Turinys

Lietuvos muzikos ir teatro akademija (toliau – Akademija, LMTA) yra valstybinė aukštoji universitetinė mokykla. Akademijos steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas. Akademija turi autonomiją, kuri apima akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą ir yra grindžiama savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms bei yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme ir Akademijos statute.

Akademija vykdo pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopų programas, neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo(si) programas, atsižvelgdama į visuomenės, asmens nuolatinio tobulėjimo poreikius ir siekius įgyti reikiamą kvalifikaciją pagal visuotinai pripažintus standartus.

Akademija rengia aukščiausios kvalifikacijos muzikos, teatro, kino ir šokio meno specialistus; sudaro sąlygas asmeniui įgyti profesionalumu, meno veiklos ir kūrybos tradicijomis, meno ir mokslo vienove, tarptautiniais kokybės standartais ir lituanistikos prioritetu pagrįstą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, suteikiantį galimybes sėkmingai integruotis į valstybės ir visuomenės gyvenimą; vykdo ir skelbia mokslo ir meno tyrimus, grindžiamus meninės raiškos ir mokslinių tyrimų laisvės, sąžiningumo, sąžiningos konkurencijos, intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo bei meno ir mokslo veiklos rezultatų viešumo principais; aktyviai dalyvauja akademinio ir šiuolaikinio meno sklaidos procesuose; dalyvauja formuojant šalies meninio švietimo ir kultūros politiką.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ištakos siejamos su 1919 m. kompozitoriaus Xxxxx Xxxxxxxx Kaune įsteigta muzikos mokykla. 1933 m. ji pasiekė aukštosios mokyklos lygį ir buvo reorganizuota į Kauno konservatoriją. 1944 m. įsteigta Vilniaus konservatorija. 1949 m. šios konservatorijos buvo sujungtos ir Vilniuje įkurta Lietuvos valstybinė konservatorija. 1952 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, be muzikos profesionalų, pradėti rengti ir dramos teatro specialistai. 1989 m. buvo įsteigtas Lietuvos valstybinės konservatorijos Kauno fakultetas, kuriame buvo rengiami muzikos atlikėjai ir muzikos mokytojai. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Prezidiumo 1992 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 1-2577 Lietuvos valstybinė konservatorija buvo pavadinta Lietuvos muzikos akademija. Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. IX-2291 Lietuvos muzikos akademija pervadinta į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.

Akademija, siekdama kokybiškų studijų ir kokybiškos meninės ir mokslinės veiklos, sukūrė, įgyvendina, stebi ir nuolat tobulina vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, kurios pagrindą sudaro Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos ir gairės.

2. LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJOS VEIKLOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMO PRINCIPAI

LMTA veiklos kokybė tai – gebėjimas tenkinti su Akademija siejamus lūkesčius, asmens ir visuomenės poreikius. LMTA vadovybė įsipareigoja įgyvendinti vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, atitinkančią Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires, ir nuolat tobulinti jos rezultatyvumą. Šie įsipareigojimai vykdomi visiems LMTA darbuotojams aktyviai dalyvaujant vidinėje kokybės užtikrinimo sistemoje.

LMTA veiklos kokybės užtikrinimo bendrieji principai:

visuotinumas – užtikrinant kokybę dalyvauja visi Akademijos bendruomenės nariai, siekiama įtraukti visas suinteresuotąsias šalis;

pažangumas – inovacijų ir pozityvios kaitos skatinimas pasirenkant kokybės užtikrinimo būdus ir priemones;

tarptautiškumas – tarptautinio bendradarbiavimo siekimas ir gerosios patirties mainai;

nuoseklumas – kokybės užtikrinimo tikslų, principų ir priemonių dermė.

LMTA veiklos kokybės samprata kuriama pagal šiuos principus:

dialogiškumo – visų suinteresuotųjų šalių teisė dalyvauti apibrėžiant reikalavimus studijoms, menui ir mokslui;

susitarimo – skirtingų požiūrių derinimo ir visoms suinteresuotoms šalims priimtinos vizijos, kaip turi būti vykdomos studijos, meno ir mokslo veikla, siekimo;

konkretumo – vizijų ir siekių įgyvendinimo per konkrečius ir pamatuojamus tikslus.

LMTA veiklos kokybės vertinimo principai:

skaidrumas – išorinio vertinimo tikslų, kriterijų ir procedūrų apibrėžtumas ir viešumas, išvadų prieinamumas;

įvairiapusiškumas – skirtingų informacijos šaltinių, vertinimo būdų ir perspektyvų, pavyzdžiui, išorinio ir vidinio, kokybinio ir kiekybinio vertinimo derinimas siekiant išvadų tikslumo; naudingumas – vertinimo išvadų tinkamumas ir naudojimas veiklai gerinti, procesams

valdyti ir kaitos strategijoms kurti;

saikingumas – būtinų ir pakankamų kokybės vertinimo priemonių pasirinkimas atsižvelgiant į jų išlaidas.

LMTA veiklos kokybės gerinimo principai:

pagrįstumas – procesų valdymas ir sprendimų grindimas stebėsenos teikiamais įrodymais, vertinimų išvadomis;

tęstinumas – inovacijų ryšio su įprasta sėkminga praktika ir sukaupta patirtimi išsaugojimas;

gebėjimų kūrimas – mokymai ir kitokia pagalba darbuotojams siekiant tenkinti aukštesnius reikalavimus bei vykdyti naujus uždavinius;

naudingumas – pridėtinės vertės suinteresuotosioms šalims kūrimas.

3. VIDINĖ KOKYBĖS UŽTIKRINIMO SISTEMA

Akademijos vidinės kokybės užtikrinimo sistemos pagrindą sudaro Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatos ir gairės bei kokybės vadybos sistemos principai. Jos paskirtis užtikrinti Akademijos veiklos procesų kokybę. Už tinkamą veiklos procesų palaikymą, tinkamą funkcijų vykdymą ar tobulinimą atsakingi veiklos procesų šeimininkai, kurie atlieka veiklos organizavimą ir kontrolę.

3.1. Veiklos procesų sistema

Akademijoje įgyvendinant procesinį požiūrį svarbūs šie tikslai:

⮚ Akademijos veiklos aiškumas. Aiški veiklos schema – efektyvus organizacijos valdymo įrankis;

⮚ Akademijos, kaip sistemos, suvokimas. Tarpusavyje susijusių procesų identifikavimas parodo, kaip organizacijos veikloje dalyvauja atskiri darbuotojai ir padaliniai;

⮚ Procesų sekos optimizavimas. Procesai analizuojami pagal jų sukuriamą naudą, atsisakant nepridedančių vertės etapų ir ieškant proceso efektyvumo didinimo galimybių;

⮚ Darbuotojų veiksmų koordinavimas. Optimizuojamas skirtingų padalinių ir funkcijų bendradarbiavimas;

⮚ Procesų efektyvumo įvertinimas ir nuolatinis tobulinimas. Pagal nustatytus rodiklius reguliariai vertinamas ir tobulinamas procesų efektyvumas.

Akademija identifikavo tokius veiklos procesus ir nustatė atsakingus už juos Akademijos padalinius ir/ar darbuotojus (procesų šeimininkus):

1 lentelė.

Proceso pavadinimas

Proceso apimtis

Proceso šeimininkas

VALDYMO PROCESAI

Strateginis veiklos planavimas

Procesas apima strateginio planavimo darbo grupės sudarymo, ilgalaikės (10 metų) strategijos kūrimo ir tvirtinimo, strateginio plano (3 metų ir 1 metų) sudarymo ir tvirtinimo, planų (10, 3 ir 1 metų) suderinamumo užtikrinimo, planavimo visuose Akademijos lygiuose (instituciniame,

padalinių, darbuotojų) užtikrinimo veiklas.

Rektoratas

Finansų valdymas

Procesas apima Akademijos biudžeto sudarymo, stebėsenos, koregavimo veiklas.

Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius, vyriausiasis buhalteris, finansų planuotojas

Įgaliojimų ir atsakomybių

valdymas

Procesas apima Akademijos organizacinės struktūros sudarymo, stebėsenos, tobulinimo ir

įgaliojimų bei atsakomybių suteikimo veiklas.

Rektorius

Stebėsena ir gerinimas

Procesas apima:

1) Akademijos padalinių veiklos ataskaitų, metinės Rektoriaus ataskaitos1 pateikimą,

2) SSGG analizę ir veiklos tobulinimo veiksmų planavimą,

3) Akademijos vidaus auditą,

4) trečiųjų šalių (Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Kultūros ministerijos, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC), Lietuvos mokslo tarybos (LMT) ir kt.) reikalaujamų

ataskaitų pateikimą.

Padalinių vadovai, Rektoratas,

Vidaus audito skyrius

1 Prieiga per internetą: xxxxx://xxxx.xx/xx/xxxxxxx-xxxxxxxxxx/

Rizikos valdymas

Procesas apima pagrindinių veiklos tęstinumo rizikos veiksnių identifikavimą, analizę ir

valdymą.

