TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS 2009 m. spalio 6 d.*

TEISINGUMO TEISMO (pirmoji kolegija) SPRENDIMAS 2009 m. spalio 6 d.*

Byloje C-153/08

dėl 2008 m. balandžio 15 d. pagal EB 226 straipsnj pareikšto ieškinio dėl jsipareigojimų

nejvykdymo

Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama X. Xxxx ir X. Xxxxxx Xxxxxxxx, nurodžiusi adresą dokumentams jteikti Liuksemburge,

ieškovė,

prieš

Ispanijos Karalystę, atstovaujamą X. Xxxx Xxxxxx, nurodžiusią adresą dokumentams

jteikti Liuksemburge,

atsakovę,

* Proceso kalba: ispanų.

TEISINGUMO TEISMAS (pirmoji kolegija),

kurj sudaro kolegijos pirmininkas X. Xxxx, teisėjai X. Xxxxxx, X. Xxxxxxx, X. Xxxxxx ir X.-X. Xxxxx (pranešėjas),

generalinis advokatas X. Xxxxxxxx, kancleris R. Grass,

atsižvelgęs j rašytinę proceso dalj,

susipažinęs su 2009 m. liepos 16 d. posėdyje pateikta generalinio advokato išvada,

priima šj

Sprendimą

1 Ieškiniu Europos Bendrijų Komisija Teisingumo Teismo prašo pripažinti, kad palikdama galioti mokesčių teisės aktus, kuriais apmokestinami laimėjimai, gauti iš visų rūšių ne Ispanijos Karalystėje organizuojamų loterijų, lošimų ir lažybų, nors iš šioje valstybėje narėje organizuojamų tam tikrų rūšių loterijų, lošimų ir lažybų gauti laimėjimai atleidžiami nuo pajamų mokesčio, Ispanijos Karalystė nejvykdė jsipareigo- jimų pagal Bendrijos teisę ir ypač pagal EB 49 straipsnj ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo 36 straipsnj (OL L 1, p. 3, toliau – EEE susitarimas).

Teisinis pagrindas

EB sutartis ir EEE susitarimas

2 Pagal EB 49 straipsnio pirmąją pastraipą:

„Pagal toliau išdėstytas nuostatas Bendrijoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi valstybių narių nacionaliniams subjektams, kurie yra jsisteigę kitoje Bendrijos valstybėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos.“

3 EEE susitarimo 36 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Vadovaujantis šio Susitarimo nuostatomis Susitariančiųjų Šalių teritorijoje uždrau- džiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, taikomi EB valstybių narių ir ELPA [Europos laisvos prekybos asociacija] valstybių nacionaliniams subjektams, kurie yra jsisteigę kitoje EB valstybėje narėje ar ELPA valstybėje negu valstybė, kurios subjektu yra asmuo, kuriam tos paslaugos teikiamos“.

Nacionalinės teisės aktai

4 2006 m. lapkričio 28 d. Įstatymo 35/2006 dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio ir iš dalies keičiančio jstatymus dėl pelno, ne rezidentų pajamų ir turto mokesčių (BOE,

Nr. 285, 2006 m. lapkričio 29 d., p. 41734, toliau – Pajamų mokesčio jstatymas) 7 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad tam tikros pajamos yra atleistos nuo pajamų mokesčio, numatyta:

„Nuo mokesčio atleistos šios pajamos:

<…>

ñ) pajamos iš viešojo subjekto „Loterías y Apuestas del Estado“ (Nacionalinė viešoji loterijų ir lažybų jstaiga) ir Autonominių sričių organų ar jstaigų organizuojamų loterijų ir lažybų bei Ispanijos Raudonojo Kryžiaus organizuojamų burtų traukimų ir Organización Nacional de Ciegos Españoles (Nacionalinė ispanų aklųjų organizacija) licencijuotų lošimų.

<…>“

5 Taikant kitas Pajamų mokesčio jstatymo nuostatas, būtent jo 33.1, 45 straipsnius ir 63 straipsnio 1 dalj, pajamos, gautos iš kitų nacionalinių ar užsienio subjektų, jskaitant jsteigtus Europos Sąjungos ir Europos ekonominėje erdvės valstybėse narėse, organizuojamų loterijų, lošimų ir lažybų, jskaičiuojamos j mokesčio bazę ir apmokestinamos pagal progresyvinius pajamų mokesčio tarifus.

