LIETUVOS STUDENTŲ SĄJUNGOS VEIKLOS ATASKAITA

Šie metai buvo kupini Lietuvos studentų sąjungos istorijai reikšmingų įvykių. Vieni jų atnešė vienybę, kiti tik nutiesė į ją kelio kontūrus. 2012 m. pirmą kartą po trylikos metų nebeliko Studentų savivaldas skyrusios „stiklinės sienos“. Prie Sąjungos prisijungė du nariai stebėtojai, tikraisiais nariais nori tapti dar keturios Studentų savivaldos.

Taip pat Studentų sąjunga po šešerių metų pirmą kartą organizavo Baltijos šalių nacionalinių studentų sąjungų susitikimą, kurio metu iš naujo užmegztas ir sustiprintas ryšys tarp Latvijos, Estijos ir Lietuvos akademinio jaunimo atstovų.

Atsiskaitomuoju laikotarpiu pirmą kartą vykdyta kampanija „A8tuoni“, kuria buvo sukurtos sąlygos politikų ir studentų dialogui. Po daugiau nei dvidešimties metų buvo sukurta Lietuvos studentų sąjungos stiliaus knyga, atnaujintas Sąjungos įvaizdis, įnešęs studentiškam judėjimui dar daugiau jaunatviško polėkio, tačiau kartu puikiai išlaikantis akademiškumą.

Visus šiuos metus žengdami bet kokį žingsnį stengėmės pirmiausia paklausti pačių studentų, kas, jų manymu, yra geriausia, kad galėtume tinkamai jiems atstovauti. Dėl to šie metai turtingi tyrimų, apklausų. Išgirdę norus, pageidavimus ir pastabas kvietėme prisijungti prie akcijų, konkursų ir skatinome kartu imtis veiksmų.

Tokie jau šie metai – aktyvūs, intensyvūs, kupini iššūkių, netikėtumų, permainų, bet kartu atnešę stiprybę ir sąlygas vienybei.

APŽVALGA

Šiuo metu Lietuvos studentų sąjunga yra narė:

Xxx.xx.:	Organizacija	Statusas
Nacionalinėse organizacijose
1.	Žinių ekonomikos forumas (ŽEF)	tikroji narė
Tarptautinėse organizacijose
2.	European Students’ Union (ESU)	tikroji narė
3.	Nordic Organisational Meeting (Nordiskt Ordförande Møte - NOM)	tikroji narė
4.	Baltic Organisational Meeting (BOM)	steigėja ir tikroji narė

Lietuvos studentų sąjunga vienija 16 Studentų savivaldų - tikrųjų narių ir 2 nares stebėtojas. Į Sąjungos tikruosius narius kandidatuoja 4 Studentų atstovybės.

Xxx.xx.:	Studentų savivalda	Statusas
1.	Europos humanitarinio universiteto Studentų atstovybė (EHU SA)	tikrasis narys
2.	Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybė (KTU SA)	tikrasis narys
3.	Kauno kolegijos Studentų atstovybė (KK SA)	tikrasis narys
4.	Kolpingo kolegijos Studentų atstovybė (KOK SA)	tikrasis narys
5.	Klaipėdos universiteto Studentų sąjunga (KUSS)	tikrasis narys
6.	Klaipėdos valstybinės kolegijos Studentų atstovybė (KVK SA)	tikrasis narys
7.	Tarptautinė teisės ir verslo aukštosios mokyklos Studentų atstovybė (TTVAM SA)	tikrasis narys
8.	Lietuvos sporto universiteto Studentų atstovybė (LSU SA)	tikrasis narys
9.	Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx universiteto Studentų atstovybė (ASU SA)	tikrasis narys
10.	LCC Tarptautinio universiteto Studentų atstovybė (LCC StuCo )	tikrasis narys
11.	Xxxxxx Xxxxxxx universiteto Studentų atstovybė (MRUSA)	tikrasis narys
12.	Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybė (VDU SA)	tikrasis narys
13.	Lietuvos edukologijos universiteto Studentų atstovybė (LEU SA)	tikrasis narys
14.	ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Studentų atstovybė (ISM SA)	tikrasis narys
15.	Žemaitijos kolegijos Studentų atstovybė (ŽK SA)	tikrasis narys
16.	Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Studentų atstovybė (LSMU SA)	tikrasis narys
17.	Utenos kolegijos Studentų atstovybė (UK SA)	narys stebėtojas
18.	Kauno technikos kolegijos Studentų atstovybė (KTK SA)	narys stebėtojas

Eil. nr.	Nariai kandidatai
1.	Vilniaus kolegijos Studentų atstovybė (VIKO SA)	kandidatas į tikruosius narius
2.	Alytaus kolegijos Studentų atstovybė (AK SA)	kandidatas į tikruosius narius
3.	Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Studentų atstovybė (VTDK SA)	kandidatas į tikruosius narius
4.	Šiaulių universiteto Studentų atstovybė (ŠU SA)	kandidatas į tikruosius narius

Lietuvos studentų sąjunga valstybės institucijose, organizacijose.

Xxx.xx.:	Darbo grupė/komitetas/komisija/kita
1.	Lietuvos kultūros kongreso Taryba (Xxxxxxx Xxxxxxxxx)
2.	Studijų kokybės vertinimo centro Taryba (Xxxxxxx Xxxxxxxxx)
3.	Žinių ekonomikos forumas (ŽEF) Xxxxxxx Xxxxxxxxx
4.	Nacionalinės studijų programos Valdymo komitetas (Xxxxxxx Xxxxxxxxx)
5.	Nacionalinės studijų programos Projektų atrankos komitetas (Xxxxxxx Xxxxxxxxx)
6.	Kredito įstaigų valstybės remiamoms paskoloms studentams teikti atrankos komisija (Xxxxxxx Xxxxxxxxx)
7.	Lietuvos universitetų rektorių konferencija (Xxxxxxx Xxxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxxx)
8.	Lietuvos pramonininkų konfederacijos Petro Vileišio nominacijų komitetas (Xxxxxxx Xxxxxxxxx)
9.	Lietuvos Švietimo taryba (Xxxxxxx Xxxxxxxxx)
10.	Paskolų dalinėms studijoms pagal tarptautines sutartis ir susitarimus gauti pretendentų atrankos komisija (Xxxxx Xxxxxxxxxxx)
11.	Lietuvos kolegijų direktorių konferencija (Xxxxxxx Xxxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxxx)
12.	Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (Xxxxxxx Xxxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxxxxx)
13.	Valstybinio studijų fondo Valstybės paramos išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose skyrimo ir atsikaitymo už skirtas lėšas komisija (Xxxxxx Xxxxx)
14.	Valstybinio studijų fondo paskolų komisija (Xxxxx Xxxxxxxxxxx)
15.	Švietimo ir mokslo ministerijos Tarptautinių studijų komisija (Xxxxx Xxxxxxxxxxx)
16.	Švietimo ir mokslo ministerijos valdymo grupė dėl studijų krypčių aprašų rengimo (Xxxxx Xxxxxxxxxxx)
17.	Švietimo ir mokslo ministerijos išsilavinimo ir kvalifikacijų, susijusių su aukštuoju mokslu ir įgytų pagal užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas, pripažinimo apeliacinė komisija (Xxxxxx Xxxxxxxxxx)
18.	Lietuvos nacionalinė Bolonijos proceso stebėsenos darbo grupė (Lithuanian BFUG) (Xxxxxx Xxxxx)
19.	Tarpinstitucinė komisija, nagrinėjanti paraiškas skirtas valstybės tiksliniam finansavimui skirti (Xxxxxxx Xxxxxxx)
20.	Nacionalinė Bolonijos ekspertų grupė (Xxxxxxx Xxxxxxxxx)
Tarptautinėse organizacijose
21.	ESU darbo grupė „ESU QA Experts Pool“ (Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx ) (ISM SA); Xxxxxx Xxxxxxxxxx (KTU SA)
22.	Europos studentų sąjungos Baltarusijos darbo grupė (ESU Belarus Working Group) (Xxxxxx Xxxxx)
23.	Europos studentų sąjungos Turkijos studentų sąjungos įvertinimo ekspertų grupė (ESU TÖK Study Visit Team) (Xxxxxx Xxxxx)

2011 03 31 - 2013 04 06

Studentų sąjungos centrinio Biuro komanda ir jos kaita:

· Prezidentas Xxxxxxx Xxxxxxxxx;

· Viceprezidentė strateginiam xxxxxxxx Xxxxx Xxxxxxxxxxx;

· Viceprezidentas tarptautiniam atstovavimui Xxxxxx Xxxxx;

· Išorės komunikacijos vadovė Xxx Xxxxxx;

· Vidaus komunikacijos vadovė Xxxxxxx Xxxxxxxxxx;

· Biuro vadovė Xxxxx Xxxxxxxxxxxx;

· Sociologinių tyrimų koordinatorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx;

· Finansininkė Xxxxx Xxxxxxxxx;

· Teisininkas Xxxxx Xxxxxxxx;

· Akademinio proceso ir socialinių reikalų koordinatorė Xxxxxx Xxxxxxxxxx ;

· Projektų vadovė Xxxxxxxx Xxxxxxxx;

· LSP gamybos koordinatorė Xxxxx Xxxxxxxxxxxxxxx (iki 2012-11-01);

• LSP gamybos koordinatorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx (iki 2012-11-01);

· Savanoris Xxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxx;

· LSP projekto vadovas Xxxxx Xxxxxxxxx (iki 2012-04-23);

· Kompetencijų vystymo ir veiklos kokybės projektų vadovė Xxxx Xxxxxxxxxxxx (iki 2012-06-01);

· Tarptautinių ryšių koordinatorius Xxxxxxx Xxxxxxxxxx ( iki 2012-06-19);

· Akademinio proceso ir socialinių reikalų komiteto koordinatorius Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx (iki 2012- 08-03);

· Personalo specialistė Xxxx Xxxxxxxxx (iki 2012-08-01);

· Projektų vadovas Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxxxx (iki 2012-10-11).

Tarybos nariai:

· Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx (KTU SA) (iki 2013-03-22)

Xxxxxx Xxxxxxxxxx (KTU SA) (nuo 2013-03-22)

· Xxxxxxxx Xxxxxxxx (KVK SA)

· Xxxxxxx Xxxxxx (ASU SA) (iki 2013-01-09)

· Xxxxxxxxx Xxxxxxx (ASU SA) (nuo 2013-01-09)

· Xxxxxxx Xxxxxxxx (VDU SA) (iki 2013-03-14)

· Xxxxxxxx Xxxxxx (VDU SA) (nuo 2013-03-14)

· Xxxxxx Xxxxxxxx (KUSS)

· Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx (TTVAM SA) (iki 2013-03-28)

• Xxxxxxxx Xxxxxxx (TTVAM SA) (nuo 2013-03-28)

· Xxxxxxx Xxxxxxx (MRUSA) (iki 2013-03-21)

• Xxxxx Xxxxxxxxxxxx (MRUSA) (nuo 2013-03-21)

· Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx (LSU SA)

· Xxxxxxxx Xxxxxxx (LEU SA) (iki 2013-02-28)

• Xxxxxxxxx Xxxxxxx (LEU SA) (nuo 2013-02-28)

· Xxxxxxxx Xxxxxxxxx (KK SA) (iki 2012-11-03)

· Xxxxxxx Xxxxxxxxx (KK SA) (nuo 2012-11-03)

· Tautvydas Vigelas (KOK SA)

· Xxxxxxx Xxxxxxxxxxx (ISM SA) (iki 2012-12-08)

· Xxxxx Xxxxxxxxxxxxxx (ISM SA) (nuo 2012-12-08)

· Xxxxxx Xxxxxxxxx (ŽK SA)

· Olha Naumets (LCC SA)

· Hauryl Smaharzheuski (EHU SA) (iki 2013-04-05)

Valdybos nariai:

· Xxxxxxxx Xxxxxxx (Klaipėdos regionas)

· Xxxxxxx Xxxxxxxxx (Kauno regionas)

· Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxxxx (Kauno regionas)

· Xxxxxxxx Xxxxxxxxx (Vilniaus regionas)

· Xxxxxx Xxxxxxxx (Vilniaus regionas)

Kontrolės komitetas:

· Xxxxxx Xxxxxxxxxx (VDU SA)

· Xxxxx Xxxxxx (LSMU SA)

· Xxxxxx Xxxxxxx (KTU SA)

Atsiskaitomu laikotarpiu nuolat teiktos konsultacijos studentų savivaldoms bei studentams, palaikyta vidinė organizacijos komunikacija, apie organizacijos veiklą informuota žiniasklaida, Lietuvos akademinė bendruomenė. Informacija apie Studentų sąjungos veiklą, svarbesnius su veikla susijusius studentų judėjimui aktualius įvykius skleista organizacijos interneto tinklalapyje xxx.xxx.xx.

Studentų sąjungos vidaus veikloje toliau stiprinta komunikacija tarp Studentų sąjungos ir organizacijos narių, vykdant vidinę veiklos analizę, teikiant rekomendacijas, organizuojant mokymus, vykdant vizitus.

Studentų sąjungos biuro komanda nuolat dalyvavo įvairiuose Studentų savivaldų pramoginiuose, kultūriniuose renginiuose, rinkiminėse - ataskaitinėse konferencijose ir gimtadieniuose.

Atsiskaitomuoju laikotarpiu taip pat buvo patvirtintos Lietuvos studentų sąjungos biuro vidaus darbo tvarkos taisyklės, darbuotojų instruktavimo tvarka bei darbuotojų saugos ir sveikatos ir gaisrinės saugos instrukcijos, pareigybinės instrukcijos.

Taip pat organizacija ir toliau skyrė dėmesį ryšiams su ALUMNI stiprinti. Buvę studentų judėjimo lyderiai, aktyvūs Lietuvos studentų sąjungos nariai nuolat buvo kviečiami dalyvauti svarbiausiuose organizacijos renginiuose, bendrauti ir dalintis patirtimi įvairiuose mokymuose, seminaruose ir neformaliuose susitikimuose. Vyko Šventinis Lietuvos studentų sąjungos narių lankymas.