Rektorius

Projektų valdymas

Procesas apima projektų inicijavimą (įskaitant inovacijų diegimą, tarptautinio bendradarbiavimo projektus), projektų veiklos planavimą, atsakingų asmenų paskyrimą, projektų vykdymo priežiūrą,

perplanavimą, užbaigimą ir įvertinimą.

Projektų vadybos skyrius, Projektų vadybos skyriaus vedėjas

PAGRINDINIAI PROCESAI

Studijos ir mokymasis visą gyvenimą

Procesas apima:

1) pirmosios ir antrosios pakopos studijų programų rengimą, stebėseną ir atnaujinimą, vidinio ir išorinio vertinimo atlikimą;

2) studijų programų viešinimą, rinkodarą;

3) studentų priėmimą į pirmosios ir antrosios pakopos studijų programas;

4) pirmosios ir antrosios pakopos studijų proceso organizavimą;

5) trečiosios pakopos studijų programų rengimą, stebėseną ir atnaujinimą, vidinio ir išorinio vertinimo atlikimą; trečiosios pakopos studijų programų viešinimą, rinkodarą; studentų priėmimą į trečiosios pakopos studijų programas; trečiosios pakopos studijų proceso organizavimą;

6) neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymą(si).

Studijų prorektorius, Studijų programų skyrius, Kokybės vadybos skyrius, Studijų informacijos ir duomenų skyrius, Fakultetai,

Karjeros ir kompetencijų centras

Meno veikla

Procesas apima meno veiklos programos sudarymą, meno veiklos projektų (renginių)

įgyvendinimo koordinavimą ir valdymą.

Meno prorektorius, Meno centro vadovas

Mokslo veikla

Procesas apima mokslo veiklos programos sudarymą, mokslo veiklos projektų (renginių) įgyvendinimo koordinavimą ir valdymą; leidybos

organizavimą ir vykdymą.

Mokslo prorektorius, Mokslo centras Leidybos centro vadovas

UŽTIKRINIMO PROCESAI

Parama studijoms

Procesas apima materialinės, socialinės, psichologinės, finansinės, akademinės paramos studentams teikimą, studentų karjeros valdymo įgūdžių formavimą ir karjeros stebėseną.

Studijų informacijos ir duomenų skyrius, Fakultetų dekanai, Karjeros ir kompetencijų

centras

Dokumentų valdymas

Procesas apima gaunamų ir siunčiamų dokumentų apskaitą, vidinių dokumentų rengimą, derinimą, vizavimą, tvirtinimą, supažindinimą, vidinių dokumentų apskaitą, Akademijos dokumentacijos

plano sudarymą, aktualių dokumentų sklaidos Akademijoje užtikrinimą.

Dokumentų valdymo specialistas, Rektoriaus biuro administratorius

Personalo valdymas

Procesas apima pedagoginio, meninio/mokslinio ir administracijos personalo (toliau – personalas) kvalifikacinių reikalavimų nustatymą, personalo parinkimą, priėmimą ir adaptaciją, personalo mokymą (kvalifikacijos tobulinimą) ir jo rezultatyvumo įvertinimą, tikslų personalui nustatymą, pedagoginio ir meninio/mokslinio personalo darbo krūvio sudarymą ir apskaitą, personalo motyvavimą ir vertinimą, atleidimą iš

darbo.

Rektorius, Personalo skyrius,

Personalo skyriaus vedėjas Studijų prorektorius, Mokslo prorektorius,

Komunikacijos valdymas

Procesas apima Akademijos vidinės ir išorinės komunikacijos valdymą, savalaikį aktualios

informacijos, susijusios su visais Akademijos

Rektorius,

Viešųjų ryšių skyrius,

veiklos procesais, skleidimą tarp Akademijos padalinių, panaudojant įvairius informavimo

kanalus (įskaitant ir informacines technologijas).

Dokumentų valdymo specialistas

Materialiųjų išteklių valdymas

Procesas apima:

1) Akademijos infrastruktūros (pastatų, automobilių, patalpose esančių materialinių vertybių (baldų, muzikos instrumentų, garso, vaizdo įrašymo aparatūros ir kt.) įsigijimo, atnaujinimo, saugojimo ir naudojimo valdymą; racionalų energetinių resursų (elektros, vandens, dujų, šilumos) ir ryšio priemonių naudojimą; darbo saugos užtikrinimą;

2) informacinių technologijų ir programinės įrangos įsigijimo, atnaujinimo ir naudojimo valdymą;

3) bibliotekos fondų ir muzikinio folkloro archyvo valdymą;

4) Akademijos muziejaus ir fonotekos fondų valdymą;

5) aprūpinimą ištekliais (viešuosius pirkimus).

Infrastruktūros direkcija (Turto valdymo ir naudojimo skyrius, Viešųjų pirkimų skyrius, bendrabutis),

Infrastruktūros direktorius, Garso-vaizdo ir informacinių technologijų centras, Informacinių technologijų priežiūros skyrius, Biblioteka,

Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius, vyriausiasis buhalteris, finansų planuotojas

Tarptautinių ryšių koordinavimas

Procesas apima atvykstančių ir išvykstančių studentų, dėstytojų tarptautinio judumo, mokslininkų ir menininkų tarptautinio judumo, Akademijos tarptautinio bendradarbiavimo

(tarptautinių partnerysčių) koordinavimą.

Tarptautinių ryšių skyrius, Tarptautinių ryšių skyriaus vedėjas

Apskaita ir atskaitomybė

Procesas apima finansinės apskaitos ir atskaitomybės valdymą.

Finansų ir buhalterinės

apskaitos skyrius, vyriausiasis buhalteris, finansų planuotojas

Akademijoje veiklos procesinis požiūris įgyvendinamas šiuo nuoseklumu:

⮚ Veiklos procesų identifikavimas;

⮚ Veiklos procesų šeimininkų paskyrimas;

⮚ Veiklos procesų schemos kūrimas;

⮚ Veiklos procesų optimizavimas;

⮚ Veiklos procesų efektyvumo rodiklių nustatymas;

⮚ tikslai veiklos procesams;

⮚ tikslų vykdymo kontrolė ir tobulinimas.

Akademijos veiklos procesų schema pateikiama žemiau esančiame paveikslėlyje:

Valdymo procesai

1 pav. LMTA veiklos procesų schema

Strateginis veiklos planavimas

Finansų valdymas

Įgaliojimų ir atsakomybių valdymas

Stebėsena ir gerinimas

Rizikos valdymas

Projektų valdymas

Suinteresuotosios šalys

Suinteresuotųjų šalių poreikių patenkinimas

Studijos ir mokymasis visą gyvenimą

Meno veikla

Užtikrinimo procesai

Pagrindiniai procesai

Mokslo veikla

Parama studijoms

Dokumentų

valdymas

Personalo valdymas

Komuni- kacijos valdymas

Materia- liųjų išteklių valdymas

Tarptau- tinių ryšių koordi- navimas

Apskaita ir atskaito- mybė

3.2. Atsakomybė už vidinę kokybės užtikrinimo sistemą ir jos elementus

Už Kokybės vadovo rengimą, peržiūrą, atnaujinimą ir viešinimą atsako Kokybės vadybos skyriaus vedėjas, kuris ne tik atsako už šio dokumento saugojimą, priežiūrą bei atnaujinimą, o taip pat užtikrina, kad ne rečiau kaip kartą per metus būtų svarstomi pateikti Kokybės vadovo tobulinimo siūlymai ar pastabos ir atsižvelgus į jas, tobulinamas Kokybės vadovas. Jis taip pat atsako už kokybės tobulinimo procesų iniciavimą ir organizavimą, jų priežiūrą.

LMTA rektoratas ne rečiau kaip kartą per metus svarsto pateiktus Kokybės vadovo tobulinimo siūlymus ar pastabas, rengia veiklos tobulinimo planą, prižiūri kaip jis įgyvendinamas.

Kiekvienas Akademijos padalinys atsako už jam priskirtų procesų įgyvendinimo kokybę, priežiūrą, veiklos rezultatų (rodiklių) stebėseną ir pateikimą, procesų tobulinimą ir, jei reikia, viešinimą.

Studijų programų komitetai yra atsakingi už studijų programų turinį kokybės užtikrinimą, studijų programų turinio atitikties studijuojančiųjų ir darbo (meno) rinkos poreikiams bei Akademijos studijų politikos nuostatoms užtikrinimas.

Atsakomybė už atskirų dalykų dėstymo turinį ir kokybę, metodines priemones tenka Akademijos dėstytojams.

Studijų kokybės gerinime ir vertinime studentai reiškiasi ir savarankiškai, ir kartu su Akademijos personalu. Studentų atstovai dalyvauja visų LMTA valdymo organų, daugelio komisijų ir darbo grupių veikloje, nagrinėja problemas studentų atstovybėje, grupių seniūnų susirinkimuose, individualiai kreipiasi į administraciją, dėstytojus, katedros vedėjus. Siekiama, kad jie būtų pilnaverčiai studijų kokybės vertinimo ir gerinimo dalyviai, padėtų įgyvendinti reikalingus pokyčius. Studentai turi galimybę išreikšti savo nuomonę ir pageidavimus visais studijų kokybės klausimais. Siekiama, kad studentų dalyvavimas šiame procese neapsiribotų formalių sprendimų priėmimu.