Ikiteisminė procedūra

6 2006 m. balandžio 4 d. oficialiu pranešimu Komisija informavo Ispanijos Karalystę, kad, jos nuomone, Ispanijos teisės aktuose numatytas laimėjimų iš loterijų, lošimų ir lažybų, organizuojamų ne šioje valstybėje narėje, apmokestinimas prieštarauja EB 49 straipsniui ir EEE susitarimo 36 straipsniui, nes šie laimėjimai apmokestinami pajamų mokesčiu, kai laimėjimai iš tam tikrų Ispanijos loterijų ir lošimų yra nuo jo atleisti, bei nurodė šiai valstybei jai pateikti savo pastabas šiuo klausimu.

7 Atsakyme Ispanijos Karalystė nurodė, kad nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčio taikomas tik tam tikrais atvejais ir yra susijęs su ypatingu organizuojančių jstaigų pobūdžiu. Nėra jokios diskriminacijos, nes paprastai Ispanijoje jsisteigę loterijų organizatoriai yra tokioje pačioje situacijoje kaip ir šioje valstybėje narėje nejsisteigę. Nagrinėjamam atleidimui nuo mokesčio pateisinti Ispanijos Karalystė nurodė kovą prieš žalingą šios veiklos poveikj ir didelę diskreciją, kurią valstybės narės turi reglamentuodamos šios rūšies lošimus.

8 2006 m. gruodžio 15 d. Komisija priėmė pagrjstą nuomonę nurodydama Ispanijos Karalystei per du mėnesius nuo jos gavimo imtis būtinų priemonių, kad j ją būtų tinkamai atsižvelgta.

9 2007 m. vasario 22 d. laišku Ispanijos vyriausybė informavo Komisiją, kad ji ir toliau laikosi savo pozicijos. Pajamų mokesčio jstatyme nėra diskriminacijos dėl loterijų ar azartinių lošimų organizatorių nacionalinės priklausomybės, buveinės ar jsisteigimo vietos ir jie pateisinami remiantis vartotojų apsaugos ir socialinės tvarkos pagrindais.

10 Kadangi Komisijos Ispanijos Karalystės pateiktas atsakymas netenkino, ji nusprendė pareikšti šj ieškinj.

Dėl ieškinio

Šalių argumentai

11 Komisija teigė, kad atsižvelgiant j Teisingumo Teismo praktiką laisvės teikti paslaugas srityje ir ypač 2003 m. lapkričio 13 d. Sprendimą Lindman (C-42/02, Rink. p. I-13519) Pajamų mokesčio jstatymas yra diskriminacinis, nes dėl jo sunkiau teikti paslaugas tarp Ispanijos Karalystės ir kitų valstybių narių nei vien Ispanijoje ir jis gali atgrasyti Ispanijoje gyvenančius asmenis dalyvauti loterijose, kurių organizatoriai jsisteigę kitose Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse. Todėl šis teisės aktas prieštarauja EB 49 straipsniui ir EEE susitarimo 36 straipsniui.

12 Žinoma, kad šiuo atveju nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčio taikomas ne visiems Ispanijoje jsisteigusiems loterijų ir azartinių lošimų organizatoriams, t. y. taikomas tik tam tikroms nustatytoms jstaigoms. Vis dėlto neatsižvelgiant j tai, šis atleidimas nuo mokesčio išlieka diskriminacinis, nes taikomas tik šioje valstybėje narėje jsisteigusioms jstaigoms.

13 Didele diskrecija, kurią turi valstybės narės, reguliuodamos šios rūšies veiklą, negalima pateisinti Pajamų mokesčio jstatyme numatyto atleidimo nuo mokesčio. Iš tiesų šiame jstatyme, užuot reikalavus tam tikrų savybių siekiant taikyti lengvatinj apmokestinimą, atleidimo nuo mokesčio taikymas ribojamas tiksliai apibrėžtomis jstaigomis, nors kartu jame kitoms jstaigoms, kurioms netaikomas lengvatinis apmokestinimas, tarp kurių yra tokios pačios rūšies jstaigų, esančių kitose valstybėse narėse nei Ispanijos Karalystė, ar

jstaigų, siekiančių tokių pačių tikslų kaip ir minėtame jstatyme nustatytos jstaigos, leidžiama teikti panašias paslaugas.

