VAIKŲ SU AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMU UGDYMO PATIRTIS PRADINĖJE MOKYKLOJE

PRADINĖJE MOKYKLOJE. Pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvosios užsienio kalbos mokymo bakalauro studijų programos baigiamasis darbas / Darbo vadovė doc. xx. Xxxx Xxxxxxxxx/ Vytauto Didžiojo universitetas, Švietimo akademija, Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo katedra. – Kaunas, 2024 – 41 psl.

SANTRAUKA

Tyrimo problema: siekiant atsižvelgti į kiekvieno mokinio poreikius bei galimybes ir suteikti kokybišką ugdymą visiems asmenims bendrojo lavinimo mokyklose yra įgyvendinamas įtraukusis ugdymas. Įtraukiojo ugdymo siekis transformuoti mokyklas pašalinant kliūtis: pedagogų kompetencijų stoką, reikiamų priemonių trūkumą, ugdymo organizavimo problemas, suteikiant visiems prieinamo ugdymo sąlygas. Kurių tarpe yra ir autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai. Taigi, šio tyrimo rezultatai svarbūs norint atskleisti kokios pedagoginės struktūruoto ugdymo priemonės yra veiksmingiausios ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius mokinius.

Tyrimo klausimas: koks yra veiksmingas ugdymo organizavimas ir jo metu naudojamos pedagoginės priemonės ugdant vaikus su autizmo spektro sutrikimais įtraukiojo ugdymo sąlygomis pradiniame ugdyme?

Tyrimo objektas: autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų ugdymo organizavimas įtraukiojo ugdymo sąlygomis.

Tyrimo tikslas: atskleisti ugdymo organizavimo ypatumus mokant autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus įtraukiojo ugdymo sąlygomis.

Tyrimo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė.

2. Nestruktūruotas stebėjimas ir rašomas mokytojo dienoraštis.

3. Mokinių darbų analizė.

Rezultatai: siekiant gauti geriausius rezultatus ugdant ASS turinčius vaikus veiksmingiausia yra struktūruoto ugdymo strategija. Tyrimo metu pritaikytos pedagoginės struktūruoto ugdymo strategijos išryškino pagrindinius privalumus ir trūkumus susijusius su mokinių motyvacijos kėlimu, kūrybiškumo, motorikos, kalbos ir rašybos lavinimu bei žmogiškųjų ir finansinių išteklių trūkumu. Tačiau buvo padaryta išvada, kad visi pasirinkti įrankiai yra tobulintini pagal skirtingus mokinių poreikius siekiant jų veiksmingumo ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius mokinius.

Pagrindinės sąvokos: autizmo spektro sutrikimas; pradinių klasių mokiniai; įtraukusis ugdymas; bendrojo lavinimo mokykla.

Xxxxxx Xxxxxxxxxxxxxx. EXPERIENCES OF EDUCATING CHILDREN WITH AUTISM

SPECTRUM DISORDER IN PRIMARY SCHOOL. Bachelor thesis of Primary Education Pedagogy and Early Foreign Language Teaching / Supervisor doc. xx. Xxxx Xxxxxxxxx/ Xxxxxxxx Xxxxxx University, Education Academy, Department of Preschool and Elementary Education. - Kaunas, 2024 – 41 p.

SUMMARY

Research problem: in order to account for every student’s necessity and ability and provide them with education of the best quality, general education schools are incorporating inclusive learning. The main goal of inclusive learning is to transform schools by reducing problems, such as teacher’s lack of competency, a deficit of school supplies, problems regarding educational organization and granting conditions for accessible education to everyone. These conditions include children on the autism spectrum and other psychological illnesses. Thus, this experiment’s results will be imperative for unravelling the most effective pedagogical means of structured education for teaching children on the autism spectrum.

Research question: what is the effective organization of education and the pedagogical tools used for the education of children with autism spectrum disorders in inclusive primary education?

Object of research: organization of education for kids with autism spectrum disorders under the conditions of inclusive learning.

The aim of the study: to reveal the peculiarities of the organisation of education for children with autism spectrum disorders in the context of inclusive education.

Research methods:

1. Analysis of scientific literature.

2. Unstructured monitoring and teacher’s writing of a journal.

3. Examination of students’ works.

Results: in pursuance of the best results teaching children with XXX, the most effective strategy was structured teaching. Structured teaching methods used during the experiment marked the main advantages and disadvantages linked with lifting students’ motivation, creativity, motor functions, development of speech and literacy and lack of humanitarian and financial resources. However, a conclusion was made, that all chosen tools should be improved according to the unique needs of students in order to reach for efficacy while teaching students on the autism spectrum.

Key words: autism spectrum disorder; students in primary schools; inclusive learning; primary education schools.

ĮVADAS

Temos aktualumas ir naujumas. Autizmas – tai vienas iš sunkiausių raidos sutrikimų, pasireiškiančiu sutrikusiu socialiniu bendravimu, kalbos sutrikimais, komunikacijos problemomis, laiko suvokimo problemomis ir neįprastu elgesiu (Bugytė ir Valaitienė, 2022). Vaikų turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ypač autizmo spektro sutrikimų (toliau - ASS), visame pasaulyje nustatoma vis daugiau. Autizmo spektro sutrikimas yra nustatomas daugmaž vienam vaikui iš 59, mergaitės šį sutrikimą turi 4 kartus rečiau nei berniukai (Navickienė ir kt., 2019).

Švietimo pagalba Lietuvoje yra orientuojama į vaiko ugdymą jam pažįstamoje aplinkoje. Tam, kad ugdymas būtų kokybiškas, o mokiniui suteiktos geriausios mokymo sąlygos, bendrojo lavinimo mokyklose įgyvendinamas įtraukusis ugdymas. Organizuojant įtraukųjį ugdymą yra atsižvelgiama į atskirus kiekvieno asmens savitus gebėjimus ir poreikius. Įtraukiojo ugdymo siekis pakeisti ne mokinį, o mokyklas, tai reiškia, kad norima suteikti sąlygas ugdymo prieinamumui kiekvienam žmogui, pašalinant jau esamas kliūtis. Indrašienės, V. ir Kairelytės-Sauliūnienės E., (2018) teigimu vienas iš pagrindinių šiuolaikinės pedagogikos tikslų – sukurti tokią mokymosi aplinką, kuri atitiktų kiekvieno mokinio unikalius poreikius ir padėtų atskleisti jo unikalius gebėjimus. Todėl svarbu suteikti kokybišką ugdymo procesą ne tik tipiškos raidos, bet ir specialiųjų poreikių turintiems mokiniams.

Autizmo spektro sutrikimus turintys vaikai sunkiai komunikuoja ir socializuojasi bendruomenėje, dažnai nesupranta jų supančios aplinkos, turi mokymosi ir elgesio sunkumų. Įvedant įtraukųjį ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose siekiama padėti tokiems mokiniams prisitaikyti prie visuomenės, aplinkos, išsiugdyti bendravimo kompetencijas, suprasti tam tikras elgesio normas ir pasiekti geresnių akademinių pasiekimų, kurie padės ateityje jiems bent minimaliai pagerinti tolimesnio gyvenimo sąlygas. Kaip teigia Diržytė. X., Xxxxxxxxxxx L., Xxxxxxxxx A., (2016) vienas iš svarbiausių iššūkių – specialiųjų poreikių turinčių vaikų supratimas, ugdymo specifika, jo poreikių suvokimas, sėkmingas darbo organizavimas ir norimų rezultatų siekimas, kai skiriasi vaikų gebėjimais ir galimybės. Ugdant ASS turinčius vaikus ypatingai svarbu pasirūpinti reikiamomis ugdymo sąlygomis ir priemonėmis. Pagalbinių priemonių įtraukimas į klasės užduočių struktūrą ir vaizdinį pateikimą sumažina mokytojo raginimą ir skatina mokinių savikontrolę bei savireguliaciją įsitraukiant ir atliekant užduotis (Xxxxxxxxx et al., 2018). Tačiau dažnai pedagogai būna nepasiruošę ugdyti ASS turinčius vaikus, nežino, kokias priemones taikyti, kad jos būtų efektyvios ir padėtų mokiniams įgauti reikiamų kompetencijų. Dėl šios priežasties reikia padėti tobulinti pedagogų kompetencijas, kad ne tik mokinių, bet ir mokytojų darbas būtų veiksmingas. Todėl šio tyrimo klausimas – koks yra veiksmingas ugdymo organizavimas ir jo

metu naudojamos pedagoginės priemonės ugdant vaikus su autizmo spektro sutrikimais įtraukiojo ugdymo sąlygomis pradiniame ugdyme?

Tyrimo problema. Autizmo spektro sutrikimai (ASS) įtraukia įvairius neurobiologinius ir elgsenos sunkumus, kurie reikalauja specialių ir pritaikytų pedagoginių priemonių ugdant vaikus pradiniame ugdyme. Nepaisant dėmesio ir pastangų šioje srityje, tebėra iššūkių, susijusių su pedagoginių priemonių efektyvumu, taikymu ir jų atitiktimi įvairiapusėms autizmo spektro sutrikimų apraiškoms pradiniame ugdyme. Dažnai susiduriama su problema susijusia su ugdymo organizavimu, mokant vaikus su autizmo spektro sutrikimais įtraukiojo ugdymo sąlygomis pradiniame ugdyme. Šios tyrimo problemos sprendimas leistų geriau suprasti, kaip pedagoginės priemonės turi būti pritaikomos ugdant vaikus su autizmo spektro sutrikimais pradiniame ugdyme ir kaip galima tobulinti ugdymo procesą siekiant užtikrinti šių vaikų sėkmingą integraciją ir tolimesnį vystymąsi.

Tyrimo objektas – autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų ugdymo organizavimas įtraukiojo ugdymo sąlygomis.

Tyrimo tikslas: atskleisti ugdymo organizavimo ypatumus mokant autizmo spektro sutrikimų turinčius vaikus įtraukiojo ugdymo sąlygomis.

Įgyvendinti išsikeltą tikslą numatomi šie uždaviniai:

1. Išryškinti autizmo spektrą turinčių vaikų ugdymo ypatumus.

2. Apibūdinti įtraukiojo ugdymo sąlygas.

3. Pritaikyti struktūruotų ugdymo priemonių sistemą skirtą autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.

4. Išryškinti veiksmingiausias priemones ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius mokinius.

Šiame darbe naudojami tyrimo metodai:

1. Mokslinės literatūros analizė susijusi su autizmo spektro sutrikimu ir įtraukiuoju ugdymu, jos aprašymas ir atskleidimas.

2. Nestruktūruotas stebėjimas ir rašomas mokytojo dienoraštis – siekiant išanalizuoti, apibūdinti bei aprašyti pritaikytų pedagoginių priemonių, skirtų autizmo spektrą turinčių mokinių ugdymui, veiksmingumą ir jų taikymo procesą.

3. Mokinių darbų analizė – norint išanalizuoti mokinių darbus bei pasirinktos struktūruoto ugdymo priemonės veiksmingumą.

Bakalauro baigiamojo darbo struktūra. Bakalauro baigiamąjį darbą sudaro santraukos lietuvių ir anglų kalbomis. Įvadas, 4 skyriai su poskyriais, išvados, rekomendacijos ir literatūros sąrašas (30 šaltinių), priedai (4 priedai). Baigiamojo darbo apimtis yra 41 puslapis, tyrimo duomenys pateikiami 3 paveiksluose ir 8 lentelėse

1. TEORINĖS AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMUS TURINČIŲ VAIKŲ UGDYMO PRIELAIDOS

1.1 Autizmo spektro sutrikimo samprata ir ypatumai

Šiomis dienomis vis didėjant skaičiui vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, siekiama ne tik išsiaiškinti šio reiškinio priežastis, bet ir suprasti bei atskirti jų simptomus ir ateities mokymosi bei elgsenos galimybes. Pagal mokslininkų tyrinėjimus ir analizes autizmas nėra laikomas tam tikra liga, tai nespecifinis sutrikimas, nes gali būti sukeltas įvairių organinių priežasčių, iš kurių svarbiausios yra genetinės ir biologinės (Lesinskienė, Viliūnė ir Paškevičienė, 2020). Anksčiau autizmas buvo laikomas retu sutrikimu, bet pastaruoju metu žinoma, kad jis pasitaiko dažniau negu diabetas, vėžys, spina bifida (vaisiaus stuburo vystymosi defektai) ar Dauno sindromas (Filipek, 1999). Autizmo spektro sutrikimo koncepcija kardinaliai keitėsi: nuo 1943 metais Xxxxxxxx apibrėžto autizmo savokos apibūdinimo, kaip atitolęs, šizofrenikas, šaltas ir protiškai atsiliekantis iki šių dienų dienų sampratos, kad tai yra sudėtingas, daugialypis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingi saviti vaizduotės, interesų, bendravimo ir emocijų bruožai. Autizmo spektro sutrikimai skirstomi į RETT sindromą, netipišką autizmą, Aspergerio sindromą, įvairiapusius raidos sutrikimus, klasikinį autizmą dezintegracinis sutrikimas (žr. 1 paveikslą).

1 paveikslas

Autizmo spektro sutrikimų grupės

		Autizmo spektro sutrikimai


Autizmas	Retto sindromas	Dezintegracinis sutrikimas	Aspergerio sindromas	Įvairiapusiai raidos sutrikimai

Dažniausiai pasitaikantis Aspergerio sindromas aprašomas, kaip neurologinis sutrikimas, kuris yra neišgydomas, tačiau įdėjus pastangų ir suteikus tikslingą ugdymą, galima suteikti tokiems žmonėms normalias gyvenimo sąlygas. Aspergerio sindromą turintiems asmenims sunku užmegzti socialinius ryšius, komunikuoti su kitais ir jie turi savitas elgesio problemas. Tačiau šį sindromą turintys asmenys savo kalba ir intelekto sugebėjimais pranoksta vidutinį intelektą turinčius asmenis.

