GELEŽINKELIO TRANSPORTO PRIEMONIŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 041
PATVIRTINTA
AB „Lietuvos draudimas“ Draudimo rizikos vertinimo komiteto 2015-12-15 sprendimu Nr. 174
GELEŽINKELIO TRANSPORTO PRIEMONIŲ DRAUDIMO TAISYKLĖS NR. 041
(2015-12-15 redakcija, galioja nuo 2016-01-04)
I DALIS BENDROSIOS SĄLYGOS
1. Bendrosios sąvokos
1.1. Draudikas – AB „Lietuvos draudimas“.
1.2. Draudėjas – asmuo, kuris kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.
1.3. Xxxxxxxx xxxxxxxx – sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudėjas draudimo sutartimi įsipareigoja mokėti draudikui draudimo įmokas. Draudikas draudimo sutartimi įsipareigoja sumokėti draudėjui, draudimo sutartyje nurodytam naudos gavėjui ar trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartį sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti draudimo sutartį (jeigu jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudimo liudijime nurodytais atvejais numeruoti draudimo sutarties priedai.
1.4. Draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) draudimo sutarties standartinės sąlygos, kurios yra neatskiriama draudi- mo sutarties dalis. Taisykles sudaro:
1.4.1. I dalis Bendrosios sąlygos;
1.4.2. II dalis Geležinkelio transporto priemonių draudimo sąlygos;
1.4.3. III dalis Draudimo apsaugos papildomos sąlygos;
Draudikas ir draudėjas susitaria, kurios iš Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildomų sąlygų bus taiko- mos draudimo sutarčiai ir jas nurodo draudimo liudijime.
1.5. Prašymas sudaryti draudimo sutartį (toliau – Prašymas) – draudiko nustatytos formos rašytinis dokumentas, kuriuo išreiškiamas ketinimas sudaryti draudimo sutartį su draudiku ir kuriuo draudikui suteikiama informacija apie aplinkybes, turinčias įtakos draudimo rizikai.
1.6. Xxxxxxxx xxxxxxxxxx – draudiko išduodamas dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą.
1.7. Xxxxxxxx xxxxxx – draudimo objektui gresiantis tikėtinas pavojus.
1.8. Naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką.
1.9. Trečiasis asmuo – asmuo, nesusijęs draudimo santykiais su draudiku ir draudėju pagal šių Taisyklių pagrindu sudarytą draudimo sutartį. Trečiuoju xxxxxxx nelaikomas asmuo, susijęs su draudiku ar draudėju darbo ar civiliniais sutartiniais santykiai; esantis draudėjo šeimos nariu ar su draudėju bendrą ūkį vedantis asmuo.
1.10. Su draudėju susiję asmenys – draudėjo darbuotojai ir asmenys, kuriems draudėjas pavedė ar kitaip teisėtai patikėjo saugoti draudimo objektą, rūpintis juo, kiti įstatymų nustatyta tvarka įgalioti atstovai.
1.11. Draudimo suma – draudimo sutartyje nurodyta arba Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsau- gos papildomose sąlygose nustatyta tvarka apskaičiuota pinigų suma, kurios neviršydamas draudikas atlygina draudžiamojo įvykio metu patirtus nuostolius.
1.12. Draudimo vertė – draudžiamų turtinių interesų vertė, kuri išreiškiama pinigais bei nustatoma draudimo sutartyje numatytu būdu.
1.13. Besąlyginė išskaita (frančizė) – suma, kuria kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papil- domose sąlygose.
1.14. Draudimo objektas – apdrausti turtiniai interesai, apibrėžiami draudimo sutartyje.
1.15. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti drau- dimo išmoką.
1.16. Nedraudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje ir/ar įstatymuose nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas
nemoka draudimo išmokos.
1.17. Žala – turto sunaikinimas, sugadinimas, praradimas, asmens sužalojimas ar gyvybės atėmimas ir dėl to pa- tirtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl draudimo sutartyje nurodytų draudžiamųjų įvykių. Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose atsižvelgiant į draudimo objektą, žala gali būti apibrėžiama kitaip.
1.18. Nuostoliai – patirtos žalos piniginė išraiška.
1.19. Subrogacija (draudiko regresinio reikalavimo teisė) – draudiko teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens.
1.20. Sistema – kompiuteriai (elektroninės skaičiavimo mašinos), kitokia skaičiavimo, elektroninė ir/ar mechaninė įranga, kuri yra prijungta prie kompiuterio, kompiuterio aparatinė dalis, programinė įranga, elektroniniai duome- nų apdorojimo įrenginiai ir visa kita, kieno darbas visiškai ar iš dalies priklauso nuo integroscheminės sistemos (integruotų schemų bei mikrokontrolerių).
2. Draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos
2.1. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas turi teisę:
2.1.1. susipažinti su Taisyklėmis ir gauti iš draudiko jų kopiją;
2.1.2. pateikti Prašymą.
2.2. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudėjas privalo:
2.2.1. suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudimo rizikai. Esminės aplinkybės, apie kurias draudėjas privalo informuoti draudiką, nurodomos Taisyklėse, Prašyme arba draudiko raštu pareikalaujamos jį apie jas informuoti;
2.2.2. draudiko reikalavimu, užpildyti Prašymą;
2.2.3. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudi- mo sumas, draudimo objektus bei draudžiamuosius įvykius), sudarytas su kitais draudikais;
2.2.4. sudaryti sąlygas draudikui apžiūrėti (įvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką.
2.3. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas turi teisę:
2.3.1. reikalauti iš draudėjo visos informacijos, reikalingos draudimo rizikai įvertinti;
2.3.2. apžiūrėti (įvertinti) ketinamą drausti turtą ir/ar turtinę riziką, savo lėšomis paskirti ekspertizę jo vertei nustatyti;
2.3.3. atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, nenurodydamas priežasčių.
2.4. Prieš sudarydamas draudimo sutartį, draudikas privalo:
2.4.1. supažindinti draudėją su Taisyklėmis ir įteikti jų kopiją;
2.4.2. neatskleisti informacijos, gautos apie draudėją, apdraustą asmenį ar naudos gavėją bei kitos draudimo sutartyje nustatytos konfidencialios informacijos, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ši draudiko par- eiga lieka ir draudimo sutarties galiojimo metu bei sutarčiai pasibaigus.
2.5. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas turi teisę:
2.5.1. reikalauti draudiko padidinti arba sumažinti draudimo sumą, jei jos dydis nurodomas draudimo sutartyje;
2.5.2. pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją (išskyrus įstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nu- statytas išimtis);
2.5.3. įstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatytais atvejais prašyti draudiko nutraukti, pakeisti draudimo sutartį;
2.5.4. draudžiamojo įvykio atveju, reikalauti, kad draudikas įstatymuose ir/ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka išmokėtų draudimo išmoką;
2.5.5. įstatymuose nustatyta tvarka gauti informaciją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą;
2.5.6. susipažinti su draudiko tvarkomais savo asmens duomenimis ir reikalauti ištaisyti neišsamius, neteisin- gus, netikslius savo asmens duomenis ar pareikšti teisiškai pagrįstą nesutikimą kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys.
2.6. Draudimo sutarties galiojimo metu draudėjas privalo:
2.6.1. suteikti galimybę draudikui ar jo įgaliotam atstovui įvertinti, ar draudėjas laikosi draudimo sutartyje nustatytų sąlygų;
2.6.2. suteikti galimybę draudikui ar jo įgaliotam atstovui patikrinti, ar draudėjas laikosi reikalavimų sumažinti draudimo riziką, jei dėl to šalys susitarė sudarydamos draudimo sutartį ar jos galiojimo metu ir tai nuro- dė draudimo sutartyje ar jei to reikalauja įstatymai;
2.6.3. laiku mokėti draudimo įmokas;
2.6.4. pasikeitus draudimo rizikai (padidėjus arba sumažėjus) per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką. Draudimo rizikos pasikeitimo atvejai yra nurodomi Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Drau- dimo apsaugos papildomose sąlygose;
2.6.5. pranešti draudikui apie visas draudžiamo objekto tų pačių rizikų draudimo sutartis ir jų sąlygas (draudi- mo sumas, draudimo objektus bei draudžiamuosius įvykius), sudarytas su kitais draudikais, ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų po draudimo sutarties su kitu draudiku sudarymo;
2.6.6. pasikeitus draudimo sutartyje nurodytam draudėjo buveinės adresui, per 3 darbo dienas apie tai raštu informuoti draudiką.
2.6.7. Atsitikus draudžiamajam įvykiui draudėjas privalo:
a) imtis visų protingų ir prieinamų priemonių stengiantis sumažinti nuostolių dydį;
b) apie draudžiamąjį įvykį, nedelsdamas pranešti kompetentingoms institucijoms (apie vagystę ar auto- įvykį – policijai, gaisrą – priešgaisrinės saugos tarnybai, komunikacijų avariją – avarinei tar- nybai, sprogimą – policijai ir avarinei tarnybai ir t.t.);
c) per 1 parą (poilsio ir švenčių dienos neskaičiuojamos) pranešti draudikui ar jo atstovui apie drau- džiamąjį įvykį ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas tokio įvykio aplinky- bes, o draudikui paprašius per 3 darbo dienas raštu patvirtinti apie tokį įvykį bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus;
d) pateikti draudikui visus su įvykiu susijusius ir/ar draudiko nurodytus dokumentus ir vykdyti visus draudiko teisėtus reikalavimus;
e) padėti draudikui įgyvendinti regresinio reikalavimo teisę, pateikti draudikui visą draudėjui žinomą informaciją apie atsakingą už padarytą žalą asmenį.
