NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA,

XXXXXX XXXXXXXX

LIETUVOS RADIJO IR TELEVIZIJOS CENTRAS METINIS PRANEŠIMAS,

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA,

FINANSINĖS ATASKAITOS sudarytos pagal TFAS, priimtus taikyti ES, už laikotarpį pasibaigusį 2019 m. gruodžio 31 d.

NEPRIKLAUSOMO AUDITORIAUS IŠVADA

AB “Lietuvos Radijo ir Televizijos centras” įmonės akcininkui

Nuomonė

Mes atlikome AB „Lietuvos Radijo ir Televizijos centras“ įmonės (toliau – Įmonės) finansinių ataskaitų, kurias sudaro 2019 m. gruodžio 31 d. finansinės būklės ataskaita ir tą dieną pasibaigusių metų bendrųjų pajamų ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita, aiškinamasis raštas, įskaitant reikšmingų apskaitos principų santrauką, auditą.

Mūsų nuomone, pridėtos finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais, teisingai pateikia Įmonės 2019 m. gruodžio 31 d. finansinę padėtį ir tą dieną pasibaigusių metų finansinius veiklos rezultatus ir pinigų srautus pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje.

Pagrindas nuomonei pareikšti

Auditą atlikome pagal tarptautinius audito standartus (toliau – TAS). Mūsų atsakomybė pagal šiuos standartus išsamiai apibūdinta šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“. Mes esame nepriklausomi nuo Įmonės pagal Tarptautinių buhalterių etikos standartų valdybos išleistą „Buhalterių profesionalų etikos kodeksą“ (toliau – TBESV kodeksas) ir Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su auditu Lietuvos Respublikoje. Mes taip pat laikėmės kitų etikos reikalavimų, susijusių su Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymu ir TBESV kodeksu. Mes tikime, kad mūsų surinkti audito įrodymai yra pakankami ir tinkami mūsų nuomonei pagrįsti.

Pagrindiniai audito dalykai

Pagrindiniai audito dalykai – tai dalykai, kurie, mūsų profesiniu sprendimu, buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą. Šie dalykai buvo nagrinėjami atsižvelgiant į finansinių ataskaitų kaip visumos auditą ir mūsų nuomonę, pareikštą dėl šių finansinių ataskaitų, todėl atskiros nuomonės apie šiuos dalykus nepateikiame. Kiekvienas audito dalykas ir mūsų atsakas į jį yra aprašytas toliau.

2

Planuodami auditą nustatėme reikšmingumo lygį ir įvertinome reikšmingo iškraipymo rizikas finansinėse ataskaitose. Atsižvelgėme į tas sritis, kuriose vadovybė priėmė subjektyvius sprendimus: pavyzdžiui, sprendimus dėl reikšmingų apskaitinių įvertinimų, kuriems nustatyti buvo remtasi prielaidomis ir atsižvelgta į būsimus įvykius, kurie savo prigimtimi yra neapibrėžti. Taip pat vertinome vadovybės vidaus kontrolės procedūrų nesilaikymo riziką, taip pat be kitų dalykų, įvertinome, ar buvo tam tikrą tendencingumą patvirtinančių įrodymų, kurie liudytų apie reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės riziką.

Mūsų audito apimčiai įtakos turėjo taikomas reikšmingumo lygis. Audito paskirtis - gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, kad finansinėse ataskaitose nėra reikšmingų iškraipymų. Iškraipymai gali atsirasti dėl klaidos ar apgaulės. Iškraipymai yra laikomi reikšmingais, jei galima pagrįstai numatyti, kad kiekvienas atskirai ar visi kartu jie turės įtakos finansinių ataskaitų naudotojų priimamiems ekonominiams sprendimams remiantis šiomis finansinėmis ataskaitomis. Remdamiesi savo profesiniu sprendimu nustatėme tam tikras kiekybines ribas reikšmingumo lygiui šioms ataskaitoms. Šios kiekybinės ribos kartu su kokybiniais aspektais padėjo mums apibrėžti audito apimtį bei audito procedūrų pobūdį, atlikimo laiką ir apimtį, taip pat įvertinti kiekvieno atskirai ir visų kartu iškraipymų poveikį finansinėms ataskaitoms kaip visumai. Nustatytas bendras reikšmingumo lygis apskaičiuotas kaip 1,0 proc. Įmonės pardavimų ir sudaro 200 tūkst. EUR.

Mes įvykdėme atsakomybes, kurios apibūdintos šios išvados skyriuje „Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą“, įskaitant su pagrindiniais audito dalykais. Mūsų auditas apėmė procedūrų atlikimą, kurios buvo suplanuotos kaip atsakas į finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo riziką. Atliktų procedūrų rezultatai, įskaitant procedūras, atliktas kaip atsakas į dalykus pateiktus toliau, suteikia pagrindą mūsų nuomonei, pareikštai apie toliau pateiktas finansines ataskaitas.

Ilgalaikio materialaus turto vertės sumažėjimo vertinimas

Įmonės ilgalaikis materialusis turtas sudaro 99 proc. ilgalaikio turto (69,4 proc. viso turto) ir yra apskaitomas balanse perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolį. Pagrindinį dėmesį skyrėme šiai sričiai dėl to, kad vadovybė vertina turto nuvertėjimą remdamasi savo vertinimo metodikomis, paskutinis nepriklausomas pastatų perkainojimas atliktas 2012 m., turto nusidėvėjimas sudaro ženklią sąnaudų dalį. Įmonės vadovybė atliko turto vertės sumažėjimo testą, remdamasi atstatomąja verte, nurodė, kad turimi statiniai yra unikalūs ir nėra jų palyginamosios rinkos kainos, ir nustatė, kad daugiau nuvertinti ilgalaikio turto nereikia. Gavome ir peržiūrėjome vadovybės vertinimus, aptarėme su atsakingais darbuotojais ir nenustatėme jokių reikšmingų neatitikimų, dėl kurių reiktų atlikti reikšmingą koregavimą, išskyrus neaiškumus dėl Nacionalinės žemės tarnybos veiksmų ir neaiškumus dėl ilgalaikio turto vertės didinimų atliekamais remontais.

Atidėjinių formavimo pagrįstumas ir klasifikavimas

Atidėjinius sudaro Įmonės vadovybė, remdamasi norminiais aktais ir vidinėmis tvarkomis. Atidėjinių suma reikšminga, naudojamos vadovybės prielaidos, todėl mes pasirinkome šį klausimą kaip pagrindinį audito dalyką. Įmonė 2019 metais apskaitė 4381 tūkst. EUR atidėjinį dėl pajamų pripažinimo neaiškumo. Šis atidėjinys apskaitytas kaip ilgalaikės mokėtinos sumos. Mes gavome Įmonės vadovybės paaiškinimus ir patvirtinimus dėl atidėjinio vertinimo sumos, tačiau dėl vykstančio teismo proceso yra neapibrėžtumo, kurį mes vertinome remdamiesi JUREX teisininkų kontoros 2020 m. kovo 5 d. pateikta informacija ir rekomendacijomis dėl teismo proceso tolimesnės eigos.

Kita informacija

Kitą informaciją sudaro informacija, pateikta Įmonės metiniame pranešime, tačiau ji neapima finansinių ataskaitų ir mūsų auditoriaus išvados apie jas. Vadovybė yra atsakinga už kitos informacijos pateikimą.

Mūsų nuomonė apie finansines ataskaitas neapima kitos informacijos ir mes nepateikiame jokios formos užtikrinimo išvados apie ją, išskyrus kaip nurodyta toliau.

Atliekant finansinių ataskaitų auditą, mūsų atsakomybė yra perskaityti kitą informaciją ir apsvarstyti, ar yra reikšmingų neatitikimų informacijai pateiktai finansinėse ataskaitose ar mūsų žinioms pagrįstoms atliktu auditu ir ar ji yra kitaip reikšmingai iškraipyta. Jeigu remdamiesi atliktu darbu, pastebime reikšmingą kitos informacijos iškraipymą, mes turime atskleisti šį faktą. Mes neturime su tuo susijusių pastebėjimų.

Mes taip pat privalome įvertinti, ar Įmonės metiniame pranešime, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, pateikta finansinė informacija atitinka tų pačių finansinių metų finansines ataskaitas bei ar Įmonės metinis pranešimas, įskaitant Bendrovių valdymo ataskaitą, buvo parengtas laikantis taikomų teisinių reikalavimų. Mūsų nuomone, pagrįsta finansinių ataskaitų audito metu atliktu darbu, visais reikšmingais atžvilgiais:

• Įmonės metiniame pranešime, pateikti finansiniai duomenys atitinka tų pačių finansinių metų finansinių ataskaitų duomenis; ir

• Įmonės metinis pranešimas, buvo parengtas laikantis LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų.

Vadovybės ir už valdymą atsakingų asmenų atsakomybė už finansines ataskaitas

Vadovybė yra atsakinga už šių finansinių ataskaitų parengimą ir teisingą pateikimą pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, priimtus taikyti Europos Sąjungoje, ir tokią vidaus kontrolę, kokia, vadovybės nuomone, yra būtina finansinėms ataskaitoms parengti be reikšmingų iškraipymų dėl apgaulės ar klaidos.

Rengdama finansines ataskaitas vadovybė privalo įvertinti Įmonės gebėjimą tęsti veiklą ir atskleisti (jei būtina) dalykus, susijusius su veiklos tęstinumu ir veiklos tęstinumo apskaitos principo taikymu, išskyrus tuos atvejus, kai vadovybė ketina likviduoti Įmonę ar nutraukti veiklą arba neturi kitų realių alternatyvų, tik taip pasielgti.

Už valdymą atsakingi asmenys privalo prižiūrėti Įmonės finansinių ataskaitų rengimo procesą.

Auditoriaus atsakomybė už finansinių ataskaitų auditą

Mūsų tikslas yra gauti pakankamą užtikrinimą dėl to, ar finansinės ataskaitos kaip visuma nėra reikšmingai iškraipytos dėl apgaulės ar klaidos, ir išleisti auditoriaus išvadą, kurioje pateikiama mūsų nuomonė. Pakankamas užtikrinimas – tai aukšto lygio užtikrinimas, o ne garantija, kad reikšmingą iškraipymą, jeigu jis yra, visada galima nustatyti per auditą, kuris atliekamas pagal TAS. Iškraipymai, kurie gali atsirasti dėl apgaulės ar klaidos, laikomi reikšmingais, jeigu galima pagrįstai numatyti, kad atskirai ar kartu jie gali turėti didelės įtakos vartotojų ekonominiams sprendimams, priimamiems remiantis finansinėmis ataskaitomis.

Atlikdami auditą pagal TAS, viso audito metu priėmėme profesinius sprendimus ir laikėmės profesinio skepticizmo principo. Mes taip pat:

• Nustatėme ir įvertinome finansinių ataskaitų reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės arba klaidų riziką, suplanavome ir atlikome procedūras kaip atsaką į tokią riziką ir surinkome pakankamų tinkamų audito įrodymų mūsų nuomonei pagrįsti. Reikšmingo iškraipymo dėl apgaulės neaptikimo rizika yra didesnė nei reikšmingo iškraipymo dėl klaidų neaptikimo rizika, nes apgaule gali būti sukčiavimas, klastojimas, tyčinis praleidimas, klaidingas aiškinimas arba vidaus kontrolių nepaisymas.

• Supratome su auditu susijusias vidaus kontroles, kad galėtume suplanuoti konkrečiomis aplinkybėmis tinkamas audito procedūras, o ne tam, kad galėtume pareikšti nuomonę apie Įmonės vidaus kontrolės veiksmingumą.

• Įvertinome taikomų apskaitos metodų tinkamumą ir vadovybės apskaitinių vertinimų bei su jais susijusių atskleidimų pagrįstumą.

• Padarėme išvadą dėl taikomo veiklos tęstinumo apskaitos principo tinkamumo ir dėl to, ar, remiantis surinktais įrodymais, egzistuoja su įvykiais ar sąlygomis susijęs reikšmingas neapibrėžtumas, dėl kurio gali kilti reikšmingų abejonių dėl Įmonės gebėjimo tęsti veiklą. Jeigu padarome išvadą, kad toks reikšmingas neapibrėžtumas egzistuoja, auditoriaus išvadoje privalome atkreipti dėmesį į susijusius atskleidimus finansinėse ataskaitose arba, jeigu tokių atskleidimų nepakanka, turime modifikuoti savo nuomonę. Mūsų išvados pagrįstos audito įrodymais, kuriuos surinkome iki auditoriaus išvados datos. Tačiau, būsimi įvykiai ar sąlygos gali lemti, kad Įmonė negalės toliau tęsti savo veiklos.

• Įvertinome bendrą finansinių ataskaitų pateikimą, struktūrą ir turinį, įskaitant atskleidimus, ir tai, ar finansinėse ataskaitose pateikti pagrindžiantys sandoriai ir įvykiai taip, kad atitiktų teisingo pateikimo koncepciją.

Mes, be visų kitų dalykų, privalome informuoti už valdymą atsakingus asmenis apie audito apimtį ir atlikimo laiką bei reikšmingus audito pastebėjimus, įskaitant svarbius vidaus kontrolės trūkumus, kuriuos nustatėme audito metu.