14 Be to, iš minėto sprendimo Lindman 25 punkto matyti, jog tam, kad valstybė narė galėtų remtis pateisinančiomis priežastimis, kartu su jomis turėtų būti pateikta analizė dėl šios valstybės priimtos ribojančios priemonės būtinybės ir proporcingumo. Tačiau šiuo atveju Ispanijos vyriausybė nepateikė jokios informacijos, kuri galėtų pateisinti ginčijamą atleidimą nuo mokesčio.

15 Komisija taip pat pažymi, kad imtis atleidimo nuo mokesčio priemonės nėra pats geriausias būdas pasiekti Ispanijos Karalystės tikslą atgrasyti nuo azartinių lošimų; šis atleidimas nuo mokesčio veikiau skatina piliečius dalyvauti šiuose lošimuose.

16 Kalbant apie pinigų plovimo prevencijos ir kovos su sukčiavimu mokesčių srityje tikslus, pažymėtina, jog Komisija tvirtina nesuprantanti, kaip nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčio galėtų pagelbėti, kaip tvirtina Ispanijos Karalystė, jgyvendinti šiuos tikslus. Atvirkščiai, Komisija mano, kad prireikus kova prieš tokią veiklą galėtų pateisinti nagrinėjamo atleidimo panaikinimą, bet jokiu atveju ne jo tolesnj taikymą. Ji priduria, kad pinigų plovimo prevencijos priemonės jau užtikrina reikšmingą apsaugą, dėl kurios tokios priemonės, kokios nagrinėjamos šiuo atveju, tampa nenaudingos.

17 Dėl būtinybės užtikrinti vartotojų apsaugą pagal Ispanijoje nustatytas taisykles Komisija mano, kad negalima pagrjstai teigti, jog šiai apsaugai kelia grėsmę tai, kad nagrinėjamas loterijas organizuoja kitose valstybėse narėse jsisteigusios jstaigos. Iš tiesų, be to, kad nagrinėjama veikla jau yra reguliuojama kiekvienoje valstybėje narėje, egzistuoja Bendrijos teisę atitinkančios kontrolės sistemos, kurios gali užtikrinti šią apsaugą.

18 Bet kuriuo atveju Pajamų mokesčio jstatymas yra diskriminacinis ir todėl negalima remtis nurodytomis pateisinančiomis priežastimis.

19 Ispanijos Karalystė ginčija jsipareigojimų nejvykdymą, pirmiausia tvirtindama, kad nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčio nėra diskriminacinis apribojimas. Šis atlei- dimas, kurio taikymo apimtis susijusi su asmenimis tiek, kiek jo taikymas ribojamas konkrečiomis valstybės ar autonominių sričių viešosiomis jstaigomis, Ispanijos Raudonuoju Kryžiumi ir Nacionaline ispanų aklųjų organizacija, tikrai lemia kitokj apmokestinimą nei subjektų ir jstaigų, kurie nenumatyti minėtoje nuostatoje. Vis dėlto šis kitoks apmokestinimas nėra nei diskriminacinis, nei prieštaraujantis vienodo požiūrio principui, nes ginčijamoje nuostatoje nenumatytos jstaigos nėra tokioje pačioje situacijoje kaip tie asmenys, kurie pakliūva j jos taikymo apimtj.

