ALYTAUS PANEMUNĖS PROGIMNAZIJOS DARBO TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS
PATVIRTINTA
Alytaus Panemunės progimnazijos Darbo tarybos 2019 kovo 28 d. posėdžio protokolu L-209-(1.15.)
ALYTAUS PANEMUNĖS PROGIMNAZIJOS DARBO TARYBOS VEIKLOS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Alytaus Panemunės progimnazijos darbo taryba (toliau vadinama – Darbo taryba) – kolegialus Alytaus Panemunės progimnazijos darbuotojų atstovaujamasis organas, ginantis Alytaus Panemunės progimnazijos darbuotojų profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei atstovaujantis jų interesams.
2. Darbo taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais darbo santykius, Lietuvos Respublikos Darbo kodeksu, šiuo reglamentu ir kitais teisės aktais.
3. Darbo taryba, vykdydama savo funkcijas, atsižvelgia į visų įstaigos darbuotojų teises ir interesus, nediskriminuoja atskirų darbuotojų ar jų grupių.
4. Darbo taryba savo veikloje laikosi geranoriškumo ir pagarbos teisėtiems darbdavio interesams principų.
5. Darbo taryba yra nepriklausoma nuo darbdavio. Darbdaviui draudžiama daryti įtaką darbo tarybos sprendimams ar kitaip kištis į darbo tarybos veiklą.
6. Darbo tarybai vadovauja pirmininkas. Darbo tarybos pirmininkui laikinai negalint atlikti savo funkcijų, šias funkcijas atlieka Darbo tarybos pirmininko paskirtas Darbo tarybos narys.
7. Reglamentas tvirtinamas visų Darbo tarybos narių bendru sutarimu Darbo tarybos kadencijos laikotarpiui.
II. NARYSTĖ DARBO TARYBOJE IR DARBO TARYBOS NARIŲ GARANTIJOS
8. Į Darbo tarybą išrinktas darbuotojas Darbo tarybos nariu laikomas nuo Darbo tarybos rinkimų balsavimo rezultatų paskelbimo.
9. Darbuotojas, esantis atsarginių Darbo tarybos narių sąraše, Darbo tarybos nariu vietoj narystę Xxxxx taryboje pabaigusio darbuotojo tampa nuo Darbo tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinami jo, kaip naujo Darbo tarybos nario, įgaliojimai, priėmimo.
10. Naujas Darbo tarybos narys skiriamas iki Darbo tarybos nario, kurio įgaliojimai nutrūko prieš terminą, kadencijos pabaigos;
11. Xxxxxxx Xxxxx taryboje pasibaigia:
11.1. atsistatydinus iš Darbo tarybos;
11.2. nutrūkus darbo santykiams;
11.3. mirus Darbo tarybos nariui;
11.4. įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo Darbo tarybos nario išrinkimas į Darbo tarybą pripažintas neteisėtu;
11.5. pasibaigus Darbo tarybos kadencijai;
11.6. atstatydinus iš Darbo tarybos, kai to raštu pareikalauja ne mažiau kaip trečdalis darbdavio darbuotojų, turinčių rinkimų teisę. Darbo taryba, gavusi tokį darbuotojų rašytinį reikalavimą, ne vėliau kaip per tris savaites turi surengti slaptą darbuotojų balsavimą, kuris yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių darbdavio darbuotojų. Darbo tarybos narys atstatydinamas, jeigu už tai balsavo daugiau kaip du trečdaliai balsuojant dalyvavusių darbuotojų.
12. Darbo tarybos nariai pareigas paprastai atlieka darbo metu. Tuo tikslu Darbo tarybos nariai jų pareigų vykdymo laikui atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip šešiasdešimt darbo valandų per metus. Už šį laiką jiems paliekamas jų vidutinis darbo užmokestis;
13. Darbdavys sudaro sąlygas Darbo tarybos nariams – mokymui ir švietimui. Tam su darbdaviu suderintu laiku jiems turi būti suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus. Už šį laiką darbuotojams paliekamas vidutinis darbo užmokestis ne mažiau kaip už dvi darbo dienas, nebent darbo teisės normos, socialinių partnerių susitarimai nustato kitaip.