2.6.8. Jei paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama, draudiko raštišku pareikalavimu, per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudi- kui draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus.
2.7. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas turi teisę reikalauti sumažėjus ar padidėjus draudimo rizikai, per- skaičiuoti draudimo įmoką ir/ar pakeisti draudimo sutarties sąlygas.
2.8. Draudimo sutarties galiojimo metu draudikas privalo:
2.8.1. Išduoti Draudėjo prašomus dokumentus, jeigu Draudėjas yra sumokėjęs atlyginimą už dokumentų iš- davimą, t. y. 0,87 Eur. Dokumentai šiuo atveju – tai: draudimo taisyklių, draudimo sutarties, draudimo liudijimo, prašymo sudaryti draudimo sutartį arba kitų dokumentų nuorašai;
2.8.2. gavęs visą informaciją, reikšmingą nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir pasekmes bei draudimo išmokos dydį, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų išmokėti draudimo išmoką. Jei draudimo sutartyje nustatyta, jog mokamos periodinės draudimo išmokos, šio punkto pirmojo sakinio nuostata taikoma pirmajai periodinei draudimo išmokai;
2.8.3. įstatymų nustatyta tvarka informuoti draudėją, naudos gavėją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą.
2.9. Jei įvykis yra pripažintas draudžiamuoju, o draudėjas ir draudikas nesutaria dėl draudimo išmokos dydžio, draudėjo pageidavimu draudikas privalo išmokėti sumą, lygią šalių neginčijamai draudimo išmokos sumai, jei tikslus žalos dydžio nustatymas užsitęsia ilgiau kaip 3 mėnesius.
2.10. Naudos gavėjas turi teisę:
2.10.1. gauti informaciją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą;
2.10.2. draudimo sutartyje nustatyta tvarka reikalauti išmokėti draudimo išmoką.
2.11. Naudos gavėjas privalo pateikti draudikui visus turimus ir/arba kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nu- statant draudimo išmokos dydį.
2.12. Papildomos draudėjo, draudiko ir naudos gavėjo teisės ir pareigos yra nustatytos draudimo sutartyje, Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos Draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose.
3. Draudimo sutarties sudarymo tvarka
3.1. Draudimo sutartį sudaro draudikas ir draudėjas.
3.2. Draudimo sutarčiai sudaryti draudėjas pateikia draudikui ar jo atstovui Prašymą ar kitokiu būdu pareiškia ketini- mą sudaryti draudimo sutartį. Už Prašyme pateiktų duomenų teisingumą atsako draudėjas.
3.3. Draudimo sąlygos nustatomos draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgus į draudėjo pateiktą ir rizikos įvertini- mo metu gautą (jeigu rizikos įvertinimas buvo atliekamas) informaciją bei dokumentus.
3.4. Draudimo sutartis sudaroma raštu, o jos sudarymas yra patvirtinamas draudiko išduodamu draudimo liudijimu.
3.5. Jeigu draudimo sąlygos, nurodytos draudimo sutartyje ir šiose Taisyklėse, skiriasi, vadovaujamasi draudimo sutartyje nurodytomis sąlygomis.
3.6. Esant prieštaravimams ar neatitikimams tarp Taisyklių Bendrųjų ir Draudimo sąlygų, Draudimo apsaugos papildo- mų sąlygų nuostatų, taikomos Taisyklių Draudimo sąlygų ir/ar Draudimo apsaugos papildomų sąlygų nuostatos.
4. Draudimo įmokų dydžio apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo pagrindai bei atsakomybė ir jų nesilaikymo padariniai
4.1. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudėjo pateikta informacija, reikalinga draudimo rizikai įvertinti.
4.2. Draudimo įmoka ir jos mokėjimo terminai nurodomi draudimo sutartyje.
4.3. Draudimo įmoką mokant grynaisiais pinigais, draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma data, nurodyta mokėjimo dokumente, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Jeigu draudimo įmoka moka- ma naudojantis banko pavedimu, tiesioginio debeto ar automatinio lėšų nurašymo iš draudėjo banko sąskaitos būdu, draudimo įmokos ar jos dalies sumokėjimo momentu laikoma:
4.3.1. data, kai kredito įstaiga (bankas) įrašo lėšas į draudiko sąskaitą, jeigu draudėjo ir draudiko kredito įstaiga yra ta pati;
4.3.2. data, kai draudiko kredito įstaiga (bankas) pagal mokėjimo nurodymą gauna lėšas iš draudėjo kredito įstaigos, jeigu draudėjo ir draudiko kredito įstaigos yra skirtingos;
4.3.3. tiesioginio debeto sutarties, sutikimo e-sąskaitos gavimui ar sutikimo bankui automatiškai nurašyti lė- šas iš draudėjo banko sąskaitos pasirašymas nelaikomas įmokos sumokėjimu. Mokant aukščiau nuro- dytais būdais draudėjas privalo užtikrinti, kad sąskaitoje, nuo kurios nurašoma draudimo įmoka ar jos
dalis, būtų pakankamai lėšų mokėjimui įvykdyti.Sumokėjus (nurašius) ne visą įmoką ar jos dalį, kaip tai numatyta draudimo sutartyje, laikoma, kad draudimo įmoka nesumokėta, o pervesta pinigų suma grąžinama draudėjui.
4.4. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo įmokos ar jos dalies arba eilinės draudimo įmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas nesiejamas su draudimo sutarties įsigaliojimu, draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo raštu pranešti draudėjui, nurodydamas, jog per 30 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo išsiun- timo draudėjui nesumokėjus draudimo įmoks ar jos dalies, draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar jos dalį. Įvykus draudžiamąjam įvykiui draudimo apsaugos sustabdymo metu draudikas neprivalės mokėti draudimo išmokos.
4.5. Draudėjui nesumokėjus pirmosios draudimo įmokos, kurios sumokėjimas siejamas su draudimo sutarties įsi- galiojimu (nurodytas įmokos sumokėjimo terminas yra ankstesnis arba sutampa su draudimo sutarties įsiga- liojimu), draudimo sutartis neįsigalioja nuo draudimo sutartyje nurodytos įsigaliojimo dienos. Jei tokiu atveju draudimo įmoka sumokama pavėluotai, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo draudimo sutartyje numatytos jos įsigaliojimo dienos, draudimo sutartis įsigalioja kitą dieną po draudimo įmokos sumokėjimo.
4.6. Jeigu neįmanoma apskaičiuoti tikslios draudimo įmokos, draudimo sutartyje nurodoma minimali avansinė drau- dimo įmoka.
4.6.1. Galutinė draudimo įmokos suma kiekvienam įmokos mokėjimo terminui arba visam draudimo sutarties galiojimo terminui nustatoma remiantis draudėjo pateiktais dokumentais apie faktinę riziką už praėjusį draudimo laikotarpį.
4.6.2 Papildomą draudimo įmoką (ji apskaičiuojama kaip skirtumas tarp apskaičiuotos galutinės draudimo įmokos ir minimalios avansinės draudimo įmokos) draudėjas sumoka draudimo sutartyje nurodytais terminais. Minimali avansinė draudimo įmoka, pasibaigus draudimo laikotarpiui, negrąžinama.
5. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpis. Draudimo apsaugos pradžia. Draudimo sutarties nutraukimo ir pakeitimo sąlygos.
Draudimo sutarties šalių tarpusavio atsiskaitymo, nutraukus draudimo sutartį, tvarka
5.1. Draudimo sutartis sudaroma draudimo sutarties šalių sutartam laikotarpiui. Draudimo laikotarpis nurodomas
draudimo liudijime.
5.2. Draudimo apsauga prasideda nuo draudimo liudijime nurodytos draudimo laikotarpio pradžios, išskyrus atve- jus, kai draudėjas pavėluotai sumoka draudimo įmoką. Šiuo atveju draudimo sutarties įsigaliojimas nurodytas Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.5. punkte.
5.3. Draudimo sutartis sudaroma vieneriems metams, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
5.4. Jeigu, pratęsiant draudimo sutartį, šalis nori pakeisti draudimo sutarties sąlygas, ji privalo ne vėliau kaip iki pratęsiamos draudimo sutarties galiojimo pradžios informuoti kitą šalį apie ketinimą keisti draudimo sutarties sąlygas.
5.5. Draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą jos įsigaliojimo terminą ir/arba jos galiojimo metu:
5.5.1. jeigu po draudimo sutarties sudarymo išnyko galimybės įvykti draudžiamąjam įvykiui arba draudimo rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudžiamuoju įvykiu (draudimo objektas žuvo dėl prie- žasčių, nesusijusių su draudžiamuoju įvykiu ir kt.), draudikas turi teisę į draudimo įmokos dalį, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.5.2. draudimo sutarties šalių pageidavimu, jeigu viena šalis ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį raštu įspėja kitą šalį apie draudimo sutarties nutraukimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko iniciatyva gavus draudėjo pritarimą, draudikas turi teisę į draudimo įmokos dalį, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudėjui grąžinama draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laiką, išskaičiavus draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (iki 30 proc. draudėjui grąžintinos draudimo įmokos sumos, bet ne mažiau kaip 45 Eur) Jei draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidų išskaičiuoti neįmanoma, šias išlaidas privalo padengti draudėjas;
5.5.3. po 30 kalendorinių dienų, po to, kai viena draudimo sutarties šalis pranešė kitai apie draudimo sutarties esminį pažeidimą:
a) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudiko reikalavimu, draudėjui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartį, draudėjui draudimo įmokos yra negrąžinamos;
b) jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo reikalavimu, draudikui iš esmės pažeidus (nustačius jo kaltę) draudimo sutartį, draudėjui grąžinamos jo sumokėtos einamųjų draudimo metų draudimo įmokos.
