PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS

Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektas Nr. 09.2.1-ESFA-V-726-03-0001

„Skaitmeninio ugdymo turinio kūrimas ir diegimas“

PRIEŠMOKYKLINIO UGDYMO BENDROSIOS PROGRAMOS PROJEKTAS

Priešmokyklinio ugdymo bendrosios programos projektą rengė: xx. Xxxxxxx Xxxxx, Xxxxxx Xxxxxxxxxx, prof. xx. Xxxxxxx Xxxxxxxxx, Xxxx Xxxxxxxxxxxx, prof. xx. Xxxxx Xxxxxxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxx, prof. xx. Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx, doc. xx. Xxxx Xxxxxxxxxxx-Xxxxxxxxxxxx, doc. xx. Xxxxxxxx Xxxxxxxxx, Xxxxxxxxxx Xxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxxxx, doc. xx. Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxxx, Xxxxxx Xxxxxxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxxxxxx.

TURINYS

1. Bendrosios nuostatos 2

2. Tikslas ir uždaviniai 2

3. Kompetencijų ugdymas 3

4. Pasiekimų sritys 5

5. Ugdymosi turinio gairės 13

6. Pasiekimų vertinimas 25

7. Pasiekimų lygių požymiai 26

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa (toliau – Programa) apibrėžia priešmokyklinio ugdymo tikslą, uždavinius, principus, ugdomas kompetencijas, pasiekimų sritis, ugdymosi turinio gaires, pasiekimų vertinimą ir pasiekimų lygių požymius.

2. Programos paskirtis:

2.1. sudaryti prielaidas vaiko individualių galių plėtotei, kiekvieno vaiko pažangai, sukurti lygias

galimybes įvairių poreikių vaikams pasirengti sėkmingai pradėti mokytis mokykloje;

2.2. užtikrinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio dermę siekiant ir įgyvendinant ugdymo tikslus, uždavinius, taikant į vaiką orientuoto ugdymo metodus, vaiko kompetencijų augimą skatinančius pasiekimų ir pažangos vertinimo būdus.

2.3. padėti pedagogui, ugdymo įstaigos ar kito švietimo teikėjo vadovui, savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai (dalyvių susirinkimui), bendradarbiaujant su vaiko tėvais (globėjais), švietimo pagalbos specialistais užtikrinti kokybišką ir inovatyvų Programos vykdymą, teikiant savalaikį grįžtamąjį ryšį vaikui, tėvams (globėjams), ugdymo įstaigos administracijai ir kitiems su vaiko ugdymusi susijusiems asmenims.

3. Programa siekiama atliepti 5–6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti kiekvieno vaiko individualius, savitus poreikius bei galimybes. Įgyvendinant Programą svarbi vaikų žaidybinė, patyriminė veikla, atradimų džiaugsmo ir natūralaus smalsumo apie supantį pasaulį puoselėjimas, nes taip sudaromos sąlygos vaikams ugdytis Programoje numatytas kompetencijas.

4. Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę. Svarbi ugdymo dalis – vaikų vertybinių nuostatų plėtojimas padedant jiems tapti smalsiais, pasitikinčiais savimi, aktyviais, motyvuotais, drąsiai įgyvendinančiais savo sumanymus, kūrybiškais, savarankiškais, atsakingais.

5. Programoje išskirtos šešios ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Visos ugdymosi sritys yra lygiavertės ir ugdomos integraliai su kompetencijomis.

6. Remiantis kompetencijų raidos aprašu yra išskirtos pasiekimų sritys. Jos yra sugrupuotos pagal ugdymosi sritis. Kiekvienoje pasiekimų srityje numatyti pasiekimai suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį.

7. Pasiekimai aprašomi trimis pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio. Pasiekimo lygiai skirti formuojamajam vertinimui, t. y., geriau pažinti vaiką, atpažinti jo stiprybes ir tobulintinas sritis, numatyti reikiamą pagalbą vaiko ūgčiai.

II SKYRIUS

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

8. Programos tikslas – atsižvelgiant į kiekvieno vaiko patirtį, galias, ugdymosi poreikius, vadovaujantis humanistinėmis, demokratinėmis vertybėmis, užtikrinti palankias asmenybės raidos ir ugdymo(si) sąlygas, padėti pasirengti sėkmingai pradėti mokytis mokykloje.

9. Programos tikslui pasiekti būtina įgyvendinti šiuos uždavinius:

9.1. atpažinti kiekvieno vaiko ugdymosi poreikius, kylančius iš asmenybės raidos tarpsnio, individualių raidos ypatumų, prigimtinių gebėjimų visumos ir sociokultūrinės aplinkos;

9.2. į vaiką ir jo vertybių ugdymą orientuotame, integraliame ugdymo procese tikslingai taikyti

vaiko ir pedagogo sąveika grindžiamus ugdymo(si) metodus, priemones;

9.3. organizuoti ugdymą derinant kryptingą pedagogo ir spontanišką vaiko veiklą, taikant patirtinio ugdymosi metodus (projektus, tyrinėjimus, eksperimentavimus, pažintines išvykas, diskusijas ir kt.), pripažįstant žaidimą ir kasdienį vaiko gyvenimą grupėje kaip neatsiejamą ugdymo dalį;

9.4. sukurti 5–6 m. amžiaus tarpsniui ir ugdymosi sąlygoms pritaikytą ir ugdymąsi stimuliuojančią

aplinką;

9.5. siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko ugdymosi sėkmę, sudaryti galimybę vaikams skirtingais būdais pademonstruoti pasiekimus bei daromą pažangą ir juos sistemingai fiksuoti, dokumentuoti, analizuoti, vertinti ir aptarti su tėvais (globėjais) ir kitais su vaiko ugdymu susijusiais asmenimis.

9.6. kurti ir plėtoti pasitikėjimu ir pagarba, aktyvia partneryste grindžiamą tikslingą bendradarbiavimą su tėvais (globėjais), švietimo pagalbos specialistais, pradinio ugdymo mokytojais ir kitais švietimo paslaugų tiekėjais.

10. Programa įgyvendinama vadovaujantis šiais ugdymo principais:

10.1. žaismės / kūrybiškumo – ugdymas siejamas su žaidimu, žaismingais metodais įvairinant ugdomąją veiklą, ugdymo turinį, ugdymo vertybes; siekiama vaiko aktyvaus dalyvavimo, rodomos iniciatyvos, atskleidžiant vaikystės fenomeną, vaiko kultūrą, kartu skatinant žaisti vaizduote, kalba, kūnu, pojūčiais;

10.2. sąveikos – ugdymas grindžiamas visų šio proceso dalyvių (vaiko, tėvų (globėjų), pedagogų ir kitų asmenų, dalyvaujančių vykdant priešmokyklinio ugdymo programą, sąveika;

10.3. įtraukties – siekiama tenkinti vaikų grupės ir / ar konkretaus vaiko individualius poreikius, tikslingai parenkant priemones ir / ar ugdymo(si) metodus, individualizuojant ugdymo turinį ir teikiant ugdymosi paramą;

10.4. socialinio kultūrinio kryptingumo – ugdymas grindžiamas žmogiškosiomis, tautinėmis ir pilietinėmis vertybėmis, orientuotas į vaiko gyvenimui reikalingų socialinių kultūrinių kompetencijų plėtojimą, tolerancijos ir daugiakultūriškumo ugdymą;

10.5. integralumo – siekiama vientiso fizinės, emocinės, socialinės ir pažinimo sričių plėtojimo, vadovaujantis visuminiu požiūriu į vaiką ir integraliu kompetencijų ugdymu;

10.6. kontekstualumo – ugdymo turinys glaudžiai siejamas su artimiausia vaiko aplinka, socialiniais kultūriniais jos pokyčiais, siekiama, kad vaiko ugdymo patirtys jam būtų prasmingos, aktualios ir įdomios.

III SKYRIUS KOMPETENCIJŲ UGDYMAS

11. Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos yra vienodai svarbios. Jos pateikiamos abėcėlės tvarka.

11.1. Komunikavimo kompetencija. Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją. Per visas ugdymosi sritis vaikai plėtoja savo žodyną; kuria trumpą nuoseklų pasakojimą bei išklauso kitų pasakojimus, skiria realius ir išgalvotus įvykius, analizuoja informacijos tikrumą. Xxxxxxxxxxx, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius (pvz., koncertus, spektaklius, parodas, pavienius kūrinius), bendraamžių raišką ar kitomis aktualiomis temomis. Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus. Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu. Komunikuoja ir save pristato įvairiomis meno kalbos bei raiškos priemonėmis, perteikdami išgyventas ar sumanytas situacijas, idėjas, emocijas; žaidimuose ir kitokiose veiklose dalinasi savo menine raiška su kitais.

11.2. Kultūrinė kompetencija. Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą, šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, ugdymosi situacijose ar atlikdami projektines veiklas (pvz., susipažįsta su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis, banknotais ir pan.). Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi savo įspūdžiais apie kūrinių įvairovę. Tyrinėdami savo artimiausios aplinkos meno, kultūros reiškinius, bando palyginti juos su kitų šalių kultūros reiškiniais.

11.3. Kūrybiškumo kompetencija. Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus. Dalyvaudami jiems aktualių idėjų generavime ir įgyvendinime, skirtingais būdais išbandydami kūrybinės veiklos priemones vaikai tyrinėja artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, sukaupta patirtimi dalinasi su kitais. Xxxxxxx, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie veda prie improvizavimo, akomponavimo ir komponavimo; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, ugdymo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus. Tardamiesi, reflektuodami užbaigia pradėtą kūrybinį darbą, svarstydami, kas pavyko, o kas sekėsi sunkiau, jį tobulina, dalinasi įspūdžiais apie tai, kaip ir kokiu nuoseklumu atliko veiksmus, kūrybos rezultatus pristato pasirinktu arba pasiūlytu būdu, pasidžiaugia savo ir kitų sugalvotu sprendimu, atradimu.

11.4. Pažinimo kompetencija. Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką, kartu su kitais skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio, kalbinio, matematinio, meninio, visuomeninio, sveikatos ir fizinio ugdymosi sričių daiktus ir reiškinius pagal jiems būdingus lengvai pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti. Žaisdami, tyrinėdami sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių (didžiųjų) raidžių, skaito nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, palinkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos įvairiais būdais dalindamiesi įspūdžiais, kaip atliko veiksmus ir kokia seka; remdamiesi ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip. Vaikai pažįsta save ir kitus, atpažįsta ir pasakoja, kas yra sveikata, sveika gyvensena, saugumas; judėdami atranda kūno galimybes, žaisdami judriuosius ir sportinius žaidimus, kurdami judesių junginius tyrinėja savo kūno galimybes.

11.5 Pilietiškumo kompetencija. Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiaudami su kitais, atlieka bendras veiklas, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.). Kartu su kitais ruošiasi ir dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, Lietuvos valstybinių švenčių renginiuose ir atlieka juose pasirinktą vaidmenį (groja, dainuoja, vaidina, šoka ar pan.). Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius (herbą, vėliavą, himną, tautinius rūbus ir pan.), susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis, tariasi dėl bendro sprendimo, siekia savo tautos ir kitų Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo. Savo žodžiais nusako, ką suvokia apie savo tautos tradicijas ir kuo jos skiriasi nuo kitų tautų tradicijų, su kuriomis yra susidūrę. Ugdosi pagarbą visų žmonių laisvėms ir teisėms. Dalyvaudami bendruomenėje, ugdosi savo pilietinę atsakomybę, kuria asmeninį santykį su šalies istorijos įvykiais. Pastebi žmonių veiklos poveikį gamtai, jos ištekliams ir ugdosi suvokimą bei nuostatas juos tausoti, imasi iniciatyvos dalyvauti įstaigos bendruomenės veikloje, skirtoje saugoti gamtą ir taupiai vartoti jos išteklius.

11.6. Skaitmeninė kompetencija. Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje. Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu, interaktyviu ekranu, programėlėmis ir pan.), vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja (pvz., žemėlapį, artimosios aplinkos objektus ir reiškinius) arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį (pvz. muziką, filmukus), išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi. Naudodami skaitmenines technologijas vaikai rengia ir pristato kitiems trumpus pranešimus, iliustruoja pasakojimus, gali naudoti žingsnių skaičiavimo programėles, pradeda įgyti informatinio mąstymo pradmenis (pvz., vykdo kelių komandų seką).

11.7. Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija. Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba išreikštas

emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, nusakydami, ką daryti patinka, o ko – nepatinka, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijoje, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi. Dalyvaudami bendroje veikloje (poroje, grupėje ar pan.) atsakingai ir saugiai elgiasi su priemonėmis, stengiasi dėmesingai klausytis, laikytis sutartų taisyklių, kalbos etiketo normų, elgtis mandagiai, pagarbiai ir saugiai, stengiasi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, pasitikėti savo jėgomis, baigia veiklą iki galo.

IV SKYRIUS

UGDYMOSI SRIČIŲ PASIEKIMŲ SRITYS IR PASIEKIMAI

12. Gamtamokslinis ugdymas.

12.1. Gamtamokslinis tyrinėjimas (A). Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas pažins ir savais žodžiais apibūdins artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atliks ir paaiškins paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos. Šios srities pasiekimai:

12.1.1. Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas kelia klausimus apie artimiausios aplinkos gyvąją ir negyvąją gamtą, aiškinasi kai kuriuos gamtoje vykstančius pokyčius ir dėsningumus (A1).

12.1.2. Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas gamtos objektus bei reiškinius pastebi ir savais žodžiais apibūdina ryškiausius požymius, panašumus ir skirtumus; objektus lygina, grupuoja (A2).

12.1.3. Planuoja savo sumanyto arba aptarto tyrimo žingsnius, pasirenka priemones, gamtinę medžiagą ir atlieka paprastą tyrimą, laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos (A3).

12.1.4. Savais žodžiais apibūdina tyrimo eigą, rezultatus, samprotauja, kaip tobulintų savo tyrimą, ką kitą kartą darytų kitaip (A4).

12.2. Gamtamokslinis komunikavimas (B). Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptars artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus. Prieinamuose informacijos šaltiniuose, taip pat ir skaitmeniniuose, atradęs iliustruotą informaciją apie gamtos objektus bei reiškinius skirtingais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ją perteiks kitiems. Šios srities pasiekimai:

12.2.1. Atpažįsta artimiausioje aplinkoje dažnai girdėtas gamtamokslines sąvokas ir jas vartoja kalbėdamas (B1).

12.2.2. Prieinamuose informacijos šaltiniuose atranda iliustruotą informaciją apie gamtos objektus, reiškinius, tyrimus, ją aiškinasi (B2).

12.2.3. Savais žodžiais, piešiniais, vaizdinėmis priemonėmis, simboliais perteikia paprasčiausią gamtamokslinę informaciją (B3).

12.2.4. Xxxxxxxx veiklose veikdamas kartu su kitais ir reflektuodamas žinojimą sieja su savo paties, bendraamžių ir naujai įgytu patyrimu bei atradimais (B4).

12.3. Žmogaus ir gamtos dermės pažinimas (C). Bendrose veiklose įgis supratimą ir savais žodžiais apibūdins save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai. Rodys iniciatyvą saugoti gamtą, atsakingai vartoti gamtos išteklius. Smalsaus, ką tyrinėja gamtos mokslai, ką veikia mokslininkai. Šios srities pasiekimai:

12.3.1. Savais žodžiais pasakoja apie gamtos reikšmę žmogui, paaiškina, ko reikia, kad jis gerai jaustųsi, būtų sveikas (C1).

12.3.2. Samprotauja apie atsakingą ir saugų elgesį gamtoje, pastebi akivaizdžius žmogaus teigiamo ir neigiamo elgesio gamtoje pavyzdžius (C2).

12.3.3. Žaisdamas, tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai; tausoja išteklius (užsuka čiaupą, išjungia šviesą, taupo popierių, uždaro duris ar pan.); rūšiuoja panaudotų medžiagų atliekas (C3).

12.3.4. Savais žodžiais nusako, ką veikia gamtininkas, mokslininkas, pateikia artimosios aplinkos

pavyzdžių, kaip išradimai palengvina žmogaus gyvenimą (C4).

13. Kalbinis ugdymas.

13.1. Klausymas, kalbos suvokimas ir kalbėjimas (A). Bendraudamas sukaups dėmesį, klausysis draugų ir suaugusiųjų. Žaisdamas ir kitaip veikdamas kartu su kitais išsakys savo nuomonę, stengsis išgirsti ir suprasti kitą. Klausysis neilgų skaitomų ar pasakojamų tekstų, supras jų turinį, atsakys į nesudėtingus klausimus. Kalbės, atsižvelgdamas į situaciją, veikdamas su kitais savaip apibūdins, pasakos, atpasakos, paaiškins, diskutuos pažįstamose situacijose mokydamasis susitelkti į temą. Žaisdamas kūrybiškai naudosis kalbos galimybėmis, ugdysis pagarbą savo gimtajai kalbai, tarmei, svetimoms kalboms. Naudosis jam žinomais arba pasiūlytais neverbaliniais ženklais, bendraudamas laikysis dažniausiai taikomų kalbos ir etiketo taisyklių. Šios srities pasiekimai:

13.1.1. Žaisdamas, bendraudamas, veikdamas vienas ir kartu su kitais paaiškina, kad reikia gerbti savo gimtąją kalbą, tarmę, kitas kalbas (A1).

13.1.2. Bendraudamas klausosi kito, išsako savo ir išklauso kitų nuomonę, nusako planuojamos veiklos eigą, rezultatą, reaguoja į kitų klausimus, prašymus, pastebėjimus, pasitikslina, paprašo pakartoti jeigu ko nors nesuprato, taiko kai kurias kalbos etiketo taisykles: pasisveikina, atsisveikina, padėkoja ir kt. (A2).

13.1.3. Išklauso neilgus skaitomus ar pasakojamus tekstus, aptaria jų turinį: aiškiai nusakytus įvykius (kas vyko?), laiką (kada vyko?), vietą (kur vyko?), įvardija ir trumpai apibūdina aiškiai tekste išskirtus veikėjus, nusako aiškiai atskleistą teksto temą (apie ką?) (A3).

13.1.4. Kalba, stengdamasis atsižvelgti į kalbėjimo tikslą: papasakoja, informuoja, paaiškina, apibūdina; į situaciją: stengiasi pozityviai bendrauti, suprasti, rasti bendravimo būdą su bendraamžiu, suaugusiuoju, grupėje, viešoje vietoje, su įvairių poreikių ir gebėjimų turinčiais asmenimis (kitakalbiais, kalbos, regos, klausos ir kitokių sutrikimų turinčiais asmenimis) (A4).

13.1.5. Kalbėdamas pažįstamose situacijose laikosi temos. Siekdamas sudominti, stengiasi pasakoti emocingai, naudojasi kai kuriomis neverbalinės kalbos galimybėmis (gestais, mimika ir kt.) (A5).

13.1.6. Žaidžia kalba, gausina žodyną naujais nesudėtingais žodžiais. Dažniausiai atpažįsta (spėja) nežinomo žodžio reikšmę remdamasis kontekstu ir (ar) savo patirtimi. Kai kuriems žodžiams pateikia sinonimus ir antonimus (nevartodamas sąvokų), pradeda suprasti kai kurių dažnai girdimų žodžių perkeltinę prasmę (A6).

13.2. Skaitymo ir rašymo pradmenys (B). Žaisdamas, stebėdamas, veikdamas vienas ar drauge su kitais tyrinės kalbą, pastebės garsų panašumus ir skirtumus, susies garsus su raidėmis. Domėsis skaitymu ir rašymu: tyrinės knygas, prieinamus ar pasiūlytus rašytinius, elektroninius šaltinius ir kt. Dalyvaudamas aktualiose gyvenimiškose situacijose atras skaitymo ir rašymo teikiamas galimybes, praktinę naudą: domėsis įvairiais kultūros reiškiniais, pažins jį supantį pasaulį, savo kraštą, kitas šalis, žmonių santykius, jausmus, ketinimus, poelgius ir kt. Žaisdamas, aiškindamasis, stebėdamas mokysis skaityti ir rašyti: pažins visas abėcėlės raides, perskaitys nesudėtingus pavienius žodžius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai skaitomus ir suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašys savo vardą, paprastesnius žodžius. Naudodamasis vizualinėmis raiškos priemonėmis kurs trumpus aktualius tekstus (sveikinimus, palinkėjimus ar pan.), mėgausis skaitymu ir rašymu. Šios srities pasiekimai:

13.2.1. Žaisdamas įvairius kalbinius žaidimus, klausinėdamas, ieškodamas informacijos paties pasirinktuose ar pasiūlytuose šaltiniuose (knygose, internete ir kt.) tyrinėja kalbą ir ja eksperimentuoja (B1).

13.2.2. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas mokosi skaityti ir rašyti: skiria raides nuo kitų ženklų ir simbolių, sieja garsą su raide; atpažįsta daugumą abėcėlės raidžių, perskaito nesudėtingus pavienius žodžius, užrašus, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai skaitomus ir suprantamus tekstus (B2).

13.2.3. Žaisdamas parašo daugumą spausdintinių abėcėlės raidžių (kartais raides rašo veidrodiškai). Spausdintinėmis raidėmis parašo savo vardą, paprastesnius žodžius, bando kopijuoti aplinkoje matomus žodžius ranka ir kompiuterio klaviatūra. Bando tinkamai laikyti rašiklį (B3).

13.2.4. Tyrinėja knygas, žurnalus, kitus spausdintus, elektroninius leidinius, jų iliustracijas, nurodo teksto skaitymo kryptį, skiria puslapio, knygos pradžią, pabaigą ir kt., saugo ir tausoja spausdintus leidinius (B4).

13.2.5. Pasakoja apie savo mėgstamas knygas, veikėjus, komentuoja jų poelgius, nuotykius, seka girdėtas trumpas lietuvių ir kitų tautų pasakas, mena mįsles, deklamuoja trumpus eilėraščius, dažniausiai intuityviai skiria eiliuotą tekstą nuo prozos, dalijasi įspūdžiais (B5).

13.2.6. Žaisdamas, veikdamas vienas ar drauge su kitais, mėgaudamasis kūrybos procesu kuria įvairius nesudėtingus tekstus (istorijas, pasakas, eilėraščius, dainų tekstus, mįsles ir kt.), kuria ir gamina knygas, sienlaikraščius, atvirukus, sveikinimus, reklamas, „rašo“ laiškus ir kt., pasitelkdamas savo pasirinktas ar pasiūlytas vizualines raiškos priemones. Savo darbus pristato kitiems (B6).

13.2.7. Išreiškia savo jausmus, išgyvenimus, patirtį piešiniais, paties sugalvotais ženklais. Naudoja įvairius jam žinomus ar pasiūlytus simbolius informacijai perteikti (B7).

14. Matematinis ugdymas.

14.1. Matematinis samprotavimas (A). Žaisdamas, tyrinėdamas, veikdamas su aplinkos daiktais, vienas ar bendradarbiaudamas su kitais atliks kasdienėse situacijose pritaikomas matematines procedūras: skaičiuoja pirmyn ir atgal, naudodamasis aplinkos daiktais atliks paprastus sudėties veiksmus, matuos, palygins, grupuos, klasifikuos. Šios srities pasiekimai:

14.1.1. Žaisdamas, veikdamas su aplinkos daiktais kasdieninėse situacijose skaičiuoja pirmyn iki 20 ir atgal nuo 10. Nurodo daikto vietą eilėje (pirmas, antras ir pan.). Pasakodamas epizodiškai derina skaičių ir giminę (pvz., dvi žvaigždės, du obuoliai). Sieja daiktų kiekį su atitinkamu daiktų skaičių žyminčiu simboliu ir atvirkščiai 20 ribose (A1).

14.1.2. Žaisdamas, tyrinėdamas, veikdamas su aplinkos daiktais, juos jungdamas ir skirdamas atlieka sudėties veiksmus 20 ribose; palygina skaičius, aptardamas gyvenimiškas situacijas apskaičiuoja vienu daugiau, mažiau, po lygiai ir pan.; vienas ar bendradarbiaudamas su kitais grupuoja, klasifikuoja objektus pagal pasirinktą arba nurodytą požymį (dydį, formą, spalvą ir pan.), išrikiuoja iš eilės pagal vieną savybę (pvz., nuo trumpiausio iki ilgiausio), įvardina, kokia tvarka sudėliojo objektus (A2).

14.1.3. Žaisdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas su kitais gerai pažįstamose gyvenimiškose situacijose matuoja nedidelį atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudodamasis dažniausiai naudojamu sąlyginiu matu, objektus palygina tarpusavyje (pvz., ilgesnis – trumpesnis, sunkesnis – lengvesnis, didesnis – mažesnis, daugiau – mažiau, toliau – arčiau, toks pat kaip – ne toks pat kaip) (A3).

14.2. Matematinė komunikacija (B). Kasdienėse gerai pažįstamose situacijose, žaisdamas, tyrinėdamas atpažįsta įvairiais būdais (žodžiais, garsais, vaizdais) pateiktą matematinę informaciją; atsako į klausimus, dalinasi įspūdžiais, papasakoja, naudodamas dažniausiai vartojamas matematines sąvokas, simbolius. Vienas ar bendradarbiaudamas su kitais, savo pasirinktomis ar pasiūlytomis priemonėmis ir būdais (žodžiu, garsu, vaizdu), simboliais kuria ir pateikia artimosios aplinkos aiškią matematinę informaciją: renka, fiksuoja, vaizdinėmis priemonėmis iliustruoja, pasirinktu būdu pristato. Šios srities pasiekimai:

14.2.1. Žaisdamas, tyrinėdamas kasdienėse situacijose įvardina skaičių pavadinimus iki 20;

naudodamasis aplinkos daiktais atsako į klausimus, ko yra daugiau, mažiau, tiek pat, po lygiai ir pan. (B1).

14.2.2. Veikdamas vienas ar drauge su kitais artimiausioje aplinkoje atpažįsta aiškiais piešiniais, žodžiais, simboliais pateiktas sekas. Tyrinėdamas, stebėdamas, aiškindamasis pastebi ir nusako dėsningumus, juos pratęsia. Apibūdina žodžiais ar iliustruoja kitais jam žinomais ar pasiūlytais būdais judėjimo kryptį (pirmyn, atgal, į kairę, į dešinę), erdvėje esančius daikto santykius su savimi (pvz., priešais mane, už manęs, šalia manęs, kairėje, dešinėje), kitų daiktų padėtį vienas kito atžvilgiu (aukščiau, žemiau, virš, po, prie, už) (B2).

14.2.3. Žaisdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas pažįstamose situacijose kuria nuoseklią kelių žinomų įvykių seką pagal laiką (kas kada vyko), bando sieti įvykius, kurie buvo vakar, šiandien ar bus rytoj bei nuolat pasikartojančius įvykius su konkrečia savaitės diena (B3).