20 Ispanijos Karalystė patikslina, kad j nagrinėjamo atleidimo nuo mokesčio apimtj pakliūva ne visos Ispanijoje ar Ispanijoje buveinę turinčių jstaigų organizuotos loterijos, azartiniai lošimai ir lažybos. Taigi atsižvelgiant j šj atleidimą pajamos, išmokėtos buveinę Ispanijoje turinčių subjektų organizuotų lošimų atveju, yra taip pat apmokestinamos kaip ir pajamos, išmokėtos buveinės šioje valstybėje neturinčių subjektų organizuotų lošimų atveju. Todėl negalima daryti išvados, kad dėl minėto atleidimo atsiranda ar gali atsirasti Ispanijoje nejsisteigusių organizatorių diskrimina- cija. Nėra jokios tokių pačių, kokios išvardytos Pajamų mokesčio jstatyme, buveinės Ispanijoje neturinčių jstaigų diskriminacijos, nes jame neapibrėžiama atleidimo nuo mokesčio taikymo apimtis remiantis tam tikrais nustatytais požymiais ir nepateikiama jokios nuorodos j atitinkamų jstaigų nacionalinės priklausomybės ir jsisteigimo vietos sąvokas.

21 Atvirkščiai nei teigia Komisija, minėtame sprendime Lindman jtvirtinta teismo praktika šiuo atveju netaikoma, nes, skirtingai nei pagal toje byloje, kurioje buvo priimtas šis sprendimas, nagrinėtus Suomijos teisės aktus, pagal Pajamų mokesčio jstatymą iš esmės pajamų mokesčiu būtų apmokestinamos pajamos iš loterijų, azartinių lošimų ir lažybų, neatsižvelgiant j jų organizavimo vietą ar jų organizatorių buveinės vietą.

22 Subsidiariai Ispanijos Karalystė nurodo, kad net manant, jog nagrinėjamas atleidimas šiuo atveju yra diskriminacinis laisvės teikti paslaugas apribojimas, atsižvelgiant j ypatingą nagrinėjamą veiklą, šis apribojimas gali būti pateisintas socialinės tvarkos pagrindais, pinigų plovimo prevencijos ir kovos su sukčiavimu mokesčių srityje priežastimis bei vartotojų apsaugos tikslais.

23 Pirmiausia, kalbant apie socialinę tvarką, Ispanijos Karalystė mano, kad tiek, kiek šiuo atveju nagrinėjami teisės aktai yra analogiški tiems, su kuriais Teisingumo Teismas susipažino bylose, kuriose priimti 1994 m. kovo 24 d. Xxxxxxxxxx Xxxxxxxxx (C-275/92, Rink. p. I-1039), 1999 m. rugsėjo 21 d. Sprendimas Läärä (C-124/97, Rink. p. I-6067) bei 1999 m. spalio 21 d. Sprendimas Zenatti (C-67/98, Rink. p. I-728), šiuose sprendimuose nurodytas Teisingumo Teismo vertinimas turi būti taikomas šiuo atveju.

24 Iš šių sprendimų ypač matyti, kad valstybės narės turi didelę diskreciją loterijų ir kitų azartinių lošimų srityje tam, kad apsaugotų vartotojus ir socialinę tvarką.

25 Būtent dėl to buvo numatytas ginčijamas atleidimas nuo mokesčio, t. y. viena vertus, iš esmės siekiant atgrasyti nuo lošimo jtvirtinant šios rūšies pajamų apmokestinimo principą ir, kita vertus, nustatant preferencinj pajamų iš viešųjų jstaigų organizuojamų loterijų ir lošimų apmokestinimą dėl infrastruktūrų visuomenei naudingiems tikslams finansavimo.

26 Antra, dėl pinigų plovimo prevencijos ir kovos su sukčiavimu mokesčių srityje Ispanijos Karalystė nurodo, kad šių tikslų jgyvendinimui būtų labai pakenkta, jei ginčijamas atleidimas nuo mokesčio turėtų būti taikomas pajamoms iš lošimų, organizuotų tam tikrų viešųjų ar pagalbos organų, kuriems netaikomi Ispanijos teisės aktai, nes mokesčių administracija neturėtų galimybės kontroliuoti jų pajamų taip, kaip ji tai daro dabar.

27 Trečia, dėl vartotojų apsaugos Ispanijos Karalystė primena, kad Ispanijoje loterijų, azartinių lošimų ir lažybų organizavimas yra veikla, kuriai taikomi teisės aktai, skirti apsaugoti lošėjų teises ir interesus užtikrinant nepertraukiamą galiojančių teisės aktų taikymą. Dėl nagrinėjamo atleidimo išplėtimo apimant ir jstaigas, kurioms netaikomi minėtų lošimų organizavimą jtvirtinantys teisės aktai, būtų sumažintas vartotojų apsaugos lygis. Todėl minėtas atleidimas nuo mokesčio pateisinamas būtinybe užtikrinti vartotojų apsaugą, kuri, Ispanijos institucijų nuomone, yra jgyvendinta, t. y. pagrindu, kurj Teisingumo Teismas savo praktikoje plačiai pripažino.

