Bendrosios nuostatos
AB „Klaipėdos energija“ generalinio direktoriaus
2020-03-04 Įsakymu Nr.R-10E-45
AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ REGULIAVIMO APSKAITOS POLITIKA
Bendrosios nuostatos
Akcinėje bendrovėje „Klaipėdos energija“ (toliau – Bendrovė) reguliavimo apskaita organizuojama vadovaujantis šios tvarkos nuostatomis.
Bendrovė tvarko reguliavimo apskaitą pagal šiuos Bendrovės veiklą reglamentuojančius teisės aktus:
LR šilumos ūkio įstatymas;
LR energetikos įstatymas;
LR klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas;
LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas;
LR vyriausybės nutarimu patvirtintas Šilumos kainų nustatymo metodikos principų aprašas;
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau-Taryba) patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika (toliau – Metodika);
Tarybos patvirtintas Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašas (toliau – Aprašas);
Tarybos patvirtintas Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašas (toliau- Supirkimo tvarka);
Kiti LR teisės aktai.
Bendrovės Reguliavimo apskaitos sistema atitinka Aprašo reikalavimus.
Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Finansinių metų pradžia – sausio 1 d., pabaiga – gruodžio 31 d.
Reguliavimo apskaitos tikslai ir principai
Reguliavimo apskaitos kaip atskiros nuo buhalterinės apskaitos tikslai yra:
atskleisti verslo vieneto, kaip santykinai atskiros Ūkio subjekto verslo (veiklos) dalies, veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį, įskaitant faktiškai gautą investicijų grąžą
atskleisti ne tik galutinius Bendrovės veiklos dalių veiklos rezultatus, bet ir šilumos gamybos (įsigijimo), šilumos tiekimo, karšto vandens tiekimo ir kitų Bendrovės vykdomų veiklų pajamų ir sąnaudų formavimąsi.
Bendrovė, įgyvendindama apskaitos atskyrimą, vadovaujasi šiais principais:
priežastingumo – Bendrovė ataskaitinio laikotarpio pajamas, sąnaudas ir ilgalaikį turtą tiesiogiai arba netiesiogiai paskirsto verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) atitinkamai pagal veiklą
ar veiklas, kurios nulėmė tų pajamų uždirbimą, sąnaudų atsiradimą (susiformavimą) ar ilgalaikio turto įsigijimą;
kaupimo – Bendrovė ataskaitinio laikotarpio pajamas ir sąnaudas įtraukia į Reguliavimo apskaitos sistemą ir paskirsto verslo vienetams ir paslaugoms, vadovaudamasi pajamų uždirbimo ir sąnaudų patyrimo faktu ir neatsižvelgdama į pinigų gavimo ir išmokėjimo faktą;
objektyvumo – Bendrovė per ataskaitinį laikotarpį uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų ir ilgalaikio turto paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms atlieka nešališkai, nesiekdama iškreipti bet kurios paslaugos (produkto) ar verslo vieneto ataskaitinio laikotarpio rezultatų (pelno ar nuostolio) ir paveikti Reguliavimo apskaitos sistemos informacijos gavėjų priimamų sprendimų;
pastovumo – Bendrovė skirtingais ataskaitiniais laikotarpiais taiko tą pačią Reguliavimo apskaitos sistemą, išskyrus tuos atvejus, kai:
o dėl įvykusių reikšmingų įvykių ar aplinkybių teikia Bendrovės naudojamos Reguliavimo apskaitos sistemos loginių pakeitimų;
o Reguliuojančioji institucija reikalauja pakeisti Bendrovės taikomą Reguliavimo apskaitos sistemą, kai ši neatitinka galiojančių teisės aktų.
skaidrumo – Bendrovė ataskaitinio laikotarpio pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymą verslo vienetams ir paslaugoms atlieka taip, kad kiekviename pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų paskirstymo etape ir galutinėse ataskaitinio laikotarpio suvestinėse būtų galima aiškiai, skaidriai ir nesudėtingai nustatyti Bendrovės pajamas, sąnaudas, turtą ir įsipareigojimus pagal verslo vienetus ir paslaugas. Bendrovė užtikrina Reguliavimo apskaitos sistemos duomenų teisingumą, tikrumą ir įvedimą laiku;
naudingumo – Bendrovė siekia, kad jos taikoma Reguliavimo apskaitos sistema ir jos teikiama informacija būtų išsami, tinkama naudoti ir suprantama tos informacijos gavėjams tiek Bendrovės viduje, tiek už jos ribų;
patikimumo – Bendrovė siekia užtikrinti, kad pateikiama informacija tiksliai atspindėtų Bendrovės finansinę būklę, joje nebūtų reikšmingų klaidų ir nukrypimų nuo teisės aktų reikalavimų.
Reguliavimo apskaitos sistemoje pajamos, sąnaudos, turtas ir įsipareigojimai įtraukiami į apskaitą tik vieną kartą.
Reguliavimo apskaitos organizavimas
Bendrovės Reguliavimo apskaitos vykdoma vadovaujantis Reguliavimo apskaitos sistemos aprašu (Priedas Nr. 1).
AB „Klaipėdos energija“ reguliavimo apskaitos politikos priedas Nr. 1
AB „KLAIPĖDOS ENERGIJA“ REGULIAVIMO APSKAITOS SISTEMOS APRAŠAS
I. BENDROJI DALIS
1. AB „Klaipėdos energija“ (toliau – Bendrovė) – tai struktūrinių padalinių visuma, užtikrinanti nepertraukiamą šilumos energijos ir karšto vandens tiekimą vartotojams bei teikianti kitas paslaugas.
2. Buhalterinė apskaita Bendrovėje tvarkoma vadovaujantis patvirtinta apskaitos politika, Buhalterinės apskaitos įstatymu, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu bei kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimais, verslo apskaitos standartais, direktyvomis ir kitais teisės aktais. Buhalterinę apskaitą Bendrovėje organizuoja ir vykdo Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius (toliau - FBAS)
3. Bendrovė vykdo apskaitos atskyrimą, siekdama Bendrovės finansinę informaciją (pajamas, sąnaudas, turtą, paskirstyti verslo vienetams ir juos sudarančioms paslaugoms, atskirai identifikuojant nepaskirstomąsias sąnaudas. Apskaitos atskyrimas vykdomas Reguliavimo apskaitos sistemoje (toliau – RAS).
4. Reguliavimo apskaita Bendrovėje tvarkoma, atsižvelgiant į bendrovės veiklos specifiką, remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis ir vadovaujantis Reguliavimo apskaitos sistemos aprašu (toliau
- RAS aprašas), šilumos ir elektros energijos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, Tarybos nutarimais, metodiniais nurodymais, Bendrovės Generalinio direktoriaus įsakymais. Reguliavimo apskaitą organizuoja Ekonomikos skyrius. Vykdant Reguliavimo apskaitą taip pat dalyvauja Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus ir kitų Bendrovės padalinių darbuotojai.
5. RAS aprašo tikslas – atskleisti Bendrovės reguliavimo (apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo) apskaitoje naudojamus principus, metodus ir tvarkas, atliekant apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą.
6. RAS aprašas parengtas vadovaujantis Tarybos 2018 m. gruodžio 31 d. d. nutarimu Nr. O3E-470
,,Dėl šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtintu Šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašu (toliau – Aprašas). RAS apraše naudojamos sąvokos atitinka Apraše naudojamas sąvokas.
7. Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Finansinių metų pradžia – sausio 1 d., pabaiga – gruodžio 31 d.
II. REGULIAVIMO APSKAITOS SISTEMA
8. Reguliavimo apskaitos sistemą sudaro:
8.1. Informacija, apdorojama ir naudojama Reguliavimo apskaitos sistemoje.
8.2. Reguliavimo apskaitos sistemos struktūra, nusakanti informacijos grupavimo procesą ir detalumą.
8.3. Xxxxxxxx, atliekami surenkant, apdorojant ir naudojant informaciją.
9. Reguliavimo apskaitos sistemoje naudojamos informacijos pirminiai šaltiniai yra:
9.1. Buhalterinės apskaitos informacija (žr. 0 skyrių).
9.2. Atskiros ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitos, vedamos reguliavimo tikslais, informacija (žr. IV skyrių).
10. Reguliavimo apskaitos sistemoje naudojamos informacijos antriniai šaltiniai yra:
10.1. Paskirstymo kriterijų sąrašas (Priedas Nr.14) ir apskaičiuotos jų ataskaitinio laikotarpio reikšmės.
10.2. Bendrovės vidaus tvarkos dokumentai.
10.3. Ataskaitinį laikotarpį galiojusių šilumos kainų nustatymo dokumentai.
11. Reguliavimo apskaitos sistemos struktūrą nusako pirminiai, tarpiniai ir galutiniai informacijos grupavimo centrai:
11.1. Kaštų centrai – pirminiai grupavimo centrai, į kuriuos sugrupuojamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudos ir ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas (žr. V skyrių).
11.2. Paskirstymo centrai – tarpiniai grupavimo centrai, į kuriuos iš kaštų centrų sugrupuojama finansinė informacija, paskirstoma paslaugoms netiesiogiai (žr. VI skyrių).
11.3. Paslaugos atskiroje centralizuoto šilumos tiekimo (toliau – CŠT) sistemoje – galutiniai grupavimo centrai, į kuriuos apskaitos atskyrimo metu paskirstoma pirminė apskaitos informacija. Priklausomai nuo paskirstymo būdo, informacija patenka iš kaštų centrų arba iš paskirstymo centrų (žr. VII skyrių).
12. Vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2014 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. O3- 24 ,,Dėl sprendimo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų (ne)sujungimo srityje“ Reguliavimo apskaitos sistema taikoma trims CŠT sistemoms: Klaipėdos miesto, Gargždų miesto, apjungiant tris Gargždų mieste bendrovės valdomas centralizuoto šilumos tiekimo sistemas ir Mažų katilinių, apjungiant likusias bendrovės valdomas CŠT.
13. Reguliavimo apskaitos sistemoje atliekami veiksmai:
13.1. Veiksmai pirminių apskaitos įrašų registravimo metu:
13.2. Apskaitos informacijos kodavimas (žr. VIII skyrių).
13.3. Veiksmai ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, apdorojant informaciją ir rengiant reguliacinę atskaitomybę:
13.4. Apskaitos informacijos perkėlimas (žr. IX skyrių);
13.5. Pajamų paskirstymas (žr. X skyrių);
13.6. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės paskirstymas (žr. XI skyrių);
13.7. Sąnaudų paskirstymas (žr. XII skyrių);
13.8. Tiesioginis sąnaudų paskirstymas (žr. XIII skyrių);
13.9. Netiesioginis sąnaudų paskirstymas (žr. XIV skyrių);
13.10. Kogeneracijos sąnaudų skaičiavimas (žr. XV skyrių);
13.11. Proporcinis sąnaudų paskirstymas (žr. XVI skyrių);
13.12. Rezultato koregavimas dėl šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktinių sąnaudų (pajamų) dydžio neatitikimo. (žr. XVII skyrių);
13.13. Investicijų grąžos skaičiavimas (žr. XVIII skyrių);
13.14. Verslo vieneto reguliuojamo turto vertės skaičiavimas (žr. XIX skyrių).
III. BUHALTERINĖ APSKAITA
14. Buhalterinė apskaita Bendrovėje vedama naudojant buhalterinės apskaitos programą LABBIS IV.
15. Reguliavimo apskaitoje naudojama visa ataskaitinio laikotarpio buhalterinės apskaitos informacija, išskyrus informaciją, susijusią su ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaita: turto likutinę vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir nusidėvėjimo sąnaudas per ataskaitinį laikotarpį.
16. Buhalterinėje apskaitoje vedama turto, pajamų ir sąnaudų struktūra nustatyta veiklos poreikiams pritaikytame pajamų, sąnaudų sąskaitų plane (Priedas Nr.1), kuris leidžia Bendrovei įgyvendinti Aprašo reikalavimus apskaitos atskyrimo srityje. Visos sąnaudų sąskaitos priskirtos Apraše numatytoms sąnaudų grupėms (Priedas Nr.2).
17. Buhalterinėje apskaitoje registruojama finansinė informacija koduojama naudojant dimensijas (žr. VIII skyrių).
IV. ILGALAIKIO MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO APSKAITA
18. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaita (ilgalaikio turto vienetų sąrašas) reguliavimo tikslais Bendrovėje vedama atskirai nuo buhalterinės apskaitos, naudojant atskirą buhalterinės apskaitos programos LABBIS IV modulį.
19. Į ilgalaikio turto vienetų sąrašą įtraukiami visi turto vienetai, kuriuos Xxxxxxxx valdė ataskaitinio laikotarpio pradžioje ir įgijo ataskaitinio laikotarpio metu, t.y. įtraukiamas ir ataskaitinio laikotarpio metu parduotas arba nurašytas turtas.
20. Kiekvienas ilgalaikio turto vienetas priskiriamas Apraše numatytam turto pogrupiui atsižvelgiant į jo naudojimo paskirtį ir pobūdį. Kiekvienas turto vienetas priskiriamas tik vienam turto pogrupiui (išskyrus pastatus, kurių viena dalis pagal apskaitos politiką gali būti priskirta investiciniam turtui, o likusi dalis – pastatų ir statinių grupei). Kiekvienas ilgalaikio turto vienetas priskiriamas vienam kaštų centrui. Tais atvejais, kai ilgalaikio turto vienetas yra susijęs su keliais verslo vienetais ar keliomis paslaugomis, turto vienetas gali būti priskiriamas keliems kaštų centrams proporcingai atskirose veiklose naudojamo turto daliai.
