Contract
S. 1
RODYKLĖ
1. ĮVADAS
2. DUOMENŲ NAUDOJIMAS
a. Projekto dalyvių apibūdinimas
i. Organizacijos partnerės ir projekto nariai
ii. Tyrime dalyvavusios organizacijos
iii. Asmenys, dalyvavę tyrime
b. Apie INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO PROCESĄ prieš priimant sprendimą:
i. Darbuotojų INFORMAVIMO ir KONSULTAVIMO dėl COVID-19 INFEKCIJOS PREVENCIJOS proceso įvertinimas.
ii. Darbuotojų INFORMAVIMO ir KONSULTAVIMO apie geriausią būdą PALAIKYTI VEIKLĄ IR TĘSTI VERSLĄ proceso įvertinimas.
c. Apie DALYVAVIMO procesą prieš priimant sprendimus:
i. Darbuotojų DALYVAVIMO rengiant procedūras, susijusias su COVID- 19 INFEKCIJOS PREVENCIJA, įvertinimas.
ii. Darbuotojų DALYVAVIMO proceso kaip geriausiai IŠLAIKYTI VEIKLĄ IR VERSLO TĘSTINUMĄ įvertinimas.
d. „Išmoktos pamokos“. Informavimo, konsultavimo ir darbuotojų dalyvavimo valdant Xxxxx 19 krizę patirties perkėlimas į kitas krizines situacijas.
e. Skatinamų COVID-19 krizės valdymo procedūrų įvertinimas pagal:
i. Kiekvienos NeNPIC projekte dalyvaujančios šalies vyriausybę.
ii. NeNPIC projekte dalyvaujančios profesinės sąjungas.
iii. NeNPIC projekte dalyvaujančios verslo organizacijas.
f. Nauda, gauta pasinaudojant darbuotojų teise į konsultavimą ir dalyvavimą
3. IŠVADOS
a. Dabartiniai dalyvaujančių šalių iššūkiai.
b. Galutinė išvada.
S. 2
1
ĮVADAS
Šios ataskaitos tikslas – apibendrinti Kroatijos, Lenkijos, Serbijos, Juodkalnijos, Lietuvos, Makedonijos, Italijos ir Ispanijos patirties lyginamąjį žemėlapį stiprinant transporto darbuotojų konsultavimo ir dalyvavimo įgyvendinimą po COVID 19 krizės.
DUOMENŲ NAUDOJIMAS
A. Projekte dalyvaujančio transporto sektoriaus apibūdinimas:
i. NENPIC projekto partnerinės organizacijos
1 Grafikas | PROFESINIŲ SĄJUNGŲ organizacija | DARBDAVIŲ organizacija |
ŠALIS | ||
KROATIJA | Kroatijos geležinkelininkų profesinė sąjunga (SŽH) (KROATIJA), | |
LENKIJA | Lenkijos valstybinio geležinkelio eismo kontrolierių sąjunga PKP (LENKIJA), | CECC- LENKIJA |
SERBIJA | Vojvodinos darbdavių sąjunga (SERBIJA), | |
JUODKALNIJA | Juodkalnijos darbdavių sąjunga – JUODKALNIJA | |
LIETUVA | Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacija - LIETUVA | |
MAKEDONIJA | Transporto ir ryšių profesinė sąjunga STV (MAKEDONIJA) | |
ISPANIJA | APETAM - SPAIN & FEDINTRA - ISPANIJA | |
ITALIJA | FAST |
ii. Tyrime dalyvavusios organizacijos
Lentelėje apibendrinamas projekte nurodytų ir aktyviai jame dalyvavusių transporto sektoriaus įmonių apibūdinimas. Šioje lentelėje kiekvienai dalyvaujančiai šaliai nurodoma reprezentatyviausia transporto priemonė, nuosavybės tipas, pagrindinė veikla, dalyvaujančių įmonių dydis ir projekte dalyvaujančių žmonių socialinė padėtis kiekvienoje šalyje.