Teisingumo Teismo vertinimas

Dėl nevienodo vertinimo, susijusio su nacionaline priklausomybe

28 Pirmiausia reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką, nors tiesioginių mokesčių sistemos reguliavimas priskirtinas valstybių narių kompetencijai, jos privalo šia teise naudotis laikydamosi Bendrijos teisės (1995 m. rugpjūčio 11 d. Sprendimo Wielockx, C-80/94, Rink. p. I-2493, 16 punktas; 1998 m. liepos 16 d. Sprendimo ICI, C-264/96, Rink. p. I-4695, 19 punktas; 1999 m. balandžio 29 d. Sprendimo Royal Bank of Scotland, C-311/97, Rink. p. I-2651, 19 punktas; 2000 m. birželio 6 d. Xxxxxxxxx Xxxxxxxxxx, C-35/98, Rink. p. I-4071, 32 punktas ir minėto sprendimo Lindman 18 punktas).

29 Kalbant apie Sutarties nuostatas dėl laisvės teikti paslaugas, kaip Teisingumo Teismas yra pažymėjęs dėl loterijų organizavimo, jos taikomos veiklai, kurią sudaro dalyvavimas už atlygj piniginiame lošime (žr. minėto sprendimo Lindman 19 punktą). Be to, laisve teikti paslaugas naudojasi ir paslaugų teikėjas, ir jų gavėjas (žr. 2009 m. rugsėjo 8 d. Sprendimo Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International, C-42/07, Rink. p. I-7633, 51 punktą)

30 Be to, Teisingumo Teismas yra ne kartą nusprendęs, kad nors valstybė narė gali teisėtai numatyti mokesčių lengvatas tik subjektams, siekiantiems tam tikrų bendrojo intereso tikslų, vis dėlto valstybė narė neturėtų numatyti tokios lengvatos vien jos teritorijoje jsisteigusiems subjektams, dėl kurių veiklos ji gali būti atleista nuo tam tikrų pareigų. (žr., be kita ko, 2009 m. sausio 27 d. Sprendimo Persche, C-318/07, Rink. p. I-359, 44 punktą).

31 Konkrečiai kalbant, jei subjektas, pripažjstamas tenkinančiu bendrąjj interesą vienoje valstybėje narėje, atitinka reikalavimus, šiuo tikslu keliamus kitos valstybės narės teisės aktuose, ir jei jo tikslas yra skatinti identiškus visuomenės interesus, todėl jis galėtų būti pripažintas šioje valstybėje narėje tenkinančiu bendrąjj interesą, tos valstybės narės institucijos negali atimti iš šio subjekto teisės j vienodą požiūrj, vien remdamosi tuo, kad jis nėra jsisteigęs jos teritorijoje (šiuo klausimu žr. 2006 m. rugsėjo 14 d. Sprendimo Centro di Musicologia Xxxxxx Xxxxxxxx, C-386/04, Rink. p. I-8203, 40 punktą; 2007 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Schwarz ir Gootjes-Schwarz, C-76/05, Rink. p. I-6849, 81 punktą ir minėto sprendimo Persche 49 punktą).

32 Teisingumo Teismas dėl to nusprendė, kad vienoje valstybėje narėje jsisteigęs subjektas, tenkinantis šiuo tikslu kitos valstybės narės numatytas sąlygas mokesčių lengvatoms gauti, pastarosios valstybės narės suteikiamų mokesčių lengvatų, kuriomis siekiama paskatinti nagrinėjamą bendrojo intereso veiklą, atžvilgiu yra panašioje situacijoje kaip ir pastarojoje valstybėje narėje jsisteigę subjektai, pripažinti tenkinan- čiais bendrąjj interesą (minėto sprendimo Persche 50 punktas).

