TARPINĖ ATASKAITA

Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studija

2015

TARPINĖ ATASKAITA

2015 m. rugpjūtis

Studija parengta pagal 2015 m. kovo 3 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. J9-285. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir jungtinės veiklos pagrindu veikiančių UAB „Eurointegracijos projektai“, UAB „Archimetras“ ir UAB „Lyderio grupė“

	Vardas, pavardė	Parašas	Kvalifikacijos atestato Nr.
Projekto vadovas, susisiekimo specialistas: Urbanistikos specialistas:	Xx. Xxxxxxx Xxxxx Archit. Xxxxxxxx Xxxx		26141 A 1576
Projekto koordinatorius:	Inž. Xxxxx Xxxxxxxxxxxx
Susisiekimo specialistas:	Xx. Xxxxxxxx Xxxxxxxxxxx

TURINYS

SANTRUMPOS IR TERMINAI 4

1. SĄLYGOS, Į KURIAS BŪTINA ATSIŽVELGTI PLANUOJANT KLAIPĖDOS MIESTO SUSISIEKIMO SISTEMOS PLĖTRĄ 5

1.1. Klaipėdos miesto išskirtinumas bendroje šalies transporto sistemoje 5

1.2. Europos Sąjungos nustatytos transporto plėtros gairės, taikytinos Klaipėdos miesto susisiekimo sistemai 6

2. SUSISIEKIMO SISTEMOS TOBULINIMO IR DARNAUS JUDUMO PRINCIPŲ DIEGIMO KLAIPĖDOS MIESTE TIKSLAI 10

3. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ 11

3.1. Anksčiau atliktų tyrimų apžvalga 11

3.2. Strateginio planavimo dokumentų apžvalga 15

3.3. Teritorijų planavimo dokumentų apžvalga 17

3.4. Rengiamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano vertinimas 46

3.5. Studijos dalį apibendrinančios išvados 48

4. APLINKOS ANALIZĖ 51

4.1. Klaipėdos miesto susisiekimo sistema bei jos pokyčiai 51

4.1.1. Su Klaipėdos miestu susijusios teritorijos 51

4.1.2. Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos pokyčiai 51

4.2. Susisiekimo sistemos funkcionavimo pasekmės 66

4.3. Susisiekimo aplinka 71

4.4. Susisiekimo sistemos vystymo ir palaikymo kaštai 72

4.5. Miesto gatvių apkrovimo tyrimas 73

4.5.1. Tyrimo metodologija 73

4.5.2. Miesto gatvių apkrovimo tyrimo rezultatai 77

4.6. Miesto logistikos tyrimas 80

4.6.1. Tyrimo metodologija 80

4.6.2. Anksčiau atliktų tyrimų, parengtų studijų ir teritorijų planavimo dokumentų duomenų analizė 80

4.6.3. Sunkiojo transporto srautų pasiskirstymo mieste analizė 81

4.6.4. Uosto krovos terminalų transporto ryšių analizė 83

4.6.5. Miesto įmonių bei organizacijų logistikos poreikių Klaipėdos mieste tyrimas 93

GAIRĖS SUSISIEKIMO SISTEMOS VYSTYMO PASIŪLYMŲ FORMULAVIMUI 96

ĮVADAS

Susisiekimo sistemos mieste planavimas yra procesas, kuris turi būti nuolat vykdomas ir kurį lemia besikeičianti urbanistinė ir ekonominė miesto situacija, vykstanti technologinė pažanga, vis griežtėjantys aplinkosauginiai reikalavimai bei kylantys reikalavimai gyvenamosios aplinkos kokybei. Tinkamai funkcionuojanti miesto susiekimo sistema gyventojams ir miesto svečiams turi užtikrinti patogiausias sąlygas greitai ir mažiausiais kaštais pasiekti kelionės mieste tikslą.

Šalies miestų susisiekimo sistemų pokyčius pastarąjį dešimtmetį įtakoja ir Europos Sąjungos vykdoma transporto politika, jos patvirtinti teisiniai – strateginiai dokumentai. Europos Komisijos „Baltojoje knygoje“ pagrindinė transporto plėtros miestuose kryptis – transporto ekologiškumo didinimas bei transporto kelsimo poveikio aplinkai mažinimas. Pagal šio strateginio dokumento nuostatas miestuose didelis dėmesys turi būti skiriamas viešajam transportui, dviračių bei pėsčiųjų infrastruktūrai, alternatyviomis kuro rūšimis (elektra, vandeniliu, gamtinėmis dujomis) varomų transporto priemonių parko didinimui.

Miesto susisiekimo sistemos elementai yra betarpiškai susiję tarpusavyje. Pavyzdžiui, pasikeitusi situacija viešojo transporto srityje įtakoja individualaus transporto srautus mieste, o pakitę tam tikrų gatvių ar sankryžų ir eismo reguliavimo infrastruktūros parametrai įtakoja srautų persiskirstymą kituose miesto transporto koridoriuose. Dėl šių priežasčių, planuojant miesto susisiekimo sistemą jos elementų plėtros poveikį yra būtina vertinti kompleksiškai.

SANTRUMPOS IR TERMINAI

BTO 2030 – Baltijos transporto perspektyvos 2030 (Baltic Transport Outlook 2030);

EK – Europos Komisija

ES – Europos Sąjunga

ETP – Europos transporto politika

IRT - informacinės ir ryšių technologijos ITS – intelektualiosios transporto sistemos LEZ – Laisvoji ekonominė zona

LOJ – lakieji organiniai junginiai

KPPP – kelių priežiūros ir plėtros programa KVJUD – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija PTS - pažangiosios transporto sistemos

TEN -T – Transeuropinis transporto tinklas (Trans European Network)

TP dokumentas – teritorijų planavimo dokumentas

Transporto moda – transporto rūšis

VMPEI - vidutinis metinis paros eismo intensyvumas

1. SĄLYGOS, Į KURIAS BŪTINA ATSIŽVELGTI PLANUOJANT KLAIPĖDOS MIESTO SUSISIEKIMO SISTEMOS PLĖTRĄ

1.1. Klaipėdos miesto išskirtinumas bendroje šalies transporto sistemoje

Kiekvieno miesto susisiekimo sistemos vystymasis priklauso ne tik nuo pačio miesto ekonominės plėtros pažangos, bet ir nuo miesto geografinės padėties išorinių transportinių ryšių. Šalies transporto sistemoje Klaipėda yra išskirtinis miestas nes:

⮚ jame veikia vienintelis šalyje jūrų uostas (ne tik pramoginių laivų), kuris yra „jūrų vartai“, jungiantys šalį jūrų keliais su kitomis Baltijos regiono ir pasaulio valstybėmis;

⮚ tai vienintelis šalies didmiestis, esantis pajūryje ir išsidėstęs Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantėje;

⮚ tai vienintelis šalies miestas, kuris ribojasi su gausiai turistų lankomu Neringos miestu, išsidėsčiusiu Kuršių nerijoje – unikalioje teritorijoje, įtrauktoje į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Baltijos jūros regiono transporto sistemoje Klaipėda yra išskirtinis miestas nes:

⮚ pagal statistinius krovos duomenis ir ekspertinius vertinimus1 jis yra vienas iš 14 didžiausių pagrindinių Baltijos jūros regiono uostų (labiausiai į šiaurę nutolęs neužšąlantis uostas), kuriam prognozuojama didelė reikšmė regiono transporto sistemoje;

⮚ jis yra svarbus tarptautinės reikšmės intermodalinio transporto ir logistikos centras, kuriame susikerta kelių transportu (TEN-T IX koridoriaus atšaka IXB), geležinkelių transportu (TEN – T IX koridoriaus atšaka IXB) ir jūrų transportu gabenami tarptautinių krovinių srautai (perspektyvoje ir vidaus vandenų transportu (tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliu E41) gabenami krovinių srautai).

Neabejotina, kad šie įvardinti išskirtinumai šiuo metu įtakoja Klaipėdos miesto susisiekimo sistemą ir įtakos jos plėtros perspektyvas ateityje, todėl į juos būtina atsižvelgti analizuojant miesto susiekimo sistemos plėtojimo kryptis.

Geografinė padėtis ir gamtinė aplinka lėmė, kad jūrų uostas išsidėstė šiaurės – pietų kryptimi esančiame sąsiauryje, jungiančiame Kuršių marias ir Baltijos jūrą, o pats Klaipėdos miestas – sąlyginai siaurame2 ruože lygiagrečiai uosto. Esant tokiai miesto teritorijos konfigūracijai pagrindiniai vidiniai miesto transporto ryšiai Klaipėdoje susiformavo šiaurės – pietų kryptimis, o rytų vakarų kryptimi esančios pagrindinės mieto transporto arterijos yra skirtos ir uosto aptarnavimui bei susijusios su tranzitiniais3 transporto srautais. Tikėtina, kad šie tranzitiniai transporto srautai ateityje didės, nes BTO 2030 numatytame Baltijos jūros regiono strateginiame transporto tinkle Klaipėdos jūrų uostas yra įvardintas kaip vienas iš 14 pagrindinių regiono uostų, kurio prognozuojamos tarptautinių pervežimų apimtys iki 2030 m. išaugs iki 44,7 mln. t. Atsižvelgiant į tai, perspektyvoje reikės stiprinti uostą aptarnaujančias rytų-vakarų kryptimis išsidėsčiusias miesto transporto arterijas, o tai neabejotinai paveiks ir visą miesto susiekimo sistemą. Tad, uosto veikla bei vystymasis visais atvejais lems Klaipėdos susisiekimo sistemos vystymąsi.

Klaipėdos miestas susiduria su kelių transporto priemonių srautų sezoniškumo problema, kurį nulemia turizmo sezoniškumas. Visuotinai yra pripažįstama, kad Lietuvos pajūryje turizmo sezoniškumas yra itin ryškus. Didžiausio vietinių lankytojų ir užsienio turistų srautų pajūryje yra sulaukiama birželio – rugpjūčio mėnesiais, o Klaipėda, kaip vienintelis pajūrio didmiestis dėl išvystytos prekybos, paslaugų ir pramogų vasaros metu tampa vienu svarbiausių traukos objektų4. Be to, Klaipėda tampa tranzitiniu miestu į Kuršių neriją vykstantiems poilsiautojams ir turistams. Visa tai lemia, kad į Klaipėdą atvykstančio transporto srautai

1 BTO 2030

2 Miesto teritorija yra šiaurės – pietų kryptimi yra išsitęsusi 3 kartus daugiau nei rytų – vakarų kryptimi.

3 Tuo atveju, jei bendroje krovinių logistinėje grandinėje Klaipėdos uostą laikytume tarpiniu punktu.

4 Daugelis pajūryje (pvz. Palangoje, Neringoje, ar Karklėje) poilsiaujančių asmenų poilsio metu vyksta į Klaipėdą nusipirkti prekių ar gauti tam tikras paslaugas, kurių neįmanoma gauti jų poilsio vietoje.

ir transporto sistemos apkrovimas vasaros metu stipriai išauga. Vertinant perspektyvas tokie sezoniniai susiekimo poreikiai gali dar labiau išaugti, ypač atsižvelgiant į tai, kad pasaulinėje turizmo rinkoje Lietuva vis dažniau įvardinama kaip labai perspektyvi kelionių kryptis, o Kuršių nerija kaip viena iš vietų, kurią būtina aplankyti5. Analizuojant Klaipėdos miesto susiekimo plėtros perspektyvas šiuos sezoninius poreikius būtina taip pat įvertinti.

1.2. Europos Sąjungos nustatytos transporto plėtros gairės, taikytinos Klaipėdos miesto susisiekimo sistemai

Svarbi sąlyga, kurią būtina įvertinti analizuojant Klaipėdos miesto susiekimo sistemos plėtros galimybes yra ES vykdoma ETP. Siekdama ilgalaikių sanglaudos, darnaus vystymosi ir aplinkosaugos tikslų ES su tuo susijusias nuostatas numatė ir ETP įgyvendinimui skirtuose strateginiuose – teisiniuose dokumentuose. Į šias ETP dokumentų nuostatas būtina atsižvelgti, nes būtent pagal šias nuostatas yra skirstomas ES fondų biudžetas transporto sistemos plėtrai. Susisiekimo sistemos Klaipėdoje plėtojimas pagal ETP strategines gaires iš esmės garantuotų ES fondų paramos galimybes miesto transporto srities projektams.

ETP dokumentuose yra numatytos šios transporto plėtros gairės, taikytinos ir Klaipėdos miesto susisiekimo sistemai:

• Krovininio transporto logistikos veiksmų plane6 yra numatyta, kad sprendžiant didėjančio eismo problemą krovinių pervežime Europos mastu bus skatinamas žaliųjų transporto koridorių kūrimas. Tokiuose koridoriuose bus taikoma integruoto transporto koncepcija, pagal kurią, siekiant ekologijos, bus išnaudojamos vidaus vandenų, geležinkelių, trumpųjų nuotolių laivybos ir kelių transporto galimybės, taikomi ekologiški naujoviški transporto vienetai ir PTS technologijos. Strateginėmis tokių koridorių vietomis yra išskirti jūrų uostai. Taigi, Klaipėdos miestas turėtų tapti žaliojo koridoriaus dalimi, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis jau šiuo metu yra intermodalinio transporto mazgas. Klaipėdoje ypač svarbu įvertinti vidaus vandenų transporto perspektyvas krovinių pervežimuose, nes ir Žaliojoje knygoje7 yra teigiama, jog šios transporto rūšies rezervai yra nepakankamai išnaudojami.

Minėtame plane taip pat įvardinta krovinių logistikos miestų viduje svarba. Tam, kad krovinių logistika mieste būtų efektyvi ir ekologiška yra būtina tinkamai susieti krovinių vežimą magistraliniais keliais ilgesnį atstumą bei krovinių vežimą į galutinius paskirties taškus trumpesnį atstumą. Tokios nuostatos iš esmės lemtų, kad miestuose turėtų būti kuriami krovinių paskirstymo centrai, racionalūs logistikos planai, taikomos ekologiškos miesto transporto priemonės ir naujoviški sprendimai, grindžiami IRT. Veiksmų plane yra numatyta, kad visa tai turi būti įtraukta į miestų planavimą kaip sudėtinė jo dalis. Analizuojant Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos plėtrą būtina įvertinti krovinių paskirstymo mieste poreikius, nustatyti krovinių paskirstymo centrų kūrimo poreikį bei ekologiškų krovininių transporto priemonių naudojimo mieste tikslingumą.

• Komunikate „Darnusis ateities transportas“8 yra teigiama, kad siekiant sumažinti transporto grūstis, oro taršą, avaringumą yra tikslinga geriau išnaudoti susisiekimo tinklo pajėgumą ir sąlyginius kiekvienos transporto modos privalumus, o miestų atveju pereiti ir prie mažiau aplinkai žalingų transporto priemonių. Tam yra būtinas optimizuotas bendras susisiekimo tinklas, kuriame būtų integruoti visi atskirų transporto modų tinklai, kurie, kaip konstatuojama komunikate, daugelyje ES šalių atskirų yra vis dar iš esmės atskirti. Taigi, vertinant Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos plėtrą, būtina kompleksiškai analizuoti bendrą integruotą miesto transporto tinklą, o ne skirtingų transporto rūšių tinklus atksirai.

5 Portalas „Ethical Traveler“, leidiniai „Forbes“, „Business Insider“, „Huffington Post" bei vienas žinomiausių kelionių portalų „Lonely Planet“ pastaraisiais metais Lietuvą yra paskelbęs viena vertingiausių aplankyti pasaulio vietų. „Lonely Planet“ Lietuvoje rekomenduoja aplankyti į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą Kuršių neriją.

6 Europos Komisijos komunikatas „Krovininio transporto logistikos veiksmų planas“, COM(2007) 607.

7 Europos Komisijos žalioji knyga „Nauja mobilumo mieste kultūra“, COM(2007)0551.

8 Europos Komisijos komunikatas „Darnusis ateities transportas. Siekis sukurti integruotą, technologiškai pažangią ir vartotojams patogią transporto sistemą“ COM(2009) 279.

Nagrinėjame komunikate, kalbant apie krovininio transporto sritį, numatyta pažangios ir integruotos logistikos sistemos įdiegimo būtinybė, ypatingą dėmesį skiriant uostų ir įvairiarūšių terminalų vystymui. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos susisiekimo sistemos plėtros gairės bus neatsiejamos nuo uosto vystymosi perspektyvų ir planuojamos pagal jas.

• Komunikate „Judumo veiksmų planas“9 yra teigiama, kad miestai yra gyvybiškai svarbūs siekiant Europos transporto sistemos konkurencingumo ir darnumo, nes jie yra svarbūs ne tik vietinio, bet tolimojo susisiekimo transporto sudedamoji dalis. Kuriant veiksmingas transporto sistemas miestai tampa tomis teritorijomis, kuriose pirmiausiai yra diegiamos technologinės ir organizacinės naujovės bei nauji finansavimo sprendimai, keičiami judumo įpročiai. Būtent juose turėtų būti kuriami darnaus (tvaraus) judumo planai, kuriuos būtų galima įvardinti kaip strateginius integruoto transporto planus.

Plėtojant miesto susisiekimo sistemą didelis dėmesys turėtų būti skiriamas veiksmingiems transeuropinio transporto tinklo sujungimo punktams, geram, nebrangiam ir patikimam bei naudotojų poreikiams pritaikytam viešajam transportui, darnaus judumo įpročių skatinimui (vaikščiojimui pėsčiomis, važinėjimui dviračiu, vienas kito pavėžėjimui, automobilių ir dviračių dalinimosi „statyk automobilį ir važiuok“, „statyk automobilį ir eik“ bei panašiomis sistemomis), ekologiškesnėms arba alternatyvioms transporto priemonėms (pvz. elektriniams dviračiams, motoroleriams ir pan.). Gerinant judumo mieste sąlygas yra būtina veiksminga miesto transporto sistema, kurios pagrindinis bruožas – skirtingų transporto tinklų integracija bei sąveika. Tik tokia sistema gali palengvinti perėjimą prie ekologiškų transporto rūšių naudojimo ir veiksmingo krovinių pervežimo mieste.

Klaipėdos miesto susisiekimo sistema turi būti orientuota į šiame komunikate nustatytas gaires miesto transporto sistemoms, ypač atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos miestas priklauso Pasaulio sveikatos organizacijos Europos sveikų miestų tinklui ir yra įsipareigojęs mažinti oro taršą mieste bei didinti miesto gyventojų fizinį aktyvumą.

• Baltoji knyga10 – tai dokumentas kuriame Europos mastu yra numatytos ilgalaikės transporto sistemos plėtros strateginės gairės. Šioje knygoje teigiama, kad transporto infrastruktūra turi būti planuojama taip, kad jos teigiamas poveikis ekonomikos augimui būtų kuo didesnis, o poveikis aplinkai – kuo mažesnis. Siekiant šių poveikių judumo apribojimas nėra tinkama priemonė, todėl yra būtina sumaniau panaudoti esamą susisiekimo infrastruktūros tinklą (tame tarpe ir miesto) bei formuoti trūkstamus šio tinklo elementus. Turi būti kuriami nauji transporto modeliai, pagal kuriuos kuo daugiau krovinių ar keleivių į paskirties tašką būtų gabenami kartu, panaudojant energetiniu požiūriu efektyviausias transporto priemones ar tokių transporto priemonių derinį, o individualios transporto priemonės būtų ekologiškos ir būtų naudojamos tik paskutinei kelionės atkarpai. Taip pat yra būtina efektyviau naudoti atskiras transporto rūšis ir infrastruktūrą pasitelkus patobulintas eismo valdymo ir informavimo sistemas, pažangias logistikos ir rinkos priemones.

Pagal Xxxxxxxxx knygos nuostatas jūrų uostai yra vieni svarbiausių logistikos centrų, todėl būtina juos veiksmingai susieti su kitomis nuo uosto nutolusiomis teritorijomis plėtojant transportinius ryšius.

Europos Komisija teigia, kad miestuose yra lengviau pereiti prie ekologiškesnių transporto priemonių, todėl Baltojoje knygoje miesto susisiekimo sistemų plėtrai yra nustatyti ambicingi tikslai iki 2030 m. dvigubai sumažinti įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimą bei pasiekti, kad vykdant miestų logistikos veiklą CO2 iš esmės nebūtų išmetamas, o iki 2050 m. pasiekti, kad miestuose įprastiniu kuru varomų automobilių naudojimo iš viso nebeliktų. Įgyvendinant šiuos tikslus miestų infrastruktūrą turės papildyti atitinkama naujų transporto priemonių užpildymo kuru ir įkrovimo infrastruktūra. Taip pat didelis dėmesys turės būti skiriamas kolektyvinio transporto rūšių naudojimui, kuriant palankią aplinką įvairių rūšių viešajam transportui, kurio parkai yra ypač

9 Europos Komisijos komunikatas „Judumo mieste veiksmų planas“, COM(2009) 490

10 Europos Komisijos baltoji knyga. Bendros Europos transporto erdvės kūrimo planas. Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos transporto sistemos kūrimas. COM(2011) 144

tinkami bandyti alternatyvias varymo sistemas ir degalus. Naudojimasis viešuoju transportu turėtų skatinamas infrastruktūros bei taršos mokesčiais.

Siekiant aukščiau minėtų ambicingų miesto susisiekimo sistemos plėtros tikslų yra reikalinga nauja judumo koncepcija, paremta naujomis technologijomis ir darnesniu elgesiu. Konkrečių naujų judumo koncepcijų miestams primesti negalima, jos turi būti kuriamos skatinant darnesnį elgesį ir planuojant judumą, t. y. rengiant su integruotais miestų plėtros planais suderintus miesto judumo planus. Be minėtos ekologiško individualaus transporto ir viešojo transporto plėtros, miestų judumo planais turi būti sudaromos palankesnės sąlygos vaikščiojimui pėsčiomis ir važinėjimui dviračiu, turi būti plėtojama tam skirta infrastruktūra. Krovinių vežimo miestuose organizavimui turi būti naudojamos intelektinės transporto sistemos, leidžiančios eismą valdyti realiuoju laiku, o krovinių pervežimui ir paskirstymui miestų viduje – mažos taršos miesto sunkvežimiai. Tokiuose sunkvežimiuose taikomos elektros, vandenilio ir hibridinės technologijos leistų sumažinti ne tik oro taršą, bet ir triukšmo lygį, kas sudarytų sąlygas daugiau krovinių vežti nakties metu, išvengiant spūsčių.

Aukščiau įvardintos nuostatos sudaro prielaidas miesto judumo planų parengimui, darnaus judumo sistemų ir intelektualių logistikos sistemų plėtojimui, mažos taršos transporto priemonių (tame tarpe ir komerciniams automobilių parkams) įsigijimui gauti ES finansinę paramą. Klaipėdos miete plėtojant susisiekimo sistemas ir siekiant užsitikrinti plėtros finansavimą bei siekiant išlikti pažangiu miestu, Europos miestų kontekste, yra būtina vadovautis Baltosios knygos nuostatomis ir plėtros gairėmis.

• Atsižvelgdama į Baltosios knygos nuostatas bei ankščiau analizuotuose komunikatuose įvardintas prielaidas Europos Komisija taip pat parengė komunikatą11 bei „Tvaraus judumo mieste planų koncepciją“12. Minėtų komunikatu yra siekiama sustiprinti ES paramą miestams, kad jie galėtų spręsti judumo mieste problemas. Vertinant tvaraus judumo pažangą ES miestuose, komunikate yra konstatuojama, kad daugeliui ES šalių narių miestų yra vis dar sunku laikytis ES oro kokybės teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o pažanga mažinant žuvusiųjų skaičių Europos miestų keliuose ir gatvėse yra mažesnė už vidutinę. Europos Komisija mato poreikį stiprinti tvaraus judumo mieste veiksmus.

Įgyvendinant minėto komunikato nuostatas valstybėms narėms yra iškeltas uždavinys užtikrinti, kad miestų teritorijose būtų parengti ir įgyvendinti tvaraus (darnaus) judumo mieste planai ir kad jie būtų integruoti į platesnes miestų arba teritorijų plėtros strategijas. Siekiant, kad šis procesas vyktų panašiais (tačiau nevienodais) principais visose ES valstybėse narėse, EK inicijavo tvaraus (darnaus) judumo mieste planų rengimo ir įgyvendinimo gairių parengimą, šiose gairėse pateikdama konkrečius pasiūlymus vietos valdžios institucijoms, kaip įgyvendinti judumo mieste strategijas, grindžiamas išsamia dabartinės padėties analize bei aiškia miesto teritorijos tvarios plėtros vizija. Tad, įvertinus šią nuostatą, darnaus (tvaraus) judumo planas turėtų būti parengtas ir Klaipėdos miesto teritorijai, vadovaujantis žemiau pateiktomis tokio plano rengimo koncepcijos nuostatomis. Pagal tvaraus judumo mieste planų rengimo ir įgyvendinimo gairėse numatytą plano koncepciją, rengiant planus turėtų būti atsižvelgiama į funkcinę miesto teritoriją, o judumo mieste veiksmai turėtų būti įtraukti į platesnę miesto ir teritorinę strategiją. Didelis dėmesys turi būti skiriamas miesto logistikai (jai dažnai yra skiriama per mažai dėmesio) su ją susijusioms transporto priemonėms, logistikai naudojamiems alternatyviems degalams. Taip pat turi būti įvertinamos esamos ir planuojamos eismo mieste reglamentavimo (reguliavimo) schemos, nustatomas jų efektyvumas bei poveikis. Planuojant ITS diegimą mieste siūloma vadovautis ITS diegimo gairių rinkiniais13. Valdant transportą turi būti kuriamos miestų ir jų aplinkinių teritorijų transporto tinklo sąsajos, turi būti kaupiami įvairiarūšio transporto duomenų rinkiniai apie judumą mieste. Tvaraus judumo mieste planuose horizontaliai turėtų būti sprendžiamos ir eismo saugumo problemos, tiek

11 Europos Komisijos komunikatas Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas, COM(2013) 913.

12 Tvaraus judumo mieste planų koncepcija. Priedas prie komunikato „Konkurencingos efektyviu išteklių naudojimu grindžiamos judumo sistemos mieste kūrimas“, COM(2013) 913.

13 xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxx/xxxxxx/xxx/xxxx/xxxxxx_xxxx/xxx_xxx_xxxxx_xxxxx_xx.xxx

gerinant miesto fizinės infrastruktūros saugumą, tiek diegiant eismo saugą ir eismo taisyklių vykdymo užtikinančias modernias technologijas, tiek vykdant eismo saugos mokymus. Siekiant geresnės skirtingų transporto rūšių sąveikos, organizuojant judumą mieste yra būtina atsižvelgti į žmonių ir suinteresuotų šalių poreikius. Žmones būtina skatinti keisti tvarumo principų neatitinkančius judumo įpročius.

Tvaraus judumo mieste planų koncepcija neturi būti taikoma vienodai visuose ES valstybių miestuose, t.y. ji turi būti adaptuojama, pagal atskirų valstybių narių sąlygas ar miestų teritorijų aplinkybes. Pagrindinis tokių planų tikslas – pagerinti miesto pasiekiamumą ir judumo miesto teritorijoje sąlygas, vadovaujantis tvarumo principais ir užtikrinant aukštą transporto paslaugų kokybę. Planas turi būti labiau orientuotas į miesto funkcionavimo ir aplinkinių teritorijų poreikius, bet ne administracinį miesto suskirstymą. Tvaraus judumo mieste planu turi būti formuojama transporto sistema:

- kuri būtų prieinama visiems naudotojams ir tenkintų jų poreikius;

- kuri leistų suderinti gyventojų, įmonių ir kitų suinteresuotų šalių transporto ir judumo poreikius;

- kurioje būtų integruotos skirtingos transporto rūšys, užtikrinama tinkama ir veiksminga jų tarpusavio sąveika;

- kuri geriau išnaudoja miesto erdvę ir esamą infrastruktūrą bei esamas transporto paslaugas;

- kuri didina eismo saugumą, mažina oro ir aplinkos užterštumą bei energijos vartojimą;

- kuri prisideda prie geresnio transeuropinio tinklo ir Europos transporto sistemos veikslingumo.

Tokiuose planuose turėtų būti nustatomi „karštieji taškai“, kuriuose esamos transporto sistemos veikslingumas yra per mažas ir neleidžia siekti tvaraus judumo tikslų. Tvaraus judumo mieste plėtra planuose turėtų būti pagrįsta miesto esamos ir būsimos transporto sistemos veiksmingumo vertinimu. Planu turėtų būti skatinamas tvaresnių transporto rūšių vystymas, ypatingą dėmesį skiriant neišnaudotoms viešojo transporto, nevariklinių transporto priemonių, įvairiarūšio vežimo galimybėms.

Būtent vadovaujantis aukščiau įvardintomis tvaraus judumo mieste planų koncepcijos gairėmis LR Susisiekimo ministerija parengė ir patvirtino Lietuvos Respublikai pritaikytas „Darnaus judumo mieste planų rengimo gaires“14.

Žemiau esančiame paveiksle yra pateikta ES transporto politikos krypčių santrauka bei jų nulemtos Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos plėtros gairės.

14 Darnaus judrumo mieste planų rengimo gairės, patvirtintos LR susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-108(1.5 E).

Pav. 1. Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos plėtros gairės pagal ES transporto politiką

2. SUSISIEKIMO SISTEMOS TOBULINIMO IR DARNAUS JUDUMO PRINCIPŲ DIEGIMO KLAIPĖDOS MIESTE TIKSLAI

Iš studijos 1 dalyje pateiktos analizės matyti, kad darnaus judumo principų miestų susisiekimo sistemose taikymas yra nulemtas ES vykdomos transporto politikos, kurios nuostatos yra perkeltos ir į nacionalinius šalies teisės aktus. Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programoje yra teigiama, kad šalies miestuose kelionės automobiliu iš namų į darbą sudaro didžiąją dalį visų kelionių. Tokia kelionių struktūra miestuose lemia transporto spūsčių, oro taršos, kelionės gaišaties problemas. Minėtoje nacionalinėje programoje konstatuojama, kad šalies miestuose nėra užtikrintas efektyvus ir darnus judumas, nes nepakanka priemonių judumo paklausai valdyti ir darniai elgsenai skatinti, o savivaldybių planuose skiriama nepakankamai dėmesio transporto problemoms spręsti, ypač taikant darnaus judumo principus. Atsižvelgiant į tai, nacionalinėje susisiekimo plėtros programoje rekomenduojama, kad ne mažiau kaip 25 tūkst. gyventojų turintiems šalies miestams būtų parengti darnaus judumo planai, kuriais:

- būtų sukurtos darnaus ateities transporto įtraukimo į miesto transporto sistemas koncepcijos;

- būtų numatytos priemonės, kurios būtų galima mažinti automobilių naudojimą ir jų daromą poveikį;

- būtų keičiami judumo įpročiai ir elgsena;

- būtų skatintas aplinkai nekenksmingų transporto priemonių naudojimas.

Ta pati rekomendacija parengti darnaus judumo planus daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų turintiems šalies miestams yra numatyta ir 2015 m. kovo 13 d. LR susisiekimo ministro įsakyme Nr. 3-108 (1.5 E), kuriuo yra patvirtintos „Darnaus judumo mieste planų rengimo gaires“.

Klaipėdos miestas patenka į miestų, turinčių daugiau kaip 25 tūkst. gyventojų kategorija, todėl jame, kaip ir kituose šalies didmiesčiuose, turi būtų kuriama darnaus judumo principais paremta susisiekimo sistema. Be to, Klaipėdos miestas priklauso Pasaulio sveikatos organizacijos Europos sveikų miestų tinklui ir tai įpareigoja mažinti oro taršą mieste ir didinanti miesto gyventojų fizinį aktyvumą. Tokie įsipareigojimai taip pat yra betarpiškai susiję su darnaus judumo principų taikymu miesto susisiekimo sistemoje.

Vadovaujantis darnaus judumo principais yra būtina mažinti automobilių srautus Klaipėdos mieste, šių srautų keliamas neigiamas pasekmes (grūstis, oro taršą, eismo įvykių skaičių), skatinti gyventojus ir miesto svečius naudoti viešąjį ir ekologišką transportą, ėjimą pėsčiomis. Darnaus judrumo principais paremta susiekimo sistema negali būti paremta vien automobilių eismo ribojimais ir turi būti kuriama kompleksiškai, atsižvelgiant į mieste bei jo priemiesčiuose gyvenančių ir dirbančių žmonių poreikius. Gyventojų darnesnė elgsena turėtų būti skatinama plėtojant automobilių transporto srautus mažinančius susisiekimo sistemos elementus (dviračių transporto, viešojo transporto, Park & Ride sistemas, Bike & Ride sistemas ir pan.), kurie pirmiausiai turi būti patogūs mieste gyvenantiems bei dirbantiems žmonėms, tenkinti jų poreikius, o svarbiausia kelionės laiko, saugumo atžvilgiu bei kaina jie turi tapti realia alternatyva individualiems automobiliams. Darnaus judrumo plėtrai taip pat yra svarbus gyventojų švietimas bei informavimas apie darnesnę elgseną ir tai turi būti įgyvendinama lygiagrečiai susisiekimo infrastruktūros plėtrai.

Darnesnė susisiekimo sistema Klaipėdos mieste turi būti vystoma kryptingai. Darnaus judumo principai turi būti integruoti į miesto plėtros planavimo procesą, t. y. įtraukti visų lygių bei sričių ir rūšių planavimo dokumentus, o pirmiausiai į miesto teritorijos bendrąjį planą bei savivaldybės ilgalaikį strateginį plėtros planą. Tam, kad šiuos principus būtų lengviau integruoti į kitus miesto planavimo dokumentus, jie turėtų būti išdėstyti darnaus judumo Klaipėdos mieste plane. Tik, pabaigus planavimo procesą bei įvertinus finansinių išteklių poreikį būtų galima koordinuotai vykdyti darniam judumui būtinos, trūkstamos miesto susisiekimo infrastruktūros plėtros darbus. Deja, galima konstatuoti, kad iki šiol kai kurie susisiekimo infrastruktūros elementai Klaipėdos mieste buvo įrengti kompleksiškai neįvertinus jų poveikio miesto susisiekimo sistemai, įvertinus tik jų poveikį lokaliai.

Vertinant aukščiau įvardintus susisiekimo sistemos tobulinimo ir darnaus judumo principų diegimo Klaipėdos mieste tikslus bei prielaidas, matyti jų sąsajos su studijos parengimo techninėje specifikacijoje suformuluotais studijos rengimo tikslais, kurie yra:

• Atlikti susisiekimo sistemos tyrimus, siekiant surinkti naują informaciją ar atnaujinti jau atliktų tyrimų medžiagą pagal aktualią situaciją ir plėtros tendencijas;

• Išskirti patvirtintus ir esant poreikiui papildyti miesto strateginius tikslus transporto ir gyvenimo kokybės gerinimo srityje;

• Atlikti susisiekimo sistemos esamos būklės analizę, įvertinti aktualių (galiojančių ir rengiamų) planavimo dokumentų sprendinius miesto strateginių tikslų įgyvendinimo galimybių atžvilgiu;

• Parengti susisiekimo sistemos tobulinimo gaires ir darnaus judumo principų taikymo veiksmų planą;

• Parengti gaires Klaipėdos miesto bendrojo plano keitimo/koregavimo susisiekimo dalies planavimo darbų programai.

Šie studijos rengimo tikslai yra susiję su planavimo procesu. Studijoje pateiktos analizės leis įvertinti šiuo metu galiojančių miesto plėtros planavimo dokumentų nuostatų aktualumą ir jų atitikimą darnaus judumo principams. Joje pateikti tyrimai leis įvertinti susisiekimo sistemos Klaipėdos mieste trūkumus bei tobulinimo perspektyvas ir kryptis. Kartu tai leis nustatyti gaires bendrojo plano susisiekimo dalies planavimo darbų programai bei gaires (veiksmus) darnaus judumo Klaipėdos mieste planui.

3. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

3.1. Anksčiau atliktų tyrimų apžvalga

Klaipėdos miesto transporto sektoriaus vystymo galimybių studija. Ši studija buvo parengta 2004 metais remiantis 1999-2003 m. laikotarpio duomenimis. Šios studijos medžiaga buvo remtasi rengiant Klaipėdos miesto bendrąjį planą. Studijoje pateikti susisiekimo sistemos plėtros pasiūlymai apima šiuos pagrindinius aspektus:

• viešojo transporto maršrutų organizavimą ir šiam transportui skirtos infrastruktūros plėtrą;

• automobilių statymo sistemos mieste plėtrą;

• eismo reguliavimo priemonių bei gatvių tinklo plėtrą.

Vertinant šios studijos pasiūlymų atitikimą darnaus judumo principams galima teigti, kad jie neleidžia formuoti darnaus judumo principais paremtos miesto susisiekimo sistemos. Studijoje nagrinėtos transporto rūšys buvo nagrinėtos kaip atskiri sektoriai, nebuvo vertinta atskirų transporto rūšių sąveika. Didelė dalis studijos pasiūlymų yra orientuoti į kelių transportui skirtos infrastruktūros pagerinimą (pvz. parkavimo galimybių miesto centre ir senamiestyje didinimas), todėl tai neleidžia siekti vieno pagrindinių darnaus judumo koncepcijos siekių – mažinti individualaus transporto naudojimą kasdieninėms kelionėms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atliekant eismo srautų tyrimus miesto sankryžose, nepakankamas dėmesys buvo skirtas šiaurinei miesto daliai (šiauriau geležinkelio stoties esančioje miesto zonoje tyrimai buvo atlikti vos 5 sankryžose), todėl galėjo būti neįvertinti kai kurie šios dalies gyventojų susisiekimo poreikiai. Studijoje nemažai dėmesio buvo skirta bėginio viešojo transporto – tramvajaus infrastruktūros plėtrai, kuri esant dabartinei demografinei bei ekonomei situacijai išlieka perspektyvine15, bet ne prioritetine. Be to, studija yra rengta anksčiau nei ES buvo parengta ir patvirtinta darnaus judumo koncepcija16, todėl joje nėra atsižvelgta į šiandieninę darnaus judumo sampratą. Tad, yra didelė tikimybė, kad į Klaipėdos miesto bendrąjį planą perkelti šios studijos pasiūlymai ne visiškai atitinka darnas judrumo principus. Planuojant darnaus judumo principais paremtą Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos plėtrą šios studijos medžiagą galima panaudoti tik pokyčių transporto sistemoje palyginimui.

Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos galimybių studija. Ši studija buvo parengta 2012 metais, yra skirta Baltijos pr. sankryžų su Minijos g., Taikos pr. ir Šilutės pl. rekonstrukcijos projektų ekonominiam pagrindimui. Tiek miesto bendrajame plane, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės strateginiame plane yra numatyta šias vieno lygio sankryžas rekonstruoti į kelių lygių sankryžas bei tokiu būdu užtikrinti patogią magistralės A1 jungtį su centrine uosto dalimi, kuri ypač svarbi 2013 m. atidarytam Centriniam Klaipėdos terminalui. Tokių jungčių su uostais TEN-T koridoriuose kūrimas visiškai atitinka darnaus judumo principus, jei tai yra pagrįsta ekonominiu aspektu.

Iš šioje studijoje pateiktų skaičiavimų ir analizių matyti, kad šie projektai ekonomiškai neatsiperka, jei sankryžos būtų vertinamos vien tik kaip miesto susisiekimo infrastruktūros objektai. Įgyvendinus projektus kelionės laiko sutaupymai, taršos emisijų kaštų sumažėjimas, transporto laiko sutaupymai būtų per maži tam, kad atsipirktų dideles investicijos į sankryžas. Tačiau minėti projektai ekonomiškai atsiperka jei sankryžos būtų vertinamos kaip uostui reikalinga infrastruktūra, kurianti pridėtinę uosto vertės dalį ir didinanti krovos apimtis. Realiai vertinant, būtent šis ekonominės naudos faktorius lemia sankryžų rekonstrukcijos ekonominį pagrindimą ir susijęs su didžiausia projekto finansavimo tikslingumo rizika. Studijoje sudarytose ekonominio vertinimo prognozėse minėtas faktorius yra grindžiamas krovos uosto centrinėje dalyje apimtimis, iš kurių didžiausias sudaro prognozuojamos Centrinio Klaipėdos terminalo krovos apimtys. Įvairiais vertinimais Centriniam Klaipėdos terminalui metinės krovos apimtys buvo prognozuotos ne mažesnės nei 5-6 mln. t, tačiau duomenys įrengus terminalą rodo, kad faktinės krovos apimtys šiuo metu siekia tik 0,4-0,5 mln. t. Šioms krovos apimtis ir toliau išliekant 10 kartų mažesnėms nei prognozuota būtina iš naujo įvertinti Baltijos pr. sankryžų rekonstrukcijos tikslingumą ir, tikėtina, apsiriboti tik Baltijos pr. ir Minijos sankryžos rekonstrukcija į keturšalę sankryžą. Be to, yra būtina įvertinti ir faktą, kad dėl geležinkelio transporto infrastruktūros uoste plėtros bei krovinių pervežimų jais į uostą dalies padidėjimo, nepakankamų krovos apimčių Centriniame Klaipėdos terminale greičiausiai nepavyks kompensuoti didėjančiomis bendromis krovos centrinėje uosto dalyje apimtimis. Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014 –2022 metų programoje yra nurodoma, kad daugiau nei 2/3 visų sausumos transportu iš uosto ir į jį gabenamų krovinių (įskaitant jūrinius konteinerius) turės būti gabenama geležinkelių transportu.

Planuojant darnaus judumo principais paremtą Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos plėtrą šios studijos pasiūlymus, išskyrus siūlomą Baltijos pr. ir Minijos g. rekonstrukcijos 1 etapą, kol kas yra tikslinga vertinti kaip perspektyvinius sprendinius. Kitų sankryžų rekonstrukcija būtų ekonomiškai tikslinga, jei transporto srautai nagrinėjamoje transporto arterijoje į uostą būtų didesni arba jei išaugus transporto

15 Klaipėdos miesto savivaldybės 2013-2020 m. strateginiame plėtros plane yra numatoma įgyvendinti elektrobusų plėtros programą, todėl tramvajaus plėtra, nedidėjant miesto gyventojų skaičiui, kompleksiškai vertinant viešojo transporto sistemą būtų netikslinga.

16 Pirmieji su darnaus judumo plėtra susiję ES dokumentai patvirtinti 2007 m. ir vėlesniais metais, o studijos rengimo pradžioje Lietuva dar nebuvo tapusi ES nare.

srautų apimtims pietų – šiaurės kryptimis, būtų siekiama sumažinti transporto spūstis su ja besikertančiame Šilutės pl. ir Taikos pr.

Klaipėdos senamiesčio rytinės dalies gatvių ir sankryžų projektiniai pasiūlymai (plėtros galimybių studija). Šie projektiniai pasiūlymai parengti 2007 m. ir koreguoti 2008 m. Jie apima 9 sankryžų (Pav. 2), esančių Klaipėdos senamiestyje ir jo prieigose, pertvarkymo galimybes. Pasiūlymai yra susiję su naujai planuojamos tiesti Bastionų g. trasa bei planuojamu nauju tiltu per Danės upę. Atsiradus šiems naujiems susisiekimo infrastruktūros elementams turės būti pertvarkytos ir greta esančios sankryžos, tam kad būtų užtikrintas sklandus transporto srautų judėjimas šioje senamiesčio dalyje. Būtina pažymėti, kad tik 1 iš šių sankryžų – Minijos g., Galinio Pylimo g., Sausio 15-osios g. ir Pilies g. sankryžos sprendiniai yra realizuoti, kadangi pasiūlymuose sankryžos planinis sprendimas nebuvo keistas. Atsižvelgiant į šiuos pasiūlymus šiuo metu yra rengiamas „Gyvenamųjų teritorijų tarp Tilžės g., Baltikalnio g., Gluosnių g., kitų detaliai suplanuotų teritorijų ir Kooperacijos g. detalusis planas“.