S. 3
2
2 lentelė | TRANSPORTO PRIEMONĖS PAGRINDINĖS | NUOSAVYBĖ | VEIKLA | DYDIS | DALYVIAI | |||||||||
ŠALIS | Laivybos | Oro | Kelių | Sausumos geležinkėlio | Viešoji | Privati | Prekės | Keleiviai | Mikro įmonės (Mažiau nei 10 darbuotojų) | Mažos įmonės (nuo 10 iki 25 darbuotojų) | Vidutinės įmonės (nuo 25 iki 250 darbuotojų) | Didelės įmonės (Daugiau nei 250 darbuotojų) | Bendrovė | Profsąjun ga |
KROATIJA | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X | ||
LENKIJA | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X | ||
SERBIJA | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X | |||
JUODKALNIJA | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X | |||
LIETUVA | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X | ||||
MAKEDONIJA | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X | ||||
ITALIJA | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X | ||||
ISPANIJA | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X | X |
S. 4
3
iii. Tyrime dalyvavusių žmonių profiliai
3 lentelė | PROJEKTE NeNPIC DALYVAUJANČIŲ ŽMONIŲ APIBŪDINIMAS | |||||||||||||||
ŠALIS | Hierarchinis lygis | Socialinio ar ekonominio darbo atstovavimas | Užimtumo būklė NeNPIC tyrimo metu | Amžius | Lytis | |||||||||||
Operatori us | Komanda | Valdyba | Savininkas | Kita | Įmonės atstovas | Profsąjungos atstovas | Aktyvus | Bedarbis | Sutrumpintas darbo laikas | Tarp 18-30 metų | Tarp 31-45 metų | Tarp 46-65 metų | Virš 65 metų | Vyrišk a | Moteriš ka | |
KROATIJA | 61,1 % | 33,3 % | 5,6 % | - | - | 61,1 % | 38,9 % | 100 % | - | - | - | 33,3 % | 66,7 % | - | 88,9 % | 11,1 % |
LENKIJA | 61,6 % | 26,9 % | 3,8 % | 7,7 % | - | 64,2 % | 17,9 % | 78,9 % | 7,9 % | 13,2 % | 77,5 % | 15 % | 7,5 % | - | 59,2 % | 40,8 % |
SERBIJA | 57,6 % | 27,3 % | 10,6 % | 4,5 % | - | 43,9 % | 47,1 % | 95,4 % | 4,5 % | - | 6,1 % | 43,9 % | 47 % | 3 % | 71,2 % | 28,8 % |
JUODKALNIJA | - | 100 % | - | - | - | 100 % | - | 100 % | - | - | - | 100 % | - | - | 100 % | - |
LIETUVA | 81,5 % | 16,1 % | 2,4 % | - | - | 13,9 % | 57 % | 98,8 % | 1,2 % | - | 1,3 % | 22,5 % | 75 % | 1,2 % | 56,3 % | 43,8 % |
MAKEDONIJA | 48,2 % | 9,3 % | 1,9 % | - | 40,6 % | 66,7 % | 29,6 % | 98,1 % | - | 1,9 % | 7,4 % | 44, 4 % | 46,3 % | 1,9 % | 68,5 % | 31,5 % |
ITALIJA | 54,5 % | - | 15,9 % | 22,7 % | 6,9 % | 36,4 % | 43,2 % | 75 % | - | 25 % | 4,5 % | 45,5 % | 50 % | - | 72,7 % | 27,3 % |
ISPANIJA | 51,1% | 34,9 % | 9,3 % | 4,7 % | - | 88,4 % | 11,6 % | 100 % | - | - | - | 34,9 % | 65,1 % | - | 55,8 % | 44,2 % |
S. 5
4
B. Apie INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO PROCESĄ prieš priimant sprendimą:
a. Darbuotojų INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO DĖL INFEKCIJOS PREVENCIJOS proceso įvertinimas.