5.6. Draudimo sutartis nutrūksta:
5.6.1. draudėjui draudimo sutartyje nustatytu terminu nesumokėjus pirmosios draudimo įmokos ar jos dalies, kurių sumokėjimas yra siejamas su draudimo sutarties įsigaliojimu ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
5.6.2. remiantis Taisyklių Bendrųjų sąlygų 4.4. punktu, jei draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos ar jos dalies nesumokėjimo tęsiasi ilgiau kaip 3 mėnesius, vienašališkai draudiko iniciatyva. Draudikas šiuo atveju turi teisę į iki draudimo sutarties nutraukimo nesumokėtas draudimo įmokas, tarp jų ir draudimo įmokas, tenkančias draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką sustabdymo laikotarpiui;
5.6.3. pasikeitus apdrausto objekto savininkui, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip. Draudikas turi teisę į dalį draudimo įmokos, kuri yra proporcinga draudimo sutarties galiojimo terminui.
5.7. Xxxxxxxx xxxxxxxx pasibaigia:
5.7.1. pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
5.7.2. draudikui sumokėjus visas draudimo sutartyje nustatytas draudimo sumas;
5.7.3. draudimo sutarties šalių sutarimu;
5.7.4. kitais įstatymų nustatytais pagrindais.
5.8. Draudikui ir draudėjui raštu sutarus, draudimo sutartis gali būti pakeista.
6. Teisių ir pareigų pagal draudimo sutartis perleidimas
6.1. Draudikas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas kitiems draudikams įstatymų numatyta tvarka.
6.2. Apie ketinimą perleisti teises ir pareigas draudikas privalo informuoti draudėją prieš 2 mėnesius.
6.3. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko pasikeitimu, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartį Taisyklių Bendrųjų sąlygų 5.5.2. b punkte nustatyta tvarka.
7. Draudimo išmoka
7.1. Draudimo išmoka yra mokama Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.8.2. punkte nustatytais terminais.
7.2. Kai sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita, apskaičiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos suma, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip.
7.3. Iš apskaičiuotos draudimo išmokos sumos išskaičiuojamos likusios nesumokėtos pagal draudimo sutartį drau- dimo įmokos, kurių mokėjimo terminas draudžiamojo įvykio dieną jau yra suėjęs, jeigu draudimo sutartyje nėra sutarta kitaip.
7.4. Jeigu draudžiamojo įvykio metu draudimo objektas žuvo arba išnyko (apskaičiuota draudimo išmoka yra ne mažesnė nei draudimo suma arba pinigų suma nurodyta Taisyklių Draudimo sąlygose, išskaičiavus besąlyginę išskaitą), apskaičiuota draudimo išmoka yra mažinama nesumokėtomis draudėjo draudimo įmokomis, neatsi- žvelgus į jų mokėjimo terminus.
7.5. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka yra nustatyta Taisyklių Draudimo sąlygose ir/arba Draudimo apsaugos papildomose sąlygose.
7.6. Draudikas turi teisę atidėti draudimo išmokos išmokėjimą:
7.6.1. kol draudėjas dokumentais pagrįs nuostolio dydį;
7.6.2. jei draudėjui dėl įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, reiškiamas civilinis ieškinys ar keliama baudžiamoji byla, ar pradėtas teismo procesas – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ar nutraukimo dienos;
7.6.3. kitais draudimo sutartyje ir įstatymų numatytais atvejais.
7.7. Draudikas neatlygina nuostolių ta dalimi, kuria nuostoliai nukentėjusiajam asmeniui yra atlyginti atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
7.8. Jeigu atlyginta tik dalis nuostolių, tai draudimo išmoka mokama išskaičiavus sumą, kurią draudėjas gavo iš asmens, atsakingo už šios žalos padarymą.
7.9. Jeigu draudėjui priklauso draudimo išmoka už tą patį nuostolį pagal kelias sutartis, tai draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartį, jeigu pagal draudimo išmokos pobūdį yra sudaryta nuostolių draudimo sutartis (ši nuostata taikoma tik nuostolių draudimo sutartims).
7.10. Neviršijant išmokėtos draudimo išmokos dydžio, draudikui pereina reikalavimo teisė atsakingam už padarytą žalą asmeniui, išskyrus įstatymų ir draudimo sutartyje numatytus atvejus. Draudėjas privalo pateikti visus turi- mus reikalavimo teisės pagrindimo įrodymus.
7.11. Draudimo išmoka gali būti mažinama:
7.11.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė bent vieno Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.2.3,
2.6.7. d, 2.6.7. e punktuose nurodyto reikalavimo;
7.11.2. kitais draudimo sutartyje ir įstatymų nustatytais atvejais.
7.12. Draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama:
7.12.1. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys nevykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. b, punkte nurodyto reikalavimo;
7.12.2. jei draudėjas ar su draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima įgyvendinti dėl draudėjo ar su draudėju susijusių asmenų kaltės;
7.12.3. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys neįvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. a punkte nurodytos pareigos;
7.12.4. jeigu draudėjas ar su draudėju susiję asmenys neįvykdė Taisyklių Bendrųjų sąlygų 2.6.7. c punkte nurodytą pareigą, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai pranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką;
7.12.5. jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraustasis arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą;
7.12.6. kitais draudimo sutartyje ir įstatymų nustatytais atvejais.
7.13. Jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo taip pat šiais atvejais:
7.13.1. jeigu draudimo sutartis sudaryta po draudžiamojo įvykio;
7.13.2. jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl karo veiksmų, masinių neramumų (streikų, terorizmo aktų ir pan.) ar radioaktyvaus spinduliavimo poveikio;
7.13.3. jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto ar jo sunaikinimo valdžios institucijų nurodymu;
7.13.4. jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl žemės drebėjimo, radiacijos ar kitokio atominės energijos poveikio;
7.13.5. jeigu draudžiamasis įvykis įvyko dėl draudėjo arba su draudėju susijusių asmenų arba apdraustojo arba naudos gavėjo tyčios, nebent tyčiniai veiksmai ar neveikimas yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, pilietinės pareigos atlikimas ir kt.);
7.13.6. jeigu bet kokia žala tiesiogiai ar netiesiogiai, pilnai ar iš dalies atsirado naudojant sistemą, įskaitant kompiuterinių virusų atakas, su sistemomis susijusių duomenų praleidimus, pakeitimus ar papildymus;
7.13.7. kitais draudimo sutartyje ir įstatymų numatytais atvejais.
8. Ginčų tarp draudėjo ir draudiko sprendimo tvarka
8.1. Ginčai, kylantys dėl draudimo sutarties, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus, nagrinėjami Lietuvos Respu- blikos teismuose.
8.2. Draudėjas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka turi teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisiją dėl tarp jo ir draudiko kilusių ginčų.
8.3. Visais šiose Taisyklėse ir draudimo sutartyje nesureguliuotais atvejais taikomos Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo ir kitų teisės aktų normos, jeigu draudimo sutarties šalys raštu nesusitarė kitaip.
9. Draudimo sutarčiai taikoma teisė
9.1. Draudimo sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kitaip.
10. Pranešimai
10.1. Bet koks pranešimas, kurį viena draudimo sutarties šalis privalo perduoti kitai šaliai, turi būti pateikiamas raštu. Tarpininkai nėra įgalioti šiuos pranešimus priimti.
10.2. Pranešimas, išsiųstas laišku draudimo liudijime nurodytu draudėjo adresu arba perduotas faksimiliniu ryšiu draudimo liudijime nurodytu draudėjo fakso numeriu, laikomas tinkamai įteiktu pagal šias Taisykles, išskyrus šiose Taisyklėse numatytus atvejus. Pranešimas yra laikomas tinkamai įteiktu praėjus protingam terminui po jo išsiuntimo.
10.3. Jeigu pranešimas siunčiamas paštu, pranešimo gavimo data nustatoma pagal oficialų pašto spaudą, uždėtą pašto įstaigos, turinčios tam teisę.
10.4. Draudėjas turi teisę pasirinkti dokumentų gavimo būdą: atvykus į bet kurį draudiko padalinį arba prisijungus prie draudiko savitarnos sistemos „Savas LD„, dokumentai draudėjui išduodami nemokamai. Nepasirinkus ne- mokamo dokumentų gavimo būdo dokumentų atsiuntimas paštu draudėjui kainuoja 0,87 Eur .Dokumentai – tai sąskaitos, draudimo sutartys (draudimo liudijimai), informavimas apie laiku nesumokėtą (-as) draudimo įmoką (-as), informavimas apie draudimo sutarties nutraukimą dėl nesumokėtų įmokų, pasiūlymas atnaujinti besibai- giančią ar pasibaigusią draudimo sutartį ir pažymos apie žalos atlyginimo atvejus arba jų nebuvimą.
AB „Lietuvos draudimas“
Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
II DALIS
GELEŽINKELIO TRANSPORTO PRIEMONIŲ DRAUDIMO SĄLYGOS
1. Draudimo sąvokos
1.1. Draudimo objektas – turtiniai interesai, atsiradę dėl turto (toliau – riedmenų) sunaikinimo, sugadinimo ar dingi- mo įvykus šiose taisyklėse ar draudimo sutartyje (toliau – sutartyje) nurodytiems draudžiamiesiems įvykiams.
