Contract

UAB „EPSO-G“ KONSOLIDUOTA IR BENDROVĖS 2019 M. BIRŽELIO 30 D. PASIBAIGUSIO ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPIO SUTRUMPINTA TARPINĖ FINANSINĖ INFORMACIJA, PARENGTA PAGAL TARPTAUTINIUS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTUS, PRIIMTUS TAIKYTI EUROPOS SĄJUNGOJE (NEAUDITUOTA), PATEIKIAMA KARTU SU KONSOLIDUOTU TARPINIU PRANEŠIMU

Pasta- Grupė Bendrovė

	bos	2019-06-30	2018-12-31	2019-06-30	2018-12-31
TURTAS
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	3	9 052	8 867	-	1
Materialusis turtas	3	511 883	509 821	24	29
Naudojimo teise valdomas turtas	2	2 377	-	255	-
Investicijos j dukterines jmones	4	-	-	318 042	318 042
Atidėto pelno mokesčio turtas		9 309	7 717	206	51
Po vienerių metų gautinos sumos		-	998	-	-

Perkrovų valdymo jplaukų nepanaudotų lėšų likučio ilgalaikė dalis

7 160 10 439 - -

bendrąsias pajamas

Atsargos	2 726		3 883	-	-
Išankstiniai apmokėjimai	1 596		880	55	8
Prekybos gautinos sumos	22 195		26 288	5	54
Kitos gautinos sumos	65 643		69 660	3 256	12 903
Iš anksto sumokėtas pelno mokestis	304		2 045	-	-
Kitas finansinis turtas	26 933		31 440	-	-
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	22 721		9 913	21 849	8 669
Trumpalaikio turto iš viso	142 118		144 109	25 165	21 634
Ilgalaikis turtas, skirtas parduoti	19		19	-	-
XXXXX IŠ VISO	684 611		684 663	343 692	339 757
NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
Įstatinis kapitalas	5	22 483	22 483	22 483	22 483
Perkainojimo rezervas		485	216	-	-

Xxxxxxxxxxxx rezervas	16 522	16 522	2 248	2 248
Xxxx rezervai	61 891	61 776	50	50
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)	77 564	72 663	155 715	150 022
Nuosavas kapitalas, tenkantis patronuojančios 179 584 174 299 180 496 174 803 onės akcininkams


Trumpalaikių jsipareigojimų iš viso	165 014	175 789	3 902	3 260
Įsipareigojimų iš viso	495 400	500 790	163 196	164 954
NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ IŠ VISO	000 000	000 663	343 692	339 757

rezervas

jm
Nekontroliuojanti dalis		9 627	9 574		-		-
Nuosavo kapitalo iš viso		189 211	183 873		180 496		174 803
Ilgalaikiai jsipareigojimai Ilgalaikės paskolos	6	142 402	154 605		2 560		5 120
Nuomos jsipareigojimai Atidėtojo pelno mokesčio jsipareigojimas Ateinančių laikotarpių pajamos		2 360 22 065	599 - 10 832		160 - -		- - -
Xxxxx ilgalaikės mokėtinos sumos ir jsipareigojimai		163 559	158 965		156 574		156 574
Ilgalaikių jsipareigojimų iš viso		330 386	325 001		159 294		161 694
Trumpalaikiai jsipareigojimai
Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis	6	41 848	34 761	2 560		2 560
Trumpalaikės paskolos	6	-	6 889	-		-
Nuomos jsipareigojimų einamųjų metų dalis		887	221	94		-
Prekybos skolos		25 640	28 132	36		31
Gauti išankstiniai apmokėjimai		3 973	11 028	-		-
Pelno mokesčio jsipareigojimas		640	24	-		-
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos ir jsipareigojimai		92 026	94 734	1 212		669

Finansinis turtas vertinamas tikrąja verte per kitas 2 693

Ilgalaikio turto iš viso 542 474

Trumpalaikis turtas

Finansinio turto tikrosios vertės pasikeitimo 639

2 693

540 535

639

318 527

318 123

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šios sutrumpintos tarpin

ės finansinės inf

ormacijos dalis.

Xxxxx Xxxxxxxx

	2019-06-30	2018-06-30	2019-06-30	2018-06-30
Pajamos
Elektros energijos ir susijusių paslaugų pajamos	92 197	83 159	-	-
Gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų pajamos	25 417	27 235	-	-
Kitos pajamos	6 493	8 516	79	149
Pajamų iš viso	124 107	118 910	79	149
Veiklos sąnaudos
Elektros energijos ir susijusių paslaugų sąnaudos	(67 695)	(56 332)	-	-
Gamtinių dujų sąnaudos	(5 903)	(4 766)	-	-
Nusidėvėjimas ir amortizacija	(15 730)	(19 171)	(54)	( 9)
Darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos	(13 878)	(11 845)	(706)	( 501)
Remontų ir priežiūros sąnaudos	(2 510)	(3 403)	-	-
Telekomunikacijų ir IT sistemų sąnaudos	(1 325)	(1 139)	(12)	(20)
Ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos	( 126)	(286)	-	-
Kito turto nurašymo sąnaudos	(2 820)	-	-	-
Ilgalaikio materialiojo turto vertės sumažėjimas	-	-	-	-
Kito turto vertės sumažėjimo sąnaud./atstatym.	3 416	( 9)	-	-
Mokesčiai, išskyrus pelno mokestj	(2 108)	(2 051)	(5)	( 12)
Kitos sąnaudos	(6 738)	(8 720)	(180)	(268)
Veiklos sąnaudų iš viso	(115 417)	(107 704)	(957)	(810)
Veiklos pelnas (nuostoliai)	8 690	11 206	(878)	(661)
Finansinė veikla
Dividendų pajamos	174	130	7 677	27 238
Kitos finansinės veiklos pajamos	13	19	25	-
Palūkanų sąnaudos	(1 215)	( 1 370)	(519)	(575)
Kitos finansinės veiklos sąnaudos	(19)	( 22)	(17)	-
Finansinės veiklos iš viso	(1 047)	(1 243)	7 166	(26 663)

Asocijuotų ir bendrai valdomų jmonių

- - - -

pelno/(nuostolių) dalis

Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą	7 643	9 963	6 288	26 002
Pelno mokestis Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	(2 991)	(2 753)	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio pajamos (sąnaudos)	1 652	1 387	156	(21)
Pelno mokesčio iš viso	(1 339)	(1 366)	156	(21)
Grynasis pelnas (nuostoliai)	6 304	8 597	6 444	25 981
Kitos bendrosios pajamos	-	-	-	-
Xxxxxxxxxx pajamos	6 304	8 597	6 444	25 981
Grynasis pelnas (nuostoliai) priskirtini:
Patronuojančios jmonės akcininkams	6 029	8 259	6 444	25 98)
Nekontroliuojančiai daliai	275	338		-
	6 304	8 597	6 444	25 981
Bendrosios pajamos priskirtinos:
Patronuojančios jmonės akcininkams	6 029	8 259	6 444	25 981
Nekontroliuojančiai daliai	275	338	-	-
	6 304	8 597	6 444	25 981
Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus perkeltos j pelną (nuostolius) ateityje
Pelnas (nuostolis) dėl IMT perkainojimo	391	-	-	-
Atidėtojo pelno mokesčio jtaka	(59)	-	-	-

Kitos bendrosios pajamos, kurios nebus

332 - - -

perkeltos j pelną (nuostolius) ateityje, iš viso

Laikotarpio bendrosios pajamos (išlaidos), iš viso	6 636	8 597	6 444	25 981
Grynasis pelnas (nuostoliai) priskirtini:
Patronuojančios jmonės akcininkams	6 029	8 259	-	-
Nekontroliuojančiai daliai	275	338	-	-
	6 304	8 597	6 444	25 981
Bendrosios pajamos priskirtinos:
Patronuojančios jmonės akcininkams	6 354	8 259	6 444	25 981
Nekontroliuojančiai daliai	282	338	-	-
	6 636	8 597	6444	25 981

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šios sutrumpintos tarpinės finansinės informacijos dalis.

Nuosavas kapitalas, priskirtinas Grupės akcininkams

Grupė

Įstatinis

kapitalas

Perkaino- jimo rezervas

Finansinio turto

tikrosios vertės

pasikeitimo

Privalo- masis rezervas

Kiti rezervai

Nepaskir- stytasis

pelnas

Tarpinė

suma

Nekontroliuo- janti dalis

Iš viso

rezervas

Likutis 2018 m. sausio 1 d. 22 483 5 246 639 16 682 61 198 117 758 224 006 12 241 236 247

Bendrosios pajamos

pajamos (sąnaudos)

Ataskaitinio laikotarpio bendrosios - - - - - 8 259 8 259 338 8 597

- (331) - - - 331 - - -

Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas ir nurašytos sumos

Pervesta j nepaskirstytąjj pelną - - - - - - - - -

Pervesta j rezervus - - - (160) 578 (418) - - -

Dividendai - - - - - (682) (682) (941) (1623)

Dalies dukterinėje jmonėje

- - - - - - - - -

pasikeitimas Likutis 2018 m. birželio 30 d. 22 483 4 915 639 16 522 61 776 125 248 231 583 11 638 243 221

Likutis 2019 m. sausio 1 d. 22 483 216 639 16 522 61 776 72 778 174 414 9 574 183 988

Bendrosios pajamos

pajamos (sąnaudos)

Ataskaitinio laikotarpio bendrosios - 325 - - - 6 029 6 354 282 6 636

- (56) - - - 56 - - -

Perkainojimo rezervo nusidėvėjimas

ir nurašytos sumos

Pervesta j nepaskirstytąjj pelną - - - - - - - - -

Pervesta j rezervus - - - - 115 (549) (434) - (434)

Dividendai - - - - - (750) (750) (229) (979)

Dalies dukterinėje jmonėje

- - - - - - - - -

pasikeitimas Likutis 2019 m. birželio 30 d. 22 483 485 639 16 522 61 891 77 000 000 000 9 627 189 211

rezervas

Bendrovė Įstatinis kapitalas Privalomasis

Kiti rezervai Nepaskirstytasis

Iš viso

pelnas

22 483	2 248	-	136 438	161 169
-	-	-	25 981	25 981
-	-	-	(682)	(682)
-	-	50	(50)	-

Likutis 2018 m. sausio 1 d. Ataskaitinio laikotarpio bendrosios pajamos (sąnaudos)

Dividendai

Pervesta j rezervus

Likutis 2018 m. birželio 30 d. 22 483 2 248 50 161 687 186 468

Likutis 2019 m. sausio 1 d. 22 483 2 248 50 150 022 174 803

Ataskaitinio laikotarpio bendrosios

pajamos (sąnaudos)

- - - 6 444 6 444

Dividendai - - - (750) (750)

Pervesta j rezervus - - 50 - - Likutis 2019 m. birželio 30 d. 22 483 2 248 50 155 716 180 497

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šios sutrumpintos tarpinės finansinės informacijos dalis.

Xxxxx Xxxxxxxx

	2019-06-30	2018-06-30	2019-06-30	2018-06-30
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Grynasis pelnas (nuostoliai)	6 304	8 597	6 444	25 981
Nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas:
Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos	15 730	19 171	54	9
Ilgalaikio materialaus turto perkainojimas	-	-	-	-
IT vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)	-	-	-	-
Turto vertės sumažėjimas (sumažėjimo atstatymas)	(3 416)	(9)	-	-
Asocijuotų ir bendrai valdomų jmonių pelno dalis	-	-	-	-
Pelno mokesčio sąnaudos	1 339	1 366	(156)	21
Ateinančių laikotarpių pajamų amortizacija	775	(24)	-	-
(Pelnas) nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo/nurašymo	94	269	-	-
Kitų nepiniginių sąnaudų (pajamų) atstatymas	-	-	-	-
Beviltiškos skolos	2 820	-	-	-
Finansinės ir investicinės veiklos rezultatų eliminavimas:
Palūkanų / kitos finansinės pajamos	(13)	(14)	(25)	-
Palūkanų sąnaudos	1 215	1 389	519	575
Dividendų pajamos	(174)	(130)	(7 677)	(27 238)
Kitos finansinės veiklos sąnaudos (pajamos)	19	(2)	17	-
Apyvartinio kapitalo pasikeitimai:

6 229	5 074	56	(51)
467	(522)	(33)	(42)

Pirkėjų jsiskolinimo ir kitų gautinų sumų (padidėjimas) sumažėjimas

Atsargų, išankstinių apmokėjimų ir kito trumpalaikio

turto (padidėjimas) sumažėjimas
Mokėtinų sumų, dotacijų, ateinančių laikotarpių pajamų
ir gautų išankstinių apmokėjimų	(10 447)	6 872		- (120)
padidėjimas(sumažėjimas)
Kito finansinio turto pasikeitimas	(13 406)	(4 326)		- -
Xxxxxx (Sumokėtas) pelno mokestis	(1 297)	(4 884)		380 -
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	6 239	32 827		(421) (865)
Investicinės veiklos pinigų srautai
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto (jsigijimas)	(23 745)	(20 816)		- (3)
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto perleidimas	173	17		-		-
Gautos perkrovų valdymo jplaukos	10 857	6 868		-		-
Gautos dotacijos	3 255	18 722		-		-
Dukterinių (asocijuotų) jmonių jsigijimas	-	-		-		-
Suteiktos paskolos	-	(30)		-		-
Susigrąžintos paskolos	-	-		9 274		-
Gautos palūkanos	24	11		22		-
Xxxxx dividendai	174	130		7 677		27 238
Kiti investicinės veiklos pinigų srautai	16 675	-		-		-
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai	7 413	4 902		16 973		27 235
Finansinės veiklos pinigų srautai
Gautos paskolos	10 000	5 000		-		-
Sugrąžintos paskolos	(15 116)	(13 045)		(2 560)		(2 560)
Nuomos jsipareigojimo padengimas	(409)	(316)		(25)		-
Sąskaitų likučio perviršis (overdraftas)	(6 489)	(12 945)		-		(2 321)
Sumokėtos palūkanos	(798)	(886)		(20)		(31)
Išmokėti dividendai	(750)	(1 576)		(750)		(682)
Kiti finansinės veiklos pinigų srautai	12 718	3		(17)		-
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai	(844)	(23 765)		(3 372)		(5 594)
Pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas (sumažėjimas)	12 808		13 964		13 180		20 776
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	9 913		8 075		8 669		13
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	22 721		22 039		21 849		20 789

dalis.

Toliau pateiktas aiškinamasis raštas yra neatskiriama šios sutrumpintos tarpinės finansinės informacijos

1. Bendroji informacija

UAB „EPSO-G“ yra Lietuvos Respublikoje jregistruota uždaroji akcinė bendrovė. Buveinės adresas - A. Juozapavičiaus g. 13, LT- 09311, Vilnius, Lietuva. UAB „EPSO-G“ (toliau – EPSO-G arba Bendrovė, arba Įmonė) - ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis ūkio subjektas, 2012 m. liepos 25 d. jregistruotas Juridinių asmenų registre, kurio tvarkytojas yra VĮ „Registrų centras“. Bendrovės kodas 302826889, PVM mokėtojo kodas LT100007031415.

EPSO-G pagrindinė veikla yra užtikrinti nepertraukiamą, stabilų elektros energijos perdavimą aukštos jtampos tinklais ir gamtinių dujų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais bei užtikrinti šių perdavimo sistemų valdymą, priežiūrą ir plėtrą, taip pat prekybos organizavimą gamtinių dujų ir biokuro biržose.

Bendrovės akcijos priklauso Lietuvos Respublikai.

Bendrovės akcininkas 2019 m. birželio 30 d. 2018 m. birželio 30 d.

Akcijų skaičius Proc. Akcijų skaičius Proc.

Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos

77 526 533 100 77 526 533 100

Grupę sudaro EPSO-G bei dukterinės jmonės, kurias Bendrovė kontroliuoja:

Įmonė

Įmonės buveinės adresas

Valdomų akcijų efektyvioji dalis

(proc.) Pagrindinė veikla

2019-06-30 2018-12-31

LITGRID AB A. Juozapavičiaus g. 13,

Vilnius, Lietuva

AB „Amber Grid“ Savanorių pr. 28, Vilnius,

Lietuva

BALTPOOL UAB A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, Lietuva

97,5 97,5 Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius

96,6 96,6 Gamtinių dujų perdavimo sistemos

operatorius

67,0 67,0 Energijos išteklių biržos operatorius, VIAP

lėšų administratorius

UAB „TETAS“ (valdoma per

LITGRID AB)

UAB „Litgrid Power Link

Chemijos g. 27B, 97,5 97,5 Kaunas, Lietuva

Transformatorinių pastočių, skirstomųjų punktų projektavimo, rekonstrukcijos, remonto ir techninės paslaugos

Aukštos jtampos nuolatinės srovės jungčių valdymas ir eksploatavimas. 2019 m. balandžio 26 d. vienintelio akcininko

Service“ (valdoma per

LITGRID AB)

A. Juozapavičiaus g. 13,

Vilnius, Lietuva

97,5 97,5

sprendimu nuspręsta nutraukti UAB

„Litgrid Power Link Service“ veiklą ir likviduoti jmonę. Nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. LITGRID AB minėtų jungčių eksploatacijos veiklą organizuoja pati.

UAB GET Baltic (valdoma

per AB „Amber Grid“)

Savanorių pr. 28, Vilnius,

Lietuva

96,6 96,6 Prekybos gamtinių dujų biržoje

organizavimas

UAB Get Baltic jmonės finansinės ataskaitos Grupės 2018 m. audituotose ataskaitose pirmą kartą buvo konsoliduotos. Ankstesniais laikotarpiais UAB GET Baltic finansinė informacija dėl nereikšmingumo pagal nacionalinius teisės aktus neprivalėjo ir nebuvo konsoliduojamo.

Grupės investicijas j asocijuotas ir bendrai valdomas jmones sudaro:

Įmonė Įmonės

buveinės adresas

Grupės valdomų akcijų dalis (proc.)

Pagrindinė veikla

2019-06-30 2018-12-31

UAB Duomenų

logistikos centras

Žvejų g. 14, Vilnius,

Lietuva

20,4 20,4 Informacinių technologijų paslaugų teikimas

Wojciecha Gorskiego LitPol Link Sp.z.o.o 900-033 Varšuva,

Lenkijos Respublika

50,0

Bendrų užduočių su LITGRID AB, susijusių su esamos tarpsisteminės jungties Lietuva – Lenkija valdymu, planuojama tinklo plėtra ir kitomis bendradarbiavimo sritimis, vykdymas ir koordinavimas

2019 m. balandžio 9 d. elektros energijos perdavimo tinklo operatorius LITGRID ir energetikos jmonių grupė „Lietuvos energija“ atnaujino Duomenų logistikos centro (DLC), teikiančio duomenų perdavimo bei duomenų centrų paslaugas, akcijų pardavimą. Numatyta, kad LITGRID parduos savo valdomus 20,36 proc. akcijų, o „Lietuvos energija“ perleis turimus 79,64 proc. DLC akcijų. Dėl LITGRID AB vykdomų aktyvių veiksmų siekiant parduoti asocijuotos jmonės akcijas, investicija j minėtą jmonę apskaityta trumpalaikio turto straipsnyje „Kitas finansinis turtas“.

2019 m. birželio 19 d. Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatoriai „PSE“ ir „Litgrid“, vieninteliai dukterinės jmonės „LitPol Link“ akcininkai, kuriems priklauso po 50 proc. jmonės akcijų, priėmė sprendimą likviduoti jmonę. Įmonės misija - pastatyti pirmąją Lenkijos-Lietuvos jungtj buvo sėkmingai jvykdyta – ji sklandžiai veikia nuo 2016 m. Remdamiesi turima sėkminga bendradarbiavimo patirtimi, tiesiant povandeninj kabelj „Harmony Link“ „PSE“ ir „Litgrid“ nusprendė dirbti tiesiogiai, o ne per bendrai valdomą subjektą. Grupėje 2019 m. birželio 30 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. investicijos j "LitPol Link" Sp.z.o.o. jsigijimo vertė sudarė – 295 tūkst. Eur., kuriai 100% buvo apskaitytas vertės sumažėjimas.

Grupės darbuotojų skaičius 2019 m. birželio 30 d. buvo 1 050 (2018 m. gruodžio 31 d. – 1 005). Bendrovės darbuotojų skaičius 2019 m.

birželio 30 d.. buvo 23 (2018 m. gruodžio 31 d. – 22).

2. Pagrindinių apskaitos principų apibendrinimas

Pagrindiniai apskaitos principai, pritaikyti rengiant Bendrovės ir Grupės sutrumpintą tarpinę finansinę informaciją už šešių mėnesių laikotarpj, pasibaigusj 2019 m. birželio 30 d.:

2.1 Rengimo pagrindas

Bendrovės ir konsoliduota sutrumpinta tarpinė finansinė informacija už šešių mėnesių laikotarpj, pasibaigusj 2019 m. birželio 30 d. yra parengta pagal 34-ą Tarptautinj apskaitos standartą (toliau - TAS) „Tarpinė finansinė atskaitomybė“.

Pateikimo valiuta yra eurais. Šios ataskaitos pateiktos tūkstančiais eurų, jei nenurodyta kitaip.

Siekiant geriau suprasti šioje sutrumpintoje tarpinėje finansinėje informacijoje pateiktus duomenis, ši finansinė informacija turi būti skaitoma kartu su Konsoliduotomis ir Bendrovės 2018 m. finansinėmis ataskaitomis, parengtomis pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Ši sutrumpinta tarpinė finansinė informacija yra parengta jsigijimo vertės pagrindu, išskyrus ilgalaikj materialųjj turtą, kuris yra pateikiamas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir jvertintus vertės sumažėjimo nuostolius, bei finansinj turtą, vertinamą tikrąją verte per kitas bendrąsias pajamas.

Sutrumpinta tarpinė finansinė informacija yra neaudituota. Metinių finansinių ataskaitų už 2018 m. gruodžio 31 d. pasibaigusius metus auditą atliko UAB „Deloitte Lietuva“.

Finansiniai Bendrovės ir kitų Grupės jmonių metai sutampa su kalendoriniais metais.

Apskaitos principai, taikyti rengiant sutrumpintą tarpinę finansinę informaciją, yra tokie patys, kaip ir taikyti rengiant finansines ataskaitas už 2018 metus, išskyrus 16 TFAS pritaikymą.

2019 m. birželio 30 d. pasibaigusiu šešių mėnesių ataskaitiniu laikotarpiu Xxxxxxxx ir Grupė pirmą kartą pritaikė 16-ąjj TFAS

„Nuoma“, kurio jtaka finansinėms ataskaitoms atskleista žemiau.

Nuo 2019 m. sausio 1 d. Bendrovė ir Grupė pirmą kartą taikydama TFAS 16, nuomos jsipareigojimus jvertino likusių nuomos mokesčių dabartine verte, diskontuota taikant papildomą nuomininko skolinimosi palūkanų normą. Bendrovė ir Grupė naudojimo teise valdomą turtą pripažjsta suma, kuri lygi nuomos jsipareigojimams. Grupė taiko naująjj standartą naudojant modifikuotą retrospektyvinj būdą, o tai reiškia, jog palyginamieji skaičiai nėra perskaičiuoti. 16-ojo TFAS taikymo bendrasis poveikis pripažintas 2019 m. sausio 1 dieną.

Grupė pripažino naudojimo teise valdomo turto nusidėvėjimą ir palūkanas nuo nuomos mokesčių pelno (nuostolių) ataskaitoje ir išskyrė bendrą sumokėtų pinigų sumą ir palūkanas atskirose pinigų srautų ataskaitos finansinės veiklos eilutėse.

Grupės ir Bendrovės naudojimo teise valdomą turtą sudaro transporto priemonės ir nekilnojamasis turtas. Šiuo metu Grupė ir Xxxxxxxx dar nėra priėmusi sprendimo dėl 16-ojo TFAS nuostatų taikymo valstybinės žemės nuomos sandoriams. Grupės bendrovės moka mokesčius savivaldybėms už naudojimąsi valstybine žeme, kurioje yra tam tikra jranga. Paprastai Grupė jgyja teisę naudotis tokia žeme 99 metams su galimybe pratęsti terminą. Vyriausybei mokėtinos sumos yra apskaičiuojamos kaip a) žemės kadastrinės vertės, kurią savivaldybės gali perskaičiuoti kas 3 metus, ir b) savivaldybių nustatomo mokesčio dydžio sandauga. Įvertinant savivaldybių teisę perskaičiuoti nuomą, keičiant nurodytus dydžius 3 metų periodiškumu, žemės nuoma turi kintamųjų mokėjimų požymių, kurie nesusiję su turto naudojimo intensyvumu. Taip pat paprastai šie mokesčiai neatspindi rinkos nuomos kainos (mokesčio) už panašią žemę dydžio. Šiuo metu Xxxxxxxx vertina, ar šios sutartys patenka j TFAS 16 taikymo sritj.

TFAS 16 taikymo finansinis poveikis atitinkamiems finansinių ataskaitų straipsniams yra apibendrintas toliau esančioje lentelėje:

16 TFAS ĮTAKA	GRUPĖ		BENDROVĖ
16 TFAS ĮTAKA	2019-06-30	2019-01-01	2019-06-30	2019-01-01
Naudojimo teise valdomas turtas	2 377	2 725	255	300
Trumpalaikiai nuomos jsipareigojimai	620	751	94	205
Ilgalaikiai nuomos jsipareigojimai	1 767	1 974	160	95
Poveikis pelno (nuostolio) ataskaitoje 2019-06-30:
- Nusidėvėjimo padidėjimas	375	-	46
- Palūkanų išlaidų padidėjimas - Kitų išlaidų sumažėjimas	17 (382)	- -	1 (47)
Poveikis pinigų srautų ataskaitoje: - Iš veiklos gaunamų grynųjų pinigų srauto padidėjimas - Iš finansinės veiklos gaunamų grynųjų pinigų srauto sumažėjimas	382		47
	(365)		(46)

Kitų naujų standartų, standartų pakeitimų ir aiškinimų, galiojančių Bendrovei nuo 2019 metų ir turinčių reikšmingą jtaką Bendrovės

finansinei informacijai, nebuvo.

2.2 Konsolidavimo principai

Dukterinės jmonės – tai jmonės, kur Xxxxxxxx turi galią valdyti ūkio subjektą, j kurj investuojama (t. y. turi galiojančių teisių, kurios jam šiuo metu suteikia galimybę vadovauti svarbiai veiklai), gali arba turi teisę gauti kintamą grąžą iš savo ryšio su ūkio subjektu, j kurj investuojama ir gali naudotis savo galia valdyti ūkio subjektą, j kurj investuojama, kad paveiktų investuotojo grąžos dydj.

Grupės konsoliduotos finansinės ataskaitos apima EPSO-G ir jos dukterines jmones. Dukterinių jmonių finansinės ataskaitos yra parengtos taikant tokias pačias apskaitos politikas ir apima tokj patj ataskaitinj laikotarpj kaip ir patronuojančios jmonės finansinės ataskaitos.

Dukterinės jmonės yra konsoliduojamos nuo datos, kai jų kontrolė pereina Bendrovei ir nebekonsoliduojamos nuo datos, kai ši kontrolė prarandama. Visi tarpusavio sandoriai, likučiai ir nerealizuotas sandorių pelnas ar nuostoliai tarp Grupės jmonių yra eliminuojami.

3. Ilgalaikis nematerialusis ir materialusis turtas

Grupė	Nematerialusis turtas	Materialusis turtas
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	8 867	509 821
2018 m. gruodžio 31 d. likučio korekcija*	440	-
Įsigijimai	766	19 975
Išankstiniai apmokėjimai už IMT/INT	-	983
Pardavimai	-	(166)
Nurašymai	-	(293)
Perkainojimas	-	391
Perklasifikavimas j (iš) atsargas	-	-
Perklasifikavimas j turtą skirtą parduoti	-	-
Perklasifikavimas	3	(3)
Dotacijų sudengimai su ilgalaikiu turtu	-	(4 492)
Nusidėvėjimas/amortizacija	(1 024)	(14 333)
Likutinė vertė 2019 m. kovo 31 d.	9 052	511 883

* 2018 m. gruodžio 31 d. konsoliduotose finansinėse ataskaitose nebuvo jvertinta UAB „GET Baltic“ nematerialaus turto likutinė vertė, skirtumą fiksuojant konsoliduotame nepaskirstytame pelne. Dėl korekcijos nereikšmingumo 2018 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų duomenys nepertvarkomi retrospektyviai, korekcija atspindėta 2019 m.

Grupės jmonė UAB „TETAS“ 2019 m. birželio 30 d. atliko nekilnojamojo turto perkainojimą pagal išorės vertintojų nustatytą rinkos vertę. Atlikus perkainojimą apskaitytas 391 tūkst. Eur perkainojimo rezervo padidėjimas.

Bendrovė	Nematerialusis turtas	Materialusis turtas
Likutinė vertė 2018 m. gruodžio 31 d.	1	29
Įsigijimai	-	3
Nurašymai	-	-
Nusidėvėjimas/amortizacija	-1	(8)
Likutinė vertė 2019 m. kovo 31 d.	0	24

Ilgalaikis materialusis turtas yra apskaitomas perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir jvertintus vertės sumažėjimo nuostolius. Ilgalaikio turto jsigijimai mažinami tam turtui jsigyti gautomis/gautinomis dotacijomis. Dotacijoms priskiriama ES struktūrinių fondų lėšos, naujų vartotojų (gamintojų) prijungimo prie elektros perdavimo tinklo lėšos (pagal taikomą apskaitos politiką iki 2009 m. liepos 1 d.), VIAP lėšos ir perkrovų pajamų lėšos.

Ilgalaikis nematerialusis turtas yra apskaitomas jsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius, jei tokių yra.

4. Bendrovės investicijos j dukterines jmones

2019 m. birželio 30 d. Bendrovė turėjo akcijų šiose Grupės jmonėse:

Grupės jmonės		sumažėjimas		proc.)
LITGRID AB	217 215	26 090	191 125	97,5
AB „Amber Grid“	126 529	-	126 529	96,6
BALTPOOL UAB	388	-	388	67,0
Iš viso	344 132	26 090	318 042

Įsigijimo vertė Vertės

Apskaitinė vertė Dalyvavimas (akcijų

2018 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo akcijų šiose Grupės jmonėse:

Įsigijimo vertė Vertės

Apskaitinė vertė Dalyvavimas (akcijų

Grupės jmonės

sumažėjimas

proc.)

LITGRID AB 217 215 26 090 191 125 97,5

AB „Amber Grid“ 126 529 - 126 529 96,6

BALTPOOL UAB 388 - 388 67,0

Iš viso 344 132 26 090 318 042

5. Įstatinis kapitalas

2019 m. birželio 30 d. Bendrovės akcinis kapitalas yra 22 482 695 eurų. Jj sudaro 77 526 533 vnt. 0,29 Eur nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų.

6. Paskolos

Grupės ir Bendrovės paskolas sudaro:

Ilgalaikės paskolos

Grupė Bendrovė

2019-06-30 2018-12-31 2019-06-30 2018-12-31

Banko paskolos 142 402 154 605 2 560 5 120

Trumpalaikės paskolos

Ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis 41 848 34 761 2 560 2 560

Banko paskolos - - -

Banko sąskaitos perviršis - 6 889 -

Iš viso paskolų 000 000 000 255 5 120 7 680

Ilgalaikių paskolų grąžinimo terminai

Grupė Bendrovė

2019-06-30 2018-12-31 2019-06-30 2018-12-31

Tarp 1 ir 2 metų	22 956	30 403	2 560	2 560
Nuo 2 iki 5 metų	74 101	73 932	2 560	2 560
Po 5 metų	45 345 50 270 - -
Iš viso	142 402 154 605 5 120 5 120

2019 m. birželio 30 d. Grupės bendrovės buvo pasiskolinę 3 243 tūkst. Eur lėšų pagal jų su UAB „EPSO-G“ sudarytas tarpusavio skolinimo ir skolinimosi sutartis.

7. Dividendai

2019 m. balandžio 30 d. eiliniame visuotiniame UAB „EPSO-G“ akcininkų susirinkime tvirtinant 2018 m. pelno paskirstymą, buvo nutarta išmokėti 750 tūkst. Eur dividendų, t.y. 0,0097 Eur vienai akcijai.

8. Pelno mokestis

2019 m. pelnas apmokestinamas 15 proc. (2018 m. – 15 proc.) pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių jstatymus. 2019 m. vasario 26 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą sudaryti sutartj tarp patronuojančios bendrovės UAB „EPSO-G“ ir

„LITGRID“ AB dėl UAB „EPSO-G“ 2018 m. mokestinio nuostolio perdavimo už atlygj. Pagal šią sutartj „LITGRID“ AB jsipareigojo sumokėti UAB „EPSO-G“ 15 proc. Eur nuo perimto mokestinio nuostolio sumos, t.y. 380 tūkst. Eur.

UAB „EPSO-G“ audito komiteto 2019 m. vasario 7 d. nuomone, sandoris yra sąžiningas visų „LITGRID“ AB akcininkų atžvilgiu,

mokestinių nuostolių perdavimas vykdomas pelno mokesčio jstatymo numatyta tvarka.

9. Sandoriai tarp susijusių šalių

Bendrovės ir Grupės susijusios šalys 2019 m. ir 2018 m. buvo:

- Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (kontroliuojantis Bendrovės akcininkas);

- Bendrovės dukterinės jmonės (Bendrovės susijusi šalis);

- Bendrovės asocijuotos ir bendrai kontroliuojamos jmonės;

- Visos valstybės kontroliuojamos ar reikšmingai jtakojamos jmonės;

- Vadovybė;

Sandoriai su susijusiomis šalimis vykdomi pagal rinkos sąlygas, pagal teisės aktais patvirtintus tarifus arba laikantis viešųjų pirkimo jstatymo reikalavimų.

