KLAIPĖDOS UNIVERSITETO KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS KONCEPCIJA

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS KONCEPCIJA

PASLAUGŲ SUTARTIS - 2012 m. gruodžio 31 d. Nr. SUT-12J-79

SUTARTIES OBJEKTAS – „Kokybės vadybos sistemos sukūrimas ir įdiegimas Klaipėdos universitete“ (projekto kodas Nr. VP1-2.1-ŠMM-04-K-02-025)

Klaipėda

2013 m. balandžio 25 d.

TURINYS ĮVADAS 3

1. TERMINAI, APIBRĖŽTYS IR SANTRUMPOS 6

2. AUKŠTOJO MOKSLO KOKYBĖS SAMPRATA 7

3. KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS TAIKYMO SRITIS IR PASKIRTIS 16

4. KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS MODELIS 17

5. KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS ĮGYVENDINIMAS 23

6. KOKYBĖS TOBULINIMO ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI 64

PRIEDAI 68

1 priedas. Standartų taikymo gairės

ĮVADAS

Šiuo metu Lietuvoje ir Europos Sąjungoje plačiai diskutuojama dėl aukštojo mokslo kokybės, tačiau iki šiol nėra sukurta vieningo aukštojo mokslo apibrėžimo. Klaipėdos universiteto kokybės vadybos sistemos (toliau – KU KVS) įgyvendinimui suteikti tam tikrą pagrindą, siūlome tokį apibrėžimą: aukštojo mokslo kokybė – suinteresuotų šalių tvarių poreikių tenkinimas, atliekant mokslinius tyrimus, plėtojant inovacijas, menus, ugdant plačių pažiūrų pilietiškas asmenybes ir kompetentingus specialistus, įgyvendinant aukštojo mokslo misiją.

KU KVS diegiamas siekiant įgyvendinti strateginius tikslus, kryptingai plėtoti mokslą ir studijas, siekti veiklos efektyvumo. KU strateginis tikslas - tapti vienu iš lyderiaujančių Lietuvos ir Europos universitetų. Vykdant, plėtojant strateginius tikslus ir siekiant didinti universiteto bei studijų sistemos efektyvumą, ypač dideli iššūkiai kyla aukštojo mokslo sistemai ir jos kokybės užtikrinimui. Aukštojo mokslo kokybė pasiekiama didaktinio ir kūrybinio proceso metu, t.y. dirbant su studentais, kuriant meną ir atliekant mokslinius tyrimus. Taip pat kokybės kūrimo procesas vyksta auditorijose, laboratorijose, mokslo ir meno kūrimo erdvėse. Vidurinės grandies vadovavimo struktūros – katedros, fakultetai, institutai padeda studijų programas ir mokslines temas aprūpinti ištekliais, reikalingais kokybiškam rezultatui pasiekti. Aukščiausia vadovavimo grandis pataria ir nukreipia kryptingam darbui, siekiant universiteto misijos ir vizijos įgyvendinimo, užtikrina operatyvinę veiklą.

Klaipėdos universiteto vertybės:

− Atsakingumas.

− Atvirumas.

− Įvairovė.

− Humanizmas.

Klaipėdos universiteto vizija:

Vakarų Lietuvos universitetas, daugiasritis ir tarpdisciplininis, integruotas į tarptautinius akademinius tinklus, nacionalinis ir Baltijos regiono jūros mokslų ir studijų lyderis, kultūros paveldo puoselėtojas ir visą gyvenimą trunkančio mokymosi centras.

Klaipėdos universiteto misija:

Klaipėdos universitetas yra Lietuvos – jūrų valstybės ir Baltijos jūros regiono mokslo, menų ir studijų centras, rengiantis aukščiausios kvalifikacijos specialistus ir puoselėjantis humanistines vertybes. Universitetas prioritetinį dėmesį lygiagrečiai skiria:

− Jūrų moksliniams tyrimams ir studijoms.

− Baltijos jūros regiono istorijai, kultūrai ir kalboms, švietimui, sveikatai ir socialinei gerovei, ekonomikai, politikai, komunikacijoms, menams.

− Vakarų Lietuvos ir Klaipėdos miesto darniai plėtrai.

− Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro kūrimui.

KU diegiama KVS, atitinkanti kokybės vadybos sistemos standarto LST EN ISO 9001:2008 (IWA 2, ISO 9004), aplinkos vadybos sistemos standarto LST EN ISO 14001:2005, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standarto BS OHSAS 18001:2007, socialinio atsakingumo standarto SA 8000:2008, Europos kokybės vadybos fondo Tobulumo modelio (EFQM) reikalavimus, Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires (ESG) bei „Pilno įkainojimo“ principus, siekiant užtikrinti studijų kokybę, atitinkančią suinteresuotų šalių poreikius ir lūkesčius.

KU puoselėjamos vertybės, aiškiai apibrėžtos misija ir vizija turi itin svarios įtakos sėkmingam, efektyviam bei sklandžiam KVS diegimui, darbuotojų motyvacijos didinimui, suinteresuotų šalių poreikių patenkinimui bei veiklos nuolatiniam tobulinimui. Siekdamas įgyvendinti Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatas ir tapti vienu iš lyderiaujančių aukštojo universitetinio mokslo lyderiu Lietuvoje ir Europoje, KU įgyvendina KVS diegimą, kurios apimtis, misija, įgyvendinimo principai, modelis, elementai ir jų tarpusavio sąveikia pateikiami šioje kokybės vadybos sistemos koncepcijoje (toliau – koncepcija). KVS grindžiama sisteminiu1 bei procesiniu požiūriais2, orientuota į suinteresuotųjų šalių poreikių, lūkesčių ir teisės aktų reikalavimų vykdymą bei rezultatyvumo ir efektyvumo didinimą. Minėti metodai / standartai / nuostatos / gairės bus integruoti į vieną (vieningą) metodiką, panaudojant kiekvieno jų stipriąsias

1Sisteminis požiūris į vadybą: tarpusavyje susijusių procesų identifikavimas bei supratimas, kaip sistemos ir jų vadyba padeda gerinti organizacijos rezultatyvumą ir efektyvumą, siekiant tikslų (ISO 9000:2005).

2Procesinis požiūris: kad organizacija funkcionuotų rezultatyviai, ji turi identifikuoti ir valdyti daugelį tarpusavyje susijusių bei sąveikaujančių procesų. Norimas rezultatas pasiekiamas daug efektyviau, kai veikla ir su ja susiję ištekliai valdomi kaip procesas (ISO 9000:2005).

puses. Kuriant KU KVS, atsižvelgta į kokybės užtikrinimo modelių bei vadybos standartų reikalavimų bendrumą, jų integravimo bei pritaikymo galimybę KU veikloje.

Klaipėdos universiteto kokybės vadybos sistemos koncepcijoje pateikti terminai, apibrėžtys, santrumpos, išdetalizuota aukštojo mokslo samprata bei jos svarba, nurodytos diegiamų standartų taikymo gairės, privalumai bei reikalavimai, apibrėžta kokybės vadybos sistemos taikymo sritis, paskirtis, aprašytas diegiamos vadybos sistemos modelis, įgyvendinimo bei tobulinimo principai.

1. TERMINAI, APIBRĖŽTYS IR SANTRUMPOS

Santrumpos	Apibrėžtys
EFQM	Europos kokybės vadybos fondo Tobulumo modelis
ESG	Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos ir gairės
ISO 9001	LST EN ISO 9001:2008 „Kokybės vadybos sistemos. Reikalavimai“
ISO 9001 IWA 2	IWA 2:2007 „Kokybės vadybos sistemos. ISO 9001:2000 taikymo mokymui gairės“
ISO 9004	LST EN ISO 9004:2010 „Organizacijos, siekiančios ilgalaikės sėkmės, vadyba. Kokybės vadybos požiūris“
ISO 14001	LST EN ISO 14001:2005 „Aplinkos apsaugos vadybos sistemos. Reikalavimai ir naudojimo gairės“
OHSAS 18001	BS OHSAS 18001:2007 „Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos. Reikalavimai“
SA8000	SA 8000:2008 „Socialinis atsakingumas“
ISO	Tarptautinė standartizacijos organizacija
KVS	Kokybės vadybos sistema
DSS	Darbuotojų sauga ir sveikata
LR	Lietuvos Respublika

Terminai	Apibrėžtys
Aukštojo mokslo kokybė	Suinteresuotų šalių tvarių poreikių tenkinimas, atliekant mokslinius tyrimus, plėtojant inovacijas, menus, ugdant plačių pažiūrų pilietiškas asmenybes ir kompetentingus specialistus, įgyvendinant aukštojo mokslo misiją
Aplinkos apsaugos aspektas	Organizacijos veiklų ar paslaugų elementas, galintis veikti aplinką
Aukščiausioji vadovybė	Asmuo ar grupė žmonių, kurie nukreipia ir valdo organizaciją aukščiausiu lygiu. KU atveju - Senatas, Taryba, Rektoriai
Aukštosios mokyklos veiklos kokybės užtikrinimas	Kokybės politikos įgyvendinimas ir numatytų procedūrų vykdymas
Klaipėdos universiteto vidiniai klientai	Akademinis ir administracinis personalas
Kokybė	Turimųjų požymių visumos atitikties reikalavimams laipsnis
Kokybės gerinimas	Kokybės vadybos dalis, sutelkta didinti sugebėjimą įvykdyti kokybės reikalavimus
Kokybės užtikrinimas	Kokybės vadybos dalis, skirta pasitikėjimui, kad bus įvykdyti kokybės reikalavimai
Sistema	Susijusių ar sąveikaujančių elementų visuma
Suinteresuotos šalys	Asmuo arba grupė asmenų, suinteresuotų organizacijos rezultatais ir sėkme

2. AUKŠTOJO MOKSLO KOKYBĖS SAMPRATA

Vis plačiau diskutuojama apie aukštojo mokslo kokybę aukštojo mokslo sektoriuje, tačiau nėra bendro sutarimo dėl kokybės sampratos. Siekiant aukštojo mokslo kokybės, būtina tobulinti procesus, dirbant su studentais, kuriant meną, atliekant mokslinius tyrimus. Šiuolaikiniai globalizacijos ir Europos aukštojo mokslo erdvės formavimo procesai reikalauja ypatingą dėmesį skirti aukštojo mokslo kokybės užtikrinimui. Studijų kokybės tobulinimas Bolonijos procese (1999) yra pripažintas prioritetine veiklos kryptimi kuriant Europos aukštojo mokslo erdvę. Pagrindinis proceso tikslas yra suvienodinti valstybių narių aukštojo mokslo sistemas, padaryti jas palyginamas, užtikrinant galimybes vienos valstybės piliečiams nekliudomai dirbti bei tęsti studijas kitoje valstybėje, ir kryptingai tobulinti aukštojo mokslo sistemą visose valstybėse, t.y. įgyvendinant Bolonijos procesą aukštojo mokslo sistemos Europos šalyse turi būti tokios, kad užtikrintų:

− Bendros aukštojo mokslo erdvės kūrimą.

− Aukšto lygio išsilavinimą tiek Europos Sąjungos, tiek užsienio piliečiams.

− Europos švietimo sistemos konkurencingumo ir patrauklumo skatinimą.

− Aukštos kvalifikacijos specialistų rengimą Europos darbo rinkai.

− Dėstytojų ir studentų mobilumo skatinimą.

− Aukštojo mokslo sistemos skaidrumo ir lankstumo didinimą.

Bolonijos deklaracijoje (1999) apibrėžtos Bolonijos proceso veiklos kryptys:

− Diegti lengvai suprantamų ir palyginamų laipsnių sistemą.

− Diegti aukštojo mokslo sistemas, grindžiamas dviem ciklais.

− Diegti vieningą kreditų sistemą.

− Skatinti mobilumą.

− Skatinti europinį bendradarbiavimą kokybei užtikrinti.

− Skatinti europinę dimensiją aukštajame moksle.

Salamankos konvencijoje (Salamankos konvencija, 2001) teigiama, kad kokybės užtikrinimo mechanizmai, akreditacija ir jos procedūrų skaidrumas traktuojamos kaip būtinos sąlygos siekiant garantuoti aukštą studijų kokybę. Taip pat aukštojo mokslo kokybė vaidina pagrindinį vaidmenį kuriant Europos aukštojo mokslo ir studijų erdvę.

Prahos komunikate (2001) deklaruojami šie siekiniai:

− Mokymasis visą gyvenimą (angl. Lifelong learning).

− Aukštojo mokslo institucijų ir studentų vaidmens stiprinimas.

− Europinės aukštojo mokslo erdvės patrauklumo skatinimas.

Berlyno komunikate (2003) pabrėžta, kad kokybės užtikrinimo kriterijai ir metodologijos turi būti kuriamos kartu – taip siekiama užtikrinti efektyvios studijų kokybės užtikrinimo sistemos diegimą. Taip pat akcentuojama, kad laikantis institucinės autonomijos principo, pati institucija turi būti tiesiogiai atsakinga už aukštojo mokslo kokybės užtikrinimą, o tai įtakotų akademinės sistemos atskaitomybę šalies kokybės rėmuose – akademinio pripažinimo (kaip proceso) tobulinimą.

Berlyno komunikate sutarta, kad iki 2005 m. nacionalinės kokybės užtikrinimo sistemos turi apimti:

− Aiškią susijusių organizacijų ir institucijų atsakomybę.

− Programų ar institucijų vertinimą, įskaitant tiek vidinį, tiek išorinį vertinimą, studentų dalyvavimą ir rezultatų paskelbimą.

− Akreditacijos sistemą, atestaciją ar palyginamąsias procedūras.

− Dalyvavimą tarptautinėje veikloje, bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą (Berlyno komunikatas, 2003).

Bolonijos procese dalyvaujančių šalių aukštojo mokslo ministrai Bergene patvirtino Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo tinklo (ENQA) pasiūlytus kokybės užtikrinimo standartus ir gaires Europos aukštojo mokslo erdvėje bei įsipareigojo pristatyti pasiūlytą modelį lygiavertei patikrai nacionalinėms kokybės užtikrinimo tarnyboms, taikydami kartu nustatytus ir priimtus kriterijus. Bergene buvo pritarta principui kurti kokybės užtikrinimo tarnybų Europos registrą, paremtą nacionaline analize – taip įformintas nurodymų ir direktyvų įgyvendinimas siekiant kokybės užtikrinimo. Šio proceso metu buvo akcentuojama, kad labai svarbus yra nacionaliniu mastu pripažintų tarnybų bendradarbiavimas siekiant padidinti bendrą akreditacijos ar kokybės užtikrinimo sprendimų pripažinimą (Bergeno komunikatas, 2005).

Bergeno komunikate akcentuojama:

− Nurodymų ir direktyvų įgyvendinimas siekiant kokybės užtikrinimo.

− Nacionalinės kokybės struktūros įdiegimas.

− Jungtinių laipsnių suteikimas ir pripažinimas visose studijų pakopose.

− Lanksčių mokymo aukštajame moksle galimybių kūrimas, įskaitant patirties pripažinimo nuostatas.

Londono komunikato (2007) pagrindiniai akcentai:

− Ryšių su kitais žemynais užmezgimo strategija.

− Europos kokybės užtikrinimo agentūrų registras.

Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registras (EQAR)3, 2008 m. Jis įkurtas vykdant Londone suformuluotus tarpinius tikslus. Registro tikslas – sudaryti galimybes visiems suinteresuotiems asmenims ir visuomenei turėti laisvą prieigą prie objektyvios informacijos apie patikimas kokybės užtikrinimo agentūras. Šiame registre įregistruota 19 aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų iš Ispanijos, Airijos, Vokietijos, Norvegijos, Lenkijos, Bulgarijos, Belgijos, Nyderlandų, Rumunijos ir Islandijos. Lietuvos studijų kokybės vertinimo centre 2012 m. pavasarį buvo atliktas išorinis vertinimas siekiant įsiregistruoti į minėtą registrą, gauti teigiami vertinimai.

Liuveno komunikate (2009) įtvirtinti šie siekiniai:

− Aukštojo mokslo prieinamumas visoms socialinėms grupėms.

− Mokymosi visą gyvenimą dimensija turi tapti visų aukštojo mokslo sistemų norma.

− Absolventų įsidarbinimas.

− Orientavimas į studentą, tuo pačiu pabrėžiant aukštojo mokslo mokomąją misiją.

− Studijų, tyrimų ir inovacijų vienovė.

− Tarptautinis atvirumas.

− Studentų ir dėstytojų mobilumas.

− Duomenų surinkimas stebėsenos, palyginimo ir planavimo tikslais.

− Įvairialypių skaidrumo priemonių įdiegimas.

− Finansavimo šaltinių įvairovė.

3European Quality Assurance Register for Higher Education (žiūrėta 2013-03-01). Prieiga per internetą: xxxx://xxx.xxxx.xx/

Europos bendrosios aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas suprantamas ne tik kaip kokybės užtikrinimo procesų monitoringas, tačiau turi apimti visas aukštosios mokyklos kokybės užtikrinimo ir gerinimo veiklas nuo strateginio planavimo, personalo ugdymo iki studijų programų kūrimo (Liuveno komunikatas, 2009).

Budapešto Vienos deklaracijoje (angl. Budapest-Vienna Declaration on the European Higher Education Area), 2010 m. pažymimas teigiamas Bolonijos proceso vaidmuo kuriant bendrą aukštojo mokslo erdvę, tačiau nurodoma, kad Bolonijos proceso tikslai ir uždaviniai (taip pat ir susiję su socialiniu aukštojo mokslo matmeniu) nėra pasiekti. Šioje deklaracijoje nurodomas išliekantis dėmesys socialiniam aukštojo mokslo matmeniui, kuris siejamas su lygių galimybių visoms socialinėms grupėms kokybiškam aukštajam mokslui (studijoms) sudarymu.

„Ministrai pripažino, kad dar daug reikia nuveikti užtikrinant aukštojo mokslo kokybę ir kuriant Europos kvalifikacijų sąrangą“.

Bukarešto komunikate (2012) pabrėžiama kokybiško aukštojo mokslo prieinamumo visiems svarba. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad socialinis aukštojo mokslo matmuo šiame komunikate yra aptariamas studijų kokybės kontekste, nurodant, kad aukštojo mokslo prieinamumo didinimas yra socialinės ir ekonominės raidos sąlyga, pastebint nacionalinių aukštojo mokslo prieinamumo didinimo priemonių taikymą. Siekiama vertinti aukštojo mokslo (studijų) baigimo rodiklius, siekiama aukštojo mokslo (studijų) baigimo rodiklių padidėjimo, taip pat yra svarbu, kad stojančiųjų ir baigusiųjų studijas įvairovė atspindėtų socialinių visuomenės grupių įvairovę, todėl rekomenduojama sutelkti dėmesį į nelygybės mažinimą ir paramos studentams teikimą (informavimo ir konsultavimo, kitų paslaugų teikimą, lanksčių studijų sekų įtvirtinimą, alternatyvių patekimo studijuoti būdų numatytą, ankstesnio išsilavinimo rezultatų pripažinimą ir kt.). Pakartojami ir ankstesniuose komunikatuose socialinio studijų mobilumo matmens užtikrinimui su finansiniais studijų mobilumo aspektais susiję principai (paskolų, stipendijų mobilumas, lankstesnis gyvenimo ir darbo vizų išdavimas).

LR formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo sistemos koncepcijoje (2008) pateikiama trijų dimensijų kokybės samprata, apimanti švietimo gebėjimą tenkinti asmens bei visuomenės poreikius, tinkamą švietimo misijos ir funkcijų atlikimą, bei keliamų tikslų įgyvendinimą.

Bendrąja prasme švietimo kokybės samprata – kokybė kaip apibrėžtų reikalavimų tenkinimas (Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo sistemos koncepcija, 2008).

Kiekviena aukštoji mokykla privalo turėti studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo nuostatomis ir gairėmis bei pačios aukštosios mokyklos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija, numatyti veikimo būdus ir priemones, padedančius užtikrinti jos teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę (LR Mokslo ir studijų įstatymas, 2009). Skirtingų šalių aukštųjų mokyklų patirtis rodo, kad studijų kokybės užtikrinimui gali būti taikomi įvairūs kokybės vadybos modeliai, standartai ir priemonės, tačiau pagrindinis tikslas visuomet išlieka suinteresuotų šalių poreikių tenkinimas užtikrinant nuolatinį kokybės gerinimą.

Europos Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatų pagrindiniai principai:

− Aukštojo mokslo teikėjai atsako už paslaugų kokybę ir jos užtikrinimą.

− Skatinti visuomenės suinteresuotumą aukštojo mokslo kokybe.

− Tobulinama studijų programų kokybė atsižvelgiant į studentų ir kitų suinteresuotų asmenų poreikius.

− Sukurta organizacinė struktūra, kuri užtikrintų studijų programų vykdymą ir tobulinimą.

− Kokybės užtikrinimo procesuose labai svarbus skaidrumas ir išorinis vertinimas.

− Aukštosiose mokyklose turi būti kuriama palanki aplinka kokybei užtikrinti.

Aukštojo mokslo kokybės užtikrinimas suprantamas ne tik kaip kokybės užtikrinimo procesų monitoringas, tačiau turi apimti visas KU kokybės užtikrinimo ir gerinimo veiklas nuo strateginio planavimo, personalo ugdymo iki studijų programų kūrimo. KU, diegiant KVS, siekia užtikrinti išsamias studijų programas, pagerinti informavimą apie studijų kokybę, įtraukti studentus, dėstytojus ir universiteto administraciją į tarpusavio komunikaciją ir kokybės gerinimo procesą, matuoti kokybės gerinimo rezultatus, siekti suderinamumo su nacionaline studijų stebėsenos ir valdymo sistema. KU turi tobulinti veiklą, siekdamas studijų programų kokybės (aprašų atitikimas reikalavimams, rinkos poreikiams bei lūkesčiams), studijų įgyvendinimo programų įgyvendinimo kokybės (patikimumas, tikslumas, aiškumas, konkretumas, motyvacija), mokymosi rezultatų kokybės (gebėjimai bei įgūdžiai, kuriuos įvertina darbdaviai), mokslo kokybės (įtaka visuomenės / verslo poreikių tenkinimui), meno kokybės (tarptautiškumas, pripažinimas, kūrybos procesas).

Klaipėdos universitete diegiant KVS atsižvelgta į šiuos tarptautinio konteksto aspektus:

− Tūkstantmečio vystymosi tikslų įgyvendinimą.

− Bolonijos proceso veiklos krypčių įgyvendinimą.

− Berlyno ir Liuveno komunikatų turinį.

− Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatų ir gairių (ESG) įgyvendinimą.

