PRIEVOLIŲ TEISĖ II
PRIEVOLIŲ TEISĖ II
(Xxxxxxxx Xxxxxxx)
Paskaitos tema: Dovanojimo sutartis (dalyko programos 2 tema) Planuojamas laikas: 2012-10-17 (2 val.)
Pagrindiniai klausimai:
1. Dovanojimo sutarties kaip sandorio apibūdinimas (principai, bendra charakteristika):
a. Samprata:
i. Sutartj kvalifikuojantys požymiai
ii. Apibūdinimas pagal rūšis.
b. Sutarties šalių apibūdinimas
c. Esminės sąlygos:
i. Dalykas;
ii. Dovanos naudojimo tikslas (dovanojimo su sąlyga sutartis)
d. Sutarties forma:
2. Dovanojimo sutarties šalių teisės ir pareigos:
a. Dovanotojo pareigos:
i. Pareiga užtikrinti daiktą kokybę ir nuosavybės teisę
1. Atsakomybės sąlygos ir ribojimas.
ii. Pareiga prisiimti sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas.
b. Apdovanotojo teisė atsisakyti priimti dovaną.
3. Dovanojimo panaikinimas
Literatūra:
X. Xxxxxxx. Dovanojimo sutartis (paskaitos tezės (santrauka) (prieiga xxxx://xxx.xx.xx/xx/x.xxxxxxx).
Taip pat galima skaityti: Civilinė teisė. Prievolių teisė: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2004 (p. 367-381).
Teismų praktika nurodyta Prievolių teisės II pratybų (seminarų) 4 temos užduočių plane.
Tema: Rentos sutartys (dalyko programos 3 tema)
(paskaita šiai temai neskiriama, užduotys nagrinėjamos pratybų metu)
Pagrindiniai klausimai:
1. Rentos sutarties kaip sandorio bendras apibūdinimas:
a. Samprata:
i. Sutartj kvalifikuojantys požymiai
ii. Rentos rūšys (neterminuota (nuolatinė) renta, renta iki gyvos galvos ir išlaikymas iki gyvos galvos
iii. Apibūdinimas pagal rūšis.
b. Rentos sutarčių šalių apibūdinimas
c. Esminės sąlygos.
d. Sutarties forma:
4. Rentos sutarties šalių teisės ir pareigos:
a. Xxxxxx gavėjo interesų užtikrinimas;
b. Xxxxxx mokėtojo interesų užtikrinimas.
Literatūra:
X. Xxxxxxx. Rentos sutartys (paskaitos skaidrės (prieiga xxxx://xxx.xx.xx/xx/x.xxxxxxx).
Taip pat galima skaityti: Civilinė teisė. Prievolių teisė: vadovėlis. Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2004 (p. 359-365).
Teismų praktika nurodyta Prievolių teisės II pratybų (seminarų) 4 temos užduočių plane
Naujausios LAT pozicijos temos klausimais
CK normų, reguliuojančių dovanojimo sutartj, aiškinimas Dėl dovanojimo sutarties kvalifikavimo
„<...>Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjj nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad pagrindinis ir būtinas šios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris, ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka jstatymus, taikytinos tokj sandorj reglamentuojančios taisyklės. Minėta, kad sudarytai sutarčiai kvalifikuoti kaip dovanojimo sutarčiai būtina nustatyti, jog tikroji šalių valia buvo perduoti ir atitinkamai priimti turtą ar turtinę teisę neatlygintinai. Šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą. Kita vertus, vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti jrodomieji faktai dovanojimo sutartj sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių. Nenustačius jokių dovanojimo priežasčių (motyvų), gali kilti pagrjstų abejonių dėl dovanojimo sutartj sudariusios šalies tikrosios valios turinio. Nagrinėjamoje byloje teismai nepakankamai atsižvelgė j dovanojimo sutarties pagrindinius požymius ir jų jtaką sutarčiai kvalifikuoti, taip pat deramai nejvertino dovanojimo sutarties sudarymo priežasties (motyvo) svarbos dovanotojo valiai perleisti savo turtą kitam asmeniui neatlygintinai susiformuoti (dėl pasvirusiu šriftu išsakytos pozicijos paskaitos metu bus išsakytas vertinimas –
V.M. (ištrauka iš LAT CBS 2010-07-02 nutarties c. b. Nr. 3K-3-316/2010).