Neretai tipiškos raidos žmonėms sunku komunikuoti ir suprasti Aspergerio sindromą turinčiais žmonėmis, tačiau jie ganėtinai lengvai supranta kitus. RETT sindromas yra sudėtingiausias ir reikalaujantis daugiau darbo ir pastangų suteikti tokiems žmonėms pagalbą. Dažniausiai šį sindromą turi moteriškos lyties asmenys. Šis sindromas pasireiškia nuo antrųjų gyvenimo metų, kai prarandami iki šiol išmokti įgūdžiai, tai yra vaikščiojimas, valgymas, kalba. Dėl šių priežasčių RETT sindromą turintys asmenys iki gyvenimo galo negali gyventi savarankiškai ir jiems reikia pagalbos kasdieninėse veiklose. Kiekvienas šis sutrikimas vaikui pasireiškia skirtingais požymiais, todėl yra ganėtinai sunku iš karto nustatyti kokį sutrikimą ir kokio jis sunkumo. O autizmo spektrą turintys vaikai, išvaizdos bruožais neišsiskiria iš kitų, tipiškai išsivysčiusių, asmenybių, todėl jų elgesys dažnai priskiriamas kitiems bruožams: nutolimui, keistam bendravimui, nutolusiam bendravimui ir grubumui. Todėl įtarus, kad vaikas turi kažkokį sutrikimą yra mokyklos specialistų patikrinamas ir siunčiamas į Pedagoginę psichologinę tarnybą (PPT), kurioje yra ištiriamas ir nustatomas jo sutrikimas. Nustačius sutrikimą ir jo lygį yra lengviau pritaikyti ugdymo programas ir priemones, padėsiančias mokiniui lengviau įsitraukti į ugdymo procesą.

ASS išryškėja ankstyvoje vaikystėje ir paveikia vaiko visą verbalinę ir neverbalinę kalbą ir socialinę sąveiką. Bendraujant su autizmo spektro sutrikimus turinčiais vaikais, dažniausiai pastebimi iššūkiai bendravime, sutrikę socialiniai ryšiai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, atsisakymas prisitaikyti prie aplinkos ir dienotvarkės pokyčių bei nenatūralios reakcijos į sensorinius stimulus. Autizmo požymiai gali keistis: stiprėti arba silpnėti, o kartais ir visai išnykti, bet keistumai ir ypatumai išlieka visą laiką (Mikulėnaitė ir Xxxxxxxxxx, 2004).

Autistams ne tik trūksta bendravimo įgūdžių, bet ir yra ypatingai sudėtinga prisitaikyti prie socialinės aplinkos, nes jie nesuvokia ir nesupranta visumos, negali susieti dviejų skirtingų įvykio sekų, o mechaniškai atlieka jau išmoktus veiksmus. Jie nežino, kaip užmegzti ir palaikyti abipusę sąveiką, kaip reaguoti į pašnekovo interesus, ambicijas, intencijas (Xxxxxxxxxx, 2020). Todėl jiems dažnai sunku įsitraukti į komandinius žaidimus ar bendras veiklas. Autistiškiems vaikams būdingas empatijos trūkumas, jiems sunku suprasti kitų emocijas, jausmus ir poreikius. Šiems vaikams itin sudėtinga prisitaikyti prie pokyčių, kuriems jie nėra pasiruošę, ypač priimti ir susitikti su naujais nepažįstamais asmenimis, nes žmonių išvaizda dažnai kinta. Jie mėgsta pastovumą, laikosi taisyklių ir nustatytos dienotvarkės. Taisyklės ir dienotvarkės laikymasis gali kisti priklausomai nuo situacijos, tačiau net menkiausi pokyčiai autistiško vaiko gyvenime gali sukelti sunkumus, stresą ir turėti problemų elgesio atžvilgiu. Prie normalių gyvenimo sąlygų prisitaiko didžioji dalis autizmo spektrą turinčių žmonių, tačiau jiems vis tiek reikia pagalbos.

Taip pat dauguma autizmo spektro sutrikimų turinčių žmonių komunikacijos problemos sukelia sunkumų bendraujant su bendraamžiais ar kitais žmonėmis. Dažniausiai didelė dalis vaikų turinčių autizmo spektro sutrikimų negali ištarti žodžių bei suformuluoti net paprasčiausių sakinių.

Jiems sunkiai sekasi, o kartais yra didelis iššūkis atkartoti garsus, skiemenis. Tačiau jiems neretai būdingi kalbos pasikartojimai ir atkartojimai (echolalĳos) (Xxxxxxxxxxx ir Xxxxxxxxxx, 2004). Dėl šių priežasčių kiti žmonės juos sunkiai supranta, o jiems dar sunkiau suprasti kitus, todėl didžioji dalis liaujasi bendrauti ir nutolsta nuo kitų asmenų. Dažnai gyvendami tokiomis sąlygomis, ypatingai jų adaptacija socialiniame gyvenime yra sunki, autistai dažnai turi kitokių emocinių sutrikimų ar suserga depresija.

Remiantis išanalizuotais šaltiniais, galima daryti išvadas, kad autizmo spektro sutrikimas skirstomas į kelias rūšis – Retto sindromą, dezintegracinį sutrikimą, Aspergerio sindromą, įvairiapusius raidos sutrikimus ir klasikinį autizmą. Kiekvienas autizmo spektro sutrikimą turintys mokinys yra unikalus ir turintis savitų problemų bei požymių. Todėl svarbu nuo pat ankstyvo amžiaus tikslingai ugdyti šiuos mokinius, taikyti terapines priemones siekiant pagerinti jų gyvenimo kokybę bei padėti integruotis į visuomenės gyvenimą.

1.2 Autizmo spektrą turinčių mokinių ugdymas

Jau anksčiau buvo aptarta, kad ugdyti tipiškos raidos vaikus yra kupinas iššūkių ir problemų, tačiau specialiųjų poreikių turinčių (toliau – SUP) vaikų ugdymas yra kita sritis, siekiant padėti jiems ugdytis ir ugdyti tam tikras kompetencijas ir gebėjimus. Autizmo spektro sutrikimus turinčių vaikų ugdymas labai skiriasi nuo tipiškos raidos vaikų. Jiems reikia skirti daugiau dėmesio, pritaikyti ugdymo programas, padėti jiems suprasti savo emocijas, jausmus, elgesį, padėti komunikuoti ir išmokti gyventi normaliomis sąlygomis. Autistus vaikus reikia ugdyti jau nuo pat ankstyvosios vaikystės, norint pasiekti geresnių rezultatų ateityje.

Dirbant su tokiais vaikais pedagogai yra tarsi priversti taikyti daugybę būdų ir metodų. Xxxx ir visi vaikai, kiekvienas autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų yra skirtingi. Jie skirtingai reaguoja į aplinką, į sensorinius dirgiklius, turi skirtingas sąlygas namuose. Taip pat jų raida, kalba ir socialiniai įgūdžiai yra skirtingi. Todėl svarbu žinoti ugdomo autisto vaiko galimybes, silpnybes ir stiprybes. Xxxxx su vaikais autistais sėkmės laidas — intensyvi ankstyvoji reabilitacĳa, dažni fizinės kultūros užsiėmimai ir bendravimas su sveikais vaikais, nes pastarieji padeda vaikams autistams suvokti elgesio taisykles (Xxxxxxxxxxx ir Xxxxxxxxxx, 2004). Nors įtraukusis ugdymas siekia specialiųjų poreikių turinčius mokinius įtraukti į bendrojo ugdymo sistemą ir padėti jiems socializuotis visuomenėje, ugdyti trūkstamas kompetencijas, tačiau siekiant geriausio rezultato, to dažnai nepakanka. Tokiu atveju su tam tikrą negalią turinčiais vaikai turi dirbti ne tik klasėje esantis pedagogas, bet ir atskirus užsiėmimus vesti logopedas, psichologas, specialusis pedagogas. Tokiu būdu bus pasiekta geriausių rezultatų bei bus analizuojamas pats vaikas.

Socialinė integracija apima visą socialinę sąveiką (socialinė bendravimo forma, komunikacijos procesai) ir socialinėmis struktūromis pagrįstas teorijas bei praktines idėjas (Bugytė ir Valaitienė, 2022). Šalyje nėra nustatytų tikslių SUP vaikų ugdymo priemonių ir sekos, kiekviena

ugdymo įstaiga nusprendžia kokias taikys sistemas ir strategijas. Tačiau, pagal poreikį, pedagogas gali taikyti visokias priemones, jei jo manymu tai padės sukurti reikiama ugdymosi aplinką negalią turinčiam mokiniui. Ugdant autizmo spektro turinčius vaikus yra sukurta nemažai metodų, tokių kaip ABA (angl. Applied Behavior Analysis), TEACCH (angl. Treatment and Education of Autistic and Related Comunication Handicapped Children), CAT (angl. Cognitive Affective Training), PECS (angl. Picture Exchange Communication System). Taip yra ir kitos terapijos, kaip meno, muzikos, gyvūnų, hidroterapijos ir kitos, kurias pačių tėvų iniciatyva galima taikyti autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams siekiant dar geresnių akademinių ir elgesio rezultatų. TEACCH ir ABA – tai pagrindiniai metodai, kurie yra dažnai taikomi ir naudojami Lietuvos mokyklose. TEACCH yra įrodymais pagrįsta paslaugų, mokymo ir tyrimų programa, skirta įvairaus amžiaus ir įgūdžių lygio asmenims, turintiems autizmo spektro sutrikimų (Lal ir Shahane, 2011). Metodo esmė ir pagrindinis tikslas yra padėti autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams kuo geriau prisitaikyti prie juos supančios aplinkos ir išreikšti save visuomenėje. O ABA metodo būdu siekiama įvairiomis vizualinėmis priemonėmis padėti autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos sąlygų ir ugdant įgūdžius siekiant gerinti jų gyvenimo kokybę. Ugdant vaikus, turinčius ASS, taikant metodikas būtina naudoti įvairias iliustracijas, nuotraukas, įvairius daiktus (Bugytė ir Valaitienė, 2022).

Vaizdinės užduotys autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams sumažina aplinkos stimuliaciją ir padeda susitelkti į užduoties atlikimą ir leidžia vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų, geriau suvokti žodines instrukcijas (Xxxxxxxxxxxx, Geležinienė, Jurevičienė ir Tomėnienė, 2022). Dėl šios priežasties, autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams labai padeda skaitmeninės priemonės. Jos vaizdžios, papildytos grafiniai elementais, todėl mokiniams yra lengviau suprasti dėstomą medžiagą, palaiko jų motyvaciją mokytis ar atlikti paprastas kiekvienos dienos užduotis, palaiko jų susikaupimą ir pritraukia dėmesį. Taip pat skaitmeniniai žaidimai gali būti kaip paskata autistams atlikti skirtas užduotis ir gauti tarsi apdovanojimą, tai suteiks jiems ne tik motyvacijos, bet ir padės siekti tikslų. Įtraukiojo ugdymo vienas iš tikslų yra panaikinti atskirtį tarp tipiškos raidos mokinių ir specialiųjų poreikių turinčių mokinių. Todėl skaitmenines priemones galima naudoti ne tik su specialiųjų poreikių vaikais, bet ir su visa klase. Ypatingai tai veiksminga šioms dienomis, kaip visuomenė tampa vis labiau skaitmenizuota. Naudojant informacines komunikacines technologijas ugdymo procese su visais vaikais po truputį naikins atskirtį tarp mokinių, leis visiems ugdytis tuos pačius gebėjimus ir kompetencijas. Taip pat kaip motyvacinę priemonę specialiųjų poreikių vaikams galima naudoti jų mėgstamas veiklas, žaidimus, dėliones ar kitus užsiėmimus, kaip išėjimas į lauką ar trumpa pertrauka ramioje vietoje.

Kadangi ASS turintys vaikai mėgstą tvarką, tvarkaraščius ir laiko planavimą, reikšminga, kad atitinkama aplinka patenkintų šiuos jų poreikius. Svarbu, kad užduotys butų atliekamos tam

tikra tvarka, nuosekliai. Struktūruoto ugdymo metodas turėtų būti naudojamas ir namuose. Nepaprastai reikšminga pritaikyti ugdytiniams tinkamą tvarką ir priemones ne tik mokykloje, bet ir namuose, kad švietimas duotų palankius rezultatus. Tačiau dažnai ASS turinčių vaikų šeimos nežino, kaip padėti vaikui turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių. Jie nežino, nuo ko pradėti ir kokias priemones ar metodus taikyti. Todėl reikia šviesti tėvus ir padėti jiems namuose pritaikyti ir įgyvendinti pedagogo ir specialistų sutartas naudoti priemones. Esminis dalykas yra suprasti, kad nėra vieno būdo, kuris turi padėti visiems autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims.

Apibendrinant galima teigti, kad yra daug skirtingų būdų ugdyti ASS turinčių vaikų socialinius ir akademinius įgūdžius. Yra sukurta nemažai metodų, kurie siekia padėti tiek pedagogams tiek tėvams ugdyti ASS turinčius mokinius, pavyzdžiui ABA, TEACCH, PECS ir CAT metodikos. Tačiau ypatingai svarbu parinkti tinkamą metodiką ir priemones skirtas tam tikram mokiniui, kad būtų galima pasiekti geriausių rezultatų. O išanalizavus rastą teorinę medžiagą svarbu paminėti tėvų ar globėjų vaidmenį mokinių ugdyme, siekiant suteikti jiems pastovumo ir greitesnio prisitaikymo ugdymo procese.