TARYBOS SEMINARŲ IR POSĖDŽIŲ APŽVALGA

2012-03-31 Neeilinis Tarybos posėdis (Studentų sąjungos biuras)

• Dėl Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) pozicijos.

REZULTATAI: Studentų savivaldų atstovai rengia teatralizuotą akciją prieš LURK poziciją. Studentų sąjungos nacionalinio biuro komandos nariai atsakingi už pozicijų parengimą, Studentų savivaldų atstovai rengia akciją. Kiekvienas regionas turi po koordinatorių.

2013-06-14 Tarybos seminaras (Klaipėdos universitetas)

Svarstyta dėl Lietuvos studentų sąjungos Strategijos ir Valdymo modelio, peržiūrėtas ir atnaujintas Lietuvos studentų sąjungos veiklos planas, LSP projekto naujas valdymo modelis pristatytas, įvyko trijų prieš tai vykusių renginių aptarimas: XXXX XXXXX, Baltijos šalių nacionalinių studentų sąjungų susitikimas (BOM), Akademinio sąžiningumo konferencija Seime, kompetencijų modelio pristatymas, akademinio sąžiningumo darbo grupės sudarymo aptarimas, tarptautiniai įvykiai.

2013-06-15 Tarybos posėdis (Klaipėdos universitetas)

• Dėl mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įgyvendinimo.

• Dėl aukštojo mokslo principų.

• Dėl LSP fondo prioritetų nustatymo.

• Dėl kompetencijų modelio.

• Dėl LSP sutarčių;

• Dėl Studentų sąjungos atstovų dalyvavimo Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime.

• Dėl pasiruošimo seimo rinkimams.

REZULTATAI: Nutarta vienbalsiai patvirtinti kreipimąsi aukštosioms mokykloms dėl antro studentų atstovybės deleguoto asmens aukštosios mokyklos taryboje. Taip pat pritarta detalizuotiems aukštojo mokslo principaims bei iki tol buvusiai tvarkai, Sąjungos Studentų savivaldų paramos fondo prioritetus išdėstant tokia tvarka: akademiniai reikalai, studentų savivaldų potencialo plėtra, renginiai.

2012-08-14 Tarybos seminaras (Vytauto Didžiojo universitetas)

Aptartas būsimas LSP sezonas, LSP naujų sutarčių pasirašymas, tuometinio projektų vadovo Vytauto Xxxxxxxxxxxxxxxx situacija ir asmens duomenų saugojimo problema. Taip pat įvyko Studentų sąjungos vizualizacijos pristatymas, finansinių srautų ataskaita, narių dalyvavimo Asamblėjos simuliacijoje aktyvumo problema.

2012-11-13 Tarybos posėdis (Lietuvos edukologijos universitetas)

• Dėl Lietuvos studentiško judėjimo perspektyvos.

• Studentų sąjungos stiliaus knygos pristatymo ir tvirtinimo.

• LSP sezono pradžios pristatymas.

• Dėl Lietuvos studentų sąjungos biudžeto projekto 2013 m.

• Dėl projektų paraiškų teikimo į LSP fondą atidėjimo.

REZULTATAI: Patvirtintas naujas Lietuvos studentų sąjungos vizualizacijos ir xxx.xxx.xx puslapio paleidimas, pasisakyta dėl vieningo Lietuvos studentiško judėjimo, atidėtas projektų paraiškų teikimas į LSP fondą.

2013-01-24 Tarybos posėdis (Klaipėdos valstybinė kolegija)

• Dėl narių priėmimo.

• Lietuvos studentų sąjungos biudžeto 2013 m. tvirtinimas.

• Dėl LSP projekto plėtros.

• Dėl studentų savivaldų įvykių ir renginių.

REZULTATAI: Patvirtintas Utenos kolegijos stebėtojo statusas rinkiminėje - ataskaitinėje konferencijoje, pritarta Vilniaus kolegijos, Alytaus kolegijos, Vilniaus technologijų ir technikos kolegijos prašymams teikti kandidatūrą Lietuvos studentų sąjungos rinkimų ir ataskaitos teikimo konferencijoje dėl tapimo tikraisiais nariais.

1 TIKSLAS: Atstovauti visiems Lietuvos studentams nacionaliniu lygiu

1.1 AKADEMINIS PROCESAS IR SOCIALINIAI REIKALAI

Lietuvos studentų sąjunga Nacionaliniu lygiu aktyviai veikė sprendžiant aukštojo mokslo pertvarkos įgyvendinimo klausimus, nuolat formavo ir viešino pozicijas studijų prieinamumo, studentų nedarbo, skatinamųjų ir socialinių stipendijų klausimais. Taip pat Studentų sąjunga nuolat dalyvavo ir aktyviai atstovavo studentams aukštojo mokslo politiką formuojančiose institucijose.

1.1.1 MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO PATAISOS

Konstitucinis Teismas dar 2011 metų pabaigoje paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos.

Taip pat teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.

1.1.2 ROTACIJOS MODELIO POKYČIAI

Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo Lietuvos studentų sąjungos atstovai susitiko su tuometiniu ir mokslo ministru Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx. Kalbėta studentų rotacijos, aukštųjų mokyklų valdymo ir studijų finansavimo tvarkos klausimais. Konstituciniam Teismui išaiškinus, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio – paprastai semestro - o kas dveji metai, prieštarauja Konstitucijai. Ministras ir studentų atstovai svarstė optimaliausio rotacijos laikotarpio alternatyvas.

Diskusijos metu paliesta ir aukštųjų mokyklų valdymo sistemos tema. Pagal galiojantį Mokslo ir studijų įstatymą pagrindinės aukštosios mokyklos valdymo funkcijos yra perduodamos Tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos. Švietimo ir mokslo ministro nuomone, turėtų likti du aukštųjų mokyklų valdymo organai – Senatas ir Taryba. Ministras pabrėžė, kad Senatą turėtų sudaryti nemažiau kaip dvidešimt procentų studentų atstovų.

Susitikimo metu taip pat buvo kalbėta apie studijų finansavimo tvarką valstybinėse ir privačiose aukštosiose mokyklose, valstybės finansuojamas studijas bei studijų kainas.

REZULTATAI: Studentų sąjunga pateikė siūlymą įstatymo pakeitimo projektui. Neeilinės Seimo sesijos metu buvo pritarta siūlymui ir nutarta, kad rotacija turėtų vykti bent vieną kartą per metus suteikiant galimybę pačiai aukštajai mokyklai pasirinkti rotacijos dažnį.

1.1.3 GERESNIS STUDENTŲ ATSTOVAVIMAS AUKŠTOSIOSE MOKYKLOSE

Mokslo ir studijų įstatymas anksčiau numatė vieną studentų atstovą aukštosios mokyklos Taryboje. Tačiau Seimo darbo grupė, formavusi naują Įstatymo projektą, pritarė Lietuvos studentų sąjungos siūlymui, kad į aukštųjų mokyklų Tarybas būtų įtrauktas nebe vienas, o du studentų atstovai.

Pasipriešinti antro studentų atstovo įtraukimui į Tarybas buvo nuspręsta kovo 30 dieną, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdžio metu, kai rektoriai susitarė nepritarti dviejų studentų atstovų dalyvavimui aukštosios mokyklos Taryboje.

Dėl šios priežasties 2012 m. balandžio 3 d. Vilniuje Studentų sąjunga įvykdė studentų akciją, skirtą palaikyti antro studentų atstovo įtraukimą į aukštųjų mokyklų Tarybų sudėtį. Lietuvos studentų sąjunga pakvietė visus studentus, siekiančius geresnio jų atstovavimo aukštosiose mokyklose.

Balandžio 3 - 4 dienomis Lietuvos studentų sąjunga kreipėsi į Suomijos, Islandijos, Danijos, Latvijos ir Estijos nacionalines studentų organizacijas dėl palaikymo kovojant, jog universitetų tarybose būtų ne vienas, bet du studentų atstovai. Kreipimuose buvo teigiama, jog antrasis studentų atstovas kilstelėtų studentų interesų atstovavimą aukštųjų mokyklų Tarybose į kitą lygmenį, nes tai galėtų būti studentų pasitikėjimą pelnęs vyresnis, daugiau patirties už juos turintis ir tuo pačiu nepriklausantis akademinei bendruomenei asmuo.

REZULTATAI: Sąjungos, palaikydamos Lietuvos studentų sąjungą, raštu kreipėsi į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) narius, reikšdamos pritarimą siūlymui įtraukti antrą studentų atstovą į aukštųjų mokyklų tarybas Lietuvoje. Balandžio 4 dieną Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) vienbalsiai pritarė siūlymui.

1.2 PILIETIŠKUMO UGDYMAS IR DIALOGO SU POLITIKAIS PUOSĖLĖJIMAS

Šiais metais Xxxxx rinkimams studentai skyrė kaip niekad daug dėmesio. Aktyvios studentų skatinimo balsuoti kampanijos „A8tuoni“ metu ieškota dialogo ir su politikais. Buvo bandoma ne tik padėti studentams priimti sprendimą, už ką balsuoti bei užtikrinti, kad kuo daugiau studentų balsuotų Seimo rinkimuose, tačiau ir atkreipti politikų dėmesį į studentų lūkesčius.

1.2.1 KAMPANIJA „A8TUONI“

Kodėl aštuoni? Nes Sąjunga suskaičiavo, kad jų atstovaujamų 100 tūkst. studentų balsai prilygsta mažiausiai 8 mandatams Seime. Studentai siūlė politikams diskutuoti apie jų parengtą būtent 8 punktų planą, o jo visiško įgyvendinimo buvo tikimasi per 8-erius metus, per dvi Seimo kadencijas.

Kampanija „A8tuoni“ skirta abiem grupėms – studentams ir politikams. Kampanijos metu studentai buvo skatinami nebūti pasyviais – jie buvo supažindinti su partijų nuostatomis aukštojo mokslo klausimais.

Lietuvos studentų sąjunga taip pat parengė 8 punktų programą, kurioje buvo išskirtos aktualiausios aukštojo mokslo problemos bei joms siūlomi sprendimai. Tai ne tik studentams aktualiausi klausimai dėl studijų kokybės ir finansavimo, bet ir susiję su jų buitimi – gyvenimo sąlygomis studijų laikotarpiu, viešojo transporto bilietams taikomomis nuolaidomis ar galimybes įsidarbinti pagal universitete įgytą profesiją.

1.2.2 PILIETIŠKUMO SKATINIMAS

Dar prieš kampanijos startą Studentų sąjunga internetu apklausė 2 tūkst. studentų. Šios apklausos rezultatai parodė, kad du trečdaliai studentų ketino dalyvauti rinkimuose – 37 proc. respondentų teigė tikrai eisiantys balsuoti, o dar 30 proc. sakė greičiau balsuosiantys, nei nebalsuosiantys. Tuo tarpu daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų buvo dar neapsisprendę, kuriai politinei partijai atiduotų savo balsą spalio 14-ąją arba išankstinių rinkimų metu.

Lietuvos studentų sąjungos inicijuotos apklausos rezultatai taip pat atskleidė, kad penktadalis studentų jau buvo nusprendę neiti į rinkimus (13 proc. žadėjo tikrai nedalyvauti ir 8 proc. greičiausiai nedalyvauti). 9 proc. studentų tikino balsuosiantys iš anksto – paštu arba išankstiniame balsavime spalio 8-9 d.

Siekdama skatinti sąmoningą ir racionalų studentų pilietinį dalyvavimą valstybės gyvenime, Lietuvos studentų sąjunga sukūrė galimybę objektyviai išsiaiškinti, kuri iš šiemet Seimo rinkimuose kandidatuojančių partijų geriausiai atstovautų studentų interesams. Kampanijos interneto puslapyje xxx.x0xxxxx.xx atlikus testą, jo rezultatai pateikdavo sąrašą tų politinių partijų, kurių įvardytos pozicijos aukštojo mokslo klausimais yra panašiausios į testą atlikusio asmens atsakymus.

REZULTATAI: Paskatintas studentų dalyvavimas rinkimuose, buvo padedama jiems išsirinkti savo favoritus.

1.2.3 DIALOGAS SU POLITIKAIS

2012 m. rugsėjo 25 – 30 dienomis įvyko neformalūs susitikimai su penkių parlamentinių partijų nariais. Savaitę vykusiuose politinių lyderių debatuose dėl aukštojo mokslo padėties ir perspektyvų Lietuvoje dalyvavę didžiųjų parlamentinių partijų lyderiai buvo linkę pritarti daugeliui aptartų studentų siūlymų, dėl trijų iš jų įgyvendinimo partijų atstovai sutarė vienbalsiai.

Susitikimų metu specialioje pliusų ir minusų lentoje buvo pažymima, kuriems siūlymams partijų atstovai pritarė, o kuriems ne.

Visų debatų dalyvių nuomonės sutapo, svarstant studentų įsidarbinimo problemos sprendimo būdus, sutarta ieškoti kompleksinių sprendimo priemonių, kurias taikant aukštojo mokslo sistema glaudžiau bendradarbiautų su darbo rinka.

Taip pat politikai vienbalsiai pasisakė už studentų pasiūlymą nemažinti aukštajam mokslui finansuoti skiriamos dalies valstybės biudžete, nepaisant to, kad studentų kiekis ateityje greičiausiai mažės.

Didžiųjų partijų atstovai pritarė, jog svarbu šias lėšas skirti studijų kokybei užtikrinti bei naudoti kuo efektyviau. Neprieštaravo diskusijos dalyviai ir Lietuvos studentų sąjungos pasiūlymui suvienodinti lengvatines sąlygas nuolatinių ir ištęstinių studijų studentams – šiuo metu viešojo transporto lengvatomis naudotis bei išvengti PSD (Privalomojo sveikatos draudimo) mokesčio gali tik nuolatines studijas pasirinkę studentai.

