SKUODO RAJONO MOSĖDŽIO GIMNAZIJOS DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO SISTEMOS TVARKOS APRAŠAS

PATVIRTINTA

Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos direktorės 2024 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V1-30

SKUODO RAJONO MOSĖDŽIO GIMNAZIJOS DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO SISTEMOS TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos (toliau – Gimnazijos) darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau darbuotojai), darbo apmokėjimo sistemą, darbuotojų pareigybių lygių ir grupių struktūrą, pareiginės algos nustatymo kriterijus, pareiginės algos koeficientų intervalus ir koeficiento didinimo kriterijus, pareiginės algos kintamosios dalies mokėjimo tvarką ir sąlygas, darbo užmokesčio apskaičiavimą esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, papildomo apmokėjimo skyrimo pagrindus ir tvarką, atsiskaitymo su darbuotojais terminus, taip pat kasmetinį veiklos vertinimą, darbo krūvio sandarą, atostogų suteikimo ir apmokėjimo tvarką.

2. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatomis ir jas įgyvendinančiais teisės aktais, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XII-198 pakeitimo 2023-12-14 įstatymu Nr. XIV-2341, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023-08-01 įsakymu Nr. V-1038 „Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. V-186 „Dėl mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019-03-01 įsakymu Nr. V-187

„Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo laiko grafiko sudarymo bendrosios nuostatos“, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019-03-01 įsakymu Nr. V-184

„Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), veiklų mokyklos bendruomenei aprašas“, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019-03-01 įsakymu Nr. V-184 „Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas ( išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, veiklų, susijusių su profesiniu tobulėjimu, aprašas“, Lietuvos Respublikos vyriausybės 2023-08-23 nutarimu Nr. 675 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-07-11 nutarimo Nr. 679 „Dėl Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-06-28 nutarimu Nr. 516 ,,Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriais vadovaujantis darbuotojams mokoma pareiginė alga (mėnesinė alga – pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis), priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą ir esant nukrypimams nuo normalių darbo sąlygų, premijos, materialinės pašalpos.

3. Tvarkoje vartojamos pagrindinės sąvokos:

3.1. darbuotojas – asmuo, dirbantis gimnazijoje pagal su juo sudarytą darbo sutartį;

3.2. mokytojas – asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas;

3.3. pedagogas – asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją;

3.4. sudėtingas darbas – darbas su vaikais, kurie turi specialius poreikius arba nurodytas LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 5 priede;

3.5. darbo užmokestis – visos darbuotojo pajamos, gaunamos už darbą, atliekamą pagal pasirašytą darbo sutartį su Gimnazija: darbuotojo pareiginė alga, priemokos ir premijos. Darbo užmokestis mokamas darbuotojams, einantiems pareigas pagal direktoriaus patvirtintą pareigybių sąrašą, taip pat už darbą vykdomuose projektuose ir už papildomas funkcijas (jeigu pagal pareigybių sąrašą nėra patvirtinto koeficiento, atlyginimas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą minimalų mėnesinį ar valandinį darbo užmokestį;

3.6. pareiginė alga – pagal LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu Nr. XIII-198 patvirtintus koeficientų dydžius Gimnazijos direktoriaus įsakymu nustatyta darbo užmokesčio pastovioji dalis, mokama darbuotojui už darbą pagal darbo sutartį ir kintamoji dalis, kuri nustatoma pagal praėjusių metų veiklos vertinimą arba priėmimo į darbą metu, ar pasibaigus bandomajam laikotarpiui, atsižvelgiant į darbuotojo profesinį darbo stažą, profesinę kvalifikaciją ir jam keliamus uždavinius.

3.7. priemoka – darbo užmokesčio sudedamoji dalis, darbuotojui mokama už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, už pavadavimą gretinimo būdu, už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą;

3.8. ne visas darbo laikas (ne visa darbo diena arba savaitė) apmokamas proporcingai dirbtam laikui.

II SKYRIUS DARBUOTOJŲ PAREIGYBĖS

4. Gimnazijos darbuotojų pareigybės yra keturių lygių:

4.1. A lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas:

4.1.1. A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu;

4.1.2.. A2 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu, taip pat mokytojų, pareigybės;

4.2. B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas, įgytas iki 2009 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų;

4.3. C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija;

4.4. D lygio – pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai.

5. Gimnazijos darbuotojų pareigybės skirstomos į grupes:

5.1. įstaigos vadovas (pareigybės lygis A1 arba A2);

5.2. vadovo pavaduotojas ugdymui (pareigybės lygis A1 arba A2);

5.3. administracijos, struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai (pareigybės lygis A1 arba

A2);

5.4. kiti vadovo pavaduotojai (pareigybės lygis A1 arba A2);

5.5. pedagogai (pareigybės lygis A2);

5.6. specialistai (pareigybės lygis A2 arba B);

5.7. kvalifikuoti darbuotojai (pareigybės lygis C);

5.8. darbininkai (pareigybės lygis D).

6. Gimnazijos direktorius tvirtina Gimnazijos darbuotojų pareigybių sąrašus, naudodamasis Lietuvos

Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintu Lietuvos profesijų klasifikatoriaus kodu ir pritaikydamas profesijos pavadinimą konkrečiai pareigybei įvardyti. Darbuotojų pareigybių lygių struktūra (Aprašo 6 priedas) nustatoma vadovaujantis šio Aprašo 5 priede nustatytais kriterijais.

7. Gimnazijos direktorius tvirtina Gimnazijos darbuotojų pareigybių aprašymus, o Gimnazijos direktoriaus pareigybės aprašymą tvirtina į pareigas priimanti savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

8. Darbuotojo pareigybės aprašyme turi būti nurodyta:

8.1. pareigybės grupė;

8.2. pareigybės pavadinimas;

8.3. pareigybės lygis;

8.4. specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam darbuotojui (išsilavinimas, profesinė darbo patirtis, profesinė kvalifikacija);

8.5. pareigybei priskirtos funkcijos, pavaldumas.

9. Gimnazijos darbuotojų pareigybės skirstomos pagal šias pareigybių grupes:

9.1. Direktorius;

9.2. Direktoriaus pavaduotojai;

9.3 Struktūrinių padalinių vadovai;

9.4. Pedagogai;

9.5. Kiti specialistai;

9.6. Kvalifikuoti darbuotojai;

9.7. Darbininkai.

10. Prie vadovaujančių darbuotojų priskiriami direktoriaus pavaduotojai ir struktūrinių padalinių vadovai.

11. Pareigybių, kurias einant atliekamas darbas yra laikomas pedagoginiu ir įskaitomas į pedagoginio darbo stažą, sąrašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

III SKYRIUS

DARBO UŽMOKESČIO SANDARA

12. Pedagogų darbo užmokestį sudaro:

12.1. Pareiginė alga. Pareiginė alga sulygstama darbo sutartyje pagal LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas. Pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma.

12.2. Priemokos. Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą gali siekti nuo 10 iki 80 procentų pareiginės algos dydžio.

12.3. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir esant nuokrypiams nuo normalių darbo sąlygų mokama LR darbo kodekso nustatyta tvarka.

12.4. Piniginė išmoka. Pedagogams ne daugiau kaip du kartus per metus gali būti skiriamos piniginės išmokos, už asmeninį indėlį įgyvendinant gimnazijai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus, atlikus vienkartines ypač svarbias Gimnazijos veiklai užduotis. Piniginės išmokos negali viršyti dviejų darbuotojui nustatytų pareiginės algos dydžių. Jos skiriamos neviršijant Gimnazijai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

13. Kitų darbuotojų darbo užmokestį sudaro:

13.1. Pareiginė alga. Pareiginė alga sulygstama darbo sutartyje pagal LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nuostatas. Pareiginės algos kintamoji dalis nustatoma 12 mėnesių.

13.2. Priemokos. Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą gali siekti nuo 10 iki 80 procentų pareiginės algos dydžio.

13.3. Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir esant nuokrypiams nuo normalių darbo sąlygų mokama LR darbo kodekso nustatyta tvarka.

13.4. Piniginė išmoka. Darbuotojams ne daugiau kaip du kartus per metus gali būti skiriamos piniginės išmokos, už asmeninį indėlį įgyvendinant gimnazijai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus, atlikus vienkartines ypač svarbias Gimnazijos veiklai užduotis ir už veiklos vertinimą. Piniginės išmokos negali viršyti dviejų darbuotojui nustatytų pareiginės algos dydžių. Jos skiriamos neviršijant Gimnazijai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

IV SKYRIUS

PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTO DYDŽIO NUSTATYMAS

14. Gimnazijos darbuotojų, išskyrus darbininkus, pareiginė alga nustatoma pereiginės algos koeficientais. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pereiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra lygus pareiginės algos baziniam dydžiui ( pareiginės algos bazinis dydis nustatomas įstatymu). Gimnazijos direktorius, atsižvelgdamas į Gimnazijai skirtas lėšas, įsakymu tvirtina Gimnazijos darbuotojų pareiginės algos koeficientus ir etatų dydžius (Aprašo 1,2,3 priedai)

15. Bendrojo ugdymo, neformaliojo ugdymo, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams ir logopedams, psichologams ir socialiniams pedagogams, pagalbos mokiniui specialistams, direktoriui ir direktoriaus pavaduotojams ugdymui pareiginė alga nustatoma pagal LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 priedą, atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir veiklos sudėtingumą.