1.3 Teorinis struktūruoto ugdymo modeliavimas

Vienas pagrindinių metodų, taikomas ugdant autizmo spektro sutrikimus turinčius vaikus yra struktūruotas ugdymas. Struktūruotas ugdymas – tai strategijų rinkinys, naudojamas kuriant aplinką, kurioje autizmo spektro mokiniai galėtų vis labiau dirbti savarankiškai (Xxxxxxx, Xxxxxxx, & Xxxxxx, 2011; Xxxx, Xxxxxx, & Xxxxx, 2009). Jo tikslas, kaip ir visų metodų, padėti specialiųjų poreikių vaikams prisitaikyti prie esamos aplinkos, susilpninti nerimą ir padėti socializuotis. Šis metodas remiasi anksčiau paminėta TEACCH sistema. Tai lankstus būdas padėti ASS mokiniams išmokti savarankiškumo, komunikacijos ir lavinti bendravimo įgūdžius. Pagrindiniai struktūruoto mokymo ypatumai – suprantamai, vaizdžiai ir aiškiai pateikta aplinkos bei numatomos veiklos struktūra ir dienotvarkės ar užduočių lapai (Navickienė et al., 2019). Todėl galima teigti, kad struktūruotas ugdymas susideda iš trijų pagrindinių elementų – tai aplinkos struktūra, dienotvarkės ir individualizuotas ugdymas (žr. 2 paveikslą). Struktūruotas ugdymas padeda iniciatyviai šalinti elgesio ir akademinius trūkumus, sukuriant tinkamą ir prasmingą aplinką, kuri padės ASS vaikams susidoroti su stresu ir nerimu.

2 paveikslas

Struktūruoto ugdymo priemonės

Individualizuotas ugdymas

Dienotvarkės

Aplinkos struktūra

Struktūruotas ugdymas

Pateiktoje schemoje galima pastebėti, kad struktūruoto ugdymo trys pagrindiniai elementai yra aplinkos struktūra, dienotvarkės ir individualizuotas ugdymas. Tik susisteminant šiuos tris elementus galima tikėtis gero rezultato susijusio su autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų ugdymu ir adaptacija aplinkoje.

Aplinkos struktūra. Aplinkos struktūravimas yra vienas svarbiausių elementų siekiant sėkmingos ASS turinčių vaikų adaptacijos. Darbo vieta turi būti aiškiai apibrėžta ar pažymėta, suskirstyta zonomis ryškiomis priemonėmis (pavyzdžiui lipnia juosta), vaizdinėmis medžiagomis. Taip pat svarbu, kad būtų nustatytos aiškios ir nesikeičiančios bendrų veiklų, individualaus, savarankiško darbo, žaidimų ir laisvalaikio vietos.

Dienotvarkės. Dienotvarkės yra labai svarbios ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus. Jos padeda jiems sekti net paprasčiausius kasdieninius veiksmus, kaip ryto dienotvarkė ar užduočių atlikimo seka ir kita. Dienotvarkės taip pat turi turėti aiškiai matomą ir pastovią vietą, kurioje vaikas atlieka veiksmus ir galėti laisvai vadovautis veiksmų eiliškumų. Šios priemonės gali būti pateikiamos įvairiomis formomis – pasitelkiant daiktus, nuotraukas ar paveikslėlius, vaizduojama grafiniais simboliais, užrašoma atitinkamais žodžiais.

Individualizuotas ugdymas. Vienas svarbiausių dalykų ugdant vaikus turinčius autizmo spektro sutrikimą yra gerai apgalvotas ugdymo plano sudarymas. Tokiais atvejais, kai reikia ugdyti specialiųjų poreikių turinčius mokinius, svarbu parengti ugdymo planą, kuris padės mokiniui siekti gerų rezultatų. Tai dažniausiai būna diferencijuotos ir personalizuotos užduotys, sutrumpinta privaloma bendroji ugdymo programa. Šioje skiltyje išskiriami ugdymo metodai, tokie, kaip individualus, grupinis, savarankiškas darbas. Svarbu suplanuoti ugdymo turinį: kalbos ir kalbėjimo, savarankiškumo, elgesio korekcijos, socialinio bendravimo ugdymą. Suplanuoti kokias ugdymo priemones naudos mokiniai tam tikro darbo metu.

Svarbu pabrėžti, kad daugelyje mokslinių šaltinių minimas svarbus struktūruoto mokymo aspektas – tėvų ir specialistų bendradarbiavimas. Siekiant, kad pasirinkti metodai ir taktikos būtų tęsiamos ir naudojamos pagal bendrus susitarimus, kad bendras tikslas - padėti ASS mokiniams

maksimaliai adaptuotis visuomenėje ir įgyti paprasčiausius kasdieninio gyvenimo įgūdžius, būtų pasiektais geriausiais rezultatais.

Taigi struktūruotą ugdymą galima apibrėžti kaip sistemą sudarytą iš trijų priemonių komponentų – aplinkos struktūravimo, dienotvarkės struktūravimo ir ugdymo plano pritaikymo. Išanalizavus struktūruoto ugdymo sąvoka ir tikslus, galima teigti, kad tai vienas geriausių metodų skirtų ugdyti autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų socializaciją ir prisitaikymą prie kintančios aplinkos. Sutelkus specialistų ir vaiko tėvų bendradarbiavimą galima pasiekti puikų rezultatų susijusių autistiškų vaikų ugdymu.

2. ĮTRAUKIOJO UGDYMO ORGANIZAVIMAS BENDROJO LAVINIMO MOKYKLOSE

2.1 Įtraukusis ugdymas ir jo įgyvendinimas ugdymo sistemoje

Švietimas buvo įtvirtintas kaip pagrindinė žmogaus teisė 1948 metais Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje (Stubbs, 2008). Nesvarbu koks asmuo yra ar turintis specialiųjų poreikių, ar ne jis turi visišką teisę į visavertį išsilavinimą, kuris padės jam ateityje siekti tikslų ir dažnai geresnio gyvenimo sąlygų. Įtraukiojo ugdymo reikalingumas buvo patvirtintas UNESCO Pasaulio konferencijoje dėl specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo (UNESCO, 2003). Todėl po truputį visos Europos šalys įsipareigojo savo švietimo sistemose įgyvendinti įtraukųjį ugdymą. Todėl jau šiomis dienomis bendrojo lavinimo mokyklose mokosi bei adaptuojasi nemažai vaikų turinčių specialiųjų poreikių, tarp kurių ir autizmo spektro sutrikimus turintys asmenys. Įvairiose šalyse rengiami ir jau įgyvendinami projektai siekiantys kuo greičiau pilnai įtraukti specialiųjų poreikių turinčius mokinius į bendrojo lavinimo ugdymo programas, tuo pačiu ir mokyklas. Nacionalinė švietimo agentūra apibrėžia įtraukųjį ugdymą, kaip kokybišką ugdymą kiekvienam mokiniui. Tas labai gerai atsispindi ir Geros mokyklos koncepcijoje. Įtraukiojo ugdymo sąlygos siekia suteikti vienodą galimybę, pagal lūkesčius ir poreikius, visiems mokiniams mokytis artimiausioje bendrojo ugdymo įstaigoje. Integracija reiškia vaiko prisitaikymą prie esamos aplinkos, o įtraukusis ugdymas yra naujų metodų kūrimo procesas ugdymo programoje, kad vaikas taptų mokyklos bendruomenės dalimi ir galėtų patenkinti savo socializacijos poreikius (Kunc, 1992). Įtraukiuoju ugdymu siekiame ne tik padėti vaikams su specialiaisiais poreikiais prisitaikyti prie aplinkos ir išmokti gyventi skirtingomis sąlygomis, bet ir suteikti jiems galimybę išmokti socializuotis visuomenėje, padėti jiems įsitraukti į bendruomenės veiklas bei komunikuoti.

Nors įtraukiojo ugdymo idėja graži ir turinti daug potencialo ateityje, tačiau susiduriama dar su daug iššūkių siekiant įgyvendinti šią programą ugdymo įstaigose. Susiduriama ne tik su pedagogų kompetencijų trūkumų specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo atžvilgiu, mokyklų nepasiruošimu priimti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, tačiau ir su tėvų nuogąstavimais. Nemažai tėvų turi baimę, kad jų vaikas, mokydamasis kartu su negalią turinčiais vaikais patirs akademinius ir psichologinius netekimus, kadangi didelis dėmesys tiek pedagogo, tiek mokyklos bendruomenės bus skiriamas kitaip išsivysčiusiems vaikams. O tėvams, auginantiems SUP vaikus, kad jų vaikas patirs patyčias ar psichologinį smurtą, siekiant ugdyti reikiamas kompetencijas ir įgūdžius. Tačiau dažnai atsitinka taip, kad tėvai paleidžia negalią turinčius vaikus į ugdymo įstaigas ir daugiau neįsitraukia į jų tobulėjimą, nes yra jau pavargę nuo rūpinimosi tokiais vaikais ir tikisi, kas specialistai padarys visą reikalingą darbą ir įdės visas pastangas.

Jau dabar ne tik kitos Pasaulio šalys, bet ir Lietuvos ugdymo sistema skiria papildomai lėšų ir finansų skiria mokykloms papildomus logopedus, psichologus, specialiuosius pedagogus ir mokytojų padėjėjų. Perkamos specialios priemonės, skirtos padėti negalią turintiems vaikams, įrengiami sensoriniai kambariai. Šviečiami ne tik pedagogai ar specialistai, tačiau ir mokyklos bendruomenė, kalbama ir su mokiniais tolerancijos ir pagarbos vieni kitiems temomis. Taip yra padeda mokykloms ir visai bendruomenei pasiruošti priimti vis daugiau specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ir suteikti jiems sąlygas be sunkumų įsitraukti į bendruomenės veiklas ir ugdymo procesą.

Specialiųjų poreikių turinčių mokinių ugdymas neturi būti interpretuotas kaip siekiamybė išgydyti ar pataisyti, kad neištaisoma. Negalią turinčių asmenų nepakeisi, galima tik padėti jiems siekti geresnės gyvenimo kokybės. To ir siekia įtraukusis ugdymas - suteikti visas galimybes specialiųjų poreikių pažinti aplinką, padėti komunikuoti ir įsitraukti į žaidimus su bendraamžiais. Didžiausią dėmesį vertėtų skirti mokymo aplinkoje (klasėje, mokykloje) esančioms kliūtims įveikti (Mažylienė, 2011). Įtraukiojo ugdymo metu siekiama prisitaikyti prie ne tik specialiųjų poreikių turinčių mokinių, bet ir prie kiekvieno mokinio esančio klasėje ir dalyvaujančio ugdymo procese. Įgyvendinant įtraukųjį ugdymą svarbu išsiaiškinti ir nustatyti atskiro, specialiųjų poreikių turinčio vaiko, silpnybes ir stiprybes, kad būtų galima tikslingai pritaikyti programas tam tikrų įgūdžių formavimui. Diferencijavimas skatina ugdymo programas pritaikyti taip, kad būtų naudinga ne tik specialiųjų poreikių vaikams, bet ir kitiems klasėje esantiems. Yra daug veiksnių, siekiant sėkmingai įgyvendinti įtraukųjį ugdymą, todėl jis gali būti planuojamas keliais etapais, tačiau tai vis tiek yra pedagogų ir specialistų įdėtas darbas, pritaikant ugdymo programas, siekiant patenkinti mokinių ugdymosi poreikius. Svarbu planuoti ugdymo turinį ir pastebėti kiekvieno mokinio poreikius ir prisitaikyti prie kilusių iššūkių ir problemų

Vadinasi, galima teigti, kad įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas bendrojo lavinimo mokyklose yra labai svarbus siekiant padėti mokiniams turintiems specialiųjų poreikių prisitaikyti prie visuomenės gyvenimo. Siekiant kokybiškai įtraukti tokius mokinius į bendrojo ugdymo mokyklas svarbus pedagogų ir mokyklos bendruomenės pasiruošimas ir kompetencijų kėlimas, mokyklos aplinkos pritaikymas bei tėvų bendradarbiavimas siekiant pasiekti gerų akademinių, elgesio ir socialinių rezultatų.

2.2 Autizmo spektro sutrikimo turinčių vaikų įtrauktis į bendrojo lavinimo mokyklas

Jau buvo paminėta, kad įtraukiojo ugdymo metu siekiama į bendrojo ugdymo sistemą įtraukti visus mokinius turinčius specialiųjų poreikių. Ne išimtis ir autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai. Jų ugdymo procesas yra ganėtinai sunkus, ilgas, dažnai trunkantys daug metų ir reikalaujantis daug šeimos narių ir specialistų bendradarbiavimo. Bendravimas su kitais tipiškos

xxxxxx vaikais laikomas labai svarbus autizmu sergantiems vaikams, kad jie išvystytų socialinius ir bendravimo įgūdžius (SĂLCEANU, 2020). Tačiau autistams neužtenka tik fizinio integravimo į bendrojo lavinimo mokyklas, tai nebus sėkminga siekiant padėti jiems socializuotis bendruomenėje. Žmogaus (ypač neįgalaus) gyvenimo kokybė nepriklauso vien nuo savų pastangų: visuomenės požiūris, nuostatos, vyraujančios vertybės brėžia neįgalumo situacijoje esančiam asmeniui tam tikrą erdvę, kryptingai jį orientuoja (Xxxxxxxxxxxxx, Xxxxxx, Dziubacka ir Xxxxxxxxxx, 2015). Siekiant sėkmingai įtraukti specialiųjų poreikių turinčius vaikus į ugdymo procesą reikia apgalvoti ir pritaikyti ugdymo programas taip, kad mokiniai mokytųsi komunikuoti su kitais, išmoktų kalbos garsų, gestų bei kūno kalbos bendraudami, nebijotų palaikyti pokalbius su kitais bendraamžiais ar asmenimis bei formuotųsi kognityvinius gebėjimus. Ugdant autizmo spektrą turinčius mokinius svarbu reguliariai stebėti jų pažangą ir elgesį. Naudinga taikyti formuojamąjį vertinimą, sekti jų pažangą, stengtis suprasti jų poreikius, tai padės tolimesniame ugdymo procese planuoti ugdymo turinį ir siekiamybes. Jau šiomis dienomis yra nemažai priemonių ir būdų, kuriuos gali naudoti tiek pedagogai, tiek mokinių tėvai norint palengvinti autizmo spektro sutrikimą turinčių mokinių įtraukimą į bendrojo ugdymo mokyklas.

