GYVENTOJŲ TURTO

Tais atvejais, kai draudimo apsaugos įsigaliojimas yra susiejamas su Draudimo įmokos arba jos pirmos dalies sumokėjimu, draudimo apsauga įsigalioja kitą dieną 00:00 valandų po pinigų gavimo dienos, bet ne anksčiau nei nurodyta draudimo sutartyje.

Draudimo išmoka, įvykus draudžiamajam įvykiui iki draudimo apsaugos įsigaliojimo, nepriklauso/ nėra išmokama.

Jeigu draudimo sutartyje numatyta, kad Draudimo įmoka turi būti sumokėta po pirmos draudimo laikotarpio pradžios dienos, tai draudimo apsauga įsigalioja pirmą draudimo laikotarpio pradžios dieną 00:00.

Draudimo sutartis galioja iki draudimo laikotarpio, numatyto draudimo sutartyje, paskutinės dienos 24:00, jeigu draudimo sutartis dėl kitų priežasčių nesibaigia anksčiau.

2. DRAUDĖJO PAREIGA ATSKLEISTI INFORMACIJĄ

Prieš pasirašydamas draudimo sutartį, Draudėjas įsipareigoja pateikti Draudikui visą prašomą teisingą bei išsamią informaciją, susijusią su draudimo objektu bei būtiną, siekiant įvertinti draudimo riziką.

Jeigu Draudėjas neatskleidžia informacijos, kuri yra būtina įvertinti draudimo rizikai, arba pateikia klaidingą ar neišsamią informaciją, Draudikas turi teisę reikalauti pripažinti draudimo sutartį negaliojančia. Tokiu atveju Draudimo įmoka nėra grąžinama.

Jeigu draudimo sutartis dėl to paties draudimo objekto pratęsiama iškart po ankstesnės sutarties pasibaigimo, o Draudėjas ar Apdraustasis nenurodo, kad informacija nuo ankstesnės draudimo sutarties sudarymo pasikeitė, pagal nutylėjimą yra laikoma, kad anksčiau pateikta informacija nepasikeitė.

Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, Draudėjas įsipareigoja raštu nedelsiant pranešti apie visus pasikeitimus draudimo laikotarpio galiojimo metu, dėl kurių gali padidėti draudimo rizika. Pasikeitimai, apie kuriuos įsipareigojama pranešti, yra:

2.4.1. reikšmingi pasikeitimai, susiję su draudimo objektu;

2.4.2. būdų, kuriais naudojamas draudimo objektas, pasikeitimai;

2.4.3. kitos reikšmingos aplinkybės, dėl kurių draudimo rizika padidėja.

Jeigu informacija, pateikta Draudikui apie draudimo objektą ir apdraustas rizikas, pasikeičia, ir dėl to padidėja draudimo rizika, taip pat, kai Draudikas yra suklaidinamas dėl nereikšmingo Draudėjo suklydimo, Draudikas įgyja teisę per vieną mėnesį nuo sužinojimo dienos pasiūlyti Draudėjui pakeisti draudimo sutarties sąlygas, įskaitant Draudimo įmokos dydį.

Jeigu Draudėjas nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygų, arba neatsako Draudikui per 1 mėnesį nuo pranešimo apie siūlomas naujas sąlygas išsiuntimo dienos, Draudikas įgyja teisę nutraukti draudimo sutartį suėjus šiame sakinyje nurodytam terminui be atskiro pranešimo.

Jeigu Draudikas įrodo/faktai rodo, kad žinodamas apie padidėjusią riziką nebūtų sudaręs draudimo sutarties, Draudikas per 2 mėnesius nuo sužinojimo apie padidėjusią riziką, įgyja teisę reikalauti nutraukti draudimo sutartį.

Draudėjo pareigos atskleisti informaciją pažeidimas sukelia ir kitas teisines pasekmes, įtvirtintas Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

3. DRAUDIMO ĮMOKA IR MOKĖJIMO TVARKA

Draudėjas įsipareigoja sumokėti Draudimo įmoką Draudikui, nustatyto dydžio bei nustatytais terminais, kaip

numatyta draudimo sutartyje.

Draudimo įmoka yra laikoma sumokėta:

3.2.1. jeigu Draudimo įmoka mokama pavedimu – nuo pinigų sumos gavimo į Draudiko ar įgalioto draudimo tarpininko banko sąskaitą;

3.2.2. jeigu Draudimo įmoka mokama kitais mokėjimo būdais – nuo datos, nurodytos konkrečiame pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančiame dokumente. Mokėjimo būdų sąrašą galima rasti interneto svetainėje xxx.xxx.xx, arba paskambinus telefonu (0 0) 0000 000.

Jeigu Draudėjas nesumoka Xxxxxxxx įmokos draudimo sutartyje nustatytu laiku, Draudėjas moka Draudikui 0,02% delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau ne daugiau kaip 10% nuo nesumokėtos bendros Draudimo įmokos. Anksčiau minėti delspinigiai yra netaikomi, kai:

3.3.1. Draudimo įmoka mokama vienu mokėjimu;

3.3.2. Draudimo įmoka mokama dalimis – už pirmą mokėjimą.

Jei Draudimo įmoka ar jos dalis nepasiekia Draudiko draudimo sutartyje nustatytu laiku (išskyrus atvejį, kai draudimo sutarties įsigaliojimas siejamas su Draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimu, - tokiu atveju draudimo sutartis neįsigalioja ir yra anuliuojama be atskiro Draudiko pranešimo praėjus 10 dienų po įmokos mokėjimo termino), Draudėjas sutartyje numatytu rašytiniu dokumentu informuoja, kad per 30 dienų nuo rašytinio dokumento išsiuntimo dienos, jei Draudimo įmoka ar jos dalis nepasiekia Draudiko, draudimo sutartis pasibaigs.

4. DRAUDIMO SUTARČIŲ SUDARYMAS GALINIAIS TELEKOMUNIKACIJŲ ĮRENGINIAIS

Draudimo sutartis gali būti sudaryta galiniais telekomunikacijų įrenginiais, t.y. paštu, internetu, elektroniniu paštu, telefonu bei kitais informacijos apsikeitimo būdais.

Kai draudimo sutartis yra sudaroma Draudėjo, kuris yra vartotojas, tokiai sutarčiai taikomos ne gyvybės draudimo sutarčių sudarymo gairės, kurios yra viešai prieinamos xxx.xxx.xx. Ne gyvybės draudimo sutarčių

sudarymo gairės, be visa ko, numato atsisakymo teisės procedūrą, t.y. teisę atsisakyti nuo sudarytos

draudimo sutarties.

Vartotojas yra fizinis asmuo, sudarantis draudimo sutartį su verslu ar profesine veikla nesusijusiais tikslais.

5. DRAUDIMO SUTARTIES PASIBAIGIMAS IR PAKEITIMAS

Draudimo sutartis baigiasi paskutinę draudimo laikotarpio dieną 24:00, jeigu Draudėjas ir Draudikas

nesusitarė kitaip.

Draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį bet kuriuo metu, prieš 15 dienų raštu apie tai informuodamas Draudiką. Tokiu atveju, draudimo sutartis bus laikoma nutraukta dieną, nurodytą pranešime, bet ne anksčiau negu 15 dieną, po to kai buvo gautas pranešimas apie nutraukimą.

Tokiu atveju:

5.2.1. jeigu draudimo išmoka nebuvo išmokėta ar pretenzijų nebuvo pareikšta per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, per 20 kalendorinių dienų po Draudėjo xxxxxxxxx xxxxxx, Draudėjui grąžinama dalis Draudimo įmokos, išskaičiuojant sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (30% nuo grąžintinos sumos);

5.2.2. jeigu buvo išmokėta ir/ar rezervuota draudimo išmoka ar buvo pareikšta pretenzijų per draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, per 20 kalendorinių dienų po Draudėjo pranešimo gavimo, yra grąžinama dalis Draudimo įmokos, kuri yra lygi nepanaudotos Draudimo įmokos dalies už draudimo sutarties galiojimo laikotarpį ir išmokėtos draudimo išmokos skirtumui, išskaičiuojant sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (30% nuo grąžintinos sumos).

Draudimo sutarties sąlygos gali būti papildytos ar pakeistos tik rašytiniu Draudiko ir Draudėjo susitarimu. Draudimo sutartis gali būti nutraukta ir kitais pagrindais, įtvirtintais LR draudimo teisės aktuose, reglamentuojančiuose draudimo sutartinius teisinius santykius.

6. BENDROSIOS IŠLYGOS

Jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip, draudimo išmokos nėra mokamos dėl:

6.1.1. teroristinių veiksmų (veiksmai, pasireiškiantys jėgos ar smurto naudojimu arba grasinimais panaudoti šiuos veiksmus bet kokios trečiosios šalies, kuri veikia atskirai ar organizuotai su kokia nors organizacija ar vyriausybe, ar jų naudai, kurie atliekami dėl politinių, religinių, ideologinių ar etninių priežasčių ir kurios ketinimai yra pastatyti vyriausybę ar visuomenę ar jos dalį į pavojų); nuostoliai, atsiradę dėl prevencinių veiksmų prieš teroristinius veiksmus taip pat nėra atlyginami;

6.1.2. karo, invazijos, priešiškų užsienio valstybės veiksmų, karinių ar joms prilyginamų operacijų, tokių kaip pilietinio karo (paskelbus ar nepaskelbus karo), riaušių, streiko, sukilimo, maišto, revoliucijos, karo padėties, marodieriavimo, vandalizmo, sabotažo, streiko, lokauto, viešosios tvarkos sutrikdymų, kurie prilygtų perversmui ar riaušėm, nuosavybės konfiskavimo, nacionalizacijos, jeigu tai yra sukelta ar sankcionuota valstybės valdžios, nepriklausomai nuo to, teisėtai ar ne; kitos politinės rizikos bei visi kiti nuostoliai ar išlaidos, patirtos tiesiogiai ar netiesiogiai dėl tokių veiksmų prevencijos, taip pat nėra atlyginamos;

6.1.3. tiesioginio ar netiesioginio branduolinio sprogimo, branduolinės energijos ar radioaktyvių preparatų poveikio, tiesioginio ar netiesioginio radioaktyvaus užterštumo;

6.1.4. tyčinių Draudėjo, Apdraustojo ar Naudos gavėjo ar su Draudėju ir/ar Apdraustuoju susijusio asmens veiksmų.

Draudikas neturi teisės teikti draudimo paslaugų, o tai reiškia, įgyja teisę nemokėti draudimo išmokos ar suteikti kitokio pobūdžio naudos pagal draudimo sutartį, jei tokiu draudimo paslaugų ar naudos suteikimu, taip pat draudimo išmokos išmokėjimu:

6.2.1. Draudikas pažeistų Jungtinių Tautų Organizacijų rezoliucijomis arba prekybos ar ekonominėmis sankcijomis, Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos, Jungtinės Karalystės ar Jungtinių Amerikos Valstijų norminiais aktais taikomas sankcijas, draudimus ar apribojimus;

6.2.2. Perdraudimo bendrovė, kuriai draudimo sutartis buvo pateikta dėl perdraudimo, pažeistų taikomas sankcijas, draudimus ar apribojimus, kurie yra įtvirtinti valstybės, kurioje registruota perdraudimo bendrovė, teisės aktais.

Draudžiamuoju įvykiu nėra laikoma ir nuostoliai nėra atlyginami, jeigu jie tiesiogiai ar netiesiogiai atsirado

dėl:

6.3.1. valstybės išleistų teisės aktų;

6.3.2. paskelbtos ekstremaliosios ar nepaprastosios padėties, dar daugiau, jokie nuostoliai nėra atlygintini, tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su bet kokiomis priemonėmis, skirtomis išvengti ekstremaliosios ar nepaprastosios padėties;

6.3.3. epidemijos ar pandemijos.

7. DRAUDĖJO PAREIGOS, ATSITIKUS APDRAUSTAI RIZIKAI

Tam, kad Draudėjas ar Apdraustasis įgytų teisę gauti draudimo išmoką atsitikus apdraustai rizikai, jis pasirašydamas sutartį, savo valia ir geranoriškai, įsipareigoja:

7.1.1. nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (jeigu šių taisyklių specialiosiose sąlygose nenurodyta kitaip) informuoti Draudiką apie įvykusį galimai draudžiamąjį įvykį šių taisyklių specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka. Jeigu Draudėjas ar Xxxxxxxxxxxx informuoja Draudiką apie atsitikusią apdraustą riziką pavėluotai, Draudėjas ar Apdraustasis įsipareigoja pateikti objektyvią tiesą patvirtinančius faktus arba įrodyti , kad nebuvo įmanoma informuoti laiku;

7.1.2. nedelsiant informuoti kompetentingas tarnybas (pvz. gydymo įstaigą, priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentą, policiją, avarines tarnybas ir pan.);

7.1.3. laikytis Draudiko pateiktų (veiksmų) instrukcijų ir jas įgyvendinti bei imtis visų priemonių, siekiant sumažinti žalą ir užkirsti kelią jos atsiradimui ar jos padidėjimui;

7.1.4. sudaryti Draudikui galimybę apžiūrėti įvykio vietą, atlikti tyrimą bei surinkti visą būtiną informaciją

t.y. apklausti liudytojus, fotografuoti ar kita, taip, kad Draudikas galėtų nustatyti nuostolio priežastis ir dydį;

7.1.5. pateikti visą galimą ir būtiną informaciją ir dokumentus, kurių gali prašyti Draudikas, įskaitant ir komercines paslaptis, jeigu jos Draudėjui ar Apdraustajam yra žinomos, tam, kad Draudikas galėtų sąžiningai ir objektyviai nustatyti atsitikusios apdraustos rizikos priežastis ir žalos dydį bei esant išmokos atvejams sąžiningai ir objektyviai paskaičiuoti išmokos dydį;

7.1.6. esant galimybei išlaikyti įvykio vietą nepaliestą, iki atvyks Draudiko atstovas, jeigu Draudėjas iš Draudiko nesulaukė kitų veiksmų instrukcijos. Šis punktas netaikomas kiek yra būtina įvykdyti šių Bendrųjų draudimo sąvokų ir sąlygų 7.1.3. reikalavimus;

7.1.7. jeigu draudimo objektas negali būti išsaugotas nepakeičiant jo būklės po įvykio dėl Bendrųjų draudimo sąvokų ir sąlygų 7.1.3. punkte, esančių reikalavimų vykdymo ar dėl kitų teisinių ir pagrįstų priežasčių, pasirūpinti, kad pažeisto turto nuotraukos būtų padarytos kaip įmanoma operatyviau ar pažeistas draudimo objektas būtų nufilmuotas, siekiant užfiksuoti nuostolius, bei atsiųsti nuotraukas ar vaizdo įrašą Draudikui el. paštu: xxxxx@xxx.xx ar kitu Draudiko įvardintu būdu. Draudėjas, prieš priimdamas sprendimą atlikti bet kokius įvykio vietos pakeitimus, įsipareigoja ne tik pasitikslinti su Draudiku, bet ir jį informuoti iš anksto.

7.1.8. suderinti su Draudiku sugadinto turto, už kurį turi būti mokama draudimo išmoka, projektavimo, statybos, gamybos ar remonto darbus. Jei šio punkto /sąlygos nesilaikoma, Draudikas įgyja teisę nemokėti tos išmokos dalies, kuria padidėja nuostolis.