1.2. Riedmenys – geležinkelio transporto priemonės, skirstomos į šias pagrindines grupes:
1.2.1. lokomotyvus;
1.2.2. visų rūšių automotrisas;
1.2.3. motodrezinas (išskyrus rankomis nukeliamas nuo bėgių);
1.2.4. keleivinius vagonus;
1.2.5. xxxxxxxxxxx vagonus.
Xxxxxxxx ir draudėjo susitarimu, riedmenys sutartyje gali būti suskirstyti ir į kitokias grupes ar iš viso į grupes
neskirstomi.
1.3. Darbų paspartinimo išlaidos – draudėjo išlaidos dėl draudžiamojo įvykio sunaikintiems ar sugadintiems riedme- nims atkurti/suremontuoti ir išlaidos, skirtos apmokėti už darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, už viršvalandžius, pagreitintą krovinių pristatymą, išskyrus jų pristatymą oro transportu.
1.4. Laipsniškas turto savybių visiškas praradimas ar pablogėjimas – pamažu vykstantis bei didėjantis riedmenų fizinių, mechaninių, estetinių savybių pasikeitimas (struktūros, tekstūros, svorio, tūrio, atsparumo, stangrumo, tąsumo, elektrinių, magnetinių savybių keitimasis, dilimas, paviršiaus subraižymas, spalvos pasikeitimas ar kitoks sugadinimas, pamatų, sienų pasvirimas, skilimas, trupėjimas ir pan.).
1.5. Gaisras - ugnis, atsiradusi ne šiam tikslui skirtame židinyje arba išsiveržusi iš jo ir galinti plisti savaime, taip pat kai gaisro priežastis yra trumpas elektros sujungimas.
Atlyginami ir tie nuostoliai, kurie susidarė dėl dūmų ar suodžių, staiga ir netikėtai išsiveržusių iš gaisro vietos arba šildymo įrenginio.
1.6. Žaibo įtrenkimas - tiesioginis žaibo kanalo kontaktas su apdraustu turtu, kai juo prateka žaibo srovė.
Atlyginami tiesioginio žaibo poveikio apdraustam turtui nuostoliai bei nuostoliai, atsiradę dėl aukšto potencialo, susidariusio nuo tiesioginių bei artimų žaibo įtrenkimų į oro elektros linijas iki 1 kV įtampos, ryšių bei signaliza- cijos linijas, perdavimo į apdraustą turtą.
Aukšto potencialo perdavimo į apdraustą turtą nuostoliai atlyginami tik tada, kai įvykio vietoje vienareikšmiškai (t.y. vizualiai ar kitokiu būdu) galima nustatyti, jog apdraustas turtas buvo sugadintas ar sunaikintas tik dėl aukš- to potencialo poveikio (t.y. perdegė, suskilo, sutrupėjo saugikliai ir (arba) kitos detalės buvo paveiktos ugnies, karščio, kibirkščiavimo, dėl to pasikeitė jų forma, spalva, matyti apanglėjimai, ištekėjimai, suodžiai, ištirpęs/ aptirpęs metalas ar plastmasė) ir negali būti toliau naudojamas pagal paskirtį.
Xxxxxxxxxx taip pat ir tie tiesioginiai nuostoliai, kurie susidarė dėl žaibo įtrenkimo ant apdrausto turto užvirtus žaibo įtrenkimo paveiktiems medžiams, pastatams, jų dalims, įrengimams ir pan.
1.7. Sprogimas - dujų ar garų plėtimosi savybe pagrįstas staiga vykstantis jėgos pasireiškimas. Talpykla (katilas, vamzdis ar pan.) sprogsta tuomet, kai jos sienos sudraskomos ir staiga išsilygina slėgių skirtumas talpyklos viduje ir išorėje. Jeigu talpyklos viduje sprogimą sukelia cheminė mainų reakcija, tai talpyklai padaryta žala atlyginama net ir tuomet, kai jos sienos nepažeistos.
1.8. Valdomų skraidančių aparatų, jų dalių, krovinių užkritimas – tai valdomų (arba dėl gedimo, avarijos ar klaidingų piloto veiksmų, jo patirties stokos tapusių nevaldomais) skraidančių aparatų, jų dalių bei krovinių, vežamų tais aparatais, atsitrenkimas į judančius ar nejudančius objektus arba susidūrimas su jais.
1.9. Vagystė su įsilaužimu yra, kai vagis:
- įsilaužia, įlipa ar naudodamas padirbtus raktus ar kitokius įrankius patenka į patalpą ar saugomą aptvertą teritoriją;
- pastato viduje (saugomoje aptvertoje teritorijoje) įsilaužia į rakinamą talpyklą (rakinamą patalpą) arba jai atrakinti panaudoja padirbtus raktus ar kitokius įrankius;
- iš užrakintos pastato patalpos ar iš saugomos aptvertos teritorijos, prieš tai į ją patekęs arba ten pasislė-
- pęs, pagrobia turtą;
- į pastato patalpą įsibrauna panaudojęs tikrą raktą arba ten atidaro kokią talpyklą su tikru raktu, kurį jis įgijo vagystės su įsilaužimu ar plėšimo už apdrausto pastato/teritorijos ribų metu.
- Draudikas atlygina draudėjui taip pat ir tą žalą apdraustam turtui, kurią vagis (vagys) padarė vagystės metu (pvz., išgriovė sieną, sulaužė duris, sugadino spyną, seifą ir pan.).
1.10. Plėšimas pastate ar sklypo teritorijoje yra, kai:
- draudėjo ar vieno iš jo atstovo atžvilgiu panaudojama prievarta, jam protingu būdu priešinantis prieš ap- drausto turto atėmimą;
- draudėjas ar vienas iš jo atstovų apdraustą turtą atiduoda ar leidžia atimti, nes draudimo vietoje jam gra- soma fizinės prievartos veiksmais;
- atimamas apdraustas turtas iš draudėjo ar vieno iš jų darbuotojų, esančio bejėgiškos būklės dėl šio įvykio ar dėl nelaimingo atsitikimo, ar dėl kitos, ne dėl jo kaltės susidariusios priežasties ir jam negalint priešintis;
- pastato patalpoje (saugomoje aptvertoje teritorijoje) sulaikomas vagiant, ir kai jis, norėdamas išlaikyti pa- vogtą turtą, draudėjo ar jo atstovų atžvilgiu panaudoja ar grasina panaudoti fizinės prievartos veiksmus.
1.11. Vandalizmas po įsilaužimo yra, kai vagis vienu iš taisyklių II dalies 1.9 punkte nurodytų būdų įsilaužia į draudimo vietą ir tyčia sugadina ar sunaikina apdraustą turtą.
1.12. Audra - stiprus vėjas (vėjo greitis 20 m/s ir didesnis), dėl to ardomi pastatai, lūžta medžių šakos, išjudinami
daiktai.
Kai draudimo vietoje negalima nustatyti vėjo greičio, tai daroma išvada, kad vėjo greitis buvo 20 m/s ir daugiau, jeigu vėjas draudimo vietos zonoje padarė panašių nuostolių geros būklės pastatams ar kitiems tokio pat at- sparumo daiktams arba sugadinti gerą apdraustą pastatą ar pastatą, kuriame buvo apdrausti daiktai, galėjo tik audra. Atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirado dėl:
- tiesioginio audros poveikio apdraustam turtui,
- audros ant apdrausto turto užvirtus pastatams, jų dalims, medžiams ir pan.;
- lietaus, krušos, purvo, sniego, patekusio į audros apgadintus apdraustus pastatus (patalpas) ir sugadinusio ar sunaikinusio ten esantį apdraustą turtą ar pačius pastatus.
1.13. Viesulas – galingas oro sūkurys, susidarantis ten, kur susiduria skirtingų krypčių ir nevienodų greičių bei tem- peratūrų oro srovės. Jis atrodo kaip besileidžiantis iš debesų piltuvas ar stulpas, kurio viduje oras, kildamas aukštyn, nepaprastai greitai sukasi apie savo ašį. Vėjo greitis ne mažesnis kaip 30 m/s. Viesulo skersmuo gali būti nuo kelių iki kelių šimtų metrų.
1.14. Potvynis - staigus ir nenumatytas vandens upėse, ežeruose ar kituose vandens telkiniuose kilimas, dėl kurio gali būti pragraužtos dambos, apsemtos žemesnės miestų, gyvenviečių dalys, žemės ūkio kultūrų pasėlių plo- tai, automobilių kelių ruožai arba apgadinti pramonės ir komunikacijų objektai.
Nenumatomu potvynis laikomas tuomet, kai pagal statistinius duomenis potvynis draudimo vietoje būna rečiau kaip vieną kartą per dešimt metų. Atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirado dėl:
- tiesioginio potvynio vandens ar potvynio nešamų daiktų ar purvo poveikio apdraustam turtui;
- potvynio ant apdraustų daiktų užvirtus pastatams, jų dalims, medžiams ir pan.
1.15. Liūtis - trumpalaikis intensyvus lietus, kai per 1 val. ir trumpesnį laiką iškrinta 30 mm ir daugiau kritulių.
1.16. Kruša - 10 mm ir didesnio skersmens ledo gabaliukų krituliai, kurie iškrinta šiltuoju metų laiku per keletą ar keliolika minučių kelių kvadratinių kilometrų plote.
Kai draudimo vietoje negalima nustatyti liūties/krušos kiekinių parametrų, daroma išvada, kad liūties/krušos parametrai atitinka nustatytus šiame papunktyje parametrus, jeigu liūtis/kruša draudimo vietos zonoje padarė panašių nuostolių geros būklės pastatams ar kitiems tokio pat atsparumo daiktams arba sugadinti gerą ap- draustą pastatą ar pastatą, kuriame buvo apdrausti daiktai, galėjo tik liūtis/kruša. Atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie atsirado dėl:
- tiesioginio liūties/krušos poveikio daiktams;
- liūties/krušos susidariusių vandens telkinių, kurie apsemia apdraustas teritorijas, tačiau atsiradę nuostoliai negali būti atlyginami kaip potvynio sukelti nuostoliai;
- liūties/krušos susidariusių tekančio vandens srautų, kurie sugadina ar sunaikina apdraustus daiktus.