Taip pat pateikėme už valdymą atsakingiems asmenims patvirtinimą kad laikėmės atitinkamų etikos reikalavimų dėl nepriklausomumo, ir juos informavome apie visus santykius ir kitus dalykus, kurie, galėtų būti pagrįstai vertinami, kaip turintys įtakos mūsų nepriklausomumui ir, jei reikia, apie susijusias apsaugos priemones.

Iš dalykų, apie kuriuos informavome už valdymą atsakingus asmenis, išskiriame tuos dalykus, kurie buvo svarbiausi atliekant einamojo laikotarpio finansinių ataskaitų auditą ir kurie laikomi pagrindiniais audito dalykais. Tokius dalykus apibūdiname auditoriaus išvadoje, jeigu pagal įstatymą arba teisės aktą nedraudžiama viešai atskleisti tokio dalyko arba, jeigu, labai retomis aplinkybėmis, nustatome, kad dalykas neturėtų būti pateikiamas mūsų išvadoje, nes galima pagrįstai tikėtis, jog neigiamos tokios pateikimo pasekmės persvers visuomenės gaunamą naudą.

Išvada dėl kitų teisinių ir priežiūros reikalavimų

Mes buvome Įmonės vadovo pagal sutartį pirmą kartą 2018 m. sausio 3 d. paskirti atlikti Įmonės finansinių ataskaitų auditą. Mūsų paskyrimas atlikti Įmonės finansinių ataskaitų auditą atnaujinamas kiekvienais metais ir bendras nepertraukiamas paskyrimo laikotarpis yra 3 metai.

Patvirtiname, kad skyriuje „Nuomonė“ pareikšta mūsų nuomonė atitinka finansinių ataskaitų audito ataskaitą, kurią kartu su šia auditoriaus išvada pateikėme Įmonei.

Patvirtiname, kad mūsų žiniomis ir įsitikinimu, Įmonei suteiktos paslaugos atitinka taikomų įstatymų ir teisės aktų reikalavimus bei neapima Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 537/2014 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų ne audito paslaugų.

Per audito vykdymo laikotarpį nesuteikėme kitų nei finansinių ataskaitų auditas paslaugų. Audito, kurį atlikus išleidžiama ši nepriklausomo auditoriaus išvada, užduoties partneris yra Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx.

Xxxxx Xxxxxxxx, UAB vardu

Auditorė Xxxxxxx Xxxxxxxxxxxx              

Atestuota auditorė

2020 m. kovo 12 d.

J.Kubiliaus 6, Vilnius

Finansinės būklės ataskaita

XXXXXX	Xxxxxxxx	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31                     d.
Ilgalaikis turtas
Nematerialusis turtas	1	189	191
Ilgalaikis materialusis turtas	2	27.524	30.118
Teisė į nuomą	3	1.132	---
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	22	36	31
Kitas sutarčių turtas	4	36	84
Ilgalaikio turto iš viso		28.917	30.424
Trumpalaikis turtas
Atsargos	5	804	923
Iš pirkėjų gautinos sumos	6	3.046	2.609
Kitos gautinos sumos	7	1	81
Išankstiniai apmokėjimai	8	239	151
Kitas trumpalaikis turtas		---	---
Pinigai ir pinigų ekvivalentai	9	7.777	6.267
Trumpalaikio turto iš viso		11.867	10.031
Turto iš viso		40.784	40.455

(tęsinys kitame puslapyje) Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI	Pastabos	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Nuosavas kapitalas
Akcinis kapitalas	9	26.816	26.816
Privalomasis rezervas	10	918	871
Perkainojimo rezervas		3.290	3.532
Kiti rezervai	11	192	40
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai)		901	1.154
Nuosavo kapitalo iš viso		32.117	32.413
DOTACIJOS, SUBSIDIJOS		---	----
Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Xxxxxx xxxxxxxx		---	---
Lizingo (finansinės nuomos) įsipareigojimai	16	---	15
Ilgalaikiai nuomos įsipareigojimai	14	1.127	---
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	22	641	661
Įsipareigojimai darbuotojams		36	41
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai	15	4.380	3.937
Po vienerių metų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		6.184	4.654
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai
Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis	16	11	44
Ilgalaikių nuomos įsipareigojimų einamųjų metų dalis	14	23	---
Trumpalaikės paskolos		---	---
Prekybos skolos		1.316	2.160
Gauti išankstiniai apmokėjimai, būsimo laikotarpio pajamos		136	149
Pelno mokesčio įsipareigojimas		---	---
Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos	17	997	1.035
Per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso		2.483	3.388
Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso		40.784	40.455

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Xxxxxxxxx Xxxxx	2020-03-12
Vyriausioji buhalterė	Xxxxx     Xxxxxxxxx	2020-03-12

Bendrųjų pajamų ataskaita

		Sausis - gruodis
	Pastabos	2019 m.	2018 m.
Pardavimo pajamos	18	20.719	20.080
Pardavimo savikaina	19	(14.113)	(13.057)
Bendrasis pelnas (nuostoliai)		6.606	7.023
Kitos veiklos pajamos	20	261	460
Veiklos sąnaudos	19	(6.190)	(6.543)
Kitos veiklos sąnaudos	20	(30)	(56)
Veiklos pelnas (nuostoliai)		647	884
Finansinės veiklos pajamos	21	149	122
Finansinės veiklos sąnaudos	21	(163)	(94)
Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą		633	912
Pelno mokestis	22	26	21
Grynasis pelnas (nuostoliai)		659	933
Kitos bendrosios pajamos, kurios ateityje nebus perkeltos į pelno (nuostolių) ataskaitą:
Pajamos iš turto perkainavimo rezervo panaudojimo		267	242
Pelno mokesčio įtaka		(25)	(21)
Kitos bendrosios pajamos		242	221
Bendrųjų pajamų iš viso		901	1.154

Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (Eurais vienai akcijai) 0,007 0,010

*TFAS 16 „nuoma“ taikytas nuo 2019 d. sausio 1 d. turėjo įtakos 2019 metų finansinėms ataskaitoms. Palyginama 2018 m. informacija nebuvo koreguota.

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Xxxxxxxxx Xxxxx	2020-03-12
Vyriausioji buhalterė	Xxxxx     Xxxxxxxxx	2020-03-12

Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita

	Akcinis kapitala s	Privaloma sis rezervas	Perkainavim o rezervas	Kiti rezervai	Nepaskirstytasi s pelnas (nuostolis)	Iš viso:
2018 m. sausio 1 d. likutis	26.816	841	3.993	12	389	32.051
Grynasis pelnas (nuostoliai)					933	933
Kitos bendrosios pajamos					221	221
Bendrųjų pajamų iš viso					1.154	1.154
Sudaryti rezervai		30		28	(58)	---
Dividendai					(331)	(331)
Ilgalaikio turto vertės padidėjimas (sumažėjimas)			(461)		---	(461)
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	26.816	871	3.532	40	1.154	32.413
Grynasis pelnas (nuostoliai)					659	659
Kitos bendrosios pajamos					242	242
Bendrųjų pajamų iš viso					901	901
Dividendai					(955)	(955)
Sudaryti rezervai		47		152	(199)	---
Ilgalaikio turto vertės padidėjimas (sumažėjimas)			(242)		---	(242)
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	26.816	918	3.290	192	901	32.117

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Xxxxxxxxx Xxxxx	2020-03-12
Vyriausioji buhalterė	Xxxxx     Xxxxxxxxx	2020-03-12

PINIGŲ SRAUTŲ ATASKAITA

(sudaroma tiesioginiu būdu)

	Sausis – gruodis 2019 metai	Sausis – gruodis 2018 metai
Pagrindinės veiklos pinigų srautai
Pinigų įplaukos iš klientų (su PVM)	24.219	23.899
Kitos įplaukos	7	9
Draudimo išmokos	7	1
Iš viso pinigų įplaukos (su PVM)	24.233	23.909
Pinigai, sumokėti žaliavų, prekių ir paslaugų tiekėjams (su PVM)	(10.555)	(8.619)
Pinigų išmokos, susijusios su darbo santykiais	(5.905)	(5.680)
Sumokėti į biudžetą mokesčiai	(3.159)	(2.906)
Kitos išmokos	(14)	(29)
Iš viso ataskaitinio laikotarpio pinigų (išmokos)	(19.633)	(17.234)
Grynieji pagrindinės veiklos pinigų srautai	4.600	6.675
Investicinės veiklos pinigų srautai
Materialaus ir nematerialaus turto įsigijimas	(2.323)	(2.970)
Materialaus ir nematerialaus turto perleidimas	232	354
Gauti dividendai, palūkanos	---	---
Grynieji investicinės veiklos pinigų srautai	(2.091)	(2.616)
Finansinės veiklos pinigų srautai
Dividendų (išmokėjimas)	(955)	(331)
Paskolų gavimas	---	---
Paskolų (grąžinimas)	---	---
(Sumokėtos) palūkanos	---	---
Lizingo (finansinės nuomos) (mokėjimai)	(44)	(43)
Grynieji finansinės veiklos pinigų srautai	(999)	(374)
Valiutų kursų pasikeitimo įtaka grynųjų pinigų ir pinigų ekvivalentų likučiui	---	---
Grynasis pinigų srautų padidėjimas (sumažėjimas)	1.510	3.685
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pradžioje	6.267	2.582
Pinigai ir pinigų ekvivalentai laikotarpio pabaigoje	7.777	6.267

Toliau pateikiamas aiškinamasis raštas yra sudėtinė šių finansinių ataskaitų dalis.

Generalinis direktorius	Xxxxxxxxx Xxxxx	2020-03-12
Vyriausioji buhalterė	Xxxxx     Xxxxxxxxx	2020-03-12

10

Finansinių ataskaitų aiškinamasis raštas

I. Bendroji dalis

AB Lietuvos radijo ir televizijos centras, (toliau – Bendrovė) yra Lietuvos Respublikoje registruota akcinė bendrovė. Jos buveinės adresas yra:

Sausio 13-osios 10 Vilnius,

Lietuva.

Pagrindinė Bendrovės veikla – telekomunikacijų paslaugų teikimas. Bendrovė teikia radijo ir televizijos programų siuntimo, duomenų perdavimo, interneto, išmaniosios televizijos, duomenų centrų ir telefonijos paslaugas visoje Lietuvoje.

Bendrovės aukštųjų bokštų ir stiebų (virš 100 metrų aukščio) infrastruktūra leidžia kokybišku televiziniu signalu padengti beveik 100 % Lietuvos teritorijos. Ši infrastruktūra skirta TV ir radijo programų siuntimui, taip pat yra tinkama ir bevielėms telekomunikacijų paslaugoms teikti.

Duomenų perdavimo ir kitas telekomunikacines paslaugas Bendrovė teikia naudodamas bevieles LTE ir WiFi (peer-to-peer) technologijas. Bendrovės duomenų perdavimo tinklo infrastruktūra yra universali, pritaikyta visų rūšių informacijos (video, audio, duomenų ir pan.) perdavimui.

Bendrovė valdo modernų duomenų centrą, kurio infrastruktūra leidžia teikti didmenines duomenų centrų paslaugas.

Bendrovė taip pat valdo nacionaliniu mastu unikalų inžinerinį statinį – Vilniaus televizijos bokštą (aukštis 326 m.), kuriame įsikūręs restoranas PAUKŠČIŲ TAKAS.

2019 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. gruodžio 31 d. Xxxxxxxx neturėjo nei dukterinių nei asocijuotų įmonių. Bendrovės nesavarankiški struktūriniai padaliniai išdėstyti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Bendrovė įregistruota 1997 m. birželio mėn. 26 d., Bendrovės kodas 120505210.

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės vienintelis akcininkas buvo Lietuvos valstybė, atstovaujama LR Susiekimo ministerijos. Visos Bendrovės 92 468 808 akcijos, kurių kiekvienos nominali vertė 0,29 euro, yra paprastosios ir 2019 m. gruodžio 31 d. buvo pilnai apmokėtos.

Šios finansinės ataskaitos už laikotarpį, pasibaigusį 2019 m. gruodžio 31 d., yra audituotos. 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metinių finansinių ataskaitų auditą atliko Xxxxx Xxxxxxxx, UAB.

Bendrovės akcininkas turi teisę arba patvirtinti šias finansines ataskaitas, arba netvirtinti jų ir reikalauti naujų finansinių ataskaitų parengimo.

Bendrovėje 2019 m. vidutinis darbuotojų skaičius buvo 305, 2018 m. - 311 darbuotojai.

Šiose finansinėse ataskaitose skaičiai yra pateikti tūkstančiais eurų (tūkst. Eur). Atsižvelgiant į tai, kad finansinėse ataskaitose pateikiamos sumos yra apskaičiuojamos tūkstančiais eurų, todėl tarp lentelių pastabose skaičiai gali nesutapti dėl apvalinimo. Tokie nesutapimai finansinėse ataskaitose laikomi nereikšmingais. Bendrovės funkcinė ir pateikimo valiuta yra euras. Finansiniai Bendrovės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Užsienio valiuta išreikšti sandoriai apskaitomi pagal sandorio dieną galiojusį oficialų valiutų keitimo kursą. Pelnas ir nuostoliai iš tokių sandorių bei iš užsienio valiuta išreikšto turto ir įsipareigojimų likučių perkainojimo finansinės būklės ataskaitos dieną yra apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tokie likučiai perkainojami pagal ataskaitinio laikotarpio pabaigos valiutų keitimo kursą.