Jeigu Draudėjas, su Draudėju susiję asmenys, Apdraustasis ar Naudos gavėjas tyčia ar dėl didelio neatsargumo nesilaiko įsipareigojimų ir Taisyklėse sutartų pareigų, Draudikas įgyja teisę sumažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti.

8. DRAUDIMO IŠMOKA

Draudimo išmoka yra išmokama ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.

Vagystės ar plėšimu atveju, kuomet draudimo išmoka išmokėta, o draudimo objektas vėliau atsirado, Draudikas turi teisę susigrąžinti draudimo išmoką ar reikalauti teisės į draudimo objektą perleidimo. Jeigu Draudikas nusprendžia nepasilikti rasto draudimo objekto, bet rastas objektas yra apgadintas, tuomet Draudėjas, grąžindamas gautą iš Draudiko draudimo išmoką, iš jos išskaičiuoja su Draudiku suderintas išlaidas, būtinas atstatyti daiktą į pradinę padėtį.

Jei įvykis yra draudžiamasis, o Draudėjas ir Draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, Draudėjo prašymu Draudikas išmoka sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokai, jeigu tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.

Jeigu Draudikas uždelsia išmokėti draudimo išmoką dėl savo kaltės, Draudikas moka 0,02% delspinigius nuo mokėtinos draudimo išmokos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau neviršijant 10% nuo laiku neišmokėtos draudimo išmokos.

Mokant draudimo išmoką, įskaitomos visos Draudimo įmokos (už einamuosius draudimo metus), kurių mokėjimo terminas suėjęs draudimo išmokos mokėjimo dienai. Esant Draudėjo sutikimui, gali būti įskaitomos įmokos, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs. Tais atvejais, kai dėl draudžiamojo įvykio draudimo objektas žūsta, sunaikinamas arba prarandamas, mokant draudimo išmoką išskaičiuojamos visos pagal sutartį nesumokėtos Draudimo įmokos.

Tuo atveju, kai Draudikas negali susigrąžinti išmokos atgręžtinio reikalavimo tvarka dėl tyčinių Apdraustojo veiksmų ar didelio Apdraustojo neatsargumo, Draudikas įgyja teisę nemokėti draudimo išmokos dalyje, kurioje pretenziją pareikšti nėra galimybės, arba, jeigu draudimo išmoka jau išmokėta, reikalauti išmokos grąžinimo iš Draudėjo.

Pagal asmens, turinčio teisę į draudimo išmoką, prašymą Draudikas suteikia tokiam asmeniui galimybę susipažinti su turimais dokumentais, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas išmokėti draudimo išmoką arba atsisakyta išmokėti draudimo išmoką, ar išduoda dokumentų kopijas už užmokestį, neviršijantį dokumentų kopijų išdavimo išlaidų.

Asmeniui, turinčiam teisę į draudimo išmoką, nėra suteikiama galimybė susipažinti su turimais dokumentais

bei nėra teikiamos dokumentų kopijos, jeigu:

8.7.1. dokumentai yra pateikti teisėsaugos institucijoms tyrimui dėl apdraustos rizikos atsitikimo aplinkybių;

8.7.2. dokumentuose yra komercinė kito asmens paslaptis, kurios kiti asmenys pagal asmens duomenų

apsaugos įstatymo reikalavimus, neturi teisės gauti;

8.7.3. dokumentuose yra asmens duomenys, kurių kiti asmenys pagal asmens duomenų apsaugos įstatymo

reikalavimus, neturi teisės gauti.

9. SKUNDŲ NAGRINĖJIMO IR GINČŲ SPRENDIMO TVARKA

Suinteresuotas asmuo, manantis, kad Draudikas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, turi raštu kreiptis į Draudiką su skundu, nurodydamas ginčo aplinkybes ir savo reikalavimus. Vartotojas (fizinis asmuo, besinaudojantis draudimo paslauga, kuri buvo suteikta siekiant patenkinti asmeninius, šeimos ar namų ūkio poreikius) privalo kreiptis į Draudiką ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (detalesnė informacija xxxxx://xxx.xxx.xx/xxxxxxx-xxxxxxxxxxx-xxxx- draudima). Draudikas privalo pateikti klientui atsakymą ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Vartotojų ginčus su draudiku pagal kompetenciją nagrinėja Lietuvos banko Priežiūros tarnyba xxx.xx.xx, Žalgirio g. 90, LT-09128 Vilnius. Prašymą nagrinėti ginčą Lietuvos bankui galima pateikti per elektroninę ginčų nagrinėjimo sistemą, naudojantis šia nuoroda: xxxxx://xxx.xx.xx/xx/xxxxxxxxx-xxxxx-xx- finansiniu-paslaugu-teikeju . Kylant klausimams dėl draudimo, skundų nagrinėjimo procedūra yra viešai prieinama xxx.xxx.xx.

Visi ginčai, kilę tarp draudimo sutarties šalių, sprendžiami derybų būdu. Jeigu taikus susitarimas nepasiekiamas, visi ginčai, kylantys iš draudimo sutarties ir susiję su draudimo sutarties pažeidimu, nutraukimu ar negaliojimu, sprendžiami LR teisme sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisės aktais, Lietuvos Respublikos teismuose pagal BTA filialo Lietuvoje buveinės adresą.

10. ASMENS DUOMENŲ TVARKYMAS

Draudikas kaip asmens duomenų tvarkytojas, fizinių asmenų duomenis tvarko sutinkamai su asmens duomenų tvarkymo reikalavimais, apibrėžtais 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), bei kitais teisės aktų reikalavimais.

Asmens duomenų tvarkymo principus bei Draudiko vykdomą privatumo politiką galima rasti xxx.xxx.xx.

11. SUBROGACIJA IR REGRESINIO REIKALAVIMO TEISĖ

Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija arba regresinio reikalavimo teisė). Draudėjas, Xxxxxxxxxxxx ar Naudos gavėjas įsipareigoja perduoti visą Draudiko prašomą informaciją, kad Draudikas galėtų tinkamai įgyvendintų jam perėjusią reikalavimo teisę.

12. KONFIDENCIALUMAS

Šalys įsipareigoja neatskleisti konfidencialios informacijos, gautos draudimo sutartinių ar ikisutartinių teisinių santykių pagrindu, tretiesiems asmenims, taip pat nenaudoti šios informacijos tokiu būdu, kuris pažeistų kitos draudimo sutarties šalies interesus. Draudikas, siekdamas teisingumo principo apskaičiuojant draudimo išmokas arba siekiant patvirtinti/įvertinti, kad įvykis yra draudžiamasis, esant poreikiui įgyja teisę į profesionalias konsultacijas su nepriklausomais ekspertais bei perdraudikais, pateikiant jiems visą reikalingą informaciją, gautą draudimo sutartinių ar ikisutartinių santykių pagrindu, taip pat saugoti ją Draudiko duomenų bazėse. Ši pareiga netaikoma, kuomet šalys, sutinkamai su LR teisės aktų reikalavimais, privalo pateikti informaciją kompetentingoms valstybės institucijoms.

13. KITOS SĄLYGOS

Bet koks pranešimas, kurį Draudėjas ar Draudikas turi perduoti vienas kitam, svarbu, kad būtų atliktas šiose taisyklėse nurodytais terminais vienu iš žemiau nurodytų būdų:

13.1.1. įteikiant Draudėjui, draudimo polise ar kituose rašytiniuose dokumentuose nurodytais adresais ar šalių pranešimuose apie buveinių adresų pasikeitimas;

13.1.2. išsiunčiant registruotąją pašto korespondencijos siuntą;

13.1.3. elektroniniu paštu, kai šalys yra numačiusios šį pranešimo būdą sutartyje, arba konkliudentiniais veiksmais išreiškia sutikimą keistis informaciją šiuo būdu.

Draudikas turi teisę perduoti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam ar kitiems Draudikams teisės aktų nustatyta tvarka. Draudėjas, nesutikdamas su teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimu, turi teisę nutraukti draudimo sutartį joje nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo. Tokiu atveju Draudėjui grąžinamos jo sumokėtos Draudimo įmokos už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką.

Sutartiniams draudimo teisiniams santykiams taikomi LR Teisės aktai.

Draudimo sutartis sudaroma šių bendrųjų sąlygų ir specialiųjų sąlygų pagrindu. Jeigu specialiosios ir/ar individualios draudimo sąlygos, nurodytos sutartyje (draudimo liudijime) ir šiose Bendrosiose draudimo sąvokose ir sąlygose skiriasi, pirmenybė teikiama specialiosioms ir/ar individualioms draudimo sąlygoms.

Draudėjas, Xxxxxxxxxxxx, Naudos gavėjas bei kiti asmenys, kurie draudimo sutarties pagrindu įgyja teisių, įsipareigoja laikytis šiose Taisyklėse įtvirtintų pareigų.

Šios Taisyklės įsigalioja nuo patvirtinimo Draudiko valdyboje dienos, jeigu Draudiko valdyba nėra nurodžiusi kitos Taisyklių įsigaliojimo dienos.

Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp kalbų, lietuviškas tekstas turi pirmenybę. Šias taisykles galima rasti Draudiko interneto tinklalapyje adresu xxxx://xxx.xxx.xx.

SPECIALIOSIOS SĄLYGOS

KAS YRA KAS?

Draudikas – AAS “BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje, toliau vadinama Draudiku. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi į Draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam Draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su Draudiku. Draudėjas gali būti tik draudžiamo turto/objekto savininkas, bendraturtis.

Su Draudėju ir/ar Apdraustuoju susiję asmenys, taip pat – įsipareigojantys vykdyti Draudėjo pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus:

a) asmenys, kurie gyvena kartu su Draudėju arba Apdraustuoju;

b) asmenys, kurie yra atsakingi už draudimo objektą pagal susitarimą su Draudėju ar Apdraustuoju, pavyzdžiui, nuomininkai bei asmenys, kuriems Jūs patikėjote (ar perdavėte jų žinion) saugoti apdraustą turtą, rūpintis juo, naudotis;

c) asmenys, kurie turi draudimo interesą kartu su Draudėju ar Apdraustuoju, arba kiti asmenys, nurodyti

draudimo sutartyje.

Draudėjas įsipareigoja supažindinti visus aukščiau nurodytus asmenis su draudimo sutarties sąlygomis ir draudimo Taisyklėmis.

Apdraustasis – asmuo, kurio turtiniai interesai yra draudžiami:

a) turto draudimo atveju – pagal draudimo sutartį, apdrausto turto savininkas arba raštiškai sutartyje nurodytas

asmuo;

b) civilinės atsakomybės draudimo atveju – asmuo, kurio turtiniai interesai, atsirandantys iš civilinės atsakomybės, yra draudžiami;

c) asmenų draudimo atveju – fizinis asmuo, nurodytas draudimo sutartyje, kurio sveikata, gyvybė ar fizinė būklė yra apdrausta draudimo sutartimi.

Draudėjo atstovas – asmuo, sudarantis, keičiantis ar nutraukiantis draudimo sutartį (draudimo apsaugos galiojimą) Draudėjo vardu.

Naudos gavėjas – Draudėjas arba draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba Draudėjo, o draudimo sutartyje

nustatytais atvejais ir Apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.

Šeimos nariai – tai draudimo vietoje gyvenantys ir bendro ūkio siejami: Draudėjo sutuoktinis (-ė), vaikai ir jų sutuoktiniai, vaikaičiai, tėvai, seneliai, broliai, seserys ar kiti kartu su Draudėju draudimo vietoje gyvenantys ir bendro ūkio siejami asmenys.

Trečioji šalis – civilinės atsakomybės draudimo atveju – asmuo, patyręs nuostolių dėl Draudėjo ar /ir Apdraustojo veiksmų ar neveikimo ir kuris turi teisę į draudimo išmoką sutinkamai su draudimo sutarties sąlygomis.

Tretieji asmenys – visi asmenys, išskyrus Šeimos narius, bendrasavininkus, nuomininkus, asmenis, kuriems Draudėjas patikėjo (ar perdavė kito asmens žinion) saugoti apdraustą turtą, rūpintis juo.

Xxxxxxxx xxxxxxxxx xxxxx – Draudėjas ir Xxxxxxxxx.

Draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe.

Prašymas sudaryti draudimo sutartį – nustatytos formos dokumentas, kuriame Draudėjas pateikia reikalingą informaciją draudimo sutarčiai sudaryti. Prašymas gali būti nepateikiamas, jeigu Draudėjas suteikia Draudikui informaciją, kurią Draudikas laiko pakankama draudimo rizikai įvertinti. Prašymo sudaryti draudimo sutartį priėmimas, neįpareigoja Draudiką sudaryti draudimo sutarties.

Draudimo sutartis – susitarimas tarp Xxxxxxxx ir Draudėjo, pagal kurį Draudėjas įsipareigoja sumokėti draudimo sutartyje nustatytais terminais sutarto dydžio Xxxxxxxx įmoką, vykdyti kitas draudimo sutartyje įtvirtintas pareigas, o Draudikas įsipareigoja mokėti draudimo išmoką asmeniui, nurodytam draudimo sutartyje, įvykus draudžiamajam įvykiui, sutinkamai su draudimo sutarties nuostatomis.

Draudimo sutarties liudijimas (polisas) – dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą bei apimantis draudimo sutarties sąlygas, dėl kurių Draudikas ir Draudėjas susitarė.

Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka.

Nevisiškas draudimas – atvejai, kai nustatyta Xxxxxxxx suma yra mažesnė už Draudimo vertę. Tokiu atveju, įvykus draudžiamajam įvykiui, yra išmokama išmokos dalis, proporcinga Draudimo sumos ir Draudimo vertės santykiui.

Dvigubas draudimas – atvejai, kai Draudėjas sudaro kelias draudimo sutartis dėl tų pačių draudimo rizikų keliose ar toje pačioje draudimo bendrovėje. Tokiu atveju, Draudėjas įsipareigoja raštu pranešti Draudikui apie sudarytą kitą draudimo sutartį bei nurodyti Draudimo sumą ir kitas sutarties sąlygas. Priešingu atveju, Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę susigrąžinti atitinkamą draudimo išmokos dalį.

Papildomas draudimas – atvejai, kai yra apdrausta tik dalis turto vertės ar draudimo rizikos. Tokiu atveju Draudėjas turi teisę sudaryti papildomą draudimo sutartį su ta pačia ar kita draudimo bendrove. Šiuo atveju Draudimo suma pagal kelias draudimo sutartis negali viršyti Draudimo vertės.

Pirmos rizikos draudimas – atvejai, kai turtas draudžiamas šalių sutarta Draudimo suma, kuri yra mažesnė nei draudžiamo objekto vertė. Tokiu atveju nuostoliai atlyginami netaikant Nevisiško draudimo sąlygos, tačiau draudimo išmoka negali būti didesnė kaip draudimo sutartyje nustatyta Xxxxxxxx suma.

Išskaita – draudimo išmokos dalis, įtvirtinta draudimo sutartyje, kuri yra neatlygintina. Išskaita apibrėžiama konkrečia pinigų suma ir/arba procentine nuostolio išraiška, jeigu draudimo liudijime nėra nurodyta kitaip. Jeigu draudimo sutartyje yra įtvirtinta kelių rūšių išskaitos tai pačiai rizikai, tai visuomet taikoma viena - didesnė iš jų.

Draudimo įmoka – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurią Draudėjas draudimo sutarties sąlygomis įsipareigoja mokėti Draudikui už draudimo apsaugą.

Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus Draudikas įsipareigoja mokėti draudimo išmoką.

Nedraudžiamasis įvykis – atvejis, kai draudimo išmoka nėra mokama.

Xxxxxxxx xxxxxx – įvykio, kurio atsitikimas ateityje yra įmanomas ir kuris nepriklauso nuo Draudėjo ir/ar Apdraustojo valios, tikimybė.

Draudimo išmoka – pinigų suma, išmokama įvykus draudžiamajam įvykiui arba suteiktos paslaugos, jeigu tai

numatyta draudimo sutartyje.

Draudimo interesas – Apdraustojo interesas nepatirti nuostolių dėl įvykusio draudžiamojo įvykio. Kompensacinis principas – draudimo principas, pagal kurį draudimo išmoka yra apskaičiuojama remiantis patirto dėl draudžiamojo įvykio nuostolių dydžio.

Rašytinis dokumentas:

a) surašytas raštu ir apimantis visus būtinus rekvizitus, įskaitant parašą, atitinkantį galiojančius Lietuvos Respublikoje teisės aktus;

b) perduotas telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą, įskaitant ir elektroninį laišką.

Būstas – Draudėjui priklausantis Nekilnojamo turto objektas.

Nuolat gyvenamas būstas – būstas, kur gyvenama ne mažiau nei 9 mėn. per metus, įskaitant šaltuoju metų laiku (žiemą), ir kuriame faktiškai vedama asmens ir jo šeimos narių buitis. Jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), laikoma jo pagrindine nuolatine gyvenamąja vieta.

Ne nuolat gyvenamas būstas – būstas, kuris neatitinka nuolat gyvenamo būsto apibrėžimo. Būstas, nepritaikytas gyventi žiemą, visais atvejais laikomas ne nuolat gyvenamu.

Patikėtas turtas – Xxxxxxxxx Xxxxxxxx arba Draudėjo Šeimos nariams patikėtas turtas su teise juo naudotis ir jį

valdyti.

Išmanieji įrenginiai – mobilieji telefonai, nešiojami ir planšetiniai kompiuteriai, išmaniosios apyrankės, ausinės ir

kiti panašaus pobūdžio įrenginiai.

Paprastasis remontas – tai remontas, kurio tikslas atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai

neremontuojant. Xxxxxx, kuriems atlikti nereikalingas statybos, rekonstrukcijos leidimas.

Darbo įranga ir įrankiai – tai daiktai, kuriuos Draudėjas naudoja savo profesinėje veikloje, dirbant pagal veiklos liudijimą, individualią veiklą.

Motorinė transporto priemonė – variklį turinti sausumos, oro, vandens, geležinkelio transporto priemonė, skirta žmonėms ir (arba) kroviniams, ant jos sumontuotai stacionariai įrangai gabenti. Motorinėmis transporto priemonėmis laikomi traktoriai, savaeigės mašinos ir eismui ne keliais skirtos transporto priemonės taip pat dviračiai, paspirtukai, riedžiai pagal Lietuvos Respublikos Transporto Priemonių Valdytojų Civilinės Atsakomybės privalomo draudimo įstatymą priskiriami Transporto priemonėms. Motorinėmis transporto priemonėmis nelaikomi motorizuoti neįgaliųjų vežimėliai, aplinkos tvarkymo įranga (žoliapjovės ir pan.), vandens transporto priemonės, kurios neprivalo būti registruotos Vidaus vandens laivų registre.

Civilinė atsakomybė – pareiga atlyginti trečiajam asmeniui padarytą žalą, atsiradusią atlikus veiksmus (įskaitant neveikimą), kuriuos pagal įstatymus draudžiama atlikti, arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

1. DRAUDIMO SUTARTIES ESMINĖS APLINKYBĖS

Draudimo sutartis sudaroma pagal Draudėjo arba Draudėjo atstovo pateiktą visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudimo rizikos vertinimui. Draudėjas arba Draudėjo atstovas atsako už pateiktų duomenų teisingumą.

Esminėmis aplinkybėmis laikoma:

1.2.1. tikrovę atitinkanti, teisinga informacija apie pageidaujamą drausti turtą (pastato konstrukcijos, bendras plotas, tūris, detalizuota faktinė pastato paskirtis, apsaugos priemonės, statybos, rekonstrukcijos, remonto metai, nuolat ar ne nuolat gyvenamas būstas, nuomojamas ar naudojamas pagal panaudos sutartį, kiti rizikos veiksniai);

1.2.2. buvusių nuostolių ir įvykių istorija;

1.2.3. kitos aplinkybės, aprašytos šiose taisyklėse ar išdėstytos prašyme sudaryti sutartį, jei toks prašymas

yra teikiamas.

Draudimo sutartis sudaroma žodiniu Draudėjo arba Draudėjo atstovo prašymu, išskyrus atvejus, kai prašymas sudaryti draudimo sutartį Draudėjo arba Draudėjo atstovo buvo pateiktas raštu arba internetu.

Draudimo sutartį sudaro: draudimo taisyklės, draudimo liudijimas, prašymas dėl sutarties sudarymo (jei jis

buvo pateiktas), nuotraukos, kiti pateikti dokumentai ar draudimo sutarties priedai.

Jeigu individualios draudimo sąlygos, nurodytos draudimo liudijime, prieduose ar kituose individualiuose dokumentuose ir šiose taisyklėse skiriasi, pirmenybė teikiama individualioms draudimo sąlygoms.

Jeigu paaiškėja, kad sudarant sutartį Draudėjas arba Draudėjo atstovas nepateikė teisingos esminės informacijos (Specialiųjų sąlygų 1.2. punktas), privalo nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, patikslinti informaciją, o Draudikas turi teisę peržiūrėti ir koreguoti draudimo sąlygas, atsižvelgiant į pasikeitusią riziką.

2. KAS YRA DRAUDŽIAMA

Šių taisyklių pagrindu gali būti draudžiami šie Draudimo objektai:

Nekilnojamas turtas – tvirtai sujungtas su žeme statinys, kurio buvimo vietos negalima pakeisti, nekeičiant jo naudojimo paskirties arba nesumažinus vertės. Nekilnojamu turtu gali būti: Pastatai, Patalpos, ir Stacionarūs gerbūvio elementai.

2.1.1. Pastatas – stogu apdengtas, tvirtai sujungtas su žeme statinys, kurio buvimo vietos negalima pakeisti, nekeičiant jo naudojimo paskirties arba nesumažinus vertės (gyvenamosios paskirties, pavyzdžiui, gyvenamas namas, sodo namas, svečių namas arba negyvenamosios paskirties – ūkinis pastatas, garažas, tvartas ir pan.). Pastatai turi būti registruoti Valstybės įmonės Registrų centre arba dar neregistruoti, bet pastatyti laikantis projektinių dokumentų ir atitinkantys LR statybos normas.

2.1.2. Patalpa – Pastato dalis (gyvenamosios paskirties, pavyzdžiui, butas, gyvenamo namo dalis, kotedžas arba negyvenamosios paskirties – sandėliukas, garažas ir pan.), kuri Valstybės Įmonės Registrų centre užregistruota kaip atskiras Nekilnojamojo turto objektas, turi aiškią funkcinę paskirtį ir konstrukcijomis yra atskirta nuo bendro naudojimo ar kitų patalpų.

2.1.3. Stacionarūs gerbūvio elementai – žemės sklypo, kuriame yra apdraustas Pastatas, aptvertoje teritorijoje esantys stacionarūs aplinkos įrangos elementai (nekilnojamieji daiktai), tvirtai sujungti su žeme ar pastatu.

Investicijos – Draudėjo įdėtos investicijos į Pastatus, Patalpas (pvz. pakeistas stogas ir langai sename

pastate).

Atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiai.

Elektromobilių įkrovimo stotelės.

Draudžiant visą atskirą Pastatą, jis apdraudžiamas kartu su vien tik to Pastato aptarnavimui skirtais įrenginiais ir elementais, kurie pagal savo esmę ir paskirtį yra nekilnojami: šildymo (įskaitant geoterminį šildymą), vandentiekio ir kanalizacijos, vėdinimo ir kondicionavimo įranga, turto apsaugos ir priešgaisrinė signalizacijos, santechninė įranga, elektros instaliacija, išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiai, kurie apdraudžiami, jei jie yra išvardinti draudimo sutartyje. Kai draudžiama Patalpa, apdraudžiami šiame punkte nurodyti įrenginiai, esantys draudžiamos Patalpos viduje arba pritvirtinti prie Pastato, kuriame yra draudžiama Patalpa, sienos išorėje ir naudojami tik tos Patalpos aptarnavimui.

Pastatui taip pat priskiriami žemės sklype, kuriame pastatytas Pastatas, esantys inžineriniai tinklai iki jų susijungimo su bendro naudojimo inžineriniais tinklais.

Draudžiant gyvenamosios paskirties Pastatus ir Patalpas kartu apdraudžiami ir Stacionarūs gerbūvio elementai: pavėsinė, terasa, balkonas, lauko baseinas, rūkykla, lauko apšvietimo įrenginiai, stacionari laistymo įranga, kiemo aikštelė, pašto dėžutės, trinkelės, vėliavų stiebai, lauko židinys, vaikų žaidimo aikštelė, stacionarūs sporto įrengimai, sūpynės, tvora, tvoros vartai ir automatika, stacionarus šuns voljeras, neturintys pamato metalo karkaso šiltnamiai, kurie yra dengti polikarbonato arba stiklo danga (nedraudžiami medžio ar plastiko karkaso šiltnamiai, kurie yra dengti plėvele). Stacionariais gerbūvio elementais laikomi tik tie elementai, kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jų paskirties. Stacionariais gerbūvio elementais nėra laikomi atsinaujinančių išteklių energijos gamybos įrenginiai, kurie apdraudžiami tik tuo atveju, jei jie yra išvardinti draudimo sutartyje. Stacionarūs gerbūvio elementai yra apdrausti nuo Ugnies, Gamtinių jėgų, Piktavališko turto sugadinimo rizikų.

Gyvenamosios paskirties Patalpai taip pat priskiriama Draudėjui priklausanti bendroji dalinė nuosavybė. Draudžiant gyvenamosios paskirties Patalpą, kartu su yra apdraudžiamas ir tame pačiame Pastate esantis sandėliukas, garažas, automobilio stovėjimo vieta.

Kilnojamas turtas – namų apstatymo, buitiniam naudojimui bei vartojimui skirti namų apyvokos daiktai, esantys draudimo vietoje, kurie priklauso Draudėjui ir/ar Draudėjo Šeimos nariams. Kilnojamam turtui taip pat priskiriami: įmontuojami baldai ir buitinė, vaizdo, garso, kompiuterinė technika; darbo įrankiai ir aplinkos tvarkymo mechanizmai, naudojami asmeniniais tikslais buityje (žoliapjovės, vejapjovės, sniego valymo įrenginiai, motoriniai pjūklai, grąžtai ir pan.); sporto ir poilsio inventorius, įskaitant paprastus ar elektrinius dviračius, paspirtukus, riedžius, vandens transporto priemones, kurioms neprivaloma registracija (valtys, burlentės, baidarės, jėgos aitvarai, vandens dviračiai); transporto priemonių atsarginės dalys – vienas automobilio atsarginių, neužmontuotų ant automobilio, padangų komplektas, esantis draudimo vietoje užrakintame pastate (patalpoje); vaikų, neįgaliųjų vežimėliai; lengvojo automobilio papildoma įranga – vaikų kėdutės, dviračių laikikliai, bagažinės, radijo ir TV antenų įranga, jei šie daiktai naudojami asmeniniams poreikiams.

Kilnojamam turtui taip pat priskiriama Darbo įranga ir įrankiai bei Patikėtas turtas.

Papildomai su Kilnojamu turtu apdraudžiami ir drabužiai, avalynė, patalynė bei svečių daiktai. Jiems galioja šių taisyklių punktuose 4.1. – 4.4. išvardintų rizikų draudimo apsauga.

Vertybės, kurioms draudimo apsauga galioja tik pasirinkus Apsaugos Plius arba Apsaugos Maksimum variantus. Maksimalūs draudimo išmokos limitai vertybėms pagal pasirinktą draudimo variantą nurodyti Priede Nr. 2. Vertybėmis yra laikoma:

2.13.1. grynieji pinigai;

2.13.2. kailiai, kailių ir odos gaminiai, tekstilės, rankų darbo gaminiai, laikrodžiai, kurių vieneto vertė daugiau

nei 300 Eur;

2.13.3. juvelyriniai dirbiniai ir kiti daiktai, visiškai ar iš dalies pagaminti iš brangiųjų metalų, brangakmeniai;

2.13.4. dokumentai, kuriuos galima atstatyti remiantis oficialių registrų ar kitų šaltinių duomenimis;

2.13.5. registruoti ginklai.

Pašto ženklai, monetos, meno dirbiniai, antikvariniai daiktai (antikvariniais laikomi daiktai, senesni kaip 50 metų ir turintys išliekamąją vertę), religinio kulto daiktai, kultūrinės – istorinės vertybės, kolekcijos, unikalūs, reti daiktai draudžiami individualiu Draudėjo ir Draudiko susitarimu, atskiru sąrašu (Draudėjas pateikia atskirą vertybių sąrašą ir Draudikas vertybes draudžia ekspertų įkainota suma arba pagal vertybių įsigijimo dokumentus) ir tai aiškiai įvardijant draudimo sutartyje.

Kiekvienas apdraustas objektas turi būti nurodytas draudimo sutartyje. Jei objektas nenurodytas arba jo

Draudimo suma lygi 0 Eur, jis laikomas neapdraustu.

Nekilnojamas turtas draudžiamas draudimo sutartyje nurodytu adresu.

Kilnojamo turto draudimo vieta yra pagrindinio Pastato esančio nurodytu adresu, viduje.

Ūkiniai pastatai, statiniai yra draudžiami gyvenamojo namo ar vasarnamio, sodo namelio sklypo teritorijoje, aptvertoje tvora arba esantys ne daugiau kaip 100 metrų nuo pagrindinio pastato, jei teritorija neaptverta. Ūkiniu statiniu taip pat laikomas Gyvenamosios paskirties patalpai priklausantis sandėliukas, garažas ar automobilio stovėjimo vieta, jei jie yra Pastate, kuriame yra draudžiama Gyvenamosios paskirties patalpa.

Vertybėms bei svečių daiktams draudimo apsauga negalioja ūkiniuose pastatuose, vasarnamiuose, sodo

nameliuose, kituose ne nuolat gyvenamuose ar negyvenamuose objektuose.

Jeigu pagal pasirinktą Kilnojamo turto draudimo variantą draudimo apsauga išplėsta ir galioja už draudimo vietos ribų, draudimo apsaugos galiojimo teritorija – geografinė Europa, išskyrus šalis ar šalių teritorijas, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka yra įvesta karinė padėtis.

Pagal šias draudimo taisykles punkte 2.21 visi išvardinti objektai yra neapdrausti ir šių objektų atžvilgiu draudimo sutartis negalioja. Visi žemiau įvardinti objektai, gali būti draudžiami tik tais atvejus, kai dėl to Draudikas ir Draudėjas sudaro atskirą susitarimą konkrečiam objektui.