15.1. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo ugdymo programas,

pareiginė alga Gimnazijoje nustatoma pareiginės algos koeficientais:

Kvalifikacinė kategorija	Pareiginės algos koeficientai
	Pedagoginio darbo stažas (metais)
	iki 2	nuo daugiau kaip 2 iki 5	nuo daugiau kaip 5 iki 10	nuo daugiau kaip 10 iki 15	nuo daugiau kaip 15 iki 20	nuo daugiau kaip 20 iki 25	daugiau kaip 25
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos
Mokytojas	0,9294	0,9328	0,9408	0,9580	0,9878	0,9912	0,9970
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos
Mokytojas	0,9981	1,0005	1,0016	1,0073	1,0096	1,0130	1,0210
Vyresnysis mokytojas		1,0222	1,0256	1,0303	1,0715	1,0772	1,0817
Mokytojas metodininkas			1,0921	1,1116	1,1471	1,1517	1,1597
Mokytojas ekspertas			1,2411	1,2617	1,2938	1,2995	1,3053

15.2. Mokytojų, dirbančių pagal priešmokyklinio ugdymo programą, pareiginė alga Gimnazijoje nustatoma pareiginės algos koeficientais:

Kvalifikacinė kategorija	Pareiginės algos koeficientai
	Pedagoginio darbo stažas (metais)
	iki 2	nuo daugiau kaip 2 iki 5	nuo daugiau kaip 5 iki 10	nuo daugiau kaip 10 iki 15	nuo daugiau kaip 15 iki 20	nuo daugiau kaip 20 iki 25	daugiau kaip 25
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos
Mokytojas	0,9294	0,9328	0,9408	0,9580	0,9878	0,9912	0,9970
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos
Mokytojas	0,9981	1,0005	1,0016	1,0073	1,0096	1,0130	1,0210
Vyresnysis mokytojas		1,0222	1,0256	1,0303	1,0715	1,0772	1,0817
Mokytojas metodininkas			1,0921	1,1116	1,1471	1,1517	1,1597
Mokytojas ekspertas			1,2411	1,2617	1,2938	1,2995	1,3053

15.2.1. Jeigu mokytojo, dirbančio pagal bendrojo, neformaliojo ir priešmokyklinio ugdymo programas veiklos sudėtingumas yra laikino pobūdžio, nustatytą laikotarpį prie pareiginės algos mokama priemoka.

15.2.2. Jeigu mokytojo, dirbančio pagal bendrojo, neformaliojo ir priešmokyklinio ugdymo programas veiklos sudėtingumas yra nuolatinio pobūdžio, darbo laikotarpiu, atsižvelgus į Gimnazijai skirtas lėšas, Gimnazijos direktoriaus įsakymu nustatyta dalimi yra didinamas pareiginės algos koeficientas.

15.2.3. Pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo Gimnazijoje didinami:

15.2.3.1. 3 procentais - mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo programas, kai ugdomi 1- 3 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius, didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius; 6 procentais - mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo programas, kai ugdomi 4-6 mokiniai, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius, didelius ar labai didelius specialiuosius ugdymosi poreikius;

15.2.3.2. mokytojams, dirbantiems pagal priešmokyklinio ugdymo programą, kai grupėje ugdomi 2 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių vidutinius specialiuosius poreikius, ir (arba) 1-3 mokiniai, turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;

15.2.3.3. kai mokiniui dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose;

15.2.3.4. 3 procentais - kai ugdomi mokiniai užsieniečiai ar Lietuvos Respublikos piliečiai, atvykusieji gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokantys valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje pagal bendrojo ugdymo mokymo programą.

15.2.4. Pedagogų pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo Gimnazijoje gali būti didinami iki 20 procentų pagal direktoriaus įsakymu nustatytus kitokius kriterijus.

15.2.5. Jeigu mokytojo veikla atitinka du ir daugiau nustatytų kriterijų, jo pareiginės algos koeficientas gali būti didinamas ne daugiau kaip 25 procentais.

15.3. Specialiųjų pedagogų ir logopedų, karjeros specialistų pareiginė alga Gimnazijoje nustatoma pareiginės algos koeficientais:

Kvalifikacinė kategorija	Pareiginės algos koeficientai
	Pedagoginio darbo stažas (metais)
	iki 2	nuo daugiau kaip 2 iki 5	nuo daugiau kaip 5 iki 10	nuo daugiau kaip 10 iki 15	nuo daugiau kaip 15 iki 20	nuo daugiau kaip 20 iki 25	daugiau kaip 25
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos
Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas, judesio korekcijos specialistas, karjeros specialistas	0,9294	0,9328	0,9408	0,9580	0,9878	0,9912	0,9970
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos
Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas	0,9981	1,0005	1,0016	1,0073	1,0096	1,0130	1,0210
Vyresnysis specialusis pedagogas, vyresnysis logopedas, vyresnysis surdopedagogas, vyresnysis tiflopedagogas		1,0222	1,0256	1,0303	1,0715	1,0772	1,0817
Specialusis pedagogas metodininkas, logopedas metodininkas, surdopedagogas metodininkas, tiflopedagogas metodininkas			1,0921	1,1116	1,1471	1,1517	1,1597

Kvalifikacinė kategorija	Pareiginės algos koeficientai
	Pedagoginio darbo stažas (metais)
	iki 2	nuo daugiau kaip 2 iki 5	nuo daugiau kaip 5 iki 10	nuo daugiau kaip 10 iki 15	nuo daugiau kaip 15 iki 20	nuo daugiau kaip 20 iki 25	daugiau kaip 25
Specialusis pedagogas ekspertas, logopedas ekspertas, surdopedagogas ekspertas, tiflopedagogas ekspertas			1,2411	1,2617	1,2938	1,2995	1,3053

15.4. Psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų pareiginė alga Gimnazijoje nustatoma pareiginės algos koeficientais:

Kvalifikacinė kategorija	Pareiginės algos koeficientai
	Pedagoginio darbo stažas (metais)
	iki 2	nuo daugiau kaip 2 iki 5	nuo daugiau kaip 5 iki 10	nuo daugiau kaip 10 iki 15	nuo daugiau kaip 15 iki 20	nuo daugiau kaip 20 iki 25	daugiau kaip 25
Nesuteiktos kvalifikacinės kategorijos
Psichologo asistentas, specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas, socialinis pedagogas	0,9294	0,9328	0,9408	0,9580	0,9878	0,9912	0,9970
Suteiktos kvalifikacinės kategorijos
Specialusis pedagogas, logopedas, surdopedagogas, tiflopedagogas, socialinis pedagogas, ketvirtos kategorijos psichologas	0,9981	1,0005	1,0016	1,0073	1,0096	1,0130	1,0210
Vyresnysis specialusis pedagogas, vyresnysis logopedas, vyresnysis surdopedagogas,		1,0222	1,0256	1,0303	1,0715	1,0772	1,0817

Kvalifikacinė kategorija	Pareiginės algos koeficientai
	Pedagoginio darbo stažas (metais)
	iki 2	nuo daugiau kaip 2 iki 5	nuo daugiau kaip 5 iki 10	nuo daugiau kaip 10 iki 15	nuo daugiau kaip 15 iki 20	nuo daugiau kaip 20 iki 25	daugiau kaip 25
vyresnysis tiflopedagogas, vyresnysis socialinis pedagogas, trečios kategorijos psichologas
Specialusis pedagogas metodininkas, logopedas metodininkas, surdopedagogas metodininkas, tiflopedagogas metodininkas, socialinis pedagogas metodininkas, antros kategorijos psichologas			1,0921	1,1116	1,1471	1,1517	1,1597
Specialusis pedagogas ekspertas, logopedas ekspertas, surdopedagogas ekspertas, tiflopedagogas ekspertas, socialinis pedagogas ekspertas, pirmos kategorijos psichologas			1,2411	1,2617	1,2938	1,2995	1,3053

15.4.1.Specialiesiems pedagogams ir logopedams, psichologų asistentams, psichologams, socialiniams pedagogams, karjeros specialistams pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo Gimnazijoje didinami 5 procentais:

15.4.1.1. kai Gimnazijoje ugdomi 1 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;

15.4.1.2. dėl teikimo specialiosios pedagoginės pagalbos mokiniams, kuriems dėl ligos ar patologinės būklės skirtas mokymas namuose;

15.4.2. Specialiųjų pedagogų ir logopedų, psichologų asistentų, psichologų, socialinių pedagogų, karjeros specialistų pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo Gimnazijoje gali būti didinami iki 20 procentų pagal direktoriaus įsakymu nustatytus kitokius kriterijus.

15.4.3. Jeigu specialiojo pedagogo ar logopedo, psichologo asistento, psichologo, socialinio pedagogo, karjeros specialisto veikla atitinka du ir daugiau nustatytų kriterijų, jų pareiginės algos koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais.

15.5. Pagalbos mokiniui specialistų (Neformaliojo ugdymo organizatorės) pareiginė alga Gimnazijoje nustatoma pareiginės algos koeficientais:

Pedagoginio darbo stažas (metais)	Pareiginės algos koeficientai
iki 10	0,7999
nuo daugiau kaip 10 iki 15	0,8939
daugiau kaip 15	0,9878

15.5.1. Pagalbos mokiniui specialistams, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, pareiginės algos koeficientai didinami: už eksperto kvalifikacinę kategoriją – 30 procentų, už metodininko kvalifikacinę kategoriją – 20 procentų, už vyresniojo pagalbos mokiniui specialisto kvalifikacinę kategoriją – 10 procentų.

15.5.2. Pagalbos mokiniui specialistams pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo Gimnazijoje gali būti didinami iki 20 procentų pagal direktoriaus įsakymu nustatytus kriterijus.

15.6. Gimnazijos direktoriaus pareiginės algos koeficientą nustato Skuodo rajono savivaldybės taryba pagal Skuodo rajono savivaldybės švietimo įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemos tvarkos aprašą.

15.7. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojų ugdymui pareiginės algos koeficientai nustatomi atsižvelgiant į Gimnazijai skirtas lėšas ugdymo procesui organizuoti ir valdyti.

Mokinių skaičius	Pareiginės algos koeficientai
	Pedagoginio darbo stažas (metais)
	iki 10	nuo daugiau kaip 10 iki 15	daugiau kaip 15
iki 500	1,7811	1,7849	1,7872
501 ir daugiau	1,7922	1,8168	1,8428

15.7.1. Direktoriaus pavaduotojų ugdymui pareiginės algos koeficientai dėl veiklos sudėtingumo Gimnazijoje didinami 5 procentais:

15.7.1.1. už mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimą, jeigu Gimnazijoje mokoma 10 ir daugiau mokinių, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turinčių didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;

15.7.1.2. jeigu Gimnazijoje ugdoma (mokoma) 10 ar daugiau užsieniečių ar Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių gyventi į Lietuvos Respubliką, nemokančių valstybinės kalbos, dvejus metus nuo mokinio mokymosi pradžios Lietuvos Respublikoje;

15.7.2. Jeigu Gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ugdymui veikla atitinka du ir daugiau nustatytų kriterijų, jo pareiginės algos koeficientas didinamas ne daugiau kaip 25 procentais.