Debatuose dalyvavo visų pagrindinių parlamentinių partijų atstovai: Xxxxxxx Xxxxxxxx (TS-LKD), Xxxxxx Xxxxxxxx (TS-LKD), Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxxxx (LRLS), Xxxxxx Xxxxxxxxxxxx (LRLS), Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx (LSDP), Xxxxx Xxxxxx (LSDP), Xxxxxxxx Xxxxxx (DP), Xxxxxxxx Xxxxxx (TT) bei Xxxxxxx Xxxxxxxxx (TT).

REZULTATAI: Diskusijų metu buvo aptartas Studentų sąjungos parengtas 8 punktų planas. Partijų buvo paprašyta išsakyti savo nuomonę apie kiekvieną iš 8 punktų bei pareikšti jam pritarimą arba nepritarimą. Visuomenė informuota apie partijų pozicijas. Apžvelgus diskusijos rezultatus, debatų dalyviams buvo perduoti jų metu priimti bendri susitarimai ir sprendimai, prie kurių tolimesnio svarstymo buvo grįžta po rinkimų.

Spalio 9 d. ISM Vadybos ir ekonomikos universitete vyko politinių lyderių debatai dėl aukštojo mokslo sistemos tobulinimo. Politikai atsakinėjo į studentų klausimus, atkeiptas dėmesys aukštojo mokslo problemas. Daugiausiai dėmesio susilaukė bendrabučių klausimas.

REZULTATAI: Susitarta aktualizuoti studentų vaidmenį aukštojo mokslo sistemoje. Taip pat pritarta, kad akademinis jaunimas turėtų teisę naudotis viešojo transporto lengvata, nemažėtų aukštųjų mokyklų finansavimas. Atkreiptas visuomenės dėmesys į aukštųjų mokyklų bendrabučių būklę. Nuo 2014 m. numatoma gauti atskirą Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą studentų bendrabučių renovacijai.

1.2.4 POLITIKAI STUDENTŲ KAILYJE

Siekdama prieš rinkimus atkreipti politikų dėmesį į aukštojo mokslo sistemos netobulumus ir Lietuvos studentijos poreikius, Lietuvos studentų sąjunga spalio 3 dieną pakvietė penkių parlamentinių partijų narius praleisti parą bendrabučio kambaryje.

Politikai čia praleido lygiai parą, bendraudami su studentais, kepdami bulves ir prisimindami dažno Lietuvos studento kasdienybę.

Visą parą akcijos dalyviai galėjo tiesiogiai bendrauti su studentais ir plačiąja visuomene svetainėje xxx.x0xxxxx.xx.

REZULTATAI: Atkreiptas politikų ir žiniasklaidos dėmesys į studentų bendrabučių būklę. Kelti klausimai dėl bendrabučių ir visos aukštojo mokslo sistemos gerinimo, problemų sprendimo. Akcijos geriausi momentai įamžinti filmuke, kuris socialinių tinklų pagalba pasiekė didelę studentų auditoriją, taip didindamas akcijos žinomumą.

1.2.5 STUDENTŲ POLITINIS AKTYVUMAS RINKIMŲ METU

Kampanijos „A8tuoni“ metu Lietuvos studentų sąjungos nariai nuolat organizavo įvairias akcijas visoje Lietuvoje. Vilniuje buvo rengiami susitikimai ir diskusijos su politinių partijų atstovais. Parlamentinių partijų vadovai, politinio pasaulio lyderiai buvo kviečiami dalyvauti debatuose.

Išankstinio balsavimo metu trijuose didžiausiuose miestuose balsuoti atėjusius studentus registravo Lietuvos studentų sąjungos atstovai, užregistravę jų aukštąją mokyklą.

Aktyviausi išankstiniuose rinkimuose buvo Vilniaus studentai – balsuoti atėjo net 1037 aukštųjų mokyklų auklėtiniai. Nuo jų kiek atsiliko kauniečiai – per tris dienas savivaldybėje savo pilietinę poziciją išreiškė 323 studentai. Klaipėdoje balsavo beveik tiek pat - 317 studentų.

Valstybės likimas labiausiai rūpėjo Lietuvos karo akademijos (LKA) studentams: jų per tris dienas užregistruota net 29,9 proc. visų studijuojančių šioje aukštojoje mokykloje. Antroje vietoje liko Klaipėdos valstybinė kolegija (KVK) su 5 proc. balsuotojų. Kitos aukštosios mokyklos 2 proc. barjero neperžengė.

REZULTATAI: Išankstinių rinkimų metu stebėtojai savivaldybėse užregistravo daugiau nei pusantro tūkstančio studentų. Buvo apdovanoti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos aukštųjų mokyklų pilietiškiausios – Lietuvos karo akademijos ir Klaipėdos valstybinės kolegijos Studentų atstovybės. Šiuo konkursu buvo paskatintas pilietiškumas jaunimo tarpe.

Spalio 2 d. Lietuvos studentų sąjunga kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), prašydama pratęsti studentų, norinčių balsuoti savo aukštosios mokyklos apylinkėje, sąrašų pateikimo terminą. Siekiant užtikrinti galimybę ne gimtajame mieste besimokantiems studentams patogiai dalyvauti rinkimuose, jie balsuoti galėjo ir savo studijų mieste.

REZULTATAI: Terminas buvo pratęstas.

2012 m. splalio mėn. Lietuvos studentų sąjungai kampanijos „A8tuoni“ metu atlikus studentų apklausą pirmajame Seimo rinkimų ture dalyvavę teigė 82 proc. apklaustų studentų, daugiau nei pusė jų buvo nepatenkinti rinkimų rezultatais bei manė, kad balsavimas vyko neskaidriai.

Studentai buvo įsitikinę, kad rinkimai vyko neskaidriai (43 proc.) ar greičiau neskaidriai (29 proc.). Vos 5 proc. apklaustųjų buvo tikri rinkimų skaidrumu, dar 15 proc. manė, kad rinkimai vyko greičiau skaidriai. Net trys iš dešimties studentų teigė, kad jie, ar jų artimieji pastebėjo rinkimų pažeidimus.

Dėl šios priežasties Lietuvos studentų sąjungos atstovai spalio 25 d. dalyvavo mitinge prieš nesąžiningai vykdytų Seimo rinkimų rezultatus.

Mitingo organizatoriai reikalavo griežtinti atsakomybę už rinkėjų papirkinėjimą, anuliuoti pažeidimais pasižymėjusių rinkimų apygardų rezultatus, apriboti nusižengusių politikų galimybes dalyvauti kituose rinkimuose.

REZULTATAI: Atkreiptas studentų ir visuomenės dėmesys į galimai nesąžiningai vykdomus rinkimus. Studentai buvo skatinami balsuoti antrame rinkimų ture.

1.2.6 KAMPANIJOS TĄSA PO RINKIMŲ

2012 m. lapkričio 28 d. įvyko Lietuvos studentų sąjungos ir jaunųjų politikų susitikimas. Susitikime dalyvavo Seimo nariai Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxx.

REZULTATAI: Aptartos aukštojo mokslo aktualijos ir sutarta dėl tolimesnio bendradarbiavimo.

2012 m. gruodžio 7 d. įvyko susitikimas su kandidate į Švietimo ir mokslo ministres Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxxxx. Taip pat dalyvavo: Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos moksleivių sąjungos, Lietuvos tėvų forumas ir aukštųjų mokyklų atstovai.

REZULTATAI: Aptarti valdančiųjų planai aukštajam mokslui, akademinė bendruomenė išreiškė viltį ir norą bendradarbiauti priimant bei įgyvendinant svarbius sprendimus aukštajam mokslui.

Lietuvos studentų sąjunga, atstovaudama šalies studentiją, tiek prieš įvykusius Seimo rinkimus, tiek paaiškėjus jų rezultatams aktyviai siekė užmegzti konstruktyvų dialogą su sprendimų priėmėjais bei dalyvauti su aukštojo mokslo situacija susijusių sprendimų priėmimo procese.

Nepaisant šių pastangų ir viešai reiškiamos studentų nuomonės, XVI Vyriausybės pristatytoje programoje įtvirtintos nuostatos dėl pokyčių aukštojo mokslo sistemoje buvo priimtos, nesitariant su akademine Lietuvos bendruomene ir nesutapo su jos nuomone bei poreikiais.

Dėl šios priežasties gruodžio 12 d. prie Seimo milžiniškomis žirklėmis buvo karpomi saitai tarp Vyriausybės ir akademinės bendruomenės – tokiu spektakliu studentai mėgino atkreipti sprendimų priėmėjų dėmesį ne tik į tai, jog kai kurie programos punktai neatitinka studentų nuomonės ir norų, bet taip pat – kad galimai prieštarauja ir Lietuvos Konstitucijai.

Tą pačią dieną Lietuvos studentų sąjungos prezidentas bei organizacijos atstovai taip pat dalyvavo vykusiame Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje, kuriame buvo pristatytos Lietuvos studentų sąjungos parengtos rekomendacijos Vyriausybės programos dalims, susijusioms su aukštojo mokslo sistemos padėtimi šalyje.

REZULTATAI: Komitetas išklausė pristatytus siūlymus, tačiau programai buvo pritarta jų nepaisant ir programos nuostatų nekeičiant. Į juos pažadėta atsižvelgti įgyvendinant programą.

2013 m. sausio 22 d. vyko Lietuvos studentų sąjungos susitikimas su naujuoju Švietimo ir mokslo ministru Xxxxxxxx Xxxxxxxx.

Susitikimą su ministru Sąjungos atstovai inicijavo siekdami išsakyti studentų lūkesčius bei savo siūlymus aukštajam mokslui. D. Pavalkio jie klausė apie planus dėl studijų finansavimo, studijų

programų pokyčių. Buvo susitarta, kad susitikinimai vyks reguliariai, o artimiausiu metu Studentų sąjunga pateiks pasiūlymus Vyriausybės programos įgyvendinimo planui 2013 metams.

REZULTATAI: Aptartos aukštojo mokslo pagrindinės problemos, sutarta dėl Sąjungos pasiūlymų Vyriausybės programos priemonių planui.

Kovo 6 d. Lietuvos studentų sąjungos atstovai susitiko su Ministru pirmininkui Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx ir pristatė prioritetines priemones Vyriausybės programos įgyvendinimui aukštojo mokslo srityje. Diskusijoje iškelta ir medicinos studentų tema – būsimieji medikai nerimavo dėl plačiai aptarinėjamo tiesioginio paskyrimo be galimybės savo nuožiūra pasirinkti darbo vietą, baigus studijas.

REZULTATAI: Išgirsti atsakymai į visus susitikime keltus klausimus, pateiktas prioritetinių priemonių planas sutiktas palankiai. Ministras pirmininkas patikino, jog tiesioginiai paskyrimai – nereikalinga praktika, kadangi planuojama kurti viešuosius sveikatos centrus, palaikančius ryšį su rajonais ir prižadėjo. Premjeras susitikime taip pat pranešė, kad nuo 2014 m. numatoma gauti atskirą Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą bendrabučių renovacijai.

1.3 FINANSINIS STUDENTŲ STABILUMAS

1.3.1 PASKOLOS

Valstybinių studijų fondo (VSF) posėdžiuose nuolat dalyvavo Lietuvos studentų sąjungos atstovai. Posėdžių metu buvo atidėti paskolų grąžinimo terminai, studentai atleisti nuo paskolų mokėjimo, atnaujinti paskolų grąžinimo terminai.

Šį rudenį buvo pasirašytos 6 094 valstybės remiamų paskolų sutartys už daugiau kaip 31 mln. litų. Rugsėjo 13 d. vyko pirmasis svarstymas dėl maksimalios paskolų sumos padidinimo.

REZULTATAI: Pirmą kartą svarstytas klausimas tapo precedentu. Visiems prašiusiesiems padidinti paskolos sumas, prašymai buvo patvirtinti.

Rugsėjo 26 d. įvykusiame posėdyje dėl mokslo ir studijų įstatymo pataisų buvo atidėti paskolų grąžinimo terminai.

REZULTATAI: Studentai atleisti nuo paskolų mokėjimo, atnaujinti paskolų grąžinimo terminai.

Spalio 11 d. posėdyje buvos svarstyta, ar patenkinti studento prašymą apmokėti jo valstybės remiamų paskolų palūkanas, jam išėjus akademinių atostogų.

REZULTATAI: Studento prašymas apmokėti jo valstybės remiamų paskolų palūkanas, jam išėjus akademinių atostogų buvo patenkintas.

Spalio 31 d. posėdyje buvo atidėti paskolų grąžinimo terminai, studentai atleisti nuo paskolų mokėjimo, atnaujinti paskolų grąžinimo terminai.

Lapkričio ir gruodžio mėnesiais vyko du paskolų komisijos posėdžiai, dėl paskolų palūkanų studentams, valstybės remiamų paskolų studentams terminų atidėjimo.

REZULTATAI: Nutarta kompensuoti paskolų palūkanas studentams, atidėti valstybės remiamų paskolų studentams terminai.

1.3.2 SOCIALINĖS STIPENDIJOS

2012 m. pavasario semestrą socialines stipendijas gavo daugiau nei 8,6 tūkst. studentų, kuriems buvo išmokėta daugiau nei 21,5 mln. litų. Valstybinis studijų fondas (VSF) išmokėjo daugiau nei 11,6 mln. litų kompensacijų geriausiai studijavusiems studentams valstybės nefinansuojamose vietose. Kompensacijas gavo daugiau nei 1,7 tūkst. studentų, tai rekordinis kiekis studentų.

Lapkričio 27 d. vyko Valstybnio studijų fondo (VSF) posėdis, kuriame buvo pateiktas asmenų, gaunančių valstybės kompensaciją studijų kainai, sąrašas. Sąraše buvo 1243 studentai, kuriems buvo skirti 7 milijonai litų.

REZULTATAI: Nutarta patvirtinti asmenų, gaunančių valstybės kompensaciją studijų kainai, sąrašą ir studentmas skirti lėšas.

2012 m. gruodžio 10 d. įvyko VSF posėdis dėl 78,1 tūkstančių litų lėšų perskirstymo.

REZULTATAI: Šie pinigai iš kompensavimui skirtų ir likusių lėšų buvo perkelti į lėšas skirtas socialinėms stipendijoms.