21. Koncesijos, šilumos ūkio turto nuomos būdu valdomas turtas, naudojamas veikloje, priskiriamas turto grupėms ir pogrupiams kaip ir kitas Bendrovės turtas, nurodant turto nuosavybės pobūdį (nuosavas arba nuomojamas).
22. Turto įsigijimo (pradinė) vertė vertinama pagal buhalterinėje apskaitoje registruotą turto įsigijimo vertę.
23. Vertinant turto vertę, atskleidžiama, kokia turto vertės dalis sukurta už Europos Sąjungos struktūrinių fondų, dotacijų ar subsidijų lėšas, gautas lėšas už parduotus apyvartinius taršos leidimus, vartotojų, nepriklausomų šilumos gamintojų ir ūkio subjekto lėšas.
24. Turto rekonstravimo, remonto ir pan. atlikti darbai registruojami reguliavimo apskaitoje turto dalyje tik tuomet, kai jie padidina materialiojo turto įsigijimo savikainą ar pailgina turto naudingo tarnavimo laiką. Tokiu atveju padidinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir (ar) patikslinamas turto naudingo tarnavimo laikas vadovaujantis Verslo apskaitos standartais nustatyta tvarka.
25. Kiekvienas ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vienetas koduojamas naudojant dimensijas (žr. VIII skyrių).
26. Reguliavimo apskaitoje naudojama ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitos informacija: turto likutinė vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir nusidėvėjimo sąnaudos per ataskaitinį laikotarpį.
V. KAŠTŲ CENTRAI
27. Kaštų centras – tai savarankiškas įmonės padalinys (struktūrinis padalinys ar jo dalis), kuriam priskiriama ataskaitinio laikotarpio sąnaudos ir ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas. Bendrovės naudojamų kaštų centrų sąrašas pateikiamas Priede Nr. 5.
28. Visiems kaštų centrams suteikti kodai, kuriuos sudaro 10 žymenų.
Nr. | Žymuo | Prasmė | Pavyzdys |
1. | 1 skaitmuo | Sistema | 1 |
- | brūkšnys | - | - |
2. | 2 raidės | Veikos pobūdis: Paslauga ARBA Netiesioginės sąnaudos ARBA Bendrosios sąnaudos | GŠ |
- | brūkšnys | - | - |
3. | 2 skaitmenys | Gamybos šaltinis (G atveju) ARBA Paskirstymo centras (N atveju) ARBA 00 (kitais atvejais) | 01 |
- | brūkšnys | - | - |
4. | 2 skaitmenys | Eilės numeris, jei prieš tai einančių žymenų reikšmės sutampa | 01 |
29. Kaštų centrų kodų žymenų reikšmių paaiškinimai pateikiami Priede Nr. 3.
30. Kiekvienas kaštų centras turi numatytą finansinės informacijos paskirstymo paslaugoms principą. Kaštų centrai, pagal jiems priskirtų sąnaudų ir ilgalaikio turto vertės paskirstymo paslaugoms principą, skirstomi į:
30.1. Tiesioginius. Šie kaštų centrai susiję su vienos konkrečios paslaugos atskiroje CŠT sistemoje teikimu. Jiems priskirta finansinė informacija tiesiogiai priskiriama konkrečiai paslaugai konkrečioje CŠT sistemoje. Bendrovės naudojamų tiesioginių kaštų centrų sąrašas pateikiamas Priede Nr. 6.
30.2. Netiesioginius. Šie kaštų centrai susiję su kelių paslaugų teikimu arba naudojami veikloje susijusioje su paslaugų teikimu netiesiogiai. Jiems priskirta finansinė informacija paskirstoma paslaugoms netiesiogiai per paskirstymo centrus, naudojant paskirstymo kriterijus. Bendrovės naudojamų netiesioginių kaštų centrų sąrašas pateikiamas Priede Nr.7.
30.3. Bendruosius. Šie kaštų centrai nepatenka į anksčiau aprašytas kategorijas ir yra susiję su bendro veiklos užtikrinimo (administracinėmis) veiklomis. Jiems priskirta finansinė informacija paskirstoma paslaugoms proporcingai, atsižvelgiant į paslaugoms tiesiogiai ir netiesiogiai priskirtą finansinę informaciją. Bendrovės naudojamų bendrųjų kaštų centrų sąrašas pateikiamas Priede Nr.8.
VI. PASKIRSTYMO CENTRAI
31. Paskirstymo centras – tai vidaus veikla (procesas), ar vidaus paslauga (produktas), kuriai tarpiniame apskaitos atskyrimo etape yra priskiriama tam tikra finansinė informacija, pagal priežastingumo principą siekiant ją paskirstyti galutinėms paslaugoms.
32. Paskirstymo centrams priskiriama finansinė informacija iš kaštų centrų. Priskyrimas vykdomas tiesiogiai arba netiesiogiai (naudojant paskirstymo kriterijų). Bendrovės naudojamų paskirstymo centrų sąsaja su kaštų centrais, pateikiama Priede Nr. 9.
VII. PASLAUGOS
33. Bendrovės valdomose CŠT sistemose teikiamos paslaugos sudaro galutinius paskirstymo centrus, kuriems paskirstoma Bendrovės finansinė informacija. Detalus kiekvieno verslo vieneto paslaugų sąrašas ir paslaugų aprašymai pateikiami Priede Nr. 10.
34. Nereguliuojamosios veiklos verslo vienetą sudaro Bendrovės veikla, nereguliuojama pagal Įstatymą arba kitus Lietuvos Respublikos įstatymus. Visą reguliuojančiosios institucijos nereguliuojama veikla yra formuojama kaip viena paslauga (produktas), išskiriant elektros energijos (produkto) gamybą).
35. Bendrovės ataskaitinio laikotarpio pajamos ir sąnaudos, turtas paskirstomos Bendrovės teikiamoms paslaugoms (produktams) kiekvienoje CŠT sistemoje.
36. Likutinė turto vertė ataskaitinio laikotarpio pabaigoje paskirstoma Bendrovės verslo vienetams kiekvienoje CŠT sistemoje.
VIII. APSKAITOS INFORMACIJOS KODAVIMAS
37. Apskaitos informacijos kodavimas atliekamas pirminių apskaitos įrašų registravimo metu:
37.1. Buhalterinėje apskaitoje registruojant pajamas ir sąnaudas;
37.2. Įtraukiant į ilgalaikio turto vienetų sąrašą naują turto vienetą.
38. Apskaitos informacijos kodavimas vykdomas naudojant iš anksto numatytas dimensijas – apskaitos informacijai priskiriamus požymius.
39. Buhalterinės apskaitos programoje pajamų įrašai koduojami naudojant šias dimensijas:
Nr. | Dimensija | Paaiškinimas | |||||
1. | Kaštų centras | Pajamos priskiriamos kaštų pripažinimą lėmusi paslauga. | centrui, | kuriame | buvo | suteikta | pajamų |
2. | Sistema | Pajamos priskiriamos CŠT pripažinimą lėmusi paslauga. | sistemai, | kurioje | buvo | suteikta | pajamų |
3. | Paslauga | Pajamos priskiriamos paslaugai, kuri lėmė pajamų pripažinimą. Pastaba: Šiame etape pajamos už šilumos pardavimą priskiriamos šilumos verslo vienetams pagal šilumos kainos dedamąsias ir išskaidomos paslaugoms: 1 CŠT sistemoje - (Šilumos (produkto) gamybai katilinių ir elektrodinių katilinių kolektoriuose, šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimui, šilumos perdavimo centralizuoto šilumos tiekimo tinklais, mažmeniniam aptarnavimui). 2 ir 3 CŠT sistemose: (Šilumos (produkto) gamybai katilinių ir elektrodinių katilinių kolektoriuose, šilumos perdavimo centralizuoto šilumos tiekimo tinklais, mažmeniniam aptarnavimui)vykdant Pajamų paskirstymą (žr. X skyrių). |
40. Buhalterinės apskaitos programoje sąnaudų įrašai koduojami naudojant šias dimensijas:
Nr. | Dimensija | Paaiškinimas |
1. | Kaštų centras | Sąnaudos priskiriamos vienam kaštų centrui pagal sąnaudų atsiradimo priežastį ir/arba vietą. Visos ataskaitinio laikotarpio sąnaudos priskiriamos vienam iš kaštų centrų. |
2. | Sistema | Sąnaudos priskiriamos CŠT sistemai, kurioje sąnaudos buvo patirtos. Jei sistemos neįmanoma identifikuoti arba sąnaudos susijusios su keliomis sistemomis, pasirenkama dimensijos reikšmė „Netaikoma“. |
3. | Paslauga | Sąnaudos priskiriamos paslaugai, kuri lėmė sąnaudų patyrimą. |
Nr. | Dimensija | Paaiškinimas |
Jei paslaugos neįmanoma identifikuoti arba sąnaudos susijusios su kelių paslaugų teikimu, pasirenkama dimensijos reikšmė „Netaikoma“. | ||
4. | Paskirstymas /Nepaskirstymas | Sąnaudos identifikuojamos kaip paskirstomosios - faktiškai patiriamos sąnaudos, kurios yra būtinos reguliuojamosios veiklos verslo vieneto veiklai vykdyti, pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti ir nepaskirstomos sąnaudos, kurios patiriamos ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kurios nebūtinos nei galutinėms paslaugoms (produktams) teikti (reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) vertei kurti), nei verslui palaikyti (užtikrinti reguliuojamosios veiklos nepertraukiamumą, saugumą, stabilumą). Šios sąnaudos patiriamos savo investicijų grąžos sąskaita, Sąnaudos identifikuojamos kaip nepaskirstomosios sąnaudos vadovaujantis Aprašo 41 punkto papunkčių nuostatomis. Turto vieneto nusidėvėjimo sąnaudos (ar dalis sąnaudų) identifikuojamos kaip nepaskirstomosios, vadovaujantis Aprašo 24.4 punkto papunkčių nuostatomis. |
41. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitoje kiekvienas turto vienetas koduojamas naudojant šias dimensijas:
Nr. | Dimensija | Paaiškinimas |
1. | Kaštų centras | Turto vienetas priskiriamos vienam iš kaštų centrų pagal tai, kurio kaštų centro veikloje turtas yra naudojamas. |
2. | Sistema | Turto vienetas priskiriamas vienai atskirai CŠT sistemai, kurioje yra naudojamas. Jei sistemos neįmanoma identifikuoti arba turto vienetas naudojamas keliose sistemose, pasirenkama dimensijos reikšmė „Netaikoma“. |
3. | Paslauga | Turto vienetas priskiriamas vienai atskirai paslaugai, kuriai teikti yra naudojamas. Jei paslaugos neįmanoma identifikuoti arba turto vienetas susijęs su kelių paslaugų teikimu, pasirenkama dimensijos reikšmė „Netaikoma“. |
4. | Paskirstymas /Nepaskirstymas | Reguliuojamų kainų verslo vienetams ir paslaugoms (produktams), nepriskiriamas turtas apibrėžtas Aprašo 24.4 punkto papunkčiuose. |
5. | Lėšų šaltinis | Xxxxx vieneto įsigijimo vertė paskirstoma pagal lėšų, už kurias turtas įsigytas, šaltinį. Atitinkamai skaidomas sukauptas nusidėvėjimas ir likutinė vertė. |
6. | Naudojimas | Turto vienetas identifikuojamas kaip naudojamas/nenaudojamas Bendrovės veikloje ataskaitinio laikotarpio metu. |
42. Už dimensijų nustatymą atsakingi įmonės darbuotojai:
42.1. Pajamų kodavimas – Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus buhalterės;
42.2. Sąnaudų kodavimas:
42.2.1. Darbo užmokesčio sąnaudos – Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus buhalterės (pagal darbuotojų priskyrimą kaštų centrams);
42.2.2. Nusidėvėjimo sąnaudos – Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus buhalterės (pagal ilgalaikio turto kodavimą).
42.2.3. Kitos sąnaudos – materialiai atsakingas darbuotojas (pagal sąnaudų panaudojimą).
42.3. Ilgalaikis turtas – materialiai atsakingas darbuotojas.
IX. APSKAITOS INFORMACIJOS PERKĖLIMAS
43. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje Buhalterinės apskaitos informacija ir Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaitos informacija perkeliama į Reguliavimo apskaitos sistemą, t.y. pateikiama pagal Reguliavimo apskaitoje naudojamas pajamų, sąnaudų, turto ir įsipareigojimų kategorijas, grupes ir pogrupius.
44. Situacijose, kai vienoje sąskaitų plano sąskaitoje apskaitomos sąnaudos turi būti priskirtos keliems Aprašo prieduose numatytiems pogrupiams, priskyrimas vykdomas naudojant Tikslo dimensiją,
t.y. sąnaudų registravimo metu, joms priskiriant požymį pagal Aprašo prieduose numatytus sąnaudų pogrupius remiantis sąnaudų vienarūšiškumu (homogeniškumu).
45. Buhalterinės apskaitos sąskaitų plano sąsajų su Aprašo sąnaudų pogrupiais detalizavimas pateikiamas Priede Nr. 2.
46. Reguliavimo apskaitoje ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto apskaita vykdoma pagal Aprašo reikalavimus.
X. PAJAMŲ PASKIRSTYMAS
47. Ataskaitinio laikotarpio pajamas Xxxxxxxx skirsto:
47.1. Reguliuojamos veiklos pajamos;
47.2. Pajamos iš reguliuojamoje veikloje naudojamo turto nuomos;
47.3. Kitos pajamos.
48. Reguliuojamos veiklos pajamos - tai šilumos gamybos, šilumos perdavimo, mažmeninio aptarnavimo, karšto vandens tiekimo, neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų aptarnavimo, karšto vandens apskaitos prietaisų, pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir kitos reguliuojamos veiklos pajamos.