33 Taigi, kaip pažymėjo generalinis advokatas savo išvados 66 punkte, reikia pripažinti, kad pelno nesiekiantys viešieji subjektai ir socialinę ar pagalbos veiklą vykdančios jstaigos, jsisteigusios kitose valstybėse narėse nei Ispanijos Karalystė ir siekiantys tokių pačių tikslų kaip ir Pajamų mokesčio jstatymo 7 straipsnio ñ punkte numatyti subjektai bei jstaigos, yra panašioje situacijoje kaip ir pastarieji.

34 Šiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, kad Pajamų mokesčio jstatymo 7 straipsnio ñ punkte numatytas atleidimas nuo mokesčio dėl to, jog dėl jo palankiau apmokestinamos pajamos, išmokėtos šioje nuostatoje išvardytų subjektų ir jstaigų, yra diskriminacinis pelno nesiekiančių viešųjų subjektų ir socialinę ar pagalbos veiklą vykdančių jstaigų, jsisteigusių kitoje valstybėje narėje nei Ispanijos Karalystė ir siekiančių tų pačių tikslų kaip ir šioje nuostatoje nustatyti subjektai ir jstaigos, laisvės teikti paslaugas apribojimas.

35 Vis dėlto ši išvada taikoma tik subjektams ir jstaigoms, kurios gali būti lyginamos su minėtoje nuostatoje išvardytais subjektais ir jstaigomis, bei negali būti taikoma, atvirkščiai, nei teigia Komisija, visiems loterijų, lošimų ir lažybų organizatoriams, jsisteigusiems kitoje valstybėje narėje nei Ispanijos Karalystė. Iš tiesų jie visi nėra panašioje situacijoje, kokioje yra Pajamų mokesčio jstatymo 7 straipsnio ñ punkte išvardyti subjektai ir jstaigos. Galima daryti išvadą, kad Komisijos ieškinio dalis, susijusi su kitos valstybės narės nei Ispanijos Karalystė loterijų ir lažybų organizatoriais, kurie nėra objektyviai panašūs j minėtoje nuostatoje išvardytus subjektus ir jstaigas, turi būti atmesta.

Dėl diskriminacijos pateisinimo

36 Pirmiausia reikia priminti, kad nors Teisingumo Teismo praktikoje aiškiai apibrėžtais privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, tarp kurių yra tokie tikslai, kaip antai vartotojų apsauga, su lošimu susijusio sukčiavimo ir piliečių skatinimo pernelyg išlaidauti prevencija bei bendra socialinės tvarkos pažeidimų prevencija (žr., be kita ko, minėto sprendimo Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International 56 punktą), gali būti pateisinami laisvės teikti paslaugas apribojimai, neatsižvelgiant j tai vis dėlto šiais tikslais negali būti pateisinami diskriminaciniu būdu taikomi apribojimai (šiuo klausimu žr. 1995 m. lapkričio 30 d. Xxxxxxxxx Xxxxxxx, C-55/94, Rink. p. I-4165, 37 punktą; 2003 m. lapkričio 6 d. Xxxxxxxxx Xxxxxxxx ir kt., C-243/01, Rink. p. I-13031, 65 punktą; 2007 m. kovo 6 d. Sprendimo Placanica ir kt., C-338/04, C-359/04 ir C-360/04, Rink. p. I-1891, 49 punktą ir minėto sprendimo Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International 60 punktą).

37 Iš Teisingumo Teismo praktikos taip pat matyti, kad kai priemonė ar apribojimas, koks nagrinėjamas šiuo atveju, yra diskriminacinis, jis nesuderinamas su Bendrijos teise, nebent patenka j aiškiai nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo sritj, kaip antai EB 46 straipsnis, j kurj nukreipia EB 55 straipsnis, t. y. tokia priemonė ar apribojimas gali būti pateisinti viešąja tvarka, visuomenės saugumu ir visuomenės sveikata (2003 m. sausio 16 d. Sprendimo Komisija prieš Italiją, C-388/01, Rink. p. I-721, 19 punktas).

