Lietuvos Respublikos finansų ministerija

Rekomendacijos dėl valstybės pagalbos taikymo

Xxxxxxx Xxxx Xxxxxxxxxxxxx, Xxxxxxxx Xxxxxxxxxx (UAB „Ernst & Young Baltic‖) pagal 2011 m. birželio 20 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 14P-33 (Konsultacinės paslaugos – Techninė pagalba vadovaujančiai ir tvirtinančiajai institucijoms).

Užduoties Nr. VI/EY/2011/C/17 įgyvendinimo lapas 2012 m. vasario 6 d.

Turinys

1. UŽDUOTIES ĮGYVENDINIMAS

5.4. PRIEDAS NR. 4. 2011 M. LAPKRIČIO 9 D. VI, TĮ IR IĮ PRISTATYMO MEDŽIAGA 100

5.5. Priedas Nr. 5. 2011 m. lapkričio 7-9 d. seminarų dalyvių apklausų anketų apibendrinti rezultatai 104

5.6. Priedas Nr. 6. IĮ pateiktų projektų susijusių su valstybės pagalba sąrašas 106

5.7. Priedas Nr. 7. EK sprendimų dėl užsienio šalių valstybės pagalbos praktikos apibendrinimas 107

5.8. Priedas Nr. 8. Vartojamų užduoties įgyvendinimo lape santrumpų sąrašas ir paaiškinimai 110

1. Užduoties įgyvendinimas

Atlikdama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011 m. rugsėjo 30 d. užduotį Nr. VI/EY/2011/C/17 (toliau – Užduotis), UAB „Ernst & Young Baltic― (toliau – EY) 2011 m. teikė konsultacijas Tarpinėms (toliau - TI) ir Įgyvendinančiosioms institucijoms (toliau - ĮI), parengė Pavyzdinį projektų atitikties valstybės pagalbos taisyklėms patikros lapą ir jo pildymo instrukciją (toliau – Patikros lapas), atliko ĮI pateiktų projektų (valstybės pagalbos pavyzdžių) praktinę analizę (žr. schemą Nr. 1) ir parengė Užduoties įgyvendinimo lapą (toliau – Įgyvendinimo lapas).

Schema Nr.1. Užduoties atlikimo eiga

1. Susipažinimas su užduotimi, užduoties apimčių suderinimas

2. Valstybės pagalbos klausimų/ situacijų analizė, atsakymų

parengimas, aptarimas

3. Patikros lapo ir instrukcijos parengimas ir

koregavimas pagal pastebėjimus

4. Pristatymai (diskusijos) ir

apklausos rezultatų apibendrinimas

5. Rekomendacijų parengimas ir suderinimas

6. Susitikimai su TvĮ, ĮI ir užduoties jgyvendinimo klausimų derinimas su VI

Užduoties vykdymo etapai

Užduoties pasiekimo užtikrinimo priemonės

TI ir ĮI konsultacijos teiktos pagal atsakingų darbuotojų pateiktus klausimus / situacijas (žr. priedą Nr. 5.1). Atsakymai į 36 klausimus / situacijas iš septynių institucijų (trijų TI ir keturių ĮI) parengti ir derinti su atsakingais darbuotojais organizuojant susitikimus ir tikslinant atsakymus telefonu. Atsakymai parengti išanalizavus Europos Komisijos (toliau – EK) sprendimus, teisminę praktiką susijusią su valstybės pagalba ir pasitelkus valstybės pagalbos teisinio reguliavimo ekspertus (Xxxxxx Xxxxxxxx, Xxxxxx Xxxxxxx, Xxxx Xxxxxxxxxxxxxxx, Xxxxx Xxxxxxx).

Patikros lapas parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos (toliau – ES) ir nacionaliniais teisės aktais, teismine praktika, valstybės pagalbos vadovais, kita susijusia literatūra. Įvertinus kartu su ĮI atsakingais asmenimis atrinktus ir aptarti pateiktus valstybės pagalbos projektus1, patikros lapas (žr. priedą Nr. 5.2) buvo koreguotas. Papildomai buvo suorganizuotas susitikimas su valstybės pagalbos klausimus koordinuojančia ir ekspertines funkcijas vykdančia institucija – Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba).

2011 m. lapkričio 7–9 d. buvo surengti seminarai/ diskusijos VI, TI ir IĮ atstovams (žr. priedą Nr. 5.4). Pristatymų metu buvo aptarta ĮI taikomų procedūrų metodologinė analizė, pateikti praktiniai pavyzdžiai, pristatyta bendra valstybės pagalbos schema, aptartas Patikros lapas. Po seminarų pagal atliktą dalyvių apklausą apibendrinti rezultatai (žr. priedą Nr. 5.5). Atsižvelgiant į VI, TI ir IĮ

1 ĮI atrinkta ir susitikimų metu pateikta keturiolika valstybės pagalbos srities atvejų. Pažymėtina, kad ĮI pateikti projektai buvo itin didelės apimties ir su nevienareikšmiais atsakymais (iš TvI, Konkurencijos tarybos) dėl valstybės pagalbos taikymo. Kai kuriais atvejais ĮI pateiktų projektų apimtis siekė daugiau nei dešimt segtuvų, o išsinešti projektų medžiagą susipažinti nebuvo sąlygų. Dėl šių priežasčių (ir dėl užduotyje skirto laiko – 6 d. d.) buvo įvertinti tik svarbiausi ir su kitomis šios užduoties dalimis susiję taikomos valstybės pagalbos vertinimo aspektai.

pateiktus pastebėjimus ir komentarus (žr. priedą Nr. 5.3) Patikros lapas buvo atitinkamai koreguotas.

Atlikus aukščiau išdėstytus veiksmus buvo parengti pastebėjimai ir rekomendacijos dėl valstybės pagalbos taisyklių taikymo, kurie pateikiami toliau. Įgyvendinimo lape pirmiausiai tekste pateikiami pastebėjimai, po to suformuojama atitinkama rekomendacija.

2. Rekomendacijos dėl ĻI valstybės pagalbos nuostatų taikymo

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės2 (toliau – PAFT) iš esmės užtikrina Europos Sąjungos veikimo 107 str. 1 d.3 ir 108 str. 3 d.4 nuostatų įgyvendinimą. Jeigu nustatoma, jog projektui taikomos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 str. 1 d. nuostatos (toliau – valstybės pagalbos nuostatos), turi būti atliekamas vertinimas. Vertinama, ar gali būti laikoma, kad projektas suderinamas su ES bendrąja rinka pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos pavirtintą Projektų finansavimo sąlygų aprašą (toliau – PFSA) arba kitą dokumentą, nustatantį reikalavimus valstybės pagalbos priemonėms ir priimtą laikantis atitinkamų valstybės pagalbą reglamentuojančių ES teisės aktų nuostatų. XXXX xxxxxx, kad projektui šios nuostatos taikomos:

1. Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu (PAFT 181.1);

2. Projekto įgyvendinimo metu:

1) atliekant sutarties pakeitimus (PAFT 181.2);

2) skiriant papildomai lėšų (PAFT 181.3).

Atliekant pateiktų ĮI procedūrų vadovų ir pateiktų projektų (žr. priedą Nr. 5.6) analizę bei vizitų ĮI metu buvo išsiaiškinta, jog praktikoje valstybės pagalbos nuostatų vertinimas atliekamas pagal PAFT nuostatas ne tik aukščiau išvardintų etapų metu. Projekto suderinamumo su ES bendrąja rinka vertinimas atliekamas ir kituose etapuose. Pavyzdžiui, tikrinant ir tvirtinant mokėjimo prašymus ar atliekant projektų patikras vietose5. Kita vertus, PAFT mokėjimo prašymų tikrinimo (PAFT 116-151) ir patikrų vietose (PAFT 152-160) metu nėra numatyta papildomų procedūrų, apibrėžiančių valstybės pagalbos nuostatų taikymo vertinimą. Užsienio šalių patirtis patvirtina tokios praktikos taikymą. Pavyzdžiui, Saksonijos-Anhalto (Vokietija) regione projektai su galima valstybės pagalba vertinami kaip padidintos rizikos projektai, ir tai laikoma vienu iš kriterijų planuojant atrankines patikras6. Taigi, analizė atskleidė, ir ĮI praktika pagrindė, jog projekto suderinamumo su ES bendrąja rinka vertinimą tikslinga atlikti visuose PAFT numatytuose projekto vertinimo, įgyvendinimo ir užbaigimo etapuose:

► Projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu;

► Atliekant esminius sutarties pakeitimus;

► Projektų rizikingumo vertinimo metu;

► Tikrinant ir tvirtinant mokėjimo prašymus;

► Planuojant ir atliekant patikras vietose;

2 PAFT patvirtintos 2007 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 (Žin. 2008, Nr. 4-132), 181 punktas.

3 107 str. 1 d „Išskyrus tuos atvejus, kai ši Sutartis nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai―. Konsoliduota Europos Bendrijos sutartis (Žin. 2004, Nr. 2-2).

4 108 str. 3 d. „Apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Jei Komisija mano, kad tokie ketinimai pagal 107 straipsnį yra nesuderinami su bendrąja rinka, ji nedelsdama pradeda 2 dalyje nustatytą procedūrą. Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas―. Konsoliduota Europos Bendrijos sutartis (Žin. 2004, Nr. 2-2).

5 Atliekant ĮI pateiktų pavyzdžių analizę pavyzdžiui buvo nustatyta valstybės pagalbos nustatymo taikymo geroji praktika atliekant

„Dainava― projekto atrankinę patikrą.

6 xxxx://xxx.xxxx.xxxxxx.xx.xx/xxxxx/xxxxxxxxx/XX-Xxx_Xxxxxxx(Xxxxxx)/XxxxxxxxXxxxx00(0)Xxxxx.xxx (žiūrėta 2011 11 15). P. 14.

► Pažeidimų tyrimo metu;

► Derinant galutinį ataskaitos projektą;

► Rengiant ataskaitas po projekto užbaigimo.

Vadovaujantis Metodiniais nurodymais vertintojams dėl projektų atitikties bendriesiems stebėsenos komiteto pavirtintiems atrankos kriterijams vertinimo (toliau – Metodiniai nurodymai dėl stebėsenos)7 6.1.3 punktu, atliekant bendrųjų atrankos kriterijų vertinimą, ĮI vykdo projekto suderinamumo su Europos Bendrijų konkurencijos politikos nuostatomis vertinimą. Šis vertinimas yra įtrauktas į visus nagrinėtų ĮI procedūrų vadovus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus pastebėjimus, tikslinga atitinkamai koreguoti procedūrų vadovų priedais pavirtintas ĮI formas. Tai apimtų MP patikros, projekto patikros vietoje, FA sutarties keitimų, galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos vertinimo, įtariamų pažeidimų tyrimo, ataskaitų po projekto užbaigimo vertinimo formas.

(1) Rekomenduojama valstybės pagalbos nuostatų vertinimą atlikti visuose PAFT numatytuose projekto vertinimo, įgyvendinimo, užbaigimo (ir po užbaigimo) etapuose, atsižvelgiant į ĮI vykdomų priemonių specifiką, atitinkamai atliekant pakeitimus ĮI procedūrų vadovuose. Valstybės pagalbos nuostatų vertinimui ĮI užtikrinti rekomenduojama parengti ir pavirtinti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių pakeitimą.

Vykdant Užduotį nustatyta, jog vertindamos projektų suderinamumą su ES bendrąją rinka ĮI vadovaujasi ĮI procedūrų vadovais (toliau – PV). Išimtinė praktika taikoma Europos socialinio fondo agentūroje (toliau – ESFA), taikant papildomą PV ir Projektų atitikties Europos Bendrijos konkurencijos politikos nuostatoms metodiką (toliau – Metodika)8. Metodika taikoma projektų, kurie įgyvendinami pagal valstybės pagalbos schemų taikymo nenumatantį PFSA, vertinimui ir įgyvendinimo priežiūrai. Atliekant paraiškų vertinimą ir vykdant projektų, finansuojamų pagal valstybės pagalbos schemas, įgyvendinimo priežiūrą, Metodika taikoma kartu su PFSA nustatytais valstybės pagalbai taikomais apribojimais.

Esamoje užduoties apimtyje nebuvo numatyta įvertinti, ar valstybės pagalbos vertinimo funkcijos nurodytos ĮI pareigybių aprašymuose ir (ar) struktūrinių padalinių nuostatuose. Tačiau pokalbių su ĮI atstovais metu buvo pateikta informacija, leidžianti teigti, kad vidiniuose teisės aktuose tikslinga būtų išskirti ir pavirtinti atsakingų darbuotojų vykdančių su valstybės pagalbos vertinimu susijusias funkcijas.

(2) ĮI rekomenduojama parengti pagal PFSA, nenumatančią valstybės pagalbos schemų taikymo, įgyvendinamų projektų vertinimo ir įgyvendinimo priežiūros metodiką, numatyti ir pavirtinti ĮI asmenis, atsakingus už šios metodikos vykdymą ir tobulinimą.

Atliekant užduotį pastebėta, kad daugiausiai klausimų kyla vykdant projektus švietimo srityje (žr. priedą Nr. 5.6.). Iš keturiolikos pateiktų analizei projektų septyni yra iš švietimo srities. Tai yra, pusė iš visų TI ir ĮI kilusių klausimų yra susiję su valstybės pagalbos vertinimu švietimo srityje. Pažymėtina, jog šie projektai dažniausiai yra tarpinstitucinio pobūdžio. Pavyzdžiui, mokslo, tyrimų ir inovacijų projektų aprašus rengia atsakingi darbuotojai iš kelių TI (Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ūkio ministerijos) ir susijusius projektus įgyvendina kelios ĮI (LVPA ir ESFA). Manytina, jog būtų tikslinga stiprinti šių institucijų kvalifikacinius gebėjimus ir skatinti bendradarbiavimą valstybės

7 Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066 patvirtinti ―Metodiniai nurodymai vertintojams dėl projektų atitikties bendriesiems stebėsenos komiteto patvirtintiems atrankos kriterijams vertinimo―.

8 2011 m. kovo 28 d. įsakymu ESFA direktoriaus įsakymu Nr. 2011-0050 patvirtinta „Projektų atitikties Europos Bendrijos konkurencijos politikos nuostatoms metodika―.

pagalbos srityje. Tokių specializuotų mokymų reikalingumą patvirtina ir seminarų dalyvių apklausos rezultatai, patvirtinantys specializuotų mokymų švietimo srityje poreikį (žr. priedą Nr. 5.5).

(3) Rekomenduojama parengti specializuotus kvalifikacinių gebėjimų stiprinimo seminarus švietimo srities PFSA rengiančioms TI ir atitinkamus projektus įgyvendinančioms ĮI, MTTP, ir susijusiose viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo priemonėse.

3. Rekomendacijos dėl TI valstybės pagalbos nuostatų vertinimo

Vadovaujantis PAFT 18.2 ir 19 p., TI, rengdama projektų finansavimo sąlygų aprašus, suderina juos su ĮI ir VI. PFSA rengimo metu pagal Metodinių nurodymų dėl PFSA9 6.5 punktą TI įvertina, ar bus teikiama valstybės pagalba pagal konkrečios priemonės PFSA. Į valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas turi būti atsižvelgiama rengiant visas Projektų finansavimo sąlygų aprašo dalis (pavyzdžiui, nustatant reikalavimus pareiškėjams ir partneriams, tinkamoms finansuoti projekto išlaidoms, nustatant maksimalų galimą projekto finansavimą ir lyginamąją projektui skiriamų lėšų dalį ir pan.). Pastebėtina, kad šiuo metu nėra metodikos (patvirtintos teisės aktais), padedančios nustatyti, ar tvirtinamai priemonei yra teikiama valstybės pagalba nacionaliniu lygiu. EY parengtas Patikros lapas, atsižvelgus ir pritaikius Metodinių nurodymų dėl PFSA nuostatas, galėtų būti taikytinas ir TI. Manytume, jog Patikros lapas gali būti naudojamas ne tik įgyvendinant projektus, bet ir rengiant PFSA10.

Jungtinėje Karalystėje taikoma praktika nenagrinėti konkrečių valstybės pagalbos pavyzdžių patikros lape. Manome, ši praktika pagrįsta, nes tinkami pavyzdžiai švietimo srities darbuotojams netiktų transporto sektoriuje dirbantiems asmenimis. Todėl specializuotas patikros lapas, siekiantis apimti visas veiksmų programų sritis su pavyzdžiais būtų „gremėzdiškas― dokumentas. Būtent

„universalus― (pavyzdinis, rekomendacinis) patikros lapas yra dažna (žr. žemiau) užsienio šalių patirtis11, ir tokio tipo dokumentas būtų geriausiai pritaikomas ĮI praktikoje. Atkreiptinas dėmesys, jog toks siekis suformuotas ir Užduotyje.

Įdomu pastebėti, kad tokia praktika pradėta taikyti palyginti nesenai (pvz., minėtu atveju Jungtinėje Karalystėje patikros lapas buvo patvirtintas 2010 m. lapkričio mėnesį). Šis patikros lapas, kaip metodinis dokumentas, yra skirtas pateikti apibrėžimus ir padėti įvertinti konkrečiame projekte galimą valstybės pagalbą. Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Austrijoje valstybės pagalbos nuostatoms įvertinti (regioniniu lygmeniu12) naudojami „universalūs― patikros lapai.

(4) Rekomenduojama parengtą Patikros lapą kaip metodines gaires taikyti visuose projekto etapuose. Pritaikę prie PFSA nuostatų, TI Patikros lapą gali naudoti ir rengdamos konkrečių priemonių finansavimo aprašus13.

4. Rekomendacijos dėl VI ir Konkurencijos tarybos

Susitikimų su atsakingų institucijų atstovais metu buvo pateikta informacija, jog TI, kaip ir ĮI, vadovaujasi viešai prieinamais:

9 Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K‑066 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių įgyvendinimo― patvirtinti „Metodiniai nurodymai dėl projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo―.

10 xxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xxxxxxxx/xxxxxx/xxxxx-xxx (žiūrėta „State Aid assesment form― 2011 11 15).

11 xxxx://xxx.xxxx.xxxxxx.xx.xx/xxxxx/xxxxxxxxx/XX-Xxx_Xxxxxxx(Xxxxxx)/XxxxxxxxXxxxx00(0)Xxxxx.xxx (žiūrėta 2011 11 15). Ši nuoroda taikoma kalbant toliau tekste apie užsienio šalių patirtį.

12 Regioniniame, nes Europos Sąjungos parama nukreipta į regioninius projektus atitinkamai pagal NUTS metodiką.

13 Pritaikymo galimybės galėtų būti detalizuotos kitos užduoties apimtyje.

► EK Konkurencijos generalinio direktorato parengtu Bendrijos valstybės pagalbos taisyklių vadovu (2008 m. rugsėjo 30 d.); ir

► Konkurencijos tarybos internetiniame puslapyje skelbiamu Valstybės pagalbos vadovu14.

Kitose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, yra taikoma praktika parengti ir taikyti valstybės pagalbos vadovus pradedantiesiems15 ir šios srities specialistams16. Taip pat yra parengtas ir EK valstybės pagalbos vadovas. Atlikus ĮI taikomos metodinės medžiagos analizę, būtų tikslinga nacionaliniu lygmeniu parengti atitinkamus metodinius dokumentus su konkrečiais valstybės pagalbos pavyzdžiais. Tokiu būdu būtų užtikrintas VI, TI ir ĮI pastebėjimų dėl Patikros lapo (žr. priedą Nr. 3) pritaikymo konkrečioms sritims / priemonėms įgyvendinimas. Tai yra valstybės pagalbos vadove specialistams galėtų būti išnagrinėti konkretūs įvairių sričių praktiniai pavyzdžiai.

Atkreiptinas dėmesys, jog rengiamuose vadovuose būtų tikslinga įvertinti galimybes naudotis EK registru (xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxx/xxxxx_xxx/xxxxxxxx/). Atlikta analizė (žr. priedą Nr. 5.7) parodė, kad surasti tarp esamų tūkstančių EK sprendimų dėl valstybės pagalbos (pvz., pateikiami 1307 Vokietijos atvejai) nėra paprasta. Manytina (ir užsienio šalių patirtis pagrindžia), jog tokie vadovai galėtų išspręsti konkrečių pagal atitinkamas sritis suskirstytų pavyzdžių suradimo problemą.

(5) Rekomenduojama parengti ir patvirtinti valstybės pagalbos vadovus pradedantiesiems ir specialistams, atsižvelgiant į nacionalinę valstybės pagalbos nuostatų vertinimo praktiką ir naujas teisės aktų nuostatas, įsigaliojusias po 2006 ir 2009 metų.

Atliekant Užduotį, diskusijų su TI ir ĮI metu buvo išsakyti pastebėjimai dėl valstybės koordinavimo ir ekspertinių funkcijų trūkumo. Konkurencijos taryboje įvyko interviu su darbuotojais (tarp jų ir su Viešojo administravimo subjektų veiklos skyriaus vadove), tiesiogiai dirbančiais su valstybės pagalba. Vienas iš jų yra atsakingas už Valstybės pagalbos registro veikimą, kitas – už bendradarbiavimą su atsakingomis institucijomis.

Pažymėtina, kad valstybės pagalbos ekspertinių išvadų teikimo tvarka 17 ir registro veikla 18 reguliuojama 2004-2005 metais priimtais teisės aktais. ĮI patikino, jog vykdo minimalią ekspertizės ir išvadų teikimo veiklą dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo. Registro veikla taip pat tobulintina, įvertinant naujas darbų apimtis, susijusias su žymiais ES struktūrinių fondų ir valstybės pagalbos reguliavimo pasikeitimais 2006 ir 2009 metais.

Atkreiptinas dėmesys, jog užsienio šalyse koordinuojanti valstybės pagalbos veikla yra ne tik šalies Konkurencijos tarybos (Lenkijoje ir Portugalijoje) kompetencija. Dažnu atveju (Jungtinė Karalystė, Švedija, Slovėnija, Ispanija, Italija, Graikija, Suomija, Austrija) valstybės pagalbos klausimų reguliavimas yra ministerijų ar jų padalinių (VI, TI) atsakomybė. Tikslinga būtų apsvarstyti galimybę (kompetencijai ir ištekliams koncentruoti) Konkurencijos tarybos atsakomybę už valstybės pagalbos nuostatų koordinavimo funkcijas perduoti Finansų ministerijai, ypač atsižvelgiant į tai, jog Finansų ministerija yra atsakinga ne tik už ES struktūrinių fondų valdymą, tačiau ir valstybės bei savivaldybės biudžeto sudarymą19 (Finansų ministerijos nuostatų 8.1 p.).

14 xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?xxxxxxx&xx_xxxxxxxx_xxxxxxx (žiūrėta 2011 11 02).

15 xxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xxxxxx/xxxxxxx/xxxxxxxx-xxxxxx/xxxx/00-000-xxxxx-xxx-xxxxxxxxx-xxxxx.xxx (žiūrėta 2011 11 15).

16 xxxx://xxx.xxx.xxx.xx/xxxxxx/xxxxxxx/xxxxxxxx-xxx/xxxx/x/00-0000-xxxxx-xxx-xxxxx.xxx (žiūrėta 2011 11 15).

17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 1136 „Valstybės pagalbos projektų ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo valstybės pagalbos teikėjams, valstybės pagalbos pranešimų ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai ir kitoms suinteresuotoms institucijoms taisyklės‖.

18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimas nr. 35 „Dėl suteiktos valstybės pagalbos registro įsteigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo‖.

19 Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 1453 redakcija) Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatai.

Atliekant Užduotį pastebėta, kad itin trūksta duomenų apie valstybės pagalbos atvejus nacionaliniu lygiu. Konkurencijos taryba kaupia informaciją, susijusią su patvirtintais EK sprendimais dėl valstybės pagalbos teikimo (179 registruoti Konkurencijos tarybos atvejai20), tačiau informacija apie neigiamus EK sprendimus nėra kaupiama ir analizuojama (bent pagal šią Užduotį). Manytina, jog tokie neigiamų sprendimų duomenys būtų itin naudingi TI ir ĮI sprendžiant valstybės pagalbos taikymo ar netaikymo klausimus. Taip pat trūksta informacijos apie valstybės biudžeto lėšų taikymą valstybės pagalbos atveju. Daugeliu analizuotų atvejų Lietuvos teisės aktai reguliuojantys šių duomenų kaupimą, analizę ir apibendrinimą (žr. žemiau) nėra atnaujinti nuo 2005 metų.

Pažymėtina, jog 2006 m. gruodžio 28 d. Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje L379 paskelbtas 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 Sutarties 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (toliau – Reglamentas Nr. 1998/2006) numatė naujas teisės aktų nuostatas valstybės pagalbai registruoti. Vadovaujantis 2005 metais patvirtintomis Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklėmis 21 (toliau – Registravimo taisyklės), šių nuostatų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje užtikrina Konkurencijos taryba. Manytina, kad būtų tikslinga inicijuoti šių ir kitų teisės aktų atnaujinimą.

(6) Rekomenduojama apsvarstyti galimybę inicijuoti valstybės pagalbos koordinavimo veiklos perdavimą Finansų ministerijai ar Konkurencijos tarybos žmogiškųjų ir finansinių išteklių sustiprinimą ir atitinkamus susijusių teisės aktų pakeitimus (ar atnaujinimus).

Pagal Registravimo taisyklių 10 p. de minimis (nereikšminga pagalba) registruojama Konkurencijos tarybos registre (xxxxx://xxxxx.xxxxxxxx.xx.). Registre registruojama informacija:

► pagalbos teikėjo pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas;

► pagalbos gavėjo pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas (fizinio asmens vardas, pavardė, adresas, asmens kodas – jei pagalba teikiama fiziniam asmeniui ūkinei veiklai vykdyti);

► pagalbos gavėjo veiklos rūšies, kuri yra remiama, kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius;

► pagalbos suteikimo teisinis pagrindas;

► pagalbos suteikimo data;

► pagalbos suma;

► pagalbos forma.

Užsienio šalių patirtis22 rodo, jog daugelyje šalių (skirtingai nei Lietuvoje) nereikšmingai pagalbai registruoti naudojama „De minimis deklaracijos― forma. Tačiau tai yra atliekama ir registruojant informaciją apie gautą nereikšmingą pagalbą (kaip atliekama Lietuvoje). Atlikti tyrimai patvirtina, kad su nereikšminga pagalba dirbančios institucijos pripažįsta, jog neįmanoma patikrinti visų galimų finansavimo šaltinių, dėl to tokie projektai laikomi padidintos rizikos projektais. Galimai rizikai valdyti sukuriami valstybės pagalbos registrai, pavyzdžiui, Lenkijoje SHRIMP (Informacinė sistema valstybės pagalbos registravimui, priežiūrai ir stebėsenai) ar Italijoje BDA (Registro duomenų bazė). Šiais atvejais sistemos yra skirtos ES struktūrinių fondų priežiūrai, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog tik keletas šių sistemų yra susietos su ES paramos informacinėmis sistemomis. Tokios sąsajos leidžia užtikrinti bendrą duomenų registrą ir informacijos analizę pagal atskirus pareiškėjus.

20 Žr. viešai prieinama Valstybės pagalbos registro ataskaita (xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx )

21 Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1S-111 „Dėl suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklių patvirtinimo‖.

22 xxxx://xxx.xxxx.xxxxxx.xx.xx/xxxxx/xxxxxxxxx/XX-Xxx_Xxxxxxx(Xxxxxx)/XxxxxxxxXxxxx00(0)Xxxxx.xxx (žiūrėta 2011 11 15). P. 12-16.

(7) Rekomenduojama apsvarstyti nereikšmingos pagalbos deklaracijos formos reikalingumą bei galimą pritaikymą prie Konkurencijos tarybos registro ir esamos valstybės pagalbos registravimo teisinio reguliavimo sistemos.

Kaip gerosios praktikos pavyzdžiai pateikiamos Slovėnijos ir Portugalijos valstybės pagalbos registrų sistemos. Slovėnijos registras, kurį nuo 2001 metų administruoja Slovėnijos valstybės pagalbos stebėsenos departamentas (angl. Slovenian State Aid Monitoring Department), užtikrina galimybes gauti ataskaitas pagal konkrečius pareiškėjus su gauta valstybės pagalbos suma, data, registracijos numeriu ir pagal pareiškėjus gavusius valstybės pagalbą per trejus pastaruosius metus. Portugalijos atveju registras veikia nuo 2002 metų ir iš esmės buvo pakeistas įsigaliojus naujosioms Reglamento Nr. 1998/2006 nuostatoms. Jis taip pat buvo pritaikytas 2009 metais EK priėmus teisės aktus reguliuojančius ekonominės recesijos padarinius. Už registrą atsakingas Regioninės ir finansinės paramos institutas (port. Instituto Financeiro para o Desenvolvimento Regional).

Portugalijos registro veikla yra pagrįsta dviem etapais. Pirmu etapu (kaip ir Lietuvos atveju) interneto pagalba užpildomi atsakingos institucijos duomenys apie pagalbos teikėją (pavadinimas, teisinė forma, kodas, ar tai sunkumus patirianti įmonė, pagalbos suteikimo data, suma ir pan.). Antru etapu tikrinamas EK reikalavimas 23 valstybėms narėms siekti užtikrinti, kad nebūtų kompensacijos permokos. Tam šalys turi reguliariai atlikti patikrinimus. Taip pat turi užtikrinti, kad lėšų perkėlimai į kitus metus būtų tinkamai kontroliuojami ir būtų taikomos išdėstytos skaidrumo taisyklės. Portugalijos atveju registro sistema leidžia per 3-5 dienas suformuoti atitinkamą ataskaitą ir persiųsti atsakingai ĮI. Naudojimuisi šia sistema palengvinti parengtas ir patvirtintas ĮI valstybės pagalbos procedūrų vadovas. Įvardijami trys šios sistemos privalumai: nereikšmingos pagalbos sprendimų „automatizavimas―, teisinis valstybės pagalbos pagrindimas, bei skubus ir patikimas nereikšmingos pagalbos nustatymo mechanizmas.

(8) Rekomenduojama atlikti atskirą gerosios užsienio šalių patirties ir jos pritaikymo Lietuvoje tyrimą dėl Konkurencijos tarybos registro ir SFMIS galimų sąsajų bei šių sistemų tobulinimo valstybės pagalbos aspektu reikalingumo. Šios rekomendacijos įgyvendinimą susisieti su ankstesnėmis rekomendacijomis (7,8).

Apibendrinant ankstesnius pastebėjimus bei šioje užduotyje iškeltus uždavinius, būtų tikslinga valstybės pagalbos klausimus spręsti sistemiškai: dalinantis turimomis žiniomis su VI, TI, ĮI; pristatant užsienio šalių patirtį valstybės pagalbos srityje, kviečiant ekspertus (kas iki šiol ir buvo organizuojama VI iniciatyva), suformuojant ir teikiant pasiūlymus atsakingiems asmenims dėl valstybės pagalbos teisinio reguliavimo tobulinimo. Tai įgyvendinant būtų galima remtis jau esama analogiška praktika dėl Rizikos valdymo darbo grupės24 ar Pažeidimų kontrolierių darbo grupės25 sudarymo. Į darbo grupę būtų tikslinga įtraukti ir Konkurencijos tarybos atstovus.

(9) Rekomenduojama suburti tarpinstitucinę darbo grupę valstybės pagalbos klausimams spręsti, parengiant atitinkamą Finansų ministro įsakymą.

23 Komisijos pranešimas 2005/C 297/04 Bendrijos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma, paragr. 14-15.

24 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 1K-058, 2010-03-08 pakeičiantis įsakymą „Dėl finansų ministro 2009 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-130 „Dėl Rizikos valdymo darbo grupės sudarymo―.

25 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas Nr. 1K-105, 2010-04-08 pakeičiantis įsakymą „Dėl finansų ministro 2009 m. balandžio

16 d. įsakymo Nr. 1K-115 „Dėl 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos pažeidimų kontrolierių darbo grupės sudarymo".

5. Priedai

5.1. Priedas Nr. 1. Atsakymai teikti į TI ir ĻI atsakingų darbuotojų pateiktus klausimus/situacijas.

SADM ATSAKYMAI (2011-11-03)

SADM (1) klausimas: 2008-08-06 Komisijos Reglamento 800/2008 8 skirsnio 38 str. 2 punkte yra įtvirtinta sąvoka „bendrasis mokymas“. Pageidautume platesnio sąvokos ir a/b punktuose pateiktų pavyzdžių paaiškinimo ir bendrųjų mokymų, atitinkančių Reglamento 800/2008 reikalavimus, pavyzdžių pateikimo.

SADM (3) klausimas: Ar Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (toliau – ŽIPVP) priemonės „Socialinio dialogo skatinimas“ projektų vykdomi darbdavių, darbuotojų ir profesinės sąjungos narių mokymai (pavyzdžiui, kolektyvinių sutarčių rengimo, derybų taktikos, konfliktų ir krizių valdymo, nelegalaus darbo prevencijos, lyčių lygybės darbe užtikrinimo ir kitais klausimais, susijusiais su socialinio dialogo gebėjimų tobulinimu) traktuotini kaip valstybės pagalba įmonėms?

Situacija: Priemonės tikslas – ugdyti darbdavių, darbdavių organizacijų ir jų asociacijų, profesinių sąjungų ir jų susivienijimų socialinės partnerystės srities gebėjimus, tobulinti kolektyvinius darbo santykius, skatinti kolektyvinių sutarčių pasirašymą, informuoti ir šviesti profesinių sąjungų narius ir visuomenę apie socialinio dialogo plėtrą. Remiamos veiklos:

(i) darbdavių, darbdavių ir darbuotojų organizacijų vadovų ar jų įgaliotų atstovų, darbo tarybų pirmininkų, pavaduotojų mokymas kolektyvinių sutarčių rengimo, derybų taktikos, konfliktų ir krizių valdymo, nelegalaus darbo prevencijos, lanksčių ir inovatyvių darbo formų diegimo, lyčių lygybės darbe užtikrinimo, kitais klausimais, susijusiais su socialinio dialogo gebėjimų tobulinimu;

(ii) darbuotojų mokymas darbdavių ir darbuotojų teisių ir pareigų, kolektyvinių sutarčių rengimo, lyčių lygybės darbe užtikrinimo, kitos darbuotojų švietimo ar informavimo veiklos, susijusios su darbo sauga ir sveikata darbe, darbo sąlygų gerinimu, kitais su darbo santykiais susijusiais klausimais; veikla, skatinanti steigti įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos komitetus;

(iii) partnerystės principų diegimo skatinimo akcijos, skirtos pasidalinti patirtimi arba ją perimti iš užsienio partnerių; metodinės ir informacinės medžiagos parengimas ir sklaida.

Galimi pareiškėjai: Projektus pagal priemonę įgyvendina: darbdaviai, darbdavių organizacijos; profesinės sąjungos ir jų susivienijimai; valstybės ir savivaldybių biudžetinės įstaigos. Už priemonę atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Priemonės įgyvendinančioji institucija – viešoji įstaiga Europos socialinio fondo agentūra. Planuojamas mokyme dalyvavusių asmenų skaičius:15 000. Projektams skiriamas finansavimas: ES fondų lėšos – iki 20 000 000 LTL

Atsakymas:

Dėl Xxxxxxxxxx išimties reglamento ir „bendrojo mokymo“

Tuo atveju, jei tenkinami visi Sutarties 107 (ex 87) straipsnyje nurodyti kriterijai, mokymų finansavimas bus laikoma valstybės pagalba.

Komisijos yra priėmusi 2008-08-06 reglamentą (EB) Nr. 800/2008, skelbiantį tam tikrų rūšių pagalbą, suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 (toliau – Reglamentas), kuris

nustato, kad esant tam tikroms sąlygoms, atskirų sričių pagalba yra suderinama su bendrąja rinka ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal ES Sutarties 108 straipsnio 3 dalį.

Valstybės pagalbai, kuri teikiama mokymui, gali būti taikoma išimtis, jei ši pagalba atitinka sąlygas, nustatytas Reglamente. Reglamentas yra taikomas pagalbai mokymui visuose sektoriuose, kurį gali vykdyti tiek pačios įmonės (darbdaviai), tiek valstybės įstaigos ir institucijos ar privatūs mokymo centrai. Europos Komisija yra išaiškinusi, kad pagalba laikoma suderinama su bendrąja rinka pagal Sutarties 87 str. 3 d. c p. tik tuo atveju, jei pagalba yra būtina. Jeigu pagalbos gavėjas nenaudoja papildomai veiklai, kuri vien tik rinkos jėgomis nebūtų įgyvendinta, negalima manyti, kad pagalba turi teigiamą poveikį, galintį kompensuoti prekybos iškraipymą, todėl tokia pagalba negali būti suteikiama (Europos Komisijos 2007-04-04 sprendimas dėl Valstybės pagalbos C 14/06, kurią Belgija numato suteikti Antverpene įsikūrusiai įmonei General Motors Belgium (2007/612/EB)).

Reglamento 38 straipsnyje yra pateikiami bendrojo mokymo ir specialiojo mokymo apibrėžimai:

Bendrasis mokymas reiškia mokymą, kuris nėra tiktai ar iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje, bet suteikia įgūdžius, kurie lengvai gali būti perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis, ir tokiu būdu žymiai pagerina darbuotojo galimybes įsidarbinti. Mokymas laikomas bendruoju, jeigu, pavyzdžiui:

- jį kartu organizuoja skirtingos savarankiškos įmonės, arba jei jis prieinamas skirtingų įmonių darbuotojams,

jis yra pripažįstamas, patvirtintas ir įteisintas valstybinės valdžios institucijų ar įstaigų, arba kitų įstaigų ar institucijų, kurioms valstybės narės yra suteikusios reikalingus įgaliojimus.

Specialusis mokymas reiškia mokymą, tiesiogiai ir iš esmės susijusį su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje, ir suteikiantį įgūdžius, kurie negali arba gali būti tik nedideliu mastu perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis.

ES nėra suformuota konkrečios teismų praktikos pagal kurią būtų galima gauti papildomų išaiškinimų dėl „bendrųjų mokymų― sąvokos. Apie tam tikrų mokymų priskirimą bendriesiems ar specialiesiems mokymams galima būtų spręsti iš Komisijos sprendimų dėl valstybės pagalbos mokymams, taip pat Komisijos Komunikato - Valstybės pagalbos mokymui, apie kurią turi būti pranešta atskirai, suderinamumo analizės kriterijai (2009/C 188/01). Komunikate pateikiamos gairės, nurodančios, kokius kriterijus Komisija taikys pagalbos mokymui priemonių vertinimui. Šiomis gairėmis siekiama užtikrinti Komisijos sprendimų pagrindimo skaidrumą bei sukurti nuspėjamumą ir teisinį tikrumą. Nepaisant to, kad Komunikate pateiktos gairės yra taikomos bet kokiai individualiai pagalbai mokymui, teikiamai ad hoc ar pagal schemą, jeigu subsidijos ekvivalentas viršija 2 mln. EUR mokymo projektui, t.y. viršijančiai Reglamente nurodytas sumas, svarbu paminėti, kad Komunikate pateiktas pagrindinis bendrųjų mokymų vertinimo principas, t.y. bendrasis mokymas, palyginus su specialiuoju, turi didesnį teigiamą išorinį poveikį. Išorinis teigiamas poveikis bus didesnis, jei bus įrodytas mokymo metu įgytų įgūdžių pritaikomumas keliose srityse: kuo didesnis įgūdžių pritaikomumas keliose srityse, tuo didesnė tikimybė, kad išorinis poveikis bus teigiamas. Laikoma, kad išklausius mokymo kursą įgyta keliose srityse pritaikomų įgūdžių, kai, pvz.: (a) mokymą kartu organizuoja kelios savarankiškos įmonės arba jeigu mokymas naudingas kelių skirtingų įmonių darbuotojams; (b) mokymo kursas yra patvirtintas, jį baigusiems išduodamas pripažintas diplomas, arba jeigu mokymo kursas patvirtintas valdžios institucijų ar įstaigų; (c) mokymas skiriamas tų kategorijų darbuotojams, kurie dažnai keičiasi atitinkamoje įmonėje ir sektoriuje; (d) mokymas galėtų būti naudingas darbuotojui ne tik dabartiniame darbe, bet ir ateityje įsidarbinus kitoje įmonėje, taip pat socialiniame gyvenime, siekiant gerovės ir pan. Išorinis poveikis taip pat bus didesnis, jei į mokymą bus įtraukiami neįgalūs ar palankių sąlygų neturintys darbuotojai.

Atkreiptinas dėmesys, kad dėl mokymų priskirimo bendriesiems ar specialiesiems mokymams turi būti sprendžiama kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į mokymų būtinybę, jų poveikį paramos gavėjo veiklai, rinkos struktūrą, sektoriaus arba pramonės šakos charakteristikas ir pan, Tačiau apibendrinant Komisijos sprendimus (paminėtina, kad konkretūs Komisijos sprendimai buvo pateikti SADM atstovams atskirai) dėl valstybės pagalbos mokymams, pastebėtina, kad Komisija prie bendrųjų mokymų paprastai priskiria tokius mokymus, kaip mokymus, kurių pasėkoje įgyjami pagrindiniai įgūdžiai ir skatinamas darbuotojų asmeninis tobulėjimas, kuris labai menkai susijęs su jų faktine veikla atliekant darbą: bendrieji IT įgūdžiai, užsienių kalbų mokymai, raštingumo ir skaičiavimo įgūdžiai (nes pavyzdžiui, raštingumo ir skaičiavimo mokymas skirtas užpildyti viso pasaulio pramonės sektoriuje dirbančių suaugusių žmonių spragas, neatsižvelgiant į jų išsilavinimo lygį, šis mokymas nebūtinas darbui atlikti, juo siekiama padidinti darbuotojų gebėjimą formuluoti ir sklandžiai perduoti idėjas ar mintis, taip pat kiekybiškai vertinti aplinkoje vykstančius pokyčius); mokymas, kuriuo siekiama visų lygių darbuotojams suteikti pagrindinių socialinių įgūdžių (pvz., vadovavimo, prezentacijų, bendravimo įgūdžių ir pan.); mokymai nukreipti į darbo aplinkos gerinimą ir saugos darbo vietoje reikalavimais ir pan.

Taigi apibendrinant, mokymai, kurių pasėkoje yra įgyjami įgūdžiai, nesusiję su konkrečios pagalbą gaunančios įmonės specifika ir kurie gali būti lengvai pritaikyti kitose įmonėse paprastai Komisijos vertinami kaip bendrieji mokymai.

Dėl valstybės pagalbos

Visų pirma pažymėtina, kad ES teisės reikalavimai dėl valstybės pagalbos taikomi tik pagalbai, kuri atitinka visus ES Sutarties 107 (ex 87) straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus. Pagalba, kuri neatitinka minėtų kriterijų, nėra draudžiama. Taigi, sprendžiant ar pagal priemonę suteiktas finansavimas bus laikomas valstybės pagalba reikalinga įvertinti, ar suteikta parama atitinka visus ES Sutarties 107 (ex 87) straipsnio 1 dalies požymius.

ŽIPVP priemonės „Socialinio dialogo skatinimas― projektų vykdomi darbdavių, darbuotojų ir profesinės sąjungos narių mokymai (pavyzdžiui, kolektyvinių sutarčių rengimo, derybų taktikos, konfliktų ir krizių valdymo, nelegalaus darbo prevencijos, lyčių lygybės darbe užtikrinimo ir kitais klausimais, susijusiais su socialinio dialogo gebėjimų tobulinimu) gali būti laikomi valstybės pagalba ūkio subjektams, jei atitinka visus Sutarties 107 (ex 87) straipsnyje nurodytus valstybės pagalbos kriterijus. Tuo atveju, jei nėra tenkinamas nors vienas iš Sutarties 107 (ex 87) straipsnyje nurodytas kriterijus, suteiktas finansavimas nėra valstybės pagalba.

ES Sutarties 107 straipsnis taikomas tik tuo atveju, jei finansinės paramos priemonės:

(i) teikiamos iš valstybės lėšų (įskaitant Bendrijos lėšas);

(ii) teikia išskirtinę ekonominę naudą ūkio subjektams;

(iii) yra selektyvaus pobūdžio, taikomos pasirinktinai;

(iv) iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir veikia prekybą tarp ES šalių.

Atitinkamai, siekiant įvertinti atitikimą valstybės pagalbos taisyklėms, turi būti nustatyta, ar mokymų finansavimas atitinka visus valstybės pagalbai taikomus kriterijus ir atitinkamai gali būti laikoma valstybės pagalba.

(iv) Atsižvelgiant į tai, kad projektas yra finansuojamas iš valstybės lėšų (ES struktūrinių fondų parama), manytina, kad pirmasis atitikimo valstybės pagalbai kriterijus yra tenkinamas.