2019 m. šešių mėnesių laikotarpio Grupės sandoriai su susijusiomis šalimis ir likučiai 2019 m. birželio 30 d. sudarė:

Finansinės

Susijusios šalys veiklos

Finansinės

veiklos

Mokėtinos

sumos

Gautinos Pirkimai Pardavimai

sumos

pajamos sąnaudos

Lietuvos energija, UAB grupės jmonės*	- 498	169 691	19 752	53 159	101 932
Kitos valstybės valdomos jmonės	- -	3 891	292	48 586	1 999
Grupės asocijuotos jmonės	- -	-	-	-	-
Iš viso	- 498	173 582	20 044	101 745	103 931

* Mokėtina su jvertintu kainos priedu

2018 m. šešių mėnesių Grupės sandoriai ir likučiai 2018 m. birželio 30 d. su susijusiomis šalimis sudarė:

Finan

Susijusios šalys

sinės veikl os paja

Finansinės veiklos sąnaudos

Mokėtinos

sumos

Gautinos sumos

Pirkimai Pardavim ai

Lietuvos energija, UAB grupės jmonės*

mos

- 544 181 029 24 395 46 110 100 186

Kitos valstybės valdomos jmonės - - 14 616 2 808 41 591 5 330

Grupės asocijuotos jmonės - - - - -

Iš viso - 544 195 645 27 203 87 701 105 516

* Mokėtina su jvertintu kainos priedu

2019 m. šešių mėnesių Bendrovės sandoriai ir likučiai 2019 m. birželio 30 d. su susijusiomis šalimis sudarė:

Susijusios šalys

Finansinės

veiklos

Finansinės

veiklos

Mokėtinos

sumos

Gautinos Pirkimai Pardavimai

sumos

pajamos sąnaudos

Lietuvos energija, UAB grupės jmonės*	- 000	000 000*	- -
Kitos valstybės valdomos jmonės	- -	-	- -
Grupės dukterinės jmonės	7 702** -	-	3 251 -	79
Iš viso	7 702 000	000 000	3 251 -	79

* Mokėtina su jvertintu kainos priedu

** Tame tarpe dividendų suma – 7 677 tūkst. Eur.

2018 m. šešių mėnesių Bendrovės sandoriai ir likučiai 2018 m. birželio 30 d. su susijusiomis šalimis sudarė:

Susijusios šalys

Finansinės

veiklos

Finansinės

veiklos

Mokėtinos

sumos

Gautinos Pirkimai Pardavimai

sumos

pajamos sąnaudos

Lietuvos energija, UAB grupės jmonės*	-	544	170 675*	- -	-
Kitos valstybės valdomos jmonės	-	-	-	- -	-
Grupės dukterinės jmonės	27 238**	-	-	57 -	150
Iš viso	27 238	544	170 675	57 -	150

* Mokėtina su jvertintu kainos priedu

** Tame tarpe dividendų suma – 27 238 tūkst. Eur.

Grupė Bendrovė

Išmokos vadovybei	2019-06-30	2018-06-30 2019-06-30		2018-06-30
Išmokos, susijusios su darbo santykiais	1 066	838	194	132
Iš jų: Išeitinės kompensacijos	23	21	-	-
Vadovų skaičius (vidutinis sąrašinis)	24	30	5	5

Per 2019 m. ir 2018 x. xxxxx mėnesius Grupės ir Xxxxxxxxx vadovybei paskolų, garantijų nebuvo suteikta, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

Vadovybe yra laikomi administracijos vadovai bei jų pavaduotojai/departamentų direktoriai. Per 2019 m. šešis mėnesius kolegialių valdymo organų nariams išmokos sudarė 64 tūkst. Eur (2018 m. šešis mėnesius – 83 tūkst. Eur).

10. Pobalansiniai jvykiai

2019 m. birželio 19 d. vienintelio akcininko - Lietuvos Respublikos, jgyvendinimo teise atstovaujamos Energetikos ministerijos sprendimu UAB „Deloitte Lietuva“ buvo išrinkta audito jmonė Bendrovės 2019 metų finansinių ataskaitų auditui atlikti ir nustatytas ne didesnis kaip 14 170 Eur (be PVM) atlyginimas.

*****

KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS UŽ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ LAIKOTARPĮ

PASIBAIGUSĮ 2019 M. BIRŽELIO 30 D. (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

2019 METŲ ŠEŠIŲ MĖNESIŲ EPSO-G IR ĮMONIŲ GRUPĖS KONSOLIDUOTAS TARPINIS PRANEŠIMAS

Tarpinis konsoliduotas EPSO-G jmonių grupės pranešimas parengtas už šešių mėnesių laikotarpj, pasibaigusj 2019 m. birželio 30 d.

1. Bendroji informacija apie EPSO-G įmonių grupę

Bendrovės pavadinimas	UAB „EPSO-G“
Teisinė forma	Uždaroji akcinė bendrovė
Įregistravimo data ir vieta	2012-07-25, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras
Įmonės kodas	302826889
Buveinės adresas	A. Juozapavičiaus g. 13, LT-09311 Vilnius
Adresas korespondencijai	Gedimino pr. 20, LT-01103 Vilnius
Telefonas	x000 000 00000
El. paštas	xxxx@xxxxx.xx
Interneto tinklapis	xxx.xxxxx.xx
Įstatinis kapitalas	22 482 695 Eur
Vienintelis akcininkas	Lietuvos Respublika, kurios turtines ir neturtines teises jgyvendina LR energetikos ministerija

EPSO-G yra valstybės valdoma energijos perdavimo ir mainų jmonių grupė. Valdymo bendrovės UAB „EPSO-G“ akcininko teises ir pareigas jgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija.

Svarbiausia 1 050 kvalifikuotų darbuotojų turinčios EPSO-G grupės veikla yra užtikrinti nepertraukiamą, stabilų elektros energijos perdavimą aukštos jtampos tinklais ir gamtinių dujų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais bei efektyvų šių perdavimo sistemų valdymą, priežiūrą ir plėtrą. Grupei priklausančios bendrovės taip pat valdo ir plėtoja biokuro, gamtinių dujų bei medienos prekybos platformas, kurios skirtos užtikrinti sąlygas skaidriai konkurencijai energijos išteklių ir apvaliosios medienos rinkoje.

EPSO-G grupei priklausančių jmonių pareiga – efektyviai ir numatytu laiku jgyvendinti akcininko lūkesčių laiške iškeltus valstybei svarbius energijos perdavimo ir mainų infrastruktūros plėtros projektus, taip prisidedant prie Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (toliau tekste NENS) nustatytų tikslų jgyvendinimo ir kuriant tvarią ilgalaikę vertę akcininkui Lietuvos valstybei, žmonėms ir šalies ūkiui.

2019 m. birželio 30 d. „EPSO-G“ grupę (toliau – EPSO-G grupė arba Grupė) sudarė valdymo bendrovė UAB „EPSO-G“

(toliau – EPSO-G arba Bendrovė), trys tiesiogiai kontroliuojamos grupės jmonės (LITGRID AB (toliau – „Litgrid“), AB

„Amber Grid“ (toliau – „Amber Grid“) ir BALTPOOL UAB (toliau – „Baltpool“)) ir netiesiogiai kontroliuojamos jmonės UAB

„TETAS“ (toliau – „Tetas“) ir UAB GET Baltic (toliau – GET Baltic)). „Litgrid“ valdybos sprendimu, nuo 2018 m. rugpjūčio 1

d. UAB „Litgrid Power Link Service“ darbuotojai perkelti j „Litgrid“ ir tęsia elektros jungčių „LitPol Link“ ir „Nord Balt“

eksploataciją.

EPSO-G jmonių grupės struktūra 2019 m. birželio 30 d:

Pavadinimas LITGRID AB AB „Amber Grid“ BALTPOOL UAB UAB „TETAS“ UAB GET Baltic

KONSOLIDUOTAS TARPINIS ŠEŠIŲ MĖNESIŲ PRANEŠIMAS

LAIKOTARPĮ PASIBAIGUSĮ 2019 M. BIRŽELIO 30 D. (tūkst. Eur, jei nenurodyta kitaip)

Teisinė forma Akcinė bendrovė Akcinė bendrovė Uždaroji akcinė bendrovė Uždaroji akcinė bendrovė Uždaroji akcinė bendrovė

Įregistravimo data

ir vieta

2010-11-16, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

2013-06-11, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

2009-12-10, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

2005-12-08, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

2012-09-13, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registras

Įmonės kodas 302564383 303090867 302464881 300513148 302861178

Buveinės adresas A. Juozapavičiaus g. 13, LT-

09311 Vilnius

Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius

Žalgirio g. 90, LT-09303, Vilnius

Senamiesčio g. 102B, LT- 35116, Panevėžys

Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius

Telefonas x000 0 000 0000 x000 0 000 0000 x000 0 000 0000 x000 00 000 000 x000 0 000 0000

Faksas x000 0 000 0000 x000 0 000 0000 x000 00 000 000 x000 0 000 0000

El. paštas xxxx@xxxxxxx.xx xxxx@xxxxxxxxx.xx xxxx@xxxxxxxx.xx xxxx@xxxxx.xx xxxx@xxxxxxxxx.xx

Interneto tinklapis xxx.xxxxxxx.xx xxx.xxxxxxxxx.xx xxx.xxxxxxxx.xx xxx.xxxxx.xx xxx.xxxxxxxxx.xx

Specializuotos

transformatorinių

Veiklos pobūdis

Elektros energijos perdavimo sistemos operatorius

Gamtinių dujų perdavimo

sistemos operatorius

Energijos išteklių ir medienos biržos operatorius, VIAP lėšų administratorius

pastočių, skirstomųjų punktų techninės priežiūros, remonto ir jrengimo paslaugos, testavimo ir bandymo darbai, energetikos objektų projektavimas

Gamtinių dujų biržos

operatorius

EPSO-G valdoma

akcijų dalis

97,5 proc. 96,6 proc. 67,0 proc. 97,5 proc. 96,6 proc.

1.1. EPSO-G grupė

Energijos perdavimo ir mainų jmonių grupės valdymo bendrovė EPSO-G jsteigta 2012 m. liepos 25 d., jgyvendinant Lietuvos Respublikai iš Europos Sąjungos teisės kylančius privalomus III energetinio paketo reikalavimus dėl energijos gamybos ir skirstymo bei perdavimo veiklų atskyrimo. Pradžioje Bendrovė veikė kaip finansinis holdingas, kurio pagrindinė funkcija buvo konsoliduoti grupės jmonių finansinius rezultatus.

Lietuvai siekiant tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, LR Vyriausybės bei tiesioginio akcijų valdytojo (LR energetikos ministerijos) sprendimais 2015-2016 m. nutarta iš esmės pertvarkyti EPSO- G j aktyvią valdymo bendrovę, kuri tiesiogiai dalyvauja patronuojamų bendrovių valdyme, vykdo jų veiklos priežiūrą bei kontrolę, atlieka kitas savarankiškas su Grupės integruotu valdymu susijusias funkcijas.

Vadovaujantis LR Vyriausybės ir LR energetikos ministerijos sprendimais, 2015 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro jsakymu Nr. 1-212 buvo patvirtintos „Valstybės valdomų energetikos sektoriaus jmonių grupės korporatyvinio valdymo gairės“, kurios jtvirtino naują Grupės korporatyvinio valdymo modelj ir pagrindines funkcijas.

2019 m. birželio 30 d. EPSO-G grupę sudarė valdymo bendrovė, elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūras valdantys perdavimo sistemų operatoriai, gamtinių dujų, biokuro bei medienos biržas valdantys rinkos operatoriai bei infrastruktūros priežiūros paslaugas teikiančios jmonės:

1.2. EPSO-G valdymo bendrovė

EPSO-G, UAB yra valdymo bendrovė, kuriai vienintelio akcininko – LR energetikos ministerijos - keliamas tikslas yra kurti pažangią, efektyviai valdomą, ilgalaikę naudą akcininkams teikiančią energijos perdavimo ir biržų operatorių grupę, užtikrinančią strateginių Lietuvos energetikos interesų jgyvendinimą ir prisidedančią prie šalies konkurencingumo didinimo bei visuomenės gerovės kūrimo.

Įgyvendindama NENS ir akcininko lūkesčių laiške nubrėžtas veiklos kryptis, valdymo bendrovė nustato Grupės ir ją sudarančių bendrovių strateginius tikslus ir uždavinius, prižiūri jų jgyvendinimą, identifikuoja ir valdo veiklos rizikas bei taiko priemones Grupei priklausančių jmonių veiklos efektyvumui didinti.

Valdymo bendrovė taip pat nustato gerąją verslo praktiką atitinkančias veiklos taisykles, koordinuoja Grupei priklausančių jmonių veiklą audito, žmogiškųjų išteklių, rizikos valdymo, socialinės atsakomybės, inovacijų, komunikacijos bei kitose veiklos skaidrumą ir atskaitingumą didinančiose srityse, taip kurdama tvarią ilgalaikę vertę Lietuvos žmonėms ir verslui.

Vienoda geroji EPSO-G grupės jmonių valdysenos praktika yra jgyvendinama remiantis Korporatyvinio valdymo politika, prie kurios yra prisijungusios grupės bendrovės ir valdymo bendrovės nominuotiems atstovams tiesiogiai dalyvaujant patronuojamų jmonių valdybų darbe.

EPSO-G valdymo bendrovė priežiūros bei kontrolės funkcijas vykdo šiomis priemonėmis:

• nominuodama valdymo bendrovės atstovus j Grupės jmonių valdybas, taip užtikrindama kryptingą akcininko iškeltų tikslų jgyvendinimą derinant patronuojamų grupės jmonių veiklos strategijas su Grupės strategijos kryptimis;

• priimdama visuotinio EPSO-G akcininkų susirinkimo kompetencijai priskiriamus sprendimus patronuojamose grupės bendrovėse, taip užtikrinant veiklos krypčių, tikslų, uždavinių ir priemonių sąsajas;

• organizuodama ir vykdydama Audito komiteto darbą, taip užtikrindama priimamų sprendimų skaidrumą, kontrolę ir atskaitingumą Grupės mastu;

• organizuodama ir vykdydama Atlygio ir skyrimo komiteto darbą, taip užtikrindama vienodus skyrimo ir atlygio mokėjimo principus Grupės mastu;

• vykdydama centralizuotą Grupės mastu veikiantj vidaus auditą, kuris yra tiesiogiai atskaitingas audito

komitetui bei Bendrovės valdybai ir nėra pavaldus Bendrovių administracijai;

• priimdama svarbias sritis reglamentuojančias veiklos politikas, taip diegdama gerąją tvarios plėtros praktiką Grupės mastu;

• parengdama tipinius, standartizuotus dokumentų projektus, kurie suvienodina Grupės bendrovių veiklą;

• jgyvendindama funkcinj veiklos sričių kuravimą Grupėje;

• teikdama konsultacines paslaugas Grupės jmonėms.

Išsami informacija apie EPSO-G valdymo bendrovės veiklą per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius yra pateikta šio tarpinio pranešimo 7 ame skirsnyje „Valdysenos ataskaita“.

1.3. LITGRID

„Litgrid“ yra elektros perdavimo sistemos operatorius, kuris užtikrina patikimą elektros energijos perdavimą bei elektros energijos balansą, valdo ir eksploatuoja aukštos jtampos elektros perdavimo tinklą ir nuolatinės srovės jungtis

„LitPol Link“ bei „NordBalt“. Bendrovė rūpinasi perdavimo tinklo ir elektros energijos rinkos plėtra, koordinuoja elektros srautus ir palaiko stabilų šalies energetikos sistemos darbą.

„Litgrid“ jgyvendina strateginius elektros energetikos projektus – sinchroninio sujungimo su kontinentinės Europos tinklais ir ruošiasi asinchroniniam darbui su vieninga jungtine elektros energetikos sinchronine zona IPS / UPS (angl. Interconnected Power System / Unified Power System), t. y. zona, kurioje šiuo metu dirba Lietuvos elektros energetikos sistema.

Bendrovės misija - patikimas ir kokybiškos elektros energijos

perdavimas Europos rinkoje, kuriantis vertę visuomenei.

Lietuvoje „Litgrid“ prižiūri 6 946 kilometrų aukštos jtampos (000-000-000 kV tinklų) linijų bei 236 transformatorines pastotes ir skirstyklas.

„Litgrid“ teikiamos paslaugos:

• elektros energijos perdavimas aukštosios jtampos (110 ir 330 kV) elektros jrenginiais;

• sisteminės paslaugos patikimam sistemos darbui palaikyti;

• prekyba balansavimo ir reguliavimo elektros energija užtikrinant gamybos ir vartojimo balansą;

• viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, užtikrinančios ir didinančios nacionalinj energetinj saugumą;

• elektros tinklo techninė priežiūra ir remontas.

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus klientai:

• skirstomųjų tinklų operatorius ESO AB;

• elektros energijos vartotojai, kurių elektros jrenginiai yra prijungti prie elektros perdavimo tinklo ir kurie perka elektrą vartojimui;

• prie perdavimo tinklo prijungti elektros energijos gamintojai.

Balansavimo ir reguliavimo elektros energijos tiekėjai – tai elektros energijos gamintojai ir tiekėjai.

„Litgrid“ patronuojamos jmonės

„Litgrid“ 100 proc. patronuojama jmonė UAB „Tetas“ teikia šias elektros perdavimo ir skirstymo tinklo jrenginių techninės priežiūros, remonto ir jrengimo paslaugas:

• vykdo elektros tinklų elektros jrenginių techninę priežiūrą ir remontą;

• teikia naujų energetikos objektų statybos ir esamų energetikos objektų rekonstravimo paslaugas;

• teikia elektros jrenginių projektavimo paslaugas. Svarbiausi „Litgrid“ grupės finansiniai rodikliai:

2019 m.

Sausis- Birželis

2018 m.

Sausis- Birželis

Pokytis

+/-

Proc.

Pajamos, tūkst. Eur 97 653 91 122 6 531 7,2%

EBITDA1, tūkst. Eur 13 345 17 297 -3 952 -22,8%

Grynasis pelnas, tūkst. Eur 2 437 3 241 -804 -24,8%

Turtas, tūkst. Eur Darbuotojų skaičius

* Xxxxxxxx xxxxxxx 2018 m. gruodžio 31 d.

364 603

686

366 257*

546

-1 654

140

-0,5%

25,6%

1) EBITDA = pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą + finansinės veiklos sąnaudos –finansinės veiklos pajamos + nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos + turto vertės sumažėjimo sąnaudos (jskaitant ir ilgalaikio materialiojo turto neigiamą perkainojimą) + turto nurašymo sąnaudos

1.4. AMBER GRID

„Amber Grid“ yra gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius atsakingas už gamtinių dujų perdavimą ir magistralinių dujotiekių eksploatavimą, saugią ir patikimą dujų perdavimo sistemos veiklą bei plėtrą, taip pat administruoja Kilmės garantijų registrą.

Bendrovės misija yra efektyviai ir patikimai vykdyti dujų perdavimą, sudarant palankias sąlygas konkurencijai dujų rinkoje ir atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai.

Gamtinių dujų perdavimo sistema Lietuvoje.

Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis – 54 bar. Paslaugos

„Amber Grid“ valdomą perdavimo sistemą sudaro magistraliniai dujotiekiai, dujų kompresorių stotys, dujų skirstymo stotys, dujų apskaitos stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos jrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos bei kitas turtas priskirtas perdavimo sistemai.

Lietuvos dujų perdavimo sistema yra sujungta su Latvijos, Baltarusijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities gamtinių dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos SGD terminalu, Lietuvos skirstymo sistemų operatorių skirstymo sistemomis ir tiesiogiai prie perdavimo sistemos prijungtomis vartotojų sistemomis.

2019 m. birželio 30 d. Bendrovė eksploatavo 65 (2017

m. – 65) dujų skirstymo stotis (DSS), 3 dujų apskaitos stotis (DAS) ir 2 dujų kompresorių stotis (DKS).

Eksploatuojamų vamzdynų ilgis sudarė 2 115 km (2017

m. – 2 113 km), skersmuo – nuo 100 iki 1 220 mm.

„Amber Grid“ sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia gamtinių dujų perdavimo

paslaugas Lietuvos teritorijoje: perduoda dujas Lietuvos vartotojams, taip pat transportuoja gamtines dujas j Latviją ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritj.

Bendrovė sistemos naudotojams, kitiems operatoriams, dujų rinkos dalyviams teikia šias paslaugas:

• gamtinių dujų perdavimo Lietuvos teritorijoje;

• gamtinių dujų srautų balansavimo perdavimo sistemoje;

• suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo, jo infrastruktūros, jungties jrengimo bei pastoviosioms eksploatavimo sąnaudoms ir nuo 2016 m. paskirtojo tiekėjo būtinojo suskystintų gamtinių dujų kiekio tiekimo pagrjstoms sąnaudoms kompensuoti skirtų lėšų administravimo;

• nuo 2019 m. birželio 1 d. Xxxxxxxx pradėjo administruoti žaliųjų dujų kilmės garantijų registrą.

Klientai

Bendrovės klientai yra didelės Lietuvos pramonės jmonės ir vidutinės Lietuvos verslo bendrovės, elektros, centralizuotos šilumos gamybos jmonės. Taip pat Baltijos ir trečiųjų šalių energetikos, gamtinių dujų tiekimo jmonės, kurioms teikiamos gamtinių dujų perdavimo paslaugos. 2019 m. birželio 30 d. „Amber Grid“ paslaugomis naudojosi 105 sistemos naudotojai, (2017 m. – 100 sistemos naudotojai).

GET Baltic

„Xxxxx Xxxx“ valdo 100 proc. GET Baltic jstatinio kapitalo. GET Baltic – tai bendrovė, turinti gamtinių dujų rinkos operatoriaus licenciją, organizuojanti ir vystanti prekybą gamtinių dujų biržoje.

Baltijos šalių gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“, „Connexus Baltic Grid“ AS (Latvija), „Elering“ AS (Estija) naudoja netiesioginio pajėgumų paskirstymo modelj, kad efektyviau paskirstytų trumpalaikius gamtinių dujų perdavimo pajėgumus sujungimo taškuose tarp Baltijos šalių. Pajėgumų paskirstymas susietas su nuo 2017 m. liepos 1 d. pradėta dujų prekyba de facto regioninėje trijų Baltijos šalių gamtinių dujų biržoje GET Baltic.

Pradėjus veikti integruotos prekybos modeliui, rinkos formuotojų ir kitų biržos dalyvių vienoje šalyje pateikti pavedimai pirkti ar parduoti dujas kitai dienai yra automatiškai atvaizduojami kitų Baltijos šalių prekybos aikštelėse kartu su transportavimo tarp Baltijos šalių kaina.

2019 m. sausio 1 d. jsigaliojo LR teisės aktų pakeitimai, kurie jpareigojo didžiuosius reguliuojamus energijos gamintojus ne mažiau kaip pusę dujų poreikio jsigyti GET Baltic biržoje. Reguliuojamiems energijos gamintojams tapus konkurencingos ir atviros gamtinių dujų rinkos dalyviais, per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius biržos dalyvių aktyvumas ir apyvarta, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, GET Baltic biržoje reikšmingai didėjo.

GET Baltic biržos veikla per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius:

• prekybos apyvarta pasiekė 1,8 TWh. Tai didžiausia pusmečio prekybos apyvarta nuo pat GET Baltic veiklos pradžios. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, prekybos apyvarta išaugo daugiau kaip du kartus (2018

m. I pusm. – 0,7 TWh);

• sudaryti 4 887 sandoriai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sandorių skaičius išaugo tris kartus (2018

I pusm. 1592 sandoriai);

• aktyviai biržos veikloje pirmąjj pusmetj dalyvavo, t.y. teikė pavedimus ir sudarė sandorius 31 dalyvis, arba

vidutiniškai 25 dalyviai kas mėnesj. Pernai per mėnesj vidutiniškai prekybą vykdė 16 dalyvių;

• sudarius pirmuosius sandorius ilgalaikių sandorių rinkoje, pradėtas skaičiuoti ir skelbti Baltijos šalių mėnesinių sandorių rinkos dujų kainų indeksas (BGMI);

• pasinaudojant sukaupta ekspertine patirtimi ir siekiu prisidėti prie bendros Baltijos šalių dujų rinkos kūrimo, pirmąjj 2019 m. pusmetj pradėti pasiruošimo darbai nuo 2020 m. sausio mėn. žengti dar vieną svarbų žingsnj

- plėsti Get Baltic veiklos geografines ribas jsteigiant prekybos aikštelę Suomijoje. Planuojama, kad tai prisidės prie kainų konvergencijos regione bei palengvins tarpvalstybinę prekybą tarp Suomijos ir Baltijos šalių dujų rinkų.

Svarbiausi „Amber Grid“ grupės finansiniai rodikliai:

2019 m.

Sausis- Birželis

2018 m.

Sausis- Birželis

Pokytis

+/-

Proc.

Pajamos, tūkst. Eur 25 965 27 566 -1 601 -5,8%

EBITDA1, tūkst. Eur 11 352 13 974 -2 622 -18,8%

Grynasis pelnas, tūkst. Eur 5 052 6 538 -1 486 -22,7%

Turtas, tūkst. Eur 235 697 245 555* -9 858 -4,0%

Darbuotojų skaičius 328 349 -21 -6,0%

* Xxxxxxxx xxxxxxx 2018 m. gruodžio 31 d.

1.5. BALTPOOL

„Baltpool“ yra energijos išteklių ir prekybos mediena biržos operatorius, kuris organizuoja prekybą, t.y. sudaro vienodas sąlygas rinkos dalyviams jsigyti biokuro ir medienos konkurencijos sąlygomis, taip užtikrinant didžiausią naudą vartotojams ir grąžą valstybei.

Taip pat, nuo 2018 m. energijos išteklių biržos operatorius „Baltpool“ organizuoja j centralizuoto šilumo tiekimo tinklus tiekamos šilumos aukcionus.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. „Baltpool“ vykdo elektroninės medienos pardavimo sistemos administratoriaus (toliau – medienos aukcionų operatoriaus) funkcijas. „Baltpool“ keliamas tikslas – sudaryti vienodas sąlygas rinkos dalyviams jsigyti medienos konkurencijos sąlygomis ir taip sudaryti sąlygas formuotis pasiūlos ir paklausos santykj atspindinčias kainas.

LR Vyriausybės 2012-11-07 nutarimu Nr. 1338 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administratoriaus paskyrimo“ Bendrovė paskirta jgyvendinti specialųjj jpareigojimą – vykdyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje (toliau – VIAP) lėšų administratoriaus funkcijas.

Vykdydama šią funkciją, „Baltpool“ teisės ktų nustatyta tvarka surenka, išmoka ir administruoja VIAP lėšas.

VIAP lėšų administravimo funkcijos vykdymo sąnaudos teisės aktų nustatyta tvarka kompensuojamos ne iš valstybės, o iš VIAP lėšų biudžeto.

2019 m. birželio 30 d. „Baltpool” prekybą biokuru vykdė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Danijoje. „Baltpool“, partneriams Suomijoje, biokuro biržai „Finbex“, teikia sistemos nuomos ir priežiūros paslaugas.

Bendrovės pagrindiniai klientai pagal vykdomas veiklas:

• Biokuro biržos veikloje klientai yra biokuro pirkėjai (centralizuotos šilumos tiekimo jmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai ir kitos jmonės, savo veikloje naudojančios biržoje prekiaujamos biokuro produktus) ir biokuro tiekėjai (medienos granulių ir skiedrų gamintojai bei tiekėjai);

• VIAP lėšų administravimo veiklos klientai yra elektros energijos vartotojai, kurie pagal galiojantj teisinj reguliavimą privalo mokėti VIAP lėšas už savo suvartotą elektros energiją. Iš elektros energijos vartotojų, prijungtų prie skirstomojo tinklo, VIAP lėšos yra surenkamos per skirstomojo tinklo operatorių. Vartotojai, prijungti prie perdavimo sistemos operatoriaus valdomų tinklų, VIAP lėšas administratoriui perveda tiesiogiai.

Bendrovės klientais taip pat yra energetikos jmonės, teisės aktų nustatyta tvarka teikiančios viešuosius interesus atitinkančias paslaugas: elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių, teikiančių elektros energijos gamybos, kuri yra būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, paslaugas ir kitas paslaugas, nustatytas Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos apraše.

• Medienos aukcionų organizavimo veikloje klientai yra medienos pardavėjai – Valstybinių miškų urėdija ir jos teritoriniai padaliniai. Medienos pirkėjai – jmonės, savo veikloje naudojančios medienos produktus: nuo medienos apdirbimo jmonių iki biokuro tiekimo jmonių.

• Šilumos aukcionų organizavimo veikloje svarbiausi klientai yra šilumos tiekimo jmonės, kurios jpareigotos joms reikalingą šilumos kiekj iš nepriklausomų šilumos tiekėjų supirkti šilumos aukcionuose ir nepriklausomi šilumos tiekėjai, kurie yra prijungti prie šilumos tiekimo sistemų ir parduoda šilumą aukcione.

Per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius „Baltpool“ biokuro biržoje Lietuvoje:

• prisijungė 27 nauji dalyviai: šeši pirkėjai ir 21 pardavėjas. 2019 m. birželio 30 d. „Baltpool“ biržoje užregistruoti 363 dalyviai: 112 pirkėjų ir 271 pardavėjas;

• sudarytų sandorių skaičius mažėjo nuo 3 151 iki 2 944, tačiau medienos skiedros buvo nupirkta 1,5 karto

daugiau, t. y. 279 884 tne. Tai sudaro apie 62 tūkst. skiedravežių;

• mažėjant biokuro kainai itin aktyviai prekiauta ilgalaikiais sandoriais ateinančiam šildymo sezonui – buvo sudaryti 142 sandoriai, o nupirktas biokuro kiekis sudarė 43 proc. per pirmąjj 2019 m. pusmetj suprekiauto kuro kiekio, t. y. 120 tūkst. tne.;

• Bendra vidutinė svertinė sudarytų sandorių kaina, lyginant su pernai atitinkamu laikotarpiu, mažėjo 15 proc.

iki siekė 148,57 EUR/tne.

Per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius „Baltpool“ biokuro biržoje Latvijoje, Estijoje, Suomijoje ir Danijoje:

• prisijungė šeši nauji dalyviai iš Latvijos: vienas pirkėjas ir 5 pardavėjai. Iš viso biržoje 2019 m. birželio 30 d.

buvo užregistruota 20 pirkėjų ir 44 pardavėjai iš Latvijos;

• prisijungė trys nauji dalyviai iš Estijos. Iš viso biržoje yra užsiregistravę du pirkėjai ir trys pardavėjai iš Estijos;

• Danijos karalystėje veikiančioje biokuro biržoje „Biomass Pool“, kuri sukurta naudojant „Baltpool“ prekybos platformos sistemą, pirmą 2019 m. pusmetj sudaryti šeši sandoriai, kurių bendra vertė siekė beveik 94 tūkst. Eur (696550 DKK). Danijos pirkėjai jsigijo 15 650 GJ (~380 tne) skiedros už vidutinę svertinę 44,51 DKK/GJ kainą (~250 EUR/tne).

Per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius „Baltpool“ šilumos aukciono duomenų valdymo sistemoje:

• užsiregistravo 56 dalyviai, iš kurių 13 dalyvių turi teisę šilumos aukcione ne tik parduoti bet ir pirkti šilumą;

• pateikta 486 pavedimai parduoti šilumą, siūlomas parduoti šilumos kiekis buvo 4,08 GWh.;

• šilumos aukcionuose supirktas šilumos kiekis buvo 2,9 GWh už 2,84 ct/kWh vidutinę svertinę kainą. Kadangi

„Baltpool“ šilumos duomenų valdymo sistemos administravimo darbus pradėjo vykdyti nuo 2018 m. gegužės, nėra duomenų palyginimui su tuo pačiu laikotarpiu pernai;

• sistemoje atlikti funkcinių langų „Šilumos aukcionai“, „Aukciono rezultatai“, „Deklaruoti duomenys“ atnaujinimai, kurie leidžia rinkos dalyviams patogiau bei efektyviau vertinti ir analizuoti jvykusių šilumos aukcionų rezultatus bei pokyčius rinkoje;

• jdiegta „Palyginamųjų sąnaudų“ apskaičiavimo funkcija, leidžianti šilumos pirkėjams, jvedus atitinkamus kintamuosius j šilumos duomenų valdymo sistemą, matyti apskaičiuotus koeficientus, turinčius jtakos atitinkamo palyginamosios kainos skaičiavimams, bei matyti bendrą apskaičiuota palyginamąją kainą šiltuoju bei šaltuoju metų sezonu.

Per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, „Baltpool“ elektroninėje medienos

pardavimo sistemoje, trumpalaikiuose aukcionuose:

• paskelbti 541 aukcionai, arba 50 proc. daugiau nei pernai;

• pasiūlytos medienos kiekis padidėjo 4,5 karto;

• sudaryta 74 proc. daugiau sandorių nei 2018 metais, kurių kiekis sudarė 193 626 m3;

• sandorių vertė padidėjo 43 proc. iki 7 548 986 Eur.;

• nupirkta pasiūlytos medienos dalis siekė 27 proc. (2018 metais - 69 proc.);

• 2019 metų biržėlio mėnesj „Baltpool Timber Spot Lithuania“ indekso vertė sumažėjo iki 37,15 Eur/m3, palyginti su 47,32 Eur/m3 ,tuo pačiu laikotarpiu pernai.