LMTA darbuotojų atsakomybės ir įgaliojimų sritys yra išdėstytos:

⮚ LMTA Statute,

⮚ LMTA organizacinėje struktūroje, padalinių nuostatuose ir pareigybių aprašymuose,

⮚ LMTA tarybos sprendimuose, senato nutarimuose,rektoriaus įsakymuose ir dekanų potvarkiuose,

⮚ LMTA reglamentuose, nuostatuose ir tvarkų aprašuose,

⮚ LMTA projektų planuose;

⮚ LMTA kokybės vadove.

3.3. Veiklos vertinimo ir tobulinimo sistema

Nuolatinis veiklos vertinimas ir tobulinimas pradedamas vykdyti nuo visų darbuotojų (dėstytojų, administracijos ir kt.) kokybės politikos ir tikslų suvokimo. Akademijos vadovybė nuolat ieško galimybių gerinti vidinę kokybės užtikrinimo sistemą ir veiklos procesų rezultatyvumą.

Nuolatinis veiklos tobulinimas Akademijoje įgyvendinimas šiomis priemonėmis:

⮚ veiklos rezultatyvumo matavimas,

⮚ veiklos savianalizės ir ataskaitos,

⮚ veiklos kokybės gerinimo tikslai,

⮚ suinteresuotųjų šalių apklausų vykdymas,

⮚ išorinis kokybės vertinimas.

Atsižvelgiant į nuolatinę darbo rinkos ir jos poreikių kaitą, kokybės vertinimas ir tobulinimas yra tęstinis procesas ir yra neatskiriama Akademijos veiklos dalis.

LMTA, atlikdama veiklos kokybės gerinimo veiksmus, plėtoja ryšius su socialiniais dalininkais, yra atvira permainoms, seka mokslo, meno ir technikos pažangos naujoves, geba stebėti ir įvertinti darbo rinkos pokyčius ir atitinkamai tobulinti vidinę kokybės užtikrinimo sistemą.

3.3.1. Veiklos rezultatyvumo matavimas

Matavimo rezultatai naudojami valdant kasdienę veiklą, vertinant ir gerinant veiklos procesus, paslaugų kokybę, atsižvelgiant į Akademijos kokybės politiką ir tikslus.

LMTA rodiklių sistemoje atsispindi Akademijos hierarchinė tikslų, užduočių, veiklų ir rodiklių struktūra: institucijos lygmens tikslų, uždavinių, veiklų matavimo rodikliai, padalinių tikslų, uždavinių, veiklų matavimo rodikliai, taip pat pavieniams darbuotojams atitinkamai priskirti veiklos matavimo rodikliai.

3.3.2.Veiklos savianalizės ir ataskaitos

Veiklos savianalizės atliekamos ir ataskaitos rengiamos šiuose Akademijos lygmenyse:

⮚ Pagrindinėse veiklose (studijos, mokymasis visą gyvenimą, meno veikla, mokslo veikla);

⮚ Fakultetų veikloje;

⮚ Katedrų veikloje;

⮚ Akademijos padalinių veikloje.

Veiklos ataskaitos – tai galutiniai savęs vertinimo dokumentai, kurių rezultatai pateikiami metinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos veiklos ataskaitoje. Naudojama tipinė ataskaitos forma, įvertinant pagrindinių veiklų rezultatus, tikslų pasiekimą.

Veiklos ataskaitos tikslas – apibendrinti surinktą informaciją apie LMTA veiklos sričių kokybę ir parengti kokybės tobulinimo veiksmų planą, įvertinti Akademijos veiklos sričių stiprybes/silpnybes, pateikti galimus problemų sprendimo būdus, tokiu būdu vykdyti Akademijos ateities projektavimą.

3.3.3. Veiklos kokybės gerinimo tikslai

Veiklos procesų šeimininkai, organizuodami veiklą ir atlikdami jos stebėseną, numato veiklos kokybės gerinimo sritis ir tikslus. Kokybės gerinimo tikslai yra derinami su Akademijos strategija ir Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatomis.

Kokybės gerinimo pagrindą Akademijoje sudaro grįžtamasis ryšys ir nuolatinis suinteresuotų šalių bendradarbiavimas.

3.3.4. Suinteresuotųjų šalių apklausų vykdymas

Akademijos veikla suinteresuotųjų šalių poreikių ir lūkesčių patenkinimas stebimas, analizuojant informaciją, kuri apima duomenis apie studijų ir kt. paslaugas.

Informacijos rinkimui Akademija nustatė šiuos šaltinius:

- Pirmosios, antrosios ir trečiosios studijų pakopos studentų apklausos apie studijų dalyko dėstymo kokybę, apie pasirinktą studijų programą, apie studijų nutraukimo priežastis, apie studijų kokybę;

- Absolventų apklausos apie studijuotą programą ir įgytas kompetencijas, apie įsidarbinimo galimybes;

- Darbuotojų apklausa apie pasitenkinimą darbo aplinka ir materialine baze;

- Socialinių partnerių apklausa vykdoma siekiant išanalizuoti darbdavių nuomonę apie LMTA absolventų pasirengimą profesinei veiklai.

Apklausų rezultatai saugomi Akademijoje ir naudojami veiklos gerinimo, studijų kokybės tobulinimo, strateginio planavimo tikslams.

3.3.5. Išorinis kokybės vertinimas

Išorinis kokybės vertinimas Akademijoje suprantamas kaip nuolatinė veikla, apimanti sistemingą informacijos rinkimą, jos analizę ir vertinimą. Remdamasi vertinimo rekomendacijomis Akademija rengia atitinkamų veiklų tobulinimo planus ir juos įgyvendina.

4. STUDIJŲ IR MOKYMOSI VISĄ GYVENIMĄ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

4.1. Kokybės užtikrinimo politika

GAIRĖS:

Politika ir procedūros yra pagrindiniai institucijos nuoseklios kokybės užtikrinimo sistemos ramsčiai, kuriais formuojamas nuolatinio tobulinimo ciklas ir prisidedama prie institucijos atskaitomybės. Politika padeda vystyti kokybės kultūrą, kurioje visi vidiniai dalininkai prisiima atsakomybę už kokybę ir dalyvauja užtikrinant kokybę visuose institucijos lygmenyse. Siekiant tai paskatinti, politika turi būti įteisinta ir viešai skelbiama.

Kokybės užtikrinimo politika geriausiai veikia, kai ji atspindi mokslo, mokymo bei mokymosi tarpusavio ryšį ir atsižvelgia tiek į nacionalinį kontekstą, kuriame veikia institucija, tiek į institucinį kontekstą ir strateginį požiūrį. Tokia politika padeda:

• palaikyti kokybės užtikrinimo sistemos sąrangą;

• katedroms, mokykloms, fakultetams ir kitiems organizaciniams vienetams, įskaitant vadovaujančias institucijos struktūras, pavieniams personalo nariams ir studentams prisiimti atsakomybę už kokybės užtikrinimą;

• palaikyti akademinį sąžiningumą ir laisvę bei kovoti prieš akademinį sukčiavimą;

• apsaugoti nuo bet kokio pobūdžio netolerancijos ar diskriminavimo studentų ar personalo atžvilgiu;

• pritraukti išorinius dalininkus į kokybės užtikrinimą.

Politika perkeliama į praktiką per vidinio kokybės užtikrinimo procesų įvairovę, kuri užtikrina visos institucijos įsitraukimą. Kaip politiką įgyvendinti, stebėti ir peržiūrėti, sprendžia pati institucija. Kokybės užtikrinimo politika taip pat apima bet kuriuos institucijos veiklos elementus, kuriuos vykdo paslaugų teikėjai ar kiti tretieji asmenys.

NUOSTATA:

Mokslo ir studijų institucijos turi turėti kokybės užtikrinimo politiką, kuri būtų skelbiama viešai ir būtų institucijos strateginio valdymo dalis. Vidiniai aukštosios mokyklos dalininkai turėtų kurti ir įgyvendinti šią politiką per atitinkamas struktūras ir procesus, įtraukdami ir išorinius dalininkus.

Akademijos Kokybės užtikrinimo politika2 kuriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais studijų, meno ir mokslo veiklą, Europos aukštojo mokslo nuostatomis ir gairėmis vidiniam aukštųjų mokyklų kokybės užtikrinimui, Bolonijos proceso dokumentais, Akademijos statutu.