Kokybė – esminis KU strateginių siekių elementas, orientuotas į nuolatinį veiklos tobulinimą. Kokybės užtikrinimas, apimantis KU valdymą bei suinteresuotų šalių įtraukimą, jų poreikių ir lūkesčių analizavimą ir patenkinimą. Remiantis Europos bendrosios aukštojo mokslo erdvės tobulinimo nuostatomis, kokybė apima visas kokybės užtikrinimo ir tobulinimo veiklas nuo strateginio planavimo, personalo ugdymo iki studijų programų kūrimo ir įgyvendinimo. Visi KU padaliniai prisideda prie kokybės nuolatinio tobulinimo, dalyvaudami kokybės vadybos sistemos procesuose bei siekdami tenkinti suinteresuotų šalių poreikius. KU kokybės vadybos sistema su atliekamu išoriniu studijų programų ir instituciniu vertinimu ir / arba akreditavimu (sertifikavimu) užtikrina studijų kokybę bei atitikimą Europos aukštojo mokslo erdvės ir nacionaliniams studijų kokybės užtikrinimo reikalavimams. Tęstinių studijų veikla sudaro palankų mokymosi visą gyvenimą principo vystymąsi. Kvalifikacijų įgijimas, žinių plėtimas, naujų įgūdžių įgijimas bei asmeninis tobulėjimas yra harmoningos asmenybės atsakomybė. Aukštos kokybės mokymo paslaugos pasiekiamos per mokymo programų registravimą, mokymo dalyvių kompetencijos vertinimą bei išorinį vertinimą. Veiklos skaidrumas bei atskaitomybės įgyvendinamos į KU valdymą įtraukiant studentus, dėstytojus, administracijos darbuotojus bei partnerius.

Kokybės kultūra – būdas kaip organizacija sprendžia kasdienines veiklos kokybės problemas. Ji turi būti suprantama, kaip studijų, mokslo, meno ir kitos atliekamos veiklos kokybės pripažinimas, kiekvieno KU bendruomenės nario įsipareigojimas nuolatos tobulinti kompetenciją ir veiklą bei tiesiogiai dalyvauti kokybės tobulinimo procesuose. Kultūros sąvoka yra plati, apimanti žinias, tikėjimą, menus, moralę, teisę, papročius. Kokybė, kaip kaita ir gebėjimas keistis turi būti strategine organizacijos kokybės nuostata. Kultūra turi itin svarios įtakos KU veiklos vystymui, darbuotojų motyvacijos ir tarpusavio darnos puoselėjimui. Kokybės užtikrinimo sistema kaip kokybės kultūros puoselėjimo įrankis kuriama ir tobulinama priklausomai nuo konteksto, organizacijos kultūros, misijos, kur kokybės užtikrinimo procesai ir procedūros turi būti nuolat tobulinami bendromis bendruomenės narių pastangomis. Sistema turi

būti skatinanti visų bendruomenės narių aktyvų dalyvavimą kokybės užtikrinimo procesuose bei užtikrinti atsakomybės pasidalijimą, atvira ir draugiška kūrybiškumui, inovacijoms ir įvairovei, taip pat skatinanti ir užtikrinanti gerosios praktikos pripažinimą ir sklaidą. Pagrindinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos charakteristikos įgalinančios sėkmingam pokyčių planavimui: sąsajos su strateginiu planavimu, visos bendruomenės sąmoningas įsipareigojimas ir atsakomybės pasidalijimas, gerosios praktikos pripažinimas ir sklaida, refleksijos ir veiklos rezultatų įsivertinimo skatinimas, gerai organizuota duomenų kaupimo ir analizės sistema, rėmimasis faktais priimant sprendimus dėl kokybės tobulinimo, sprendimų vykdymo priežiūra.

Kokybės kultūra grindžiama:

− Bendromis vertybėmis, nuostatomis, visų bendruomenės narių įsipareigojimu siekti kokybės.

− Vadybos sistema, skirta kokybės gerinimui ir bendruomenės pastangų koordinavimui.

KU kokybė apibrėžiama - veiklos atitiktis teisiniams reikalavimams bei suinteresuotų šalių poreikių ir lūkesčių patenkinimas.

Remiantis ilgamete darbo su aukštosiomis mokyklomis patirtimi, atliktais tyrimais (tokiais kaip 2011–2012 m. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) užsakymu atliktas tyrimas „Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai“, „Ovaliojo stalo“ ekspertų diskusija „Aukštųjų mokyklų veiklos išorinio kokybės užtikrinimo aprėptis“) bei KU dokumentų ir susitikimų metu gauta informacija, išskiriamos šios KU veikla suinteresuotos šalys:

KU suinteresuotosios šalys:

− Stojantieji.

− Studentai.

− Absolventai.

− Darbdaviai ir verslo organizacijos.

− Dėstytojai.

− Mokslo darbuotojai.

− Menininkai.

− Administracijos darbuotojai.

− Socialiniai partneriai.

− Bendruomenė.

− Valstybinės institucijos ir kitos organizacijos.

− Asmuo ar grupė asmenų, susijusi arba paveikta organizacijos aplinkos apsaugos bei socialinės atsakomybės veiksmingumo.

− Stojančiųjų atžvilgiu yra pabrėžiami sprendimą studijuoti formuojantys kriterijai, kaip KU studijų kokybės gerinimo veiksniai. Svarbiausi Lietuvos studentų motyvai, renkantis studijas – mokomieji dalykai, įgyjamos specialybės sąsajos su asmeniniais pomėgiais, geros materialinės sąlygos ateityje ir įgyjamos specialybės paklausa darbo rinkoje4.

− Studentai, kaip pagrindiniai studijų klientai, yra suinteresuoti studijomis. Taip pat svarbūs studentų interesai dalyvauti mokslinėje veikloje, siekiant įgauti reikalingų kompetencijų (vienos iš sudedamųjų kompetencijos dalių – žinių pritaikymo praktikoje – įgijimui naudingas dalyvavimas moksliniuose tyrimuose).

− Absolventai įsiliedami į darbo rinką praktiškai įvertina gautų paslaugų kokybę. Studentų, kaip pagrindinių KU paslaugų gavėjų, įtraukimas į veiklos gerinimą yra būtina kokybiškos KU veiklos prielaida. Studentų išskyrimas pagal interesus ir patirtį į tris grupes padeda tikslingiau analizuoti jų indėlį į KU veiklos tobulinimą.

− Dėstytojai, mokslo darbuotojai ir menininkai. KU dėstytojai, mokslo darbuotojai ir menininkai suinteresuoti įgyti patirties, tobulėti, turėti galimybę dalintis žiniomis (suteikti paslaugas studijų forma ir vykdyti mokslinius projektus), gauti materialinį atlygį. Dėstytojai yra jungtis tarp universiteto ir studento, per kurią vykdoma pagrindinė KU veikla – studijos, mokslo ir meno veikla, nuo dėstytojų darbo kokybės tiesiogiai priklauso studijų kokybė. Pedagoginė ir profesinė kvalifikacija yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių aukštųjų mokyklų veiklos kokybę.

42011–2012 m. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro užsakymu atliktas tyrimas „Tendencijos aukštajame moksle: suinteresuotų šalių požiūriai“.

− Administracija suinteresuota, kad studijų ir mokslinės veiklos procesai vyktų sklandžiai, užtikrindami aukštosios mokyklos veiklos efektyvumą. Administracijos naudojami instrumentai – procesų valdymas ir veiklos finansavimas. Administracija turi užtikrinti pakankamą veiklų finansavimą, pritraukdama studentus su studijų krepšeliais, taip pat bendradarbiaudama su verslo organizacijomis mokslo ir inovacijų srityse. Ši suinteresuota šalis priima ir įgyvendina sprendimus dėl vidinių KU veiklos kokybės vertinimo procesų bei sprendžia, kaip jie bus panaudojami studijų ir mokslinės veiklos kokybės tobulinimui.

− Darbdaviai ir verslo organizacijos. Ši KU veiklos kokybe suinteresuota šalis yra skaidoma į dvi smulkesnes grupes – darbdavius ir investuotojus. Darbdavių poreikis – gauti konkurencingą specialistą, todėl šiuo atveju pabrėžiama studijų kokybė ir studentų praktinių įgūdžių ugdymas. Verslo organizacijos, kaip investuotojai, turi galimybę įsitraukti į aukštųjų mokyklų vykdomus mokslinius tyrimus.

− Socialiniai partneriai – užsienio ir Lietuvos aukštosios mokyklos, mokslo institutai – yra suinteresuoti atskiromis KU veiklomis, kurių ribose plėtoja partnerystę.

− Bendruomenės, valstybinės institucijos ir kitos organizacijos suinteresuotos KU veiklos kokybe, kadangi aukštasis mokslas prisideda prie šalies visuomenės, kultūros ir ūkio klestėjimo užtikrinimo (remiantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme pateikiamu mokslo ir studijų misijos apibrėžimu).

− Asmuo ar grupė asmenų, susijusi arba paveikta organizacijos aplinkos apsaugos bei socialinės atsakomybės veiksmingumo.

3. KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS TAIKYMO SRITIS IR PASKIRTIS

Kokybės vadybos sistemos taikymo sritis nurodo universiteto veiklas, kuriuose taikomi standartų reikalavimai. KU KVS taikymo sritis – aukštųjų universitetinių ir tęstinių studijų programų rengimas, studijų organizavimas, vykdymas ir tobulinimas, taikomųjų mokslinių tyrimų vykdymas. Mokslo ir inovacinė veikla. KVS reikalavimai taikomi visuose universiteto padaliniuose. KU taikymo sritis glaudžiai siejasi su strateginiais tikslais, studijų kokybės gerinimu, studentų pritraukimu bei poreikių patenkinimu.

KU turi aiškiai apibrėžtas vertybes, misiją bei viziją. Nors KU misijoje nėra tiesioginių sąsajų su universitetinės veiklos kokybe, tačiau nurodyti veiklos principai daro svarbią įtaką vertinimui: mokslo ir studijų vienovė, mokslo įtaka regiono plėtrai, mokslo ir verslo partnerystė. KU vizijoje pabrėžtos dvi kokybės orientacijos: tarptautiškumas ir lyderiaujantis jūros mokslų ir studijų universitetas Baltijos regione.

KVS taikymas apims visą KU bendruomenę, suinteresuotas šalis. KU KVS – procesų aprašų, tikslų bei rodiklių, veiklos tobulinimo metodų ir priemonių sistema, skirta siekiamai veiklos kokybei užtikrinti. KVS užtikrina KU politikos bei strateginių tikslų įgyvendinimą visoje organizacijoje. KVS procesų aprašai bus rengiami remiantis Demingo metodika, kuri apima proceso planavimo veiklas, proceso organizavimą, proceso valdymą ir proceso kontrolę, vertinimą ir tobulinimą.

VVEIKeik

PLANUOK

Planuok

TTiIKkrRiInNkK

DARYK

1 pav. Demingo ratas

4. KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS MODELIS

KVS modelis atspindi organizacijoje vykstančius procesus, skirstant juos į vadovybinius, pagrindinius, palaikomuosius, tobulinimo bei jų tarpusavio sąveikas. KU KVS modelis – KU identifikuotų veiklos procesų sąrangos metodika ir schema, numatanti kriterijus, kuriais remiantis turi būti matuojamas valdymo procesų rezultatyvumas, numatyta, kas ir kaip turi vertinti procesų rezultatyvumo rodiklius, kokiu būdu bus optimizuojami laiko, žmogiškųjų išteklių ir kiti kaštai, kokie bus informacijos pasikeitimo kanalai, kokiu būdu bus vykdomas veiklos auditas, kaip bus valdomas proceso rodiklių monitoringas, turi būti numatytos procesų tobulinimo gairės. Kuriant KU KVS, atsižvelgta į kokybės užtikrinimo modelių bei vadybos standartų reikalavimų bendrumą, jų integravimo bei pritaikymo galimybę KU veikloje. KVS modelis turi būti svarbi KU vadybos dalis, padedanti planuoti, skirstyti išteklius, kelti veiklos rezultatyvumą, užtikrinti veiklos skaidrumą. Rengiant modelį detaliai išnagrinėtos ir įtrauktos studijų planavimo, organizavimo, studentų ir dėstytojų vertinimo, kvalifikacijų suteikimo, dėstymo kokybės užtikrinimo, studijų išteklių, informacinių sistemų, visuomenės informavimo procesų sekos ir jų sąveikos. Visi KU darbuotojai tiesiogiai ir / ar netiesiogiai prisideda prie mokslo ir studijų kokybės, aplinkos apsaugos, DSS valdymo ir socialinės atsakomybės, todėl KU vadybos sistemoje nustatyti reikalavimai privalomi visiems darbuotojams. KU, diegdamas KVS, siekia suderinti ir integruoti Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatų ir gairių rekomendacijas, LR teisės aktų, reglamentuojančių aukštojo mokslo kokybę, reikalavimus, tarptautinius kokybės vadybos standartus, gerąją vadybos patirtį.

Taikant procesinį požiūrį KU veikloje, apibrėžti studijų kokybės užtikrinimui būtini procesai ir nustatyta jų tarpusavio sąveika. Siekiant aiškiai apibrėžti KU vykstančius procesus, įgaliojimus ir atsakomybes bei atskirų veiklų tarpusavio sąsajas, planuojama parengti detalius vykdomų veiklų procesų aprašus. Ypatingas dėmesys skirtas pagrindiniams universiteto procesams – studijų, mokslinių tyrimų ir meno procesams.

KU procesai skirstomi į keturias procesų grupes:

Strateginio valdymo procesai, kurie apima KU aukščiausio lygio valdymo funkcijas ir yra susiję su strateginiu planavimu, komunikacijos valdymu, politikos formavimu, lyderyste.

Studijų, mokslinių tyrimų ir meno procesai – pridėtinę vertę kuriančios KU veiklos, nukreiptos į pagrindinių tikslų įgyvendinimą.

Palaikomieji procesai – užtikrina studijų, mokslinių tyrimų ir meno veiklos procesų efektyvų veikimą ir apima administravimo funkcijas.

Veiklos tobulinimo procesai – veiklos, orientuotos į gerinimo sprendimų priėmimą, remiantis esamos situacijos analize. Tobulinimas apima sisteminį pasiektų rezultatų matavimą ir tobulinimo veiksmų planavimą.

18 | Konfidencialu. Skirta vidiniam Klaipėdos universiteto naudojimui.

KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

KLAIPĖDOS UNIVERSITETO PROCESŲ ŽEMĖLAPIS

2 pav. Kokybės vadybos sistemos procesų žemėlapis

Kokybės vadybos sistemos procesų žemėlapis parengtas detalizuojant procesus ir jų sąveikas, kuriuose atsispindės KU vadovybinių bei administravimo, studijų kokybės (studijų programų, siekiamų studijų rezultatų ir studentų pasiekimų vertinimų, studijų dalykų didaktinės sistemos valdymo, skundų ir apeliacijų valdymo, informacijos apie studijų prieinamumą, stebėseną ir kitų), dėstytojų ir mokslo darbuotojų potencialo užtikrinimo (dėstytojų stebėsenos sistemos), mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos, infrastruktūros ir aprūpinimo, projektų valdymo, kvalifikacijos patvirtinimų suteikimo, procesų planavimo, valdymo, vertinimo ir tobulinimo (vidaus auditų, neatitikčių ir prevencinių veiksmų valdymo, korekcinių ir prevencinių veiksmų valdymo) procesų turinys. Taikant modelį daugiau dėmesio yra skiriama vidiniam kokybės užtikrinimo stiprinimui.

Apibrėžiant KU KVS struktūrą, integruojami standartų reikalavimai bei gairės, kurie sudaro KU studijų kokybės užtikrinimo sistemos pagrindą:

− Suinteresuotųjų šalių lūkesčiai ir poreikiai.

− Strateginis valdymas.

− Pagrindiniai procesai: studijų, mokslinių tyrimų ir meno procesai.

− Palaikomieji procesai: administravimas.

− Tobulinimas.

− Rezultatai (suinteresuotųjų šalių lūkesčių ir poreikių pasitenkinimas).

Suinteresuotųjų šalių lūkesčiai ir poreikiai yra atspirties taškas, į kurį turi orientuotis KU, siekiant ilgalaikės sėkmės. Šis elementas apima tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų, standartų, norminių dokumentų ir kitų reikalavimų visumą, taip pat suinteresuotųjų šalių lūkesčius bei poreikius.

Suinteresuotosios šalys yra fiziniai, juridiniai ir kiti subjektai, kurie dalyvauja KU naudos kūrimo procesuose ir / ar turi įtakos KU veiklai ir rezultatų vertinimui. Reikalavimų nustatymas, suderinimas ir gebėjimas juos tenkinti nulemia KU veiklos kokybę. Suinteresuotųjų šalių lūkesčiai, poreikiai ir kiti reikalavimai yra integruoti visuose KU procesuose.

Strateginis valdymas apima šias sritis: veiklos planavimą – KU organizacinės struktūros formavimą, politikos, strateginio plano parengimą, tikslų nustatymą kokybės, aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos ir / ar socialinės atsakomybės srityse; veiklos analizę – KU veiklos kokybinių rezultatų, suinteresuotų šalių poreikių

patenkinimo, tikslų įgyvendinimo analizę; finansų valdymą – strategijos įgyvendinimui reikalingų išteklių planavimą, ilgalaikių investicijų ir finansinės rizikos valdymą. Šie strateginio valdymo procesai yra neatsiejama KU vadovybės veiklos dalis įgyvendinant viziją, misiją ir puoselėjant suformuotas universiteto vertybes.

Strateginio valdymo pagrindas, leidžia KU prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos ir siekti pranašumo tarp Europos aukštojo mokslo įstaigų.

KU vadovų veikla apima šiuos lygmenis:

− Universiteto Taryba, Senatas ir Rektoratas.

− Fakultetų dekanai.

− Direkcijų direktoriai.

− Centrų ir institutų direktoriai.

KU vadovybės veiksmai užtikrina kokybės kultūros kūrimą ir KVS tinkamą įgyvendinimą. KU vadovovybės veikla skatina darnią organizacijos raidą: skatinant darbuotojų atsakomybę ir kūrybiškumą, užtikrinant procesų valdymą ir rezultatų matavimą, remiant aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, socialinės atsakomybės principų įgyvendinimą ir nuolatinį tobulinimą.

KU vadovybės įsipareigojimai plėtoti bei įgyvendinti KVS ir nuolat gerinti jos rezultatyvumą:

− Informuojant apie kliento, teisinių ir reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų svarbą.

− Nustatant politiką.

− Užtikrinant, kad yra užsibrėžti tikslai.

− Atliekant vadovybinę vertinamąją analizę.

− Užtikrinant aprūpinimą ištekliais.

Pagrindiniai procesai, apima studijų, mokslinių tyrimų ir meno procesus: bakalauro, magistro ir doktorantūros studijas, mokslinius tyrimus, MTEP paslaugas ir inovacijas.

Pagrindiniai procesai sudaro atskirą KVS elementą, kuris užtikrina švietimo, mokslo, mokslinių tyrimų, meno ir eksperimentinės plėtros sistemų vienovę, bendradarbiavimą su verslu. Pagrindiniai KU procesai užtikrina strategijos įgyvendinimą ir turi tiesioginį poveikį KVS

rezultatams. Siekiant užtikrinti efektyvų procesų valdymą, turi būti aiškiai nustatytos KU bendruomenės narių funkcijos, įgaliojimai ir atsakomybės, apibrėžti procesai ir jų tarpusavio sąveika, suformuota aiški rezultatų matavimo ir vertinimo rodiklių sistema.

Palaikomieji procesai sudaro KVS elementą, kuris užtikrina pagrindinių procesų efektyvų veikimą ir strategijos įgyvendinimą.

Šis elementas apima veiklas, kurios būtinos:

− Studijų, mokslo, meno ir inovacijų aplinkos formavimui, aprūpinimui bei gerinimui.

− Bendradarbiavimui ir komunikacijai.

− KU bendruomenės formavimui.

− Aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos bei socialinės atsakomybės formavimui ir gerinimui.

Tobulinimo elementas KVS skirtas nuolatiniam KU veiklos gerinimui KU stengiasi skirti ypatingą dėmesį grįžtamojo ryšio apie studijų kokybę rinkimui, kaupimui, analizei ir tolimesnių sprendimų, apimančių gerinimo veiklas, priėmimui. Vidaus auditai sudaro galimybes įvertinti KVS veiksmingumą, efektyvumą ir rezultatyvumą, nustatyti organizacijos veiklos atitiktį reikalavimams. Būtina tobulinimo veiklos dalis – gerosios praktikos ir inovacijų įgyvendinimas įvairiose KU srityse. KVS orientuota į nuolatinį KU veiklos neigiamo poveikio aplinkai mažinimą, darbuotojų saugos ir sveikatos bei socialinės atsakomybės didinimą.

Rezultatų elementas KVS – išmatuojami veiklos ir procesų rezultatai, kurie glaudžiai susiję su KU gebėjimu pasiekti užsibrėžtų tikslų ir tenkinti visų suinteresuotųjų šalių poreikius ir lūkesčius.

Pamatuojamų veiklos rodiklių sistema turi būti vienas iš pagrindinių instrumentų, skirtų rezultatų stebėsenai, apimanti KU procesus.

5. KOKYBĖS VADYBOS SISTEMOS ĮGYVENDINIMAS

2013 m. sausio – vasario mėn. buvo atlikta KU esamos situacijos analizė bei vykdomos veiklos įvertinimas sisteminiu ir procesiniu požiūriais. Analizė buvo atlikta naudojant interviu metodą su KU vadovybe ir darbuotojais, veiklos atotrūkio su diegiamais standartais nustatymo metodą (angl. Gap analysis), vidaus dokumentų (veiklą reglamentuojančių teisės aktų, nuostatų, tvarkų aprašų, taisyklių, pareigybių aprašymų, studijų programų, kitų dokumentų, aktualių esamai būklei įvertinti) analize.

Analizės etapo metu buvo:

− Analizuota KU strategija ir organizacinė struktūra.

− Nustatyti vykdomi procesai ir jų tarpusavio sąveika.

− Įvertinta KU esamos vadybos sistemos ir veiklos atitiktis ISO 9001/IWA 2, ISO 14001, OHSAS 18001, SA8000 ir ISO 9004 standartų reikalavimams.

− Atliktas veiklos vertinimas pagal EFQM metodiką ir pagal ESG rekomendacijas.

− Analizuoti KU klientų ir rinkos poreikiai bei lūkesčiai.

− Identifikuotos suinteresuotųjų šalių grupės, jų interesų sritys ir poveikis veiklos sėkmei.

− Analizuoti universiteto vadovybiniai, pagrindiniai ir palaikomieji procesai, jų indėlis siekiant išsikeltų strateginių tikslų.

− Analizuotos tikslų ir rodiklių formuluotės universiteto organizaciniams lygmenims.

− Analizuotas KU finansinių, žmogiškųjų, intelektinių ir materialiųjų išteklių valdymas ir naudojimas.

− Atlikta KVS automatizuotos sistemos sukūrimo ir įdiegimo analizė.

− Analizuotas veiklos stebėsenos ir vertinimo, atskaitomybės ir savianalizės vykdymas.

− Atlikta užsienio aukštųjų mokyklų gerosios praktikos pavyzdžių apžvalga KVS įgyvendinimo srityje.