VIAP

Nuo 2019 m. balandžio 1 d. Lietuvoje pradėta taikyti VIAP kainos diferencijavimo schema. Daug elektros energijos naudojantys ūkio subjektai, sudarę sutartj su VIAP lėšų administratoriaus funkcijas vykdančia „Baltpool“ ir atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus, galės susigrąžinti 85 procentus per praėjusius kalendorinius metus sumokėtos VIAP kainos dalies, skirtos skatinti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą. Susigrąžintas VIAP lėšas elektros energijos vartotojai galės panaudoti energijos efektyvumo didinimo priemonių diegimui.

Iki 2019 m. liepos 1 d. daugiau nei keturiasdešimt Lietuvoje veikiančių stambių elektros energijos vartotojų pateikė prašymus susigražinti VIAP mokestj.

Svarbiausi „Baltpool“ veiklos rodikliai:

2019 m.

Sausis- Birželis

2018 m.

Sausis- Birželis

Pokytis

+/-

Proc.

Pajamos, tūkst. Eur 497 392 105 26,8%

EBITDA1, tūkst. Eur 161 111 50 45,0%

Grynasis pelnas, tūkst. Eur 131 103 28 27,2%

Turtas, tūkst. Eur 62 696 65 174* -2 478 -3,8%

Darbuotojų skaičius 14 13 1 7,7%

* Xxxxxxxx xxxxxxx 2018 m. gruodžio 31 d.

2. Misija, vizija, vertybės

Įgyvendindami vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos - lūkesčių laiške valdymo bendrovei EPSO-G keliamus tikslus, kuriame pažangią, skaidrią, efektyviai valdomą ir ilgalaikę naudą akcininkams teikiančią ateities energetikos jmonių grupę, užtikrinančią energijos tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvią energijos perdavimo sistemų ir rinkų platformų veiklą bei suteikiančią galimybę regiono vartotojams laisvai keistis energija ir gauti ją konkurencinga kaina visada, kai to reikia.

EPSO-G grupės kuriama vertė – saugi, tvari ir konkurencinga energetikos rinka. Saugi – energija perduodama saugiai ir patikimai.

Tvari – galimybė laisvai keistis energija ir gauti ją geriausia kaina, visada, kai to reikia.

Konkurencinga – atvira rinkos dalyviams rinktis.

EPSO-G vizija – efektyviai tarptautinėje erdvėje veikianti ateities energetikos grupė.

EPSO-G misija – užtikrinti bei kurti saugią, tvarią ir atvirą energetikos rinką, didinančią šalies ūkio konkurencingumą ir visuomenės gerovę.

Misijos jgyvendinimas, vizijos siekimas ir visa EPSO-G grupės veikla yra grindžiama pamatinėmis žmogiškosiomis ir profesinėmis vertybėmis: profesionalumu, bendradarbiavimu ir pažanga.

Profesionalumas - siekiame, kad kiekvienas darbuotojas grupėje būtų pripažintas ir galėtų augti kaip savo srities profesionalas. Suprantame profesinių žinių, praktinės patirties ir nuolatinio mokymosi svarbą grupės rezultatams ir veiklos tęstinumui užtikrinti.

Bendradarbiavimas - akcentuojame nuoširdų ir konstruktyvų bendradarbiavimą tarpusavyje, sudarantj sąlygas darniai siekti užsibrėžtų tikslų.

Pažanga - atvirumas naujoms veiklos praktikoms ir idėjoms skatina kurti, atsinaujinti, jgyvendinti prasmingus pokyčius bei veda mus j priekj.

Vertinimo sistema

2019 m. EPSO-G grupės jmonėse buvo taikoma vienodų vertybių, lyderystės principų ir jas atitinkančių elgsenų sistema.

Lyderystės princpų ir vertybinių elgsenų laikymasis buvo integruotas j kasmetinio vadovų ir darbuotojų veiklos vertinimo sistemą ir susietas su kintamos atlygio dalies dydžiu.

Vertybinės elgsenos jvertinimas ataskaitiniu laikotarpiu turėjo 20 proc. lyginamąjj svorj darbuotojo kintamo atlygio dydžiui už 2018 m. veiklos rezultatus.

2.1. VEIKLOS IR REGULIACINĖ APLINKA

EPSO-G jmonių grupės veiklą reikšmingai veikia bendros šalies ekonomikos tendencijos. Augant Lietuvos ekonomikai paprastai didėja elektros energijos ir dujų perdavimo paslaugų paklausa. Tai padeda išnaudoti energijos perdavimo infrastruktūrą efektyviau ir teikti paslaugas palankesne kaina šalies gyventojams ir verslui taip prisidedant prie ūkio konkurencingumo didinimo.

Preliminariu jverčiu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus jtaką, augo 4,0 proc. Spartesnj nei metų pradžioje prognozuotą ūkio augimą labiausiai skatino eksportas ir stipri vidaus paklausa.

Lietuvos bankas prognozuoja, kad antrąjj metų pusmetj ūkio augimas bus ne toks spartus, labiausiai dėl jtampos tarptautinėje aplinkoje. Nepaisant palankių ūkio raidos tendencijų, stebėtų per pirmus šešis šių metų mėnesius, šalies ūkio augimas 2019 m. sudarys 3,2 proc., o 2020 m. sulėtės iki 2,5 proc.

Šalies ekonomikai augant sparčiai nei prognozuota, elektros vartojimas Lietuvoje išliko stabilus - palyginti su tuo pačiu

laikotarpiu pernai pernai, galutinis elektros energijos vartojimas padidėjo 0,2 proc. (iki 5,518 TWh.).

Pramonės jmonės per pirmuosius šešis metų mėnesius elektros energijos suvartojo 2,5 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiau nei pernai tuo pačiu metu elektros naudojo transporto ir paslaugų sektoriai. Tačiau žemės ūkio sektoriaus ir gyventojų vartojimas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, buvo mažesnis atitinkamai 2,9 ir 3,0 proc.

Naujausiu „Litgrid“ vertinimu yra prognozuojama, kad dešimties metų perspektyvoje bendras elektros energijos suvartojimas augs vidutiniškai po 2 proc. per metus iki 14,63 TWh. 2028 metais, o galutinis vartojimas – iki 13,54 TWh. Rinkos sąlygos užtikrina, kad trūkstamus 500 megavatų galios Lietuva importuoja, tačiau, „Litgrid“ vertinimu nuo 2025

m. gali pradėti trūkti vietinių elektrinių galių sisteminėms paslaugoms. Todėl būtinos investicijos j naujas elektrines, kad elektros tiekimo sistema būtų pasirengusi augančiam elektros vartojimui.

Efektyvios ir konkurencingos elektros rinkos veikimas galimas tik esant nediskriminuojančioms elektros prekybos sąlygoms ES viduje, taigi svarbus aspektas – trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių pagamintos elektros poveikio eliminavimas, kuris leis užtikrinti visavertj vieningos ES vidaus rinkos veikimą.

Todėl 2019 m. buvo tęsiamas „Litgrid“ kompetencijoje esančių techninių priemonių, numatytų 2017 m. rugsėjo 13 d. LRV nutarimu Nr. 739 patvirtintų Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo nesaugios branduolinės elektrinės, kuri yra statoma Baltarusijos respublikoje ir kuri kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai, jgyvendinimo veiksmų plane, jgyvendinimas.

Dujų perdavimo sektoriuje per 2019 m. pirmąjj pusmetj reikšmingų verslo aplinkos pokyčių nejvyko. Dujų suvartojimas Lietuvoje palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai padidėjo dėl stabilaus vartojimo trąšų sektoriuje, kiek sumažėjo dujų perdavimo apimtis j gretimas perdavimo sistemas.

Griežtėjantys ES aplinkosaugos politikos reikalavimai, atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo energetikos sektoriuje skatinimas ir plėtra bei efektyvesnis energijos bei energijos išteklių naudojimas mažina gamtinių dujų vartojimą energetinėms reikmėms Lietuvoje vidutinės trukmės laikotarpiu. Nuo 2012 m. perduodamų dujų kiekis Lietuvos rinkos poreikiams sumažėjo 34 proc. Remiantis „Amber Grid“ prognozėmis, mažėjimo tendencija turėtų išlikti ir artimiausius porą metų, – didžiausią tam jtaką turėtų daryti naujų biokurą bei atliekas deginančių centralizuotos šilumos ūkyje pajėgumų atsiradimas (didžia dalimi – Vilniaus kogeneracinė elektrinė), o vėliau, pradedant 2021 m., dujų paklausa šalyje turėtų stabilizuotis.

Panašios gamtinių dujų paklausos mažėjimo tendencijos stebimos visame Baltijos šalių regione – Suomijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Nuo 2012 m. dujų paklausa šiame regione sumažėjo daugiau kaip 30 proc. Todėl labai svarbu užtikrinti efektyvią dujų verslo jmonių veiklą ir jgyvendinti regiono šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos) rinkų konsolidaciją, bei, jgyvendinus Lietuvos – Lenkijos dujų perdavmo sistemų sujungimo projektą GIPL, prijungti jas prie bendros ES dujų perdavimo sistemos. Nors ir mažėja bendri dujų suvartojimo kiekiai, dujos vis daugiau naudojamas kaip rezervinis ir balansuojantis kuras, tiek šilumos, tiek ir elektros gamybai. Taip pat statistika rodo, kad vis daugiau dujų Lietuvoje sunaudoja ir namų ūkiai. Todėl svarbu, kad būtų užtikrinami adekvatūs dujų perdavimo pajėgumai tokiems poreikiams tenkinti.

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje yra iškeltas tikslas – padidinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalj (jskaitant ir biometano bei kitų iš AEI pagamintų dujų) šalies bendrajame galutiniame energijos suvartojime: 2020 m. iki 30 proc., 2030 m. – 45 proc., o nuo 2050 m. – 80 proc., bei tais metais nebenaudoti gamtinių dujų elektros, šilumos ir vėsumos sektoriuose.

Europoje augant vėjo ir saulės elektros generacijai, gamtinės dujos padeda užtikrinti užtikrinti sistemų stabilumą ir tvarią generacijos iš atsinaujinančių išteklių plėtrą. Tikėtina kad tokj patj vaidmenj gamtinės dujos atliks ir mūsų

regione. Numatoma, kad Lietuvoje, kaip ir ES, energetikos sektoriuje gamtinės dujos išliks svarbiu energijos ištekliu pereinamuoju j mažai anglies dioksido j aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką laikotarpiu. 2020–2030 m. gamtinių dujų poreikis šalyje sieks apie 20 TWh, iš jų daugiau kaip 50 proc. sudarys dujų kaip žaliavos poreikis trąšų gamybos pramonėje.

2.2. Reguliacinė aplinka

EPSO-G grupės jmonių vykdomos elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo veiklos bei energijos išteklių ir dujų rinkų operatorių veiklos yra licencijuojamos. Licencijos suteikia išskirtines teises teikti perdavimo ir rinkų operatorių paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

EPSO-G jmonių grupei priklausantys elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo sistemų operatoriai yra vieninteliai Lietuvoje, galintys teikti šias paslaugas. Jie veikia natūralios monopolijos sąlygomis, todėl jų vykdomų veiklų kainos yra valstybės reguliuojamos. EPSO-G grupei priklausančių energijos išteklių ir dujų rinkos operatorių nustatomi prekybos biržose jkainiai yra derinami su reguliuojančia institucija.

Reguliavimo funkciją ir licencijuojamos veiklos vykdymo priežiūrą Lietuvoje atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri nuo 2019 m. liepos 1 d. po reorganizacijos ir sujungimo su Valtybine energetikos inspekcija pakeitė institucijos pavadinimą -„Valstybinė energetikos reguliavimo taryba“ (toliau – Taryba arba VERT).

Nuo reguliuojančios institucijos priimamų sprendimų tiesiogiai priklauso reguliuojamų EPSO-G grupės jmonių finansiniai rezultatai, skiriamos lėšos būtinoms veiklos sąnaudoms, investicijoms elektros ir dujų perdavimo sistemų patikimumui užtikrinti, taip pat galimybės strateginius projektus finansuoti nuosavomis ar skolintomis lėšomis.

Elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo kainos reguliuojamos nustatant viršutines kainų ir (ar) pajamų ribas. Leidžiamą pajamų lygj sudaro pagrjstos būtinosios sąnaudos, jskaitant protingumo kriterijų atitinkančią investicijų grąžą. Konkrečias paslaugų kainas, neviršijančias nustatytų viršutinių ribų, nustato paslaugų teikėjai.

Elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainų ir (ar) pajamų viršutinės ribos nustatomos penkerių metų reguliavimo periodui, jos gali būti koreguojamos kai yra vieno ar kelių veiksnių, kuriais remiantis buvo nustatytos, reikšmingų pokyčių, jskaitant paslaugų apimties, infliacijos, mokesčių, kitų objektyvių, nuo bendrovės nepriklausančių veiksnių. Elektros energijos perdavimo kainų viršutinės ribos gali būti koreguojamos ne dažniau kaip du kartus per metus, gamtinių dujų - vieną kartą per metus.

2018 m. pabaigoje buvo pakoreguota elektros energijos perdavimo paslaugos kainos viršutinė riba 2019 metams, o gamtinių dujų perdavimo pajamų lygio ir kainos viršutinė riba buvo nustatyta naujam 2019-2023 m. reguliavimo periodui.

Pažymėtina, kad 2018 m. pabaigoje koreguojant elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ viršutinę ribą 2019 metams, Taryba, vertindama bendrovei nustatytos investicijų grąžos viršijimą už 2016−2017 metus, bendrovės faktinius kapitalo kaštus šiuo laikotarpiu jvertino istorine verte ir netaikė Komisijos patvirtinto ilgo laikotarpio vidutinio padidėjimo sąnaudų (angliškai „long run average incremental costs“ - LRAIC) modelio, kuris numato, kad optimizuoto turto kapitalo kaštai vertinami atstatomąja verte ir būtent atsižvelgiant j šj modelj buvo nustatytas leistinas šiuo laikotarpiu kapitalo kaštų dydis. Šis VERT sprendimas turėjo jtakos prielaidų, kuriomis vadovaujantis skaičiuojami jmonės ateities srautai, pokyčiams, atitinkamai turto vertinimo rezultate buvo fiksuojamas turto vertės sumažėjimas.

Esminis pokytis, turintis jtakos gamtinių dujų perdavimo pajamų lygiui – VERT sprendimu žymiai sumažinta AB „Amber grid“ investicijų grąžos norma, taikoma reguliuojamoje veikloje naudojamo turto vertei, kuri nuo 7,09 proc. sumažėjo iki 3,3 procentų. Pagal Tarybos patvirtintą Investicijų grąžos normos nustatymo metodiką, naujajame reguliavimo periode investicijų grąžos norma bus koreguojama kasmet, atsižvelgiant j Bendrovės faktinius skolinimosi kaštus. Dėl šių priežasčių buvo vertinama jtaka ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus Amber Grid turto vertei.

Pažymėtina, kad fiziškai turto kiekis ir jo savybės nepakito, o vertės mažėjimas atspindi tik pajamų uždirbimo potencialo vertinimą remiantis konservatyviomis priemonėmis.

Po kelis metus iš eilės sekusio EPSO-G grupės jmonių teikiamų reguliuojamų perdavimo paslaugų kainų mažėjimo, nuo 2019 m. sausio 1 d. taikomos didesnės elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo kainos.

Vidutinė elektros energijos perdavimo kaina dėl objektyvių priežasčių - servitutų kompensacijų, auto-transformatorių perkėlimo sąnaudų bei išaugus energijos kainai didėjančių energijos pirkimo kaštų savoms reikmėms ir sąnaudoms technologiniuose jrenginiuose padengti, padidėjo 6,3 proc. iki 0,658 ct/kWh.

Vidutinė ilgalaikių gamtinių dujų perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams padidėjo 3,5 proc. iki 1,17 Eur/MWh. Dėl veiklos efektyvumo didinimo, modernių tinklo priežiūros technologijų taikymo bei išankstinio dalies leidžiamųjų pajamų lygmens priskyrimo trumpalaikėms paslaugoms, vidutinė ilgalaikių perdavimo paslaugų kaina nesiekia Tarybos nustatytos ribos.

Svarbu pažymėti, kad 2018 metais Lietuvos vartotojams taikoma gamtinių dujų perdavimo paslaugų kaina buvo papildomai sumažinta Tarybai jvertinus ankstesnių kelerių metų bendrovės uždirbtas papildomas pajamas bei investicijų grąžą. Nevertinant šios 2018 m. pritaikytos vienkartinės reguliacinės korekcijos, gamtinių dujų perdavimo kainos Lietuvos vartotojams mažėjo trečius metus iš eilės.

Įgyvendinant 2017 m. kovo 16 d. Europos Komisijos Reglamento (ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (TAR NC) nuostatas, Taryba, anksčiau nei jprastai, 2019 m. birželio 10

d. nustatė „Amber Grid“ gamtinių dujų transportavimo gamtinių dujų perdavimo sistema paslaugų pajamų viršutinę ribą, galiosiančią nuo 2020 m. sausio 1 d. – 36,1 mln. eurų per metus. Iki spalio mėn. „Amber Grid“ turi nustatyti konkrečias naudojimosi „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistemos infrastruktūra kainas, galiosiančias nuo 2020

m. sausio 1 d., neviršijant šios pajamų viršutinės ribos.

Taip pat, 2020 m. naudojimose gamtinių dujų perdavimo infrastruktūra kainoms nustatyti visa apimtimi bus taikomas 2017 m. kovo 16 d. Europos Komisijos Reglamentas (ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (TAR NC).

Elektros energijos perdavimo pajamų ir kainų viršutinis lygis bus koreguojamas ir nustatytos diferencijuotos elektros energijos perdavimo kainos 2020 metams, kaip jprasta, iki spalio 31 d.

3. STRATEGIJA IR TIKSLAI

3.1. Strategijos kryptys

2019 m. pirmąjj pusmetj EPSO-G grupės strateginės kryptys nesikeitė. Toliau buvo tęsiamas 2017 m. patvirtintos ir 2018

m. atnaujintos strategijos tikslų jgyvendinimas telkiant dėmesj keturioms veiklos kryptims. Tai regioninės veiklos vystymas ir strateginių projektų sėkmės užtikrinimas, tvarus jmonių grupės augimas ir ilgalaikė nauda akcininkams, efektyvi veikla ir inovacijos bei kuriančios ir pažangos organizacijos sukūrimas.

3.2. Strategijos tikslai ir jų įgyvendinimas

EPSO-G strateginių krypčių jgyvendinimui yra keliami akcininko lūkesčių laiške suformuluoti tikslai. Laiške nurodyti jmonių grupės veiklos vertinimo rodikliai, atskaitomybė bei akcininkui svarbios užduotys. Akcininko lūkesčių laiškas yra skelbiamas EPSO-G tinklalapyje „Tikslai ir atskaitomybė“ skiltyje.

Strateginių projektų jgyvendinimas

EPSO-G grupė elektros ir gamtinių dujų sektoriuje jgyvendina strateginius energetikos projektus, nuo kurių sėkmės

priklauso Lietuvos ir Baltijos regiono energetikos bei geopolitinė perspektyva bei verslo konkurencingumas.

Siekiant svarbiausio tikslo - integracijos j bendrą Europos energetikos sistemą, elektros ir gamtinių dujų sektoriuose jgyvendinami reikšmingi projektai:

• Baltijos šalių sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais - pagrindinis tikslas yra iki 2025 m. pritaikyti Europos sąjungos teisinę bazę elektros rinkos, elektros sistemos valdymo ir plėtros srityse, bei eliminuoti politizuojamą ir diskriminuojančią sistemos valdymo praktiką. Baltijos šalių sinchroninis darbas su KET yra svarbus tiek politiniais, tiek techniniais aspektais: sistemos valdymas pagal nediskriminuojančius, su kitais PSO suderintus principus, atitinkančius ES trečiojo energetikos dokumentų paketo reikalavimus; lygiavertės konkurencijos su trečiosiomis šalimis elektros rinkoje galimybės; sąlygos prekiauti ir užsitikrinti elektros energijos rezervus bendroje Europos rinkoje; decentralizuotas, pagal elektrinių technologines galimybes vykdomas dažnio reguliavimas, kuris užtikrins didesnj Baltijos šalių EES savarankiškumą.

• Dujotiekio tarp Lenkijos ir Lietuvos statyba (GIPL) - tai gamtinių dujų infrastruktūra, sujungsianti Lenkijos bei Lietuvos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bei Suomijos gamtinių dujų perdavimo sistemas su Europos Sąjungos (ES) sistema. Gamtinės dujos jungtimi galės tekėti abiem kryptimis. GIPL dujotiekis drieksis nuo Jauniūnų dujų kompresorių stoties (DKS) Širvintų rajone iki Holovčycių DKS Lenkijos pusėje. Planuojama jungtj tarp Lenkijos ir Lietuvos nutiesti iki 2021 m. pabaigos.

Abu projektus Europos Komisija yra pripažinusi Europai svarbiais projektais (angl. Projects of Common Interest, PCI).

Išsami informacijs apie šiuos projektus bei jų jgyvendinimo pažangą pateikta 3.4 skyriuje „Reikšmingų infrastruktūros projektų santrauką“.

Rinkų plėtra

Bendra Baltijos šalių dujų rinka yra strateginis Lietuvos interesas. Tai svarbu siekiant mažinti su iki šiol stebėtu mažėjančiu dujų perdavimo infrastruktūros naudojimo lygiu susijusią riziką.

Nors, nepasiekus susitarimo su Latvija ir Estija dėl tarpoperatorinio pajamų kompensavimo mechanizmo (ITC), atitinkančio Lietuvos vartotojų interesus, 2018 metų pabaigoje Regioninėje dujų rinkos sukūrimo darbo grupėje buvo nuspręsta, kad bendrą zoną nuo 2020 m. formuos Latvija ir Estija, vėliau prisijungs Suomija, 2019 m. buvo tęsiamos derybos dėl specialių Lietuvos dalyvavimo bendroje rinkoje sąlygų pagal formulę „3+1“ bei Lietuvos jsitraukimo j bendrą rinką naujo grafiko. Lietuva kryptingai siekia integracijos j bendrą Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinką, tačiau nuosekliai laikosi pozicijos, kad integracija turi vykti visoms šalims naudingomis sąlygomis.

2019 m. kovo mėn. buvo paskelbta vieša konsultacija dėl Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų kainų nustatymo metodikos (pagal 2017 m. kovo 16 d. Europos Komisijos Reglamento (ES) 2017/460, kuriuo nustatomas suderintos gamtinių dujų perdavimo tarifų struktūros tinklo kodeksas (TAR NC), reikalavimus), kur viešai paskelbtas Lietuvos pasiūlymas siekiant integracijos: i) taikyti nulinę kainą dujų jungtyje su Latvija (tiek iš Lietuvos, tiek iš Latvijos pusės). ii) dujų jleidimo taške pasienyje su Baltarusija kainas suvienodinti su regioninių partnerių Latvijos, Estijos ir Suomijos numatoma taikyti dujų jleidimo kaina. iii) taikyti 75 proc. nuolaidą kainai Klaipėdos SGD terminalo dujų jleidimo taške. Bendradarbiaujant gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriams ir reguliuojančioms institucijoms ataskaitiniu laikotarpiu toliau buvo tęsiamas pozicijų derinimas siekiant rasti visoms šalims priimtinus sprendimus.

„Xxxxx Xxxx“ patronuojamos GET Baltic gamtinių dujų birža de facto tapo regionine, kai kartu su Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriais jgyvendino pirmąjj inovatyvų sprendimą - prekybos modelj, kuriuo buvo integruotos nacionalinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos gamtinių dujų rinkos.

2019 m. pirmąjj pusmetj GET Baltic aktyviai veikė, siekiant jgyvendinti startegijoje numatytą dar vieną gamtinių dujų rinkai svarbų žingsnj - plėsti veiklos geografines ribas j kitas Šiaurės Europos šalis ir nuo 2020 m. sausio 1 d. jsteigti naują prekybos aikštelę Suomijoje, taip prisidedant prie didesnės Suomijos ir Baltijos šalių dujų rinkų integracijos. Suomijos dujų rinkos dalyviams GET Baltic pasiūlys galimybę prekiauti trumpalaikių ir ilgalaikių sandorių rinkose, taip pat pasinaudoti netiesioginių pajėgumų paskirstymo modeliu, kuris veikia kaip integruotos prekybos modelis. Tai prisidės prie kainų konvergencijos regione bei palengvins tarpvalstybinę prekybą tarp Suomijos ir Baltijos šalių dujų rinkų. Registraciją Suomijos prekybos aikštelėje numatoma pradėti rugsėjo mėnesj.

„Baltpool“, tapusi Lietuvos biokuro prekybos centru, užtikrinančiu biokuro tiekimo stabilumą konkurencine kaina, jtraukiančiu j tiekimo grandinę ir smulkiuosius biokuro tiekėjus, taip skatinančiu tvarią biokuro rinkos plėtrą, adaptavusi prie konkrečios šalies poreikių rinkos platformą ir jau pradėjusi veiklą regioninėje rinkoje - sukūrusi visas sąlygas naudotis biržos platforma paslaugomis Latvijos, Danijos, Estijos ir Suomijos rinkos dalyviams, tęsia geografinę plėtrą ir pristato biržos galimybes ir naudas Švedijos ir Lenkijos suinteresuotoms šalims.

Pradėti vykdyti šilumos aukcionai ir prekyba apvaliąją mediena. Sukurtas ir pradėtas skelbti medienos skiedrų kainų indeksas BALTPOOL WOOD CHIPS SPOT LITHUANIA (BWCS Lithuania). Jis yra skirtas rinkos dalyviams objektyviai jvertinti esamą situaciją rinkoje ir stebėti biokuro kainos pokyčius bei tendencijas. Indekso reikšmė jau tapo patogia priemone dvišalių kontraktų ir jmonių vidaus sandorių kainodarai, rinkos tyrimams ir kt. Šia linkme žengiama ir medienos rinkoje.

Efektyvios ir kokybiškos paslaugos

Didžiausią naudą Lietuvos energijos vartotojams energijos perdavimo sistemos operatoriai suteikia sukurdami palankias sąlygas energijos perdavimui j rinką iš jvairių šaltinių. Tinkamos infrastruktūros ir aiškių pasinaudojimo ja taisyklių sukūrimas atveria vartotojams galimybę paprastai ir patogiai keistis energija.

Atsižvelgiant j tai, keliamas tikslas sukurti veikiančias harmonizuotas pasinaudojimo gamtinių dujų perdavimo sistema sąlygas Baltijos šalyse 2020 m., elektros sektoriuje užtikrinti tarpsisteminių jungčių prieinamumą (be trečiųjų šalių poveikio) ≥ 90 proc.. Taip pat, norint užtikrinti Lietuvos generacijos adekvatumą Lietuvoje, bendradarbiaujant su atsakingomis institucijomis, siekiama, sukurti galios rinkos mechanizmus, kurie skatintų subalansuotas investicijas j patikimai prieinamos vietinės generacijos vystymą ir (ar) esamos išlaikymą.

Kaip minėta aukščiau, Lietuva, siekdama regioninės rinkos integracijos, 2019 m. kovo mėn. paskelbtoje viešoje konsultacijoje dėl Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų kainų nustatymo metodikos, pateikė siūlymą suinteresuotoms šalims, kuriuo sudaromos palankios sąlygos gamtinių dujų perdavimui j j kaimyninių šalių rinkas ir iš jų, taip pat priėjimui prie alternatyvaus dujų šaltinio – SGD terminalo.

Atlikus elektros energijos jungties su Švedija „Nord Balt“ movų keitimo remonto darbus, 2019 m. ši jungtis veikė stabiliai ir jau pirmąjj 2019 pusmetj buvo užtikrintas 100 proc. prieinamumas rinkai. Jungties su Lenkija „LitPol Link“ prieinamumas dėl atliekamų planinių darbų buvo 96,1 proc. ir atitiko keliamą tikslą

Elektros perdavimo sistemos operatorius vertina Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumą.

Atsižvelgiant j šio vertinimo rezultatus, Lietuvoje jgyvedinamas projektas, kurio tikslas - sukurti ir taikyti pajėgumų mechanizmą, kuris užtikrintų skaidrią, technologiškai neutralią ir konkurencija pagrjstą sistemą, kurios pagalba valstybė skatintų nepertraukiamai prieinamos, lanksčios ir greitai aktyvuojamos elektros energijos gamybos, kaupimo ir reguliavimo apkrova pajėgumus, būtinus užtikrinti patikimą elektros energijos tiekimą šalyje po 2025 m.

Šio projekto apimtyje 2019 m. parengta Ilgalaikio galių mechanizmo sukūrimo Lietuvoje koncepciją, kuri turėtų tapti pagrindu kuriant pajėgumų mechanizmą Lietuvoje.

Tvarus augimas ir ilgalaikė nauda

Tvaraus jmonių grupės augimo ir ilgalaikės naudos akcininkams užtikrinimo kryptyje numatytas finansinis tikslas - nuosavo kapitalo grąžos rodiklis. Jis parodo kaip efektyviai EPSO-G grupės veikloje naudojamas akcininkų investuotas kapitalas.

EPSO-G grupės finansinis tikslas suformuotas atsižvelgiant j tai, kad grupės veikla tiesiogiai priklauso nuo reguliavimo principų bei valstybės interesus užtikrinančių strateginių infrastruktūros projektų jgyvendinimo.

Siekiama, kad EPSO-G vidutinė nuosavo kapitalo grąža būtų didesnė nei Lietuvos vyriausybės keliamas tikslas 2019- 2021 m. laikotarpiui – 5,7 procento. Šis rodiklis yra mažesnis, palyginti su praėjusiam trijų metų laikotarpiui nustatyta 8,8 proc. grąža. Tokiam sprendimui didžiausios jtakos turėjo Tarybos taikomi reguliavimo principai, kuriais siekiama nustatyti būtinosiomis sąnaudomis, taip pat ir investicijų grąža, pagrjstas kainas vartotojams ir kurti sąlygas didesniam šalies ūkio konkurencingumui.

Efektyvus veiklos ir procesų valdymas

Efektyvus ir vienodais principais pagrjstas veiklos ir finansų valdymas Grupės lygiu užtikrinamas diegiant vienodas veiklos ir finansų valdymo praktikas. Įgyvendinant gerosios valdysenos sistemą, Grupėje taikoma korporatyvinio valdymo politika. Tai vienas svarbiausių grupės dokumentų, jtvirtinantis bendrą gerosios valdysenos praktiką, kuri remiasi bendradarbiavimu bei sprendimų priėmimo procesų aiškumu ir skaidrumu.

EPSO-G dokumentai, nustatantys pagrindinius integruoto veiklos ir finansų valdymo principus jmonių grupėje, kiti dokumentai arba jų santraukos skelbiami EPSO-G internetinėje svetainėje: xxx.xxxxx.xx „Veiklos politikos“ skiltyje.

Siekiant didinti valdymo bendrovės kuriamą vertę Grupės bendrovėms ir akcininkui, nustačius prioritetines funkcines sritis ir paskyrus Grupės ir bendrovių funkcinių sričių kuratorius, Grupėje tęsiamas funkcinio kuravimo modelio jgyvendinimas.

Svarbu pažymėti, kad nuo 2019 m. EPSO-G grupėje buvo skiriamas padidintas dėmesj inovatyviems sprendimams, kurie prisideda prie Grupės veiklos efektyvumo didinimo bei iššūkių, susijusių su veiklos aplinkos pokyčiais, suvaldymo.

2019 m. pirmoje pusėje inicijuotas projektas, kurio apimtyje bus analizuojami 2020-2050 metų Lietuvos elektros energetikos sistemos raidos ir elektros rinkos scenarijai pagal nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus bei jvertintos jgyvendinimo galimybės, taip pat atliekama Power to Gas (P2G) ir vandenilio technologijų pritaikymo Lietuvoje galimybių analizė.

Siekiant efektyviai ir tvariai vykdyti grupei iš Energijos vartojimo efektyvumo jstatymo kylančius energijos vartojimo efektyvumo Lietuvoje didinimo tikslus, 2017 m. spalj EPSO-G grupės jmonės ir Energetikos ministerija pasirašė susitarimą dėl veiksmų ir priemonių, padėsiančių šalies vartotojams sutaupyti 269 GWh (0,27 TWh) energijos. 2018 m. buvo jvertinta, kad Grupės jmonėms nustatyti sutaupymai yra pasiekti, todėl analizuojamos galimos energijos vartojimo efektyvumo kryptys nuo 2020 m.

Efektyvus ir saugus technologinio turto ir investicijų valdymas

EPSO-G grupės tikslas technologinj turtą bei investicijas valdyti efektyviai ir racionaliai. Grupės jmonėse, valdančiose technologinj turtą – „Amber Grid“ ir „Litgrid“ taikoma bendrai sutartus vienodus turto valdymo principus nustatanti Grupės Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo politika. Politikoje taip pat nustatyti investicijų vertinimo principai bei numatyta, kad visiems investicijų projektams privalo būti parengti kaštų naudos analize paremti pagrindimai.

Greitai reaguojanti j besikeičiančią aplinką jmonių grupė ir energetikos kompetencijų centras

Greitas, kokybiškas sprendimų priėmimas ir reagavimas j besikeičiančią aplinką – tai, kas lemia užsibrėžtų strateginių tikslų jgyvendinimo sėkmę. EPSO-G grupės jmonėse dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai, sukaupta tarptautinių projektų jgyvendinimo praktinė patirtis.