4 lentelė | DARBYOTOJŲ INFORMAVIMA SIR KONSULTAVIMAS DĖL INFEKCIJŲ PREVENCIJOS | |||||||||||||||||
ŠALIS | Apsauginių priemonių, tokių kaip pirštinės, kaukės ir kt., pasirinkimas. | Informacija, kurią reikia perduoti apie COVID 19; simptomai, infekcijos būdai, prevenciniai įpročiai ir kt. | Skelbtina informacija apie Vyriausybės nustatytas priemones gyventojams apsaugoti ir turinčias įtakos sektoriui dėl visiško arba dalinio transporto sektoriaus veiklos sustabdymo | Tinkami kanalai greitai ir efektyviai pasiekti visą darbo jėgą | Informacija darbuotojams ir klientams, kaip saugiai ir patikimai atlikti funkcijas | Mokymai, siekiant užtikrinti, kad transporto naudotojai naudotųsi apsauga ir laikytųsi higienos standartų | Pasitenkinimas gautos informacijos naudingumu | Pasitenkinimas gautų mokymų naudingumu | Saugumo ir apsaugos nuo užkrėtimo suvokimas jūsų organizacijos įgyvendintomis priemonėmis | |||||||||
TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | |
KROATIJA | X | X | x | X | x | X | x | X | x | |||||||||
LENKIJA | X | X | X | X | X | X | x | x | X | |||||||||
SERBIJA | X | X | X | X | X | X | X | X | X | |||||||||
JUODKALNIJA | X | X | X | X | X | X | X | X | X | |||||||||
LIETUVA | X | X | X | x | X | X | X | X | X | |||||||||
MAKEDONIJA | x | x | x | x | X | x | x | x | X | |||||||||
ITALIJA | X | X | X | X | X | X | x | x | X | |||||||||
ISPANIJA | x | x | X | x | X | x | X | x | x |
S. 6
5
b. Darbuotojų INFORMAVIMO ir KONSULTAVIMO apie geriausią būdą palaikyti veiklą ir tęsti verslą proceso
įvertinimas.
5 lentelė | DARBUOTOJŲ INFORMAVIMAS IR KONSULTAVIMAS DĖL DARBŲ REORGANIZACIJOS DĖL VEIKLOS SUMAŽĖJIMO TRANSPORTO SEKTORIUJE | |||||||||||||||
ŠALIS | Organizacijos uždarymas. Veiklos nutraukimas. | Darbo jėgos mažinimas. Atleidimai iš darbo. | Laikinas darbo sutarties nutraukimas (tam tikram laikui) | Gauto atlyginimo sumažinimas | Prailgintas darbo laikas | Sutrumpintas darbo laikas | Perėjimas prie nuotolinio darbo tam tikrose darbo vietose | Nesugebėjimas pritaikyti darbų nuotoliniam darbui | ||||||||
TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | |
KROATIJA | X | X | X | X | X | X | X | X | ||||||||
LENKIJA | X | X | X | X | X | X | X | X | ||||||||
SERBIJA | X | X | X | X | X | X | X | X | ||||||||
JUODKALNIJA | X | X | X | X | X | X | X | X | ||||||||
LIETUVA | X | X | X | X | X | X | X | X | ||||||||
MAKEDONIJA | X | X | X | X | X | X | X | X | ||||||||
ITALIJA | X | X | X | X | X | X | X | X | ||||||||
ISPANIJA | X | X | X | X | X | X | X | X |
S. 7
6
C. Apie DALYVAVIMO procesą prieš priimant sprendimus:
a. Darbuotojų DALYVAVIMO kuriant būdus, kaip kovoti su Covid 19 infekcijos prevencija, įvertinimas.
6 lentelė | DARBUOTOJŲ DALYVAVIMAS UŽKRĖTIMO COVID-19 PREVENCIJOS ASPEKTAIS | |||||||||
ŠALIS | Infekcijos rizikos nustatymo ir vertinimo procesai | Sprendimų ir prevencinių techninių, kontrolės ir apsaugos priemonių projektavimas šaltinyje, perdavimo terpėje ir asmeniui. | Bendravimo su kitais organizacijos darbuotojais apie riziką ir prevencines priemones siekiant išvengti užsikrėtimo procesas | Darbuotojų mokymo procesas tema „Higienos ir sanitariniai įpročiai kovojant su COVID 19“. | Incidentų ir galimų infekcijų stebėjimo procesas | |||||
TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | |
KROATIJA | X | X | X | X | X | |||||
LENKIJA | X | X | X | X | X | |||||
SERBIJA | X | X | X | X | X | |||||
JUORKALNIJA | X | X | X | X | X | |||||
LIETUVA | X | X | X | X | X | |||||
MAKEDONIJA | X | X | X | X | X | |||||
ITALIJA | X | X | X | X | X | |||||
ISPANIJA | X | X | X | X | X | X |
S. 8
7
b. Darbuotojų DALYVAVIMO proceso kaip geriausiai išlaikyti veiklą ir veiklos tęstinumą įvertinimas.