Akademija įgyvendina kokybės užtikrinimo politiką ir plėtoja veiklą, padedančią užtikrinti studijų, meno ir mokslo kokybę. Akademijoje puoselėjama kokybės kultūra. Akademija kuria ir įgyvendina nuolatinį kokybės tobulinimą numatančią strategiją. Strategijoje, kokybės politikoje numatytas studentų ir kitų suinteresuotųjų šalių vaidmuo. Akademijos vadovybė reguliariai peržiūri kokybės politiką, kad ji atitiktų Akademijos tikslus ir suinteresuotųjų šalių lūkesčius.

4.2. Studijų programų kūrimas ir tvirtinimas

GAIRĖS:

Studijų programos yra aukštųjų mokyklų misijos mokyti pagrindas. Studijų metu studentams suteikiamos akademinės žinios ir gebėjimai, taip pat ir perkeliamieji, galintys daryti įtaką asmeniniam vystymuisi ir panaudojami būsimoje jų karjeroje.

Programos:

• sukurtos apimant bendrus programos uždavinius, kurie dera su institucijos strategija ir turi aiškius numatomus studijų rezultatus;

• sukurtos įtraukiant studentus ir kitus dalininkus;

• tobulinamos per išorinį vertinimą ir atsižvelgiant į įvairias rekomendacijas;

• atspindi keturias Europos Tarybos nustatytas aukštojo mokslo misijas;

• sukurtos taip, kad užtikrintų sklandų studento tobulėjimą siekiant studijų tikslų;

• apibrėžia numatomą studento darbo apimtį, pvz., ECTS kreditais;

• nusako aiškiai struktūruotas praktinių įgūdžių įgijimo galimybes, kur jos būtinos;

• tvirtinamos pagal formalias institucines procedūras.

NUOSTATA:

Mokslo ir studijų institucijos turėtų turėti studijų programų kūrimo ir tvirtinimo procesus. Studijų programos turi būti kuriamos taip, kad atitiktų išsikeltus uždavinius, įskaitant ir numatomus studijų rezultatus. Kvalifikacija, suteikiama sėkmingai baigus studijų programą, turi būti apibrėžta ir komunikuojama aiškiai, susieta su atitinkamu nacionalinės aukštojo mokslo kvalifikacijų sandaros bei Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sąrangos lygmeniu.

2 Prieiga per internetą: xxxxx://xxxx.xx/xx-xxxxxxx/xxxxxxx/0000/00/XXXX_xxxxxxx_xxxxxxxxxxx_xxxxxxxx_00000000.xxx

Akademijos ketinamų vykdyti pirmosios, antrosios ir trečiosios pakopos studijų programų rengimo ir tvirtinimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir LMTA studijų reglamente, LMTA meno doktorantūros reglamente, LMTA doktorantūros reglamente.

Studijų programa kuriama įvertinus:

⮚ pagal studijų programą numatomų rengti specialistų poreikį šalyje ar regione, absolventų galimybes įsidarbinti;

⮚ meninį, mokslinį ir profesinį pajėgumą vykdyti numatomos krypties studijas;

⮚ turimus ar ketinamus pasitelkti išteklius (žmonių, materialiuosius ir metodinius) numatytų studijų formų studijoms vykdyti (mokslininkai ir dėstytojai, tinkamai įrengtos auditorijos, meninės kūrybos ir veiklos erdvės, laboratorijos, kompiuteriai su reikiama programine įranga, mokslinės ir profesinės periodikos, naujos literatūros ir (ar) meno kūrinių fondai, atitinkama komunikacijų įranga ir kt.).

Visos LMTA studijų programos sukurtos apimant bendrus programos tikslus, kurie dera su Akademijos strategija ir turi aiškius numatomus studijų rezultatus, kuriuos pasiekus suteikiama kvalifikacija, siejama su nacionaline aukštojo mokslo kvalifikacijų sandara ir Europos aukštojo mokslo kvalifikacijų sąrangos lygmeniu.

Visoms studijų programoms taikomi tie patys kokybės užtikrinimo principai. LMTA studijų programų planuose aiškiai apibrėžtas savarankiško ir kontaktinio darbo valandų santykis, bei struktūruotas šių valandų organizavimas.

Studijų programų kokybė užtikrinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir LMTA Senato nutarimais (LMTA studijų nuostatai; LMTA studijų programų reglamentas; LMTA Studijų programų komitetų nuostatai) ir įgyvendinama per aktyvų visų darbuotojų įtraukimą.

Studijų programų tobulinimas grindžiamas studentų, dėstytojų ar suinteresuotųjų darbo rinkos dalyvių (darbdavių, absolventų ir t.t.) grįžtamuoju ryšiu.

Studentai vertina studijų programų ir jos įgyvendinimo kokybę dalyvaudami studijų programų savianalizės procese, kasmetinėse studentų apklausose, susitikimuose su LMTA atstovais, visada turi galimybę pareikšti savo nuomonę apie studijų programas ir teikti pastabas apie Akademijoje vykstančius procesus (internetinė anketa Akademijos studijų tobulinimo tikslams pasiekti).

Siūlymus studijų programų tobulinimui gali teikti studentai, studijų programų komitetai, akademiniai padaliniai, Akademijos ar fakulteto administracija. Gauta informacija naudojama studijų programos ar jos dalių tobulinimui.

Studijų programų tobulinimo procesą koordinuoja Studijų programų skyrius (SPS). Studijų programų išorinio vertinimo tobulinimo rekomendacijos įtraukiamos į studijų programų gerinimo planus. SPS stebi rekomendacijų įgyvendinimo procesą bei teikia reikalingą pagalbą užduočių vykdytojams. Visa informacija susijusi su programos vykdymu kaupiama SPS. Studijų programų išorinio vertinimo dokumentai saugomi Kokybės vadybos skyriuje.

Neformaliojo suaugusiųjų ir vaikų švietimo ir tęstinio mokymo programų rengimas ir tvirtinimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir LMTA neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymo(si) organizavimo tvarkoje.

4.3. Į studentą orientuotas mokymasis, mokymas ir vertinimas

GAIRĖS:

Į studentus orientuotas mokymasis ir mokymas yra svarbus skatinant studentų motyvaciją, savirefleksiją ir įsitraukimą į studijų procesą. Tai reiškia atidų studijų programos parengimą ir jos įgyvendinimą bei pasiektų rezultatų vertinimą. Įgyvendinant į studentus orientuotą mokymąsi ir mokymą:

• atsižvelgiama į studentų įvairovę bei jų poreikius, sudaromos sąlygos lanksčiai rinktis mokymosi kelius;

• svarstomi ir naudojami įvairūs dėstymo būdai, atsižvelgiant į jų tinkamumą;

• lanksčiai naudojami įvairūs pedagoginiai metodai;

• reguliariai įvertinami ir atitinkamai parenkami dėstymo būdai bei pedagoginiai metodai;

• skatinamas besimokančiojo savarankiškumas taip pat užtikrinant tinkamą konsultavimą bei dėstytojo paramą;

NUOSTATA:

Mokslo ir studijų institucijos turėtų užtikrinti tokį studijų programų įgyvendinimą, kuris skatintų studentus imtis aktyvaus vaidmens studijų procese, o studentų vertinimas atspindėtų šį požiūrį.

• skatinama studento ir dėstytojo tarpusavio pagarba;

• nustatomos atitinkamos procedūros studentų skundams spręsti.

Atsižvelgiant į studentų pasiekimų vertinimo svarbą jų pasiekimams ir būsimai karjerai, vertinimo proceso kokybės užtikrinimas įgyvendinamas pagal šiuos principus:

• Vertintojai yra susipažinę su esamais vertinimo metodais, taip pat skatinami tobulinti savo gebėjimus šioje srityje.

• Vertinimo kriterijai ir metodai, taip pat pažymių rašymo kriterijai iš anksto skelbiami viešai.

• Vertinimas leidžia studentui pademonstruoti, kokiu lygiu numatomi studijų rezultatai buvo pasiekti. Studentams teikiamas grįžtamasis ryšys, kuris, esant poreikiui, apima patarimus dėl mokymosi proceso.

• Kur įmanoma, vertinimą atlieka daugiau nei vienas egzaminuotojas.

• Vertinimo tvarkoje atsižvelgiama į švelninančias aplinkybes.

• Vertinimas yra nuoseklus, sąžiningai taikomas visiems studentams ir atliekamas pagal nustatytas procedūras.

• Nustatyta formali studentų apeliavimo tvarka

Akademija laikosi požiūrio, kad į studentus orientuotos studijos – tai aukštojo mokslo sistema ir jos kultūra, paremta inovatyviais studijų metodais, glaudesne komunikacija tarp mokančio ir besimokančiojo, skatinanti studento savarankiškumą bei įsitraukimą į mokymosi procesą.