Nors dabar dedamos didelės pastangos paruošti ne tik mokyklas, pritaikyti ugdymo programas, bet pedagogus ugdyti bei įtraukti specialiųjų poreikių turinčius vaikus į bendruomenę, tačiau didėjant jų poreikiui reikia įdėti dar daugiau pastangų, padėti pedagogams kelti savo kompetencijas norint sėkmingai padėti vaikams integruotis į visuomenę. Daugelis tyrimų parodė, kad įtraukusis ugdymas yra daug veiksmingesnis ir sėkmingesnis nei specialiųjų poreikių integravimas į ugdymo sistemą. Taip pat atlikti tyrimai parodė, kad tipiškos raidos mokiniai žiūri pozityviai ir tolerantiškai į mokymąsi kartu su negalias turinčiais vaikais, padeda jiems įvairiose situacijose, išklauso, moko paguosti ir atsiprašyti, skatina atlikti jiems sunkias užduotis, tokiu būdu ugdomas teigiamas požiūris į žmonių skirtumus ir požiūri į juos.

Vieni pagrindinių ir svarbiausių specialistų siekiant sėkmingai įgyvendinti įtraukųjį ugdymą yra pedagogai. Vienas iš iššūkių, susijusių su šiais dideliais pokyčiais švietimo sistemoje, yra nustatyti, kaip paruošti mokytojus naujoms pareigoms ir suteikti geriausią įmanomą pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams (Alnahdi and Schwab, 2021). Be tinkamo pasiruošimo ir kompetencijų įtraukusis ugdymas gali nepavykti ir visos pastangos bus bevertės. Dėl šios priežasties ir savo emocinės gerovės darbo vietoje vis daugiau specialistų ir pedagogų stengiasi tobulinti savo kvalifikaciją skirtingose mokymuose, seminaruose ir programose, siekdami įgyti naujų žinių ir praktikos, kuri bus ar yra reikalinga ir naudinga ugdyti specialiųjų poreikių turinčius mokinius įtraukiojo ugdymo metu. Pedagogai, kurie jaučiasi gerai savo darbe ir turi reikiamas kompetencijas ir patirtis, sugeba geriau motyvuoti mokinius bei padėti siekti geresnių akademinių

rezultatų. Yra pastebima, kad pedagogų pasiruošimas ir kvalifikacija, požiūris į specialiųjų poreikių vaikų ugdymą yra priežastis mokinių sėkmių ir nesėkmių akademiniuose pasiekimuose.

Apibendrinant galima teigti, kad autizmo spektrą turinčių mokinių įtrauktis į bendrojo lavinimo mokyklas yra sudėtingas procesas reikalaujantis pedagogų ir mokyklos bendruomenės pasiruošimo. Svarbu suprasti, kaip bendrauti su mokiniais ir jų tėvais ar globėjais, sugebėti suprasti ir suvaldyti kritines mokinių elgesio ir emocijų situacijas bei sukurti ramią, tolerantišką ir saugią aplinką visiems. O mokinių pažangos ir elgesio problemų sekimas ir jų kokybiškas sprendimas užtikrins sėkmingą specialiųjų poreikių turinčių mokinių prisitaikymą prie socialinio visuomenės gyvenimo.

3. AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMĄ TURINČIŲ VAIKŲ UGDYMO PATIRTIES PRADINĖJE MOKYKLOJE TYRIMO

METODIKA

Tyrime taikyta metodologinė kryptis – profesinės veiklos tyrimas, kuriam būdingas veiklos ir darbo aplinkos analizė, rezultatų tobulinimo ir tobulinimo planavimas, darbo proceso analizė. Neifachas (2021) pabrėžia, kad veiklos tyrimas siekia padėti asmeniui (dažnai tyrėjui) tobulinti savo kompetencijas ir profesinę patirtį. Viena svarbių profesinio tyrimo aspektų yra ištirti skirtingas veiklas, jas reflektuoti ir pateikti pasiūlymų, kaip galima jas tobulinti. Šio tyrimo metodas leidžia tyrėjui individualiai dalyvauti veikloje, iš arti analizuoti procesą ir gautus rezultatus. Dėl šios priežasties ir šiame darbe buvo pasirinktas šis metodas, siekiant identifikuoti stiprybes, silpnybes, galimybes ir pavojus.

3.1 Tyrimo proceso eiga ir logika

Tyrimo organizavimas. Profesinės veiklos tyrimas buvo atliktas bendrojo lavinimo pradinėje mokykloje. Kurioje sparčiai vykdomas įtraukusis ugdymas. Kuriamos atitinkamos sąlygos ugdyti specialiųjų poreikių turinčius vaikus, vykdomi mokytojų kompetencijų kėlimo kursai bei suteikiama visa reikalinga pagalba susijusi su autizmo spektro sutrikimą turinčiais mokiniais. Tyrimo metu buvo pasirinkti du autizmo spektro sutrikimą turintys mokiniai bei išbandytos pasirinktos metodinės priemonės.

Kokybinis tyrimas buvo taikomas du mėnesius, įvairiose pamokose bei gyvenimo situacijose, analizuojama, ar jis buvo veiksmingas ir padėjo įgyvendinti užsibrėžtų tikslų. Kai buvo matoma, kad tam tikras metodas nepadėjo mokinio ugdymo sėkmei ir nekėlė jų akademinių pasiekimų, buvo parinktas kitas metodas ir bandomas su autizmo spektro sutrikimų turinčiais pasirinktais vaikais.

Tyrimas realizuotas, kaip procesas susidedantis iš kelių etapų:

• Pirmajame etape vykdoma teorinė mokslinės literatūros analizė susijusi su autizmo spektro sutrikimu ir jų ugdymo ypatumais (nuo 2023 m. rugsėjo mėn. iki 2024 m. kovo mėn.).

• Antrajame etape buvo sukonstruotas pamokų ciklas, kuriame taikomi specifiniai metodai skirti ugdyti mokinius turinčius autizmo spektrą turinčius mokinius (nuo 2024 m. sausio mėn. iki 2024 m. vasario mėn.).

• Trečiajame etape analizuojami surinkti duomenys, lyginami gauti rezultatai bei daromos išvados (nuo 2024 m. vasario mėn. iki 2024 m. balandžio mėn.).

3.2 Tyrimo imtis

Išanalizavus teorinę medžiagą ir mokslinę literatūrą apie šio sutrikimo mokinių ugdymą ir tam tikrų kompetencijų įsisavinimą, tyrimo dalyviai buvo atrinkti remiantis šiais kriterijais:

• Tiriamieji buvo pirmos klasės mokiniai, kurių amžius – 8 metai.

• Mokiniai turi pedagoginės psichologinės tarnybos nustatytą autizmo spektro sutrikimą.

Mokiniai buvo stebimi, analizuojami jų elgesio ir charakterio ypatumai, mokymosi sunkumai, nagrinėjami socializacijos ir komunikacijos specifika.

Tyrimo dalyvis nr. 1 – 1 klasės mokinys, kuriam nustatytas įvairiapusis raidos sutrikimas ir dideli specialieji ugdymosi poreikiai. Mokinys sunkiai ir nenoriai atlieka užduotis. Jas atlikdamas sunkiai susikaupia ir išlaiko dėmesį. Nuolat reikalinga pagalba atkreipiant dėmesį į atliekamą užduotį. Tiriamasis 1 neturi pakankamai savireguliacijos ir savikontrolės kompetencijų ir kasdieninio gyvenimo įgūdžių. Mokiniui nepakanka garsinės ir vaizdinės analizės įgūdžių, nesupranta kai kurių instrukcijų. Tyrimo dalyvis turi pakankamas žinias apie save ir artimiausią aplinką. Pakankamai išlavėjusi akies koordinacija, puikiai sugeba kopijuoti žodžius ir raides. Skaito lengvus sakinius, pažįsta raides, skaičiuoja iki 100. Geba spausdintinėmis raidėmis parašyti savo vardą ir pavardę. Turi menkus rašytinių raidžių rašymo ir pažinimo gebėjimus. Šneka nerišliais sakiniais, dažnai apie jam įdomius dalykus.

Tyrimo dalyvis nr. 2 – 1 klasės mokinys, kuriam nustatytas autizmo spektro sutrikimas, tiksliau mokymosi sunkumai dėl sulėtėjusios raidos ir vidutiniai specialieji ugdymosi poreikiai. Mokiniui kyla sunkumų sukaupiant dėmesį, nesupranta kai kurių instrukcijų. Sunkiai laikosi pamokų eigos ar nustatytų darbų. Žodinę informaciją kartais reikia pakartoti, ją patikslinti. Tebesiformuoja skaitymo ir rašymo įgūdžiai. Sunkiai nustato priežasties – pasekmės ryšius. Mokiniui nesusiformavęs regimasis suvokimas. Tyrimo dalyvis nr. 2 sugeba pasakyti savo vardą, pavardę, nurodo savo amžių ir išvardina šeimos narius. Šneka nerišliais, trumpais sakiniais, atpažįsta beveik visas rašytines raides, geba parašyti nesunkius žodžius. Turi pakankamai geras matematikos žinias. Mokinys dažnai nesupranta ką kalba suaugęs žmogus, komunikuoja apie jam įdomius dalykus.

Abu tyrimo dalyviai mokosi Bendrojo lavinimo klasėse, kuriose yra po 24 mokinius. Jie neturi tikslios nustatytos darbo vietos klasėje, tačiau turi galimybę dirbti atskirai sensoriniame kabinete ar laisvoje pritaikytoje ugdymo patalpoje. Dėl nustatytų elgesio ir akademinių pasiekimų mokiniams yra taikoma pritaikyta Bendrojo ugdymo programa ir priskirta nuolatinė mokytojo padėjėjo pagalba. Taip pat mokinys mokykloje turi užsiėmimus su logopedu, psichologu bei socialiniu darbuotoju.

3.2 Tyrimo metodai ir instrumentai

Kadangi šiame darbe buvo taikomas kokybinis tyrimas, buvo naudojami keli tyrimo

metodai:

1) Nestruktūruotas stebėjimas ir rašomas mokytojo dienoraštis. Nestruktūruoto stebėjimo

metu tyrėjas stebi ir dokumentuoja įvykius, veiksmus ar aplinkybes be jokios iš anksto parengtos sistemos ar gairių. Tai reiškia, kad tyrimo metu buvo stebimos ir analizuojamos įvairios situacijos, nenaudojant iš anksto nustatytų kriterijų ar standartų vertinimui. Tokiu būdu yra ganėtinai lengva daryti išvadas ir greitai reaguoti į pasikeitimus, kai iš arti yra stebima tiriamojo veikla, elgesys pamokų metu. Taip pat buvo rašomas mokytojo dienoraštis, kuriame aprašomi mokytojo pastebėjimai, analizuojami veiklų rezultatai, pliusai ir trūkumai, diskutuojama, kaip veiklos gali būti pakeistos ar naudojamos kitose situacijose.

2) Mokslinės literatūros analizė susijusi su autizmo spektro sutrikimu ir įtraukiuoju ugdymu, jos aprašymas ir atskleidimas. Šiuo metodu siekiama abiems šalims tiek mokytojui, tiek mentoriui vertinti ir analizuoti mokymo procesą, vertinti tiriamųjų pažangą ir emocinę būklę. Šiame tyrime šis metodas padės geriau planuoti veiklas, pritaikyti jų struktūrą bei padėti autizmo spektro sutrikimą turintiems mokiniams. Taip pat šis metodas ugdo gebėjimą analizuoti savo veiksmus, reflektuoti apie įgytą patirtį.

3) Mokinių darbų analizė – tai metodas naudojamas vertinti mokinių pažangą, įgūdžius ir supratimą. Šio tyrimo metu buvo analizuojami mokinių kūrybiniai darbai, paskirtos ir pritaikytos užduotys, siekiant įvertinti pasirinktų instrumentų veiksmingumą.

Tyrimo instrumentai. Veiklos tyrimui su autizmo spektro sutrikimą turinčiais mokiniais buvo pasirinktos ir sudarytos 8 veiklos, remiantis struktūruoto ugdymo apibrėžimu. Veiklos buvo sudarytos remiantis aplinkos ir dienotvarkė struktūravimu bei vaizdinių priemonių naudojimu ir elgesio modeliavimu. Pasirinktos priemonės sudarys metodus, skirtus ugdyti komunikacinius gebėjimus, skaitmeniniai lavinamieji žaidimai, lietuvių kalbos ir matematikos užduočių darymas.

Išbandomų metodų ir pedagoginių priemonių tikslas yra išanalizuoti kiekvieno autizmo spektro sutrikimą turinčio mokinio rezultatus bei elgsenos pokyčius prieš ir po metodų pritaikymo kasdieninėse mokymosi veiklose.