49. Pajamoms iš reguliuojamoje veikloje naudojamo turto nuomos priskiriamos uždirbtos pajamos pagal Aprašo 59 punktą.
50. Kitos pajamos - tai pajamos iš nereguliuojamos veiklos ir prekybos apyvartiniais taršos leidimais ir su ja susijusios verslo vienetų pajamos.
51. Ataskaitinio laikotarpio Bendrovės pajamos paskirstomos tiesiogiai kiekvienoje valdomoje CŠT sistemoje teikiamoms paslaugoms, remiantis atsiskaitymų su klientais sistemos įrašais ir buhalterinės apskaitos informacija.
52. Šilumos pardavimo ir karšto vandens tiekimo pajamų paskirstymas paslaugoms atliekamas atskirai už kiekvieną metų mėnesį.
53. Šilumos pardavimo ir karšto vandens tiekimo pajamų paskirstymui naudojama apskaitos modulio
„Bilingas“ informacija, detalizuojanti Didžiosios knygos (toliau – DK) pajamų sąskaitų informaciją.
54. Šilumos pardavimo ir karšto vandens tiekimo pajamos skirstomos paslaugoms šiais etapais:
54.1. Buhalterinėje apskaitoje pajamos priskiriamos pajamų už šilumos energiją ir pajamų už karšto vandens paruošimą grupėms (sąskaitoms):
Nr. | DK sąskaita | Apskaitomos pajamos |
1. | 50001 Pajamos už šilumos energiją | Pajamos už šilumos energiją, įskaitant šilumos energiją panaudotą karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūros palaikymui (visi vartotojai), superkamos šilumos balansavimo pajamos. |
2. | 5000012 Karšto vandens pardavimas | Karšto vandens tiekimo pajamos, išskyrus dalį už šilumos energiją karštam vandeniui paruošti |
54.2. Apskaitos modulyje „Bilingas“ pajamos registruojamos detaliau, šilumos energijos atveju išskaidant pajamas pagal skirtingą šilumos kainodarą ir atskirai identifikuojant šilumos pardavimo pajamas.
54.3. Registruojant pajamas buhalterinėje apskaitoje nustatoma CŠT sistema (pasirenkama dimensijos reikšmė), kurioje pajamos gautos.
54.4. Reguliavimo apskaitoje kiekvienoje sistemoje šilumos pardavimo ir karšto vandens tiekimo pajamos paskirstomos paslaugoms šia tvarka: 1 CŠT sistemoje pajamos už šilumos energija pirmame etape paskirstomos šilumos gamybos verslo vienetui, šilumos perdavimo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos tinklais paslaugai ir mažmeninio apatranavimo paslaugai. Antrame etape šilumos gamybos verslo vieneto šilumos pajamos paskirstomos tarp 1CŠT sistemos paslaugų. 2 ir 3 CŠT sistemose šilumos pajamos paskirstomos tiesiogiai tarp paslaugų.
Nr. | Buhalterinė apskaita | Reguliavimo apskaita | ||
DK sąskaita | Verslo vienetas | Paslauga | Pajamų apskaičiavimas | |
1. | 50001 Pajamos už šilumos energiją | 1 CŠT sistemos Šilumos gamybos verslo vienetas | (pajamos už šilumą-pilna vienanarė kaina ÷ pilna vienanarė šilumos kaina už suvartotą kiekį × (gamybos kainos pastovioji dedamoji + gamybos kainos kintamoji dedamoji + nepadengtų kuro sąnaudų dedamoji + grąžintinų pajamų dedamoji) + ((pajamos už šilumą-vienanarė kaina be pardavimo + pajamos už šilumą karštam vandeniui ruošti) ÷ vienanarė šilumos kaina × (gamybos kainos pastovioji dedamoji + gamybos kainos kintamoji dedamoji + nepadengtų kuro sąnaudų dedamoji + grąžintinų pajamų dedamoji) + (pajamos už šilumą-dvinarė kaina- pastovioji kainos dalis ÷ dvinarės kainos pastovioji kainos dalis × gamybos dvinarės kainos pastovioji kainos dalis) + (pajamos už šilumą-dvinarė kaina- kintamoji kainos dalis ÷ dvinarės kainos kintamoji kainos dalis × gamybos dvinarės kainos kintamoji kainos dalis) | |
Šiluma (produkto) gamyba1 | (1 CŠT sistemos Šilumos gamybos verslo vieneto pajamos ÷1 CŠT sistemos realizuoto šilumos kiekio) x šilumos (produkto) gamybos paslaugoje realizuoto šilumos kiekio |
Nr. | Buhalterinė apskaita | Reguliavimo apskaita | ||
DK sąskaita | Verslo vienetas | Paslauga | Pajamų apskaičiavimas | |
Šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimas1 | (1 CŠT sistemos Šilumos gamybos verslo vieneto pajamos ÷1 CŠT sistemos realizuoto šilumos kiekio) x šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugoje realizuoto šilumos kiekio | |||
Šiluma (produkto) gamyba2 | (pajamos už šilumą-pilna vienanarė kaina ÷ pilna vienanarė šilumos kaina už suvartotą kiekį × (gamybos kainos pastovioji dedamoji + gamybos kainos kintamoji dedamoji + nepadengtų kuro sąnaudų dedamoji + grąžintinų pajamų dedamoji) + ((pajamos už šilumą-vienanarė kaina be pardavimo + pajamos už šilumą karštam vandeniui ruošti) ÷ vienanarė šilumos kaina × (gamybos kainos pastovioji dedamoji + gamybos kainos kintamoji dedamoji + nepadengtų kuro sąnaudų dedamoji + grąžintinų pajamų dedamoji) + (pajamos už šilumą-dvinarė kaina- pastovioji kainos dalis ÷ dvinarės kainos pastovioji kainos dalis × gamybos dvinarės kainos pastovioji kainos dalis) + (pajamos už šilumą-dvinarė kaina- kintamoji kainos dalis ÷ dvinarės kainos kintamoji kainos dalis × gamybos dvinarės kainos kintamoji kainos dalis) | |||
Šilumos perdavimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemos tinklais | (pajamos už šilumą-pilna vienanarė kaina ÷ pilna vienanarė šilumos kaina už suvartotą kiekį × (perdavimo kainos pastovioji dedamoji + perdavimo kainos kintamoji dedamoji) + ((pajamos už šilumą-vienanarė kaina be pardavimo + pajamos už šilumą karštam vandeniui ruošti) ÷ vienanarė šilumos kaina × (perdavimo kainos pastovioji dedamoji + perdavimo kainos kintamoji) + (pajamos už šilumą-dvinarė kaina- pastovioji kainos dalis ÷ dvinarės kainos pastovioji kainos dalis × perdavimo dvinarės kainos pastovioji kainos dalis) + |
Nr. | Buhalterinė apskaita | Reguliavimo apskaita | ||
DK sąskaita | Verslo vienetas | Paslauga | Pajamų apskaičiavimas | |
(pajamos už šilumą-dvinarė kaina- kintamoji kainos dalis ÷ dvinarės kainos kintamoji kainos dalis × perdavimo dvinarės kainos kintamoji kainos dalis) | ||||
Mažmeninis aptarnavimas | (pajamos už šilumą ÷ šilumos kaina × mažmeninio aptarnavimo paslaugos kainos dedamoji)2 + šilumos pardavimo pajamos3 | |||
2. | 500012 Karšto vandens pardavimas | Karšto vandens tiekimas | karšto vandens tiekimo pajamos (neįtraukiant šilumos karštam vandeniui ruošti (visi vartotojai)) |
1- 1 CŠT sistemos šilumos gamybos verslo vieneto paslaugos
2- 2 ir 3 CŠT sistemų šilumos gamybos verslo vieneto paslauga 3 - atskirai pagal kiekvieną kainodaros tipą.
4 - vartotojai, mokantys pardavimo kainą.
55. Bendrovė yra šilumos tiekėjas ir vykdo karšto vandens tiekimo veiklą 1 CŠT sistemoje, pajamas, gautas už šilumos kiekį, sunaudotą karštam vandeniui ruošti ir temperatūrai palaikyti, vadovaujantis Apraše nurodytu priežastingumo principu, priskiria Šilumos tiekimo veiklai.
56. Bendrovė pagamintą šilumą naudoja nereguliuojamos veiklos verslo vieneto termofikacinio vandens gamybos paslaugoje, pajamas gautas už šilumos kiekį suvartotą termofikacinio vandens gamybai priskiria Šilumos tiekimo veiklai.
57. Superkamos šilumos balansavimo pajamas Bendrovė tiesiogiai priskiria 1 CŠT sistemos šilumos perdavimo paslaugai.
58. Bendrovė finansines pajamas paskirsto CŠT sistemoms proporcingai kiekvienos CŠT sistemos pajamų sumai.
59. Tuo atveju, jei Bendrovė, siekdama papildomos ekonominės naudos, išnuomoja reguliuojamojoje veikloje naudojamą ilgalaikį turtą, o to turto vertę ir su tuo turtu susijusias sąnaudas priskiria tik reguliuojamosioms veikloms, tokiu atveju Bendrovė 50 proc. nuomos pajamų, kurias gauna dėl išnuomoto turto, priskiria Bendrovės teikiamoms reguliuojamosioms paslaugoms, kurioms yra priskirtas šis turtas. Likusią nuomos pajamų dalį Bendrovė priskiria nereguliuojamosios veiklos verslo vienetui.
60. Tuo atveju, kai Bendrovei vykdant energetikos infrastruktūros įrengimo darbus tuo pačiu yra atliekami elektroninių ryšių infrastruktūros ir (arba) tinkamos paskirties fizinės infrastruktūros, skirtos gamybos, tiekimo, paskirstymo ir (ar) transporto paslaugoms teikti (toliau – elektroninių ryšių infrastruktūra) įrengimo darbai, iš minėtą elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimą vykdančių įmonių gautos pajamos, susijusios su elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo darbais, priskiriamos nereguliuojamosios veiklos verslo vienetui.
61. Tuo atveju, jei Xxxxxxxx, siekdama papildomos ekonominės naudos, naudoja reguliuojamai veiklai priskirtą turtą ir darbo išteklių sąnaudas ir teikia mažavertes paslaugas, tokiu atveju 50 proc. nereguliuojamos veiklos verslo vieneto paslaugos ,,Kitos mažavertės paslaugos“ pajamų priskiria nereguliuojamos veiklos verslo vieneto paslaugai ,,Kitos mažavertės paslaugos“, likusias 50 proc. pajamų paskirsto visų centralizuotų šilumos tiekimo sistemų Šilumos (produkto) gamyba (įsigijimas), Šilumos perdavimo veiklos, Mažmeninio aptarnavimo (šilumos pardavimo) verslo vienetų paslaugoms proporcingai šioms paslaugoms priskirtoms reguliuojamos veiklos pajamoms ir nurodo jas kaip ,,Kitos pajamos“. 50 proc. pajamų priskyrimas reguliuojamai veiklai atliekamas
tik atskirų mažaverčių paslaugų, kurioms uždirbti nereguliuojamoje veikloje nebuvo priskirta sąnaudų.
Papildyta papunkčiu: 2020-12-21 Įsakymas Nr.R10E-271
XI. ILGALAIKIO MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO VERTĖS
PASKIRSTYMAS
62. Paslaugoms skirstoma turto, faktiškai naudojamo Bendrovės veikloje, įsigyto už Bendrovės lėšas, sukurto pagal investicinius projektus, suderintus su reguliuojančia institucija, vertės dalis, nesusijusi su perkainojimo veikla, pagal priskirtas dimensijų reikšmes:
Nr. | Paskirstymo būdas | Pasirinkta dimensijų reikšmė | ||
Paskirstomumas | Lėšų šaltinis | Naudojimas | ||
1. | Paskirstoma paslaugoms | Paskirstomas | Bendrovės lėšos | Naudojamas |
2. | Nepaskirstoma | Draudžiamas (turto | Kitos lėšos (ES | Nenaudojamas |
paslaugoms | vertės pokytį, | struktūrinių fondų | (likviduotas, nurašytas, | |
(priskiriama | susijusį su ilgalaikio | lėšos, dotacijų | esantis atsargose, laikinai | |
kitam į reguliuojamo | turto perkainojimu, | subsidijų lėšos, | nenaudojamas | |
turto vertę draudžiamo | su reguliuojančia | vartotojų lėšos, | (užkonservuotas), | |
įtraukti ilgalaikio turto | institucija | nepriklausomų | išnuomotas (išskyrus | |
vertei) | nesuderinta | gamintojų, ATL | apibrėžtas Aprašo 22 | |
investicija, turtas, | lėšos, kiti | punkte), nebaigta statyba, | ||
kuris nėra būtinas | finansavimo | plėtros darbai, panaudos | ||
reguliuojamai | šaltiniai) | teisėmis perduotas, | ||
veiklai vykdyti ir | nebenaudojamas po | |||
kt.) | įgyvendintų investicijų, | |||
skirtų to ilgalaikio turto | ||||
vieneto ar jo dalies | ||||
atstatymui | ||||
(rekonstrukcijai) ar | ||||
modernizavimui,išskyrus, | ||||
jei Taryba priima atskirą | ||||
sprendimą dėl tokio | ||||
ilgalaikio turto likutinės | ||||
vertės pripažinimo | ||||
ekonomiškai pagrįsta | ||||
investicijų derinimo | ||||
metu) |
63. Reguliuojamų kainų verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) nėra skirstoma turto, nesusijusio su reguliuojamų paslaugų teikimu, vertė:
63.1. plėtros darbų vertė, iki ilgalaikio turto vienetų, kurių formavimui buvo atliekami plėtros darbai, eksploatacijos pradžios;
63.2. prestižo vertė;
63.3. investicinio turto vertė;
63.4. finansinio turto vertė;
63.5. atidėtojo mokesčio turto vertė;
63.6. tyrimų, studijų ir panašaus pobūdžio nematerialaus turto vertę;
63.7. šilumos generavimo įrenginių (įskaitant ir dūmų ekonomaizerius) vertę, kurių galia viršija 70 proc. maksimalaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikio ir šilumos poreikio piko pajėgumų ir šilumos rezervinės galios pajėgumų poreikį, kurių nustatymas reglamentuojamas Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše, išskyrus atvejus, kai rezervinės galios ribojimas neužtikrintų būtinųjų sąnaudų saugiam ir patikimam šilumos tiekimui;
63.8. eksploatuojamo išsinuomoto, panaudos ar panašiais pagrindais gauto ilgalaikio turto vertes, išskyrus Aprašo 26 punkte nurodytą atvejį.
