ESF+

Labiau išsivystęs

3 778 521

198 870

441 932

4 419 323

Mažiau išsivystęs

71 791 906

3 778 521

8 396 714

83 967 141

Iš viso

ERPF, Sanglaudos fonas, ESF+, TPF


6 077 152 597

215 605 746

1 543 022 711

7 835 781 054

Žuvininkystės veiksmų programa

EJRŽAF

Netaikoma

57 720 356

3 463 221

26 221 533

87 405 110

Iš viso

Visi fondai


6 134 872 953

219 068 967

1 569 244 244

7 923 186 164



8 lentelė. Planuojamų INTERREG programų sąrašas

1 programa

Lietuva-Lenkija

2 programa

Lietuva-Latvija

3 programa

Pietų Baltijos regiono

4 programa

Baltijos jūros regiono

5 programa

Urbact

6 programa

Interact

7 programa

Interreg Europe

8 programa

Lietuva – Rusija

9 programa

Lietuva – Baltarusija

  1. Veiksmų, kurių ketinama imtis siekiant sustiprinti administracinius gebėjimus įgyvendinti partnerystės sutartyje numatytus fondus, santrauka

    2. Šiuo metu LT įgyvendinama strateginio valdymo sistemos pertvarka, kurios vienas iš tikslų – atskirti lėšas skirtas valstybės funkcijoms užtikrinti nuo lėšų, skirtų pažangai atitinkamose srityse pasiekti. Šiomis lėšomis finansuojamos investicijos (tarp jų ir ESIF lėšos) yra nurodomos Nacionaliniame pažangos plane (NPP), atitinkamai susiejamos su strateginiais valstybės tikslais 10 metų ir investuojamos efektyviausiu būdu, užtikrinant pažangos pasiekimą.

    Tokiu būdu siekiama, kad investicijos būtų planuojamos pirmiausia identifikavus valstybės ir regionų spręstinas problemas, jų priežastis, nustačius siektinus rezultatus bei rodiklius, ir tik po to pasirinkus finansavimo šaltinius (pvz. nacionalinį biudžetą, ES lėšas, savivaldybių biudžetus, privačias lėšas ar kitų fondų lėšas)

    Atsižvelgiant į tai, kad Strateginio valdymo sistemoje nustatomi nacionalinio lygmens dalyviai, kurie atlieka strateginio planavimo, programavimo, priemonių nustatymo vaidmenis, nėra poreikio šiuos vaidmenis dubliuoti ES 2021–2027 sistemoje, todėl 2021–2027 m. laikotarpiu ketinama optimizuoti ESIF planavimo ir įgyvendinimo koordinavimą, sumažinant dalyvių skaičių sistemoje, suvienodinant praktiką, suteikiant daugiau lankstumo projektų vykdytojui, automatizuojant procesus. Institucijų, dalyvaujančių ESIF administravime, gebėjimai bus ir toliau stiprinami, ypatingą dėmesį kreipiant į viešųjų pirkimų vertinimo, strateginio planavimo ir kokybiškų intervencijų rengimo kompetencijas.

    Siekiant efektyviai veikiančios strateginio valdymo sistemos, šiuo metu rengiamas administracinių gebėjimų stiprinimo bei žmogiškųjų išteklių valdymo žemėlapis. Jo tikslas centralizuotai matyti NPP įgyvendinimui reikalingas ir trūkstamas kompetencijas bei žmogiškuosius išteklius ir savalaikiai juos užtikrinti. Analizė apims ne tik VKS institucijas, bet ir kitas suinteresuotąsias šalis, dalyvaujančias investicijų planavime ir įgyvendinime. Identifikavus sistemos tobulintinas sritis, bus parengtas veiksmų planas ir pradėtos įgyvendinti jame numatytos veiklos.