− Identifikuotos KU stipriosios ir tobulintinos sritys.

− Sudarytas detalus KVS kūrimo ir diegimo darbų planas.

Vienas iš pagrindinių sėkmingo KVS įgyvendinimo aspektų yra studijų kokybės užtikrinimas KU. Analizės ir KU veiklos įvertinimo metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas problemoms, aktualioms visai aukštojo mokslo sistemai Lietuvoje:

− Švietimo sistema pernelyg orientuota į informacijos perteikimą, tačiau mažai skatinamas ir ugdomas savarankiškas kritinis ir analitinis mąstymas, kūrybiškumas.

− Aukštosiose mokyklose yra daug siauros specializacijos, besidubliuojačių studijų programų, dalies jų turinys dėl nepakankamų išteklių neatitinka verslo poreikių, nepakankamai sparčiai atnaujinamas. Tai trukdo absolventų profesinei karjerai ir apsunkina prisitaikymą prie besikeičiančios darbo rinkos.

Remiantis atlikta analize, planuojami KU KVS diegimo etapai:

− Procesų identifikavimas.

− Taikymo srities nustatymas.

− Vadovybės įsipareigojimų nustatymas.

− Kokybės vadovo parengimas.

− Tikslų ir rodiklių nustatymas.

− Procesų nustatymas ir procedūrų aprašų parengimas.

− Vidinių dokumentų peržiūra ir / ar parengimas.

− Kokybės vadybos sistemos kompiuterizavimas.

− Mokymų organizavimas.

− Vidaus auditai.

− Korekciniai, prevenciniai veiksmai.

− Vadovybinės vertinamosios analizės atlikimas.

− Sertifikavimas.

Pagal pateiktus KVS etapus bus rengiami detalūs procesų aprašai, kuriuose atsispindės KU vadovybinių bei administravimo, studijų kokybės (studijų programų, siekiamų studijų rezultatų ir studentų pasiekimų vertinimų, studijų dalykų didaktinės sistemos valdymo, skundų ir apeliacijų valdymo, informacijos apie studijų prieinamumą, stebėseną ir kitų), dėstytojų ir mokslo darbuotojų potencialo užtikrinimo (dėstytojų stebėsenos sistemos), mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos, infrastruktūros ir aprūpinimo, projektų valdymo, kvalifikacijos patvirtinimų suteikimo, procesų planavimo, valdymo, vertinimo ir tobulinimo (vidaus auditų, neatitikčių ir prevencinių veiksmų valdymo, korekcinių ir prevencinių veiksmų valdymo) procesų turinys. Numatoma, kad bus parengti procesų aprašai, kuriuose

turės būti įgyvendinti privalomi pagal ISO 9001 (IWA 2, ISO 9004), ISO 14001, OHSAS 18001, SA8000 standartų reikalavimai.

Procesų aprašai apims šeimininkus, dalyvius, veiklas, jas aprašančias taisykles ir susitarimus, procesams vykti reikalingus dokumentus ir įrašus, rezultatyvumo ir efektyvumo vertinimo rodiklius. Kuriant KVS bus stengiamasi minimizuoti dokumentų kiekį, orientuojamasi į optimalų turinį efektyvumui ir našumui pasiekti bei tinkamam integravimui su standartų reikalavimais. KVS diegimo metu bus nustatomi ir diegiami galimi sąnaudų optimizavimo būdai, remiantis „Pilno įkainojimo (angl. Full costing)“ sistema. Kintančios aukštųjų mokyklų veiklos sąlygos, t.y. perėjimas prie masinės aukštojo mokslo sistemos (angl. Massification of Higher Education), konkurencinis spaudimas rinkoje, didėjanti veiklų įvairovė ir autonomija diktuoja naujų valdymo instrumentų poreikį. „Pilno įkainojimo“ sistema (angl. Full costing) - gebėjimas identifikuoti ir suskaičiuoti visas tiesiogines ir netiesiogines tam tikros veiklos sąnaudas. Sistema padeda aukštajai mokyklai identifikuoti realias savo veiklų sąnaudas; sukuria sisteminį požiūrį į veiklų analizę ir įkainojimą, padeda daug efektyviau naudoti vidinius išteklius (infrastruktūros, žmonių, finansinius ir pan.), patobulina strateginių sprendimų priėmimą.

Diegiant KVS, numatyti darbai:

− „Pilno įkainojimo” sistemos techninio aprašymo bei reikalavimų rengimas.

− „Pilno įkainojimo“ sistemos aprašo rengimas, diegimas ir jos valdymo procesų integravimas į KU KVS (įskaitant informacinę sistemą), teikiant reikalingas konsultacijas.

KU KVS dokumentuose siekiama įtvirtinti LR teisės aktų, Europos aukštojo mokslo erdvės bei kitų tarptautinių standartų reikalavimus ir gaires. KVS koncepcijoje apibrėžta principinė studijų kokybės samprata, kurios įgyvendinimas detalizuojamas KVS dokumentacijos lygmenyse. KVS dokumentacijos turinio detalumas ir dokumentų kiekis atitinkamai didėja, siekiant KVS įgyvendinimo visuose KU lygiuose.

3 pav. KVS dokumentacijos hierarchija

Diegiant KU KVS, bus remiamasi kokybės vadybos principais ir siekiama juos maksimaliai įgyvendinti:

− Vadovybės įsipareigojimas siekti kokybės ir vadovavimas (angl. Leadership) – aktyvi ir veiksminga vadovų veikla.

− Vadovybės dėmesio sutelkimas į organizacijos išorės ir vidaus vartotojų (studentų, visuomenės, darbo rinkos) poreikių patenkinimą ir sistemingą jo matavimą ir vertinimą. Rūpinimasis klientų (išorinių ir vidinių) sėkme.

− Nuolatinis visų KU veiklos sričių kokybės gerinimas.

− Visų KU narių dalyvavimas kokybės gerinimo procesuose (darbuotojų įtraukimas).

− Neatitikčių (trūkumų, problemų) prevencijos sistemos sukūrimas.

− KU vizijos, vertybių, misijos, kokybės politikos ir kokybės įsipareigojimų viešas paskelbimas ir besąlygiškas vykdymas.

− Pastangų kokybės srityje svorio cento perkėlimas žmogiškųjų išteklių link (rūpinimasis KU darbuotojų poreikiais, kvalifikacijos kėlimu). Sistemingas KU darbuotojų mokymas ir kvalifikacijos kėlimas, nukreiptas į visų darbuotojų mąstysenos bei KU kokybės kultūros formavimą pagal visuotinės kokybės vadybos filosofinę sampratą, visuotinės kokybės vadybos metodologijos įsisavinimą bei kokybės politikos įgyvendinimą.

− KVS projektavimas kaip vientiso ir nenutrūkstamo proceso, sutelkiant pastangas į tai, kad galutinės paslaugos kokybė yra visų šio proceso ankstesnių etapų pasiekimų rezultatas (procesų vadyba).

− Dėmesio sutelkimas į duomenis, faktus ir jų nuolatinę bei sistemingą analizę (faktais paremtas sprendimų priėmimas, kokybės matavimas ir vertinimas, kokybės vadybos ir kitų metodų sistemingas naudojimas).

− KU partnerių įtraukimas į paslaugų ir veikos kokybės gerinimo ir plėtros klausimų sprendimą.

− Prioriteto komandiniam darbui ir komandų bendradarbiavimui KU teikimas.

− Baimės (suklysti, kritikuoti) atmosferos panaikinimas KU (geranoriška, konstruktyvi kritika, klaidų analizė – veiklos tobulinimo instrumentas).

− Ekologinės kultūros vystymas (procesų ir paslaugų nekenksmingumo aplinkai filosofijos sukūrimas, tausojanti plėtra).

− Prioriteto suteikimas fundamentalių pokyčių organizacijoje valdymui ir žinių vadybai.

− KU socialinis atsakingumas.

Toliau pateikti elementai, į kurias bus atsižvelgta rengiant procesų aprašus ir diegiant KVS.

Studijų kokybės elementai:

− Į studentą orientuotos studijos – studijos, organizuojamos siekiant suteikti daugiau mokymosi galimybių pagal studijuojančiojo poreikius ir interesus.

− Studijų didaktika, sutelkta į studijuojančiojo individualius mokymosi pasiekimus, orientuotus į studijų rezultatus.

− Modernių mokymo ir mokymosi metodų įdiegimas turi būti nuoseklus, ilgalaikis procesas. Studijose būtina pasitelkti kūrybingumą ir novatoriškumą plėtojančius metodus.

− Inovatyvi studijų didaktika skatinanti studento iniciatyvą, savarankišką mokymąsi, kūrybingą praktinę veiklą bei dėstytojo ir studento partnerystę.

− Dėstytojų pedagoginė kompetencija visų pakopų studijų programoms turi tapti kokybės užtikrinimo prioritetu.

− Rengiant studijų programas reikia orientuotis ir į studentų, ir į darbo rinkos poreikius.

− Studijų proceso individualizavimas: kurti ir teikti studentui daugiau galimybių lanksčiai pasirinkti studijų turinį, formą ir būdus siekiant numatytų studijų rezultatų.

− Plėtoti studijų įvairovę bei konsultavimą mokymosi strategijos ir karjeros klausimais, diegti ankstesnio mokymosi pasiekimų pripažinimo sistemas ir siūlyti tinkamus akademinės paramos būdus, prisidedančius prie mokymosi visą gyvenimą nuostatų įgyvendinimo.

Mokymasis visą gyvenimą:

− Mokymosi orientavimas į dinamiškas socialines ir ekonomines sąlygas; skatinti asmens aktyvų pilietiškumą ir plėtoti jo įsidarbinimo galimybes.

− Kvalifikacijos gali būti įgyjamos lanksčiais mokymosi būdais, įskaitant ištęstinės formos studijas, taip pat ir atliekamų praktikų organizacijose metu.

− Siūlomos lankstesnės studijų programos ir nustatoma lankstesnė lankomumo tvarka.

− Poreikiai ir galimybės kurti naujas mokymosi formas, naudoti naujas mokymo bei mokymosi technologijas.

Studijų integracija į visuomenės raidą:

− Įgyvendinti misiją – nuo studijų ir mokslinių tyrimų bei inovacijų, orientuojantis į sparčiai besikeičiančios visuomenės poreikius, iki socialinės įtraukties stiprinimo ir kultūros plėtotės.

− Studijos turi remtis moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, tokiu būdu prisidedant prie visuomenės inovatyvumo ir kūrybingumo.

− Įtraukti kūrybiškumo, inovacijų ir verslumo aspektus į visų pakopų studijų programas.

− Bendradarbiauti su verslo pasauliu ne tik gamtos ir technologijos mokslų, bet ir kitose srityse.

− Vyriausybės, aukštųjų mokyklų, socialinių partnerių ir studentų glaudus bendradarbiavimas.

− Į studijų programas reikia įtraukti profesinę praktiką, taip pat ir mokymąsi darbo vietoje.

− Aktyviai panaudoti gerąją praktiką: studentų ir dėstytojų stažuotes verslo įmonėse, pasiūlymus verslininkams dirbti kviestiniais dėstytojais, studijų programose suderinti praktiką įmonėje ir teorijos studijas universitete, bendrą įmonių ir aukštųjų mokyklų personalo veiklą.

− Iniciatyvumo ir verslumo kompetencijų ugdymas.

Tarptautinis atvirumas ir judumas:

− Jungtinės programos ir jungtiniai laipsniai bei įvairios mainų programos.

− Reikia skatinti transnacionalines studijas, pvz., užsienio aukštųjų mokyklų filialuose, ir

„virtualųjį“ judumą, panaudojant įvairias elektronines informacijos bei ryšių formas.

− Studijų patrauklumo užsienio suinteresuotoms šalims plėtotė.

Kokybės užtikrinimas:

− Perėjimas nuo kokybės užtikrinimo prie aukštojo mokslo valdymo, orientuoto į nuolatinį kokybės tobulinimą.

− Įgyvendinti kokybės užtikrinimo politikos ir procedūrų nustatymą; studijų programų, suteikiamų kvalifikacijų patvirtinimą, stebėseną ir periodinį vertinimą; studentų pasiekimų vertinimą; dėstytojų kvalifikacijos užtikrinimą, studijų išteklius ir paramą studentams, efektyvių informacinių sistemų sukūrimą, viešą ir nešališką informavimą.

ISO 14001 standarto reikalavimų įgyvendinimas

Aplinkos apsaugos aspektas - organizacijos veiklų ar paslaugų elementas, galintis veikti aplinką (reikšmingas aplinkos apsaugos aspektas daro arba gali daryti žymų poveikį aplinkai). Aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo srityje aplinkos apsaugos aspektus organizacija turi identifikuoti atsižvelgdama į naudojamus išteklius ir visus veiklos rezultatus, susijusius su dabartinėmis ir aktualiomis ankstesnėmis veiklomis, paslaugomis, planuota ar nauja plėtra, naujomis arba modifikuotomis veiklomis ir paslaugomis. KU neturės nagrinėti kiekvieno paslaugos ar naudojamo ištekliaus atskirai. Aplinkos apsaugos aspektų identifikavimui KU gali išrinkti veiklų ir paslaugų kategorijas.

Nors ir nėra vieningo požiūrio į aplinkos apsaugos aspektų identifikavimą, pasirinktas būdas gali, atsižvelgti į:

− Žaliavų ir gamtinių išteklių naudojimą.

− Energijos naudojimą.

− Išskirtą energiją.

− Atliekas.

Papildomai prie aplinkos apsaugos aspektų, kuriuos KU gali valdyti tiesiogiai, ji taip pat turi svarstyti ir aspektus, kuriems ji gali daryti įtaką, pvz., aspektai, susijusę su universiteto naudojamais produktais ir / ar paslaugomis bei su universiteto teikiamomis paslaugomis. Bet kokie palankūs ar nepalankūs pokyčiai aplinkoje, kuriuos visiškai ar iš dalies sukelia aplinkos apsaugos aspektai, yra vadinami poveikiais aplinkai. Tarp aplinkos apsaugos aspektų ir poveikių yra priežasties – pasekmės santykis. KU gali turėti įvairių aplinkos apsaugos aspektų ir susijusių poveikių, ji turės nustatyti kriterijus ir metodą, kaip nustatyti tuos aspektus, kuriuos laiko reikšmingais. Naudojamas metodas turi duoti dėsningus rezultatus ir apimti vertinimo kriterijų,

pvz., susijusių su aplinkos apsaugos dalykais, teisiniais klausimais ir vidaus bei išorės suinteresuotųjų šalių interesais, sukūrimą ir taikymą.

Įgydama su savo reikšmingais aspektais susijusią informaciją, KU turės svarstyti poreikį išsaugoti šią informaciją istorijos tikslais, o taip pat, kaip ją panaudoti kuriant ir įgyvendinant KVS. Identifikuojant ir įvertinant aplinkos apsaugos aspektus, turi būti atsižvelgiama į veiklų lokaciją, analizės atlikimo kaštus ir laiką bei galimybę gauti patikimus duomenis. Aplinkos apsaugos aspektų identifikavimas nereikalauja atlikti detalų būvio ciklo įvertinimą.

Diegimo veiklos, įgyvendinant ISO 14001 standarto reikalavimus:

− Aktualių su aplinkos apsauga susijusių teisinių reikalavimų identifikavimas, teisės aktų registro parengimas.

− Aktualių su aplinkos apsauga susijusių teisinių reikalavimų įgyvendinimas.

− Teisinių aktų identifikavimo tvarkos nustatymas.

KU su UAB „Kvalitetas“ ekspertų pagalba identifikuos teisinius reikalavimus, taikomus jos aplinkos apsaugos aspektams. Teisiniai ir kiti reikalavimai, taikomi organizacijos aplinkos apsaugos aspektams, paprastai nustatomi identifikavimo procese. Nėra būtina šiam nustatymui turėti atskirą proceso aprašą.

Reikalavimus apima:

− Nacionaliniai ir tarptautiniai teisiniai reikalavimai.

− Centrinės valdžios teisiniai reikalavimai.

− Vietos valdžios teisiniai reikalavimai.

Diegimo veiklos, įgyvendinant ISO 14001 standarto reikalavimus:

− Su aplinkosauga susijusių mokymų poreikio identifikavimas, mokymų plano ir programos parengimas.

− Darbuotojų vidinių mokymų organizavimas ir įgyvendinimas, kurių metu darbuotojai bus supažindinami su diegiama KVS, jos politika, procesų aprašais, reikšmingais aplinkos apsaugos aspektais, susijusiomis pareigomis, atsakomybėmis. Kartu su atsakomybe ir įgaliojimais KU kiekvienam asmeniui turės nustatyti supratimo, žinių, nusimanymo ir gebėjimų poreikį. Asmenys, kurių darbas gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, turi būti

kompetentingi atlikti jiems paskirtas užduotis. Diegiant KVS, būtina identifikuoti mokymo poreikį.

Minėtos veiklos, būtinos diegiant KVS, darbuotojų sąmoningumas, įsitraukimas, mokymai, kvalifikacijos kėlimas turės įtakos sklandžiam KVS įgyvendinimo etapui. Pasikeitimas informacija organizacijos viduje yra svarbus užtikrinant efektyvų aplinkos apsaugos vadybos sistemos įgyvendinimą. KU turės įgyvendinti informacijos iš suinteresuotųjų šalių gavimo, dokumentavimo ir reagavimo į ją proceso aprašą. Organizacija galės planuoti pasikeitimą informacija, atsižvelgdama į susijusių tikslinių grupių sprendimus, atitinkamus pranešimus ir temas bei priemonių pasirinkimą. Svarstydama pasikeitimą informacija apie aplinkos apsaugos aspektus su išorės šalimis, organizacija turės atsižvelgti į visų suinteresuotųjų šalių požiūrius ir informacijos poreikius.

Diegimo veiklos, įgyvendinant ISO 14001 standarto reikalavimus:

− Aplinkos apsaugos vadybos sistemos dokumentų parengimas, suderinimas ir patvirtinimas, vykdomas rengiant bendrą aplinkos apsaugos procedūrą.

Dokumentų detalumo lygis turi būti pakankamas aplinkos apsaugos vadybos sistemai bei jos dalių sąveikai aprašyti ir duoti nuorodas, kur gauti išsamesnę informaciją apie specifinių aplinkos apsaugos vadybos sistemos dalių veikimą. Šie dokumentai bus integruoti su kitais KVS dokumentais. Diegiant aplinkos apsaugos vadybos sistemą, reikalingi dokumentai: politika, tikslai ir užduotys, informacija apie reikšmingus aplinkos apsaugos aspektus, procesų aprašai, organizacinės schemos, vidaus ir išorės standartai, įrašai.

Diegiant KVS, KU turės įvertinti su identifikuotais reikšmingais aplinkos apsaugos aspektais susijusias operacijas, ir užtikrinti, kad jos būtų atliekamos taip, kad būtų valdomas ar mažinamas neigiamas su jomis susijęs poveikis, siekiant atitikti aplinkos apsaugos politikos reikalavimus ir siekti savo tikslų bei užduočių įvykdymo.

Tolimesnės diegimo veiklos, įgyvendinant ISO 14001 standarto reikalavimus:

− Parengties avarijoms ir atsakomųjų veiksmų tvarkos apibrėžimas atitinkamoje procedūroje (kuri apims ir OHSAS 18001 reikalavimų įgyvendinimą) ir susijusių formų parengimas.

− Potencialių avarijų identifikavimas, atsakomųjų veiksmų numatymas, atsakomybių apibrėžimas.

− Avarijų imitavimas, reagavimo bei atsakomųjų veiksmų įvertinimas.

− Taikomų teisinių reikalavimų įvertinimas, korekcinių veiksmų numatymas.

− Atitikties teisiniams reikalavimams vertinimo tvarkos apibrėžimas atitinkamoje procedūroje.

KU turės sugebėti įrodyti, kad įvertino, kaip laikomasi nustatytų teisinių reikalavimų, įskaitant leidimus ar licencijas. Įdiegus KVS, KU turės nuolat prižiūrėti ir tobulinti aplinkos apsaugos sistemą, vykdyti veiklą pagal parengtus procesų aprašus, atlikti korekcinius ir prevencinius veiksmus.

OHSAS 18001 standarto reikalavimų įgyvendinimas

KU kartu su UAB „Kvalitetas“ ekspertais diegdami OHSAS 18001 standarto reikalavimus, vadovausis žemiau pateiktomis veiklomis, tam kad užtikrinti rezultatyvų ir nuolatinį darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos veikimą. KU turės apibrėžti ir dokumentais įforminti DSS vadybos taikymo sritį, nustatyti, ką ir kur būtina įtraukti.

Diegimo veiklos, įgyvendinant OHSAS 18001 standarto reikalavimus:

− Sąlygų ir veiksnių, kurie daro arba gali daryti įtaką darbuotojų saugai ir sveikatai KU, nustatymas.

− Rizikos veiksnių, su kuriais susiduria KU, nagrinėjimas ir nustatymas.

− Teisinių ir kitų reikalavimų nagrinėjimas.

− Pavojų identifikavimas (apimant cheminius, fizikinius, biologinius, ergonominius, psichosocialinius, fizinius veiksnius) ir rizikų vertinimas.

− Atitinkamų rizikos valdymo priemonių parinkimas.

− Profesinės rizikos valdymo tvarkos apibrėžimas procedūroje, kuri apima pavojų identifikavimą, rizikos vertinimą, valdymo priemonių nustatymą, ir susijusių formų parengimas.

Diegiant DSS reikės identifikuoti pavojus ir vertinti riziką, kad būtų nustatytos valdymo priemonės, būtinos incidentų rizikai sumažinti. Bendrasis rizikos vertinimo proceso tikslas – atpažinti ir suprasti pavojus, kurie gali atsirasti KU vykdant funkcijas, ir užtikrinti, kad su šiais pavojais žmonėms susiję rizikos veiksniai būtų įvertinti, išdėstyti pagal svarbą ir valdomi taip, kad jų lygis būtų priimtinas. Norint tai pasiekti, reikės:

− Sukurti pavojų identifikavimo ir rizikos vertinimo metodiką.

− Identifikuoti pavojus.

− Įvertinti susijusius rizikos veiksnius, atsižvelgiant į visų esamų priemonių pakankamumą.

− Nustatyti, ar šie rizikos veiksniai priimtini.

− Nustatyti atitinkamas rizikos valdymo priemones, jei nustatoma, kad jos yra būtinos (darbo vietos pavojai ir jų valdymo būdai dažnai nustatomi reglamentuose, praktikos kodeksuose, valstybinės priežiūros institucijų paskelbtuose nurodymuose).