Pav. 2. Projektiniuose pasiūlymuose nagrinėjamos sankryžos

Šaltinis: Klaipėdos senamiesčio rytinės dalies gatvių ir sankryžų projektiniai pasiūlymai (plėtros galimybių studija)

Šiuos projektinius pasiūlymus vertinant darnaus judumo aspektu galima teigti, kad jie labiausiai susiję su individualiam transportui reikalingos infrastruktūros plėtra bei senamiesčio pasiekiamumo individualiu transportu gerinimui. Yra žinoma, kad pasiekiamumo individualiu transportu gerinimas ne visada leidžia

sumažinti kelionių individualiu transportu skaičių. Dažniausiai situacija yra atvirkštinė, kai pagerinus pasiekiamumą individualiu transportu, kelionių lengvaisiais automobiliais skaičius padidėja. Įgyvendinant šiuos projektinius pasiūlymus būtų tikslinga įvertinti automobilių statymo ribojimo klausimus atsižvelgiant į STR 2.06.04:2014 108 punkto nuostatas.

Kita vertus, atsiradus naujam tiltui per Danę, atsiras dar viena šiaurinės ir pietinės miesto dalių jungtis, kas leistų paskirstyti šiaurės ir pietų kryptimi mieste judančius transporto srautus, sumažinti kitų tiltų per Danę mieste apkrovimą, leistų formuoti naujus ar keisti viešojo transporto maršrutus, o tai iš dalies prisidėtų prie darnaus judumo principų įgyvendinimo Klaipėdos mieste.

Taigi, vertinant bendrai tilto per Danę atsiradimas ir Bastionų g. nutiesimas yra svarbus projektas siekiant darnaus judumo principų Klaipėdos mieste ir yra labai svarbus projektas formuojant reikiamo laidumo miesto gatvių tinklą.

Klaipėdos miesto visuomeninio transporto sektoriaus studija. Ši studija yra parengta 2007 m. ir jos metu buvo atlikti viešojo transporto keleivių srautų tyrimai bei kelionių kitomis transporto rūšimis tyrimai. Studijoje atlikus tyrimus bei apklausas buvo nustatytos keleivių pritraukimo į viešąjį transportą problemos, tokios kaip atstumai iki viešojo transporto stotelių, maršrutų atitikimas keleivių poreikius, persėdimai iš vienos viešojo transporto priemonės į kitas, nepakankamas tam tikrų teritorijų pasiekiamumas viešojo transporto priemonėmis, kelionių saugumas, eismo tvarkaraščio laikymasis, viešojo transporto priemonių ir infrastruktūros būklė. Šios studijos rezultatus, kelių maršrutų atveju, galima palyginti su 2012 m. atlikto Klaipėdos miesto visuomeninio transporto sektoriaus tyrimo rezultatais ir įvertinti per 5 metus įvykusius pokyčius.

Vertinant darnaus judumo aspektu viešojo transporto panaudojimo galimybės yra labai svarbios. Transporto prieinamumo, paslaugų kokybės gerinimas bei tyrime įvardintų viešojo transporto problemų šalinimas padidintų viešojo transporto patrauklumą bei reikšmingumą bendroje miesto susisiekimo sistemoje.

Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus techninės dokumentacijos parengimo galimybių studija. Šis studija buvo parengta 2009 m. ir yra skirta geriausio pietinės jungties varianto, trasos išsidėstymo aspektu, parinkimui bei šios jungties projekto įgyvendinimo finansiniam – ekonominiam pagrindimui.

IXB transporto koridoriaus ir uosto pietinė jungtis yra svarbi plėtojant darnaus judumo principais paremtą Klaipėdos miesto susisiekimo sistemą. Ši jungtis leis nukreipti į uostą ir iš uosto vykstančio krovinio transporto srautus, tam pritaikyta transporto arterija ir taip sumažins krovininio transporto srautus pietinėje miesto dalyje, o kartu ir poveikį aplinkai.

Kombinuotų keleivių kelionių skatinimo, diegiant PARK&RIDE, BIKE&RIDE ir kitas koncepcijas, tyrimas. Šis tyrimas buvo atliktas 2012 metais, ir jame yra pateiktos kombinuotų kelionių rekomendacinis tinklas trijuose didžiausiuose Lietuvos miestuose bei Druskininkų kurorte. Klaipėdos mieste yra siūlomos 5 orientacinės PARK&RIDE aikštelių įrengimo vietos. BIKE&RIDE aikšteles Klaipėdoje pagal šio tyrimo rezultatus reikėtų įrengti šalia PARK&RIDE aikštelių, o PARK&RAIL aikštelę - šalia geležinkelio stoties. BIKESHARING sistema Klaipėdoje pirmiausiai turėtų būti plėtojama centrinėje miesto dalyje, o KISS&RIDE rekomenduojama įdiegti šalia jūrų uosto, prie perkėlos, autobusų ir geležinkelių stočių, prie ligoninių, mokyklų ir kitų svarbių objektų.

Šio tyrimo rekomendacinius pasiūlymus Klaipėdos miestui vertinant darnaus judumo aspektu galima teigti, kad jų įgyvendinimas bendrai prisidėtų prie darnaus judumo principų diegimo Klaipėdos miesto susisiekimo sistemoje. Nežiūrint to, yra būtina atkreipti dėmesį į kai kurių pateiktų rekomendacijų esmę. Pavyzdžiui, nėra matyti siūlomos įrengti PARK&RAIL aikštelės aiški nauda miesto eismo srautams. Tokios aikštelės įrengimas leistų keliauti iš Klaipėdos į kitas šalies vietoves, tačiau ne miesto viduje, o atvykimas iki šios aikštelės lemtų tam tikrus srautus miesto gatvėse. Be to, yra logiška, kad jei gyventojas nusprendžia į kitas šalies vietoves iš Klaipėdos vykti traukiniu, jis traukinių stotį dažniausiai pasiekia viešuoju transportu, pėsčiomis arba paprašo pažystamų ar artimųjų pavėžėti iki stoties. Šioje situacijoje labiau tiktų automobilių dalinimosi (CAR SHARING) , KISS &RIDE ir panašios sistemos, kurių atveju naudojami ne savo automobiliai.

Priešingu atveju, miesto poreikių kontekste tokia aikštelė niekuo nesiskirtų nuo įprastų automobilių statymo aikštelių.

Tyrime taip pat yra teigiama, kad PARK&RIDE aikštelių vietos Klaipėdoje turi būti parinktos 2 km spinduliu nuo siūlomos rekomenduojamos aikštelės vietos. Deja, pirmoje Klaipėdoje ir šalyje PARK&RIDE aikštelė buvo įrengta beveik už 6 km nuo rekomenduojamos aikštelės įrengimo vietos šalia ligoninių miestelio ir kol kas nepateisina lūkesčių. Šiuo atveju kyla klausimas – ar aikštelė paklausos neturi dėl to, kad buvo įrengta ne pagal tyrime patiektas rekomendacijas, ar ji neturi paklausos dėl sąlyginai mažų atstumų ir kelionės laiko iki centro. Labiau tikėtina, kad PARK&RIDE kol kas nepasiteisina dėl pastarosios priežasties. Pavyzdžiui, mažai tikėtina, kad žmogus nuosavu automobiliu atvykęs 100 km iš kitų vietovių gaiš laiką ir persės į viešąjį transportą, kad pasiektų Klaipėdos miesto centrą, kurį automobiliu pasiektų per 10 -15 min. Šiuo atveju minėtą žmogų naudotis PARK&RIDE sistema galėtų paskatinti naudotis tik automobilių statymo miesto centre draudimai arba didelė automobilių parkavimo kaina.

Apibendrinant galima teigti, kad šio tyrimo rekomendacijose nėra detaliai įsigilinta į Klaipėdos miesto specifiką ir vartotojų elgsenos modelį. Rekomenduojamos kombinuotų kelionių infrastruktūros vietos yra greičiausiai parinktos atsižvelgiant į teritorinį tam tikrų objektų išsidėstymą, realiai neįvertinus atskirų transporto rūšių tikėtinos sąveikos kiekvienos vietos atveju. Šio tyrimo rekomendacijas, kuriant darnaus judumo principais paremtą miesto susisiekimo sistemą būtina tikslinti.

POSSE – atvirų europinių standartų ir specifikacijų diegimo skatinimas (rėmimas). Klaipėdos m. ITS galimybių studija. Šis studija parengta 2014 m. ir yra skirta koordinuotos šviesoforų Klaipėdos mieste sistemos įrengimo pagrindimui. ITS paremtas šviesoforų tinklas pagrindinėse Klaipėdos miesto šiaurės pietų kryptimis išsidėsčiusiuose koridoriuose padėtų sumažinti eismo spūstis piko metu. Toks eismo reguliavimas naudojant ITS tiesiogiai susijęs su darnios susisekimo sistemos koncepcija, nes leidžia geriau išnaudoti esamą infrastruktūrą bei sumažinti transporto poveikį aplinkai. Planuojant darnaus judumo principais paremtą Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos plėtrą į šios studijos pasiūlymus būtina atsižvelgti.

3.2. Strateginio planavimo dokumentų apžvalga

Nacionalinė susisiekimo plėtros 2014 –2022 metų programa. Šioje programoje nustatytos bendros šalies transporto sistemos plėtros gairės, kurių dalis yra tiesiogiai arba netiesiogiai susijusios su Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos plėtra.

Su Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos plėtra, visų pirma, yra susijusios gairės skirtos Klaipėdos jūrų uosto plėtrai bei jungtims su juo. Nacionalinėje strategijoje yra numatyta plėtoti geležinkelio ir uosto jungtis, ir pasiekti, kad daugiau nei 2/3 visų krovinių iš uosto ir į jį būtų gabenama geležinkelių transportu. Šiuo metu jūriniai konteineriai į uostą ir iš jo daugiausiai (apie 80 proc. viso konteinerių srauto) gabenami kelių transportu ir tai didina transporto arterijų apkrovimą pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, nes būtent pietinėje uosto dalyje yra įsikūrę pagrindiniai konteinerių terminalai. Tuo atveju, jei įgyvendinus programos nuostatas, geležinkelių transportu bus pervežama daugiau nei 2/3 visų konteinerių, yra tikėtinas krovininio transporto srautų pietinėje Klaipėdos miesto dalyje sumažėjimas, išskyrus atvejį, jei bendras į uostą ir iš jo vežamų konteinerių srautas išaugtų tiek, kad faktinis kelių transportu vežamų konteinerių skaičius išliktų tas pats. Į konteinerių krovos uoste prognozes bei konteinerių pervežimo geležinkeliu prognozes reikėtų atsižvelgti planuojant Klaipėdos miesto pietinės dalies gatvių plėtrą.

Antra, su Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos plėtra yra susijusios nacionalinės susisiekimo plėtros gairės, skirtos vidaus vandens kelių transportui. Šiuo metu vidaus vandenų transportu Nemuno upe ir Kuršių mariomis yra vežami vietiniai kroviniai, tačiau perspektyvoje pagal nacionalines susisiekimo plėtros gaires numatyta plėtoti tarptautinių krovinių vežimus Nemuno upe ir Kuršių mariomis vandens keliu E41 Kaunas – Jurbarkas – Klaipėda. Tikėtina, kad per šį vidaus vandenų kelių maršrutą atsiras Klaipėdos uosto ir Kauno upių uosto sąveika, padidės daugiarūšių pervežimų apimtys. Tai gali turėti įtakos kelių transportu į Klaipėdos uostą ir iš jo vežamų krovinių apimtims, o kartu tai galėtų sumažinti krovinio transporto srautus Klaipėdos miesto gatvėse. Planuojant darnią Klaipėdos miesto susisiekimo sistemą, būtina įvertinti krovinių pervežimo vidaus vandenimis perspektyvas, jų galimą įtaką miesto susisiekimo sistemai.

Vienas iš nacionalinės susisiekimo programos uždavinių, netiesiogiai susijusių su Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos plėtra, yra intelektinių transporto sistemų ir technologijų diegimas valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, miestų gatvėse, geležinkeliuose ir vidaus vandenų keliuose. Kadangi šios sistemos ir technologijos leistų atsirasti įvairių transporto rūšių sąveikai, jos yra svarbios ir Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos plėtrai.

Vienas iš nacionalinė susisiekimo plėtros programos tikslų - skatinti vietinio (miestų ir priemiesčių) transporto sistemos darnumą, kurio bus siekiama rengiant miestų darnaus judumo planus, planuojant daugiaryšius pervežimus bei įvairių transporto rūšių sąveiką, plėtojant dviračių transporto infrastruktūrą miestuose, skatinant gyventojus naudotis viešuoju transportu, plėtojant ir modernizuojant miestų ir miestelių aplinkkelius. Šis tikslas bei uždaviniai yra tiesiogiai susiję ir su Klaipėdos miesto susiekimo sistemos plėtra. Daugelis šio tiklso uždavinių yra integruoti į Klaipėdos miesto savivaldybės 2013-2020 m. strateginį plėtros planą.

Nacionalinėje susisiekimo plėtros programoje konstatuojama, kad šalyje nėra ekonominių ir administracinių priemonių privatiems subjektams paskatinti efektyvesnį energijos išteklių ir energijos vartojimą transporto sektoriuje. Taip pat nėra kompleksinės darnaus vartotojų elgesio skatinimo sistemos. Dėl šių priežasčių, nacionaliniu mastu būtina numatyti minėtas priemones bei sukurti kompleksinę visuomenės informavimo, švietimo ir skatinimo priemonių sistemą ir tinkamą susiekimo infrastruktūrą, leidžiančią suformuoti ilgalaikius transporto infrastruktūros vartotojų įpročius. Klaipėda, kurdama gyventojų darnesnio elgesio skatinimo sistemą bei transporto sistemą plėtodama pagal darnaus judumo principus, prisidėtų prie nacionalinės susisiekimo sistemos tikslų siekimo.

Apibendrinant, galima teigti, kad Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014 –2022 metų programos nuostatos yra palankios formuoti darnaus judumo principais paremtą Klaipėdos miesto susisiekimo sistemą. Pagrindinė problematika, su kuria, atsižvelgiant į nacionalinės susisiekimo plėtros programos gaires, Klaipėdos miesto savivaldybė gali susidurti planuodama ir plėtodama miesto susiekimo sistemą yra aiškesnių transporto politikos gairių, reglamentuojančių ekonomines ir administracines priemones privatiems subjektams paskatinti efektyvesnį energijos išteklių ir energijos vartojimą transporto sektoriuje, nebuvimas.

Klaipėdos miesto savivaldybės 2013-2020 m. strateginis plėtros planas. Pagrindinis Klaipėdos miesto strateginio planavimo dokumentas, kuriame numatyta miesto plėtros vizija bei prioritetai, yra 2013 m. balandžio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T2-79 patvirtintas „Klaipėdos miesto savivaldybės 2013-2020 m. strateginis plėtros planas“. Šiame plane pateiktoje vizijoje Klaipėdos miestas matomas kaip tvariai besivystantis, jūrinis miestas, kuriame gyvena sveika ir atsakinga visuomenė. Vizijoje didelis dėmesys yra skiriamas tvarios susisiekimo sistemos kūrimo kūrimui. Joje yra pabrėžiama, kad Klaipėda siekia būti žaliu, aplinkai nekenksmingu miestu, su išplėtotomis pažangiomis technologijomis, leidžiančios mažinti aplinkos taršą ir efektyviai naudoti išteklius. Vizijoje numatyta, kad Klaipėdos transporte bus siekiama naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir energiją taupančias priemones, o taip pat bus siekiama sudaryti palankias sąlygas naudotis viešuoju transportu, dviračiais, ekologiškomis transporto priemonėmis bei sąlygas sveikai gyvensenai. Tuo pačiu miesto vizija yra neatsiejama nuo jūrų uosto plėtros. Būtent su uostu ir jūra susiję verslai bus miesto ekonomikos variklis.

Įgyvendinus Klaipėdos miesto savivaldybės 2013-2020 m. strateginiame plėtros plane numatytas priemones mieste bus:

• parengta ir vykdoma sveiko miesto principų viešinimo strategija;

• įdiegtos eismo saugumą gerinančios priemonės (perėjų apšvietimas, greičio matuokliai, greitį ribojantys kalneliai, adaptyvi šviesoforų valdymo sistema pėsčiųjų perėjose);

• parengtas darnaus judumo planas;

• išplėtotos automobilių ir dviračių laikymo aikštelės mieste;

• plėtojamos viešojo transporto juostos;

• pagal keleivių srautų tyrimus optimizuotas viešojo transporto maršrutų tinklas;

• padidintos elektorinio bilieto panaudojimo glimybės, numatant atsiskaitymo už automobilių laikymą bei atsiskaitymo už keliones priemiesčiuose funkcijas;

• parengtas specialusis planas naujų ekologiškų viešojo transporto rūšių atsiradimui;

• įrengtos elektromobilių zonos, pagal sukurtą ekologiško transporto plėtros koncepciją;

• išplėtoti dviračių ir pėsčiųjų takai mieste;

• išplėsta miesto informacinė (ženklų) sistema;

• išplėtota koordinuota šviesoforų reguliavimo ir valdymo sistema;

• pastatytas naujas tiltas per Danės upę;

• rekonstruota dalis esamų gatvių bei įrengtos gatvės naujuose miesto gyvenamuosiuose kvartaluose;

• pagerinta susisiekimo su užmiesčio keliais infrastruktūra;

• uosto aptarnavimui pritaikyta uosto viduje esanti Nemuno gatvė;

• išplėtotos uosto jungtys su užmiesčio keliais;

• pagerinta Klaipėdos LEZ-o susisiekimo infrastruktūra;

• gerinamas miesto pasiekiamumas įvairiomis transporto priemonėmis formuojant sausumos, oro ir vandens maršrutus;

• parengta elektrobusų plėtros programa;

• padidintas ekologiško kuro naudojimas viešajame transporte;

• valdoma oro tarša ir aplinkos triukšmas.

Visi aukščiau įvardinti miesto strateginės plėtros veiksmai daugiau ar mažiau yra susiję su darnaus judumo principų plėtra Klaipėdos mieste. Dalis jų koreliuoja su Klaipėdos miestui taikytinomis, ES transporto politikos nustatytomis plėtros gairėmis (Pav. 1). Vertinant strateginio plėtros plano nuostatų sąsajas su darnaus judumo principais, būtina pažymėti, kad jame vienas uždavinys yra skirtas būtent darnaus judumo principų susisiekimo sistemoje diegimui. Šio uždavinio priemonės apima daug darnios susisiekimo sistemos elementų (viešojo transporto sistemos, ekologiškas transportas ir kuras, dviračių takai, automobilių statymo sistemos ir pan.), tačiau iš plane pateiktų priemonių nėra visiškai aišku kaip miestas sieks, kad gyventojai keistų judumo įpročius, kad gyventojų elgsena taptų darnesnė. Tikėtina, kad šį klausimą turės atsakyti numatomų rengti darnaus judumo plano bei sveiko miesto principų viešinimo strategijos nuostatos.

Apibendrinant strateginio plėtros plano nuostatas, galima teigti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės 2013- 2020 m. strateginis plėtros planas yra palankus darnaus judumo principų diegimui Klaipėdos mieste. Vienu iš šio plano trūkumų būtų galima įvardinti nepakankamą dėmesį miesto logistikai bei miesto krovininio transporto (pvz. komunalinio ūkio, gatvės priežiūros, šiukšliavežių ir pan.) ekologiškumo didinimui. Beje, per mažas dėmesys miesto logistikai ES transporto politikos dokumentuose įvardintas kaip problema, būdinga daugelio ES miestų strateginio planavimo procesams. Taip pat, strateginiame plane yra per mažai dėmesio skiriama skirtingų transporto rūšių sąveikos skatinimui, kombinuotiems pervežimams. Perspektyvoje atnaujinat miesto plėtros strateginį planą jį būtų tikslinga papildyti su miesto logistika, transporto rūšių sąveika susijusiomis priemonėmis.

3.3. Teritorijų planavimo dokumentų apžvalga

Šiame studijos skyriuje yra pateikiamas šiuo metu galiojančių ir kai kurių rengiamų teritorijų planavimo dokumentų nuostatų vertinimas, atsižvelgiant į galimybių studijos tikslus bei uždavinius, o taip pat ir į darnaus judumo principines nuostatas. Teritorijų planavimo dokumentų apžvalgoje pateikti tokių sprendinių vertinimai, kurie susiję su susisiekimo sistemos infrastruktūra. Po kiekvieno TP dokumento sprendinių aprašymo yra pateiktas sprendinių įgyvendinimo pažangos vertinimas, parodantis, kokia sprendinių dalis yra įgyvendinta, įgyvendinama arba dar tik planuojama įgyvendinti. Analizėje yra vertinamas sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu, t. y. - neaktualus (sprendinys neturi tiesioginės įtakos darnaus judumo principų aspektu); aktualus dalinai (sprendinys turi netiesioginę įtaką darnaus judumo principų aspektu); aktualus (sprendinys daro tiesioginę įtaką darnaus judumo principų aspektu); sprendinio aktualumas nevertintinas (sprendinys nėra konkretus arba yra ne viena galimybė jį realizuoti).

Klaipėdos apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
	Vandens transporto infrastruktūra
KLAIPĖDOS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (GENERALINIS) PLANAS	„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110- 4852; 2006, Nr. 111-4198), sprendiniais ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos siūlomais jūrų uosto plėtros darbų programa numatoma vykdyti krantinių rekonstravimo ir statybos, krantinių gilinimo, uosto laivybos kanalų gilinimo ir platinimo, geležinkelių ir privažiavimo automobilių kelių remonto ir statybos darbus, sutvarkyti privažiavimą į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje, pastatyti naują keleivių ir krovinių terminalą Klaipėdos mieste, statyti mažųjų laivų ir jachtų uostą, kuris vienu metu galės priimti iki 150 nedidelių laivų ir jachtų.“	Šie sprendiniai buvo numatyti Klaipėdos miesto bendrajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-110, 2007-04- 05: 1. „Sutvarkyti KNNP krantines prie marių, pritaikant jas pramoginių laivų stovėjimo galimybėms. Krantinių sutvirtinimą planuoti kaip kompensacinę priemonę dėl uosto gilinimo darbų“ (Vykdomas); 2. „Pratęsiant Perkėlos gatvę iki Kuršių marių, planuoti mažųjų laivų prieplaukas, jachtklubą“ (Nevykdomas).	Aktualus	1. „Rengiamas Teritorijos (apie 30 ha) Smiltynėje, prie marių, atkarpoje nuo jachtklubo iki pakrantės rago už laivų kapinių detalusis planas, planuojamas baigti 2015 m. Problemos dėl sudėtingos teritorijos ir PAV parengimo - dėl uosto gilinimo nenumatyta tvirtinti krantų)“ (Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007- 2013m.); 2. Kodėl projektas nevykdomas informacijos nėra.
	„Tiksli išorinio giliavandenio uosto statybos vieta bus nustatyta parengus abi alternatyvas nagrinėjantį specialųjį planą ir atlikus strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) procedūras. Vadovaujantis aprobuota Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano koncepcija, kol nėra apsispręsta dėl giliavandenio uosto statybos vietos, numatomos dvi alternatyvios vietos giliavandeniam jūrų uostui (iki 17,5 m gylio) ir jį lydinčios infrastruktūros kompleksui įrengti.“	Vykdomas	Neaktualus	„2010 m. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atnaujino Klaipėdos išorinio giliavandenio uosto galimybių studijos ir poveikio aplinkai vertinimo techninę užduotį, parengė konkurso dokumentaciją bei gavo Transporto investicijų direkcijos pritarimą. 2011 m. rugsėjo 14 d. vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje nutarta pritarti išorinio giliavandenio uosto statybos vietų vertinimui, pagal kurį prioritetinė uosto statybos vieta numatoma Būtingėje“ ( xxx.xxxxx.xx )
	„Atnaujinti keleivių susisiekimą tarp Kauno ir Nidos - įsteigti turistinį maršrutą Kaliningradas–Klaipėda– Baltijos jūros pakrantė, organizuoti keleivinių laivų maršrutus Nida- Juodkrantė-Kaunas bei Nida- Juodkrantė-Klaipėda.“	Įgyvendintas dalinai	Aktualus	„Atnaujinti keleivinių laivų maršrutai Nida-Juodkrantė-Kaunas bei Nida- Juodkrantė-Klaipėda. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime „Dėl ilgalaikės (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos plėtros strategijos patvirtinimo“ 2005 m. birželio 23 d. Nr. 692, sprendinys įsteigti turistinį maršrutą Kaliningradas–Klaipėda–Baltijos jūros pakrantė yra numatytas įgyvendinti iki 2013 metų.“
	„Atgaivinti laivybą Karaliaus Vilhelmo kanalu, įtrauktu į valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą, sujungtu su Kuršių mariomis ties Klaipėda. Atstatyti Lankupių šliuzą, Drevernos šliuzą (esant būtinumui), iškasti 1,5 km kanalą išplaukimui į Kuršių marias netoli Klaipėdos ir įrengti vidaus vandenų farvaterį Kuršių mariose (į Kintus, Šturmus, Dreverną), esant poveikio aplinkai vertinimo teigiamoms išvadomis. Pirmuoju	Apie projekto vykdymą, informacijos nėra.	Aktualus	Karaliaus Vilhelmo kanalas patenka tiek Klaipėdos miesto, tiek Klaipėdos rajono jurisdikcijon, todėl bet kokie sprendiniai turi būti derinami tarpusavyje. Klaipėdos mieste esanti Karaliaus Vilhelmo kanalo atkarpa patenka į Klaipėdos vandenvietės III SAZ teritoriją. Klaipėdos miesto bendrajame plane buvo suformuluotas sprendinys „izoliuoti vakarinį Vilhelmo kanalo krantą nuo lankytojų visu perimetru Klaipėdos miesto teritorijoje ne mažiau nei 100

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
	etapu siūloma įrengti farvaterius su 1,1 x. xxxxxxxxxx gyliu, antru etapu įrengti xxxxxxxxx (iki 2,5 m gylio) farvaterius (parengtas techninis projektas), esant teigiamoms poveikio aplinkai vertinimo išvadoms.“			m atstumu.“ To pasekoje buvo parengtas Klaipėdos miesto III vandenvietės SAZ specialusis planas, izoliuota teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau analizuotina priešinga galimybė - iškelti vandenvietę ir Vilhelmo kanalą pritaikyti rekreacijai.
	Motorizuoto transporto kelių ir gatvių infrastruktūra
	„Siekiant paskirstyti tranzitinio transporto srautus, važiuojančius per Klaipėdos ir Palangos miestų centrines dalis, planuojama baigti Palangos aplinkkelio tiesimą ir formuoti infrastruktūros (tarp jų ir transporto) koridorių (nuo krašto kelio 168 iki Rimkų ir toliau Kalvių link) lygiagretų magistraliniam keliui A13 ir krašto keliui 141. Siekiant nukreipti tranzitinį automobilių eismą per Klaipėdos miesto centrą, numatoma įrengti pietinį Klaipėdos miesto apvažiavimą ties Laistais, Budelkiemiu. Siekiant eismo saugumo ir aplinkos kokybės tikslų planuojami aplinkkeliai aplink Kretingą, Šilutę, Priekulę, Saugas, Vilkyčius, magistralinių kelių A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda ir A13 Klaipėda-Liepoja (įrengiant dviejų lygių sankryžas ties Jakų ir Gindulių gyvenvietėmis).“	Apie projekto vykdymą, informacijos nėra.	Aktualus	Apie projekto vykdymą, informacijos nėra.
	„Plečiant ir modernizuojant automobilių kelių transporto tinklą, numatomas transeuropinio Rytų– Vakarų IXB transporto koridoriaus šakoje Klaipėda–Kaunas–Vilnius– Minskas–Kijevas E85/E28 kelio tęsinys iki Klaipėdos jūrų uosto (pietinis ir šiaurinis uosto išvažiavimai, aplenkiantys miesto centrinę dalį), vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852; 2006, Nr. 111-4198). Panaudojant Sanglaudos fondo paramą bus įgyvendintas Pietinio privažiavimo kelio į Klaipėdos jūrų uostą projektas. Klaipėdos miesto pietinį apvažiavimą numatoma įrengti ties Laistais, Budelkiemiu.“	Įgyvendintas dalinai.	Aktualus	Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinių krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje. Perkėlos g. (įskaitant automobilių tiltą per Klaipėdos kanalą) nuo įvažiavimo į "Vakarų laivų gamyklą" iki konteinerių terminalo rekonstrukcija"; Techninio projekto „Privažiavimo kelio prie Pietinio molo statyba“ parengimas (baigtas, įgyvendintas); Privažiavimo kelių sutvarkymas į multimodalinius krovinių terminalus pietinėje uosto dalyje (baigtas, įgyvendintas).
	„Siekiant racionaliai paskirstyti automobilių srautus ir organizuoti eismą tarp naujų gyvenamųjų kvartalų numatoma Klaipėdos miesto gatves, esančias kairėje kelio pusėje, sujungti tik per esamas skirtingų lygių sankryžas su dešinėje kelio pusėje esančiomis naujų gyvenamųjų kvartalų gatvėmis.“	Apie projekto vykdymą, informacijos nėra.	Iš dalies aktualaus	Apie projekto vykdymą, informacijos nėra.

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
	„Siekiant sumažinti automobilių srautą į Kuršių neriją turizmo sezono metu, numatoma prie perkėlų suplanuoti ir įrengti talpias automobilių saugojimo ir stovėjimo aikštelės. Jose turi būti teikiamos automobilių saugojimo paslaugos. Vietos aikštelėms parenkamos vadovaujantis savivaldybių teritorijų bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendiniais.“	Įgyvendinta	Iš dalies aktualaus	Saugomos automobilių parkavimo aikštelės yra įrengtos prie abiejų perkėlų.
	Dviračių takų infrastruktūra
	„Numatyta plėtoti dviračių trasų tinklą ir užtikrinti nemotorizuotų transporto priemonių saugumą Klaipėdos apskrityje. Numatyta dviračių trasomis sujungti gyvenamąsias ir rekreacines vietoves, priemiesčius su miestų visuomeninio transporto sistemomis, plėtoti magistralinę tranzitinę dviračių takų sistemą per apskrities vaizdingiausias teritorijas. Nemotorizuotas transportas yra skirtas miestų, priemiesčių ir kaimų susisiekimui nedideliais atstumais, o rekreacijos ir turizmo tikslams įvairiais atstumais.“	Vykdomas.	Teoriniu požiūriu sprendinys aktualus, tačiau studijos atveju sprendinio aktualumas nevertintinas, dėl per daug abstraktaus sprendinio formulavimo.	„Rengiamas Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialusis planas. Parengti: Danės upės slėnio teritorijos nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (Klaipėdos miesto ribose) specialusis planas; Teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., Skvero ir Danės upės detalusis planas. Rengiami: Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialusis planas; Danės upės pakrantės iki Joniškės ir Liepų gatvių detalusis planas. Danės upės krantinių su dviračių takais įrengimas įgyvendinamos etapais.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Numatyta, kad apskrities teritorijoje gyventojų susisiekimas nemotorizuoto transporto priemonėmis būdamas lokalinės reikšmės vyks esamais dviračių- pėsčiųjų takais bei šalia valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, organizuojant dviračių eismą taip kaip tai nurodyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128- 5213; 2012, Nr.151-7722).“	Šis sprendinys buvo numatytas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane: „Bevariklis transportas ateityje turi užimti svarbias pozicijas tiek Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos susisiekimo sistemoje, tiek ir vystant rekreacinės infrastruktūros tinklą, juolab, kad savivaldybėje tam yra palankios gamtinės sąlygos. Dviračių takų tinklą būtina plėtoti apjungiant Klaipėdos rajono savivaldybės bei jos miestų ir gretimų savivaldybių teritorijų trasas į vientisą dviračių takų sistemą, kuri jungs svarbiausius darbo, poilsio ir rekreacijos, buities ir kultūros paslaugų objektus.“ bei atskirais sprendiniais atsispindi Klaipėdos miesto bendrajame plane ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose.	Aktualus	„Parengti: Danės upės slėnio teritorijos nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (Klaipėdos miesto ribose) specialusis planas; Teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., Skvero ir Danės upės detalusis planas. Rengiami: Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialusis planas; Danės upės pakrantės iki Joniškės ir Liepų gatvių detalusis planas. Danės upės krantinių su dviračių takais įrengimas įgyvendinamos etapais. Trūksta dviračių takų jungčių nuo Švyturio g. iki Melnragės ir nuo Girulių iki Karklės. Rengiamas Rekreacinių teritorijų nuo Švyturio g., Melnragės, Girulių iki Karklės dviračių takų, paviršinių nuotekų, upelių sutvarkymo ir kraštovaizdžio specialusis planas, kuriame planuojamos jungtys nuo Melnragės iki Girulių.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	Geležinkelių infrastruktūra
	1.„Anglinės EC rekonstrukcija (2009- 2013 m.)“; 2. „Klaipėdos stoties Pauosčio kelyno rekonstrukcija (2009-2014 m.)“; 3. „Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcija (2010-2014 m.)“; 4.„Antrojo geležinkelio kelio EC ir Nemuno kelyno EC Klaipėdoje įrengimas (2011-2014 m.)“; 5. „Keleivių pervežimų traukiniais geležinkelio ruožu Pagėgiai –	Šie sprendiniai buvo numatyti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane. (Įgyvendinta dalinai)	1. Iš dalies aktualus; 2. Iš dalies aktualus; 3. Iš dalies aktualus; 4. Iš dalies aktualus; 5. Aktualus; 6. Aktualus;	1. Anglies EC rekonstrukcija BAIGTAS; 2. Pauosčio kelyno rekonstrukcija REZERVINIS ; 3. Klaipėdos kelyno rekonstrukcija REZERVINIS; 4. Apie projekto vykdymą, informacijos nėra; 5. Apie projekto vykdymą, informacijos nėra; 6. Apie projekto vykdymą,

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
	Šilutė – Klaipėda – Kretinga – Skuodas atkūrimas, esamų keleivių traukinių stočių rekonstrukcija ir galimų naujų keleivių stočių įvedimas Klaipėdos miesto teritorijoje, Traksėdžiuose (Šilutės rajono savivaldybėje).“ 6.„Greitaeigio viešojo susisiekimo (keleivinio transporto) linija Klaipėda-Palanga-Priekulė-Kintai, kuri aptarnautų pajūrio zoną maršrutu: Kintai-Priekulė- Klaipėda – Melnragė – Giruliai – Karklė – Nemirseta – Palanga – Kunigiškės – Monciškės - Šventoji – Būtingė.“			informacijos nėra.

9%

9%

36%

46%

Informacijos apie įgyvendinimą nėra

Vykdoma

Įgyvendinta dalinai

Įgyvendintas

Pav. 3. Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių, susijusių su susisiekimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos mieste, įgyvendinimo pažanga

Klaipėdos apskrities bendrajame (generaliniame) plane buvo numatyta 11 sprendinių, susijusių su Klaipėdos miesto ir jo prieigų susisiekimo infrastruktūra. Iš jų:

• 4 vandens transporto infrastruktūros sprendiniai (du – vykdomi, apie vieno vykdymą informacijos nėra, vienas – įgyvendintas dalinai);

• 4 motorizuoto transporto kelių ir gatvių infrastruktūros sprendiniai (apie trijų sprendinių vykdymą informacijos nėra, vienas – įgyvendintas);

• 2 dviračių takų infrastruktūros sprendiniai (vienas – vykdomas, vienas - numatytas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane);

• Pėsčiųjų takų infrastruktūros sprendinių pateikta nėra;

• 1 sudėtinis (6 dalių) geležinkelių infrastruktūros sprendinys, kuris toliau nagrinėjamas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane.

• Tramvajaus infrastruktūros sprendinių pateikta nėra.

Klaipėdos apskrities bendrajame (generaliniame) plane sprendiniai, susiję su Klaipėdos miesto ir jo prieigų susisiekimo infrastruktūra, daugiausia yra pateikiami abstrakčiai, kaip bendrosios nuostatos. Konkretesni sprendiniai yra formuojami valstybinės svarbos objektams (uostui, geležinkeliui, valstybinės reikšmės keliams).

Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
KLAIPĖDOS RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS BENDRASIS PLANAS, patvirtintas 2011 m. vasario 24 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-111	„Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijai numatomas svarbus vaidmuo kuriant veiksmingą, lanksčią ir saugią susisiekimo sistemą, skatinančią šalies ūkio raidą, ekonominį patrauklumą, užtikrinančią būtiną žmonių mobilumą.“	Šis sprendinys yra numatytas Klaipėdos miesto bendrajame plane.	Sprendinio aktualumas nevertintinas	Pastabų nėra.
	Motorizuoto transporto kelių ir gatvių infrastruktūra
	„Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją su kitais šalies administraciniais centrais bei užsienio valstybėmis jungs šie svarbiausi automobilių keliai: 1. transeuropinis IXB transporto koridorius (magistralinis kelias A1 (E85) Klaipėda-Kaunas- Vilnius-Lyda-Černovcai- Bukareštas-Aleksandropolis;“	Įgyvendintas	Aktualus	Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo pritarta Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Rytų - Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projekto (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros komplekso) pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“.
	„Numatomas magistralinės reikšmės Klaipėdos pietinis aplinkkelis, kuris tarnaus saugiam tiek tranzitinio, tiek ir krovininio transporto srautų judėjimui į Klaipėdos jūrų uostą bei viešąjį logistikos centrą.“	Šis sprendinys yra numatytas Klaipėdos miesto bendrajame plane: „įrengti pietinį Klaipėdos išvažiavimą iš pietinės jūrų uosto dalies ir Tarptautinės perkėlos, rekonstruojant ir pratęsiant Perkėlos gatvę iki 141 kelio valstybės lėšomis.“	Aktualus	„Įgyvendinamas projektas „Pietinė jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus“. Parengta visa reikalinga techninė dokumentacija naujo kelio statybai, t. y. galimybių studija, detalusis planas, techninis projektas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-06-25 panaikino detaliojo plano galiojimą. KMSA direktorės 2013-03- 19 įsakymu Nr.AD1-657 rengiamas naujas detalusis planas. Atnaujinamas ir techninis projektas.“ (Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Klaipėdos miesto prieigose kelią Nr. A13 planuojama rekonstruoti iki keturių eismo juostų, įgyvendinti saugaus eismo priemones. Jakų sankryžos, jungiančios kelius A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, A13 Klaipėda-Liepoja, 141 Kaunas- Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda, rekonstrukcija į tris skirtingus lygius pagerins eismo sąlygas transporto jungtyje, panaikins transporto spūstis bei pagerins eismo saugą.“	Įgyvendintas	Aktualus	„2012 m. Jakų žiedinė sankryža arba Jakų žiedas rekonstruota į skirtingų lygių sankryžą, kuri susideda iš žiedinės sankryžos ir virš jos einančių estakadų. Sankryžoje susijungia magistralės A1 Vilnius–Kaunas– Klaipėda, A13 Klaipėda– Liepoja, krašto keliai 141 Kaunas– Jurbarkas– Šilutė–Klaipėda, 227 Jakai– Dovilai– Laugaliai. Keliai sutampa su Klaipėdos miesto Vilniaus pl., Palangos pl. bei kitomis gatvėmis.“ (Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„„Žaliojo slėnio“ teritorijos jungtis su Klaipėdos miesto gatvių tinklu turi būti sprendžiama detaliuoju ar specialiuoju planu.“	Vykdomas	Aktualus	Baigiamas rengti Klaipėdos miesto rytinės dalies susisiekimo infrastruktūros vystymo specialusis planas (tarp kelio A13, Liepų g. ir Danės upės)
	Dviračių takų infrastruktūra
	„Bevariklis transportas turi būti skatinama susisiekimo rūšis dėl jo ekonomiškumo, ekologiškumo, humaniškumo ir higieniškumo. Bevariklis transportas yra universali susisiekimo ir aktyvaus poilsio priemonė, turinti prioritetą mažesniuose miestuose, gyvenamose	Vykdomas kaip bendra nuostata. Šis sprendinys yra numatytas Klaipėdos miesto bendrajame plane.	Sprendinio aktualumas nevertintinas	„Rengiami: Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialusis planas; Danės upės pakrantės iki Joniškės ir Liepų gatvių detalusis planas. Danės upės krantinių su dviračių takais įrengimas įgyvendinamos etapais. Trūksta dviračių takų jungčių nuo Švyturio g.

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
	vietovėse bei rekreacinėse teritorijose.“			iki Melnragės ir nuo Girulių iki Karklės. 2014 m. liepos 2 d. Nr. AD1-1999 patvirtintas Rekreacinių teritorijų nuo Švyturio g., Melnragės, Girulių iki Karklės dviračių takų, paviršinių nuotekų, upelių sutvarkymo ir kraštovaizdžio specialusis planas , kuriame planuojamos jungtys nuo Melnragės iki Girulių.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	Bevariklis transportas ateityje turi užimti svarbias pozicijas tiek Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos susisiekimo sistemoje, tiek ir vystant rekreacinės infrastruktūros tinklą, juolab, kad savivaldybėje tam yra palankios gamtinės sąlygos. Dviračių takų tinklą būtina plėtoti apjungiant Klaipėdos rajono savivaldybės bei jos miestų ir gretimų savivaldybių teritorijų trasas į vientisą dviračių takų sistemą, kuri jungs svarbiausius darbo, poilsio ir rekreacijos, buities ir kultūros paslaugų objektus.	Vykdomas kaip bendra nuostata. Šis sprendinys yra numatytas Klaipėdos miesto bendrajame plane.
	Geležinkelių infrastruktūra
	„Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje 2011 m. planuojama rekonstruoti Klaipėdos-Pagėgių geležinkelio linijos kelius. Rekonstravimo metu bus atlikta viršutinės kelio konstrukcijos (iešmų, bėgių, pabėgių, skaldos) keitimas nauja, pervažų signalizacijos įrenginių pertvarkymas.“	Įgyvendintas.	Iš dalies aktualus	2009 metais atlikti akmeninių arkinių tiltų techniniai projektai, jų ekspertizė. 2010-02-03 ir 2010-02-04 pasirašytos akmeninių arkinių tiltų rekonstrukcijos rangos ir techninės priežiūros sutartys. 2010-03-02 paskelbta rangos pradžia. Darbai pabaigti 2013-03. Rekonstruoti du metaliniai viadukai ir du akmeniniai tiltai.
	„Vykdomi ir numatomi įgyvendinti Klaipėdos rajono ir miesto savivaldybių teritorijose geležinkelių plėtros ir modernizavimo projektai: 1. Klaipėdos stoties pėsčiųjų tilto rekonstrukcija 2008-2010; 2. Papildomo įvažiavimo iš Pauosčio kelyno į Anglinės kelyną įrengimas 2009-2010; 3. Geležinkelio kelio Nr.54 rekonstrukcija 2009-2010; 4. Garsą slopinančių sienučių Klaipėdos stotyje įrengimas 2009-2011; 5. Draugystės stoties kelyno rekonstrukcija 2009-2011; 6. Draugystės stoties Perkėlos kelyno rekonstrukcija 2009- 2011; 7. Geležinkelio viaduko per Varnėnų g. Klaipėdoje rekonstravimas/įrengimas 2009- 2011; 8. Anglinės EC rekonstrukcija 2009- 2013; 9. Klaipėdos stoties Pauosčio kelyno rekonstrukcija 2009- 2014; 10. Klaipėdos stoties kelyno rekonstrukcija 2010-2014; 11. Antrojo geležinkelio kelio EC ir Nemuno kelyno EC Klaipėdoje įrengimas 2011-2014; 12. Jungiamosios geležinkelio linijos Klaipėda-Pagėgiai infrastruktūros modernizavimas 2009-2013; 13. Jungiamosios geležinkelio linijos	Įgyvendintas iš dalies	1. Aktualus; 2. Aktualus; 3. Aktualus iš dalinies; 4. Aktualus iš dalies; 5. Aktualus iš dalies; 6. Aktualus iš dalies; 7. Aktualus; 8. Aktualus iš dalies; 9. Aktualus iš dalies; 10. Aktualus iš dalies; 11. Aktualus iš dalies; 12. Aktualus iš dalies; 13. Aktualus iš dalies;	1. Pėsčiųjų tilto statyba BAIGTAS; 2. Papildomas įvažiavimas iš Pauosčio į Anglies kelyną BAIGTAS; 3. Perkėlos kelyno ir 54 kelio rekonstrukcija BAIGIAMAS; 4. Vykdomas. 2014 m. duomenys pagal AB „Lietuvos geležinkeliai“ 2014-11-27 raštą Nr. 2-4917 – 2013-12-31 baigta Rimkų geležinkelio stoties kelyno rekonstrukcija, kurios metu buvo įrengta 149 m triukšmą slopinančių sienučių; 5. Draugystės kelyno rekonstrukcija BAIGTAS; 6. Draugystės stoties Perkėlos kelyno rekonstrukcija BAIGTAS; 7. Varnėnų viaduko rekonstrukcija BAIGTAS; 8. Anglies EC rekonstrukcija BAIGTAS; 9. Pauosčio kelyno rekonstrukcija REZERVINIS; 10. Klaipėdos kelyno rekonstrukcija REZERVINIS; 11. Antrojo kelio ir Nemuno EC - informacijos apie projekto vykdymą nėra; 12. Jungiamosios geležinkelio linijos Klaipėda–Pagėgiai infrastruktūros modernizavimas (Valstybės investicijų 2013–2015 metų programoje numatytų 2013 metų geležinkelių plėtros ir modernizavimo projektas); 13. Jungiamosios geležinkelio linijos Klaipėda–Pagėgiai kelio statinių

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
	Klaipėda-Pagėgiai kelio statinių rekonstrukcija 2010-2014.“;			rekonstrukcija (Valstybės investicijų 2013–2015 metų programoje numatytų 2013 metų geležinkelių plėtros ir modernizavimo projektas);

33%

56%

11%

Vykdoma

Įgyvendinta dalinai

Įgyvendinta

Pav. 4. Klaipėdos rajono teritorijos bendrojo plano sprendinių, susijusių su susisiekimo infrastruktūros plėtra Klaipėdos mieste, įgyvendinimo pažanga

Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame 2011 m. vasario 24 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-111 buvo numatyti 9 sprendiniai, susiję su Klaipėdos miesto ir jo prieigų susisiekimo infrastruktūra. Iš jų:

• 1 bendrinis sprendinys (numatytas ir Klaipėdos miesto bendrajame plane);

• Vandens transporto infrastruktūros sprendinių pateikta nėra;

• 3 motorizuoto transporto kelių ir gatvių infrastruktūros sprendiniai (du – įgyvendinti, apie vieno sprendinio vykdymą informacijos nėra, vienas - vykdomas);

• 2 dviračių takų infrastruktūros sprendiniai (vykdomi kaip bendra nuostata, numatyti ir Klaipėdos miesto bendrajame plane);

• Pėsčiųjų takų infrastruktūros sprendinių pateikta nėra;

• 2 geležinkelių infrastruktūros sprendiniai (vienas - įgyvendintas, vienas sudėtinis – iš 13 numatytų projektų vykdomi arba jau įgyvendinti 6);

• Tramvajaus infrastruktūros sprendinių pateikta nėra.

Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtintame 2011 m. vasario 24 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-111, sprendiniai, susiję su Klaipėdos miesto ir jo prieigų susisiekimo infrastruktūra, yra orientuoti į tarpmiestinių trasų kūrimą. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, didelis dėmesys yra skiriamas geležinkelio infrastruktūros vystymui. Svarbiausi sprendiniai: Klaipėdos stoties pėsčiųjų tilto rekonstrukcija 2008-2010; Papildomo įvažiavimo iš Pauosčio kelyno į Anglinės kelyną įrengimas 2009-2010; Geležinkelio viaduko per Varnėnų g. Klaipėdoje rekonstravimas/įrengimas 2009-2011; Antrojo geležinkelio kelio EC ir Nemuno kelyno EC Klaipėdoje įrengimas 2011-2014.

Klaipėdos miesto bendrasis planas

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
KLAIPĖDOS MIESTO BENDRASIS PLANAS, patvirtintas 2007- 04-05 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2- 110	„Transporto ir energijos tiekimo sistemas planuoti palankias aplinkai, lyginant alternatyvas, atlikus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas.“	Vykdomas kaip bendra nuostata	Sprendinio aktualumas nevertintinas	Pastabų nėra.
	„Prioritetine veikla jūros, marių ir upių pakrantėse nustatyti rekreacinę, poilsinės laivybos ir dviračių takų tinklo sukūrimą.“	Vykdomas	Aktualus iš dalies	Rengiami: Senamiesčio viešųjų erdvių detalusis planas; Viešo naudojimo erdvių miesto istorinėje dalyje (unikalus kodas 22012) sutvarkymo detalusis planas. Parengti Danės upės slėnio teritorijos nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (Klaipėdos miesto ribose) specialusis planas, Danės upės pakrantės iki Joniškės ir Liepų gatvių detalusis planas. Patvirtinti: Teritorijos tarp Senosios Smiltelės g., Marių g., Skirvytės g., Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos riba, Upelio g. ir Minijos g. detalusis planas; Rekreacinių teritorijų nuo Švyturio g., Melnragės, Girulių iki dviračių takų, paviršinių nuotekų, upelių sutvarkymo ir kraštovaizdžio specialusis planas.
	„Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoms, esančioms greta Klaipėdos miesto turi būti parengti susisiekimo bei inžinerinių komunikacijų infrastruktūros specialieji planai, socialinių objektų išdėstymo planai, užtikrinantys miesto ir rajono gretimų plotų aptarnavimą, suderintą plėtrą.“	Vykdomas iš dalies	Aktualus iš dalies	„Klaipėdos rajone parengtas Purmalių- Kalotės gyvenvietės susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros vystymo specialusis planas. Parengta regioninė galimybių studija „Vakarų krantas“, kurioje derinami bendri transporto sistemos optimizavimo ir plėtros tikslai. Rengiamas Klaipėdos rajono dviračių trasų specialusis planas. Socialinių objektų išdėstymas Klaipėdos rajone sprendžiamas atskirai. Sprendinys nevykdomas.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007- 2013m.)
	„Susisiekimo tinklą planuoti pakrantėse kompleksiškai autotransporto, dviračių, greitojo transporto ir geležinkelio, prioritetą teikiant poilsiautojų ir turistų aptarnavimui.	Vykdomas	Aktualus iš dalies	„Nutiesti dviračių takai: atkarpa nuo Labrenciškių iki Girulių gyvenvietės; atkarpa Melnragėje, lygiagrečiai Vaivos gatvei. Pradėti įgyvendinimo darbai takui prie Danės upės. Paruošta medžiaga konkursui dėl tako nuo Tilžės gatvės iki Danės upės įrengimui.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.) Kadangi, sprendinys yra suformuluotas nekonkrečiai (nėra aišku apie kokias pakrantes yra kalbama), pagal pateiktus duomenis galimybių studijos rengėjai priima faktą, jog sprendinys fragmentiškai taikomas visoms Klaipėdos mieste esančioms paviršinių vandens telkinių pakrančių teritorijoms.
	„Paruošti perspektyvinių autotransporto, dviračių ir pėsčiųjų eismo takų, infrastruktūros teritorijų ribų planus ir žemėtvarkos projektus, išskiriant paimamus plotus visuomenės poreikiams.“	Vykdomas	Aktualus	„Rengiami: Klaipėdos miesto rytinės dalies susisiekimo infrastruktūros vystymo, numatant jungtis su gretimybėmis, teritorijoje tarp kelio A13, Liepų g. ir Danės upės, specialusis planas; Teritorijos tarp Tilžės g., Geležinkelio, Klemiškės g. ir kelio A13 detalusis planas; Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialusis planas, kurių tikslai - suplanuoti teritorijas

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
				susisiekimo infrastruktūrai, esant poreikiui, numatant paimamus plotus visuomenės poreikiams. Paėmimas visuomenės poreikiams reikalauja didelių lėšų. Įvairiuose detaliuose planuose yra numatytas paėmimas visuomenės poreikiams, tačiau infrastruktūros objektai suplanuoti fragmentiškai.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	Vandens transporto infrastruktūra
	URBANISTINĖS DALIES SPRENDINIAI:
	„Sutvarkyti Danės upės krantines, pritaikant mažųjų laivų stovėjimui, kaip vieną iš svarbiausių miesto centro aplinkos elementų.“	Vykdomas	Aktualus	„Sutvarkytos Danės upės krantinės nuo Biržos tilto iki marių, numatyta įranga pramoginiams laivams. Rengiamas Danės upės pakrantės iki Joniškės ir Liepų gatvių detalusis planas.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007- 2013m.)
	„Sutvarkyti KNNP krantines prie marių, pritaikant jas pramoginių laivų stovėjimo galimybėms. Krantinių sutvirtinimą planuoti kaip kompensacinę priemonę dėl uosto gilinimo darbų.“	Vykdomas	Aktualus	„Rengiamas Teritorijos (apie 30 ha) Smiltynėje, prie marių, atkarpoje nuo jachtklubo iki pakrantės rago už laivų kapinių detalusis planas, planuojamas baigti 2015 m. Problemos dėl sudėtingos teritorijos ir PAV parengimo - dėl uosto gilinimo nenumatyta tvirtinti krantų.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	UOSTO DALIES SPRENDINIAI:
	„Patvirtinti Klaipėdos uosto esamų teritorijų zonavimą, pagal priimamų laivų dydžius ir atitinkamai krovinių rūšis: 1. šiaurinė uosto dalis: PANAMAX tipo laivai prie giliavandenių krantinių bei skysti, birūs ir generaliniai kroviniai; 2. centrinė uosto dalis: PANAMAX ir mažesni laivai bei skysti, birūs, generaliniai kroviniai ir kroviniai konteineriuose ir Ro–Ro priemonėse, kruizinių laivų ir keleivių terminalas savivaldybei yra prioritetiniai objektai uosto teritorijoje; 3. pietinė uosto dalis: vidutiniai laivai bei generaliniai, birūs ir pakuoti kroviniai.“	Vykdomas	Aktualus	„2014 m. parengtas KVJU laivybos kanalo maksimalaus gilinimo ir platinimo galimybių Plėtros planas. Plano sprendiniai numato KVJU laivybos kanalo ir dalies uosto akvatorijos iki Kiaulės nugaros salos gilinimą iki 17,0 m, o akvatorijos Malkų įlankoje – iki 14,0 m. Įgyvendinus PPL sprendinius į KVJU galėtų įplaukti ir išplaukti maksimalių parametrų laivai, įplaukiantys į Baltijos jūrą, kurių grimzlė yra iki 16-16,4 m. (POST PANAMAX laivai).“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007- 2013m.)
	„Atlikus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą apsispręsti dėl šiaurinės uosto dalies plėtros perspektyvų prie šiaurinio molo.“	Vykdomas	Aktualus	2014 m. parengtas KVJU laivybos kanalo maksimalaus gilinimo ir platinimo galimybių Plėtros planas. Minėto plano apimtyje buvo atliktas ir jo sprendinių SPAV. PPL sprendiniai numato ir šiaurinės uosto akvatorijos dalies plėtros perspektyvas (išorinio ir vidinio laivybos kanalo gilinimą ir platinimą, pietinio ir šiaurinio molų rekonstrukciją, krantinių Nr.0 statybą bei Nr.1-11 rekonstrukciją). “(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007- 2013m.)„Šiuo metu pradedamos procedūros dėl Uosto žemės, vidinės akvatorijos,

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
				išorinio reido ir susijusios infrastruktūros bendrojo plano rengimo. Plano rengimo metu bus išnagrinėta ir atliekant SPAV procedūrą bus išrinkta optimali KVJU vystymo alternatyva, geriausiai suderinti uosto, Klaipėdos miesto ir Kuršių nerijos interesus, parengiami konkretūs uosto žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros sprendiniai. PAV vertinimas bus atliekamas kiekvienai numatomai veiklai atskirai, pagal galiojantį PAV įstatymą tik parengus teritorijos bendrąjį planą. 2014 m. duomenys – pradėtas rengti KVJU bendrasis planas.“ (Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2014m.)
	„Atlikus strateginių pasekmių vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimą apsispręsti dėl šiaurinės uosto dalies prijungimo prie Lietuvos geležinkelių ir kelių tinklo.“	Vykdomas	Aktualus	„LG užsakymu Vokietijos kompanija EPG parengė Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros, kompleksinės rekonstrukcijos bei modernizavimo galimybių studiją. Studija parengta atsižvelgiant į Klaipėdos geležinkelio mazgo esamų stočių plėtros ar naujų statybos, esamos infrastruktūros techninės būklės gerinimo ir kelių plėtros į uostą aspektus. Minėtos studijos pagrindu atlikti Pauosčio kelyno rekonstrukcijos planavimo ir projektavimo darbai.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.) Parengtas projektas „Papildomas įvažiavimas iš Pauosčio į Anglies kelyną“, Pauosčio kelynas yra prijungtas prie Lietuvos geležinkelio tinklo.
	„Vystant uostą prie Kiaulės Nugaros salos, bei Kuršių mariose prie Delfinariumo (pasieniečių krantinė) atlikti marinistinius tyrimus.“	Įgyvendinta	Sprendinio aktualumas nevertintinas	„Tyrimai buvo atlikti rengiant KVJU laivybos kanalo gilinimo (iki 14,5 m) ir platinimo (iki 150 m) PAV (LEI, 2010), taip pat Suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo ir su juos susijusios infrastruktūros objektų statybos ir veiklos PAV (Sweco Lietuva, 2012). 2013 m. užbaigus KVJU laivybos kanalo ir dalies akvatorijos gilinimo iki 14,5 m darbus, marinistiniai tyrimai šioje darbų zonoje nėra tikslingi. Tokie tyrimai rekomenduotini uostą plėtojant pietinėje akvatorijoje už Kiaulės nugaros salos.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Skatinti ir vystyti pramoginės laivybos aptarnavimo veiklą Klaipėdos uosto, Danės upės ir Kuršių marių Smiltelės upės krantinėse (prie jachtų klubo, laivų kapinių vietoje, Danės ir Smiltelės upių, Klaipėdos piliavietės, Kuršių marių į pietūs nuo Tarptautinės perkėlos).“	Vykdomas	Aktualus	„Skatinant ir vystant pramoginės laivybos aptarnavimo veiklą Uosto, Danės upės ir Kuršių marių krantinėse, KVJUD 2014 m viduryje planuoja atnaujinti mažųjų valčių prieplaukos statybą (pagal KVJUD 2014-04- 03 raštą Nr.UD-9.1.4.-1178). 2008 m. buvo remontuotos, o 2011 m. rekonstruotos Danės upės krantinės. Rengiamas Danės upės pakrantės iki Joniškės ir Liepų gatvių detalusis planas. 2014 m. duomenys – KVJUD rengia projektą „KVJU pietinių vartų techninės koncepcijos sukūrimas, įvertinant mažųjų ir pramoginių laivų uosto (marinos) infrastruktūros išvystymą pietinėje Klaipėdos miesto dalyje“. Šiuo projektu bus išnagrinėta galimybė suplanuoti mažųjų

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
				laivų prieplauką pietinėje uosto dalyje.“ (Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2014m.)
	Motorizuoto transporto kelių ir gatvių infrastruktūra
	URBANISTINĖS DALIES SPRENDINIAI:
	„Paruošti rekonstruojamų ir naujai planuojamų gatvių techninius projektus pagal Bendrojo plano nustatytus prioritetus.“	Vykdomas	Aktualus	„Parengti pietinio išvažiavimo ir centrinio išvažiavimo iš uosto Baltijos pr. su 2 lygių sankryžomis detalieji planai ir techniniai projektai. Pietinio išvažiavimo kartojamas detaliojo plano rengimas, koreguojamas techninis projektas (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-06-25 panaikino detaliojo plano galiojimą). Parengti: Minijos g. nuo Sausio 15-osios g. iki Jūrininkų pr. rekonstrukcijos techninis projektas; Tilžės g. nuo Šilutės pl. iki geležinkelio pervažos rekonstrukcijos projektas.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Rekonstruoti mikrorajonines ir kvartalines gatves, privažiavimus, įrengiant spec. transporto apsisukimo aikšteles, padidinant automobilių stovėjimo aikšteles.“	Vykdomas	Aktualus	„Sprendinys vykdomas rengiant daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijų detaliuosius planus.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007- 2013m.) Rengiama Klaipėdos tikslinės teritorijos galimybių studija, kurios tikslas yra pasiūlyti tvarkymo projektus daugiabučių kiemams, Vaidilos aikštei, Ąžuolų Giraitei bei Taikos prospektui.
	SUSISIEKIMO DALIES SPRENDINIAI:
	„Pratęsiant Perkėlos gatvę iki Kuršių marių, planuoti mažųjų laivų prieplaukas, jachtklubą.“	Nevykdomas	Aktualus	„2014 m. duomenys pagal KVJUD 2015- 02- 20 raštą Nr.UD-9.1.4-694 – KVJUD rengia projektą „KVJU pietinių vartų techninės koncepcijos sukūrimas, įvertinant mažųjų ir pramoginių laivų uosto (marinos) infrastruktūros išvystymą pietinėje Klaipėdos miesto dalyje. Šiuo projektu bus išnagrinėta galimybė suplanuoti mažųjų laivų prieplauką pietinėje uosto dalyje.“ (Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2014m.)
	„Įrengti Danės gatvės tęsinį iki Artojų gatvės, rekonstruoti viaduką, įrengiant nuvažiavimą iš Priestoties g. į Liepų g. sunkiajam transportui.“	Vykdomas	Aktualus	„Parengtas Teritorijos tarp Danės upės g. tęsinio, Artojų g., skvero ir Danės upės detalusis planas. Neparengtas techninis projektas. Nuvažiavimas įrengtas.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Pastatyti naują tiltą nuo Bangų g. iki Danės g.“	Vykdomas	Aktualus	„„2004 m. parengtas Žemės sklypų Bangų g. 7, Gluosnių g. 8 ir juos supančios aplinkos detalusis planas. Rengiamas Žemės sklypų Bangų g. 7, Gluosnių g. 8 ir juos supančios aplinkos detaliojo plano sprendinių keitimo teritorijos daliai prie Bangų gatvės detalusis planas. Tiltas įtrauktas į tikslinę teritoriją. Jo statyboms siekiama gauti ES paramos lėšų.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.) „2014 m. duomenys – parengtos projekto „Bastionų g. ir naujo tilto su pakeliamu mechanizmu per Danę statyba ir prieigų

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
				sutvarkymas šiaurinėje Danės pakrantėje‘ techninės specifikacijos ir konkurso sąlygos bei paskelbtas techninio projekto rengimo ir projekto vykdymo priežiūros konkursas.“ (Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2014m.)
	„Pratęsti Šilutės plentą už Jūrininkų prospekto iki 141 kelio Kaunas- Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda per pietinį išvažiavimą iš uosto.“	Neįvykdytas	Aktualus	„Teritorijoje nuo geležinkelio iki 141 kelio KMSA direktorės 2013-10-17 įsakymu Nr.AD1-2562 pradėtas rengti detalusis planas (dalinai perduotos planavimo organizatoriaus teisės). Fizinė jungtis yra (Rimkų g.).“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Įrengti pietinį Klaipėdos išvažiavimą iš pietinės jūrų uosto dalies ir Tarptautinės perkėlos, rekonstruojant ir pratęsiant Perkėlos gatvę iki 141 kelio valstybės lėšomis.“	Vykdomas	Aktualus	„Įgyvendinamas projektas „Pietinė jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus“. Parengta visa reikalinga techninė dokumentacija naujo kelio statybai, t. y. galimybių studija, detalusis planas, techninis projektas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-06-25 panaikino detaliojo plano galiojimą. KMSA direktorės 2013-03-19 įsakymu Nr.AD1-657 rengiamas naujas detalusis planas. Atnaujinamas ir techninis projektas.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Užbaigti Klaipėdos miesto centrinės dalies žiedinį ir paskirstomąjį gatvių tinklą, rekonstruojant S. Dariaus ir S. Girėno, Bangų ir Galinio Pylimo gatves bei žiedinę sankryžą Taikos prospekto pradžioje. Rekonstruoti Tiltų gatvę į pėsčiųjų gatvę.“	Įgyvendintas iš dalies	Aktualus	„Rekonstruotos X.Xxxxxxx ir X.Xxxxxx, Galinio Pylimo, Tiltų, Turgaus gatvės. Tiltų gatvės rekonstrukcija į pėsčiųjų ir Taikos prospekto žiedinės sankryžos rekonstrukcija negalima, kol nėra naujo tilto.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Rekonstruoti miesto ir uosto centrinį įvažiavimą su 2 lygių sankryžomis Vilniaus pl., Baltijos pr. iki Nemuno g., kaip LRV 2003-10-07 nutarimu Nr.1239 patvirtintą tarptautinį Europos kelių tinklo tęsinį mieste valstybės lėšomis.“	Vykdomas	Aktualus	„Parengtas Teritorijos prie Baltijos pr., Baltijos pr. ir Šilutės pl. bei Baltijos pr. ir Taikos pr. sankryžų detalusis planas ir techniniai projektai. LRS 2013-06-18 nutarimu Nr.XII-381 0,6 km Baltijos prospekto pripažinta ypatingos valstybinės svarbos projektu.“ „2012 m. Jakų žiedinė sankryža arba Jakų žiedas rekonstruota į skirtingų lygių sankryžą, kuri susideda iš žiedinės sankryžos ir virš jos einančių estakadų. Sankryžoje susijungia magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A13 Klaipėda– Liepoja, krašto keliai 141 Kaunas– Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, 227 Jakai– Dovilai–Laugaliai. Keliai sutampa su Klaipėdos miesto Vilniaus pl., Palangos pl. bei kitomis gatvėmis.“ (Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007- 2013m.) 2014 m. duomenys pagal KVJUD 2015- 02- 20 raštą Nr.UD-9.1.4-694 – šio punkto įgyvendinimas ir paraiškų pateikimo lėšų skyrimui funkcija priskirtina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai. 2014 m. duomenys – pradėta Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžos rekonstrukcija, pastačius Centrinį Klaipėdos terminalą.“ (Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2014m.)

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
				Šiuo metu yra įrengta vieno lygio keturšakė sankryža Baltijos pr. ir Minijos g. sankirtoje.
	„Per 2 lygių sankryžas užtikrinti tiesioginį išvažiavimą iš AI automagistralės Vilnius-Kaunas- Klaipėda į Klaipėdos uosto centrinę dalį, pratęsiant Baltijos prospektą iki Nemuno gatvės, kuri turi būti planuojama kaip vidinė uosto gatvė su išvažiavimu į Minijos g. pietinėje uosto pusėje.“	Vykdomas dalinai	Aktualus	„Parengtas Teritorijos prie Baltijos pr., Baltijos pr. ir Šilutės pl. bei Baltijos pr. ir Taikos pr. sankryžų detalusis planas ir techniniai projektai. LRS 2013-06-18 nutarimu Nr.XII-381 0,6 km Baltijos prospekto pripažinta ypatingos valstybinės svarbos projektu. Nemuno g. sprendinys nevykdomas.“ Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Sureguliuoti eismo srautus taip, kad sunkiojo transporto tranzitas per miesto centrą ir KNNP būtų eliminuotas.“	Vykdomas	Aktualus	„Parengtas Teritorijos prie Baltijos pr., Baltijos pr. ir Šilutės pl. bei Baltijos pr. ir Taikos pr. sankryžų detalusis planas ir techniniai projektai. LRS 2013-06-18 nutarimu Nr.XII-381 0,6 km Baltijos prospekto pripažinta ypatingos valstybinės svarbos projektu. Įgyvendinamas projektas „Pietinė jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus“. Parengta visa reikalinga techninė dokumentacija naujo kelio statybai, t. y. galimybių studija, detalusis planas, techninis projektas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-06-25 panaikino detaliojo plano galiojimą. KMSA direktorės 2013-03- 19 įsakymu Nr.AD1-657 rengiamas naujas detalusis planas. Atnaujinamas ir techninis projektas. 2014 m. duomenys pagal KVJUD 2015-02-20 raštą Nr.UD-9.1.4-694 – transporto eismo srautai reguliuojami taip, kad sunkiojo transporto tranzitas per miesto centrą ir KNNP būtų maksimaliai sumažinamas. “ (Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2014m.)
	„Rekonstruoti Pamario g. nuo P.Lideikio gatvės iki Karklės gyvenvietės, įrengiant išvažiavimus į Medelyno g., 168 Klaipėdos- Kretingos plentą.“	Vykdomas	Aktualus	„Parengtas Pamario gatvės rekonstrukcijos su gretimų teritorijų rekreacine infrastruktūra detalusis planas.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Švyturio gatvę rekonstruoti, pratęsti iki X.Xxxxxxxx g., aplenkiant esamą stadioną ir naftos terminalą.“	Nevykdomas	Aktualus	„KVJUD rengia projektinius pasiūlymus dėl gatvės pagrindinių techninių parametrų ir trasos konfigūracijos.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007- 2013m.)
	„Šilutės plentą rekonstruoti iki 6 eismo juostų atkarpoje tarp Tilžės ir Kauno gatvių su naujomis sankryžomis.“	Nevykdomas	Aktualus	„Rekomenduojama parengti galimybių studiją“ (Eksperto komentaras).(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Taikos prospektą rekonstruoti iki 6 eismo juostų atkarpoje nuo Tiltų iki Kauno gatvių, išskiriant eismo juostą viešėjam transportui.“	Nevykdomas	Aktualus	„Sprendinys skirtas gatvės pralaidumui padidinti. Jei šioje Taikos pr. atkarpoje nebūna ženklių transporto prastovų, sprendinio įgyvendinimo atidėjimas yra pateisinamas bei gali būti atidėtas ir tolimesniam laikotarpiui (Eksperto komentaras).“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
	„Pilies gatvę ir Naująją Uosto gatvę rekonstruoti iki 6 eismo juostų atkarpoje tarp Minijos ir Švyturio gatvių, išskiriant eismo juostą viešajam transportui.“	Nevykdomas	Aktualus	„Sprendinys skirtas gatvių pralaidumui padidinti. Jei šiose gatvių atkarpose nebūna ženklių transporto prastovų, sprendinio įgyvendinimo atidėjimas yra pateisinamas bei gali būti atidėtas ir tolimesniam laikotarpiui“ (Eksperto komentaras).(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Paruošti senamiesčio, kaip pėsčiųjų zonos apvažiavimų ir eismo organizavimo schemą, nustatant automobilių saugyklų poreikius, optimalius autosaugyklų kiekius.“	Vykdomas dalinai	Aktualus	„Buvo pradėtas rengti Senamiesčio centrinės dalies ir turgavietės detalusis planas. Šiuo metu jo rengimas yra nutrauktas, parengta tik plano koncepcija. Iš esmės plano sprendiniai būtų aktualūs darnaus judumo mieste atžvilgiu.
	„Nutraukti automobilių eismą Tiltų gatve, pastačius naują tiltą per Danę.“	Vykdomas	Aktualus	„Tiltų gatvės rekonstrukcija į pėsčiųjų ir Taikos prospekto žiedinės sankryžos rekonstrukcija negalima, kol nėra naujo tilto. 2004 m. parengtas Žemės sklypų Bangų g. 7, Gluosnių g. 8 ir juos supančios aplinkos detalusis planas. Rengiamas Žemės sklypų Bangų g. 7, Gluosnių g. 8 ir juos supančios aplinkos detaliojo plano sprendinių keitimo teritorijos daliai prie Bangų gatvės detalusis planas. Tiltas įtrauktas į tikslinę teritoriją. Jo statyboms siekiama gauti ES paramos lėšų. 2014 m. duomenys – pradėta rengti techninė Bastionų tilto statybos dokumentacija – paskelbtas paslaugų pirkimo konkursas. Sprendinys vykdomas. “(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2014m.)
	„Spręsti automobilių stovėjimo vietų užtikrinimą, plečiant esamas ir naujai statant įvairaus tipo automobilių stovėjimo aikšteles Senamiesčio ir Naujamiesčio perimetru.“	Vykdomas	Iš dalies aktualus	„Parengti: Teritorijos tarp Pilies gatvės, AB „Baltija laivų statykla“, uosto akvatorijos ir Danės upės detalusis planas; Teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., skvero ir Danės upės detalusis planas, kuriuose suplanuotos daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės.“ (Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Saugoti ir tvarkyti senamiesčio teritorijoje esantį gatvių tinklą, aikščių, gatvių ir posesijų struktūrą, statinių kompleksus ir ansamblius, erdvinę struktūrą ir istorinį medžiagiškumą, reljefo formas, kultūrinį sluoksnį ir viešąsias erdves.“	Vykdomas	Sprendinio aktualumas nevertintinas	„Rengiamas Senamiesčio viešųjų erdvių detalusis planas.“ (Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007- 2013m.)
	„Numatyti Pilies gatvės platinimo darbus iki 6 juostų. Suprojektuoti ir įrengti automobilių stovėjimo aikšteles vakarinėje Pilies g. pusėje. Senamiesčio perimetru planuoti automobilių saugyklas.“	Vykdomas.	Aktualus	„Parengtas Teritorijos tarp Pilies gatvės, AB „Baltija laivų statykla“, uosto akvatorijos ir Danės upės detalusis planas. Rengiamas automobilių stovėjimo aikštelės Pilies g. 2A techninis projektas .“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007- 2013m.)
	„Pratęsti Statybininkų prospektą nuo Šilutės plento per pramonės teritoriją iki 14 kelio, įrengiant skirtingų lygių susikirtimą su geležinkeliu ir sankryžą su 141 keliu.“	Vykdomas	Aktualus	„2006 m. parengtas Pramonės parko teritorijos tarp Vilniaus pl., kelio Palanga- Šilutė, Lypkių g. ir geležinkelio detalusis planas. Sprendinio įgyvendinimas numatytas Klaipėdos m. savivaldybės 2013- 2020 m. strateginiame plėtros plane.“ 2006 m. parengtas Pramonės parko

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
				teritorijos tarp Vilniaus pl., kelio Palanga- Šilutė, Lypkių g. ir geležinkelio detalusis planas. Plane yra numatoma įrengti dviejų lygių sankryžą, geležinkelio stotelę (Lypkių g. sankirtoje su geležinkelio trasa), taip pat dviejų lygių sankryža Statybininkų prospekto tęsinio sankirtoje su 141(krašto kelias Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda) ir A1(Vilniaus plentas) ir Pramonės g. sankirtoje. Detalusis planas buvo du kartus keistas: 2010-10-28 sprendimu Nr. T2-317 ir 2013-11-28 sprendimu Nr. T2-281. 2014 m. atlikta projekto įgyvendinimo veikla – Statybininkų prospekto tęsinio tiesimas nuo Šilutės pl. per LEZ teritoriją iki 141 kelio (Klaipėdos LEZ Lypkių gatvės tiesimas I etapas). Nutiesta 0,571 km ilgio gatvė su infrastruktūra.
	„Planuoti naujus įvažiavimus į A13 kelią Klaipėda-Liepoja 11,5 km pagal AI techninę kategoriją, tik per skirtingų lygių sankryžas ir į dubliuojančias gatves.“	Įgyvendintas	Aktualus	„Įrengtos skirtingų lygių sankryžos į A13 kelią Klaipėda-Liepoja.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007- 2013m.)
	„Rekonstruoti įvažiavimo kelią į Tauralaukį įrengiant skirtingų lygių sankryžą su A13 keliu.“	Įvykdytas	Aktualus	Pastabų nėra.
	„Rekonstruoti Tilžės gatvę nuo Šilutės plento iki Jakų sankryžos, pertvarkant esamą žiedinę sankryžą su Mokyklos gatve ir Šilutės plentu.“	Vykdomas iš dalies	Aktualus	Parengtas techninis projektas Tilžės g. atkarpai nuo geležinkelio iki Jakų sankryžos. Teritorija, kuriai yra parengtas techninis projektas, neapima Mokyklos g. ir Šilutės plento sankryžos.
	„Rytiniuose kvartaluose planuoti magistralinę gatvę, paimant žemes visuomenės poreikiams, jungiant Tauralaukio gyvenvietę su Liepų gatvės tęsiniu, įvažiavimo keliu į Paupio kvartalą ir Tilžės gatve.“	Nevykdomas	Aktualus	Sprendinys skirtas gatvių tinklo pralaidumui padidinti ryšium su planuota urbanistine plėtra šioje miesto dalyje. Jei urbanistinė plėtra nevyksta arba vyksta ženkliai lėčiau nei planuota, sprendinio įgyvendinimo atidėjimas yra pateisinamas bei gali būti pratęstas tolimesniam laikotarpiui. (Eksperto komentaras).
	„Išardomų geležinkelių vietoje turi būti įrengtos gatvės, želdiniai, inžinerinės komunikacijos.“	Nevykdomas	Iš dalies aktualus	„Šios idėjos įgyvendinimui (arba paneigimui) reiktų atlikti pirminę galimybių studiją, išnagrinėti teisinius ir ekonominius aspektus“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.) (Eksperto komentaras).
	Dviračių takų infrastruktūra
	URBANISTINĖS DALIES SPRENDINIAI:
	„Savivaldybės Miesto ūkio departamentui išaiškinti ir panaikinti visus Danės upės ir jos slėnio teršimo šaltinius ir užbaigti Danės upės valymo darbus, paruošti Danės upės krantinių su dviračių takais, poilsio aikštelių, prieigų bei privažiavimų, atvirų visuomenės poreikiams, įrengimo projektus etapiškai jiems įgyvendinti.“	Vykdomas	Iš dalies aktualus	„Parengti: Danės upės slėnio teritorijos nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (Klaipėdos miesto ribose) specialusis planas; Teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., Skvero ir Danės upės detalusis planas. Rengiami: Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialusis planas; Danės upės pakrantės iki Joniškės ir Liepų gatvių detalusis planas. Danės upės krantinių su dviračių takais įrengimas įgyvendinamos etapais.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
	„Įrengti naują dviračių taką pajūryje, kuris sujungtų Švyturio gatvę, Melnragę, Girulius, Karklę.“	Vykdomas	Neaktualus	„Trūksta dviračių takų jungčių nuo Švyturio g. iki Melnragės ir nuo Girulių iki Karklės. Rengiamas Rekreacinių teritorijų nuo Švyturio g., Melnragės, Girulių iki Karklės dviračių takų, paviršinių nuotekų, upelių sutvarkymo ir kraštovaizdžio specialusis planas, kuriame planuojamos jungtys nuo Melnragės iki Girulių.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007- 2013m.) Trūksta jungties nuo Girulių iki miesto ribos. Jungtis nuo Girulių iki Karklės yra Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje - būtina tarpusavyje derinti sprendinius.Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.) (eksperto komentaras) 2006 metais atidarytas dviračių takas Melnragė-Giruliai.
	SUSISIEKIMO DALIES SPRENDINIAI:
	„Pastatyti dviratininkų-pėsčiųjų tiltus per geležinkelį Šaulių g.-Kretingos trasoje ir Švyturio g. tęsinio į Melnragę su takais iki pajūrio poilsio zonų. Pietinėje miesto dalyje numatyti pėsčiųjų, dviratininkų tiltą, kaip rekreacinį ryšį per Vilhelmo kanalą, pakrantėmis.“	Įgyvendintas dalinai	Aktualus	„Įrengtas pėsčiųjų tiltas Šiaulių g. - Kretingos g. trasoje. Neįvykdytas - Švyturio gatvės trasoje į Melnragę. 2012-05-16 pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis su AB „Lietuvos geležinkeliai“ Nevykdomas - pietinėje miesto dalyje.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007- 2013m.)
	„Visuomenės poreikiams paimti žemės plotus, reikalingus magistraliniam dviračių takui, teritorijose nuo Baltijos pr. iki Kauno g.“	Nevykdomas	Aktualus	„Rengiamas Teritorijos (apie 47 ha) tarp Baltijos pr., Minijos g. ir Šilutės pl. detalusis planas, kuriame paėmimas visuomenės poreikiams nenumatomas nesant poreikio. 2014 m. duomenys – patvirtintas Teritorijos (apie 47 ha) tarp Baltijos pr., Minijos g., Dubysos x.xx Šilutės pl. detalusis planas. Pagal 2013 m. patvirtintą Žemės sklypo Klaipėdoje, Šilutės pl. 26, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, numatyta magistralinio dviračių tako trasa palei AB „Klaipėdos energija“ žemės sklypo vakarinę ribą servituto teise. Sprendinys vykdomas.“ (Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	GAMTINĖS APLINKOS DALIES SPRENDINIAI:
	„Nustatyti dviračių transporto sistemos išilginio susisiekimo realizavimą kaip prioritetą.“	Vykdomas	Aktualus	Sprendinys tiesiogiai susijęs su sprendiniu „„Visuomenės poreikiams paimti žemės plotus, reikalingus magistraliniam dviračių takui, teritorijose nuo Baltijos pr. iki Kauno g.“
	SOCIALINĖS APLINKOS DALIES SPRENDINIAI:
	„Planuojant daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajonų renovaciją būtina: - rengti dviračių takus, sporto ir poilsio zonas gyvenamuosiuose rajonuose.“	Vykdomas	Iš dalies aktualus	„Vykdoma Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa. Parengti: Teritorijos (apie 120 ha), ribojamos Šilutės pl., Taikos pr., ir Statybininkų pr., detalusis planas; Teritorijos (apie 38 ha), ribojamos Taikos pr., Statybininkų pr., komercinės paskirties žemės sklypų Minijos gatvėje riba bei Smiltelės g., detalusis planas; Teritorijos (apie 23 ha), ribojamos Stadiono g., Pušyno g., Xxxxxxxx g., Xxxxxxxxxxx g., Sportininkų g. ir S. Dariaus ir S. Girėno g., detalusis

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
				planas;Teritorijos prie Savanorių g. detalusis planas; Teritorijos tarp Danės g. tęsinio, Artojų g., skvero ir Danės upės detalusis planas. Rengiami: Teritorijos (apie 13 ha), ribojamos Kretingos g., „Žemynos“ gimnazijos sklypo riba, Klaipėdos universiteto žemės sklypo riba bei H. Manto g., detalusis planas; Teritorijos (apie 16 ha), ribojamos Kretingos g., Panevėžio g., Liepojos g. ir Šiaurės pr., detalusis planas; Teritorijos (apie 23 ha), ribojamos Stadiono g., Pušyno g., Xxxxxxxx g., Xxxxxxxxxxx g., Sportininkų g. ir S. Dariaus ir S. Girėno g., detalusis planas; Teritorijos (apie 166 ha), ribojamos Jūrininkų pr., Šilutės pl., Smiltelės g. ir Liubeko g., detalusis planas; Teritorijos tarp Senosios Smiltelės g., Marių g., Skirvytės g., Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos ribos, Upelio g. ir Minijos g., detalusis planas; Medelyno gyvenamojo rajono detalusis planas; Gyvenamųjų teritorijų tarp Taikos pr., Tilžės g., Rumpiškės g., Sausio 15-osios g., kitų detaliai suplanuotų teritorijų, Ryšininkų g. ir Paryžiaus Komunos g. detalusis planas. Visų planų sprendiniuose yra numatoma dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros plėtra.
	Pėsčiųjų takų infrastruktūra
	URBANISTINĖS DALIES SPRENDINIAI:
	„Sutvarkyti, kokybiškai įrengti ir išsaugoti laisvai prieinamas antrosios perkėlos prieigas, Smiltelės upės slėnio teritoriją bendram naudojimui.“	Vykdomas	Neaktualus	„Prieigos nėra įrengtos. Rengiamas Teritorijos tarp Senosios Smiltelės g., Marių g., Skirvytės g., Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos riba, Upelio g. ir Minijos g. detalusis planas detalusis planas. Parengtas Smiltelės (Smeltalės) upės kraninių ruožo nuo Minijos g. iki Jūrininkų per. sutvarkymas, įrengiant reikalingą infrastruktūrą techninis projektas.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Planuoti aikšteles ir pėsčiųjų alėjas su ypatingai kokybiška inžinerine, dizaino įranga..“	Vykdomas	Neaktualus	„Sutvarkyta Mažvydo alėja. Pagal galimybes vykdomas. Rengiamas Klaipėdos miesto mažosios architektūros, aplinkotvarkos įrangos išdėstymo bei aplinkos estetinio formavimo, miestiškojo kraštovaizdžio tvarkymo specialusis planas.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Kokybiškai įrengti saugias prieigas miestiečiams ant šiaurinio ir pietinio įplaukos molų.“	Vykdomas	Neaktualus	„Sprendinys įgyvendinamas, sutvarkytos šiaurinio molo prieigos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšomis suprojektuotas pietinio molo prieigų sutvarkymas. Rengiamas Teritorijos nuo Audros g. tęsinio iki jūros, prie buvusių karinių objektų (Antrojo pasaulinio karo vokiečių baterijos) Melnragės pajūryje iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos prie šiaurinio molo, detalusis planas. Plano rengimo metu sulaukta KVJUD nepritarimo prieigai prie šiaurinio molo.“ (Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
				2007-2013m.)
	„Naujame miesto centre sportinį kompleksą, areną ir parodų, visuomeninį centrą planuoti teritorijoje tarp Taikos pr., Baltijos pr., Minijos, Dubysos gatvių, išryškinant jį vertikaliais tūriais bendrame miesto siluete. Kvartalo centre turi būti įrengta pėsčiųjų aikštė prie arenos su požemine automobilių saugykla.“	Vykdomas	Neaktualus	„Rengiamas Teritorijos (apie 47 ha) tarp Baltijos pr., Minijos g. ir Šilutės pl. detalusis planas. Sprendinys įrengti požeminę automobilių saugyklą - ekonomiškai nepagrįstas. Arena pastatyta. Rengiamas Klaipėdos miesto baseino (50 m) su sveikatingumo centru techninis projektas.“ (Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.) Požeminės automobilių saugyklos įrengimo sprendinio įgyvendinimui trūksta ekonominio pagrįstumo.
	SUSISIEKIMO DALIES SPRENDINIAI:
	„Užbaigti Klaipėdos miesto centrinės dalies žiedinį ir paskirstomąjį gatvių tinklą, rekonstruojant S. Dariaus ir S. Girėno, Bangų ir Galinio Pylimo gatves bei žiedinę sankryžą Taikos prospekto pradžioje. Rekonstruoti Tiltų gatvę į pėsčiųjų gatvę.“	Vykdomas	Aktualus	„Rekonstruotos X.Xxxxxxx ir X.Xxxxxx, Galinio Pylimo, Tiltų, Turgaus gatvės. Tiltų gatvės rekonstrukcija į pėsčiųjų ir Taikos prospekto žiedinės sankryžos rekonstrukcija negalima, kol nėra naujo tilto.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Būtina visame mieste vystyti biotransporto eismą, atskiriant dangas spalva ir želdiniais nuo esamų šaligatvių ir įrengiant naujus pėsčiųjų, dviratininkų takus. Tai nurodyti kiekviename detaliajame plane.“	Vykdomas	Sprendinio aktualumas nevertintinas	„Detaliuose planuose nurodomi dviračių takai. Rengiamas Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialusis planas.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	GAMTINĖS APLINKOS DALIES SPRENDINIAI:
	„Uždaryti Tiltų gatvę transportui suformuojant pėsčiųjų alėją.“	Vykdomas dalinai	Aktualus	„Sprendinys svarstytinas tikslinant BP.“ (Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	Geležinkelių infrastruktūra
	SUSISIEKIMO DALIES SPRENDINIAI:
	„Plėsti Klaipėdos miesto geležinkelio kelyną, naujas stotis planuojant priemiestyje, Klaipėdos rajone prie Kopūstų kaimo įrengiant aplinkkelį už miesto. Perspektyvinį Pauosčio stoties, Melnragės kelyną planuoti nekertant miško. Pietinėje miesto dalyje, lygiagrečiai „Draugystės“ geležinkelio stoties kelynui – perspektyvinį geležinkelio kelyną, sujungtą su aplinkkeliu. Laipsniškai mažinti centrinės geležinkelio teritorijos ir stoties plotus ir veiklą juose. SPAB „Lietuvos geležinkeliai turi paruošti miesto vidinio kelyno mažinimo galimybių studiją.“	Nevykdomas	Aktualus	„Šiaurinėje miesto dalyje nevykdomas: KMSA tarybos 2011-09-01 sprendimu Nr. T2-282 patvirtintas Klaipėdos geležinkelio stoties Pauosčio kelyno specialusis planas, kuriame numatytas miško atsodinimas. Techninio projekto rengimo stadijoje miško atsodinimas nenumatomas. Centrinėje miesto dalyje nevykdomas: KMSA direktoriaus 2013-10-14 įsakymu Nr.AD1- 2533 „Dėl detaliojo plano rengimo“ buvo parengta Sutartis su AB „Lietuvos geležinkeliai“, bet pasirašymas neįvyko. AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengtoje galimybių studijoje „Techninė pagalba Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtrai“ atsisakyta naujos stoties iškėlimo į priemiestį Kopūstų kaime. Pietinėje miesto dalyje nevykdomas.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007- 2013m.)
	„Projektuojant geležinkelio rekonstrukciją ar naujus kelius būtina	Vykdomas	Neaktualus	Vienas iš numatomų įgyvendinti geležinkelių plėtros ir modernizavimo projektų - garsą

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
	numatyti vibraciją ir triukšmą mažinančią įrangą prie pat bėgių.“			slopinančių sienučių Klaipėdos stotyje įrengimas.
	PRAMONĖS DALIES SPRENDINIAI:
	„Pietinė pramonės parko teritorijos dalis, sujungiant pramonės parko, miesto ir uosto transporto sistemas į vientisą tinklą, gali būti naudojama ir logistikos paslaugų plėtrai. Išplėsti geležinkelio kelių tinklą iki pramonės parko pietinės dalies, numatant joje geležinkelio krovos darbų paslaugas. Automobilių keliai kelio A1(Vilniaus plentas) ir Pramonės g. sankirtoje, bei 141(krašto kelias Kaunas-Jurbarkas- Šilutė-Klaipėda) ir Statybininkų prospekto tęsinio sankirtoje turi prasilenkti skirtinguose lygiuose. Magistralinio geležinkelio Klaipėda- Pagėgiai ir Statybininkų prospekto tęsinio sankirta taip pat turi būti įrengta skirtinguose lygiuose.“	Vykdomas	Aktualus	„Sprendinys įgyvendinamas ir ateityje bus aktualus. Geležinkelio plėtra didina pramoninių teritorijų patrauklumą investicijoms.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.) 2006 m. parengtas Pramonės parko teritorijos tarp Vilniaus pl., kelio Palanga- Šilutė, Lypkių g. ir geležinkelio detalusis planas. Plane yra numatoma įrengti dviejų lygių sankryžą, geležinkelio stotelę (Lypkių g. sankirtoje su geležinkelio trasa), taip pat dviejų lygių sankryža Statybininkų prospekto tęsinio sankirtoje su 141(krašto kelias Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda) ir A1(Vilniaus plentas) ir Pramonės g. sankirtoje. Detalusis planas buvo du kartus keistas: 2010-10-28 sprendimu Nr. T2-317 ir 2013-11-28 sprendimu Nr. T2-281. Projekto įgyvendinimo darbai pradėti nėra.
	GAMTINĖS APLINKOS DALIES SPRENDINIAI:
	„Elektrifikuoti geležinkelį uoste ir geležinkelio ruožą nuo uosto iki Kretingos miesto, įskaitant Kretingos, Girulių, Melnragės, Klaipėdos, Rimkų ir „Draugystės“ geležinkelio stotis.“	Nevykdomas	Aktualus	„Sprendinys išeina už KMSA kompetencijos ribų.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Vykdant geležinkelio kelių rekonstrukciją Klaipėdos mieste, numatyti centrinės geležinkelio stoties gamybinių pajėgumų modernizavimą, mažinant užimtus plotus.“	Neįvykdytas	Aktualus	„AB „Lietuvos geležinkeliai“ rengia galimybių studiją, tačiau joje atsisako nagrinėti geležinkelio kelyno iškėlimą į priemiestį Kopūstų kaime.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007- 2013m.)
	Tramvajaus infrastruktūra
	SUSISIEKIMO DALIES SPRENDINIAI:
	„Vykdant viešojo transporto sistemos reformą, parengti tramvajaus pirmos linijos ekonominį pagrindimą, trasos detalizuotas alternatyvas.“	Nevykdomas	Iš dalies aktualus	„Sprendinys tikslintinas ir dar kartą persvarstytinas atsižvelgiant į besikeičiančias technologijas, bei atsirandančias naujas transporto rūšis – BRT, tramvajai ant virtualių bėgių.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.) 2014 m. rugpjūčio mėn. buvo parengta „Regioninė galimybių studija „Vakarų krantas“ (Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-33-001). Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane 2013-2020 m. buvo numatyta 50km tramvajaus linija jungianti Tarptautinę jūros perkėlą ir Tarptautinį Palangos oro uostą. Taip pat Klaipėdos miesto savivaldybė bendradarbiauja su Liepojos miesto savivaldybe, į kurios parengtą projektą yra įtraukta tramvajaus įdiegimo Klaipėdoje ir regione galimybių studija. Tačiau rengiant planus, susijusius su tramvajaus infrastruktūros atsiradimu Klaipėdos mieste, nebuvo rasta pakankamo ekonominio pagrindimo, todėl šiai dienai projektas nėra

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Bendrojo plano sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
				vystomas.