7 lentelė | DARBUOTOJŲ DALYVAVIMAS DARBO REORGANIZAVIMO ASPEKTUOSE DĖL VEIKLOS SUMAŽĖJIMO TRANSPORTO SEKTORIUJE | |||
ŠALIS | Kurti ekonomiškai perspektyvius sprendimus, kurie leistų tvariai ir pelningai užtikrinti verslo tęstinumą | Nuotolinio darbo taikymas organizacijoje | ||
TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | |
KROATIJA | X | X | ||
LENKIJA | X | X | ||
SERBIJA | X | X | ||
JUODKALNIJA | X | X | ||
LIETUVA | X | X | ||
MAKEDONIJA | X | X | ||
ITALIJA | X | X | ||
ISPANIJA | X | X |
S. 9
8
D. „Išmoktos pamokos“. Patirčių pernešimas į kitas krizines situacijas.
Šiam tyrimui yra labai svarbu įvertinti, ar dalyvaujančios šalys mano, kad būtų įmanoma Gerąją informavimo, konsultavimo ir darbuotojų dalyvavimo valdant Covid-19 sukeltą krizinę situaciją praktiką perkelti į kitas galimas krizines situacijas, tokias kaip dabartinė padėtis, kurią sukėlė karas tarp Rusijos ir Ukrainos.
Norėdami tai padaryti, pažvelgsime į rezultatus, pateiktus 4 ir 6 lentelėse, kuriose pateikiama lyginamoji dalyvių konsultavimo ir dalyvavimo vertinimų, susijusių su sveikatos krize (kuri yra laikoma gerąja praktika), ir konsultavimo bei dalyvavimo veiksmų vertinimų analizė, susijusi su ekonomikos krizės ir verslo tvarumo aspektais nurodytais 5 ir 7 lentelėse (kurie paprastai NĖRA laikomi gerąja praktika).
Todėl, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos ir Ukrainos karo sukelta krizė daugiausia yra ekonominė, jie nemano, kad būtų įmanoma ar patogu pakartoti pandemijos metu patirtus veiksmus. Be to, jie mano, kad, atsižvelgiant į vienos ir kitos praktikos rezultatus, šios naujos ekonomikos krizės traktavimas turėtų būti identiškas įmonių, profesinių sąjungų ir valdžios įsipareigojimams sveikatos krizėje. Per tą krizę dauguma šalių mano, kad buvo solidarumas, informuotumas, konsultavimasis ir dalyvavimas valdant bei priimant sprendimus, siekiant paspartinti dabartinės krizės įveikimo procesą savo organizacijose.
Dalyvaujančios šalys yra įsitikinusios, kad ta pati konsoliduota praktika leistų organizacijoms susidoroti su energetikos iššūkiais, kuriuos transporto sektoriui kelia Žaliojo kurso 2050 m. darbotvarkė.
Didžiausia kliūtis konsultavimui ir dalyvavimui ekonominės krizės valdymo aspektuose yra derybų instrukcijos, kur atspirties taškas turi būti nustatytas remiantis tuo, kas
„įmanoma ir įvykdoma“, o ne „pageidautina“, kur reikia rasti geriausią susitarimą tarp profsąjungos pozicijos išlaikyti užimtumą ir darbo sąlygas, ir darbdavio pozicijos pritaikyti darbus ir darbo užmokesčio išlaidas prie paslaugų paklausos.
Šalyse, kuriose veikė socialinis dialogas ir kuriose vyriausybės, vykdančios aktyvią
ekonominės pagalbos įmonėms ir darbuotojams politiką, įgalino profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų sutarimą, yra matoma, kad šios šalys lengviau išbrido iš
ekonomikos krizės. Žr. lenteles Nr. 8, 9, 10.
S. 10
9
E. Skatinamas Covid 19 sukeltos krizės valdymo procedūrų vertinimas:
i. Toliau pateiktoje lentelėje parodytas reprezentatyvios transporto sektoriaus imties, kurią atrinko partneriai iš kiekvienos šalies dalyvaujančios šiame tyrimo projekte, kiekvienos šalies VYRIAUSYBĖS SKATINAMOS PRAKTIKOS suvokimas.