Diegiant DSS bus atliktas pavojų identifikavimo ir rizikos vertinimo metodikos ir procesų aprašų kūrimas. KU darbuotojai bus supažindinti, kaip teisingai pasirinkti būdus, kurie atitiktų KU veiklos specifiką ir poreikius, atsižvelgiant į smulkmenas, sudėtingumą, laiką, kainą ir patikimų duomenų buvimą. Pasirinktų būdų derinys sudarys visapusišką visų KU DSS rizikos veiksnių nuolatinio įvertinimo metodiką. Pokyčių valdymą sudarys įvertintų rizikos veiksnių, nustatytų valdymo priemonių arba jų įgyvendinimo pokyčių nagrinėjimas. Vadovybinė analizė turės būti taikoma siekiant nustatyti, ar būtini visapusiški metodikos pokyčiai. Efektyvumui užtikrinti, rengiant KU pavojų identifikavimo ir rizikos vertinimo procedūras reikės atsižvelgti į:

− Pavojus.

− Xxxxxxx xxxxxxxxx.

− Valdymo priemones.

− Pokyčių valdymą.

− Dokumentų rengimą.

− Nuolatinę analizę.

DSS diegimo metu bus atliekamas pavojų identifikavimas. Pavojų identifikavimo tikslas - visų su KU veikla susijusių šaltinių, padėčių arba veiksmų (arba jų derinio), kurie gali būti žmonių sužeidimo arba susirgimo priežastis, prevencinis nustatymas. Identifikuojant pavojus bus atsižvelgta į skirtingų tipų pavojus darbo vietoje, įskaitant fizikinius, cheminius, biologinius ir psichosocialinius pavojus. KU turės sukurti specifinių pavojų identifikavimo priemones ir būdus, kurie atitiktų jos DSS vadybos sistemos taikymo sritį. Pavojų identifikavimo procesai turės būti taikomi įprastiniams ir neįprastiniams (pvz., periodiniams atsitiktiniams arba avariniams) veiksmams ir situacijoms. Identifikuojant pavojus bus atsižvelgta į visus asmenis, kurie gali patekti į darbo vietą (pvz., studentus, dėstytojus, administracijos darbuotojus, paslaugų rangovus, pristatymo personalą). Taip pat bus atsižvelgta į žmogiškuosius veiksnius, pvz., gebėjimus, elgseną ir trūkumus - kai vertinami procesų, įrangos ir darbo aplinkos pavojai ir rizikos veiksniai. Į žmogiškuosius veiksnius būtina atsižvelgti visais atvejais, kai yra sąsaja su žmogumi, ir būtina atsižvelgti į tokius dalykus kaip naudojimo patogumas, klaidų tikimybės, nuovargis. Pavojai gali atsirasti ne darbo vietoje, jie gali veikti joje esančius žmonės (pvz., toksinių medžiagų susidarymas dėl šalia vykstančio proceso). Jei tokius pavojus galima bus numatyti, juos reikės nagrinėti. KU gali būti įpareigota atsižvelgti į už darbo vietos ribų kylančius pavojus. Siekiant efektyviai identifikuoti pavojus, bus taikomas būdas, pagal kurį įtraukiama įvairių šaltinių informacija, ypač įvesties duomenys, gauti iš žmonių, turinčių žinių apie organizacijos procesus, užduotis arba sistemas. Diegiant DSS bus atliekamas rizikos vertinimas, bus renkami rizikos vertinimo įvesties duomenys. Rizikos vertinimo procesų įvesties duomenis gali sudaryti ši informacija arba duomenys jais neapsiribojant:

− Darbo atlikimo vietos (-ų) duomenys.

− Pavojingos sąveikos su kitomis veiklos rūšimis artumas ir galimybės darbo vietoje.

− Saugumo priemonės.

− Žmonių, kurie įprastai ir /ar kartais atlieka pavojingas užduotis, žmogiškosios galimybės, elgesys, kompetencija, parengimas ir patirtis.

− Toksikologiniai, epidemiologiniai duomenys ir kita su sveikata susijusi informacija.

− Kitų asmenų (pvz., valytojų, lankytojų, rangovų, visuomenės), kuriems pavojingas darbas gali turėti įtakos, artumas.

− Pavojingoms užduotims atlikti parengtų darbo instrukcijų, darbo sistemų ir / ar leidimo dirbti procedūrų duomenys.

− Valdymo priemonių (pvz., ventiliacijos, apsaugų, asmeninių apsaugos priemonių) buvimas ir naudojimas.

− Nenormalios sąlygos (pvz., galimas paslaugų teikimo, elektros ir vandens, nutrūkimas ir / ar kiti procesų sutrikimai).

− Aplinkos sąlygos, darančios įtaką darbo vietai.

− Technikos ir įrenginių komponentų bei saugos įtaisų gedimo arba jų savybių blogėjimo dėl oro sąlygų arba proceso medžiagų poveikio galimybė.

− Patekimo prie avarinės įrangos, jos pakankamumo ir / ar būklės, avarinių gelbėjimosi kelių (įskaitant įspėjamąjį ženklinimą), avarinio ryšio priemonių, išorinės avarinės pagalbos duomenys.

− Su specifine darbine veikla susijusių incidentų stebėsenos duomenys.

− Visų su pavojinga darbine veikla susijusių turimų vertinimų rezultatai.

− Ankstesnių nesaugių veiksmų, padarytų darbuotojo, arba kitų žmonių (pvz., šalia esančių darbuotojų, lankytojų, rangovų), duomenys.

− Galimybė, kad gedimas sukeltų susijusius gedimus arba kad būtų atjungtos valdymo priemonės.

− Atliekamų užduočių trukmė ir dažnumas.

− Turimų rizikos vertinimo duomenų tikslumas ir patikimumas.

− Visi teisinių ir kitų reikalavimų aprašai, kuriuose nustatoma, kaip turi būti vertinama rizika arba kas yra priimtinoji rizika, pvz., ėminių ėmimo metodai poveikiui nustatyti, specifinių rizikos vertinimo metodų taikymas arba leidžiamieji poveikio lygiai.

Diegiant DSS bus parengtos rizikos vertinimo metodikos. Siekiant nustatyti žalos tikimybę, bus atsižvelgta į esamų valdymo priemonių pakankamumą. Rizikos vertinimas reikalingas, kad būtų galima nustatyti atitinkamas valdymo priemones. Diegiant DSS pažangių vadybos metodų pagalba bus sudaromos prielaidos, kad KU galėtų efektyviai valdyti ir kontroliuoti visus - organizacijos struktūros, personalo, vadybos sistemos, procesų, veiklos rūšių, medžiagų naudojimo - pokyčius, kurie gali daryti įtaką arba paveikti jos DSS pavojus ir rizikos veiksnius. Dar viena OHSAS 18001 reikalavimų įgyvendinimo sritis: rezultatų įrašymas ir dokumentų rengimas. Diegiant DSS bus parengti ir saugomi pavojų identifikavimo, rizikos vertinimo ir nustatytų valdymo priemonių rezultatų dokumentai.

Bus įrašoma ši informacija:

− Identifikuoti pavojai.

− Nustatyti su identifikuotais pavojais susiję rizikos veiksniai.

− Nurodomas su pavojais susijusių rizikos veiksnių lygis.

− Aprašomos rizikos veiksnių valdymo priemonės arba pateikiamos nuorodos.

− Nustatomi kompetencijos valdymo priemenių įgyvendinimo reikalavimai.

Viena iš pagrindinių OHSAS 18001 reikalavimų įgyvendinimo sričių - nuolatinė analizė. OHSAS 18001 standarte reikalaujama, kad nuolat būtų identifikuojami pavojai ir vertinama rizika. Todėl KU turės spręsti, kada ir kaip dažnai turi būti atliekamos tokios analizės. Periodinės analizės padės užtikrinti skirtingų žmonių ir skirtingu metu atliekamo rizikos vertinimo nuoseklumą. Jei pakis sąlygos ir /ar atsiras geresnių rizikos valdymo priemonių / metodų, reikės daryti patobulinimus. Nebūtina atlikti naują rizikos vertinimą, jei analizė rodo, kad esamos arba planuotos valdymo priemonės vis dar tinka. Jau sukūrus KVS modelį, vidiniai auditai gali suteikti galimybę patikrinti, ar pavojų identifikavimas, rizikos vertinimas ir valdymo priemonės yra tinkamos ir atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus. Vidiniai auditas yra patogi galimybė patikrinti, ar vertinant atsižvelgiama į faktines darbo vietos sąlygas ir praktiką. Po KVS įdiegimo KU turės efektyviai perduoti informaciją apie savo DSS pavojus ir DSS vadybos sistemą tiems, kurie yra susiję su KVS.

Diegimo veiklos, įgyvendinant OHSAS 18001 standarto reikalavimus:

− DSS vadybos sistemos dokumentų parengimas, suderinimas su atsakingaisiais asmenimis ir patvirtinimas: DSS politika, tikslai ir programos, atitinkami procesų aprašai (DSS valdymo, rizikos valdymo, parengties avarijoms ir atsakomųjų veiksmų, incidentų tyrimo), kokybės vadovas, apimant DSS posistemę ir susijusios formos, priedai bei kiti reikalingi dokumentai.

KU turės tvarkyti visus naujus dokumentus, siekiant užtikrinti, kad DSS sistema būtų tinkamai suprasta ir efektyviai bei protingai naudojama. Visi dokumentai ir duomenys, turintys informacijos, kuri svarbi DSS sistemos veikimui ir veiklos veiksmingumui, bus identifikuoti ir valdomi.

Kuriant dokumentų valdymo procesą gaunami šie rezultatai:

− Dokumentų valdymo procedūra, įskaitant paskirtas pareigas ir įgaliojimus.

− Dokumentų žurnalai, pagrindiniai sąrašai arba indeksai.

− Valdomų dokumentų sąrašas ir jo buvimo vieta.

− Archyvų bylos.

Išsiaiškinus DSS pavojus, KU turės įgyvendinti veiklos valdymo priemones, kurios yra būtinos, kad būtų valdomi susiję rizikos veiksniai ir atitinkami taikytini DSS teisiniai bei kiti reikalavimai. Bendrasis DSS veiklos valdymo priemonių tikslas - valdyti DSS rizikos veiksnius, siekiant vykdyti DSS politiką.

Informaciją, kurią būtina nagrinėti kuriant ir įgyvendinant veiklos valdymo priemones, sudaro:

− DSS politika ir tikslai.

− Pavojų identifikavimo, rizikos vertinimo, turimų valdymo priemonių įvertinimo ir naujų valdymo priemonių nustatymo rezultatai.

− Pokyčių procesų valdymas.

− Vidinės specifikacijos.

− Informacija apie taikomas darbo procedūras.

− Teisiniai ir kiti reikalavimai, kuriuos organizacija prisiima vykdyti.

− Paslaugų tiekimo grandinės valdymo priemonės, susijusios su perkamomis prekėmis, įranga ir paslaugomis.

− Dalyvavimo ir konsultacijų grįžtamojo ryšio duomenys.

− Rangovų ir kito išorinio personalo atliekamų užduočių tipas ir atlikimo laipsnis.

Kuriant veiklos valdymo priemones, pirmenybę reikės teikti valdymo priemonėms, kurios yra patikimesnės užkertant kelią sužeidimui ar susirgimui ir atitinka valdymo priemonių hierarchiją, t.y. tai reikėtų pradėti nuo pavojų šalinimo arba sumažinimo, įrangos arba procesų projektavimo iš naujo, geresnio įspėjamojo ženklinimo ir /ar įspėjimų siekiant išvengti pavojaus, geresnių administravimo procedūrų ir mokymo, siekiant sumažinti netinkamai valdomų pavojų dažnumą ir trukmę, naudoti asmenines apsaugos priemones. Veiklos valdymo priemones reikės įgyvendinti ir įvertinti nuolat. KVS diegimo metu reikės sukurti ir įgyvendinti veiklos valdymo

priemones, kurių reikia, kad būtų galima priimtinu lygiu valdyti DSS rizikos veiksnius darbo zonose.

Xxxxxxxxxx valdymo priemonės:

− Reguliari įrenginių, mašinų ir įrangos techninė priežiūra, kad būtų išvengta nesaugių sąlygų atsiradimo.

− Darbo vietų aprūpinimas ir priežiūra.

− Šiluminės aplinkos palaikymas (temperatūros, oro kokybės).

− Ventiliavimo sistemų ir elektrinės saugos sistemų techninė priežiūra.

− Veikimo avarinėmis sąlygomis planų tvarkymas.

− Politika, susijusi su kelionėmis, bauginimais, lytiniu priekabiavimu, piktnaudžiavimu narkotikais, alkoholiu.

− Sveikatos programos (medicininės priežiūros programos).

− Mokymo ir žinių perteikimo programos, susijusios šų konkrečių valdymo priemonių naudojimu.

− Patekimo kontrolės priemonės.

DSS diegimo metu bus nustatyti ir peržiūrėti atsako į avarinę situaciją įranga ir medžiaginiai poreikiai. Atsako į avarinę situaciją įrangos ir medžiagų gali prireikti įvairioms funkcijoms atlikti įvykus avarijai, pvz., evakavimo, gaisro slopinimo, cheminės, biologinės ir / ar radiologinės stebėsenos, ryšių, izoliavimo, sulaikymo, apsaugos, asmeninės apsaugą nukenksminimo, medicininio įvertinimo ir gydymo. Ypatingą dėmesį reikės atkreipti į įrangą ir medžiagas, naudojamas atsako į avarinę situaciją metu personalui apsaugoti. Žmonės turės būti informuoti apie ribotas asmeninės apsaugos priemonių galimybes ir būti mokomi jas tinkamai naudoti. Avarinių situacijų pratybos gali būti naudojamos avarinėms procedūroms, įrangai ir mokymui įvertinti, taip pat atsako į avarinę situaciją protokolų bendrajam supratimui pagerinti. KU turės tvarkyti avarinių mokymų dokumentus. Įrašomą informaciją turės sudaryti situacijos ir mokymų apimties aprašymas, įvykių ir veiksmų grafikas ir pastabos dėl visų reikšmingų rezultatų arba problemų.

OHSAS 18001 reikalauja iš organizacijos periodiškai analizuoti parengties avarijoms ir atsakomųjų veiksmų procedūras. Tai galima atlikti, pvz.:

− Pagal organizacijos nustatytą grafiką.

− Atliekant vadovybinę analizę.

− Įvykus organizaciniams pokyčiams.

− Dėl pokyčių valdymo, korekcinių arba prevencinių veiksmų rezultatų.

− Po įvykio, dėl kurio buvo taikomos atsako į avarinę situaciją procedūros.

− Po mokymų arba tikrinimų, kurie nustato atsako į avarinę situaciją trūkumus.

− Pakitus teisiniams ir kitiems reikalavimams.

− Atsiradus išorinių pokyčių, kurie daro įtaką atsakui į avarinę situaciją.

OHSAS 18001 akcentuoja sistemišką incidentų tyrimą. Būtinas įrašų saugojimas. Incidentų tyrimas yra svarbus įrankis siekiant išvengti jų pasikartojimo ir nustatyti gerinimo galimybes. KU reikės turėti incidentų ataskaitų rengimo, tyrimo ir analizės procedūrą (-as). Šių veiklų tikslas - laiku pateikti struktūrinį, proporcingą pagrindinės (-ių), esminės (-ių) incidento priežasties (-čių) nustatymo ir nagrinėjimo būdą. Universitetas turės siekti, kad būtų išvengta duomenų apie incidentus sumažinimo. Nustatant tyrimo tipą, reikiamus išteklius ir pirmumą tiriant incidentą būtina atsižvelgti į:

− Faktinę incidento baigtį ir pasekmes.

− Tokių incidentų dažnumą ir galimas jų pasekmes.

Diegimo veiklos, įgyvendinant OHSAS 18001 standarto reikalavimus:

− DSS vadybos sistemos dokumentų ir duomenų įrašų valdymo procedūros parengimas.

− Su DSS vadybos sistema susijusių įrašų atlikimas.

Įrašai turės būti tvarkomi siekiant įrodyti, kad KU efektyviai vadovaujasi KVS ir valdo DSS rizikos veiksnius.

Įrašus, kurie gali įrodyti reikalavimų atitiktį, sudaro:

− Atitikties teisiniams ir kitiems reikalavimams įvertinimo protokolai.

− Pavojų identifikavimo, rizikos vertinimo ir rizikos valdymo protokolai.

− DSS veiksmingumo stebėsenos protokolai.

− DSS veiksmingumui stebėti naudojamos įrangos kalibravimo ir techninės priežiūros protokolai.

− Korekcinių ir prevencinių veiksmų protokolai.

− DSS tikrinimų protokolai.

− Mokymų ir su jais susiję protokolai, kurie patvirtina kompetencijos įvertinimą.

− DSS vadybos sistemos auditų ataskaitos.

− Dalyvavimo ir konsultavimo ataskaitos.

− Incidentų protokolai.

− Vėlesnių priemonių dėl incidentų ataskaitos.

− DSS posėdžių protokolai.

− Medicininių tyrimų ataskaitos.

− Asmeninių apsaugos priemonių (AAP) techninės priežiūros protokolai.

− Parengties avarinėms situacijoms mokymų ataskaitos.

− Vadovybinės analizės protokolai.

Reikia užtikrinti įrašų ir duomenų vientisumą, kad vėliau juos būtų galima lengviau naudoti, pvz., veiklai stebėti ir analizuoti, prevencinių veiksmų tendencijoms nustatyti. Nustatant reikiamas įrašų valdymo priemones bus atsižvelgta į visus taikytinus teisinius reikalavimus, konfidencialumo klausimus (ypač susijusius su personalu), laikymo, prieigos, naikinimo ir dubliavimo reikalavimus ir elektroninių įrašų naudojimą. Naudojant elektroninius įrašus, reikės spręsti antivirusinių sistemų ir atsarginių kopijų laikymo kitoje vietoje klausimą. Reziumuojant OHSAS 18001 reikalavimų įgyvendinimą, aktualu paminėti dažniausiai pastebimas klaidas, susijusias su DSS, kurioms pasireikšti įgyvendinus KVS neleis kompetentingi Kvaliteto ekspertai:

− Netinkamas atsakomybių ir įgaliojimų paskirstymas.

− Atsakingi asmenys pasirašytinai nesupažindinami su deleguotomis funkcijos.

− Darbuotojai neinstruktuojami arba trūksta instrukcijų.

− Darbuotojai nesupažindinami su cheminių medžiagų saugos duomenų lapais.

− Darbuotojai, atliekantys pavojingus darbus arba dirbantys su potencialiai pavojingais įrenginiais, tinkamai neapmokomi ir neatestuojami.

− Netinkamas subrangovų valdymas.

− Darbo, rūkymo, buitinės, poilsio patalpos neatitinka joms keliamų reikalavimų.

− Darbuotojų saugos ir sveikatos ir gaisrinės saugos ženklų trūkumas.

− Netinkamai atliekami profesinės rizikos vertinimai (pvz., neįvertinamas šiltasis – šaltasis metų periodas, rizika skirtinguose objektuose).

− Neužtikrinami privalomi sveikatos tikrinimai (periodiškumas, medicininių knygelių administravimas).

− Neteisinga asmeninių apsaugos priemonių apskaita, jų neišdavimas.

− Bendrųjų pgaisrinės saugos taisyklių pažeidimas (pvz., gesinimo priemonių trūkumas).

− Netinkamas įrangos naudojimas (nepaženklinimas, nepatikrinimas).

SA 8000 standarto reikalavimų įgyvendinimas

SA8000 standarto bendrųjų reikalavimų diegimo darbai apims tik tuos reikalavimus, kurie aktualūs KU ir bus suderinti su KU vadovybe. Pateikiamas KVS diegimo darbų aprašymas aktualus tik esant sprendimui įgyvendinti visus SA 8000 standarto reikalavimus, dėl to KVS diegimo metu bus pasirinkta tik dalis aktualių darbų.

Diegimo veiklos, įgyvendinant SA8000 standarto reikalavimus:

− Susijusių nacionalinių ir tarptautinės reikšmės teisės aktų analizė.

− Socialinės atskaitomybės principų integravimas į KU strategiją.

− Bendros politikos, kurioje atsispindi SA įsipareigojimai ir patvirtinimai (įskaitant ir kokybės, aplinkosaugos, DSS sritis), rengimo darbai.

− Papildomų įsipareigojimų nurodymas veiklos planuose.

− Vadovybės atstovo funkcijų apibrėžimas dėl SA8000 klausimų.

− Vaikų ir jaunimo darbinimo sąlygų apibrėžimas atitinkamuose dokumentuose.

− Darbo sutarčių įvertinimas (pvz., terminuotose sutartyse turi būti tiksliai apibrėžtas sutarties nutraukimo terminas ir sąlygos).

− Darbo pobūdžio ir darbo sąlygų adaptavimas pagal standarto reikalavimus.

− Darbuotojų atstovavimo KU sąlygų įvertinimas, atitinkamų korekcinių veiksmų įgyvendinimas ir KU KVS adaptavimas.

− Darbuotojų organizacijų laisvės ir teisės į kolektyvines derybas sąlygų apibrėžimas atitinkamuose dokumentuose.

− Nediskriminuojančios ir aiškios darbuotojų atrankos, įdarbinimo, atleidimo procedūros sukūrimas.

− Darbuotojų vertinimo sistemos sukūrimas.

− Interviu su išeinančiais iš darbo ir atleidimo/išėjimo iš darbo analizė, priežasčių nustatymas.

− Nediskriminuojančių reikalavimų įtraukimas į darbuotojų paieškos ir atrankos procesą.

− Įdarbinimo metų išsamus informacijos suteikimas apie organizacijos sistemą, tvarkas, darbuotojų ir darbdavio santykinius įsipareigojimus, teises (tai gali būti atliekama Kolektyvinės sutarties sąlygose).

− Antidiskriminacinės politikos įtraukimas į darbuotojų Etikos kodeksą, Darbo tvarkos taisykles ir kt. dokumentus (pagal KU specifiką).

− Darbuotojo galimybės apeliuoti dėl disciplinarinių priemonių pritaikymo teisėtumo tvarkos parengimas.

− Tinkamos drausminių nuobaudų tvarkos įtraukimas į darbuotojų Etikos kodeksą, Darbo tvarkos taisykles ir kitus dokumentus.

− Tinkamas darbo laiko apskaitos žiniaraščių vedimas.

− Užtikrinimas, kad darbuotojai žino ir supranta viršvalandžių apskaitos ir apmokėjimo mechanizmą.

− Darbo laiko ir apmokėjimo sistemos sukūrimas.

− Bazinių pajamų poreikio apskaičiavimas.

Planuojama sukurti sistemą, parodančią, kad kiekvienas darbuotojas gauna atlyginimą, kuris patenkintų pagrindinius poreikius. Būtinas aiškus minimumo apibrėžimas. KU turės garantuoti, kad darbo užmokesčiai mokami už standartinę darbo savaitę, yra mokami visada ne mažesni, nei nustatyti pagal įstatymą. Darbo užmokesčiai turi būti pakankami, kad patenkinti darbuotojų pagrindiniu poreikius ir liktų pajamų kai kurioms papildomoms išlaidoms. Siekiant socialinės atsakomybės principų tinkamo įgyvendinimo, taip pat bus užtikrinta, kad KVS sistema turėtų šiuos elementus:

− Darbuotojų informavimas bei darbo sutarties niuansų išaiškinimas.