Apskaitos principai

Šios finansinės ataskaitos yra parengtos vadovaujantis Tarptautiniais finansinės atskaitomybės standartais priimtais taikyti Europos Sąjungoje (ES), tarp jų – pagal 1 Tarptautinį apskaitos standartą (TAS). Finansinės ataskaitos buvo parengtos remiantis įsigijimo savikainos pagrindu, atsižvelgiant į įvertinamo finansinio turto ir įsipareigojimų (įtraukiant išvestinius instrumentus) atvaizdavimą tikrąja verte per pelną ar nuostolį. Finansinių ataskaitų parengimas pagal Tarptautinius Finansinės atskaitomybės Standartus priimtus Europos Sąjungoje, reikalauja atsižvelgti į tam tikrus apskaitos vertinimus. Tai reikalinga, kad vadovybė naudotų savo sprendimus taikant apskaitos principus. Vertinimai yra pagrįsti vadovybės žiniomis apie dabartinius įvykius ir veiksmus, nors faktiniai rezultatai gali skirtis nuo vertinimų. Įvertinant visus esminius aspektus, yra laikomasi tų pačių apskaitos principų, kaip ir rengiant 2018 metų finansines ataskaitas.

Bendrovės taikomi pagrindiniai apskaitos principai:

Finansinių ataskaitų pateikimas

Xxxxxxxxxx paskirties finansinės ataskaitos skirtos patenkinti tų vartotojų poreikiams, kurie dėl savo padėties negali pareikalauti, kad būtų rengiamos ataskaitos su jų poreikius tenkinančia informacija. Finansinių ataskaitų tikslas yra pateikti informaciją, kuri padeda daugeliui finansinių ataskaitų informacijos vartotojams priimti ekonominius sprendimus apie ūkio subjekto finansinę būklę, finansinį vykdytos veiklos rezultatą ir pinigų srautus. Finansinės ataskaitos taip pat parodo vadovybei patikėtų išteklių tvarkymo rezultatus.

Veiklos tęstinumo principas

Sudarydama finansines ataskaitas vadovybė turi įvertinti ūkio subjekto gebėjimą tęsti veiklą. Finansinės ataskaitos turi būti rengiamos laikantis veiklos tęstinumo principo, išskyrus tą atvejį, kai šio ūkio subjekto vadovybė ketina jį likviduoti, sustabdyti veiklą ar yra priversta tą padaryti, neturėdama kitos realios išeities. Jeigu, atlikdama tokį įvertinimą, vadovybė žino apie reikšmingus neaiškumus, siejamus su įvykiais arba sąlygomis, kurie gali sukelti žymių abejonių dėl subjekto sugebėjimo tęsti veiklą, ji šiuos neaiškumus turi atskleisti. Jeigu finansinės ataskaitos rengiamos nesilaikant veiklos tęstinumo principo, šis faktas turi būti atskleidžiamas nurodant pagrindą, pagal kurį šios finansinės ataskaitos yra sudaromos, ir priežastį, dėl kurios šiam ūkio subjektui veiklos tęstinumo principas netaikomas. Vertindama, ar šiam ūkio subjektui taikytina tęstinumo prielaida, vadovybė turi atsižvelgti į bet kokią turimą informaciją apie ateitį mažiausiai (bet neapsiribojant) dvylikos mėnesių laikotarpio nuo balanso datos.

Kaupimo principo taikymas apskaitoje

Ūkio subjekto finansinės ataskaitos (išskyrus informaciją apie pinigų srautus) turi būti sudaromos apskaitoje taikant kaupimo principą. Kai apskaitoje taikomas kaupimo principas, straipsniai pripažįstami turtu, įsipareigojimais, nuosavybe, pajamomis ir sąnaudomis (finansinių ataskaitų elementais) tada, kai jie atitinka šių elementų apibrėžimus ir pripažinimo kriterijus, nurodytus pagrinduose.

Pateikimo pastovumas

Finansinių ataskaitų straipsnių pateikimas ir pripažinimas turi išlikti nepakitęs per visus ataskaitinius laikotarpius, išskyrus šiuos atvejus: a) kai po reikšmingo ūkio subjekto veiklos pobūdžio pasikeitimo ar jo finansinių ataskaitų peržiūrėjimo yra akivaizdu, kad kitoks pateikimas ar pripažinimas būtų tinkamesnis, atsižvelgiant į 8-ajameTAS nustatytus apskaitos politikos pasirinkimo ir taikymo kriterijus; arba b) kai standarte arba aiškinime reikalaujama, kad būtų pakeista pateikimo tvarka. Reikšmingas įsigijimas, perleidimas ar finansinių ataskaitų pateikimo peržiūrėjimas gali sudaryti prielaidą manyti, kad finansines ataskaitas reikėtų pateikti kitaip. Įmonė keičia finansinių ataskaitų pateikimo tvarką tik tada, jeigu pakeistoji tvarka teikia patikimą ir svarbesnę informaciją finansinių ataskaitų vartotojams, o pakoreguota pateikimo struktūra gali būti naudojama ir toliau, kad nenukentėtų palyginimo galimybė.

Reikšmingumas ir sujungimas

Finansinėse ataskaitose kiekviena reikšminga panašių straipsnių grupė turi būti pateikiama atskirai. Nepanašaus pobūdžio arba paskirties straipsniai turi būti pateikiami atskirai, išskyrus tuos atvejus, kai jie yra nereikšmingi. Finansinės ataskaitos sudaromos apdorojus daug sandorių ar kitų įvykių, kurie pagal jų pobūdį ar paskirtį sujungiami į grupes. Galutinis sujungimo ir grupavimo etapas – glaustų ir sugrupuotų duomenų, sudarančių Finansinės būklės, bendrųjų pajamų ataskaitos, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, pinigų srautų ataskaitos ir aiškinamojo rašto straipsnių eilutes, pateikimas. Jeigu straipsnio eilutė, būdama atskira, nėra reikšminga, šiose ataskaitose ar aiškinamajame rašte ji sujungiama su kitais straipsniais. Tačiau straipsnis, kuris nėra pakankamai reikšmingas, kad būtų privalu jį minėtose ataskaitose pateikti atskirai, gali būti pakankamai reikšmingas, kad būtų atskirai pateiktas aiškinamajame rašte. Reikšmingumo sampratos taikymas reiškia, kad nebūtina taikyti konkretaus standarto ar aiškinimo informacijos pateikimo reikalavimo, jeigu tokia informacija yra nereikšminga.

Užskaita

Turtas ir įsipareigojimai ar pajamos ir sąnaudos neturi būti tarpusavyje užskaitomi, išskyrus tą atvejį, jeigu to reikalaujama (arba tai leidžiama) standarte ar aiškinime. Svarbu, kad turtas ir įsipareigojimai, taip pat pajamos ir sąnaudos būtų pateikiama atskirai. Tarpusavio užskaita pelno (nuostolių) ataskaitoje ar balanse sumažina vartotojų galimybes tiek suprasti įvykusius sandorius, kitus įvykius ir sąlygas, tiek įvertinti būsimuosius šio ūkio subjekto pinigų srautus, išskyrus tą atvejį, kai užskaita perteikia sandorio ar kito įvykio esmę.

Pajamos reikalaujama, kad būtų vertinamos gauto ar gautino apmokėjimo tikrąja verte, atsižvelgiant į bet kokių prekybos nuolaidų ir panašių lengvatų, taikomų šiam ūkio subjektui, sumas. Savo įprastinės veiklos metu Įmonė sudaro ir tokius sandorius, kurie nekuria pajamų, bet yra tvirtai susieti su pagrindine pajamas kuriančia veikla. Gauti sandorių rezultatai, iš pajamų atėmus to paties sandorio atitinkamas sąnaudas, pateikiami tada, kai toks pateikimas atspindi sandorio ar kito įvykio esmę.

Ilgalaikio turto, įskaitant investicijas ir veikloje naudojamą turtą, perleidimo pelnas ar nuostoliai pateikiami iš perleidimo įplaukų atėmus turto balansinę vertę ir susijusias pardavimo sąnaudas; ir Išlaidos, susijusios su atidėjinių, pripažįstamų pagal 37-ąjį TAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir neapibrėžtasis turtas“, ir grąžinamos pagal sutartimi įformintą susitarimą su trečiąja šalimi.

Be to, pelnas ar nuostoliai, atsirandantys dėl grupės panašių sandorių, pateikiami kaip grynasis pelnas ar grynieji nuostoliai, pavyzdžiui, užsienio valiutos keitimo pelnas ar nuostoliai, dėl parduoti laikomų finansinių priemonių atsirandantis pelnas ar nuostoliai. Tačiau toks pelnas ar nuostoliai pateikiami atskirai, jeigu jie yra reikšmingi.

Lyginamoji informacija

Turi būti atskleidžiama lyginamoji informacija apie visas praėjusio ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų sumas, išskyrus tą atvejį, kai pagal standartą ar aiškinimą leidžiama (ar reikalaujama) kitaip. Lyginamoji informacija turi būti pateikiama duomenimis ir aprašomąja informacija, kuri svarbi dabartinio ataskaitinio laikotarpio finansinių ataskaitų supratimui.

Apskaitos politikos pakeitimai

Išskyrus toliau nurodytus pakeitimus, Xxxxxxxx nuosekliai taikė apskaitos politiką, visiems šiose finansinėse ataskaitose pateiktiems laikotarpiams.

Tikėtina, kad nė viena iš šių pataisų neturės reikšmingos įtakos Įmonės finansinėms ataskaitoms. Žemiau pateikiami nauji standartai ir standartų pataisos, galiojančios nuo 2019 m. sausio 1 d.

Įsigalioję nauji standartai ir standartų išaiškinimai

(i) 16-asis TFAS „Nuoma“ (galioja 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Leidžiama taikyti anksčiau, jeigu Įmonė taiko ir 15-ąjį TFAS). Patvirtinta ES 2017 m. spalio 31 d. Komisijos reglamentu 2017/1986. 16-uoju TFAS

pakeičiamas 17-asis TAS „Nuoma“ ir susiję aiškinimai. Šiuo standartu panaikinamas šiuo metu taikomas nuomininkų dvigubos apskaitos modelis; vietoje jo įmonių reikalaujama didžiąją dalį nuomos sandorių apskaityti finansinės būklės ataskaitoje pagal vieną modelį, panaikinant atskirtį tarp veiklos ir finansinės nuomos.

Pagal 16-jį TFAS sutartis yra nuoma arba ją apima, jeigu ji suteikia teisę valdyti identifikuoto turto naudojimą tam tikrą laiką mainais už atlygį. Pagal naująjį modelį reikalaujama, kad tokioms sutartims nuomininkas pripažintų teisę naudoti turtą ir nuomos įsipareigojimus. Teisė naudoti turtą yra nudėvima, o įsipareigojimas kaupia palūkanas. Dėl to daugumos nuomos sandorių atvejais susidarys išankstinių sąnaudų, net tuo atveju, kai nuomininkas moka pastovius metinius nuomos mokesčius.

Naujuoju standartu nustatoma ribotos apimties išimčių nuomos sandoriams, kurie apima:

• nuomos sandorius, kai nuomos laikotarpis neviršija 12 mėnesių, o sandoris nesuteikia galimybių pirkti; ir

• nuomos sandorius, kuriuose pagrindinis turtas yra mažavertis (angl. small-ticket leases).

Bendrovė taikys naująjį standartą naudojant modifikuotą retrospektyvinį būdą, o tai reiškia, jog palyginamieji skaičiai nebus perskaičiuoti, 16-ojo TFAS taikymo bendrasis poveikis bus pripažintas 2019

d. sausio 1 d. Nuo 2019 m. sausio 1 d. nuomos įsipareigojimai, priskiriami nuomai, bus vertinami likučių diskontuotų nuomos mokėjimų dabartine verte.

Bendrovė nustatė nuomos sutartis: žemės ir automobilių.

Bendrovė talpina telekomunikacinę įrangą pas trečiuosius asmenis. Sudarytos talpinimo sutartys nesuteikia Bendrovei disponavimo teisės, tai yra bendrovė neturi galimybės gauti papildomas subnuomos pajamas, talpinti papildomą įrangą be savininko žinios ir panašiai. Todėl Bendrovė neturi kontrolės teisių trečiųjų šalių turto atžvilgiu ir šioms sutartims 16 TFAS netaikomas.

(ii) 9-o TFAS „išankstinio mokėjimo savybės su neigiama kompensaciją“ pataisos (įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Ankstesnis taikymas yra leidžiamas.)

Pataisomis leidžiama finansinį turtą su išankstinio mokėjimo galimybe, kai susitarimo šaliai leidžiama reikalauti ar reikalaujama, kad ji pati sumokėtų ar gautų pagrįstą kompensaciją už pirma laiko nutrauktą sutartį, vertinti amortizuota savikaina arba tikrąja verte per kitas bendrąsias pajamas. Bendrovė tokių sandorių neturi.

(iii) 28-o TAS „ilgalaikiai interesai asocijuotose ir bendrose įmonėse" pataisos (įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Ankstesnis taikymas yra leidžiamas.)