3.3 Tyrimo etika

Atliekant kokybinį tyrimą labai svarbu atsižvelgti į tyrimo dalyvių interesus ir norus, todėl tyrimo tikslai netūrėtų būti reikšmingesni už tiriamojo gerovę (Žydžiūnaitė ir Xxxxxxxxxxxx, 2017). Esminis dalykas realizuojant tyrimą yra laikytis etikos ir išlaikyti tiriamųjų konfidencialumą. Todėl ir šiame darbe buvo laikomasi tam tikrų etikos principų.

Kadangi abiems tyrimo dalyviams priskirtas mokytojo padėjėjas, pasirinkti metodai buvo taikomi pamokos metu siekiant padėti prisitaikyti prie naujos aplinkos ir taisyklių ir padėti mokiniams tobulinti akademines kompetencijas. Iš visų tyrime dalyvavusių mokinių tėvų/globėjų buvo gautas žodinis sutikimas, siekiant įgyvendinti tyrimo tikslus ir uždavinius. Jie buvo supažindinti su veiklomis, jų struktūra ir tikslais. Taip pat buvo sutarta ir su mokyklos administracija, bei gautas žodinis leidimas. Tyrimo metu buvo išsaugotas mokinių anonimiškumas, nenurodomi vardai ir pavardės.

4. AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMĄ TURINČIŲ VAIKŲ UGDYMO PATIRTIES PRADINĖJE MOKYKLOJE

TYRIMO REZULTATAI

Tyrimo metu buvo pasirinktos ir taikytos 8 pedagoginės priemonės, skirtos ugdyti autizmo spektro sutrikimą turinčių mokinių motorinius, akademinius, komunikavimo ir socialinius įgūdžius. Priemonės buvo sudarytos pagal struktūruoto ugdymo apibrėžimą ir jam priklausančias priemones (žr. 3 paveikslą).

3 paveikslas

Tyrime naudotos pedagoginės struktūruoto ugdymo priemonės

Tvarkaraščio ir dienotvarkės struktūravimas

Laikrodžio

naudojimas

laiko

stru imui

ktūrav

Smėlio laikrodžio naudojimas

Socialiai priimtino elgesio modeliavimas

Pedagoginės priemonės

Edukacinis

žaidimas

,, s''

ALPA Kid

Kalbos ir rašybos lavinimas

taikant

mo rtą

kinio ku

Užduočių struktūravimas

vizualinę medžiagą

Motorikos įgūdžių lavinimas

Tvarkaraščio ir dienotvarkės struktūravimas. Šio metodo tikslas yra sukurti pasirinktiems mokiniams personalizuotą, tikslų tvarkaraštį ir dienotvarkę pagal jų kasdienines veiklas ir pamokas. Buvo sukurtos kortelės su parašytu laiku, atliekamu veiksmu ir tą veiksmą vaizduojančiu paveikslėliu. Pavyzdžiui: 8.00 valandą prasideda lietuvių kalbos pamoka ir pavaizduojamas atitinkamas paveikslėlis. Pamokos pradžioje ant mokinio stalo buvo paeiliui išdėstomos tai dienai tinkamos kortelės, taip mokinys galėjo sekti savo dienotvarkę bet kuriuo, jam

reikalingu metu bei vaizdžiai ją matyti (žr. 1 priedą). Kadangi autizmo spektro sutrikimų turintys mokiniai priima struktūruotą ugdymo būdą, šis metodas padeda jiems lengviau orientuotis laike, atliekamuose veiksmuose. Tai ypač bus naudinga hiperaktyvumu pasižymintiems mokiniams, kurie negali išsėdėti visą pamoką ar nuolatos vaikšto po klasę ar kelia nereikalingą triukšmą (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

Tvarkaraščio ir dienotvarkės struktūravimo privalumai ir trūkumai

Privalumai

Trūkumai

Padėjo mokiniams geriau komunikuoti tiek su mokytojais, tiek su klasės draugais. Leido jiems pasitikėti savimi bei skatino padėti kitiems klasės mokiniams orientuotis tvarkaraštyje. Priemonę mokiniai galėjo fiziškai naudoti, paliesti bei ji gali būti naudojama bet kurioje reikalingoje vietoje.

Leidžia mokiniams pajusti saugumo ir stabilumo jausmą, nes žino, kokios pamokos planuojamos tam tikrą dieną.

Struktūruoti tvarkaraščiai mokiniams suteikė aiškumo, o tai sumažina netikėtų pokyčių galimybę ir sumažina stresą.

Padėjo mokiniams suprasti laiko sampratą. Mokiniai geriau orientavosi laike, sekė laikrodį bei pamokos trukmę.

Padėjo ASS tiriamiesiems išlaikyti

koncentraciją.

Metodui trūksta lankstumo, nes tvarkaraščio pasikeitimai įtakojo mokinių negebėjimui prisitaikyti bei sukėlė nereikalingą stresą.

Ilgiau naudojant šį metodą, mokiniai tapo priklausomi nuo jo ir ribojo jų galimybę savarankiškai funkcionuoti.

Kiekvienam pasirinktam ASS turinčiam mokiniui reikėjo sudaryti atskirą, personalizuotą tvarkaraštį, kad jis atitiktų jų poreikius, todėl šis metodas suteikė papildomo darbo mokytojui, siekiant prisitaikyti prie kiekvieno mokinio poreikių.

Tyrimo duomenys atskleidžia, kad pasirinkta priemonė buvo tinkama ugdyti autizmo spektro sutrikimą turinčius mokinius. Tačiau veikla gali būti tobulinama keliais būdais:

- Tvarkaraščius bei dienotvarkę kurti kartu su mokiniu. Leisti jiems patiems prisidėti prie sudarymo, išsirinkti mėgstamus paveikslėlius bei formatą.

- Sumažinant darbą pedagogams, priemonę sukurti ilgesniam laikui, pavyzdžiui savaitei. Tokiu būdų ją bus galima naudoti ilgą laiką, kol priemonę reikės vėl pritaikyti.

- Kad priemonė būtų pritaikyta naudoti ir nedidelių pokyčių situacijose, tvarkaraštį ir dienotvarkę galima kurti universalią, kurią mokytoja, planuodama dienos pamokas sudėlios. Pavyzdžiui sudaryti tvarkaraštį naudojant lipnius lapelius ar kitas medžiagas ir pagal poreikį keisti pamokų eigą, įtraukti edukacijas už klasės ribų, koncertus ar išvykas. Nors tai ir suteiks mokiniams papildomo streso, tačiau jei pamokų pradžioje dienotvarkė bus sudaryta ir pateikta mokiniui, neturėtų kilti papildomų problemų.

Išanalizavus priemonės taikymo rezultatus, pastebėta, kad ji yra tinkama naudoti ugdant ASS turinčius vaikus. Metodas turėjo tiek privalumų, tiek trūkumų. Priemonė suteikė mokiniams aiškumo, leido jiems lengviau prisitaikyti prie pasikeitusios aplinkos. Tačiau priemonė reikalauja mokytojo darbo individualizuojant dienotvarkes ir tvarkaraščius pagal skirtingų mokinių poreikius. Patobulinus ir pritaikius metodą skirtingų poreikių mokiniams, galima pasiekti aukštų akademinių ir socialinių kompetencijų.

Smėlio laikrodžio naudojimas. Antroji priemonė, kuri buvo taikoma ugdant autizmo spektro sutrikimų turinčius mokinius – smėlio laikrodžio naudojimas, kadangi dažnai autistams sunku sutelkti dėmesį į vieną užduotį ilgesnį laiko periodą. Šiuo atveju padėjo smėlio laikrodis. Su mokiniu buvo susitariama, kad kol smėlio laikrodis bėgs, jis turi atlikti paskirtą užduotį, o kai atliks bent dalį užduoties ir smėlis visas ištekės, jis galės 10 minučių savo laisvo laiko skirti mėgiamai veiklai. Toks procesas bus kartojamas, kol bus padarytos visos mokytojo užduotos užduotys. Toks metodas paskatino mokinius ugdytis kantrybę ir susikaupimą, o gautas paskatinimas neišvargino jų ir palaikė emocinę gerovę (žr. 2 lentelę).

2 lentelė

Smėlio laikrodžio naudojimo privalumai ir trūkumai

Privalumai

Trūkumai

Padėjo mokiniams susikoncentruoti į paskirtas užduotis.

Smėlio laikrodžio naudojimas padėjo mokiniams geriau planuoti ir suprasti laiko sąvoką.

Suteikė mokiniams aiškumo ir konkretumo vykdant veiklas.

Žaidimų pertraukos tarp veiklų motyvavo mokinius atlikti užduotis bei sekti

laiką.

Nors tyrimo dalyvis nr. 2 padėjo ši priemonė ir jisai buvo motyvuotas dirbti, tačiau tyrimo dalyviui nr. 1 ši veikla netiko. Naudojant priemonę ilgesnį laiką, jam tapo neįdomu, dingo motyvacija. Jis nedarė užduočių ir mieliau žaidė su pačia priemone.

Naudojant smėlio laikrodį trūko laiko atlikti visoms paskirtoms užduotims, kadangi jo daug sugaišome papildomoms – žaidimų,

veikloms.

Laikrodžio naudojimas padėjo mokiniams lengviau planuoti laiką pamokos

metu.

Priemonės tobulinimo galimybės:

- Jei mokiniams nėra priskirta palengvinta bendroji programa šios priemonės naudojimas yra ganėtinai sudėtingas, todėl naudojant priemonę ateityje reiktų skirti mažiau laiko mėgiamoms veikloms ir daugiau laiko užduočių atlikimui.

- Pagal poreikį galima naudoti ne tik smėlio, bet ir skaitmeninius ar mechaninius laikrodžius, kurie padės ne tik sekti laiką, bet ir ugdys laiko supratimo, skaičiavimo ir planavimo įgūdžius.

- Taip pat galima naudoti ir specialius laikmačius, kurie rodys tikslų laiką, kuris liko tam tikrai užduočiai atlikti (žr. 2 priedą).

- Prieš taikant šią priemonę pravartu iš anksto susitarti su mokiniu, kurią tiksliai veiklą jis pasirinks žaidimams skirtam laikui ir ją padėti netoliese, kad jisai matytų. Tokiu būdu bus užtikrinta didesnė motyvacija.

Išanalizavus 3 lentelėje aprašytus naudotos priemonės taikymo trūkumus ir privalumus, galima teigti, kad metodas yra tinkamas ne kiekvienam autizmo spektro sutrikimą turinčiam mokiniui. Nors smėlio laikrodžio naudojimas motyvavo mokinius atlikti užduotis, lavino laiko planavimo įgūdžius ir suteikė pastovumo bei gebėjimo susikaupti, tačiau priemonė reikalauja daug laiko bei kai kuriems mokiniams priemonė tampa žaidimu, o ne ugdomoji priemonė. Dėl šios priežasties svarbu metodą išbandyti, bet jei išanalizavus mokinio mokymosi procesą aišku, kad mokiniui jis netinka, reikšminga jį pritaikyti pagal poreikius, ar išbandyti kitą panašią priemonę.

Edukacinis žaidimas ,,ALPA Kids‘‘. Trečiasis metodas – skaitmeninės priemonės naudojimas. Į planšetinį kompiuterį buvo atsiųstas edukacinis žaidimas skirtas 3-8 metų vaikams

,,ALPA Kids‘‘. Tai skaitmenizuotas lavinamasis žaidimas, kuriame galima rasti įvairaus lygio užduočių, įvairiomis temomis, kaip raidelių mokymasis, skaičiavimo žaidimai, gamtos pažinimas, judriosios pertraukėlės ir kitos. Kadangi autistai dažnai turi kalbos sutrikimų ir jiems sunku suvokti, kai kurias temas, šis žaidimas puikiai tiko lavinti akademinius mokinių gebėjimus. Žaidimo pagrindą sudaro alpaka vardu Alpa, kuri bendrauja su mokiniais ir padeda jiems įveikti užduotis, todėl šį žaidimą su mokiniais geriausiai žaisti atskirai nuo kitų mokinių, pavyzdžiui sensoriniame kabinete, nes jam reikia garso ir susikaupimo (žr. 3 lentelę).

3 lentelė

Edukacinio žaidimo ,,ALPA Kids‘‘ naudojimo privalumai ir trūkumai

Privalumai

Trūkumai

Ugdo komunikacinę kompetenciją, klausimo ir teksto suvokimo gebėjimus.

Veikla yra įdomi ir įtraukianti, susidedanti iš vizualinių motyvų, kurie leidžia mokiniams dar geriau įsisavinti mokomąją medžiagą.

Motyvuoja mokinius bei skatina

mokytis.

Ugdė gamtos mokslų, lietuvių kalbos, matematikos bei loginio mąstymo gebėjimus.

Individualizuotos užduotys įvairių gebėjimų mokiniams.

Programėlėje galima stebėti mokinių

pažangą, tai naudinga norint įvertinti ir išanalizuoti mokinio mokymosi eigą.

Dėl garsinių ir vaizdinių priemonių programėlę galima naudoti tik atskiroje patalpoje.

Žaidimų programėlėje nėra daug, todėl naudoti programėlę galima naudoti tik kaip papildomą priemonę.

Naudojant ilgą laiką, tiriamajam nr. 1 ši priemonė tapo ne edukacija, o žaidimas, kuris trukdė tradiciniam mokymuisi klasėje. Taip pat nutiko ir tiriamajam nr. 2.

Programėlė yra mokama, norint naudoti visas skirtas funkcijas, todėl tai sudaro sunkumų mokytojams ir mokinių tėvams.

Ši priemonė puikiai tinka ASS turintiems mokiniams ugdyti. Tačiau yra galimybių, kaip galima jos naudojimą patobulinti.