14. Darbo tarybos narys laikotarpiu, kuriam jis išrinktas ir šešis mėnesius po jo kadencijos pabaigos negali būti atleistas iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia, ir jo būtinosios darbo sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis Darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.
15. Kitos Darbo tarybos narių garantijos gali būti nustatytos darbdavio ir Darbo tarybos susitarime.
III. DARBO TARYBOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
16. Darbo taryba savo įgaliojimus įgyja ir pradeda vykdyti Darbo kodekse nustatytas funkcijas susirinkusi į pirmąjį posėdį. Pirmąjį Darbo tarybos posėdį rinkimų komisijos pirmininkas turi sušaukti ne anksčiau kaip per penkias ir ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo rinkimų rezultatų paskelbimo.
17. Darbo tarybos nariai pirmajame Darbo tarybos posėdyje visų Darbo tarybos narių balsų dauguma iš savo narių išsirenka Darbo tarybos pirmininką ir sekretorių.
18. Darbo tarybos pirmininkas:
18.1. šaukia Darbo tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja;
18.2. atstovauja Darbo tarybai santykiuose su darbuotojais, darbdaviu, profesinėmis sąjungomis ir trečiaisiais asmenimis;
18.3. rengia metinės Darbo tarybos veiklos ataskaitos įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams projektą ir pateikia įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojams Darbo tarybos patvirtintą ataskaitą;
18.4. turi kitas šiame kodekse ir kituose įstatymuose bei Darbo tarybos veiklos reglamente, kuris tvirtinamas pirmajame Darbo tarybos posėdyje, nustatytas teises.
19. Darbo tarybos sekretorius tvarko ir saugo Darbo tarybos dokumentaciją, informuoja Darbo tarybos narius apie šaukiamo Darbo tarybos posėdžio datą, laiką, vietą, darbotvarkę, informuoja darbdavį apie Darbo tarybos posėdžio datą, laiką ir vietą, rašo Darbo tarybos posėdžio protokolą ir atlieka kitus Darbo tarybos pirmininko pavedimus. Xxx Xxxxx tarybos sekretorius laikinai negali eiti savo pareigų, jį pavaduoja Darbo tarybos pirmininko paskirtas Darbo tarybos narys.
20. Darbo tarybos veiklos forma yra posėdžiai. Darbo tarybos kvietimu arba pritarimu (pritarus Darbo tarybos narių daugumai) jos posėdžiuose turi teisę dalyvauti darbdavys ar jam atstovaujantys asmenys, įmonėje veikiančios profesinės sąjungos ar šakos profesinių sąjungų atstovai. Prireikus Darbo taryba į savo posėdžius gali kviesti atitinkamos srities ekspertus. Darbo tarybos veiklos organizavimo klausimus reglamentuoja Darbo tarybos veiklos reglamentas, kurį savo kadencijos laikotarpiui tvirtina Darbo taryba visų Darbo tarybos narių balsų dauguma.
21. Ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo Darbo tarybos įgaliojimų pradžios Darbo tarybos pirmininkas raštu informuoja darbdavio buveinės teritorijos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie Darbo tarybos sudarymą, jos valdymo organus, darbdavio įmonės, įstaigos ar organizacijos, kurioje sudaryta Darbo taryba, pavadinimą.
22. Darbo tarybos posėdžiai vyksta ne rečiau kaip kartą per metus Darbo tarybos pirmininko, o jam laikinai negalint eiti pareigų – sekretoriaus, arba pirmininko paskirto tarybos nario iniciatyva.
23. Darbo tarybos kvietimu Darbo tarybos posėdžiuose turi teisę dalyvauti darbdaviui atstovaujantys asmenys, darbuotojai ar kiti asmenys.
24. Darbo tarybos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du Darbo tarybos nariai.
25. Darbo tarybos posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolą ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo posėdžio dienos pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.