4%

5%

22%

7%

62%

Nevykdoma Vykdoma dalinai Vykdoma

Įgyvendinta dalinai Įgyvendintas

Pav. 5. Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su susisiekimo infrastruktūros plėtra, įgyvendinimo pažanga

Klaipėdos miesto bendrajame plane, patvirtintame 2007-04-05 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-110 buvo numatyti 58 sprendiniai, susiję su Klaipėdos miesto ir jo prieigų susisiekimo infrastruktūra. Iš jų:

• 5 bendrieji sprendiniai (trys – vykdomi, vienas vykdomas kaip bendra nuostata, vienas – vykdomas nuolatos);

• 7 Vandens transporto infrastruktūros sprendiniai (numatyti 2 urbanistinės dalies sprendiniai – abu vykdomi, 5 uosto dalies sprendiniai: vienas įgyvendintas, keturi – vykdomi);

• 27 motorizuoto transporto kelių ir gatvių infrastruktūros sprendiniai (numatyti 2 urbanistinės dalies sprendiniai – abu vykdomi; 25susisiekimo dalies sprendiniai: vienuolika – vykdomi, aštuoni – nevykdomi, du – įgyvendinti, vienas – įgyvendintas dalinai (rekonstruota tik dalis gatvių), trys – vykdomi dalinai);

• 6 dviračių takų infrastruktūros sprendiniai (numatyti 2 urbanistinės dalies sprendiniai – abu vykdomi,

2 susisiekimo dalies sprendiniai: vienas – nevykdomas, vienas įgyvendintas dalinai; 1 gamtinės aplinkos dalies sprendinys, kuris yra vykdomas; 1 socialinės aplinkos dalies sprendinys, kuris yra vykdomas);

• 7 pėsčiųjų takų infrastruktūros sprendiniai ( numatyti 4 urbanistinės dalies sprendiniai – visi vykdomi, 2 susisiekimo dalies sprendiniai: abu vykdomi; 1 gamtinės aplinkos dalies sprendinys, kuris yra vykdomas dalinai(šiuo metu vykdomas tilto stabdos procesas));

• 5 geležinkelių infrastruktūros sprendiniai (numatyti 2 susisiekimo dalies sprendiniai: vienas – nevykdomas, vienas – vykdomas; 1 pramonės dalies sprendinys, kuris yra vykdomas; 2 gamtinės aplinkos dalies sprendiniai, kurie yra nevykdomi);

• 1 tramvajaus infrastruktūros sprendinys, kuris yra tikslinamas, šiuo metu nevykdomas (dėl nepakankamo ekonominio pagrindimo).

Klaipėdos miesto bendrajame plane, išskirtini šie svarbiausi įgyvendinti sprendiniai: planuoti naujus įvažiavimus į A13 kelią Klaipėda - Liepoja 11,5 km pagal AI techninę kategoriją, tik per skirtingų lygių sankryžas ir į dubliuojančias gatves; rekonstruoti įvažiavimo kelią į Tauralaukį įrengiant skirtingų lygių sankryžą su A13 keliu.

Rekreacinių teritorijų nuo Švyturio g., Melnragės, Girulių iki Karklės dviračių takų, paviršinių nuotekų ir upelių sutvarkymo ir kraštovaizdžio specialusis planas

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
	Vandens transporto infrastruktūra
REKREACINIŲ TERITORIJŲ NUO ŠVYTURIO G., MELNRAGĖS, GIRULIŲ IKI KARKLĖS DVIRAČIŲ TAKŲ, PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ IR UPELIŲ SUTVARKYMO IR KRAŠTOVAIZDŽIO SPECIALUSIS PLANAS, patvirtintas Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2014- 07-02 įsakymu Nr. AD1-1999	„Įvairių vandens transporto priemonių privežimo ir išplaukimo į jūrą įrengimas (pvz. stacionarūs ir mobilūs slipai, valgumai): Įrengiami kietos dangos, palengvinantys motorinių transporto priemonių nuleidimo į jūrą slipai (Techniniais parametrai nustatomi parengtuose tipiniuose techniniuose projektuose)."	Apie projekto vykdymą, informacijos nėra	Aktualus dalinai	Apie projekto vykdymą, informacijos nėra.
	„Įvairių aptarnavimo ir priežiūros (elingai, iškrovimo ir sandėliavimo įrenginiai ir pan.) infrastruktūros objektų įrengimas: Poreikis tokiems įrenginiams sprendžiamas atskiros galimybių studijos metu, o pagrindus projektą rengiami techniniai projektai.“	Apie projekto vykdymą, informacijos nėra	Aktualus dalinai	Apie projekto vykdymą, informacijos nėra.
	„Saugios laivybos užtikrinimo priemonių taikymas: Išplaukimo farvaterių pažymėjimas vandenyje.“	Pradedamas vykdyti	Mažai aktualus, atsižvelgiant į rengiamos studijos tikslus	Lietuvos saugios laivybos administracija paskelbė: "Pradedamas pirkimas supaprastinto atviro konkurso būdu, vykdant pirkimą CVP IS priemonėmis, laivo plaukimo krypties ir supimosi ant bangų sensoriaus MAHRS remonto paslaugoms pirkti."
	Motorizuoto transporto kelių ir gatvių infrastruktūra
	„Privažiavimų įrengimas: Išvažiavimai į pajūrį turi būti įrengti taip, kad galėtų išvažiuoti ir žemo pravažumo automobiliai. (Kietos dangos pagalbinės gatvės (D2 kategorija) standartus atitinkančių techninių parametrų automobilių kelias, su apsisukimu pajūryje numatymu. Derinamas su išplaukimo į jūrą infrastruktūros plėtra. Ypatingai svarbu išspręsti transporto priemonių parkavimo klausimus.)"	Apie projekto vykdymą, informacijos nėra	Aktualūs dalinai	Apie projektų vykdymą, informacijos nėra
	„Privažiavimų priežiūra, tvarkymas: Palaikyti gerą privažiavimų būklę ir papildomai sustiprinti privažiavimo dangą paplūdimio teritorijoje - kietos dangos tvarkymas, su tinkamos dangos apsisukimu pajūryje numatymu. Svarbu išspręsti transporto priemonių parkavimo klausimus (Melnragės pietinė dalis; Giruliai; Kelio trasos Melnragė – Giruliai (Pamario gatvė) rekonstrukcija; Judėjimo juostų išplėtimas iki 2x1,5 juostos)."	Apie projekto vykdymą, informacijos nėra
	Dviračių takų infrastruktūra

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
	"Išilginiai pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo formavimas: Vientiso išilginio tako formavimas - sujungiamas Stovyklos g. tęsinys su automobilių stovėjimo aikštele prie „Žuvėdros“ stovyklos, vakarinėje pusėje aplenkiant gyvenamąjį kvartalą; Poilsio aplinkos gerinimas - trumpalaikio poilsio aikštelės su stovais dviračiams, suoliukais ir šiukšliadėžėmis; Informacinių ir nukreipiamųjų ženklų įrengimas - visoje planuojamoje teritorijoje pagal poreikį.“	Vykdomas	Aktualus	2011 m. parengta galimybių studija „Dviračių – pėsčiųjų tako dalies nuo Biržos tilto iki Klaipėdos g. tilto įrengimas Danės upės slėnio teritorijoje“. 2012 m. pradėtas įrengti 7237 m dviračių takas nuo Biržos tilto iki Klaipėdos g. tilto pagal 2008 m. parengtą Dviračių-pėsčiųjų tako Danės upės slėnio teritorijoje nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (miesto ribose) techninį projektą Asfalto dangos, suformuojant dviračių taką palei Danės upės krantinę nuo Jono kalnelio tiltelio iki Gluosnių skersgatvio, įrengimo papildomi darbai
	"Pagrindiniai takai: Takų į paplūdimį rekonstrukcija; Takų pritaikymas dviratininkams; Takų pritaikymas neįgaliesiems."	Vykdomas	Neaktualūs	Sprendiniai integruoti į detaliųjų planų, techninių projektų sprendinius.
	"Papildomi takai: 1. Papildomų takų tinklo kūrimas - medinių takų ir laiptų į paplūdimį įrengimas; takų atitvėrimas žabtvorėmis bei šakų klojiniais."	Vykdomas

38%

50%

12%

Informacijos apie įgyvendinimą nėra

Pradedami vykdyti

Vykdoma

Pav. 6. Specialiojo plano sprendinių, susijusių su susisiekimo infrastruktūros plėtra, įgyvendinimo pažanga

Rekreacinių teritorijų nuo Švyturio g., Melnragės, Girulių iki Karklės dviračių takų, paviršinių nuotekų ir upelių sutvarkymo ir kraštovaizdžio specialiajame plane, patvirtintame Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-07-02 įsakymu nr. AD1-1999 buvo numatyti 8 sprendiniai susiję su Klaipėdos miesto ir jo prieigų susisiekimo infrastruktūra. Iš jų:

• 3 vandens transporto infrastruktūros sprendiniai (apie dviejų vykdymą informacijos nėra, vienas – pradedamas vykdyti);

• 2 motorizuoto transporto kelių ir gatvių infrastruktūros sprendiniai (abu - vykdomi dalinai);

• 3 dviračių takų infrastruktūros sprendiniai (visi trys - vykdomi);

• Pėsčiųjų takų infrastruktūros sprendinių pateikta nėra;

• Geležinkelių infrastruktūros sprendinių pateikta nėra;

• Tramvajaus infrastruktūros sprendinių pateikta nėra.

Svarbiausias Rekreacinių teritorijų nuo Švyturio g., Melnragės, Girulių iki Karklės dviračių takų, paviršinių nuotekų ir upelių sutvarkymo ir kraštovaizdžio specialiojo plano vykdomas sprendinys - išilginių pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo formavimas. Plane numatytas vientiso išilginio tako formavimas, sujungiant Stovyklos g. tęsinį su automobilių stovėjimo aikštele prie „Žuvėdros“ stovyklos, vakarinėje pusėje aplenkiant gyvenamąjį kvartalą. Plane taip pat numatytas poilsio aplinkos gerinimo sprendiniai - trumpalaikio poilsio aikštelių su stovais dviračiams, suoliukais ir šiukšliadėžėmis įrengimas, informacinių ir nukreipiamųjų ženklų įrengimas pagal poreikį visoje planuojamoje teritorijoje.

Danės upės slėnio teritorijos nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (Klaipėdos miesto ribose) specialusis planas

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
	Vandens transporto infrastruktūra
DANĖS UPĖS SLĖNIO TERITORIJOS NUO BIRŽOS TILTO IKI PALANGOS KELIO (KLAIPĖDOS MIESTO RIBOSE) SPECIALUSIS PLANAS, Patvirtintas Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010- 10-22 įsakymu Nr. AD1-1872	"Sutvarkyti Danės upės pakrančių infrastruktūrą (nuo Biržos tilto iki Palangos plento), pritaikant vandens turizmo poreikiams."	Vykdomas	Sprendinio aktualumas nevertintinas	„2014 m. pagamintos lentelės su krantinių pavadinimais ir informaciniais tekstais ir pakabintos Danės upės krantinėse.“ (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 metų veiklos ataskaita, pritarta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T1-45)
	„Techniniuose planuose numatyti priemones upės pritaikymui pramoginių laivų saugiam judėjimui iki visų prieplaukų.“	Įgyvendinta dalinai	Aktualus iš dalies	„Sutvarkytos Danės upės krantinės nuo Biržos tilto iki marių, numatyta įranga pramoginiams laivams. Rengiamas Danės upės pakrantės iki Joniškės ir Liepų gatvių detalusis planas.“(Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos ataskaita 2007-2013m.)
	„Vykdant Danės upės krantinių sutvirtinimo darbus atlikti archeologinius tyrinėjimus, kurių tikslas būtų aptikti bei užfiksuoti senuosius upės medinius krantų tvirtinimus.“	Informacijos, apie atliktus archeologinius tyrinėjimus vykdant Danės upės krantinių sutvirtinimo darbus, nėra.	Neaktualus	Informacijos, apie atliktus archeologinius tyrinėjimus vykdant Danės upės krantinių sutvirtinimo darbus, nėra.
	„Danės upės krantinėse, atgaivinti senąsias funkcijas, detaliaisiais planais nustatyti vietas laivų pakėlimo įrenginių – elingų statybai.“	Informacijos apie senųjų funkcijų atgaivinimą, vietų laivų pakėlimo įrenginių – elingų statybai nustatymą Danės upės krantinėse nėra.	Neaktualus	Informacijos apie senųjų funkcijų atgaivinimą, vietų laivų pakėlimo įrenginių – elingų statybai nustatymą Danės upės krantinėse nėra.
	Dviračių takų infrastruktūra
	„Danės upės pakrantėse detaliaisiais planais leistina numatyti ne mažesnę kaip 50m bendro naudojimo juostą, kurioje įrengiami dviračių, pėsčiųjų takai, želdinių juostos, viešosios erdvės ir promenadinės alėjos su rekreacine, pramogų ir meno objektų gausa.“	Vykdomas	Aktualus iš dalies	„Iki 2014 m. pabaigos baigti pagrindiniai darbai pagal rangos darbų sutartį. Nutiesta 7,2 km. dviračių ir pėsčiųjų tako. Įrengtas apšvietimas. Išasfaltuota ~800 m. gatvės ruožo. Atliktas papildomų darbų pirkimas dėl pasikeitusių techninio projekto sprendinių. 2014 m. lapkričio mėn. pasirašyta papildomų darbų sutartis, kurios vykdymo terminas baigiasi2015 m. kovo mėnesį.“(Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 metų veiklos ataskaita, pritarta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T1-45) Projekto „Dviračių-pėsčiųjų tako dalies nuo Biržos tilto iki Klaipėdos g. tilto įrengimas Danės upės slėnio teritorijoje“ papildomų darbų pirkimas ir projekto „Dviračių-pėsčiųjų tako dalies nuo Biržos tilto iki Klaipėdos g.
	"Danės upės slėnio teritorijoje, teikiant prioritetą dviračių takų tikslui, būtina detaliaisiais planais numatyti visą komunikacijų sistemą."	Vykdomas

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai, įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
				tilto įrengimas Danės upės slėnio teritorijoje“ papildomos projekto vykdymo priežiūros paslaugos yra įtraukti į 2015 metų planuojamų vykdyti viešųjų pirkimų planą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-01-14 įsakymu Nr.AD1-116. Rengiami: Danės upės pakrantės iki Joniškės ir Liepų gatvių detalusis planas. Danės upės krantinių su dviračių takais įrengimas įgyvendinamos etapais. Trūksta dviračių takų jungčių nuo Švyturio g. iki Melnragės ir nuo Girulių iki Karklės.“

17%

33%

50%

Informacijos apie įgyvendinimą nėra

Vykdoma

Įgyvendinta dalinai

Pav. 7. Specialiojo plano sprendinių, susijusių su susisiekimo infrastruktūros plėtra, įgyvendinimo pažanga

Danės upės slėnio teritorijos nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (Klaipėdos miesto ribose) specialiajame plane, patvirtintame Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-22 įsakymu Nr. AD1- 1872 buvo numatyti 6 sprendiniai susiję su Klaipėdos miesto ir jo prieigų susisiekimo infrastruktūra. Iš jų:

• 4 vandens transporto infrastruktūros sprendiniai (apie dviejų vykdymą informacijos nėra, nors projektai – jau įgyvendinti; vienas – vykdomas; vienas – įgyvendintas dalinai);

• Motorizuoto transporto kelių ir gatvių infrastruktūros sprendinių pateikta nėra;

• 2 dviračių takų infrastruktūros sprendiniai (abu - vykdomi);

• Pėsčiųjų takų infrastruktūros sprendinių pateikta nėra;

• Geležinkelių infrastruktūros sprendinių pateikta nėra;

• Tramvajaus infrastruktūros sprendinių pateikta nėra.

Svarbiausi Danės upės slėnio teritorijos nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (Klaipėdos miesto ribose) specialiojo plano sprendiniai: techniniuose planuose numatyti priemones upės pritaikymui pramoginių laivų saugiam judėjimui iki visų prieplaukų; Danės upės slėnio teritorijoje, teikiant prioritetą dviračių takų tikslui, būtina detaliaisiais planais numatyti visą komunikacijų sistemą.

Klaipėdos miesto dviračių transporto infrastruktūros išvystymo schema17

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
	Dviračių takų infrastruktūra
KLAIPĖDOS MIESTO DVIRAČIŲ TRANSPORTO INFRASTRUK- TŪROS IŠVYSTYMO SCHEMA, patvirtinta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2000-03- 30 sprendimu Nr. 55	„Pradėti ruošti krašto dviračių trasas apskrities bendrajame plane.“	Vykdomas	Sprendinio aktualumas nevertintinas	Detalesni sprendiniai buvo numatyti Klaipėdos apskrities teritorijos bendrajame plane: „Numatyta plėtoti dviračių trasų tinklą ir užtikrinti nemotorizuotų transporto priemonių saugumą Klaipėdos apskrityje. Numatyta dviračių trasomis sujungti gyvenamąsias ir rekreacines vietoves, priemiesčius su miestų visuomeninio transporto sistemomis, plėtoti magistralinę tranzitinę dviračių takų sistemą per apskrities vaizdingiausias teritorijas. Nemotorizuotas transportas yra skirtas miestų, priemiesčių ir kaimų susisiekimui nedideliais atstumais, o rekreacijos ir turizmo tikslams įvairiais atstumais.“
	"Pagrindinių dviračių trasų tinklą planuoti miesto bendrajame plane tai – viena iš sudėtinių transporto infrastruktūros dalių."	Įgyvendintas iš dalies	Sprendinio aktualumas nevertintinas	Klaipėdos miesto bendrojo plano susisiekimo dalies sprendinių yra numatoma: „Pastatyti dviratininkų-pėsčiųjų tiltus per geležinkelį Šaulių g.-Kretingos trasoje ir Švyturio g. tęsinio į Melnragę su takais iki pajūrio poilsio zonų. Pietinėje miesto dalyje numatyti pėsčiųjų, dviratininkų tiltą, kaip rekreacinį ryšį per Vilhelmo kanalą, pakrantėmis.“ (Iš dalies įgyvendintas); „Visuomenės poreikiams paimti žemės plotus, reikalingus magistraliniam dviračių takui, teritorijose nuo Baltijos pr. iki Kauno g.“ (Nevykdomas).
	"Dviračių infrastruktūrą planuoti miesto bendrajame plane tai – viena iš sudėtinių turizmo infrastruktūros dalių."	Vykdomas	Sprendinio aktualumas nevertintinas	Klaipėdos miesto bendrajame plane pagrindinis dviračių trasų tinklas yra planuojamas: urbanistinės dalies, susisiekimo dalies, gamtinės aplinkos dalies ir socialinės aplinkos dalies sprendiniais. 2012 m. parengta regioninė galimybių studija „Vakarų krantas“ – dviračių trasų ir maršrutų bei jų apkrovimo Klaipėdos regione analizė.
	"Užtikrinti pastovų dviračių transporto tinklo kūrimą, šios sistemos papildymą bei koregavimą."	Vykdomas	Sprendinio aktualumas nevertintinas	Visuose bendruosiuose planuose yra akcentuojamas didelis dėmesys dviračių transporto tinklo kūrimui, sistemos papildymui, koregavimui.
	"Ruošiant – koreguojant Klaipėdos miesto bendrąjį planą, transporto bei turizmo schemą vadovautis ir esant reikalui korektūras vykdyti dviračių transporto schemoje."	Nevykdoma	Sprendinio aktualumas nevertintinas	Klaipėdos miesto bendrojo plano korektūra dar nebuvo vykdoma.
	"Vykdant mieste gatvių ir pėsčiųjų takų rekonstrukcijas numatyti ir įrengti dviračių takus bei dviratininkų infrastruktūrą."	Vykdoma	Sprendinio aktualumas nevertintinas	Pagrindinėse Klaipėdos miesto šaligatvių ir pėsčiųjų takų zonose yra nužymėti (juostomis ar danga) dviračių takai.
	"Įrengti pagrindinę – tranzitinę dviračių transporto magistralę Šiaurės – Pietų kryptimi."	Vykdomas iš dalies	Aktualus	Klaipėdos miesto bendrajame plane yra numatyta dviračių magistralė Šiaurės – Pietų kryptimi, sujungiant rekreacines teritorijas. Įrengta didžioji dalis aukštos kokybės Žaliakelio dviračių tako pagal techninį projektą „Magistralinis pėsčiųjų-dviračių

17 Pastaba: 2015 m. bus patvirtintas Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialiusis planas. Rengiant studijos pasiūlymus bei kitas studijos analizes yra vadovaujamasi būtent šio plano medžiaga.

Teritorijų planavimo dokumento pavadinimas	Sprendiniai įtakojantys galimybių studijos rengimą
	Sprendiniai (aprašymai arba citatos iš teritorijų planavimo dokumentų )	Komentaras apie įgyvendinimą	Sprendinio aktualumas darnaus judumo principų aspektu	Pastaba
				takas“ (rengėjas UAB „Pamario projektai“).
	"Įrengti kokybišką infrastruktūrą."	Vykdoma	Sprendinio aktualumas nevertintinas	„Vykdant dviračių takų jungčių rišlumo užtikrinimo priemones, dviračių tako ruože nuo Taikos pr. 139 iki Herkaus Manto g. 86 paženklinta 0,9 tūkst. m2 šaligatvių ir pėsčiųjų takų dangų, suremontuota 1,8 tūkst. m2 dviračių tako dangos.“ (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 metų veiklos ataskaita, pritarta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T1-45)
	"Įrengti kokybiškus dviračių takus sujungtus į vieningą tinklą."	Vykdoma	Sprendinio aktualumas nevertintinas
	"Paruošti priemonių planą mieste sukurti patikimą dviračių parkavimo sistemą."	Įgyvendintas iš dalies	Sprendinio aktualumas nevertintinas	„Organizuoti pirmųjų Lietuvoje kombinuotų kelionių jungčių (P&R) įrengimo šiaurinėje miesto dalyje (prie Klaipėdos universitetinės ligoninės) įgyvendinimo pirmojo etapo darbai. Šioje teritorijoje buvo įrengti dviračių saugojimo konteineriai ir dviračių saugojimo stovai.“ (Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 metų veiklos ataskaita, pritarta Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 10 d. sprendimu Nr. T1-45) atsižvelgiant į poreikį yra parengtas investicinis projektas dviračių saugojimo konteineriams (10 vnt.) bei dviračių saugojimo stovams (60 vnt.) įrengti Miesto ligoninės stotelėje.
	"Skatinti visus žemės sklypų naudotojus bei savininkus savo lėšomis įrengti dviračių takus pro kurių teritorijas jie praeina."	Įgyvendintas iš dalies	Sprendinio aktualumas nevertintinas	Šis sprendinys negali būti pilnai įgyvendintas, kadangi vienareikšmiškas šio sprendinio įgyvendinimas būtų nuostolingas sklypų naudotojams ir savininkams, bei pažeistų jų teises į privačią nuosavybę. Kai kurie prekybos objektų ir kitų komercinių objektų savininkai pagal įsipareigojimų sutartis vykdo šiuos darbus.
	"Panaikinti kliūtis dviračių takuose, sankryžų rekonstrukcijos."	Vykdoma	Aktualus iš dalies	Klaipėdos miesto gatvių važiuojamosios dalies ženklinimo, greičio slopinimo kalnelių, saugumo salelių įrengimo ir ženklinimo trynimo darbai yra įtraukti į 2015 metų planuojamų vykdyti viešųjų pirkimų planą, patvirtintą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-01-14 įsakymu Nr.AD1-116.
	"Gatvėse, kuriose dviračių eismas galimas, jų važiuojamojoje dalyje nužymėti dviračių trasas ir ateityje numatyti autotransporto greičio ribojimą."	Vykdoma
	"Panaudoti esamus pėsčiųjų takus dviračių transportui."	Vykdoma dalinai	Aktualus iš dalies	Pagrindinėse Klaipėdos miesto šaligatvių ir pėsčiųjų takų zonose yra nužymėti (juostomis ar danga) dviračių takai.

21%

7%

14%

57%

Nevykdoma Vykdoma dalinai Vykdoma

Įgyvendinta dalinai

Pav. 8. Klaipėdos miesto dviračių transporto infrastruktūros išvystymo sprendinių įgyvendinimo pažanga

Klaipėdos miesto dviračių transporto infrastruktūros išvystymo schemoje, patvirtintoje Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2000-03-30 sprendimu Nr. 55 buvo numatyta 14 sprendinių susijusių su Klaipėdos miesto ir jo prieigų susisiekimo infrastruktūra. Iš jų:

• Vandens transporto infrastruktūros sprendinių pateikta nėra;

• Motorizuoto transporto kelių ir gatvių infrastruktūros sprendinių pateikta nėra;

• 14 Dviračių takų infrastruktūros sprendiniai (aštuoni – vykdomi, du – vykdomi dalinai, trys – įgyvendinti dalinai, vienas - nevykdomas);

• Pėsčiųjų takų infrastruktūros sprendinių pateikta nėra;

• Geležinkelių infrastruktūros sprendinių pateikta nėra;

• Tramvajaus infrastruktūros sprendinių pateikta nėra.

Svarbiausi Klaipėdos miesto dviračių transporto infrastruktūros išvystymo schemoje numatyti sprendiniai: įrengti pagrindinę – tranzitinę dviračių transporto magistralę Šiaurės – Pietų kryptimi; panaikinti kliūtis dviračių takuose, sankryžų rekonstrukcijos; gatvėse, kuriose dviračių eismas galimas, jų važiuojamojoje dalyje nužymėti dviračių trasas ir ateityje numatyti autotransporto greičio ribojimą; panaudoti esamus pėsčiųjų takus dviračių transportui (ne tik rekreacijai).

Įvertinus aukščiau analizuotų TP dokumentų sprendinius bei jų įgyvendinimo pažangą, studijos rengėjai, suderinę su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, įvardino pagrindinius projektus, kurie gali turėti didžiausios įtakos Klaipėdos miesto susisiekimo sistemai.

Lentelė 1. Klaipėdos miesto susisiekimo sistemai svarbūs projektai

Eil. Nr.	Projektas	Komentaras
Projektai bei veikla uoste
1.	Krantinės Nr.0 statyba	Gali turėti dideles įtakos, jei joje bus įkurtas terminalas į kurį / iš kurio kroviniai bus vežami autotransportu. Tai gali turėti įtakos šiaurinės jungties su uostu pakrovimui, t. y. eismo intensyvumui P. Lideikio g., Šiaurės pr., Liepų g.
2.	Geležinkelio atšakų plėtra šiaurinėje uosto dalyje	Išplėtojus geležinkelio infrastruktūrą šiaurinėje uosto dalyje, didžiąją dalį krovinių tikėtina perims geležinkelių transportas (tame tarpe ir planuojamoje krantinėje Nr.0). Tai gali turėti didelės įtakos autotransporto srautams šiaurinėje jungtyje su uostu.
3.	Naujų terminalų statyba Smeltės pusiasalyje	Dėl naujų terminalų (šaldytų produktų, skystų produktų ir pan.) statybos gali padidėti krovininio transporto srautai miesto pietinės dalies pagrindinėse gatvėse.
4.	Malkų įlankos akvatorijos gilinimas	Dėl padidėjusio gylio Malkų įlankoje, būtų priimami didesnės grimzlės laivai, todėl išaugtų krovos bei į įlankoje esančius terminalus gabenamų krovinių apimtys. Tai turėtų įtakos transporto srautams pietinėje uosto dalyje.
5.	Linijinių keltų veiklos iškėlimas į	Linijiniai keltai, šiuo metu besišvartuojantys Smeltės pusiasalyje, turi

Eil. Nr.	Projektas	Komentaras
	centrinį Klaipėdos terminalą	didelės įtakos transporto srautams Perkėlos g., Jūrininkų pr., Šilutės pl. Linijinių keltų veiklai išsiskėlus į Klaipėdos centrinį krovinių ir keleivių terminalą transporto srautai persikeltų į Baltijos pr. bei Vilniaus pl.
6.	Nemuno g. išvystymo projektas	Tai prioritetinis projektas uosto teritorijoje. Įgyvendinus šį projektą vidine uosto gatve būtų galima nukreipti krovininio transporto srautus į pietinę bei centrinę uosto jungtis, taip mažinant sunkiojo eismo srautus kitose miesto pietinės dalies gatvėse.
Gatvių infrastruktūros plėtros projektai
7.	Pietinio išvažiavimo iš uosto projektas	Projektas svarbus nukreipiant transporto srautus iš pietinės uosto dalies į krašto kelią Nr. 141. Atsiradus išvažiavimui tikėtina sumažės krovininio transporto srautai miesto pietinės dalies gatvėse.
8.	Minijos g. rekonstrukcija (nuo Sausio 15-osios g. iki Jūrininkų pr.)	Rekonstravus gatvę padidėtų jos pralaidumas o tai turėtų įtakos susisiekimo greičiams.
9.	Baltijos pr. sankryžų rekonstrukcijos projekto I etapas	Baltijos pr. sujungus su Nemuno g. bus galima nukreipti eismo srautus iš uosto pietinės dalies bei centrinio krovinių ir keleivių terminalo į Baltijos pr.
10.	Tilto per Danės upę statyba bei Danės g. ir Bangų g. sujungimas naujai tiesiama Bastionų g.	Atsiras naujai jungčiai persiskirstys transporto srautai Pilies g., Kūlių Vartų, Galinio Pylimo, Tiltų g. bei Taikos pr. sankryžoje, taip pat Bangų, Joniškės ir Mokyklos g. sankryžoje bei kitose miesto senamiesčio dalies sankryžose, esančiose šiauriau Danės upės.
11.	Šilutės pl. rekonstrukcija iki 6 eismo juostų atkarpoje tarp Tilžės ir Kauno g.	Įgyvendinus projektą, padidės gatvės pralaidumas, todėl eismo intensyvumas šioje transporto arterijoje gali dar labiau išaugti.
12.	Taikos pr. rekonstrukcija iki 6 eismo juostų atkarpoje nuo Tiltų iki Kauno g., numatant viešojo transporto juostas	Svarbus projektas, jei jis bus įgyvendinamas lygiagrečiai tilto per Danės upę statybai bei Bastionų g. tiesimui. Didesnis gatvės laidumas bei geresnės viešojo transporto eismo sąlygos bus būtinos, atsiradus naujai jungčiai.
13.	Pilies g. ir Naujojo Uosto g. rekonstrukcija iki 6 eismo juostų atkarpoje tarp Minijos ir Švyturio gatvių, numatant eismo juostą viešajam transportui	Įgyvendinus projektą, padidės gatvės pralaidumas, todėl eismo intensyvumas šioje transporto arterijoje gali dar labiau išaugti.
14.	Tiltų g. pritaikymas tik pėsčiųjų ir dviračių eismui, nutraukiant automobilių eismą	Galimas tik pastačius naują tiltą per Danę ir nutiesus Bastionų g. bei per juos nukreipus viešąjį transportą.
15.	Statybininkų pr. pratęsimas nuo Šilutės plento per pramonės teritoriją iki 141 kelio	Atsiradus naujai pietinės dalies gatvių tinklo jungčiai su užmiesčio kelių tinklu, tikėtina persiskirstys transporto srautai pietinėje miesto dalyje.
16.	Gatvės, einančios lygiagrečiai magistralei A13, nuo Liepų g. iki Vilniaus plento nutiesimas	Ši gatvė ne tik aptarnaus naujai plėtojamą rajoną šalia planuojamo regioninio stadiono, bet ir leis persiskirstyti transporto srautams kituose šiaurės – pietų krypčių koridoriuose. Gatvėje planuojama dviejų lygių sankryža užtikrins patogią jungtį Vilniaus pl. ir LEZ, todėl tikėtina kad sumažės magistralės A13, Jakų transporto mazgo ir Šilutės pl. bei Mokyklos g. apkrovimas.
17.	Švyturio g. tęsinio iki P. Lideikio g. nutiesimas.	Ši jungtis leis visą sunkiojo transporto srautą iš KLASCO įkrovos terminalų nukreipti į šiaurinį miesto išvažiavimą, taip sumažinant srautus S. Dariaus ir S Girėno g. bei Priestočio g., bei pagerinti miesto gyventojų susisiekimą su rekreacinėmis teritorijomis.
18	Pamario g. sutvarkymas	Pamario g. infrastruktūros plėtra pagerins susisiekimo sąlygas su pajūrio teritorija bei priemiestinėmis teritorijomis Karklės kryptimi.
Geležinkelių infrastruktūros projektai
19.	Geležinkelio kelynų plėtra pramonės parke	Atsiradus galimybei išvežti krovinius geležinkelių transportu, kelių transporto srautai, važiuojantys į pramoninį parką (LEZ), sumažėtų, kartu sumažėtų transporto mazgų, tokių kaip Jakų transporto mazgas, apkrovimas.
Dviračių infrastruktūros projektai

Eil. Nr.	Projektas	Komentaras
20.	Tranzitinės dviračių transporto magistralės Šiaurės – Pietų kryptimi įrengimas	Įrengus šios trasos trūkstamas jungtis atsirastų galimybė patogiam susisiekimui dviračių transportu, tai gali turėti įtakos vidiniams automobilių transporto srautams šiaurės- pietų kryptimis.
21.	Dviračių trasos Švyturio g. iki Melnragės įrengimas	Ši trasa labai svarbi miesto gyventojų susisiekimui su rekreacinėmis teritorijomis pajūryje. Trasoje bus reikalinga įrengti viaduką per geležinkelius bei Švyturio g. pratęsimą.
22.	„Eurovelo“ dviračių trasos nuo Smiltynės iki Klaipėdos miesto ribos išvystymas	Projektas yra labai svarbus siekiant pagerinti susisiekimą su Kuršių nerija ir Neringos savivaldybe, paskatinti kuo daugiau žmonių į šias teritorijas keliauti bemotoriu transportu, taip mažinant perkėlų apkrovimą.

3.4. Rengiamo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano vertinimas

2015 m. rugpjūčio 12 d. buvo pasirašyta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrasis plano parengimo sutartis tarp KVJUD ir plano rengėjų. Šis planas yra dar tik pradėtas rengti, yra pradėta rengti plano esamos būklės dalis, o sprendiniai bus parengti ne anksčiau kaip 2016 m. IV ketvirtį. Taigi, šios studijos rengimo metu yra galimybės įvertinti tik minėto bendrojo plano parengimo darbų programos nuostatas bei jose pateiktus bendrojo plano rengimo tikslus ir uždavinius.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano rengimo darbų programoje (patvirtintoje Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2014 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3-370-(E)) yra nustatyti šie planavimo tikslai:

• Sukurti uosto plėtros viziją, atitinkančią Nacionalinę susisiekimo plėtros 2014–2022 metų programą;

• Įvertinti esamas ir perspektyvines uosto veiklos kryptis, kompleksiškai suplanuoti uosto teritorijos plėtrą ir nustatyti teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo sąlygas;

• Suformuoti darnią ir tvarią uosto ir miesto plėtros poreikius tenkinančią aplinką, užtikrinančią nuolatinę ir darnią teritorijos plėtrą, įvertinus uosto ir miesto raidą, kultūros paveldo, gamtos ir kraštovaizdžio vertybių apsaugą ir racionalų naudojimą, kuriuo pasiekiamas norimas pozityvus rezultatas – didėjantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Klaipėdos miesto konkurencingumas, sudarytos sąlygos uosto įmonių veiklos plėtrai, investicijoms, keleivių ir krovinių srautams pritraukti;

• Suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybės ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo ir veiklos plėtojimo planuojamoje teritorijoje sąlygų;

• Numatyti uosto plėtrai reikalingas rezervines teritorijas žemyninėje dalyje ir vandenyje. Analizuojamo bendrojo plano rengimo darbų programoje yra nustatyti šie planavimo uždaviniai:

• Nustatyti uosto teritorijos plėtros poreikius bendrojo plano sprendinių galiojimo laikotarpiui, suformuoti planavimo lygmenį atitinkančias teritorijos funkcinio ir erdvinio vystymo kryptis;

• Išanalizuoti uoste ir jo urbanizuotoje aplinkoje vykdomas veiklas, vykstančius natūralius (gamtinius) procesus, jų ypatumus ir suformuoti uosto plėtros modelį, kuris leistų užtikrinti ilgalaikes uosto ir jame vykdomų veiklų plėtros galimybes, derinant jas su miesto plėtros poreikiais, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsauga;

• Įvertinti uosto ir jame vykdomų veiklų plėtros kryptis, nustatyti darnius uosto plėtros ir uosto veiklos vystymo galimybių sprendinius, kurie leistų operatyviai prisitaikyti prie kintančių uosto technologijų, krovinių srautų pokyčių, teisės aktų ir konkuruoti su Baltijos šalių uostais;

• Numatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto išorinio reido plėtros sprendinius ir nustatyti Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste vykdomai veiklai reikalingų objektų išdėstymo galimybes;

• Nustatyti tokius teritorijos naudojimo ir statybinės veiklos reglamentus, kurių pakaktų projektuojant statinius ir pastatus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka, t. y.

atitinkančius detaliuosiuose planuose nustatomus teritorijos naudojimo reglamentus (teritorijos naudojimo tipas arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai, maksimalus leistinas pastatų aukštis, maksimalus leistinas žemės sklypų užstatymo tankis, maksimalus leistinas žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose), galimi užstatymo tipai, statinių statybos zonos, ribos ir linijos, inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos, galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdai (numatomų skirstomųjų tinklų, gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis);

• Suplanuoti optimalią Klaipėdos valstybinio jūrų uosto transporto sistemą, jos jungtis, kurios leistų optimizuoti krovinių srautų paskirstymą ir vežimą uosto ir miesto teritorijoje, pateikti pasiūlymus dėl krovinių srautų subalansavimo tarp transporto sistemų; suplanuoti inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribas, galimas žemės sklypų ribas ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principus, planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdus (numatomų skirstomųjų tinklų, gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymą, joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikį);

• Įvertinus žemės naudojimo poreikį, nustatyti rezervines teritorijas, kurių reikia uosto infrastruktūros ir veiklos plėtrai už esamų uosto teritorijos ribų;

• Įvertinti inovacijų panaudojimo galimybes Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje vykstantiems procesams ekonominiu ir aplinkos apsaugos aspektais;

• Optimizuoti planuojamos teritorijos urbanistinę struktūrą, inžinerinę infrastruktūrą, numatyti inžinerinių komunikacijų koridorius, specialiąsias žemės ir vandens naudojimo sąlygas;

• Bendrojo plano rengimo metu išnagrinėti ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – SPAV) procedūrų metu atlikus vertinimą ekonominiu, aplinkos apsaugos ir socialiniu aspektais išrinkti optimalią Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros alternatyvą, geriausiai derinančią Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Klaipėdos miesto ir Kuršių nerijos, kaip UNESCO pasaulio paveldo objekto, interesus, t. y. kad būtų užtikrinta tvari uosto ir miesto raida, miesto viešųjų erdvių ir užstatymo vizualiniai ir funkciniai ryšiai su Kuršių mariomis, kultūros paveldo, gamtos ir kraštovaizdžio vertybių apsauga ir racionalus jų naudojimas;

• Numatyti racionalaus žemės gelmių išteklių išsaugojimo ir naudojimo, gamtinio karkaso ir ekologiškai pagrįstos žemės naudojimo teritorinės struktūros formavimo, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo priemones.

Pagal aukščiau įvardintus bendrojo plano parengimo tikslus bei uždavinius matyti, kad planuojant uosto teritoriją yra siekiama nustatyti uosto vystymosi gaires bei jomis užtikrinti uosto darnų vystymąsi, išlaikant uosto konkurencingumą, o taip pat tenkinant Klaipėdos miesto poreikius. Plano parengimo uždaviniuose yra akcentuojama plano sprendinių suderinamumo su miesto plėtros poreikiais bei interesais būtinybė bei teritorijos optimalios susisiekimo sistemos poreikis.

Vertinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano rengimo darbų programos nuostatas darnios Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos atžvilgiu, programoje yra pasigendama aiškių nuostatų dėl jūrų uosto ryšių su užmiesčiu įvertinimo. Uostas, kaip svarbus intermodalinis mazgas IX B koridoriuje, tinkamai nefunkcionuotų be transporto koridorių, jungiančių uosto teritoriją su užmiesčio kelių tinklu. Dėl šios priežasties ir juo labiau dėl to, kad vienas iš planavimo tiksluose minimų planavimo poveikio rezultatų yra sąlygų kroviniams ir keleiviams į uostą pritraukti sudarymas, bendrajame uosto plane siūloma atlikti uosto išorinių ryšių analizę bei pasiūlyti su tuo susijusius sprendinius. Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip derinanti institucija, turi reikalauti, kad tokia analizė bei sprendiniai atsirastų rengiamame uosto bendrajame plane, vadovaujantis planavimo darbų programos 13.3, 13.4, 14.2, 14.5, 14.6, 14.7 bei 14.10 punktų nuostatomis.

Šios studijos kitose dalyse (alternatyvų analizėje) yra pateikti Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos apkrovimo scenarijai (tame tarpe ir Klaipėdos jūrų uosto įtaka) iki 2030 m., kuriuose yra įvertinta susisiekimo sistemos pralaidumo būklė ir yra numatyti susisiekimo gerinimo sprendiniai nepakankamo pralaidumo mazguose. Vėliau, lyginant šiuose scenarijuose pateiktus duomenis su rengiamame uosto bendrajame plane uosto pateikta išorinių ryšių analize, bus galima nustatyti ar uosto bendrajame plane siūlomų, uostą aptarnaujančių gatvių ir jų laidumas yra pakankamas, ar uosto bendrajame plane siūlomų, uosto jungčių su užmiesčio keliais sprendiniai yra tinkami.

3.5. Studijos dalį apibendrinančios išvados

Klaipėdos miesto susisiekimo sistema pastaruosius 12 metų yra formuojama pagal Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius. Į minėtą bendrąjį planą buvo perkelti 2003 m. rengtos Klaipėdos miesto transporto sektoriaus vystymo galimybių studijos pasiūlymai, kurie ne visiškai atitinka darnaus judumo principus. Be to, per dešimtmetį pakito situacija transporto sektoriuje, išaugo automobilizacijos lygis, plėtojosi miesto bei priemiesčio teritorijos, stipriai išaugo krovos apimtys jūrų uoste, kas pakoregavo ir susisiekimo poreikius mieste. Taigi, plėtojant miesto transporto sistemą, ateityje yra būtina iš naujo įvertinti anksčiau rengtų tyrimų, studijų bei strateginių ir teritorijų planavimo dokumentų pasiūlymus.

Įvertinus anksčiau rengtų tyrimų ir studijų medžiagą darnaus judrumo aspektu, galima daryti tokias apibendrinančias išvadas:

❖ Klaipėdos miesto transporto sektoriaus vystymo galimybių studijos pasiūlymai ne visiškai atitinka darnaus judumo principus, todėl šios studijos medžiagą, planuojant darnaus judumo principais paremtą Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos plėtrą, galima panaudoti tik pokyčių transporto sistemoje palyginimui;

❖ Įvertinus Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos galimybių studijos pasiūlymus, juos kol kas yra tikslinga vertinti kaip perspektyvinius sprendinius, išskyrus Baltijos pr. ir Minijos g. rekonstrukcijos 1 etapą, kuris jau yra įgyvendintas. Kitų sankryžų rekonstrukcijos etapų įgyvendinimo pagrindimui, yra būtina atlikti papildomus ekonominius vertinimus, atsižvelgiant į pasikeitusius transporto srautus iš uosto bei į jį, o taip pat naujas eismo prognozes su Baltijos pr. besikertančiuose, šiaurės – pietų kryptimis išsidėsčiusiuose transporto koridoriuose;

❖ Klaipėdos senamiesčio rytinės dalies gatvių ir sankryžų projektiniai pasiūlymuose numatytas tilto per Danę atsiradimas ir Bastionų g. nutiesimas yra svarbus projektas siekiant darnaus judumo principų Klaipėdos mieste ir yra labai svarbus projektas formuojant reikiamo laidumo miesto gatvių tinklą. Atsižvelgiant į tai, kad šio projekto sprendiniais bus pagerintos sąlygos ir individualaus transporto eismui, pagal darnaus judumo principus yra siūloma, kad šių projektinių pasiūlymų įgyvendinimo vietose būtų įvertintas ir automobilių statymo ribojimo klausimas, vadovaujantis STR 2.06.04:2014 108 punkto nuostatomis;

❖ Darnaus judumo aspektu yra labai svarbios viešojo transporto panaudojimo galimybės, todėl viešojo transporto paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas bei Klaipėdos miesto visuomeninio transporto sektoriaus tyrime įvardintų viešojo transporto problemų šalinimas turėtų būti prioritetiniai uždaviniai, kurių įgyvendinimas padidintų viešojo transporto patrauklumą bei reikšmingumą bendroje miesto susisiekimo sistemoje;

❖ Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IX B transporto koridoriaus techninės dokumentacijos parengimo galimybių studijoje analizuojama IXB transporto koridoriaus ir uosto pietinė jungtis yra svarbi plėtojant darnaus judumo principais paremtą Klaipėdos miesto susisiekimo sistemą. Ši jungtis leis nukreipti į uostą ir iš uosto vykstančio krovinio transporto srautus, tam pritaikyta transporto arterija ir taip sumažins krovininio transporto srautus pietinės miesto dalies gatvėse, o kartu sumažins ir sunkiasvorio transporto poveikį aplinkai;

❖ Kombinuotų keleivių kelionių skatinimo, diegiant PARK&RIDE, BIKE&RIDE ir kitas koncepcijas, tyrime pateiktas rekomendacijas, kuriant darnaus judumo principais paremtą miesto susisiekimo sistemą, yra būtina tikslinti, nes jose nėra detaliai įsigilinta į Klaipėdos miesto specifiką ir vartotojų

elgsenos modelį, o pateiktos kombinuotų kelionių infrastruktūros vietos greičiausiai yra parinktos atsižvelgiant į teritorinį tam tikrų objektų išsidėstymą, realiai neįvertinus atskirų transporto rūšių tikėtinos sąveikos kiekvienos vietos atveju;

❖ Formuojant darnaus judumo principais paremtą Klaipėdos miesto susisiekimo sistemą, yra būtina įgyvendinti studijos „POSSE – atvirų europinių standartų ir specifikacijų diegimo skatinimas (rėmimas). Klaipėdos m. ITS galimybių studija“ pasiūlymus dėl koordinuotos Klaipėdos miesto šviesoforų sistemos įrengimo.

Įvertinus nacionalinio ir savivaldybės lygmens strateginių plėtros dokumentų medžiagą darnaus judrumo aspektu, galima daryti tokias apibendrinančias išvadas:

❖ Nacionalinėje susisiekimo plėtros 2014 –2022 metų programoje yra numatyta didinti geležinkelių transporto svarbą Klaipėdos jūrų uosto aptarnavimo veikloje. Ypatingą dėmesį numatoma skirti konteinerių pervežimui geležinkeliu, t. y. siekti, kad daugiau nei 2/3 visų sausumos keliais gabenamų konteinerių į uostą būtų atvežama ir išvežama geležinkeliu. Taigi, į šias konteinerių pervežimo geležinkeliu prognozes bei bendras konteinerių krovos uoste prognozes reikėtų atsižvelgti planuojant Klaipėdos miesto pietinės dalies gatvių plėtrą;

❖ Pagal Nacionalinės susisiekimo plėtros programos nuostatas, planuojant darnią Klaipėdos miesto susisiekimo sistemą, būtina įvertinti krovinių pervežimo vidaus vandenimis perspektyvas, jų galimą įtaką miesto susisiekimo sistemai;

❖ Pagrindinė problema su kuria, atsižvelgiant į nacionalinės susisiekimo plėtros programos gaires, Klaipėdos miesto savivaldybė gali susidurti planuodama ir plėtodama miesto susiekimo sistemą yra aiškesnių transporto politikos gairių, reglamentuojančių ekonomines ir administracines priemones privatiems subjektams paskatinti efektyvesnį energijos išteklių ir energijos vartojimą transporto sektoriuje, nebuvimas;

❖ Atnaujinat Klaipėdos miesto plėtros strateginį planą jį reikia papildyti su miesto logistika, transporto rūšių sąveika susijusiomis priemonėmis.

Įvertinus teritorijų planavimo dokumentų nuostatas darnaus judrumo aspektu, galima daryti tokias apibendrinančias išvadas:

❖ Klaipėdos apskrities bendrajame (generaliniame) plane sprendiniai, susiję su Klaipėdos miesto ir jo prieigų susisiekimo infrastruktūra, daugiausia yra pateikiami abstrakčiai, kaip bendrosios plano nuostatos. Konkretūs sprendiniai yra suformuoti tik valstybinės svarbos objektams (jūrų uostui, geležinkelio keliams, valstybinės reikšmės keliams). Šie konkretūs sprendiniai yra perkelti į savivaldybės lygmens (Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono) teritorijų planavimo dokumentus;

❖ Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, sprendiniai, susiję su Klaipėdos miesto ir jo prieigų susisiekimo infrastruktūra, yra orientuoti į tarpmiestinių trasų kūrimą, t.y. valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros plėtrą, Klaipėdos miesto jungčių su užmiesčio keliais plėtrą, geležinkelio jungčių plėtrą;

❖ Klaipėdos miesto bendrajame plane svarbiausiais, dar neįgyvendintais sprendiniais būtų galima įvardinti: uosto akvatorijos gilinimą (sudarant sąlygas uoste aptarnauti PANAMAX ir POST- PANAMAX laivus); trūkstamų jungčių gatvių tinkle bei jungčių su užmiesčio keliais įrengimą ir plėtrą (Bastionų g. trasa su tiltu per Danę; pietinis aplinkkelis; centrinis išvažiavimas iš uosto, įrengiant dviejų lygių sankryžas; A13 kelią dubliuojanti gatvė; Statybininkų pr. pratęsimas iki kelio Nr.141, Švyturio gatvės jungtis su P. Lideikio g.); magistralinių gatvių rekonstrukciją (Šilutės pl., Naujojo uosto g., Tilžės g.); magistralinių dviračių takų tinklo formavimą (trūkstamų jungčių išilginio susisekimo magistraliniuose takuose įrengimas; dviračių takų įrengimas Danės upės slėnyje, dviračių takų jungtys privažiavimui prie pajūrio, privažiuojamųjų dviračių takų tinklo plėtra daugiabučių namų kvartaluose); viešojo transporto juostų plėtrą, rekonstruojant magistralines gatves; geležinkelio veiklos mažinimą centrinės stoties teritorijoje bei veiklos plėtrą priemiestyje (Kopūstų k.); geležinkelio stočių bei linijų mieste ir priemiestyje, o taip pat jungčių su Kretinga elektrifikavimą

ir poveikio aplinkai mažinimą (triukšmą ir vibraciją slopinančių priemonių diegimas); geležinkelių jungčių su uostu gerinimą bei plėtrą;

❖ Klaipėdos miesto bendrajame plane numatyti vandens transporto sprendiniai Danės upėje, Kuršių marių pakrantėse bei jūros pakrantėse yra siejami su pramoginės – poilsinės laivybos plėtojimu. Pagal pateiktus sprendinių aprašymus galima daryti išvadą , kad mažųjų laivų transportas gali būti panaudotas poilsiautojų ir turistų aptarnavimui, tačiau nenumatoma šios transporto rūšies panaudoti kasdieninių kelionių poreikiams tenkinti (pvz. vandens taksi);

❖ Svarbus bendrai miesto susisiekimo sistemai „Rekreacinių teritorijų nuo Švyturio g., Melnragės, Girulių iki Karklės dviračių takų, paviršinių nuotekų ir upelių sutvarkymo ir kraštovaizdžio specialiojo plano“ susisiekimo sprendinys – išilginių pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo formavimas, įrengiant vientisą, išilginį taką, sujungiant Stovyklos g. tęsinį su automobilių stovėjimo aikštele prie

„Žuvėdros“ stovyklos, vakarinėje pusėje aplenkiant gyvenamąjį kvartalą;

❖ Svarbiausi Danės upės slėnio teritorijos nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (Klaipėdos miesto ribose) specialiojo plano sprendiniai yra susiję su upės pritaikymu pramoginei laivybai bei dviračių takų plėtra upės slėnyje;

❖ Svarbiausi Klaipėdos miesto dviračių transporto infrastruktūros išvystymo schemoje numatyti sprendiniai, kurie dar nėra visiškai įgyvendinti, tačiau aktualūs darnaus judumo principais paremtos miesto susisiekimo sistemos formavimui, yra: tranzitinės dviračių transporto magistralės Šiaurės – Pietų kryptimi suformavimais; esamų pėsčiųjų – dviračių takų panaudojimas susisiekimui (ne tik rekreacijai); kliūčių dviračių takuose panaikinimas, saugumo gerinimas ir dviračių trasų žymėjimas, ateityje numatyti autotransporto greičio ribojimą

❖ Vertinant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano (šiuo metu dar tik pradėto rengti) rengimo darbų programos nuostatas darnios Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos atžvilgiu, programoje yra pasigendama aiškių nuostatų dėl jūrų uosto ryšių su užmiesčiu įvertinimo. Uostas, kaip svarbus intermodalinis mazgas IX B koridoriuje, tinkamai nefunkcionuotų be transporto koridorių, jungiančių uosto teritoriją su užmiesčio kelių tinklu. Dėl šios priežasties ir juo labiau dėl to, kad vienas iš planavimo tiksluose minimų planavimo poveikio rezultatų yra sąlygų kroviniams ir keleiviams į uostą pritraukti sudarymas, bendrajame uosto plane siūloma atlikti uosto išorinių ryšių analizę bei pasiūlyti su tuo susijusius sprendinius. Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip derinanti institucija, turi reikalauti, kad tokia analizė bei sprendiniai atsirastų rengiamame uosto bendrajame plane, vadovaujantis minėtos planavimo darbų programos 13.3, 13.4, 14.2, 14.5, 14.6, 14.7 bei 14.10 punktais.

Įvertinus aukščiau analizuotų TP dokumentų sprendinius bei jų įgyvendinimo pažangą, studijos rengėjai, suderinę su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, įvardino pagrindinius projektus, kurie gali turėti didžiausios įtakos Klaipėdos miesto susisiekimo sistemai (Lentelė 1).

4. APLINKOS ANALIZĖ

4.1. Klaipėdos miesto susisiekimo sistema bei jos pokyčiai

4.1.1. Su Klaipėdos miestu susijusios teritorijos

Klaipėdos miesto savivaldybės susisiekimo sistemai, kaip ir kitų šalies didmiesčių atveju, didelės įtakos turi besiplečiančios priemiesčio gyvenamosios teritorijos aplink miestą esančioje „žiedinėje“ savivaldybėje. Klaipėdos rajono Priekulės, Kretingalės seniūnijose ir ypač Sendvario seniūnijoje pastarąjį dešimtmetį intensyviai vyko urbanizacija. Kaip matyti iš gyventojų skaičiaus pokyčio savivaldybėse statistinių duomenų, gyventojų skaičiaus didėjimas „žiedinėse“ savivaldybėse yra susijęs su teigiamais vidinės migracijos rodikliais. Iš Pav. 9 pateiktų duomenų matyti, kad kuriuose su Klaipėdos miestu besiribojančiuose kaimuose gyventojų skaičius išaugo nuo kelių iki kelių dešimčių kartų. Pagal 2001 m. ir 2011 m. gyventojų surašymo duomenis, gyventojų skaičius didėjo beveik visuose arčiau Klaipėdos esančiuose kaimuose bei gyvenvietėse.

Taigi, daug Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono gyventojų išsikėlė gyventi į naujas priemiestines gyvenvietes ir jie turi susisiekimo su Klaipėdos miestu poreikius. Tai matyti iš Pav. 10 pateiktų pagrindinių užmiesčio kelių apkrovimo duomenų. Eismo srautų augimo ribos rajoniniuose, krašto ir magistraliniuose keliuose praktiškai sutampa su labiausiai besivysčiusių priemiestinių gyvenviečių ribomis. Būtent, pagal tai yra išskirta Klaipėdos miesto įtakos zona (Pav. 11).

Klaipėdos įtakos zonoje esančių teritorijų susisiekimo su miestu poreikiai daugiausiai yra realizuojami kelių transportu, naudojant automobilius. Susisiekimas užtikrinamas pagrindiniais, valstybinės reikšmės keliais, kurie turi jungtis su pagrindinėmis miesto transporto arterijomis – Pamario g., Liepojos g., Liepų g., Vilniaus pl., Rimkų g. Dalis įvardintos zonos gyventojų susisiekimo poreikių yra tenkinami viešuoju transportu. Klaipėdos miesto viešais transportas važiuoja tokiomis kryptimis Klaipėdos rajono teritorijoje:

• Jakai – Kiškėnai – Dovilai – Baičiai – Šiūpariai;

• Rimkai – Ketvergiai – Šernai – Žiaukos;

• Rimkai – Ketvergiai – Šernai – Kisinai – Stučiai – Baičiai;

• Ginduliai – Slengai – Baukštininkai – Plikiai;

• Mazūriškės – Radailiai – Šimkai;

• Kalotė – Normantai;

• Karklė – Dargužiai – Kunkiai.

4.1.2. Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos pokyčiai

Klaipėdos miesto susisiekimo sistemą sudaro šie pagrindiniai elementai:

• Gatvių tinklas (įskaitant vieno ir kelių lygių sankryžas);

• Viešojo transporto maršrutai ir infrastruktūra;

• Dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra;

• Automobilių statymo infrastruktūra;

• Vandens transporto infrastruktūra (perkėlos);

• Geležinkelis, jo stotys bei kelynai.

Pav. 9. Gyventojų skaičius bei jo pokyčiai priemiestinėse Klaipėdos teritorijose

Sudaryta studijos autorių pagal 2001 m. ir 2011 m. gyventojų surašymo duomenis

Pav. 10. VMPEI valstybinės reikšmės keliuose šalia Klaipėdos

Sudaryta studijos autorių pagal Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateikiamus 2014 m.eismo intensyvumo duomenis

Pav. 11. Su Klaipėdos miestu susijusių teritorijų ribos

Sudaryta studijos autorių

4.1.2.1. Pagrindiniai pokyčiai Klaipėdos gatvių tinkle

Per pastaruosius 10 metų Klaipėdos gatvių tinkle įvyko keletas didelių pokyčių, kurie lėmė, eismo srautų gatvių tinkle persiskirstymą, bendrai pagerino susisiekimo kelių transportu sąlygas mieste. Vienas pagrindinių pokyčių mietų gatvių tinkle – atsiradęs šiaurinis išvažiavimas iš jūrų uosto. Įrengiant šį išvažiavimą buvo nutiestas Šiaurės pr., išplatinta Liepų g., šalia esamo tilto per Danės upę Liepų g. pastatytas dar vienas tiltas eismui link kelio A13, įrengta dviejų lygių sankryža Liepų g. ir magistralės A13 sankirtoje. Šis išvažiavimas ne tik užtikrino patogias susisiekimo sąlygas su šiaurinėje uosto dalyje esančiais terminalais, bet ir leido perskirstyti vidinius transporto srautus, sumažinti Šilutės pl. tarp Baltijos pr. ir Mokyklos g. bei H. Manto ir Liepojos g. apkrovas.

Kitas svarbus susisiekimo infrastruktūros plėtros projektas – Jakų transporto mazgo rekonstrukcija. Šiame mazge buvo įrengta 3 lygių sankryža, užtikrinanti nepertraukiamą eismą A1 magistralės – Vilniaus pl. bei A1 ir A13 magistralių kryptimis. Šio transporto mazgo atsiradimas pagerino miesto susisiekimo sąlygas su magistrale A1, tačiau neišsprendė transporto srautų problemų važiuojant Vilniaus pl. – A13 magistralės kryptimi, Vilniaus pl. – kelio Nr. 141 kryptimi bei kelio Nr. 141 – magistralės A13 kryptimi. Šios kryptys, kuriomis realizuojama nemaža dalis vietinio susisiekimo poreikių bei susiekimo su priemiesčio gyvenvietėmis poreikių, susikerta žiedo tipo sankryžoje, kurioje taip pat susikerta dar du keliai – Tilžės g. ir krašto kelias Nr. 227. Dėl gana didelio transporto srauto įvažiavimuose į žiedą nuolat formuojasi spūstys. Be to, per šį žiedą šiuo metu yra realizuojami Klaipėdos LEZ ir jūrų uosto susisiekimo poreikiai.

Sparčiai augusi šalies ekonomika 2005-2007 m. laikotarpiu bei nuo 2004 m. gaunama ES struktūrinių fondų finansinė parama lėmė gana spartų miesto gatvių techninės būklės gerinimo procesą. Per pastarąjį dešimtmetį skiriamomis ES fondų, valstybės biudžeto, valstybės investicijų programos, uosto direkcijos ir kelių priežiūros ir plėtros fondo lėšomis buvo restauruojamos, rekonstruojamos ar kapitaliai remontuojamos tokios miesto gatvės kaip Minijos g., Taikos pr., H. Manto g., S. Dariaus ir S. Girėno g., Xxxxx g., Xxxxxxxxx g., Xxxxxxx g., Xxxxx g., X. Janonio g., Kretingos g., Tiltų g., Daržų g., Savanorių g., dalis Nemuno g. atkarpų, M. Mažvydo al., Xxxxxx g., Xxxxxxxx g., Jurbarko g., Xxxxxxx g., Veliuonos g., Kintų g., Dusetų g., Jurbarko g. ir kitos. Per minėtą laikotarpį taip pat buvo sutvarkyta Galinio Pylimo g., Pilies g. ir Minijos g. sankryža, Biržos ir Pilies g. tiltai, viadukai Mokyklos g., Butkų Juzės g. ir S. Daukanto g. sankryža, rekonstruotos pervaža Rimkų g., įrengta pervaža tarp Perkėlos g. ir Kairių g., geležinkelio viadukas Varnėnų g. (Pav. 12).

Bendrai vertinant miesto gatvių infrastruktūros techninę būklę, galima teigti, kad pagrindinių tinklo gatvių būklė nėra bloga. Per pastaruosius 10 metų į šią infrastruktūrą buvo investuota daug lėšų, dangos buvo atnaujintos daugelyje gatvių, o kapitaliai remontuotose ar rekonstruotose gatvėse taip pat atnaujinti arba įrengti šaligatviai, apšvietimo sistemos. Įgyvendinus ateityje planuojamus gatvių remonto ir rekonstrukcijos darbus, miesto gatvių techninė būklė taps dar geresnė. Žinoma, nereikia pamiršti, kad sutvarkytų gatvių eksploatacijos metu nuolat atsiranda deformacijos ir dangų defektai, todėl be nuolatinės gatvių priežiūros (paprastųjų remontų) periodiškai bus reikalinga atlikti ištisinius gatvės dangų atnaujinimus.

Šiuo metu pagrindinėmis gatvių tinklo problemomis yra vadinami gatvių tinklo „susiaurėjimai“ (angl.

„Bottleneck“), kuriuose dėl nepakankamo gatvių laidumo, nepakankamo eismo srautų perskirstymo ar trūkstamų papildomų jungčių gatvių tinkle formuojasi spūstys. Pagrindinės tokios vietos probleminės vietos yra: Šilutės pl. – Baltijos pr. žiedas., Pilies g. prieigos, H. Manto g. – Šiaurės pr. – Liepojos g. – Kretingos g. sankryžos, Jakų sankryža, Tilžės g. – Šilutės pl. – Mokyklos g. žiedas (Pav. 13).

4.1.2.2. Pagrindiniai pokyčiai viešojo transporto sektoriuje

Klaipėdos miesto viešojo transporto sistemoje per pastarąjį dešimtmetį įvyko daug teigiamų pokyčių, leidusių išlaikyti viešojo transporto paslaugų vartojimo lygį. Vienas iš pagrindinių pokyčių – 2007 m. įdiegta viešojo transporto elektroninių bilietų sistema. Nuo 2007 m. Klaipėdoje buvo galimybės naudotis terminuotais elektroniniais autobusų bilietais, nuo 2009 m. – vienkartiniais elektroniniais autobusų bilietais, o nuo 2012 m. – terminuotais zoniniais autobusų bilietais

Pav. 12. Pagrindiniai pokyčiai Klaipėdos miesto gatvių tinkle 2005-2015 m. laikotarpiu

Sudaryta studijos autorių

Pav. 13. Pagrindinės eismo spūsčių vietos Klaipėdos mieste

Sudaryta studijos autorių

Pasaulio ekonominė krizė 2008-2010 metais buvo paveikusi ir Klaipėdos miesto viešojo transporto sektorių. 2008-2009 m. laikotarpiu sumažėjo kelionių viešuoju transportu skaičius, sulėtėjo autobusų parko atnaujinimo tempas, buvo mažinamas maršrutų arba reisų juose skaičius. Nežiūrint to, viešojo transporto sektoriuje 2010 – 2014 m. laikotarpiu buvo įgyvendinta nemažai pokyčių, kurie lėmė gerėjančius viešojo transporto veiklos rezultatus. 2010 m. buvo įgyvendinta autobusų maršrutų pertvarka, orientuojantis į greitesnio autobusų maršrutų tinklo formavimą. Ši pertvarka, įrengiamos viešojo transporto juostos, bei 2013 m. suformuoti greitųjų autobusų maršrutai, leido padidinti susisiekimo viešuoju transportu greitį bei padidino vietojo transporto patrauklumą. Nuo 2011 m. į miesto viešojo transporto sistemą buvo pradėti integruoti priemiesčio maršrutai. Nuo 2012 m. į bendrą viešojo transporto sistemą buvo įtraukti mažųjų autobusų maršrutai (buvę maršrutinių taksi maršrutai), 2013 m. įdiegiant juose elektroninio bilieto sistemą. Naujų priemiesčio maršrutų integracija vyko ir 2014 m. Klaipėdos miesto savivaldybė yra pirmoji šalyje, kurioje buvo įdiegta zoninių terminuotų bilietų sistema.

Pagrindinių Klaipėdos miesto viešojo transporto rodiklių tendencijos pateiktos žemiau esančioje lentelėje.

Lentelė 2. Pagrindinių viešojo transporto sistemos rodiklių Klaipėdos mieste tendencijos

Rodikliai	Bendra tendencija
Kelionių viešuoju transportu skaičius	didėja
Pagautų be bilietų asmenų sk. per metus	mažėja
Viešojo transporto juostų ilgis	didėja
Atnaujinta autobusų parko dalis	didėja
Vidutinis autobusų amžius	mažėja
Žemagrindžių autobusų dalis autobusų parke	didėja
Ekologiškesniu kuru varomų autobusų ridos dalis nuo visos ridos	didėja
Maršrutų skaičius	didėja
Maršrutų ilgis	didėja
Rida, mln. km	didėja
Nutrauktų reisų skaičius	mažėja
Viešojo transporto paslaugų kokybės vertinimai	Išlieka gana stabilūs 6,8-7,3 balų (10 balų sistemoje)

Vertinant 2007-2014 metų viešojo transporto veiklos rezultatus galima teigti, kad kelionių viešuoju transportu skaičius Klaipėdos mieste šiek tiek didėja, nežiūrint to, kad bendras statistinis gyventojų skaičius Klaipėdos mieste mažėja. Taip pat gerėja daugelis Klaipėdos viešojo transporto sistemos rodiklių, apibūdinančių viešojo transporto paslaugos kokybę bei prieinamumą, ir tik gyventojų pateikti viešojo transporto paslaugų kokybės vertinimai išlieka gana stabilūs, atskirais metais svyruoja nuo 6,8 iki 7,3 dešimties balų sistemoje.

Kelionių viešuoju transportu, tenkančių 1 Klaipėdos gyventojui, per parą skaičius 2007-2014 m. laikotarpiu šiek tiek išaugo ir 2014 m. duomenimis siekia apie 0,6 kelionės per parą. Vertinant tai, kad pagal VGTU atliktus mokslinius tyrimus gyventojų judumas miestuose mažai kinta, kad Lietuvos didmiesčiuose (tame tarpe ir Klaipėdoje) jis siekia 2,7-3 keliones per parą, kelionės viešuoju transportu gyventojų judume Klaipėdos mieste sudaro apie 20-22 proc. Tai reiškia, kad statistiškai apie 20-22 procentai miesto gyventojų reguliariai keliauja viešuoju transportu ir toks vertinimas iš esmės koreliuoja su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. vykdytos „Visuomenės ir ekspertų apklausos dėl susisiekimo sąlygų Klaipėdos mieste“ rezultatais, pagal kuriuos kasdienines keliones viešuoju transportu atlieka 22,5 proc. apklaustų asmenų. Nors minėta apklausa dėl šiek tiek per mažo respondentų skaičiaus nėra reprezentatyvi, kaip rodo kitais metodais atlikti statistiniai vertinimai, ji pakankamai tiksliai apibūdina esamą susisiekimo situaciją mieste. Be to, minėtas statistinis vertinimas, kad statistiškai apie 20-22 procentai miesto gyventojų naudojasi viešuoju transportu, sutampa ir su Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengimo metu atliktos gyventojų apklausos rezultatais, pagal kuriuos viešuoju transportu reguliariai naudojasi 21 proc. gyventojų.

Lentelė 3. Autobusų maršrutų Klaipėdos mieste pokyčiai

Maršruto Nr.	2007 m. situacija	2015 m. situacija	Pastabos (lyginant 2007 m. ir 2015 m. situaciją)
1	yra	yra	-
1A	yra	yra	-
2	yra	yra	-
2A	-	yra	naujas maršrutas
3	yra	yra	pakitęs maršrutas
4	yra	yra	-
4A	-	yra	naujas maršrutas
5	yra	yra	-
5A	yra	-	panaikintas maršrutas
5E	-	yra	naujas maršrutas
6	yra	yra	-
6E	-	yra	naujas maršrutas
7	yra	yra	pakitęs maršrutas
8	yra	yra	-
8E	-	yra	naujas maršrutas
9	yra	yra	pakitęs maršrutas
9A	yra	yra	naujas maršrutas
10	yra	yra	pakitęs maršrutas
11	yra	yra	-
11A	yra	yra	naujas maršrutas
11B	yra	yra	naujas maršrutas
12	yra	yra	-
13	yra	-	panaikintas maršrutas
14	yra	yra	pakitęs maršrutas
14A	yra	yra	naujas maršrutas
15	yra	yra	pakitęs maršrutas
15A	yra	yra	naujas maršrutas
15B	yra	yra	naujas maršrutas
16	yra	yra	pakitęs maršrutas
17	yra	yra	pakitęs maršrutas
18	yra	yra	pakitęs maršrutas
19	yra	yra	-
20	-	yra	naujas maršrutas
21	-	yra	naujas maršrutas
21A	-	yra	naujas maršrutas
22	-	yra	naujas maršrutas
23	-	yra	naujas maršrutas
24	-	yra	naujas maršrutas
25	-	yra	naujas maršrutas
26	-	yra	naujas maršrutas
27	-	yra	naujas maršrutas
28	-	yra	naujas maršrutas
N1	-	yra	naujas maršrutas

Palyginus 2007 m. ir 2015 m. duomenis apie Klaipėdos miesto autobusų maršrutus (Lentelė 3) matyti, kad nuo 2007 m. nepakitę išliko tik 10 autobusų maršrutų, 9 autobusų maršrutų trasos yra pakitę, 2 maršrutai buvo panaikinti ir atsirado 22 nauji maršrutai. Siekiant padidinti viešojo transporto patrauklumą ir susisiekimo greitį 2013 m. buvo sukurti greitųjų autobusų maršrutai pažymėti E raide. Nuo 2014 m. šiltuoju metų laiku Klaipėdoje kursuoja naktinio maršruto autobusai pažymėti N raide.

Šiuo metu Klaipėdos miesto autobusų maršrutais bendrai yra atliekama 1290-1294 reisai (į abi puses) per parą darbo dienomis ir 930-990 reisų (į abi puses) per parą savaitgaliais ir švenčių dienomis. Daugiausiai reisų yra atliekama 8, 6, 10, 9, 3, 5, 12 maršrutuose, kurie yra nukreipti per miesto centrą ir išdėstyti pagrindiniais miesto transporto koridoriais – Taikos pr., Minijos g., Šilutės pl.

Be maršrutinių autobusų maršrutų, Klaipėdos miesto viešojo transporto sistemai yra priskiriami 6 maršrutinių taksi maršrutai, iš kurių 2 maršrutai važiuoja į kitų savivaldybių – Klaipėdos rajono, Kretingos rajono ir Palangos miesto teritorijas. Maršrutiniais taksi yra atliekama mažiausiai nuo 614 iki 629 reisų į abi maršrutų puses darbo dienomis ir nuo 374 iki 378 reisų į abi maršrutų puses poilsio ir švenčių dienomis. Daugiausiai reisų atlieka 6, 8 ir 9 maršrutų maršrutiniai taksi.

Taip yra trys specialūs maršrutai iš Klaipėdos miesto į Klaipėdos rajone esančias sodų bendrijas:

• Maršrutas Klaipėda – sodai „Dituva“ – Klaipėda;

• Maršrutas Klaipėda – sodai „Tolupis“ – Klaipėda

• Maršrutas Klaipėda – sodai „Vaiteliai“, „Rasa“ – Klaipėda.

Bendrai vertinant viešojo transporto sistemos būklę Klaipėdos mieste, galima teigti, kad ši sistema yra nuolat tobulinama, siekiant padaryti ją patrauklesne. Per dešimtmetį įgyvendintais viešojo sistemos tobulinimo veiksmais buvo siekiama užtikrinti didesnį susisiekimo viešuoju transportu greitį bei viešojo transporto paslaugų prieinamumą. Tobulinant viešojo transporto infrastruktūrą bei valdymą buvo siekiama pasiūlyti gyventojams viešąjį transportą kaip alternatyvą individulių automobilių naudojimui ir tai po truputį pavyksta, nes bendras kelionių viešuoju transportu skaičius nors ir nedaug, bet auga.

Viešasis transportas yra labai svarbus formuojant darnaus judumo principais paremtą miesto susisiekimo sistemą, todėl ateityje yra būtina tęsti viešojo transporto sistemos gerinimo veiklas, plėtoti viešojo transporto tinklą ir paslaugos prieinamumą. Lyginant su Kauno ar Vilniaus miestų savivaldybėmis, Klaipėdoje vis dar per maža dalis gyventojų reguliariai naudojasi viešuoju transportu. Klaipėdos mieste reguliariai viešuoju transportu naudojasi apie penktadalis miesto gyventojų, tuo tarpu Kaune ir Vilniuje šis rodiklis yra kur kas didesnis.

4.1.2.3. Pagrindiniai pokyčiai dviračių ir pėsčiųjų eismo infrastruktūroje

Detali dviračių infrastruktūros būklė Klaipėdos mieste yra pateikta Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialiojo plano esamos būklės analizės dalyje. Šioje studijoje yra vadovaujamasis minėtoje specialiojo plano esamos būklės dalyje pateikta medžiaga.

Pav. 14. Esami dviračių takai Klaipėdos mieste

Šaltinis: Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialiojo plano esamos būklės analizė

2014 m. duomenimis Klaipėdos mieste yra 108 km dviračių , o dviračių takų tankis siekia 0,98 km/ kv. km. Dviračių takų ilgis mieste didėja, nes atliekant vis naujų miesto gatvių rekonstrukciją, jose įrengiami ir vis nauji dviračių takai. Susisiekimo funkcijai skirti takai įrengti šalia aukštos kategorijos susisiekimui svarbių gatvių, tokių kaip Taikos pr., Jūrininkų pr., H. Manto g., Minijos g., Kretingos g., Liepų g. ir pan. Dažniausiai dviračių taikai mieste įrengiami kaip pėsčiųjų – dviračių takai, kuriuose dviračiams skirta zona atskira skirtinga danga. Nemaža dalis dviračių takų tinklo yra žaliakeliai Girulių miške bei Smiltynėje ir tik vienas

susisiekimui, o ne rekreacijai tinkamas žaliakelis, susidedantis iš dviejų atkarpų, yra pietiniuose miesto gyvenamuosiuose rajonuose. Pagrindinėmis dviračių takų tinklo problemomis Klaipėdos miesto dviračių infrastruktūros plėtros specialiojo plano rengėjai įvardino:

• mažą tinklo rišlumą, nes daugelis naujų takų, suplanuotų atskirų teritorijų detaliaisiais planais, įrengti trumpomis, pavienėmis atkarpomis;

• epizodišką takų tiesimo nulemtą trasų nenuoseklumą, nes pavieniuose detaliuosiuose planuose numatyti takai nesujungti sklandžiai, jų danga skirtinga, takai už sankryžų su įvažiavimais keičia savo pusę šaligatvio atžvilgiu;

• daugumos takų, įrengtų esamuose infrastruktūros koridoriuose, netinkamą integravimą į susisiekimo sistemą, nes dviračių takų tiesimui yra panaudojama anksčiau pėstiesiems priklausiusi erdvė ir tai kelia šių susisiekimo būdų konfliktą;

• Dviračių takų techninę būklę, neatitinkančią reikalavimų, nes takuose pasitaiko kliūčių, netinkamai parinkti jų posūkiai, nepakankamas arba klaidinantis takų ženklinimas, per mažas jų plotis ir pan.

Dviračių infrastruktūros specialiojo plano rengėjai konstatuoja, kad iki 2014 m. buvo įgyvendinta apie 36 proc. Klaipėdos miesto dviračių transporto infrastruktūros išvystymo schemos sprendinių, tačiau jie buvo įgyvendinti ne visiškai laikantis schemoje numatytų prioritetų, įrengiant atskiras, nerišlias dviračių takų atkarpas. Pagal dviračių infrastruktūros plėtros specialiojo esamos būklės analizės dalies išvadose pateiktą informaciją galima daryti tokias išvadas apie bendrą dviračių infrastruktūros Klaipėdos mieste būklę:

• Dviračių infrastruktūros būklė mieste yra patenkinama, ir to pagrindinės priežastys - patogiam susisiekimui nepakankamas takų tinklo rišlumas, nenuoseklumas, prasta ar neatitinkanti norminių reikalavimų techninė takų būklė, nepakankama takų integracija į susisiekimo sistemą;

• Šiuo metu miesto gyventojai daugiausiai dviratį kaip transporto priemonę naudoja tik rekreacijos tikslais, tačiau jie palankiai vertina dviračio kaip susisiekimo priemonės panaudojimo galimybes ateityje ir pradėtų važinėti dviračiais, pagerėjus dviračių infrastruktūrai.

Bendrai vertinant dviračių takų sistemos būklę Klaipėdos mieste, galima teigti, kad ši sistema nors ir ne nuosekliai, tačiau nuolat plėtojama. Per dešimtmetį Klaipėdos mieste buvo įrengta nemažai naujų dviračių takų. Deja, dviračiai Klaipėdos mieste vis dar išlieka kaip rekreacijos tikslais naudojama transporto priemonė.

Dviračių transportas, kaip ir viešąsias transportas, yra labai svarbus formuojant darnaus judumo principais paremtą miesto susisiekimo sistemą, todėl ateityje yra būtina tęsti dviračių takų tinklo plėtrą, investuojant į trūkstamas, rišlesniam tinklui reikalingas dviračių takų jungtis, dviračių eismo saugumo priemones (žymėjimą, atitvarus ir pan.), bei šiai sistemai reikalingą infrastruktūrą (dviračių stovus, dviračių „dalinimosi“ sistemas ir pan.). Kad dviratis taptų realia alternatyva nuosavam automobiliui, yra būtina įvertinti ir dviračių naudojimo Lietuvoje sezoniškumo faktą, pasiūlyti patogias alternatyvas dviračiui ir automobiliui žiemos sezono metu. Skatinant gyventojus dviračiais važiuoti į darbą, mokslus ar pan. (nes būtent šiais tikslais gyventojai atlieka daugiausiai kasdieninių kelionių), yra būtina įvertinti ir komfortiškumo faktorių. Šiuo metu daugelyje darboviečių ar mokslų įstaigų nėra sudarytos galimybės nusiprausti po kelionės dviračiu, ir tai gali būti viena svarbiausių netiesioginių priežasčių, dėl kurių žmones gali būti nelinkę naudoti dviračius vykimui į darbą ar mokymo įstaigas.

Pėsčiųjų infrastruktūra Klaipėdos mieste pastarąjį dešimtmetį vyko įgyvendinant gatvių rekonstrukcijos ir dviračių takų įrengimo projektus. Įrengiant bei tvarkant minėtą infrastruktūrą, kartu buvo tvarkomi bei įrengiami takai (šaligatviai) pėstiesiems. Būtina pažymėti, kad dviračių infrastruktūros specialiojo plano rengėjų nuomone, dalis dviračių takų Klaipėdos mieste buvo įrengti esamų pėsčiųjų takų zonose, taip pabloginant sąlygas pėstiesiems. Taigi, kai kuriose miesto vietose, ypač senamiestyje, pėsčiųjų eismo sąlygos galėjo pablogėti.

Vienas pagrindinių pėsčiųjų eismo infrastruktūros pokyčių Klaipėdos mieste – pėsčiųjų viaduko per geležinkelio stotį įrengimas. Šis viadukas sujungė Šiaulių g. su Kretingos g. ir užtikrino saugias pėsčiųjų eismo sąlygas, kertant geležinkelio stoties teritoriją šiaurės-pietų kryptimis.

Bendrai vertinant pėsčiųjų takų infrastruktūros būklę Klaipėdos mieste, galima teigti, kad ši infrastruktūra nuolat plėtojama tvarkant ir plėtojant kitą susisiekimo infrastruktūrą. Ateityje, gerinant pėsčiųjų eismo saugumą, yra būtina įrengti daugiau pėsčiųjų viadukų per geležinkelio atšakas (pvz. Švyturio g., Xxxxxx g.), dviejų lygių perėjas didelio eismo intensyvumo gatves (pvz. Baltijos pr., Mokyklos g. ir pan.).

4.1.2.4. Parkavimo infrastruktūros pokyčiai

Per pastaruosius 10 metų automobilių statymo aikštelių sektoriuje Klaipėdos mieste įvyko du dideli sisteminiai pokyčiai. Vienas iš jų yra stovėjimo vietų miesto centre apmokestinimas. Sprendimas apmokestinti automobilių stovėjimą miesto centre bei prie paplūdimių aikštelėse buvo priimtas 2008 metais. 2012 m. buvo priimtas sprendimas apmokestinti visus namų kiemus bei gatves patenkančius į raudonąsias ir geltonąsias zonas, bei apmokestinti visas Melnragės gatves ir kiemus, kurie nėra privati nuosavybė. Šiuo metu už automobilių stovėjimo apmokestintose automobilių statymo zonose kaina siekia nuo 0,15 iki 0,9 EUR už valandą. Apmokestintų zonų išsidėstymas yra pateiktas žemiau esančiuose paveiksluose.

Pav. 15. Apmokestintos automobilių stovėjimo zonos Klaipėdos miesto centrinėje dalyje

Sudaryta studijos autorių

Pav. 16. Apmokestintos automobilių stovėjimo zonos Klaipėdos miesto pajūrio dalyje

Sudaryta studijos autorių

Automobilių statymo sistema prižiūrima ir administruojama VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ nuo 2007

m. nuolat plėtojama ir tobulinama., o pajamos už transporto priemonių statymą apmokestintose zonose kasmet auga.

Antras svarbus pokytis automobilių aikštelės „Statyk automobilį ir važiuok“ atsiradimas miesto šiaurinėje dalyje šalia ligoninių miestelio. Klaipėdos miesto savivaldybė pirmoji šalyje įdiegė šią kombinuotiems pervežimams priskiriamą sistemą. Nors 2014m. įrengta aikštelė kol kas nepateisina lūkesčių ir daugiau naudojama kaip įprasta mokama parkavimo aikštelė, tikėtina jog ateityje, vairuotojai įvertins „Statyk automobilį ir važiuok“ naudą.