2.21.1. Pastatai ar Patalpos, kurie pastatyti savavališkai, be atitinkamo leidimo ir suderinto statybos projekto, taip pat apleisti, avariniai, neeksploatuojami Pastatai ar Patalpos, laikini Pastatai ar Patalpos, bei tokiuose Pastatuose ar Patalpose esantis Kilnojamas turtas;

2.21.2. Pastatai ar Patalpos, kuriuose vykdoma komercinė, individuali veikla; įranga ar įrenginiai, naudojami išimtinai verslui (pajamoms gauti) išskyrus turtą, nurodytą Specialiųjų sąlygų 2.11. punkte; komercinės ar parduoti komerciniais tikslais skirtos prekės;

2.21.3. medžio ar plastiko karkaso šiltnamiai, kurie neturi stacionaraus pamato arba šiltnamiai, kurie yra dengti plėvele. (Draudžiami tik metalo karkaso šiltnamiai, kurie yra dengti polikarbonato arba stiklo danga).

2.21.4. tiltai, lieptai, prieplaukos, kiti statiniai ant vandens;

2.21.5. naminiai gyvūnai, žuvys, paukščiai, augalai, žemė, vandens telkiniai;

2.21.6. be atitinkamo leidimo įrengta vietinė kanalizacijos sistema, vandens gręžiniai, vandens valymo įrenginiai, drenažo sistemos;

2.21.7. visų rūšių Motorinės transporto priemonės, įskaitant bepiločius orlaivius, dronus, motorolerius, vandens motociklus, keturračius, priekabas bei jų sudėtines dalis, eksploatacines priemones, išskyrus objektus, įvardintus Specialiųjų sąlygų 2.10. punkte;

2.21.8. elektrinės susisiekimo priemonės, kurios pagal Lietuvos Respublikos Transporto Priemonių Valdytojų Civilinės Atsakomybės privalomo draudimo įstatymą priskiriamos Transporto priemonėms;

2.21.9. Draudėjo iš kitų asmenų gautas turtas, skirtas remontuoti, perdirbti, parduoti , saugoti ir pan;

2.21.10. Kilnojamas turtas bendro naudojimo patalpose;

2.21.11. medicininiai prietaisai ir įranga, jei nėra sutarta kitaip;

2.21.12. sprogstamosios, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, alkoholis, tabakas, vaistai, maisto produktai, parfumerija ir kosmetika, neregistruoti šaunamieji ginklai;

2.21.13. programinė įranga (išskyrus legalią programinę įrangą, kuri yra įdiegta perkant kompiuterį), laikmenos, kaupikliai ir informacija, esanti bet kokios rūšies duomenų laikmenose;

2.21.14. dokumentai, kurių negalima atstatyti remiantis oficialių registrų ar kitų šaltinių duomenimis, rankraščiai, kartotekos, brėžiniai;

2.21.15. bet koks kuras (pvz. benzinas, dyzelinas, žibalas ir pan.), išskyrus kietą kurą, naudojamą pastato šildymui, tačiau neviršijant kiekio, reikalingo vienam šildymo sezonui;

2.21.16. Statybinės medžiagos ir gaminiai – pagamintos medžiagos ar produktai, kuriuos numatoma ilgam laikui įkonstruoti, įmontuoti ar instaliuoti į pastatus ar inžinerinius statinius. (Pavyzdžiui, nesumontuota dušo kabina, nesumontuotas vandens siurblys, apdailos medžiagos, plytelės ir pan.) Draudimo sutarties galiojimo metu laikinai išmontuoti įrenginiai ar pastato elementai, nėra laikomi statybinėmis medžiagomis;

2.21.17. žemės ūkio technika, padargai, jų atsarginės dalys, žemės ūkio produkcija ir atsargos, pašarai;

2.21.18. pinigai banko ar banko kortelių sąskaitose.

Susitarus dėl kurio nors Specialiųjų sąlygų 2.21. punkte numatytų objektų draudimo, šis faktas apie objektą bei jo charakteristikas turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas draudimo liudijime, kitu atveju draudimo apsauga tokiam objektui negalioja ir draudimo išmoka už tokį objektą nėra mokama.

3. GALIMI DRAUDIMO APSAUGOS VARIANTAI

Pagal šias draudimo taisykles Draudėjas gali pasirinkti pageidaujamą apsaugos variantą.

Klasikinė apsauga; Apsauga Plius; Apsauga Maksimum.

Kiekvieno iš šių apsaugos variantų draudžiamų ir nedraudžiamų rizikų apibrėžimai detaliai aprašyti žemiau, šių Taisyklių Specialiųjų sąlygų 4 ir 5 skirsniuose.

4. DRAUDIMO VARIANTŲ RIZIKŲ APIBRĖŽIMAI

Priklausomai nuo Draudėjo pasirinkto draudimo varianto Nekilnojamas ir/ar Kilnojamas turtas gali būti apdrausti nuo staigaus ir netikėto sugadinimo, sunaikinimo ar praradimo dėl šių rizikų:

Ugnis:

4.1.1. gaisras – ugnis, atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savaime. Taip pat atlyginami nuostoliai, padaryti gesinant gaisrą;

4.1.2. dūmai ir suodžiai, staiga ir netikėtai išsiveržę iš gaisro vietos arba šildymo įrenginio;

4.1.3. tiesioginis žaibo trenkimas į apdraustą daiktą. Taip pat atlyginami ir nuostoliai, kurie atsirado ant apdrausto turto užvirtus žaibo trenkimo paveiktiems medžiams arba kitiems daiktams;

4.1.4. sprogimu laikomas medžiagos fizinio būvio pokytis, kurio metu išsiskiria labai daug staiga įkaitusių ir išsiplečiančių dujų ar garų, kurie didelio smūgio banga veikia aplinką;

4.1.5. valdomo skraidymo aparato, jo dalių ar krovinio užkritimas ant apdrausto turto.

Vanduo:

4.2.1. šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarija – staigus ir netikėtas skysčio (vandens, garų ar nuotėkų) išsiliejimas iš apdraustose patalpose esančių stacionariai sumontuotų vamzdynų sistemos ar įrenginių, stacionariai sujungtų su vamzdžių sistema (skalbimo, indų plovimo mašinų ir pan.). Taip pat atlyginami akvariumo vandens padaryti nuostoliai akvariumo dužimo ar skilimo atveju;

4.2.2. vandens, garų prasiskverbimas iš greta draudimo vietos esančių patalpų.

Gamtinės jėgos:

4.3.1. xxxxx – stiprus vėjas, xxx vėjo greitis gūsio metu yra 17 m/s ir didesnis. Taip pat atlyginami nuostoliai dėl audros metu ant apdrausto turto užvirtusių medžių ar kitokių daiktų;

4.3.2. liūtis – trumpalaikis smarkus lietus, kai per 12 valandų (ar trumpesnį laiką) iškrinta 15 mm ir daugiau kritulių;

4.3.3. kruša – ledo gabaliukų trumpalaikiai krituliai, dažniausiai būdingi šiltajam metų laikui. Jei dėl krušos objektai yra apgadinami ir apgadintos dalys nėra keičiamos naujomis, tuomet antrą kartą įvykus įvykiui dėl krušos, už tas pačias dalis žala nėra atlyginama. Kaip įrodymą, jog dalys buvo pakeistos naujomis, Draudikas gali pareikalauti pateikti sąskaitas, kitus dokumentus;

4.3.4. sniego slėgis – smarkus snygis, kai per 48 val. (ar trumpesnį laiką) iškrinta 20 mm ir daugiau kritulių bei susidaro ne mažiau kaip 20 cm storio sniego dangos sluoksnis, kuris savo svoriu sulaužo ar apgadina apdraustą turtą. Nuostoliai nėra atlyginami dėl ilgalaikio sniego poveikio, jei yra nustatoma, kad prieš smarkų snygį susikaupęs sniego dangos sluoksnis buvo didesnis nei 10 cm ir jis nebuvo nuvalytas ilgiau nei per 48 valandas;

4.3.5. nenumatytas potvynis – Nekilnojamo ar Kilnojamo turto apsėmimas dėl staigaus ir nenumatyto paviršinių vandens telkinių (upių, ežerų ir kt.) išsiliejimo iš krantų. Tirpstančio sniego ar dėl ilgalaikio lietingo oro susidariusios balos nelaikomos paviršiniu vandens telkiniu. Staigiu ir nenumatytu potvyniu laikoma, jei potvynis įvyksta teritorijoje, kuri gali būti užlieta esant mažesnės nei 10% tikimybės potvyniams ar mažesnės nei 10 % tikimybės vandens lygio pakilimui Baltijos jūroje ar Kuršių mariose. Ši rizika negalioja teritorijose, kur tikimybė vandens lygio pakilimui Baltijos jūroje ar Kuršių mariose yra 10% ar didesnė. Tokia teritorija nustatoma pagal Aplinkos apsaugos agentūros

„Potvynių grėsmės ir rizikų žemėlapį“;

4.3.6. grunto suslūgimas – žemės grunto suslūgimas ar įkritimas dėl karstinių reiškinių;

4.3.7. nuošliauža – savaiminė, staigi ir nenumatyta grunto slinktis šlaitu žemyn.

Kai draudimo vietoje negalima nustatyti audros, liūties, krušos, sniego slėgio ar potvynio kiekinių parametrų, remiamasi tame ar artimiausiame regione atliktais meteorologinės tarnybos matavimais ir/arba faktais, kad išvardytos gamtinės jėgos tame regione padarė panašių nuostolių geros būklės pastatams ar kitiems panašiems, tokio paties atsparumo daiktams ir daroma išvada, kad šios rizikos atitinka Specialiųjų sąlygų 4.3. punktuose esančius gamtos jėgų apibrėžimus.

Trečiųjų asmenų tyčinė veika:

4.4.1. vagystė įsilaužiant – apdrausto turto pagrobimas, sugadinimas ar sunaikinimas, kai vagis neteisėtai patenka į patalpas, naudodamas pagrobtus raktus ir/arba įsilaužia į užrakintą pastatą, sugadinant jo atitvarines konstrukcijas (duris, langus, stogą ir pan.). Vagystė su įsilaužimu, panaudojant pagrobtus raktus yra laikoma draudžiamuoju įvykiu tik tais atvejais, kai apie raktų dingimą yra pranešta teisėsaugos institucijoms ir dėl šio įvykio yra pradėtas tyrimas bei nebuvo realios galimybės pakeisti durų spynos;

4.4.2. apiplėšimas – kai Draudėjo ar jo šeimos nario atžvilgiu grasinama panaudoti ar panaudojama fizinė ar psichologinė prievarta, jam priešinantis prieš apdrausto turto atėmimą; atimamas apdraustas turtas iš Draudėjo ar su Draudėju susijusio asmens, esančio bejėgiškos būklės dėl nelaimingo atsitikimo ar dėl kitos, ne dėl jo kaltės susidariusios priežasties ir jam negalint priešintis. Apiplėšimo faktas turi būti patvirtintas policijos;

4.4.3. vandalizmas po įsibrovimo - vagystės įsilaužiant metu arba dėl mėginimo įsilaužti padaryti sugadinimai Nekilnojamam ir Kilnojamam turtui, išskyrus atvejus, kai žala yra tik lango ar kito išorinio stiklo dužimo nuostoliai;

4.4.4. piktavališkas turto sugadinimas - statinio ar apdrausto turto sugadinimas ar sunaikinimas, vandalizmas dėl trečiųjų asmenų veiksmų, įskaitant statinio apipaišymą (grafiti). Už statinio apipaišymą (grafiti) atlyginama vieną kartą per draudimo laikotarpį (arba kartą per vienerius metus, jei draudimo laikotarpis ilgesnis nei vieneri metai). Vandalizmu nėra laikoma žala, kurią padarė nuomininkai.

Stiklo dūžis – apdrausto Nekilnojamo turto (pavyzdžiui: langų, balkonų, terasų, vidaus durų, stiklinių pertvarų, santechninės įrangos, stacionarių šviestuvų) ar Kilnojamo turto (pavyzdžiui: baldų, sieninių spintų įstiklinimų, sieninių veidrodžių, paveikslų, viryklių stiklo keraminių paviršių, orkaičių, kaitlenčių ir gartraukių, akvariumų) stiklų dužimas ar skilimas, įskaitant nuostolius kitam turtui, padarytus dužus stiklui.

Transporto priemonės atsitrenkimas – Nekilnojamo ir Kilnojamo turto sugadinimas ar sunaikinimas dėl transporto priemonės atsitrenkimo. Kai atsitrenkia Tretieji asmenys su ne Draudėjui priklausančia transporto priemone, Draudėjas įsipareigoja kartu su už įvykį atsakingu asmeniu užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba iškviesti policiją, kuri išrašys pažymą.

Savaiminis medžio, stulpo ar jų dalių užvirtimas.

Elektros įtampos svyravimai. Draudimas apima apdraustų elektros prietaisų ir įrenginių gedimus dėl staigaus ir netikėto tiekiamos elektros įtampos svyravimo, viršįtampių ir netiesioginio žaibo poveikio apdraustiems elektros prietaisams ir įrenginiams. Nuostoliai dėl viršįtampių atlyginami tik tada, jei faktą patvirtina elektros energijos tiekėjas arba jei jie yra akivaizdžiai matomi, t.y. perdegė, suskilo saugikliai ir/ar kitos detalės, kurios buvo paveiktos ugnies, karščio, dėl ko pasikeitė forma, spalva, matomi apanglėjimai, ištekėjimai, suodžiai, išsilydimas ir viršįtampio faktą patvirtina kompetentinga remonto įmonė. Nuostoliai atlyginami tik tiems Kilnojamo ir Nekilnojamo turto įrenginiams, kurie įvykio dieną yra ne senesni nei 7 metų. Viešbučio ar gyvenamosios vietos nuomos išlaidos. Atlyginamos nuomos išlaidos įskaitant pusryčius, kai dėl draudžiamojo įvykio apdraustas pastatas neatitinka elementarių gyvenimo kokybės, higienos ir saugumo reikalavimų ir Draudėjas negali jame gyventi. Būsto nuomos išlaidos gali būti dengiamos iki pilno apdrausto būsto sutvarkymo, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesius ir ne daugiau kaip 500 Eur per mėnesį.

Lietaus ar tirpstančio sniego prasiskverbimas iš išorės. Atlyginama tik pasekminė žala, pačios nekokybiškos pastato konstrukcijos remontas nėra atlyginamas. Pagal pasirinktą draudimo variantą yra atlyginama tik už pirmą staiga ir netikėtai atsitikusį įvykį. Staiga ir netikėtai atsitikęs įvykis – įvykis, kuris kartojasi rečiau nei kartą per 5 metus.

Nuomininko daiktai – tai draudimo objekte nuomos ar panaudos pagrindu gyvenantiems asmenims priklausančių daiktų draudimas. Rizika galioja tik tuo atveju, jei polise yra nurodyta, kad draudimo objektas yra nuomojamas ilgalaike nuoma ir Draudėjas yra nuomotojas. Draudimo apsauga galioja ne plačiau, nei nurodytas draudimo variantas.