16. Gimnazijos direktoriaus ir direktoriaus pavaduotojų ugdymui pareiginės algos koeficientai nustatomi atsižvelgiant į mokinių skaičių einamųjų metų rugsėjo 1 dieną. Vidutinis metinis mokinių skaičius apskaičiuojamas sudėjus praėjusių mokslo metų kiekvieno mėnesio vidutinį mokinių skaičių ir šią sumą padalijus iš to laikotarpio mėnesių, kuriais buvo mokinių, skaičiaus. Vidutinis mėnesinis mokinių skaičius apskaičiuojamas sudėjus kiekvieną dieną buvusių mokinių skaičių ir šį bendrą skaičių padalijus iš mėnesio dienų, kuriomis buvo mokinių, skaičiaus. Į mokinių skaičių įskaitomi tik tie mokiniai, kurie buvo mokomi.

17. Mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, direktoriaus pavaduotojų ugdymui pareiginės algos koeficientas nustatomas iš naujo pasikeitus mokinių skaičiui, pedagoginio darbo stažui, kvalifikacinei kategorijai, veiklos sudėtingumui.

18. Struktūrinių Gimnazijos padalinių vadovams pareiginė alga nustatoma pagal LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų darbo atlygio įstatymo 1 priedą, atsižvelgiant į pareigybės lygį, vadovaujamo darbo patirtį ir profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos.

18.1. Struktūrinių Gimnazijos padalinių vadovų pareiginės algos koeficientai nustatomi atsižvelgiant į Gimnazijai skirtas lėšas ugdymo procesui organizuoti ir valdyti. Jie negali būti nustatomi mažesni už apatinį ir didesni už viršutinį koeficientų ribos dydį)

Vadovaujamo	Pareigybės lygis
	A2			B
darbo
	profesinio darbo patirtis (metais)			profesinio darbo patirtis (metais)
patirtis
	iki 5	5–10	daugiau kaip	iki 5	5–10	daugiau kaip 10
(metais)
			10
iki 5	0,88-1,02	0,89-1,06	0,90-1,1	0,83-0,95	0,84-0,99	0,85-1,03
5–10	0,89-1,04	0,90-1,08	0,91-1,12	0,84-0,97	0,85-1,01	0,86-1,05
daugiau kaip 10	0,90-1,06	0,91-1,10	0,92-1,14	0,85-0,99	0,86-1,03	0,87-1,07

19. Gimnazijos specialistų (A2 ir B lygis) ir kvalifikuotų darbuotojų (C lygis) pareiginė alga nustatoma pagal LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų darbo atlygio įstatymo 1 priedą, atsižvelgiant į pareigybės lygį, profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijos.

19.1. Gimnazijos specialistų ir pareiginės algos koeficientai nustatomi atsižvelgiant į Gimnazijai skirtas lėšas. Jie negali būti nustatomi mažesni už apatinį ir didesni už viršutinį koeficientų ribos dydį).

Pareigybės lygis	Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais)
	profesinio darbo patirtis (metais)
	nuo daugiau kaip iki 5	nuo daugiau kaip	daugiau kaip10
		5 iki 10
A lygis	0,67-0,77	0,73-0,81	0,78-0,84
B lygis	0,62-0,75	0,64-0,77	0,66-0,78

19.2. Gimnazijos kvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos koeficientai nustatomi atsižvelgiant į Gimnazijai skirtas lėšas. Jie negali būti nustatomi mažesni už apatinį ir didesni už viršutinį koeficientų ribos dydį).

Pareigybės lygis	Pastoviosios dalies koeficientai (pareiginės algos baziniais dydžiais)
	profesinio darbo patirtis (metais)
	nuo daugiau kaip iki 5	nuo daugiau kaip	daugiau kaip10
		5 iki 10
C lygis	0,57-0,66	0,58-0,68	0,60-0,72

20. Darbininkų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma minimalios mėnesinės algos dydžio.

21. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl: sutarties termino, pagrindinio ar papildomo darbo, pareigybės pavadinimo, pareigybės lygio, taikomo pareiginės algos dydžio, darbo režimo ir darbo laiko normos, pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ir papildomų funkcijų vykdymo.

22. Pareiginės algos koeficientas nustatomas iš naujo pasikeitus darbuotojų vadovaujamo darbo patirčiai ir profesinio darbo patirčiai ar nustačius, kad Gimnazijos direktoriaus ar jo pavaduotojo pareiginė alga ( pastovioji dalis kartu su kintamąja dalimi) viršija praėjusio ketvirčio Gimnazijos darbuotojų 4 vidutinius pareiginių algų (pastoviųjų dalių kartu su kintamosiomis dalimis) dydžius,

V SKYRIUS

PAREIGINĖS ALGOS KINTAMOSIOS DALIES NUSTATYMAS

23. Gimnazijos darbuotojų pareiginės algos kintamosios dalies nustatymas priklauso nuo praėjusių metų veiklos vertinimo pagal darbuotojui nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius.

24. Pareiginės algos kintamoji dalis, atsižvelgiant į praėjusių metų veiklos vertinimą, nustatoma iki kito biudžetinės įstaigos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo ir gali siekti iki 40 procentų pareiginės algos.

25. Gimnazijos darbuotojo pareiginės algos kintamoji dalis gali būti nustatyta priėmimo į darbą metu ar pasibaigus bandomajam laikotarpiui, darbuotojui grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, atsižvelgiant į darbuotojo profesinę kvalifikaciją ir jam keliamus uždavinius, tačiau ne didesnė kaip 20 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies ir ne ilgiau kaip iki to darbuotojo kito kasmetinio veiklos vertinimo metu priimto sprendimo įsigaliojimo dienos.

26. Konkrečius pareiginės algos kintamosios dalies dydžius, įvertinęs Gimnazijos darbuotojų praėjusių metų veiklą, įsakymu nustato Gimnazijos direktorius.

27. Kiekvienais metais kintamoji dalis gali būti nustatoma nuo kovo 1 dienos. Darbuotojams kintamoji dalis nustatoma iki kito darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo.

28. Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus bibliotekininkę) pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma.

29. Darbininkams pareiginės algos kintamoji dalis nenustatoma.

VI SKYRIUS

DARBUOTOJŲ KASMETINĖS VEIKLOS VERTINIMAS IR SKATINIMAS

30. Gimnazijos darbuotojų kasmetinio veiklos vertinimo tikslas – nustatyta tvarka įvertinti gimnazijos darbuotojų, išskyrus darbininkus, mokytojus), kompetenciją (įgūdžius, žinias, gebėjimus) ir pasiektus veiklos rezultatus.

31. Kiekvienais metais iki kovo 1 dienos yra nustatomos metinės veiklos užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai, o einamaisiais metais priimtam gimnazijos darbuotojui – per vieną mėnesį nuo priėmimo į pareigas dienos, tačiau po einamųjų kalendorinių metų spalio 1 d. einamiesiems metams siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai nenustatomi. Prireikus nustatytos metinės užduotys, siektini rezultatai ir jų vertinimo rodikliai einamaisiais metais gali būti vieną kartą pakeisti arba papildyti, bet ne vėliau kaip iki spalio 1 dienos.

32. Metines veiklos užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius Gimnazijos darbuotojams nustato ir kasmetinę veiklą vertina tiesioginis jų vadovas. Gimnazijos darbuotojų veikla įvertinama kiekvienais metais iki kovo 1 dienos, jeigu darbuotojo darbo pradžios data gimnazijoje ne vėlesnė negu spalio 1 diena.

33. Gimnazijos darbuotojo tiesioginis vadovas įvertinęs darbuotojo praėjusių kalendorinių metų

veiklą:

33.1. labai gerai – teikia vertinimo išvadą Gimnazijos direktoriui su siūlymu nustatyti iki kito

kasmetinio veiklos vertinimo pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 15 procentų pareiginės algos pastoviosios dalies ir gali siūlyti skirti premiją pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką ir dydžius;

33.2. gerai – teikia vertinimo išvadą Gimnazijos direktoriui su siūlymu nustatyti iki kito kasmetinio veiklos vertinimo pareiginės algos kintamosios dalies dydį, ne mažesnį kaip 5 procentai pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio pagal darbo apmokėjimo sistemoje nustatytą tvarką ir dydžius;

33.3. patenkinamai – teikia vertinimo išvadą Gimnazijos direktoriui su siūlymu vienerius metus nenustatyti pareiginės algos kintamosios dalies dydžio;

33.4. nepatenkinamai – teikia vertinimo išvadą Gimnazijos direktoriui su siūlymu iki kito kasmetinio veiklos vertinimo nustatyti mažesnį pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą, tačiau ne mažesnį, negu nurodyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo1 ir 2 prieduose tai pareigybei pagal vadovaujamo darbo patirtį ir (ar) profesinę darbo patirtį ar pedagoginį darbo stažą numatytas minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, ir gali sudaryti su darbuotoju rezultatų gerinimo planą, kurio vykdymas įvertinamas ne anksčiau kaip po 2 mėnesių. Rezultatų gerinimo planą įvertinus nepatenkinamai, su darbuotoju gali būti nutraukiama darbo sutartis pagal darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

34. Gimnazijos direktorius, gavęs iš tiesioginių vadovų darbuotojų įvertinimą, per 10 darbo dienų priima sprendimą pritarti ar nepritarti gimnazijos darbuotojo tiesioginio vadovo siūlymams dėl pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo.

35. Konkrečius pareiginės algos kintamosios dalies dydžius įsakymu nustato Gimnazijos direktorius. Pareiginės algos kintamoji dalis mokama nuo einamųjų metų kovo 1 d. iki kito kasmetinio veiklos vertinimo metu priimto sprendimo įsigaliojimo dienos.

VII SKYRIUS DARBO KRŪVIO SANDARA

36. Direktoriaus pavaduotojams ugdymui neturintiems kontaktinių valandų, pareiginės algos pastovioji dalis nemažinama. Jeigu pavaduotojai ugdymui dirba mokytojais, tai toks darbas laikomas papildomu darbu ir papildoma pareigybė.

37. Direktoriaus pavaduotojams ugdymui darbo užmokestis nustatomas atsižvelgiant į įgytą pedagoginio darbo stažą ir mokinių skaičių.

38. Mokytojo darbo laiko struktūra:

38.1. Darbas gimnazijoje:

38.1.1. kontaktinės valandos, skiriamos pamokoms, moduliams, konsultacijoms, pasirenkamiems dalykams pagal bendrojo ugdymo (mokymo) planuose numatytas valandas, valandos, skiriamos neformaliojo švietimo programoms - pagal programoje numatytas valandas;

38.1.2. valandos, skiriamos vadovauti klasei;

38.1.3. valandos, skiriamos privalomoms veikloms mokyklos bendruomenei;

38.1.4. 60% valandų, skirtų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir mokinių mokymosi pasiekimams vertinti;

38.1.5. 60 % valandų , sulygtų veikloms mokyklos bendruomenei.