(v) Vertinant išskirtinės ekonominės naudos suteikimo kriterijų pažymėtina, kad valstybės pagalbos taisyklės yra taikomos tik ūkinę veiklą vykdantiems subjektams. Pažymėtina, kad valstybės pagalbos taisyklės taikomos vienodai tiek privatiems, tiek ir viešiesiems subjektams. Net jei paramos gavėjas yra pelno nesiekianti organizacija, valstybės pagalbos požiūriu tai visiškai nėra svarbu, jei jis vykdo ūkinę veiklą konkuruodamas su kitais ūkio subjektais26. Ūkinė veikla suprantama kaip bet kokia komercinė, gamybinė, finansinė ir kita veikla, kuri susijusi su prekių ar paslaugų pirkimu ar pardavimu rinkoje.27 Ūkinės veiklos nevykdančių ūkio subjektų atžvilgiu valstybės pagalbos taisyklės nėra taikomos, todėl, tuo atveju, jei pareiškėjai nevykdo ūkinės veiklos, jų atžvilgiu valstybės pagalbos taisyklių taikymo rizika nekiltų.

(vi) Vertinant selektyvumo kriterijų pažymėtina, kad valstybės pagalba neapima bendro pobūdžio paramos priemonių, t.y. valstybės pagalba turi būti selektyvaus pobūdžio priemonė, taikoma pasirinktinai. Bendro pobūdžio priemonės - tai tokios priemonės, kurios gali turėti poveikį visiems šalies ūkio subjektams. Pasirinktinai taikomos paramos priemonės - tai priemonės, kurios yra skirtos atskiro regiono plėtrai (tame regione esantiems ūkio subjektams), atskiroms veiklos rūšims paremti (pagalbos gavėjai - atskiro sektoriaus ūkio subjektai) arba tam tikriems tikslams įgyvendinti (pagalbos gavėjai gali būti mažos ar vidutinės įmonės, aplinkosaugos projektus įgyvendinantys ūkio subjektai ir pan.). Tuo atveju, jei priemonę yra prieinama bet kokiems darbdaviams, darbdavių organizacijoms ir jų asociacijoms, profesinių sąjungoms ir jų susivienijimams, neišskiriant ūkio šakos, įmonių dydžio ir pan., tuomet tikėtina, kad šis kriterijus nėra tenkinamas.

(vii) Vertinant nagrinėjamos situacijos atitikimą ketvirtajam valstybės pagalbos kriterijui, svarstytina, ar tokia pagalba galėtų daryti poveikį prekybai tarp ES valstybių narių, nes pagal Sutarties 107 (ex 87) straipsnį nagrinėtinos tik tos valstybės paramos priemonės, kurios veikia prekybą tarp ES šalių. Jei paramos priemonės yra teikiamos vietinio pobūdžio veiklai paremti arba tai yra nereikšminga pagalba, tai šios priemonės paprastai neveikia prekybos tarp šalių. Laikoma, kad nereikšminga (de minimis) pagalba neturi poveikio prekybai tarp šalių.

Atsižvelgiant į priemonės tikslą - ugdyti darbdavių, darbdavių organizacijų ir jų asociacijų, profesinių sąjungų ir jų susivienijimų socialinės partnerystės srities gebėjimus, tobulinti kolektyvinius darbo santykius, skatinti kolektyvinių sutarčių pasirašymą, informuoti ir šviesti profesinių sąjungų narius ir visuomenę apie socialinio dialogo plėtrą bei remiamas veiklas, darytina išvada, kad ŽIPVP projektų vykdomi darbdavių, darbuotojų ir profesinės sąjungos narių mokymai (tokie kaip kolektyvinių sutarčių rengimo, derybų taktikos ir kt.) pagal savo pobūdį negali būti laikomi mokymais, kurie įtakotų prekyba tarp ES šalių (vienas iš Sutarties 107 (ex 87) str. kriterijų), nes yra nukreipti į vidinį įmonės darbo organizavimo ir darbo aplinkos gerinimą, yra daugiau lokalaus pobūdžio, kuris neturi įtakos prekybai tarp ES šalių, todėl teikiamos paramos atitikimas šiam kriterijui abejotinas. Tačiau tuo atveju, jei konkrečios įmonės atžvilgiu mokymui skiriamos lėšos viršija de minimis pagalbos sumas, tokiu būdu suteikiant įmonei galimybę nukreipti sutaupytas lėšas investicijoms ir pan., kas savo ruožtu gali įtakoti prekyba tarp ES šalių, tokios pagalbos suteikimas turi būti vertinamas individualiai, tuo pačiu vertinant atitikimą kitiems Sutarties 107 (ex 87) straipsnyje nurodytiems kriterijams.

26 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje 78/76 Steinike und Weinlig v. Germany, [1977] ECR 595.

27 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-41/90 Hofner and Elser v Macrotron GmbH, [1991] ECR I-1979, paragr. 21; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose byloje C-180/98 ir kt. Xxxxxx, [2000] ECR I-6451, paragr. 75.

SADM (2) klausimas: Ar darbo saugos mokymai įmonėse gali būti priskiriami bendriesiems mokymams? Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus darbdaviai privalo suteikti mokymus darbo saugos klausimais. Ar valstybės pagalba, skiriama šiems mokymams turės skatinamąjį poveikį?

Atsakymas: Vadovaujantis bendrosiomis Reglamento nuostatomis, leidžiama tokia valstybės pagalba mokymui, kuri neiškraipo ir (ar) negali iškraipyti ūkio subjektų konkurencijos bei nesuteikia nei vienam iš jų nepagrįsto pranašumo ar tam tikrų privilegijų rinkoje. Reglamentu siekiama sudaryti teisines prielaidas valstybėms narėms teikti pagalbą ūkio subjektams atsižvelgiant į mokymo teikiamą naudą Bendrijos rinkai ir visuomenei. Reglamento 38 straipsnyje pateikiamas „bendrojo mokymo― apibrėžimas, reiškia mokymą, kuris nėra tiktai ar iš esmės susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis pagalbą gaunančioje įmonėje, bet suteikia įgūdžius, kurie lengvai gali būti perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis, ir tokiu būdu žymiai pagerina darbuotojo galimybes įsidarbinti.

Pareigą užtikrinti darbo saugą įmonėje ūkio subjektams nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai (įgyvendinantys atitinkamus Europos Sąjungos teisės aktus). Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnyje įtvirtina, kad: „1. Darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. 2. Darbdaviui atstovaujantis asmuo siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą―.

Įvertinus aukščiau pateiktas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas, įtvirtinančias darbdavio pareigą organizuoti prevencinius darbo saugos mokymus, t. y. numatančias, kad darbo saugos mokymai įmonėse turi būti organizuojami nepriklausomai nuo jokių išorės sąlygų (ar darbdavys gauna finansavimą iš šalies ir pan.), manytina, kad darbo saugos mokymai, kurie susiję su įmonės specifika, negali būti priskiriami bendriesiems mokymams, nes neatitinka Reglamente pateikto bendrųjų mokymų apibrėžimo (t. y. nesuteikia įgūdžių, kurie lengvai gali būti perkeliami į kitas įmones arba kitas darbo sritis, taigi nepagerina darbuotojo galimybių įsidarbinti, taigi neturi skatinamojo poveikio). Be to, aukščiau cituota nuostata suponuoja ir tai, kad darbo saugos mokymai turi būti organizuojami kiekvienoje įmonėje, todėl, tai dar kartą patvirtina, kad darbo saugos mokymai įmonėje nesuteikia jokių įgūdžių, kuriuos būtų galima perkelti į kitas įmones ar sritis ir kurios pagerintų darbuotojo galimybes įsidarbinti.

Manytina, kad tuo atveju, jei būtų skiriama valstybės pagalba saugos mokymams, tokia valstybės pagalba įmonei suteiktų nepagrįstą pranašumą kitų ūkio subjektų atžvilgiu rinkoje, kadangi įmonė,

„sutaupiusi― kaštus darbuotojų saugos mokymams, kuriuos organizuoti, kaip minėta a šiuos finansus galėtų skirti investicijoms ir tai gali iškraipyti konkurenciją. Sprendžiant ar pagalba mokymams gali būti laikoma valstybės pagalba, turi būti visų pirma įvertinta ar tokia pagalba atitinka visus Sutarties 107 (ex 87) straipsnyje nurodytus kriterijus. Pabrėžtina, kad de minimis pagalba laikoma suderinta su bendrąja rinka ir tokiai pagalbai yra suteikta bendroji išimtis. Tuo atveju, jei skiriamos lėšos viršija de minimis pagalbos sumas, turi būti vertinama ar tokiai pagalbai gali būti taikomos kitos bendros išimtis (Reglamente nustatytos išimtis). Tačiau įvertinus, kad Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas įpareigojimas darbdaviams užtikrinti darbo saugą ir darbo saugos mokymai įmonėje neturi skatinamojo poveikio, tokiems mokymams negali būti taikoma išimtis pagal Reglamentą ir apie tokia pagalbą reikia pranešti.

ŠMM ATSAKYMAI (2011-10-28)

ŠMM (1) klausimas: Ar šiuo atveju sukurto prototipo pardavimas ūkio subjektui būtų laikomas valstybės pagalba? Kas galėtų ir turėtų tai įvertinti? Jei mokslo ir studijų institucija sukurtą prototipą atiduotų ūkio subjektui neatlygintinai ar tai būtų laikoma valstybės pagalba?

Situacija: Valstybinė mokslo ir studijų institucija vykdo MTEP projektą (fundamentiniai moksliniai tyrimai, finansavimo intensyvumas 100 procentų) (toliau – Projektas). Projekto vykdymo metu aiškėja mokslinių tyrimų rezultatų pritaikomumas – gali būti sukurtas produkto prototipas, kurį galėtų adaptuoti tik konkretus ūkio subjektas (pavyzdžiui, biotechnologijų įmonė).

Atsakymas: Kaip mes suprantame iš pateiktos situacijos, Valstybinės mokslo ir studijų institucijos (toliau - Institucija) veikla yra finansuojama valstybės ir/ar ES lėšomis. Institucija atlieka mokslinius tyrimus, kurių rezultatą gali pritaikyti konkretūs ūkio subjektas. Taigi klausimas yra ar Institucijos veiklos rezultato perdavimas ūkio subjektui bus laikomas valstybės pagalba.

Sutarties 107 (ex 87) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išskyrus tuos atvejus, kai Sutartis nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių prekybai.

Sutarties 107 (ex 87) straipsnis taikomas tik tuo atveju, jei finansinės paramos priemonės (i) teikia išskirtinę ekonominę naudą ūkio subjektams (kuriais laikomos ne vien įmonės, bet ir įmonių junginiai, įstaigos, organizacijos ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ūkinę veiklą); (ii) yra selektyvaus pobūdžio, taikomos pasirinktinai; (iii) iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją; (iv) veikia prekybą tarp ES šalių. ES teisės reikalavimai dėl valstybės pagalbos taikomi tik pagalbai, kuri atitinka visus Sutarties 107 (ex 87) straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus. Pagalba, kuri neatitinka minėtų kriterijų, ar nors vieno iš jų, nėra draudžiama.

Taigi Sutarties 107 (ex 87) straipsnio 1 dalyje nustatytas principas, kad valstybės pagalbą teikti draudžiama. Tačiau tam tikrais atvejais tokia pagalba gali būti suderinama su bendrąja rinka, įskaitant pagalbą moksliniams tyrimams ir naujovių diegimui, kuri gali būti pateisinama. Pagrindinės taisyklės dėl valstybės pagalbos vertinimo mokslinių tyrimų, taikomosios veiklos ir naujovių diegimo srityse yra nustatytos Komisijos Bendrijos valstybės pagalbos moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir naujovių diegimui sistemoje (2006/C 323/01) (toliau - Sistema). Sistema rekomenduotina vadovautis sprendžiant valstybės pagalbos klausimus nurodytoje srityje.

Apibendrinant esamą reglamentavimą, Projekto metu gauto prototipo (ar bet kokio mokslinių tyrimų rezultato) perdavimas nebūtų valstybės pagalba, jei:

- prototipas būtų parduotas už rinkos kainą (arba mokslinių tyrimų paslaugos yra teikiamos rinkos kaina, užsakovas prisiima visą riziką dėl rezultato ir nustato paslaugų teikimo sąlygas); jei rinkos kaina nenustatyta - už sumą, atitinkančią mokslinių tyrimų organizacijos patirtų sąnaudų sumą pridedant pagrįstą pelno maržą. Kitaip tariant, turi būti taikomas privataus investuotojo testas;

- prototipas gali būti perduotas bet kuriai įmonei, kuri pagal savo veiklos pobūdį galėtų pritaikyti prototipą (nėra selektyvumo);

- Pagalba bus suderinta su bendrąja rinka, jei tenkinamos visos Sutarties 107 (ex 87) straipsnio 3 dalies c punkto sąlygos (atkreiptinas dėmesys, jog nustačius, kad minėtas punkto taikyti nėra pagrindo, turi būti sprendžiama, ar finansavimas Projektui atitinka kokias nors kitas sąlygas, dėl kurių toks finansavimas nebūtų laikomas valstybės pagalba);

- Pagalba bus suderinta su bendrąja rinka, jei tenkinamos visos Sutarties 107 (ex 87) straipsnio 3 dalies b punkto sąlygos (atkreiptinas dėmesys, jog nustačius, kad minėtas punkto taikyti nėra pagrindo, turi būti sprendžiama, ar finansavimas Projektui atitinka kokias nors kitas sąlygas, dėl kurių toks finansavimas nebūtų laikomas valstybės pagalba);

- nėra tenkinama bent viena Sutarties 107 (ex 87) straipsnio 1 dalyje nurodyta sąlyga.

Tuo atveju, jei prototipas galinčiai jį pritaikyti įmonei perduodamas (i) neatlygintinai; (ii) už mažesnę nei rinkos kaina; (iii) už mažesnę sumą nei buvo patirtą sąnaudų sukuriant prototipą ir (iv) tenkinamos visos Sutarties 107 (ex 87) straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, tai bus laikoma valstybės pagalba.

Vertinant ar prototipo (ar kitų mokslinių tyrimų rezultato) perdavimas atitinka valstybės pagalbos kriterijams pažymėtina, kad turi būti vertinami visi kriterijai. Šiuo konkrečiu atveju pirmas valstybės pagalbos kriterijus (valstybės lėšos) yra akivaizdžiai tenkinamas. Kiti du kriterijai (išskirtinė ekonominė nauda, selektyvumas) yra tenkinami tuo atveju, jei ūkio subjektas gali pritaikyti gautą rezultatą ir gauti iš jo naudos ir šis ūkio subjektas buvo parinktas selektyviai. Vertinant tokios paramos poveikį konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių pažymėtina, kad ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalis yra netaikoma tais atvejais, kai remiamos prekės ar paslaugos, kurios nėra prekybos tarp valstybių narių objektas ar kai prekyba yra veikiama išimtinai nacionaliniu lygmeniu.28 Tai suponuoja, kad kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai atsižvelgiant į konkurencinę aplinką rinkoje, rinkos koncentraciją ir struktūrą, tarptautinės prekybos apimtis. Tuo atveju, jei konstatuojama, kad parama yra vietinio, lokalaus pobūdžio, jos suma nėra ženkli, o konkurencija su kitose valstybėse narėse veikiančiais subjektais iš esmės nevyksta29, laikytina, kad ketvirtasis valstybės pagalbos kriterijus nėra tenkinamas, todėl suteikta parama nelaikytina valstybės pagalba. Tačiau, tuo atveju, jei pritaikius gautą prototipą (rezultatą) gali būti paveiktą prekybą tarp valstybių narių, ketvirtas kriterijus taip pat bus tenkinamas.

Nustačius, kad prototipo (ar kitokio mokslinių tyrimų rezultato) perdavimas ūkio subjektui yra valstybės pagalba, turi būti įvertinta ar tokios pagalbos suteikimas patenka į nustatytas išimtis.

De minimis pagalba.

Prototipo perdavimas bus laikomas suderintas su bendrąja rinka, jei Projektas finansuojamas vadovaujantis de minimis pagalbos taisyklėmis. De minimis pagalba yra reglamentuojama Komisijos 2006-12-15 reglamente (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai; Projektas tokiu atveju gali finansuojamas iki 100 procentų (su Reglamente nustatytomis išimtimis dėl taikymo srities). De minimis pagalbos atveju turi būti laikomasi toliau nurodytų taisyklių:

28 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje 40/75 Produits Bertrand v Commission, [1976] ECR 1; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje 730/79, Xxxxxx Xxxxxx v Commission, [1980] ECR 2671; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-142/87, Belgium v Commission, [1990] ECR I-959.

29 Pavyzdžiui, pagalba įmonėms, teikiančioms vietinio keleivių transporto paslaugas, neveikia prekybos tarp valstybių narių, žr. Twenty- sjxth Report on Competition Policy (1996), p. 230.

1. de minimis pagalba negali būti didesnė nei 200 000 eurų (690 560 Lt) vienai įmonei per trejus fiskalinius metus. Ši riba taikoma nepriklausomai nuo de minimis pagalbos formos arba siekiamų tikslų ir neatsižvelgiant į tai, ar valstybės narės skirta pagalba yra visa arba dalinai finansuojama Bendrijos kilmės ištekliais. Laikotarpis nustatomas remiantis fiskaliniais metais, kuriuos naudoja atitinkamoje valstybėje narėje esanti įmonė.

2. Projektą įgyvendinanti institucija, prieš suteikdama de minimis pagalbą, privalo pareikalauti iš pareiškėjo pateikti visą informaciją apie de minimis pagalbą, suteiktą per praėjusius fiskalinius metus ir per praėjusius dvejus fiskalinius metus. Be to, sprendžiant dėl anksčiau suteiktos de minimis pagalbos turi būti vertinama valstybės narės suteikta pagalba, net jeigu ji buvo visa arba iš dalies finansuota Bendrijos kilmės ištekliais.

Gavusi aukščiau nurodytą informaciją, Projektą įgyvendinanti institucija privalo išsamiai patikrinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir tik po to gali priimti sprendimą dėl de minimis pagalbos skyrimo.

3. Teikiant pagalbą pagal pagalbos priemonę pagalbos suma negali būti išskaidyta į tuo tikslu, kad daliai teikiamos pagalbos būtų taikomos de minimis pagalbos taisyklės. Kitaip tariant, teikiamai pagalbai de minimis išimtis gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei de minimis pagalbos taisyklė gali būti taikoma visai pagalbos priemonės sumai.

Xxxxxxxxxx išimties taikymas.

Komisijos 2008-08-06 reglamentas (EB) Nr. 800/2008, skelbiančiu tam tikrų rūšių pagalbą, suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (toliau – BBI reglamentas) nustato kad, esant tam tikroms sąlygoms, pagalba mažosioms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ), pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai, pagalba aplinkos apsaugai, pagalba užimtumui bei mokymui ir pagalba, kuri atitinka kiekvienai valstybei narei Komisijos patvirtintą regioninės pagalbos žemėlapį, yra suderinama su bendrąja rinka ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal Sutarties 108 (ex 88) straipsnio 3 dalį.

Taigi, esant BBI reglamente nurodytoms sąlygoms, Projektui teikiamas finansavimas (jei bus pripažintas valstybės pagalba) bus laikomas suderinamas su bendrąja rinka. BBI reglamento taikymo sritys nustatytos 1 straipsnio 1 dalyje, atvejai kai BBI reglamentas netaikomas, nustatyti 1 straipsnio 2 dalyje.

Pagalba moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai yra numatyta BBI reglamento 7 skirsnyje 30- 31 straipsniai. Be kita ko, išimties Projektui pagal BBI reglamentą taikymui, turi būti tenkinamos žemiau nurodytos sąlygos:

- Projekto suma vienos įmonės vienam projektui negali būti didesnė (i) nei 20 mln. Eurų, jei projektą daugiausia sudaro fundamentiniai tyrimai; (ii) nei 10 mln. Eurų, jei projektą daugiausia sudaro pramoniniai tyrimai; (iii) nei 7,5 mln. Eurų visiems kitiems projektams. Siekiant nustatyti taikytinos paramos aukščiausią ribą, laikytina, kad projektą sudaro daugiausia fundamentiniai tyrimai arba daugiausia pramoniniai tyrimai, jeigu daugiau kaip

50 procentų projekto tinkamų finansuoti išlaidų patiriama vykdant veiklą, kuri priklauso fundamentinių tyrimų kategorijai. Tais atvejais, kai projekto dominuojančių požymių nustatyti negalima, taikoma žemesnioji riba.

- Remiama Projekto dalis turi visiškai atitikti vieną ar daugiau iš mokslinių tyrimų kategorijų (t. y. fundamentinių mokslinių tyrimų ir(arba) pramoninių mokslinių tyrimų ir(arba) bandomosios taikomosios veiklos kategoriją).

- Valstybės pagalba mokymui gali būti finansuojamos tik tokios išlaidos, kurios numatytos BBI reglamento 31 straipsnio 5 dalyje.

- Turi būti laikomasi pagalbos intensyvumo skirtingų mokslinių tyrimų kategorijų finansavimo atvejais (BBI reglamento 31 straipsnio 3-4 dalys).

Kiti atvejai.

Visais kitais atvejais, Projekto ar panašių projektų finansavimas, atitinkantis Sutarties 107 (ex 87 str.) sąlygas bus laikomas valstybės pagalbą, apie kurią reikia pranešti Europos Komisijai ir gauti jos pritarimą vadovaujantis EB sutarties 108 str. (ex 88 str.) 3 d.

ŠMM (2) klausimas: Atsižvelgiant į tai, kad griežtų ribų tarp fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų nėra (tiesiog vieni mokslinių tyrimų rezultatai gali būti komerciškai pritaikomi, kiti – ne), o finansavimo intensyvumas jiems skirtingas, kaip galima būtų įvertinti, kuriame MTEP projekto etape sukurtas prototipas?

Atsakymas: Moksliniai tyrimai skirstomi į tris kategorijas, t.y. fundamentiniai tyrimai, pramoniniai tyrimai, bandomoji taikomoji veikla. Šis skirstymas atliekamas atsižvelgiant į tai, koks planuojamas mokslinių tyrimų rezultatas. Šių tyrimų apibrėžimas yra pateiktas BBI reglamente bei Sistemoje.

Atitinkamo mokslinio tyrimo klasifikavimas taip pat gali būti nustatomas vadovaujantis „Frascati vadovu― 30 . Atsižvelgiant į pateiktus apibrėžimus, vertinama, kad moksliniai tyrimai yra fundamentiniai arba taikomieji tuo atveju, jei jų rezultatas yra mokslinės publikacijos ar kitos mokslinės žinios, kurios platinamos viešai ir paskleidžiamos mokslinėje bendruomenėje. Tuo tarpu bandomosios taikomosios veiklos rezultatas yra paprastai yra saugomas, siekiant apginti nuosavybės teises, t. y. bandomosios taikomosios veiklos rezultatas tikėtina bus intelektinė nuosavybė (rezultatas galės būti komerciškai pritaikomas).

Todėl, vadovaujantis aukščiau nurodytais kriterijais, įvertinus Projektą (ar jo sudedamąsias dalis), galima pakankamai pagrįstai įvertinti kokiai kategorijai Projektas (ar jo dalys) gali būti priskiriamas ir atitinkamai pagal tai skirti finansavimo intensyvumą. Tuo atveju, jei jau projekto pradžioje aišku, kad projektas apims daugiau nei vieną kategoriją, laikoma, kad projektą sudaro daugiausia fundamentiniai tyrimai, jei daugiau kaip 50 procentų projekto tinkamų finansuoti sąnaudų patiriama vykdant veiklą, kuri priklauso fundamentinių tyrimų kategorijai (atitinkamai ir kitų kategorijų atžvilgiu). Nustačius vyraujančią kategoriją, lengviau nustatyti skiriamos valstybės pagalbos apimtį. Pažymėtina ir tai, kad jei mokslinių tyrimų eigoje pagaminamas prototipas (kitas rezultatas), kuris toliau naudojamas komerciniais tikslai (jį demonstruojant arba bandomuosiuose projektuose, pan.), visos iš tokio naudojimo gautos pajamos turi būti atimamos iš tinkamų finansuoti sąnaudų.

30 Frascati vadove yra nagrinėjamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (kuriuos sudaro fundamentiniai, taikomieji moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra) matavimas. Sutinkamai su Frascati vadovu Fundamentiniai moksliniai tyrimai yra eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami visų pirma reiškinių esmei ir stebimai tikrovei pažinti, tuo metu neturint tikslo konkrečiai panaudoti gautus rezultatus. Taikomieji moksliniai tyrimai taip pat yra originalūs eksperimentiniai ir (arba) teoriniai pažinimo darbai, pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti. Eksperimentinė plėtra (kitaip – taikomoji mokslinė veikla yra mokslinių tyrimų ir praktinės patirties sukauptu pažinimų paremti sistemingi darbai, kurių tikslas – kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus.

ŠMM (3) klausimas: Kaip ir ar galima būtų prieš prasidedant MTEP projektui įvertinti valstybės pagalbos aspektus?

Atsakymas: Xxxxx pradedant MTEP projektą valstybės pagalbos aspektai turi būti įvertinami vadovaujantis atsakyme į (1) klausimą pateiktais kriterijais.

Situacija. Valstybinė mokslo ir studijų institucija vykdo MTEP projektą. Pavyzdžiui, vykdomi fundamentiniai moksliniai tyrimai biotechnologijos srityje (sintetinami fermentai), finansavimo intensyvumas 100 proc. Projekto mokslinio tyrimo rezultatų sklaida vieša: straipsniai, konferencijos ir pan. Mokslinio tyrimo rezultatų komercinį pritaikomumą pastebi ūkio subjektas, formulę užpatentuoja (galbūt nežymiai dar patobulinęs) ir sėkmingai komercializuoja.

ŠMM (4) klausimas. Pažeidimas ar ne VP požiūriu? Ar gali būti laikoma VP konkrečiai įmonei? Mato įmonė, kad tai komerciniai pritaikoma ir beliko tik užpatentuoti. Xxxxxxxxx – pinigai, kuriuos gavo mokslininkas iš ES SF?

Atsakymas: Kaip suprantame Jūsų klausimas yra, kaip išvengti situacijos, kuomet naudą iš valstybės lėšų finansuojamų mokslinių tyrimų neatlygintinai gauna ūkio subjektas, kuriam mokslinių tyrimų rezultatas nebuvo skirtas.

Pažymėtina, kad šios santykius reglamentuoja ne teisės normos dėl valstybės pagalbos, o intelektinės nuosavybės teisė. Siekiant apsisaugoti nuo nesąžiningų įmonių, siūlome pirmiausia numatyti griežtas sąlygas apie tai, kaip paramos gavėjas turi informuoti apie pasiektą mokslinių tyrimų rezultatą; antra, nustatyti griežtas atsakomybės sąlygas tuo atveju, jei paaiškėja, kad valstybės paramos gavėjos perduos informaciją apie mokslinių tyrimų rezultatą trečiajai įmonei; trečia, prieš rengiant viešą projekto mokslinių tyrimų sklaidą įvertinti, ar mokslinių tyrimų rezultatas negali būti patentuotas dar prieš viešai jį paskleidžiant.

Bet kokiu atveju, paaiškėjus nesąžiningam mokslinių tyrimų rezultato pasisavinimo atvejui, yra galimybė kreiptis į teismą ir reikalauti pripažinti nuosavybės teisę į patentinę paraišką ar patentą yra sukurti ne patentinės paraiškos pareiškėjo ar patento savininko bei reikalauti atlyginti dėl neteisėto mokslinių tyrimų rezultato naudojimo padarytą žalą.

ŠMM (5,6,7,8) klausimai:

- Kaip tinkamai organizuoti naudojimąsi APC įranga VP požiūriu? Skelbti konkursą ir surinkti visus norinčius?

- Koks turėtų būti įkainių už naudojimąsi įranga sudarymo principas, kad būtų teisingai pritaikyta VP? Ar galima amortizacijai kaupti iš ūkio subjektų lėšų, kurias jis sumokėtų už naudojimąsi įranga?

- Kaip turėtų būti apskaičiuojama paslaugų savikaina, įrangos eksploatacinės išlaidos, kad būtų teisingai pritaikyta VP?

- Jei ūkio subjektas naudodamasis APC įranga sukurs produktą ir jį komercins, kaip toks atvejis bus vertinamas VP požiūriu??

Suderinus su atsakingomis institucijomis, atsakymai į šiuos klausimus bus pateikiami pasitelkiant užsienio ekspertę p. Xxxxxxxx Xxxx, atskira užduotimi.

ŠMM (9) klausimas: Ar šiam kvietimui neturėtų būti taikoma valstybės pagalba, nes partneriais galės būti įmonės? Kokioms aplinkybėms esant neturėtų būti taikoma valstybės pagalba? Kaip pritraukti šiame projekte dalyvauti darbdavius?

Situacija: Paskelbėme išankstinį kvietimą „Specialistų perkvalifikavimo programų (modulių) rengimas ir įgyvendinimas bei kvalifikacijos tobulinimas―. Tikslas paskatinti tęstinio mokymosi plėtrą, todėl norima, kad aukštoji mokykla gautų „užsakymą― iš konkretaus darbdavio dėl perkvalifikavimo, kvalifikacijos tobulinimo programų (modulių) parengimo ir įgyvendinimo jų darbuotojams. Pagal kvietimą partneriais turėtų būti darbdaviai, darbdavius, atstovaujančios organizacijos.

Atsakymas: Pateikdami atsakymą į aukščiau užduotą klausimą vadovavomės Jūsų pateiktu išankstiniu kvietimu teikti valstybės projektų aprašymus pagal Nacionalinės studijų programos priemonės „Studijų tarptautiškumo didinimas ir prieinamumo užtikrinimas― veiklą „Specialistų perkvalifikavimo programų (modulių) rengimas ir įgyvendinimas bei kvalifikacijos tobulinimas― (toliau – Projektas arba Kvietimas). Pagal Kvietimą galimi pareiškėjai – Lietuvos aukštos mokyklos, privalomi partneriai – darbdaviai arba darbdavius atstovaujančios organizacijos (toliau – įmonės). Kaip mes suprantame vienas iš Projekto tikslų – sudaryti sąlygas potencialiems ir esamiems darbuotojams įgyti, tobulinti ir keisti kvalifikaciją ir kompetencijas. Taigi, naudos gavėjai pagal šią priemonę būtų darbdaviai (įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės ar teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio). Atsižvelgiant į tai, mūsų komentarai pateikiami išimtinai tuo aspektu ar pagal nurodytą priemonę (ar panašias priemones) skirtas finansavimas (parama) būtų laikoma valstybės pagalba.

Projektas finansuojamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą, patvirtintą Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. K(2007)4475, kuriam numatyta, kad bet kokia viešoji parama pagal šią veiksmų programą turi atitikti procedūrines ir materialines valstybės pagalbos taisykles. Taigi svarbiausias principas - struktūrinių fondų finansuojama veikla turi atitikti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles. Norint užtikrinti suderinamumą su valstybės pagalbos taisyklėmis, reikia nustatyti, kokia programoje numatyta veikla gali būti valstybės pagalba pagal Sutarties 107 (ex 87) straipsnio 1 dalį.

Sutarties 107 (ex 87) straipsnis taikomas tik tuo atveju, jei finansinės paramos priemonės (i) teikia išskirtinę ekonominę naudą ūkio subjektams (kuriu laikomos ne vien įmonės, bet ir įmonių junginiai, įstaigos, organizacijos ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ūkinę veiklą); (ii) yra selektyvaus pobūdžio, taikomos pasirinktinai; (iii) iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją; (iv) veikia prekybą tarp ES šalių.

ES teisės reikalavimai dėl valstybės pagalbos taikomi tik pagalbai, kuri atitinka visus Sutarties 107 (ex 87) straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus. Pagalba, kuri neatitinka minėtų kriterijų, nėra draudžiama.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad valstybės pagalbos taisyklių taikymo sritis yra labai plati ir apima ne tik tradicines paramos verslui priemones. Šios taisyklės taip pat gali būti taikomos žmogiškųjų išteklių priemonėms (tam tikriems pagalbos užimtumui ir mokymui tipams).

Apibendrinant aukščiau išdėstytą, Projektui skirtas finansavimas, gali būti laikomas valstybės pagalba, jei tokia pagalba atitinka aukščiau nurodytus kriterijus. Todėl siekiant išvengti valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus bei padaryti Projektą patrauklesniu, rekomenduotina laikytis žemiau nurodytų reikalavimų.

(1) Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą reglamentavimą, Projektui suteikta finansinė parama nebūtų valstybės pagalba, jei:.

1) Lėšos teikiamos valstybės institucijoms ar įstaigoms, kurios nevykdo ūkinės veiklos, kitaip tariant pagalba būtų teikiama ne ūkio subjektui, kuris suprantamas kaip įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikomos ūkio subjektais, jeigu jos vykdo ūkinę veiklą. Todėl, gavus pareiškėjo paraišką, prieš sprendžiant dėl paramos skyrimo, turi būti įvertinama, ar pareiškėjas užsiima ūkine veikla;

2) Būtų teikiamos bendros paramos priemonės, taikomos visiems ūkio subjektams visos šalies mastu;

3) Nėra tenkinamos visos Sutarties 107 (ex 87) straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, t.y. paramos gavėjui skiriamas finansavimas nebus valstybės pagalba, jeigu nebus tenkinama bent viena sąlyga.

Manytume, kad nagrinėjamu atveju bet kokia parama, skirta aukštųjų mokyklų absolventų mokymui, taip pat nebus laikoma valstybės pagalba, kadangi mokant minėtus asmenis, nebus remiama jokia įmonė ar įmonės ar prekių gamyba, t. y. nebus vienos iš 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų būtinųjų sąlygų.

(2) De minimis pagalba.

Manytume, kad Projektas privalomiems partneriams - įmonėms patraukliausias būtų tuo atveju, jei įmonės iš viso neturėtų prisidėti nuosavu įnašu prie Projekto įgyvendinimo ar prisidėtų kuo mažiau. Pažymėtina ir tai, kad de minimis pagalbos atveju galėtų būti finansuojamos visos mokymo išlaidos.

(1.1.) Tokia situacija galima esant de minimis pagalbai, numatytai Komisijos 2006-12-15 reglamente (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, kai Projektas galėtų būti finansuojamas iki 100 procentų (su Reglamente nustatytomis išimtimis dėl taikymo srities).

De minimis pagalbos atveju turi būti laikomasi toliau nurodytų taisyklių:

finansuojama Bendrijos kilmės ištekliais. Laikotarpis nustatomas remiantis fiskaliniais metais, kuriuos naudoja atitinkamoje valstybėje narėje esanti įmonė;

2) Projektą įgyvendinanti institucija, prieš suteikdama de minimis pagalbą, privalo pareikalauti iš pareiškėjo pateikti visą informaciją apie de minimis pagalbą, suteiktą per praėjusius fiskalinius metus ir per praėjusius dvejus fiskalinius metus. Be to, sprendžiant dėl anksčiau suteiktos de minimis pagalbos turi būti vertinama valstybės narės suteikta pagalba, net jeigu ji buvo visa arba iš dalies finansuota Bendrijos kilmės ištekliais. Gavusi aukščiau nurodytą informaciją, Projektą įgyvendinanti institucija privalo išsamiai patikrinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir tik po to gali priimti sprendimą dėl de minimis pagalbos skyrimo.

3) Teikiant pagalbą pagal pagalbos priemonę pagalbos suma negali būti išskaidyta į tuo tikslu, kad daliai teikiamos pagalbos būtų taikomos de minimis pagalbos taisyklės. Kitaip tariant, teikiamai pagalbai de minimis išimtis gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei de minimis pagalbos taisyklė gali būti taikoma visai pagalbos priemonės sumai.

(3) Xxxxxxxxxx išimties taikymas.

Taigi, esant BBI reglamente nurodytoms sąlygoms, Projektui teikiamas finansavimas (jei bus pripažintas valstybės pagalba) bus laikomas suderinamas su bendrąja rinka. BBI reglamento taikymo sritys nustatytos 1 str. 1 d., atvejai kai BBI reglamentas netaikomas, nustatyti 1 str. 2 d.

Pagalba mokymui yra numatyta BBI reglamento 38 str. Be kita ko, išimties Projektui pagal BBI reglamentą taikymui, turi būti tenkinamos žemiau nurodytos sąlygos:

Projekto suma vienos įmonės vienam projektui negali būti didesnė nei 2 mln. Eurai; Valstybės pagalba mokymui gali būti teikiama tik esamiems ar būsimiems darbuotojams, t. y. negali būti teikiama potencialių darbuotojų mokymui;

Valstybės pagalba mokymui gali būti finansuojamos tik tokios išlaidos, kurios numatytos BBI reglamento 39 straipsnio 4 dalyje.

Turi būti laikomasi pagalbos intensyvumo bendrojo ir specialiojo mokymo atvejais (38 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus, tuo atveju, jei Projektui taikytina valstybės pagalba, Kvietimas turi būti atitinkamai koreguojamas.

(4) Kiti atvejai

XXX XXXXXXXXX (2011-10-28)

SAM (1) klausimas: Ar ES struktūrų fondų paramą privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms galima teikti, netaikant valstybės pagalbos? Jeigu taip, tai kokiais atvejais? Kokia dalimi nuosavo kapitalo turės prisidėti prie projektų įgyvendinimo privačios sveikatos priežiūros įstaigos?

Atsakymas: Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama privačioms sveikatos priežiūroms įstaigoms gali būti teikiama remiantis 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3738, 2 prioriteto

„Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra― VP3-2.1- SAM-12-K priemonės „Investicijos į privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą― projektų finansavimo sąlygų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V- 894. Minėto Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. K(2007)3738 4 straipsnyje yra nurodoma, kad bet kokia viešoji parama pagal šią veiksmų programą turi atitikti procedūrines ir materialines valstybės pagalbos taisykles.

Taigi valstybės narės, suteikdamos ES struktūrinių fondų paramą privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms, visais atvejais turi užtikrinti suderinamumą su valstybės pagalbos taisyklėmis, kurias įtvirtina Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ES Sutartis) 107 – 109 straipsniai.

ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išskyrus tuos atvejus, kai Sutartis nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro poveikį valstybių narių prekybai.

ES Sutarties 107 straipsnis taikomas tik tuo atveju, jei finansinės paramos priemonės:

(i) yra teikiamos iš valstybės lėšų;

(ii) teikia išskirtinę ekonominę naudą ūkio subjektams (kuriu laikomos ne vien įmonės, bet ir įmonių junginiai, įstaigos, organizacijos ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ūkinę veiklą);

(iii) yra selektyvaus pobūdžio, taikomos pasirinktinai;

(iv) iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir veikia prekybą tarp ES šalių.

ES teisės reikalavimai dėl valstybės pagalbos taikomi tik pagalbai, kuri atitinka visus ES Sutarties

107 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus. Pagalba, kuri neatitinka minėtų kriterijų, nėra draudžiama. Apibendrinant aukščiau išdėstytą pažymėtina, kad privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms teikiama ES struktūrinių fondų parama gali būti laikoma valstybės pagalba, jei tokia pagalba atitinka aukščiau nurodytus kriterijus.

Vertinant paramos, teikiamos pagal aukščiau nurodytą priemonę, atitikimą valstybės pagalbos kriterijams pažymėtina, kad pirmieji trys valstybės pagalbos kriterijai (valstybės lėšos, išskirtinė ekonominė nauda, selektyvumas) yra akivaizdžiai tenkinami. Vertinant tokios paramos poveikį konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių pažymėtina, kad ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalis yra netaikoma tais atvejais, kai remiamos prekės ar paslaugos, kurios nėra prekybos tarp valstybių

narių objektas ar kai prekyba yra veikiama išimtinai nacionaliniu lygmeniu.31 Tai suponuoja, kad kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai atsižvelgiant į konkurencinę aplinką rinkoje, rinkos koncentraciją ir struktūrą, tarptautinės prekybos apimtis. Tuo atveju, jei konstatuojama, kad parama yra vietinio, lokalaus pobūdžio, jos suma nėra ženkli, o konkurencija su kitose valstybėse narėse veikiančiais subjektais iš esmės nevyksta32, laikytina, kad ketvirtasis valstybės pagalbos kriterijus nėra tenkinamas, todėl suteikta parama nelaikytina valstybės pagalba. Visgi vertinant sveikatos priežiūros paslaugas pažymėtina, kad egzistuoja pakankamai didelė rizika, jog sveikatos priežiūros įstaigoms suteikiamas finansavimas gali būti laikomas įtakojančiu prekybą tarp valstybių narių, ypač atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus dėl ES Sutarties dėl laisvo paslaugų judėjimo nuostatų bei teisės į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse33 bei į šiais metais priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo34. Šios priemonės sudaro prielaidas pilnai atverti vidaus rinką tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, todėl galima teigti, kad įtakos prekybai tarp valstybių narių kriterijaus patenkinimo rizika yra pakankamai reali.

Siekiant išvengti rizikos, kad suteikta pagalba nebūtų pripažįstama atitinkančia visus ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus bei atitinkamai – neteisėta, svarstytina paramą teikti laikantis žemiau nurodytų de minimis sąlygų.

De minimis

Pabrėžtina, kad pagalbos priemonės laikomos neatitinkančiomis ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijų ir joms netaikomas ES Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje numatytas išankstinio pranešimo reikalavimas, jeigu pagalba yra laikoma de minimis pagalba pagal Komisijos 2006-12-15 reglamento (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai nustatytas sąlygas.

De minimis pagalbos atveju turi būti laikomasi toliau nurodytų taisyklių:

4) de minimis pagalba negali būti didesnė nei 200 000 eurų (690 560 Lt) vienai įmonei per trejus fiskalinius metus. Ši riba taikoma nepriklausomai nuo de minimis pagalbos formos arba siekiamų tikslų ir neatsižvelgiant į tai, ar valstybės narės skirta pagalba yra visa arba dalinai finansuojama Bendrijos kilmės ištekliais. Laikotarpis nustatomas remiantis fiskaliniais metais, kuriuos naudoja atitinkamoje valstybėje narėje esanti įmonė;

5) Projektą įgyvendinanti institucija, prieš suteikdama de minimis pagalbą, privalo pareikalauti iš pareiškėjo pateikti visą informaciją apie de minimis pagalbą, suteiktą per praėjusius fiskalinius metus ir per praėjusius dvejus fiskalinius metus. Be to, sprendžiant dėl anksčiau suteiktos de minimis pagalbos turi būti vertinama valstybės narės suteikta pagalba, net jeigu ji buvo visa arba iš dalies finansuota Bendrijos kilmės ištekliais. Gavusi aukščiau nurodytą informaciją,

31 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje 40/75 Produits Bertrand v Commission, [1976] ECR 1; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje 730/79, Xxxxxx Xxxxxx v Commission, [1980] ECR 2671; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-142/87, Belgium v Commission, [1990] ECR I-959.

32 Pavyzdžiui, pagalba įmonėms, teikiančioms vietinio keleivių transporto paslaugas, neveikia prekybos tarp valstybių narių, žr. Twenty- sjxth Report on Competition Policy (1996), p. 230.

33 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-158/96, Kohll, [1998] ECR I-1931, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-120/95, Decker, [1998] ECR I-1831 ir kt.

34 OL 2011 L 88/45.

Projektą įgyvendinanti institucija privalo išsamiai patikrinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir tik po to gali priimti sprendimą dėl de minimis pagalbos skyrimo.

6) Teikiant pagalbą pagal pagalbos priemonę pagalbos suma negali būti išskaidyta į tuo tikslu, kad daliai teikiamos pagalbos būtų taikomos de minimis pagalbos taisyklės. Kitaip tariant, teikiamai pagalbai de minimis išimtis gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei de minimis pagalbos taisyklė gali būti taikoma visai pagalbos priemonės sumai.