Akademija sukūrė ir įgyvendina Į studentą orientuotų studijų strategiją. Akademijoje laikomasi į studentą orientuotų studijų principų:

⮚ studentai turi skirtingus poreikius ir lūkesčius, mokymosi stilių;

⮚ nėra vienintelio teisingo kelio – kiekvienas Akademijos fakultetas, katedra turi savo sprendimą;

⮚ svarbiausia studentui sudaryti sąlygas studijuojant pasirinkti, taip jis tampa atsakingas ir labiau suinteresuotas;

⮚ aktyvusis mokymasis keičia pasyvų mokymą;

⮚ paviršutinišką informacijos įsisavinimą keičia nuodugnus suvokimas;

⮚ glaudesnis bendradarbiavimas tarp studentų ir dėstytojų – dialogas yra studijų esmė;

⮚ abipusė pagarba tarp studento ir dėstytojo;

⮚ dėstytojo darbas tampa orientuotas ne į nurodymą, bet į įgalinimą;

⮚ procesas turi būti nuolat peržiūrimas ir įvertinamas visų dalyvaujančių pusių.

Akademija, įgyvendindama į studentą orientuotų studijų strategiją, skatina aktyvų studentų įsitraukimą į studijų procesą: sudaromos sąlygos lanksčiai rinktis mokymosi galimybes (individualus grafikas, nuotolinis mokymo būdas, numatytos studijų pertraukimo galimybės), naudojami įvairūs dėstymo būdai ir metodai, kurie reguliariai įvertinami (apklausos).

LMTA organizuojami bendri renginiai, kurie skatina studento ir dėstytojo tarpusavio pagarbą. Studentams užtikrinamas tinkamas konsultavimas ir dėstytojų parama (skelbiami konsultacijų tvarkaraščiai, teikiamas grįžtamasis ryšys, vyksta vyksta susitikimai su studentais, Studentų atstovybės atstovais).

LMTA puoselėdama meninės, mokslinės veiklos ir studijų kokybės kultūrą, socialiai atsakingą elgesį, sąžiningumą, skaidrumą ir atsakomybę yra parengusi akademinės etikos kodeksą

Akademinio sąžiningumo principai, vertinimo sistema, kriterijai ir metodai yra aptarti su dėstytojais ir studentais iš anksto ir skelbiami viešai LMTA tinklalapyje.

LMTA yra nustatyta formali studentų apeliavimo procedūra dėl vertinimo (LMTA apeliacijų dėl studijų rezultatų teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas)

4.4. Studentų priėmimas, studijų eiga, pripažinimas ir diplomų išdavimas

GAIRĖS:

Vienas iš svarbiausių kiekvieno studento, studijų programos, institucijos ir aukštojo mokslo sistemos siekių yra sudaryti būtinas sąlygas ir suteikti paramą studentams jų akademiniame gyvenime. Itin svarbu turėti išsikeltą tikslą atitinkančias studentų priėmimo, studijų pripažinimo ir studijų užbaigimo procedūras, ypač, kai studentai yra mobilūs tiek aukštojo mokslo sistemos viduje, tiek už jos ribų.

NUOSTATA:

Mokslo ir studijų institucijos turėtų nuosekliai taikyti iš anksto apibrėžtas ir viešai skelbiamas taisykles, apimančias visą studijų ciklą, pvz., studentų priėmimą, studijų eigą, pripažinimą, diplomų išdavimą.

Svarbu, kad aukštojo mokslo prieinamumo politika, priėmimo į studijas procesai ir kriterijai būtų nuosekliai ir skaidriai taikomi, o priimtieji būtų tinkamai supažindinami su mokslo ir studijų institucija bei studijų programa.

Mokslo ir studijų institucijos turi turėti procesus ir įrankius informacijai apie studijų eigą rinkti, stebėti, ir ją panaudoti. Pagrindiniai studentų pažangos užtikrinimo elementai, tuo pat metu skatinant judumą, yra aukštojo mokslo kvalifikacijų, dalinių studijų ir ankstesnio mokymosi, taip pat neformalaus ir savaiminio mokymosi, pripažinimas. Tinkamos pripažinimo procedūros pagrįstos:

• Institucine pripažinimo praktika, atitinkančia Lisabonos pripažinimo konvencijos principus.

• Bendradarbiavimu su kitomis institucijomis, kokybės užtikrinimo agentūromis ir nacionaliniu ENIC/NARIC centru, siekiant pripažinimo nuoseklumo visos šalies mastu.

Studijų baigimas yra studijų proceso kulminacija. Studentams turi būti išduodami dokumentai, suteikiantys informaciją apie jų įgytą kvalifikaciją, įskaitant pasiektus studijų rezultatus, studijų kontekstą, lygmenį, studijų turinį, programos, kurią mokėsi ir sėkmingai baigė, statusą

Asmuo, ketinantis studijuoti Akademijos pirmosios studijų pakopos programą, dalyvauja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti3 (LAMA BPO) organizuojamame bendrajame priėmime. Asmenų, pretenduojančių į valstybės finansuojamas pirmosios pakopos studijų vietas, mokymosi rezultatų minimalius rodiklius ir geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarką, stojamųjų egzaminų į menų studijų srities ir meno pedagogikos studijų programas organizavimo ir vertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Asmenys, ketinantys studijuoti antrosios pakopos studijų programą, dalyvauja Akademijos organizuojamame priėmime. Reikalavimai asmenims, priimamiems į antrosios pakopos studijas, nustato Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras, LMTA senatas.

Studijų Akademijoje sistema, studijų organizavimo, pasiektų studijų rezultatų vertinimo ir įskaitymo, studijų baigimo sąlygos, pirmosios pakopos studentų ir klausytojų teisės ir pareigos, jų santykiai su Akademija nustatyti LMTA studijų nuostatuose.

Senatas kasmet tvirtina ir viešai skelbia studentų priėmimo į Akademiją taisykles.

Meno doktorantūros studentų priėmimas, jų teisės ir pareigos, santykiai su Akademija, doktorantūros studijų organizavimo ir vykdymo tvarka reglamentuota LMTA meno doktorantūros reglamente.

Etnologijos krypties mokslo doktorantūros studentų priėmimas, jų teisės ir pareigos, santykiai su Akademija, doktorantūros studijų organizavimo ir vykdymo tvarka reglamentuota Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos etnologijos krypties (07 H) doktorantūros reglamente.

Menotyros krypties mokslo doktorantūros studentų priėmimas, jų teisės ir pareigos, santykiai su Akademija, doktorantūros studijų organizavimo ir vykdymo tvarka reglamentuota Vilniaus dailės akademijos, Lietuvos kultūros tyrimų instituto ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos menotyros doktorantūros reglamente.

Jei Akademijoje ketina studijuoti asmuo, turintis kvalifikaciją, įgytą užsienyje, tai jos pripažinimą vykdo Studijų kokybės vertinimo centras4.

Neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų pripažinimas reglamentuotas Neformaliuoju ar savaiminio mokymosi būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo studijų rezultatais tvarkoje.

Akademijos tarptautinę veiklą, administracijos darbuotojų, dėstytojų ir studentų tarptautinį ilgalaikį ir trumpalaikį judumą koordinuoja Tarptautinių ryšių skyrius. Informacija apie galimybes ir sąlygas dalyvauti tarptautinėse mainų programose skelbiama Akademijos interneto svetainėje5.

Baigiamojo darbo rengimas reglamentuotas Baigiamųjų darbų vertinimo organizavimo tvarkos apraše.

Dalinių studijų rezultatų įskaitymas atliekamas vadovaujantis Studijų rezultatų įskaitymo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje tvarkos aprašu.

3 Prieiga per internetą: xxxx://xxx.xxxxxxx.xx/

4 Prieiga per internetą: xxxx://xxx.xxxx.xx/

5 Prieiga per internetą: xxxxx://xxxx.xx/xx/xxxxxxxxxxxxx-xxxxxx/

Absolventams, sėkmingai baigusiems studijas Akademijoje, išduodami studijų baigimą patvirtinantys išsilavinimo dokumentai, kurių formą ir turinį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Kartu su diplomu išduodamame diplomo priedėlyje6 nurodomi studijuoti dalykai, jų apimtis ir įvertinimas, aprašoma baigtų studijų esmė, lygmuo ir turinys bei Lietuvos aukštojo mokslo sistema.

Studentams studijavusiems LMTA ir nebaigusiems studijų išduodama akademinė pažyma ir studijuotų dalyko aprašai.

LMTA nuolat stebi studijų procesą, renka informaciją apie studijų eigą ir šią informaciją naudoja studijų kokybės gerinimui:

4.5. Dėstytojai

GAIRĖS:

Dėstytojo vaidmuo yra esminis siekiant sukurti kokybišką studento patirtį ir sudarant sąlygas įgyti žinias, kompetencijas ir gebėjimus. Studentų įvairovė ir didesnis dėmesys studijų rezultatams reikalauja į studentą orientuoto mokymosi ir mokymo, tad dėstytojo vaidmuo taip pat kinta (žr. 1.3 nuostatą).

Už kvalifikuotus dėstytojus ir jų aprūpinimą palankia aplinka, kuri užtikrintų veiksmingą darbą, pirmiausia atsakinga aukštoji mokykla.