Dėl sutarties formos ir konkurencijos klausimas dėl Labdaros ir paramos jstatymo.
„<...> Dovanojimas - tai sandoris, kurio esmė ta, kad turto savininkas valingai, nesavanaudiškai, neatlygintinai perduoda savo turtą ar suteikia kitokią jstatyme numatytą turtinę naudą kitam asmeniui, o pastarasis asmuo šią turtinę naudą sąmoningai (valingai) priima. Dovanojimo sandoris yra dvišalis. Jam sudaryti reikalinga tiek turtą perduodančio, tiek jj priimančio asmenų suderinta valia, taigi dovanojimo sandoris yra dvišalė sutartis. Dovanojimo teisiniai santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos XXVII skyriaus ,,Dovanojimas“ normų. CK 6.465-6.475 straipsniuose jtvirtintos bendrosios dovanojimo sutarties instituto nuostatos, tuo tarpu CK 6.476 straipsnio normų reglamentuojama atskira dovanojimo sutartinių santykių grupė - aukos (paramos ar labdaros) sutartis; CK 6.476 straipsnio normos yra specialiosios bendrųjų dovanojimo sutarties instituto normų atžvilgiu. Aukos (labdaros ar paramos) sutartys iš kitų dovanojimo sutarčių išskiriamos pagal specialų sutarties tikslą - pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalyje jtvirtintą jstatyminę apibrėžtj auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Naudingas tikslas CK 6.476 straipsnio 1 dalies prasme - tai bendra nauda, t. y. padovanotas turtas ar turtinė teisė yra skiriamas ne asmeniniams apdovanotojo, o visuomenės požiūriu vertingiems, nesavanaudiškiems poreikiams tenkinti. Labdara (parama) yra visuomenei naudinga veikla, kurią remia valstybė, šiuo tikslu yra priimtas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos jstatymas, nustatantis taisykles, kurių turi laikytis labdaros ir (arba) paramos tiekėjai ir (arba) gavėjai, norintys pasinaudoti jstatymų nustatytomis mokesčių ir muitų lengvatomis (jstatymo 1 straipsnis). Labdaros ir paramos jstatymas - tai viešosios, o ne civilinės teisė aktas, todėl šio jstatymo normos su CK šeštosios knygos XXVII skyriaus normomis nekonkuruoja, tačiau sprendžiant, ar dovanojimo teisiniai santykiai kvalifikuotini aukos sutartimi pagal CK 6.476 straipsnj, Labdaros ir paramos jstatyme jtvirtintas visuomenei naudingų tikslų, kuriems gali būti teikiama labdara ar parama, sąrašas yra aktualus, kaip pateikiantis pavyzdinius bendro, visuomenės požiūriu naudingo aukos tikslo kriterijus. Pagal Labdaros ir paramos jstatymo 3 straipsnj labdara ar parama gali būti teikiama tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažjstamose srityse (Įstatymo 3 straipsnis).
Minėta, kad aukos (paramos ar labdaros) institutas teisės normų konkurencijos prasme yra specialus bendrųjų dovanojimo instituto normų požiūriu, todėl, teisinius santykius kvalifikavus pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalj, kaip auką (paramą ar labdarą), visų pirma turi būti taikomos šiame straipsnyje jtvirtintos taisyklės, o jų nereglamentuotais atvejais - bendrosios dovanojimo instituto nuostatos; CK 6.476 straipsnio 6 dalyje jtvirtinta vienintelė šios taisyklės išimtis - aukoms netaikomas CK 6.467 straipsnis ,,Dovanojimo su sąlyga sutartis“. CK
6.476 straipsnyje nėra aukos (paramos ar labdaros) sutarties formą nustatančių normų, todėl turi būti taikomos
6.469 straipsnio ,,Dovanojimo sutarties forma“ normos. Dovanojimo sutarčiai, kurios dalykas yra didesnė kaip penkių tūkstančių litų suma, jstatymo nustatytas rašytinės formos reikalavimas; nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip penkiasdešimt tūkstančių litų, turi būti notarinės formos (CK 6.469 straipsnio 1, 2 dalys). Tokiu jstatyminiu reglamentavimu siekiama išvengti sutarties šalių valios iškraipymų po dovanojimo sutarties sudarymo - dovanojimo dalyku esančio turto perdavimo - tarp jos šalių kilus ginčui. Civilinių santykių dalyviai turi bendrojo pobūdžio pareigą jgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas
elgtis protingai, pagal bonus pater familias elgesio standartus ir rūpintis savo interesų apsauga (CK 1.5 straipsnis). Asmenys, kurie jgyvendindami savo civilines teises nesilaiko jstatymų nustatytos tvarkos, prisiima riziką, kad jų interesai nebus ginami teismo, viena iš tokių situacijų – jstatymo nustatytos sandorio formos reikalavimų ignoravimas. Sandoris, sudarytas pažeidžiant notarinės formos imperatyvą, yra niekinis, t.y. nesukelia tų teisinių pasekmių, kurių siekė jj sudariusios šalys (CK 1.93, 1.80 straipsniai); tuo atveju, kai sandoris yra dvišalis (sutartis), riziką dėl jo negaliojimo pasekmių prisiima abi sutarties šalys <...>“ (ištrauka iš LAT CBS 2009- 09-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-355/2009).