14.2.4. Vienas ar bendradarbiaudamas su kitais savo artimojoje aplinkoje, pasirinktais ar pasiūlytais būdais renka, fiksuoja gerai žinomus duomenis pagal vieną požymį, pasirinktu būdu juos pristato. Atlikdamas veiksmus, teikia pasiūlymus kitiems (B4).

14.3. Kūrybiškas matematinių problemų sprendimas (C). Žaisdamas, bendradarbiaudamas, aiškindamasis, stebėdamas, keldamas paprastus klausimus tyrinėja kasdienes matematines situacijas: spontaniškai siūlo idėjas, numato 1–2 žingsnių pažįstamos situacijos sprendimo eigą, veikloje taiko paties pasirinktus ar pasiūlytus situacijos sprendimo būdus ir priemones, dalinasi įspūdžiais apie veiklos eigą, rezultatus, atradimus. Šios srities pasiekimai:

14.3.1. Stebėdamas, pažindamas, spontaniškai ar tikslingai tyrinėdamas realioje ar virtualioje aplinkoje pateiktus, atrastus ar pastebėtus matematinius objektus, atpažįsta plokštumos (apskritimą, kvadratą, stačiakampį, trikampį), erdvės (kubą, rutulį) figūras, bando jas apibūdinti, palyginti, grupuoja (pagal vieną požymį), modeliuoja. Konstruoja, išbandydamas artimosios aplinkos gerai žinomas medžiagas, jų jungimo galimybes. Domisi, klausinėja, keldamas klausimus „kodėl“ (C1).

14.3.2. Derindamas žodinę kalbą, gestus ir kitą kūno kalbą bei konkrečius objektus, spontaniškai dalinasi įspūdžiais, kaip atlikto veiksmus ir kokia seka. Remdamasis ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip. Dalinasi savo veiksmais bendrame grupės darbe, priima kitų sprendimus (C2).

15. Meninis ugdymas.

15.1. Meninė (dailės, šokio, teatro, muzikos) raiška (A). Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas, kurdamas ir kitų veiklų metu dalinsis savo menine raiška su kitais: atliks ar pavaizduos įvairius nesudėtingus meno kūrinius pavieniui, poroje ar grupėje, tinkamai ir/ar tikslingai tam pasirinkęs jam žinomas ar pasiūlytas meninės raiškos priemones, o taip pat pasirinktais ar pasiūlytais būdais improvizuos, konstruos, komponuos, taikys įvairias kūrybiškas technikas. Šios srities pasiekimai:

15.1.1. Pavieniui, poroje ir grupėje, dažnai derindamasis prie kitų vaikų tembro, tempo, garsumo, ritmo ar judesių išmoksta dainų, žaidimų, ratelių, šokių, savaip pavaizduoja įvairius įsivaizduotus bei tikrus veikėjus (A1).

15.1.2. Žaisdamas, tyrinėdamas, improvizuodamas, konstruodamas išbando dailės priemones (pieštukus, teptukus, kreideles, guašą, molį, gamtos ir netradicines medžiagas ir pan.), kuria paties pasirinkta ar pasiūlyta dailės technika. Spontaniškai taiko įvairias kūrybines idėjas, ieško naujų raiškos būdų. Kartu su kitais bendruomenės nariais puošia grupės erdves ir kasdienę aplinką (A2).

15.1.3. Žaisdamas, tyrinėdamas, improvizuodamas, kurdamas išbando ir naudoja pasigamintus arba dažniausiai prieinamus ir lengvai valdomus muzikos instrumentus, kūno perkusijos garsus bei balso galimybes. Panaudoja išmoktus ritmikos bei melodinius darinius savo kūryboje ir pagrindžia savo pasirinkimus. Pateikia savo muzikines idėjas piešiniu, simboliais, ženklais arba naudodamas skaitmenines įrašymo technologijas. Kuria garsinius fonus (A3).

15.1.4. Žaisdamas, tyrinėdamas kuria xxxxxxxx ir jų sekas, improvizuoja, dažniausiai atsižvelgdamas į šokio nuotaiką ar temą. Išbando ir pritaiko įvairių paties sugalvotų ar parodytų judesių tempą, dydį, erdvės lygius, siekiant pavaizduoti artimosios aplinkos objektus, gamtos reiškinius (A4).

15.1.5. Per savo ar kitų inicijuotus teatrinius žaidimus išbando ir pritaiko įvairius paties sugalvotus ar parodytus judesius, veido išraiškas bei balso galimybes pavaizduojant skirtingus atliekamo kūrinio įvykius, veikėjus, jų emocijas ir jausmus. Panaudoja lėles, kostiumus, dekoracijas ir kitas priemones plėtojant naratyvinius žaidimus ir kūrinius. Stebėdamas, tyrinėdamas nusako, kaip kiti žmonės išreiškia emocijas ir jausmus balsu ir kūnu (A5).

15.2. Meno (dailės, šokio, teatro, muzikos) supratimas ir vertinimas (B). Žaidimų ir kitų veiklų metu patirs įvairių stilių bei žanrų kūrinių, bandys atskirti šiuolaikinius ir senesnių laikų meno kūrinius, savaip ar pagal pateiktus kriterijus aptars aiškiausiai perteiktus meno kūrinio elementus, naudotas raiškos priemones, lengvai atpažįstamą techniką, apmąstys įgytą meninę patirtį, išsakys savo nuomonę apie savo ir kitų meno kūrinius, ugdysis grožio ir estetikos sampratas. Šios srities pasiekimai:

15.2.1. Tyrinėdamas, stebėdamas, kurdamas apibūdina linijas (trumpos, ilgos, storos, plonos, ryškios ir t.t.), daugumą spalvų ir keletą formų. Paaiškina, kas pavaizduota, nusako aiškiai perteiktą temą, idėją, nuotaiką (B1).

15.2.2. Žaisdamas, tyrinėdamas, improvizuodamas skiria ir palygina muzikinius kontrastus

(aukštai / žemai; garsiai / tyliai; ilgas / trumpas; tas pats / skirtingas; linksmas / liūdnas) bei paaiškina kai

kurias dažniausiai vartojamas muzikines sąvokas klausant, kuriant ir atliekant įvairius muzikos kūrinius

(B2).

15.2.3. Apibūdina savo atlikto, sukurto ar stebėto šokio tempą, judesius, temą, nuotaiką, nusako

pagrindinius judėjimo būdus (B3).

15.2.4. Paaiškina, kaip pasakojimas ar teatro spektaklis paveikia jausmus, aptaria, kaip teatrinės raiškos priemonės (balsas, kūnas, lėlės, kostiumai, dekoracijos ir kt.) padeda juos išryškinti (B4).

15.2.5. Dalijasi įspūdžiais, užduoda klausimus ir teikia pastebėjimus apie matytus koncertus, spektaklius, parodas, pavienius meno kūrinius ar bendraamžių raišką. Sulaukęs kitų (pvz., draugų, pedagogo) grįžtamojo ryšio tobulina savo muzikines, kinestetines, vaizduojamojo meno ar vaidybines idėjas (B5).

15.2.6. Xxxxx, klausosi meno kūrinio ir trumpai nusako, kodėl kūrinys patiko ir kuo jis įdomus, kurios muzikinės idėjos, vaizduojamojo meno, šokio ar spektaklio dalys labiausiai patraukia dėmesį (B6).

15.2.7. Bendradarbiaudamas su kitais ir naudodamasis savo sukurtais ar pasiūlytais kriterijais aptaria ryškiausius kūrinio elementus, kurie padeda priskirti konkrečiam lengvai atpažįstamam ir anksčiau girdėtam stiliui, žanrui ar laikmečiui (B7).

15.3. Meno (dailės, šokio, teatro, muzikos) reiškinių taikymo bei paskirties ir kontekstų pažinimas (C). Žaisdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas aiškinsis ir aptars lengviausiai nusakomas meno paskirtis bei kontekstus. Patirtus meno reiškinius bandys sieti su savo menine raiška, bendradarbiaudamas taikys savo meninę raišką už ugdymo įstaigos ribų, pagal galimybes dalyvaus kultūriniame gyvenime bei bendraus su kūrėjais. Žaisdamas, tyrinėdamas, stebėdamas lygins ryškiausius arba aptartus savo šalies kultūros reiškinius su kitų šalių ryškiausiomis meno tradicijomis ir kūriniais, veikdamas kartu su kitais aptars kitoniškumo vertę. Šios srities pasiekimai:

15.3.1. Xxxxxx, kur ir kada girdi muziką ar mato šokį, pastebi dailės kūrinius savo artimojoje aplinkoje, bendradarbiaudamas aptaria šių meno kūrinių paskirtis. Aptaria, kada ir kaip žmonės kūnu ir kalba rodo emocijas teatre ir gyvenime. Xxxxxx, kuo skiriasi atlikėjų ir klausytojų vaidmenys (C1).

15.3.2. Žaisdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas aptaria savo meninius pasirinkimus (pvz.: kokios muzikos klausytis, kokias medijas rinktis, kaip dekoruoti savo aplinką, kokius spektaklius pamatyti ir kt.) (C2).

15.3.3. Aptaręs, patyrinėjęs paties pasirinktos ar pasiūlytos savos ir užsienio kultūros muzikos, šokio, teatro, dailės raiškos pavyzdžių pagal pateiktus kriterijus nusako kelis aiškiai pastebimus panašumus ir skirtumus. Paaiškina, kuo tie skirtumai jam įdomūs (C3).

15.3.4. Muzikine, šokio, teatro bei vizualine raiška prisideda prie ugdymo įstaigos ir savo aplinkos kultūrinio gyvenimo, pagal savo galimybes bendrauja su ugdymo įstaigos svečiais – menininkais (C4).

15.3.5. Žaisdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas pasiūlo, kaip savo artimoje ar kitoje aplinkoje už ugdymo įstaigos ribų panaudoti ir plėtoti patirtas ar sukurtas muzikines idėjas, spektaklius bei kūrinius (C5).

16. Sveikatos ir fizinis ugdymas.

16.1. Savęs ir kitų pažinimas, atsakingas elgesys (A). Žaisdamas, tyrinėdamas, stebėdamas, bendradarbiaudamas, aptardamas kasdienes situacijas atpažins ir išreikš pagrindines emocijas (džiaugsmą, liūdesį, pyktį, baimę ir kt.), jausmus, aiškinsis būdus, padedančius pasijusti geriau, ieškos tinkamų sprendimų emocinių, elgesio ir kitų sunkumų įveikai, stengsis laikytis susitarimų, susitartų ir saugaus elgesio taisyklių artimojoje aplinkoje (pvz., grupėje, žaidimų aikštelėje) ir už ugdymo įstaigos ribų (pvz., autobuse, gatvėje). Šios srities pasiekimai:

16.1.1. Save ir savo gebėjimus vertina teigiamai, stebi ir atpažįsta kitų palankumo ir nepalankumo jam ženklus (A1).

16.1.2. Įvairiose kasdienėse situacijose atpažįsta ir nusako savo ir kitų pagrindines emocijas: džiaugsmą, liūdesį, pyktį, baimę, nuostabą, jaudulį, pavydą; nusako, kokios emocijos vaizduojamos paveikslėliuose, vaizdo medžiagoje, nuotraukoje; naudoja įvairias veido mimikas, balso intonaciją, kūno kalbą norėdamas išreikšti savo jausmus ir emocijas (A2).

16.1.3. Žaisdamas, tyrinėdamas, stebėdamas aptaria ir dažniausiai taiko būdus, kurie gali padėti pasijusti geriau, jei būna nusiminęs, piktas, susijaudinęs (A3).

16.1.4. Sunkumų įveikai ieško tinkamų anksčiau aptartų arba pasiūlytų sprendimų, kurių pasekmes gali numatyti, tariasi su kitais ir atsižvelgia į jų nuomonę, siūlo ir priima pagalbą (A4).

16.1.5. Dalyvaudamas įvairiose veiklose aptaria priimtų susitarimų, taisyklių prasmę bei naudingumą, dažniausiai jų laikosi (A5).

16.1.6. Žaisdamas, tyrinėdamas, veikdamas vienas ir drauge su kitais atpažįsta kai kurias dažniausiai aplinkoje sutinkamas pavojingas buitines medžiagas ir priemones (pvz., degtukus, skalbimo miltelius, elektrinį virdulį), kritinius įvykius (pvz., gaisrą), pavojingas vietas (pvz., tirpstantį ledą, vandens telkinį), paaiškina kaip šiose situacijose elgtis, kad nepakenktų sau ir kitiems; dažniausiai tinkamai elgiasi ugdymo įstaigos aplinkoje ir išvykose (A6).

16.2. Asmens sveikatos stiprinimas (B). Žaisdamas, tyrinėdamas, stebėdamas, bendradarbiaudamas, dalyvaudamas kasdienėse situacijose aiškinsis sveikos gyvensenos svarbą ir bandys jos laikytis: sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviu, laikytis aktyvios veiklos ir poilsio režimo, kai turi pasirinkimo galimybę. Veikdamas vienas ar drauge su kitais pažįstamose situacijose saugos savo ir kitų gyvybę ir sveikatą, ieškos pagalbos nelaimės ar ligos atveju. Šios srities pasiekimai:

16.2.1. Žaisdamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas kasdienėse situacijose stengiasi laikytis sveikos gyvensenos: saugo savo kūną, savo ir kitų sveikatą, pateikia sveikatai palankaus ir sveikatai žalingo elgesio pavyzdžių (B1).

16.2.2. Dalyvaudamas įvairiose veiklose atpažįsta, aptaria, palygina saugias ir nesaugias savo žaidimų ir ugdymosi aplinkas, pagal išgales prisideda prie saugios aplinkos užtikrinimo, stengiasi elgtis taip, kad išvengtų ligų ir traumų (B2).

16.2.3. Tyrinėdamas, stebėdamas renkasi sveiką maistą, aktyvaus fizinio judėjimo pasirinkimus ir reflektuoja naudą sveikatai (B3).

16.2.4. Žaisdamas, tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas kasdienėse situacijose nusako ir pritaiko pirmosios pagalbos žingsnius: kaip elgtis nelaimės ar ligos atveju, kur kreiptis pagalbos, kaip padėti susirgusiam šeimos nariui (B4).

16.3. Judėjimo gebėjimų plėtojimas (C). Žaisdamas, bendradarbiaudamas, spontaniškai ar tikslingai judėdamas, plėtos pagrindinius judėjimo gebėjimus (bėgs, šokinės, gaudys ir kt.), atkartos, kurs judesių derinius, išbandys, tyrinės kūno galimybes, stengsis kontroliuoti savo laikyseną ir kvėpavimą. Šios srities pasiekimai:

16.3.1. Žaisdamas, spontaniškai ar tikslingai judėdamas demonstruoja pagrindinius judėjimo gebėjimus: eina, bėga, šokinėja, meta, gaudo, spiria, atmuša, lipa, išlaiko pusiausvyrą, atlieka nesudėtingus koordinacinius pratimus (C1).

16.3.2. Žaisdamas, mankštindamasis, dalyvaudamas kitose aktyviose veiklose atkartoja, kuria

nesudėtingus judesių junginius ir pratimų derinius (C2).

16.3.3. Žaidžia nesudėtingus judriuosius, sportinius, muzikinius, tautinius (lietuvių liaudies ir kitų tautų) žaidimus, žino žaidimų taisykles ir jų laikosi, turi mėgstamų žaidimų (C3).

16.3.4. Žaisdamas, mankštindamasis, tyrinėdamas savo kūno galimybes atlieka, kuria atskiroms kūno dalims skirtus pratimus (C4).

16.3.5. Stovėdamas, sėdėdamas, judėdamas stengiasi stebėti ir kontroliuoti savo laikyseną ir kvėpavimą (C5).

16.4. Savistaba ir sąveika su kitais judant (D). Aktyviai judėdamas išsiaiškins, kokią įtaką fizinis aktyvumas turi sveikatai ir gerai savijautai. Žaisdamas, sportuodamas, dalyvaudamas kitose aktyviose veiklose orientuosis erdvėje keisdamas judėjimo tempą, kryptį, kūno padėtį, stengsis bendrauti ir bendradarbiauti, laikytis taisyklių, saugoti save ir kitus. Šios srities pasiekimai:

16.4.1. Judėdamas jaučia asmeninę ir bendrą erdvę, saugo save ir kitus (D1).

16.4.2.Bendrauja ir bendradarbiauja būdamas fiziškai aktyvus poroje, grupėje, komandoje. Priima ir atliepia įvairius komandos nario vaidmenis (D2).

16.4.3.Tyrinėdamas nusako fiziškai aktyvių veiklų poveikį organizmui, pastebi ir įvardina nuovargio požymius, pajaučia poreikį pailsėti (D3).

16.4.4. Žaisdamas, mankštindamasis juda skirtingu tempu ir skirtingomis kryptimis erdvėje, nesunkiai keičia kūno padėtį: atsistoja, atsitupia, atsisėda, atsigula ir t.t., reaguoja į vaizdinius ir garsinius signalus, skirtus dėmesiui atkreipti (D4).

16.4.5. Fiziškai aktyvių veiklų metu laikosi sąžiningo žaidimo taisyklių, susitarimų, siekia bendro tikslo (D5).

17. Visuomeninis ugdymas.

17.1. Gyvename kartu (A). Žaisdamas, tyrinėdamas, per kasdienes buvimo tarp žmonių, bendravimo ir bendradarbiavimo patirtis pažins socialinius darinius: šeimą, bendraamžių grupę, ugdymo įstaigos bendruomenę, lietuvių tautą, šalia gyvenančias tautines bendruomenes ir valstybę. Stebėdamas, dalyvaudamas įvairiose veiklose ugdysis toleranciją socialinei, ekonominei, kultūrinei, rasinei, religinei, lytinei ir galių / negalių įvairovei, bendradarbiaudamas kasdienėse situacijose veiks daugiakultūrėje aplinkoje. Šios srities pasiekimai:

17.1.1. Žaisdamas, bendraudamas, bendradarbiaudamas tyrinėja ir aptaria šeimą, kaip socialinį darinį (savo bei kitų vaikų šeimas) (A1).

17.1.2. Kurdamas santykius, veikdamas grupėje vadovaujasi susitarimais ir savo asmeniniu supratimu, kas yra gera / bloga, teisinga / neteisinga (A2).

17.1.3. Dalyvaudamas kasdienėse situacijose, bendradarbiaudamas savo iniciatyva, elgesiu ir

darbais prisideda prie grupės gerovės (A3).

17.1.4. Tyrinėdamas pastebi, nusako ir savaip interpretuoja pilietinės visuomenės ir Lietuvos valstybingumo apraiškas artimojoje aplinkoje (A4).

17.1.5. Stebėdamas, bendraudamas, bendradarbiaudamas, dalyvaudamas įvairiose veiklose tyrinėja savo tautos kultūrą, pastebi ir aptaria jos panašumus ir skirtumus nuo kitų artimoje aplinkoje stebimų tautų kultūrų apraiškų (A5).

17.1.6. Savo socialinėje aplinkoje bendraudamas, bendradarbiaudamas, dalyvaudamas įvairiose

veiklose priima žmonių įvairovę (A6).

17.2. Kuriame, įsigyjame ir naudojame gėrybes (B). Žaisdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas pažins įvairias profesijas, ekonominio gyvenimo reiškinius ir formuosis atsakingo vartojimo nuostatas ir įpročius. Tausos artimąją aplinką, atsakingai elgsis su savo ir kitų daiktais, atras pinigų reikšmę ir daiktų piniginę vertę, o darbą pradės suprasti ir gerbti kaip būdą užtikrinti asmeninę (saviraiška ir apsirūpinimas gėrybėmis), šeimos (pasirūpinti šeima) ir visuomenės (padėti kitiems) gerovę. Šios srities pasiekimai:

17.2.1. Bendradarbiaudamas, dalyvaudamas įvairiose veiklose tausoja, tvarko ir laikydamasis

susitarimų naudoja savo, kitų žmonių ir bendrus daiktus (B1).

17.2.2. Kasdieninėse veiklose dalyvauja dovanojimo, mainų, skolinimosi situacijose. (B2).

17.2.3. Žaisdamas, tyrinėdamas, stebėdamas aiškinasi pinigų reikšmę, daiktų piniginę vertę ir

formuojasi atsakingo vartojimo nuostatas ir įpročius (B3).

17.2.4. Žaisdamas, tyrinėdamas, stebėdamas aptaria profesijas ir ugdosi pagarbą visiems darbams kaip būdui užtikrinti asmeninę, šeimos ir visuomenės gerovę (B4).

17.3. Mūsų gyvenimo kaita (C). Per savo paties augimo, šeimos gyvenimo ir krašto istorijos tyrinėjimus pradės formuotis kaitos sąvoką, priimti kaitą ir plėtos pirminius informacijos rinkimo bei interpretacijos įgūdžius. Kasdienėse situacijose pasakodamas ir reflektuodamas apie savo patirtis, numatydamas ir planuodamas savo dieną plėtos laiko suvokimą ir pradės orientuotis laiko tėkmėje (praeitis

– dabartis – ateitis). Šios srities pasiekimai:

17.3.1. Žaisdamas, stebėdamas, bendradarbiaudamas tyrinėja savo paties augimą ir tuo džiaugiasi

aptaria ir analizuoja savo šeimos istoriją (C1).

17.3.2. Dalyvaudamas kasdienėse situacijose, pasakodamas istorijas ar žaisdamas orientuojasi

laiko tėkmėje (pvz., vakar, šiandien, rytoj, prieš tai, dabar, vėliau) ir įvykių nuoseklume (C2).

17.3.3. Stebėdamas, klausinėdamas, analizuodamas šaltinius (xxxxxxxxxx, senus daiktus, knygas ir kt.) tyrinėja jam aktualią praeitį, sieja ją su dabartiniu gyvenimu ir kuria paprasčiausią istorinį pasakojimą (C3).

17.4. Mūsų aplinka (D). Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas, keliaudamas, skaitydamas (vartydamas) knygas susiorientuos savo artimoje aplinkoje, pažins kai kuriuos kitus kraštus, plėtos aplinkos tyrinėjimo gebėjimus ir pradės naudoti vietoves bei jų ypatybes nusakančias dažniausiai vartojamas sąvokas ir amžiaus tarpsniui pritaikytus žemėlapius. Formuosis aplinkos tausojimo ir grąžinimo nuostatas ir įpročius. Šios srities pasiekimai:

17.4.1. Pasakodamas apie savo gyvenamą ar dažnai lankomą vietovę samprotauja, kodėl svarbu žinoti savo adresą, nusako ir pasirinktomis arba pasiūlytomis priemonėmis vaizduoja savo kasdienės kelionės maršrutą (D1).

17.4.2. Keliaudamas, tyrinėdamas aplinką ir dalindamasis kelionių įspūdžiais nutolusias vietoves

sieja su žmonių gyvenimu, veikla ir pradeda naudoti amžiaus tarpsniui pritaikytus žemėlapius (D2).

17.4.3. Tyrinėja gamtinę ir žmogaus sukurtą artimą aplinką bei joje vykstančius vaikui

atpažįstamus pokyčius. Įvardina, analizuoja, lygina ir grupuoja pažintus artimos aplinkos objektus (D3).

Projektas. Tekstas neredaguotas. 2022-04-22

V SKYRIUS UGDYMOSI TURINIO GAIRĖS

18. Gamtamokslinis ugdymas.

18.1. Gamtamokslinis tyrinėjimas.

18.1.1. Pažįsta aplinką per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lyta) ir atlieka

priešmokyklinuko amžių, jo gebėjimus atitinkančius STEAM tyrimus.

18.1.2. Augalai. Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja (fotografuodamas ar pažymėdamas skalėje) pasirinkto augalo augimą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Žaisdamas, pažindamas per patyrimą susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis). Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui. Tyrinėdamas susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos. Lankydamasis miške, pievoje ar prie vandens telkinio arba dirbdamas su planšete ir naudodamas skaitmeninį turinį tyrinėja skirtingų vietų ypatumus (miške vyrauja medžiai ir krūmai, pievose – žolės ir pan.).

18.1.3. Gyvūnai. Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptarimuose samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdamas artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi kodėl kai kurie paukščiai migruoja. Tyrinėja pasirinkto gyvūno judėjimą (skrenda, striksi; pirmyn, atgal, dešinėn, kairėn, aukštyn, žemyn) ir ugdosi erdvės suvokimą. Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi, kad suaugę gyvūnai gali kitaip vadintis nei jaunikliai (pvz., višta, gaidys ir viščiukas ir pan.). Stebėdamas aplinką, bendradarbiaudamas aiškinasi, kokia gyvūnų nauda gamtai (pvz., vilkai išgaudo sergančius ir ligotus gyvūnus), kokią pagalbą gyvūnai teikia žmogui.

18.1.4. Daiktai ir medžiagos. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvus/ negyvus, tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį (ilgas, trumpas), temperatūrą (šiltas, šaltas), svorį (lengvas, sunkus). Tyrinėja medžiagų savybes (tirpsta, skęsta, plūduriuoja, traukia magnetas); kuris dirvožemis (smėlis, molis, juodžemis) geriausiai praleidžia vandenį. Žaisdamas, tyrinėdamas mokosi tinkamai pavadinti naudojamą gamtinę medžiagą (akmenukai, plunksnos, augalų dalys ir pan.).

18.1.5. Gamtos reiškiniai. Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus). Tyrinėdamas artimą aplinką stebi gamtos metų laikus, nusako jų ypatumus.

18.1.6. Dangaus kūnai. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Xxxxx, Mėnulį, savaip juos apibūdina. Dalyvaudamas patyriminėse veiklose išsiaiškina, kad Xxxxx apšviečia ir šildo Žemę.

18.1.7. Tyrinėjimai. Su pedagogu, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus įvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą. Dalyvaudamas bendruose aptarimuose nusako, ką norėtų tyrinėti, išbandyti; pasirenka tai, kas labiausiai domina.

18.2. Gamtamokslinis komunikavimas.

18.2.1. Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo prietaisai, matavimo juosta), ją pristato kitiems. Pasisakymuose naudoja girdėtas elementarias gamtamokslines sąvokas.

18.2.2. Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas. Tyrinėjimo rezultatus pavaizduoja piešiniu, nuotraukomis, nesudėtinga schema, konstrukcija ir pan., pristato kitiems.

18.2.3. Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius, taip pat ir skaitmeninius, klausydamasis pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra. Dalinasi patirtimi apie namuose auginamą gyvūną arba samprotauja, ką norėtų turėti, auginti, rūpintis.