    Be sričių ir priemonių, kurios bus identifikuotos administracinių gebėjimų stiprinimo bei žmogiškųjų išteklių valdymo žemėlapyje, planuojama stiprinti suinteresuotųjų šalių, tokių kaip socialiniai ekonominiai partneriai ir nevyriausybinės organizacijos (NVO), gebėjimus, siekiant jiems veiksmingiau vykdyti savo veiklą bei paramos gavėjų gebėjimus tokiose srityse kaip projektų vystymas ir stebėjimas, viešieji pirkimai ir finansų valdymas.

    Siekiant padidinti socialinių ir ekonominių partnerių ir kitų suinteresuotųjų pusių (visuomenės, NVO ir kt.) įtraukimą, taip pat sustiprinti jų bei pareiškėjų ir projektų vykdytojų administracinius gebėjimus, bus siekiama:

    • Užtikrinti veiksmingą suinteresuotųjų grupių (visuomenės, socialinės įtraukties, užimtumo, aplinkosaugos srityje veikiančių NVO ir kitų partnerių) įtraukimą įvairiais VP rengimo ir įgyvendinimo ciklo etapais, jas aktyviau įtraukiant į darbo grupes, diskusijas;

    • Užtikrinti reguliarią komunikaciją su paramos gavėjais ir socialiniais ekonominiais partneriais, informuojant apie ESIF teikiamas galimybes, reguliavimo ir procesų pokyčius, renkant informaciją apie gebėjimų stiprinimo poreikius, išplečiant mokymo formas ir galimybes;

    • Skatinti ESIF administravimo institucijų tarpusavio dalinimąsi gerąją bendradarbiavimo su pareiškėjais ir projektų vykdytojais praktiką.

    Taip pat bus įgyvendinamas Viešųjų pirkimų profesionalumo stiprinimo planas pagal kurį į Viešųjų pirkimų mokymo programas bus įtrauktos temos dėl strateginių (žaliųjų, inovatyvių, socialiai atsakingų) viešųjų pirkimų organizavimo, rinkos tyrimų, techninių specifikacijų rengimo, pasiūlymų vertinimo ir pan., kurios yra reikalingos siekiant efektyviau organizuoti viešuosius pirkimus ir užtikrinti didesnę konkurenciją pirkimuose. Taip pat rengiamos naudingos metodologinės priemonės, ieškoma sprendimų, kaip motyvuoti perkančiąsias organizacijas ir pirkimų specialistus pirkimus atlikti efektyviau.

    Vadovaujantis priimtu Regioninės plėtros įstatymu yra kuriama nauja regioninės politikos institucinė sistema, kur naujai suformuotos regionų plėtros tarybos turės rengti regionų plėtros planus, jų įgyvendinimo priemones pagal pasikeitusią strateginio valdymo sistemą ir spręsdamos NPP joms iškeltus uždavinius. Siekiant užtikrinti naujai įsteigtų institucijų gebėjimus atlikti joms keliamas užduotis, bus stiprinami šių institucijų:

    • baziniai gebėjimai žmogiškųjų išteklių valdymo, finansų valdymo, strateginio planavimo ir valdymo kompetencijų srityse. Šie gebėjimai bus stiprinami pagal ES struktūrinių reformų paramos programos projektą.

    • gebėjimai atlikti problemų priežasčių analizę ir sąnaudų-naudos analizę ir kokybiškai parengti regionų plėtros planus bei numatyti priemones (finansuojama iš 2014-2020 m. laikotarpio lėšų).

    • specifiniai gebėjimai susiję su konkrečių projektų įgyvendinimu, pvz. analitinių įrankių taikymo, erdvinio planavimo, poveikio aplinkai vertinimo ir valdymo, bendruomenės įtraukimo, finansinių, reguliacinių, rinkodaros ir kt. ekonominės plėtros priemonių derinimo srityse. Siūloma finansuoti per Programos 5-ojo prioriteto veiklų grupę, skirtą administracinių gebėjimų tobulinimui.