38.2. Darbas nuotoliniu būdu:

38.2.1. 40% valandų, skirtų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir mokinių mokymosi pasiekimams vertinti;

38.2.2. 40 % valandų , sulygtų veikloms mokyklos bendruomenei ( be valandų, skiriamų privalomoms veikloms mokyklos bendruomenei).

39. Darbo laiko struktūra nurodoma darbo grafike ir pamokų tvarkaraščiuose. Norma nustatoma individualiai – pagal darbo sutartyje numatytą režimą.

40. Mokytojo darbo krūvio sandara – darbo pareigų paskirstymas pagal laiką – tai nustatytų kontaktinių valandų pamokoms, valandų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, valandų, skiriamų vadovauti klasei ir valandų veikloms mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui.

41. Mokytojų darbo krūvio sandara nustatoma pagal šiuos kriterijus:

41.1 ugdymo (mokymo) programa, dalyko (dalykų grupė, mokymo modulis (-iai));

41.2. pedagoginio darbo stažas;

41.3. veiklos sudėtingumas;

41.4. mokymosi forma (veikla vykdoma grupinio ar pavienio mokymosi forma);

41.5. mokinių skaičius klasėje / grupėje;

42. Mokytojų, įgyvendinančių tą pačią programą, darbo krūvio sandara gali skirtis dėl skirtingo darbo krūvio pasiskirstymo tarp funkcijų grupių, dėl skirtingo mokinių skaičiaus klasėje (grupėje), dėl Gimnazijos darbo apmokėjimo tvarkoje sutartų kriterijų taikymo, mokytojo kompetencijų ir kitų aplinkybių.

43. Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo programas darbo laikas per savaitę yra 36 valandos.

44. Mokytojui, dirbančiam pagal bendrojo ugdymo programas , per mokslo metus skiriama ne daugiau kaip 888 kontaktinės valandos privalomiems dalykams pagal bendruosius ugdymo planus, kuriuos tvirtins švietimo, mokslo ir sporto ministras, mokyti; tuo atveju ne mažiau kaip 355 valandos skiriamos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti; ne mažiau kaip 152 valandos gali būti skiriamos vadovauti klasei ( grupei). Trūkstant mokytojų ugdomai veiklai organizuoti ir esant raštiškam susitarimui vienam mokytojui skiriama kontaktinių valandų norma gali būti padidinta.

45. Mokytojui(jeigu jo pedagoginis darbo stažas iki 2 metų), dirbančio pagal bendrojo ugdymo programas, per metus skiriama ne daugiau kaip 756 kontaktinės valandos.

46. Mokytojo, dirbančio pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo ugdymo programas, (išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), valandų skaičius per mokslo metus:

Pareigybė	Kontaktinės valandos ir valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms, mokinių mokymosi pasiekimams vertinti, vadovauti klasei (grupei)	Valandos, susijusios su profesiniu tobulėjimu ir veikla mokyklos bendruomenei	Iš viso
Mokytojas (pedagoginis	1010-1410	102-502	1 512
darbo stažas iki 2 metų)
Mokytojas
Vyresnysis mokytojas
Mokytojas metodininkas
Mokytojas ekspertas
(pedagoginis darbo stažas
nuo daugiau kaip 2 metų)

47. Metinės kontaktinės valandos skaičiuojamos savaitines kontaktines valandas dauginant iš:

47.1. 1-4 kl. – 35 savaičių;

47.2. 5-10 kl. – 37 savaičių;

47.3. 11 kl. – 36 savaičių;

47.4. 12 kl. – 34 savaičių.

48. Metinės valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir mokinių mokymosi pasiekimams vertinti – 40-80 % nuo metinių kontaktinių valandų pagal dėstomą dalyką, klasės arba grupės dydį ir darbo stažą, atsižvelgiant į LR švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas ( išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašo 1 priedą:

48.1. Pradinių klasių mokytojams (visi dalykai) – 50-60 %;

48.2. Tikybos, etikos mokytojams – 42-46 %;

48.3. Lietuvių k. mokytojams – 54-60 %;

48.4. Užsienio kalbų mokytojams – 47-53 %;

48.5. Matematikos mokytojams – 50-55 %;

48.6. Informacinių technologijų mokytojams – 45-50 %

48.7. Fizikos, biologijos, chemijos, gamta ir žmogus, praktinio gamtos pažinimo mokytojams – 45-

50 %

44 %

48.8. Istorijos, geografijos, pilietiškumo pagrindų, ekonomikos mokytojams – 45-50 %;

48.9. Muzikos, dailės, technologijų, fizinio ugdymo, žmogaus saugos ir kt. dalykų mokytojams – 40-

48.10. Neformaliojo ugdymo mokytojams – 40-44 %

48.11. Nurodytas valandų, skiriamų ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokos, mokinių

mokymosi pasiekimams vertinti, skaičius ( procentais nuo kontaktinių valandų) 2023-2024 m. m. didinamas 20 % mokytojams, dirbantiems pagal pradėtas įgyvendinti pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. V-1269 „Dėl Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“.

49. Metinės valandos vadovavimui klasei – 152-210 val. pagal klasės arba grupės dydį, atsižvelgiant į LR švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas ( išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašo 2 priedą:

49.1. vadovaujant mažai klasei (ne daugiau kaip 11 mokinių) – 152 val.;

49.2. vadovaujant vidutinei klasei (12-20 mokinių) – 180 val.;

49.3. vadovaujant didelei klasei (21 ir daugiau mokinių) – 210 val..

49.4. mokytojams, kurie atlieka vadovavimo klasei funkciją ir koordinuoja socialinę-pilietinę veiklą, numatomas 20 % didesnis nei šiame priede nurodytas valandų, skiriamų vadovauti klasei, skaičius; mokytojams, kurie neatlieka vadovavimo klasei funkcijos, bet koordinuoja socialinę-pilietinę veiklą, numatomas 20 % šiame priede nurodytų valandų, skiriamų vadovauti klasei, skaičius.

50. Metinės valandos veikloms mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui skiriamos pagal Aprašo 4 priedą „ Mokytojui etate privalomos ir sutariamos veiklos bei joms skiriamų valandų skaičius“. Jei mokytojas dirba keliose mokyklose, nedalyvauja jokiuose gimnazijos projektuose, darbo grupėse ir neturi kitų įsipareigojimų gimnazijai, jo privalomų veiklų valandos skaičiuojamos pagal formulę : 102 : 24 x n, kur n- to mokytojo turimų kontaktinių valandų skaičius. Jei mokytojas dirba keliose mokyklose, bet dalyvauja gimnazijos projektuose, darbo grupėse ir kt., tai jo privalomos valandos skaičiuojamos pagal formulę: 102

: 5 x (m+1), kur m- darbo dienų skaičius gimnazijoje.

51. Mokytojo darbo krūvio pasiskirstymas ir pareigybės funkcijos, įvertinus Gimnazijos poreikius bei finansines galimybes ir siejant su mokytojų darbo krūvio sandaros nustatymo kriterijais, kiekvienais mokslo metais pasirašytinai nustatoma kiekvienam mokytojui pagal pateiktą lentelę:

Skuodo rajono Mosėdžio gimnazija 2023-2024 m.m.

MOKYTOJO                PAREIGYBĖS FUNKCIJOS

Stažas

nuo;iki

Kontaktinės metinės valandos (iki 888 val.per metus)skaičiuojamos:savaitines kontaktines valandas dauginant iš:1-4 kl.-35 sav.;5-10 kl.-37 sav.;11 kl.-36 sav.;12 kl.-34 sav.

Valandos ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir mokinių mokymo pasiekimų vertinimui (40-80% nuo metinių kont. val. pagal dėstomą dalyką, klasės dydį ir darbo stažą) atsižvelgiant į patvirtintą Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas ( išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašo 1 priedą.

Valandos vadovavimui klasei (152-210 val. pagal klasės dydį) skiriamos atsižvelgiant į Mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas ( išskyrus ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas), darbo krūvio sandaros nustatymo tvarkos aprašo 2 priedą.

Valandos mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui (102-502 val. per metus). Etatui privalomos 102 val. per metus ir kitos valandos (iki 400 val. per metus) skiriamos, atsižvelgiant į patvirtintą gimnazijos darbo apmokėjimo tvarkos aprašą ir sulygtas su mokytoju.

Mokomieji dalykai ir klasių grupės

Kontaktinės val. pamokoms

Ugdomajai veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir mokinių mokymosi pasiekimams vertinti (% nuo kontaktinių val.)

Valandų, skiriamų vadovauti klasei, skaičius per mokslo metus

Valandos veikloms mokyklos bendruomenei ir profesiniam tobulėjimui (102-502 val. per metus)

Iš viso metinių valandų

Etato dalis

Koefi- cientas

Savaiti- nės val.

Metinės val.

Proc.

Savaiti- nės val.

Metinės val.

20%, dirbantiems pagal atnaujintas programas

0 mokinių

20% koordinuoja ntiems socialinę- pilietinę veiklą

Privalomos ir sulygtos veiklos

Metinių val. sk.

0

0,00

Iš viso

0

0

0,0

0

0

0

0

Direktorė

Vardas, Pavardė

Mokytojas

Xxxxxx, Xxxxxxx

Data

Iš viso

0

52. Mokytojams etatų skaičius ir lėšos darbo užmokesčiui paskirstoma naudojant Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą Etatinio DU skaičiuoklę vadovams ir neviršijant patvirtinto Gimnazijos etatų skaičiaus ir darbo užmokesčio lėšų.

VIII SKYRIUS

PAPILDOMAS DARBAS IR JO APMOKĖJIMAS

53. Susitarimas dėl papildomo darbo laikomas darbo sutarties dalimi.

54. Papildomas darbas gali būti:

54.1. atliekamas kitu laiku nei pagrindinis darbas – susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo;

54.2. atliekamas tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija – susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo,

54.3. susitariamas dėl projektinio darbo.

55. Vykdant susitarimus dėl papildomo darbo, negali būti pažeisti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.

56. Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta:

56.1. pareigybė arba atliekama funkcija;

56.2. kuriuo metu bus atliekamas darbas (terminas);

56.3. darbo apimtis darbo valandomis;

56.4. darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą;

56.5. kita papildoma informacija pagal poreikį.