38 Todėl šiuo atveju nagrinėjamas apribojimas gali būti pateisinamas tik su sąlyga, kad Ispanijos jstatymų leidėjo siekti tikslai yra pagrjsti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir visuomenės sveikatos pagrindais EB 46 straipsnio 1 dalies prasme ir kad šis apribojimas atitinka proporcingumo principą. Šiuo atžvilgiu primintina, kad naciona- linės teisės aktai gali užtikrinti nurodyto tikslo jgyvendinimą, tik jeigu jais iš tikrųjų nuosekliai ir sistemiškai siekiama šio tikslo (2009 m. kovo 10 d. Xxxxxxxxx Xxxxxxxxx, C-169/07, Rink. p. I-1721, 55 punktas ir minėto sprendimo Liga Portuguesa de Futebol Profissional ir Bwin International 61 punktas).

39 Pirma, kalbant apie pinigų plovimo prevencijos ir kovos su sukčiavimu mokesčių srityje tikslą, nereikia nustatyti, ar šis tikslas kyla iš viešosios tvarkos sąvokos. Šiuo klausimu užtenka pripažinti, kad, kaip matyti iš Teisingumo Teismo praktikos, valstybės narės valdžios institucijos negali pagrjstai, bendrai ir nedarant skirtumo daryti prielaidos, jog kitoje valstybėje narėje jsisteigę subjektai ir jstaigos verčiasi nusikalstama veikla. Šiomis aplinkybėmis bendrai netaikyti atleidimo nuo mokesčio šiems subjektams ir jstaigoms atrodo neproporcinga, nes taip viršijama tai, kas būtina kovai su nusikalstamumu. Iš tiesų yra daug priemonių kontroliuoti veiklą ir jos ataskaitas (šiuo klausimu žr. minėto sprendimo Xxxxxxxx ir kt. 74 punktą ir sprendimo Centro di Musicologia Xxxxxx Xxxxxxxx 61 punktą).

40 Antra, dėl kovos su priklausomybe nuo lošimo pažymėtina, kad negalima atmesti, jog šis tikslas galėtų būti laikomas patenkančiu j visuomenės sveikatos apsaugos sąvoką, ir šiuo atveju visų pirma reikia pripažinti, kad Ispanijos Karalystė nepateikė jokios

informacijos, kuria remiantis būtų galima nustatyti, jog ši liga Ispanijoje taip paplitusi visuomenėje, kad ji galėtų būti laikoma sukeliančia riziką visuomenės sveikatai.

41 Be to, kaip generalinis advokatas nurodė savo išvados 85 punkte, pajamų atleidimu nuo mokesčio vartotojai gali būti skatinami dalyvauti loterijose, azartiniuose lošimuose ir lažybose, nes gali iš jų pasipelnyti, ir todėl jis nėra tinkamas nuosekliai užtikrinti tariamai siekiamų tikslų jgyvendinimą.

42 Galiausiai, kadangi ginčijamu atleidimu neatsižvelgiama j skirtingas lošimų rūšis, Ispanijos Karalystė negali pagrjstai teigti, kad šiuo atleidimu siekiama nukreipti lošėjų norą lošti j tam tikrus lošimus, dėl kurių lošimo eigos ypatybių yra mažesnė priklausomybės grėsmė.

43 Trečia, kalbant apie Ispanijos Karalystės argumentą, pagal kurj subjektų ir jstaigų gautomis pajamomis, kurioms taikomas ginčijamas atleidimas nuo mokesčio, prisidedama prie visuomenei naudingų infrastruktūrų ir projektų finansavimo, reikia priminti, jog Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad nėra nesvarbu, jog loterijomis ir kitais piniginiais lošimais galima reikšmingai finansuoti veiklą, kuria nesiekiama pelno, ar bendrąjj interesą, tačiau vien ši priežastis negali objektyviai pateisinti laisvės teikti paslaugas apribojimų (žr., be kita ko, minėto sprendimo Schindler 60 punktą ir sprendimo Zenatti 36 punktą). Be to, iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad ekonominių priežasčių nėra tarp EB 46 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriais būtų galima pateisinti Sutartimi užtikrintos laisvės teikti paslaugas apribojimus (žr., be kita ko, minėtų sprendimo Komisija prieš Italiją 19 ir 22 punktus ir sprendimo Gambelli ir kt. 61 punktą).