18.2.4. Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako. Kelia, formuluoja jam rūpimus klausimus apie gyvąją ir negyvąją gamtą, STEAM tyrimus.

18.3. Gamtos ir žmogaus dermės pažinimas.

18.3.1. Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės). Tausoja artimos aplinkos gamtos išteklius (pvz., vandenį, mišką), samprotauja, kas nutiktų juos išnaudojus.

18.3.2. Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio). Diskutuoja, ką reiškia darna su gamta, mokosi rūšiuoti atliekas.

18.3.3. Tyrinėdamas, stebėdamas, keliaudamas pastebi, savaip reflektuoja žmogaus daromą įtaką aplinkai, atskiria, kada poveikis teigiamas, o kada neigiamas (pvz., inkilų kėlimas, paukščių lesinimas žiemą, šiukšlių rinkimas; medžio šakų laužymas, skruzdėlyno naikinimas, vabzdžių trypimas).

18.3.4. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui. Aptaria, kodėl nežinomų augalų uogų ir grybų negalima ragauti (jie gali būti nuodingi).

18.3.5. Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas. Stebėdamas, dalyvaudamas įvairiose veiklose tyrinėja, kaip išradimai pakeičia žmonių gyvenimą.

19. Kalbinis ugdymas.

19.1. Klausymas ir kalbėjimas.

19.1.1. Išgirsta ir supranta kitą. Žaisdamas, bendraudamas, bendradarbiaudamas klausosi kalbančių draugų ir suaugusiųjų (monologo, dialogo), skaitomo, sekamo, pasakojamo teksto. Žaisdamas žaidimus, atlikdamas užduotis, veikdamas įvairiose situacijose susikaupia, kad galėtų suprasti kitus. Pratinasi išklausyti kitą. Pastebi ir apibūdina pašnekovo veido mimiką, gestus, kūno kalbą ir kalbos intonacijas. Reaguoja į išgirstą tekstą, patirtą situaciją mimika, gestais, kūno kalba, emocijomis, žodžiais (pasiklausia, pritaria, pasidalija tuo, ką išgirdo ir kt.).

19.1.2. Kalba taip, kad būtų suprastas. Kalba natūraliai, spontaniškai, atsižvelgdamas į bendravimo situaciją (grupėje, lankydamasis bibliotekoje, knygyne, teatre, dalyvaudamas šventėse, išvykose ir pan). Žaisdamas ar kitaip veikdamas įsitraukia į pokalbį, svarstymus, klausinėja vaikų, suaugusiųjų; bando suprasti kitus, išreikšdamas savo išgyvenimus, patirtį, mintis, emocijas. Pasakoja draugui, suaugusiajam, klausytojų grupei, kas įvyko jo gyvenime, kas rūpi, ką patyrė ir pan. (apie savo darbus, žaidimus, sumanymus, xxxxxxx filmus, jam žinomas knygas, pamėgtus veikėjus ir kt.).Trumpai arba plačiau išsako savo nuomonę apie jam aktualius dalykus (savo šeimą, augintinius, išvykas, aplankytus renginius, įsimintinus įvykius, reiškinius ir kt.).Veikloje naudojasi informacinėmis technologijomis (išmaniaisiais įrenginiais, nesudėtingomis programomis ir kt.), supranta, kad jos padeda bendrauti.

19.1.3. Domisi gimtąja kalba, laikosi kalbos etikos normų, tinkamai vartoja kalbinės raiškos priemones. Atpažįsta savo gimtąją kalbą, tarmę (kitakalbiai – ir lietuvių kalbą), skiria svetimos kalbos žodžius. Sužino, kad pasaulyje žmonės kalba įvairiomis kalbomis, kad yra žmonių, negalinčių kalbėti ar girdėti, kad jie naudoja savitus susikalbėjimo būdus (gestų kalbą, Brailio raštą ar kt.). Savais žodžiais mėgina paaiškinti žodžio reikšmę, vartoja panašios ir priešingos reikšmės žodžius. Bendraudamas su kitais, aiškinasi girdimus perkeltinės prasmės žodžius. Žaisdamas bando kurti ar perkurti kūrinius (keičia

įvykių seką, įveda naujus veikėjus, sukuria naują pabaigą ir kt.). Vaidindamas, žaisdamas naratyvinius žaidimus bando įsikūnyti į „personažą“ (eksperimentuoja kūno ir žodine kalba, keičia veido mimiką, balso tembrą, intonacijas, kalbinę raišką sieja su judesiu). Deklamuoja savo sukurtus kūrinius, žaidžia prasmingais ir beprasmiais žodžiais, bando juokauti, kalba „ateivių“, „užsienio“ kalbomis. Laikosi elementaraus kalbos etiketo: pasisveikina, atsisveikina, atsiprašo, padėkoja. Artimoje aplinkoje ar viešose vietose stengiasi laikytis mandagaus elgesio taisyklių. Bendraudamas su kitakalbiais ar turinčiais bendravimo, kalbos suvokimo problemų, pasitelkia neverbalinę kalbą.

19.2. Skaitymo ir rašymo pradmenys.

19.2.1. Domisi skaitymu ir rašymu. Pradeda skirti žodžius sudarančius garsus, skiemenis. Klausiamas dažniausiai pasako, kokiu garsu žodis prasideda, kokiu baigiasi, iš kokių garsų jis susideda. Atpažįsta lengviausiai klausa pagaunamus garsus, bando pakartoti aplinkoje (ir gamtoje) girdimus garsus, ieško panašiai skambančių žodžių, kuria garsų pamėgdžiojimus ir pan. Žaisdamas, tyrinėdamas pažįsta abėcėlės raides, sieja kalbos garsus su jų simboliais. Žaisdamas, tyrinėdamas atpažįsta daugumą spausdintinių (didžiųjų) abėcėlės raidžių, jas pavadina, skaito nesudėtingus pavienius žodžius ar žodžių junginius, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai suprantamus tekstus. Išvardina, iš kokių garsų, raidžių sudarytas jo vardas, kitas nesudėtingas žodis. Įvardija žodžius, prasidedančius ta pačia raide. Aplinkoje tyrinėja rašto elementus, simbolius, dažnai aptinkamus žodžius, užrašus (pvz., kelio ženklų, įstaigų, parduotuvių pavadinimus), klausinėja, aiškinasi matomų spausdintų žodžių prasmę. Žodžiu kuria trumpus tekstus (sveikinimus, palinkėjimus ir pan.), pasakoja ir atpasakoja išgirstus aiškaus, lengvai suprantamo turinio tekstus. Spausdintomis raidėmis užrašo paprastesnius ar dažnai matomus žodžius, savo vardą ar nesudėtingą žodžių junginį, ranka ar klaviatūra kopijuoja aplinkoje matomas raides, žodžius. Bendraudamas ar žaisdamas savo patirtį, išgyvenimus, mintis perteikia įvairiais būdais raštu, paties sugalvotais ženklais („rašo“ laiškus, sveikinimus, piešia atvirukus ir kt.), išnaudoja įvairias rašymo galimybes (ant lentos, stiklo, kompiuterio klaviatūros ir pan.), dėlioja raides, žodžius iš aplinkoje randamų priemonių. Žaidimų ir kitos veiklos metu bando skaityti, rašyti, naudoja įvairius grafinius simbolius (raidynus, aklųjų rašto ir kt.), ženklus (darželio grupių pavadinimų, automobilių logotipus ir kt.), juos piešia, lipdo, aplikuoja ar kitaip vaizduoja. Bando tinkamai laikyti rašiklį.

19.2.2. Domisi knygomis ir kitais spaudiniais. Atsineša į grupę savo mėgstamų knygų, žurnalų, kalendorių, komentuoja jų iliustracijas, pasakoja kitiems, kuo jam šis spaudinys įdomus. Tyrinėdamas sužino, kad knyga turi autorių, pavadinimą, iliustracijas. Vartydamas knygas patiria, kad knygos yra labai skirtingos (eiliuotos ir neeiliuotos, enciklopedijos, bežodės ir kt.). Žaisdamas išsiaiškina, kad knygose galima rasti daug naudingos informacijos (pvz., apie Lietuvą, kitas šalis, žymius žmones, gyvūnus, augalus ir kt.). Vienas ar veikdamas kartu su draugais dalijasi sumanymais ir kuria įvairias knygas, grupės laikraštį ar dienoraštį, kalendorių, skelbimą, kvietimą ir kt. Rengia savo iliustracijų, knygų parodas. Žaisdamas eksperimentuoja, improvizuoja (kuria išgalvotas ar perkuria girdėtas istorijas, eilėraščius, garsų pamėgdžiojimus, įsikūnija į įvairius knygų, pasakų veikėjus, ir kt.). Pastebi ir pasako, kad per knygas ir meno kūrinius dalijamasi jausmais, mintimis, sumanymais, kad knygos padeda pažinti įdomius dalykus, keliauti, patirti nuotykių, skatina mąstyti, suprasti, svajoti. Aiškinasi, kaip reikia elgtis su knygomis, kaip jas saugoti. Tausoja knygą ir kitus leidinius (tvarko, klijuoja). Susipažįsta su pedagogo pasiūlytomis skaitmeninėmis knygų ir kitų leidinių versijomis.

20. Matematinis ugdymas.

20.1. Matematinis samprotavimas.

20.1.1. Skaičiuoja iki 20-ties įvairiose socialinėse aplinkose (grupėje, įstaigos lauko aplinkoje, išvykoje, šeimoje ir pan.), patyriminėse, projektinėse veiklose; žaisdamas stalo, loginius, judrius, muzikinius, skaitmeninius ir kt. žaidimus; skaičiuodamas įvairius objektus (žmones, savaitės dienas, nueitus žingsnius, monetas, vėliavų spalvas ir kt.); pasakodamas istorijas. Pagal galimybes atskaičiuoja nuo bet kurio skaičiaus10 ribose, skaičiuoja kas antrą skaičių. Atpažįsta skaičius iš bendro realių objektų kiekio (du pieštukai, trys mašinos, du batai), t. y. iš karto pasako (du, trys).

20.1.2. Kelintinio skaičiavimo įgūdžius įtvirtina įvairiose gyvenimiškose situacijose: sudarydamas sekas, sekdamas pasakas, išskirdamas pasirinktą objektą eilėje, išsiskaičiuojant žaidimams ir pan. Pasakodamas įvykius iš artimos aplinkos, derina skaičių ir giminę (pvz., dvi žvaigždės, du obuoliai). Klysdamas ir bandydamas daiktų kiekį (pvz., trys obuoliai) susieja (parodydamas pirštais,

gestu, pasakydamas žodžiu ir pan.) su atitinkamu daiktų kiekį žyminčiu simboliu (pvz., 3). Ir atvirkščiai: tam tikram skaitmeniui priskiria atitinkamą daiktų kiekį.

20.1.3. Žaisdamas, tyrinėdamas, naudodamasis įvairiais būdais ir priemonėmis atlieka sudėties veiksmus 20 ribose, atimties veiksmus 10 ribose: naudodamasis daiktais, pirštais, skaičiais, skaitmeninėmis priemonėmis. Pastebėjus klaidas, skatinama atsakymo teisingumą tikrintis įvairiais skaičiavimo būdais.

20.1.4. Įvairiose kasdienėse situacijose gretina, grupuoja, klasifikuoja įvairius objektus. Tai daro savarankiškai, konsultuodamasis, pagal pavyzdį, poroje ar grupelėje. Lygina objektų kiekį, įvardindamas ir / ar parodydamas, kur objektų yra daugiau, mažiau, po lygiai. Paaiškina atliktus veiksmus, pats vartodamas šiuos žodžius. Žaisdamas, konstruodamas klasifikuoja objektus į grupes pagal vieną požymį (pvz., dydį, spalvą, formą ir pan.) ar iš karto kelis požymius (pvz., dideli raudoni, dideli mėlyni, maži raudoni ir maži mėlyni) ir paaiškina, pagal kokį požymį (požymius) klasifikavo.

20.1.5. Matuoja atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudojasi vienu ar keliais dažniausiai vartojamais sąlyginiais matais (savo pėda, sprindžiu, kitu daiktu) tyrinėdamas aplinką (pvz., nustato, kad suolas yra penkių knygų ilgio). Daiktus lygina pagal etaloną (t.y. parenka pagal turimą pavyzdį, pvz., randa ilgesnį už turimą pieštuką). Tyrinėja, kaip į skirtingos formos daiktus galima sutalpinti tą patį skystų ar birių medžiagų (vandens, smėlio ir kt.) kiekį. Lygina objektus, pastatydamas vieną objektą prieš kitą, kad nustatytų, kuris yra ilgesnis, arba pildamas iš vieno indo į kitą, kad pamatytų, kuriame telpa daugiau. Lygindamas dydžius, vartoja jų skirtumo didumą pabrėžiančius žodžius (mažesnis, didžiausias, mažiausias ir kt.), įvairiais pasirinktais būdais fiksuoja palyginimo metu gautus duomenis; aptaria, ką ir kaip atliko.

20.1.6. Susidūręs su sunkumais prašo draugo ar pedagogo patarimų užbaigti pradėtą veiklą; paskatintas bando kelis kartus, ieško išeities; vienas ar bendradarbiaudamas su kitais, mokosi iš nepavykusių veiksmų, poelgių; natūraliai sureaguoja nepavykus atlikti užmanymo / veiksmo. Savarankiškai ar bendradarbiaudamas su draugais, pedagogu bando patikrinti gautus sprendimus, taisyti atrastas ar nurodytas klaidas.

20.1.7. Pagal pavyzdį ar savarankiškai rikiuoja objektus iš eilės pagal vieną savybę (pvz., pagal dydį, spalvos intensyvumą) ar iš karto kelis požymius (formą ir spalvą). Paaiškina, kokia tvarka tai atliko. Objektus rikiuoja, naudodamasis fizinėmis ir skaitmeninėmis priemonėmis; veikia vienas, poroje ar bendroje visos grupės veikloje. Siūlant veiklas, siekiama įvairovės, atsižvelgiama į vaiko pomėgius ir poreikius, sudaroma galimybė rinktis.

20.2. Matematinė komunikacija.

20.2.1. Veikdamas įvairiose veiklose (atlikdamas eksperimentus, tyrinėdamas aplinką, žaisdamas savarankiškus žaidimus ir pan.) atpažįsta įvairiais būdais (žodžiu, vizualiai) pateiktus skaičius, juos įvardina, reaguoja į elementarius užduotus klausimus ir prašymus; savais žodžiais atsako į iškeltus klausimus, remdamasis savo patirtimi. Atsakymą gali pateikti tiek žodžiu, tiek iliustruodamas. Dėliodamas kelis konkrečius daiktus, stebėdamas aplinkos objektus (pvz., dedant daiktą ant daikto, daiktą ant piešinio, daiktą prie daikto arba po piešiniu), nustato, kurioje grupėje yra daugiau daiktų, kurioje – mažiau ar po lygiai, kiek iš viso jų yra.

20.2.2. Klausydamasis pasakojimų, garsų, tyrinėdamas paveikslėlius, ornamentus, aplinkos daiktus, spalvas, simbolius, stebi sekų, šablonų dėsningumus, bando juos įvardinti ar parodyti pasirinktu būdu. Siūloma logine tvarka tęsti žodžiu ar atskirais paveikslėliais (nuotraukomis) patirtų įvykių, girdėto pasakojimo ir pan. seką.

20.2.3. Bandymų keliu tęsia pastebėtus dėsningumus, taip sudarydamas rišlią 2–3 žingsnių seką ar atkartodamas šabloną. Siekdamas rezultato, naudojasi fiziniais objektais, žaidybinėmis programavimo priemonėmis, kalba, judesiu. Sudarytas sekas aptaria, ieško klaidų, jas taiso. Bandymų keliu veikia pagal piešiniais, žodžiais, simboliais ar skaitmeninėmis priemonėmis pateiktus paprastus algoritmus (pvz., kuria ornamentus, tepa sumuštinį, ploja ritmą, atlieka sportinius pratimus ir pan.).

20.2.4. Įvairiose situacijose ir aplinkose (grupėje, lauke, išvykoje ir kt..), žaisdamas žaidimus (judėjimo, kortelių, skaitmeninius ir pan.), veikia, nusako judėjimo kryptį (pvz., du žingsniai atgal, vienas žingsnis pirmyn, į kairę, į dešinę). Siūloma tai veikti programuojant, braižant ar veikiant pagal schemas. Žodžiais ar kitais būdais nurodo erdvinius daikto santykius su savimi (priešais mane, už

manęs, šalia manęs, kairėje ar dešinėje), padėtį kitų daiktų ar vienas kito atžvilgiu (pvz., aukščiau, žemiau, virš, po, prie, už ir kt.). Orientacijos erdvėje gebėjimus ugdosi konstruodamas, dėliodamas dėliones, mozaikas, ornamentus, piešdamas, žymėdamas simbolius, įvairiose judėjimo veiklose.

20.2.5. Tyrinėdamas kalendorių, žiūrėdamas edukacinius filmus, klausydamas pasakų, dainų, skiria vieną įvykį nuo kito: savaip bando paaiškinti, kada vienas įvykis baigiasi ir kada prasideda kitas. Laikydamasis įvykių sekos, albume ar skaitmeniniame įrenginyje dėlioja įvykusių veiklų, projektų, išvykų nuotraukas, videovaizdus. Pasakodamas įspūdžius, vartoja laiką nurodančias sąvokas: greitai, vakar, šiandieną, rytoj. Stebėdamas, fiksuodamas įvykius savaitės kalendoriuje, pradeda sieti nuolat pasikartojančius įvykius su konkrečia savaitės diena (remdamasis patirtimi užfiksuoja, kokia veikla būna kurią dieną (pvz., penktadienis – žaidimų diena, t y. galima atsinešti savo žaislą).

20.2.6. Tyrinėdamas, eksperimentuodamas, bendradarbiaudamas mokosi iš kitų, aiškinasi, kokiais būdais ir priemonėmis (fotokamera, pieštuku, termometru, mikroskopu, fotokamera ir t. t.) galima rinkti, fiksuoti, grupuoti informaciją ir daryti išvadas apie tam tikrus objektus ir reiškinius. Surinktus duomenis pateikia pasirinktu būdu (pvz., lentelėje, elementarioje diagramoje, žymėdamas simboliais, sutartiniais ženklais (pvz., lipduku)). Savais žodžiais pasakoja ar kitu pasirinktu būdu pristato savo ir / ar grupės surinktus duomenis (nupieštus, užfiksuotus įv. simboliais, nufotografuotus ir pan.). Laikosi susitartų taisyklių (pvz., palaukti savo eilės; jei kas neaišku, paprašyti patikslinti ar pakartoti), atsakinėdamas į klausimus pasakoja įspūdžius, kaip vyko procesas (pvz., nuo ko pradėjote darbą? kas labiausiai pavyko? už ką norėtumėte save pagirti? ką kitą kartą darytumėte kitaip? ir pan.).

20.3. Kūrybiškas matematinių problemų sprendimas.

20.3.1. Supančioje aplinkoje ieško objektų, savo forma primenančių plokštumos ar erdvės figūras, argumentuoja savo pasirinkimą. Kopijuoja, piešia, braižo naudodamasis fizinėmis priemonėmis ar programėlėmis išmaniuosiuose įrenginiuose ar iš pasirinktų medžiagų kuria plokštumos figūras (apskritimą, skritulį, kvadratą, stačiakampį, trikampį), bando atpažinti figūras, jas liesdamas užmerktomis akimis. Piešdamas linijas (tiesias, lenktas, vienspalves, įvairiaspalves, ilgas, trumpas, storas, plonas, ryškias, blankias, vos matomas), lankstydamas, pindamas iš juostelių, jungdamas iš pagaliukų ar šiaudelių, judėdamas (pvz., pėdutėmis išmindžiojant formą, rankomis imituojant ir pan.) kuria savo sugalvotas geometrines kompozicijas. Dinamiškoje virtualiojoje aplinkoje tyrinėja geometrines figūras: apžiūri, spėlioja, numato, keičia (judina) virtualų figūros vaizdą (apverčia, perkelia, pasuka tarsi konkretų daiktą); ištempia arba suspaudžia figūrą, džiaugiasi atradimais.

20.3.2. Gamindamas geometrinių figūrų modelius iš pasirinktų medžiagų, tyrinėja figūras ir jų santykius (pvz., du trikampiai sudaro kvadratą), lygina pagamintus modelius, dalinasi savo pastebėjimais su draugais, mokosi iš kitų. Išbando paties pasirinktas įvairias technikas ir technologines priemones, ieško naujų būdų, realizuoja sugalvotą neįprastą sprendimą, paaiškina savo pasirinkimus. Vienas ar bendradarbiaudamas su kitais konstruoja: kombinuoja ir jungia detales; ardo; kuria įvairių geometrinių formų kompozicijas, ornamentus, naudodamas įvairias medžiagas; paaiškina, kuo sukonstruota kompozicija jam yra įdomi / svarbi, kam skirta. Išbando įvairius medžiagų jungimo būdus (pvz., lipdymą, klijavimą ir pan.), bandydamas tobulina (ieškodamas geresnio sprendimo; išbandydamas alternatyvų sprendimą; taisydamas klaidą / netikslumą). Savais žodžiais mėgina aiškinti, iš ko sudaryti, kaip sukonstruoti objektai. Siūlomi veikimo būdai: bandymų-klaidų; bandymo iš naujo; kūrimo pagal analogijas.

20.3.3. Sprendžia kasdienėse situacijose (pvz., žaidimuose ir pan.) kylančias problemas: kelia įvairius probleminius klausimus (kodėl?), aptaria turimą informaciją, pastebi ir įvardina, kokius duomenis turi, ko trūksta ir kaip reikėtų tai atlikti (pvz., kaip pasidalinti turimus akmenėlius tarpusavyje); bandydamas ir klysdamas ieško, kol suras problemos sprendimo būdą.

20.3.4. Pasakodamas įpūdžius apie savo veiklą, ne tik parodo galutinį rezultatą, bet ir bando paaiškinti, kaip jis buvo pasiektas. Įvairiomis formomis ir būdais (schemomis, piešiniais, žodžiu, gestais ir kt.) apibūdina savo patirtį: pasakoja įspūdžius, ką ir kaip atliko, kas pavyko, ką atrado, pastebi kilusius sunkumus, nusako, kaip juos įveikė. Atsakinėdamas į klausimus numato, ką galima daryti toliau; kuo prie bendros veiklos prisidėjo pats, kuo jam padėjo kiti (pvz., bando iš popieriaus išlankstyti lėktuvėlį, iš pradžių lanksto tiek, kiek prisimena, po to paima draugo padarytą lėktuvėlį, jį apžiūrinėja ir bando išlankstyti dar kartą). Savo paaiškinimus gina arba koreguoja.

21. Meninis ugdymas.

21.1. Meninė (dailės, šokio, teatro, muzikos) raiška.

21.1.1. Dailė. Drąsiai ir noriai bando bei naudoja įvairias jam naujas technikas. Raiška plokštumoje – piešia pieštukais, rašikliais, plunksnomis, spauduoja spaudais, kuria monotipijas, tapo guašu, lieja akvarele, aplikuoja. Erdvinė raiška – lanksto iš popieriaus, konstruoja iš kartono, dėžučių, indelių, įvairių smulkių buities daiktų, lipdo iš molio, plastilino. Renka ir panaudoja įvairias gamtines medžiagas. Kūrybai naudoja turimas skaitmenines priemones – planšetinius kompiuterius, išmaniuosius telefonus, interaktyvius ekranus ir kt. įrenginius. Jungia skirtingas technikas įvairiuose kūriniuose siekdamas įgyvendinti savo sumanymus. Žaisdamas ir tyrinėdamas išgauna įvairias linijas (tiesias, vingiuojančias, trūkinėjančias), spalvas ir atspalvius, plokštumines ir erdvines figūras. Pastebi įvairias linijas, formas aplinkoje ir siekia jas atkartoti, tam pasirinkdami, jo manymu, tinkamiausias dailės priemones – teptukus, dažus, pieštukus, žymeklius, popierių, kartoną ir kt. dailės priemones. Pedagogo padedamas atpažįsta ir pritaiko kalendorinių švenčių (Kalėdų, Velykų, Užgavėnių ir kt.), valstybinių švenčių (Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Lietuvos nepriklausomybės atkūrino diena, Valstybės diena, Laisvės gynėjų dieną ir kt.) įstaigos tradicinių švenčių, renginių simbolius grupės ir ugdymo įstaigos aplinkos puošybai. Kartu su kitais gamina dekoracijas menų projektams, teatro pasirodymams, išleistuvių šventei ir pan. Kūrybiniais sumanymais dalinasi su draugais, pedagogais ieškodami bendradarbiavimo, pagalbos ar patarimo. Kiekvieno vaiko darbai su paties užsirašytu vardu nuolat eksponuojami grupės ar viešose ugdymo įstaigos erdvėse.

21.1.2. Šokis. Per improvizacinio judesio žaidimus ir kūrybines šokio užduotis ugdosi koordinaciją, taisyklingą laikyseną, mokosi pajusti atskirų kūno dalių judėjimo galimybes ir padėtį erdvėje. Mokosi nesudėtingų šokamųjų žaidimų, ratelių, šokių ar jų fragmentų, natūralių judesių autorinių šokių. Šokant drauge stengiasi koordinuoti veiksmus, judėti darniai, sutartinai, pasitikint savimi ir kitais, bendradarbiaujant. Improvizuoja ir komponuoja judesių sekas pagal pasiūlytas arba paties sugalvotas temas. Kurdamas šokį (kartais pedagogo padedamas) tyrinėja judesių parinkimo ir jungimo galimybes siekiant įgyvendinti kūrybinį sumanymą. Mokosi judesiu reaguoti į muzikinius ir nemuzikinius garsus, tylą. Tyrinėja ir šokdamas prisiderina prie šokio ritmo, tempo (greitai – lėtai), išbando judėjimą erdvėje įvairiomis kryptimis, įvairiais būdais (žingsniuojant, bėgant šuoliuojant, lankstantis, verčiantis, sukantis ir t.t.). Dalyvauja kūrybiniuose šokio žaidimuose, projektuose, pasirenka sau vaidmenį juose ir atlieka atitinkamus veiksmus.