57. Susitarimas dėl papildomo darbo pasibaigia suėjus nustatytam terminui. Susitarimas dėl papildomo darbo taip pat pasibaigia, nutrūkus pagrindinės darbo funkcijos darbo sutarčiai, nebent darbo sutarties šalys susitaria kitaip.

58. Xxx darbuotojas dirba pagrindinį darbą ir papildomą darbą – darbo laikas negali viršyti 60 valandų per savaitę. Tačiau kai taikoma suminė darbo laiko apskaita ir dirbama per savaitę penkiasdešimt dvi valandas, tai kito darbo laikas netrumpinamas.

59. Kai darbuotojas dirba pagrindinį darbą pagal pareigybės aprašymą ir atlieka papildomas funkcijas – apmokama kaip už visą darbo laiką ir skiriama priemoka.

60. Xxx darbuotojas dirba pagrindinį darbą pagal pareigybės aprašymą ir viršija nustatytą krūvį

– apmokama kaip už pagrindinį darbą ir papildomą darbą.

61. Kai darbuotojas dirba pagrindinį darbą ir papildomą darbą – gali būti dirbama pagal skirtingus pareigybių aprašus, todėl darbo užmokesčio nustatymo kriterijai ir pareigybių lygiai gali būti skirtingi.

62. Esant sutrumpintam darbo laikui, galioja bendros taisyklės dėl maksimalaus savaitės darbo laiko pagrindiniame darbe, t. y. maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi viršyti keturiasdešimt aštuonių valandų.

IX SKYRIUS

PRIEMOKOS, PINIGINĖS IŠMOKOS, DARBAS POILSIO IR ŠVENČIŲ XXXXXXXX, DARBAS NAKTĮ BEI VIRŠVALANDINIS DARBAS

63. Priemokos ir Piniginės išmokos Gimnazijos darbuotojams skiriamos Gimnazijos direktoriaus įsakymu.

64. Priemokos dydis ir išmokėjimo galimybės priklauso nuo Gimnazijos darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.

65. Gimnazijos darbuotojams gali būti nustatomos priemokos nuo 10 iki 80 procentų pareiginės algos dydžio :

65.1. už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;

65.2. už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme ir suformuluotų raštu, vykdymą;

65.3. už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo pareigybei nustatytas funkcijas;

65.4. už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų.

66. Priemokos gali būti nustatomos Aprašo 54 punkte esančių aplinkybių laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos.

67. Už darbą poilsio arba švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį.

68. Už viršvalandinį darbą ir darbą naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio.

69. Už nepriekaištingą pareigų atlikimą darbuotojai gali būti skatinami šiomis skatinimo priemonėmis:

69.1. padėka;

69.2. nuo 1 iki 2 pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant gimnazijos nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus ir įgyvendintus uždavinius, tačiau ne daugiau kaip du kartus per kalendorinius metus;

69.3. suteikiant iki 5 mokamų papildomų poilsio dienų , tačiau ne daugiau kaip 10 mokamų papildomų poilsio dienų per metus arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;

69.4. vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;

69.5. finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip darbuotojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus.

70. Vienkartinė piniginė išmoka, neviršijant 100 procentų darbuotojo pareiginės algos, kartą per metus gali būti skiriama nepriekaištingai savo pareigas einantiems, 12 mėnesių nuobaudų neturintiems, darbuotojams šiais atvejais:

70.1. veikla įvertinta kaip viršijanti lūkesčius;

70.2. darbuotojams atlikus vienkartines ypatingos svarbos užduotis;

70.3. Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų švenčių dienų progomis;

70.4. darbuotojų gyvenimo ir darbo metų jubiliejinių sukakčių progomis;

70.5. darbuotojams įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją ir savo noru pasitraukiantiems iš darbuotojo pareigų.

71. Premijos dydis ir išmokėjimo galimybės priklauso nuo Gimnazijos darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.

X SKYRIUS MATERIALINĖ PAŠALPA

72. Gimnazijos darbuotojams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių (sutuoktinio, vaiko (įvaikio), motinos (įmotės), tėvo (įtėvio), brolio (įbrolio), sesers (įseserės), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas darbuotojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra gimnazijos darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimalios mėnesinės algos dydžio materialinė pašalpa iš Gimnazijai skirtų lėšų.

73. Mirus gimnazijos darbuotojui, jo šeimos nariams iš Gimnazijai skirtų lėšų gali būti išmokama iki 5 minimalios mėnesinės algos dydžio materialinė pašalpa, jeigu yra jo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai.

74. Gimnazijos darbuotojui materialinę pašalpą skiria Gimnazijos direktorius įsakymu iš Gimnazijai savivaldybės biudžeto skirtų asignavimų.

XI SKYRIUS

DARBO UŽMOKESTIS, PAVADUOJANT NESANČIUS DARBUOTOJUS

75. Papildomas darbo užmokestis, pavaduojant nesančius darbuotojus, mokamas tik tuo atveju, jei yra darbo užmokesčio fondo ekonomija, pavaduojamų darbuotojų kategorijai.

76. Xxxx darbuotojo pavadavimas gali būti atliekamas darbuotojo darbo metu arba po jo darbo, atsižvelgiant į darbo specifiką ir galimybes:

76.1. jeigu pavaduojama darbo metu, už pavadavimą skiriama priemoka pagal pastoviąją dalį pavaduojančio darbuotojo;

76.2. jeigu pavaduojama po savo darbo, už pavadavimą skiriamas papildomas darbo užmokestis, kuris negali viršyti pavaduojamo darbuotojo nustatyto darbo užmokesčio fondo ir nustatomas pagal pastoviąją dalį pavaduojančio darbuotojo.

77. Darbuotojo atostogų metu, ligos ar ligonio slaugymo atveju, pavaduojančiajam negali būti priskaičiuojama daugiau papildomo atlyginimo nei susitaupė.

78. Darbuotojų kasmetinių atostogų metu gali būti mokamas papildomas darbo užmokestis, jei darbuotojui žymiai padidėja darbo krūvis ir jei darbuotojai geranoriškai nesusitaria vienas kitą pavaduoti be papildomo atlyginimo. Darbuotojo sutikimas pavaduoti kitą darbuotoją be papildomo atlyginimo, turi būti direktoriui pateiktas raštu.

79. Konkretus atlyginimo dydis kiekvienu atveju nustatomas direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į nesančio darbuotojo pareiginį atlyginimą.

80. Nė vienu atveju už nesančių darbuotojų pavadavimą priskaityta darbo užmokesčio suma negali viršyti pavaduojančio darbuotojo atlyginimo.

XII SKYRIUS DARBO LAIKO APSKAITA

81. Darbo laiko apskaitos žiniaraštį atsakingi už šį darbą darbuotojai pildo kiekvieną dieną. 82 Darbuotojų darbo laiko nukrypimai turi būti fiksuojami darbo laiko apskaitos žiniaraštyje.

83. Pasibaigus mėnesiui, šio mėnesio paskutinę darbo dieną užpildyti, atsakingų asmenų pasirašyti ir Gimnazijos direktoriaus patvirtinti darbo laiko žiniaraščiai pateikiami Skuodo rajono biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo centro vyriausiajam buhalteriui. Vyriausiasis buhalteris, priimdamas darbo laiko apskaitos žiniaraštį, patikrina visų rekvizitų užpildymo teisingumą. Visiškai ir teisingai įformintas darbo laiko apskaitos žiniaraštis yra pagrindas skaičiuoti darbuotojams priklausantį darbo užmokestį.

84. Kiekvieną mėnesį darbo užmokestis darbuotojams skaičiuojamas, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką.

XIII SKYRIUS

IŠSKAITYMAI IŠ DARBO UŽMOKESČIO

85. Iš priskaičiuoto darbo užmokesčio pagal nustatytus tarifus išskaičiuojama ir sumokama gyventojų pajamų mokestis ir socialinio draudimo įmokos.

86. Jei darbuotojas dirba keliose darbovietėse, jis pasirenka vieną, kurioje bus taikomas neapmokestinamas pajamų dydis.

87. Išskaitos iš darbo užmokesčio gali būti daromos tik įstatymo numatytais atvejais, remiantis Darbo kodekso 150 straipsniu ir vykdomaisiais raštais:

87.1. grąžinti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms;

87.2. grąžinti sumoms, permokėtoms dėl skaičiavimo klaidų;

87.3. xxxxxxxxx žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui;

87.4. išieškoti atostoginiams už suteiktas atostogas, viršijančias įgytą teisę į visos trukmės ar dalies kasmetines atostogas, darbo sutartį nutraukus darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių arba dėl darbuotojo kaltės darbdavio iniciatyva;

87.5. išieškant nustatytas sumas pagal vykdomuosius dokumentus (vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu; teismo įsakymai; institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose; kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai).

88. Išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio jo paties valia daromos paties darbuotojo rašytiniu prašymu arba gavus jo sutikimą. Tai gali būti įmokos dėl draudimo (pagal savanoriškas draudimo sutartis), atsiskaitymai už mobiliojo ryšio naudojimą, lizingą, profsąjungos mokestį ir kt. Darbuotojas turi teisę pateikti direktoriui rašytinį prašymą išskaityti iš jo darbo užmokesčio nurodyto dydžio išskaitas ir pinigus pervesti į pareiškime nurodyto asmens sąskaitą. Pagal tokį prašymą išieškojimas turi būti vykdomas tokia pačia tvarka kaip ir pagal vykdomąjį dokumentą. Savo prašymą dėl išskaitymo darbuotojas gali bet kada atšaukti. Už banko paslaugas atliekant pavedimus darbuotojo valia apmokama iš darbuotojui mokėtino atlyginimo.

89. Išskaita padaroma ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią darbdavys sužinojo ar galėjo sužinoti apie atsiradusį išskaitos pagrindą.

.

XIV SKYRIUS

DARBO UŽMOKESČIO MOKĖJIMAS,TERMINAI, VIETA

90. Darbo užmokestis Gimnazijos darbuotojams mokamas du kartus per mėnesį, esant darbuotojo raštiškam prašymui – kartą per mėnesį. Už pirmąją mėnesio pusę kiekvieno mėnesio 18 dieną mokamas avansas, kurio suma nurodyta darbuotojo prašyme. Avanso suma negali viršyti 40% priskaičiuoto darbo užmokesčio. Jeigu mokėjimo terminas sutampa su nedarbo arba šventine dienomis, jis perkeliamas į ankstesnę dieną. Už antrąją mėnesio pusę išmokama kito mėnesio 4 darbo dieną tiksliai apskaičiuota suma atėmus jau išmokėtą avansą ir visus priklausančius išskaitymus.