Visuotinės ekonominės svarbos paslaugos

Privačiai sveikatos priežiūros įstaigai teikiama kompensacija gali būti nelaikoma valstybės pagalba, jei tai yra kompensacija už valstybės priskirtas visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (angl. – services of general economic interest) ir ji atitinka tam tikras sąlygas (keturis Altmark kriterijus, kurie yra plačiau aptariami atsakant į tolesnius klausimus). Konstatavus atitikimą Altmark kriterijams galima pripažinti, kad kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugas nėra laikoma valstybės pagalba, todėl jai netaikomos atitinkamos valstybės pagalbos taisyklės. Kadangi ES taisyklėse visuotinės ekonominės svarbos paslaugų mastas neapibrėžtas, valstybėms narėms palikta didelė laisvė tam tikrą paslaugą pripažinti visuotinės ekonominės svarbos paslauga ir paslaugos teikėjui suteikti kompensaciją. Komisijos kompetencija šioje srityje apsiriboja tikrinimu, ar valstybė narė nepadarė akivaizdžios klaidos pripažindama paslaugą visuotinės ekonominės svarbos paslauga, ir vertinimu, ar valstybės pagalba apima kompensaciją.35 Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisės atžvilgiu yra nesvarbu, ar visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikia viešos, ar privačios įmonės.36

Iš ES Sutarties 106 straipsnio 2 dalies matyti, kad įmonės, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, yra įmonės, kurioms pavesta speciali užduotis. Paprastai specialios viešosios paslaugos užduoties pavedimas apima paslaugų, kurių įmonė neprisiimtų arba prisiimtų ne tokiu pat mastu ar ne tokiomis pat sąlygomis, jei paisytų savo komercinio intereso, teikimą. Todėl Komisija mano, kad negalima kompensuoti paslaugų, kurias patenkinamai ir su valstybės apibrėžtu viešuoju interesu suderinamomis sąlygomis, pvz., susijusiomis su kaina ir galimybe naudotis paslauga, jau suteikė arba gali suteikti pagal rinkos taisykles veikiančios įmonės. Komisija taip pat mano, kad paslaugos, vertintinos kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, turi būti skirtos piliečiams arba svarbios visai visuomenei.37

Vadovaudamasi Altmark kriterijais Europos Komisija priėmė 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimą 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, kuriame išdėstytos sąlygos, kurioms esant valstybės pagalba kompensacijos už viešąją paslaugą forma, skirta tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, yra laikoma suderinama su bendrąja rinka ir jai netaikomas ES Sutarties 108 str. 3 d. numatytas išankstinio informavimo reikalavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad šio sprendimo 2 straipsnio 1 (b) dalyje numatyta, kad šis sprendimas inter alia yra taikomas kompensacijai už viešąją paslaugą, skiriamai ligoninėms, užsiimančiomis veikla, kurią

35 Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-289/03 BUPA and others v Commission, paragr. 166-169 ir 172; Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-17/02 Xxxx Xxxxx, paragr. 216.

36 Europos Komisijos 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimo 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas preambulės 2 punktas.

37 Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą 43 paragrafas, prieiga internetu: <xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xx/xxx/xxxx_0000-00-00_00.xxx>

valstybės narės laiko visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis. Taigi tuo atveju, kai konstatuojama, kad konkreti sveikatos priežiūros įstaiga teikia paslaugas, kurias valstybė laiko visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, tikėtina, kad kompensacijai už tokias paslaugas nebus taikomos valstybės pagalbos taisyklės, įskaitant pranešimo Komisijai pateikimą.

Vertinant galimybes privačioms įstaigoms suteiktą paramą pripažinti kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugas pažymėtina, kad egzistuoja tam tikra rizika, jog privačių sveikatos priežiūros įstaigų teikiamos paslaugos gali būti nelaikomos visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, ypač atsižvelgiant į tai, kad privačios sveikatos priežiūros įstaigos sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudaro ir atitinkamas viešąsias sveikatos priežiūros paslaugas teikia savo iniciatyva, kitaip tariant, tai yra jų pasirinkimas, ar teikti šias paslaugas, ar užsiimti išimtinai mokamų paslaugų teikimu. Be abejo, pagal Europos Sąjungos institucijų praktiką sutartis gali būti laikoma oficialiuoju dokumentu, kuriuo įmonei yra pavedama teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas ir kuriame yra detaliai apibrėžiami įmonei nustatomi įpareigojimai.38 Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nors pats sutarties sudarymo faktas ir teikiamų paslaugų kiekis didžiąja dalimi priklauso nuo valstybės sveikatos sistemos planavimo, t. y. teritorinė ligonių kasa gali atsisakyti sudaryti sutartį arba sudaryti ją ne tokiomis sąlygomis, kokių pageidavo privati sveikatos priežiūros įstaiga, tačiau tai niekaip nepaneigia aplinkybės, kad tokiu atveju ES Sutarties 106 straipsnio 2 dalies taikymo galimybė patenka į privačios sveikatos priežiūros įstaigos diskreciją – būtent privati sveikatos priežiūros įstaiga pasirenka teikti šias paslaugas, o tolesnis procesas (sutarties sudarymo faktas, paslaugų apimtis ir pan.) jau nėra teisiškai reikšmingas kvalifikuojant paslaugas kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugas. Pripažįstama, kad vien faktas, jog ūkio subjektas vykdo tam tikrą viešosios paslaugos misiją nėra pakankamas39, nes vėlgi tai reiškia, kad ES Sutarties 106 straipsnio 2 dalies taikymo galimybė yra įmonės diskrecijoje. Tam tikrų viešųjų įgaliojimų suteikimas įmonei viso labo suteikia galimybę vykdyti tam tikrą veiklą, tačiau nesukuria įpareigojimo teikti nurodytas paslaugas, todėl nesant priverstinio, privalomojo (angl. – compulsory) elemento, tokios paslaugos nelaikomos visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis.40 Šiuo atveju kyla rizika, kad situacija galėtų būti vertinama analogiškai – privačios sveikatos priežiūros įstaigos nėra priverstinai įpareigojamos teikti nurodytas paslaugas, jos turi pasirinkimo laisvę (diskreciją) dėl tokių paslaugų teikimo. Kitaip tariant, privačiai veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų, nesant šių įstaigų išreikšto noro ir suinteresuotumo, valstybė negali priversti (įpareigoti) teikti aptariamas paslaugas.

Atitinkamai vertinant šią situaciją iš bendrų pozicijų manytina, kad egzistuoja tam tikra rizika, jog atsižvelgiant į tai, kad privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms galimai nėra nustatyti viešieji įpareigojimai, pritaikyti visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms galiojančias taisykles (Altmark kriterijus bei Europos Komisijos 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimą dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas41) gali būti pakankamai sudėtinga.

38 M. Heidenhain. European State Aid Law. Verlag C. H. Beck Munchen, 2010, p. 544.

39 Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-106/95 FFSA and others v. Commission, [1997] ECR II-233, paragr. 173.

40 Ten pat.

41 Šis sprendimas pakeitė Europos Komisijos 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimą 2005/842/EB.

ekonominės svarbos paslaugomis bei valstybės pagalbos taisyklių netaikymo atitinkamai paramai (kompensacijai) už tokias paslaugas (paramos nepripažinimo valstybės pagalba), remiantis Altmark kriterijais. Pavyzdžiui, šioje situacijoje galima argumentacija, jog tai, kad pareiškėjas ir partneriai, pasirašydami projekto administravimo ir finansavimo sutartį, viešąsias paslaugas, kurių infrastruktūra modernizuota Europos Sąjungos lėšomis, įsipareigoja teikti ne trumpiau nei 5 metus po projekto užbaigimo, užtikrinti projekto tęstinumą, įsigyto turto išlaikymą (VP3-2.1-SAM-12-K priemonės „Investicijos į privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą― projektų finansavimo sąlygų aprašo 75 punktas), suponuoja išvadą, kad šių subjektų atžvilgių yra nustatomi visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimo įpareigojimai, kurių kompensavimas nėra laikytinas valstybės pagalba, remiantis Altmark kriterijais, arba laikytinas suderinamu su bendrąja rinka remiantis Europos Komisijos 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimo dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės xxxxxxx xxxxxxxxx 0 straipsnio 1 dalies b punktu. Remiantis šiais teiginiais galėtų būti argumentuojama, kad privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms suteikta parama (kompensacija) yra suteikta nepažeidžiant Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių.

Bendroji išimtis

Komisijos taip pat yra priėmusi 2008-08-06 reglamentą (EB) Nr. 800/2008, skelbiantį tam tikrų rūšių pagalbą, suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas), kuris nustato, kad esant tam tikroms sąlygoms, atskirų sričių pagalba yra suderinama su bendrąja rinka ir jai netaikomas reikalavimas pranešti pagal ES Sutarties 108 straipsnio 3 dalį. Tačiau būtent privačių sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu šis reglamentas nenumato atitinkamos bendrosios išimties, todėl šioje konkrečioje situacijoje negali būti taikomas.

Visais kitais atvejais privačių sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas, atitinkantis ES Sutarties 107 sąlygas, bus laikomas valstybės pagalba, apie kurią reikia pranešti Europos Komisijai ir gauti jos pritarimą vadovaujantis ES Sutarties 108 str. 3 d.

Atsakant į klausimą dėl to, kokia dalimi nuosavo kapitalo prie projektų įgyvendinimo turi prisidėti privačios sveikatos priežiūros įstaigos, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-894 patvirtinto VP3-2.1-SAM-12-K priemonės

„Investicijos į privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą― finansavimo sąlygų aprašo 42 punkte nurodoma, kad projekto finansavimas gali sudaryti iki 85 procentų tinkamų projekto išlaidų, o pareiškėjo nuosavas indėlis į projektą turi būti ne mažesnis nei 15 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tačiau vėlgi atkreiptinas dėmesys į Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. K(2007)3738, kuriuo patvirtinta 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa, 4 straipsnį, kuriame nurodoma, kad bet kokia viešoji parama pagal šią veiksmų programą turi atitikti procedūrines ir materialines valstybės pagalbos taisykles, o tai, kaip minėta, reiškia, kad valstybės narės, suteikdamos ES struktūrinių fondų paramą tame tarpe privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms, visais atvejais turi užtikrinti suderinamumą su valstybės pagalbos taisyklėmis. Nacionalinės regioninės pagalbos teikimą 2007 – 2013 m. laikotarpiu reglamentuoja Europos Komisijos patvirtintos 2007-2013 m. Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairės (toliau šioje dalyje – Gairės), kurios inter alia nustato ir maksimalius leistino valstybės pagalbos intensyvumo dydžius, t.

y. kokią dalį tinkamų išlaidų galima padengti viešosiomis (valstybės) lėšomis42 (šias lėšas suprantant kaip bet kokius valstybės pagalba suteikiamus resursus, nepriklausomai nuo jų formos ar šaltinio – Europos Sąjungos paramą, valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšas, valstybės valdomų įmonių lėšas, kitas viešąsias lėšas43). Atsižvelgiant į Gairių 45 bei 49 punktų nuostatas bei Europos Komisijos 2006 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. K(2006)4959, kuriuo buvo patvirtintas Lietuvos 2007 – 2013 metų regioninės pagalbos žemėlapis (toliau šioje dalyje – EK Sprendimas), darytina išvada, kad regioninės pagalbos intensyvumas negali viršyti 50 procentų bendrojo subsidijos ekvivalento. Pagalbą suteikiant mažoms ir vidutinėms įmonėms, ši aukščiausia riba gali būti padidinta 20 procentų (t. y. iki 70 procentų maksimalaus intensyvumo) mažų įmonių atveju bei 10 procentų (t. y. iki 60 procentų maksimalaus intensyvumo) vidutinių įmonių atveju (Gairių 49 punktas bei EK Sprendimo 4-5 punktai). Atitinkamai nurodytų teisės aktų pagrindu darytina išvada, kad maksimalus valstybės pagalbos intensyvumas suteikiant regioninę investicinę paramą negali viršyti 50 – 70 procentų tinkamų finansuoti išlaidų, priklausomai nuo paramos gavėjo dydžio. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad minėto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-894 patvirtinto VP3-2.1-SAM-12-K priemonės „Investicijos į privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą― finansavimo sąlygų aprašo 42 punkte nurodytas maksimalus finansavimo intensyvumas galimai neatitinka aukščiau nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų maksimalių dydžių. Pabrėžtina, kad nurodyti maksimalūs paramos intensyvumo dydžiai yra taikomi paramai, kuri laikoma valstybės pagalba. Kaip minėta, Altmark kriterijus atitinkanti kompensacija nėra laikoma valstybės pagalba, todėl tokiai paramai nebūtų taikomi nurodyti maksimalaus paramos intensyvumo reikalavimai. Kitaip tariant, jei parama privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms būtų pripažįstama kaip kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, nurodyti maksimalaus paramos intensyvumo reikalavimai būtų netaikomi. Kaip nurodyta aukščiau, argumentacija dėl tokių paslaugų pripažinimo visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis ir valstybės pagalbos taisyklių netaikymo atitinkamai kompensacijai yra galima.

Vertinant, kaip suteikiant paramą turėtų pasiskirstyti Europos Sąjungos fondo lėšos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. K(2007)3738 3 straipsnio 3 dalies 3 pastraipoje (iš dalies pakeistoje Komisijos 2009 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. K(2009)6206) nurodyta, kad didžiausia bendro finansavimo dalis prioritetinei krypčiai „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra― (į kurią įeina ir VP3-2.1-SAM-12-K priemonė „Investicijos į privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą―) yra 85 proc. Ši nuostata priimta remiantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo, 53 straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodyta, kad veiksmų programai ir kiekvienai prioritetinei krypčiai turėtų būti nustatytas kiekvieno fondo paramos didžiausias dydis ir didžiausia suma. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad maksimali parama iš Europos Sąjungos struktūrinio (Europos regioninės plėtros) fondo gali siekti 85 procentus tinkamų finansuoti išlaidų (kartu atsižvelgiant į aukščiau nurodytus maksimalius paramos intensyvumo reikalavimus, t. y. 85 procentų dydis turėtų būti skaičiuojamas nuo paramos dalies, kuri neviršija maksimalių paramos intensyvumo parametrų, išskyrus atvejus, kai dėl paslaugų pripažinimo visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis valstybės pagalbos taisyklės, įskaitant ir maksimalius paramos intensyvumo reikalavimus, nėra taikomos), tuo tarpu, pagal Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. K(2007)3738 2 punktą, likusi

42 M. Heidenhain. European State Aid Law. Verlag C. H. Beck Munchen, 2010, p. 191.

43 Xxxxxxx X., Xxxxxxx X. EC State Aid Law and Policy. Hart Publishing: Portland, 2002, p. 6-7.

valstybės narės dalis gali būti finansuojama tiek iš viešojo sektoriaus, tiek iš privataus sektoriaus lėšų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 patvirtinto Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo V skyriaus XII skirsnyje yra nustatytas VP3-2.1- SAM-12-K priemonės „Investicijos į privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą― finansavimo planas, kuriuo nustatyta, kad minėtu Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3738 valstybei priskirta finansavimo dalis yra dengiama privataus sektoriaus lėšomis, o iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų investicijoms pagal šią priemonę įgyvendinti nėra skiriama.

SAM (2) klausimas: Kaip nustatyti, kuomet suteikiama ES struktūrinių fondų parama privačioms sveikatos priežiūros įtaigoms, gali būti traktuojama kaip verslas / verslo skatinimas, o kuomet tai tiesiog bus laikoma, kaip kokybiškos viešosios paslaugos, kurios bus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis?

Atsakymas: Kaip jau minėta, ES struktūrinių fondų parama privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms gali būti teikiama pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra― VP3-2.1-SAM-12-K priemonę „Investicijos į privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą―. Atkreiptinas dėmesys, kad nurodyta parama gali būti teikiama būtent viešųjų paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimui.

Atsižvelgiant į tai, kad dalis privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų turi teisę teikti viešąsias paslaugas, kurios yra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir atitinkamai pacientams yra visiškai arba dalinai nemokamos, šių viešųjų paslaugų plėtrai skatinti privačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms yra sudaryta galimybė modernizuoti ir optimizuoti viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų teikimui naudojamą infrastruktūrą. Kartu tai reiškia, kad ši infrastruktūra gali būti naudojama ne tik viešosioms ambulatorinėms paslaugoms, tačiau ir kitoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, tokia galimybę numato ir šios priemonės projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V-894 (toliau – Aprašas), 34 ir 35 punktai.

Atitinkamai, nagrinėjant pateiktas projektų paraiškas turi būti įvertinama, ar planuojamas projektas prisidės prie šios priemonės pagrindinio tikslo, t. y. būtent viešųjų paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo, o ne vien privataus verslo plėtros.

Vertinant pateiktų paraiškų atitikimą šios priemonės tikslams, turi būti remiamasi Apraše nurodytais reikalavimais bei įtvirtintais kriterijais. Visų pirma turi būti atsižvelgiama į Aprašo 14 punkto reikalavimus, kurie nustato, kad pareiškėjas paraiškos teikimo metu turi būti sudaręs sutartį su teritorine ligonių kasa dėl paslaugų, kurių infrastruktūros modernizavimui prašoma finansavimo, teikimo teisės aktų nustatyta tvarka, t. y., turi būti įsitikinama, kad pareiškėjas iš tiesų teikia viešąsias paslaugas.

Taip pat turi būti atsižvelgiama į Aprašo 15 punkto reikalavimą, kuris nurodo, kad pareiškėjas privalo užtikrinti efektyvų ir našų paslaugos, kurios infrastruktūros modernizavimui prašoma finansavimo, teikimą, t. y. užtikrinti, kad sveikatos priežiūros įstaigoje būtų įsteigtas ir dirbantis ne mažiau nei vienas gydytojo specialisto, kurio teikiamų paslaugų infrastruktūros modernizavimui prašoma finansavimo, etatas.

Kaip nurodyta Aprašo 33 punkte, atsižvelgiant į priemonės tikslą, tinkamomis projekto išlaidos yra tik tos išlaidos, kurios skirtos būtent viešosioms paslaugoms teikti.

Vienas svarbiausių paraiškų vertinimo kriterijų yra Aprašo 4 priede nurodyta Projekto naudos ir kokybės vertinimo metodika, kuri suteikia galimybę kiekybiškai įvertinti istorines pareiškėjo suteiktų dienos chirurgijos paslaugų ir (ar) antrinių ambulatorinių paslaugų apimčių augimo tendencijas bei turimą patirtį, taip sudarant galimybes objektyviai įvertinti pareiškėjo finansavimo tinkamumą siekiant šios priemonės tikslų, t. y. būtent viešųjų paslaugų kokybės ir prieinamumo gerinimo.

Manytina, kad šių priemonių pagalba galima tinkamai įvertinti, ar suteikiama parama prisidės prie viešųjų paslaugų skatinimo ir plėtros (koks ir yra nagrinėjamos priemonės tikslas), ar labiau skatins privatų verslą.

Vertinant šias aplinkybes iš valstybės pagalbos reglamentavimo pusės pažymėtina, kad, siekiant išvengti valstybės pagalbos taisyklių taikymo, turėtų būti svarstoma galimybė dėl paslaugų pripažinimo visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis. Tačiau kaip jau paminėta atsakant į ankstesnį klausimą, galimybės pripažinti, kad privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos teikia visuotinės ekonominės svarbos paslaugas yra pakankamai ribotos.

Tokiu atveju turėtų būti vertinama galimybė taikyti de minimis Reglamento reikalavimus ir pripažinti paramą nereikšminga, jei ji neviršija nustatytų de minimis ribų.

Nesant galimybių taikyti de minimis, turi būti atliekamas visų keturių ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų valstybės pagalbos kriterijų vertinimas. Jei konstatuojamas paramos atitikimas visiems šiems kriterijams, suteikta parama laikoma valstybės pagalba, kuriai taikomas pranešimo Komisijai reikalavimas. Kaip jau dalinai paminėta atsakant į ankstesnį klausimą, rizika dėl privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms suteikiamos paramos pripažinimo valstybės pagalba yra pakankamai reali.

SAM (3) klausimas: Kaip apibūdinami Altmark kriterijai ir kaip juos galima taikyti praktikoje? Koks Altmark kriterijų taikymo teisinis reglamentavimas – imperatyvaus pobūdžio ar rekomendacijų lygio? Gal galima pateikti sėkmingos tarptautinės patirties pavyzdžių.

Atsakymas: Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika44, kompensacija už viešąją paslaugą (visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, angl. – services of general economic interest) nėra laikoma valstybės pagalba, kaip apibrėžta ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje, jei ji atitinka tam tikras sąlygas (keturis Altmark kriterijus). Tačiau jei kompensacija už viešąją paslaugą šių sąlygų netenkina, o tenkinami bendri 107 str. 1 d. taikymo kriterijai, tuomet tokia kompensacija yra laikoma valstybės pagalba. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisės atžvilgiu yra nesvarbu, ar visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikia viešos, ar privačios įmonės.45

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas Altmark byloje galutinai suformulavo savo poziciją, kad, remiantis ES Sutarties 107 straipsniu, kompensacija už viešąją paslaugą nėra laikoma valstybės pagalba, jei tenkinami visi keturi suvestiniai kriterijai, nurodyti žemiau. Kitais žodžiais tariant, jei

44 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2001 m. lapkričio 22 d. sprendimas byloje C-53/00 Ferring v ACOSS; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje C-280/00 Altmark Trans GmbH.

45 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimas 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, preambulės 2 p.

kompensacija už viešąją paslaugą neatitinka bent vieno iš žemiau nurodytų Altmark kriterijų, laikoma, kad kompensacija už viešąją paslaugą yra valstybės pagalba. Atkreiptinas dėmesys, kad Altmark kriterijai yra taikomi būtent nagrinėjant kompensacijos už visuotinės ekonominės svarbos paslaugas klausimus. Nagrinėjant kitokio pobūdžio kompensacijos mechanizmus, taikomos įprastos valstybės pagalbos taisyklės.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuoti Altmark kriterijai yra šie:

(i) Įmonė pagalbos gavėja turi iš tiesų vykdyti viešosios paslaugos įsipareigojimus, o įsipareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti

Remiantis teismų praktika46 , aiškinant ES Sutarties 106 str. 2 d., valstybė narė visuotinės ekonominės svarbos paslaugos įpareigojimo akte turi nurodyti:

- tikslų viešosios paslaugos įsipareigojimo pobūdį ir trukmę;

- susijusias įmones ir susijusią teritoriją;

- įmonei suteiktų išskirtinių arba ypatingų teisių pobūdį;

- kompensacijos apskaičiavimo, kontrolės peržiūros kriterijus;

- priemones išvengti kompensacijos permokos ir jai grąžinti.

Viešosios paslaugos užduotis gali būti pavedama oficialiu dokumentu, kuris, priklausomai nuo valstybių narių teisės aktų, gali būti įstatymo, kito teisės akto arba sutarties formos. Pavedimas taip pat gali būti išdėstytas keliuose dokumentuose. Lietuvoje tai dažniausiai yra konkretus teisės aktas ar teisės aktų grupė, pavyzdžiui, viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje tai galėtų būti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymai, susiję poįstatyminiai aktai, nustatantys aukščiau nurodytas sąlygas.

Taigi valstybė narė visų pirma turi užtikrinti, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugų reglamentavimas tenkintų aiškumo ir apibrėžtumo kriterijus, kurių esminiai elementai yra pateikti aukščiau.

(ii) Kriterijai, kurių pagrindu apskaičiuojama kompensacija, turi būti iš anksto nustatyti objektyviu ir skaidriu būdu

Objektyvumas ir skaidrumas, skaičiuojant kompensaciją, yra būtinas tam, kad įmonei pagalbos gavėjai nebūtų suteiktas ekonominis pranašumas konkuruojančių įmonių atžvilgiu. Valstybės narės išmokama kompensacija padengti įmonės patirtus nuostolius nesant iš anksto nustatytų kriterijų, kai vėliau paaiškėja, kad tam tikrų paslaugų, susijusių su viešosios paslaugos įsipareigojimų vykdymu, teikimas nebuvo ekonomiškai perspektyvus, bus laikoma finansine priemone, kuri yra laikoma valstybės pagalba pagal ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalį.47

Lietuvoje viešųjų sveikatos priežiūros paslaugų srityje kompensacinio mechanizmo pagrindus įtvirtina Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas, taip pat šį įstatymą detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai.

46 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje C-280/00 Altmark Trans GmbH, paragr. 89; Europos Komisijos 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimo 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, preambulės 8 punktas.

47 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje C-280/00 Altmark Trans GmbH, paragr. 91.

(iii) Kompensacija negali viršyti sumos, kurios reikia padengti dalį ar visas sąnaudas, susidariusias vykdant viešosios paslaugos įpareigojimus, atsižvelgiant į gautas pajamas ir pagrįstą pelną

Šios sąlygos svarbu laikytis siekiant užtikrinti, kad įmonei gavėjai nėra suteikiama jokia lengvata, kuri iškraipytų konkurenciją arba keltų tokią grėsmę, sustiprindama šios įmonės konkurencinę padėtį.48 Kompensacijos suma apima ir visą valstybės ar iš valstybės valstybinių išteklių bet kokia forma suteiktą pagalbą. Pagrįstas pelnas gali apimti ir visą arba dalinį susijusių įmonių našumo padidėjimą per sutartą ribotą laikotarpį, nebloginant valstybės įmonei patikėtų paslaugų kokybės. Ši kompensacija turi iš tiesų būti naudojama atitinkamų visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimui. Kompensacija už viešąją paslaugą, skirta visuotinės ekonominės svarbos paslaugos teikimui, bet iš tikro panaudota veiklai kitoje rinkoje, nėra pateisinama, ir todėl laikoma nesuderinama valstybės pagalba.49 Pažymėtina, kad valstybės narės, siekdamos užtikrinti, kad nebūtų kompensacijos permokos turi reguliariai atlikti patikrinimus arba tokius patikrinimus organizuoti. Kadangi kompensacijos permoka nėra būtina visuotinės ekonominės svarbos paslaugos teikimui, ji yra laikoma nesuderinama valstybės pagalba, kuri turi būti grąžinama valstybei, o ateityje kompensacijos apskaičiavimo kriterijai turi būti atnaujinami.50

(iv) Kai įmonė, vykdanti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, konkrečiu atveju nėra atrenkama viešųjų pirkimų konkurso tvarka, sudarančia sąlygas atrinkti konkurso dalyvį, galintį teikti šias paslaugas bendruomenei už mažiausią kainą, reikalingos kompensacijos dydis turi būti nustatomas remiantis tipiškos, gerai veikiančios ir tinkamas veiklos priemones turinčios įmonės sąnaudų, kurios būtų susidariusios vykdant šiuos įsipareigojimus, analize, atsižvelgiant į atitinkamas pajamas ir pagrįstą pelną vykdant įsipareigojimus.

Pagal ketvirtąjį Altmark kriterijų, kompensacijos už viešąsias paslaugas dydis, tam, kad nebūtų laikomas valstybės pagalba, turi būti nustatytas vienu iš dviejų alternatyvių būdų:

- skaidrių ir nediskriminuojančių viešųjų pirkimų tvarka atrenkant viešosios paslaugos teikėją; arba

- tvarka, kai valstybės institucijos turi nustatyti kompensacijos dydį remiantis tipiškos, gerai veikiančios ir tinkamas veiklos priemones turinčios įmonės sąnaudų analize.

Tuo atveju, jei bent vienas iš šių keturių kriterijų nėra tenkinamas, kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugas yra laikoma valstybės pagalba, kuriai taikomos bendrosios ES Sutarties taisyklės dėl valstybės pagalbos, įskaitant pranešimo Europos Komisijai reikalavimą, jei nėra tenkinami de minimis ar kitokios bendrosios išimties reikalavimai.

Kadangi ES taisyklėse visuotinės ekonominės svarbos paslaugų mastas neapibrėžtas, valstybėms narėms palikta didelė laisvė tam tikrą paslaugą pripažinti visuotinės ekonominės svarbos paslauga ir paslaugos teikėjui suteikti atitinkamą kompensaciją. Komisijos kompetencija šioje srityje apsiriboja tikrinimu, ar valstybė narė nepadarė akivaizdžios klaidos pripažindama paslaugą visuotinės ekonominės svarbos paslauga, ir vertinimu, ar suteikta kompensacija atitinka valstybės pagalbos taisykles. Atlikdama pastarąjį vertinimą, Komisija inter alia vadovausis ir Altmark byloje suformuotais kriterijais. Tai reiškia, kad pačios valstybės narės, vertindamos, ar visuotinės ekonominės svarbos paslaugų kompensacijos mechanizmas neturi valstybės pagalbos požymių, turi

48 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje C-280/00 Altmark Trans GmbH, paragr. 92.

49 Komisijos pranešimas 2005/C 297/04 Bendrijos bendrosios nuostatos dėl valstybės pagalbos kompensacijos už viešąją paslaugą forma, paragr. 14-15.

50 Ten pat, paragr. 20.

vadovautis Altmark kriterijais bei juos papildančiais Komisijos dokumentais. Tai reiškia, kad norint pagrįsti valstybės pagalbos taisyklių netaikymą dėl to, kad yra teikiama kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, Altmark kriterijų taikymas de facto tampa imperatyviu reikalavimu.

Pažymėtina, kad šiuo metu Komisija yra parengusi visą paketą dokumentų projektų, reglamentuojančių valstybės pagalbos taisyklių taikymą visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms ir jų kompensavimo mechanizmams51, kuriuose yra apibendrinama sukaupta Europos Sąjungos institucijų patirtis, ir tenka konstatuoti, kad kertiniu visų šių dokumentų pagrindu išlieka būtent Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuoti Altmark kriterijai.

Dėl tarptautinės praktikos visuotinės ekonominės svarbos paslaugų srityje pažymėtina, kad minėta, jog specialios viešosios paslaugos užduoties pavedimas apima paslaugų, kurių įmonė neprisiimtų arba prisiimtų ne tokiu pat mastu ar ne tokiomis pat sąlygomis, jei paisytų savo komercinio intereso, teikimą.52 Tai gali būti viešojo transporto (geležinkelių, autobusų53) paslaugos, sveikatos priežiūros paslaugos, socialinio būsto teikimas, susisiekimas oru ir jūra paslaugos, ir pan.54 Kai kuriuose sektoriuose Komisija aiškiai išreiškia savo poziciją dėl tam tikrų paslaugų pripažinimo visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, pavyzdžiui, plačiajuosčio ryšio sektoriuje Komisija jau yra pateikusi aiškių nurodymų, kokios rūšies veikla gali būti laikoma visuotinės ekonominės svarbos paslauga. Komisija mano, kad tose srityse, kuriose privatūs investuotojai jau investavo į plačiajuosčio ryšio tinklo infrastruktūrą (arba toliau ją plečia) ir jau teikia konkurencingas reikiamos aprėpties plačiajuosčio ryšio paslaugas, paralelios plačiajuosčio ryšio infrastruktūros diegimas neturėtų būti laikomas visuotinės ekonominės svarbos paslauga. Priešingai, kai investuotojai negali užtikrinti reikiamos aprėpties plačiajuosčio ryšio, tam tikromis sąlygomis gali būti teikiama kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugą.55 Tais atvejais, kai Komisija nėra aiškiai pasisakiusi dėl konkretaus sektoriaus ribose teikiamų visuotinės ekonominės svarbos paslaugų apimties ir pobūdžio, rekomenduotina vadovautis bendraisiais Komisijos dokumentais bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais šioje srityje, kurie apibendrintai buvo pateikti atsakant į šį ir ankstesnius klausimus.

SAM (4) klausimas: Ar galima (būtina) vadovautis Altmark kriterijais siekiant nustatyti ar tai valstybės pagalba ar ne?

Atsakymas: Kaip jau nurodyta aukščiau, Komisija, vertindama, ar kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugas taikytinos valstybės pagalbos taisyklės, visais atvejais vadovausis Altmark kriterijais.

Atitinkamai tai suponuoja, kad valstybės narės, norėdamos tinkamai įvertinti valstybės pagalbos taisyklių (ne)taikymą kompensacinio mechanizmo atžvilgiu, visais atvejais turi įvertinti jo atitikimą Altmark kriterijams.

51 xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxx/xxxxx_xxx/xxxxxxxxxxx/xxxx.xxxx, skyrius „Review of legislation―

52 Žr. 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1370/2007 dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų ir panaikinančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70 (OL L 315, 2007 12 3, p. 1) 2 straipsnį. 53 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje C-280/00 Altmark Trans GmbH.

54 Žr. 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimo 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos xxxxxxxxx, 0 straipsnį.

55 Dėl išsamesnių nuostatų žr. Komisijos komunikato „Valstybės pagalbos taisyklių taikymo plačiajuosčio ryšio tinklų sparčiam diegimui Bendrijos gairės― 24–30 punktus (OL C 235, 2009 9 30, p. 7).

Jei parama už viešąją paslaugą atitinka visus Altmark kriterijus – ji nelaikytina valstybės pagalbą, atitinkamai jai netaikytinos ES Sutartyje numatytos valstybės pagalbos taisyklės, įskaitant pranešimo Europos Komisijai reikalavimą.

Jei parama už viešąją paslaugą neatitinka bent vieno Altmark kriterijaus – šiuo išimties mechanizmu nebegalima remtis siekiant pagrįsti valstybės pagalbos taisyklių netaikymą. Tokiu atveju reikėtų taikyti de minimis arba kitokio pobūdžio bendrosios išimties taisykles, vertintini atitikimą ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytiems valstybės pagalbos kriterijams. Jei nustatomas visų kriterijų egzistavimas ir nėra galimybių pritaikyti jokios egzistuojančios išimties – parama laikytina valstybės pagalba, kuriai taikomos atitinkamos valstybės pagalbos taisyklės.

Tačiau dar kartą pabrėžtina, kad Altmark kriterijai nėra taikomi visais atvejais, kai svarstoma ar parama yra valstybės pagalba, ar ne. Altmark kriterijai taikomi tik tais atvejais, kai nagrinėjama kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, kaip jas apibrėžia ES Sutarties 106 straipsnio 2 dalis.

SAM (5) klausimas: Kokia yra priimta tarptautinė praktika finansuojant privačias sveikatos apsaugos institucijas iš ES struktūrinių fondų (valstybės pagalbos Sveikatos apsaugos ministerijai kontekste)56?

Atsakymas: Dėl sveikatos apsaugos: dažnai yra taikoma valstybės pagalba, dažnai įmanoma pagal ES struktūrinių fondų taisykles, apie kai kuriuos didesnius atvejus turi būti pranešama pagal valstybės pagalbos taisykles, o daugumai smulkesnių valstybės pagalbos atvejų taikomos išimtys. 2011 m. gruodį bus priimtos naujos valstybės pagalbos taisyklės, vis dar daug diskutuojama, koks bus naujųjų taisyklių poveikis.

Į jūsų klausimą apie taikomą tarptautinę praktiką finansuojant privačias sveikatos apsaugos įstaigas iš ES struktūrinių fondų (valstybės pagalbos Sveikatos apsaugos ministerijai kontekste) nėra parengto išsamaus atsakymo. Nyderlanduose kai kurie SF iš tikrųjų patenka ligoninėms ar sveikatos inovacijų centrams, paprastai tai labai susiję su inovacijomis ir ekonomika. Manau, kad jūsų šalyje tai taip pat turi socialinę funkciją ir (ar) tiesioginį investicinį tikslą. Šiuo atžvilgiu regioninės valstybės pagalbos taisyklės leidžia investicinę pagalbą privačiai šaliai. Žiūrėdami bendrai į valstybės pagalbos taisykles sveikatos apsaugai, mes dažnai žiūrime į taisykles visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms (toliau SGEI)57 . SGEI valstybės pagalbos taisyklės yra gana sudėtingos ir kelia abejonių, komisija neseniai išleido naujas taisykles, jos skirtos konsultacijoms ir įsigalios (tikėtina) metų pabaigoje58.

Dėl valstybės pagalbos paskutiniajame SGEI pranešime Komisija rašė: „Skirtingose Europos Sąjungos šalyse narėse sveikatos apsaugos sistemos smarkiai skiriasi. Skirtingų sveikatos paslaugų teikėjų tarpusavio konkurencijos rinkoje laipsnis labai priklauso nuo tokios nacionalinės specifikos. Kai kuriose šalyse narėse valstybinės ligoninės yra sudedamoji nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos dalis ir yra beveik visiškai paremtos solidarumo principu. Tokios ligoninės yra tiesiogiai finansuojamos iš socialinės apsaugos įmokų ir kitų valstybės išteklių ir sistemoje dalyvaujantiems asmenims teikia savo paslaugas nemokamai universalios aprėpties pagrindu. Europos teismai

56 Užsienio eksperto Xxxxxx Xxxxxxxx atsakymas.

57 Angl. services for general economic interest (SGEI).

58 Daugiau informacijos šiuo klausimu rasite xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxx/xxxxx_xxx/xxxxxxxxxxx/xxxx.xxxx#xxxxxx .

patvirtino, kad ten, kur egzistuoja tokia struktūra, atitinkamos organizacijos neveikia kaip ūkio subjektai.

- Ten, kur egzistuoja minėta struktūra, net ir ta veikla, kuri savaime galėtų būti ekonominio pobūdžio, bet yra vykdoma tik su tikslu suteikti kitą neekonominio pobūdžio paslaugą, nėra laikoma ekonomine veikla. Organizacija, kuri perka prekes — net ir dideliais kiekiais — su tikslu pasiūlyti neekonomines paslaugas, neveikia kaip ūkio subjektas, kadangi ji yra pirkėjas toje rinkoje.

- Daugelyje kitų ES šalių narių ligoninės ir kitos sveikatos priežiūros įstaigos siūlo savo paslaugas už atlygį, arba iš pacientų, arba iš jų draudimo. Tokiose sistemose yra tam tikro laipsnio konkurencija tarp ligoninių dėl sveikatos paslaugų teikimo. Ten, kur veikia tokia sistema, fakto, kad sveikatos paslaugą teikia valstybinė ligoninė, nepakanka tam, kad veikla būtų klasifikuojama kaip neekonominė.

- Europos teismai taip pat išaiškino, kad sveikatos paslaugas, kurias nepriklausomi gydytojai ir kiti privatūs specialistai teikia už atlygį prisiimdami riziką, turi būti laikomos ekonomine veikla. Tokie patys principai būtų taikomi ir nepriklausomoms vaistinėms.―

Pagal galiojantį 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimą dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas , informavimas apie valstybės pagalbą nereikalingas, kai pagalba teikiama Sveikatos apsaugai. Naujuose komisijos pasiūlymuose pagalba ligoninėms yra faktiškai ribojama, o apie didesnius atvejus turi būti pranešama59.

59 žr. xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxx/xxxxx_xxx/xxxxxxxxxxx/xxxxx_xxxx/xxxx_xxxxx_xxxxxxxx_xx.xxx.

ŪM ATSAKYMAI (2011-10-22)

ŪM (1) klausimas: Ar de minimis pagalbos gavėjas turi sugrąžinti pagal de minimis taisykles (pagal 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1998/2006 Dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai suteiktą pagalbą (13 proc. nuo garantijos sumos) kartu su susigrąžintinomis palūkanomis, apskaičiuotomis taikant orientacinę palūkanų normą, kiekvienu iš žemiau išvardintų atvejų?

Situacija: 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1998/2006 Dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai preambulės 10 punkte nustatyta, kad „remiantis principais, reglamentuojančiais pagalbą, kaip apibrėžta Sutarties 87 straipsnio 1 dalyje, de minimis pagalba turėtų būti laikoma suteikta tuo metu, kai įmonė pagal nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti―. Portfelinių garantijų priemonės atveju de minimis pagalbos suteikimo momentas būtų paskolos, kuri būtų įtraukiama į garantuotą portfelį, sutarties tarp finansinio tarpininko ir smulkiojo ir vidutinio verslo subjekto pasirašymo data. Jei po sutarties pasirašymo yra pastebimos aplinkybės (pvz., įmonė negalėjo gauti paskolos pagal nustatytas paskolų teikimo sąlygas), dėl kurių konkreti paskola turėtų būti išimta iš garantuotų paskolų portfelio, Kontroliuojančiojo fondo valdytojas turi teisę reikalauti suteiktą paskolą išimti iš garantuotų paskolų portfelio. Išėmimą iš portfelio gali inicijuoti ir finansinis tarpininkas. Dėl išėmimo iš garantuoto portfelio paskolos gavėjas praranda suteiktą naudą, t. y. jam būtina pateikti papildomų užstatų, kurių poreikis atsirado praradus garantiją, dėl susilpnėjusio paskolos užtikrinimo finansų tarpininkas paskolos gavėjui gali taikyti aukštesnę palūkanų normą ir/ar papildomus mokesčius.

Neteisėtos pagalbos susigrąžinimo teisinis institutas reikalauja neteisėtos (nesuderintos) valstybės pagalbos suteikimo atveju, iš paskolos gavėjos susigrąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą ir taip atkurti padėtį, buvusią rinkoje iki pagalbos suteikimo. Mūsų nuomone, tuo atveju, kai garantuota paskola išimama iš garantuotų paskolų portfelio, situacija nebegarantuotos konkrečios paskolos atveju savaime grįžta į rinkos sąlygas, nes finansinis tarpininkas yra vien tik komerciniais pagrindais veikiantis subjektas, teikiantis paskolas tik rinkos sąlygomis, todėl visais atvejais iš paskolos gavėjo reikalaus papildomo užstato nebegarantuotai paskolai užsitikrinti, o paskolos gavėjas privalės juos pateikti ir/ar mokėti didesnes, t. y. rinkos sąlygas atitinkančias palūkanas.

Jei paskola buvo įtraukta į portfelinės garantijos garantuotą paskolų portfelį pažeidžiant de minimis reglamento nuostatas (pvz. dėl netinkamo ūkio šakos sektoriaus), tačiau neteisėtos pagalbos suteikimą (įtraukimą į garantuotą portfelį) inicijavo ir už jį atsakinga yra pagalbą skirianti institucija (t. y. kredito įstaiga), o ne pagalbos gavėjas. Įtraukimas į garantuotą portfelį, o tuo pačiu ir pagalbos suteikimas (13 proc. nuo garantijos sumos), tiesiogiai nepriklauso nuo paskolos gavėjo valios ir/ar veiksmų.

Atsakymas: 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (toliau – Reglamentas Nr. 1998/2006) taikomas tik tokiai pagalbai, kuri nepatenka į 1 straipsnyje nustatytas išimtis ir atitinka 2 straipsnio 2-5 dalyse nustatytas sąlygas. Tuo atveju, jei netenkamas bent vienas iš nurodytų reikalavimų (pavyzdžiui, Reglamentas Nr. 1998/2006 netaikomas žemės ūkio produktų pirminiams gamintojams) ir suteikta pagalba nepatenka į de minimis, taikomą atskiriems sektoriams, ar bendrosios išimties apimtį, tokia pagalba turi būti vertinama pagal bendrąsias Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles, įskaitant reikalavimą iš anksto pranešti Europos Komisijai apie ketinimą suteikti tokią pagalbą.

Vadovaujantis 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (toliau – Reglamentas Nr. 659/1999), 1 straipsnio (f) punktu neteisėta valstybės pagalba – tai nauja pagalba, įgyvendinta prieštaraujant Sutarties 93 straipsnio 3 daliai (dabar - Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalis), t.y. suteikta nepranešus Europos Komisijai (išskyrus, jei taikoma bendroji išimtis).

Nagrinėjamu atveju, jei paskolai buvo suteikta valstybės garantija pažeidžiant de minimis taisykles ir jai negali būti taikoma bendroji išimtis. Tokiu atveju ji gali būti laikoma valstybės pagalba, apie kurią turėjo būti iš anksto pranešta Europos Komisijai, tačiau tai nebuvo padaryta.

Atitinkamai tokios neteisėtos pagalbos suteikimo atveju gali būti taikomos toliau nurodytos teisinės pasekmės.

Dėl asmenų, turinčių teisę reikalauti susigrąžinti neteisėtą valstybės pagalbą, ir neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimo atvejų

Visų pirma, Reglamento Nr. 659/1999 III skyriuje numatyta Europos Komisijos kompetencija, iš bet kokio šaltinio gavus informaciją apie neteisėtą valstybės pagalbą, patikrinti tokią informaciją ir atitinkamai imtis tolesnių veiksmų, įskaitant sprendimo dėl tokios neteisėtos valstybės sugrąžinimo priėmimą. Taigi bet kokiam asmeniui pateikus informaciją apie neteisėtos valstybės pagalbą suteikimą Europos Komisija pagal Reglamento Nr. 659/1999 nustatytas procedūras patikrina valstybės pagalbą, t.y. ji atitinka valstybės pagalbos požymius ir ar ji suderinama su vidaus rinka.