1.17. Grunto suslūgimas - vietovės taško absoliučios altitudės sumažėjimas dėl lietaus, podirvio vandens ir cheminių procesų dirvoje poveikio, dėl to nusėda pamatai, skyla sienos ar kitokiu būdu sugadinamas ar sunaikinamas turtas.
Atlyginami tik tokie apdrausto turto nuostoliai, kurie atsirado dėl gamtinių jėgų poveikio, sukėlusio grunto suslū- gimą.
1.18. Nuošliauža - savaiminė grunto slinktis šlaitu žemyn veikiant grunto svorio jėgai.
Atlyginami tik tokie apdrausto turto nuostoliai, kurie atsirado dėl gamtinių jėgų poveikio, sukėlusio nuošliaužą.
1.19. Avarija, įvykusi dėl susidūrimo su kliūtimi važiuojant - įvykis, kuriame dalyvavo bent vienas judantis riedmuo ir kuriame, susidūrus su kliūtimi, buvo apgadintas ar sunaikintas apdraustas riedmuo.
Avarijomis nelaikomi:
- įvykiai dėl gamtinių jėgų poveikio;
- įvykiai, kurie kilo dėl riedmenų eksploatavimo taisyklių arba saugumo technikos reikalavimų nesilaikymo;
- sugadinimai, atsiradę betarpiškai riedmenyse (stabdant juos, taip pat atsiradę dėl neišvengiamų natūralių procesų - medžiagų, iš kurių padaryti riedmenys, senėjimo, korozijos, puvimo ir pan.).
1.20. Riedmens nukritimas nuo bėgių - įvykis, kuriame dėl staiga ir nenumatytai atsiradusių priežasčių ar sąlygų riedmuo nukrito nuo bėgių.
1.21. Pašalinių daiktų kritimas ant riedmenų - įvykis, kuriame dėl staiga ir nenumatytai atsiradusių priežasčių ar sąly- gų pašaliniai daiktai užkrito ant riedmens, dėl to šis buvo sugadintas ar sunaikintas.
1.22. Trečiųjų asmenų veika - apdraustų riedmenų sugadinimas ar sunaikinimas dėl jų tyčinių ar netyčinių veiksmų, tačiau turto sunaikinimas, sugadinimas ar dingimas dėl vagystės su įsilaužimu, plėšimo ar vandalizmo po įsilau- žimo yra neatlyginami.
1.23. Riedmenų gedimai ir avarija – riedmenų sunaikinimas ar sugadinimas dėl:
1.23.1. atsitiktinio įvykio darbo metu, tokio kaip išsireguliavimas, detalių tvirtinimo atsipalaidavimas, apsauginių prietaisų avarija ar klaidingas suveikimas, pašalinių daiktų patekimas;
1.23.2. trūkimų, plyšimų dėl išcentrinių jėgų;
1.23.3. vandens trūkumo garo katiluose ar aukšto slėgio induose;
1.23.4. padidėjusio slėgio;
1.23.5. trumpo elektros sujungimo, padidėjusios įtampos ar padidėjusios srovės;
1.23.6. konstrukcijų, medžiagų, projektavimo, gamybos trūkumų ir/ar klaidų bei montavimo klaidų.
Konstrukcijų, medžiagų, projektavimo, gamybos trūkumai ir/ar klaidos bei montavimo klaidos – tai konstrukcijų, medžiagų, projektavimo, gamybos bei montavimo darbų neatitikimas gamintojo brėžinių, kitų normatyvinių dokumentų ir/ar reikalavimų, standartų, neatitikimas kompetentingų organizacijų (pa- vyzdžiui, Lietuvos valstybinės kokybės inspekcijos) nustatytų standartų, gamintojo nustatytos montavi- mo tvarkos ar būdo;
1.23.7. draudėjo darbuotojų klaidingų veiksmų, tačiau draudikas neatlygina nuostolių dėl darbuotojų tyčinių veiksmų, sukėlusių draudžiamojo įvykį.
Darbuotojų klaidingi veiksmai – tai darbuotojų atsitiktiniai veiksmai, susiję su kvalifikacijos, patirties stoka ir lemiantys prižiūrimų riedmenų avariją ar gedimą.
1.24. Draudimo vieta – draudimo sutartyje nurodyti žemės sklypai ar teritorijos, kuriose galioja draudimo apsauga.
1.25. Draudimo vertė – tai pinigais išreikšta draudžiamų riedmenų visa vertė, draudėjo nustatoma prieš sudarant draudimo sutartį ir prieš draudžiamąjį įvykį.
1.26. Riedmenų draudimo vertė yra:
1.26.1. atkūrimo vertė - tai suma (įskaitant transportavimo bei montavimo išlaidas) sutarties sudarymo dieną ar paskutinę finansinės atskaitomybės (paskutinio turto vertinimo) dieną, kurią reikia išleisti, norint įsigyti tos pačios rūšies ir kokybės, analogiškus riedmenis. Xxxxxxxx ir draudėjo susitarimu, sutartyje gali būti nustatyta, kad bus atlyginamos išlaidos naujiems riedmenims įsigyti arba juos iš naujo pagaminti;
1.26.2. likutinė vertė - riedmenų atkūrimo išlaidų vertė, atėmus nusidėvėjimo sumą sutarties sudarymo dieną ar paskutinę finansinės atskaitomybės (paskutinio turto vertinimo) dieną. Draudiko ir draudėjo susitarimu, metinė nusidėvėjimo suma (procentas) gali būti nurodyta sutartyje;
1.26.3. likvidacinė vertė – prastos būklės, neprižiūrimų, apleistų riedmenų, kurių jau nebegalima ar ekono- miškai nebetikslinga naudoti pagal tiesioginę paskirtį, vertė, t.y. pardavimo kaina skubiai išparduodant likviduojamus riedmenis.
1.27. Pirmosios rizikos draudimas – tai draudiko atsakomybės ribojimas draudėjo pasirinkta draudžiamų riedmenų draudimo suma, t.y. kiekviena žala atlyginama iki draudimo sutartyje nurodytos draudimo sumos, nesvarbu, koks draudžiamo turto draudimo sumos ir draudimo vertės santykis.
1.28. Priešgaisrinės apsaugos reikalavimai – reikalavimai, išdėstyti Bendrosiose priešgaisrinės saugos taisyklėse, kituose galiojančiuose standartuose, statybos techniniuose reglamentuose ir normose, technologinėse sąlygo- se, elektros įrenginių įrengimo ir eksploatacijos taisyklėse, kituose priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose bei specialiose atskirų objektų sąlygose.
1.29. Esminės aplinkybės, lemiančios draudimo rizikos padidėjimą, yra nurodytos šiame taisyklių punkte, prašyme sudaryti draudimo sutartį bei tos aplinkybės, apie kurias draudikas papildomai raštu kreipėsi į draudėją, prašy- damas suteikti informaciją (t.y. nurodytos riedmenų paskirties, gabenamų krovinių pakeitimas pavojingesnėmis,
t.y. pradėjus naudoti ne tokius riedmenis ar gabenti ne tokius krovinius, apie kuriuos draudikas, sudarydamas sutartį, raštu teiravosi, pateikdamas draudėjui klausimus prašyme sudaryti draudimo sutartį ar kitokiu būdu). Esminių aplinkybių atsiradimu taip pat laikoma ir remonto ar rekonstrukcijos darbų vykdymas draudžiamuose riedmenyse (išskyrus atvejus, kai dėl to buvo susitarta sutartyje), draudžiamų riedmenų priešgaisrinės ar turto apsaugos būklės pablogėjimas ir kt.
1.30. Priešgaisrinės ar turto apsaugos būklės pablogėjimas – ne dėl trečiųjų asmenų veikos įvykęs dalinis arba visiš- kas priešgaisrinės ir/ar turto apsaugos sistemos, jos dalies ar atskirų jos elementų demontavimas, atjungimas, jos dalinis ar visiškas neveikimas, nustatytų techninių parametrų praradimas, nustatytos techninės priežiūros nevykdymas arba nevisiškas vykdymas, įjungimas ar išjungimas ne laiku ir kt.
1.31. Esminės aplinkybės, lemiančios draudimo rizikos sumažėjimą, yra nurodytos šiame taisyklių punkte, prašyme sudaryti draudimo sutartį bei tos aplinkybės, apie kurias draudikas papildomai raštu kreipėsi į draudėją, prašy- damas suteikti informaciją (t.y. nurodytos riedmenų paskirties, gabenamų krovinių pakeitimas mažiau pavojin- gais, t.y. pradėjus naudoti ne tokius riedmenis ar gabenti ne tokius krovinius, apie kuriuos draudikas, sudary- damas sutartį, raštu teiravosi, pateikdamas draudėjui klausimus prašyme sudaryti draudimo sutartį ar kitokiu būdu). Esminių aplinkybių atsiradimu taip pat laikoma ir papildomų priešgaisrinių ir/ar turto apsaugos priemonių sumontavimas, jų patobulinimas ir kt.