91. Atsižvelgiant į galimus finansinių lėšų gavimo sutrikimus ne dėl gimnazijos kaltės, darbo užmokesčio mokėjimo terminai gali būti keičiami apie tai informuojant darbuotojus.

92. Avansui apskaičiuoti ir išmokėti sudaromas darbuotojų sąrašas. Avanso suma rašoma eurais be centų. Sudarytą žiniaraštį pasirašo vyriausiasis buhalteris ir direktorius.

93. Darbo užmokesčio apskaita tvarkoma Skuodo rajono biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo centre, naudojant EDRANABALTIC Profit-Web.InterAlga programą.

94. Kiekvienų kalendorinių metų darbo užmokesčio duomenys kaupiami Asmeninėse sąskaitose–kortelėse.

95. Darbo užmokestis Gimnazijos darbuotojams pervedamas į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą.

96. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį elektroniniu būdu darbuotojui pateikiama informacija apie jam apskaičiuotas, išmokėtas sumas ir apie darbo laiko trukmę.

97. Darbuotojas, nesutinkantis su priskaitytu darbo užmokesčiu, turi pateikti Skuodo rajono biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo centrui paklausimą raštu per dvidešimt dienų nuo atsiskaitymo lapelio pateikimo.

98. Darbuotojui raštiškai prašant, Skuodo rajono biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo centras išduoda darbuotojui pažymą apie darbą Gimnazijoje. Pažymoje nurodoma darbuotojo darbo funkcijos ir (ar) pareigos, kiek laiko jis dirbo, darbo užmokesčio dydis ir sumokėtų mokesčių bei valstybinio draudimo įmokų dydis.

99. Darbuotojų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas, darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo dienų skaičiaus, gautas darbo dienos atlygis padauginamas iš dirbtų dienų skaičiaus.

100. Skuodo rajono biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkymo centro darbuotojai, rengiantys darbo užmokesčio apskaičiavimą skirtingoms darbuotojų kategorijoms, yra atsakingi ir už atitinkamą duomenų bazės kaupimą, reikiamų dokumentų pildymą, reikiamų ataskaitų pateikimą bei dokumentų saugojimą ir perdavimą į archyvą, vadovaujantis nustatyta dokumentų archyvavimo tvarka.

101. Sekretorė darbuotojų darbo sutartyse nurodo nustatytus darbo užmokesčio terminus, renka ir tvarko informaciją apie darbuotojus, t. y. jų išsilavinimą, darbo stažą, kvalifikacinę kategoriją ir kitus duomenis.

102. Gimnazijos darbuotojų darbo užmokestis, priemokos ir kiti su darbo santykiais susiję mokėjimai planuojami neviršijant darbo užmokesčio fondo, patvirtinto asignavimų sąmatose.

XV SKYRIUS

LIGOS PAŠALPOS MOKĖJIMAS

103. Ligos ir motinystės socialinio draudimu apdraustieji asmenys turi teisę į šio draudimo pašalpas. Pašalpų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas nustato LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas.

104. Ligos pašalpą už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas moka Gimnazija. Mokama pašalpa negali būti didesnė negu 85 procentų gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka.

105. Pagrindas skirti ligos išmoką yra nedarbingumo pažymėjimas, išduotas pagal sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamas Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles.

106. Darbuotojui dirbančiam pagal suminę darbo laiko apskaitą nedarbingumo laikotarpis apmokamas pagal jo darbo grafiką.

107. Nuo trečiosios kalendorinės nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo.

XVI SKYRIUS

MOKĖJIMAS UŽ ATOSTOGAS

108. Kasmetinės atostogos – tai laisvas nuo darbo laikas, kuris suteikiamas darbuotojams pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį.

109. Atostogos kaupiamos tik pagal pagrindinį darbą, dėl papildomo darbo gali būti suteikiamos pailgintos atostogos, jei dėl tokio darbo įgyjama teisė turėti pailgintas atostogas. Nepanaudotos pailgintos atostogos dėl papildomo darbo nekaupiamos.

110. Darbo metai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, prasideda nuo darbuotojo darbo pagal darbo sutartį pradžios.

111. Kasmetinių minimalių atostogų trukmė – 20 darbo dienų. Darbuotojams iki 18 metų, neįgaliems darbuotojams, motinai ar tėvui, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki jam sueis 18 metų – 25 darbo dienos.

112. Dirbantiems ne visą darbo dieną arba ne visą darbo savaitę atostogos netrumpinamos.

113. Pailgintos 40 darbo dienų atostogos suteikiamos pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašą –Švietimo ir mokslo ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. ĮSAK-1407 (aktuali redakcija).

114. Papildomos atostogos suteikiamos už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą Gimnazijoje: darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą – 3 darbo dienos, už kiekvienų paskutinių 5 metų darbo stažą – 1 darbo diena.

115. Darbuotojams, turintiems teisę gauti papildomas atostogas keliais pagrindais, suteikiamos jų pasirinkimu tik vienos iš šių papildomų atostogų.

116. Papildomos atostogos pridedamos prie kasmetinių atostogų ir gali būti suteikiamos kartu arba atskirai pagal darbuotojo prašymą.

117. Darbuotojams, turintiems teisę gauti pailgintas ir papildomas atostogas, jų pasirinkimu suteikiamos arba tik pailgintos atostogos, arba prie kasmetinių atostogų pridėtos papildomos atostogos.

118. Pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių vasaros atostogų metu, atsižvelgiant į faktiškai dirbtą laiką.

119. Už pirmuosius darbo metus atostogos gali būti suteikiamos po 6 mėnesių nepertrauktojo darbo stažo Gimnazijoje, bet ne vėliau kaip iki darbo metų pabaigos. Atostogos už antrus ir paskesnius darbo metus suteikiamos pagal atostogų grafikus bei tarpusavio susitarimu. Kasmetinių atostogų suteikimo grafikas yra tvirtinamas Gimnazijos direktoriaus įsakymu.

120. Teisė pasinaudoti dalimi kasmetinių atostogų ( arba gauti piniginę kompensaciją už jas) atsiranda, kai darbuotojas įgauna teisę bent į vienos darbo dienos trukmės atostogas.

121. Gimnazijoje taikomos tokios atostogų dienų priskaitymo taisyklės:

121.1. Minimalios atostogos priskaitomos:

121.1.1.Kai dirbama 5 darbo dienų savaitė:

20 d. d. / 365 k. d. × dirbtos k. d. = atostogų darbo dienos. Arba

20 d. d. / 252 d. d. × dirbtos d. d. = atostogų darbo dienos. Arba

Dirbti mėnesiai × 1,667 + dirbtos dienos × 20 d. d. / 252 d. d. = atostogų darbo dienos.

122. Atostogos dalimis suteikiamos šalims susitarus. Viena iš atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 10 darbo dienų.

123. Nesuėjus šešiems nepertraukiamojo darbo mėnesiams, darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos:

123.1. nėščioms darbuotojoms prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų;

123.2. tėvams jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų;

123.3. darbovietėje taikomų vasaros atostogų metu;

123.4. pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos mokinių vasaros atostogų metu, nepaisant to, kada jie pradėjo dirbti gimnazijoje.

124. Darbuotojai turėtų pasinaudoti tik sukauptomis atostogų dienomis. Jeigu darbuotojas pasinaudojo atostogų dienomis avansu, tai nutraukiant darbo santykius darbuotojas privalo grąžinti permokėtus atostoginius.

125. Į darbo metams, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, tenkančių darbo dienų skaičių įskaitoma:

125.1. faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas, kai nedirbamas darbas, bet laikas priskiriamas darbo laikui;

125.2. darbo dienos komandiruotėje;

125.3. darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų; (Pastaba: vaiko priežiūros atostogos į laikotarpį, už kurį suteikiamos kasmetinės atostogos, neįskaičiuojamos);

125.4. iki dešimt darbo dienų trukmės per metus suteiktos nemokamos atostogos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu, taip pat kitos Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino suteiktos nemokamos atostogos;

125.5. kūrybinės atostogos, jeigu dėl to susitariama šalių susitarimu ar tai numatyta darbo teisės normose;

125.6. kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.

126. Teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti.

127. Atšaukti iš atostogų leidžiama tik darbuotojui sutikus. Nepanaudota atostogų dalis turi būti suteikiama kitu darbo metų laiku arba prijungiama prie kitų darbo metų atostogų.

128. Darbuotojas gali būti atšauktas iš atostogų, esant tarnybiniam būtinumui ir darbuotojui sutikus. Tokiu atveju permokėta atostoginių suma atskaitoma iš mokėtino darbo užmokesčio, o nepanaudotų atostogų dienos suteikiamos pagal atskirą darbuotojo prašymą.

129. Atostogos pratęsiamos tiek darbo dienų kiek darbuotojas turėjo laikinojo nedarbingumo arba sergančių šeimos narių slaugymo darbo dienų pagal grafiką. Jeigu atostogos suteikiamos kalendorinėmis dienomis, tai atostogos pratęsiamos tiek dienų kiek darbuotojas turėjo laikinojo nedarbingumo arba sergančių šeimos narių slaugymo dienų.

130. Atleidžiant darbuotoją iš darbo (išskyrus atvejus, kai atleidžiama dėl jo kaltės), nepanaudotos atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą.

131. Atostogų laiku darbuotojui garantuojamas vidutinis darbo užmokestis. Xxxxx užmokestis už kasmetines minimalias atostogas mokamas ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki prasidedant atostogoms. Darbuotojui prašant atostoginiai gali būti išmokami ir su jam priskaičiuotu atitinkamo mėnesio darbo užmokesčiu.

132. Jeigu Gimnazija uždelsė atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu darbuotojas pateikė prašymą per pirmas tris darbo dienas po kasmetinių atostogų.

133. Draudžiama darbuotojams pakeisti atostogas pinigine kompensacija. Pasibaigus darbo santykiams, darbuotojui gali būti suteiktos atostogos arba, kai darbuotojas jų nepageidauja, išmokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas išmokama, kai nutraukiama darbo sutartis, neatsižvelgiant į jos terminą.

134. Piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas apskaičiuojama nepanaudotų atostogų darbo dienų skaičių padauginus iš darbuotojo vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio.

135. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, gali turėti ne tik kasmetines, bet ir tikslines atostogas: nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, tėvystės, mokymosi, kūrybines, nemokamas atostogas.

XVII SKYRIUS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

136. Darbo apmokėjimo sistemos tvarka nustatoma vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo santykių teisių gynybos, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo, darbo santykių stabilumo, teisingo apmokėjimo už darbą, darbuotojų lygybės, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, sveikatos būklės, ketinimo turėti vaiką (vaikų), įvaikių (įvaikių), globotinį (globotinių), rūpintinį (rūpintinių), santuokinės ir šeiminės padėties, priklausymo politinėms partijoms, profesinėms sąjungoms ir asociacijoms, aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, laisvų kolektyvinių derybų ir teisės imtis kolektyvinių veiksmų, skaidrumo ir viešumo principais.

137. Darbo apmokėjimo sistemos tvarkos aprašą nustato ir tvirtina Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos direktorius. Prieš įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemos tvarkos aprašą turi būti informuojami įstaigos darbuotojai bei konsultuojamasi su darbo taryba. Darbo apmokėjimo sistemos tvarkos aprašas paskelbiamas gimnazijos internetiniame puslapyje xxx.xxxxxxx.xx ir perduodamas susipažinti dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje DBSIS.

138. Ginčai dėl darbo užmokesčio sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

139. Atnaujinta Gimnazijos darbo apmokėjimo sistemos tvarkos aprašas įsigalioja nuo 2024

m. sausio 1 d.

Priedas Nr.1

SKUODO RAJONO MOSĖDŽIO GIMNAZIJA

VADOVŲ, VADOVŲ PAVADUOTOJŲ PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI, ETATAI

(Data)

Ei			Pareigy bės lygis	Pedagogin	Etat	Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas	Pareiginės		Moki
l.	Vardas,	Pareigybės		io darbo	o		algos	Priemok	nių
Nr	pavardė	pavadinimas		stažas	dyd		kintamoji	os	skaiči
.				(metais)	is		dalis %		us
Viso

Priedas Nr.2

SKUODO RAJONO MOSĖDŽIO GIMNAZIJA

MOKYTOJŲ, SPECIALIŲJŲ PEDAGOGŲ,LOGOPEDŲ, PSICHOLOGŲ, SOCIALINIŲ PEDAGOGŲ IR

KITŲ(pagal darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedą) DARBUOTOJŲ PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI IR DARBO KRŪVIO SANDARA

(Data)

Ei l. Nr .	Vardas, pavardė	Pareigybės pavadinimas	Pareigy bės lygis	Kvalifikacin ė kategorija	Darbo stažas	Etat o dyd is	Pareiginės algos pastoviosi os dalies koeficient as	Pareiginės algos kintamoji dalis %	Priemok os
Viso

Priedas Nr.3

SKUODO RAJONO MOSĖDŽIO GIMNAZIJA

DARBUOTOJŲ PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI, ETATAI

(Data)

Eil. Nr.	Vardas, pavardė	Pareigybės pavadinimas	Pareigybės lygis	Darbo stažas	Etato dydis	Pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas/MMA	Pareiginės algos kintamoji dalis %	Priemok os %
	Viso

Priedas Nr.4

MOKYTOJUI ETATE PRIVALOMOS IR SUTARIAMOS VEIKLOS BEI JOMS SKIRIAMŲ VALANDŲ SKAIČIUS

Eil. Nr.	Veikla	Metinės valandos
1.	Privalomos veiklos (1 etatui ne mažiau kaip 102 val.):	102 val.
1.1.	tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas, konsultavimas telefonu, EDUKOS dienyne, individualių pokalbių metu ir bendradarbiavimas su jais dėl mokinių ugdymo(si) ir mokymosi pažangos ir pasiekimų susirinkimų metu.	17 val.
1.2.	bendradarbiavimas su mokyklos darbuotojais mokinių ugdymo klausimais (prevenciniai susirinkimai)	10 val.
1.3.	mokyklos administracijos inicijuotos veiklos, skirtos mokyklos veiklai planuoti, organizuoti:	55 val.
	- mokytojų tarybos posėdžiai	10 val.
	- metodinių grupių susirinkimai	10 val.
	- budėjimas mokykloje	35 val.
1.4.	Kvalifikacijos tobulinimas (profesinis tobulėjimas):	20 val.
1.4.1.	dalyvavimas įstaigos, kaip besimokančios bendruomenės, ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo veiklose:
	- pranešimas metodinėje grupėje	1 val.
	- savo profesinės veiklos įsivertinimas	2 val.
1.4.2.	dalyvavimas neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklose:
	- kvalifikacijos tobulinimas seminaruose, konferencijose, projektuose ir pan.	12 val.
1.4.3.	bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų gilinimas savišvietos būdu	3 val.
1.4.4.	mokytojų veiklą reglamentuojančių dokumentų analizė	2 val.
2.	Individualiai su mokytoju sutariamos veiklos (iki 400 val.):	Iki 400
2.1.	bendradarbiavimo veiklos, skirtos mokyklos veiklai planuoti, tobulinti, pozityviam mokyklos mikroklimatui kurti, ugdymo ir švietimo pagalbos kokybei, mokykloje ugdomų mokinių saugumui užtikrinti:
2.1.1.	dalyvavimas, vadovavimas darbo grupėms ar komisijoms, jų veiklos administravimas ar koordinavimas:
	- vidaus įsivertinimo grupės narys\vadovas	19\35 val.
	- vaiko gerovės komisijos narys	35 val.
	- STEAM grupės narys/vadovas	30\35 val.
	- kitų darbo grupių ar komisijų narys	35 val.
2.1.2.	dalyvavimas mokyklos savivaldos veikloje ir/ar savivaldos veiklos administravimas
	- mokyklos taryba narys\ pirmininkas	3 val.\10 val.
	- darbo taryba narys\ pirmininkas	5 val.\10 val.
	- pedagogų atestacinė komisija	1 val.
	- vadovavimas metodinei grupei	35 val.

	- vadovavimas prevencinės programos įgyvendinimui	10 val.
2.1.3.	Mokyklos renginių ar tikslinių edukacinių veiklų
	- organizavimas	3-35 val.
2.1.4.	mokyklos informacinių technologijų diegimo ir taikymo ugdymo procese	15-35 val.
2.2	Mokyklos ugdymo turinio formavimo veiklos:
2.2.1.	UK ugdymo srities veiklų koordinavimas ir dalyvavimas jose	15 -35 val.
2.2.2.	mokyklos ugdymo turiniui įgyvendinti skirtų programų, dalyko kurso ar dalyko modulio programų rengimas	kiekvienai naujai programai po 2 val.
2.2.3.	mokyklos projektų, skirtų mokyklos ugdymo turiniui kurti ir įgyvendinti, rengimas ir jų įgyvendinimas	Pagal faktą ilgalaikis (visų m.m.) – 30 -35 val. Trumpalaikis 5-10 val.
2.2.4.	dalyvavimas tarptautiniuose, nacionaliniuose, regioniniuose projektuose ir/ar jų įgyvendinimas	5-100 val. pagal sudėtingumą
2.2.5.	informacinių komunikacijos technologijų taikymo ugdymo turinyje, skaitmeninio ugdymo turininio kūrimo veiklų organizavimas	10-35 val.
2.2.6.	edukacinių erdvių, mokymosi aplinkų, ugdymo priemonių kūrimas ir priežiūra: - technologijų kab. priemonių priežiūra ir turtinimas; - gamtos mokslų kabineto priežiūra ir turtinimas; - kūno kultūros salės bei priemonių priežiūra ir turtinimas; - akmenų ekspozicijos ir kabineto priežiūra ir turtinimas; - muziejus priežiūra ir turtinimas bei kraštotyrinių darbų rengimas; - mokyklos edukacinių aplinkų puošimas ir pritaikymas renginiams.	Iki 60 val.
2.3.	Konsultavimo ir patirties sklaidos veiklos:
2.3.1.	pedagoginių darbuotojų didaktinis, dalykinis konsultavimas - studentų praktika; - naujų mokytojų mentorystė.	10 val. Iki 35 val.
2.4.	Vertinimo, ekspertavimo veiklos:
2.4.1.	- nacionalinių mokinių mokymosi pasiekimų patikrinimas; - pasiekimų patikrinimų vykdymas ir mokinių rezultatų vertinimas.	2,4 kl. – 12 val. 6 kl. – 7-10 val. 5-10 val.
2.5.	Mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti skirtos edukacinės, ugdomosios veiklos:
2.5.1.	edukacinių renginių, konkursų, olimpiadų,
	- organizavimas	4-20 val. už vieną, pagal faktą
	- mokinių konsultavimas (horizontaliosios ir paprastos konsultacijos) klasei/grupei	iki 35 val.
2.5.2.	olimpiadų, konkursinių užduočių rengimas ir mokinių darbų vertinimas	Iki 6 val.

2.5.3.	mokinių konsultavimas jiems rengiantis olimpiadoms, konkursams, varžyboms ir pan.	5-50 val.
2.5.4.	Priešmokyklinio ugdymo grupės muzikinių užsiėmimų organizavimas	35 val.
2.6.	Bendradarbiavimo su mokyklos partneriais. Veiklos, apimančios bendrų projektų, renginių organizavimą ir jų įgyvendinimą mokykloje ar už jos ribų.	1-20 val.