8 lentelė | Specialių reglamentų dėl neatidėliotinų prevencijos, slopinimo ir koordinavimo priemonių sveikatos krizei spręsti rengimas. | Sveikatos pagalbos programų skatinimas paskirstant išteklius | Pagalbos programos, skirtos sektoriaus ekonomikai atgaivinti pandemijos metu, skatinimas | sektoriaus ekonomikos atgaivinimo pagalbos programos skatinimas šiuo metu | Sutartys su finansų institucijomis | Socialinio dialogo skatinimo gairės | ||||||
ŠALIS | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas | TEIGIAMAS įvertinimas | NEIGIAMAS įvertinimas |
KROATIJA | X | X | X | X | X | X | ||||||
LENKIJA | X | X | X | X | X | X | ||||||
SERBIJA | X | X | X | X | X | X | ||||||
JUODKALNIJA | X | X | X | X | X | X | ||||||
LIETUVA | X | X | X | X | X | X | ||||||
MAKEDONIJA | X | X | X | X | X | X | ||||||
ITALIJA | X | X | X | X | X | X | ||||||
ISPANIJA | X | X | X | X | X | X |
S. 11
10
ii. Šioje lentelėje parodytas reprezentatyvios transporto sektoriaus imties, kurią atrinko partneriai iš kiekvienos šiame tyrimo
projekte dalyvaujančios šalies, suvokimas. PROFESINIŲ SĄJUNGŲ ORGANIZACIJŲ SKATINAMI VEIKSMAI kiekvienoje šalyje.
9 lentelė | Naujausios informacijos apie sveikatą perdavimas | Prisidėti prie sektoriaus konsultuojant darbuotojų teisių ir pareigų klausimais | Geriausios praktikos (BBPP) perdavimas sektoriuje | Darbuotojų konsultavimo ir dalyvavimo skatinimo gairės | ||||
ŠALIS | Vertinimas TEIGIAMAS | Vertinimas NEIGIAMAS | Vertinimas TEIGIAMAS | Vertinimas NEIGIAMAS | Vertinimas TEIGIAMAS | Vertinimas NEIGIAMAS | Vertinimas TEIGIAMAS | Vertinimas NEIGIAMAS |
KROATIJA | X | X | X | X | ||||
LENKIJA | X | X | X | X | ||||
SERBIJA | X | X | X | X | ||||
JUODKALNIJA | X | X | X | X | ||||
LIETUVA | X | X | X | X | ||||
MAKEDONIJA | X | X | X | X | ||||
ITALIJA | X | X | X | X | ||||
ISPANIJA | X | X | X | X |
S. 12
11
iii. Šioje lentelėje parodytas reprezentatyvios transporto sektoriaus imties, kurią atrinko partneriai iš kiekvienos šiame tyrimo projekte dalyvaujančios šalies, suvokimas, kiekvienos šalies VERSLO ORGANIZACIJŲ SKATINAMIEJI VEIKSMAI.
10 lentelė | Naujausios informacijos apie sveikatą perdavimas | Patarimai, kaip pertvarkyti įmonę | Informacijos apie valstybės pagalbą ir priemones sektoriui stiprinti perdavimas | Darbuotojų konsultavimo ir dalyvavimo skatinimo gairės | ||||
ŠALIS | Vertinimas TEIGIAMAS | Vertinimas NEIGIAMAS | Vertinimas TEIGIAMAS | Vertinimas NEIGIAMAS | Vertinimas TEIGIAMAS | Vertinimas NEIGIAMAS | Vertinimas TEIGIAMAS | Vertinimas NEIGIAMAS |
KROATIJA | X | X | X | X | ||||
LENKIJA | X | X | X | X | ||||
SERBIJA | X | X | X | X | ||||
JUODKALNIJA | X | X | X | X | ||||
LIETUVA | X | X | X | X | ||||
MAKEDONIJA | X | X | X | X | ||||
ITALIJA | X | X | X | X | ||||
ISPANIJA | X | X | X | X |
S. 13
12
F. Nauda, įgyta naudojantis teise į darbuotojų konsultavimą ir dalyvavimą
Visos projekte dalyvaujančios šalys sutinka, kad konsultavimo ir dalyvavimo gerosios praktikos nauda buvo talentų išlaikymas, darbuotojų įgalinimas, kas taip pat leido darbuotojams jaustis vertinamiems ir pripažintiems profesionalais, buvo sukurtas abipusis pasitikėjimas, kuris leido jiems sukurti daug tvirtesnes verslo strategijas sprendimų organizacijos sveikatos ir ekonomikos krizės pandemijos metu radimui. Tai sukūrė abipusį pasitikėjimą, kuris leido sukurti daug tvirtesnes verslo strategijas, kurios padėtų rasti sprendimus organizacijos sveikatos ir ekonomikos krizei pandemijos metu ir žymiai pagerinti darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą bei santykius, nes jie visą laiką žinojo apie situaciją, kurioje atsidūrė jų įmonės, ir galėjo prisidėti savo patirtimi, kad pagerintų verslo gyvybingumą.