44 Ketvirta, kalbant apie socialinės tvarkos ir vartotojų apsaugą, svarbu pažymėti, kad, atvirkščiai nei teigia Ispanijos Karalystė, Teisingumo Teismo vertinimas, jtvirtintas

minėtame sprendime Xxxxxxxxx, sprendime Läärä ir kt. ir sprendime Zenatti, kiek jis susijęs su pateisinančiomis priežastimis, negali būti taikomas šiuo atveju.

45 Iš tiesų, atvirkščiai nei bylose, kuriose priimti minėti sprendimai, nagrinėti apribojimai, šiuo atveju nagrinėjamas apribojimas nėra visiems vienodai taikomas, tačiau vis tiek yra diskriminacinis. Todėl jo negalima pateisinti privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, kaip antai socialinės tvarkos ar vartotojų apsauga.

46 Reikia pridurti, kad bet kuriuo atveju, kaip generalinis advokatas pažymėjo savo išvados 93 ir 104 punktuose, nagrinėjamu atleidimo nuo mokesčio negalima užtikrinti, viena vertus, socialinės tvarkos apsaugos, nes juo vietoj atgrasymo skatinamas dalyvavimas loterijose ir lažybose, ir, kita vertus, vartotojų apsaugos, nes nėra jokio tiesioginio ryšio tarp šio atleidimo ir administracinių priemonių, kuriomis siekiama apsaugoti vartotojų interesus.

47 Galima daryti išvadą, kad nagrinėjamas atleidimas nuo mokesčio nėra pateisinamas EB 46 straipsnio 1 dalies prasme.

48 Tiek, kiek EEE susitarimo 36 straipsnio nuostatos yra tokios pačios teisinės apimties kaip ir iš esmės identiškos EB 49 straipsnio nuostatos, pirma išdėstyti samprotavimai taikomi mutatis mutandis ir šiam straipsniui.

49 Atsižvelgiant j tai, kas išdėstyta, reikia pripažinti, kad palikdama galioti mokesčių teisės aktus, kuriais atleidžiamos nuo mokesčio pajamos, gautos iš dalyvavimo loterijose, lošimuose ar lažybose, organizuotuose Ispanijos Karalystėje tam tikrų viešųjų subjektų ir jstaigų, jsisteigusių šioje valstybėje narėje ir vykdančių socialinę ar pagalbos veiklą, kuria nesiekiama pelno, kai šis atleidimas netaikomas pajamoms iš loterijų, lošimų ir

lažybų, organizuotų subjektų ir jstaigų, jsisteigusių kitoje Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje ir vykdančių tokios pačios rūšies veiklą, Ispanijos Karalystė pažeidė jsipareigojimus pagal EB 49 straipsnj ir EEE susitarimo 36 straipsnj.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50 Pagal Procedūros reglamento 69 straipsnio 2 dalj pralaimėjusiai šaliai nurodoma padengti bylinėjimosi išlaidas, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Tačiau pagal 69 straipsnio

3 dalj, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, Teisingumo Teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas šalims arba nurodyti kiekvienai padengti savo išlaidas. Kadangi dalis Komisijos ir Ispanijos Karalystės reikalavimų atmesta, reikia nuspręsti, kad kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (pirmoji kolegija) nusprendžia:

1. Palikdama galioti mokesčių teisės aktus, kuriais atleidžiamos nuo mokesčio pajamos, gautos iš dalyvavimo loterijose, lošimuose ar lažybose, organizuo- tuose Ispanijos Karalystėje tam tikrų viešųjų subjektų ir jstaigų, jsisteigusių šioje valstybėje narėje ir vykdančių socialinę ar pagalbos veiklą, kuria nesiekiama pelno, kai šis atleidimas netaikomas pajamoms iš loterijų, lošimų ir lažybų, organizuotų subjektų ir jstaigų, jsisteigusių kitoje Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje ir vykdančių tokios pačios rūšies veiklą, Ispanijos Karalystė pažeidė jsipareigojimus pagal EB 49 straipsnj ir 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimo 36 straipsnj.

2. Atmesti likusią ieškinio dalj.

3. Europos Bendrijų Komisija ir Ispanijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Parašai.