− Darbuotojų motyvacinės sistemos įvertinimas, sukūrimas.

− Aiškios našumo skaičiavimo sistemos įvedimas.

− Našumo kriterijų įvertinimas ir nustatymas, kad našumo normos būtų realios.

− Aiškios darbo užmokesčio priklausomybės nuo našumo įvedimas, kad darbuotojas turėtų galimybę daryti įtaką savo darbo užmokesčio dydžiui.

− Darbo užmokesčio sudedamųjų dalių išaiškinimas.

− Darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelių teikimas darbuotojams.

Diegimo veiklos, įgyvendinant SA8000 standarto reikalavimus:

− Darbuotojų atstovo SA8000 klausimams funkcijų apibrėžimas (darbuotojų atstovo SA8000 klausimams pareiga yra komunikuoti kitų darbuotojų pastebėtas problemas SA srityje tiesiai vadovybei, nepažeidžiant darbuotojų konfidencialumo teisių).

− Darbuotojų atstovo SA8000 klausimams išrinkimas visuotinio darbuotojų susirinkimo metu ir formalus paskyrimas.

− Darbuotojų atstovui SA8000 klausimams bei darbuotojams išaiškinimas apie SA8000 atstovų atliekamas funkcijas.

− Darbuotojų supažindinimas su darbuotojų atstovu SA8000 klausimams, jo pareigomis, paskirtimi, išrinkimo bei kreipimosi į jį tvarka.

− SA8000 standarto reikalavimų įgyvendinimo ir užtikrinimo procedūros parengimas.

Įgyvendinant socialinės atsakomybės reikalavimus reikalingas taip pat ir vidinės komunikacijos užtikrinimas, siekiant sutvirtinti žmonių santykius, padidinti bendrumo jausmą, motyvaciją KU viduje, aiškumą apie esančią tvarką: reikės imtis iniciatyvos užtikrinti, kad socialinės atsakomybės įsipareigojimai būtų paskleisti ir suprantami visų lygių darbuotojų.

Diegimo veiklos, įgyvendinant SA8000 standarto reikalavimus:

− Komunikacijos politikos parengimas, suteikti veiksmams daugiau skaidrumo.

− Darbuotojų Etikos kodekso parengimas / adaptavimas.

− Darbo tvarkos taisyklių parengimas / adaptavimas.

− Darbuotojų, dirbančių namuose (jeigu tokių yra), darbo sąlygų užtikrinimas.

− Pagrindinių tiekėjų / subrangovų ir subtiekėjų identifikavimas pagal bendradarbiavimo ir partnerystės mastą bei kategorizavimas pagal bendradarbiavimo laipsnį – „kritinių tiekėjų” sąrašo parengimas.

− Bendros tiekėjų / subrangovų ir subtiekėjų atrankos, įvertinimo ir priežiūros tvarkos rengimas atsižvelgiant į SA8000. Įdiegus KVS bus sukurta / nustatyta ir atitinkamai prižiūrėta procedūra, kad KU galėtų įvertinti ir atsirinkti tiekėjus / subrangovus (kur reikia ir subtiekėjus), pagrindžiant jų gebėjimą vykdyti SA8000 standarto reikalavimus.

Kontrolė priklauso nuo tiekėjų / subrangovų ir subtiekėjų/subrangovų svarbos, bendradarbiavimo apimčių (pvz., perkamų prekių ar paslaugų kiekiai).

− Veiklos kodekso tiekėjams / subrangovams ir subtiekėjams parengimas.

− Atitinkamos rizikos kontrolės metodologijos įgyvendinimas.

− Pagalba tiekėjams ir subrangovams pildant SA8000 klausimyną. Būtina patvirtinimas dėl pateiktos informacijos teisingumo.

− Tiekėjų / subrangovų ir subtiekėjų įvertinimas ir sugradavimas pagal užpildytą SA8000 klausimyną bei tolimesnių veiksmų nustatymas.

− Pagrindinių tiekėjų/subrangovų patikrinimo planų parengimas (pvz., audito - monitoringo planas metams).

− Tiekėjų / subrangovų ir subtiekėjų patikrinimo schemos apie pranešamus ir nepranešamus auditus parengimas (audito galimybių apibrėžimas sutartyse).

− Tiekėjų / subrangovų ir subtiekėjų patikrinimo – auditų organizavimas ir atlikimas.

− Informacijos apie tiekėjus / subrangovus ir subtiekėjus kaupimas (šaltinių analizė).

− Tiekėjų / subrangovų ir subtiekėjų rašytiniai įsipareigojimai laikytis SA8000 reikalavimų (pvz., pasižadėjimai laikytis Veiklos kodekso, sutartiniai įsipareigojimai).

− Atitinkamų įrodymų dėl tiekėjų/subrangovų ir subtiekėjų SA8000 reikalavimų laikymosi organizavimas: auditų įrašai, sutartys, tarpusavio komunikacija, koregavimo veiksmų planas.

Kadangi tiekėjams sudėtingiau daryti įtaką nei subrangovams, tai sudėtingesnis ir tiekėjų įtakojimas dėl SA8000 reikalavimų atitikties. Pirmiausia reikės identifikuoti tiekėjus, informuoti apie KU socialinės atsakomybės politiką, išsiųsti atitinkamus klausimynus ir pagal gautus atsakymus įvertinti darbo su jais riziką bei galimybes gerinti situaciją. Įvertinus atitiktį pagal SA8000, mažos kategorijos įvertinimą gavusius tiekėjus - palaipsniui kelti į aukštesnį SA lygį. Sudarant sutartį su subrangovu, KU jau turėtų žinoti / turėti įrodymus, kaip subrangovas tenkina SA8000 reikalavimus, taip pat turėti subrangovų raštiškus įsipareigojimus pagal standarto reikalavimus. KVS diegimo metu bus siūlomi veiksmai tiekėjų / subrangovų ir subtiekėjų valdymui:

− Naujai pasirenkamiems partneriams, prieš pasirašant su jais sutartį, duoti jiems užpildyti klausimyną/deklaraciją dėl SA reikalavimų įvykdymo.

− Po tam tikro laiko (pvz., vienerių metų bėgyje) atlikti SA auditą.

− Papildyti vieną iš sutarties punktų, kuriame yra reikalavimai vykdyti socialinės atsakomybės reikalavimus, duodant nuorodas į SA8000 standartą.

Diegimo veiklos, įgyvendinant SA8000 standarto reikalavimus:

− Darbuotojų ir kitų asmenų nusiskundimų pateikimo tvarkos nustatymas.

− Darbuotojų informavimas apie skundų/pasiūlymų teikimo tvarką.

− Skundų / pasiūlymų registravimo tvarkos parengimas ir įrašų saugojimas.

− Darbuotojų pasitenkinimo vertinimo sistemos sukūrimas.

− Suinteresuotųjų šalių apibrėžimas.

− Suinteresuotųjų šalių supažindinimas su socialinės atsakomybės politika.

− Atmintinės darbuotojams SA klausimams parengimas.

− SA principų bei organizacijos esamos būklės sklaidos būdų įvairioms suinteresuotosioms šalims (visų pirma – darbuotojams) įvairiai kanalais nustatymas (pvz., organizacijos el. svetainė, intranetas).

− Sutartyse su pagrindiniais teikėjais ar subrangovais galimybės patikrinti numatymas.

− Su SA klausimais susijusių dokumentų valdymo tvarkos sukūrimas: atsakomybės, rengėjai, saugojimo vieta ir pan.

UAB „Kvalitetas“ ekspertai, siekdami sėkmingai įgyvendinti projektą, atliks žemiau pateiktus darbus:

− Parengti tikslai ir užduotys.

− Priskirti ištekliai reikalingi tikslų ir užduočių pasiekimui atitinkamose KU funkcijose ir lygmenyse.

− Priskirtos atsakomybės (svarbu, kad pagrindinės pareigos ir atsakomybės būtų aiškiai apibrėžtos ir apie tai pranešta visiems asmenims, dirbantiems organizacijai arba jos vardu). Apie tikslus ir programą reikėtų pranešti atitinkamiems darbuotojams. Pageidautina, kad visų asmenų, einančių pareigas, kurios yra KVS dalis, įpareigojimus ir įgaliojimus būtų galima įforminti dokumentais. Įpareigojimai ir įgaliojimai gali būti aprašyti ir įtraukti į:

o KVS procedūras;

o darbo vietos procedūras;

o projektų ir / ar užduočių aprašymus;

o darbo aprašymus;

o įvadinio mokymo rinkinius.

− Nustatytos užduočių įgyvendinimo priemonės ir metodai.

− Nustatyti tikslų ir užduočių įvykdymo terminai.

Tikslams apibrėžti bus taikomas SMART metodas, kuris kiekvienam tikslui apibrėžia tokius kriterijus:

− Konkretus, siaurai apibrėžtas. Svarbu tiksliai apibrėžti, koks turi būti rezultatas pasiekus tikslą. Kiekis, kokybė ir laikas – parametrai, su kuriais tikslas turi būti susietas bei kuriais jis turi būti apibrėžtas.

− Išmatuojamas, turintis savo specifinį matavimo vienetą. Išmatuojamas - reiškia, kad bet kuriuo momentu galite pasakyti, kiek progreso padaryta siekiant išsikelto tikslo. Darbų arba procesų (kurių pagalba siekiama konkretaus tikslo) eigą turi būti įmanoma nuolat / reguliariai sekti ir kontroliuoti.

− Pasiekiamas. KU turimi ištekliai ir galimybės turi apribojimų, todėl reikia rinktis optimalų variantų tarp drąsaus / optimistinio bei KU / fakultetą / padalinį įkvepiančio tikslo ir realių galimybių tą tikslą pasiekti.

− Prasmingas. Toks tikslas, prie kurio darbuotojai nori ir gali dirbti, jeigu kuris nors darbuotojas nesutinka su vykdomo darbo prognozuojamais bei siektinais rezultatais, galima teigti, kad tai ne jo tikslas.

− Apribotas laiku. Tikslas privalo turi laiko apribojimą jo įgyvendinimui.

Diegiant KVS, būtina atkreipti dėmesį, kad tikslai būtų suderinti su KU politika, veiklos strategija, teisiniais reikalavimais, keliamais KU veiklai, atitiktų finansines bei technologines galimybes bei KU partnerių lūkesčius. Ištekliai ir jų paskirstymas bus periodiškai peržiūrimi atliekant vadovybinę vertinamąją analizę, siekiant užtikrinti, kad jų pakaktų programai ir veiklai vykdyti, įskaitant veiksmingumo matavimą ir stebėseną. Išteklių pakankamumą iš dalies galima įvertinti lyginant planuose numatytus tikslus ir faktinius rezultatus. Be to, vertinant išteklių pakankamumą, reikės atsižvelgti į planuotus pokyčius ir / ar naujus projektus arba operacijas. Įgyvendinant standartų reikalavimus reikalaujama, kad vadovybė paskirtų savo atstovą KVS, kuriam turės būti reguliariai pranešama apie KVS veiksmingumą, ir jis turės aktyviai dalyvauti periodiškai tikrinant ir nustatant KVS tikslus. Būtina užtikrinti, kad vadovybės paskirtam

atstovui ir kitiems darbuotojams priskirtos vadybos sistemos srities pareigos ir visos kitos pareigos arba funkcijos sąlygotų sklandų jų vykdymą ir netrukdytų viena kitai.

Rengiant kokybės vadovą, jame bus išdėstoma KU vidinės studijų kokybės sistemos strategija ir aprašomos vidinės studijų kokybės užtikrinimo sistemos procedūros, taip pat integruojami aplinkos apsaugos, darbuotojų saugos ir sveikatos, socialinės atsakomybės standartų reikalavimai. Kokybės vadovas apims visas KU veiklas, kurios daro didžiausią įtaką KU veiklos kokybei. Rengiant vadovą, bus siekiama šių tikslų: nustatyti pagrindines sistemos taikymo KU administracijos ir / ar struktūrinių padalinių veikloje koncepcijas, principus bei reikalavimus, siekiant nuolatinio veiklos tobulinimo, pateikti procesų aprašus, matavimo rodiklius ir kitus dokumentus, paaiškinančius aukštosios mokyklos administracijos ir / ar struktūrinių padalinių vadybos sistemą, siekiant užtikrinti kokybišką funkcijų vykdymą ir sąveiką su išorine aplinka. Kokybės vadove bus aprašyta KU vykdoma politika, organizacinė struktūra, pareigos, atsakomybė, procedūros (darbo tvarkos) ir instrukcijos, procesai, rodikliai ir ištekliai, darbuotojų, kurie vadovauja, vykdo, tikrina ir analizuoja su kokybe, aplinkos apsauga, darbuotojų sauga ir sveikata, socialine atsakomybe susijusius darbus, pareigos, įgaliojimai ir tarpusavio ryšiai, kokybės vadovo analizavimo, atnaujinimo ir valdymo tvarka. Kokybės vadove taip pat bus aprašyti KU teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybės užtikrinimo būdai ir priemonės, studijų programų kokybės, informacijos apie studijų kokybę prieinamumą, taip pat administravimo proceso ir projektų valdymo organizavimo principai, veiklos kokybę nusakančių duomenų gavimo, sisteminimo, apskaitos, naudojimo ir vertinimo strategija, tikslai, principai, planavimas, organizavimas, kontrolė bei koregavimas ir tobulinimas, kokybės vadybos taikymo universiteto administracijos ir struktūrinių padalinių veikloje koncepcija, principai bei reikalavimai, siekiant nuolatinio veiklos tobulinimo. Viena iš kokybės vadovo sudedamųjų dalių

– rodiklių suvestinė, kurioje turi būti pateikti rodikliai procesų kokybei išmatuoti. Kokybės vadovas bus parengtas atsižvelgiant į tarptautinių standartų reikalavimus ir gerąją tarptautinę praktiką bei Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatas. Jame atsispindės EFQM modelio taikymo perspektyva.

Vienas iš būtinų veiksmų diegimo metu – matavimas ir stebesėna. Matavimo ir stebėsenos sistemos parengimas prasidės nuo stebimų KVS sričių identifikavimo ir rodiklių parengimo. Matavimas ir stebėsena apims ISO 9001 (IWA 2, ISO 9004), ISO 14001, OHSAS 18001, SA 8000 ir kitų diegiamų metodų reikalavimus. Įvertinimo metu iš anksto numatoma atlikti detalią analizę, siekiant išsiaiškinti kaip vykdomas tikslų formulavimas padaliniams, fakultetams, ar

nustatomi rodikliai jų įgyvendinimo stebėsenai, kiek efektyvus KU veiklos monitoringo / stebėjimo vykdymas. Veiklos apimtyje bus įvertinta atskirų padalinių (iki katedros lygmens) galimybė planuotis veiklas, gauti reikiamus išteklius jų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į gautus rezultatus, bus atitinkamai parengti siūlymai dėl strateginio planavimo veiklos tobulinimo, taip pat sudarytas stebimų procesų sąrašas.

Rengiant rodiklius sudėtingiausia užduotis yra ne sukurti rodiklius, tačiau užtikrinti jų efektyvų surinkimą. Atitinkamai prieš kuriant naujus rodiklius, būtina parengti rodiklių sąrašą, kuriame būtų įtraukti rodikliai, privalomi teikti išorės organizacijoms, rekomenduojami įvairių standartų ir metodikų, reikalingi pačiai organizacijai (pvz., strategijos stebėsenos). Bendras šaltinių, kuriais numatoma remtis sąrašas pateikiamas toliau esančioje lentelėje.

Šaltinis	Paaiškinimas
KU strateginiai dokumentai	Klaipėdos universiteto plėtros strateginis planas KU integruotos plėtros strategija KU valdymo tobulinimo koncepcija
ŠMM	Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-1170 „Dėl aukštosios mokyklos realiųjų išteklių vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinti rodikliai
MOSTA	Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro vykdomo projekto „Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės modelio sukūrimas ir išbandymas bei mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės sistemos administracinių išteklių plėtotė“ apimtyje parengtas aukštojo mokslo studijų stebėsenos rodiklių rinkinio projektas
IWA 2	Kokybės vadybos sistemos – Rekomendacijos ISO 9001 standarto taikymui švietimo įstaigose
EQUIS	Prestižinės tarptautinių verslo mokyklų akreditacijos EQUIS 2012 m. standartai ir kriterijai (angl. EQUIS Standards & Criteria)
U-Multirank	Pasauliniame universitetų daugiamačiame reitinge (angl. Multi-dimensional Global ranking of Universities) pateikti universitetų vertinimo kriterijai (rodikliai)
CUC	Jungtinės Karalystės Sheffield universiteto pirmininkų komiteto (angl. CUC - Committee of University Chairmen, University of Sheffield, UK) 2006 metais parengtoje ataskaitoje „Organizacijos veiklos stebėsena ir veiklos rodiklių naudojimas“ (angl. CUC Report on the Monitoring of Institutional Performance and the Use of Key Performance Indicators) pateikti rodikliai
OECD	Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic Co-operation and Development) publikacijoje „Education at a Glance 2011“ pateikti rodikliai

Kvaliteto ekspertų komanda, rekomenduoja diegiant KVS, nusistatyti šiuos rodiklius.

Aktualu atkreiptį dėmesį į studijų bei studijų proceso bei rezultatų kokybę.

Indėliai, darantys įtaką studijų kokybei:

− Stojančiųjų pasirengimas studijuoti atitinkamoje studijų programoje (t.y. pradinė stojančiųjų kompetencija), motyvacija, studijų prieinamumas (nagrinėtinas socialiniais ir ekonominiais aspektais bei kokybės aspektu).

− Dėstytojų pasirengimas užtikrinti studijų kokybę.

− Infrastruktūros kokybė.

Studijų proceso kokybės rodikliai:

− Studijų programų kokybės užtikrinimas.

− Studijų įgyvendinimo kokybės užtikrinimas.

− Mokymosi visą gyvenimą įgyvendinimas.

− Tarptautiškumas ir judumas.

− Socialinė ir saviugdos veikla.

Studijų rezultatų kokybės rodikliai:

− Pažangumo rodikliai.

− Įsidarbinimo ir karjeros rodikliai.

− Mokslo rezultatų rodikliai.

− Sociokultūriniai rodikliai.

Konteksto rodikliai:

− Politiniai.

− Ekonominiai.

− Socialiniai.

− Technologiniai.

− Teisiniai.

Neatitikčių valdymas ir vidaus auditai

49 | Konfidencialu. Skirta vidiniam Klaipėdos universiteto naudojimui.

KU reikės turėti faktinės (-ių) ir galimos (-ų) neatitikties (-ių) nustatymo, pataisų darymo ir korekcinių bei prevencinių veiksmų taikymo procedūrą (-as) ir pageidautina problemas spręsti joms užbėgant už akių, kad būtų užtikrintas nuolatinis KVS efektyvumas. Neatitiktis yra reikalavimo neįvykdymas. Neatitikčių nustatymas turės tapti asmeninių pareigų dalimi, kai

arčiausiai darbo esantys asmenys būtų skatinami pranešti apie galimas arba faktines problemas. Korekciniai veiksmai yra veiksmai, kurių imamasi siekiant pašalinti pagrindinę (-es) esminę (- es) nustatytos neatitikties arba incidentų priežastį (-is), kad būtų išvengta pasikartojimo. Nustatyta neatitiktis turės būti ištirta siekiant nustatyti jos (jų) priežastį (-is), kad korekcinis veiksmas galėtų būti nukreiptas į atitinkamą sistemos dalį. Bus išnagrinėta, kokių veiksmų reikėtų imtis problemai spręsti ir / ar kokius pokyčius būtina padaryti situacijai ištaisyti. Prevenciniai veiksmai yra veiksmai, kurių imamasi, siekiant pašalinti pagrindinę (-es) esminę (- es) galimos neatitikties arba galimų nepageidautinų situacijų priežastį (-is), kad jų daugiau nepasitaikytų. Kai galima problema nustatoma, bet faktinės neatitikties nėra, reikės imtis prevencinio veiksmo, panašaus į korekcinį veiksmą. Galinčias kilti problemas galima nustatyti taikant metodus, tokius kaip faktinių neatitikčių korekcinio veiksmo ekstrapoliavimas į kitas taikytinas sritis, kuriose vykdoma panaši veikla, arba pavojų analizė.

Neatitikčių fiksavimas dažnai vykdomas atliekant vidaus auditą. KU turės suplanuotais laiko terminais planuoti ir atlikti vidaus auditus, rengti ataskaitas bei teikti aukščiausios vadovybės analizei. UAB „Kvalitetas“ ekspertai, bendradarbiaudami su atrinktų vidaus auditorių (KU darbuotojų) grupe, parengs vidaus audito plano lapus, suplanuos vidaus auditą.

Šios veiklos metu bus atliktas audito inicijavimas:

− Audito tikslų, apimties ir kriterijų apibrėžimas.

− Audito galimybių apibrėžimas.

− Audito komandos komplektavimas.

− Pirminis kontaktas su audituojamaisiais.

Audito kriterijai apims politiką, procedūras, standartus, tame tarpe teisės aktus, KVS reikalavimus, sutarčių reikalavimus ir kitus dokumentus. Audito tikslus, apimtį ir kriterijus apibrėš KU, naudojantis UAB „Kvalitetas“ ekspertų konsultacijomis. Rengiant bendrąjį auditą, atkreipiamas dėmesys ne tik į audito kriterijus, bet ir į audito komandos sudėtį, audito vadovo kompetenciją, kad ji atitiktų audituojamų objektų pobūdį. Kompetencijos tinkamą lygį užtikrins UAB „Kvalitetas“ ekspertų metodinis vadovavimas ir konsultavimas KVS projekto metu bei darbuotojų mokymai. Prieš audito pradžią bus susitarta dėl atsakomybių, audito vadovo įgaliojimų, ryšių su audituojamaisiais, veikimo metodų, ataskaitos rengimo ir jos paskirstymo. Į pasiruošimą auditui taip pat įeina audito veiksmų planavimas ir darbinių dokumentų rengimas.

Ruošiantis auditui atsižvelgiama į šiuos veiksnius:

− Informacijos tinkamumą ir pakankamumą audito planui sudaryti.

− Tinkamą bendradarbiavimą su audituojamaisiais.

− Laiko ir atitinkamų išteklių disponavimą.

Prieš kiekvieno padalinio auditą bus komplektuojama vidaus audito komanda. Audito vadovas nustatys, kokios narių kompetencijos reikia, kad būtų pasiekti audito tikslai.

Komplektuojant audito komandą, vadovas remsis tokiais kriterijais:

− Audito tikslai, apimtis, kriterijai, išsidėstymas, bei trukmė.

− Visos audito komandos kompetencija.

− Auditorių ir techninių ekspertų asmeninės savybės ir patirtis.

− Auditorių nepriklausomumo užtikrinimas.

Vadybos sistemos vidaus auditą planuojama atlikti šiais etapais:

− Įžanginio susirinkimo pravedimas.

− Informacijos rinkimas ir tikrinimas.