Pastarąjį dešimtmetį, be minėtų svarbių sisteminių pokyčių, taip pat buvo plėtojama automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūra šalia atsiradusių prekybos centrų, viešųjų objektų (pvz. „Švyturio“ arenos). Be to, savivaldybės biudžete nuolat buvo skiriamos lėšos miesto daugiabučių namų kiemų duobių remontui.

Bendrai vertinant automobilių statymo infrastruktūros būklę Klaipėdos mieste, galima teigti, kad ši infrastruktūra nuolat yra plėtojama ir tvarkoma. Didelis dėmesys Klaipėdoje yra skiriamas automobilių statymo apmokestinimui miesto centrinėje dalyje, nes būtent mokestinėmis priemonėmis yra stengiamasi reguliuoti transporto srautus Klaipėdos senamiestyje.

Laikantis darnaus judumo principų, plėtojant kombinuotų pervežimų sistemas, ateityje siūloma dar labiau tobulinti automobilių statymo apmokestinimo sistemą miesto centrinėje dalyje, numatyti didesnę miesto centrinę zoną, kurioje automobilių eismas (išskyrus viešąjį transportą) būtų ribojamas, taip skatinant gyventojus naudotis viešuoju transportu, dviračiais, „statyk automobilį ir važiuok“ sistemomis.

4.1.2.5. Vandens transporto infrastruktūros pokyčiai

Vandens transporto infrastruktūra Klaipėdos mieste yra susijusi su AB „Smiltynės perkėla“ veikla bei tarptautinės perkėlos veikla. Apie tarptautinės perkėlos infrastruktūros pokyčius informacija yra pateikta vėlesniuose studijos skyriuose.

AB „Smiltynės perkėla“, valdanti senąją ir naująją perkėlas, keltais kelia keleivius bei transporto priemones per Klaipėdos sąsiaurį į Smiltynę ir Kuršių neriją. Pagrindinis pokytis, įvykęs per pastaruosius 10 metų, yra tas, kad nuo 2006 m. senojoje perkėloje yra keliami tik pėstieji ir dviratininkai, o motorinės transporto priemonės yra keliamos tik naujojoje perkėloje. AB „Smiltynės perkėla“, gerindama vandens transporto infrastruktūrą, 2013 m. Šiauriniame rage atidarė naują keleivių terminalą. Nuo 2014 m. šiltuoju metų laiku greitaeigis laivas „Smiltynė“ plukdo keleivius bei dviratininkus maršrutu Klaipėda- Juodkrantė- Nida – Juodkrantė-Klaipėda. Šis laivas gegužės-rugpjūčio mėnesiais minėtu maršrutu atlieka po 2 reisus per dieną, o rugsėjo mėnesį – po vieną reisą per dieną savaitgalio dienomis.

Remiantis bendrovės „Smiltynės perkėla“ pateikiamais statistiniai duomenimis (2014 m. duomenimis į abi puses), senojoje ir naujojoje perkėlose per metus perkeliama apie 1,97 mln. keleivių, per 250 tūkst. dviračių ir motociklų, per 600 tūkst. kitų kelių transporto priemonių. Perkėlų veikloje, ypač keliant transporto priemones, yra matyti didelis sezoniškumas (Lentelė 4).

Lentelė 4. AB „Smiltynės perkėla“ perkeliamų transporto priemonių statistika

Metai	Metų ketvirtis	Motociklai ir motoroleriai	Lengvieji automobiliai	Mikroautobusai	Autobusai	Sunkvežimiai iki 3,5 t. keliamosios galios	Sunkvežimiai > 3,5 t. keliamosios galios
2010	I ketvirtis	56	69012	232	402	3550	1124
	II ketvirtis	1958	132120	700	3578	7132	2070
	III ketvirtis	2996	234926	884	5182	7750	2284
	IV ketvirtis	74	90954	528	654	5394	3116
2011	I ketvirtis	12	82270	386	414	4370	1624
	II ketvirtis	4330	146960	974	3430	8386	3310
	III ketvirtis	3002	233086	908	5156	8286	4358
	IV ketvirtis	126	89100	378	688	5918	2262
2012	I ketvirtis	60	87760	370	464	5342	1816
	II ketvirtis	1926	138148	780	3460	8266	2972
	III ketvirtis	3364	235238	946	5298	8582	2876
	IV ketvirtis	134	91236	540	772	5916	4446
2013	I ketvirtis	30	93790	338	460	4812	2422
	II ketvirtis	2260	146462	984	3698	7884	4596
	III ketvirtis	3624	243510	974	5664	8616	4738
	IV ketvirtis	138	92464	856	838	6482	7120
2014	I ketvirtis	116	83852	510	544	5120	4414
	II ketvirtis	2406	143662	1224	4278	8428	6952
	III ketvirtis	3871	249440	1242	5934	8636	4112
	IV ketvirtis	162	84968	482	1004	5372	2604

Pastaruosius metus yra diskutuojama dėl tilto į Kuršių neriją statybos. Pagrindinis argumentas grindžiant šio tilto poreikį – perkėla neužtikrina patogių susisiekimo sąlygų su Kuršių neriją, o taip pat naujosios perkėlos veikla trukdo vis intensyvėjančiai laivybai uoste. Viešosiose diskusijose dėl tilto poreikio KVJUD teigia, kad ateityje, didėjant krovos apimtims pietinėje uosto dalyje, laivyba bus dar intensyvesnė ir tai dar labiau trikdys perkėlos darbą.

Studijos rengėjų nuomone, tokie KVJUD argumentai bei prognozės nėra pakankamai pagrįsti. Vertinant uoste vykdytos krovos ir aptarnautų laivų statistinius duomenis matyti, kad per pastarąjį dešimtmetį krovos apimtys išaugo beveik 67 proc. (nuo 21,79 mln. t 2005 m. iki 36,41 mln. t 2014 m.), o aptarnautų laivų skaičius sumažėjo beveik 15,5 proc. (nuo 8293 laivų 2005m. iki 6964 laivų 2014 m.). Iš šių duomenų matyti, kad pagrindinė priežastis krovos apimčių uoste didėjimui yra ne didėjanti aptarnaujamų laivų skaičius, bet

dėl išgilintos uosto akvatorijos į uostą atplaukiantys didesnio tonažo laivai. Krovos apimčių pietinėje uosto dalyje didėjimą ateityje taip pat reikėtų sieti su didesnio tonažo laivų aptarnavimu, bet ne su didėjančiu laivų skaičiumi. Detalesnius vertinimus dėl laivų intensyvumo ir tilto poreikio turėtų pateikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrojo plano rengėjai.

Vertinant Klaipėdos miesto bendrojo plano ir Danės upės slėnio teritorijos nuo Biržos tilto iki Palangos kelio (Klaipėdos miesto ribose) specialiojo plano sprendinius dėl mažųjų laivelių stovėjimo infrastruktūros plėtros bei laivybos tokiais laiveliais plėtros, galima teigti, kad jie yra orientuoti į pramoginę (poilsinę) laivybą, tačiau ne į kasdieninių susisiekimo poreikių tenkinimą. Mažai tikėtina, kad mažieji laiveliai galėtų tinkamai atlikti viešojo transporto (vandens taksi) funkcijas, dėl tokių priežasčių:

• Susisiekimo poreikių ir galimų vandens transporto trasų neatitikimo. Kaip matyti iš dviračių trasų plėtros prioritetų, automobilių srautų dinamikos, pagrindiniai kasdieninio susisiekimo poreikiai Klaipėdos mieste yra susiję su kelionėmis mieste Šiaurės – Pietų kryptimis. Mažųjų laivelių atveju, pagrindinės vandens trasos būtų išsidėstę Rytų – Vakarų kryptimis (pačioje Danės upėje bei kertant Klaipėdos sąsiaurį), kuriose veiklą vykdo ir AB „Smiltynės perkėla“. Šiaurės – Pietų kryptimi mažųjų laivelių trasos galėtų būti formuojamos tik išilgai Klaipėdos sąsiaurio, tačiau tokioms trasoms formuoti nėra palankios sąlygos. Nuo Malkų įlankos iki uosto vartų yra vos 2 zonos, kuriose galėtų švartuotis mažieji laiveliai – Smiltelės upės žiotys bei Danės upės žiotys (įskaitant pietinį ragą, Pilies uostą bei „Memelio uostą“);

• Sezoniškumas. Laivyba Danės upėje yra sezoninė. Žiemos metu ši upė užšąla, todėl laivyba yra galima tik šiltuoju metų laiku, kai nėra ledo;

• Saugumas. Šaltuoju metų laiku Klaipėdos sąsiauryje (uosto akvatorijoje) dažnai būna nepalankios oro sąlygos laivybai (didelis vėjas bei bangavimas) ir kartais net stabdoma kur kas didesnių

„Smiltynės perkėtos“ keltų laivyba arba visa laivyba uoste, todėl šaltuoju metų laiku mažiems laiveliams plaukioti Klaipėdos sąsiauryje yra pakankamai pavojinga.

Bendrai vertinant vandens transporto situaciją Klaipėdos mieste, galima teigti, mieste viešojo vandens transporto funkcijas atlieka AB „Smiltynės perkėla“ keltai. Perkėlų į Kuršių neriją veikla yra iš dalies susijusi su turizmo sezoniškumu, nes didžiausi kelių transporto srautai per Klaipėdos sąsiaurį yra perkeliami šiltuoju metų laiku, t. y. II ir III metų ketvirtį. Nėra prielaidų, kurios pakankamai pagrįstų tilto į Kuršių neriją poreikį ir sumažintų perkėlų reikšmingumą.

Planuojama mažųjų laivelių infrastruktūra Klaipėdos mieste yra orientuota į pramoginę laivybą, bet ne į susisiekimą vandens transportu. Dėl poreikius atitinkančių vandens maršrutų planavimo ribotų galimybių, veiklos sezoniškumo ir saugumo, mažieji laiveliai negalėtų tinkamai atlikti viešojo transporto funkcijų. Vienintelė galimybė plėtoti viešąjį vandens transportą (vandens taksi) yra susijusi su Danės upės sutvarkymu ir pritaikymu laivybai nuo Biržos tilto iki Tauralaukio. Įrengus reikalingą prieplaukų infrastruktūrą bei užtikrinus laivybos sąlygas Danėje, šiltuoju metų laiku būtų galima plėtoti ne tik mažųjų laivelių pramoginę laivybą, bet iš dalies vystyti „vandens taksi“ paslaugas maršrutu Tauralaukis – miesto centras.

4.1.2.6. Pokyčiai geležinkelių transporto infrastruktūroje

Geležinkelių plėtra Klaipėdos mieste labiausiai yra susijusi su Klaipėdos jūrų uosto aptarnavimo gerinimu. Pastarąjį dešimtmetį pagrindiniai geležinkelio infrastruktūros plėtros dabai vyko uoste bei šalia esančiose geležinkelių stotyse. Geležinkelio atšakos buvo išplėtotos prie naujos krantinės Smeltės pusiasalyje, Malkų įlankoje ir centrinėje uosto dalyje esančiuose krovos terminaluose, KLASCO terminaluose šiaurinėje uosto dalyje. AB „Lietuvos geležinkeliai“, vykdydama geležinkelių mazgo Klaipėdos mieste plėtrą, įgyvendino ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, kurių metu rekonstravo „Draugystės“ stoties kelyną, Klaipėdos stoties pėsčiųjų tiltą, Pauosčio kelyną, įrengė papildomą įvažiavimą iš Pauosčio kelyno į Anglinės kelyną, rekonstravo Perkėlos kelyną ir geležinkelio kelią Nr. 54.

Vienas svarbiausių geležinkelio plėtros projektų, įgyvendintų uosto teritorijoje, yra antros vėžės nuo Draugystės geležinkelio stoties iki bendrovės „Bega“ teritorijos nutiesimas. Įgyvendinus šį projektą, pastačius antrą viaduką per Varnėnų g. buvo nuteista antra geležinkelio vėžė, stipriai padidinusi krovinių vežimo geležinkeliu apimčių augimo galimybes centrinėje ir pietinėje uosto dalyse.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ šiuo metu rengia Klaipėdos geležinkelio mazgo veiklos optimizavimo galimybių studiją, kurios rengimo ir tvirtinimo procedūrose, pagal tarpusavio susitarimus, turi dalyvauti ir Klaipėdos miesto savivaldybės atstovai. AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikiamais duomenimis, šioje studijoje turi būti pateikiami pasiūlymai mažinti Klaipėdos geležinkelio stoties krovos apimtis. Joje taip pat turi būti nagrinėjama viso Klaipėdos geležinkelio mazgo ir privažiavimo kelių plėtra iki 2020 m. Klaipėdos miesto savivaldybė geležinkelių bendrovei pateikė pasiūlymą į studiją įtraukti miesto bendrajame plane numatytą sprendinį – geležinkelio stotį plėtoti Kopūstų k., tačiau geležinkelių bendrovė tokiam sprendiniui nepritaria. Šiuo metu minėtos studijos rengimo darbai yra sustabdyti. Tikėtina, kad studijos rengėjai laukia Klaipėdos jūrų uosto bendrojo plano esamos būklės analizės išvadų bei prognozių.

Susisiekimo sistemoje yra labai svarbūs kelių transporto ir geležinkelių transporto susikirtimo taškai – pervažos. 2015 m. atliktų pervažų Klaipėdos miesto pietinėje dalyje tyrimų duomenimis, faktinis pervažų, sankirtose su įvažiavimo į terminalus keliais, uždarymo laikas yra ženkliai didesnis už projektinį, todėl yra trikdomas susisiekimo autotransportu su terminalais procesas. Šie tyrimai pagrindžia, kad yra tikslinga įrengti dviejų lygių sankirtas su geležinkeliu pietinėje uosto dalyje, Jūrininkų pr., Nendrių g., ir Senosios Smiltelės g. trasose. Panašius sprendimus KVJUD siūlo ir terminalų susisiekimui su Nemuno g.

Keleivių vežimui Klaipėdos miesto ribose geležinkelis nėra naudojamas. Keleiviniais traukiniais šiuo metu galima susisiekti tik su Kretingos miestu. Pastarąjį dešimtmetį buvo atgaivintas, o po to vėl nutrauktas keleivinis geležinkelio maršrutas Klaipėda – Šilutė – Klaipėda. AB „Lietuvos geležinkeliai“ šį maršrutą nutraukė dėl patiriamų per didelių nuostolių. Būtina pažymėti, kad Klaipėdoje bei jos apskrityje geležinkelio keliai nėra elektrifikuoti ir pritaikyti dideliems greičiams, todėl susisiekimo juose greitis yra mažas, kelionės laikas gana ilgas, kas mažina geležinkelio kaip keleivinio transporto patrauklumą.

Bendrai vertinant geležinkelių infrastruktūros situaciją Klaipėdos mieste, galima teigti, pagrindinis dėmesys yra skiriamas uostą aptarnaujančios geležinkelio infrastruktūros plėtrai bei kokybės gerinimui ir tokia plėtra atitinka nacionalinėje susisiekimo plėtros strategijoje numatytas nuostatas geležinkeliais į uostą bei iš jo pervežti daugiau kaip 2/3 visų krovinių. Plėtojant Klaipėdos geležinkelio mazgą, ne visada yra atsižvelgiama Klaipėdos miesto savivaldybės poreikius bei pasiūlymus, t. y. geležinkelius valdančios bendrovės sprendimus dažniausiai lemia ekonominiai faktoriai, tačiau ne socialiniai faktoriai.

Keleivių vežimo geležinkeliu situacija Klaipėdoje nėra gera. Geležinkeliu yra užtikrinamas tarpmiestinis susisiekimas, tačiau tik Klaipėdos – Kretingos – Šiaulių kryptimi. Klaipėdos – Šilutės kryptimi keleivinių traukinių eismas yra nutrauktas dėl patiriamų pervežimo nuostolių. Dėl nuostolingumo ir nepakankamo infrastruktūros išvystymo nėra plėtojami ir susisekimo su priemiesčiais maršrutai, pvz. susisiekimas su Priekule, Gargždais, nors į juos ir yra nutiestos geležinkelio atšakos.

4.2. Susisiekimo sistemos funkcionavimo pasekmės

Transporto keliamas triukšmas. Kelių ir geležinkelių transportas yra pagrindiniai triukšmo šaltiniai Klaipėdos mieste, pagal triukšmo lygį nustelbiantys net pramonines miesto zonas ir uosto krovos kompanijų zonas. Paros triukšmas pramoninėse bei uosto krovos kompanijų zonose retai kada viršija 80 dBA, tuo tarpu geležinkelio ir pagrindinių miesto gatvių zonose (Pav. 17) paros triukšmo lygis neretai siekia 90-100 dBA. Toks triukšmo lygis šalia pagrindinių gatvių ir geležinkelio kelių esančių namų bei visuomeninių pastatų teritorijose ženkliai viršija galiojančius normatyvus. Tokiose zonose maksimalus paros triukšmo lygis neturėtų viršyti 65 dBA.

Triukšmo lygiui gatvėse mažinti dažniausiai yra taikomos organizacinės ir techninės triukšmo valdymo priemonės, tokios kaip eismo srauto greičio apribojimai, tylesnių dangų įrengimas, transporto priemonių tylesnių padangų naudojimas, transporto srautų mažinimas, rečiau – akustinių užtvarų įrengimas. Geležinkelių atveju triukšmo valdymui dažniausiai yra taikomos techninės triukšmą slopinančios priemonės,

t. y. tylesni geležinkelių riedmenų stabdžiai, bėgių suvirinimas ir suvirinimo siūlių šlifavimas, akustinių sienučių įrengimas.

Pav. 17. Paros triukšmo lygis gatvių aplinkoje Klaipėdos mieste

Šaltinis: žemėlapių duomenų bazė xxxx://xxxx.xxxx.xxxxxx.xxx

Eismo įvykiai. Remiantis autotransporto priemonių eismo įvykių registro duomenimis Klaipėdos mieste per 2013 m. įvyko 243 įskaitiniai įvykiai, kurių metu 7 žmonės žuvo, 281 žmogus buvo sužeistas. Per 2014 m. mieste įvyko 235 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu žuvo 10 žmonių ir 268 žmonės buvo sužeisti. Pavojingiausios gatvės Klaipėdos mieste yra Taikos pr., Šilutės pl., H. Manto g., Smiltelės g., Liepų g.

Lentelė 5. Pavojingiausios Klaipėdos miesto gatvės pagal įskaitinių eismo įvykių jose ar jų sankryžose su kitomis gatvėmis skaičių

Gatvės	2013	2014
Taikos pr.	48	50
Šilutės pl.	21	28
Minijos g.	16	6
Kretingos g.	13	3
H. Manto g.	12	12
Baltijos pr.	12	9
Debreceno	12	6
Smiltelės g.	11	12
Xxxxxxxx x.	10	6
Kauno g.	9	6
Liepų g.	8	13
Liepojos g.	8	6
Naikupės g.	8	6
Statybininkų pr.	6	7
Vingio g.	6	5
S. Dariaus ir S. Girėno g.	6	1
Pilies g.	6	0
Tilžės g.	5	5
Laukininkų g.	5	3
Priestočio g.	3	9
Jūrininkų pr.	3	6
Šiaurės pr.	1	6

Oro tarša. Transporto priemonės su vidaus degimo varikliais į aplinką gana dideliais kiekiais išmeta tokius teršalus, kaip anglies monoksidas, azoto ir sieros oksidai, kietosios dalelės ir lakieji organiniais junginiai. Taigi, transporto sistema yra pagrindinis aplinkos oro taršos šaltinis mieste, ir tą patvirtina Aplinkos apsaugos agentūros pateikiami 2012-2014 m. oro taršos žemėlapiai, sudaryti modeliavimo būdu pagal oro taršos stebėsenos duomenis (Pav. 18).

Iš žemiau paveiksle pateiktų žemėlapių matyti, kad angies monoksido (CO), azoto dioksido (NO2), kietųjų dalelių (KD10) koncentracijos Klaipėdos miesto gatvių zonose yra vienos didžiausių. Taip pat kelių transportas yra vienas didžiausių taršos šaltinių lakiaisiais organiniais junginiais (LOJ) . Jei vertintume 2010-2012 m. Aplinkos apsaugos agentūros sudarytus taršos lakiaisiais organiniais junginiais (LOJ) žemėlapius (vėlesniu laikotarpiu jie nebuvo sudarinėjami), tai juose matyti, kad kelių transportas yra bene vienintelis reikšmingas taršos LOJ šaltinis.

Visiškai kitokia situacija yra su sieros dioksidu (SO2). Didžiausi šio junginio kiekiai yra išmetami deginant mazutą, dyzeliną, anglį ir pan. Taigi, kelių ir geležinkelių transportas su dyzeliniais varikliais yra taršos sieros dioksidu šaltinis, tačiau automobiliuose naudojamo dyzelinio kuro sieringumas nėra didelis. Kur kas didesnis sieringumas yra laivuose naudojamo dyzelino. Laivai (ypač pradėdami judėti ir manevruoti uoste) sunaudoja didelį kuro tokio kuro kiekį, todėl laivai yra pagrindinis taršos sieros junginiais šaltinis Klaipėdos mieste ir tai matyti taršos sieros dioksidu sklaidos žemėlapiuose (Pav. 18)

Minėtų teršalų koncentracija ore bei sklaida priklauso nuo meteorologinių sąlygų – vėjo ir kritulių. Didžiausios oro teršalų koncentracijos uoste, miesto gatvių ir geležinkelių zonose susidaro vyraujant sausiems orams, neesant vėjo.

Pav. 18. Oro taršos rodikliai Klaipėdos mieste

Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra. Oro užterštumo sklaidos žemėlapiai.

Pav. 19. Automobilių saugyklų (mokamų aikštelių ir garažų masyvų) išsidėstymas Klaipėdos mieste

Sudaryta autorių

Transporto parkavimo poreikiai. Pastarąjį dvidešimtmetį automobilizacijos lygis Lietuvoje nuolat augo. Ne išimtis yra ir Klaipėdos miestas. Dėl gerėjančio šalies ekonominės situacijos, didėjančios gyventojų perkamosios galios ir palankios situacijos individualių transporto priemonių įsigijimui, automobilizacijos lygis Klaipėdoje, per laikotarpį nuo nepriklausomybės atgavimo, padidėjo dvigubai. Susisiekimo infrastruktūros, kurios didžioji dalis buvo išplėtota dar sovietmečiu, apkrovimas mieste labai išaugo. Sovietmečiu formuota susisiekimo sistema iš esmės nėra pritaikyta tokiam aukštam automobilizacijos lygiui, todėl miesto gatvėse formuojasi spūstys, kyla parkavimo problemos.

Viena ryškiausių automobilizacijos didėjimo pasekmių yra parkavimo daugiabučių namų kiemuose problemos. Daugelis daugiabučių namų kvartalų buvo pastatyti 6-9 praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kuomet planuojant automobilių stovėjimo aikšteles buvo naudojamos šiandieninių poreikių neatitinkančios normos (9 dešimtmečio pabaigoje buvo orientuojamasi į automobilizacijos lygį – 190 aut. 1000 –čiui gyventojų). To pasekmė – šiuo metu daugiabučių namų kiemuose ant pėsčiųjų takų, šaligatvių, žaliųjų vejų, vaikų žaidimo aikštelėse statomi automobiliai, konfliktinės situacijos daugiabučių aikštelėse. Taigi, sprendžiant šią parkavimo daugiabučių namų kiemuose problemą yra būtina plėsti automobilių stovėjimo aikšteles arba išplėtoti miesto susisiekimo sistemą taip, kad gyventojai atsisakytų nuosavų automobilių, važiuotų dviračiais, viešuoju transportu, naudotųsi „automobilių dalinimosi“ sistema.

Sovietmečiu planuojant miesto teritoriją, buvo numatytos ir išplėtotos automobilių saugyklų (mokamų parkavimo aikštelių ir garažų masyvų) teritorijos, remiantis prielaida, kad daug miesto gyventojų darbo dienomis juose laikys savo automobilius ir labiau naudosis viešuoju transportu. Tokių automobilių saugyklų preliminarus plotas Klaipėdos mieste siekia apie 56,5 ha (0,05 proc. bendro miesto ploto), iš jų daugiausiai sudaro garažų masyvai.

Automobilių saugyklos (Pav. 19) išsidėstę šalia gyvenamųjų rajonų arba jų viduje. Klaipėdos senamiesčio prieigose tokių saugyklų nėra daug. Pats didžiausias garažų masyvas yra šiauriau centrinės geležinkelio stoties. Siekiant šių automobilių saugyklų plotus panaudoti daugiaaukščių parkavimo aikštelių statybai pirmiausiai reikėtų spręsti jų perėmimo visuomenės reikmėms klausimus, nes garažai dažniausiai yra privati nuosavybė.

Susisiekimo kaina ir eismo ribojimai. Viena iš Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos vystymo pasekmių, yra eismo ribojimo priemonių taikymas tam tikrose miesto gatvėse ir zonose. Atskirų eismo ribojimo priemonių taikymo pobūdį lemia atskirų miesto teritorijų funkcinės paskirties bei padidėjusio automobilizacijos lygio mieste sąveika. Eismo ribojimais yra valdomi kelių transporto srautai mieste bei transporto poveikis aplinkai. Galima išskirti kelis tipinius mieste taikomus eismo ribojimo atvejus:

• Sunkiojo transporto (išskyrus viešąjį ir specialųjį transportą) eismo draudimas gatvėse. Šis ribojimas miesto Senamiestyje bei gyvenamųjų kvartalų zonose yra įgyvendinamas draudžiančiųjų kelio ženklų pagalba;

• Bendras kelių transporto (išskyrus viešąjį, specialųjį ir bemotorį transportą) eismo draudimas gatvėse. Šis ribojimas kol kas yra taikomas tik Tiltų gatvėje ir yra įgyvendinamas draudžiančiųjų kelio ženklų pagalba;

• Automobilių parkavimo apmokestinimas. Tai yra finansinis, netiesioginis būdas riboti individualaus transporto srautus, jautriausiose miesto zonose - miesto centrinėje dalyje bei pajūryje.

Šios eismo ribojimo priemonės iš esmės yra susijusios su susisiekimo kelių transporto priemonėmis kaina. Sunkiasvorių transporto priemonių eismo ribojimo atveju, sunkiasvorės transporto priemonės kelionės tikslą turi pasiekti alternatyviu keliu, kuris dažniausiai yra ilgesnis, o tai tiesiogiai susiję su padidėjusiais kelionės kaina. Analogiška situacija yra ir su bendru motorizuoto kelių transporto eismo draudimu gatvėse. Automobilių parkavimo apmokestinimas tiesiogiai padidina kelionės kainą mokesčiu už transporto priemonės stovėjimą.

4.3. Susisiekimo aplinka

Klaipėdos miesto susisiekimo sistema užtikrina susitikimą miesto teritorijos viduje bei susisiekimą su gyvenamosiomis teritorijomis, esančiomis priemiestinėse zonose. Pagal teritorijų pobūdį ir funkcines paskirtis, Klaipėdos miesto teritorijoje galima sąlyginai išskirti šias zonas:

• Gamtines – rekreacines zonas. Jos apima pajūrį nuo Melnragės iki Girulių, Girulių mišką, Smiltynę, iš dalies Danės upės slėnį nuo Tauralaukio rajone, Žardės senovės gyvenviečių teritorijas.

• Gyvenamųjų rajonų zonas. Jos apima daugiabučių namų, individualių namų ir mišraus užstatymo gyvenamaisiais namais kvartalus Smeltės, Gedminų, Rumpiškės, Luizės, Labrenciškių, Sendvario , Tauralaukio ir Melnragės rajonuose;

• Gyvenamąją - komercinę zoną. Ji apima Centro rajoną;

• Gamybines – komercines zonas. Šios zonos apima gamybines ir komercines teritorijas rytinėje miesto dalyje, Luizės , Rumpiškės ir Lypkių rajonuose, LEZ teritoriją bei geležinkelių stočių teritorijas;

• Uosto zoną. Ji apima valstybinio jūrų uosto teritorijas bei su uostu susijusias rezervines teritorijas Smeltės, Gedminų, Rumpiškės, Žardės rajonuose;

• Neurbanizuotas zonas. Jos apima neužstatytas teritorijas Žardės, Lypkių, Sendvario, Tauralaukio ir Labrenciškių rajuose.

Susisiekimą tarp gamtinių – rekreacinių, gyvenamųjų rajonų, gyvenamų –komercinių bei uosto zonų užtikrina pagrindinių ir aptarnaujančių gatvių tinklas, o taip pat „Smiltynės perkėlos“ keltai. Uosto bei daugelio pramoninių komercinių zonų pasiekiamumą užtikrina ir geležinkelio atšakos. Kelių tinklo plėtra bus reikalinga neurbanizuotose zonose, perspektyvoje urbanizuojant jas, o taip pat Klaipėdos LEZ teritorijoje, kurioje gatvių tinklas yra neišvystytas. LEZ teritorijoje yra ir naujų geležinkelių atšakų p poreikis. Kitose zonose naujų gatvių plėtra yra sietina su trūkstamų jungčių su užmiesčio kelių tinklu įrengimu.

Klaipėdos miesto bendrojo plano stebėsenos 2007-2013 m. ataskaitoje urbanistiniu požiūriu yra išskirtos trys principinės Klaipėdos zonos:

• Klaipėdos centrinė zona (istorinis miestas);

• Klaipėdos vidurinė zona (sovietinės statybos miestas);

• Klaipėdos periferinė zona (mažaaukščio priemiestinio užstatymo zona, kuri apima ir dalį Klaipėdos rajono).

Šiose zonose yra skirtingos susisiekimo sistemos vystymo problemos. Centrinėje zonoje gatvių tinklas bei užstatymas yra jau susiformavęs (išimtis Bastionų g. trasos įrengimas). Čia esantis perimetrinis tankus užstatymas riboja gatvių parametrų didinimo galimybes. Vidurinėje zonoje pagrindinių gatvių tinklas taip pat yra susiformavęs, tačiau čia gatvių erdvės yra didesnės, gatvių parametrų didinimas turi didesnes galimybes. Klaipėdos periferinėje zonoje, Klaipėdos miesto ribose gatvių tinklas nėra pilnai išplėtotas (trūksta jungčių su pagrindiniu miesto gatvių tinklu, gatvės yra su žvyro danga, gatvių tinklo nėra neužstatytose teritorijose), o viešasis transportas yra neišvystytas.

4.4. Susisiekimo sistemos vystymo ir palaikymo kaštai

Klaipėdos miesto savivaldybė, remiantis LR vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, yra atsakinga už svarbios susisiekimo sistemos dalies – vietinės reikšmės kelių ir gatvių plėtrą savivaldybės teritorijoje. Remiantis 2013 m. parengtoje Valstybės kontrolės audito ataskaitoje „Ar sudarytos sąlygos efektyviai naudoti lėšas, skiriamas vietinės reikšmės keliamas ir gatvėms prižiūrėti ir modernizuoti?“ pateiktais duomenimis per 2008-2012 m. laikotarpį į vietinės reikšmės kelius ir gatves Klaipėdos mieste buvo investuota daugiau kaip 36 mln. EUR (daugiau kaip 125 mln. Lt), ES paramos, valstybės ir savivaldybės bei skolinto kapitalo ir kitų lėšų, o minėtų kelių ir gatvių priežiūrai daugiau kaip 3,8 mln. EUR (daugiau kaip 13 mln. Lt). Klaipėdos savivaldybė minėtu laikotarpiu įvairiomis formomis į miesto gatvių infrastruktūros plėtrą bei priežiūrą investavo per 3 mln. EUR savivaldybės lėšų, likusi dalis lėšų – valstybės biudžeto lėšos, KPPP lėšos, ES struktūrinių fondų parama, skolintas kapitalas bei kitos lėšos.

Per 2007-2013 m. įgyvendinat ES struktūrinių fondų paramos priemonės „VP2-5.2-SM-01-V“ projektus Klaipėdos mieste į geležinkelių ir kelių infrastruktūrą buvo iš visi investuota per 81 mln. EUR (per 281 mln. Lt).

Remiantis VšĮ „Klaipėdos viešasis transportas“ veiklos 2008-2014 m. laikotarpio ataskaitų duomenimis, viešojo transporto paslaugoms ir Klaipėdos miesto automobilių sistemos veiklai užtikrinti yra kasmet reikalinga 10-12 mln. EUR. Klaipėdos miesto savivaldybė kasmet kompensacijoms už keleivių, kuriems suteikiamos lengvatos, vežimą skiria 3,5-4,25 mln. EUR, o gyventojai ir miesto svečiai už VšĮ „Klaipėdos viešasis transportas“ paslaugas sumoka 6,5 -7,3 mln. EUR. Vertinant tendencijas galima teigti, plėtojama mokamo parkavimo ir viešojo transporto sistema kasmet patiria vis didesnių sąnaudų. Vidutinis metinis minėtų sistemų palaikymo kaštų augimas siekia 4 proc.

Dviračių infrastruktūros plėtojimui Klaipėdos mieste 2010 - 2013 m. laikotarpiu buvo skirta apie 3,4 mln. EUR, iš jų apie 0,52 mln. EUR savivaldybės lėšų. Įgyvendinant ES paramos lėšomis finansuojamus dviračių transporto plėtros projektus minėtu laikotarpiu buvo investuota per 2,88 mln. EUR.

Apibendrinant šią informaciją galima teigti, kad Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos vystymas ir eksploatavimas tiesiogiai kainuoja ne mažiau kaip 32,5 mln. EUR per metus (vertinant investicijų ir eksploatacinių kaštų metinį vidurkį). Palyginimui su Klaipėdos miesto savivaldybės metiniu biudžetu, tokie kaštai sudarytų apie 26-29 proc. metinio miesto biudžeto.

4.5. Miesto gatvių apkrovimo tyrimas

Tai yra vienas pagrindinių tyrimų rengiant šią galimybių studiją. Šio tyrimo rezultatai yra integruoti į studijos metu sukurtą Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos kompleksinio vertinimo modelį kaip išeitiniai eismo srautų apimčių ir jų pasiskirstymo mieste duomenys.

4.5.1. Tyrimo metodologija

Klaipėdos miesto gatvių eismo intensyvumo tyrimai buvo atlikti vadovaujantis trumpalaikių eismo intensyvumo matavimo duomenų perskaičiavimo į ilgalaikius duomenis metodologija. Perskaičiuojant trumpalaikių eismo intensyvumo matavimų duomenis į ilgalaikius duomenis – paros vidutiniam eismo intensyvumui buvo naudotos eismo pasiskirstymo per parą Klaipėdos mieste kreivės bei duomenų perskaičiavimo koeficientai. Šios kreivės, esant poreikiui, taip pat leidžia įvertinti ir vidutinį metinį paros eismo intensyvumą (VMPEI) arba paros vienos valandos vidutinį eismo intensyvumą.

Eismo pasiskirstymo per parą Klaipėdos mieste kreivės buvo sudarytos pagal užfiksuotus paros eismo srautus charakteringame gatvės pjūvyje ties Taikos pr., Paryžiaus Komunos g. ir Rūtų x. xxxxxxxx. Šiuo atveju charakteringas pjūvis buvo pasirinktas tas pats kaip ir 2003 m. rengtos „Klaipėdos miesto transporto sektoriaus vystymo galimybių studijos“ atveju, tam, kad esant poreikiui būtų galima palyginti eismo įvykusius pokyčius.

Studijos poreikiams buvo naudojami ir 2012 m. atliktų Baltijos pr. sankryžų VMPEI nustatymo duomenys. Trumpalaikiai 1 valandos eismo intensyvumo matavimai buvo atlikti 80 pagrindinių miesto sankryžų (Pav. 20), išskyrus minėtų Baltijos pr. sankryžų su Šilutės pl., Taikos pr. ir Minijos g. Šie eismo intensyvumo matavimai buvo atlikti 2015 m. balandžio – gegužės mėnesiais. Dalyje šių sankryžų tyrimai dėl netikslumų buvo pakartoti 2015 m. birželio mėn. Pagal 2015 m. liepos 31 d. projekto darbo grupės protokolą tyrimai buvo pakartoti sankryžose kuriose identifikaciniai numeriai yra: 23, 24, 37, 38.

2,50

2,00

1,50

1,00

0,50

Sunkusis transportas

Lengvieji automobiliai

0,00

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24

Valanda

Santykis su vidutiniu eismo intensyvumu per parą

Pav. 20. Eismo intensyvumo pasiskirstymo per parą Klaipėdos mieste diagrama

Sudaryta studijos autorių

Lentelė 6. Eismo srautų perskaičiavimo į ilgalaikius duomenis koeficientai

Identifi- kacinis Nr.	Sankryžoje besikertančios gatvės (tiriami srautai jų kryptimi)	Eismo intensyvumo matavimo data ir laikas, metų savaitė	Kp		Ks	Km
			Sunkiasvorio transporto	Lengvųjų automobilių
1	Taikos pr., Kauno g. ir Agluonos g.	2015-04-30 (ketvirtadienis), 9:40/10:39, 18	1,61	1,39	1,02 ±19,6%	0,94 ±7,8%
2	Minijos g. ir Agluonos g.	2015-04-30 (ketvirtadienis), 12:49/13:48, 18	1,55	1,77	1,02 ±19,6%	0,94 ±7,8%
3	Šilutės pl., Tilžės g. ir Mokyklos g. (žiedas)	2015-06-12 (penktadienis), 10:30/11:29, 24	1,53	1,92	0,89 ±26,1%	0,87 ±8,0%
4	Tilžės g. ir Sausio 15-osios g.	2015-04-28 (antradienis), 11:43/12:42, 18	1,48	1,64	1,02 ±26,1%	0,94 ±7,8%
5	Taikos pr. ir Sausio 15-osios g.	2015-04-29 (trečiadienis), 12:45/13:44, 18	1,55	1,76	1,03 ±20,6%	0,94 ±7,8%
6	Minijos g., Xxxxxx g., Xxxxxxx Xxxxxx x., ir Sausio 15-osios g.	2015-05-26 (antradienis), 12:53/12:52, 22	1,56	1,78	1,02 ±26,1%	0,91 ±10,3%
7	Šilutės pl., Debreceno g. ir Svajonės g.	2015-04-13 (pirmadienis), 10:00/10:59, 16	1,55	1,42	1,05 ±24,9%	0,98 ±7,6%
8	Taikos pr., Debreceno g. ir Naikupės g.	2015-05-07 (ketvirtadienis), 17:29/18:28, 19	1,37	1,75	1,02 ±19,6%	0,94 ±8,8%
9	Minijos g. ir Naikupės g.	2015-04-14 (antradienis), 13:00/13:59, 16	1,57	1,79	1,02 ±26,1%	0,98 ±7,6%
10	Minijos g. ir Statybininkų pr.	2015-05-07 (ketvirtadienis), 09:43/10:42, 19	1,60	1,39	1,02 ±19,6%	0,94 ±8,8%
11	Statybininkų pr. ir Taikos pr. (žiedas)	2015-06-12 (penktadienis), 18:27/19:26, 24	0,66	0,73	0,89 ±26,1%	0,87 ±8,0%
12	Šilutės pl. ir Statybininkų pr.	2015-04-15 (trečiadienis), 11:00/11:59, 16	1,47	1,52	1,03 ±20,6%	0,98 ±7,6%
13	Minijos g., Senoji Smiltelės g. ir Smiltelės g.	2015-04-28 (antradienis), 16:36/17:35, 18	1,50	2,00	1,02 ±26,1%	0,94 ±7,8%
14	Taikos pr. ir Smiltelės g.	2015-04-29 (trečiadienis), 08:03/09:02, 18	1,84	1,66	1,03 ±20,6%	0,94 ±7,8%
15	Smiltelės g. ir Vingio g.	2015-04-29 (trečiadienis), 15:39/19:38, 18	1,55	1,82	1,03 ±20,6%	0,94 ±7,8%
16	Smiltelės g., I. Xxxxxxxxxxxx x. xx Xxxxxxxxxx g.	2015-05-18 (pirmadienis), 19:16/20:15, 21	1,10	1,03	1,05 ±24,9%	0,93 ±8,8%
17	Šilutės pl., Smiltelės g. ir Plieno g.	2015-04-14 (antradienis), 15:00/15:59, 16	1,56	1,70	1,02 ±26,1%	0,98 ±7,6%

Identifi- kacinis Nr.	Sankryžoje besikertančios gatvės (tiriami srautai jų kryptimi)	Eismo intensyvumo matavimo data ir laikas, metų savaitė	Kp		Ks	Km
			Sunkiasvorio transporto	Lengvųjų automobilių
18	Šilutės pl. ir Jūrininkų pr.	2015-04-14 (antradienis), 13:00/13:59, 16	1,57	1,79	1,02 ±26,1%	0,98 ±7,6%
19	Jūrininkų pr. ir Mogiliovo g.	2015-04-16 (ketvirtadienis), 15:00/15:59, 16	1,56	1,70	1,02 ±19,6%	0,98 ±7,6%
20	Taikos pr. ir Jūrininkų pr.	2015-04-16 (ketvirtadienis), 13:00/13:59, 16	1,57	1,79	1,02 ±19,6%	0,98 ±7,6%
21	Jūrininkų pr. ir Vingio g.	2015-04-16 (ketvirtadienis), 14:00/14:59, 16	1,59	1,66	1,02 ±19,6%	0,98 ±7,6%
22	Minijos g. ir Jūrininkų pr.	2015-04-10 (penktadienis), 16:00/16:59, 15	1,54	1,88	0,89 ±15,8%	1,01 ±9,7%
23	Vilniaus pl. ir Pramonės g.	2015-04-13 (pirmadienis), 11:00/11:59, 16 Papildomai 2015-08-12 (trečiadienis), 7:30/8:29, 33	1,47 1,45	1,52 1,80	1,05 ±24,9% 1,03 ±20,6%	0,98 ±7,6% 0,80 ±8,1%
24	Vilniaus pl. ir Pramonės g.	2015-04-13 (pirmadienis), 12:00/12:59, 16 Papildomai 2015-08-12 (trečiadienis), 7:30/8:29, 33	1,49 1,45	1,69 1,80	1,05 ±24,9% 1,03 ±20,6%	0,98 ±7,6% 0,80 ±8,1%
25	Tilžės g. priešais sankirta su Jakų žiedu	2015-04-13 (pirmadienis), 13:00/13:59, 16	1,57	1,79	1,05 ±24,9%	0,98 ±7,6%
26	Rimkų g. priešais sankirtą su krašto keliu Nr.141	2015-06-16 (antradienis), 14:00/14:59, 25	1,56	1,69	1,02 ±26,1%	0,85 ±5,1%
27	Lankos g. priešais sankirtą su krašto keliu Nr.141	2015-04-21 (antradienis), 13:00/13:59, 17	1,57	1,79	1,02 ±26,1%	0,95 ±8,0%
28	Liepų g. priešais sankirtą su magistrale A13	2015-04-17 (penktadienis), 13:10/14:09, 16	1,57	1,77	0,89 ±15,8%	0,98 ±7,6%
29	Liepų g. ir Joniškės g.	2015-04-17 (penktadienis), 16:30/17:29, 16	1,51	1,98	0,89 ±15,8%	0,98 ±7,6%
30	Liepų g. ir Šiaurės pr.	2015-05-07 (ketvirtadienis), 13:53/14:52, 19	1,59	1,67	1,02 ±19,6%	0,94 ±8,8%
31	Liepų g. ir Priestočio g.	2015-05-21 (ketvirtadienis), 11:49/12:48, 21	1,48	1,65	1,02 ±19,6%	0,93 ±8,8%
32	Liepų g., Priestočio g., Xxxxxxxx g., Xxxxxx g. ir Skerdyklos g.	2015-05-21 (ketvirtadienis), 16:00/16:59, 21	1,54	1,88	1,02 ±19,6%	0,93 ±8,8%
33	Liepų g. ir Trilapio g.	2015-04-27 (pirmadienis), 08:18/09:17, 18	1,81	1,57	1,05 ±24,9%	0,94 ±7,8%
34	Joniškės g. ir Xxxxxxxx g.	2015-05-21 (ketvirtadienis), 18:20/19:19, 21	1,24	1,28	1,02 ±19,6%	0,93 ±8,8%
35	Bangų g., Xxxxxxxx g. ir Mokyklos g.	2015-05-21 (ketvirtadienis), 18:38/19:37, 21	1,22	1,20	1,02 ±19,6%	0,93 ±8,8%
36	Šiaurės pr. ir Pievų g.	2015-05-07 (ketvirtadienis), 15:01/16:00, 19	1,55	1,70	1,02 ±19,6%	0,94 ±8,8%
37	Šiaurės pr. ir Kretingos g.	2015-04-20 (pirmadienis), 15:00/15:59, 17 Papildomai 2015-08-10 (pirmadienis), 07:30/08:29, 33	1,56 1,45	1,70 1,80	1,05 ±24,9%	0,95 ±8,0% 0,80 ±8,1%
38	P. Lideikio, Šiaurės pr., H. Manto g. ir Liepojos g.	2015-04-20 (pirmadienis), 12:00/12:59, 17 Papildomai 2015-08-11 (antradienis), 07:00/07:59, 33	1,49 1,24	1,69 1,75	1,05 ±24,9% 1,02 ±26,1%	0,95 ±8,0% 0,80 ±8,1%
39	Liepojos g. ir Panevėžio g.	2015-04-14 (antradienis), 12:00/12:59, 16	1,49	1,69	1,02 ±26,1%	0,98 ±7,6%
40	Kretingos g. ir Panevėžio g.	2015-04-14 (antradienis), 13:00/13:59, 16	1,57	1,79	1,02 ±26,1%	0,98 ±7,6%
41	Pievų g. ir Biržų g.	2015-05-08 (penktadienis), 09:51/10:50, 19	1,58	1,41	0,89 ±15,8%	0,94 ±8,8%
42	Liepojos g. ir Klaipėdos g.	2015-04-15 (trečiadienis), 14:00/14:59, 16	1,59	1,66	1,03 ±20,6%	0,98 ±7,6%
43	Kretingos g. ir Klaipėdos g.	2015-04-13 (pirmadienis), 15:30/16:29, 16	1,55	1,79	1,05 ±24,9%	0,98 ±7,6%
44	Klaipėdos g. ir Tauralaukio g.	2015-04-16 (ketvirtadienis), 11:30/12:29, 16	1,48	1,60	1,02 ±19,6%	0,98 ±7,6%
45	Pajūrio g. priešais sankirtą su magistrale A13	2015-04-10 (penktadienis), 11:00/11:59, 15	1,47	1,52	0,89 ±15,8%	1,01 ±9,7%
46	Medelyno g. ir Xxxxxxx x. (Purmaliai)	2015-04-10 (penktadienis), 13:00/13:59, 15	1,57	1,79	0,89	1,01