- Programėlę naudoti kaip nusiraminimo priemonę stresą ar susijaudinimą patyrusiems ASS turintiems mokiniams.

- Ne visose mokyklose yra pakankamai planšetinių kompiuterių, kuriuos būtų galima skirti visiems specialiųjų poreikių turintiems mokiniams, todėl prieš naudojant programą būtina pasirūpinti priemonių prieinamumu.

- Taip pat žaidimą galima naudoti kaip paskatinamąją priemonę skirtą motyvuoti mokinius po atliktų užduočių klasėje.

Apibendrinant taikytos priemonės naudojimo rezultatus, galima daryti išvadą, kad programėlė ,,ALPA Kids‘‘, nors ir turi minusų, kaip užduočių trūkumas, galimybė naudoti tik atskiroje erdvėje ar reikalauja finansinių išteklių. Tačiau ji puikiai tinka ugdyti ASS turinčius mokinius. Ši priemonė leidžia mokiniams aktyviai įsitraukti į ugdymo procesą, ugdyti komunikacinę, pažinimo ir mokėjimo mokytis kompetencijas. Žaidimas skatino motyvaciją, o daug vaizdinių priemonių leido dar labiau įsitraukti į ugdymo procesą. Patobulinus jos naudojimo

galimybes ir pritaikius atskiriems mokiniams galima pasiekti gerų akademinių ir socialinių rezultatų.

Užduočių struktūravimas. Ketvirtasis metodas yra atliktų užduočių žymos. Kiekvienos dienos pradžioje autizmo spektrą turinčiam mokiniui yra pateikiamas atspausdintas užduočių lapas ar tam tikros užduotys ir lipniais lapeliais sužymimos (žr. 3 priedą). Mokinys gali pasirinkti per kurią pamoką atliks šias užduotis ir tik atlikęs užduotį jis gali nuklijuoti lipnųjį lapelį ir panaudoti jį savo reikmėms. O atlikęs visas užduotis jis pasirinks mėgstamą veiklą ar žaidimą, kaip apdovanojimą už sunkiai atliktą darbą. Šis metodas labiau skirtas tiems mokiniams, kurie nenori atlikti jiems skirtų užduočių, yra nemotyvuoti ir reikia papildomo paskatinimo. O autistai vaikai dažnai turi lakią vaizduotę, todėl jie nesunkiai panaudoja spalvotus lipnius lapelius jai įgyvendinti (žr. 4 lentelę).

4 lentelė

Užduočių struktūravimo privalumai ir trūkumai

Privalumai

Trūkumai

Užduočių struktūravimas suteikė mokiniams aiškumo ir konkretumo, kokias užduotis ir kuriuo metu jis turi padaryti.

Mokiniai ugdėsi laiko planavimo gebėjimų. Pažadėtas paskatinimas – mėgstama veikla ir lipniųjų lapelių panaudojimas, suteikė motyvacijos atlikti paskirtas užduotis.

Kiekvienos užduoties žymėjimas suteikė daugiau darbo pedagogui.

Reikia nemažai išteklių norint šį metodą taikyti ilgą laiką.

Taikant šį metodą savaitę laiko su tiriamaisiais, jų susidomėjimas sumažėjo, todėl po savaitės ši priemonė tapo nebetinkama.

Nors tyrimo dalyviui nr. 2 šis metodas buvo įdomus ir skatinantis, tyrimo dalyviui nr. 1 neteikė didelės naudos kai ilgainiui jis užduotis skirstė į sunkias ir nesunkias ir atsisakė jas

daryti.

Nors priemonė turi daugiau trūkumų nei privalumų, galima daryti prielaidą, kad ji nėra tinkama naudoti ugdant mokinius turinčius autizmo spektro sutrikimą, tačiau priemonę galima tobulinti ir pritaikyti ugdymo(si) procese. Keli priemonės tobulinimo būdai:

- Jeigu lipnus lapeliai nėra tinkama medžiaga naudoti, juos galima pakeisti kitomis

vizualinėmis priemonėmis, kaip specialiai padarytas vizualinės korteles.

- Taip pat galima žymėti ne atskiras užduotis, o užduočių lapus ar veiklas. Taip bus atlikta daugiau darbo ir susinaudota mažiau medžiagų.

Nors priemonė skirta struktūruoti jau paruoštas užduotis svarbu nepamiršti, kad pačios užduotys turi būti aiškiai ir trumpai, kad užduoties tikslas būtų lengvai suprantamas. Taip pat pamokos pradžioje mokiniai turi būti supažindinami su jų laukiančiu darbu, aptariamos jo sąlygos ir užduotys, o lipniųjų lapelių metodas turi būti kuriamas kartu su mokiniu, jį įtraukiant į pasiruošimo procesą, o tai reikalauja atskiro mokytojo ar mokytojo padėjėjo dėmesio.

Išanalizavus 4 lentelėje pateiktus priemonės naudojimo privalumus ir trūkumus ugdant specialiųjų poreikių turinčius mokinius, galima daryti išvadą, kad metodas turi tiek trūkumų, tiek privalumų. Priemonė suteikė mokiniams aiškumo ir konkretumo bei pažadėtas paskatinimas kėlė jų motyvaciją. Tačiau priemonės naudojimas suteikė daug darbo mokytojui, reikalavo nemažai išteklių, bet ir nemotyvavo mokinius atlikti jiems skirtas užduotis. Kadangi taikytas metodas turi daugiau neigiamų aspektų nei teigiamų, galima teigti, kad metodas nėra tinkamas ugdyti ASS turinčius mokinius, tačiau patobulinus ir pritaikius priemonę pagal įvairias situacijas, ji gali padėti mokiniui pasiekti gerų akademinių rezultatų.

Motorikos įgūdžių lavinimas. Kitas tyrimo metodas yra skirtas lavinti autizmo spektro sutrikimą turinčių mokinių motorikos sugebėjimus. Dažnai pasitaiko atvejų, kai autizmo spektro sutrikimą turintiems mokiniams sunkiai sekasi rašyti rašytines raides ar piešti, spalvinti smulkias detales. Pastebėta, kad tokiems vaikams patinka piešti su guašu ar akvarelinėmis priemonėmis. Todėl šis metodas bus skirtas lavinti mokinių motorinius įgūdžius naudojant jiems prieinamas ir patinkančias priemones. Piešinių temas jie galės pasirinkti patys, kad šis metodas jiems nebūtų kaip dar viena lavinamoji priemonė, o malonumas (žr. 5 lentelę).

5 lentelė

Motorikos įgūdžių lavinimo privalumai ir trūkumai

Privalumai

Trūkumai

Ugdo motorinius gebėjimus, padeda lavinti ranką ir rašybą, smulkių detalių piešimą. Motyvuoja mokinius ir leidžia mokytis per jiems patinkančias veiklas.

Šis piešimo metodas padėjo išsiaiškinti, kas patinka kiekvienam mokiniui, jų hobius ir aktualias temas. Taip pat tai puikus būdas

išanalizuoti jų emocinę būklę, kadangi jiems

Didelis priklausymas nuo laiko, kadangi pasirinkti mokiniai viską darė labai lėtai ir dažnai išsiblaškydami, todėl dažnai trūko liko pabaigti piešinį iki galo.

Dėl skirtingų mokinių tvarkaraščių bei dienotvarkių buvo sunku suplanuoti laiką kada būtų galima priemonę išbandyti (išsamiau

aprašyta po lentele).

sunku reikšti savo jausmus ir emocijas.

Ugdo kūrybinę kompetenciją. Leido mokiniams drąsiai išreikšti save, savo vaizduotę.

Šiam metodui įgyvendinti būtinai reikia mokytojo padėjėjo pagalbos, nes mokiniai neturėjo reikiamų įgūdžių tvarkos palaikymui, todėl reikėjo pagalbos mokant juos susitvarkyti

ir paaiškinimų, kaip teisingai naudoti priemones.

Tiriamasis nr. 2 neturėjo problemų piešiant tai, kas priklauso pagal bendrąsias ugdymo programas, todėl priemonė buvo naudojama piešiant pagal mokytojos nustatytas temas. Mokinys bandė, nors ir nerišliai, papasakoti ir paaiškinti, kodėl taip piešia ir kodėl tas detales naudojo. Tačiau jo piešiniai buvo neaiškūs, su daug tarpusavyje nesusijusių detalių, nors ir atitiko temą. Tačiau su tiriamuoju nr. 1 kilo sunkumų, kadangi mokiniui yra sutrumpintos pamokos, o paskutines jis praleidžia su psichologu, logopedu ar specialiuoju pedagogu. Todėl priemonę reikėjo taikyti atskirai nuo visos klasės mokinių, atskiroje patalpoje, netrukdant visos klasės darbo. Abu mokiniai apibūdino piešinius pasinaudoję mokytojo pagalba – užduodamais klausimais.

Priemonės tobulinimo būdai:

- Iš pradžių galima leisti mokiniams patiems pasirinkti temą, tačiau ilgainiui temas turi nuspręsti mokytojas, kad metodas būtų ne tik saviraiškos priemonė, bet ir turėtų ugdomąjį tikslą.

- Piešimui galima naudoti ne tik guašą ir akvarelę, o ir kitas piešimo priemones, kaip pieštukai, kreidelės, flomasteriai.

- Šią veiklą pravartu taikyti kartu su struktūruotu tvarkaraščiu, veiklą suplanuoti ir pažymėti tvarkaraštyje, kad mokiniui būtų ramiau bei jis žinotų, kad tokia veikla jo laukia.

- Siekiant ugdyti mokinių savarankiškumą, pirmus kartus verta mokiniui padėti susitvarkyti bei išmokyti naudotis priemonėmis, tačiau vėliau, reikia leisti mokiniui pačiam atlikti šiuos veiksmus.

- Siekiant į veiklą integruoti lietuvių kalbą, galima paprašyti vaikus, kad savo nupieštus piešinius apibūdintų, klausimų atsakymų būdų klausinėti mokinio ką jis piešia, kodėl ir kodėl būtent tą detalę pasirinko ir panašiai.

Remiantis 5 lentelėje pateikta informacija, galima teigti, kad priemonė yra tinkama naudoti ugdant mokinius su autizmo spektro sutrikimu. Piešimas, kaip mokymo metodas lavinant mokinių motorikos įgūdžius, turi ir privalumų, ir trūkumų, kurie priklauso nuo mokinių gebėjimų, poreikių ir aplinkybių. Priemonė sėkmingai lavina mokinių smulkiosios motorikos įgūdžius ir kūrybiškumą. Padeda pažinti jų asmenybes ir pomėgius. Tačiau šis metodas užima daug laiko ir planavimo siekiant jį įgyvendinti. Taip pat reikalauja pastovios mokytojo ar mokytojo padėjėjo pagalbos. Norint priemonę veiksmingai pritaikyti ugdant specialiųjų poreikių turinčius mokinius

svarbu atsižvelgti į individualius mokinių poreikius ir įtraukti į sudarytą struktūruotą dienotvarkę siekiant išvengti netikėtų situacijų. Be to, svarbu suteikti mokiniams laisvę pasirenkant darbo temas, tačiau taip pat būtina, kad mokytojas nustatytų tam tikras taisykles ar susitarimus, kad metodas galėtų tarnauti ne tik kaip saviraiškos, bet ir kaip edukacinė priemonė.

Xxxxxx ir rašybos lavinimas taikant mokinio kurtą vizualinę medžiagą. Žinant, kad autizmo spektro sutrikimų turintys mokiniai sunkiai komunikuoja, reiškia savo mintis ir taria žodžius, svarbu tam tikromis priemonėmis ugdyti jų kalbą, fonetikos ir didaktikos įgūdžius. Kadangi tokiems mokiniams patinka piešimas ir įvairių situacijų vaizdavimas, metodo tikslas paskatinti mokinius kalbėti ir pasakoti apie piešiamą ar kuriamą vaizdą, paklausti mokinių ką jie piešia, kodėl jie tai piešia (žr. 4 priedą). Diskutuojant taisyti jų kalbines klaidas. Taip pat paskatinti užrašyti prie tam tikro objekto pavadinimą, veiksmą ar apibūdinimą. Taip mokinys ugdysis ir rašybos įgūdžius (žr. 6 lentelę).

6 lentelė

Kalbos ir rašybos lavinimo, taikant mokinio kurtą vizualinę medžiagą, privalumai ir trūkumai

Privalumai

Trūkumai

Ugdo kalbinius gebėjimus, padeda mokiniams aiškiai reikšti mintis, jausmus bei apibūdinti ir paaiškinti savo piešinius.

Skatina kūrybiškumą piešiant piešinius.

Lavina rašybos įgūdžius. Mokosi rašyti be klaidų, rišliai dėlioti sakinius bei galvoti pavadinimus nupieštiems objektams.

Ugdo komunikavimo kompetencijas, kadangi diskusijos pagalba buvo kalbama apie įvairias detales, taisomos gramatinės ir kalbos klaidos.

Laiko planavimo sunkumai, kadangi bendrosiose programose nėra tokios užduoties, todėl priemonė yra tik papildomas mokymas. Dažnu atveju mokiniai nenorėjo rašyti teksto savo piešiniuose, nes tai buvo jiems per sunku ar nereikalinga.

Kadangi abu tiriamieji turi hiperaktyvumą, didžioji dalis darbų liko neužbaigta, nes neužteko laiko ar noro jo pabaigti.

Norint gauti geriausius rezultatus naudojant pasirinktą priemonę, šalia mokinio būtinai turi būti mokytojas arba mokinio padėjėjas, kad galėtų mokiniui padėti ištaisyti

klaidas ar rišliai pasakyti tam tikras mintis.