1.32. Priešgaisrinių, turto apsaugos sistemų patobulinimas – esamų jutiklių, kitų elementų ar jų sistemų jautrumo, greitaeigiškumo, patikimumo, ilgaamžiškumo ir kt. padidinimas bei neprieinamumo pažeidėjams užtikrinimas, jų veikimo nutrūkus elektros energijos tiekimui užtikrinimas, ilgesnio sukauptos informacijos laikymo laikotarpio nustatymas bei jos saugumo užtikrinimas, jutiklių bei sistemų dubliavimas ir kt.
1.33. Rizikos padidėjimo ar sumažėjimo galimybės atsiradimas – tai sutarties galiojimo metu valdžios ar savivaldybės institucijų naujų reikalavimų ar nurodymų viešas paskelbimas ar raštiškas pateikimas draudėjui, įpareigojantis draudėją imtis tam tikrų nustatytų veiksmų arba paties draudėjo numatyta veika, lemianti esminių aplinkybių, nustatytų taisyklių II dalies 1.29 bei 1.31 punkte, atsiradimą ar pasikeitimą.
1.34. Žala – apdraustų riedmenų sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas ir turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl šiose taisyklėse ir/ar draudimo sutartyje nurodytų draudžiamųjų įvykių, tačiau negautos pajamos neatlyginamos.
1.35. Būtinos ir tikslingos išlaidos turto gelbėjimo metu - minimalios, tačiau leidžiančios draudėjui imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, išlaidos arba išlaidos, draudėjo patirtos laikantis draudiko nurodymų draudžiamojo įvykio metu, jeigu tokie nurodymai draudėjui buvo duoti.
Į šias išlaidas yra įskaitomos visos būtinos ir tikslingos išlaidos, padarytos riedmenims gelbėti ir saugoti iki drau- diminio įvykio akto surašymo, nuostoliui sumažinti, sugadintų objektų remonto sąmatoms sudaryti, apskaičiavi-
mams, laboratoriniams tyrimams, fotonuotraukoms, sugadintų objektų ir jų išdėstymo eskizams ir kitokiems d ku- mentams, reikalingiems riedmenų sunaikinimo ar sugadinimo aplinkybėms bei priežastims nustatyti, padaryti, taip pat išlaidos nuostoliams likviduoti - panaudojant specialius rūbus, individualios apsaugos priemones, transporto priemones, perkeliant riedmenis į saugią vietą, sudarant kitas būtinas sąlygas remonto darbams atlikti ir pan.
1.36. Sąskaitų pagrįstumas – nustatymas, kad suremontuota ar pakeista tai, kas nurodyta draudžiamojo įvykio akte, kad darbų įkainiai neviršija vidutinių, nusistovėjusių remonto atlikimo dieną Lietuvoje ir kt.
2. Draudimo objektas
2.1. Remiantis turtiniais interesais, atsiradusiais dėl riedmenų sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo įvykus šiose taisyklėse ar sutartyje nurodytiems draudžiamiesiems įvykiams, draudžiami sutartyje nurodyti draudėjui priklau- santys riedmenys.
2.1.1. Be to, gali būti apdrausti riedmenys, draudėjo gauti išsimokėtinai arba išperkamosios nuomos būdu ar išsinuomoti pagal turto nuomos sutartį.
2.1.2. Draudžiami tik tie riedmenys, kurie turi techninį pasą ir nustatyta tvarka įregistruoti Geležinkelio riedme nų ir konteinerių registre, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.
2.1.3. Draudimo sutartis gali būti sudaryta apdraudžiant visus draudėjo riedmenis arba atskiras jų grupes, atskirus objektus.
2.2. Draudikui ir draudėjui susitarus ir tai nurodžius sutartyje ar jos prieduose, papildomai galima apdrausti:
2.2.1. darbų paspartinimo išlaidas;
2.2.2. krovinių pristatymo oro transportu išlaidas;
2.2.3. kitas draudėjo ir draudiko sutartas išlaidas.
2.3. Jeigu nesusitarta kitaip, šių taisyklių sąlygomis nedraudžiama:
2.3.1. savaeigiai ir nesavaeigiai, rankomis nukeliami nuo bėgių, riedmenys;
2.3.2. nesavaeigės, rankomis nukeliamos nuo bėgių montavimo bei eksploatacijos priemonės (bokšteliai, kėlimo įrenginiai, defektoskopiniai vežimėliai ir pan.).
3. Draudžiamieji įvykiai
3.1. Riedmenys draudžiami draudžiamųjų įvykių variantais A ir B (pasirinktinai). Draudimo išmoka mokama už ap- draustus riedmenis, kurie sutarties galiojimo metu buvo nenumatytai, staiga ir netikėtai sunaikinti, sugadinti ar prarasti dėl sutartyje nustatyto varianto draudžiamųjų įvykių.
3.2. Draudžiamųjų įvykių variantas A:
3.2.1. ugnis:
- gaisras,
- žaibo įtrenkimas,
- sprogimas,
- valdomų skraidomųjų aparatų, jų dalių, krovinių užkritimas;
3.2.2. audra;
3.2.3. viesulas;
3.2.4. potvynis;
3.2.5. xxxxxx, xxxxx;
3.2.6. grunto suslūgimas;
3.2.7. nuošliauža;
3.2.8. avarija, įvykusi susidūrus su kliūtimi važiuojant bei pašalinių daiktų kritimas ant riedmens;
3.2.9. riedmens nukritimas nuo bėgių;
3.2.10. riedmenų sugadinimas ar sunaikinimas dėl trečiųjų asmenų veikos.
3.3. Draudžiamųjų įvykių variantas B:
- riedmenų gedimai ir avarijos.
4. Nedraudžiamieji įvykiai
4.1. Draudžiant A variantu, draudimo išmoka nemokama, jeigu apdrausti riedmenys buvo sunaikinti, sugadinti ar pra- rasti arba atsirado nuostolių dėl bet kurio iš šių įvykių ar priežasčių (nedraudžiamieji įvykiai):
4.1.1. draudėjo ar jo atstovo veiksmų, nukreiptų nepagrįstai ir neteisėtai gauti draudimo išmoką;
4.1.2. neišvengiamų natūralių procesų (korozijos, puvimo, natūralaus nusidėvėjimo ir pan.) bei laipsniško turto savybių visiško praradimo ar pablogėjimo;
4.1.3. netiesioginio žaibo poveikio riedmenų elektros įrengimams, tačiau išskyrus atvejus, nurodytus taisyklių II dalies 1.6 punkte;
4.1.4. elektros srovės poveikio riedmenų elektros įrenginiuose (leistinų įtampos apkrovų viršijimo, izoliacijos defektų, trumpo sujungimo, kontakto nebuvimo, matavimo, reguliavimo ar apsauginių prietaisų gedimo), išskyrus atvejus, kai dėl šios priežasties gaisras išplito ir sunaikino, sugadino ir kitą apdraustą turtą.
4.2. Draudžiant B variantu, draudimo išmoka nemokama, jeigu apdrausti riedmenys buvo sunaikinti, sugadinti ar prarasti arba atsirado nuostolių dėl bet kurio iš šių įvykių ar priežasčių (nedraudžiamieji įvykiai):
4.2.1. detalių, kurios pagal savo paskirtį ir/ar darbo pobūdį labai dyla ar linkusios kitaip greitai nusidėvėti, tokių kaip žarnos, guminės, tekstilinės ar plastmasinės futeruotės ir juostos, šepečiai, trosai, vielos, grandinės, diržai bei stiklinės, porcelianinės ar keraminės detalės ir kt.;
4.2.2. katilų ar rezervuarų futeruočių, krosnių grotelių, degiklių tūtų;
4.2.3. kuro, filtrų užpildų, šaldymo agento, valymo medžiagų, tepalų, alyvos užpildo;
4.2.4. katalizatorių, chemikalų, kontaktinių medžiagų (reguliuojančių kitų medžiagų tarpusavio veikimą);
4.2.5. nuostolių dėl sunaikinimų, sugadinimų ar praradimų dėl gaisro, tiesioginio ar netiesioginio žaibo povei- kio, sprogimo, gaisro gesinimo ir po to einančio riedmenų išardymo, išmontavimo ir nuolaužų pašalini- mo, lėktuvų ir/ar kitų valdomų skraidančių aparatų, jų dalių, krovinių užkritimo, vagystės, vagystės su įsilaužimu arba bandymo pavogti ar įsilaužti, objekto suirimo, polaidžio vandens užliejimo, potvynio, užpylimo, žemės drebėjimo, grunto suslūgimo, nuošliaužos, kitų gamtinių jėgų ar stichinių nelaimių;
4.2.6. nuostolių dėl sunaikinimų ar sugadinimų, už kuriuos įstatymų nustatyta tvarka ar pagal sutartį atsako gamintojas, tiekėjas, pardavėjas, nuomotojas, remontuojanti ar techninę priežiūrą atliekanti įmonė;
4.2.7. nuostolių dėl sunaikinimų ar sugadinimų dėl defektų ir/ar kitų trūkumų, kurie egzistuoja draudimo sutar- ties įsigaliojimo momentu ir apie kuriuos draudėjas arba jo atstovai žinojo ar turėjo žinoti, ir neatsižvel- giant į tai, ar žinojo draudikas apie šiuos defektus ir kitus trūkumus;
4.2.8. nuostolių dėl sunaikinimų ar sugadinimų dėl nuolat veikiančių eksploatacijos faktorių, t.y. sudilimo, korozijos, erozijos, kavitacijos, bet kurios įrengimo dalies sugadinimo ar susidėvėjimo, sukelto įprastų darbo ar bet kurių kitų ilgalaikių cheminio ar atmosferinio poveikio sąlygų, per didelio rūdžių, purvo (dumblo), garo katilų nuovirų ar kitų nuosėdų sluoksnio susidarymo;
4.2.9. nuostolių dėl įvairių rūšių netiesioginių nuostolių ir/ar atsakomybės dėl baudų, netesybų, negautų paja- mų, verslo nutrūkimo;
4.2.10. nuostolių dėl gedimų ir suirimų, atsiradusių tikrinant, apgalvotai (tyčia) per daug apkraunant, eksperi- mentuojant arba bandant, dėl to susidaro nenormalios darbo (eksploatacijos) sąlygos;
4.2.11. nuostolių dėl sunaikinimų ar sugadinimų, atsiradusių naudojant apdraustą riedmenį po įvykio, bet dar neatlikus viso remonto, kuris garantuotų jo normalų (t.y. gamintojo ar tiekėjo nustatytą) veikimą.