21.1.3. Teatras. Žaidimų ir kitų veiklų metu mokosi dalytis vaidmenimis, priemonėmis, daiktais, kurie naudojami naratyviniame žaidime, etiude ar spektaklyje. Stebi aplinką, tai, kas vyksta gamtos ir žmonių gyvenime, grupės aplinkoje ir aktualius stebėjimus imituoja, inscenizuoja. Pasakoja ir vaidina gyvenimiškas situacijas, bei spontaniškai improvizuoja ir kuria istorijas pagal tautosakos, literatūros kūrinius, iliustracijas ar pan.; išvaidina gyvenime pasitaikančius socialinius ir emocinius įvykius. Suteikiant vaizduotę skatinančių priemonių, improvizuoja individualiai ir su kitais vaikais bei pedagogais. Aptaria, kaip stebėti aktoriai parodo skirtingas emocijas, poelgius bei įvykius. Kuria ir gamina lėles vaidinimui, dekoracijas, kostiumus ir butaforinius reikmenis. Taip pat kuria skelbimus, kvietimus, programėles, bilietus, tariasi, kas galėtų juose būti parašyta, nupiešta. Išbando, kaip kurti nuotaiką ar personažą per veido išraišką, kūno kalbą, judesius, šokį, balso tembrą ar kalbėjimo būdą. Aptaria, kokia muzika labiausiai tiktų vaidinimui, kokio grimo reikėtų, kokie daiktai tiktų scenos dekoracijoms, veikėjų kostiumams, reikmenims, garsiniam fonui; kokias dekoracijas ir kostiumus galėtų pasigaminti patys, kokios pagalbos reikėtų.

21.1.4. Muzika. Ugdosi taisyklingą, stabilumo suteikiančią kūno laikyseną dainavimui. Naudoja įvairius kūno apšilimo pratimus, žaidimus (žiovauja, pasitempia, masažuoja) bei pasiruošia dainavimui (atlieka pratimus – žaidimus lūpoms, liežuviui, skruostams). Mėgdžiodamas traukinį, sireną, raketą ar gamtos garsus, taisyklingai kvėpuoja, naudodamas diafragmą ir plečia diapazoną. Išbando ir tyrinėja savo balso tembrines galimybes, lavina artikuliaciją, intonaciją per skaičiuotes, skanduotes, imitacijas ir improvizacijas. Grodamas įvairiais prieinamais ar paties pasigamintais muzikos instrumentais lavina motoriką. Ritmuoja mušamaisiais instrumentais bei kūno perkusija. Išbando dainavimą bei muzikavimą pavieniui, porose ar grupėse. Aptaria šios veiklos skirtumus, derinimosi ir bendradarbiavimo būtinybę. Atsakingai ir saugiai elgiasi su muzikos instrumentais bei kitomis

priemonėmis. Suprojektuoja ir konstruoja muzikos instrumentus iš įvairiausių aplinkoje esančių daiktų (tame tarpe ir atliekų). Improvizuoja ir komponuoja trumpus muzikos kūrinėlius naudodamas savadarbius ar grupėje esančius muzikos instrumentus. Kuria judesius, kuriuos perkelia į ritminę ar melodinę muzikinę medžiagą. Xxxxx spontaniškas dainas, ypač atliekant kitas, su muzika nesusijusias veiklas. Kuria garsinius fonus pasakoms, eilėraščiams, filmukams, teatriniams etiudams ir pan. Xxxxxx fiksuoti savo kūrybą simboliais, piešiniais ar IKT priemonėmis. Klausosi gamtos bei žmonių sukurtų garsų iš aplinkos ir mokosi juos suvokti bei apibūdinti, kaip muzikinę kalbą, aptariant jų skambesį bei kuriamą nuotaiką. Išbando ir kuria garsus, vartodami balsą (įvairiais tembrais), kūną, instrumentus, kompiuterines priemones ir kasdienius objektus. Bandydamas muzikos raiškos priemones vaikas mokosi, kad ne vien garsai, bet ir tyla yra svarbi muzikos dalis. Plojimu, pliaukšėjimu ir kitais mikrojudesiais bei viso kūno makrojudesiais bei grojimu mušamaisiais instrumentais pakartoja girdėtus ritmo darinius ar frazes bei atpažįsta, kuriuose klausomuose kūriniuose juos yra girdėjęs. Xxxxx pakartoja melodinius darinius ar frazes bei atpažįsta, kuriuose klausomuose kūriniuose juos yra girdėjęs.

21.2. Meno (dailės, šokio, teatro, muzikos) supratimas ir vertinimas.

21.2.1. Pristato ir reflektuoja savo kūrybinius bandymus, geranoriškai vertina, džiaugiasi kitų žmonių kūrybą. Išreiškia originalias, netikėtas įžvalgas. Išklauso visų nuomonių, pateikia atsakymus į pastebėjimus.

21.2.2. Atranda mėgstamus meno kūrinius, apie juos savais žodžiais papasakoja, pasidalina įspūdžiais su grupės draugais, pedagogais, šeimos nariais. Kalbasi apie meno kūrinio sukeltus vaizdinius bei nuotaikas. Xxxxxxx norą apsilankyti spektaklyje, koncerte, parodoje ir pan.

21.2.3. Žaidimų ir kitų veiklų metu sudaroma galimybė susipažinti su įvairių istorinių epochų meno kūriniais. Mokomasi skirti šiuolaikinę kūrybą nuo senesnių laikų.

21.2.4. Kalbasi apie mėgstamą muziką, spektaklius, dailės kūrinius. Nusako, kokias nuotaikas ir emocijas sukelia meno kūriniai, kur lankėsi, ką matė, kas patiko. Aptaria, ką iš įgytų patirčių galėtų pritaikyti grupės veikloje (pvz.: atkurti matytą šokį ar spektaklio dalį ar vaizduojamojo meno kūrinį).

21.2.5. Užduoda klausimus pedagogams ir grupės draugams siekiant geriau suprasti grupės draugų ir kitų pateikiamus meno kūrinius. Aptaria dailės kūrinio, šventės, koncerto ar spektaklio nuotaikas ir emocijas. Tyrinėja, kaip konkrečios meninės priemonės (muzika, apšvietimas, dekoracijos, lėlės, spalvos ar naudojamos technikos) padeda tai pasiekti.

21.2.6. Kalbėdamas apie dailės kūrinius, turtina savo žodyną spalvų ir atspalvių, figūrų pavadinimais, linijų ir formų apibūdinimais. Savais žodžiais nupasakoja, kas pavaizduota kūrinyje. Įvardija šiltas ir šaltas spalvas.

21.2.7. Žaidimo ar kitos patyriminės, kūrybinės veiklos metu muzikuodamas pianinu ar kitu klavišiniu instrumentu, atskiria aukštus garsus nuo žemų. Skiria vaiko, vyro ir moters balsus. Klausydamas muzikinių ir nemuzikinių garsų atskiria, kada atliekama tyliai ar garsiai. Tai parodo kūno judesiais ar paaiškina žodžiu. Atskiria kai kuriuos liaudies bei simfoninio orkestro instrumentus, juos lygina su anksčiau girdėtais pavyzdžiais ir svarsto, kodėl galėjo būti pasirinktas vienoks ar kitoks tembras ar instrumentas.

21.2.8. Stebi ir aptaria įvairių šokio žanrų (pvz., folklorinio šokio, baleto, šiuolaikinio šokio, gatvės šokio) pavyzdžius gyvai ar vaizdo įraše. Savais žodžiais apibūdina šokio tempą (greitas – lėtas), atliktus judesius (ėjimas, bėgimas, šuoliukai, sukiniai ir t.t.) temą (ką norima šiuo šokiu pasakyti), kokia šokio nuotaika (linksma, liūdna, pikta, džiaugsminga ir t.t.).

21.2.9. Kalbėdamas apie teatrinę veiklą aptaria, kam geriausiai pavyktų atskleisti numatytus vaidmenis, pagrindžia savo nuomonę. Įvardija, kaip jų pačių ar kitų vaidybinį kūrinį galima tobulinti, nurodant konkrečias teatrinės raiškos priemones (balsą, kūną, lėles, kostiumus, grimą, dekoracijas, garsinį foną, apšvietimą ir kt.).

21.3. Meno (dailės, šokio, teatro, muzikos) reiškinių taikymo bei paskirties ir kontekstų pažinimas.

21.3.1. Savais žodžiais nupasakoja, kuo skiriasi įvairūs dailės kūriniai – tapyba, skulptūra, keramika, tekstilė. Xxxxxxxxx, kelia idėjas, kokia šio meno kūrinio paskirtis konkrečioje vietoje – pastate, kieme, parke, muziejuje, parodoje. Xxxxxx pasiūlymus dėl savo ir draugų dailės darbų eksponavimo.

21.3.2. Stebi šokius įvairiose vietose ir kontekstuose – grupėje, teatre, viešose ir šeimos šventėse bei medijose. Nusako šių šokių atlikimo paskirtį – pasilinksminimas, perteikiami ritualai, mintys, jausmai, pasakojamos istorijos. Skatinama pastebėti šokį neįprastose erdvėse ir kontekstuose.

21.3.3. Įvardija kur, kada ir kodėl žmonės vaidina. Aptaria, kaip skiriasi žmonių poelgiai tikrame gyvenime nuo tų, kurie suvaidinti. Sprendžia, ko išmoko apie emocijas ir gyvenimiškąsias situacijas po patirto spektaklio.

21.3.4. Klausosi įvairių epochų, stilių ir žanrų muzikos ir svarsto jos paskirtis bei kontekstus, pvz. sporto varžybas paįvairinanti muzika, sakralinis giedojimas, šokių muzika, atsipalaidavimui skirta muzika, filmų ar kompiuterinių žaidimų garso takeliai, ceremonialiniai maršai, šeimos bei kalendorinių švenčių muzika, sceniniams pasirodymams skirta muzika, darbus palydinti muzika. Įvardija, kaip muzikinės savybės skiriasi ir atitinka konkretų kontekstą.

21.3.5. Žaisdamas, tyrinėdamas, stebėdamas sugretina, palygina lietuviškus ir kitų šalių, tautų dailės, šokio, muzikos, teatro pavyzdžius. Pastebi, kad kitos tautos mėgsta kitas spalvas, kitus raštus, kitas formas, rengiasi kitokiais drabužiais, groja kitokiais muzikos instrumentais, žaidžia kitokius žaidimus, xxxxxxxx ir t.t. Dalijasi savo patirtimi, kuomet susidūrė su žmonėmis iš kitų kultūrų ar šalių. Aiškinasi, kuo įvardinti skirtumai yra įdomūs ir ko galima išmokti iš kitų kultūrų. Per projektus apie kitų šalių papročius, valgius, būstus, drabužius, meno dirbinius, muziką, šokius ir spektaklius mokosi gretinti ir lyginti savo ir kitų kultūrų reiškinius.

21.3.6. Kalbasi apie meninę raišką savo šeimoje— kokius meno kūrinius jie turi namuose, kaip puošia savo erdves, kokios muzikos klausosi, kokios televizijos laidos patinka, kokiuose koncertuose, spektakliuose ar parodose lankosi, kokiais instrumentais groja šeimos nariai, kokius vaizduojamojo meno darbus kuria.

21.3.7. Siūlo idėjas namiškiams ir dalyvauja dekoruojant namus įvairių švenčių metu. Pasiūlo šeimos šventei tinkamų kūrybinių šokio ir ritminių žaidimų, improvizacijų, dainų, muzikinių intarpų ir t.t.

21.3.8. Dalyvauja kūrybiniuose projektuose, koncertuose, ugdymo įstaigos renginiuose ir atlieka pasirinkto vaidmens veiksmus – groja, dainuoja, vaidina, šoka ir t.t. Svarsto, kaip savo kūrybą parodyti savo šeimos nariams. Aptaria, kaip reikia elgtis, kai vieni yra atlikėjai, o kiti yra stebėtojai ar klausytojai bei kaip mandagiai, pagarbiai ir saugiai elgtis viešų pasirodymų metu.

22. Sveikatos ir fizinis ugdymas.

22.1. Savęs ir kitų pažinimas, atsakingas elgesys.

22.1.1. Plėtoja emocijas ir jausmus apibūdinančių žodžių žodyną (piktas, baikštus, patenkintas, pakylėtas ir susijaudinęs). Įvardija įvairiose situacijose patiriamas emocijas. Bando sieti patiriamas emocijas su fiziniais pojūčiais. Stebi savo emocijų kaitą per dieną. Išreiškia patiriamą emociją žodine ir nežodine kalba. Praktikuoja vieną–du emocijų suvaldymo būdus. Geba tinkamose situacijose pritaikyti teigiamo mąstymo strategiją (atpažįsta emociją, kurią jaučia, teigiamai pažvelgia į situaciją, imasi veiksmų, įvardija naują patirtą emociją).

22.1.2. Apibūdina, kas yra nerimas. Atpažįsta, kada jaučia nerimą, ir pasako. Aiškinasi, kaip reikia nusiraminti pajutus nemalonius fizinius pojūčius ar mintis. Pažįsta nusiraminimo būdus pajutus sudėtingas ir nemalonias emocijas (pvz., liūdesį, pyktį). Bando paaiškinti ir pademonstruoti, kaip reikia nusiraminti, kodėl svarbu mokėti atpažinti šias nemalonias emocijas, jausmus ir nusiraminti. Žino įtampą mažinančių technikų (pvz., skaičiavimo arba gilaus kvėpavimo, vidinio dialogo, piešimo, muzikavimo ir kt.). Mėgina keisti neigiamas mintis į teigiamas: įvardyti situaciją, patiriamus jausmus, apsvarstyti galimus teigiamus veiksmus ir numatyti, kaip galėtų pasikeisti sunki emocija.

22.1.3. Analizuoja fizinius pojūčius, mintis ir juos apibūdina prieš pradėdamas naują veiklą.

Analizuoja, kas gali sukelti nemalonius pojūčius ir kaip šie pojūčiai išreiškiami emocijomis.

22.1.4. Analizuoja, kas tai yra įgūdis ir kam jis yra reikalingas. Tyrinėja, ką moka gerai daryti ir kas jį ir kitus džiugina (namuose, žaidžiant su draugais, vystant savo pomėgį ar talentą ir pan.). Atpažįsta savo įgūdžius, gebėjimus ir talentus, reikalingus grupei, darželiui, šeimai, bendruomenei. Analizuoja asmenines savybes, kurios reikalingos sėkmingam mokymuisi (pvz., atkaklumas, atsakingumas, susikaupimas ir pan.) ir reflektuoja, kaip sekasi juos demonstruoti. Analizuoja situacijas, kuriose jautėsi savimi pasitikintis, o kuriose sekėsi ne taip gerai. Tyrinėja ir apibūdina, ką geba atlikti

gerai, palyginus su praeitu laikotarpiu (savaitė, mėnuo, metai). Analizuoja, ką nori daryti geriau negu daro dabar. Bando save motyvuoti siekti tikslo. Analizuoja ryšį tarp to, ką nori pasiekti, ir išsikeltų tikslų. Žino kelių žingsnių tikslo siekimo strategijos (nusistato tikslą, suskaido tikslą į mažesnius žingsnelius, atlieka kiekvieną žingsnį, džiaugiasi ir apdovanoja save kiekvienu įgyvendintu žingsneliu). Planuoja, kaip atlikti paskirtas užduotis iki galo. Žino kaip apdovanoti save už pasiektą asmeninį arba mokymosi tikslą. Reflektuoja, kaip jautėsi, kai siekė tikslo ir kai jį pasiekė. Geba atpažinti, įvardyti situacijas, kada reikia pagalbos mokantis ir jos paprašyti.

22.1.5. Tyrinėja ir įvardina bendruomenės išteklius, kuriais gali naudotis (pvz., žaidimų aikštelė, parkas). Analizuoja, kaip taisyklių laikymasis padeda sutarti su kitais. Žino, kas yra saugaus elgesio taisyklės ir kodėl jos taip vadinamos. Gali paaiškinti, kokių saugaus elgesio taisyklių reikia laikytis žaidimo aikštelėse, koridoriuose, kitose erdvėse. Analizuoja, kaip šeimoje naudojamos taisyklės padeda sutarti šeimos nariams. Diskutuoja apie saugumo taisykles namuose ir kam jos yra reikalingos. Diskutuoja, kam reikalingos draugiškos ir rūpestingos grupės taisyklės, ir dalyvauja jas kuriant. Diskutuoja ir stengiasi laikytis taisyklių bei jomis naudodamasis sprendžia grupės problemas. Papasakoja, kaip sekasi laikytis saugaus elgesio taisyklių žaidimo aikštelėje, koridoriuose ir valgykloje.

22.1.6. Geba tvirtai pasakyti „Ne“ ir atsisakyti daryti tai, ko neleidžia tėvai, auklėtojai ar taisyklės. Analizuoja įvairias situacijas, kai reikia priimti sprendimą ką pasirinkti ir, jeigu reikia, ieškoti pagalbos. Diskutuoja, kurie suaugusieji gali padėti priimti sprendimą. Diskutuoja, kaip supranta kas yra apgalvotas ir neapgalvotas sprendimas, kuris gali būti žalingas sveikatai. Žino dviejų žingsnių pasirinkimo strategijos: galvok ir pasirink (t.y. prieš priimdamas sprendimą padaro pauzę ir pagalvoja).

22.1.7. Pasakoja, kaip supranta žodį saugu ir saugus elgesys. Atpažįsta pavojaus šaltinius buityje. Įvertina žaidimų aplinkos saugumą. Žino kaip formuluoti sau klausimus, kurie padės nustatyti galimą pavojų (pvz., kas gali nutikti, jeigu nežinomą medžiagą palies rankomis). Aiškinasi, kur reikia ir kaip reikia kreiptis skubios pagalbos (kada kreiptis pagalbos į bendraamžį, suaugusįjį ar skubios pagalbos telefonu 112). Geba atpažinti pavojaus signalus ir aiškinasi, ką reikia daryti juos išgirdus. Kreipiasi į kitą asmenį ištikus nelaimei. Žino kas yra saugus elgesys buityje naudojant namų apyvokos reikmenis, esant šalia cheminių buitinių medžiagų.

22.1.8. Pasakoja, kaip supranta žodį saugu ir saugus elgesys. Atpažįsta pavojaus šaltinius buityje. Įvertina žaidimų aplinkos saugumą. Žino kaip formuluoti sau klausimus, kurie padės nustatyti galimą pavojų (pvz., kas gali nutikti, jeigu nežinomą medžiagą palies rankomis). Aiškinasi, kur reikia ir kaip reikia kreiptis skubios pagalbos (kada kreiptis pagalbos į bendraamžį, suaugusįjį ar skubios pagalbos telefonu 112). Geba atpažinti pavojaus signalus ir aiškinasi, ką reikia daryti juos išgirdus. Kreipiasi į kitą asmenį ištikus nelaimei. Žino kas yra saugus elgesys buityje naudojant namų apyvokos reikmenis, esant šalia cheminių buitinių medžiagų.

22.2. Asmens sveikatos stiprinimas.

22.2.1. Analizuoja ir mokosi atpažinti ir įvardinti pavojų sau ir kitiems keliantį elgesį (pvz., važiavimas automobilyje be kėdutės, diržo, važiavimas dviračiu be šalmo, važiavimas su galimai neblaiviu asmeniu, važiavimas su nepažįstamu žmogumi).

22.2.2. Pasako ir pademonstruoja apie saugaus elgesį gatvėje. Pasako ir pademonstruoja

važiavimo paspirtuku, dviračiu taisykles. Pasako ir pademonstruoja kaip evakuotis iš darželio.

22.2.3. Analizuoja, kuo panašūs ir kuo skiriasi berniukų ir mergaičių kūnai. Mokosi pažinti ir saugoti savo kūno ribas, pasakyti tvirtą „ne“ netinkama prisilietimui. Aiškinasi kaip atpažinti geras ir blogas paslaptis, argumentuoja kodėl jos blogos arba geros ir mokosi pranešti, jeigu kas nors nori peržengti kūno ribas ar prašo daryti ką nors netinkamo.

22.2.4. Aiškinasi, kas yra vaistai, neteisingas vaistų vartojimas. Aiškinasi, ką reikia daryti, kad saugotų sveikatą, jaustųsi gerai ir nereikėtų vartoti vaistų. Diskutuoja apie atsakingą vaistų vartojimą: kas paskiria ir kas paduoda.

22.2.5. Pasako ir pademonstruoja kaip taisyklingai sėdėti, stovėti, gulėti. Pasako ir pademonstruoja atsipalaidavimo pratimus (kvėpavimo technikos, skaičiavimo technikos). Analizuoja sveikatos ir ligos santykį, sužino, kas yra specialieji žmonių poreikiai, sugeba įvertinti skirtingų asmenų sveikatos skirtumus. Geba pasimatuoti ir pamatuoti kūno temperatūrą (kontaktiniu ir nekontaktiniu būdu). Mokosi atpažinti situacijas, kada reikia pasakyti suaugusiajam apie pablogėjusią savijautą ir

įvykusią traumą (kai ką nors skauda ar susižeidė). Apibūdina, kas yra pirmoji pagalba (kvėpavimas, dirbtinis širdies masažas, galūnių imobilizavimas).

22.2.6. Paaiškina kaip sutvarkyti įdrėskimą, nubrozdinimą, sustabdyti kraujavimą iš nedidelės žaizdos, nosies, perrišti žaizdas. Pasako ir pademonstruoja kaip atpažinti užspringusį ir suteikti pirmąją pagalbą. Demonstruoja tinkamus higienos įpročius ir reflektuoja apie higienos nesilaikymo pasekmes.

22.2.7. Analizuoja, kuo panašūs ir kuo skiriasi berniukų ir mergaičių kūnai.(reikėtų sustiprinti lytiškumo ugdymą – dėl seksualinio išnaudojimo ir prievartos, gebėjimo atpažinti tinkamus ir netinkamus prisilietimus ir t.t.)

22.2.8. Pasako ir pademonstruoja kaip teisingai plauti rankas, dėvėti medicininę kaukę ir dezinfekuoti rankas. Analizuoja, kas yra šeima ir bendruomenė. Tyrinėja ir paaiškina, ką reiškia kuo nors rūpintis, ir pasako, kuo gali rūpintis vaikai. Geba stebėti ir išreikšti susirūpinimą, kai mato, kad kam nors bendruomenėje reikia pagalbos.

22.3. Judėjimo gebėjimų plėtojimas.

22.3.1. Eina (pirmyn, atgal, pristatomu, kryžiuojamuoju žingsniu, įtūpstais ir t.t.), bėga (tiesiai, apibėgant kliūtis, atbulom ir t.t.), šokinėja (dviem kojomis, viena koja), šliaužia (grindimis, gimnastikos suoleliu), ropoja (grindimis, paaukštinimais, nestabiliais paviršiais), ridenasi, sukasi, lipa, meta, gaudo, spiria, atmuša, atlieka užduotis su įvairaus dydžio, svorio ir formų priemonėmis: kamuoliais, lankais, gimnastikos suoleliais, gimnastikos lazdomis, netradicinėmis priemonėmis ir t.t.

22.3.2. Lavinasi fizines ypatybes: greitumą, vikrumą, ištvermę, pusiausvyrą, koordinaciją, lankstumą, jėgą. Atlieka nesudėtingus judesius ir judesių junginius: mostus, pritūpimus, pasilenkimus, įtūpstus, rodo iniciatyvą siūlydamas savo judesius ar judesių junginius.

22.3.3. Improvizuoja, mėgdžiodamas gyvūnų judėjimo būdus. Žaidžia įvairaus intensyvumo judriuosius žaidimus. Susipažįsta su sportinių žaidimų (krepšinis, futbolas, TAG regbis, tinklinis, badmintonas) elementais, bando žaisti juos pagal supaprastintas taisykles. Susipažįsta su tautiniais žaidimais (muštukas, lazdos traukynės ir t.t.), žaisdamas juos stengiasi laikytis taisyklių. Kuria savo judriuosius žaidimus: siūlo siužetą, apibrėžia taisykles.

22.3.4. Susipažįsta su pagrindinėmis (galva, kaklas, pečiai, rankos, liemuo, kojos) ir smulkesnėmis (plaštaka, pėda, keliai, alkūnės ir pan.) žmogaus kūno dalimis. Analizuoja, koks pratimas galėtų būti skirtas įvardintai kūno daliai mankštinti. Atskirų kūno dalių pratimus išbando praktiškai. Bando kurti savo pratimus. Stebi ir veidrodiniu būdu atkartoja pedagogo, draugo rodomus judesius. Virtualių mankštų metu stengiasi kuo tiksliau atkartoti ekrane matomų veikėjų judesius.

22.3.5. Susipažįsta su taisyklingos laikysenos požymiais. Stengiasi įvertinti savo ir kitų laikyseną: prie sienos, žiūrėdamas į veidrodį, nagrinėdamas paveikslėlius. Judant, sėdint, stovint skatinamas koreguoti netaisyklingą laikyseną. Atlieka diafragminio kvėpavimo pratimus. Stebi savo kvėpavimą judant, mankštinantis.

22.4. Savistaba ir sąveika su kitais judant.

22.4.1. Įvairiu greičiu judėdamas ribotoje erdvėje, stengiasi pajausti savo asmeninę ir bendrą erdvę: apeiti kliūtis, neatsitrenkti į kitą vaiką ir pan. Atlikdamas užduotis poroje, stengiasi derinti judesius, judėjimo tempą, saugoti fiziškai silpnesnį porininką, tiksliai perduoti priemonę (pvz. mesti porininkui kamuolį).

22.4.2. Žaidžia komandinius žaidimus, atlieka estafetines užduotis, stengdamasis bendrauti ir bendradarbiauti su kitais, sulaukti savo eilės, tinkamai reaguoti konfliktinėse situacijose, suprasti, kad jis – svarbi komandos dalis, nuo kurios pastangų priklauso komandos sėkmė. Vadovauja žaidimams, mankštoms.

22.4.3. Aiškinasi, kas vyksta su žmogaus organizmu jam judant (padažnėja kvėpavimas, širdies susitraukimų dažnis, pasikeičia veido odos spalva, žmogus pradeda prakaituoti). Aktyviai judėdamas tyrinėja savo organizmo reakciją į fizinį krūvį. Pastebi nuovargio požymius, įvardina juos, paaiškina, kaip pailsėti po didesnio fizinio krūvio (ramiai pasivaikščioti, giliai pakvėpuoti, atlikti tempimo pratimus). Aiškinasi, kad judėti galima skirtingu tempu (lėtai, greitai, labai greitai), kad judant ilgesnį laiką, tempas turi būti mažesnis, o norint greitai įveikti trumpą atstumą, reikia judėti labai greitai.

22.4.4. Žaidžia žaidimus, skirtus dėmesiui atkreipti. Reaguodamas į vaizdinius ir garsinius signalus, stengiasi keisti judėjimo tempą ir kryptį. Atlieka pratimus iš įvairių pradinių padėčių: stovint,

tupint, sėdint, gulint, atsisukus veidu į bėgimo kryptį, nusisukus nuo bėgimo krypties. Stengiasi greitai atsistoti iš sėdimos, gulimos padėties. , pvz., po sutarto garsinio ar vaizdinio signalo atkreipti dėmesį į pedagogą arba sustoti nurodytu būdu nurodytoje vietoje. Stengiasi greitai susirikiuosi į eilę, vorą, ratą, sustoti poromis, po 3, po 4.