    Įgyvendinant Žuvininkystės veiksmų programą, institucijų administraciniai gebėjimai bus stiprinami dalyvaujant EK, kitų ES valstybių narių, įvairių organizacijų rengiamuose seminaruose ir konferencijose, ir geriau išnaudojamos vidinius institucijų išteklius: darbuotojai skatinami pasidalyti jų sukauptomis žiniomis ir gerąja patirtimi per mokymus ar darbinius seminarus. Taip pat viešosios paramos lėšomis finansuojami tiksliniai mokimai ir seminarai darbuotojams, atsižvelgiant į kasmetinių darbuotojų vertinimų metu identifikuotus mokymosi poreikius.

    Paramos gavėjų administracinių gebėjimų stiprinimas vykdomas pasitelkiant metodinę medžiagą, kuri talpinama vadovaujančiosios institucijos ir tarpinės institucijos tinklalapiuose, atitinkamos informacijos pristatymas renginiuose (susitikimai, apvalieji stalai, konferencijos) taip pat tarpinės institucijos organizuojami mokymai paramos gavėjams (pareiškėjams, potencialiems pareiškėjai, projektų vykdytojams).

  2. Integruotas požiūris siekiant spręsti demografinius uždavinius ir (arba) tenkinti specifinius regionų ir teritorijų poreikius

    3. Lietuvoje, kaip ir kitose EBPO šalyse, skaitmenizacija, globalizacija, demografiniai pokyčiai ir klimato kaita keičia darbo vietas, visuomenės funkcionavimo ir žmonių sąveikos būdus.

    Lietuvos ekonomikos vystymuisi bei visuomenės gerovei didelių iššūkių kelia demografiniai pokyčiai. 2004–2019 m. Lietuvoje santykinis gyventojų skaičiaus sumažėjimas buvo vienas didžiausių ES (nuo 3,38 mln. 2004 m. iki 2,79 mln. 2019 m.). Demografiniai iššūkiai ypač dideli regionuose už sostinės ribų. Nors 2014–2017 m. Vilniaus gyventojų skaičius išliko nepakitęs, Klaipėdos ir Kauno gyventojų skaičius sumažėjo atitinkamai – 2,7 % ir –3,1 %. Kituose regionuose jis sumažėjo dar daugiau: nuo –5,4 % Šiauliuose iki –7 % Utenoje.

    Dėl neigiamų demografinių tendencijų ir išorės bei vidaus migracijos kyla grėsmė ne tik šalies perspektyvoms užtikrinti darnesnį ir tvaresnį augimą, bet ir jos viešojo sektoriaus efektyvumui ir kokybei, nes daromas didelis spaudimas švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinėms sistemoms. Dėl didesnės gyventojų koncentracijos miestuose ir aplinkinėse teritorijose kyla didesnis spaudimas darniam judumui mieste ir socialinei infrastruktūrai, o kartu atsiranda poreikis investuoti šiose srityse. Gyventojų skaičiaus mažėjimas kartu su jų senėjimu mažina kaimiškųjų regionų viešųjų paslaugų efektyvumą ir kokybę, dėl to atsiranda ypatingų uždavinių sveikatos priežiūros ir švietimo sektoriuose.

    2021–2027 m. laikotarpiu demografinių problemų nulemti regionų plėtros iššūkiai bus sprendžiami abiejuose Lietuvos NUTS-2 regionuose, įgyvendinant integruotas teritorines priemones. Jų įgyvendinimas suplanuotos pagal Programą finansuojant miesto bendruomenių projektus, skirtus socialinei ir ekonominei marginalizuotų bendruomenių integracijai, ir vykdant intervencijas tikslinėse teritorijose bei pagal Žuvininkystės veiksmų programą remiant žvejybos ir akvakultūros regionų VVG parengtas vietos plėtros strategijas.

    Pagal Programos 5-ąjį prioritetą „Piliečiams artimesnė Lietuva“ integruotu teritorijos vystymo metodu paremtos intervencijos bus vykdomos miestuose, skiriant 8 proc. ERPF lėšų ir tikslinėse teritorijose.