Pastabos apibrėžia, ar atliekant ilgalaikių interesų asocijuotose ir bendrose įmonėse vertinimą, konkrečiai su vertės sumažinimu susijusius reikalavimus, kurie, iš esmės, sudaro „grynųjų investicijų“ dalį asocijuotose ar bendrose įmonėse, turėtų būti vadovaujamasi 9 TFAS, 28 TAS ar abiem kartu. Pataisos paaiškina kad, prieš taikydamas 28 TAS, subjektas taiko 9 TFAS tokiems ilgalaikiams interesams, kuriems netaikomas nuosavybės metodas. Taikydamas 9 TFAS subjektas neatsižvelgia į ilgalaikių interesų balansinės vertės pasikeitimus, atsirandančius dėl 28 TAS taikymo. Bendrovė tokių sandorių neturi.

(iv) TFAKK 23-asis išaiškinimas „Neapibrėžtumas dėl pelno mokesčio apskaitos“ pataisos (įsigalioja nuo 2019 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams. Ankstesnis taikymas yra leidžiamas.)

Išaiškinimas skirtas pelno mokesčio apskaitai, esant mokestinio traktavimo neapibrėžtumams, įtakojantiems 12 TAS taikymą. Jame paaiškinta kaip atsižvelgti į mokestinio traktavimo neapibrėžtumus atskirai arba kartu, mokesčių institucijų vykdomus patikrinimus, pateikiamas tinkamas modelis kaip atspindėti neapibrėžtumus ir apskaityti faktų bei aplinkybių pasikeitimą.

15 TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“ Xxxxxxxx pradėjo perspektyviai taikyti nuo 2018 metų atlikus ankstesnių metų vertinimą.

Atsirado nauja sąvoka „Sutartinis turtas“.

(i) 15-asis TFAS „Pajamos pagal sutartis su klientais“ (galioja metiniams ataskaitiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau.)

Standarte nustatyta sistema, kuria pakeičiamos esamos pajamų pripažinimo gairės pagal TFAS. Ūkio subjektai taikys penkių žingsnių modelį, kad nustatytų, kada pajamas pripažinti ir kokia suma. Naujajame modelyje nustatyta, kad pajamos turėtų būti pripažįstamos, kada Įmonė prekės ar paslaugos kontrolę perduoda klientui tokia suma, į kurią Įmonė tikisi turėti teisę. Priklausomai nuo to, ar yra tenkinami tam tikri reikalavimai, pajamos pripažįstamos:

• per tam tikrą laikotarpį tokiu būdu, kuriuo parodoma Įmonės veikla, arba

• tokiu momentu, kai prekių ir paslaugų kontrolė perduodama klientui

• taip pat įtvirtinti principai, kuriuos Įmonė turi taikyti atskleisdamas kokybinę ir kiekybinę informaciją, finansinių ataskaitų naudotojams pranešdamas naudingą informaciją apie pajamų ir pinigų srautų, atsirandančių dėl sutarties su klientu, pobūdį, sumą, laiką ir neapibrėžtumą.

Papildomai įvertintos išlaidos, susijusios su sutarties sudarymu. Vadybininkams priskaičiuojami ir sumokami komisiniai konkrečiai sutarčiai sudaryti turėtų būti kapitalizuojami ir atidedami laikotarpiui, per kurį Bendrovė tikisi teikti paslaugas klientui. Bendrovė tokių sąnaudų nekapitalizuoja, nes tai yra nereikšmingos sumos.

(ii) 9-asis TFAS „Finansinės priemonės“ (galioja 2018 m. sausio 1 d. arba vėliau prasidedantiems metiniams ataskaitiniams laikotarpiams; taikoma retrospektyviai su tam tikromis išimtimis. Nereikalaujama taisyti ankstesnių laikotarpių informacijos.)

Šiuo standartu pakeičiamas 39-asis TAS „Finansinės priemonės. Pripažinimas ir vertinimas“, tačiau toliau taikoma 39-ojo TAS išimtis dėl finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų portfelio palūkanų normos pozicijos tikrosios vertės apsidraudimui. Ūkio subjektai gali pasirinkti apskaitos politiką: taikyti 9-ajame TFAS nustatytus apsidraudimo apskaitos reikalavimus ar toliau taikyti esamus, 39-ajame TAS nustatytus, apsidraudimo apskaitos reikalavimus visai apsidraudimo apskaitai.

Taikymui ES nepatvirtinti standartai

Šiuo metu ES priimti TFAS reikšmingai nesiskiria nuo nuostatų, kurias patvirtino Tarptautinių Apskaitos Standartų Taryba (TAST), išskyrus toliau pateikiamus standartus, esamų standartų pakeitimus ir išaiškinimus, kurių naudojimui ES dar nepritarė (apačioje pateikiamos įsigaliojimo datos taikomos visam TFAS išleistiems TAST):

14-asis TFAS “Ateinančių laikotarpių likučiai, susiję su reguliuojamais tarifais" (taikomas metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2016 m. sausio 1 d. arba vėliau) Europos Komisija nusprendė netaikyti šio laikino standarto ir laukti, kol bus parengtas galutinis standartas,

17-asis TFAS ,,Xxxxxxxx xxxxxxxx" (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2021 m. sausio 1 d. arba vėliau),

3-ojo TFAS ,,Verslo junginiai" pakeitimai - Verslo apibrėžimas (skirti verslo junginiams, kurių įsigijimo data yra taikoma pirmajam metiniam laikotarpiui, prasidedančiam2020 m. sausio 1d. ar vėliau ir turto įsigijimams, kurie įvyksta šio laikotarpio pradžioje ar vėliau),

10-ojo TFAS ,,Konsoliduotos finansinė ataskaitos" ir 28-ojo TAS ,,Investicijos i asocijuotąsias įmones ir bendras įmones" pakeitimai - Turto pardavimas ar turtinis įnašas tarp investuotojo ir jo asocijuotos įmonės arba bendros įmonės ir vėlesni pakeitimai (įsigaliojimo data buvo atidėta neapibrėžtam laikotarpiui, kol bus baigtas nuosavybės metodo tyrimų projektas),

1-ojo TAS ,,Finansinių ataskaitų pateikimas" pakeitimai ir 8-ojo TAS ,,Apskaitos politika, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidos" - Medžiagos apibrėžimas (taikomi metiniams laikotarpiams, prasidedantiems nuo 2020 m. sausio 1 d. arba vėliau), ir TFAS standartų koncepcinės finansinės atskaitomybės tvarkos pataisos (taikomos metiniams laikotarpiams, prasidedantiems 2020 m. sausio 1

d. arba vėliau).

Nematerialus turtas

Nematerialusis turtas įsigytas atskirai iš pradžių yra pripažįstamas įsigijimo verte. Nematerialusis turtas yra pripažįstamas, jei yra tikėtina, kad Xxxxxxxx gaus su šiuo turtu susijusią ekonominę naudą ateityje ir jei turto vertė gali būti patikimai įvertinta. Po pradinio pripažinimo nematerialusis turtas, yra apskaitomas įsigijimo verte, atėmus sukauptą amortizaciją ir sukauptus vertės sumažėjimo nuostolius,

jei tokių yra. Nematerialusis turtas yra amortizuojamas tiesiogiai proporcingu metodu per numatytą naudingo tarnavimo laiką – 3-5 metus.

Programinė įranga

Naujos programinės įrangos įsigijimo išlaidos yra kapitalizuojamos ir pripažįstamos nematerialiuoju turtu, jei šios išlaidos nėra kompiuterinės įrangos sudedamoji dalis. Programinė įranga yra amortizuojama per trijų metų laikotarpį. Naudingo tarnavimo laikas, likvidacinės vertės ir amortizacijos metodas yra kasmet peržiūrimi užtikrinant, kad jie atitiktų numatomą nematerialiojo turto naudojimo pobūdį.

Nematerialiojo turto vertės sumažėjimas yra vertinamas, kai yra požymių, kad turtas gali būti nuvertėjęs.

Nekilnojamas turtas, įranga, įrengimai

Bendrovės pastatai ir statiniai yra apskaitomi perkainota verte, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimo nuostolius. Šis turtas yra vertinamas nepriklausomų turto vertintojų, siekiant užtikrinti, kad jo balansinė vertė reikšmingai nesiskirtų nuo tikrosios vertės. Paskutinį kartą turto vertinimas buvo atliktas 2012 balandžio 30 d. (papildyta - 2013 lapkričio 29 d.) nepriklausomos turto vertinimo įmonės

– UAB Korporacija ,,Matininkai“.

Bendrovės vadovybės patvirtina pastatų ir statinių vertinimo komisija peržiūrėjo ir įvertino pastatų ir statinių vertę ataskaitų sudarymo dienai. Komisijos vertinimu, Bendrovės statinių ir pastatų vertės iš esmės atitinka apskaitines vertes. Vertinimas buvo atliktas atsižvelgiant pastatų ir statinių plotą, eksploatacijos pradžią, būklę, buvimo vietas ir pagal turimą informaciją apie rinkos kainas. Bendrovės vadovybė nemato pastatų ir statinių nuvertėjimo požymių.

Apskaitinės vertės padidėjimai dėl pastatų perkainojimo apskaitomi nuosavo kapitalo perkainojimo rezervo straipsnyje. Vertės sumažėjimai, kurie padengia ankstesnius to paties turto vertės padidėjimus, apskaitomi kaip perkainojimo rezervo sumažėjimas; visi kiti vertės sumažėjimai apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje. Kiekvienais metais skirtumas tarp nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto perkainota apskaitine verte, ir apskaityto pelno (nuostolių) ataskaitoje, ir nusidėvėjimo, apskaičiuoto remiantis turto pirmine įsigijimo savikaina, perkeliamas iš perkainojimo rezervo į nepaskirstytą pelną.

Kitas Bendrovės ilgalaikis materialusis turtas apskaitomas įsigijimo savikaina, atėmus sukauptą nusidėvėjimą ir vertės sumažėjimą.

Pradinę ilgalaikio materialiojo turto vertę sudaro įsigijimo kaina, įskaitant negrąžinamus įsigijimo mokesčius ir visas tiesiogiai priskirtinas išlaidas, susijusias su turto parengimu eksploatuoti arba perkėlimu į jo naudojimo vietą. Išlaidos, tokios kaip remonto ir eksploatacijos, patirtos ilgalaikiam materialiajam turtui pradėjus veikti, paprastai yra apskaitomos to laikotarpio, kai jos buvo patirtos, pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Kai turtas parduodamas arba nurašomas, jo įsigijimo vertė ir sukauptas nusidėvėjimas sąskaitose yra eliminuojami, o pardavimo pelnas ar nuostoliai apskaitomi pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Nusidėvėjimas skaičiuojamas taikant tiesiogiai proporcingą metodą per tokius naudingo tarnavimo laikotarpius:

Pastatai ir statiniai	10-50 metų
Mašinos ir kiti įrengimai	8-50 metų
Transporto priemonės	5-10 metų
Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai	5-15 metų
Kitas materialusis turtas	3-15 metų

Naudingo tarnavimo laikas ir likvidacinės vertės yra kasmet peržiūrimos ir prireikus koreguojamos.

Nebaigta statyba apskaitoma įsigijimo verte. Ją sudaro statybos, statinių ir įrenginių vertė bei kitos tiesiogiai priskirtinos išlaidos. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas tol, kol statyba nėra baigta, ir turtas nepradėtas naudoti.

Atsargos

Atsargos apskaitomos žemesniąja iš savikainos ir grynosios realizacinės vertės, atėmus apskaitytą pasenusių ir lėtai judančių atsargų vertės sumažėjimą. Grynoji realizacinė vertė yra pardavimo kaina, esant įprastinėms verslo sąlygoms, atėmus užbaigimo, rinkodaros ir paskirstymo išlaidas. Savikaina apskaičiuojama FIFO metodu. Atsargų apskaitai taikomas nuolat apskaitomų atsargų būdas. Atsargos, kurios nebegali būti realizuotos, yra nurašomos.

Finansinis turtas

Visi įprastiniai finansinio turto pirkimai ar pardavimai yra pripažįstami ir jų pripažinimas yra nutraukiamas pagal prekybos datą. Įprastinis turto pirkimas ar pardavimas yra finansinio turto pirkimas ar pardavimas pagal sutartį pristatant turtą per tam tikrą laiką, nustatytą pagal atitinkamos rinkos taisyklę ar susitarimą.

Xxxxxxxx sumos ir suteiktos paskolos

Paskolos ir gautinos sumos yra neišvestinis finansinis turtas su fiksuotais arba nustatytu būdu apskaičiuojamais mokėjimais, kuriuo neprekiaujama aktyvioje rinkoje. Toks turtas yra apskaitomas amortizuota verte naudojant efektyvios palūkanų normos metodą. Pelnas arba nuostoliai pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje tada, kai toks turtas yra nurašomas, sumažėja jo vertė ar jis yra amortizuojamas.

Gautinų sumų vertės sumažėjimas yra apskaitomas, kai yra požymių, kad gautinų sumų vertė gali būti sumažėjusi, tada balansinė gautinų sumų vertė yra mažinama naudojant vertės sumažėjimų sąskaitą. Nuvertėjusios gautinos sumos yra nurašomos, kai jos yra įvertinamos kaip nebeatgautinos.

Finansinio turto ir įsipareigojimų pripažinimo nutraukimas

Finansinis turtas

Finansinio turto (ar, kur tinkama, dalies finansinio turto ar dalies panašaus finansinio turto grupės) pripažinimas yra nutraukiamas, kai:

− baigiasi teisės į finansinio turto pinigų srautus galiojimo laikas;

− Bendrovė išlaiko teisę į pinigų srautus, bet prisiima įsipareigojimą sumokėti visą sumą trečiajai šaliai pagal perleidimo sutartį per trumpą laiką.