2012 m. gruodžio 27 d. fondo posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl VSF lėšų, gaunamų iš grąžintų paskolų, perkėlimo į rezervinį fondą.

REZULTATAI: Buvo pritarta siūlymui perkelti 25 milijonus litų į rezervinį fondą.

1.4 IŠORINIS STUDIJŲ VERTINIMAS

Studentai į išorinio programų vertinimo procesą įtraukiami nuo 2011 metų. Šiais metais studentų - ekspertų atranka vykdoma jau antrąjį kartą.

Atsiskaitomuoju laikotarpiu Lietuvos studentų sąjunga taip pat prisidėjo apžvelgiant Europos aukštojo mokslo kokybės agentūrų tinklo (ENQA) ekspertų atlikto SKVC vertinimo ataskaitą, SKVC Tarybos veiklos reglamento pakeitimus bei studijų programų išorinio vertinimo Valstybės kontrolės atliekamo audito pristatymą.

Šiais metais Lietuvos studentų sąjunga drauge su Studijų kokybės vertinimo centru (SKVC) vykdo studentų atranką į lietuvių ir tarptautines ekspertų grupes 2013-2014 mokslo metais vertinti šalies aukštųjų mokyklų studijų programas.

Studijų programų vertinimai bus atliekami šiose studijų kryptyse (tiek universitetuose, tiek kolegijose):

medicinos technologijos, menotyra, genetika, biologija, viešasis administravimas, statistika, botanika, zoologija, mikrobiologija, jūrų inžinerija, jūrų technologijos, sausumos transporto inžinerija, biotechnologija, anglų filologija, vokiečių filologija, regiono kultūros studijos, rusų filologija, lenkų filologija, pedagogika (vaikystės pedagogika), fizika, socialinis darbas, vertimas, ekonomika.

REZULTATAI: Dalyvavusieji programų vertinime studentai šią patirtį įvardino kaip įdomią ir vertingą. Aktyvus studentų įsitraukimas į išorinį studijų vertinimą prisidėjo ir prie Studijų kokybės vertinimo centro tapimo ENQA nariu.

1.5 LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ AKADEMINIO SĄŽININGUMO INDEKSAS

Nesąžiningumas aukštosiose mokyklose yra gana plačiai aptariama tema. Tiek žiniasklaidoje, tiek įvairiuose kituose šaltiniuose akademinis nesąžiningumas įvardijamas kaip aktuali problema. Dėl nesąžiningumo nukenčia aukštojo mokslo kokybė, taigi ir pagrindiniai akademinio proceso dalyviai – studentai.

Dar 2012 m. Lietuvos studentų sąjunga pirmą kartą Lietuvoje atliko išsamų bakalauro ir vientisųjų studijų studentų akademinio sąžiningumo tyrimą, pagal kurį buvo apskaičiuotas Lietuvos aukštųjų mokyklų akademinio sąžiningumo indeksas. Tyrimas padėjo identifikuoti problemiškas sritis ir imtis efektyvių priemonių kovojant su nesąžiningumu Lietuvos aukštajame moksle.

Tyrimo eiga. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ naudodama Lietuvos studentų sąjungos parengtą klausimyną apklausė 702 Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalauro ir vientisųjų studijų studentus. Tyrimo metodas - standartizuotas betarpiškas interviu, respondentai atrinkti naudojant kvotinės atrankos metodą.

Tyrimo rezultatai. Apklaustų studentų teigimu, aukštosiose mokyklose, kuriose jie studijuoja yra paplitęs nesąžiningumas viešų atsikaitymų metu bei ruošiant įvairius namų darbus. Pusė respondentų teigia, kad atsiskaitymų metu yra paplitęs papildomų priemonių – paruoštukių, konspektų ir kitų priemonių naudojimas bei nusirašinėjama nuo kitų studentų.

Ketvirtadalis apklaustų studentų mano, kad yra paplitęs rašto darbų pirkimas, nežymiai mažiau studentų įsitikinę, kad jų mokymosi įstaigose paplitęs duomenų klastojimas.

Studentai mano, kad jie yra vertinami objektyviai, pagal savo pasiekimus. Vos du procentai studentų mano, kad dėstytojų papirkinėjimas yra labai paplitęs, tačiau dar 9%, kad tai pasitaiko ganėtinai dažnai. Apie 15% apklaustų asmenų mano, kad jų aukštosiose mokyklose geriau vertinami žinomi žmonės – sportininkai, įvairūs atlikėjai ar studentų atstovai. Paklausti, kaip elgtųsi pateiktose situacijose, imituojančiose nesąžiningą elgesį, keturi iš penkių studentų teigia, kad nusirašytų, jei tam pasitaikytų palanki proga. Tiek pat studentų pripažįsta, kad mėgintų sužinoti būsimo egzamino užduotis, ar nevengtų namų darbų užduotis, kurių atlikimas bus vertinamas, atlikti su kitų asmenų pagalba. Apie pusė studentų atsiskaitymo metu mėgintų pasinaudoti paruoštukėmis. Ketvirtadalis pirktų rašto darbą, o 15% studentų yra pasirengę mokėti kyšį dėstytojui.

Svarbu pažymėti, kad net du trečdaliai studentų sukčiavimą įvardija kaip aktualią problemą. Dauguma apklaustų studentų sutinka, kad nesąžiningas elgesys aukštojoje mokykloje mažina būsimo diplomo vertę, taigi sukčiaudami studentai kenkia sau ir kitiems.

Septyni iš dešimties studentų teigia, kad nusirašyti aukštojoje mokykloje, kurioje jie studijuoja yra sudėtinga. Tačiau sukčiauti labiau linkę studentai kritiškiau vertina dėstytojų bei administracijos pastangas užkirsti kelią akademiniam nesąžiningumui nei mažiau sukčiauti linkę jų kolegos.

Šiek tiek mažiau sukčiauti linkę studentai, kurie yra patenkinti savo studijomis bei mano, kad jos naudingos profesiniam bei asmeniniam tobulėjimui. Tačiau, kaip parodė tyrimo duomenys, motyvuoti studentai irgi tam tikromis aplinkybėmis gali elgtis nesąžiningai.

REZULTATAI: Akademinio sąžiningumo indekso pirminiai rezultatai buvo pristatyti Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM). Baigus tyrimą buvo paskelbtas Lietuvos aukštųjų mokyklų akademinio sąžiningumo indeksas. Ši skaitine išraiška išreikšta indekso vertė leido įvertinti dabartinę sąžiningumo. Šiais metais tyrimas kartojamas. Jis leis stebėti aukštajame moksle vykstančius pokyčius. Atsižvelgdama į tyrimo rezultatus Lietuvos studentų sąjunga parengs veiksmų planą, kaip skatinti sąžiningumą Lietuvos aukštajame moksle.

2012 m. birželio 7 d. Sąjungos prezidentas X. Xxxxxxxxx ir viceprezidentė Xxxxx Xxxxxxxxxxx dalyvavo Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos posėdyje Šiaulių valstybinėje kolegijoje. Čia kolegijų vadovams pristatytas Akademinio sąžiningumo indeksas.

REZULTATAI: Sutarta, kad Kolegijų direktorių konferencija aktyviai dalyvaus skatinant akademinį sąžiningumą Lietuvos kolegijose, deleguos savo atstovą į Lietuvos studentų sąjungos inicijuojamą bendradarbiavimo platformą.

2012 m. spalio 15 d. Lietuvos studentų sąjungos sociologinių tyrimų koordinatorius Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx Klaipėdos Valstybinėje kolegijoje pristatė Lietuvos aukštųjų mokyklų akademinio sąžiningumo tyrimo pagrindinius rezultatus ir dalyvavo diskusijoje su studentais akademinio sąžiningumo klausimais.

REZULTATAI: Buvo išskirtos pačių studentų įvardintos priežastys, kodėl verta studijuoti sąžiningai.

1.5.1 KONFERENCIJA

2012 m. gegužės 23-iąją tyrimo rezultatai buvo išsamiai aptarti konferencijoje „Akademinis sąžiningumas ir aukštojo mokslo vertė Lietuvoje“. Pirmojoje jos sesijoje buvo pristatytas pirmąkart Lietuvoje apskaičiuotas akademinio sąžiningumo indeksas. Detaliau buvo kalbama apie Sąjungos atlikto akademinio sąžiningumo tyrimo rezultatus. Antroji sesija buvo skirta sukčiavimo prevencijos priemonių aptarimui. Konferencijoje dalyvavo akademinės, politinės bendruomenės nariai bei žiniasklaidos ekspertai.

Nesąžiningo elgesio paplitimas ir polinkis sukčiauti aukštosiose mokyklose buvo analizuojami pagal studijų kryptis, privačiose bei valstybinėse aukštosiose mokyklose, tarp mokančių ir nemokančių už mokslą studentų bei kitais aspektais.

Antroje sesijoje buvo aptariami sukčiavimo prevencijos metodai, jų efektyvumas. Pranešimus sakė aukštosios mokyklos administracijos ir studentų atstovai.

REZULTATAI: Konferencijoje pristatytas Lietuvos studentų sąjungos sudarytas Lietuvos aukštųjų mokyklų akademinio sąžiningumo indeksas. Kartojant tyrimą šiais, 2013-ais, metais planuojama, kad akademinio sąžiningumo indekso pokytis padės įvertinti prevencijos priemonių efektyvumą. Atsižvelgiant į konferencijos sesijos įžvalgas, buvo ieškoma dar veiksmingesnių nesąžiningo elgesio aukštosiose mokyklose prevencijos priemonių 2012 m. gegužės 24-27dienomis Lietuvos studentų sąjungos organizuotame Baltijos šalių studentų sąjungų susitikime.

2013 metų vasario mėn. buvo sukurtas Lietuvos studentų sąjungos apklausų įrankis, leidžiantis sudaryti tyrimo imtį iš Lietuvos studento pažymėjimą turinčių asmenų duomenų bazės, kuri reprezentuoja visus Lietuvos studentus.

1.6 SOCIALINĖ INTEGRACIJA

Lietuvos aukštosios mokyklos dar vis per menkai pasirengusios priimti norinčius studijuoti neįgaliuosius. Neįgaliųjų studentų skaičius jose kasmet mažėja, o universitetai studentams su negalia yra atviri tik iš dalies.

1.6.1 TYRIMAS

Lietuvos studentų sąjunga atliko tyrimą ,,Neįgalieji aukštajame moksle“, siekdama išsiaiškinti asmenų su specialiaisiais poreikiais skaičių bei jų padėtį Lietuvos aukštosiose mokyklose 2012-2013 akademiniais mokslo metais.

Tyrimo apklausa buvo vykdoma 2012 m. lapkričio - gruodžio mėnesiais. Prašymai dalyvauti apklausoje buvo išsiųsti 47 valstybinėms ir privačioms aukštosioms mokykloms, iš kurių 42 pateikė atsakymus. Iš atsakymus pateikusiųjų aukštųjų mokyklų, 35 - iose studijuoja studentai su specialiaisiais poreikiais.

Lietuvos studentų sąjungos tyrimas atskleidė, kad tik ketvirtadalis Lietuvos aukštųjų mokyklų yra visiškai pritaikytos asmenims su judėjimo negalia. O ketvirtadalio aukštųjų mokyklų auditorijos bei trečdalio aukštųjų administracijos patalpos yra visiškai nepritaikytos studentams, dėstytojams, darbuotojams su judėjimo negalia.

Daugiausiai studentų su specialiaisiais poreikiais šiais metais studijuoja Vytauto Didžiojo universitete (VDU) – 138 studentai (pernai – 127). Vilniaus universitete (VU) – 91 studentas (pernai – 97), Šiaulių universitete (ŠU) – 63 studentai (pernai – 53), Lietuvos edukologijos universitete (LEU) – 54 studentai

(57) bei Xxxxxx Xxxxxxx universitete (MRU) – 53 studentai (43).Tyrimas atskleidė, kad studentai su specialiaisiais poreikiais labiau linkę rinktis mokymosi įstaigas, kurios yra atidesnės jų poreikiams.

Aukštųjų, kurios priima daugiausiai neįgaliųjų, dešimtuką jau keli metai sudaro tos pačios aukštosios. Tačiau iš 2009-2013 m. duomenų kitimo matyti, kad kai kuriose mokyklose, pvz. LEU, studentų su specialiaisiais poreikiais sumažėjo perpus, kai kitose pokyčiai gerokai mažesni. VDU studentų su specialiaisiais poreikiais skaičius vis didėja.

REZULTATAI: Po tyrimo paaiškėjo, jog Lietuvoje studentų su specialiaisiais poreikiais skaičius tiesiogiai susijęs su bendru studentų skaičiumi. Mažėjant bendram studentų skaičiui, mažėja ir specialius poreikius turinčių studentų. Lyginant su 2009-2012 m. daugiau negalią turinčių studentų studijuoja tik keturiose aukštosiose mokyklose: Klaipėdos universitete, Šiaurės Lietuvos kolegijoje, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje bei Vytauto Didžiojo universitete. Išgrynintos neįgaliųjų integracijos į aukštojo mokslo sistemą problemos. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti visuomenei.

1.7 NAUJOS KARTOS LIETUVOS STUDENTO PAŽYMĖJIMO PROJEKTAS

Lietuvos studento pažymėjimas (LSP) – vienintelis studento statusą patvirtinantis asmens dokumentas Lietuvoje. LSP išdavimą koordinuoja Lietuvos studentų sąjunga.

Siekdama užtikrinti sklandų Lietuvos studento pažymėjimo (LSP) išdavimo procesą, LR Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) rugpjūčio mėn. nusprendė LSP platinimo teises 2013 metais suteikti tik Lietuvos studentų sąjungai. Iki tol daugiau nei dešimt metų LSP platino ir kita nacionalinė, Lietuvos studentų atstovybių, sąjunga.

Kad LSP studentai galėtų atsiimti greičiau ir patogiau, jį šiemet platina daugiau partnerių. Studentai gali pasirinkti, kur atsiimti LSP: „DNB“, „Bitėje“ ar „Swedbank“.