Europos Komisija, atlikusį pirminį ar išsamų patikrinimą, priima sprendimą dėl valstybės pagalbos buvimo ir jos suderinamumo su vidaus rinka. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalimi ir Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalimi, tik tuo atveju, jei Europos Komisija priima neigiamą sprendimą (t.y. pripažįsta, kad neteisėta valstybės pagalba yra nesuderinama su vidaus rinka) ir nusprendžia, kad valstybė narė turi imtis visų priemonių, kad tokia pagalba (įskaitant palūkanas nuo tokios valstybės pagalbos) būtų išieškota, valstybė narė turi pareigą išieškoti tokią suteiktą valstybės pagalbą su palūkanomis. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad Europos Komisija negali priimti galutinio sprendimo dėl susigrąžinimo vien dėl to, kad apie pagalbą nebuvo pranešta pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį, ir Europos Komisija privalo atlikti visapusišką suderinamumo vertinimą . Taigi ne visais neteisėtos valstybės pagalbos atvejais Europos Komisija priima sprendimą sugrąžinti tokią pagalbą iš pagalbos gavėjo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamente Nr. 659/1999 nustatyti du atvejai, kai Europos Komisija, priimdama neigiamą sprendimą, negali reikalauti susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą valstybės pagalbą, būtent:

(i) Tai prieštarautų bendrajam Bendrijos teisės principui (Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 1 dalis). Pagal Europos Sąjungos teismų praktiką, dažniausiai bendrieji Bendrijos (Europos Sąjungos) teisės principai suprantami kaip teisėtų lūkesčių principas ir teisinio tikrumo principas, kurie aiškinami labai griežtai valstybės pagalbos susigrąžinimo atveju . Pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, kad Europos Komisijos itin ilgas (26 mėn.) nepaaiškintas delsimas priimti sprendimą dėl valstybės pagalbos suderinamumo buvo pripažintas kaip pagalbos gavėjo teisėtų lūkesčių pažeidimu, todėl negalimas valstybės pagalbos išieškojimas iš pagalbos gavėjo . Kitas pavyzdys - jei Komisija prieš tai pati suteikė aiškias garantijas, kad atitinkama priemonė nėra valstybės pagalba .

Tačiau pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką nebus laikoma, kad pagalbos gavėjas gali remtis teisėtų lūkesčių principu, jei jis kaip rūpestingas verslininkas galėjo pasitikrinti, ar apie jam teikiamą pagalbą buvo pranešta .

(ii) Jei yra suėjęs 10 metų senaties terminas, taikomas Europos Komisijos įgaliojimams reikalauti susigrąžinti valstybės pagalbą (Reglamento Nr. 659/1999 15 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad Europos Komisijos sprendimas, reikalaujantis valstybę narę susigrąžinti valstybės pagalbą, yra privalomas vykdyti. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino tik vieną išimtį, kai valstybė narė gali nevykdyti Europos Komisijos sprendimo susigrąžinti, t.y. jei yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių valstybei narei būtų visiškai neįmanoma tinkamai įvykdyti sprendimą . Europos Sąjungos teismai labai griežtai aiškina sąvoką „visiškai neįmanoma―. Pavyzdžiui, nebus laikoma, kad visiškai neįmanoma įvykdyti Europos Komisijos sprendimo, jei remiamasi nacionalinės senaties termino taisyklėmis , teisės susigrąžinti pagalbą pagal nacionalinę teisę nebuvimu , pagalbos gavėjo finansiniais sunkumais, kad pateisintų sprendimo dėl susigrąžinimo neįvykdymą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat išaiškino, kad finansiniai bendrovės sunkumai nėra įrodymas, kad susigrąžinti pagalbos neįmanoma . Tokiomis aplinkybėmis teismas paaiškino, kad jokio turto, kurį būtų galima susigrąžinti, nebuvimas yra vienintelis būdas valstybei narei įrodyti, jog susigrąžinti pagalbos visiškai neįmanoma.

Nacionalinis teismas taip pat turi teisę reikalauti sugrąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą, nepriklausomai nuo jos suderinamumo su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 2 ir 3 dalimis . Taigi nacionalinis teismas, priešingai nei Europos Komisija, gali ir privalo tik nustatyti, ar priemonė yra valstybės pagalba ir ar jai taikoma sustabdymo pareiga.

Tačiau nacionalinių teismų susigrąžinimo pareiga taip pat nėra absoliuti:

(i) Teismas, nustatęs išimtines aplinkybes, kurioms esant neteisėtos valstybės pagalbos susigrąžinimas būtų netinkamas, nusprendžia nereikalauti susigrąžinti pagalbą. Šiuo atveju išimtinės aplinkybės turėtų būti suprantamos analogiškai kaip pagal Reglamento Nr. 659/1999 14 ir 15 straipsnius nustatytas, aukščiau nurodytas išimtis .

(ii) Nacionalinio teismo pareiga pareikalauti grąžinti visą neteisėtą valstybės pagalbą nustoja egzistuoti, jeigu iki to laiko, kai nacionalinis teismas priima sprendimą, Europos Komisija jau nusprendė, kad pagalba yra suderinama su vidaus rinka .

Tačiau nacionaliniai teismai taip pat privalo nurodyti susigrąžinti palūkanas už neteisėtą pagalbą tais išimtiniais atvejais, kai nėra pareigos pareikalauti grąžinti visą pagalbą, įskaitant kai Europos Komisija prima teigiamą sprendimą.

Taigi darytina išvada, kad tik aukščiau nurodytais atvejais Europos Komisija ir nacionalinis teismas gali nereikalauti susigrąžinti neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą. Europos Komisija, priimdama sprendimą, reikalaujantį valstybę narę išieškoti neteisėtą ir nesuderinamą valstybės pagalbą, nevertina, ar tokia pagalba buvo suteikta pagalbos gavėjo iniciatyva ar ne, ir pagalbos gavėjo iniciatyvos nebuvimas nelaikomas pateisinama priežastimi taikyti susigrąžinimo išimtį (t.y. taikomas rūpestingo verslininko principas).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ne kartą pasisakė, kad pagalbos susigrąžinimo tikslas — atkurti padėtį, buvusią rinkoje iki pagalbos suteikimo. Anksčiau buvusi padėtis atkuriama, kai pagalbos gavėjas grąžina neteisėtą ir nesuderinamą pagalbą, taip atsisakydamas pranašumo, kurį jis

turi rinkoje savo konkurentų atžvilgiu, ir atkuriama padėtis, buvusi iki suteikiant pagalbą . Kad būtų pašalinti finansiniai pranašumai, įgyti dėl neteisėtos pagalbos, nuo neteisėtai išmokėtų sumų reikia susigrąžinti palūkanas. Tokios palūkanos turi atitikti finansinį pranašumą, kurį teikia nemokamas tų lėšų turėjimas tam tikrą laikotarpį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pabrėžė, kad neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos susigrąžinimas yra ne bausmė , bet logiška pasekmė po to, kai nustatoma, kad pagalba neteisėta .

Dėl susigrąžintinos sumos nustatymo

Reglamento Nr. 659/199914 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagalba turi būti susigrąžinta, įskaitant palūkanas nuo neteisėtos pagalbos patekimo pas pagalbos gavėją dienos iki veiksmingo jos susigrąžinimo dienos. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalimi ir kitomis Europos Sąjungos taisyklėmis, reglamentuojančiomis valstybės pagalbą, bei Europos Sąjungos teismų praktika , laikoma, kad valstybės pagalba yra suteikta nuo tada, kai įmonė įgyja teisę tokią pagalbą gauti (pavyzdžiui, pagalbos teikėjo sprendimas suteikti pagalbą), o ne nuo faktinio pagalbos išmokėjimo. Pavyzdžiui, jei valstybė suteikia garantiją, net jei pagal garantiją ji nėra nieko išmokėjusi, valstybės pagalba vis vien gali būti laikoma egzistuojančia .

Vertinant susigrąžinamos valstybės pagalbos dydį, turėtų būti vadovaujamasi Komisijos pranešimo dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai 4 punkte nustatytomis taisyklėmis. Bendra taisyklė – pagalbos dydis skaičiuojamas kaip skirtumas tarp garantijos rinkos kainos ir iš tikrųjų sumokėtos kainos.

Vadovaujantis Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalimi, kartu su neteisėtai suteikta valstybės pagalba turi būti išieškomos palūkanos, atitinkančios tam tikrą Europos Komisijos normą.

Palūkanos skaičiuojamos nuo neteisėtos pagalbos suteikimo gavėjui dienos iki jos išieškojimo dienos. Vadovaujantis Europos Sąjungos teismų praktika, palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo tos datos, kai valstybės pagalba buvo faktiškai prieinama pagalbos gavėjui.

2) Jei pagalba suteikiama pagal de minimis reglamentą, tačiau įtraukiant į portfelinės garantijos garantuotą paskolų portfelį buvo pažeisti ne de minimis reglamento reikalavimai, bet kito nacionalinio ar Europos teisės akto reikalavimas arba sutarties sudarytos tarp Kontroliuojančiojo fondo valdytojo ir kredito įstaigos atitinkama nuostata, (pavyzdžiui, nacionalinio teisės akto reikalavimo pirmenybę teikti labai mažoms ir mažoms įmonėms, struktūrinių fondų paramos skyrimo reikalavimas dėl išlaidų pagrindimo tinkamais dokumentais, dvišalės sutarties nuostata dėl maksimalios priimtinos garantuojamos paskolos rizikos laipsnio ir pan.) ir šis neatitikimas atsirado:

- dėl paskolos gavėjo kaltės (pvz. neteisingai deklaruotas įmonės dydis neįvertinus susijusių įmonių rodiklių);

- kai pažeidimas atsirado dėl pagalbos teikėjo (finansinio tarpininko) kaltės (pvz. netinkamai įvertintas konkretus projektų vykdytojo atrankos kriterijus ar paskolos rizikingumo laipsnis dėl žmogiško faktoriaus klaidos);

Atsižvelgiant į tai, kad pagalbos priemonės laikomos neatitinkančiomis ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijų ir joms netaikomas ES Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje numatytas išankstinio pranešimo reikalavimas, jeigu pagalba yra laikoma de minimis pagalba pagal Komisijos Reglamento Nr. 1998/2006 nustatytas sąlygas, paramos, išmokėtos pažeidžiant atitinkamas teisės aktų nustatytas procedūras, suteikimas neturėtų būti laikomas valstybės pagalbos taisyklių pažeidimu, o turėtų būti vadovaujamasi nacionaliniais teisės aktais dėl neteisėtai išmokėtos finansinės paramos

grąžinimo. Šią grąžinimo tvarką nustato Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklės).

Minėtų taisyklių 5.1 – 5.2 punktuose yra nurodoma, kad administruojančios ar įgyvendinančios institucijos sprendimas turi būti priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos jeigu administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija arba projekto vykdytojas nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Priimant sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo ir vykdant lėšų susigrąžinimą turi būti vadovaujamasi Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklėse nurodyta procedūra.

3) Xxx pagalbos gavėjui nepagrįstai buvo priimtas sprendimas suteikti de minimis pagalbą (sprendimas įtraukti į garantuotą portfelį), tačiau nespėjo ja pasinaudoti (t. y. paskola iki išėmimo iš garantuoto portfelio faktiškai nebuvo išmokėta).

Visų pirma, vadovaujantis Komisijos pranešimo dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai nuostatomis, reikia įvertinti, ar konkrečiu atveju valstybės garantija apskritai laikoma pagalba. Valstybės pagalbos nėra tada, kai suteikiamas finansavimo šaltinis, taikant sąlygas, kurios priimtinos privačiam ūkio subjektui įprastinėmis rinkos ekonomikos sąlygomis.

Jei garantija neatitinka rinkos ekonomikos investuotojo principo, ji gali būti laikoma susijusi su valstybės pagalba.

Tuo atveju, jei buvo priimtas sprendimas suteikti de minimis pagalbą (t.y. įtraukti paskolą į garantuotą portfelį), pažeidžiant Reglamento Nr. 1998/2006 taisykles, tokia pagalba gali būti laikoma neteisėta valstybės pagalba, kaip nurodyta Komentare dėl 1(1) klausimo. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendimas įtraukti paskolą į garantuotą portfelį buvo panaikintas iki paskolos išmokėjimo, t.y. faktiškai paskolai nebuvo taikyta garantija.

Kaip nurodyta komentare dėl 1 (1) klausimo, bendra taisyklė yra tai, kad valstybės pagalba yra laikoma suteikta nuo teisės į ją įgijimo datos (o ne nuo faktinio sumokėjimo datos). Pagalba suteikiama tada, kai suteikiama garantija, o ne tada, kai garantija pasinaudojama arba pagal jos sąlygos išmokami pinigai . Tokiu atveju komentare dėl 1 (1) klausimo nustatytais atvejais ir tvarka, tokia pagalba gali ir turi būti išieškota iš pagalbos gavėjo.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad garantija nebuvo faktiškai pasinaudota (t.y. nebuvo suteikta paskola pasinaudojant garantija), gali būti laikoma, kad įmonei nebuvo suteiktas išskirtinis ekonominis pranašumas. Įmonei jokios naudos neduodanti valstybės garantija nelaikoma valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnį. Taigi tuo atveju, jei įvertintus visas aplinkybes (įskaitant garantijos suteikimas nesuteikė įmonei kitokio pranašumo, pavyzdžiui, dėl suteiktos garantijos įmonė galėjo gauti geresnes skolinimosi sąlygas ar pan.) įmonei nebuvo suteikta išskirtinės ekonominės naudos, t.y. nėra tenkinamos valstybės pagalbos sąlygos, tokia pagalba nelaikytina valstybės pagalba ir jai netaikomos Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio ir kitos valstybės pagalbos susigrąžinimo taisyklės.

ŪM (2) klausimas: Pagal 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, yra nustatyta, kad pagalba, neviršijanti 200 000 EUR ribos per bet kurį trejų metų laikotarpį, neiškraipo konkurencijos. Įgyvendinant rizikos kapitalo finansų inžinerijos priemones bei remiantis atitinkamais Komisijos reglamentais, kurie apibrėžia pagalbą rizikos kapitalo forma, mažiausiai 30 proc. finansavimo turi sudaryti privačių investuotojų teikiamas finansavimas, todėl keliamas klausimas, jei tuo atveju kai yra kuriama atitinkama rizikos kapitalo priemonė, kuri taiko de minimis taisyklę, minėta 30 proc. privačių investuotojų dalis turi būti įskaičiuojama į 200 000 EUR de minimis pagalbos sumos ribą ar 30 proc. privačių investuotojų dalis skaičiuojama nuo 200 000 EUR sumos?

Atsakymas: Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 (EB sutarties ex 87) straipsniu, valstybės pagalba laikoma tik tokia parama, kuri yra suteikta iš valstybės lėšų (arba remiama valstybės). Reglamento Nr. 1998/2006 preambulės 8 punkte ir 2 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad 200 000 EUR de minimis pagalbos sumos riba taikoma tik valstybės pagalbos lėšoms, t. y. lėšoms skiriamoms valstybės (įskaitant Europos Sąjungos fondų lėšas).

Tuo tarpu Reglamento Nr. 1998/2006 preambulės 13 punkte ir 2 straipsnio 4 dalies c punkte įtvirtinta, kad pagalbai, kurią sudaro rizikos kapitalo priemonės, taikoma de minimis taisyklės tik tuo atveju, jei pagal susijusią rizikos kapitalo schemą kiekvienai tikslinei įmonei numatomas kapitalas neviršija de minimis ribos . Iš nurodytos nuostatos nėra aišku, ar visas pagal rizikos kapitalo schemą numatomas kapitalas neviršija de minimis ribos, ar tik kapitalas, skiriamas iš valstybės lėšų. Pažymėtina, kad privačių investuotojų lėšos, skiriamos pagal rizikos kapitalo schemą nelaikomos valstybės lėšomis, kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 (EB sutarties ex 87) straipsnyje, ir atitinkamai neatitinka valstybės pagalbos požymių.

Tačiau sistemiškai aiškinant Reglamento Nr. 1998/2006 nuostatas, manytina, kad Reglamento Nr. 1998/2006 2 straipsnio 4 dalies c punkte nustatyta taisyklė, kad numatomas kapitalas neturi viršyti de minimis ribos, turi būti aiškinama siaurinamai ir apimti tik valstybės kapitalo lėšas. Taigi bendra taisyklė yra ta, kad vertinant, ar taikoma de minimis taisyklė pagal reglamentą Nr. 1998/2006, pirmiausiai įvertinama, ar valstybės kapitalo suma neviršija 200 000 eurų bendros sumos, o privačių investuotojų skiriama dalis (nagrinėjamu atveju – 30 proc. privačių investuotojų dalis) skaičiuojama nuo visos rizikos kapitalo fondo sumos. Pavyzdžiui, rizikos kapitalo fondo suma yra 280 000 eurų, iš kurių valstybės kapitalas sudaro 200 000 eurų, o privačių investuotojų lėšos – 80 000 eurų.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 4-21 patvirtintos Pradinės stadijos rizikos kapitalo ir rizikos kapitalo fondų valstybės pagalbos schemos

12.1 punktą privačių investuotojų kapitalo dalis rizikos kapitalo fonde turi būti ne mažiau nei 30 proc. viso fondo kapitalo, o pagal minėtos schemos 9.1 punktą investicijų suma, kurią pradinės stadijos rizikos kapitalo fondas investuoja į vieną tikslinę įmonę, bus ribojama iki 200 000 eurų. Taigi pagal nurodytas nuostatas minėtoje schemoje nurodytu atveju 30 proc. privačių investicijų suma gali būti laikoma įskaičiuojama į 200 000 eurų sumą. Taip pat pažymėtina, kad tais atvejais, kai privatiems investuotojams dalyvaujant rizikos kapitalo fonde suteikiamas pranašumas (t.y. kai privatūs investuotojai esant priemonei gali investuoti palankesnėmis sąlygomis nei tada, kai tokios priemonės nebūtų), toks privataus investuotojo dalyvavimas fonde taip pat gali būti vertinamas kaip valstybės pagalba jo atžvilgiu .

ŪM (3) klausimas: Remiantis 2 klausime išdėstyta informacija apie rizikos kapitalo priemonės įgyvendinimą pagal de minimis taisyklę neaišku, kaip turėtų būti teisingai vykdomas tokios priemonės pelno pasidalijimas tarp fondo ir privataus investuotojo, kad būtų išvengiama valstybės pagalba privatiems investuotojams ir investiciniam fondui. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis rizikos kapitalo fondų veiklos principais, tam, kad atitinkamas procentas privačių lėšų būtų pritrauktas į investicinį fondą, svarbu išlaikyti tam tikrą skatinimo laipsnį, kitu atveju, rizikos kapitalo priemonės veikimas pasmerktas žlugti.

Atsakymas: Reglamentas Nr. 1998/2006 nenustato taisyklių, kaip turėtų būti vykdomas priemonės pelno pasidalijimas tarp investicinio fondo ir privataus investuotojo tam, kad būtų išvengtas valstybės pagalbos nurodytiems asmenims suteikimas. Reglamentas Nr. 1998/2006 taikomas tik valstybės pagalbos, kuri teikiama tikslinei įmonei (t.y. įmonei, į kurią investuojama) pagal rizikos kapitalo priemonės schemą, atžvilgiu.

Manytina, kad nagrinėjamu atveju, vertinant, ar rizikos kapitalo priemonės pelno pasidalijimas tarp privataus investuotojo ir investicinio fondo nebus laikomas valstybės pagalba, turėtų būti taikomos Europos Sąjungos 2006 m. Gairės Dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti. Nurodytų Gairių 3.2 ir 4 punktai nustato principus, kada rizikos kapitalo priemonės įgyvendinimas privataus investuotojo ir investicinio fondo atžvilgiu nėra laikytinas valstybės pagalba.

Visų pirma, turi būti investuojama tokiomis sąlygomis, kurios būtų priimtinos paprastam ūkio subjektui rinkos ekonomikoje be valstybės įsikišimo, nesuteikiant jokio pranašumo jos gavėjui. Preziumuojama, kad valstybiniai ir privatūs investuotojai veikia vienodais pagrindais, jei paprastai ne mažiau nei 50 proc. lėšų finansavimo priemonei teikia privatūs investuotojai, kurie yra nepriklausomi nuo įmonių, į kurias investuoja (remiamuose regionuose, kaip Lietuvos atveju, ne mažiau kaip 30 proc. finansavimo priemonei turi teikti privatūs investuotojai). Be to, valstybiniai investuotojai ir privatūs investuotojai:

- susiduria su lygiai ta pačia pervertinimo ir sumažinimo rizika;

- susiduria su tokiomis pačiomis atlygio galimybėmis;

- turi tą patį subordinacijos lygį.

Tai reiškia, kad tuo atveju, jei valstybinis investuotojas investuoja, pavyzdžiui, 70 proc. lėšų, o privatus investuotojas – 30 proc. lėšų, atitinkama proporcija turėtų būti išlaikyta pasidalijant pelną bei nuostolius. Tokiu atveju privatus investuotojas galėtų gauti ne daugiau nei 30 proc. viso pelno ar padengti 30 proc. nuostolių.

Antra, investicijos į fondą nebus laikomos valstybės pagalba, jei investuojama tokiomis sąlygomis, kurios būtų priimtinos paprastam ūkio subjektui rinkos ekonomikoje. Atitinkamai, atlygis fondo vadovams ir valdymo įmonei turi atitikti rinkoje įprastą atlygį panašiomis sąlygomis (pavyzdžiui, fondo valdytojo atlygis priklauso nuo veiklos rezultatų). Laikoma, kad valstybės pagalbos nėra, jei vadovai arba valdymo įmonė atrenkami atvirų ir skaidrių viešų konkursų būdu arba jei jie negauna jokių kitų valstybės teikiamų lengvatų.

ŪM (4) klausimas: Šiuo metu suteikiant tik de minimis pagalbą, nėra fiksuojamos, kokios išlaidos remiamos, koks tai projektas, paramos intensyvumas ir pan., o reikšminę įtaką turi tik maksimali de minimis pagalbos suma. Tačiau Reglamente yra nuostata dėl de minimis pagalbos sumavimo kartu su kita valstybės pagalba toms pačioms išlaidoms padengti. Suteiktos valstybės registre

nėra galimybių identifikuoti, ar tam pačiam projektui buvo teikiama de minimis pagalba, ar ji buvo teikiama toms pačioms išlaidoms, ar rėmimas yra tik iš vieno pagalbos teikėjo ir pan. Šio reikalavimo įgyvendinimas yra vertinamas ne Suteiktos valstybės registro informacija, o pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus bei pateiktą deklaraciją. Išlieka rizika, kad pareiškėjas ne viską atskleis.

Atsakymas: Vadovaujantis Suteiktos Valstybės pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35, 9.2 punktu ir Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklių, patvirtintų Konkurencijos tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1S-111, 10 punktu, Suteiktos valstybės pagalbos registre registruojami tokie duomenys apie suteiktą de minimis pagalbą:

- pagalbos teikėjo duomenys (pavadinimas, buveinė ir pan.);

- pagalbos gavėjo duomenys (pavadinimas, buveinė ir pan.);

- pagalbos gavėjo veiklos rūšies, kuri yra remiama kodas pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių;

- pagalbos suteikimo teisinis pagrindas;

- pagalbos suteikimo data;

- pagalbos suma;

- pagalbos forma;

- garantuotos paskolos dalies suma (kai teikiama paskolos garantija);

- pagalbos gavėjo mokestinių metų pradžia (kai jie nesutampa su kalendoriniais metais).

Pažymėtina, kad Suteiktos Valstybės pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35, 9.2 punkte papildomai nurodyti Suteiktos valstybės pagalbos registrui pateikiami duomenis apie de minimis pagalbą yra pagalbos identifikavimo kodas ir pagalbos įregistravimo ir išregistravimo datos).

Taigi Suteiktos valstybės pagalbos registre yra teikiama informacija ne tik apie nereikšmingos pagalbos sumą, bet ir apie pagalbos formą (pavyzdžiui, subsidijos, dotacijos, lengvatinės paskolos, mokesčių atidėjimai ir pan.), pagalbos suteikimo teisinį pagrindą ir pan. Vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, Suteiktos valstybės pagalbos registre taip pat kaupiama informacija apie praėjusiais ataskaitiniais metais suteiktą valstybės pagalbą (atskirai įrašomi duomenys apie valstybės pagalbą, kuriai taikoma išimtis dėl išankstinio valstybės pagalbos pranešimo Europos Komisijai), tokia kaip: pagalbos teikėjas, pagalbos schemos ar individualios pagalbos pavadinimas, pagalbos suma ir pan. Tačiau nurodyta informacija yra apibendrinta ir nėra siejama su konkrečiu pagalbos gavėju ir jam teikiama valstybės pagalba.

Atsižvelgiant į tai, praktikoje nurodyti Suteiktos valstybės pagalbos registro duomenys nepadeda pagalbos teikėjams prieš suteikiant de minimis pagalbą įsitikinti, kad yra tinkamai įgyvendinamas Reglamento Nr. 1998/2006 2 straipsnio 5 dalyje nustatytas kaupimo reikalavimas. T.y. pagal Suteiktos valstybės pagalbos registro duomenis negalima patikrinti, ar de minimis pagalba nėra teikiama tam pačiam pagalbos gavėjui, toms pačioms išlaidoms kompensuoti, kaip, pavyzdžiui, pagalba, kuriai taikomos atitinkamos bendrosios išimties reglamento nuostatos, ir ar tos išlaidos neviršija bendrosios išimties reglamentu nustatyto pagalbos intensyvumo.

Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1998/2006 3 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta valstybių narių pareiga registruoti ir rinkti visą informaciją apie Reglamento Nr. 1998/2006 taikymą. Tokiuose dokumentuose turi būti nurodyta visa informacija, reikalinga nustatyti, kad Reglamento Nr.

1998/2006 sąlygos yra tenkinamos. Tai reiškia, kad tokiuose dokumentuose turi būti renkama ir ta informacija, kuri reikalinga nustatyti, kad yra tenkinama aukščiau minėtas Reglamento Nr. 1998/2008 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaupimo (kumuliacijos) sąlyga. Be to, Komisijos 2008 m. rugpjūčio 6 d. reglamento Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrojo bendrosios išimties reglamento), 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta valstybių narių pareiga rinkti išsamius duomenis apie bet kokią individualią pagalbą ar pagalbos schemą, kuriai pagal nurodytą reglamentą taikoma išimtis, t.y. visą informaciją, būtiną siekiant nustatyti, kad laikomasi Bendrojo bendrosios išimties reglamento sąlygų, įskaitant informaciją apie kiekvienos įmonės statusą (jei teisė į pagalbą priklauso nuo jos MVĮ statuso), apie pagalbos skatinamąjį poveikį ir informaciją, leidžiančią nustatyti tikslią tinkamų finansuoti išlaidų sumą.

Taigi atitinkamai detalizavus Suteiktos valstybės pagalbos registre pateikiamą informaciją apie suteiktą pagalbą ir atitinkamai susiejus ją (pavyzdžiui, kokios formos ir kokio dydžio pagalba, kokiu teisiniu pagrindu ir pan. buvo teikiama atitinkamu laikotarpiu atitinkamam pagalbos gavėjui), būtų galima tinkamai įgyvendinti nurodytą valstybių narių pareigą registruoti ir rinkti visą informaciją apie Reglamento Nr. 1998/2006 taikymą, taip pat užtikrinti valstybių narių pareigą, įtvirtintą Reglamento Nr. 1998/2006 3 straipsnyje, tinkamai skirti de minimis pagalbą.

Tuo pačiu manytina, kad pagalbos gavėjo rašytinė deklaracija, kuria pagalbos gavėjas pateikia informaciją ir patvirtinimus apie jam suteiktą tiek de minimis pagalbą, tiek valstybės pagalbą, kuriai taikoma bendroji išimtis ar kuri patvirtinta Europos Komisijos sprendimu, ir jų sumas, yra papildoma, rekomenduotina taikyti priemonė dėl toliau nurodytų priežasčių. Visų pirma, nurodyta pagalbos gavėjo deklaracija padeda valstybės pagalbos teikėjams tinkamai įgyvendinti valstybės narės pareigą skirti de minimis pagalbą pagal Reglamento Nr. 1998/2006 reikalavimus. Pažymėtina, kad įmonei pateikus melagingą informaciją deklaracijoje galėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui (LR BK 205 straipsnis (apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą), 300 straipsnis (dokumento suklastojimas)). Antra, neteisėtai suteiktos de minimis pagalbos ar valstybės pagalbos išieškojimo atveju, kilus ginčui, tai palengvintų neteisėtos valstybės pagalbos išieškojimą. Trečia, jei išieškojus tokią valstybės pagalbą iš pagalbos gavėjo jis reikalautų jo patirtų nuostolių atlyginimo, tokia deklaracija būtų kaip įrodymas, patvirtinantis, kad valstybė narė elgėsi rūpestingai ir sąžiningai suteikdama pagalbą pagalbos gavėjui ir atitinkamai sumažintų pagalbos gavėjo reikalaujamos žalos atlyginimo riziką.

Pažymėtina, kad nurodyta pagalbos gavėjo rašytinė deklaracija ar kitoks patvirtinimas naudojama kitose valstybėse narėse (pavyzdžiui, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje) kaip priemonė, užtikrinanti tinkamą Reglamento Nr. 1998/2006 sąlygų įgyvendinimą. Pavyzdžiui, Italijoje naujos pagalbos gavėjai turi paskelbti, kad jie nedisponuoja jokia neteisėta ar nesuderinama valstybės pagalba . Be to, Italijoje už melagingų duomenų pateikimą nurodytoje deklaracijoje taip pat yra taikoma baudžiamoji atsakomybė.

ŪM (5) klausimas: De minimis pagalbos atveju dažnai nefiksuojama, kokia konkrečia forma buvo suteikta parama (ar tai yra investicinė subsidija, ar palūkanų kompensavimas, ar garantijos atlyginimo dengimas ir pan.), todėl įrašai neleidžia konstatuoti, kad atitinkama parama nebus arba bus suteikta antrą kartą (pvz., nebus palūkanos kompensuotos du kartus, arba kad galima kompensuoti palūkanas, nes paskolos yra skirtingos).

Atsakymas: Suteiktos Valstybės pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35, 9.2 punkte ir Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklių, patvirtintų Konkurencijos tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1S-111, 10 punkte nustatyta, kad Suteiktos valstybės pagalbos registre registruojami be kita ko duomenys apie suteiktą de minimis pagalbos formą, taip pat pagalbos suteikimo pagrindas. Vadovaujantis Suteiktos Valstybės pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35, 8 punktu ir 13.4 punktu, jei registro duomenų teikėjo duomenys neatitinka nurodytų nuostatų reikalavimų, yra neišsamūs, registro tvarkytojas atsisako registruoti duomenis apie pagalbą ir apie tai per 5 darbo dienas informuoja registro duomenų teikėją. Taigi nurodytuose teisės aktuose yra nustatytas tam tikras kontrolės mechanizmas, kad būtų pateikti visi Suteiktos Valstybės pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35, 9.2 punkte ir Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklių, patvirtintų Konkurencijos tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1S-111, 10 punkte nurodyti duomenys apie de minimis pagalbą.

Tačiau praktikoje registruojant pagalbos formą, Suteiktos valstybės pagalbos registre yra automatiškai nustatytos pagalbos formų rūšys (pavyzdžiui, subsidijos, dotacijos ir pan.), iš kurių reikia pasirinkti pagalbos teikėjui (registro duomenų teikėjui) registruojamos pagalbos formą, kuri gali neparodyti, kokia konkrečia forma buvo suteikta parama. Taigi naudojant nurodytą sistemą kiti pagalbos teikėjai negali tinkamai pasitikrinti ir įsitikinti, kad pagalba nebus suteikiama du kartus toms pačioms išlaidoms. Tai svarbu siekiant įsitikinti, ar tinkamai įgyvendinamas Reglamento Nr. 1998/2006 2 straipsnio 5 dalyje nustatytas kumuliacijos draudimas.

Be to, nors nurodytame registre taip pat kaupiama informacija apie praėjusiais ataskaitiniais metais suteiktą valstybės pagalbą (atskirai apie valstybės pagalbą, kuriai taikoma bendroji išimtis), tokia kaip: pagalbos teikėjas, pagalbos schemos ar individualios pagalbos pavadinimas, pagalbos suma ir pan., nurodyta informacija yra apibendrinta ir nėra siejama su konkrečiu pagalbos gavėju ir jam teikiama valstybės pagalba (suma, forma ir pan.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, manytina, kad Suteiktos valstybės pagalbos registro duomenys yra nepakankami siekiant įsitikinti, ar atitinkama pagalba yra suteikiama vadovaujantis Reglamento Nr. 1998/2006 nuostatomis ir kitomis valstybės pagalbos taisyklėmis.

Šiai problemai išspręsti, manytina, reikalinga atitinkamai išplėsti Suteiktos valstybės pagalbos registre registruojamų duomenų apimtį, juos konkretizuoti (pavyzdžiui, nurodant konkrečią pagalbos formą, o ne rūšį) ir susieti, kad pagalbos teikėjams (registro duomenų teikėjams) ir jų tarpininkams prieš teikiant bet kokią pagalbą būtų lengviau patikrinti, ar tokia pagalba gali būti teikiama ir ar tinkamai įgyvendinamos valstybės pagalbos taisyklės.

Bet kuriuo atveju, kaip nurodyta komentare dėl 4 klausimo, rekomenduotina papildomai gauti pagalbos gavėjo rašytinę deklaraciją, kuria pagalbos gavėjas pateiktų informaciją ir patvirtinimus apie jam suteiktą tiek de minimis pagalbą, tiek valstybės pagalbą, kuriai taikoma bendroji išimtis ar kuri patvirtinta Europos Komisijos sprendimu (įskaitant pagalbos sumas, formą, teisinį pagrindą ir pan.).

ŪM (6) klausimas: Rezervuojant de minimis sumą, kiti pagalbos teikėjai nėra tikri, kad atitinkamam projektui nėra planuojama suteikti de minimis pagalbos, todėl skaičiuodami pagalbos intensyvumą neįvertina planuojamos suteikti paramos. Vėliau tenka koreguoti subsidijų sumas, nes dėl išnaudoto limito, nėra galimybės užsitikrinti viso remiamo projekto finansavimo ir

projektas įgyvendinimas nepajuda iš vietos. Pvz., INVEGA priima sprendimą leisti suteikti lengvatinę paskolą ir/ar paskolos garantiją, darydama prielaidą, kad investicinis projektas nebus remiamas iš ES struktūrinių lėšų, nes duomenų, kad šiam projektui yra skirta subsidija arba planuojama tai daryti nėra. LVPA nagrinėja projektą ir nevertina, ar iš banko skolintos lėšos bus su valstybės pagalbos elementu (lengvatinė paskola, garantija ir pan.) ar ne. Kai LVPA skiria paramą, klientas nori paimti lengvatinę paskolą ir/ar garantiją su palūkanų daliniu kompensavimu, bet paaiškėja, kad šiam projektui dėl suteiktos subsidijos sumos ar sąlygų papildoma parama negali būti skirta arba kad nuosavos lėšos nesudaro 25 proc. nuosavo dalyvavimo ir todėl tenka finansavimo schemą ir paramos gavimo schemą dėlioti iš naujo.

Atsakymas: Vadovaujantis Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklių, patvirtintų Konkurencijos tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1S-111, 11 punktu, pagalbos teikėjai, nepriėmę galutinio sprendimo suteikti nereikšmingą pagalbą, nereikšmingą pagalbą žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje ar nereikšmingą pagalbą žuvininkystės sektoriuje, gali Suteiktos valstybės pagalbos registre rezervuoti planuojamą suteikti pagalbos sumą, bet ne ilgiau negu 30 kalendorinių dienų. Nurodyta informacija apie rezervuotos pagalbos sumą ir formą yra registruojama ir matosi Suteiktos Valstybės pagalbos registre.

Kai atitinkama suma yra rezervuojama minėtame registre, kiti valstybės pagalbos teikėjai, planuojantys suteikti de minimis pagalbą atitinkam ūkio subjektui, gali pasitikrinti, ar atitinkamai įmonei gali būti suteikiama de minimis pagalba. Tačiau, kaip minėta anksčiau, pagal Suteiktos valstybės pagalbos registrą nėra galimybių pasitikrinti, ar nėra pažeidžiamas kumuliacijos principas. Šiai problemai išspręsti, manytina, reikalinga atitinkamai išplėsti Suteiktos valstybės pagalbos registre registruojamų duomenų apimtį, juos konkretizuoti (pavyzdžiui, nurodant konkrečią pagalbos formą, o ne rūšį) ir susieti, kad pagalbos teikėjams (registro duomenų teikėjams) ir jų tarpininkams prieš teikiant bet kokią pagalbą būtų lengviau patikrinti, ar tokia pagalba gali būti teikiama ir ar tinkamai įgyvendinamos valstybės pagalbos taisyklės.

ŪM (7) klausimas: Nėra aiškiai nustatyta, kad finansų inžinerijos priemonėmis suteikiama pagalba nesutampa su subsidijų parama. Subsidijomis ir dotacijomis dengiama dalis investicijų kainos, ar veiklos išlaidų, tuo tarpu finansų inžinerijos priemonėmis užtikrinamas projekto finansavimas skolintomis lėšomis, kuris pats savaime didina projekto įgyvendinimo kaštus (administravimo mokesčiai, palūkanos, mokesčiai bankui, užstatų vertės nustatymas, užstatų įkeitimas, garantijos atlyginimas ir pan.). Finansų inžinerijos priemonėmis suteikiama parama (lengvatinė parama, paskolos garantija, garantijos atlyginimo subsidijavimas, portfelinė garantija, palūkanų dengimas) nemažina remiamų (subsidijuojamų) investicijų vertės, bet sumažina finansavimosi skolintomis lėšomis išlaidas.

Situacija: Mažinti subsidijos sumą, skirtą atliktų investicijų kainai sumažinti, vien dėl to, kad investicijos buvo finansuojamos skolintomis lėšomis, pasinaudojant valstybės parama, nedidinant projekto dydžio nuo kurios skaičiuojamas bendras paramos (valstybės pagalbos ir de minimis pagalbos) intensyvumas konkrečiam projektui – nėra visiškai teisingas, juolab kad finansiškai

pareiškėjas patiria papildomų išlaidų, lyginat su tuo atveju, jei būtų finansuota be papildomos paramos suteikimo. Neaišku, kada ir kaip reikia, o kada nereikia derinti finansų inžinerijos priemonių su valstybės pagalba, skiriama subsidijų dotacijų (grantų) forma ir valstybės pagalbos teikimo pozicijų.

Atsakymas: Finansų inžinerijos instrumentų taikymo galimybes numato 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Reglamentas 1083/2006) 44 straipsnis bei jį įgyvendinančio 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1828/2006 (toliau – Reglamentas 1828/2006) 43-46 straipsniai. Finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo ir priežiūros tvarką nacionaliniu lygmeniu nustato Finansų inžinerijos priemonių administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1K-334.

Pagal nurodytų bei susijusių Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus įgyvendinant finansų inžinerijos priemones turi būti vadovaujamasi Europos Komisijos priimtais rekomendaciniais dokumentais ir ypač 2011 m. vasario 21 d. Komisijos Finansų inžinerijos instrumentų gairėmis Nr. COCOF_10-0014-04-EN (toliau – Gairės). Gairių 1.1.6 punkte yra nurodoma, kad kaip ir kitais finansavimo iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų atvejais, finansų inžinerijos instrumentų struktūra ir įgyvendinimas visais atvejais turi neprieštarauti galiojantiems struktūrinių fondų reglamentams, kitoms Europos Sąjungos bei nacionalinėms teisės normoms ir taisyklėms, o ypač valstybės pagalbą ir viešuosius pirkimus reglamentuojančioms taisyklėms. Reglamento 1828/2006 preambulės 26 dalyje taip pat pabrėžiama, kad finansavimui iš veiksmų programos ar kitų viešųjų šaltinių, skirtam finansų inžinerijos instrumentams ir atskirose įmonėse atliktoms finansų inžinerijos priemonių investicijoms, taikomos valstybės pagalbą reglamentuojančios taisyklės. Tai reiškia, kad visais atvejais turi būti laikomasi bet kokių specialiųjų sąlygų, kurias nustato ES valstybės pagalbos taisyklės (Gairių 8.1.1 punktas).

Gairių 8.1.5 punkte nurodoma, kad kai veiksmų programų lėšos finansų inžinerijos instrumentų pagalba yra investuojamos, skolinamos ar yra suteikiamos garantijos atskiroms bendrovėms (visų pirma MVĮ), miesto plėtros projektams ar energijos vartojimo efektyvumui ir atsinaujinančios energijos naudojimui pastatuose, tai gali būti laikoma valstybės pagalba. Tokiais atvejais valstybės narės ir kontroliuojančios institucijos turi laikytis valstybės pagalbos taisyklių.

Nurodytos nuostatos suponuoja, kad taikant finansų inžinerijos priemones visais atvejais turi būti užtikrinamas suderinamumas su valstybės pagalbos taisyklėmis, kurias įtvirtina Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ES Sutartis) 107 – 109 straipsniai.

ES Sutarties 107 straipsnis taikomas tik tuo atveju, jei finansinės paramos priemonės:

- teikia išskirtinę ekonominę naudą ūkio subjektams (kuriu laikomos ne vien įmonės, bet ir įmonių junginiai, įstaigos, organizacijos ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ūkinę veiklą);

- yra selektyvaus pobūdžio, taikomos pasirinktinai;

- iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją;

- veikia prekybą tarp ES šalių.

ES teisės reikalavimai dėl valstybės pagalbos taikomi tik pagalbai, kuri atitinka visus ES Sutarties

107 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus. Pagalba, kuri neatitinka minėtų kriterijų, nėra draudžiama, jai netaikomas išankstinio pranešimo Europos Komisijai reikalavimas.

Atitinkamai darytina išvada, kad tais atvejais, kai finansų inžinerijos priemonėmis atskiriems ūkio subjektams yra suteikiama ekonominė nauda, kuri gali būti išreiškiama atitinkamu subsidijos ekvivalentu, ši parama turi būti vertinama atsižvelgiant į taikytinas valstybės pagalbos taisykles, kartu įvertinant de minimis ir bendrosios išimties taikymo galimybes, o taip pat ir nustatytus valstybės pagalbos kaupimo rodiklius, tam, kad nebūtų viršyti nustatyti pagalbos intensyvumo ribiniai dydžiai (atsižvelgiant į de minimis Reglamento 1998/2006 preambulės 11 punktą ir 2 straipsnio 5 dalį).

ŪM (8) klausimas: Praktikoje kyla problemų, kai draudimas numatytas ne pareiškėjo veiklai, o tam tikram produktui arba veiklai su tam tikru produktu. Pvz. sliekų auginimas yra neremtina pagal de minimis reglamentą, bet biohumuso gamyba, kaip atliekų perdirbimo ir organinių trąšų gamyba – remtina veikla. Kaip elgtis, kai perka sliekus ir planuoja pradėti naują veiklą?

Taip pat yra akivaizdūs ir logiškai sunkiai paaiškinami ribojimai: auginti/ gaminti/ perdirbti Sutarties I priede nurodytus produktus negalima (pvz. grūdų auginimas), o jais prekiauti (didmeninė, mažmeninė prekyba grūdais) – nedraudžiama. Ar prekyba grūdais (nors veiklos kodas ir patenka į didmeninės prekybos sektorių), pagal esmę nereiktų priskirti žemės ūkio sektoriui, juolab, kad pvz. prekyba užsiima žemės ūkio kooperatyvas?

Atsakymas: Reglamento Nr. 1998/2006 1 straipsnyje nustatyta, kad nurodytas reglamentas netaikomas, kai pagalba suteikiama:

- įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede (išskyrus žuvininkystės produktus), pirmine gamyba;

- žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede (išskyrus žuvininkystės produktus), perdirbimu ir prekyba besiverčiančioms įmonėms šiais atvejais:

o kai pagalbos dydis nustatomas pagal iš pirminių gamintojų įsigytų arba atitinkamų įmonių rinkai pateiktų produktų kainą arba kiekį;

o kai pagalba priklauso nuo to, ar bus dalinai arba visa skirta pirminiams gamintojams.

Aukščiau nurodytais atvejais taikomos Komisijos 2007 m. gruodžio 20 d. reglamento (EB) Nr. 1535/2007 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje (toliau – Reglamentas Nr. 1535/2007) nuostatos. Pagal Reglamento Nr. 1535/2007 nuostatas bendra de minimis pagalbos, suteiktos vienam asmeniui per 3 mokestinius metus, suma neturi viršyti 7 500 eurų.

Tačiau kitais, aukščiau nenurodytais atvejais žemės ūkio produktų perdirbimu ir/ar prekyba besiverčiančioms įmonėms gali būti taikoma Reglamente Nr. 1998/2006 nustatyta de minimis suma. Pagal Reglamento Nr. 1998/2006 1 straipsnio 2 dalį žemės ūkio produktų perdirbimas suprantama bet kokia su žemės produktais atliekama operacija, kurią atlikus gaunamas taip pat žemės ūkio produktas, išskyrus ūkyje vykdomą veiklą, susijusią su pasiruošimu parduoti augalinės arba gyvulinės kilmės produktą pirmą kartą. Pavyzdžiui, grūdų derliaus nuėmimas, pjovimas, kūlimas, kiaušinių pakavimas ir t.t. nelaikomas perdirbimu (Reglamento Nr. 1998/2006 preambulės

4 punktas). Tuo tarpu žemės ūkio produktų prekyba – laikymas arba eksponavimas, skirtas

pardavimui, pasiūlai, tiekimui arba kitokiam pateikimui į rinką, išskyrus kai pirminės produkcijos gamintojas ją pirmą kartą parduoda perpardavėjams ir perdirbėjams bei išskyrus bet kokią veiklą, susijusią su pasiruošimu parduoti produktą pirmą kartą; kai pirminis gamintojas tą produkciją parduoda galutiniams vartotojams tam tikslui paskirtose atskirose patalpose, tai laikoma pardavimu (Reglamento Nr. 1998/2006 1 straipsnio 2 dalis).