63.9. kito ilgalaikio turto vertė, kuris nėra būtinas reguliuojamai veiklai vykdyti.
64. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertė paskirstoma paslaugoms pagal kiekvienam turto vienetui priskirtas dimensijų reikšmes.
Nr. | Paskirstymo būdas | Pasirinkta dimensijų reikšmė | ||
Kaštų centras | Sistema | Paslauga | ||
1. | Tiesioginis priskyrimas | Pasirinktas tiesioginis, netiesioginis arba bendrasis kaštų centras | Pasirinkta konkreti sistema | Pasirinkta konkreti paslauga |
2. | Tiesioginis priskyrimas | Pasirinktas tiesioginis kaštų centras | Pasirinkta reikšmė „Netaikoma“ | Pasirinkta reikšmė „Netaikoma“ |
3. | Netiesioginis priskyrimas | Pasirinktas netiesioginis kaštų centras | Pasirinkta reikšmė „Netaikoma“ | Pasirinkta reikšmė „Netaikoma“ |
4. | Proporcinis priskyrimas | Pasirinktas bendrasis kaštų centras | Pasirinkta reikšmė „Netaikoma“ | Pasirinkta reikšmė „Netaikoma“ |
65. Kaštų centrui priskirto turto vertės paskirstymo principą lemią kaštų centro tipas (tiesioginis, netiesioginis, bendrasis). Tačiau nepaisant kaštų centro tipo, tam kaštų centrui priskirtas turtas gali būti priskirtas tiesiogiai bet kuriai paslaugai, bet kurioje sistemoje, pasirenkant atitinkamas dimensijų reikšmes.
66. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto vertės paskirstymas atliekamas analogiškai sąnaudų paskirstymui (plačiau žr. XII-XVI skyrius).
66.1. Kai ilgalaikis turtas yra naudojamas konkrečiai paslaugai (produktui) teikti ar konkretaus verslo vieneto veiklai užtikrinti, ilgalaikio turto vertę Bendrovė tiesiogiai priskiria konkrečiai paslaugai (produktui) ar konkrečiam verslo vienetui.
66.2. Kai ilgalaikis turtas yra susijęs su keliais verslo vienetais ar keliomis paslaugomis (produktais), jo vertė paskirstoma netiesiogiai atitinkamiems verslo vienetams per paskirstymo centrus, naudojant tuos pačius, kaip ir sąnaudoms paskirstymo kriterijus.
66.3. Kai ilgalaikis turtas yra naudojamas bendram veiklos palaikymui (užtikrinimui), šio ilgalaikio turto vertę Bendrovė verslo vienetams ar paslaugoms (produktams) proporcingai tiesiogiai ir netiesiogiai paslaugoms priskirto turto vertei.
67. Bendrovės aptarnaujamoje Klaipėdos miesto šilumos tinklų CŠT sistemoje, kurioje veikia nepriklausomi šilumos gamintojai, ilgalaikį turtą ir sąnaudas Bendrovė paskirsto Šilumos (produkto) gamybos ir Šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugoms vadovaujantis Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše numatytais
reikalavimais šioms paslaugoms vykdyti ir Xxxxxx numatytomis apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo taisyklėmis (Priedas Nr.11):
67.1. Šilumos generavimo įrenginius (įskaitant ir dūmų ekonomaizerius), kurių galia neviršija 70 proc. maksimalaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikio, Bendrovė priskiria Šilumos (produkto) gamybos paslaugai (neskaidant šilumos generavimo įrenginių vertės).
67.2. Šilumos generavimo įrenginius (įskaitant ir dūmų ekonomaizerius), kurių galia neviršija šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinių šilumos gamybos pajėgumų poreikio (išskyrus atvejus, kai ir rezervinių šilumos gamybos pajėgumų ribojimas neužtikrintų būtinų sąnaudų saugiam ir patikimam šilumos tiekimui), kurių nustatymas reglamentuojamas Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše, Bendrovė priskiria Šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugai.
67.3. Kitą su Šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vienetu susijusį ilgalaikį turtą, nepatenkanti į turtą aprašytą Aprašo 24.4 punkte, Bendrovė priskiria netiesioginiams karštų centrams ir paskirsto netiesiogiai per paskirstymo centrus, taikydama netiesioginių kaštų centrų, kuriems priskirtas aukščiau nurodytas turtas atitinkamus ilgalaikio turto paskirstymo kriterijus, Šilumos (produkto) gamybos ir (ar) Šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugoms.
68. Bendrovės aptarnaujamose CŠT sistemose- Gargždų šilumos tinklų rajonas ir Mažos katilinės, kuriose nepriklausomi šilumos gamintojai neveikia, Bendrovei netaikomas reikalavimas Šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vieneto sąnaudas ir ilgalaikį turtą išskaidyti į priskirtinas Šilumos (produkto) gamybos ir Šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugoms. Bendrovė sistemos šilumos generavimo įrenginius (įskaitant dūmų ekonomaizerius) neviršijant 70 proc. maksimalaus konkrečios CŠT sistemos šilumos poreikio ir šilumos poreikio piko pajėgumų ir šilumos rezervinės galios pajėgumų poreikio, nustatomo vadovaujantis Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo nuostatomis, tiesiogiai priskiria Šilumos (produkto) gamybos paslaugai. Gargždų CŠT sistemos šilumos generavimo įrenginių priskyrimas paslaugoms pateikimas Priede Nr.12. Mažų katilinių CŠT sistemos šilumos generavimo įrenginių priskyrimas paslaugoms pateikimas Priede Nr.13.
69. Kiekvienos CŠT sistemos šilumos generavimo įrenginių (įskaitant ir dūmų ekonomaizerius) vertę, kurių galia viršija 70 proc. maksimalaus konkrečios CŠT sistemos šilumos poreikio ir šilumos poreikio piko pajėgumų ir šilumos rezervinės galios pajėgumų poreikį, išskyrus atvejus, kai rezervinės galios ribojimas neužtikrina būtinųjų sąnaudų saugiam ir patikimam šilumos tiekimui, ir kurie nustatomi vadovaujantis Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašu, Bendrovė priskiriama reguliuojamų kainų verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) draudžiamo priskirti turto vertei.
70. Ataskaitinio laikotarpio šilumos generavimo įrenginių priskyrimo Šilumos (produkto) gamybos ir Šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugoms, vadovaujantis Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų aprašo nuostatomis, sąrašai su pasikeitimais pateikiami kartu su reguliacine atskaitomybe.
71. Ilgalaikio turto, kuriuo didinamas Bendrovės įstatinis kapitalas, nudėvimoji vertė skaičiuojama iš perduoto turto buhalterinės likutinės vertės perdavimo datai eliminuojant aprašytą Aprašo 24.4 punkte nurodytoms ilgalaikio turto rūšims priskirtų ilgalaikio turto vienetų likutines vertes.
72. Bendrovė, skirstydama ilgalaikio turto vertę verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) paskirsto ir koncesijos, šilumos ūkio turto nuomos būdu valdomą turtą, jei toks turtas naudojamas veikloje, vertę (įvertinant ribojimus pagal Aprašo 24.4 punktą).
XII. SĄNAUDŲ PASKIRSTYMAS
73. Visos Bendrovės patiriamos sąnaudos suskirstomos į Priede Nr. 2 nurodytas sąnaudų grupes ir pogrupius.
74. Sąnaudos, kurių apimtis per ataskaitinį laikotarpį priklauso nuo suteiktų (parduotų) paslaugų (produktų) kiekio per tą laikotarpį, laikomos kintamomis sąnaudomis (2 priedo I-VI papunkčiuose nurodytos sąnaudų grupės). Sąnaudos, kurių apimtis per ataskaitinį laikotarpį nepriklauso nuo suteiktų (parduotų) paslaugų (produktų) kiekio per tą laikotarpį, laikomos pastoviomis sąnaudomis (2 priedo VII-XV papunkčiuose nurodytos sąnaudų grupės).
75. Ataskaitinio laikotarpio sąnaudos skirstomos šia tvarka:
75.1. Paskirstomosios sąnaudos;
75.2. Nepaskirstomosios sąnaudos.
76. Ataskaitinio laikotarpio paskirstomosios sąnaudos - Bendrovės faktiškai patiriamos sąnaudos, kurios yra būtinos reguliuojamosios veiklos verslo vieneto veiklai vykdyti, pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti ir kurios nepatenka į nepaskirstomųjų sąnaudų kategoriją. Paskirstomosios sąnaudos skiriamos į grupes:
76.1. Paskirstomosios tiesioginės sąnaudos;
76.2. Paskirstomosios netiesioginės sąnaudos;
76.3. Paskirstomosios bendrosios sąnaudos.
77. Ataskaitinio laikotarpio sąnaudos paskirstomos paslaugoms pagal sąnaudų registravimo metu pirminiams apskaitos įrašams priskirtas dimensijų reikšmes. Atitinkamai nustatoma ir sąnaudų kategorija.
Nr | Paskirstymo būdas | Sąnaudų kategorija | Pasirinkta dimensijų reikšmė | ||
Kaštų centras | Sistema | Paslauga | |||
1. | Tiesioginis priskyrimas | Tiesioginės sąnaudos | Pasirinktas tiesioginis, netiesioginis arba bendrasis kaštų centras | Pasirinkta konkreti sistema | Pasirinkta konkreti paslauga |
2. | Netiesioginis priskyrimas | Netiesioginės sąnaudos | Pasirinktas netiesioginis kaštų centras | Pasirinkta reikšmė „Netaikoma“ | Pasirinkta reikšmė „Netaikoma“ |
3. | Proporcinis priskyrimas | Bendrosios sąnaudos | Pasirinktas bendrasis kaštų centras | Pasirinkta reikšmė „Netaikoma“ | Pasirinkta reikšmė „Netaikoma“ |
4. | - | Nepaskirstomosios sąnaudos | Netaikoma (priskiriama pagal sąnaudų pogrupius). |
78. Nepaskirstomosios sąnaudos – sąnaudos, kurias Bendrovė patiria ataskaitiniu laikotarpiu, tačiau kurios nebūtinos nei galutinėms paslaugoms (produktams) teikti (reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) vertei kurti), nei verslui palaikyti (užtikrinti reguliuojamosios veiklos nepertraukiamumą, saugumą, stabilumą). Šias sąnaudas Xxxxxxxx patiria savo investicijų grąžos sąskaita. Nepaskirstomąsias sąnaudas Bendrovė įtraukia į reguliavimo apskaitos sistemą, tačiau tokias sąnaudas perkeldama iš buhalterinės apskaitos registrų į reguliavimo apskaitos sistemą, Bendrovė šias sąnaudas iš karto priskiria nepaskirstomųjų sąnaudų kategorijai.
79. Nepaskirstomosiomis sąnaudomis laikomos ir paslaugoms ir verslo vienetams nepaskirstomos šios sąnaudos:
79.1. beviltiškų skolų, baudų, delspinigių sąnaudos;
79.2. paramos, labdaros, švietimo sąnaudos;
79.3. tantjemų, išmokų, pelno mokesčio, mokesčių nuo dividendų sąnaudas;
79.4. narystės, stojamųjų įmokų sąnaudas, išskyrus sąnaudas dėl teisės aktuose numatyto privalomo dalyvavimo, tiesiogiai susijusio su reguliuojamuoju verslo vienetu;
79.5. patirtas palūkanų sąnaudas ir kitas finansinės-investicinės veiklos sąnaudas;
79.6. reprezentacines sąnaudas, sudarančias daugiau kaip 0,1 proc. atskiro reguliuojamų kainų verslo vieneto sąnaudų apimančių pagal žemiau nurodytus sąnaudų pogrupius: einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos, personalo sąnaudos, mokesčių sąnaudos, finansinės sąnaudos, administracinės sąnaudos, rinkodaros ir pardavimų sąnaudos, šilumos ūkio turto nuomos ar koncesijos sąnaudos, kitos pastoviosios sąnaudos).