EPSO-G grupėje žmogiškųjų išteklių valdymo strategija ataskaitiniu laikotarpiu buvo nukreipta j kompetencijų išlaikymą, vystymą ir naujų pritraukimą.

.2019 m. buvo tęsiamas kompetencijų vertinimo modelio diegimas ne tik Valdymo bendrovėje, bet ir kitose Grupės jmonėse. Taip pat siekiant nustatyti aiškias Grupės darbuotojų augimo kryptis ir sritis rengiama Grupės mokymų politika.

Skaidri, patikima ir darnaus vystymosi principų besilaikanti organizacija

Aukščiausių profesinės etikos standartų laikymasis, nuolatinis visuomenės informavimas apie vykdomus strateginius projektus, rinkos tendencijas, teikiamas paslaugas, finansinius rezultatus - rodikliai, parodantys, kad organizacija yra atskaitinga, atvira ir patikima.

Tam Grupėje vadovaujamasi EPSO-G grupės jmonių skaidrumo ir komunikacijos politika, akcentuojanti atskaitingumą interesų turėtojams. Grupės komunikacijos strategijoje pasiskirstyta atsakomybėmis ir numatytas komunikacijos periodiškumas, turinys bei atsakingi asmenys.

EPSO-G – energetikos jmonių grupė didelę reikšmę teikia atsakomybei visuomenei ir aplinkai, kurioje veikiama, todėl nuolatos vertina vykdomų veiklų poveikj aplinkai, taikomos taršos prevencijos priemonės, ne tik racionaliai naudojant būtinuosius materialinius išteklius, bet ir ugdant darbuotojų kompetencijas bei atsakingą požiūrj j savo darbą, aplinkos apsaugą ir skatina dalintis sukaupta patirtimi tarp Grupės jmonių.

Vadovaujamasi patvirtinta Socialinės atsakomybės politika, kuria remiantis periodiškai rengiamos ir viešai skelbiamos Grupės socialinės atsakomybės pažangos ataskaitos.

Siekiant užtikrinti korporacinės socialinės atsakomybės sistemą, 2019 m. dėmesys skiriamas sukurtos kontrolės sistemos analizei ir jvertinimui bei atitikties valdymo modelio sukūrimui.

3.3 Veiklos ir finansiniai tikslai

Remiantis EPSO-G strategijoje patvirtintomis kryptimis, valdyba valdymo bendrovei iškėlė šiuos 2019 m. veiklos tikslus.

Bendrovei keliami veiklos finansiniai ir nefinansiniai tikslai yra tapatūs EPSO-G generalinio direktoriaus tikslams. Už nustatytų tikslų jgyvendinimą generalinis direktorius yra atskaitingas valdybai.

Valdymo bendrovės valdyba kiekvienais metais atlieka tikslų pasiekimo jvertinimą. Jo rezultatas lemia kintamos atlygio dalies dydj, neviršijantj atlygio politikoje nustatytos proporcijos.

2019 m. EPSO-G centralizuoto vidaus audito padalinys atliko visų Grupės jmonių 2018 m. veiklos tikslų jgyvendinimo patikimumo jvertinimą. Išvados buvo pateiktos tikrintų jmonių vadovybei bei valdyboms, taip pat EPSO-G valdybai bei Audito komitetui. Konstatuota, kad EPSO-G valdymo bendrovei iškleti tikslai 2018 m. buvo jvykdyti 96 proc.

3.4 Reikšmingų infrastruktūros projektų santrauka

Elektros energetikos sistemos sujungimas sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos tinklais

Dėl istorinių priežasčių Lietuvos elektros energetikos sistema veikia sinchroniškai su IPS/UPS sistema, kuri jungia Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos (BRELL) sistemas. Baltijos šalių elektros energetikos sistemos dažnj centralizuotai valdo ir koordinuoja dispečerinė Maskvoje.

Dėl to, būdamos Europos Sąjungos narėmis, Lietuva, Latvija ir Estija siekia sujungti šalių elektros sistemas dirbti vienu

dažniu su kontinentinės Europos tinklais, tapti savarankiška decentralizuotos Europos elektros sistemos dalimi ir pereiti prie skaidrių ir prognozuojamų elektros perdavimo sistemos valdymo standartų.

Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. priimtu jstatymu iškeltas strateginis uždavinys - perorientuoti šalies elektros energetikos sistemą sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos elektros tinklais.

Lietuvos elektros energetikos sistemos integravimas j Europos elektros infrastruktūrą ir bendrą elektros rinką, užtikrinant sistemos valdymo savarankiškumą yra vienas svarbiausių patronuojamos jmonės „Litgrid“ tikslų. Jo jgyvendinimui itin svarbus nacionalinių ir

tarptautinių interesų supratimas, suderinimas bei koordinavimas. Sinchroniškas darbas su kontinentinės Europos tinklais užtikrins:

• energetikos sistemų patikimą darbą ir saugų elektros perdavimą;

• tarpusavyje derinamus veiksmus prižiūrint jrenginius ir planuojant tinklo plėtrą;

• bendras energetikos sistemų valdymo taisykles ‒ tinklų kodeksus, kurie vienodai bus taikomi visose Europos Sąjungos valstybėse;

• elektros prieinamumą iš Vakarų Europos energetikos sistemų.

Svarbūs jvykiai per ataskaitinj laikotarpj:

• 2019 m. gegužės 29 d. jsigaliojo prisijungimo prie Europos elektros tinklų sutartis - trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir palaikančių šalių ENTSO-E elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartj ir gavo technines prisijungimo sąlygas, kurias jgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi iki 2025

m. Prisijungimo sutartis apibrėžia šalių teises ir pareigas užtikrinant, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai atitiks keliamus reikalavimus ir prisiimtus jsipareigojimus. Sutartis bus jgyvendinama pagal prisijungimo sąlygų katalogą. Tai 409 punktų techninių ir praktinių veiklos standartų bei rodiklių sąvadas, kuriuos jgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija prisijungs ir dirbs vienu dažniu su žemyninės Europos elektros tinklais. Pasirašymo metu Lietuvos elektros energetikos sistema atitiko apie 40 proc. (169) iš prisijungimo priemonių kataloge nurodytų priemonių.

• 2019 m. birželio 13 dieną Xxxxxx priėmė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos tinklais darbui sinchroniniu režimu jstatymą bei susijusius teisės aktus. Juose numatomos pagrindinės sinchronizacijos proceso organizavimo bei jgyvendinimo sąlygos. Įstatymas taip pat numato, kad sinchronizacijos projektui ir su juo susijusiems infrastruktūros projektams bus suteiktas ypatingos valstybinės svarbos projekto statusas. Tai leis sparčiau vykdyti teritorijų planavimo procedūras su sinchronizacija susijusiuose projektuose, nustatyti servitutus bei operatyviai atlikti poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Kompetentingos institucijos jpareigojamos su sinchronizacija susijusiems projektams išduoti leidimus, suderinti projektus bei atlikti kitas procedūras per trumpesnj laiką.

• 2019 m. birželio 20 d. Pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais jgyvendinimo. Susitarimu patvirtintas tęstinis trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos politinis jsipareigojimas strateginiam Baltijos šalių energetinio saugumo projektui. Sutarta, kad, projekto jgyvendinimas bus prižiūrimas ir koordinuojamas aukščiausiu politiniu ir techniniu lygiu, siekiant kryptingai ir sutartais terminais atlikti numatytus būtinus darbus iki 2025 metų. Politiniame susitarime numatyta, kad Europos Komisijos vadovaujama BEMIP aukšto lygio grupė prižiūrės, kaip vyksta projekto praktinis jgyvendinimas ir užtikrins, kad būtų laikomasi sutarto darbų kalendoriaus, jgyvendinant prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų sutarties projektus.

• 2019 m. gegužės 19 d. „Litgrid“ pranešė, kad atliktas dalies Lietuvos elektros sistemos ir generatorių izoliuoto darbo bandymas jvyko sklandžiai pagal iš anksto numatytą planą: sistema veikė patikimai. Bandymo metu patikrintos jungčių galimybės veikti kartu dažnio valdymo palaikymo režimu kartu su generatoriais. Pagal suplanuotą scenarijų j savarankiškas „salas“ buvo išskirta Kauno termofikacinė elektrinė, dalis Mažeikių elektrinės, Kauno HE, Kruonio HAE, Lietuvos elektrinės 9 blokas ir nuolatinės srovės keitikliai „Nord Balt“ ir

„LitPol Link“. Šias zonas atjungus nuo BRELL sistemos išbandytos generatorių galimybės kartu su nuolatinės srovės keitikliais valdyti izoliuotos sistemos dalies dažnj. Likusi – didžioji dalis – Lietuvos energetikos sistemos funkcionavo BRELL žiede, o išskirtosios dalys su ja sklandžiai sinchronizuotos.

Investicijos:

Projekto vertė, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus, trims Baltijos šalims gali siekti iki 1 500 mln. Eur. Šis projektas yra jtrauktas j Europos Komisijos trečiąjj Bendrojo intereso projektų sąrašą. Planuojama, kad projektas bus jgyvendinamas trimis etapais.

Bendra trijų Baltijos šalių pirmojo etapo investicijų vertė sieks 432,55 mln. eurų, iš jų 167 mln. eurų - Lietuvos elektros energetikos sistemos atnaujinimui ir sustiprinimui. 2019 m. pirmajam investicijų etapui ES Lietuvai skyrė 125 mln. eurų, arba 75 proc. reikiamos sumos.

Pirmajame etape Lietuvos ir ES lėšomis bus finasuojami šie sinchronizacijai svarbūs projektai:

• Nauja 330 kV linija Vilnius (LT) - Neris (LT).

• Nauji 400/330 kV autotransformatoriai Alytuje (LT).

• Nauja 330 kV Mūšos (LT) skirstykla.

• 330 kV linijos Klaipėda (LT) - Bitėnai (LT) rekonstrukcija.

• 330 kV linijos Bitėnai (LT) - Jurbarkas (LT) rekonstrukcija.

• Nauja 330 kV linija Kruonio HAE (LT) – Jurbarkas (LT).

• 330 kV elektros perdavimo oro linijos nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus rekonstrukcija.

• Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo ir paruošimo sinchroniniam darbui su

kontinentinės Europos energetikos sistema.

2019 m. ruošiant Lietuvos energetikos tinklus sinchroniniam darbui su KET, buvo vykdomi elektros perdavimo mazgų pertvarkymo darbai bei inicijuoti naujų projektų parengiamieji darbai:

• „Litgrid“ vykdo 330 kV elektros perdavimo oro linijos nuo Lietuvos elektrinės iki Vilniaus rekonstrukcijos projektą. Vykdant rekonstrukcijos darbus esamoje oro linijoje bus sumontuota papildoma elektros grandis. Šis projektas reikalingas siekiant užtikrinti patikimą elektros tiekimą sparčiai augančio Vilniaus miesto gyventojams ir verslui. Rangos sutartis pasirašyta su viešo pirkimo laimėtoju, UAB „Žilinkis ir Co.“ Sutarties vertė 17,99 mln. eurų be PVM. Rekonstrukcijos darbus numatoma baigti 2020 metų pabaigoje. Šiam projektui iš ES struktūrinių fondų skirta finansuoti iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

• „Litgrid“ jgyvendina Šiaurės rytų Lietuvos elektros perdavimo tinklo optimizavimo ir paruošimo sinchroniniam darbui su kontinentinės Europos energetikos sistema projektą, kurio metu bus rekonstruotos dvi 330 kV transformatorių pastotės Ignalinoje ir Utenoje, o valdomas 330 kV šuntinis reaktorius iš Ignalinos pastotės bus perkeltas j 330 kV skirstyklą Elektrėnuose. Taip pat bus demontuota galingiausia 750 kV aukštos jtampos

linija, jungianti Ignalinos AE pastotę su Baltarusija. Šiam valstybei svarbiam ekonominiam projektui iš ES struktūrinių fondų skirta 10,8 mln. eurų, tai yra finansuojama 45 proc. projektų vertės. Projekto metu bus jdiegta pažangi infrastruktūra, kuri užtikrins patikimą elektros energijos perdavimą ir aukštesnę paslaugų kokybę tiek esamiems, tieks naujiems elektros tinklo naudotojams Visagino ir Utenos rajono savivaldybėse. Numatyta, kad elektros perdavimo sistemos mazgo rekonstrukcija Šiaurės rytų Lietuvoje truks ketverius metus ir bus užbaigta ne vėliau kaip 2021 m. pavasarj. Visa projekto vertė 23,9 mln. eurų be PVM, o projektą jgyvendina ūkio subjektų grupė AB „Kauno tiltai“, ABB OY ir ABB AS.

• 2019 m. gegužės mėn. pasirašyta sutartis dėl 330 kV elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris teritorijų planavimo dokumento ir PAV vertinimo ataskaitos parengimo su UAB „Ardynas“.

2018 m. gruodžio 21 d. Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatoriai susitarė dėl naujos jūrinės jungties projekto jgyvendinimo. LITGRID ir „PSE“ vadovai pasirašė susitarimą, kuriuo jsipareigoja pradėti naujo Lietuvos ir Lenkijos jūrinio aukštos jtampos nuolatinės srovės kabelio tiesimo projekto parengiamojo etapo darbus. Naująją jūrinę jungtj Lietuvos ir Lenkijos atstovai nusprendė pavadinti „Haxxxxx Xxxx“ vardu. Ataskaitiniu laikotarpiu vyko parengiamieji veiksmai, kuriais remiantis bus priimti sprendimai dėl investavimo, paskelbta viešųjų pirkimų procedūra kabelio tiesimo darbams nupirkti, atlikti kiti darbai. Sprendimas dėl investavimo turėtų būti priimtas 2020 m.

Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos

Šiuo projektu siekiama integruoti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas j bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą. „Amber Grid“ jgyvendina dujotiekio projekto dalj Lietuvos teritorijoje, o Lenkijos Respublikos teritorijoje - Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM S.A.

Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) - tai gamtinių dujų infrastruktūra, sujungsianti Lenkijos ir Lietuvos, o tuo pačiu Baltijos šalių bei Suomijos perdavimo sistemas su Europos Sąjungos (ES) sistema.

Europos Komisija GIPL projektą pripažino didelės svarbos dujų tiekimo saugumą užtikrinančiu infrastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetinio saugumo užtikrinimo. „Amber Grid“ GIPL projektą jgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A.

GIPL projekto tikslai:

• integruoti Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas j bendrą ES dujų rinką,

• diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius,

• padidinti dujų tiekimo saugumą.

Bendras planuojamo dujotiekio ilgis bus 508 km, iš kurių Lietuvos teritorijoje – 165 km. Pastačius dujotiekių jungtj bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi

– iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų ir Suomijos rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.

GIPL projekto nauda:

• integruos Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas j bendrą ES dujų rinką,

• sukurs prieigą prie alternatyvių dujų tiekimo šaltinių, kelių bei sandorio šalių ir padidins dujų rinkos konkurencingumą,

• padidins dujų tiekimo saugumą ir patikimumą – sukuriant tiek papildomus dujų perdavimo pajėgumus, tiek galimybes taikyti ES šalių solidarumo mechanizmus ekstremalios situacijos atveju,

• sudarys sąlygas lanksčiau ir efektyviau panaudoti Lenkijos ir Lietuvos SGD terminalus ir perdavimo tinklus,

• padidins dujų prekybos likvidumą Lenkijos ir Baltijos šalių prekybos zonose, sustiprins jų regioninj vaidmenj. Svarbūs jvykiai per ataskaitinj laikotarpj:

• 2019 m. birželio 25 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą sudaryti sutartj su GIPL vamzdžių konkurso laimėtoju – Lenkijos bendrove Izostal S.A. Numatoma sutarties vertė – 26,4 mln. eurų (be PVM).

Investicijos:

GIPL projektas finansuojamas „Amber Grid“ bei GAZ-SYSTEM S.A. nuosavomis ir skolintomis lėšomis, ES finansinės paramos pagal Europos Komisijos transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) programą bei Infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Be ES finansinės paramos GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija pagal tarpvalstybinj sąnaudų paskirstymo sprendimą, padengdamos dalj GIPL investicijų Lenkijos teritorijoje. Numatoma, kad 500 mln.eurų vertės GIPL projekto investicijos Lietuvos pusėje sieks iki 136 mln. eurų.

Daugiau informacijos apie GIPL projektą, jo eigą ir naujienas galima rasti projekto interneto tinklapyje

(xxx.xxxxxxxxx.xx/xx/xxxxxxxxx/xxxxxxxxxx-xxxxxxx-xxxx-xxxxxxxx-xx-xxxxxxxx-xxxx).

Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimas

Projektu siekiama padidinti dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumus, užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, efektyvesnj infrastruktūros panaudojimą bei geresnę Baltijos šalių dujų rinkų integraciją. Taip pat bus sudarytos geresnės sąlygos naudotis Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla. Projekto vykdytojai – „Amber

Grid“ ir Latvijos perdavimo sistemos operatorius AS

„Conexus Baltic Grid“.

2018 m. buvo atlikta Dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos galimybių studija ir kaštų naudos analizė. Studijoje jvertinta regiono rinkos paklausos analizė ir dujų srautų modeliavimas parodė, kad regiono dujų poreikio ir dujų tiekimo saugumo užtikrinimui, po to, kai bus sukurta kita regiono dujų perdavimo infrastruktūra, t. y. nutiestos dujotiekių jungtys tarp Suomijos ir Estijos (Balticconnector) bei Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) ir kita, tarp Lietuvos ir Latvijos bus reikalingi didesni perdavimo pajėgumai – iki 130,47 GWh per parą Latvijos kryptimi ir iki 119,5 GWh per parą Lietuvos kryptimi.

Jungties pajėgumams padidinti Lietuvos teritorijoje reikės padidinti Kiemėnų dujų apskaitos stoties pajėgumus ir pertvarkyti dujotiekj prie Panevėžio kompresorių stoties. Latvijos teritorijoje reikės rekonstruoti dalj magistralinių dujotiekių pietinėje, centrinėje ir vakarinėje šalies dalyse, siekiant padidinti maksimalų projektinj slėgj dujotiekiuose iki 50 bar, ir jrengti naują kompresorių stotj šalia Inčukalnio požeminės dujų saugyklos. Projektą numatoma jgyvendinti iki 2023 m. pabaigos.

Investicijos:

Planuojama projekto investicijų suma – 10,2 mln. Eur, iš jų, Lietuvos teritorijoje – 4,7 mln. Eur.

Svarbūs jvykiai per ataskaitinj laikotarpj:

2019 m. gegužės pabaigoje VERT pritarė dujotiekio jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų padidinimo projekto Lietuvos investicijų daliai (4,7 mln. eurų), ir Lietuvos bei Latvijos reguliavimo institucijos priėmė sprendimą dėl projekto tarpvalstybinių kaštų paskirstymo.

2019 m. birželio 7 d. „Amxxx Xxxx“, kartu su „Conexus Baltic Grid“, pateikė paraišką ES finansinei paramai pagal infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) gauti. Lietuvos–Latvijos jungties padidinimo statybų etapui tikimasi gauti didžiausią galimą ES paramą – iki 75 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Atsakymą dėl šiam svarbiam Baltijos šalių dujų rinkos plėtros projektui paramos numatoma gauti 2019 m. rudenj.

3.5. Perdavimo tinklo plėtra

Gerbdamos interesų turėtojų teisę iš anksto jvertinti artimoje aplinkoje plėtojamų projektų poveikj jų ekonominiams ir socialiniams interesams, EPSO-G grupės bendrovės, kurios yra perdavimo sistemų operatoriai, nuolat atnaujina ir skelbia dešimties metų tinklo plėtros planus.

3.5.1. Elektros energijos perdavimo tinklų plėtros planas

Per pirmąjj 2019 pusmetj „Litgrid“ atnaujino ir pateikė VERT „Lietuvos elektros energetikos sistemos 400-110 kV tinklų plėtros planą 2019–2028 M.“, kuris grindžiamas esama ir numatoma pasiūla bei paklausa ir reikalavimais tiekimo saugumui ir patikimumui užtikrinti.

Įvertinus esamą elektros energetikos sistemos būklę ir nutarimus, siekama ilgalaikėje perspektyvoje numatyti galimus elektros energijos ir galios poreikių, generuojančių galių ir generavimo pasikeitimus, numatyti perdavimo tinklo plėtros ir atstatymo apimtis, jvertinti investicijas ir kt.

Atnaujintame plane jvertinti šalies perdavimo sistemos artimiausią dešimtmetj laukiantys iššūkiai: išvystyti ir pritaikyti energetikos sistemą sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais bei jgyvendinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje keliamą tikslą – integruojant atsinaujinančius išteklius užtikrinti, kad 2030

m. šalyje pagaminta elektros energija tenkintų 70 proc. poreikio.

Dešimties metų tinklo plėtros plane numatoma, kad :

• planuojamos investicijos sieks 1 023 mln. Eur. Pabrėžtina, kad tai neturės žymios jtakos perdavimo dalies

elektros tarife augimui;

• prognozuojama, kad bendras elektros energijos suvartojimas nuo 12,11 TWh augs vidutiniškai po 2 proc. per metus iki 14,63 TWh. 2028 metais, o galutinis vartojimas – iki 13,54 TWh. Nuo 1 999 MW didės ir didžiausia sistemos pareikalaujama galia, kuri gali pasiekti 2 364 MW.

• Pagal 2018 m. birželio 28 d. LR Prezidentės, Latvijos, Estijos ir Lenkijos premjerų bei Europos Komisijos pirmininko pasirašytą politinj susitarimą dėl trijų Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais per Lenkiją bei j 2018 m. gegužės 14 d. BEMIP aukšto lygio pareigūnų pasirašytą memorandumą dėl Baltijos elektros energetikos sistemų (toliau – EES) sinchronizavimo su KET scenarijaus jgyvendinimo šių metų Plane pagrindinė perdavimo tinklo plėtros kryptis ir skaičiuojamasis scenarijus - Baltijos EES sinchronizacija su KET panaudojant esamą 400 kV kintamosios srovės liniją Alytus- Elk (LitPol Link) bei pastatant naują jūrinę nuolatinės srovės jungtj iš Lietuvos j Lenkiją.

• nors patikimai prieinama vietine generacija yra nepakankama tam, kad užsitikrintų didžiausią sistemos poreikj, tai kompensuos patikimos tarpsisteminės jungtys, tad Lietuva kol kas liks importuojančia šalimi: po 2028 m., integravus 700 MW jūrinių vėjo elektrinių generaciją bei vykstant kitų atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, planuojama, kad 2030 m. bus pasiektas Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos keliamas tikslas – vietine generacija bus pasigaminama apie 70 proc. elektros energijos poreikio.

„Litgrid“ parengtas planas yra skelbiamas išoriniame tinklalapyje (xxxx://xxx.XXXXXXX .eu/index.php/tinklo- pletra/lietuvos-elektros-perdavimo-tinklu-10-metu-pletros-planas-/3850) ir visi tinklalapio naudotojai turi galimybę susipažinti su juo bei teikti pastabas ir pasiūlymus.

3.5.2 Gamtinių dujų perdavimo tinklo plėtros planas

2019 m. pasikeitus Energetikos jmonių investicijų vertinimo ir derinimo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkai, dešimties metų dujų perdavimo tinklo plėtros ir investicijų planas atnaujinimas kas du metus. Todėl „Amber Grid“ 2018–2027 m. plėtros planas bus atnaujinamas 2020 m.

Dešimtmečiame plane numatytos dujų perdavimo sistemos plėtros investicijos, kuriomis siekiama Europos Sąjungos ir Lietuvos strateginių gamtinių dujų sektoriaus tikslų – diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius, užtikrinti dujų tiekimo saugumą ir patikimumą, skatinti konkurencingumą, integruoti Baltijos šalių dujų rinkas j bendrą Europos dujų rinką, bei plėtoti bendrą Baltijos šalių regioninę dujų rinką.

2018–2027 m. plane numatoma investicijų vertė j dujų perdavimo sistemos plėtros projektus per artimiausią dešimtmetj sudarys 195,2 mln. eurų.

2018–2027 m. tinklo plėtros plane numatyta jgyvendinti šiuos strateginius dujų infrastruktūros projektus:

• iki 2021 metų pabaigos kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM numatoma pastatyti dujotiekių jungtj tarp Lenkijos ir Lietuvos. Šio projekto tikslas – integruoti Baltijos šalių dujų rinkas j bendrą Europos dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą;

• kartu su Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi „Conexus Baltic Grid“ planuojama jgyvendinti dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų padidinimo projektą. Šiuo projektu siekiama sudaryti prielaidas didesnei Baltijos šalių dujų rinkų integracijai, užtikrinti gamtinių dujų sistemos darbo saugumą ir patikimumą. Detalūs projekto parametrai, jgyvendinimui reikalingos lėšos ir jgyvendinimo terminai paaiškės 2018 m. atlikus projekto jgyvendinimo galimybių studiją.

Šie projektai bus aktualūs regioninės dujų rinkos formavimo procesams Rytų Baltijos regione bei sudarys galimybę perduoti dujas ir kitų regiono valstybių dujų rinkų dalyviams.

Šalia strateginių infrastruktūros projektų, plane numatytos perdavimo sistemos plėtros, atstatymo bei modernizavimo investicijos, kurios leis užtikrinti gamtinių dujų tiekimo saugumą, patikimumą, esamų perdavimo sistemos pajėgumų pakankamumą, pažangios gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros diegimą, tame skaičiuje pasinaudojant Europos struktūrinių fondų teikiamos paramos lėšomis.

Dešimties metų „Amxxx Xxxx“ tinklo plėtros planas parengtas atsižvelgiant j valstybės strateginių dokumentų nuostatas, dujų rinkos dalyvių poreikius, tiekimo patikimumo bei efektyvaus perdavimo sistemos veikimo užtikrinimą, bendrovės strategiją, bendrovės aplinkos apsaugos politiką ir teisės aktų reikalavimus ir skelbiamas

Kviečiame susipažinti su „Amber Grid“ plėtros planu:

xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xx/xxxxxxx/xxxxxxxxx/Xxxxxxx%X0%X0%00xxx%X0%X0%00XXX%0000%00x_%00(0000- 2027%20m)%20tinklo%20pl%C4%97tros%20planas.pdf

4. VEIKLOS APŽVALGA

4.1. Svarbūs ataskaitinio laikotarpio įvykiai

Sausis

2019 m. sausio 1 d. jsigaliojo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) patvirtintos elektros

energijos ir gamtinių dujų perdavimo kainos.

2019 m. sausio 1 d. jsigaliojo teisės aktų pakeitimai, kurie jpareigojo didžiuosius reguliuojamus energijos gamintojus

ne mažiau kaip pusę dujų poreikio jsigyti EPSO-G grupei priklausančioje GET Baltic biržoje.

2019 m. sausio 15 d. Vyriausybė EPSO-G jmonių grupei patvirtino siektiną 5,7 proc. nuosavybės grąžos rodiklj 2019–

2021 metų laikotarpiui. Sprendimui didžiausios jtakos turėjo Tarybos taikomi reguliavimo principai, kuriais siekiama

nustatyti būtinosiomis sąnaudomis, taip pat ir investicijų grąža, pagrjstas kainas vartotojams ir kurti sąlygas didesniam šalies ūkio konkurencingumui.

2019 m. sausio 23 d. Europos Komisija skyrė 75 proc. finansavimą Baltijos šalių energetikos sistemos sinchronizacijos su žemyninės Europos tinklais pirmajam etapui.

Vasario mėn.

2019 m. vasario 27 d. „Amxxx Xxxx“ ir EPSO-G valdymo bendrovė sudarė tarpusavio skolinimo ir skolinimosi naudojantis jmonių grupės bendros sąskaitos paslauga sutartj. Ji sudaro galimybę efektyviau panaudoti laikinai laisvas grupės lėšas ir sukuria alternatyvą trumpalaikiam skolinimusi iš kredito institucijų.

Kovo mėn.

2019 m. kovo 15 d. „Amxxx Xxxx“ užbaigė vidaus ir tarptautinių dujų srautų valdymui reikšmingo dujų perdavimo sistemos objekto modernizavimo projektą. Investicijos j trejus metus trukusj Panevėžio kompresorių stoties atnaujinimą siekė 5,6 mln. eurų be PVM. Pusė lėšų pritraukta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

2019 m. kovo 20 d. „Litgrid“ ir UAB „Žilinskis ir Co“ pasirašė jungties su Lenkija „LitPol Link“ išplėtimo projektavimo ir statybos darbų rangos sutartj. Sutarties suma siekia 26,2 mln. Eur, o darbai turi būti baigti iki 2020 m. pabaigos.

2019 m. kovo 26 d. „Amxxx Xxxx“ pranešė apie tarptautinio dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga atkarpų, siekiančių Lietuvos–Latvijos pasienj, rekonstravimo darbų pradžią. Dėl dujotiekio rekonstravimo darbų „Amxxx Xxxx“ pasirašė sutartj su viešąjj konkursą laimėjusia rangovų jmone „MT Group“. Bendra projekto vertė siekia 8,1 mln. eurų (be PVM), pusę lėšų skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Numatyta, kad dujotiekio rekonstravimo darbai truks iki 2019

m. pabaigos.

Balandžio mėn.

2019 m. balandžio 1 d. Naujos kadencijos EPSO-G valdyba pirmininku išrinko nepriklausomą narj Xxxxxxxx Xxxxxxx.

2019 m. balandžio 9 d. „Litgrid“ ir energetikos jmonių grupė „Lietuvos energija“ atnaujino Duomenų logistikos centro (DLC), teikiančio duomenų perdavimo bei duomenų centrų paslaugas, akcijų pardavimą. Numatyta, kad „Litgrid“ parduos savo valdomus 20,36 proc. akcijų, o „Lietuvos energija“ perleis turimus 79,64 proc. DLC akcijų.

Gegužės mėn.

2019 m. gegužės 9 d. „Amxxx Xxxx" pradėjo dujotiekio Vilnius-Panevėžys-Ryga rekonstravimo darbus. Rangovas MT Group pakeis 14 km dujotiekio atkarpą. Viso projekto vertė - daugiau kaip 8 mln. eurų. Šiuo dujotiekiu dujos perduodamos link ir iš Latvijos Inčiukalnio dujų sauguklos, taip pat tiekiamos Baltijos šalių ir Lietuvos poreikiams.

2019 m. gegužės 19 d. „Litgrid“ atliko dalies Lietuvos elektros sistemos ir generatorių izoliuoto darbo bandymą. Jo metu patikrintos tarptautinių jungčių galimybės veikti kartu dažnio valdymo palaikymo režimu kartu su generatoriais. Taip pat išbandyta, kaip išskirtos sistemos dalys veikia su sinchroniškai su likusia Lietuvos energetikos sistemos dalimi, patikrintos generatorių techninės galimybės reguliuoti dažnj ir likti stabiliems esant savarankiško darbo režimui ar atsiradus trikdžiams.

2019 m. gegužės 29 d. Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos ENTSO-E kontinentinės Europos regioninė grupė pranešė, kad Lenkijos, trijų Baltijos šalių ir palaikančių šalių elektros perdavimo operatoriai pasirašė prisijungimo sutartj ir technines prisijungimo sąlygas, kurias jgyvendinus Lietuva, Latvija ir Estija taps Europos elektros tinklo dalimi.

Birželio mėn.

2019 m. birželio 1 d. Skatinant žaliųjų dujų gamybą Lietuvoje, „Amber Grid“ verslui pradėjo teikti dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijas, kaip tai numatyta gegužę pasirašytame Energetikos ministro jsakyme.

2019 m. birželio 6 d. „Amxxx Xxxx“ pateikė paraišką Inovacijų ir tinklų programų vykdomajai jstaigai (INEA) prie Europos Komisijos dėl dujotiekio, jungiančio Lietuvą ir Latviją, pajėgumų didinimo projekto finansavimo.

2019 m. birželio 10 d. VERT nustatė „Amber Grid“ reguliuojamos veiklos, teikiant gamtinių dujų transportavimo gamtinių dujų perdavimo sistema paslaugas, pajamų viršutinę ribą, galiosiančią nuo 2020 m. sausio 1 d. Nustatyta nuo 2020 m. sausio 1 d. galiosianti reguliuojamos veiklos pajamų viršutinė riba – 36,1 mln. eurų per metus.

2019 m. birželio 13 d. LR Seimas priėmė Lietuvos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos

2019 m. birželio 13 d. Veiklą vykdanti Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje, GET Baltic pranešė, kad numato nuo 2020 m. sausio 1 d. jsteigti naują prekybos aikštelę Suomijoje, taip prisidedant prie didesnės Suomijos ir Baltijos šalių dujų rinkų integracijos. Registraciją Suomijos prekybos aikštelėje numatoma pradėti rugsėjo mėn.

2019 m. birželio 25 d. „Amxxx Xxxx“ valdyba priėmė sprendimą dėl GIPL statybai reikalingų plieninių vamzdžių pirkimo

sutarties sudarymo su Lenkijos bendrove Izostal S.A. Sutarties vertė – 26,4 mln. eurų (be PVM).

2019 m birželio 20 d. Pasirašytas politinis susitarimas dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su Europos tinklais jgyvendinimo. Juo jtvirtintas konkretus veiksmų planas ir būtini jgyvendinti kertiniai projektai iki pat 2025 m., kuomet Baltijos šalys prisijungs prie saugios ir patikimos Europos energetikos sistemos.

