Individualus darbo ginčai

Individualus darbo ginčai

Susipažink-Darbo kodeksas                    

• Ginčo nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje  

• Ginčų nagrinėjimas teismuose

Individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo (DK 285 str.) (pvz., dėl drausminės nuobaudos skyrimo, darbo sąlygų pakeitimo, atleidimo iš darbo ir kt.)
Šiuos ginčus nagrinėjančios institucijos yra darbo ginčų komisija ir teismas, jeigu Darbo kodeksas arba kiti įstatymai nenustato kitokios nagrinėjimo tvarkos (DK 286 str).

1. Darbo ginčo nagrinėjimas darbo ginčų komisijoje (toliau - komisija)

Komisija darbo ginčams nagrinėti sudaroma iš vienodo skaičiaus darbuotojų ir darbdavio atstovų - komisijos narių. Darbuotojų atstovus renka darbuotojų susirinkimas (konferencija), o darbdavio atstovus skiria darbdavys savo įsakymu (potvarkiu) (DK 288 str. 1 d.).      

Komisija sudaroma kaip nuolat veikianti institucija, bet ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. (DK 288 str. 3 d.) Pasibaigus šiam terminui darbo ginčų komisija renkama iš naujo arba perrenkama jau dirbusi.

Maksimalus komisijos atstovų kadencijų skaičius nėra numatytas. Darbuotojų išrinkti darbo ginčų komisijos nariai darbdavio iniciatyva negali būti atleidžiami iš darbo, jei nėra jų kaltės (Darbo kodekso 129 str.), išskyrus atvejį, kai darbovietė yra likviduojama (DK 303 str. 1 d.).

Komisijos pirmininko pareigas kiekviename posėdyje paeiliui eina darbuotojų ir darbdavio atstovai (DK 288 str. 4 d.).

Komisijai techniškai aptarnauti darbdavys  skiria komisijos raštvedį. Jis  priima ir registruoja prašymus, išreikalauja iš atitinkamų tarnybų prašymui išnagrinėti reikalingus dokumentus, ekspertų išvadas, praneša apie paskirtą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, rašo komisijos protokolą, siunčia išrašus ir sprendimus, persiunčia bylą teismui ir atlieka kitus darbo ginčų komisijos pavedimus (DK 287 str).

Darbuotojas gali kreiptis į komisiją dėl darbo ginčo nagrinėjimo per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės (DK 296 str).

Darbuotojo prašyme komisijai turi būti nurodoma ieškovo (darbuotojo), atsakovo (darbdavio), kitų byloje dalyvaujančių asmenų vardai, pavardės, darbdavio pavadinimas ir adresai, aplinkybės, pagrindai ir įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, aiškiai suformuluotas reikalavimas, pridedamų dokumentų sąrašas (DK 290 str. 1 d.).

Prašymas paduodamas komisijos raštvedžiui, o jei jeigu jo nėra - darbdaviui. Raštvedys gautą prašymą užregistruoja, praneša komisijai, parengia bylą nagrinėti, išreikalauja reikiamus dokumentus, skaičiavimus, išvadas, praneša dalyvaujantiems byloje asmenims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, įteikia atsakovui prašymo kopiją (DK 290 str. 2 d.).

Komisijos posėdis darbo ginčui nagrinėti turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo padavimo dienos. Prašymas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo jo padavimo dienos (DK 291 str. 1 d.).

Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja vienodas skaičius darbdavio ir darbuotojų atstovų (DK 291 str. 2 d.).

Komisijos sprendimai priimami  komisijos narių susitarimu (DK 292 str. 1 d.).

Jei komisijos nariai nesusitarė, komisijos protokole įrašoma, kad šalys (darbuotojų ir darbdavio atstovai) nesusitarė ir sprendimas nepriimtas (DK 292 str. 2 d.).

Komisijos sprendimas įrašomas į komisijos protokolą pagal Vyriausybės patvirtintą formą. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas, nariai ir raštvedys.

Sprendimuose dėl piniginių reikalavimų patenkinimo turi būti nurodyta priteisiama suma ir su delspinigiais išmokėta iki sprendimo įvykdymo dienos .

Komisijos raštvedys komisijos sprendimo nuorašą, o kai šalys nesusitarė, - išrašą iš protokolo per 5 dienas pasirašytinai įteikia dalyvaujantiems byloje asmenims (DK 292 str. 3 d.).

Jei darbdavys per 10 dienų nuo komisijos sprendimo nuorašo gavimo dienos ar per kitą sprendime nustatytą laikotarpį sprendimo neįvykdo, tai darbuotojas raštu kreipiasi į teismą, kad šis sprendimas būtų įvykdytas priverstinai (DK 294 str.).

Komisijos sprendimo darbdavys apskųsti negali (DK 293 str. 2 d.).

Jei įmonėje komisija nebuvo sudaryta, tuomet darbdavys, gavęs prašymą dėl darbo ginčo, nedelsdamas privalo paskirti komisijos raštvedį ir inicijuoti komisijos sudarymą laikantis aukščiau nurodytos tvarkos ir terminų (DK 288 str. 2 d.).

Visas darbo ginčų komisijos išlaidas padengia darbdavys (DK 302 str. 1 d.). 

2. Darbo ginčų nagrinėjimas teismuose

Teismuose nagrinėjami darbo ginčai:

1. jei darbuotojas nepatenkintas komisijos sprendimu;

2. kai komisijoje darbo ginčo šalys nesusitarė;

3. jeigu komisija nebuvo sudaryta per 7 dienas arba kai ginčas nebuvo išspręstas per 14 dienų nuo darbuotojo prašymo padavimo dienos (DK 295 str. 1 d.).

Nesikreipiant į komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami ginčai:

1. Jei darbuotojas nesutinka su būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimu, nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per 1 mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu nustatoma, kad būtinosios darbo sutarties sąlygos buvo pakeistos, darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus, tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą (DK 295 str. 2 d., 1 p.; DK 297 str. 1 d.).
   Jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 295 2 d.. 1 p.) (DK 297 str. 3 d.).

2. dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo (DK 295 str. 2 d., 2 p.);

3. tarp profesinių sąjungų ar kitų darbuotojų atstovų ir darbdavio dėl įstatymuose ar sutartyje nustatytų pareigų ir prievolių nevykdymo (DK 295 str. 2 d., 3 p.);

4. pagal profesinių sąjungų ieškinius, kai darbdavys laiku neišnagrinėja ar nepatenkina profesinės sąjungos reikalavimo panaikinti darbdavio sprendimus, kurie pažeidė įstatymų nustatytas darbo, ekonomines ir socialines profesinių sąjungų narių teises (DK 295 str. 2 d., 4 p.);

5. kai darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo yra nutrūkę (DK 295 str. 2 d., 5 p.); 

6. kitais įstatymų nustatytais atvejais (DK 295 str. 2 d., 6 p.).

Darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už 3 metus (DK 298 str.).

Bylinėjimosi išlaidos padengiamos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (DK 302 str. 2 d.).

Darbuotojai darbo bylose dėl visų reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio (DK 302 str. 3 d.).

Šaltinis:

xxx.xxxx.xx