4.3. Draudžiant A ir (ar) B variantu, draudimo išmoka nemokama, jeigu apdrausti riedmenys buvo sunaikinti, su- gadinti ar prarasti arba atsirado nuostolių dėl draudėjo ar jo atstovo nekvalifikuotų (neprofesionalių) veiksmų taisant, remontuojant, montuojant ir prižiūrint riedmenis, jeigu tai patvirtinta Valstybės inspekcijos aktais ar kitais jos dokumentais bei riedmenų ir jų sudedamųjų dalių išvogimo ar išgrobstymo po draudžiamojo įvykio.
4.4. Draudikas taip pat neatlygina draudėjui nuostolių už sunaikintą, sugadintą ar prarastą apdraustą turtą, kurie kilo ar padidėjo dėl to, kad draudžiant nuo ugnies:
- žaibo įtrenkimo metu turto elektros apsaugos/apskaitos aparatūra nebuvo sunaikinta ar sugadinta arba įvykio vietoje vienareikšmiškai negalima nustatyti apdrausto turto sugadinimo ar sunaikinimo požymių;
- talpyklose, vamzdžiuose ar įrengimuose dėl draudėjo ar jo atstovo kaltės susidarė vakuumas.
5. Draudimo vieta
5.1. Riedmenys draudžiami sutartyje nurodytoje draudimo vietoje. Draudimo vieta yra Lietuvos teritorija arba kitos sutartyje nustatytos teritorijos, žemės sklypai.
6. Draudimo vertė ir draudimo suma. Nevisiškas draudimas. Išskaita
6.1. Xxxxxxxx xxxxx.
6.1.1. Riedmenų draudimo vertė gali būti:
- atkūrimo vertė;
- likutinė vertė;
- likvidacinė vertė.
6.1.2. Riedmenų draudimo vertė nustatoma remiantis draudėjo turimais dokumentais, turtą vertinančių orga- nizacijų pateiktu įvertinimu arba draudiko įvertinimu.
6.1.3. Pridėtinės vertės mokestis (toliau tekste – PVM) įtraukiamas į riedmenų vertę ir atlyginamas išmokant draudimo išmoką tik tada, kai draudėjas, sudarydamas sutartį, pateiktuose dokumentuose nurodo draudikui, kad, turtui dingus arba jį visiškai sugadinus, PVM iš biudžeto nebus grąžinamas.
6.1.4. Draudikui ir draudėjui susitarus ir tai nurodžius sutartyje, gali būti nustatyti ir kiti draudimo vertės nusta- tymo būdai.
6.1.5. Gauti išsimokėtinai, pagal turto nuomos, panaudos ar kt. sutartį valdomi ar tvarkomi riedmenys drau- džiami nuomos, panaudos ar kt. sutartyje nurodyta verte, kuri gali būti padidinta šių riedmenų remontui draudėjo prieš sudarant sutartį padarytų ir dokumentais patvirtintų išlaidų suma arba taisyklių II dalies
6.1.1 bei 6.1.2 punktuose nurodyta verte.
6.1.6. Riedmenys, kurių likutinė vertė sutarties sudarymo dieną yra mažesnė negu 40% šių riedmenų atkūri- mo vertės, draudžiami likutine arba likvidacine verte.
Tik turint draudiko aprobuotą (patvirtintą) draudimo vertės apskaičiavimą, tokus riedmenis galima drausti ir atkūrimo verte.
6.2. Xxxxxxxx xxxx. Nevisiškas draudimas.
6.2.1. Sutartyje nustatyta draudimo suma gali būti lygi visai draudimo vertei arba, nevisiško draudimo atveju,
xxx xxxxxx.
Riedmenys, kurių draudimo suma lygi likvidacinei vertei, draudžiami visa likvidacine verte, jeigu sutar- tyje nenustatyta kitaip.
6.2.2. Draudėjas, sutartyje nurodydamas, jog sudaryta pirmosios rizikos draudimo sutartis, gali pasirinkti draudimo sumą, mažesnę už draudimo vertę.
6.2.3. Jeigu sutartyje nustatyta draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę ir joje nėra nurodyta, jog tai pirmosios rizikos draudimo sutartis, tai, įvykus draudžiamąjam įvykiui, draudikas atlygins draudėjui jo patirtų nuostolių dalį, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
6.2.4. Taisyklių II dalies 2.2 punkte nurodytos išlaidos draudžiamos pirmosios rizikos draudimu, jų draudimo sumos sutartyje nurodomos atskirai.
6.3. Riedmenys draudžiami su išskaita, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip. Išskaita gali būti besąlyginė arba sąlyginė.
7. Draudimo įmokos apskaičiavimas
7.1. Draudimo įmoką draudikas apskaičiuoja, atsižvelgęs į prašyme ir (ar) kituose dokumentuose pateiktą bei gautą kitą informaciją, į draudėjo prisiimtus įsipareigojimus dėl išskaitos taikymo bei įmokos mokėjimo, draudimo apsau- gos trukmę, kitas draudimo sutartyje nustatytas papildomas sąlygas bei draudimo rizikos įvertinimo rezultatus.
7.2. Draudžiant riedmenis likutine verte, draudikui ir draudėjui susitarus ir tai nurodžius sutartyje, kad įvykus draudi- miniam įvykiui draudikas atlygins draudėjui remontui naudojamų detalių ar medžiagų nuostolius neišskaičiavęs nusidėvėjimo, draudikas apskaičiuoja draudimo įmoką įvertinęs šią riziką.
8. Draudimo rizikos padidėjimo ar sumažėjimo atvejai
8.1. Draudimo rizikos padidėjimas – tai sutartyje numatytų aplinkybių, galinčių turėti esminės įtakos padidėti drau- diminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), pasikeitimas arba atsiradimas.
8.2. Rizikos sumažėjimas - tai sutartyje numatytų aplinkybių, galinčių turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsi- tikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai) sumažėti, pasikeitimas arba atsiradimas.
9. Papildomos draudėjo ir draudiko teisės ir pareigos
9.1. Prieš sudarydamas sutartį, draudėjas, atsižvelgdamas į taisyklių I dalies 2.2. punkto reikalavimus, privalo:
9.1.1. pateikti užpildytą ir pasirašytą draudiko nustatytos formos raštišką prašymą sudaryti sutartį ir apdrau- džiamų riedmenų apyrašą su nurodyta riedmenų verte sutarties sudarymo dieną ar paskutinę finan- sinės atskaitomybės (paskutinio riedmenų vertinimo) dieną prieš sutarties sudarymą, arba pateikti, savarankiškai ar draudiko prašymu kitus dokumentus ar informaciją, draudiko sprendimu turinčius pa- kankamai informacijos sutarčiai sudaryti;
9.1.2. informuoti draudiką raštu apie bet kokį draudimo rizikos pasikeitimą (bet kokį informacijos, nurodytos prašyme drausti ar kitame jo pateiktame dokumente, pasikeitimą) ar naujų aplinkybių atsiradimą ar apie jam (draudėjui) žinomas prašyme nurodytų riedmenų sugadinimo, sunaikinimo ar dingimo, įvykusio po prašymo draudikui įteikimo (arba pasiūlymo iš draudiko xxxxxx), tačiau dar prieš pasirašant sutartį, priežastis ir faktus;
9.1.3. leisti draudiko atstovui, dalyvaujant draudėjui, apžiūrėti pageidaujamus drausti riedmenis ir įvertinti draudimo riziką bei nustatyti riedmenų vertę.
9.2. Draudimo sutarties galiojimo metu, draudėjas privalo:
9.2.1. imtis reikiamų ir protingų atsargumo priemonių, reikalingų žalos prevencijai. Draudėjo veikla turi atitikti saugumo reikalavimus (priešgaisrinės apsaugos, gamybos technologijos, darbo saugos ir pan.), kurie nustatyti įstatymuose, norminiuose aktuose ir draudimo sutartyje, išlaikyti tvarkingos būklės riedmenis, jų neperkrauti;
9.2.2. patobulinti esamas ar papildomai įsigyti (naujai įsirengti) priešgaisrinės, riedmenų apsaugos sistemas bei vykdyti kitas sąlygas dėl draudimo rizikos mažinimo, jei dėl jų šalys susitarė raštu prieš sudaryda- mos sutartį ar jos galiojimo metu arba jei to reikalauja įstatymai;
9.2.3. apie kiekvieną draudimo rizikos padidėjimą arba atsiradusią galimybę jai padidėti per taisyklių I dalies
2.6.4. punkte nurodytą laikotarpį pranešti draudikui net ir tuo atveju, jeigu rizika padidėjo ne dėl jo (draudėjo) valios.