Identifi- kacinis Nr.	Sankryžoje besikertančios gatvės (tiriami srautai jų kryptimi)	Eismo intensyvumo matavimo data ir laikas, metų savaitė	Kp		Ks	Km
			Sunkiasvorio transporto	Lengvųjų automobilių
					±15,8%	±9,7%
47	Xxxxxxxx x. xxxxxxxx sankirtą su magistrale A13	2015-04-10 (penktadienis), 14:00/14:59, 16	1,59	1,66	0,89 ±15,8%	0,98 ±7,6%
48	P. Xxxxxxxx g., Pamario g. ir Audros g.	2015-04-20 (pirmadienis), 11:00/11:59, 17	1,47	1,52	1,05 ±24,9%	0,95 ±8,0%
49	Pamario g., Stovyklos g. ir Šlaito g.	2015-04-10 (penktadienis), 11:30/12:29, 15	1,48	1,60	0,89 ±15,8%	1,01 ±9,7%
50	Kūlių Vartų g., Taikos pr., Galinio Pylimo g., Turgaus a. ir Tiltų g. (žiedas)	2015-05-08 (penktadienis), 19:07/20:06, 19	1,16	1,06	0,89 ±15,8%	0,94 ±8,8%
51	Minijos g. ir Kalnupės g.	2015-04-10 (penktadienis), 15:00/15:59, 15	1,56	1,70	0,89 ±15,8%	1,01 ±9,7%
52	Kalnupės g. ir Nemuno g.	2015-05-21 (penktadienis), 11:30/12:29, 21	1,48	1,60	0,89 ±15,8%	0,93 ±8,8%
53	Taikos pr., Raudonės g. Ir Naujakiemio g.	2015-04-28 (antradienis), 14:02/15:01, 18	1,59	1,66	1,02 ±26,1%	0,94 ±7,8%
54	Taikos pr. ir Dubysos g.	2015-04-30 (ketvirtadienis), 17:01/18:00, 18	1,47	2,08	1,02 ±19,6%	0,94 ±7,8%
55	Minijos g. ir Salupės g.	2015-04-09 (ketvirtadienis), 15:00/15:59, 15	1,56	1,70	1,02 ±19,6%	1,01 ±9,7%
56	Minijos g. ir Dubysos g.	2015-04-30 (ketvirtadienis), 13:56/14:55, 18	0,18	0,21	1,02 ±19,6%	0,94 ±7,8%
57	Taikos pr., Paryžiaus Komunos g. ir Rūtų g.	2015-04-30 (ketvirtadienis), 10:48/11:47, 18	1,48	1,50	1,02 ±19,6%	0,94 ±7,8%
58	Mokyklos g. (įvažiavimas)	2015-04-13 (pirmadienis), 17:30/18:29, 16	1,37	1,74	1,05 ±24,9%	0,98 ±7,6%
59	Daržų g., Pilies g. ir Priešpilio g.	2015-04-22 (trečiadienis), 13:10/14:09, 17	1,57	1,77	1,03 ±20,6%	0,95 ±8,0%
60	Pilies g. ir Žvejų g.	2015-04-22 (trečiadienis), 14:15/15:14, 17	1,58	1,67	1,03 ±20,6%	0,95 ±8,0%
61	Naujoji Uosto g. ir Danės g.	2015-04-22 (trečiadienis), 17:37/18:36, 17	1,35	1,66	1,03 ±20,6%	0,95 ±8,0%
62	H. Xxxxx g., Xxxxx g. ir Tiltų g.	2015-04-23 (ketvirtadienis), 17:50/18:49, 17	1,30	1,50	1,02 ±19,6%	0,95 ±8,0%
63	Naujoji Uosto g. ir Naujojo sodo g.	2015-04-23 (ketvirtadienis), 09:36/10:35, 17	1,63	1,38	1,02 ±19,6%	0,95 ±8,0%
64	H. Xxxxx g., Liepų g. ir Naujojo sodo g.	2015-04-23 (ketvirtadienis), 15:10/16:09, 17	1,55	1,73	1,02 ±19,6%	0,95 ±8,0%
65	Liepų g. ir K. Donelaičio g.	2015-04-24 (penktadienis), 11:17/12:16, 17	1,47	1,57	0,89 ±15,8%	0,95 ±8,0%
66	Naujoji Uosto g. ir Gegužės g.	2015-05-15 (penktadienis), 20:32/21:31, 20	0,70	0,77	0,89 ±15,8%	0,94 ±4,6%
67	H. Manto g. ir S. Daukanto g.	2015-04-23 (ketvirtadienis), 19:04/20:03, 17	1,18	1,07	1,02 ±19,6%	0,95 ±8,0%
68	S. Daukanto g., K. Donelaičio g. ir S. Nėries g.	2015-04-24 (penktadienis), 10:10/11:09, 17	1,53	1,44	0,89 ±15,8%	0,95 ±8,0%
69	Trilapio g., Butkų Juzės g., S. Daukanto g. ir Priestočio g.	2015-04-27 (pirmadienis), 09:24/10:23, 18	1,66	1,36	1,05 ±24,9%	0,94 ±7,8%
70	Priestočio g. ir S. Nėries g.	2015-04-27 (pirmadienis), 11:48/12:47, 18	1,48	1,65	1,05 ±24,9%	0,94 ±7,8%
71	Dariaus ir Girėno g., Priestočio g. ir Šiaulių g.	2015-04-27 (pirmadienis), 12:54/13:53, 18	1,56	1,78	1,05 ±24,9%	0,94 ±7,8%
72	Dariaus ir Xxxxxx x. xx Stadiono g.	2015-04-27 (pirmadienis), 17:26/18:25, 18	1,38	1,79	1,05 ±24,9%	0,94 ±7,8%
73	Dariaus ir Girėno ir X. Manto g.	2015-04-21 (antradienis), 17:10/18:09, 17	1,44	1,97	1,02 ±26,1%	0,95 ±8,0%
74	Dariaus ir Girėno ir X. Manto g.	2015-04-21 (antradienis), 19:10/20:09, 17	1,14	1,05	1,02 ±26,1%	0,95 ±8,0%
75	H. Manto, J. Xxxxxxx ir Lietuvninkų a.	2015-05-08 (penktadienis), 11:04/12:03, 19	1,47	1,53	0,89 ±15,8%	0,94 ±8,8%
76	Dariaus ir Girėno g., Sportininkų x. xx I. Kanto g.	2015-04-27 (pirmadienis), 15:36/16:35, 18	1,55	1,81	1,05 ±24,9%	0,94 ±7,8%
77	Priestočio g. (prieš 2 lygių sankryžą su Liepų g.)	2015-05-21 (ketvirtadienis), 15:34/16:33, 21	1,55	1,80	1,02 ±19,6%	0,93 ±8,8%

Identifi- kacinis Nr.	Sankryžoje besikertančios gatvės (tiriami srautai jų kryptimi)	Eismo intensyvumo matavimo data ir laikas, metų savaitė	Kp		Ks	Km
			Sunkiasvorio transporto	Lengvųjų automobilių
78	Mokyklos g. (už 2 lygių sankryžos su Liepų g.)	2015-05-21 (ketvirtadienis), 16:00/16:59, 21	1,54	1,88	1,02 ±19,6%	0,93 ±8,8%
79	Mokyklos g. ir Verpėjų g.	2015-05-21 (ketvirtadienis), 18:38/19:37, 21	1,22	1,20	1,02 ±19,6%	0,93 ±8,8%
80	Kelmiškės g. priešais sankirtą su magistrale A13	2015-04-17 (penktadienis), 15:20/16:19, 16	1,55	1,76	0,89 ±15,8%	0,98 ±7,6%

Atliktų matavimų bei perskaičiavimo koeficientų duomenys buvo įvesti į studijos autorių specialiai šiam darbui parengtą Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos modelį, kurį sukalibravus buvo gauti galutiniai eismo srautų pasiskirstymo miesto gatvėse bei gatvių apkrovimo rezultatai.

4.5.2. Miesto gatvių apkrovimo tyrimo rezultatai

Naudojant susisiekimo sistemos modelį, buvo sudarytos vidutinio paros eismo intensyvumo Klaipėdos miesto gatvėse kartogramos. Bendra eismo intensyvumo kartograma yra pateikta žemiau esančiame paveiksle (Pav. 21), o sunkiojo transporto eismo intensyvumo kartograma pateikta vertinant miesto logistinius poreikius (Pav. 25). Pagal ši paveikslą matyti, kad didžiausias eisimo intensyvumas yra šiaurės – pietų kryptimis išsidėsčiusiuose transporto koridoriuose ir beveik dvigubai mažesnis rytų – vakarų kryptimis išsidėsčiusiuose transporto koridoriuose. Iš bendros srautų kartogramos, pagal srautų pokyčius, susikertančių srautų dydį bei esamą gatvių infrastruktūrą, galima, preliminariai įvardinti probleminės susisiekimo sistemos vietas:

• Vieno lygio Baltijos pr., Vilniaus pl. ir Šilutės pl. žiedinė sankryža, kurioje viename lygyje susikerta dideli transporto srautai.

• Taikos pr., Kūlių Vartų g., Galinio Pylimo g. ir Tiltų g. sankryža. Šioje sankryžoje, ribojant eismą Tiltų g., atsiranda poreikis didelius Taikos pr. eismo srautus perskirstyti į kitas dvi šiaurės-pietų kryptimis esančias transporto arterijas. Dėl šios priežasties eismo intensyvumas per Danės upę Pilies g. išauga iki 50 proc., o Mokyklos g. iki 10 proc. Įrengus Bastionų g. jungtį bei pastačius naują tiltą per Danės upę šia jungtimi būtų galima tolygiau paskirstyti Taikos pr. transporto srautus bei sumažinti Pilies g. bei Mokyklos g. apkrovimą.

• Statybininkų pr. ir Šilutės pl. vieno lygio sankryža, kurioje viename lygyje susikerta dideli transporto srautai. Problema būtų dar didesnė, jei Lypkių g. būtų įrengta miesto jungtis su LEZ ir krašto keliu Nr.141.

• H. Manto g., P. Lideikio g., Liepojos g. ir Šiaurės pr., kurioje viename lygyje susikerta dideli transporto srautai.

Lyginant eismo intensyvumo kartogramą su 2003 m. rengta eismo intensyvumo kartograma matyti panašios eismo intensyvumo pasiskirstymo tendencijos, t. y. didžiausi eismo srautai kaip ir 2003 m. yra fiksuojami 3 pagrindiniuose, šiaurės – pietų kryptimis išsidėsčiusiuose transporto koridoriuose bei centriniame išvažiavime iš uosto. Pagrindinis skirtumas, kuris matyti dėl Klaipėdos miesto gatvių tinkle įvykusių pokyčių (šiaurinio išvažiavimo iš uosto plėtros) – tolygiau pasiskirstęs eismas pagrindinėse miesto gatvėse šiaurinėje miesto dalyje.

Pav. 21. Transporto srautų intensyvumo Klaipėdos mieste kartograma, transporto priemonėmis per parą

Šaltinis: Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos modelis parengtas studijos rengėjų

Pav. 22. Transporto srautų bendras augimas šiaurės pietų koridorių atskiruose pjūviuose

Šaltinis: Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos modelis parengtas studijos rengėjų

Pav. 23. Sankryžų ribiniai apkrovimai ir spūsčių formavimosi zonų prognozės

Šaltinis: Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos modelis parengtas studijos rengėjų

Panašūs rezultatai yra gaunami ir Klaipėdos miesto susisiekimo modelio pagalba išnagrinėjus atkirus pietų - šiaurės kryptimis išsidėsčiusių transporto koridorių pjūvius. Pjūviai rodo, kad dėl atsiradusio šiaurinio uosto išvažiavimo sumažėjo transporto srautai pjūviuose tarp Liepų g. ir Baltijos prospekto bei pjūvyje šiauriau H. Manto g., P. Lideikio g., Šiaurės pr. ir Liepojos g. sankryžos.

Jei išliks esamos eismo srautų augimo tendencijos, įvertinus ribinius transporto infrastruktūros apkrovimus, per 5-10 metų kai kuriose sankryžose pradės formuotis spūstys (Pav. 23). Jos formuosis tarp 7-9 val. ir 13-18 val.

4.6. Miesto logistikos tyrimas

Miesto logistika yra viena iš sričių, kuriai yra skiriama per mažai dėmesio gerinant susisiekimo sąlygas mieste. Klaipėdos atveju, analizuojant krovininio transporto srautus, dažniausiai apsiribojama krovinių judėjimo į jūrų uostą bei iš jo analize. Būtina pripažinti, kad uosto ir užmiesčio kelių transportiniai ryšiai yra pati svarbiausia logistikos mieste dalis ir ja išliks ateityje. Nežiūrint to, gerinant logistikos sąlygas mieste yra svarbu įvertinti ir kitose miesto dalyse įsikūrusių įmonių bei įstaigų logistikos poreikius.

4.6.1. Tyrimo metodologija

Klaipėdos miesto logistikos poreikių tyrimui buvo naudojami šie duomenų surinkimo ir analizės metodai:

• Prieš tai atliktų tyrimų bei parengtų studijų ar specialiųjų planavimo dokumentų duomenų analizė;

• Sunkiojo transporto srautų pasiskirstymo mieste analizė, remiantis eismo srautų tyrimais;

• Uosto krovos terminalų transporto ryšių analizė naudojant GIS;

• Miesto įmonių bei organizacijų apklausos analizė dėl logistikos poreikių Klaipėdos mieste.

4.6.2. Anksčiau atliktų tyrimų, parengtų studijų ir teritorijų planavimo dokumentų duomenų analizė

Klaipėdos miesto dviračių takų infrastruktūros plėtros specialiojo plano esamos būklės analizės ataskaitoje yra pateikta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus pietinės jungties eismo prognozė, parengta X. Xxxxxxxxxxxx 2009 metais. Pagal šią prognozę didžiausias eismo intensyvumas prognozuojamas Šilutės pl. pietinėje dalyje, Jūrininkų pr. bei Minijos g. pietinėje dalyje. Ženkliai mažesnis transporto srautas prognozuojamas Baltijos pr. ir Minijos g. centrinėje dalyje. Patį mažiausią eismo intensyvumą generuos šiaurinė uosto dalis.

Pav. 24. Transporto srautų tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir išorinių jungčių prognozė

Šaltinis: Klaipėdos miesto dviračių takų infrastruktūros plėtros specialiojo plano esamos būklės ataskaita, UAB „Sweco Lietuva“, 2014 m. 18

18 Specialiojo plano rengėjai prognozes pateikia pagal 2009 m. Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxxxx parengtą „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus pietinės jungties eismo prognozę“.

Vertinant aukščiau įvardintas prognozes, toks prognozuojamas transporto srautų pasiskirstymas yra logiškas. Šiaurinėje uosto dalyje veikiantys krovos terminalai yra labai specializuoti, juos daugiausiai kraunami kroviniai atgabenami geležinkelių transportu (naftos produktai, trąšos, grūdai). Šiaurinėje uosto dalyje autotransportu kroviniai dažniausiai gabenami į AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)“terminalus, tačiau bendros tokių krovinių pervežimų apimtys yra santykinai nedidelės. Centrinėje uosto dalyje krovinius uoste generuoja LKAB „Klaipėdos Smeltė“, AB „KJKK BEGA“, UAB „Centrinis Klaipėdos terminalas“. Išskyrus pastarąjį terminalą, krovinių, gabenamų kelių transportu, srautų augimas centrinėje uosto dalyje bus ribotas, nes tiek AB „KJKK BEGA, tiek LKAB „Klaipėdos Smeltė“ taip pat orientuojamasi į krovinių gabenimą geležinkelių transportu. Didesnius krovininio kelių transporto srautus centrinėje uosto dalyje galėtų generuoti Centrinis Klaipėdos terminalas, kraunantis Ro-Ro ir Ro-Pax krovinius. Deja, pradėjus veikti šiam terminalui, jo pajėgumai kol kas neišnaudojami.

Pietinė uosto dalis – Malkų įlanka ir Smeltės pusiasalis yra ta uosto dalis, kurioje tikėtini didžiausi kelių transportu gabenamų krovinių srautai, o kartu ir krovininio kelių transporto srautai. Šioje uosto dalyje kraunama daugiausiai rūšių krovinių bei yra didelės perspektyvos, išgilinus uosto akvatoriją, padidinti bendras krovos apimtis, dėl ko padidėtų ir krovininio transporto srautai.

Siekiant užtikrinti tinkamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto aptarnavimo autotransportu sąlygas, ateityje, plėtojant miesto susisiekimo infrastruktūrą, yra būtina didelį dėmesį skirti išvažiavimo koridorių iš uosto pietinės ir centrinės dalies plėtrai.

4.6.3. Sunkiojo transporto srautų pasiskirstymo mieste analizė

Sunkiojo transporto srautų pasiskirstymo mieste analizė buvo atlikta remiantis eismo srautų tyrimais, kuriuos įtraukus į Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos modelį, buvo gauti sunkiojo transporto pasiskirstymo miesto gatvėse duomenys. Pagal šiuos duomenis buvo sudaryta sunkiojo (krovininio) transporto eismo intensyvumo kartograma (Pav. 25).

Iš kartogramos duomenų matyti, kad didžiausi sunkiojo transporto srautai yra Vilniaus pl. ir Šilutės pl., kuriomis užtikrinamas tiek susisiekimas su uosto krovos kompanijomis, tiek pramoninėmis, gamybinėmis ir prekybos zonomis. Dideli transporto srautai yra fiksuojami Baltijos pr., Minijos g., Jūrininkų pr., Rimkų g. ir Mokyklos g., t. y. gatvėse, kurios yra svarbios uosto aptarnavimui bei šiauriau Vilniaus pl. esančių pramoninės bei prekybos teritorijų aptarnavimui.

Lyginant šiaurinio, centrinio ir pietinio išvažiavimų iš uosto apkrovimą matyti, kad šiauriniame išvažiavime (P. Lideikio g., Šiaurės pr.) sunkiojo transporto eismo intensyvumas yra 4-6 kartus mažesnis nei centriniame (Baltijos pr., Vilniaus pl.) išvažiavime iš uosto arba 2-4 kartus mažesni nei pietiniame (Jūrininkų pr., Šilutės pl., Rimkų g.) išvažiavime iš uosto. Tai iš dalies atitinka ir ankstesniame poskyryje pateiktas, 2008 m. parengtas transporto srautų tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir išorinių jungčių prognozes.

Kaip ir bendrų transporto srautų kartogramos atveju, šioje kartogramoje preliminariai taip pat išryškėja probleminiai transporto sistemos taškai:

• Vieno lygio Baltijos pr., Vilniaus pl. ir Šilutės pl. žiedinė sankryža, kurioje viename lygyje susikerta dideli sunkiojo transporto srautai.

• Statybininkų pr., Lypkių g. ir Šilutės pl. vieno lygio sankryža, kurioje viename lygyje susikerta dideli transporto srautai. Problema būtų dar didesnė, jei Lypkių g. būtų įrengta miesto jungtis su LEZ ir krašto keliu Nr.141.

Apibendrinant sunkiojo transporto srautų mieste pasiskirstymo analizę, galima teigti, kad šiuo metu logistikos autotransportu poreikiai didžiausi yra pietinėje uosto dalyje bei Lypkių rajone, kuriame yra LEZ ir pramoninės komercinės miesto zonos. Tikėtina, kad ir ateityje logistikos autotransportu poreikiai išliks būtent minėtose teritorijose bei miesto pietinėje dalyje šalia Draugystės geležinkelio stoties. Taigi, plėtojant transporto sistemą, didelis dėmesys šiuo metu ir ateityje turėtų būti skiriamas tokiems miesto transporto koridoriams, kaip Baltijos pr., Šilutės pl., Jūrininkų pr., Nemuno g., ir uosto pietinės ir centinės dalies jungtims su užmiesčio kelių tinklu, o taip pat LEZ jungtims su pietine uosto dalimi bei užmiesčio kelių tinklu.

Pav. 25. Krovininio transporto srautų intensyvumo Klaipėdos mieste kartograma, transporto priemonėmis per parą

Šaltinis: Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos modelis parengtas studijos rengėjų

4.6.4. Uosto krovos terminalų transporto ryšių analizė

4.6.4.1. Šiaurinė uosto dalis

AB „Klaipėdos nafta“ valdomi terminalai

Naftos terminalas. Pagrindinė naftos produktų ir žalios naftos perpylimo grandinė terminale yra: geležinkelio cisternos – talpyklos – tanklaiviai. Terminalas turi autocisternų pripylimo aikštelę importuojamam kurui išpilstyti ir pristatyti į šalies degalines. Bendrovės duomenimis joje būtų galima išpilstyti apie 300 tūkst. t naftos produktų per metus, kas maksimaliai atitinka iki 40 autocisternų srautą per parą. Maksimalus autocisternų užpildymo greitis neleidžia užpildyti daugiau kaip 4 autocisternas per valandą, todėl terminalo krovos darbai per valandą negeneruoja didesnių nei 4 vnt. sunkiojo transporto srautų (viena kryptimi) Klaipėdos miesto gatvėse. Terminalas gali lemti šiek tiek didesnius krovininio transporto srautus, kurie aptarnauja patį terminalą, tačiau tiesiogiai nesusiję su krovos darbais. Į autocisternas perkrautas kuras bei terminalą aptarnaujantis sunkusis transportas naudojasi šiauriniu išvažiavimu iš uosto, t. y. P. Lideikio g., Šiaurės pr. ir Liepų g.

UAB „Krovinių terminalas“ valdomi terminalai

Naftos ir chemijos produktu terminalas. Jis yra valdomas koncernui „Achemos grupė“ priklausančios UAB

„Krovinių terminalas“. Terminalas aptarnaujamas tik geležinkelių transportu bei laivais, kroviniai autotransportu į terminalą ir iš jo nėra gabenami. Sunkiuoju autotransportu gali būti aptarnaujama tik pati terminalo teritorija.

UAB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO)“ valdomi terminalai

Grūdų terminalas. Jis yra valdomas koncernui „Achemos grupė“ priklausančios UAB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO)“, skirtas grūdų eksportui. Kroviniai į terminalą gali būti pristatomi geležinkeliu bei autotransportu. Iš terminalo krovos pajėgumų matyti, kad autotransportu gali būti gabenama iki 400 tūkst. t terminale perkraunamų krovinių, arba 50 sunkiojo transporto vienetų per parą. Daugiausiai krovinių į šį terminalą vežama geležinkelių transportu, nes produkcija yra gabenama ir iš kitų rytuose esančių šalių.

Šiuo metu, kroviniai į terminalą atvežami – išvežami X.Xxxxx g, Xxxxxxx ir Girėno g., Priestočio g. ir Liepų g. bei Burių g. , Pamario g., P . Lideikio g. , Šiaurės pr. ir Liepų g. iki A13. Perspektyvoje kroviniai bus vežami pratęsta Švyturio g., P . Lideikio g. , Šiaurės pr. ir Liepų g. iki A13.

Birių trąšų terminalas. Jis yra valdomas koncernui „Achemos grupė“ priklausančios UAB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO)“, skirtas regiono mineralinių trąšų gamintojų produkcijos eksportui. Kroviniai į terminalą pristatomi geležinkeliu.

Skystų trąšų terminalas. Jis yra valdomas koncernui „Achemos grupė“ priklausančios UAB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO)“, skirtas regiono skystų trąšų eksportui bei etilenglikolio importui. Terminale yra galimybės krauti etilenglikolį į autocisternas, 50 m3 našumu per valandą, tačiau terminalas orientuojasi į krovinių gabenimą geležinkeliu. Atsižvelgiant į krovos pajėgumus, teorinis terminalo generuojamas vidutinis sunkiojo transporto eismas, jei visas etilenglikolis būtų išvežamas autotransportu, būtų iki 35 vnt. per parą.

Šiuo metu, kroviniai į terminalą atvežami – išvežami X.Xxxxx g, Xxxxxxx ir Girėno g., Priestočio g. ir Liepų g. iki A13 bei Burių g., Pamario g., P . Lideikio g. , Šiaurės pr. ir Liepų g. iki A13. Perspektyvoje kroviniai bus vežami pratęsta Švyturio g., P . Lideikio g. , Šiaurės pr. ir Liepų g. iki A13.

Krovinių terminalas. Jis yra valdomas koncernui „Achemos grupė“ priklausančios UAB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO)“, skirtas generalinių krovinių krovai. Nors pagal apimtis tai yra didžiausias tokio tipo terminalas, į jį autotransportu bei iš jo gabenama nedidelė dalis krovinių. Taip yra todėl, kad didelė dalis generalinių krovinių (pvz. metalai, fasuotos trąšos) yra vežami geležinkeliais iš rytuose esančių kaimyninių šalių.

Kroviniai į terminalą atvežami – išvežami X.Xxxxx g, Xxxxxxx ir Girėno g., Priestočio g. ir Liepų g. iki A13 bei Burių g., Pamario g., P . Lideikio g. , Šiaurės pr. ir Liepų g. iki A13. Perspektyvoje kroviniai bus vežami pratęsta Švyturio g., P . Lideikio g. , Šiaurės pr. ir Liepų g. iki A13.

Šiaurinėje uosto dalyje esantys krovos terminalai daugiausiai yra aptarnaujami geležinkelio transportu. Autotransportu kroviniai gabenami tik iš / į naftos terminalą bei kai kuriuos KLASCO terminalus. Bendri krovininio transporto srautai nulemti krovos veiklos uosto šiaurinėje dalyje yra sąlyginai nedideli.

Remiantis „AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ („KLASCO“) nuomojamo uosto žemės sklypo Naujoji Uosto g. 23 detaliojo plano“, parengto 2011 m., aiškinamuoju raštu, tik apie 20 proc. visų krovinių perkraunamų šiaurinėje uosto dalyje įsikūrusiuose bendrovės KLASCO grūdų, birių ir skystų trąšų ir generalinių krovinių terminaluose yra atvežama / išvežama autotransportu, arba tai galėtų sudaryti iki 140 tūkst. t. per metus. Tame pačiame aiškinamajame rašte, pateikiant Švyturio g. tęsinio projektinius pasiūlymus, yra nurodoma, kad bendrovės valdomų terminalų krovinių apyvarta automobiliniu transportu siekia apie 138 tūkst. t. per metus arba 10-14 krovininių automobilių per parą. Tai nėra didelis krovininio transporto srautas, tačiau visada būtina įvertinti nestandartines situacijas bei sezoniškumą. Pavyzdžiui 2013

m. rudenį į KALSCO grūdų terminalą grūdus vežantys sunkvežimiai sudarė didelius transporto kamščius S. Dariaus ir S. Girėno g., o tokia situacija tęsėsi iki 2 mėn. Kaip teigia KLASCO vadovai, tai kiekvienais metais tam tikru laiku pasikartojanti problema. Tikėtina, liepos – rugsėjo mėn. krovininio transporto vidutinis paros srautas gali padvigubėti, t. y. pasiekti 20-30 krovininio transporto priemonių per parą.

Įvertinus visus šiaurinėje uosto dalyje esančių terminalų krovos pajėgumus, galima teigti, kad maksimalus (teorinis) šiaurinės uosto dalies generuojamas krovininio transporto srautas šiuo metu gali siekti iki 150 sunkvežimių per parą viena kryptimi.

Šiaurinėje uosto dalyje yra dvi pagrindinės krovinių gabenimo į uostą ir iš jo trasos:

1 trasa. N.Uosto g, S. Dariaus ir S. Girėno g., Priestočio g. ir Liepų g.;

2 trasa. Burių g., Xxxxxxx g., P . Lideikio g. , Šiaurės pr. ir Liepų g.

Jei vertintume šių transporto koridorių apkrovimą, tai minėtas maksimalus paros krovininio transporto srautas iš uosto šiaurinės dalies terminalų sudarytų tik iki 4,8 proc. bendro transporto srauto koridorius sudarančiose gatvėse.

Perspektyvoje Švyturio g. planuojama pratęsti iki P Lideikio g., ja nukreipiant KLASCO krovinių terminalo srautus į trasą Švyturio g., P . Lideikio g. , Šiaurės pr., Liepų g.

4.6.4.2. Centrinė uosto dalis

UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ valdoma teritorija

Šiuo metu UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ pagrindinė veiklos kryptis apima įvairių tipų laivų „iki rakto“ statybą. Įmonė taip pat gamina įvairius laivų blokus bei antstatus, įvairias specialios paskirties platformas, baržas. Jos valdomos teritorijos krantinėse įprastinė krova nevyksta. Į vandenį yra nuleidžiami statykloje pagaminti laivai bei baržos, o taip pat į laivus arba baržas pakraunami bendrovėje pagaminti laivų blokai, antstatai ir kitos laivų detalės. Tikėtina, kad gamybos procesas laivų statykloje lemia tam tikrus sunkiojo transporto srautus Klaipėdos miesto gatvėse, nes dalis medžiagų, reikalingų gamybai, atvežama autotransportu ir geležinkeliais, tačiau nėra aiškios tokių srautų apimtys bei pasiskirstymas per metus. Bendrovės logistikai yra svarbi Minijos g., Baltijos pr. ir Vilniaus pl. trasa.

UAB „KJKK BEGA“ valdomi terminalai

UAB „KJKK BEGA“ centrinėje uosto dalyje valdo šiuos terminalus: birių trąšų terminalą; inertinių medžiagų terminalą; skystų trąšų terminalą; skystų chemijos produktų terminalą; skystų maisto produktų terminalą; birių žemės ūkio produktų terminalą; piltinių medžiagų terminalą; universalų žemės ūkio produktų terminalą. Šie terminalai yra išsidėstę žemės sklype adresu Nemuno g. 2.

Remiantis „Žemės sklypo Nemuno g. 2, Klaipėdoje, detaliojo plano“, patvirtinto 2008 m., aiškinamajame rašte pateiktais duomenimis, net 95 proc. visų krovinių į UAB „KJKK BEGA“ terminalus bei iš jų gabenama

geležinkelių transportu ir tik 5 proc. krovinių – autotransportu. Šiame detaliajame plane nurodoma, kad iš bendrovės terminalų (krovos pajėgumai apie 12 mln. t per metus) sunkiojo autotransportu per parą yra išvežama vidutiniškai 1644 t krovinių, kas atitinka 83 sunkiojo transporto priemones per parą arba 4 transporto priemones per valandą. Kroviniai į bendrovės terminalus vežami Minijos g., Baltijos pr. ir Vilniaus pl. iki magistralės A1.

AB „Smiltynės perkėla“ naujoji perkėla

AB „Smiltynės perkėla“ naujoji perkėla užtikrina susisiekimą su Kuršių nerija. Per metus perkėla perkelia apie 610-640 tūkst. variklinių transporto priemonių, iš jų apie 40-45 tūkst. sunkvežimių virš 3,5 t keliamosios galios bei apie 10-12 tūkst. autobusų. Pagal bendrovės pateikiamus duomenis didžiausias sunkiojo transporto srautas yra fiksuojamas II-III metų ketvirtį, lengvųjų transporto priemonių srautas – III metų ketvirtį. Pagal 2010-2014 m. laikotarpio perkėlos statistinius duomenis matyti nedidelis bendras perkeliamų transporto priemonių skaičiaus augimas, vidutiniškai siekiantis 3 proc. per metus. Visas šis srautas Varnėnų, Agluonos ir Minijos gatvėmis bei Baltijos prospektu pasiskirsto į kitas miesto gatves.

UAB „Centrinis Klaipėdos terminalas“ terminalai

Keleivių ir krovinių terminalas. Jis yra valdomas koncernui „Achemos grupė“ priklausančios UAB „Centrinis Klaipėdos terminalas“. Tai vienas naujausių ir moderniausių terminalų uoste, orientuotas į Ro-Ro ir Ro-Pax tipo laivų aptarnavimą. Projektinis terminalo pajėgumas – 6 mln. t krovinių per metus, 0,54 mln. keleivių per metus ir 0,5 mln. automobilių per metus. Bendrovės pateikiamais duomenimis 2014 m. terminalas veikė tik iki 15 proc. pajėgumu ir dėl laivybos plėtojimo sąlygų Baltijos jūroje („sieros direktyvos“) nėra pilnai išnaudojamas. Terminalas priima kruizinius laivus bei kitų tipų laivus, tačiau jų atvykimas į terminalą nėra reguliarus. Nuo 2015 m. gegužės mėn. į terminalą yra perkelta DFDS Seaways keltų linija Klaipėda- Karlshamnas, kuriuos aptarnauja laivai Athena Seaways ir Xxxxxx Seaways. Šios keltų linijos naudojamų laivų pajėgumai leidžia vienu metu teoriškai gabenti iki 100 vnt. keleivinio transporto priemonių vienu metu ir iki 160 krovininių transporto priemonių, nors faktiniai plukdomų transporto priemonių kiekiai yra 25-35 proc. mažesni. Taigi, teoriškai generuojamas transporto srautas Klaipėdos miesto, dėl terminalo veiklos, šiuo metu sudarytų iki 380 transporto priemonių per parą, o perspektyvinis (jei būtų aptarnaujamos 3 keltų linijos) būtų iki 1134 transporto priemonių per parą. Svarbu pažymėti, kad šis transporto srautas iš terminalo išvažiuoja per 3-4 val. po laivo atplaukimo ir į terminalą atvažiuoja per 3-4 val. iki išplaukiant keltui. Linijos Klaipėda- Karlshamnas atveju, atsižvelgiant į keltų atvykimo ir išvykimo laikus, transporto srautai pasiskirstytų ne pikiniais 18-21 val. ir 9-12 val. laikotarpiais.

Keleivių ir krovinių terminalo pasiekiamumui yra svarbi Baltijos pr., Vilniaus pl. trasa. Būtent šia trasa į terminalą vyksta pagrindiniai transporto srautai.

LKAB „Klaipėdos Smeltė“ terminalai

Konteinerių terminalas. Šio terminalo krovos pajėgumai šiuo metu siekia 600 tūkst. TEU per metus. Deja, kol kas išnaudojama tik trečdalis šio terminalo pajėgumų, per metus perkraunama iki 175 tūkst. TEU. Remiantis LR Susisekimo ministerijos, KVJUD, AB „Lietuvos geležinkelių“ pateikiamais duomenimis, tik apie penktadalis visų konteinerių į uostą yra atgabenami ir išgabenami geležinkelių transportu, o likusi konteinerių dalis gabenama kelių transportu. LKAB „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių terminale ši geležinkeliu gabenamų konteinerių dalis yra didesnė ir siekia iki 28 proc. Taigi, šiuo metu į terminalą autotransportu gabenamų konteinerių kiekis gali siekti apie 120 tūkst. TEU per metus. Klaipėdos jūrų uosto duomenimis 1 uoste perkrautas konteineris atitinka vidutiniškai 1,55 TEU, todėl kelių transportu terminalą ir iš terminalo gabenamų konteinerių metinis skaičius gali siekti apie 77,5 tūkst. vnt., kas vidutiniškai atitiktų 212 sunkiojo transporto priemonių per parą arba 8 sunkiojo transporto priemones per valandą.

Perspektyvoje, plėtojant konteinerių paskirstymo terminalo funkcijas, LKAB „Klaipėdos Smeltė“ konteinerių terminalo pajėgumai gali išaugti iki 900- 1000 tūkst. TEU ir prognozuojama, kad didžiąją dalį - iki 90 proc. visos krovos gali sudaryti konteinerių perkrovimas iš laivo į laivą. Vertinant ateities perspektyvas tikėtina, jog į terminalą sausumos transportu atvežamų arba iš jo išvežamų konteinerių bendras kiekis ateityje nemažės, ir sudarys vidutiniškai 200 tūkst. TEU per metus arba 129 tūkst. konteinerių vnt. per metus. Uoste

plėtojama geležinkelio infrastruktūra, AB „Lietuvos geležinkeliai“ veiklos plėtra, viešieji logistikos centrai Vilniuje, Klaipėdoje bei Kaune sudarys sąlygas perskirstyti sausumos transportu į uostą gabenamų konteinerių srautus, t. y. didesnę dalį konteinerių į uostą ir iš jo vežti geležinkelių transportu19. Taigi ateityje, kelių transportu terminalą ir iš terminalo skaičius gabenamų konteinerių vidutinis metinis skaičius gali sumažėti ir siekti apie 387,7 tūkst. vnt., kas vidutiniškai atitiktų 106 sunkiojo transporto priemones per parą arba 4-5 sunkiojo transporto priemones per valandą.

Konteinerių terminalo aptarnavimui yra svarbi Baltijos pr., Vilniaus pl. trasa bei jos jungtis su Nemuno g. Būtent šia trasa turėtų būti iš terminalo išvežami bei į terminalą atvežami jūriniai konteineriai. Šiuo metu terminalo pagrindinis išvažiavimas į Minijos g. yra Kalnupės g.

Šaldytų produktų terminalas. Tai yra importo terminalas, skirtas mėsos, žuvies, jūros gėrybių, kitų temperatūros režimo reikalaujančios produkcijos krovai ir sandėliavimui. Naujasis terminalo sandėlis pradėjo veikti 2007 m prie 105-106 uosto krantinių. Bendri terminalo pajėgumai yra apie 350 tūkst. t šaldytos produkcijos per metus, o per metus šiuo metu perkraunama apie 190 tūkst. t produkcijos. Šis terminalas yra orientuotas tiek į krovinių pervežimus autotransportu, tiek į pervežimus geležinkeliu. Autotransporto pakrovimui / iškrovimui naujajame sandėlyje yra įrengtos 6 rampos. Pagal faktines krovos apimtis per dieną vidutiškai terminale yra perkraunama apie 520 t produkcijos, kas, įvertinus tai, kad autotransportu išvežama tik apie 30 proc. produkcijos, atitinka 9 sunkiojo transporto priemones per parą arba ne daugiau kaip 1 sunkiojo transporto priemonė per valandą. Esant maksimalioms krovos apimtims terminalo generuojamas sunkiojo transporto srautas viena kryptimi galėtų sudaryti iki 14 sunkiojo transporto priemonių per parą arba 1-2 sunkiojo transporto priemones per valandą.

Šaldytų produktų terminalo aptarnavimui yra svarbi Minijos g., Senoji Smiltelės g., Smiltelės g., Taikos pr. ir Jūrininkų pr. trasos. Būtent jomis autotransportu iš terminalo išvežami bei į terminalą atvežami kroviniai.

Minėtų terminalų panaudojimas generalinių krovinių krovai. Pagal LKAB „Klaipėdos Smeltė“ pateikiamus duomenis, bendrovės valdomose krantinėse yra vykdoma negabaritinių kovinių, metalo laužo ir metalo gaminių, vaisių ir daržovių, medienos gaminių, įvairių pakuotų gaminių bei kitų generalinių, birių ir suverstinių krovinių krova. Tokių krovinių krovos metinės apimtys siekia apie 1 mln. t per metus. Kokia dalis krovinių yra atvežama / išvežama kelių transportu nėra tiksliai žinoma, tačiau tikėtina, kad apie 40 proc. tokių krovinių yra transportuojami kelių transportu. Iki 0,4 mln. t per metus krovinių srautas gali generuoti iki 110 sunkiojo transporto priemonių per parą arba iki 5-6 sunkiojo transporto priemonių per valandą vidutinį srautą Klaipėdos miesto gatvėse.

UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ir UAB „Ketonas“ terminalas

Šaldytų produktų terminalas. Šis terminalas yra skirtas šaldytų produktų eksportui ir importui. Preliminarūs terminalo pajėgumai siekia apie 100 tūkst. t per metus. Produkcija į terminalą pristatoma / iš terminalo išvežama geležinkeliais ir autotransportu. Atsižvelgiant į terminalo pajėgumus, jo generuojamas maksimalus sunkiojo transporto srautas viena kryptimi galėtų sudaryti iki 14 sukiojo transporto priemonių per parą arba 1-2 sunkiojo transporto priemones per valandą.

UAB „Birių krovinių terminalas“ terminalas

Bendrovės terminalas yra specializuotas birių trąšų terminalas trąšų eksportui. Per šį terminalą yra eksportuojamos Baltarusijos gamintojų mineralinės trąšos. 2014 m. duomenimis terminalo krovos apimtys siekė 7,2 mln. t. Terminalo veikla orientuota į krovinių (trąšų) pristatymą geležinkeliais, t. y. visos mineralinės trąšos į terminalą yra pristatomos geležinkeliais.

19 Pagal Nacionalinės susisiekimo plėtros 2014 –2022 metų programą, yra siekiama, kad geležinkeliu būtų pervežama daugiau nei 2/3 visų sausumos transportų į uostą bei iš jo gabenamų konteinerių.

Centrinėje uosto dalyje esantys krovos terminalai yra aptarnaujami tiek geležinkelių transportu, tiek autotransportu. Į šiaurę nuo Baltijos prospekto tęsinio esantys KJKK BEGA krovos terminalai yra labiau orientuoti į geležinkelio transporto naudojimą, kaip ir piečiau esantys, Birių krovinių terminalo, Klaipėdos šaldytuvų terminalo, kai kurie Klaipėdos Smeltės terminalai. Pagrindiniai sunkiojo transporto srautai centrinėje uosto dalyje yra susiję su Klaipėdos Smeltės konteinerių terminalo, Centrinio Klaipėdos terminalo veikla. Šiems terminalams ypač svarbi Baltijos pr. ir Vilniaus pl. trasa bei jos jungtys su Nemuno g. Piečiau Klaipėdos Smeltės konteinerių terminalo esančių terminalų veiklai yra svarbios Kalnupės g., Senosios Smiltelės g. ir Nevėžio g. jungtys su Minijos g. bei Jūrininkų pr., Šilutės pl., Rimkų g. trasos, o taip pat planuojamas pietinis miesto aplinkkelis.