− Audito pastebėjimų identifikavimas.

− Pasiruošimas baigiamajam susirinkimui.

− Baigiamojo susirinkimo pravedimas.

Per įžanginį susirinkimą, kurį praves audito vadovas, reikės patvirtinti audito tikslus, apimtį ir kriterijus, su audituojamaisiais patvirtinti audito tvarkaraštį bei kitus planus, pvz., baigiamojo susirinkimo datą ir laiką, tarpinius auditorių susitikimus su audituojamaisiais vadovais, bei kitus galimus keitimus, suderinti, kokie bus naudojami metodai ir procedūros audito metu, patvirtinti formalius ryšius tarp audito komandos ir audituojamųjų, patvirtinti, kaip audito metu audituojamasis gaus informaciją apie audito eigą, patvirtinti, kad audito priemonės ir ištekliai yra įgyti, patvirtinti, kad užtikrintas konfidencialumas, patvirtinti paskirtus vaidmenis ir nurodymus, nustatyti pranešimo metodus, įskaitant ir neatitikčių lygį. Audito metu naudojami informacijos rinkimo bei patikrinimo metodai: teisės aktų ir įrašų vertinamoji analizė, apklausa (pokalbis), stebėjimas, vertinamoji analizė po audito, testai, grįžtamoji informacija.

Audito radiniai bus užfiksuoti neatitikties aktuose ir suklasifikuoti į I kategorijos (sistemines) neatitiktis, II kategorijos neatitiktis ir pastabas (kai trūksta įrodymų audito radinį įvertinti kaip neatitiktį, tačiau kyla abejonių dėl atitikties statuso) bei gerinimo galimybes. Vidaus audito ataskaita apims taikytus audito metodus, audito imties sudarymo principus, audito plano įgyvendinimą, audito radinius ir jų vertinimą, apibendrinimą.

Atlikus vidaus auditus bus atliekamas:

− Audito ataskaitos rengimas.

− Ataskaitos tvirtinimas ir paskirstymas.

− Dokumentų saugojimas.

Už audito ataskaitos rengimą ir turinį atsakingas audito vadovas. Ataskaitoje bus visapusiškai, tiksliai ir aiškiai aprašytas auditas, pateiktos išvados, apimančios:

− Vadybos sistemos audito kriterijų aiškinimą.

− Vadybos sistemos įgyvendinimo rezultatyvumą ir priežiūrą.

− Vadybos sistemos vertinamosios analizės procesų gebėjimą nuolat užtikrinti vadybos sistemos tinkamumą, adekvatumą ir efektyvumą.

Vidaus audito ataskaita bus aptarta su vidaus auditorių grupe ir pristatyta KU paskirtam vadovybės atstovui.

Vadovybinė vertinamoji analizė

Rengiant vadovybinės vertinamosios analizės procedūrą, kurios veiklos tikslas išanalizuoti sukurtą KVS, kad būtų užtikrintas jos tinkamumas (ar sistema tinka KU, atsižvelgiant į jos didumą, rizikos veiksnių tipą), adekvatumas (ar sistema visiškai atitinka organizacijos politiką ir tikslus) ir rezultatyvumas (ar gaunami norimi planuoti rezultatai). Šiame etape analizė koncentruosis į KVS gerinimo galimybių įvertinimą.

Šio etapo metu bus atlikta:

− Vadovybinės analizės metu svarstytinų kokybės, aplinkosaugos, DSS, socialinės atsakomybės ir kitų klausimų įtraukimas ir reikalingų statistinių duomenų, dokumentų surinkimas.

− Vadovybinės analizės rezultatų, susijusių su kokybės, aplinkosaugos, DSS ir SA klausimais, sklaidos tarp personalo, vadovų ir savininkų užtikrinimas.

− Tikslų ir uždavinių, patenkančių į kokybės, aplinkosaugos, DSS ir SA reikalavimus, detalizavimas.

− Vadovybinės analizės dokumentavimas.

Vertinamosios vadovybinės analizės įvestiniuose duomenyse turi būti informacija apie: auditų rezultatus, grįžtamąjį ryšį iš suinteresuotųjų šalių, procesų vyksmą ir sistemos atitiktį įgyvendinamiems reikalavimams, korekcinių ir prevencinių veiksmų būklę, atliktus veiksmus, numatytus per praeitą vadovybinę analizę, pakeitimus, kurie gali daryti poveikį KVS, gerinimo rekomendacijas.

Įdiegus KVS, gali atsirasti poreikis koreguoti atskirus sistemos elementus, sąsajas tarp jų, reglamentuojančią sistemos dokumentaciją, tokiu atveju UAB „Kvalitetas“ ekspertai dalyvaus įgyvendinat korekcinius veiksmus. Korekcinių veiksmų būtinumas gali būti nustatytas vidaus audito, vadovybinės vertinamosios analizės metu. Atlikus auditą, ekspertai padės neatitiktis ir pastabas iš audito klausimyno - ataskaitos perkelti į tobulinimo veiksmų planą, nustatyti neatitikčių priežastis, nustatyti korekcinius (tobulinimo) veiksmus, nustatyti terminus tobulinimo veiksmams atlikti, atlikti korekcinių veiksmų patikrą.

Elektroninė kokybės vadybos sistema

KU, diegdamas KVS, planuoja įdiegti elektroninę kokybės vadybos sistemą (toliau – EKVS), kuri padės valdyti kokybės vadybos sistemos funkcijų ir modulių rinkinį. Planuojami moduliai apims: dokumentų valdymą, užduočių bei projektų valdymą ir planavimą, anketavimą, atsiliepimų, kokybės procesų, rodiklių apskaitą ir kitus sistemos modulius.

EKVS struktūra turi būti modulinė, kuri bus realizuojama JAVA trijų sluoksnių architektūros principais (naudotojo, veiklos logikos, duomenų bazės sluoksniai). Sprendimo pagrindas yra siūloma realizacija dviejų glaudžiai tarpusavyje susijusių portalų principu: išorinio ir vidinio portalo. Išorinis portalas skirtas komunikacijai su studentais, o vidinis portalas skirtas KU administracijos darbuotojams. Sistema turės užtikrinti duomenų pakeitimų bet kuriame modulyje perdavimą visoms susijusioms sistemos komponentėms ir moduliams. Sistemos sąsaja bus realizuota lietuvių kalba ir suteikta galimybė naudotis sistema visiškai anglų kalbos nemokantiems žmonėms. Sistemos naudojimas grindžiamas internetine prieiga. Sistemos funkcionalumas bus vienodas jungiantis prie sistemos tiek iš lokalaus, tiek iš pasaulinio kompiuterių tinklo. Sistema sukurta moduliniu principu pagal trijų sluoksnių SOA architektūros

modelį, išskiriant šiuos sluoksnius: naudotojo, veiklos logikos, duomenų bazės. Sistema suprojektuota ir įgyvendinta taip, kad būtų lanksti modifikuojant – įgyvendinus funkcionalumo pakeitimus vienoje ar keliose funkcinėse srityse.

Intranetas – vidinė orgranizacijos sistema, skirta gerinti organizacijos komunikaciją, stebėti organizacijoje vykstančius procesus, lengvinti duomenų ir bylų paiešką. Naudojantis intranetu taupomas darbuotojų laikas, centralizuotai rengiamos ataskaitos, straipsniai, skelbiamos organizacijos naujienos, planai. Intranetas – vidinis sujungtų modulių tinklas, pritaikytas konkrečios organizacijos poreikiams ir procesams.

Klaipėdos universiteto intraneto turinį sudaro šie moduliai:

− Naujienų modulis. Modulis, skirtas aktualijų komunikacijai organizacijos viduje. Šio modulio pagalba KU administracija galės skelbti svarbius įvykius, projektus, iniciatyvas. Naujienų modulis bus apjungtas su vidinės komunikacijos moduliu.

− Apklausų modulis. Modulis, skirtas vykdyti apklausas organizacijos viduje. Naudodamiesi šiuo moduliu vartotojai (turintys teisę juo naudotis) galės sukurti apklausas. Sukurta apklausa bus išsiunčiama pasirinktai vartotojų grupei. Vartotojams atsakant į apklausoje suformuotus klausimus bus rodoma apklausos atsakymų statistika. Apklausos bus skirstomos į kategorijas. Priėjimą prie tam tikrų apklausų kategorijų galės turėti tik pasirinkti vartotojai. Apklausos kūrimo langas turės šiuos parametrus: statusas, kategorija, paskelbimo data ir laikas, žymėjimas, ar apklausa anoniminė, galiojimo data ir laikas, apklausos pavadinimas, apklausos turinys. Prie šių parametrų bus pridėtas klausimų kūrimo dialogas. Šis dialogas turės parametrus: klausimo tipas, į klausimą būtina atsakyti?, klausimas. Vėliau, vartotojui pasirinkus norimus apklausos dalyvius, apklausa bus išsiųsta pildymui. Apklausos statusas gali būti „aktyvus“ ir „neaktyvus“, tokiu būdu vartotojas galės sukurti laikinai neaktyvią apklausą ir ją aktyvuoti atsiradus poreikiui.

− Failų saugyklos modulis. Modulis, skirtas dalintis bylomis organizacijos viduje bei išorėje. Šis modulis suteikia galimybę vartotojams įkelti, ištrinti, atsisiųsti bylas ir pasidalinti jomis su kitais organizacijos darbuotojais ar partneriais. Failų saugyklos modulis turės šias funkcijas: sukurti aplanką, įkelti bylą (-as), išfiltruoti bylas pagal sukūrimo datą, išfiltruoti bylas pagal datą nuo – iki, ištrinti, atsisiųsti bylas.

− Vidinės komunikacijos modulis. Modulis leis vartotojams išsiųsti privačias bei grupei suformuotas žinutes. Siunčiant žinutę bus galima prisegti bylą, pridėti nuorodą ar video

pobūdžio informaciją bei atsakyti, ištrinti ir administruoti gautas žinutes. Modulis taip pat bus integruotas į greitos komunikacijos sritį, kurioje vartotojai galės matyti bei dalintis vieni kitų įrašais.

− Vartotojo įvykių modulis. Modulis leis vartotojams matyti trumpas žinutes, kuriose bus pateikiama informacija apie atliktus veiksmus: priskirtas užduotis, patvirtintus susitikimus, atliktas apklausas, revizuotas ataskaitas.

− Kalendoriaus modulis. Modulis bus skirtas organizacijos darbuotojų užduotims, atostogoms žymėti. Bus galima greitai peržiūrėti kiekvieno iš asmenų darbo grafiką, užimtumą. Kalendoriaus atvaizdavimas bus keturių tipų: diena, savaitė, mėnuo, metai.

− Mokslinės veiklos modulis. Modulyje bus talpinami ir pateikiami moksliniai straipsniai. Mokslinius straipsnius galima bus išfiltruoti pagal fakultetus, katedras, autorius. Kita mokslinės veiklos modulio dalis informacija apie dėstytojų dalyvavimą konferencijose ar seminaruose, kuriuose buvo skaitomi pranešimai. Moksliniai straipsniai galės būti išfiltruoti pagal šiuos kriterijus: fakultetas, katedra, autorius, data. Vartotojai, kuriems bus suteikta galimybė naudotis šiuo moduliu, galės įkelti mokslinius straipsnius užpildę reikalingus formos laukus. Bus suteikta galimybė perjungti mokslinių straipsnių atvaizdavimą į „Konferencijų ir seminarų“ atvaizdavimą. Šioje mokslinės veiklos modulio dalyje bus registruojami vartotojai, kurie dalyvavo konferencijose ar seminaruose. Atvaizdavimas ir funkcionalumas analogiškas mokslinių straipsnių dalies funkcionalumui.

− Posėdžių modulis. Modulis, kurį naudodami vartotojai suorganizuos posėdį, pateiks posėdyje svarstytinus klausimus, sudarys posėdžio darbotvarkę. Sistema pagal keliamus reikalavimus automatiškai sugeneruos posėdžio protokolą. Posėdžių modulis leis posėdžio organizatoriams ir dalyviams efektyviau suorganizuoti posėdį. Posėdžiui pasibaigus, sistema automatiškai sugeneruos posėdžio protokolą. Pagrindinės modulio funkcijos: posėdžio kūrimas, klausimų pateikimas, posėdžio organizavimas, posėdžio darbotvarkės sudarymas, posėdžio protokolavimas, sisteminis protokolo generavimas, priimtų sprendimų vykdymo kontrolė. Vartotojas, kuris turi tam priskirtas teises, sukurs posėdį, priskirs posėdžio dalyvius. Posėdžio dalyviai pateiks klausimus, kuriuos siūloma įtraukti į posėdį. Suderinus klausimus, bus organizuojama posėdžio data ir vieta, vėliau sudaroma darbotvarkė. Pasibaigus posėdžiui, pasirinktas vartotojas užpildys formą, reikalingą posėdžio protokolo generavimui.

− Organizacinė struktūra ir vartotojo profilis. Modulis, skirtas matyti visus organizacijoje užregistruotus vartotojus, priskirti jiems prieigas prie atskirų sistemos dalių ar peržiūrėti vartotojo duomenis, kurti vartotojų grupes, priskirti atitinkamas teises joms. Modulis bus glaudžiai susijęs su projektų ir užduočių valdymo ir dokumentų valdymo sistemomis. Sistemos skiltyje „Organizacinė struktūra“ vartotojai matys universiteto hierarchinę struktūrą. Struktūra bus skirstoma į tokias dalis: padalinio pavadinimas, skyriaus pavadinimas, pareigos, asmuo. Hierarchinė struktūra veiks „skleidimosi“ principu. Iš pradžių vartotojui atvaizduosime tik universiteto padalinius. Paspaudus ant pasirinkto padalinio bus išskleisti padaliniui priklausantys skyriai ir kita, kol matysime asmenis. Vartotojo profilyje yra atvaizduojama visa informacija, susijusi su sistemos vartotoju. Vartotojo profilį sudaro: vardas, pavardė, el. pašto adresas, telefonas, slaptažodis, direkcija, pareigos, atsakomybės, profilio nuotrauka ir kt. Bus įdiegta galimybė peržiūrėti bet kurio, organizacijai priklausančio vartotojo profilį, išskyrus lauką „slaptažodis“ bei kitą „jautrią“ informaciją. Vartotojo profiliai bus pasiekiami naudojantis pagrindiniame menu esančiu punktu „Organizacinė struktūra“, arba paspaudus ant aktyvių nuorodų

„vidinės komunikacijos“ srityje. Naudodamasis vartotojo profiliu vartotojas galės pakeisti prieigos prie sistemos slaptažodį ir kitus duomenis. Vartotojo profilis – kiekvieno vartotojo identifikatorius. Šiame modulyje bus saugomi visi duomenys, susiję su konkrečiu vartotoju, kuriuos kiti sistemos vartotojai galės peržiūrėti.

− Vartotojų paieška. Modulis, skirtas greitai surasti sistemos vartotoją pagal vieną ar kelis kriterijus. Xxxxxx xxxxxxxxxx: vardas, pavardė, el. pašto adresas, padalinys, skyrius, pareigos. Suradus atitinkamą vartotoją, bus galima jam parašyti žinutę, priskirti užduotį. Kuo daugiau kriterijų bus suvesta, tuo tikslesnius rezultatus grąžins paieška. Suradus daugiau nei vieną paiešką tenkinantį rezultatą, vartotojas bus prašomas papildyti paiešką papildomais kriterijais arba išsirinkti reikalingą atitikmenį iš grąžintų paieškos rezultatų. Paieška bus dviejų tipų. Pirmasis paieškos tipas vykdys paiešką tik pagal vartotojo vardą ir pavardę, antrasis paieškos tipas - išplėstinė paieška, kuri grąžins rezultatus, užpildžius du ar daugiau kriterijų.

− Duomenų rinkimo ir rodiklių skaičiavimo modulis. Modulio tikslas, kaupti duomenis vienoje vietoje, iš jų formuoti reikiamus rodiklius, kurti naujus rodiklius, atlikti jų stebėjimą. Vartotojai naudodami šį modulį nustatę reikiamus rodiklius galės atlikti jų stebėjimą. Tam tikri rodikliai gali turėti iškeltus tikslus, tai yra pasiekti tam tikrą

konkrečią rodiklio reikšmę. Organizacijai išlaikyti savo fokusą būtina sudaryti galimybę rodyti ar tikslas pasiektas ar ne, ir tai grafiškai atvaizduoti: skirtingo tipo diagramomis ir spalvomis

Visa dokumentų valdymo sistema bus pasiekiama per interneto naršyklę. Dokumentų valdymo sistema (toliau – DVS) aktyvuojama paspaudus pagrindiniame meniu esantį punktą Dokumentų valdymo sistema. Dokumentų sistemos atvaizdavimas yra padalintas į dvi dalis. Pirmoje dalyje vartotojams bus pateikta dokumento paieškos ir dokumentų naršyklės išnašai. Šios DVS dalies tikslas – greitai ir efektyviai išsifiltruoti dokumentus, kurie bus naudojami tolimesniam darbui. Kita DVS dalis - tai užduočių, susijusių su dokumentų valdymu, atvaizdavimas. Užduotys bus skirstomos į šias kategorijas: vėluojančios užduotys, gautos užduotys, priskirtos užduotys bei atliktos užduotys.

Modulio pavadinimas	Funkcijų aprašymas	Detalizacija
Vartotojai	Vartotojų grupės	Suteikiama galimybė administratoriui ir priskirtiems vartotojams kurti vartotojų grupes (pagal fakultetus, pagal administracines funkcijas ir panašiai).
	Vartotojo pavadavimo funkcija	Suteikia galimybę pavaduojančiam asmeniui atlikti sistemoje visus veiksmus už pavaduojamąjį asmenį, o darbai yra automatiškai nukreipiami pavaduojančiam asmeniui.
Dokumentų valdymo modulis	Dokumentas	Dokumentas savyje turi šiuos parametrus: − Dokumentą sukūręs vartotojas. − Dokumento sukūrimo data. − Dokumento pavadinimas. − Dokumento meta duomenys. − Dokumento klasifikatorius. − Dokumento komentarai. − Dokumento istorija – šioje dalyje pateikiama visa informacija apie tai kas buvo atlikta su dokumentu nuo jo sukūrimo datos.
	Dokumentų registravimas	Šioje funkcijoje vartotojas sukuria naujus dokumentus, užpildydamas visą su dokumentu susijusią informaciją.
	Dokumentų klasifikavimas	Šioje funkcijoje pagal meta parametrus ir klasifikatorių galima klasifikuoti dokumentus.

	Mano dokumentai	Vartotojas, naudodamasis šia funkcija, gali pasirinkti savo dažniausiai naudojamus dokumentus, susižymėti juos pagal savo meta duomenis ir klasifikatorius.
	Dokumentų šablonai	Čia vartotojai gali rasti visus veikloje naudojamus dokumentų šablonus. Dokumentų šablonai kuriami panašiai kaip ir nauji dokumentai. Vartotojai turi galimybę sukurti naujas dokumentų šablonus.
	Dokumentų versijavimas	Xxxxxx visi su dokumentu daryti veiksmai ir pakeitimai. Ši informacija saugoma dokumento istorijoje. Vienu metu pakeitimus dokumente gali atlikti tik vienas vartotojas.
	Dokumentų komentarų laukas	Tai leidžia itin sparčiai suderinti ruošiamą dokumentą. Komentavimo laukas ir komentarų istorija saugoma atskirame komentavimo darbalaukyje.
	Dokumentų konvertavimas į PDF formatą	Leidžia visus dokumentus konvertuoti į PDF formatą.
Dokumentų valdymo sistemos užduočių modulis	Veiksmai su dokumentais	Kiekvienas vartotojas gali atlikti šiuos veiksmus su dokumentu ir juos priskirti vartotojams ar jų grupėms: − Susipažinti su dokumentu. − Dokumento tvirtinimas. − Dokumento vizavimas. − Dokumento derinimas. Visos šios užduotys kitiems vartotojams patenka į: − DVS užduočių darbinį langą. − Intraneto užduočių langą. − Į dokumento istorijos langą.
	Užduočių vykdymo būsenos kontrolė	Šioje skiltyje matomos visos pateiktos užduotys su jų atlikimo statusu. Atliktos užduotys rodomos apačioje 5 dienas po jų atlikimo. Vėliau užduotys išnyksta ir patenka į dokumento istorijos langą. Neatliktos užduotys rodomos viršuje pagal užduoties paskyrimo datą.
	Pranešimai apie vėluojančias užduotis	Kiekvienas vartotojas gauna pranešimus el. paštu, jeigu vartotojai vėluoja atlikti jiems paskirtas užduotis.
Dokumento istorijos modulis	Dokumento istorija	Šiame darbiniame lange matomi visi su dokumentu susiję atlikti veiksmai: − Dokumentų versijavimas. − Dokumento komentarai. − Užduotos ar atliktos užduotys susijusios su dokumentu.
Spausdinimas	Spausdinimo	Leidžia atspausdinti visus dokumentus.

	funkcija
Paieškos modulis	Paieška	Paieška atliekama pagal: − Datą, vartotojo vardą ir / ar pavardę, meta duomenis, dokumento pavadinimą, klasifikatorių. Ieškoti dokumento galima pagal kelis ar vieną iš išvardintų parametrų.
Dokumentų archyvavimo modulis	Archyvavimo funkcija	Sukakus sistemos administratorių nustatymų terminui, dokumentų kopijos yra patalpinamos į dokumentų archyvo aplanką. Dokumento archyvo aplankas yra pasiekiamas naudojantis dokumentų naršykle.
Dokumetų galiojimas ir šalinimas	Dokumentų galiojimas	Yra galimybė nustatyti dokumento galiojimo laiką. Pasibaigus dokumento galiojimo laikui jis arba automatiškai šalinamas, arba dedamas į dokumentų archyvą.
	Dokumentų šalinimas iš sistemos	Sistema turi galimybę administruoti dokumentų šalinimo iš sistemos terminą.

Visa projektų valdymo sistema bus pasiekiama per interneto naršyklę. Projektų valdymo sistema (toliau – PVS) aktyvuojama paspaudus pagrindiniame meniu esantį punktą Projektų valdymo sistema. PVS sudarys užduočių valdymo posistemė ir projektų valdymo posistemė. Šios posistemės bus tarpusavyje atskirtos, tam jog kiekvienas vartotojas, kuris nedalyvauja konkrečiose projektuose galėtų susiplanuoti, deleguoti darbus, matyti atliktų darbų istoriją.

Pagrindinis sistemos funkcionalumas:

− Užduočių sąrašas. Matomos pradelstos ir konkrečios dienos užduotys. Užduotys kaip ir DVS skirstomos į tokius tipus: vėluojančios užduotys, gautos užduotys, priskirtos užduotys, atliktos užduotys.

− Kalendorius. Atskiras pagrindinio meniu punktas, kuriame galima pasirinkti atvaizdavimą: dienos, savaitės, mėnesio, metų. Kalendoriuje matomos visos užduotys, pagal pasirinktą atvaizdavimą. Rodomas užduoties pavadinimas ir laikas.