Priemonės tobulinimo būdai:

- Kadangi priemonė reikalauja pastovaus mokytojo padėjėjo pagalbos bei atviros diskusijos, priemonę geriau taikyti ne klasėje, o atskiroje patalpoje, kur niekam netrukdant būtų galima dirbti.

- Išanalizavus mokinių pomėgius ir xxxxxx galima iš anksto paruošti komikso stiliaus užduotį, pagal pasirinktą temą ir duoti mokiniui paveikslėlius nuspalvinti bei pagal juos sukurti istoriją.

- Taip pat galima daryti ir atvirkščiai, lavinant mokinių skaitymo ir teksto supratimo gebėjimus. Tai yra duoti mokiniams neilgą istoriją ir pagal ją paprašyti nupiešti piešinį. Remiantis lentelėje pateiktais priemonės taikymo trūkumais ir privalumais, galima matyti,

kad priemonė sėkmingai ugdė mokinių kalbos ir rašybos įgūdžius siekiant padėti mokiniams analizuoti gramatikos ir sakinių sudarymo struktūras. Ugdė kūrybiškumo ir komunikacines kompetencijas, skatinant bendrauti ir laisvai reikšti mintis, vaizduotę. Tačiau atsižvelgiant į pateiktus rezultatus, galima pastebėti, kad priemonė turi ir daug trūkumų, susijusių su ASS turinčių mokinių ugdymų. Tokių, kaip pastovios pagalbos poreikis iš mokytojo ar mokytojo padėjėjo, laiko planavimo ir darbo efektyvumo trūkumai, susiję su mokinių negebėjimu efektyviai ir motyvuotai dirbti pamokos metu. Todėl priemonės tinkamumas dalinai tinkamas ir priklauso nuo jos tobulino galimybių. Norint pasiekti maksimalų rezultatą būtina priemonę pritaikyti prie individualių mokinių poreikių, taip bus pasiektas veiksmingas priemonės naudojimas.

Socialiai priimtino elgesio modeliavimas. Septintasis metodas - diskusija su mokiniu įvairiose situacijose sprendžiant elgesio problemas. Kadangi autistams sunku suvokti kitų ir savo jausmus, veiksmus ir jų pasekmes, iškilus problemai susijusiai su smurtu, psichologinėmis patyčiomis ir kita, svarbu reaguoti nedelsiant ir padėti mokiniui susivokti, kas atsitiko ir kaip svarbu yra palaikyti savo ir kitų emocinę gerovę. Tokiais atvejais tinkamiausias metodas yra diskusija bei gero pavyzdžio pavaizdavimas. Kai atsitikus bėdai, su mokiniu yra diskutuojama apie atsitikusį įvykį, kodėl taip daryti nevalia, ką galima pakeisti, kad daugiau taip neatsitiktų. Šis metodas buvo taikomas su pasirinktais autizmo spektro sutrikimą turinčiais mokiniais. Buvo analizuojamas jų elgesys, jo pasikeitimai tam tikrose situacijose. Supratimas apie neteisingus, blogus ir gerus poelgius (žr. 7 lentelę).

7 lentelė

Socialiai priimtino elgesio modeliavimo privalumai ir trūkumai

Privalumai	Trūkumai
Stebėdami ir diskutuodami apie savo ir	Xxxxxxx susibūrimo vietose, tokiose

kitų elgesį, mokiniai mokėsi, kaip išmoko ir suprato kaip reikia elgtis fizinio smurto tarp klasės draugų, patyčių pertraukų metu, taip pat nesutarimu per lauko pertraukas su vyresniais mokiniais.

Šis metodas leido individualizuoti ugdymo procesą tinkantį pasirinktam mokiniui. Tokiu būdu buvo galima individualiai dirbti su mokiniu bei jo elgesio ypatumais.

Metodo pagalba, mokiniams buvo sukurta kiek įmanoma saugi ir patogi aplinka jiems tobulėti ir mokytis.

Pastoviai suteikiamas grįžtamasis ryšys leido mokiniams suprasti savo veiksmų pasekmes, o teigiamas paskatinimas.

Ugdėsi mokinių socialiniai ir

komunikacijos įgūdžiai.

kaip laukas ar mokyklos koridoriai, mokytojai buvo sunku pastebėti visas situacijas, jų kilimo priežastis. Todėl buvo sunku su mokiniu šnekėti ir diskutuoti, išklausyti visų, įvykyje dalyvavusių, mokinių.

Kiekviena situacija buvo individuali ir skirtinga, todėl sunku buvo mokiniams iš pirmo karto paaiškinti situaciją ir pamatyti, kaip jie į ją reaguotų kitą kartą. Todėl reikėjo laukti tam tikros situacijos pasikartojimo norint išanalizuoti ar metodas buvo tinkamas ir diskusija padėjo mokiniams išspręsti tam tikras situacijas.

Jeigu mokinys turi hiperaktyvumą, pokalbis gali dažnai nepavykti, kaip atsitiko ir su tiriamaisiais. Jie buvo išsiblaškę bei nesusikaupę, kad galėtų rimtai aptarti įvykusias

situacijas.

Galimi priemonės tobulinimo būdai:

- Taikant metodą hiperaktyviems bei dėmesio nesukaupiantiems vaikams svarbu pirmiausia padėti jiems nusiraminti bei sukaupti dėmesį, o tada trumpai, aiškiai ir ramiai išsiaiškinti su vaiku ir pasišnekėti apie jo elgesį tam tikroje situacijoje.

- Taip pat siūlyčiau padaryti elgesio taisyklių atmintines, kurios būtų vaizdžios, aiškios ir padėtų mokiniams prisiminti kaip elgtis ir reaguoti į įvairias situacijas. Kortelėse gali būti tokios taisyklės, kaip nesimušti lauke ar mokykloje. Atsitikus tam tikram įvykiui, kuris sukėlė neigiamas emocijas, pirmiausia pasakyti mokytojai ir tada visiems kartu aiškinti situacijas ir panašiai.

- Priemonės taikymui svarbi rami ir saugi aplinka. Todėl atsitikus situacijai mokinį reikia nusivesti į tokią vietą, kuri užtikrintų saugumą, padėtų mokiniui nusiraminti ir suteiktų galimybę ramiai aptarti įvykusią situaciją ir jos kilimo priežastis bei sprendimo būdus.

Išanalizavus septintosios priemonės naudojimo rezultatus, galima teigti, kad priemonė turi daugiau teigiamų pusių ir yra tinkama naudoti ASS turinčių mokinių ugdymo proceso metu. Priemonė leido mokiniams ugdytis komunikavimo ir socialinius įgūdžius, mokantis iš kitų elgesio ir bendravimo pavyzdžių, mokino supratimą apie savo padarytų veiksmų pasekmes, didelės priemonės pritaikymo ir individualizavimo galimybės leido mokytojui sutelkti dėmesį i kiekvieno mokinio

individualius poreikius ir problemas. Taip pat priemonė turėjo ir trūkumų, kaip mokinių hiperaktyvumo problemos, kurios neigiamai paveikė metodo veiksmingumą, didelio susibūrimo vietose buvo sunku objektyviai vertinti situaciją ir ją analizuoti, kadangi sunku pamatyti tikslias situacijos kilimo priežastis. Priemonės tobulinimas padės mokiniams dar geriau analizuoti ir reaguoti į tam tikras situacijas bei padės tobulėti socialiniu lygmeniu.

Laikrodžio naudojimas laiko struktūravimui. Aštuntasis metodas naudotas tyrimui atlikti buvo tikslus laiko fiksavimas norint mokiniui padėti sekti savo laiką ar suteikti motyvacijos atlikti užduotis. Šis metodas reikalauja komunikacijos tarp ugdančiojo ir ugdomojo. Pamokos pradžioje su mokiniu yra susitariamas tikslus laikas, kada jis užduotis pradės daryti ir kada bus jo laisvas laikas. Pavyzdžiui: 9.15 pradedame daryti lietuvių kalbos užduotis, o 9.30 turime 10 minučių pertrauką. Tas laiko susitarimas yra užrašomas matomoje vietoje ir mokinys gali sekti laiką ir matyti, kada jam reikia ką atlikti. Žinoma, laikas gali būti koreguojamas pagal situacija. Šis metodas tinkamas, jei autistas seka laiką, sugeba atpažinti laikrodį ir jo rodmenis (žr. 8 lentelę).

8 lentelė

Laikrodžio naudojimo laiko struktūravimui privalumai ir trūkumai

Privalumai

Trūkumai

Pakilo mokinių motyvacija.

Ugdėsi laikrodžio supratimo ir valandų skaičiavimo įgūdžiai.

Mokiniai ugdėsi laiko planavimo įgūdžius, nes turėjo atlikti tam tikras užduotis per skirtą laiką. Tai padėjo tiriamiesiems sukaupti dėmesį į duotą tikslą.

Mokiniams suteikta tiksli ir aiški struktūra – matomoje vietoje užrašytas laikas, kuri padėjo jiems suprasti kas ir kada vyks.

Ugdė komunikacinius įgūdžius tarp ugdomojo ir ugdytojo, kurie kartu nusprendė ir sekė laiką.

Metodas buvo laisvai pritaikomas

abiems tiriamiesiems pagal jų poreikius.

Tyrimo dalyvis nr. 1 pakankamai gerai mokėjo laikrodį bei orientavosi laike, todėl metodas puikiai tiko, tačiau tyrimo dalyvis nr. 2 nemokėjo orientuotis laike ir nemokėjo atpažinti laikrodyje rodomo laiko. Todėl šiam mokiniui priemonė nebuvo tinkama.

Buvo situacijų, kai su mokiniu buvo susitartas ir pažymėtas laikas užduotims atlikti, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių pasikeitė planai ir tuo metu reikėjo dalyvauti renginyje ar keliauti į edukaciją, todėl tai sukėlė nerimo ir streso tiriamiesiems.

Priemonės tobulinimo būdai:

- Jeigu mokiniui sunku suprasti mechaninį laikrodį, vietoje jo galima naudoti skaitmeninį kurį mokiniams bus suprasti lengviau.

- Prieš naudojant priemonę, pravartu su mokiniu pasimokyti atpažinti laiką ir mokėti jį atpažinti, kad jis turėtų bent pagrindinius laiko supratimo įgūdžius.

- Kad mokiniui būtų lengviau sekti laiką, laikrodis turėtų būti netoli ir aiškiai matomas, tačiau svarbu paminėti, kad reikia pasirūpinti, kad laikrodis netaptų vienas iš žaidimo įrankių.

- Kad išvengti pasikeitusių planų tikimybę ir siekiant sukelti kuo mažiau nerimo ASS turintiems mokiniams svarbu komunikuoti su mokytoju ir iškarto aptarti dienos planus bei numatytas veiklas.

Apibendrinant 8 lentelėje aprašytus priemonės taikymo privalumus ir trūkumas, galima daryti išvadas, kad metodas padėjo pakelti mokinių motyvaciją, ugdė svarbius asmeninės raidos įgūdžius, kaip laiko supratimas ir jo skaičiavimas bei laiko struktūravimas ir ribų įvedimas padėjo mokiniams laikytis siekiamo tikslo. Tačiau priemonė turėjo ir neigiamų aspektų, tokių kaip mokinių negebėjimas suvokti laiko, priemonės lankstumo ir pritaikymo trūkumai sukėlė papildomą stresą mokiniams, nesugebėjus prisitaikyti prie dienotvarkės pokyčių. Taigi, nors priemonė ir turi trūkumų, tačiau atsižvelgus į teigiamus aspektus, galim teigti, kad metodas yra tinkamas naudoti ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius mokinius, o norint veiksmingesnio priemonės pritaikymo svarbu ją tobulinti siekiant lankstumo ir gebėjimo prisitaikyti prie kintančių situacijų.

Išanalizavus visas taikytas priemones ir jų trūkumus bei privalumus galima teigti, kad kiekvienas naudotas metodas gali būti tobulinamas ir individualizuojamas skirtingų poreikių mokiniams. Pagrindiniai metodų privalumai buvo mokinių motyvacijos didėjimas, kūrybiškumo ir komunikacijos kompetencijų ugdymas, kalbos ir rašybos lavinimas bei elgesio modeliavimas. Tačiau buvo pažymėti ir tokie trūkumai, kaip laiko stoka, žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių reikalingumas. Tyrimo duomenys atkleidžia, kad 7 priemonės - tvarkaraščio ir dienotvarkės struktūravimas, smėlio laikrodžio naudojimas, edukacinis žaidimas ,,ALPA Kids‘‘, motorikos įgūdžių, kalbos ir rašybos lavinimas, elgesio modeliavimas ir laikrodžio naudojimas laiko struktūravimui, yra tinkamos naudoti, ugdant ASS turinčius mokinius ir 1 metodas - užduočių struktūravimas, yra netinkamas ir jį reikia tobulinti.