Priedas Nr.5

PAREIGYBIŲ LYGIŲ NUSTATYMO KRITERIJŲ APRAŠYMAI

1. Pagrindinių kriterijų aprašymai:

1.1. Išsilavinimo kriterijaus aprašymas:

Išsilavinimo lygis pareigybei nustatomas vadovaujantis Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-11-28 nutarimu Nr. 1176 ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“ ir Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu:

IŠSILAVINIMAS
Lygis	Aprašymas
I	Išsilavinimo reikalavimas nekeliamas
II	Vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija;
III	Aukštesnysis išsilavinimas, įgytas iki 2009 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų
IV	Aukštasis koleginis išsilavinimas (profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis)
V	Aukštasis universitetinis išsilavinimas (bakalauro kvalifikacinis laipsnis)
VI	Aukštasis universitetinis išsilavinimas (magistro kvalifikacinis laipsnis arba baigus vientisąsias studijas įgytas magistro kvalifikacinis laipsnis)

1.2. Darbo patirties veiklos srityje/vadovaujamo darbo patirties kriterijaus aprašymas:

Darbo patirtis veiklos srityje apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas analogiškas pareigybės aprašyme nustatytas tam tikros profesijos ar specialybės darbas arba vykdytos analogiškos pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos nebūtinai toje pačioje įstaigoje, bet per visą darbinę karjerą visų rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

Vadovaujamo darbo patirtimi laikoma patirtis vadovaujant organizacijai, padaliniui ar asmenims, taip pat patirtis vykdant asmenų vadovaujančių organizacijai, padaliniui ar asmenims pavadavimo funkcijas bei patirtis vykdant funkcijas, kuriose reikia organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti asmenų grupės darbą (pvz., darbas nuolatinės komisijos pirmininku ir kitas darbas, atliekant nuolatinio pobūdžio vadovavimo funkcijas).

DARBO PATIRTIS VEIKLOS SRITYJE/VADOVAUJAMO DARBO PATIRTIS
Lygis	Aprašymas
I	Iki 2 m.
II	Nuo daugiau kaip 2 m. iki 5 m.
III	Nuo daugiau kaip 5 m. iki 10 m.
IV	Nuo daugiau kaip 10 m. iki 15 m.
V	Nuo daugiau kaip 15 m. iki 20 m.
VI	Nuo daugiau kaip 20 m. iki 25 m.
VII	Daugiau kaip 25 m.

1.3. Veiklos sudėtingumo kriterijaus aprašymas:

Veiklos sudėtingumo lygis (apimtis) apibūdina gebėjimą atlikti tam tikro sudėtingumo (apimties) užduotis:

• atlieka nesudėtingas ir (ar) mažos apimties užduotis (nesudėtinga užduotis – tokia, kuri gali būti sėkmingai atlikta veikiant pagal apibrėžtas procedūras bei taisykles ir (ar) tiesiogiai taikant reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, neatsižvelgiant į aplinkybes; mažos apimties užduotis – tokia, kurios atlikimas daro nereikšmingą įtaką įstaigos veiklai ir (ar) rezultatams);

• atlieka vidutinio sudėtingumo ir (ar) vidutinės apimties užduotis (vidutinio sudėtingumo užduotis – tokia, kuri gali būti sėkmingai atlikta, kai instrukcijos, metodikos, teisės aktai ar kt. pritaikomi atsižvelgiant į situaciją (ne pažodžiui taikant instrukciją, metodą, teisės aktą ar kt., o suprantant ir taikant principus, kuriais metodas yra pagrįstas); vidutinės apimties užduotis – tokia, kurios atlikimas daro tam tikrą įtaką padalinio ir (ar) įstaigos veiklai ir (ar) rezultatams);

• atlieka sudėtingas ir (ar) didelės apimties užduotis (sudėtinga užduotis – tokia, kuri reikalauja nestandartinių sprendimų, ekspertinio, grįsto sėkminga patirtimi išmanymo, gebėjimo įvertinti platesnį užduoties kontekstą, užduoties atlikimo (savo veiksmų) ir užduoties rezultatų poveikį platesnei aplinkai (įstaigai ir už įstaigos ribų); didelės apimties užduotis – tokia, kurios atlikimas daro reikšmingą įtaką visos įstaigos veiklai ir (ar) rezultatams ir (ar) įtaka pasireiškia ir už įstaigos ribų.

VEIKLOS SUDĖTINGUMAS
Lygis	Aprašymas
I	Atlieka nesudėtingas ir (ar) mažos apimties užduotis su pagalba ir kt.
II	Atlieka nesudėtingas ir (ar) mažos apimties užduotis (savarankiškai).
III	Atlieka vidutinio sudėtingumo ir (ar) vidutinės apimties užduotis (savarankiškai).
IV	Atlieka sudėtingas ir (ar) didelės apimties užduotis (savarankiškai).
V	Atlieka itin sudėtingas ir (ar) itin didelės apimties užduotis (savarankiškai).

1.4. Atsakomybės lygio kriterijaus aprašymas:

Vykdant atsakomybių lygių analizę nustatomos pareigybių, dalyvaujančių Savivaldybės administracijos veiksmuose, veiklose bei veiklos srityse ir atitinkamai priskiriami jų atsakomybių lygiai. Atsakomybių analizei lentelėje pateikti siūlomi naudoti atsakomybių lygių aprašymai.

ATSAKOMYBĖS LYGIS
Lygis	Aprašymas
I	Šio lygio atsakomybę turinti pareigybė teikia informaciją kitiems veiklos vykdytojams.

	Informacijos gavimas nelygu informacijos teikimui, informacijos gavėjai nedalyvauja veiksmuose. Pvz., vykdymo viza „susipažinti“ nėra atsakomybė.
II	Šio lygio atsakomybę turinti pareigybė kaupia, analizuoja ir teikia apibendrintą informaciją III-V lygio pareigybėms. Taip pat teikia paslaugas, reikalingas kitų pareigybių darbu. Šį atsakomybės lygį turinčios pareigybės turi žinoti apie nagrinėjamos funkcijos atlikimo eigą.
III	Pareigybė, turinti šią atsakomybę dalyvauja veikloje (sąveikauja su V ir IV atsakomybės lygio pareigybėmis), bet neatsako už rezultatą. Ji nepriima sprendimo, tačiau daro jam įtaką. Ši pareigybė atlieka paraminę funkciją (pataria, paaiškina, stebi, komentuoja, pritaria) bei suderina veiksmus. Pareigybės (-ių) darbo rezultatas yra netiesiogiai panaudojamas pagrindinio funkcijos / veiklos rezultato pasiekimui.
IV	Pareigybė, turinti šį atsakomybės lygį gauna dalį atsakomybės iš V atsakomybės lygio pareigybės ir už šią dalį atsako tiesiogiai. Užduotis (-ys) jai yra deleguojamos. Ši pareigybė žino visumą bei gali ją įvardinti, tačiau nepriima sprendimų, nulemiančių visumos rezultatą. Pareigybei priskiriama bendra atsakomybė už poveikį rezultatams.
V	Šio lygio atsakomybė gali būti priskiriama tik vienai pareigybei. Pareigybė, turinti šį atsakomybės lygį, turi teisę priimti sprendimą, kai susiduria su pasirinkimo galimybe. Ši pareigybė turi teisę deleguoti dalį atsakomybės (visos deleguoti negalima), tokiu atveju yra sumažinamas dalyvavimas, tačiau yra didinama kontrolė. Jei veiklos srityje pareigybė turi tokį atsakomybės lygį, tai yra vadovaujanti pareigybė. Sprendimo priėmimo teisės nepasinaudojimas (jos perleidimas vadovui) liudija apie nepakankamą kompetenciją.

Analizuojamos funkcijos atlikime pagrindinį vaidmenį, t. y. pagrindinį atsakomybės poveikį

– V lygis, gali turėti tik viena pareigybė. Efektyvioje funkcijų vadyboje pagrindinė atsakomybė negali būti padalinta kelioms pareigybėms, todėl V lygis turi būti priskirtas tik vienai pareigybei vienos nagrinėjamos veiklos ar veiksmo lygyje.

Nustačius pagrindinę atsakomybę detalizuojama, kurios pareigybės savo darbu tiesiogiai prisideda prie šio veiksmo ar veiklos rezultato kūrimo. Šiuo atveju pareigybei priskiriama bendra atsakomybė už poveikį rezultatams – IV lygis. Bendros atsakomybės lygį gali turėti kelios pareigybės, dalyvaujančios procese. Galimai neefektyvios veiklos požymis yra tai, kai bendrą atsakomybę dalinasi daugiau pareigybių, nei būtina tinkamam funkcijos / veiklos atlikimui (pvz., daugiau nei trys), kas parodo, kad į veiklos rezultato kūrimą įtrauktas perteklinis pareigybių kiekis. Nustatant IV atsakomybės lygį, vertinama, kas iš tikrųjų su V lygio atsakomybę turinčia pareigybe kartu atlieką šį darbą. Dažnai IV atsakomybės lygio pareigybė yra pavaduojanti V lygio pareigybę.

Pareigybėms, kurių darbo rezultatas yra netiesiogiai panaudojamas pagrindinio funkcijos / veiklos rezultato pasiekimui, ir kurios turi aiškinamąjį, patariamąjį ar palaikantį poveikį kitų pareigybių priimamiems sprendimams ir pasiekiamam rezultatui, yra priskiriamas atsakomybės lygis

III. Šios atsakomybės lygį turinčios pareigybės darbo rezultatai yra naudojami nagrinėjamos funkcijos rezultato kūrimui.

Pareigybės, kurios dalyvauja rezultatų pasiekime netiesiogiai bei turi tolimą atsakomybės poveikį pagrindinės analizuojamos funkcijos / veiklos rezultatui, turi II atsakomybės poveikio lygį. Tai gali būti duomenų analitika ir kitų netiesioginių paslaugų, reikalingų kitų pareigybių darbui, teikimas. Šį atsakomybės lygį turinčios pareigybės turi žinoti apie nagrinėjamos funkcijos atlikimo eigą be suderinimo su jomis.

Pareigybės priskirtos I atsakomybės lygiui teikia tik savo turimą informaciją. Faktiškai tokie darbai nėra atliekami pagrindinės užduoties rezultatų pasiekimui.

Priedas Nr.6

SKUODO RAJONO MOSĖDŽIO GIMNAZIJOS PAREIGYBIŲ LYGIŲ STRUKTŪRA

Xxxxx	Xxxxxxxx gimnazijos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį
X lygis	A2 lygio pareigybės (gimnazijos direktorius)
IX lygis	A2 lygio pareigybės (gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, gimnazijos direktoriaus pavaduotojas)
VIII lygis	A2 lygio pareigybės (mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai, bibliotekininkė)
VII lygis	B lygio pareigybės (ūkvedys)
VI lygis	B lygio pareigybės (specialistė)
V lygis	B lygio pareigybės (sekretorė, technikos inžinierius, popamokinės pailgintos dienos grupės auklėtoja)
IV lygis	C lygio pareigybės (laborantė, vairuotojas)
III lygis	C lygio pareigybės (mokytojo padėjėja)
II lygis	C lygio pareigybės (auklėtojos padėjėja, kūrikas)
I lygis	D lygio pareigybės (rūbininkė, darbininkas, kiemsargis, valytojas)