Paminėtina, kad nei Reglamentas Nr. 1998/2006, nei Reglamentas Nr. 1535/2007 nebus taikomas, jei pagalba teikiama su eksportu susijusiai veiklai.

Europos Komisija, nustatydama de minimis pagalbos dydį, vertina, koks atitinkamos pagalbos skyrimas nedaro poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, neiškraipo konkurencijos ar nekelia tokios grėsmės. Kadangi Europos Komisijos praktika parodė, kad ir labai nedidelio dydžio žemės ūkio sektoriuje suteikta pagalba gali daryti poveikį valstybių narių prekybai ir neatitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalies kriterijų, todėl de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje tiek anksčiau, tiek dabar nustatytos ženkliai mažesnės ribos nei pramonės sektoriui. Pažymėtina, kad įsigaliojus Reglamentui Nr. 1998/2006 jis pradėtas taikyti taip pat ir žemės ūkio produktų perdirbimu ir/ar prekyba besiverčiančioms įmonėms (išskyrus aukščiau nurodytas išimtis), iki tol visai su žemės ūkiu susijusiai veiklai buvo taikyta ženkliai mažesnė de minimis riba. Toks žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos priskyrimas prie Reglamento Nr. 1998/2006 reguliavimo buvo nustatytas, atsižvelgiant į žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos ir pramoninės veiklos panašumus.

Pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisės aktai ir praktika nepateikia aiškaus atsakymo, ar Reglamentas Nr. 1998/2006 galėtų būti taikomas pagalbai įmonei, kuri užsiima tiek žemės ūkio produktų pirmine prekyba, tiek tolesniu perdirbimu ir/ar prekyba, ir pagalba yra skirta būtent perdirbimui ir/ar prekybai. Tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytas žemės ūkio veiklų išskyrimo, nustatyto Reglamentu Nr. 1999/2006, priežastis, manytina, kad Reglamento Nr. 1999/2006 1 straipsnyje nustatyta išimtis, kad Reglamentas Nr. 1999/2006 netaikomas pagalbai įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede (išskyrus žuvininkystės produktus), pirmine gamyba, turėtų būti suprantama siaurinamai. T.y. išimtis turėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei įmonė, kuri užsiima tiek žemės ūkio produktų pirmine gamyba, tiek perdirbimu ir/ar prekyba, gauna pagalbą būtent pirminei gamybai, o ne perdirbimui ar prekybai.

Taigi vertinant, ar atitinkamam asmeniui taikomos Reglamento Nr. 1998/2006 ar Reglamento Nr. 1535/2007 nustatytos de minimis ribos ir kitos nuostatos, turi būti įvertinta, ar:

- ar įmonė užsiima būtent žemės ūkio produktų, išvardytų Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo I priede (išskyrus žuvininkystės produktus), gamyba, perdirbimu ar prekyba;

- ar pagalba skiriama žemės ūkio gamybai, perdirbimui ar prekybai?

- Jei pagalba skiriama žemės ūkio perdirbimui ir/ar prekybai, ar nurodyta veikla patenka į Reglamento Nr. 1998/2006 1 straipsnio išimtį?

Atitinkamai tuo atveju, jei pagalba teikiama žemės ūkio perdirbimo ir/ar prekybos veiklai, kuri nepatenka į aukščiau nurodytas išimtis, turėtų būti taikomos Reglamento Nr. 1998/2006 de minimis taisyklės.

ŪM (9) klausimas: Šiuo metu numatomos suteikti de minimis sumos rezervacija tik 1 mėn. yra ženkliai per trumpas. Siūlytina, kad būtų galimybė rezervuoti de minimis pagalbos suma tol, kol galioja sprendimas pareiškėjui įvykdyti atitinkamas sąlygas, kad pagalba būtų suteikta (pvz.,

terminą, per kurį paskolos gavėjas turi paimti lengvatinę paskolą arba terminą, kol galioja preliminarus garantijų institucijos sprendimas suteikti valstybės paskolos garantiją).

Atsakymas: Vadovaujantis Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklių, patvirtintų Konkurencijos tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1S-111, 11 punktu, pagalbos teikėjai, nepriėmę galutinio sprendimo suteikti nereikšmingą pagalbą, nereikšmingą pagalbą žemės ūkio produktų gamybos sektoriuje ar nereikšmingą pagalbą žuvininkystės sektoriuje, gali registre rezervuoti planuojamą suteikti pagalbos sumą, bet ne ilgiau negu 30 kalendorinių dienų.

Pažymėtina, kad minėtose taisyklėse nėra nustatyta draudimo suėjus nurodytam 30 kalendorinių dienų terminui iš naujo rezervuoti planuojamą suteikti pagalbos sumą. Tokiu atveju turi būti iš naujo pateikiami duomenys Suteiktos valstybės pagalbos registrui ir rezervuojama atitinkama suma, skirtina atitinkamam pagalbos gavėjui.

Pažymėtina, kad nurodytas rezervavimo terminas nėra įtvirtintas Europos Sąjungos teisės aktuose, tai yra nacionalinės teisės aktu nustatytas reikalavimas. Todėl pagal Europos Sąjungos teisės aktus nėra apribojimų nacionalinėms institucijoms pakeisti nurodytą rezervavimo terminą, įvertinus tokio termino trumpumą, pavyzdžiui, paskolos suteikimo atveju. Tačiau bet kuriuo atveju rezervavimo terminas turėtų būti protingas ir neturėtų pažeisti pagalbos gavėjų interesų pasinaudoti de minimis pagalba pagal kitas priemones.

ŪM (10) klausimas: Kaip turi būti elgiamasi de minimis pagalbos didinimo atveju? Pvz., įmonei suteikiama de minimis pagalba lengvatinės paskolos forma. Jos dydis apskaičiuojamas imant orientacinės palūkanų normos ir lengvatinės palūkanų normos skirtumą ir priklauso nuo paskolos trukmės. Paskolos grąžinimo eigoje įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, ir yra nepajėgi grąžinti paskolą pagal grafiką. Bankas sutinka pertvarkyti paskolos grąžinimus pratęsiant paskolos terminą ir sumažinant dalinius grąžinimus. Vertinant paskolos gavėją termino pratęsimo momentu, jis yra sunkumus patirianti įmonė. Ar pratęsimą laikyti naujos de minimis pagalbos suteikimu, jei taip – dėl sunkumų patiriančios įmonės statuso – pagalbos negalima suteikti, t. y. pratęsti paskolos grąžinimo termino. Jei paskola nėra pratęsiama, ji bus negrąžinta ir įmonė greičiausiai bankrutuos, dėl to valstybė patirs išlaidų dėl lengvatinės paskolos negrąžinimo ir/ar jos garantavimo.

Atsakymas: Visų pirma, pažymėtina, kad Reglamente Nr. 1998/2006 nėra nuostatų, tiesiogiai leidžiančių ar draudžiančių de minimis pagalbos pakeitimo (didinimo, pratęsimo ir pan.) atvejus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal savo esmę ir Reglamento Nr. 1998/2006 normas de minimis pagalba gali būti teikiama tik griežtai nustatytomis sąlygomis, skaidriai ir siekiant išvengti bet kokių galimų piktnaudžiavimo de minimis taisykle atvejų, manytina, kad keisti de minimis pagalbą būtų galima tik tuo atveju, jei Reglamente Nr. 1998/2006 būtų aiškiai nustatytos tokio keitimo sąlygos ir procedūra.

Pažymėtina, kad Tarybos 1999 m. kovo 22 d. reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 1 straipsnyje nauja pagalba apibrėžiama kaip pagalba, kuri nėra esama pagalba, įskaitant esamos pagalbos pakeitimus. Komisijos 2004 m. balandžio 21 d. reglamente (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles , aiškiai nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio c punkte taikomos pagalbos pakeitimai – tai visi pakeitimai, išskyrus grynai formalaus ir administracinio pobūdžio pakeitimus, kurie negali turėti įtakos pagalbos priemonės atitikimui bendrosios rinkos reikalavimams ir apie kuriuose nereikia pranešti Europos

Komisijai iš anksto. Tai taip pat netiesiogiai patvirtina, kad galimybė keisti de minimis pagalbos sąlygas turi būti tiesiogiai įtvirtina Reglamente Nr. 1998/2006.

Antra, Reglamento Nr. 1998/2006 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad Reglamentas Nr. 1998/2006 taikomas tik tai pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo, t.y. tik skaidriai pagalbai. Tai reiškia, kad jau prieš suteikiant pagalbą turi būti nustatyta atitinkama pagalbos, kurią pagalbos teikėjas ketina teikti, suma.

Nagrinėjamu atveju apskaičiuojamas bendras skirtumas tarp orientacinės palūkanų normos ir lengvatinės palūkanų normos paskolos trukmei ir vertinama, ar ji, kartu su anksčiau pagalbos gavėjui suteikta pagalba, neviršija de minimis ribos. Tuo tarpu pertvarkius paskolos, suteiktos pagal de minimis taisykles, grąžinimą pratęsiant paskolos terminą ir sumažinant dalinius grąžinimus atitinkamai keistųsi pagalbos suma, jos suteikimo terminas ir pan. Todėl nagrinėjamu atveju be kita ko nebūtų tenkinamas Reglamento Nr. 1998/2006 reikalavimas iš anksto apskaičiuoti subsidijos ekvivalentą.

Papildomai pažymėtina, kad priėmus sprendimą suteikti tokią pagalbą, tokia de minimis pagalba (įskaitant jos sumą, pagalbos formą, pagalbos suteikimo datą ir pan.) per 3 darbo dienas turi būti įregistruota Suteiktos valstybės pagalbos registre (Suteiktos Valstybės pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35, 13.1.2 punktas). Suteiktos Valstybės pagalbos registro nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35, ir Suteiktos valstybės pagalbos registravimo taisyklės, patvirtintos Konkurencijos tarybos 2005

m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1S-111, taip pat nenustato galimybės pakeisti suteiktos de minimis pagalbos sumą ir kitas sąlygas. Paminėtina, kad Suteiktos Valstybės pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35, 21 punktas nustato, kad pasikeitus registro objekto duomenims, registro duomenų teikėjas privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti registro tvarkymo įstaigai (Konkurencijos tarybai). Tačiau ši nuostata turi būti aiškinama vadovaujantis Reglamento Nr. 1998/2006 nuostatomis ir negali būti aiškinama plečiamai, t.y. kaip suteikianti teisę pagalbos teikėjams pakeisti (padidinti) suteiktos de minimis pagalbos sumą ir kitas sąlygas.

Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus argumentus, laikytina, kad paskolos, suteiktos pagal de minimis taisykles, grąžinimo pertvarkymas pratęsiant paskolos terminą ir sumažinant dalinius grąžinimus būtų laikytinas nauja pagalba ir turi būti vertinama, ar tokia pagalba gali būti suteikiama ir kokiomis sąlygomis.

Pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1998/2006 1 straipsnio 1 dalies h punkte nustatyta, kad Reglamentas Nr. 1998/2006 netaikomas pagalbai, skiriamai sunkumams patiriančioms įmonėms. Kaip nurodyta Reglamento Nr. 1998/2006 preambulės 7 punkte, nurodyta išimtis nustatyta, nes gali kilti sunkumų nustatant sunkumus patiriančioms įmonėms skiriamos pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą. Taigi nagrinėjamu atveju, Reglamentas Nr. 1998/2006 negali būti taikomas, jei įmonė, kurios paskolos grąžinimą ketinama pertvarkyti naudojant valstybės pagalbą, yra sunkumus patirianti įmonė, kaip ji suprantama pagal Europos Sąjungos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti . Tokiu atveju pagalba sunkumus patiriančiai įmonei gali būti suteikta vadovaujantis nurodytomis Europos Sąjungos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti.

ŪM (11) klausimas: Nėra aiškiai nurodyta, kad ES paramos gavimo reikalavimų pažeidimas automatiškai nelaikomas neteisėtos pagalbos skyrimu. Ir jei išieškoma nepagrįstai gauta ES parama (subsidija), automatiškai neturi būti vykdomas išieškojimas pagal neteisėtos valstybės pagalbos išsiieškojimo nuostatas (neteisėtos pagalbos palūkanų išsiieškojimas nuo pagalbos skyrimo momento), jei atitinkamas pažeidimas tuo pačiu nėra ir valstybės pagalbos skyrimo reikalavimo pažeidimu. Pvz., jei pagalbos schemoje nėra privalomo kriterijaus – „veiklą vykdyti tam tikrame regione“, tai ES paramos susigrąžinimas, paaiškėjus, kad pareiškėjas pažeidė šį reikalavimą, automatiškai nereiškia, kad būtina papildomai išsiieškoti ir neteisėtos de minimis pagalbos suteikimo palūkanas.

Atsakymas: Pareigą valstybėms narėms užtikrinti tinkamą veiksmų programų, pagal kurias teikiama ES struktūrinių fondų parama, valdymą ir kontrolę numato Reglamento 1083/2006 70 straipsnis ir jį įgyvendinančio Reglamento 1828/2006 27-36 straipsniai. Šios teisės aktų nuostatos nustato valstybių narių atsakomybę, kad būtų užkirstas kelias pažeidimams, juos nustatant ir ištaisant bei susigrąžinant neteisėtai sumokėtas sumas, tam tikrais atvejais su delspinigių palūkanomis. Kai neįmanoma susigrąžinti paramos gavėjui neteisėtai išmokėtų sumų, valstybė narė atsako už prarastų sumų grąžinimą į bendrą Europos Sąjungos biudžetą, nustačius, kad nuostoliai buvo patirti dėl jos klaidos ar aplaidumo.

Nacionalinėje teisėje paramos skiriamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų kontrolė atliekama inter alia remiantis Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės) nuostatomis, o ypač šių Taisyklių 191 ir 192 punktais.

Pažymėtina, kad neteisėta valstybės pagalba yra pagalba, kuri įgyvendinta nesilaikant ES Sutarties

108 straipsnio 3 dalies sąlygų. Į neteisėtos valstybės pagalbos sąvoką taip pat patenka ir (i) nepranešta pagalba, (ii) pranešta, tačiau dar nepatvirtinta pagalba, bei (iii) pagalba, kuri taikoma pažeidžiant Komisijos sprendimu patvirtintas sąlygas. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai pažeidžiamos Komisijos sprendimo, kuriuo patvirtinta individuali pagalba ar pagalbos schema, sąlygos, pagalba tampa neteisėta ir turi būti susigrąžinta.

Taisyklių 191 punktas nurodo, kad jeigu projekto vykdytojas, įgyvendindamas projektą, nesilaiko projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų, įgyvendinančioji institucija turi teisę inicijuoti, o ministerija ir (ar) kita valstybės institucija turi teisę vienašaliu sprendimu sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtas lėšas ar jų dalį.

Tačiau projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų pažeidimas ne visais atvejais laikytinas valstybės pagalbos taisyklių pažeidimu. Tais atvejais, kai pažeidžiamos sąlygos, kurios nebuvo numatytos Komisijos sprendime, patvirtinančiame individualią pagalbą ar pagalbos schemą, taip pat nepažeidžiamos jokios kitos valstybės pagalbos taisyklės, dėl kurių pagalba galima taptų neteisėta (kaip kad nurodytuoju pavyzdžiu), toks pažeidimas sudaro tik ES paramos iš struktūrinių fondų teikimo taisyklių pažeidimą, kurio kontrolės procedūrą reglamentuoja aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatos.

Atitinkamai tokiu atveju lėšų, kurių naudojimo tvarka buvo pažeista, susigrąžinimas turi būti vykdomas atsižvelgiant į Taisyklių, Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos

Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 1K-184 patvirtintų 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos grąžintinų ir grąžintų lėšų administravimo ir grąžintinų ir grąžintų lėšų ataskaitos rengimo taisyklių nustatytą tvarką.

ŪM (12) klausimas: Kaip derinti ES struktūrinės paramos reglamentų nuostatas su bendrosios išimties reglamento arba de minimis reglamento nuostatomis (kurio reglamento nuostatoms teikti pirmenybę, t. y. kurios traktuotinos, kaip bendrosios normos, o kurios kaip specialiosios normos).

Atsakymas: Vadovaujantis teisės doktrina, bendroji teisės norma formuoja bendrąją elgesio taisyklę, ji yra taikoma neribotam subjektų ratui, nustato specialiųjų normų formulavimo kryptį ir metodą. Bendrosios normos turiniui plėtoti gali būti kuriamos specialios normos. Taigi specialiosios normos priimamos remiantis bendrosiomis, joms neprieštarauja ir yra skirtos jų imperatyvams konkretinti, plėtoti atsižvelgiant į reguliuojamų visuomeninių santykių specifiką ir viršenybę lyginant su bendrosiomis normomis. Tokio bendrosios ir specialiosios normos pavyzdys – valstybės pagalbos atskiriems sektoriams (pavyzdžiui, žuvininkystės, žemės ūkio, aviacijos ir pan.) taisyklės yra specialiosios bendrųjų horizontaliųjų valstybės pagalbos taisyklių, taikomų visiems sektoriams, atžvilgiu.

Atsižvelgiant į nurodytą bendrosios ir specialiosios teisės normos sampratą teisės teorijoje, laikytina, kad tarp ES struktūrinės paramos reglamentų ir valstybės pagalbos reglamentų nuostatų nėra bendrosios ir specialiosios normos santykio. ES struktūrinės paramos reglamentai nustato taisykles, reglamentuojančias atitinkamų ES fondų veiklą, jų tikslus, kriterijus, kuriuos turi atitikti valstybės narės ir regionai tų fondų paramai gauti, finansinius išteklius ir jų paskirstymo kriterijus ir t.t., t.y. nustato paramos valstybėms narėms ir regionams teikimo ir tolesnio jų paskirstymo taisykles. Tuo tarpu valstybės pagalbos reglamentai ir kiti teisės aktai nustato valstybės pagalbos (t.y. ne tik ES struktūrinių fondų lėšų, bet ir valstybės ar savivaldybės lėšų) atskiriems ūkio subjektams teikimo atvejus, taisykles, procedūras ir pan. Taigi viena vertus, finansavimas pagal ES struktūrinių fondų priemones yra tik viena iš valstybės pagalbos sričių. Kita vertus, ne visas finansavimas iš ES struktūrinių fondų yra laikomas valstybės pagalba (pavyzdžiui, paramos teikimas infrastruktūrai, skirtai visuomenės poreikiams). Todėl laikytina, kad teikiant ES struktūrinę paramą, kuri laikytina valstybės pagalbos teikimu, turi būti vadovaujamasi tiek ES struktūrinės paramos reglamentais, tiek valstybės pagalbos reglamentais ir kitais teisės aktais.

Ši išvada darytina taip pat atsižvelgiant į, pavyzdžiui, Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999, nuostatas. Pavyzdžiui, nurodyto reglamento 9 straipsnyje nustatyta, kad Komisija ir valstybės narės užtikrina, kad fondų parama derintųsi be kita ko su Bendrijos veikla, politika ir prioritetais (9 straipsnio 1 dalis), fondų finansuojami veiksmai turi atitikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo ir pagal ją priimtų aktų nuostatas. Tai reiškia, kad nurodyti veiksmai taip pat turi atitikti valstybės pagalbos taisykles tais atvejais, kai jos yra taikomos fondų finansuojamiems veiksmams. Taigi teikiant paramą iš struktūrinių fondų prioritetas negali būti teikiamas nei šį teikimą reglamentuojantiems, nei valstybės pagalbos teikimą reglamentuojantiems teisės aktams.

LVPA ATSAKYMAI (2011-10-28)

LVPA (1) klausimas: Kaip yra traktuojamas laikotarpis, kurio metu vyksta operatoriaus atranka? Ar šiuo laikotarpiu gali turtą valdyti pats Projekto vykdytojas arba perduoti jį savivaldybės įmonei? Pvz. Priklausomai nuo projekto pobūdžio (kai generuojamos pajamos, projektas finansuojamas kaip viešosios infrastruktūros projektas), pasirašydamas finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – Sutartis), Sutarties specialiosiose sąlygose Projekto vykdytojas įsipareigoja pasibaigus projektui skelbti viešąjį konkursą Projekto įgyvendinimo metu sukurto turto operatoriui atrinkti (vadovaujantis Sutarties nuostatomis, Projekto pabaiga laikoma galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos patvirtinimo diena). Pasitaiko atvejų, kai projektas yra pasibaigęs, tačiau operatoriaus atrankos procesas trunka nuo keleto mėnesių iki pusės metų arba net ilgiau.

Atsakymas: Kaip mes suprantame iš apibūdintos situacijos, suteikus paramą infrastruktūros objektui ir projekto vykdytojui pabaigus projektą, tam tikrais atvejais užtrunka operatoriaus, kuris valdys infrastruktūros objektą ir gaus iš jo ekonominę naudą, atranka. Tuo laikotarpiu, kol vyksta infrastruktūros operatoriaus atrankos procesas, infrastruktūros objektas gali būti naudojamas pagal savo paskirtį ir iš jo gali būti gaunama ekonominė nauda. Laiku neparinkus infrastruktūros operatoriaus, šią ekonominę naudą gali gauti objektą tuo metu valdantis ūkio subjektas, pavyzdžiui, savivaldybės įmonė. Tokiu atveju kyla rizika, kad naudodamas šį infrastruktūros objektą ir gaudamas iš jo ekonominę naudą, objektą valdantis ūkio subjektas įgyja išskirtinį ekonominį pranašumą kitų ūkio subjektų atžvilgiu ir taip tampa valstybės pagalbos gavėju.

Tokiu atveju reikalinga įvertinti, ar suteikta ekonominė nauda atitinka visus ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalies požymius ir atitinkamai gali būti laikoma valstybės pagalba.

ES Sutarties 107 straipsnis taikomas tik tuo atveju, jei finansinės paramos priemonės:

(i) teikiamos iš valstybės lėšų;

(ii) teikia išskirtinę ekonominę naudą ūkio subjektams;

(iii) yra selektyvaus pobūdžio, taikomos pasirinktinai;

(iv) iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir veikia prekybą tarp ES šalių.

Atitinkamai, siekiant įvertinti nagrinėjamos situacijos atitikimą valstybės pagalbos taisyklėms, turi būti nustatyta, ar šioje situacijoje ūkio subjektui suteikiama ekonominė nauda atitinka valstybės pagalbai taikomus kriterijus ir gali būti laikoma valstybės pagalba.

(i) Atsižvelgiant į tai, kad projektas yra finansuojamas iš valstybės lėšų (ES struktūrinių fondų parama), manytina, kad pirmasis atitikimo valstybės pagalbai kriterijus yra tenkinamas.

(ii) Vertinant išskirtinės ekonominės naudos suteikimo kriterijų pažymėtina, kad valstybės pagalbos taisyklės yra taikomos tik ūkinę veiklą vykdantiems subjektams. Pažymėtina, kad valstybės pagalbos taisyklės taikomos vienodai tiek privatiems, tiek ir viešiesiems subjektams. Net jei paramos gavėjas yra pelno nesiekianti organizacija, valstybės pagalbos požiūriu tai visiškai nėra svarbu, jei jis vykdo ūkinę veiklą konkuruodamas su kitais ūkio subjektais60. Ūkinė veikla suprantama kaip bet kokia komercinė, gamybinė, finansinė ir kita veikla, kuri

60 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje 78/76 Steinike und Weinlig v. Germany, [1977] ECR 595.

susijusi su prekių ar paslaugų pirkimu ar pardavimu rinkoje61. Ūkinės veiklos nevykdančių ūkio subjektų atžvilgiu valstybės pagalbos taisyklės nėra taikomos, todėl, tuo atveju, jei infrastruktūros objektą valdantis operatorius neteiktų atlygintinų paslaugų ir tokiu būdu nevykdytų ūkinės veiklos, jo atžvilgiu valstybės pagalbos taisyklių taikymo rizika nekiltų. Tačiau tuo atveju, jei infrastruktūros objektą valdantis ūkio subjektas vykdo ūkinę veiklą teikdamas atlygintinas paslaugas, laikytina, kad nagrinėjamoje situacijoje jam yra suteikiama išskirtinė ekonominė nauda, sudarant palankesnes sąlygas konkuravimui su kitais analogiškas paslaugas teikiančiais subjektais. Tai reiškia, kad yra tenkinamas ir antrasis valstybės pagalbos kriterijus.

(iii) Vertinant selektyvumo kriterijų pažymėtina, kad tais atvejais, kai infrastruktūros operatorius yra parenkamas rinkos sąlygomis, atviro viešo konkurso būdu, naudojant skaidrias ir apibrėžtas procedūras, valstybės pagalbos taisyklės nėra taikomos. Tačiau jei tokios procedūros nėra atliekamos, o infrastruktūros objektas yra valdomas projekto vykdytojo ar pasirinktinai perduodamas kitam ūkio subjektui (pvz., savivaldybės įmonei), selektyvumo kriterijus yra tenkinamas.

(iv) Vertinant nagrinėjamos situacijos atitikimą ketvirtajam valstybės pagalbos kriterijui, svarstytina, ar tokia pagalba galėtų daryti poveikį prekybai tarp ES valstybių narių. Kaip mes suprantame, pateikta situacija susijusi su pagalba lokaliam infrastruktūros objektui, kurio paskirtis yra tenkinti vietinės bendruomenės poreikius (pavyzdžiui, baseinu). Tokiu atveju manytina, kad teikiama ekonominė nauda yra pakankamai lokalaus, regioninio pobūdžio, todėl tokiais atvejais, remiantis susiformavusia ES praktika, įtakos prekybai tarp valstybių narių neturėtų kilti.62 Mūsų vertinimu, tokioje situacijoje poveikį prekybai tarp ES valstybių narių pagrįsti būtų pakankamai sudėtinga, atitinkamai tokia suteikiama ekonominė nauda nebūtų laikoma valstybės pagalba, nes nurodyta parama nebūtų veikiama prekyba tarp valstybių narių.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad turėtų būti nustatoma suteiktos ekonominės naudos kiekinė išraiška, išreikšta bendruoju subsidijos ekvivalentu. Jei ši ekonominė nauda nesiekia 200 000 EUR per trejus fiskalinius metus, ji laikoma nereikšminga (de minimis) pagalba, netenkinančia ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijų ir atitinkamai jai netaikomas ES Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje numatytas išankstinio pranešimo reikalavimas.

Siekiant išvengti rizikos, kad naudojant infrastruktūros objektą suteikiama ekonominė nauda būtų pripažįstama valstybės pagalba, rekomenduotina:

(i) projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatyti aiškiai apibrėžtus reikalavimus dėl infrastruktūros operatoriaus paskyrimo procedūros organizavimo ir įgyvendinimo;

(ii) projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatyti, kad laikotarpiu, kol bus parenkamas infrastruktūros operatorius, iš ekonominės veiklos gaunamos lėšos naudojant infrastruktūros objektą neturi viršyti 200 000 EUR (690 560 Lt), taip užtikrinant atitikimą de minimis pagalbos kriterijams;

(iii) įvertinti, ar infrastruktūros objektą laikinai valdysiantis (valdantis) subjektas gali būti laikomas ūkinę veiklą vykdančiu subjektu;

61 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-41/90 Hofner and Elser v Macrotron GmbH, [1991] ECR I-1979, paragr. 21; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose byloje C-180/98 ir kt. Xxxxxx, [2000] ECR I-6451, paragr. 75.

62 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje 40/75 Produits Xxxxxxxx v Commission, [1976] ECR 1; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje 52/76 Benedetti v Munari, [1977] ECR 163.

(iv) projekto finansavimo ir administravimo sutartyje numatyti, kad laikotarpiu, kol bus parenkamas infrastruktūros operatorius, infrastruktūros objektas nebus naudojamas ekonominei veiklai vykdyti (nėra palankus modelis).

LVPA (2) klausimas: Keliems metams po projekto įgyvendinimo privalomai turi būti pasirašoma koncesijos/nuomos sutartis? Ar yra tokie laikotarpio reikalavimai valstybės pagalbos kontekste? Kiek metų EK gali audituoti tokius viešosios infrastruktūros projektus ir tikrinti, ar nėra suteikta neteisėta valstybės pagalba? Pvz. projektas finansuojamas kaip viešosios infrastruktūros objektas. Ekonominės veiklos vykdymui projekto metu sukurtoje infrastruktūroje projekto vykdytojas įsipareigojęs atrinkti operatorių/konkurso būdu atrinkti nuomininką ir pan. Tai daroma siekiant išvengti selektyvumo, kad projektui nebūtų taikomos valstybės pagalbos taisyklės.

Atsakymas: Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo 22 straipsnio 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad maksimali koncesijos sutarties trukmė negali viršyti 25 metų. Minimalaus koncesijų sutarties termino Koncesijų įstatymas nenumato. Nuomos sutartys taip pat gali būti sudaromos tiek ilgalaikiam, tiek trumpalaikiam periodui. Valstybės pagalbos taisyklės nenustato privalomų reikalavimų dėl terminų, kuriems turėtų būti sudaromos infrastruktūros objekto valdymo sutartys.

Koncesijos (PPP projektai ar nuomos sutartys) gali apimti priemones, kurios gali būti laikytinos valstybės pagalba. ES Sutarties 107 straipsnio taikymo kontekste tai reikštų, kad ūkio subjektas gauna tai, ko jis nebūtų gavęs normaliomis rinkos sąlygomis. Tačiau, ES teisės reikalavimai dėl valstybės pagalbos taikomi tik pagalbai, kuri atitinka visus ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus. Pagalba, kuri neatitinka minėtų kriterijų, nėra draudžiama. Siekiant užtikrinti valstybės pagalbos taisyklių laikymąsi visų pirma yra būtina užtikrinti, kad koncesijos (PPP, nuomos) sutartys būtų sudaromos rinkos sąlygomis, atviro viešo konkurso būdu, naudojant skaidrias ir apibrėžtas procedūras. Tokiu atveju nebūtų pagrindo konstatuoti, kad atskiriems ūkio subjektams yra suteikiama išskirtinė ekonominė nauda ir konkurencinis pranašumas, atitinkamai nebūtų pagrindo ir valstybės pagalbos taisyklių taikymui.

Reglamento 659/1999 15 straipsnyje nustatytas Komisijos įgaliojimams išieškoti pagalbą taikomas senaties terminas, kuris yra lygus dešimčiai metų. Bet kuri pagalba, kuriai taikomas senaties terminas yra pasibaigęs, yra laikoma esama pagalba (Reglamento 659/1999 15 straipsnio 3 dalis),

t. y. neprieštaraujančia ES Sutarties nuostatoms. Tokios pagalbos atveju Komisija nebepradės formalaus pažeidimo tyrimo proceso, nes praėjus šiam laikotarpiui, pagalba laikoma suderinama su bendrąja rinka. Taigi bendroji taisyklė yra, kad Komisija, gavusi išsamios ir pagrįstos informacijos apie galimai neteisėtą pagalbą, nustačiusi, kad nuo valstybės pagalbos suteikimo nepraėjo daugiau nei dešimties metų laikotarpis, gali nuspręsti pradėti išsamų pažeidimo tyrimo procesą. Pažymėtina, kad Komisijos praktikoje yra buvę atvejų, kai Komisija nusprendė neišieškoti neteisėtos ir nesuderinamos su bendrąja rinka pagalbos esant praėjusiam žymiai trumpesniam laiko tarpui, pavyzdžiui ketveriems metams.63 Šiuo konkrečiu atveju Komisija manė, kad nuo pagalbos suteikimo ir Komisijos informavimo jau yra praėjęs per didelis laiko tarpas. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad ši situacija yra daugiau išimtis iš bendros taisyklės, todėl kiekvieną atvejį Komisiją analizuoja individualiai.

Taigi darytina išvada, kad kai projektas yra finansuojamas valstybės pagalbos lėšomis ir projekto pabaigoje sukurtai infrastruktūrai yra atrenkamas operatorius, vykdysiantis ekonominę veiklą

63 Twentieth Report on Competition Policy (1990), p. 267.

naudojantis sukurta infrastruktūra, turi būti vadovaujamasi bendraisiais valstybės pagalbos nustatymo kriterijaus, siekiant išvengti situacijos, kai būsimajam operatoriui būtų suteikiamas ekonominis pranašumas ar nauda, iškreipianti įprastas rinkos sąlygos. Todėl operatorius turėtų būti parenkamas rinkos sąlygomis, atviro viešo konkurso būdu, naudojant skaidrias ir apibrėžtas procedūras. Valstybės pagalbos taisyklės nenustato konkrečių terminų, kurių būtų privaloma laikytis sudarant sutartis su infrastuktūros valdytojais, tačiau jei valdymas yra suteikiamas vykdant viešąjį konkursą, rinkos sąlygomis, valstybės pagalbos taisyklių pažeidimo neturėtų būti nustatoma.

Tuo atveju, kai koncesijos/nuomos sutartis yra sudaroma lengvatinėmis, rinkos neatitinkančiomis sąlygomis, turi būti nustatomas tokios suteikiamos ekonominės dydis išreiškiant jį bendruoju subsidijos ekvivalentu, bei atitinkamai vertinama tokios suteiktos netiesioginės paramos atitikimas ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijams, de minimis, bendrosios išimties taikymo galimybės ir pan. Nustačius, kad suteikta parama turi būti laikoma valstybės pagalba, jai taikoma ES Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje numatyta Komisijos informavimo pareiga.

LVPA (3) klausimas: Kaip turėtų būti elgiamasi, kai projektui skirtas finansavimas kaip viešosios infrastruktūros objektui ir tik projekto įgyvendinimo eigoje/įgyvendinus projektą paaiškėja, jog gali būti valstybės pagalbos elementų?

Situacija: Pvz. Vienuolynai. Finansuojami kaip viešosios infrastruktūros objektai. Projekto vykdytojai - viešosios įstaigos - projekto metu numato rekonstruoti bažnyčias, vienuolynus, taip pat įrengti piligrimų namus ir patys teikti nakvynės paslaugas. Paraiškos vertinimo metu pareiškėjas deklaravo, jog pajamų iš sukurtos apgyvendinimo infrastruktūros nebus gaunama, pajamas numato gauti tik iš muziejinės, kultūrinės veiklos. Tuo tarpu projekto administravimo metu (arba po projekto įgyvendinimo) nustatoma, jog sukuriama viešbučių infrastruktūra apgyvendinimo paslaugoms teikti, tokiu būdu pats projekto vykdytojas numato teikti vykdyti ekonominę veiklą (operatorius, įgyvendinus projektą, nenumatomas, paramos sutartyje operatoriaus atrinkimas nėra įsipareigotas).

Atsakymas: Pagalba, kuri atitinka visus ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus ir apie kurią nebuvo pranešta Europos Komisijai ES Sutarties 108 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, yra laikytina neteisėta valstybės pagalba. Apie tokią nepraneštą pagalbą Komisija turi būti nedelsiant informuojama 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančio Reglamentą 659/1999, (toliau – Reglamentas 794/2004), nustatyta tvarka, kad Komisija galėtų įvertinti, ar tokią pagalbą galima laikyti suderinama su bendrąja rinka. Neteisėta ir su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba privalo būti išieškota iš pagalbos gavėjo su palūkanomis už laikotarpį nuo tokios pagalbos suteikimo iki jos grąžinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagalba, patenkanti į Komisijos 2006-12-15 reglamento (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, arba į Komisijos 2008-08-06 reglamento (EB) Nr. 800/2008, skelbiančio tam tikrų rūšių pagalbą, suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas), taikymo sritį yra laikoma neatitinkančia ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų ir jai nėra taikomas išankstinio pranešimo Europos Komisijai reikalavimas.

Vertinant šią konkrečią situaciją pažymėtina, kad akivaizdu, jog egzistuoja mažiausiai trys iš keturių ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje numatytų valstybės pagalbos požymių, t. y.: (i) finansavimas

buvo suteiktas iš valstybės lėšų; (ii) finansavimas suteikia ūkio subjektams išskirtinę naudą, kurios jie negautų rinkos sąlygomis; (iii) finansavimas yra selektyvaus pobūdžio.

Vertinant atitikimą ketvirtajam valstybės pagalbos kriterijui, t. y. reikalavimui, kad pagalba iškraipytų konkurenciją ir veiktų prekybą tarp ES šalių. Atsižvelgiant į ES Sutartyje įtvirtintą laisvo asmenų judėjimo bendrojoje rinkoje principą, apgyvendinimo paslaugos galėtų būti laikomis konkuruojančiomis tarpvalstybinių lygmeniu bei taip veikiančios prekybą tarp valstybių narių, todėl visiškai eliminuoti rizikos dėl poveikio prekybai tarp valstybių narių negalima.

Tačiau tuo atveju, jei konstatuojama, kad parama yra vietinio, lokalaus pobūdžio, jos suma nėra ženkli, o konkurencija su kitose valstybėse narėse veikiančiais subjektais iš esmės nevyksta64, laikytina, kad ketvirtasis valstybės pagalbos kriterijus nėra tenkinamas, todėl suteikta parama nebus laikytina valstybės pagalba. Todėl turi būti vertinamas šio konkretaus finansuojamo projekto poveikis, jo lokalumas, regioninis pobūdis ir pan.

Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į tai, kad tik Europos Komisija turi kompetenciją priimti sprendimus dėl valstybės pagalbos atitikimo bendrajai rinkai atliekant esamos pagalbos patikrinimą, priimant sprendimus dėl naujos pagalbos arba dėl pakeistos pagalbos ir taikant priemones, kai nevykdomi Komisijos reikalavimai priimant sprendimus arba perduodant pranešimus, tais atvejais, kai kyla abejonių dėl suteiktos pagalbos atitikimo valstybės pagalbos kriterijams, rekomenduotina apie tokius atvejus pranešti Komisijai, taip išvengiant ES Sutarties nuostatų pažeidimo.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad šioje situacijoje apibūdinti paramos gavėjo veiksmai gali reikšti projekto finansavimo ir administravimo sutarties pažeidimą, kas savo ruožtu suponuoja galimybę taikyti Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 IX skyriaus (Netinkamai įgyvendinami projektai ir pažeidimai) nuostatas bei atitinkamas poveikio priemones.

LVPA (4) klausimas: Ar Projekto įgyvendinimui skirtos ES lėšos gali būti laikomos valstybės pagalba ar tenkinami valstybės pagalbos kriterijai?

Situacija: Viešoji įstaiga Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymų centras „Dainava― buvo įtraukta į planuojamų finansuoti projektų sąrašą. Įvertinus paraišką, projekto įgyvendinimui skirtas finansavimas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis― VP3-3.4-ŪM-03-V priemonę „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu―. Projekto įgyvendinimui skirta 3 788 836,00 Lt, finansavimo intensyvumas 100 proc. Projekto įgyvendinimo metu numatyta įvykdyti šias veiklas: renovuoti gydymo-reabilitacijos pastatus (langų keitimas, lauko durų keitimas, išorės sienų apšiltinimas, stogo rekonstrukcija, pirmo aukšto grindų šiltinimas, vamzdynų keitimas, vėdinimas, apšvietimas). Projekto stebėsenos rodikliai: energijos taupymo požiūriu atnaujinta viešosios paskirties pastatų – 1; atnaujintuose viešosios paskirties pastatuose sutaupyta energijos – 0,38 GWh. Faktinės projekto įgyvendinimo aplinkybės išvardinamos. Viešoji įstaiga Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymų centras „Dainava― įsteigta tam, kad vykdytų valstybės funkcijas, kurios vienas iš tikslų – vykdyti fizinių asmenų sveikatos gerinimą, taikant sveikatinimo metodus, sanatorinį, reabilitacinį gydymą. Renovuojamas pastatas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, pastatas patikėjimo teise perduotas

64 Pavyzdžiui, pagalba įmonėms, teikiančioms vietinio keleivių transporto paslaugas, neveikia prekybos tarp valstybių narių, žr. Twenty- sjxth Report on Competition Policy (1996), p. 230.

valdyti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, o pastarasis panaudos sutarties pagrindu pastatą perdavė naudotis projekto vykdytojui VšĮ Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymų centrui „Dainava―. Renovuojamas pastatas ar jo dalis nėra išnuomota, jame paslaugų neteikia kitos įstaigos ar kiti juridiniai asmenys. Projekto vykdytojas renovuoja tik vieną komplekso pastatą, kuriame vykdoma reabilitacijos veikla, jokios kitos paslaugos šiame pastate neteikiamos. Šis pastatas su kitais komplekso pastatai tarpusavyje nėra susijęs. Vertinimo metu buvo nustatyta, kad pastato paskirtis – gydymo-reabilitacijos, o įstaiga užsiima gydymo- reabilitacijos paslaugų teikimu. Be to, projekto vertinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas negeneruoja pajamų. Tą pačią informaciją pareiškėjas pateikė paraiškos (B) dalyje (projektas negeneruoja pajamų). Agentūrai atlikus projekto patikrą vietoje, nustatyta, kad įstaiga vykdo ir kitas (ne tik paraiškoje deklaruotas) veiklas, ko pasėkoje pajamos iš ligonių kasų vidutiniškai sudaro 30 proc. visų pajamų, o tuo tarpu iš gydymo-reabilitacijos veiklos gaunamos pajamos sudaro 56-65 proc. Tačiau, pažymėtina, jog paslaugos, iš kurių gaunamos pajamos, yra teikiamos ir šiame, ir kitame, kompleksui priklausančiame pastate, kuris nėra renovuojamas ES struktūrinės paramos lėšomis. Informacija apie gaunamas pajamas tapo žinoma tik po atliktos patikros vietoje. Vertinimo metu iš paraiškoje pateiktos bei Agentūros turėtos informacijos nebuvo matoma, jog pareiškėjas numato gauti pajamas.

Atsakymas: Kaip nurodyta pateiktame situacijos aprašyme, finansavimas Projektui buvo skirtas remiantis 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. K(2007)3738, 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis― VP3- 3.4-ŪM-03-V priemonės „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu― projektų finansavimo aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 4-265. Minėto Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. K(2007)3738 4 straipsnyje yra nurodoma, kad bet kokia viešoji parama pagal šią veiksmų programą turi atitikti procedūrines ir materialines valstybės pagalbos taisykles.

Tai reiškia, kad teikiant paramą projektams pagal nurodytą priemonę iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, valstybės narės visais atvejais turi užtikrinti suderinamumą su valstybės pagalbos taisyklėmis.

Taigi ES Sutarties 107 straipsnis taikomas tik tuo atveju, jei finansinės paramos priemonės:

(i) yra teikiamos iš valstybės lėšų;

(ii) teikia išskirtinę ekonominę naudą ūkio subjektams;

(iii) yra selektyvaus pobūdžio, taikomos pasirinktinai;

(iv) iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir veikia prekybą tarp ES šalių.

Atitinkamai, siekiant įvertinti Dainavos projektui suteikto finansavimo atitikimą valstybės pagalbos taisyklėms, turi būti nustatyta, ar suteiktas finansavimas atitinka valstybės pagalbai taikomus kriterijus ir gali būti laikomas valstybės pagalba.

(i) Atsižvelgiant į tai, kad ES struktūrinių fondų lėšos yra laikomos valstybės biudžeto dalimi, o projektui finansavimas suteikiamas būtent iš ES struktūrinių fondų lėšų, darytina išvada, kad pirmasis kriterijus yra tenkinamas.

(ii) Vertinant, ar ūkio subjektui yra suteikiama išskirtinė ekonominė nauda, svarbu pabrėžti, kad valstybės pagalbos taisyklės taikomos vienodai tiek privatiems, tiek ir viešiesiems subjektams. Net jei paramos gavėjas yra pelno nesiekianti organizacija, valstybės pagalbos požiūriu tai visiškai nėra svarbu, jei jis vykdo ūkinę veiklą konkuruodamas su kitais ūkio subjektais.65 Lygiai tokios pačios taisyklės yra taikomos subjektui, kuris nuo valstybės teisine forma gali būti net neatskirtas, tačiau užtenka, kad jis vykdo ūkinę veiklą ir konkuruoja su kitais rinkoje veikiančiais subjektais.66 Todėl tais atvejais, kai infrastruktūros objektas, kuriam buvo skirta parama, yra naudojamas konkretaus ūkio subjekto ūkinės veiklos vykdymui, tokia parama laikytina kaip teikianti išskirtinę ekonominę naudą šiam konkrečiam ūkio subjektui. Ūkinė veikla suprantama kaip bet kokia komercinė, gamybinė, finansinė ir kita veikla, kuri susijusi su prekių ar paslaugų pirkimu ar pardavimu rinkoje. Kaip mes suprantame iš apibūdintos situacijos, paramos gavėjas vykdo ne tik viešąsias, tačiau ir kitas paslaugas, t. y. realiai vykdo ūkinę veiklą iš kurios yra gaunamos pajamos (gydymo – reabilitacijos veikla, taip pat maitinimo paslaugų teikimas), todėl šiam ūkio subjektui skiriama parama, kuri pasireiškia pastato renovavimu ir atnaujinimu, laikytina suteikiančia išskirtinę ekonominę naudą, nes jos pagalba ūkio subjektas gali pasiūlyti kokybiškesnes paslaugas, o taip pat sutaupyti šildymo ir panašaus pobūdžio sąnaudų. Atitinkamai darytina išvada, kad parama infrastruktūros objektui, kuris yra naudojamas ūkio subjektui vykdant ūkinę veiklą, yra laikytina teikiančia išskirtinę ekonominę naudą, todėl tenkinanti antrąjį valstybės pagalbos kriterijų.