Finansiniai įsipareigojimai

Finansinio įsipareigojimo pripažinimas nutraukiamas, kai jis yra padengiamas, atšaukiamas ar baigiasi jo terminas. Kai vienas esamas finansinis įsipareigojamas pakeičiamas kitu įsipareigojimu tam pačiam skolintojui, bet kitomis sąlygomis, arba kai esamo įsipareigojimo sąlygos iš esmės pakeičiamos, toks pokytis laikomas pirminio įsipareigojimo nutraukimu ir naujo įsipareigojimo atsiradimu. Skirtumas tarp atitinkamų balansinių verčių pripažįstamas pelno (nuostolių) ataskaitoje.

Pinigai ir pinigų ekvivalentai

Pinigus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose, pinigai kelyje. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės, labai likvidžios investicijos, lengvai konvertuojamos į žinomą pinigų sumą. Tokių investicijų terminas neviršija trijų mėnesių, o vertės pokyčių rizika yra labai nežymi.

Pinigų srautų ataskaitos paruošimo tinklais, pinigai ir piniginiai ekvivalentai yra gryni pinigai kasoje ir sąskaitose bankuose, kitos trumpo periodo likvidžios investicijos, neviršijančios trijų mėnesių laikotarpį.

Nuosavas kapitalas

Įmonės nuosavam kapitalui priskiriama: apmokėta įstatinio kapitalo dalis, akcijų priedai, perkainavimo rezervas, privalomasis rezervas, kiti rezervai, nepaskirstytas pelnas (nuostolis).

Bendrovės kapitalo dydis yra lygus visų Bendrovės pasirašytų paprastųjų vardinių akcijų nominaliųjų verčių sumai.

Xxx Xxxxxxxx perkainoja ilgalaikį materialųjį turtą, turto padidėjimo suma registruojama turto ir nuosavo kapitalo sąskaitose. Nuosavo kapitalo dalyje ši suma registruojama perkainojimo rezervo (rezultatų) sąskaitoje.

Jei perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas apskaitoje registruojamas dėl anksčiau perkainoto turto nuvertėjimo, perkainojimo rezervas (rezultatai) mažinamas suma, kuria turtas nuvertėjo. Jei turto vertės sumažėjimo suma viršija to turto perkainojimo rezervo (rezultatų) sumą, apskaitoje registruojamas perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas ir nuostolis dėl turto vertės sumažėjimo. Jei perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas apskaitoje registruojamas dėl perkainoto turto nurašymo, perleidimo ar kitokio perdavimo, tai perkainojimo rezervas (rezultatai) mažinamas tik ta suma, kuri priskiriama konkrečiam turtui. Suma, kuria sumažintas perkainojimo rezervas (rezultatai), didinamas nepaskirstytas pelnas (mažinami nuostoliai). Nudėvint perkainotą turtą, apskaitoje registruojamas perkainojimo rezervo (rezultatų) mažinimas. Šis rezervas (rezultatai) mažinamas suma, kuria dėl to turto perkainojimo padidėjo nusidėvėjimo sąnaudos. Suma, kuria sumažintas perkainojimo rezervas (rezultatai), didinamas nepaskirstytas pelnas (mažinami nuostoliai).

Bendrovėje privalomasis rezervas sudaromas iš grynojo pelno atskaitymų ir naudojamas nuostoliams dengti. Jei privalomo rezervo suma yra mažesnė kaip 1/10 įstatinio kapitalo, atskaitymai į privalomąjį rezervą yra privalomi ir negali būti mažesni kaip 1/20 grynojo pelno arba tokie, kurie leistų pasiekti 1/10 įstatinio kapitalo. Panaudojus rezervą nuostoliams mažinti, apskaitoje registruojamas nuostolių ir privalomojo rezervo sumažėjimas.

Akcininkams priėmus sprendimą sudaryti rezervą ar sumažinti, apskaitoje registruojamas rezervo padidėjimas ar sumažėjimas, ta pačia suma mažinant arba didinant nepaskirstytąjį pelną.

Nepaskirstytojo pelno (nuostolių) straipsnyje parodomas per ataskaitinį ir ankstesnius laikotarpius uždirbtas, bet dar nepaskirstytas pelnas arba nepadengti nuostoliai.

Pelno paskirstymas Xxxxxxxxx apskaitoje registruojamas tada, kai savininkai priima sprendimą pelną paskirstyti, t.y. akcininkų susirinkimo dieną, neatsižvelgiant į tai, kada jis buvo uždirbtas.

Bendrovė pateikia kokybinę informaciją apie savo kapitalo valdymo tikslus, politiką ir procesus, įskaitant:

▪ kapitalo valdymo tikslų įgyvendinimo apibūdinimą;

▪ valdomo kapitalo kiekybinių duomenų santrauką. Kai kurie ūkio subjektai tam tikrus finansinius įsipareigojimus (pvz., kai kurių rūšių subordinuotą skolą) laiko kapitalo dalimi. Kiti ūkio subjektai į kapitalą neįtraukia tam tikrų nuosavo kapitalo elementų;

▪ visus informacijos pasikeitimus lyginant su praėjusiais ataskaitiniais laikotarpiais;

▪ duomenis ar per ataskaitinį laikotarpį įvykdė visus jai taikomus išorinius kapitalo reikalavimus.

▪ Jeigu Įmonė neįvykdo tokių jai taikomų išorinio kapitalo reikalavimų, ji turi nurodyti tokio nevykdymo priežastis.

Vienos akcijos pelnas

Bendrovė turi suskaičiuoti pelno ar nuostolio, priskirtino patronuojančios įmonės paprastosios nuosavybės savininkams, sumažinto vienos akcijos pelno sumą, taip pat (jei pateikiama) pelno arba nuostolio, priskirtino šiems nuosavybės savininkams dėl tęsiamos veiklos.

Skaičiuojant sumažintą vienos akcijos pelną, paprastųjų akcijų skaičiumi turi būti paprastųjų akcijų skaičiaus svertinis vidurkis, pridėjus tų paprastųjų akcijų, kurios būtų išleidžiamos konvertuojant visa

vienos akcijos pelną mažinančias potencialias paprastąsias akcijas į paprastąsias akcijas, skaičiaus svertinį vidurkį.

Įsipareigojimai

Finansiniai įsipareigojimai, kurie yra ilgo termino ir nebus grąžinami per 12 mėnesių nuo balanso sudarymo dienos yra ilgalaikiai įsipareigojimai. Paskolos iš pradžių pripažįstamos tikrąja verte, atėmus sandorio išlaidas. Vėliau finansinis įsipareigojimas pripažįstamas amortizuota savikaina – suma, kuria finansinis įsipareigojimas buvo įvertintas pradinio pripažinimo metu, atėmus pagrindinės sumos grąžinimo mokėjimus, pridėjus ar atėmus sukauptą pradinės ir galutinės sumų skirtumo amortizaciją naudojant faktinių palūkanų normos metodą ir atėmus bet kokį skirtumą, susijusį su vertės sumažėjimu ar skolų neatgavimu.

Trumpalaikiai įsipareigojimai, tokie kaip skolos tiekėjams ar kiti sukaupimai darbuotojams ir kiti įsipareigojimai, kurie yra skirti normaliai Bendrovės veiklai vystyti. Tokie veiklos įsipareigojimai yra klasifikuojami kaip trumpalaikiai įsipareigojimai, jei bus įvykdyti per 12 mėnesių nuo finansinės atskaitomybės sudarymo dienos.

Skolinimosi išlaidos

Skolinimosi išlaidos yra pripažįstamos tą laikotarpį, per kurį jos patiriamos, sąnaudomis išskyrus jei jos kapitalizuojamos kaip turto savikainos dalis. Toks Skolinimosi išlaidos, kurios yra tiesiogiai priskirtinos ilgo parengimo turto įsigijimui, statybai ar gamybai, turi būti kapitalizuojamos kaip to turto savikainos dalis. Kapitalizuoti tinkama skolinimosi išlaidų dalis turi būti nustatoma pagal 23 TAS „Skolinimosi išlaidos“.

Nuomos apskaita

Xxx Xxxxxxxx yra finansinės nuomos gavėjas ir su turto nuosavybe yra perduodama iš esmės visa rizika ir nauda, lizinguojamas turtas pradžioje yra apskaitomas kaip ilgalaikis turtas kaina, kuri yra mažesnė negu tikroji rinkos kaina arba jei mažesnė, dabartiniai minimalių įmokų pagal nuomos sutartį vertei. Minimalios įmokos pagal nuomos sutartį turi būti pateikiamos atitinkamai kaip finansavimo mokesčiai ir likusios įsipareigojimo dalies sumažinimas. Finansavimo mokesčiai turi būti paskirstomi per nuomos laikotarpius taip, kad sudarytų pastovią palūkanų normą kiekvieno laikotarpio likučiams. Neapibrėžtieji nuomos mokesčiai turi būti laikomi sąnaudomis jų atsiradimo laikotarpį. Išnuomoto turto nudėvimoji suma yra sistemingai, atitinkamai nuomininko nuosavam nudėvimam turtui taikomą nusidėvėjimo apskaitos politiką, paskirstoma numatomo nuomos laikotarpio kiekvienam ataskaitiniam laikotarpiui. Jeigu yra pagrįstai žinoma, kad nuomininkas iki nuomos laikotarpio pabaigos perims nuosavybės teisę, tuomet numatomas naudojimo laikas yra visas šio turto naudingo tarnavimo laikas, priešingu atveju turtas nudėvimas ir apskaitomas per nuomos laikotarpį ar jo naudingo tarnavimo laiką (trumpesnį iš jų).

Ilgalaikės išmokos darbuotojams

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus kiekvienam darbuotojui, išeinančiam iš Bendrovės sulaukus pensijinio amžiaus, priklauso vienkartinė 2 mėn. atlyginimo dydžio išmoka.

Išmokų darbuotojams einamųjų metų savikaina, anksčiau suteiktų paslaugų savikaina ir dėl išmokų sąlygų pakeitimo (sumažinimo arba padidinimo) atsiradęs pelnas ar nuostoliai pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstami iš karto.

Išmokų darbuotojams įsipareigojimas yra apskaičiuojamas remiantis aktuariniais įvertinimais, taikant planuojamo sąlyginio vieneto metodą. Įsipareigojimas fiksuojamas finansinės būklės ataskaitoje ir atspindi tų išmokų dabartinę vertę finansinės būklės ataskaitos sudarymo datą. Dabartinė išmokų darbuotojams įsipareigojimų vertė nustatoma diskontuojant įvertintus būsimus pinigų srautus, pritaikius 7 proc. diskonto normą.

Atidėjiniai

Atidėjiniai yra pripažįstami, kai Xxxxxxxx turi dabartinį teisėtą ar konstruktyvų įsipareigojimą dėl praeities įvykių, ir tikėtina, kad privalės padengti įsipareigojimą, ir patikimas sumos vertinimas gali būti atliktas.

Bendrovė gali tikėtis, kad bus kompensuotos kai kurios ar visos atidėjiniui padengti reikalingos išlaidos, bus pripažinta kompensacija kaip atskira turtas. Su atidėjiniu susijusios sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje gali būti pateikiamos atėmus sumą, kuri, tikėtina, bus kompensuota.

Pelno mokestis

Pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi metiniu pelnu, įvertinus atidėtąjį pelno mokestį. Pelno mokestis skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų reikalavimus. Lietuvos Respublikos įmonėms taikomas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc.

Mokestiniai nuostoliai gali būti keliami neribotą laikotarpį išskyrus nuostolius, kurie susidarė dėl vertybinių popierių ir (arba) išvestinių finansinių priemonių perleidimo. Toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu įmonė nebetęsia veiklos, dėl kurios šie nuostoliai susidarė. Nuostoliai iš vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo gali būti keliami 5 metus ir padengiami tik iš tokio paties pobūdžio sandorių pelno.

Atidėtas pelno mokestis apskaitomas įsipareigojimų metodu, atsižvelgiant į būsimus mokesčių tikslais atsirandančius skirtumus tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės finansinėse ataskaitose ir jų atitinkamos mokestinės bazės. Atidėtasis mokestis atspindi laikinųjų skirtumų tarp turto ir įsipareigojimų apskaitinės vertės ir jų mokesčių bazės grynąją mokestinę įtaką. Atidėtųjų mokesčių turtas ir įsipareigojimai yra vertinami mokesčių tarifu, kuris, kaip tikimasi, bus taikomas laikotarpiu, kuriuo bus realizuojamas turtas ar padengimas įsipareigojimas, atsižvelgiant į mokesčių tarifus, kurie buvo priimti finansinės būklės ataskaitos dieną.

Atidėtojo mokesčio turtas yra pripažįstamas finansinės būklės ataskaitoje tiek, kiek Xxxxxxxxx vadovybė tikisi, kad jis bus realizuotas artimiausioje ateityje atsižvelgiant į apmokestinamojo pelno prognozes. Jei tikėtina, kad dalis atidėtojo mokesčio nebus realizuota, ši atidėtojo mokesčio dalis nėra pripažįstama finansinėse ataskaitose.

Pajamų pripažinimas

Pajamos pripažįstamos, kai tikėtina, jog Xxxxxxxx gaus su sandoriu susijusią ekonominę naudą, ir kai galima patikimai įvertinti pajamų sumą. Pardavimai apskaitomi atėmus PVM ir suteiktas nuolaidas.