Dėl dovanojimo panaikinimo (CK 6.472 str.)
„<...> CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis j teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino j dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant j dovanos pobūdj, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kad dovanojimas būtų panaikintas remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino j dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai atsižvelgiant j dovanos pobūdj, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3- 162/2010). Siekiant užtikrinti viešąjj interesą, atitinkantj civilinių santykių stabilumą ir civilinės atsakomybės priemonių taikymo adekvatumą, bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartj. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas jtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažjstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai jstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinj – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama j vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Šiuo aspektu reikšmingais gali būti pripažjstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama ir kt. (LAT CBS 2011-07-01 nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2011).
Kasatoriaus teigimu, atsakovai jo negerbia, naudoja psichologinj smurtą, tai taip pat yra geros moralės požiūriu smerktini veiksmai. Atsižvelgiant j tai, kad tikrasis dovanos gavėjas buvo kasatoriaus vaikaitis, sprendžiant dėl CK
6.472 straipsnio taikymo, pirmiausia turi būti vertinami jo veiksmai. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingų faktų, kad kasatoriaus vaikaitis pasikėsino j dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar juos sunkiai sužalojo, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Vertinant vaikaičio veiksmus geros moralės požiūriu, atsižvelgtina j teismų nustatytas aplinkybes, kad E. L. (gim. (duomenys neskelbtini) m.) išlaiko ginčo namų valdą, moka reikiamus mokesčius bei savo lėšomis gerina nekilnojamojo turto būklę. Namas buvo remontuojamas, kol kasatorius nedarė kliūčių atsakovams j jj patekti. Be to, kasatoriui leidžiama naudotis padovanotu turtu ir neketinama tam kliudyti ar kasatoriaus iškeldinti. Teismai taip pat nustatė, kad kasatoriaus vaikaitis jau ilgą laiką gyvena ne Lietuvoje, tačiau skiria lėšas ginčo namų valdos priežiūrai. Xxxxxxxxxx, nesutikdamas su teismų išvada dėl vaikaičio veiksmų vertinimo, kasaciniame skunde iš esmės remiasi ne vaikaičio, o sūnaus netinkamu elgesiu, teiginių dėl psichologinio poveikio ar kitokio smerktino abiejų atsakovų elgesio niekuo negrindžia ir nejrodinėja.
Teismai teisėtai sprendė, kad šalių nesutarimai dėl remonto negali būti pripažinti veiksmais, griežtai smerktinais moralės požiūriu, ir neatitinka pirmiau nurodyto išimtinio CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygų pobūdžio, todėl priimti teismų procesiniai sprendimai atitinka kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose. Šios išvados nepaneigia kasatoriaus teiginiai dėl jo sūnaus griežtai smerktino moralės požiūriu elgesio, nes, minėta, ginčo turto savininkas ir tikrasis dovanos gavėjas buvo ne kasatoriaus sūnus, o xxxxxxxxx. Pažymėtina, kad kasatoriaus nurodytus veiksmus jo sūnus atliko praėjus maždaug šešeriems metams nuo dovanojimo sandorio sudarymo ir nuo dovanoto turto perleidimo kasatoriaus vaikaičiui. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad kasatoriaus nurodyti jo sūnaus veiksmai rodytų ypatingą nedėkingumą ir atitiktų kitas CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygas, ypač atsižvelgiant j teismų nustatytas aplinkybes, jog kasatoriaus sužalojimas nesunkus, o konfliktas iš dalies išprovokuotas paties kasatoriaus elgesio <...>“ (ištrauka iš LAT CBS 2012-07-05 nutarties c. b. Nr. 3K- 3_334/2012).