(iii) Atsižvelgiant į tai, kad parama yra suteikiama konkrečios įmonės valdomam infrastruktūros objektui, kuris yra naudojamas įmonei vykdant ūkinę veiklą, manytina, kad selektyvumo kriterijus yra tenkinamas. Akivaizdu, kad suteikta pagalba negali būti laikoma bendrąja priemone, nes renovuota infrastruktūra negali naudotis visi be išimties ūkio subjektai, ją valdo ir atitinkamai ūkinę veiklą vykdo ūkio subjektas VšĮ Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymų centras „Dainava―.

(iv) Vertinant poveikį konkurencijai ir prekybai tarp ES šalių pažymėtina, kad ES praktikoje poveikio konkurencijai kriterijus yra tenkinamas pakankamai lengvai, tačiau visais atvejais turi būti vertinama ūkio subjekto padėtis jų konkurentų atžvilgiu, poveikis rinkai, realios konkurencijos iškraipymo galimybės. Nagrinėjant šią situaciją atitikimo ketvirtajam valstybės pagalbos kriterijui aspektu pažymėtina, kad pateikti duomenys rodo, jog poveikis konkurencijai yra minimalus:

- parama buvo suteikta netiesiogine forma, kuri tik dalinai įtakojo ūkio subjekto ūkinės veiklos galimybes pasiūlyti kokybiškesnes paslaugas;

- faktiniai duomenys rodo, kad subjektas po projekto įgyvendinimo gavo netgi mažiau pajamų nei prieš projekto įgyvendinimą, tai rodo, kad konkurencinė aplinka greičiausiai nebuvo iškreipta (tačiau jei būtų nustatyta, kad nesant buvus paramos subjektas būtų gavęs dar mažiau pajamų, išskirtinės ekonominės naudos suteikimas galimai būtų konstatuojamas67);

- parama nelaikytina didele investicija, galinčia suteikti ženklų konkurencinį pranašumą.

65 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje 78/76 Steinike und Weinlig v. Germany, [1977] ECR 595.

66 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje 118/85 Commission v Italy, [1987] ECR 2599.

67 Xxxxxxx X., Xxxxxxx X. EC State Aid Law and Policy. Hart Publishing: Portland, 2002, p. 20.

Vertinant poveikio prekybai tarp ES šalių kriterijų pažymėtina, kad valstybės pagalbos kontrolės taisyklės taikomos tik tokiai pagalbai, kuri gali įtakoti prekybą tarp valstybių narių. Kai remiamos prekės ar paslaugos, kurios nesusijusios su prekyba tarp valstybių narių, taip pat kai prekyba yra veikiama išimtinai nacionaliniu lygmeniu, ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalis netaikoma. Visgi ES institucijų praktikoje nėra teigiama, kad šis kriterijus yra tenkinamas tik kai kalbama apie prekių ar paslaugų eksportą ar importą – poveikis prekybai tarp valstybių narių gali būti ir netiesioginis, pavyzdžiui, pagerinant veiklos sąlygas (sumažinant produkcijos kaštus ar pan.) ūkio subjektui, kurio konkurentai yra įsikūrę kitose valstybėse narėse.68 Vertinant šią konkrečią situaciją pabrėžtina, kad pagalba yra suteikta vietinio, lokalaus pobūdžio veiklai, galinčiai įtakoti konkurencinę aplinką pakankamai apibrėžtame regione, todėl manytina, kad suteikta parama nelaikytina veikiančia prekyba tarp ES šalių. Apibendrinant darytina išvada, kad nors pirmieji trys valstybės pagalbos kriterijai nagrinėjamu atveju galimai yra tenkinami, atitikties ketvirtajam kriterijui atžvilgiu suteikta parama yra laikytina pakankamai mažareikšme, nedarančia reikšmingo poveikio konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių.

68 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje 173/73 Commission v Italy, [1974] ECR 709.

CVPA ATSAKYMAI (2011-10-26)

CPVA (1) klausimas: Ar remiant tokius pareiškėjus nėra valstybės pagalbos požymių?

Situacija: Pagal priemonę VP3-2.1-SAM-12-K „Investicijos į privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą― pareiškėjais ir partneriais gali būti privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, turinčios galiojančią licenciją teikti antrines ambulatorines paslaugas/ teikti dienos chirurgijos paslaugas, kurių infrastruktūros modernizavimui prašoma finansavimo, ir paraiškos teikimo metu nenutrūkstamai teikiančios šias asmens sveikatos priežiūros paslaugas ne mažiau nei trejus metus. Šios privačios asmens sveikatos įstaigos yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis ir dalis paslaugų yra teikiamos nemokamai arba su tam tikromis priemokomis. Didžioji dalis paslaugų – mokamos. Visose kitose SAM patvirtintose priemonėse pareiškėjai yra asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Jos teikia paslaugas pagal sudarytas sutartis su teritorinėm ligonių kasom, yra finansuojamos iš PSDF, tačiau taip pat teikia ir mokamas paslaugas.

ES Sutarties 107 straipsnis taikomas tik tuo atveju, jei finansinės paramos priemonės:

(i) yra teikiamos iš valstybės lėšų;

(iii) yra selektyvaus pobūdžio, taikomos pasirinktinai;

(iv) iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir veikia prekybą tarp ES šalių.

ES teisės reikalavimai dėl valstybės pagalbos taikomi tik pagalbai, kuri atitinka visus ES Sutarties

107 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus. Pagalba, kuri neatitinka minėtų kriterijų, nėra draudžiama. Apibendrinant aukščiau išdėstytą pažymėtina, kad privačioms sveikatos

priežiūros įstaigoms teikiama ES struktūrinių fondų parama gali būti laikoma valstybės pagalba, jei tokia pagalba atitinka aukščiau nurodytus kriterijus.

Vertinant paramos, teikiamos pagal aukščiau nurodytą priemonę, atitikimą valstybės pagalbos kriterijams manytina, kad pirmieji trys valstybės pagalbos kriterijai (valstybės lėšos, išskirtinė ekonominė nauda, selektyvumas) yra tenkinami. Šiuo atveju parama yra teikiama iš valstybės lėšų (jei tiksliau – iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų), suteikta parama suteikia išskirtinę naudą ją gavusiems ūkio subjektams, nes ji suteikiama tokiomis sąlygomis, kokių įprastomis rinkos sąlygomis ūkio subjektas negalėtų tikėtis. Taip pat parama yra selektyvi, nes ji suteikiama tik atitinkamas paraiškas pateikusiems ir atrankos procesą praėjusiems ūkio subjektams. Vertinant tokios paramos poveikį konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių pažymėtina, kad ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalis yra netaikoma tais atvejais, kai remiamos prekės ar paslaugos, kurios nėra prekybos tarp valstybių narių objektas ar kai prekyba yra veikiama išimtinai nacionaliniu lygmeniu.69 Tai suponuoja, kad kiekviena situacija turėtų būti vertinama individualiai atsižvelgiant į konkurencinę aplinką rinkoje, rinkos koncentraciją ir struktūrą, tarptautinės prekybos apimtis. Tuo atveju, jei konstatuojama, kad parama yra vietinio, lokalaus pobūdžio, jos suma nėra ženkli, o konkurencija su kitose valstybėse narėse veikiančiais subjektais iš esmės nevyksta70, laikytina, kad ketvirtasis valstybės pagalbos kriterijus nėra tenkinamas, todėl suteikta parama nelaikytina valstybės pagalba. Vertinant sveikatos priežiūros paslaugas pažymėtina, kad egzistuoja tam tikra rizika, jog sveikatos priežiūros įstaigoms suteikiamas finansavimas teoriškai galėtų būti laikomas įtakojančiu prekybą tarp valstybių narių, ypač atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus dėl ES Sutarties dėl laisvo paslaugų judėjimo nuostatų bei teisės į sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse71 bei į šiais metais priimtą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo 72 . Šios priemonės sudaro prielaidas pilnai atverti vidaus rinką tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimui, todėl tam tikra rizika dėl įtakos prekybai tarp valstybių narių kriterijaus patenkinimo gali būti įžvelgiama. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad suteikiamos paramos dydžiai yra pakankamai nedideli, mažareikšmiai, o paramos gavėjų paslaugos visų pirma nukreiptos į vietinės, lokalios rinkos poreikių patenkinimą, manytina, kad poveikis prekybai tarp valstybių narių galimai būtų minimalus ir nesudarantis pagrindo teigti, kad tokia pagalba tenkina ketvirtąjį valstybės pagalbos kriterijų.

Siekiant išvengti bet kokios rizikos, kad suteikta pagalba nebūtų pripažįstama atitinkančia visus ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus bei atitinkamai – neteisėta, svarstytina paramą teikti laikantis žemiau nurodytų de minimis sąlygų.

De minimis

69 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje 40/75 Produits Bertrand v Commission, [1976] ECR 1; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje 730/79, Xxxxxx Xxxxxx v Commission, [1980] ECR 2671; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-142/87, Belgium v Commission, [1990] ECR I-959.

70 Pavyzdžiui, pagalba įmonėms, teikiančioms vietinio keleivių transporto paslaugas, neveikia prekybos tarp valstybių narių, žr. Twenty- sjxth Report on Competition Policy (1996), p. 230.

71 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-158/96, Kohll, [1998] ECR I-1931, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-120/95, Decker, [1998] ECR I-1831 ir kt.

72 OL 2011 L 88/45.

(EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai nustatytas sąlygas.

De minimis pagalbos atveju turi būti laikomasi toliau nurodytų taisyklių:

1) de minimis pagalba negali būti didesnė nei 200 000 eurų (690 560 Lt) vienai įmonei per trejus fiskalinius metus. Ši riba taikoma nepriklausomai nuo de minimis pagalbos formos arba siekiamų tikslų ir neatsižvelgiant į tai, ar valstybės narės skirta pagalba yra visa arba dalinai finansuojama Bendrijos kilmės ištekliais. Laikotarpis nustatomas remiantis fiskaliniais metais, kuriuos naudoja atitinkamoje valstybėje narėje esanti įmonė;

3) Teikiant pagalbą pagal pagalbos priemonę pagalbos suma negali būti išskaidyta į dalis tuo tikslu, kad daliai teikiamos pagalbos būtų taikomos de minimis pagalbos taisyklės. Kitaip tariant, teikiamai pagalbai de minimis išimtis gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei de minimis pagalbos taisyklė gali būti taikoma visai pagalbos priemonės sumai.

Visuotinės ekonominės svarbos paslaugos

Privačiai sveikatos priežiūros įstaigai teikiama parama gali būti nelaikoma valstybės pagalba, jei tai yra kompensacija už valstybės priskirtas visuotinės ekonominės svarbos paslaugas (angl. – services of general economic interest) ir ji atitinka tam tikras sąlygas (keturis Altmark kriterijus). Konstatavus atitikimą Altmark kriterijams galima pripažinti, kad kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugas nėra laikoma valstybės pagalba, todėl jai netaikomos atitinkamos valstybės pagalbos taisyklės. Kadangi ES taisyklėse visuotinės ekonominės svarbos paslaugų mastas neapibrėžtas, valstybėms narėms palikta didelė laisvė tam tikrą paslaugą pripažinti visuotinės ekonominės svarbos paslauga ir paslaugos teikėjui suteikti kompensaciją. Komisijos kompetencija šioje srityje apsiriboja tikrinimu, ar valstybė narė nepadarė akivaizdžios klaidos pripažindama paslaugą visuotinės ekonominės svarbos paslauga, ir vertinimu, ar valstybės pagalba apima kompensaciją.73

73 Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-289/03 BUPA and others v Commission, paragr. 166-169 ir 172; Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-17/02 Xxxx Xxxxx, paragr. 216.

mano, kad paslaugos, vertintinos kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugos, turi būti skirtos piliečiams arba svarbios visai visuomenei.74

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuoti Altmark kriterijai75 yra šie:

- Įmonė pagalbos gavėja turi iš tiesų vykdyti viešosios paslaugos įsipareigojimus, o įsipareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti

- Kriterijai, kurių pagrindu apskaičiuojama kompensacija, turi būti iš anksto nustatyti objektyviu ir skaidriu būdu

- Kompensacija negali viršyti sumos, kurios reikia padengti dalį ar visas sąnaudas, susidariusias vykdant viešosios paslaugos įpareigojimus, atsižvelgiant į gautas pajamas ir pagrįstą pelną.

- Kai įmonė, vykdanti su viešąja paslauga susijusius įsipareigojimus, konkrečiu atveju nėra atrenkama viešųjų pirkimų konkurso tvarka, sudarančia sąlygas atrinkti konkurso dalyvį, galintį teikti šias paslaugas bendruomenei už mažiausią kainą, reikalingos kompensacijos dydis turi būti nustatomas remiantis tipiškos, gerai veikiančios ir tinkamas veiklos priemones turinčios įmonės sąnaudų, kurios būtų susidariusios vykdant šiuos įsipareigojimus, analize, atsižvelgiant į atitinkamas pajamas ir pagrįstą pelną vykdant įsipareigojimus.

Kaip minėta, Komisijos kompetencija šioje srityje apsiriboja tikrinimu, ar valstybė narė nepadarė akivaizdžios klaidos pripažindama paslaugą visuotinės ekonominės svarbos paslauga, ir vertinimu, ar suteikta kompensacija atitinka valstybės pagalbos taisykles. Atlikdama pastarąjį vertinimą, Komisija inter alia vadovausis ir Altmark byloje suformuotais kriterijais. Tai reiškia, kad pačios valstybės narės, vertindamos, ar visuotinės ekonominės svarbos paslaugų kompensacijos mechanizmas neturi valstybės pagalbos požymių, turi vadovautis Altmark kriterijais bei juos papildančiais Komisijos dokumentais.

Pažymėtina, kad šiuo metu Komisija yra parengusi visą paketą dokumentų projektų, reglamentuojančių valstybės pagalbos taisyklių taikymą visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms ir jų kompensavimo mechanizmams76, kuriuose yra apibendrinama sukaupta Europos Sąjungos institucijų patirtis, ir tenka konstatuoti, kad kertiniu visų šių dokumentų pagrindu išlieka būtent Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuoti Altmark kriterijai.

74 Komisijos komunikato dėl Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymo kompensacijai už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimą 43 paragrafas, prieiga internetu: <xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xx/xxx/xxxx_0000-00-00_00.xxx>

75 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2003 m. liepos 24 d. sprendimas byloje C-280/00 Altmark Trans GmbH; taip pat žr. Europos Komisijos 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimą 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas.

76 xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxx/xxxxx_xxx/xxxxxxxxxxx/xxxx.xxxx, skyrius „Review of legislation―

mokamų paslaugų teikimu. Be abejo, pagal Europos Sąjungos institucijų praktiką sutartis gali būti laikoma oficialiuoju dokumentu, kuriuo įmonei yra pavedama teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas ir kuriame yra detaliai apibrėžiami įmonei nustatomi įpareigojimai.77 Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nors pats sutarties sudarymo faktas ir teikiamų paslaugų kiekis didžiąja dalimi priklauso nuo valstybės sveikatos sistemos planavimo, t. y. teritorinė ligonių kasa gali atsisakyti sudaryti sutartį arba sudaryti ją ne tokiomis sąlygomis, kokių pageidavo privati sveikatos priežiūros įstaiga, tačiau tai niekaip nepaneigia aplinkybės, kad tokiu atveju ES Sutarties 106 straipsnio 2 dalies taikymo galimybė patenka į privačios sveikatos priežiūros įstaigos diskreciją – būtent privati sveikatos priežiūros įstaiga pasirenka teikti šias paslaugas, o tolesnis procesas (sutarties sudarymo faktas, paslaugų apimtis ir pan.) jau nėra teisiškai reikšmingas kvalifikuojant paslaugas kaip visuotinės ekonominės svarbos paslaugas. Pripažįstama, kad vien faktas, jog ūkio subjektas vykdo tam tikrą viešosios paslaugos misiją nėra pakankamas78, nes vėlgi tai reiškia, kad ES Sutarties 106 straipsnio 2 dalies taikymo galimybė yra įmonės diskrecijoje. Tam tikrų viešųjų įgaliojimų suteikimas įmonei viso labo suteikia galimybę vykdyti tam tikrą veiklą, tačiau nesukuria įpareigojimo teikti nurodytas paslaugas, todėl nesant priverstinio, privalomojo (angl. – compulsory) elemento, tokios paslaugos nelaikomos visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis.79 Šiuo atveju kyla rizika, kad situacija galėtų būti vertinama analogiškai – privačios sveikatos priežiūros įstaigos nėra priverstinai įpareigojamos teikti nurodytas paslaugas, jos turi pasirinkimo laisvę (diskreciją) dėl tokių paslaugų teikimo. Kitaip tariant, privačiai veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų, nesant šių įstaigų išreikšto noro ir suinteresuotumo, valstybė negali priversti (įpareigoti) teikti aptariamas paslaugas.

Visgi pabrėžtina, kad, kaip minėta, Europos Sąjungos teisė valstybėms narėms suteikia didelę laisvę tam tikras paslaugas pripažinti visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis ir paslaugos teikėjui suteikti atitinkamą kompensaciją, todėl darytina išvada, kad kiekvienu individualiu paramos suteikimo atveju turi būti atliekamas vertinimas dėl atitinkamų paslaugų pripažinimo visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis bei valstybės pagalbos taisyklių netaikymo atitinkamai paramai (kompensacijai) už tokias paslaugas (paramos nepripažinimo valstybės pagalba), remiantis Altmark kriterijais. Pavyzdžiui, šioje situacijoje galima argumentacija, jog tai, kad pareiškėjas ir partneriai, pasirašydami projekto administravimo ir finansavimo sutartį, viešąsias paslaugas, kurių infrastruktūra modernizuota Europos Sąjungos lėšomis, įsipareigoja teikti ne trumpiau nei 5 metus po projekto užbaigimo, užtikrinti projekto tęstinumą, įsigyto turto išlaikymą (VP3-2.1-SAM-12-K priemonės „Investicijos į privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų viešųjų ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų infrastruktūrą― projektų finansavimo sąlygų aprašo 75 punktas), suponuoja išvadą, kad šių subjektų atžvilgių yra nustatomi visuotinės ekonominės svarbos paslaugų teikimo įpareigojimai, kurių kompensavimas nėra laikytinas valstybės pagalba, remiantis Altmark kriterijais, arba laikytinas suderinamu su bendrąja rinka remiantis Europos Komisijos 2011 m.

77 M. Heidenhain. European State Aid Law. Verlag C. H. Beck Munchen, 2010, p. 544.

78 Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-106/95 FFSA and others v. Commission, [1997] ECR II-233, paragr. 173.

79 Ten pat.

80 Šis sprendimas pakeitė Europos Komisijos 2005 m. lapkričio 28 d. sprendimą 2005/842/EB.

gruodžio 20 d. sprendimo dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 106 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai, kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms pavesta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas 2 straipsnio 1 dalies b punktu. Remiantis šiais teiginiais galėtų būti argumentuojama, kad privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms suteikta parama (kompensacija) yra suteikta nepažeidžiant Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių.

Tačiau visais kitais atvejais privačių sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas, atitinkantis ES Sutarties 107 sąlygas, bus laikomas valstybės pagalba, apie kurią reikia pranešti Europos Komisijai ir gauti jos pritarimą vadovaujantis ES Sutarties 108 str. 3 d. (išskyrus de minimis pagalbą).

Apibendrinimai

Vertinant situacijas kai pareiškėjai yra ne privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pažymėtina, kad valstybės pagalbos taisyklės taikomos vienodai tiek privatiems, tiek ir viešiesiems subjektams. Net jei paramos gavėjas yra pelno nesiekianti organizacija, valstybės pagalbos požiūriu tai visiškai nėra svarbu, jei jis vykdo ūkinę veiklą konkuruodamas su kitais ūkio subjektais81 (kaip kad yra teikiant mokamas sveikatos priežiūros paslaugas). Pažymėtina, kad ES praktikoje pripažįstama, kad sveikatos priežiūros sistemą administruojančios institucijos, kurios yra finansuojamos iš socialinio draudimo įmokų ir kitokio valstybės finansavimo bei teikia paslaugas nemokamai visiems asmenims, nelaikytinos ūkio subjektais ir joms yra netaikomos valstybės pagalbos taisyklės82 (pvz. Lietuvoje tai galėtų būti Valstybinė ligonių kasa). Tuo tarpu sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų (gydytojų, ligoninių) atžvilgiu ES praktikoje praktiškai visais atvejais pripažįstama, jog tai yra ūkio subjektai, kuriems taikomos valstybės pagalbos taisyklės, nes jie visais atvejais paslaugas teikia arba atlygintinai, arba iš ekonominių paskatų (rinkos mechanizmų pagalba).83 Tai reiškia, kad tokiais atvejais turi būti laikomasi atitinkamų valstybės pagalbos taisyklių.

Siekiant išvengti valstybės pagalbos taisyklių taikymo viešosioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms galimos tokios alternatyvos:

(i) Argumentuoti, kad tai yra išimtinai šalies viduje teikiama pagalba, visiškai neįtakojanti prekybos tarp valstybių narių. Visgi atsižvelgiant į vis didėjančią ES rinkos vidinę integraciją, pacientų mobilumo galimybes, laisvą paslaugų judėjimą, egzistuoja tam tikra rizika, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoms teikiama parama gali būti laikoma įtakojančia prekybą tarp valstybių narių.

(ii) Taikyti de minimis pagalbos taisykles.

(iii) Pasiremti visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis ir aukščiau nurodytais Altmark kriterijais. Visgi atsižvelgiant į aukščiau identifikuotas aplinkybes, galimybės taikyti visuotinės ekonominės svarbos paslaugoms galiojančias taisykles yra minimalios.

CPVA (2) klausimas: Ar nėra valstybės pagalbos požymių remiant minėtas veiklas?

Situacija: Pagal atskiras priemones tvarkomos viešosios erdvės, tačiau:

(i) Sutvarkytos erdvės perduodamos valdyti operatoriui, t.y. tvarkomi miesto stadionai, kurių valdymas perduodamas operatoriui.

81 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje 78/76 Steinike und Weinlig v. Germany, [1977] ECR 595.

82 Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-319/99 ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-205/03P.

83 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-475/99 Ambulanz Glockner.

(ii) Sutvarkomos viešosios pirtys, kuriomis naudojasi bendruomenė, tačiau lygiagrečiai teikiamos mokamos paslaugos.

(iii) Rekonstruojami viešieji pastatai, tačiau dalis patalpų priklauso ne paramą gaunantiems subjektams, o kitiems juridiniams subjektams. Tokiu atveju taikomas „pro rata― principas tinkamoms finansuoti ES lėšoms, tačiau savivaldybei paliekama spręsti pagalbos klausimus pačiai.

Atsakymas:

(i) Pagal susiformavusias ES valstybės pagalbos taisykles, Valstybės teikiama parama infrastruktūrai, kuria gali naudotis ar kuri turi poveikį visiems ūkio subjektams, nesuteikia išskirtinės naudos atskiriems subjektams, todėl nelaikytina valstybės pagalba.84 Tuo atveju, jei ekonominę naudą galintis suteikti infrastruktūros objektas yra perduodamas valdyti operatoriui, svarbu įvertinti, ar tokie veiksmai nesuteikia išskirtinės ekonominės naudos konkrečiam ūkio subjektui (operatoriui). Jei infrastruktūros perdavimas yra atliekamas rinkos sąlygomis, atviro ir skaidraus konkurso būdu, tokie veiksmai nelaikytini valstybės pagalba ir atitinkamai nėra taikomos valstybės pagalbos taisyklės, įskaitant pranešimo Komisijai reikalavimą.

Tuo tarpu jei operatorius yra parenkamas selektyviai, remiantis neapibrėžtais kriterijais, nesudarant galimybių infrastruktūros kontrolę įgyti skaidraus ir atviro konkurso būdu, tai gali būti laikoma išskirtinės ekonominės naudos suteikimu konkrečiam ūkio subjektui (jei iš infrastruktūros jį valdantis ūkio subjektas gauna ekonominę naudą), atitinkamai tokio pobūdžio paramai gali būti taikomos valstybės pagalbos taisyklės.

Konstatavus, kad atliekami veiksmai turi pirmuosius tris valstybės pagalbos požymius (valstybės lėšos, išskirtinės ekonominės naudos suteikimas ir selektyvumas), turėtų būti vertinamas atitikimas valstybės pagalbos kriterijams, o ypač turėtų būti įvertintas poveikis konkurencijai ir prekybai tarp valstybių narių. Stadionų teikiama ekonominė nauda yra pakankamai lokalaus, regioninio pobūdžio, todėl tokiais atvejais, remiantis susiformavusia ES praktika, įtakos prekybai tarp valstybių narių neturėtų kilti.85 Visgi svarbu pabrėžti, kad kiekvienas atvejis turėtų būti vertinamas individualiai, todėl jei stadionai ES struktūrinių fondų ir (ar) valstybės lėšų pagalba yra modernizuojami, juose galima rengti tarptautines varžybas ar treniruotis sportininkams iš kitų valstybių, kyla reali rizika, kad būtų nustatoma įtaka prekybai tarp valstybių narių bei poveikis konkurencijai86, atitinkamai tokiu atveju tikėtina, kad visi ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje numatyti kriterijai būtų tenkinami. Atitinkamai tai reiškia, kad, nenustačius kitų galimybių taikyti valstybės pagalbos taisyklių išimtis (de minimis, Bendrosios išimties reglamentas 800/2008, visuotinės ekonominės svarbos paslaugos), tokiam projektui būtų taikomos ES taisyklės dėl valstybės pagalbos, įskaitant pranešimo Komisijai reikalavimą.

(ii) Viešosios pirtys yra infrastruktūros objektas, kurio pagalba ūkio subjektas gali vykdyti ūkinę veiklą, jei dalis paslaugų yra teikiamos atlygintinai. Perduodant šį objektą konkrečiam operatoriui taikytini analogiški principai kaip paminėtieji aukščiau atsakant į pirmąją klausimo dalį – t. y.

84 Xxxxxxx X., Xxxxxxx X. EC State Aid Law and Policy. Hart Publishing: Portland, 2002, p. 57.

85 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje 40/75 Produits Xxxxxxxx v Commission, [1976] ECR 1; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje 52/76 Benedetti v Munari, [1977] ECR 163.

86 Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad, pavyzdžiui, tais atvejais, kai ūkio subjektas potencialiai konkuruoja su kitais ūkio subjektais iš kitų valstybių narių, sumažėjus vieno ūkio subjekto produkcijos kaštams, yra įtakojama prekyba tarp valstybių narių, nes jis gali pasiūlyti savo prekes ar paslaugas palankesnėmis sąlygomis nei kitose valstybėse narėse esantys jo konkurentai, o esant vieningai vidinei ES rinkai tai suteikia jam išskirtinį ekonominį pranašumą, žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje 173/73 Commission v Italy, [1974] ECR 709.

operatorius turi būti parenkamas atviro ir skaidraus konkurso būdu, rinkos sąlygomis. Jei to nėra padaryta – operatoriui yra suteikiamas išskirtinis ekonominis pranašumas. Tačiau vertinant tokios pagalbos įtaką prekybai tarp valstybių narių manytina, kad poveikis prekybai tarp valstybių narių neegzistuoja – viešosios pirtys yra lokalūs objektai, skirti tenkinti vietinės bendruomenės poreikius, todėl jų teikiamos paslaugos nekonkuruoja su kitose valstybėse narėse teikiamomis paslaugomis. Atitinkamai poveikis prekybai tokia pagalba nėra vykdomas, o tai reiškia, kad tokia parama neatitinka visų ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje numatytų kriterijų, todėl nelaikytina valstybės pagalba ir jai netaikomas išankstinio pranešimo Komisijai reikalavimas.

(iii) Valstybės parama infrastruktūrai, kuria gali naudotis ne vienas ar keli, bet dauguma ūkio subjektų, ES praktikoje nėra laikoma valstybės pagalba. Pavyzdžiui, infrastruktūros sukūrimas ar tobulinimas konkrečioje vietovėje tam, kad ja galėtų naudotis toje vietovėje įsikuriančios įmonės, nebuvo pripažintas valstybės pagalba.87 Tačiau jei kuriant ar tobulinant infrastruktūros objektus konkretiems ūkio subjektams yra suteikiama ekonominė nauda, įgalinanti įgyti konkurencinį pranašumą prieš analogiškas prekes parduodančius ar paslaugas teikiančius ūkio subjektus, tokia parama gali būti laikoma valstybės pagalba, jei ji atitinka kitus ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus. Tokiu atveju ypač svarbu įvertinti, kaip nurodyta aukščiau, ar suteiktas ekonominis pranašumas iškreipia konkurenciją ir veikia prekybą tarp valstybių narių.

(iv) Dėl išskirtinės ekonominės naudos

Valstybės pagalbos taisyklės lygiai taip pat yra taikomos tiek privatiems, tiek ir viešiesiems juridiniams asmenims. Tokiu atveju esminis vertinamasis kriterijus yra tai, ar ūkio subjektas vykdo ekonominę veiklą, t .y., ar jis siūlo tam tikras prekes ar paslaugas rinkoje, taip konkuruodamas su kitais privačiais subjektais, siūlančiais analogiškas paslaugas. Todėl net ir tais atvejais, kai paslaugos yra teikiamos visiškai nemokamai, finansuojant išimtinai iš valstybės resursų, subjektas vis tiek gali būti pripažintas vykdančiu ekonominę veiklą (žr. Europos Komisijos 2008-11-26 sprendimą byloje Nr. 293/2008).

Šiuo konkrečiu atveju mūsų nuomone esminis vertinamasis kriterijus turėtų būti tai, ar aptartas projektas negalėtų būti vertinamas kaip parama infrastruktūrai, kuri visgi nesuteikia išskirtinės naudos vienam ar keliems jos naudotojams. Vertinant, ar suteikta stadionui suteikta parama galėtų būti vertinama kaip valstybės pagalba, turėtų būti atsižvelgta į tai, ar:

(i) stadionas yra viešosios infrastruktūros dalis (valdomas valstybės) arba jį valdantis privatus operatorius negauna nepagrįstai didelės kompensacijos (angl. overcompensation);

(ii) stadionas gali būti naudojamas įvairiai veiklai ir yra nuomojamas visiems juo pasinaudoti norintiems subjektams rinkos kainomis, nesuteikiant prioriteto vienam ar keliems ūkio subjektams88.

Jei šios sąlygos tenkinamos, parama infrastruktūrai neturėtų būti laikoma valstybės pagalba.

Sporto ir susijusios viešosios paslaugos Europos Komisijos vertinamos kaip labai svarbios visuomenės socialinei integracijai, todėl net ir esant valstybės pagalbos požymiams, tokios paramos priemonės būdavo pripažįstamos suderinamomis su vidaus rinka remiantis ES Sutarties 107 straipsnio 3 dalies (c) arba (d) punktais. Europos Komisijai susirūpinimą keldavo tik tokie atvejai, kai, pavyzdžiui, naujai pastatytas ar suremontuotas stadionas būdavo išimtinai išnuomojamas vienai

87 Europos Komisijos sprendimas 91/390 Saint Gobain (Eurofloat), OJ 1991 L315/11.

88 žr. M. S. Xxxxxxxx. The EC State Aid Regime, 2006, Cambridge University Press, p. 530.

ar keliems subjektams, pavyzdžiui, pagrindinei miesto futbolo komandai. Kaip pavyzdys gali būti pateikiama situacija, kai savivaldybės valdoma įmonė atliko stadiono renovaciją Vokietijoje, o po renovacijos stadionas buvo išnuomotas miesto futbolo komandai. Tokiu atveju esminis aspektas yra įvertinti, kokia apimtimi stadioną galės naudoti skirtingi naudotojai (kiti, nei nurodyta futbolo komanda), kokia yra sudarytų nuomos sutarčių trukmė ir pan. Jei stadionas bus beveik išimtinai naudojamas futbolo komandos ar stadioną valdančio operatoriaus reikmėms, apribojant prieigą juo naudotis kitiems ūkio subjektams, valstybės pagalbos taisyklės bus taikomos89.

Pripažįstama, kad bendroji taisyklė, jog tokių infrastruktūros objektų, kaip sporto stadionai, finansavimas nėra laikomas valstybės pagalba, kai iš to atskiri subjektai negauna išskirtinės naudos arba nėra aiškaus poveikio prekybai tarp valstybių narių90. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, bei į Jūsų laiške nurodytas papildomas aplinkybes, pritartume Jūsų argumentams, kad stadioną eksploatuojanti įmonė nelaikytina išskirtinės naudos gavėju, atsižvelgiant į tai, kad visos gautos pajamos yra skiriamos infrastruktūros išlaikymui ir priežiūrai, teikiant viešąsias paslaugas ir tenkinant visuomenės socialinius ir kultūrinius poreikius. Ši mūsų nuomonė yra pateikiama su prielaida, kad stadionas yra atviras ir prieinamas visiems juo norintiems naudotis ūkio subjektams, kurie jį gali išsinuomoti rinkos sąlygomis, nesant nepagrįstų suvaržymų ar apribojimų.

(v) Dėl poveikio prekybai tarp valstybių narių

Vertinant poveikį prekybai tarp valstybių narių pažymėtina, kad panašaus pobūdžio valstybės pagalbos bylose Europos Komisija yra nurodžiusi, kad, pavyzdžiui, dideliuose kultūros ar konferencijų centruose, esančiuose sąlyginai netoli nuo pasienio nutolusiuose miestuose, rengiami renginiai (ypač nesusiję su kalbos barjerais, pavyzdžiui, muzikos ar šokio), parodos ar konferencijos gali pritraukti vartotojus iš kitų valstybių narių. Be to, taip gali būti sutrukdoma vykdyti investicijas iš kitų valstybių narių, kuriose įsikūrę subjektai norėtų teikti analogiškas paslaugas (žr. Europos Komisijos 2008-11-26 sprendimą byloje N 293/2008). Tokia situacija teoriškai gali įtakoti prekybą tarp valstybių narių. Analogiškai yra ir su stadionais - jei juose rengiamos sporto varžybos yra tarptautinio pobūdžio, jos neabejotinai turi potencialą pritraukti bent jau kaimyninių šalių sporto gerbėjus.

Kalbant apie stadionus valdančius subjektus, tam tikra dalis sporto infrastruktūros gali būti valdoma privačių subjektų (pavyzdžiui, Vengrijoje apie 90 procentų sporto infrastruktūros priklauso valstybei, o likusi 10 procentų - privati nuosavybė). Tam tikri finansiškai stiprūs užsienio klubai patys stato ir eksploatuoja stadionus, kuriuos paskui valdo tiesiogiai arba per holdingo kompaniją91. Tačiau pažymėtina, kad vertinant poveikį prekybai tarp valstybių narių, šiuo atveju nėra tiek svarbu, ar stadionus valdo privatus ar viešasis subjektas, nes viešieji subjektai lygiai taip pat gali konkuruoti teikdami analogiškas paslaugas, jei jie yra skirtingose valstybėse narėse. Tokiu būdu jie veiks kaip ūkio subjektai, vykdantys ekonominę veiklą, o jų juridinė forma neturės esminės įtakos valstybės pagalbos taisyklių taikymui. Atitinkamai yra pripažįstama, kad poveikis prekybai, kai yra organizuojami tarptautiniai komerciniai turnyrai ar varžybos, gali neabejotinai egzistuoti92.

89 žr. X. Xxxxxxxxx. Stadiums for FIFA World Cup Germany 2006 and European Law on State Aid: A case of Infrastructure Measures? The International Sports Journal, 2003/1, prieiga per internetą - xxxx://xxx.xxxxxxxxxxxxx.xxx/xxxxxxx/xx_xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx/Xxxxxxxxx_XxxxxxXXx0.xx.xxx

90 Xxxxxxx X., Xxxxxxx X. EC State Aid Law and Policy. Hart Publishing: Portland, 2002, p. 94.

91 X. Xxxxxxxxx. Stadiums for FIFA World Cup Germany 2006 and European Law on State Aid: A case of Infrastructure Measures? The International Sports Journal, 2003/1.

92 Xxxxxxx X., Xxxxxxx X. EC State Aid Law and Policy. Hart Publishing: Portland, 2002, p. 94.

Atsižvelgiant į pakankamai griežtą Europos Komisijos praktiką poveikio prekybai tarp valstybių narių atžvilgiu, manytume, kad jau vien teorinė galimybė, kad stadionas atitinka nustatytus tarptautinius reikalavimus ir jame gali būti organizuojamos tarptautinės varžybos, gali sąlygoti poveikio prekybai tarp valstybių narių egzistavimo faktą. Komisija lokaliais linkusi pripažinti tokius objektus, kaip plaukiojimo baseinai arba nedideli slidinėjimo keltuvai su menka apgyvendinimo paslaugų pasiūla, tačiau, pavyzdžiui, pramogų parkai yra laikomi galinčiais įtakoti prekybą, nes jie gali būti reklamuojami užsienyje bei nukreipti pritraukti užsienio turistus.

Visgi šio konkretaus projekto kontekste, kaip nurodyta aukščiau, manytume, kad egzistuoja pakankamai argumentų pagrįsti, kad parama stadiono modernizavimui laikytina parama infrastruktūrai, kuriai nėra taikomos valstybės pagalbos taisyklės, o stadioną valdanti įmonė atlieka infrastruktūros priežiūros ir valdymo funkcijas siekiant įgyvendinti savivaldybei priskirtas funkcijas bei užtikrinti viešųjų visuomenės paslaugų patenkinimą. Nesant suteiktos aiškios ekonominės naudos ir nenustačius konkurencinio pranašumo ar kitokių konkurencijos iškraipymo elementų, taikyti valstybės pagalbos taisykles nėra pakankamo pagrindo.

CPVA (3) klausimas: Ar nėra valstybės pagalbos požymių, remiant tokias veiklas bei užsibrėžiant pasiekti aukščiau minėtą programos rodiklį?*

Situacija: Aukštosios mokyklos prašo finansavimo laboratorinės įrangos įsigijimui, kurią naudoja ne tik mokymo procese, bet ir moksliniams užsakomiesiems tyrimams atlikti, kai tuo tarpu analoginius tyrimus atlieka privatūs juridiniai asmenys. Kaip žinia, vienas iš ekonomikos veiksmų programos privalomų pasiekti rodiklių - pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp tyrimų institucijų ir labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių, t.y. aukštoji mokykla, gaunanti finansavimą, privalo pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su įmone, kuri naudosis projekto metu įsigyta įranga ar atliktais tyrimais,

t.y. įmonei, pasirašiusiai bendradarbiavimo sutartį su aukštąja mokykla bus suteikiamas pranašumas kitų įmonių atžvilgiu.

Atsakymas: Nagrinėjamoje situacijoje yra svarbu įvertinti šiuos aspektus:

(iii) Ar aukštajai mokyklai suteiktas finansavimas laikytinas valstybės pagalba;

(iv) Ar sudarant bendradarbiavimo sutartis su MVĮ dėl užsakomųjų tyrimų ir naudojant šių tyrimų rezultatus nėra valstybės pagalbos požymių.

(i) Nagrinėjant finansavimo suteikimo aukštajai mokyklai klausimą reikalinga įvertinti atitikimą jau minėtiems keturiems valstybės pagalbos kriterijams. Šiuo atveju manytina, kad pirmieji trys valstybės pagalbos kriterijai (valstybės lėšos, išskirtinė nauda, selektyvumas) yra tenkinami, tačiau svarstytina, ar tokia pagalba sukeltų žymų poveikį prekybai tarp valstybių narių. Tokia rizika galėtų kilti nebent tokiais atvejais, kai laboratorinė įranga naudojama specifiniams, sudėtingiems tyrimams atlikti, kurių paslaugų teikėjų nacionaliniu mastu nėra daug ir kai dėl tokių paslaugų teikimo konkurencija gali vykti tarp skirtingose valstybėse narėse įsikūrusių paslaugų teikėjų. Tokiu atveju poveikis prekybai tarp valstybių narių gali būti konstatuojamas.

Nurodytais atvejais, kai kyla rizika dėl teikiamo finansavimo atitikimo valstybės pagalbos kriterijams, siekiant išvengti valstybės pagalbos taisyklių taikymo ir pranešimo Komisijai teikimo, rekomenduotina teikti finansavimą neviršijantį de minimis reglamente numatytų dydžių (t. y. 200 000 eurų (690 560 Lt)), taip pat svarstytina galimybė pritaikyti Bendrojo bendrosios išimties reglamento Nr. 800/2008 nuostatas dėl išimties taikymo pagalbai mokslinių tyrimų ir technologijų

plėtros projektams (Reglamento 31 straipsnis), jei yra tenkinamos minėtame Reglamento straipsnyje nurodytos sąlygos.

(ii) Vertinant šią situaciją taip pat svarbu nustatyti, ar įtvirtintas bendradarbiavimo modelis su MVĮ dėl užsakomųjų tyrimų atlikimo neturi valstybės pagalbos požymių. Atsižvelgiant į tai, kad bendradarbiavimo sutarčių sudarymas yra būtinas reikalavimas finansavimo gavimui ir tinkamam projekto įgyvendinimui, šis nustatytas reikalavimas turi būti įvertintas valstybės pagalbos kontekste. Šiuo atveju svarbu įvertinti, ar bendradarbiavimo sutartis bus sudaroma rinkos sąlygomis, nesuteikiant išskirtinio ekonominio pranašumo ar prioriteto konkrečiai įmonei.

Jei užsakomieji tyrimai būtų atliekami žymiai palankesnėmis nei rinkos sąlygomis ar neatlygintinai, galima būtų konstatuoti, kad tokiai įmonei yra suteikiamas išskirtinis ekonominis pranašumas kitų analogiška veikla užsiimančių įmonių atžvilgiu, todėl kyla rizika dėl tokios bendradarbiavimo formos suderinamumo su valstybės pagalbos taisyklėmis, nes tai reiškia, kad valstybė, nustatydama privalomą bendradarbiavimo modelį, kuris suteikia išskirtinę naudą atskiriems ūkio subjektams, netiesiogiai remia šiuos subjektus per valstybės išteklius.

Kaip mes suprantame iš apibūdintos situacijos ir pateiktų papildomų paaiškinimų, bendradarbiavimo sutartys bus sudaromos lengvatinėmis sąlygomis. Tokiu atveju svarbu, kad atskiroms įmonėms nebūtų suteikiama išskirtinė nauda ar sąlygos, kad kitos įmonės nebūtų diskriminuojamos. Kitaip tariant, bendradarbiavimo sutartys turėtų būti sudaromos su visais nustatytus objektyvius reikalavimus atitinkančiais ūkio subjektais, neišskiriant bei nesuteikiant prioriteto jokioms atskiroms įmonėms. Tokiu atveju tampa aktuali (i) šio atsakymo dalyje nurodyta problema dėl aukštajai mokyklai suteikto finansavimo laikymo valstybės pagalba, nes, kaip mes suprantame, analogiškus tyrimus gali atlikti ir privatūs juridiniai asmenys. Sudarant bendradarbiavimo sutartis lengvatinėmis sąlygomis yra iškreipiama konkurencija rinkoje, aukštosioms mokykloms yra suteikiamas konkurencinis pranašumas privačių juridinių asmenų atžvilgiu. Tokiu atveju reikia vertinti (i) komentarų dalyje paminėtą atitikimą valstybės pagalbos kriterijams, ypač vertinant poveikį prekybai tarp valstybių narių. Konstatavus atitikimą valstybės pagalbos kriterijams bei nesant galimybių taikyti de minimis ar bendrosios išimties, tokiai pagalbai taikytinas išankstinio pranešimo Europos Komisijai reikalavimas.

* Xxxxxxxxx su atsakingomis institucijomis, atsakymas į šiuos klausimus bus papildomas pasitelkiant užsienio ekspertę p. Xxxxxxxx Xxxx, atskira užduotimi.