Pajamos iš paslaugų pardavimo pripažįstamos suteikus paslaugas ir perdavus riziką bei paslaugų teikiamą naudą.

Bendrovė parduoda skaitmeninės televizijos transliavimo paslaugas, radijo signalo transliavimo paslaugas, bevielio interneto paslaugas, įrangos talpinimo ir kitas paslaugas. Bendrovė pripažįsta paslaugų pardavimo pajamas kiekvieno mėnesio pabaigoje po paslaugų suteikimo.

Palūkanų pajamos yra apskaitomos kaupimo principu (naudojant efektyviąją palūkanų normą).

Sąnaudų pripažinimas

Sąnaudos apskaitoje pripažįstamos vadovaujantis kaupimo ir palyginimo principais tuo ataskaitiniu laikotarpiu, kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką. Tais atvejais, kai per ataskaitinį laikotarpį padarytų išlaidų neįmanoma tiesiogiai susieti su konkrečių pajamų uždirbimu, ir jos ateinančiais laikotarpiais neduos pajamų, šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis tą patį laikotarpį, kada buvo patirtos.

Sąnaudų dydis paprastai įvertinamas sumokėta arba mokėtina pinigų suma, neįskaitant PVM. Tais atvejais, kai numatytas ilgas atsiskaitymo laikotarpis ir palūkanos nėra išskirtos, sąnaudų dydis įvertinamas diskontuojant atsiskaitymo sumą rinkos palūkanų norma.

Veiklos sąnaudos parodo per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas, susijusias su tipine Bendroves veikla. Visas veiklos sąnaudas Įmonė priskiria bendrosioms administravimo sąnaudoms. Bendrosios ir administracinės sąnaudos- ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų dalis, susijusi su įmonės tipine veikla, sudarančia sąlygas ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti. Bendrosios ir administracinės

sąnaudos pripažįstamos, registruojamos apskaitoje ir pateikiamos finansinėje atskaitomybėje tą patį ataskaitinį laikotarpį, kada jos buvo patirtos.

Finansinės rizikos valdymo politika

Kredito rizika

Bendrovės kredito rizika daugiausia yra susijusi su prekybos gautinomis sumomis. Balanse gautinos sumos yra pateiktos atėmus abejotinas gautinas sumas, kurias įvertina Įmonės vadovybė remdamasi ankstesne patirtimi ir dabartine ekonomine aplinka.

Bendrovė neturi reikšmingos kredito rizikos koncentracijos, nes kredito rizika pasiskirsčiusi tarp daugelio pirkėjų.

Palūkanų normos rizika

Bendrovė neturėjo jokių finansinių instrumentų, kurių paskirtis būtų valdyti palūkanų normos svyravimo riziką.

Turto vertės sumažėjimas

Finansinis turtas

Finansinio turto vertės sumažėjimas vertinamas kiekvieną finansinės būklės ataskaitos datą. Kai paaiškėja, kad Xxxxxxxx neatgaus visų suteiktų paskolų ir gautinų sumų pagal sutartus apmokėjimo terminus, finansinio turto, apskaityto amortizuota verte, vertės sumažėjimo ar blogų gautinų sumų nuostoliai yra pripažįstami pelno (nuostolių) ataskaitoje. Ankstesniais laikotarpiais pripažinto vertės sumažėjimo nuostolių atstatymas apskaitomas, kai šių nuostolių sumažėjimas gali būti objektyviai pagrįstas po vertės sumažėjimo apskaitymo atsitikusiais įvykiais. Toks atstatymas apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Tačiau padidėjusi apskaitinė vertė yra padidinama tik tiek, kad neviršytų amortizuotos vertės, kuri būtų buvusi, jei vertės sumažėjimas nebūtų buvęs apskaitytas.

Kitas turtas

Kito turto vertės sumažėjimas yra įvertinamas tuomet, kai įvykiai ar aplinkybės parodo, kad turto vertė gali neatsipirkti. Kai apskaitinė vertė viršija turto atsipirkimo vertę, vertės sumažėjimas apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Vertės sumažėjimo, apskaityto ankstesniais laikotarpiais, atstatymas apskaitomas, kai yra požymių, kad pripažinti nuostoliai dėl turto vertės sumažėjimo nebeegzistuoja ar reikšmingai sumažėjo. Atstatymas yra apskaitomas pelno (nuostolių) ataskaitoje tame pačiame straipsnyje, kuriame buvo apskaityti vertės sumažėjimo nuostoliai.

Turto vertės sumažėjimo nuostolis pripažįstamas ta suma, kuria apskaitinė turto vertė viršija vertę, kurią tikimasi atgauti. Atgautinoji vertė yra didesnė iš dviejų verčių: turto tikroji vertė, atėmus pardavimo sąnaudas, ir naudojimo vertė.

Vertinant naudojimo vertę, tikėtini ateities pinigų srautai yra diskontuojami iki jų dabartinės vertės, taikant ikimokestinę diskonto normą, atspindinčią realias rinkos prielaidas dėl pinigų vertės laike ir turtui būdingas rizikas, kurios nebuvo vertintos skaičiuojant pinigų srautus. Nustatant turto vertės sumažėjimą, turtas yra sugrupuojamas į mažiausias grupes, kurių atžvilgiu galima nustatyti atskirus pinigų srautus (pinigų srautus sukuriančius vienetus).

Bendrovė kasmet atlieka turto vertės sumažėjimo testą remiantis pinigų srautų prognoze, patvirtinta valdybos Verslo plane ir taikant 7% diskonto normą. Testo rezultatai turto vertės sumažėjimo 2019 metais neparodė.

Įvertinimų naudojimas rengiant finansines ataskaitas

Rengiant finansines ataskaitas pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus, vadovybei reikia padaryti tam tikras prielaidas ir įvertinimus, kurie turi įtakos pateiktoms turto, įsipareigojimų, pajamų bei sąnaudų sumoms bei neapibrėžtumų atskleidimui. Šių finansinių ataskaitų reikšmingos sritys, kuriose naudojami įvertinimai, apima ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės nustatymą, nusidėvėjimą, ilgalaikio materialiojo turto ir gautinų sumų vertės sumažėjimo įvertinimus, ilgalaikes

išmokas darbuotojams pajamų pripažinimo įvertinimą. Būsimi įvykiai gali pakeisti prielaidas, naudotas atliekant įvertinimus. Tokių įvertinimų pasikeitimų rezultatas bus apskaitomas finansinėse ataskaitose, kai bus nustatytas.

Neapibrėžtumai

Neapibrėžti įsipareigojimai nėra pripažįstami finansinėje atskaitomybėje. Jie yra įvardijami aiškinamajame rašte, išskyrus tuos atvejus, kai tikimybė, kad ekonominę naudą duodantys ištekliai bus prarasti, yra labai maža.

Įvykiai po balanso datos

Pobalansiniai įvykiai, kurie suteikia papildomos informacijos apie Bendrovės padėtį balanso sudarymo dieną (koreguojantys įvykiai) finansinėse atskaitose yra atspindimi. Pobalansiniai įvykiai, kurie nėra koreguojantys įvykiai, yra aprašomi pastabose, jeigu tai yra reikšminga.

Tarpusavio užskaitos ir palyginamieji skaičiai

Sudarant finansines ataskaitas turtas ir įsipareigojimai bei pajamos ir sąnaudos nėra užskaitomi tarpusavyje, išskyrus atvejus, kai atskiras standartas reikalauja būtent tokio užskaitymo.

Susiję šalys

Šalys vadinamos susijusiomis, jei viena iš šalių gali kontroliuoti kitą šalį arba daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai, priimant finansinius ir kitus sprendimus. Susijusiomis su Bendrove šalimis pripažįstami akcininkai, darbuotojai, Valdybos nariai, jų artimi giminės ir įmonės, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai per tarpininką kontroliuoja Įmonę arba yra kontroliuojamos atskirai ar kartu su kita šalimi, kuri taip pat pripažįstama susijusia šalimi. Susijusių šalių sandoris – atlygintinas ar neatlygintinas turto ir įsipareigojimų perleidimas arba paslaugų teikimas tarp susijusių šalių.

I. Pastabos prie finansinės atskaitomybės

1. Nematerialus turtas

Įsigijimo vertė:	Patentai, licencijos	Programinė įranga	Kitas turtas	Iš Viso
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	278	777	1	1.056
Įsigijimai	63	43	1	107
Nurašymai	(25)	(80)	---	(105)
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	316	740	2	1 058
Amortizacija:
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	174	690	1	865
Amortizacija per laikotarpį	55	54	---	109
Nurašymai	(25)	(80)	---	(105)
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	204	664	1	869
2019 m. gruodžio 31 d. likutinė vertė	112	76	1	189

2. Ilgalaikis materialus turtas

Įsigijimo vertė:	Že mė	Pastatai ir statiniai	Mašinos ir įrengimai	Transport o priemonė s	Kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai	Nebaigt a statyba	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	12	21.015	45.142	747	7.781	298	74.996
Įsigijimai	--	--	15	66	758	1.930	2.769
Perleistas ir nurašytas	--	(228)	(4.922)	(84)	(682)		(5.917)
Perklasifikavimai	--	305	1.465	--	287	(2.057)	--
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	12	21.092	41.700	729	8,144	171	71.848
Perkainojimas:
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	--	5.632	5	--	39	--	5.676
Įsigijimai	--	--	--	--	--	--	--
Perleistas ir nurašytas	--	(105)	--	--	--	--	(105)
2019 m. gruodžio 31 d. likutis	--	5.527	5	--	39	--	5.571
Sukauptas nusidėvėjimas:
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	--	14.601	29.573	421	4.902	--	49.497
Nusidėvėjimas per laikotarpį	--	587	3.035	65	1.310	--	4.997
Perleistas ir nurašytas turtas	--	(216)	(4.685)	(77)	(536)	--	(5.514)
2019 m. gruodžio 31 likutis	--	14.972	27.923	409	5.676	--	48.980
Vertės sumažėjimas:
2018 m. gruodžio 31 d. likutis	--	936	115	--	7	-	1.058
Vertės sumažėjimas, priskaičiuotas per laikotarpį	--	--	--	--	--	--	--
Vertės sumažėjimo atstatymas	--	--	(108)	--	--	--	(108)
Perleistas ar nurašytas		(35)	--	--	--	--	(35)
2019 m. gruodžio 31 likutis	--	901	7	--	7	-	915
2019 m. gruodžio 31 likutinė vertė	12	10.746	13.775	320	2.500	171	27.524

Bendrovės ilgalaikio materialiojo ir nematerialaus turto nusidėvėjimas 2019 m. sudaro 5 106 tūkst. eurų (5 131 tūkst. eurų 2018 m.). Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje yra įtraukta į veikos sąnaudų straipsnį.

2019 m. gruodžio 31 Bendrovė yra įkeitusi ilgalaikį materialų turtą, kurio balansinė vertė 81 tūkst. eurų., įkeistos lizingu nupirktos mašinos, įkeitimas lizingo davėjui.

3. Teisė į nuomą

Teisė į nuomą sąnaudos apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje.

Bendrovė yra sudariusi 44 žemės nuomos sutartis su valstybe, kurių bendras plotas 159,6 ha. Sutartys yra ilgalaikės: trijų sutarčių pabaigos laikotarpis yra 2021-2024 metai, kitų sutarčių nuomos pabaiga nuo 2029 iki 2105 metų.

4. Kitas sutarčių turtas

Kitą ilgalaikį turtą sudaro sutarčių su klientais turtas, kuris suformuotas įgyvendinant TFAS 15 „Pajamos iš sutarčių su klientais“ reikalavimus dėl pajamų pripažinimo ir atvaizdavimo. 2019 m. gruodžio 31 d. apskaičiuota suma yra 36 tūkst. Eurų, ( 2018 m. gruodžio 31 d. – 84 tūkst.Eur)

5. Atsargos

	2019 m. gruodžio 31            d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai	409	359
Prekės skirtos perparduoti	72	57
Įranga skirta nuomai	484	635
Ilgalaikis materialus turtas, skirtas parduoti	4	6
Atimti: vertės sumažėjimas	(165)	(134)
	804	923

Bendrovės atsargų, apskaitytų grynąja realizacine verte, įsigijimo vertė (savikaina) 2019 m. gruodžio 31

d. sudarė 804 tūkst. eurų (923 tūkst. eurų 2018 m. gruodžio 31 d.). Atsargų vertės sumažėjimo pasikeitimas yra įtrauktas į veiklos sąnaudas Bendrovės bendrųjų pajamų ataskaitoje.

6. Prekybos ir kitos gautinos sumos

	2019 m. gruodžio               31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Iš klientų gautinos sumos, bendrąja verte	3.842	3.561
Atimti: abejotinų gautinų sumų vertės sumažėjimas	(796)	(952)
	3.046	2.609

Gautinų sumų analizė pagal senėjimo laikotarpius

Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas nėra                          praėjęs		Iš pirkėjų gautinos sumos, kurių mokėjimo terminas jau praėjęs
		mažiau nei 30 dienų	30 – 60 dienų	60 – 90 dienų	90-365 dienų	daugiau nei 1 metai	Iš viso
2018 m. gruodžio 31 d.	2.082	289	83	39	237	831	3.561
2019 m. gruodžio 31 d.	2.441	346	97	45	253	660	3.842

Gautinų sumų tikrosios vertės yra lygios jų apskaitinei vertei.