79.7. reklamos, rinkodaros sąnaudas, sąnaudas, susijusias su įmonės įvaizdžio kūrimo tikslais, išskyrus vadovaujantis teisės aktais privalomas informavimo veiklos sąnaudas bei Bendrovės tinklalapio palaikymą;
79.8. atidėjinių sąnaudas;
79.9. sąnaudas pagal Bendrovės kolektyvinę sutartį- įvairioms kultūros, sveikatinimo ir sporto paslaugoms, pašalpas gimus vaikui, mokymosi ir papildomų atostogų sąnaudas, pašalpas mirties atveju, pašalpas už nepilnamečius ir neįgalius šeimos narius, paramą profsąjungoms bei kitas išmokas darbuotojams, viršijančias Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas privalomas išmokas (kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, sąnaudas, viršijančias darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atveju Darbo kodekse numatytas privalomas išmokas);
79.10. mokymų dalyvių ir svečių maitinimo, suvenyrų svečiams, salių nuomos, konkursų, parodų, įvairių renginių, nesusijusių su reguliuojamosios veiklos vykdymu, organizavimo, dovanų pirkimo, žalos atlyginimo, išskyrus dėl gamtos stichijų ar force majeure aplinkybių, vartotojų patirtų nuostolių atlyginimo, sporto salių ir kaimo turizmo teikiamų paslaugų bei kitų panašaus pobūdžio paslaugų, susijusių su rekreacija, įsigijimo sąnaudas ir kitas panašaus pobūdžio sąnaudas;
79.11. sąnaudas, patirtas dėl Bendrovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo (pavyzdžiui, kompensacijos dėl nelaimingų atsitikimų darbe, kompensacijos už darbuotojo patirtą žalą (nuostolius) dėl profesinės ligos, sužalojimo, kompensacijos, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai dėl neteisėto darbo sutarties sąlygų pakeitimo, nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo ir kiti Bendrovės neteisėti veiksmai ar neveikimas);
79.12. darbuotojų gyvybės draudimo sąnaudas ir papildomo draudimo sąnaudas, kai draudžiamieji įvykiai kyla iš neteisėtų Bendrovės veiksmų, t. y. kai draudžiamasis įvykis atsiranda dėl Bendrovės padarytų teisės aktų pažeidimų arba pareigų pažeidimų, aplaidumo, klaidų, netikslumų, neteisėtų veiksmų, neveikimo, kuriuos atliko apdrausti darbuotojai ar Xxxxxxxx (pvz., vadovų civilinės atsakomybės draudimas, darbdavio draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, veiklos rizikos draudimas ir pan.), išskyrus darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus ir (ar) su potencialiai pavojingais įrenginiais, draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sąnaudas ir kitos su reguliuojama veikla nesusijusios sąnaudos;
79.13. koncesijos, šilumos ūkio turto nuomos užmokesčių (mokesčių) sąnaudas, nesusijusias su reguliuojamų kainų paslaugų (produktų) teikimu, t. y. sąnaudas, kurios nebūtų susidariusios, jeigu reguliuojamą veiklą vykdytų turto savininkas;
79.14. likviduoto, nurašyto, esančio atsargose, nenaudojamo (užkonservuoto) ilgalaikio turto nusidėvėjimo bei palaikymo sąnaudas (išskyrus užkonservuoto turto palaikymo sąnaudas, jei Bendrovė pateikia ekonominį ar teisinį pagrindimą dėl turto užkonservavimo pagrįstumo) bei išnuomoto (išskyrus Aprašo 22 punkte nurodytą atvejį) ar panaudos teisėmis perduoto
kitam ūkio subjektui ilgalaikio turto sąnaudas ir išsinuomoto, Bendrovei neatlygintinai (nemokamai) perduoto, panaudos teisėmis naudojamo turto nusidėvėjimo sąnaudas, išskyrus turto nuomos būdu valdomo turto, naudojamo veikloje, nusidėvėjimo sąnaudas.
79.15. nebaigtos statybos ilgalaikio turto sąnaudas;
79.16. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės, sukurtos už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, taip pat sukurtos už dotacijų, subsidijų ir apyvartinių taršos leidimų teigiamo prekybos rezultato lėšas ir joms prilygstančias lėšas;
79.17. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės, sukurtos vartotojų ir nepriklausomų šilumos gamintojų lėšomis, prijungiant juos prie tinklų;
79.18. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo ilgalaikio turto vienetų vertės pokyčio, susijusio su perkainojimo veikla;
79.19. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas nuo ilgalaikio turto ar jo dalies vertės, sukurtos įvykdžius investicinius projektus, teisės aktų nustatyta tvarka nesuderintus su atitinkamos savivaldybės taryba ir (arba) Komisija;
79.20. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas nuo prestižo, investicinio turto, finansinio turto, kito ilgalaikio turto, kuris nėra būtinas reguliuojamajai veiklai vykdyti;
79.21. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, priskaičiuojamas nuo šilumos generavimo įrenginių (įskaitant ir dūmų ekonomaizerius) vertės, viršijančios 70 proc. maksimalaus centralizuoto šilumos tiekimo sistemos šilumos poreikio ir šilumos poreikio piko pajėgumų ir šilumos rezervinės galios pajėgumų poreikį, kurių nustatymas reglamentuojamas Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo tvarkos ir sąlygų apraše, ir kitas su tokiais šilumos generavimo įrenginiais susijusias sąnaudas;
79.22. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalį, priskaičiuojamą nuo nebenaudojamo ilgalaikio turto vieneto ar jo dalies likutinės vertės po įgyvendintų investicijų, skirtų to ilgalaikio turto vieneto ar jo dalies atstatymui (rekonstrukcijai) ar modernizavimui, išskyrus atvejus, kai savivaldybės taryba ir (arba) Komisija priima atskirą sprendimą dėl tokio ilgalaikio turto likutinės vertės pripažinimo ekonomiškai pagrįsta investicijų derinimo metu;
79.23. nurašyto į sąnaudas ilgalaikio turto vertę.
80. Kaštų centrui priskirtų sąnaudų paskirstymo principą lemią kaštų centro tipas (tiesioginis, netiesioginis, bendrasis). Tačiau nepaisant kaštų centro tipo, tam kaštų centrui priskirtos gali būti priskirtos tiesiogiai bet kuriai paslaugai, bet kurioje sistemoje pasirenkant atitinkamas dimensijų reikšmes.
81. Skaičiuodama reguliuojamų kainų verslo vienetams ir paslaugoms priskirto ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas Bendrovė vadovaujasi šiais principais:
81.1. Turto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos, parengus ilgalaikį turtą naudoti (pradėjus eksploatuoti).
81.2. Skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas Bendrovė taiko (Priede Nr. 4) nurodytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpius, kurie nustatyti sekančiai: ilgalaikio turto grupėms nurodytoms Aprašo (Priede Nr. 4). taikomi atitinkamai turto grupei Tarybos nustatyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpiai. Jei Aprašo 4 priede ilgalaikio turto vienetams nėra nustatytas ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpis, Bendrovė taiko 2014- 05-30 Tarybos nutarimu Nr.O3-149 suderintus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpius ,,Bendrovės ilgalaikio turto grupių nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpių sąraše“. Tuo atveju, jei Aprašo 4 priede ir Tarybos nutarimu
suderinto Bendrovės ilgalaikio turto grupių nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpių sąraše ilgalaikio turto vienetams nėra nustatyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpio, FBAS pasirenka ir visą ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laiką taiko ekonomiškai pagrįstą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpį pagal 2018-09-28 Gen. direktoriaus įsakymu Nr. R-11-75 patvirtintą priedą Nr.4 „ AB ”Klaipėdos energija“ ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai (metais)“. Pasirinktas ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpis su Taryba nederinamas. Skaičiuojant ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas Bendrovė taiko tiesiogiai proporcingas nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo metodą.
81.3. Vadovaujantis Tarybos 2015 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. O3-542 ,,Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo Nr.O3-73 ,,Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr.O3-96
,,Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos pakeitimo“ pakeitimo„ 29 punktu, turtui , kuris įsigytas per laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d iki 2018 m. gruodžio 31 d. ir kuris neįvertintas ataskaitinį laikotarpį galiojančioje šilumos kainoje, nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos neskaičiuojamos ir reguliuojamos veiklos ataskaitoje (toliau-RVA) toks turtas parodomas kaip nesuderintas su Taryba turtas. Aukščiau minėto turto nusidėvėjimą (amortizaciją) Bendrovė pradeda skaičiuoti nuo šilumos kainos (kainos dedamųjų), į kurią įskaičiuotos to turto nusidėvėjimo sąnaudos, taikymo pradžios.
81.4. Kai ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas pailgina turto naudingo tarnavimo laiką ir (ar) pagerina jo naudingąsias savybes ir šių darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir (ar) patikslinamas turto naudingo tarnavimo laikas, ilgalaikio turto vertė ir (ar) ilgalaikio turto naudingo tarnavimo laikas koreguojamas Verslo apskaitos standartuose arba Tarptautiniuose apskaitos standartuose nustatyta tvarka.
81.5. Tuo atveju, kai Xxxxxxxx įstatinį kapitalą didina turtiniu įnašu, skaičiuojant šio ilgalaikio turto vienetų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, FBAS gali taikyti kitokį, nei Aprašo 4 priede nustatytą ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpį, prieš tai jį suderinęs su Taryba. Tuo atveju, jei Taryba nesutinka su Bendrovės planuojamu taikyti nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpiu, Bendrovė visą turto nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpį taiko kitus Tarybos nustatytus ar įpareigotus taikyti Aprašo 4 priede nurodytus nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpius.
82. Šilumos gamybos įrenginių nusidėvėjimo sąnaudos paskirstomos paslaugoms, atsižvelgiant į atliktą Šilumos gamybos įrenginių vertės paskirstymą, vadovaujantis RAS aprašo 66-68 punktų nuostatomis.
83. Personalo sąnaudos priskiriamos kaštų centrams kiekvieną mėnesį pagal faktiškai kaštų centrams priskirtus darbuotojus. Darbuotojai priskiriami atitinkamam kaštų centrui vadovaujantis Bendrovės generalinio direktoriaus patvirtintu Bendrovės pareigybių sąrašu, kuriame nurodomas kiekviename kaštų centre dirbančių pareigybių skaičius. Personalo pareigybių paskirstymas atliekamas analogiškai sąnaudų paskirstymui (plačiau žr. XII-XVI skyrius).
84. Su apyvartinių taršos leidimų veikla susijusias pajamas ir sąnaudas, Bendrovė nurodo prekybos apyvartiniais taršos leidimas ir su ja susijusios veiklos verslo vienete.
XIII. TIESIOGINIS SĄNAUDŲ PASKIRSTYMAS
85. Tiesioginių sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, kurių atsiradimą (susiformavimą) ir apimtį lėmė konkrečios paslaugos (produktai) ir jų apimtis ataskaitiniu laikotarpiu. Tiesiogiai paslaugoms priskiriamos:
85.1. Bet kuriame kaštų centre patirtos sąnaudos, kurios yra identifikuojamos kaip susijusios su vienos paslaugos vienoje CŠT sistemoje teikimu;
85.2. Tiesioginiams kaštų centrams priskirtos sąnaudos.
86. Tiesiogines kintamas sąnaudas: šilumos įsigijimo sąnaudos, kuro sąnaudos energijai gaminti, elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudos, vandens technologinėms reikmėms įsigijimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudas Bendrovė paskirsto visų CŠT sistemų paslaugoms (produktams) vadovaujantis žemiau nurodytais principais:
85.1 Bendrovės aptarnaujamoje Klaipėdos šilumos tinklų rajonas (Priedas Nr.11) CŠT sistemoje, kurioje veikia nepriklausomi šilumos gamintojai, kintamas sąnaudas tiesiogiai priskiria Šilumos (produkto) gamybos ir Šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugoms, atsižvelgiant į tai, kuriai paslaugai (produktui) priskirti šilumos gamybos įrenginiai ataskaitinį laikotarpį gamino šilumą energiją ir patyrė kintamas sąnaudas. Šilumos įsigijimo sąnaudos tiesiogiai priskiriamos Šilumos (produkto) gamybos paslaugai.
85.2 Bendrovės aptarnaujamose CŠT sistemose - Gargždų šilumos tinklų rajonas ir Mažos katilinės (Priedas Nr.12 ir Priedas Nr.13), kuriuose nepriklausomi šilumos gamintojai neveikia, kintamos sąnaudos tiesiogiai priskiriamos Šilumos (produkto) gamybos paslaugai.
87. Kitos kintamos sąnaudos priskiriamos tiesiogiai paslaugoms (produktams) vadovaujantis analogiškais RAS aprašo 85 punkte apibrėžtais paskirstymo principais.
88. Tiesiogiai Šilumos (produkto) gamybos ir Šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimo paslaugoms priskiriamos šioms paslaugoms priskirto turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos ir šio turto priežiūros ir eksploatacijos sąnaudos.
XIV. NETIESIOGINIS SĄNAUDŲ PASKIRSTYMAS
89. Netiesioginių sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, kurių atsiradimą (susiformavimą) lėmė keleto paslaugų (produktų) grupė, vidinis procesas ar jų grupė, ir kurių ryšys su konkrečiomis paslaugomis (produktais) yra netiesioginis. Netiesiogiai paslaugoms paskirstomos sąnaudos, priskirtos, netiesioginiams kaštų centrams.
90. Netiesioginiams kaštų centrams priskirtos sąnaudos priskiriamos paskirstymo centrams. Kaštų centrų sąsaja su paskirstymo centrais pateikiama RAS aprašo VI skyriuje. Priskyrimas vykdomas tiesiogiai arba netiesiogiai, naudojant paskirstymo kriterijus.
91. Kiekvienas paskirstymo centras turi iš anksto numatytą paskirstymo kriterijų grupę, kurių pagalba paskirstymo centrui priskirtos sąnaudos paskirstomos paslaugoms. Kiekvienam paskirstymo centrui priskirtos sąnaudos paskirstomos paslaugoms proporcingai pagal joms priskirtą kriterijaus reikšmę.
92. Bendrovės naudojamų paskirstymo kriterijų sąrašas pateikiamas Priede Nr.14. Apskaičiuotos skaitinės ataskaitinio laikotarpio nešiklių reikšmės pateikiamos Aiškinamajame rašte kartu su metine reguliacine atskaitomybe.