22.4.5. Susipažįsta su sąžiningo žaidimo taisyklėmis, stengiasi jų laikytis: atlikti užduotis tiksliai, laikytis susitarimų, nesityčioti iš silpnesnių. Susidūręs su pralaimėjimu, stengiasi tinkamai išreikšti emocijas, priimti kito pergalę, kelti sau naujus tikslus. Aiškinasi, kodėl sportuojant kyla konfliktai ir kaip galima būtų juos spręsti. Dalyvauja kuriant taisykles ir susitarimus.

23. Visuomeninis ugdymas.

23.1. Gyvename kartu.

23.1.1. Savo ir kitų šeimų pažinimas ir priėmimas. Gyvenimo šeimoje apmąstymas, imitavimas, modeliavimas ir aptarimas paties ar kitų inicijuotuose vaidmenų žaidimuose. Vaikų inicijuotas šeimoje patirtų veiklos modelių, taisyklių, susitarimų ir vertybių taikymas grupės gyvenime. Tiesioginis bendravimas su kitomis šeimomis: susitikimai, bendruomenės renginiai, šventės, šeimų inicijuotos veiklos. Pasakojimas apie savo šeimą. Stebėjimas, klausymas ir domėjimasis kitų vaikų šeimomis. Integruojantys konceptai žinių, įgūdžių ir nuostatų konstravimui: šeima, priklausymas šeimai, šeimos nariai, santykiai, jausmai, buvimas kartu šeimoje, privatumas, šeimų įvairovė, tolerancija.

23.1.2. Santykių kūrimas ir veikimas grupėje. Kasdienio bendravimo bendraamžių tarpe ir su ugdytojais situacijos: pagalbos pašymas, interesų ir tikslų derinimas, bendra veikla ir žaidimai, santykių kūrimas ir palaikymas ir konfliktų sprendimas. Grupės susitarimų kūrimo ir įgyvendinimo situacijos. Susitarimų laikymosi stebėjimas ir elgesio koregavimas pažeidus susitarimus. Integruojantys konceptai žinių, įgūdžių ir nuostatų konstravimui: kito norai, poreikiai ir tikslai taip pat svarbūs, mūsų grupė, bendri susitarimai, tinkamas / doras ir netinkamas / nedoras elgesys.

23.1.3. Mano indėlis bendruomenėje. Bendradarbiavimo situacijos inicijuojant savo ar įsijungiant į kitų – bendraamžių ar ugdytojo – inicijuotus projektus. Grupei ar ugdymo institucijos bendruomenei svarbaus darbo prisiėmimas ir atlikimas. Įsijungimas į savanorystės ir labdaros iniciatyvas. Integruojantys konceptai žinių, įgūdžių ir nuostatų konstravimui: tarpusavio pagalba, mano indėlis, kad mums, jums ar jiems būtų geriau.

23.1.4. Aš - Lietuvos pilietis. Lietuvos valstybės švenčių šventimo tradicijų bei valstybės simbolių naudojimo stebėjimas, patyrimas dalyvaujant ir aptarimas. Valstybei svarbių įvykių ar išgirstų naujienų spontaniški aptarimai. Integruojantys konceptai žinių, įgūdžių ir nuostatų konstravimui: Lietuvos valstybė, valstybės simboliai (vėliava, herbas, himnas), valdžia.

23.1.5. Gyvenimas tautinėje bendruomenėje ir multikultūrinėje aplinkoje. Savo paties ir greta gyvenančių ir/ar grupės bendruomenėje atstovaujamų tautų kultūros elementų tyrinėjimas per pasakas, tautines šventes, teminius renginius, bendravimą su kitų tautybių šeimomis ugdymo institucijos bendruomenėje ir vizitus. Pasidalinimas įspūdžiais apie lankytas ar matytas šalis ir bendravimą su kitų kultūrų žmonėmis. Integruojantys konceptai žinių, įgūdžių ir nuostatų konstravimui: lietuviai, kitos tautos, tradicija, tautinis.

23.1.6. Mes skirtingi ir tuo turtingi. Spontaniškas bendravimas ir įsitraukimas į pedagogo inicijuotas grupines veiklas su skirtingais (rasiniai, tautiniai, religiniai, socialiniai, galių, lyties ir kt. skirtumai) bendraamžiais. Įtraukaus bendravimo ir bendradarbiavimo patirties vaikų grupėje refleksija ir aptarimas. Integruojantys konceptai žinių, įgūdžių ir nuostatų konstravimui: kitoks nei aš / mes; įvairovės vertė; priėmimas arba atstūmimas.

23.2. Kuriame, įsigyjame ir naudojame gėrybes.

23.2.1. Tausojantis elgesys su savo ir kitų žmonių nuosavybe. Savo asmeninių ir bendrų daiktų naudojimas ir tvarkymas ugdymo institucijoje vadovaujantis susitarimais. Tausojantis mokymosi medžiagų ir priemonių naudojimas. Viešose erdvėse (žaidimų aikštelėse, parkuose, muziejuose, bibliotekoje, parduotuvėje ir kt.) galiojančių naudojimosi daiktais taisyklių taikymas. Integruojantys konceptai žinių, įgūdžių ir nuostatų konstravimui: mano, tavo, mūsų visų; padėti į vietą, turėjimas, naudojimas, taupymas arba švaistymas; susitarimas dėl naudojimo, naudojimo taisyklė.

23.2.2. Dovanojimas, mainai ir skolinimas. Daiktų dovanojimo, mainymo ir skolinimo vienų kitiems situacijų inicijavimas, įsitraukimas į jas ir kilusių nesutarimų sprendimas. Integruojantys

konceptai žinių, įgūdžių ir nuostatų konstravimui: skolinimas, dovanojimas, mainymas, pasisavinimas / vagystė.

23.2.3. Pinigų reikšmė ir daiktų piniginė vertė. Dalinimasis šeimoje įgyta patirtimi įsigyjant daiktus ir paslaugas. Lietuvos valiutos – banknotų ir monetų – tyrinėjimas; aiškinimasis, kokia yra monetų, banknotų skaitinė ir perkamoji vertė. Spontaniškas reikalingų ir / ar norimų daiktų / paslaugų įsigijimo galimybių svarstymas. Ugdymo institucijos bendruomenės inicijuotų labdaros akcijų (pvz., mugių ar „pyrago dienų“) sukurtos materialinės ir nematerialinės vertės aptarimas. Integruojantys konceptai žinių, įgūdžių ir nuostatų konstravimui: pinigai, pirkti, kaina, brangu, pigu, norėjimo turėti ribos, ko man tikrai reikia; taupymas; verta / neverta, vertinga, labdara.

23.2.4. Darbas – asmens, šeimos ir visuomenės gerovės šaltinis. Savo aplinkos žmonių darbo bei jų kuriamos vertės pastebėjimas; įvertinimo ir padėkos suteikimas už pagalbą ir suteiktą paslaugą; pagarbos kito žmogaus darbo rezultatui rodymas. Pokalbiai apie pažįstamų suaugusių ir svajonių profesijas; samprotavimai apie darbo vertę pačiam žmogui (saviraiškos aspektas), jo šeimai (rūpinimosi artimaisiais aspektas), klientams (suteiktos paslaugos aspektas) ir platesnei visuomenei (reikalingumas kitiems). Ekonominių santykių (gaminu, suteikiu paslaugą, parduodu, perku) modeliavimas spontaniško žaidimo, grupės gyvenimo ir projektinės veiklos situacijose. Integruojantys konceptai žinių, įgūdžių ir nuostatų konstravimui: darbas, darbo vertė žmonėms, dėkingumas, profesinė veikla, atlyginimas už darbą, savanoriška veikla, mėgstama veikla / hobis, pagarba kiekvienam darbui.

23.3. Mūsų gyvenimo kaita.

23.3.1. Mano ir mano šeimos istorinė raida. Skirtingo amžiaus vaikų stebėjimas ir spontaniškas

„mažų“ ir „didesnių“ vaikų lyginimas, savo paties ankstesnių nuotraukų peržiūra ir tėvų prisiminimų klausymas; laisvas samprotavimas apie savo paties augimą ir brandą; savo augimo (brūkšneliai staktoje) ir brandos (jau moku, ko nemokėjau) sekimas. Skirtingų amžiaus grupių / šeimos kartų apibūdinimas: išvaizda, elgesys, pomėgiai, apranga ir kt. Savo šeimos ar atskirų jos narių /kartų pristatymas; pasakojimai apie svarbius savo šeimos praeities įvykius, girdėtas savo šeimos istorijas. Integruojantys konceptai žinių, įgūdžių ir nuostatų konstravimui: vaikas, suaugęs, senas; aš augu; kiti žmonės auga / sensta; kartos: vaikai, tėvai, seneliai; seni laikai.

23.3.2. Laiko tėkmė ir įvykių nuoseklumas „praeitis – dabartis – ateitis“. Pasakų ar tikrų istorijų klausymas ir perpasakojimas dėliojant įvykius pagal nuoseklumą laike. Susiorientavimas savo dienoje, savaitėje ir metų laikuose. Pasakojimas apie praeitį ir veiklos refleksija (Ką aš dariau? Ką patyriau?). Kalba apie dabartį (Kas čia vyksta? Ką čia veiki?), planuojamą ateitį (pvz., rytoj darysiu …) ir ateities fantazijas / vizijas. Integruojantys konceptai žinių, įgūdžių ir nuostatų konstravimui: vakar, šiandien, rytoj; savaitė, metų laikai; anksčiau, vėliau, prieš tai, po to; buvo, yra, bus; dariau, darau, darysiu.

23.3.3. Praeities tyrinėjimas. Spontaniškas domėjimasis ir žinių apie praeitį plėtimas skaitant pasakas, vartant knygas, žiūrint filmus ar klausant žmonių pasakojimų apie praeitį. Vaikui aktualių praeities tyrinėjimo projektų įgyvendinimas. Per patyrimą susipažįstama su skirtingais istorinės informacijos šaltiniais (senais pastatais, muziejų eksponatais, dokumentais, informaciniais stendais, gidų pasakojimais ir kt.) ir bandoma juos „prakalbinti“. Dalinantis atradimais išskiriama tai, „ką pats mačiau ir patyriau“, ir tai, „ką girdėjau iš kitų“. Dabarties gyvenimas lyginamas su gyvenimu praeityje, Kuriamas ir pristatomas istorinis pasakojimas. Integruojantys konceptai žinių, įgūdžių ir nuostatų konstravimui: praeities įvykiai, gyvenimas seniau; tikrai buvo ar išgalvota; žinių apie praeitį šaltiniai.

23.4. Mūsų aplinka.

23.4.1. Orientacija kasdieninėje aplinkoje. Spontaniškas kasdieninės aplinkos stebėjimas, apibūdinimas, stebimų objektų įvardinimas ir panaudojimas vietovės vaizdavimui ir apibūdinimui. Vietos komunikavimas keliant ir atsakant į klausimus: „Kur yra …?” Adreso elementų panaudojimas. Kelionės maršruto komunikavimas. Paieškos pagal maršruto nupasakojimą ir / ar „žemėlapį“ (piešinį, schemą), žaidimai (pvz., „lobio ieškojimas“). Integruojantys konceptai žinių, įgūdžių ir nuostatų konstravimui: vietovė, vieta, adresas; geografiniai objektai: upė, ežeras, laukas, miškas, parkas ir kt; kelionės maršrutas; kairė, dešinė, tiesiai, atgal; maršruto schema, ženklas.

23.4.2. Nutolusios vietovės ir žmogus jose. Dėmesio į kitą šalį atkreipimas kasdienėse situacijose: Iš kur atvyko tas žmogus? Kur pagaminta prekė? Kokios šalies pasaka? ir kt. Pasakojimai apie tolimas šalis iš kelionių, skaitytų pasakų, matytų filmų. Skirtingų šalių išskirtinumai (vieta,

klimatas, kraštovaizdis, įsimintini objektai, gamta, žmonių gyvenimas ir kt.). Dėmesys į žmogaus gyvenimą / veiklą skirtingoje aplinkoje ir žmogaus keičiamą aplinką. Pasaulio ir Lietuvos žemėlapio tyrinėjimas: šalys, miestai, geografiniai objektai, sutartiniai ženklai (žemė, jūra, miestai, šalių sienos ir kt.). Žemėlapio ir navigacijos panaudojimo kelionėse stebėjimas. Integruojantys konceptai žinių, įgūdžių ir nuostatų konstravimui: tolimi kraštai, šalys, miestai, klimatas, gamta (augalai ir gyvūnai), žmogaus prisitaikymas prie aplinkos; žmogus kuria / keičia aplinką, aplinkos puoselėjimas / niokojimas, žemėlapis.

23.4.3. Gamtinės ir žmogaus sukurtos aplinkos tyrinėjimas. Tikslingas aplinkos stebėjimas; pastebėtų aplinkos pasikeitimų fiksavimas (piešiniu, brėžiniu, lentele ar kt.) ir komunikavimas (papasakojimas, iliustravimas). Pastebėtų aplinkos pokyčių fiksavimas. Paties mokinio ar kitų inicijuotų aplinkos tyrinėjimo projektų įgyvendinimas individualiai, bendraamžių grupėje arba su šeima. Informacijos šaltinių (stebėjimo, žinynų, žemėlapių, interneto ir kt.) panaudojimas renkant informaciją apie rūpimas vietoves ar įsimintinus tų vietovių objektus. Integruojantys konceptai žinių, įgūdžių ir nuostatų konstravimui: geografiniai objektai ir jų savybės; aplinkos pokyčiai; žinių apie aplinką šaltiniai.

VI SKYRIUS

PASIEKIMŲ VERTINIMAS

24. Vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis, leidžianti vaikui teikti savalaikę veiksmingą pagalbą, tikslingai skatinanti vaiko raidą, padedanti efektyviai modeliuoti kasdienę ugdymo(si) praktiką, visais ugdymo(si) etapais. Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi rezultatai – asmens savybių, vertybinių nuostatų ir kompetencijų ugdymosi pasiekimai. Vertinimo tikslas – paremti vaiko ugdymą(si) teikiant grįžtamojo pobūdžio informaciją apie ugdymo(si) pasiekimus ir pažangą, siekti, kad vaiko pasiekimų ir pažangos vertinimas sukurtų sąlygas vaikui sėkmingai augti, tobulėti, bręsti. Individualiai pažangai skatinti, stebėti, vertinti skirtas formuojamasis vertinimas; vaikų pasiekimus įvertinti – apibendrinamasis vertinimas.

25. Vertinimo paskirtis:

25.1. pažinti kiekvieną vaiką, atpažinti jo pasiekimus įvairiose ugdymosi srityse, stebėti, ko ir kaip vaikas mokosi, ko išmoko, paremti ugdymą(si);

25.2. numatyti, kaip ugdymas bus personalizuojamas ir nustatyti, ar vaikų ugdymo

organizavimas yra veiksmingas, priimti pagrįstus sprendimus ugdymui tobulinti;

25.3. padėti pastebėti konkrečius vaiko ypatumus (aukštas mokymosi potencialas, specifiniai ugdymosi, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai ir pan.) ir nustatyti papildomų švietimo pagalbos paslaugų poreikį, kurių negali suteikti tėvai (globėjai);

25.4. pagrįstai ir tikslingai planuoti ugdymą panaudojant informaciją apie vaiko pasiekimus ir daromą pažangą darbui su šeima ir kitais ugdymo proceso dalyviais;

25.5. stebėti ir tobulinti ugdymo procesą, teikiant objektyvią informaciją apie vaiko ar vaikų grupės ugdymąsi kitiems specialistams ir įstaigos administracijai.

26. Vertinimo nuostatos:

26.1. Pereinama nuo visiems vaikams taikomos prie personalizuotos (suasmenintos) vertinimo kultūros. Vertinami konkretaus vaiko pasiekimai ir jo daroma pažanga, lyginant ankstesnius vaiko pasiekimus su dabartiniais.

26.2. Kompetencijos atsiskleidžia per veiklą, o jų vertinimas grindžiamas ilgalaikiu vaiko stebėjimu ir informacijos iš įvairių šaltinių ir įvairiais būdais (vertinimo metodais) kaupimu, apibendrinimu.

26.3. Vertinimo metodai parenkami tokie, kurie sudaro sąlygas vaikams pažįstamuose kontekstuose pademonstruoti savo pasiekimus. Vaiko pasiekimai vertinami naudojantis Programoje įvardytais pasiekimais.

26.4. Ypač kreipiamas dėmesys į vaiko kalbos raidą.

26.5. Vertinimo procese dalyvauja vaikas. Jis mokosi reflektuoti, įsivertinti mokymąsi su pedagogu, bendraamžiais, tėvais (globėjais) aptardamas kas jam sekasi, o kur ir kokių pastangų reikėtų daugiau.

27. Pedagogas, planuodamas Programos įgyvendinimą, pirmiausiai numato: kokių vaiko ugdymosi rezultatų siekia; kokie įrodymai rodys, kad ugdymo tikslai yra pasiekti; kokiais būdais jie bus renkami ir kaip jie padės įvertinti vaikų pasiekimus. Vėliau numatoma, ko ir kaip bus mokoma ir mokomasi, kokios ugdymo(si) aplinkos reikės tikslams pasiekti.

28. Priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi pasiekimai aprašomi, išskiriant 3 pasiekimų lygius: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pasiekimų lygiai sudaro sąlygas: atskleisti vaiko individualią ugdymosi pažangą; pedagogui numatyti tolimesnį ugdymo proceso organizavimą ir ugdymo(si) aplinkos kūrimą, kad atitiktų greitai kintančius vaikų poreikius; numatyti aukštesnius lūkesčius kiekvienam vaikui, kad jo pasiekimai gerėtų, o vaikas sėkmingai augtų, tobulėtų, bręstų ir pasirengtų sėkmingai mokytis mokykloje.

29. Informacija apie vaiko pasiekimus kaupiama ir fiksuojama vaiko pasiekimų apraše, aplanke, skaitmeninėse laikmenose ar kitur – vadovaujamasi ugdymo įstaigoje priimtais ir su tėvais (globėjais) aptartais susitarimais. Vaiko pasiekimai pateikiami aprašomuoju būdu – trumpais komentarais, nusakančiais, kokios yra vaiko stiprybės, kas jau pasiekta, ką reikia tobulinti.

30. Vaiko pasiekimų įvertinimą pedagogas atlieka 2–3 kartus per mokslo metus ir fiksuojamas

pedagogui su tėvais (globėjais) sutartais būdais.

31. Vaiko vertinimo procese pedagogas nuolat bendradarbiauja su tėvais (globėjais), nes jų teikiama informacija gali praplėsti žinias apie vaiko raidą, kultūrinius skirtumus ir geriau suprasti vaiką. Dalijimasis su tėvais (globėjais) vertinimo rezultatais turi tapti nuolatiniu procesu, įtraukiančiu tėvus (globėjus) į vaiko ugdymą(si).

32. Vaikų pasiekimai ir pažanga su tėvais (globėjais) aptariami individualiai, esant poreikiui, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Jei yra poreikis, į pokalbius įtraukiami Vaiko gerovės komisijos atstovai, kiti specialistai, administracijos atstovai.

VII SKYRIUS

PASIEKIMŲ LYGIŲ POŽYMIAI PAGAL PASIEKIMŲ SRITIS

GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS
Iki pagrindinio lygio	Pagrindinis lygis	Virš pagrindinio lygio
1. Pasiekimų sritis: Gamtamokslinis tyrinėjimas (A).
Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas stebi draugų veiklą, klausosi, trumpai atsako į pateiktus klausimus apie artimiausios aplinkos gyvąją ir negyvąją gamtą (A1.1.).	Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas kelia klausimus apie artimiausios aplinkos gyvąją ir negyvąją gamtą, aiškinasi kai kuriuos gamtoje vykstančius pokyčius ir dėsningumus (A1.2.).	Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius. Aiškinasi, kodėl gamtoje vyksta kai kurie dėsningumai (vakarais sutemsta, rudenį gelsta medžių lapai ir pan.) (A1.3.).
Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas, nukreipiamųjų klausimų padedamas pastebi kai kuriuos gamtos objektų požymius, savybes. Padedant bando objektus priskirti vienai ar kitai grupei (A2.1.).	Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas gamtos objektus bei reiškinius pastebi ir savais žodžiais apibūdina ryškiausius požymius, panašumus ir skirtumus; objektus lygina, grupuoja (A2.2.).	Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas pateikia savitų idėjų, kaip nagrinėjamus objektus suskirstyti, sugrupuoti (A2.3.).

Spontaniškai tyrinėja, padedamas bando atlikti kai kuriuos tyrimo žingsnius, pasirinkti priemones, stebėti atliekamo tyrimo eigą (A3.1.).	Planuoja savo sumanyto arba aptarto tyrimo žingsnius, pasirenka priemones, gamtinę medžiagą ir atlieka paprastą tyrimą, laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos (A3.2.).	Savarankiškai pasirenka tyrimo priemones, tyrinėja, nepavykus ar praleidus kokį tyrimo žingsnį, nesutrinka, bando dar kartą (A3.3.).
Atsako į nukreipiamuosius klausimus, kaip pavyko tyrimas, padedamas bando pakartoti kai kuriuos atlikto tyrimo žingsnius (A4.1.).	Savais žodžiais apibūdina tyrimo eigą, rezultatus, samprotauja, kaip tobulintų savo tyrimą, ką kitą kartą darytų kitaip (A4.2.).	Nuosekliai aptaria atliktą tyrimą, jo eigą, rezultatus, samprotauja, kaip tobulintų atliktą tyrimą ir savarankiškai imasi naujų tyrinėjimų (A4.3.).
2. Pasiekimų sritis: Gamtamokslinis komunikavimas (B).
Atkartoja kai kurias dažnai vartojamas gamtamokslines sąvokas (B1.1.).	Atpažįsta artimiausioje aplinkoje dažnai girdėtas gamtamokslines sąvokas ir jas vartoja kalbėdamas (B1.2.).	Vartojamas gamtamokslines sąvokas pritaiko naujuose kontekstuose (B1.3.).
Pasitardamas su kitais atranda reikiamą gamtos objektų iliustraciją prieinamuose informacijos šaltiniuose (B2.1.).	Prieinamuose informacijos šaltiniuose atranda iliustruotą informaciją apie gamtos objektus, reiškinius, tyrimus, ją aiškinasi (B2.2.).	Prieinamuose informacijos šaltiniuose randa ir atsirenka informaciją apie gamtos objektus, jos reiškinius, tyrimus, dalinasi savo supratimu apie tai (B2.3.).
Trumpais atsakymais (pvz., taip, ne) atsakydamas į pateikiamus klausimus, nagrinėja gamtamokslinę informaciją (B3.1.).	Savais žodžiais, piešiniais, vaizdinėmis priemonėmis, simboliais perteikia paprasčiausią gamtamokslinę informaciją (B3.2.).	Savais žodžiais, piešiniais, vaizdinėmis priemonėmis, simboliais apibendrina aptartą gamtamokslinę informaciją (B3.3.).
Bendrose veiklose veikdamas kartu su kitais bando žodžiu ar piešiniais, simboliais perteikti informaciją apie veiklą (B4.1.).	Xxxxxxxx veiklose veikdamas kartu su kitais ir reflektuodamas, žinojimą sieja su savo paties, bendraamžių ir naujai įgytu patyrimu bei atradimais (B4.2.).	B4.3. Papildomai domisi, sugalvoja naujų būdų, simbolių (lentelė, diagrama, kodai), kaip perteikti gamtamokslinę informaciją (B4.3.).
3. Pasiekimų sritis: Žmogaus ir gamtos dermės pažinimas (C).
Klausinėjamas pateikia bent vieną pavyzdį, ko reikia, kad žmogus būtų sveikas, gerai jaustųsi (C1.1.).	Savais žodžiais pasakoja apie gamtos reikšmę žmogui, paaiškina, ko reikia, kad jis gerai jaustųsi, būtų sveikas (C1.2.).	Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas ir nusako jo poreikius. Paaiškina higienos, fizinio aktyvumo, dienos režimo, svarbą sveikatai (C1.3.).
Xxxxxxxx pasakojimo apie atsakingą ir saugų elgesį gamtoje, apie žmogaus daromą poveikį aplinkai, pateikia bent vieną pavyzdį (C2.1.).	Samprotauja apie atsakingą ir saugų elgesį gamtoje, pastebi akivaizdžius žmogaus teigiamo ir neigiamo elgesio gamtoje pavyzdžius (C2.2.).	Pasakoja, kodėl gamtoje reikia elgtis atsakingai, būti atsargiam; pateikia teigiamo ir neigiamo elgesio gamtoje pavyzdžių (C2.3.).
Žaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra	Žaisdamas, tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai;	Žaisdamas, tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai, pateikia

gamtos ištekliai. Pedagogui priminus tausoja išteklius, pastebi gamtinėje aplinkoje žmogaus paliktas šiukšles (C3.1.).	tausoja išteklius (užsuka čiaupą, išjungia šviesą, taupo popierių, uždaro duris ar pan.); rūšiuoja panaudotų medžiagų atliekas (C3.2.).	pavyzdžių; Tausoja gamtinius išteklius ir paaiškina, ką duoda atliekų rūšiavimas; pateikia gamtos išteklių tausojimo pavyzdžių (C3.3.).
Klausinėjamas iliustracijose atpažįsta gamtininką, mokslininką; klausosi pasakojimų apie daiktus, palengvinusius žmonių gyvenimą (C4.1.).	Savais žodžiais nusako, ką veikia gamtininkas, mokslininkas, pateikia artimosios aplinkos pavyzdžių, kaip išradimai palengvina žmogaus gyvenimą (C4.2.).	Pasakoja apie mokslininko, gamtininko profesijas, apie buityje naudojamus daiktus, palengvinančius žmonių gyvenimą; supranta, kad tai mokslo, išradimų rezultatas (C4.3.).