Visų rizikų draudimas (Draudėjui pasirinkus ,,Apsauga Maksimum“) – atlyginami visi nuostoliai,

atsiradę dėl staiga ir netikėtai atsitikusių įvykių, jeigu tie įvykiai nėra numatyti kaip nedraudžiamieji. Kilnojamo turto draudimo apsauga už draudimo vietos ribų (draudimo išmokų apribojimai pagal pasirinktą draudimo variantą nurodyti Priede Nr.2):

4.13.1. laikinai su savimi pasiimto paprasto ar elektrinio dviračio ar vaikiško vežimėlio vagystė, jį palikus užrakintą kitose (ne draudimo vietos) patalpose ar prirakintą prie kitų stacionarių objektų (įskaitant lengvąjį automobilį) Lietuvos Respublikos teritorijoje ir artimajame užsienyje (Latvijos, Estijos, Lenkijos respublikose);

4.13.2. kai Kilnojamas turtas draudžiamas pagal plotą, apdraudžiamas ir Kilnojamas turtas butui priklausančiame, tame pačiame pastate esančiame, inventorizuotame, užrakintame sandėliuke ar garaže, nuolat gyvenamos namų ūkio valdos užrakintuose, ūkiniuose pastatuose. Draudimo apsauga galioja nuo Specialiųjų sąlygų 4.1. – 4.8. punktuose išvardintų rizikų, kuriomis apdraustas Kilnojamas turtas pagrindiniame pastate, tačiau ne plačiau, nei draudimo sutartyje nurodytas draudimo variantas. Šis punktas galioja tik turtui, esančiam atskiruose ūkiniuose pastatuose, garaže ar sandėliuke, tačiau netaikomas, jei, pvz., garažas ar pagalbinė patalpa, rūsys, yra gyvenamojo namo dalis;

4.13.3. Kilnojamam turtui, kuris pagal paskirtį gali būti laikomas ne patalpoje (pavyzdžiui: batutai, lauko baldai, kepsninės, vejos pjovimo robotai ir pan.) galioja apsauga nuo vagystės su įsilaužimu iš uždaros gyvenamosios namų valdos teritorijos, kuri yra aptverta tvora. Aptverta teritorija yra laikoma teritorija, kuri visiškai aptverta ne žemesne nei 1 m tvora, vartai yra užrakinti ir į kurios vidų negalima patekti, nepaliekant įsilaužimo požymių. Tais atvejais, kai vagystė yra įvykdoma iš aptvertos tvora teritorijos, bet nėra įsilaužimo požymių, taikoma 500 eurų Išskaita. Draudimo apsauga gyvenamosios namų valdos teritorijoje taip pat galioja nuo rizikų, kuriomis apdraustas Kilnojamas turtas pagrindiniame pastate;

4.13.4. apsauga turtui lengvajame automobilyje galioja nuo autoavarijos, gaisro bei vagystės su įsilaužimu iš lengvojo automobilio bagažinės, daiktadėžės rizikų. Vagystės su įsilaužimu rizika galioja tik tuo atveju, jei automobilis buvo su stogu, užrakintas bei su įjungta signalizacija (jei tokia yra

sumontuota);

4.13.5. laikinai su savimi pasiimto Kilnojamo turto apsauga kitose patalpose (viešbučiuose, poilsio namuose, sanatorijose, ligoninėse ir kitose, panašios paskirties įstaigose). Draudimo apsauga galioja nuo Specialiosios sąlygose 4.1. – 4.8. punktuose nurodytų rizikų, tačiau ne plačiau nei draudimo sutartyje nurodytas draudimo variantas;

4.13.6. apiplėšimo atveju (kaip numatyta Specialiųjų sąlygų 4.4.2 punkte) ar atviros vagystės už draudimo vietos ribų. Atvira vagystė – kai viešoje vietoje turtas yra atvirai pavagiamas (pvz., autobuse iš rankinuko ištraukiama piniginė, kavinėje pavagia rankinuką, kuris buvo pakabintas ant kėdės atlošo ir pan.).

Draudimo apsauga už Draudimo vietos ribų negalioja:

4.14.1. draudžiant Kilnojamą turtą pagal individualiai Draudėjui sudarytą draudimo objektų sąrašą arba

Pirmos rizikos draudimu (sąvoka aprašyta Specialiosiose sąlygose „Kas yra kas?“);

4.14.2. Kilnojamam turtui, jei nurodytu adresu apdraustas Kilnojamas turtas daugiau kaip 30 kalendorinių dienų yra laikomas Draudėjui priklausančiame vasarnamyje, sodo namelyje ar Draudėjo patalpose kitu adresu;

4.14.3. kai Draudėjas ar Draudėjo šeimos narys laikinai gyvena kitur dėl mokslo studijų. Ši nuostata netaikoma Xxxxxxxxx ar Draudėjo šeimos nariui dalyvaujant seminaruose ir/ ar konferencijose, kurių trukmė – iki 30 kalendorinių dienų;

4.14.4. vandens transporto priemonėms, lengvojo automobilio papildomai įrangai (vaikų kėdutėms, dviračių laikikliams, bagažinėms) ir Specialiųjų sąlygų 2.11. punkte nurodytiems daiktams.

Galiojančios rizikos ir/ar draudimo išmokų limitai išvardytiems objektams pagal pasirinktą draudimo variantą

nurodyti Prieduose Nr. 1 ir Nr. 2.

Papildomai pasirinkus ir tai nurodžius polise Nekilnojamas ir/ar Kilnojamas turtas gali būti papildomai apdrausti dėl šių rizikų:

4.16.1. Išmaniųjų įrenginių draudimas – suteikiama papildoma draudimo apsauga mobiliesiems telefonams, planšetiniams ir nešiojamiems kompiuteriams, išmaniosioms apyrankėms ir kitiems panašaus pobūdžio įrenginiams, jų ekranams.

4.16.2. Staigūs ir netikėti kitų įrenginių ir prietaisų vidiniai gedimai ar perdegimai.

4.16.3. Medicininių prietaisų ir įrangos draudimas.

5. KOKIAIS ATVEJAIS DRAUDIMO APSAUGA NEGALIOJA

Draudimo išmokos nėra išmokamos , jeigu nuostoliai atsirado dėl:

5.1.1. nedraudžiamųjų įvykių, nurodytų Bendrosios dalies 6 skirsnyje;

5.1.2. neišvengiamų natūralių procesų (natūralaus nusidėvėjimo, korozijos, rūdijimo, pelijimo, puvimo, pelėsio, gedimo, grybelio ir pan.);

5.1.3. Pastato ar jo dalies, Patalpos konstrukcijų defektų ar nusidėvėjimo (nusėdimo, skilimo, irimo, sugriuvimo), taip pat sukelti laipsniško grunto suslūgimo, pamatų sėdimo, šlaito erozijos;

5.1.4. žalos, atsitikusios vykdant statybos ir/ar montavimo darbus draudimo vietoje, išskyrus paprastojo

remonto darbus, kuriems atlikti nereikalingas statybos leidimas;

5.1.5. sprogdinimo ar kasimo, kasinėjimo darbų (atliekant kasybos, griovimo, demontavimo, statybos ar

kitus darbus);

5.1.6. projektavimo, statybos, montavimo klaidų ar broko, taip pat dėl akivaizdžiai netinkamų, brokuotų medžiagų, dalių ar įrengimų naudojimo;

5.1.7. vandens, dujų, šildymo ar kitų energetinių resursų tiekimo nutraukimo, išskyrus atvejus, kai tai atsitiko dėl draudžiamojo įvykio;

5.1.8. skysčio ištekėjimo iš sistemos prieš priimant ją eksploatuoti;

5.1.9. gruntinio vandens poveikio arba dėl miesto ar visuomeninių tinklų (tinklai, už kuriuos atsakingi/kurie priklauso vandentvarkos įmonėms, tiekėjams) avarijos ar užsikišimo;

5.1.10. ilgalaikio drėgmės poveikio ir jos padarinių (puvimas, pelėsis, grybelis, kvapas ir pan.);

5.1.11. nepaslėptų vamzdynų trūkimo, jei yra akivaizdūs, išoriškai matomi korozijos požymiai;

5.1.12. šalčio, sprogus ar įtrūkus įrenginiams ar vamzdynams neapšildomuose pastatuose ar už pastato ribų. Ši išimtis netaikoma, kai toks sprogimas ar įtrūkimas kilo dėl staigaus ir netikėto šilumos tiekimo sutrikimo ar kitų aplinkybių, kurių Draudėjas nekontroliuoja ir negalėjo išvengti (pavyzdžiui, dėl elektros ar šilumos tiekėjo kaltės staiga nutrūkęs šilumos tiekimas);

5.1.13. įšalusio grunto, įskaitant ir pasekminę žalą;

5.1.14. laukinių ir naminių gyvūnų, vabzdžių, graužikų padarytos žalos, išskyrus atvejus, kai dėl to kilo ugnies, vandens ar stiklo dūžio žala;

5.1.15. bet kokių kompiuterinių virusų, neteisingo duomenų apdorojimo ar kompiuterinės programinės

įrangos netinkamo naudojimo. Taip pat neatlyginamos išlaidos duomenų atkūrimo, net jei tai atsitiko dėl draudžiamojo įvykio;

5.1.16. klaidų, trūkumų ar defektų, už kuriuos pagal garantiją arba įstatymų nustatyta tvarka atsako gamintojas, tiekėjas, statytojas arba garantinį, techninį aptarnavimą atliekanti įmonė. Jeigu Draudėjas apdraustą turtą ar jo dalį pasigamino pats, tai Draudėjas prilyginamas šiame punkte išvardytiems asmenims;

5.1.17. lietaus ar tirpstančio sniego, kai vanduo pateko per angas arba nesandarumus (t. y., kiauras stogas, nehermetiškos išorinės sienos, nesandarios išorinių konstrukcijų jungtys, atidaryti langai ar durys ir kt.), kurių neturėtų būti, įskaitant ir esamas angas arba nesandarumus nebaigtame statyti objekte, ar atsiradusius dėl atliekamų statybos darbų, išskyrus atvejus, kai tos angos atsirado dėl audros ar kito draudžiamojo įvykio. Šis punktas netaikomas Specialiųjų sąlygų 4.10. punkte nurodytu atveju;

5.1.18. klaidų eksploatuojant ar apdorojant turtą gamybos proceso metu (pvz.: kepant, lyginant, skalbiant

ir pan.);

5.1.19. vagystės, kai tikslių įvykio aplinkybių negalima nustatyti; sukčiavimo ar turto išviliojimo apgaule; turto iššvaistymo; turto dingimo; pametimo; pasisavinimo ar vagystės, jeigu nėra jokių įsilaužimo požymių; pavogto rakto panaudojimo arba jei nuostoliai atsirado laikotarpiu nuo rakto vagystės iki pranešimo apie rakto vagystę policijai;

5.1.20. vagystės, kai ją padaro asmuo, kuriam turtas perduotas naudoti nuomos ar panaudos pagrindu;

5.1.21. potvynio, jei jis buvo numatomas;

5.1.22. žemės drebėjimo. Žemės drebėjimas yra staigus ir netikėtas energijos išsilaisvinimas iš žemės plutos, dėl ko kyla didesnės nei 4 balai pagal Richterio skalę seisminės bangos;

5.1.23. turto estetinio vaizdo sugadinimo (ištepimai, įlinkimai, įbrėžimai, įskilimai ir pan.) išskyrus Specialiųjų sąlygų 4.4.4. punkte nurodytus grafiti atvejus;

5.1.24. turto, kuris naudojamas ne pagal paskirtį ar naudojamas netinkamomis sąlygomis, įskaitant neteisingą prietaisų jungimą, izoliacijos defektus, mechaninius pažeidimus;

5.1.25. lietaus, sniego, audros ar kitų kritulių poveikio turtui, esančiam lauke ar atviruose priestatuose, išskyrus atvejus, kai toks turtas yra pritaikytas laikyti ir naudoti lauke;

5.1.26. stiklo dužimo ar skilimo nuostoliai neatlyginami:

5.1.26.1. indams, vazoms, staliniams šviestuvams, toršerams, dekoratyvinio stiklo gaminiams, rankiniams veidrodžiams, akiniams, kitiems lengvai pajudinamiems daiktams iš stiklo;

5.1.26.2. fotoaparatų, vaizdo kamerų, laikrodžių, žiūronų stiklams;

5.1.26.3. išmaniųjų prietaisų ekranams, išskyrus atvejus, kai pasirinkta papildoma draudimo apsauga

tokio tipo objektams.

5.1.26.4. šiltnamių, saulės elektrinių, kolektorių, modulių stiklams, tačiau dėl kitų draudžiamųjų įvykių kilę nuostoliai yra atlyginami (pvz., dėl gaisro, krušos ar kitų Gamtinių jėgų suskilo stiklas);

5.1.26.5. kai stiklo paviršius tik apibraižomas.

Taip pat nuostoliai nėra atlyginami:

5.2.1. vamzdynams, jei jie patiriami dėl trūkimo esant ilgalaikės korozijos poveikiui;

5.2.2. už tuos prarastus daiktus, apie kurių vagystę nėra pranešta policijai;

5.2.3. jeigu daiktai nusikaltėlių reikalavimu pristatomi į jų atsiėmimo vietą;

5.2.4. kai buvo neįjungtos ar neveikė draudimo sutartyje nurodytos apsaugos priemonės arba įvyko vagystė iš neužrakintų patalpų.

Apdraudus Nekilnojamą ir/ar Kilnojamą turtą pagal Klasikinės apsaugos arba Apsaugos Plius variantus, nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi bet kokie įvykiai, kurie neaprašyti kaip draudžiamieji įvykiai.

Neatlyginama už įvykius, kurie neatitinka apibrėžimo „staiga ir netikėtai“ (pavyzdžiui, nuolatos per įtrūkusį vamzdį laša vanduo ir sugadina grindis).

6. DRAUDIMO SUMA

Draudimo vertė – draudžiamo turto vertė, kuria remiamasi apskaičiuojant draudimo išmoką atsitikus draudžiamajam įvykiui. Draudėjas yra atsakingas už teisingos informacijos apie turto vertę pateikimą, kad būtų išvengta nevisiško draudimo ar draudimo padidinta verte.

Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta pinigų suma, kurios neviršijant Draudikas atlygina patirtus

nuostolius. Draudimo suma nustatoma kiekvienam objektui ar objektų grupei atskirai.

Nekilnojamo turto Draudimo vertė gali būti:

6.3.1. Atkuriamoji vertė – tai pinigų suma, kurios reikėtų tokių pat parametrų, fizinių ir eksploatacinių bei naudingumo savybių tokios pat rūšies pastatui atkurti toje pačioje vietoje, įskaitant visas projektavimo, montavimo, statybos išlaidas netaikant nusidėvėjimo. Pinigų suma pastato atkūrimui apskaičiuojama pagal įvykio metu taikomas darbų technologijas bei kainas;

6.3.2. Likutinė vertė – tai turto vertė, kuri apskaičiuojama iš pradinės naujos Atkuriamosios turto vertės išskaičiavus šio turto nusidėvėjimą. Nusidėvėjimo dydis pagal pastato konstrukciją nurodytas Priede Nr.3.

Kilnojamo turto Draudimo suma gali būti nustatoma dviem būdais:

6.4.1. pagal Draudėjo pateiktą draudžiamo Kilnojamo turto sąrašą, nurodant kiekvieno daikto vertę. Draudžiamų daiktų vertė nustatoma kaip įsigijimo vertė arba rinkos vertė, t. y., skaičiuojamos minimalios sąnaudos, reikalingos įsigyti lygiaverčio pagal savo funkcionalumą ir paskirtį Kilnojamo turto daiktą. Draudimo apsauga galioja tik sąraše išvardintiems daiktams, o Kilnojamo turto Draudimo suma lygi Draudėjo nurodytų daiktų verčių sumai.