Bendrovės gautinų sumų nenuvertėjimas 2019 m. sudarė 796 tūkst. Eur (952 tūkst. Eur - 2018 m.). Nuvertėjimas apskaičiuotas remiantis vadovybės nustatytais vertės sumažėjimo normomis. Per ataskaitinį laikotarpį nebuvo vertinio metodų ar reikšmingų prielaidų pakeitimų.

Gautinų sumų vertės sumažėjimo suma 2019 m. gruodžio 31 d. 796 tūkst. Eur susidaro iš: pradelstų pirkėjų skolų, kurių mokėjimo terminas daugiau nei 12 mėnesių 660 tūkst. Eur ir 136 tūkst. Eur pirkėjų skoloms kurių senumas yra iki 12 mėn. Gautinų sumų, kurių nebesitikima atgauti ir kurioms buvo padaryti 100% atidėjimai, nurašymai per 2019 m. buvo 381 tūkst. Eur (2018 m. 192 tūkst. Eur ).

7. Kitos gautinos sumos

	2019 m. gruodžio 31 d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Kitos gautinos sumos	1	---
Gautinas PVM	---	---
Gautinos mokesčių sumos	---	81
	1	81

2018 m. gruodžio 31 d. gautinos mokesčių sumos sudarė sumokėtas xxxxx xxxxxxxx avansas, kurio 2019 metais jau nereikėjo mokėti.

8. Išankstiniai apmokėjimai

	2019 m. gruodžio 31            d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Išankstiniai apmokėjimai už prekes ir paslaugas	46	43
Būsimųjų laikotarpių sąnaudos	193	108
	239	151

9. Pinigai ir pinigų ekvivalentai

	2019 m. gruodžio 31            d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Pinigai banke	7.737	6.225
Pinigai kasoje	7	4
Pinigai kelyje	33	35
	7.777	6.264

10. Įstatinis kapitalas

2018 ir 2019 m. įstatinis kapitalas nebuvo keičiamas.

11. Privalomasis rezervas

Privalomasis rezervas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Į jį privaloma kasmet pervesti ne mažiau kaip 5 proc. grynojo pelno kol rezervas pasieks 10 proc. įstatinio kapitalo. Nustatytą dydį viršijanti privalomojo rezervo dalis gali būti perskirstyta skirstant Bendrovės pelną. Privalomasis rezervas naudojamas tik Bendrovės nuostoliams dengti. Padengus nuostolius, privalomojo rezervo dydis turi būti atkuriamas, laikantis šioje dalyje nustatytos tvarkos.

12. Perkainavimo rezervas

Perkainavimo rezervas susidaro iš perkainuotų pastatų ir statinių likutinių verčių įvertinus jų nusidėvėjimą per laikotarpį. Nuo perkainuotos vertės paskaičiuotas atidėto pelno mokesčio įsipareigojimas, kuris apskaitomas prie įsipareigojimų

	2019 m. gruodžio 31             d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Pastatai	1.518	1.681
Stiebai ir bokštai	2.329	2.447
Pagalbiniai statiniai	24	27
Atidėto pelno mokesčio įsipareigojimas	(581)	(623)
	3.290	3.532

13. Paskirstytini rezervai

Kiti rezervai sudaromi įstatuose nustatyta tvarka iš Bendrovės paskirstytinojo pelno, naudojami Bendrovės įstatuose nustatytiems tikslams ir naikinami Bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.

14. Nuomos įsipareigojimai

Bendra būsimų minimalių nuomos mokėjimų pagal neatšaukiamas nuomos sutartis sumą sudaro:

	2019 m. gruodžio 31                 d.	2019 m. sausio 1 d.
Per 1 metus	23	23
Po 1 metų iki 2 metų	22	23
Po 2 metų iki 3 metų	18	22
Po 3 metų iki 4 metų	18	18
Po 5 metų	1.069	1.086
	1.150	1.172

15. Ilgalaikiai įsipareigojimai

Ilgalaikių paskolų Bendrovė neturi. Kitus ilgalaikis įsipareigojimus sudaro atidėjimai, susiję su 2015 metų parduotu ilgalaikiu turtu. Dėl nepasibaigusio teisminio ginčo Xxxxxxxx suformavo atidėjimą galimai išmokai. Per 2018 ir 2019 metus įsipareigojimų suma didėjo, dėl kaupiamų palūkanų nuo įsipareigojimų sumos. Bendrovės vadovybės vertinimu suformuotas atidėjinys padengia riziką dėl galimų nuostolių, kurie galėtų susidaryti, jei būtų priimtas teismo sprendimas, nepalankus Bendrovei. Vadovybė nesitiki, kad ginčas baigsis 2020 m., bet atidėjimas galimų nuostolių padengimui nėra diskontuotas. Papildoma informacija yra pateikiama Aiškinamojo rašto 26-oje pastaboje.

2019 m. 2018 m.

	gruodžio 31             d.	gruodžio 31 d.
Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai	4.380	3.937
Sukaupti pensijiniai įsipareigojimai	36	41
	4.416	3.978

16. Lizingo (Finansinės nuomos) įsipareigojimai

Bendrovė 2015 m. kovo mėn. įsigijo transporto priemones sudarydama lizingo sutartį. Finansinės nuomos terminai yra nuo 2015 iki 2020 metų. Finansinės nuomos eurais palūkanų norma yra fiksuota (1,43 %).

	2019 m. gruodžio 31             d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Per vienerius metus	11	44
Nuo vienerių iki penkerių metų	---	15
Finansinės nuomos įsipareigojimų iš viso	11	59
Finansinės nuomos įsipareigojimai su palūkanomis	11	60

Bendrovė 2019.12.31 turi vieną veiklos nuomos sutartį. Nuomos sąnaudos apskaitytos bendrųjų pajamų ataskaitoje. Veiklos nuomos įsipareigojimų suma 10 tūkst. Eur (pastaba 24).

17. Kitos trumpalaikės mokėtinos sumos

	2019 m. gruodžio 31            d.	2018 m. gruodžio 31 d.
Mokėtinas pridėtinės vertės mokestis	51	64
Sukauptas atostogų rezervas	144	138
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai (Sodra, GPM, sukaupimai premijoms)	455	547
Pelno mokesčio įsipareigojimai	1	---
Sukauptos veiklos sąnaudos	260	286
Būsimų laikotarpių pajamos	86	---
	997	1.035

18. Pardavimų pajamos

	2019 m.	2018 m.
Sausis – gruodis
Duomenų perdavimo paslaugos	11.373	11.294
Televizijos, radijo ir prieigos paslaugos	7.199	7.004
Kitos pagrindinės veiklos paslaugos	2.147	1.782
	20.719	20.080

Duomenų perdavimo paslaugos augo dėl interneto ir IP televizijos klientų skaičiaus augimo. Televizijos ir radijo pajamų augimą lėmė papildomų kanalų pardavimas. Kitas pajamas augina Vilniaus TV bokšto lankytojų srauto didėjimas.

19. Pardavimų savikaina ir veiklos sąnaudos

	2019 m.	2018 m.
Sausis – gruodis
Darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos	6.125	5.836
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas/amortizacija	5.138	5.131
Kitos sąnaudos	1.852	1.829
Įrangos talpinimo paslaugos	1.706	1.655
Elektros energijos sąnaudos	1.515	1.395
Telekomunikacinės sąnaudos ir kitos paslaugų sąnaudos	1.195	719
Prekių (paslaugų) savikaina	969	949
Techninė priežiūra, palaikymo sąnaudos	577	503
Reklamos sąnaudos	561	604
Ūkio priežiūros sąnaudos, komunalinės	306	284
Gautinų sumų vertės sumažėjimas	225	236
Mokesčių sąnaudos	134	147
Turto vertės sumažėjimas	---	312
	20.303	19.600

20. Kitos veiklos pajamos (sąnaudos)

2019 m.	2018 m.
Sausis – gruodis
Kitos veiklos pajamos
Pelnas iš ilgalaikio turto pardavimo	171	266
Metalo laužo pardavimas	1	5
Kitos veiklos pajamos	89	189
	261	460
Kitos veiklos sąnaudos
Turto nurašymo nuostoliai	28	52
Kitos veiklos sąnaudos	2	4
	30	56

21. Finansinės veiklos pajamos (sąnaudos)

	2019 m.	2018 m.
Sausis – gruodis
Finansinės veiklos pajamos
Palūkanų pajamos	---	---
Pelnas iš valiutos kurso pasikeitimo	---	---
Netesybų pajamos	149	122
	149	122
Finansinės veiklos sąnaudos
Palūkanos	18	---
Nuostoliai dėl valiutos kurso pasikeitimo	---	---
Sukauptos palūkanų sąnaudos*	145	94
	163	94

*Apskaityti atidėjimai galimoms palūkanoms dėl turto pardavimo sandorio 2015 metų, pradėta kaupti nuo 2018.05 mėn. kai pirkėjas pateikė ieškinį/reikalavimą teismui.

22. Pelno mokestis

2019 m.	2018 m.
Sausis – gruodis
Pelno mokesčio sąnaudų (pajamų) komponentai
Ataskaitinių metų pelno mokesčio sąnaudos	---	---
Praėjusių metų pelno mokesčio sąnaudų koregavimas	(1)	---
Atidėtojo pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos	(25)	(21)
Pelno mokesčio (pajamos) sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje	(26)	(21)

	2019 m.	2018 m.
Atidėtojo pelno mokesčio turtas	Sausis – gruodis
Atidėtojo pelno mokesčio turtas dėl ilgalaikio turto nuvertėjimo	36	31
Atimti: realizacinės vertės sumažėjimas	---	---
Atidėtojo pelno mokesčio turtas, grynąja verte	36	31
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas
Dėl perkainuoto ilgalaikio materialaus turto	581	623
Įrangai, dėl skirtingo nusidėvėjimo normatyvo mokestinėje ir finansinėje apskaitoje	60	38
Atidėtojo pelno mokesčio įsipareigojimas	641	661
Atidėtasis pelno mokestis, grynąja verte	605	630

	2019 m.	2018 m.
Sausis – gruodis
Pelnas prieš apmokestinimą	651	912
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaičiuotos taikant 15 % tarifą	98	137
Neapmokestinamos pajamos (-) ir sąnaudos nemažinančios apmokestinamojo pelno (+)	26	(38)
Pelno mokesčio investicijų lengvata	(124)	(99)
Kita	(25)	(21)
Praeitų laikotarpių pelno mokesčio patikslinimas	(1)	---
Pelno mokesčio sąnaudos, apskaitytos pelno (nuostolių) ataskaitoje	(26)	(21)

Pelno mokesčio sąnaudos už laikotarpį apima ataskaitinio laikotarpio pelno mokestį ir atidėtąjį pelno mokestį. 2019 m. pelnas apmokestinamas 15 proc. pelno mokesčio tarifu pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. Remdamasi Xxxxx mokesčio įstatymo nuostatomis, kurios suteikia galimybę pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, investavus į naujas technologijas, Bendrovė 2019 m. paskaičiavo pelno mokesčio lengvatą, kurią pritaikius pelno mokesčiui, mokėtino pelno mokesčio 2019 metais suma lygi 0 Eur.

Mokestiniam nuostoliui, kuris 2019.12.31 dienai sudaro 8,8 mln. Eur, nėra suformuotas atidėtas pelno mokesčio turtas, nes Xxxxxxxx nesitiki juo pasinaudoti. Bendrovė nėra suformavus atidėto pelno mokesčio turto, nes Bendrovės prognozės rodo, kad ateinančių metų investicijos, dėl kurių atsiranda

galimybė pasinaudoti investicinę lengvatą bus didesnės, nei apmokestinamas pelnas. Xxxxxx Xxxxxxxxx pelno mokesčio turto suma 2019-12-31 d. sudaro 1,3 mln. Eur.

23. Vienai akcijai tenkantis pelnas

Paprastasis vienai akcijai tenkinantis pelnas apskaičiuojamas dalijant grynąjį laikotarpio pelną (nuostolį) iš per laikotarpį išleistų paprastųjų akcijų skaičiaus svertinio vidurkio.

Svertinis akcijų vidurkis 2019 metais sudarė 92,469 tūkst.

	2019 m.	2018 m.
Sausis – gruodis
Grynasis pelnas	677	933
Išleistų paprastųjų akcijų svertinis vidurkis	92.469	92.469
Paprastasis vienai akcijai tenkantis pelnas (Eur vienai akcijai)	0,007	0,010

24. Vienai akcijai tenkantys dividendai

Pelno paskirstymo projektas ir dividendai pateikiami akcininkui tvirtinimui remiantis LR vyriausybės nutarimu Nr.20 „Dėl dividendų už valstybės nuosavybės teise priklausančias bendrovių akcijas ir valstybės įmonių pelno įmokų“ ir akcininko pelno įmokų“. Akcininko patvirtinti dividendai už 2018 metus sudarė 955 tūkst. Eur (už 2017 m. – 331 tūkst. Eur) ir buvo išmokėti valstybei 2019 metais (už 2017 m. išmokėti 2018 metais), kaip akcijų savininkei. Dividendai tenkantys vienai akcijai sudarė 0,01 Eur (2018 m. 0,004 Eur).