XV. KOGENERACIJOS SĄNAUDŲ ATSKYRIMAS
93. Bendrovė valdo kogeneracinę jėgainę (Klaipėdos elektrinė), tačiau nevykdo elektros gamybos (2013-03-20 Bendrovės valdybos protokolinis sprendimas Nr.3/312). Atitinkamai Kogeneracijos sąnaudų atskyrimas nėra vykdomas.
94. Visos Klaipėdos elektrinės sąnaudos priskiriamos šilumos gamybos paslaugai, išskyrus elektros gamybos paslaugai tiesiogiai priskirto turto nusidėvėjimo sąnaudas.
XVI. BENDRŲJŲ SĄNAUDŲ PASKIRSTYMAS
95. Bendrųjų sąnaudų kategorijai priskiriamos sąnaudos, skirtos Bendrovės bendram veiklos palaikymui (užtikrinimui), kurios su konkrečiomis paslaugomis (produktais) neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio ryšio, tačiau kurių atsiradimą (susiformavimą) lėmė poreikis užtikrinti Bendrovės organizacinės veiklos nepertraukiamumą, saugumą, stabilumą.
96. Bendriesiems kaštų centrams priskirtos bendrosios sąnaudos, išskyrus nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas paskirstomos verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) proporcingai atitinkamam verslo vienetui ir konkrečiai paslaugai (produktui) priskirtai pastoviųjų tiesioginių ir netiesioginių sąnaudų sumos daliai. Ilgalaikio turto, skirto bendram veiklos palaikymui (užtikrinimui), nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos atitinkamiems verslo vienetams ir paslaugoms (produktams) priskiriamos proporcingai paslaugoms (produktams) tiesiogiai ir netiesiogiai priskirto ilgalaikio turto vertei ataskaitinio laikotarpio pabaigai.
XVII. KOREGAVIMO DĖL KURO KAINŲ PASIKEITIMO IR KITŲ PRIEŽASČIŲ
ATSKLEIDIMAS
97. Atlikus pajamų ir sąnaudų paskirstymą paslaugoms, Xxxxxxxx atlieka rezultato koregavimą pagal paslaugas (produktus):
96.1. Koregavimas dėl kuro kainų pasikeitimo ir kitų priežasčių - pagal Energetikos įstatymą mokami mokesčiai VERT, taip pat kitos Bendrovės gautos pajamos ar sąnaudos, kurių susidarymą lėmė teisės aktų pasikeitimai (ataskaitinis laikotarpis);
96.2. Koregavimas dėl kuro kainų pasikeitimo ir kitų priežasčių pagal Energetikos įstatymą mokami mokesčiai VERT, taip pat kitos bendrovės gautos pajamos ar sąnaudos, kurių susidarymą lėmė teisės aktų pasikeitimai (praėję laikotarpiai).
98. Tuo atveju, jei ataskaitiniu laikotarpiu Tarybos nutarimu arba valdybos protokoliniu sprendimu nebuvo nustatyta ataskaitinio laikotarpio papildoma šilumos kainos dedamoji, Bendrovė 2 CŠT sistemoje Gargždų šilumos tinklai ir 3 CŠT sistemoje Mažos katilinės remiantis Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatomis apskaičiuoja šilumos kainoje įskaitytų ir faktiškai patirtų sąnaudų kurui skirtumą. Skaičiuojant šilumos vieneto kainoje įskaitytų ir faktinių sąnaudų kurui dydžio neatitikimą, faktinis kuro įsigyti sąnaudų dydis ribojamas šilumos kainoje nustatytais rodikliais: šilumos nuostolių apimtimi, lyginamosiomis kuro sąnaudomis, taip pat kuro kainomis, jei bendrovė kurą ataskaitinį laikotarpį įsigijo ne Energijos išteklių biržoje. Paskaičiuotu skirtumu koreguojamas aukščiau nurodytų CŠT sistemų Šilumos (produkto) gamybos paslaugos ataskaitinio laikotarpio rezultatas: neigiamas skirtumas - susidariusios nepadengtos sąnaudos nurodomos su minuso ženklu, teigiamas skirtumas - gautos papildomos pajamos nurodomos su pliuso ženklu.
99. Skirtumą tarp į ataskaitinį laikotarpį galiojančias šilumos kainas (kainų dedamąsias) įskaičiuotų mokestinių įsipareigojimų pagal Energetikos įstatymą sumos ir ataskaitinio laikotarpio pabaigai Bendrovės apskaičiuotų faktiškai realizuotą šilumos kiekį kiekvienoje CŠT sistemoje susigrąžintų mokestinių įsipareigojimų sumos Bendrovė paskirsto visų CŠT sistemų Šilumos perdavimo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos tinklais paslaugoms. Susidariusios nesusigrąžintos sąnaudos nurodomos su minuso ženklu, o gautos papildomos mokestinių įsipareigojimų pajamos nurodomos su pliuso ženklu.
100. Atliekant koregavimą už praėjusius laikotarpius, Xxxxxxxx ataskaitinį laikotarpį galiojusiose šilumos kainose Tarybos nutarimu ar protokoliniu sprendimu nustatytas papildomas šilumos kainos dedamąsias kiekvienoje CŠT sistemoje daugina iš realizuoto šilumos kiekio per ataskaitinį laikotarpį. Skirtumą tarp galiojusiose šilumos kainose įskaičiuotos (gautinos ar grąžintinos vartotojams) sumos ir per ataskaitinį laikotarpį patirtos (gautinos ar grąžintinos
vartotojams) sumos priskiria tai CŠT sistemai ir tai paslaugai (produktui), kurios gautinoms ar grąžintinoms pajamoms ji buvo paskaičiuota.
XVIII. ATASKAITINIO LAIKOTARPIO INVESTICIJŲ GRĄŽOS SKAIČIAVIMAS
101. Ataskaitiniu laikotarpiu gautą investicijų grąža Xxxxxxxx apskaičiuoja atitinkamą mėnesį kainoje, nustatytoje Tarybos nutarimu, ar Bendrovės valdymo organų sprendimu, įvertintą investicijų grąžos dydį dauginant iš atitinkamą mėnesį realizuoto kiekio (ar kito vieneto, kuriam nustatyta kaina).
XIX. VERSLO VIENETO REGULIUOJAMO ILGALAIKIO TURTO VIDUTINĖS
SVERTINĖS VERTĖS SKAIČIAVIMAS
102. Nustatydama ataskaitinio laikotarpio atitinkamo verslo vieneto kainoje įskaičiuoto reguliuojamo ilgalaikio turto vidutinę svertinę likutinę vertę, Bendrovė kaip svertą taiko ataskaitinį laikotarpį realizuotą šilumos ar karšto vandens kiekį. Šilumos gamybos veiklos verslo vieneto reguliuojama ilgalaikio turto vidutinė svertinė likutinė vertė skaičiuojama pagal žemiau pateiktą formulę:
čia:
K – reguliuojamo ilgalaikio turto vidutinė svertinė likutinė vertė;
Kb – bazinėje ar perskaičiuotoje einančioje prieš paskutinį perskaičiavimą šilumos kainoje įskaičiuota reguliuojamo turto likutinė vertė;
Kp – paskutinio perskaičiavimo perskaičiuotoje šilumos kainoje įskaičiuota reguliuojamo turto likutinė vertė;
QHR,i – ataskaitinio laikotarpio i-tojo mėnesio realizuotas šilumos kiekis; n – mėnesių skaičius.
103. Mažmeninio aptarnavimo verslo vienete - į kainą įskaičiuotas vidutines svertines būtinąsias sąnaudas, karšto vandens tiekimo (ruošimas ir vartotojų mažmeninis aptarnavimas) paslaugoje - į kainą įskaičiuotas vidutines svertines pastoviąsias būtinąsias sąnaudas Bendrovė skaičiuoja tokiu pat principu, kaip ir reguliuojamo ilgalaikio turto vidutinę svertinę likutinę vertę.
ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMO (AMORTIZACIJOS) SKAIČIAVIMO LAIKOTARPIŲ SĄRAŠAS
Turto pogrupis | Ilgalaikio turto grupės | Laikotarpis, metais | |
I. | NEMATERIALUSIS TURTAS | ||
I.4.01. | standartinė programinė įranga | 4 | Aprašo 4 priedas* |
I.4.02. | spec. pograminė įranga | 4-15 | Aprašo 4 priedas* |
I.5. | kitas nematerialus turtas | 4-15 | Aprašo 4 priedas* |
II.1. | ŽEMĖ | - | |
II.2. | PASTATAI IR STATINIAI | ||
II.2.01. | katilinės | 50 | Aprašo 4 priedas* |
II.2.02. | konteinerinių katilinių ir siurblinių pastatai | 40 | Aprašo 4 priedas* |
II.2.10. | keliai, aikštelės, šaligatviai ir tvoros | 27-30 | Aprašo 4 priedas* |
II.2.04. | kuro (mazuto) rezervuarai | 22 | Aprašo 4 priedas* |
II.2.05. | dūmtraukiai mūriniai ir gelžbetoniniai | 45 | Aprašo 4 priedas* |
II.2.06. | dūmtraukiai metaliniai | 25 | Aprašo 4 priedas* |
II.2.07. | vamzdynai | 30 | Aprašo 4 priedas* |
II.2.08. | administraciniai pastatai | 50-70 | Aprašo 4 priedas* |
kiti pastatai : | 15-50 | Suderinta su Taryba** | |
II.2.09. | kitos paskirties pastatai, statiniai:gyvenamieji, poilsio | 15-50 | Suderinta su Taryba** |
II.2.03. | gamybinės paskirties patatai, statiniai: kiti technologinės paskirties | 15-50 | Suderinta su Taryba** |
II.2.11. | kiti pastatai statiniai (nurodyti) | ||
II.3. | MAŠINOS IR ĮRANGA | ||
II.3.01. | katilinių įrengimai ir stacionarinieji garo katilai | 16 | Aprašo 4 priedas* |
II.3.02. | vandens šildymo katilai | 16 | Aprašo 4 priedas* |
II.3.04. | šilumos punktai, mazgai, moduliai | 15 | Aprašo 4 priedas* |
II.3.03. | siurbliai ir kita siurblinė įranga | 10 | Aprašo 4 priedas* |
II.3.05. | nuotolinės duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistemos duomenų koncent | 10 | Aprašo 4 priedas* |
kitos mašinos ir įranga : | |||
II.3.06.-... | vandentiekio, kanalizacijos, nuotekų tinklai | 15 | Suderinta su Taryba** |
II.3.06.-... | pastatų inžinerinė įranga | 6 | Suderinta su Taryba** |
II.3.06.-... | mažo galingumo katiliukai (dujiniai) | 7 | Suderinta su Taryba** |
II.3.06.-... | saugos įranga | 6 | Suderinta su Taryba** |
II.3.06.-... | IT, kompiuteriniai, ryšių tinklai ir įranga | 6 | Suderinta su Taryba** |
II.3.06.-... | valdymo ir kontrolės įrenginiai | 6 | Suderinta su Taryba** |
II.3.06.-... | karšto vandens pašildytuvai | 7 | Suderinta su Taryba** |
II.3.06.-... | tinklai technologinėm reikmėm | 16 | Suderinta su Taryba** |
II.3.06.-... | technologinės paskirties įrengimai | 7 | Suderinta su Taryba** |
II.3.06.-... | dujų aptikimo, skirstymo, reguliavimo ir pan. įrenginiai | 6 | Suderinta su Taryba** |
II.3.06.-... | elektrotechniniai įrenginiai ir paskirstymo įrenginiai | 15 | Suderinta su Taryba** |
II.3.06.-... | uždaromoji ir reguliavimo armatūra sumontuota vamzdynuose | 6 | Suderinta su Taryba** |
II.3.06.-... | hidrotechniniai statiniai | 20 | Suderinta su Taryba** |
II.3.06.-... | komunalinio ūkio mašinos ir įrengimai | 6 | Suderinta su Taryba** |
II.4. | KITI ĮRENGINIAI, PRIETAISAI IR ĮRANKIAI | ||
II.4.02 | šilumos (atsiskaitomieji ir neatsiskaitomieji) apskaitos prietaisai | 7 | Aprašo 4 priedas* |
II.4.05 | kuro svėrimo svarstyklės | 15 | Aprašo 4 priedas* |
II.4.06. | džiovinimo spinta (biokuro laboratorija) | 4 | Aprašo 4 priedas* |
kiti įrenginiai ir įrankiai : | 4 - 20 | Suderinta su Taryba** | |
II.4.01 | valdymo ir kontrolės įrenginiai | 6 - 20 | Suderinta su Taryba** |
II.4.03 | valdymo, duomenų perdavimo kontrolės sistemos | 6 - 7 | Suderinta su Taryba** |
II.4.07. | laboratorinė įranga | 6 | Suderinta su Taryba** |
II.4.07. | saugos įranga | 6 | Suderinta su Taryba** |
II.4.07. | pastatų inžinerinė įranga | 6 | Suderinta su Taryba** |
II.4.07. | vandens paruošimo įrenginiai | 10 | Suderinta su Taryba** |
II.4.07. | tinklai technologinėms reikmėms | 16 | Suderinta su Xxxxxx** |
II.4.07. | komunalinio ūkio mašinos ir įrengimai | 6 | Suderinta su Taryba** |
II.4.07. | įrankiai | 4 | Suderinta su Taryba** |
II.5. | TRANSPORTO PRIEMONĖS | - | |
II.5.02. | lengvieji automobiliai | 7 | Aprašo 4 priedas* |
kitos transporto priemonės | 10 | Aprašo 4 priedas* | |
II.5.01. | traktoriai, ekskavatoriai, pan. mechanizmai | 10 | Aprašo 4 priedas* |
II.5.03. | krovininiai automobiliai, priekabos, puspriekabės | 10 | Aprašo 4 priedas* |
II.6. | KITAS ILGALAIKIS TURTAS | ||
II.6.01. | baldai | 6 | Suderinta su Taryba** |
II.6.02. | biuro įranga (Kompiuteriai, serveriai) | 4 | Suderinta su Taryba** |
II.6.03. | kitas turtas | 4 - 30 | Suderinta su Taryba** |
II.6.03. | meno kūriniai | 30 | Suderinta su Taryba** |
II.6.03. | ūkinis inventorius | 4 | Suderinta su Taryba** |
II.6.03. | metaliniai konteineriai | 9 | Suderinta su Taryba** |
II.6.03. | buičiai | 5 | Suderinta su Taryba** |
II.6.03. | įrankiai | 4 | Suderinta su Taryba** |
II.6.03. | kilimai, užuolaidos, pan. turtas | 3 | Suderinta su Taryba** |
II.6.03. | komunalinio ūkio mašinos ir įrengimai | 6 | Suderinta su Taryba** |
* patvirtintas Valstybinės energetikos kontrolės tarybos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. O3E-894 ,,Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gruodžio 31 d. nutarimo nr. O3E-470 „Dėl šilumos sektoriaus įmonių apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo".