2019 m. birželio 27 d. „Litgrid“ generalinis direktorius Xxxxxx Xxxxxxxxx xaskirtas j naują kadenciją pradedančią Europos perdavimo sistemos operatorius vienijančios organizacijos ENTSO-E valdybą. Ši organizacija vienija 43 perdavimo sistemos operatorius iš 36 šalių. Valdybą sudaro vienuolika narių ir pirmininkas, jie skiriami dvejų metų laikotarpiui.

4.2. Veiklos rodikliai

Pirmąjj 2019 m. pusmetj EPSO-G grupės jmonių veiklai ir jos rezultatui didžiausios jtakos turėjo antrąjj metų ketvirtj išaugusi, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, elektros energijos perdavimo ir dujų transportavimo paslaugų paklausa.

Aukštos jtampos perdavimo tinklais šalies gyventojų ir verslo poreikiams pirmąjj šių metų pusmetj buvo perduota 5 150 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos. Tai 0,1 proc. mažiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu. Skirstomųjų tinklų operatoriaus (AB „Energijos skirstymo operatorius“) vartotojams perduota 4 684 GWh elektros energijos, t. y. 0,2 proc. mažiau. Kitiems tiesiogiai prie perdavimo tinklo prijungtiems vartotojams pateikta 466 GWh elektros energijos arba 1,7 proc. daugiau.

Svarbiausi EPSO-G grupės jmonių veiklos rodikliai:

2019 m. Sausis- Birželis		2018 m. Sausis- Birželis	Pokytis +/-	Proc.	2017 m. Sausis- Birželis
Elektros energija
Perduotas elektros energijos kiekis, GWh	5 150	5 153	-3	-0,1%	4 939
ENS (neperduotos elektros energijos	6,77	2,17			1,19
kiekis dėl atsijungimų), MWh *					1,19
AIT (vidutinis nutraukimų laikas), min. *	0,23	0,08			0,05
„NordBalt“ prieinamumas, proc.**	100%	96%			81%
„LitPol Link“ prieinamumas, proc.	100%	96%			100%
Gamtinės dujos
Dujų kiekis, transportuotas j vidinj išleidimo tašką, GWh	12 551	12 383	168	1,4%	12 834
Dujų kiekis, transportuotas j gretimas perdavimo sistemas, GWh***	14 674	15 547	-873	-5,6%	12 942
Gamtinių dujų biržos apyvarta, GWh	1 772	697	1 075	154,2%	18
Biokuras
Energijos išteklių biržoje parduotas biokuro kiekis, tne	000 000	000 750	95 738	52,1%	192 661

*Tik dėl operatoriaus atsakomybei priskiriamų ir dėl nenustatytų priežasčių.

** Nejtraukiant remonto laikotarpio laiko.

***Latvijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities perdavimo sistemos.

Gamtinių dujų sektoriuje suteiktų perdavimo paslaugų Lietuvoje apimtis 2019 m. pirmąjj pusmetj išaugo 1,4 proc.,

tačiau 5,6 proc. sumažėjo transportuojamų dujų kiekis j kai kurias kaimynines šalis.

Per 2019 m. pirmuosius šešis mėnesius Lietuvos vartotojams j dujų skirstymo ar tiesiogiai prijungtas vartotojų sistemas buvo transportuota 12 551 GWh gamtinių dujų, palyginti su 12 383 GWh tuo pačiu laikotarpiu pernai. Labiausiai tai lėmė stabili paklausa ir vartojimas trąšų sektoriuje.

Į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritj per ataskaitinj laikotarpj transportuota 13 473 GWh gamtinių dujų (2018 m. I pusm. – 14 725 GWh). Į Latvijos Respubliką per Kiemėnų DAS sistemą buvo perduota 1 201 GWh gamtinių dujų (2018 m. I pusm – 822 GWh).

Elektros energijos perdavimo tinklas ir jungtys veikė patikimai – 2019 m. pirmąjj pusmetj dėl aukštos jtampos elektros tinklo sutrikimų, už kuriuos atsakingas operatorius, vartotojams nebuvo pateikta 6,77 MWh elektros energijos. Dujų perdavimo tinklo prieinamumas sistemos naudotojams siekė 100 proc.

Patikimai dirbo asinchroninės jungtys, kurios atveria galimybę importuoti pigesnę elektros energiją iš Šiaurės šalių. Per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius „NordBalt“ jungties prieinamumas rinkai siekė 100 proc. (2018 m. I pusm – 96 proc.). Jungties su Lenkija „LitPol Link“ prieinamumas rinkai per šj laikotarpj siekė 100 proc. (2018 m. I pusm –96 proc.).

2019 m. pirmąjj pusmetj GET Baltic gamtinių dujų biržos prekybos apimtis sudarė 1 772 GWh, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais, padidėjo beveik 2,5 karto. Didžiausios jtakos išaugusioms prekybos apimtims turėjo Lietuvos teisės aktų pakeitimai, kuriems jsigaliojus 2019 m. sausio 1 d., reguliuojami energijos gamintojai Lietuvoje tapo laisvais gamtinių dujų rinkos dalyviais bei aktyviais gamtinių dujų biržos dalyviais

2019 m. „Baltpool“ energijos išteklių biržoje centralizuotos šilumos tiekimo jmonės, nepriklausomi šilumos gamintojai ir pramonės jmonės jsigijo 279 tūkst. tne biokuro. Tai 52,1 proc. daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais.

4.3 Finansiniai rodikliai

Finansiniai rodikliai, tūkst.	Eur	2019 m. Sausis-Birželis	2018 m. Sausis-Birželis	Pokytis +/-	Proc.	2017 m. Sausis-Birželis
Pajamos	124 107		118 910	5 197	4,4%	111 075
Veiklos sąnaudos	115 417		107 704	7 713	7,2%	91 497
EBITDA1	23 950		30 654	-6 704	-21,9%	40 170
Grynasis pelnas	6 304		8 597	-2 293	-26,7%	14 685
Turtas	000 000		000 663*	-52	0,0%	770 456**
Ilgalaikis turtas	542 474		540 535*	1 939	0,4%	629 559**
Trumpalaikis turtas	142 137		144 128*	-1 991	-1,4%	140 897**
Nuosavybė	189 211		183 873*	5 338	2,9%	236 247**
Įsipareigojimai	495 400		500 790*	-5 390	-1,1%	534 209**
Grynoji skola2	318 103		342 916*	-24 813	-7,2%	414 865**
Santykiniai finansiniai rodikliai

EBITDA marža3 19,3%	25,8%	36,2%
Grynosios skolos ir nuosavybės 168,1%	186,5%*	194,8%**
Nuosavo kapitalo ir turto 27,6%	26,9%*	30,7%**
Bendrojo likvidumo koeficientas4 0,9	0,8*	0,8**

santykis santykis

* Roxxxxxx xxxxxxx 0018 m. gruodžio 31 d.

**Roxxxxxx xxxxxxx 0017 m. gruodžio 31 d.

2) Grynoji skola = Ilgalaikė finansinė skola + Trumpalaikė finansinė skola+ jsipareigojimas „Lietuvos energija”, UAB už LITGRID AB akcijų jsigijimą – Trumpalaikės investicijos – Terminuoti indėliai – Pinigai ir pinigų ekvivalentai

3) EBITDA marža = EBITDA/Pajamos

4) Bendrojo likvidumo koeficientas = Trumpalaikis turtas/Trumpalaikiai jsipareigojimai

Pajamos

Per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius konsoliduotos EPSO-G grupės pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu

pernai, padidėjo 4,4 proc. iki 124,1 mln.

Pajamos už elektros energijos perdavimą, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 5,2 proc. iki 34,8 mln. eurų ir sudarė 28,0 proc. visų Grupės pajamų. Pajamų augimą lėmė 5 proc. didesnė vidutinė faktinė elektros perdavimo kaina.

Pajamos už gamtinių dujų transportavimo paslaugas per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius sudarė 22,5 mln. Eur arba 18,1 proc. visų EPSO-G grupės pajamų. Labiausiai pajamų mažėjimą lėmė sumažėjęs transportuotų gamtinių dujų kiekis j Rusijos Federacijos Kaliningrado sritj.

Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatyto 16 proc. didesnio sisteminių paslaugų tarifo pajamos už sistemines elektros energijos paslaugas padidėjo 13,1 proc. iki 35,4 mln. Eur. Balansavimo (reguliavimo) elektros energijos pardavimo pajamos padidėjo 27,8 proc. iki 13,7 mln. Eur.

Kitos grupės pajamos sudarė 17,8 mln. Eur.

Veiklos sąnaudos

Grupės veiklos sąnaudos per šešis 2019 m. mėnesius sudarė 115,4 mln. Eur. Nevertinant padidėjusių išlaidų už energetinius išteklius ir sumažėjusių nusidėvėjimo kaštų, bendras sąnaudų lygis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2018 metais, sumažėjo 1,3 mln. Eur.

Didžiausią veiklos sąnaudų dalj sudarė energetinių išteklių ir susijusių paslaugų pirkimas – 73,6 mln. Eur (elektros energijos ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos sudarė 67,7 mln. Eur, gamtinių dujų jsigijimo sąnaudos siekė 5,9 mln. Eur.) arba 63,8 proc. visų sąnaudų. Nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos sudarė 15,7 mln. Eur, darbo užmokestis ir susijusios sąnaudos –13,9 mln. Eur, remontų ir priežiūros sąnaudos – 2,5 mln. Eur, telekomunikacijų ir ITT sąnaudos – 1,3 mln. Eur, likusios sąnaudos sudarė – 8,4 mln. Eur.

Veiklos rezultatas

2019 m. pirmojo pusmečio EPSO-G jmonių grynasis pelnas buvo 6,3 mln. Eur, t. y. 26,7 proc. mažesnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai buvo uždirbta 8,6 mln. Eur grynojo pelno. Tam didžiausios jtakos turėjo elektros energijos sisteminių paslaugų pajamų ir sąnaudų saldo ir 2019 m. prasidėjus naujam reguliaciniam laikotarpiui pakeisti gamtinių dujų perdavimo paslaugų kainodaros principai.

Grupės veiklos pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos (angl. EBITDA) per pirmuosius šešis 2019

m. mėnesius siekė 24 mln. Eur. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu, EBITDA sumažėjo 21,9 procento. EBITDA marža per 2019 m. pirmą pusmetj siekė 19,3 proc. (2018 m. pirmą pusmetj – 25,8 proc.).

Finansinės būklės ataskaita

2019 m. birželio 30 d. Grupės turtas buvo 684,6 mln. Eur, Grupės ilgalaikis turtas siekė 542,5 mln. Eur ir sudarė 79,2 proc.

viso Grupės turto. Akcininkų nuosavybės dalis Grupės turte sudarė 27,6 procento.

2018 m. pabaigoje Grupės finansiniai jsipareigojimai kredito institucijoms siekė 340,8 mln. Eur, jskaitant 156,6 mln. Eur jsipareigojimą „Lietuvos energija”, UAB už „Litgrid“ akcijų jsigijimą. Pinigai ir pinigų ekvivalentai sudarė 22,7 mln. Eur. Grynosios skolos santykis su nuosavybe sudarė 168,1 proc.

Investicijos

Per 2019 m. pirmą pusmetj perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ investicijos (atlikti darbai ir jsigytas turtas neatsižvelgiant j apmokėjimo terminus) siekė 14,9 mln. eurų, iš jų 64 proc. strateginių ir valstybei svarbių elektros energetikos projektų jgyvendinimui ir 36 proc. perdavimo tinklo rekonstrukcijai ir plėtrai.

„Xxxxx Xxxx“ investicijos 2019 m. sudarė 8,8 mln. Eur.

4.4 Tyrimų ir plėtros veikla

Adekvatumo studija

EPSO-G užsakymu Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros energetikos sistemų katedros mokslininkai atliko Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumo 2019–2025 m. ir 2025–2030 m. laikotarpiais vertinimą.

Pirmą kartą tikimybinio vertinimo metu buvo apskaičiuota apkrovos praradimo tikimybė 2019–2030 metams ir kaina, jvertintos patikimai prieinamų vietinių pajėgumų poreikio apimtys, reikalingos Lietuvos elektros energetikos sistemos adekvatumui užtikrinti, atliktas neapibrėžtumų vertinimas ir jų jtaka modelio rezultatams bei pateikti pasiūlymai dėl patikimai prieinamų vietinių pajėgumų poreikio apimčių.

Mokslininkų vertinimo išvadose teigiama, kad nuo 2024 m. dėl griežtėjančių aplinkosauginių reikalavimų ir senstančios generacijos, galių adekvatumo deficito iššūkis galėtų tapti itin aktualus. Tai reiškia, kad vienas svarbiausių ateities darbų bus suvaldyti atsirasiantj disbalansą tarp augančio šalies elektros energijos vartojimo ir nepertraukiamai prieinamos, lanksčios ir greitai aktyvuojamos elektros energijos gamybos pajėgumų mažėjimo. Be to, po 2025 m. turės būti užtikrintas sklandus Baltijos elektros energetikos sistemos darbas ir patikimas elektros tiekimas pradėjus veikti sinchroniniu režimu su kontinentinės Europos elektros tinklais.

Studijos rezultatai parodė, kad, norint išlaikyti patikimą elektros energetikos sistemos darbą ir elektros energijos tiekimo saugumą, reikia užtikrinti, jog be dabar veikiančių pajėgumų, jau iki 2025 metų Lietuvoje turės atsirasti taip pat ir nauji patikimos vietinės elektros energijos gamybos šaltiniai.

Galių mechanizmo jgyvendinimas ypač svarbus, jgyvendinant Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus, susijusius su elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, vietinės elektros energijos gamybos apimčių šalyje didinimu, bei sklandžiu Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacijos su kontinentinės Europos energetikos sistema projekto jgyvendinimu.

Atlikta studija prisidės jgyvendinant Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus šalies galios pajėgumų plėtros etapus.

Elektros baterijos energijos kaupimo sistema

2019 m. birželio mėn. „Litgrid“ inicijavo pilotinj 1 MW galios baterijų energijos kaupimo sistemos jrengimo Lietuvoje projektą, siekiant išbandyti realiomis Lietuvos elektros energetikos sistemos veikimo sąlygomis, identifikuoti didelių galių baterijų kaupimo sistemų jrengimo bei panaudojimo sritis ir funkcijas Lietuvoje, nustatyti reikalavimus baterijoms, kurios teiktų skirtingo pobūdžio paslaugas.

„Litgrid“ specialistai išanalizavo Europos ir pasaulio šalių patirtj diegiant energijos kaupimo sistemų sprendinius elektros sistemose: dauguma energijos kaupiklių gerai tinka tik vienai paslaugai teikti arba tik vienam uždaviniui spręsti. Tuo tarpu „Litgrid“ diegia inovaciją: siekia realiomis sistemos veikimo sąlygomis išbandyti mokslininkų laboratorijose sukurtų daugiafunkcinių energijos kaupimo sistemų veikimą ir identifikuoti, kokių parametrų baterijų reikia Lietuvoje darbui su žemyninės Europos sistema.

Baterijų energijos kaupimo sistemos jrengimas – naujas iššūkis ir eksperimentas, kurio imasi „Litgrid“ siekiant daugiau galimybių valdyti dažnj ir užtikrinti sistemos stabilumą bei saugumą. Šiam pilotiniam projektui tenka ypatingas vaidmuo ruošiantis sinchroniniam darbui kontinentinės Europos tinklais: baterijų kaupimo sistemos gali prisidėti prie reikiamo inercijos lygio palaikymo (sintetinės inercijos funkcija) ir prie labai greitų reguliavimo galių rezervų užtikrinimo.

Europos dujų perdavimo tinklo saugumo užtikrinimo projektas „SecureGas“

2019 m. birželj „Amber Grid“ kartu su daugiau kaip 20 jvairiose srityse veikiančiais tarptautiniais partneriais pradėjo jgyvendinti Europos Sąjungos ir tarptautinės organizacijos RINA vykdomą mokslinių tyrimų ir vystymo projektą

„SecureGas“. Projektu, kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos „Horizon 2020“ mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, siekiama užtikrinti ES dujų tinklo saugumą ir atsparumą. Projekto tikslas – nustatyti dujų perdavimo

sistemos kritinius elementus kibernetinių, fizinių, teroristinių, gamtinių ir kt. grėsmių atžvilgiu bei sukurti metodiką, jrankius ir rekomendacijas sistemos saugumo užtikrinimui.

Dujų iš AEI Europinės registro sistemos sukūrimo projektas REGATRACE

2019 m. birželj „Xxxxx Xxxx“ atstovai, kartu su partneriais iš 10 ES šalių pradėjo jgyvendinti dujų iš AEI Europinės registro sistemos sukūrimo projekte REGATRACE (angl. Renewable Gas Trade Cenrte). Šj projektą 100 proc. finansuoja Europos Sąjunga pagal „Horizon 2020“ programą. Projekto tikslas – sukurti biometano ir kitų dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, prekybos, perdavimo ir konversijos (elektra-vandenilis-metanas) Europinę sistemą bei teikti paramą, kuriant nacionalines atsinaujinančių dujų politikos kryptis.

4.5. Narystė organizacijose

2019 m. pirmąjj pusmetj EPSO-G valdymo bendrovė ir perdavimo sistemų operatoriai aktyviai dalyvauja nacionalinių ir jvairių tarptautinių organizacijų bei asociacijų, tokių kaip Europos elektros perdavimo sistemos operatorių tinklas (angl. santrumpa – ENTSO-E) ir Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklas (angl. santrumpa – ENTSO-G), Centrinės Europos energetikos partnerių asociacijos (angl. santrumpa – CEEP), PSO ir kitų elektros energetikos jmonių asociacijos

„Best Grid“ veikloje.

• Valdymo bendrovės EPSO-G generalinis direktorius Xxxxxxxx Xxxxx yra Nacionalinės Lietuvos energetikos

asociacijos tarybos pirmininkas (prezidentas). Jis yra skiriamas dviejų metų laikotarpiui.

• EPSO-G generalinis direktorius Xxxxxxxx Xxxxx yra CEEP asociacijos valdybos narys.

• „Litgrid“ generalinis direktorius Xxxxxx Xxxxxxxxx yra paskirtas Europos perdavimo sistemos operatorius vienijančios organizacijos ENTSO-E valdybos narys. Valdybą sudaro vienuolika narių ir pirmininkas, jie skiriami dvejų metų laikotarpiui.

EPSO-G grupės bendrovių narystės:

Organizacija

Atstovaujanti

bendrovė

Nuoroda

Organizacijos aprašymas

Central Europe Energy EPSO-G Partners (CEEP)

xxx.xxxx.xx Centrinės Europos energetikos ir

energetiniams resursams imlių sektorių

jmones vienijanti asociacija

Nacionalinė Lietuvos Energetikos asociacija (NLEA)

EPSO-G

„Amber Grid“

„Litgrid“

xxx.xxxx.xx Asociacija, vienijanti Lietuvos elektros

energijos ir gamtinių dujų sektoriuose

veikiančias bendroves.

ENTSO-E „Litgrid“ xxx.xxxxxx.xx Organizacija, vienijanti Europos elektros

perdavimo sistemų operatorius.

ENTSO-G „Amber Grid“ xxx.xxxxxx.xx Organizacija, vienijanti Europos gamtinių

dujų perdavimo sistemų operatorius.

Nepelno siekianti organizacija, kuri siekia

International Gas Union (IGU)

„Xxxxx Xxxx“ xxx.xxx.xxx

skatinti tarptautinę prekybą dujomis, pažangiausių technologijų taikymą, skaidrių rinkos praktikų jtvirtinimą.

Lenkijos ir Lietuvos

prekybos rūmai

„Amber Grid“

„Litgrid“

xxx.xxxx.xx Asociacija, siekianti pagerinti Lietuvos ir

Lenkijos ekonominj bendradarbiavimą.

Lietuvos projektų vadybos asociacija

EPSO-G xxx.xxxx.xx Asociacija, vienijanti projektų valdymo

profesionalus.

4.6 Sandoriai su susijusiomis šalimis

2019 m. EPSO-G grupės jmonės vadovavosi galiojančia Sandorių su susijusiomis šalimis politika. Ji nustato EPSO-G grupės bendrovių sudaromų sandorių su susijusiomis šalimis priežiūros ir atskleidimo procedūras, kurios leistų tinkamai jvertinti su tokiais sandoriais susijusius interesų konfliktus ir minimizuoti tokių sandorių galimas neigiamas pasekmes bendrovėms, smulkiesiems akcininkams ir su sandoriu nesusijusiems asmenims. Šis dokumentas yra skelbiamas viešai EPSO-G internetinėje svetainėje Veiklos politikos skirsnyje.

Informacija apie xxxxxxxxx su susijusiomis šalimis yra atskleista finansinės ataskaitose 9 pastaboje.

5. RIZIKŲ VALDYMAS IR AUDITAS

Ataskaitiniu laikotarpiu EPSO-G nuosekliai laikėsi požiūrio, kad jgyvendinant veiklos strategiją, tinkamas rizikos valdymas yra būtina prielaida didinant patronuojamų bendrovių veiklos efektyvumą, valdymo kokybę, saugią aplinką darbuotojams bei kuriant interesų turėtojų pasitikėjimą jmonių grupe.

Trys EPSO-G gynybos linijos:

Pirmoji gynybos linija yra EPSO-G vadovai ir darbuotojai, kurie kasdienėje veikoje identifikuoja ir valdo veiklos riziką. Antrąją gynybos liniją užtikrina centralizuotos EPSO-G grupės funkcijos, kurių atsakomybė yra numatyti riziką:

• finansų kontrolės funkcija yra atsakinga už nuolatinę Grupės finansinių rezultatų kontrolę;

• rizikos valdymo funkcija yra atsakinga už Grupės rizikų valdymo sistemos koordinavimą ir tobulinimą. Ši funkcija apibendrina visų Grupės jmonių pagrindines rizikos sritis ir koordinuoja jų valdymo veiksmų jgyvendinimą.

Trečioji gynybos linija atsakinga už nepriklausomą rizikų valdymo jvertinimą. Centralizuotas vidaus audito padalinys vertina, ar pirmosios dvi gynybos linijos tinkamai atlieka savo funkcijas rizikų valdymo procese. EPSO-G jmonių metines finansines ataskaitas jstatymų nustatyta tvarka audituoja nepriklausomos išorės audito bendrovės. Išorės audito bendroves išrenka Grupės bendrovių visuotiniai akcininkų susirinkimai.

5.1 Rizikų valdymo sistema

EPSO-G rizikų valdymą supranta, kaip struktūrizuotą požiūrj j neapibrėžtumų valdymą, metodiškai jvertinant rizikų poveikj ir tikimybę bei taikant tinkamas rizikų valdymo priemones.

2019 m. EPSO-G grupė vadovavosi valdybos patvirtinta Grupės rizikų valdymo politika bei rizikų valdymo metodika. Jos jtvirtino EPSO-G grupėje vienodą, bendrais principais pagrjstą ir gerąją praktiką atitinkančią rizikų valdymo sistemą, remiantis tarptautinėje praktikoje taikoma COSO ERM (angl. Committee of Sponsoring Organisations of the Treadway Commission Enterprise Risk Management) metodologija ir standartais.

Visos Grupės bendrovės yra prisijungusios prie EPSO-G rizikų valdymo politikos ir, taikydamos Grupės rizikų valdymo metodiką, yra identifikavusios joms aktualias rizikas, jas jvertino bei sudarė šių rizikų valdymo planus.

2019 m. sausio mėnesj rizikų valdymo procesas buvo peržiūrėtas ir patvirtinti jo pakeitimai atsižvelgiant j 2018 metais jvykusius korporatyvinio valdymo struktūros pokyčius.

Taip pat, EPSO-G valdyba, jvertinusi grupės bendrovėse

identifikuotas ir valdomas rizikas bei jų lygj (poveikj tiek bendrovės veiklai, tiek visai EPSO-G jmonių grupei) patvirtino grupės lygio rizikų sąrašą.

Kiekvieną 2019 m. EPSO-G audito komitetas vertino kiekvienos Grupės bendrovės pagrindinių rizikos rodiklių pokyčius, rizikos valdymo efektyvumą ir pateikė savo išvadas ir rekomendacijas bendrovių valdyboms. EPSO-G valdyba prižiūrėjo, kaip yra valdomos grupės lygio rizikos, t. y. rizikos galinčios padaryti didžiausią poveikj bendrovėms ir visai jmonių grupei.

EPSO-G grupės jmonės, atlikusios rizikų vertinimą, nustatė, kad ataskaitiniu laikotarpiu savo veikloje susidūrė su šiomis pagrindinėmis rizikomis:

Neatitikimo teisės aktų reikalavimams (non compliance) ir reguliacinė rizika

Elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo ir susijusių paslaugų kainos yra reguliuojamos, kainų viršutines ribas nustato Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (toliau – VERT) (buvusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija). Nuo šių sprendimų tiesiogiai priklauso EPSO-G grupės jmonių veiklos rezultatai ir bendrovių skiriamos lėšos būtinosioms veiklos sąnaudoms, investicijoms perdavimo tinklo patikimumui išlaikyti, taip pat galimybės finansuoti strateginius projektus iš nuosavų ar skolintų lėšų.

VERT 2019 m. birželio mėnesj patvirtino naujos redakcijos Sankcijų skyrimo taisykles ir Energetikos jmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašą. Šiais teisės aktais nėra numatyta esminių reguliavimo pakeitimų, darančių jtaką Grupės jmonėms.

Siekdamos aiškaus reguliavimo ir mažinti neigiamą jtaką veiklos rezultatams, per ataskaitinj laikotarpj Bendrovės aktyviai bendradarbiavo su VERT, dalyvavo svarstant rengiamus teisės aktų pakeitimus, teikė savo siūlymus, argumentuodamos būsimų sprendimų poveikiu bei ilgalaikių, strateginių bendrovių tikslų svarba.

Informacijos saugos (kibernetinio saugumo) rizika

EPSO-G ir patronuojamos bendrovės „Litgrid“ bei „Amber Grid“ yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios jmonės, valdančios jrenginius ir turtą taip pat svarbų nacionaliniam saugumui užtikrinti. Grupės jmonių valdoma informacija ir duomenys turi strateginę reikšmę Lietuvos saugumui, todėl tokios informacijos (ar) ir duomenų praradimas, neteisėtas

pakeitimas ar atskleidimas, sugadinimas ar duomenų srauto reikalingų perdavimo sistemų saugiai veiklai nutraukimas

gali sukelti EPSO-G grupės jmonių veiklos sutrikimų, padaryti žalos kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

Siekiant išvengti kibernetinių incidentų, per ataskaitinj laikotarpj buvo reguliariai vertinamos EPSO-G grupės jmonių informacinių sistemų, jų fizinės apsaugos, saugumo valdymo sistemų grėsmės, nuolat atnaujinamos esamos saugumo priemonės, sistemos ir (ar) jrankiai, bei diegiami nauji atitinkantys griežtus reikalavimus numatytus Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose informacijos saugą. Taip pat EPSO-G grupės jmonių darbuotojai aktyviai dalyvavo kibernetinio saugumo pratybose, kurių metu treniruojamasi, kaip suvaldyti ir atremti kibernetinius incidentus nukreiptus prieš informacines sistemas ir tinklus bei užtikrinti jų teikiamų paslaugų funkcionavimą.

Technologinė rizika

EPSO-G grupės jmonių viena svarbiausių funkcijų ir atsakomybių – užtikrinti saugų, patikimą ir efektyvų gamtinių dujų ir elektros energijos perdavimo sistemų funkcionavimą. Dėl šios priežasties „Litgrid“ ir „Amber Grid“ bendrovėse yra diegiamos specializuotos informacinės sistemos, šiuolaikinės verslo valdymo sistemos, nuolat atnaujinami avarijų ir technologinių sutrikimų likvidavimo bei ekstremalių situacijų valdymo, veiklos tęstinumo planai, keliami aukšti reikalavimai rangovams.

Siekiant išvengti perdavimo sistemų veiklos sutrikimų, per ataskaitinj laikotarpj „Litgrid“ ir „Amber Grid“ vykdė nuolatinę perdavimo sistemų stebėseną, atitinkamai sudarė priežiūros planus ir laiku planavo reikalingas naujas investicijas tinklo atnaujinimui.

Verslo skaidrumo rizika

EPSO-G grupė jgyvendina regioninės ir nacionalinės reikšmės projektus. Tai didelių investicijų reikalaujantys projektai. Jų sėkmė priklauso nuo akcininkų, partnerių, kontroliuojančių bei reguliuojančių institucijų ir Lietuvos žmonių supratimo, pasitikėjimo ir paramos. Todėl savo veikloje EPSO-G ir toliau daug dėmesio skyrė pirkimų (tame tarpe ir viešųjų pirkimų) procesų priežiūrai ir korupcijos prevencijai.

2019 m. gegužę Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atliko sutarčių viešinimo posistemės ir metinėse / pirkimo procedūrų / CPO LT ataskaitose pateiktų duomenų sugretinimą. VPT birželj pirmą kartą paskelbtos ataskaitos duomenimimis, EPSO-G ir visos grupės bendrovės tinkamai vykdė pareigą – 100 proc. paskelbė privalomų viešinti sutarčių, palyginti su 41 proc. rodikliu šalyje.

Siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą, per ataskaitinj laikotarpj visi dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose EPSO-G

valdymo bendrovės ir patronuojamų bendrovių darbuotojai, deklaravo savo privačius interesus viešai.

Pritardama Energetikos ministerijos iniciatyvai, XXXX-X valdymo bendrovė kreipėsi j patronuojamų bendrovių valdybų narius ragindama savanoriškai pateikti viešas deklaracijas apie savo privačius interesus, nors tokios pareigos jstatymai nenustato. Absoliučios daugumos EPSO-G patronuojamų bendrovių valdybų narių privačių interesų deklaracijų yra skelbiamos viešai – bendrovių tinklalapiuose.

Per ataskaitinj laikotarpj EPSO-G grupės bendrovės kryptingai laikėsi nuostatos netoleruoti korupcijos, šeimos narių, giminių, draugų protegavimo ar bet kokių kitų prekybos poveikiu formų, nuosekliai ir sistemiškai jgyvendinti jmonės bei privačių interesų konfliktų prevenciją. Grupės bendrovės skatina darbuotojus ir kitus Interesų turėtojus nesibaiminant neigiamų pasekmių tiesiogiai ar anonimiškai pranešti apie galimus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesj pasitikėjimo linija xxxxxxx@xxxxx.xx, grupės bendrovių pasitikęjimo linija arba tiesiogiai nurodytu Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos adresu.

Darbo saugos reikalavimų nesilaikymo rizika

EPSO-G valdomose akcinėse bendrovėse „Litgrid“, „Amber Grid“ bei UAB „TETAS“ skiriamas didelis dėmesys darbų saugai. Parengtas UAB „TETAS" Profesinės rizikos vertinimo darbų planas. Identifikuotos darbo vietos, darbo priemonės, technologiniai procesai, kuriuose darbų saugos rizikos lygis yra aukščiausias. Organizuojamos darbo saugos dienos padaliniuose. Bendradarbiaujama su užsakovais, kaip su darbų saugos partneriais – AB „ESO“ ir „Litgrid“

siekiant efektyvios darbo saugos kontrolės ir aukštesnės darbo saugos kultūros. AB „Xxxxx Xxxx“ didelj dėmesj skiria darbo saugos prevenciniams patikrinimams.

Darbuotojų tinkamo kvalifikacijos trūkumo, kaitos, motyvacijos rizika

EPSO-G valdomos bendrovės susiduria su iškylančiais darbo rinkos iššūkiais, aštrėja konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos specialistų, galinčių prisidėti jgyvendinant Lietuvos valstybei strateginę reikšmę turinčius projektus. Ataskaitiniu laikotarpiu buvo tobulinami kritinių pareigybių pamainumo planai, bendradarbiaujama su universitetais, siekiant ugdyti bendrovėms būtinus aukštos kvalifikacijos specialistus.

5.2 Informacija apie vidaus auditą

EPSO-G vidaus audito misija yra kurti pridėtinę vertę visoms grupės bendrovėms ir prisidėti prie jų veiklos tikslų jgyvendinimo, sistemingai bei visapusiškai vertinant ir padedant gerinti valdymo, rizikos valdymo ir kontrolės procesų veiksmingumą. Šios funkcijos jgyvendinamos vykdant nepriklausomą ir objektyvią užtikrinimo ir konsultavimo veiklą.

Siekiant užtikrinti veiklos skaidrumą ir efektyvumą, EPSO-G jmonių grupėje veikia centralizuotas vidaus audito padalinys, kuris pavestas funkcijas vykdo grupės mastu ir yra tiesiogiai atskaitingas EPSO-G valdybai, kurios daugumą sudaro nepriklausomi nariai.

EPSO-G valdymo bendrovės auditoriai nėra pavaldūs audituojamos jmonės administracijai. Tai sukuria sąlygas pastebėti galimus veiklos trūkumus ir juos eliminuoti bei identifikuoti sritis veiklos efektyvumo didinimui.

Vykdydami savo funcijas, padalinio darbuotojai planingai atlieka vidaus auditus ir reguliariai stebi, kaip jgyvendinamos rekomendacijos, o taip pat, kaip taisomi kiti su vidaus kontrole susiję trūkumai, kuriuos yra jvardiję išorės auditoriai, reguliatorius ar valstybinės kontrolės jstaigos.

Per pirmąjj 2019 m. pusmetj EPSO-G centralizuoto vidaus audito padalinio veikla apėmė šias sritis, kurios buvo pasirinktos remiantis atliktu rizikų vertinimu ir nustatant prioritetines tikrintinas jmones ir/ar procesus:

• jsigijimų (pirkimų) kontrolės vertinimas;

• transporto priemonių naudojimo kontrolės vertinimas;

• kompensacijų už servitutų nustatymą skyrimo ir išmokėjimo kontrolės vertinimas;

• visų EPSO-G jmonių grupės bendrovių veiklos rezultatų patikimumo vertinimas.