− Paieška. Reikalinga tam, kad būtų galima lengvai susirasti užduotį pagal užduoties tekstą, bei projektą pagal projekto pavadinimą.

− Senų užduočių saugojimas. Naudojantis kalendoriaus moduliu galima peržiūrėti seniau priskirtas užduotis.

− Užduoties sukūrimas. Užduoties sukūrimo langas turi tokius parametrus: užduotis priskiriama projektui, paskelbimo data ir laikas, iki kada turi būti įgyvendinta

užduotis, prioritetas, periodiškumas, pavadinimas, tekstas, vartotojų priskyrimas, bylų įkėlimas.

− Užduoties vidus. Xxxxxx visi užduoties pasirinkimai, aprašyti prie „Užduoties sukūrimas“, o taip pat yra galimybė komentuoti užduotį ir pakeisti jos statusą. Galimi statusai: atlikta, neatlikta.

− Užduoties komentavimas. Užduoties viduje galimas komentavimas prikabinant dokumentą.

− Įvykiai. Galimybė kurti įvykį. Įvykis skiriasi nuo užduoties tuo, kad jis neturi statuso. Įvykis gali būti kuriamas: renginys, susitikimas. Įvykio sukūrimo langas turi šiuos parametrus: pavadinimas, aprašymas, bylų įkėlimas, data nuo, data iki, vartotojų priskyrimas.

− Informavimas. Apie naujai sukurtą užduotį, įvykį, jos atlikimą, modifikaciją ar komentarą vartotojas yra informuojamas el. paštu.

− Integracija su DVS. Integracija su dokumentų valdymo sistema reiškia, kad užduotys susijusios su dokumentais, taip pat atsispindės ir bus atvaizduojamos užduočių sistemoje, pvz.,: patvirtinti ar atmesti dokumentą.

Kokybės vadybos sistemos portalo (toliau – KVS portalo) tikslas yra informuoti ir įtraukti studentus į kokybės vadybos sistemą. Taip pat portalas padės išspręsti studentams aktualias problemas. Šiuo metu reikiamą informaciją studentai gauna Akademinėje informacinėje sistemoje (toliau - AIS), Klaipėdos universiteto svetainėje arba studentų atstovybėse. Vienas iš portalo tikslų būtų susisteminti šią informaciją ir aktualiausią pateikti pačiame portale.

Tiek portalo struktūra, tiek dizainas turi būti maksimaliai šiuolaikiškas ir patrauklus, kad studentai naudotųsi portalu kaip pagrindiniu informacijos šaltiniu. Portalas bus aktualus visiems KU nariams: studentams, dėstytojams, darbuotojams.

Vartotojui prisijungus prie KVS portalo yra matoma tokia informacija ir funkcijos:

− Prisijungusio vartotojo vardas.

− Galimybė atsijungti.

− Pagrindinė menu juosta. Menu juosta bus sudaryta iš tokių punktų: mano profilis, bakalauro kelias (matomas tik studentams), kokybės vadybos sistema, naujienos,

atsiliepimai, apklausos, prašymų formos, tvarkaraščiai, dėstytojai (matomas tik studentams).

− Informacinis blokas „Mano informacija“. Šiame bloke pateikiami su mokymosi rezultatais susieti rodikliai.

− Informacinis blokas „Bakalauro kelias“. Vienas iš pagrindinių KVS portalo modulių, rodomas pagrindinio lango centrinėje dalyje. Aktyvavus šį bloką vartotojui pateikiamas pilnas studento kelias nuo įstojimo į universitetą iki pabaigimo.

− Informacinis blokas „Informacija apie programą“.

− Užrašų knygutė. Įrankis, kurio pagalba gali būti daromi įrašai, aktualūs konkrečią datą ar laikotarpį. Šis įrankis gali būti naudojamas kaip priminimo priemonė.

− Informacinis blokas „Kokybės vadybos sistema“. Pateikiamas trumpas aprašas supažindinimui su kokybės vadyba.

− Atsiliepimų blokas. Naudodamas šio bloko suteikiamas funkcijas, vartotojas galės palikti atsiliepimą apie portalą, pateikti pasiūlymą ar išsakyti lūkestį.

− Apklausų blokas. Šiame bloke bus matomos šiuo metu aktyvios apklausos. Apklausų modulis yra intraneto sistemos sudedamoji dalis, bet informacija apie paskelbtą apklausą bus išvedama KVS portalo apklausų bloke.

Kokybės vadybos sistemos portalo moduliai:

− Bakalauro kelio modulis. Bakalauro kelyje bus vaizduojama informacija, ką studentas nuo įstojimo iki universiteto pabaigimo turi ir gali atlikti. Aktualu informaciją pateikti eiliškumo tvarka. Taip pat bakalauro kelyje pagal konkretų etapą turi būti susietas procesas; aktualūs klausimai ir dokumentai. Visa informacija turi būti administruojama iš turinio valdymo sistemos pusės, portalo administratoriaus.

− Studijų programų modulis. Informacija į šį modulį bus imama iš AIS arba suvedama portalo administratoriaus. Galutinis sprendimas priklauso nuo to, ar pavyks susiderinti su AIS administratoriais. Ši sistema yra universiteto nuomojama iš trečiųjų šalių.

− Studentų rodiklių įvertinimo modulis. Modulio esmė - pateikti informaciją, aktualią studentui, taip pat kaupti šią informaciją. Ši informacija bus imama iš rodiklių modulio, kuris bus intrateto sistemos dalis.

− Prašymų formų modulis. Šiame modulyje vienoje vietoje bus talpinamos prašymo formos, kurias bus galima nesudėtingai surasti.

− Tvarkaraščių modulis. Šiame modulyje bus talpinami studentų studijų tvarkaraščiai.

− Dėstytojų modulis. Galimybė modulyje suvesti dėstytojus ir atvaizduoti juos pagal dėstomus dalykus.

− Kokybės vadybos modulis. Šiame modulyje bus pateikiama visa informacija apie KVS.

− Naujienų modulis. Šis modulis skirtas kurti ir publikuoti naujienas, viešinti atskiras naujienas pagal vartotojų grupes. Vartotojams turi būti galimybė užsiprenumeruoti naujienas el. paštu.

− Išorinių vartotojų registracijos ir prisijungimo modulis. Sistemoje turi būti galimybė sukurti testinį / demo vartotoją su tam tikromis teisėmis.

− Atsiliepimų modulis. Tam, kad KVS būtų galima tobulinti, reikia atgalinio ryšio iš bendruomenės. Tuo tikslu atsiliepimų modulis sudarys galimybę pateikti atsiliepimą / nuomonę ar išreikšti iniciatyvą. Taip pat turi būti galimybė administratoriams pakomentuoti atsiliepimą, nurodyti ar rodyti, ar nerodyti atsiliepimą.

− Užrašų knygutės modulis. Galimybė laike informuoti studentus apie tai, kas turi būti atlikta iki tam tikros datos, arba informuojama apie galimybes.

Ekspertų komanda, diegdama elektroninę KVS, skaido diegimą į fazes:

− Pradžios fazė. Pagrindinis tikslas - suderinta apimtis. Šios fazės metu yra nustatoma kuriamos programinės įrangos (ar atskirų jos dalių) apimtis, pradiniai reikalavimai, pagrindinės projekto rizikos, ruošiama bendra projekto vykdymo strategija, darbų grafikas bei darbų sąrašas, ruošiamas architektūrinis sprendimas bei vykdomas jo patikrinimas. Pradžios fazės metu taip pat yra nustatomos bendros projekto vykdymo taisyklės. Šios fazės metu bus suderintas sistemos panaudos atvejų sąrašas (pagrindinės sistemos funkcijos) bei parengta sistemos meniu principinė schema. Galutinis fazės rezultatas – suderinta projekto apimtis ir inicijuotas projektas.

− Xxxxxxx xxxx. Pagrindinis tikslas – stabili architektūra. Šios fazės metu yra atliekama probleminės srities analizė bei yra sukuriama programinės įrangos architektūra. Kuriant programinės įrangos architektūrą pirmiausiai yra realizuojami rizikingiausi programinės įrangos reikalavimai bei yra išsprendžiamos rizikingiausios problemos. Šios fazės metu yra identifikuojami apie 80 procentų funkcinių reikalavimų. Pasibaigus kiekvienai iteracijai KU bus pristatomas sukurtas funkcionalumas, taip

siekiant įsitikinti, kad kuriamos sistemos funkcionalumas atitinka organizacijos poreikius ir lūkesčius. Tik pasiekus fazės tikslą bus pereinama į kitą fazę. Kitu atveju planuojamos papildomos vystymo fazės iteracijos tam, kad šios fazės tikslas būtų pasiektas. Šios fazės pagrindinis rezultatas – realizuotas ir ištestuotas funkcionalumas, užtikrinta stabili kuriamos sistemos architektūra.

− Konstravimo fazė. Pagrindinis tikslas – programinė įranga tinkama diegti pas klientą. Šios fazės metu iteratyviai realizuojami likę reikalavimai, likusios nerealizuotos kuriamo sprendimo savybės, kurios yra integruojamos į bendrą sprendimą. Kiekvienos iteracijos pabaigoje KU bus pristatomas sukurtas funkcionalumas ir įsitikinama, kad sukurtas funkcionalumas atitinka organizacijos poreikius ir lūkesčius. Šios fazės pagrindinis rezultatas – sukurta pirma programinės įrangos versija ir parengta dokumentacija.

Perdavimo fazė. Pagrindinis tikslas – programinės įrangos pridavimas KU. Šios fazės metu sukurta programinė įranga yra priduodama organizacijai, galutiniams sprendimo naudotojams, bus vykdomi sistemos mokymai, priėmimo testas bei diegimas realioje aplinkoje, vykdoma bandomoji eksploatacija. Šios fazės metu, iš pradžių testinėje, o paskui ir realioje aplinkoje turės būti įdiegta sistema ir ištaisyti visi aptikti neatitikimai.

6. KOKYBĖS TOBULINIMO ĮGYVENDINIMO PRINCIPAI

KU vykdydamas veiklą pagal KVS, turi prižiūrėti jos veiksmingumą, rezultatyvumą, nuolat ją tobulinti, įtraukdamas darbuotojus. Siekdamas užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo KU vadovausis kokybės tobulinimo principais,:

− Nuolatinio tobulinimo Demingo rato (Planuok – Daryk – Tikrink – Veik) įgyvendinimas.

− Orientacija į suinteresuotųjų šalių poreikius ir lūkesčius.

− Faktais pagrįstas sprendimų priėmimas.

− Gerosios praktikos pavyzdžių taikymas.

Nuolatinio tobulinimo Demingo rato (Planuok – Daryk – Tikrink – Veik) įgyvendinimas:

− Universiteto lygyje.

− Procesų lygyje.

− Fakultetų lygyje.

− Insitutų lygyje.

− Centrų lygyje.

− Direkcijų lygyje.

− Programų lygyje.

− KVS lygyje.

− Kasdieninės veiklos lygyje.

Būtina nuolat tobulinti paslaugų teikimą, ieškoti problemų ir kliūčių priežasčių bei siekti sumažinti nuokrypius nuo reikalaujamos kokybės. Procesų tobulinimas turi vykti pagal Planuok

– Daryk – Tikrink – Veik ciklą, į kuri turi būti įtrauktas kiekvienas KU darbuotojas.

Orientacija į suinteresuotųjų šalių poreikius ir lūkesčius:

− Identifikuojami suinteresuotųjų šalių poreikiai ir lūkesčiai.

− Parengiami veiksmų planai ir paskirstomos atsakomybės ir įgaliojimai.

− Studijos organizuojamos pagal suinteresuotųjų šalių poreikius ir lūkesčius.

− Tikrinami ir analizuojami grįžtamojo ryšio rezultatai bei atitikties reikalavimams vertinimas.

− Įgyvendinami tobulinimo veiksmai.

KU privalo nuolat identifikuoti bei analizuoti suinteresuotųjų šalių poreikius ir lūkesčius, jų keliamus reikalavimus (studentų ir darbdavių apklausų vykdymas, karjeros stebėjimas, ALUMNI grįžtamasis ryšys). Siekiant užtikrinti keliamų reikalavimų tenkinimą, rengiami veiksmų planai ir paskirstomos atsakomybės bei įgaliojimai. Grįžtamasis ryšys padės KU artėti prie strateginių tikslų įgyvendinimo, veiklos ir procesų tobulinimo, darbuotojų ir studentų pasitenkinimu.

Faktais pagrįstas sprendimų priėmimas:

− Planuojami KU veiklos, finansų, procesų, padalinių rodikliai.

− Fiksuojami rezultatai, daromi įrašai, vykdomi veiklos planai.

− Tikrinami ir analizuojami rezultatai.

− Priimami sprendimai.

Siekiant rezultatyvaus sprendimų įgyvendinimo, taikoma faktais pagrįsta sprendimų priėmimo praktika, kuri remiamasi objektyvių duomenų fiksavimu ir analize, planuojant KU veiklos, finansinius, procesų ir padalinių, fakultetų, centrų, institutų rodiklius.

Gerosios praktikos pavyzdžių pritaikymas:

Planuojami įgyvendinimo veiksmai, paskiriamos atsakomybės už gerosios praktikos pavyzdžių rinkimą, analizę ir pristatymą, nustatomos gerinimo kryptys.

− Įgyvendinama geroji patirtis.

− Tikrinama veikla ir vykdomi vidaus auditai.

− Tobulinami gerosios praktikos įgyvendinimo procesai.

Gerosios praktikos pavyzdžių taikymas yra viena iš svarbiausių priemonių užtikrinant studijų kokybę. Planuojama kaupti ir skleisti bendruomenėje naujausią informaciją apie europines ir pasaulines aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo tendencijas bei įvairių universitetinės veiklos sričių kokybės tobulinimo patirtį. Į kokybės gerinimo veiklas siekiama įtraukti KU bendruomenę. Įgyvendinant pokyčius, būtina dėti nuolatines pastangas ir įdirbį.

UAB „Kvalitetas“ ekspertai, konsultuodami ir diegdami KU KVS, remiasi šiais principais:

− Projekto valdymui naudoti pasaulyje pripažintą projektų valdymo metodiką PMBOK, ISO 10006 ir kokybės valdymą pagal ISO 9001 standartų reikalavimus.

− Maksimaliai atsižvelgti į KU poreikius. Šio principo įgyvendinimo užtikrinimui maksimaliai įtraukti KU atstovus į projekto valdymą bei projekto veiklų vykdymą. Tarpiniai projekto rezultatai bus pateikiami svarstymui, įvertinimui, ruošiama dokumentacija ir sprendimai pateikiami peržiūrai ir susipažinimui, siekiant, kad kuo anksčiau ir operatyviau būtų galima reaguoti į pastabas ir pageidavimus. Bus organizuojami renginiai ir „Kokybės dienos“, siekiant įtraukti KU darbuotojus į kokybės užtikrinimo procesų aptarimą. Dalis šių renginių bus skirta visam personalui, kiti bus daugiau orientuoti į studentus, vidaus auditorius, skyrių vadovus. Šie bendri renginiai leis išvengti bendruomenės pasipriešinimo dėl priimamų sprendimų ir paskatins požiūrį, kad kokybės užtikrinimo procesai gali būti naudingi siekiant geresnių vystymo rezultatų. Tokiu būdu pavyks užtikrinti darbuotojų įsitraukimą visuose organizacijos lygmenyse.

− Kokybės užtikrinimas ir personalo tobulinimas bus neatsiejami. Teigiama kokybės kultūra ir mokymo kokybės prioritetai gali aiškiai derėti su personalo tobulinimu. Jei yra kokybės užtikrinimo „nuovargis“, kai kurios institucijos siekia atskirti pastaruosius du. Nepaisant daromo sprendimo, svarbu, kad personalo tobulinimas būtų prieinamas ir gerai išvystytas, ir kad atsakingieji už tai turėtų reikalingą kompetenciją. Dažnai tokia kompetencija yra prieinama iš vidaus. Pasinaudojant ja, būtų užtikrinta, kad personalo tobulinimas sutampa su organizacine kultūra ir instituciniais tikslais. Išorinė kompetencija pasitarnautų parodyti, kad kitos institucijos taip pat aktyvios šioje srityje.

− Vykdant projektą užtikrinti rizikų valdymą, minimizuoti jų neigiamą poveikį projektui, joms atsiradus. Rizikos yra identifikuojamos projekto planavimo etapo metu, vertinama jų atsiradimo tikimybė, svarbumas ir galimas poveikis, taip pat numatomos priemonės joms išvengti.

− Projekto metu periodiškai KU atsakingi darbuotojai bus informuoti apie projekto eigą ir būseną, supažindinti su projekto tarpiniais rezultatais.

− Projektui atlikti atrinkti didelę patirtį ir išsamias žinias turintys ekspertai. Jų kompetencija visiškai atitinka perkamoms paslaugoms suteikti reikalingą kompetenciją.

PRIEDAI

1 priedas. Standartų taikymo gairės

Koncepcija remiasi 2013 m. vasario 19 d. pateikta KU veiklos procesų ir dokumentų atitikties kokybės vadybos sistemos standarto LST EN ISO 9001:2008 (IWA 2, ISO 9004), aplinkos vadybos sistemos standarto LST EN ISO 14001:2005, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standarto BS OHSAS 18001:2007, socialinio atsakingumo standarto SA 8000:2008, EFQM reikalavimams, ESG rekomendacijoms analizės ataskaita, kurioje įvertinta atitiktis standartų reikalavimams bei nurodytos tobulintinos sritys.

KU diegiama KVS, atitinka kokybės vadybos sistemos standarto LST EN ISO 9001:2008 (IWA 2, ISO 9004), aplinkos apsaugos vadybos sistemos standarto LST EN ISO 14001:2005, darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos standarto BS OHSAS 18001:2007, socialinio atsakingumo standarto SA 8000:2008, EFQM reikalavimus bei ESG rekomendacijas. Tinkamas standartų reikalavimų pritaikymas, vadovybės įsipareigojimų vykdymas, darbuotojų įsitraukimas, motyvacija bei nuolatinis veiklos tobulinimas – sėkmingos organizacijos garantas. Todėl svarbu žinoti ir suprasti skirtingų standartų privalomus ir esminius reikalavimus.

Kokybės vadybos sistema (ISO 9001, ISO 9004, IWA 2)

Tarptautinis ISO 9001 standartas yra labiausiai pasaulyje paplitęs reikalavimų rinkinys, taikomas įgyvendinant kokybės vadybos sistemą organizacijose. Šis standartas yra vienas iš pirmųjų plačiai naudojamų kokybės užtikrinimo modelių. ISO 9001 standartas sukurtas remiantis gerąja kokybės vadybos sistemų įgyvendinimo praktika ir nustato esminius reikalavimus kokybės vadybai, šis standartas pasirinktas kaip vienas iš pagrindinių diegiant KU KVS. ISO 9001 skirtas kokybės vadybos sistemos rezultatyvumui ir efektyvumui didinti tenkinant klientų reikalavimus. Standartas tinkamas išorės sertifikavimui. KU siekia prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos, klientų poreikių bei užtikrinti organizacinės kultūros, padedančios nuolatos tobulinti veiklą, sukūrimą, todėl KU KVS bus įtraukti ir ISO 9004 standarto reikalavimai, apimantys daugiau visuotinės kokybės vadybos elementų. Tarptautiniame ISO 9004 standarte pateikiamos vadybos rekomendacijos organizacijai, siekiančiai ilgalaikės sėkmės sudėtingoje, reiklioje ir kintančioje aplinkoje, bei IWA 2 gairės, skirtos ISO 9001 standarto diegimui aukštojo mokslo sektoriuje. ISO 9004 standarte atkreipiamas dėmesys į visų suinteresuotų šalių poreikius

ir lūkesčius, sistemišką poreikių tenkinimą ir nuolatinį KU veiklos tobulinimą. KU KVS modelis paremtas ISO 9001 ir ISO 9004 standartais.

Kokybės vadybos sistemos pagal ISO 9001 standartą paskirtis – kliento patenkinimo didinimas. Standartas reikalingas, siekiant užtikrinti universiteto teikiamų paslaugų kokybę, visų klientų poreikių bei lūkesčių patenkinimą, suvienodinti universiteto padalinių vadybinius procesus organizuojant studijas, studentų vertinimą, užtikrinant mokymo personalo kokybę.

Organizacijos, siekiančios ilgalaikės sėkmės, vadybos, kokybės vadybos požiūrio pagal ISO 9004 standartą paskirtis – organizacijos veiklos gerinimas ir klientų bei kitų suinteresuotųjų šalių patenkinimo didinimas, aprėpiant platesnę kokybės vadybos sistemos perspektyvą. Standarto rekomendacijos padės KU žengti visuotinės kokybės vadybos link.

Kokybės vadybos sistemos pagal ISO 9001 IWA 2 gaires paskirtis – kokybės vadybos sistemos efektyvus kokybės vadybos sistemos diegimas švietimo organizacijose.

4 pav. Kokybės vadybos sistemos modelis pagal ISO 9001 ir ISO 9004 standartus

Siekiant rezultatyvaus sprendimų įgyvendinimo, bus taikoma faktais pagrįsta sprendimų priėmimo praktika, kuri remiamasi objektyvių duomenų fiksavimu ir analize planuojant KU veiklos, finansinius, procesų, fakultetų, centrų, institutų ar padalinių rodiklius.

Pridėtinės vertės, įdiegus ISO 9001, ISO 9004, ISO 9001 IWA 2 standartų reikalavimus:

Optimizuojama KU struktūra, pareigybės ir įgaliojimai, apibrėžiamas darbų, pareigų

pasidalijimas.

Tobulinami procesai ir darbo organizavimas.

Pašalinami besidubliuojantys ar nekuriantys pridėtinės vertės procesai.

Organizacija valdoma kaip vientisa sistema.

Aiškiai apibrėžiami kiekvieno darbuotojo įgaliojimai.

Sustiprinta darbuotojų motyvacija ir lojalumas.

Gerinama vidaus drausmė, procesų ir juose dalyvaujančių darbuotojų sąveika.

Mažinamas išteklių švaistymas ir neefektyvus panaudojimas.

Procesų rodiklių matavimas ir įvertinimas.

Mažinamas klaidų skaičius KU veikloje.

Mažinamas laiko švaistymas ir neefektyvus jo panaudojimas.

Sugaištama mažiau vadovų laiko, sprendžiant problemas.

Išlaidų mažinimas, produktyvumo didinimas, valdymo tobulinimas, darbo kokybės gerinimas.