26. Teisę pateikti klausimus svarstymui Darbo tarybos posėdyje gali Darbo tarybos nariai, darbdavys ir darbuotojai el. paštu xxxxxxxxxx@xxxxx.xxx. Prašyme turi būti suformuluota klausimo esmė, nurodomos klausimo sprendimui svarbios aplinkybės (esant galimybei, pridedami reikiami dokumentai), siūlomas sprendimas.
27. Prašymus priima ir registruoja Darbo tarybos sekretorius. Apie įregistruotą prašymą Darbo tarybos sekretorius nedelsiant informuoja Darbo tarybos pirmininką ir Darbo tarybos narius. Jeigu prašyme teikiamas svarstyti klausimas nepriklauso Darbo tarybos kompetencijai, Darbo tarybos pirmininkas per 5 darbo dienas nuo prašymo įregistravimo, nurodydamas motyvus, grąžina prašymą jį padavusiam asmeniui.
28. Jeigu gautas prašymas yra anoniminis, jis gali būti nesvarstomas.
29. Šio reglamento nustatyta tvarka pateiktus klausimus Darbo tarybos pirmininkas įtraukia į Darbo tarybos posėdžio darbotvarkės projektą, nusprendžia dėl į posėdį kviečiamų asmenų ir, suderinęs su Darbo tarybos nariais bei į posėdį kviečiamais asmenimis, nustato Darbo tarybos posėdžio laiką ir vietą.
30. Darbo tarybos posėdis rengiamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo svarstyti klausimą Darbo tarybos posėdyje įregistravimo. Jei prašymas grąžinamas jį padavusiam asmeniui papildyti, nurodytas terminas skaičiuojamas nuo naujo prašymo įregistravimo datos.
31. Apie šaukiamo Darbo tarybos posėdžio vietą ir laiką darbdaviui, Darbo tarybos nariams ir kitiems į posėdį kviečiamiems asmenims pranešama ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas, išskyrus atvejus, kai jie visi sutinka su ankstesne posėdžio data. Į posėdį kviečiamiems asmenims išsiunčiamas posėdžio darbotvarkės projektas.
32. Darbo tarybos posėdžiai paprastai vyksta darbo metu. Darbo tarybos posėdžiui pirmininkauja Darbo tarybos pirmininkas (kai jo nėra – pirmininko paskirtas Darbo tarybos narys).
33. Tarybos posėdyje paprastai svarstomi ir sprendžiami tik tie klausimai, kurie įtraukti į Tarybos posėdžio darbotvarkę.
34. Darbo tarybos sprendimai priimami atviru balsavimu dalyvaujančių Darbo tarybos narių balsų dauguma. Xxxxxxx pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
IV. DARBO TARYBOS TEISĖS IR PAREIGOS
35. Darbo taryba turi teisę:
35.1. dalyvauti informavimo, konsultavimo ir kitose dalyvavimo procedūrose, kuriomis darbuotojai ir jų atstovai įtraukiami į darbdavio sprendimų priėmimą;
35.2. Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir terminais gauti iš darbdavio ir iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų informaciją, reikalingą savo funkcijoms atlikti;
35.3. teikti darbdaviui pasiūlymus dėl ekonominių, socialinių ir darbo klausimų, aktualių darbuotojams darbdavio sprendimų, darbo teisės normų įgyvendinimo;
35.4. inicijuoti kolektyvinį darbo ginčą dėl teisės, jeigu darbdavys nevykdo darbo teisės normų reikalavimų ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimų;
35.5. esant būtinybei aptarti svarbius darbdavio darbuotojų ekonominius, socialinius ir darbo klausimus, sušaukti visuotinį darbdavio ar darbovietės darbuotojų susirinkimą (konferenciją), suderinus su darbdaviu susirinkimo (konferencijos) datą, laiką ir vietą;
35.6. atlikti kitus veiksmus, neprieštaraujančius Darbo kodeksui, kitoms darbo teisės normoms, ir veiksmus, nustatytus darbo teisės normose ar darbo tarybos ir darbdavio susitarimuose.