25. Segmentų informacija

Bendrovė teikia telekomunikacijų ir restorano paslaugas Vilniaus TV bokšte. Telekomunikacijų tinklo infrastruktūra nėra atskirta pagal paslaugas ar paslaugų grupes, todėl tinklo sąnaudos yra bendros visoms telekomunikacijų paslaugoms. Restorano Paukščių takas rezultatai neatitinka TAS 8 standarto reikalavimų atskleidimui.

Bendrovės vadovybė nagrinėja paslaugų rezultatus vertindama pardavimų kiekius bei pajamas, kurių informacija yra pateikiama 15-oje pastaboje. Pelningumo rodikliai (EBITDA, veiklos pelnas ir grynasis pelnas) yra vertinami visos bendrovės lygiu. Todėl segmentų informacija Aiškinamajame rašte nėra atskleista.

26. Finansinis turtas ir įsipareigojimai, rizikos valdymas

Kredito rizika

Bendrovės stambių prekybos partnerių koncentracija yra pakankamai didelė. Bendrovė taiko priemones, kuriomis siekiama nuolat užtikrinti, kad parduodamos prekės ir paslaugos būtų teikiamos patikimiems klientams ir pardavimai neviršytų patvirtinto kredito rizikos limito.

Bendrovė nesuteikia garantijų už kitų šalių prievoles. Didžiausią kredito riziką sudaro kiekvieno finansinio turto vieneto balansinė vertė, įskaitant išvestines finansines priemones balanse, jeigu tokių yra. Todėl Xxxxxxxxx vadovybė mano, jog maksimali rizika yra lygi gautinų sumų sumai, atėmus pripažintus vertės sumažėjimo nuostolius finansinės būklės ataskaitos sudarymo dieną.

Likvidumo rizika

Bendrovės politika yra palaikyti pakankamą grynųjų pinigų ir grynųjų pinigų ekvivalentų kiekį arba užsitikrinti finansavimą atitinkamo kiekio kredito linijų pagalba, siekiant įvykdyti savo strateginiuose planuose numatytus įsipareigojimus. Bendrovės likvidumo (trumpalaikio turto iš viso / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) ir skubaus padengimo ((trumpalaikio turto iš viso – atsargos) / per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų iš viso) rodikliai 2019 m. gruodžio 31 d. atitinkamai buvo 4,82 ir 4,50 (2,96 ir 4,5 2018 m. gruodžio 31 d.).

Bendrovė nesudaro reikšmingų sandorių užsienio valiuta, todėl nepatiria reikšmingos užsienio valiutos rizikos.

Finansinio turto ir įsipareigojimų tikroji vertė

Pagrindinis Bendrovės finansinis turtas ir įsipareigojimai, neatspindėti tikrąja verte, yra gautinos sumos, mokėtinos skolos, ilgalaikės ir trumpalaikės paskolos.

Tikroji vertė - tai kaina, už kurią vertinimo dieną būtų parduotas turtas arba perleistas įsipareigojimas pagal tvarkingą sandorį tarp rinkos dalyvių.

Skolų tikroji vertė buvo apskaičiuota diskontuojant tikėtinas būsimąsias pinigines įplaukas pagal įvertintas palūkanų normas. Paskolų ir kito finansinio turto tikroji vertė buvo apskaičiuota naudojant rinkos palūkanų normą.

a) Trumpalaikių gautinų sumų ir trumpalaikių skolų apskaitinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

b) Ilgalaikių skolų tikroji vertė nustatoma vadovaujantis tokios pat ar panašios paskolos rinkos kaina arba palūkanų norma, kuri yra taikoma tuo metu tokio pat termino skoloms. Ilgalaikių skolų, už kurias mokamos kintamos palūkanos, tikroji vertė yra artima jų apskaitinei vertei.

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovės finansinio turto ir įsipareigojimų balansinė vertė yra artima jų tikrajai vertei.

Veiklos tęstinumo rizikų valdymas

Bendrovėje parengta ir generalinio direktoriaus 2019-02-04 dienos įsakymu patvirtinta „AB Lietuvos radijo ir televizijos centro veiklos tęstinumo valdymo plano parengimo ir vykdymo tvarka“, kuri reglamentuoja bendrovės veiklos tęstinumo užtikrinimui reikalingus atlikti veiksmus, įpareigojimus ir atsakomybes. Veiklos tęstinumo valdymo plano parengimo ir įgyvendinimo tikslas – užtikrinti bendrovės veiklos vykdymą, apsaugoti darbuotojų, akcininkų, suinteresuotų grupių, vartotojų, klientų ir visuomenės interesus. Veiklos tęstinumui užtikrinti sukuriamos veiklos tęstinumo valdymo grupės, kurios turi užtikrinti veiklos tęstinumui kylančių grėsmių valdymą ir veiklų atkūrimo koordinavimą įvykus įvykiui, ir sudaromos pagal bendrovės vykdomų veiklų sritis. Grupių parengti veiklos tęstinumo užtikrinimo planai turi būti išbandomi esant esminiams bendrovės pokyčiams, bet ne rečiau kaip kartą per dvejus metus. Po plano išbandymo ir (ar) rizikos veiksnių įvertinimo prireikus planas atnaujinamas.

Kapitalo valdymas

Pagrindinis Bendrovės kapitalo valdymo tikslas yra garantuoti, kad Xxxxxxxx atitiktų išorinius kapitalo reikalavimus ir, kad Xxxxxxxx palaikytų reikšmingus kapitalo rodiklius siekiant užtikrinti veiklą („kapitalas“ pagal TAS 1 sampratą atitinka nuosavą kapitalą, pateiktą finansinėse ataskaitose).

Bendrovė valdo savo kapitalo struktūrą ir keičia ją, atsižvelgdama į ekonominių sąlygų pokyčius ir pagal savo veiklos rizikos ypatybes. 2019 m. gruodžio 31 d. nebuvo padaryta jokių kapitalo valdymo tikslų, politikos ar proceso pakeitimų. Bendrovė vertina kapitalą naudodama įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykio koeficientą. Kapitalą sudaro Bendrovės akcinis kapitalas, rezervai ir nepaskirstytasis pelnas priskirtinas Bendrovės savininkui. Bendrovė turi atitikti reikalavimą, kad nuosavas kapitalas sudarytų ne mažiau negu 50 proc. jos akcinio kapitalo, kaip tai numato Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas. 2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė atitiko šį reikalavimą. Bendrovės vadovybė nėra nustačiusi konkretaus siektino įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykio koeficiento, tačiau žemiau pateikti esami rodikliai yra vertinami kaip pakankamai geri veiklos rodikliai:

2019 m. gruodžio 31 d.		2018 m. gruodžio 31 d.
Ilgalaikiai įsipareigojimai (įskaitant atidėtuosius mokesčius ir subsidijas)	5.057	4.654
Trumpalaikiai įsipareigojimai	2.460	3.388
Įsipareigojimų iš viso	7.517	8.042
Nuosavybė	32.135	32.413
Įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo santykis	0,23	0,25

Skolos – nuosavo kapitalo santykis yra mažesnis nei praėjusiais metais. Tai nulėmė Bendrovės trumpalaikių įsipareigojimų sumažėjimas ataskaitiniais metais.

27. Nebalansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtumai

Bendrovė nėra suteikusi garantijų, laidavusi bankams ar kitoms įstaigoms.

2019 m. gruodžio 31 d. Bendrovė turėjo 26 tūkst. Eur banko garantijų (įsipareigojimų užtikrinimas pagal konkurso, sutarčių sąlygas), garantijas suteikė SEB bankas. Garantijų grąžinimo terminai: 2020 m. - 20 tūkst. Eur, 2021 m. – 5 tūkst. Eur, 2022 m. – 1 tūkst. Eur.

Bendrovė yra sudariusi žemės nuomos sutartis 42 sklypams su NŽT. 2 sklypams žemės nuomos sutartis nėra sudaryta, dėl žemės ploto, reikalingo esamiems statiniams eksploatuoti, dydžio neapibrėžtumo. Mokesčių patikrinimai

Mokesčių inspekcija turi teisę bet kuriuo metu tikrinti įrašus ir dokumentus už paskutinius 3 mokestinius metus bei priskaičiuoti papildomus mokesčius ir baudas. Bendrovės vadovybė nežino jokių aplinkybių, galinčių sąlygoti potencialius reikšmingus įsipareigojimus šiuo atžvilgiu.

28. Susijusių šalių sandoriai

Vadovybės darbo užmokestis ir kitos išmokos

2019 metais Bendrovės generaliniam direktoriui priskaičiuotas darbo užmokestis įskaitant vienkartinę premiją už rezultatus – 92,6 tūkst. Eur (2018 metais – 79,3 tūkst. Eur). Bendrovės valdybos narių atlygio sąnaudos sudarė 49,9 tūkst. Eur per 2019 metus (72,9 tūkst. Eur - per 2018 metus). Bendrovės vadovybei nebuvo suteikta jokių paskolų, garantijų, nebuvo jokių kitų išmokėtų ar priskaičiuotų sumų ar turto perleidimo.

Sandoriai su kitomis susijusiomis šalimis

Šalys yra laikomos susijusiomis, kai viena šalis turi galimybę kontroliuoti kitą arba gali daryti reikšmingą įtaką kitai šaliai priimant finansinius ir veiklos sprendimus. Bendrovės susijusios šalys – tai valstybės įmonės, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina LR Susisiekimo ministerija. Bendrovė nelaiko LR Susisiekimo ministerijos kontroliuojamų įmonių reikšmingą įtaką turinčioms, nes tarp šių įmonių nėra didelės ekonominės integracijos. Xxxxxxxxx su susijusiomis šalimis apima įprastinį su veikla susijusių prekių ir paslaugų pardavimą ir pirkimą.

2018 m. gegužės 9 d. pradėti retransliuoti 5 nekoduoti Lenkijos TV kanalai Pietryčių Lietuvoje. Retransliacijos projekto užsakovas yra Susisiekimo ministerija, vykdytojas – Xxxxxxxx. 2018 m. pradžioje buvo sudaryta paslaugų tiekimo sutartis su Susiekimo ministerija dėl šių programų retransliavimo. 2019 metais pagal minėtą sutartį Xxxxxxxx gavo 288 tūkst. Eur pajamų (2018 m. – 186 tūkst. Eur).

29. Pobalansiniai įvykiai

2019-02-19 Vilniaus apygardos teismas pripažino 2015-09-02 tarp Bendrovės ir UAB Darnu Group (anksčiau UAB MG Valda) sudarytą pastatų, esančių Tujų g. 2, Vilniuje, sutartį negaliojančia ir nusprendė taikyti restituciją, t.y. priteisti iš Bendrovės 5.9 mln. EUR Darnu Group naudai, bei įpareigojo Darnu Group pastatus grąžinti Bendrovei. Teismas nepriteisė palūkanų, kaip reikalavo Darnu Group ir nepasisakė dėl Darnu Group reikalavimo pripažinti sutartį nutraukta. Bendrovė 2019-03-22 apskundė šį teismo sprendimą.

Vilniaus apeliacinis teismas 2020-03-03 nusprendė Vilniaus apygardos teismo 2019-02-19 sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas ir taikyta restitucija, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – Darnu Group ieškinio reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti. Taip pat teismas nusprendė perduoti bylos dalį pagal Darnu Group ieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bendrovė 2020.01.28 pateikė ieškinį teismui dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš UAB „Bitė Lietuva“ (skola 142,6 tūkstančiai eurų) už įrangos talpinimo ir eksploatavimo sąlygų užtikrinimo paslaugą Bendrovės objektų teritorijose, stiebuose, bokštuose ir (ar) patalpose vykdant 2011 m. gruodžio 30 d. tarp Bendrovės ir UAB „Bitė Lietuva“ sudarytą judriojo ryšio įrangos talpinimo ir eksploatavimo sutartį.

Bendrovės valdyba 2019 metais patvirtino naujas Bendrovės veiklos strateginės plėtros kryptis, viena iš jų – koncentruotis į infrastruktūrinius valstybinius projektus. Todėl bendrovė vertina galimybę parduoti mažmeninių paslaugų verslo dalį.

Sparčiai vykstant Covid-19 protrūkiui, daugelio šalių vyriausybės įgyvendina karantino priemones, apriboja gyventojų ir verslo keliones ir reikalauja, kad bendrovės apribotų ar sustabdytų verslo operacijas. Iki ataskaitų sudarymo datos Bendrovė nepatyrė tiesioginės Covid-19 įtakos. Vadovybė mano, kad šiomis sąlygomis bendrovės teikiamos interneto ir TV paslaugos ypač reikalingos gyventojams ir verslui. Bendrovė yra parengusi veiksmų planą kaip užtikrinti paslaugų teikimą ir klientų aptarnavimą ekstremaliomis sąlygomis. Covid-19o įtaka būsimiems rezultatams ataskaitos sudarymo dieną nėra apskaičiuota, bet Vadovybės vertinimu, dėl galimo ekonominio sąstingio Bendrovės veiklos tęstinumas nenukentės, pirkėjų mokumą įvertinome pakankamai atsargiai ir manome, kad didesnių nuostolių dėl nemokumo išvengsime, turto vertės sumažėjimo nenumatome.

Generalinis direktorius	Xxxxxxxxx Xxxxx	2020-03-12
Vyriausioji buhalterė	Xxxxx     Xxxxxxxxx	2020-03-12