    Pandemija ir kiti iššūkiai parodė, kad viešųjų paslaugų tvarumui ir efektyvumui, naujų, inovatyvių sprendimų darniam miestų ir su jais integruotų teritorijų judumui užtikrinti, reikia naujų kompleksinių sprendimų ir plačios partnerystės konkrečių miestų plėtros vizijai sukurti ir įgyvendinti. Miestai tampa pagrindiniais veikėjais, šalia savo tradicinių funkcijų, sprendžiančiais ir verslo sąlygų, skurdo ir socialinės atskirties, švietimo kokybės netolygumų problemas, kitaip tariant – problemas, kurios reikalauja kompleksinių sprendimų, integruotų teritoriškai ir daugiasektorinių priemonių.

    Nauji demografiniai, vidaus ir išorės migracijos pokyčiai, ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiai ir pandemija verčia ieškoti sprendimų, kad nepaliktų užribyje tų, kas prarado savo verslą ar darbą dėl pandemijos poveikio ar prarasto įmonių konkurencingumo.

    Iškilo naujų iššūkių viešųjų paslaugų teikimui, jų inovatyviam organizavimui, siekiant užtikrinti jų prieinamumą gyventojams ir verslams. Nuolat didėja gyventojų mobilumas, todėl plečiasi verslo teikiamų paslaugų arealai – paslaugos tolsta nuo gyventojų. Pasikeitė ir viešųjų paslaugų vartotojų elgsena: dėl švytuoklinės migracijos į darbo vietas, vis daugiau gyventojų tenkina arba yra linkę tenkinti savo ir savo šeimų socialinius, kultūrinius, švietimo ir kitus poreikius kitose, nei jų gyvenamoji, vietose. Kitaip tariant, gyvenimas ir veikla vyksta teritorijose, kurios peržengia vienos savivaldybės ir/arba regiono (apskrities) ribas. Dėl besitęsiančių neigiamų demografinių tendencijų, atsiranda būtinumas ieškoti naujų, inovatyvių, kompleksinių viešųjų paslaugų teikimo būdų, racionalesnio jau sukurtos ir dažnai pasikeitusią situaciją neatitinkančios viešosios infrastruktūros naudojimo ir naujos trūkstamos infrastruktūros kūrimo, suvienijant kelių savivaldybių ir (ar) regionų pastangas. Tai reikalauja integruotų, kompleksinių sprendimų integruotose teritorijose.

    BIVP metodu planuojamos investicijos, kurias numatoma vykdyti pagal Programos 4-ąjį prioritetą „Socialiai atsakingesnė Lietuva“ ir Žuvininkystės veiksmų programos 3-iąjį prioritetą, bus grindžiamos teritorinėmis ir vietos plėtros strategijomis. Siekiant geriau sutelkti vietos lygmens potencialą ir užtikrinti veiksmingą vietos plėtros strategijų įgyvendinimą bus stiprinami vietos ir regioninės valdžios institucijų ir vietos bendruomenių gebėjimai bei kompetencijos, susijusios su patikimų integruotų teritorinių strategijų rengimu ir projektų vertinimu bei atranka.

  3. Reikiamos sąlygos

    4. Reikiama sąlyga

    Fondas

    Pasirinktas konkretus tikslas

    (Netaikoma EJRŽAF)

    Įvertinimo santrauka




    [1 000]

  4. Preliminarus klimato srities tikslas

Fondas

Preliminarus klimato srities tikslas3

ERPF

935 666 269

Sanglaudos fondas

601 192 557




1Perkėlimai nedaro poveikio metiniam finansinių asignavimų paskirstymui DFP lygmeniu valstybei narei.

2 Jei pasirinkta BNR 36 straipsnio 5 dalyje numatyta techninė parama.

3Atitinka informaciją, įtrauktą arba įtrauktiną į programas dėl intervencinių priemonių rūšių ir preliminaraus lėšų paskirstymo pagal BNR 22 straipsnio 3 dalies d punkto viii papunktį.

Document Metadata

Filed: July 7th, 2021