CPVA (4) klausimas: Ar remiant tokius pareiškėjus ir/ar teikiant aikštelės nuomos paslaugas kitiems juridiniams subjektams, nebūtų iškraipoma konkurencija kitų vairuotojus mokančių įstaigų atžvilgiu ir ar tokių veiklų finansavimas nebūtų pripažįstamas kaip valstybės pagalba?

Situacija: Darbo rinkos mokymo centrai prašo finansavimo transporto sektoriaus infrastruktūros kūrimui, tačiau kuriama infrastruktūra turi būti skirta profesiniam mokymui ar kvalifikacijos kėlimui. Šios įstaigos galės teikti ne tik profesinio mokymo ar kvalifikacijos kėlimo paslaugas, bet ir vykdys savo įprastinę veiklą, t.y. mokys vairuoti, todėl tikėtina, kad naudos aikšteles ir savo vairuotojų mokymui, o ne profesiniam mokymui.

Atsakymas: Kaip mes suprantame iš pateiktų papildomų paaiškinimų, šioje situacijoje turimos omenyje specialios aikštelės – autodromai, įrengtos pagal Europos Sąjungos kvalifikacinius reikalavimus ir kuriose bus teikiamos specifinės profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo

paslaugos. Tokio pobūdžio aikštelių Lietuvoje dar nėra sukurta, artimiausios tokio pobūdžio aikštelės yra Latvijoje.

Vertinant nurodytą situaciją pažymėtina, kad tuo atveju, jei nurodytieji darbo rinkos mokymo centrai dalį paslaugų teiks atlygintinai, tokia parama neabejotinai suteikia ekonominį pranašumą nurodytiems centrams, nes jie kartu įgyja galimybę pasiūlyti kokybiškesnes paslaugas, kurios yra atlygintinos ir dėl kurių teikimo yra konkuruojama su kitais realiais ar potencialiais analogiškų paslaugų teikėjais, o valstybės lėšų pagalba atliktos investicijos sudaro galimybes pasiūlyti paslaugas žymiai patrauklesnėmis kainomis, nei savo lėšomis investicijas atlikę analogiškų paslaugų teikėjai.

Vertinant šią situaciją iš atitikimo valstybės pagalbos kriterijams pozicijų pažymėtina, kad aukščiau nurodytos aplinkybės suponuoja atitiktį pirmiesiems trims valstybės pagalbos kriterijams.

Atsižvelgiant į nurodytą teikiamų paslaugų specifiką, jos ribotą pasiūlą, manytina, kad tokio pobūdžio parama gali turėti realų poveikį konkurencijai ir veikti prekybą tarp valstybių narių, taip tenkindama ketvirtąjį valstybės pagalbos kriterijų. Tai reiškia, kad tokiai pagalbai turėtų būti taikomos ES Sutartyje nustatytos valstybės pagalbos taisyklės, įskaitant pranešimo Komisijai reikalavimą.

Kaip mes suprantame iš pateiktų papildomų komentarų, šie autodromai yra reikalingi siekiant įgyvendinti 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo, iš dalies keičiančios Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 76/914/EEB (toliau – Direktyva 2003/59/EB) ir atitinkamų šią Direktyvą įgyvendinančių Lietuvos teisės aktų reikalavimus dėl vairuotojų kvalifikacijos ir periodinio mokymo. Direktyvos 2003/59/EB preambulės 12 paragrafe nurodyta, kad tik valstybių narių kompetentingų institucijų patvirtinti mokymo centrai turėtų teisę organizuoti mokymo kursus, kuriais suteikiama pradinė kvalifikacija ir keliama kvalifikacija. Pažymėtina tai, kad Lietuvoje veikiantiems darbo rinkos mokymo centrams pagal jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus yra patikėta teisė vykdyti profesinį mokymą. Vadovaujantis šiais teisės aktais sukurtas sektorinis mokymo centras turi užtikrinti atvirą prieigą ir veiksmingą kooperaciją su kitomis švietimo įstaigomis ir socialiniais partneriais, siekiant kuo veiksmingiau panaudoti sukurtą profesinio mokymo paskirties infrastruktūrą. Kaip mes suprantame iš CPVA pateiktų papildomų komentarų, autodromų, atitinkančių Direktyvos 2003/59/EB reikalavimus ir reikalingų norint rengti kvalifikuotus vairuotojus, Lietuvoje nėra. Tai reiškia, kad neįrengus tokių autodromų nėra galimybių parengti kvalifikuotų atitinkamos srities specialistų (vairuotojų), o tai savo ruožtu apriboja Lietuvoje gyvenančių specialistų galimybes lygiaverčiai konkuruoti su specialistais iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių. Papildomai atsižvelgtina į tai, kad darbo rinkos mokymo centrai bus suinteresuoti pritraukti kitas mokymo įstaigas, kurios rengia atitinkamos profesijos specialistus bei perkvalifikuoti darbuotojus, kad būtų tenkinami darbo rinkoje keliami reikalavimai, todėl pirmumas bus suteikiamas būtent profesinio mokymo, o ne komercinės veiklos vykdymui. Be to, iš projekto neplanuojama gauti pelno, o gautos pajamos bus skirtos išimtai infrastruktūros eksploatacijai ir išlaikymui.

Atsižvelgiant į tai, kad yra būtina užtikrinti šių aikštelių viešą prieinamumą įgyvendinant Europos Sąjungos bei nacionalinių teisės aktų nuostatas (ko privatūs juridiniai asmenys galimai negalėtų padaryti), nurodytos paslaugos galėtų būti laikomos viešosiomis paslaugomis, kurių teikimą nustato

atitinkami teisės aktai. Komentaruose dėl CPVA 1 klausimo aukščiau yra minėta, kad parama už viešąją paslaugą gali būti nelaikoma valstybės pagalba, jei tai yra kompensacija už valstybės priskirtas visuotinės ekonominės svarbos paslaugas ir ji atitinka tam tikras sąlygas (keturis Altmark kriterijus). Dėl konkrečios paslaugos atitikimo visuotinės ekonominės svarbos paslaugos koncepcijai plačiau žr. komentarus dėl CPVA 1 klausimo aukščiau.

Papildomai paminėtina, kad valstybės pagalbos taisyklių taikymo šiuo atveju galėtų būti išvengiama, jei darbo rinkos mokymo centrai nebūtų laikomi vykdančiais ūkinę veiklą. Ūkinė veikla suprantama kaip bet kokia komercinė, gamybinė, finansinė ir kita veikla, kuri susijusi su prekių ar paslaugų pirkimu ar pardavimu rinkoje. 93 Ūkinės veiklos nevykdančių ūkio subjektų atžvilgiu valstybės pagalbos taisyklės nėra taikomos, todėl, tuo atveju, jei darbo rinkos mokymo centrai neteiktų atlygintinų paslaugų ir tokiu būdu nevykdytų ūkinės veiklos, jų atžvilgiu valstybės pagalbos taisyklių taikymo rizika nekiltų.

93 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-41/90 Hofner and Elser v Macrotron GmbH, [1991] ECR I-1979, paragr. 21; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose byloje C-180/98 ir kt. Xxxxxx, [2000] ECR I-6451, paragr. 75.

INVEGA ATSAKYMAI (2011-10-27)

INVEGA (1.1) klausimas: Kaip tinkamai derinti subsidijų (grantų) schemomis suteikiamą valstybės pagalbą su finansų inžinerijos priemonėmis suteikiama pagalba pagalbos intensyvumo skaičiavimo aspektu (tinkamas Reglamento 1998/2006 preambulės 11 dalies ir 2 straipsnio 5 dalies taikymas)? (i) Ar palygimo bazė (tinkamos išlaidos), nuo kurios skaičiuojamas pagalbos intensyvumas, yra ta pati? (ii) Jei ta pati, ar tinkamų išlaidų pagal subsidijų schemą suma neturėtų būti didinama papildomomis išlaidomis, kurios patiriamos finansinės inžinerijos priemonės naudojimosi atveju (t. y. papildomais kaštais, susijusiais su paskolos gavimu, garantijos gavimu, ir pan.)?

Atsakymas: (i) Finansų inžinerijos instrumentų taikymo galimybes numato 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006 (toliau – Reglamentas 1083/2006) 44 straipsnis bei jį įgyvendinančio 2006 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1828/2006 (toliau – Reglamentas 1828/2006) 43-46 straipsniai. Finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo ir priežiūros tvarką nacionaliniu lygmeniu nustato Finansų inžinerijos priemonių administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1K-334.

Atsižvelgiant į tai, kad tiek paramos schemomis, tiek finansų inžinerijos instrumentų pagalba ūkio subjektams yra suteikiama ekonominė nauda naudojant valstybės biudžeto resursus (paramos schemos atveju – sumažinant investicijoms reikalingų lėšų kiekį, finansų inžinerijos priemonių atveju

– pareiškėjui sumažinami skolinimosi kaštai ir taip suteikiama netiesioginė finansinė nauda), turi būti atsižvelgiama į Europos Komisijos patvirtintų 2007-2013 m. Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių 75 paragrafą, nurodantį, kad regioninė investicinė pagalba nesudedama su de minimis parama, atsižvelgiant į tokias pačias reikalavimus atitinkančias išlaidas, jei dėl to būtų viršytas Gairėse nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas. Taigi darytina išvada, kad taikant Reglamento 1998/2006 2 straipsnio 5 dalį bendras pagalbos intensyvumas turi būti skaičiuojamas nuo visų tokių pačių (skirtų tam pačiam projektui/veiklai/investicijai) reikalavimus atitinkančių išlaidų, sumuojant visas taikomas valstybės pagalbos priemones, ir, jei yra viršijamas bendrosios išimties reglamente arba Komisijos sprendime nurodytas pagalbos intensyvumas, de minimis pagalba negali būti teikiama.

(ii) Reglamento 1083/2006 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad išlaidų atitikimo finansavimo reikalavimams taisyklės nustatomos nacionaliniu lygiu, laikantis išimčių, numatytų kiekvieno fondo konkrečiuose reglamentuose. Jos taikomos visoms pagal veiksmų programą deklaruotoms išlaidoms.

Atsižvelgiant į Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 patvirtintų Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių (toliau – Išlaidų atitikties taisyklės) 8.4 punktą, nustatantį, kad išlaidos, kai sumokama pagal finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartis, yra tinkamos finansuoti išlaidos, bei 10 punktą, nustatantį, kad iš ES fondų lėšų finansuojamo projekto lėšų panaudojimo patikrinimo paslaugų, banko ar kitų finansų įstaigų suteiktų garantijų arba laidavimo draudimo sutarčių, materialiojo turto, kuriam įsigyti ar sukurti skirta parama, draudimo (tik projekto įgyvendinimo laikotarpiu) išlaidos, banko mokesčiai už sąskaitos atidarymą ir tvarkymą yra tinkamos finansuoti išlaidos, jeigu jos yra susijusios su vadovaujančiosios ir (arba) jos pavestas užduotis atliekančios institucijos nustatytų reikalavimų įgyvendinimu, paramos gavėjo patiriamos išlaidos, susijusios su finansinės inžinerijos priemonės įgyvendinimu, turėtų būti pripažįstamomis tinkamomis finansuoti išlaidomis, didinančiomis pagal subsidijų schemą tinkamų išlaidų sumą.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Metodinių nurodymų dėl projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 1K-066, 9 punkte nurodoma, kad kiekvieno projekto finansavimo sąlygų aprašo atitinkamame skyriuje turi būti nurodyti detalūs reikalavimai tinkamoms finansuoti išlaidoms ir joms taikomi apribojimai, nustatyti Išlaidų atitikties taisyklėse. Projektų finansavimo sąlygų apraše ministerija ir (arba) kita valstybės institucija gali nustatyti griežtesnius išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties apribojimus, negu nustatyti Išlaidų atitikties taisyklėse. Atitinkamai tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama priemonės, pagal kurią finansuojamas konkretus projektas, finansavimo sąlygų apraše išdėstyti reikalavimai.

INVEGA (1.2) klausimas. (iii) Kaip turėtų koreguotis pagalbos intensyvumas žemiau pateikto pavyzdžio atveju? (iv) Kiek ir kokios maksimalios pagalbos pagal atskiras pagalbos formas gali pretenduoti gauti projekto vykdytojas, vykdant tą patį investicinį projektą?

Situacija: Pareiškėjas – maža įmonė; Subsidijų pagalbos schema yra regioninė investicinė pagalba pagal Reglamento Nr.800/2008) 13 str., kur maksimalus intensyvumas mažai įmonei – 70 proc.; Lengvatinės paskolų schema yra de minimis pagalbos schema pagal Reglamento 1998/2006, kai paramos elementas išreikštas subsidijos ekvivalentu yra 4 proc. metinių palūkanų. per 1 metus; paskolos garantijos schema yra de minimis pagalbos schema pagal Reglamento 1998/2006, kai paramos elementas išreikštas subsidijos ekvivalentu yra 13 proc. nuo garantijos sumos; Investicijų vertė 1.000.000 EUR, visos išlaidos yra tinkamos pagal Subsidijų pagalbos schemą; Subsidijų suma

– 600.000 EUR; Lengvatinės paskolos suma – 500.000 EUR, paskolos grąžinimo terminas – 4 metams, paskolos paskirtis – investicijų finansavimas; palūkanų norma (po paramos schemos pritaikymo) – 3 proc. metinių palūkanų,- per visą paskolos laikotarpį planuojamas sumokėti – 53.000 EUR, administravimo mokestis ir kitos įmokos bankui (išskyrus palūkanas) – 20.000 EUR. Paskolos garantija – 80 proc. paskolos, garantijos suma – 400.000 EUR, - garantijos atlyginimo suma –

30.000 EUR. Lengvatinės paskolos pagalbos elemento dydis 70.000 EUR; Garantijos pagalbos elemento dydis 52.000 EUR; Svarstymų dėl paramos teikimo eiliškumas: garantija→ subsidija → lengvatinė paskola; Paramos suteikimo (išmokėjimo) eiliškumas: lengvatinė paskola → garantija → subsidija.

Atsakymas: Atsižvelgiant į Reglamento 800/2008 13 straipsnio nuostatas bei Europos Komisijos patvirtintų 2007-2013 m. Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių 44 ir 49 paragrafus, darytina išvada, kad maksimalus regioninės investicinės pagalbos intensyvumas mažai įmonei neturi viršyti 70 procentų.

2007-2013 m. Nacionalinės regioninės pagalbos teikimo gairių 75 paragrafe nurodoma, kad regioninė investicinė pagalba nesudedama su de minimis parama, atsižvelgiant į tokias pačias reikalavimus atitinkančias išlaidas, jei dėl to būtų viršytas Gairėse nustatytas didžiausias pagalbos intensyvumas. Analogiškas reikalavimas numatytas ir de minimis Reglamento 1998/2006 preambulės 11 punkte ir 2 straipsnio 5 dalyje.

Taigi nagrinėjant nurodytą situaciją darytina išvada, kad regioninę investicinę pagalbą kaupiant su de minimis parama, kai visos valstybės pagalbos priemonės yra skirtos toms pačioms išlaidoms finansuoti, bendras pagalbos intensyvumas negali viršyti 70 procentų.

Kaip mes suprantame pagal pateiktus išeities duomenis, visos pagalbos formos (subsidija, lengvatinė paskola ir garantija) yra skirta toms pačioms išlaidoms (investicijoms) finansuoti. Atitinkamai darytina išvada, kad kaupiant valstybės pagalbą pagal skirtingų instrumentų pagalba teikiamą paramą, bendra paramos suma negali viršyti 70 procentų investicijų sumos, t. y. 700 000 EUR.

Tuo tarpu kaip matyti iš pateiktų duomenų, bendra visų trijų valstybės pagalbos formų suma yra 722 000 EUR, t. y. yra viršijamas maksimalus pagalbos intensyvumas.

Atitinkamai darytina išvada, kad valstybės pagalbos dydžiai pagal nurodytas paramos schemas turi būti koreguojami tokiu būdu, kad nebūtų viršijamas maksimalus pagalbos intensyvumas, t. y. 700 000 EUR.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktą situaciją visų pirma yra svarstomas garantijos, tada subsidijos, o galiausiai – lengvatinės paskolos klausimas, darytina išvada, kad svarstant lengvatinės paskolos išdavimo klausimą turi būti atsižvelgiama į jau nuspręstos teikti valstybės pagalbos bendrosios

subsidijos ekvivalentą (garantija + subsidija, t. y. 652 000 EUR), ir tam, kad neviršyti maksimalaus pagalbos intensyvumo, lengvatinės paskolos bendrosios subsidijos elemento dydis turėtų būti mažinamas iki 48 000 EUR.

Kartu turi būti turima omenyje, kad paramos gavėjas neturėtų būti subsidijuojamas iš jokių kitų šaltinių, kurių lėšos galėtų būti prilyginamos valstybės pagalbai (taip galimai viršijant maksimalų pagalbos intensyvumą), taip pat per pastaruosius trejus metus įmonė negavo jokios kitos de minimis pagalbos.

INVEGA (2) klausimas: Kokia yra specifika dėl neteisėtos pagalbos išsiieškojimo finansų inžinerijos priemonių forma? (i) Ar finansų inžinerijos priemonės atveju laikyti valstybės pagalbos suteikimo pažeidimu, kai parama buvo skirta teisėtai pagal suderinta SVV pagalbos schemą, bet didesnė pagalba buvo skirta dėl finansinio tarpininko (banko) žmogiškojo elemento klaidos (šiuo atveju maksimalus de minimis pagalbos dydis 200.000 EUR per einamuosius ir 2 praėjusius metus nebuvo viršytas)? (ii) Kokia yra specifika dėl neteisėtos pagalbos išsiieškojimo (pažeidimo palūkanų taikant orientacinę palūkanų normą skaičiavimo nuo pagalbos suteikimo momento ir pan.), kai de minimis pagalba buvo skirta, bet neišmokėta (dėl lengvatinės paskolos, garantijos, portfelinės garantijos)?

Atsakymas: (i) Atsižvelgiant į tai, kad pagalbos priemonės laikomos neatitinkančiomis ES Sutarties 107 straipsnio 1 dalies kriterijų ir joms netaikomas ES Sutarties 108 straipsnio 3 dalyje numatytas išankstinio pranešimo reikalavimas, jeigu pagalba yra laikoma de minimis pagalba pagal Komisijos Reglamento Nr. 1998/2006 nustatytas sąlygas, teisėtos paramos, dėl žmogiškojo elemento klaidos viršijančios paskirtą dydį, t.y. neviršijančios de minimis pagalbos dydžio, suteikimas neturėtų būti laikomas valstybės pagalbos taisyklių pažeidimu, o turėtų būti vadovaujamasi nacionaliniais teisės aktais dėl neteisėtai išmokėtos finansinės paramos grąžinimo. Šią grąžinimo tvarką nustato Finansinės paramos, išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklės), kurios yra taikomos ir vykdant finansų inžinerijos priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartis.

Minėtų taisyklių 5.1 punkte yra nurodoma, kad administruojančios ar įgyvendinančios institucijos sprendimas turi būti priimamas ir lėšos turi būti susigrąžinamos jeigu administruojančioji institucija arba įgyvendinančioji institucija nesilaikė ES ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių ir dėl to projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė nei priklauso lėšų suma. Priimant sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo ir vykdant lėšų susigrąžinimą turi būti vadovaujamasi Finansinės paramos grąžinimo į valstybės biudžetą taisyklėse nurodyta procedūra.

(ii) Jei buvo priimtas sprendimas suteikti de minimis pagalbą, pažeidžiant Reglamento Nr. 1998/2006 taisykles, tokia pagalba gali būti laikoma valstybės pagalba, kuri yra neteisėta, kaip apibrėžta Reglamento Nr. 659/1999 1 straipsnio (f) punkte.

Tokiu atveju vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalimi Europos Komisija arba nacionaliniai teismai turi teisę ir pareigą reikalauti valstybę narę susigrąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą, išskyrus išimtinius atvejus, dėl kurių valstybei narei būtų visiškai neįmanoma tinkamai įvykdyti sprendimą94. Europos Sąjungos teismai labai griežtai aiškina

94 Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-404/00, [2003], Rink. p. I-6695.

sąvoką „visiškai neįmanoma―. Pavyzdžiui, nebus laikoma, kad visiškai neįmanoma įvykdyti Europos Komisijos sprendimo, jei remiamasi nacionalinės senaties termino taisyklėmis95, teisės susigrąžinti pagalbą pagal nacionalinę teisę nebuvimu96, pagalbos gavėjo finansiniais kad pateisintų sprendimo dėl susigrąžinimo neįvykdymą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat išaiškino, kad finansiniai bendrovės sunkumai nėra įrodymas, kad susigrąžinti pagalbos neįmanoma97. Tokiomis aplinkybėmis teismas paaiškino, kad jokio turto, kurį būtų galima susigrąžinti, nebuvimas yra vienintelis būdas valstybei narei įrodyti, jog susigrąžinti pagalbos visiškai neįmanoma98.

Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagalba turi būti susigrąžinta, kartu su palūkanomis. Vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalimi ir kitomis Europos Sąjungos taisyklėmis, reglamentuojančiomis valstybės pagalbą, bei Europos Sąjungos teismų praktika99, laikoma, kad valstybės pagalba yra suteikta nuo tada, kai įmonė įgyja teisę tokią pagalbą gauti (pavyzdžiui, pagalbos teikėjo sprendimas suteikti pagalbą), o ne nuo faktinio pagalbos išmokėjimo. Atitinkamai nuo tos datos turi būti išieškoma neteisėtai suteikta valstybės pagalba. Pavyzdžiui, jei valstybė suteikia garantiją, net jei pagal garantiją ji nėra nieko išmokėjusi, valstybės pagalba vis vien gali būti laikoma egzistuojančia100. Tuo tarpu palūkanos nuo neteisėtai suteiktos valstybės pagalbos sumos skaičiuojamos nuo neteisėtos pagalbos suteikimo gavėjui dienos iki jos išieškojimo dienos. Vadovaujantis Europos Sąjungos teismų praktika, palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo tos datos, kai valstybės pagalba buvo faktiškai prieinama pagalbos gavėjui101.

Nurodytos taisyklės turėtų būti taikomos visoms neteisėtai suteiktos ir susigrąžintinos valstybės pagalbos formoms, įskaitant garantijas ir paskolas.

Tačiau tuo atveju, jei garantija nebuvo faktiškai pasinaudota (t.y. nebuvo suteikta paskola pasinaudojant garantija) arba paskola nebuvo išmokėta dėl to, kad pagalbos teikėjas ar jo tarpininkas panaikino sprendimą dėl garantijos ar paskolos suteikimo, gali būti laikoma, kad įmonei nebuvo suteiktas išskirtinis ekonominis pranašumas. Įmonei jokios naudos neduodanti valstybės pagalba nelaikoma valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnį. Taigi tuo atveju, jei įvertintus visas aplinkybes (įskaitant garantijos suteikimas ar sprendimas dėl paskolos suteikimo nesuteikė įmonei kitokio pranašumo, pavyzdžiui, dėl suteiktos garantijos įmonė galėjo gauti geresnes skolinimosi sąlygas102 ar pan.) įmonei nebuvo suteikta išskirtinės ekonominės naudos, tokia pagalba nelaikytina valstybės pagalba ir jai neturėtų būti taikomos Reglamento Nr. 659/1999 14 straipsnio ir kitos valstybės pagalbos susigrąžinimo taisyklės.

INVEGA (3) klausimas: Kaip turi būti elgiamasi finansų inžinerijos priemone (lengvatinės paskolos forma) suteiktos de minimis pagalbos koregavimo atveju? Kaip tinkamai elgtis pagal reglamentų Nr.1083/2006, Nr. 1828/2006, Nr. 1998/2006 nuostatas? Pvz. įmonė yra gavusi lengvatinę paskolą, paskolos naudojimosi laikotarpiu, paskolos gavėjas patiria finansinius sunkumus, dėl kurių būtina restruktūrizuoti paskolą. Dėl restruktūrizavimo koreguojasi (didėja) de minimis pagalbos suma.

95 Xxxxxxxxx Xxxxx, C-24/95, [1997], Rink. p. 1591, 34–37 punktai.

96 Sprendimas Italija prieš Komisiją, C-303/88, [1991], Rink. p. I-1433.

97 Sprendimo Komisija prieš Belgiją, C-52/84, minėto 26 išnašoje, 14 punktas.

98 Sprendimas Komisija prieš Ispaniją, C-499/99, [2002], Rink. p. I-06301.

99 Pvz., Sprendimas Siemens SA prieš Komisiją, T-459/93 [1995], Rink. II-01675.

100 Komisijos pranešimas dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai. OL 2008, C 155/02,

2.1 punktas.

101 Sprendimas Siemens SA prieš Komisiją, T-459/93 [1995], Rink. II-01675, 103 punktas.

102 Pavyzdžiui, žr. Europos Komisijos sprendimą 2005/145/EB Dėl valstybės pagalbos, suteiktos Prancūzijos EDF.

Atsakymas: Visų pirma, pažymėtina, kad Reglamente Nr. 1998/2006 nėra nuostatų, tiesiogiai leidžiančių ar draudžiančių de minimis pagalbos koregavimo (didinimo, pratęsimo ir pan.) atvejus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pagal savo esmę ir Reglamento Nr. 1998/2006 normas de minimis pagalba gali būti teikiama tik griežtai nustatytomis sąlygomis, skaidriai ir siekiant išvengti bet kokių galimų piktnaudžiavimo de minimis taisykle atvejų, manytina, kad keisti de minimis pagalbą būtų galima tik tuo atveju, jei Reglamente Nr. 1998/2006 būtų aiškiai nustatytos tokio keitimo sąlygos ir procedūra.

Pažymėtina, kad Tarybos 1999 m. kovo 22 d. reglamento Nr. 659/1999, nustatančio išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles, 1 straipsnyje nauja pagalba apibrėžiama kaip pagalba, kuri nėra esama pagalba, įskaitant esamos pagalbos pakeitimus. Komisijos 2004 m. balandžio 21 d. reglamente (EB) Nr. 794/2004, įgyvendinančiame Tarybos reglamentą (EB) Nr. 659/1999, nustatantį išsamias EB sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles 103 , aiškiai nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 659/1999 1 straipsnio c punkte taikomos pagalbos pakeitimai – tai visi pakeitimai, išskyrus grynai formalaus ir administracinio pobūdžio pakeitimus, kurie negali turėti įtakos pagalbos priemonės atitikimui bendrosios rinkos reikalavimams ir apie kuriuose nereikia pranešti Europos Komisijai iš anksto. Tai taip pat netiesiogiai patvirtina, kad galimybė keisti de minimis pagalbos sąlygas turi būti tiesiogiai įtvirtina Reglamente Nr. 1998/2006.

m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1S-111, taip pat nenustato galimybės pakeisti suteiktos de minimis pagalbos sumą ir kitas sąlygas. Paminėtina, kad Suteiktos Valstybės pagalbos registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 35, 21 punktas nustato, kad pasikeitus registro objekto duomenims, registro duomenų teikėjas privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti registro tvarkymo įstaigai (Konkurencijos tarybai). Tačiau ši nuostata turi būti aiškinama vadovaujantis Reglamento Nr. 1998/2006 nuostatomis ir negali būti aiškinama plečiamai, t. y. kaip suteikianti teisę pagalbos teikėjams pakeisti (padidinti) suteiktos de minimis pagalbos sumą ir kitas sąlygas.

103 OL L 140, 2004-04-30, p. 1

Papildomai pažymėtina, kad Reglamento Nr. 1998/2006 1 straipsnio 1 dalies h punkte nustatyta, kad Reglamentas Nr. 1998/2006 netaikomas pagalbai, skiriamai sunkumams patiriančioms įmonėms. Kaip nurodyta Reglamento Nr. 1998/2006 preambulės 7 punkte, nurodyta išimtis nustatyta, nes gali kilti sunkumų nustatant sunkumus patiriančioms įmonėms skiriamos pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą. Taigi nagrinėjamu atveju, Reglamentas Nr. 1998/2006 negali būti taikomas, jei įmonė, kurios paskolos grąžinimą ketinama pertvarkyti naudojant valstybės pagalbą, yra sunkumus patirianti įmonė, kaip ji suprantama pagal Europos Sąjungos gaires dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti104. Tokiu atveju pagalba sunkumus patiriančiai įmonei gali būti suteikta vadovaujantis nurodytomis Europos Sąjungos gairėmis dėl valstybės pagalbos sunkumus patiriančioms įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti.

INVEGA (4) klausimas: Pagal kokius Reglamento Nr. 800/2008 straipsnius, ekspertai rekomenduotų rengti ir derinti finansinės inžinerijos pagalbos schemas, kuriomis siekiama palengvinti MVĮ priėjimą prie finansavimo šaltinių (palengvinti MVĮ kreditavimą ir su kreditavimu susijusią finansinę naštą)?

Atsakymas: Reglamento 1083/2006 44 straipsnis finansų inžinerijos priemones inter alia apibrėžia kaip rizikos kapitalo, garantinius ir paskolų fondus, visų pirma skirtus remti mažas ir vidutines įmones.

Bendrojo bendrosios išimties Reglamento 800/2008 1 straipsnyje nurodyta, kad šis reglamentas taikomas tik tam tikrų rūšių pagalbai, o būtent:

- regioninei pagalbai;

- MVĮ teikiamai investicinei pagalbai ir pagalbai užimtumui;

- pagalbai moterų steigiamoms įmonėms;

- pagalbai aplinkos apsaugai;

- MVĮ teikiamai pagalbai konsultavimui ir MVĮ dalyvavimui mugėse;

- pagalbai rizikos kapitalo forma;

- pagalbai moksliniams tyrimams, technologijų plėtrai ir naujovių diegimui;

- pagalba mokymui;

- pagalbai palankių sąlygų neturintiems arba neįgaliems darbuotojams.

Reglamento 800/2008 5 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šis reglamentas yra taikomas tik skaidriai pagalbai, kartu šioje dalyje nurodomos skaidrios pagalbos rūšys, tarp kurių minimos ir paskolų, garantijų schemų bei rizikos kapitalo priemonių (atsižvelgiant į Reglamento 800/2008 29 straipsnio sąlygas) taikymo galimybės ir jų bendrojo subsidijos ekvivalento apskaičiavimo ypatumai. Tai reiškia, kad nurodytos finansų inžinerijos priemonės gali būti taikomos pagal Reglamento 800/2008 nuostatas.

104 OL C 244, 2004-10-01, p.2.

Kaip mes suprantame, finansinės inžinerijos pagalbos schemos, kuriomis siekiama palengvinti MVĮ priėjimą prie finansavimo, visų pirma yra valstybės garantijų schemos, taip pat tai galėtų būti ir valstybės teikiamos lengvatinės paskolos bei rizikos kapitalo fondai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Reglamento 800/2008 taikymo sritį manytume, kad valstybės garantijų ir lengvatinių paskolų schemos galėtų būti rengiamos remiantis Reglamento 800/2008 13 straipsniu (Regioninė investicinė pagalba) arba 15 straipsniu (MVĮ teikiama investicinė pagalba), laikantis jame nustatytų sąlygų, tuo tarpu rengiant rizikos kapitalo priemones turi būti rengiamos atsižvelgiant į Reglamento 800/2008 29 straipsnio (Pagalba rizikos kapitalo forma) nuostatas.

Reglamento 800/2008 13 straipsnis (Regioninė investicinė pagalba ir pagalba užimtumui)

Remiantis Reglamento 800/2008 13 straipsnio 2 dalimi, pagalba gali būti teikiama iš regioninės pagalbos lėšų tinkamiems finansuoti regionams, kaip nustatyta kiekvienai valstybei narei patvirtintame 2007-2013 m. regioninės pagalbos žemėlapyje. Lietuvos atveju visa Lietuvos teritorija yra laikoma tinkamu finansuoti regionu. Maksimalus pagalbos intensyvumas pagal Reglamento 800/2008 13 straipsnio 3 ir 4 dalis yra 70 procentų mažoms įmonėms ir 60 procentų vidutinėms įmonėms. Taip pat turi būti laikomasi kitų Reglamento 800/2008 13 straipsnyje nustatytų sąlygų. Atkreiptinas dėmesys, kad Reglamento 800/2008 13 straipsnio 1 dalies antras paragrafas taip pat nustato individualios (ad hoc) pagalbos taikymo sąlygas, pagal kurias tais atvejais, kai ad hoc pagalbos priemonės tik papildo regioninės investicinės pagalbos ir pagalbos užimtumui schemų pagrindu teikiamą pagalbą ir neviršija 50 procentų visos investicijoms teikiamos paramos, ji laikoma suderinama su bendrąja rinka ir jai netaikomas išankstinio pranešimo Komisijai reikalavimas, kartu laikantis kitų Reglamento 800/2008 sąlygų.

Taikant regioninės pagalbos schemas, kurios yra skirtos specialiems gamybos arba paslaugų srities ekonominės veiklos sektoriams (išskyrus turizmo veiklai skirtas pagalbos schemas), Reglamentas 800/2008 ir jame nurodyta bendroji išimtis nėra taikoma (Reglamento 800/2008 1 straipsnio 4 dalis). Komisija mano, kad jeigu regioninės pagalbos schema siekiama regioninių tikslų, bet ši pagalba skiriama konkretiems ūkio sektoriams, schemos tikslai ir tikėtini rezultatai gali būti sektoriniai, o ne horizontalieji, todėl konkretiems ūkinės veiklos sektoriams skirtos regioninės pagalbos schemos (išskyrus turizmo veiklą) nėra atleidžiamos nuo pranešimo Komisijai reikalavimo.

Reglamento 800/2008 15 straipsnis (MVĮ teikiama investicinė pagalba ir pagalba užimtumui)

Reglamento 800/2008 preambulės 42 punktas numato, kad MVĮ teikiamą investicinę pagalbą ir pagalbą užimtumui pagal Reglamento 800/2008 15 straipsnį turėtų būti galima teikti ir remiamose, ir neremiamose teritorijose. Tai reiškia, kad valstybės narės remiamose teritorijose gali teikti investicinę pagalbą, jei laikosi visų regioninei investicinei pagalbai nustatytų sąlygų (pagal 13 straipsnį), arba visų sąlygų, nustatytų MVĮ investicinei pagalbai (pagal 15 straipsnį). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad visa Lietuvos teritorija yra laikoma remiama teritorija, Reglamento 800/2008 daromas skirtumas tarp 13 ir 15 straipsnių taikymo Lietuvos atveju nėra aktualus.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad taikant Reglamento 800/2008 15 straipsnį, pagalbos intensyvumas turi neviršyti 20 procentų tinkamų finansuoti išlaidų, jei pagalba teikiama mažoms įmonėms, ir 10 procentų tinkamų finansuoti išlaidų, jeigu pagalba teikiama vidutinėms išlaidoms. Toks mažas leistinos pagalbos intensyvumas gali sukliudyti tinkamai įgyvendinti paramos schemas, todėl rekomenduotina prioritetą suteikti Reglamento 800/2008 13 straipsniui. Kartu pažymėtina,

kad pagal Reglamento 800/2008 6 straipsnio 1 dalies a) punktą pagal Reglamento 15 straipsnį MVĮ teikiamos investicinės pagalbos ir pagalbos užimtumui bendrasis subsidijos ekvivalentas neturi viršyti 7,5 mln. EUR (25,896 mln. Lt) vienos įmonės vienam investiciniam projektui.

Reglamento 800/2008 29 straipsnis (Pagalba rizikos kapitalo forma)

Komisijos nuomone, pagalba, teikiama rizikos kapitalo priemonių forma laikoma suderinama su bendrąja rinka ir jai netaikomas pranešimo reikalavimas, kai yra naudojamos rizikos kapitalo schemos, kurios veikia kaip komerciniu pagrindu valdomi investiciniai fondai, kuriuose pakankamą dalį lėšų teikia privatūs investuotojai privataus kapitalo, kuriuo skatinamos pelną duodančios rizikos kapitalo priemonės, skiriamos tikslinėms įmonėms, forma.

Atitinkamai pagal Reglamento 800/2008 29 straipsnį rizikos kapitalo schemos laikomos suderinamomis su bendrąja rinka ir joms netaikomas pranešimo Komisijai reikalavimas, jei laikomasi toliau nurodytų sąlygų:

(i) investicinio fondo vienoje tikslinėje įmonėje realizuojama investicijų dalis neturi viršyti 1,5 mln. EUR (5,1792 mln. Lt) per 12 mėnesių laikotarpį;

(ii) investicinis fondas teikia ne mažesnę kaip 70% investicijų į tikslinės MVĮ biudžeto dalį akcinio kapitalo arba iš dalies akcinio kapitalo forma;

(iii) atsižvelgiant į tai, kad visa Lietuvos teritorija laikytina remiama teritorija, mažiausiai 30 procentų finansavimo turi sudaryti privačių investuotojų teikiamas finansavimas;

(iv) kiekvienai investicijai parengiamas išsamus verslo planas;

(v) kiekvienai investicijai numatoma aiški ir reali pasitraukimo strategija;

(vi) užtikrinama, kad investicinis fondas būtų valdomas komerciniais pagrindais.

Pagal Reglamento 800/2008 7 straipsnio 5 dalies nuostatas teikiant pagalbą rizikos kapitalo forma yra taikomos specialios pagalbos sumavimo taisyklės, t. y.:

(i) jei tikslinė įmonė gavo pagalbą rizikos kapitalo forma pagal Reglamento 29 straipsnį, ir per pirmuosius 3 metus po pirmos rizikos kapitalo investicijos kreipiasi dėl kitos pagalbos, kuriai taikomas Reglamentas 800/2008, atitinkamos pagalbos ribos arba didžiausios tinkamos finansuoti sumos bus sumažintos 20 %. Toks sumažinimas negali viršyti bendros gauto rizikos kapitalo sumos. Tačiau toks sumažinimas netaikomas pagalbai moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai bei inovacijoms, kuriai taikoma išimtis pagal Reglamento 800/2008 31–37 straipsnius;

(ii) šiai pagalbai netaikomas Reglamento 800/2008 7 straipsnio 5 dalies (b) punkte numatytas draudimas dėl pagalbos naujoms naujoves diegiančioms įmonėms sumavimo su kita pagal Reglamentą 800/2008 suteikta pagalba.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagalba mažoms ir vidutinėms įmonėms rizikos kapitalo forma gali būti teikiama ir vadovaujantis Bendrijos gairėmis dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti (OL 2007 C 194). Jei pagalba yra teikiama laikantis nurodytose gairėse išdėstytų sąlygų, ji laikoma suderinama su bendrąja rinka ir jai netaikomas išankstinio pranešimo reikalavimas. Lygiai taip pat yra ir valstybės garantijų schemų atveju - valstybės garantijų schemos gali būti nelaikomos valstybės pagalba, jei jos atitinka Komisijos pranešime dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (OL 2008 C 155, p. 10) nurodytas sąlygas.

Pažymėtina, kad Bendrijos gairės dėl valstybės pagalbos rizikos kapitalo investicijoms į mažąsias ir vidutines įmones skatinti bei Reglamento 800/2008 29 straipsnis įtvirtina iš esmės analogiškus rizikos kapitalo priemonėms taikomus reikalavimus, todėl šie dokumentai laikytini vienas kitą papildančiais. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad Reglamentu 800/2008 siekta supaprastinti skirtinguose teisės aktuose nustatytų valstybės pagalbos taisyklių taikymą bei užtikrinti veiksmingesnę pagalbos kontrolę, prioritetas turėtų būti suteikiamas Reglamente 800/2008 nurodytoms taisyklėms.

INVEGA (5) klausimas: ES struktūrinės paramos reglamentų (Nr.1083/2006, Nr.1828/2006) ir reglamentų (Nr. 800/2008, Nr. 1998/2006) nuostatų kolizijos atveju, kurio reglamento normas traktuoti specialiosiomis teisės normomis, o kurias bendrosiomis teisės normomis (kurio reglamento normoms teiktinas prioritetas)?

5.2. Priedas Nr. 2. Pavyzdinis projektų atitikties valstybės pagalbos taisyklėms lapas ir jo pildymo instrukcija.

PROJEKTŲ PATIKROS DĖL ATITIKTIES VALSTYBĖS PAGALBOS TAISYKLĖMS LAPAS IR JO PILDYMO INSTRUKCIJA

1. Projektų patikros dėl atitikties valstybės pagalbos taisyklėms lapo (toliau – Patikros lapo) tikslas – padėti įgyvendinančiųjų institucijų (toliau - ĮI) darbuotojams nustatyti galimos valstybės pagalbos požymius, siekiant užtikrinti, kad projektai nebūtų finansuojami pažeidžiant Europos Sąjungos (toliau – ES) konkurencijos politikos nuostatas ir jiems nebūtų suteikta neteisėta valstybės pagalba.

2. Patikros lapas sudarytas remiantis Patikros lapo priede Nr. 1 įvardintais teisės aktais ir dokumentais.

3. Patikros lapas skirtas ĮI paraiškų/projektų, teikiamų/įgyvendinamų pagal finansavimo sąlygų aprašus (toliau – PFSA)105, kuriuose:

3.1. nėra numatyta valstybės pagalbos schemos taikymas; ar

3.2. yra numatyta valstybės pagalbos schema, bet ne visiems projektams ji yra taikoma106.

4. Jeigu PFSA nustatyta, kad projektai bus finansuojami pagal patvirtintas valstybės pagalbos schemas – paraiškų vertinimas/projektų įgyvendinimo priežiūra vykdoma pagal PFSA nustatytus valstybės pagalbai taikomus apribojimus.

5. Pagrindinės Patikros lapo sąvokos:

Atitinkama rinka107 – tam tikros prekės rinka tam tikroje geografinėje teritorijoje.

Paramos gavėjas108 - valstybinis arba privatus ūkio subjektas, įstaiga arba firma, atsakinga už veiksmų inicijavimą arba jų inicijavimą ir įgyvendinimą. Sutarties dėl ES veikimo 107 str. nustatytų pagalbos schemų srityje paramos gavėjai yra valstybinės arba privačios firmos, atliekančios individualius projektus ir gaunančios viešąją pagalbą.

Prekės rinka109 – visuma prekių, kurios pirkėjų požiūriu yra tinkamas pakaitalas viena kitai pagal jų savybes, naudojimą ir kainas.

Privataus rinkos investuotojo principas110 – taikomas, kad būtų įvertinama, ar privatus investuotojas rinkos sąlygomis elgtųsi lygiai taip pat, t.y. ar lygiai tokiomis pat sąlygomis suteiktų ūkio subjektui subsidiją ar kitą nuolaidą, kaip tai atlieka valstybės institucija.

Ūkio subjektas111 – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos, ar kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą LR arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai LR. LR viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą.

105 PFSA rengiami sutinkamai su Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis 2007 m. gruodžio19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132).

106Analogiškų priemonių pavyzdžiai: VP3-1.3-ŪM-01-V, VP3-1.3-ŪM-02-V, VP3-1.3-ŪM-03-V, VP3-1.3-ŪM-05-R ir kt.

107 LR konkurencijos įstatymo 1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099 (Žin., 1999, Nr. 30-856) 3 str. 5 p.

108 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (OL L 210, 2006 7 31, p. 36) 2 str. 4 p.

109 LR Konkurencijos įstatymo 1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099 (Žin., 1999, Nr. 30-856) 3 str. 6 p.

110 Apibrėžimas iš Konkurencijos tarybos svetainės xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?xxxxxxx&xx_xxxxxxxxxxxxxx. Privataus investuotojo principų taikymas garantijų atveju detalizuojamas Komisijos pranešime dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (OL C 155/02, 2008 6 20); Komisijos teisės aktuose, susijusiuose su privataus investuotojo principo taikymu specifiniuose sektoriuose, ir kt.

111 LR Konkurencijos įstatymo 1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099 (Žin., 1999, Nr. 30-856) 3 str. 4 p.

Ūkinė veikla112 – visokia gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti.

Viešosios, arba bendros ekonominės svarbos paslaugos113 - yra ekonominė veikla, kurią viešosios valdžios institucijos nurodo esant ypač svarbią piliečiams ir kuri nebūtų vykdoma (arba būtų vykdoma kitomis sąlygomis), jei nebūtų viešo įsikišimo. Veikla turi išsiskirti ypatingomis savybėmis, palyginti su kitos rūšies ekonominės veiklos bendra ekonomine svarba.

6. Patikros lapas gali būti naudojamas kaip:

6.1. metodinės gairės, padedančios įvertinti, ar paraiškoje/projekte yra valstybės pagalbos požymių;

6.2. standartinė forma paraiškos/projekto vertinimo dėl atitikties valstybės pagalbos taisyklėms įrašams fiksuoti.