6.4.2. Pagal bendrąjį pastato plotą. Tokiu atveju apdraudžiami visi Kilnojamo turto daiktai, atsižvelgiant į realią jų vertę, nenurodant kiekvieno daikto ir jo vertės atskirai. Draudžiami ir nedraudžiami Kilnojamo turto daiktai aprašyti Specialiųjų sąlygų 2 skirsnyje. Nustatoma bendra Draudimo suma visam Kilnojamam turtui. Draudimo išmokų limitai pagal daiktų grupes nurodyti Priede Nr. 2.

Kilnojamo turto Draudimo vertė:

6.5.1. Kilnojamas turtas yra draudžiamas Atkuriamąja verte. Atkuriamoji vertė – tai išlaidos tokios pat rūšies, kokybės, galingumo ar kitų analogiškų parametrų naujam turtui įsigyti ar jį suremontuoti, naudojant naujas detales.

6.5.2. Kilnojamas turtas ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose, garažuose, kituose ūkiniuose pastatuose, aptvertoje namų valdos teritorijoje draudžiamas tik Likutine verte. Likutinė vertė – tai išlaidos tokios pat rūšies, kokybės, galingumo ar kitų analogiškų parametrų naujam turtui įsigyti, išskaičiavus Priede Nr.4 nustatytas nusidėvėjimo normas ar jį suremontuoti naudojant nenaujas detales, arba pagal priede Nr. 4 nustatytas nusidėvėjimo normas įvertinus naujų detalių nusidėvėjimą. Pirmuosius dvejus metus nuo daikto įsigijimo dienos nusidėvėjimas netaikomas. Išskyrus atvejus, kurie yra suderinti kitaip.

Jeigu apskaičiuotas Nekilnojamo ar Kilnojamo turto nusidėvėjimo (taikant Priede Nr. 4 nustatytas nusidėvėjimo normas) procentas didesnis nei 70 %, laikoma, kad toks turtas maksimaliai nusidėvėjęs ir jo vertė sudaro 30% jo Atkuriamosios vertės.

Pašto ženklų, monetų, papuošalų ir dirbinių iš brangiųjų metalų, brangakmenių, perlų, meno dirbinių, antikvarinių daiktų, religinio kulto daiktų, kultūrinių – istorinių vertybių, kolekcijų, unikalių daiktų vertė ir Draudimo suma nustatoma atsižvelgiant į ekspertų pateiktą jų įvertinimą raštu arba tarpusavio susitarimu. Nekilnojamas ir/ar Kilnojamas turtas gali būti draudžiamas šalių sutarta Draudimo suma, kuri yra mažesnė nei draudžiamo objekto vertė (Pirmos rizikos draudimu). Tokiu atveju Draudikas atlygina nuostolius netaikant nevisiško draudimo sąlygos, tačiau draudimo išmoka yra ne didesnė kaip draudimo sutartyje nustatyta Xxxxxxxx suma.

Jei apdraustas turtas yra atstatomas, draudimo apsauga lieka galioti tai pačiai Draudimo sumai, išskyrus

Pirmos rizikos draudimą.

7. DRAUDIMO RIZIKOS PADIDĖJIMAS IR SUMAŽĖJIMAS

Draudimo rizikos padidėjimu laikomos šios aplinkybės:

7.1.1. turtas perduotas naudoti Tretiesiems asmenims nuomos ar panaudos pagrindu – jeigu Draudikas apie tai nebuvo informuotas sudarant draudimo sutartį ir tai nėra nurodyta draudimo sutartyje;

7.1.2. komercinės veiklos vykdymas apdrausto turto buvimo vietoje – jeigu Draudikas apie tai nebuvo informuotas sudarant draudimo sutartį ir tai nėra nurodyta draudimo sutartyje;

7.1.3. jeigu ilgiau nei 3 mėnesius per metus Būstas yra negyvenamas ar neprižiūrimas.

7.1.4. darbų, kurių metu temperatūra pakyla virš 100°C, vykdymas (suvirinimas, lydimas, smalavimas), taip pat degių, sprogstamųjų medžiagų laikymas draudimo vietoje (išskyrus kurą, naudojamą pastatui, vandeniui šildyti ar maistui ruošti);

7.1.5. sudarant draudimo sutartį nurodytų turto ir priešgaisrinės apsaugos priemonių neveikimas ar jų būklės pablogėjimas;

7.1.6. pasikeičia kitos aplinkybės, nurodytos sudarant sutartį ar draudimo sutarties sudarymo metu ir galinčios turėti įtakos draudimo rizikos padidėjimui ar sumažėjimui.

Jeigu po sutarties sudarymo, bet kurio metu pasikeičia aplinkybės nurodytos punktuose 7.1.1. – 7.1.6. ir dėl to pasididėja draudimo rizika, Draudėjas įsipareigoja nedelsiant (bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas), pranešti Draudikui dėl draudimo sutarties sąlygų ir Draudimo įmokos pakeitimo. Draudėjui nepranešus apie padidėjusią riziką Draudikas įgyja teisę mažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti. Atitinkamai, jei po sutarties sudarymo, bet kuriuo metu pasikeičia aplinkybės nurodytos punktuose 7.1.1. – 7.1.6. ir dėl to sumažėja draudimo rizika, Draudėjas gali kreiptis į Draudiką dėl draudimo sutarties sąlygų ir Draudimo įmokos pakeitimo.

8. SAUGUMO REIKALAVIMAI

Draudėjas įsipareigoja, kad jo elgesys atitiks apdairaus ir rūpestingo žmogaus elgesio kriterijus. Draudėjas įsipareigoja:

8.1.1. valyti kaminus ir dūmtraukius ne rečiau kaip kartą per metus;

8.1.2. valyti susikaupusį sniego sluoksnį nuo draudžiamų objektų;

8.1.3. nepalikti be suaugusio žmogaus priežiūros degančio židinio, pirties krosnelės, žvakės, viryklės ar kitų, gaisrą galinčių sukelti šaltinių, nerūkyti kambario patalpose tokiu būdu, kuris kelia grėsmę turto saugumui;

8.1.4. leisti atlikti remonto darbus ar darbus, kuriuose naudojama atvira ugnis, tik atitinkamą kvalifikaciją

turintiems asmenims;

8.1.5. naudotis tik techniškai tvarkingais elektros buitiniais, šildymo prietaisais;

8.1.6. nuolat prižiūrėti ir laikyti tvarkingą elektros instaliaciją ir įrenginius, vandentiekio bei nuotekų vamzdynus, šildymo sistemą, dūmtraukius, stogo dangą bei lietaus vandens nutekėjimo sistemas. Kai oro temperatūra nukrenta žemiau 0℃, nešildomuose pastatuose ar patalpose vandentiekio ir šildymo sistemą laikyti tuščią, be vandens, siekiant apsaugoti nuo sistemų užšalimo;

8.1.7. išeinant iš namų, uždaryti visas angas (langus, duris), kad nebūtų įmanoma patekti į vidų nesulaužius spynų, langų, konstrukcijų ar nepalikus kitų įsilaužimo požymių;

8.1.8. įjungti turto ir/ar priešgaisrinės apsaugos signalizaciją, jei tokia yra sumontuota ir Draudėjas tai nurodė sudarydamas sutartį;

8.1.9. eksploatuoti turtą laikantis gamintojų, pardavėjų ar sumontavusių asmenų reikalavimų, garantijos sąlygų, Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių.

9. KAIP NUSTATOMAS NUOSTOLIO DYDIS

Turtas laikomas apgadintu, jei jį remontuoti yra ekonomiškai tikslinga. Jei turto suremontuoti neįmanoma arba jo remonto išlaidos viršija tokio paties turto įsigijimo vertę, buvusią prieš atsitinkant draudžiamajam įvykiui, laikoma, kad turtas sunaikintas.

Nuostolio dydis – patirtos žalos piniginė išraiška, kuri reikalinga suremontuoti ar atstatyti apdraustą turtą į būklę, buvusią prieš pat atsitinkant draudžiamajam įvykiui.

Turto remontas, atstatymas ar įsigijimas visais atvejais turi būti atliekamas ekonomiškiausiu būdu, patiriant mažiausias pagrįstas išlaidas.

Nuostolis yra nustatomas, vadovaujantis iš Draudėjo gautu pranešimu apie atsitikusį įvykį ir patirtą nuostolį, apžiūros metu gauta informacija, iš Draudėjo ir/ar atitinkamų institucijų gautais dokumentais, reikalingais žalos atsiradimo priežastims ir nuostolio dydžiui nustatyti.

Nuostoliai už Patikėtą turtą atlyginami tik pateikus darbdavio raštišką patvirtinimą, kad šis turtas buvo patikėtas asmeniniam ar profesiniam naudojimui ir darbdavys pareiškia pretenziją dėl padarytų nuostolių atlyginimo.

Be atskiro susitarimo papildomai atlyginamos valymo, dezinfekavimo, šiukšlių išvežimo išlaidos, skirtos po draudžiamojo įvykio sutvarkyti įvykio vietai, apdraustam turtui ar jo liekanoms. Maksimalus atlyginamo nuostolio limitas – 5% nuo apdrausto, nukentėjusio per įvykį, pastato ar jo dalies Xxxxxxxx sumos. Šis punktas negalioja apdrausto turto pagerinimui ar patobulinimui.

Be atskiro susitarimo papildomai yra atlyginamos likusio turto pervežimo ir sandėliavimo išlaidos, kai Draudėjas negali toliau naudotis būstu ir laikyti jame daiktų. Sandėliavimo išlaidos atlyginamos tol, kol pastatas vėl bus tinkamas eksploatacijai, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Maksimalus atlyginamo nuostolio limitas – 5 % nuo apdrausto Kilnojamos turto Draudimo sumos.

Nuostoliu nėra laikomos išlaidos, kurios gali atsirasti eksploatuojant turtą (pvz. išlaikymo išlaidos, einamasis remontas), taip pat papildomos išlaidos, atsiradusios dėl to, kad atsitikus draudžiamajam įvykiui buvo atlikti tam tikri apdrausto turto pakeitimai ir/ar patobulinimai.

Draudžiant nebaigtos statybos ar rekonstruojamus pastatus, statybos, kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos laikotarpiu draudimo apsauga galioja tik ugnies ir gamtinių jėgų rizikoms. Draudimo apsauga nuo gamtinių jėgų galioja tik tuo atveju, jeigu pastato pagrindinės konstrukcijos pastatytos, uždengtas ir pilnai įrengtas stogas, visos angos (langai, durys) tinkamai uždengtos. Šiam laikotarpiui galioja 300 Eur Išskaita. Atliekant einamuosius paprastojo remonto darbus baigtos statybos būste, kaip tai numatyta punkte Specialiųjų sąlygų

5.1.4 punkte, šis apribojimas netaikomas.

Jeigu pastatas buvo apdraustas Atkuriamąja verte ir dėl draudžiamojo įvykio yra sugadintas ar sunaikintas, atlyginamos pastato remonto išlaidos ar analogiško pastato toje pačioje vietoje atstatymo, įsigijimo išlaidos. Jeigu atstatyti sunaikinto pastato toje pačioje vietoje pagal galiojančius teisės aktus nėra galimybės, tai šalių susitarimu, nuostolio dydis yra lygus analogiško pastato panašioje vietoje pastatymo ar įsigijimo kainai.

Jeigu pastatas buvo apdraustas Likutine verte ir dėl draudžiamojo įvykio yra sugadintas ar sunaikintas, atlyginamos pastato remonto išlaidos ar analogiško pastato toje pačioje ar panašioje vietoje atstatymo,

įsigijimo išlaidos, išskaičiavus nusidėvėjimą. Pastato sugadinimo atveju nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas

atliekamiems remonto, taisymo darbams.

Draudikas neatsako už nežymius spalvos, kokybės neatitikimus tarp suremontuotos ir likusios turto dalies.

Kilnojamo turto daiktų sugadinimo atveju atlyginamos išlaidos tų daiktų remontui. Jeigu Kilnojamas turtas buvo apdraustas Likutine verte, nuostolio suma yra remonto kaina, išskaičiavus detalių nusidėvėjimą. Nusidėvėjimas netaikomas remonto, taisymo darbams.

Kilnojamo turto sunaikinimo, vagystės atveju atlyginamos išlaidos analogiško daikto įsigijimui. Jeigu Kilnojamas turtas buvo apdraustas Likutine verte, išskaičiuojamas nusidėvėjimas. Vagystės atveju Draudėjas įsipareigoja pateikti Draudikui sugadintų, dingusių ar sunaikintų daiktų sąrašą, nurodant jų kainą, įsigijimo metus, taip pat įsigijimo dokumentus, nuotraukas ar kitus įrodymus, kad turėjo tokį daiktą.

Į nuostolio sumą įskaičiuojamos išlaidos nuostoliams sumažinti ar išvengti, išlaidos draudžiamojo įvykio priežastims nustatyti ar vykdant iš Draudiko gaunamas veiksmų instrukcijas. Bet kokias tokio tipo išlaidas Draudėjas įsipareigoja suderinti su Draudiku. Priešingu atveju Draudikas pasilieka teisę nepadengti Draudėjo patirtų išlaidų.

Jeigu Draudėjas nusprendžia po draudžiamojo įvykio neatstatyti sugadinto ar sunaikinto turto, draudimo išmoka mokama išskaičiavus projektavimo, planavimo, derinimo išlaidas, socialinio draudimo, PVM, pelno mokesčius. Nuostolio PVM dalis mokama tik pateikus nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitas faktūras, čekius ir pan.).

Tiek Draudikas, tiek Draudėjas turi teisę kreiptis į turto vertintojus dėl nuostolio dydžio ar įvykio priežasties nustatymo. Išlaidas tokiems ekspertams apmoka juos pasamdžiusi šalis, jei nesutarta kitaip.

Jeigu turto Draudimo vertė yra didesnė nei Draudimo suma daugiau nei 10 %, taikoma nevisiško draudimo sąlyga ir nuostolis atlyginamas tokiu pat santykiu, koks yra tarp Draudimo vertės ir Xxxxxxxx xxxxx.

Jeigu turto Draudimo vertė yra mažesnė nei Draudimo suma (draudimas padidinta verte), draudimo išmoka mokama nuostolio dydžio, ne daugiau nei kainuotų suremontuoti ar atstatyti turtą į buvusią būklę.

Draudimo išmokų apribojimai daiktų grupėms, atsižvelgiant į pasirinktą draudimo apsaugos variantą, nurodyti Priede Nr.2. Nurodyti procentai skaičiuojami nuo Kilnojamo turto Xxxxxxxx xxxxx, nurodytos draudimo liudijime.

10. KAIP IŠMOKAMA DRAUDIMO IŠMOKA

Teisę į draudimo išmoką turi asmuo, kuris patyrė turtinius nuostolius (t.y., tas, kas turi teisėtą draudimo interesą) arba yra nurodytas sutartyje kaip Naudos gavėjas.

Draudimo išmoka lygi apskaičiuoto nuostolio sumai, atsižvelgiant į nevisišką draudimą, draudimą padidinta verte, Dvigubą draudimą, Draudimo vertę, draudimo išmokų apribojimus ir kitas sąlygas, nustatytas šiose taisyklėse ir draudimo liudijime bei išskaičiavus Išskaitą.