Taip pat daug dėmesio buvo skiriama stebėsenai, kaip jmonės jgyvendino vidaus audito rekomendacijas ir vertinimui,

kokia buvo jgyvendintų veiksmų jtaka.

Šios vidaus audito išvados ataskaitiniu laikotarpiu buvo pateiktos tikrintų jmonių vadovybei bei valdybai, taip pat

EPSO-G valdybai bei Audito komitetui.

5.4 Informacija apie išorės auditą

Informacija apie EPSO-G grupės bendrovių išorės audito bendroves:

2019 m. finansinių Bendrovė ataskaitų auditą atliksianti bendrovė	Nustatytas atlygis audito bendrovei už 2019 m. finansinių ataskaitų auditą*, Eur (be PVM)	2018 m. finansinių ataskaitų auditą atlikusi bendrovė
EPSO-G	14 170
„Litgrid“	35 970
„Amber Grid“ UAB „DELOITTE LIETUVA“	39 240	UAB „DELOITTE LIETUVA“
„Baltpool“	8 393
„TETAS“	7 630
Get Baltic	4 360

*Bendrovių visuotinių akcininkų susitikimų nustatytos sąlygos.

Visų EPSO-G grupės bendrovių akcininkai 2019 m. finansinių atsakaitų auditui atlikti patvirtino UAB „Deloitte Lietuva“ tomis pačiomis paslaugų apmokėjimo sąlygomis kaip 2018 m. išskyrus „Amber Grid“ ir Get Baltic, kurios nustatė 10 proc. didesnj atlygj palyginti su 2018 m. dėl didesnių audito paslaugų apimčių.

6. AKCININKAI IR DIVIDENDAI

6.1 Akcininkai

Vienintelis EPSO-G valdymo bendrovės akcininkas yra Lietuvos Respublika (100 proc. akcijų), kurios turtines ir neturtines teises, vadovaujantis 2012 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 826 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės steigimo ir valstybės turto investavimo“ 2.3 punktu, jgyvendina Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, atstovaujama Lietuvos Respublikos energetikos ministro.

Per pirmuosius šėšis 2019 m. mėnesius pokyčių EPSO-G akcininkų struktūroje nebuvo. Bendrovės jstatinis kapitalas nesikeitė.

2019 m. birželio 30 d. EPSO-G bendrovės jstatinis kapitalas buvo lygus 22 482 695 Eur. Jis padalintas j 0,29 Eur nominaliosios vertės 77 526 533 paprastąsias vardines nematerialias akcijas. Visos akcijos yra visiškai apmokėtos.

Bendrovės akcininkas

Akcijų skaičius

Akcijos nominali Akcinis Valdoma kapitalo

vertė, Eur kapitalas, Eur dali, proc.

Lietuvos Respublika, atstovaujama LR energetikos ministerijos

77 526 533 0,29 Eur 22 482 695 100

• EPSO-G akcijoms netaikomi kiti, nei teisės aktuose numatyti, vertybinių popierių perleidimo apribojimai.

• Konvertuojamų vertybinių popierių EPSO-G ir (ar) Grupės jmonės nėra išleidusiosios.

• EPSO-G savo akcijų nėra jsigijusi. Per ataskaitinj laikotarpj EPSO-G savo akcijų nejsigijo ir neperleido. Bendrovės dukterinės jmonės taip pat nėra jsigijusios Bendrovės akcijų.

• EPSO-G akcininkas specialių kontrolės teisių, kitokių nei numato LR teisės aktai, neturi.

EPSO-G patronuojamų „Litgrid“ ir „Amber Grid“ akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje NASDAQ Vilnius:

Bendrovė	ISIN kodas	VP trumpinys	Prekybos sąrašas	VP tvarkytojas
LITGRID AB	LT0000128415	LGD1L	BALTIC SECONDARY LIST	AB SEB bankas
AB „Amber Grid“	LT0000128696	AMG1L	BALTIC SECONDARY LIST	AB SEB bankas

Kitų EPSO-G valdomų jmonių vertybiniais popieriais vertybinių popierių biržoje neprekiaujama.

6.2 Dividendai

2019 metais valdymo bendrovė EPSO-G skyrė ir j valstybės biudžetą sumokėjo 750 tūkst. Eur dividendų už 2018 m. veiklos rezultatus (2018 m. už 2017 m. rezultatus skirta 682 tūkst. Eur dividendų).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu, EPSO-G iki 2022 m. j valstybės biudžetą privalo mokėti tiesiogiai 0,5 proc. paskirstytojo pelno dydžio dividendus. Taip nuspręsta jvertinus būtinybę skirti pakankamai lėšų jvykdyti 210 mln. eurų finansinj jsipareigojimą valstybės valdomai jmonei „Lietuvos energija“ už patronuojamos bendrovės „Litgrid“ akcijas.

Ruošiantis Lietuvai svarbių sinchronizacijos ir regioninės gamtinių dujų rinkų integracijos darbams subalansuota kapitalo struktūra yra itin svarbi. Todėl EPSO-G išsikėlė tikslą – jvykdyti šj jsipareigojimą per trumpiausią jmanomą laikotarpj.

6.3 Dividendų politika

Per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius EPSO-G dividendų politika nesikeitė.

Visos EPSO-G grupės bendrovės vadovavosi 2017 m. liepos 14 d. valdybos patvirtinta dividendų politika, kuri reglamentuoja dividendų dydžio nustatymo, jų išmokėjimo ir skelbimo politiką visoms grupę sudarančioms bendrovėms.

EPSO-G dividendų politika nustato tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikj jmonių vertės augimą, savalaikj šaliai svarbių strateginių projektų jgyvendinimą, taip nuosekliai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų jmonių grupe.

EPSO-G dividendų politika tiesiogiai susieja mokėtinų dividendų dydj su jmonės nuosavo kapitalo naudojimo efektyvumu – kuo didesnę naudą bendrovė sukuria akcininkui, tuo didesnę pelno dalj ji gali skirti tolimesnei plėtrai ar kitų svarbių projektų jgyvendinimui. Dividendų politika yra skelbiama EPSO-G tinklalapyje Veiklos politikos skirsnyje xxxxx://xxx.xxxxx.xx/xx/xxxx-xxx/xxxxxxx-xxxxxxxxx/xxxxxxxxxx .

6.4 Reitingai

Tarptautinės kredito reitingų agentūros EPSO-G grupės bendrovėms kredito reitingų nėra suteikusios.

7. VALDYSENA

Ataskaitiniu laikotarpiu EPSO-G grupės korporatyvinis valdymas buvo vykdomas pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. LR Energetikos ministro patvirtintas ir vienintelio akcininko 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu atnaujintas Valstybės valdomų energetikos sektoriaus jmonių grupės korporatyvinio valdymo gaires. Jos nustato bendrus visai EPSO-G jmonių grupei taikomus korporatyvinio valdymo principus, valdymo organizavimo modelj, valdymo struktūrą, atskaitomybės ir veiklos priežiūros bei kontrolės sistemas.

EPSO-G valdymo sistema:

EPSO-G valdymo bendrovė laikėsi šių svarbių korporatyvinio valdymo principų:

• veiklos skaidrumo,

• valstybės nuosavybės ir reguliavimo funkcijų atskyrimo,

• tikslų apibrėžtumo ir tvarumo,

• tinkamo akcininkų teisių realizavimo,

• atitikties teisės aktų reikalavimams ir geriausios praktikos standartams,

• veiklos efektyvumo, tvarumo ir konkurencingumo,

• valdymo ir priežiūros organų atsakomybės bei atskaitomybės akcininkams.

EPSO-G remiasi gerąja valdysenos patirtimi, išdėstyta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paskelbtose gerosios valdysenos rekomendacijose, Jungtinių Tautų bei NASDAQ Baltic vertybinių popierių biržos rekomendacijose, kituose tarptautiniu mastu pripažintuose standartuose ir gerosios valdysenos rekomendacijose, kurių svarbiausias tikslas – užtikrinti, kad valstybės valdomos bendrovės būtų valdomos skaidriai ir efektyviai.

7.1 EPSO-G įstatai

Per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius EPSO-G valdymo bendrovės jstatai nesikeitė – 2019 m. birželio 30 d. galiojo 2018 m. rugpjūčio 1 d. Juridinių asmenų registre jregistruota jstatų redakcija, kuri jtvirtino padidintą valdybos atsakomybę, suteikiant jai priežiūros funkciją. Esamas korporatyvinis valdymo modelis užtikrina EPSO-G grupės organizacinės ir valdymo struktūros efektyvumą bei atitikimą aukščiausiems valdysenos standartams.

Su EPSO-G jstatais kviečiame susipažinti tinklalapyje xxx.xxxxx.xx „Korporatyvinis valdymas“ skirsnyje.

7.2 EPSO-G priežiūros ir valdymo sistema ir funkcijos

EPSO-G valdymo, priežiūros ir organizacinė struktūra užtikrina optimalų veiklos organizavimą, atskaitingumą, procesų efektyvumą ir atsakomybę:

EPSO-G grupės korporatyvinio valdymo dokumentų sistemą sudaro:

• Korporatyvinio valdymo gairės;

• Valdymo ir grupės bendrovių jstatai;

• Koporatyvinio valdymo politika;

• Valdybos darbo reglamentas;

• Audito komiteto veiklos nuostatai;

• Atlygio ir skyrimo komiteto veiklos nuostatai;

• Patvirtinti grupės bendrovių korporatyvinio valdymo dokumentai;

• Korporatyvinio valdymo dokumentų pagrindu patvirtinti grupės bendrovių dokumentai.

Su visais nurodytais dokumentais galima susipažinti valdymo bendrovės EPSO-G puslapyje xxx.xxxxx.xx

EPSO-G visuotinis akcininkų susirinkimas

Vienintelio EPSO-G valdymo bendrovės akcininko teises ir pareigas jgyvendina LR energetikos energetikos ministerija.

EPSO-G vienintelis akcininkas:

• priima sprendimus strateginiais veiklos krypčių klausimais;

• tvirtina svarbiausias veiklos gaires (korporatyvinio valdymo gairės, kolegialių organų atlygio gaires ir kt.).

Ataskaitiniu laikotarpiu vienintelis EPSO-G akcininkas priėmė šiuos sprendimus:

Data	Esminiai sprendimai
2019 m. vasario 19 d.	Atsižvelgiant j tai, kad audito komiteto narys Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx buvo pripažintas praradusiu nepriklausomumą dėl kitų savo einamų pareigų, akcininkas atšaukė EPSO-G audito komiteto narj Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx ir j Audito komitetą išrinko nepriklausomą valdybos narj Xxxxxxxx Xxxxxxx. Patvirtino Grupės bendrovių kolegialių valdymo organų atlygio gairių pakeitimą.
2019 m. kovo 20 d.	Atsižvelgiant j jvykusius korporatyvinio valdymo pakeitimus (anksčiau stebėtojų tarybai numatytos priežiūros funkcijos buvo priskirtos valdybai), atšaukė EPSO-G valdybą ir j valdybą naujai kadencijai išrinko du nepriklausomus xxxxxx - Xxxxxxxx Xxxxxxx ir Xxxxxxx Xxxxxxxxxx bei du Energetikos ministerijos nominuotus valdybos narius – Xxxxxx Xxxxxxxx ir Gediminą Karalių.
2019 m. balandžio 15 d.	Įvertinus tai, kad Bendrovės valdybos nariu yra paskirtas Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx, kuris turi profesinės patirties rizikų valdyme, konsultuojat finansinių ataskaitų rengimo bei mokesčių klausimais, o Xxxxxxxxx Xxxxxxxx yra paskirtas j Xxxxxxxxx atlygio ir skyrimo komitetą, atšaukė nepriklausomą EPSO-G audito komiteto narj Xxxxxxxx Xxxxxxx ir j Audito komitetą išrinko nepriklausomą valdybos narj Xxxxxxx Xxxxxxxxxx.
2019 m. balandžio 30 d.	Patvirtino EPSO-G konsoliduotų ir bendrovės 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinj. Patvirtino sprendimą dėl pelno paskirstymo.
2019 m. birželio 19 d.	Audito jmone, kuri atliks 2019 m. EPSO-G konsoliduotų ir bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio bei konsoliduoto metinio pranešimo auditą, išrinko UAB „Deloitte Lietuva“.

EPSO-G valdyba

Pagal galiojančią EPSO-G jstatų redakciją, Bendrovės valdybą sudaro penki nariai, kuriuos skiria vienintelis akcininkas ketverių metų kadencijai, atsižvelgdamas j atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas.

Valdybos nario nepertraukiamas kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip dvi kadencijos iš eilės, t. y. ne daugiau kaip aštuoneri metai iš eilės. Valdybos nariai renkami pagal LR Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 patvirtintą Kandidatų j valstybės jmonės ar savivaldybės jmonės valdybą ir kandidatų j valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamą kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašą.

Atsižvelgiant j tai, kad 2018 m. buvo jgyvendinti valdysenos modelio pakeitimai ir j tai, kad EPSO-G valdybos narius skiria vienintelis akcininkas, o ataskaitiniu laikotarpiu veikusios valdybos nepriklausomi nariai buvo paskirti veiklą sustabdžiusios stebėtojų tarybos, nuspręsta naujai formuoti EPSO-G valdybą.

Dėl to Energetikos ministerija, atlikusi nepriklausomų narių atranką, 2019 m. kovo 20 d. naujai kadencijai EPSO-G valdybos nariais išrinko Energetikos ministerijos Energetinio saugumo grupės vadovą Xxxxxx Xxxxxxxx, Energetikos ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės patarėją Gediminą Karalių bei nepriklausomus valdybos narius - VĮ "Oro navigacija" valdybos narj Xxxxxxxx Xxxxxxx ir bendrovių valdysenos, teisės ir mokesčių konsultantą Xxxxxxx Xxxxxxxxxx.

2019 m. kovo 29 d. EPSO-G valdybos nariai valdybos pirmininku išrinko Xxxxxxxx Xxxxxxx. Ataskaitos teikimo

laikotarpio pabaigoje buvo vykdoma penktojo - nepriklausomo valdybos nario atranka.

EPSO-G valdyba:

• formuoja bendrą Įmonių grupės korporatyvinio valdymo politiką;

• yra atsakinga už organizacinj ir sisteminj Grupės vystymą bei valdymą jai priskirtos kompetencijos srityje ir

apimtyje;

• atlieka Grupės bendrovių veiklos, jų strategijų, veiklos tikslų ir planų, Valdybos patvirtintų dokumentų ir kitų sprendimų Grupės bendrovėse jgyvendinimo stebėseną;

• vykdo Grupės bendrovių jgyvendinamų strateginių projektų, jtrauktų j nacionalinę energetikos strategiją, ypatingos valstybinės svarbos projektų, valstybei svarbių ekonominius projektų valdymo priežiūrą bei kontrolę;

• vykdo priežiūros funkcijas, kaip tai numatyta LR akcinių bendrovių jstatyme.

Per ataskaitinj laikotarpj jvyko 13 valdybos posėdžių, iš jų aštuoni vyko balsuojant raštu. Ataskaitiniu laikotarpiu taip pat vyko viena strateginė valdybos sesija bei Grupės bendrovių valdymo organų bendradarbiavimo sesija.

EPSO-G valdybos sudėtis ir jos pokyčiai per ataskaitinj laikotarpj:

Vardas Pavardė Pareigos Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx Nepriklausomas narys,

pirmininkas

Nuo 2016-11-10 iki

2019-03-19 ir nuo

2019-03-20

VĮ "Oro navigacija" valdybos

narys

Bendrovių valdysenos,

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx Nepriklausomas narys Nuo 2019-03-20

Nuo 2018-09-21 iki

teisės ir mokesčių

konsultantas

Xxxxxxx Xxxxxxxxx Xxxxx

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxx

Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx narys,

pirmininkas

2019-03-19 ir nuo

2019-03-20

Nuo 2018-09-21 iki

2019-03-19 ir nuo

2019-03-20

Nuo 2016-11-10 iki

2019-03-19

LR Energetikos ministerija

Asociacija „Baltic Institute of Corporate Governance“

Xxxxxx Xxxxxxxxxx Nepriklausomas narys Nuo 2016-11-10 iki

2019-03-13

Europos rekonstrukcijos ir

plėtros bankas

Valdybos posėdžių 2019 m. I pusmečio lankomumas ir juose priimti esminiai sprendimai:

Dalyvavo Nedalyvavo

Xxxxxx

Xxxxxxx

00-00

02-15

00-

00-00

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx

Xxxxxxx

Xxxxxxxxx

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx

Xxxxxxx

Xxxxxxxxxxx

Xxxxx

Xxxxxxxxxxx

Xxxxxx Xxxxxxxxxx

2019-01	2019-02	2019-03	2019-04	2019-05	2019-06
00-00	00-00 Patvirtinti vadovo 2019 tikslai, Amber Grid bei TETAS skolinimo ir skolinimosi naudojantis grupės sąskaitos paslauga esminės sąlygos; atnaujintas vidaus audito 2018-2020 veiklos planas	00-00	00-00 Aptarti esami skoliniai jsipareigojimai 04-19 Spręsta dėl balsavimo dukterinių bendrovių eiliniuose akcininkų susirinkimuose 04-26 Patvirtintas EPSO- G ir konsoliduotas metinis pranešimas, finansinių ataskaitų rinkinys, pelno paskirstymo projektai; inicijuotas eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas	05-10 Patvirtinta Grupės strategijos jgyvendinimo ataskaita už 2018 m. 05-17 Pritarta overdrafto sutarties sudarymui, spręsta dėl balsavimo LITGRID neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, patvirtintas ASK veiklos planas, spręsta dėl kintamosios atlygio dalies dydžio	06-10
2017-2025		Spręsta dėl			Nuspręsta siūlyti
strategijos		balsavimo			vieninteliam
tvirtinimas		LITGRID			akcininkui priimti
01-25 Atnaujintos Interesų valdymo ir Rizikų valdymo politikos, patvirtinta Atrankų politika bei 2018 m.		neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime; ASK narių atlygio dydžio peržiūrėjimas 03-12 Peržiūrėta			sprendimą dėl 2019 m. audito jmonės skyrimo, priimti sprendimai dėl EPSO-G valdymo konsultacijų modelio 06-28
vadovo veiklos		vadovo pastovi			Aptarti
vertinimo bei		atlygio dalis			reikalavimai,
Bendrovės tikslų jgyvendinimo ataskaita		03-29 Išrinktas valdybos pirmininkas, iš			susiję su energijos vartojimo efektyvumo didinimo
		naujo
		suformuotas
		ASK,
		patvirtintas
		Grupės lygio
		rizikų sąrašas

EPSO-G atlygio ir skyrimo komitetas

Pagal galiojančius EPSO-G jstatus, Atlygio ir skyrimo komitetas sudaromas iš ne mažiau kaip trijų narių, kuriuos ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui motyvuotu sprendimu skiria valdyba iš jos atrinktų kandidatų. Skiriant Atlygio ir skyrimo komiteto narius užtikrinama, kad šio komiteto sudėtyje būtų ne mažiau kaip vienas nepriklausomas narys. Atlygio ir skyrimo komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip dvi kadencijos iš eilės.

Naujai kadencijai išrinkta EPSO-G valdyba 2019 m. kovo 29 d. posėdyje suformavo Atlygio ir skyrimo komitetą – iki

valdybos kadencijos pabaigos j komitetą paskirti valdybos nariai Xxxxxxxxx Xxxxxxxx ir Xxxxxxx Xxxxxxxxx.

2019 m. gegužės 17 d. valdybos posėdyje po atlikto viešo atrankos konkurso nepriklausoma Atlygio ir skyrimo komiteto nare buvo išrinkta ankstesnės kadencijos nepriklausoma narė Xxxxxx Xxxxxxxxxxx.

2019 m. birželio 28 d. EPSO-G valdyba pritarė, kad X.Xxxxxxxxxxx eitų Atlygio ir skyrimo komiteto pirmininkės pareigas. EPSO-G atlygio ir skyrimo komitetas:

• padeda atlikti kandidatų j organų narius atrankas visose Grupės bendrovėse;

• teikia rekomendacijas Grupės bendrovėms dėl valdymo organų narių skyrimo, sutarčių su jais sudarymo ir

atlygio jiems nustatymo;

• teikia rekomendacijas dėl Grupės korporatyvinio valdymo dokumentų, susijusių su kolegialių organų, Grupės bendrovių darbuotojų atlygio, veiklos vertinimo klausimais;

• teikia rekomendacijas dėl Grupės kolegialių organų, vadovų, vadovybės ir kritinių pareigybių pamainumo

planavimo sistemos.

Per ataskaitinj laikotarpj jvyko septyni Atlygio ir skyrimo komiteto posėdžiai.

EPSO-G atlygio ir skyrimo komiteto sudėtis ir jos pasikeitimai per ataskaitinj laikotarpj:

Vardas Pavardė Pareigos Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx

Xxxxxx Xxxxxxxxxxx Nepriklausoma narė, pirmininkė*

Xxxxxxx Xxxxxxxxx Xxxxx

Nuo 2018-08-31 iki

2019-03-19 ir perrinkta

nuo 2019-05-20

Nuo 2018-09-28 iki

2019-03-19 ir perrinktas

nuo 2019-03-29

UAB „Personalo vertė verslui”

LR energetikos ministerija

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx Nepriklausomas narys Nuo 2019-03-29 VĮ "Oro navigacija" valdybos

narys

Xxxxxxxxx Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx narė, pirmininkė

Nuo 2018-08-31 iki 2019-

03-19

UAB „Quantum capital“

*Atlygio ir skyrimo komiteto pirmininkės pareigas eina nuo 2019-06-28.

Atlygio ir skyrimo komiteto 2019 m. I pusmečio posėdžių lankomumas ir priimti esminiai sprendimai:

- Dalyvavo

- Nedalyvavo

Xxxxxx

Xxxxxxx

00-00

06-12

Xxxxxx

Xxxxxxxxxxx

Xxxxxxx

Xxxxxxxxx

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx

Xxxxxxxxx Xxxxxxx

2019-01	2019-02	2019-03	2019-04	2019-06
00-00	00-00	00-00	00-00	06-12
Patvirtinta Grupės atrankų politika, aptartos Grupės darbuotojams skiriamos materialinės išmokos, patvirtintas TETAS valdybos atrankos aprašas	Patvirtinti ASK veiklos ir veiklos tobulinimo planai, 2018 ASK veiklos ataskaita; atliktas Grupės valdymo organų veiklos vertinimas bei pateiktos veiklos tobulinimo rekomendacijos 02-22 Sprendė nepriklausomų valdybos narių atlygio keitimo klausimus	Vykdyta TETAS valdybos narių atranka	Vykdyta TETAS valdybos narių atranka; atnaujintas ASK 2018 veiklos planas	Vertintas ASK kompetencijai priskirtų politikų jgyvendinimas, Grupės atlygio sistemos tinkamumas ilgalaikiam darbuotojų motyvavimui
	02-28
	Vykdyta TETAS valdybos narių atranka

EPSO-G audito komitetas

Remiantis EPSO-G jstatais, audito komitetas sudaromas iš ne mažiau kaip trijų narių, kuriuos ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui skiria EPSO-G vienintelis akcininkas, atsižvelgiant j Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas, jei buvo pateiktos. Audito komiteto nario nepertraukiamos kadencijos laikas yra ne ilgesnis kaip dvi kadencijos iš eilės. Audito komiteto pirmininku gali būti tik nepriklausomas narys.

Ataskaitinio laikotarpio pradžioje EPSO-G Audito komitete dirbo du nepriklausomi nariai – Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx ir Xxxxxxxxx Xxxxxx, taip pat Energetikos ministerijos nominuotas EPSO-G valdybos narys Xxxxxxxxx Xxxxxxxx.

2019 m. sausio 24 d., atsižvelgiant j naujai užimamas Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx pareigas, Audito komitetas pripažino, kad jis nebeatitinka nepriklausomo nario kriterijų. Todėl komiteto pirmininku buvo išrinktas nepriklausomas narys Xxxxxxxxx Xxxxxx.

2019 m. vasario 20 d. EPSO-G vienintelio akcininko sprendimu X. Xxxxxxxxxxx buvo atšaukatas iš Audito komiteto nario pareigų. Nauju komiteto nariu buvo išrinktas nepriklausomas EPSO-G valdybos narys Xxxxxxxxx Xxxxxxxx.

2019 m. balandžio 15 d. EPSO-G vienintelis akcininkas, atsižvelgęs j EPSO-G valdybos siūlymą dėl valdybos narių kompetencijų, kurios tinkamesnės einant pareigas esamuose komitetuose, nusprendė iš Audito komiteto nario pareigų atšaukti Xxxxxxxx Xxxxxxx ir j šias pareigas išrinkti nepriklausomą EPSO-G valdybos narj Xxxxxxx Xxxxxxxxxx.

EPSO-G audito komitetas:

• vykdo Grupės bendrovių finansinių ataskaitų rengimo bei audito atlikimo priežiūrą;

• yra atsakingas už Grupės bendrovių auditorių ir audito jmonių nepriklausomumo bei objektyvumo principų laikymosi užtikrinimą;

• yra atsakingas už Grupės bendrovių vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir vidaus audito sistemų, veiklos procesų veiksmingumo priežiūrą;

• Yra atsakingas už Grupės bendrovių auditoriaus ir (ar) audito jmonės ne audito paslaugų teikimo kontrolę;

• vertina grupės bendrovių sudaromus sandorius su susijusiomis šalimis. Per ataskaitinj laikotarpj jvyko 12 audito komiteto posėdžių.

EPSO-G audito komiteto sudėtis ir jos pasikeitimai per ataskaitinj laikotarpj

Vardas Pavardė Pareigos Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx

Xxxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx narys, pirmininkas**

Nuo 2016-09-12 Western Union Processing

Lithuania, UAB

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx Xxxxx Nuo 2018-09-21 LR energetikos ministerija

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx Nepriklausomas narys Nuo 2019-04-15 Bendrovių valdysenos, teisės ir

mokesčių konsultantas

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx Nepriklausomas Narys Nuo 2019-02-20 iki

2019-04-14

VĮ "Oro navigacija" valdybos narys

Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx Nepriklausomas narys,

pirmininkas*

*Audito komiteto pirmininko pareigas ėjo iki 2019-01-24

**Audito komiteto pirmininko pareigas eina nuo 2019-01-24

Nuo 2016-09-12 iki

2019-02-19

Viešųjų investicijų plėtros

agentūros stebėtojų tarybos

narys

Audito komiteto 2019 m. I pusmečio posėdžių lankomumas ir priimti esminiai sprendimai:

- Dalyvavo

- Nedalyvavo

Vardas pavardė	01-10	00-00	00-00	00-00	00-00	00-00	00-00	00-00	00-00	00-00	00-00	06-17
Xxxxxxxxx Xxxxxx
Xxxxxxxxx Xxxxxxxx
Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx	-	-	-	-	-	-	-
Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx				-	-	-	-	-	-	-	-	-
Xxxxxxxxx Xxxxxxxx	-	-	-					-	-	-	-	-

2019-01	2019-02	2019-03	2019-04	2019-05	2019-06
00-00	00-00	00-00	00-00	00-00	00-00
Patvirtinta	Patvirtintos 5	Pritarta Vidaus	Patvirtinta AK	Patvirtintos	Patvirtinta
nuomonė dėl	nuomonės dėl	audito vadovės	išvada dėl Baltpool	nuomonės dėl	rekomendacija
sandorio su	susijusių šalių	2018 tikslų	2018 finansinės	Litgrid ir Amber grid	dėl Grupės
susijusia šalimi	sandorių,	pasiekimo	ataskaitos	jprastinės ūkinės	bendrovių
01-24 Pritarta Rizikų valdymo politikos ir metodikos naujoms redakcijoms	susijusių su mokestinių nuostolių perdavimu bei vieningos grupės sąskaitos jdiegimu 02-26 Pritarta Grupės lygio rizikų	vertinimui bei pritarta Vidaus audito vadovės 2019 metiniams tikslams 03-25 Patvirtintos išvados dėl Grupės bendrovių (išskyrus EPSO-G ir Baltpool) atskirų ir	04-18 Patvirtinta nuomonė dėl sandorio su susijusia šalimi 04-24 Patvirtinta išvada dėl EPSO-G atskirų ir konsoliduotų 2018 finansinių ataskaitų	veiklos sandorių sąrašų bei neiprastinių rinkos sąlygų vertinimo kriterijų 05-31 Patvirtinta nuomonė dėl sandorio su susijusia šalimi	veiklos tęstinumo planų
	sąrašui	konsoliduotų 2018
		finansinių ataskaitų

Generalinis direktorius

EPSO-G generalinj direktorių skiria bendrovės valdyba, atsižvelgdama j Atlygio ir skyrimo komiteto rekomendacijas.

Generalinis direktorius yra atskaitingas Valdybai.

Šiuo metu dirbantis EPSO-G generalinis direktorius Xxxxxxxx Xxxxx pareigas eina nuo 2015 m. vasario 17 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių jstatymo 371 straipsniu, EPSO-G generalinio direktoriaus pirma penkerių metų kadencija prasidėjo 2018 m. sausio 1 d.

EPSO-G generalinis direktorius:

• organizuoja ir kontroliuoja Grupės veiklos strategijos jgyvendinimą;

• kontroliuoja dukterinių bendrovių veiklą, teikia siūlymus bei išvadas EPSO-G valdybai dėl Grupės veiklos organizavimo ir jos plėtros;

• organizuoja ir užtikrina dukterinių bendrovių strategijos, ilgalaikių (strateginių), trumpalaikių (taktinių) tikslų jgyvendinimo stebėseną, veiklos vertinimą, teikia siūlymus EPSO-G valdybai dėl veiklos tobulinimo;

• užtikrina, jog Grupės bendrovėms būtų pateikti Grupės korporatyvinio valdymo dokumentai, o EPSO-G valdybai

savalaikiai būtų pateikiamos Grupės korporatyvinio valdymo dokumentų jgyvendinimo ataskaitos.

7.3 Papildoma informacija apie valdybos pirmininką, generalinį direktorių, vyriausiąjį finansininką ir vidaus audito padalinio vadovę:

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx (valdybos pirmininkas) – EPSO-G valdybos pirmininko pareigas X. Xxxxxxxx eina nuo 2019 m. kovo 30 dienos. X. Xxxxxxxx yra didelę verslo strategijos ir korporatyvinio valdymo patirtj sukaupęs profesionalas. Jis yra VĮ "Oro navigacija" nepriklausomas valdybos narys, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus pirmininkas. Jis 2014 – 2018 m. vadovavo VĮ "Lietuvos oro uostai", dirbo aviacijos ir teisės srityse. EPSO-G valdyboje X. Xxxxxxxx dirba nuo 2016 metų.

Xxxxxxxx Xxxxx (generalinis direktorius) - EPSO-G generaliniu direktoriumi Xxxxxxxx Xxxxx dirba nuo 2015 m. vasario 17 d. Prieš tai jis dirbo AB „Klaipėdos nafta“ Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGDT) departamento direktoriumi, UAB „Energijos tiekimas“ valdybos nariu ir generaliniu direktoriumi. X. Xxxxx taip pat yra AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdybos narys.

X. Xxxxx yra Nacionalinės Lietuvos energetikos asociacijos (NLEA) prezidentas.

X. Xxxxx turi aukštąjj išsilavinimą transporto inžinerinės ekonomikos (Vilniaus Universitete, bakalauro laipsnis) ir vadybos srityse (ISM, magistro laipsnis).

Xxxxxxxx Xxxxxxx (vyriausias finansininkas) Daugiau nei dvidešimties metų darbo patirties finansų apskaitos ir mokesčių srityje turintis X. Xxxxxxx EPSO-G Vyriausiojo finansininko pareigas eina nuo 2019 m. balandžio 29 d. Prieš pradėdamas dirbti EPSO-G, jis dvejus metus dirbo patronuojamos bendrovės „Litgrid“ vyriausiuoju finansininku, vadovavo AB „Lietuvos dujos“ (iš jos atskyrus perdavimo veiklą jsteigta „Xxxxx Xxxx“) buhalterijos padaliniui. 2017- 2019 m. X. Xxxxxxx ėjo Litgrid patronuojamosios bendrovės „TETAS“ valdybos nario pareigas.

X. Xxxxxxx yra Vilniaus universiteto Ekonomikos mokslų apskaitos ir audito specialybės magistras.

Xxxx Xxxxxxxxx (vidaus audito vadovė) EPSO-G centralizuoto vidaus audito padalinio vadovės pareigas eina nuo 2017

m. sausio 2 d. Prieš pradėdama eiti šias pareigas ji ketverius metus buvo atsakinga už vidaus audito padalinio veiklą patronuojamoje bendrovėje „Litgrid“, tokj pat darbą dirbo tarptautinėje didmeninės ir mažmeninės prekybos naftos produktais kompanijoje. X. Xxxxxxxxx yra VĮ Ignalinos atominė elektrinės Audito ir rizikų komiteto narė.

X. Xxxxxxxxx yra Vilniaus universiteto apskaitos ir audito mokslų magistrė.

Bendrovės valdybos, jos komitetų narių ir generalinio direktoriaus gyvenimo aprašymai yra skelbiami EPSO-G internetiniame puslapyje xxx.xxxxx.xx

7.4 Interesų valdymas

2019 m. sausio 25 d. buvo patvirtinta naujos redakcijos EPSO-G jmonių grupės kolegialių valdymo ir priežiūros organų narių, vadovų ir darbuotojų interesų valdymo politika. Jos tikslas - sukurti vienodą gerąją praktiką atitinkančią interesų valdymo sistemą, kuri leistų užtikrinti, kad sprendimai grupės bendrovėse priimami objektyviai ir nešališkai, o taip pat formuotų korupcijai nepalankią aplinką bei didintų pasitikėjimą grupės bendrovių veikla.