Tokia aplinka:

• sukuria ir vadovaujasi aiškiais, skaidriais ir sąžiningais procesais dėstytojų darbui bei įdarbinimo sąlygoms, kuriais pripažįstama dėstymo svarba;

• suteikia dėstytojams galimybes ir skatina tobulėti profesinėje veikloje;

• skatina akademinę veiklą, kad būtų sustiprintas ryšys tarp studijų ir mokslinių tyrimų;

• skatina mokymo metodų naujoves ir naujų technologijų naudojimą.

NUOSTATA:

Mokslo ir studijų institucijos turi būti tikros dėl savo dėstytojų kompetencijos. Jos turėtų naudoti teisingus ir skaidrius dėstytojų įdarbinimo bei kvalifikacijos tobulinimo procesus.

Akademija vertina dėstytojus kaip vieną svarbiausių mokymosi šaltinių, lengviausiai prieinamų daugumai studentų, todėl ypatingai rūpinasi, kad tie, kurie moko, turėtų pakankamai dėstomo dalyko žinių ir patirties, būtinų žinių perteikimo studentams įgūdžių ir dėstomos srities patirties, gebėtų gauti grįžtamąjį ryšį apie savo darbą. Akademijos taikoma dėstytojų atrankos ir paskyrimo tvarka apima priemones, užtikrinančias tinkamą priimamų į darbą dėstytojų kompetenciją.

Kvalifikaciniai reikalavimai LMTA akademiniam personalui, viešo konkurso pareigoms eiti ir atestavimo organizavimas, komandiruotės ir kvalifikacijos kėlimas reglamentuojama šiuose LMTA dokumentuose:

• Minimalių kvalifikacinių LMTA dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių reikalavimų

aprašas; aprašas;

• Minimalių kvalifikacinių LMTA pianistų koncertmeisterių pareigybių reikalavimų

• LMTA dėstytojų ir mokslo darbuotojų viešo konkurso pareigoms eiti ir atestavimo

organizavimo tvarkos aprašas;

• LMTA dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pagrindines pareigas ir atestacijos komisijos sudarymo ir darbo tvarkos aprašas;

• LMTA darbuotojų komandiruočių įforminimo, apmokėjimo ir atsiskaitymo tvarkos

aprašas;

• LMTA darbuotojų kvalifikacijos kėlimo tvarkos aprašas.

Į Akademijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus, kviestinius

dėstytojus ir mokslo darbuotojus, taip pat dėstytojus ir mokslo darbuotojus, su kuriais sudarytos neterminuotos darbo sutartys) pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas

6 2013 m. gruodžio mėn. Europos Komisija suteikė Lietuvos muzikos ir teatro akademijai Diplomo priedėlio etiketę (angl. Diploma Supplement Label), kuri yra tarptautiškumą puoselėjančios institucijos kokybės ženklas.

kas 5 metai. Neatestuotas asmuo atleidžiamas. Į aukštesnes dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.

Dėstytojams sudarytos galimybės lavinti ir plėsti pedagoginius gebėjimus, jie taip pat skatinami įvertinti savo įgūdžius. Akademija rūpinasi dėstytojų mokslinėmis/meninėmis, komunikacinėmis, edukacinėmis ir dalykinėmis kompetencijomis. Mokslines/menines kompetencijas sudaro, bet neriboja: mokslinių/meninių tyrimų metodikos išmanymas, gebėjimas naudoti informacines sistemas moksliniuose/meniniuose tyrimuose, gebėjimas pristatyti mokslinius/meninius rezultatus ir pan. Komunikacines kompetencijas sudaro, bet neriboja: gebėjimas dirbti komandoje, užsienio kalbų mokėjimas, darbo kompiuteriu įgūdžiai, gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti su kolegomis, studentais, socialiniais partneriais, gebėjimas inicijuoti ir rengti projektus, programas ir dalyvauti juos įgyvendinant ir pan. Edukacines kompetencijas sudaro, bet neriboja: gebėjimas taikyti šiuolaikinius mokymo, mokymosi ir vertinimo metodus, būdus bei priemones, gebėjimas motyvuoti studentus ir teikti jiems paramą, švietimo vadybos išmanymas ir pan. Dalykines kompetencijas sudaro, bet neriboja: gebėjimas savo dėstomo dalyko teorines žinias pritaikyti praktiškai, gebėjimas nuolat atnaujinti dėstomo dalyko žinias ir pan.

Akademijoje veikia Karjeros ir kompetencijų centras7, kuris organizuoja ir/ar vykdo vidinius Akademijos dėstytojų kompetencijų tobulinimo mokymus, teikia informaciją apie išorėje vykdomus analogiškus mokymus. Personalo kvalifikacijos kėlimas taip pat vyksta išvykstant į stažuotes (Erasmus, Nordplus ir kt.), dalyvaujant kviestinių dėstytojų meistriškumo kursuose/paskaitose. LMTA viešina informaciją apie galimybes vykti į stažuotes, dalyvauti tarptautinių dėstytojų mainų programoje, mokslinėse ir metodinėse konferencijose. Dėstytojų profesinis tobulėjimas vykdomas ir skatinamas sudarant sąlygas formaliu ir neformaliu būdu tobulėti nenutraukiant pedagoginio darbo ilgesniam laikui. Profesinio tobulinimosi laikotarpiu dėstytojams sudaromas lankstus darbo tvarkaraštis. Duomenis apie dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą kaupia ir analizuoja katedros, Personalo skyrius, Karjeros ir kompetencijų centras.

4.6. Studijų ištekliai ir parama studentams

GAIRĖS:

Institucijos, siekdamos geros studijų patirties, suteikia studentams įvairių išteklių, kurie padėtų jiems mokytis. Tai apima tiek fizinius išteklius, tokius kaip biblioteka, studijų priemonės ir IT infrastruktūra, tiek žmogiškuosius išteklius

– dėstytojus, konsultantus ir kitus patarėjus. Teikiama parama ypač svarbi siekiant palengvinti studentų judumą tiek aukštojo mokslo sistemos viduje, tiek už jos ribų.

Skirstant, planuojant ir teikiant studijų išteklius bei paramą studentams atsižvelgiama į poreikius įvairių studentų (pvz., brandaus amžiaus, studijuojančių ištęstinėse studijose, dirbančių, tarptautinių studentų, bei studentų su negalia), perėjimą prie į studentą orientuoto mokymosi ir lanksčius mokymo ir mokymosi būdus.

Parama ir ištekliai gali būti teikiami įvairiais būdais, priklausomai nuo institucinio konteksto, tačiau vidinis kokybės užtikrinimas laiduoja, kad visi ištekliai atitiktų tikslą, būtų prieinami, o studentai – informuojami apie jiems prieinamas paslaugas.

Teikiant paramą, pagalbinio personalo ir administracijos darbuotojų vaidmuo yra esminis, todėl jie privalo būti kompetentingi ir turėti galimybių vystyti savo gebėjimus.

NUOSTATA:

Mokslo ir studijų institucijos turi turėti tinkamą finansavimą mokymo bei mokymosi veikloms ir užtikrinti adekvačių bei lengvai prieinamų studijų išteklių ir paramos studentams teikimą.

Akademija siekia užtikrinti, kad kiekvienos studijų programos studentų studijoms reikalingi ištekliai būtų tinkami ir pakankami, lengvai prieinami studentams, atitiktų jų poreikius ir būtų tobulinami atsižvelgiant į studentų apklausų rezultatus. Akademijos veiklos procesų sistemoje identifikuotas Materialiųjų išteklių valdymo procesas ir Paramos studijoms procesas (žr. Kokybės vadovo 1 lentelę).

Akademija siekia, kad akademinės ir socialinės paramos studentams organizavimas ir vykdymas būtų tinkamas, kad visa informacijos sklaida būtų nuosekli ir savalaikė. Informacija apie studijų formas, finansavimą, studijų tikslą, studijų rezultatus, pasiekimų vertinimą, pasirenkamus dalykus, tvarkaraščius, judumo galimybes ir kt. bei jos pokyčius studentams teikiama:

7 Prieiga per internetą: xxxx://xxx.xxxx.xx/

⮚ Priėmimo taisyklėse, kurios viešinamos Akademijos interneto svetainėje, įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienyje vykstančiose studijų parodose ir kt.;

⮚ Informacinių dienų (įvado į studijas) metu pirmojo kurso studentams;

⮚ Akademijos studentų studijas reglamentuojančiuose dokumentuose, kurie skelbiami Akademijos interneto svetainėje8;

⮚ Akademijos suteiktu elektroninio pašto adresu;

⮚ kiekvieną pavasarį organizuojamų Atvirų durų dienų metu.

Studentus studijų klausimais konsultuoja Studijų informacijos ir duomenų skyrius9, fakultetų administratoriai ir katedrų koordinatoriai, studijų programų įgyvendinimą kuruojančių katedrų vedėjai. Visi studentai turi galimybę konsultuotis su dėstytojais.

Akademijos bibliotekoje studentams teikiamos konsultacijos ir pagalba ieškant reikalingos informacijos įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose kataloguose ir duomenų bazėse10.