Draudimo išmoka negali būti didesnė nei Draudimo suma kiekvienam objektui ir negali viršyti to objekto

Draudimo vertės.

Jeigu žala ar jos dalis Xxxxxxxxx buvo atlyginta kito asmens ar valstybės institucijų, Draudikas išmoka draudimo išmoką išskaičiavus Draudėjui jau atlygintą dalį.

Draudikas turi teisę pasirinkti ar draudimo išmoką išmokėti Draudėjui ar organizuoti sugadinto ar sunaikinto

turto pirkimą, atstatymą, remontą.

Jeigu Draudėjas atgavo turtą po to, kai buvo išmokėta draudimo išmoka, Draudėjas privalo apie tai pranešti

Draudikui ir grąžinti draudimo išmoką arba atgautą turtą Draudikui per 15 kalendorinių dienų.

Jei draudžiamasis įvykis įvyko dėl Trečiųjų asmenų kaltės, už įvykį atsakingi asmenys yra nustatyti, pripažįsta savo kaltę ir Draudikas įgyja teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo subrogacijos tvarka, Draudikas moka išmoką netaikydamas Išskaitos, nurodytos draudimo liudijime (polise).

11. KOKIAIS ATVEJAIS DRAUDIMO IŠMOKA NEMOKAMA ARBA SUMAŽINAMA

Draudimo išmoka nemokama jeigu:

11.1.1. Draudėjas teikė klaidinančią informaciją apie draudžiamojo įvykio faktus, kurie turėjo įtakos įvykio priežastims, aplinkybėms ir/ar nuostolio dydžiui.

Draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba atsisakyti ją mokėti, jeigu:

11.2.1. Draudėjas akivaizdžiai nepaisė saugumo reikalavimų, nurodytų Specialiųjų sąlygų 8 skirsnyje;

11.2.2. Draudėjas šiurkščiai pažeidė Bendruosius priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus;

11.2.3. žala padaryta dėl to, kad Draudėjas ar Draudėjo šeimos nariai buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių, psichotropinių medžiagų;

11.2.4. po draudžiamojo įvykio išaiškėja, kad sudarant sutartį buvo nepateikta arba pateikta klaidinga esminė informacija apie draudžiamą objektą (Specialiųjų sąlygų 1.2. punktas) ar nebuvo pranešta apie pasikeitusias aplinkybes ir/ar padidėjusią riziką (Specialiųjų sąlygų 7.1. punktas);

11.2.5. Draudėjas laiku nepranešė apie įvykį;

11.2.6. Draudėjas nepranešė apie įvykį atitinkamoms kompetentingoms tarnyboms (Priešgaisrinės saugos

tarnybai, policijai ir kitoms);

11.2.7. Žala padaryta dėl to, kad sąmoningai nebuvo imtasi prieinamų protingų priemonių užkirsti kelią žalos atsiradimui ar sumažinimui;

11.2.8. Draudėjas nesilaiko draudimo sutarties sąlygų ar Draudiko reikalavimų;

11.2.9. Nuostoliai, atsirado dėl tos pačios pasikartojusios priežasties, jeigu Draudikas raštiškai informavo imtis konkrečių priemonių, sumažinančių įvykio atsitikimo tikimybę.

Jeigu Draudėjas atsisakė savo reikalavimo teisės arba ją įgyvendinti tapo neįmanoma dėl Draudėjo kaltės, tai Draudikas įgyja teisę mažinti arba atsisakyti mokėti draudimo išmoką, o jei draudimo išmoka jau buvo išmokėta – reikalauti, kad būtų grąžinta jau išmokėta draudimo išmoka.

Jei Draudėjas nesilaiko šių taisyklių Xxxxxxxxxx dalies 7 skirsnyje numatytų reikalavimų arba buvo padaryti pažeidimai, nurodyti Specialiųjų sąlygų 11.2 punkte, Draudikas įgyja teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgiant į kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimų mastą ir jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu ar žalos dydžiu.

12. ILGALAIKĖS DRAUDIMO SUTARTYS

Ilgalaike sutartimi laikoma sutartis, kurios galiojimo laikotarpis daugiau kaip 12 mėnesių.

Sudarius ilgalaikę sutartį, draudimo sąlygos ir įmoka nustatoma tik pirmiesiems draudimo metams. Kiekvienų einamųjų draudimo metų pabaigoje Draudikas gali kitiems draudimo metams nustatyti kitas Draudimo sumas, Išskaitas, Draudimo įmoką, numatytas draudimo liudijime individualias sąlygas ar taikyti naują draudimo taisyklių redakciją, jei tokia buvo patvirtinta per einamuosius metus.

Pakeitimai, numatyti Specialiųjų sąlygų 12.2 punkte įsigalioja tik tuo atveju, jei Draudikas prieš 30 dienų iki einamųjų draudimo metų pabaigos raštu pasiūlo Draudėjui pakeisti draudimo sąlygas, o Draudėjas raštu nepraneša Draudikui apie savo nesutikimą.

Jeigu Draudėjas nesutinka su siūlomais pakeitimais ir praneša apie tai Draudikui raštu iki einamųjų draudimo metų pabaigos, tai draudimo sutartis nutrūksta nuo einamųjų draudimo metų pabaigos ir Draudėjui grąžinama sumokėta Draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties laikotarpį.

Jeigu Draudikas neinformuoja Draudėjo apie siūlomus pakeitimus, kitiems draudimo metams lieka galioti tos pačios sąlygos ir įmoka, kaip ir praėjusiais metais. Ilgalaikėse sutartyse numatytos Xxxxxxxx sumos, įskaitant Civilinės atsakomybės Draudimo sumą atsistato kiekvienais draudžiamaisiais metais.

13. AUTOMATINIAI DRAUDIMO SUTARČIŲ ATNAUJINIMAI

Draudikas ir Draudėjas įsipareigoja iki sutarties sudarymo susitarti dėl draudimo sutarties automatinio

pratęsimo pasibaigus draudimo laikotarpiui (jei sutartis buvo sudaryta vieniems metams):

13.1.1. pasibaigus draudimo laikotarpiui (jei sutartis buvo sudaryta vieniems metams), draudimo sutartis automatiškai pratęsiama tik tuo atveju, jei Draudikas ir Draudėjas dėl to susitaria prieš sudarydami draudimo sutartį ir tai joje nurodo;

13.1.2. draudimo sutartys, sudarytos ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui, nėra pratęsiamos automatiškai;

13.1.3. Draudėjas turi teisę nesutikti su Draudiko pateiktomis draudimo sąlygomis ar naujai apskaičiuota

Draudimo įmoka naujam draudimo sąlygų galiojimo laikotarpiui;

13.1.4. jei Draudėjas nesutinka su apskaičiuota Draudimo įmoka naujam draudimo sąlygų galiojimo laikotarpiui, iki naujo draudimo sąlygų galiojimo laikotarpio pradžios gali nutraukti draudimo sutartį. Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidos šiuo atveju nebus išskaičiuojamos;

13.1.5. jei Draudėjas nesinaudoja teise nutraukti draudimo sutartį (pagal Specialiųjų sąlygų 13.1.4. punktą) ir nesumoka apskaičiuotos Draudimo įmokos už naują draudimo sąlygų galiojimo laikotarpį iki jo pradžios, tuomet Draudiko veiksmams ir draudimo apsaugos pagal draudimo sutartį galiojimui taikomas Bendrosios dalies 3.4 punktas.

CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS

14. KAS DRAUDŽIAMA

Draudžiama Draudėjo, Draudėjo Šeimos narių ar kitų, teisėtai esančių draudimo vietoje asmenų civilinė atsakomybė, kylanti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus už žalą, padarytą Tretiesiems asmenims (veiksmais ar neveikimu).

15. KAIP VEIKIA DRAUDIMO APSAUGA

Draudžiamasis įvykis – tai Trečiųjų asmenų Draudėjui ar Draudėjo Šeimos nariui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl turto eksploatavimo draudimo vietoje, kai tenkinamos visos sąlygos:

15.1.1. žala atsirado draudimo apsaugos galiojimo metu;

15.1.2. žala atsirado dėl apdrausto turto eksploatavimo draudimo vietoje;

15.1.3. apie žalą buvo pranešta draudimo apsaugos galiojimo metu arba per 30 kalendorinių dienų po jos

pasibaigimo.

16. KOKIAIS ATVEJAIS DRAUDIMO APSAUGA NEGALIOJA

Dėl nedraudžiamųjų įvykių, nurodytų Bendrosios dalies 6 skirsnyje.

Neatlyginami netiesioginiai nuostoliai, tokie kaip negautos pajamos ar neturtinė žala.

Nuostoliai, padaryti Xxxxxxxxx ar Draudėjo šeimos nariams bei Draudėjo turtui, įskaitant turtą, kuris buvo Draudėjui patikėtas.

Neatlyginami, bet kokie nuostoliai, atsiradę dėl finansinių ar sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo

vykdymo.

Neatlyginami nuostoliai, kurių priežastis – statybos, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbai, išskyrus paprastąjį remontą.

Neatlyginami nuostoliai, susiję su skraidymo aparatų, dronų, laivų, Motorinių transporto priemonių, elektrinių dviračių ir paspirtukų valdymu ar naudojimu.

Neatlyginami nuostoliai, atsiradę dėl laipsniško, ilgalaikio temperatūros, drėgmės, garų, nuosėdų, dujų, vibracijos poveikio (pvz., grybelis, pelėsis, puvimas, dulkės ir pan.).

Dėl oro, žemės ar vandens užteršimo.

Neatlyginami nuostoliai, kilę dėl asbesto buvimo arba naudojimo. Dėl naminių gyvūnų padarytos žalos.

Neatlyginama įstatymuose numatytos sankcijos, baudos.

Neatlyginami nuostoliai, kurie kilo dėl veiksmų, atliktų esant apsvaigus alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

Neatlyginami nuotoliai, kilę dėl veiksmų, nesusijusių su valdomu turtu ar padarytų ne draudimo vietoje (įskaitant bendro naudojimo patalpas).

Neatlyginami nuostoliai, kurie yra kompensuojami pagal Lietuvos Respublikos norminius aktus iš valstybės, savivaldybių, Sodros biudžeto.

Neatlyginami nuostoliai, kurie atsirado dėl tos pačios pasikartojusios priežasties, jeigu Draudėjas gavo iš

Draudiko rašytinius nurodymus imtis konkrečių priemonių, sumažinančių įvykio atsitikimo tikimybę.

17. KAIP YRA NUSTATOMAS NUOSTOLIO DYDIS

Nuostoliu laikoma:

17.1.1. įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismo nutartimi patvirtintos taikos ar trišale sutartimi patenkinta Trečiųjų asmenų ieškinių (pretenzijų) Draudėjui suma. Visais atvejais, draudimo išmoka, kuria atlyginama nuostolio suma, negali viršyti Draudimo sumos, taip pat visais atvejais iš nuostolio sumos atimama Išskaita bei išmokant draudimo išmoką yra atsižvelgiama į kitas sutarties sąlygas, reikšmingas draudimo išmokos dydžiui apskaičiuoti;

17.1.2. tyrimo ir teismo išlaidos, priteistos iš Draudėjo, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Draudimo išmoka lygi apskaičiuoto nuostolio, atitinkančio Trečiojo asmens patirtos žalos dydį, sumai, atsižvelgiant į draudimo sutartyje numatytą Draudimo sumą, Išskaitą, kitas sutarties sąlygas.

Visais atvejais bendra draudimo išmokų suma vienerių metų draudimo laikotarpiu negali viršyti draudimo

liudijime numatytos Draudimo sumos.

Draudėjo pareigos atsitikus įvykiui:

17.4.1. be išankstinio suderinimo su Draudiku nepripažinti pateiktų reikalavimų pagrįstumo ir neprisiimti įsipareigojimų dėl nuostolių atlyginimo;

17.4.2. pateikti visą turimą informaciją ir sudaryti galimybes Draudikui tirti įvykio atsiradimo priežastis ir

aplinkybes;

17.4.3. atsitikus įvykiui, Draudėjas pasižada ir įsipareigoja imtis prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis iš Draudiko gautos veiksmų instrukcijos, jeigu tokios instrukcijos buvo duotos;

17.4.4. nedelsiant informuoti Draudiką, jeigu Tretieji asmenys kreipėsi į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo, net jei apie įvykį Draudikui jau buvo pranešta;

17.4.5. turi suteikti Draudikui įgaliojimus vesti derybas ar atstovauti Draudėją teisme;

17.4.6. jeigu Draudėjas nevykdo pareigų ir įsipareigojimų, nurodytų Specialiųjų sąlygų 17.4.1. – 17.4.5. punktuose, Draudikas pasilieka teisę mažinti arba atsisakyti mokėti draudimo išmoką;

17.4.7. jeigu dalį Trečiųjų asmenų patirtų nuostolių kompensavo kiti asmenys, Draudikas atlygina skirtumą tarp priklausančios mokėti draudimo išmokos pagal draudimo sutartį ir gautos kompensacijos iš kitų asmenų.

ASMENS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMAS

18. KAS DRAUDŽIAMA

Draudžiama Draudėjo ir Draudėjo Šeimos narių civilinė atsakomybė, kylanti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus už žalą, padarytą Trečiųjų asmenų sveikatai, gyvybei ir/arba turtui dėl Draudėjo ir/arba Draudėjo šeimos narių įprastinės kasdienės veiklos (veiksmais ar neveikimu). Taip pat apdraudžiame Draudėjo naminių gyvūnų padarytą žalą.

19. KAIP VEIKIA DRAUDIMO APSAUGA

Draudžiamasis įvykis – tai Trečiųjų asmenų Draudėjui ar Draudėjo šeimos nariui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą, atsiradusią dėl trečiojo asmens turto sunaikinimo, sugadinimo arba trečiojo asmens kūno sužalojimo (įskaitant mirtį) bei dėl to patirtų išlaidų.

Žala atsirado draudimo apsaugos galiojimo metu, o pretenzija buvo pareikšta draudimo apsaugos galiojimo metu arba per 30 kalendorinių dienų po jos pasibaigimo.

Draudimo apsauga galioja Draudėjui ir Draudėjo Šeimos nariams, nuolat gyvenantiems draudimo vietoje. Asmens civilinės atsakomybės draudimo apsauga galioja Lietuvos Respublikos teritorijoje.

20. KOKIAIS ATVEJAIS DRAUDIMO APSAUGA NEGALIOJA

Nedraudžiamieji įvykiai, nurodyti Bendrosios dalies 6 skirsnyje.

Neatlyginami nuostoliai pagal draudžiamuosius įvykius, susijusius su apdrausto turto valdymu, numatytų Specialiųjų sąlygų 14 – 17 skirsniuose (Civilinės atsakomybės draudimas).

Neatlyginami netiesioginiai nuostoliai, tokie kaip negautas pelnas. Neatlyginamos neturtinės žalos.

Neatlyginami nuostoliai, kurie nėra Trečiųjų asmenų sveikatai, gyvybei ir/arba turtui padarytos žalos pasekmė. Neatlyginami nuostoliai dėl žalos Draudėjo iš fizinių asmenų išsinuomotam Kilnojamajam turtui, jeigu prie Nekilnojamojo turto nuomos sutarties nebuvo sudarytas perduodamo Kilnojamojo turto priėmimo ir perdavimo aktas, kuriame nurodytas išsinuomojamas Kilnojamasis turtas.