Ši politika EPSO-G jmonių grupėje nustato:

• interesų valdymo ir galimų interesų konfliktų sprendimo principus;

• reikalavimus interesų deklaravimo sistemai;

• nepriklausomumo kriterijus, kurie taikomi kolegialių valdymo ir priežiūros organų nariams.

Susipažinti su EPSO-G interesų valdymo politika ir taikomais nepriklausomumo kriterijais kviečiame susipažinti

tinklalapyje xxx.xxxxx.xx „Veiklos politikos“ skirsnyje. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje:

• Kolegialių valdymo organų ir administracijos nariai nebuvo jsigiję EPSO-G grupės jmonių akcijų išskyrus EPSO- G Strategijos ir plėtros direktorių Nemuną Biknių, kuris 2019 m. birželio 30 d. turėjo 0,001055 proc. patronuojamos bendrovės „Xxxxx Xxxx“ akcijų. Per ataskaitinj laikotarpj jo turėtas akcijų skaičius nepasikeitė.

• Kolegialių valdymo organų narių bei generalinio direktoriaus interesų deklaracijos buvo pateiktos ir skelbiamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos internetiniame puslapyje xxx.xxxx.xx ir xxx.xxxxx.xx. Visi EPSO-G grupės jmonių vadovai buvo pateikę interesų deklaracijas valdymo bendrovei EPSO-G interesų valdymo politikoje nustatyta apimtimi ir tvarka, kuri yra skelbiama xxx.xxxxx.xx tinklalapyje „Veiklos politikos“ skirsnyje.

• Kolegialių valdymo organų nariai ir bendrovių vadovai neturėjo interesų konfliktų tarp jų pareigų EPSO-G grupei ir privačių interesų ir (arba) kitų pareigų.

• Kolegialių valdymo organų nariai ir administracijos darbuotojai neturėjo tarpusavio šeiminių ryšių.

• Kolegialių valdymo organų nariai ir jmonių vadovai nebuvo teisti už nusikalstamos veikos padarymą, jokios reguliavimo institucijos jiems per pastaruosius penkerius metus nėra pateikusios kaltinimų ar pritaikiusios sankcijų, teismas nėra uždraudęs eiti Bendrovės administravimo, valdymo ar priežiūros organų nario pareigų arba eiti vadovaujamas pareigų, arba tvarkyti bet kurio emitento reikalus.

• Su minėtais asmenimis EPSO-G nebuvo sudariusi sandorių, nebūdingų Bendrovės pagrindinei veiklai arba apie kuriuos atitinkama tvarka nebūtų informuoti EPSO-G kolegialūs valdymo organai ir gauti jų leidimai sudaryti tokius sandorius.

7.6 Veiklos politikos

Geroji valdysenos praktika EPSO-G grupės jmonėse ataskaitiniu laikotarpiu buvo jgyvendinama taikant ir nuolat kryptingai tobulinant valdybos patvirtintas veiklos politikas, prie kurių yra prisijungusios Grupės bendrovės.

EPSO-G grupės veiklos politikos yra skirtos jdiegti nuoseklią ir veiksmingą organizacijos valdymo sistemą, padedančią darbuotojams sėkmingai jgyvendinti svarbius strateginius projektus ir skaidriai bei efektyviai kurti naudą šalies žmonėms ir verslui.

Siekiant užtikrinti veiklos politikų veiksmingumą, visos grupės jmonės kasmet rengia veiklos politikų jgyvendinimo pažangos ataskaitą kiekvienos grupės bendrovės valdybai, o taip pat valdymo bendrovės EPSO-G valdybai.

Įgyvendindami akcininko lūkesčių laiške keliamus tikslus, EPSO-G valdymo bendrovė yra nustačiusi pagrindinius

principus, o tam tikrais atvejais ir konkrečias taisykles, šiose veiklos srityse Grupės mastu:

Paaiškinimai:

2019 m. I pusmetj atlikti politikos pakeitimai bei patvirtinta nauja Grupės politikos redakcija.

2019 m. I pusmetj patvirtinta nauja Grupės politika.

Per ataskaitinj laikotarpj buvo priimta viena nauja Grupės Atrankų politika. Taip pat 2019 m. buvo atnaujintos Interesų konfliktų valdymo bei Rizikų valdymo politikos.

Per ataskaitinj laikotarpj vykusioje Grupės bendrovių valdymo organų bendradarbiavimo sesijoje didelis dėmesys buvo skirtas politikų jgyvendinimo Grupės bendrovėse užtikrinimui. Įdiegta vieninga politikų jgyvendinimo Grupės mastu vertinimo sistema, paskirti už politikų jgyvendinimo koordinatoriai.

Politikos ar jų santraukos yra skelbiamos EPSO-G interneto svetainėje xxx.xxxxx.xx „Veiklos politikos“ skirsnyje.

Funkcinių sričių valdymas

EPSO-G grupėje buvo taikomas valdymo modelis pagrjstas geriausia pasauline praktika. „Boston Consulting Group“ atliktas tyrimas apie skirtingų tipų valdymo bendrovių sukuriamą vertę identifikuoja šešis pagrindinius jmonių grupių valdymo modelius. Priklausomai nuo valdymo bendrovės jsitraukimo lygio, kiekvienas iš jų kuria skirtingą vertę jmonių grupei.

2019 m. EPSO-G valdymo bendrovė pradėjo taikyti didžiausią vertę jmonių grupei kuriantj strateginės krypties suteikimo ir funkcinės lyderystės modelj, kuriuo:

• didžiausias dėmesys skiriamas veiklos efektyvumui, bendriems ištekliams ir centralizuotoms paslaugoms;

• skiriami resursai ir didinama kompetencija svarbioms, vertę ilgalaikėje perspektyvoje kuriančioms, veiklos

sritims - strategijos vystymui, investicijų valdymui ir inovacijoms;

• nustatomos jmonių grupės politikos, standartizuoja pagrindinius grupės procesus;

• skatinamas dalijimąsis gerąją praktika tarp patronuojamų bendrovių ir palaikomos veiklos gerinimo iniciatyvos.

Per pirmąjj 2019 m. pusmetj jmonių grupėje paskirti funkcinių sričių savininkai, jvyko pirmosios jų apmokymo sesijos. Funkcinių sričių savininkai grupės lygiu inicijavo naujus bendrus projektus, dalinosi gerąja praktika.

Antrojo 2019 m. pusmečio metu planuojama ir toliau vystyti funkcinės lyderystės modelj, ieškant jmonių grupei didžiausią vertę galinčių sukurti šio modelio taikymo sričių.

7.8 Kolegialių priežiūros ir valdymo organų savo veiklos įvertinimas ir rezultatai

Atsižvelgdami j Atlygio ir skyrimo komiteto parengtas gaires, 2019 m. pradžioje EPSO-G valdymo bendrovės ir patronuojamų grupės bendrovių kolegialūs priežiūros ir valdymo organai jvykdė savo 2018 m. veiklos jvertinimą.

Apibendrinti kiekvieno kolegialaus organo narių vertinimai buvo aptarti kiekvieno kolegialaus organo posėdžio metu. Buvo identifikuotos tobulintinos veiklos sritys ir nustatytos kryptys, kaip gerinti veiklos procesus, sudarant nuoseklų veiksmų bei užduočių planą 2019 metams.

Kolegialių organų savo veiklos vertinimą koordinavo ir apibendrino EPSO-G atlygio ir skyrimo komitetas, kuris

identifikavo šias pagrindines tobulintinas sritis:

• gerintinas posėdžių organizavimas,

• daugiau dėmesio turi būti skiriama personalo valdymo sričiai,

• gerintina Atlygio ir skyrimo bei Grupės bendrovių valdybų sąveika. Numatytas planuojamas kasmetinis darbo

užmokesčio tyrimų aptarimas.

7.9 Informacija apie valdysenos kodekso laikymąsi

EPSO-G valdymo bendrovė laikosi NASDAQ Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso nuostatų (galima rasti xxx.xxxxxxxxxxxx.xxx; toliau – Kodeksas). Kodeksas taikomas ta apimtimi, kiek EPSO-G jstatai nenumato kitaip. Bendrovė yra atskleidusi, kaip laikosi Kodekso nuostatų reikalavimų ir su šia informacija susipažinti galima EPSO-G interneto tinklalapyje xxx.xxxxx.xx „Tikslai ir atskaitomybė“ skiltyje.

7.10 Informacija apie skaidrumo gairių laikymąsi

EPSO-G jmonių grupė laikosi 2010 m. liepos 14 d. Vyriausybės nutarimo (su visais vėlesniais pakeitimais) Nr. 1052 „Dėl Valstybės valdomų jmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo patvirtinimo“ (toliau – Skaidrumo gairės).

Skaidrumo gairės privalomai yra taikomos EPSO-G valdymo bendrovei, nes tai yra valstybės valdoma jmonė.

Siekiant Skaidrumo gairių laikymosi, EPSO-G jmonių grupėje galioja veiklos skaidrumo ir komunikacijos politika, kurioje detaliai atsižvelgiama j Skaidrumo gairėse keliamus reikalavimus ir nustatomas jų taikymo apimtis grupės bendrovėms.

Skaidrumo gairių jgyvendinimas yra iš esmės užtikrinamas per informaciją, atskleidžiamą metiniame pranešime, bei informacijos atskleidimą interneto svetainėse, siekiant interesų turėtojams pateikti informaciją prieinama ir supranta forma.

Struktūrizuota informacija dėl skaidrumo gairių vykdymo yra skelbiama xxx.xxxxx.xx „Tikslai ir atskaitomybė“ skiltyje.

8. ATLYGIO POLITIKOS ĮGYVENDINIMAS

Už EPSO-G atlygio politikos jgyvendinimą ir priežiūrą atsakinga Bendrovės valdyba.

Siekiant užtikrinti tinkamą atlygio politikos formavimą, stebėseną ir darbo užmokesčio fondo valdymą, EPSO-G jmonių grupėje yra jsteigtas ir veikia Atlygio ir skyrimo komitetas.

Vykdydamas šią funkciją EPSO-G atlygio ir skyrimo komitetas:

• prižiūri, vertina ir teikia rekomendacijas dėl Grupės atlygio politikos, jos jgyvendinimo, atlygio politikos jgyvendinimui reikalingų priemonių.

• teikia rekomendacijas dėl valdybų narių ir (ar) vadovų sutarčių su jais sąlygų, jskaitant maksimalų atlygio dydj šiems asmenims, maksimalų metinj veiklos biudžetą jų atlygiui;

• rengia jmonių grupės bendrovių vadovų veiklos pagrindinius vertinimo kriterijus ir atlygio gaires, taikomas nustatant atlygj už veiklą Bendrovės ir Grupės patronuojamų bendrovių valdyboje, atlygio ir skyrimo komitete,

audito komitete, kituose specializuotuose komitetuose, jei tokie sudaromi. Jų jgyvendinimą peržiūri ne rečiau kaip kartą per metus;

• xxxxxx valdymo organams pasiūlymus dėl individualių atlyginimų vadovaujantiems darbuotojams ir organų

nariams siekiant, kad jie atitiktų atlygio gaires ir šių asmenų veiklos jvertinimą;

• vykdydamas šią funkciją, atlygio ir skyrimo komitetas yra informuojamas apie bendrą atlygj, kurj vadovaujantys darbuotojai ir organų nariai gauna iš kitų susijusių bendrovių;

• užtikrina, kad individualūs atlyginimai vadovaujantiems darbuotojams ir/ar valdymo organo nariams būtų proporcingas kitų Bendrovės ir/ar Įmonių grupės vadovaujančių darbuotojų arba organų narių ir kitų Bendrovės ir/ar Įmonių grupės dukterinių bendrovių darbuotojų atlyginimui;

• teikia rekomendacijas dėl valdybos nustatomos Bendrovės patronuojamų bendrovių bei paskesnio lygio patronuojamų bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir kitų vadovaujančių darbuotojų darbo apmokėjimo politikos, ne rečiau kaip kartą per metus peržiūrėti ją bei jos jgyvendinimą;

• stebi ir teikia išvadas kaip Bendrovė ir Grupės bendrovės laikosi galiojančių nuostatų dėl informacijos,

xxxxxxxxxx su atlyginimais, skelbimo;

• teikia jmonių vadovaujantiems darbuotojams ir/ar organų nariams bendras rekomendacijas dėl šių darbuotojų ir/ar organų narių atlyginimų dydžio ir struktūros, taip pat stebėti jų atlyginimų dydj ir struktūrą, remiantis Bendrovės ir Įmonių grupės dukterinių bendrovių teikiama informacija;

• xxxxxxx ir susistemina visą jo kompetencijos srityse surinktą bei gautą informaciją ir jos pagrindu teikia rekomendacijas atitinkamam Įmonių grupės kolegialiam organui.

• kartą per metus valdybai atlygio ir skyrimo komitetas teikia rašytinę savo veiklos ataskaitą, apimančią

vienerius kalendorinius metus.

• Valdyba ir kiti Bendrovės ir/ar Įmonių grupės patronuojamų bendrovių organai turi teisę kreiptis j atlygio ir skyrimo komitetą ir pateikti išvadas dėl konkrečių jų nurodytų klausimų, jeigu šie klausimai patenka j atlygio ir skyrimo komiteto kompetenciją.

8.2 Atlygio politika

Per ataskaitinj laikotarpj EPSO-G atlygio politika nesikeitė.

2019 m. birželio 30 d. EPSO-G grupės jmonėse veikė atsakomybės ir atskaitingumo principais pagrjsta vienoda atlygio politika. Jos tikslas - efektyviai valdyti grupės darbo užmokesčio išlaidas ir kurti motyvacines paskatas, siekiant, kad atlygio dydis tiesiogiai priklausytų nuo jmonei ir kiekvienam darbuotojui keliamų tikslų jgyvendinimo.

Todėl EPSO-G vadovų ir darbuotojų atlygj sudarė dvi dalys - fiksuota ir kintama. Fiksuota dalis priklauso nuo pareigybės atsakomybės lygio, kuris nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje taikomą metodiką. Kintama atlygio dalis mokama tuomet, kai pasiekiami individualūs metinio vertinimo metu nustatyti tikslai, o jmonės atsiskaito akcininkui ir valdybai už metinių bendrovės tikslų pasiekimą.

Remiantis tarptautine gerosios valdysenos praktika, EPSO-G atlygio politika yra tvirtinama arba keičiama valdyboje

tik po to, kai Atlygio ir skyrimo komitetas, kuriame yra ir nepriklausomi nariai, pateikia savo rekomendacijas. Per ataskaitinj laikotarpj visose grupės bendrovėse buvo taikomi vienodi atlygio politikos principai:

• atlygio politikos principai yra tapatūs vadovams ir darbuotojams;

• atlygio fondą tvirtina jmonių valdybos.

• Atlygio ir skyrimo komitetas stebi, kad būtų subalansuota darbo užmokesčio išlaidų kontrolė su tinkamai pareigas atliekančių darbuotojų skatinimu;

• EPSO-G vadovų ir darbuotojų atlygj sudaro dvi dalys - pastovioji ir kintama;

• pastovioji dalis priklauso nuo pareigybės atsakomybės lygio. Jis nustatomas pagal tarptautinėje praktikoje pripažintą ir plačiai taikomą metodiką;

• kintama atlygio dalis mokama tik tuomet, kai pasiekiami jmonės ir individualūs metinio vertinimo metu nustatyti darbuotojo tikslai, o jmonė valdybai administracija atsiskaito už metinių bendrovės tikslų pasiekimą;

• kintama atlygio dalis nėra premija. Ji negali viršyti 20-30 proc. pastoviosios atlygio dalies;

• kintamo atlygio suma yra numatoma Bendrovės biudžete ir apskaitoma finansiniame rezultate, kuris yra audituojamas ir skelbiamas viešai;

• metiniai tikslai vadovams ir darbuotojams yra nustatomi vadovaujantis EPSO-G jmonių grupės darbuotojų

veiklos vertinimo politika;

• bendrovės vadovo kintama atlygio dalis priklauso nuo bendrovės keliamų tikslų, kurie skelbiami viešai bendrovės tinklapyje, jgyvendinimo;

• kintama atlygio dalis nėra mokama kolegialių organų nariams;

• kintama atlyginimo dalis nėra mokama tuo atveju, kai veiklos rezultatai neatitinka lūkesčių pagal nustatytus vertinimo kriterijus;

• vadovų ir darbuotojų išeitinės išmokos neviršija sumos, kitokios nei nustato LR teisės aktai ir nėra mokamos, jei darbo sutartis nutraukiama dėl blogų veiklos rezultatų.

• išankstiniai susitarimai dėl išeitinių išmokų dydžių, išskyrus bendrovių vadovus, kurių darbo sąlygas nustato valdyba, nėra sudaromi;

• darbuotojams išeitinės mokamos LR darbo kodekso bei darbo sutartyse nustatyta tvarka;

• pasibaigus sutartims, kolegialių organų nariams nėra mokamos jokios išeitinės išmokos;

• Atlygio politikoje nėra numatytas joks atlygis suteikiantis vadovui, kolegialaus organo nariui ar darbuotojui teisę j akcijas, akcijų pasirinkimo sandorius arba teisę gauti atlygj, pagrjstą akcijų kainos pokyčiais ar kitomis finansinėmis priemonėmis;

• darbuotojų jsitraukimo bei lojalumo skatinimui, EPSO-G grupės bendrovės skiria emocinj nefinansinj atlygj. Netiesioginj atlygj sudaro renginiai darbuotojams, pripažinimas ir jvertinimas už itin gerus veiklos rezultatus;

• už ypatingos svarbos rezultatus, nenumatytus darbuotojo metiniuose tiksluose, išimtiniais atvejais gali būti skiriama neviršijanti politikoje nustatyto dydžio skatinamoji išmoka. Apie tai privalo būti informuojama atitinkama grupės bendrovės valdyba jos artimiausiame posėdyje.

Siekiant užtikrinti atlygio politikos veiksmingumą, per dešimt darbo dienų po kiekvieno metų ketvirčio pabaigos visos

EPSO-G grupės bendrovės viešai skelbia išmokėto pastovaus ir kintamo atlygio dydžius pagal pareigybių grupes.

Rengiant EPSO-G atlygio politiką išorės konsultantų paslaugomis nebuvo naudotasi. Atlygio valdymui jmonių grupėje jsigyta ir naudojama Korn Ferry atlygio rinkos tyrimai, kurie reprezentuoja daugiau nei 110 tūkst. darbuotojų iš daugiau nei 310 Lietuvoje veikiančių jmonių.

8.2 Darbuotojų veiklos vertinimas

Aukšta darbuotojų kompetencija būtina siekiant aukštų veiklos rezultatų. Darbuotojų veiklos vertinimas yra viena svarbiausių valdymo ir efektyvaus vadovavimo sąlygų, padedanti siekti EPSO-G jmonių grupės tikslų ir kurti pozityvius santykius tarp vadovų ir jų pavaldinių, leidžianti planuoti darbuotojų karjerą, didinti jų motyvaciją ir jsitraukimą.

Veiklos vertinimo priemonė, užtikrinanti, kad EPSO-G darbuotojų asmeniniai tikslai būtų keliami atsižvelgiant j bendrovės tikslus yra metinis ir tarpinis pokalbis, kuriame aptariami ir nustatomi išmatuojami, apibrėžti laike ir motyvuojantys tikslai darbuotojui.

Metinis ir tarpinis pokalbis yra skirtas jvertinti EPSO-G darbuotojui iškeltų tikslų pasiekimą ir nustatyti naujus, formuoja grjžtamojo ryšio kultūrą tarp vadovo ir pavaldinio. Pokalbio metu yra taip pat aptariamos darbuotojo kompetencijos kėlimo kryptys ir tolimesnės profesinio augimo bei karjeros galimybės.

EPSO-G grupės jmonėse individualūs tikslai su kiekvienu darbuotoju aptariami ir nustatomi kasmet. Jų jgyvendinimas daro tiesioginę jtaką kintamos atlygio dalies dydžiui, kuris taip pat priklauso nuo bendrų visos jmonės tikslų pasiekimo.

8.3 Darbuotojai

Darbuotojų skaičius jmonių grupėje ir atskirose jmonėse 2019 m. (vnt.)

	2019 m. birželio 30 d. 2018 m. gruodžio 31 d.
Įmonių grupė	1 050 1 005
EPSO-G	23 22
Amber Grid	321 329
Litgrid	276 267
Tetas	410 369
„Baltpool“	13 11
Litgrid Power Link Service	0 2
Get Baltic	7 5

8.3 Darbuotojai

Darbuotojų skaičius jmonėse, pagal pareigybių grupes, lytj amžių, stažą 2019 m. I pusmetis (vnt.)

8.5 Informacija apie darbo užmokestį

EPSO-G grupės darbo užmokesčio fondas per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesiius buvo 12 660 tūkst. Eur (2018 m. I.

Grupė

Bendrovė

Darbo užmokestis pagal darbuotojų

Darbuotojų Vidutinis

skaičius mėnesinis

(laikotarpio darbo pabaigoje) užmokestis

Darbuotojų Vidutinis

skaičius mėnesinis

(laikotarpio darbo pabaigoje) užmokestis

grupes

pusm. – 11 861 tūkst. Eur – dėl palyginamumo pateikta indeksavus nuo 2019 01 01 taikomą 1,289 koeficentą ). 2019 m. šešių mėnesių darbo užmokesčio informacija

Generalinis direktorius	6	8547	1	8075
Aukščiausio lygio vadovai	18	6758	4	6046
Vidurinio lygmens vadovai	94	4004	9	5175
Specialistai	582	2157	9	3566
Darbininkai	350	1132	-	-
Viso vidutinis darbo užmokestis	1 050	2110	23	4865
Darbo užmokesčio fondas, tūkst. Eur		12 660		624

1. Pastaba: Atlygio dydis nurodytas jskaičius pusmečiui tenkančią kintamojo atlygio dalj, išmokėtą 2019 metais už 2018 metų pasiektus

tikslus.

2. Informaciją apie vidutinj ketvirčio darbo užmokestj atskirai nurodant fiksuotą ir kintamą atlygio dalj EPSO-G grupės jmonės skelbia viešai interneto svetainėse per 10 darbo dienų pasibaigus ataskaitiniam ketvirčiui. Informacija apie EPSO-G darbo užmokestj yra skelbiama xxxx://xxx.xxxxx.xx/xx/xxxxxxx-xx-xxxxxxxxxxxx/xxxxx-xxxxxxxxxx .

3. Įmonių grupę sudarančių bendrovių vadovams 2017 m. parengtos naujos 5 metų kadencijos trukmės sutartys, kurios gali būti pratęstos

ne daugiau nei vienai tokios pat trukmės kadencijai.

8.6 Informacija apie atlygį kolegialių valdymo organų nariams

EPSO-G priežiūros ir valdymo organų nariai yra skiriami ketverių metų kadencijai. Su jais yra sudarytos civilinės sutartys, kuriose detalizuojamos jo/jos atsakomybės, pareigos, teisės bei funkcijos.

Pagal vienintelio akcininko patvirtintas Atlygio gaires, kolegialių organų nariams EPSO-G grupėje gali būti mokamas ne daugiau nei 1 200 eurų, pirmininkams - ne daugiau nei 1 560 eurų mėnesio atlygis už faktiškai suteiktas valdybos nario paslaugas. Kintama atlygio dalis kolegialių organų nariams nėra mokama.

EPSO-G priežiūros ir valdymo organų narių atlygis yra susietas su laiku, skirtu sutartyje numatytų funkcijų atlikimui ir negali viršyti aukščiau nurodytos maksimalaus atlygio ribos.

Vienintelio akcininko – Energetikos ministerijos – deleguotiems EPSO-G valdybos nariams atlygis pagal civilinę valdybos nario sutartj nėra mokamas.

EPSO-G valdymo bendrovės, kaip didžiausio akcininko, deleguotiems valdybų nariams, už akcininko teisių ir pareigų vykdymą patronuojamose jmonėse, atlygis pagal civilinę valdybos nario sutartj taip pat nėra mokamas.

Šis principas galioja patronuojamose jmonėse, deleguojančioms narius j jų patronuojamas bendroves.

Su priežiūros ir valdymo organų nariais sudarytos sutartys nesuteikia jokių teisių j EPSO-G grupės jmonių akcijas,

kitokias atlygio formas ar papildomas naudas.

Sutartyse nėra numatytos jokios išeitinės išmokos ir jspėjimo terminai. Informacija apie priežiūros ir valdymo organų narių darbą ir išmokas:

	2019 m. birželio 30 d.	2018 m. birželio 30 d.
Kolegialių priežiūros ir valdymo organų posėdžiai (vnt.)	32	39
Išmokos, susijusios su valdymo organų narias (tūkst. Eur)	30	83

Informacija apie išmokos individualiems priežiūros ir valdymo organų nariams

Nario vardas, pavardė

2019 m. birželio 30 d.

2018 m. birželio 30 d.

Xxxxxxxxx Xxxxxxxx 8 335 6 000

Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx	4 650	-
Xxxxxxxxx Xxxxxxxx	-	-
Xxxxxxx Xxxxxxxxx	-	-
Xxxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxx Xxxxxxxxxxx	4 865 1 579	2 650 2 190
Xxxxx Xxxxxxxxxxxxx	4 330	7 800
Xxxxxxxxx Xxxxxxx	2 909	7 800
Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx	600	5 050
Xxxxxx Xxxxxxxxxx	2 915	5 900

8.7 TEISINIAI GINČAI IR NEAPIBRĖŽTUMAI

Informacija apie teisinius ginčus ir neapibrėžtumus yra atskleista šio tarpinio pranešimo finansinės ataskaitos 32 skirsnyje

8.8 INFORMACIJA APIE SPECIALIUS ĮPAREIGOJIMUS

EPSO-G grupei priklausanti „Baltpool“ bendrovė yra viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų administratorius, atliekantis VIAP lėšų surinkimo, išmokėjimo ir administravimo funkcijas (VIAP lėšų administratoriumi paskirta Vyriausybės 2012-11-07 nutarimu Nr. 1338).

Svarbūs įvykiai po ataskaitinio laikotarpio pabaigos

Liepa

2019 liepos 2 d. Vieninteliai bendrovės „LitPol Link“ akcininkai - Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatoriai

„PSE“ ir „Litgrid“- pranešė, kad 2019 m. birželio 20 d. nusprendė likviduoti šią bendrovę. Konstauota, kad Bendrovės misija - pastatyti pirmąją Lenkijos-Lietuvos jungtj buvo sėkmingai jvykdyta – ji sklandžiai veikia nuo 2016 m. Todėl, remdamiesi turima sėkminga bendradarbiavimo patirtimi, statant antrąją jungtj - povandeninj kabelj „Harmony Link“

„PSE“ ir „Litgrid“ nusprendė dirbti tiesiogiai. „Litgrid“ ir „PSE“ bendrą dukterinę bendrovę „LitPol Link“ jsteigė 2008 m. gegužės 19 d. Kiekviena akcininkė turėjo po 50 proc. akcijų.

2019 m. liepos 10 d. „Amber Grid“ neatlygintinai perdavė „EPSO-G“ grupės jmonei „Litgrid“ dalj „Amber Grid“ iki 2020 m. pabaigos planuojamų pasiekti energijos sutaupymų kiekio (30 875,5 MWh). Šis sandoris jtakos Bendrovės finansiniams rezultatams neturės. Dėl sandorio buvo gauta „EPSO-G“ grupės audito komiteto nuomonė, kad sandoris atitinka rinkos sąlygas ir yra sąžiningas ir pagrjstas visų jos akcininkų atžvilgiu.

2019 m. liepos 23 d. Neeliniame „Xxxxx Xxxx“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo pritarta Bendrovės valdybos sprendimui dėl dujotiekių jungties GIPL statybai reikalingų vamzdžių pirkimo sutarties sudarymo su konkurso laimėtoju

– Lenkijos bendrove „Izostal“ S.A. Sutartis, kurios vertė 26,4 mln. eurų (be PVM) pasirašyta liepos 25 d.

2019 m. rugpjūčio 6 d. Xxxxx Xxxx“ valdyba priėmė sprendimą dėl tarptautinės dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos GIPL rangos darbų pirkimo sutarties sudarymo su bendrovėmis, sudarančiomis ūkio subjektų grupę, „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“. Sutarties vertė – 79,85 mln. Eur (be PVM). Sprendimas teikiamas rugpjūčio 28 d. vyksiančio „Xxxxx Xxxx“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimui.

9. SOCIALIAI ATSAKINGA VEIKLA

Ataskaitiniu laikotarpiu EPSO-G grupės jmonės nuosekliai laikėsi nuostatos, kad būdai, kuriais pasiekiamas rezultatas, yra svarbūs.

Todėl, remiantis sukaupta gerąją šalies bei tarptautinių organizacijų patirtimi, toliau tobulino verslo praktiką, diegė šiuolaikišką žmogiškųjų išteklių vadybą ir taikė gamtos išteklius tausojančias technologijas, žmogaus sveikatai nekenksmingas medžiagas bei procesus.

Planuodama ir vykdydama veiklą EPSO-G jmonių grupė nuolat siekė atsižvelgti j interesų turėtojų ekonominius ir socialinius lūkesčius, užtikrinti skaidrų valdymą, plėtoti etiškus santykius rinkoje, diegė korupcijos prevencijos priemones taip prisidėdama kuriant gerą verslo klimatą šalyje.

Socialinės atsakomybės politika remiasi EPSO-G jmonių grupės vizija, misija, vertybėmis bei veiklos strategijoje patvirtintomis veiklos kryptimis ir tikslais- regioninės veiklos vystymas ir strateginių projektų sėkmės užtikrinimas, efektyvi veikla, kurianti ir pažangi organizacija.

Siekiant vienintelio akcininko lūkesčių laiške nustatytų tikslų, kiekvienai iš EPSO-G strategijos krypčių yra suformuoti konkretūs tikslai, kurių yra siekiama per strategijos jgyvendinimo laikotarpj. Strateginiams tikslams suformuoti matavimo rodikliai, kuriais remiantis vertinamas veiklos efektyvumas trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu.

EPSO-G jmonės vizija, misija, vertybės, strategija ir veiklos kryptys ir informacija apie tikslų jgyvendinimą yra pristatyta šio pranešimo 1-4 skyriuose.

Kryptys

EPSO-G socialinė atskaitomybė apima šias kryptis: bendrovių verslo etiką rinkoje ir korupcijos prevenciją, aplinkos tausojimą, darbuotojų ugdymą, žmogaus teises, lygybę ir jvairovę, profesinę saugą ir sveikatą bei abipusj pasitikėjimą ugdančius santykius su interesų turėtojais.

Socialinės atsakomybė rinkoje: tai efektyvus ir skaidrus verslas, atviras ir sąžiningas bendradarbiavimas su interesų turėtojais, padedančiais jgyvendinti socialiai atsakingo verslo nuostatas, saugus ir patikimas elektros bei gamtinių dujų perdavimas sistemos naudotojams, kova su korupcija ir kyšininkavimu, konkurencingumo užtikrinimas, sąžiningai mokami mokesčiai;

Socialinė atsakomybė aplinkosaugos srityje: tai efektyvus gamtos išteklių naudojimas veikloje, dalyvavimas ekologinėse kraštovaizdj ir biojvairovę užtikrinančiose prevencinėse programose, tausojančio požiūrio j aplinką skatinimas tarp darbuotojų, rangovų, tiekėjų ir visuomenės;

Socialinė atsakomybė santykiuose su darbuotojais: tai atsakomybė prieš darbuotojus, rūpinimasis darbuotojų sveikata, saugumu ir lygiomis teisėmis, pažangių veiklos valdymo ir atlygio sistemų taikymas, sąlygų darbuotojų asmeniniam ir profesiniam tobulėjimui, bendrųjų kompetencijų ugdymui sudarymas;

Socialinė atsakomybė santykiuose su visuomene: tai jvairių socialinių iniciatyvų, savanorystės bei kitų projektų plėtojimas vietos bendruomenėms ir nacionaliniu mastu, bendradarbiavimas su mokslo institucijomis.

Įgyvendinimo priemonės

Socialinės atsakomybės principai per pirmuosius šešis 2019 m. mėnesius buvo jgyvendinami remiantis susijusiomis

EPSO-G jmonių grupės politikomis ir kitais galiojančiai vidaus dokumentais. EPSO-G grupėje veikiančios politikos:

• Korporatyvinio valdymo politika. Jos tikslas yra užtikrinti EPSO-G jmonių grupėje gerąją valdysenos praktiką nustatant jmonių grupėje vienodus korporatyvinio valdymo principus ir patronuojančios bendrovės bei kitų grupės bendrovių tarpusavio sąveiką.

• Socialinės atsakomybės politika. Jos tikslas yra remiantis sukaupta gerąją šalies bei tarptautinių organizacijų patirtimi, tobulinti verslo praktiką, diegti šiuolaikišką žmogiškųjų išteklių vadybą, taikyti gamtos išteklius tausojančias technologijas, žmogaus sveikatai nekenksmingas medžiagas bei procesus.

• Skaidrumo ir komunikacijos politika. Jis tikslas yra padėti efektyviau bendrauti tarpusavyje ir su išorės interesų turėtojais: visuomene, akcininku, rinkos reguliatoriais, ir kt.