Įdiegtos naujovės. Dėl integruoto bekontakčio mikroprocesoriaus, padedančio atlikti daugiau funkcijų, naujos kartos LSP galima naudotis ir kaip elektroniniu viešojo transporto bilietu ir kaip

„Mokipay“elektronine pinigine. Kauno regiono studentų bilietuose yra integruotos net kelios paslaugos: Vilniečio kortelė, elektroninis Kauno viešojo transporto bilietas, elektroninė piniginė.

Aukštosios mokyklos numato, kad jis galios kaip įėjimo į bendrabučius raktas ar kortelė kopijavimo aparatams. Tose aukštosiose mokyklose, kurios šiuo metu diegia šią sistemą, bus galima teikti ir kitas studentams reikalingas elektronines paslaugas. Pavyzdžiui, Xxxxxx Xxxxxxx universitetas nuo gegužės mėnesio universitete panaikins atsiskaitymą grynaisiais pinigais ir leis atsiskaityti tik LSP integruotos elektroninės piniginės pagalba.

2012 m. metais LSP sezono metu vyko derybos su Švietimo ir mokslo ministerija, projekto partneriais – mobiliojo ryšio bendrovėmis „Omnitel“, „Bitė“, bankais „DNB“, „Swedbank“, inovatyvius mobiliųjų mokėjimų sprendimus kuriančia bendrove „Mokipay Europe“, spaustuve „Grafija“, įmonėmis

„Susisiekimo paslaugos“ ir „WebPartners“. Taip pat buvo vykdoma krizinių situacijų prevencija ir valdymas, administravimo koordinavimas su projekto administravimo grupės vadovu Andriumi Pauriu – UAB „D-agency“. Nuolatos vyko naujų Studentų savivaldų integravimas ir sutarčių su naujomis atstovybėmis derinimas.

Per 2011 - uosius metus naujosios LSP duomenų bazės pagalba buvo pratęsti 47 193 studentams pažymėjimai, o nauji išduoti 32 062 studentams.

Per 2012 – uosius metus buvo pratęsti 28 623, išduoti 35 053, pagaminti 36 457 Lietuvos studentų pažymėjimai.

Mokymai. 2012 m. liepos 10 – 12 d. Klaipėdoje vyko motyvaciniai LSP koordinatorių mokymai, kurių metu įvyko paskaita-diskusija „Ką turiu žinoti, būdamas savanoriu studentų organizacijoje“ (savanorystės motyvai ir asmenybinės komandinio darbo prielaidos), komandos ugdymo užduotys, praktiniai seminarai „Mano LSP: padėties analizė“ ir „Mano LSP: tikslai ir veiksmai“. Taip pat įvyko LSP sistemos administravimo mokymai.

2012 – 2013 metais pagal studentų savivaldų poreikius taip pat organizuoti individualūs LSP koordinatorių mokymai. Jų metu studentų atstovai apmokyti, kaip naudotis duomenų baze, kalbėta apie bendrus darbo su LSP principus.

LSP partnerystės programos naujienos. 2012 metais drauge su LSP platinimo sistema atnaujinta LSP Partnerystės programa, patobulintas marketingo planas, atnaujintos sutartys bei paslaugų paketai. Programoje šiuo metu dalyvauja 190 organizacijų, kurios asmenims, turintiems LSP, teikia išskirtinius pasiūlymus, nuolaidas savo prekėms ar paslaugoms, rengia akcijas, siūlo sudalyvauti renginiuose. Planuojama, kad iki kitų mokslo metų pabaigos studentų „partnerių“ sąrašas išaugs iki 250 įmonių.

Studentai reguliariai gauna nuolaidų pasiūlymus, pateiktus naujienlaiškyje. Taip pat naujienos apie nuolaidos pateikiamos xx.xxx.xx puslapyje. Kadangi studentai aktyviai domisi renginiais, pradėtas leisti atskiras renginių naujienlaiškis su studentams taikomomis nuolaidomis. Kiekvieną dieną aktyviai komunikuojama su studentais per socialinį tinklą Facebook (~38 000 fanų). Šiuo metu vykdomas LSP projektas, kurio metu Klubas „Studentai už Žalgirį“ kviečia studentus lankytis rungtynėse, pasinaudojus nuolaidomis. Sukurti socialiniai tinklai Twitter, Fourthsquare, Pinterest, Google+. Pradėtas atnaujinimų/pokyčių procesas, numatyti naujų metų tikslai, naujos idejos, atlikti tyrimai, analizė.

1.8 PROJEKTAI

Lietuvos studentų sąjunga praėjusiais metus daugiau dirbo su projektais puoselėdama Studentų savivaldų Projektų koordinatorių žinias. Taip pat ieškodama naujų paramos šaltinių, plėtodama Studentų sąjungos strategines veiklas, įgyvendinama projektus, teikdama išsamias ataskaitas paramos atstovams.

Mokymai. Lapkričio 11 d. vyko Lietuvos studentų sąjungos projektų koordinatorių mokymai „Pildome LSP fondo paraiškos formą“.

REZULTATAI: Studentų savivaldų projektų koordinatoriai supažindinti su pagrindinėmis LSP fondo paraiškos formos pildymo taisyklėmis ir dažniausiai daromomis klaidomis.

2012 m. lapkričio 23 d. įvyko projektų rašymo mokymai „Pildome paraišką Lietuvos studentų sąjungos paramos fondui“.

REZULTATAI: Studentų atstovai mokėsi projektų valdymo principų, taip pat kaip pildyti paraiškos formą Lietuvos studentų sąjungos paramos fondui. Buvo siekiama, jog studentų savivaldos mokėtų pildyti projektų paraiškos formas, žinotų svarbiausius projektų valdymo aspektus.

Vadovaujantis Lietuvos studentų atstovybių paramos fondo nuostatais ir atsižvelgiant į Lietuvos studentų sąjungos Valdybos protokolinį nutarimą, buvo patvirtinti aukštųjų mokyklų studentų savivaldų paramos fondo finansuojami projektai. Studentų sąjunga šiais metais Studentų savivaldų projektams skyrė 174 125 Lt.

2012 m. balandžio – gegužės mėn. parengtas ir pateiktas Lietuvos mokslo tarybai projektas “Aukštojo mokslo atvirumas neįgaliesiems”. Parengta ir suderinta projekto įgyvendinimo sutartis.

Pateikta Jaunimo reikalų departamento (JRD) projekto „Lietuvos studentų sąjungos veikla 2012” finansinė balandžio ir gegužės mėnesio ataskaitos.

2012 m. gegužės - birželio mėn. buvo įgyvendinamas Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) projektas, Tarptautine konferencija „Akademinis sąžiningumas. Studijų kokybės aspektas. Trijų Baltijos šalių patirtis", parengta finansinė ir veiklos ataskaita.

Pateiktos IV ketvirčio bei metinės veiklos ir finansinės ataskaitos Socialinių paslaugų ir priežiūros departamentui bei ataskaita Lietuvos Mokslo Tarybai (įsisavinti visi pinigai 8670,00 Lt).

Pateikta veiklos ir finansinė ataskaita Švietimo ir mokslo ministerijai už projektą „Atstovybių akademija“; „Studentų dalyvavimas aukštųjų mokyklų savivaldoje: įtraukties modeliai ir kompetencijos" (įsisavintos visos lėšos 11250,00 Lt);

Pateikta veiklos ir finansinė ataskaita JRD dėl „Jaunimo organizacijų stiprinimo programos (įsisavintos visos lėšos 12800,00 Lt);

Tikrintos studentų savivaldų pateiktos ataskaitos už LSP fondo lėšas.

Aukštųjų mokyklų studentų savivaldų LSP paramos fondo finansuojami projektai (2012 m.)

Eil. nr.	Studentų savivalda	Projekto pavadinimas	Suma, Lt.
1.	KTU SA	„Jaunimo NVO strateginio valdymo metodika“	11500
2.	KTU SA	„Žinau, kad nieko nežinau“	2300
3.	KTU SA	„KTU SA kompetencijų kėlimo programa“	7000
4.	KTU SA	„KTU SA žiemos akademija 2013“	2500
5.	KTU SA	„KTU pirmakursių integracija“	5500
6.	VDU SA	„Perduok, įvertink, nevėluok“	7000
7.	VDU SA	„Susibalansuok, FUXE“	2000
8.	VDU SA	"Informacinis leidinys. Pirmakursio atlasas"	5000
9.	VDU SA	„Studentų atstovavimo teorija ir praktika“	4000
10.	ASU SA	„Susirinkimų valdymo mokymai“	1300
11.	ASU SA	„Įsidarbinimo galimybės“	1100
12.	ASU SA	„Pirmakursių ("fuksų") stovykla“	3000
13.	ASU SA	„ASU SA pradžiamokslis“	3200
14.	ASU SA	„ASU SA veiklos vertinimas“	3500
15.	ASU SA	„Seminarų ciklas fakultetų studentų atstovybėms - Veiklos planavimo,	2500
16.	ŠVK SA	„Stipri atstovybė - laimingi studentai“	8400
17.	ŠVK SA	„ŠVK pirmakursių stovykla“	2000
18.	KK SA	„Ar tau patinka kai iš tavęs vagia?“	1500
19.	TTVAM SA	„Studentų atstovybės stiprinimas“	1500
20.	MRUSA	„Rinkodaros komiteto mokymai“	2000
21.	MRUSA	„Mesk kelią dėl akademinio takelio“	2000
22.	MRUSA	„Studijų kokybės gerinimas stiprinant studijų programų komitetus“	4625
23.	MRUSA	„Grupės seniūnų mokymai tinkamiems grupės atstovams išugdyti“	5200
24.	ŽK SA	„Studentų atstovybės stiprinimas“	4000
25.	KVK SA	„Seniūne, rodyk kryptį!“	5500
26.	KVK SA	„KVK SA išorinės ir vidinės komunikacijos stiprinimas‘‘	5000
27.	ISM SA	"ISM duomenų bazė"	8000
28.	ISM SA	"Studentų atstovybės potencialo plėtojimo programa"	9000
29.	ISM SA	"Integruok(is)"	8000
30.	LSMU SA	„Socialinė atsakomybė... Kam? Kaip? Kada?“	3000
31.	LSMU SA	„XXXXXX.xx puslapio atnaujinimas“	2000
32.	LSMU SA	„LSMU SA narių kompetencijos kėlimo ciklas (ruduo, pavasaris)“	5000
33.	LEU SA	Fuksų stovykla“	1500
34.	LEU SA	„Paturbink savo komitetą 2“	6000
35.	LEU SA	„Kuriame savo rytojų“	4000
36.	KUSS	„KUSS padalinių potencialo stiprinimas“	7000
37.	KUSS	„Seniūno ABC“	1500
38.	VIKO SA	„Akademinės bendruomenės mokymų ciklas“	10000
39.	VIKO SA	„Vilniaus Kolegijos pirmakursių stovykla 2013“	6000

Lietuvos studentų sąjunga išmokėjo skatinamąsias išmokas aukštųjų mokyklų Studentų savivaldoms. Išmokų gavėjai – studentų savivaldos, kurioms išmokų skyrimas bendrais atvejais reguliuojamas pagal Sąjungos Paramos fondo nuostatus.

Skatinamosios išmokos, skirtos už Lietuvos studento pažymėjimo 2012 m. administravimo sezoną.

Studentų savivalda	Pagamintų LSP kiekis (vnt.)	Skiriama skat. išmoka
KTU SA	3876	8 914,80
VDU SA	3428	7 884,40
MRU SA	3451	7 937,30
KK SA	2461	5 660,30
VIKO SA	2277	5 237,10
LSMU SA	2472	5 685,60
LEU SA	1851	4 257,30
KVK SA	1663	3 824,90
KU SS	1504	3 459,20
ŠU SA	1149	2 642,70
ASU SA	1037	2 385,10
VTDK SA	858	1 973,40
ŠVK SA	785	1 805,50
LKKA SA	759	1 745,70
ISM SA	713	1 639,90
TTVAM	557	1 281,10
UK SA	388	892,40
KTK SA	326	749,8
EHU SA	233	489,9
AVM SA	140	322
VKK SA	128	294,4
ŽK SA	141	324,3
KOK SA	111	255,3
LCC SA	92	211,6
VISO:	30400	69 874

2013 M. PATEIKTOS PARAIŠKOS

Švietimo ir mokslo ministerijai:

Akademinio sąžiningumo indeksas (26 250 Lt);

Akademinio atstovavimo ir kompetencijų ugdymo programa Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybėse (35 550 Lt);

Dėstytojo portretas: link atviro dialogo akademinėje bendruomenėje (19 600 Lt).

Užsienio reikalų ministerijai (URM):

Baltarusijos studentų interesų atstovavimo kultūros puoselėjimo link: Lietuvos gerosios patirties sklaida (29 910,00 Lt).

Švietimo mainų paramos fondui (ŠMPF):

ESU studentams: nacionalinio studentų atstovavimo stiprinimas Europos aukštojo mokslo erdvėje (18 250,5 Lt).

Jaunimo reikalų departamentui (JRD):

Lietuvos studentų sąjungos ir jos narių veiklos efektyvumo didinimo programa (56 126,4 Lt).

26-am Europos studentų konventui finansuoti rašytos paraiškos: Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūrai (JTBA) (59 747,1 Lt); Užsienio reikalų ministerijai (45 260 Lt).

Šiaurės šalių studentų atstovybių susitikimui rašytos paraiškos:

Šiaurės šalių ministrų tarybai (10 350 Lt); Užsienio reikalų ministerijai (20 030 Lt).

2 TIKSLAS: Atstovauti visiems Lietuvos studentams tarptautiniu lygiu

2.1 TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Tarptautinėje erdvėje Lietuvos studentų sąjunga tęsė bendradarbiavimą ir bendravimą su nacionalinėmis Studentų sąjungomis Europoje, plėtoti ryšiai su Europos studentų sąjungos (ESU) atstovais bei partneriais iš Europos. Taip pat šiais metais Lietuvos studentų sąjunga galėjo didžiuotis organizavusi Baltijos šalių studentų sąjungų susitikimą (BOM). Į tarptautinius renginius įprastai deleguojamas vienas nacionalinio biuro ir vienas Tarybos narys.