** Valstybinės energetikos kontrolės tarybos 2014 m. sausio 17 d. nutarimu ,,Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo normatyvų"
KAŠTŲ CENTRAI
Eil. Nr. | Kaštų centro kodas | Kaštų centro pavadinimas |
1 | 0-BS-00-00 | Stebėtojų taryba/valdyba |
2 | 0-BS-00-01 | Administracijos vadovybė (gen. Direktorius) |
3 | 0-BS-00-02 | Gen. Direktoriaus padėjėjas |
Personalo ir dokumentų valdymo grupė 2 (nuo 2020-02-01) | ||
4 | 0-BS-00-03 | Vidaus auditorius |
5 | 0-BS-00-04 | Finansų direktorius |
6 | 0-BS-00-05 | Ekonomikos ir personalo skyrius |
Ekonomikos skyrius 1 (nuo 2020-02-01) | ||
7 | 0-BS-00-06 | Finansai ir buh.apskaita |
8 | 0-BS-00-07 | Teisė |
Teisės ir darbo reikalų skyrius2 (nuo 2020-02-01) | ||
9 | 0-BS-00-08 | Informacinės technologijos |
10 | 0-BS-00-09 | Bendrųjų reikalų sk. |
11 | 0-BS-00-10 | Apsauga ir ūkis |
12 | 0-BS-00-11 | Veiklos aptarnavimo centro vadovas |
13 | 0-BS-00-12 | Darbo medicinos punktas |
14 | 0-BS-00-13 | Sauga ir sveikata |
15 | 0-KP-00-00 | Finansinės paslaugos |
16 | 0-NS-01-01 | Gamybinis techninis ir aplinkosaugos sk. |
17 | 0-NS-01-02 | Elektrotechnikos t. |
18 | 0-NS-01-03 | Automatikos t. |
19 | 0-NS-01-04 | Telemechanika ir ryšiai |
20 | 0-NS-01-05 | Bendrovės dispečeriai |
21 | 0-NS-01-06 | Statinių aptarnavimas |
22 | 0-NS-01-07 | Technikos direktorius |
23 | 0-NS-01-08 | Energijos gamybos t. viršininkas ir pavaduotojas |
24 | 0-NS-01-09 | Transporto ir pirkimų sk. viršininkas |
25 | 0-NS-02-00 | Investicijų valdymas |
26 | 0-NS-03-01 | Klaipėdos šilumos tinklų rajonas |
27 | 0-NS-03-02 | Vartotojų priežiūra |
28 | 0-NS-03-03 | Šildymo sistemų aptarnavimas |
29 | 0-NS-03-04 | Apskaitos prietaisų aptarnavimas |
30 | 0-NS-03-05 | Pastatų šilumos įrenginių gr. |
31 | 0-NS-03-06 | Karšto vandens gamyba |
32 | 0-NS-03-07 | Karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimas |
33 | 0-NS-03-08 | Neatskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų aptarnavimas |
34 | 0-NS-03-09 | Šilumos tiekimo tarnybos vadovas |
35 | 0-NS-04-01 | Klientų aptarnavimo gr. |
36 | 0-NS-04-02 | Šilumos apskaita |
37 | 0-NS-04-03 | Klientų aptarnavimo centro vadovas |
38 | 0-NS-05-01 | Pardavimų apskaita |
39 | 0-NS-05-02 | Skolų valdymas |
40 | 0-NS-06-01 | Pirkimai |
Eil. Nr. | Kaštų centro kodas | Kaštų centro pavadinimas |
41 | 0-NS-06-02 | Centrinis sandėlys |
42 | 0-NS-06-03 | Viešieji pirkimai |
43 | 0-NS-07-01 | Transportas |
44 | 1-AT-00-00 | ATL sąnaudos Klaipėda |
45 | 1-GŠ-00-01 | Šilumos supirkimas iš nepriklausomų gamintojų |
46 | 1-GŠ-01-01 | Klaipėdos elektrinė - gamyba dujos |
47 | 1-GŠ-01-03 | Klaipėdos elektrinė - rezervas ir pikas |
48 | 1-GŠ-01-04 | Klaipėdos elektrinė - balansavimas |
49 | 1-GŠ-02-01 | Klaipėdos rajoninė katilinė - gamyba biokuras |
50 | 1-GŠ-02-02 | Klaipėdos rajoninė katilinė - gamyba dujos |
51 | 1-GŠ-02-03 | Klaipėdos rajoninė katilinė - rezervas ir pikas |
52 | 1-GŠ-02-04 | Klaipėdos rajoninė katilinė - balansavimas |
53 | 1-GŠ-03-01 | Lypkių rajoninė katilinė - gamyba biokuras |
54 | 1-GŠ-03-02 | Lypkių rajoninė katilinė - gamyba dujos |
55 | 1-GŠ-03-03 | Lypkių rajoninė katilinė - rezervas ir pikas |
56 | 1-GŠ-03-04 | Lypkių rajoninė katilinė - balansavimas |
57 | 1-KP-00-02 | Termofikacinis vanduo sistemų užpildymui (Klaipėda) |
58 | 1-KP-00-03 | Kondensato pardavimas |
59 | 1-KP-00-04 | Konteinerių pašildymas |
60 | 1-KP-00-05 | Apskaitos prietaisų patikra |
61 | 1-KP-00-08 | Sporto kompleksas |
62 | 1-KP-00-10 | Turto nuoma (Klaipėda) |
63 | 1-KP-00-11 | Kaminų nuoma (antenos) (Klaipėda) |
64 | 1-KP-00-13 | Šilumos punktai - Klaipėdos ŠTR |
65 | 1-KP-00-14 | Vagonų varymas bendrovės geležinkeliu |
66 | 1-KP-00-15 | Medžiagų, atsargų, IMT pardavimai (Klaipėda) |
67 | 1-KP-00-16 | Kitos veiklos mažavertės paslaugos |
68 | 1-KP-00-17 | Elektros gamybai priskirtas turtas |
69 | 1-NS-01-01 | Elektrinės elektrotechnika |
70 | 1-NS-01-02 | Elektrinės automatika |
71 | 1-NS-01-03 | KRK elektrotechnika |
72 | 1-NS-01-04 | Vandens paruošimo aparatininkai |
Vandens ir kuro kokybės grupė3 nuo (2020-04-01) | ||
73 | 1-NS-01-05 | KRK automatika |
74 | 1-NS-01-06 | LRK elektrotechnika |
75 | 1-NS-01-10 | LRK automatika |
76 | 1-NS-09-01 | Klaipėdos elektrinė gamyba - bendras |
77 | 1-NS-09-02 | Klaipėdos rajoninė katilinė gamyba - bendras |
78 | 1-NS-09-03 | Lypkių rajoninė katilinė - bendras |
79 | 1-PR-00-00 | Klaipėdos šilumos tinklai - perdavimo įrenginiai |
80 | 1-PR-00-01 | Klaipėdos šilumos tinklai-tiekimas |
81 | 1-RP-00-00 | Perteklinė galia Klaipėdos ŠTR |
82 | 2-AT-00-00 | ATL sąnaudos Gargždai |
83 | 2-GŠ-04-00 | Gargždų šilumos tinklai - gamyba (2) |
84 | 2-GŠ-04-01 | Gargždų šilumos tinklai - gamyba (2), X.Xxxxxxx g.15 Gargžda |
85 | 2-GŠ-04-03 | Gargždų šilumos tinklai - (2) - rezervas ir pikas, X.Xxxxxxx g.15 Gargždai |
86 | 2-GŠ-05-00 | Gargždų šilumos tinklai - gamyba (4) |
Eil. Nr. | Kaštų centro kodas | Kaštų centro pavadinimas |
87 | 2-GŠ-05-01 | Gargždų šilumos tinklai - gamyba (4), X.Xxxxxxx g.38 Gargždai |
88 | 2-GŠ-05-03 | Gargždų šilumos tinklai - (4) - rezervas ir pikas, X.Xxxxxxx g.38 Gargždai |
89 | 2-GŠ-06-00 | Gargždų šilumos tinklai - gamyba (5) |
90 | 2-GŠ-06-01 | Gargždų šilumos tinklai - gamyba (5), Kvietinių g.28 Gargždai |
91 | 2-GŠ-06-03 | Gargždų šilumos tinklai - (5) - rezervas ir pikas, Kvietinių g.28 Gargždai |
92 | 2-GŠ-07-00 | Gargždų šilumos tinklai - gamyba (6) |
93 | 2-GŠ-07-01 | Gargždų šilumos tinklai - gamyba (6), Liepų g.3a Gargždai |
94 | 2-GŠ-07-03 | Gargždų šilumos tinklai - (6) - rezervas ir pikas, Liepų g.3a Gargždai |
95 | 2-KP-00-02 | Termofikacinis vanduo sistemų užpildymui (Gargždai) |
96 | 2-KP-00-10 | Turto nuoma (Gargždai) |
97 | 2-KP-00-11 | Kaminų nuoma (antenos) (Gargždai) |
98 | 2-KP-00-12 | Medžiagų, atsargų, IMT pardavimai (Gargždai) |
99 | 2-KP-00-13 | Šilumos punktai - Gargždų ŠTR |
100 | 2-KP-00-15 | Turto nuoma (Gargždai) 4 (nuo 2020-01-01) nenaudojamas |
101 | 2-MA-00-00 | Gargždų šilumos tinklai - pardavimas |
102 | 2-NS-01-00 | Gargždų šilumos tinklai-bendras |
103 | 2-NS-09-01 | Gargždų ŠT gamyba - bendras |
104 | 2-PR-00-00 | Gargždų šilumos tinklai - tiekimas |
105 | 2-RP-00-00 | Perteklinė galia - Gargždų ŠTR |
106 | 3-GŠ-08-00 | Paupių katilinė |
107 | 3-GŠ-09-00 | Katilinė Nr.1 (Minijos g. 90) |
108 | 3-GŠ-10-00 | Katilinė Nr.2 (Liepų g. 50) |
109 | 3-GŠ-11-00 | Katilinė Nr. 3, Kadagių 1 |
110 | 3-GŠ-12-00 | Katilinė Nr. 4, Kadagių 3 |
111 | 3-GŠ-13-00 | Katilinė Nr. 6, Kadagių 6 |
112 | 3-GŠ-14-00 | Katilinė Nr. 7, Kadagių 7 |
113 | 3-GŠ-15-00 | Katilinė Nr. 9, Kadagių 9 |
114 | 3-GŠ-16-00 | Katilinė Nr.10, Kadagių 11 |
115 | 3-GŠ-17-00 | Katilinė Nr.11, Kadagių 13 |
116 | 3-GŠ-18-00 | Katilinė Nr. 15, Klaipėdos 21/23 |
117 | 3-GŠ-19-00 | Katilinė Nr. 16, Klaipėdos 28 |
118 | 3-GŠ-20-00 | Katilinė Nr. 17, Klaipėdos 30 |
119 | 3-GŠ-21-00 | Katilinė Nr.18, Jaunimo /Klaipėdos 2/32 |
120 | 3-GŠ-22-00 | Katilinė Nr. 19, Jaunimo 4 |
121 | 3-GŠ-23-00 | Katilinė Nr. 20, Žolynų g. 22 |
122 | 3-GŠ-24-00 | Katilinė Nr. 21, Žolynų g. 35 |
123 | 3-GŠ-25-00 | Katilinė Nr. 22, Žolynų g. 37 |
124 | 3-GŠ-26-00 | Katilinė Nr. 23, Žolynų g. 39 |
125 | 3-GŠ-27-00 | Katilinė Nr. 24, Žolynų g. 41 |
126 | 3-GŠ-28-00 | Katilinė Nr. 25, Žolynų g. 43 |
127 | 3-GŠ-29-00 | Katilinė Nr. 26, Žolynų g. 45 |
Eil. Nr. | Kaštų centro kodas | Kaštų centro pavadinimas |
128 | 3-GŠ-30-00 | Katilinė Nr. 27, Žolynų g. 47 |
129 | 3-GŠ-31-00 | Katilinė Nr. 28, Žolynų g. 49 |
130 | 3-GŠ-32-00 | Katilinė Nr. 29, Xxxxxxxxxxx x. 4 |
131 | 3-GŠ-33-00 | Katilinė Nr. 30, Tauralaukio g. 4a |
132 | 3-GŠ-34-00 | Katilinė Nr. 31, Kadagių g. 4 |
133 | 3-GŠ-35-00 | Katilinė Nr. 32, Kadagių g. 8 |
134 | 3-GŠ-36-00 | Katilinė Nr. 33, Klaipėdos g. 31 |
135 | 3-GŠ-37-00 | Katilinė Nr. 34, Klaipėdos g. 31/Lazdynų g. 2 |
136 | 3-KP-00-10 | Turto nuoma (mažosios katilinės) |
137 | 3-KP-00-11 | Kaminų nuoma (antenos) Paupiai 4 (nuo 2020-10-01) nenaudojamas |
138 | 3-KP-00-12 | Medžiagų, atsargų, IMT pardavimai (MK) |
139 | 3-KP-00-13 | Šilumos punktai - Mažų katilinės |
140 | 3-KP-00-15 | Turto nuoma (mažosios katilinės) 4 (nuo 2020-01-01) nenaudojamas |
141 | 3-NS-00-00 | Mažos katilinės - bendras |
142 | 3-PR-00-00 | Paupių tiekimas |
143 | 3-RP-00-00 | Perteklinė galia - Mažos katilinės |
1 2020-01-15 Įsakymas Nr. R-10E-11 ,,Dėl bendrovės apskaitoje naudojamų kaštų centrų pavadinimų pakeitimo iš šių kaštų centrų sąnaudų apskaitos"
2020-01-17 Įsakymas Nr. R-10E-14 ,,Dėl 2020-01-15 įsakymo Nr.R-10E-11 ,,Dėl bendrovės
2 apskaitoje naudojamų kaštų centrų pavadinimų pakeitimo iš šių kaštų centrų sąnaudų apskaitos" pakeitimo"
3 2020-03-18 Įsakymas Nr.R-10E-54 ,,Dėl vandens ir kuro kokybės grupės kaštų centro įsteigimo ir šio kaštų centro sąnaudų apskaitos vedimo bendrovės apskaitoje "
4
2020-12-16 Įsakymas Nr.R-10E-268 ,,Dėl bendrovės buhalterinėje ir reguliacinėje apskaitoje nenaudojamų kaštų centrų"
PASKIRSTYMO CENTRAI
Eil. Nr. | Paskirstymo centras | Kaštų centras kodas | Kaštų centro pavadinimas | Vidinė veikla |
1 | Infrastruktūros valdymo ir eksploatacijos veiklų grupė | 0-NS-01-07 | Technikos direktorius | Technikos direktorius |
0-NS-01-08 | Energijos gamybos tarnybos viršininkas ir pavaduotojas | Energijos gamybos tarnybos vadovybė | ||