7. Rekomenduojame patikros lapą naudoti šiuose etapuose:

7.1. Paraiškų vertinimo ir atrankos etape - projekto tinkamumo finansuoti vertinimo metu.

7.2. Projekto vykdymo priežiūros etape:

7.2.1. mokėjimo prašymų patikrų metu, kai projektui priskirtas aukštas rizikos laipsnis;

7.2.2. projekto patikros vietoje metu;

7.2.3. projekto finansavimo ir administravimo sutarties keitimo metu, kai sutarties šalims yra reikalinga pasirašyti papildomą susitarimą dėl sutarties pakeitimo114;

7.2.4. galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos vertinimo metu;

7.2.5. įtariamų pažeidimų tyrimo metu, kai tyrimas yra susijęs (iš dalies susijęs) su valstybės pagalba.

7.3. Priežiūros po projekto užbaigimo etape - ataskaitų po projekto užbaigimo vertinimo metu.

8. Patikros lapu turėtų naudotis projekto vertintojas/vadovas projekto vertinimo metu, projekto vadovas/koordinatorius - projekto vykdymo priežiūros bei priežiūros po projekto užbaigimo metu.

9. Patikros lapą (žr. lentelę Nr. 1) sudaro keturi pagrindiniai vertinimo kriterijai, šiuos pagrindinius vertinimo kriterijus detalizuojantys klausimai ir naudojamų sąvokų detalizavimas.

10. Pagrindinis vertinimo kriterijus yra įvertinamas atsakant detalizuojančius klausimus nustatytu eiliškumu. Pagrindinio vertinimo kriterijaus įvertinimo rezultatas yra pažymimas stulpelyje „Rezultatai― užbraukiant pasirinktą langelį, pavyzdžiui, Taip.

11. Patikros lapo rezultatų interpretavimas:

11.1. Jei visi keturi pagrindiniai vertinimo kriterijai yra įvertinami teigiamai, t.y. prie visų vertinimo kriterijų pažymimas rezultatas „Taip―, projektui teikiama/suteikta parama turi valstybės pagalbos požymių;

11.2. Jei bent vienas iš pirmų trijų pagrindinių vertinimo kriterijų yra įvertinamas neigiamai,

t.y. prie bent vieno iš kriterijų yra pažymimas rezultatas „Ne―, projektui teikiama/suteikta parama nėra valstybės pagalba ar de minimis pagalba;

11.3. Jei ketvirtas vertinimo kriterijus yra įvertinamas neigiamai, t.y. prie ketvirtojo kriterijaus yra pažymimas rezultatas „Ne―, projektui teikiama/suteikta parama turi de minimis pagalbos požymių.

112 LR konkurencijos įstatymo 1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099 (Žin., 1999, Nr. 30-856) 3 str. 1 p.

113 Sutarties dėl ES veikimo 106 straipsnio 2 dalis; 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimas 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (OL L 312, 2005 11 29), Bendrijos valstybės pagalbos taisyklių vadovas.

114 Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų 2007 m. gruodžio19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132) 170 str.

Lentelė Nr. 1. Patikros lapas.

I. Duomenys apie paraišką/projektą
Paraiškos/projekto numeris
Projekto pavadinimas
Pareiškėjo/projekto vykdytojo pavadinimas
Projekto partnerio(-ių) pavadinimas(-i)
Paraiškos/projekto patikros dėl atitikties valstybės pagalbos taisyklėms etapas		Projekto tinkamumo finansuoti vertinimas Mokėjimo prašymo patikra Projekto patikra vietoje Projekto finansavimo ir administravimo sutarties keitimas, kai yra pasirašomas papildomas susitarimas dėl sutarties pakeitimo Galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos vertinimas Įtariamų pažeidimų tyrimas Ataskaitos po projekto užbaigimo vertinimas
(Kita informacija)

II. Paraiškos/projekto patikra dėl atitikties valstybės pagalbos taisyklėms
Nr.	Klausimai	Rezultatas
1.	Ar parama teikiama paramos gavėjui115, vykdančiam ūkinę veiklą?	Taip	Ne	Pastabos:
1.1.	Ar paramos gavėjas siūlo prekes116 ar paslaugas, kurioms yra atitinkama rinka, ir kurioje rinkos dalyviai teikia pasiūlymus vienas kitam už atlygį?	Jei taip, paramos gavėjas vykdo ūkinę veiklą. Jei ne, paramos gavėjas nevykdo ūkinės veiklos.
Papildomas paaiškinimas. Paramos gavėjo statusas. Komisija nagrinėtuose atvejuose117 nusprendė, kad valstybės pagalbos taisyklės taikomos vienodai tiek privatiems, tiek ir viešiesiems subjektams. Net jei paramos gavėjas yra pelno nesiekianti organizacija, valstybės pagalbos požiūriu tai nėra svarbu, jei paramos gavėjas vykdo ūkinę veiklą konkuruodamas su kitais ūkio subjektais. Ūkinės veiklos nevykdančių ūkio subjektų atžvilgiu valstybės pagalbos taisyklės nėra taikomos, todėl, tuo atveju, jei paramos gavėjai nevykdo ūkinės veiklos, jų atžvilgiu valstybės pagalbos taisyklių taikymo rizikos nėra. Prekė – kiekvienas daiktas, siūlomas parduoti arba parduodamas vartotojui. Šilumos ir elektros energija, vanduo, gamtinės dujos taip pat laikomos prekėmis. Paslauga – atlygintina veikla arba (ir) jos rezultatas, kuriais siūloma tenkinti ar yra tenkinamas konkretus vartotojo poreikis.

115 Atkreipiame dėmesį, kad atliekant paraiškos/projekto vertinimą svarbu įvertinti ne tik paraiškėją/projekto vykdytoją, bet ir projekto partnerius kaip paramos gavėjus.

116 Prekių ir paslaugų sąvoka pateikiama 1994 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme Nr. I-657. Prekių sąvoka pateikiama Konkurencijos įstatyme.

117 Žr. Patikros lapo priedą Nr. 2.

2.	Ar parama ūkio subjektui teikia išskirtinę ekonominę naudą, kurios jie negautų rinkos sąlygomis?	Taip	Ne	Pastabos:
2.1.	Ar parama teikiama rinkos sąlygomis, t.y. ar laikomasi privataus rinkos investuotojo principo?	Jei taip, ūkio subjektui nėra suteikiama išskirtinė ekonominė nauda. Xxx ne, pereikite prie 2.2. klausimo.
2.2.	Ar numatoma, kad suteikta parama padengs ūkio subjekto sąnaudas, atsiradusias dėl viešųjų, arba bendros ekonominės svarbos, paslaugų įsipareigojimų valstybei?	Jei ne, ūkio subjektui yra suteikiama išskirtinė ekonominė nauda. Jei taip, ir jei parama atitinka Altmark kriterijus, ūkio subjektui nėra suteikiama išskirtinė ekonominė nauda. Jei taip, ir jei parama neatitinka Altmark kriterijų, parama yra pripažįstama valstybės pagalba, kuri yra suderinama su vidaus rinka, jei laikomasi 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimo 2005/842/EB sąlygų118.
Papildomas paaiškinimas. Išskirtinė ekonominė nauda119. Jei be finansinių paramos priemonių ūkio subjektai rinkos sąlygomis negautų išskirtinės naudos, tai šios finansinės paramos priemonės gali būti priskiriamos valstybės pagalbai. Kitaip sakant, įmonė turi gauti tai, ko „normaliomis― rinkos sąlygomis ji negautų. Pavyzdžiui, lengvatinė paskola su mažesnėmis nei rinkoje susiklosčiusios palūkanomis. Išskirtinė nauda ūkio subjektui gali būti suteikta įvairiais būdais. Nėra skirtumo, kokiais būdais teikiama valstybės pagalba - svarbus jos poveikis. Tuo atveju, kai valstybės institucijos iš valstybės lėšų finansuoja įmones, kuriose valstybė turi lemiamą įtaką (jai priklauso lemiama dalis akcijų ar balsavimo teisių), siekiant nustatyti, ar šis finansavimas yra valstybės pagalba, yra naudojamas privataus rinkos investuotojo principas. Jei valstybės įmonė negautų šių lėšų analogiškomis sąlygomis privataus kapitalo rinkose, vadinasi, šių lėšų teikimas gali būti valstybės pagalba. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar privatus investuotojas investuotų į šią įmonę tokiomis pat sąlygomis, neatsižvelgdamas į regioninius ar socialinius veiksnius. Jei privatus investuotojas neinvestuotų į tokią įmonę, vadinasi, suteiktos lėšos gali būti valstybės pagalba. Altmark120 kriterijai – tai ES Teisingumo Teismo sprendime nustatytos sąlygos, pagal kurias skirta kompensacija už visuotinės ekonominės svarbos paslaugas neturėtų būti laikoma valstybės pagalba. Apie kriterijus trumpai: - veikla atitinka visuotinės ekonominės svarbos paslaugų požymius, jos užduotys ir įpareigojimai aiškiai apibrėžti; - viešųjų paslaugos išlaidų kompensavimo kriterijai objektyvūs, skaidrūs ir nustatyti iš anksto; - kompensacija neviršija grynųjų paslaugos teikimo sąnaudų, įskaitant pagrįstą pelną (t. y. kompensuojama nepermokant); ir

118 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimas 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (OL L 312, 2005 11 29).

119 Iš Valstybės pagalbos vadovo ir Bendrijos valstybės pagalbos taisyklių vadovo. Skelbiami Konkurencijos tarybos internetiniame puslapyje: xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?xxxxxxx&xx_xxxxxxxx_xxxxxxx .

120 ES Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-280/00, Altmark Trans, 2003 ECR I-7747, 2003 07 24. xxxx://xxx-xxx.xxxxxx.xx/XxxXxxXxxx/XxxXxxXxxx.xx?xxxxXXXXX:00000X0000:XX:XXXX.

- viešosios paslaugos įsigyjamos ir kompensacija skiriama įgyvendinant viešojo pirkimo konkurso procedūrą arba, jei viešasis pirkimas nėra rengiamas, įmonės, kuriai patikėta teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas, išlaidos kompensuojamos pagal įprastos gerai valdomos įmonės patiriamas išlaidas.
3.	Ar parama teikiama pasirinktinoms prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, arba pasirinktiniems ūkio subjektams, t.y. ar paramos priemonė yra selektyvaus pobūdžio?	Taip	Ne	Pastabos:
3.1.	Ar skirstant paramą yra sudaromos (buvo sudarytos) vienodos, nediskriminuojančios sąlygos paramai gauti visiems ūkio subjektams?	Jei taip, parama nėra selektyvaus pobūdžio. Xxx ne, pereikite prie 3.2. klausimo.
3.2.	Ar tikėtina, kad paramos dėka sukurti rezultatai teiks išskirtinį pranašumą121 pasirinktiems ūkio subjektams?	Jei taip, parama yra selektyvaus pobūdžio. Jei ne, parama nėra selektyvaus pobūdžio.
Papildomas paaiškinimas. Pasirinktinis paramos priemonės taikymas (selektyvumas)122. Pasirinktinai taikomos paramos priemonės - tai priemonės, kurios yra skirtos atskiro regiono plėtrai (tame regione esantiems ūkio subjektams), atskiroms veiklos rūšims paremti (paramos gavėjai - atskiro sektoriaus ūkio subjektai) arba tam tikriems tikslams įgyvendinti (paramos gavėjai gali būti mažos ar vidutinės įmonės, naujos įmonės, tam tikrus projektus įgyvendinantys ūkio subjektai ir pan.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad valstybės pagalba gali būti valstybės institucijų teikiamos paramos ūkio subjektams priemonės, kurios nėra specifinės atskiro regiono ar sektoriaus atžvilgiu (pavyzdžiui, eksporto pagalba). Valstybės pagalba nėra pripažįstamos bendro pobūdžio paramos priemonės. Tai tokios priemonės, kurios gali turėti poveikį visiems šalies ūkio subjektams. Pavyzdžiui, tai gali būti kreditavimo sąlygų sušvelninimas, palūkanų normų sumažinimas, bendras mokesčių naštos sumažinimas visiems ūkio subjektams, taip pat priemonės, susijusios su infrastruktūros plėtra (jei ši plėtra nesuteikia išskirtinės naudos vienam ar keliems ūkio subjektams) arba kai kurios priemonės, skirtos užimtumui padidinti (pavyzdžiui, teikiamos individualiems asmenims, neišskiriant jokių ūkio subjektų).
4.	Ar parama iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją ir veikia prekybą tarp ES šalių?	Taip	Ne	Pastabos:

121 Išskirtinio pranašumo sąvokos išaiškinimas teisės aktuose nepateikiamas. Ekspertai, parengę Patikros lapą, šią sąvoką detalizuoja sekančiai: tai nepagrįstas finansinis/ekonominis pranašumas kitų ūkio subjektų atžvilgiu rinkoje; pranašumas, iškreipiantis rinkos sąlygas; suteikta pagalba ūkio subjektui teikia palankesnes ūkinės veiklos sąlygas nei tada, kai valstybės pagalba neteikiama; suteikta pagalba suteikia galimybę pasiūlyti kokybiškesnes paslaugas ar prekes, kurios yra atlygintinos ir dėl kurių teikimo yra konkuruojama su kitais realiais ar potencialiais analogiškų paslaugų ar prekių pardavėjais, o valstybės lėšų pagalba atliktos investicijos sudaro galimybes pasiūlyti paslaugas ar prekes žymiai patrauklesnėmis kainomis, nei savo lėšomis investicijas atlikę analogiškų paslaugų ar prekių teikėjai. Pagalba ūkio subjektui nesuteikia išskirtinio pranašumo, kai pagalba teikiama rinkos sąlygomis ar atviro viešojo konkurso būdu, naudojant skaidrias ir apibrėžtas procedūras.

122 Iš Valstybės pagalbos vadovo ir Bendrijos valstybės pagalbos taisyklių vadovo. Skelbiami Konkurencijos tarybos internetiniame

puslapyje: xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?xxxxxxx&xx_xxxxxxxx_xxxxxxx .

4.1.

Ar suteikta parama atitinka de minimis pagalbos reikalavimus123?

Jei taip, parama neiškraipo konkurencijos ir prekybos tarp ES šalių.

Jei ne, parama iškraipo arba gali iškraipyti konkurenciją

ir prekybą tarp ES šalių.

Papildomas paaiškinimas.

Poveikis konkurencijai ir prekybai tarp ES šalių124. Siekiant įvertinti, ar suteikta parama daro poveikį konkurencijai ir prekybai tarp ES šalių, būtina nustatyti paramos gavėjo teikiamų paslaugų ar gaminamų prekių rinką, žinoti paramos gavėjo padėtį joje, ar toje rinkoje yra gamybos pajėgumų perteklius, nustatyti tarptautinės prekybos apimtis ir numatyti, kaip teikiama parama paveiks paramos gavėjo padėtį rinkoje jo konkurentų atžvilgiu. Parama ypač iškraipo konkurenciją, kai ji teikiama jautriems sektoriams, arba didelių investicijų atveju. Jei parama yra teikiama vietinio pobūdžio veiklai paremti (pavyzdžiui, kirpyklai, kurios klientai yra tik miestelio gyventojai), ši parama paprastai neveikia prekybos tarp šalių. Tačiau būtina žinoti, kad parama ūkio subjektui gali veikti prekybą tarp šalių ir tais atvejais, kai konkretus ūkio subjektas neeksportuoja savo teikiamų paslaugų ar gaminamų prekių. Gali pakakti fakto, jog nagrinėjamomis paslaugomis ar prekėmis apskritai prekiaujama su užsienio šalimis. Laikoma, kad nereikšminga (de minimis) pagalba, atitinkanti 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1998/2006 reikalavimus, neturi

poveikio prekybai tarp šalių.

III. Paraiškos/projekto patikros dėl atitikties valstybės pagalbos taisyklėms išvados

Projekte nėra valstybės pagalbos požymių/teikiama de minimis pagalba Projekte yra valstybės pagalbos požymių

Detalizuoti, kokių veiksmų imtasi:

Projekte gali atsirasti valstybės pagalbos požymių

Detalizuoti, kokių veiksmų imtasi:

IV. Valstybės pagalbos atitikties vertinimas
5.	Ar teikiama/suteikta valstybės pagalba atitinka visas bent vienos tam tikros rūšies pagalbos sąlygas, nustatytas Komisijos Bendrajame bendrosios išimties reglamente125?	Taip	Ne	Pastabos:
6.	Ar teikiamai/suteiktai valstybės pagalbai gali būti pritaikyta esama patvirtinta valstybės pagalbos schema?	Taip	Ne	Pastabos:
7.	Jei 5 ir 6 punktuose visi atsakymai yra ―Ne‖, apie planuojamą teikti valstybės pagalbą yra

123 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 379, 2006 12 28, p. 8-9) 2 straipsnis.

124 Iš Valstybės pagalbos vadovo ir Bendrijos valstybės pagalbos taisyklių vadovo. Skelbiami Konkurencijos tarybos internetiniame puslapyje: xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?xxxxxxx&xx_xxxxxxxx_xxxxxxx .

125 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008 skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (OL L 214, 2008 8 9, p. 23-37).

reikalinga pranešti Komisijai (prieš suteikiant tokią pagalbą) arba suteiktą neteisėtą valstybės pagalbą reikalinga susigrąžinti (jau suteiktus tokią pagalbą).

(Vertintojo pareigos, vardas, xxxxxxx)

(Parašas)

(Data)

Patikros peržiūra:

Vertintojo išvadai pritarti Vertintojo išvadai nepritarti

Xxxxxxxx:

(Tikrintojo pareigos, vardas, pavardė)

(Xxxxxxx)

(Data)

12. Nepriėmus vienareikšmio sprendimo dėl valstybės pagalbos požymių (ne)buvimo paraiškoje/projekte rekomenduojame ieškoti ir analizuoti analogiškų Komisijos išnagrinėtų atvejų. Išnagrinėtų atvejų pavyzdžių pagal pagrindinius vertinimo kriterijus yra pateikta priede Nr. 2. Komisijos priimtų sprendimų valstybės pagalbos srityje paieška galima šioje duomenų bazėje: xxxx://xx.xxxxxx.xx/xxxxxxxxxxx/xxxxxxx/xxxx/xxxxx.xxx.

13. Esant poreikiui, taip pat rekomenduojame konsultuotis su kompetentingomis ir atsakingomis LR ir ES institucijomis:

13.1. LR Konkurencijos taryba, kaip tai numato LR konkurencijos įstatymo 48 straipsnis;

13.2. Komisija.

14. Jeigu konkrečiame PFSA nėra numatytas valstybės pagalbos teikimas ir:

14.1. vertinat paraišką yra nustatoma, kad projekte yra valstybės pagalbos požymių ir šiai valstybės pagalbai negalima pritaikyti bent vienos tam tikros rūšies pagalbos sąlygų, nustatytų Komisijos Bendrajame bendrosios išimties reglamente, de minimis pagalbos reikalavimų ar esamos patvirtintos valstybės pagalbos schemos, įgyvendinančioji institucija pareiškėjui pasiūlo eliminuoti valstybės pagalbos komponentus iš konkretaus projekto. Jei tai padaryti pareiškėjas atsisako ar to padaryti neįmanoma, paraiška atmetama;

14.2. vykdant projekto įgyvendinimo priežiūrą yra nustatoma, kad projekte gali atsirasti ar jau atsirado valstybės pagalbos požymių ir šiai valstybės pagalbai negalima pritaikyti bent vienos tam tikros rūšies pagalbos sąlygų, nustatytų Komisijos Bendrajame bendrosios išimties reglamente, de minimis pagalbos reikalavimų ar esamos patvirtintos valstybės pagalbos schemos, įgyvendinančioji institucija įspėja projekto vykdytoją ir, kai tai įmanoma, pasiūlo jam eliminuoti valstybės pagalbos komponentus iš projekto. Nesant galimybės eliminuoti valstybės pagalbos komponentų iš projekto, įgyvendinančioji institucija imasi priemonių susigrąžinti neteisėtą valstybės pagalbą.

Projektų patikros dėl atitikties valstybės pagalbos taisyklėms lapo ir jo pildymo instrukcijų

1 priedas

TEISĖS AKTŲ IR DOKUMENTŲ SĄRAŠAS

ES teisės aktai

1. Sutarties dėl ES veikimo 107 straipsnis (OL 2008 C 115, p. 47).

2. 2008 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 800/2008 skelbiantis tam tikrų rūšių pagalbą suderinama su bendrąja rinka taikant Sutarties 87 ir 88 straipsnius (Bendrasis bendrosios išimties reglamentas) (OL L 214, 2008 8 9 ).

3. 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL L 379, 2006 12 28).

4. 2005 m. lapkričio 28 d. Komisijos sprendimas 2005/842/EB dėl EB sutarties 86 straipsnio 2 dalies taikymo valstybės pagalbai kompensacijos už viešąją paslaugą forma skiriamai tam tikroms įmonėms, kurioms patikėta teikti bendros ekonominės svarbos paslaugas (OL L 312, 2005 11 29).

5. 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) N. 1260/1999 (OL L 210, 2006 7 31).

6. ES Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-280/00, Altmark Trans, 2003 ECR I-7747, 2003

m. liepos 24 d.

7. Komisijos pranešime dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo garantijomis suteikiamai valstybės pagalbai (OL C 155/02, 2008 6 20).

LR teisės aktai

8. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės, patvirtintos 2007 m. gruodžio 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132).

9. Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas 2007 m. birželio 26 d. Nr. I-430 (Žin. (aktuali redakcija) 2011, Nr.86-4176).

10.Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas 1999 m. kovo 23 d. Nr. VIII-1099 (Žin., 1999, Nr. 30-856).

11.Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas 2009 m. gruodžio 10 d. Nr. I-657. (Žin., 2009, Nr. I-657).

Literatūra:

12.State Aid Policy in the European Community: Principles and Practice – Second Edition. Xxxxxx Xxxxxxxxxx, Xxxxxxx Xxxxxxxxx and Xxxxx Xxxxx, ISBN 13 978-90-411-275-49.

13.Valstybės pagalbos vadovas skelbiamas LR Konkurencijos tarybos internetiniame puslapyje: xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?xxxxxxx&xx_xxxxxxxx_xxxxxxx (žiūrėta 2011 11 21).

14.Europos Komisijos konkurencijos generalinio direktorato parengtas Bendrijos valstybės pagalbos taisyklių vadovas, 2008 m. rugsėjo 30 d., skelbiamas LR Konkurencijos tarybos internetiniame puslapyje: xxxx://xxx.xxxxxxxx.xx/xxxxx.xxx?xxxxxxx&xx_xxxxxxxx_xxxxxxx (žiūrėta 2011 11 21).

Projektų patikros dėl atitikties valstybės pagalbos taisyklėms lapo ir jo pildymo instrukcijų

2 priedas

SU VALSTYBĖS PAGALBA SUSIJUSIŲ TEISMINIŲ BYLŲ PRAKTIKOS SĄRAŠAS

Paramos gavėjai, vykdantys ūkinę veiklą:

1. ES Teisingumo Teismo sprendimas byloje 78/76 Steinike und Weinlig v. Germany, [1977] ECR 595.

2. ES Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-41/90 Xxxxxx and Elser v Macrotron GmbH, [1991] ECR I-1979, paragr. 21.

3. ES Teisingumo Teismo sprendimas sujungtose byloje C-180/98 ir kt. Xxxxxx, [2000] ECR I- 6451, paragr. 75.

Viešosios, arba bendros ekonominės svarbos, paslaugos:

4. Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-289/03 BUPA and others v Commission, paragr. 166- 169 ir 172.

5. Bendrojo Teismo sprendimas byloje T-17/02 Xxxx Xxxxx, paragr. 216.

Poveikis konkurencijai ir prekybai tarp ES šalių:

6. ES Teisingumo Teismo sprendimas byloje 40/75 Produits Xxxxxxxx v Commission, [1976] ECR 1.

7. ES Teisingumo Teismo sprendimas byloje 730/79, Xxxxxx Xxxxxx v Commission, [1980] ECR 2671.

8. ES Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-142/87, Belgium v Commission, [1990] ECR I- 959.

9. ES Teisingumo Teismo sprendimas byloje 52/76, Benedetti v Munari, [1977] ECR 163.

00.XX Teisingumo Teismo sprendimą byloje 173/73 Commission v Italy, [1974] ECR 709.

5.3. Priedas Nr. 3. VI, TI ir IĻ pateikti patikros lapui pastebėjimai ir komentarai126.

Patikros lapo nuostata	Tekstas	Institucija	Pastabos Nr.	Institucijos pateikti pasiūlymai ir pastabos	Atsižvelgta/Nuoroda į Ļgyvendinimo lapo dalį
3.	Patikros lapas skirtas paraiškų/projektų, teikiamų/įgyvendinamų pagal finansavimo sąlygų aprašus (toliau – PFSA), kuriuose nėra numatyta valstybės pagalbos schemų taikymo, vertinimui/įgyvendinimo priežiūrai vykdyti įgyvendinančiose institucijose.	LVPA	P.1.	Siūloma pakoreguoti Patikros lapą papildant jį nuostata, kad Patikros lapas turi būti skirtas ir paraiškoms/projektams, kurie yra teikiami/įgyvendinami pagal aprašus, kuriuose yra numatyta valstybės pagalbos schema, tačiau ne visiems projektams taikoma (pvz. pagal VP3-1.3-ŪM-01-V, VP3-1.3-ŪM-02-V, VP3-1.3- ŪM-03-V, VP3-1.3-ŪM-05-R priemonių PFSA, projektai gali būti finansuojami kaip viešosios infrastruktūros projektai, tačiau jei atitinka valstybės pagalbos požymius, tai turi būti finansuojami kaip valstybės pagalbos projektai, taikant PFSA nurodytą valstybės pagalbos schemą).	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo 3 punktą)
5.	5. Rekomenduojame patikros lapą naudoti šiuose etapuose: <...> 5.2. Projekto vykdymo priežiūros etape: - mokėjimo prašymų patikrų metu; - projekto patikros vietoje metu; - projekto finansavimo ir administravimo sutarties esminio keitimo metu; - tarpinės projekto įgyvendinimo ataskaitos vertinimo metu; - galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos vertinimo metu; - įtariamų pažeidimų tyrimo metu <...>	LVPA	P.2.	Siūloma Patikros lape detalizuoti, kokiais atvejais jis pildomas.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo 6 punktą)
5.		LVPA	P.3.	Siūloma nenustatyti pareigos Patikros lapą pildyti su visais sutarties pakeitimais ir pažeidimų tyrimais.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo 6 punktą)
9.2	Jei 1 ir 2 pagrindiniai vertinimo kriterijai ir bent vienas iš 3-5 kriterijų įvertinamas teigiamai, projektui teikiama/suteikta parama gali turėti valstybės pagalbos požymių. Siekiant objektyviai įvertinti, ar projektui yra/gali būti teikiama valstybės pagalba, reikalinga išsamesnė situacijos analizė, konsultacijos su ekspertais ar kompetentingomis Lietuvos ir Europos Sąjungos (toliau – ES) institucijomis.	LVPA	P.4.	Siūloma pakoreguoti 9.2 punkto formuluotę dėl atsakomybės konsultuotis su ekspertais ir kompetentingomis institucijomis. Pastaba: „Praktiškai visais viešojo turizmo projektų atvejais (aukščiau išvardintose priemonėse) 3 iš 5 kriterijų „Taip―, taigi visais atvejais tuomet reikėtų konsultacijos su ekspertais, Lietuvos ir ES institucijomis. Vertinimo procesas užtruktų ne 2 mėn., kaip numatyta PAFT, o 1 metus laiko.―	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo 11.2 punktą)

126 VI, TI ir IĮ pateiktos pastabos ir klausimai, nesusiję su Patikros lapu, šioje lentelėje neaptariami.

Patikros lapo nuostata	Tekstas	Institucija	Pastabos Nr.	Institucijos pateikti pasiūlymai ir pastabos	Atsižvelgta/Nuoroda į Ļgyvendinimo lapo dalį
		ESFA	P.5.	Siūloma įdėti 9.3 punktu informaciją apie de minimis. Pasiūlymas: „Kai yra 3 požymiai iš 4, tai būtų de minimis.―	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo lentelės Nr. 1 II 4.2, 14 punktus)
II.1.	Ar parama teikiama iš nacionalinio biudžeto lėšų?	FM	P.6.	Siūloma patikslinti sąvokos „nacionalinis biudžetas― vartojimą. Pastaba: „Vartojama nacionalinio biudžeto sąvoka yra per siaura, neatitinka II. 1.1., 1.2., 1.3. ir pateikto nacionalinio biudžeto sąvokos detalizavimo, taip pat, LR biudžeto sandaros įstatymo (į kurį pateikta nuoroda) nuostatų.―	Atsižvelgta (eliminuota dalis, kuri suteikia neaiškumo, nes daroma prielaida, jog Patikros lapas bus taikomas tais atvejais kai vertinama valstybės narės ar iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba)
II.1.	Ar parama teikiama iš nacionalinio biudžeto lėšų?	ESFA	P.7.	Pastaba: „Struktūriniai fondai yra nacionalinio biudžeto lėšos. Teoriškai - vertinant paraiškas paramai gauti iš struktūrinių fondų, negali būti atvejo, kai parama bus skirta ne iš biudžeto.―	Atsižvelgta (žr. aukščiau)
II.1.1.	Ar parama daro poveikį nacionaliniam biudžetui, turtui ar įsipareigojimams?	FM	P.8.	Reikalingas sąvokų „turtas―, „įsipareigojimai― paaiškinimas.	Atsižvelgta (žr. aukščiau)
II.1.1.		ESFA, FM	P.9.	Reikalingas sąvokos „daro poveikį― paaiškinimas. Kaip paraiškos vertintojas galėtų tai įvertinti?	Atsižvelgta (žr. aukščiau)
II.1.2.	Ar parama skiriama iš fondo/daro poveikį fondui, kurį kontroliuoja valstybės institucija?	FM	P.10.	Reikalingas sąvokų „fondas―, „kontroliuoja valstybės institucija― paaiškinimas. Reikalinga paaiškinti, kuo skiriasi „skiriama iš fondo― nuo „daro poveikį fondui―. Reikalinga paaiškinti, kokių fondų lėšos yra nacionalinio biudžeto lėšos pagal LR biudžeto sandaros įstatymą?	Atsižvelgta (žr. aukščiau)
II.1.3.	Ar paramą teikia ūkio subjektas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamas valstybės? Ar sprendimas dėl paramos suteikimo gali būti priskiriamas valstybės institucijos sprendimui?	FM	P.11.	Reikalingas sąvokų „tiesioginė ir netiesioginė kontrolė―, „valstybės institucijos sprendimas―, Ar tik valstybė gali kontroliuoti? Ar sprendimus gali daryti tik valstybė, ar ir savivaldybės ir t.t.? Ar yra būtinos abi pirmame ir antrame sakinyje nurodytos sąlygos?	Atsižvelgta (žr. aukščiau)
		LVPA	P.12.	Pastaba: „Patikros lapo pagrindinė funkcija turėtų būti lengvinti, paprastinti darbuotojams darbą, tuo tarpu valstybės pagalbos Patikros lapo pati forma ganėtinai sudėtinga. Pvz. „1.2 Ar parama skiriama iš fondo/daro poveikį fondui, kurį kontroliuoja valstybės institucija?― Kokiu tikslu užduodamas šis klausimas? Arba 1.3 punkto antroji dalis „Ar sprendimas dėl paramos suteikimo gali būti	Atsižvelgta (žr. aukščiau)

Patikros lapo nuostata	Tekstas	Institucija	Pastabos Nr.	Institucijos pateikti pasiūlymai ir pastabos	Atsižvelgta/Nuoroda į Ļgyvendinimo lapo dalį
				priskiriamas valstybės institucijos sprendimui?― Xxxxxxx labai neaišku suformuluota.―
II. 1.	<...> Sąvokų detalizavimas <...>	FM	P.13.	Pastaba: „Pateiktas sąvokų detalizavimas neatitinka II. 1.1., 1.2., 1.3. Jis nesuderintas su Lietuvos nacionaline teise.―	Atsižvelgta (žr. aukščiau)
II.2.1.	Ar paramos gavėjas veikia kaip biudžetinė įstaiga, valstybės valdoma įmonė, kita viešąsias paslaugas teikianti viešoji įstaiga?	FM	P.14.	Reikalingas sąvokos „veikia kaip― paaiškinimas. Ar II.2.1 punkte nurodytas baigtinis paramos gavėjų sąrašas?	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo lentelės Nr. 1 II 1 punktą)
		LVPA		Pastaba: „Valstybės pagalbos taisyklės vienodai taikomos tiek privatiems, tiek viešiems subjektams.―	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo lentelės Nr. 1 II 1 punktą)
II.2.2.	Ar paramos gavėjas siūlo prekes ar paslaugas, kurioms yra rinka, ir kurioje rinkos dalyviai teikia pasiūlymus vienas kitam už atlygį?	FM	P.15.	Reikalingas sąvokų „siūlo prekes ar paslaugas, kurioms yra rinka―, „teikia pasiūlymus vienas kitam už atlygį― performulavimas į administracinę/teisinę kalbą ir jų paaiškinimas.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo lentelės Nr. 1 II 1 punktą)
II.2.3.	Ar paramos gavėją parduoti paslaugas ir prekes įpareigoja valstybė?	FM	P.16.	Pastaba: „Paslaugos turėtų būti teikiamos, o ne parduodamos.―	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo lentelės Nr. 1 II 1 punktą)
II.2.3.		FM	P.17.	Reikalingas sąvokos „valstybė― detalizavimas, pavyzdžiui, taip pat įpareigoti gali savivaldybė, ūkio subjektas, kontroliuojamas valstybės ir pan.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo lentelės Nr. 1 II 1 punktą)
II.2.	<...> Sąvokų detalizavimas <...>	FM	P.18.	Netiksliai suformuluotas ūkinės veiklos sąvokos apibrėžimas – „juridinių asmenų (ar veikiančių pagal verslo liudijimus, individualios veiklos pažymėjimus)―, kadangi, fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimus ar individualios veiklos pažymėjimus netampa juridiniais asmenimis.	Sąvokos apibrėžimas pateikiamas iš LR konkurencijos įstatymo
II. 3.2.	Ar parama mažina įprastines ar būdingas ūkio subjekto sąnaudas?	FM, ESFA	P.19.	Reikalingas sąvokos „įprastinės ar būdingos ūkio subjekto sąnaudos― paaiškinimas.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo lentelės Nr. 1 II 2 punktą)
	Jei ne, ištirkite, kodėl sąnaudos yra neįprastos.	ESFA	P.20.	Reikalingas paaiškinimas, kokiu būdu atlikti nurodytą tyrimą dėl sąnaudų (ne) įprastumo.
	Jei valstybė dėl aplaidumo sukėlė papildomas sąnaudas, ūkio subjektui nėra suteikiama išskirtinė ekonominė nauda.	ESFA	P.21.	Reikalingas sąvokos „valstybės dėl aplaidumo sukeltos papildomos sąnaudos― paaiškinimas.
II. 3.3.	Ar numatoma, kad suteikta parama padengs ūkio subjekto sąnaudas, atsiradusias dėl viešųjų, arba visuotinės ekonominės svarbos, paslaugų įsipareigojimų valstybei?	LVPA	P.22.	Reikalingas sąvokos „viešosios, arba visuotinės ekonominės svarbos paslaugos― paaiškinimas su nuorodomis į teisės aktus.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo lentelės Nr. 1 II 2.2. punktą)
II.4.2.	Ar tikėtina, kad paramos dėka sukurti rezultatai	FM,	P.23.	Reikalingas sąvokos „reikšmingas/išskirtinis pranašumas― paaiškinimas.	Atsižvelgta (žr. Patikros

Patikros lapo nuostata	Tekstas	Institucija	Pastabos Nr.	Institucijos pateikti pasiūlymai ir pastabos	Atsižvelgta/Nuoroda į Ļgyvendinimo lapo dalį
	teiks reikšmingą pranašumą pasirinktiems ūkio subjektams ar ūkio subjektų grupėms?	LVPA			lapo lentelės Nr. 1 II 3.2. punktą)
	Ar tikėtina, kad paramos dėka sukurti rezultatai teiks reikšmingą pranašumą pasirinktiems ūkio subjektams ar ūkio subjektų grupėms?	LVPA	P.24.	Reikalingas sąvokos „ūkio subjektų grupės― (patronuojančiosios ir dukterinės, sudariusios jungtinės veiklos sutartis, ir t.t.) paaiškinimas.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo lentelės Nr. 1 II 3.2. punktą)
II.5.1.	Ar parama teikiama vietinio pobūdžio veiklai paremti, t.y. veiklos rezultatai negali būti eksportuojami arba jais naudojasi išskirtinai tik vietiniai gyventojai?	LVPA	P.25.	Reikalingas sąvokos „vietiniai gyventojai― paaiškinimas.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo lentelės Nr. 1 II 4.1. punktą)
II.5.2.	Ar suteikta parama yra reikšminga, t.y. ar parama yra didesnė nei nustatyta de minimis suma?	ESFA	P.26.	Reikalingas platesnis paaiškinimas dėl de minimis. Ir taip pat dėl de minimis sekimo administravimo metu.	Atsižvelgta iš dalies (žr. Patikros lapo lentelės Nr. 1 II 4.2 punktą)
10.	<...> rekomenduojame ieškoti ir analizuoti analogiškų Europos Komisijos išnagrinėtų atvejų <...>	FM	P.27.	Siūloma nurodyti konkrečius valstybės pagalbos pavyzdžius pačioje lapo pildymo instrukcijoje.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo 2 priedą)
10.		ESFA	P.28.	Siūloma paminėti, kad dėl valstybės pagalbos klausimų galima kreiptis į Konkurencijos tarybą.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo 13 punktą)
11.2	<...> Vykdant projekto įgyvendinimo priežiūrą yra nustatoma, kad projekte gali atsirasti ar jau atsirado valstybės pagalbos požymių, įgyvendinančioji institucija įspėja projekto vykdytoją ir pasiūlo jam eliminuoti valstybės pagalbos komponentus iš projekto. Nesant galimybės eliminuoti valstybės pagalbos komponentų iš projekto, įgyvendinančioji institucija imasi priemonių pranešti kompetentingoms LR ir ES institucijoms apie suteiktos valstybės pagalbos atvejus.	LVPA	P.29.	Siūloma išplėsti 11.2 punktą informacija apie skirtingo intensyvumo pritaikymo ir neteisėtos pagalbos susigrąžinimo procedūrą. Pasiūlymas: „Ką reikia daryti, kai projektas finansuojamas kaip viešosios infrastruktūros projektas (100 proc. intensyvumas, finansuojami ir darbai ir paslaugos, veiklos pradėtos nuo 2007 m.) ir projekto vykdymo metu paaiškėja, jog atsirado aiškių valstybės pagalbos požymių, kurių projekto vykdytojas neišeliminuoja. Tuomet lyg ir reikėtų pritaikyti pagal PFSA aprašytą schemą (50 proc. intensyvumą ir t.t.), bet kaip – daryti išlaidų susigrąžinimą „atsukant atgal― kokio dydžio išlaidos būtų buvusios, jei būtumėme suvertinę projektą kaip valstybės pagalbos projektą. Taigi reikia sukurti aiškų mechanizmą, ką reikia daryti projekto administravimo metu, kai projektas virsta ne valstybės pagalbos į valstybės pagalbos projektą (vertinant valstybės pagalbos schema buvo suderinta, tačiau nepritaikyta).―	Ne užduoties Nr. VI/EY/2011/C/17 apimtyje
Bendri pastebėjimai Patikros lapui		LVPA	P.30.	Siūloma analogišką vertinimo dėl valstybės pagalbos lapą parengti pareiškėjams/projektų vykdytojams. Pasiūlymas: „Šiuo metu pareiškėjas taip pat deklaruoja, koks yra jo projektas,	Ne užduoties Nr. VI/EY/2011/C/17 apimtyje

Patikros lapo nuostata	Tekstas	Institucija	Pastabos Nr.	Institucijos pateikti pasiūlymai ir pastabos	Atsižvelgta/Nuoroda į Ļgyvendinimo lapo dalį
				nurodydamas „taip― arba „ne― prie valstybės pagalbos punkto paraiškos B dalyje. Būtų tikslinga, panašų lapą parengti pareiškėjams/projekto vykdytojams, kad jie deklaruotų kokio pobūdžio yra jų projektas, pateikdamas atitinkamus komentarus. Galbūt galėtumėme tokį lapą segti prie sutarties kaip priedą. Toks atsakomybės pasiskirstymas tarp įgyvendinančių institucijų ir pačių projektų vykdytojų manau praverstų ateityje, jei kiltų poreikis susigrąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą.―
		LVPA	P.31.	Siūloma į lapą įtraukti ir vertinti ne tik pareiškėją/projekto vykdytoją, bet ir projekto partnerius.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo lentelės Nr. 1 II 1 punktą)
		LVPA	P.32.	Siūloma į patikros lapą įtraukti papildomus klausimus. Pasiūlymas: „Projekto metu sukurta vieša infrastruktūra perduodama valdyti operatoriui. Ar jis atrinktas viešo konkurso būdu ir pan., kas turėtų būti mums svarbu.―	Atsižvelgta dalinai (žr. Patikros lapo lentelės Nr. 1 II 3 punktą). Ši situacija turėtų būti vertinama per selektyvumo kriterijų.
		LVPA	P.33.	Siūloma sumažinti Patikros lapo pildymo dažnumą (ypač mokėjimo prašymų atveju), siekiant optimizuoti Patikros lapo pildymo naudą ir administravimo kaštus.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo 7 punktą)
		FM, ESFA	P.34.	Siūloma pridėti papildomą informaciją (sąvadą) dėl valstybės pagalbos išimčių (pagal bendrąjį valstybės pagalbos išimties reglamentą, kuris nustato, kokia pagalba ir kokiu intensyvumu yra laikoma suderinama su ES bendrąja rinka, kitaip tariant - legali.).	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo lentelės Nr. 1 IV 5 punktą, Užduoties įgyvendinimo lapo 3 skyrių)
		FM, TID	P.35.	Siūloma Patikros lapą labiau pritaikyti skirtingiems sektoriams, pavyzdžiui, sudarant bendrąją dalį ir skirtingas specialiąsias dalis pagal skirtingus sektorius bei jų specifiką.	Ne užduoties Nr. VI/EY/2011/C/17 apimtyje
		TID	P.36.	Siūloma Patikros lapą atskirti nuo pildymo metodikos.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo lentelė Nr. 1)
		TID	P.37.	Siūloma metodikos pradžioje abėcėlės tvarka aprašyti naudojamas sąvokas ir santrumpas, nenaudoti išnašų ir nuorodų pačiame Patikros lape.	Atsižvelgta iš dalies (žr. Patikros lapo 5 punktą)
		SADM, ESFA	P.38.	Siūloma į Patikros lapą įtraukti nereikšmingą de minimis pagalbą.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo lentelės Nr. 1 II 4.2 punktą, IV 6 punktą)
		ESFA	P.39.	Siūloma detalizuoti veiksmų seką, kai randama de minimis.	Atsižvelgta (žr. Patikros

Patikros lapo nuostata	Tekstas	Institucija	Pastabos Nr.	Institucijos pateikti pasiūlymai ir pastabos	Atsižvelgta/Nuoroda į Ļgyvendinimo lapo dalį
					lapo IV dalį)
		LVPA	P.40.	Siūloma į Patikros lapą įtraukti papildomus klausimus. Pasiūlymas: „Kokia ekonominė nauda (kokio pobūdžio pajamos) bus gaunamos/planuojamos gauti projekto metu ar įgyvendinus projektą?―. Po šio klausimo turėtų sekti kitas detalizuojantis klausimas „Ar iš ekonominės veiklos gaunamos lėšos, naudojant projekto metu sukurtą infrastruktūrą, viršija 200 000 EUR?―. Nes jei neviršija, tai mes tai galime užskaityti kaip atitikimą de minimis pagalbos kriterijams ir pan.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo IV dalį)
		ESFA	P.41.	Siūloma pateikti pavyzdžius.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo 2 priedą)
		ESFA	P.42.	Siūloma Patikros lapą padaryti tik rekomendacinį, kad kiekviena įgyvendinančioji institucija esant poreikiui galėtų ją adaptuoti.	Atsižvelgta (žr. užduoties įgyvendinimo lapo 3 skyrių)
		SAM	P.43.	Valstybės pagalbos Patikros lape naudojamos sąvokos turi turėti naudojamų sąvokų išaiškinimus arba dėl jų turi būti pateikiamos nuorodos į galiojančius teisinius aktus, kuriuose šios sąvokos yra apibrėžtos.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapas ir jo priedas Nr. 1)
		SAM	P.44.	Siūloma Patikos lapą susieti su galiojančia teisine baze (reglamentais, direktyvomis, nutarimais, įsakymais, metodikomis, procedūrų aprašais ir kt.) ir tuo papildyti teisės aktų ir dokumentų sąrašą.	Atsižvelgta (žr. Patikros lapo 1 priedą)

Document Metadata

Table of Contents

Lietuvos Respublikos finansų ministerija

Document Metadata