KALBINIS UGDYMAS
Iki pagrindinio lygio	Pagrindinis lygis	Virš pagrindinio lygio
1. Pasiekimų sritis: Klausymas, kalbos suvokimas ir kalbėjimas (A).
Žaisdamas, bendraudamas bando paaiškinti, kad reikia gerbti savo gimtąją kalbą, tarmę, kitas kalbas (A1.1.).	Žaisdamas, bendraudamas, veikdamas vienas ir kartu su kitais paaiškina, kad reikia gerbti savo gimtąją kalbą, tarmę, kitas kalbas (A1.2.).	Žaisdamas, bendraudamas, veikdamas vienas ir kartu su kitais savaip paaiškina, kodėl reikia gerbti savo gimtąją kalbą, tarmę, kitas kalbas (A1.3.).
Dažniausiai bendraudamas klausosi draugų, suaugusiųjų; kai yra suteikiama pagalba, išsako savo ir išklauso kitų nuomonę; trumpai pakomentuoja savo veiklą; girdi, ką sako vaikai ar suaugusieji; taiko kai kurias kalbos etiketo taisykles: pasisveikina, atsisveikina, padėkoja (A2.1.).	Bendraudamas klausosi kito, išsako savo ir išklauso kitų nuomonę; nusako planuojamos veiklos eigą, rezultatą; reaguoja į kitų klausimus, prašymus, pastebėjimus; pasitikslina, paprašo pakartoti, jeigu ko nors nesuprato; taiko kai kurias kalbos etiketo taisykles: pasisveikina, atsisveikina, padėkoja ir kt. (A2.2.).	Įvairiose situacijose klausosi kito, išsako savo ir išklauso kitų nuomonę; svarsto apie planuojamos veiklos eigą, rezultatą; reaguoja, ką sako vaikai ar suaugusieji, pasitikslina, paprašo pakartoti, abejoja ir kt.; taiko kalbos etiketo taisykles: pasisveikina, atsisveikina, padėkoja, atsiprašo ir kt. (A2.3.).
Dažniausiai išklauso neilgus skaitomus ar pasakojamus tekstus, aptaria kelias labai aiškias teksto detales: įvykį (kas vyko?), laiką (kada vyko?), vietą (kur vyko?), įvardija aiškiai tekste išskirtus veikėjus (A3.1.).	Išklauso neilgus skaitomus ar pasakojamus tekstus, aptaria jų turinį: aiškiai nusakytus įvykius (kas vyko?), laiką (kada vyko?), vietą (kur vyko?), įvardija ir trumpai apibūdina aiškiai tekste išskirtus veikėjus, nusako aiškiai atskleistą teksto temą (apie ką?) (A3.2.).	Atidžiai, dėmesingai išklauso neilgus skaitomus ar pasakojamus tekstus, aptaria jų turinį: įvykių seką (kas vyko?), laiką (kada vyko?), vietą (kur vyko?), apibūdina aiškiai tekste išskirtus veikėjus, nusako teksto temą (apie ką?) (A3.3.).
Kalba, bandydamas atsižvelgti į kalbėjimo tikslą: papasakoja, paaiškina, apibūdina; į situaciją: kartais užmezga kontaktą ir bendrauja su bendraamžiu, suaugusiuoju, grupėje, su įvairių poreikių ir gebėjimų turinčiais asmenimis (kitakalbiais, kalbos, regos, klausos ir kitokių sutrikimų turinčiais asmenimis) (A4.1.).	Kalba, stengdamasis atsižvelgti į kalbėjimo tikslą: papasakoja, informuoja, paaiškina, apibūdina; į situaciją: stengiasi pozityviai bendrauti, suprasti, rasti bendravimo būdą su bendraamžiu, suaugusiuoju, grupėje, viešoje vietoje, su įvairių poreikių ir gebėjimų turinčiais asmenimis (kitakalbiais, kalbos, regos, klausos	Kalba, atsižvelgdamas į kalbėjimo tikslą: papasakoja, atpasakoja, informuoja, paaiškina, apibūdina; į situaciją: užmezga kontaktą ir drąsiai, noriai bendrauja su bendraamžiu, suaugusiuoju, grupėje, viešoje vietoje, su įvairių poreikių ir gebėjimų turinčiais asmenimis

	ir kitokių sutrikimų turinčiais asmenimis) (A4.2.).	(kitakalbiais, kalbos, regos, klausos ir kitokių sutrikimų turinčiais asmenimis) (A4.3.).
Kalbėdamas pažįstamose situacijose stengiasi laikytis temos. Pasakodamas kartais naudojasi neverbalinės kalbos galimybėmis (gestais, mimika ir kt.) (A5.1.).	Kalbėdamas pažįstamose situacijose laikosi temos. Siekdamas sudominti, stengiasi pasakoti emocingai, naudojasi kai kuriomis neverbalinės kalbos galimybėmis (gestais, mimika ir kt.) (A5.2.).	Kalbėdamas pažįstamose situacijose nenukrypsta nuo temos. Siekdamas sudominti, pasakoja emocingai, naudojasi keliomis neverbalinės kalbos galimybėmis (gestais, mimika ir kt.) (A5.3.).
Žaidžia kalba, kai yra suteikiama pagalba. Kartais atpažįsta, bando spėti nežinomo žodžio reikšmę, remdamasis savo patirtimi (A6.1.).	Žaidžia kalba, gausina žodyną naujais nesudėtingais žodžiais. Dažniausiai atpažįsta (spėja) nežinomo žodžio reikšmę remdamasis kontekstu ir (ar) savo patirtimi. Kai kuriems žodžiams pateikia sinonimus, antonimus (nevartodamas sąvokų), pradeda suprasti kai kurių žodžių perkeltinę prasmę (A6.2.).	Žaidžia kalba, gausina žodyną naujais žodžiais. Atpažįsta (spėja) nežinomo žodžio reikšmę remdamasis kontekstu ir (ar) savo patirtimi. Kai kuriems žodžiams pateikia sinonimus ir antonimus (nevartodamas sąvokų), paaiškina dažnai girdimų žodžių perkeltinę reikšmę (A6.3.).
2. Pasiekimų sritis: Skaitymo ir rašymo pradmenys (B).
Žaisdamas kalbinius žaidimus, ieškodamas informacijos pedagogo pasiūlytuose šaltiniuose (knygose, internete ir kt.) bando tyrinėti kalbą (B1.1.).	Žaisdamas įvairius kalbinius žaidimus, klausinėdamas, ieškodamas informacijos paties pasirinktuose ar pasiūlytuose šaltiniuose (knygose, internete ir kt.) tyrinėja kalbą ir ja eksperimentuoja (B1.2.).	Žaisdamas įvairius kalbinius žaidimus, klausinėdamas, ieškodamas informacijos paties pasirinktuose ar pasiūlytuose šaltiniuose (knygose, internete ir kt.) kūrybiškai tyrinėja kalbą, išradingai ja eksperimentuoja (B1.3.).
Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas mokosi skaityti ir rašyti: pradeda skirti raides nuo kitų ženklų ir simbolių, suprasti, kad garsai siejasi su raidėmis; atpažįsta kai kurias abėcėlės raides, perskaito nesudėtingus pavienius žodžius, užrašus (B2.1.).	Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas mokosi skaityti ir rašyti: skiria raides nuo kitų ženklų ir simbolių, sieja garsą su raide; atpažįsta daugumą abėcėlės raidžių, perskaito nesudėtingus pavienius žodžius, užrašus, trumpus sakinius ir kelių sakinių lengvai skaitomus ir suprantamus tekstus (B2.2.).	Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas mokosi skaityti ir rašyti: pastebi garsų ir raidžių panašumus, skirtumus; atpažįsta visas abėcėlės raides, perskaito nesudėtingus žodžius, užrašus, sakinius ir kelių sakinių tekstus (B2.3.).
Žaisdamas parašo keletą spausdintinių abėcėlės raidžių (kartais raides rašo veidrodiškai). Spausdintinėmis raidėmis bando parašyti savo vardą, mėgina kopijuoti aplinkoje matomus paprastus žodžius ranka ir kompiuterio klaviatūra (B3.1.).	Žaisdamas parašo daugumą spausdintinių abėcėlės raidžių (kartais raides rašo veidrodiškai). Spausdintinėmis raidėmis parašo savo vardą, paprastesnius žodžius, bando kopijuoti aplinkoje matomus žodžius ranka ir kompiuterio klaviatūra. Bando tinkamai laikyti rašiklį (B3.2.).	Žaisdamas parašo daugumą ar visas spausdintines abėcėlės raides. Spausdintinėmis raidėmis parašo savo vardą, kitus nesudėtingus žodžius, nukopijuoja aplinkoje matomus žodžius ranka ir kompiuterio klaviatūra. Tinkamai laiko rašiklį (B3.3.).
Fragmentiškai domisi knygomis, žurnalais ir kitais spaudiniais, jų iliustracijomis; dažniausiai žino, kaip elgtis su knyga (skiria	Tyrinėja knygas, žurnalus, kitus spausdintus, elektroninius leidinius, jų iliustracijas; nurodo teksto skaitymo kryptį, skiria	Domisi knygomis, žurnalais ir kitais spaudiniais, elektroniniais leidiniais, jų iliustracijomis; tinkamai elgiasi su knyga ir

xxxxxxxx, knygos pradžią, pabaigą ir kt.); paaiškina, kodėl reikia leidinius gerbti ir tausoti (B4.1.).	puslapio, knygos pradžią, pabaigą ir kt.; saugo ir tausoja spausdintus leidinius (B4.2.).	kitais spaudiniais (skaito tekstą tinkama kryptimi, skiria puslapio, knygos pradžią, pabaigą, pavadinimą ir kt.); pateikia tinkamo ir netinkamo elgesio su knyga pavyzdžių (B4.3.).
Bando pasakoti apie savo mėgstamas knygas, veikėjus, jų nuotykius, mėgina sekti girdėtas trumpas pasakas, minti mįsles, deklamuoti trumpus eilėraščius (B5.1.).	Pasakoja apie savo mėgstamas knygas, veikėjus, komentuoja jų poelgius, nuotykius, seka girdėtas trumpas lietuvių ir kitų tautų pasakas, mena mįsles, deklamuoja trumpus eilėraščius, dažniausiai intuityviai skiria eiliuotą tekstą nuo prozos, dalijasi įspūdžiais (B5.2.).	Rišliai pasakoja apie savo mėgstamas knygas, veikėjus, komentuoja jų poelgius, nuotykius, seka girdėtas lietuvių ir kitų tautų pasakas, mena mįsles, deklamuoja trumpus eilėraščius, intuityviai skiria eiliuotą tekstą nuo prozos, dalijasi įspūdžiais (B5.3).
Žaisdamas, veikdamas drauge su kitais, mėgaudamasis kūrybos procesu bando kurti trumpus tekstus (pasakas, eilėraščius, mįsles ir kt.), pradeda kurti ir gaminti knygas, atvirukus, sveikinimus, „rašyti“ trumpus laiškus ir kt. pasitelkdamas pasiūlytas vizualines raiškos priemones. Savo darbus trumpai pristato kitiems (B6.1.).	Žaisdamas, veikdamas vienas ar drauge su kitais, mėgaudamasis kūrybos procesu kuria įvairius nesudėtingus tekstus (istorijas, pasakas, eilėraščius, dainų tekstus, mįsles ir kt.), kuria ir gamina knygas, sienlaikraščius, atvirukus, sveikinimus, reklamas, „rašo“ laiškus ir kt., pasitelkdamas savo pasirinktas ar pasiūlytas vizualines raiškos priemones. Savo darbus pristato kitiems (B6.2.).	Žaisdamas, veikdamas vienas ar drauge su kitais, mėgaudamasis kūrybos procesu kuria įvairius tekstus (istorijas, pasakas, eilėraščius, dainų tekstus, mįsles ir kt.), išmoningai kuria ir gamina knygas, sienlaikraščius, atvirukus, kvietimus, sveikinimus, reklamas, „rašo“ laiškus ir kt., pasitelkdamas vizualines raiškos priemones, Xxxx darbus išsamiai pristato kitiems (B6.3.).
Išreiškia savo jausmus, išgyvenimus, patirtį piešiniais, kai kada – ir paties sugalvotais ženklais. Naudoja jam pasiūlytus simbolius informacijai perteikti (B7.1.).	Išreiškia savo jausmus, išgyvenimus, patirtį piešiniais, paties sugalvotais ženklais. Naudoja įvairius jam žinomus ar pasiūlytus simbolius informacijai perteikti (B7.2).	Pasiūlo kelias idėjas, kaip išreikšti savo jausmus, išgyvenimus, patirtį piešiniais, paties sugalvotais ženklais. Išradingai panaudoja įvairius simbolius informacijai perteikti (B7.3).

MATEMATINIS UGDYMAS
Iki pagrindinio lygio	Pagrindinis lygis	Virš pagrindinio lygio
1. Pasiekimų sritis: Matematinis samprotavimas (A).
Žaisdamas, veikdamas su aplinkos daiktais kasdieninėse situacijose skaičiuoja pirmyn iki 10, bando atskaičiuoti 10 ribose. Pasakodamas kartais derina skaičių ir giminę (pvz., dvi mergaitės). Bando sieti objektų kiekį su atitinkamu objektų skaičių žyminčiu simboliu ir atvirkščiai 10 ribose (A1.1.).	Žaisdamas, veikdamas su aplinkos daiktais kasdieninėse situacijose skaičiuoja pirmyn iki 20, atskaičiuoja nuo bet kurios vietos 10 ribose. Nurodo daikto vietą eilėje (pirmas, antras ir pan.). Pasakodamas dažniausiai derina skaičių ir giminę (pvz., dvi žvaigždės, du obuoliai). Sieja daiktų kiekį su atitinkamu	Žaisdamas, veikdamas su aplinkos daiktais kasdieninėse situacijose pirmyn iki 20 ir daugiau, bando atskaičiuoti nuo bet kurios vietos 20 ribose. Pradeda skaičiuoti kas antrą skaičių. Nurodo padėtį eilėje (pirmas, antras ir pan.). Pasakodamas derina skaičių ir giminę (pvz., dvi žvaigždės, du obuoliai). Sieja objektų

	daiktų skaičių žyminčiu simboliu ir atvirkščiai 20 ribose (A1.2.).	kiekį su atitinkamu objektų skaičių žyminčiu simboliu ir atvirkščiai 20 ir daugiau ribose (A1.3.).
Žaisdamas, tyrinėdamas, veikdamas su aplinkos daiktais, juos jungdamas ir skirdamas atlieka sudėties veiksmus 10 ribose; eksperimentuoja su pasirinktais objektų rinkiniais, bando juos lyginti, grupuoti pagal vieną požymį: dydį, formą, spalvą ir pan. Remdamasis pavyzdžiu bando rikiuoti objektus iš eilės pagal vieną savybę (pvz., nuo trumpiausio iki ilgiausio) (A2.1.).	Žaisdamas, tyrinėdamas, veikdamas su aplinkos daiktais, juos jungdamas ir skirdamas atlieka sudėties veiksmus 20 ribose, atimties veiksmus 10 ribose; palygina skaičius, aptardamas gyvenimiškas situacijas apskaičiuoja vienu daugiau, mažiau, po lygiai ir pan.; vienas ar bendradarbiaudamas su kitais grupuoja, klasifikuoja objektus pagal pasirinktą arba nurodytą požymį (dydį, formą, spalvą ir pan.). Išrikiuoja iš eilės pagal vieną savybę (pvz., nuo trumpiausio iki ilgiausio), įvardina, kokia tvarka sudėliojo objektus (A2.2.).	Žaisdamas, tyrinėdamas, veikdamas su aplinkos daiktais eksperimentuoja su pasirinktais objektų rinkiniais juos jungdamas ir skirdamas, atlieka sudėties ir atimties veiksmus 20 ribose; palygina (daugiau/mažiau vienu, dviem, po lygiai); grupuoja, klasifikuoja pagal kelis požymius (pvz.: dideli raudoni, dideli mėlyni); keičia grupavimo pagrindą. Išrikiuoja objektus iš eilės pagal vieną ar kelias savybes (pvz., raudoni kubeliai nuo mažiausio iki didžiausio), įvardina, kokia tvarka sudėjo objektus (A2.3.).
Žaisdamas, spontaniškai tyrinėdamas, bendradarbiaudamas su kitais gerai pažįstamose gyvenimiškose situacijose bando matuoti atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudodamasis dažniausiai naudojamu sąlyginiu matu. Sulaukęs pagalbos objektus palygina tarpusavyje (pvz., ilgesnis – trumpesnis, sunkesnis – lengvesnis, didesnis – mažesnis, daugiau – mažiau, toliau – arčiau, toks pat kaip – ne toks pat kaip) (A3.1.).	Žaisdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas su kitais gerai pažįstamose gyvenimiškose situacijose matuoja nedidelį atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudodamasis dažniausiai naudojamu sąlyginiu matu, objektus palygina tarpusavyje (pvz., ilgesnis – trumpesnis, sunkesnis – lengvesnis, didesnis – mažesnis, daugiau – mažiau, toliau – arčiau, toks pat kaip – ne toks pat kaip) (A3.2.).	Žaisdamas, tyrinėdamas bendradarbiaudamas su kitais išmatuoja nedidelį atstumą, ilgį, tūrį, masę, naudodamasis dažniausiai naudojamu sąlyginiu matu, objektus palygina tarpusavyje naudojant tiesioginius ir netiesioginius palyginimus (kuris yra ilgesnis – trumpesnis, sunkesnis – lengvesnis, didesnis – mažesnis, daugiau – mažiau ar toliau – arčiau, toks pat kaip – ne toks pat kaip) (A3.3.).
2. Pasiekimų sritis: Matematinė komunikacija (B).
Žaisdamas, tyrinėdamas kasdieninėse situacijose įvardina skaičių pavadinimus iki 10. Bando atsakyti į klausimus, ko yra daugiau, mažiau, kartais atkartodamas tai, ką pasakė kiti (B1.1.).	Žaisdamas, tyrinėdamas kasdienėse situacijose įvardina skaičių pavadinimus iki 20; naudodamasis aplinkos daiktais atsako į klausimus, ko yra daugiau, mažiau, tiek pat, po lygiai ir pan. (B1.2. ).	Žaisdamas, tyrinėdamas kasdieninėse situacijose įvardina skaičių pavadinimus iki 20 ir daugiau. Atsako į klausimus, ko yra daugiau, mažiau, tiek pat, po lygiai, kiek daugiau, nurodydamas konkrečius objektus. Savarankiškai kelia tikslingus klausimus: kiek? kaip? kodėl? (B1.3.).

Veikdamas vienas ar drauge su kitais artimiausioje aplinkoje sekoje atpažįsta bent vieną pasikartojantį elementą. Veikia pagal nurodytą judėjimo kryptį (pirmyn, atgal); bando nurodyti daikto padėtį (pvz., aukštai, žemai) (B2.1.).	Veikdamas vienas ar drauge su kitais artimiausioje aplinkoje atpažįsta aiškiais piešiniais, žodžiais, simboliais pateiktas sekas. Tyrinėdamas, stebėdamas, aiškindamasis pastebi ir nusako dėsningumus, juos pratęsia. Apibūdina žodžiais ar iliustruoja kitais jam žinomais ar pasiūlytais būdais judėjimo kryptį (pirmyn, atgal, į kairę, į dešinę), erdvėje esančius daikto santykius su savimi (pvz., priešais mane, už manęs, šalia manęs, kairėje, dešinėje), kitų daiktų padėtį vienas kito atžvilgiu (aukščiau, žemiau, virš, po, prie, už) (B2.2.).	Veikdamas vienas ar drauge su kitais artimiausioje aplinkoje atpažįsta piešiniais, žodžiais, simboliais pateiktas sekas. Pastebi ir įvardina dėsningumus, juos pratęsia. Atpažįsta nurodytas klaidas sekose, jas taiso. Aktualiose vaikui situacijose nuosekliai žingsnis po žingsnio nusako, kaip pavyko pasiekti rezultato. Apibūdina žodžiais ar iliustruoja kitais būdais judėjimo kryptį (pirmyn, atgal, į kairę, į dešinę), daiktų erdvinius santykius su savimi (pvz., priešais mane, už manęs, šalia manęs, kairėje ar dešinėje), kitų daiktų padėtį vienas kito atžvilgiu (aukščiau, žemiau, virš, po, prie, už). Pasirinktu būdu parodo, kur yra greta esantys, bet nematomi objektai (pvz., žaidimų kiemelis ir pan.) (B2.3.).
Žaisdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas pažįstamose situacijose pradeda skirti kai kurių įvykių seką pagal laiką (kas kada vyko), priskirti įvykius, kurie buvo vakar, šiandien (B3.1.).	Žaisdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas pažįstamose situacijose kuria nuoseklią kelių žinomų įvykių seką pagal laiką (kas kada vyko), bando sieti įvykius, kurie buvo vakar, šiandien ar bus rytoj bei nuolat pasikartojančius įvykius su konkrečia savaitės diena (B3.2.).	Žaisdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas pažįstamose situacijose kuria nuoseklią žinomų įvykių seką laiko tvarka su tam tikrų įvykių situacijomis (jungia kelis įvykius). Skiria įvykius, kurie buvo vakar, šiandien ar bus rytoj. Sieja pažįstamus įvykius su konkrečia savaitės diena (B3.3.).
Bendradarbiaudamas su kitais savo artimojoje aplinkoje, pasiūlytais būdais bando rinkti ir fiksuoti (įvairiais simboliais) gerai žinomus duomenis pagal vieną požymį (žaislų spalvą ir pan.). Atlikdamas veiksmus, pasinaudoja kitų pasiūlymais (B4.1.).	Vienas ar bendradarbiaudamas su kitais savo artimojoje aplinkoje, pasirinktais ar pasiūlytais būdais renka, fiksuoja gerai žinomus duomenis pagal vieną požymį, pasirinktu būdu juos pristato. Atlikdamas veiksmus, teikia pasiūlymus kitiems (B4.2.).	Vienas ar bendradarbiaudamas su kitais savo artimojoje aplinkoje, pasirinktais būdais renka, fiksuoja (įvairiais simboliais), pateikia surinktus duomenis pagal vieną ar daugiau požymių, pasirinktu būdu juos pristato. Atlikdamas veiksmus, teikia pasiūlymus, kurie reikalauja jo paties pastangų, atsižvelgia į kitų siūlymus (B4.3.).

3. Pasiekimų sritis: Kūrybiškas matematinių problemų sprendimas (C).
Stebėdamas, pažindamas, tyrinėdamas realioje ar virtualioje aplinkoje pateiktus ar pastebėtus matematinius objektus, atpažįsta kai kurias plokštumos figūras (apskritimą, kvadratą, trikampį ar stačiakampį), grupuoja jas pagal vieną požymį. Bando konstruoti su įvairiomis medžiagomis (C1.1.).	Stebėdamas, pažindamas, spontaniškai ar tikslingai tyrinėdamas realioje ar virtualioje aplinkoje pateiktus, atrastus ar pastebėtus matematinius objektus, atpažįsta plokštumos (apskritimą, kvadratą, stačiakampį, trikampį), erdvės (kubą, rutulį) figūras, bando jas apibūdinti, palyginti, grupuoja (pagal vieną požymį), modeliuoja. Konstruoja, išbandydamas artimosios aplinkos gerai žinomas medžiagas, jų jungimo galimybes. Domisi, klausinėja, keldamas klausimus „kodėl“ (C1.2.).	Stebėdamas, pažindamas, spontaniškai ar tikslingai tyrinėdamas realioje ar virtualioje aplinkoje pateiktus, atrastus ar pastebėtus matematinius objektus, atpažįsta plokštumos (apskritimą, kvadratą, stačiakampį, trikampį), erdvės (kubą, rutulį) figūras, jas apibūdina, rūšiuoja (pagal kelis požymius), modeliuoja. Konstruoja išbandydamas įvairias medžiagas, jų jungimo galimybes, tobulina savo darbą. Domisi, klausinėja, ieško atsakymo į klausimus „kodėl?“, „kaip?“ (C1.3.).
Žodžiu, gestais ir kitokia kūno kalba ar kitu pasirinktu būdu bando spontaniškai dalintis įspūdžiais, kaip atliko užduotį. Veikia atsiribodamas nuo asmeninės atsakomybės bendrame grupės darbe (C2.1.).	Derindamas žodinę kalbą, gestus ir kitokią kūno kalbą bei konkrečius objektus, spontaniškai dalinasi įspūdžiais, kaip atlikto veiksmus ir kokia seka. Remdamasis ankstesne patirtimi svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip. Dalinasi savo veiksmais bendrame grupės darbe, priima kitų sprendimus (C2.2.).	Derindamas žodinę kalbą, gestus ir kitokią kūno kalbą bei konkrečius objektus, pasakoja įspūdžius, kaip atliko veiksmus ar jų seką. Remdamasis ankstesne patirtimi numato, ką kitą kartą darytų kitaip. Domisi, klausinėja, ieško atsakymo į klausimą „kodėl?“. Priima kitų siūlomus sprendimus, rodo iniciatyvą išspręsti problemą arba randa sprendimą, kuris tinka visiems (C2.3.).