• Korupcijos prevencijos politika. Jos tikslas yra EPSO-G jmonių grupėje nustatyti pagrindinius korupcijos prevencijos principus ir reikalavimus bei jų laikymosi užtikrinimo gaires, kurių jgyvendinimas sudaro prielaidas bei sąlygas jgyvendinti aukščiausius skaidraus verslo vykdymo standartus.

• Atlygio politika. Jos tikslas yra tinkamai valdyti darbo užmokesčio išlaidas ir sukurti motyvacines paskatas, siekiant, kad atlygio dydis tiesiogiai priklausytų nuo jmonei ir kiekvienam darbuotojui keliamų tikslų jgyvendinimo.

• Darbuotojų veiklos vertinimo politika. Jos tikslas– kurti nuoseklią darbuotojų individualių tikslų vertinimo sistemą, padedančią efektyviai valdyti darbo užmokesčio išlaidas, taip pat sukurti motyvacines paskatas tinkamai pareigas vykdantiems ir lūkesčius viršijantiems darbuotojams;

• Apskaitos politika. Jos tikslas yra užtikrinti, kad interesų turėtojai galėtų jvertinti grupės jmonių veiklą, perspektyvą ir priimti atitinkamus ekonominius sprendimus.

• Dividendų politika. Jos tikslas yra nustatyti aiškias tikėtinos nuosavybės ir investicijų grąžos gaires esamiems ir potencialiems akcininkams, tuo pat metu užtikrinant tvarų ilgalaikj jmonių vertės augimą, savalaikj šaliai svarbių strateginių projektų jgyvendinimą, taip nuosekliai stiprinant pasitikėjimą visa energijos perdavimo ir mainų jmonių grupe.

• Rizikų valdymo politika. Jo tikslas – diegti EPSO-G jmonių grupėje vienodą rizikų valdymo sistemą pagal tarptautinėje praktikoje taikomus COSO ERM standartus, apibrėžiančius rizikų identifikavimo, vertinimo ir valdymo principus bei atsakomybes;

• Interesų valdymo politika. Jos tikslas yra EPSO-G jmonių grupėje sukurti vieningą ir gerąją praktiką atitinkančią interesų valdymo sistemą, kuri leistų užtikrinti, kad sprendimai grupės bendrovėse priimami objektyviai ir nešališkai, o taip pat formuotų korupcijai nepalankią aplinką bei didintų pasitikėjimą grupės bendrovių veikla.

• Neskelbtinos informacijos apsaugos politika. Jos tikslas yra sukurti vienodą konfidencialios ir komercinę (gamybos) paslaptj sudarančios informacijos identifikavimo, naudojimo ir apsaugos sistemą ir padėti EPSO- G grupės bendrovių valdymo organų nariams ir darbuotojams apsaugoti jiems patikėtą konfidencialią informaciją nuo netinkamo ir žalingo atskleidimo.

• Technologinio turto vystymo ir eksploatavimo politika. Jos tikslas nuosekliai diegti kaštų ir naudos analize pagrjstus elektros ir gamtinių dujų infrastruktūros valdymo ir plėtros principus, diegti pažangias technologijas, valdyti ir plėtoti energijos perdavimo infrastruktūrą socialiai atsakingai atsižvelgiant j darbuotojų saugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

• Paramos politika. Jos tikslas yra užtikrinti, kad teikiama parama būtų vieša ir nekeltų visuomenei abejonių dėl savo tikslingumo bei skyrimo proceso skaidrumo skatinant darbuotojus savanoriškai dalyvauti neatlygintamoje visuomenie naudingoje veikloje.

• Etikos kodeksas. Jo tikslas yra skirtas nustatyti vienodas bendrąsias elgesio gaires bendraujant ir bendradarbiaujant su vidaus ir išorės interesų turėtojais: paslaugų vartotojais, rangovais, verslo partneriais, akcininkais, valstybės ir savivaldybių institucijomis, visuomene ir kt. Kodekso nuostatos grindžiamos ne tik darbdavio pareiga, bet ir asmeniniu darbuotojo supratimu, kad deramas elgesys didina bendrovės, o taip pat visos grupės dalykinę reputaciją ir vertę bei mažina reputacinės rizikos tikimybę. Kodekso nuostatos yra tiesiogiai kildinamos iš EPSO-G grupės vertybių, lyderystės principų ir papildo susijusias veiklos politikas.

Bendrovių vidaus politikomis ir tvarkomis:

• kolektyvine sutartimi;

• etiškos darbdavystės ir darbo sąlygų tvarka ar politika;

• aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos politika ir tvarka;

• Lygių galimybių politika;

Politikų priėmimo ir jsigaliojimo tvarka yra pateikta šio pranešimo EPSO-G jmonės korporatyvinio valdymo ataskaitoje

7 skirsnyje.

SKAIDRUS IR TVARUS VERSLAS: ATSAKOMYBĖ RINKOJE

EPSO-G grupės strateginis tikslas – efektyviai veikiant užtikrinti nenutrūkstamą energijos tiekimą ir sudaryti galimybes rinkos dalyviams laisvai ja keistis. Siekdamos tikslų, Bendrovės skatina atvirą ir sąžiningą bendradarbiavimą su interesų turėtojais, padedančiais jgyvendinti socialiai atsakingo verslo nuostatas.

Atskaitingumas

Grupės bendrovės teisingai tvarko apskaitą, reguliariai rengia ir teikia nefinansinės veiklos ataskaitas, pakankamas interesų turėtojams jvertinti Grupės bendrovių elgseną rinkoje, poveikj aplinkai, santykius su darbuotojais ir visuomene. Grupės bendrovės siekia aukštesnių etikos, sąžiningumo ir skaidrumo standartų nei minimaliai nustato teisės aktai.

Siekiant užtikrinti, kad interesų turėtojai galėtų jvertinti grupės jmonių veiklą, perspektyvą ir priimti atitinkamus ekonominius sprendimus, finansinės ataskaitos sudaromos laikantis EPSO-G apskaitos politikos, kuri nustato vienodus principus, metodus ir reikalavimus grupę sudarančių bendrovių apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms sudaryti bei pateikti Interesų turėtojams.

Rengdama 2018 m ataskaitą, EPSO-G laikėsi šių apskaitos politikos nuostatų:

• informacija privalo būti objektyvi, palyginama ir naudinga vidaus ir išorės interesų turėtojams;

• informacija yra patikima, reikšminga, savalaikė ir suprantama;

• apskaita tvarkoma remiantis LR Buhalterinės apskaitos, LR jmonių finansinės atskaitomybės ir LR Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės jstatymais, kitais buhalterinės apskaitos tvarką reglamentuojančiais norminiais aktais;

• apskaita vedama ir finansinės ataskaitos rengiamos ir pateikiamos pagal galiojančius Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus bei išaiškinimus patvirtintus Tarptautinio finansinės atskaitomybės aiškinimo komiteto, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Išsami informacija apie EPSO-G grupės jmonių apskaitos principus pateikta skelbiamose finansinėse ataskaitose.

Remiantis EPSO-G apskaitos ir Skaidrumo ir komunikacijos politikų nuostatomis, 2019 m. Grupės bendrovės rengė ir pagal iš anksto patvirtintą kalendorių reguliariai viešai skelbė tarpines ir metines veiklos ir finansines ataskaitas bei informaciją apie akcininko lūkesčius, veiklos tikslus, interesų deklaracijas bei atlygj.

EPSO-G valdymo bendrovė laikosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1052 patvirtintų Valstybės valdomų jmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašo IV-VII skyrių nuostatų ir viešai skelbia nurodytus EPSO-G grupės rodiklius ( xxxx://xxx.xxxxxx.xx/xxxxxx ).

Pagarba rinkos dalyvių socialiniams ir ekonominiams interesams

Gerbdamos interesų turėtojų teisę iš anksto jvertinti artimoje aplinkoje plėtojamų projektų poveikj jų ekonominiams ir socialiniams interesams, EPSO-G grupės bendrovės, kurios yra perdavimo sistemų operatoriai, kasmet atnaujina ir skelbia dešimties metų tinklo plėtros planus.

Išsami informacija apie „Litgrid“ ir Xxxxx Xxxx“ dešimties metų tinkl plėtros planus yra išsamiai atskleista šio pranešimo 3.5 skirsnyje

Veiklos pristatymas visuomenei

2019 m. gegužės mėnesj šiuolaikiškame Mo muziejuje, „Litgrid“ pristatė veiklos ataskaitą visuomenei, kuri yra svarbus bendrovės vykdomo atviro dialogo su interesų turėtojais elementas. „Litgrid“ generalinio direktorius Xxxxxx Xxxxxxxx pristatymo tema buvo „Proveržis: ko pasiekėme 2018 m. ir ką pasiekti planuojame 2019 m.“ Tai buvo šeštoji vieša bendrovės veiklos ataskaita.

Susitikti su visuomene taip pat buvo pakviestas vyriausiasis SEB banko ekonomistas Xxxxx Xxxxxxxxxxx. Jis pristatė šalies ekonomikos raidos apžvalgą ir prognozes.

NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Strateginės analizės ir tyrimų skyriaus vadovas Xx. Xxxxxxx Xxxxxx savo pristatyme aptarė galimus energetinio saugumo iššūkius, taip pat i ir jgyvendinat svarbius sinchronizacijai projektus.

Pasirengimas šildymos sezonui

Energijos išteklių birža „Baltpool“ kartu su Lietuvos energetikos ministerija ir dar neprasidėjus šildymo sezonui, 2019

m. birželio 6 d. surengė apvalaus stalo diskusiją biokuro rinkos dalyviams „Roges ruošiame vasarą: biokuro rinka ateinantj šildymo sezoną“. Jos metu virš 100 renginio dalyvių vertino praėjusio sezono pamokas bei svarstė, kaip efektyviau pasiruošti ateinančiam šaltajam sezonui.

Renginj atidarė Energetikos ministras Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxx. Jame pasisakė „Baltpool“ generalinis direktorius Xxxxxxx Xxxxxxxxx ir prekybos vadovas Xxxxxxxx Xxxxxxx, „Litbioma“ direktorė Xxxxx Xxxxxxx su tarptautiniais biokuro produkcijos sertifikavimo ekspertais Xxxxxx Xxxxxxxx bei Xxxxxxx Xxxxxxx, Valstybinės miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai Xxxxxx Xxxxxx, „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Xxxxx Xxxxxxxxx.

Viešieji pirkimai

Per ataskaitinj laikotarpj EPSO-G grupės bendrovės taikė veiksmingas priemones, užtikrinančias, kad pirkimai būtų vykdomi skaidriai, laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo ir proporcingumo reikalavimų ir nepripažjsta sukčiavimo, kyšininkavimo ar kitų neleistinų, konkurenciją ribojančių veiksmų.

EPSO-G pirkimų vykdymas, visų pirma, yra paremtas skaidrumu, etišku elgesiu, lygiateisiškumu, konkurencijos skatinimu ir proporcingumu, pirkimų procesų skaidrumo didinimo bei korupcijos prevencijos priemonių stiprinimu grupėje.

2019 m. EPSO-G pirkimų organizatoriai ir viešųjų pirkimų komisijos nariai yra pateikę privačių interesų deklaracijas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Jos yra skelbiamos viešai EPSO-G internetinėje svetainėje.

Informacija apie 2019 m. metų pirkimų planus, jų jgyvendinimą ir atsakingus asmenis yra skelbiami viešai EPSO-G grupės bendrovių tinklalapiuose.

Korupcijos prevencija

Grupės bendrovės netoleruoja korupcijos, šeimos narių, giminių, draugų protegavimo ar bet kokių kitų prekybos poveikiu formų, nuosekliai ir sistemiškai jgyvendina jmonės bei privačių interesų konfliktų prevenciją. Grupės bendrovės skatina darbuotojus ir kitus Interesų turėtojus nesibaiminant neigiamų pasekmių tiesiogiai ar anonimiškai pranešti

apie galimus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesj pasitikėjimo linija xxxxxxx@xxxxx.xx. Pasitikėjimo linijos taip

pat yra jdiegtos patronuojamose bendrovėse.

Bendrovių korupcijos prevencijos veikla remiasi nacionaliniais teisės aktais bei savanoriškais juos viršijančiais jsipareigojimais:

⮚ visi Grupės bendrovių vadovai yra tiesiogiai atsakingi už korupcijos prevencijos priemonių jgyvendinimą ir rodo pavyzdj savo darbuotojams;

⮚ taikomos proporcingos, rizikos vertinimu pagrjstos antikorupcinės procedūros;

⮚ reguliariai atliekamas su korupcija susijusių rizikų vertinimas, planuojamos ir pritaikomos korupcijos riziką mažinančios priemonės, stebimas antikorupcinės veiklos efektyvumas ir, jei reikia, diegiamos veiksmingesnės priemonės.

Ataskaitiniu laikotarpiu didelis dėmesys buvo skiriamas korupcijos pasireiškimo rizikų valdymui ir prevencijai, nepriekaištingai valdymo organų narių ir darbuotojų reputacijai, privačių ir bendrovių interesų derinimui. 2019 m. pirmąjj pusmetj EPSO-G prevencijos pareigūnai inicijavo renginj, kurio metu Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atsovai pristatė atliktą Lietuvos gyventojų apklausą, skatinant darbuotojus pranešti apie galimus pažeidimus, neetišką ar nesąžiningą elgesj tiesioginiam vadovui, atsakingiems asmenims ar pasitikėjimo linijos telefonu ar elektroniniu paštu.

POVEIKIS APLINKAI

Grupės bendrovės, kurių veikla gali daryti poveikj aplinkai, diegė pažangias technologijas, padedančias mažinti veiklos poveikj aplinkai ar gerai aplinkos būklei atkurti, taiko priemones, procesus pagal visuotinai priimtus aplinkosaugos standartus. Analogiško elgsenos standarto buvo reikalaujama iš pirkimuose dalyvaujančių rangovų ir subrangovų.

Vykdydama plėtrą, „Litgrid“ atlieka numatomų statyti elektros perdavimo linijų poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos procedūros, kurių išvados jvertinamos rengiant techninius projektus. Rengiant projektavimo užduotis visoms naujai statomoms ar rekonstruojamoms transformatorių pastotėms ir skirstykloms nustatomi aplinkosaugos reikalavimai. Visais atvejais stengiamasi parinkti mažiau kenksmingus aplinkai jrenginius. Pavyzdžiui, rekonstruojant elektros pastotes iki šiol naudoti alyviniai jrenginiai keičiami moderniais dujiniais. Taip mažinama aplinkos taršos rizika avarijos atveju, be to, mažėja jrenginių eksploatacijos kaštai. Rangovai jpareigojami organizuoti darbus taip, kad būtų išvengta galimo poveikio aplinkai arba poveikis sumažintas, sutvarkyti statybos metu susidarančias atliekas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Perkant paslaugas „Litgrid“ reikalauja, kad rangovai būtų jsidiegę aplinkos vadybos sistemas pagal standartą LST EN ISO 14001. Priimant atliktus darbus patikrinama, ar rangovai jvykdė reikalavimus, ar tinkamai sutvarkė atliekas ir ar turi tai patvirtinančius dokumentus.

„Amber Grid“ principai ir jsipareigojimai, susiję su aplinkos apsauga bei darbuotojų sauga ir sveikata yra nustatyti Aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos politikos apraše.

Minėtame apraše nustatytais principais siekiama kaip jmanoma efektyviau mažinti Bendrovės vykdomos veiklos daromą neigiamą poveikj aplinkai bei užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Nustatytų prevencijos, saugumo, aplinkos tvarumo principų turi laikytis visos „Amber Grid“ veiklos procese dalyvaujančios suinteresuotosios šalys ir jų grupės.

Bendrovėje jdiegta tarptautinių standartų ISO 14001 ir OHSAS 18001 reikalavimus atitinkanti aplinkosaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema. Aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema integruota j „Amber Grid“ veiklos planavimo, organizavimo ir valdymo procesus. Standartais nustatytas aplinkosaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos valdymas padeda užtikrinti nuolatinj veiklos keliamo poveikio aplinkai, profesinės rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai mažinimą bei veiklai taikomų tarptautiniais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentais, kitais norminiais dokumentais nustatytų reikalavimų jgyvendinimą.

Xxxxxxxxx vadovybė, atsižvelgdama j socialinę ir ekonominę situaciją, taip pat jmonės finansines, technines

gerinimą, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos veiksmingumo didinimą ir vadovauti pagal vadybos

procesui priimtinus standartus.

Bendrovėje jdiegta aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistema veikia pasikartojančiu procesu „planavimas–jgyvendinimas–tikrinimas–analizė“. Procese dalyvauja visų lygių darbuotojai pagal aiškiai už tam tikras vadybos proceso koordinavimo bei jo jgyvendinimo dalis nustatytas atsakomybes. Atsižvelgiant j besikeičiančios ekonominės, socialinės ir gamtinės aplinkos sąlygas, kintančius ir Bendrovės veiklai jtaką darančius išorės ir vidaus veiksnius, sistemos procesai nuolat stebimi, peržiūrimi ir periodiškai koreguojami. Įtaką darančių veiksnių valdymas tiesiogiai siejamas su Bendrovės aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos politikos principų jgyvendinimui keliamais tikslais ir uždaviniais.

Bendrovė, gerindama aplinkos ir darbo sąlygas, nuolat investuoja j naujus jrenginius, gamybos procesų technologijas, informacines valdymo ir kt. priemones. Atsižvelgiant j identifikuotus dėl Bendrovės vykdomos veiklos kylančius aplinkos apsaugos aspektus bei profesinės rizikos veiksnius, taikomos tik patikimos ir kokybės standartus atitinkančios, poveikj aplinkai mažinančios bei darbuotojų saugą ir sveikatą užtikrinančios priemonės.

Profesinės rizikos veiksnių identifikavimas ir jų reikšmingumas vertinamas vadovaujantis visuotinai priimtinomis rizikų valdymo metodikomis bei galiojančiais tarptautiniais, Lietuvos Respublikos ir Bendrovės vidaus teisės aktais, taip pat atsižvelgiant j nuolat didinamo veiksmingumo rodiklių pokyčius, Bendrovės jsipareigojimus suinteresuotosioms šalims, poveikio trukmę, dažnj, pavojingumą, pasekmes ir kt.

Užtikrinant socialinj bendradarbiavimą ir partnerystę aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais nuolat informuojami ir ugdomi visi Xxxxxxxxx darbuotojai.

Taršos prevencija

Vadovaujantis klimato kaitos, darnaus vystymosi bei taršos prevencijos principais, Grupės bendrovės jgyvendina energijos sąnaudas ir šiltnamio efektą mažinančias veiklas, skiria dėmesj atliekų kiekio stebėjimui, rūšiavimui, pavojingų atliekų tvarkymui, skatina racionalų vandens, popieriaus, energijos ir kitų išteklių valdymą ir naudojimą.

2017 m. spalio 9 d. Energetikos ministras Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxx ir EPSO-G grupės bendrovės pasirašė susitarimą dėl veiksmų ir priemonių, padėsiančių šalies vartotojams sutaupyti 269 GWh (0,27 TWh) energijos.

Elektros energijos perdavimo bendrovė „Litgrid“ jsipareigojo sutaupyti beveik 146,6 GWh (0,146 TWh), o dujų perdavimo operatorius „Amber Grid“ – 122,54 GWh (0,122 TWh) energijos pas galutinius vartotojus. EPSO-G jpareigota koordinuoti

„Litgrid“ ir „Amber Grid“ sutaupymo tikslų pasiekimą. Siekiants užtikrinti šio jsipareigojimo jvykdymą 2019 m. liepos 10

d. „Amber Grid“ neatlygintinai perdavė „Litgrid“ dalj iki 2020 m. pabaigos planuojamų pasiekti energijos sutaupymų

kiekio (30 875,5 MWh).

Atliekų tvarkymas ir rūšiavimas, taupus išteklių naudojimas

Racionalaus energijos ir vandens vartojimo išteklių kontekste, „Amber Grid“ yra atlikęs energijos, energijos išteklių ir vandens vartojimo auditą. Audito atlikimo technologiniuose procesuose ir jrenginiuose tikslas – jvertinti energijos ir vandens nuostolius technologiniuose procesuose ir jrenginiuose bei numatyti technines, organizacines priemones energijos ir vandens nuostoliams sumažinti.

Grupės bendrovėse rūšiuojamos atliekos: pastatyti specialūs konteineriai, skirti stiklo, plastiko ir popieriaus rūšiavimui.

„Amber Grid“ taip pat jgyvendinami Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimuose nurodyti reikalavimai oro, paviršinio vandens, požeminio vandens, dirvožemio taršos monitoringui ir apsaugos priemonėms. Bendrovės susidariusios pavojingos ir nepavojingos atliekos perduodamos atliekų tvarkytojams. Bendrovės padalinių veikloje susidariusios buitinės, popieriaus ir kartono, plastiko bei stiklo atliekos yra rūšiuojamos ir perduodamos komunalinių paslaugų jmonėms.

DIALOGO KULTŪRA

Grupės bendrovės iš anksto informuoja vietos bendruomenes apie jų kaimynystėje vykdomus projektus. Projektų jgyvendinimo metu darbų laikas derinamas su gyventojais. Siekiama, kad viso projekto jgyvendinimo metu gyventojams būtų minimizuoti dėl vykdomų darbų kylantys nepatogumai.

Ruošiantis dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statybų startui, „Xxxxx Xxxx“ bendrovė 2019 m. tęsė ilgalaikj dujotiekio jungties pristatymo vietos bendruomenėms projektą „Dialogo kultūra ir bendradarbiavimas“.

Jo tikslas teikti gyventojams informaciją apie jų kaimynystėje jgyvendinamo GIPL projekto svarbą, eigą ir progresą, šviesti visuomenę, formuoti patikimos, skaidrios, socialiai atsakingos jmonės jvaizdj, puoselėti atsakomybės, racionalios kūrybos ir dialogo kultūrą bei kurti ilgalaikius ryšius su bendruomenėmis, kurių aplinkoje bendrovė vykdo veiklą.

Per ataskaitinj laikotarpj „Amber Grid” vietos bendruomenėms surengė 40 susitikimų su žmonėmis, kurie kuria, mąsto ir skatina kitus gyventi sąmoningai. Susitikimuose, skirtuose dialogo kultūros puoselėjimui bendruomenėse, kurių aplinkoje veikia „Amber Grid“ ir kur bus tiesiama tarptautinė dujotiekio jungtis, dalyvavo Širvintų, Vilniaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Prienų, Birštono, Alytaus, Lazdijų ir Marijampolės rajonų gyventojai. Iš viso apie 6000 žmonių iš 9 savivaldybių ir 22 seniūnijų turėjo progą gyvai pasikalbėti su tokiais žinomais žmonėmis kaip aktorius Xxxxxxxx Xxxxxxxx, atlikėjai Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx-Xxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxxx Xxxxx, Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx Samas, Xxxxxxxx Xxxxxx, aktorius Xxxxxx Xxxxxxx, psichologas Xxxxxxx Xxxxx, kūrėjas Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx. Susitikimų metu atviru pokalbiu su auditorija mezgėsi dialogas ne tik apie projektą, bet ir apie paprastus dalykus – santykius, prasmingą veiklą ir vertybes.

Projektą numatyta tęsti 2019 x. xxxxxx. Viso 2019 metais yra numatyti 64 susitikimai.

Planuojama tokio pat pobūdžio socialinio dialogo su vietos bendruomenėmis vykdyti tuose regionuose, kuriuose numatyta vykdyti jgyvendinant svarbius sinchronizacijos projektui darbus.

Visuomenės švietimas

„Litgrid“ prižiūrimais elektros perdavimo linijų laidais tekanti srovė yra maždaug 500 kartų aukštesnės jtampos, nei namuose. Elektros iškrova gali jvykti ir pažeidus saugų atstumą, priartėjus per arti.

Todėl prasidėjus žemės ūkio darbų ir miško kirtimo darbam sezonui „Litgrid“ ėmėsi prevencinių veiksmų perspėjant ūkininkus neprarasti budrumo greta aukštos jtampos elektros laidų.

Dažniausiai saugumo taisyklių nepaiso ir mirtino pavojaus nejvertina ūkininkai, žemės ūkio technika dirbantys laukus, taip pat atliekantieji miško kirtimo darbus bei pavieniai asmenys.

Bene didžiausia problema, kad ūkininkai, miško ruošos darbuotojai ar jmonės aukštos elektros jtampos apsaugos zonoje, kuri paprastai turi geresnj privažiavimą, laiko žemės ūkio techniką, sukrautas šieno kupetas, šiaudų ritinius ar kitas degias medžiagas - audros metu stiprus vėjas gali nutraukti elektros laidus, o toks nesaugus sandėliavimas padidina gaisro ir nelaimių riziką.

2019 m. pirmąjj pusmetj regioninėje žiniasklaidoje pasirodė per 40 „Litgrid“ specialiai parengtų publikacijų atkreipiančių dėmesj, kad neatsargus elgesys gali be elektros palikti tūkstančius elektros vartotojų, atnešti nemažų nuostolių ir net pareikalauti brangiausio turto - gyvybės.

Pažintinės ekskursijos

Siekiant visuomenei pristayti savo veiklą „Litgrid“ organizuoja ekskursijas grupėms nuo 8 iki 20 žmonių. Pirmąjj 2019

x. xxxxxxx jvyko ajtuonios ekskursijos. Jos vyksta Sistemos valdymo centre (dispečeriniame centre) Vilniuje, keitiklių stotyse „LitPol Link“ Alytuje bei „NordBalt“ Klaipėdoje. Supažindindami moksleivius, studentus, besidominčius ir suinteresuotus asmenis su elektros perdavimo sistema, „Litgrid“ vykdo švietėjišką bei ugdomąją veiklą, pritraukia būsimus praktikantus ir darbuotojus. Ekskursijas veda specialiai pasiruošę „Litgrid“ darbuotojai, kurie išsamiai ir

suprantamai pasakoja apie tai, kas yra elektra, kaip dirba dispečeriai sistemos valdymo centre, kaip saugiai elgtis su

elektra.

VGTU studentai

„Xxxxx Xxxx“ biure lankėsi VGTU pastatų energetikos katedros pirmo kurso studentai. Su šiuo universitetu bendrovę sieja ilgametė draugystė, ne vienas bendrovėje dirbantis specialistas yra šios mokymo jstaigos absolventas. Studentai buvo supažindinti su Bendrovės prižiūrima sistema, pristatyta Sistemos valdymo centro darbo specifika, svarba, dujų srautai Lietuvoje, papasakota kokie ryšiai mus sieja su kaimyninėmis šalimis. Reguliarus bendravimas yra vienas iš būdų sudominti jaunimą ir parodyti kodėl jdomu ir verta rinkis dujininko specialybę.

Pamokos moksleiviams „Dirbsiu saugiai!”

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiais metais švenčia 100 metų sukaktj. Ta proga 2019 m. pirmą kartą buvo organizuojamas projektas „Dirbsiu saugiai!“, kurio tikslas – 100 Lietuvos mokyklų, kartu su skirtingų jmonių atstovais, vesti pamokas 5-6 klasių mokiniams apie pavojus ir rizikas atliekant jvairius darbus ir papasakoti apie saugos priemones, kurios apsaugo darbuotojus nuo šių pavojų.

Xxxxx iniciatyvoje aktyviai dalyvavo „Litgrid“ ir „Xxxxx Xxxx“ darbuotojai. „Litgrid“ moksleiviams ir mokytojams demonstravo darbo drabužius, leido pasimatuoti šalmus, papasakojo apie elektrą ir saugų darbą, atsakingą naudojimąsi elektros prietaisais, taip pat svarbiausią bendrovės projektą - sinchronizaciją, jos svarbą, naudą bei iššūkius. „Xxxxx Xxxx“ darbuotojai paaiškino moksleiviams kas yra dujos, kuo jos yra pavojingos, kokių saugumo priemonių reikia imtis dirbant potencialiai sprogioje aplinkoje. Buvo galimybė pajuostyti „dujų kvapą“ – odorantą, pademonstruotos darbuotojams išduodamos asmenines apsaugos priemonės, padėta mokiniams jas pasimatuoti.

Parama

EPSO-G jmonių grupėje yra patvirtinta paramos politika, kuri grindžiama veiklos strategijos tikslais, vertybėmis ir nuostata - teikiama parama privalo būti vieša ir nekelti visuomenei abejonių dėl savo tikslingumo bei skyrimo proceso skaidrumo.

EPSO-G yra valstybės valdoma jmonė, todėl viena svarbiausių jos pareigų yra mokėti dividendus akcininkui, kuris juos skirsto būtinosioms visuomenės reikmėms per šalies biudžetą. Todėl, siekiant jgyvendinti EPSO-G strategijoje numatytus tikslus, grupės jmonės teiks paramą tik iš anksto numatytoms sritims.

Numatyta plėtoti bendradarbiavimą su bendruomenėmis, kurių artimoje aplinkoje, grupės jmonės vykdo veiklą arba jgyvendina projektus. Kita rėmimo kryptis – švietimas, parama studijuojantiems universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų programas, glaudžiai susijusias su jmonių profesine veikla.

Bendra visoms grupės jmonėms politika numato, kad parama gali būti skiriama švietimo, kultūros, sporto, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros ar kitoms bendruomenės gerovės sritims remiantis keturiais principais – atitiktimi veiklos tikslams, skaidrumu ir nešališkumu, lygiateisiškumu bei konfidencialumo ir viešumo derinimu.

EPSO-G grupės jmonės paramos neskirs politinėms partijoms ar politinėms kampanijoms finansuoti. Taip pat veikloms, populiarinančioms ar susijusioms su azartiniais ar tokio pobūdžio lošimais, alkoholiniais gėrimais, rūkalais ar kitomis svaiginančiomis medžiagomis ir kitoms veikloms, kurios visuomenei turi arba gali turėti neigiamą jtaką.

2019 m. EPSO-G grupės bendrovės paramos neteikė.

Savanorystė

Prisidėdamos prie visuomenei ar vietos bendruomenei svarbių tikslų jgyvendinimo, EPSO-G grupės bendrovės skatina darbuotojų savanorišką neatlygintiną jsitraukimą j labdaringą veiklą.

Aplinkos tvarkymo akcija

Daugiau kaip 99 „Xxxxx Xxxx“ darbuotojų kartu su savo šeimų nariais dalyvavo savanoriškoje visuomeninėje akcijoje

„Darom“ (2018 m. – 90 darbuotojų). Už dalyvavimą akcijoje „Darom“ 2019 m. Bendrovei pareikšta akcijos organizatorių padėka.

Miškasodis

Energetikų dieną „Litgrid puoselėja tradiciją – kasmet pasirinktame Lietuvos regione, miškingoje teritorijoje, kurioje bendrovė vykdo veiklą – yra nutiestos oro linijos, jrengtos pastotės ar kt., sodina medelius.

2019 m. balandžio 19 dieną, bendrovės darbuotojai kartu su vaikais sodino xxxxxxxx Xxxxxxxxx girininkijoje, iš viso pasodino 5 tūkstančius keturmečių eglaičių. „Litgrid“ darbuotojai miškasodžiuose jau yra pasodinę daugiau nei 16 tūkst. eglių, pušų bei beržų.

Kraujo donorystė

2019 m. „Xxxxx Xxxx“ dalyvavo bendrovėje organizuota pilietiška akcija „Kraujo donoro diena“. Joje dalyvavo 47 bendrovės darbuotojai (2018 m. – 50 darbuotojai), kurie šitaip prisidėjo gelbstint sergančiųjų sveikatą ir gyvybę. Paaukota 20 litrai kraujo. Nacionalinis kraujo centras išreiškė „Amber Grid“ padėką už aktyvų dalyvavimą ir neatlygintinos kraujo donorystės idėjų sklaidą.

Labdaros aukcionas

2019 m. birželj EPSO-G grupės vasaros šventės metu, kurioje dalyvavo visos grupės jmonės buvo surengtas aukcionas, kuriame geriems darbams darbuotojai savanoriųkaškai paaukojo 1 750 eurų asmeninių lėšų. Pusė šios suma jau yra skirta labdaros ir paramos fondui „Rugutė“, kuris remia onkologinėmis ligomis sergančius vaikus.

Antroji aukcione kolegų paaukota pinigų pusė bus skirta Alytaus rajono Pivašiūnų vaikų dienos centrui "Parama šeimai", su kuriuo „Litgrid“ bendradarbiauja jau keletą metų. Vaikų dienos centras rūpinasi vaikų užimtumu po pamokų, padeda vaikams ruošti pamokas ir mokytis, suteikia saugią ir palaikančią aplinką. Tai padeda vaikams iš sunkiau besiverčiančių šeimų augti pasitikinčiais savimi ir suteikia daugiau galimybių bendrauti, kurti ir svajoti. Gerumo aukciono dėka, artėjančių mokslo metų pradžią vaikai bus pakviesti apsilankyti Vilniuje, taip pat padėsime apsirūpinti mokykliniais reikmenimis, kad mokslams nieko netrūktų.

Daugiau informacijos apie EPSO-G socialinę atsakomybę ir vykdomas veiklas pateikiama integruotoje 2018 m. socialinės atsakomybės ataskaitoje, kuri parengta remiantis susitarimo principais bei „Pasaulinės ataskaitų rengimo iniciatyvos“ (angl. Global Reporting Initiative, GRI) rekomendacijomis, kurios padeda jvertinti veiklą pagal ekonominius, aplinkosaugos, darbuotojų, žmogaus teisių, su visuomene bei rinka susijusius rodiklius.

Document Metadata

Table of Contents

Free Standard Templates

Contract

Document Metadata