2.1.1 TARP RYTŲ IR VAKARŲ

Birželio 29 - 30 d. Lietuvos studentų sąjungos atstovas dalyvavo Baltarusijoje vykusiame studentų atstovų organizuotame tarptautiniame seminare „Studentų savivaldų raidos strategijos Baltarusijoje ir užsienyje“.

REZULTATAI: Seminare buvo susitarta bendradarbiauti stiprinant šalies studentų savivaldas. Taip pat domėtasi, kodėl Lietuva pasisakė prieš Baltarusijos priėmimą į Europos aukštojo mokslo erdvę (EAME).

Spalio 5 x. Xxxxxx vyko nacionalinės studentų sąjungos steigiamoji konferencija. Studentų sąjungos atstovas dalyvavo renginyje, atstovaujant taip pat Europos studentų sąjungos Baltarusijos darbo grupę (European Students’ Union Belarus Working Group), kurios veiklą šiuo metu koordinuoja Studentų sąjunga.

REZULTATAI: Įsteigta nacionalinė Baltarusijos studentų sąjunga. Turint Europos studentų sąjungos paramą, tikimasi greitai pradėti vykdyti bendrus projektus su Baltarusijos studentais.

2012 m. lapkričio 16 d. Lietuvos studentų sąjunga dalyvavo diskusijoje su Baltarusijos studentų atstovais Vilniuje. Diskusija vyko Studentų sąjungai koordinuojant Europos studentų sąjungos (ESU) Baltarusijos Darbo grupę.

REZULTATAI: Studentų atstovai susipažino su Lietuvos studentų sąjungos gerąja patirtimi dalyvaujant aukštojo mokslo politikos formavime.

2013 m. vasario 15 d. Lietuvos studentų sąjunga dalyvavo Minske, Baltarusijoje, vykusiame Baltarusijos studentų atstovų seminare, kur supažindino kaimynus su Europos studentų sąjungos veiklos prioritetais ir Bolonijos proceso reguliavimu.

REZULTATAI: Studentų atstovai susipažino su Lietuvos studentų sąjungos patirtimi veikiant tarptautiniame lygmenyje bei pagilino žinias apie Europos studentų sąjungos veiklą.

2.1.2 VEIKLA EUROPOS STUDENTŲ SĄJUNGOJE (ESU)

Tarptautinės aukštojo mokslo veiklos gairės yra įgyvendinamos daugelyje Europos valstybių, tarp jų ir Lietuvoje. Studentų atstovų veikla glaudžiai sietina su Bolonijos proceso įgyvendinimu, o pastarasis su

– dėstytojų ir studentų mobilumo skatinimu, aukštojo mokslo sistemos skaidrumo ir lankstumo didinimu, aukštos kvalifikacijos specialistų rengimu, aukšto lygio išsilavinimo užtikrinimu. Europos studentų sąjunga (ESU) taip pat aktyviai veikia studentų socialinės gerovės, žmogaus teisių, lyčių lygybės klausimais.

Balandžio 22-24 dienomis Bukarešte (Rumunija) įvyko 62-asis Europos studentų sąjungos (ESU) valdybos posėdis, kurio metu buvo išrinkta nauja ESU pirmininkė - buvusi Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė tarptautiniams reikalams ir ESU vicepirmininkė Xxxxxx Xxxxx.

REZULTATAI: Europos studentų sąjunga (ESU) skubos tvarka priėmė rezoliuciją, kurioje buvo raginama skaidresnio aukštojo mokslo valdymo Lietuvoje siekti stiprinant studentų atstovavimą. Dokumente buvo teigiama, kad Tarybose turėtų veikti du studentų atstovai, taip pat akcentuojamas šio organo vaidmuo renkant rektorių ar direktorių, kontroliuojant aukštosios mokyklos finansus ir strateguojant jos plėtrą.

Balandžio 24 d. Xxxxxx pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kurios numato du studentų atstovus Aukštųjų mokyklų Tarybose. Taip pat Europos studentų sąjungos Valdybos susitikime buvo pristatyti tyrimo „Bolonija studentų akimis 2012“ rezultatai.

Rugsėjo 17 - 19 d. Paryžiuje, Prancūzijoje vyko Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacijos konferencija „Attaining and Sustaining Mass Higher Education“, kuriuoje dalyvavo virš 600 aukštojo mokslo ekspertų iš pažangiausių pasaulio šalių. Studentų sąjungai konferencijoje atstovavo viceprezidentas Xxxxxx Xxxxx. Tarp konferencijos pagrindinių diskusijų – aukštojo mokslo masifikacijos iššūkiai pasauliui.

REZULTATAI: Konferencijos medžiaga ir rezultatais pasidalinta su Studentų sąjungos Tarptautinių reikalų komitetu, užtikrinant žinių apie aukštojo mokslo tendencijas pasaulyje sklaidą.

Spalio 17-21 d. Limasole, Kipre, Lietuvos studentų sąjungos delegacija dalyvavo 24-ajame Europos akademinio jaunimo konvente „Krizė gilėja. Ar visuomenei gresia pavojus?“. Ji susijusi su Kipro pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai pagrindiniais prioritetais šį pusmetį bei ESU jaunimo įdarbinimo projektu SAGE (Students Advancement of Graduates Employability). Taip pat paminėtas ESU 30-metis, įvyko ESU Alumni sąskrydis.

REZULTATAI: Aptartos krizės priežastys bei galimi jos pavojai aukštajam mokslui.

2012 m. lapkričio 29 d. Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentė Xxxxx Xxxxxxxxxxx ir viceprezidentas Xxxxxx Xxxxx dalyvavo Europos studentų sąjungos Valdybos posėdyje Maltoje.

REZULTATAI: Užtikrintas Lietuvos studentų sąjungos dalyvavimas Europos studentų sąjungos veikloje kaip vienintelės narės iš Lietuvos, priimta rezoliucija dėl aukštojo mokslo politikos tęstinumo Lietuvoje, pristatytas konvento Kaune projektas ir galutinė Baltarusijos Darbo grupės veiklos ataskaita.

Lapkričio 28 d. – gruodžio 5 d. 150 studentų atstovų iš 38 Europos šalių dalyvavo QUEST (Quest for Quality for Students) projekto seminare bei 63-iame Europos studentų sąjungos (ESU) Valdybos posėdyje.

REZULTATAI: ESU Valdybos posėdžio (aukščiausio kolegialaus valdymo organo) susitikimo metu buvo patikslintos organizacijos prioritetinės veiklos kryptys bei priimta pozicija dėl „Europos aukštojo mokslo socialinės dimensijos“.

Kovo 8-10 d. 47 nacionalinių studentų sąjungų dalyvavo tradiciniame 25-ame Europos studentų konvente, jo tema – „Lygybė įvairovei“. Konvento skyrė ypatingą dėmesį aukštojo mokslo ir studentų socialinės gerovės, studentų su specialiaisiais poreikiais, tautinių mažumų ir kitų socialinių grupių diskriminacijos klausimams. Lietuvos studentų sąjungai konvente atstovavo viceprezidentas Xxxxxx Xxxxx ir Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybės viceprezidentas Xxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxx.

REZULTATAI: Pasidalinta atlikto kasmetinio Studentų sąjungos tyrimo „Neįgalieji Lietuvos aukštajame moksle“ rezultatais, inicijuota diskusija ir gauti pasiūlymai iš Europos studentijos, kaip geriau užtikrinti Europos studentų socialinė gerovė.

2.1.3 BALTIJOS ŠALIŲ STUDENTŲ SĄJUNGŲ BENDRADARBIAVIMAS

BOM 1999-aisiais įkūrė Lietuvos studentų sąjunga kartu su Latvijos studentų sąjunga. Estijos studentų sąjungų federacija prie šios organizacijos prisijungė 2003-iais. Vėliau organizacijos-narės ėmė aktyviau dalyvauti platesnėje tarptautinėje arenoje. Vilniuje įvykęs susitikimas – tai žingsnis link BOM veiklos atnaujinimo ir glaudesnio bendradarbiavimo stiprinant Baltijos šalių studentų atstovavimą.

BOM susitikimas buvo organizuojamas pirmąkart po 2006-ųjų. Jis reikšmingas ne tik puoselėjant kaimyninių šalių studentijos draugystę, bet ir ugdant stipresnį studentų interesų atstovavimą nacionaliniame bei tarptautiniame lygmenyje. Susitikime studentų atstovai drauge aptarė aukštojo mokslo kokybės klausimus ir sprendė akademinio nesąžiningumo problemą

REZULTATAI: BOM metu buvo parengtos dvi rezoliucijos, susitarta dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Vienoje iš patvirtintų rezoliucijų kreipiamasi į Baltijos šalių švietimo ir mokslo ministrus, raginant kartu spręsti aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo problemas. Šiame dokumente atkreipiamas dėmesys į tai, kad aukštasis mokslas turi būti suprantamas kaip visuomenės vertybė ir visų aukštojo mokslo dalininkų atsakomybė.

Birželio 14 d. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas dalyvavo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Studijų komiteto posėdyje Klaipėdos universitete, kur buvo pristatytos pasirašytos rezoliucijos.

Rugsėjo 28 - 29 d. Studentų sąjungos atstovai Rygoje, Latvijoje vyko tarptautinis Idėjų forumas

„Patvirtintas darbo rinkai“, skirtas spręsti jaunimo įdarbinimo problemas. Dvi dienas studentų ekspertai, dėstytojai, tyrėjai ir darbdaviai dalinosi patirtimi jaunimo įdarbinimo srityje. Forumo dalyviai – ekspertai iš Latvijos, Danijos, Rumunijos, Lenkijos ir Lietuvos.

REZULTATAI: Forume buvo pristatyta Studentų sąjungos patirtis jaunimo įdarbinimo srityje. Taip pat diskutuota apie vieną iš Studentų sąjungos kampanijos „A8tuoni“ programos punktą, skatinantį mokestines lengvatas darbdaviams įdarbinant studentus.

2.1.4 ŠIAURĖS ŠALIŲ STUDENTŲ SĄJUNGŲ BENDRADARBIAVIMO SUTARTYS

Lietuvos studentų sąjunga yra Šiaurės šalių sąjungų (NOM) nare nuo 2006 metų ir 2013 metais kartu su Suomijos universitetų bei kolegijų studentų sąjungomis, o taip pat Islandijos universiteto Studentų taryba ir Švedijos studentų sąjunga pirmininkauja NOM.

2012 m. spalio 26 - 28 d. Helsinkyje, Suomijoje vyko Šiaurės šalių studentų sąjungų susitikimas (Nordic Organisational Meeting – NOM). 30 studentų atstovų iš Šiaurės ir Baltijos šalių, Europos studentų sąjungos atstovai, tyrinėtojai, Suomijos švietimo ir kultūros ministerijos atstovai bei kiti aukštojo mokslo ekspertai diskutavo apie aukštojo mokslo komodifikaciją (aukštojo mokslo pavertimą paslaugas teikiančiomis verslo organizacijomis) bei šio proceso pasekmes regione. Studentų sąjungai susitikime atstovavo viceprezidentas Xxxxxx Xxxxx ir Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybės viceprezidentas Xxxxxxxx Xxxxxx Xxxxxx.

REZULTATAI: Susitikimo metu buvo priimta oficiali NOM pozicija dėl aukštojo mokslo komercializavimo, kurioje yra akcentuojama, jog studijų mokesčių įvedimas ne Europos sąjungos (ES) ir ne Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių studentams ženkliai mažina atvykstančių studentų skaičių ir skatina jų bendruomenių homogenizacijos riziką. Buvo patvirtintas Lietuvos studentų sąjungos NOM’o ko-pirmininkavimas su Suomijos studentų sąjungomis bei Islandijos universiteto Studentų sąjunga.

2013 m. kovo 21 – 23 d. Islandijoje, Reikjavike 30 studentų atstovų iš Šiaurės ir Baltijos valstybių dalyvavo tradiciniame Šiurės šalių studentų sąjungų (Nordic Organisational Meeting) susitikime. Jo tema – „Verslumas ir inovacijos aukštajame moksle”. Susitikimo organizatorė – Islandijos universiteto Studentų taryba (Stúdentaráð Háskóli Íslands).

REZULTATAI: Susitikimo metu visas dėmesys buvo skirtas verslumo, inovacijų ir aukštojo mokslo sąveikai bei studentų verslumo įgūdžių ir kompetencijų puoselėjimui.

2.1.5 STUDIJOS BE SIENŲ – BOLONIJOS PROCESAS

Aukštajam mokslui tenka esminis vaidmuo siekiant įveikti Europą ištikusią ekonominę krizę. Tokią nuostatą išreiškė 47 šalių švietimo ministrai balandžio 26-27 dienomis susirinkę į aštuntąją Bolonijos proceso šalių ministrų konferenciją Bukarešte (Rumunija).

Kas du metus rengiamos konferencijos tikslas – įvertinti Europos aukštojo mokslo erdvės tikslų įgyvendinimo pažangą nuo praėjusios konferencijos Liuvene 2009-aisias ir numatyti tolesnę Bolonijos proceso įgyvendinimo seką.

Lietuvos delegaciją sudarė Studentų sąjungos prezidentas Xxxxxxx Xxxxxxxxx, tuometinė Švietimo ir mokslo ministrė Xxxxxx Xxxxxxxxx, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentas xx. Xxxxxxxxx Xxxxxxxxx, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos atstovas KTU rektorius prof. habil. xx. Xxxxxx Xxxxxxxxxx, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Xxxxxxx Xxxxxxxxx.

Viena pagrindinių konferencijos temų – aukštųjų mokyklų absolventų įsidarbinimas.