MENINIS UGDYMAS
Iki pagrindinio lygio	Pagrindinis lygis	Virš pagrindinio lygio
1. Pasiekimų sritis: Meninė (dailės, šokio, teatro, muzikos) raiška (A).
Pavieniui, poroje ir grupėje, kartais derindamasis prie kitų vaikų tembro, tempo, garsumo, ritmo ar judesių išmoksta dainų, žaidimų, ratelių, šokių atskirų elementų; imituodamas kitus pavaizduoja įvairius įsivaizduotus bei tikrus veikėjus (A1.1).	Pavieniui, poroje ir grupėje, dažnai derindamasis prie kitų vaikų tembro, tempo, garsumo, ritmo ar judesių išmoksta dainų, žaidimų, ratelių, šokių; savaip pavaizduoja įvairius įsivaizduotus bei tikrus veikėjus (A1.2).	Pavieniui, poroje ir grupėje derindamasis prie kitų vaikų tembro, tempo, garsumo, ritmo ar judesių išmoksta dainų žaidimų, ratelių, šokių; pavaizduoja įvairius įsivaizduotus bei tikrus veikėjus išryškindamas ryškiausias jų savybes (A1.3).
Žaisdamas, tyrinėdamas, improvizuodamas, konstruodamas, pedagogo drąsinamas išbando įvairias	Žaisdamas, tyrinėdamas, improvizuodamas, konstruodamas išbando dailės priemones (pvz., pieštukus,	Žaisdamas, tyrinėdamas, improvizuodamas, konstruodamas išbando įvairias dailės priemones

dailės priemones (pvz., pieštukus, teptukus, kreideles, guašą, molį, gamtos ir netradicines medžiagas), kuria pasiūlyta arba paties pasirinkta, dažniausiai ta pačia, technika. Spontaniškai taiko įvairias kūrybines idėjas. Prisideda prie grupės erdvės ir kasdienės aplinkos puošimo (A2.1).	teptukus, kreideles, guašą, molį, gamtos ir netradicines medžiagas), kuria paties pasirinkta ar pasiūlyta dailės technika. Spontaniškai taiko įvairias kūrybines idėjas, ieško naujų raiškos būdų. Kartu su kitais bendruomenės nariais puošia grupės erdves ir kasdienę aplinką (A2.2).	(pvz., pieštukus, teptukus, kreideles, guašą, molį, gamtos ir netradicines medžiagas), kuria paties pasirinkta technika. Tikslingai taiko įvairias kūrybines idėjas, išbando naujus raiškos būdus, negalvodamas apie galutinį rezultatą. Tikslingai pasirenka norimo storio linijas, spalvas ar formas siekdamas kūrinyje išgauti savitą ritmą, nuotaiką. Inicijuoja ir kartu su kitais bendruomenės nariais puošia grupės erdves ir kasdienę aplinką (A2.3).
Žaisdamas, tyrinėdamas, improvizuodamas, kurdamas, kitų drąsinamas išbando kai kuriuos pasigamintus arba dažniausiai prieinamus ir lengvai valdomus muzikos instrumentus, kūno perkusijos garsus bei balso galimybes. Su pagalba panaudoja išmoktus ritmikos bei melodinius darinius savo kūryboje. Pasiūlo idėjų garsiniams fonams (A3.1).	Žaisdamas, tyrinėdamas, improvizuodamas, kurdamas išbando ir naudoja pasigamintus arba dažniausiai prieinamus ir lengvai valdomus muzikos instrumentus, kūno perkusijos garsus bei balso galimybes. Panaudoja išmoktus ritmikos bei melodinius darinius savo kūryboje ir pagrindžia savo pasirinkimus. Pateikia savo muzikines idėjas piešiniu, simboliais, ženklais arba naudodamas skaitmenines įrašymo technologijas. Kuria garsinius fonus. (A3.2).	Žaisdamas, tyrinėdamas, improvizuodamas, kurdamas išbando įvairius muzikos instrumentus, kūno perkusijos garsus bei balso galimybes, pagrindžia savo pasirinkimus ir panaudoja įvairias išraiškos priemones, tobulindamas kūrinio atlikimą. Panaudoja kelis išmoktus ritmikos bei melodinius darinius savo kūryboje, muzikos darinius jungia į ilgesnes sekas. Pateikia savo muzikines idėjas piešiniu arba naudodamas skaitmenines įrašymo technologijas. Kuria ir fiksuoja garsinius fonus (A3.3).
Žaisdamas, tyrinėdamas, kitų drąsinamas bei pagal pateiktus pavyzdžius kuria judesius, kartais kuria jų sekas, improvizuoja, bandydamas atsižvelgti į šokio nuotaiką ar temą. Naudodamasis pavyzdžiais ir patarimais išbando įvairių judesių tempą, dydį, erdvės lygius, siekdamas pavaizduoti aplinkos objektus, kai kuriuos gamtos reiškinius (A4.1.).	Žaisdamas, tyrinėdamas kuria xxxxxxxx ir jų sekas, improvizuoja, dažniausiai atsižvelgdamas į šokio nuotaiką ar temą. Išbando ir pritaiko įvairių paties sugalvotų ar parodytų judesių tempą, dydį, erdvės lygius, siekiant pavaizduoti artimosios aplinkos objektus, gamtos reiškinius (A4.2).	Žaisdamas, tyrinėdamas kuria xxxxxxxx ir jų sekas, improvizuoja, atsižvelgdamas į šokio nuotaiką ar temą. Išbando ir tikslingai pasirenka įvairių judesių tempą, dydį, erdvės lygius siekdamas pavaizduoti aplinkos objektus gamtos reiškinius (A4.3).
Per kitų inicijuotus teatrinius žaidimus išbando kitų pasiūlytus judesius, veido išraiškas bei balso galimybes,	Per savo ar kitų inicijuotus teatrinius žaidimus išbando ir pritaiko įvairius paties sugalvotus ar parodytus judesius, veido	Per savo ar kitų inicijuotus teatrinius žaidimus išbando įvairius judesius, veido išraiškas bei balso galimybes,

pavaizduojant skirtingus atliekamo kūrinio įvykius, veikėjus, jų emocijas ir jausmus. Panaudoja lėles, kostiumus, dekoracijas ir kitas priemones naratyviniuose žaidimuose. Su kitų pagalba išreiškia emocijas balsu, veido išraiška bei judesiais per teatrinius žaidimus. Pateikia paprastus pavyzdžius, kaip kiti žmonės išreiškia emocijas ir jausmus balsu ir kūnu (A5.1).	išraiškas bei balso galimybes pavaizduojant skirtingus atliekamo kūrinio įvykius, veikėjus, jų emocijas ir jausmus. Panaudoja lėles, kostiumus, dekoracijas ir kitas priemones plėtojant naratyvinius žaidimus ir kūrinius. Stebėdamas, tyrinėdamas nusako, kaip kiti žmonės išreiškia emocijas ir jausmus balsu ir kūnu (A5.2).	pavaizduojant skirtingus atliekamo kūrinio įvykius, veikėjus, jų emocijas ir jausmus. Pasiūlo, kokias priemones (pvz. lėles, kostiumus, dekoracijas ir kt.) panaudoti, plėtojant naratyvinius žaidimus ir kūrinius. Išreiškia veikėjų emocijas balsu, veido išraiška bei judesiais prisiderindamas prie kitų vaikų raiškos per savo ar kitų inicijuotus teatrinius žaidimus. Įvardija, kaip kiti žmonės išreiškia emocijas ir jausmus balsu ir kūnu (A5.3).
2. Pasiekimų sritis: Meno (dailės, šokio, teatro, muzikos) supratimas ir vertinimas (B).
Vadovaudamasis pateikiamomis užuominomis, apibūdina linijas (trumpos, ilgos, storos, plonos, ryškios ir t.t.). Savarankiškai išvardija kelias spalvas. Paaiškina, kas pavaizduota (B1.1).	Tyrinėdamas, stebėdamas, kurdamas apibūdina linijas (trumpos, ilgos, storos, plonos, ryškios ir t.t.), daugumą spalvų ir keletą formų. Paaiškina, kas pavaizduota, nusako aiškiai perteiktą temą, idėją, nuotaiką (B1.2).	Savais žodžiais apibūdina linijas (trumpos, ilgos, storos, plonos, ryškios ir t.t.), išvardija daugumą spalvų ir keletą formų. Paaiškina, kas pavaizduota, įvardija temą, idėją, nuotaiką Atkreipia dėmesį į detales, naudotą techniką (B1.3).
Pedagogo padedamas savais žodžiais apibūdina muzikinius kontrastus (aukštai/žemai; garsiai/tyliai; ilgas/trumpas; tas pats/skirtingas; linksmas/liūdnas) bei paaiškina kai kurias muzikines sąvokas klausant, kuriant ir atliekant įvairius muzikos kūrinius (B2.1.).	Žaisdamas, tyrinėdamas, improvizuodamas skiria ir palygina muzikinius kontrastus (aukštai / žemai; garsiai / tyliai; ilgas / trumpas; tas pats / skirtingas; linksmas / liūdnas) bei paaiškina kai kurias dažniausiai vartojamas muzikines sąvokas klausant, kuriant ir atliekant įvairius muzikos kūrinius (B2.2).	Elementariais muzikiniais terminais apibūdina muzikinius kontrastus (aukštai/žemai; garsiai/tyliai; ilgas/trumpas; tas pats/skirtingas; linksmas/liūdnas) bei paaiškina kai kurias muzikines sąvokas klausant, kuriant ir atliekant įvairius muzikos kūrinius (B2.3).
Vadovaudamasis pateikiamomis užuominomis, apibūdina savo atlikto, sukurto ar stebėto šokio tempą, judesius, temą, nuotaiką. Įvardija 1-2 judėjimo būdus (B3.1).	Apibūdina savo atlikto, sukurto ar stebėto šokio tempą, judesius, temą, nuotaiką, nusako pagrindinius judėjimo būdus (B3.2).	Elementariais terminais apibūdina savo atlikto, sukurto ar stebėto šokio tempą, judesius, temą, nuotaiką. Įvardija pagrindinius lokomotorinius ir nelokomotorinius judėjimo būdus (B3.3).
Pedagogo padedamas paaiškina, kaip pasakojimas ar teatro spektaklis paveikia jų jausmus. Aptaria, kaip teatrinės raiškos priemonės (balsas, kūnas, lėlės, kostiumai,	Paaiškina, kaip pasakojimas ar teatro spektaklis paveikia jausmus, aptaria, kaip teatrinės raiškos priemonės (balsas, kūnas, lėlės, kostiumai, dekoracijos ir kt.) padeda juos išryškinti (B4.2).	Savais žodžiais paaiškina, kaip pasakojimas ar teatro spektaklis paveikia jų jausmus ir kaip jų jausmai paveikia pasakojimą ar spektaklį. Aptaria, kaip teatrinės raiškos

dekoracijos ir kt.) daro spektaklį įdomesnį (B4.1).		priemonės (balsas, kūnas, lėlės, kostiumai, dekoracijos ir kt.) padeda išryškinti jausmus (B4.3).
Naudodamasis užuominomis arba pavyzdžiais, teikia pastebėjimus apie koncertus, spektaklius, parodas, pavienius meno kūrinius ar bendraamžių raišką. Sulaukęs ir paskatintas klasės draugų ar pedagogo grįžtamojo ryšio, tobulina savo muzikines, kinestetines, vaizduojamojo meno ar vaidybines idėjas (B5.1).	Dalijasi įspūdžiais, užduoda klausimus ir teikia pastebėjimus apie matytus koncertus, spektaklius, parodas, pavienius meno kūrinius ar bendraamžių raišką. Sulaukęs kitų (pvz., draugų, pedagogo) grįžtamojo ryšio tobulina savo muzikines, kinestetines, vaizduojamojo meno ar vaidybines idėjas (B5.2).	Noriai dalijasi įspūdžiais, analizuoja, užduoda klausimus ir aktyviai teikia pastebėjimus apie koncertus, spektaklius, parodas, pavienius meno kūrinius ar bendraamžių raišką. Sulaukęs klasės draugų ar pedagogo grįžtamojo ryšio, noriai tobulina savo muzikines, kinestetines, vaizduojamojo meno ar vaidybines idėjas (B5.3).
Xxxxx, klausosi meno kūrinio ir, atsakydamas į pedagogo klausimus arba pateikiamas užuominas, trumpai nusako, kodėl kūrinys patiko ir kuo jis įdomus (B6.1).	Xxxxx, klausosi meno kūrinio ir trumpai nusako, kodėl kūrinys patiko ir kuo jis įdomus, kurios muzikinės idėjos, vaizduojamojo meno, šokio ar spektaklio dalys labiausiai patraukia dėmesį (B6.2).	Xxxxx, klausosi meno kūrinio ir nusako, kodėl kūrinys patiko ir kuo jis įdomus. Įvardija, kurios muzikinės idėjos, vaizduojamojo meno, šokio ar spektaklio dalys labiausiai patraukia dėmesį ir, naudodamasis užuominomis, išskiria konkrečias savybes (B6.3).
Naudodamasis užuominomis ir vadovaudamasis pateiktais kriterijais, atpažįsta ryškius kūrinio elementus, kurie padeda priskirti konkrečiam lengvai atpažįstamam ir anksčiau girdėtam stiliui, žanrui ar laikmečiui (B7.1).	Bendradarbiaudamas su kitais ir naudodamasis savo sukurtais ar pasiūlytais kriterijais aptaria ryškiausius kūrinio elementus, kurie padeda priskirti konkrečiam lengvai atpažįstamam ir anksčiau girdėtam stiliui, žanrui ar laikmečiui (B7.2).	Vadovaudamasis pateiktais kriterijais, atpažįsta ryškius kūrinio elementus, kurie padeda priskirti konkrečiam lengvai atpažįstamam ir anksčiau girdėtam stiliui, žanrui ar laikmečiui. Savais žodžiais, su pedagogo pagalba, pagrindžia savo nuomonę (B7.3).
3. Pasiekimų sritis: Meno (dailės, šokio, teatro, muzikos) reiškinių taikymo bei paskirties ir kontekstų pažinimas (C).
Naudodamasis užuominomis ar pavyzdžiais, nusako, kur ir kada girdi muziką ar mato šokį, pastebi dailės kūrinius savo aplinkose bei nurodo šių meno kūrinių paskirtis. Aptaria, kada ir kaip žmonės kūnu ir kalba rodo emocijas teatre ir gyvenime. Skiria atlikėjus nuo klausytojų (C1.1).	Xxxxxx, kur ir kada girdi muziką ar mato šokį, pastebi dailės kūrinius savo artimojoje aplinkoje, bendradarbiaudamas aptaria šių meno kūrinių paskirtis. Aptaria, kada ir kaip žmonės kūnu ir kalba rodo emocijas teatre ir gyvenime. Xxxxxx, kuo skiriasi atlikėjų ir klausytojų vaidmenys (C1.2).	Xxxxxx, kur ir kada girdi muziką ar mato šokį, pastebi dailės kūrinius savo aplinkose bei nurodo šių meno kūrinių paskirtis. Pedagogo padedamas, trumpai pasidalina savo įspūdžiais apie kūrinio tinkamumą tame kontekste. Aptaria, kada ir kaip žmonės kūnu ir kalba rodo emocijas teatre ir gyvenime. Įvardija, kaip pasakojimai ir teatras padeda

		suprasti veikėjų skirtingus požiūrius (C1.3).
Naudodamasis užuominomis ir pateikiamais pavyzdžiais, įvardija, kaip jo pomėgiai ir meninės patirtys siejasi su jo meniniais pasirinkimais. (Pvz.: kokios muzikos klausytis, kokias medijas rinktis, kaip dekoruoti savo aplinką, kokius spektaklius pamatyti ir kt.) (C2.1).	Žaisdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas aptaria savo meninius pasirinkimus (pvz.: kokios muzikos klausytis, kokias medijas rinktis, kaip dekoruoti savo aplinką, kokius spektaklius pamatyti ir kt.) (C2.2).	Įvardija ir paaiškina, kaip jo pomėgiai ir meninės patirtys siejasi su jo meniniais pasirinkimais. (Pvz.: kokios muzikos klausytis, kokias medijas rinktis, kaip dekoruoti savo aplinką, kokius spektaklius pamatyti ir kt.) (C2.3).
Išmokęs savos ir užsienio kultūros muzikos, šokio, dailės raiškos pavyzdžių atskiria savos kultūros pavyzdžius nuo kitų kultūrų (C3.1).	Aptaręs, patyrinėjęs paties pasirinktos ar pasiūlytos savos ir užsienio kultūros muzikos, šokio, teatro, dailės raiškos pavyzdžių pagal pateiktus kriterijus nusako kelis aiškiai pastebimus panašumus ir skirtumus. Paaiškina, kuo tie skirtumai jam įdomūs (C3.2).	Išmokęs savos ir užsienio kultūros muzikos, šokio, teatro, dailės raiškos pavyzdžių pagal pateikiamus kriterijus nurodo panašumų ir skirtumų. Paaiškina tų skirtumų ypatumus ir kuo tie skirtumai jam įdomūs (C3.3).
Įstaigos bendruomenės raginamas ir padedamas, muzikine, šokio, teatro bei vizualine raiška prisideda prie ugdymo įstaigos ir savo aplinkos kultūrinio gyvenimo, bendrauja su ugdymo įstaigos svečiais – menininkais (C4.1).	Muzikine, šokio, teatro bei vizualine raiška prisideda prie ugdymo įstaigos ir savo aplinkos kultūrinio gyvenimo, pagal savo galimybes bendrauja su ugdymo įstaigos svečiais – menininkais (C4.2).	Rodo iniciatyvą ir muzikine, šokio, teatro bei vizualine raiška aktyviai dalyvauja ugdymo įstaigos ir savo aplinkos kultūriniame gyvenime, bendrauja su ugdymo įstaigos svečiais – menininkais (C4.3).
Naudodamasis pateikiamomis užuominomis ir pavyzdžiais, pasiūlo, kaip savo šeimoje ir kitoje aplinkoje už ugdymo įstaigos ribų panaudoti ir plėtoti patirtas ar sukurtas muzikines idėjas, spektaklius bei kūrinius (C5.1).	Žaisdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas pasiūlo, kaip savo artimoje ar kitoje aplinkoje už ugdymo įstaigos ribų panaudoti ir plėtoti patirtas ar sukurtas muzikines idėjas, spektaklius bei kūrinius (C5.2).	Pasiūlo, kaip savo šeimoje ir kitoje aplinkoje už ugdymo įstaigos ribų panaudoti ir plėtoti patirtas ar sukurtas muzikines idėjas, spektaklius bei kūrinius. Aktyviai prisideda įgyvendinant šias idėjas (C5.3).

SVEIKATOS IR FIZINIS UGDYMAS
Iki pagrindinio lygio	Pagrindinis lygis	Virš pagrindinio lygio
1. Pasiekimų sritis: Savęs ir kitų pažinimas, atsakingas elgesys (A).
Supranta ir papasakoja problemos esmę, su kitais tariasi dėl problemos sprendimo, bet pats žingsnių nenumato; plėtoja ir vykdo paties pasirinktą veiklą, tačiau negali tęsti jos kitą dieną (A1.1.).	Ieško sprendimų, kurių pasekmes gali numatyti , tariasi su kitais ir atsižvelgia į jų nuomonę, siūlo ir priima pagalbą; plėtoja paties pasirinktą veiklą (A1.2.).	Ieško tinkamų sprendimų iškeltai problemai spręsti, numato priimtų sprendimų galimas pasekmes, tariasi su kitais ir atsižvelgia į jų nuomonę, siūlo ir priima pagalbą; pasirenka keletą veiklų, kurias plėtoja vieną po kitos, po to grįžta prie jų kitą dieną, tęsia keletą dienų, kol pabaigia (A1.3.).

Pasako ką gerai moka daryti. Atpažįsta savo savybes, kurios padeda būti geru draugu (A.2.1.).	Pasako ir demonstruoja ką gerai moka daryti. Atpažįsta ir įvardija savo savybes, kurios padeda būti geru draugu (A2.2.).	Pasako ir demonstruoja ką gerai moka daryti, ką gerai daro kiti. Atpažįsta ir įvardija savo ir kitų savybes, kurios padeda būti geru draugu (A2.3.).
Atpažįsta ir įvardija emocijas iš paveikslėlių, vaizdo medžiagos, tačiau negali įvardinti visų; naudoja įvairias veido mimikas, balso intonaciją, kūno kalbą, bet ne visada pavyksta tinkamai išreikšti savo jausmus ir emocijas (A3.1.).	Stebėdamas vaizdo medžiagą, paveikslėlius įvardina juose matomas emocijas: džiaugsmą, liūdesį, pyktį, baimę, nuostabą ir t.t.; naudoja įvairias veido mimikas, balso intonaciją, kūno kalbą norėdamas išreikšti savo jausmus ir emocijas (A3.2.).	Papasakoja apie emocijas ir numato jų valdymo strategijas; naudoja įvairias veido mimikas, balso intonaciją, kūno kalbą, įvairiais būdais išreiškia savo jausmus ir emocijas (A3.3.).
Iš kūno kalbos ir balso spręsdamas pasakoja, kaip jaučiasi kitas žmogus, bet padėti jam nenumato strategijų; pasakoja, kaip jaučiasi, kai yra nusiminęs, piktas, tačiau, kaip padėti sau, negali pasakyti (A4.1.).	Pasakoja kokias emocijas gali jausti įvairiose situacijose; aiškina, kas gali padėti pasijusti geriau, kai esi nusiminęs, piktas (A4.2.).	Iš veido mimikos, balso, kūno kalbos nustato ir papasakoja, kaip jaučiasi kitas, kitiems padeda valdyti neigiamas emocijas; pasakoja, kas gali padėti jam pasijusti geriau, kai yra nusiminęs ar piktas ir kaip jis gali padėti kitiems (A4.3.).
Pasakoja apie susitarimus, taisykles ir jų prasmę, tačiau savarankiškai laikytis ne visada pavyksta; pasakoja kaip išvengti smurto ir patyčių, tačiau pačiam ne visada pavyksta jų išvengti (A5.1.).	Supranta priimtų susitarimų, taisyklių prasmę bei naudingumą ir jų laikosi. Atpažįsta patyčias ir smurtą, mokosi kaip reaguoti į patyčias ir smurtą, vengti jų (A5.2.).	Pasakoja apie susitarimų, taisyklių prasmę, naudingumą, jų laikosi ir skatina laikytis kitus; pasakoja, kaip išvengti smurto ir patyčių, įtraukia kitus į šį procesą (A5.3.).
Atpažįsta ir įvardija pavojingas buitines medžiagas, tačiau turi sunkumų norėdamas pasakyti, kaip saugiai jas laikyti namuose (A6.1.).	Elgiasi atsargiai savo aplinkoje: atpažįsta ir įvardija pavojingas buitines medžiagas ir priemones, pateikia pavyzdžių, kaip jas saugiai laikyti namuose, kaip nesusižeisti (A6.2.).	Argumentuoja kodėl reikia elgtis budriai ir atsargiai savo aplinkoje: atpažįsta ir įvardija pavojingas buitines medžiagas, pateikia pavyzdžių, kaip jas saugiai laikyti namuose, padeda kitiems (A6.3.).
2. Pasiekimų sritis: Asmens sveikatos stiprinimas (B).
Pasakoja, kaip supranta kas yra sveikata (būklė, savijauta), tačiau negali tinkamai apibūdinti kaip saugoti savo kūną ir sveikatą (B1.1.).	Pasakoja, kas yra sveikata, kaip reikia saugoti kūną, savo ir kitų sveikatą, kad būtų saugus ir sveikas (B1.2.).	Pasakoja, kas yra sveikata, žino kelis apibrėžimus, supranta ir paaiškina, kodėl reikia saugoti savo ir kitų kūną ir sveikatą (B1.3.).
Papasakoja apie saugias ir nesaugias aplinkas, bet paaiškinti negali, kodėl yra saugios ir nesaugios (B2.1.).	Įvardija saugias ir nesaugias mokymosi, žaidimų ir kitas buvimo aplinkas; paaiškina, kaip išvengti ligų ir traumų (B2.2.).	Įvardija saugias ir nesaugias mokymosi, žaidimų ir kitas buvimo aplinkas, paaiškina, kodėl jos saugios arba nesaugios ir pateikia pavyzdžių (B2.3.).
Pasakoja, kas yra sveika gyvensena, tačiau pateikti	Aiškina sveikos gyvensenos sampratą, pateikia sveikatai	Pasakoja apie galimus kelis sprendimų priėmimo variantus

pavyzdžių, kas veikia sveikatą, negali (B3.1.).	palankaus ir sveikatai žalingo elgesio pavyzdžių (B3.2.).	dėl sveikatos, paaiškina galimas pasekmes (B3.3.).
Įvardija sveikos mitybos principus, argumentuoja sveiko maisto pasirinkimą, aiškina fizinio aktyvumo naudą sveikatai (B4.1.).	Įvardija sveikos mitybos principus, argumentuoja sveiko maisto pasirinkimą, aiškina fizinio aktyvumo naudą sveikatai (B4.2.).	Įvardija sveikos mitybos principus, argumentuoja sveiko maisto pasirinkimą, aiškina fizinio aktyvumo naudą sveikatai (B4.3.).
Xxxxxxxxxx, kur kreiptis pagalbos įvykus nelaimei, tačiau negali pademonstruoti pirmosios pagalbos įgūdžių (B5.1.).	Aiškina pirmosios pagalbos algoritmus, žingsnius; papasakoja, kaip elgtis nelaimės atveju ir kur kreiptis pagalbos (B5.2.).	Demonstruoja pirmosios pagalbos pradinius įgūdžius, papasakoja apie algoritmus ir žingsnius, demonstruoja, ką darys nelaimės atveju (B5.3.).
Xxxxxxxxxx, kaip elgtis susirgus, tačiau nemoka padėti kitam šeimos nariui (B6.1.).	Pasakoja, kaip elgtis susirgus, kaip padėti susirgus šeimos nariui (B6.2.).	Xxxxxxxxxx, kaip elgtis susirgus, kaip padėti sergančiam šeimos nariui, ką daryti, kad pasveikęs vėl nesusirgtum (B6.3.).
3. Pasiekimų sritis: Judėjimo gebėjimų plėtojimas (C).
Spontaniškai ir / ar tikslingai judėdamas, žaisdamas demonstruoja tam tikrus judėjimo gebėjimus: eina, bėga tiesiai, stengdamasis keisti judėjimo kryptį ir tempą. Meta, spiria kamuolį, retai pataikydamas į taikinį, bando pagauti/atmušti jam mestą daiktą (kamuolį, smėlio maišelį ir pan.). Atlieka keletą šuoliukų atsispirdamas dviem/viena koja vietoje, bando šuoliuoti judėdamas pirmyn. Xxxxxxx išlaiko pusiausvyrą. Jaučia baimę lipdamas, eidamas paaukštinimais, nestabiliais paviršiais. Sunkiai derina rankų ir kojų judesius lipdamas, atlikdamas mankštos pratimus (pvz. šuoliukai žergtai plojant rankomis) (C1.1.).	Spontaniškai ir / ar tikslingai judėdamas, žaisdamas demonstruoja pagrindinius judėjimo gebėjimus: eina, bėga tiesiai, nesunkiai keisdamas judėjimo kryptį ir tempą. Stengiasi eiti/bėgti atbulas, pristatomu žingsniu, apibėgti kliūtis. Meta, spiria kamuolį, dažnai pataikydamas į taikinį. Xxxxx, atmuša jam mestą daiktą (kamuolį, smėlio maišelį ir pan.). Šuoliuoja dviem/viena koja judėdamas pirmyn. Išlaiko pusiausvyrą, stovėdamas ant vienos kojos, eidamas paaukštinimais, nestabiliais paviršiais. Atlieka nesudėtingus koordinacinius pratimus, derina rankų ir kojų judesius lipdamas, atlikdamas mankštos pratimus (C1.2.).	Spontaniškai ir / ar tikslingai judėdamas, žaisdamas demonstruoja puikius judėjimo gebėjimus: eina, bėga tiesiai, atbulas, šonu, kryžiuojamuoju žingsniu, apibėgdamas kliūtis. Tiksliai meta kamuolį (draugui, į taikinį), pagauna jį. Išlaiko stabilią kūno padėtį eidamas paaukštinimais, stovėdamas ant vienos kojos, ant nestabilių paviršių, tiksliai atlieka nesudėtingus koordinacinius pratimus, derina rankų ir kojų judesius. Šuoliuoja dviem/viena koja judėdamas pirmyn, išvengdamas kliūčių (C1.3.).
Stengiasi atkartoti pedagogo rodomus/įvardinamus judesius, imituoja ir mėgdžioja gyvūnų judesius, žiūrėdamas į draugus. Sunkiau sekasi sujungti kelis judesius, reikalaujančius skirtingų judėjimo įgūdžių pvz., apibėgti kliūtis ir įšokti į lanką. Pratimus atlieka netiksliai (C2.1.).	Atkartoja pedagogo rodomus / įvardijamus judesius, noriai improvizuoja mėgdžiodamas gyvūnų elgesį, atlieka nesudėtingus judesių junginius, pvz., apridena kamuolį aplink kliūtis ir meta jį į krepšį. Stengiasi tiksliai atlikti pasiūlytus pratimus (C2.2.).	Stengiasi tiksliai atlikti pedagogo įvardintus judesius, pastebi kitų klaidas, jas komentuoja. Greitai ir tiksliai atlieka 2–3 judesių seką, kuria savo judesių sekas. Atlikdamas pratimus stebi save ir kitus, komentuoja klaidas, stengiasi jų nekartoti (C2.3.).
Žaidžia nesudėtingus judriuosius, muzikinius, tautinius	Noriai žaidžia nesudėtingus judriuosius, sportinius,	Paaiškina žaidimų taisykles, laikosi jų, pastebi jų