36. Darbo taryba privalo:
36.1. atlikti savo funkcijas laikydamasi Darbo kodekso, kitų įstatymų ir kitų darbo teisės normų reikalavimų bei Darbo tarybos ir darbdavio susitarimų;
36.2. atlikdama savo funkcijas, atsižvelgti į visų darbdavio darbuotojų teises ir interesus, nediskriminuoti atskirų darbuotojų, jų grupių ar atskirų darboviečių darbuotojų;
36.3. informuoti darbuotojus apie savo veiklą kiekvienais metais viešai pateikdama įstaigos darbuotojams metinės Darbo tarybos veiklos ataskaitą ar kitu Darbo tarybos veiklos reglamente nustatytu būdu;
36.4. raštu informuoti darbdavį ir profesinę sąjungą, veikiančią darbdavio lygmeniu, apie savo įgaliotus narius;
36.5. jeigu darbdavio lygmeniu veikia viena ar kelios profesinės sąjungos, abipusio pasitikėjimo pagrindais bendradarbiauti su visomis profesinėmis sąjungomis.
V. INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMASIS TVIRTINANT VIETINIUS NORMINIUS TEISĖS AKTUS
37. Xxxxxxxxx privalo informuoti Xxxxx tarybą ir su ja konsultuotis prieš priimdamas sprendimus dėl šių mokyklos vietinių norminių teisės aktų patvirtinimo ar pakeitimo:
37.1. dėl darbo tvarkos taisyklių, nustatančią bendrąją tvarką įstaigoje;
37.2. dėl darbo normų nustatymo taisyklių ar darbo normų;
37.3. dėl darbo apmokėjimo sistemos, kai nėra tai nustatančios kolektyvinės sutarties;
37.4. dėl naujų technologinių procesų įvedimo tvarkos;
37.5. dėl informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo bei darbuotojų stebėsenos ir kontrolės darbo vietoje tvarkos;
37.6. dėl darbuotojų privataus gyvenimo apsaugą galinčių pažeisti priemonių nustatymo;
37.7. dėl darbuotojų asmens duomenų saugojimo politikos ir jos įgyvendinimo priemonių;
37.8. dėl lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemonių;
37.9. dėl įtampą darbe mažinančių priemonių nustatymo;
37.10. dėl kitų darbuotojų socialinei ir ekonominei padėčiai aktualių teisės aktų.
38. Apie tokius būsimus sprendimus dėl vietinių norminių teisės aktų Darbo taryba informuojama prieš dešimt darbo dienų iki planuojamo jų patvirtinimo.
39. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos Darbo taryba gali pareikalauti pradėti konsultacijas. Suteiktos informacijos pagrindu ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo Darbo tarybos pareikalavimo pradedamos darbdavio konsultacijos su Darbo taryba. Dėl šio reglamento 37 punkte nustatytų darbdavio sprendimų gali būti sudaromi darbdavio ir Darbo tarybos susitarimai.
40. Xxxxxxxxx privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip penkias darbo dienas nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent Darbo taryba sutinka su kitokiu terminu.
VI. IRFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMAS GRUPĖS DARBUOTOJŲ ATLEIDIMO ATVEJU
41. Prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, darbdavys privalo informuoti Xxxxx tarybą ir su ja konsultuotis.
42. Ne vėliau kaip prieš septynias darbo dienas iki numatomų konsultacijų pradžios darbdavys Darbo tarybai raštu turi suteikti informaciją apie:
42.1. planuojamo atleidimo priežastis;
42.2. bendrą atleidžiamų darbuotojų skaičių;
42.3. laikotarpį, per kurį bus nutrauktos darbo sutartys;
42.4. atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus;
42.5. darbo sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją.
43. Suteiktos informacijos pagrindu per penkias dienas nuo informacijos gavimo dienos pradedamos konsultacijos su Darbo taryba, su kuria siekiama susitarti, kokiais būdais ir priemonėmis galima išvengti grupės darbuotojų atleidimo arba sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių, taip pat sušvelninti šio atleidimo padarinius papildomomis socialinėmis priemonėmis, kurios skirtos, be kita ko, numatomiems atleisti darbuotojams perkvalifikuoti arba iš naujo įdarbinti. Konsultacijomis turi būti siekiama darbdavio ir darbo tarybos susitarimo sudarymo. Darbdavio lygmeniu veikianti profesinė sąjunga Darbo tarybos turi būti informuojama apie konsultacijų eigą ir turi teisę pareikšti savo nuomonę jai ir darbdaviui.