0-NS-01-09 | Transporto ir pirkimų skyriaus viršininkas | Transporto ir pirkimų skyriaus vadovybė | ||
0-NS-01-01 | Gamybinis techninis ir aplinkosaugos skyrius | Gamybos techninis aptarnavimas | ||
0-NS-01-02 | Elektrotechnikos tarnyba | Elektrotechnikos aptarnavimas | ||
0-NS-01-03 | Automatikos tarnyba | Automatikos aptarnavimas | ||
0-NS-01-04 | Telemechanika ir ryšiai | Telemechanikos aptarnavimas | ||
0-NS-01-05 | Bendrovės dispečeriai | Dispečerinė tarnyba Klaipėdoje | ||
0-NS-01-06 | Statinių aptarnavimas | Statinių aptarnavimas | ||
1-NS-01-01 | Klaipėdos elektrinė - elektrotechnika | Klaipėdos elektrinė - elektrotechnika | ||
1-NS-01-02 | Klaipėdos elektrinė - automatika | Klaipėdos elektrinė - automatika | ||
1-NS-01-03 | Klaipėdos rajoninė katilinė - elektrotechnika | Klaipėdos rajoninė katilinė - elektrotechnika | ||
1-NS-01-04 | Vandens paruošimo aparatininkai (Vandens ir kuro kokybės grupė3 (nuo 2020-04-01) | Vandens paruošimo aparatininkai | ||
1-NS-01-05 | KRK - automatika | Klaipėdos rajoninė katilinė - automatika | ||
1-NS-01-06 | Lypkių rajoninė katilinė - elektrotechnika | Lypkių rajoninė katilinė - elektrotechnika | ||
1-NS-01-10 | Lypkių rajoninė katilinė - automatika | Lypkių rajoninė katilinė - automatika | ||
2-NS-01-00 | Gargždų šilumos tinklai - bendras | Gargždų šilumos tinklai | ||
2 | Infrastruktūros plėtros veiklų grupė | 0-NS-02-00 | Investicijų valdymas | Investicijų valdymas |
3 | Paslaugų teikimo veiklų grupė | 0-NS-03-09 | Šilumos tiekimo tarnybos vadovas | Perdavimo paslaugos aptarnavimas |
0-NS-03-01 | Klaipėdos šilumos tinklų rajonas | Perdavimo paslaugos aptarnavimas | ||
0-NS-03-02 | Šilumos apskaitos grupė | Vartotojų priežiūra | ||
0-NS-03-03 | Šildymo sistemų aptarnavimas | Šildymo sistemų aptarnavimas | ||
0-NS-03-04 | Apskaitos prietaisų aptarnavimas | Perdavimo apskaitos prietaisų aptarnavimas | ||
KV apskaitos prietaisų aptarnavimas | ||||
Neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų aptarnavimas | ||||
0-NS-03-05 | Pastatų šilumos įrenginių grupė | Pastatų šilumos įrenginių aptarnavimas | ||
0-NS-03-06 | Karšto vandens tiekimas | Karšto vandens tiekimas |
Eil. Nr. | Paskirstymo centras | Kaštų centras kodas | Kaštų centro pavadinimas | Vidinė veikla |
4 | Klientų aptarnavimo veiklų grupė | 0-NS-04-03 | Klientų aptarnavimo centro vadovas | Klientų aptarnavimo centro vadovybė |
0-NS-04-01 | Klientų aptarnavimo grupė | Mažmeninis aptarnavimas | ||
KV klientų aptarnavimas | ||||
0-NS-04-02 | Šilumos apskaita | Šilumos apskaita | ||
5 | Atsiskaitymų ir apskaitos veiklų grupė | 0-NS-05-01 | Pardavimų apskaita (FBAS) | Pardavimų apskaita |
0-NS-05-02 | Skolų valdymas | Skolų valdymas | ||
6 | Transporto valdymo veiklų grupė | 0-NS-07-01 | Transportas | Transporto valdymas |
7 | Materialinio aprūpinimo veiklų grupė | 0-NS-06-01 | Pirkimai | Materialinis aprūpinimas |
0-NS-06-02 | Centrinis sandėlis | Materialinis aprūpinimas | ||
0-NS-06-03 | Viešieji pirkimai | Materialinis aprūpinimas | ||
8 | Šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklų grupė | 1-NS-09-01 | Klaipėdos elektrinė gamyba - bendras | Klaipėdos elektrinė gamyba - bendras |
1-NS-09-02 | Klaipėdos rajoninė katilinė gamyba - bendras | Klaipėdos rajoninė katilinė gamyba - bendras | ||
1-NS-09-03 | Lypkių rajoninė katilinė gamyba - bendras | Lypkių rajoninė katilinė gamyba - bendras | ||
2-NS-09-01 | Gargždų šilumos tinklai gamyba - bendras | Gargždų šilumos tinklai gamyba - bendras | ||
3-NS-00-00 | Mažos katilinės - bendras | Mažos katilinės - bendras |
VERSLO VIENETŲ PASLAUGŲ SĄRAŠAS
Nr. | Verslo vienetas, paslauga | Aprašymas | Pastabos |
Šilumos gamybos (įskaitant perkamą šilumą) veiklos verslo vienetas | |||
1. | Šilumos (produkto) gamyba (įsigijimas) katilinių ir elektrodinių katilinių kolektoriuose | Šiluminės energijos garo arba karšto vandens pavidalu generavimas jėgainių įrenginiuose (katiluose), deginant kurą (dujas, mazutą, anglis, šiukšles, medieną | |
2. | Šilumos poreikio piko pajėgumų ir rezervinės galios užtikrinimas (katilinių ir elektrodinių katilinių kolektoriuose) | Ūkio subjekto teikiama paslauga, leidžianti šilumos tiekėjui palaikyti šilumos gamybos įrenginių galios apimtį, nustatytą Šilumos gamybos ir (ar) supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų apraše, patvirtintame Komisijos 2018 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3E-254 , kuri leidžia tiekėjui užtikrinti patikimą ir saugų šilumos tiekimą vartotojams, kai to neįmanoma padaryti kitais sistemoje veikiančiais šilumos gamybos įrenginiais. | |
Šilumos perdavimo veiklos verslo vienetas | |||
3. | Šilumos perdavimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemos tinklais | Šiluminės energijos perdavimas nuo jėgainės iki grupinių šilumokaitinių arba galutinio vartotojo, palaikant nustatytus techninius kokybės parametrus. | |
4. | Balansavimas centralizuoto šilumos tiekimo sistemoje | Šilumos balanso šilumos sistemoje stebėsena ir, esant poreikiui, šilumos kiekio sistemoje balansavimas. Ši paslauga naudojama tik pajamų priskyrimui, t.y. sąnaudos ir kiti apskaitos straipsniai šiai paslaugai neskirstomi. | |
Mažmeninio aptarnavimo (šilumos pardavimo) veiklos verslo vienetas | |||
5. | Mažmeninis aptarnavimas | Šilumos energijos pardavimas, šilumos energijos vartotojų aptarnavimas ir susijusios paslaugos | |
Karšto vandens tiekimo veiklos verslo vienetas | |||
6. | Karšto vandens tiekimas (ruošimas ir vartotojų mažmeninis aptarnavimas) | Šilumos karštam vandeniui ruošti ir šalto vandens karštam vandeniui ruošti pardavimas vartotojams | Karšto vandens pardavimo kontrolė |
7. | Karšto vandens temperatūros palaikymas | Karšto vandens temperatūros palaikymas | |
8. | Karšto vandens prietaisų aptarnavimas | Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengimas, prižiūra ir patikrų atlikimas. | Veikla šiuo metu nevykdoma. |
Neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklos verslo vienetas | |||
9. | Neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų aptarnavimas | Neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimas, teisės aktų reikalavimus atitinkančios jų techninės būklės ir nustatyto matavimų tikslumo užtikrinimas, taip pat duomenų nuskaitymas ir perdavimas, jei įrengiami neatsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai su nuotolinio duomenų nuskaitymo ir perdavimo sistema. | Veikla nevykdoma |
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros verslo vienetas | |||
10. | Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų einamoji priežiūra) | Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prevencinės priežiūra, korekcinės priežiūra ir avarijų likvidavimas, apimantys pastato šildymo ir karšto vandens sistemos kontrolės ir parametrų reguliavimo, techninės apžiūros ir būsenos atkūrimo veiksmus. | |
11. | Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų rekonstrukcija | Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų rekonstrukcija | Veikla nevykdoma |
Prekybos apyvartiniais taršos leidimais ir su ja susijusios veiklos verslo vienetas | |||
12. | ES aplinkosaugos reikalavimai Prekyba apyvartiniais taršos leidimais ir su jas susijusi veikla | Prekyba apyvartiniais taršos leidimais ir su jas susijusi veikla. | |
Kitos reguliuojamos veiklos verslo vienetas | |||
13. | Kitos reguliuojamos veiklos paslaugos | Kita ūkio subjekto veikla, nepatenkanti į kitus verslo vienetus ir nereguliuojama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. | Veikla šiuo metu nevykdoma. |
14. | Elektros energijos (produkto) gamyba | Veikla šiuo metu nevykdoma. | |
15. | Geriamojo vadens tiekimas ir nutekų tvarkymas | Veikla šiuo metu nevykdoma. | |
Kitos nereguliuojamos veiklos verslo vienetas | |||
16. | Garas technologijai (Lypkių katilinė) | Šiluminės energijos garo pavidalu generavimas jėgainių įrenginiuose (katiluose), deginant kurą (dujas, mazutą, ). | Veikla nevykdoma |
17. | Elektros energijos (produkto) gamyba | Elektros energijos (produkto) gamyba | Veikla nevykdoma |
18. | Termofikacinis vanduo sistemų užpildymui | Termofikacinio vandens gamyba ir pardavimas vartotojams | |
19. | Kondensato pardavimas | Negrąžinto termofikacinio vandens gamyba. | |
20. | Konteinerių pašildymas | Metalinių konteinerių pašildymo paslauga | |
21. | Apskaitos prietaisų patikra | Apskaitos prietaisų patikra | Veikla nevykdoma |
22. | Pardavimai | Medžiagų, ilgalaikio turto pardavimas | |
23. | Sporto kompleksas | Sporto komplekso paslaugos | |
24. | Odontologas | Odontologo paslaugos | Veikla nevykdoma. |
25. | Nuoma (aikštelės, pastatai) | Nekilnojamo turto nuoma | |
26. | Kaminų nuoma (antenos) | Kaminų ploto nuoma | |
27. | Nepriklausomų šilumos gamintojų rezervinio kuro saugojimas | Nepriklausomų šilumos gamintojų rezervinio kuro saugojimas | Veikla nevykdoma |
28. | Šilumos punktų eksploatavimas | Šilumos punktų eksploatavimas | |
29. | Vagonų gabenimas bendrovės geležinkeliu | Vagonų gabenimas bendrovės geležinkeliu | |
30. | Kitos veiklos mažavertės paslaugos | Kitos veiklos mažavertės paslaugos | |
31. | Elektros energijos gamybai priskirtas turtas | Elektros energijos gamybai priskirtas turtas | Veikla nevykdoma |
32. | Finansinės paslaugos | Finansinės paslaugos |