Mokytojo, kaip tyrėjo refleksija. Siekiant įgyvendinti tyrimą bei pritaikyti pasirinktas pedagogines struktūruoto ugdymo priemones buvo nemažai planavimo bei iškilusių sunkumų. Nors priemonių paruošimas neužtruko ilgai, reikėjo įdėti nemažai pastangų, siekiant išanalizuoti kiekvieną tyrimo dalyvį, jo elgesio bei akademinius ypatumus, pabendrauti su juos ugdančiais pedagogais ir

specialistais. Kadangi mokiniai buvo iš skirtingų klasių, buvo sunku suderinti laiką prasirinktų priemonių pritaikymui. Tačiau ilgainiui sukūrėme pagarbius ir draugiškus santykius su autizmo spektrą turinčiais mokiniais, bendravome ne tik su tyrimu susijusiomis temomis, bet ir aptarėme pomėgius, kalbėjome apie šeimos narius, augintinius. Sunku buvo suprasti bei prisitaikyti prie mokinių staigių elgesio bei bendravimo pasikeitimų. Todėl buvo naudinga turėti kelias priemones, kurias buvo galima pritaikyti atsižvelgiant į susidariusią situaciją. Rašomas refleksyvus mokytojo dienoraštis išryškino priemonių trūkumus ir privalumus, leido apgalvoti jų tobulinimo galimybės. Analizuojama mokslinė literatūra susijusi su autizmo spektro sutrikimu ir įtraukiuoju ugdymu suteikė galimybę susipažinti su tokių mokinių ugdymo ypatumais ir įtraukiojo ugdymo tikslais bei siekiais. Išanalizavus tyrimo metu gautus rezultatus galima teigti, kad naudotos priemonės buvo veiksmingos bei padėjo ugdyti mokinių elgesio, motyvacijos, kūrybiškumo ir akademinius įgūdžius.

IŠVADOS

1. Remiantis literatūra galima teigti, kad egzistuoja keli autizmo spektro sutrikimo tipai, kaip Retto ir Aspergerio sindromai, dezintegracinį sutrikimas, įvairiapusiai raidos sutrikimai ir klasikinis autizmas, kurie pasireiškia skirtingo elgesio ir mokymosi ypatumais. Ugdant ASS turinčius mokinius svarbu sukurti jiems pastovią, saugią bei struktūruotą aplinką, o taip pat būtinas tėvų/globėjų ir pedagogų bendradarbiavimas, siekiant gauti kokybiškus bei efektyvius rezultatus.

2. Galima daryti išvadą, kad įgyvendinant įtraukiojo ugdymo principus susiduriama su nemažais iššūkiais, kurie kyla norint suteikti vaikams prieinamą ir veiksmingą ugdymą bei reikiamas priemones. Bendrosios lavinimo mokyklos dažnai neturi reikiamų priemonių skirtų ugdyti autizmo spektro turinčius mokinius, o pedagogai stokoja reikiamų žinių ir praktinių įgūdžių.

3. Apibendrinant galima teigti, kad nėra vieno veiksmingo metodo ar priemonės, tinkamos ugdant vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų. Tačiau atlikus tyrimą paaiškėjo, kad viena veiksmingiausių strategijų yra struktūruoto ugdymo strategija. Tyrimo metu taikytos šios pedagoginės struktūruoto ugdymo priemonės: smėlio laikrodžio naudojimas, edukacinis žaidimas

,,ALPA Kids‘‘, užduočių struktūravimas, motorikos įgūdžių lavinimas, kalbos ir rašybos lavinimas taikant mokinio kurtą vizualinę medžiagą, socialiai priimtino elgesio modeliavimas ir laiko struktūravimas. Šios taikytos priemonės išryškino jų privalumus, kurie motyvavo mokinius, ugdė jų kūrybiškumą, tobulino komunikacinę kompetenciją, lavino rašybos ir kalbinius sugebėjimus bei formavo socialiai priimtiną elgesį. Taip pat ir trūkumus: didesnis darbo krūvis pedagogui, priemonių bei laiko stoka.

4. Remiantis atliktu tyrimu, didžioji dalis naudojamų struktūruoto ugdymo priemonių įrodo savo veiksmingumą ugdant autizmo spektro sutrikimą turinčius mokinius. Nepaisant to, vieną metodą reikia patobulinti, siekiant jo veiksmingumo ugdymo procese. Išanalizavus tyrimo rezultatus, galima pastebėti, kad visos naudotos priemonės gali būti tobulinamos ir individualizuojamos pagal atskirų mokinių poreikius. Todėl veiksmingumas ir mokinių rezultatai priklauso nuo gebėjimo pritaikyti pasirinktus ugdymo įrankius.

REKOMENDACIJOS

Atlikus tyrimą siūlomos šios rekomendacijos pradinių klasių mokytojams-tyrėjams ugdantiems autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus:

1. Pradedant taikyti tam tikras pedagogines struktūruoto ugdymo priemones pravartu susipažinti su mokinių poreikiais, pastebėti jų elgesį pamokų ir pertraukų metu, išnagrinėti jų elgesio bei mokymosi ypatumus.

2. Savo stebėjimą fiksuoti ir apibendrinti mokytojo dienoraštyje.

3. Tvarkaraščio ir dienotvarkės struktūravimo priemonę naudoti ir mokinio namuose, į pagalbą pasitelkiant mokinio šeimą/globėjus.

4. Pravartu motorikos įgūdžių lavinimo priemonę integruoti į fizinio lavinimo pamoką, kurioje mokiniai perneštu smulkius daiktus ar komandomis iš jų statytų bokštus, įvairias figūras.

5. Išanalizavus tyrimo metu gautus rezultatus, siūlau prieš taikant užduočių struktūravimo priemonę iš anksto pasiruošti, tai yra apgalvoti užduotis bei suklijuoti lipnius lapelius su numeriais.

LITERATŪRA

Xxxxxxxxxxxx, S. ir Xxxxxxxxxx, X. (2018). Inkliuzinis ar įtraukusis ugdymas: socialinių konstruktorių interpretacijos švietimo kaitos kontekste. Lietuva: Šiaulių universitetas. doi: 10.21277/se.v1i38.430

Xxxxxxx, G. H. ir Schwab, S. (2021). Special education major or attitudes to predict teachers’ self- efficacy for teaching in inclusive education. Front. Psychol. 12, 680909. doi: 10.3389/fpsyg.2021.680909

Xxxxxxx, X., Xxxxxxx, X., & Xxxxxx, M. (2011). Effects of Structured Teaching on the Behavior of Young Children With Disabilities. Focus on Autism and Other Developmental Disabilities, 26(3), 143-152. xxxxx://xxx.xxx/00.0000/0000000000000000

Xxxxxx, X. ir Xxxxxxxxxx, X. (2022). Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, socialinė integracija ikimokyklinio ugdymo įstaigoje: pedagogų požiūriu. Klaipėdos valstybinė kolegija. doi: xxxxx://xxx.xxx/00.00000/xxx.x0xXXX.000

Xxxxxxx, X., Xxxxxxxxxxx, X. ir Xxxxxxxxx, X. (2016). Autizmo sutrikimų turinčių vaikų situacija ir įtraukties į švietimo sistemą galimybės. Vilnius: Viešioji įstaiga „Pažangos projektai“.

Fani- Xxxxxxxxx, X. (2015). Teaching strategies for children with autism. Journal of Physical Education and Sport, 15(1), 148 – 159. doi:10.7752/jpes.2015.01024;

Xxxxxxx, P. A., Xxxxxxx, P. J., Xxxxxx S., Xxxxxxx, G. T., Xxxx Xx, E. H., Xxxxxx, G., . . . Xxxxxxx, F.

R. (2000). Practice parameter: screening and diagnosis of autism. Report of the Quality Standards Subcommittee of the American Academy of Neurology and the Child Neurology Society. Departments of Pediatrics and Neurology, University of California, Irvine, USA, 55 (4), 468-479. doi: 10.1212/wnl.55.4.468

Xxxxxxxxxx, X. (2020). Ankstyvojo amžiaus ASS turinčių vaikų funkcinio elgesio vertinimas bendradarbiaujant šeimoms ir logopedu. Specialusis ugdymas, 1(41), 103–139. doi: 10.21277/se.v1i41.527

Xxxxxxxxxxxxx, X., Xxxxxxx, X., Xxxxxxxxx, K. ir Targamadzė, V. (2015). Įtraukusis ugdymas: mokinių tėvų rūpesčiai ir lūkesčiai. Santalka: Filologija, Edukologija, 23(1), 73–80. doi: xxxx://xx.xxx.xxx/00.0000/xxx.0000.000

Xxxx, X., Xxxxxx, X. ir Xxxxx, X. (2009). Increasing Independence in Autism Spectrum Disorders: A Review of Three Focused Interventions. J Autism Dev Disord; 39(9): 1329–1338.

Xxxxxxxxxx, X. ir Kairelytė-Xxxxxxxxxxx X. (2018). Ugdytinio, turinčio autizmo spektro sutrikimą, probleminio elgesio keitimas pritaikant funkcinio elgesio vertinimo metodiką. Lietuvos edukologijos universitetas Personalizuotas ugdymas visiems, 48(1), 37-48. Doi: xxxx://xx.xxx.xxx/00.00000/xx.0000.00

Xxxxxxxxxxxx, X. ir Xxxxxxxxxx, X. (2019). Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, ugdymosi sėkmę lemiantys veiksniai. Specialusis ugdymas, 2(40). doi: 10.21277/se.v2i40.490

Xxxxxxxxxxxx, I., Xxxxxxxxxxx, R., Xxxxxxxxxxx, M. ir Xxxxxxxxx, X. (2022). Autizmas: pažinti, suprasti, padėti: Recenzuota mokslinės-praktinės konferencijos medžiaga. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Xxxxxx, X. (1943). Autistic Disturbances of Affective Contact. Nervous Child: Journal of Psychopathology, Psychotherapy, Mental Hygiene, and Guidance of the Child 2. 217–50.

Kunc, N. (1992). The need to belong: Rediscovering Xxxxxx’x hierarcy of needs. In R. Xxxxx, X. Thousand, W. Stainback, & S. Stainback (Eds.), Restructuring for Caring & Effective Education. Baltimore, MD, U.S.A.: Xxxxxxx.

Xxx, X. (2005). Effect of inclusive education on language and social development of children with autism. Asia Pacific Disability Rehabilitation Journal, 16(1). Prieiga per internetą: xxxxx://xxxxx.xxx/xx-xxxxxxx/xxxxxxx/0000/00/xxxxxxx.xxx

Xxx, X. ir Xxxxxxx, X. (). TEACCH Intervention for Autism. In X. Xxxxxxxx (red.), Autism spektrum disorders – from genes to environment (p. 169-191). India, Mumbai : Departament of Special Education, SNDT Women‘s University.

Lesinskienė, S., Xxxxxxxxxx, X. ir Paškevičiūtė, B. (2002). Autizmo sutrikimą turinčių vaikų raidos ypatumai. Medicina, 38(4).

Mcdonald, X., Xxxx, D., Xxxxxxxx, D., Xxxxxxxx, X., Xxxxxxx, X. ir Xxxx, X. (2018). The use of structered teaching strategies to support students on the autism spectrum to stay on-task in mainstream classrooms. Autusm CRC. Prieiga per internetą: xxxxx://xxx.xxxxxxxxx.xxx.xx/xxxxx/xxxxxxx/xxxxx/xxxxxx-

files/Helping%20students%20stay%20on%20on-task_Final%20Report_.pdf

Xxxxxxxxx, X. (2011). Inkliuzinio ugdymo organizavimas bendrojo ugdymo mokykloje. Metodinės rekomendacijos mokytojams, švietimo pagalbos teikėjams. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, 7-31. Prieiga per internetą: xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xx_xxxxxx_xxxxxx/xxxxxx/XXXxxxxxxxxx/0000_xxxxxxxxx_xxxxxxxxx

cijos_Inkliuzinis_ugdymas.pdf

Xxxxxxxxxxx, X. ir Xxxxxxxxxx, X. (2004). Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas. Vilnius: Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrĳa „Viltis“.

Nacionalinė švietimo agentūra (n.d). Įtraukties principo įgyvendinimo gairės mokykloje (Įtraukties principo gairės). Prieiga per internetą: xxxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xxxxxxxxx-xxxxxx/

Xxxxxxxxxx, X., Xxxxxxxxxxx, V., Xxxxxxxxxxx, X., Xxxxxxxxxxx, X., Xxxxxx, X., Xxxxxxxxxxx, M., ...

Xxxx, X. (2019). Kaip padėti vaikui, turinčiam autizmo spektro sutrikimų. Ugdymo plėtotės centras.

Neifachas, S. (2021). Veiklos tyrimas: kaip mums sekėsi? Nacionalinė švietimo agentūra.

SĂLCEANU, C. (2020). Development and Inclusion of Autistic Children in Public Schools. BRAIN. Broad Research in Artificial Intelligence and Neuroscience, 11(1), 14-31. doi: xxxxx://xxx.xxx/00.00000/xxxxx/00.0/00

Stubbs, S. (2008). Inclusive Education: Where there are few resources. The Atlas Alliance.

UNESCO (2003). Overcoming Exclusion Through Inclusive Approaches in Education. A Challenge and a Vision. Paris: UNESCO

Xxxxxxxxxx, X. (2019). Autizmas ir gretutiniai sutrikimai. Lietuvos autizmo asociacijos žurnalas

„Xxxxxxx vaikai‘‘, 4.

Xxxx, X. (2019). Inclusive education in teaching autistic children. Philadelphia: Xxxxxxx Xxxxxxxx Publishers.

Xxxxxxxxxxx, X. ir Xxxxxxxxxxxx, X. (2017). Kokybinių tyrimų etika. Kokybiniai tyrimai. Principai ir metodai. p. 332–367, Vilnius: Vaga.

PRIEDAI

1 PRIEDAS

2 PRIEDAS

3 PRIEDAS

<.. image(Paveikslėlis, kuriame yra tekstas, rankraštis, Spausdinimas, Popieriaus gaminys Automatiškai sugeneruotas aprašymas) removed ..>

4 PRIEDAS

<.. image(Paveikslėlis, kuriame yra tekstas, Vaikų piešiniai, piešimas, popierius Automatiškai sugeneruotas aprašymas) removed ..>

Document Metadata

Table of Contents

VAIKŲ SU AUTIZMO SPEKTRO SUTRIKIMU UGDYMO PATIRTIS PRADINĖJE MOKYKLOJE

Document Metadata