(lietuvių liaudies ir kitų tautų), sportinius žaidimus. Ne visada pavyksta suprasti žaidimo taisykles, laikytis jų (C3.1.).	muzikinius, tautinius (lietuvių liaudies ir kitų tautų) žaidimus. Paaiškina žaidimų taisykles, stengiasi jų laikytis (C3.2.).	nesilaikančius draugus, komentuoja. Rodo iniciatyvą mokytis naujų žaidimų, siūlo savo mėgstamus žaidimus (C3.3.).
Mankštindamasis atlieka pedagogo demonstruojamus pratimus atskiroms kūno dalims, įvardija jas, tačiau pats demonstruoti pratimų nesiryžta (C4.1.).	Įvardija pagrindines žmogaus kūno dalis (galvą, pečius, rankos, liemenį, kojas), stengiasi savarankiškai ar pedagogo padedamas demonstruoti joms skirtus mankštos pratimus (C4.2.).	Įvardija pagrindines ir smulkesnes žmogaus kūno dalis (plaštaka, pėda, keliai, alkūnės ir pan.) ir noriai demonstruoja joms skirtus mankštos pratimus (C4.3.).
Pagrindinius taisyklingos laikysenos bruožus įvardija ir laikyseną koreguoja tik pedagogui padedant. Atlikdamas pratimus kvėpuoja spontaniškai, judesių nederina su kvėpavimu (C5.1.).	Įvardija keletą taisyklingos laikysenos požymių, papasakoja, kaip galima pasitikrinti savo laikyseną. Stengiasi stebėti savo laikyseną veidrodyje prie sienos, pedagogo padedamas bando ją koreguoti. Aiškina, kaip reikia kvėpuoti judant, atliekant pratimus, o pedagogui atkreipus dėmesį, stengiasi koreguoti kvėpavimą (C5.2.).	Sėdėdamas, stovėdamas, judėdamas demonstruoja taisyklingą laikyseną. Stengiasi stebėti savo ir grupės draugų laikyseną. Atkreipia dėmesį į netaisyklingą laikyseną. Pedagogo paklaustas stengiasi įvardinti pagrindinius taisyklingo kvėpavimo požymius. Atlikdamas pratimus, kvėpuoja ritmingai, stengiasi vadovautis pedagogo rekomendacijomis (C5.3.).
4. Pasiekimų sritis: Savistaba ir sąveika su kitais judant (D).
Judėdamas ribotoje erdvėje dažnai kliūna už erdvėje esančių daiktų, atsitrenkia į kartu judantį vaiką. Veikiant poroje nepavyksta suderinti judesių ir judėjimo tempo (D1.1.).	Judėdamas stengiasi saugoti save ir kitus, išvengti kelyje pasitaikančių kliūčių (daiktų, kitų vaikų). Atsistojęs į eilę, vorą, ratą, stengiasi išlaikyti atstumą. Judėdamas poroje stengiasi derinti judėjimo tempą, saugoti fiziškai silpnesnį porininką, tiksliai perduoti (mesti/spirti) priemonę (D1.2.).	Juda saugiai, stebėdamas erdvėje esančias kliūtis: daiktus, kitus vaikus. Greitai atsistoja į eilę, vorą, ratą. Išlaiko atstumą. Judėdamas poroje prisitaiko prie porininko judėjimo tempo, stengiasi derinti rankų ir kojų judesius. Tiksliai perduoda (meta/spiria) priemonę (D1.3.).
Atlikdamas pratimus poroje, komandoje, dažniau paiso tik savo norų ar interesų. Nenori dalintis priemonėmis, palaukti savo eilės. Dažnai patenka į konfliktines situacijas (D2.1.).	Bendrauja ir bendradarbiauja būdamas fiziškai aktyvus poroje, grupėje, komandoje: dalinasi priemonėmis, tariasi, stengiasi derinti veiksmus ir judesius, palaukti savo eilės, stengiasi priimti ir atliepti įvairius komandos nario vaidmenis (D2.2.).	Teikia pirmenybę grupės, o ne savo interesams vardan bendro tikslo nuslopina savo norus ar impulsus ir suvaldo negatyvias emocijas, pvz., žaidime sutinka prisiimti mažiau norimą vaidmenį, siekdamas, kad žaidimas nenutrūktų, inicijuoja spontaniškas fiziškai aktyvias veiklas, kviečia kitus jose dalyvauti (D2.3.).
Judėdamas neatpažįsta organizmo siunčiamų signalų ir	Įvardija nuovargio požymius: „aš suprakaitavau“, „aš	Atpažįsta nuovargį ir įvardija nuovargio požymius.

nuovargio požymių. Sustoja pailsėti tik pedagogui pasiūlius (D3.1.).	uždusau“ ir organizmo reakcijas į fizinį krūvį: „man karšta“, „mano širdis stipriai plaka“: pavargęs, pajautęs poreikį pailsėti, kreipiasi į pedagogą (D3.2.).	Stengiasi savarankiškai pailsėti ir atsipalaiduoti: pasivaikščioti, giliai pakvėpuoti (D3.2.).
Juda savo pasirinktu tempu ribotoje erdvėje. Ne iškart randa daiktų / objektų vietą pagal nurodytus orientyrus, pvz., „prie lango“, „už medžio“. Ne visada reaguoja į sutartus vaizdo ir garso signalus, skirtus dėmesiui atkreipti. Žaidžiant ar atliekant pratimus sunkiau sekasi greitai pakeisti kūno padėtį: atsistoti iš sėdimos ar gulimos padėties, atsitūpti, atsigulti iš stovimos padėties (D4.1.).	Juda skirtingu tempu ir skirtingomis kryptimis ribotoje erdvėje. Atranda daiktus / objektus pagal nurodytus orientyrus. Reaguoja į vaizdo ir garso signalus, skirtus dėmesiui atkreipti. Išgirdęs ar pamatęs tokį signalą, tiksliai atlieka sutartą veiksmą. Žaisdamas ar atlikdamas pratimus nesunkiai keičia kūno padėtį: atsistoja, atsitūpia, atsisėda, atsigula ir t.t. (D4.2.).	Supranta užduotį „daryk priešingai“, pvz., kai pedagogas sako, jog judam pirmyn arba einam lėtai, o reikia judėti atgal, eiti greitai ir pan. Siūlo naujus susitarimus garso ar vaizdo signalui. Žaisdamas ar atlikdamas pratimus, lengvai keičia kūno padėtį: atsistoja, atsitūpia, atsisėda, atsigula ir t.t. Keisdamas pradinę padėtį išlaiko pusiausvyrą (D4.3.).
Paaiškina pagrindines sąžiningo žaidimo taisykles, tačiau judriųjų veiklų metu ne visada jų laikosi (D5.1.).	Fiziškai aktyvių veiklų metu stengiasi laikytis sąžiningo žaidimo taisyklių (D5.2.).	Laikosi sąžiningo žaidimo taisyklių. Pastebi nesilaikančius sąžiningo žaidimo taisyklių, paaiškina, kodėl svarbu jų laikytis (D5.3.).

VISUOMENINIS UGDYMAS
Iki pagrindinio lygio	Pagrindinis lygis	Virš pagrindinio lygio
1. Pasiekimų sritis: Gyvename kartu (A).
Dialoginiame pokalbyje pasakoja apie savo šeimą, jos xxxxxx ir kt. Atpažįsta ir bando įvardinti savo jausmus šeimos nariams. Klausosi pasakojimų apie kitų vaikų šeimas. Pasakoja, kaip jo / jos šeima naudoja technologijas, bendraujant su toli gyvenančiais giminaičiais (A1.1.).	Bendrame pokalbyje dalinasi mintimis apie savo šeimą, jos narius, jų pareigas, laisvalaikį kartu. Įvardina konkrečius jausmus, kuriuos jaučia šeimos nariams ir artimiesiems; jausmus sieja / tapatina su santykiu; brangina gerus santykius šeimoje. Domisi kitų vaikų šeimomis, toleruoja įvairias šeimas. Bendraudamas su toli gyvenančiais giminaičiais išbando skaitmenines technologijas; dalinasi bendravimo patirtimi (A1.2.).	Reflektuoja savo atvirumo ribas: pasako, kam ir ką gali pasakoti apie savo šeimą; gerbia kitų atvirumo ribas. Emocijas ir jausmus šeimos nariams sieja su situacijomis; tapatina save su šeima ir priima jos vertybes. Remdamasis šeimos patirtimi dalinasi apmąstymais, kaip technologijos padeda toli gyvenantiems šeimos nariams būti kartu; brangina savo santykį su toliau gyvenančiais giminaičiais (A1.3.).
Vadovaujasi keliais grupės susitarimais; supratęs, kad sulaužė susitarimą bando koreguoti elgesį. Elgiasi draugiškai su bendraamžiais; gavęs grįžtamąjį ryšį, kad kažkas	Veikia vadovaudamasis daugeliu grupės susitarimų; prisiima įsipareigojimus ir juos vykdo; pastebi ir nurodo, kai susitarimų nesilaikoma. Kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir	Kasdienėse situacijose primena bendraamžiams, koks elgesys yra tinkamas (doras), o koks – ne, kokių susitarimų iškilusioje situacijoje reikėtų laikytis; pats siūlo idėjas grupės susitarimams; kasdieninėse

pasijautė blogai dėl jo/jos elgesio, bando koreguoti savo elgesį, atsiprašo (A2.1.).	ugdytojais; socialiai saugiai (atsižvelgdamas į kitų poreikius ir jausmus) elgiasi; atpažįsta elgesį, darantį žalą sau pačiam ir kitiems (A2.2.).	situacijose, kai asmeniniai norai prieštarauja kitų gerovei, pradeda riboti savo įgeidžius. Konfliktinėse situacijose pradeda ieškoti ne tik jam vienam priimtino sprendimo (A2.3.).
Epizodiškai imasi grupei aktualių darbų (A3.1.).	Kasdienėje veikloje geranoriškai prisiima apibrėžtą atsakomybę ir stengiasi atlikti grupės bendruomenei aktualius darbus. Įvardija, ką pavyko padaryti; pasidžiaugia savo ir kitų sėkme (A3.2.).	Pats / pati pastebi, kur gali prisidėti, rodo iniciatyvą ir pasisiūlo atlikti bendruomenei naudingą darbą (A3.3.).
Kūrybiniuose darbuose vaizduoja Lietuvos valstybinę vėliavą; dialoginiame pokalbyje pasako, kad valstybės tvarka ir gerove rūpinasi gaisrinė, policija, greitoji ir kitos institucijos. Dalyvauja valstybės šventėse, ruošiasi joms (A4.1.).	Lietuvių kalbą nurodo kaip valstybinę kalbą; randa Lietuvą pasaulio žemėlapyje; remdamasis pasakomis ir turima informacija samprotauja apie valstybės vadovo (karaliaus, prezidento) vaidmenį šalies gyvenime. Noriai prisideda rengiant valstybines šventes; kasdieninėje veikloje pagarbiai elgiasi su valstybės simboliais (A4.2.).	Nurodo kelias šiuolaikinės Lietuvos valdžios institucijas; paaiškina, iš kur atsiranda vadovai ir valdžia, supranta, kad ji yra renkama; remdamasis medijose, artimoje aplinkoje ir šeimoje girdėta ar matyta informacija dalinasi asmeniniais pastebėjimais ir samprotavimais apie įvykius Lietuvoje; atpažįsta dabartinės Lietuvos respublikos sienų kontūrą. Siūlo idėjas, kaip švęsti valstybės šventes; į pasiruošimą šventėms įtraukia draugus ir šeimos narius; dalinasi valstybinių švenčių įspūdžiais (A4.3.).
Pasakoja apie šeimoje puoselėjamas savo tautos tradicijas; dainuoja, savo tautos dainas, žaidžia žaidimus, šoka ratelius. Artimoje aplinkoje pastebi kitų tautų žmones, jų kitoniškumą; įvardina sutiktus jų atstovus. Domisi šalia gyvenančių kitų tautų tradicijomis (A5.1.).	Lietuvių kalbą nurodo kaip skiriamąjį lietuvių tautos bruožą. Tyrinėja savo tautos kultūrinį paveldą: meną, maistą, tradicijas; šeimoje renka informaciją apie savo tautos tradicijas ir ja dalinasi grupėje ar įstaigoje; Tautos meno elementus naudoja meninėje saviraiškoje; prisideda rengiant savo tautos tradicines šventes; Atpažįsta artimoje aplinkoje sutinkamas tautines ir religines bendruomenes ir jų atstovus; lygina savo ir kitų tautų kultūrų apraiškas; gerbia savo ir kitų tautų kultūros paveldą (A5.2.).	Stebi, klausinėja apie artimoje aplinkoje sutinkamas tautines ir religines bendruomenes. Tyrinėdamas tautos kultūros paveldą skaitmeninio turinio peržiūrai panaudoja technologijas. Atskiria savo tautos kultūros apraiškas; pastebi artimoje aplinkoje pažintų tautų kultūros išskirtinumą. Tautos kultūros žiniomis pasinaudoja žaidimo situacijose ar atlikdamas kūrybines / projektines užduotis (A5.3.).
Pastebi ir bando bendrauti su skirtingais nei jis / ji, žaidžia kartu (A6.1.).	Savo kasdieninio gyvenimo ir mokymosi aplinkoje pastebi konkrečius žmonių įvairovės	Paaiškina, kad žmonės yra skirtingi ir priima (džiaugiasi, samprotauja apie vertę) tai kaip

	socialinius, ekonominius, kultūrinius, rasinius, religinius, lytinius, galios požymius; atvirai priima žmonių įvairovę; geranoriškai bendrauja su sutinkamais mažumų atstovais (A6.2.).	vertybę; gerbia ir pripažįsta sutinkamą kitokį gyvenimo būdą ir tradicijas. Mažumų ir pažeidžiamų grupių atžvilgiu demonstruoja įtraukų elgesį (A6.3.).
2. Pasiekimų sritis: Kuriame, įsigyjame ir naudojame gėrybės (B).
Nurodo kasdieninėse situacijose naudojamus asmeninius daiktus, juos saugo; laikosi susitarimų dėl bendrai naudojamų daiktų (turto); tvarko savo daiktus ir prisideda tvarkant bendrus (B1.1.).	Samprotauja, kokiomis sąlygomis gali naudotis kitų asmeniniu ar bendru turtu; tvarko bendrus daiktus. Kasdienėse situacijose atpažįsta tausojančio naudojimosi daiktais pavyzdžius ir siekia jais vadovautis (B1.2.).	Paaiškina, kodėl yra svarbu tausoti savo daiktus ir laikytis bendro turto naudojimo susitarimų; prisiima atsakomybę už nuosavus daiktus; tausoja bendrus daiktus; kelia klausimus ir pasiūlo savo sprendimus kilus konfliktui dėl naudojimosi nuosavybe (B1.3.).
Įvardina daiktus, kuriuos gavo dovanų ar padovanojo savo draugams, artimiesiems; Atranda, kad dovanoti daiktai yra negrąžinami ir kad skolintus daiktus reikia grąžinti (B2.1.).	Kasdieninėse situacijose ir žaidimuose dovanoja, maino, skolina ir skolinasi; skiria ir įvardina šiuos reiškinius (B2.2.).	Kasdienėse situacijose inicijuoja ir / arba įsitraukia į dovanojimo, mainų ir skolinimo(si) procesus. Vartoja sąvokas: dovanoti, mainyti (apsikeisti), skolinti(s) (B2.3.).
Atpažįsta Lietuvoje naudojamus pinigus; skiria banknotus ir monetas. Žaisdamas naudoja savo paties sugalvotus „pinigus“. Pasako, kad pinigai naudojami daiktams, paslaugoms įsigyti; gali pateikti pavyzdžių iš patirties (B3.1.).	Domisi, kam šeima išleidžia pinigus; remdamasis patirtimi samprotauja apie pinigų išleidimą; pritaiko patirtį žaisdamas ir kitose veiklose. Tyrinėja Lietuvoje naudojamus pinigus – eurus ir centus – jų išvaizdą ir vertes; pradeda samprotauti apie Eurų ir centų perkamąją galią. Pradeda samprotauti apie daiktų ir paslaugų reikalingumą bei kainą ir skirti sąvokas: „brangu – pigu“, „brangiau – pigiau “ (B3.2.).	Vertindamas galimybę įsigyti trokštamą daiktą pritaiko žinias apie pinigų vertę; pradeda samprotauti apie taupymą. Kasdieninėse situacijose tikslingai naudoja sąvokas „brangu“ ir „pigu“. Atpažįsta situacijas, kuriose reikia suvaldyti savo emocijas - troškimą įsigyti daiktą (B3.3.).
Samprotauja, kodėl svarbu dirbti, įsitraukti į darbinę veiklą. Įvardina keletą profesijų ir nurodo, ką tų profesijų žmonės veikia, kaip rengiasi, kokius įrankius naudoja ir kt.; xxxxxxxxxx, kaip gali padėti ir padeda savo šeimos nariams atliekant kasdienius darbus.	Domisi profesijomis; nurodo, kokį darbą dirba jo aplinkos žmonės; svarsto, kuo jų darbinė veikla svarbi šeimos gerovei; tyrinėdamas profesijas naudoja skaitmeninius išteklius; žaisdamas imituoja profesinę veiklą, modeliuoja ekonominius santykius. Pradeda apmąstyti savo pomėgius ir dalintis mintimis	Xxxxxx savo ir kitų darbą bei jo rezultatus. Žaidybinėse ir realiose situacijose taiko žinias apie darbinę veiklą, ekonominius santykius ir pinigus, vartoja sąvokas „ pardavėjas“, „pirkėjas“ ir kt. Pradeda skirti veiklas pinigams uždirbti ir tai, ką žmonės daro ne dėl pinigų (žaidimas, hobis, rūpinimasis kitais šeimoje) (B4.3.).

Žaidime ar kitoje veikloje atlieka gamintojo arba pirkėjo / pardavėjo vaidmenį. Pradeda tapatintis su artimos aplinkos žmonių profesijomis (B4.1.).	apie galimas profesijas ateityje (B4.2.).
3. Pasiekimų sritis: Mūsų gyvenimo kaita (C).
Pasakoja apie savo augimą. Įvardina savo šeimos kartas; skirsto šeimos narius vyriausieji / jauniausieji. Trumpai pasakoja jam pačiam svarbius praeities įvykius (C1.1).	Analizuoja ir apibūdina savo paties augimą nuo gimimo iki dabartinio laikotarpio; lygina savo išvaizdą ir gebėjimus anksčiau ir dabar; didžiuojasi savo augimu ir branda.Išskiria ir apibūdina skirtingas savo šeimos kartas: vaikus, tėvus, senelius ir susieja juos giminystės ryšiais. Pasakojimuose apie jam svarbius šeimos praeities įvykius, pradeda juos sieti su dabartiniu gyvenimu (C1.2.).	Pradeda modeliuoti, koks bus po metų kitų, kai dar paaugs.Tapatinasi su savo šeima kaip socialiniu, tautiniu ir kultūriniu vienetu. Remdamasis savo ir kitų šeimų pažinimu kuria atskirų žmonių ar šeimų gyvenimo pasakojimus, kuriuose įvykius pateikia istorine seka (C1.3.).
Iliustracijas dėliodamas pagal įvykių seką, pradeda nuosekliai pasakoti. Pokalbyje dalinasi, kas buvo praeityje; planavimo situacijoje pradeda kalbėti apie artimą ateitį (C2.1.).	Pasakojime realius ar išklausytos istorijos įvykius jungia į seką, kurią gali pratęsti į ateitį. Kasdieninėse situacijose išskiria praeitį, dabartį ir ateitį: pasakoja artimos praeities įvykius; pasako, kas vyksta dabar; planuoja tolimesnę veiklų / įvykių eigą (C2.2.).	Įvykių ir / ar paveikslėlių dėliojimą pagal veiksmo eiliškumą ir „kelionių laike“ žaidimus panaudoja kuriant istorijas, siužetus ar pasakojimus (C2.3.).
Renka informaciją apie konkrečius praeities įvykius iš artimų žmonių; spontaniškai palygina dabarties gyvenimą su gyvenimu praeityje; bando dalintis tuo, ką sužinojo, piešdamas / pasakodamas; bando paaiškinti, iš kur sužinojo (C3.1.).	Domisi ir savo iniciatyva klausinėja apie praeities įvykius; pradeda ieškoti informacijos apie praeitį įvairiuose šaltiniuose; peržiūri skaitmeniniu formatu pateiktą informaciją. Pagal paties pastebėtus ir/ar pasiūlytus požymius lygina dabarties gyvenimą su gyvenimu praeityje; dabartį ir praeitį sieja panašumo ryšiais. Remdamasis tėvų ir senelių prisiminimais bei pateikta informacija sukuria kelių sakinių pasakojimą apie praeitį. Pasakojimuose apie praeities įvykius nurodo, iš kur gavo informaciją (C3.2.).	C.3.3. Stengiasi tiksliai perteikti informaciją apie praeities įvykius; savaip interpretuoja ir aiškina surinktą informaciją; pradeda ieškoti priežastinių ryšių tarp praeities ir dabarties įvykių; atranda asmeninį santykį su tauta ir valstybe. Domisi ir samprotauja, kur galima rasti informacijos apie praeities įvykius; pradeda abejoti informacijos patikimumu (ar tai ne pramanyta). Įsitraukia rengiant žodinį ir / ar vaizdinį pranešimą apie praeitį; pasakojimui iliustruoti ir pateikti pradeda naudotis prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis (C3.3.).
4. Pasiekimų sritis: Mūsų aplinka (D).
Pasakodamas apie savo gyvenamąją vietą įvardina	Xxxxxx vietoves, kur gyvena ir / ar dažnai lankosi; pasako	Teisingai vartoja sąvoką „adresas“; paaiškina, kokiose

miestą / kaimą, gatvę; atpažįsta keletą situacijų, kuriose svarbu žinoti savo adresą. Apibūdindamas žinomą vietovę įvardina keletą artimoje aplinkoje matomų objektų. Pasakodamas, kaip keliauja iš namų į darželį, mokyklą, pasako keletą maršruto elementų (D1.1.).	svarbiausius adreso elementus: šalį, miestą / kaimą, gatvę ir namo numerį; samprotauja, kada svarbu žinoti savo adresą. Pasakodamas, kur gyvena, ugdosi ar dažnai lankosi, nurodo vietovės pavadinimą ir apibūdina aplinkui esančius objektus, kurie gali padėti įsivaizduoti ar atpažinti tą vietovę; piešiniu pavaizduoja matytas vietas. Piešia kasdieninės kelionės maršrutą ir jį paaiškina (D1.2.).	situacijose ir kodėl yra svarbu žinoti savo adresą; pradeda samprotauti apie asmeninių duomenų apsaugą tiesiogiai bendraujant. Vietovei nurodyti ir maršrutui nusakyti pasinaudoja aplinkui esančiais objektais: gatvių pavadinimas, atstumas, kryptis ir kt.; maršruto piešinyje / schemoje žymi orientacinius objektus; žaidžia naudodamas savo sudarytus ar kitų pasiūlytus žemėlapius, maršrutus; nurodo orientavimuisi naudojamas technologijas (D1.3.).
Pasakoja apie aplankytas Lietuvos ar pasaulio vietoves; nurodo jose aplankytus objektus; gali įvardinti keletą gyvūnų ar augalų iš nutolusių kraštų. Nurodo keletą pažįstamoje aplinkoje žmogaus vykdomų ūkinės ar pramoginės veiklos pavyzdžių. Pradeda domėtis žemėlapiu (D2.1.).	Pasakoja apie tolimas (iš knygų ar filmų žinomas arba aplankytas) vietoves; lygina aplankytų šalių klimatą, augaliją ir gyvūniją. Vietoves sieja su žmonių gyvenimu ir veikla. Lietuvos žemėlapyje randa kelis aktualius objektus: miestus, upes, jūrą; atpažįsta šių objektų žymėjimo ženklus; pasaulio žemėlapyje arba gaublyje ieško Lietuvos (D2.2.).	D.2.3. Pradeda ieškoti ryšių tarp aplinkos ir žmonių gyvenimo joje; samprotauja, kaip žmonių gyvenimas ir veikla veikia aplinką ir kaip aplinka veikia žmonių veiklą bei gyvenimo būdą. Pradeda vertinti žmogaus daromą įtaką aplinkai; samprotauja apie aplinkos puoselėjimą; Domisi žemėlapiais ir aiškina jų paskirtį; pasaulio žemėlapyje arba gaublyje randa kelias žinomas arba aplankytas užsienio šalis; tyrinėja skaitmeninį žemėlapį (D2.3.).
Stebi aplinką, spontaniškai klausinėja apie tiesiogiai stebimus ir / ar vaizdinėje medžiagoje pateiktus gamtinius / žmogaus sukurtus aplinkos objektus; savo pastebėjimais dalinasi žodžiu (D3.1.).	Domisi artima aplinka, ir joje pastebi pokyčius; savo pastebėjimus fiksuoja pasirinkta forma (piešiniu, lentele ar diagrama); Tikslingai renka informaciją apie gamtinius / žmogaus sukurtus aplinkos objektus; naudojant IT peržiūri pateiktą skaitmeninį turinį; nurodo naudotus informacijos šaltinius; įvardina, analizuoja, lygina ir pradeda grupuoti pažįstamus objektus; papasakoja, ką pastebėjo, sužinojo ir suprato (D3.2.).	D.3.3. Domisi, kur galima rasti informacijos apie gamtinę / žmogaus sukurtą aplinką; pradeda abejoti informacijos tikslumu. Apibūdina stebimus aplinkos objektus; kuria jų klasifikavimo sistemas, kurias pristato schematiškai ir paaiškina (D3.3.).