IŠVADOS
A. Dalyvaujančių šalių transporto sektoriaus dabartiniai iššūkiai
Toliau pateikiamas pagrindinių iššūkių, dėl kurių sutaria visos projekto šalys ir kuriuos laiko strateginiais siekiant pagerinti socialinį dialogą ir sėkmingą darbuotojų įtraukimą į
„pagrindinius“ verslo valdymo aspektus, santrauka.
Iššūkiai darbdaviams, kurie turi:
• toliau plėtoti darbuotojų konsultavimo ir dalyvavimo praktiką.
• sudaryti sąlygas laisvam darbuotojų atstovavimo pasirinkimui ir funkcionavimui pagal nacionalinius ir Europos teisės aktus, kurios apima įstatymuose, sutartyse ir kolektyvinėse sutartyse numatytas darbo sąlygas ir garantijas.
• keisti aiškinimą, kad darbuotojų atstovų teisė į informavimą, konsultavimą ir dalyvavimą yra suvokiama kaip investicija, kuri padidins produktyvumą, pagerins darbo aplinką ir tarpasmeninius santykius ir, trumpai tariant, padės įveikti nepaprastas situacijas ar krizes.
• Skatinti ir inicijuoti įvairias tiesioginio darbuotojų įtraukimo į procesus, susijusius su problemų analize, sprendimų kūrimu ir sprendimų, turinčių įtakos procesams ir darbo sąlygoms įmonėje, priėmimo įgyvendinimą. Ypač rengiant atitinkamas darbo sutartis (pvz., darbo pertvarkymo hipotezę).
• Išnaikinti nesaugias darbo formas, kurios nemotyvuoja darbuotojų įsitraukti.
• įtraukti darbuotojų dalyvavimo ir įsitraukimo į įmonę kokybę vertinant veiklos rezultatus ir siekiant ekonominių priedų.
S. 14
13
• Skatinti atstovaujamųjų organų, vadinamų: <<Valdymo įmonės taryba>>, kūrimą; tai konsultacinis organas, sudarytas iš narių, išrinktų iš darbuotojų ir turinčių specialias teises gauti informaciją, taip pat reikalauti tam tikrų įmonės vadovybės veiksmų.
• dirbti perkeliant geriausią pandemijos laikotarpiu įgytą konsultavimo ir dalyvavimo praktiką, kurios metu buvo sėkmingai sprendžiami su sveikatos ir ekonomine krize susiję klausimai.
Iššūkiai profesinių sąjungų judėjimui ir darbuotojų atstovams, kurie turėtų:
• plėtoti visą profesinių sąjungų platformų potencialą, siekiant prisidėti prie socialiai teisingo perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos, įskaitant tvarų ir atsakingą energijos vartojimą.
• skatinti darbuotojus būti aktyvesnius profesinių sąjungų veikloje, t.y būti profesinių sąjungų
organizacijos nariais, nes tikslus lengviau pasiekti, kai jie yra kolektyvūs o ne individualūs.
Bendri iššūkiai, kuriuos turi apsvarstyti abi šalys; įmonių ir darbuotojų atstovai.
• Atsakingą ir tvarų energijos vartojimą laikyti bendro intereso, dialogo klausimais, skatinti
konsultavimą ir darbuotojų įtraukimą.
• Rasti tvarius sprendimus, kurie kartu prisideda prie darbuotojų egzistencinio saugumo ir užimtumo išlaikymo.