Akademijoje veikiantis Karjeros ir kompetencijų centras informuoja studentus apie profesinės karjeros galimybes, ugdo studentų karjeros valdymo kompetencijas.

Akademijos studentams teikiama finansinė parama:

⮚ Lietuvos muzikos ir teatro akademijos stipendijų nuostatuose reglamentuota stipendijų fondo paskirstymo, stipendijų skyrimo sąlygų ir mokėjimo studentams tvarka;

⮚ Įmokų už studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje mokėjimo, grąžinimo ir išieškojimo tvarkos apraše reglamentuotas studijų kainos nuolaidos taikymas už studijas mokantiems studentams;

⮚ Studentai, vykdantys papildomą kūrybinę veiklą (dalyvavimas konkursuose, festivaliuose, konferencijose), turi galimybę gauti Akademijos finansinę paramą arba rekomendacijas valstybiniams, visuomeniniams ir/ar privatiems fondams kelionės ir dalyvio mokesčio išlaidoms padengti. Studentų rėmimo rūšys, rėmimo teikėjai, Akademijos finansinių lėšų, skirtų studentų skatinimui, skirstymo ir panaudojimo tvarka reglamentuota LMTA studentų rėmimo tvarkos apraše;

⮚ Saviruošai studentams leidžiama naudotis LMTA auditorijomis vadovaujantis

Naudojimosi LMTA auditorijomis taisyklėmis;

⮚ Akademijos studentai turi teisę į kitų formų Valstybinio studijų fondo administruojamą finansinę paramą11.

Akademijoje veikiantis Kūno kultūros centras12 užtikrina studentų galimybę aktyviai sportuoti.

Studentams sudaromos sąlygos gyventi LMTA bendrabutyje (Giedraičių g. 57, Vilnius).

4.7. Informacijos valdymas

GAIRĖS:

Patikimi duomenys labai svarbūs tiek priimti pagrįstus sprendimus, tiek ir žinoti, kas veikia gerai, o kam dar reikia skirti dėmesio. Vidinė kokybės užtikrinimo sistema apima efektyvius informacijos apie studijų programas ir kitas veiklas rinkimo ir analizavimo procesus. Surinkta informacija tam tikru mastu priklauso nuo institucijos tipo ir misijos. Svarbi yra ši informacija:

• Pagrindiniai veiklos rodikliai.

• Įvairūs duomenys apie studentus

• Studentų pažangos, sėkmingai baigusių ir studijų nebaigusių studentų rodikliai.

• Studentų nuomonė apie programas.

• Prieinami mokymosi ištekliai ir parama studentams.

NUOSTATA:

Mokslo ir studijų institucijos turi užtikrinti, kad jos kaupia, analizuoja ir naudoja aktualią informaciją, padedančią veiksmingai valdyti studijų programas ir kitas veiklas.

8 Prieiga per internetą: xxxxx://xxxx.xx/xx/xxxx-xxxxxxxx-xxxxxxxxxxxxxxxxx-xxxxxxxxxx/

9 Prieiga per internetą: xxxxx://xxxx.xx/xx/xxxxxxxxxx/xxxxxxx-xxxxxxx-xx-xxxxxxxxxxxx-xxxxxxx/

10 Prieiga per internetą: xxxxx://xxxxxxxxxx.xxxx.xx/

11 Prieiga per internetą: xxxxx://xxx.xxx.xx/

12 Prieiga per internetą: xxxxx://xxxx.xx/xx/xxxxxxxxxx/xxxx-xxxxxxxx-xxxxxxx/

• Absolventų karjeros duomenys.

Renkant informaciją gali būti naudojami įvairūs metodai. Svarbu, kad studentai ir dėstytojai būtų įtraukti į informacijos teikimą ir analizę bei paskesnės veiklos planavimą

LMTA kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją apie savo veiklą. Informacija, susijusi su kokybe, apima, bet neriboja šiuos duomenis:

⮚ studentų pažangos ir studijų rezultatų rodikliai;

⮚ absolventų įsidarbinimo rodikliai;

⮚ studentų nuomonė apie programų turinį ir sandarą;

⮚ dėstytojų kvalifikacijos rodikliai;

⮚ įvairūs duomenys apie studentus;

⮚ materialiųjų studijų išteklių ir paramos studentams rodikliai;

⮚ kiti LMTA veiklos rezultatų rodikliai.

LMTA kaupia, analizuoja ir naudojasi tinkama informacija, padedančia veiksmingai valdyti veiklos procesus. Informacijai kaupti, analizuoti ir saugoti yra naudojama LMTA dokumentų valdymo sistema, LMTA buhalterinės apskaitos programa STEKAS, biuro programa „Office 365“ ir kt.

Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyta tvarka LMTA teikia informaciją išorės informacinėms sistemoms ir duomenų bazėms:

• Studentų registras;

• Pedagogų registras;

• Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registras;

• Diplomų, atestatų ir kvalifikacijos pažymėjimų registras;

• Xxxxxxxx valdymo informacinė sistema;

• Valstybinio studijų fondo informacinės sistemos PARAMA ir PASKOLA;

• Lietuvos mokslo ir studijų institucijų elektroninė mokslo (meno) veiklos ataskaita (duomenų teikimo ir vertinimo sistema) ir kt.

Akademijos veiklos procesų sistemoje identifikuotas Komunikacijos valdymo procesas (žr. Kokybės vadovo 1 lentelę), už kurį atsakingi Rektorius, Viešųjų ryšių skyrius, Dokumentų valdymo specialistas.

4.8. Viešas informavimas

GAIRĖS:

Informacija apie mokslo ir studijų institucijų veiklą naudinga būsimiems ir esamiems studentams, taip pat absolventams, kitoms suinteresuotoms šalims bei visuomenei.

Taigi, institucijos teikia informaciją apie savo veiklas, įskaitant siūlomas studijų programas ir priėmimo į jas kriterijus, numatomus šių programų studijų rezultatus, jas baigus suteikiamas kvalifikacijas, mokymo, mokymosi ir vertinimo procedūras, išlaikymo reikalavimus ir mokymosi galimybių studentams teikimą bei informaciją apie absolventų įsidarbinamumą.

NUOSTATA:

Mokslo ir studijų institucijos turi skelbti aiškią, tikslią, nešališką, naujausią ir lengvai prieinamą informaciją apie savo veiklą, įskaitant ir studijų programas.

Akademija interneto tinklalapyje – xxx.xxxx.xx – viešai skelbia kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, aukštosios mokyklos veiklos, studijų programų vertinimo rezultatus, meninę ir mokslinę veiklą, absolventų karjeros rodiklius ir kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas. Akademija socialiniame tinkle Facebook sukūrė ir valdo paskyrą Lietuvos muzikos ir teatro akademija13.

LMTA informaciją apie savo veiklą taip pat skelbia:

13 Prieiga per internetą: xxxxx://xxx.xxxxxxxx.xxx/xxxx.xx

Šaltinis	Atsakingas
Internetinė svetainė anglų kalba xxxxx://xxxx.xx/xx/	Viešųjų ryšių skyrius kartu su skelbiamos informacijos šeimininku
Kasmetinis žurnalas „Kur stoti“ xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/	Viešųjų ryšių skyrius Studijų informacijos ir duomenų skyrius
LMTA renginių repertuaras (rengiamas kiekvieną mėnesį)	Meno centras
Paskyros socialiniame tinkle Facebook	Paskyrų administratoriai
YouTube kanalas	Viešųjų ryšių skyrius

Akademijos veiklos procesų sistemoje identifikuotas Komunikacijos valdymo procesas (žr. Kokybės vadovo 1 lentelę) apima ir viešą informavimą. Viešo informavimo veiklas koordinuoja Viešųjų ryšių skyrius14.

4.9. Nuolatinė studijų programų stebėsena ir periodinis vertinimas s

GAIRĖS:

Nuolatine studijų programų stebėsena, vertinimu ir peržiūra siekiama užtikrinti, kad studijos išliktų tinkamos ir sukurtų palankią bei veiksmingą mokymosi aplinką studentams.

Vertinimas apima:

• Programos turinio atitiktį naujausiems konkrečios krypties mokslinių tyrimų pasiekimams, užtikrinant programos aktualumą.

• Besikeičiančius visuomenės poreikius.

• Studentų darbo krūvį, pažangą ir studijų baigimą.

• Studentų vertinimo procedūrų veiksmingumą.

• Studentų lūkesčius, poreikius ir pasitenkinimą studijų programa.

• Mokymosi aplinką ir paramą studentams bei jų atitiktį programos paskirčiai.

Studijų programos reguliariai vertinamos ir peržiūrimos įtraukiant studentus ir kitus socialinius dalininkus. Surinkta informacija analizuojama, o programa atnaujinama, kad atitiktų naujausias tendencijas. Peržiūrėtų studijų programų aprašai viešinami.