„<...>pagrindą panaikinti dovanojimą sudaro tokie veiksmai, kurie, jvertinus dovanos pobūdj, sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu, kaip pasikėsinimas j dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams, kaip pagrindu panaikinti dovanojimą, pagal CK 6.472 str. 1 d. prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai, o sprendžiant dėl tokių veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama j veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis, duomenis, ar neigiamus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai
siekiama ir kt. Nagrinėjamu atveju šalių konflikto priežastis yra atsakovo ir jo sesers šeimų narių nesutarimai dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos, šioje byloje ieškovės smerkiamais jvardijami atsakovo veiksmai atlikti stumiant j garažą priekabą, taip siekiant jgyvendinti savo teises naudotis ginčo bendru turtu, t.y.veiksmai, kurie nebuvo nukreipti prieš ieškovę, siekiant ją sužaloti ir negali sudaryti pagrindo pripažinti dovanojimo sutartj negaliojančia
<...>“ (ištrauka iš LAT CBS 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3- 305/2011).
„<...> dovanojimas gali būti panaikintas CK 6.472 str. 1 d. pagrindu konstatavus bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) apdovanotasis pasikėsino j dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, t.y. atliko nusikalstamus veiksmus, kurie konstatuotini BPK nustatyta tvarka ar veiksmus, kurie turi pasikėsinimo j gyvybę ar sveikatą požymių, nors už tokius veiksmus asmuo ir nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn ar nuo šios atsakomybės buvo atleistas; 2) atsižvelgiant j dovanos pobūdj, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atliko prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Faktų, kad atsakovas pasikėsino j ieškovės ar jos artimųjų giminaičių gyvybę ar juos sunkiai sužalojo nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismai pagrjstai konstatavo ir tai, jog tarp šalių kilusio ginčo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sprendimo teisme faktas negali būti pagrindas atsakovo veiksmus vertinti smerktinais geros moralės požiūriu. Kita vertus, teismai visiškai nevertino atsakovo veiksmų, kuriuos ieškovė nurodė kaip smerktinus geros moralės požiūriu: tėvų išvadinimą jų orumą žeminančiais žodžiais; konflikto sukėlimą dėl bendrosios nuosavybės naudojimo, kurio metu sužalojo ieškovei ranką ir pan. Tuo atveju, jei nagrinėdamas bylą iš naujo teismas konstatuotų, kad apdovanotasis naudojo prieš dovanotoją psichologinj ar fizinj smurtą, žemino jos orumą ir pan., tokie veiksmai galėtų būti laikomi griežtai smerktinais geros moralės požiūriu <...>“ (ištrauka iš LAT CBS 2010-04-12 nutarties c. b. Nr. 3K-3-162/2010).
Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis
CK 6.460 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartj rentos gavėjas perduoda jam priklausantj nekilnojamąjj daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas jsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenj (asmenis) iki gyvos galvos. atsakovo pavieniai veiksmai nepripažintini tinkamu sutarties vykdymu. Ginčo šalių sudaryta sutartimi atsakovas už gautą butą jsipareigojo išlaikyti kasatorę iki gyvos galvos: teikti materialinj aprūpinimą maistu, drabužiais ir kt., pirkti reikalingus daiktus, vaistus, slaugyti ligos atveju, leisti nemokamai naudotis perleistu turtu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio jsipareigojimai
– kasdienės priežiūros prievolė, kurią būtina vykdyti nuolat, o ne retkarčiais. Teismų praktikoje nurodyta, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme; pagal šią sutartj rentos gavėjas jgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti, o rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartj, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams; rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo jpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (LAT CBS 2006-11-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-207/2006).