• Bendradarbiavimas siekiant užkirsti kelią teisinių priemonių paskelbimui ar įgyvendinimui, dėl kurių iš anksto nebuvo susitarta su transporto sektoriaus darbdavių ir profesinių sąjungų atstovais.
• Nustatyti ekspertus mobilumo ir tvarumo srityje, kad galėtų teikti patikimus patarimus savo filialams.
• Būti arčiau savo organizacijų narių, kad būtų patenkinti ekonominiai poreikiai, taip pat darbuotojų mokymo ir tobulėjimo poreikiai, siekiant išlaikyti savo darbo vietas, artimiausioje ateityje naudojant kitas technologijas, tokias kaip skaitmeninės technologijos ar dirbtinį intelektą.
S. 15
14
Iššūkiai vyriausybėms:
• Dėti daugiau pastangų kuriant nacionalines ekonomikos strategijas, kurios labiau atitiktų JT Darbotvarkės 2030 ir Žaliojo kurso 2050 reikalavimus.
• Tiek darbdavių, tiek profesinių sąjungų organizacijoms suteikti daugiau informacijos apie tvarų ir atsakingą energijos vartojimą. Siekiant padidinti informuotumą transporto sektoriuje apie būtinybę pakeisti dabartinius judėjimo procesus į tvaraus mobilumo modelį.
• Pagerinti dialogo su reprezentatyviausiais socialiniais ir ekonominiais subjektais kiekvienoje
šalyje lygį.
• Mokesčių lengvatų sistemos stiprinimas (pvz., mokesčių grąžinimo pripažinimas) įmonėms,
kurios organizuoja kursus darbuotojams.
• Finansinės paramos teikimas investicijoms į transporto sektoriaus pritaikymą esamiems ir būsimiems teisiniams reikalavimams.
• Subsidijuojamų mokymo planų kūrimas, leidžiantys darbuotojams prisitaikyti prie naujų pramonės poreikių.
• Transporto priemonių įkrovimo ar kompostavimo alternatyviais degalais infrastruktūros sukūrimas.
• Alternatyvių energijos tiekimo šaltinių aprūpinimas laivams uoste ir stovintiems orlaiviams.
• Skatinti tausiojo kuro naudojimą jūrų ir oro transporte.
• Traukinį laikyti perspektyvia ir saugia Europos komunikacijos alternatyva ir palengvinti prekių bei žmonių judėjimą.
• Kad „Next Generation“ fondo lėšos būtų naudojamos tvaraus, saugaus ir nuoseklaus mobilumo skatinimui. Kad šios lėšos būtų greitai paskirstytos, nurodant galutinius tikslus informaciniams veiksmams, visuomenės sąmoningumui didinti, tiesioginiam darbuotojų mokymui naujomis technologijomis, kurių prireiks naujuose pramonės procesuose.
• Kiekvieno transporto subsektoriaus socialinių ir ekonominių subjektų bendrų veiksmų planų finansavimas, siekiant juos pritaikyti prie kiekvienos grupės specifinių poreikių, nepamirštant ir savarankiškai dirbančių verslininkų poreikių.
• Vyriausybė, verslo organizacijos ir profesinių sąjungų organizacijos turėtų dėti daug pastangų, kad vizualizuotų, analizuotų ir diagnozuotų kokį poveikį šis pokyčių poreikis turės dabartiniam transporto modeliui. Taip kad, remiantis susitarimu ir socialiniu dialogu, jie būtų pasirengę sėkmingai pasiekti transporto sektoriaus raidą, numatant krizinę situaciją.
S. 16
15
B. Galutinė išvada
Atlikus kiekvieno iš šios iniciatyvos partnerių transporto sektoriaus pateiktos informacijos lyginamąją analizę, manoma, kad kiekvienos NenPIC projekte dalyvaujančios šalies verslo ir profesinių sąjungų asociacijos galėtų dirbti kartu, sudarydamos TINKLĄ link kultūrinių pokyčių, reikalaujančių įsipareigojimo spręsti dabartinius ir būsimus transporto sektoriaus iššūkius. Rekomenduotina kurti bendras ir koordinuotas strategijas, kad būtų pasiektas TIKRAS ir EFEKTYVUS darbuotojų KONSULTAVIMAS ir DALYVAVIMAS valdant veiklą.
S. 17
16