44. Darbdavys privalo vesti konsultacijas ne trumpiau kaip dešimt darbo dienų nuo pirmos konsultavimosi dienos, nebent darbo taryba sutinka su kitokiu terminu.
VII. DARBDAVIO IR DARBO TARYBOS SUSITARIMAI
45. Darbdavys ir Darbo taryba gali sudaryti rašytinį susitarimą, kuriame būtų aptarti svarbiausi Darbo tarybos kompetencijos įgyvendinimo, veiklos organizavimo, finansavimo, papildomų garantijų Darbo tarybos nariams jų veiklos vykdymo laikotarpiu nustatymo ir kiti susiję klausimai, skatinantys Darbo tarybos ir darbdavio bendradarbiavimą.
46. Darbdavio ir Darbo tarybos susitarime negalima tartis dėl darbuotojų darbo sąlygų, darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitų klausimų, kurie reglamentuotini darbdavio darbuotojams taikomoje kolektyvinėje sutartyje.
47. Darbdavio ir Darbo tarybos susitarimas sudaromas terminuotam laikui. Jo galiojimo trukmė negali būti ilgesnė negu vieni metai po jį sudariusios darbo tarybos kadencijos pabaigos.
48. Darbdavio ir Darbo tarybos susitarimą bet kuri iš šalių gali nutraukti įspėjusi raštu kitą šalį bent prieš tris mėnesius. Ši nuostata taikoma ir tuo atveju, kai išrenkama nauja Darbo taryba ir galioja darbdavio ir buvusios Darbo tarybos sudarytas susitarimas.
VIII. DARBO TARYBOS VEIKLOS PASIBAIGIMAS
49. Darbo tarybos veikla pasibaigia:
49.1. kai nutrūksta darbdavio veikla, nesant teisių perėmėjo, ar nutraukiama darbovietės veikla, jos darbuotojų neperkėlus į kitą darbdavio darbovietę;
49.2. kai pasibaigia Darbo tarybos kadencija;
49.3. xxx Xxxxx taryboje lieka mažiau kaip trys jos nariai ir atsarginių Darbo tarybos narių sąraše nėra nė vieno kandidato, turinčio teisę tapti Darbo tarybos nariu;
49.4. Darbo tarybos sprendimu, priimtu daugiau kaip dviem trečdaliais Darbo tarybos narių balsų;
49.5. kai darbdavys sujungiamas ar prijungiamas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos perduodama kitam ir jame veikusi Darbo taryba susitaria su verslo perėmėjo Darbo taryba dėl naujos Darbo tarybos rinkimų. Taip nesusitarus, veikusi Darbo taryba išlaiko savo įgaliojimus atstovauti darbdavio darbuotojams iki savo kadencijos pabaigos arba naujos Darbo tarybos, įstaigoje sudarymo, atsižvelgiant į tai, kuris terminas yra trumpesnis.
50. Naujos Darbo tarybos rinkimo procedūra pradedama likus me mažiau kaip trims mėnesiams iki Darbo tarybos kadencijos pabaigos arba per mėnesį nuo 39.3–39.5 punktuose nustatytų aplinkybių atsiradimo.
51. Naujos Darbo tarybos rinkimus privalo inicijuoti Darbo taryba, pasiūlydama darbdaviui sudaryti rinkimų komisiją pagal Darbo kodekso nustatytą tvarką.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
52. Visus Darbo tarybos veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame reglamente, siūlo spręsti Darbo tarybos pirmininkas. Toks sprendimas, Darbo tarybos pirmininkui trumpai išdėsčius motyvus, gali būti priimamas Darbo tarybos narių balsų dauguma.
53. Darbo tarybos reglamentas ir atskiri jo punktai gali būti naikinami, papildomi arba keičiami posėdyje dalyvaujančių Darbo tarybos narių balsų dauguma.
54. Nesutarimai tarp Darbo tarybos ir darbdavio, kurių nepavyko išspręsti derybomis, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.