Remiantis atlikta uosto terminalų susisiekimo poreikių analize, galima teigti, kad centriniame išvažiavime iš uosto (Baltijos pr. ir Vilniaus pl.) krovos kompanijų veikla generuoja (generuotų atsiradus Nemuno g. ir Baltijos pr. jungčiai) iki 700 sunkiojo transporto priemonių per parą maksimalų srautą, o perspektyvoje šis srautas išaugtų iki 1150 sunkiojo transporto priemonių per parą. Pietiniuose transporto koridoriuose centrinėje uosto dalyje veikiančių krovos kompanijų veikla generuoja iki 140-150 sunkiojo transporto priemonių per parą maksimalų srautą, kuris ateityje turėtų išlikti stabilus.

4.6.4.3. Pietinė uosto dalis

UAB „Kamineros krovinių terminalas“ terminalas

Ši bendrovė yra apjungusi buvusius Klaipėdos Hidrotechnika terminalus bei Mabre LPC terminalus. Terminale yra kraunami birūs ir fasuoti kroviniai. Bendrovėje kraunama durpės ir jų piketai, metalo laužas, skalda, medienos skiedros,pjuvenos bei mediena, kiti fasuoti kroviniai. Kamineros terminale per metus yra perkraunama iki 700 tūkst. t krovinių. Dalis jų, pvz. baltarusiškos durpės, į terminalą yra atgabenamos geležinkeliu, kita dalis autotransportu. Bendrovė valdo logistikos centrą rezervinėje uosto teritorijoje, bei turi nuosavą vilkikų su puspriekabėmis parką, todėl daug krovinių į terminalą atvežama arba išvežama autotransportu. Nuosavo autotransporto parko pervežimo pajėgumai sudaro apie 180 tūkst. t per metus, todėl tikėtina, kad autotransportu į terminalą yra atvežama /iš terminalo išvežama iki 30 proc. terminale perkraunamų krovinių, o tai preliminariais vertinimais sudaro iki 60 sukiojo transporto priemonių per parą vidutinį srautą miesto gatvėse.

Kamineros krovinių terminalo aptarnavimui yra svarbi Nemuno g., Minijos g., Senoji Smiltelės g., Smiltelės g., Taikos pr. ir Jūrininkų pr. trasos. Būtent jomis autotransportu iš terminalo išvežami bei į terminalą atvežami kroviniai.

UAB „Senoji Baltija“ teritorija

UAB „Senoji Baltija“ nevykdo krovos darbų ir vykdo tik žvejybos veiklą Baltijos jūroje. Prie jos valdomos teritorijos krantinių yra laikomi bendrovės ir kitų žvejybos bendrovių žvejybos laivai. Minėtos žvejybos bendrovės per metus iš laivų į žuvų aukcioną per metus pristato iki 1000 t žuvies, arba tai teoriškai sudarytų iki 3 t per parą. Tikėtina, kad sugautos žuvys iš laivų dažniausiais yra išvežamos nedideliais, iki 3,5 t keliamosios galios sunkvežimiais arba mikroautobusais – šaldytuvais, tad veikla UAB „Senoji Baltija“ teritorijoje mažai įtakoja krovininio transporto srautus Klaipėdos mieste. Dėl šios priežasties, krovininio transporto srautai iš minėtos teritorijos nėra vertinami.

UAB „Klaipėdos krovinių terminalas“ terminalai

Ro-ro ir generalinių krovinių terminalas. Šio terminalo pajėgumai sudaro apie 50 tūkst. ro-ro vnt. per metus bei apie 1 mln. t. generalinių krovinių per metus. Ro-ro krovinius daugiausiai sudaro speciali ratinė technika, karinė technika ir naudoti automobiliai, kurių pastarųjų pervežimų apimtys mažėja. Anksčiau terminale buvo aptarnaujami linijiniai keltai, tačiau vėliau keltų linijos pasirinko kitus terminalus, o keltų linijos Klaipėda – Travemundė veikla buvo sustabdyta nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. Ateityje ro-ro krovinius iš linijinių keltų perims UAB „Centrinis Klaipėdos terminalas“, todėl tokių keltų pritraukimo į terminalą tikimybė yra labai maža. Dėl šios priežasties terminalas didina generalinių krovinių krovos apimtis, jų terminale 2014 m. buvo perkrauta daugiau nei 1 mln. t. Bendrovės duomenimis apie 60 proc. viso krovinių

srauto terminale yra atvežama arba išvežama autotransportu, kas preliminariai generuoja apie vidutiniškai 80-85 sunkiasvores transporto priemones per parą. Likusi dalis yra vežama geležinkeliu. Būtina pažymėti, kad yra tam tikri transporto srautų pasiskirstymo netolygumas per metus. Rugpjūčio – spalio mėn. į terminalą vežami grūdai, tai sunkiojo transporto paros eismo srautus gali šiek tiek padidinti.

Terminalo pasiekiamumui yra svarbi Jūrininkų pr., Šilutės pl. trasa bei Rimkų g. trasos. Būtent šiomis gatvėmis į terminalą vyksta pagrindiniai transporto srautai.

Konteinerių terminalas. Šio terminalo krovos pajėgumai šiuo metu siekia 450 tūkst. TEU per metus. Deja, kol kas išnaudojama tik 60 proc. šio terminalo pajėgumų, per metus perkraunama iki 274 tūkst. TEU. Net 85 proc. visų terminale perkraunamų konteinerių į jį atvežami arba iš jo išvežami autotransportu, o tai sudaro net iki 232 tūkst. TEU arba apie 130 tūkst. konteinerių vnt. per metus. Dėl tokių krovos apimčių terminalas generuoja vidutinį 350 sunkiojo transporto priemonių per parą srautą terminalą aptarnaujančiose gatvėse.

Terminalo pasiekiamumui yra svarbi Perkėlos g., Jūrininkų pr., Šilutės pl. trasa bei Rimkų g. trasos. Būtent šiomis gatvėmis į terminalus vyksta pagrindiniai transporto srautai.

UAB „Vakarų krova“ terminalai

Bendrovės „Vakarų krova“, kuri yra dukterinė UAB „Vakarų Baltijos laivų statykla“ įmonė, teritorijoje yra galimybės krauti skystus, birius, suverstinius, generalinius krovinius. Apie 60% bendrovės šiuo metu aptarnaujamų krovinių sudaro biri produkcija, iš jų daugiausia – lietuviškų grūdų eksportas. 15-20% bendros bendrovės krovos sudaro generaliniai kroviniai, o apie 20% – skystieji kroviniai. Bendrovė iš per metus perkrauna apie 1-1,06 mln. t krovinių.

Skystų krovinių terminalai. Bendri deklaruoti skystų produktų krovos pajėgumai (įskaitant terminalų pajėgumus bei tiesioginę skystų krovinių krovą iš transporto priemonių į laivus ir atvirkščiai) siekia 0,6 mln. t per metus. Šiuo metu, pagal bendrovės krovos apimtis, bendras skystų produktų krovos pajėgumas yra išnaudojamas apie 52 proc. Pirmasis bendrovės skystų krovinių t terminalas, kurio deklaruojami metiniai krovos pajėgumai siekia 200 tūkst. t, yra skirtas biodyzelino krovai iš autotransporto į laivus. Antrasis 120 tūkst. t metinio pajėgumo skystų krovinių terminalas, kuriame šiuo metu yra kraunama melasa, yra aptarnaujamas geležinkelių transportu. Atsižvelgiant į maksimalius krovos pajėgumus, skystų produktų veikla terminaluose ateityje gali generuoti iki 90 sunkiojo transporto priemonių per parą srautą Klaipėdos miesto gatvėse. Atsižvelgiant į faktines krovos apimtis šiuo metu terminalų veikla gali generuoti iki 60 sunkiojo transporto vienetų per parą srautą.

Pelenų apdorojimo terminalas. Šis uždaro pakavimo ciklo terminalas yra skirtas pavojingų pelenų fasavimui į didmaišius ir jų pakrovimui į laivus. Pelenai į terminalą yra atvežami specialiomis autocisternomis. Įmonės deklaruojami metiniai terminalo pajėgumai – 20 tūkst. t per metus, tačiau paraiškoje TIPK leidimui gauti nurodytas projektinis terminalo pajėgumas 13,9 tūkst. t per metus. Atsižvelgiant į projektinius krovos pajėgumus, šio terminalo veikla ateityje gali generuoti iki 4 sunkiojo transporto priemonių per parą srautą Klaipėdos miesto gatvėse. Pagal bendrovės pateikiamus duomenis apie susitarimus su UAB „Fortum Klaipėda“, metininės pelenų krovos metinės apimtys terminale sudaro apie 7,35 tūkst. t per metus arba 50 proc. galimų pajėgumų, todėl šiuo metu terminalo veikla gali generuoti iki 2 sunkiojo transporto priemonių per parą srautą Klaipėdos miesto gatvėse.

Birių krovinių terminalas. Šis 250 tūkst. t metinio pajėgumo terminalas yra orientuotas į žemės ūkio produktų krovą. Birių žemės ūkio produktų krovos apyvarta bendrovėje siekia apie 0,55 mln. t, o tai rodo, kad birios žemės ūkio produkcijos krovinių krova neapsiriboja vien terminalu ir yra vykdoma tiesiai iš kelių ir geležinkelių transporto priemonių į laivus ir atvirkščiai (kaip generalinius krovinius). Iš pastarųjų metų tendencijų matyti, kad didesnė dalis (apie 60 proc.) Lietuvoje užaugintos žemės ūkio produkcijos - grūdų į terminalus yra gabenamos kelių transportu, todėl kelių transportu atgabentų birių žemės ūkio produktų krovos apimtys terminale gali siekti apie 300 tūkst. t. Šios apimtys gali generuoti vidutinį iki 80 sunkiojo transporto priemonių per parą srautą Klaipėdos miesto gatvėse.

Generalinių ir suvertinių krovinių krova. Bendrovės teritorijoje per metus vidutiniškai perkraunama 150- 200 tūkst. t. generalinių ir suvertinių krovinių, tokių kaip medienos granulės ir skiedros, metalo gaminiai ir

metalo laužas, durpių briketai, fasuotos trąšos, techninė druska, skalda, rąstai ir popiermedžiai, didmaišiuose ir maišuose fasuota įvairi produkcija. Bendrovės paraiškoje TIPK leidimui gauti nurodytas projektinis krovos kompanijos generalinių ir suvertinių krovinių krovos pajėgumas 2140 tūkst. t per metus, o prognozuojamas – 1434,5 tūkst. t per metus. Apie 60 proc. šios krovinių grupės produktų į krovos kompaniją yra atvežami arba išvežami autotransportu, todėl krovos kompanijos veiklos generuojamas sunkiojo transporto srautas Klaipėdos gatvėse ateityje galėtų siekti apie 240 transporto priemonių per parą. Pagal faktines kompanijos generalinių ir suvertinių krovinių krovos apimtis, ši veikla gali generuoti iki 55 sunkiojo transporto priemonių per parą srautą Klaipėdos miesto gatvėse.

UAB „Vakarų krova“ terminalų pasiekiamumui yra svarbi Perkėlos g., Jūrininkų pr., Šilutės pl. trasa bei Rimkų g. trasos. Būtent šiomis gatvėmis į terminalus vyksta pagrindiniai sunkiojo transporto srautai.

UAB „Malkų įlankos terminalas“ terminalai

Medienos terminalas. Šio terminalo metiniai pajėgumai 0,6 mln. kub. m medienos per metus Į terminalą mediena yra atvežama autotransportu (80 proc. viso kiekio ) ir geležinkelių transportu (20 proc. viso kiekio). Tokios medienos gabenimo apimtys lemia iki 130 sunkiojo transporto priemonių per parą srautą Klaipėdos miesto gatvėse.

Inertinių medžiagų terminalas. Šiame terminale yra kraunama importuojama granitinė skalda, o metinis krovos pajėgumas siekia 250 tūkst. t per metus. Terminalo veika yra orientuota į skaldos išvežimą geležinkeliais, bet ne kelių transportu.

Birių krovinių terminalas. Šis terminalas yra skirtas eksportuojamiems grūdams krauti. Terminalo sandėliuose vienu metu galima sukaupti iki 55 tūkst. t krovinių, metinis terminalo pajėgumas – iki 500 tūkst. t krovinių per metus. Šiuo metu terminale kraunama apie 250 tūkst. t grūdų per metus. Apie 80 proc. jų yra atvežama kelių transportu ir tai sudaro apie 55 sunkiojo transporto priemonių per parą vidutinį srautą Klaipėdos miesto gatvėse. Jei metinis terminalo pajėgumas bei naujos geležinkelių linijų galimybės būtų visiškai išnaudojamas, minėtas sunkiojo transporto srautas galėtų išaugti iki 85 transporto priemonių per parą.

Suverstinių krovinių terminalas. Šiame terminale yra kraunami durpių briketai ir kiti generaliniai kroviniai. Terminalo metiniai krovos pajėgumai 150 tūkst. t per metus. Didelė dalis krovinių, pvz. baltarusiški durpių briketai, kiti rytų šalių kroviniai, į terminalą atvežami geležinkelio transportu. Autotransportu į terminalą atvežama apie 50 proc. visų suverstinių ir generalinių krovinių, todėl terminalo veikla galėtų generuoti vidutinį, iki 20 sunkiojo transporto priemonių per parą srautą Klaipėdos miesto gatvėse.

Terminalų pasiekiamumui yra svarbi Perkėlos g., Jūrininkų pr., Šilutės pl. trasa bei Rimkų g. trasos. Būtent šiomis gatvėmis į terminalus vyksta pagrindiniai transporto srautai.

UAB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO)“ valdomi terminalai

144 krantinė. Ši Smeltės pusiasalyje esanti krantinės teritorija yra valdoma UAB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO)“ ir yra skirta suverstinių, birių ir generalinių krovininių krovai. Iki šiol, kol į krantinės teritoriją nebuvo nutiesta geležinkelio atšaka, krantinėje krova vyko epizodiškai.

2009 m. rengtuose Smeltės pusiasalio naujo detaliojo plano projektiniuose pasiūlymuose šios krantinės teritorijoje buvo siūloma statyti skystų produktų bei šaldytų produktų terminalus. Pagal pasiūlymų aiškinamajame rašte patiektus duomenis tokių terminalų veikla generuotų vidutinį, iki 20 sunkiojo transporto priemonių per parą srautą Klaipėdos miesto gatvėse.

2015 m. baigus tiesti geležinkelio atšaką KLASCO joje planuoja krauti fosforitus, kurių planuojamos krovos apimtys sudarytų apie 200 tūkst. t per metus. Šio tipo krovinys bus kraunamas tiesiogiai į vagonus ir išvežamas geležinkeliu. Tikėtina, kad joje taip pat bus kraunami kiti suverstiniai ir generaliniai kroviniai, tokie kaip skalda, kiti produktai, kuriuos galima sandėliuoti atvirai. Taigi, KLASCO veiklos strategija šioje krantinėje yra pasikeitusi o planuojama veikla bus orientuota ne į autotransporto, bet geležinkelių transporto panaudojimą.

Tarptautinė jūrų perkėla. Šis ro-ro ir generalinių krovinių terminalas iki 2015 m. per metus perveždavo apie 5 mln. t. krovinių per metus ir generuodavo iki 750 transporto priemonių per parą. Keltų linijos Klaipėda- Karlshamnas veiklą perkėlus į Centrinį Klaipėdos terminalą, krovinių apimtys bei transporto srautai ženkliai sumažėjo (transporto srautai sumažėjo iki pusės buvusio srauto). Ateityje visus linijinius keltus pradėjus aptarnauti Centriniame Klaipėdos terminale, turės būti vykdoma tarptautinės jūrų perkėlos terminalo veiklos diversifikacija. Prieš įrengiant SGD terminalą „Independence”, KLASCO valdanti „Achemos grupė“ svarstė galimybes Smeltės pusiasalyje įrengti SDG importo terminalą, o šiuo metu rengia studiją apie tarptautinės jūrų perkėlos teritorijos panaudojimo galimybes. Šios teritorijos vystymo perspektyvos nėra aiškios ir gali paaiškėti parengus Klaipėdos jūrų uosto teritorijos bendrąjį planą bei plėtros galimybių studijas. Vertinant kelių transporto srautų perspektyvas Smeltės pusiasalyje, yra būtina įvertinti geležinkelio kelyno išplėtojimo faktą. Tikėtina, kad kuriant naujus krovos terminalus tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje, bus orientuojamasi į krovinių gabenimą geležinkeliu, o kelių transportu bus gabenama iki 20 proc. visų krovinių. Pertvarkomos jūrų perkėlos teritorijos poreikius turėtų patenkinti rekonstruota Kairių g. bei planuojama įrengti pietinė uosto jungtis.

Pietinėje uosto dalyje (Malkų įlankoje bei Smeltės pusiasalyje) esantys krovos terminalai yra aptarnaujami tiek geležinkelių transportu, tiek autotransportu. Lyginant su kitomis uosto dalimis šioje uosto dalyje yra generuojami didžiausio sunkiojo autotransporto srautai, kurie iš krovos terminalų / į krovos terminalus pasiskirsto Perkėlos g., Senosios Smiltelės g. ir Kairių g., o tai pat Jūrininkų pr., Šilutės pl. ir Rimkų g.

Pagal atliktą uosto terminalų transporto ryšių analizę matyti, kad šiuo metu pietinės uosto dalies terminalų veikla generuoja iki 930-950 sunkiojo transporto priemonių per parą maksimalų srautą Klaipėdos miesto gatvėse, o perspektyvoje generuos iki 1250 sunkiojo transporto priemonių per parą.

4.6.4.4. Uosto krovos terminalų transporto ryšių analizės apibendrinimas

Uosto veikla yra betarpiškai susijusi su užmiesčio ir tarptautinės reikšmės keliais. Į uostą ir iš jo važiuojantis sunkusis kelių transportas tranzitu kerta miesto teritoriją ir tokiu būdu apkrauna miesto gatves, didina bendrą eismo intensyvumą jose. Dideli tranzitinio sukiojo transporto srautai, kertantys Klaipėdos miesto teritoriją rytų – vakarų kryptimis, susiduria su dideliais vietiniais transporto srautais, išsidėsčiusiais šiaurės – pietų kryptimis, todėl jų pagrindinėse susikirtimo vietose formuojasi spūstys, atsiranda konfliktinės eismo situacijos ir pan.

Įgyvendinant nacionalinius bei tarptautinius prioritetus, formuojant susisiekimo sistemą Klaipėdos mieste, pirmiausiai turi būti išspręstos susisiekimo su jūrų uostu infrastruktūros problemos, tam kad būtų užtikrinta TEN-T kelių tinklo koridorių bei Klaipėdos jūrų uosto sąveika. Taip pat yra svarbu išplėtoti uosto ir Klaipėdos LEZ susisiekimo infrastruktūrą, nes LEZ teritorijoje jau šiuo metu kuriasi su uostu susiję logistikos centrai bei gamybinės įmonės žaliavas arba produkciją transportuojančios per Klaipėdos uostą. Plėtojant Klaipėdos miesto susisiekimo sistemą yra svarbu užtikrinti tinkamas, poreikius atitinkančias jūrų uosto atskirų dalių jungtis su užmiesčio kelių tinklu. Reikiamo laidumo ir parametrų transporto koridoriai Klaipėdoje turi užtikrinti sklandų ir greitą krovininių judėjimą miesto teritorija į uostą bei iš jo, kiek įmanoma labiau aplenkint miesto gyvenamuosius kvartalus ir miesto centrą bei kuo mažiau trukdant vidiniams transporto ryšiams. Tik išsprendus susisiekimo infrastruktūros su uostu problemas, būtų galima formuoti darnaus judumo principais paremtą miesto susisiekimo sistemą.

Plėtojant šiaurinės uosto dalies transporto ryšius yra svarstytina Švyturio g. pratęsimo galimybė. Ši jungtis būtų aktuali KLASCO terminalams, nes, įrengus ją, visą sunkųjį transportą, vykstantį į bendrovės terminalus bei iš jų, būtų galima nukreipti Švyturio g., sumažinant S. Dariaus ir S. Girėno g., Priestočio g. bei dalies Liepų g. apkrovimą. Pagrindinė problema, kurią realiai spręstų nauja jungtis – sunkiojo transporto, vežančio grūdus į KLASCO grūdų terminalą, srautų grūstys miesto vidiniam susisiekimui svarbioje S. Dariaus ir S. Girėno g. Pastaruoju metu šalies ūkininkai bei grūdus eksportuojančios bendrovės į uosto terminalus daugiau grūdų atveža autotransportu nei geležinkeliu, todėl prie krovos terminalų vartų javapjūtės metu susidaro grūstys, o sukiojo transporto srautai išauga. Bendrai vertinant minėtos krovos kompanijos veiklos šiaurinėje dalyje specifiką, net ir įvertinus grūdų transportavimo į terminalus netolygumus, vidutinis sunkiojo transporto srautas į bendrovės terminalus maksimaliai siektų iki 150 sunkvežimių per parą miesto gatvėse (Pav. 26). Tai nėra pakankamas srautas, kad vien dėl šios priežasties atsipirktų didelės investicijos į

Švyturio g. jungties su P. Lideikio g. viadukus ir dviejų lygių sankryžas. Be to, minėtos transporto spūstys dėl vežamų grūdų yra laikini reiškiniai, jos periodiškai pasireiškia tik rugpjūčio-rugsėjo mėn. Šiai problemai spręsti būtų galima ieškoti kitokių alternatyvių sprendinių, tokių kaip pvz. sunkiojo transporto stovėjimo – laukimo aikštelių įrengimas prie įvažiavimų į miestą ar pan. Minėtas Švyturio g. pratęsimas būtų aktualus tik tuo atveju, jei krovininio transporto srautų problemomis būtų sprendžiamos kartu su susisiekimo sąlygų miesto gyventojams kryptimi miesto centras - Melnragė pagerinimu. Siekiant pagerinti susisiekimo su šiaurinėje uosto dalyje esančiais terminalais sąlygas, tikslinga pagerinti eismo sąlygas pietinėje Pamario g. dalyje.

Pav. 26. Šiaurinio išvažiavimo iš uosto gatvių apkrovimas, dėl krovos terminalų veiklos

Sudaryta studijos autorių

Plėtojant centrinės uosto dalies transporto ryšius svarbiausiomis investicijomis galima būtų įvardinti investicijas į Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžos rekonstrukciją bei Baltijos pr. tęsinio įrengimą, Nemuno gatvės rekonstrukcijos ir jos jungties su Baltijos pr. tęsiniu įrengimą, o taip pat Šilutės pl. ir Baltijos prospekto dviejų lygių sankryžos įrengimą.

Šiuo metu piečiau Baltijos pr. tęsinio esantys krovos terminalai sunkųjį transportą Minijos g. bei Kalnupės, Nevėžio ir Senąja Smiltelės gatvėmis nukreipia į pietines miesto transporto arterijas, didina sunkiojo transporto srautą jose. Siekiant tolygiau paskirstyti sunkiojo transporto srautus centriniame ir pietiniame išvažiavimuose iš uosto, yra būtina rekonstruoti esamą Nemuno g. bei ją sujungti su Baltijos pr. tęsiniu. Rekonstruojant Nemuno g., jos jungtyse su terminalais yra svarbu įrengti bent kelias dviejų lygių sankirtas su geležinkeliu, tam, kad tiesiogiai nesikirstų kelių transporto ir geležinkelio transporto srautai. Jau ir šiuo metu geležinkelio transporto eismas centrinės uosto dalies kelynuose yra intensyvus ir kartais lemia autotransporto, norinčio įvažiuoti į terminalus, eiles prie terminalų vartų. Ateityje geležinkelio apkrovimas šioje uosto dalyje dar labiau išaugs, todėl viadukų virš geležinkelio įrengimas taps neišvengiamas.

Baltijos pr. ir Minijos g. sankryža šiuo metu yra baigiama rekonstruoti, todėl Nemuno gatvę sujungus su Baltijos pr. tęsiniu, sunkųjį transportą iš centrinės uosto dalies būtų galima laisvai nukreipti į Baltijos pr. –

Vilniaus pl. trasą. Šioje trasoje pagrindinė probleminė sankryža yra Baltijos pr., Vilniaus pl. ir Šilutės pl. žiedinė sankryža. Joje be vietinių srautų susikerta dalis sunkiojo transporto srautų iš pietinės uosto dalies, transporto srautai iš centrinės uosto dalies bei pramoninių miesto zonų. Būtent šioje sankryžoje formuojasi didžiausios transporto spūstys. Jei į Baltijos pr. būtų nukreipiamas sunkiojo transporto srautas iš visų uosto centrinėje dalyje esančių krovos terminalų, minėta sankryža taptų dar problematiškesnė. Šiuo atveju būtina rekonstruoti minėtą žiedą į dviejų lygių sankryžą, pagal parengtą techninį šios sankryžos rekonstrukcijos projektą. Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžos bei Baltijos pr. ir Taikos pr. sankryžų rekonstravimas į dviejų lygių sankryžas turėtų būti vykdomas perspektyvoje tuo atveju, jei nepakantų šių sankryžų laidumo.

Šiuo metu sunkiojo transporto srautas Baltijos pr. trasoje siekia apie 2150 transporto priemonių per parą vakarinėje gatvės dalyje ir apie 2780 transporto priemonių per parą rytinėje gatvės dalyje, o bendras transporto srautas siekia apie 18,5 tūkst. transporto priemonių per parą vakarinėje gatvės dalyje ir apie 21,4 tūkst. transporto priemonių per parą rytinėje gatvės dalyje. Perspektyvoje, dėl į Baltijos pr. nukreipiamų centrinės uosto dalies krovinių terminalų transporto srautų (Pav. 27), sunkiojo transporto srautai Baltijos pr. galėtų išaugti iki 3350 transporto priemonių per parą vakarinėje gatvės dalyje bei iki 3980 transporto priemonių per parą rytinėje gatvės dalyje. Šios gatvės parametrai, skaičiuojant vienos eismo juostos laidumą apie 1750 aut. per val., yra pakankami praleisti minėtą papildomą srautą.

Pav. 27. Centrinio išvažiavimo iš uosto gatvių apkrovimas, dėl krovos terminalų veiklos

Sudaryta studijos autorių

Plėtojant pietinės uosto dalies transporto ryšius didžiausia problema būtų galima įvardinti tinkamų jungčių su krašto keliu Nr. 141 bei Klaipėdos LEZ nebuvimą bei didelį Šilutės pl. aprovimą sunkiuoju transportu. Šiuo metu yra susidariusi situacija, kai krovininis transportas iš pietinės uosto dalies bei dalies centrinės uosto dalies terminalų yra nukreipiamas Minijos g. ir Jūrininkų pr., o vėliau jis pasiskirsto Rimkų g. ir Šilutės pl. Dėl rytinėje miesto dalyje esančio geležinkelio yra ribotos galimybės Rimkų g. įrengti tinkamą uosto jungtį su Keliu nr. 141, todėl didelė sunkiojo transporto dalis iš uosto bei į jį važiuoja Šilutės pl. Problemai spręsti yra planuojamas pietinis miesto aplinkkelis, kuris jungsis su Kairių gatve bei krašto keliu Nr. 141 Klaipėdos raj. teritorijoje. Šis aplinkkelis bus patogus tiems transporto srautams, kurie vyksta Šilutės kryptimi, tačiau

visiškai nepatogus į jį nukreipti srautus, iš pietinės uosto dalies vykstančius į magistralę A1 bei atvirkščiai. Būtų tikslinga ieškoti galimybių pratęsti Jūrininkų pr. iki Švepelių g. bei rekonstruoti Švepelių g. ir krašto kelio Nr. 141 sankryžą į dviejų lygių sankryžą. Tokiu būdu būtų išspręsta tiek pietinio išvažiavimo iš uosto problema, tiek uosto jungties su Klaipėdos LEZ problema.

Dėl krovos kompanijų terminalų pietinėje bei centrinėje uosto dalyje veiklos pagrindinėje pietinio išvažiavimo iš uosto gatvėje – Jūrininkų pr. yra generuojamas 900- 1690 krovininio transporto priemonių per parą srautas (Pav. 28). Pagal atliktus tyrimus bendras sunkiojo transporto srautas minėtoje gatvėje siekia 1270-1880 krovininio transporto priemonių per parą. Taigi, uosto krovos kompanijų veikla lemia 70-90 proc. viso esamo sunkiojo transporto srauto Jūrininkų pr.

Pav. 28. Pietinio išvažiavimo iš uosto gatvių apkrovimas, dėl krovos terminalų veiklos

Sudaryta studijos autorių

Pietinės ir centrinės uosto dalies atveju būtina įvertinti ir tą faktą, kad rezervinėse uosto teritorijoje yra nemažai gamybinių, sandėliavimo ir logistikos įmonių, kurių veikla taip pat generuoja sunkiojo transporto srautus. Tokių įmonių įtaka bendriems sunkiojo transporto srautams aukščiau pateiktuose paveiksluose nebuvo vertinta.

Bendrai vertinant uosto krovos kompanijų transporto ryšių analizės rezultatus, galima teigti, kad jie koreliuoja su atliktais gatvių apkrovimo ir krovininio transporto srautų intensyvumo Klaipėdos mieste tyrimų rezultatais.

4.6.5. Miesto įmonių bei organizacijų logistikos poreikių Klaipėdos mieste tyrimas

Siekiant įvertinti galimus kitų įmonių bei organizacijų logistikos Klaipėdos mieste poreikius, buvo organizuota logistikos, gamybos ir kitų įmonių tikslinė telefoninė-anketinė apklausa, t. y. telefonu buvo apklausiamos įmonės dėl anketos pildymo galimybių bei įmonėms sutikus, jiems buvo išsiustos apklausos anketos. Iš viso apklausai buvo pasirinktos 604 įmonės, iš jų logistikos apklausos anketos buvo išsiustos 297

įmonėms, iš kurių anketas pilnai užpildė 41 įmonė. Didžioji dalis apklausiamų įmonių anketą atsisakė pildyti dėl to:

• kad neturi logistikos poreikių mieste ir nevykdo jokių pervežimų;

• kad vykdo pervežimo veiklas užsienyje, bet ne Klaipėdos mieste;

• kad neturi laiko arba nenori pildyti.

Dar dalis įmonių tiesiog atsisakė bendrauti, padėdavo telefono ragelį, išjungdavo telefoną, informuodavo kad įmonės vadovas atostogauja ir pan. Didesnė dalis įmonių, kurioms buvo išsiųstos apklausos anketos nuorodos, šia nuorodą atsidarė, tačiau anketos nepildė arba pradėjo pildyti ir nebaigė. Tai, kad anketą sutiko užpildyti vos 41 įmonė, rodo, jog krovinių logistikos mieste problemos yra aktualios nedidelei daliai įmonių arba įmonėms trūksta iniciatyvos paviešinti esamas logistikos problemas, tikintis jas išspręst individualiai.

Anketoje įmonių buvo klausiama šių klausimų, leidžiančių identifikuoti krovinių srautus, jų judėjimo kryptis mieste bei perspektyvas:

• Koks yra vidutinis metinis įmonės kelių transportu vežamų krovinių srautas Klaipėdos mieste?

• Koks Klaipėdos mieste įmonės kelių transportu vežamų krovinių metinio srauto pasiskirstymas?

• Iš kokio Klaipėdos miesto rajono/ į kokį Klaipėdos miesto rajoną įmonė kelių transportu veža krovinius?

• Ar įmonės veikla yra koncentruota viename miesto taške? Jei ne, nurodykite kokiuose miesto taškuose?

• Kokios miesto gatvės yra svarbios įmonės krovinių logistikai?

• Ar įmonė planuoja didinti/ mažinti autotransportu vežamų krovinių srautą Klaipėdos mieste? Koks planuojamas pokytis proc.?

Apklausos rezultatai

• Iš užpildžiusiųjų anketas daugiau nei pusė įmonių buvo susijusios su gamyba, ir vos 5 įmonės buvo susijusios su logistikos sektoriumi. Tai rodo, kad gamybos įmonėms labiau nei kitoms įmonėms yra svarbios krovinių transportavimo mieste sąlygos.

• Pagal pateiktas anketas apklaustų įmonių vežamų krovinių srautai pasiskirsto tolygiai per metus ir tik 9 įmonių vežamų krovinių srautai išauga gegužės - rugsėjo mėn. laikotarpiu ir / arba gruodžio mėn. Tai rodo, kad Klaipėdos mieste veikiančių įmonių logistikos poreikių sezoniškumas nėra didelis.

• Pagal anketų duomenis, svarbiausiomis įmonių logistikai gatvėmis yra išskirta: Šilutės pl., Minijos g., Taikos pr., Baltijos pr., Naujojo Uosto g., Liepų g., H. Manto g., Vilniaus pl. Dalis šių gatvių patenka į centrinio ir pietinio išvažiavimo iš uosto trasas. Yra pastebima, kad šiaurinio išvažiavimo iš uosto gatvės – Šiaurės pr., S. Dariaus ir S. Girėno g. yra mažiau aktualios Klaipėdoje veikiančioms įmonėms (Pav. 29).

• Apklaustų įmonių logistikos poreikiai yra skirtingi. Veždamos krovinius jos Klaipėdos mieste važiuoja nuo 100 iki 25000 reisų per metus. Didžioji dalis apklaustų įmonių neketina didinti krovinių srautų apimčių, krovinių srauto didėjimą prognozuoja tik apie trečdalis apklaustų įmonių.

Apibendrinant šio tikslinio anketinio tyrimo rezultatus, preliminariai galima teigti, kad mieste veikiančių gamybos, logistikos bei kitų įmonių, vežančių krovinius, susisiekimo poreikiams yra svarbios pagrindinės miesto gatvės, o pačios svarbiausios iš jų sutampa su pietiniu ir centriniu išvažiavimais iš uosto. Įvertinus įmonių pateiktus duomenis apie krovinių pervežimų apimtis, galima teigti, kad daugelio įmonių atveju generuojamas sunkiojo transporto srautas miesto gatvėse neviršija 2-3 transporto priemonių per parą.

Šilutės pl.						70,3%
Minijos g.				43,2%
Taikos pr.			24,3%
Baltijos pr.	18,9%
N. Uosto g.	16,2%
Liepų g.	13,5%
Jūrininkų pr.	13,5%
Didžioji Klaipėdos miesto gatvių dalis	10,8%
X.Xxxxx g.	10,8%
Vilniaus pl.	10,8%
Liepojos g.	8,1%
Pilies g.	8,1%
Xxxxxxxx x.	8,1%
Dubysos g.	8,1%
Dariaus ir Girėno g.	5,4%
Šiaures pr.	5,4%
Jakų sankryza	5,4%
Nemuno g.	5,4%
Statybininkų pr.	5,4%
Pramonės g.	5,4%
Palangos pl.	5,4%
Vingio g.	5,4%
Šiaurinis apvažiavimas	2,7%
Perkėlos g.	2,7%
Stoties g.	2,7%
Priestotės g.	2,7%
Molo g.	2,7%
Ukmerges g.	2,7%
Naikupes g.	2,7%
Paryžiaus komunos g.	2,7%
Sausio 15-osios g.	2,7%
Tilžės g.	2,7%
Kretingos g.	2,7%
Šaulių g.	2,7%
Karoso g.	2,7%
Nevėžio g.	2,7%
Smiltelės g.	2,7%
Stariškės g.	2,7%
Kairių g.	2,7%
0%	10%	20%	30%	40%	50%	60%	70%	80%

Pav. 29. Mieste veikiančioms įmonėms svarbios gatvės, įmonių krovinių logistikos aspektu

Sudaryta studijos autorių

GAIRĖS SUSISIEKIMO SISTEMOS VYSTYMO PASIŪLYMŲ FORMULAVIMUI

Įžvalgos

❖ Europos Sąjungos teisės aktais nustatytos Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos plėtros gairės yra susijusios su jungčių tarp jūrų uosto ir transeuropinių koridorių kūrimu, miesto krovinių logistikos plėtojimu, ekologiškesnių krovininio, visuomeninio ir individualaus transporto plėtra, atskirų transporto rūšių sąveikos didinimu, darnaus judumo skatinimu, ITS plėtra.

❖ Europos Sąjungos bei nacionaliniai teisės aktai įpareigoja Klaipėdos miesto savivaldybę parengti darnaus judumo planą miesto teritorijai. Nacionalinių ir savivaldybės lygmens strateginių planavimo dokumentų nuostatos yra palankios darnaus judumo principais paremtą miesto susisiekimo sistemą, tačiau jose nepakankamas dėmesys yra skiriamas krovinių logistikai mieste bei atskirų transporto rūšių sąveikai.

❖ Daugelyje iki šiol savivaldybės rengtų studijų ir tyrimų yra numatyti pasiūlymai, kurių įgyvendinimas prisidėtų prie darnesnės Klaipėdos miesto susisiekimo sistemos formavimo, tačiau kai kuriuos jų būtina tikslinti, pvz., kombinuotų pervežimų sistemos infrastruktūros įrengimo vietas. Su miesto plėtra susijusių teritorijų planavimo dokumentuose numatyti sprendiniai prisidės prie darnesnės susisiekimo sistemos kūrimo.

Bendrosios susisiekimo sistemos plėtros tendencijos ir prognozės

✓ Automobilizacijos lygis Klaipėdos mieste auga, didėja transporto srautai miesto gatvėse, eismo spūstys pikų metu. Perspektyvoje, neformuojant darnaus judumo principais paremtos transporto sistemos, automobilizacijos lygis mieste tik augs, didės spūsčių problema, mieste susisiekimo sąlygos blogės, didės kelionių gaišatis, bei transporto poveikis aplinkai.

✓ Klaipėdos miesto susisiekimo sistemai yra labai svarbi sąveika su priemiestinėmis zonomis. Studijoje pateiktos demografinės ir susisiekimo poreikių analizės rodo, kad šalia Klaipėdos esančios gyvenvietės pastarąjį dešimtmetį vystėsi itin intensyviai, didėjo ir susisekimo poreikiai su Klaipėdos miestu. Transporto srautai iš priemiesčio turi didelę įtaką miesto gatvių apkrovimui ir bendriems transporto srautams jose. Perspektyvoje urbanizacija Klaipėdos priemiesčiuose intensyvės, todėl susisiekimo poreikiai tarp Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono tik didės, augs susisiekimo infrastruktūros plėtros poreikiai.

✓ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto reikšmingumas regione vis didėja, uosto apkrovimas didėja, o dėl tikslingai vystomos uosto infrastruktūros uosto veiklos apimtys per dešimtmetį padvigubėjo. Perspektyvoje, įgyvendinus numatytus uosto gilinimo darbus ir krovos terminalų infrastruktūros plėtros projektus, uosto veiklos apimtys gali išaugti dar 20-60 proc. Visa tai lems uostą aptarnaujančių sausumos kelių plėtros poreikius, nes sunkiojo kelių transporto srautai vis labiau apkrauna miesto gatves ir tampa miesto problema. Perspektyvoje, siekiant aptarnauti uostą, bus reikalinga išplėtoti ir geležinkelių infrastruktūrą. Darnaus judumo ir uosto konkurencingumo požiūriu yra būtina užtikrinti sklandų ir greitą krovinių sausumos keliais į uostą bei iš jo, todėl ateityje būtina išplėtoti uosto aptarnavimo koridorius, jungiančius uostą su užmiesčio keliais. Ypač, tai svarbu pietinėje uosto dalyje, kurioje numatoma intensyviausia uosto plėtra.

✓ Vystoma Klaipėdos LEZ teritorija turi vis didesnę sąveiką su Klaipėdos uostu, joje kuriasi su logistika susijusios įmonės bei gamybinės įmonės, žaliavą bei produkciją transportuojančios per uostą. Transportiniai ryšiai tarp pietinės uosto dalies ir LEZ teritorijos yra nepakankami, todėl būtina įrengti naujas transportines jungtis.

✓ Transporto neigiamas poveikis aplinkai Klaipėdos mieste yra ženklus ir linkęs didėti. Poveikio aplinkai sumažinimas yra tikėtinas tik kuriant darnaus judumo principais paremtą transporto sistemą, vystant viešąjį transportą (jau šiuo metu keleivių pervežimai viešuoju transportu didėja) ir plėtojant trūkstamas dviračių trasų jungtis, visų pirma magistralinių.

✓ Bendras gatvių tinklas ir gatvių infrastruktūra yra labiausiai neišvystyti periferinėje Klaipėdos miesto zonoje, kurioje yra neurbanizuotų teritorijų ir kurioje urbanizacija pradėta neseniai. Miesto centrinėje

ir vidurinėje zonose naujos infrastruktūros poreikis yra susijęs su trūkstamų jungčių įrengimu. Tokios jungtys daugiausiai yra skirtos susisiekimo su užmiesčiu gerinimui.

Gairės susisiekimo sistemos vystymo pasiūlymų formulavimui pagal atskiras transporto rūšis bei infrastruktūrą

Kelių transporto infrastruktūros plėtra

✓ Gatvių tinklo mieste plėtra (trūkstamų jungčių įrengimas mieste– Bastionų g. trasa, A13 kelią dubliuojančios gatvės įrengimas, gatvių tinklo plėtra LEZ teritorijoje, urbanizuojamose teritorijose Žardės, Sendvario, Tauralaukio ir Labrenciškių rajuose).

✓ Klaipėdos uostą aptarnaujančių koridorių plėtra (Centrinio išvažiavimo iš uosto išvystymas, Pietinio miesto išvažiavimo įrengimas, uostą aptarnaujančios Nemuno g. trasos išvystymas, Švyturio g. pratęsimas iki P. Lipeikio g., Statybininkų g. jungties su LEZ ir krašto keliu Nr. 141 įrengimas).

✓ Parkavimo infrastruktūros plėtra (stovėjimo aikštelių plėtra daugiabučių namų kvartaluose, daugiaaukščių aikštelių plėtra miesto centro prieigose).

Geležinkelių infrastruktūros plėtra

✓ Geležinkelių kelių plėtra (kelynų uoste plėtra, geležinkelių stočių plėtra Klaipėdos priemiestyje, magistralinių geležinkelių kelių infrastruktūros laidumo didinimas, kelynų plėtra LEZ teritorijoje).

✓ Dviejų lygių sankryžų su geležinkeliu plėtra (viadukų įrengimas virš geležinkelių Švyturio g. pratęsime, iš važiavimuose iš terminalų pietinėje ir centrinėje uostų dalyse).

Viešasis transportas ir jo infrastruktūra

✓ Maršrutų plėtra (maršrutų skaičiaus didinimas priemiestinėse Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijose).

✓ Viešojo transporto kokybės gerinimas (transporto priemonių atnaujinimas ekologiškesnėmis transporto priemonėmis, reisų skaičiaus optimizavimas, stotelių tinklo plėtra).

Dviračių transportas ir jo infrastruktūra

✓ Dviračių takų tinklo plėtra (magistralinio dviračių tako šiaurės – pietų kryptimi trūkstamų jungčių įrengimas, EUROVELO dviračių tako trasos išvystymas, dviračių tako į Melnragę įrengimas, kitų dviračių takų plėtra).

✓ Dviračių takų infrastruktūros gerinimas (dviračių takų žymėjimas ir saugumo priemonių bei aptarnaujančios infrastruktūros dviračių takų trasose įrengimas).

✓ Dviračių transporto paslaugų plėtra (dviračių nuomos punktų plėtra, „dviračių dalijimosi“ sistemos plėtra).

Vandens transportas ir jo infrastruktūra

✓ Krovininės laivybos vidaus vandenimis integravimas į uosto logistikos struktūrą (vidaus vandens kelio E41 galimybių panaudojimas) .

✓ Smiltynės perkėlos keltų veiklos užtikrinimas (perkėlų veiklos užtikrinimas, maršruto Klaipėda – Juodkrantė- Nida stotelių skaičiaus padidinimas).

✓ Pramoginės ir keleivinės laivybos plėtra (pramoginės laivybos vystymas Danės upėje ir Kuršių marių pakrantėse, vandens taksi maršruto Tauralaukis – Centras plėtra (svarstytinas sprendinys, jei bus išplėtota Danės upės infrastruktūra)).

Kombinuotojo transporto infrastruktūra

✓ Skirtingo transporto rūšių sąveikos infrastruktūros plėtra (sistemų „Statyk automobilį ir važiuok“, „Statyk automobilį ir važiuok dviračiu“, „Dalinimasis automobiliu“ išplėtojimas).

Priedas 1. Tirtų sankryžų išsidėstymas Klaipėdos mieste

98

Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studija

99

Klaipėdos miesto susisiekimo plėtros galimybių studija