REZULTATAI: Įvertinta Europos aukštojo mokslo erdvės tikslų įgyvendinimo pažanga nuo praėjusios konferencijos Liuvene 2009-aisias ir numatyta tolesnė Bolonijos proceso įgyvendinimo seka. Bukarešto komunikate iškelti trys strateginiai tikslai, kurių bus siekiama iki kitos Bolonijos proceso šalių ministrų konferencijos 2015 - aisiais. Tai kokybiškesnis aukštasis mokslas, geresni absolventų įsidarbinimo rodikliai ir stipresnė mobilumo sistema.

2013 m. vasario mėn. Lietuvos studentų sąjungos prezidentas paskirtas į Bolonijos ekspertų grupę.

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Xxxxxxx Xxxxxxxxx kaip ekspertas dalyvavao MOSTA projekte Studijų sistemos analizė ir tobulinimas (STAT).

REZULTATAI: Sukurta ir įdiegta studijų politikos kokybinių tyrimų metodologija, atsižvelgiant į Lietuvos reformos poreikius ir Europos aukštojo mokslo erdvės (EAME) perspektyvą, suteikianti galimybę vertinti politiką kokybės ir efektyvumo požiūriu (tai iki šiol nebuvo atliekama) bei leidžianti patikslinti ir operatyviai koreguoti studijų politikos priemones, įvertinus realius pokyčius ir strateginius studijų sistemos tobulinimo siekius.

3 TIKSLAS: Vienyti ir stiprinti Lietuvos aukštųjų mokyklų Studentų savivaldas

3.1 LIETUVOS STUDENTŲ SĄJUNGOS KOMPETENCIJŲ VYSTYMO PROGRAMA

Kompetencijų programa - tai kompleksinė programa pradėta vadovų supervizijomis, kompetencijų modelio sukūrimu ir yra šiuo metu tęsiama Mentorystės diegimo stadijoje.

2012 m. balandžio mėnesį parengta išsami situacijos analizė ir rekomendacinės gairės Lietuvos studentų sąjungos kompetencijų vystymui asociacijos lygiu; Vykdyta tiekėjų paieška ir pasiūlymų atranka dėl tolimesnio darbo su kompetencijų modeliu;

REZULTATAI: vykdyti susitikimai su tiekėjais, surinkti pasiūlymai konkretiems darbams atlikti.

Balandžio – gegužės mėnesiais vykdyta kompetencijų modelio diegimo darbų finansavimo per ES fondus paieška ir galimybių analizė. Parengtas planas su galimybėmis. Taip pat tuo pačiu metu vyko Lietuvos studentų sąjungos organizuojamos Vadovų ugdymo programos užsiėmimai.

REZULTATAI: Supervizija buvo skirta stiprinti bendradarbiavimui ir vidinei komunikacijai tarp vadovų. Jos metu buvo aptarti vaidmenys komandoje, komandos narių dalyvavimo problemos, komandos samprata ir bendro sprendimo priėmimas.

Tarybai patvirtinus Studentų sąjungos Kompetencijų modelio sistemą, ji buvo pradėta diegti 2013 m. vasario mėnesį. Programa skirta Mentorystės tradicijai įdiegti studentų savivaldose, kartu ir visoje Lietuvos studentų sąjungoje.

Mentorystės programa aktuali visoms savivaldoms, kurios savo veikloje susiduria su veiklos perdavimo, tęstinumo sunkumais ir yra nusiteikusios juos spręsti. Programos trukmė iki 2013 m. gegužės 1 d. Programoje dalyvauja savivaldų prezidentai ir žmoniškųjų išteklių koordinatoriai, kurie įsipareigojo dalyvauti trijose darbo su konsultantais sesijose, kurios vyksta vasario – gegužės mėnesiais Vilniuje.

Pirmoji sesija vyko vasario 10 d. Jos metu identifikuoti svarbiausi organizacijų veiklos aspektai, kurie yra svarbūs mentorystės procese. Jais remiantis buvo sudaromos mentorystės turinio gairės.

Antroji - vasario 24 d. Joje dalyviai buvo instruktuojami, kaip naudotis ir taikyti Mentorystės priemones savo organizacijoje, suplanuojami individualūs veiksmai ir konsultacijų intensyvumas.

Trečioji įvyks balandžio 28 d. Sesijos metu bus apžvelgti rezultatai ir proceso eiga.

3.2 TRADICIJOS

Lietuvos studentų sąjunga, plėtodama veiklą, lieka ištikima savo tradicijoms, puoselėja studentiško gyvenimo vertybes. Taip pat kuria ir dalijasi studentiško judėjimo momentais su visais, kam ne svetimas jaunatviškas maištas, maksimalizmas ir tikėjimas kūrybos galia.

3.2.1 ASAMBLĖJA 2012

Rugpjūčio 24 dieną vyko Studentų sąjungos organizuojama Asamblėja 2012 „Pokyčių vėjai“, kurios tikslas buvo pristatyti Sąjungos aukštojo mokslo viziją politinių partijų atstovams, akademikams ir visuomenės nuomonės lyderiams, o kartu - aptarti partijų programų dalis, skirtas aukštojo mokslo sistemai tobulinti.

Lietuvos studentų sąjunga siekdama užtikrinti kokybišką studentų atstovavimą, nuolat inicijavo dialogą su aukštajam mokslui įtakos turinčiomis grupėmis. Artėjant Xxxxx rinkimams buvo būtina susitikti su politinių partijų lyderiais ir pristatyti jiems Sąjungos svarbiausius siūlymus, kokiais būdais turėtų būti gerinama aukštojo mokslo situacija šalyje.

Sąjunga atliko politinių partijų programų analizę, kurios rezultatai sukėlė abejonių dėl planų, susijusių su aukštuoju mokslu. Dalis jų atrodė neįgyvendinami, o kiti neatitiko esminių studentų poreikių. Šios programos buvo rengiamos nesitariant nei su studentais, nei su jų atstovais.

Diskusijos metu buvo išgryninta, kas nėra tikslinga ir ko dar trūksta politinėse programose, kad pokyčiai valdžioje nesutrukdytų ar netgi padėtų darniai aukštojo mokslo raidai šalyje. Į esmines kryptis, kuriomis turėtų būti dirbama buvo pažvelgta per aštuonių siūlymų prizmę.

Studentų atstovai siūlė konkrečius sprendimus, kaip paversti aukštąjį mokslą patrauklesniu ir labiau atitinkančiu studentų poreikius. Trijose konferencijos sesijose buvo kalbama apie studijų finansavimą, studentų socialinę gerovę ir studijų kokybę.

Antrąją dieną veiksmas persikėlė į Šventąją. Čia studentų atstovavimo įgūdžius akademinis jaunimas tobulino 8 valandų trukmės aukštosios mokyklos „situacijų simuliacijoje“. Vienas svarbiausių simuliacijos tikslų – įgalinti studentų atstovus tinkamai siekti studentams naudingų pokyčių, pagrindinis kurių – kokybiškos studijos.

REZULTATAI: Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių atstovai kartu su politikais, rektoriais ir verslininkais diskutavo aukštojo mokslo finansavimo, socialinės studentų gerovės ir studijų kokybės temomis. Į renginį kviesti žiniasklaidos atstovai, kurti informaciniai reportažai apie Asamblėją; po Asamblėjos apie renginį informuota spauda. Aptartos simuliacijoje iškilusios problemos ir parengtos rekomendacijos veiklos gerinimui ir kokybiškos veiklos tęstinumo užtikrinimui.

3.2.2 GIMIMO DIENA

Kasmet organizuojamos Asamblėjos kulminacija tampa Lietuvos studentų sąjungos gimtadienis. Studentų atstovai, Alumni klubo nariai ir svečiai drauge susibūrė Šventosios paplūdimyje. Čia visi šventiškai minėjo 21-ąjį Lietuvos studentų sąjungos gimtadienį. Vakare vieni kitus linksmino originaliais sveikinimais, pasirodymais.

Tradiciškai susirinkę vakaro svečiai galėjo pasidžiaugti šventiniais Studentų sąjungos laužais, šiltais sveikinimais, pajūrio smėliu, šiltu bendravimu, juoku ir skambia muzika.

3.2.3 PADĖKOS VAKARAS

Šventinis Lietuvos studentų sąjungos Padėkos vakaras – tradicinis organizacijos renginys, skirtas įvertinti svarbiausius su studentų judėjimu ir aukštuoju mokslu susijusius įvykius bei žmones. Metų geriausiais tampa nominantai, kurie surenka daugiausiai Lietuvos studentų sąjungos Tarybos narių balsų.

2012 m. gruodžio 14 d. įvyko Lietuvos studentų sąjungos Padėkos vakaras, sukvietęs Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savivaldų atstovus, aukštųjų mokyklų rektorius ir žinomus politikus paminėti svarbiausius metų įvykius ir darbus bei pagerbti labiausiai Sąjungai nusipelniusius žmones.

REZULTATAI: Apdovanoti Lietuvos studentų sąjungai labiausiai nusipelnę nariai. „Metų improvizacijos aukštojo mokslo labui“ titulas atiteko Lietuvos universitetų rektorių konferencijai už tai, kad nepaisydami deklaruojamo atvirumo studentams, šių metų pavasarį aršiai pasipriešino antro studentų atstovo įtraukimui į aukštųjų mokyklų Tarybas.

3.2.4 TARPTAUTINĖ STUDENTŲ DIENA

Lietuvos studentų sąjunga kartu su Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos studentų atstovais lapkričio 17 dieną ragino studentiją švęsti Tarptautinę studentų dieną (TSD). Studentų atstovai kvietė studentus apsilankyti ir aktyviai dalyvauti diskusijose, rungtis sportinėse varžybose, burtis meno parodose, muziejuose, kino peržiūrose, naktinėse paskaitose.

Šiais metais Studentų sąjunga prieš šią svarbią datą atliko tyrimą, kurio metu studentų buvo klausiama, ką besimokantys Lietuvoje mano apie valstybės skiriamą dėmesį studentams. Kaip paaiškėjo atlikus apklausą, vis dar yra kur tobulėti kuriant patrauklią studijų aplinką Lietuvoje.

Studentai Lietuvos sugebėjimą pasirūpinti šalies akademinio jaunimo gerove įvertino teigiamai, bet ne gerai – dauguma dešimtbalėje sistemoje valstybei skirtų tarp penkių ir aštuonių balų, o studentų vertinimo vidurkis – 6,8 balo. Palankiausiai studentai vertino savo atstovų veiklą. Tokie rezultatai paaiškėjo Lietuvos studentų sąjungai tarptautinės studentų dienos proga pakvietus jaunus žmones pažymiais įvertinti sąlygas studijuoti Lietuvoje.

Paaiškėjo, jog beveik penktadalis studentų valstybės sugebėjimui pasirūpinti studentų gerove rašytų septynis balus iš dešimties – taip valstybę vertino 22 proc. apklausoje dalyvavusių studentų. Neigiamų

balų šalis sulauktų nedaug (24 proc.), o mažiausio – vieneto – vos iš 2,6 proc. studentų. Tačiau jaunimas nelinkęs žarstytis ir puikiais įvertinimais – aukščiausią balą valstybei parašė vos 0,6 proc. studentų, o gerą (8-9 balai) - 16 proc.

Aukštojo mokslo sistemą studentai įvertino vidutiniškai – tarp 6 ir 7. Tačiau beveik pusė apklaustų studentų manė, kad bendrabučių jų universitete nepakanka visiems norintiems juose įsikurti. Tiek studentų atstovybių veikla atskiruose fakultetuose, tiek studentų atstovavimas nacionaliniu mastu įvertinti gerai – studentai buvo labiausiai linkę skirti 8 balus iš dešimties.

Balais dosnūs studentai nebuvo, spręsdami apie didžiausią studijų Lietuvoje privalumą. Didžiausiu privalumu studentai laikė studijų programų įvairovę. Šimtabalėje sistemoje šiam aspektui buvo skirta apie 60 taškų. Daugiau nei 40 taškų surinko studentų atstovavimas – studentų atstovybių darbas. Kiti galimi privalumai neperkopė teigiamo įvertinimo slenksčio.

REZULTATAI: Studentų vertinimai įvairioms aukštojo mokslo sritims leido pasitikrinti, ar inicijuoti pokyčiai buvo efektyviai įgyvendinti, sužinoti, kuo šiandien gyvena studentija, ir nusibrėžti gaires ateities darbams. Situacija parodė, jog studentai įvertina teigiamus pokyčius jų kasdienybėje, tačiau tebėra daugybė neišgirstų ir neišspręstų problemų, trukdančių užtikrinti kokybiškas ir patrauklias studijas Lietuvoje.

3.3 ALUMNI

Lietuvos studentų sąjungoje jau daugelį metų veikia neformalus ALUMNI klubas. Jame susibūrę buvę organizacijos vadovai, lyderiai, studentiškam judėjimui neabejingi organizacijos žmonės.

Tradiciškai klubo nariai susitinka didžiausiuose Lietuvos studentų sąjungoje organizuojamuose metų renginiuose – Konferencijose, Asamblėjoje, prieš didžiąsias metų šventes rengiamame Metų padėkos vakare. Klubo nariai aktyviai dalijasi patirtimi su dabartiniais organizacijos nariais, talkina organizuojant įvairius renginius, veda mokymus ir seminarus.

Alumni taip pat prisidėjo atsiskaitomuoju laikotarpiu prisidėdami kuriant naują Lietuvos studentų sąjungos įstatų redakciją.

3.4 STUDENTŲ SĄJUNGOS KOMITETŲ VEIKLA

Lietuvos studentų sąjunga šiais metais kvietė komitetų veikloje dalyvauti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų savivaldas. Dėl šios priežasties mokymų dalyvių skaičius išaugo dvigubai. Mokymuose dalyvaudavo po 30-40 Studentų savivaldų atstovų. Dėl šios priežasties teko ieškoti įvairesnių formų, organizuojant mokymus, seminarus, susitikimus, posėdžius.