9.3. Atsitikus draudžiamąjam įvykiui, draudėjas privalo:
9.3.1. pateikti draudikui įvykio kilimo priežasties nustatymo aktą, surašytą draudėjo atstovų tais atvejais, kai draudėjas pats prižiūri ir eksploatuoja riedmenų sistemas (šildymo, aprūpinimo vandeniu sistemas, elektros ir telekomunikacijų tinklus);
9.3.2. dalyvaujant draudiko atstovui, surašyti sunaikintų, sugadintų ar prarastų riedmenų sąrašą, nurodant tų riedmenų (jų dalių) kiekį ir vertę, buvusią prieš pat draudžiamąjį įvykį, ir jį pateikti draudikui;
9.3.3. išsaugoti po draudžiamojo įvykio likusias sugadintas ir nesugadintas riedmens dalis, iki atvyks draudiko atstovas, tačiau ne mažiau kaip tris darbo dienas po pranešimo raštu apie draudžiamąjį įvykį išsiuntimo draudikui;
9.3.4. pateikti draudikui dokumentus, reikalingus riedmenų sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuos- tolių dydžiui nustatyti, tarp jų ir dokumentus apie apdraustų riedmenų kiekį ir vertę buvusią prieš pat draudžiamąjį įvykį, bei sugadintų riedmenų atkūrimo (remonto) sąmatą, atliktų darbų priėmimo aktus, sąskaitas ir kt.;
9.3.5. suteikti draudikui ar jo įgaliotam atstovui galimybę nevaržomai tirti žalos priežastis bei nustatyti nuosto- lio dydį (susipažinti su riedmenų apskaitos, įsigijimo, realizavimo, nuomos ir kt. dokumentais).
9.4. Draudėjas turi teisę sudaryti papildomą draudimo sutartį, jeigu apdrausta tik dalis riedmenų ar dalis rizikos.
9.5. Draudikas privalo:
9.5.1. gavęs pareiškimą dėl draudžiamojo įvykio, ne vėliau kaip per tris darbo dienas, dalyvaujant draudėjui ar jo įgaliotam atstovui, surašyti riedmenų sunaikinimo ar sugadinimo aktą;
9.5.2. nedelsdamas paprašyti iš atitinkamų įstaigų dokumentų, patvirtinančių įvykio faktą ir aplinkybes, jei tokie dokumentai reikalingi;
9.5.3. atlyginti išlaidas, kurias draudėjas padarė (ir kurios buvo būtinos ir tikslingos) siekdamas sumažinti nuos- tolius arba jų išvengti. Šių išlaidų ir nuostolių atlyginimo suma gali viršyti draudimo sumą. Jeigu draudimo suma mažesnė už riedmenų vertę, tai šios išlaidos padengiamos tokiu pat santykiu, kaip ir nuostoliai;
9.5.4. surašęs riedmenų sunaikinimo ar sugadinimo aktą, per dvi darbo dienas perduoti draudėjui sąrašą dokumentų, kurie turi būti pateikti jam draudžiamojo įvykio priežastims ir aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti. Sąraše turi būti nurodyta, kuriuos dokumentus privalo pateikti draudėjas ir kuriuos, draudiko prašymu, kitos kompetentingos organizacijos (policija, teismai, Valstybinė inspekcija ir pan.). Jeigu, gavus visus draudiko pateiktame sąraše reikalaujamus dokumentus, paaiškėja, kad šių doku- mentų įvykio priežastims ir aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti nepakanka, draudikas turi teisę dar kartą, jeigu po draudžiamojo įvykio sutarties šalys nesusitarė ko kita, pateikti papildomą dokumen- tų, reikiamų draudžiamojo įvykio priežastims ir aplinkybėms bei nuostolio dydžiui nustatyti, sąrašą.
10. Nuostolio nustatymas
10.1. Nuostolį nustato draudikas, vadovaudamasis surašytu riedmenų sunaikinimo ar sugadinimo aktu, gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, reikalingais riedmenų sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti, bei draudėjo pateiktais dokumentais, kuriais, sudarant sutartį, buvo vadovaujamasi nustatant riedmenų draudimo vertę.
10.2. Nuostoliu laikoma:
10.2.1. kai riedmenys buvo apdrausti atkūrimo verte ir dėl draudžiamojo įvykio sunaikinti ar prarasti - analogiš- kų gamybinių įrengimų atkūrimo (įsigijimo) vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį;
10.2.2. kai riedmenys apdrausti atkūrimo verte ir dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti – šių riedmenų remon- to kaina.
Remonto (atkūrimo) kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijančia tų riedmenų atkūrimo vertės;
10.2.3. kai riedmenys buvo apdrausti likutine (arba likvidacine) verte ir dėl draudžiamojo įvykio sunaikinti ar prarasti - likutinė (likvidacinė) šių riedmenų vertė, buvusi prieš pat draudžiamąjį įvykį;
10.2.4. kai riedmenys buvo apdrausti likutine (arba likvidacine) verte ir dėl draudžiamojo įvykio sugadinti – šių riedmenų remonto kaina, įvertinus detalių ar medžiagų nusidėvėjimą, arba, įvertinus taisyklių II dalies
7.2 punkto nuostatas, remonto kaina be nusidėvėjimo.
Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijančia tų riedmenų likutinės (likvidacinės) vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.
10.3. Į nuostolio sumą taip pat įskaitomos visos būtinos ir tikslingos išlaidos, gelbėjimo metu padarytos riedmenims gelbėti.
Tokios išlaidos atlyginamos proporcingai draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui, neatsižvelgiant į tai, kad išlaidos kartu su žalos dydžiu viršija draudimo sumą.
Ugniagesių ar kitų organizacijų, įpareigotų suteikti pagalbą, darbų išlaidos neatlyginamos.
10.4. Nuostolis apskaičiuojamas:
10.4.1. kai riedmenys sunaikinti – atėmus iš nuostolio sumos išlikusią naudingą sunaikintų riedmenų vertę (liekanų vertę);
10.4.2. kai riedmenys sugadinti – atėmus iš nuostolio sumos pakeistų sugadintų dalių/detalių (jų liekanų) nau- dingą vertę.
10.5. Kai dėl nuostolio dydžio ir įvykio priežasties tarp šalių kyla nesutarimų, draudikas ir draudėjas gali susitarti, kad nuostolio dydį ir įvykio priežastis nustatytų ekspertai. Ekspertai skiriami įstatymų nustatyta tvarka. Ekspertų išvados yra privalomos, jeigu neįrodyta, kad jos aiškiai skiriasi nuo tikrosios padėties. Remdamasis šiomis išvadomis, draudikas apskaičiuoja draudimo išmoką.
11. Draudimo išmokos apskaičiavimo tvarka
11.1. Draudimo išmoka draudėjui apskaičiuojama:
11.1.1. kai riedmenys buvo apdrausti visa verte:
- jeigu per sutarties galiojimo laikotarpį apdraustų riedmenų vertė nepasikeitė arba ji sumažėjo – realaus nuostolio sumos, bet ne daugiau kaip atskiros riedmenų grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės;
- jeigu per sutarties galiojimo laikotarpį apdraustų riedmenų vertė padidėjo – tokiu procentu nuo realaus nuostolio sumos, kokį procentą sudaro draudimo suma nuo riedmenų vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį, bet ne daugiau kaip atskiros riedmenų grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertės. Ši nuostata negalioja, jeigu prieš draudžiamąjį įvykį buvo nustatyta, kad atskiros riedmenų grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo vertė yra iki 10% didesnė už draudimo sumą;
11.1.2. kai riedmenys buvo apdrausti ne visa verte, tačiau sutartyje buvo nustatyta, jog draudžiama pirmosios rizikos draudimu – realaus nuostolio dydžio, bet ne daugiau kaip draudimo sumos ir atskiro objekto, daikto draudimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį.
Pirmosios rizikos draudimui negalioja nevisiško (proporcinio) draudimo nuostatos, t.y. neatsižvelgiama į riedmenų vertės santykį sutarties sudarymo dieną ir prieš pat draudžiamąjį įvykį;
11.1.3. kai riedmenys buvo apdrausti ne visa verte ir sutartyje nebuvo nustatyta, jog draudžiama pirmosios rizikos draudimu - atsižvelgiant į šių taisyklių II dalies 6.2.3 punkto nuostatas.
11.2. Draudimo išmoka, draudėjo pageidavimu, mokama jam arba, pateikus draudikui remontuojančios apdraustą sugadintą objektą (daiktą) organizacijos pagrįstas sąskaitas, kitus dokumentus, tiesiogiai draudėjo ir draudiko raštiškai sutartai remontuojančiai organizacijai.
Prieš išmokėdamas draudimo išmoką tiesiogiai remontuojančiai organizacijai, draudikas turi teisę įsitikinti, kad dėl draudžiamojo įvykio sugadinto (sunaikinto) turto remontas atliktas arba sugadintos dalys pakeistos, patikrin- ti, ar pateiktos remontuojančios organizacijos sąskaitos pagrįstos.
AB „Lietuvos draudimas“
Valdybos pirmininkas Xxxxxxxx Xxxxxxxx
III DALIS
DRAUDIMO APSAUGOS PAPILDOMOS SĄLYGOS
Draudimo nuostolio apskaičiavimo, draudžiant turtą likutine verte, draudimo sąlyga Nr. 0411
Draudikas ir draudėjas susitaria dėl šios sąlygos taikymo ir Geležinkelio transporto priemonių draudimo sąlygų 10.2.4 punktas išdėstomas taip:
,,10.2.4. kai riedmenys buvo apdrausti likutine (arba likvidacine) verte ir dėl draudžiamojo įvykio sugadinti – šių riedme- nų remonto kaina be nusidėvėjimo.
Remonto kaina laikoma nuostoliu tik suma, neviršijančia tų riedmenų likutinės (likvidacinės) vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį;“