Aplinkos apsaugos vadybos sistema (ISO 14001)

ISO 14001 tarptautinis standartas apibrėžia reikalavimus, keliamus aplinkos apsaugos vadybos sistemai, ir leidžiančius organizacijai sukurti ir įgyvendinti politiką bei tikslus, atsižvelgiant į teisinius ir kitus reikalavimus, kuriuos organizacija prisiima, bei informaciją apie reikšmingus aspektus. Jis taikomas tiems aplinkos apsaugos aspektams, kuriuos organizacija gali valdyti, ir kuriems ji gali daryti įtaką. Standarto ISO 14001 tikslas yra suteikti visaapimančio, strateginio požiūrio struktūrą, skirtą organizacijos aplinkos apsaugos politikai, planams ir veiksmams. Esminė šio standarto filosofija – koks bebūtų organizacijos veiklos pobūdis, reikalavimai efektyviai aplinkos apsaugos vadybos sistemai yra tokie patys. Įsipareigojimas laikytis aplinkosaugą reglamentuojančių įstatymų ir tam tikrų reguliavimų yra būtinas ir jis turi eiti kartu su įsipareigojimu nuolatiniam tobulinimui. KU misija ir vizija glaudžiai siejasi su ISO 14001 standartų reikalavimų taikymu.

Aplinkos apsaugos vadybos sistemos pagal ISO 14001 standartą paskirtis – aplinkos tausojimas bei taršos prevencija. Standarto reikalavimai nurodo, kokius valdymo sistemos elementus universitetas turi įgyvendinti, siekdamas užsibrėžtų tikslų aplinkos apsaugos srityje. Standartas reikalingas, siekiant tapti „draugiška“ aplinkai akademine visuomene, gebančia taupyti lėšas, išteklius ir energiją.

ISO 14001 yra taikomas, siekiant:

− Sukurti, įgyvendinti, prižiūrėti ir gerinti aplinkos apsaugos vadybos sistemą.

− Garantuoti, kad organizacija atitinka suformuluotą aplinkos apsaugos politiką.

− Įrodyti, kad organizacija atitinka šį tarptautinį standartą:

o Pačiai priimant sprendimą ir paskelbiant pareiškimą.

o Siekiant šalių, suinteresuotų organizacija, pvz., užsakovų, atitikties jam patvirtinimo.

o Siekiant, kad organizacijos paskelbtą pareiškimą patvirtintų nepriklausoma nuo jos šalis.

o Siekiant, kad nepriklausoma organizacija sertifikuotų (arba registruotų) jos aplinkos apsaugos vadybos sistemą.

ISO 14001 taikymo mastas priklauso nuo: organizacijos aplinkos apsaugos politikos, jos veiklų, paslaugų pobūdžio, vietos ir sąlygų. Organizacija turi nustatyti ir įforminti dokumentu aplinkos apsaugos vadybos sistemos taikymo sritį. Taikymo srities apibrėžimu siekiama paaiškinti organizacijos ribas, kuriose bus taikoma aplinkos apsaugos vadybos sistema, ypač jeigu organizacija yra didesnės organizacijos dalis, esanti tam tikroje vietovėje. ISO 14001, skirtingai nuo kitų aplinkosaugos vadybos standartų, nėra orientuotas nei į kiekybinius parametrus, nei į technologijas. Standarte pateikti modeliai nurodo, kokius vadybos sistemos elementus KU turi įgyvendinti, siekdama užsibrėžtų aplinkos apsaugos tikslų. ISO 14001 standarte nėra numatytų absoliučių reikalavimų atskirai organizacijai dėl poveikio aplinkai, išskyrus, kad organizacija specialiame dokumente turi paskelbti apie savo siekį atitikti tarptautinius ir nacionalinius standartus.

Pateikiame aplinkos apsaugos vadybos modelį, kuriuo vadovaujantis integruojamas ISO 14001 į KU KVS. Integravimą palengvina tai, kad ISO 14001 ir ISO 9001 standartai yra paremti požiūriu, kad organizacija turi būti valdoma, kaip tarpusavyje susijusių ir sąveikaujančių procesų sistema.

5 pav. Aplinkos saugos vadybos sistemos modelis

Pridėtinės vertės, įdiegus ISO 14001 standarto reikalavimus:

Mažinamas organizacijos daromas poveikis aplinkai.

Gerinamas darbo našumas.

Sukuriamos lėšų taupymo galimybės ir sumažinamas daromas neigiamas poveikis aplinkai.

Pagerinamas kaštų valdymas, nes sistemiškai stebimos ir analizuojamos medžiagų bei energijos

sąnaudos.

Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema (OHSAS 18001)

OHSAS 18001 standarto tikslas - pateikti organizacijai veiksmingos darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) vadybos sistemos elementus, kurie gali būti sujungti į vieną visumą su kitais vadybos reikalavimais. OHSAS 18001 standarte apibrėžiami reikalavimai, siekiant padėti organizacijai parengti ir įgyvendinti politiką ir tikslus, kurie atsižvelgtų į teisinius reikalavimus ir informaciją apie DSS rizikos veiksnius. DSS sistemos sėkmė priklauso nuo visų organizacijos lygių ir funkcijų pareigūnų atsakomybės, ypač aukščiausios vadovybės. Sistema sudaro sąlygas organizacijai kurti DSS politiką, nustatyti tikslus ir procesus politikos įsipareigojimams pasiekti, prireikus imtis veiksmų sistemos veiksmingumui gerinti ir rodyti jos atitiktį šio OHSAS standarto reikalavimams. DSS vadybos sistemos uždavinys – klientų, darbuotojų, laikinųjų darbuotojų, rangovų, lankytojų ir kitų asmenų saugumas.

Darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos pagal OHSAS 18001 standarto paskirtis – padėti organizacijai kontroliuoti DSS aspektus, užtikrinti atitiktį teisiniams reikalavimams ir nuolat gerinti sistemos veiksmingumą. Standartas reikalingas, siekiant užtikrinti universiteto darbuotojų saugą ir sveikatą, mažinant nelaimingų atsitikimų darbe tikimybę ir darbuotojų sergamumą. KU darbuotojai ir akademinė visuomenė dalyvauja įvairiuose studijų ir mokslo procesuose – tyrimų programose, stažuotėse, mainų programose, todėl saugos ir sveikatos užtikrinimo klausimas yra ypatingai svarbus.

Visaapimantis OHSAS standarto tikslas - paremti ir skatinti gerą DSS praktiką, išlaikant pusiausvyrą su socialiniais ir ekonominiais poreikiais. Į OHSAS 18001 standartą neįtraukti kitų vadybos sistemų, pvz., kokybės, aplinkos apsaugos arba finansų vadybos sistemų, savitieji reikalavimai, kuriuose nesunkiai galima bus sujungti su kitų vadybos sistemų elementais. OHSAS 18001 standarto reikalavimų įgyvendinimas pateikiamas 3 paveiksle.

6 pav. DSS vadybos sistemos modelis

Pridėtinės vertės, įdiegus OHSAS 18001 standarto reikalavimus:

Pagerinamas veiklos efektyvumas, sumažinant nelaimingų atsitikimų skaičių bei dėl to

prarandamus laiko išteklius.

Padidinama kontrolė bei sumažinama rizika, nustatant uždavinius, tikslus ir su tuo susijusią

atsakomybę.

Demonstruojamas įsipareigojimas, užtikrinant KU darbuotojų nuosavybės ir darbo priemonių

saugumą.

Demonstruojamas įstatymų laikymasis.

Gerinama reputacija darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

Gerinama vidinė ir išorinė komunikacija.

Gerinama organizacijos kultūra.

Įgyvendinant darbuotojų sveikatos ir saugos vadybos sistemos reikalavimus KU turi:

− Vykdyti pavojų identifikavimą.

− Užtikrinti rezultatyvų ir efektyvų darbuotojų saugos ir sveikatos rizikų valdymą.

− Atitikti teisinius reikalavimus DSS srityje.

OHSAS 18001 nustato, kad organizacija turi identifikuoti nuolatinius pavojus, vertinti rizikas ir nustatyti būtinąsias valdymo rizikas. Diegiant OHSAS 18001 bus atliekamas pavojų identifikavimas ir dėl pavojų kylančių rizikų vertinimas.

OHSAS 18001 apibrėžia:

− Pavojus – pakenkti galinti priežastis arba veiksmas, kai kalbama apie žmonių sužeidimą arba susirgimą, arba apie šių veiksnių derinį.

− Pavojaus identifikavimas – pavojaus buvimo pripažinimo ir jo charakteristikų apibrėžimo procesas.

− Rizika – pavojingo įvykio arba poveikio (-ių) tikimybė ir sužeidimo arba susirgimo, kurie gali būti įvykio arba poveikio (-ių) pasekmė, derinys.

− Rizikos vertinimas – rizikos dėl pavojaus (-ų) įvertinimo procesas, kai atsižvelgiama į esamų valdymo priemonių pakankamumą ir sprendžiama dėl rizikos veiksnių priimtinumo.

− Priimtinoji rizika - rizika, sumažinta iki lygio, su kuriuo gali sutikti organizacija, atsižvelgdama į savo teisinius įsipareigojimus ir jos pačios DSS politiką.

Socialinis atsakingumas (SA800)

SA8000 standarto pagrindinį skyrių „Socialinio atsakingumo reikalavimai” sudaro dvi dalys, kuriose pateikti tarptautines konvencijas atitinkantys bendrieji reikalavimai bei reikalavimai vadybos sistemai.

SA8000 standarto bendrieji reikalavimai yra susiję su šiomis sritimis:

− Vaikų darbu.

− Priverstiniu ir privalomuoju darbu.

− Profesine sveikata ir sauga.

− Darbuotojų organizacijų laisve ir teise į kolektyvines derybas.

− Diskriminavimu.

− Drausmine praktika.

− Darbo valandomis.

− Atlyginimu už darbą.

Šie reikalavimai nustato tam tikrus konkrečius veiksmus, kuriuos turi atlikti, arba elgesio su darbuotojais taisykles, kurių turi laikytis šiuo standartu besivadovaujanti organizacija. Be nuorodų į tarptautines normas, reikalaujama, kad būtų laikomasi ir nacionalinių teisės aktų šiose srityse. Kaip buvo minėta, šie reikalavimai pagrįsti tarptautinėmis normomis, o Lietuvoje galiojantys šios srities įstatymai juos atitinka. Diegiant KVS bus galima užtikrinti socialinės sistemos turinį, kuri geriausiai harmonizuoti kaip organizacijos, darbuotojų ir dėstytojų tarpusavio santykį bei ryšius, susiejant socialinės atsakomybės principų įgyvendinimo stiprinimą su personalo motyvacine sistema.Tai sąlygų darbuotojų ir dėstytojų aukštesnį pasitenkinimą darbe, socialinių poreikių patenkinimą. Tai sudarytų prielaidas darbo našumui bei lojalumui gerėti ir galutiniame rezultate – geresniems KU veiklos rezultatams bei išsikeltų tikslų pasiekimui. Šis standartas skatina dialogą tarp darbdavio ir darbuotojų, darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių įtraukimą į socialinių su darbu susijusių klausimų sprendimą.

Socialinio atsakingumo pagal SA8000:2008 standartą paskirtis - etiškų darbo sąlygų valdymo laikymasis. Universitetas turi socialinių partnerių, bendradarbiauja su tarptautiniais universitetais, veikiančiais jūriniuose miestuose, todėl itin svarbu yra formuoti studentų ir darbuotojų socialinį atsakingumą organizacijoje ir išorėje.

Pridėtinės vertės, įdiegus SA8000 standarto reikalavimus:

Padidėjusios galimybės sudaryti kolektyvines sutartis, atstovauti darbuotojus santykiuose su vadovybe.

Darbinių ginčų sprendimas.

Darbuotojų supažindinimas su esminėmis jų teisėmis.

Gerinamas universiteto įvaizdis, reputacija ir vertė visuomenės akyse.

Sukuriamas palankus socialinis klimatas.

Gerinama darbuotojų priėmimo procedūra bei padidinamas darbuotojų produktyvumas.

SA8000 reikalavimai vadybos sistemai apima:

− Socialinio atsakingumo politiką bendrųjų reikalavimų srityse.

− Vadovybės atstovą.

− Darbuotojų atstovą SA8000 klausimams.

− Periodinę vadovybinę analizę.

− Standarto reikalavimų įgyvendinimo planavimą ir įgyvendinimą.

− Subrangovų ir tiekėjų įvertinimą ir parinkimą pagal socialinio atsakingumo reikalavimus.

− Reagavimą į darbuotojų ar kitų suinteresuotųjų šalių pareikštą susirūpinimą dėl socialinės politikos ir standarto reikalavimų vykdymo bei atitinkamų koregavimo veiksmų atlikimą.

− Išorės suinteresuotųjų šalių informavimą ir įtraukimą.

− Galimybių atlikti patikrinimą sudarymą.

− Standarto reikalavimų vykdymą įrodančių duomenų valdymą.

Be to, kad tai padeda sudaryti žmogaus orumą gerbiančias darbo sąlygas, SA8000 teikiamus privalumus galima suskirstyti į keletą grupių:

Nauda darbuotojams:

− Padidėjusios galimybės sudaryti kolektyvines sutartis, atstovauti darbuotojus santykiuose su vadovais.

− Xxxxxxxx supažindinti darbuotojus su esminėmis jų teisėmis.

− Galimybė spręsti darbinius ginčus tiesiogiai.

Nauda KU:

− Pagerina KU įvaizdį, reputaciją ir vertę visuomenės akyse.

− Sukuria palankų socialinį klimatą organizacijoje.

− Pagerina darbuotojų priėmimo procedūrą, palengvina jų išlaikymą bei padidina produktyvumą.

Europos kokybės vadybos fondo Tobulumo modelis (EFQM) EFQM tobulumo modelis:

− Struktūros modelis organizacijos vadybos sistemai.

− Naudojamas KU veiklos įvertinimui ir savianalizei.

− Pateikia struktūrą, pagal kurią galima palyginti KU su kitomis organizacijomis.

− Padeda identifikuoti vietas, kurias reikia tobulinti.

KU įvertinimas planuojamas pagal EFQM tobulumo modelį, kuris apima 9 elementus. Jie yra skirstomi į du blokus: pirmieji penki skirti visuotinės kokybės vadybos įgyvendinimo lygiui tirti, t.y. būdai (prielaidos), kaip rezultatai yra siekiami, o likę keturi padeda įvertinti pasiektus rezultatus, jų gerėjimą įgyvendinant visuotinės kokybės vadybą.

7 pav. EFQM vertinimo kriterijų tarpusavio sąsajos

EFQM vertinimo kriterijai:

− Lyderystė - vertinama vadovų elgsena, kaip jie skatina siekti KU misijos bei vizijos, tobulina vertybes, reikalingas ilgalaikei sėkmei. Vertinama kaip vadovybė sugeba įkvėpti darbuotojus, juos motyvuoti ir vesti KU į visuotinę kokybę.

− Žmonės / personalo valdymas – vertinama, ar KU užtikrina personalo žinių ir potencialo atskleidimą individualiai, komandose ir viso universiteto mastu.

− Politika ir strategija – vertinama, ar politika ir strategija pagrįstos tinkama informacija, ar remiasi visuotinės kokybės koncepcija, ar reguliariai atnaujinamos. Ar KU įgyvendina

misiją bei viziją, tobulindama aiškią į suinteresuotąsias šalis orientuotą strategiją, į kurią įtrauktas švietimo ir mokslo sektoriaus kontekstas ir jo tendencijos. Ar politikos, planai, tikslai, užduotys ir procesai yra tobulinami bei išdėstyti taip, kad galėtų perteikti strategiją visame universitete.

− Partnerystė ir ištekliai – vertinami išteklių panaudojimo, išsaugojimo klausimai.

− Procesai – vertinami procesai, lemiantys KU sėkmę.

− Žmonių rezultatai – vertinama, ar KU visapusiškai vertina bendruomenės pasitenkinimą ir pasiekimus.

− Vartotojų rezultatai – vertinama, ar KU visapusiškai vertina klientų pasitenkinimą ir pasiekimus.

− Visuomenės / socialiniai rezultatai – vertinama, ar KU visapusiškai vertina vietinės, nacionalinės ir tarptautinės visuomenės rezultatus.

− Pagrindiniai veiklos rezultatai – vertinama, ar KU visapusiškai vertina politikos, strategijos ir tikslų pasiekimus.

Europos kokybės vadybos fondo Tobulumo modelio paskirtis - nuolatinis organizacijos procesų tobulinimas bei veiklos gerinimas įtraukiant visus darbuotojus. Tobulumo modelis pabrėžia, kad žmogiškieji ištekliai yra galimybės, kurios leidžia siekti rezultatų, o procesai yra naudojami kaip priemonės panaudoti darbuotojų talentus. Tobulumo modelį apibrėžia aštuonios koncepcijos: orientacija į rezultatus, dėmesys klientams, vadovavimas ir tikslo pastovumas, valdymas orientuojantis į procesus ir remiantis faktais, darbuotojų ugdymas ir įtraukimas, nepertraukiamas mokymasis ir veiklos tobulinimas, bendradarbiavimo plėtojimas, atsakomybė visuomenei.

EFQM modelis suteikia:

− Vertinimą, pagrįstą įrodymais, nes vertinama pagal kriterijus, kurie yra pripažinti tarp pažangių vadybos metodų taikymo gerosios praktikos.

− Galimybę KU nustatyti pažangą veikloje ir pasiekimų lygį.

− Priemones pasiekti pastovią veikimo kryptį ir sutarti, kas turi būti daroma, kad KU vystytųsi ir tobulėtų.

− Ryšį tarp siektinų rezultatų ir papildomų veiklų arba galimybių.

− Priemones darbuotojams skatinti, įtraukiant juos į KU veiklos tobulinimo procesą.

− Galimybę įžvelgti gerąją patirtį ir vėliau ja dalintis tiek savo organizacijoje, tiek su kitomis organizacijomis.

− Galimybę integruoti įvairias kokybės iniciatyvas į įprastus veiklos procesus.

− Priemones pažangai per tam tikrą laiką vertinti vykdant nuolatinį įsivertinimą.

Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos ir gairės (ESG) ESG sudaro įvadas ir trys dalys:

− Europos nuostatos ir gairės vidiniam aukštųjų mokyklų kokybės užtikrinimui (European standards and guidelines for internal quality assurance within higher education institutions).

− Europos aukštojo mokslo išorinio kokybės užtikrinimo nuostatos (European standards and guidelines for the external quality assurance of higher education institutions).

− Europos nuostatos išorinio kokybės užtikrinimo agentūroms (European standards for external quality assurance agencies).

ESG atspindi ministrų pareiškimą Berlyno komunikate, kuris neprieštarauja institucinės autonomijos principui, pagal kurį pirminė atsakomybė už studijų kokybės užtikrinimą priklauso nuo pačios organizacijos ir tai sudaro realų akademinės sistemos nacionalinės kokybės struktūros apskaitos pagrindą.

Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatų ir gairių paskirtis - paslaugų kokybės užtikrinimas ir tobulinimas. Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatose ir gairėse minimos nuostatos: kokybės užtikrinimo politika ir procedūros, studijų programų, suteikiamų kvalifikacijų patvirtinimas, stebėsena ir periodinis vertinimas, studentų pasiekimų vertinimas, dėstymo kokybės užtikrinimas, studijų ištekliai ir parama studentams, informacijos sistemos, viešas informavimas. Šios nuostatos apima pagrindinius aukštojo kokybės užtikrinimo elementus, todėl itin svarbu į jas atsižvelgti diegiant KU KVS.

ESG yra pagrįstos tam tikrais vidinės ir išorinės kokybės užtikrinimo principais:

− Aukštojo mokslo teikėjai atsako už paslaugų kokybę bei jos užtikrinimą.

− Būtina rūpintis visuomenės suinteresuotumu aukštojo mokslo kokybe bei nuostatomis.

− Visoje Europos aukštojo mokslo erdvėje tobulinama studijų programų kokybė, atsižvelgiant į studentų ir kitų suinteresuotų šalių poreikius.

− Kokybės užtikrinimo procesuose labai svarbu skaidrumas ir išorinis vertinimas.

− Aukštosiose mokyklose kuriama palanki aplinka kokybei užtikrinti.

− Skatinama aukštųjų mokyklų atskaitomybė, ypač atskaitomybė už valstybinį ir privatų finansavimą.

− Kokybės užtikrinimas atskaitomybės tikslu yra visiškai suderinamas su kokybės užtikrinimu tobulinimo tikslu.

− Aukštosios mokyklos turi gebėti parodyti kokybę tiek savo šalyje, tiek tarptautiniu lygiu.

− Veikimo būdai neturi slopinti įvairovės ir naujovių.

ESG minimos vidinio aukštųjų mokyklų kokybės užtikrinimo nuostatos:

− Kokybės užtikrinimo politika ir procedūros. Aukštosiose mokyklose turi būti įgyvendinama kokybės užtikrinimo politika, numatyti veikimo būdai, padedantys užtikrinti kokybę, ir vykdomų programų bei suteikiamų kvalifikacijų nuostatos. Aukštosios mokyklos taip pat turi sukurti terpę, kurioje itin vertinama kokybės bei kokybės užtikrinimo svarba aukštosios mokyklos veiklai. Siekdamos šio tikslo aukštosios mokyklos turi sukurti ir įgyvendinti nuolatinio kokybės gerinimo strategiją. Tokia strategija, politika bei veikimo būdai turėtų būti įteisinti ir viešai skelbiami. Šiuose dokumentuose turi būti numatytas studentų bei kitų suinteresuotų šalių vaidmuo.

− Studijų programų, suteikiamų kvalifikacijų patvirtinimas, stebėsena ir periodinis vertinimas. Aukštosios mokyklos turi būti įteisinusios studijų programų, suteikiamų kvalifikacijų patvirtinimo, stebėsenos ir periodinio vertinimo tvarką.

− Studentų pasiekimų vertinimas. Studentų pasiekimai turi būti vertinami naudojantis viešai paskelbtoje ir nuolat taikomoje tvarkoje su nustatytais kriterijais bei procedūromis.

− Dėstymo kokybės užtikrinimas. Aukštojoje mokykloje turi būti galimybių įsitikinti, kad studentus mokantis personalas yra kvalifikuotas ir kompetentingas tai daryti. Tie, kurie atlieka išorinį vertinimą, turi susipažinti su tomis galimybėmis ir savo vertinimo išvadose pateikti jų komentarus.

− Studijų ištekliai ir parama studentams. Aukštosios mokyklos turi užtikrinti, kad kiekvienos studijų programos studentų mokymuisi reikalingi ištekliai būtų tinkami ir pakankami.

− Informacijos sistemos. Aukštoji mokykla turi užtikrinti, kad ji kaupia, analizuoja ir naudojasi tinkama informacija, padedančia veiksmingai valdyti studijų programas bei kitą veiklą.

− Viešas informavimas. Aukštosios mokyklos turi nuolat skelbti naujausią tikslią ir nešališką kiekybinę bei kokybinę informaciją apie vykdomas studijų programas ir suteikiamas kvalifikacijas.

Šios nuostatos apima pagrindinius aukštojo kokybės užtikrinimo elementus, kuriuos siekiama įgyvendinti visose Europos Aukštosiose mokyklose. Todėl ypatingai svarbu į jas atsižvelgti ir integruoti į kuriamą ir diegiamą KU KVS.