3.4.1 RYŠIŲ SU VISUOMENE KOMITETAS

Lietuvos studentų sąjungos ryšių su visuomene komitetas sėkmingai veikia jau septintus metus. Komiteto veikloje dalyvauja Lietuvos aukštųjų mokyklų Studentų savivaldų ryšių su visuomene

koordinatoriai. Studentų atstovai drauge vykdo projektus, analizuoja ryšių su visuomene iššūkius, galimus sprendimo būdus, dalyvauja mokymuose bei seminaruose.

• Mokymai „Vidinė komunikacija studentų savivaldose“.

Balandžio 28 d. vyko Lietuvos studentų sąjungos ryšių su visuomene komiteto mokymai „Vidinė komunikacija studentų savivaldose“. Jų metu aptarta vidinės komunikacijos samprata, funkcijos, įvairūs praktikoje taikomi vidinės komunikacijos modeliai. Numatyti ryšių su visuomene komiteto bendri projektai, nubrėžtos bendros veiklos gairės.

• Mokymai „Ryšiai su visuomene studentų savivaldoje“, antros pakopos mokymai -

„Komunikacijos strategijos kūrimas“.

2012 m. gruodžio 8-9 d. ISM įvyko Lietuvos studentų sąjungos Ryšių su visuomene komiteto dvipakopiai mokymai. Pirmos pakopos mokymų dalyviai supažindinti su ryšių su visuomene veikla studentų savivaldose, antros pakopos mokymų dalyviai mokėsi, kaip kurti komunikacijos strategiją. Aptartos Savivaldoje iškylančios ryšių su visuomene problemos ir jų sprendimo būdai. Suplanuoti kiti mokymai vasario mėn.

Pirmojoje mokymų dalyje buvo analizuoti ryšių su visuomene veiklą Studentų savivaldoje, išskirtos tikslinės auditorijos, komunikavimo priemonės ir kanalai. Taip pat apžvelgtos ryšių su visuomene galimybės atstovybėje. Išsiaiškintos ryšių su visuomene koordinatoriaus funkcijos ir galimybės.

Didžioji mokymų dalis buvo skirta apžvelgti žiniasklaidai. Ryšių su visuomene komiteto nariai atlikdami praktines užduotis atsakė į klausimus, kas svarbiausia žurnalistui, kaip kuriamas naujienos tekstas ir kodėl tai svarbu, kada ir kokią informaciją siūlyti visuomenei. Mokymų metu taip pat buvo apžvelgtos pagrindiniai žurnalistikos žanrai, kalbama apie interviu, pranešimus spaudai, komentarus ir spaudos konferencijas. Buvo bandoma rašyti pranešimus spaudai.

• Mokymai „Krizinių situacijų valdymas Studentų savivaldoje“

2013 m. vasario 23 d. įvykusių mokymų metu buvo dėstoma, kaip dalyviams įvardinti krizės sampratą ir atpažinti jos bruožus, kurie signalizuoja apie krizės pavojų studentų savivaldoje. Užduočių metu mokymo dalyviai galėjo pasitikrinti savo krizės valdymo įgūdžius praktikoje. Taip pat suteiktos žinios, kaip įvardinti galimas tobulėjimo kryptis krizių valdymo kontekste.

3.4.2 TARPTAUTINIŲ RYŠIŲ KOMITETAS

Tarptautinių ryšių komitetas vienija visų Studentų savivaldų tarptautinių ryšių koordinatorius. Jiems organizuojami mokymai, kartu veikiama Europos aukštojo mokslo klausimais.

• Spalio 13 d. Vilniuje vyko Lietuvos studentų sąjungos Tartautinių ryšių komiteto seminaras.

Seminaro dalyviai aptarė dabartinius studentų savivaldų tarptautinės veiklos planus ir susipažino su Europos studentų sąjungos bei kitų Studentų sąjungos partnerių darbų planais.

REZULTATAI: Seminaro dalyviai aptarė dabartinius studentų savivaldų tarptautinės veiklos planus ir susipažino su Europos studentų sąjungos bei kitų Studentų sąjungos partnerių darbų planais.

• Spalio 30 x. Xxxxx vyko Tarptautinių ryšių ir akademinių reikalų komitetų nariams skirta informacinė sesija.

REZULTATAI: Studentų atstovai informuoti apie Europos studentų sąjungos konvento Limasole ir Šiaurės šalių studentų sąjungų susitikimo Helsinkyje pasiektus rezultatus.

• 2012 m. lapkričio 24 - 25 d. įvyko Tarptautinių ryšių komiteto seminaras.

Pirmos mokymų dienos tema – „Studentų įtraukimas į studijų kokybės užtikrinimą: tarptautinė patirtis”, antros dienos tema – „Tarptautinis aukštojo mokslo reguliavimas”. Kartu su Studentų sąjungos atstovais seminare dalyvavo Vilniaus technologijų ir dailės kolegijos, Šiaulių universiteto bei Šiaulių valstybinės kolegijos Studentų atstovybių nariai.

REZULTATAI: Studentų atstovų kompetencijos keltos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo bei tarptautinių aukštojo mokslo reglamentuojančių dokumentų srityse.

• 2013 m. vasario 13 d. įvyko Tarptautinių ryšių komiteto seminaras

Seminaro metu studentų atstovai susipažino su Tromso miesto universiteto Studentų atstovybės (Norvegija) veikla, skiriant ypatinga dėmesį studentų atstovų veiklos demokratiškumo sklaidai ir studentų socialinės gerovės užtikrinimui. Seminare dalyvavo virš 25 studentų atstovų iš Lietuvos ir 6 Tromso universiteto Studentų atstovybės nariai.

3.4.3 AKADEMINIŲ IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETAS

Lietuvos studentų sąjunga nuolat stiprina bendravimą su akademinio ir socialinio komitetų vadovais aukštosiose mokyklose. Siekiama glaudesnio komunikavimo ir informacijos sklaidos tarp Lietuvos studentų sąjungos centrinio biuro ir aukštųjų mokyklų akademinio ir socialinio komitetų.

• 2012 m. rugsėjo 30 d. Akademinių ir socialinių reikalų komiteto susitikimas dėl metų veiklos Susitikimo metu aptartos metų veiklos gairės ir planai.

• 2012 m. lapkričio 25 d. Akademinių ir socialinių reikalų komiteto mokymai.

Seminare Studentų sąjungos Akademinių reikalų komiteto nariai įvertino pagrindinių Bolonijos procesų dokumentų (ministrų komunikatų bei strategijų) turinį bei įgyvendinimą Lietuvoje.

• 2013 m. vasario 9 d. įvyko Akademinių ir socialinių reikalų komiteto mokymai apie apklausų kūrimą.

Mokymų metu komiteto nariai išmokyti kurti apklausas, atliekant tyrimus akademinių ir socialinių reikalų srityse.

• 2013 m. vasario 22 d. įvyko Akademinių ir socialinių reikalų komiteto ir Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos Bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) mokymai.

Mokymų metu kalbėta apie bendrąjį priėmimą, aptartos pagrindinės problemos. Taip pat paliesta akademinio sąžiningumo tema.

3.4.4 ADMINISTRATORIŲ KOMITETAS

Lietuvos studentų sąjunga nuolatos tobulina ne tik jau įkurtų komitetų veiklą, tačiau, esant poreikiui, kuria ir naujus komitetus. Susirinkus Studentų savivaldų aktyviems nariams, buvo įkurtas administratorių komitetas. Visus metus Studentų savivaldų nariai konsultuoti dokumentų administravimo klausimais.

Spalio 20 - 21 d. pirmą kartą įvyko Lietuvos studentų sąjungos organizuojami studentų savivaldų administratorių mokymai.

REZULTATAI: Mokymų metu pristatyta administratorių veikla, išgrynintos administratorės pareigybės nuostatos, aptartas dokumentų valdymas. Taisyti dokumentų pavyzdžiai, žinios įsisavintos praktiškai. Aptartos profesionalios administratorės savybės, tikslai, funkcijos, uždaviniai.

4 TIKSLAS: Puoselėti ir telkti studentiją, kaip aktyviausią pilietinės visuomenės grupę

4.1 LIETUVOS STUDENTŲ SĄJUNGA VIRTUALIOJE ERDVĖJE

Lietuvos studentų sąjunga šiais metais atnaujino organizacijos įvaizdį: logotipą, svetainę xxx.xxx.xx, kurioje talpinami naujausi organizacijos pranešimai žiniasklaidai, naujienos apie artėjančius įvykius, įgyvendintus projektus. Taip pat tinklalapyje pasiekiami organizacijos dokumentai. Taip pat sukurta stiliaus knyga.

Be to, Studentų sąjunga aktyviai veikia socialiniame tinklapyje xxxx://xxx.xxxxxxxx.xxx/xxx.xx. Čia studentai ir jų atstovai gali stebėti naujausią informaciją, matyti ir komentuoti renginių akimirkas, gauti perspėjimus apie artėjančius svarbius renginius, pakvietimus į projektus.

Kampanijai „A8TUONI“ sukurta svetainė xxx.x0xxxxx.xx ir socialinio tinklapio Facebook paskyra: xxxx://xxx.xxxxxxxx.xxx/x0xxxxx?xxxxxx&xxxxxxx. Tiek svetainėje, tiek socialinio tinklapio paskyroje buvo nuolatos atnaujinama informacija apie kampaniją „A8tuoni“.

4.2 SVARBIAUSIŲ 2012 M. ĮVYKIŲ IR ŽMONIŲ RINKIMAI

2012 m. gruodžio 27 d. įvyko „Svarbiausių 2012 m. įvykių ir žmonių“ rinkimai, organizuoti kartu su naujienų portalo „15 min“ redakcija.

Dar prieš Xxxxxxx kartu su portalu 15 xxx.xx Lietuvos studentų sąjunga pakvietė studentus įvertinti svarbiausias akimirkas ir žmones besibaigiančiais 2012-aisiais. Iš viso už visas nominacijas buvo atiduota daugiau kaip 12 tūkst. balsų.

Interaktyviame balsavime studentai galėjo dalyvauti gruodžio 14 – 19 d. Sulaukusieji daugiausia balsų gruodžio 27 d. buvo pakviesti į „15min“ redakciją ir apdovanoti.

REZULTATAI: Į nominacijų sąrašą buvo įtraukta įvykių bei žmonių iš daugelio šalies aukštųjų mokyklų – ne tik Studentų sąjungos narių. Tokiu būdu komunikuojamas ir sustiprinama Studentų sąjungos, kaip vienintelės nacionalinės organizacijos, statusas. Akcija padidino organizacijos žinomumą ir pozityvų įvaizdį.

4.3 INTRANETAS

Lietuvos studentų sąjungos nariai susiduria su problema, jog nėra galimybių per visą organizacijos istoriją sukauptą informaciją archyvuoti visiems Sąjungos nariams elektroninėje erdvėje prieinamoje vietoje. Dėl šios priežasties pasunkėja įgytos patirties, informacijos perdavimas naujai atėjusiems žmonėms. Taip pat sunkiau įsisavinama sąjungos istorija, nes nematomi apčiuopami per metus atlikti darbai.

Siekiant išspręsti šią problemą buvo pradėtas kurti intranetas, siekiant sukauptą informaciją archyvuoti visiems Sąjungos nariams elektroninėje erdvėje prieinamoje vietoje. Taip pat įgytos patirties, informacijos perdavimą darant efektyvesniu, didinant darbo našumą, sudarant sąlygas vartotojams greičiau ir lengviau dirbti su bendrais projektais tiesiog prisijungus prie intraneto sistemos; Sudarant sąlygas Studentų atstovybėms turėti duomenų bazę, kurioje būtų lengva ir patogu koreguoti dokumentų formas.

REZULTATAI: Intraneto projektas pristatytas Tarybai. Pasitelkus į pagalbą Lietuvos studentų sąjungos ryšių su visuomene komitetą buvo apklausiami Studentų savivaldų nariai, išsiaiškinti jų poreikiai. Atsižvelgiant į poreikius sukurtas detalus intraneto aprašas, pagal kurį pagamintas intraneto prototipas. Šiuo metu prototipas tobulinamas pagal Lietuvos studentų sąjungos biuro ir narių poreikius. Į Švietimo ir mokslo ministeriją pateiktas projektas dėl „E-darbo platforos“ (intraneto) finansavimo.

4.4 DĖSTYTOJŲ PROFILIS: LINK ATVIRO DIALOGO AKADEMINĖJE BENDRUOMENĖJE

„Dėstytojų profilis“ yra ilgalaikis Lietuvos studentų sąjungos projektas, kurio pagrindinis tikslas – kurti aukštojo mokslo tobulinimo kultūrą, pasitelkiant geriausių dėstytojų TOP 10 kaip vieną iš studijų kokybės užtikrinimo ir kėlimo priemonių.

Projektas suteiks galimybę dirbti su iki šiol nepakankamai dėmesio susilaukusiu studijų kokybės aspektu

– dėstytojų darbo kokybe: paskatinti studentų aktyvumą, sąmoningumą ir kartu užmegzti diskusijų viešumoje apie dėstymo kultūrą, studentų poreikius ir aukštųjų mokyklų suteikiamas sąlygas.

REZULTATAI: Atsiskaitomojo laikotarpio metu projektas buvo pristatytas Lietuvos regionų aukštųjų mokyklų Studentų savivaldoms, taip pat atskirai Lietuvos studentų sąjungos ryšių su visuomene, akademinių ir socialinių reikalų komitetams. Suorganizuotos fokus grupės, kurių metu išgryninti svarbiausi dėstytojų darbo vertinimo kriterijai, tartasi su Studijų kokybės vertinimo centru (SKVC). Šiuo metu deramasi su aukštosiomis mokyklos ir jų Studentų savivaldomis dėl prisidėjimo prie šio projekto.

4.5 LEIDINIAI

Prieš rugsėjo 1 d. Lietuvos studentų sąjunga, bendradarbiaudama su laikraščiu „15 min“ išleido specialų priedą „Studijos: startas“. Jame aptartos studentų aktualijos: studijų kaina, mainų programos, psichologinės krizės ir sunkumai su kuriais susiduria studentai.

Document Metadata

Table of Contents

LIETUVOS STUDENTŲ SĄJUNGOS VEIKLOS ATASKAITA

Document Metadata