NUOSTATA:

Mokslo ir studijų institucijos turi stebėti ir reguliariai vertinti savo studijų programas, siekiant užtikrinti, kad nustatyti tikslai būtų pasiekiami bei atliepiami studentų ir visuomenės poreikiai. Šie vertinimai turėtų prisidėti prie nuolatinio studijų programų tobulinimo. Su bet kokiais planuojamais ar jau atliktais veiksmais po vertinimo turėtų būti supažindinami visi suinteresuotieji.

Akademijos vykdomų pirmosios ir antrosios pakopos studijų programų nuolatinės stebėsenos ir periodiško atnaujinimo tvarka reglamentuota LMTA studijų reglamente, LMTA studijų programų komitetų nuostatuose.

4.10. Periodiškas išorinis kokybės vertinimas

GAIRĖS:

Išoriniu kokybės užtikrinimu įvairiomis formomis galima patvirtinti mokslo ir studijų institucijų vidinio kokybės užtikrinimo veiksmingumą, skatinti pažangą ir siūlyti institucijai naujas perspektyvas. Taip pat teikiama informacija tiek institucijai, tiek ir visuomenei apie institucijos veiklos kokybę.

Mokslo ir studijų institucijos dalyvauja periodiškame išoriniame kokybės vertinime, kuris, kur svarbu, atsižvelgia į teisinės aplinkos, kurioje veikia institucijos, reikalavimus. Todėl, priklausomai nuo sistemos, toks išorinis vertinimas gali būti skirtingų formų ir didžiausią dėmesį skirti skirtingiems organizaciniams lygmenims (tokiems kaip programos, fakultetai ar institucijos).

Kokybės užtikrinimas yra tęstinis procesas, kuris nesibaigia išoriniu grįžtamuoju ryšiu, vertinimo išvadomis ar paskesne veikla institucijos viduje. Todėl institucijos užtikrina, kad į pažangą, padarytą po paskutinio išorinio vertinimo, atsižvelgiama, kai ruošiamasi kitam išoriniam vertinimui.

NUOSTATA:

Mokslo ir studijų institucijos turi periodiškai dalyvauti išorinio kokybės užtikrinimo procedūrose atsižvelgiant į ESG.

14 Prieiga per internetą: xxxxx://xxxx.xx/xx/xxxxxxxxx/xxxxxxx-xxxxx-xxxxxxx/

Akademijos veiklos procesų sistemoje identifikuotas Studijų ir mokymosi visą gyvenimą valdymo procesas (žr. Kokybės vadovo 1 lentelę), už kurį atsakingas studijų prorektorius, apima vykdomų studijų programų periodiško kokybės vertinimo organizavimo veiklas. Studijų krypčių ir pakopų, Akademijos savianalizių atlikimą ir suvestinių rengimą, išorės ekspertų vizitus koordinuoja Kokybės vadybos skyrius15.

4.10.1. Studijų programų išorinis kokybės vertinimas

Akademijos ketinamų vykdyti studijų krypčių ir programų ir vykdomų krypčių pirmosios ir antrosios pakopos studijų periodiško išorinio vertinimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir LMTA studijų reglamente, LMTA studijų programų komitetų nuostatuose.

Studijų išorinio vertinimo tikslai:

⮚ sudaryti prielaidas tobulinti studijų programas, kurti studijų kokybės užtikrinimo

kultūrą;

⮚ nustatyti, kaip studijų programų vykdymo kokybė atitinka teisės aktų reikalavimus,

Europos aukštojo mokslo erdvės nuostatas ir aukštosios mokyklos, filialo įsipareigojimus.

Krypties studijų išorinis vertinimas yra krypties studijų pirmosios ir/ar antrosios pakopų, jas sudarančių studijų programų ir jų vykdymo kokybės analizė Akademijos atliktos savianalizės pagrindu, pasitelkiant išorinius ekspertus. Studijų krypčių ir pakopų vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras16 arba kita aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą arba esanti visateisė Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų asociacijos narė. Studijų krypčių ir pakopų išorinio vertinimo rezultatai skelbiami viešai. Po studijų krypties išorinio įvertinimo Akademija, bendradarbiaudama su Studijų kokybės vertinimo centru, įgyvendina studijų krypčių išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas.

Studijų krypties ir pakopos akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka patvirtina, kad krypties studijos ir pakopos atitinka nustatytus reikalavimus. Sprendimas dėl krypties ir pakopos studijų akreditavimo priimamas remiantis krypties ir pakopos studijų išorinio vertinimo išvadomis. Krypties ir pakopos studijų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašą tvirtina Švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Akademija vykdo tik akredituotų krypčių studijų programos. Neakredituotos krypties ir pakopos studijų programa arba programa, kurios akreditavimo terminas pasibaigė, iš Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registro17 išregistruojama. Tais atvejais, kai yra pagal išregistruojamą programą studijavusių, bet jos nebaigusių studentų, Švietimo, mokslo ir sporto ministras nustato tolesnes jų studijų galimybes.

Akademijos ketinamų vykdyti ir vykdomų trečiosios pakopos studijų programų periodiško išorinio vertinimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose, LMTA meno doktorantūros reglamente, LMTA doktorantūros reglamente.

4.10.2. Akademijos išorinis kokybės vertinimas

Akademijos išorinio vertinimo tikslas – remiantis išorinio vertinimo išvadomis nustatyti Akademijos veiklos kokybę, sukurti prielaidas Akademijos veiklai gerinti, skatinti jos kokybės kultūrą, informuoti steigėjus, akademinę bendruomenę ir visuomenę apie Akademijos veiklos kokybę. Išorinį vertinimą inicijuoja Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras,

15 Prieiga per internetą: xxxxx://xxxx.xx/xx/xxxxxxxxxx/xxxxxxx-xxxxxxx-xxxxxxx/

16 Prieiga per internetą: xxxx://xxx.xxxx.xx/?xxx0

17 Prieiga per internetą: xxxx://xxx.xxxxx.xxx.xx/Xxxxxxxxx/Xxxxxxx-xxxxxxxxx/XxxxXxxxx/Xxxxxxxxxxx.xxxx?xxx000000x0- c471-46db-8db3-09bfd0481e9e

patvirtindamas aukštųjų mokyklų išorinio vertinimo planą. Išorinį vertinimą organizuoja Studijų kokybė vertinimo centras. Išorinis vertinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 7 metus.

Akademijos išorinis vertinimas atliekamas pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytas aukštosios mokyklos veiklos vertinamąsias sritis ir rodiklius bei Studijų kokybė vertinimo centro patvirtintoje Aukštosios mokyklos veiklos vertinimo metodikoje nustatytus kriterijus.

Išorinis vertinimas grindžiamas šiais principais:

✓ veiklos kokybė ir jos užtikrinimas yra aukštosios mokyklos atsakomybė;

✓ aukštosios mokyklos autonomija ir tapatybė yra pripažįstami ir gerbiami;

✓ aukštosios mokyklos socialiniai dalininkai įtraukiami į išorinio vertinimo procesą.

Išorinio vertinimo rezultatai skelbiami viešai18. Akademija įgyvendina išorinio vertinimo metu pateiktas rekomendacijas.

Akademijos akreditavimas – procedūra, kurios metu Studijų kokybės vertinimo centras Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka patvirtina, kad Akademijos veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir išorinio vertinimo metu nėra nustatyti trūkumai, dėl kurių Akademija negali vykdyti veiklos.

18 Prieiga per internetą: xxxxx://xxxx.xx/xx/xxxx-xxxxxxxxxxxx-xxxxxxxxxx-xx-xxxxxxxxxxxxx/

Peržiūros ir keitinių registracijos lapas

Leidimo Nr.	Lapo numeris	Keitimo turinys	Data
3	3 psl.	Panaikintos nuorodos į žurnalą „Lietuvos žinios“	2018-01-19
	5 psl.	Pakoreguoti Strateginis veiklos planavimo bei Stebėsenos ir gerinimo procesų šeimininkai
	Visi psl.	Pakoreguotos pagal aktualią informaciją arba panaikintos nuorodos į teisės aktus, į prieigas per internetą
	10, 20 psl.	Ištaisytos techninės klaidos
	6 psl.	Pedagogikos krypties studijos, skirtos pedagogo profesinei kvalifikacijai įgyti ir savarankiškai praktinei veiklai pasirengti, nuo 2017 m. kovo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 149 yra profesinės studijos (anksčiau – laipsnio nesuteikiančios)..
	25 psl.	Pridėtas Peržiūros ir keitinių registracijos lapas
3	11 psl.	Pakeistas skyriaus „3.6. Suinteresuotųjų šalių apklausų vykdymas“ tekstas	2018-11-15
3		Panaikintas 3 priedas	2018-11-15
4	Visi psl.	Atnaujintas visas Kokybės vadovo tekstas, atsisakyta nuorodų su dokumentų patvirtinimą nurodančia informacija, atsisakyta 1 ir 2 priedų. Atnaujintą dokumentą 2020 m. gruodžio 23 d. patvirtino LMTA senatas (posedžio protokolo Nr. 9-SE).	2020-12-23

Document Metadata

Table of Contents

Turinys

Document Metadata