Neatlyginami nuostoliai, susiję su skraidymo aparatų, dronų, laivų, Motorinių transporto priemonių, elektrinių dviračių ir paspirtukų valdymu ar naudojimu ir/ar jų padaryta žala.

Neatlyginami nuostoliai, padaryti Draudėjui ar Draudėjo šeimos nariams bei Draudėjo turtui, įskaitant turtą,

kuris buvo Draudėjui patikėtas.

Neatlyginami nuostoliai dėl žalos, dėl kurios Draudėjas yra atsakingas pagal sutartį, sutikimą, pažadą ar garantavimą ar kitokį sandorį.

Neatlyginami nuostoliai dėl žalos, kuri kilo vykdant komercinę ar profesinę veiklą arba jei žala padaryta naudojant apdraustą turtą komercinei ar profesinei veiklai.

Neatlyginami nuostoliai, kurių priežastis - statybos, kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbai. Neatlyginami nuostoliai, kuriuos sukėlė bet koks Draudėjo poveikis laukiniams gyvūnams.

Neatlyginami nuostoliai, padarytų Draudėjo šuns, kuris įvykio metu buvo palaidas arba be antsnukio. Taip pat neatlyginami nuostoliai, jei įvykį sukėlęs šuo yra veislės, kuriai laikyti yra reikalingi specialūs leidimai.

Neatlyginami nuostoliai dėl žalos asmens dokumentams, kreditinėms kortelėms, vertybiniams popieriams, obligacijoms, gryniesiems pinigams, brangakmeniams ir jų dirbiniams, brangiesiems (tauriesiems) metalams, juvelyriniams dirbiniams, muzikos instrumentams, meno, antikvariniams ir unikaliems dirbiniams, ginklams ir jų priedams, programinei įrangai, duomenų laikmenoms, foto ir vaizdo įrangai, mobiliesiems telefonams, nešiojamiems bei planšetiniams kompiuteriams, televizoriams, bepiločiams orlaiviams.

Neatlyginami nuostoliai dėl asmens įžeidimo, garbės ir orumo žeminimo, teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo.

Neatlyginami nuostoliai dėl žalos, sukeltos sportuojant (išskyrus mėgėjiškas nekontaktines sporto rūšis), dalyvaujant varžybose, dalyvaujant kariniuose mokymuose, pratybose, atliekant karines užduotis.

Neatlyginami nuostoliai, susiję su, bet kokia organizmo infekcija, virusais ar patogenais. Neatlyginami nuostoliai, kurie kilo dėl sprogmenų naudojimo, išskyrus legaliai įsigytus fejerverkus.

Neatlyginama žala, kurią Draudėjas padarė, naudojant daiktus ne pagal jų paskirtį ir/ar eksploatavimo instrukciją.

Neatlyginami nuostoliai, atsiradę dėl laipsniško, ilgalaikio temperatūros, drėgmės, garų, nuosėdų, dujų, vibracijos poveikio (pvz., grybelis, pelėsis, puvimas, dulkės ir pan.).

Neatlyginami nuostoliai dėl turtinės žalos, kilusios dėl grunto suslūgimo, potvynio, gruntinio vandens lygio pakitimo, žemės nuošliaužų, vibracijos (kai draudimo vietoje vykdomi kasimo, sprogdinimo ar statybos darbai).

Neatlyginami nuostoliai dėl oro, žemės ar vandens užteršimo.

Neatlyginami nuostoliai, padaryti cheminių, nuodingų, toksiškų, radioaktyvių medžiagų, asbesto.

Neatlyginami nuostoliai dėl medžioklės, bet kokio tipo ginklų panaudojimo.

Neatlyginamos įstatymuose numatytos sankcijos, baudos.

Neatlyginami nuostoliai, kurie kilo dėl veiksmų, atliktų esant apsvaigus alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis arba dėl tyčinės veikos.

Neatlyginami nuostoliai, kurie yra kompensuojami pagal Lietuvos Respublikos norminius aktus iš valstybės, savivaldybių, Sodros biudžeto.

Neatlyginami nuostoliai, kurie atsirado dėl tos pačios pasikartojusios priežasties, jeigu Draudėjas iš Draudiko gavo rašytines instrukcijas imtis konkrečių priemonių, sumažinančių įvykio atsitikimo tikimybę.

21. KAIP YRA NUSTATOMAS DRAUDIMO NUOSTOLIO DYDIS

Nuostoliu laikoma:

21.1.1. įsiteisėjusiu teismo sprendimu, teismo nutartimi patvirtintos taikos ar trišale sutartimi patenkinta Trečiųjų asmenų ieškinių (pretenzijų) Draudėjui suma. Visais atvejais, draudimo išmoka, kuria atlyginama nuostolio suma, negali viršyti Draudimo sumos, taip pat visais atvejais iš nuostolio sumos išskaičiuojama Išskaita bei išmokant draudimo išmoką yra atsižvelgiama į kitas sutarties sąlygas, reikšmingas draudimo išmokos dydžiui apskaičiuoti;

21.1.2. įvykio aplinkybių tyrimo, ikiteisminio tyrimo ir priteistos teisminio bylos nagrinėjimo išlaidos, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, išskyrus jei žala kilo dėl Draudėjo neteisėtų veiksmų. Draudėjas įsipareigoja ir užtikrina, kad visos minėtos išlaidos iš anksto yra derinamos raštu su Draudiku. Priešingu atveju Draudikas pasilieka teisę nepadengti Draudėjo patirtų išlaidų.

Draudimo išmoka lygi apskaičiuoto nuostolio sumai, atsižvelgiant į Draudimo sumą, Išskaitą, kitas sutarties sąlygas.

Visais atvejais bendra draudimo išmokų suma vienerių metų draudimo laikotarpiu negali viršyti draudimo

liudijime numatytos Draudimo sumos.

Draudėjo pareigos atsitikus įvykiui:

21.4.1. nedelsiant, bet ne ilgiau kaip per 3 dienas, informuoti Draudiką apie įvykį ir pateikti visą turimą informaciją;

21.4.2. be suderinimo su Draudiku nepripažinti pateiktų reikalavimų pagrįstumo ir neprisiimti įsipareigojimų dėl nuostolių atlyginimo;

21.4.3. dėti visas pastangas ir sudaryti galimybes Draudikui tirti įvykio atsiradimo priežastis ir aplinkybes;

21.4.4. atsitikus įvykiui, Draudėjas įsipareigoja imtis prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti,

laikydamasis iš Draudiko gautos veiksmų instrukcijos, jeigu tokia instrukcija Draudėjui buvo suteikta;

21.4.5. nedelsiant, bet ne ilgiau kaip per 3 dienas informuoti Draudiką, jeigu tretieji asmenys kreipėsi į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo, net jei apie įvykį Draudikui jau buvo pranešta;

21.4.6. įsipareigoja suteikti Draudikui įgaliojimus vesti derybas ar atstovauti Draudėją teisme;

21.4.7. jeigu Draudėjas nevykdo pareigų, nurodytų Specialiųjų sąlygų 21.4.1. – 21.4.6. punktuose, Draudikas

automatiškai įgyja teisę mažinti arba atsisakyti mokėti draudimo išmoką;

21.4.8. jeigu dalį Trečiųjų asmenų patirtų nuostolių kompensavo kiti asmenys, Draudikas atlygina skirtumą tarp priklausančios mokėti draudimo išmokos pagal draudimo sutartį ir gautos kompensacijos iš kitų asmenų.

1 PRIEDAS. NEKILNOJAMO TURTO DRAUDIMO VARIANTAI

NEKILNOJAMAS TURTAS

DRAUDIMO APSAUGOS VARIANTAS

(procentai skaičiuojami nuo Nekilnojamo turto draudimo sumos)

Apdraustos rizikos/draudimo išmokų apribojimai

Klasikinė apsauga

Apsauga Plius

Apsauga Maksimum

Ugnis

(gaisras, dūmai ir suodžiai, tiesioginis žaibo trenkimas, sprogimas, valdomo skraidomo aparato, jo dalių ar krovinio užkritimas)

Vanduo

(inžinerinių tinklų avarija, vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų)

Gamtinės jėgos

(audra, liūtis, kruša, sniego slėgis, potvynis, grunto suslūgimas, nuošliauža)

Trečiųjų asmenų tyčinė veika

(vagystė įsilaužiant, apiplėšimas, vandalizmas po įsilaužimo, piktavališkas turto sugadinimas)

Daugiabučio namo butui priklausantis garažas ar sandėliukas

Daugiabučiuose bendrai nuosavybei padaryti nuostoliai

(proporcingai turimai turto daliai)

Viešbučio ar gyvenamosios vietos nuomos išlaidos

Iki 12 mėnesių

500 Eur/mėn.

Iki 12 mėnesių

500 Eur/mėn.

Papildomos išlaidos draudimo vietai sutvarkyti

Iki 5%

Stacionarūs gerbūvio elementai

Iki 3 000 Eur

Iki 5 000 Eur

Stiklo dužimas

Transporto priemonės atsitrenkimas

Savaiminis medžio, stulpo ar jų dalių užvirtimas

Elektros įtampos svyravimai

Iki 7 000 Eur

Iki 15 000 Eur

Nuostoliai už lietaus ar tirpstančio sniego prasiskverbimą iš išorės.

Iki 1 000 Eur

Bet kokie kiti įvykiai, išskyrus nedraudžiamuosius

2 PRIEDAS. KILNOJAMO TURTO DRAUDIMO VARIANTAI

KILNOJAMAS TURTAS

DRAUDIMO APSAUGOS VARIANTAS

(procentai skaičiuojami nuo Kilnojamo turto draudimo sumos)

APDRAUSTOS RIZIKOS/DRAUDIMO IŠMOKŲ APRIBOJIMAI

Klasikinė apsauga

Apsauga Plius

Apsauga Maksimum

Ugnis

(gaisras, dūmai ir suodžiai, tiesioginis žaibo trenkimas, sprogimas, valdomo skraidomo aparato, jo dalių ar krovinio užkritimas)

Vanduo

(inžinerinių tinklų avarija, vandens prasiskverbimas iš gretimų patalpų)

Gamtinės jėgos

(audra, liūtis, kruša, sniego slėgis, potvynis, grunto suslūgimas, nuošliauža)

Trečiųjų asmenų tyčinė veika

(vagystė įsilaužiant, apiplėšimas, vandalizmas po įsilaužimo, piktavališkas turto sugadinimas)

Papildomos išlaidos likusiam turtui pervežti ir saugoti

Iki 5%

Stiklo dužimas

Transporto priemonės atsitrenkimas

Savaiminis medžio, stulpo ar jų dalių užvirtimas

Elektros įtampos svyravimai

Iki 7 000 Eur

Iki 15 000 Eur

Nuostoliai už lietaus ar tirpstančio sniego prasiskverbimą iš išorės.

Iki 1 000 Eur

Nuomininko daiktai

(kai polise nurodyta, draudimo objektas yra nuomojamas

ilgalaike nuoma ir draudėjas yra nuomotojas)

Bet kokie kiti įvykiai, išskyrus nedraudžiamuosius

Išmaniųjų įrenginių draudimas nuo 4.1. - 4.10. punktuose

išvardintų draudžiamųjų įvykių

KILNOJAMO TURTO DAIKTŲ GRUPĖS	DRAUDIMO VARIANTAS
DAIKTAI DRAUDIMO VIETOJE:	Klasikinė apsauga	Apsauga plius	Apsauga Maksimum
Vaizdo, garso aparatūra	Iki 25%	Iki 25%	Iki 100%
Baldai	Iki 40%	Iki 40%	Iki 100%
Elektrinė buitinė ir kt. technika	Iki 25%	Iki 25%	Iki 100%
Kompiuterinė įranga, filmavimo kameros, fotoaparatai	Iki 15%	Iki 15%	Iki 100%
Drabužiai, avalynė, patalynė	Iki 10%	Iki 10%	Iki 100%
Kilimai, šviestuvai	Iki 10%	Iki 10%	Iki 100%
Indai, namų apyvokos reikmenys	Iki 5%	Iki 5%	Iki 100%
Sporto ir poilsio inventorius	Iki 10%	Iki 10%	Iki 100%
Sodo, daržo įrankiai, aplinkos tvarkymo mechanizmai	Iki 10%	Iki 10%	Iki 100%
Kiti daiktai	Iki 3%	Iki 3%	Iki 100%
Grynieji pinigai	neatlyginama	Iki 300 Eur	Iki 750 Eur
Vertybės (išskyrus grynuosius pinigus)	neatlyginama	Iki 10%, bet ne daugiau 6 000 Eur	Iki 25%, bet ne daugiau 20 000 Eur
Darbo įranga ir įrankiai, Patikėtas turtas	neatlyginama	Iki 300 Eur.	Iki 1 000 Eur.
Svečių daiktai (išskyrus vertybes)	neatlyginama	Iki 500 Eur	Iki 1 000 Eur
Turtas namų valdos ūkiniuose pastatuose, daugiabučio namo rūsyje ar sandėliuke	neatlyginama	Iki 10%	Iki 15 %
Turtas aptvertoje gyvenamosios namų valdos teritorijoje	neatlyginama	Iki 5 %	Iki 10 %

LAIKINAI SU SAVIMI PASIIMTO KILNOJAMO TURTO APSAUGA UŽ DRAUDIMO VIETOS RIBŲ:
Kilnojamas turtas už draudimo vietos ribų:	neatlyginama	10%, bet ne daugiau 2 000 Eur	15%, bet ne daugiau 5 000 Eur
Grynieji pinigai	neatlyginama	150 Eur	300 Eur
Vertybės (išskyrus grynuosius pinigus)	neatlyginama	300 Eur	600 Eur
Atviros vagystės viešoje vietoje, kišenvagystės atveju	neatlyginama	150 Eur	300 Eur
Turtas lengvajame automobilyje	neatlyginama	600 Eur	1 500 Eur
Xxxxxxxx, vaikiško vežimėlio vagystė (draudimo apsauga galioja tik tuo atveju, jei dviratis buvo paliktas prirakintas prie stacionaraus objekto)	neatlyginama	Iki 2 000 Eur	Iki 3 500 Eur

3 PRIEDAS. METINIS VERTĖS MAŽINIMO PROCENTAS

Nekilnojamo turto konstrukcija	Metinis nusidėvėjimo dydis %
Mūrinis (plytos, blokeliai, gelžbetonio plokštės, monolitas)	0,8
Rąstinis, Medinis apmūrytas, rąstinis apmūrytas	1,5
Medinis (Medinis su karkasu, medinis su karkasu apmūrytas, mediniai skydai), stiklo konstrukcijos, kita	2,5

4 PRIEDAS. METINIS KILNOJAMO TURTO DAIKTŲ GRUPĖS NUSIDĖVĖJIMO PROCENTAS

Kilnojamo turto grupė	Metinis nusidėvėjimo dydis %
Baldai	8
Vaizdo ir garso aparatūra, filmavimo kameros, fotoaparatai	10
Kompiuterinė įranga	25
Buitinė ir elektrinė technika	15
Šviestuvai	7
Sporto ir poilsio inventorius, sodo, daržo įrankiai	20
Indai, namų apyvokos daiktai	10
Kilimai	8
Drabužiai, avalynė, patalynė	30
Mobilieji telefonai	50
Kiti daiktai	10

Document Metadata

Table of Contents

GYVENTOJŲ TURTO

Document Metadata